jelena konickaja. praktinė slovėnų kalbos gramatika

PRAKTIN SLOVN KALBOS GRAMATIKA

V i l n i a u s u n i v e r s i t e t a s

F i l o l o g i j o s f a k u l t e t a s

P o l o n i s t i k o s c e n t r a s

Jelena Konickaja

Mokomoji knyga

Vilniaus universiteto leidykla

V i l n i u s , 2 0 1 2

PRAKTIN SLOVN KALBOS GRAMATIKA

Apsvarst ir rekomendavo ileisti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto taryba (2012 m. kovo 30 d.; protokolas nr. 6)

Recenzavo: prof. habil. dr. SergejuS TeminaS (Lietuvi kalbos institutas)doc. dr. VikTorija uinSkien (Vilniaus universitetas)

Moksl in redaktorprof. dr. Zofija BaBickien (MRU)

Kalbos redaktor giedr maTknien

ISBN 978-609-459-049-8

Jelena Konickaja, 2012 Vilniaus universitetas, 2012

Turinys | 5

TURINYS

Pratarm ... 8

1. vadas. I slovn kalbos istorijos ir dabarties ..................... 10

2. Fonetika ................................................................................ 142.1. Slovn kalbos raidynas ............................................... 142.2. Skaitymo taisykls ... .................................................... 15

2.2.1. Balss .................................................................... 152.2.2. Priebalss .............................................................. 162.2.3. Kirio enklai ........................................................ 19

2.3. Slovn kalbos fonetin sistema ................................. 192.3.1. Balsiai ................................................................... 192.3.2. Priebalsiai .............................................................. 252.3.3. Kirtis ..................................................................... 28

3. Morfologija .......................................................................... 31

3.1. Kalbos dalys ................................................................... 31

3.2. Daiktavardis ................................................................... 333.2.1. Daiktavardi morfologins kategorijos ............... 35

3.2.1.1. Gimin ...................................................... 353.2.1.2. Skaiius ..................................................... 403.2.1.3. Gyvumo kategorija ................................... 433.2.1.4. Linksnis. Linksni reikms ..................... 45

3.2.2. Daiktavardi linksniavimas ................................ 513.2.2.1. Vyrikosios gimins daiktavardi linksniuots ................................... 53

6 | PRAKTIN SLOVN KALBOS GRAMATIKA

3.2.2.2. Moterikosios gimins daiktavardi linksniuots ................................... 603.2.2.3. Niekatrosios gimins daiktavardi linksniuots ................................... 68

3.3. Bdvardis ...................................................................... 683.3.1. Apibriamieji ir neapibriamieji bdvardiai ....... 703.3.2. Bdvardi linksniavimas ..................................... 713.3.3. Bdvardi laipsniavimas ..................................... 73

3.4. Skaitvardis ..................................................................... 763.4.1. Kiekiniai skaitvardiai .......................................... 773.4.2. Kiekini skaitvardi linksniavimas ..................... 803.4.3. Kelintiniai skaitvardiai ........................................ 833.4.4. Dauginiai ir skiriamieji skaitvardiai .................... 84

3.5. vardis ............................................................................ 853.5.1. Asmeniniai vardiai ir sangrinis vardis ........... 873.5.2. Savybiniai vardiai .............................................. 903.5.3. Parodomieji vardiai ............................................ 913.5.4. Klausiamieji ir santiykiniai vardiai .................... 923.5.5. Neymimieji, neapibriamieji, neigiamieji ir apibendrinamieji vardiai ......................................... 95

3.6. Veiksmaodis ................................................................ 983.6.1. Veikslas ................................................................. 993.6.2. Tranzityvumas ......................................................1023.6.3. Ris .....................................................................1043.6.4. Veiksmaodi gramatins formos ......................1053.6.5. Veiksmaodi asmenavimas ...............................1113.6.6. Dalyvis .................................................................1183.6.7. Veiksmaodinis prieveiksmis ...............................122

Turinys | 7

3.7. Prieveiksmis .................................................................1243.7.1. Bdo prieveiksmiai ..............................................1243.7.2. Aplinkybiniai prieveiksmiai .................................1263.7.3. Prieveiksmi laipsniavimas .................................128

3.8. Predikatyvas ................................................................130

3.9. Prielinksnis ...................................................................1323.9.1. Prielinksni jungimas su linksniais ......................1333.9.2. Prielinksnini konstrukcij reikms .................1345

3.10. Jungtukas .....................................................................1433.10.1. Sujungiamieji ir prijungiamieji jungtukai ..........144

3.11. Dalelyt .......................................................................149

3.12. Jaustukas ir itiktukas ................................................153

4. Literatra ........................................................................155


PRATARM

iuolaikinje Europoje lietuviai gyvena vairi taut ir vairi kalb bendruomenje. Usienio kalbos mokjimas iandien yra btinyb. No-rdami bendrauti su kita kalba kalbaniais monmis, turime painti j kalb, kuri skiriasi nuo gimtosios ne tik odynu ar garsynu, bet ir grama-tine sandara, odi jungini struktra.

i praktin slovn kalbos gramatika parengta siekiant palengvin-ti slovn kalbos mokymsi. Joje atsivelgta galim lietuvi kalbos interferencij mokantis slovn kalbos, pateikiant lietuvi kalbos gra-matini reikini atitikmenis ir vis slovn kalbos odi, odi jun-gini bei sakini vertimus slovn kalb. Priemon parengta remiantis slovn kalbos dstymo patirtimi Vilniaus universitete, kuriame slovn kalba nuo 1997 met traukta Filologijos fakulteto studijuojam daly-k sra.

Knyg sudaro dvi dalys. Pirma dalis yra skirta elementariems skai-tymo ir fonetikos dalykams. ioje dalyje visi slovn kalbos odiai yra sukiriuoti. Antroje dalyje aprayta slovn kalbos morfologija. Patei-kiamos tradicine tvarka idstytos kalbos dalys: daiktavardis, bdvardis, skaitvardis, vardis, veiksmaodis, prieveiksmis, prielinksnis, dalelyt, jaustukas ir itiktukas. Slovn kalbos morfologin sistema aikinama pagal J. Toporiiiaus Slovn kalbos gramatik (Slovenska slovnica. Ljubljana, 2004), populiariausi ir vienintel isam slovn kalbos ap-raym.

Mokymo priemonje aptarti svarbiausi gramatini kategorij ypa-tumai, trumpai nurodyti kalbos dali darybos formantai (priesagos ir priedliai), nurodytos pagrindins slovn kalbos dali sintaksins funkcijos. Taisykls yra pateikiamos lentelmis ir iliustruojamos gau-siais, kasdieninje nekamojoje kalboje vartojamais pavyzdiais. Moko-

Pratarm | 9

mojoje knygoje atkreipiamas dmesys skirtingas slovn kalbos atmai-nas bendrin ir nekamj, nurodomos daniausios form vartojimo sritys.

i praktin slovn kalbos gramatika yra skirta visiems, kurie savo darbe ar mokslinje veikloje susiduria arba ateityje susidurs su slovn kalba. Ji galt bti naudinga auktj mokykl studentams, studijuo-jantiems slovn kalb, slavistams bei visiems, norintiems daugiau su-inoti apie slovn kalbos struktros pagrindines savybes.

Nuoirdiai dkoju Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dsty-tojams, Slav filologijos katedros, kurioje buvo pradta dstyti slovn kalba daugiau nei prie 15 met, kolegoms, Rus filologijos katedros, Polonistikos centro ir Batistikos katedros darbuotojams, Liublianos uni-versiteto Filosofijos fakulteto darbuotojams ir Slovn kalbos usienyje centro bendradarbiams, Vilniaus universiteto slovn kalbos dstyto-jams, taip pat Lietuvos studentams, studijuojantiems slovn kalb Vil-niaus universitete u j palaikym ir pagalb rengiant i trump slov-n kalbos gramatik.

Autor


1 VADAS

I slovn kalbos

istorijos ir dabarties

Slovn kalba (slovenski jezik arba slovenina) kartu su serb, kroat, bulgar, makedon, bosni ir juodkalniei kalbomis priklauso indoeu-ropiei kalb eimos piet slav kalb grupei. Visame pasaulyje slov-nikai kalba apie 2,3 milijono moni, kuri dauguma (apie 1,728 mln.) gyvena Slovnijoje1, kur i kalba yra valstybin. U Slovnijos rib slovnikai kalbama kaimyninse alyse Italijoje (apie 100 000 mo-ni), Austrijoje (apie 50 000 moni), Kroatijoje (apie 25 000 moni), Vengrijoje (apie 3 200 moni), taip pat Vokietijoje, JAV, Kanadoje, Ar-gentinoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje (apie 400 000 moni). Slovn kalba yra ir viena i oficialij Europos Sjungos kalb.

Slovn kalba turi daug domi archaik bruo, kuri neturi kitos slav kalbos, pavyzdiui, dviskait (en tudent vienas studentas dva tudenta du studentai trije tudenti trys studentai; ena tudentka viena student, dve tudentki dvi students, tri tudentke trys students) ir siekin (grem brat einu skaityti, plg: moram brati turiu skaityti).

Slovn kalbos tarms. Labai domi yra slovn kalbos dialekti-zacija: maa kalba suskaidyta septynias dialektines grupes, kiekvieno-je iskiriamos 79 tarms, i viso yra apie 50 dialekt (daniausiai kal-bama apie 48 tarmes). Pagrindins dialektins zonos (grups) yra: Go-

1 Slovnija maa kalnuota alis, esanti Vidurio Europoje. Vakaruose ribojasi suItalija,iaurjesuAustrijairVengrija,opietuoseirrytuosesuKroatija.Slovnijaipriklauso46,6kmAdrijosjrospakrants.

1 vadas. I slovn kalbos istorijos ir dabarties | 11

renska, Dolenska, Rovtarska, Primorska, Koroka, tajerska, Panonska. Be to, kaip atskir grup dialektologai kartais mini naujai atsiradusi Koevska grup. Kai kurios tarms nuo bendrins kalbos labai skiriasi savo odynu, gramatika ir tarimu. Tarminio kalbos susiskaidymo pa-grindins prieastys yra Slovnijos reljefo ypatumai (didum iaurs ir vakar Slovnijos uima kalnai, apaug tankiais mikais) bei istorinis Slovnijos emi priklausymas skirtingoms alims Austrijai, Vengrijai ir i dalies Venecijos Respublikai. Iki iol Slovnijoje iliko seni ne-formaliai vartojami region pavadinimai: Gorenska (slov. Gorenjska), tajerska, arba tirija (slov. tajerska), Koroka, arba Karintija (slov. Koroka), Dolenska (slov. Dolenjska), Primorska (slov. Primorska), Prekmur (slov. Prekmurje), Notranska (slov. Notranjska).

Didiausi tak slovn kalbai padar vokiei kalba, maiau slo-vn kalb paveik ital ir vengr kalbos. Ypa daug germanizm Go-renskos ir tajerskos tarmse. Primorskos tarmse daug skolini i ital kalbos, o Prekmurje skolini i vengr kalbos.

Slovnijoje tarms yra daug svarbesns nei Lietuvoje. Bendrin kal-ba (slov. zborni jezik) daniausiai vartojama vieajame gyvenime, esant formalioms situacijoms, mokymosi ir valstybinse staigose. Slovnijo-je yra plaiai vartojamos nekamosios kalbos regionins atmainos, di-diausios i j yra Liublianos ir Mariboro region nektos.

Slovn kalbos paminklai ir pirmosios gramatikos. Pir-mieji slovn kalba urayti tekstai yra Freizingo rankratis (slov. Briinski spomeniki, 9721093 m.). is raytinis paminklas rastas 1807 m. Bavarijos valstybinje bibliotekoje Miunchene, kur yra saugomas ir iki iol. Jis greiiausiai atsirado Mioll ups slnyje (iuolaikin Austrija). Freizingo rankratis riti pergamino knyg lapai i Bavarijos v. Kor-binijono vienuolyno (miestas Freising, slov. Briine) yra seniausias iki i dien iliks slavikas tekstas, paraytas lotynikais ramenimis.

Spausdintos slovn knygos pradininku laikomas slovn protes-tantizmo atstovas, dvasininkas, banyios reformatorius, vertjas ir raytojas Primoas Trubaras (Primo Trubar, 15081586), pirmiausia sudars Katekizm (Catechismus, 1550) ir Pradiamoksl (Abe


cedarium, 1550). Savo gimtojo krato Raicos tarm jis vartojo kaip slovn bendrins kalbos pagrind, nes laik i tarm suprantamiausia visiems slovnams. Abi pirmosios knygos buvo ileistos Tiubingene, u Slovnijos rib. Knygos buvo ispausdintos gotikiniu riftu tkstanio egzempliori tirau. Buvo ileistos 26 P. Trubaro knygos, svarbiausios i j Mato evangelija (Ta evangeli svetiga Matevsha, 1555), Pirmoji Naujojo Testamento dalis (Ta pervi deil tiga Noviga testamenta, 1557), Antroji Naujojo Testamento dalis (Ta drugi deil tiga Noviga testamenta, 1560), Paskutinioji Naujojo Testamento dalis (Noviga testamenta pusledni deil, 1567), Banyios reglamentas (Cerkovna ordninga, 1964), Nam postil (Hina postilla, 1595).

Protestantizmo laikais pasirod pirmoji slovn kalbos gramatika, parayta lotyn kalba ir turinti ilg pavadinim Arcticae horulae succisivae, de Latino Carniolana literatura, ad Latinae linguae analogiam accommodata, unde Moshoviticae, Rutenicae, Polonicae, Bomicae & Lusaticae lingvae, cum Dalmatica & Croatica cognatio, facile deprehenditur. Jos autorius Adamas Bochoriius (Adam Bohori, apie 15201598) ileido gramatik 1584 m. Vitenberge. Tais paiais metais pasirod pirmasis viso ventojo Rato vertimas slovn kalb, atliktas Jurijaus Dalmatino (Jurij Dalmatin, 15471589).

Reformacijos laikais Slovnijoje buvo daug raytoj, vertj, dva-sinink, kurie aktyviai dalyvavo kuriant slovn raytin kalb. Vienas ymiausi raytoj buvo Sebastijanas Krelius (15381567), paras Vaik biblij (Otroja biblija, 1566) ir Slovnik postil (Postila slovenska, 1567). XVI a. buvo ileista apie 50 knyg slovn kalba. Slovnijoje, kur vyrauja katalik tikjimas, spalio 31 dien veniama valstybin vent Reformacijos diena.

XVIII a. (nuo 1774 m.) Slovnijoje buvo mokoma slovn kalbos pirmosiose trijose klasse, nors tais laikais Habsburg imperijos oficia-lioji kalba buvo vokiei. Liublianoje buvo ileista Marko Pochlino (Marko Pohlin, 17351801) slovn kalbos gramatika vokiei kalba Kraynska Grammatika, das ist: Die crainerische Grammatik, oder die Kunst die crainerische Sprach regelrichtig zu reden, und zu schreiben

1 vadas. I slovn kalbos istorijos ir dabarties | 13

(1768), kiek vliau Klagenfurte (slov. Celovec) Obalto Gutsmano (Obalt Gutsman, 17251790) gramatika Windische Sprachlehre (1777), o Celje Michaelio Zagaieko (Mihael Zagajek, 17391827) Slovennska grammatika, oder Georg Sellenkos Wendische Sprachlehre in deutsch un wendischen Vortrag (1791). XVIII a. pabaigojeXIX a. pradioje prasidjo kultrinis slovn atgimimas. 18081809 m. buvo ileista pirmoji slovn kalbos mokslin gramatika Grammatik der Slavischen Sprache in Krain, Krnten und Steyermark, parayta vokiei kalba. Jos autorius slovn mokslininkas, kalbininkas, slav ir kit kalb inovas Bartolomejus Kopitaras (slov. Jernej Kopitar, 17801844). Pirmj slovn kalbos gramatik Pimenot ali Gramatika sa Perve Shole (1811), parayt slovn kalba, sudar Valentinas Vodnikas (Valentin Vodnik, 17581819). XIX a. slovn bendrins kalbos, jos raybos, morfologini form, leksins kalbos sandaros aktyvios raidos laikotarpis.

Slovn kalbos dabartis. iandien slovn kalba yra valstybin kalba, teisinta Slovnijos Konstitucijos ir statymo dl slovn kalbos vartojimo vieojoje erdvje (2004). Slovn kalba yra tarptautins ko-munikacijos priemon, vartojama Europos Sjungos Tarybos susitiki-muose ir pasitarimuose.

Slovnijos valstyb daug dmesio skiria slovn kalbos tyrinjimui ir populiarinimui visame pasaulyje. Pagrindinis slovn kalbos tyrin-jimo centras Slovnijos meno ir mokslo akademijos Frano Ramovo Slovn kalbos institutas. Slovn kalba yra dstoma Slovnijos Liu-blianos, Mariboro, Novos Goricos ir Koperio universitetuose, kit a-li mokymo staigose. Slovn kalba studijuojama Austrijoje, Italijoje, Belgijoje, Pranczijoje, Vokietijoje, vedijoje, veicarijoje, Didiojoje Britanijoje, ekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Ru-sijoje, Argentinoje, JAV, Japonijoje, Kinijoje ir kitur.


2 FONETIKA Glasoslovje

2.1. Slovn kalbos raidynas

Slovenska abeceda

Slovn kalbos abclje yra 25 raids.1 lentel. Slovn kalbos abcl

Raid Raids pava-dinimas RaidRaids pava-

dinimas RaidRaids pava-

dinimasA a a I i i S s esB b be J j je eC c ce K k ka T t te e L l el U u uD d de M m em V v veE e e N n en Z z zeF f ef O o o eG g ge P p peH h ha R r er

Skoliniuose i angl, vokiei bei kit kalb yra vartojamos raids ir dviraids , Y y, W w, Ck ck, Y y, Q q, X x, Ch ch, Sch sch, pvz.: Kln Kelnas, Mnchen Miunchenas, hockey ledo ritulys, speedway spydvjus, rally ralis, Wahlverwandschaft (siel) giminyst (Gets ro-mano pavadinimas). Asmenvardiuose i serb, kroat kalb vartoja-mos , (tariama kaip minktasis []) ir , (tariama kaip minktasis [d]), pvz.: Jaki, ura, ordanovi.

2 Fonetika | 15

Su diakritiniais enklais vartojamos raids , , , , , ymi prie-balsius, analogikus lietuvi kalbos priebalsiams, pvz.: ka ekija, j arbata, pnija Ispanija, pta patas, gar (pavard), na mona.

2.2. Skaitymo taisykls

Pravila za branje

2.2.1. Balss Samoglasnik i

Slovn kalbos balsiai ymimi iomis balsmis: a, e, i, o, u.Balss a, i, u ymi arba ilgus kiriuotus, arba trumpus kiriuotus

ir nekiriuotus balsius. Nekiriuotame skiemenyje visi balsiai tariami trumpai. Pavyzdiui, kiriuoti ilgieji balsiai tariami odiuose: dn diena, da siela, sn snus; trumpieji odiuose: nagls kirtis, krh duona, nt silas.

Bals e ymi: siaur udarj ilgj [e:], pvz.: dlo darbas [de:lo], besda

odis [bese:da], mlko pienas [mle:ko]; plat atvirj ilgj [:], pvz.: na mona [:na], nsti neti

[n:sti]; plat atvirj trumpj [], pvz.: polt skrydis [polt], enk

vienodas [nak]; labai trump atvirj gars [], slovnikai vadinam polgasnik

(pusgarsis), pvz.: ps uo [ps], d lietus [d], Slovnec slovnas [slove:nc].

Bals o ymi: siaur udarj ilgj [o:], pvz.: mrje jra [mo:rje], drev me

dis [drevo:], m vyras [mo:]; plat atvirj ilgj [:], pvz.: rka ranka [r:ka], sba kam

barys [s:ba];


plat atvirj trumpj [], pvz.: otrk vaikas [trk], uvd vadas [uvd].

2.2.2. Pr iebalss Soglasnik i

Slovn kalbos priebalsiams ymti daniausiai vartojamos tos paios priebalss kaip ir lietuvi kalboje, pvz.: dn diena, mti motina. Kai kurias slovn kalbos priebalses reikia tarti kitaip nei lietuvi kalbos priebalses.

1. Priebals l prie balsius ymi priebals [l], tariam iek tiek minkiau u

lietuvik kietj [l], bet kieiau u minktj [l], pvz.: lpa liepa (medis) [li:pa], lp graus [le:p], l viesa [lu:], ls plaukas [la:s], kol dviratis [kolo:];

odio gale ir prie priebals daniausiai ymi neskiemenin [], pana antrj lietuvi kalbos dvibalsio au dal (pvz., odyje kautis) arba baltarusi kalbos neskiemenin [] odiuose , , pvz.: bl baltas [be:], sl druska [so], pldan vidudienis [po:dan], bolnk ligonis [boni:k], pln pilnas [po:n], dlg skola [do:k];

odio gale po dviej arba trij priebalsi, daniausiai po skie-meninio , ymi skiemenin [u], pvz: uml mir [umru], pol prarijo [poru].

Preibals l odio gale ir prie priebals ymi priebals [l] iais atve-jais:

daugiskaitos kilmininke, jeigu daiktavardis vienaskaitos vardi-ninke baigiasi -lo, -la, ir i daiktavardi vediniuose, pvz.: vns. vard. la mokykla : dgs. kilm. l mokykl [o:l], vedinys lski mokyklinis [o:lski]; vns. vard. pravlo taisykl : dgs. kilm. pravl taisykli [pravi:l], vedinys pravlnik taisykli svadas [pravi:lnik];

2 Fonetika | 17

kai kuri daiktavardi, kuri kamienas baigiasi -l, daugiskaitos nagininke prie galn -mi, pvz.: kopl vonia [kope:] : s koplmi su voniomis [skope:lmi], ivl gyvnas [iva:] : z ivlmi su gyvnais [iva:lmi];

skoliniuose, kai kuriuose asmenvardiuose, terminuose: flm filmas [fi:lm], kultra kultra [kultu:ra], hotl viebutis [chote:l]; Palmra (mot. vardas) [palmi:ra], Cirl (vyr. vardas) [ciril], Slva (mot. vardas) [si:lva]; samostlnik daiktavardis [samosta:lnik], glgol veiksmaodis [gla:gol];

kai kuriuose kituose slovnikuose odiuose, pvz.: skol sakalas [s:kol], koplnica prausykla [kopa:lnica], budlka adintuvas [budi:lka], lva vlys [e:lva].

2. Priebals v prie balsius ymi priebals [v], tariam kaip lietuvikj v, pvz.:

krva karv [kra:va], lovti gaudyti [lovi:ti]; prie priebalsius daniausiai ymi neskiemenin [], pvz.: stvba

pastatas [sta:ba], pvka daininink [pe:ka], dlavci darbininkai [de:laci];

odio pradioje prie priebals arba tarp priebalsi tariama kaip skiemeninis [u], pvz.: vnk ankas [unu:k], vsk kiekvienas [usa:k], vraj vakar [uie:raj]; vplv taka [upli:], izvzti iimti [izuze:ti]; grm v msto einu miest [grm u mesto];

odio gale po balsio daniausiai ymi neskiemenin [], pvz.: zdrv sveikas [zdra], lv mediokl [l], v gyvas [i:];

odio gale po priebalsio v daniausiai ymi skiemenin [u], pvz.: obv antakis [obru], brv da [ba:ru].

3. Priebals r prie bals arba odio gale po balsio ymi priebals [r], o odio pradioje arba tarp priebalsi tariama kaip junginys [r], pvz.: rd raudonas [rd], rugiai [r], vh virn [vr], tg aikt [trk], trdti teigti [trdi:ti].


4. Priebals h atitinka lietuvikj dviraid ch odiuose technika, chrestomatija, pvz.: ha namas [i:a], mjhen maas [ma:jn], hipnza hipnoz [ipno:za], hrp triukmas [ru:p], strh baim [stra:]. Slovn kalboje nra priebalsio h (kuris lietuvi kalboje tariamas odiuose himnas, harmoningas) atitikmens.

5. Raidi samplaikos lj, nj odio gale ir prie priebalsius ymi palatalizuotus (minktuo-

sius) [l], [n] arba nepalatalizuotus [l], [n], pvz.: prijtelj draugas [prija:tel] ir [prija:tel], krlj karalius [kral] ir [kral], pljski lenkikas [po:lski] ir [po:lski]; knj arklys [kn] ir [kn], mnj maiau [man] ir [man], Krnj Kranis (miesto pavadinimas) [kra:n] ir [kra:n], svnjski kiauls [svi:nski] ir [svi:nski];

prie balsius odio pradioje tariama [l], [n] arba [lj], [nj], pvz.: ljudj mons [ljudje:] / [ludje:], klj raktas [klju:] / [klu:], Ljubljna Liubliana [ljublja:na] / [lubla:na]; njva laukas [nji:va] / [ni:va];

kamieno gale prie galn / tariama [lj ], [nj], pvz.: krlji karaliai [kra:lji], knja arklio [ko:nja].

Reikia sidmti, kad priebalsis [j], tariamas iose samplaikose, pa-naus lietuvikojo j tarim odio gale (plg.: olj, vietoj) arba difton-g ai, ei antrj nekiriuot dal (plg. kaina, meil).

Pr iebalss pr ie i , e Soglasnik i pred i , e

Slovn kalboje priebalsi minktinimas yra daug silpnesnis nei lietuvi kalboje. Prie balses i, e priebalss ymi arba nepalatalizuotus (kietuo-sius) priebalsius, arba iek tiek suminktintus priebalsius: nepalatalizuo-ti priebalsiai tariami, jeigu bals ymi nekiriuot bals arba kiriuot [], [], o iek tiek suminktinti jeigu bals ymi kiriuot [e], kir-iuot arba nekiriuot [i], pvz.: rp uodega [rp], sstrin sesers [s:strin], ddek senelis [de:dk], besda odis [bese:da], nt silas [nit], na svdenje iki pasimatymo [nasvi:denje].

2 Fonetika | 19

2.2.3. K ir io enklai Naglasna znamenja

Slovn kalbos odynuose ir vadovliuose isiriamos trys kirio enkl rys. Su kirio enklu gali eiti kiriuoti balsiai ir skiemeninis sonorinis priebalsis r. Be kiriavimo vietos, kirio enklai ymi ir tam tikras kir-iuoto garso savybes.

Kirio enklas (), slovnikai vadinamas ostrvec, ymi: balsi a, u, i ilgum, pvz.: dr dovana [da:r], jtro rytas [ju:tro],

sn snus [si:n]; balsi e, o ilgum ir siaurum (auktesnj pakilim), pvz.: sevda

inoma, Nmec vokietis, ns nosis, dber geras; skiemenin r, kuris tariamas trumpojo atvirojo [] ir [r] jungi-

niuose, pvz.: vt sodas [vrt], dva malkos [drva].

Kirio enklas (^), slovnikai vadinamas streica stogelis, ymi balsi e, o ilgum ir platum, pvz.: sstra sesuo [s:stra], gra kalnas [go:ra].

Kirio enklas (`), slovnikai vadinamas krativec, ymi: balsi a, u, i trumpum, pvz.: brt brolis [brat], krh duona

[kruh], n niekas [ni]; balsi e, o trumpum bei platum (emesnj pakilim), pvz.: p

kien [p], nv naujas [nu]; pusgars , pvz.: d lietus [de], ps uo [ps].

2.3. Slovn kalbos fonetin sistema

Glasoslovni sistem slovenskego jezika

2.3.1. Bals ia i Samoglasnik i

1. Slovn kalbos balsiai klasifikuojami pagal kelet relevantini poymi.


Pagal horizontal lieuvio judjim balsiai skirstomi tris eiles: prieakins eils balsiai /i/, /i:/, /e:/, //, /:/ (tariami lieuviui pa-

sislinkus prieakin burnos dal), pvz.: st sotus s/i/t, pta pyragas p/i:/ta, pta penkta p/e:/ta, pta kulnas p/:/ta;

vidurins eils balsiai //, /a/ (tariami lieuviui pasislinkus vidurin burnos dal), pvz.: ps uo p//s, sk graibtas s/a/k, dtum data d/a:/tum;

upakalins eils balsiai /u/, /o/, // (tariami lieuviui pasislinkus upakalin burnos dal), pvz.: khinja virtuv k/u:/hinja, ra gl r/o:/a, kuh kailiai k//uh.

Pagal lieuvio pakilimo laipsn skiriami: auktutinio pakilimo balsiai: /i/, /i:/, /u/, /u:/; vidutinio pakilimo balsiai: /e:/, //, / :/, //, /:/, /o:/; //; emutinio pakilimo balsiai: /a/, /a:/.

Vidutinio pakilimo balsiai skiriami dar dvi grupes: auktesnio paki-limo balsiai /e:/, /o:/ ir emesnio pakilimo balsiai //, /:/, //, /:/, //.

Pagal tarimo trukm balsiai skirstomi ilguosius ir trumpuosius tik kiriuotose pozicijose. Ilgieji ir trumpieji balsiai sudaro poras:

/i:/ /i/, pvz.: poklc profesija nt silas: pokl/i:/c n/i/t;/u:/ /u/, pvz.: nakp apsipirkimas kp krva: nak/u:/p k/u/p;/a:/ /a/, pvz.: gls balsas nagls kirtis: gl/a:/s nagl/a/s;/:/ //, pvz.: v ynys v daugiau: v/:/ v//;/:/ //, pvz.: brd plaustas brn bronza: br/:/d br//n bronza.Kiriuotas ir nekiriuotas // yra visada trumpas, kiriuoti /e:/, /o:/

visada ilgi.Slovn lingvistinje literatroje prasta nurodyti 8 slovn kalbos

balsines fonemas: /i/, /e/, //, //, /a/, //, /o/, /u/. Be to, slovn kalbos fonetin sistem reikia traukti dar ir ilguosius bei trumpuosius balsius.

2 Fonetika | 21

2 lentel. Bendrins slovn kalbos balsi sistema

Eil Poloaj

Lieuvio pakilimasDvig glavne mase jezika

prieakinsprednji

vidurinsrednji

upakalinzadnji

auktutinisvisoki

i i: u u:

vidutinissredinski

e: . :

o: :

emutinisnizki

a a:

2. Slovn kalboje balsi ilgumas ir trumpumas yra svarbus tik kiriuotose pozicijose. Visi nekiriuoti balsiai tariami trumpai.

3 lentel. Slovn kalbos kiriuot ir nekiriuot balsi sistema

kiriuoti balsiainaglaeni samoglasniki

nekiriuoti balsiainenaglaeni samoglasniki

i u

e oa

ilgieji balsiai dolgi samoglasniki

trumpieji balsiaikratki samoglasniki

I lg ie j i ba ls ia i Dolgi samoglasnik i

Ilgieji balsiai [a:], [i:], [u:], ymimi balsmis a, i, u arba kiriuotomis balsmis , , (vadovliuose ir odynuose), tariami panaiai kaip lietu-vi kalbos ilgieji balsiai a, y, odiuose lapas, rytas, dmai:

[a:] dn diena, dnes iandien, vlk traukinys, gls balsas, glva galva;

[i:] lpa liepa, sn snus, rba uvis, bti bti, psmo laikas; [u:] jtro rytas, tkaj ia, hd piktas, tj svetimas;


[o:], ymimas raide o arba kiriuota , tariamas panaiai kaip lie-tuvikas o odyje ponas, tik lpos daugiau suapvalinamos: m vyras, la mokykla, ns nosis;

[:], ymimas raide o arba kiriuota , yra atviras, platesnis u [o:], panaus lietuvi kalbos o odyje choras: rka ranka, vda vanduo, rsa rasa, knec pabaiga, genj ugnis;

[e:], ymimas balse e arba kiriuota , tariamas panaiai kaip lietu-vikas odyje tvas: csta gatv, msto miestas, rd tvarka, jsti valgyti, lp graus. Prie priebals r jis dar susiaurja ir skamba kaip [ei], [ie], pvz.: vra tikjimas [veira] / [viera], ver vakaras [veeir] / [veier], Preren Preerenas (pavard) [preiern] / [preeirn];

[:], ymimas balse e arba kiriuota , tariamas panaiai kaip pailgin-tas lietuvi kalbos dvibalsio ei pirmasis dmuo odyje eiti; galima dar palyginti su rusikuoju odiuose , arba su lenkikuoju e odyje ten. Slovniki pavyzdiai: na mona, tta teta, dblo kamienas, vlik didelis. Balsiai [e:] ir [:] skiriasi tuo, kad [e:] yra siauresnis, o [:] platesnis.

Prie priebals j, po kurio eina balsis, tariamas iek tiek platesnis, bet siauresnis u [:] balsis, pvz.: vja aka, tjem skaiiuoju; taip pat prie priebals v, po kurio eina balsis, tariamas iek tiek platesnis, bet siauresnis u [:] balsis, pvz.: sva pelda, gotvo paruota, rvi grioviai.

Trumpiej i ba ls ia i Kratk i samoglasnik i

Trumpieji balsiai [a], [i], [u], ymimi balsmis a, i, u arba , , , pana-s atitinkamus lietuvikus trumpuosius a, i, u balsius odiuose knyga, linas, pus, pvz.:

[a] jz a, s laikas, fnt vaikinas, krj kratas, mrz altis, str senas; gradti statyti, mza stalas;

[i] m pel, sr sris, dm dmai, st sotus; ivti gyventi, khinja virtuv;

[u] krh duona, t ia; kupti nupirkti, hudben piktas.

2 Fonetika | 23

Balsiai [], [], ymimi balsmis o, e arba balsmis , , visada yra plats. Balsis [] yra iek tiek emesnis, palyginti su lietuvi kalbos balsiu o odiuose tonas, fonas, pvz.: n jis, gl nuogas, stl kd, knj arklys, otrk vaikas, dovlj pakankamai. Balsis [] yra tariamas kaip jau anksiau mintas slovn kalbos balsis [:], skiriasi tik tarimo trukm, pvz.: zt entas, n vienas, sm ia, grm einu, v daugiau, rumn geltonas, zeln alias.

Balsis [] (kiriuotas ir nekiriuotas), ymimas balse e arba , vi-sada yra tariamas trumpai, pvz.: sn sapnas, bezg putinas, pekl pragaras; psem daina, zjec kikis. Tai yra netemptas atviras balsis, j galima palyginti su rus kalbos redukuotu balsiu [] odiuose [vdanoi], [kranda] arba su angl kalbos [] odyje nation [nein].

Balsis [] tariamas: kai kuri odi aknyse, pvz.: dska lenta, bzeg putinas, pkel

pragaras, semnj mug; odi aknyse bei daiktavardi ir bdvardi priesagose -ec, -ek,

-en, kurios tam tikrose morfologinse formose netenka balsio: a) daiktavardiuose, pvz.: psem daina [pe:sm] psmi

dainos, sen esnakas [e:sn] sna esnako; ps uo [ps] ps uns; Slovnec slovnas [slove:nc] Slovnca slovno, Slovnci slovnai; snek snelis [si:nk] snka snelio, snku sneliui;

b) bdvardiuose, pvz.: mzel altas [mrz] mzlega alto, dber geras [do:br] dbra gera; rven skurdus [re:vn] rvnega skurdaus, mren ramus [mi:rn] mrna rami;

c) skaitvardiuose, pvz.: sdem septyni [se:dm] sdmih septyni, sem atuoni [o:sm] smih atuoni;

d) vardiuose, pvz.: vs visas [vs] vs visa;e) veiksmaodiuose, pvz.: nsel (je) ne (bt. l. vns. 3 asm.

vyr. g.) [ne:s] nsla (je) ne (bt. l. vns. 3 asm. mot. g.);


prie r, jam esant: 1) tarp priebalsi, pvz.: v kirml [ru], vt sodas [vrt], pst pirtas [prst]; 2) odio pradioje, kai po jo eina priebalsis, pvz.: rd raudonas [rde], rjv rudas [rja], rugiai [r].

Bals i sandra Samoglasnik i sk lopi

odyje arba odi junginyje kartais susiduria du balsiai, pvz.: bistromen nuovokus, primek pavard, ocenski vandenyno, nankrat staiga; fraon faraonas, ftoapart fotoaparatas, in dar, vja akcije akacijos aka. Daniausiai jie abu yra aikiai tariami, bet jeigu antras yra nekiriuotas u arba i, balsi junginys tariamas panaiai kaip diftongas, t. y. su antruoju neskiemeniniu balsiu [a], [o], [o], [e], pvz.: nuk mokslas [nak], poudrek akcentas [podark], doumljv suprantamas [domli], o usodi apie likim [osodi], bo umrl mirs (bs. l. vns. 3 asm. vyr. g.) [bomru], laik diletantas [lak], poiskati paiekoti [poskati], bo igral ais (bs. l. vns. 3 asm. vyr. g.) [bogra].

Tarptautiniuose odiuose tarp balsi ia, ie, iu, ii, io yra taria-mas priebalsis [j], pvz.: pacint pacientas [pacijent], diagonla striain [dijagonala], genilen genialus [genijaln]. terptinio [j] nra driniuose, pvz.: polietiln polietilenas [polietile:n], ntialkohlen antialkoholinis [antialkoho:len]. Skoliniuose, kurie jau se-niai atsirado slovn kalboje, tokioje pozicijoje daniausiai yra raomas j, pvz.: bldrijan valerijonas, milijrda milijardas, milijn milijonas, hijna hiena, komisja komisija, enciklopedja enciklopedija.

2 Fonetika | 25

2.3.2. Pr iebals ia i Soglasnik i

Slovn kalbos priebalsi sistem sudaro 23 priebalsiai.

4 lentel. Slovn kalbos priebalsi sistema

Oro skverbi- mosi bdas

Nain tvorbe

Artikulia- cijos vieta Mesto tvorbe

nebalsingiejinezvoniki

balsin-gieji

zvoniki

nepuiamiejipriporniki (trajni)

puiamiejipriporniki (netrajni)

afrikatoszlitniki

duslieji nezvenei

skardiejizvenei

duslieji nezvenei

skardiejizvenei

dusliejinezvenei

skardiejizvenei

lpiniai ustninoustnini

p b m

lp dantiniai zobnoustnini

f v

dantiniaizobnojezini

t d s z c (dz)

alveoliniaizadleninojezini

d n l rn l r

palataliniainebnojezini

j

veliariniaimehkonebnojezini

g k h ()

Kai kurie slovn kalbos priebalsiai tam tikrose pozicijose turi kom-binacini variant.

Neskiemeninis [] fonem /l/, /v/ variantas odio gale arba prie priebalsius, pvz.: bl baltas [be:], nv naujas [no], vlna vilna [vo:na], pvka daininink [pe:ka];

[] fonemos /h/ variantas prie skardiuosius priebalsius, pvz.: strh ga je jam baisu [stra: ga je];

[dz] fonemos /c/ variantas prie skardiuosius priebalsius, pvz.: Kcbek [ko:dzbek] (slovn poeto pavard);

fonemos /n/ variantas prie veliarinius priebalsius g, k, h, pvz., ngel angelas [a:gel].


Slovn kalboje priebalsiai daniausiai tariami panaiai kaip ir lie-tuvi kalboje.

Minkt ie j i pr iebals ia i . Pa lata l izac i ja Mehani soglasnik i . Mehanje

Slovn kalboje yra du priebalsiai, kurie prie priebalsius ir odio gale yra tariami minktai:

[l], ymimas dviraidiu lj, pvz.: ngelj gvazdikas [na:gel], krlj karalius [kra:l], pljski lenkikas [po:lski], ir

[n], ymimas dviraidiu nj, pvz.: knj arklys [kon], mnj maiau [man], svnjski kiauls [svi:nski].

Vietoj minkto l prie priebals arba odio gale slovn kalbos o-di tarimo taisykls leidia tarti [l], vietoj n pusiau minkt [n] arba kiet [n], pvz.: [kra:l], [man] / [man].

Prie prieakins eils neemutinio pakilimo balsius slovn kalbos priebalsiai tampa minktesni. Minktinimas priklauso nuo lieuvio pa-kilimo tariant bals: kuo lieuvis pakyla maiau, tuo silpniau minktina-ma, pvz., odiuose pti gerti, mti plauti priebalsiai p, m yra mink-tesni nei tokie pat priebalsiai odiuose md medus, pka kepimas. Prie balsius , , nekiriuot e ir pusbals [] priebalsi minktinimas yra labai silpnas, pvz.: izlt ivyka, kmt valstietis, sstra sesuo, lep grau, lket alkn, tevlka numeris, d lietus, denk sktis.

Pr iebals i as imi l iac i ja i r d is imi l iac i ja . Geminatos Asimi lac i ja in d is imi lac i ja soglasnikov. Dvojn i soglasnik i

1. Slovn kalboje, kaip ir lietuvi kalboje, duslieji priebalsiai prie skardiuosius skardja, o skardieji prie dusliuosius ir odio gale prie pauz duslja, pvz.: zobj [b] dantys zb [p] dantis, sadti [d] sodinti sd [t] vaisius, golbi [b] balandiai golbek [p] balandlis; rsati [s] pieti rsba [z] pieinys, svtje [t] pirliai svtba [d] vestuvs.

2 Fonetika | 27

PASTABA. Nors slovn kalbos rayba i esms grindiama fonologinio (morfo-loginio) raymo principu, yra tam tikr atvej, kai raoma laikantis fonetinio prin-cipo.

Prielinksnis ir priedlis s / z turi du variantus: prie skardj priebals arba prie bals raoma z, pvz.: z brtom su broliu, z mterjo su motina, z otom su tvu; zgreti suklysti, znebti atsikratyti; prie duslj priebals raoma s, pvz.: s srom su sriu, s ho su namu, splsti numegzti.

Veiksmaodi, kuri esamojo laiko kamienas baigiasi priebalsiu z, ben-dratyje ir siekinyje raoma s, pvz.: lzem lipu lsti, lst lipti, vzem veu vsti, vst veti, mlzem meliu mlsti, mlst melti.

Kaip tariami, taip ir raomi bdvardiai, kurie baigiasi priesaga -ki, ir daik-tavardiai su priesaga -()tvo, -()ina, pvz.: mki vyrikas, mtvo komanda, nors moj vyrai; anglki angl, nors Angli anglai; drtvo draugija, drina kompanija, nors druna eima.

2. Dantiniai priebalsiai s, z prie alveolinius puiamuosius , ir afrikatas d, virsta alveoliniais puiamaisiais , , pvz.: ssoma [] pamau, iz le [] i mokyklos, iz pa [] i kiens. ios ries asi-miliacija akivaizdi rayboje prie priesagas -ek, -i ir pan., pvz.: ks gabalas, bet kek gabaliukas, zvzek ssiuvinis, bet zvi ssiuvinlis. T pai priebalsi junginiai danai tariami kaip paprasti priebalsiai: [], [].

3. Slovn kalboje, panaiai kaip ir lietuvi kalboje, priebalsis n virsta [] prie lieuvio upakalinius priebalsius g, k, pvz.: ngel [g] angelas, nka [k], mndelj [d] migdolas; mnjka [k/ k] trksta.

4. Dantinis nosinis sonantas m prie lpin b virsta lpiniu sonan-tu, pvz.: branti ginti obrmba gynyba; pomenti reikti pommben reikmingas.

5. Prielinksnis k prie priebalsius k, g yra spirantizuojamas, t. y. prie duslj k tariamas [h], o prie skardj g [].

PASTABA. Jeigu odis prasideda priebalsiu k, g, prielinksni junginiuose prie j raomas h, pvz.: h knju prie arklio, h kmu pas k, h gstu pas svei (plg.: k knu prie lango, k prijtelju pas draug).


6. Slovn kalboje nra geminat, t. y. dviej vienod priebal-si jungini. Susidr du vienodi priebalsiai tariami kaip vienas, pvz.: s snom [si:nom] su snumi, sam msli [sami:sli] pats galvoja, strc Cne [stri:ce:ne] dd Cen. Jeigu priedlis baigiasi priebalsiu, o o-dio aknis prasideda kitu tokiu pat priebalsiu, jie abu raomi ir tariami, pvz.: oddlek skyrius, izzvti iaukti.

2.3.3. K irt is Naglas

Slovn bendrinje kalboje leistinas dviej ri kirtis: toninis (tonemski naglas) ir dinaminis (jakostni naglas).

Toninis kirtis yra panaus lietuvi kalbos kirt. Toniniu kiriu pa-siymi Slovnijos sostins Liublianos bei alies iaurini, centrini ir pietryi region nekos. Bendrinje slovn kalboje skiriami: aktas (ymimas ), cirkumfleksas (ymimas ), brevis (ymimas `), dvi-gubas brevis (ymimas ``), pvz.: pt kelias, pta kelio, gl (su dvigu-bu breviu) nuogas.

Dinaminis kirtis panaus rus kalbos kirt, kai kiriuotas skiemuo tariamas stipriau u nekiriuotus skiemenis. Taip kalbama, pvz., rytinje Slovnijos dalyje (Maribore).

Slovn kalboje kirtis yra laisvas, kiriuojamas gali bti bet kuris o-dio skiemuo, pvz.: mti motina, pistelj raytojas, tudnt studentas. Vien odi vairiose formose kirio vieta nesikeiia (bet gali keistis kiriuotas balsis), pvz.: m pel, mi pels, mi pels z mjo su pele. Kit odi tam tikrose formose kirtis okinja i vieno skiemens kit, pvz.: src irdis, src irdies, src irdiai, bet s scem (su) irdimi; m vyras, z mem su vyru, bet mo vyro, mo vyrui.

Slovn kalboje yra tam tikros kirio vietos nustatymo taisykls. Pavyzdiui, vyrikosios gimins daiktavardi, kuri vienaskaitos var-dininke pirmame skiemenyje yra kiriuotas arba , kituose linksniuo-se ir skaiiuose kiriuojamas antras skiemuo, pvz.: prmog anglis

2 Fonetika | 29

premga anglies, premgu angliui, s premgom su anglimi; skol sakalas sokla sakalo, soklu sakalui, sokli sakalai soklov sakal; ssed kaimynas sosda kaimyno, sosdu kaimynui, sosdi kaimynai, sosdov kaimyn.

Mintina, kad slovn kalboje yra paplit skirtingai kiriuoti duble-tai, pvz., puca ir pica strl, nalga ir nloda uduotis, psati ir pisti rayti, vabti ir vbiti kviesti, dvnajst ir dvanjst dvylika.

Nekir iuot i od ia i i r od ia i , tur intys daugiaukaip v ienk i rt

Besede brez naglasa in z ve kot enim naglasom

Slovn kalboje tam tikri odiai gali bti nekiriuoti ir lietis prie kir-iuoto prie juos esanio odio arba susilieti su u j esaniu kiriuo-jamu odiu (tokie odiai yra vadinamieji klitikai), pvz.: Strh me je. Man baisu. Si ga vdela? Ar tu j matei?

Kirio neturi: asmenini vardi ir sangrinio vardio enklitins formos: me

mans, mi man, te tavs, ti tau, se savs, si sau, ga jo, mu jam, je jos, ji jai, pvz.: vdim te / ga / jo matau tave / j / j, dm ti / mu / ji knjgo duosiu tau / jam / jai knyg;

vienskiemeniai prielinksniai: brez be, ez per, do iki, med tarp, pvz.: grm na univrzo einu universitet, bre brez ol skaito be akini;

kai kurios dalelyts: e dar, tudi irgi, naj lai ir kt., pvz.: Tudi n pe slovnsko. Jis irgi rao slovnikai. Kpi e mlka. Nupirk dar pieno;

jungtukai: in ir, ter bei, ker kadangi, ko kai ir t. t., pvz.: e in mti tvas ir motina; Ko prde domv, napi psmo. Kai ateisi namo, parayk laik. Nmam sa, ker tudram na univrzi. Neturiu laiko, nes studijuoju universitete;

pagalbinio veiksmaodio bti bti formos (sem esu, si esi, je yra, smo esame ir kt.), pvz.: Bl sem dom, ko sta pril brt in sestra. Buvau namie, kai atjo brolis ir sesuo.


Slovn kalboje odiai gali turti ir daugiau nei vien kirt. Daniau-siai tai yra sudurtiniai odiai, pvz.: vlten daugiametis, stodstten imtaprocentinis, ivnozdravnk veterinaras, smopostrba savitarna, prdnarolo ianksinis usakymas, przgodovna prieistor, ncivilizran necivilizuotas.

3 Morfologija | 31

3 MORFOLOGIJA Oblikoslovje

3.1. Kalbos dalys

Besedne vrste

Pagal odi leksin reikm, gramatines kategorijas, form sistem, odi darybos bdus ir odi funkcijas sakinyje iuolaikins slovn kalbos leksika skirstoma gramatines odi klases (kalbos dalis). Slo-vn kalboje yra 11 kalbos dali:

1. Daiktavardis samostalnik (arba substantiv), pvz.: oe tvas, hia namas, oko akis, modrna mlynumas, hvalenost dkingumas.

2. Bdvardis pridevnik (arba adjektiv), pvz.: lep graus, dobra gera, litovski lietuvi, vro kartas.

3. Skaitvardis tevnik (arba numeralis), pvz.: deset deimt, tiso tkstantis, enajsti vienuoliktas.

4. vardis zaimek (arba pronomen), pvz.: jaz a, moj mano, obadva abudu, tisti tas.

5. Veiksmaodis glagol (arba verbum), pvz.: delati dirbti, spati miegoti, tudirati studijuoti.

6. Prieveiksmis prislov (arba adverb), pvz.: zanimivo domu, zdaj dabar, domov namo.

7. Predikatyvas povedkovnik (arba predikativ), pvz.: al gaila, ve patinka, sram gda.

8. Prielinksnis predlog (arba prepozicija), pvz.: nad vir, v , iz i, ob prie, med tarp, o apie.


9. Jungtukas veznik (arba konjunkcija), pvz.: in ir, ampak bet, da kad, zato ker todl kad.

10. Dalelyt lenek (arba partikula), pvz.: ja taip, ne ne, samo tik, e jau, seveda inoma.

11. Jaustukas ir itiktukas medmet (arba interjekcija), pvz.: ah ak, Za boga! Dievuliau!, hov au.

Kadangi daiktavardis, sudaiktavardj bdvardiai ir tam tikros vardi grups (pvz., asmeniniai, kai kurie klausiamieji ir santykiniai vardiai) turi pana linksniavimo bd ir vienodas funkcijas sakinyje (jie eina veiksniu arba papildiniu), jie gali bti pavadinti daiktavardi-kaisiais odiais (samostalnika beseda), pvz.: hia namas, deuren budtojas, jaz a. Bdvardiai, dalyviai, skaitvardiai ir kai kurie gimi-nmis kaitomi vardiai vadinami bdvardikaisiais odiais (pridevnika beseda), pvz.: lep graus, zgrajen pastatytas, vstopivi js; en vienas, prvi pirmas, dvoje dveji, enojen viengubas; ve daug(iau), dosti gana, pakankamai.

Kalbos dalys grupuojamos pagal savarankikos leksins reikms turjim ir galjim eiti sakinio dalimis. Jos skiriamos savaranki-ksias, arba reikmines (polnopomenske besedne vrste), ir nesa-varankiksias, arba tarnybines, nereikmines (nepolnopomenske besedne vrste). Savarankikosios kalbos dalys: daiktavardis, bdvardis, skaitvardis, vardis, veiksmaodis, prieveiksmis, predikatyvas. Nesava-rankikosios (tarnybins) kalbos dalys: prielinksnis, jungtukas, dalelyt, jaustukas ir itiktukas.

Kalbos dalys dar skirstomos kaitomsias (pregibne besedne vrste) ir nekaitomsias (nepregibne besedne vrste). Slovn kalboje kai-tomosios kalbos dalys yra daiktavardis, bdvardis, skaitvardis, vardis, veiksmaodis. Daiktavardiai, bdvardiai, skaitvardiai, vardiai, i veiksmaodi padaryti dalyviai yra linksniuojami, o veiksmaodiai asmenuojami. Nekaitomosios kalbos dalys yra prieveiksmis, predikaty-vas, prielinksnis, jungtukas, dalelyt, jaustukas ir itiktukas.

Kai kurios slovn kalbos kaitomj kalbos dali gramatins katego-rijos yra panaios lietuvi kalbos gramatines kategorijas, o kai kurios

3 Morfologija | 33

nra bdingos lietuvi kalbai. Pavyzdiui, slovn kalboje daiktavardis turi gimins, skaiiaus, linksnio, gyvumo kategorijas; bdvardis gimi-ns, skaiiaus, linksnio, apibrtumo, laipsniavimo kategorijas; veiks-maodis asmens, nuosakos, laiko, skaiiaus, veikslo kategorijas. Kate-gorij sudtis taip pat yra skirtinga: lietuvi kalboje gimins ir skaiiaus kategorijos yra dvinars, o slovn kalboje trinars; lietuvi kalboje yra septyni linksniai, slovn kalboje j yra ei. Yra skirtum veiks-maodio asmenuojam form sistemoje (slovn kalboje nra btojo daninio laiko, bet yra pliuskvamperfektas ir siekinys), vardio form sistemoje ir kt.

Slovn kalboje, panaiai kaip ir lietuvi kalboje, gramatin reik-m reikiama galnmis, pvz.: vns. vard. mza stalas dgs. vard. mze stalai; vns. vard. brt brolis vns. kilm. brta brolio; es. l. vns. 1 asm. dlam dirbu es. l. vns. 3 asm. dla dirba ir kt.

3.2. Daiktavardis

Samostalnik

Daiktavardiai sudaro svarbiausi kaitom kalbos dal, kuri vardija asme-nis, gyvnus, btybes, daiktus, veiksmus, savybes, abstrakias svokas.

Daiktavard i grupspagal re ikm Pomenske skupine samostaln ikov

Slovn kalboje daiktavardiai yra skirstomi bendrinius vardus (obna imena) ir tikrinius vardus (lastna imena). Bendriniai daik-tavardiai tai apibendrinti vienari daikt pavadinimai, pvz.: drevo medis, ena mona, pesem daina, ivljenje gyvenimas, moka miltai, brisaa rankluostis.

Tikriniai daiktavardiai tai individuals vardai, duodami asme-nims, pvz.: Janez (vyr. vardas), Zlatka (mot. vardas), Drnovek (pa-vard); gyvnams, pvz.: Miki, Medo; geografiniams ir astronominiams


objektams, pvz.: Triglav Triglavas (kalno pavadinimas), Novo mesto Novo miestas, Julijske Alpe Julijos Alps, Litva Lietuva, Dunaj Viena, Merkur Merkurijus; organizacijoms, monms, pvz.: Evropska unija Europos Sjunga, Pod lipo (ueigos pavadinimas); knygoms, urna-lams, pvz.: Protuberanci (knygos pavadinimas), Ampak (urnalo pava-dinimas), Delo (laikraio pavadinimas). Tikriniai daiktavardiai raomi didija raide.

PASTABOS : 1. Slovn kalboje, kaip ir lietuvi kalboje, tikriniai vardai raomi didija

raide. Be to, didija raide raomi tautybi pavadinimai, pvz.: Slovenec slovnas, Madar vengras, Litovka lietuv.

2. Tikriniai vardai, kurie yra laikrai, urnal, krini pavadinimai, raomi be kabui, pvz.: Berem v Mladini oceno knjige Letea ladja. Skaitau Mladina urnale knygos Letea ladja recenzij.

Tie daiktavardiai, kurie reikia konkreius daiktus ir reikinius, skirstomi dvi grupes: skaiiuotini vardai (tevna imena) ir neskai-iuotini vardai (netevna imena). Pirmajai grupei priskiriami daikt, kuri galima skaiiuoti vienetais, pavadinimai, pvz.: jabolko obuolys, miza stalas. antrj grup eina trys pogrupiai:

a) kuopiniai daiktavardiai (skupna imena), pvz.: pohitvo baldai, srnjad stirnos, drevje mediai;

b) mediag ymintis (mediaginiai) daiktavardiai (snovna imena), pvz.: olje aliejus, vino vynas, voda vanduo, zlato auksas;

c) abstraktieji daiktavardiai (pojmovna imena), kurie ymi vairius veiksmus, bsenas, ypatybes, suvokiamus kaip tam tikrus daiktus, pvz.: srea laim, olanje mokymas, belina baltumas, zdravje sveikata.

PASTABA. Atkreiptinas dmesys, kad lietuvi kalbotyroje nusistovjo kitoks skirstymas pogrupius: pirmos pakopos skirstymas yra abstrakiuosius ir konkre-iuosius daiktavardius, konkretieji skirstomi skaiiuotinius ir neskaiiuotinius, pastarieji mediaginius ir kuopinius daiktavardius.

3 Morfologija | 35

3.2.1. Daiktavardi morfologins kategori jos Slovnine kategor i je samostaln ikov

Slovn kalbos daiktavardis turi gimins, gyvumo, skaiiaus ir linksnio kategorijas.

3.2.1.1. G imin Spol

Slovn kalboje yra trys gramatins daiktavardi gimins: vyrikoji (moki spol), moterikoji (enski spol) ir niekatroji (srednji spol). Daiktavardi gimin nustatoma atsivelgiant vienaskaitos vardinin-ko ir kilmininko linksni galnes, bdingas priesagas ir (tam tikrais atvejais) daiktavardio reikm. Nustatyti gimin taip pat padeda deri-namj kalbos dali, t. y. bdvardi, vardi, dalyvi formos:

vyr. g.: tisti moj avto je bil lep tas mano automobilis buvo graus; mot. g.: tista lepa breza je zrasla tas graus beras iaugo; niekatr. g.: tisto novo podarjeno ogledalo se je razbilo tas naujas

padovanotas veidrodis suduo.

1. Vyrikosios gimins yra daiktavardiai, kuri vienaskaitos vardininko galn nulin arba -o, -e, -a, ir daiktavardiai, kuri kamie-nas baigiasi -a, -i, -o, -e, -u.

Daiktavardiai, turintys vienaskaitos vardininke nulin galn, vie-naskaitos kilmininke turi galn -a (arba -u), pvz.: kmet valstietis kmeta, kronik lkt kronika; most tiltas mostu, glas balsas glasu.

Daiktavardiai, turintys vienaskaitos vardininke galn -o, -e, vie-naskaitos kilmininke turi galn -a, pvz.: kino kinas kina, finale finalas finala.

Daiktavardiai, turintys vienaskaitos vardininke galn -a, vie-naskaitos kilmininke turi galn -a arba -e, pvz.: vodja vadovas vodja / vodje. Toki daiktavardi nra daug, jie paprastai ymi asmenis.

Vyrikajai giminei taip pat priskiriama nedidel grup slovnikj daiktavardi, kuri kamienas baigiasi -e. ie daiktavardiai kilmininke


turi galn -a, o visuose linksniuose, iskyrus vienaskaitos vardinink, turi terptin et, pvz.: oe tvas oeta, oetu; Tine (vyr. vardas) Tineta, Tinetu.

Vyrikajai giminei taip pat priskiriami skoliniai daiktavardiai, kurie vienaskaitos vardininke baigiasi -a, -i, -o, -e, -u, kilmininke turi galn -a, prie galn gyja terptin j (visuose linksniuose, iskyrus vienaskaitos vardinink,), pvz.: abonma abonementas abonmaja, taksi taksi taksija, bife bufetas bifeja, metro metro metroja, atae ata ataeja, Hugo (pavard) Hugoja, Verdi (pavard) Verdija.

Sudaiktavardj vyrikosios gimins bdvardiai, tarp j ir pavar-ds, vienaskaitos vardininke turi galn -i, o vienaskaitos kilmininke galn -ega, pvz.: Komenski (pavard) Komenskega, deurni budtojas deurnega.

Moterikosios gimins yra daiktavardiai, kuri vienaskaitos vardininko galn -a arba nulin.

Daiktavardi, kuri vardininko galn yra a, kilmininko galn yra -e, pvz.: ena mona ene, zima iema zime. Sudaiktavardj moterikosios gimins bdvardiai vienaskaitos vardininke taip pat turi galn -a, o vienaskaitos kilmininke galn -e, pvz.: deurna budtoja deurne.

Daiktavardiai, kuri vienaskaitos vardininko galn nulin, kilmi-ninko galn yra -i arba (jeigu daiktavardis turi priesag -ev) -e, pvz.: jesen ruduo jeseni, ljubezen meil ljubezni, smrt mirtis smrti, prireditev renginys prireditve, molitev malda molitve, breskev persikas breskve.

Du moterikosios gimins daiktavardiai vienaskaitos vardininke turi galn -i, kilmininke galn -e, o visuose linksniuose, iskyrus vienaskaitos vardinink, turi terptin er: mati motina ir hi dukt (vns. kilm.: matere, here).

Kai kurie moterikosios gimins daiktavardiai yra nelinksniuojami (t. y. turi nulin galn visuose linksniuose), pvz.: mami mamyt, Karmen (mot. vardas). Toki daiktavardi yra nedaug.

3 Morfologija | 37

Niekatrosios gimins daiktavardiai vienaskaitos vardininke turi galn -o, -e, vienaskaitos kilmininke galn -a, pvz.: leto metai leta, poletje vasara poletja.

Kai kurie niekatrosios gimins daiktavardiai visuose linksniuose, iskyrus vienaskaitos vardinink, turi terptinius et, en arba es, pvz.: kolo dviratis kolesa, kolesu, drevo medis drevesa, drevesu; dekle mergina dekleta, dekletu, tele veris teleta, teletu; pleme gentis plemena, plemenu, ime vardas imena, imenu.

2. Daiktavardi priklausym vyrikajai, moterikajai arba niekat-rajai giminei galima nustatyti ir pagal bdingas priesagas. Daniausios skirting gimini daiktavardi priesagos yra tokios:

vyr. g.: -(l)ec, -(n)ik, -ek, -aj, -(j)ak, -elj, -ar, pvz.: vrtec (vaik) darelis, uenec mokinys, bralec skaitytojas, svinnik pietukas, travnik olynas, ubenik vadovlis, pesek smlis, dogodek vykis, klicaj auktukas, malinjak avietynas, uitelj mokytojas, vrtnar sodininkas;

mot. g.: -(i)na, -(en)ka, -(n)ica, -(o)ba, -aa, -ost, -en, -ev, -ast, -ad, pvz.: kavarna kavin, trgovina parduotuv, zibka lopys, izposojenka skolinys, spalnica miegamasis, sprememba permaina, zvestoba itikimyb, brisaa rankluostis, mladost jaunyst, ljubezen meil, odloitev sprendimas, poast pabaisa, otroad vaikai;

niekatr. g.: -ie, nje, ovje, stvo, ilo, pvz.: postajalie stotel, vpraanje klausymas, grmovje krmai, kraljestvo karalyst, lepilo klijai.

3. Slovn kalboje, kaip ir lietuvi kalboje, daiktavardi prisky-rimas vyrikajai arba moterikajai gramatinei giminei gali bti nusako-mas pagal j reikm tais atvejais, kai daiktavardiai ymi skirtingos lyties asmenis, gyvnus, paukius. Vyrikoji gimin paprastai atitinka vyrikj lyt, o moterikoji gimin moterikj lyt. Asmenis, gyv-nus, paukius ymini daiktavardi gimins skiriasi priesagomis ir kamienais.


Daniausios vyrikosios gimins asmenis ymini daiktavardi priesagos yra -(n)ec, -nik, -()an, -(nj)ak, -()ar, -nik, -elj, -a; da-niausios moterikosios gimins asmenis ymini daiktavardi priesa-gos yra -ka, -(n)ica, -(in)ja, pvz.:

asmen pavadinimai pagal tautyb, pilietyb: Slovenec slovnas Slovenka slovn, Nemec vokietis Nemka vokiet, Poljak lenkas Poljakinja lenk, Amerian amerikietis Amerianka amerikiet, Angle anglas Angleinja angl;

asmen pavadinimai pagal veikl, profesij: igralec aktorius igralka aktor, uenec mokinys uenka mokin, uitelj mokytojas uiteljica mokytoja, novinar urnalistas novinarka urnalist, knjiniar bibliotekininkas knjiniarka bibliotekinink, strokovnjak profesionalas strokovnjakinja profesional, zdravnik gydytojas zdravnica gydytoja, odvetnik advokatas odvetnica advokat, direktor direktorius direktorica direktor, kmet valstietis kmetica valstiet, kirurg chirurgas kirurginja chirurg.

Gyvn ir pauki pavadinimai gimins atvilgiu panas asmen pavadinimus. Moterikosios gimins daiktavardiai daniausiai padaro-mi i vyrikosios gimins daiktavardi pridedant priesagas -ka, -ica, -inja, -ulja, pvz.: medved lokys medvedka lok, zajec kikis zajka kik, maek katinas maka kat, galeb uvdra galebka uvdra (patinas), pes uo psica kal, slon dramblys slonica drambl, golob balandis golobica baland, lisjak lapinas lisica lap, lev litas levinja lit, impanz impanz (patinas) impanzinja impanz, volk vilkas volkulja vilk, vrabec virblis vrabulja virbl. Kai kurios poros sudaromos su kitomis priesagomis, pvz.: kozel oys koza oka, puran kalakutas pura kalakut, racman antinas raca antis.

Poras sudarantys asmen, gyvn, pauki pavadinamai gali bti skirting kamien, pvz.:

giminaii pavadinimai: mo vyras ena mona, oe tvas mati motina, dedek senelis babica moiut, sin snus hi dukt, brat brolis sestra sesuo, bratranec pusbrolis sestrina

3 Morfologija | 39

pusseser, stric dd teta teta, zet entas snaha marti, enin jaunikis nevesta nuotaka (bet: tast uovis taa uov, vnuk ankas vnukinja ank);

asmen pavadinimai pagal veikl: menih vienuolis nuna vienuol, kroja siuvjas ivilja siuvja;

gyvn ir pauki pavadinimai: bik jautis krava karv, konj arklys kobila kumel, petelin gaidys koko vita.

Gyvn ir pauki pavadinimai daniausiai yra i por, taiau kartais jie bna pavadinti vienu vyrikosios arba moterikosios gimi-ns daiktavardiu. Pavyzdiui, nra moterikosios gimins atitikmens vyrikosios gimins daiktavardiui noj strutis, o vyrikosios gimins atitikmens moterikosios gimins daiktavardiams opica bedion, kamela kupranugaris, mi pel, lastovka kregd.

Gyvn ir pauki jaunikliai taip pat ymimi skirting gimini daiktavardiais, pvz.: junec veriukas telika telyia, rebiek kumeliukas rebika jauna kumel. Jauniklius reikiantys daiktavardiai danai yra tik vyrikosios gimins, pvz.: pianec viiukas, psiek uniukas, zajek kikiukas, vrabek virbliukas. Kai kuri gyvn ir pauki jaunikliai ymimi niekatrosios gimins daiktavardiais, pvz.: tele veriukas, jagnje riukas, rebe kumeliukas, prase parelis.

Slovn kalboje abiej lyi asmenis pagal tam tikras savybes vadi-nantys daiktavardiai, turintys priesagas -alo, -e, daniausiai priskiriami niekatrosios gimins daiktavardiams, pvz.: gobezdalo patauka, dremalo snaudalius / snaudal, lovee mogelis, babe boba, prismode kvailys, poasne delsuonis. Jie derinami su giminmis kaitomais o-diais pagal morfologin form (pvz.: drobno lovee maas mogelis, grdo babe negrai boba; On je tako poasne! Jis yra toks delsuonis!), ir pagal reikm (pvz.: Pri delu je pravi poasne. Jis labai ltai dirba).

Slovn kalboje, kaip ir lietuvi kalboje, yra daiktavardi, ymin-i ir moterikosios, ir vyrikosios lyties asmenis, pvz.: reva vargelis ir vargel, sirota nalaitis ir nalait. Jie yra gramatins moterikosios gimins.


4. Skoliniai, atitinkantys lietuvi kalbos skolinius, yra paprastai tos paios gimins kaip ir lietuvi kalboje, pvz.: album albumas, leksikon leksikonas, paragraf paragrafas, dekanat dekanatas, republika respublika, funkcija funkcija, sinteza sintez, taiau pasitaiko ir skirtum. Pavyzdiui, slovn kalboje moterikosios gimins daiktavardiams priskiriami odiai mentaliteta mentalitetas, identiteta identitetas, gripa gripas, banana bananas, limona citrina, marmelada marmeladas, metoda metodas, milijarda milijardas, univerza universitetas, banka bankas, garaa garaas; vyrikosios gimins daiktavardiams odiai problem problema, sistem sistema, planet planeta, komet kometa, laboratorij laboratorija, kupe kup, atelje atelj.

5. Bendrinje slovn kalboje kaip gretybs vartojamos kai ku-ri daiktavardi vyrikosios ir moterikosios gimins formos. Pavyz-diui, odiai pot kelias, sled pdsakas gali bti vartojami kaip mote-rikosios gimins arba kaip vyrikosios gimins daiktavardiai, plg. vns. kilm. mojega pota (vyr. g.) ir moje poti (mot. g.) mano kelio; vns. kilm. velikega sledu (vyr. g.) ir velike sledi (mot. g.) didelio pdsako. Niekatrosios arba moterikosios gimins yra daiktavardis dekle mergina, plg: lepo dekle je po vodo lo / lepa dekle je po vodo la grai mergina jo vandens.

odio oko akis vienaskaitos formos yra niekatrosios gimins, o dau-giskaitos formos yra moterikosios gimins, jeigu turi reikm regji-mo organas, ir niekatrosios gimins, jeigu turi reikm bulvs ar kito augalo duobut, i kurios iauga diegas.

3.2.1.2. Skai ius tevi lo

Slovn kalboje daiktavardiai turi tris skaiius: vienaskait (ednina, ymima I), dviskait (dvojina, ymima II) ir daugiskait (mnoina, ymima III). Vienaskaitos formos rodo, kad daiktavardiu vardijamas vienas tam tikros ries daiktas, dviskaitos formos du daiktai, daugis-kaitos daugiau nei du tos paios ries daiktai:

3 Morfologija | 41

I klju raktas, lipa liepa, polje laukas; II kljua du raktai, lipi dvi liepos, polji du laukai; III kljui raktai, lipe liepos, polja laukai.

Daugiskaita vartojama vietoj dviskaitos tais atvejais, kai kalbama apie biologin, funkcin arba tipik daikt (asmen) por, pavyzdiui, sakant apie vieno mogaus rankas vartojama daugiskaita roke rankos vietoj dviskaitos roki; apie tvus (tv ir motin) daugiskaita stari tvai vietoj dviskaitos stara, pvz: Oe ima mone roke. Tvas turi stiprias rankas. alostno me je pogledala s svojimi lepimi omi. (Ji) lidnai mane pairjo graiomis savo akimis. Moji stari so odli v kino. Mano tvai nujo kin.

Dviskaitos formos yra btinos, jei daiktavardis vartojamas su skait-vardiais dva du, dve dvi arba oba abu, obe abi, pvz.: Primi steklenico z obema rokama. Paimk butel abiem rankom. Saj ima dve uesi. Juk turi dvi ausis.

Slovn kalboje dviskaita yra gyvas ir reguliarus reikinys, pvz.: Pred dvema letoma sem dotudiral. Prie dvejus metus baigiau studijas. Napiem dve nalogi. Paraysiu dvi uduotis, plg. daugiskaitos formas sakiniuose: Pred tremi leti sem dotudiral. Prie trejus metus baigiau studijas. Napiem tri naloge. Paraysiu tris uduotis.

Skai iuot in i i r neskai iuot in i daiktavard ia itevna in netevna imena

Dauguma slovn kalbos daiktavardi yra kaitomi skaiiais, t. y. turi vienaskait, dviskait ir daugiskait. Jie sudaro skaiiuotini vard grup (tevna imena).

Slovn kalboje yra ir skaiiais nekaitom daiktavardi, t. y. ne-skaiiuotini (netevna imena). Tarp j yra toki, kurie vartojami tik vienaskaitos ar tik daugiskaitos forma.

Vienaskaitiniams daiktavardiams (edninski samostalniki) priskiriami:


abstraktieji daiktavardiai (pojmovna imena), ymintys veiksmus, bsenas, ypatybes, pvz.: belina baltumas, zdravje sveikata, lepota grois, istoa vara, srea laim, lenoba tinginyst, mladost jaunyst, sovratvo neapykanta. Daniausios toki daiktavardi priesagos yra ina, je, -ota, -oa, -oba, -ost (est), -(s)tvo;

slovn kalboje paplit kuopiniai daiktavardiai (skupna imena), pvz.: grmovje krmai, sadje vaisiai, drevje mediai, zelenjava darovs, gospoda ponija, mladina jaunimas, ljudstvo monija, jelenjad elniai, otroad vaikai, pohitvo baldai, motvo komanda. Daniausios priesagos yra je, -ovje / -evje, -oda, -(j)ad, stvo;

mediag arba mas ymintys daiktavardiai (snovna imena), taip pat maisto produkt, kultrini augal, vairi gr-d pavadinimai, pvz.: elezo geleis, sladkor cukrus, olje aliejus, vino vynas, voda vanduo, zlato auksas; denar pinigai, prah dulks, moka miltai, krompir bulvs, ito javai, r rugiai, ajda grikiai, ovec avios;

daugelis tikrini daiktavardi (lastna imena) astro-nomini, geografini objekt pavadinim, pvz.: Luna Mnulis, Merkur Merkurijus, Poljska Lenkija, Litva Lietuva, Ljubljana Liubliana, Dunaj Viena, Triglav Triglavas (kalno pavadinimas), Jadran Adrijos jra.

Daugiskaitiniai daiktavardiai (mnoinski samostalniki) ne-kaitomi skaiiais, jie daniausiai ymi nesuskaiiuojamus dalykus.

Daugiskaitini daiktavardi grupei priklauso: kai kurie daiktavardiai, reikiantys konkreius, daniausiai i

keli dali susidaranius daiktus, tarp j rankius, drabuius, pvz.: karje irkls, vilice akut, grablje grblys, hlae kelns, kavbojke dinsai, kopalke maudymosi kostiumas, vrata durys, jasli dios;

kai kurie daiktavardiai, reikiantys mogaus ar gyvno kno da-lis ar sudtinius organus, pvz.: usta lpos, pljua plauiai, jetra kepenys, mogani smegenys;

3 Morfologija | 43

kai kurie daiktavardiai, reikiantys tam tikr daikt sankaup, taip pat kokios nors mediagos liekanas, pvz.: drva malkos, ganci spirguiai, smeti iukls;

kai kurie daiktavardiai, reikiantys tam tikr laikotarp, ventes, apeigas, ymtinas dienas, pvz.: poitnice atostogos, binkoti Sek mins, koline skerdyns, vahte Vlins;

kai kuri lig pavadinimai, pvz.: opice raupai, rdeke raudoniuk;

kai kurie tikriniai daiktavardiai (miest, kaim, kaln, pelki pavadinimai), pvz.: Jesenice, Trbovlje, Radenci (vietovardiai); Karavanke (Julijos Alpi kaln pavadinimas).

Slovn kalboje skaiiais kaitom daiktavardi vienaskaita varto-jama visai daikt arba reikini klasei ymti, pvz.: Krava daje mleko. Karvs duoda pieno. Pes je domaa ival. unys yra naminiai gyvnai. Slovenec je delaven. Slovnai yra darbts.

Kai kurie lietuvi kalbos neskaiiuotini daiktavardiai slovn kal-boje yra skaiiuotini, pvz., vns. informacija, dgs. informacije.

3.2.1.3. Gyvumokategor i jaSlovnina kategor i ja ivost i

Vyrikosios gimins daiktavardi, ymini gyvas btybes, vienaskai-tos galininkas sutampa su vienaskaitos kilmininku, o negyvus daiktus ymini vyrikosios gimins daiktavardi vienaskaitos galininkas su-tampa su vienaskaitos vardininku, plg.:

1.

Vard. Stoji brat, konj. Stovi brolis, arklys.Kilm. Nimam brata, konja. Neturiu brolio, arklio.Gal. Vidim brata, konja. Matau brol, arkl.2.

Vard. Stoji hrast, grad. Stovi uolas, pilis.Kilm. Nimam hrasta, gradu. Neturiu uolo, pilies.Gal. Vidim hrast, kamen. Matau uol, pil.


Pirmosios grups daiktavardiai pasiymi gyvumo, antrosios ne-gyvumo kategorija. Visi gyvas btybes reikiantys daiktavardiai priski-riami gyvumo kategorijai, negyvus daiktus reikiantys daiktavardiai negyvumo kategorijai. i kategorija yra bdinga tik vyrikosios gimins daiktavardiams ir reikiama tik vienaskaitoje. Dviskaitos ir daugiskai-tos vardininko, kilmininko ir galininko linksni formos nesutampa ir gyvas btybes, ir negyvus daiktus yminiuose daiktavardiuose.

5 lentel. Gyvj ir negyvj daikt reikimas linksniais

Vardininkas (Imenovalnik)

Kilmininkas (Rodilnik)

Galininkas (Toilnik)

Vns. (Ed.)

Stol je nov. Kd yra nauja.

Brat je mlad. Brolis yra jaunas.

Nimam stola. Neturiu kds.Nimam brata. Neturiu brolio.

Vidim stol. Matau kd.Vidim brata. Matau brol.

Dvs. (Dv.)

Stola sta nova. Dvi kds yra naujos.

Brata sta mlada. Du broliai yra jauni.

Nimam stolov. Neturiu dviej kdi.

Nimam bratov. Neturiu dviej broli.

Vidim stola. Matau dvi kdes.

Vidim brata. Matau du brolius.

Dgs.(Mn.)

Stoli so novi. Kds yra naujos.Bratje so mladi. Broliai yra jauni.

Nimam stolov. Neturiu kdi.Nimam bratov. Neturiu broli.

Vidim stole. Matau kdes.Vidim brate.

Matau brolius.

Be gyvas btybes reikiani daiktavardi, gyvumo kategorijai pri-skiriami dar kai kuri leksini grupi daiktavardiai:

a) mitologines, fantastines btybes ymintys odiai, pvz.: zmaj slibinas, angel angelas, palek nyktukas;

b) automobili pavadinimai, pvz.: opel opelis, folksvagen volksvagenas, mercedes mersedesas, plg. galininko linksnio form odi junginyje vidim opla, folksvagna, mercedesa matau opel, volksvagen, mersedes;

c) vyn ri pavadinimai, pvz.: ampanjec ampanas, merlot (vynas Merlot), vipavec (Slovnijos geografinio regiono kilms baltasis vynas), plg. galininko linksnio form junginyje pijem ampanjca, vipavca, merlota geriu ampan, slovnik vyna vipavec, vyn Merlot);

3 Morfologija | 45

d) kort pavadinimai, pvz.: kralj karalius, as tzas, plg. galininko linksnio form odi junginyje daj kralja, asa duok karali, tz;

e) planet pavadinimai, pvz.: Mars Marsas, Saturn Saturnas, Jupiter Jupiteris, Mekur Merkurijus, plg. galininko linksnio form jungi-nyje gledam Marsa, Jupitra, Saturna iriu Mars, Jupiter, Saturn;

f) kit leksini grupi daiktavardiai, jeigu jie yra gyv btyb ymini daiktavardi homonimai, pvz.: Jurek Jurekas (malonin vyr. vardo forma) ir jurek baravykas vidim jurka matau baravyk; rak vys (ligos ir gyvno pavadinimas) ima raka serga viu; petelin gaidys ir (autuvo) gaidukas pritisniti na petelina nuspausti gaiduk;

g) stilistikai paymtas gyvumo kategorijos vartojimas bendrau-jant su maais vaikais, pvz.: Noska si obrii. Nusiluostyk nosyt Daj mi ljubka! Pabuiuok, paodiui duok buin.

PASTABA. Gyvumo kategorija yra bendra visoms slav kalboms. Pavyzdiui, sa-kini Stovi namas. Matau nam vertimuose lenk kalb Stoji dom. Widz dom ir rus kalb . daiktavardi lenk. dom ir rus. (ymini negyv daikt) vardininkas ir galininkas sutampa, o sakini Stovi brolis. Matau brol vertimuose lenk kalb Stoji brat. Widz brata; rus kalb . io daiktavardio, yminio gyv btyb, vardininkas ir galininkas nesutam-pa; gyvas btybes ymini daiktavardi galininkas sutampa su kilmininku, pvz., sakinio Nematau brolio vertime lenk kalb: Nie widz brata, rus kalb: .

3.2.1.4. L inksnis Sklon

Linksnis yra daiktavardio forma, rodanti jo vaidmen odi junginy-je ir sakinyje. Slovn kalbos linksni sistema panai lietuvi kalbos linksni sistem, bet yra ir tam tikr skirtum. Slovn kalboje yra ei linksniai. Kiekvienas linksnis turi po du klausimus, kurie vartojami at-sivelgiant tai, ar gyv btyb, ar negyv daikt reikia daiktavardis:

kdo? kas? klausimas, kur atsako gyv btyb ymintys daik-tavardiai;


kaj? kas? klausimas, kur atsako negyv daikt ymintys daiktavardiai, pvz.:

Kdo je to? Kas tai? To je lovek, tele, uenka, lisica. Tai yra mogus, veris, mokin, lap. Kaj je to? Kas tai? To je ubenik, okno, soba. Tai yra vadovlis, langas, kambarys.

Slovn kalbos gramatikose nusistovjo specifin linksni eils tvar-ka: po galininko eina vietininkas, o po jo nagininkas. Linksniai ir j klausimai yra tokie:

1. Imenovlnik (Im.) Vardininkas kdo? kaj?2. Rodlnik (Rod.) Kilmininkas koga? esa?3. Dajlnik (Daj.) Naudininkas komu? emu?4. Tolnik (To.) Galininkas koga? kaj?5. Mstnik (Mest.) Vietininkas (pri) kom? (pri) em?6. Ordnik (Or.) nagininkas (s) kom? (s) im?

Vietininkas ir nagininkas vartojami visada su prielinksniu, pvz.: Vt. (Mest.): delam v poti dirbu pate; piem o vremenu raau apie

or; sedim pri mizi sdiu prie stalo;n. (Or.): zadovoljen z darilom patenkintas dovana; vozim se z avtom

vaiuoju automobiliu; navduen nad zmago suavtas pergale; hia med drevjem namas tarp medi.

auksmininko funkcijai atlikti vartojama vardininko forma, pvz.: Gospod predsednik, prisrno vabljeni na obisk v Litvi! Pone Prezidente, maloniai kvieiame apsilankyti Lietuvoje. Prijatelj, kdaj poklie? Drauge, kada paskambinsi? Metka, pridi imprej! Metka, ateik kuo greiiau!

L inksni re ikms Pomen sk lonov

Kiekvienas linksnis turi tam tikr reikm ir sintaksin funkcij. Slov-n ir lietuvi kalb kai kurios linksni reikms skiriasi.

1. Vardininkas daniausiai reikia veikj (subjekto vard-ininkas imenovalnik subjekta) ir eina sakinyje veiksniu, pvz.: Oe je

3 Morfologija | 47

priel domov. Tvas atjo namo. Pri oknu je stala miza. Prie lango stovjo stalas. Kai tariniu eina neveikiamosios ries dalyvis, veiksnio vardininkas reikia ne veikj, o veikiamj dalyk (objekto vardi-ninkas imenovalnik objekta), pvz.: Hia je bila zgrajena lani. Namas buvo pastatytas pernai.

Vardininko linksnis kartais reikia bv ir eina vardine tarinio da-limi (bvio vardininkas imenovalnik stanja), pvz.: Hrast je drevo. uolas yra medis. Nae ivljenje je trpljenje. Ms gyvenimas yra kania. Vardininkas eina vardine tarinio dalimi ir tais atvejais, kai jis reikia tapim (tapsmo vardininkas imenovalnik postajanja), pvz.: Sin se je od vojakov vrnil cel moak. I kariuomens snus sugrio tikras vyras. Slovn kalboje tik vardininkas eina vardine tarinio dalimi, nagininkas ioje pozicijoje nevartojamas (plg.: Postal bom menih. Bsiu venuolis/vienuoliu).

Vardininkas gali eiti payminiu (imenovalnik ujemalnega prilastka), pvz.: ptica selivka migruojantis pauktis, Ivan Cankar (slovn rayto-jo vardas ir pavard).

Jau buvo minta kreipimosi asmen vardininko fukcija (imenovalnik v vlogi zvalnika), pvz.: Deklica, kje je tvoja mamica? Mergaite, kur tavo mamyt?

Vardininkas taip pat gali eiti vienanario nominatyvinio sakinio pa-grindiniu nariu (jedro neglagolskega enodelnega stavka): Tiina. Tyla.

2. Kilmininkas yra nesavarankikas linksnis, sudarantis jungi-nius su veiksmaodiais ir vardaodiais kaip priklausomas narys.

A. Kilmininkas su veiksmaodiais daniausiai reikia: veikiamj dalyk. Objekto kilmininkas (rodilnik objekta)

eina papildiniu, pvz.: Kdo se boji volka? Kas bijo vilko? Deklico uim slovenine. Mokau mergait slovn kalbos. Kilminin-ko reikiamas objektas gali bti neigiamas (neiginio kilminin-kas rodilnik zanikanja), pvz.: Nisem videl tudenta na univerzi. Nemaiau studento universitete. Neigiamas kilmininkas objekto reikm turi tais atvejais, kai atitinka objekto galinink teigiama-me sakinyje. Pavyzdiui, sakinyje Nisem poslual matere. Ne


siklausiau motinos daiktavardio mati motina kilmininkas matere yra susijs su galininku mater sakinyje Poslual sem mater. Klausiausi motinos;

neapibrt objekt (rodilnik nedolonega objekta), pvz.: Kupil je kruha Nupirko duonos. Izpil je aja. Iger arbatos. Manjka mi denarja Man trksta pinig;

veikj. Subjekto kilmininkas (rodilnik subjekta) vartojamas iais atvejais: a) kai kilmininkas sakinyje su paneigtu pagalbiniu veiksmaodiu biti bti atitinka vardinink teigiamame sakinyje, pvz. Here ni v oli. Dukters nra mokykloje. Hi je v oli. Dukt yra mokykloje; b) kai tariniu eina neveikiamosios ries dalyvis, pvz.: Uenec je pohvaljen od uitelja. Mokinys yra pagirtas mokytojo. Slovn kalboje kilmininkas iais atvejais visa-da eina su prielinksniu ir vartojamas gana retai;

aplinkybes (konkretaus laiko ir bdo ymjimas), pvz.: Avgusta sem se vrnil domov. Rugsj sugrau namo. Spomladi sem bil na deeli. Pavasar buvau kaime. Tega leta sem bil prvi na ekem. Tais metais pirm kart buvau ekijoje. Umrl je nagle smrti. Mir greita mirtimi.

B. Kilmininkas su daiktavardiais vartojamas iais atvejais: nusakomasis kilmininkas, einantis sakinyje nederinamuoju

payminiu, vartojamas su veiksmaodins kilms daiktavar-diais, pvz.: petje ptic pauki iulbjimas, cvetenje ro gli ydjimas, vzhod sonca sauls tekjimas; branje knjig knyg skaitymas, uenje otrok vaik mokymas. Skirtingai nuo lietuvi kalbos, slovn kalbos kilmininkas eina postpozicijoje (po daik-tavardio);

kokybs kilmininkas, einantis su savo payminiu visada po daiktavardio, pvz.: moki dobrega srca geros irdies vyras, dedek sivih las il plauk senelis, dekle modrih oi mlyn aki mergina. Kaip ir lietuvi kalboje, slovn kalboje payminiu ei-nantis nusakomasis kilmininkas, pertvarkant sakin, gali eiti var-dine tarinio dalimi, pvz.: Bil je veselega obraza. Jis buvo linksmo veido;

3 Morfologija | 49

priklausymo (posesyvinis, rodilnik svojine) kilmininkas, y-mintis priklausym asmeniui, daiktui, reikiniui, pvz.: knjiga oeta tvo knyga, obveznosti tudenta studento pareigos, vodja podjetja mons vadovas, ovratnik srajce markini apykakl;

vardo kilmininkas vartojamas, kai nusakoma buvimo vieta, pvz.: prebivalci Nemije Vokietijos gyventojai, tudentje Vilniuke univerze Vilniaus universiteto studentai.

PASTABA. Jeigu nurodomas priklausymas asmeniui, slovn kalboje daug daniau vartojamas ne kilmininkas, o savybinis bdvardis, t. y. vartojamas ne daiktavardi junginys, o bdvardio ir daiktavardio junginys, pvz.: prijateljev zvezek draugo ssiuvinis, sestrina obleka sesers suknel, Preernova poezija Preereno poezija, uiteljevo pismo mokytojo laikas.

Mintinos dar kelios kilmininko linksnio reikms: vadinamasis iskirties kilmininkas, nusakantis tam tikr

vienari daikt, reikini arba asmen visum, i kurios kas nors iskiriama, pvz.: Janez je bil eden najboljih uencev. Janezas buvo vienas geriausi mokini. Teh krav je treba eno prodati. I t karvi reikia vien parduoti;

kiekybs kilmininkas (koliinski rodilnik) eina konstrukcijo-se su skaitvardiais: pet vojakov penki kareiviai, sedem knjig septynios knygos, deset prijateljev deimt draug, sto revij imtas urnal.

Kilmininkas konstrukcijose su prielinksniais ymi skirtingas aplin-kybes, pavyzdiui:

vietos: od hie do hie nuo namo iki namo, iz Litve i Lietuvos, z Dunaja i Vienos;

laiko: od tistega asa nuo to laiko, od jutra do veera nuo ryto iki vakaro; Tega dne je bilo mraz. T dien buvo alta;

kitos: lepa je od sestre graesn u seser, pismo od brata laikas i brolio.


3. Naudininkas sakinyje eina objekto ir subjekto papildiniu, aplinkybmis. Jis vartojamas iais atvejais:

objekto naudininkas, pvz.: dati bratu duoti broliui, zahvaljevati se sestri dkoti seseriai, prisluhniti se vodstvu klausyti vadovybs, svetovati uencu patarti mokiniui, nasprotovati starim prietarauti tvams, sluiti ljudstvu tarnauti liaudiai, zavidati neprijatelju pavydti prieui, izroiti darilo uitelju teikti dovan mokytojui;

subjekto, arba veikjo, naudininkas. Juo reikiamas asmuo ar daiktas, kuriam kas nors yra ar atsitinka savaime, pvz.: Janezu se je sanjalo, da je mlad in sreen. Janezas sapnavo, kad jis jaunas ir laimingas. Bratrancu dobro gre. Pusbroliui sekasi. Kai kuriais atvejais sakiniai su subjekto naudininku turi modalin reikm, pvz.: Iti nam je domov. Mums reikia eiti namo;

posesyvin reikm turintis asmeninio vardio naudininkas vartojamas tautosakoje, groinje literatroje, pvz.: So rni lasje mi in rne oi. Mano plaukai juodi ir akys juodos.

Naudininkas prielinksninse konstrukcijose turi skirtingas reikmes atsivelgiant vartojam prielinksn, pvz., vietos: el sem k sosedu. jau pas kaimyn; laiko: Obii nas k novemu letu! Aplankyk mus apie Naujus metus!

4. Galininkas sakinyje eina objekto arba subjekto papildiniu, aplinkybmis.

tiesioginio objekto galininkas sakinyje eina pirmuoju papil-diniu, pvz.: Zagledal sem drevo. Pamaiau med. Povej kakno besedo. Itark kok od;

subjekto (veikjo) reikm galininkas turi: a) beasmeniuose sakiniuose su kai kuriais predikatyvais, pvz.: Ivanko je bilo strah. Ivankai buvo baisu. Prijatelja je sram. Draugui gda; b) kon-struksijose su bendratimi, pvz.: Slial sem otroka peti. Girdjau, kaip dainuoja vaikas. Videl sem teto prihajati. Maiau tet ateinant;

3 Morfologija | 51

aplinkybin (laiko) reikm turi laiko svokas reikiani daiktavardi galininkas (sakinyje jis eina laiko aplinkybe), pvz.: Vsako no v sanjah vidim tvoj obraz. Kasnakt sapne regiu tavo veid. Zimo sem preivel na deeli. iem gyvenau kaime;

posesyvin reikm turi galininkas tais atvejais, kai jis reikia visum, o vardininkas priklausom tos visumos dal, pvz.: Boli me glava. Man skauda galv.

Slovn kalboje galininkas, kuriuo nusakomas antrojo veikjo bvis (tapsmas), eina vardine tarinio dalimi, pvz.: Prijatelja sem ob vrnitvi nael pijanca. Kai a grau, pamaiau, kad draugas tapo girtuokliu.

Konstrukcijose su prielinksniais galininkas daniausiai eina aplinky-bmis, pvz., laiko: Odhajam za tri dni. Ieinu trims dienoms; krypties, pvz.: el je v mesto. Jis jo miest. Sakiniuose su tam tikrais veiks-maodiais (pvz.: izvoliti irinkti (kuo), imeti laikyti (kuo), imenovati skelbti (kuo)) galininkas su prielinksniu za eina vardine tarinio dalimi, pvz.: Izvolili so ga za predsednika. J irinko prezidentu (pirmininku).

5. Vietininkas visada vartojamas su prielinksniais ir da niausiai nusako aplinkybes, pvz., vietos: Inenir je bil v sobi. Ininierius buvo kambaryje; laiko: V etrtek odhajam domov. Ketvirtadien vaiuoju namo.

6. nagininkas visada vartojamas su prielinksniu. Vartojamas su veiksmaodiais jis reikia objekt ir aplinkybes, su vardaodiais at-lieka nusakomj funkcij, eina arba pirmuoju btinuoju papildiniu, pvz.: zadovoljen je s tudijem patenkintas studijomis, arba antruoju ne-btinuoju papildiniu (iais atvejais daniausiai reikia veikimo prie-mon), pvz.: pisati pismo s svinnikom rayti laik pietuku, peljati se s kolesom vaiuoti dviraiu.

3.2.2. Daiktavardi l inksniavimas Sklanjanje samostaln ikov

Slovn kalboje daiktavardi linksniuots yra skirstomos tris gru-pes: keturios vyrikosios gimins daiktavardi linksniuots, keturios


moterikosios gimins daiktavardi linksniuots, dvi niekatrosios gi-mins linksniuots. Kiekvienos grups linksniuots nustatomos pagal vienaskaitos vardinink ir kilminink. Pirmoji ir ketvirtoji moteriko-sios gimins daiktavardi linksniuots nustatomos papildomai pa-gal daugiskaitos kilminink. Sudaiktavardj bdvardiai yra traukti daiktavardi linksniavimo sistem. Jie sudaro atskiras linksniuotes kiekvienos gimins daiktavardi linksniuoi grupje.

Vyrikosios gimins daiktavardi linksniuots:1. vns. vard. -, kilm. -a, pvz.: potnik-, a keleivis, obraz-, a

veidas;2. vns. vard. -a, kilm. -e/-a, pvz.: vodja, e vadovas;3. vns. vard. -, kilm. -/-ja, pvz.: a-, -/ja raids pavadinimas;4. vns. vard. -i, kilm. -ega, pvz.: deurn-i, ega budtojas.

Moterikosios gimins daiktavardi linksniuots:1. vns. vard. -a, kilm. -e, dgs. kilm. -, pvz.: en-a, e, mona;2. vns. vard. -, kilm. -i (mi, i pel, pvz.: ponev, ponve kep

tuv;3. vns. vard. -, kilm. -, pvz.: mami-, mamyt, Iris, mot.

vardas;4. vns. vard. -a, kilm. -e, dgs. kilm. -ih, pvz.: deurn-a, e, ih

budtoja.

Niekatrosios gimins daiktavardi linksniuots: 1. vns. vard. -o/-e, kilm. -a, pvz.: okno, a langas, polje, a lau

kas;2. vns. vard. -o, kilm. -ega, pvz.: hudo, ega blogis.

3 Morfologija | 53

3.2.2.1. Vyr ikos ios g imins daiktavard i l inksniuotsMoke sk lanjatve

Pirmoji vyrikosios gimins daiktavardi linksniuotPrva moka sklanjatev

ios linksniuots yra daiktavardiai, kurie vienaskaitos vardininke turi nulin galn, o kilmininke galn -a, pvz.: lovek mogus loveka, obraz veidas obraza. Gyvas btybes ir negyvus daiktus ymintys daiktavardiai vienaskaitos galininke turi skirtingas galnes, kit linksni galns sutampa.

6 lentel. Daiktavardi potnik keleivis, stol kd linksniavimas

Vns. (Ed.) Dvs. (Dv.) Dgs. (Mn.) V. (Im.) potnik stol potnika stola potniki stoli

K. (Rod.) potnika stola potnikov stolov potnikov stolovN. (Daj.) potniku stolu potnikoma stoloma potnikom stolomG. (To.) potnika stol potnika stola potnike stole

Vt. (Mest.) (o) potniku (o) stolu (o) potnikih (o) stolih (o) potnikih (o) stolihn. (Or.) (s) potnikom (s) stolom (s) potnikoma (s) stoloma (s) potniki (s) stoli

Pastabos dl kamien:

1. Daiktavardiai, turintys vienaskaitos vardininke terptin e, ki-tuose linksniuose jo netenka, pvz.: kovek lagaminas kovka, kovku; uenec mokinys uenca, uencu. Kai kuriais atvejais, kad neatsirast sunkiai tariam priebalsi grupi, terptinis e ilieka, pvz.: pomislek apmstymas pomisleka, pomisleku, mislec mstytojas misleca, mislecu.

odyje blagor palaima ikrinta terptinis o: blagra, blagru.

2. Daugiaskiemeniai daiktavardiai, kuri kamienas baigiasi -r, visuose linksniuose (iskyrus vienaskaitos vardinink) prie galn turi terptin j, pvz.: denar pinigai denarja, denarju; profesor profesorius profesorja, profesorju.


terptinio j neturi:a) daiktavardiai, turintys terptin e, pvz.: veter vjas vetra, ve

tru; meter metras metra, metru; Peter (vyr. vardas) Petra, Petru; Aleksander (vyr. vardas) Aleksandra, Aleksandru;

b) veiksmaodi vediniai, pvz.: prepir ginas prepira, prepiru, odgovor atsakymas odgovora, odgovoru; pogovor pokalbis pogovora, pogovoru;

c) kai kurie skoliniai, pvz.: barbar barbaras barbara, barbaru; Madar vengras Madara, Madaru; taiau: direktor direktorius direktorja, direktorju;

d) iimtys, pvz.: otor palapin otora, otoru; govor tarm govora, govoru; poar gaisras poara, poaru; veer vakaras veera, veeru; bager purpuras bagra, bagru, ir dar kai kurie daiktavardiai.

Jeigu ivardyt grupi daiktavardiai tampa tikriniais vardais, jie turi terptin j, pvz.: sever iaur severa, severu; taiau Sever (pavard) Severja, Severju.

Du vienskiemeniai daiktavardiai, kuri kamienas baigiasi -r, taip pat turi terptin j: car caras ir jur (senos Jugoslavijos banknotos pava-dinimas). terptin j turi taip pat odio de lietus formos, pvz.: deja, deju, z dejem.

3. terptin j visuose linksniuose, iskyrus vienaskaitos vardinin-k, turi skoliniai, kuri kamienas baigiasi balsiu -o, -e, -a, -i, -u, pvz.: nivo lygis nivoja, nivoju; komite komitetas komiteja, komiteju; bife bufetas bifeja, bifeju; alibi alibi alibija, alibiju; emu emu emuja, emuju. Taisykl taip pat veikia ir svetimos kilms tikrinius vardus, pvz.: Neru Neruja, Neruju; Peru Peruja, Peruju; Kadafi Kadafija, Kadafiju; Ruso Rusoja, Rusoju.

4. Slavikieji daiktavardiai bei suslavikj vyrikieji vardai, ku-ri vienaskaitos vardininko linksnyje baigiasi kamieno balsiu -e, kituose linksniuose ir skaiiuose turi terptin t, pvz.: oe tvas oeta, oetu; fante vaikinas fanteta, fantetu; France Franceta, Francetu; Tine Tineta, Tinetu.

3 Morfologija | 55

5. Keletas daiktavardi, kuri kamienas vienaskaitos vardininke baigiasi -elj, visose kitose formose turi terptin n, pvz.: nagelj gvazdikas nageljna, nageljnu; mandelj migdolas mandeljna, mandeljnu. Daiktavardiai su priesaga -telj (daniausiai tai veikj reikiantys veiksmaodio vediniai) terptinio n neturi, pvz.: pisatelj raytojas pisatelja, pisatelju; predavatelj dstytojas predavatelja, predavatelju.

6. Daugelis vienskiemeni vyrikosios gimins daiktavardi daugiskaitoje ir dviskaitoje turi terptin ov, pvz.: grad pilis dgs. vard. gradovi, dvs. vard. gradova; glas balsas dgs. vard. glasovi, dvs. vard. glasova; gozd mikas dgs. vard. gozdovi, dvs. vard. gozdova; breg krantas dgs. vard. bregovi, dvs. vard. bregova; rog ragas dgs. vard. rogovi, dvs. vard. rogova; sin snus dgs. vard. sinovi, dvs. vard. sinova; svet pasaulis dgs. vard. svetovi, dvs. vard. svetova; most tiltas dgs. vard. mostovi, dvs. vard. mostova; zid siena dgs. vard. zidovi, dvs. vard. zidova; voz veimas dgs. vard. vozovi, dvs. vard. vozova; volk vilkas dgs. vard. volkovi, dvs. vard. volkova.

Tokie daiktavardiai dviskaitoje ir daugiskaitoje linksniuojami pagal odio dar dovana linksniavimo pavyzd.

7 lentel. Daiktavardio dar dovana dviskaitos ir daugiskaitos linksniavimas

V. (Im.) K. (Rod.) N. (Daj.) G. (To.) Vt. (Mest.) n. (Or.)

Dvs. (Dv.)

darova darov darovoma darova (o) darovih (z) darovoma

Dgs. (Mn.)

darovi darov darovom darove (o) darovih (z) darovi

Pastabos dl kai kuri daiktavardi linksniavimo ypatum:

1. Daiktavardiai las plaukas, mo vyras, zob dantis vienaskaito-je ir dviskaitoje linksniuojami kaip kiti pirmosios vyrikosios gimins linksniuots daiktavardiai, o daugiskaitoje jie turi tam tikr linksniavi-mo ypatum.


8 lentel. Daiktavardi las plaukas, mo vyras, zob dantis daugiskaitos links-niavimas

V. (Im.) K. (Rod.) N. (Daj.) G. (To.) Vt. (Mest.) n (Or.)

lasje las lasem lase (o) laseh (z) lasmimoje mo moem moe (o) moeh (z) momizobje zob zobem zobe (o) zobeh (z) zobmi

2. Daiktavardio lovek mogus daugiskaitos ir kai kurie dviskai-tos linksniai turi skirting kamien.

9 lentel. Daiktavardio lovek mogus linksniavimas

V. (Im.) K. (Rod.) N. (Daj.) G. (To.) Vt. (Mest.) n (Or.)Vns. (Ed.)

lovek loveka loveku loveka (o) loveku (s) lovekom

Dvs. (Dv.)

loveka ljudi lovekoma loveka (o) ljudeh (s) lovekoma

Dgs. (Mn.)

ljudje ljudi ljudem ljudi (o) ljudeh (z) ljudmi

3. odio dan diena linksniavimas pasiymi bendrinje kalboje leistin form variantikumu, pvz.: vns. kilm. sredi belega dne dienos viesoje ir junak dneva dienos herojus.

10 lentel. Daiktavardio dan diena linksniavimas


Vns. (Ed.)

dan dne(va) dnevu dan (o) dnevu (z) dne(vo)m

Dvs. (Dv.)

dneva dni dne(vo)ma dni (dneva) (o) dnevih (z) dne(vo)ma

Dgs. (Mn.)

dnevi dni dne(vo)m dni (dneve) (o) dne(vi)h (z) dnevi (dnemi)

4. Daiktavardis otrok vaikas daugiskaitos vardininko ir vietininko kamiene vietoj priebalsio k turi priebals c (antrosios slavikosios pala-talizacijos refleksas).

3 Morfologija | 57

11 lentel. Daiktavardio otrok vaikas daugiskaitos linksniavimas


Dgs. (Mn.)

otroci otrok otrokom otroke (o) otrocih (z) otroki

Pastabos dl galni:

1. Jeigu daiktavardio kamienas baigiasi -j, -lj, -nj, -c, -, -, -, -d, galnse vietoj balsio o yra balsis e, pvz.:

stric dd s stricem (vns. n.), s stricema (dvs. n.), stricev (dgs. kilm.), k stricem (dgs. naud.);

ko krepys s koem (vns. n.), s koema (dvs. n.), koev (dgs. kilm.);

klju raktas s kljuem (vns. n.), s kljuema (dvs. n.), kljuev (dgs. kilm.);

stroj stakls s strojem (vns. n.), s strojema (dvs. n.), strojev (dgs. kilm.).

2. Kai kurie vienskiemeniai daiktavardiai vienaskaitos kilmi-ninke turi kiriuot galn -, pvz.: dar dovanos, grad pilies, med medaus, mir ramybs, nos nosies, strah baims, glas balso, rod gimins, most tilto, zid sienos, pas juosmens, tat vagies. Vartojant daiktavard su prielinksniu, kirtis yra atitraukiamas nuo galns, pvz.: obseg pas juosmens apimtys brez psu be juosmens, nima strah neturi baims brez strhu be baims.

Kai kurie vienskiemeniai daiktavardiai vienaskaitos kilmininke turi kiriuot galn -, pv

jelena konickaja. praktinė slovėnų kalbos gramatika

Documents