Kaip atsirado būtasisdažninis laikas?

Jurgis PakerysVU Baltistikos katedra

Atnaujinta 2018-10-01

Planas1. Įvadas2. Kaip atsiranda laikai?3. Kas tas būt. d. l.?4. Žemaičių būt. d. l.5. Būt. d. l. kitose tarmėse ir sen. tekstuose6. Kaip atsirado būt. d. l.?7. Esamasis dažninis?8. Literatūra ir šaltiniai

1. Įvadas: laikas ir laikas

laikas time

laikas tense

1. Įvadas: kiek gali būti laikų

Santykis su kalbėjimo momentu• sutampa = esamasis• anksčiau = būtasis• vėliau = būsimasis

Kombinacijos: laikas + X

1. Įvadas: laiko žymikliai

Laiko forma Laiką žymiwill laugh žodislaugh-ed žodžio dalisgot balsis

2. Kaip atsiranda laikai?

• Savarankiškas žodis > laiko žymiklis• have• will• go (going to)

2. Kaip atsiranda laikai?

• Žodžio dalis, reiškianti X > laiko žymiklis

• Anglų būt. dalyvio priesaga –ed(= liet. -t-as) > būt. laiko –ed

• Indoeuropiečių dezideratyvo(‘norėti, ketinti’) *-s- > būsimojo laiko -s-

3. Kas tas būtasis dažninis laikas?

Kombinacija• būtasis laikas• pasikartojimas, įprastumas

Kodėl jis jaunas lietuvių kalboje?• neturi latviai, prūsai

4. Žemaičių būtasis dažninis laikas

• liuob gerti ‘gerdavo’ • liuob gers ‘gerdavo’

• Žymi atskiras žodis, plg. anglų used to drink(= perifrastinis būt. d. l.)

Žr. Zinkevičius 1966: 357 su tolesnėmis nuorodomis

4. Žemaičių būtasis dažninis laikas• liuobėti, liuoba ‘mėgti’ > būt. d. l. žymiklis

Kad būtų ugnis lengviaus užlaikyti lig rytojaus dienai, šeimininkė liuobi sužerti žarijas peleno duobelėje (LKŽe)

• liuob-ė-ti šaknis turi būti skolinta(plg. liūb-y-ti ‘mėgti’, lenk. lubić)

5. Būt. d. l. kt. tarmėse ir sen. tekstuose

-dav- dauguma aukštaičių ir dalis žemaičių, senieji tekstai

-lav- Lazūnai, Zietela, Dieveniškės,senieji tekstai

-dlav- senieji tekstai

• Laiko žymiklis – žodžio dalis(= morfologinis būt. d. l.)

6. Kaip atsirado morf. būt. d. l.?• Fraenkelio (1936) hipotezė:

• Buvo kartotinių veiksmažodžių, panašių įšok-inė-ti, klaus-inė-ti, neš-inė-ti

• Tik skyrėsi priesaga, turbūt tai buvo -dau-:*šok-dau-ti, *klaus-dau-ti, *neš-dau-ti

• Būtajame laike jos forma buvo -dav-, kuri tapo būt. d. laiku:šok-dav-o, klaus-dav-o, neš-dav-o

6. Kaip atsirado morf. būt. d. l.?• Fraenkelis pateikia tik sakydauti (Daukantas),

bet ar daugiau tokių vksm. neliko?

• Iš LKŽe reikia atrinkti -dau-ti, -duo-ti, -lau-ti,-luo-ti, -dlau-, -dluo-ti

• Imti tik vksm., kurie padaryti su tomis priesagomis (badauti, parduoti, išplauti, meluoti netinka!)

6. Kaip atsirado morf. būt. d. l.?

Rezultatai (kai kurie pavyzdžiai abejotini):• -dau-ti: 8• -duo-ti: 11• -(d)lau-ti: 3• -(d)luo-ti: 4

6. Kaip atsirado morf. būt. d. l.?

Pavyzdžiui:• -dau-ti: ger-dau-ti < ger-ti, spjū-dau-ti < spjau-ti• -duo-ti: gir-duo-ti < ger-ti, kil-duo-ti < kel-ti, kil-ti• -lau-ti: rėk-lau-ti < rėk-ti, žving-lau-ti < žveng-ti• -luo-ti: švilp-luo-ti < švilp-ti, žįs-luo-ti < žįs-ti

6. Kaip atsirado morf. būt. d. l.?

When two minimally different grammatical patterns […] occur with significantly different frequencies, the less frequent pattern tends to be overtly coded (or coded with more coding material), while the more frequent pattern tends to be zero-coded (or coded with less coding material)

Haspelmath 2016

6. Kaip atsirado morf. būt. d. l.?• Ilgesnės priesagos (su -d-, -l- ir -dl-) buvo pasirinktos

žymėti dažninėms situacijoms, nes jos yra (retesnis) kartotinių situacijų potipis

• Dažninės formos ilgainiui imtos vartoti tik būtajame laike, nes esamojo laiko formos ir taip gali nusakyti įprastinius įvykius

• Plačiau: Pakerys 2017

7. Esamasis dažninis laikas?

• Jį perteikia tik vksm. būti formos būna, būva, esti:

kartais Ela [...] būna paniurėlė (DLKT, 2006)kokia [...] paika kartais būva meilė! (DLKT, 1996)Komunikacija paprastai esti abipusė (DLKT, 1995)

7. Esamasis dažninis laikas?

Forma Dažnisbūva 141esti 4 349būna 28 693yra 670 152

Ačiū už kvietimą ir dėmesį!

8. Literatūra ir šaltiniai• DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, http://tekstynas.vdu.lt.• Fraenkel, E. 1936. Das litauische Imperfekt und seine Umschreibung im

Žemaitischen, Zeitschrift für vergleichende Sprachforschung auf dem Gebieteder Indogermanischen Sprachen 63(1–2), 99–113.

• Haspelmath, M. 2016. Universals of causative and anticausative verb formation and the spontaneity scale, Lingua Posnaniensis 58(2), 33–63, https://doi.org/10.1515/linpo-2016-0009.

• LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, http://lkz.lt.• Pakerys, J. 2017. On the development of past habitual from iterative in

Lithuanian, Baltistica 52(2), 295–323, https://doi.org/10.15388/Baltistica.52.2.2324.

• Zinkevičus, Z. 1966. Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis.