maršrutų11

Tadas ŠidiškisKELIAUKIMEPIETRYÈI� LIETUV¥PO

ŽEMĖLAPIŲ SKAIDYMO

SCHEMA

1 žemėlapis . . . . 8 psl.2 žemėlapis . . . 16 psl.3 žemėlapis . . . 24 psl.4 žemėlapis . . . 30 psl.5 žemėlapis . . . 36 psl.6 žemėlapis . . . 42 psl.7 žemėlapis . . . 50 psl.8 žemėlapis . . . 58 psl.9 žemėlapis . . . 64 psl.10 žemėlapis . . 76 psl.11 žemėlapis . . 84 psl.

24

3

PO RŪDNINKŲ GIRIĄ

25

3 maršrutasRūdninkai–Kernavo ež.–Kidarai (20 km)Kernavo telmologinis draustinis lankomas nuo rugsėjo 1 d.

Kelionę pradedame Rūdninkų kaime [0,0], kurį galime patogiai pasiekti iš Vilniaus prie-miestiniais autobusais. Išlipę stotelėje prie parduotuvės einame į pietus centrine kaimo gatve iki Švč. Trejybės bažnyčios. Joje verta apžiūrėti medinį altorių bei 8 paveikslus – dai-lės paminklus, šventoriuje – varpinę su dailiu geležiniu kryžiumi.

Nuo XV a. Rūdninkai jau buvo LDK di-džiųjų kunigaikščių medžioklės dvaras. Žygi-mantas Senasis 1511 m. pastatydino pirmąją Rūdninkų bažnyčią. Jis pastatydino ir 3 naujus

medžioklės namus, įrengė tvenkinius. XVII a. per karą su Švedija bažnyčia ir medžioklės na-mai sudegė.

Nuo bažnyčios sukame keliu į kairę ir pri-einame tiltą per Merkį. Už jo kairėje pusėje prie kapinių matyti 5 m aukščio paminklas 1863 m. sukilėliams, mat netoli Rūdninkų 1863 kovo 9 d. Liudviko Narbuto sukilėlių būrys atrėmė rusų pėstininkų ir kazokų puoli-

3Vilniaus autobusų stotisSodų g. 22, LT-03211 VilniusTel.: 1661; (8~9000) 1661www.autobusustotis.lt

Vilniaus geležinkelio stotisGeležinkelio g. 16, VilniusTel. (8~5) 2330088www.litrail.lt

Girios girininkijaRūdninkų k., Baltosios Vokės pšt., LT-17235Šalčininkų r.Tel. (8~380) 47945

Dainavos girininkijaSližiūnų k., Jašiūnų pšt., LT-17038 Šalčininkų r.Tel. (8~380) 35025

Ginto Galkausko kaimo turizmo sodybaPaupio k., Šalčininkų r.Tel. (8~686) 45874 www.paupis.lt

Rūdninkų bažnyčios šventoriuje esanti varpinė – architektūros paminklas

3 PO RŪDNINKŲ GIRIĄ

26

mą, o spalio 19 d. įvyko Gustavo Čechovičiaus sukilėlių būrio kautynės su caro kariuomene. Nuo tilto kelias pasisuka į pietus ir netrukus prasideda garsioji Rūdninkų giria [2,0]. Tai vienas didžiausių miškų masyvų Lietuvoje. Jo plotas 37 400 ha. Dešinėje matome užrašą, jog prasideda Rūdninkų girios biosferos po-ligonas. Jis įkurtas 2004 m. siekiant išsaugo-ti Rūdninkų girios ekosistemą, pirmučiausia retų paukščių (tetervinų, kurtinių ir kt.) po-puliacijas.

Einame žvyrkeliu. Čia kadaise buvo sovie-tinis artilerijos poligonas – kur ne kur dar ma-tyti sviedinių išraustos duobės. Dabar čia yra šaudykla, todėl geriau neiti pagrindiniu keliu, o už gero puskilometrio nuo miško pradžios, pasibaigus pelkėtam lapuočių miškui, sukti keliu į kairę, po to proskyna į pietus. Einame per pušynus, neaukštas smėlio kopas iki be-toninio stulpelio [5,0], žyminčio kvartalinių linijų susikirtimo tašką (ant stulpelio surašyti miško kvartalų Nr. 82, 83, 103 ir 104). Čia Ker-

Merkys ties Rūdninkais

Kernavo ežeras visas apaugęs miškais

PO RŪDNINKŲ GIRIĄ 3

27

navo telmologinio draustinio riba. Pati Ker-navo pelkė prasideda už puskilometrio. Eiti per pelkę leidžiama tik nuo rugsėjo 1 d. Eida-mi nuo betoninio stulpelio proskyna į pietus per gailinį pušyną, aukštapelkę ir už jos per berželiais ir krūmais apžėlusią gerokai klam-pesnę žemapelkę už 3 km pasiektume Kerna-vo ežerą (būtinai reikėtų guminės avalynės). Bet verčiau eiti sausesniu keliu. Nuo betoni-nio stulpelio sukame į rytus, apeiname pelky-nus keliu iš kairės ir išėję į naująjį žvyrkelį juo prieiname dešinėje, miško 157 kvartale (už

Proskyna veda į Kernavo pelkę

Paminklas Rūdninkuose1863 m. sukilėliams

3 PO RŪDNINKŲ GIRIĄ

28

0,2 km nuo kelio) esančią aikštelę – buvusią Kernavos kaimavietę [8,5]. Čia išlikę pama-tų, senų želdinių. Iki Antrojo pasaulinio karo netoliese buvo ir daugiau vienkiemių: Ker-mušinė, Klevasalis, tačiau per karą jie, kaip ir Kernava, sunyko. Nuo aikštelės, kiek paėjus į vakarus žemyn, veda medinių klojinių kelias, kuris baigiasi ties Kernavo ežeru [9,0]. Tai vienintelė vieta, kur galima patekti prie ežero be guminių batų. Ežero krante yra laužavietė. Kernavas – nuošalus miško ežeras. Jis apvalus, ilgis 1,1 km, plotis 1 km, plotas apie 80 ha. So-

vietmečiu čia buvo karinio poligono teritorija, todėl patekti prie ežero nedaug kas galėjo. Tai iš dalies ir išsaugojo šį gamtos kampelį beveik nepaliestą civilizacijos.

Tuo pačiu mediniu klojiniu grįžtame į žvyrkelį ir pasukę į dešinę (į pietus) prieina-me kryžkelę [10,0]. Čia iš vakarų pusės ateina kelias nuo tilto per Kernavės upelį, jungiantį Kernavo ežerą ir Visinčios upę. Nuo kryžke-lės sukame į kairę (į pietryčius, paskui į ry-tus) tarp pelkių einančiu žvyrkeliu. Prasideda iš abiejų pusių tamsūs eglynai, kuriuos vėliau keičia pušynai. Išlendame iš miško į laukymę.

Rūdninkų girios kirtimas

Įveikiame bebrų „takus“ prie Kernavo ežero

PO RŪDNINKŲ GIRIĄ 3

29

Tai buvusio Gaidžių kaimo vieta [14,0]. Iš-likę tik 3 namų pamatai, senų želdinių. Deši-nėje pusėje matyti paminklas – rusvo granito riedulys. Jis skirtas atminti čia per Antrąjį pa-saulinį karą vokiečių nužudytiems 25 kaimo gyventojams. Tai savotiški antrieji Pirčiupiai. O Rūdninkų girios pietinėje pusėje buvusį Ka-niūkų kaimą sunaikino G. Zimano vadovau-jami sovietiniai partizanai. Už puskilometrio, kelio kairėje, matyti mažos kapinaitės. Čia pa-laidoti lenkų partizanai. Dešinėje – tiltas per Visinčią ir kelias į Gumbo kaimą. Į jį nesuka-me, einame tiesiai. Paėjus apie 100 m jau suk-sime iš pagrindinio kelio į kairę (šiaurę). Tuoj už pušyno atsiveria Skerdimų kaimo [16,0] erdvės. Kaimo pavadinimas kilęs nuo dzū-kiško žodžio „skerdzimas“, reiškiančio miške iškirstą vietą. Kaimas išsimėtęs per kilometrą abiejose kelio pusėse. Kairėje pusėje – senolis ąžuolas. Kaimo gale, ties dideliu sodu pasu-kę keliu link Rūdninkų (į šiaurės vakarus) už gero kilometro pasiektume Bažnyčios kalną, ant kurio per 1863 m. sukilimą būdavę pri-

saikdinami sukilėliai, vykdavusios pamaldos. Skerdimų kaimo gale sukame nežymiu kele-liu į šiaurės rytus. Perėję griovį ir apsukę iš kairės eglyną pakylame į gatvinį Kidarų kai-mą [18,0]. Kaimo gale sukame iš pagrindinio kelio į dešinę per sodą ir už mažo pušynėlio kelias įsiremia į Jašiūnų–Eišiškių plentą ties kryžiumi. Perėję į kitą plento pusę keliu per mišką pasiekiame Kidarų geležinkelio stote-lę [20,0]. Nuo čia į Vilnių 4 kartus per dieną kursuoja traukiniai.

Čia buvo Gaidžių kaimas

Tapkite Knygų klubo nariu!

• Nemokamas knygų katalogas kiekvieną ketvirtį• Naujausios ir populiariausios knygos• Ypatingi pasiūlymai• Knygų pristatymas į namus, darbovietę ar paštą

Informacijos teiraukitės nemokamu tel. 8 800 200 22www.knyguklubas.lt

Leidykla „Alma littera“ pateikia skaitytojui jau antrą leidinį kelionių po Lietuvą mėgėjams. Šį sykį aprašomi maršrutai po Pietryčių Lietuvą.Knygos autorius geografas-kartografas, kultūros paveldo ekspertas Tadas Šidiš-kis – vienas iš Lietuvos žygeivių sąjūdžio įkūrėjų, aktyviai keliaujantis po Lietuvą daugiau kaip 50 metų, iš jų 45 metus vadovauja Vilniaus universiteto žygeivių grupėms.Leidinyje pateikiama 11 pėsčiųjų maršrutų aprašymų. Šiais maršrutais VU Žygei-vių klubas rengia žygius ištisus metus.Daugelis maršrutų aprašoma pirmą kartą. Pagrindinis tikslas – kad keliautojas iš leidinio gautų kuo daugiau informacijos apie gamtos ir kultūros paveldo objek-tus, pamatytų pačias vaizdingiausias vietas.Visi maršrutai nurodomi atskiruose žemėlapiuose, jie gausiai iliustruojami nuo-traukomis. Knyga skiriama plačiam keliautojų ratui – kiekviena žygeivių grupė pagal pajėgumą ir poreikius galės pasirinkti norimą maršrutą.

ATRASK LIETUVĄ!