kauno miesto centralizuoto apr Ūpinimo Šiluma … konf/08_kauno... · 2019. 1. 11. · siekiant...
TRANSCRIPT
KAUNO MIESTOCENTRALIZUOTO APRŪPINIMO
ŠILUMASTRATEGIJA
2012 spalis
Prof., habil. dr. AUGUTIS Juozas VDU Energetinio saugumo tyrimų centras
Dokt. BARYSA Donatas UAB Terma consult
Doc., dr. BUINEVIČIUS Kęstutis Kauno technologijos universitetas
Dr. GALINIS Arvydas Lietuvos energetikos institutas
Dr. GATAUTIS Ramūnas Lietuvos energetikos institutas
Dokt. JONYNAS Rolandas UAB Terma consult
Dr. KRAKAUSKAS Mindaugas Lietuvos energetikos institutas
Dokt. LEKAVIČIUS Vidas Lietuvos energetikos institutas
Doc., dr. LUKOŠEVIČIUS Valdas KTU, LEKA
Prof., habil. dr. MIŠKINIS Vaclovas Lietuvos energetikos institutas
Dr. NORVAIŠA Egidijus Lietuvos energetikos institutas
Doc., dr. PAŽĖRAITĖ Aušra Vytauto Didžiojo universitetas
Dr. ŠUKSTERIS Vykintas UAB Terma consult
Rengėjai:
Kauno energetikos strategijoje nagrinėjami būdai, kaip užtikrinti kokybišką šilumos tiekimą mažiausiomis Kauno miesto mastu sąnaudomis ir darant kuo mažesnę neigiamą įtaką aplinkai.
Pateikiamas priemonių planas, kaip pertvarkyti visą šilumos tiekimo (gamybos, perdavimo, vartojimo ir pardavimo) grandinę, kad būtų užtikrintas gamybos efektyvumas, ženkliai sumažinti energijos nuostoliai ją vartojant ir perduodant bei neutralizuota neigiama monopolijos įtaka šilumos gamyboje ir kuro tiekime.
1. Situacijos analizė • teisinė aplinka, • kitų šalių ir Lietuvos patirtis, • neintegruoti CŠT segmentai
2. Vartojimo dalis• ekonominė poreikių prognozė• švietimo įstaigos, • daugiabučių modernizavimas, • vėsinimo rinka, • apibendrinta poreikių prognozė,
3. Perdavimo dalis. Vamzdynų analizė4. Gamybos dalis
• kuro kainų prognozė, • ekologiniai veiksniai, • parama TE ir „žaliosioms“ technologijoms, • modeliavimas (modelis, nagrinėtos alternatyvos, vystymo scenarijai)• Energetinio saugumo vertinimas
5. Rekomenduojamas strategijos variantas. Detalizavimas6. Rinkos struktūrinė pertvarka strategijos tikslams įgyvendinti7. Strategijos įgyvendinimo veiksmu planas
Pranešimo turinys
1. Situacijos analizė
• ES direktyvos� Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių
išteklių energiją� Direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos
integruotos prevencijos ir kontrolės)� Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo� Direktyva 2004/8/EB dėl kogeneracijos skatinimo� Direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo
ir energetinių paslaugų� Direktyva 2009/29/EB iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB,
siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą
• LR įstatymai ir poįstatyminiai aktai (100 įstatymų ir apie 1000 poįstatyminių aktų)
• Savivaldybės dokumentai� Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strateginės gairės
Reglamentuojantys dokumentai
Strateginis tikslas Tikslo pasiekimo vertinimo rodiklis 2022 metais
I. Efektyvi šilumos gamyba, tiekimas ir vartojimas
• Šilumos dalis pagaminama kogeneraciniame cikle (65-70 %);• Nuostolių dalis perdavime sumažėjusi iki 14%;• Vidutinio šilumos vartojimo pastatuose sumažinimas iki 84 kWh/m2.
II. Saugumas ir tiekimo patikimumas
• Iškastinis kuras sudaro ne daugiau kaip 50% naudojamo kuro;• Vieno gamintojo dalis tinkle neviršija 40% patiekiamo į tinklą šilumos
kiekio.
III. Konkurencinės rinkos
sąlygos
• Sukurtos, patvirtintos ir įgyvendinamos priėjimo prie centralizuotošilumos tiekimo tinklų Kauno mieste taisyklės (“Grid code”), kuriosužtikrina aiškias, skaidrias ir nediskriminacines taisykles visiemssistemos naudotojams (gamintojams, vartotojams, tiekėjams) ir skatinakonkurenciją tarp šilumos gamintojų.
• Vieno gamintojo dalis tinkle neviršija 40% patiekiamo į tinklą šilumoskiekio
IV. Darni plėtra • Modernizuotų daugiabučių kiekis lyginant su 2012 metais: 1917 vnt.• Modernizuotų kvartalų (apimant daugiabučius pastatus, teritorijų
inžinerinius tinklus ir gerbūvį) kiekis vienetais: 7 kvartalai• Šilumos dalis pagaminama naudojant vietinius ir atsinaujinančius
energijos išteklius ne mažiau kaip 50%.• Veikia pastatų efektyvaus energijos vartojimo techninės kontrolės ir
stebėsenos sistema.
Strateginiai tikslai
• Įrengtosios galios panaudojimo laipsnis turėtų būti apie 20-30 procentų
• Tiesioginis gamtinių dujų deginimas turėtų sudaryti ne daugiau kaip 20-25 % viso kuro balanso – t.y. padengti tik pikinio vartojimo periodus
• Šilumos perdavimo nuostolių tinkluose dydis 10-15 %
• Stabilus EBIT lygis palaikomas 10-15%, o EBITDA 15-20%
• Šilumos gamyboje stengiamasi kuo sparčiau keisti brangias tarptautinės rinkos kuro rūšis (gamtines dujas, mazutą) į pigesnį, vietinį ir atsinaujinantį kurą
• Šilumos gamyboje stengiamasi įkomponuoti ir naujas energijos rūšis
• Nuosavuose šaltiniuose diegiamos energinį efektyvumą didinančios priemonės
• Šilumos šaltinių charakteristikos kruopščiai derinamos prie vartotojų dabartinių ir būsimų poreikių, optimizuojamas šilumos ūkis, o CŠT sistemos atveriamos išoriniams realiai pigesniems energijos tiekėjams
Geros praktikos šilumos įmonėse šiuolaikiniai kriterijai (1)
Geros praktikos šilumos įmonėse šiuolaikiniai kriterijai (2)
• Vamzdynų ilgaamžiškumui ir efektyvumui padidinti siekiama žematemperatūrinio šildymo su kintančiu srautu
• Vamzdynų patikimumui ir ilgaamžiškumui padidinti naudojamos kompleksinės individualios vandens paruošimo programos
• Vamzdynų plyšimams ir pratekėjimams fiksuoti diegiamos naujos diagnostinės sistemos
• Šilumos įvaduose įrengiami šiluminės apskaitos ir reguliavimo įtaisai su nuotoliniu nuskaitymu ir valdymu
• CŠT vamzdynai ateityje turi tapti šiluminės energijos keitimosi tinklais
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
500019
63
1964
1965
1966
1967
1968
1969
1970
1971
1972
1973
1974
1975
1976
1977
1978
1979
1980
1981
1982
1983
1984
1985
1986
1987
1988
1989
1990
1991
1992
1993
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
Šilumos gamyba / tiekimas į tinklą, tūkst. MWh
0,004,92
10,7317,69
26,17
10,0
12,0
14,0
16,0
18,0
20,0
22,0
100 % vartotojų 10 % vartotojųatsijungia
20 % vartotojųatsijungia
30 % vartotojųatsijungia
40 % vartotojųatsijungia
Vidutinė šilumos savikaina,
ct/kWh
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
%
Vidutinė šilumos savikaina Lietuvoje, ct/kWh
Vidutinis šilumos savikainos padidėjimas lyginant su pradiniuvariantu (100 % vartotojų), % *V. Šuksteris, R. Jonynas, 2009 m.
Vartotojų atsijungimo įtaka šilumos savikainai
• Analizė parodė, kad Rokų, Palemono, Sargėnų, Aleksoto lokalinių tinklų prijungimas prie integruoto tinklo iki 2022 metų yra neracionalus.
• Tačiau vykdant Panemunės tilto rekonstrukciją tikslinga pratęsti naujos trasos atkarpą (pravedant po tiltu) ir prijungiant didžiausias Panemunės seniūnijoje esančias AB „Kauno energija“ katilines, kurių:
• bendra instaliuota galia 12,4 MW,• bendra šilumos gamyba apie 18340 MWh (2011 m.),• atkarpos ilgis, 3 km• Investicijos 6 mln. Lt• Metiniai sutaupymai - apie 742 tūkst. Lt/metus.
• Atsipirkimo laikas – 8 metai.
Neintegruotų CŠT tinklų segmentų prijungimo prie integruoto CŠT tinklo galimybės ir ekonominis pagrindimas
2. Vartojimo dalis
Ekonominė šilumos poreikių prognozė
• Iš viso, iš centrinio šilumos tiekimo sistemos ir vietinių katilinių, šildoma yra apie 570 tūkst. m2 Kauno miesto savivaldybei priklausančių mokslo paskirties įstaigų naudingo ploto. Per metus vidutiniškai sunaudojama apie 66 GWh šilumos energijos.
Kauno miesto savivaldybės, mokymo ir ikimokyklinių įstaigų pastatų modernizavimo perspektyvos (1)
0
50
100
150
200
250
300
350
0 10002000
30004000
50006000
70008000
900010000
Pastato šildomas plotas, m2
q (A),
kWh/m2/metus
2010 m. vidurkis 2010 m. 2011 m.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos
50
100
150
200
250
300
350
q (A), kWh/m2/
metus
Pastato šildomas plotas, m2
2010 m. Vidutinis Vidurkis +25 %
Šilumos suvartojimas pagal ugdymo įstaigų specifiką
Viduriniojo (mokyklinio) ugdymo įstaigos
Kauno miesto savivaldybės, mokymo ir ikimokyklinių įstaigų pastatų modernizavimo perspektyvos (2)
0
50
100
150
200
250
300
350
0 10002000
30004000
50006000
70008000
900010000
Pastato šildomas plotas, m2
q (A),
kWh/m2/metus
2010 m. Vidurkis (2010 m.)
Vidurkis +25%
Faktai• Daugiausiai šilumos energijos vartojančių Kauno savivaldybės ugdymo
paskirties pastatų santykinis rodiklis siekia iki 322 kWh/m2/metus;• Santykis tarp didžiausio ir mažiausio šilumos energijos suvartojimo rodiklio
(kWh/m2/metus) vaikų darželiuose – 3,5, mokyklose ir gimnazijose iki 10 kartų;
Išvados - rekomendacijos:• Būtina atlikti daugiausiai šilumos energijos vartojančių ugdymo įstaigų
pastatų energetinius auditus parenkant optimaliausias modernizavimo priemones;
• Būtina modernizuoti vietines katilines teikiant prioritetą atsinaujinančių energijos išteklius naudojančias technologijas – šilumos siurblius, automatizuotus biokuro katilus, tuo pačiu sumažinant vietinės aplinkos oro taršą;
• Būtina sukurti per duomenų talpinimo portalą nuolat atnaujinamą Kauno miesto savivaldybės viešųjų pastatų techninių - energetinių duomenų bazę bei stebėsenos ir analizės sistemą, kurioje pagal energinį reitingą būtų nustatomi neefektyviausi.
Kauno miesto savivaldybės, mokymo ir ikimokyklinių įstaigų pastatų modernizavimo perspektyvos (3)
Pastatų modernizavimas kvartalais
• Daugiabučiai namai ir mokymo įstaigos – 75% Kauno CŠT poreikio• Analizuoti 2433 daugiabučiai, 65 mokyklos, 67 vaikų darželiai, 58 kvartaluose• Daugiabučių amžiaus vidurkis – virš 40 metų, kap. remonto reikia 80% namų• Modernizavus pastatą šilumos poreikis šildymui sumažėja 50%• Kvartaliniuose CŠT vamzdynuose nuostoliai mažėja ne mažiau 46 GWh/metus
Kvartalų modernizavimo organizacinis eiliškumas:
• miesto mikrorajonų infrastruktūros modernizavimo specialiųjų planų parengimas;
• kvartalų identifikavimas ir reitingavimas pagal poreikį modernizacijai (jau atlikta);
• daugiabučių namų savininkų bendrijų įkūrimas (kur dar nėra);• kvartalo modernizavimo projekto vadovo (koordinatoriaus) parinkimas
požeminės ir antžeminės dalių sutvarkymui ir įgaliojimų jam suteikimas;• kvartalų detaliųjų planų parengimas (šis etapas gal vykti lygiagrečiai pastatų
modernizacijai); • pastatų modernizacija; • požeminių inžinerinių tinklų modernizacija; • antžeminės dalies (gerbūvio) modernizacija.
Pastatų modernizavimas kvartalais
Nagrinėti tokie daugiabučių modernizavimo kvartalais variantai(2013 – 2040 m.):
1 var.: jokios modernizacijos
2 var.: 40% namų iki 2020 m., tik savarankiški namai, kvart. CŠT nerenovuojami
3 var.: 50% namų per 15 metų, kvartaliniai CŠT tinklai atnaujinami
4 var.: pasiekti 30 metų pastatų amžiaus vidurkį iki 2020 metų, kvart. CŠT vamzdynai atnaujinami
5 var.: miesto modernizacija per 15 metų
6 var.: Nacionalinė būsto strategija – 70% pastatų iki 2020 metų.
Variantai
Daugiabučių modernizavimo
tempas,vnt./metus
Šilumos suvartojimas
Šildymui, GWh
Vartotojų išlaidos už
šilumą, mln. Lt
Šilumos nuostoliai
kvartaliniuoe CŠT
vamzdynuose, GWh
Modernizuota kvartalų
1 (jokios modernizacijos) 0 18502 8743 4362 0
2 (40 proc. namų iki 2020 metų, tik savarankiški, CŠT nemodernizuojama)
140 12158 6550 4362 0
3 (50 proc. namų per 15 metų) 87 14295 7327 4134 17 (iki 2040 m.)
4 (pasiekti 30 metų pastatų amžiaus vidurkį iki 2020 metų)
162 12152 6562 3798 58 (iki 2036 m.)
5 (miesto modernizacija per 15 metų (iki 2029m.))
205 11666 6424 3606 58 (iki 2029 m.)
6 (Nac. Būsto strategija: 70 proc. namų iki 2020 metų )
298 11084 6245 3443 58 (iki 2024 m.)
Skirtumas tarp 1 (jokios renovacijos) ir 6 (miesto modernizacija kvartalais per 11 metų) variantų šilumos suvartojimų per nagrinėjamą laikotarpį sudarytų 7418 GWh šilumos arba vartotojų sąskaitos sumažėtų 2498 mln.Lt (skaičiuojant 2012 08 šilumos kainomis).Gamybos šaltinių plėtros analizėje kaip pagrindinis naudotas 4 scenarijus.
Pastatų modernizavimas kvartalais
• Vėsinimo poreikių charakteristika 30 kWh/m² (vertinant pagal prekybos centrų specifiką);
• Prekybos centrų bei kitos paskirties įmonių maksimali galia vėsinimui Kauno mieste sudaro apie 16 MW, energijos poreikis vėsinimui 12 GWh per metus;
• Ruošiant šaltą vandenį pastatų vėsinimui absorbciniais aušintuvais, tam tikslui naudojant termofikacinį vandenį, paslaugos kaina būtų žemo konkurencingumo, lyginant su paprastomis autonominėmis kondicionavimo sistemomis;
• Kol kas Kauno mieste nei vienas vartotojas nepradėjo naudoti CŠT energijos vėsinimo tikslams;
• LR Energetikos ministerijos paskelbta idėja vasaros metu vartotojams nutraukti šilumos tiekimą taip pat mažina potencialių vartotojų pasitikėjimą galimybe gauti vėsinimo paslaugas iš CŠT tinklų.
Centralizuoto vėsinimo poreikio perspektyvos Kauno mieste
apibendrinta poreikių prognozė
Apibendrinta poreikių prognozė
3. Perdavimo dalis
Vamzdynų atnaujinimas Kauno mieste.Prognozė iki 2020m., natūriniai km.
Reikalingos investicijos į vamzdynų pakeitimą 2011-2020 laikotarpiu
CŠT vamzdynų analizės apibendrinimas
• Šilumos vamzdynų keitimas iki šiol daugiausiai vykdomas dėl lokalių susidėvėjimų ar defektų, tinklų optimizavimo ar šilumos nuostolių mažinimo;
• Jei vamzdynai būtų kokybiškai eksploatuojami jų tarnavimo laikas turėtų siekti 40-60 metų, priklausomai nuo diametro ir kitų faktorių;
• Įvertinus dabartinę Kauno miesto CŠT vamzdynų būklę ir skaičiuotiną ištisinio susidėvėjimo prognozę, 2012-2022 metų laikotarpiu reiktų atnaujinti (pakeisti) apie 100 km vamzdyno (apie 11 km kasmet);
• 2012-2020 metais į centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų atnaujinimą turėtų būti investuojama apie 280-300 mln. Lt (apie 30 mln. Lt kasmet).
4. Gamybos dalis
Kuro kainų prognozės darytos atsižvelgiant į pasaulio, Europos ir Lietuvos kuro kainų kitimo statistiką ir tendencijas. Skaičiavimuose naudojami du kuro kainų scenarijai: aukštų ir žemų biokuro kainų. Kaip labiau tikėtiną, ekspertai laiko aukštų biokuro kainų scenarijų.
-1000
0
1000
2000
3000
4000
5000
200
6
200
8
201
0
201
2
201
4
201
6
201
8
202
0
202
2
202
4
202
6
202
8
203
0
203
2
203
4
LT/t
ne
Dyzelinas
Mazutas
Dujos katilinės
Dujos TE
Medienos granulės-aukštos kainosŠiaudų granulės-aukštos kainosSkiedros-aukštos kainos
Durpės
Komunalinės atliekos
Elektra KTE, PTE
Elektra katilinėse
Kuro kainų prognozė
Nuo 2016 m. įsigalios nauji reikalavimai teršalų koncentracijoms degimoproduktuose dideliems virš 50 MW galios katilams (Direktyva 2010/75/ES),kurie yra žymiai griežtesni už šiuo metu galiojančias normas: azotooksidams (NOx) apie 3 kartus deginant dujas, sieros dioksidui (SO2) –beveik 6 kartus deginant skystą kurą, kietųjų dalelių (KD) – apie 1,6 kartoskystajam kurui.
Iš AB „Kauno energija“ gamybos šaltinių tik Petrašiūnų elektrinės įrenginiaipriskirtini didelių kurą deginančių įrenginių (DKDĮ) kategorijai. Čia yra 3DKDĮ objektai.
Kauno termofikacinės elektrinės katilai sudaro 2 DKDĮ, iš kurių vienaspagrindinis, didysis įrenginys (3 garo katilai BKZ-420 + 4 vandens šildymokatilai PTVM-100), bei mažasis (1 KVGM-180). KTE iki 2016 metųtaikoma dabar galiojančios direktyvos 2001/80/EB išimtis ir reikalavimaiteršalų ribinėms vertėms lengvesni.
Ekologiniai reikalavimai (1)
Kad KTE galima būtų taikyti palaipsnį Direktyvos 2010/75/ES reikalavimųįgyvendinimą, KTE turėtų dalyvauti Pereinamojo laikotarpio plano programoje.Tam reiktų iki 2016 m. įdiegti NOx mažinimo priemones.
Norint patenkinti Direktyvos 2010/75/ES reikalavimą neviršyti 100 mg/m3 NOxkoncentracijos deginant dujas, reikėtų naudoti kelių priemonių kompleksą(keisti degiklius į generuojančius mažai NOx, įrengiant degimo produktųrecirkuliaciją ir/ar taikyti pakopinį deginimą), o garo katilams tektų atliktikonstrukcinius pakeitimus.
Jeigu būtų naudojamas mazutas, reikėtų įrengti dūmų valymo nuo SO2 irkietųjų dalelių įrenginius. Alternatyva - naudoti labai mažai sieros turintį, betbrangesnį, lengvąjį kurą.
Pertvarkius katilą darbui kietuoju biokuru(pvz. BKZ-420), reikalavimai SO2koncentracijai problemų nebekeltų, NOx ribines vertes galima būtų pasiekti tikpirminėmis priemonėmis, be katalitinio dūmų valymo. Reikėtų įrengti dūmųvalymo nuo kietųjų dalelių filtrus.
Ekologiniai reikalavimai (2)
Direktyvos 2010/75/ES reikalavimams įgyvendinti, reikalingos investicijos
Objektas Kuras Reikalingos priemonės
Orientacinės investicijos, mln. Lt
Petrašiūnų elektrinė
2 kat. PTVM-100
3 katilai BKZ-75
dujosNOx mažinimas: nauj low NOX degikliai, degiklių pastatymo vietos keitimas, nauja degiklių valdymo sistema, įrengiama dūmų recirkuliacijos sistema.
~ 30
dujos + mazutas
NOx mažinimo priemonės + dūmų valymas nuo SO2 ir kietųjų dalelių ~ 200
Kauno termofikacijos elektrinė
1 kat. BKZ-420 4 PTVM-100
dujos
NOx mažinimas: nauj low NOX degikliai, degiklių pastatymo vietos keitimas, nauja degiklių valdymo sistema, įrengiama dūmų recirkuliacijos sistema, garo perkaitos rekonstrukcija
~ 70
3 kat. BKZ-420 4 PTVM-100
dujos + mazutas NOx mažinimo priemonės + dūmų valymas nuo SO2 ir kietųjų dalelių ~ 300-400
1 BKZ-420 biokuras NOx mažinimo priemonės + dūmų valymas nuo kietųjų dalelių ~ 260
Ekologiniai reikalavimai (3)
Parama šilumos gamybai TE ir „žaliosioms“ technologijoms
• Parama teikiama tik tuomet, jei šilumos gamybos metu naudojamakogeneracijos technologija;
• Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas realius palengvinimusdaugiausia numato tik mažoms, iki 30 kW galios elektrinėms;
• Gamtines dujas naudojančios kogeneracinės jėgainės paramą perVIAP finansavimo mechanizmą gauna iš karto, o atsinaujinančiusenergijos išteklius naudojančios, didesnės nei 30 kW galios jėgainės,paramą turi išsikovoti kur kas sudėtingiau, t.y. per aukcionųprocedūrą.
• Modeliuoja Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo iš integruoto tinklo sistemos plėtrą 2006-2035 metų laikotarpyje;
• Apima centralizuotai tiekiamos šilumos šaltinius, šilumos perdavimo ir paskirstymo tinklus, įvertina galimą gyvenamųjų pastatų renovavimą, šilumos poreikių sezoniškumą, energijos tiekimo saugumo irgamtosauginius aspektus, kuro kainų ir kitų parametrų kitimą nagrinėjamame laiko periode;
Iš galimų alternatyvų aibės parenka:� optimalią šilumos gamybos technologijų sudėtį (esami, modernizuoti ir nauji
šaltiniai),� racionalią perdavimo tinklo konfigūraciją ir šilumos srautus,� optimalų naudojamo kuro balansą.
Minimizuoja šilumos tiekimo sistemos plėtros ir funkcionavimo išlaidas, otuo pačiu ir vartotojams tiekiamos šilumos kainą.
Kauno CŠT plėtros ir funkcionavimo matematinis modelis (1)
KTE
Inkaro
Silko
PTE
Pergales
D16
D05
D03
D13
D12D11
D10D20
D19D17
D23
D22
D21
D29D28
D36
D35
D34
D32D31
D30
D40
D39D38
D48
D47
D45
D43
D42
D41
D49D57
D56
D54 D53
D52
D51
D60
D59
D61
Kauno CŠT plėtros ir funkcionavimo matematinis modelis (2)
Kuras_Kaune a Tarpinis t Pergales_katiline r Inkaro_katiline i Petrasiunu_elektrine p Kauno_elektrine k
Duj
os
Maz
utas
Dyz
elis
Per
gale
s_1
Per
gale
s_2
Per
gale
s_3
Gar
as
Silu
ma_
prie
s_si
urbl
ine
Silu
ma_
uz_s
iurb
lines
Ele
ktra
_vid
_ita
mpa
Ele
ktra
Dum
my
Likv
iduo
jam
a_ga
lia
Eks
port
uoja
ma_
elek
tra
a b e c d e a b c m q s h i
Pergales katiline
4*13MW
4*13 MW
3*23MW
2*9MW (ex)+1*15MW (2015m)+1*15MW (?m)
201.7 MW
Elektros energijos atleidimas I tinkla
Elektr_atleidimas
Elektros tiekimas Elektra_imp
Nauja priesslegine mini TE Pergales katilineje
Perg_MiniTE_new_gen
Nauja priesslegine maza TE Pergales katilineje
Perg_MazaTE_new_gen
Bendras VSK kondensacinis ekonomaizeris
Perg_KondEko_new_gen
Pergales siurbline 6*720 t/h Perg_siurbl_ex_pump
Modernizuota Pergales siurbline 6*720 t/h
Perg_siurbl_ren_pump
Pergales vandens sildytuvai 3*PSV-200
Perg_PSV200_ex_genPergales DKVR-20-13-250-
20t/h pervedimas I VSK Perg_DKVR_VSK_ren_genDyzelio tiekimas
Dyzelis_impPergales VSK 2*9MW+1*15MW
Perg_VSK_ex_gen
Pergales 4*DKVR-20-13-250-20t/h
Perg_DKVR_ex_gen
DKVR katilu galios ribojimas Pergales katilineje Perg_DKVR_cap
Duju tiekimas Dujos_imp
Pergales katilines likviduojami DKVR katilai
Perg_DKVR_likv
Nuosavi elektros poreikiai Pergales katilineje
Perg_Electr_ex_ownMazuto tiekimas Mazutas_imp
Kauno CŠT plėtros ir funkcionavimo matematinis modelis. Pergalės katilinė (3)
Modelyje aprašytos:• Pergalės katilinės pertvarkymo 5 galimos alternatyvos naudojant 12
skirtingų technologijų, • Šilko katilinė – (6 alternatyvos su 16 technologijų),• Inkaro katilinė (4 alternatyvos su 11 technologijų), • Petrašiūnų elektrinėj (7 alternatyvos, 34 technologijos),• Kauno TE (5 alternatyvos su 26 galimomis technologijomis).• Nauji potencialūs šilumos gamintai (tokių 10), iš kurių stambiausias –
UAB „Fortum Lietuva“ (4 alternatyvos).
Kiekviena technologija vertinta pagal eilę techninių ir ekonominių parametrų. Naujų galimų technologijų parametrai palyginti su analogiškais nesenai pastatytais Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.
Kauno CŠT plėtros ir funkcionavimo matematinis modelis (4)
Sausis
0.0
50.0
100.0
150.0
200.0
250.0
300.0
350.0
400.0
450.0
1 34 67 100
133
166
199
232
265
298
331
364
397
430
463
496
529
562
Valandos
MW
Tikras
Aproksimacija
Pareikalaujama galia
0
0.2
0.4
0.6
0.8
1
1.20
0.06
0.12
0.18
0.24
0.29
0.35
0.41
0.47
0.53
0.59
0.65
0.71
0.77
0.83
0.88
0.94
Laikas
Gal
ia
Apkrovos kreivių vaizdavimas modelyje
Scenarijus
Komunalinių
atliekų kiekis
TE skatinim
as
Maksimalus kiekvienos kuro rūšies lyginamasis
svoris bendrame
kuro vartojime, %
Maksimali kiekvieno šilumos
gamintojo dalis bendroje šilumos
gamyboje, %
Kauno TE renovacija
2003 metų sutarties su
KTE nuostatų
dėl superkamo energijos
kiekio įvertinimas
Scenarijus 1 Mažas Yra 40 Neribojama Nereglamentuota -
Scenarijus 2 Mažas Yra Neribojamas Neribojama Nereglamentuota -
Scenarijus 3 Mažas Yra 60 Neribojama Nereglamentuota -
Scenarijus 4 Mažas Nėra 40 Neribojama Nereglamentuota -
Scenarijus 5 Mažas Nėra Neribojamas Neribojama Nereglamentuota -
Scenarijus 6 Mažas Nėra 60 Neribojama Nereglamentuota -
Scenarijus 7 Mažas Yra 40 40 Nereglamentuota -
Scenarijus 8 Mažas Nėra 40 40 Nereglamentuota -
Scenarijus 9 Didelis Yra 40 40 Nereglamentuota -
Scenarijus 10 Didelis Nėra 40 40 Nereglamentuota -
Scenarijus 11 Mažas Yra 40 40Pervedimas į biokurą (medienos ir šiaudų
granules)-
Scenarijus 12 Mažas Yra 40 40 nuo 2019 Nereglamentuota +
Scenarijus 13 Mažas Yra 40 40Nereglamentuota, bet naudojamas prastesnis
biokuras (ne granules)-
Scenarijus 14 Mažas Yra 40 40Nereglamentuota, bet naudojamas prastesnis
biokuras (ne granules), o TE efektyvumas pasiekia naujų biokuro TE efektyvumą
-
Nagrinėti scenarijai
32
65
30
41
31
09
33
43
31
28
31
98
32
65
33
43
31
23
32
26
34
38
34
07
32
35
32
19
2800
2900
3000
3100
3200
3300
3400
3500
Scen
ariju
s 1
Scen
ariju
s 2
Scen
ariju
s 3
Scen
ariju
s 4
Scen
ariju
s 5
Scen
ariju
s 6
Scen
ariju
s 7
Scen
ariju
s 8
Scen
ariju
s 9
Scen
ariju
s 1
0
Scen
ariju
s 1
1
Scen
ariju
s 1
2
Scen
ariju
s 1
3
Scen
ariju
s 1
4
Mln
. Lt
20
06
Diskontuotos sistemos plėtros ir funkcionavimo išlaidos
00
200
400
600
800
1 000
1 200
1 400
1 600
1 800G
Wh
Scenarijus
Kiti šaltiniai
UAB Fortum
UAB Valnetas
UAB MD Kaunas
UAB GECO
UAB SSPC Taikos
UAB Optina
UAB Omniteksas
UAB Pramonės energija
UAB Alma
UAB E5&CO
Lorizon energy
Kauno elektrinė
Petrašiūnų elektrinė
Inkaro katilinė
Šilko katilinė
Šilumos gamyba 2022 metais
Instaliuotos galios 2022 metais
00
200
400
600
800
1 000
1 200
MW
Scenarijus
Kiti šaltiniai
UAB Fortum
UAB Valnetas
UAB MD Kaunas
UAB GECO
UAB SSPC Taikos
UAB Optina
UAB Omniteksas
UAB Pramonės energija
UAB Alma
UAB E5&CO
Lorizon energy
Kauno elektrinė
Petrašiūnų elektrinė
Inkaro katilinė
Šilko katilinė
Pergalės katilinė
Energetinio saugumo vertinimas (1)
• Energetinis saugumas, tai sistemos sugebėjimas tiekti nepertraukiamaienergiją vartotojams nepadidintomis kainomis (kainos lyginamos su ankstesnių metų kainomis, su panašių šalių ar regionų energijos tiekimo kainomis, jei galima, su rinkos kainomis);
• Sistemos atsparumas tiekimo sutrikimams ir kainų padidėjimui tikrinamas įvairių galimų trikdžių aplinkoje (atskirų kuro rūšių tiekimo nutraukimas, kainų ženklus padidėjimas, infrastruktūros gedimai ir t.t. )
• Trikdžių atsiradimo priežastys yra įvairios grėsmės, kurios gali realizuotis į kuro tiekimo sutrikimus, kainų šuolius, energijos importo sumažėjimą.
Didžiausios grėsmės Kauno CŠT sistemai
• Labai didelė priklausomybė nuo vieno šilumos tiekėjo (monopolijųgrėsmė).
• Didelė priklausomybė nuo vienos kuro rūšies (gamtinių dujų).
• Galimybė pagrindiniams atsinaujinančius energijos ištekliusnaudojantiems gamybos šaltiniams patekti į vieno savininko rankas.
• Dėl politinių nesutarimų savivaldybėje gali nepavykti iki 2016 metųrenovuoti KTE pajėgumų arba pastatyti naujus, kurie atitiktųDirektyvos 2010/75/ES reikalavimus.
• Esant žemai lauko temperatūrai gali sutrikti biokuro tiekimas.Rezervinių kuro kiekių užtektų tik kelioms paroms.
• Galimi neoficialūs susitarimai tarp dominuojančių šilumos gamintojųdėl parduodamos šilumos kainų formavimo strategijos.
• Monopolijos išlaikymas šilumos gamybos sektoriuje.
Energetinio saugumo vertinimas (2)
Kauno CŠT plėtros po 2016 m. atvejai energetinio saugumo požiūriuInstaliuota bendra galia - 840 MW.
Jėgainės MW dalis kuras
1 scenarijus. Be instaliavimo ribojimų. KTE 672 0.8 biokuras
Atliekų deginimo 109.2 0.13 atliekos
Biokuro 58.8 0.07 biokuras 2 scenarijus. 60 % vienai technologijai ir vienam savininkui. KTE 336 0.4 biokuras
KTE 168 0.2 dujos
Biokuro 168 0.2 biokuras
Atliekų deginimo 109.2 0.13 atliekos
Dujų 58.8 0.07 dujos 3 scenarijus. 40 % vienai technologijai ir vienam savininkui. KTE 336 0.4 dujos Biokuro 336 0.4 biokuras
Atlieku deginimo 168 0.2 atliekos
Energetinio saugumo vertinimas (3)
47
Energetinio saugumo rodikliai
Trikdis Atvejis
I
Atvejis
II
Atvejis
III
Be trikdžių 62.7 80.7 96.3
100 % dujų nutraukimas 62.7 44.4 79.9
50 % biokuro nutraukimas 36.9 61.9 92.0
50 % dujų kainos padidėjimas 62.7 52.5 94.1
50 % biokuro kainos padidėjimas 52.9 52.2 73.9
Apibendrinti saugumo koeficientai 53.6 75.5 92.8
Energetinio saugumo vertinimas (4)
Apibendrinimas
• Kauno šilumos tiekimo sistema yra pakankamai patikima visais nagrinėtais atvejais - šilumos tiekimo nutraukimo tikimybė dėl techninių gedimų ar avarijų yra nedidelė.
• Atsparumas kuro tiekimo nutraukimams yra didesnis II ir III atvejais, kai naudojamos įvairios technologijos, naudojančios skirtingas kuro rūšis.
• Kainų padidėjimui labai jautrus I atvejis ir iš dalies II atvejis (dėl įvairių grėsmių, ypač dėl monopolijos šilumos gamyboje). III atvejis yra pats atspariausias kainų padidėjimui.
• Energetinio saugumo prasme, įvertinant tiek šilumos gamybos kainų padidėjimą, tiek galimus energijos nutraukimus (energetinio saugumo koeficientas) geriausiais yra III atvejis.Jo saugumo koeficientas žymiai aukštesnis už II atvejo saugumo koeficientą ir beveik dvigubai viršija I atvejo koeficientą.
Energetinio saugumo vertinimas (5)
5. Rekomenduojamas strategijos variantas. Detalizavimas
Apibendrinus techninio – ekonominio Kauno CŠT sistemos ilgalaikės plėtros scenarijų analizę bei atsižvelgiant į energetinio saugumo aspektus, akivaizdžiai išsiskiria 14 scenarijaus atvejis, atitinkantis reikalavimus keliamus generavimo struktūrai, naudojamo kuro balansui, tenkinantis aplinkosaugos bei energetinio saugumo kriterijus, o visos sistemos plėtros ir funkcionavimo išlaidos yra mažiausios. Todėl pateikiamas šio scenarijaus išsamus apibūdinimas.
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
35002
01
2
20
14
20
16
20
18
20
20
20
22
20
24
20
26
20
28
20
30
20
32
20
34
GW
h
Metai
Durpės
Komunalinės atliekos
Šiaudų granulės
Medienos granulės
Biomasė (skiedros)
Dyzelinas
Mazutas
Dujos
Kuro sąnaudos
Generuojančių šaltinių plėtra
0
500
1000
1500
2000
2500
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
2026
2028
2030
2032
2034
GWh
Metai
Kiti šaltiniai
UAB "Fortum"
UAB "Valnetas" biokuro VŠK
UAB "MD Kaunas" biokuro VŠK
UAB "GECO (SSPC)" biokuro VŠK
UAB "SSPC-Taikos" biokuro TE
UAB "Optina" biokuro VŠK
UAB "Omniteksas" biokuro VŠK
UAB "Pram. energija" biokuro VŠK
UAB "Alma" biokuro VŠK
UAB "E5&CO" biokuro VŠK
UAB "Lorizon energy"
Kauno elektrinė
Petrašiūnų elektrinė
Inkaro katilinė
Šilko katilinė
Pergalės katilinė
Galutiniai poreikiai be taupymo
Poreikiai įskaitant nuostolius
Poreikiai įskaitant taupymą
Šilumos gamyba
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1800
2000
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
2026
2028
2030
2032
2034
MW
Metai
Kiti šaltiniai
UAB "Fortum"
UAB "Valnetas" biokuro VŠK
UAB "MD Kaunas" biokuro VŠK
UAB "GECO (SSPC)" biokuro VŠK
UAB "SSPC-Taikos" biokuro TE
UAB "Optina" biokuro VŠK
UAB "Omniteksas" biokuro VŠK
UAB "Pram. energija" biokuro VŠK
UAB "Alma" biokuro VŠK
UAB "E5&CO" biokuro VŠK
UAB "Lorizon energy"
Kauno elektrinė
Petrašiūnų elektrinė
Inkaro katilinė
Šilko katilinė
Pergalės katilinė
Galutiniai poreikiai be taupymo
Poreikiai įskaitant nuostolius
Poreikiai įskaitant taupymą
Instaliuotos šiluminės galios
0
100
200
300
400
500
600
1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
MW
Kiti šaltiniai
Pergalės kat.
Šilko kat.
Inkaro kat.
Petrašiūnų elektrinė
Kauno elektrinė
Fortum
0
100
200
300
400
500
600
1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
MW
Kiti šaltiniai
Pergalės kat.
Šilko kat.
Inkaro kat.
Petrašiūnų elektrinė
Kauno elektrinė
Fortum
2015 metai
2019 metai
2015 metai
0
100
200
300
400
500
600
1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
MW
Dujiniai VŠK
Biomasės VŠK
Dujinės TE
Kitos technologijos
Biomasės TE
Komunal. atliekų TE
2019 metai
Pagal šaltinius Pagal technologijas
0
100
200
300
400
500
600
1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
MW
Komunal. atliekų TE
Dujiniai VŠK
Kitos technologijos
Dujinės TE
Biomasės TE
Biomasės VŠK
Šilumos gamyba
2015 metai 2015 metai
Šaltinis 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 Viso
Viso 264.0 248.5 223.0 168.2 113.8 121.5 124.7 125.3 129.0 132.7 1650.8
Tame tarpe:
Dujų tiekimas 338.7 272.8 227.6 147.1 136.3 141.6 142.6 141.4 143.0 144.6 1835.7
Biomasės (skiedrų) tiekimas 13.9 14.6 42.1 79.1 75.3 79.8 82.2 83.4 87.0 90.6 648.2
Komunalinių atliekų tiekimas -8.7 -8.7 -8.7 -8.7 -8.7 -8.7 -52.3
Durpių tiekimas 14.7 0.9 1.0 1.0 1.0 1.1 1.1 20.8
Elektros vartojimas 2.3 5.7 3.1 3.1 3.8 3.9 3.9 4.0 4.0 4.1 38.0
Elektros tiekimas -91.0 -44.6 -49.8 -75.7 -93.9 -96.0 -96.4 -95.9 -97.4 -98.9 -839.7
Išlaidos kurui ir energijai, pajamos už elektros energijos tiekimą ir atliekų utilizavimą,
mln. Lt2006
0
50
100
150
200
250
300
350
20
06
20
08
20
10
20
12
20
14
20
16
20
18
20
20
20
22
20
24
20
26
20
28
20
30
20
32
20
34
Lt/M
Wh
Lt 2006
Einamųjų metų Lt
2% infliacijaFaktinėinfliacija
Šilumos gamybos savikaina
6. Rinkos struktūrinė pertvarka strategijos tikslams įgyvendinti
Kauno CŠT rinkos struktūros vystymo kryptis
Šilumos sektoriuje vykdomų veiklų struktūra bei šilumos energijos ir pinigų
srautai
Šilumos energijos srautai - raudonos spalvos rodyklės,pinigų srautai mėlynos spalvos rodyklės.
Prekybos šilumos rinkoje būdas -aukcionas
• Pagrindinės prekės:� šilumos energija,� reguliavimo energija,� rezervinės galios.
• Šilumos prekių pirkimas vykdomas Vienintelio supirkėjovienpusio aukciono metu;
• Vienpusis aukcionas – pasiūlymus parduoti teikia visi tonorintys šilumos gamintojai;
• Kitas žingsnis – laisvųjų vartotojų atsiradimas.
Prekybos šilumos rinkoje būdas -aukcionas
• Šilumos prekės iš gamintojų nuperkamos remiantis kainųprioriteto principu;
• Gamintojai, iš kurių šilumos prekės yra nuperkamos, gaunatokią kainą, kokią nurodė teikdami pasiūlymus;
• Vartotojams apskaičiuojama vidutinė svertinė kaina;
• Reikiamą šilumos energijos kiekį prognozuoja tinklo operatorius;
• Reguliavimo šilumos kiekį nurodo tinklų operatorius,atsižvelgdamas į neišvengiamus šilumos energijos gamybos irvartojimo neatitikimus;
• Būtinas rezervinių galių kiekis – prilyginamas didžiausiocentralizuoto šilumos tiekimo tinkluose veikiančio šaltinio galiaiarba 20% viso vartotojų poreikio.
Siūlomos rinkos struktūrinės pertvarkos apibendrinimas (1)
• 15-kos metų Lietuvos CŠT sektoriaus griežtėjančio reguliavimopraktika nepasiteisino (vartotojų lūkesčiai, sistemos techninioefektyvumo didėjimas, investicijų pritraukimo apimtys ir kt.)
• Siūlomas struktūrinis pertvarkymas diegiant konkurenciją pasiteisinokituose energetikos sektoriuose (elektros energetikos, gamtinių dujų).Sėkmingai šia kryptimi pertvarka vykdoma ir kituose Lietuvosmiestuose (Klaipėda).
• Būtina suteikti vartotojui galimybę rinktis. Kauno mieste didesnęvisuomeninę naudą teikia galimybė vartotojui rinktis šilumosgamintoją CŠT sistemoje nei investuoti į lygiagrečių CŠT, elektros, g.dujų tinklų ir gamybos šaltinių plėtrą. Tai iš dalies padėtų išspręsti iratsijungimų nuo CŠT problemą.
• Gerosios praktikos patirtis siūlo: miesto savivaldybė išlaiko CŠT„stuburo“ – perdavimo vamzdynų kontrolę per savivaldybės įmonę.Šilumos gamybą bei vartotojų įrangos eksploatavimą ir investavimą,sukūrus nediskriminacinę konkurencinę aplinką, racionalu perduotiprivatiems investuotojams. Taip ženkliai sumažėja neracionaliųinvesticinių sprendimų rizika ir jos perkėlimas vartotojams.
Siūlomos rinkos struktūrinės pertvarkos apibendrinimas (2)
• Esant rinkoje bent 3 gamintojams ir 3 kuro rūšims, nuolatiniskonkurencinis spaudimas mažina šilumos kainas – jos tampakur kas artimesnės skaičiuojamajai gamybos savikainai neiesant monopolinei reguliuojamai rinkai.
• Skaičiuojamoji gamybos savikaina monopolinės irkonkurencinės rinkos atvejais skiriasi 2-4 %. (Tai yraskaičiavimo paklaidos diapazonas). Todėl būtina rinktispažangesnį konkurencinės rinkos plėtros variantą. Juolab, kadjis jau įgyvendinamas.
• Šilumos vartotojų įsiskolinimo problemą būtų galima efektyviauspręsti, jei tuo būtų suinteresuotas ne tik CŠT tinklooperatorius, bet ir šilumos gamintojai. Tai automatiškai įvyktųžengiant dar vieną žingsnį – įtvirtinti vartotojų laisvėjimą, realiaiįgyvendinant Trečios pusės priėjimo modelį.
7. Strategijos įgyvendinimo veiksmų planas
Pergalės katilinė
2013-2014 m., Kondensacinio ekonomaizerio įrengimas esamiems dujiniams VŠK (2.7 MWš, 1.54 Mln. Lt);
2013-2014 m., DKVR katilo pervedimas į VŠK (5.9 MWš, 0.5 Mln. Lt);
2016 m., Naujo dujinio katilo su kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimas (18 MWš + 1.5 MWš, 2.36 Mln. Lt);
2020 m., Esamų dujinių katilų pakeitimas naujais dujiniais VŠK (16.8 MWš, 1.4 Mln. Lt);
2021-2025 m., Esamų dujinių katilų pakeitimas naujais dujiniais VŠK (8.6 MWš, 0.72 Mln. Lt);
Gamyba (1)
Šilko katilinė
2013 m., Esamo dujinio DKVR VŠK pervedimas į biokuro deginimą(7.7 MWš, 4.13 Mln. Lt);
2016 m., Esamo DKVR garo katilo pervedimas į DKVR VŠK (5.6 MWš, 0.15 Mln. Lt);
2015 m., Kondensacinio ekonomaizerio įrengimas esamiems dujiniamsDKVR VŠK (1.8 MWš, 1.2 Mln. Lt);
Inkaro katilinė
2016 m., Dujų turbininės priešslėginės TE įrenginių įvedimas įeksploataciją (16.9 MWe ir 28.3 MWš, 51.3 Mln. Lt);
Gamyba (2)
Petrašiūnų elektrinė
2014 m., Kondensacinio ekonomaizerio įrengimas esamiems dujiniamsPTVM VŠK (9.4 MWš, 6.24 Mln. Lt);
2015 m., Termofikacinės turbinos (7.9 MWe ir 21.6 MWš), dirbančios su esamu BKZ garo katilu, pervestu į biokuro deginimą, ir BKZ garo katilo kondensacinio ekonomaizerio (7.4 MWš) įvedimas į eksploataciją (60.9 Mln. Lt);
2015 m., Naujo biomasės katilo (8.9 MWš), garo turbinos (0.7 MWe ir 8.1 MWš) įrengimas bei esamo garo-vandens šildytuvo (8.1 MWš) rekonstrukcija (4.7 Mln. Lt) (Sudedamoji 4-tos modernizavimo alternatyvos dalis)
2016 m., Naujo dujinio katilo (9.3 MWš), garo turbinos (7 MWe ir 29.8 MWš) įrengimas (8.1 Mln. Lt) (Sudedamoji 4-tos modernizavimo alternatyvos dalis)
Gamyba (3)
Petrašiūnų elektrinė (tęsinys)
2016 m., Naujos KCDT TE įrenginių įvedimas į eksploataciją (5.4 MWe ir5.8 MWš, 12.1 Mln. Lt);
2016 m., Esamų PTVM VŠK rekonstrukcija, pritaikant prie sugriežtintų gamtosauginių reikalavimų, (232 MWš, 12 Mln. Lt);
2016 m., Naujų dujinių VŠK įrengimas (44.1 MWš, 5.3 Mln. Lt);
2020-2025 m., Siurblinės modernizacija (18.1 Mln. Lt);
Gamyba (4)
Kauno elektrinė
2016 m., Esamų PTVM ir KVGM VŠK rekonstrukcija, įskaitant pritaikymą prie sugriežtintų gamtosauginių reikalavimų, (234 MWš, 26.9 Mln. Lt);
2016 m., Esamo BKZ-420 garo katilo pervedimas į biokuro deginimą (115 MWš) ir esamos T-110 turbinos (39.7 MWekond , 33 MWeterm , 71.3 MWš) pritaikymas darbui su biokuro katilu (148.7 Mln. Lt);
2016 m., Naujos KCDT TE įrenginių įvedimas į eksploataciją (7.3 MWekond, 6.9 MWeterm ir 5.1 MWš, 18. 3 Mln. Lt);
Gamyba (5)
Kiti šaltiniai
2013 m., UAB “Lorizon” biokuro VŠK statyba, (2.5 MWš, 3.14 Mln. Lt);
2013 m., GECO biokuro VŠK statyba, (20 MWš, 26 Mln. Lt);
2015 m., UAB “Omniteks” biokuro VŠK statyba, (4 MWš, 5.13 Mln. Lt);
2013-2022 m., Kiti dujiniai VŠK, maitinantys naujus koncentruotus vartotojus,(53 MWš, 13.2 Mln. Lt);
2017 m., UAB “Fortum” komunalinių atliekų utilizavimo įrenginys (15.6 MWe ir 40.6 MWš, 184.3 Mln. Lt);
Gamyba (6)
Perdavimas
2013 – 2022 m., Magistralinių CŠT vamzdynų atnaujinimas ir plėtra (300 mln. Lt);
2014 - 2036m., Kvartalinių vamzdynų atnaujinimas (pagal projektus);
2013 - 2016 m., CŠT tinklo valdymo ir monitoringo sistemų projektavimas ir diegimas (reikia papildomų tyrimų);
Vartojimas
2013 - 2016 m., Daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) kūrimas (1,5 mln. Lt);
2013-2018 m., Kauno m. mikrorajonų infrastruktūros modernizavimo specialiųjų planų parengimas (2,2 mln. Lt);
2014 -2033 m., Kvartalo modernizavimo projekto vadovo (koordinatoriaus) parinkimas požeminės ir antžeminės dalių sutvarkymui ir įgaliojimų jam suteikimas;
2014-2033 m., Modernizuojamų kvartalų detaliųjų planų parengimas;
2014 - 2036 m., Daugiabučių namų modernizavimas (2,7 mlrd. Lt);
Vartojimas (2)
2014 – 2038 m., Modernizuojamų kvartalų požeminių inžinerinių tinklų modernizacija (pagal projektus)
2015 - 2039 m., Modernizuojamų kvartalų antžeminės dalies modernizacija (pagal projektus);
2014 - 2033m., Mokyklų modernizacija;
2014 -2033 m., Vaikų darželių modernizacija;
Konkurencijos užtikrinimas ir plėtros užtikrinimas
2013 m., Vienintelio Pirkėjo modelio ir aukciono sistemos įdiegimas;
2014 - 2022 m., “Grid code” plėtojimas;
2013 – 2022 m., Strategijos įgyvendinimo Stebėsenos komisijos veikla;
2013 - 2022 m., Duomenų apie savivaldybės pastatus ir miesto vartotojus duombazės kūrimas ir palaikymas;
Ačiū už dėmesį!
Kontaktai pasiteirauti
http://[email protected]