karŠČio poveikio prevencnĖs priemonĖs darbo vietoje medziaga karscio.pdf · 2017-11-06 · 4...
TRANSCRIPT
HIGIENOS INSTITUTAS
KARŠČIO POVEIKIO PREVENCNĖS PRIEMONĖS DARBO VIETOJE
UŽDAROJE PATALPOJE IR LAUKE
Teorinė medžiaga
Vilnius, 2017
2
Parengė
Greta Rožėnaitė
Higienos instituto Profesinės sveikatos centras
Higienos institutas Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius Tel. +370 5 212 0861 Mob. tel.. +370 6 205 9899 El. p. [email protected]
3
Turinys
Turinys ........................................................................................................................................ 3
Sąvokos ....................................................................................................................................... 4
Santrumpos ................................................................................................................................. 4
Įvadas .......................................................................................................................................... 5
Pagrindimas ......................................................................................................................... 5
Tyrimų apžvalga ................................................................................................................. 6
Karščio poveikio prevencija: 4 žingsnių planas .......................................................................... 9
1 žingsnis. Rizikos vertinimas ............................................................................................ 9
2 žingsnis. Prevencinių priemonių paruošimas darbo vietoje ........................................... 11
3 žingsnis. Prevencinių priemonių paruošimas darbuotojui ............................................. 11
4 žingsnis. Nuolatinė stebėsena ........................................................................................ 12
Karščio sukeltos ligos: simptomai ir pirmoji pagalba ............................................................... 13
Šilumos smūgis ................................................................................................................. 13
Išsekimas nuo karščio ....................................................................................................... 14
Karščio sukelti spazmai .................................................................................................... 14
Literatūros sąrašas ..................................................................................................................... 15
Papildoma literatūra .......................................................................................................... 15
Standartai .......................................................................................................................... 16
Priedai ....................................................................................................................................... 17
Priedas Nr. 1. Klausimynas karščio rizikai nustatyti (parengtas pagal Health and Safety
Executive kontrolinis sąrašas) ........................................................................................... 17
Priedas Nr. 2. Teisės aktų, susijusių su karščio problematika darbo vietoje, sąrašas ....... 19
Priedas Nr. 3. Atmintinė, kaip elgtis dirbant karštoje aplinkoje (parengta pagal
Occupational Safety and Health Agency mokomąją medžiagą) ....................................... 23
Karščio poveikio prevencija darbo vietoje uždaroje patalpoje ir lauke. Klausimynas ............. 24
4
Sąvokos
Asmeninė apsaugos priemonė (AAP) – bet kuri priemonė, skirta darbuotojui turėti ar dėvėti,
siekiant apsaugoti jį nuo rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę darbuotojo saugai ir sveikatai,
bei kitas šiam tikslui skirtas priedas ar reikmuo.1
Darbo vieta - vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo
administravimo funkcijas. Teorinėje medžiagoje skirstoma į: darbo vietą patalpoje ir darbo vietą
lauke.2
Kaitra - meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra 10 dienų iš eilės būna +30
°C arba aukštesnė.3
Karštis - meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra 1 –2 dienas iš eilės būna
+30 °C arba aukštesnė.
Metabolinė temperatūra – individo kūno temperatūra, atsižvelgiant į individualius sveikatos
rodiklius; norma, esant šiluminiam komfortui – +37 °C.
Oro temperatūra - lauko oro temperatūros vidutinis dydis, nustatytas pagal vietinės
meteorologinės tarnybos duomenis.4
Šiluminė aplinka (juntamoji temperatūra) – darbo aplinkos meteorologinės sąlygos, kurios
nustatomos pagal žmogaus organizmą veikiančius oro temperatūros, drėgmės ir oro judėjimo
greičio parametrų derinius bei technologinės įrangos, atitvarų paviršių temperatūrą ir šiluminį
spinduliavimą5
Šiluminis komfortas - šiluminės aplinkos parametrų deriniai, kurie ilgai ir sistemingai
veikdami darbuotoją užtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį, nesukeldami darbuotojo
kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos.6
Santrumpos
AAP – asmeninė apsaugos priemonė
KSL – karščio sukelta liga
ES – Europos Sąjunga
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
1 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A1-331 „Dėl
Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ 2 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 kovo 9 d. nutarimas Nr. „Dėl Ekstremaliųjų įvykių kriterijų
patvirtinimo“ 4 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. V-770 „Dėl Lietuvos
higienos normos HN 69:2003 "Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų
norminės vertės ir matavimo reikalavimai" patvirtinimo“ 5 Ten pat 6 Ten pat
5
Įvadas
Pagrindimas
Remiantis 2014 m. parengta 5-ąja Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos
ataskaita, vidutinė oro temperatūra paskutinius tris dešimtmečius buvo aukščiausia per visą
temperatūrų matavimo laikotarpį ir kiekvienas iš paskutinių trijų dešimtmečių buvo karštesnis
vienas už kitą. Lietuvoje per pastaruosius penkis dešimtmečius vidutinė oro temperatūra
padidėjo 0,7–1,0 °C. Dėl šios priežasties yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1429 „Dėl Nacionalinės visuomenės
sveikatos ir karščio prevencijos 2016 – 2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ Nacionalinis
karščio prevencijos veiksmų planas, kurios įgyvendinimo tikslas – apsaugoti gyventojų sveikatą
nuo karščio daromo poveikio bei didinti visuomenės informuotumą apie karščio pavojų siekiant
apsaugoti karščiui jautrius žmones. Kaip Veiksmų plane yra apibrėžiama, kad nors Lietuvos
klimatas yra pereinamojo pobūdžio, tarp švelnaus jūrinio Vakarų Europos ir žemyninio Rytų
Europos. Vidutinė metų oro temperatūra Lietuvoje yra 6,9 °C (įvairiose šalies vietose kinta nuo
6,1 °C iki 8,0 °C) prasidėjus klimato šiltėjimui, šaltasis metų laikotarpis atšilo labiau nei šiltasis.
Šiltesni tapo pavasario mėnesiai, gerokai šiltesnė liepa, dažnai stebima kaitra, o karštų dienų
skaičius išaugo 3 kartus. Dėl šios priežasties galima teigti, klimato kaita tiesiogiai veikia ir
dirbančius asmenis bei jų sveikatą.7 Karštis darbo vietose yra menkai akcentuojamas, bet
gyvybiškai aktualus rizikos veiksnys profesinei sveikatai, pasireiškiantis tiek dirbant lauko
sąlygomis, šviečiant (kaitinant) saulei, tiek dirbant patalpose, kai nėra pakankamai išvystytos
vėdinimui skirtos infrastruktūros. Nors fizinis darbas skatina išsiskirti kūno šilumą, atkreiptinas
dėmesys ir į oro temperatūros sukeltą šiluminę s įtampą lauke, kuris sukelia didžiausius pavojus
vasaros sezono metu, ir darbo patalpose, kuris pavojingas visus metus.
Pagal Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, su
didžiausia karščio rizika susiduria asmenys, dirbantys žemės ūkio sektoriuje, šiltnamių
darbuotojai, statybininkai, kelininkai, geležinkelininkai, karjerų darbininkai. Taip pat,
išskiriamos ir didesnio rizikingumo turinčios pramonės šakos, kurios veikia uždarose patalpose:
stiklo gaminių gamyklas; džiovinimo operacijas stiklo vatos gamyboje; garo ir suslėgto oro
tunelius; įprastines ir branduolines jėgaines; valymo ir techninės priežiūros darbus; geležies,
plieno, aliuminio ir kitų spalvotųjų metalų liejyklas bei lydymo operacijas; plytų ir keramikos
operacijas; gamyklas, gaminančias gumą ir guminius gaminius; elektrinius įrankius; kepyklas,
virtuves; skalbyklas ir lyginimo paslaugas, sausą valymą siūlančias parduotuves; maisto
konservavimo operacijas.8
7 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. V-1429 „Dėl Nacionalinio
visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos 2016-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ 8 Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Darbai karštyje“. 2012.
<https://www.vdi.lt/AtmUploads/DarbaiKarstyje.pdf>
6
Tyrimų apžvalga
Pav. 1. Šilumos perdavimas ir gamyba, M – metabolinė temperatūra9
Žmogus, norėdamas palaikyti įprastą vidinę kūno temperatūrą, kuri yra apytiksliai 37 ° C, turi
atsižvelgti į organizme pagamintą šilumos kiekį ir šilumos, perduotos iš išorės, kiekį bei
palaikyti tarp jų pusiausvyrą. Ši pusiausvyra jokiu būdu nėra pastovi, bet tokia pat dinamiška
kaip ir sąlygos, kuriomis organizmas veikia ir yra veikiamas. Yra išgryninta šilumos balanso
lygtis, kuri matematiškai pagrindžia karščio poveikio žmogaus kūnui koncepciją - aiškina, kaip
palaikoma 37 ° C vidinė kūno temperatūra. Kaip nurodyta, visos šilumos balanso lygybės turi
tuos pačius reiškinius apibrėžiančius rodiklius, kaip šilumos gamyba kūne, šilumos perdavimas,
šilumos saugojimas, kurie vizualiai pateikiami pav. 1.10 KSL gali atsirasti dėl šilumos balanso
nukrypimų: pakitus oro temperatūros, drėgmės, spinduliuojančio karščio ir metabolinio karščio,
atsirandančio nuo sunkaus fizinio darbo, rodikliams. Tokiu atveju organizmas patiria įtampą,
tampa priklausomas nuo aušinimo proceso ir dėl to yra jautrus viskam, kas riboja prakaitavimą,
pvz., didelei drėgmei, kelių sluoksnių drabužiams ir mažam oro judėjimui. Kai kūno
temperatūra pakyla, širdies ir kraujagyslių įtampa (angl. cardiovascular strain) padidėja, nes
daugiau kraujo perpumpuojama per kraujagysles, per odą išsiskiria papildomas prakaitas, kas
pagreitina dehidrataciją.11
Pirmiausia, fiziškai aktyvūs asmenys yra viena iš rizikos grupių, kuri gali patirti didelę įtampą
dirbant lauke, nes daugumai lauko darbų reikalingas bent minimalus darbo krūvis, o kartais ir
didelis krūvis, esant aukštai oro temperatūrai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose
ištyrus visus sunkius KSL atvejus, buvo pastebėta, kad tokių atvejų skaičius gerokai padidėjo:
nuo 3192 atvejų iki 7452 atvejų per 1997-2006 m. (p = 0,002). Taip pat 1992-2006. m. dėl
karščio poveikio buvo nustatyti 423 mirties atvejai, iš kurių 40 % įvyko žemės ūkio,
miškininkystės, žvejybos ir medžioklės pramonėje. Esant intensyviam karščiui 2010 m. vasarą
Japonijoje dėl KSL 47 darbuotojai mirė, iš kurių 64% sudarė darbininkai, dirbantys statybų
9George Havenith, “ Heat Balance When Wearing Protective Clothing“. Annals of Occupational Hygiene, 43(5),
1999, 289-296 10 Damian Bethea and Ken Parsons,“The development of a practical heat stress assessment methodology for use in
UK industry”. 2002. <http://www.hse.gov.uk/research/rrpdf/rr008.pdf> 11 Diane M. Gubernot et al, “The Epidemiology of Occupational Heat-Related Morbidity and Mortality in the
United States: A Review of the Literature and Assessment of Research Needs in a Changing Climate“. Int J
Biometeorol, 2014, 58(8)
7
sektoriuje. Tyrimai, atlikti šiose pramonės šakose, rodo, kad karščio poveikis turi didžiausią
įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos ligų sergamumui.12
Antra, nustatyta, kad Japonijoje net trumpalaikis miškų ūkio paslaugų teikimas buvo susijęs su
dažnais miškininkystės darbuotojų patirtais šilumos smūgiais, o Izraelio kariuomenėje esant
nepertraukiamam karščiui 50% šilumo smūgio atvejų įvyko per pirmuosius šešis tarnavimo
mėnesius. Nuolatinis ir fiziškai reiklus darbas, esant nepalankioms aplinkos sąlygoms taip pat
sukelia KSL, todėl būtina adaptuoti darbo sąlygas: veiksmingi ir reikalingi tampa fizinis
parengimas ir aklimatizacija,13 dažnos pertraukos tarp darbo valandų, palengvinti ar stabdyti
veiklą, kai aplinkos temperatūra viršija 34,8 ° C (sunkus darbas, didelis darbo krūvis, lemia
aukštesnį širdies susitraukimų dažnį) ir kai aplinkos temperatūra lygi 37,8 ° C ir santykinė oro
drėgmė viršija 85% reikšmingai pasunkina atlikti lengvą darbą, kurį galima įprastomis
sąlygomis įmanoma atlikti savarankiškai ir be jokios įtampos.14 Dėl to būtina pažymėti, kad
svarbu darbuotojus apmokyti, leisti tinkamai aklimatizuotis ir tikrinti, ar individas yra fiziškai
pasirengęs darbui.
Trečia, netinkamas AAP naudojimas padidina karščio riziką ir gali prisidėti prie KSL atsiradimo
– atsivelgiant į tai, kad įranga /drabužiai gali apsunkinti šilumos perdavimą iš organizmo ir
sukelti hipertermiją, būtina adekvačiai įvertinti aplinkos temperatūrą. Jungtinėse Amerikos
Valstijose atliktame tyrime nustatyta, kad vidutinė aplinkos temperatūra, kuri didino karščio
riziką, gaisrininkams buvo 25,9 ° C, kai kitų profesijų atstovai gali dirbti vidutinėje 31,4 ° C
aplinkos temepratūroje (p <0,001).
Ketvirta, traktuotina, kad moterys, kaip viena iš rizikos grupių, turi daugiau nuovargio požymių
ir nejaučia nuovargio taip, kaip vyrai, nes pasižymi mažesniu kūno svoriu, kuris turi įtakos jų
širdies susitraukimų dažniui. Kita vertus, darbuotojai, turintys antsvorio, priskiriami prie
didesnės rizikos, nes organizmas negali efektyviai išprakaituoti ir atitinkamai išlaikyti šilumos
pusiausvyrą.
Galiausiai, tyrimai rodo, kad be auksčiau minėtų rizikos veiksnių, būtina atsižvelgti į: ar
darbuotojas pakankamai gerai miega naktį, jo mityba yra visavertė, nesiskundžia prasta
sveikata, ypatingai, karščiavimu, prakaitavimą skatinančiu sutrikimu, ar neturėjo anksčiau
insulto ar KSL diagnozės. Alkoholio ir tam tikrų vaistų, kurie gali pakenkti organizmo
termoreguliacijos (kūno temperatūros palaikymo) funkcijoms, vartojimas ir piktnaudžiavimas
narkotikais turi būti įtraukti analizuojant darbuotojo pasiruošimą dirbti.15
12 Seichi Horie, “Prevention of Heat Stress Disorders in the Workplace”. Japan Medical Association Journal, 2013,
56(3), 186-192. 13 Diane M. Gubernot et al, “The Epidemiology of Occupational Heat-Related Morbidity and Mortality in the
United States: A Review of the Literature and Assessment of Research Needs in a Changing Climate“. Int J
Biometeorol, 2014, 58(8) 14 Damian Bethea and Ken Parsons,“The development of a practical heat stress assessment methodology for use in
UK industry”. 2002. <http://www.hse.gov.uk/research/rrpdf/rr008.pdf> 15 Moumita Sett and Subhashis Sahu, “Effects of occupational heat exposure on female brick workers in West
Bengal, India“. Global Health Action, 2014, 7(1)
8
Pav. 2. Karščio poveikio pasekmės individo ir valstybės lygiu16
Be tiesioginio poveikio sveikatai, kaip pavaizduota pav. 2, kiti profesinės sveikatos tyrimai,
susiję su galimu klimato kaitos poveikiu, nagrinėja padidėjusios temperatūros poveikį žmogaus
darbingumui ir valstybės ekonomikai. Padidėjusi aplinkos temperatūra reikšmingai sumažina
darbuotojų gebėjimus atlikti jam paskirtas užduotis ir kartu mažina produktyvumą. Pavyzdžiui,
tyrimas apie Indijos ryžių rinkėjus parodė, kad 1,8 ° C aplinkos temperatūros padidėjimas gali
sumažinti darbo našumą maždaug 5%.17 18Tuo pačiu buvo nustatyta, kad pagal WBGT (angl.
wet bulb global temperature) indeksą19, esant 28 ° C ar aukštesnei temperatūrai, sumažėja
darbingumas.
Nors globaliniai klimato pokyčiai yra ypatingai skausmingi mažesnes pajamas gaunančioms
ekonomikoms, kuriose dominuoja žemės ūkis, tokios šalys kaip JAV ar ES narės taip pat jaučia
klimato kaitos įtaką - vis dar egzistuoja į konkurenciją orientuota darbo kultūra ir sistema,
susieta su darbuotojų sveikata, asmeninėmis pajamomis ir verslo produktyvumu.20 Dėl to svarbu
prisiminti, kad karščio poveikio prevencijos programų įdiegimas gali būti ekonomiškai
naudingas įvairiuose sektoriuose ir valstybės turėtų skatinti įmones kurti tokias programas. Be
to, svarbu sureguliuoti teisinę aplinką, kuri leistų kuo efektyviau įgyvendinti karščio poveikio
prevencijos priemones atsižvelgiant į darbo pobūdį lauke ar uždaroje patalpoje.
Apibendrinus karščio poveikio priežastis ir pasekmes nagrinėjusius tyrimus būtina atsižvelgti,
jog tiek aplinkos sąlygos, tiek individualios žmogaus savybės gali lemti KSL ir kitų ligų
atsiradimą, tad darbdavio įgalioto atstovo saugai ir sveikatai ir darbdavio atsakomybė atsižvelgti
į visapusišką prevencijos planavimą ir įgyvendinimą, atkreipiant dėmėsį į darbo sąlygų
skirtumus lauke ir uždaroje patalpoje. Be pavojaus žmogaus sveikatai, karščio poveikis daro
įtaką darbuotojo užduočių kokybei - skatina daryti klaidas, mažina produktyvumą ir operacijų
kokybę bei didina avarinių situacijų riziką.
16 NIOSH, Criteria for a Recommended Standard Occupational Exposure to Heat and Hot Environment. 2016. 17 Moumita Sett and Subhashis Sahu, “Effects of occupational heat exposure on female brick workers in West
Bengal, India“. Global Health Action, 2014, 7(1) 18 Subhashis Sahu et al, “Heat exposure, cardiovascular stress and work productivity in rice harvesters in India:
implications for a climate change future”. Industrial Health, 51(4), 2013, 424-31 19 Justas Kažys, Biometeorologijos praktikos darbai. Mokamoji knyga. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011 20 Diane M. Gubernot et al, “The Epidemiology of Occupational Heat-Related Morbidity and Mortality in the
United States: A Review of the Literature and Assessment of Research Needs in a Changing Climate“. Int J
Biometeorol, 2014, 58(8)
9
Karščio poveikio prevencija: 4 žingsnių planas
1 žingsnis. Rizikos vertinimas
Norint pasiekti kuo geresnių karščio poveikio prevencijos rezultatų, būtina atsižvelgti, kokiomis
sąlygomis darbuotojas turi dirbti ir su kokia rizika susiduria darbo vietoje. Dėl to vertinimui
galima pasiūlyti kelis būdus, kaip apskaičiuoti riziką, atsižvelgiant į įmonės galimybes.
Bendrinis rizikos vertinimo procesas turi būti organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d.
įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos bendrųjų nuostatų patvirtinimo“. Kaip
pagalbinę priemonę siūloma taikyti Priede Nr. 1 pridėtą klausimyną, kuris skirtas pirminiam
rizikos vertinimui, ir Priede Nr. 2 teisės aktų, susijusių su karščiu, sąrašą.
Šiluminės aplinkos parametrai
Kadangi teorinė medžiaga parengtos atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, iš kurių
svarbiausias būtų LST EN 27243:2001 „Šiluminė aplinka: karščio sukelto streso darbuotojui
apskaičiavimas pagal WBGT indeksą“ (naujausias leidimas – 2017 m.), siūloma taikyti WBGT
indeksą, kuris traktuojamas, kaip paprastas šiluminės aplinkos monitoringo ir vertinimo rodiklis,
laikomas tinkamu ir patogiu naudoti visose pramonės ir paslaugų šakose, be to tinkamas naudoti
tiek lauke, tiek uždaroje patalpoje.
Pav. 3. Pavyzdiniai šiluminės aplinkos, taikant WBGT indeksą, matuokliai
WBGT indekso apskaičiavimui skirta lygtis saulės spinduliavimas ir vėjo poveikis, taip pat oro
temperatūra ir drėgmė. Žinoma, galima taikyti specialius prietaisus (Pav. 3), kurie,
atsižvelgdami visus reikalingus parametrus, pateikia iš karto WBGT indekso reikšmę.
Taip pat galima kreiptis į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos
(http://www.meteo.lt/lt/home), kuri teiktų informaciją apie juntamąją temperatūrą, sudarytą iš
10
oro temperatūros ir oro drėgnumo, ir tada, pasinaudojant lentele Nr. 1, išsiaiškinti, ar darbo
vietoje rizika yra priimtina.21
Lentelė Nr. 1. Oro temperatūra ir drėgnumu paremta karščio rizikos įvertinimo skalė
Bet kuriuo atveju būtina atsižvelgti, kad visuose esamuose šilumos rodikliuose, kaip ir WGTB
indekse, daroma prielaida, kad žmogus yra aklimatizuotas, tinkamai hidratuotas, nevartojantis
medicininių preparatų, fiziškai pasirengęs ir sveikas. Nors standartiniai asmens sveikatos
rodikliai padeda nustatyti saugias karščio sukeltos įtampos valdymo sistemos ribas, individualūs
skirtumai daro įtaką rodiklių ribinėms vertėms ir reikalauja specialisto lanksčiai atsižvelgti į
individualius poreikius. Tam tikslui uždaroms patalpoms gali padėti ir Higienos normoje Nr. 69
„Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės
vertės ir matavimo reikalavimai"“ pateiktos leistinos aplinkos sąlygos pagal darbo krūvį
(Lentelė Nr. 2).
Lentelė Nr. 2. Darbo patalpų pakankamos šiluminės aplinkos oro temperatūros, oro
santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio norminės vertės
21 Ken Parsons, “Heat stress standard ISO 7243 and its global application.“ Industrial Health, 2006, 44(3), 368-79.
11
Galiausiai, rekomenduojama matuoti aplinkos temperatūrą, drėgmę ir spinduliuojančią šilumą
bei oro greitį (lauke) du kartus per mėnesį darbo vietoje, kai temperatūra nuo 17 iki 28 ° C ir
drėgnumas nuo 40% iki 70%, kitais atvejais, kai aplinkos parametrai viršija šiluminiam
komfortui leistinus dydžius, būtinas nuolatinis stebėjimas.
Darbuotojų parengimas
Naudojantis LST EN ISO 7933:2006 „Šiluminės aplinkos ergonomika. Šiluminio streso
analizinis nustatymas ir interpretavimas, remiantis numatomos šiluminės apkrovos skaičiavimu“
ir LST EN ISO 9886:2006 „Ergonomika. Šiluminės įtampos įvertinimas pagal fiziologinius
matavimus“, rekomenduojama dėl darbuotojų sveikatos vertinimo naudoti metabolinį širdies
dažnį pagal širdies susitraukimų skaičių - šis metodas gali tiesiogiai koreliuoja su karščio
poveikiu. Šitas rodiklis patogus ir greitas pamatuoti, palengvinantis darbuotojų prevenciją nuo
KSL.22 Pakartojant atliktos tyrimų apžvalgos išvadas, rekomenduojama atsižvelgti į
individualius klinikinius ir biologinius veiksnius, kaip lytį, svorį, aklimatizacijos lygį, alkoholio
vartojimą, miego kokybę ir t.t., kurie prisideda prie darbuotojų karščio tolerancijos skirtumų.
Daugelyje galiojančių gairių individualūs sveikatos veiksniai yra neakcentuojami, vis dėlto
rizika gali būti sumažinta atliekant reguliarius sveikatos patikrinimus, ypatingą dėmesį skiriant
nustatytoms rizikingoms asmenų grupėms, gerinant asmenų informuotumą apie sveikatą ir
skatinant darbuotojų individualius gebėjimus atlikti savianalizę.23
2 žingsnis. Prevencinių priemonių paruošimas darbo vietoje
• Darbdaviai turi pasirūpinti, kad šalia karštyje dirbančių darbuotojų darbo vietų būtų
pakankamai šalto geriamo vandens. Darbuotojai turėtų gerti dažnai ir nedideliais kiekiais,
pvz., vieną puodelį kas 30 minučių. Netinka skysčiai, kuriuose yra kofeino arba mineralinių
druskų, nes jie padidina organizmo dehidrataciją.
• Turi būti įrengtos poilsio erdvės pavėsyje lauke (galima pasitelkti medžių pavėsį, kitu atveju
būtina įrengti palapines), arba atskiros poilsio patalpos. Jos turi būti įrengtos taip, kad
darbuotojai galėtų ilsėtis, esant šiluminiam komfortui: poilsis vėsesnėje aplinkoje gali padėti
išvengti karščio keliamos įtampos arba jį sumažinti. Svarbu atsižvelgti ir į inžinierinius
sprendimus, pavyzdžiui, ventiliacines sistemas, kurios turėtų sumažinti karščio poveikį
darbuotojui sveikatai.
• Darbuotojui reikėtų aprūpinti lengva, patogia, orui pralaidžia darbo apranga, pvz.,
medvilnine, kuri leistų laisvai judėti orui ir garuoti prakaitui.24 Taip pat, svarbu suteikti
darbuotojams ir tokias AAP, kaip nuo saulės šviesos apsaugojančią galvos apdangalą ar
apsauginį kremą nuo saulės.
• Įvertinus darbuotojų karštyje patiriamą fizinį krūvį, būtina pagal galimybes mechanizuoti
fizinį darbą, pvz., pritvirtinti prie čiaupo vandens žarną, kad kibirus būtų galima pripildyti
patogiame aukštyje, naudoti automatines krovinių kėlimo mašinas arba vežimėlius maišams
vežioti.25
3 žingsnis. Prevencinių priemonių paruošimas darbuotojui
Darbo laiko planavimas ir aklimitizacija
22 Steve Rowlinson and Yunyan Andrea Jis, “Application of the Predicted Heat Strain Model in Development of
Localized, Treshold-based Heat Stress Management Guidelines for the Construction Industry“. The Annals of
Occupational Hygiene, 2014, 58(3), 326–339 23 Steve Rowlinson et al., “Management of climatic heat stress risk in construction: A review of practices,
methodologies, and future research”. Accident Analysis and Prevention, 2014, 66, 187–198 24 EU-OSHA, „Darbas karštyje: viešbučių, restoranųir viešojo maitinimo įstaigų sektorius”.
<https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/e-facts/efact27> 25 Moumita Sett and Subhashis Sahu, “Effects of occupational heat exposure on female brick workers in West
Bengal, India“. Global Health Action, 2014, 7(1)
12
• Aklimatizacija gali sumažinti darbuotojų dėl karščio patiriamą įtampą. Darbuotojų, anksčiau
dirbusių tokiose darbo vietose, kuriose karštis buvo pakankamai didelis, galintis sukelti
įtampą, aklimatizacijos režimas gali būti toks: pirmą dieną – 50 % viso darbo karštyje laiko,
antrą d. – 60 %, trečią d.– 80 %, ketvirtą d. – 100 %. Naujų darbuotojų aklimatizacijos
režimas turėtų būti toks: pirmą dieną – 20 %, vėliau patiriamas karštis kasdien didinamas 20
%. Taip pat galima darbuotojo aklimatizacija ne mažinant buvimo karštoje darbo aplinkoje
laiką, o vienai arba dviem savaitėms sumažinant fizinį darbo krūvį.
• Kuo didesnis karštis, tuo dažnesnes ir ilgesnes pertraukas patartina daryti.
• Jeigu įmanoma, visus darbus patartina planuoti anksti rytais ir vakarais, kad būtų įmanoma
išvengti ekstremalių aplinkos sąlygų, ypatingai vasaros mėnesiais lauke. Reikėtų numatyti,
kad sunkūs, reikalaujantys didelio fizinio krūvio darbai, kaip reguliarios techninės priežiūros
ir remonto darbai, turėtų būti atliekami vėsesniu dienos metu.
• Viršvalandžiai turi būti taikomi pagal teisės aktų numatytą tvarką. Draudžiama tokių rizikos
grupių, kaip nepilnamečių ir nėščiųjų moterų, darbą ir, jeigu yra galimybių apriboti apskritai
darbuotojų darbo laiką karštoje aplinkoje.
• Jeigu dirbama karštyje rekomenduojama, kad suplanuotas darbų apimtis būtų sumažintas iki
adekvataus dydžio.
Darbuotojų švietimas ir „draugo sistema“
• Norint sumažinti su karščiu susijusius sveikatos sutrikimus reikia skirti pakankamus
resursus darbuotojų mokymui, kuris turi būti pagrįstas pavojaus ir rizikos išaiškinimu,
galima individo reakcija į pavojų ir saugos kultūra bei komunikacija.
• Siekiant išvengti per didelės įtampos, kurį gali sukelti karštis, svarbiausia suteikti žinių
darbuotojus apie darbo karštyje pavojus ir tinkamų kontrolės priemonių bei deramos darbo
praktikos teikiamą naudą. Darbuotojai turi žinoti, kad dehidratacija (skysčių trūkumas),
išsekimas, alpimas, spazmai, išsekimas nuo karščio ir šilumos smūgis yra karščio sukelti
sveikatos sutrikimai; gebėti atpažinti veiksnius, nuo kurių priklauso žmogaus jautrumas
karščiui, pvz., amžių, kūno svorį ir vartojamus vaistus; asmens atsakomybę už apsaugos nuo
karščio keliamos įtampos naudojimą; darbuotojų savalaikį skysčių naudojimą.
• Visi darbuotojai turėtų būti mokomi atpažinti ir teikti pirmąją pagalbą dėl sveikatos
sutrikimų, susijusių su karščio keliama įtampa.26
• Aptariant saugos kultūrą ir komunikaciją, svarbu, kad darbuotojai jaustų, kad gali laisvai
šnekėtis apie savo savijautą ir susitarti su darbdaviu dėl galimų darbo laiko pakeitimų.
• Darbuotojams galėtų būti padalyti informaciniai lankstinukai, kurio pavyzdys įdėtas į Priedą
Nr. 3.
• Galiausiai, svarbu, kad būtų išvystyta „draugo sistema“, kurios esmė, jei įmanoma, darbus
planuoti poromis, mokyti gebėjimus atpažinti pirmuosius KSL simptomus ir iškilus pavojui
tikslingai suteikti pirmąją pagalbą.
4 žingsnis. Nuolatinė stebėsena
Kadangi šiluminės aplinkos sąlygos yra dinamiškos, svarbiausia yra ne tik įvertinti riziką ir
parengti priemones darbo vietoje ir darbuotojui, bet kartu nuolatos stebėti darbo procesą ir
26 EU-OSHA, „Darbas karštyje: viešbučių, restoranųir viešojo maitinimo įstaigų sektorius”.
<https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/e-facts/efact27>
13
reaguoti į pasikeitusius šiluminės aplinkos parametrus. Dėl to aplinkos veiksnių matavimai turi
būti reguliariai vykdomi ir gavus naujus duomenis atitinkamai tobulinamos prevencines
priemones.
Taip pat, pridėtinę vertę gali suteikti patys darbuotojų veiksmai, kurie lemia tam tikrų
sprendimų priėmimą ir kartu atitinkamų priemonių efektyvumas ir galimybes juos tobulinti.
Skatinkite savo darbuotojus išsakyti apie savo savijautą ir atsižvelkite į jų poreikius!
Karščio sukeltos ligos: simptomai ir pirmoji pagalba
Pav. 4. Karščio poveikis organizmui ir karščio sukeltų ligų atsiradimas27
Būtina suprasti, kad karščio poveikis darbuotojo sveikatai gali būti dvilypis: tiek netiesioginis,
kuris pavaizduotas Pav. 4, tiek tiesioginis, kuris toliau aprašomas detaliau, kartu su pirmosios
pagalbos suteikimu. Aprašymas parengtas pagal EU OSHA pateiktas gaires.28
Šilumos smūgis
Sunkiausi karščio sukeliami susirgimai yra šilumos smūgis ir hiperpireksija (pakilusi kūno
temperatūra). Šilumos smūgis ištinka tada, kai sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo
sistema, žmogus nepakankamai prakaituoja ir kūno temperatūra tampa pavojingai aukšta. Jis
ištinka sutrikus organizmo gebėjimui šalinti šilumos perteklių, žmogui, kuriam gresia šilumos
smūgis, nejaučiant, kad jo būklė tampa pavojinga.
Simptomai
Vienas šilumos smūgio simptomų – sausa, įkaitusi arba dėmėta (dėl sutrikusio prakaitavimo)
oda. Kūno temperatūra paprastai yra 41°C arba aukštesnė, sutrinka nukentėjusiojo gebėjimas
suvokti aplinką, jis pradeda kliedėti ir visiškai arba iš dalies praranda sąmonę. Karščio sukeltos
hiperpireksijos simptomai panašūs, tačiau pastaruoju atveju oda išlieka drėgna. Jei kūno
temperatūra tampa per aukšta, žmogus miršta.
Pirmoji pagalba
Jeigu nukentėjusysis nebus skubiai ir tinkamai gydomas, jis gali mirti. Žmogų, kuriam
pasireiškė šilumos smūgio simptomai, būtina nedelsiant gabenti į ligoninę. Nukentėjusiajam
27 Seichi Horie, “Prevention of Heat Stress Disorders in the Workplace”. Japan Medical Association Journal, 2013,
56(3), 186-192. 28 EU-OSHA https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/e-facts/efact27
14
reikia skubiai suteikti pirmąją pagalbą: jį reikia perkelti į pavėsį ir nuvilkti viršutinius drabužius;
reikia sudrėkinti nukentėjusio darbuotojo odą ir padidinti oro cirkuliaciją aplink jį, kad kūnas
geriau vėstų garuojant vandeniui; reikia kuo greičiau atstatyti prarastus organizmo skysčius;
nukentėjusiajam duodama mažais gurkšneliais gerti vėsaus vandens, bet tik tada, jei jis turi
sąmonę. Vienintelis būdas išvengti neišgydomo smegenų pažeidimo arba mirties yra anksti
atpažinti šilumos smūgį ir jį gydyti. Patyrę šilumos smūgį ir sėkmingai išgydyti žmonės
pirmuosius kelis mėnesius po šio susirgimo gali būti jautresni karščiui, tačiau ilgalaikių
sveikatos sutrikimų nepatiria.
Išsekimas nuo karščio
Išsekimą nuo karščio sukelia didelių skysčių kiekių netekimas prakaituojant, kai kada
organizmas kartu su skysčiais netenka daug druskos.
Simptomai
Išsekimą nuo karščio galima atpažinti iš kelių klinikinių simptomų, kurie gali būti panašūs į
ankstyvuosius šilumos smūgio simptomus: gausus prakaitavimas, silpnumas, galvos svaigimas,
sutrikęs regėjimas, stiprus troškulys, pykinimas, galvos skausmas, vėmimas, viduriavimas,
raumenų spazmai, dusimas, padažnėjęs širdies plakimas, rankų ir kojų dilgčiojimas bei tirpimas.
Kūno temperatūra yra normali arba šiek tiek aukštesnė.
Pirmoji pagalba
Nesunkų išsekimą nuo karščio patyrę nukentėjusieji paprastai greitai atsigauna, perkėlus juos iš
karštos į normalią aplinką ir davus atsigerti, kad atsistatytų organizmo skysčiai (jei įmanoma,
gėrime turėtų būti druskos). Ilgalaikių tokio išsekimo padarinių sveikatai nežinoma. Išsekimo
nuo karščio nereikėtų vertinti lengvabūdiškai, nes jo simptomai yra panašūs į šilumos smūgio
simptomus, o ištikus pastarajam būtina skubi medicininė pagalba.
Karščio sukelti spazmai
Karščio sukelti spazmai yra skausmingi raumenų spazmai, kurie gali prasidėti savaime arba
kartu su kitu sveikatos sutrikimu dėl karščio sukeltos įtampos. Manoma, kad šiuos spazmus
sukelia elektrolitų disbalansas gausiai prakaituojant. Spazmai dažniausiai prasideda tada, kai
sunkų fizinį darbą karštyje dirbantys žmonės geria daug vandens, bet nepapildo organizmo
druskos (elektrolitų) atsargų.
Simptomai
Skausmingi rankų, kojų arba skrandžio spazmai, staiga prasidedantys dirbant arba poilsio metu.
Minėti raumenys paprastai yra neatspariausi spazmams. Spazmus gali sukelti ir druskos
trūkumas, ir jos perteklius.
Pirmoji pagalba
Karščio sukeltus spazmus būtina skirti nuo įprastų spazmų, patiriamų dirbant sunkų fizinį darbą.
Įprasti spazmai gydomi poilsiu ir masažu, o karščio sukeltus spazmus įmanoma išgydyti tik
atstačius prarastą druskos kiekį organizme: geriamas pasūdytas vanduo arba specialiai
organizmo skysčiams atstatyti skirti gėrimai.29
29 EU-OSHA, „Darbas karštyje: viešbučių, restoranųir viešojo maitinimo įstaigų sektorius”.
<https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/e-facts/efact27>
15
Literatūros sąrašas
1. Bethea, Damian and Ken Parsons,“The development of a practical heat stress assessment
methodology for use in UK industry”. 2002.
<http://www.hse.gov.uk/research/rrpdf/rr008.pdf>
2. EU-OSHA, „Darbas karštyje: viešbučių, restoranųir viešojo maitinimo įstaigų
sektorius”. <https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/e-
facts/efact27>
3. Gubernot, Diane M. et al, “The Epidemiology of Occupational Heat-Related Morbidity
and Mortality in the United States: A Review of the Literature and Assessment of
Research Needs in a Changing Climate“. Int J Biometeorol, 2014, 58(8)
4. Havenith, George, “ Heat Balance When Wearing Protective Clothing“. Annals of
Occupational Hygiene, 43(5), 1999, 289-296
5. Horie, Seichi, “Prevention of Heat Stress Disorders in the Workplace”. Japan Medical
Association Journal, 2013, 56(3), 186-192.
6. Kažys, Justas, Biometeorologijos praktikos darbai. Mokamoji knyga. Vilnius: Vilniaus
universitetas, 2011
7. NIOSH, Criteria for a Recommended Standard Occupational Exposure to Heat and Hot
Environment. 2016.
8. OHSCO, Heat Stress Awareness Guide. Ontario: WSIB, 2009
9. Parsons, Ken,“Heat stress standard ISO 7243 and its global application.“ Industrial
Health, 2006, 44(3), 368-79.
10. Rowlinson, Steve, and Yunyan Andrea Jis, “Application of the Predicted Heat Strain
Model in Development of Localized, Treshold-based Heat Stress Management
Guidelines for the Construction Industry“. The Annals of Occupational Hygiene, 2014,
58(3), 326–339
11. Rowlinson, Steve, et al., “Management of climatic heat stress risk in construction: A
review of practices, methodologies, and future research”. Accident Analysis and
Prevention, 2014, 66, 187–198.
12. Sahu, Subhashis et al, “Heat exposure, cardiovascular stress and work productivity in
rice harvesters in India: implications for a climate change future”. Industrial Health,
51(4), 2013, 424-31
13. Sett, Moumita and Subhashis Sahu, “Effects of occupational heat exposure on female
brick workers in West Bengal, India“. Global Health Action, 2014, 7(1)
14. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Darbai
karštyje“. https://www.vdi.lt/AtmUploads/DarbaiKarstyje.pdf
15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr.
V-1429 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos 2016-2020 metų
veiksmų plano patvirtinimo“
Papildoma literatūra
1. Akintoye Adelakun, “Occupational Heat Exposure, Applied Occupational and
Environmental Hygiene“, 14(3), 1999, 153-154
2. Berry, Helen Luise et al., “Climate change and mentl health: a casual pathways
framework“. International Journal of Public Health, 55(2), 2010, 123-132
3. Budd, Grahame M., “Wet-bulb globe temperature (WBGT)—its history and its
limitations“. Journal of Science and Medicine in Sport, 11(1), 2008, 20-32
4. Daniel Oudin Åström et al, “High Summer Temperatures and Mortality in Estonia“.
PLOS ONE, 2016
5. Dash, S. K. and T. Kjellstrom, “Workplace heat stress in the context of rising
temperature in India“. Current Science, 101 (4), 2011
16
6. Garzon-Villalba, Ximena P., et al, “Exertional Heat Ilness and Acute Injury Related to
Ambient Wet Bulb Globe Temperature“. American Journal of Industiral Medicine, 59,
2016, 1169-1176
7. Gun R. T., and Grahame M. Budd, “ Effects of thermal, personal and behavioural
factors on the physiological strain, thermal comfort and productivity of Australian
shearers in hot weather“. Ergonomics, 38 (7), 1995
8. Hyatt, Olivia M. et al, ”Regional maps of occupational heat exposure: past, present, ant
potential future”. Global Health Action, 10(3), 2010
9. J. Malchaire et al, “Strategy For Evaluation And Prevention Of Risk Due To Work In
Thermal Environments“. The Annals of Occupational Hygiene, 43(5), 367–376, 1999
10. Jianjun Xiang et al, “Health Impacts of Workplace Heat Exposure: An Epidemiological
Review”. Indusrial Health, 52, 2014, 91-101
11. Karin Lundgren et al, “Effects of Health Stress on Working Populations when Facing
Climate Change“. Industrial Health, 51, 2013, 3-15
12. Kjellstrom, Tord et al, “The ‘Hothaps’ programme for assessing climate change
impacts on occupational health and productivity: an invitation to carry out field studies“.
Global Health Action, 2(1), 2009
13. Kjellstrom, Tord et al, Workplace heat stress, health and productivity – an increasing
challenge for low and middle-income countries during climate change“. Global Health
Action, 2(1), 2009
14. Krzysztof Blazejczyk et al, “Comparison of UTCI to selected thermal indices“.
International Journal of Biometeorology, 56, 2012, 515-535
15. Lucas, Rebecah A. I. et al, “Excessive occupational heat exposure: a significant
ergonomic challenge and health risk for current and future worker“. Extreme Physiology
and Medicine, 14(3), 2014
16. Raškevičienė, Rita (sud.), Darbo medicina.vilnius: UAB Pozicija, 2007
17. Roger Christian Jensen, “ WITHDRAWN: Reprint of “Effects of Workplace Thermal
Conditions On Safe Work Behavior”. Journal of Safety Research, 14, 105-114, 1983
18. Saud Ghani et al, “Thermal comfort investigation of an outdoor air-conditioned area in
a hot and arid environment“. Science and Technology for the Built Environment, 0,
2017, 1-19
19. Urbelis, Algimantas et al, Profesinė sveikata : [vadovėlis]. Vilnius: UAB "Vaistų
žinios"; UAB "Petro ofsetas", 2008
Standartai
1. LST EN 27243:2001 „Karštosios aplinkos. Darbuotojo šiluminio įtempio įvertinimas
pagal drėkinamojo termometro rutuliuko temperatūrą“ (ISO 7243 (1989) (ED 2) Hot
environments–Estimation of the heat stress on working man, based on the WBGT-index
(wet bulb globe temperature). (Geneva, Switzerland: International Standards Organisation)).
2. LST EN ISO 7933:2006 „Šiluminės aplinkos ergonomika. Šiluminio streso analizinis
nustatymas ir interpretavimas, remiantis numatomos šiluminės apkrovos skaičiavimu“ (ISO
7933 (2004) Ergonomics of the thermal environment – Analytical determination and
interpretation of heat stress using calculation of the predicted heat strain. (Geneva,
Switzerland: International Standards Organisation)).
3. LST EN ISO 9886:2006 „Ergonomika. Šiluminės įtampos įvertinimas pagal
fiziologinius matavimus“ (ISO 9886 (2004) Ergonomics of the thermal environment –
Evaluation of thermal strain by physiological measurements (Geneva, Switzerland:
International Standards Organisation))
17
Priedai
Priedas Nr. 1. Klausimynas karščio rizikai nustatyti (parengtas pagal Health and Safety
Executive kontrolinis sąrašas)30
Svarbu atsižvelgti į kiekvieno darbuotojo darbo sąlygas atskirai, naudojant šį klausimyną.
Vertintojas
Vertinimo data
Vertinama darbo vieta
Vertinamas darbuotojas
Asmeniniai darbuotojo duomenys
Darbuotojo amžius Lytis
Ar yra aklimatizavęsis....? Taip / Ne Jei taip, smulkiau:
Ar darbuotojas turi darbo patirties? Taip / Ne
Ar darbuotojas yra dirbęs karštyje? Taip / Ne
Ar darbuotojas yra apmokytas dirbti karštyje? Taip/ Ne Kiek laiko (min.) įprastai trunka darbas? a) Iki pertraukos:
b) Įprastinėje pamainoje (be
pertraukų):
Kiek dažnai trunka darbas karštyje? Kiekvieną dieną / Nereguliariai
Ar darbdavys vykdo pakartotinius mokymus? Taip / Ne
Jei TAIP, kaip dažnai?
Asmeniniai rizikos veiksniai
Tai nėra medicininės patikros pakaitalas. Jei turite neaiškumų, būtinai kreipkitės į profesinės
sveikatos specialistą ar šeimos gydytoją.
Ar darbuotojas praėjo sveikatos patikrinimą prieš dirbant karštyje? Taip / Ne
Jei TAIP: Ar yra jam leista dirbti karštomis aplinkos sąlygomis? Taip / Ne
Jei NE Kreipkitės į specialistą
Kada paskutinis sveikatos patikinimas atliktas?
Kada bus numatytas sveikatos patikrinimas?
Kada paskutinį kartą pildėte šį klausimyną?
Pabraukite tinkamus rizikos veiksnius, susijusius su darbuotoju
Dehidratacija Nutukimas Bloga fizinė būklė Ankstesnė KSL diagnozė Karščiavimas Prasta
mityba Nepakankamas miegas naktimis Alkoholio vartojimas Prakaitavimą skatinantis
sutrikimas Insultas Piktnaudžiavimas narkotikais Vaistų, kurie gali pakenkti organizmo
termoreguliacijos (kūno temperatūros palaikymo) funkcijoms, vartojimas
30 http://www.hse.gov.uk/temperature/assets/docs/heat-stress-checklist.pdf
18
Pradinis rizikos vertinimas darbo vietoje
Pažymėkite rizikos veiksnius, su kuriais susiduriama darbo vietoje. Jei pažymėjote nors vieną
teiginį, reikėtų išnagrinėti atvejį detaliau.
Veiksnys Aprašymas Žymėti
čia
Oro temperatūra Ar jaučiate, kad oras šiltas/karštas?
Aplinkos temperatūra
Ar darbo vietoje yra įrengta džiovykla, orkaitė,
krosnis ar krosnių siena, karšti paviršiai, metalų
lydykla ir t .t.
Ar darbo vieta susiduria su saulės spinduliuotė?
Drėgnumas Ar įranga išskiria garus??
Ar darbo vieta yra veikiama oro temperatūros, oro
judėjimo?
Ar darbuotojo dėvima AAP trukdo prakaitavimą?
Ar darbuotojas skundžiasi, kad oras yra drėgnas?
Oro judėjimas
Ar šiltas/karštas oras pučia į darbuotoją? (atstumas iki
šilumos šaltinio)
Medžiagų apykaita Ar darbo krūvis yra normalus/intensyvus?
AAP
Ar dėvimas AAP apsaugo nuo cheminių medžiagų,
asbesto, ugnies, ekstremalaus karščio ir t .t.?
Ar yra dėvima respiratorinė apsauga?
Darbuotojo nuomonė Ar darbuotojas mano, kad karštis yra problema?
r darbuotojas jaučia šilumą/karštį?
Kita
19
Priedas Nr. 2. Teisės aktų, susijusių su karščio problematika darbo vietoje, sąrašas
Teisės akto pavadinimas Reglamentuojančių nuostatų santrauka
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2012 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. A1-
457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos
vertinimo bendrųjų nuostatų
patvirtinimo
Karštis įvardijimas, kaip fizikinis veiksnys,
kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų
kitimai aplinkoje. įmonėje rizikos
vertinimą organizuoja darbdavys, jam
atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas
asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai.
Rizikos vertinimui atlikti įmonėje
tvarkomuoju dokumentu paskiriamas
kompetentingas asmuo (asmenys). Jei
kompetentingam asmeniui (asmenims)
trūksta žinių ar įgūdžių, darbdavys, jam
atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas
asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai
organizuoja šio asmens (asmenų) mokymą
rizikos vertinimo klausimais. Jei įmonėje
nėra ar trūksta kompetentingų asmenų, su
paslaugas teikiančiu išorės kompetentingu
asmeniu (asmenimis) sudaroma sutartis dėl
rizikos vertinimo atlikimo. Nors fizikinių
rizikos veiksnių kiekybinius matavimus
atlieka įmonės laboratorija ar rizikos
veiksnių tyrimo įstaiga, šiluminės aplinkos
darbo vietose tyrimus taip pat gali atlikti
kompetentingi asmenys, turintys
metrologijos reikalavimus atitinkančius
prietaisus.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakyme
Nr. V-770 „Dėl Lietuvos higienos
normos HN 69:2003 "Šiluminis
komfortas ir pakankama šiluminė
aplinka darbo patalpose. Parametrų
norminės vertės ir matavimo
reikalavimai" patvirtinimo“
Nurodomi leistini dydžiai šiluminiam
komfortui sudaryti. Šiluminio komforto
aplinkos sąlygos turi būti užtikrintos
projektuojant, steigiant naujas ir naudojant
darbo vietas. Galioja juridiniams ir
fiziniams asmenims, projektuojantys,
statantys ir eksploatuojantys pastatus,
kuriuose yra darbo patalpos,
konstruojantys, gaminantys ir naudojantys
naujas technologijas, technologinius ir
inžinerinius įrenginius, kurie gali daryti
įtaką šiluminei aplinkai, steigiantys ir
naudojantys darbo vietas; stebintys ir
kontroliuojantys darbo patalpų šiluminę
aplinką ir jos poveikį darbuotojų sveikatai.
20
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro
1998 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr.
85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo
bendrųjų nuostatų patvirtinimo“
Reglamentuoja darboviečių įrengimą
atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir
darbuotojų fizinę įtampą, tačiau tik
uždarose darbovietėse, kur turi būti
pakankamai grynas oras, atitinkantis
normatyvinius dokumentus. Jei įrengta
dirbtinė vėdinimo sistema, prireikus ji turi
veikti bet kuriuo metu, o kur tai svarbu
darbuotojų sveikatai, turi turėti kontrolės
sistemą, nurodančią bet kokį vėdinimo
įrangos gedimą. Darbo patalpose darbo
metu temperatūra, atsižvelgiant į darbo
veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinę įtampą,
turi atitikti šiluminės aplinkos
normatyvinius dokumentus.
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2008 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. A1-
22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo
statybvietėse nuostatų patvirtinimo“
Įpareigoja statinio projektavimo saugos ir
sveikatos darbe koordinatoriui parengti
arba pavesti parengti darbuotojų saugos ir
sveikatos reikalavimus statybvietei, kurie
būtų nustatyti statinio techniniame
projekte, ir konkrečias priemones,
užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą
statinio statybos metu, kurios būtų
nustatytos statybos darbų technologijos
projekte. Rengiant šiuos projektus, turi būti
atsižvelgiama ir į statybvietėje vykdomą
gamybinę veiklą bei numatomos specialios
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų prevencijos priemonės, įskaitant
patalpų vėdinimą ir temperatūrą darbo
aplikoje. Tačiau šie nuostatai netaikomi
transporto priemonėse, naudojamose už
įmonės ir (arba) ūkio ribų, arba
darbovietėse, esančiose transporto
priemonėse, laikinose ir kilnojamose darbo
vietose, kasybos pramonės darbovietėse,
žvejybos laivuose, laukuose, miškuose ir
kituose žemės plotuose, kurie priklauso
žemės arba miškų ūkio įmonėms ir yra už
jų užstatytų teritorijų ribų.
21
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2007 m.
lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A1-331 „Dėl
Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis
apsaugos priemonėmis nuostatų
patvirtinimo“
Darbdavys privalo aprūpinti darbuotoją,
kurį vienu metu veikia daugiau kaip vienas
rizikos veiksnys, visomis reikiamomis
asmeninėmis apsaugos priemonėmis,
kurios būtų tarpusavyje suderintos ir
garantuotų apsaugą nuo rizikos veiksnio ar
veiksnių ir nepradėti dirbti be asmeninių
apsaugos priemonių, kai to reikalauja
darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai
teisės aktai, tarp jų įmonės vietiniai
(lokaliniai) norminiai teisės aktai, ir
naudoti jas viso darbo proceso metu
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymą
Nr. V-69 „Dėl Privalomųjų pirmosios
pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio,
narkotinių ir psichotropinių ar kitų
psichiką veikiančių medžiagų vartojimo
poveikio žmogaus sveikatai mokymų ir
atestavimo tvarkos aprašo ir asmenų,
kuriems privalomas sveikatos ir (ar)
pirmosios pagalbos mokymas, profesijų
ir veiklos sričių sąrašo, mokymo
programų kodų ir mokymo
periodiškumo patvirtinimo“
Darbdavys privalo suorganizuoti
darbuotojams, dirbantiems kenksmingų
veiksnių aplinkoje ir pavojingu darbus,
geležinkelio, oro, ir vandens transporto,
ryšių objektų, kelių priežiūros
darbuotojams, darbo saugos ir sveikatos
tarnybų specialistams mokymus apie
gyvybės požymius, gaivinimo pagrindus ir
techniką, nukentėjusiojo būklės įvertinimą,
pradinį gaivinimą, kūno perkaitimo
požymius, pirmosios pagalbos teikimo
tvarką.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017
m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl
Lietuvos Respublikos darbo kodekso
įgyvendinimo“
Specialios pertraukos suteikiamos, kai
darbuotojai dirba profesinės rizikos
sąlygomis, taip pat dirba sunkų fizinį ar
didelės protinės įtampos reikalaujantį
darbą, arba jeigu pagal profesinės rizikos
vertinimo, atlikto vadovaujantis socialinės
apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos
apsaugos ministro patvirtintais Profesinės
rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais,
rezultatus darbuotoją veikia bent vienas
profesinės rizikos veiksnys, kurio dydis
viršija nustatytąjį darbuotojų saugos ir
sveikatos norminiuose teisės aktuose, ir
todėl profesinė rizika įvertinta kaip
22
toleruotina. Specialios pertraukos turi būti
suteikiamos tokios trukmės ir tokiu
dažnumu, kad veiksmingai prisidėtų prie
darbuotojų sveikatos ir darbingumo
išsaugojimo, atsižvelgiant į profesinės
rizikos vertinimo dokumentuose,
nurodytuose socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro
tvirtinamuose Profesinės rizikos vertinimo
bendruosiuose nuostatuose, nustatytos
profesinės rizikos dydį ir pobūdį, bet ne
rečiau kaip kas pusantros valandos.
23
Priedas Nr. 3. Atmintinė, kaip elgtis dirbant karštoje aplinkoje (parengta pagal
Occupational Safety and Health Agency mokomąją medžiagą)31
31 OSHA https://www.osha.gov/SLTC/heatillness/3431_wksiteposter_en.pdf
24
Karščio poveikio prevencija darbo vietoje
uždaroje patalpoje ir lauke. Klausimynas
Maloniai prašome atsakyti į pateiktus klausimus, kurių atsakymai padės Jums įtvirtinti
profesinės rizikos vertinimo įgūdžius bei atsižvelgti į konkretų rizikos veiksnio vertinimą
ir galimus sprendimo būdus.
1. Kaip Jūsų įmonėje vykdomas profesinės rizikos vertinimas?
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
______________________________
2. Kokias priemones taikote norėdami sumažinti profesinę riziką?
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
______________________________
3.Ar Jūsų įmonėje susiduriate su karščio poveikio rizika? Kaip ją nustatote?
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
______________________________
4.Kokias priemones taikote norėdami sumažinti karščio poveikį?
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
______________________________
5.Kaip įtraukiate darbuotojus į profesinės rizikos mažinimą darbo vietoje?
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
______________________________
6.Kaip įtraukiate darbuotojus į karščio poveikio mažinimą darbo vietoje?
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
25
________________________________________________________________________
______________________________
7. Ar iš teorinės medžiagos gautos žinios leis lengviau atpažinti karščio poveikį darbo
vietoje?
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
______________________________
8. Kaip teorinėje medžiagoje pateikti siūlymai gali būti pritaikyti Jūsų įmonėje?
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
______________________________
9. Ar teorinėje medžiagoje pateiktos pagalbinės priemonės – priedai, Jūsų nuomone, yra
vertingos? Kaip žadate jas pritaikyti?
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
______________________________
10. Kokie klausimai Jums liko neatsakyti susipažinus su teorine medžiaga?
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
______________________________