kaip tapti šeimai palankia darboviete
TRANSCRIPT
Kaip geriau individui?
A. Maslou poreikių piramidė
Ar jūsų šeima gali sudurti galą su galu?
http://www.eurofound.europa.eu/surveys/smt/ewcs/ewcs2010_12_07_lt.htm
Priežastys, labiausiai trukdančios derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus
0 10 20 30 40 50 60
Noras/poreikis uždirbti daugiau
Noras siekti karjeros
Vadov y bės spaudimas
Baimė netekti darbo
Šeimos narių spaudimas/ poreikis daugiau dėmesio skirti
jiems
Draugų ar pažįstamų spaudimas daugiau dėmesio skirti
jiems
Baimė netekti ry šių su artimais žmonėmis (ne
bendradarbiais)
Procentai
Vy rai Motery s
!
UAB BGI Consulting, 2007
Ar jūsų darbas teikia jums gerai atlikto darbo pojūtį?
http://www.eurofound.europa.eu/surveys/smt/ewcs/ewcs2010_11_02_lt.htm
Kaip gerai jūsų darbo valandos dera su jūsų pareigomis šeimoje ar visuomeniniais
įsipareigojimais ne darbe?
http://www.eurofound.europa.eu/surveys/smt/ewcs/ewcs2010_12_03_lt.htm
Situacija Lietuvoje
71 proc. lietuvių darbas yra varginantis ir kelia stresą;
60 proc. Lietuvos gyventojų patiria nuolatinį stresą bandydami suderinti profesinį ir šeimos gyvenimą.
Situacija Lietuvoje
Moterys beveik penkis kartus dažniau nei vyrai dėl su vaikų auginimu ir priežiūra, namų ruoša susijusių problemų turi susimažinti darbo valandas, atsisakyti karjeros galimybių ar net pakeisti darbą bei patirti nuolatinį fizinį ir psichologinį stresą darbe, apriboti aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime bei politikoje.
Ar jums asmeniškai vaikų auginimas ir priežiūra per paskutinius 24 mėn. Turėjo
kokių nors pasekmių darbe (%)?
Vyrai Moterys
Turėjau pakeisti darbą 1 11
Turėjau atsisakyti karjeros galimybių 6 25
Turėjau iš vis išeiti iš darbo 0 8
Turėjau ieškoti papildomo darbo 22 15
Padidėjo fizinis ir psichologinis stresas
darbe 8 23
Projekto “Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje 2: šeimai palanki darbo aplinka” apklausa
Nors ir įsitikinę, kad pavyksta derinti šeima, dauguma respondentų pabrėžė, kad jie patiria nuolatinį stresą derindami šeimos ir darbo atsakomybesMoterys skundėsi, kad nuovargis trukdė joms atlikti visus reikiamus darbus namuoseVyrai kalbėjo apie išsekimą ir nuovargį, kurį jie patiria darbe
Projekto “Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje 2: šeimai palanki darbo aplinka” apklausa
Kaip geriaušeimai?
Temos diskusijai
Ką laikome šeima?
„Tradicinės“ šeimos samprata; Vyrai ir moterys lietuvių kultūroje; Tėvystės ir motinystės įvaizdžiai; „Tradicinės“ šeimos korta kaip politinių ir ideologinių manipuliacijų objektas;
Šeimos funkcijos;
Šeimos institucija dabartinėje visuomenėje: kaita ir įvairovė (teorinių ir empirinių tyrimų apžvalga bei analizė); „Kas atsitiko šeimai?“;
Užduotis „MINČIŲ LIETUS“
ŠEIMA TRADICINĖ ŠEIMA
surašykite visas į galvą šaunančias mintis; mintys turi lietis laisvai ir nevaržomai;pasireikšti turėtų kiekvienas grupės narys.
Tradicinė lietuvių šeima
???? ?????? DIDELĖS ŠEIMOS??????????????????????????????????????????????????????????? ANKSTYVAS VEDYBŲ AMŽIUS???????????????????????????????????????????????? TRYS KARTOS PO VIENU STOGU?????????????????????????????????????????????????? ?????PAGARBŪS TARPUSAVIO SANTYKIAI? ??????????????????????????????????????????????????? VYRAS UŽDIRBA PINIGUS?? ??? ???????????????????????????????????????????? ŽMONA RŪPINASI NAMAIS IR VAIKAIS??????????????????????????????????????????
Filmuko „Geros žmonos gidas“
aptarimas
Pagal G. Purvaneckienės atliktą moterų ir vyrų padėties pokyčių visose srityse išplėstinį tyrimą “Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje”, Vilnius, 2009
Tai longitiudinis tyrimas “Moteris Lietuvos visuomenėje”, atliktas pagal tą pačią metodiką 1994, 2000 ir 2009 m.
LIETUVOS ŠEIMA
Lietuvos moterų dalies, kuri pasirinktų šeimą, kurioje žmona – namų šeimininkė,
o vyras aprūpina šeimą, dinamika skirtingose amžiaus grupėse
61
50
37
61 6165
51
3833
37
31
43
20 1822
31
24
34
23
1512
2421 22
0
10
20
30
40
50
60
70
15-19 20-29 30-39 40-49 50-59 60 ir vyresni
AMŽIUS
LIETUVOS MOTERYS, %
1991 1994 2000 2009
Lietuvos vyrų dalies, kuri pasirinktų šeimą, kurioje žmona – namų šeimininkė,
o vyras aprūpina šeimą, dinamika skirtingose amžiaus grupėse
78 7672
5761 59
42 41
54
4549
41
20
32 31
2318
3631 31 31
38
28 30
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
15-19 20-29 30-39 40-49 50-59 60 ir vyresni
AMŽIUS
LIETUVOS VYRAI, %
1991 1994 2000 2009
Šeimos funkcijos
Psichosocialinė
Reprodukcinė
Socializacijos
Kultūrinė
Ekonominė
Šeimos funkcijų svarba
moterims
18
18
23
30
31
41
39
50
67
18
19
25
30
32
34
38
51
63
17
19
22
30
38
38
43
44
62
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Ištekėjusios statusas
Poilsis, laisvalaikis
Seksualiniai ryšiai su sutuoktiniu
Pagalba vienas kitam buityje
Saugumo jausmas
Psichologinė parama
Emociniai ryšiai su sutuoktiniu
Materialinis aprūpinimas
Vaikai
VERTINA "LABAI SVARBIA" FUNKCIJA, %1994 2000 2009
Šeimos funkcijų svarba vyrams
21
22
16
26
38
42
38
50
53
16
17
18
21
25
29
31
37
49
21
23
16
18
26
37
32
45
46
0 10 20 30 40 50 60
Poilsis, laisvalaikis
Saugumo jausmas
Vedusio statusas
Pagalba vienas kitam buityje
Psichologinė parama
Emociniai ryšiai su sutuoktine
Seksualiniai ryšiai su sutuoktine
Vaikai
Materialinis aprūpinimas
VERTINA "LABAI SVARBIA" FUNKCIJA, %1994 2000 2009
Idealios Lietuvos šeimos bruožai
Būdingiausi idealios Lietuvos šeimos bruožai:1. Turinti vaikų (idealus skaičius – 2).2. Abu tėvai dirba ir abu rūpinasi namais ir
vaikais.3. Artimi emociniai sutuoktinių ryšiai.4. Materialiai apsirūpinusi.
Turintys vaikų iki 12 metų vyrai, %
Turinčios vaikų iki 12 metų moterys, %
Šeimoje…… : Vyras Moteris Abu Vyras Moteris Abu
...rūpinasi vaikų maitinimu1994 1 64 32 2 71 25
2000 4 54 40 3 71 23
2009 1 64 34 3 72 25
…rengia vaikus1994 3 47 45 4 60 32
2000 3 53 40 3 56 35
2009 2 55 39 1 66 32
...slaugo sergančius vaikus1994 1 46 49 3 60 34
2000 5 56 33 3 67 28
2009 1 58 40 - 66 33
...žaidžia su vaikais1994 6 11 77 10 24 59
2000 10 27 58 11 35 49
2009 4 16 77 9 28 62
...padeda vaikams ruošti pamokas1994 11 24 38 8 30 31
2000 6 30 36 7 42 22
2009 2 31 46 5 45 29
Vaikų priežiūros darbų pasiskirstymas Lietuvos šeimose
Vedę vyrai, % Ištekėjusios moterys, %
Šeimoje tas asmuo, ...., yra: Vyras Moteris Abu Vyras Moteris Abu
...kuris kasdien gamina maistą...1994 4 73 16 3 76 13
2000 3 79 17 3 81 12
2009 3 77 15 4 78 14
...kuris tvarko butą...1994 3 60 26 4 66 17
2000 4 79 18 5 73 14
2009 4 68 22 2 70 23
...kuris perka kasdienius pirkinius...1994 10 50 34 12 56 23
2000 8 64 27 8 67 23
2009 8 50 40 9 57 32
...kuris plauna indus...1994 4 57 27 5 62 19
2000 5 66 21 3 72 18
2009 3 65 26 4 70 22
...kuris prižiūri ligonius ir senelius...1994 3 33 37 2 37 33
2000 3 35 26 3 40 23
2009 1 29 26 2 32 26
...kuris skalbia ir lygina...1994 3 76 14 2 76 14
2000 3 83 11 2 83 9
2009 2 85 9 3 87 5
Buities darbų pasiskirstymas Lietuvos šeimose pagal vyrų ir moterų nuomonę
„Žmogaus ir moters evoliucija“
Kaip geriau ĮMONEI AR ĮSTAIGAI?
KAIP GERIAUĮMONEI AR ĮSTAIGAI ?
ORIENTUOTIS TIK Į DARBUOTOJUS VYRUS IR IŠ DALIES Į NETEKĖJUSIAS MOTERIS?
LAIKYTI MOTERIS “REZERVINE DARBO ARMIJA”?
PANAUDOTI ABIEJŲ LYČIŲ INTELEKTUALINĮ IR EKONOMINĮ POTENCIALĄ?
Kaip geriauvisuomenei?
KAIP VISUOMENEI GERIAU?
abu sutuoktiniai/partneriai dirba apmokamame darbe
vienas iš sutuoktinių (paprastai moteris) neapmokamai dirba namuose, kartu užtikrindama ugdymo, priežiūros bei kitas tarpasmenines funkcijas (kažkada JAV laikėsi tokios politikos)
Visiškas ir visavertis moterų dalyvavimas darbo
rinkoje:Stiprina valstybę ekonomiškai ir intelektualiai;
Didina gimstamumą;
Stiprina pensinio draudimo sistemą;
Mažina socialinių pašalpų gavėjų ratą
Todėl būdama suinteresuota moterų darbu, valstybė negali likti nuošalyje, ir turi sudaryti sąlygas darbo ir šeimos pareigų derinimui.
VISUOMENĖS IŠLAIDOS ŠEIMAI
MOKAMOS NĖŠTUMO, GIMDYMO BEI VAIKO PRIEŽIŪROS ATOSTOGOSĮVAIRIOS IŠMOKOS BEI PAŠALPOSVISUOMENINĖS VAIKO PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOSNEMOKAMAS MOKSLASVAIKŲ PAPILDOMAS UGDYMAS, VASAROS POILSISSENŲ BEI LIGOTŲ ŠEIMOS NARIŲ PRIEŽIŪRA
PARAMA SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOMS
ES – demografinės problemos
Gyventojų senėjimas, žemas gimstamumas, nepilnos šeimos – susieti su moterų dalyvavimu darbo rinkoje.
Teigiama koreliacija tarp moterų darbo ir gimstamumo.
Suminio gimstamumo rodiklio (TFR)[1]
dinamika 1965-2009 m. [1] Suminis gimstamumo rodiklis (TFR) - vidutinis gyvų gimusių
skaičius, kurį pagimdytų moteris per savo gyvenimo reproduktyvų periodą (Statistikos departamentas).
0,00
0,50
1,00
1,50
2,00
2,50
3,00
1965 1968 1971 1974 1977 1980 1983 1986 1990 1993 1996 1999 2002 2005 2008
Gimusių ne santuokoje vaikų dalies dinamika 1985-
2005 m., %
0
5
10
15
20
25
30
35
1985 1987 1989 1991 1993 1995 1997 1999 2001 2003 2005
ES – pagrindinės darbo ir šeimos derinimo priemonės
Vaiko priežiūros atostogos (abiejų tėvų dalyvavimas)Lankstus darbo grafikas ir formos, nepilna darbo diena, socialinės garantijos, esant lanksčioms darbo formoms (flexicurity). Senyvo amžiaus bei ligotų žmonių priežiūra.Darbdavių įsijungimas. Aprūpinimas vaiko priežiūros institucijomis (kokybiškos, prieinamos, paslankios darbo valandos)
PAGRINDINĖS ŠEIMOS POLITIKOS PRIEMONĖS, SKATINANČIOS
GIMSTAMUMĄ:Šeimos ir darbo pareigų derinimas:
Visiškas aprūpinimas visuomeninėmis vaiko priežiūros institucijomis;Ilgos vaiko priežiūros atostogos, kompensuojamos didžiąja uždarbio dalimi; Pagalba prižiūrint ne tik vaikus, bet ir senus/ligotus šeimos narius;Lanksčios darbo formos.
Universalios išmokos;Lyčių lygybė (ir šeimoje).
ES – vaiko priežiūros atostogos
2 direktyvos:Motinystės atostogos – 14 sav. prieš ir/arba po gimdymo;
Vaiko priežiūros atostogos 3 mėn. nemokamų atostogų motinai ir tėvui individualiai.
- “Tėvo kvota” (Šiaurės šalys)
ir tėvo atostogos (Baltijos šalys).
ES – vaikų priežiūra
Barselonos (ES taryba 2002) tikslai:Min. 90 proc. vaikų nuo 3 iki privalomo mokyklinio amžiaus; Apie pusė šalių įgyvendino. Lietuvoje 2009 m. 73,7 proc., 97 proc. – mieste ir 31,5 proc. – kaime.
Min. 33 proc. vaikų iki 3 m. Tik 5-6 šalys įgyvendino. Lietuvoje 2009 m. 21,3 proc., 29,1 proc. – mieste, 5,3 proc. kaime.
Geriausiai Šiaurės ir Vakarų šalys, blogiausiai – Pietų ir posocialistinės.
Klausimas dėl tinkamo darbo laiko ir prieinamumo.
Literatūra ir šaltiniai
Daukantienė, N. (2006)Darbo rinkos pokyčiai Lietuvoje: moterų ir vyrų padėties aspektai. FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2006. Nr. 4. P. 46–54
http://www.lygus.lt/uzimtumas/seima-ir-darbas/derinimo-modelis/
,,Moterų ir vyrų teisių, pareigų, galimybių šeimoje ir darbe
suderinamumas: sociokultūrinė analizė”,2007, Prieiga internete: http://www.socmin.lt/index.php?-732855570
LIETUVOJE TAIKOMŲ LANKSTAUS DARBO ORGANIZAVIMO FORMŲ TEISINIO REGULIAVIMO ĮVERTINIMO STUDIJA, 2011, Prieiga internete:www.zef.lt/zef/index.php?id=87&did=81\
G. Purvaneckienė“Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje”, Vilnius, 2009
V. Šidlauskienė, G. Purvaneckienė ir kt. (2009) „Įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) skatinimas Lietuvoje“ http://eige.europa.eu/lt/content/frequently-asked-questions
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php?title=File:Total_fertility_rate,_1960-2011_%28live_births_per_woman%29.png&filetimestamp=20130129121040
http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010508&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3213&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=