1

       

Jungtinės Karalystės Nacionalinis kūrybiško ugdymo ir kultūrinės edukacijos patariamasis komitetas

Visų mūsų ateities perspektyvos:

kūrybiškumas, kultūra ir švietimas

Šis tekstas yra ištrauka iš ataskaitos „Visų mūsų ateities perspektyvos: kūrybiškumas, kultūra ir švietimas”1, kurią 1999 m. parengė Jungtinės Karalystės Nacionalinis kūrybiško ugdymo ir kultūrinės edukacijos patariamasis komitetas (angl. National Advisory Committee on Creative and Cultural Education). Ataskaita buvo adresuota Jungtinės Karalystės Švietimo ir darbo valstybės sekretoriui bei Jungtinės Karalystės Kultūros, žiniasklaidos ir sporto valstybės sekretoriui.

Įžanga ir santrauka

Šios ataskaitos tikslas

i. 1997 m. Vyriausybė paskelbė ataskaitą, pavadintą „Meistriškumas mokyklose“. Švietimas joje apibūdintas kaip gyvybiškai svarbi investicija į XXI a. „žmogiškąjį kapitalą“. Pabrėžiama aktuali ugdymo problema: šiuolaikinė mokykla nuvertinanti mokinių gebėjimus; išsakomas poreikis skatinti vaikų moralės, motyvacijos ir savigarbos vystymą mokyklose. Pagrindinis dėmesys minėtoje ataskaitoje skirtas raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių aukštesnių standartų nustatymui. Tačiau suvokiama, kad tai tik dalis ugdymo srities klausimų sprendimo. Publikacijoje taip pat teigiama:

Siekdami tinkamai pasiruošti XXI a., turime pasistengti kur kas labiau – ne tik pagerinti raštingumo ir skaičiavimo gebėjimus. Reikalingas įvairiapusis, lankstus ir motyvuojantis ugdymas, įvertinantis kiekvieno vaiko savitą talentą, ir suteikiantis galimybę tobulėti.

Akcentuojamas poreikis skatinti mokinių saviraišką – tai svarbus aspektas, nuo kurio esą priklauso Britanijos ekonominis klestėjimas bei socialinis susitelkimas.

ii. Ataskaitoje pasisakoma apie būtinybę sukurti nacionalinę kūrybiško ugdymo ir kultūrinės edukacijos strategiją, itin susijusią su minėtu procesu. Ji ruošiama atsižvelgiant į esamą poreikį, aplinkybes ir nūdienos situacijos teikiamas galimybes bei kliūtis. Kūrybišku švietimu šiuo atveju vadinamos ugdymo formos, lavinančios mokinių sugebėjimą kurti originalias idėjas; skatinančios jų veiklumą. Kultūrine edukacija šiuokart vadinamos ugdymo formos, įgalinančios jaunimą teigiamai reaguoti į nuolat sudėtingėjančias, vis besikeičiančias socialines vertybes bei gyvenimiškus pasirinkimus. Tekste teigiama, kad kūrybiškas ugdymas ir kultūrinė edukacija yra glaudžiai susiję, o tai turi įtakos taikant mokymo metodus bei vertinant žinias; reikšminga derinant ugdymo programas; aktualu mokykloms bendradarbiaujant su platesniu pasauliu.

                                                                                                               1  All Our Futures: Creativity, Culture and Education. National Advisory Committee on Creative and Cultural Education, 1999, 5-16 <http://www.cypni.org.uk/downloads/alloutfutures.pdf>  

 

                                                                                               

2

Apie ką ši ataskaita?

iii. Mūsų ataskaitoje aptariamos penkios pagrindinės temos:

Ugdymo iššūkiai

Ugdymas susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais. Siekiant su jais susidoroti, reikia nustatyti naujus ugdymo prioritetus, kur kas labiau pabrėžiant kūrybiško ugdymo bei kultūrinės edukacijos svarbą, ir naują žinių perteikimo bei ugdymo programų pusiausvyrą.

Kūrybinis potencialas

Kūrybiškumas pasireiškia įvairiose žmogaus veiklos srityse: humanitariniuose moksluose, gamtos moksluose, darbe bei kasdienybėje. Visi žmonės turi kūrybinių gebėjimų, ir visi mes juos pritaikome skirtingai. Savo kūrybinių galių atradimas gali turėti didelės įtakos savigarbai ir pasiekimams.

Laisvė ir kontrolė

Kūrybiškumas tai nėra vien tik laisvė veikti. Reikšmingi kūrybiniai pasiekimai priklauso nuo žinių, gebėjimo išnaudoti turimus resursus ir atrinkti tinkamiausias idėjas. Siekiant ugdyti kūrybiškai, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp žinių perteikimo ir įgūdžių; skatinti novatoriškumą. Taigi kūrybiškumo ugdymas yra tiesiogiai susijęs su kultūrine edukacija.

Kultūrinis supratimas

Moksleiviai gyvena sparčių kultūros pokyčių bei augančios kultūrinės įvairovės laikais. Jie turėtų būti ugdomi taip, kad gebėtų suprasti ir gerbti skirtingas kultūrines vertybes bei tradicijas; suvoktų kultūros kaitos procesus. Žmonijos gebėjimas kūrybiškai mąstyti ir veikti – tai kultūrinių pokyčių variklis.

Sisteminis požiūris

Kūrybiškas ugdymas ir kultūrinė edukacija nėra ugdymo programos dalykai, tai – bendrosios ugdymo funkcijos. Efektyviam jų skatinimui reikalinga sisteminė strategija, kurią taikant turi būti atsižvelgta į suderintas ugdymo programas; mokymo metodus ir atestavimą; mokyklos bendradarbiavimą su išoriniais partneriais; mokytojų ir kitų asmenų tobulinimąsi.

Kam skirta ši ataskaita?

iv. Oficialiai mūsų ataskaita yra skirta ministrams. Kad daugelis minėtų rekomendacijų būtų įgyvendintos, reikalinga įvairiais aspektais veikianti Vyriausybė. Tačiau ugdymo klausimas yra aktualus visiems: vaikams ir jaunuoliams, tėvams, darbdaviams, dirbantiesiems, bedarbiams ir pensininkams.

Vadinasi, mūsų ataskaita yra skirta ir platesnei auditorijai:

• tėvams, kurie pageidauja, kad ugdymo sistema jų vaikams suteiktų geriausias galimybes;

 

                                                                                               

3

• mokytojams ir mokyklų direktoriams, žinantiems potencialias moksleivių galimybių ribas bei gebėjimų gaivališkumo laipsnį;

• mokyklų tarybų nariams, siekiantiems, kad jų mokyklose trykštų energija, būtų džiaugiamasi pasiekimais;

• kitoms organizacijoms, sąmoningai dalyvaujančioms moksleivių ugdymo procese, bei ieškančioms tinkamesnių būdų juos sudominti.

• verslo žmonėms ir susivienijimų vadovams, suvokiantiems naujų požiūrių svarbą ruošiant jaunuolius dirbti nuolat kintančiomis darbo sąlygomis.

Pagrindinis mūsų tikslas yra paraginti, kad kuriama nacionalinė strategija apimtų visas sritis, aktualias tokio turinio ir modelio ugdymo sistemai. Ši sistema turėtų atitikti visų nūdienos moksleivių poreikius; įgalintų drąsiai žvelgti į nežinia ką pasiūlysiančią, didelius reikalavimus keliančią ateitį.

Kodėl dabar?

v. Šiuo metu sąlygos skatinti moksleivių kūrybišką ugdymą bei kultūrinę edukaciją yra itin palankios:

• Vyriausybė yra įsipareigojusi mokyklose skatinti visų jaunuolių kūrybinių sugebėjimų bei kultūrinio išprusimo lavinimą. Tuo pačiu ji pradeda taikyti naujus finansavimo būdus išplėstoms mokymo programoms, specializuotai įrangai ir naujovėms remti.

• Verslo bendruomenė pageidauja, kad ugdymo procese kur kas didesnis dėmesys būtų skiriamas moksleivių kūrybinių gabumų skatinimui jiems dirbant komandoje; socialinių įgūdžių bei gebėjimo bendrauti vystymui.

• Daugelis profesinių ir kito pobūdžio organizacijų siekia plėtoti pažangią partnerystę su ugdymo įstaigomis. Programų metu organizuotini įvairūs vizitai, įgyvendintinos rezidentų programos bei ryšių palaikymo schemos.

• Naujos technologijos suteikia precedento neturinčias galimybes naudotis idėjomis, informacija, bendrauti su žmonėmis ir organizacijomis visame pasaulyje, o taip pat – susipažinti su naujais kūrybos, saviraiškos, kultūrinių mainų ir supratimo būdais. Galimybės yra didžiulės, tačiau ir sunkumai nemaži.

vi. Kūrybiškumo ir kultūros raidos klausimai apskritai yra susiję su ugdymu. Šias sritis veikia kur kas daugiau veiksnių, nei formalios mokymo programos forma bei turinys: taikomi mokymo metodai; mokyklų veiklą reguliuojančios normos, taip pat – mokytojų bei mokinių santykiai; ugdymą skatinantys nacionaliniai prioritetai.

Mūsų konsultacijose užsimenama apie tam tikrą įtampą, esančią ugdymo procese dabartinėmis sąlygomis.

• Daugelis prisidėjusiųjų prie mūsų tyrinėjimo mano, kad dabartiniai prioritetai ir ugdymo procese įžvelgiama įtampa slopina moksleivių bei jų mokytojų kūrybinius gebėjimus. Ypač

 

                                                                                               

4

didelį rūpestį kelia menų ir humanitarinių mokslų būklė bei statusas. Mums taip pat neramu, kad dėl minėto spaudimo savo gaivališkumą praranda tiksliųjų mokslų ugdymas.

• Didelė dalis mokyklų atlieka įdomų ir daug pastangų reikalaujantį darbą, tačiau dažnai darbo mokykloje svarbos suvokimas paremtas požiūriu, kad šis darbas įdomus ne dėl egzistuojančių sudėtingų sąlygų, o nepaisant jų. Tikėtina, jog tai labiau požiūrio klausimas, o ne faktais patvirtintas dalykas. Kaip bebūtų, nei mums, nei Vyriausybei neteko gauti nenuginčijamų tokio supratimo įrodymų. Tačiau faktas, kad tokio požiūrio esama, ir gana paplitusio, rodo, jog problema egzistuoja.

• Nemokyklinės organizacijos (muziejai, teatrai, galerijos, orkestrai ir kitos) formalaus ugdymo sektoriui gali daug ką pasiūlyti. Didelė jų dalis jau bendradarbiauja ugdymo ir informavimo programose. Tai tikrai puikus argumentas, įkvepiantis artimesnei darbo partnerystei, ir mūsų reakcija į tai yra itin entuziastinga. Daugelis tokių organizacijų teigia, kad bendradarbiauti ugdymo programose joms sudėtinga dėl menko finansavimo, ir kad tokiam darbui pirmenybė vis dar nėra teikiama.

• Nerimą kelia mokytojų pasiūla, taip pat – specialistus ruošiančios programos, pavyzdžiui, aktualu, kiek dėmesio jose skiriama kūrybiško ugdymo bei kultūrinės edukacijos klausimams.

vii. Pagrindinė šios ataskaitos mintis yra ta, kad ugdymo srityje reikalinga nauja pusiausvyra: nustatant nacionalinius prioritetus, mokyklos mokymo programos struktūrą ir jos organizavimą, mokymo metodus ir atestavimą, mokyklų ir kitų agentūrų santykius. Mūsų nuomone, bėgant metams, pusiausvyra šioje srityje buvo prarasta. Pastebėjome, kad nacionaliniams debatams apie ugdymą būdinga tendencija išskirti alternatyvas, netgi dichotomijas. Pavyzdžiui, kai tenka rinktis tarp humanitarinių ir gamtos mokslų; pagrindinių ir išplėstinių mokymo dalykų; tarp akademinių standartų ir kūrybiškumo; laisvės ir autoriteto taikant mokymo metodus. Tvirtiname, kad šios dichotomijos yra nenaudingos. Moksleivių potencialo realizavimas, pasiekimų bei motyvacijos standartų kėlimas apima šiuos visus elementus. Teisingos sinergijos sukūrimas ir tinkamos pusiausvyros pasiekimas yra sudėtinga užduotis. Tačiau ją būtina atlikti: nuo nacionalinės politikos vykdymo iki mokymo klasėse.

Ataskaitos struktūra

viii. Ataskaitą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje mes pateikiame apibrėžimus, o taip pat – kūrybiško ugdymo ir kultūrinės edukacijos struktūrą. Antroje dalyje apžvelgiame mokyklose dėstomų dalykų, žinių perteikimo ir vertinimo reikšmę. Trečioje dalyje pagrindžiame partnerysčių tarp mokyklų bei kitų agentūrų bendros bazės sukūrimo reikšmę; apžvelgiame turimų resursų ir specialistų rengimo klausimus.

Ketvirtoje dalyje detaliau aptariame rekomendacijas, skirtas nacionalinės strategijos sukūrimui. Toliau pateikiami šios ataskaitos parengimo argumentai.

Pirma dalis: pasitinkant ateitį

1.Ugdymo iššūkiai

 

                                                                                               

5

Visame pasaulyje ugdymas susiduria su precedento neturinčiais ekonominiais, technologiniais, socialiniais ir privačiais pokyčiais. Strategijos formuotojai visur pabrėžia neatidėliotiną būtinybę ugdyti „žmogiškuosius resursus“; ypač svarbu skatinti kūrybiškumą, gebėjimą prisitaikyti prie naujų sąlygų ir kokybiškesnį bendravimą. Manome, jog to siekiant svarbu peržiūrėti kai kurias esmines mūsų ugdymo sistemos prielaidas. Reikalingas naujas požiūris į platesnes jaunų žmonių gebėjimų koncepcijas, jų motyvacijos ir savigarbos skatinimą, į jiems reikalingus įgūdžius ir tinkamumą. Kūrybiškas ugdymas ir kultūrinė edukacija yra patys svarbiausi veiksniai siekiant šių tikslų.

2. Kūrybiškumo raida

Kūrybiškumas sulaukia daug klaidingų interpretacijų. Kai kurie žmonės kūrybišką mokymą sieja su disciplinos trūkumu ugdymo procese. Kitų nuomone, kūrybinius gebėjimus gali turėti tik saujelė talentų, o ne dauguma žmonių. Dar kitiems kūrybiškumas asocijuojasi tik su humanitariniais mokslais. Mūsų požiūriu, kūrybiškumas gali reikštis visose žmogaus veiklos srityse, o kūrybinių gabumų turi ir vaikai, ir suaugę žmonės. Gebėjimų vystymui būtina šių aspektų darna: žinių perteikimo ir išmonės, laisvės kurti naujoves bei galimybės rizikuoti.

3. Kultūrinė raida

Kultūra taip pat dažnai yra siejama su humanitariniais mokslais. Tačiau mes humanitarinius mokslus priskiriame platesniam socialinės kultūros reiškiniui, kuris apima mokslo ir technologijų įtaką gyvenimo būdui; didėjančią sąveiką tarp kultūrų. Moksleivius reikia sudominti kultūros raida ir įvairove – tai ypatingai reikšminga, siekiant ugdyti kultūrinę toleranciją. Mes teigiame, kad kūrybiškas ugdymas ir kultūrinė edukacija yra dinamiškai susiję; turi praktinės reikšmės mokymo dalykų programai bei darbui klasėje.

4. Susidorojimas su iššūkiais

Šiame skyriuje mes apibendriname mūsų argumentus dėl kūrybiško ugdymo ir kultūrinės edukacijos svarbos; atskleidžiame šių sričių aktualumą, sprendžiant įvardytus ugdymo klausimus. Antroje dalyje nuo principų pereiname prie praktikos.

Antra dalis: nauja pusiausvyra

5. Mokymo dalykų programos sukūrimas

Nacionalinės mokymo programos sukūrimas buvo itin naudingas. Kūrybiškas ugdymas ir kultūrinė edukacija susiduria su sunkumais, kylančiais dėl esamų nurodymų loginio išaiškinimo, struktūros ir lygmens. Šie klausimai spręstini, mokykloms savo darbe leidžiant rodyti daugiau iniciatyvos aiškioje viešojo atskaitingumo sistemoje. Visos mokyklos turėtų įsitikinti, jog jų nuostatos tinkamos kūrybiškam ugdymui bei kultūrinei edukacijai nacionalinės mokymo programos rėmuose bei platesniame kontekste.

6. Mokymas ir mokymasis

Kūrybiškumo „išmokoma“. Patys mokytojai gali kūrybiškai dėstyti savo dalyką. Jie taip pat turėtų skatinti savo mokinių kūrybinius gebėjimus. Mokytojų uždavinys yra atpažinti tuos gabumus ir

 

                                                                                               

6

sudaryti konkrečias sąlygas, kuriomis jie galėtų būti realizuojami. Norėdami kūrybiškai tobulėti, be kitų dalykų, moksleiviai privalo gilinti savo kultūrines žinias ir supratimą. Toks išprusimas reikšmingas savaime; svarbus skatinant ugdymo formas, akcentuojančias bei jautriai gvildenančias kultūrinės įvairovės, kaitos klausimus.

7. Aukštesnių standartų nustatymas

Nustatant aukštesnius pasiekimų mokyklose standartus, gyvybiškai svarbus vertinimo bei patikrinimo procesas. Tačiau jis turėtų remti, o ne varžyti kūrybiško ugdymo ir kultūrinės edukacijos sričių aspektus. Reikalinga nauja pusiausvyra tarp nacionalinėje mokymo programoje apibrėžtų įvairaus pobūdžio tikslų bei vertinimo, patikrinimo formų, kriterijų. Aukštesnių standartų nustatymas neturėtų būti suprantamas kaip standartizavimas, antraip sužlugs kūrybiško ugdymo ir kultūrinės edukacijos siekiai.

Trečia dalis: už mokyklos ribų

8. Partnerysčių sukūrimas

Siekdamos geriau pasiruošti kūrybiškam ugdymui ir kultūrinei edukacijai, šiuo metu mokyklos turi galimybę bendradarbiauti partnerysčių programose su daugeliu žmonių ir organizacijų. Sėkmingo bendradarbiavimo nauda bei skirtingų partnerių vaidmuo yra įvairūs, tačiau papildantys vienas kitą. Puikios praktikos pavyzdžių yra daug, tačiau nedelsiant reikia kurti geresnes finansavimo, specialistų rengimo ir partnerysčių efektyvaus darbo kokybės užtikrinimo sistemas.

9. Finansavimas ir resursai

Mokyklų administracijos atsisakė daugelio kūrybiškam ugdymui ir kultūrinei edukacijai skirtų paslaugų ir priemonių, kurias kažkada buvo parūpinusi už ugdymą atsakingos vietos valdžios institucijos. Reikia veikti taip, kad artimiausioje ateityje ir perspektyvoje tokios ugdymo paslaugos būtų teikiamos naujais, kuo įvairesniais būdais. Taip pat mokyklos ir organizacijos turi galimybę pasinaudoti naujais finansavimo šaltiniais, numatytais įvairiuose planuose bei iniciatyvose. Siekiant efektyviau panaudoti resursus, reikia sukurti naujus vyriausybinių departamentų ir finansavimo agentūrų partnerystės modelius.

10. Specialistų mokymas

Naujosios pirminio mokytojų rengimo proceso sąlygos išties nėra palankios kūrybiško ugdymo ir kultūrinės edukacijos atžvilgiu. Siekiant užtikrinti, kad mokytojai nuolatos būtų tinkamai ruošiami, reikalingi neatidėliotini veiksmai. Mes pabrėžiame nuolatinio profesinio tobulėjimo svarbą, o taip pat – reikiamybę peržiūrėti finansavimo prioritetus. Naujos ruošimo strategijos turi būti sukurtos ir kitiems mokykloje dirbantiems specialistams, ne tik mokytojams. Reikia atitinkamai veikti, siekiant pagerinti socialinių darbuotojų mokymo kokybę; jų rengimo programoje taip pat turėtų būti akcentuojamas jaunimo kūrybiško ugdymo bei kultūrinės edukacijos skatinimas.

Ketvirta dalis: nacionalinė strategija

Mes džiaugiamės Vyriausybės įsipareigojimu ugdyti moksleivių kūrybinius gebėjimus ir kultūrinį supratimą. Mūsų nuomone, dabar ji turėtų koordinuoti nacionalinę strategiją, skatinančią

 

                                                                                               

7

aukštesnius ugdymo bei pasiekimų standartus. Strategija turėtų apimti pačios vyriausybės veiklą; nacionalinių agentūrų, atsakingų už mokymo dalykų programą, ugdymo priežiūrą bei mokytojų rengimą, veiksmus. Taip pat čia turėtų būti įtraukti už ugdymą atsakingų vietos valdžios institucijų, mokyklų, kitų nacionalinių bei regioninių organizacijų veiksmai. Siekdami apibrėžti strategijos struktūros rėmus, šioje ataskaitoje mes pateikiame daugybę konkrečių rekomendacijų. Ketvirtoje dalyje mes apibendriname šias rekomendacijas; nusakome, kaip jos yra susijusios. Taip pat nurodome laikotarpį, kaip greitai kai kurios jų turėtų būti įgyvendintos, ir kieno padedamos. Visos šios rekomendacijos reikalingos, siekiant trijų tikslų:

a) užtikrinti, kad kūrybiško ugdymo ir kultūrinės edukacijos svarba būtų atvirai pripažinta ir numatyta mokyklų vidaus strategijose. Šios ugdymo pakraipos turi būti taikomos visoje mokymo dalykų programoje, o taip pat numatytos Vyriausybės strategijoje, įgyvendinant nacionalinę mokymo programą.

b) užtikrinti, kad tiek mokytojai, tiek kiti specialistai būtų raginami bei mokomi savo darbe taikyti metodus ir informaciją, padedančius vystyti jaunuolių kūrybinius gebėjimus bei kultūrinį supratimą.

c) skatinti mokyklų ir išorinių organizacijų, suteikiančių moksleiviams būtiną ir reikalingą kūrybišką ugdymą bei kultūrinę edukaciją, partnerystės plėtojimą.

Sėkmingas šių tikslų įgyvendinimas naudingai paveiktų visus jaunus žmones, ugdymo sektorių bei likusią visuomenę.

Ar tai yra svarbu?

ix. Didelį susirūpinimą kelia aukštesnių ugdymo standartų nustatymas, o mokyklos bei apskritai ugdymo sektorius ir taip užversti ataskaitomis. Ar ši ataskaita yra svarbi? Kai kuriems žmonėms gali atrodyti, kad jau pati jos tema nukreipia dėmesį nuo pagrindinio aukštesnių standartų nustatymo klausimo. Mes taip nemanome. Esame dėl to sunerimę lygiai tiek pat, kiek visi. Kaip ugdymas kuo sėkmingiau galėtų padėti vaikams pritaikyti savo gebėjimus; maksimaliai pasinaudoti galimybėmis bei neapibrėžtumais, pasitaikančiais šiame sparčiai kintančiame pasaulyje? Užbėgdami už akių užduosime pagrįstus klausimus, susijusius su šia ataskaita.

1. Ar kūrybiškumo ir kultūros akcentavimas nenukreipia dėmesio nuo susirūpinimą keliančių pagrindinių klausimų dėl raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių?

Kūrybiško ugdymo bei kultūrinės edukacijos mes neiškeliame kaip alternatyvos raštingumui ir mokėjimui skaičiuoti. Tačiau teigiame, kad visi aspektai – vienodai reikšmingi dabartinės bei būsimų kartų poreikiams. Mes pritariame, kad reikalingi aukšti raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių standartai – tai savaime svarbu. Jie taip pat gali sustiprinti kūrybinius gabumus; o kūrybiškas žinių perteikimas ir mokymasis gali pagerinti raštingumo bei mokėjimo skaičiuoti gebėjimus. Taigi tai – vienas kitą papildantys reiškiniai, o ne priešpriešos. Vyriausybė ir didžioji dauguma žmonių, dirbančių ugdymo srityje, tai pripažįsta.

2. Kaip kūrybiškas ugdymas ir kultūrinė edukacija yra susiję su aukštesnių akademinių standartų taikymu?

Sugebėjimai pasireiškia daugybe formų, ir jie neturėtų būti matuojami tik tradiciniais akademiniais

 

                                                                                               

8

kriterijais. Vien moksliški sugebėjimai jau nebegarantuoja asmeninių pasiekimų sėkmės. Kiekvienas vaikas turi ir kitokių gabumų. Moksleiviai, kuriems labai gerai sekasi mokytis, gali būti talentingi ir kitais aspektais, o to dažnai nepaisoma. Prasčiau besimokantys gali turėti išskirtinių gebėjimų kitose srityse. Lygiai taip pat mūsų siūlomas kūrybiškas ugdymas ir kultūrinė edukacija gali lemti aukštesnius mokymosi standartus. Svarbiausia yra pastebėti sritis, kuriose vaikams sekasi geriausiai. Tuomet paprastai sustiprėja pasitikėjimas savimi ir savigarba; pagerėja bendras darbo efektyvumas. Aukšti kūrybiniams pasiekimams keliami standartai reikalauja lygiai tiek pat kruopštumo, kaip ir tradicinis akademinis darbas.

3. Kaip kūrybiškas ugdymas ir kultūrinė edukacija siejasi su pagalba jaunimui susirandant darbą?

Mes gyvename sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Nuolat reikalaudami iš darbuotojų aukšto akademinio lygio, darbdaviai dabar kelia ir papildomų reikalavimų. Jie ieško įžvalgių žmonių, galinčių lengvai prisitaikyti, sugebančių nuolat tobulėti, bendrauti ir dirbti komandoje. Taip yra daugelyje darbo sričių. Nuo tokius gebėjimus turinčių žmonių darbo vis labiau priklausys ekonomikos sritys, grindžiamos naujomis žiniomis. Dauguma verslo įmonių investuoja į mokymo kursus, skirtus skatinti kūrybinius darbuotojų sugebėjimus; o taip pat – perteikti žmonėms šiuo metu esminius įgūdžius ir požiūrius siekiant sėkmės ekonomikoje. Deja, dabartinė mūsų ugdymo sistema nėra pritaikyta ugdyti pastaruosius aspektus.

4. Ar ši komisija yra humanitarinius mokslus remianti lobistinė grupė?

Išleisdami šią ataskaitą mes nesiekėme ką nors konkrečiai paveikti. Joje išreiškiamas susirūpinimas, apimantis plačią viešųjų ir profesinių interesų, susijusių su ugdymo proceso pusiausvyra ir prioritetais, sritį, pasiekus XXI a. Mūsų komisiją sudaro įvairių profesijų ir sričių atstovai: gamtos mokslų, humanitarinių mokslų, ugdymo srities ir verslo žmonės. Kūrybiniai pasiekimai humanitarinių mokslų srityje yra akivaizdūs; tačiau jie taip pat – esminis dalykas ir likusiose, įtraukiant gamtos mokslų bei verslo pasiekimus.

5. Ar tokiu būdu grįžtama prie progresyvių mokymo idėjų, populiarių praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje?

Ne. Mes propaguojame iš naujo suderintą pusiausvyrą tarp žinių ir įgūdžių įgijimo, galimybės laisvai taikyti naujoves ir eksperimentuoti; t.y., tokią ugdymo sistemą, kuri puoselėja ir tinkama linkme nukreipia įvairius moksleivių gebėjimus, ir kuri kiekvienam asmeniui suteikia galimybę siekti savo tikslų pasinaudojant privalumais.

Būtent dėl šios priežasties mes kūrybišką ugdymą susiejame su kultūrine edukacija.

6. Mokytojai jau ir taip nuolatos patiria didžiulę įtampą savo darbe. Ar šios rekomendacijos nepadidins naštos?

Geri specialistai bei daugelis aukšto lygio mokyklų savo darbe jau vadovaujasi mūsų rekomendacijomis. Mes norime akcentuoti jų darbo svarbą; nustatyti nacionalinius kūrybiško ugdymo ir kultūrinės edukacijos prioritetus, taikytinus visose mokyklose.

Mokymo dalykų programa jau ir taip yra perkrauta, todėl, mūsų nuomone, ji turėtų būti „išretinta“. Mes norime, kad mokytojai turėtų daugiau laisvės savo darbe; kad galėtų pritaikyti savo pačių

 

                                                                                               

9

kūrybinius ir profesinius įgūdžius. Tokiu atveju bus skatinamas kūrybiškas dalyko dėstymas, o tai yra reikšmingiausia siekiant kūrybiško mokymosi.

Ateities lūkesčiai

x. Šioje ataskaitoje aptariamos problemos yra esminės, siekiant apskritai aukštos kokybės bei lygio ugdymo. Tuo pat metu minėti klausimai, atsižvelgiant į jų apibrėžimą, strategiją ir praktinį pritaikymą, yra labai sudėtingi. Mūsų grupėje vykę debatai pasirodė įdomūs ir informatyvūs. Turėjome retą galimybę pasikalbėti su skirtingų specializacijų atstovais, kompetentingai argumentuojančiais iš savo profesinės patirties taško. Bendraudami vis atrasdavome, kad idėjos ir mintys, kurias anksčiau manėme esant būdingas tik mūsų sričiai, yra bendros mums visiems. Nors mūsų pačių ugdymo proceso metu dažnai buvo diegiamas visiškai priešingas požiūris. Taigi toliau šioje ataskaitoje mes kaip įmanoma tiesiau ir aiškiau pabandėme įvardinti, kas ir kodėl mums kelia rūpestį. Pabandėme suderinti diskusijas apie apibrėžimus bei principus su praktinio pobūdžio įgyvendintinomis rekomendacijomis. Visų iškeltų klausimų itin smulkiai neaptarėme; neatskleidėme iki galo visų pateiktų argumentų subtilybių. Užduotis buvo surasti klausimų gilumo ir apimties; teorijos ir praktikos; smulkmenų ir glaustumo pusiausvyrą. Išleidę šią ataskaitą dar tvirčiau tikime, kad numatytos užduotys turėtų būti nedelsiant įgyvendintos. Mūsų pateikti argumentai yra labai svarūs. Sėkmės atveju nauda bus neišmatuojama; kita vertus, neveiklumo kaina būtų didžiulė.

xi. „Meistriškumas mokyklose“ (DfEE 1997) įžangoje valstybės sekretorius, atsakingas už ugdymą ir užimtumą, Vyriausybės ugdymo tikslus susieja su penkiomis svarbiausiomis gairėmis:

• būtinybe įveikti ekonominius ir socialinius nuostolius; • sąžiningesnių galimybių sukūrimu ugdymo sistemoje; • troškimų skatinimu; • ekonominiu konkurencingumu; • kiekvieno žmogaus potencialo išlaisvinimu.

xii. Mes esame įsitikinę, kad šie išvardinti prioritetai tinka ugdymui; jie visi yra susiję. Mūsų tikslas yra pademonstruoti, kaip šie prioritetai gali būti realizuojami žvelgiant sistemiškai į kūrybišką ugdymą ir kultūrinę edukaciją. Mes siekiame skatinti aukštesnių šių ugdymo formų standartų taikymą visose disciplinose; jų lygybę menų, humanitarinių mokslų, gamtos mokslų ir kitų pagrindinių ugdymo sričių kontekste; bendros mokyklų ir išorinių organizacijų partnerysčių bazės sukūrimą. Mūsų supratimu, visi šie veiksniai – nepaprastai svarbūs, nes yra susiję su moksleivių potencialo realizavimu, pilietinio gyvenimo kokybe ir asmeniniais pasiekimais – t.y., galutiniais ugdymo tikslais.

xiii. Dabartinės ugdymo sistemos pamatai buvo padėti XIX a. pabaigoje. Ji sukurta taip, kad tenkintų anuometinio pasaulio, besikeičiančio dėl industrializacijos poveikio, poreikius. Šią ataskaitą mes publikuojame naujo šimtmečio priešaušryje. Iššūkiai, su kuriais mes dabar susiduriame, yra tokie pat reikšmingi, kaip ir anuomet, tačiau kiek kitokio pobūdžio. Nekeliame sau užduoties sukurti geresnę ugdymo sistemą už tą, kuri buvo sukurta anuomet; siekiame permąstyti tikslus, metodus ir ugdymo lygį, atsižvelgdami į naujas sąlygas, kuriomis gyvename šiandien. Mūsų ataskaita teigia, kad jokia ugdymo sistema negali skelbtis esanti pasaulinio lygio, jei joje nėra

 

                                                                                               

kūrybiško požiūrio į žinių perteikimą ir mokymąsi; mokymo programą; valdymą ir vadovavimą. Be to, svarbu susieti šiuos aspektus su skatinimu įgyti žinių apie kultūros kaitą ir įvairovę. Toliau ataskaitoje pateikti argumentai ir siūlymai yra skirti kito šimtmečio ugdymo krypties kūrimui, tuo pat metu atsižvelgiant į neatidėliotinus dabarties poreikius.

Profesorius Ken Robinson, komiteto pirmininkas