issn 1392–0561 vilniaus universitetas

ISSN 1392–0561

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Informacijos mokslai

2

ISSN 1392–0561

VILNIUS UNIVERSITY

INFORMATION SCIENCES

2004

Vol. 31

Research papers

Published since 1994

LIBRARIES IN THE CONTEXT

OF CULTURAL AND INFORMTION POLICY

Vilnius University Publishing House

2004

3

ISSN 1392–0561

VILNIAUS UNIVERSITETAS

INFORMACIJOS MOKSLAI

2004

31 tomas

Mokslo darbai

Leidþiami nuo 1994 metø

IR INFORMACIJOS POLITIKOS KONTEKSTE

Vilniaus universiteto leidykla2004

4

Redaktoriø kolegijaEditorial Board

Vyriausiasis redaktorius (Editor-in-Chief)prof. dr. Renaldas Gudauskas – Vilniaus universitetas (Socialiniai mokslai 06 S)

Vilnius University (Social Sciences 06 S)

Atsakingoji redaktorë (Executive Editor)doc. dr. Ala Sabina Mieþinienë – Vilniaus universitetas (Humanitariniai mokslai 06 H)

Vilnius University (Humanities 06 H)

Nariai (Editors):prof. dr. Arûnas Augustinaitis – Lietuvos teisës universitetas (Socialiniai mokslai 06 S)

Law University of Lithuania (Social Sciences 06 S)prof. dr. Peter Blumendorf – Hanoverio aukðtoji mokykla, Vokietija (Technikos mokslai)

Fachhochschule Hanover, Germany (Technical Sciences)prof. dr. Jan J. van Cuilenburg – Amsterdamo universitetas, Olandija (Socialiniai mokslai 06 S)

University of Amsterdam, the Netherlands (Social Sciences 06 S)doc. dr. Vilija Gudonienë – Vilniaus universitetas (Socialiniai mokslai 06 S)

Vilnius University (Social Sciences 06 S)akad. prof. habil. dr. Vytautas Kaminskas – Vytauto Didþiojo universitetas (Fiziniai mokslai,

Informatika 09 P)Vytautas Magnus University (Physical sciences, Informatics 09 P)

prof. habil. dr. Aira Lepik – Talino pedagoginis universitetas, Estija (Socialiniai mokslai 06 S)Tallinn Pedagogical University, Estonia (Social Sciences 06 S)

doc. dr. Marius Lukoðiûnas – Vilniaus universitetas (Humanitariniai mokslai 06 H)Vilnius University (Humanities 06 H )

doc. dr. Marija Prokopèik – Europos Tarybos Informacijos biuras (Edukologija 07 S)Information Office of the Council of Europe (Educology 07 S)

akad. prof. habil. dr. Laimutis Telksnys – Matematikos ir informatikos institutas (Fiziniai mokslai,Informatika 09 P)Institute of Mathematics and Informatics (PhysicalSciences, Informatics 09 P)

Redakcijos adresas (Address):Vilniaus universiteto Tarptautinis þiniø ekonomikos ir þiniø vadybos centras(Vilnius University, International Centre of Knowledge Economy & Management)Saulëtekio al. 9, 1 korp., Vilnius, LithuaniaEl. paðtas (e-mail): [email protected],

[email protected]. (Phone) (+370 5) 236 61 07Faks. (Fax) (+370 5) 236 61 08

Elektroninio leidinio „Informacijos mokslai“ (ISSN 1392–1487) adresas internete:(Electronic journal “Information sciences” (ISSN 1392–1487) on the Internet)http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-mok/inf_mok.htmlInterneto svetainë: www.tzc.vu.lt

© Vilniaus universiteto leidykla, 2004© Vilnius University Publishing House, 2004

5

TURINYS

Pratarmë .........................................................................................................................................7

2004-IEJI – KALBOS IR KNYGOS METAIÈeslovas Jurðënas. Istorinis lietuviø raðtijos kelias –

lituanistikos praradimai ir atradimai .................................................................................... 9Andrius Vaiðnys. Draudimø filosofijos paveldas komunikacijos ir informacijos

politikos raidoje ................................................................................................................... 11Renaldas Gudauskas. Valstybës þiniø ekonomikos politika:

þiniø vadyba ir antreprenerystë .......................................................................................... 18

ÐVIETIMAS ÞINIØ VISUOMENËJEArûnas Augustinaitis. Þiniø visuomenës raðtingumas ............................................................... 34Alfredas Otas, Eugenijus Teleðius. Kompiuterinio raðtingumo ugdymas Lietuvoje ................ 46Lina Markauskaitë, Valentina Dagienë. Kompiuterinio raðtingumo samprata

Lietuvos ðvietime ................................................................................................................. 55Beatrièë Andziulienë, Ilona Brauklytë. Moksliosios organizacijos

koncepcijos plëtra ugdymo ástaigose .................................................................................. 73

LIETUVOS KULTÛROS PAVELDASNerutë Kligienë. Lietuvos kultûros paveldas skaitmeninëje terpëje ........................................ 82Zinaida Manþuch. Atminties problematika ir jos atspindþiai bibliotekininkystëje,

muziejininkystëje ir archyvistikoje ...................................................................................... 94Rimvydas Lauþikas. Kultûros paveldo skaitmeninimas: integralaus

trimaèio erdvës ir laiko tezauro modelis .......................................................................... 105

BIBLIOTEKOS SKAITMENINËJE TERPËJERegina Varnienë. Skaitmeniniø dokumentø informacijos sistemos projektas ....................... 124Rasa Januðevièienë. Informacinës aplinkos pritaikymas regos negalios þmonëms ............... 141

KOMPIUTERIAI IR PROGRAMINË ÁRANGAOna Aleknavièienë, Laima Grumadienë, Albertas Gurskas, Petras Skirmantas,

Mindaugas Strockis, Vladas Tumasonis. Lituanistinis ðriftas Palemonas .......................150Valentina Dagienë, Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova. Programinës árangos

lietuvinimas: patirties analizë ........................................................................................... 171

ÞINIASKLAIDA IR LEIDYBAÞygintas Peèiulis. Televizijos þanrø klasifikavimo principai .................................................... 185Ala Mieþinienë. Mokslo darbø leidyba ir sklaida: leidinys „Informacijos mokslai“ –

deðimt metø, trisdeðimt tomø ........................................................................................... 198

KALBOS ANALIZËKæstutis Driaunys, Vytautas Rudþionis, Pranas Þvinys. Lietuviø kalbos

fonemø klasifikavimas naudojant Fiðerio tiesinæ diskriminantinæ funkcijàir Melo daþniø kepstrinius koeficientus ........................................................................... 213

6

CONTENTS

Editorial ........................................................................................................................................ 8

2004 – YEAR OF LANGUAGE AND BOOKÈeslovas Jurðënas. Historical Path of Lithuanian Writing – Losses and Discoveries

of the Lithuanistics .............................................................................................................. 9Andrius Vaiðnys. Inheritance of the Philosphy of Bans in the Development

of Communication and Information Policy ..................................................................... 11Renaldas Gudauskas. State Knowledge Economy Policy: Knowledge

Management and Entrepreneurship ............................................................................. 18

EDUCATION IN KNOWLEDGE SOCIETY

Arûnas Augustinaitis. Literacy of Knowledge Society ........................................................ 34Alfredas Otas, Eugenijus Teleðius. Developing Computer Literacy Skills

in Lithuania ....................................................................................................................... 46Lina Markauskaitë, Valentina Dagienë. The Concept of Computer Literacy

in Lithuanian Education ................................................................................................. 55Beatrièë Andziulienë, Ilona Brauklytë. Development of the Learning Organization

Conception in Educational Institutions ....................................................................... 73

LITHUANIAN CULTURAL HERITAGENerutë Kligienë. Lithuanian Cultural Heritage in Digital Environment ......................... 82Zinaida Manþuch. Memory Issues in Library Science, Museology and Archyvistics ... 94Rimvydas Lauþikas. Digitalization of Cultural Heritage: Model of the Integral,

Three-dimensional Thesaurus of Historical Space and Time ................................ 105

LIBRARIES IN DIGITAL ENVIRONMENTRegina Varnienë. Project of Digital Documents Information System .............................. 124Rasa Januðevièienë. Fostering of Information Accessibility for the Visually

Disabled ........................................................................................................................... 141

COMPUTERS AND SOFTWAREOna Aleknavièienë, Laima Grumadienë, Albertas Gurskas, Petras Skirmantas,

Mindaugas Strockis, Vladas Tumasonis. Palemonas, a Computer Fontfor Lithuanian Philology ............................................................................................... 150

Valentina Dagienë, Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova. Experience of SoftwareLocalization into Lithuanian ........................................................................................ 171

MEDIA AND PUBLISHINGÞygintas Peèiulis. Principles of Television Genres Classification .................................. 185Ala Mieþinienë. Publication and Dissemination of Studies:

"Information Sciences“ – Ten Years, Thirty Volumes .............................................. 198

ANALYSIS OF NATURAL LANGUAGE

Kæstutis Driaunys, Vytautas Rudþionis, Pranas Þvinys. The Classificationof Lithuanian Language Phonemes Through the Application of Fisher'sLinear Discrimination Function and Mel Frequency Cepstral Coefficients .............. 213

7

ISSN 1392–0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2004 31

Pratarmë

Ðiuo jubiliejiniu tomu, skirtu lietuviðkos spau-dos lotyniðkais raðmenimis atgavimo 100-osiomsmetinëms paminëti, baigiame deðimtuosius „In-formacijos mokslø“ leidybos metus.

Daugelis prieð ðimtmetá Lietuvos visuome-nei buvusiø aktualiø problemø, kurias bandy-ta spræsti ilgus spaudos draudimo deðimtme-èius ir jos atgavimo metais, nenustojo svarbosir dabar, XXI amþiaus pradþioje besikuriantþiniø visuomenei. Su naujomis leidinio rubri-komis publikuojami straipsniai, kuriuosegvildenama kultûros, raðtingumo, leidybos, pa-veldo iðsaugojimo ir daugelis kitø ðiuolaikiøproblemø.

Þiniø visuomenës raðtingumas, informaci-jos ir komunikacijos technologijø taikymasðvietime, kompiuterinis raðtingumas, kompiu-teriniø knygø, þodynø, periodikos leidyba irskaitymas, atminties institucijø koncepcijos irlietuviðkos virtualios bibliotekos projektai, in-terneto paslaugø kokybë, originalaus lietu-viðko kompiuterinio ðrifto kûrimas ir progra-minës árangos lietuvinimas, kultûros paveldodokumentø skaitmeninimas, iðsaugojimas ir at-vërimas visuomenei – tai tik patys svarbiausimokslo ir praktikos aspektai, kuriuos tyrinëja

ir savo straipsniuose atskleidþia specialistai. Ðiedalykai rûpi ir Lietuvos visuomenei, tapusiaipasaulio ðaliø bendrijos nare.

Leidinyje akivaizdþios nueito istorinio ke-lio ir ateities perspektyvø sàsajos. Lietuviðkosknygos, raðtijos ir kalbos metai nesibaigia pas-kutiniu ðiø metø kalendoriaus lapeliu. Jie tæ-sis, kol gyvuos tauta, sauganti praeities paliki-mà, puoselëjanti savo kalbà ir tautiná iðskirti-numà.

Kvieèiame mums raðyti ðiais ir kitais infor-macijos ir komunikacijos klausimais:

� Informacijos ir komunikacijos istorija,teorija, politika, mokymas;

� Informacinës ir þiniø visuomenës poli-tika ir strategija;

� Informacinës visuomenës technologijos;� Þiniø ekonomika;� Þiniasklaidos tyrimai;� Ryðiai su visuomene;� Tarptautinë ir tarpkultûrinë komunika-

cija;� Informacijos ir þiniø vadyba.

Renaldas Gudauskas

8


Editorial

With this anniversary volume, devoted to com-memoration of the 100th anniversary of re-gained Lithuanian press we finish the 10th yearof the publication of “Information sciences”.

Various issues, that used to be of topicalimportance for Lithuanian society more thana hundred years ago, that have been solvedduring protracted decades of the press ban andits resumption, haven’t lost their significancetill now, when at the beginning of the XXI cen-tury a knowledge society started to build up.Under new headings of this volume there isan attempt to reveal modern solutions con-nected to the problems of culture, literacy,publication, reading and many other.

Literacy of a knowledge society, applica-tion of information and communication tech-nologies in education, computer literacy, read-ing and publishing computer books, diction-aries, periodicals, conceptions of memory in-stitutions and plans of Lithuanian virtual li-brary, quality of internet services, creation ofthe original Lithuanian computer script andlithuanisation of the software, digitalisationand preservation of the documents of culturalheritage and opening access to them are justthe main aspects of science and practice, whichhave been investigated and revealed by scien-

tists in these articles. Lithuanian society, whichbecame a member of the world community, isconcerned about these issues too.

These publications present an evident linkbetween the long way of history that was goneand future perspectives. The year of Lithua-nian book, press and language does not cometo an end with the last sheet of the calendar. Itwill continue until alive is the nation whichfosters its language and national oneness.

As usually we would like to invite all of youto send us new articles on these or some otherdifferent aspects of information and commu-nication, such as:

� History, theory, policy, studies of Infor-mation and Communication;

� Policies and strategies of Informationand Knowledge society;

� Technologies of Information society;� Economy of Knowledge;� Research in Mass communication;� Public relations;� International and intercultural commu-

nication;� Management of information and know-

ledge.Renaldas Gudauskas

9


2004-IEJI – KALBOS IR KNYGOS METAI

Istorinis lietuviø raðtijos kelias –lituanistikos praradimai ir atradimai

Èeslovas Jurðënas

Lietuvos RespublikosSeimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas,Lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimisatgavimo 100-meèio minëjimo komisijos pirmininkas

Lietuvos Seimo nutarimas, 2004-uosius mûsøvalstybëje paskelbæs Kalbos ir knygos metais,buvo grindþiamas noru ávertinti lietuviðkosspaudos lotyniðkais raðmenimis atgavimoreikðmæ tautos atgimimui, lietuviø visuome-ninës vieðosios minties plëtojimui ir brandai,galiausiai – valstybingumo atkûrimui. Tuo at-kreipëme dëmesá á kultûros ir politikos tradi-cijø iðtakas, á mûsø nacionaliná savitumà, á mû-sø pirmtakø atkaklumà. Mes supratome, kadlietuviðkos raðtijos atgavimà yra svarbu pami-nëti ne vienadiene geguþës 7-osios akcija – ið-kilmingu Seimo posëdþiu Spaudos atgavimo,kalbos ir knygos dienà. Toks posëdis jau ávy-ko. Svarbiau – pasëti brandesná pasididþiavi-mo nacionaline praeitimi, pasitikëjimo ateiti-mi, gilesniø europietiðkø tradicijø grûdà mû-sø visuomenëje. Raðtijos atgavimo ðimtmetávertiname kaip dabarties iððûká mûsø moky-tojams, mokslo darbuotojams, þurnalistams,leidëjams, taip pat diplomatams, politikams,valstybës pareigûnams ir tarnautojams. Pernai32-ojoje UNESCO Generalinës konferencijossesijoje lietuviðkos spaudos atgavimo ðimtme-tis buvo átrauktas á 2004–2005 metø svarbiø su-kakèiø kalendoriø. Tai liudija, kad civilizuo-

tas, demokratinis pasaulis supranta mûsø tau-tinio tapatumo reikðmæ. Tapatumas pirmiau-sia sietinas su kalba ir lituanistikos tyrinëjimaisplaèiàja ðios sàvokos prasme. Tauta gyva, jei-gu ji ásisàmonino savo paskirtá raðtijos raido-je, paliko ateities kartoms savo raðtijos pamin-klus. Ypaè tai aktualu tokiai negausiai tautai,kaip mûsø (priminsiu, po ilgos polonizacijosir germanizacijos iðnyko mûsø broliai prûsai).

Norëèiau iðskirti þmones, kurie XIX am-þiaus antrojoje pusëje neðë tautai lietuviðkà þo-dá. Bûtent neðë, veþë, pristatë. Tai – knygne-ðiai.

Knygneðystë – iðskirtinis reiðkinys Europo-je. Nelegaliai ið Maþosios Lietuvos gabenda-mi lietuviðkos raðtijos leidinius, knygneðiai pa-dëjo prieðintis caro reþimui. Imperija siekë su-niveliuoti lietuviðkà þodá iki „graþdankos” irapskritai supaprastinti istoriná poþiûrá á baltøkilmæ ir kultûrinæ raidà. Þemyne lietuvybë netik iðliko; ji iðliko glaudþiai susieta su lotynið-kàja Europos kultûra. Per 40 lietuviðkos raðti-jos draudimo metø uþ lietuviðko spausdinto þo-dþio laikymà, gabenimà ir platinimà caro val-dþia areðtavo daugiau nei tris tûkstanèius þmo-niø, dauguma ið jø – valstieèiai. Tai liudija, kad

10

tautos iðtakos ir tapatumas glûdi paprasto þmo-gaus bûties gelmëje.

Pergalæ kovoje dël lotyniðkos abëcëlës tamtikra prasme bûtø galima sugretinti su Lietu-vos krikðtu, taip pat su nesenu ávykiu – stoji-mu á Europos Sàjungà. Visais trimis atvejaisvyko apsisprendimas, su kuo mums kurti atei-tá ir kokioje Europoje gyventi.

Ðimtmeèio datà minime kaip reikðmingà at-skaitos taðkà mûsø politinës kultûros raidoje,nes bûtent raðtijos atgavimas paskatino sëk-mingà visuomeninës minties brandà, lietuviøvisuomenës telkimàsi á visuomeninius judëji-mus, partijas. Idëja suðaukti Didájá VilniausSeimà, kurio ðimtmetá minësime 2005 m., ne-bûtø ágyvendinta neapgynus vieðo lietuviðkoþodþio teisës.

Lietuviø tauta, ákvëpta knygneðiø sàjûdþiokovos uþ laisvà þodá, pasirinko europietiðkàbrandos kelià. O kai mes ryþtingi, vieningi, –mes laimime. Norëèiau pabrëþti, kad tas sàjû-dis – ir imperijø padalintos, á emigracijà pa-stûmëtos tautos vienijimosi simbolis ir pavyz-dys. Amerikos, Maþosios Lietuvos ðviesuoliai,eiliniai þmonës – valstieèiai, darbininkai, taippat turtingi mecenatai – savo darbus, lëðas sky-rë tam, kad apgintø, iðsaugotø lietuviðkàsiasðaknis. Tuo laiku negausûs intelektualai, ypaèteisininkai, klebeno visas carinës valdþios du-ris, iðnaudodami ávairias teisines priemoneslietuviðkos raðtijos draudimui panaikinti ir ga-liausiai jie laimëjo. Bûtina prisiminti paramà,kurià kadaise mûsø pirmtakams suteikë ir Ru-sijos mokslø akademijos, Peterburgo, Kazanësuniversitetø mokslininkai – akademikai Fili-pas Fortunatovas, Aleksejus Ðachmatovas,profesorius Janas Boduenas de Kurtenë, kaikurie kiti kalbotyrininkai. Gindami teisæ leistilietuviðkus leidinius lotyniðkais raðmenimis

mokslo tikslams, jie padëjo atsispirti ávairiemsmuravjovams, imperiðkajai tautø kultûros ni-veliavimo politikai.

Lituanistikos klodai mums rûpi ne tik kal-bos, bet ir platesniu kultûros palikimo aspek-tu. Bûdami nuoseklûs ir pasiekæ narystæ Eu-ropos Sàjungoje, turime rasti ið esmës naujøgalimybiø spræsti nacionalinio paveldo iðsau-gojimo ir puoselëjimo problemas, ieðkoti,kaupti, tirti tiek mûsø, tiek uþsienio visuome-nei þinomas paminklines baltistikos vertybes,autentiðkus dokumentus, liudijanèius jø ryðá suLietuvos istorija. Daug kas ið to, kas buvo su-kurta pas mus, per ávairias okupacijas, politi-nius sukrëtimus iðgabenta svetur. Mes siekia-me, kad tos vertybës bûtø atvertos ir gràþintosLietuvos visuomenei, jos mokslininkams susi-paþinti ir tirti. Be abejo, Rusijos intelektualøpagalba ðiuose reikaluose mums bûtø itin ver-tinga. Tikiuosi, kad tai paskatins naujø ðalti-niø paieðkas dar iðsamesniam tyrinëjimui irdraugiðkus ávairiø ðaliø mokslo bei kultûros ry-ðius.

Spaudos atgavimo ðimtmeèio minëjimasatvërë nemaþa mûsø lituanistikos tradicijø plë-tojimo, spartesnio paveldo atkûrimo, valsty-binës kalbos vartojimo (taikant ðiuolaikines in-formacijos technologijas) problemø, todël esuásitikinæs, kad tokiems klausimams derinti bû-tina tæsti valstybinës komisijos darbà. Tai galibûti padaryta kad ir pakeièiant jos pavadini-mà parlamento nutarimu*, tiesiogiai já susie-jant su lituanistikos samprata.

Áteikta 2004 m. lapkrièio 4 d.

* 2004 m. lapkrièio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas,atsiþvelgæs á bûtinybæ puoselëti lituanistikos vertybes,priëmë nutarimà dël Lietuviðkos spaudos lotyniðkaisraðmenimis atgavimo 100-meèio minëjimo komisijospavadinimo pakeitimo, patvirtindamas Lituanistikostradicijø ir paveldo áprasminimo komisijà (red. pastaba).

11


Draudimø filosofijos paveldaskomunikacijos ir informacijos politikos raidoje

Spaudos atgavimas lëmë galimybes ir naujasaplinkybes paspartinti homo lituanicus susifor-mavimà – nuo pirmojo dienraðèio (nepaaiðki-næ konteksto, Europoje tokiu pavëluotu, pa-lyginti su prancûzais, civilizacijos dalyku nesi-girkime), lietuviðkø parodø, mokslo draugijosiki pat Lietuvos valstybës sukûrimo (þinoma,remiantis teisës aktais, dera vartoti atkûrimoterminà). Turime susivokti, jog tà istorinæ da-

Andrius Vaiðnys

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetoÞurnalistikos instituto docentas,humanitariniø mokslø daktaras,Lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimisatgavimo 100-meèio minëjimokomisijos sekretorius*Vilnius University, Faculty of Communication,Institute of Journalism, Asociate Professor, Doctor,Secretary of the Commission for Commemorationof the Centenary of Recoveryof Lithuanian Press in Latin CharactersMaironio g. 7, VilniusTel. 262 55 31El. paðtas: [email protected]

tà atverèiame ir kaip naujos, urbanistinës lie-tuviø kultûros uþuomazgà, jei tik galime ási-vaizduoti, kad tada prasidëjo ir didysis lietuviøkalbos kraustymasis á miestus. Taigi ið tikrøjøatgavimas reiðkia didþiulá laimëjimà, taèiau pa-þvelkime á draudimo pasekmes probleminiu is-torinës raidos aspektu: siûlydamas savæs neap-gaudinëti, autorius aptars, koks vieðosios min-ties ir socialiniø tradicijø paveldas atsispindi da-bartiniuose mûsø visuomenës santykiuose.

Per ðimtmeèio sukakties minëjimo metusvardyta daug aktualiø socialinës savivokos pro-

Lietuviðkos spaudos lotyniðkomis raidëmis atgavimas – didþiulis laimëjimas, taèiau reikia ávertin-ti draudimo pasekmes istorinës raidos probleminiu aspektu. Straipsnyje aptariama, koks vieðosiosminties ir socialiniø tradicijø paveldas atsispindi dabartiniuose mûsø visuomenës santykiuose,tiriamos informaciniø draudimø pasekmës, siekiant atskleisti daug prieðtaringø dalykø, padë-sianèiø kurti visuomenës rytdienà.

* Nuo 2004-11-11 – Lituanistikos tradicijø ir paveldoáprasminimo komisijos sekretorius

12

blemø: visuomenës sàmonëje 1904-aisiais su-gràþinta teisë iki ðiol populiariai interpretuo-jama tik kaip periodinës spaudos laimëjimas,laikomas tik þurnalistø ðvente; XXI amþiujejau atsiranda naujos dvikalbystës reiðkinys; lie-tuviø suvokiamas pilietiðkumas nëra matuo-jama patriotinës atsakomybës kriterijumi, etc.Ðie dalykai gali bûti pripaþinti svarbûs atsiþvel-giant á tai, kada ir kaip á mûsø vidaus politinækultûrà, vykdomosios valdþios þodynà imaskverbtis politinës komunikacijos terminas, ojuolab – kada ir kaip bûdavo ar yra juntamasinformacinës politikos kûrimo poreikis.

Pirmtakø socialiniø santykiø patyrimas, kaijiems reikëjo nuolat paisyti politiniø draudi-mø, baimintis valdþios persekiojimø, atsklei-dþia sudëtingai susikûrusios nacionalinës in-formacijos mainø ir laisvo þodþio raiðkos sis-temos trûkumus, tarp kuriø vienas didþiausiøyra tas, kad iki pat ðiø laikø Lietuvoje komu-nikacijos mokslø srièiai suteikiamas labiau is-torinis arba filosofinis pamatas, uþuot pripa-þinus, kad visuomenei, ið kartos á kartà paty-rusiai vieðosios minties draudimus pagal skir-tingo jø grieþtumo skalæ (nelygu, kokia val-dþia), reikia nuosekliø komunikacijos raidostyrimø. Netgi komunikacijos istoriðkumas (Pe-ters, 2004), ko gero, lietuviams, áveikusiemspastarojo ðimtmeèio draudimø etapus, gali bûtipaklotas kaip tvirtas pamatas komunikacijosir informacijos mokslams plëtoti. Taèiau infor-macijos tyrimø poreikis valstybës politikai plë-toti yra silpnesnis uþ informacijos mainus.

Antai tik po keturiolikos nepriklausomy-bës metø nutarta ásteigti Strateginiø tyrimøcentrà. Taèiau áþvalgoms kurti ne tik panaðiosástaigos yra svarbios; informacijos specialis-tams reikia perprasti ir paties reiðkinio – drau-dimo pasekmiø esmæ. Juk ir po Pirmojo pa-saulinio karo Lietuvos Respublikoje atskiraisástatymais ribojant vieðo þodþio teisæ (nepai-

sant garantijø, áraðytø á pirmàjà nuolatinæ,1922 metø Konstitucijà), buvo sudarytos prie-laidos vël kurti slapyvardþiø ir poteksèiø atmo-sferà, kuri apëmë ir periodinæ þiniasklaidà, irnetgi Baþnyèià. Tikriausiai skamba áþûliai siû-lymas palyginti carinës imperijos draudimøsampratà su tais apribojimais, kurie bûdavotaikomi 1920–1926 metais ar juolab 1927–1940 metais. Vis dëlto èia reikia þvelgti tamtikros draudimø filosofijos aspektu: juk Lietu-vos Respublikoje ástatymø leidëjai, naujosiosLietuvos valstybës kûrëjai buvo iðëjæ gyveni-mo mokyklà draudimø sàlygomis (Merkelis,1957). Paragavus „originaliosios“ valdþios vai-siaus, jiems atrodë tikslinga kurti tokius san-tykius, kurie leistø á Lietuvos Respublikos vi-suomenæ þvelgti lyg nuo Egipto piramidës vir-ðûnës: kuo aukðèiau, tuo esà geriau matai, kaipvisuomenë turëtø komunikuoti. Bet vertinimasið aukðèiau – tai yra ir poþiûris ið toliau, kurisistorijos raidoje parodo, kad ið visuomenëssluoksniø (ypaè tø, kurie tiesiogiai veikë þi-niasklaidos sistemose) bûdavo atimama pilie-tinë atsakomybë uþ reiðkiamà þodá. Ir kai at-ëjo okupantas, niekas vieðai, spausdintu þodþiuto neávardijo – gal ið inercijos, kurià ástatymuo-se, instrukcijose buvo palikæ draudimø auto-riai ir vykdytojai. Jeigu atsakomybë yra etinësamprata, vadinasi, ðiuo atveju ji susijusi su po-litine kultûra ir pastarasis reiðkinys turi daugteisiø bûti nagrinëjamas taip pat kaip komu-nikacijos ir informacijos mokslø srities objek-tas. Neigiamas politiniø informacijos mainødraudimo patyrimas palieka visuomenës sà-monëje giliø þaizdø: galiausiai net jos intelek-tualusis elitas neperpranta dvasiniø aplinkosvertybiø, kuriomis naudojasi (gimtoji kalba, ur-banistiniai paminklai, taikomosios dailës kû-riniai). Kaip tuomet galime tikëtis globalausmàstymo apie kurià nors socialinæ Lietuvosproblemà, jeigu istoriðkumo prasme vadina-

13

mojo politinio elito dalyviai pritrûksta iðdidu-mo kalbëdami apie valstybæ (plg.: „Lietuva –maþa ðalis“, nors ir maþoje ðalyje gali bûti di-deliø socialiniø problemø, be kita ko, ir psi-chikos sveikatos). O spaudos atgavimo ðimt-meèio minëjimas apskritai padëjo pastebëti,kad istorinë savivoka yra itin silpna. Deja, in-formacijos nauda suvokiama tik aktualiu po-þiûriu, t. y. tik ta, kuri atsispindi periodikoje;o þinios, kurios gali pasiekti visuomenæ per ki-tokius dalykus – pavyzdþiui, atkuriant pamin-klines vertybes, pristatant paskleistos informa-cijos tyrimus, – Lietuvoje dar nëra plaèiau pri-paþástamos.

Paradoksalu, kad galime áþvelgti politiniødraudimø naudà – juk jie padëjo paèiai inteli-gentijai telktis ir kitus telkti pasiprieðinimui.Tokio paradokso kontekste paþymësime, kadir þurnalistikai apskritai bûtina teikti tiek reikð-mës, kiek ji daro átakos ir kaip produktas, irkaip profesija komunikacijos istoriðkumui, jaunekalbant apie informacinæ politikà. Tarp ko-munikacijos ir informacijos mokslø iðskirda-mi jø politikà kaip disciplinà ar studijø objek-tà, galime nagrinëti Lietuvos visuomenës ma-sinës komunikacijos raidà atskirais paþangosetapais, priskirdami susiformavusiai ið drau-dimø patyrimo þiniasklaidos sistemai ne tik ak-tualijø perteikimo, ne tik valdanèios, átakin-gos, bet ir valdomos institucijos vaidmená.

Tai padeda paþvelgti, kada masinës komu-nikacijos struktûra Lietuvos istorijoje yra pa-tikima socialiniø vertybiø kûrimo, jø saugoji-mo prasme. Mums turëtø rûpëti, ar vieði pra-neðimai gelbsti daryti teisingas áþvalgas (t. y.ar jie gali bûti vertinami kaip patikimi iðlieka-mosios vertës dokumentai).

Pavyzdþiui, þurnalistika tik tada yra vertin-ga kaip atskiras tyrimø objektas, kai jos fik-suota informacija (produktas) sudaro prielai-das iðsiaiðkinti jos valdymo iðtakas, jos vady-

bos formavimà ir þurnalistikos, kaip socialinësveiklos, átakà vieðajai nuomonei. Mums nesu-dëtinga pastebëti, kada periodika gali bûti skir-ta vertybiniams dalykams ir principams skleisti:XIX a. pabaigoje „Varpo“, „Tëvynës sargo“redaktoriai telkë dëmesá á tautinio tapatumo,orumo, savigarbos klausimus, á kuriuos skai-tytojai turëjæ atsakyti reiklumu sau – vartotilietuviø kalbà ir kitus raginti, prieðintis politi-nei tëvynës priespaudai, neatlygintinai darytinaudingus darbus (Kovos…, 1957). Kas vertëredaktorius lituanistinës veiklos telkimo labuilaikytis tokiø nekompromisiniø pozicijø? Vie-na vertus, bûtinybë atsispirti priespaudai ir ly-gia greta – netgi ið to uþdirbti... Kita vertus,tik maþiau valdoma þiniasklaida per laisvus in-formacijos mainus, per interviu ar laiðkø þan-rus parodo platesná vaizdà – tà, kuris padedaperprasti socialiniø santykiø prieðtaringumà irproblemas. Tuo noriu pasakyti, jog praeitiesperiodikoje paskelbtos þinios apie kokius nors(ypaè politinius) ávykius politiniø draudimø sà-lygomis dar nëra tikros. Juk knygneðystës reið-kinys ir blaivybës sàjûdis turi daugiau spalvø,jeigu tik jø laikotarpio redaktorystæ imsimevertinti sàþiningai: vienu atveju bûdavo gabe-namos ne tik knygos ir laikraðèiai, bet ir kito-kios kontrabandinës prekës, o antruoju atve-ju atsakymo reikëtø ieðkoti ir tarp draudimøBaþnyèiai valdyti daugiau nekilnojamojo tur-to (Merkys, 1999). Persikëlæ á sovietmetá, taippat privalome atskirti politinius disidentus nuotø spaustuvininkø, kurie skleidë draudþiamàspecifinæ literatûrà – maldaknyges. Pastaràjáatvejá irgi jau galime vertinti kaip vertà rizikosuþdarbá.

Jeigu istorija parodo prieðingø, prieðtarin-gø ar prieðiðkø politikos tendencijø, tai jos ly-giai taip pat atsispindi kokioje nors atitinka-mo laikotarpio spaudoje. Taigi draudimø pa-sekmës politinës komunikacijos prasme tam

14

tikras bendruomenes sutelkia pasiprieðinimui:paskata gali bûti materialiniai trûkumai, o re-zultatas – idealistinis, atsispindintis palikuo-niø statomuose paminkluose.

Komunikacijos ir informacijos studijosdraudimø aspektu parodo, koks tikrovëje bû-davo valdþios (valdovø) ir jos pavaldiniø inte-resas formuojant vieðàjà nuomonæ pasitelkiantperiodinæ spaudà. Istoricizmas savaime paver-èia praeitá gyvø, spalvingø ávykiø seka. Bet jo-je mes turime rasti moderniai visuomenei pra-verèianèiø áþvalgø, kurios neabejotinai bûda-vo formuluojamos ir paskleidþiamos pasitel-kiant ávairias masinës komunikacijos priemo-nes. Istorinëje valstybiø formavimosi, kûrimosiar þlugimo, atsinaujinimo, atgimimo, skilimoar vienijimosi raidoje itin svarbu pastebëti, ko-kios informacijos sklaidos tendencijos ásivyrau-ja (tai ir yra reikðminga dirbant informacijosapdorojimo, analizës ar sklaidos srityje). Isto-rinis ryðys tarp valstybës valdymo, periodinësspaudos plëtojimo ir tam tikros santvarkos ási-galëjimo turi bûti tiriamas tiek, kiek tai nau-dinga tam tikroje geografinëje platumoje iðsi-aiðkinti tautos tapatumo ir tradicijø galias, ku-rios lemia atsparumà iðlikti ir dominuoti re-gione. Tirdami nacionalinës informacijos sis-temos brendimà, siûlome nuolat turëti minty-se tarptautiniø santykiø raidà bei uþsienio po-litikos tikslø ágyvendinimà pasitelkiant þiniask-laidà.

Juk „mûsø“ valstybës vadovø poþiûris ir in-formacijos vaidmens suvokimas europietiðka-me kontekste tikriausiai tiesiogiai nesutaps sulituanistikos samprata jos siauràja prasme.Ypaè turint galvoje, kad tik 1760 metais pa-skelbiama karaliaus Augusto III privilegija, su-teikusi Vilniaus akademijai teisæ leisti laikrað-èius, ir tada atsiranda Kurier Litewski („Lietu-vos kurjeris“) – pirmasis laikraðtis Vilniuje(1761, savaitraðtis) bei jo priedai. Taèiau vals-

tybës politinio komunikavimo prasme priva-lome tai traktuoti ir kaip lituanistinës politi-nës kultûros tam tikrà uþuomazgà. Kalba ðiuoatveju tikrai dar nëra toks svarbus vertinimokriterijus; tokiam politiniam sàmoningumuireikëjo dar kone pusantro ðimto metø. Lietu-viðkumo ir tëvynës tapatumo sampratà pagalgeografinæ ir istorinæ kilmæ atskleidþia ði Ado-mo Honorijaus Kirkoro, vieno þymiausiø ir ga-biausiø XIX a. periodikos redaktoriø intelek-tualø, citata: Esu lietuvis, ir niekada tas jaus-mas manyje nebus sunaikintas… (Kirkoras A. H.Ið laiðkø paveldo). Bûtent „Ïàìÿòíàÿ êíèæêà

Âèëåíñêîé ãóáåðíèè“ („Vilniaus gubernijosþinynas“ – Vilniaus gubernijos Statistikos ko-miteto metraðtis, ëjæs 1845–1915 m.) redakto-riaus A. H. Kirkoro pastangomis 1854 m. paskel-biama lietuviø dainø, legendø, medþiagos apielietuviø paproèius. A. H. Kirkoro 1859 m. lie-pos 1 d. ásteigtoje spaustuvëje spausdinami irlietuviø ðvietëjo Mykolo Akelaièio leidiniai(„Kvestorius, po Lietuvà vaþinëdamasis, þmo-nes bemokinàsis“, „Lietuviðkas elementorius“,„Tëve mûsø, malda Vieðpaties Iðganytojaus“).

Taèiau savo valdovø informacijos vaidmensvertinimà galime perprasti, ádëmiau paþvelg-dami á kaimyniniø kraðtø plëtrà. Pavyzdþiui,bûtina paminëti Rusijos informacinës politi-kos raiðkà jos vidaus ir Vakarø Europos reika-lø atþvilgiu: caro Petro I reformoms stiprinti,Rusijos imperijai plësti svarbi priemonë buvopirmasis laikraðtis „Âåäîìîñòè“(1702) –„Þinios“, kuriø redaktorius buvo pats impe-ratorius. Nors laikraðèio paskirtis apibrëþta pa-prastai – informuoti apie uþsienio ir vidaus ávy-kius (ið imperatoriaus dekreto), informaci-nei politikai, jos specialistams Rytuose visadabûdavo ir yra skiriama nuoseklaus dëmesio.

Nacionalinis patyrimas kuriant mitus, ku-rie taip pat vartojami komunikacijos sistemo-se (ypaè periodinëje þiniasklaidoje) kaip ste-

15

reotipai, ir iðaukðtintø asmenybiø valstybinin-kø vaidmuo, kuriø sprendimai ar veikla turëjoar turi átakos visuomenei, yra naudingas pa-þinti tyrinëjant spaudos ir valdþios ryðius, lem-tingø sumanymø atsiradimà ir ágyvendinimopasekmes. Turëdamas minty paminëtà drau-dimø filosofijà, atkreipiu dëmesá, kad istorijostëkmëje ryðkiausios asmenybës neiðsiversda-vo be tiesioginio santykio su þiniasklaida (kaiturime minty tik politikos veikëjus) ar bent jaunetiesiogiai atsispindëdavo ir atsispindi peri-odinëje spaudoje (jei turime minty kitø socia-liniø srièiø veikëjus). Jei tik galime ávertinti ko-ká nors valdovà ar vadovà kaip iðmintingà, iðkarto pastebime, kokios naudos jis turëjo per-pratæs periodinës þiniasklaidos vaidmená. Nëvienas istorijos mokslininkas (kà nors tirdamas),kaip ir joks tiesioginis istorinio veiksmo daly-vis, negalëtø ignoruoti spaudos vaidmens –ypaè nuo tø laikø, kai þiniasklaida tapo socia-line institucija. Pavyzdþiui, Lietuvos Respub-likos ágaliotasis atstovas Sovietø Sàjungoje Jur-gis Baltruðaitis 1926 metais primygtinai átiki-nëjo savo (t. y. mûsø) Vyriausybæ ne tik sutiktisu SSRS siûlomu tarpvalstybinës sutarties pro-jektu, bet ir rasti bûdø apriboti Maskvos po-zicijos kritikà Lietuvos þiniasklaidoje (nors1926 m. rugpjûtá Lietuvos ir SSRS vidaus si-tuacija ne tik politinës santvarkos, bet ir spau-dos laisvës poþiûriu visiðkai skyrësi kaip dienanuo nakties; beje, premjeras Mykolas Sleþevi-èius taip ir rekomendavo paaiðkinti rusams).Þinoma, vieðumo ribojimas nëra XX amþiaus„atradimas“. Taèiau skaudþios draudimø pa-sekmës rûpi iðkeliant ne tik ávairias mokslineshipotezes, bet ir formuluojant áþvalgas. Juksvarbu þinoti, kodël atsirasdavo sumanymø ap-riboti vieðàjá lietuviðkà þodá, ar jie visada bû-davo ágyvendinami ir kas apskritai paskatin-davo asmenybes priimti arba atmesti lemtin-gus sprendimus (taigi poezijos tyrëjai turi tei-

sæ aukðtinti minëtàjá J. Baltruðaitá, bet politi-kos þinovams jau vertëtø bûti santûriems).

Asmenybës informacinëje politikoje bûda-vo ir autoriai, ir jos subjektai. Asmenybës galidaryti átakà formuojant informacijos ir komu-nikacijos kryptis, jos taip pat gali tapti infor-macijos praneðimø herojais (arba „aukomis“).Istorijoje jos ásitvirtina kaip atpaþástami sim-boliai. Tarkime, generalgubernatoriaus grafoM. Muravjovo („koriko“) pavardë pirmiausiasiejama su lietuviðkos spaudos lotyniðkais rað-menimis draudimo laikotarpiu ar sukilimo ly-deriø baudimu, nors ið esmës imperatoriausAleksandro II ir kai kuriø caro ministrø atsa-komybë turëtø bûti didesnë; kita vertus, kaikuriø lietuviø veikëjø mecenatø nuopelnai(Anièas, 1993) nacionaliniam atgimimui turitokios vertës, jog galbût pranoksta tautos pa-triarchu praminto Jono Basanavièiaus darbus,taèiau ðis titulas istoriðkai paliekamas tik jam(Dr. Jonas..., 2003) ir tik ant jo kapo Vasario16-àjà pirmøjø ðalies politikø delegacijos dedavainikus. Kai kurie stereotipai – taip pat drau-dimø pasekmë: visuomenë, maþiau iðmanantiapie savo pirmtakus, ir savo politiniam elituiyra maþiau reikli. Tokioje visuomenëje spar-èiau tarpsta norai lyginti Sovietø Sàjungà ir Eu-ropos Sàjungà tik remiantis vieninteliu – drau-dimø patyrimu (Nuo Palemono..., 2003). To-dël ávairiais sociologiniø tyrimø paradoksaisjau XXI a. Lietuvoje neturëtumëme stebëtis:antai 2003 metø apklausos nuolat rodë, kadgyventojai maþiausiai pasitiki Seimu, bet ið par-tijø sàraðo, kuriomis pasitiki labiausiai, lyg ty-èia nurodydavo valdanèiàsias.

Komunikacijos ir informacijos politikos rai-doje draudimø laikotarpiai atskleidþia daugkonfliktø, tragedijø, dramø. Komunikacijos is-toriðkumo esmë ta, kad ji padeda atskleisti pra-eities ir dabarties procesø panaðumà. Bûtentið „ten“ traukdami motyvuotus atsakymus, nu-

16

plëðdami paslaptis, atsikratydami klaidinanèiøðaltiniø ar jø nutylëjimo, galime atsakyti á klau-simà, kodël dabar mûsø komunikacijos pro-cesai yra tokie, kodël á tam tikro pobûdþio pro-blemas, aktualizuojamas nacionaliniu mastu,atsakymø galima ir reikia ieðkoti ne tik tarppraeities faktø, bet ir tarp praeities publicisti-kos darbø (pvz., holokaustas, kaip baisus þydønaikinimo reiðkinys, yra XX a. tema, taèiau ieð-kodami politinio atsakymo á ðá klausimà Lie-tuvoje, straipsnius þydø tematika turëtumenagrinëti bent jau ið XIX a. spaudos, kad irVinco Kudirkos „Tëvynës varpø“).

Sëjëjas sëja þodá – ðis daugiareikðmis teigi-nys (tarsi iðvada) yra tinkamas pavyzdys tokiosfrazës, kuri, paisant komunikacijos teorijos,amþiø raidoje atspindi praneðimø siuntëjo pla-èioms auditorijoms interesà bûtinai jas pasiekti(kad ir kaip jos buvo, yra ar bûtø ávardijamos).Nuoseklios komunikacijos ir informacijos stu-dijos atskleidþia „sëjëjø“ vaidmenis Lietuvoslaukuose tada, kai jø veiksmø pasekmës pa-grindþiamos atitinkamais ðaltiniø tyrimais, pri-taikius trilypæ teksto (net kai tai esti tik þinu-të) reikðmæ: jis per pastaruosius amþius visais

politiniø draudimø laikotarpiais turëjæs ne tikpretekstà, kontekstà, bet ir potekstæ (plg. pub-likacijos „Literatûros ir meno“ savaitraðtyje„vëlyvuoju“ sovietmeèiu). Juk niekas kitas ge-riau uþ komunikacijos ir informacijos moksløspecialistus neávertintø ir propagandos reiðki-nio paplitimo tam tikrais socialinës paþangoslaikotarpiais: tiek XX a. 3-iàjá deðimtmetá, kaivaldþia þurnalistikà tik priskirdavo propagan-dinei misijai, tiek vëliau, per okupacijø reþi-mus (Apie partinæ..., 1957), kai þurnalistika bû-davo tiesiogiai pavaldi valstybinei partinei pro-pagandos struktûrai, nors paþintá su propagan-dos reikalavimais valdþios reikalavimø aspek-tu turime pradëti nuo kur kas ankstesniø lai-kø (Pugaèiauskas, 1998).

Lietuvoje dar nespëjome suþinoti, ar Va-karuose knygneðystës laikotarpis taps prieðta-ringos Europos raidos istorijos objektu. Mumsknygneðystës reiðkiná svarbu pristatyti pasau-liui kaip unikalø kultûros sklaidos reiðkiná. Ta-èiau Lietuvos visuomenei kur kas naudingiautirti informaciniø draudimø pasekmes, kad pa-vyktø atskleisti daug prieðtaringø dalykø, pa-dësianèiø kurti visuomenës rytdienà.

LITERATÛRA

• Apie partinæ ir tarybinæ spaudà: Dokumentø rin-kinys. Vilnius, 1957, p. 583.

• ANIÈAS, J. (1993). Petras Vileiðis. Vilnius: Al-ma littera. 272 p.

• Dr. Jonas Basanavièius, 1851–1927. Lietuvos na-cionalinio muziejaus biblioteka, 11. Vilnius, 2003.

• Kovos metai dël savosios spaudos. Chicago, 1957.367 p.

• MERKELIS, A. (1957). Juozas Tumas-Vaiþgan-tas. Vilnius: Vaga, 1989. 398 p.

• MERKYS, V. (1999). Motiejus Valanèius: tarpkatalikiðkojo universalizmo ir tautiðkumo. Vilnius: Min-tis. 817 p., iliustr.

• Nuo Palemono iki Europos Sàjungos mitologi-jos. Interviu su G. Beresnevièiumi. Literatûra ir me-nas, 2003, gruodþio 19, Nr. 51.

• PETERS, John Durham (2004). Kalbëjimas vë-jams. Komunikacijos idëjos istorija. Vilnius: Raðytojøsàjungos leidykla. 355 p.

• PUGAÈIAUSKAS, V. (1998). Napoleono admi-nistracija Lietuvoje. Vilnius: Vaga, 1998, p. 124–141.

17

Áteikta 2004 spalio 29 d.

INHERITANCE OF THE PHILOSOPHY OF BANS IN THE DEVELOPMENTOF COMMUNICATION AND INFORMATION POLICY

Andrius Vaiðnys

S u m m a r y

The recovery of the Lithuanian press in Latin cha-racters is a considerable achievement, however, wi-thin the framework of historical development, theconsequences of bans should be also considered bytaking account of the problems encountered. Thearticle discusses the inheritance of the public thoughtand social traditions which is reflected in the pre-sent-day relationships of our society; the consequen-ces of bans on information are analysed in order toreveal a large number of the controversial issues thatare going to contribute to the formation of the futu-re of the society.

Over the year of the commemoration of the cen-tenary of the recovery of the Lithuanian press inLatin characters, many problems of social self-awa-reness have been pointed out: the freedom returnedin 1904 in the consciousness of society has so farbeen popularly viewed in Lithuania only as the achie-vement of the periodical press and celebrated onlyas the journalists’ day; in the 21st century, a newphenomenon of the Lithuanian-English bilingualismappears; the concept of civil mindedness among Lit-huanians is not measured on the basis of the crite-rion of patriotic responsibility, etc. The mentionedissues may be recognised as significant by taking ac-count of when and how the term of political commu-

nication started to push its way into our nationalpolitical culture and the vocabulary of the executivebranch of government, in particular – when and howthe need for the formation of the information policyused to be felt or is felt.

The experience of forerunners’ social relation-ships has revealed, ever since the 19th century, whenthey were under constant political bans and had tofear persecutions by authorities, the shortcomings ofan intricately-woven national system of the exchangeof information and freedom of expression, one ofthe largest shortcomings being the fact that until no-wadays, communication sciences in Lithuania havebeen provided with rather a historical or philosophi-cal foundation than the recognition that the societywhich, from generation to generation, has experien-ced bans on the public thought of varied stringency(irrespective of authorities) needs consistent rese-arch of the development of communication. In res-pect of Lithuanians, who succeeded in overcomingdifferent stages of bans of the past century, even thehistoricity of communication may well serve as a firmfoundation for the development of communicationand information sciences. However, the need for Statepolicy to develop information research is weaker thanthat for the exchange of information.

18


Valstybës þiniø ekonomikos politika:þiniø vadyba ir antreprenerystë

Renaldas Gudauskas

Vilniaus universiteto Tarptautinio þiniøekonomikos ir þiniø vadybos centro direktorius,profesoriusDirector of International Centreof Knowledge Economy & Managementof Vilnius UniversityTel. (+3705) 236 61 06; faks. (+3705) 236 61 08El. paðtas: [email protected] svetainë: www.tzc.vu.lt

Informacinë visuomenë – tai visuomenë, ku-rioje kritinë þmoniø masë savo veiklai naudo-jasi informacija kaip iðtekliumi. Kadangi in-formacija yra tik viena ið þiniø rûðiø, informa-cinë visuomenë apima dalá þiniø visuomenës.Kartu ji gali bûti traktuojama kaip tam tikrasvisuomenës raidos etapas kuriant þiniø visuo-menæ. Chaosas ir kompleksiðkumas verslo

Þiniomis grástos plëtros strategija pasiþymi tuo, kad pasitelkiama visa þmonijos patirtis, siekiantkurti informuotà ir iðmintingà visuomenæ. Ðvietimas, mokslas, informacinë infrastruktûra suda-ro þiniø ekonomikos esmæ. Þinioms kurti ir naudoti reikalingi iðsilavinæ pilieèiai. Dinamiðka in-formacinë infrastruktûra yra bûtina efektyviai komunikacijai, informacijai ir þinioms skleisti beiapdoroti. Straipsnio tikslas – atskleisti esminius þiniomis grástos ekonomikos komponentus, bû-tinus veiksmingam þiniø taikymui ir antreprenerystës klestëjimui valstybëje.

Ateitis priklauso organizacijoms, gebanèiomsintegruoti geriausià Rytø ir Vakarø patyrimà beiparengti ir ádiegti savo veikloje universalø þiniø

vadybos modelá, kurio pagrindu gali bûtikuriamos naujos þinios.

aplinkoje ne tik sukûrë informacijos pertek-liø, bet kartu pakeitë daugelio darbø pobûdáir organizacijø struktûrà. Svarbiausia ðiuolai-kiniø organizacijø problema þiniø ekonomi-kos sàlygomis – uþtikrinti sinergijà tarp in-formaciniø technologijø apdorojamø duome-nø bei informacijos ir kûrybiniø bei inovaci-niø organizacijos þmoniø gebëjimø.

2002 metais Europos virðûniø taryba Lisa-bonoje patvirtino strategijà, kurioje ávardytaEuropos Sàjungos vizija – „konkurencingiau-sia ir dinamiðkiausia þiniomis grásta ekonomi-ka pasaulyje, gebanti tvariai ekonomiðkai plë-

David Skyrme ir Debra Amidon

19

totis sukuriant daugiau ir geresniø darbo vie-tø ir stiprinanti socialinæ sanglaudà“. Strate-gijoje numatytos kelios prioritetinës sritys:

• uþimtumo ir socialinë politika;• ûkio reformos (finansø rinkos, energe-

tika, transportas, ryðiai, tinklai, vieðiejipirkimai);

• konkurencinga, þiniomis grásta ekono-mika (ðvietimas, moksliniai tyrimai irinovacijos).

Pagrindinis Lietuvos tikslas ástojus á Euro-pos Sàjungà – greitas ir tvarus ekonominis au-gimas ir Lietuvos ekonomikos konkurencin-gumo stiprinimas. 2002 m. gruodþio 3 d. buvopasiektas nacionalinis susitarimas dël priori-tetiniø socialinës ir ekonominës plëtros srièiø.Jame numatoma:

• konkurencinga þiniø ekonomika, skatinan-ti kurti darbo vietas þiniø sektoriuose;

• ðvietimo ir mokslo sektoriai gali padëtispræsti þiniø ekonomikos keliamus klau-simus ir kokybiðkai reaguoti á Europosiniciatyvas, susijusias su tyrimais ir ino-vacijomis;

• kova su skurdu ir socialine atskirtimi;• þemës ûkio sektoriaus reorganizavimas,

konkurencingumo didinimas, infra-struktûros atnaujinimas ir verslo gali-mybiø didinimas;

• vieðojo sektoriaus valdymo ir vieðojo ad-ministravimo reforma.

Esminiø informacinës visuomenësplëtros pokyèiø Lietuvoje tendencijos

Valstybës investicijos á informacinës ir þiniøvisuomenës sektoriø nuosekliai didëja. 2000 m.informacinës visuomenës projektams skiria-mos investicijos (pagal Valstybës investicijøprogramas) sudarë 21,8 mln. Lt; 2001 m. –80,5 mln. Lt; 2002 m. – 90,5 mln. Lt; 2003 m. –99,2 mln. Lt; 2004 m. – 111 mln. Lt (papildo-

mai ðiems projektams naudojamos ir ES lëðos –2002 m. jos sudarë 9,8 mln. Lt, 2003 m. –47,5 mln. Lt, 2004 m. – 61,7 mln. Lt). Dël tovyksta esminiai informacinës visuomenës plët-ros pokyèiai ávairiose visuomenës gyvenimosrityse.

Statistikos departamento prie LietuvosRespublikos Vyriausybës duomenimis, 2002 m.pabaigoje 100 moksleiviø mokyklose teko 3,2kompiuterio, 2003 m. – jau 5,1 kompiuterio(ið jø maþdaug du treèdaliai turëjo internetoryðá; tiek per 2002 m., tiek per 2003 m. ðis ro-diklis pagerëjo po 60 proc.). Interneto ryðá turiapie du treèdalius visø ðalies mokyklø. 2004 m.I ketvirtá kompiuteriu naudojosi beveik 43 proc.15–74 metø amþiaus asmenø. 2003 m. II pusë-je Lietuvoje kompiuteriu naudojosi 39 proc.15–74 metø amþiaus gyventojø (I ketvirtá –37 proc.). Internetu 2004 m. pirmàjá ketvirtánaudojosi 30 procentø visø 15–74 metø amþiausasmenø (2003 m. treèiàjá ketvirtá – 27 proc.).Aukðti ðaliø rodikliai interneto skvarbos srity-je paprastai yra susijæ su jo naudojimu namuo-se, t. y. ne tik darbo, bet ir asmeninëms reik-mëms. Lietuvoje interneto naudojimo namøûkiuose rodikliai didëja gana sparèiai. Asme-niná kompiuterá namuose 1996 metais turëjovienas ið ðimto namø ûkiø, o 2004 metø pir-màjá ketvirtá – kas ketvirtas namø ûkis: mieste– 32 proc., kaime – 11 proc., o penkiuose di-dþiausiuose miestuose – net 58 proc. namøûkiø. Internetu namuose 2004 m. pirmàjá ketvirtánaudojosi 10,6 procento namø ûkiø. Mieste in-ternetà namuose turëjo kas septintas namøûkis, kaime – tik du ið ðimto. Namø ûkiø tyri-mø duomenimis, 2002 m. internetu namuosenaudojosi 4,1 proc., 2003 m.– 8 proc. visø na-mø ûkiø. 2004 m. III ketvirèio duomenimis,darbe internetu naudojasi 39,1 proc., namuo-se – 54,5 proc., mokymo ástaigose – 15,3 proc.,vieðose interneto naudojimo vietose (pvz., in-terneto kavinëse, vieðuose interneto prieigos

20

taðkuose ir pan.) – 9,1 proc. visø interneto var-totojø (TNS Gallup, 2004).

Ryðiø reguliavimo tarnybos naujausiais duo-menimis telekomunikacijø srities raidos ten-dencijos áspûdingos. Per 2003 metus Lietuvosmobiliojo ryðio vartotojø skaièius iðaugo 32 proc.iki 2,152 mln., t. y. 100 gyventojø teko 62 mobi-liojo ryðio linijos. Bendras mobiliojo telefonoryðio paslaugø abonentø skaièius per 2004 m.ketvirtá padidëjo 9,8 proc. ir pasiekë 2,75 mln.,t. y. beveik 80 abonentø 100 gyventojø. Naujømobiliojo telefono ryðio teikëjø bendras abo-nentø skaièius per ketvirtá beveik nepakito irlaikotarpio pabaigoje buvo 18,8 tûkst. Lietu-vos telekomunikacijø rinka pirmàjá ðiø metøpusmetá, palyginti su 2003 sausio-birþelio më-nesiais, iðaugo 5,2 proc. iki 1,035 mlrd. litø.Antràjá ðiø metø ketvirtá ðalies telekomunika-cijø rinkos pajamos siekë 529,8 mln. litø ir bu-vo 4,87 proc. didesnës, palyginti su 2004 metøsausio–kovo mënesiais.

Statistikos departamentu prie LRV duome-nimis, 2003 m. vieðojo administravimo paslau-gas internetu teikë apie 68 proc. vyriausybeiatskaitingø institucijø, 92 proc. ministerijø (ir48 proc. joms atskaitingø institucijø), pusë ap-skrièiø administracijø bei 42 proc. miestø irrajonø savivaldybiø. 2004 metais kompiuteriaisnaudojosi 89,7 proc. apdirbamosios gamybosir paslaugø sektoriaus ámoniø (2003 m. –84,8 proc.); 2004 m. 89,7 proc. ðalies ámoniøbuvo prisijungusios prie interneto (2003 m. –84,8 proc.). Ávairios valstybës sveikatos prie-þiûros ástaigos 2003 m. turëjo vidutiniðkai po26 kompiuterius. Per metus kompiuteriø skai-èius iðaugo 18,5 proc. Minëtose institucijosekompiuteriø, prijungtø prie interneto, buvoperpus maþiau, t. y. vidutiniðkai po 13 (ðis skai-èius per metus iðaugo 30 proc.). 2003 metøduomenimis, vidutiniðkai kiekvienoje valsty-bës ar savivaldybiø institucijoje ir ástaigoje bu-vo apie 79 kompiuterius, 2002 m. – apie 66 kom-

piuterius (t. y. per metus kompiuteriø skaièiuspadidëjo penktadaliu). 2003 metais beveik vi-sos institucijos (99,7 proc.) buvo prisijungusiosprie interneto, daugiau kaip pusë jø (53 proc.)turëjo savo interneto svetainæ. Vyriausybë irvisi jai atskaitingi departamentai bei ástaigos,taip pat ministerijos, apskrièiø administracijos,savivaldybës yra prisijungæ prie interneto. Inter-neto ryðá turi maþdaug trys ketvirtadaliai(72 proc.) valstybës ir savivaldybiø institucijø irástaigø kompiuteriø (per metus kompiuteriø, pri-jungtø prie interneto, skaièius padidëjo 26 proc.).

Paspartëjo ir elektroninës valdþios paslau-gø plëtra. 2004 m. balandá vieðojo administra-vimo institucijø interneto svetainëse buvo lan-kæsi 11 proc. 15–74 metø Lietuvos gyventojø,arba 38 proc. interneto vartotojø. 2003 metøspalá atlikto analogiðko tyrimo duomenimis, in-ternetu á vieðojo administravimo institucijas bu-vo kreipæsi (t. y. lankæsi jø interneto svetainë-se) 6 proc. gyventojø, arba 28 proc. besinau-dojanèiøjø internetu. Ðiø metø pirmàjá pusmetápagrindiniø vieðøjø paslaugø perkëlimo áelektroninæ terpæ lygis Lietuvoje siekë 50 proc.2003 metø pabaigoje ðis lygis siekë 44 proc.(TNS Gallup, 2004). Pagal Lietuvos banko pa-teikiamà informacijà, galima konstatuoti esmi-nius pokyèius ir elektroninio verslo srityje. Ðiømetø pirmàjá pusmetá internetinës bankininkys-tës paslaugø vartotojø skaièius virðijo 784 tûkst. –palyginti su ðiø metø pradþia jø padaugëjo apie23 proc., o augimas per pastaruosius dvylika më-nesiø sudarë 65 procentus.

Dabartiniu visuomenës raidos etapu Lie-tuvos Respublikos Vyriausybë yra nustaèiusiðias prioritetines sritis:

• geresnë verslo aplinka;• konkurencingas þemës ûkio sektorius;• socialiniø problemø sprendimas, nedar-

bo ir skurdo maþinimas;• ðvietimo, mokslo ir kultûros plëtra;

21

• informacijos ir þiniø visuomenës kûri-mas;

• vieðoji tvarka ir saugumas.

Pagal Bendràjá programavimo dokumen-tà, pagrindinis 2004–2006 m. Lietuvos plëtrosplano tikslas – augantis ðalies ûkio konkuren-cingumas, lemiantis sparèià þiniomis grindþia-mo ûkio plëtrà, iðreikðtà visø pirma realausBVP ir uþimtumo didëjimu ir vedanèià prie di-dëjanèios gerovës ir aukðtesniø gyvenimo stan-dartø visoje ðalyje visiems jos gyventojams.

Þiniomis grindþiamos ekonomikoskûrimas:

• Kad pilieèiai galëtø gauti, taikyti ir da-lytis informacija, tobulinamas ðvietimasir þmoniø iðtekliai.

• Siekiant artimesnio Lietuvos mokslo irverslo atstovø bendradarbiavimo nau-jø technologijø pagrindu kuriamosnaujoviø skatinimo sistemos.

• Kuriama informacinë visuomenë, kurituri galimybiø uþ nedidelæ kainà nau-dotis efektyviomis informacinëmis ir ry-ðio technologijomis (IRT), o jos savoruoþtu padeda ðvietimui, skatina nau-joves ir padeda uþmegzti ryðius.

Anot Pasaulio banko, galimi tokie rezul-tatai bei numatytø tikslø ágyvendinimo rodik-liai:

Ðvietimas ir þmoniø iðtekliai:• Priëmimø á treèiosios pakopos ðvietimo

institucijas skaièius;• Barjerø tarp skirtingø ðvietimo tipø ir

lygmenø maþinimas;• Tvirtesni ryðiai su pasauline ðvietimo

sistema (universitetø susivienijimai, fa-kultetø pasikeitimas studentais, bendrikursai);

• Profesinio lavinimo ir rengimo sistemosmokymo programa, kuri padeda sutel-

kti dëmesá á bendras þiniø ir ágûdþiøspragas;

• Darbdaviø lëðos ugdymui.Konkurencinga moksliniø tyrimø schema:• BVP procentas, iðleidþiamas tyrimams

ir plëtrai; iðtekliø, skiriamø tyrimams irplëtrai, struktûrinis pasiskirstymas;

• Moksliniai darbuotojai – procentas vi-sos darbo jëgos atþvilgiu;

• Ðalyje uþregistruotø patentø skaièius;• Atidaromø universitetø ir mokslinio ty-

rimo centrø skaièius.Galimybë visur naudotis telefonu ir (arba)

internetu:• IRT sektoriaus sukuriama BVP dalis

(procentas);• Bendruomeniniø centrø, turinèiø tele-

fono ir (arba) interneto ryðá, skaièius.Ilgalaikëje Lietuvos ekonominës plëtros

strategijoje iki 2015 m. numatytos tokios es-minës kryptys:

• Informacijos visuomenë: ðvietimas irmokslas, darbuotojø kompetencija,valstybës valdymas, kultûra;

• Saugi visuomenë: aplinkosauga, kraðtoapsauga, vieðasis saugumas, socialinëapsauga, sveikatos prieþiûra, uþsieniosantykiai, teismø sistema;

• Konkurencingas ûkis: pramonë ir ver-slas, energetika, transportas ir tranzi-tas, þiniø ekonomika ir elektroninë pre-kyba, kaimo ir þemës ûkio plëtra, finan-sø politika, regioninë plëtra, turizmas.

Þiniø ekonomikos esmë

Þiniø ekonomika þymi tam tikrà ekonomikoskokybæ, jos plëtros tarpsná. Þiniø ekonomikaibûdinga tai, kad itin svarbiu gamybos veiks-niu tampa þinios: gamybos technologijos pra-monëje, pardavimø technologijos prekyboje,klientø aptarnavimo metodai teikiant paslau-

22

gas. Svarbi inovacijø – þiniø virtimo verslosprendimais problema, inovacijas suprantantplaèiàja, ne tik aukðtøjø technologijø, prasme(Knyga..., 2004) (1 pav.)

Pagal Pasaulio bankà, þiniø ekonomikos es-mæ sudaro:

1. Ðvietimas ir mokslas – þinioms kurti irnaudoti reikalingi iðsilavinæ ir gebantyspilieèiai.

2. Informacinë infrastruktûra – efektyviaikomunikacijai, informacijos ir þiniøskleidimui bei apdorojimui reikalingadinamiðka informacinë infrastruktûra.

3. Ekonominë skatinamoji ir institucinë san-tvarka – reguliacinë ir ekonominë ap-linka, leidþianti þinioms laisvai judëti,palaikanti investicijas á informacijos irkomunikacijos technologijas, o svar-biausia – antreprenerystë, skatinanti þi-niø ekonomikà.

4. Inovacijø sistemos – bûtini tyrimø cen-trø, universitetø, „Think Tanks“, priva-èiø kompanijø bei bendruomeniø grupiø

tinklai integruojantis á globalias þinias. Jieturi asimiliuoti ir adaptuoti lokalius po-reikius, kurti naujas þinias.

Þiniomis grástos plëtros strategijai bûdingas:• Prieinamumas. Siekimas þmogiðkosios,

ypaè kultûrinës, patirties ávairovës pa-grindu kurti ne tik informuotà ir þinan-èià, bet ir iðmintingà visuomenæ.

• Ágalinimas. Gebëjimas ir galimybë ak-tyviai dalyvauti lokaliuose, nacionali-niuose, globaliuose sprendimø priëmi-mo procesuose.

• Valdymas. Institucinë struktûra, remian-ti ir skatinanti iðmintingà partnerystæ.

Esminiai þiniomis grástos ekonomikos kom-ponentai:

• Iðsilavinusi ir águdusi visuomenë, ge-banti efektyviai kurti, dalintis ir naudotiþinias.

• Dinamiðka informacijos infrastruktûra,palaikanti efektyvià informacijos komu-nikacijà, skleidimà ir apdorojimà.

1 pav. Þiniø ekonomikos esmë (IST programa)

Žinių ekonomika

Sveikatos apsauga • Prevencinė sveikatos

priežiūra

• Gydomoji sveikatos

priežiūra

Mažesnė nutolusių ir neturtingų regionų izoliacija • Komunikacija

• Prieiga prie žinių

Švietimas

• Pagrindinis

• Aukštais

• Profesinis

Vyriausybė: • Elektroninė mokesčių

sistema

• E. Vyriausybė

• Registrai

• Prieiga prie informacijos,

demokratizacija

Finansų sektorius: • Nauji produktai

• Nutolusi prieiga

Aplinkos ir natūralių išteklių vadyba:

• Teledetekcija

• Kompiuterizuotos DB

• Ekologija pagrįstos

žemdirbystės vadyba

Privačios organizacijos: • Produkcijos, logistikos ir

marketingo efektyvumas

• E. komercija

• Programinės įrangos

produkcija

h i į

Aukðtasis

23

• Veiksminga firmø, tyrimø centrø, uni-versitetø, konsultantø bei kitø organi-zacijø inovacijø sistema, leidþianti in-tegruotis á globalià þiniø iðtekliø visu-mà, asimiliuoti ir adaptuoti joje loka-lius poreikius bei kurti naujas techno-logijas.

• Ekonominë ir institucinë struktûra,skirta efektyviam esamø ir naujø þiniønaudojimui bei antreprenerystës kles-tëjimui.

Þiniomis grástoje ekonomikoje funkcionuo-ja skirtingi þiniø tipai, apimantys „þinoti kà“,„þinoti kodël“, „þinoti kaip“ ir „paþinoti kà“(know-what, know-why, know-how, know-who).Kai kurie þiniø tipai yra artimesni rinkos ter-minijai, o kiti, ypaè „þinoti kaip“ bei „paþinotikà“, yra labiau neaiðkaus ir sunkiai nusakomopobûdþio, taèiau daþniausiai yra svarbiausi. Pa-gal OECD:

• „Þinoti kà“ apibrëþia informacijai ar-timiausiø faktø sukaupimà.

• „Þinoti kodël“ þinios yra susijusios sumokslinëmis þiniomis bei gamtos dës-niais, kurie yra technologinio raidos beiproduktø ir procesø paþangos pagrin-das.

• „Þinoti kaip“ reiðkia ágûdþius ir gebëji-mus veikti. Tokios þinios yra tipinës or-ganizacijoje. Iðplëtotos ir turimos þiniosyra industriniø tinklø formavimosi prie-þastis, leidþianti organizacijoms dalytisþinojimo elementais ir juos derinti.

• „Paþinoti kà“ apima informacijà „kas þi-no kà“ bei „kas þino, kaip kà padaryti“.Ðios þinios reiðkia formavimà specialiøapsauganèiø bei ágalinanèiø socialiniøryðiø su reikiamais asmenimis. Jos lei-dþia reikiamu laiku pasiekti reikiamusekspertus, o ðitai labai svarbu greitai re-aguojant á pokyèius.

Þiniomis grástoje ekonomikoje organizaci-jos ieðko jungèiø, kuriomis skleistø interakty-

vø organizaciná mokymàsi, leidþiantá iðorëspartneriams bei tinklams tiekti papildomus ið-teklius. Tokie ryðiai padeda organizacijoms su-maþinti kainà bei rizikà, susijusià su inovacijaplatesniame organizacijø kontekste, prieitiprie naujausiø tyrimø rezultatø, ásigyti naujøproduktø ir procesø technologiniø komponen-tø, dalytis gamybos iðtekliais, marketingu ir di-stribucija. Kadangi ðios organizacijos gaminanaujus produktus ir procesus, jos turi aiðkiaiþinoti, kuriuos veiksmus atliks paèios, kuriuos– bendradarbiaudamos su kitomis firmomis,universitetais ar tyrimø institucijomis, kuriuosatliks vyriausybës palaikomos (OECD).

Ðià naujà ekonomikà (2 pav.), sukûrusià visgausëjanèius þiniomis grástus produktus ir pa-slaugas, Alanas Greenspanas, JAV Federali-nio rezervo pirmininkas pavadino „besvoreekonomika“. Poþiûris, kad þinios, ágyvendin-tos naujuose produktuose ir paslaugose, tapopirminiu turto kûrimo bei konkurencinio pra-naðumo iðtekliumi, yra skatinamas keleto tar-pusavyje susijusiø, akivaizdþiai neatremiamønaujosios ekonomikos impulsø:

• geografinio iðsisklaidymo, susijusio suatviros prekybos, kapitalo ir technolo-giniø rinkø globalizacija;

• naujø informaciniø technologijø, sklei-dþianèiø informacijos ir þiniø srautus;

• paplitusiø naujø organizaciniø struktû-rø, apimant ir tinkliniø organizacijøplëtrà;

• didëjanèio þiniomis grástø produktø irpaslaugø intensyvumo.

Anot R. E. Cole, „tiesioginæ viso to átakàlabiausiai árodo vis didëjantis þiniomis grástøproduktø ir paslaugø intensyvumas“(Cole,1999).

Amerikos mokymo ir raidos draugijos tech-nologijos ir suaugusiøjø ðvietimo komisijos

24

(Technology & Adult Learning of American So-ciety Training & Development, ASTD) poþiû-riu, þiniø ekonomika yra ekonomika, varomaidëjø ir þiniø, o ne materialiøjø iðtekliø; tai eko-nomika, kurioje darbo vietø kûrimo ir aukð-tesniø gyvenimo standartø garantas yra ino-vacijos bei technologijos, ádiegtos á paslaugasir produktus. Ðioje ekonomikoje rizika, neþi-nomybë ir nuolatinis pokytis yra taisyklë, o neiðimtis. Neapdoroti þiniø ekonomikos iðtekliaiyra informacija ir þmonës, turintys ágûdþiø.Màstydami naujoviðkai, jie nuolat konvertuo-ja informacijà á naujas þinias, produktus ir pa-slaugas.

D. Skyrme nurodo tokius þiniø ir tradici-nës ekonomikos skirtumus:

2 pav. Þiniø ekonomika ir valstybës veiklos kokybë (OECD)

• Ne nepritekliaus, bet pertekliaus eko-nomika. Prieðingai tradiciniams iðtek-liams, kurie naudojami iðsenka, infor-macijà ir þinias galima skleisti ir didintinaudojant.

• Iðnyko erdvës efektas. Tam tikromistechnologijomis ir metodais kuriamosvirtualios rinkos ir virtualios organiza-cijos, o ðitai leidþia veikti greitai ir lanks-èiai visame pasaulyje.

• Ástatymai, barjerai ir mokesèiai sunkiaipritaikomi net nacionaliniu lygmeniu.Þinios ir informacija – reiðkinys, kurioporeikis yra didelis, o barjerai maþiausi.

• Þiniø vertæ turintys produktai ar paslau-gos gali turëti átakos papildomiems mo-

VALSTYBĖS VEIKLOS KOKYBĖ augimas, darbo vietų kūrimas,

konkurencingumas

Žinių generavimas, skleidimas ir naudojimas

Firmų gebėjimai ir tinklai

Kitos

tyrimų

institucijos

Mokslo sistema

Institucijų palaikymas

Globalūs inovacijų tinklai In

du

strijų

kla

ste

ria

i

Nacionalinė inovacijų sistema

Reg

ion

inės

info

rm

acij

os

sist

em

os

Makroekonominis ir priežiūros kontekstas

Švietimo ir mokslo sistema

Komunikacijos infrastruktūros

Produkto rinkos sąlygos Rinkos sąlygų veiksniai

Nacionalinė inovacijų kompetencija

25

kesèiams, palyginti su panaðiais produk-tais, nepagrástais þiniomis.

• Kainø nustatymas ir vertë priklauso nuokonteksto. Ta pati informacija ar þiniosgali turëti ið esmës skirtingà vertæ skir-tingiems þmonëms ar skirtingu laiku.

• Þinios, ádiegtos á sistemas ar procesus,turi didesnæ neatskiriamà vertæ nei tos,kurios yra nepritaikytos (tiesiog þmo-niø galvose).

• Intelektinis kapitalas, t. y. kompetencija,yra esminis vertës komponentas þiniomisgrástoje kompanijoje, vis dëlto reta kom-panija kompetencijos lygmená nurodo sa-vo metinëse ataskaitose. Prieðingai, per-sonalo maþinimas daþnai laikomasteigiamu iðlaidø maþinimo rodikliu.

Þiniø ekonomikos plëtrai reikalingas vie-ðojo ir valstybinio sektoriø, privaèiø ámoniø beimokslo institucijø bendradarbiavimas. Pati þi-niø ekonomika kitaip pertvarko ir dalyviø san-tykius.

Visuomenës galimybës ágyti ir panaudotiþinias yra esminis veiksnys, apibrëþiantis ða-lies ekonominá konkurencingumà. Þiniø svar-ba ekonomikos plëtrai vis didëja ir reiðkia skir-tumà tarp gerovës ir skurdo, valstybëse ir tarpjø. Gebëjimas ágyti ir panaudoti þinias apimair galimybes naudotis informacijos ir komuni-kacijos technologijomis. Ðis gebëjimas savoruoþtu reikalauja efektyviø ðvietimo ir moks-lo sistemø, naujo poþiûrio á inovacijas, kuriossusieja tyrëjus ir antreprenerius, kaip ir eko-nomines bei institucines struktûras, skatinan-èias panaudoti þinias kuriant naujus konkuren-cingus produktus ir paslaugas. Ðalies gebëji-mas siekti, kurti, skleisti ir diegti þinias á pro-duktus ir paslaugas yra kritinis ekonomikos au-gimo ir produktyvumo didëjimo veiksnys, pa-dedantis ðaliai bûti konkurencinga ðiuolaikinë-je globalioje ekonomikoje, kur pigi darbo jëgajau nebëra pakankamas pranaðumas.

Þiniø ekonomikos kompetencijos

Ekonomikos plëtra keièia darbo rinkos porei-kiø specifikà. Darbdaviai ðiandien ieðko dar-buotojø su aukðtuoju iðsilavinimu ir aukðto ly-gio kompetencijomis, reikalingomis kurti ir ap-doroti þinias bei informacijà – globalios eko-nomikos „neapdorotus iðteklius“. Prieð priim-dami á darbà darbdaviai vis dëlto susiduria suproblemomis apibrëþti ágûdþius, reikalingusgreitai sukurti organizacijos pridëtinæ vertæ, irávertinti asmenines kandidatø savybes, lei-dþianèias jiems greitai pritapti organizacijoskultûroje.

„Þiniø darbuotojø“ terminà dar 1969 m.pavartojo Peteris F. Druckeris savo knygoje„The Age of Discontinuity“. Ðis terminas da-bar paplito apibûdinant darbuotojus, dirban-èius þiniomis grástuose ekonomikos sektoriuo-se ir turinèius specifiniø þiniø bei kompeten-cijø. Þiniø darbuotojø buvimas rodo atsiran-danèià þiniø ekonomikà, lyderystæ joje, esmi-nius jos iððûkius bei socialiná pobûdá. Vienasið bendriausiø þiniø darbuotojø bruoþø yra jødalyvavimas kuriant ir naudojant þinias. Þiniødarbuotojai atlieka funkcijas, kurioms bûtiniaukðto lygio gebëjimai, ir vykdo uþduoèiø kom-pleksus, susijusius su informacijos kûrimu irapdorojimu. Gebëjimas kurti ir veiksmingainaudoti informacijà yra esminis ðiø darbuoto-jø gebëjimas.

Technologiniai pokyèiai ir inovacijos veikiaþiniomis grástà ekonomikà savo produkcijosmetodais, vartojimo modeliais bei ekonomi-kos struktûra. Þiniomis grástos industrijos ap-ima aukðtøjø technologijø prekiø, aukðtøjø irvidutiniø technologijø gamybos bei vartotojøtechnologijø procedûras: finansø, draudimo,verslo, komunikacijos ir bendruomenës socia-liniø ir personalo paslaugø. Ðios industrijos ap-rëpia daugiau nei pusæ OECD bendrojo vidausprodukto ir vis didëja. Siekiant adaptuotis irágyti konkurencingumà besikeièianèiø varto-

26

tojø poreikiø bei technologiniø pokyèiø aplin-koje, organizacijoms reikia atitinkamø orga-nizaciniø struktûrø, gebanèios darbo jëgos irkompetentingos vadybos.

Þiniø ekonomikos ir visuomenës plëtra kei-èia darbo rinkos kompetencijø ir ágûdþiø po-reikius. Kai kuriems darbams reikalingi ágû-dþiai ið esmës pasikeitë dël naujø technologi-jø. Tokios kompetencijos kaip komandinis dar-bas, komunikacijos gebëjimai ir problemøsprendimo ágûdþiai tampa kritinëmis þiniø dar-buotojui. Jos nepakeièia ðvietimo ir mokslo beiraðtingumo gebëjimø, o juos papildo. Bendra-sis iðsilavinimas darbuotojams suteikia tik es-mines akademines bei kognityvines kompeten-cijas, reikalingas efektyviai dalyvauti darbinë-je veikloje. Ðios esminës kompetencijos suku-ria pagrindà toliau tobulinti specifinius tech-ninius ágûdþius bei darbo kompetencijas, ku-rios veikia kaip „signalai“ ateities darbuoto-jams kultûriðkai pritapti ir sëkmingai dirbti(Grosjean, 2003).

Organizacijos, siekianèios tapti þiniøekonomikos dalimi, turi iðmokti, kaip atpa-þinti intelektinio kapitalo pokyèius. Organi-zacijos intelektinis kapitalas – darbuotojai,þinios ir procesai – konkurencinio pranaðu-mo iðteklius.

Þiniø vadybos samprata

Organizacijø mokymasis ir þiniø vadyba ðiuometu yra svarbiausi veiksniai kuriant efekty-vias verslo organizacijø strategijas. Vienaesminiø – þiniø iðtekliais grásta perspektyva,kurios esmë yra ta, kad organizacijos konku-renciná pranaðumà ágyja kontroliuodamos ver-tingus, retus, sunkiai atkartojamus ir efekty-viai organizuojamus kompetencijos iðteklius(3 pav.). Tokie svarbûs iðtekliai yra þinios irgebëjimai, sukuriantys pridëtinæ vertæ organi-zacijos veikloje.

Pagrindinis þiniø vadybos tikslas – pride-rinti organizacijà prie jos aplinkos naudingiau-siu jai bûdu. Þinios apibrëþia organizacijoskryptá ágyvendinant tikslus ir atliekant misijà,taip pat pasirinkimo gaires, nustatanèias or-ganizacijos prigimtá ir kryptá. Ðie pasirinkimaisusijæ su organizacijos produktais ar paslau-gomis, rinkomis, esminiais gebëjimais, augimogalimybëmis, investicijø gràþa ir iðtekliø loka-lizavimu.

Þiniø vadybos, o ir paèiø þiniø apibrëþimasyra kompleksinis ir kontroversiðkas ir gali bû-ti plaèiai interpretuojamas. Jis apima struk-tûruotus organizacijos duomenis, programasir procedûras, taip pat labiau neapèiuopiamusdalykus – þmoniø þinias bei gebëjimus; or-ganizacijos funkcionavimo, komunikavimo,

3 pav. Þiniø barjerai (Probst ir kt. 1999)

+ =

Hierarchiniai

barjerai

Funkciniai

barjerai

Atskirtos žinių

salos

27

situacijø analizavimo, problemø sprendimobei naujø verslo krypèiø realizavimo bûdus.Jis gali apimti ir organizacijos kultûros, pa-proèiø, vertybiø bei ágûdþiø klausimus, taip patsantykius su tiekëjais ir vartotojais. Þiniø ið-tekliai yra þinios apie rinkas, produktus, tech-nologijas ir organizacijas, kurias verslas valdoar turi arba siekia valdyti ar turëti, ir kuriosleidþia verslo procesams ágyti pelnà, pridëtinævertæ. Þinios yra paþinimo ir ágûdþiø, kuriuosindividai naudoja problemoms spræsti, visuma.Ði visuma apima ir teorines, ir praktines kas-dienës veiklos taisykles bei instrukcijas. Þiniosyra pagrástos duomenimis ir informacija, ta-èiau, prieðingai negu jie, yra visuomet susiju-sios su asmenimis. Jas kuria individai siekda-mi iðreikðti savo ásitikinimus apie prieþastiniusryðius. Ðis apibrëþimas leidþia tiksliau nusaky-ti þiniø ypatybes organizacijoje, t. y. organiza-cijos þinios susideda ið individualiø ir kolekty-viniø þiniø. Organizacija gali jas naudoti savouþdaviniams ágyvendinti. Ðios þinios taip patapima duomenis ir informacijà, kuriø pagrin-du kuriamos individualios ir organizacinës þi-nios. Þinios nuolat kinta. Kolektyviniu poþiû-riu ðie pokyèiai sukuria organizaciná moky-màsi.

Þiniø vadyba atitinka kritinius organizaci-jos adaptacijos, iðlikimo ir kompetencijos klau-simus vis labiau (nenutrûkstamai ir be palio-vos) kintanèioje aplinkoje. Ið esmës ji ágyven-dina organizacijos procesus, siekianèius infor-maciniø technologijø galimybiø apdoroti duo-menis ir informacijà bei þmoniø kûrybiniø irinovaciniø gebëjimø sinerginio derinio. Indi-vidualûs þiniø darbuotojø gebëjimai yra orga-nizacijos sëkmingos veiklos pagrindas, taèiauorganizacijos problemø sprendimø potencia-las daþniausiai priklauso nuo kolektyviniø josþiniø komponentø.

Þiniø vadybos bruoþai

Kolektyvinës þinios yra esminis konkurencin-gos strategijos elementas. Organizacinë kom-petencija susideda ið daugelio ávairiø iðtekliøir individualiø þiniø elementø, ir praktiðkainelabai ámanoma jà apibrëþti. Kompetencijosneámanoma nusipirkti atvirose rinkose. Ji yradaþnø ilgø vidinës akumuliacijos procesø ið-dava ir todël ypaè vertinga kaip á konkuren-cingumà orientuotos teigiamos ypatybës. Þi-niø vadyba aprëpia ir nemaþà informacijos va-dybos dalá. Nenutrûkstamas þiniø virtimas in-formacija ir informacijos – þiniomis ið esmësyra tai, kà kompanijos turi daryti siekdamossëkmingai plëtoti ir taikyti þinias. Informaci-niø technologijø naudojimas renkant, organi-zuojant ir apdorojant informacijà apie þiniastaip pat yra ganëtinai svarbus ugdant þiniø va-dybos gebëjimus. Þiniø vadybos koncepcijosesminis reikalavimas – suvokti þmones, pro-cesus ir technologijas kaip visumà, neiðskiriantnë vieno elemento (4 pav.).

Þiniø vadybai reikia esminiø organizacijoskultûros pokyèiø ir visø organizacijos lygme-nø darbuotojø atsidavimo. Pradëti vertëtø nuoþmoniø ir metodø: skatinti mokymàsi, gerintikomunikacijà lokaliai ir globaliai. Stipri tech-nologinë infrastruktûra, priderinta prie indi-vidualios organizacijos poreikiø, teikia prie-mones, reikalingas uþtikrinti þiniø vadybos sëk-mæ. Operaciniam þiniø vadybos pamatui bûtinitrys komponentai: operaciniai lygmenys ir at-sakomybë; paskatinimas ir pripaþinimas; lai-kas ir erdvë sudominti ir bendradarbiauti.Operacinis þiniø vadybos pamatas valdo ir ska-tina tris varomàsias organizacijos jëgas: daliji-màsi, bendradarbiavimà, inovacijas. Ðios jëgosyra esminis þiniø vadybos verslo pridedamo-sios vertës ðaltinis. Technologijø diegimas yralengviausias ir greièiausias bûdas, taèiau spren-

28

dþiant kultûrinius ir kitus intelekto iðtekliøklausimus jø ágyvendinimas gali uþimti dauglaiko ir kainuoti kur kas daugiau. Aukðèiausiolygmens vadybos vaidmuo yra ne kontroliuo-ti, bet skatinti, nurodyti strateginæ kryptá ir ug-dyti organizaciná mokymàsi. Þiniø vadybos kul-tûros pokyèiai susijæ su þmoniø ásitikinimais irlûkesèiais, todël tikëtis greitø rezultatø nere-alu. Nuo hierarchinës prie þiniø kultûros per-einama palengva, etapais. Vienas ið veiksmin-giausiø bûdø paveikti vidinæ organizacijos ap-linkà – suformuluoti þinioms pritaikytà misijàir vizijà. Organizacijø vizijos ir misijos formu-luotë privalo apimti analogiðkas þiniø svar-bos formuluotes ir tai, kaip apskritai ji turi bûtitraktuojama. Galutinis ir esminis efektyvausþiniø vadybos taikymo rezultatas – inovacija.

Þiniø vadybos sandara

Organizacijoms, siekianèioms ilgalaikës sëk-mës, bûtina:

• aiðkus tikslas,

• krypties suvokimas,• þinios apie iðteklius, kuriø prireiks rytoj.Lyderiai tai daro strategiðkai valdydami

procesus. Taèiau vadybininkai turi suprasti þi-niø prigimtá, naudoti þiniø vadybos procesus,kartu suvokdami, kad þinios nuolat kinta iradaptuojasi pagal kintanèias aplinkybes(5 pav.).

Anot H. Mintzbergo, ðiuolaikinë organiza-cija yra:

• jautri ir reaguojanti;• proaktyvi;• lanksti;• grásta informacija ir þiniomis;• kompaktiðka;• decentralizuota;• globali.Pagrindiniai organizacijos lyderës kritinio

strateginio pranaðumo poþymiai yra ðie:• ypaè gera komanda;• iðskirtinë pozicija rinkoje;• verþli vadyba;• inovacijos.

4 pav. Þiniø vadybos schema (Probst ir kt. 1999)

Prioritetas:

Žinių vadyba

Matomi

patobulinimai

Ištekliai

žinių vadybai

Kompetentingų žmonių įtraukimas

Žinių vadybos infrastruktūros kokybė

+

+

+

+

+

+

29

Lyderystë gali bûti apibrëþiama kaip „no-ras kontroliuoti ávykius, supratimas pasiren-kant kursà ir galia atlikti darbà pasinaudo-jant kitø þmoniø sumanumu ir gebëjimais“(Krause, 1997). Þinios yra sëkmingos lyderys-tës pagrindas. Tikras lyderis paprastai sulaukiasëkmës situacijose, kai eiliniai vadovai pralai-mi. Mat greièiau ágyjama ir naudojama koky-biðka informacija ir þinios kaip sprendimø beiveiksmø pagrindas. Þiniø vadyba taip pat pa-deda suprasti galimas tikimybiø pasekmes ir su-maþinti neþinomybiø átakà organizacijai. Jipagelbsti lyderiui tolerantiðkai vertinti veik-los neapibrëþtumus ir kartu atmesti nepati-kimas nuomones ir prognozes.

Þiniø problematika pagalskirtingus tikslø lygmenis

Þiniø problematika pagal skirtingus tikslø lyg-menis parodyta lentelëje. Daþnai teigiama, kadþinios yra fundamentinës, strateginës irtaktinës.

Fundamentinës þinios yra susijusios sumokslo, istorijos ir þmogaus prigimties studi-

jomis, kitaip tariant, tai – lyderystës meno pa-grindø mokymasis. Strateginës þinios yra susi-jusios su komandos nariø ir konkurentø po-reikiø bei tikslø supratimu, taip pat su efekty-viø veiksmø uþdaviniams ágyvendinti planavi-mu, o taktinës þinios – su grësmiø ir galimybiøatskleidimu, greita ir tikslia reakcija á juos,pasitelkiant inovacijas ir improvizacijas.

Þiniø vadybos lyderiø charakteristikos:• Turi aiðkià vizijà, vadovaujasi þiniø lo-

gika ir þiniø vadyba. Jø supratimas apiesavo verslà, to verslo aplinkà ir þiniøtikslus yra aiðkus.

• Turi holistinæ perspektyvà, kuri apimastrateginius, technologinius ir organiza-cinius tikslus.

• Sistemingai naudoja organizacijos pro-cesus darbo programø kûrimui.

• Remiasi þiniomis net tuo atveju, kai re-alus jø (kaip prekës) atsipirkimas netaip lengvai ávertinamas.

• Efektyviai komunikuoja, pasinaudoda-

5 pav. Þiniø vadybos sandara (Probst ir kt. 1999)

Žinių identifikavimas

Žinių įgijimas

Žinių plėtojimas

Dalijimasis

žiniomis

Žinių panaudojimas

Žinių išsaugojimas

Žinių tikslai

Žinių įvertinimas

Grįžtamasis ryšys

30

mi visomis marketingo ir ryðiø su visuo-mene gudrybëmis.

• Efektyviai sàveikauja visuose lygmeny-se su vartotojais ir iðoriniais ekspertais.Visapusiðkas þmoniø jungimasis á tin-klus vyksta viduje ir iðorëje.

• Efektyviai dirba daugiadalykëse koman-dose.

• Palaiko atvirumo kultûrà ir þiniø troðki-mà (smalsumà) skatinanèias inovacijasir mokymàsi.

• Plëtoja iniciatyvas, taiko sankcijas irkuria personalo raidos programas, kadkeistøsi darbuotojø elgesys (Skyrme irAmidon, 1997).

Þiniø tikslø vertinimas parodytas 6 pa-veiksle.

Antreprenerystëþiniø ekonomikos sàlygomis

Antrepreneriðka visuomenë – tai tokia visuo-menë, kurioje þiniomis grástos inovacijos ir ant-reprenerystë yra nuosekli ir nekintama nor-ma. Taip kaip vadybos praktika yra organiðka

Lentelë. Þiniø problematika skirtinguose tikslø lygmenyse (Probst ir kt. 1999)

ðiuolaikiniø organizacijø ir visuomenës integ-racijos dalis, taip ir þiniomis grástos inovacijosbei antreprenerystë turi tapti integruota mû-sø organizacijø, ekonomikos ir visuomenës gy-venimo dalimi. Ðiuolaikinë ekonomika turi pa-siþymëti þiniomis grástomis inovacijomis, ant-repreneriðka vizija, vertybëmis ir verþlumu(Drucker, 1985).

Nëra vieno visuotinai pripaþástamo antrep-renerio apibrëþimo, kaip ir nëra stereotipinio joveiklos modelio. Vis dëlto manoma, kad egzis-tuoja panaðiø jø elgesio bruoþø. Ávairiø autoriøsutarimu, jie galëtø bûti tokie (Kirby, 2003):

• Visiðkas ásipareigojimas, ryþtingumas,atkaklumas;

• Verþlumas;• Orientacija á tikslus ir galimybes;• Asmeninë iniciatyva ir atsakomybë;• Atkalumas sprendþiant problemas;• Atitinkantis tikrovæ þinojimas ir humo-

ro jausmas;• Gráþtamojo ryðio siekimas ir naudoji-

mas;• Vidinis kontrolës pojûtis;

Organizacijos teisė

– teisėtų struktūrų efektai

žinių vadybai (slaptumo

taisyklės, ir kt.)

Organizacijos politika

– žinių vizijos ir misijos

įtvirtinimas

– kritinių žinių erdvių

identifikavimas

Organizacijos kultūra

– pageidaujamas

dalijimasis žiniomis

– inovacinė dvasia

– intensyvi komunikacija

Organizacijos struktūros

– konferencijos, ataskaitų

struktūra, tyrimų ir

vystymo organizavimas,

patyrimų grupės

– Lotus Notes, EIS

Programos

– kooperacija

– esminių kompetencijų

kūrimas

– informacijos

užtikrinimas

Prisiartinimas prie

problemų

– orientavimasis į žinių

tikslus

– į problemas orientuotas

žinių identifikavimas

Organizacijos procesai

– žinių srautų skleidimo

procesų kontrolė

– žinių infrastruktūra

– žinių teikimas

Uždaviniai

– žinių projektai

– ekspertinių duomenų

bankų kūrimas

– CBT pristatymas

Vykdymas ir kooperacija

– dalijimasis žiniomis

– žinių veikimas

Normatyvinė

vadyba

Strateginė

vadyba

Operacinė

vadyba

Struktūros Veikla Elgesys

31

6 pav. Þiniø tikslø vertinimas (Probst ir kt. 1999)

• Daugiaprasmybës, streso ir netikrumotoleravimas;

• Apskaièiuotas rizikos prisiëmimas ir da-lijimasis ja;

• Palyginti nedidelis aukðtos padëties irgalios poreikis;

• Integralumas ir patikimumas;• Ryþtingumas, veiksmø greitumas ir kan-

trybë;• Susidorojimas su pralaimëjimais;• Komandø ir herojø kûrimas;• Energija, sveikata ir emocinis stabilumas;• Kûrybingumas ir inovatyvumas;• Intelektualumas ir konceptualumas;• Gebëjimas kurti vizijas ir uþkrësti jomis

kitus. Antreprenerystës vertës ir pokyèiø svertai

parodyti 7 paveiksle. Taèiau kognityviniø ant-reprenerinio elgesio modeliø kol kas nëra:

• Nëra sutarimo, kaip vertinti antrepre-nerines savybes ar kokius instrumentustam naudoti.

• Nëra vienodo antreprenerystës ir ant-reprenerio apibrëþimo, o skirtingø api-brëþimø vartojimas sukuria problemø;tai rodo duomenys ávairiø tyrimø, ku-riems naudoti tie patys instrumentai.

• Antrepreneriø tipø yra ávairiø, kiekvie-nam tipui reikalingi skirtingi vertinimoinstrumentai.

• Net jei bûtø bendrai pripaþintas antrep-reneriø asmenybës apibûdinimas, egzis-tuoja kintamieji, kurie veikia polinkáelgtis antrepreneriðkai.

Anot Morriso, sumanûs arba verslûs vadybi-ninkai pasiþymi ðiomis savybëmis (Kirby, 2003):

• Geba susidoroti su naujomis situacijo-mis;

Žinių tikslai Vertinimas

� sukuria sąlygas į žinias

orientuotiems strateginiams ir operaciniams tikslams;

� siekia „žinančios“ organizacijos kultūros;

� didina aukščiausio lygio vadybos įsipareigojimą

� kultūros analizė; � aukščiausio lygio vadybos

elgesio (pvz., dienotvarkės)

stebėjimas; � patikimumo (intervalo tarp

status quo ir idealo) analizė

� apibrėžia esminių organizacijos

žinių turinį; � apibrėžia siekiamas

kompetencijas; � nustato pagrindinius žinių

kūrimo metmenis

� daugiamatis žinių įvertinimas

(žinių balanso indikatorių

žiniaraštis); � kompetencijų paketo analizė; � svarbiausių „žinių projektų“

kontrolė; � dalyvių pusiausvyra

� paverčia normatyvinius ir

strateginius tikslus konkrečiomis išraiškomis;

� užtikrina, kad atlikta

intervencija atitiktų savo lygmenį

� apmokymų kontrolė, suderinta su konkrečiais mokymo

perteikimo būdais; � sistemų panaudojamumo

įvertinimas (pvz., intraneto); � individualių įgūdžių profilių

kūrimas

Operaciniai

Strateginiai

Normatyviniai

32

• Naudojasi visa prieinama informacijadideliems, bet praktiðkiems planamskurti, atsiþvelgdami ir á nenumatytus at-vejus;

• Dirba su kitais ar per kitus þmones;• Daþniau planuoja patys, nei dalyvauja

kitø þmoniø planuose;• Savo veiklos rezultatus laiko nuosavybe;• Lanksèiu protu;• Techniniais gebëjimais;• Emociniu stabilumu;• Nuolatiniu efektyvumo siekiu;• Efektyviu sprendimø priëmimu neaið-

kiomis situacijomis;• Vadovaujasi fundamentinëmis verty-

bëmis.Svarbiausia yra tai, kad naujoje þiniø eko-

nomikoje reikia visiðkai naujo strateginës va-dybos màstymo ir antrepreneriðkø jos ágyven-

7 pav. Vertës ir pokyèiø svertai (Skyrme, Amidon, 1997)

dinimo priemoniø. Tradiciniai poþiûriai nëravisiðkai pasenæ, taèiau jie vieni yra netinkaminuosekliai organizacijos veiklai ir iðlikimuiðiandienëje þiniø tinklø ekonomikoje. Strate-ginë vadyba kintamomis sàlygomis turi bûtiproaktyvi (Leybold ir kt., 2002).

Iðvados

Kritinis strateginës þiniø vadybos iððûkisXXI amþiuje – valstybës institucijø ir organi-zacijø gebëjimas adaptuotis, formuotis, keis-tis, kurti ir jungtis á tinklus, kad iðliktø ir kles-tëtø globalios rinkos sàlygomis, o jos tampa vismaþiau prognozuojamos dël virtualiø, mobi-liø, þiniomis grástø organizacijø, kuriose ádieg-tos revoliucinës technologijos ir dirba nepri-klausomi, daug þiniø turintys, atkaklûs ir mo-bilûs darbuotojai. Randasi naujas tikslas, ar-

Pagrindai

Svertai

Įgalintojai

Strategija

Lyderystė – Struktūros – Kultūros Technologinė infrastruktūra

Žinių architektūra

Veikla

Egzistuojančios iniciatyvos

Esminiai

procesai

Metrika

Čempionai

Strategija /

Vizija

Intelektinis kapitalas – žinios, IT įgūdžiai, mokymasis, plėtra

Struktūrinis kapitalas – procesai, sistemos, žinių bazė

Vartotojų kapitalas – santykiai, vartotojų žinios

33

ba strateginë kryptis, – organizacijos turi gebëtiatsinaujinti þiniomis ir antrpreneryste grástøinovacijø pagrindu.

Ðis tikslas baugina, nes dauguma aplin-kos jëgø gali ið esmës pakeisti strateginës va-dybos idëjas, lûkesèius, kryptis, poþiûrius irpriemones. Naujoje þiniø ekonomikoje rei-

LITERATÛRA

• COLE, R.E. (1999) Introduction, special issueon knowledge and the firm. California ManagementReview, vol. 40, no. 3, p. 15–21.

• DRUCKER, P. F. (1985) Innovation and entrepre-neurship: practice and principals. Pan Books. 299 p.

• GROSJEAN, G. (2003) Co-op in the KnowledgeEconomy: Critical Competencies and „Fit“. Vancou-ver, Canada: University of British Columbia.

• HODGINS, H. W. (2000) Into the Future. Ame-rican Society for Training & Development and Na-tional Governors’ Association. 50 p.

• KIRBY, D. A. (2003) Entrepreneurship. McGraw-Hill Education, UK.

• Knyga 2004–2008 Seimo nariams ir rinkëjams(2004). Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

• KRAUSE, D. G. (1997) The way of the leader.London. 176 p.

• LEYBOLD, M.; PROBST, G. J. B.; GIBBERT,M. (2002) Strategic Management in the Knowledge Eco-nomy. Publicis Corporate Publishing. 341 p.

• PROBST, G.; RAUB, S.; ROMHARD, K. (1999)

kia visiðkai naujo màstymo ir vadybos prie-moniø. Tradiciniai poþiûriai nëra pasenæ, ta-èiau jie vieni yra netinkami nuosekliai or-ganizacijos veiklai ir iðlikimui ðiandienëje þiniøekonomikoje. Ðiuolaikinë vadyba kintamomissàlygomis turi bûti ne tik proaktyvi, bet ir grás-ta þiniomis bei antrepreneryste.

Managing Knowledge: Building Blocks for Success.John Wiley & Sons LTD. 360 p.

• SKYRME, D. J.; AMIDON, D. M. (1997) Cre-ating the Knowledge-Based Business. Business Intel-ligence [interaktyvus]. Prieiga per internetà: http://www.entovation.com/backgrnd/leadlag.htm [þiûrëta2004-09-12].

• SKYRME, D. J.; AMIDON, D. M. (1997). TheKnowledge Agenda. Journal of Knowledge Manage-ment, vol. 1, no. 1, p. 27–37.

• SKYRME, D. The Global knowledge economyand its implications for business [interaktyvus]. Prieigaper internetà: http://www.skyrme.com/insights/21gke.htm [þiûrëta 2004-10-18].

• The Knowledge-Based Economy. Organizationfor Economic Co-Operation and Development [inte-raktyvus]. Prieiga per internetà: http://members.shaw.ca/competitivenessofnations/Anno%20OECD.htm [þiûrëta 2004-10-18].

• TNS Gallup [interaktyvus]. Prieiga per internetà:http://www.tns-gallup.lt/orig/lt/data.php [þiûrëta 2004-10-11].

STATE KNOWLEDGE ECONOMY POLICY:KNOWLEDGE MANAGEMENT AND ENTREPRENEURSHIP

Renaldas Gudauskas

S u m m a r y

Knowledge based development strategy can by cha-racterized by application of all human and culturalheritage, that could be used for the creation of infor-mation wealthy, intelligent and competent society.Education, science and information infrastructure areessential for Knowledge Economy. For knowledgecreation and utilization educated and competent ci-

tizens are needed. The dynamic information infra-structure is required for effective sharing and pro-cessing of information and knowledge. The purposeof the article is to present the basic components ofknowledge economy that are necessary for effectiveuse of knowledge and flourishing of entrepreneur-ship in the state.


34


ÐVIETIMAS ÞINIØ VISUOMENËJE

Þiniø visuomenës raðtingumas

Arûnas Augustinaitis

Lietuvos teisës universitetoÞiniø visuomenës valdymo instituto direktorius,profesorius, daktarasLaw University of Lithuania,Knowledge Society Management Institute,Director, Professor, DoctorTel. 271 45 36El. paðtas: [email protected]

Straipsnio tikslas – iðnagrinëti raðtingumo sampratà þiniø visuomenëje ir paaiðkinti, kaip nuoraðtingumo suvokimo ir plëtros politikos priklauso visuomenës raidos ypatumai beikonkurentiðkumo galimybës globaliame kontekste. Svarbiausia straipsnio mintis yra ta, kadþiniø visuomenëje mes turime kitokius kokybinius kriterijus ir kitoká raðtingumo modelá. Þiniøvisuomenës raðtingumo samprata vis labiau lemia daugelio praktiniø klausimø sprendimà. Taiatsispindi formuojantis tokioms koncepcijoms kaip „besimokanti visuomenë” ar „besimokantiekonomika“. Ne maþiau svarbi raðtingumo samprata verslumo ir inovacijø aplinkai kurti. Pagaliauraðtingumo kriterijai þiniø visuomenëje turi didelæ reikðmæ pertvarkant ðvietimo ir mokslopolitikà. Nuo to, kaip suvokiamas raðtingumo modelis, ið esmës priklauso profesinës veiklos,darbo ir gyvenimo bûdo ypatumai, o sykiu ir visuomenës „þinojimo konkurentiðkumas”globaliojeaplinkoje. Raðtingumas ðiame straipsnyje suprantamas plaèiàja ðio þodþio prasme apibendrinantarchetipinius iðsilavinimo ir þinojimo poþymius bei paradigmø kaità ðiuolaikinëje visuomenëje,kuri sàlyginai ávardijama kaip „þiniø visuomenë”.

Raðtingumo vaidmuo yra imanentiðkas þi-niø visuomenei. Tarsi savaime suprantama, kadþiniø visuomenë negali bûti neraðtinga ar ma-þaraðtë. Þiûrint ið tradicinio (tiksliau – siste-minio) poþiûrio taðko, tai atrodo tarsi savaimesuprantamas dalykas. Prieðingas teiginys bûtønesusipratimas: ið þiniø visuomenës tikimasi vi-suotinës ðvietimo prieigos plëtros ir visuotinio

formaliojo iðsilavinimo lygio këlimo. Primin-tinas faktas, kad dar Sovietø Sàjungoje faktið-kai buvo pasiekta privalomojo vidurinio iðsi-lavinimo riba. Hipotetiðkai galëtume klausti,ar tokia visuomenë gali bûti pavadinta „þiniøvisuomene“? O jeigu siektume visuotinio aukð-tojo iðsilavinimo, ar tai bûtø itin brandi þiniøvisuomenë?

35

Paradoksas, bet atsakymas á ðiuos klausimusnebûtø vienareikðmis – greièiau neigiamas. Oneigiamas todël, kad svarbiausias raðtingumopoþymis yra matuojamas ne paèiomis þiniomis,o þiniø vartojimo bûdu. Þiniø vartojimo bûdasbuvo svarbus visais laikas, bet ðiuolaikinëje vi-suomenëje þiniø vartojimas tapo lemiamu sëk-mës veiksniu. Kodël gi taip atsitiko bûtent da-bar? Atsakymas á ðá klausimà gana banalus: tikþiniø visuomenëje þinios tapo ne tik tiesiogi-niu, bet ir vyraujanèiu ekonominës veiklosveiksniu. Tai reiðkia, kad gebëjimas þinias pa-versti organizaciniu vadybiniu instrumentutampa ðiandienio raðtingumo matu. O ðis ma-tas anaiptol nëra tiesiogiai priklausomas nuoþiniø kiekio ar iðsilavinimo lygio – já lemia ko-kybiniai kriterijai, kuriuos diktuoja þiniø visuo-menës poreikiai, t. y. gebëjimas didinti þinoji-mo konkurentiðkumà. Neatsitiktinai vienas iðsvarbiausiø reikalavimø, kuriuos Europos Sà-junga kelia mokslui ir studijoms, – suformuotitokius þinojimo modelius ir instrumentus, ku-rie skatintø, palaikytø ir spartintø ekonominæpaþangà (Enlargement Futures Project, 2001;Roberts, 2000; Hake, 1999). Todël klausimas,ar tam tinka klasikinis iðsilavinimas ir raðtin-gumas, nëra retorinis.

Pirmasis klausimas, á kurá siekiama atsaky-ti, – kaip keièiasi visuomenës poreikiai, susijæsu iðsilavinimu. Kodël klasikinis iðsilavinimasvis maþiau dera su ðiuolaikiniais veiklos reika-lavimais?

Antras dalykas, á kurá bûtina atsiþvelgti, –tai naujø iðsilavinimo standartø formavimas irtaikymas strateginiams visuomeninës raidosmodeliams. Þinojimo bûdas tiesiogiai sietinassu globaliàja konkurencija ir traktuojamas kaipstrateginë iðgyvenimo ir plëtros priemonë.

Treèiasis aspektas – kaip susieti tradicinæ ið-silavinimo sampratà, kultûrinius kontekstus,mokymosi formas bei þiniø naudojimo bûdussu pokyèiø aplinka ir ekonominiais poreikiais?

Galima skirti ðiuos þiniø visuomenës rað-tingumo sampratos analizës lygius: bendriejivisuomenës raðtingumo kriterijai, organizaci-nis þinojimas, þmogaus iðsilavinimo reikmës irprisitaikymo galimybës.

Apibrëþiant bendriausius klausimus siekia-ma ne tik suformuluoti metodologinius þiniøvisuomenës raðtingumo kriterijus, bet ir pa-siûlyti praktines priemones bei veiksmus, ku-rie galëtø bûti strategiðkai naudingi þiniø vi-suomenës plëtrai ðalyje.

Daugialypë visuomenëir daugialypis þinojimas

Taigi kodël ðiuolaikinei visuomenei tradicinisiðsilavinimas tampa prabanga ir net, jei kalbë-tume pragmatiðkai, ekonominiu stabdþiu? Irkoks gi turëtø bûti raðtingumo modelis ir þi-niø vartojimas, jei áprastinë iðsilavinimo sam-prata netinka? Nesigilinant á detalià argumen-tacijà, kuri jau bûtø kito straipsnio tema, bûtøgalima suminëti tik bendruosius dalykus, ku-rie lemia raðtingumo sampratos kaità. Pirmiau-sia reikia priminti tà faktà, kad þiniø visuome-nëje „byra“ sisteminës visuomenës „pirami-dës“ – kultûrø, etikos, teisës, ideologijos, po-litikos, ekonomikos ir t. t. Jas pakeièia dau-gialypiai, daugiapakopiai ir ávairiakrypèiai reið-kiniai, kurie prasideda prieðdëliais multi-,trans-, inter-, de- ir pan. Tai reiðkia, kad „nusi-trina“ tradiciniai iðsilavinimo ir raðtingumo kri-terijai, pasidaro nebeaiðki atskaitos sistema irþiniø vartojimo paskirtis. Juo labiau turintomenyje didëjanèià pokyèiø spartà ir greitë-jantá gyvenimo tempà.

Taèiau svarbiausia tai, kad pasikeièia pativisuomenës bûklë. Tai, kà mes jau ápratomevadinti „þiniø visuomene“, yra tik simbolinëiðkaba. Ji þymi tà faktà, kad subyrëjo ne tikvertybiø sistemos, bet ir pati visuomenës san-kloda – ji taip pat tampa multi-socialine visuo-

36

mene. Vadinasi, ðiandienëje visuomenëje tuopaèiu metu gyvuoja ir sugyvena kelios deðim-tys skirtingø visuomenës modeliø – pradedantagrariniu, pramoniniu, informaciniu ir baigianttechnokratiniu, elektroniniu, svajø („dreamssociety“) ir, þinoma, þiniø bei daugeliu kitø mo-deliø. Skirtingø subvisuomeniø atstovai turiskirtingà gyvenimo ir pasaulio sampratà, iðpa-þásta kitokias vertybes, kuria skirtingà gyveni-mo stiliø, kitaip ásivaizduoja darbà ir darbo sà-lygas, turi kitus paþangos idealus ir, kas itinsvarbu, naudoja skirtingus ekonominës veik-los modelius, turinèius sunkiai suderinamas or-ganizavimo, valdymo ar sprendimo priëmimostruktûras. Taigi ar gali vienatinis iðsilavinimotipas ir raðtingumo archetipas bûti toks prak-tiðkai universalus ir veiksmingas, kad já galëtønaudoti visi ðie iðvardyti tokie ávairûs ir kon-kuruojantys tarpusavyje socialiniai dariniai?

Raðtingumo „krizë“ yra tiesioginis globa-lizacijos procesø padarinys, kurá galima api-bûdinti trimis pagrindiniais aspektais:

• komunikacijos ir informacijos átaka rað-tingumo sandarai ir pritaikomumui;

• visuomenës struktûrinio bûvio kaita,vertybiø ir gyvenimo bûdo ávairovës di-dëjimu;

• nuolatiniu þinojimo suasmeninimu atsi-þvelgiant á greitëjanèiø pokyèiø aplinkà.

Pagrindinë prieðtara yra iðsilavinimo siste-miniø ir kompleksiniø veiksniø suprieðinimasir nesuderinamumas. Paprastai kalbant, san-tykinai stabilioje visuomenëje, kuri dar buvoprieð 15 ar 20 metø, nekilo klausimas apie ko-kius nors kitokius iðsilavinimo ar þinojimo mo-delius, nes raðtingumo samprata turëjo labaiaiðkius kriterijus ir standartus. Pati visuome-në buvo suprantama kaip sudëtingas, taèiaupakankamai tvarkingas ir prognozuojamas„skruzdëlynas“, kuriame galima nustatyti, ko-kiø ir kiek þiniø reikia, norint atlikti vienà arkità funkcijà. Ðiuo poþiûriu þinojimas buvo sta-

tiðkas, stabilus ir planuojamas. Taèiau ðiandie-ninëje permainø aplinkoje toks klasikinis, sis-teminis ir formalus iðsilavinimas yra veiksmin-gas tik ið dalies, nes já labai sunku pritaikytikompleksinei veiklai ir individualizuotoms,besikeièianèioms kompetencijoms, tarpdaly-kiniø interpretacijø ir inovacijø aplinkai.

Taèiau jokiu bûdu negalima teigti, jog kla-sikinis iðsilavinimas atgyveno ar paseno. Klau-simas tik tas, kaip panaudoti ðias þinias ðiuo-laikinëmis sàlygomis, kaip pritaikyti jas priekintanèiø kontekstø ir kompleksiniø veikløreikalavimø? Tai reiðkia, kad reikia spræstiðiuos uþdavinius:

1) nustatyti, koks raðtingumo tipas reika-lingas Europos ir ðalies konkurentiðku-mui didinti;

2) modernizuoti regioninæ plëtrà ir kul-tûrinius ryðius;

3) spræsti socialinës atskirties ir sanglau-dos klausimus;

4) taikyti þinojimà kompleksiniams arbadarniosios plëtros sprendimams;

5) tobulinti darbo rinkà ir darbo santykius;6) perkurti nacionalinæ ðvietimo sistemà

pagal þiniø visuomenës reikalavimus.

Kryptis – besimokanti visuomenë

Pirmasis uþdavinys sietinas su bendraisiais vi-suomeninës raidos klausimais ir strateginiøprioritetø pasirinkimu. Ðiuo metu strateginëvisuomenës kryptis yra apibrëþiama Lisabo-nos proceso dokumentais ir kontekstais, kurieformuoja visuomenës supratimà, vertybiniusprincipus ir ateities raidos vaizdinius globalio-je aplinkoje. Besimokanti visuomenë (lietuvið-kai bûtø tiksliau – mokslioji visuomenë) – tainaujoji Europos strateginë inovacija, siekiantiágyti konkurentiná iðskirtinumà globalioje per-spektyvoje. Besimokanti visuomenë yra su-prantama kaip viena ið specifiniø þiniø visuo-

37

menës atmainø, turinèiø savo ypatumø ir stra-teginiø pranaðumø, kurie vis labiau pabrëþiavertybinius ir socialinës sanglaudos aspektus,gyvenimo kokybës problemas, imanentinæ sà-sajà darniosios plëtros samprata, taip pat su-gebëjimu didinti darbinio gyvenimo kokybæ.Europos, kaip besimokanèios visuomenës, at-eitis ásivaizduojama kaip „euristinë demokra-tija“, „þinojimo keynesianizmas“ (Caracostas,2004) ar „intensyviai besimokanti visuomenë“(Learning Intensive Society) (Miller, 2004).

Besimokanti visuomenë faktiðkai apimatris tarpusavyje susijusius raðtingumo veiks-nius: 1) ðvietimo sistemà ir iðsilavinimo koky-bæ; 2) reikalaujamø kompetencijø komplek-sà; 3) þinojimo kûrimà ir taikymà. Visø ðiøkomponentø charakteristikos nëra tiksliai nu-sakytos ar bent nustatytos. Ðvietimo sistemosir iðsilavinimo kokybë nacionalinëse valstybë-se daþniausiai nustatoma remiantis tradiciniaiskriterijais, kurie ne visada pakankamai nusa-ko kokybinius besimokanèios visuomenës pa-rametrus. Galima suabejoti, ar tradiciniai ro-dikliai, pavyzdþiui, skirtingø lygiø mokymo pri-einamumas, mokyklø ir universitetø skaièius,profesinio mokymo sistemos plëtimas, moky-mosi visà gyvenimà vieta ir pan., parodo ðvie-timo sistemos ir pasikeitusiø visuomenës po-reikiø kokybinæ atitiktá. Be abejo, yra tam tik-ros metodikos, kurios leidþia nustatyti, saky-kim, baziniø þiniø ir ágûdþiø lygá pradinëje arvidurinëje mokykloje arba vertinti universite-tinio parengimo laikà pagal specialybiø „sun-kumà“. Taèiau ðie rodikliai nenusako tokiø rað-tingumo modelio ypatumø:

• formalaus ir neformalaus mokymo in-tegracijos arba tarpdalykiðkumo lygio;

• teorijos ir praktinio taikymo spragø;• santykio tarp lankstaus ir laidaus „þi-

nojimo rinkinio“ ir grieþtos sertifikavi-mo sistemos.

Neabejotina tik viena, kad visa ðvietimo sis-tema, susidedanti ið pradinio, vidurinio, aukðto-jo mokslo profesinio rengimo ir neformalaus mo-kymo grandþiø, savo struktûra, valdymu ir kon-ceptualiai ið esmës lieka nepakitusi ir, nepaisantbesikeièianèiø gyvenimo reikalavimø, ið esmësneprisitaikiusi prie naujø visuomeniniø poreikiø.Antra vertus, tokiø ðiuolaikiniø formø kaip mo-kymasis visà gyvenimà, e. mokymas, savarankið-kas mokymasis, informacijos ir komunikacijostechnologijø mokymas ir kt. kiekybiniø rodikliødidëjimas savaime rodo vidinius poslinkius kla-sikinio raðtingumo struktûroje.

Antrasis raðtingumo komponentas yra rei-kalaujamø kompetencijø komplekso suprati-mas. Europos Komisijos pareigûnas pateikiaFontelos–Knighto ekspertø grupës „ateitiesáþvalgø“ 2003 metø tyrimus, kurie rodo, kadpilieèiai besimokanèioje visuomenëje turi ágy-ti tokiø ágûdþiø, kurie bûdingi tyrëjams: pa-vyzdþiui, kritinis màstymas, probleminis poþiû-ris, kûrybiðkumas, polinkis þinoti, komandinisdarbas, informaciniai ágûdþiai ir gebëjimas in-terpretuoti, projektø vadyba ir lyderystë, eti-në praktika, informacijos sklaidos sugebëjimai,rizikos vertinimas ir t. t. (Caracostas, 2004).Bûtent ðie raðtingumo reikalavimai leidþia tin-kamai pritaikyti klasikines þinias ir tradicináiðsilavinimà.

Tà patá galima pasakyti ir apie þinojimo kû-rimo ir taikymo sritá, kuriai keliami tokie rei-kalavimai kaip taikomoji þinojimo orientaci-ja, tarpdalykinis poþiûris, vertybiniø aspektøátraukimas ir átinklinimas, pertvarø tarp skir-tingø visuomenës paþinimo sektoriø panaiki-nimas, kokybës vertinimas remiantis globaliaissocialinës raidos kriterijais ir kt.

Visi ðie ðvietimo, iðsilavinimo ir þinojimoypatumai rodo bendràsias tendencijas, kuriosformuoja ðiuolaikiná raðtingumo tipà atsiþvel-giant á besimokanèios Europos plëtros strate-gijà, ðalies ir globalios konkurencijos aplinkà.

38

Orientacija á regionus

Raðtingumo archetipinë kaita tiesiogiai atspin-di visuomenes permainas ir leidþia kalbëti apietam tikrà visuomeninæ krizæ, kuri pasiþymi ðiaisbendraisiais poþymiais:

• socialinës sistemos krizë ir multi-stake-hoderiø (daugialypiø suinteresuotøgrupiø) visuomenës formavimasis;

• ðvietimo sistemos krizë;• darbo rinkos krizë;• profesionalaus þinojimo krizë.Raðtingumo standartai tampa vis maþiau

visuotiniai, jie „prisitaiko“ prie konkreèios þi-niø visuomenës brandos ir sykiu perkeliami ánacionaliná ir dar labiau – á regioniná lygmená.Tie regionai, kuriø visuomeninë struktûra irstrateginë plëtra vertinant pagal europinius þi-nojimo konkurentiðkumo kriterijus yra paþan-gesnë, turi ir labiau paþengusius raðtingumomodelius. Raðtingumas yra siejamas su orga-nizaciniu þinojimu ir didëjanèiu veiklos kom-pleksiðkumu. Tai reiðkia, kad raðtingumo mo-delis ir diegimo bûdai siejami su bendromisregioninës plëtros problemomis.

Regioniniu poþiûriu raðtingumas yra neabstraktus, o itin praktiðkas instrumentas, ku-

riuo kompleksiðkai sprendþiamos esminës re-giono problemos: darbo, gyvenimo, socialinësatskirties, pilietiðkumo, ekonominës veiklos irt. t. Turbût labiausiai pagrástas tokio raðtingu-mo kokybinis matas galëtø bûti þinojimo at-skirtis. Þinojimo atskirtis rodo mokymosi, þi-nojimo ir iðsilavinimo komponentø átraukimàá ekonominæ veiklà, socialinæ praktikà ir stra-teginæ plëtrà. Bûtent visuomenës branda, josir þiniø visuomenës tendencijø atitiktis sufor-muoja realià raðtingumo sampratà ir jo vizijàsulig strateginës plëtros vaizdiniais.

Ðiuo atveju raðtingumo transformacija jo-kiu bûdu nereiðkia, kad visi ðalies ar regionogyventojai turi bûti vienodai gerai iðsilavinæ ir„raðtingi“, nors formaliuoju poþiûriu tai ir bû-tø siektinas idealas. Klausimas, kaip ðalis arregionas sprendþia þinojimo atskirties proble-mas, kiek ir kaip þinojimas átraukiamas á eko-nominius procesus, valstybës valdymà, socia-liniø problemø sprendimus.

Lietuva yra tipiðkas dviejø raðtingumo pa-radigmø sankirtos pavyzdys, kai turëdami vie-nus geriausiø Europoje formalaus iðsilavini-mo rodiklius esame paskutinëse pozicijose pa-gal þinojimo panaudojimo efektyvumà ir þiniøekonomikos plëtros rodiklius. Remdamasis

1 pav. Lietuvos ir Estijos palyginimas su Europos Sàjungos senøjø nariø plëtrapagal þiniø ekonomikos indikatorius (Pascall, 2004)

39

ðiuo metu priimtais statistiniais indikatoriais,ðitai labai akivaizdþiai iliustravo Europos Ko-misijos pareigûnas Stephanas Pascallis, lygin-damas Lietuvos (priskirta þemiausiai ið ketu-riø kategorijø – „bûtina plëtra“) ir Estijos (pri-skirta antrajai ið keturiø kategorijø – „atitinkaES reikalavimus“) kokybinius raidos skirtu-mus, rodanèius, kad mûsø ðalis dar nesugebaiðnaudoti intelektinio kapitalo europiniu ir glo-baliu mastu – jis tinka tik paèios Lietuvos po-reikiams ir turëtø bûti plëtojamas link integ-ruotos ir besiremianèios savimi þiniø ekono-mikos (1 pav.).

Kodël taip yra, nors galime pagrástai di-dþiuotis turëdami iðties puikià ðvietimo siste-mà ir iðplëtotà mokslo infrastruktûrà? Atsa-kymas tikriausiai bûtø paprastas – ðiandieni-nis raðtingumas yra sunkiai pritaikomas kom-pleksiniams visuomenës poreikiams ir strate-ginei ðalies plëtrai. Raðtingumas netampa tie-sioginiu pirmiausiai ekonomikos bei valdymoveiksniu, taip pat jis neskatina socialiniø san-tykiø, darbinës veiklos, nusikalstamumo pre-vencijos, teisës, kultûros ir kitø srièiø moder-nizavimo ir veiksmingumo.

Lietuvoje mes iðlaikome kornukopiniotechnokratizmo modelá – moksliukø visuome-næ, kur formalusis iðsilavinimas vertingas perse, bet jo praktinio panaudojimo galimybës yraitin ribotos (Ðaulauskas, 2000). Vaizdþiai ta-riant, tai puiki „mokymo maðina“, kuri neva-þiuoja tik dël to, kad nesugebama vairuoti ðian-dieninio gyvenimo sàlygomis. Tëra iliuzija, kadvisuotiniø raðtingumo standartø diegimas pa-veiks mûsø gyvenimà savaime. Raðtingumas,kaip ir visuomenë, yra vis labiau daugialypis.Galima sakyti: „kiekvienam – savas raðtingu-mas“. Tai reiðkia, kad raðtingumo individuali-zacijos skalë tampa itin plati – nuo visiðko an-alfabetizmo iki aukðèiausio lygio iðsilavinimo.Taèiau iðsilavinimo trûkumas tiesiogiai neþy-mi prisitaikymo ar neprisitaikymo lygio – ma-

þaraðtis gali turëti gerus vartojimo ágûdþius irsugebëti kompensuoti raðtingumo stokà vis to-bulëjanèiomis techninëmis priemonëmis, pro-graminës árangos teikiamomis galimybëmis,bendravimo bûdu ar tiesiog gyvenimiðkuojupatyrimu. Gali pasitaikyti ir prieðingas atvejis,kai iðsilavinæs eruditas nesugeba pritaikyti sa-vo þiniø ir patenka á þinojimo atskirties situa-cijà. Ðiuo poþiûriu raðtingumo skirtumø ir an-alfabetizmo didëjimas nëra „moksliukø visuo-menës“ iðimtis ar „klaida“, o greièiau taisyk-lë, simptomiðkai demonstruojanti kitokio rað-tingumo tipo ypatumus bei reikalavimus.

Ðiuo poþiûriu formalusis iðsilavinimas galibûti traktuojamas kaip bazinis visø lygiø iðsi-lavinimas. Kitas dalykas – orientacija á know-how kûrybà ir know-how valdymà – tai dvi su-sijusios pusës, kurios iðpleèia raðtingumo su-pratimà ir taikymo galimybes. Taèiau know-how plëtra turi ir lygiagretø procesà – vertybi-ná socialinio potencialo didinimà, kuris reflek-tuoja ir filtruoja naujas socialines idëjas ir ver-tybes, susijusias su socialiniu tapatumu, infor-muotumu, þiniø vartojimo veiksmingumu irkompleksiniø santykiø valdymu. Tai kryptis,kuri ið esmës sieja visokeriopà inovacijø skati-nimà ir diegimà ávairiakryptëje globalioje ap-linkoje. Galima sakyti, kad paprasèiausias ðiuo-laikinio raðtingumo modelis susideda ið trijøkomponentø – bazinio iðsilavinimo, sietino suformalaus iðsilavinimo standartais, inovacijøkûrimo bei valdymo ir vertybiniø kriterijø, ku-rie lemia þinojimo vartojimo bûdà, sàsajas sugyvenimo ir darbo stiliumi, pasaulëþiûrine mo-tyvacija ir þinojimo adaptyvumu. Visø ðiø kom-ponentø visuma ið esmës lemia þinojimo kon-kurentiðkumo potencialà ir paþangà, kuri skir-tingose ðalyse ir regionuose ágauna savitusbruoþus ir iðskirtinumà.

Pats veiksmingiausias ðiandieninio raðtin-gumo modelis ðiuolaikinëje Europoje plëto-jamas Ðiaurës ðalyse, kurioms formaliai priski-

40

riama ir Lietuva. Ðiø ðaliø þinojimo produka-vimas ir valdymas yra labiausiai harmonizuo-tas su globaliosios raidos iððûkiais. Ðiaurës ða-lys (Suomija, Ðvedija, Danija, Norvegija) ge-riausiai transformavo raðtingumo sandarà irpritaikë jà praktiniam strateginiø uþdaviniøágyvendinimui. Svarbiausias ðios transforma-cijos tikslas – praktiðkai susieti iðsilavinimà,mokslà ir technologijas, taip pat tyrimus ir eks-perimentinæ plëtrà su regionine plëtra. Tai në-ra banalus uþdavinys, kaip galëtø pasirodyti iðpirmo þvilgsnio, nes jis reikalauja iðspræsti to-kias problemas kaip regioninio bendradarbia-vimo struktûros sukûrimas, á regionines ino-vacijas orientuotø tyrimø skatinimas, sàlygø su-darymas uþtikrinant didesnæ þinojimo atitiktáir tiesiogines sàsajas su praktiniais gyventojøporeikiais.

Taigi þiniø visuomenës raðtingumo mode-lio ágyvendinimas faktiðkai rodo, kaip regioni-në raida gali bûti skatinama siejant su vietinësekonominës raidos ypatumais ir iððûkiais, nau-dojant visuotiná tæstinio arba mokymosi visàgyvenimo supratimà, jungiant regioninius ty-rimus ir eksperimentinæ plëtrà su ðvietimo irmokslo sistemos pritaikymu regioniniams po-reikiams ir strateginiams iððûkiams. Vienas iðsvarbiausiø kriterijø, kuris parodo raðtingumoir regioniniø reikmiø atitiktá, yra vadinamojidarbinio gyvenimo kokybë (quality of workinglife – QWL). Ji skatina darbuotojø motyvacijà,asmeniná tobulëjimà ir su tuo susijusá organi-zacijos inovaciná potencialà. Kitas kriterijus yradarbo rinkos pertvarka, kai nuo raðtingumo su-pratimo ir mokymo priemoniø pradeda pri-klausyti tokie veiksniai kaip darbo jëgos per-kvalifikavimas ir naujø darbo vietø kûrimas,veiklos ilgaamþiðkumo didinimas, prisitaikymoprie pokyèiø veiksmingumas. Treèias kriteri-jus – informacijos ir komunikacijos technolo-gijø ásisavinimas ir naujø darbo sàlygø sukûri-mas, keièiantis þinojimo formoms ir jø naudo-

jimui. Ketvirtas kriterijus – darbo kûrybiðku-mo ir ávairovës didinimas, kuriant naujà orga-nizacijos kultûros tipà.

Darbinio gyvenimo kokybës didinimas pa-deda spræsti socialines problemas, kaip antai„antros galimybës“ suteikimas ilgai nedirbu-siems, pagyvenusiems, sirgusiems visuomenësnariams, neágaliesiems bei „nepalankioms“grupëms. Tai didina socialinæ sanglaudà, ben-druomeninæ integracijà ir bendrø vertybiø beivisuomeninës atsakomybës kûrimà. Þinoma,savo ruoþtu visa tai skatina mokytis, tobulëtiir sumaþina nusikalstamumo veiksnius. Atski-rai reikëtø aptarti darbinio gyvenimo kokybësir sveikatos veiksniø santyká demografiniu, dar-bo laiko perskirstymo, mobilumo, gyvenimobûdo ir kitais aspektais.

Faktiðkai galima kalbëti apie regioninæ irsektorinæ klasterizacijà, kai kuriama bendra re-giono kompetencija ir iðskirtinës atskirø sek-toriø kompetencijos, kurios ne tik tobulinaekonominës veiklos infrastruktûrà, logistikà armarketingà, bet ir akumuliuoja patirtá, tradi-cijà, kartø perimamumà, vertybinius priorite-tus, kultûriná iðskirtinumà ir pan. Visa tai tie-siogiai formuoja darniosios plëtros sampratàir akivaizdþiai demonstruoja þiniø visuomenësraðtingumo modelio veiksmingumà praktinësveiklos lygiu (2 pav.).

Taigi apibendrinant galima teigti, kad re-gioninis þinojimas aprëpia geràjà sveikatos ap-saugos praktikà, aplinkosaugà, socialinæ ir dar-bo saugà, socialinæ vadybà organizacijose,átraukiant á ðiuos procesus visas gyventojø gru-pes ir organizacijose, ir uþ jø ribø. Raðtingu-mas, kaip kolektyvinio þinojimo praktikos to-bulinimas, tiesiogiai ásiskverbia á gyvenimo bû-do, darbo vietø kûrimo ir tobulinimo, sociali-nës, fizinës ir mentalinës sveikatos sritis. Jistampa ekonominës, socialinës, ðvietimo ir svei-katos srièiø dermës, pusiausvyros ir integraci-

41

jos matu bei valdymo priemone, taip pat visøiðtekliø atkûrimo ir plëtros instrumentu.

Inovacijø vaidmuo

Raðtingumas þiniø visuomenëje yra neatsie-jamas nuo inovacijø supratimo ir inovacijø po-litikos. Neatsitiktinai ðiuolaikinë visuomenëdar vadinama inovacinio verslumo visuome-ne. Ðiuo poþiûriu iðsilavinimas ir þinojimas yravertinami kûrybos ir pragmatiðkumo matais.Taèiau pats inovacijø supratimas nëra viena-reikðmis. Jis priklauso nuo daugelio veiksniøir ypatumø, kurie skirtingai veikia konkreèiuo-se visuomenës raidos etapuose. Galima saky-ti, kad kiekvienas istorinis laikotarpis skirtin-gai suvokia, vertina ir kuria inovacijas. Todëlsvarbiausias dalykas yra inovacijø kûrimo bû-das, jø socialinis, ekonominis kontekstas ar joatitikimas ðiuolaikiná gyvenimo ir màstymo bû-

dà. Tai leidþia teigti, kad inovacijø politikosveiksmingumas tiesiog priklauso nuo raðtin-gumo tipo, kuris suformuoja kultûrinæ ir men-talinæ inovacijø erdvæ.

Tradicinis inovacijø supratimas yra „liniji-nis“, priklausantis nuo iðtekliø struktûros ir jønaudojimo kurti, finansuoti instituciná moks-là ir technologijas, taip pat tyrimus ir eksperi-mentinæ plëtrà. Tai yra „gamybinis“ inovacijøsupratimas, kuris formalø þinojimà paverèiafundamentiniais tyrimais, vëliau – metodiko-mis ir galiausiai – praktiniu naujoviø diegimu.Informacijos visuomenës poreikius atitinka in-teraktyvi inovacijø samprata, kai jø kûrimasskatinamas naudojant uþdaras informacijossistemas, tinklus ir bendradarbiavimo schemas.Ðitaip traktuojant inovacijas pagrindinis dëme-sys skiriamas formaliajam sisteminiam màsty-mui ir sureikðminami informacijos procesai beioperacijos. Èia svarbiausia – kompiuterinis ir

2 pav. Organizacijos raðtingumo tipo kaitos modelis (P. Totterdillas)

Pertvarkosorganizavimaskaip kolektyviniomokymo procesas

Sëkmingos veiklos pavyzdþiai, struktûros irprocedûros turi bûti vienodai formaliai irneformaliai privalomi visiems dalyviams

Formavimas

Naujos veiklos struktûros, procedûrosir pavyzdþiai turi bûti testuojami, tik-rinami ir keièiami pagal galimybes

Kolektyvinis mokymais

Naujos veiklos struktûros, procedûrosir pavyzdþiai turi bûti perkuriami irplëtojami visø dalykø

Dalyvavimas

Senosios struktûros pertvarkomos irpakeièiamos ið esmës

Pertvarka

42

technologinis raðtingumas. Treèiasis inovacijøkûrimo ir naudojimo bûdas yra holistinis. Jisremiasi atviromis sistemomis bei „perëjimø“vadyba (transition management). Jis pasiþymiþiniø kûrimo, vertinimo, diegimo bei valdymodarna, visuotinës kompetencijos ir individua-laus mokymosi ryðiais, taip pat eksperimenti-niais ir patirtiniais kontekstais. Ðios inovacijosyra tarpsektorinës, jos jungia daugialypius þi-nojimo kompleksus ir aplinkas, socialinius, po-litinius, technologinius, vadybinius ir kt. aspek-tus. Ið esmës tai yra vadinamøjø intelektualiøjøklasteriø produktas ir konkurentinis veiksnys.

Taigi þiniø visuomenës raðtingumo mode-liai faktiðkai ágyja inovacijø ir inovacijø politi-kos sandarà. Inovacijø politikos praktinisveiksmingumas parodo raðtingumo kokybiniusypatumus. Akivaizdu, kad tinkamas raðtingu-mo tipas veikia ne tik specializuotà sritá, bet irkitus sektorius, regioninæ plëtrà, darbo rinkàir santykius, maþina socialinæ atskirtá ir pan.Inovacinis þinojimas ir þinojimo vadyba iðple-èia savo veikimo ribas, daro átakà ávairiø sri-èiø politikai ir strateginiams sprendimams, su-kuria kompleksinius politikø miksus, o drau-ge padidina suinteresuotøjø grupiø, vartojan-èiø tokio tipo þinojimà, skaièiø.

Savo ruoþtu padidëja ir vadinamøjø ne-technologiniø inovacijø átaka, t.y. nauji veik-los ir verslo modeliai, naujos vertës kûrimograndiniø kombinacijos, sukuriamos integruo-tos paslaugos bei socialiniø technologijø ino-vacijos. Visa tai yra ekonominës ir socialinësstruktûros atnaujinimo pagrindas. Nuo jo itinpriklauso, kaip ðalis ar regionas prisitaiko prieglobaliø aplinkos iððûkiø. Kaip jau minëta, taiitin bûdinga Ðiaurës ðalims. Pavyzdþiui, Suo-mijos mokslininkai pastebëjo dësningumà, kadinvesticijos á þiniø organizacijø plëtrà tiesio-giai proporcingos socialiniø, nedarbo, nusi-kalstamumo problemø sprendimui (Nauma-nen, 2003). Tai reiðkia, kad raðtingumo ir eko-

nomikos modeliai yra adekvatûs visuomeninësraidos poreikiams ir leidþia ne tik ásiterpti áglobaliøjø lyderiø tarpà pagal þinojimo kon-kurentiðkumo kriterijus, bet ir kalbëti apie dar-niàjà plëtrà ir „gerovës valstybës“ siekius. Per-frazuojant kitais þodþiais galima sakyti „svei-ka ekonomika – sveika visuomenë“.

Taèiau ði paþanga visai nereiðkia, kad ig-noruojamas klasikinis raðtingumo tipas ir tra-dicinis (arba bazinis) iðsilavinimas: bûtina pa-laikyti nuolatinæ pusiausvyrà tarp mokslo irpramonës, ekonominës, socialinës ir aplinko-sauginës veiklos, tarp tradicijø ir naujoviø. Visatai reikalauja specialios raðtingumo politikos,kuri gebëtø valdyti didëjantá iðsilavinimo ir þi-nojimo kompleksiðkumà. Ði politika turëtø de-rëti su kitais strateginiais sektoriais, kurie ðian-dien Europos politikoje suprantami kaip ho-rizontalieji sektoriai, t. y. inovacijos, darniojiplëtra, informacijos visuomenë ir pan. Ne ma-þiau svarbûs veiksniai yra nacionaliniai susita-rimai, strategijø suderinamumas, ásipareigoji-mai bei partnerystë (Romanainen, 2004).

Vertikaliuoju pjûviu kompleksinis raðtingu-mo formavimas turëtø remtis sàveikø vadybair gráþtamøjø ryðiø tobulinimu. Tai turëtø su-formuoti nacionalinæ politikà ir strateginá rað-tingumo plëtros modelá, atsisakant siauro þi-nybinio supratimo ar mikroekonominës pozi-cijos ir átraukiant ðá modelá á naujus valdymosantykius. Toks þiniø visuomenës raðtingumosupratimas yra lankstus ir prisitaikantis – jispirmiausiai skirtas suprasti kompleksinius tik-rovës ryðius, besikeièianèius vaidmenis ir funk-cijas, o ne vien formaliàsias struktûras.

Iðvados – orientacija á þmogøir intelekto iðtekliø plëtrà

Aptariant þiniø visuomenës raðtingumo pro-blemà, visada iðkyla daugiau klausimø nei at-sakymø. Tai ávairialypë problema, kuri gyvy-

43

biðkai svarbi kiekvienai visuomenei, bandan-èiai prisitaikyti prie vis greitëjanèiø pokyèiø ap-linkos ir globalizacijos padariniø. Raðtingumotobulinimas ir jo paradigmos keitimas tampaviena ið tø naujø srièiø, kuriose þmogus galirasti tikrus ginklus, galinèius pristabdyti vis la-biau ásisukantá permainø variklá, þalojantá þmo-gaus bûties harmonijà. Tik suvaldydami þino-jimà mes galime suvaldyti vis labiau „bepro-tiðkà pasaulá“, neleisdami jam pereiti á destruk-cijos fazæ. Tik klausimas – kaip?

Ar pajëgios mûsø mokyklos ir universite-tai suspëti paskui sprunkanèià ateitá? Ar uþ-tenka „burtaþodþiø“, kurie neatsiliktø nuopraktiniø veiksmø? Ar sugebame áþvelgti, ko-kie realûs mûsø ðvietimo sistemos poreikiai irkokios priemonës gali juos nukreipti tinkamalinkme? Kà turëtø reikðti raginimas didinti stu-dentø, dëstytojø ir mokslo institucijø konku-rentiðkumà þiniø visuomenëje?

Vienas ið galimø atsakymø bûtø þinojimo„suvadybinimas“ integruojant á mokymo da-lykus informacijos ir komunikacijos problema-tikà, t. y. didinant informacinio þinojimo vaid-mená. Raðtingumo sampratai komunikacija irinformacija reiðkia labai daug. Pirmiausia taiyra ne tik technologinis ar siauriau – kompiu-terinis raðtingumas, nors jis yra vienas ið svar-biausiø ðiuolaikinio raðtingumo komponentø,leidþiantis paversti þinojimà praktiniu instru-mentu ir kûrybiðkai já vartoti ávairiais lygiais irbesikeièianèiomis formomis, pritaikant priekonkreèiø poreikiø ir besikeièianèiø ávairialy-piø aplinkø.

Turbût reikðmingiausias ðiuolaikinio raðtin-gumo formavimosi veiksnys yra komunikaci-në ir informacinë veiklos transformacija ap-skritai. Tai reiðkia, kad didesniu ar maþesniumastu komunikaciðkai ir informaciðkai trans-formuojasi visos tradiciniu bûdu suprantamosveiklos sritys – ekonomika, kultûra, politika,socialinë sfera, vieðoji sfera, teisë, ðvietimas ir

t. t. Kiekviena veikla tampa vis labiau komu-nikacinë ir informacinë. Komunikacija ir in-formacija virsta ta platforma, ant kurios for-muojasi veiklø kompleksiðkumas. Tik per ko-munikacijos ir informacijos struktûras ávairiosspecializuotos veiklos integruojasi, „susimai-ðo“ ir sudaro iðskirtinius kompleksinius dari-nius. Komunikaciniai ir informaciniai gyvenimopokyèiai sukuria tokias sàlygas, kai vaizdþiai kal-bant þinios tiesiogiai „áðvirkðèiamos“ á veiklospraktikà tarsi vitaminø kompleksas be didesniølaiko ir erdvës ribojimø. Faktiðkai komunikacijair informacija paverèia raðtingumà tiesioginiumûsø gyvenimo bûdo ir veiklos veiksniu.

Treèias komunikacijos ir informacijos áta-kos ðiuolaikiniam raðtingumui ypatumas tas,kad komunikacinis ir informacinis þinojimasásiskverbia á visà moksliná þinojimà lygiai taip,kaip komunikacijos ir informacijos struktûrostransformuoja praktines veiklas. Ðiuo poþiû-riu komunikacinis ir informacinis þinojimastampa tais „klijais“, kurie sukuria tarpdalyki-ná þinojimà. Negana to, komunikacinis ir in-formacinis þinojimas „mobilizuoja“ ir „suva-dybina“ klasikiná formalø þinojimà, susieja jásu realia praktika, kintanèiais poreikiais ir rei-kalavimais, t. y. paverèia sisteminá þinojimàkompleksiniu ir praktiniu þinojimu (Augusti-naitis, 2001, 2002).

Taigi komunikacija ir informacija faktiðkaitampa tuo instrumentu, kuriuo þinojimas tie-siogiai diegiamas á visuomeniná gyvenimà, kei-èia gyvenimo bûdà, kultûrinius ir vertybiniusprioritetus, transformuoja ekonominius, dar-bo santykius ir pan. Toks þinojimo skvarbos di-dëjimas yra svarbiausias ðiuolaikinio raðtingu-mo modelio bruoþas. Bendràja prasme ðiuo-laikinis gyvenimas yra nuolat reflektuojamasper þinias ir mokymàsi (Giddens, 1994;Beck,1986). Todël ðiuolaikinio raðtingumoprielaida turëtø bûti besimokanti mokykla iruniversitetas þiniø Europoje (Communication

44

LITERATÛRA

• AUGUSTINAITIS, Arûnas (2001). Informaci-jos visuomenës profesionalumo kriterijai. Informaci-jos mokslai, t. 16. p. 17–30.

• AUGUSTINAITIS, Arûnas (2002). Þiniø vi-suomenës transdalykinë mokymo sandara. Informa-cijos mokslai, t. 23. p. 39–51.

• BECK, Ulrich (1986). Risikogesellscahft. Auf demWeg in eine andere Moderne. Frankfurt: Suhrkamp.

• CARACOSTAS, Paraskevas (2004). A few Re-marks on the “Knowledge Society” / “Learning Socie-ty”. Working paper draft. Foresight for Innovation –thinking and debating the future: Shaping and alig-ning policies: Foresight for Learning Society. IrishPresidency Conference. 14–15 June Dublin 2004. 9 p.

• Communication from the Commission. The Ro-le of the Universities in the Europe of Knowledge.COM (2003) 58 final.

• Enlargement Futures Project: Expert Panel onTechnology, Knowledge and Learning / Elissaveta Gou-rova, Ken Ducatel, James Gavigan, Fabiana Scapo-lo, Paola Di Pietrogiacomo. Final Report. 2001. Pri-eiga: ERIC, EBSCO.

• GIDDENS, Anthony (1994). Living in a post-industrial society. In: U. Beck, A. Giddens & S. Lasch,Reflexive Modernization. Cambridge: Polity Press.

• HAKE, Barry J. (1999). Lifelong Learning inLate Modernity: The challenges to society, organiza-tions and individuals. Adult Education Quarterly,vol. 49, no. 4, p. 77–89.

from the Commision, 2003). O kaip praktináveiksmø planà galima pasiûlyti eksperimenti-nes tarpdalykines þinojimo vadybos progra-

mas, atitinkanèias Lisabonos strategijos priori-tetus ir naudojanèias „ateities áþvalgø“ meto-dus bei pasiektus rezultatus.

• MILLER, Riel (2004). Imagining a Learning In-tensive Society. Working paper draft. Foresight forInnovation – thinking and debating the future: sha-ping and aligning policies: Foresight for Learning So-ciety. Irish Presidency Conference. 14–15 June Dublin2004. 42 p.

• NAUMANEN, Mika. Technology Barometer (de-veloped in Finland to measure the technological-scientific state of a country). VTT.2003. Prieiga perinternetà: http://www.tek.fi/teknologia/tulevaisuus/ba-rometer_eng.pdf

• PASCALL, Stephan (2004). The Knowledge So-ciety: the Key to Prosperity – Myth or Reality. Vilnius.Prieiga per internetà: http://conf2004.zef.ltkonf2004_zef/Plenary%20session/ST%20Pascall_Final.ppt

• ROBERTS, Peter (2000). Knowledge, Informa-tion and Literacy. International Review of Education.Sep., vol. 46 issue 5, p. 433, 21 p. Prieiga: AcademicSearch Premier, EBSCO.

• ROMANAINEN, Jari (2004). Technology Fore-sight in Context – Shaping and Aligning Policies forInnovation. Foresight for Innovation – thinking anddebating the future; shaping and aligning policies.Dublin, 15 June, 2004. Prieiga per internetà: http://www.forfas.ie/news/foresight_for_innovation_confe-rence_2004/programme/index.html

• ÐAULAUSKAS, Marius Povilas (2000). Homoinformaticus apþavas: du prietarai, trys svajos. Infor-macijos mokslai, t. 13, p. 39–44.

LITERACY OF KNOWLEDGE SOCIETY

Arûnas Augustinaitis

S u m m a r y

The main objective of presenting article is to analysethe fundamental changes in such important field ofactivities of the contemporary world as the literacydevelopment in general. The development of socie-tal processes and the features of competitiveness inthe global context depend on the comprehension of

literacy basically. The main conception of this articleis that there are the other qualitative criteria and theother archetype of literacy in knowledge society. Theperception of new literacy paradigm is the main pre-condition for efficient solutions of today’s complexpractice. The notions like “learning society” or “le-

45

arning economy” reflect these leading tendencies ofcontemporary world. The modern entrepreneurshipand innovation policies are depending on the coremodel of literacy. The analysis of criteria of know-ledge society literacy is important for education sys-tems transformation as well.

Following the requirements of the EuropeanUnion for development of science and education itis necessary to create the new knowledge modelsand instruments in order to promote, maintenanceand develop of economic progress and competitive-ness. Therefore this article seek to answer the keyquestions: how does society demand for educationalchange; why does the classic educational backgroundnot fulfill the needs of activities in the European andglobal environment; how to create new patterns ofmodern education and their applications to strategicgoals of society; how to bridge traditional educationsystem to changing environment, cultural contextsand globalization of economy.

We can outline three levels of possible analysis ofknowledge society literacy: general criteria of societyliteracy, organizational knowledge, the personal ne-eds for education and adaptability opportunities inthe knowledge environment. In the methodologicalperspective the article focuses on the following tasks:

To define what literacy paradigms are needed fordevelopment of European and national competitive-ness;

To contribute to modernization of regional deve-lopment and cultural interactions;

To solve the problems of social cohesion;To apply new knowledge instruments for complex

decision making and for sustainable development;

To improve labour market and labour relations-hips;

To transform the national education system ac-cording demands of knowledge society.

Special attention is given to “learning society” un-derstanding in the context of Lisbon processes andresearch frame of European Foresight.

As the result of above-mentioned tasks we candraw up main conclusions related to formulation ofqualitative criteria of knowledge society literacy. First-ly, citizens of learning society must acquire the com-plex of competencies typical of research and deve-lopment activities, for instance, critical thinking, pro-blem approach, information skills, leadership etc. Se-condly, knowledge creation and application proces-ses become interdisciplinary, practice oriented, ma-nagerial, value integrated and networked. The lite-racy standards are less formal and unified. Undersocietal changes they transform into multi-stakehol-der structure of society and acquire more specific,region oriented and flexible forms of applicability inthe different segments of society. Thirdly, the mo-dern literacy is organic part of innovation policiesand innovation interactivities based on holistic know-ledge complexes.

Nevertheless the main outcome of article is theconcept concerning the role of specific informationand communication competence in the whole struc-ture of knowledge, education and literacy in general.This specific knowledge allows adapting competenceto changing environment and requirements of know-ledge society. Information and communication com-petence is specific “glue” whish transforms classicalliteracy into “managerial” literacy and into mixedformal and informal knowledge.


46


Kompiuterinio raðtingumo ugdymas Lietuvoje

Straipsnyje nagrinëjamos Lietuvos pilieèiø kompiuterinio raðtingumo ugdymo problemos. Ap-tariama esama situacija, valdþios þingsniai siekiant átraukti kuo daugiau ðalies pilieèiø á informa-cinës visuomenës ir þiniø ekonomikos kûrimo procesus. Parodoma kompiuterinio raðtingumovertinimo svarba, pateikiama Europos ir Lietuvos situacija kompiuterinio raðtingumo patvirtini-mo poþiûriu.

Alfredas Otas

Kauno technologijos universiteto docentasKaunas University of Technology, Assoc. Prof.Studentø g. 50, KaunasTel. (8 37) 30 03 87, faks. (8 37) 30 03 90El. paðtas [email protected]

Eugenijus Teleðius

Vilniaus universiteto Kauno humanitariniofakulteto docentasVilnius University, Kaunas Facultyof Humanities, Assoc. Prof.S. Daukanto g. 25, KaunasTel. (8 37) 75 01 02, faks. (8 37) 40 73 40El. paðtas [email protected]

Problema

Lietuvos nacionalinëje informacinës visuome-nës plëtros strategijoje, kurià Lietuvos Res-publikos Vyriausybë patvirtino 2001 metø va-sario 28 dienos nutarimu Nr. 229, yra dekla-ruojami tokie fundamentiniai teiginiai. Pasau-lyje vyksta permainos: sparèiai keièiasi tiek rin-kos, tiek darbo vietø, namø ûkio ir laisvalai-kio aplinka. Þmoniø veiklà vis maþiau ribojanuotoliai ir laikas, veikla darosi globaliðkes-në, didëja specializacija. Atsiranda naujø – vir-tualiøjø ámoniø, elektroninio vieðojo administ-ravimo, darbo, mokymosi ir kultûros plëtrosgalimybiø. Ypaè didelæ reikðmæ ágyja infor-muotumas, kompetencija, gebëjimas naudo-tis informaciniø technologijø teikiamomis ga-

limybëmis. Ðios ypatybës skatina permainas,nes jos yra gyvenimo kokybës ir socialinës ge-rovës kûrimo, kultûros vertybiø ir kalbos ið-saugojimo laidas, ûkinës veiklos katalizatoriai,demokratijos plëtros, bendradarbiavimo re-gionø ir valstybiø lygiu, valstybës valdymo pa-galbininkai. Informaciniø technologijø galia vi-siðkai atsiskleidþia tik informacinëje visuome-nëje, kai (idealiu atveju) visi jos nariai – ga-mintojai, paslaugø teikëjai, paprasti þmonës,visø lygiø vadovai – gali, moka ir nori naudo-tis jø pranaðumais.

Ðie Lietuvos nacionalinës informacinës vi-suomenës plëtros strategijos teiginiai visiðkaiatitinka elektroninës Europos kûrimo doku-mente „eEurope“ deklaruojamus elektroninësEuropos kûrimo uþdavinius:

47

• átraukti á skaitmeninæ erà kiekvienà pi-lietá, ðeimà, mokyklà, ámonæ ir administ-racijà;

• sukurti iðprususià e. Europà, remiamàkultûringo, pasirengusio finansuotinaujas idëjas verslo;

• uþtikrinti, kad e. Europos kûrimo pro-cesas bûtø socialiai patrauklus, skatin-tø vartotojø pasitikëjimà.

Cituojami strateginiai dokumentai kiekvie-nam ðalies pilieèiui, kuris savo tiesioginiamear visuomeniniame darbe, visuomeninëje veik-loje, buityje ar laisvalaikiu vis daþniau susidu-ria su ðiuolaikinëmis informacinëmis techno-logijomis, kelia konkreèius uþdavinius, susiju-sius su kompiuteriniu raðtingumu.

Informacinës visuomenës situacijaLietuvoje

Informacinës visuomenës plëtros bei visuoti-nio kompiuterizavimo procesus Lietuvoje ga-lima iliustruoti Informacinës visuomenës plët-ros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybës portale www.ivpk.lt skelbiamomisnaujienomis.

2004 rudená èia pateikiama tokia naujau-sia su kompiuterinio raðtingumo problema su-sijusi informacija:

• Nuo 2004 iki 2012 metø apie 970 tûkst.gyventojø ágis kompiuteriná raðtingumà,atitinkantá jø iðsimokslinimà ir profesi-næ kvalifikacijà. Tokie planai áteisintiVyriausybës patvirtintoje Visuotiniokompiuterinio raðtingumo programoje(Visuotinio…, 2004). Programa numa-to visiems Lietuvos gyventojams, neat-siþvelgiant á jø iðsilavinimà, profesijà,gyvenamàjà vietà, amþiø, lytá, specia-liuosius poreikius ir socialinæ padëtá, su-daryti lygias galimybes ágyti kompiute-riná raðtingumà. Prognozuojama, kadpirmuosius ketverius metus (2004–2007

metais) norinèiøjø ágyti kompiuterináraðtingumà gausës ir 2008–2009 metaisjø bus daugiausia. Tikimasi, jog ágyven-dinus programà pagerës gyventojøkompetencija, veiksmingiau dirbs vals-tybës tarnautojai ir darbuotojai; kom-piuterinio raðtingumo mokymo paslau-gas teikianèios institucijos bus aprûpi-namos naujausia literatûra (ne maþiaukaip 4 pavadinimø kasmet), labai pa-gausës kompiuteriø vartotojø.

• Planuojama, kad 2007 metais visos vals-tybinës institucijos pereis prie elektro-niniø dokumentø mainø ir labai paspar-tins sprendimø priëmimo procesus. Iðesmës pasikeis sprendimus priimanèiøvalstybës institucijø veikla – iðnyks po-pieriø krûvos, dalis paðto iðlaidø, laikosànaudos, dël kuriø sprendimo priëmi-mas uþtrunka nuo keliø dienø iki savai-tës.

• Iki ðiø metø pabaigos Informacinës vi-suomenës plëtros komitetas prie Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës baigsbandomàjá elektroninio paraðo ádiegi-mo valstybës institucijose projektà, ku-ris didelæ dalá valstybës institucijø vie-ðøjø paslaugø leis perkelti á internetà.Pirmoji tokia paslauga bus gyvenamo-sios vietos deklaravimas.

• Interneto naudojimas ðalies ûkiuose(ðeimose) per pastaruosius metus iðau-go dvigubai ir ðios vasaros pabaigoje pri-artëjo prie 12 procentø. Kaip rodo„TNS Gallup“ tyrimo duomenys, per-nai vasarà interneto naudojimas ðaliesnamø ûkiuose siekë 7,7 proc., ðiø metøpavasará jis sudarë 9,8 proc. Minëto ty-rimo duomenimis, kompiuterius na-muose turëjo apie 30 proc. Lietuvos gy-ventojø, taigi naujø interneto vartotojøpotencialas ðiame segmente yra dide-lis.

48

• Kompiuterinës ir programinës árangosdidmeninës prekybos rinka Lietuvojeðiemet turëtø augti apie 30 proc. ikimaþdaug 670–700 mln. litø. Prognozuo-jama, kad augimà skatins verslo sekto-rius, didinantis investicijas informaciniøtechnologijø srityje diegiant profesiona-lius sprendimus, taip pat valstybinës ins-titucijos, kuriose dël padidëjusiø admi-nistraciniø gebëjimø informacijos tech-nologijø infrastruktûra ir sprendimaitampa ypaè svarbûs.

Tokiø situacijà tam tikru aspektu vertinan-èiø pavyzdþiø galima pateikti pakankamaidaug. Vadinasi, jau vyksta realûs informacinësvisuomenës ir þiniø ekonomikos kûrimo pro-cesai. Informacinës technologijos tampa vis ge-riau pasiekiamos ðalies pilieèiams ir taip rea-lizuojamas vienas ið informacinës visuomenëspranaðumø: naujomis galimybëmis galima pla-èiai naudotis nepriklausomai nuo vietos bei lai-ko – internetas leidþia veikti elektroninëje erd-vëje nepriklausomai nuo prisijungimo vietos24 valandas per parà 7 dienas per savaitæ.

Þinoma, tai yra optimistinis situacijos ver-tinimas. Toli graþu dar nëra iki galo ágyven-dintas Informacinës visuomenës koncepcijojedeklaruojamas principas, kad pilieèiai „gali,moka ir nori“ naudotis informacinëmis tech-nologijomis. Prieþasèiø yra keletas:

• Ne visiems ðalies pilieèiams yra pa-trauklios ir suprantamos informacinësvisuomenës kûrimo nuostatos.

• Lietuviðkame internete galime rasti pa-lyginti nedaug aktualios ir ádomios in-formacijos.

• Pilieèiø kompiuterinis raðtingumas te-bëra menkas.

Toliau panagrinësime, kaip sumaþinti pas-kutinës ið iðvardytø prieþasèiø neigiamà átakà.

Technologinis ir profesiniskompiuterinis raðtingumas Lietuvoje

Tradiciðkai suprantamam kompiuterio varto-tojui pirmiausia reikalingas technologiniskompiuterinis raðtingumas – mokëjimas dirb-ti su asmeniniu kompiuteriu ir labiausiai pa-plitusia bendrojo naudojimo programine áran-ga vartotojo lygiu (Otas, Teleðius, 2003).

Tenka konstatuoti, kad kompiuterio varto-tojo efektyvios veiklos elektroninëje erdvëjeuþtikrinimui bûtinas ir profesinis kompiuteri-nis raðtingumas, kuris turi padëti suformuotikonkreèios profesijos kompiuterio vartotojuiaiðkià kompiuterio taikymo savo profesinëjeveikloje motyvacijà. Kompiuterio vartotojasturi suprasti, kokios naudos ir naujø profesi-niø galimybiø suteikia kompiuteris darbo vie-toje ir kokiø problemø gali iðkilti, jei informa-cinës technologijos bus ignoruojamos.

Siekiant efektyviai taikyti informacinestechnologijas kitose srityse, turi bûti ugdomasðiø srièiø darbuotojø profesinis kompiuterinisraðtingumas. Parengtas Lietuvos Respublikosvisuotinio kompiuterinio raðtingumo standar-tas, kurio priëmimas yra pirmasis aukðèiau ci-tuotos Visuotinio kompiuterinio raðtingumoprogramos realizavimo þingsnis.

Atsiþvelgiant á tai, kad nemaþa dalis da-bartiniø valstybës ir savivaldybiø tarnautojø,mokytojø, dëstytojø yra baigæ mokyklas ir uni-versitetus, kai informacinës technologijos ða-lyje þengë pirmus þingsnius, bûtina daugiaudëmesio skirti kompiuterinio raðtingumo ug-dymui.

Daugiausia ðioje srityje yra nuveikusi Ðvie-timo ir mokslo ministerija. Jos institucijos kas-met organizuoja mokytojams technologinio irprofesinio kompiuterinio raðtingumo kursus.Tai ypaè svarbu, nes bûtent mokykloje ugdo-mas tikrasis informacinës visuomenës pilietisir tam já reikia tinkamai ruoðti.

49

Kompiuterizuojant mokyklas þengiaminauji þingsniai, kurie iðdëstyti Informaciniø irkomunikaciniø technologijø diegimo Lietuvosðvietime 2005–2007 metø strategijoje. Èia akcen-tuojama tolesnë IKT diegimo ðvietime misija:

• Tobulinti visà ugdymo procesà, IKT tei-kiamas galimybes panaudoti ugdymokokybei ir efektyvumui stiprinti – edu-kacinë misija.

• Plëtoti IKT infrastruktûrà: rengti besi-mokanèià jaunuomenæ gyventi elektro-ninëje erdvëje, sudaryti sàlygas taikytiIKT visose veiklos srityse, uþtikrinantlygias naudojimosi informacija galimy-bes visiems pilieèiams – socialinë, visuo-meninë misija.

Siekiant ágyvendinti ðià misijà, Strategijojenumatomi trys integralûs, vienas kità papildan-tys tikslai ir kiekvienam jø – uþdaviniai:

• Pasiekti proverþá mokiniø mokymui irmokymuisi naudojant modernias infor-macines technologijas.

• Sukurti ðvietimo kompiuteriø tinklà –mokymui ir mokymuisi skirta informa-cija uþpildytà elektroninæ erdvæ, kartusudarant sàlygas modernizuoti ðvietimovaldymà, mokyklø bendruomeniø ko-munikavimà.

• Gerinti gyventojø kompiuterinæ kom-petencijà siekiant maþinti socialinæ at-skirtá IKT srityje.

Strategijoje iðkelti uþdaviniai visiðkai ati-tinka informacinës visuomenës kûrimo uþda-vinius – mokyklose bus plaèiai diegiamos in-formacinës technologijos ávairiø dalykø pamo-kose bei visame ugdymo procese, internete at-siras daugiau aktualios mokymo ir mokymosiinformacijos, bus ugdoma mokyklø bendruo-meniø kompiuterinë kompetencija.

Vis plaèiau diegiamos informacinës tech-nologijos valstybës institucijø bei savivaldybiødarbe. Realizuojant „Elektroninës valdþios

koncepcijos“ nuostatas (E. valdþia, 2002),elektroninëje erdvëje atsiranda vieðosios elek-troninës paslaugos, kurios leidþia pilieèiamsgreièiau ir patogiau atlikti vis daugiau áprastøoperacijø internetu.

Visos iðvardytos naujos galimybës darbe beivisuomeniniame gyvenime reikalauja darbokompiuteriu gebëjimø, kompiuterinio raðtin-gumo. Vis daugiau mûsø pilieèiø pripaþásta ðiøgebëjimø bûtinumà.

Kompiuterinio raðtingumosertifikavimo problemos

Kalbant apie kompiuteriná raðtingumà reikiaskirti tris pagrindines problemas. Pirma, taie. ágûdþiø stoka. Suprantame, kad reikiamøe. ágûdþiø trûksta konkreèiam þmogui ar gru-pei þmoniø atitinkamame darbo rinkos seg-mente ar net visoje darbo rinkoje. Antra, kal-bama ir apie kompetencijos stygiø, suprantanttai kaip skirtumà tarp esamo ir reikiamo or-ganizacijos darbuotojø kompetencijos lygiø. Irtreèia, yra diskutuojama dël þiniø bei ágûdþiø,kuriuos ágyja þmogus mokymo institucijose arkursuose, ir tokiø þiniø bei ágûdþiø, kuriø tiki-si darbdavys, neatitikties.

Visos ðios trys problemos yra glaudþiai tar-pusavyje susijusios. Statistinius tyrimus kom-piuterinio raðtingumo srityje ir prognozuoja-mø poreikiø tyrimus atlieka tokios þinomos or-ganizacijos, kaip EICTA (European Informa-tion and Communication Technologies Asso-ciation), „Career Space“ konsorciumas, Eu-ropos informatikos profesionalø sàjungø ta-ryba CEPIS ir kt. Visi tyrimai rodo didelá kom-piuterinio raðtingumo ágûdþiø ir kompetenci-jos stygiø. Problemas siûloma spræsti ávairiaisbûdais. CEPIS darbo grupë, remdamasiECDL fondo (www.ecdl.com) praktiniu ádir-biu, pasiûlë e. ágûdþius klasifikuoti (CEPIS ITCompetence Maturity Model) pagal tokius

50

lygmenis (Wolffried Stucky and Peter Weis,2004):

• minimalus kompiuterinis raðtingumas;• bazinis kompiuterinis raðtingumas;• technologinis kompiuterinis raðtingu-

mas;• profesinis kompiuterinis raðtingumas

(eksperto lygis);• technologinë informatikos specialisto

kompetencija;• profesinë informatikos specialisto kom-

petencija (eksperto lygis).Kartu buvo pasiûlyta vertinti atitinkamus

ágûdþius pagal vienodus kriterijus, taip pat vie-nodi sertifikatai – dokumentai, rodantys, kadasmens gebëjimai atitinka tam tikro kompiu-terinio raðtingumo lygio reikalavimus. CEPISjau turi patirties inicijuojant kompiuterio var-totojo sertifikato ECDL (European Compu-ter Driving Licence) programos kûrimà ir die-gimà. ECDL sertifikato ávedimo tikslas – su-vienodinti technologinio kompiuterinio raðtin-gumo reikalavimus, keliamus kompiuteriø var-totojams visose Europos valstybëse. Jie paro-dytø, kad testus iðlaikæ asmenys yra pasirengædarbui su informacinëmis technologijomis irsugeba savarankiðkai dirbti prie kompiuteriobei moka naudoti pagrindines taikomàsias pro-gramas pradiniu lygiu. Bazinio kompiuterinioraðtingumo ágûdþiai Europoje tvirtinamiECDL Start paþymëjimu.

Minimaliam kompiuteriniam raðtingumuipatvirtinti ECDL fondas 2004 metais ávedë dvinaujas programas ir atitinkamus paþymëjimus:equalskills ir e-Citizen (www.ecdl.com/main/products.php). Equalskills yra ávadinë kom-piuteriø vartotojø sertifikavimo programa,skirta þmonëms, niekados nesinaudojusiemskompiuteriu ir internetu. Ji apima darbo sukompiuteriu bazinius ágûdþius ir mokëjimànaudotis pagrindinëmis narðyklës funkcijomis,

pasiøsti ir (arba) perskaityti elektroninio pa-ðto þinutes. Manoma, kad tokio lygio ágû-dþiams ágyti reikalingas apie 10 valandø mo-kymo kursas.

Equalskills programos tolesnis iðplëtimasyra e-Citizen programa. Ji skirta þmonëms, jauturintiems ðiek tiek pradiniø ágûdþiø (equals-kills programos apimtyje), ir orientuota á su-dëtingesná interneto naudojimà. Turintise-Citizen paþymëjimà þmogus (kaip nurodopaþymëjimo pavadinimas) yra ágijæs reikiamøþiniø ir ágûdþiø dalyvauti e. visuomenëje. Taiir gebëjimas pasinaudoti vieðosiomis paslau-gomis, informacijos paieðka, elektroniniais at-siskaitymais, elektroninëmis parduotuvëmis,meniu funkcijomis, derinant televizoriø ar ki-tos buities technikos darbà ir pan. e-Citizenprogramai ávaldyti reikia apie 30 valandø mo-kymo kurso. Lietuvos Respublikos visuotiniokompiuterinio raðtingumo standarto, kuris turibûti priimtas pagal Visuotinio kompiuterinioraðtingumo programà 2004 metais, minimalioskompiuterinio raðtingumo kvalifikacijos pro-grama (mokymo turinys) visiðkai atitinkae-Citizen programos turiná.

Profesiná kompiuteriná raðtingumà eksper-to lygmeniu liudija ECDL Advanced sertifi-katai. Jie yra patvirtinti keturiems ECDL pro-gramos moduliams: tekstø tvarkymo, skai-èiuokliø, duomenø baziø ir pateikèiø rengimo.

Technologinei informatikos specialistokompetencijai patvirtinti yra vykdoma specia-li EUCIP programa (www.eucip.com). Ðis ly-gis apima kompetencijos sritis, atitinkanèiasvisà IT produkto gyvavimo ciklà, tai sudaroapie 400 studijø valandø lygio reikalingø þiniøvisumà. Profesinei informatikos specialistokompetencijai eksperto lygiui patvirtinti yraskirtas EUCIP programos pasirenkamasis ly-gis (Elective level).

51

Kompiuterinio raðtingumo plëtraEuropoje

Dar praeitø metø publikacijoje (Otas, Teleðius,2003) raðëme apie tai, kad ECDL programapradëta diegti daugelyje kitø þemynø valsty-biø, ir ECDL tapo pasauline ICDL (Interna-tional Computer Driving Licence) programa.Taip pat minëjome apie skaièiuojamà treèià áECDL/ICDL programà ásitraukusiø þmoniømilijonà ir viltá, kad jis susiformuos greièiaunegu per metus. 2004 metø liepos 31 dienosduomenimis, programoje dalyvauja 4 200 666þmonës. Ypaè svarus yra JAV, Saudo Arabi-jos, Pietryèiø Azijos ðaliø indëlis. ECDL plët-ros situacijà Europoje rodo 1 lentelë, kuriojematome Europos lyderius. Paþymëtina, kadryðkûs pastarojo laikotarpio lyderiai, per me-tus ypaè pagerinæ savo statistinius rodiklius, yraItalija (803 717 programoje dalyvaujanèiø gy-ventojø ir 1,39 procentas visø gyventojø atþvil-giu) bei Graikija (atitinkamai 124 055 ir 1,17).

1 lentelë. ECDL plëtra Europoje

Antroje lentelëje pateikiami duomenysapie ECDL plëtrà ðalyse – naujosiose Euro-pos Sàjungos narëse. Neginèytinas lyderis èiayra Vengrija, o didþiausià proverþá ástojimo áES laikotarpiu ágyvendino Malta. Manome,kad ECDL plëtrà Lietuvoje skatina ir Lietu-vos kompiuterininkø sàjungos nuostata dël te-stavimo kainos. Lietuvoje taikomos ECDL tes-

tø kainos yra maþiausios tarp ES ðaliø, jos ati-tinka ECDL programos koordinatoriø nusta-tytà minimalià ribà.

2 lentelë. ECDL plëtra naujosiose ES ðalyse

Profesiná kompiuteriná raðtingumà tvirti-nantis ECDL Advanced paþymëjimas yra tei-kiamas 16 Europos ðaliø. Ið viso jau yra iðduo-ti 63 093 paþymëjimai, labiausiai pasiþymëju-sios ðalys yra Didþioji Britanija (27 819 þmo-niø), Austrija (9 866), Airija (8 516). Á ECDLAdvanced programà ðiais metais ásitraukë mû-sø kaimynai latviai, sertifikavæ 300 ekspertolygio kompiuteriø vartotojø. Lietuvoje esameparengæ ECDL Advanced lygio testus skai-èiuokliø moduliui (Microsoft Excel 2000 pro-duktui), taèiau kol kas testavimø nevykdome,nes pagal testavimo centrø apklausas dides-nio poreikio nejuntame.

Minimalaus kompiuterinio raðtingumo ly-gio programos equalskills ir e-Citizen pradë-tos skleisti tik nuo ðiø metø ir realizuojamosdaugiausia Didþiojoje Britanijoje; equalskillsprogramoje dar dalyvauja Airija ir Malta, o e-Citizen programoje – Suomija. ECDL CTPprograma irgi startavo tik ðià vasarà ir realiaivykdoma Airijoje bei Kipre.

Informatikos specialisto kompetencijà pa-tvirtinanèiø Europos paþymëjimø iðdavimo

Šalis ECDL programoje dalyvavusių ir

dalyvaujančių

gyventojų skaičius

(iki 2004 07 31)

Procentas visų šalies

gyventojų

atžvilgiu

Airija 282 349 7,35 Švedija 404 007 4,55 Danija 226 335 4,23 Norvegija 147 594 3,28 Austrija 200 313 2,46 D. Britanija 847 832 1,69

Šalis ECDL programoje dalyvavusių ir

dalyvaujančių

gyventojų skaičius

(iki 2004 07 31)

Procentas visų šalies

gyventojų

atžvilgiu

Vengrija 147 484 1,46

Malta 4 828 1,21

Kipras 5 417 0,71

Estija 5 043 0,35

Lietuva 10 401 0,29

Čekija 11 525 0,11

Slovėnija 2 182 0,11

Lenkija 26 569 0,07

Latvija 1 607 0,07

Slovakija 235 0,00

52

klausimai yra labai sudëtingi ir jiems aptartireikëtø atskiro straipsnio.

Kompiuterinio raðtingumo plëtraLietuvoje

Kaip matome ið 2 lentelës, Lietuvos situacijakaimyniniø ðaliø atþvilgiu nëra bloga. Skirtin-gai nei pas mûsø kaimynus latvius arba len-kus, testuojanèius neautomatizuotai, kompiu-teriø vartotojø testavimui Lietuvoje yra sukur-ta originali automatizuoto ECDL testavimosistema, kuri ádiegta paslaugø kompiuteryjeadresu: www.ecdl.lt. Testuojamam asmeniui iðkiekvieno modulio pateikiami 36 klausimai,kuriuos ið visø sudarytø testø rinkiniø paren-ka testavimo sistema. Tai jau yra naujas testa-vimo bûdas, atitinkantis ketvirtà ECDL pro-gramos versijà. Prie lietuviðkos testavimo sis-temos jungiamasi per internetà. Teisæ prie josjungtis turi tik ágaliotieji ECDL testavimo cen-trai. Ðiuo metu Lietuvoje veikia 71 ECDL te-stavimo centras. Paþymëtina, kad ECDL te-stavimo centrai yra ne tik didþiuosiuose mies-tuose, bet ir periferijoje, ávairiuose ûkio sub-jektuose ir mokymo institucijose (Alantostechnologijos ir verslo mokykloje, KelmësUAB „Vizikomas“, Vilkaviðkio V. Janulevi-èiaus firmoje „Vikompa“, Visagino UAB „Ne-alandis“ ir t. t.). Ágaliotieji ECDL testavimocentrai yra iðsidëstæ daugmaþ tolygiai visojeLietuvos teritorijoje, iðskyrus vienintelæ Telðiøapskritá, neturinèià në vieno testavimo centro.

Lietuvos kompiuterininkø sàjunga yra ága-liota diegti ECDL ir kaimyninëje Baltarusijo-je. Ðioje, per deðimt milijonø gyventojø turin-èioje ðalyje yra ásteigtas pirmas testavimo cen-tras (Minsko firmoje „Belhard“), iðduoti 59ECDL paþymëjimai, o ið viso programoje uþ-registruota 80 þmoniø.

Paèioje Lietuvos Respublikoje ECDL pro-gramos diegimas ágauna neblogà tempà. Iki2004 metø rugsëjo buvo iðduoti 8524 ECDL

lygio paþymëjimai: 3631 ECDL ir 4893 ECDLStart. Statistiniai duomenys apie ECDL irECDL Start paþymëjimø paplitimà pateikia-mi 1 ir 2 paveiksluose.

1 pav. ECDL ir ECDL Start paþymëjimøpaplitimas pagal amþiaus grupes

2 pav. ECDL ir ECDL Start paþymëjimøpaplitimas pagal paþymëjimo tipà

Priminsime, kad ECDL programà sudaroseptyni moduliai:

1. Pagrindinës informaciniø technologijøsàvokos;

2. Kompiuterio naudojimas ir bylø tvar-kymas;

3. Tekstø tvarkymas;4. Skaièiuoklës;5. Duomenø bazës;6. Pateikèiø rengimas;7. Informacija ir komunikacija.

0

500

1000

1500

2000

2500

< 21 21 - 26 26 - 33 33 - 45 45 - 55 55 - 70

ECDL

Start

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

ECDL Start

53

ECDL Standartas nepriklauso nuo progra-minës árangos, taèiau testavimas vykdomaskonkreèiai programinei árangai, kuriai yra su-daromi testai. Lietuvoje jie yra sudaryti prak-tiðkai visoms daþniausiai naudojamoms pro-graminës árangos versijoms. Tarkim, antrojomodulio testai yra parengti MS Windows NT,98, 2000, Me ir XP versijoms. Ðiuo metu plin-tant atvirojo kodo programinei árangai jau yraparengti ir artimiausiu metu (Infobalt 2004 pa-rodai) bus ádiegti ECDL testai Linux irOpenOffice programinei árangai. Detalesnistatistiniai duomenys apie ECDL sertifikavi-mà Lietuvoje, neskirstant paþymëjimø á ECDLir ECDL Start, pateikiami 3–5 paveiksluose.

3 pav. Abiejø tipø paþymëjimø paplitimaspagal amþiaus grupes

4 pav. Abiejø tipø paþymëjimø paplitimaspagal amþiaus grupes ir lytá

5 pav. Abiejø tipø paþymëjimø paplitimas pagal lytá

ECDL Start paþymëjimui ágyti Lietuvojeyra laikomi pirmo, antro, treèio ir septinto mo-duliø testai. Ið 6 pav. matome, kad ðiø modu-liø testai laikomi daþniausiai. Reikia paþymë-ti, kad testø iðlaikymo lygis skiriasi neþymiai:nuo 86,46 proc. teisingø atsakymø á penkto mo-dulio testus iki 91,43 proc. – laikant septintomodulio testus.

6 pav. Visø ECDL moduliø testø laikymo daþnisir teisingø atsakymø lygis

Dar maþesni yra skirtumai laikant tà patátestà skirtingoms programinës árangos versi-joms. Visi testavimo centrai laiko testus pana-ðiu lygiu, o tai rodo, jog Lietuvos ágaliotuoseECDL testavimo centruose yra laikomasi

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

< 21 21 - 26 26 - 33 33 - 45 45 - 55 55 - 70

0

500

1000

1500

2000

2500

< 21 21 - 26 26 - 33 33 - 45 45 - 55 55 - 70

Moterys

Vyrai

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

Moterys Vyrai

54

ECDL kokybës valdymo sistemos nustatytø te-stavimo proceso reikalavimø.

Iðvados

1. Norint iki galo realizuoti informacinësvisuomenës koncepcijoje deklaruoja-mus principus, bûtina padidinti ðaliesgyventojø kompiuteriná raðtingumà. To-dël ypaè teigiamai vertintinas faktas,kad Lietuvos Respublikos Vyriausybë2004 m. rugsëjo 15 d. nutarimu Nr. 1176patvirtino Visuotinio kompiuterinioraðtingumo programà.

2. Kompiuterinio raðtingumo ágûdþiai tu-ri bûti apibrëþti standartu ir vertinamiatitinkamais sertifikatais. Visuotinësglobalizacijos bei informacinës visuo-

In this paper the situation concerning computer li-teracy in Lithuania and Europe is discussed. Thepaper outlines ways to establish quality standardsfor IT certification in Europe and presents the ITCompetence Maturity Model through which CEPISand ECDL Foundation want to contribute the com-petetiveness of European industry. Computer lite-

LITERATÛRA

• Visuotinio kompiuterinio raðtingumo programa.Prieiga per internetà: http://www.lrvk.lt/teises_aktai/files/2004/09/3458.doc [þiûrëta 2004 m. rugsëjo mën.]

• OTAS, A.; TELEÐIUS, E. (2003) Technologi-nio ir profesinio kompiuterinio raðtingumo ugdymoproblemos. Informacijos mokslai, t. 26, p. 54–60.

menës raidos akivaizdoje ypatingà svar-bà ágyja bendros Europos Sàjungos dar-buotojø kvalifikacijos nustatymo ir pa-tvirtinimo programos.

3. Vienodø kompetencijos standartø irEuropos bendros kvalifikacijos sistemostaikymas svarbus visuose kompiuterinioraðtingumo lygmenyse. ECDL ir EU-CIP programos suteikia galimybæ for-malizuoti ir suvienodinti ávairiø lygiøkompiuterinio raðtingumo ir informa-tikos specialistø lygio vertinimo siste-mas ne tik ðalies, bet ir tarptautiniumastu.

4. Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimiteigiami pokyèiai, susijæ su kompiute-rinio raðtingumo sertifikavimu Europoslygiu.

• Elektroninës valdþios koncepcija. Prieiga perinternetà: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=198184&Condition2= [þiûrëta 2004 m. rugsëjo mën.]

• STUCKY, Wolffried; WEIS, Peter (2004). eEurope– IT Skills: Challenging Europe’s Economic Future. Works-hop Proceedings. Frankfurt am Main: CEPIS. 96 p.

DEVELOPING COMPUTER LITERACY SKILLS IN LITHUANIA

Alfredas Otas, Eugenijus Teleðius

S u m m a r y

racy qualifications developed by the ECDL Foun-dation are playing an increasingly important role inthe European marketplace. The current situationof the Information Society development and ECDLcertification in Lithuania was described, maturityof Lithuania national ECDL certification market isdepicted.

Áteikta 2004 m. spalio 25 d.

55


Kompiuterinio raðtingumo samprata Lietuvos ðvietime

Lina Markauskaitë

Sidnëjaus universiteto mokslinëbendradarbë, fiziniø mokslø daktarëThe University of Sydney,Postdoctoral Fellow, Doctor of Physical SciencesCoCo, School of Development & Learning,Faculty of Education & Social Work (A35),Sydney, NSW 2006, AustraliaE-mail: [email protected]

Informacinëms technologijoms (IT) vis intensyviau ásiliejant á visuomeniná ir socialiná gyvenimà,bendràjà þmonijos kultûrà, kompiuterinio raðtingumo sàvoka tampa fundamentali, neatsieja-ma nuo bendrojo raðtingumo ir visos ugdymo koncepcijos. Iðnagrinëjus daugelá moksliniø dar-bø, strateginiø dokumentø, straipsniø ðvietimo politikos klausimais, parengtas sintetinis straipsnis,kuriame, atsiþvelgiant á bendràsias raðtingumo ir IT diegimo ðvietime teorijas, analizuojamaLietuvoje susiformavusi kompiuterinio raðtingumo samprata. Supaþindinama su kompiuterinioraðtingumo (IKT raðtingumas vartojamas sinonimiðkai) metaforos iðtakomis, jo vieta bazinio irgenerinio raðtingumo paradigmose. Apþvelgiamas daugialypis kompiuterinio raðtingumo po-bûdis: sàlytis su kritiniu màstymu, tarpasmenine kompetencija, vertybinëmis nuostatomis, so-ciokultûrine patirtimi, autonomine ir ideologine raðtingumo samprata. Nagrinëjama kompiu-terinio raðtingumo vieta informaciniø ir komunikaciniø technologijø (IKT) diegimo paradigmo-se ir IKT diegimo etapuose.

Valentina Dagienë

Matematikos ir informatikos instituto skyriausvadovë, docentë, matematikos mokslø daktarëInstitute of Mathematics and Informatics,Head of Department, Associate Professor, PhDAkademijos g. 4, LT-08663, VilniusEl. paðtas: [email protected]

1. Problematika, tikslai ir tyrimometodika

XXI ðimtmeèio pradþia pasitinkama kompiu-teriams neabejotinai ásitvirtinus mokymo irmokymosi procese. Kompiuterinio raðtingu-mo sàvoka tampa kertiniu akmeniu strategi-niuose ir politiniuose ðvietimo dokumentuo-se. Jos prasmë nuolat keièiasi ir ávairuoja – nuoelementariø darbo kompiuteriu ágûdþiø ávar-

dijimo iki susiliejimo su bendràja raðtingumoar net kultûros samprata.

Eksponentiðkai augant informacijos kiekiuibei IKT ásigalint visose gyvenimo srityse pasi-keitë ne tik kompiuterinio raðtingumo, bet irapskritai raðtingumo samprata. Iki XX ðimt-meèio vidurio raðtingumu ið esmës buvo lai-komas þmogaus gebëjimas komunikuoti rað-tu. Kompiuteriams ásiliejus á þmonijos gyveni-

56

mà raðtingumas ið mokëjimo „skaityti, raðytiir skaièiuoti“ tapo universaliu gebëjimu „iðko-duoti ir uþkoduoti“ bet kokiu pavidalu ir prie-monëmis pateiktà informacijà. Ðiuo metu ási-vyrauja dar platesnis poþiûris, jog raðtingumas– tai ne tik techniniai ágûdþiai skaityti, raðyti,skaièiuoti ar iðkoduoti ir uþkoduoti, bet ir ge-rokai sudëtingesni gebëjimai, bûtent, kritinismàstymas, gebëjimas mokytis, kompetencijasuvokti ir perteikti prasmes, sociokultûrinë pa-tirtis. Atsiþvelgiant á ðá raðtingumo sampratoskaitos iððûká socialiniø mokslø teorijos papil-domos naujomis raðtingumo koncepcijomis,modeliais ir klasifikacijomis.

Straipsnio tikslas – iðnagrinëti dabartinækompiuterinio, arba IKT, raðtingumo sampra-tà, susiformavusià Lietuvos ðvietimo koncep-cijose. Analizë atliekama laikantis dviejø po-þiûriø: 1) ðiuolaikiniø raðtingumo teorijø ir 2)IKT diegimo ðvietime teorijø. Ðie poþiûriai lai-komi esminiais – jø pasirinkimà lëmë dvi prie-þastys. Pirma, kompiuterinis, arba IKT, raðtin-gumas neabejotinai yra vienas ið „naujøjø rað-tingumø“ (Lonsdale, McCurry, 2004). Antra,kompiuterinis raðtingumas yra vienas ið svar-biausiø IKT diegimo ðvietime motyvø ir pri-oritetiniø srièiø (OECD, 2001).

Straipsniu siekiama iðsiaiðkinti, kaip Lietu-voje vyraujanti kompiuterinio raðtingumo sam-prata atspindi modernias raðtingumo metafo-ras. Mëginama nustatyti, kokiomis IKT diegi-mo paradigmomis ji remiasi ir kaip toli IKT rað-tingumas yra paþengæs diegiant IKT ðvietime.

Straipsnis remiasi teoriniais tyrimo meto-dais: mokslinës literatûros ir ðvietimo doku-mentø analize bei sinteze.

2. Kompiuterinio, arba IKT,raðtingumo metafora

Kompiuterinio raðtingumo pradþià Lietuvojebûtø galima sieti su privalomuoju informati-kos (tiksliau – informatikos ir skaièiavimo

technikos pagrindø) dalyko bendrojo lavini-mo mokyklose ávedimu 1986 metais. Rusijosakademiko A. Jerðovo tarptautinëje konferen-cijoje suformuluota sentencija: „programavi-mas – tai antrasis raðtingumas“ (Jerðovas,1986) tapo postûmiu mokyklø kompiuteriza-vimui ne vienoje ðalyje. Dël menkø tuometi-niø kompiuteriø techniniø galimybiø ávestonaujo informatikos dalyko programa buvo ga-na ribota – ið tiesø ja buvo siekiama supaþin-dinti su skaièiavimo technikos raida, vienu ki-tu taikymu, teoriniais kompiuteriø veikimo beialgoritmø sudarymo principais (Informati-kos…, 1987).

Nors 1986 m. informatikos mokymo siste-ma ir buvo perimta ið SSSR, taèiau Lietuvosðvietimo ir informatikos specialistai jà pato-bulino, atsiþvelgë á tuometines tarptautiniø or-ganizacijø (UNESCO, IFIP) bei Vakarø Eu-ropos ðaliø rekomendacijas. Daugiausia poky-èiø buvo padaryta mokant programavimo, nesLietuva turëjo ypaè didelá ádirbá organizuojantJaunøjø programuotojø mokyklà (Dagienë irkt., 2001; Dagys, Stasiukaitytë, 2003). TodëlLietuvos mokyklose nuo pat Nepriklausomy-bës pradþios ëmë vyrauti ne tik akademinë, betir praktinë kompiuteriø naudojimo mokymuitendencija, kuri buvo susieta su programavi-mu (Dagienë, 2001). Buvo pateikiama ir ðiektiek fundamentaliø informatikos þiniø: skai-èiavimo sistemø, logikos, algoritmø sudarymo.Pagrindinis dëmesys kreipiamas loginiam ir al-goritminiam màstymui ugdyti. Kompiuterinisraðtingumas èia itin atitiko savo metaforiðkàesmæ – siekti giliau paþvelgti á kompiuterá,stengiantis perprasti jo veikimo ir pagrástumoprincipus.

Netrukus atsirado informacinës kultûroskoncepcija, jà imta skelbti bendrojo lavinimoprogramose bei kituose ðvietimo dokumen-tuose (Aliðauskas, 1991; Kancleris, 1990;Kancleris, 1990a). Ðitaip palaipsniui nuo te-

57

oriniø þiniø apie kompiuterá mokymo buvopereita prie praktiniø darbo su IKT ágûdþiølavinimo.

Baigiantis XX ðimtmeèiui pasaulio, o kar-tu ir Lietuvos ðvietimo bendruomenës ëmë ne-betenkinti pernelyg siaura ir tiesmukiðka kom-piuterinio raðtingumo sàvoka. Tam turëjo áta-kos þymiø ðvietimo politikø skleidþiamos idë-jos apie visuotiná raðtingumà (Harvey, 1983,cit. Cesarini, 2004). Plëtojantis kompiuteriøtinklams ir informacinëms technologijoms,pradëjo kliûti ir pernelyg siaura „kompiute-rio“ sàvoka bendrajame lavinime (NationalResearch…, 1999; Papert, 1993).

Per pastaruosius keletà metø smarkiai ki-to informatikos dalyko kursas bendrojo lavi-nimo mokykloje (Dagienë, 2000). Net pava-dinimas pasikeitë – dabar vadinama informa-ciniø technologijø kursu. Visa tai sudarë prie-laidas keistis kompiuterinio raðtingumo sàvo-kai: Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daþ-niau imama vartoti IKT raðtingumo sàvoka.Todël galima tvirtinti, kad IKT raðtingumas yraloginë kompiuterinio raðtingumo tàsa, nusa-kanti pilieèio gebëjimus naudotis ne tik kom-piuteriu, bet ir kitomis moderniomis techno-logijomis.

Taèiau kad ir kaip buvo stengiamasi kom-piuterinio raðtingumo sàvokà pakeisti moder-nesnëmis, tiksliau nusakanèiomis esmæ, ðis ter-minas tebëra gajus ir daþnai vartojamas. Giliauraðtingumo sampratà ir teorijas nagrinëjantysmokslininkai taip pat nevengia ðio termino: þo-dþio „raðtingumas“ reikðmë pakito, jo metafo-ra tebëra labai stipri ir, kaip teigia kai kurie pa-saulio mokslininkai, „nëra per siaura sàvoka“(Cesarini, 2004; Williams, 2003).

Lietuvoje taip pat tebevyrauja kompiu-terinio raðtingumo terminas. Taèiau, ðiamestraipsnyje pasirinkta labiau vartoti IKT rað-tingumo sàvokà. Tai daroma sàmoningai sie-

kiant ðiuo platesnæ semantikà turinèiu ter-minu apimti kelias Lietuvos ðvietime papli-tusias sàvokas – informacinës kultûros irkompiuterinio raðtingumo. IKT raðtingumassuprantamas kompleksiðkai ir vartojamaskaip giminingø sàvokø spektrà apibendri-nanti sàvoka, apimanti þinias, gebëjimus,kompetencijas, nuostatas bei kitas asmenssavybes, kurios bûtinos naudojant IKT ávai-riose gyvenimo srityse. Ði sàvoka apima netik kompiuterá, bet ir jø tinklus, kitas skait-menines informacijos tvarkymo ir komuni-kavimo priemones. „Informacinë kultûra“ ir„kompiuterinis raðtingumas“ ðiame straips-nyje laikomi semantiniais sinonimais. Taèiauðie terminai vartojami dviem skirtingomsIKT raðtingumo sampratoms, susiformavu-sioms Lietuvos ðvietime, nusakyti,– tai nag-rinëjama straipsnyje.

3. IKT raðtingumasLietuvos bendrojo lavinimo mokykloje

Kaip suvokiamas IKT raðtingumas ir kokia jovieta Lietuvos bendrajame lavinime, geriau-siai atskleidþia dabartiniai ðalies informacinësvisuomenës kûrimo, IKT diegimo ðvietime po-litikos ir bendràjá lavinimà reglamentuojantysdokumentai: bendrosios programos, standar-tai, egzaminø ir áskaitø programos.

Analizuojant oficialius ðvietimo dokumen-tus ir mokslo darbus aiðkiai matoma, kad Lie-tuvoje ðiuo metu egzistuoja dvi oficialios IKTraðtingumo sampratos: 1) informacinë kultû-ra – IKT raðtingumas kaip informaciniø tech-nologijø (informatikos) dalyko objektas ir2) kompiuterinis raðtingumas – IKT raðtingu-mas kaip IKT diegimo ðvietime politikos ob-jektas. Ðios dvi sampratos susiformavo skir-tingø Lietuvos ðvietimo pertvarkø ir politikøplotmëje.

58

3.1. IKT raðtingumaskaip informaciniø technologijødalyko objektas

Privalomojo informatikos ir skaièiavimo tech-nikos pagrindø dalyko Lietuvos bendrojo la-vinimo mokyklose pradëta mokyti maþdaugprieð 20 metø (Dagienë, 1998; Informatikos...,1987). Kurso standartai, programa (turinys, di-daktinës nuostatos, struktûra) ir vertinimas perðá laikotarpá ið esmës pakito. Kelis kartus kei-tësi net kurso pavadinimas, taèiau atskiras in-formaciniø technologijø dalykas buvo ir iðlikovienas ið svarbiausiø IKT raðtingumo ugdymobendrojo lavinimo mokykloje komponentø.Dabar nedidelis IT kursas (viena savaitinë va-landa) yra privalomas visiems 9–10 ir 11–12klasiø moksleiviams, papildomai 11–12 klasiømokiniai gali rinktis iðplëstiná ðio dalyko kur-sà (Bendrosios programos..., 2003; Lietuvosbendrojo..., 2002). Moksleiviai turi iðmoktikurso programos apibrëþtà turiná ir ágyti iðsi-lavinimo standartuose nustatytus gebëjimus.Informaciniø technologijø kurso moksleiviaidaþniausiai mokomi per atskiras dalyko pamo-kas, taèiau akcentuojamas integruojamasiskurso pobûdis, skatinama sieti ðá kursà su ki-tais dalykais, taikyti ðiuolaikinius, á moksleiváorientuotus metodus, diferencijuoti turiná.

Lietuvoje, tik pradëjus diegti kompiuteriusá ðvietimà, pagrindinis informatikos kurso tiks-las buvo fundamentaliø teoriniø, programavi-mo bei techniniø informatikos þiniø suteiki-mas. Vëliau buvo krypstama á praktiniø darbokompiuteriu ágûdþiø formavimà, taèiau funda-mentalios informatikos þinios iðliko vienu iðsvarbesniø tikslø. Paprastai, áskaitant ir tarp-tautinius dokumentus (pvz., Anderson, Weert,2002), informatikos (ar IT) kurso tikslai sieja-mi su specifinëmis dalyko þiniomis arba kon-kreèiø ágûdþiø ugdymu. Reformuotoje Lietu-vos bendrojo lavinimo mokykloje pasirinkta gi-

lesnë ir platesnë nuostata. Pagrindinis IT kur-so tikslas – moksleiviø informacinës kultûrosugdymas. Bendrosiose programose pateikiamaiðsami ðio termino samprata (Bendrosios progra-mos..., 2003, p. 367). Informacinë kultûra – tai:

• „esminiø informatikos, informaciniø irkomunikaciniø technologijø þiniø siste-mos iðmanymas bei gebëjimas ðias þiniastaikyti paþinimo, kûrybos bei mokymo-si procese;

• gebëjimas taisyklingai vartoti pagrindi-nius informatikos, kompiuteriø, infor-maciniø ir komunikaciniø technologijøterminus, suvokti jø prasmæ, aiðkiai irargumentuotai dëstyti mintis þodþiu irraðtu;

• informatikos, informaciniø ir komuni-kaciniø technologijø priemoniø raidosir átakos bendrajai þmonijos kultûrosevoliucijai iðmanymas;

• ágûdis naudotis kompiuteriu bei ðiuolai-kinëmis informaciniø ir komunikaciniøtechnologijø priemonëmis siekiant ge-rinti ávairiø dalykø mokymàsi;

• gebëjimas sumaniai, tvarkingai, teisëtaiir sistemingai apdoroti informacijà nau-dojantis kompiuterinës technologijospriemonëmis bei metodais, visuomeni-niais keitimosi informacija bûdais;

• gebëjimas struktûriðkai, algoritmiðkaimàstyti ir priimti sprendimus;

• nuostata nuolat tobulinti savo informa-cinës veiklos pobûdá ir stiliø“.

Informacinës kultûros sàvokos turinys nuo-lat kintantis, priklausantis nuo technologiniøpasiekimø ir bendrosios kultûros lygmens – átai atkreipiamas dëmesys ir minëtuose doku-mentuose.

Remiantis informacinës kultûros sàvokaapibrëþti ir bendrieji (ne tik atskiro kurso) ITmokymosi tikslai ir uþdaviniai. Jie apima visàspektrà moksleiviø paþintiniø ir kitokiø gebë-

59

jimø bei nuostatø: nuo pagrindiniø IT sàvokøperpratimo iki kûrybinio improvizavimo gebë-jimø, smalsumo naujovëms, etiniø ir kultûri-niø IKT aspektø suvokimo.

IT kurso programoje akcentuojamos ugdy-tinos vertybinës nuostatos ir bendrieji gebëji-mai. Taèiau ðie gebëjimai – tai viso informaci-nio ugdymo mokykloje siekis. Atskiro IT kur-so tikslai daug siauresni ir pragmatiðkesni. Pa-grindinës mokyklos baigiamosiose 9–10 klasë-se siekiama apibendrinti IKT þinias, ligi tol ágy-tas mokykloje ir uþ jos ribø, tobulinti mokiniødarbo su IKT ágûdþius, sudaryti galimybæ gi-liau susipaþinti su informatikos mokslu ir apsi-spræsti dël tolesnio tobulëjimo ðioje srityje (Ben-drosios programos..., 2003). 11–12 klasiø ben-drojo IT kurso tikslai irgi paþintiniai, o iðplësti-nis kursas skirtas specifiniams taikymo ágû-dþiams vienoje ið trijø pasirinktø IKT srièiø(duomenø bazës, programavimas arba multi-medija) ugdyti (Lietuvos bendrojo..., 2002).

IT standartai ir kursø turinys suskirstytas ápagrindines temines IKT dalis (1 lentelë). Rei-kalavimai, ko turi siekti 9–10 ir 11–12 klasiømoksleiviai, ið esmës skiriasi. 9–10 klasiø ITstandartai labai tiksliai nustato, kokias IKT þi-nias ir ágûdþius turi ágyti mokiniai (pvz., „ávar-

dina Europos ðaliø klaviatûros standartà“(Bendrosios programos..., 2003, p. 491)), ir ne-apima programoje minëtø vertybiniø nuosta-tø bei bendrøjø gebëjimø. 11–12 klasiø IT stan-dartai sudaryti ið dviejø komponentø. Pirma-sis nusako bendruosius gebëjimus, antrasisskirtas konkretiems pasiekimams pagal kursotemas ir skyrius apibûdinti. Bendrieji gebëji-mai gana platûs ir atitinka kurso bendruosiustikslus (pvz., „gebëti planuoti savo informaci-næ veiklà“ (Lietuvos bendrojo..., 2002, p. 376)),konkretûs IKT pasiekimai apraðyti taip pattiksliai ir smulkmeniðkai, kaip ir 9–10 klasiø.

9–10 ir 11–12 klasiø kursø programos ið es-mës atitinka iðsilavinimo standartus. Jos siau-resnës nei bendrieji kurso tikslai ir labiauorientuotos á konkreèius standartuose iðvar-dytus pasiekimus. Programø turinys artimasEuropos kompiuterinio raðtingumo paþymë-jimo (ECDL) programai, tad daugiausia dë-mesio skiriama pagrindinëms þinioms apieIKT ir praktiniams jø naudojimo ágûdþiamsformuoti.

Baigdami 12 klasæ moksleiviai gali laikytiIT brandos mokykliná (nuo 2005 metø planuo-jama ávesti ir valstybiná) egzaminà (Informa-ciniø technologijø..., 2004). Mokyklinio egza-

1 lentelë. Pagrindinës informaciniø technologijø kurso programos dalys

9–10 klasių

privalomojo kurso turinys

11–12 klasių bendrojo

(privalomojo) kurso turinys

11–12 klasių išplėstinio

(pasirinktinio) kurso moduliai

1. Kompiuteris (darbo su

kompiuteriu pradmenys)

2. Teksto rengimas

kompiuteriu

3. Informacija (informacijos

tvarkymo pagrindai)

4. Algoritmai (pagrindinės

algoritmų sąvokos ir veiksmai)

1. Sudėtingesni teksto

tvarkymo elementai

2. Pateikčių rengimas

3. Žiniatinklis ir elektroninis paštas

4. Socialiniai ir etiniai

naudojimosi informacija

aspektai

5. Naudojimasis skaičiuokle

1. Duomenų bazių kūrimas

2. Programavimas

3. Hipertekstas ir multimedija

60

mino temos visiðkai atitinka privalomo IT kur-so standartà ir programà, o valstybinio – pa-pildomai apima iðplëstinio kurso programavi-mo modulá. Abiejuose egzaminuose pateikia-mi testai, kuriais daugiausia tikrinamos teori-nës þinios, ir praktinës uþduotys, kurios labiauatskleidþia praktinius ir problemø sprendimoágûdþius.

3.2. IKT raðtingumas kaipIKT diegimo politikos objektas

Kita IKT raðtingumo samprata susiformavopradëjus ágyvendinti Lietuvos informacinës vi-suomenës kûrimo (Lietuvos nacionalinë...,2001) bei IKT diegimo bendrojo lavinimo mo-kyklose (Informacijos..., 2000) siekius. Lietu-vos nacionalinëje informacinës visuomenësplëtros koncepcijoje buvo iðkeltas uþdavinys:„Pasiekti, kad kiekvienas mokyklà baigæsmoksleivis ágytø informacinëmis technologijo-mis grindþiamà þinojimà….“ (Lietuvos nacio-nalinë..., 2001). Ðis strateginis siekis buvo per-keltas ir iðplëtotas kituose ðvietimo dokumen-tuose, bûtent, Moksleiviø visuotinio kompiu-terinio raðtingumo standarte (Moksleiviø...,2002) ir Mokiniø kompiuterinio raðtingumoáskaitos programoje (Mokiniø..., 2003).

Dokumentuose vartojamas kompiuterinioraðtingumo terminas. Taèiau moksleiviø kom-piuterinio raðtingumo standarte jis apibrëþtasplaèiau: „kompiuterinio raðtingumo sàvokavartojama ðiek tiek platesne prasme – ji ap-ima ne tik mokëjimà dirbti kompiuteriu, betir gebëjimà taikyti informacijos technologijospriemones mokyme ir mokymesi bei ágyjantdalá bendriausiø informaciniø ágûdþiø“ (Moks-leiviø..., 2002, p. 3). Dokumento pavadinimaslabai gerai atskleidþia jame pateiktos kompiu-terinio raðtingumo sampratos vertybiná pagrin-dà – visuotinumà.

Kompiuterinio raðtingumo ugdymas re-

miasi integralumo nuostata. Standartas aiðkiainurodo kompiuterinio raðtingumo vietà ugdy-mo procese ir jo santyká su informaciniø tech-nologijø (informatikos) dalyku: „Standartasnusako toká kompiuteriná raðtingumà, kuris ga-li bûti pasiektas tik integruojant informacinesir komunikacines technologijas á visà ugdymoprocesà. <….> Visavertis kompiuterinis rað-tingumas negali bûti pasiektas naudojant in-formacines technologijas vien tik informatikospamokose“ (Moksleiviø..., 2002, p. 2–3).

Dokumente pateikta iðsamesnë kompiute-rinio raðtingumo samprata – pasiekimø gairës.Jà sudaro trys pagrindiniai elementai: 1) ver-tybinës nuostatos; 2) bendrieji gebëjimai (mo-kymosi ir darbiniai, komunikaciniai, proble-mø sprendimo ir tyrimø, kritinio màstymo irvertinimo) ir 3) teminës kompiuterinio raðtin-gumo sritys (pagrindiniai darbo kompiuteriuprincipai ir sàvokos, informacijos tvarkymokompiuteriu pagrindai, tekstø tvarkymas ir in-formacijos pateikimas, internetas ir elektroni-nis paðtas, paþintis su skaièiuokle ir duomenøbaze, socialiniai, teisiniai ir etiniai aspektai).

Sunku pasakyti, kaip ðis standartas yra ágy-vendinamas mokyklose ir koks jo vaidmuo ben-drojo lavinimo procese, nes jokiø dokumentø(pvz., programø), kurie nusakytø, kaip kompiu-terinio raðtingumo ugdymas turëtø vykti mo-kykloje, nëra. Todël neaiðku, ar kompiuterinioraðtingumo ugdymas yra susijæs su bendrosio-mis ugdymo programomis, kaip galëtø bûti in-tegruotas á ávairiø dalykø programas.

Moksleiviø visuotinio kompiuterinio rað-tingumo standartas, be abejo, turi aiðkià stra-teginæ motyvacijà – siekti, kad jaunuomenëágytø IKT gebëjimø. Be to, ðvietimo dokumen-tuose yra numatytas moksleiviø kompiuteri-nio raðtingumo pasiekimø vertinimas: nuo2004 metø visi abiturientai gali laikyti pagal ðástandartà (Moksleiviø..., 2002) parengtà kom-piuterinio raðtingumo áskaità (Mokiniø...,

61

2003). Tai kompiuterinis 30 klausimø su pasi-renkamais atsakymais testas. Áskaitos progra-ma daug siauresnë nei standartas. Ji apima tikkai kurias treèiojoje standarto dalyje iðvardy-tas temines kompiuterinio raðtingumo sritis.Áskaitos programa bei testø klausimai yra su-sijæ tik su IKT teorinëmis ir praktinëmis tai-komøjø programø þiniomis. Vertybinës nuo-statos, bendrieji gebëjimai ir kitø dalykø þiniosar gebëjimai á áskaità nëra átraukti.

Ið nagrinëtuose dokumentuose pateiktøteiginiø aiðku, kad informacinës kultûros irkompiuterinio raðtingumo sàvokø paskirtis yraskirtinga. Informacinës kultûros misija – ITkurso tikslams nusakyti, o kompiuterinio rað-tingumo – IKT taikymo visame ugdymo pro-cese tikslams apibrëþti.

4. IKT raðtingumas ir bendrosiosraðtingumo teorijos

Ilgus ðimtmeèius pasaulyje vyravo poþiûris, jograðtingumas – tai „raidþiø paþinimas“, arba„gebëjimas raðyti ir skaityti“*, bet vienodossampratos niekada nebuvo. Tai priklausë ir nuolaikmeèio, ir nuo filosofiniø krypèiø, ir nuo as-menybiø poþiûrio. Buvo laikotarpis, kai rað-tingumu laikë abëcëlës paþinimà ir mokëjimàminimaliai paskaityti, paraðyti vardà, pavardæ.Kai kas raðtingumui priskirdavo ir gebëjimàskaièiuoti. Dominavo keletas metaforø, kàreiðkia þmogui ir visuomenei raðtingumas: pa-vyzdþiui, vieniems raðtingumas buvo visuome-nës valdymo ir ekonominës gerovës pagrindas,kitiems – socialinis visuomenës atsinaujinimasir pagrindinë kiekvieno pilieèio teisë (Lons-dale, McCurry, 2004; Williams, 2003).

Ðiuolaikinës technologijos ir sparti visuo-menës kaita pakeitë ir raðtingumo sampratà.

Iðkilo naujø raðtingumo teorijø, klasifikacijøir metaforø (Lonsdale, McCurry, 2004). Josatskleidþia ðiandieninei visuomenei aktualiau-sius raðtingumo diskursus. Keletas ið jø itinsvarbûs diskutuojant apie IKT raðtingumà.

4.1. Bazinis ir generinis raðtingumas

Ið daugelio raðtingumà nagrinëjanèiø teorijø la-biausiai iðsiskiria dvi, kuriø esminis skirtumas –poþiûris á tai, kokio pobûdþio gebëjimai – tiktechniniai ar daug bendresni – suformuoja rað-tingumà. Pirmosios teorijos ðalininkai teigia,kad raðtingumà sudaro minimalios þinios irágûdþiai – „iðkoduoti ir uþkoduoti“ informaci-jà. Antrøjø samprata platesnë – raðtingumu lai-koma tam tikra aibë generiniø gebëjimø, ku-rie yra susijæ su konkreèia aplinka ir situacija,taèiau yra bendri ir gali bûti perkelti ir pritai-kyti kitur. Pastariesiems gebëjimams, be tra-diciniø skaitymo, raðymo ir skaièiavimo, daþ-nai priskiriamas, pavyzdþiui, kritinis màstymasir informaciniai ágûdþiai.

Kalbant apie IKT raðtingumà, daugelismokslininkø ir ðvietimo politikø pritaria, kad„kompiuteriai prideda kelias naujas gramati-kas“, kurias kiekvienam „bûtina iðmokti no-rint tapti raðtingu kompiuterinëje aplinkoje“(Cesarini, 2004, p. 5). Tokioms „gramatikoms“priskiriami klaviatûros ágûdþiai, kompiuteriøir jø tinklø pagrindiniø veikimo principø iðma-nymas, gebëjimas orientuotis kompiuterinëjeaplinkoje, paleisti programas ir pan. Ðios þi-nios ir gebëjimai sudarytø baziná (minimalø)IKT raðtingumà.

Nëra lengva vienareikðmiðkai nustatyti,kurie su IKT susijæ gebëjimai yra greitaisenstantys ir aktualûs tik konkreèioje situa-cijoje, o kurie – ilgiau tinkantys ir universa-lûs. Pastaroji gebëjimø grupë ir turëtø sudary-ti generiná IKT raðtingumà. R. H. Andersonir T. K. Bikson (1998) iðskiria aðtuonis generi-

* Ði raðtingumo samprata pateikiama „Oksfordo an-glø kalbos þodyne“.

62

nio kompiuterinio raðtingumo komponentus:ðeði ið jø skirtini raðtingo informacinës visuo-menës pilieèio þinioms ir du – vertybinëms nuo-statoms:

1. Ryðys – aiðkus ir gilus komunikavimoprincipø, informacinio modelio suvoki-mas.

2. Logika – pagrindiniø logikos ir progra-mavimo koncepcijø, kuriomis pagrástatechninë ir programinë áranga, suvoki-mas.

3. Duomenø ir informacijos struktûros –informacijos saugojimo principø suvo-kimas.

4. Generinë programinë áranga bei prie-monës – programinës árangos funda-mentaliø elementø iðmanymas.

5. Terpë – skaitmeniniø informacijos prie-moniø iðmanymas.

6. Sàsaja – pagrindiniø kompiuteriø pro-gramø sàsajø veikimo principø iðmany-mas.

7. Etika ir etiketas – informacijos naudo-jimo etika ir bendravimo naudojantis ko-munikacinëmis priemonëmis etiketas.

8. Teisës ir pareigos – pagrindiniø asmensduomenø ir informacijos naudojimoástatymø iðmanymas.

Lietuvoje paplitusi informacinës kultûrossamprata ir ðiai kultûrai ugdyti skirtas IT da-lykas bendrojo lavinimo mokyklose labiau re-miasi generiniu negu baziniu raðtingumu. Norsdaug dëmesio skiriama praktiniams IKT ágû-dþiams, taèiau vos ne visuose dokumentuoseakcentuojama apibendrinanti IT kurso paskir-tis ir siekis, kad mokinai „suvoktø“ IKT esmæ.

Visuotinio kompiuterinio raðtingumo sam-prata remiasi baziniu raðtingumo supratimu:„Kiekvienam ðiuolaikinës visuomenës nariuibûtina ágyti bent minimaliø darbo kompiute-riu ágûdþiø ir gebëti pasinaudoti informacijostechnologijos priemonëmis asmeninëje bei vi-

suomeninëje veikloje“ (Moksleiviø..., 2002,p. 3). Ði minimali nuostata atspindima ir kom-piuterinio raðtingumo áskaitoje, kurioje dau-giausia dëmesio skiriama elementarioms IKTþinioms ir minimaliems techniniams IKT ágû-dþiams (Mokiniø..., 2003).

4.2. IKT raðtingumasir kritinis màstymas

Pastaruoju metu beveik visuose politiniuosedokumentuose, aptarianèiuose ateities visuo-menës pilieèiui svarbius gebëjimus, akcentuo-jamas kritinis màstymas (pvz., Partnership…,2002). Kartais kritinis màstymas laikomas netgisavarankiðku gebëjimu (enGauge…, 2003), betdaþniausiai – kitø raðtingumø integralia dali-mi (Lonsdale, McCurry, 2004) arba generiniukomponentu (National Research…, 1999). Tai-gi kritinis màstymas turëtø bûti ir IKT raðtin-gumo dalis.

Ávairûs màstymo gebëjimai átraukti ir á da-bartines kompiuterinio raðtingumo apibrëþtis(Educational Testing…, 2002; National Rese-arch…, 1999; OECD, 2001; Partnership…,2002). Ðtai, pavyzdþiui, JAV Nacionalinës tyri-mø tarybos dokumente (National Research…,1999) apraðant IKT naudojimosi gebëjimus pa-teikiama netgi atskira nekintanèiø („nesens-tanèiø“) IKT gebëjimø grupë. Jà sudaro de-ðimt màstymo gebëjimø bei nuostatø: nuosek-liai samprotauti; valdyti sudëtingas situacijas;patikrinti sprendimus; valdyti dël klaidingøsprendimø kylanèias problemas; sudaryti irorientuotis informacijos struktûrose bei ver-tinti informacijà; bendradarbiauti; bendrautisu kitomis auditorijomis; tikëtis netikëto; nu-matyti technologijø kaità; abstrakèiai màstytiIT klausimais.

Lietuvos mokslininkai taip pat pripaþástagebëjimø naudoti IKT ir kritinio màstymo su-siliejimo svarbà: „Svarbu ne tik gebëti ávaldyti

63

modernias technologijas, suprasti jø naudà irtaikomumà, taèiau dar svarbiau suvokti, kas josyra mûsø màstymo lauke. Ne technologijos, omàstymas veikia ir keièia mûsø gyvenimà, mumsaktualià tikrovës sritá“ (Subaèius, 1997).

Lietuvos informacinës kultûros sampratojemàstymo gebëjimams priskiriamas ðiek tiek ki-toks vaidmuo nei tradicinëse raðtingumo sam-pratose ar lietuviðkose technologijø filosofijosinterpretacijose. Ávairûs màstymo gebëjimai –„suvokti prasmæ“, „argumentuotai dëstyti min-tis“, „sumaniai <…> ir sistemingai apdorotiinformacijà“, „struktûriðkai, algoritmiðkai màs-tyti ir priimti sprendimus“ – akcentuojami net-gi paèiame informacinës kultûros termino api-brëþime ir bendruosiuose tiksluose. Nemaþaidëmesio kritiniam màstymui skiriama iðsilavi-nimo standartuose, IT kurso ir egzaminø pro-gramose. Taèiau ðis gebëjimas labiausiai sieja-mas su algoritmavimo temomis ir programavi-mo egzaminu, o kitose IT kurso temose ir mo-kyklinio egzamino programoje kritiniam màs-tymui skiriama maþai dëmesio.

Taigi kritinis màstymas informacinës kul-tûros sampratoje yra lyg atskira sritis, kuri su-sijusi su algoritmavimo ágûdþiais, bet nëra in-tegrali bendrøjø IKT gebëjimø dalis.

Visuotinio kompiuterinio raðtingumo sam-pratoje (standarto pasiekimø gairëse) „proble-mø sprendimo ir tyrimø“, „kritinio màstymoir vertinimo“ gebëjimai yra du ið keturiø ið-skirtø bendrøjø gebëjimø. Taèiau á kompiute-rinio raðtingumo áskaitos programà jie ne-átraukti ir nëra vertinami.

4.3. IKT raðtingumo santykissu tarpasmenine kompetencijair nuostatomis

Ðiuolaikinei raðtingumo sampratai priskiria-mos ne tik þinios, techniniai ágûdþiai bei màs-tymo gebëjimai, bet ir ávairios nekognityvinës

individo savybës – organizuotumas, savaran-kiðkumas, pasitikëjimas, gebëjimas bendrautibei kitos tarpasmeninës kompetencijos ir nuo-statos. Anksèiau pateikti generiniø ir màsty-mo gebëjimø pavyzdþiai (Anderson, Bikson,1998; National Research…, 1999) rodo, kadnekognityvinës individo savybës yra ir ðiuolai-kinëse IKT raðtingumo sampratose.

Lietuvoje vartojama informacinës kultûrossamprata taip pat pabrëþia individualias as-mens savybes ir individo asmenines kompeten-cijas. Jau informacinës kultûros apibrëþtyje ið-reiðkiama „nuostata nuolat tobulinti savo in-formacinës veiklos pobûdá ir stiliø“ (Lietuvosbendrojo..., 2002, p. 368). „Smalsumas naujo-vëms“, „pagarba teisinëms informaciniø tech-nologijø normoms“, „savigarba ir pagarba ki-tiems“, „atsakomybë“ ir kitos individualios sa-vybës iðryðkinamos aptariant ugdytinas nuo-statas. Tarpasmeninëms kompetencijoms ðio-je sampratoje skiriama daug maþiau dëmesio– informacinës kultûros apibrëþtyje jos net ne-paminimos. Gebëjimai „dirbti komandoje“ ir„kultûringai bendrauti“ paminimi glaustai ap-tariant IT kurso uþdavinius, ugdytinas verty-bines nuostatas ir bendruosius komunikaciniusgebëjimus. Analogiðkas nuostatø ir tarpasme-niniø kompetencijø vaidmuo iðlieka ir IT kur-so standartuose, kurso turinyje bei egzaminøprogramoje. Taèiau nuostatos ir tarpasmeni-nës kompetencijos, kaip ir màstymo gebëjimai,tampa atskirø standarto daliø ir kurso temøobjektu. Nuostatø ugdymas atsiskleidþia tik in-formacinës visuomenës bei socialiniø ir etiniønaudojimosi informacija aspektø temose, o tar-pasmeniniø kompetencijø – þiniatinklio irelektroninio paðto temoje bei programavimostiliaus ir kultûros potemëje.

Kompiuterinio raðtingumo sampratojenuostatø ir tarpasmeniniø kompetencijø vietapanaði kaip ir informacinës kultûros. Visuoti-

64

nio kompiuterinio raðtingumo standarte ver-tybinës nuostatos – mokymasis visà gyvenimà,pagarba tradicinëms vertybëms, atsakingasnaudojimasis IKT galimybëmis – yra vienos iðtrijø pagrindiniø poþiûriø, o tarpasmeninëskompetencijos – tik viena ið daugelio bendrø-jø (komunikaciniø) gebëjimø daliø. Vertybi-nës nuostatos ir komunikaciniai gebëjimaistandarte suvokiami kaip integralus kompiu-terinio raðtingumo komponentas, taèiau ðis ho-listinis poþiûris nëra perkeltas á kompiuteri-nio raðtingumo áskaitos programà. Joje socia-liniai, teisiniai ir etiniai IKT aspektai yra tie-siog atskira IKT raðtingumo (þiniø) tema, otarpasmeninës kompetencijos net neminimos.

4.4. IKT raðtingumasir sociokultûrinë patirtis

Informacijos ir komunikacijos priemoniø, ávai-riø gyvenimo srièiø susiliejimas (konvergenci-ja) suliejo ir asmens kompetencijas, suforma-vo daug ávairiapusiðkesnæ raðtingumo metafo-rà. Ankstyvesniøjø laikotarpiø aiðkià raðtingu-mo sampratà, pagal kurià þmones buvo gali-ma skirstyti á raðtingus ir neraðtingus, pakeitëdaug sudëtingesnës teorijos: nëra vieno rað-tingumo – yra „daugiaraðtingumas“; nëra uni-versalaus visiems vienodo raðtingumo mato –jis kiekvienam individualus ir priklauso nuosocialiniø, kultûriniø, visuomeniniø ir kitø kon-teksto savybiø (Lonsdale, McCurry, 2004).

Ðios naujos raðtingumo metaforos atspin-dimos ir dabartinëse IKT raðtingumo apibrëþ-tyse (Educational Testing…, 2002; Lennon irkt., 2003; Partnership…, 2002). Pavyzdþiui,tarptautiniam PISA IKT raðtingumo tyrimuinaudotame modelyje (Lennon ir kt., 2003)IKT raðtingumà sudaro du susiliejantys kom-ponentai: techninis ir kognityvinis. Pastarajampriskiriami skaitymo, raðymo, skaièiavimo, uþ-daviniø sprendimo ir vizualinis raðtingumai.

Taigi kompiuterinis raðtingumas suprantamaskaip IKT kompetencijø susiliejimas su daugy-be kitø baziniø kompetencijø.

Nëra ir absoliuèiø IKT raðtingumo matø.Todël dabartinëse IKT raðtingumo samprato-se pabrëþiama socialinio ir kultûrinio konteks-to, kuriame vyksta ugdymas, svarba (Cesarini,2004). Raðtingumas ir jo ugdymas supranta-mas ne kaip neiðreikðtas (potencialus) gebëji-mas atlikti ávairias uþduotis, o kaip reali aktu-aliame individo kontekste vykstanti socialinëir visuomeninë veikla. Pavyzdþiui, minëtasPISA IKT raðtingumo modelis moksleiviokompiuteriná raðtingumà nusako gebëjimu tai-kyti IKT keturiose skirtingose plotmëse: dar-be, visuomeninëje veikloje, mokymesi ir asme-niniame gyvenime.

Lietuvos strateginiuose dokumentuose var-tojama informacinës kultûros apibrëþtis taippat atspindi ðià raðtingumo, kaip socialinës pa-tirties, metaforà. IT kurso paskirtis – „…pa-rengti moksleivá gyventi informacinëje visuo-menëje, <…> ugdyti saugiai besijauèiantáðiuolaikiniame pasaulyje jaunà þmogø, galintáatrasti savo vietà jame ir atsakingai veikti“(Bendrosios programos..., 2003, p. 482).

Ðiame kontekste vartojama informacinëskultûros sàvoka apibrëþiama gebëjimu taikytiIKT þinias „paþástant pasaulá, mokantis, kas-dieninei veiklai bei kûrybai“. „Orientacija á tai-kymà“, „informaciniø technologijø siejimas sukitais dalykais“, „pirmenybë praktinei infor-macinei veiklai“, „ugdymo krûvio pasirinkimoteisë ir turinio diferencijavimas“ bei kitos di-daktinës IT kurso nuostatos dar labiau sustip-rina integralø, sociokultûriná poþiûrá. Taèiau áIT iðsilavinimo standartus ir egzaminus ði nuo-stata nëra perkelta. IKT pasiekimø reikalavi-mai akcentuoja þinias ir ágûdþius atlikti ávai-rius techninius, izoliuotus nuo konteksto, okartais net tarpusavyje nesusijusius veiksmus.Pavyzdþiui, 11–12 klasës standarte mokiniui

65

keliami tokie reikalavimai: „þino keletà paieð-kos sistemø“; „moka pasinaudoti reikðminiaisþodþiais“, „paieðkoje naudojasi bendrosiomisloginëmis operacijomis“, taèiau nereikalauja-ma, kad mokinys gebëtø jungti ðiuos tris ge-bëjimus ir paprasèiausiai galëtø rasti ávairiemsdalykams ar paèiam mokiniui reikalingus ðal-tinius (Bendrosios programos..., 2003). IT eg-zaminø programa ir struktûra taip pat atskiriamoksleivio IKT raðtingumo vertinimà nuo jo in-dividualiø poreikiø ir jam aktualaus konteksto.

Kompiuterinio raðtingumo apibrëþtis taippat atspindi „daugiaraðtingumo“ diskursà.Moksleiviø visuotinio kompiuterinio raðtingu-mo standartas netgi specialiai tam ir buvo su-kurtas, kad nusakytø „toká kompiuteriná rað-tingumà, kuris gali bûti pasiektas tik integruo-jant informacijos ir komunikacijos technolo-gijà á visà ugdymo procesà – ávairiø dalykø pa-mokas ir popamokinæ veiklà, naudojimàsi in-formacijos ir komunikacijos technologijospriemonëmis mokyklø bibliotekose“ (Moks-leiviø..., 2002). Paradoksalu, bet ði nuostata vi-siðkai neatsispindi pagal ðá standartà pareng-toje kompiuterinio raðtingumo áskaitoje (Mo-kiniø..., 2003): mokiniø kompiuteriniam rað-tingumui ávertinti pasirinktas testavimo meto-das ir testø klausimø formuluotës atskiria kom-piuterinio raðtingumo gebëjimus ir nuo kitødalykø þiniø, ir nuo konteksto.

4.5. Autonominë ir ideologinëraðtingumo sampratos

Nors pastaraisiais metais atsirado daug naujøraðtingumo teorijø ir klasifikacijø, taèiauB. V. Street sukurta teorija tebelieka viena iðátakingiausiø (Street, 1984). Ji iðskiria ir prie-ðina vienà kitam du raðtingumo modelius: au-tonominá ir ideologiná.

Autonominiame modelyje raðtingumas su-vokiamas kaip individuali asmens savybë. Tai

visø pirma þmogaus intelektiniai gebëjimai,kuriø lygis gali bûti pamatuotas ir ávertintasávairiais testais. Raðtingumas laikomas nesu-sijusiu su socialiniu kontekstu, tad kiekvienasþmogus individualiai atsako uþ savo raðtingu-mà ar neraðtingumà. Tiesioginis raðtingumotikslas – ðalies ekonominë gerovë, aukðto ly-gio intelektinio kapitalo kaupimas. Kartu suraðtingumu ugdomas ir nuolankumas domi-nuojanèiai ideologijai. Naujoms technologi-joms ðiame modelyje tenka ypatingas vaidmuo– nuo jø priklauso ðalies ekonominis konku-rencingumas, todël visi darbuotojai nuolatosturi tobulinti kvalifikacijà (raðtingumà) ir ával-dyti naujas priemones.

Ideologiniame modelyje raðtingumas su-prantamas kaip socialinis gebëjimas ir visuo-meninë pareiga. Nëra visiems vienodo univer-salaus raðtingumo apibrëþimo. Jis priklausonuo konteksto, kuriame vyksta ugdymas. Rað-tingumas – ne tik asmens, bet ir bendruome-nës savybë, o jo ugdymas – visuomenës atsa-komybë. Raðtingumà sudaro daug skirtingøraðtingumø (IKT raðtingumas – vienas ið jø),kurie apima platø spektrà þiniø, ágûdþiø beisupratimø. Visø raðtingumø pagrindas – kriti-nis màstymas. Raðtingumui ávertinti naudoja-mi etnografiniai metodai. Raðtingumo tikslas– ne tik individo asmeninës kompetencijos, betir visos bendruomenës ugdymas.

Ðiø dviejø modeliø sugretinimas gerai tin-ka ir Lietuvoje paplitusiø kompiuterinio rað-tingumo sampratø analizei apibendrinti(2 lentelë).

Visapusiðkai nagrinëdami Lietuvoje susi-formavusias IKT raðtingumo sampratas pagalkiekvienà ið lentelëje iðvardytø poþymiø, joserastume ir autonominio, ir ideologinio mode-lio bruoþø. Tad ir informacinës kultûros, irkompiuterinio raðtingumo koncepcijos nuo-sekliai nesiremia viena pasirinkta raðtingumoteorija ar modeliu. Taèiau galima áþvelgti dës-

66

ningumø. Informacinës kultûros ir kompiuteri-nio raðtingumo sàvokø apibrëþtyse bei tiksluo-se dominuoja ideologinio modelio bruoþai (in-tegralumas, kritinis màstymas, realus, aktua-lus ugdymo kontekstas, kt.). Tikslinant api-brëþtis ir apraðant pasiekimø standartus, gre-ta (o kartais ir vietoj) bendrøjø pasiekimø nu-statomi konkretûs tam tikrø IKT þiniø bei ágû-dþiø reikalavimai. IT egzaminø ir kompiuteri-nio raðtingumo áskaitos programose holistiniøtikslø visai nepaisoma ir psichometrinio tipo uþ-duotimis tikrinamos formalios, atsietos nuo kon-teksto IKT þinios, techniniai darbo su IKT ágû-dþiai. Taip nuo ideologiná modelá atspindinèiossàvokos apibrëþties pereinama prie autonomi-niu modeliu grindþiamo pasiekimø ávertinimo.

Ðis atotrûkis tarp tikslø ir rezultatø infor-macinës kultûros sampratoje nëra toks ryðkusir kraðtutinis kaip kompiuterinio raðtingumosampratoje. Apibrëþiant informacinës kultû-ros ugdymo tikslus daugiau dëmesio kreipia-ma á asmens individualià kompetencijà ir prak-tinius IKT taikymo gebëjimus, o egzamine pa-teikiamas ne tik testas, bet ir praktinës uþduo-tys, kurios automatiðkai neatskiria vertinimo

nuo platesnio konteksto. Be to, informacinëskultûros terminas yra vartojamas siauresnia-me atskiro IT kurso kontekste, todël supran-tama, kodël sampratoje vyrauja iðskirtinis dë-mesys formalioms IKT þinioms ir techniniamsdarbo su IKT ágûdþiams. Kompiuterinio rað-tingumo samprata nuo labai plataus tikslo –integruoti IKT gebëjimus á visà ugdymo pro-cesà – pereina prie kito kraðtutinumo – IKTþiniø testavimo.

Keliø IKT raðtingumo sampratø buvimas,abiejø jø ideologinis nenuoseklumas ir ðiuo-laikiniø, ir klasikiniø raðtingumo teorijø po-þiûriu parodo, kad integrali, visapusiðka IKTraðtingumo samprata Lietuvoje dar tik for-muojasi. Dabartiniai IKT raðtingumo ugdy-mo tikslai atspindi kritinio màstymo svarbàir kai kuriuos kitus modernius raðtingumo dis-kursus, bet IKT raðtingumo dëmesio centretebëra individo asmeninë kompetencija, ku-ri nëra integruota su bendruomenës siekiais.Taèiau kitos ugdymo sistemos grandys, ypaèIKT raðtingumo vertinimo sistema, tebesire-mia prieð ðimtmeèius susiklosèiusia raðtingu-mo samprata.

2 lentelë. Autonominio ir ideologinio raðtingumø modeliø pagrindiniai bruoþai (pagal Lonsdale, McCurry, 2004)

Autonominis modelis Ideologinis modelis

Raštingumas – asmeninis intelektas Raštingumas – bendruomenės savybė Raštingumas – ekonominis produktyvumas Raštingumas – sociokultūrinė, visuomeninė

veikla

Raštingumas nepriklauso nuo konteksto Raštingumas priklauso nuo konteksto

Raštingumas absoliutus: vienas ir visiems

vienodas, nepriklausantis nuo laiko ir vietos

įgūdžių rinkinys

Raštingumas reliatyvus: sudarytas iš daugybės kitų raštingumų, priklausantis nuo vietos ir konteksto bei nuolatos kintantis

Raštingumas – mąstymo, techniniai įgūdžiai Raštingumas – platus spektras kognityvinių ir nekognityvinių gebėjimų

Raštingumo vertinimas remiasi psichometriniais

metodais

Raštingumo vertinimas remiasi etnografiniais

metodais

Raštingumas perteikia vyraujančias ideologijas

ir vertybes

Raštingumas skatina kritiškai vertinti

dominuojančias ideologijas ir diskursus

IKT – nuolatinis kvalifikacijos tobulinimo

objektas

IKT – integrali visų raštingumų komponentė

67

5. IKT raðtingumas pasaulio IKTdiegimo strateginiø nuostatø plotmëje

5.1. IKT diegimo paradigmosir raðtingumas

IKT diegimo dokumentai bei tyrimai rodo, kaddaugybë skirtingø prieþasèiø skatina diegti IKTbendrojo lavinimo ðvietime (Hawkridge, 1996;McCormick, 1992; Markauskaitë, Dagienë,2001). Daugelis ðaltiniø suskirsto pagrindiniusIKT diegimo motyvus á stambias grupes, ku-rios suformuoja tris skirtingas IKT diegimo pa-radigmas: ekonominæ, visuomeninæ ir peda-goginæ (OECD, 2001).

Visos trys IKT diegimo paradigmos yra su-sijusios su moksleiviø IKT raðtingumu. Taèiauskirtingi motyvai reikalauja iðugdyti vis kitokiassu IKT susijusias kompetencijas ir iðreiðkia viskitokià IKT raðtingumo sampratà (3 lentelë).

Ávairios gyvenimo sritys, o kartu ir IKTdiegimo bei IKT raðtingumo mokymosi moty-vai yra tarpusavyje susijæ. Pavyzdþiui, gebëji-mai naudoti IKT mokymuisi ar tarpasmeni-nëms kompetencijoms ugdytis vëliau tampareikalingi profesinëje veikloje. Taèiau domi-

nuojantys IKT diegimo siekiai suformuoja skir-tingas IKT raðtingumo sampratas.

Lietuvos informacinës kultûros samprato-je galima áþvelgti ávairiø motyvø, priskirtinø vi-sø trijø tipø paradigmoms, taèiau vis dëlto ITkurso átraukimas á bendrojo lavinimo mokyk-las labiausiai grindþiamas visuomeniniais mo-tyvais: „visuomenës pokyèiais“, „technologijøtaikymo visapusiðkumu“ (Bendrosios progra-mos..., 2003, p. 482). Ugdant moksleiviø ge-bëjimus dëmesys kreipiamas á „darbo kompiu-teriu ir informaciniø technologijø taikymo ágû-dþius“ (p. 483), siekiama moksleiviams „suda-ryti galimybæ apsispræsti dël tolesnio gilinimosiðioje [IKT] srityje, rengimosi studijoms“(p. 483). Pastarasis akcentas sulieja informa-cinës kultûros sampratà su ekonominiais mo-tyvais. Tai atskleista dalyko iðsilavinimo stan-dartuose. Juose pagrindinis dëmesys skiriamasmoksleiviø þinioms ir techniniams IKT taiky-mo ágûdþiams. Be to, á standartus ir kurso tu-riná 9–10 klasëse yra átrauktas algoritmavimas,o 11–12 klasëse – papildomas iðplëstinis pro-gramavimo modulis.

3 lentelë. IKT diegimo paradigmø implikacijos IKT raðtingumo sampratai

Ekonominė Visuomeninė Pedagoginė

1. Parengti IKT specialistus

darbui IKT sektoriuje

2. Parengti IKT specialistus

darbui ne IKT sektoriuose

3. Suteikti bazinį kompiuterinį

raštingumą, reikalingą darbui

visose ekonomikos srityse

1. Gebėti taikyti IKT

asmeniniame gyvenime

2. Gebėti naudotis

elektroninėmis verslo

paslaugomis

3. Gebėti naudotis socialinėmis

ir visuomeninėmis

elektroninėmis paslaugomis

4. Gebėti dalyvauti

elektroniniuose viešosios

politikos ir demokratijos

procesuose bei bendruomenių

veikloje

5. Gebėti naudoti IKT kultūrai

puoselėti

1. Gebėti naudoti IKT

tradiciniam mokymuisi

2. Gebėti naudoti IKT mokantis

naujų dalykų bei taikant naujus

metodus

3. Gebėti naudotis IKT ugdantis

naujas asmenines ir

tarpasmenines kompetencijas

4. Gebėti naudotis

elektroninėmis švietimo

paslaugomis ir išsiplėtusiomis

ugdymosi galimybėmis

5. Įgyti mokymosi visą

gyvenimą gebėjimų

68

IT kursø programos siekia balansuoti tarpekonominës ir visuomeninës paradigmø. Kur-sø turinyje dominuoja ir fundamentalios IKTtemos, apimanèios ir socialinius IKT aspek-tus, ir IKT taikymus, o didaktinëse nuostatosebalansuojama tarp praktinio darbo su ávairio-mis technologijomis ir integruotø, prasmingàvisuomeninæ veiklà skatinanèiø mokymosi for-mø (pavyzdþiui, diskusijø, projektø metodø).

IT egzaminø programose dominuoja eko-nominë paradigma. Mokyklinis IT egzaminaslabiau skirtas tiems moksleiviams, kurie dar-buosis ne IKT sektoriuje, o programavimo, –tiems, kurie planuoja sieti savo profesijà su IKT.

Lietuvos kompiuterinio raðtingumo tikslasgrindþiamas visuomeniniais motyvais: gebëtipasinaudoti informaciniø technologijø prie-monëmis asmeninëje ir visuomeninëje veikloje(Moksleiviø..., 2002). Siûloma kompiuterinioraðtingumo ugdymo forma – IKT integravimasá visà ugdymo procesà. Ði nuostata kompiute-rinio raðtingumo sampratà suartina su peda-goginiais siekiais. Kompiuterinio raðtingumoáskaitos programos tikslai remiasi visuotiniokompiuterinio raðtingumo standartu, bet ak-centuoja tik IKT integravimo á visà ugdymoprocesà svarbà, o ne visuomeninius motyvus.Taèiau áskaitos turinio reikalavimai apima tikbazines IKT fundamentaliø ir socialiniø temøþinias bei techninius IKT aspektus. Nei visuo-meniniai, nei pedagoginiai tikslai juose neat-spindimi. Todël faktiðkai kompiuterinio raðtin-gumo áskaita remiasi motyvu patikrinti mini-malius darbo su IKT ágûdþius, o ðis motyvasIKT diegimo (Hawkridge, 1996) ir raðtingu-mo (Lonsdale, McCurry, 2004) teorijose yrapriskiriamas ekonominei paradigmai.

Apibendrinant galima teigti, kad informa-cinës kultûros ir kompiuterinio raðtingumo ug-dymo tikslai remiasi skirtingø IKT diegimo pa-radigmø deriniu: informacinë kultûra – visuo-menine ir ekonomine, kompiuterinis raðtingu-

mas – visuomenine ir pedagogine. Taèiau abisampratos nëra ideologiðkai vientisos, moks-leiviø pasiekimø vertinimas abejose sampra-tose grindþiamas tik ekonomine paradigma.

5.2. IKT diegimo ðvietime etapai

Visavertis IKT diegimas á ugdymà yra ilgalai-kis procesas. Tyrimai atskleidþia ðio procesodësningumus ir etapiðkumà (Apple…, 1995).Kiekvienas naujas etapas kokybiðkai skiriasinuo ankstesniojo ir kiekvienà ið tarpsniø nu-sako ávairø poþymiø visuma. Mokslinëje lite-ratûroje iðskiriami ávairûs bruoþai. IKT diegi-mo procesas skaidomas á etapus, taèiau ávai-riø klasifikacijø skirtumai yra neþymûs. UNES-CO siûlomas IKT diegimo modelis (Ander-son, Weert, 2002) ið esmës susistemina ir api-bendrina skirtingas klasifikacijas. Jame iðski-riami keturi IKT diegimo mokykloje etapai:pradinis, taikymo, integravimo ir kaitos. Ðia-me modelyje nurodyti poþymiai gali bûti adap-tuoti IKT raðtingumo sampratai vertinti (4 len-telë).

Lietuvoje informacinës kultûros terminaspaprastai vartojamas kalbant apie atskirà ITkursà bendrojo lavinimo mokykloje. Taèiauinformacinës kultûros ugdymas suprantamasdaug plaèiau – „…kaip idealas, kurio link tu-rëtø bûti nukreiptas visas informacinis ugdy-mas mokykloje“ (Lietuvos bendrojo..., 2002,p. 373). Kurso didaktinëse nuostatose skati-nama integracija su kitais dalykais, projektøbei aktyviø metodø taikymas. IT standartaiir kurso turinys apibrëþia tik su IKT susiju-sias þinias. Konkreèiø rekomendacijø, kaipsusieti IKT kurso temas su kitø dalykø mo-kymusi ar projektine veikla, nepateikiama.Tad kokiu bûdu ir kokiais metodais bus mo-komasi kurso temø, paliekama nuspræsti mo-kyklai. IT egzaminu ávertinamos atsietos IKTþinios ir gebëjimai. Tad informacinës kultû-

69

4 lentelë. IKT diegimo ðvietime etapai ir IKT raðtingumo sampratà nusakantys poþymiai (pagal Anderson,Weert, 2002)

Požymiai Etapai

Ugdymo filosofija ir pedagogika

IKT vieta bendrosiose programose

Moksleivių pažangos

vertinimo būdai Pradinis Ugdymo proceso centre –

mokytojas; pagrindinis

ugdymo tikslas – dalyko

žinios

IKT įdiegtos į atskiro dalyko (informatikos)

pamokas; pagrindinis

tikslas – mokyti IKT

taikymo pagrindų (naudoti kompiuterius ir taikomąsias

programas)

Kompiuterinio

raštingumo vertinimas

nesusijęs su moksleivio

pažangos vertinimu

kitose srityse;

vertinimas – individuali

mokytojo atsakomybė; vertinamos žinios ir

techniniai įgūdžiai; naudojami tradiciniai

testai

Taikymo Ugdymo proceso centre –

mokytojas; pagrindinis

ugdymo tikslas – dalyko

žinios ir IKT taikymo

įgūdžiai

IKT įgūdžių mokoma per atskiro dalyko

(informatikos) pamokas;

mokiniai taiko įgytus IKT

įgūdžius per kitas pamokas, įgyja naujų dalykinių žinių ir įgūdžių

Kompiuterinis

raštingumas vertinamas

atskirai ir kartu su kitų dalykų pasiekimais; vertinami įgūdžiai atlikti užduotis

Integravimo Ugdymo proceso centre –

mokinys; taikomi

mokymosi

bendradarbiaujant

metodai; naudojami

įvairūs šaltiniai; IKT naudojamos įvairiems tikslams

Ugdymo programos

sudaromos ne dalykiniu, o

probleminiu (projektiniu)

pagrindu; įvairūs dalykai ir kompiuterinis raštingumas

yra integruoti; IKT (ir

kompiuterinis raštingumas)

taikomos įvairioms užduotims atlikti

Taikomas integralus

gebėjimų vertinimas; naudojami įvairūs pasiekimų fiksavimo ir vertinimo būdai bei formos; dalis jų parodo moksleivių kompiuterinio raštingumo lygį

Kaitos Ugdymo proceso centre –

mokinys; taikomi

mokymosi tyrinėjant, eksperimentuojant ir kiti

aktyvūs mokymosi metodai; akcentuojamas

kritinis mąstymas,

gebėjimas priimti sprendimus; IKT

naudojamos įvairiems tikslams

Ugdymo programos

pritaikomos kiekvieno

mokinio individualiems

poreikiams; naudojamos

ugdymo proceso valdymo

ir mokymosi kompiuterinės aplinkos; IKT (ir

kompiuterinis raštingumas)

taikomos kitiems ugdymosi

tikslams įgyvendinti

Taikomas holistinis

pasiekimų vertinimas; naudojamos ugdymo

proceso valdymo

kompiuterinės aplinkos, įvairūs pasiekimų fiksavimo būdai bei formos; kompiuterinis

raštingumas laikomas

integralia viso ugdymo

dalimi

ros siekiams ir jø ágyvendinimui bûdingi tai-kymo ir integravimo etapø poþymiai, o verti-nimui – tik pradinio.

Kompiuterinio raðtingumo standarte apra-ðytose pasiekimø gairëse ryðkûs taikymo, in-tegravimo ir net kaitos etapø poþymiai (pvz.,

aptariamos vertybinës nuostatos, problemøsprendimo ir tyrimo, kritinio màstymo ir ver-tinimo gebëjimai). Taèiau kompiuterinio rað-tingumo áskaita standartiniais psichometriniaisbûdais ávertina izoliuotas IKT þinias – jai bû-dingi tik pradinio etapo poþymiai.

70

Apibendrinant galima teigti, kad informaci-nës kultûros ir kompiuterinio raðtingumo sam-pratos IKT diegimo etapø poþiûriu yra nekohe-rentiðkos: jø apibrëþtyse bei tiksluose perteiktosfilosofinës ir pedagoginës nuostatos atitinka daugaukðtesnius IKT diegimo etapus negu vertinimobûdai. Paþymëtina ir tai, kad sudëtinga ávertinti,kaip informacinës kultûros samprata yra perkeltane tik á atskiro kurso, bet ir á kitø dalykø ar pro-jektinës veiklos programas, nes jokiø tam skirtønurodymø, patarimø ar kitokiø dokumentø në-ra. Kompiuterinio raðtingumo sampratos anali-zë diegimo á bendràsias programas poþiûriu ne-ámanoma, nes pateiktas tik iðsilavinimo standar-tas ir sukurta jo vertinimo sistema, o tarpinë stan-darto ágyvendinimo grandis neapibrëþta jokiuo-se dokumentuose.

Iðvados

Istoriðkai Lietuvos ðvietime susiformavo dvioficialios IKT raðtingumo sampratos: informa-cinë kultûra ir kompiuterinis raðtingumas. In-formacinës kultûros samprata formavosiveikiama mokyklinio IT dalyko kaip terminasjo tikslams nusakyti, o kompiuterinis raðtin-gumas – IKT diegimo ðvietime politikoje kaipinformacinës kultûros alternatyva, bandant api-brëþti IKT taikymo visame ugdymo procesetikslus. Taèiau ir informacinës kultûros, ir kom-piuterinio raðtingumo sampratos raðtingumo irIKT diegimo teorijø poþiûriu yra panaðios.

Abi sampratos visais poþiûriais – ávairiøðiuolaikiniø raðtingumo diskursø, klasikiniøraðtingumo teorijø, IKT diegimo paradigmøir IKT diegimo etapø – yra nenuoseklios. Aki-vaizdus atotrûkis tarp tikslø (apibrëþèiø, tiks-lø, standartø), jø ágyvendinimo (didaktiniønuostatø ir kurso programos) ir rezultatø (ver-tinimo per egzaminà ir áskaità).

Tà patá dësningumà galima nustatyti ana-lizuojant abi sampratas ir raðtingumo, ir IKTdiegimo poþiûriais. Tikslai (apibrëþimai, stan-dartai) atitinka aukðtesnius IKT diegimo eta-pus ir atspindi daugelá dabartiniø raðtingumodiskursø, taèiau ágyvendinimui ir ypaè rezul-tatø vertinimui bûdingi þemesniø IKT diegi-mo etapø bruoþai. Tai rodo, kad IKT raðtin-gumo samprata Lietuvoje kinta ir jos meta-fora jau pradedami þenklinti nauji visuome-nës raðtingumo poreikiai bei poþiûriai. O ðtairezultatø vertinimas (egzaminai ir áskaita) at-silieka nuo kaitos – jis atitinka tik pradiná IKTdiegimo etapà ir visiðkai neiðreiðkia ðiuolai-kiðko poþiûrio á raðtingumà. Abiejø sampra-tø tarpinë ágyvendinimo grandis yra menkainusakyta. Tai gali bûti pagrindinë prieþastis,kodël nepavyksta iðsaugoti koncepcinio nuo-seklumo ir vertinimas prieðtarauja pradi-niams tikslams.

Kelios IKT raðtingumo sampratos, jø pa-naðumas ir analogiðkas koncepcinis nenuosek-lumas rodo, kad moderni IKT raðtingumo sam-prata Lietuvoje dar tik pradeda klostytis.

LITERATÛRA

• ALIÐAUSKAS, R. (1991). Mokyklinë informa-tika ir kompiuterininkø mados. Ið Kompiuterininkø die-nos’91: Konferencijos medþiaga. Birðtonas, p. 7–14.

• ANDERSON, J.; WEERT, T. (2002). Informa-tion and Communication Technology in Education: ACurriculum for Schools and Programme of TeacherDevelopment. UNESCO.

• ANDERSON, R. H.; MIKSON, T. K. (1998).Focus on Generic Skills for Information TechnologyLiteracy. In Information Technology Literacy. IrvineCA, RAND.

• Apple Computer, Inc. Changing the Conversa-tion About Teaching, Learning and Technology. A Re-port on 10 Years of ACOT Research. USA: AppleComputer Inc., 1995.

71

• Bendrosios programos ir iðsilavinimo standartai:Prieðmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas. Vil-nius: LR Ðvietimo ir mokslo ministerija, Ðvietimoaprûpinimo centras, 2003.

• CEZARINI, P. (2004). Computers, Technology,and Literacies. The Journal of Literacy and Technolo-gy, no. 4.

• DAGIENË, V. (1998). Privalomas informatikoskursas bendrojo lavinimo mokykloje. Informacijosmokslai, t. 8, p. 20–36.

• DAGIENË, V. (2000). Informacijos technologi-ja bendrojo lavinimo mokykloje. Ið Informacijos tech-nologijos’2000: Tarptautinë mokslinë techninë konfe-rencija. Kauno technologijos universitetas, 2000 m.vasario 2–3 d., p. 388–391.

• DAGIENË, V. (2001). Informatikos, kaip mo-kyklinës disciplinos, formavimosi metodologiniai as-pektai. Informacijos mokslai, t. 17, p. 28–36.

• DAGIENË, V.; DAGYS, V.; GRIGAS, G.(2001).Jaunøjø programuotojø mokyklos uþdaviniai per 20metø. Informatika, nr. 1 (37), p. 45–62.

• DAGYS, V.; STASIUKAITYTË, I. (2003). Kaipir ko mokomasi Jaunøjø programuotojø mokykloje.Ið Kompiuterininkø dienos – 2003. Vilnius, p. 69–76.

• Educational Testing Service. Digital Transforma-tion: A Framework for ICT Literacy. A report of In-ternational Information and Communication Litera-cy Panel, 2002.

• enGauge ® 21st Century Skills: Literacy in theDigital Age 2003. North Central Regional Educatio-nal Laboratory (NCREL) [þiûrëta 2004 m. lapkrièio1 d.]. Prieiga per internetà: http://www.ncrel.org/en-gauge/skills/skills.htm

• HAWKRIDGE, D. G. (1996). Educational Tech-nology in Developing Nations. In PLOMP, T.; ELY, A.(Eds.) International Encyclopedia of Educational Tech-nology, 2nd ed. Great Britain, Pergamon.

• Informacijos ir komunikacijos technologijos die-gimo Lietuvos ðvietime strategija. Lietuvos Respubli-kos ðvietimo ir mokslo ministro 2000-10-18 ásakymasNr. 1279, 2000.

• Informaciniø technologijø brandos egzaminø pro-grama. Projektas. Vilnius: Lietuvos Respublikos ðvie-timo ir mokslo ministerija, Nacionalinis egzaminøcentras, 2004.

• Informatikos ir skaièiavimo technikos pagrindai.Lietuvos respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija:Viduriniø mokyklø programos, XI–XII klasë. Kau-nas: Ðviesa, 1987.

• JERÐOVAS, A. (1986). Programavimas – antra-sis raðtingumas. Informatika, nr. 1, p. 29–38.

• KANCLERIS, A. (1990). Informacinë kultûra:Lietuvos kultûros koncepcijos metmenys. Vilnius: Lie-tuvos kultûros kongreso laikinasis mokslinis kûrybi-nis kolektyvas.

• KANCLERIS, A. (1990a). Moksleiviø informa-cinës kultûros ugdymas. Kompiuteris ir mokykla, nr.p. 4, 5–9.

• LENNON, M.; KIRSCH, I. etc. (2003). Feasibi-lity Study for the PISA ICT Literacy Assessment. Re-port to Network A. ACER, ETS, NIER.

• Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiosprogramos ir iðsilavinimo standartai XI–XII klasëms.Vilnius: Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo mi-nisterija, Ðvietimo aprûpinimo centras, 2002.

• Lietuvos nacionalinë informacinës visuomenësplëtros koncepcija. Lietuvos Respublikos vyriausybë.Valstybës þinios, 2001, nr. 20, p. 12–17.

• LONSDALE, M.; MCCURRY, D. (2004). Lite-racy in the New Millennium. Adelaide, AustralianCouncil for Educational Research, NCVER.

• GARKAUSKAITË, L.; DAGIENË, V. (2001).Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimoLietuvos ðvietime strategijos teorinis pagrindimas. So-cialiniai mokslai, nr. 1 (27), p. 29–40.

• McCORMICK, R. (1992). Curriculum Deve-lopment and New Information Technology. Journalof Information Technology for Teacher Education,no. 1, p. 23–49.

• Moksleiviø visuotinio kompiuterinio raðtingumostandartas. Lietuvos Respublikos ðvietimo ir moksloministro 2002 sausio 31 d. ásakymas Nr. 124, 2002.

• Mokiniø kompiuterinio raðtingumo áskaitos pro-grama 2004–2005 metams. Lietuvos Respublikos ðvie-timo ir mokslo ministro 2003-09-16 ásakymasNr. ISAK-1310, 2003.

• National Research Council. Being Fluent withInformation Technology. Washington: National Aca-demy Press, 1999.

• OECD. Schooling for Tomorrow. Learning toChange: ICT in Schools. Education and skills. OECDpublications, Paris: OECD Center for EducationalResearch and Innovation, 2001.

• PAPERT, S. (1993). The Children‘s Machine.Rethinking School in the Age of the Computer. NewYork: BasicBooks.

• Partnership for 21st century skills: A Report andMile Guide for 21st Century Skills, 2002.

72

• STREET, B. V. (1984) Literacy in theory andpractice. Cambridge: Cambridge University Press.

• SUBAÈIUS, P. (1997) Kompiuteris sàmoningu-mo istorijoje. Ið Kompiuteriø naudojimas mokykloje.Vilnius: UAB „Baltic Amadeus“, p. 87–106.

• WILLIAMS, K. (2003) Literacy and ComputerLiteracy: Analyzing the NRC’s Being Fluent with In-formation Technology. The Journal of Literacy andTechnology, Spring, no. 3.

Information and communication technologies (ICT)are becoming increasingly entrenched into all aspectsof economic, social and public life. Computer or ICTliteracy is now a fundamental component of humanliteracy. However, there is no commonly agreed-upondefinition and meaning of ICT literacy term. Forsome, ICT literacy consists only of the basic know-ledge and skills necessary to use ICT, for others itincludes a broad range of generic abilities, metacog-nitive capacities and/or non-cognitive attributes.

This article analyses two different ICT literacyconcepts, which have become popular in the last twen-ty years in Lithuanian secondary (K-12) education:“information culture” and “computer literacy”. Af-ter an examination of formal definitions, the articleexplores how these concepts have influenced seconda-

Áteikta 2004 m. rugsëjo 1 d.

THE CONCEPT OF COMPUTER LITERACY IN LITHUANIAN EDUCATION

Lina Markauskaitë, Valentina Dagienë

S u m m a r y

ry education in Lithuania with a focus on educatio-nal goals (i.e., curricula targets and educational stan-dards), the learning and teaching process (i.e., edu-cational methods and syllabuses) and assessment (i.e.,examinations and credits).

Both concepts are examined from two perspecti-ves: contemporary general literacy theory and ICTimplementation into education. Conducted analysissuggests that concepts of “information culture” and“computer literacy” are ideologically inconsistent: the-re is a lack of coherency between the specified goals,the teaching and learning syllabus and assessment.The article argues that consistent modern concept of“ICT literacy” is still in the process of developmentin Lithuanian secondary education.

73


Moksliosios organizacijoskoncepcijos plëtra ugdymo ástaigose

Beatrièë Andziulienë

Klaipëdos universitetoGamtos mokslø ir matematikos fakultetoInformatikos katedros docentë, daktarëKlaipëda University,Faculty of Natural Sciences and MathematicsComputer Science Department, AssociatedProfessorH. Manto 84, Klaipëda, LT-92294Tel. 846 398820El. paðtas: [email protected]

Ilona Brauklytë

Klaipëdos universitetoGamtos mokslø ir matematikos fakultetoInformatikos katedros asistentëKlaipëda University,Faculty of Natural Sciences and MathematicsComputer Science Department, AssistantH. Manto 84, Klaipëda, LT-92294Tel. 846 398820El. paðtas: [email protected]

Straipsnyje nagrinëjamas aukðtojo mokslo ástaigø pasirengimas valdyti þinias organizacijoje.Aptariama moksliosios organizacijos koncepcijos raidos sàsaja su informaciniø technologijø ával-dymu organizacijoje. Suformuluojami ugdymo ástaigos svetainës vertinimo kriterijai pagal moks-liosios organizacijos sampratà. Pateikiami ðalies universitetø ir kolegijø svetainiø tyrimo rezulta-tai ir jø analizë vertinant pasiruoðimà moksliosios organizacijos koncepcijos plëtrai*.

Ðiuolaikinëje visuomenëje mokymasis tampakiekvieno individo ir organizacijos poreikiu,nuolatiniu procesu, nes tik taip ámanoma pri-sitaikyti prie neprognozuojamos, greitai kin-tanèios aplinkos. Þinios vertinamos kaip or-ganizacijos strateginis turtas, kurio efektyvusnaudojimas gali padidinti ámonës konkuren-cinæ gebà. Ðiandien organizacijos yra privers-tos ieðkoti paþangiø veiklos ir mokymosi me-todø, kurie leistø kurti ir kaupti þinias, reika-lingas priimant sprendimus, padedanèius iðsi-laikyti ir nugalëti aðtrëjanèioje konkurencinë-

je kovoje. Vis daþniau susimàstoma apie dar-buotojø specifiniø þiniø iðsaugojimà ir valdy-mà – þiniø vadybà (Knowledge Management)organizacijoje (Tiwana, 1999).

Pastaraisiais metais þiniø valdymas ir moks-liosios organizacijos koncepcijos plëtra tapoypaè reikðmingi organizacijos strategijoje. Visplaèiau analizuojama moksliosios organizaci-jos koncepcija, sprendþiamos þiniø valdymoproblemos verslo ámonëse, taèiau mokslo irmokymo ástaigos, kurios yra arèiausiai þiniøkûrimo bei naudojimo proceso, moksliosiosorganizacijos koncepcijos plëtotei bei þiniø val-dymui skiria palyginti maþai dëmesio. Tiesa,ðvietimo institucijose naujos pedagoginës idë-jos yra visada patikrinamos, geri ir blogi mo-

* Tyrimo rezultatai buvo pateikti konferencijos „In-formacijos technologijos verslui 2004“ praneðime (Vil-niaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas 2004geguþës 28 d., Kaunas)

74

kymo metodai taip pat þinomi ir nuolat apta-riami. Vis nepatenkinti ir nekantraujantys stu-dentai, mokymo planai, reikalavimai ir jø rea-lizacija – tai kasdieniø paðnekesiø ir diskusijøtemos. Ðiø aptartø dalykø þinios nëra sponta-niðkos, jos yra pagrástos nevienadiene veikla,yra susistemintos ir subrendusios, taèiau val-dymo mechanizmas mokslo ástaigose nëraidentifikuotas (Friehs, 2002).

Informaciniø technologijø sàlygota ugdy-mo proceso kaita privertë mokymo ástaigaspertvarkyti akademiniø þiniø kûrimo, pateiki-mo, sklaidos, vertinimo bei vartojimo proce-sus, kurti naujas mokymo ir mokymosi formas,keisti tradicinius mokymo ir mokymosi meto-dus (Andziulienë, 2000, 2002). Internetinëstechnologijos padarë galimà virtualø mokymàir mokymàsi, dël to mokymo procesas tapodaug lankstesnis: mokymosi galimybës nebe-varþomos laiko, vietos ir tempo (Reid, 2002).Universitetams atsirado palanki proga teiktimokamas paslaugas rinkai. Ðiandien aukðtojomokslo ástaigos siûlomo produkto, þiniø ko-kybë – tai ne tik dëstytojo ir studento, bet irorganizacijos raidos strategijos, organizacijoskultûros sàveikos rezultatas. Siekiant gerintimokymo ástaigoje kuriamø þiniø kokybæ, ðian-dien akivaizdus poreikis valdyti þiniø kûrimo,naudojimo, diegimo, dokumentavimo ir sklai-dos procesus, pasitelkiant informacines tech-nologijas ir naujausias vadybos þinias, kuriantpalankià mokymuisi ir tobulëjimui organiza-cijos kultûrà, t. y. eiti moksliosios organizaci-jos plëtros keliu, kuris iðryðkintø aukðtojomokslo ástaigas þiniø ekonomikoje.

Darbo tikslas – apþvelgti Lietuvos aukðtøjømokyklø pasirengimà þiniø valdymui, moks-liosios organizacijos koncepcijos ágyvendini-mui; aptarti aukðtàsias mokyklas atsiþvelgiantá moksliosios organizacijos sampratà, pabrë-þiant informacijos ir komunikacijos technolo-gijø diegimà. Tyrimo objektas – Lietuvos

aukðtosios mokyklos: universitetai ir kolegijos.Darbe taikomi mokslinës literatûros analizës,tyrimo duomenø metaanalizës metodai.

Moksliosios organizacijos koncepcija

Einant á þiniø visuomenæ, kylant poreikiui mo-kytis visà gyvenimà, vis daþniau vartojami be-simokanèios, besimokanèios mokytis ar moks-liosios organizacijos terminai. Ið esmës jie reið-kia tà patá ir tiesiogiai siejasi su sàvoka lear-ning organization vartojamu uþsienio literatû-roje. Norëdami iðvengti painumo, toliau var-tosime terminà mokslioji organizacija.

Terminas mokslioji organizacija – naujada-ras. Ávairûs tyrëjai, remdamiesi savo darbais irjø rezultatais, moksliàjà organizacijà apibrë-þia akcentuodami skirtingus ðios organizaci-jos aspektus:

• UNESCO pateiktas apibrëþimas:mokslioji organizacija – organizacija, ku-ri skleidþia, kuria þinias, ágûdþius, spe-cifinius gebëjimus, patirtá, siekdamabendrø organizacijos tikslø.

• C. Argyris (1997) apibrëþia moksliàjàorganizacijà kaip „klaidø radimo ir tai-symo procesà“. Jo poþiûriu, organiza-cija mokosi individualiø þmoniø, vei-kianèiø kaip agentai, dëka.

• G. P. Huber (1991) svarsto keturis su-sietus moksliosios organizacijos kompo-nentus: tai þiniø ágijimas, informacijossklaida, informacijos interpretavimas irorganizacijos atmintis. Jis teigia, kadmokymasis neturi bûti sàmoningas ir iðanksto apgalvotas.

• John J. Shibley (2001) apibrëþia moks-liàjà organizacijà kaip kolektyvinës veik-los ir refleksijos – patirties apmàstymoir analizës – rezultatà. Jo poþiûriu gru-pinis darbas komandoje sukuria prie-laidas plëtotis moksliajai organizacijai.

75

Shibley pabrëþia, kad tik nuolat perþvel-giant ir analizuojant savo veiklà komandoje ga-lima tapti moksliàja organizacija (1 pav.). Ko-manda vaidina pagrindiná vaidmená þinias ku-rianèioje organizacijoje, kur individai bendrau-ja ir sàveikauja vienas su kitu pokalbiø ir dis-kusijø metu. Þmonës, kaupdami savo infor-macijà, jà analizuodami ávairiausiais aspektais,sukuria naujà bendrà komandos poþiûrá, dau-gëja sprendimø pasirinkimo galimybiø. Moky-masis, refleksija komandoje kuria naujà tar-pasmeniniø santykiø kokybæ, ugdo komandos at-sakomybæ ir skatina prisiimti ásipareigojimus. Beto, mokymasis komandoje turtina organizacijosatmintá, nes diskutuojant su kolegomis individoágytos þinios tampa bendru organizacijos turtu.

Mokymasis leidþia duomenis paversti in-formacija, informacijà – þiniomis ir jas naudo-ti tolesniame þiniø kaupimo ir atnaujinimoprocese. Ðis þiniø ágijimas neatsiejamas nuo in-formacijos ieðkos, kaupimo bei saugojimo, in-formacijos apdorojimo ir sklaidos technologi-jø. Þinios suteikia ilgalaikiø, á kompetencijàorientuotø perspektyvø. Naujos informacijosaugimo tempas, greitas þiniø senëjimas gim-do poreiká nuolat jas atnaujinti – skatina siste-mingai mokytis. Ðiandien informacijos ir ko-munikacijos technologijø (IKT) naudojimasorganizacijoje neatsiejamas nuo organizacijostobulëjimo ir moksliosios organizacijos kon-cepcijos plëtros.

Informacinës technologijosmoksliojoje organizacijoje

Tiek mokymasis, tiek þiniø valdymas skatinabendradarbiavimà, dalijimàsi þiniomis. Þiniosreikalauja mainø, o informacinës technolo-gijos padeda tuos mainus ágyvendinti. IKTtaip pat uþtikrina ávairaus lygio mokymo pro-cesà, tiesiogiai nesiejant jo su laiku ar kon-kreèia mokymosi vieta. Vienas ið pigiausiø irgreièiausiø bûdø perduoti þinias yra interne-tas arba intranetas. Jie padeda sujungti in-formacijos ir þiniø saleles, iðsimëèiusias po vi-sà organizacijà. Ðtai keletas aspektø, dël ku-riø internetas arba intranetas tampa bûtiny-be tiek þiniø valdymo procese, tiek mokslio-joje organizacijoje:

• pasiekiamumas – IKT atveria galimy-bæ pasiekti informacijos iðteklius betkur ir bet kada;

• vartotojø integracija – tai galimybë dau-geliui ámonës padaliniø ar partneriønaudotis tais paèiais iðtekliais ir duome-nø bazëmis, visomis reikalingomis kal-bomis pagal regionines preferencijas ircharakteristikas – valstybiø sienos èianebeturi reikðmës. Kartu kyla ámonësproduktyvumas kuriant darbinæ ben-dradarbiavimo aplinkà;

• informacinës erdvës vientisumas – inter-netas yra tvirtai suræstas sujungimo

MOKSLIOJI ORGANIZACIJA =

Veikla

Refleksija

1 pav. Moksliosios organizacijos veiklos principas (Shibley, 2001)

76

mechanizmas, galiojantis visame pasau-lyje. Prieðingai nei nuomojama ryðiø li-nija, kur vienas gedimo taðkas gali ið-vesti ið rikiuotës visà tinklà, internetasturi apsèiai alternatyviø duomenø ke-liavimo marðrutø;

• atvirumas – suteikia galimybæ pateiktiinformacijà daug iðsamiau ir ta infor-macija daug lengviau pasiekiama. Inter-nete konkurentø svetainës pasiekiamostaip pat lengvai, kaip ir savos. Toks at-virumas sumaþina iðlaidas, kuriø reikë-tø siekiant suþinoti varþovø ketinimus;

• rentabilumas – palyginti maþos progra-minës ir techninës árangos kainos.Maþëja iðlaidos, susijusios su spausdi-nimu, dokumentø apdorojimu ir siun-timu. Nors internetas pristatomas kaippigus, ið tikrøjø ámonës moka uþ priei-gà prie interneto ir pagal „matomas” sà-skaitas, ir pagal „nematomas” (skai-èiuojant darbuotojø laiko sànaudasjiems pernelyg ásijautus á narðymà) (Ti-wana, 1999).

Visapusiðkà organizacijos mokymosi ir in-formaciniø technologijø sàryðá iðnagrinëjoD. Robey ir kt. (2000). Autoriai iðskyrë dvi pa-grindines mokslinio tyrinëjimo kryptis: 1) organi-zacijos mokymosi metodø ir árankiø taikymoinformaciniø technologijø paþinimui, 2) infor-maciniø technologijø panaudojimo organiza-cijos mokymui. Moksliosios organizacijos sam-pratai antroji kryptis yra svarbesnë. Èia iðski-riamos dvi esminës informaciniø technologijøpanaudojimo mokant organizacijà veiklos:

• organizacijos þiniø saugojimas ir prieþiû-ra – informaciniø technologijø panau-dojimas aptarnaujant ir priþiûrint þiniøsaugyklas, t. y. organizacijos atmintiespalaikymas. Organizacijos þiniø saugyk-los gali bûti palaikomos naudojant ávai-

rias technologijas – nuo reliaciniø duo-menø baziø, skirtø struktûriniams duo-menims, kurie reikalingi administruo-jant informacines sistemas, iki nestruk-tûruotø multimedijos organizacijos in-tranete saugyklø, kurios gali bûti sukur-tos remiantis atviromis WWW techno-logijomis, Lotus Notes ar kitomis pa-naðiomis technologijomis;

• þiniø kaupimas ir sklaida – informaci-nës ir komunikacinës technologijos ga-li bûti naudojamos individø ir grupiøtarpusavio bendravimo palaikymui (ko-munikacijai) ir diskusijoms organizaci-jos viduje bei iðorëje. Komunikaciniaitinklai taip pat palaiko individualø mo-kymàsi uþ organizacijos ribø. Besimo-kanèios, susietos komunikaciniais tin-klais organizacijos narys (studentas) turiturëti tam tikrø informaciniø gebëjimø,mokëti ávertinti tinklo árankius, aktyviaidalyvauti grupës mokymosi procese.

Organizacijos mokslumovertinimo kriterijai

Bendra moksliosios organizacijos samprata irmoksliosios mokymo ástaigos bruoþai (Argyris,1997; Huber, 1999; Shibley, 2001; Simonaitie-në, Targamadzë, 2002; Janavièienë, 2003) yra ðie:

• strategijos, vizijos, tikslø ir uþdaviniøformulavimas organizuojamas kaip mo-kymosi procesas;

• padaliniø, grupiø ir individø bendradar-biavimas ir mokymasis;

• lankstumas ir atvirumas;• informacijos rinkimas, vertinimas ir

sklaida;• mokymàsi skatinanèio organizacijos

klimato kûrimas, palaikymas ir galimy-bë tobulëti kiekvienam organizacijosnariui.

77

Jais remiantis buvo suformuluoti 35 mo-kymo ástaigos mokslumo vertinimo kriterijai,padedantys ávertinti, kiek aukðtojo moksloðvietimo ástaigos yra atviros, lanksèios, prisi-taikiusios prie dabartiniø sàlygø, kiek plaèiaiir iðsamiai pateikiama informacija apie ástai-gà, jos laimëjimus, mokslinës veiklos kryptis,kaip vyksta bendravimas naudojant ðiuolaiki-nes informacines technologijas, kaip moksloástaigos pleèia mokymo paslaugø ávairovæ. Kiek-vieno kriterijaus maksimalus ávertinimas – vie-nas balas. Tyrime iðskiriami du aspektai: inter-neto svetainës vertinimas ir organizacijos globa-lizacijos vertinimas (1 lentelë).

Tyrimo rezultatai ir jø aptarimas

Informacijos sklaida organizacijos viduje ir uþjos ribø yra vienas svarbiausiø moksliosios or-ganizacijos bruoþø. Tyrimo metu buvo anali-zuojamos visø Lietuvos aukðtøjø mokyklø in-terneto svetainës – kaip organizacijos veiklos

organizavimo ir informacijos sklaidos, tarpu-savio bendravimo ir ryðiø su aplinka atspin-dys. Tyrime dalyvavo 15 valstybiniø, 6 nevals-tybiniai universitetai, 16 valstybiniø ir 11 ne-valstybiniø kolegijø. Svetainës informatyvumuiávertinti sudarytø 35 kriterijø atitikties vidur-kis tirtoje aukðtøjø mokyklø aibëje pateikia-mas 2 lentelëje.

Analizuojant svetaines buvo pasigesta vie-nodo informacijos pateikimo ir struktûros.Vienose aukðtøjø mokyklø svetainëse tam tik-rus kriterijus atitinkanti informacija yra pateik-ta atskirame skyrelyje, kitose – ta pati infor-macija iðsibarsèiusi, o kartais net priskiriamaprie kito informacijos skyrelio. Tai privertë su-simàstyti apie mokymo ástaigø interneto sve-tainiø standartizavimo poreiká.

Tyrimas parodë, kad labiau nutolusiø nuoinformaciniø technologijø mokymo ástaigø (te-ologijos, muzikos, dailës mokslai) surinktø ba-lø suma yra daug maþesnë uþ 50 proc. Taip patgana ryðkus valstybiniø ir nevalstybiniø moky-

Bendrieji vertinimo kriterijai

Universitetas Fakultetas Katedra

Atvirumą visuomenei

(globalizaciją) vertinantys

kriterijai

Universiteto struktūra Fakultetų svetainė Katedros svetainė Informacinė sistema, intranetas

Asmeninė rektoriaus svetainė

Dekanų asmeninės svetainės Vedėjo asmeninė svetainė Informacija apie

tarptautinius ryšius

Rektoriaus asmeninis

el. paštas Dekanato el. paštas Katedros el. paštas

Bibliotekos elektroninis

katalogas

Rektorato el. paštas Dekano asmeninis el. paštas Vedėjo el. paštas Klausimų / atsiliepimų skyrelis

Informacija apie

studijas

Fakulteto mokslinės veiklos kryptys

Informacija apie darbuotojus Svetainės versija užsienio kalba

Mokslo įstaigos strateginiai tikslai

Fakultetų konferencijos, seminarai

Dėstytojų el. paštas Apsilankymų svetainėje skaitiklis

Įstaigos mokslinės veiklos kryptys

Fakulteto veiklos ataskaitos Katedros mokslinės veiklos kryptys

Asmenų, atsakingų už turinį bei techninę

priežiūrą, el. paštas

Konferencijos,

seminarai

Informacija apie kuruojamas

studijų programas

Katedros mokslinės veiklos rezultatai

Atnaujinimo data

Mokslo įstaigos veiklos ataskaitos

Informacija apie kuruojamas

studijų programas, dėstomus dalykus

Švietimo įstaigos priklausymas LIEDM

1 lentelë. Mokslo ástaigos mokslumo vertinimo kriterijai

78

mo institucijø susiskirstymas. Reikia paþymë-ti, kad visø nevalstybiniø universitetø svetai-nës atitinka maþiau nei pusæ vertinimo krite-rijø. Tai leidþia daryti iðvadà, kad nevalstybi-niuose universitetuose informacijos sklaida në-ra sàmoningai ir tikslingai valdomas procesas,neveikia komunikacijos kanalai, kuriais bûtøuþtikrinta informacijos sklaida ir prieinamu-mas. Kolegijose situacija yra panaði. Tik kele-tas kolegijø atitinka daugiau kaip pusæ sufor-muluotø kriterijø. Vertinant kolegijas buvo at-siþvelgta ir á jø struktûrà. Kolegijoms, netu-rinèioms fakultetø, buvo sumaþintas vertini-mo kriterijø skaièius. Lyginamoji universitetoir kolegijø svetainiø analizë pateikta 2 paveiks-le. Diagramoje yra po dvi, daugiausia ir

maþiausia vertinimo kriterijø atitinkanèiasvalstybiniø ir nevalstybiniø universitetø bei ko-legijø svetaines.

Universitetø ir kolegijø lyginimas parodë,kad kolegijø surinkti balai gerokai maþesni neivalstybiniø universitetø (2 lentelë, 2 pav.), pa-vyzdþiui, elektroninis bibliotekos katalogas –pirmaujantis valstybiniø universitetø svetainiøvertinimo kriterijus, kolegijose surinko tik~ 18 proc., o katedros vedëjo asmeninë sve-tainë nebuvo pateikta në vienoje kolegijoje.Taèiau atlikti bendravimo elektroniniu paðtutyrimai (nenagrinëjami ðiame darbe) parodë,kad kolegijø vadovybë daugiau dëmesio ski-ria interesantams.

Vertinimo kriterijus Kriterijaus

atitiktis, %* Vertinimo kriterijus

Kriterijaus

atitiktis, %*

Universiteto struktūra 34% (63%) Katedrų svetainės 40% (82%)

Asmeninė rektoriaus svetainė 18% (57%) Katedros vedėjo asmeninė svetainė 5% (20%)

Rektoriaus asmeninis el. paštas 38% (33%) Katedros vedėjo el. paštas 33% (53%)

Rektorato el. paštas 54% (100%) Katedros el. paštas 26% (82%)

Informacija apie studijas, programas,

dėstomus dalykus 84% (89%) Katedros mokslinės veiklos kryptys

30% (72%)

Mokslo įstaigos strateginiai tikslai 23% (63%) Katedros mokslinės veiklos rezultatai 16% (60%)

Mokslo įstaigos veiklos ataskaitos 13% (31%) Kuruojamos studijų programos, dalykai 21% (49%)

Konferencijos, seminarai 40% (93%) Informacija apie darbuotojus 23% (49%)

Mokslinės veiklos kryptys 47% (89%) Dėstytojų el. paštas 34% (58%)

Fakultetų svetainės 33% (67%) Klausimų ir atsiliepimų skyrelis 16% (41%)

Dekanų asmeninės svetainės 7% (21%) Atnaujinimo data 26% (42%)

Dekanato el. paštas 36% (68%) Svetainės versija užsienio kalba 79% (93%)

Dekano el. paštas 36% (62%) Apsilankymų svetainėje skaitiklis 33% (20%)

Informacija apie kuruojamas studijų programas

37% (65%) Asmenų, atsakingų už turinį bei techninę priežiūrą, el. paštas 32% (53%)

Fakultetų veiklos ataskaitos 6 % (17%) Bibliotekos elektroninis katalogas 35% (93%)

Mokslinės veiklos kryptys 17% (49%) Švietimo įstaigos priklausymas LIEDM 16% (47%)

Fakultetų konferencijos, seminarai 5% (16%) Informacinė sistema, intranetas 13% (25%)

Informacija apie tarptautinius ryšius 79% (100%)

*Skliaustuose pateikti valstybiniø universitetø svetainiø ávertinimo duomenys

2 lentelë. Svetainiø vertinimo kriterijø suvestinë

79

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Vilniaus teisės ir verslo kolegija

Vilniaus verslo kolegija

Vilniaus kolegija

Klaipėdos socialinių mokslų kolegija

Vilniaus verslo teisės akademija

Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla

Vytauto Didžiojo universitetas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Surinktų balų skaičius, %

Universitetas Kolegija

Apibendrintas tirtø organizacijø ir atskirømokslumo vertinimo kriterijø atitikimas infor-maciniu aspektu pateikiamas 2 lentelëje. Tikdu vertinimo kriterijai (rektorato elektroninispaðtas ir informacija apie tarptautinius ryðius)yra visose valstybiniø universitetø svetainëse.Du maþiausià balà surinkæ kriterijai priklausofakultetø vertinimo kriterijø grupei. Ið to gali-me daryti prielaidà, kad fakultetai skiria ma-þiau dëmesio informacijos pateikimui, jossklaidai. Ðá teiginá patvirtina ir atlikta lygina-moji organizacijos padaliniø analizë (3 pav.).

Èia matyti, kad skirtingi tos paèios organiza-cijos padaliniai pateikia informacijà nevieno-du lygiu. Padëtis, pavaizduota 3 pav., bûdingadaugeliui universitetø ir kolegijø.

Daugiau dëmesio norëtume skirti aukðtøjømokyklø atvirumui (globalizacijai), o ypaè ðiemskriterijams: ðvietimo ástaigos priklausymuiLIEDM, informacinës sistemos ar intraneto tu-rëjimui, elektroniniam bibliotekos katalogui.

Dþiugu, kad elektroninius bibliotekos ka-talogus naudoja beveik visos valstybinës aukð-tosios mokyklos (93 proc.), taèiau to negali-

0

20

40

60

80

100

KTU KU ŠU VGTU VU

Švietimo įstaiga

Suri

nkti

bal

ai, %

Bendras vertinimas Universitetas Fakultetas Katedra Globalizacija

2 pav. Pasirengimo lygio valdyti informacijà ir þinias skirtumai

3 pav. Universiteto ir jo padaliniø svetainiø vertinimo palyginimas

80

me pasakyti apie kitas tyrime dalyvavusiasaukðtàsias mokyklas (~ 16 proc.). Vertinant at-virumà visuomenei (globalizacijos kriterijus)tik ~39 proc. (57 proc. valstybiniuose, 21 proc.nevalstybiniuose universitetuose) ðiø kriterijøyra ágyvendinti. Kolegijose situacija ðiek tiekprastesnë, tik ~ 33 proc. (38 proc. valstybinë-se, 28 proc. nevalstybinëse kolegijose) globa-lizacijos kriterijø yra ágyvendinti. Tyrimas pa-rodë, kad valstybinës mokymo ástaigos daugiaudëmesio skiria informacijos pasiekiamumui irsklaidai nei nevalstybinës.

Ðvietimo ástaigos priklausymas LIEDM tin-klui suteikia gerokai daugiau galimybiø gerintimokymosi sàlygas studentams, iðpleèia mokymo-si paslaugø ávairovæ, suteikia galimybæ mokytispatogiu laiku ir patogioje vietoje. O tai ypaè svar-bûs moksliosios ðvietimo ástaigos bruoþai. Apie47 proc. visø valstybiniø universitetø priklausoLIEDM tinklui ir turi nuotolinio mokymo kla-ses, ir gali vykdyti nuotolinio mokymo kursus,vaizdo konferencijas. Vadinasi, ðie universitetaiyra visai pasiruoðæ (bent jau technine prasme)skleisti informacijà ir þinias, perduoti tiek struk-tûruotus, tiek nestruktûruotus duomenis, didin-ti mokymosi tempà, taikyti studijoms naujausiastechnologijas. Taèiau tik 25 proc. Lietuvos vals-tybiniø universitetø turi savo informacinæ siste-mà ar intranetà. Turint omenyje, kad beveik kiek-viename universitete yra informatikos fakulte-tas arba katedra, stebina toks lëtas universitetøinformaciniø sistemø kûrimas ir diegimas. Taiypaè svarbu, nes informacinë sistema ar intra-netas suteikia universitetui atvirumo, lankstumo,gebëjimo prisitaikyti prie þiniø visuomenës po-reikiø, sudaro sàlygas ðiuolaikiðkai naudoti ir val-dyti þinias ir informacijà.

Apibendrinimas ir iðvados

Darbe atliktas aukðtojo mokslo ástaigø svetai-niø tyrimas gana detaliai atskleidë skirtumus

tarp mokymo institucijø bei kiekvienos insti-tucijos padaliniø – fakultetø ir katedrø. Dau-giausia balø surinkæ, tenkinantys per 80 proc.vertinimo kriterijø ðalies universitetai nemaþadëmesio skiria informacijos sklaidai: èia iðsa-miai pateikiama informacija iki maþiausio uni-versiteto struktûros vieneto – dëstytojo. El. pa-ðto populiarumà organizacijoje, pasiruoðimàbendrauti, atvirumà, rodo svetainëje pateiktivadovø ir dëstytojø elektroninio paðto adre-sai. Ðie universitetai plaèiai taiko informaci-nes technologijas: turi intranetà arba informa-cinæ sistemà, naudoja elektroniná bibliotekoskatalogà, priklauso Lietuvos nuotolinio mo-kymo tinklui. Deja, taip galima ávertinti tik apie18 proc. valstybiniø universitetø, arba 9 proc.visø aukðtojo mokslo ástaigø Lietuvoje. Ðiosmokslo ástaigos jau eina moksliosios organi-zacijas keliu, pasirengusios valdyti þinias nau-jausiomis informacinëmis technologijomis.

Pusë visø valstybiniø universitetø tenkinadaugiau kaip 60 proc. ir tik 3 ið 27 kolegijø(11 proc.) – per 50 proc. suformuluotø orga-nizacijos mokslumo vertinimo kriterijø. Rem-damiesi prielaida, kad organizacijos svetainëatspindi informaciniø technologijø naudojimàorganizacijos veikloje, galima daryti iðvadà, kaddauguma Lietuvos aukðtojo mokslo ástaigømenkai ágyvendina atviros ir lanksèios moks-liosios organizacijos koncepcijà.

Analizuojant svetaines buvo pasigesta vie-nodo informacijos pateikimo ir struktûros. Tu-rint omenyje visø aukðtøjø mokyklø bendruo-sius siekius, vertëtø pagalvoti apie mokymoástaigø svetainiø standartizavimà. Tai leistø pa-teikti tikslesnæ ir iðsamesnæ informacijà apieorganizacijà, jos veiklà, palengvintø informa-cijos paieðkà svetainëje, nes dabar ne visø mo-kymo ástaigø svetainëse pateikta informacijospaieðkos sistema ar svetainës struktûra.

81

Most organizations today realise that knowledge isa strategic resource. With the realization that know-ledge is a core resource, organizations are now at-tempting to manage knowledge in a more systema-tic and more effective way. Wealth creation, emplo-yment and economy align closely with the successof education. So knowledge management is suitab-le not only for commercial companies but for uni-versity settings too. This paper deals with the pre-paration of higher educational institutions for know-


LITERATÛRA

• ANDZIULIENË, B. (2003). Informacija ugdy-mo procese. Pedagogika, nr. 18, p. 11–17.

• ANDZIULIENË, B.; VALIONIENË, E. (2000).Informacinio poþiûrio ugdymas informatikos moky-me. Tiltai: Besikeièiantis ðvietimas besikeièianèiojevisuomenëje, nr. 2, p. 34–41.

• ARGYRIS, C. (1997). Organizational learningand management information systems. Accounting,Organizations and Society, vol. 2, p. 123–133.

• FRIEHS, B. (2002). Knowledge Management inEducation Settings. Frankfurt: School of Educationand Lifelong Learning. 14 p.

• HUBER, G. P. (1991). Organizational learning:the contributing processes and the literatures. Orga-nizational Science, no. 2, p. 88–115.

• JANAVIÈIENË, D. (2003). Lietuvos universi-tetø virtualios informacinës struktûros. Informacijosmokslai, t. 24, p. 22–34.

• REID, C. I. The web, knowledge management

and universities. Prieiga per internetà: http://aus-web.scu.edu.au/aw2k/papers/reid/paper.html.

• ROBEY, D.; BOUDREAU, M.; ROSE, G. M.(2000). Information technology and organizationallearning: a review and assessment of research. Ac-counting, Management and Information Technologies,vol. 10, no. 2, p. 125–155.

• SHIBLEY, John J. The Primer on System Thin-king and Organization Learning. Prieiga per interne-tà: http://www.systemsprimer.com/what_is_org_lear-ning.htm.

• SIMONAITIENË, B.; TARGAMADZË, V. (1999).Bendrojo lavinimo mokyklos, kaip besimokanèios or-ganizacijos, veiklos charakteristikos teorinis pagrin-dimas. Tiltai, nr. 1, p. 95–104.

• TIWANA, A. (1999). The Knowledge Manage-ment Toolkit: Practical Techniques for Building a Know-ledge Management System. Prentice Hall. 640 p.

DEVELOPMENT OF THE LEARNING ORGANIZATION CONCEPTIONIN EDUCATIONAL INSTITUTIONS

Beatrièë Andziulienë, Ilona Brauklytë

S u m m a r y

ledge management. The link between the learningorganization on the one side, and information andcommunicational technologies on the other, arebeing disputed at first. Then, educational institu-tion evaluation criteria are presented in the contex-tual conception of the learning organization. Final-ly, according to the stated criteria of higher educa-tional institutions, the results of the research per-formed at the university and college level in thecountry are being analyzed.

82


LIETUVOS KULTÛROS PAVELDAS

Lietuvos kultûros paveldas skaitmeninëje terpëje

Naujosios informacijos ir komunikacijos tech-nologijos daþniausiai siejamos su þiniø visuo-menës vizija. Terminas „þiniø visuomenë“ da-bartiniame kontekste iðreiðkia nuolat besiple-èianèios universalios prieigos prie þiniø idëjà,suteikianèios þmonijai galimybes, kokiø ji nie-kada neturëjo ankstesniais amþiais. Þiûrint pa-prasèiau, visos praeities visuomenës lyg ir tu-rëjo þiniø pagrindà, skirtumas tik tas, kad anks-tesnëse visuomenëse prieigà prie þiniø, o kar-tais ir mitø, prietarø bei klaidingø mokymø tu-rëjo tik maþuma. Dabar padëtis ið esmës pasi-

Nerutë Kligienë

Matematikos ir informatikos institutovyr. mokslo darbuotoja, daktarëInstitute of Mathematics and Informatics,Researcher, DoctorA.Goðtauto g. 12-212, LT-2600 VilniusTel. (370-5) 266 03 86El. paðtas [email protected]

Apþvelgiamos besikurianèios globalios þiniø visuomenës pasaulinës tendencijos ir jø átaka þmo-gaus màstymui ir bendravimui sociume. Lietuvoje informacinës ir þiniø visuomenës idëja daþnaisuprantama gana deklaratyviai. Ðiame straipsnyje bandyta ávertinti, kaip þiniø visuomenës idëjaágyvendinama vienoje srityje – atspindint Lietuvos kultûros paveldà skaitmeninëje terpëje tiekleidþiant kompiuterinius kompaktinius diskus, tiek kuriant interneto svetaines, turinèias kultû-ros vertybiø pavyzdþiø. Iðnagrinëta situacija iki 2004 m. ir parodyta, kad Lietuvos kultûros pavel-das, pateikiamas skaitmeninëje terpëje, yra tikri þingsniai þiniø visuomenës link.

keitë, nes þinios yra pasiekiamos kiekvienam.Radikaliai naujos þiniø formos atsiranda kar-tu su internetu ir mobiliosios telefonijos die-gimu. Dabar terminas „þinios“ yra komplek-sinë sàvoka: þinios suvokiamos kaip þaliaviniøduomenø prieðybë, daugiasensorinës þinios –kaip tekstiniø þiniø prieðybë, tinklinës struk-tûros þinios – kaip tiesiðkai ir hierarchiðkai su-tvarkytø þiniø prieðybë, ir pagaliau praktinësþinios, ágûdþiai – kaip teoriniø þiniø prieðybë.Tik dvideðimtajame amþiuje buvo suprasta,kad visos þinios yra grástos praktika: þinoti kaip

83

daþnai yra svarbiau nei tik þinoti. Kultûra, mo-kymas ir teorinës þinios yra þmonijos kolekty-viniai instrumentai sprendþiant gyvybiðkaisvarbias praktines problemas. Akivaizdu, kadðiandienë skaitmeninë tinklinë komunikacija,internetas yra daug geriau pritaikyta globa-lioms problemoms spræsti terpë nei komuni-kacijos priemonës, paveldëtos ið Gutenbergoamþiaus. Dabar turime paklausti savæs: kuomes disponuojame ðiandien – realiomis þinio-mis ar tik informacija? Jau 1930 metais T. S. Eliotklausë: Kur yra ta iðmintis, kurià mes praradomeinformacijoje? Kur yra tos þinios, kurias mes pra-radome informacijoje? Pasaulis tiesiog skæstainformacijoje, bet jis trokðta þiniø. Prieðtaratarp informacijos ir þiniø nëra naujiena, ji tiklabiau iðryðkëjo tinklinës skaitmeninës komu-nikacijos amþiuje. Knygos egzistuoja kiekvie-na atskirai, o interneto buveinës siûlo daugy-bæ ryðiø ir nuorodø, todël informacijà, rastàinternete lengviau patikrinti nei rastà knygo-je. O prisijungus mobiliosioms komunikaci-joms, surastoji informacija yra lokalizuota irspecifinë konkreèiai situacijai. Todël mobilio-sios komunikacijos aprëpia ne tik informaci-jà, bet ir jos kontekstà, ir jø produktas gali bû-ti vadinamas þiniomis.

Individo turimos þinios visada yra tik frag-mentas, dalelë visuomenës turimø þiniø: þiniosyra iðtirpusios, pasklidusios visuomenëje. Josdaþnai yra priklausomos nuo terpës, kuriojeegzistuoja, saugomos ir perduodamos. Komu-nikacijos priemonës visada veikë perduodamasþinias – pradedant nuo pirmykðèiø uolø pieði-niø iki spausdinto puslapio. Paþinimo objek-tai per raðymà ir paveikslëliø pieðimà ágijo ki-tokiø savybiø: juos galima rinkti, pateikti ir de-rinant vienà su kitu gauti skirtingus rezulta-tus. Paveikslø spausdinimas buvo atrastas apie1400 metus – puse amþiaus anksèiau nei tipog-rafija. Iki spausdinimo atradimo paveikslai ne-galëjo bûti patikima þiniø perdavimo priemo-

në, nes juos kopijuojant atsiranda iðkraipymø,todël informacija nebûtø patikimai iðsaugota.Spauda padarë paveikslus daugiau ar maþiaupakartojamus ir þinios sklido lengviau. Taèiauiki fotografijos atradimo nebuvo patikimostechnologijos, leidþianèios tiksliai pakartotitam tikro objekto vaizdà. Skaitmeninës tech-nologijos èia padarë tikrà perversmà – dar nie-kada nebuvo taip lengva kopijuoti, siøsti, ið-saugoti norimø objektø paveikslus. Devinta-jame deðimtmetyje dël naujø kompiuteriø pro-gramø grafiniø galimybiø prasidëjo tikra iko-nografinë revoliucija. Faktas, kad dabar mesgalime bendrauti vaizdinës informacijos bûdu,yra labai svarbus, nes ne þodþiai, o simboliaiar atskirai imant – paveikslai, yra mûsø sàmo-nës svarbiausias uþpildas. Þmogaus sàmonëyra tinklas daugiasensoriniø, daugialypiø vaiz-diniø, atspindinèiø formos, judesiø, spalvø,garsø pasaulá. Kalbinis bendravimas, turtingasmetaforø ir susijæs su konkreèia situacija, pa-lydimas neverbaliniø metakomunikacijos sig-nalø, gali sëkmingai perteikti daugialypá turi-ná vien ðnekamosios kalbos modalumu. Raðo-moji kalba yra daug labiau ribojanti terpë.Skaitmeninës multimedijos dokumentai, ðaliateksto turëdami garsà ir vaizdà, ið tiesø iðlais-vina ir iðpleèia komunikacijos galimybes.

Prisiminkime, kad tada, kai raðomoji kal-ba yra nepajëgi perduoti praktiniø þiniø, ádë-jus paveikslëliø, iliustruotas tekstas tampa ge-ra þiniø perteikimo priemone, ypaè paveikia,jei vaizdai dinamiðki, perteikia ir judesá. Pa-veikslai gali parodyti tai, kà tekstai ilgai apra-ðinëja, vaizdai gali perteikti suminæ informa-cijà, suprantamà ið pirmo þvilgsnio.

Skaitmeninës grafikos atsiradimas ið tiesøyra tik vienas aspektas tø giliø pokyèiø, kuriødëka kompiuteris, bûdamas globalios interak-tyvios multimedijos dalis, tapo þiniø gamyboskasdieniu elementu. Atsirado ið esmës naujosreikðmës interneto terpëje. Mokslas, grástas

84

knygomis, yra keièiamas mokslu, grindþiamuglobaliu tinklu. Barjerai tarp specialybiø nyks-ta, randasi naujas tarpdalykinio mokslo mo-delis. Nors nefragmentiniø, unifikuotø þiniøvizija dar toli nuo realybës, bet skaitmeniniøtinklø aplinka þada atsirasiant þiniø pasaulá,maþiau fragmentuotà nei buvusieji iki ðiol.

Turint omenyje, kad pati þmogaus sàmonëyra protiniø vaizdiniø tinklas, tiesinë tvarka,naudojama raðytinëje kalboje, labai riboja irnetgi iðkreipia màstymà. Kognityviosios psi-chologijos poþiûriu (Latour, 1986) tendencijailgus tiesinius tekstus internete pakeisti rinki-niais trumpø, susijusiø dokumentø, be jokiosabejonës yra paþangi. Hipertekstas yra natû-ralesnë idëjø organizavimo forma nei linijið-kai sutvarkytas tekstas. Hipermedialumas,multimedijos dokumentø sàsajos geriau at-spindi daugiasensoriná sàmonës pobûdá ir yranatûralesnë komunikacijos forma. Pasauliotinklas WWW, papildomas vis galingesnëmispaieðkos priemonëmis, tampa nepralenkiamakomunikacijos aplinka. Turint omenyje mobi-liøjø komunikacijø ánaðà, pasaulinis þiniatin-klis tampa tikru stebuklu, dar maþai suprastuir ávertintu netgi ekspertø, nes labai trûksta pa-tirties ðioje srityje. Hipermedialumas sukuriaaplinkà, kurioje fragmentinës teorinës ir prak-tinës þinios, pasklidusios visuomenëje, tampavis lengviau pasiekiamos. Todël ir galime tvir-tinti, kad þengiame á þiniø visuomenæ.

Ðio straipsnio tikslas – detaliau iðnagrinëtiþiniø visuomenës poþiûriu nors vienà konkre-èià sritá, bûtent Lietuvos kultûros paveldo pa-teikimà naudojant naujàsias informacinestechnologijas. Þinoma, tai yra tik dalelë þiniøvisuomenës kûrime, bet palyginti trumpamestraipsnyje bûtø neámanoma aprëpti visø sri-èiø ir jø pasiektø laimëjimø. Paþiûrëkime, ko-kie rezultatai pasiekti Lietuvoje atspindint mû-sø ðalies kultûros paveldà skaitmeninëje ter-pëje.

1. Lietuvos kultûros paveldas,pasiekiamas internete

Kultûros paveldo sàvoka dar neturi visiemspriimtino apibrëþimo, todël jà interpretuojantbuvo remtasi Lietuvos Respublikos nekilno-jamøjø ir kilnojamøjø kultûros vertybiø apsau-gos ástatymais. Pagal juos buvo surastos kultû-ros vertybiø pavyzdþiø turinèios svetainës. Iðdidelio svetainiø kiekio, naudojantis paieðkossistemomis ir internetiniais katalogais buvo at-rinktos 76 svetainës. Ðá didelá darbà ir surink-tø duomenø analizæ atliko Vilniaus universi-teto Komunikacijos fakulteto magistrantë Þi-vilë Gudaitienë 2003 m. savo studijø baigia-majame darbe. Skyreliuose 1.1 ir 1.2 pateiksi-me jos gautus rezultatus. Tam, kad bûtø gali-ma lengviau suvokti bendrà kultûrinio pavel-do paplitimà internete, svetainës buvo suskirs-tytos á grupes pagal sukûrimo aplinkybes ir te-mas. Priede pateikiamas jø klasifikavimas pa-gal temas, nes mums ðis aspektas yra svarbes-nis nei sukûrimo aplinkybës.

1.1. Lietuvos kultûros paveldosvetainës samprata

Kultûros paveldas skirstomas á materialøjá irnematerialøjá – dvasiná arba þodiná. Materia-liosios kultûros vertybës skirstomos á kilnoja-màsias ir nekilnojamàsias. Remiantis LietuvosRespublikos nekilnojamøjø kultûros vertybiøapsaugos ástatymu, nekilnojamosios kultûrosvertybës, turinèios kultûrinæ vertæ bei visuo-meninæ reikðmæ, yra ðios: statiniai, ansambliai,vietovës, piliakalniai, pylimai, gynybiniai átvir-tinimai, senovës gyvenamosios ir dirbtuviø vie-tos, senovës statiniø griuvësiai ir liekanos, al-kos, religinio kulto vietos, aukurai, akmenyssu áraðais ir kitais þenklais, kûlgrindos, pilka-piai, kapinynai, senovës laidojimo vietos, ka-pinës. Pagal Lietuvos Respublikos kilnojamø-jø kultûros vertybiø apsaugos ástatymà, kilno-

85

5 23

7

3

21

35

Muziejų svetainės

Bibliotekų svetainės

Kultūros įstaigų svetainės

Bažnyčių, bendruomenių svetainės

Parkų svetainės

Miestų, miestelių, Lietuvos svetainės

Elektroniniai leidiniai skirti objektui, reiškiniui

jamosios kultûros vertybës yra kilnojamieji vi-suomenës ir þmogaus veiklos medþiaginiai kû-riniai ir kiti daiktai, sukurti prieð 50 metø iranksèiau, turintys didelæ kultûrinæ vertæ. Taiarcheologiniai radiniai, etninës kultûros me-dþiaginiai pavyzdþiai, daiktai, susijæ su svar-biausiais istoriniais ávykiais, visuomenës, kul-tûros, karo, sporto istorija, áþymiø þmoniø gy-venimu, ginklai, meno vertybës (vaizduojamo-sios ir taikomosios dailës kûriniai, meninës fo-tografijos, liaudies dailës kûriniai), muzikos in-strumentai, rankraðtinës knygos, inkunabulai,spaudiniai, daiktai, turintys numizmatinæ, he-raldinæ ar filatelinæ vertæ, ordinai ir medaliai,mokslo, technikos ar technologijos istorijà api-bûdinantys daiktai, archyviniai dokumentai.Nematerialiuoju, arba dvasiniu, kultûros pa-veldu laikomi autoriniai literatûros kûriniai,paraðyti daugiau nei prieð 50 metø, taip patliaudies dainos, pasakos, sakmës, paproèiai,tradicijos ir renginiai.

Kultûros paveldo objektas internete galibûti reprezentuojamas pateikiant du dalykus:jo skaitmeniná pavyzdá vaizdiniu (fotografija,vaizdo áraðas), tekstiniu ar garsiniu dokumen-tu ir jo apraðà. Ðiame darbe tiriamos tos sve-

tainës, kuriose galima rasti materialiojo arbanematerialiojo kultûros paveldo vertybiø pa-vyzdþiø. Daug yra svetainiø, kurios pateikia ap-raðus, taèiau jas tirti buvo atsisakyta. Pasirink-ta tirti tas svetaines, kurios skirtos ne specia-listams, o eiliniams vartotojams, norintiems su-sipaþinti su kultûros vertybëmis. Lietuviðkameinternete buvo rasti visø keturiø rûðiø doku-mentai: vaizdinis (fotografija, vaizdo áraðas),tekstinis ir garsinis. Taèiau daugiausia pasitai-kë fotografijø ir tekstø (þodinio ir nemateria-liojo paveldo), o vaizdo ir garso dokumentørasta labai nedaug. Tai lemia Lietuvos gyven-tojø ir svetainiø kûrëjø árangos techninës gali-mybës bei kompiuteriniø tinklø pralaidumasinformacijos kiekiui: garso ir vaizdo áraðamsreikia dideliø informacijos laikymo ir siunti-mo iðtekliø.

1.2. Lietuvos kultûros paveldosvetainiø tipai

Iðnagrinëtos 76 Lietuvos interneto svetainës,kurios turi kultûros paveldo skaitmeniniø at-vaizdø: 21 ið jø yra muziejaus svetainë, 3 – bib-liotekø, 7 – kultûros ástaigø, 2 – parkø, 5 – vie-toviø svetainës. Didþiausia dalis svetainiø – 35,

Pav. Svetainiø tipø pasiskirstymas 2003 m. (Þ . Gudaitienës tyrimas)

86

yra skirtos reiðkiniui, vienam arba grupei ob-jektø ar sukurtos tam tikrai progai, pavyzdþiui,leidinys „Lietuviðkas þodis“ (www.spaudos.lt),skirtas spaudos atgavimo ðimtmeèiui.

Ðiø grupiø svetainës yra panaðios savo tu-riniu ir kultûros paveldo pateikimu. Pavyz-dþiui, dauguma muziejø svetainiø turi rubrikà„Virtuali ekspozicija“, „Virtuali paroda“ arpan. Kadangi muziejø tikslas yra kultûros ver-tybiø eksponavimas, jø svetainëse ðis tikslastaip pat iðlieka ir kultûros paveldo skaitmeni-niai pavyzdþiai randami labai greitai.

Kultûros ástaigø svetainëse kultûros pavel-das pateikiamas kiek kitaip, taèiau nuorodà ájuos randame jau pirmajame puslapyje. Kul-tûros paveldo centro svetainëje (www.kpc.lt)galima rasti kultûros vertybiø registrø. Minë-toje svetainëje ir Kultûros vertybiø apsaugosdepartamento svetainëje (www.heritage.lt) yraskyreliø, kuriuose pateikiamas tam tikros rû-ðies paveldas, pvz.: „Dvarø sodybø paveldas“,„Lietuvos vargonø paveldas“, „Pramonës pa-veldas“ ir kt. Kultûros vertybiø apsaugos de-partamento svetainëje (www.heritage.lt) kul-tûros paveldas randamas „Restauravimo“ ir„Archeologiniø tyrinëjimø“ skyriuose. Lietu-vos archyvø departamento (www.archyvai.lt)ir Rusø kultûros centro (www.rkc.lt) svetainësturi virtualias parodas. Lietuvos gyventojø ge-nocido ir rezistencijos tyrimo centro (www.ge-nocid.lt) svetainëje yra skyrelis „Muziejus“, ku-riame eksponuojami kultûros paveldo pavyz-dþiai. Liðkiavos kultûros centras(www12.brinkster.com/liskiava/) kultûros pa-veldà pateikia „Istorijos“ ir „Baþnyèios“ sky-reliuose. Taip pat ðiose svetainëse kultûros pa-veldo pavyzdþiø pateikiama skyreliuose, susi-jusiuose su naujienomis ir renginiais.

Lietuvos mokslø akademijos (www.mab.lt)ir Vilniaus universiteto (www.mb.vu.lt) biblio-tekos savo svetainëse pateikia pavyzdþiø ið sa-vo rinkiniø, o Klaipëdos miesto vieðoji

(www.biblioteka.lt) biblioteka – Klaipëdosmiesto kultûros paveldà, Utenos A. ir M. Mið-kiniø vieðoji biblioteka (http://www.uvb.lt) –skaitmeninæ enciklopedijà „Utenos kraðtas“(http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedi-ja/), kur pirmà kartà Lietuvoje viename leidi-nyje pateikti duomenys apie Utenos rajonogamtà ir þmoniø gyvenimà nuo seniausiø lai-kø iki mûsø dienø. Enciklopedijoje apraðomijau iðnykæ ir dar esantys kaimai, viensëdþiai,dvarai, miesteliai, baþnyèios, kovos uþ Lietu-vos nepriklausomybæ, apþvelgta teisëtvarka,þemës ûkis, pramonë, transportas, ryðiai, svei-katos apsauga, ðvietimas, kultûra, apraðytigamtos, istorijos, kultûros paminklai, garsiøLietuvoje ir pasaulyje uteniðkiø biografijos.

Parkø, miestø, miesteliø bei Lietuvos sve-tainëse pateikiamas kultûros paveldas, esan-tis jø teritorijoje, ir nematerialus paveldas, su-sijæs su kraðtu. Baþnyèiø, bendruomeniø (Lie-tuvos romuva www.romuva.lt) svetainiø tiks-las nëra kultûros paveldo pateikimas, taèiaujos turi senà istorijà, todël jø svetainëse gali-ma rasti sakralinio meno ir architektûros pa-vyzdþiø. Lietuvos romuvos svetainëje pateikia-mas pagonybës laikø materialusis ir nemate-rialusis paveldas – apeigos, alkai, ðventovës.

Savo motyvacija iðsiskiria svetainës, sukur-tos konkreèiam kultûros paveldo objektui(Kanklës http://aidenis.mch.mii.lt/kankles),grupei objektø, kurie yra tos paèios rûðies me-no kûriniai (Lietuviø klasikinës literatûros an-tologija http://anthology.lms.lt/lindex.html),arba grupei objektø, kurie yra susijæ savo kil-me (Lietuvos karaimai http://daugenis.mch.mii.lt/karaimai). Taip pat ðiai grupei pri-skiriamos svetainës, sukurtos renginiui, minë-jimui (Lietuviðkas þodis, Lietuviðkos knygosmetai). Tai yra savarankiðkos svetainës, o nekitos svetainës dalis. Jose pateikiama iðsamiinformacija apie objektus ar objektø grupes.

Nors ne visø svetainiø pagrindinis tikslas

87

yra kultûros paveldo reprezentavimas interne-te, taèiau pavyzdþiø jose buvo galima rasti ne-sunkiai. Medþiaga pateikiama aiðkiai ir su-prantamai, o kai kur ádomiai ir originaliai(pvz., Europos ankstyvosios muzikos rankrað-èiø skaitmeninës saugyklos www.musicalia.lt).Ten galima rasti ið Lietuvos mokslø akademi-jos bibliotekos rankraðèiø fondo atrinktus,áskaitmenintus bei apraðytus vertingiausiusrankraðèius. Matematikos ir informatikos ins-titutas, bendradarbiaudamas su biblioteka, su-kûrë multimedijos duomenø bazæ, kurioje pa-teikti muzikos rankraðèiø apraðai, muzikolo-gø komentarai, iðdidinami rankraðèiø pusla-piø vaizdai. Kai kurie muzikos kûriniai iliust-ruojami garso ir vaizdo áraðais.

2. Lietuvos kultûros paveldaskompaktiniuose diskuose

Ðiuo metu lietuviðkø elektroniniø knygø, iðleis-tø kompiuteriniuose kompaktiniuose diskuose,skaièius siekia kelias deðimtis (pradëta leisti tik1996 m.). Didþiàjà jø dalá sudaro telefonø irLietuvos ámoniø elektroniniai katalogai, kurieturi tik informacinæ, trumpalaikæ vertæ, yra mo-komosios ir tyrimø medþiagos, bet tai nesusijæsu mûsø tyrimo objektu – kultûros paveldu.

Daugiau dëmesio nusipelno kiti, Lietuvoskultûrines ir istorines vertybes atspindintyskompaktiniai diskai. Vienas pirmøjø – „Vil-niaus universiteto bibliotekos istoriniai rinki-niai“ (1998 m.), kur sudëti 153 bibliotekojesaugomi patys vertingiausi dokumentai ið josRankraðèiø, Retø spaudiniø, Grafikos, Karto-grafijos skyriø ir bibliotekos muziejaus. 1998 –2000 metais iðleista daugiau kultûros paveldokompaktiniø diskø: „Lietuviø tarmës. Kom-piuterinis þodynas“, „Þemaitija“, „Lietuviðkosknygos metai“. Pastarajame tekstais, paveiks-lais ir garso áraðais atspindëti M. Maþvydo „Ka-tekizmo“ 450 metø sukakties ávykiai Lietuvo-

je ir pasaulyje lietuviø, anglø ir vokieèiø kal-bomis. Elektroninës leidybos namai leidþia is-torijà populiarinanèius kompaktinius diskus:„Þvilgsnis á aukso amþiø“, „Lietuva iki Min-daugo“, „Ádomioji istorija“. Þemaitijos kultû-ros draugijos iniciatyva atsirado „Þemaitija“– gausiai iliustruota skaitmeninë enciklopedi-në knyga lietuviø ir anglø kalbomis apie savitàir ádomià istorijà turintá Lietuvos etnografináregionà. Kai kurias ið paminëtø elektroniniøknygø apþvelgsime plaèiau.

Lietuviø tarmës. Kompiuterinis þodynas.Tai pirmasis kompiuterinis tarmiø þodynas,ypatingas tuo, kad multimedijos priemonës lei-dþia juo naudotis nemokantiems nei bendri-nës kalbos, nei jos tarmiø. Ávairiomis tarmë-mis pasakytus þodþius galima rasti susiieðko-jus juos vaizduojanèius paveikslëlius. Þodynepateikiami þmogaus gyvenamosios aplinkos(sodybos, kaimo) objektai, kurie ávardijami 120þodþiø. Tarmiðkai sakomus þodþius galima ið-girsti, jø paplitimà pamatyti þemëlapiuose. Ga-lima pasiklausyti, kaip þodþiai vartojami ávai-riuose pasakymuose, paskaityti paaiðkinimuslietuviø ir anglø kalbomis.

Þodynas yra Lietuviø kalbos instituto kal-bininkø bei Matematikos ir informatikos ins-tituto informatikø glaudaus kûrybinio bendra-darbiavimo vaisius, sukurtas ir iðleistas remiantUNESCO.

Þemaitija – Samogitia. Gausiai iliustruotaskaitmeninë enciklopedinë knyga apie Þemai-tijà. Pateikiama jos istorija, savita liaudies kul-tûra, paproèiai. Leidinys supaþindina su þy-miausiais kraðto muziejais, parkais, kitomislankytinomis vietomis, teatrais, iðkiliausiaismeno, mokslo ir kultûros veikëjais, kultûriniaissambûriais, visuomeninëmis organizacijomis.Tai elektroninë Þemaitijos enciklopedija su pa-ieðka, garso áraðais, paveikslais, iðsamus Þe-maitijos istorijos, kultûros, gamtos, þymiausiøjos asmenybiø, miestø ir miesteliø pristatymas.

88

Tekstai pateikti lietuviø ir anglø kalbomis,yra tekstø þemaièiø tarme, galima pasiklausy-ti þemaitiðkø dainø ir kalbos pavyzdþiø. TaiMatematikos ir informatikos Instituto infor-matikø ir Þemaièiø kultûros draugijos bendrasdarbas.

Lietuvos vienuolynai. Ði kompaktinë plokð-telë skirta visiems norintiems susipaþinti suLietuvoje veikusiø vienuolijø kultûriniu ir dva-siniu palikimu ir aplankyti buvusiø vienuoly-nø architektûros ansamblius ar jø fragmentus.Tekstai pateikti lietuviø ir anglø kalbomis. SuLietuvos vienuolynais, jø istorija, architektû-ra, vienuolynø muzika supaþindina þymiausiLietuvos menotyrininkai, èia daug paveikslø,muzikos. Iðsamus Lietuvos vienuolijø, vienuo-lynø kultûros, istorijos, muzikos pristatymasnaujausiomis multimedijos priemonëmis. Taigausiai iliustruotas leidinys su turinio, termi-nø, dalykine rodyklëmis. Èia pirmà kartà skel-biami originalûs vienuolynø muzikos áraðai, su-rasti habil. dr. J. Trilupaitienës, bei jø tyrinëji-mai. Visus vienuolynus galima rasti ir pagalvietoves – tereikia spragtelëti ties norima vie-tove interaktyviame Lietuvos þemëlapyje. Þe-mëlapis susietas su visa medþiaga, pristatan-èia vienuolynus. Kompaktinis diskas pareng-tas Matematikos ir informatikos instituto in-formatikø kartu su Vilniaus dailës akademija.

Kûryba ir tradicijos. Geometriniai lietu-viø audiniø raðtai. Darbas apie lietuviø audi-niø raðtus atskleidþia XIX–XX a. lietuviø et-ninës kultûros bruoþus, iðsiskirianèius pasau-lio kultûros margumynuose. Aptartos lietuviøkultûros savitumo, iðlikimo ir asimiliacijos pro-blemos, nagrinëjamos audiniø raðtø iðtakos.Keliais lygmenimis pateikta teksto, garso, vaiz-do informacija supaþindina su audimo istori-ja, raðtais, tekstilës simbolika. Tai bendras Ma-tematikos ir informatikos instituto bei Lietu-vos istorijos instituto projektas, tyrinëjimø me-dþiagà parengë V. Savoniakaitë. Kompaktinio

disko medþiaga nuo 2005 m. taps prieinama irinternetu.

Lietuvos tautinës maþumos. Kultûros pavel-das. Ðis kompaktinis diskas skirtas XIV–XX a.Lietuvos karaimø, totoriø, þydø, rusø istorijaiir jø kultûros paveldui. Lietuvos rusø kultûra,Lietuvos rusai sentikiai, þydai Lietuvoje pri-statomi kompaktiniame diske originaliais teks-tais, patraukliais paveikslais, videofilmais irgarso áraðais, nemaþa ið jø neskelbti arba ga-nëtinai pamirðti. Istorijos vingiai, etninë kul-tûra ir paproèiai, religija, dvasinës ir materia-liosios kultûros turtai, áþymios asmenybës, pra-turtinusios Lietuvos kultûrà, ðiø dienø tauti-niø bendrijø veikla – visa tai yra ðiame kom-paktiniame diske, kurá galima skaityti trimiskalbomis: lietuviø, anglø ir rusø.

Kurðiø nerijos nacionalinis parkas. ApieKurðiø nerijos gamtà paraðyta daug straipsniøir knygø, iðleista albumø. Ðis leidinys apie tai,kà joje padarë þmogus: Kurðiø nerijos kraðto-vaizdþio permainos ir savastis, gyvenvieèiø is-torijos ir kultûros paveldo sanklodos aspek-tai, pateikiami iðlikusiø kultûros paveldo ver-tybiø apraðai. Tekstai yra lietuviø, anglø, vo-kieèiø ir rusø kalbomis.

Lietuva iki Mindaugo. Kompaktinis diskasskirtas Lietuvos prieðistorei. Tai darbas apiereikðmingus Lietuvos istorijos ávykius, faktusnuo seniausiø laikø iki Mindaugo karalystëssukûrimo. Ankstyvoji istorija skirstoma á trispagrindines dalis: gyventojai, darbai, kultûra.Pirmàjà dalá sudaro trys skyriai: þemës ir kul-tûros, etnosas, santykiai. Juose nuðvieèiamaskraðtovaizdis, dangus, ankstyviausieji þmonës,jø antropologija, visuomeniniai santykiai ir bal-tø ryðiai su Antika ir pasauliu. Antra dalis skir-ta darbams: baltø verslams, amatams, gyven-vietëms ir medinëms pilims, prekybai ir kary-bai. Treèioje dalyje pristatoma baltø pasaulë-þiûra, ðvietimas, mokslas, menas. Pateikiamaanimacijos, vaizdo siuþetø, yra aiðkinamasis þo-

89

dynas. Tekstai yra lietuviø, anglø, lenkø ir ru-sø kalbomis

Lietuviø tautosaka. Apþvelgta tautosakosrinkimo ir tyrinëjimo istorija: nuo L. Rëzos ikifolkloristikos ðiandien. Pateikta pasakojamojitautosaka: pasakos, padavimai, sakmës, legen-dos, anekdotai. Dainuojamoji tautosaka ap-rëpia darbo, karines-istorines, jaunimo ir mei-lës dainas. Èia galima susipaþinti su ávairio-mis dainomis: vaikø ir vestuvinëmis, kalen-doriniø apeigø ir sutartinëmis. Surinkta apei-ginë tautosaka apie Kalëdas, Velykas, Uþga-vënes bei vestuves, krikðtynas, laidotuves.Kompaktiniame diske galima rasti iðsamiøtautosakos ir paproèiø apþvalgø, ðiuolaikinëstautosakos pavyzdþiø. Visa tai pateikta pa-trauklia forma, ádomia ir moksleiviui, ir su-augusiam.

Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydobibliotekos pergamentø kolekcija. Lietuvosnacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekospergamentø kolekcijà sudaro rankraðtiniaiXIV–XIX a. Lietuvos, Italijos, Prancûzijos do-kumentai, popieþiø raðtai, knyga De ClaustroAnimae bei kodeksø fragmentai, ið viso 145 vie-netai.

Kompaktiniame diske yra rankraðèiø vaiz-dai, apraðai, dokumentø tekstai bei vertimai.Apraðai ir vertimai pateikiami lietuviø, anglø,prancûzø, italø, rusø bei lenkø kalbomis. Lei-diná paruoðë Lietuvos nacionalinës MartynoMaþvydo bibliotekos Retø knygø ir rankrað-èiø skyriaus, Vilniaus universiteto Filologijosfakulteto, Lietuviø kalbos, Istorijos ir Mate-matikos ir informatikos institutø specialistai.

Iðvados

Apþvelgus Lietuvos kultûros paveldo atspin-dþius skaitmeninëje erdvëje matyti, kad Lie-tuva tikrai nëra balta dëmë pasauliniame kul-tûros paveldo kontekste, todël ðioje srityje pa-

grástai galime ðnekëti apie þingsnius þiniø vi-suomenës link.

Naujausiø technologijø naudojimas. Lygi-nant su pasaulio kompiuteriø tinkle matomo-mis tendencijomis, Lietuvos kultûros paveldopateikimas skaitmeninëje erdvëje truputá at-silieka technologijø prasme, bet turinio atþvil-giu jis, ko gero, yra net turtingesnis uþ dauge-lio kitø ðaliø elektroninius leidinius. Gavusávairiø fondø paramà ir asmenine iniciatyva su-kurta daug turiningø svetainiø (þr. priedà),elektroniniø knygø. Lietuvoje dar maþai tai-komos virtualios realybës technologijos, o pa-saulyje jau þinoma ne tik virtuali Pompëjos re-konstrukcija, bet ir iðleistas Krokuvos virtua-lios rekonstrukcijos kompaktinis diskas. Ka-þin ar Valdovø rûmø atkûrimas virtualioje erd-vëje nebûtø sëkmingesnis (ir tikrai pigesnis)projektas nei dabartinis kontroversiðkas pro-jektas, kai senieji Valdovø rûmai atstatominaudojant ðiuolaikines statybos technologijasir medþiagas?

Lietuvoje skaitmeniniai archyvai ir skaitme-ninis iðsaugojimas þengia dar tik pirmuosiusþingsnius, pavyzdþiui, projektas RaSa („Lie-tuviø dvasinës kultûros RAiðkos: etnologijos,kalbos ir istorijos ðaltiniø elektroninis SÀva-das“) pristatomas internete www.aruodai.lt.Visø lietuviø etninës kultûros srièiø – kalbos,folkloro, etnologijos, archeologijos ir istorijosduomenys, rinkti ir sukaupti ávairiose, daþnaimaþai patikimose laikmenose, saugomi skir-tingose saugyklose, yra nepatogûs tyrimui, sun-kiai prieinami. Pagrindinis projekto tikslas yrasukurti lietuviø kultûros ðaltiniø saugyklà, lei-dþianèià ðiuolaikiðkai saugoti ir tirti kalbos, fol-kloro, etnologijos, archeologijos, istorijos duo-menis. Lietuviø kultûros ðaltiniø elektroninissàvadas simboliðkai pavadintas aruodais – átvarkingai iðdëstytus lietuviðko svirno aruoduspilami, juose saugomi ir ið jø semiami grûdai.Elektroniniuose lietuviø kultûros aruoduose

90

kaupiami, sisteminami ir apraðomi lietuviø et-ninës kultûros duomenys. Kuriamas skaitme-ninis archyvas atvers savo turtus vartotojamstik nuo 2006 metø.

Lietuva neturi në vieno tikro virtualaus mu-ziejaus, nors virtualios parodos yra populiariosmuziejø interneto svetainëse. Lietuvos muzie-jø portalas 2004 metø rugsëjá ádiegë naujovæ –Vilniaus paveikslø galerijos panoraminæ ap-þvalgà. Norint jà pamatyti reikia ásidiegti QuickTime programas (eiliniam, nelabai patyrusiamvartotojui tai gali tapti rimta kliûtimi).

Lietuvoje dar maþai naudojamos naujosiosmedijos priemonës vadybai ir vieðiesiems ry-ðiams bei intelektinës nuosavybës dalykø interak-tyviam tvarkymui. Pasaulyje vis daþniau naudo-jamos ERMS (Electronic Rights ManagementSystems) – elektroninës autoriø teisiø tvarky-mo sistemos. Bene pirmoji kregþdë ðioje sityje

Lietuvoje yra projektas ECH:TOPICC, reali-zavæs ERMS idëjà Lietuvos mokslø akademi-jos bibliotekos muzikos rankraðèiø pateikimuiinternete www.musicalia.lt. Ðiame projekte ku-riama programinë áranga multimedijos duo-menø (tekstø, vaizdø, garsø) ir teisiø á inte-lektinæ nuosavybæ saugyklos tvarkymui bei in-teraktyviam rezultatø pateikimui, naudojan-tis interneto aplinka. Novatoriðki multimedi-jos árankiai èia pritaikomi nykstanèio Lietu-vos ir Europos kultûros paveldo iðsaugojimuiskaitmeninëje erdvëje, moksliniam sukauptøduomenø tyrimui ir patraukliam kultûros ob-jektø pristatymui naudojant kompiuteriø tin-klus ir skaitmeninæ leidybà uþsakomuosiuosekompaktiniuose diskuose, kartu suteikiant efek-tyvià galimybæ kultûros institucijoms turëti pa-jamø ðaltiná ið jø saugomø kultûros vertybiø in-telektinës nuosavybës panaudos teisiø rinkos.

Priedas. Pagal temas klasifikuoti elektroniniai leidiniai

Muziejø svetainësBaranausko ir Þukausko memorialinis muziejushttp://www.baranauskas.ltGintaro muziejushttp://www.baltic.amber.museum/index_lt.htmKaiðiadoriø muziejushttp://www.kaisiadoriumuziejus.ltKauno IX forto muziejushttp://www.9fmuziejus.ot.ltKlaipëdos laikrodþiø muziejushttp://www.muziejus.cjb.net/Liaudies buities muziejushttp://www.vdu.lt/Etno/index_lt.htmlLietuvos aviacijos muziejushttp://www.lam.lt/~lam/Lietuvos dailës muziejushttp://ldmuziejus.mch.mii.lt/Lietuvos dailës muziejushttp://www.ldm.lt/Lietuvos nacionalinis muziejushttp://www.lnm.lt/Lietuvos sporto muziejushttp://www.vdu.lt/Sportas/default.html

Maþosios Lietuvos istorijos muziejushttp://www.mlimuziejus.lt/4/42/42.htmMolëtø kraðto muziejushttp://muziejus.moletai.lt/Nalðios muziejushttp://www.nalsia.lt/Panevëþio kraðtotyros muziejushttp://www.is.lt/panmuziejus/Ðiauliø „Auðros“ muziejushttp://www.siauliai.aps.lt/ausra/index.shtmlTeatro muziejushttp://teatras.mch.mii.lt/Valstybinis Vilniaus Gaono þydø muziejushttp://www.jmuseum.lt/Vilniaus dailës akademijos muziejushttp://vdamuziejus.mch.mii.ltZarasø kraðto muziejus ir kultûros paveldashttp://www.mmlab.ktu.lt/mmlab/Zarasai/Þemaièiø muziejus „Alka“http://zam.mch. mii.lt/

91

Bibliotekø svetainësKlaipëdos miesto vieðoji bibliotekahttp://www.biblioteka.ltLietuvos mokslø akademijos bibliotekahttp://www.mab.ltUtenos A. ir M. Miðkiniø vieðoji biblioteka(http://www.uvb.lt)Vilniaus universiteto bibliotekahttp://www. mb.vu.lt

Ástaigø svetainësKultûros paveldo centrashttp://www.kpc.lt/Kultûros paveldo iðsaugojimo pajëgoshttp://www.heritage.lt/kpip/Kultûros vertybiø apsaugos departamentashttp://www.heritage.lt/Lietuvos archyvø departamentashttp://www.archyvai.lt/Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centrashttp://www.genocid.ltLiðkiavos kultûros centrashttp://www12.brinkster.com/liskiava/Rusø kultûros centraswww.rkc.lt

Baþnyèios, bendruomenësKatalikø baþnyèia Lietuvojehttp://www.lcn.lt/Lietuvos evangelikø liuteronø baþnyèiahttp://www.liuteronai.lt/Lietuvos romuvahttp://www.romuva.lt/

ParkaiKurðiø nerijos nacionalinis parkashttp://www. nerija.lt/Nemuno kilpos regioninis parkashttp://discovery.ot.lt/cfair99/

Miestø, miesteliø, vietoviø svetainësKraþiaihttp://www.kraziai.lt/Lithuanian Home Pagehttp://neris.mii.lt/Utenos kraðto enciklopedijahttp://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedijaUþpaliaihttp://www2.omnitel.net/uzpaliai/Viðtytishttp://www.geocities.com/kociubaitis/Vilniaus senamiestishttp://rc.lrs.lt/kt_inst/paminkl/

Elektroniniai leidiniai, skirti objektui,reiðkiniui, ávykiui

Adomas Mickevièiushttp://www.mickevicius200.ltAudiniø raðtaihttp://daugenis.mch.mii.lt/AudiniuRastai/IndexFrm.htmBaltø archeologijahttp://www.mmlab.ktu.lt/Archeologija/Izanga.htmÈiurlionishttp://www.licejus.lt/ciurlionis/Èiurlionishttp://www.vdu.lt/Ciurlionis/index_lt. htmlEuropos ankstyvosios muzikos rankraðèiø skaitmeni-nës saugykloshttp://www.musicalia.lt/Galerijahttp://www.litnet.lt/litinfo/galer.htmlKanklështtp://aidenis.mch.mii.lt/kankles/Kauno tvirtovëhttp://www.indis.lt/kauno_tvirtove/Kraðtovaizdis ir architektûrahttp://www.vdu.lt/Krastovaizdis/index.lt.htmlKryþdirbystëhttp://www.culture.lt/crests/lt.htmlLiaudies buities muziejai Lietuvojehttp://www.mmlab.ktu.lt/skansenas_lt/Lietuviðkas þodishttp://www.spaudos.lt/Lietuviðkos knygos metaihttp://pirmojiknyga. mch.mii.ltLietuviø klasikinës literatûros antologijahttp://anthology.lms.lt/lindex.htmlLietuviø sakmështtp://www1.omnitel.net/sakmes/Lietuvos etnokultûros antologijahttp://ausis.gf.vu.lt/eka/Lietuvos karaimaihttp://daugenis.mch.mii.lt/karaimaiLietuvos kultûros paveldo tûkstantmeèio virtuali pa-rodahttp://alka.mch.mii.ltLietuvos medinë sakralinë architektûrahttp://www1.omnitel.net/lmsa/Lietuvos rusai sentikiaihttp://www.artium.lt/sentik/var5/ltmain.htmlLietuvos taikomoji dekoratyvinë dailëhttp://www.tdaile.lt/Lietuvos totoriaihttp://www.gaumina.lt/totoriai/Lietuvos vienuolynaihttp://vienuolynai.mch. mii.lt

92

LITERATÛRA

• Aruodai – Lietuvos kultûros paveldo elektroninissàvadas, www.aruodai.lt

• ECH:TOPICC – Endangered Cultural Heritage:Tools for Preservation, Investigation and Copy RigthsClearance. Europos tyrimø plëtros bendradarbiavi-mo programos EUREKA projektas. Prieiga per in-ternetà www.musicalia.lt

• GUDAITIENË, Þivilë (2003) Lietuvos kultûrospaveldo interneto svetainiø tyrimas optimalaus dizainokriterijø poþiûriu: VU Komunikacijos fakulteto leidy-bos studijø programos magistro darbas. Vilnius, 2003.

• Kûryba ir tradicijos. Geometriniai lietuviø audi-niø raðtai. [CD-ROM]. Vilnius: LII, MII, 2002. ISBN9986-780-40-30.

• Kurðiø nerijos nacionalinis parkas [CD-ROM].Savastis, 2002, ISBN 9986-420-39-3.

• LATOUR, Bruno (1986) Visualization and Cog-nition: Thinking with Eyes and Hands. In: Knowled-ge and Society: Studies in the Sociology of Culturepast and Present, vol. 6, JAI Press.

• Lietuva iki Mindaugo [CD-ROM]. Vilnius: Elek-troninës leidybos namai, 1999. ISBN 9986-9216-5-1.

Literatûrahttp://katekizmas.group.lt/Maþvydo bibliotekos pergamentø kolekcijahttp://pergamentai.mch.mii.lt/Muziejø portalashttp://www.muziejai.ltPalanga, gintaras, parkas, muziejushttp://www. pgm.ltPostilla – 400. M. Daukðos Postilës iðleidimos400-øjø metiniø minëjimo leidinyshttp://postilla.mch.mii.lt

• Lietuviðkos knygos metai [CD-ROM]. Vilnius:MII, 1998. ISBN 9986-680-09-3.

• Lietuviø tarmës. Kompiuterinis þodynas. I dalis. [CD-ROM]. Vilnius: LKI, MII, 2000. ISBN 9986-668-20-4.

• Lietuviø tautosaka [CD-ROM]. Kaunas: Interak-tyviø technologijø grupë, 1999. ISBN 9986-9216-4-3.

• Lietuvos nacionalinës M. Maþvydo bibliotekos per-gamentø kolekcija [CD-ROM]. Vilnius: MII, LNB,2002. ISBN 9986-530-86-5. Prieiga per internetà http://pergamentai.mch.mii.lt

• Lietuvos tautinës maþumos. Kultûros paveldas.[CD-ROM]. Vilnius: Lietuvos tautiniø maþumø tyri-nëtojø taryba, MII, 2001. ISBN 9986-680-20-4.

• Lietuvos vienuolynai. [CD-ROM]. Vilnius: MII,VDA, 2000. ISBN 9986-571-X.

• Utenos kraðtas. Skaitmeninë enciklopedija. Pri-eiga per internetà (http://www.utena-on.lt/Utenos en-ciklopedija/)

• Wirtualna Rekonstrukcija Krakowa. Okres Ro-manski [CD-ROM]. Krakow: MM Interactive, 2000.

• Þemaitija. [CD-ROM]. Vilnius: MII, Þemaièiøkultûros draugija, 2000. ISBN 9955-441-01-1.

LITHUANIAN CULTURAL HERITAGE IN DIGITAL ENVIRONMENT

Nerutë Kligienë

S u m m a r y

The global tendencies of an emerging knowledge so-ciety and their influence on human communication,and culture are considered here. Human conscious-ness is a network of multisensorial, multimodal rep-resentations reflecting the world of movements, sha-pes, colors, and sounds. Hypertext is a more natu-ral form of organizing ideas than linear text. Hy-

permediality, the interlinking of multimedia docu-ments, is – given the multisensorial character of cons-ciousness – a more natural form. Hypermediality cre-ates an environment in which the fragmented theo-retical and practical knowledge, dispersed among themembers of society, becomes more easily accessiblethan ever before. Hypermediality is widely used when

Pramonës paveldas Lietuvojehttp://www.ihp.lt/gateway/lt/Senoji lietuviø skulptûra, kryþiai ir koplytëlështtp://www.tradicija.lt/Skaitalai http://perkunas.vtu.lt/Þemaitijos parkai ir muziejaihttp://mpkelias. mch.mii.lt/Þiemgalahttp://www.ziemgala.lt/Þydai Lietuvojehttp://litvakai.mch.mii.lt

93


representing objects in digital space. The term know-ledge society has nowadays become a popular sloganand often has no real meaning. But in one field – therepresentation of a cultural heritage – it has a clearlyvisible meaning. The article aims to consider the stepstoward a knowledge society in this field – the Lithu-anian cultural heritage representation in electronicmedia: websites, CD-ROM. The situation up to 2004

is investigated, 76 websites classified as promotingcultural values are considered. Several CD-ROMs,that represent Lithuanian cultural values in digitalmedia, are described in detail. In spite of some delayin using the latest information technologies, the re-flection of the Lithuanian cultural heritage in digitalspace can be considered as the most important stepstoward a knowledge society.

94


Atminties problematika ir jos atspindþiaibibliotekininkystëje, muziejininkystëje ir archyvistikoje

Esminiai bibliotekø, muziejø ir archyvø atsi-radimo motyvai siejasi su þmonijos polinkiuper sukauptos patirties prizmæ áprasminti ap-linkiná pasaulá, todël atminties problematika

Zinaida Manþuch

Vilniaus universitetoKomunikacijos fakultetoBibliotekininkystës ir informacijos moksløinstituto asistentë, doktorantëInstitute of Library and Information Science,Faculty of Communication, Vilnius UniversityAssistant, Doctoral studentUniversiteto g. 3, VilniusTel. 236 61 09, faks. 236 61 04El. paðtas: [email protected]

Pakitæ kultûros paveldo sklaidos ir iðsaugojimo poreikiai bei metodai sugriauna tradiciná poþiûrá ábibliotekø, muziejø ir archyvø funkcijas bei vaidmenis visuomenëje, skatindami ieðkoti naujø veik-los pagrindimø. Informacijos ir komunikacijos technologijø atveriamos galimybës ir poveikis prak-tinei veiklai verèia ðias institucijas telkti dëmesá tik á siaurus kultûros paveldo technologinius beivaldymo aspektus. Straipsnyje tarpdisciplininio dialogo bûtinybë ir kryptys pagrindþiamos apibrë-þiant atminties problematikos ribas ir esmines temas bibliotekininkystëje, muziejininkystëje ir ar-chyvistikoje. Nagrinëjamas atminties fenomenas pasitelkiant ávairiø mokslø indëlá á ðio reiðkiniostudijas, iðryðkinant socialinius ir komunikacinius aspektus. Bibliotekininkystës, archyvistikos ir mu-ziejininkystës teorinës minties raidos analizë leidþia teigti, kad socialinës dominantës atsiradimasteoriniuose samprotavimuose leido atsirasti integruotam poþiûriui á muziejinæ, archyvinæ ir bib-liotekinæ veiklà. Komunikaciniai atminties aspektai yra nulemti ávairiø komunikacijos tradicijø,kuriø formavimàsi paveikë bibliotekø, archyvø ir muziejø sampratos. Bendra mokslinë atmintieserdvë, formuojama pasitelkiant muziejininkystës, bibliotekininkystës ir archyvistikos laimëjimus,yra gyvybiðkai svarbi norint spræsti ne tik teorines, bet ir praktines problemas. Vienas ið disciplinødialogo sëkmës veiksniø yra gebëjimas ið naujo áprasminti „atminties institucijø“ metaforà, atsiri-bojant nuo sureikðmintø technologiniø ir politiniø konotacijø.

visuomet buvo aktuali praktinëje ðiø instituci-jø veikloje bei formuojantis teoriniams apiben-drinimams. Besikeièianèios visuomeniø verty-bës, prioritetai, socialinës patirties komunika-

95

cijos technologijos nukreipdavo muziejininkys-tës, bibliotekininkystës ir archyvistikos raidà,skatino nuolat permàstyti atminties iðsaugoji-mo ir sklaidos aspektus.

Ðiuolaikiniai muziejai, bibliotekos ir archy-vai atsidûrë globaliø socialiniø, kultûriniø,technologiniø, politiniø ir ekonominiø poky-èiø sûkuryje, o ðitai vël paskatino ieðkoti atsa-kymo á esminá kiekvienai srièiai paskirties irfunkcijø visuomenëje klausimà. Naujø infor-macijos ir komunikacijos technologijø átakakultûros paveldo institucijø darbui, politinëstarptautiniø bendruomeniø ir atskirø valsty-biø atminties konotacijos, padiktuotos globa-lizacijos procesø, skatina spræsti opius kultû-rinio tapatumo formavimo ir iðsaugojimo klau-simus, kuriant bibliotekø, muziejø ir archyvøsàjungas. Gimsta „atminties institucijos“ (angl.memory institutions). Apie muziejø, bibliote-kø ir archyvø bendradarbiavimà kalbama visdaþniau, partnerystës perspektyvos ir kryptysnëra aiðkios. Nujauèiant pasikeitusius vaidme-nis ðiuolaikinëje visuomenëje bei skubantspræsti kultûros paveldo sklaidos ir iðsaugoji-mo praktines problemas, buvo uþgoþtas esmi-nis klausimas: „Kas yra atminties institucijos?“

Ðiame straipsnyje iðkeliamas tikslas – nu-brëþti atminties problematikos kontûrus bib-liotekininkystëje, muziejininkystëje ir archyvis-tikoje bei potencialias tarpdisciplininio dialo-go kryptis. Tikslui pasiekti straipsnyje spren-dþiama keletas uþdaviniø: apibûdinamas at-minties fenomenas, analizuojama atmintiesproblematika bibliotekininkystëje, muziejinin-kystëje ir archyvistikoje, nagrinëjama „atmin-ties institucijø“ sàvoka ir jos átaka profesiniøbendruomeniø dialogui. Atsiþvelgiant á straips-nio objekto tarpdisciplininæ prigimtá, straips-nyje remtasi sociologijos, kultûrologijos, isto-rijos, komunikacijos teorijos laimëjimais ir in-dëliu á atminties studijas.

Tarpdisciplininë atmintiesproblematika

Atmintis, kaip þmoniø galimybë aktualizuotipraeities patirtá ir pritaikyti jà dabarties gyve-nimo situacijose, yra lemiamas veiksnys indi-vidø, bendruomeniø ir visuomeniø iðlikimui irpaþangai. Metaforiðkai atminties vaidmuoþmonijos evoliucijai atsispindëjo senovës civi-lizacijø mitologijoje ir religijose. Senovës Grai-kijoje Mnemozina, atminties deivë, matantipraeitá, dabartá bei áþvelgianti ateities ávykius,buvo mûzø motina. Jau tuomet manyta, kadatmintis yra kiekvieno kûrybinio akto prielai-da. Atminties metaforà iðryðkina kontrastas suLeta, uþmarðties upe, kurios vandenys skalaujamirusiøjø pasaulio krantus. Budizmo doktri-noje skaidri atmintis yra minima tarp septy-niø nuðvitimo prielaidø (Ìèôû íàðîäîâ ìèðà,1992; Encyclopedia Britannica, 1999).

Atmintis yra reiðkinys, ásipinantis á daugy-bës mokslø, tokiø kaip istorija, psichologija,kultûrologija, komunikacijos teorija, sociolo-gija ir kt., tyrimø problematikà, o tai lemia sà-vokø ir akcentuojamø aspektø ávairovæ.

Moksliniai atminties tyrimai siejami pir-miausia su psichologija, kurios atradimai pra-turtina kitø disciplinø atminties studijas. JauXIX a. pabaigoje vokieèiø psichologas Her-mannas Ebbinghausas nagrinëjo atmintiesvaidmená mokymosi procese ir apibûdino su-dëtingas protines operacijas, vykstanèias ási-menant. Vëliau, XX a. viduryje, FredericasBartlettas iðplëtë mechaniðkà atminties, kaipatgaminimo sistemos, suvokimà, pabrëþdamassocialinio ir kultûrinio konteksto átakà praei-ties rekonstrukcijoms. Atminties studijø kon-tekste reikðmingas indëlis priklauso psichoa-nalizës mokyklai ir jos ákûrëjui SigmunduiFreudui, kuris apibûdino pasàmonës architek-tûrà ir giluminius procesus, iðryðkino pasàmo-nëje nuslopintos patirties poveiká asmenybës

96

raidai. Psichoanalizës atradimø pagrindu iðsi-rutuliojo Carlo Gustavo Jungo kolektyvinëspasàmonës teorija. Kolektyvinës pasàmonësteorijà C. G. Jungas grindþia prielaida, kad sà-monë yra antrinis psichikos reiðkinys, kuris su-siformavo evoliucionuojant þmonijai. Pirmykð-të þmoniø pasàmoninë egzistencija suforma-vo universalias psichikos struktûras, archeti-pus, kurie atspindi visai þmonijai bendrus pa-tirties vaizdinius. Psichologijos teorinë mintisleido iðskirti individualios ir kolektyvinës at-minties klodus, iðryðkino socialinës ir kultûri-nës aplinkos veiksniø átakà atminties proce-sams (Kihlstrom, 1994; Encyclopedia Britan-nica, 1999; Êàëèíà, Òèìîùóê, 1997).

Socialiniø atminties studijø pradþia sieja-ma su prancûzø sociologu Emiliu Durkheimuir ypaè jo studentu Mauricu Halbwachsu, ku-ris apibrëþë kolektyvinæ atmintá kaip bendruspraeities vaizdinius, bûdingus socialinëms gru-pëms. Ilgainiui, siekiant iðvengti terminologi-jø painiavos ir kolektyvinës atminties traktuo-èiø, ásigalëjusiø psichoanalizëje, atsirado so-cialinës atminties sàvoka (Olick ir Robbins,1998, 1999).

Remdamiesi M. Halbwachso studijomis,mokslininkai iðplëtojo ir patikslino jo gana pla-tø apibrëþimà. Socialinë atmintis nagrinëjamakaip kultûriniø reikðmiø perdavimo procesai,vykstantys visuomenës raidoje.

Kalbëdami apie visuomenës raidà, vieni is-torikai paþymi glaudø socialinës atminties irkultûros ryðá, kiti netgi tapatina ðias sàvokas(Boyden, 2003). Ðiuos poþiûrius lemia sutapi-mai nagrinëjant kultûros ir atminties funkci-jas visuomenëje. Kultûrologai nurodo eilæ so-cialiniø kultûros funkcijø, kurios formuoja hie-rarchinius lygmenis. Pagrindinë universali kul-tûros funkcija yra socialinë þmoniø integraci-ja, apimanti bendro þmoniø gyvenimo ir veik-los organizavimo, socialiniø santykiø regulia-vimo ir tapatumo klausimus. Realizuojant pa-

grindinæ ir iðvestines funkcijas socialinë atmin-tis pasitelkiama kaip kultûros reikðmiø (þiniø,vertybiø, normø ir kt.) sklaidos priemonë(Êóëüòóðîëîãèÿ, 1998).

Atmintis kaip socialinës integracijos ir di-ferenciacijos mechanizmas leidþia kurti ir per-duoti bendruomenës pasaulëþiûrà, pagrin-dþiant jos egzistavimà ir uþtikrinant tæstinu-mà. Angliðkas þodis „remembering“, kuris tie-siogiai reiðkia „tapti nariu ið naujo, dar kar-tà“, puikiai iliustruoja ðá socialinës atmintiesaspektà. Detaliau atskleisti socialinës atmin-ties vaidmenis bendruomenëje padeda socio-logo Eviataro Zerubavelio pateikiama sàvo-kø sistema, apibrëþianti þmoniø socialinæ or-ganizacijà kaip mnemotiniø bendruomeniømozaikà. Pastarosios pasiþymi specifinëmismnemotinëmis tradicijomis, kurios nusakopraeities interpretavimo pobûdá, ir atsimini-mo taisykles, reglamentuojanèias, kas iðliks at-mintyje, o kas nugarmës á uþmarðties bedugnæ(Zerubavel, 1996). Mnemotiniø bendruome-niø poþiûris iðryðkina integruojantá ir diferen-cijuojantá socialinës atminties poveikius: vie-na vertus, bendri vaizdiniai ir jø interpretavi-mo bei kûrimo reglamentai sutelkia grupës na-rius ir padeda identifikuoti save su didesnebendruomene (pvz., priklausant ðeimai kartupriklausoma ir ávairioms etninëms, interesøgrupëms); kita vertus, iðryðkina bendruome-nës unikalumà. Gilesnæ prasmæ ágaunaM. Halbwachso pastaba apie visuomenës rai-dos konteksto poveiká socialinës atminties for-mavimuisi. Atsiþvelgdamos á dabarties porei-kius ir esamà padëtá, bendruomenës nustato,kà ir kaip atsiminti. Daugybë sàvokø, tokiøkaip vieðoji, oficialioji, populiarioji, trauminëatmintis, nurodo skirtingø bendruomeniø in-teresus ir atsiminimà ar uþmirðimà lemianèiusveiksnius.

Bendruomenëse atmintis yra skleidþiama,todël ji traktuotina kaip kultûriniø reikðmiø

97

perdavimo procesas, priklausantis nuo ben-druomenës komunikacinës kultûros – prasmiøfiksavimo, skleidimo ir saugojimo normø beibûdø visumos. Taigi atmintis yra komunikaci-ja laiko poþiûriu (A. Sokolov, 2002).

„Medija yra praneðimas“, – teigia Marshal-las McLuhanas, kuris komunikacijos techno-logijas apibûdina kaip dirbtinius þmogaus tæ-sinius (McLuhan, 2003). Komunikacijos ko-dai, kanalai, priemonës, suteikiantys perduo-damam praneðimui formà, veikia turiná, þmo-niø pasaulëþiûrà ir socialinius santykius. Trak-tuojant atmintá ðiuo poþiûriu, jos raida supran-tama kaip mnemotiniø tæsiniø atsiradimas irkaita. Pavyzdþiui, kalba daþnai traktuojamakaip pirmoji priemonë, leidusi atminèiai atsi-skirti nuo individualaus patyrimo ir paþenkli-nusi socialinës atminties gimimà. Ðiandien in-dividai atsimena daug dalykø, kuriø nëra pa-tyræ, bet yra suþinojæ ið ðeimos nariø, mokyk-liniø istorijos vadovëliø, televizijos laidø.

Atminties iðraiðka yra naratyvas, arba isto-rija, turinti tam tikrà vidinæ prasmiø struktûràbei logikà, kurios keièiasi priklausomai nuo ko-munikacijos priemoniø, leidþianèius panaudotispecifines kodø ir kanalø kombinacijas. „Yratokie siuþetø ir personaþø tipai, kurie geriau-siai tinka romanui, kiti – þodiniams pasakoji-mams, dar kiti – teatro scenai arba filmui. Iðky-la klausimas, kaip nuspræsti, kokios istorijostinka skaitmeninei medijai?“ (Ryan, 2002).Kalbant apie besiformuojanèià hiperteksto/daugialypës terpës (angl. multimedia) kultû-rà, neretai paþymima, kad ji gràþina þmonijà ápirmykðtæ gentinæ komunikacijà. Pagrindiniaiargumentai ðio teiginio naudai yra tie, kad hi-pertekstas uþtikrina gentims bûdingà komu-nikacijos kanalø sinkretiðkumà (tam pabrëþtinaudojama daugialypës terpës kultûros sàvo-ka) ir komunikacijos akto interaktyvumà (So-kolov, 2002; Ryan, 2002).

Vokieèiø istorikas Janas Assmanas sujun-gë du atminties aspektus – socialiná ir komu-nikaciná – teorijoje, kurioje nagrinëjamas ak-tualiø visuomenës reikðmiø virsmas kultûrospaveldu. Ðiam procesui apibûdinti J. Assma-nas vartoja komunikacinës ir kultûrinës atmin-ties sàvokas. Reikðmingi ávykiai, iðgyvenimai,idëjos pirmiausia egzistuoja istorijø pavidalu,yra perpasakojami tiesioginiø ávykiø dalyviø,idëjø autoriø/bendraminèiø. Kol yra ávykiø liu-dytojø, pasakojami dalykai yra „gyvi“, nes yraartimi tiems, kurie buvo á juos ásitraukæ, todëlaktyvaus pasakojimo etapas þymi komunika-cinæ atmintá. Taèiau keièiantis kartoms, pasa-kojimai darosi vis abstraktesni, naujieji istori-jø klausytojai jau nebeturi vidinës ávykiø/idëjøkûrimosi patirties. Jei istorijos yra tiek reikð-mingos, kad perauga asmenines, grupiø patir-ties ribas, iðsaugodamos tik esmines prasmes,transformuodamosi á ritualus, tradicijas, raðy-tinius ar materialinius paminklus, komunika-cinë (arba gyvoji liudytojø/dalyviø) atmintistampa kultûrine (Olick, Robbins, 1998).

Atminties problematikabibliotekininkystëje,archyvistikoje ir muziejininkystëje

Bibliotekininkystë, muziejininkystë ir archyvis-tika yra sritys, pasiþyminèios milþiniðka prak-tine þiniø baze ir susiformavusiomis profesi-nëmis tradicijomis. Nepaisant ilgos istorijos,visos trys disciplinos kol kas ieðko teorinio pa-grindimo, kuriam ne kartà buvo pasitelkiamossocialinës atminties idëjos.

Bibliotekininkystëje atminties problemati-kos iðtakos siejamos su garsiojo JAV teoreti-ko Jesse Shera bibliotekos vaidmenø ir vietosvisuomenëje apibûdinimu. Anot J. Shera, bib-lioteka yra sukurta visuomenës poreikiamstenkinti, todël visa jos veikla yra glaudþiai su-sijusi su socialiniu kontekstu. Visuomenëje,

98

kurios egzistavimo pagrindas ir integruojantijëga yra kultûra, biblioteka atlieka komunika-cijos funkcijà, leisdama dalytis sukauptomis þi-niomis, vertybëmis, socialine patirtimi (She-ra, 1976). Taigi J. Shera bibliotekos ir jos vaid-menø koncepcijoje jau ryðkëja du komunika-cijos aspektai – erdvinis ir laiko, bei sàsajos sukultûros universalia socialinës integracijosfunkcija. Didëjant matematinës informacijosteorijos átakai bibliotekininkystëje, socialinëtraktuotë sulaukë kritikos uþ socialiniø ir kul-tûriniø procesø supaprastinimà bei pastabø,kad biblioteka nëra unikali institucija, atlie-kanti komunikacijos funkcijà visuomenëje(Miksa, 1992).

Dël informacijos teorijos átakos buvo gili-namasi á dokumentuose atspindëtos socialinëspatirties komunikacijà. Bibliotekininkystëskontekste komunikacija realizuojama infor-macijos paieðkos procese, kuris traktuojamaskaip ieðkanèiojo dialogas su socialinës patir-ties masyvais. Komunikacijos procese, kuria-me biblioteka atlieka tarpininko funkcijas, pa-sitelkiami tam tikri algoritmai: informacijosporeikiø nustatymo, uþklausos formulavimo irtikslinimo, paieðkos rezultatø vertinimo.Paieðkos procesas suprantamas kaip ciklas, tu-rintis egzistencinæ reikðmæ individo gyvenime,nes leidþia áprasminti supanèià tikrovæ (Savo-lainen, 1992).

J. Shera idëjø atgarsiø galima rasti Arka-dijaus Sokolovo socialinës komunikacijos te-orijoje, kurioje jis apibrëþë socialinius institu-tus, atliekanèius komunikacijos funkcijà visuo-menëje. Traktuodamas atmintá komunikacijoslaiko aspektu, A. Sokolovas suskirstë sociali-nius institutus á kumuliacinius, kurie atliekamnemotinæ funkcijà ir apima archyvistikà, bib-liotekininkystæ, muziejininkystæ, bibliografijà,mokslinës techninës informacijos sistemà ir te-lekomunikacijos tinklus; bei nekumuliacinius,kuriø funkcija yra erdvinë komunikacija ir ku-

rie apima ðvietimà, masinës komunikacijospriemones, leidybà, knygø prekybà, turizmà irkt. (Sokolov, 2002).

Diskusijos apie bibliotekas, muziejus ir ar-chyvus, kaip profesionalius atminties saugo-tojus, suaktyvëjo visoms institucijoms ásitrau-kus á kultûros paveldo skaitmeninimà. Skait-meninëje aplinkoje tradicinë dokumentø sà-voka iðsipleèia, nes bitø pavidalu gali bûti sau-goma bet kokia informacija – vaizdo, garso,trimatë ir kt. Todël vis daþniau apeliuojama áplaèià dokumentalistø pasiûlytà dokumentokaip „minties saugyklos“ traktuotæ (Buckland,1998). Siekdami nustatyti bendrumus, kai ku-rie bibliotekininkystës teoretikai nagrinëja bib-liotekø, muziejø ir archyvø istorinæ raidà, pa-grindines funkcijas ir technologinius procesus(Rayward, 1995).

Archyvistikoje diskusija apie archyvo vaid-mená ir funkcijas visuomenëje prasidëjo nuoarchyvinio fondo organizavimo bei apraðymoprincipø – kilmës ir originalios tvarkos – su-formulavimo 1898 m. „Archyvø organizavimoir apraðymo vadove“, paraðytame olandø au-toriø Samuelio Mullerio, Johano Feitho, Ro-berto Fruino. Ðie principai skelbë, kad doku-mentai, patekæ á archyvà, turi bûti apraðomi irsaugomi originalia dokumentø kûrëjo apibrëþ-ta fondø tvarka, kuri atskleidþia jo veiklà ir or-ganizacijà. Kilmës ir originalios tvarkos prin-cipø artikuliavimas neiðvengiamai iðprovoka-vo diskusijà apie archyvaro ir paties archyvo,kaip institucijos, vaidmená bei atsakomybæ. Ku-rá laikà dominavo Hilario Jenkinsono ribotosarchyvo atsakomybës poþiûris: visos dokumen-tø atrankos ir vertinimo funkcijos paliekamoskûrëjui, o archyvarui priskiriamas pasyvus sau-gotojo vaidmuo. Didëjant archyviniø doku-mentø masyvams, iðkilo dokumentø atrankosbûtinybë. Ji atskleista Theodoro Schellenber-go teorijoje, skelbianèioje aktyvaus archyvarovaidmens pripaþinimà ir vertës kriterijø for-

99

mulavimà atsiþvelgiant á árodymo ir informa-ciná dokumentø potencialà tyrëjams. Pastaruo-ju metu formuojasi platus poþiûris á archyvàkaip á visuomenës atminties saugotojà. Jis bu-vo paskatintas vokieèiø teoretiko Hanso Bo-omso áþvalgos, kad archyvas yra visuomenësatspindys. H. Boomso pasiûlymas tyrinëti vi-suomenës socialinæ dinamikà ir vertes tapomakrolygmens archyviniø dokumentø vertini-mo teorijos pagrindu. Uþuot tyrusi vyraujan-èias vertybes ir nuomones, ði teorija telkia dë-mesá á dokumentø kûrimo kontekstà kaip á vi-suomenës procesø atspindá. Kontekstualumoideologas archyvistikoje yra kanadieèiø tyrë-jas Hughas Tayloras. Paveiktas MarshalloMcLuhano idëjø, jis pateikë naujà kilmës prin-cipo interpretacijà teigdamas, kad ðiuolaikinëskomunikacijos technologijos gràþina þmonijàá viduramþiø þodinæ tradicijà, kurioje doku-mentai ágauna reikðmæ tik juos asocijuojant sukontekstu. Permàstytas kilmës principas ska-tina traktuoti dokumentà kaip já sukûrusiosinstitucijos ar asmens artefaktà, kuris liudijakûrëjo veiklà, sàveikà su kitomis grupëmis, or-ganizacijomis ir asmenimis, deklaruojamasvertybes ir tokiu bûdu atspindi visuomenës po-kyèius, vertes, normas bei þinias (Cook, 1997).

Muziejininkystëje atminties problematikapersmelkë muziejaus koncepcijø ir vaidmenødiskusijas, kurios prasidëjo apibendrinus gau-sias praktines þinias. Istoriðkai iðsirutuliojæ iðprivaèiø kolekcijø, kuriø kaupimas atliko sa-vininko pasaulëþiûros formavimo ir iðraiðkosfunkcijas, muziejai tapo savotiðku pasaulio pa-þinimo bûdu, kuris, ágavæs institucinæ iðraiðkà,reikalavo profesionaliai apibrëþti pagrindinesdarbo kryptis ir principus. Praktikos iðkeltasporeikis paskatino teorinæ muziejininkystësminties raidà, kuriai reikðmingà átakà darë be-sikeièiantys aplinkos reikalavimai ir kiti moks-lai. Viena ið reikðmingø krypèiø, lëmusi siauràmuziejaus, kaip mokslinio paþinimo instru-

mento, traktavimà, atsirado XIX amþiuje.Naujø mokslø plëtra, ypaè gamtos, skatinomoksliðkai tyrinëti tikrovæ pasitelkiant muzie-jinius rinkinius. Taip ásitvirtino scientistinis po-þiûris á muziejø, ilgam pavertæs já uþdara insti-tucija, kurios darbo prioritetai buvo talkinimasmoksliniam paþinimui. Tuomet atsirado „mu-zeologijos“ sàvoka, þyminti naujo mokslo pra-dþià, taèiau iðsiplëtæs disciplinos objektas, ap-imantis mitologijà, simbolikà, heraldikà, etno-grafijà ir kitas sritis, nesugebëjo átvirtinti sava-rankiðko muzeologijos statuso (Jokubaitis, 1991).

Ilgainiui socialiniai pokyèiai sugriovë scien-tistinæ muziejaus koncepcijà. XX a. antrojojepusëje prabilta apie muziejininkystës krizæ.Gerëjanti gyvenimo kokybë paskatino dides-ná visuomenës domëjimàsi kultûros paveldu.Muziejus uþplûdo lankytojai, daugëjo priva-èiø kolekcininkø, taèiau tai nebuvo paèiø ins-titucijø nuopelnas. Pasigirdo pesimistiniø kal-bø apie muziejø krizæ. Ðio esminio lûþio lai-kotarpiu formavosi muziejaus, kaip socialinësinstitucijos, samprata. Pats muziejaus egzista-vimo faktas grindþiamas visuomenës, per mu-ziejinius rinkinius átvirtinanèios savo tapatumà,poreikiais. Socialinio konteksto atsiradimasmuziejaus veikloje suteikë galimybæ pamatytimuziejiná daiktà per dabarties prizmæ, kai mu-ziejiniø rinkiniø dëka gimsta naujos tikrovësaktualijø interpretacijos (Mensch, 1993).

Informacijos technologijø raida ir komu-nikacijos procesø pokyèiai paskatino iðkeltinaujas muziejininkystës diskusijø temas. Inten-syvëjanti komunikacija lëmë trumpalaikiðku-mo, kaip esminës ðiuolaikinës visuomenës do-minantës, ásitvirtinimà, o ðitai dramatiðkai pa-greitino materialiø daiktø senëjimà ir „suspau-dë“ jø gyvavimo ciklà. Riba tarp muziejaus irrealybës nebëra aiðki. Ði tendencija paskatinomuziejininkus perkelti dëmesá nuo materialausobjektø lygmens á idëjiná. Kvestionuojamasmuziejinës veiklos apsiribojimas tik materia-

100

liu paveldu, atsiþvelgiama á nematerialià þmo-nijos atmintá, iðreikðtà mituose, dainose, apei-gose ir kt. Muziejininkystei pradeda rûpëti pa-ties tikrovës interpretavimo proceso ir iðgyve-nimø modeliavimas, arba naujai áprasmintamuziejinë komunikacija. Nauji akcentai pavei-kia ir teorinius samprotavimus: kalbama jaune apie muziejø kaip institucijà, bet apie mu-ziejinæ veiklà kaip „savità þmogaus santyká sutikrove“ (Jokubaitis, 1991; Mensch, 1993). Pra-eities, dabarties ir ateities vientisumà pabrë-þia kroatø muzeologijos teoretikas Ivo Maro-eviã: „ Jos [muzeologijos idëjos]* turi tarnautiþmogui ir visuomenei, iðsaugodamos mûsø at-eities paveldà jo plaèiausia prasme – aktyvio-joje dabartyje. Að privalau pabrëþti dabartieskintamosios, dinamiðkos kintamosios, esanèiosnepertraukiamame judëjime, sàsajø su stabi-lia praeitimi, kuri nuolat pleèiasi, ir su ateiti-mi, kuri nuolat maþëja, svarbà“ (Maroeviã,2000). Ðiuolaikiniø muzeologø samprotavimaileidþia kalbëti apie besiformuojanèià kultûrospaveldo disciplinø sistemà, kurioje bus panai-kinti tradiciniai instituciniai barjerai (Mensch,1997).

Atminties institucijø gimimas

Kalbant apie bibliotekas, muziejus ir archyvusdaþnai vartojama sàvoka „atminties instituci-jos“. Ji pasirodo ávairaus pobûdþio literatûro-je, tampa moksliniø konferencijø ir diskusijøobjektu, aktyviai nagrinëjama tarptautiniu iratskirø valstybiø mastu, todël neretai kyla klau-simas dël paèios sàvokos „tikrumo“. Pagrin-dinis argumentas dël „atminties institucijø“termino dirbtinumo yra tai, kad sàvoka iðpo-puliarinta ir siejama su Europos Sàjungos (ES)politika kultûros paveldo srityje. Praktikojeiliustruojamas glaudus atminties ryðys su vi-

suomenëje vykstanèiais politiniais, socialiniais,ekonominiais ir technologiniais procesais. Be-sipleèianti Europos Sàjunga susiduria su bûti-nybe rasti natûraliø bûdø iðlaikyti suburtà nau-jà europinæ bendruomenæ, todël atmintis tam-pa svarbiu politiniu prioritetu. Bendri praei-ties vaizdiniai galëtø sustiprinti besiformuo-janèià bendruomenæ, kurioje kol kas ne vi-siems nariams artimas europietiðkas tapatu-mas. Sunku nustatyti, kas buvo „atminties ins-titucijø“ metaforos iniciatorius, taèiau sàvokagreitai „prigijo“ ávairiose pasaulio ðalyse, o kaikuriose egzistavo ir ankðèiau (pvz., JAV). Aki-vaizdu, kad atminties institucijø atsiradimassiejamas su bendra kultûrinio tapatumo iðsau-gojimo problema, kuriai eliminuoti kuriamipolitiniai sprendimai.

Europoje aktyviai kalbëti apie muziejø, bib-liotekø ir archyvø bendradarbiavimà pradëtanuo 1998 m., ágyvendinant ES Penktàjà ben-dràjà moksliniø tyrimø programà. Teminës„Informacinës visuomenës technologijø“ pro-gramos, viename ið potemiø atsirado „Skait-meninis paveldas ir kultûros turinys“ – blokas,skirtas kultûros paveldo skaitmeninimo inicia-tyvoms. Ðios programos atneðë nemaþai nau-dos bibliotekoms, muziejams ir archyvams, nespaskatino tarptautinius projektus, specialistømobilumà, dalijimàsi patirtimi. Europos Ko-misijos inicijuoti tyrimai ir apþvalgos nuðvietëeuropinæ kultûros paveldo valdymo situacijàir nubrëþë bibliotekø, archyvø bei muziejøveiklos perspektyvas. Pasirodë nemaþai stra-teginiø dokumentø, atkreipusiø dëmesá á opiasskaitmeninimo iniciatyvø valdymo problemas(Manþuch, Glosienë, 2002).

Kultûros paveldas yra átrauktas á 2000 me-tais Lisabonos taryboje suformuotos strategi-jos ágyvendinimo procesus. Strategija iðkeliaþiniomis bei informacijos technologijomisgrindþiamos konkurentiðkiausios ir dina-miðkiausios Europos ekonomikos vizijà. Ágy-* Áterpta straipsnio autorës.

101

vendinimo mechanizmai ir bûdai atspindëtielektroninës Europos strateginiuose planuo-se – eEurope 2002, eEurope 2005, kuriuosesiekiama maksimaliai eksploatuoti informaci-jos ir komunikacijos technologijø ir globalio-jo tinklo galimybes. Tai lemia domëjimàsi tiktam tikrais kultûros paveldo aspektais, tokiaiskaip:

• politika (apimant ðaliø nariø atmintiesinstitucijø strategijø integravimà á infor-macinæ ir kultûros politikà, ástatymø lei-dybà, bibliotekø, muziejø ir archyvø ben-dradarbiavimo organizavimà ir pan.);

• valdymas (kultûros paveldo skaitmeni-nimo projektø vadyba, bendradarbiavi-mas su verslo partneriais ir pan.);

• technologijos (technologiniai kultûrospaveldo pristatymo, administravimo iriðsaugojimo skaitmeninëje aplinkoje as-pektai ir sprendimai) (eEurope 2002,2000; eEurope 2005, 2002).

Akivaizdu, kad atminties institucijø proble-matikos susiaurinimas iki keliø aspektø nega-li atliepti bibliotekininkystës, muziejininkystësir archyvistikos pokyèiø ávairovës. Ðitai daþnaiveda profesiná dialogà á aklavietæ, nes spræstipraktines problemas trukdo tai, kad apskritainëra apibrëþtos atminties institucijos. Biblio-tekininkystë, muziejininkystë ir archyvistikayra atskiros sritys, pasiþyminèios ne tik ben-drais bruoþais, bet ir savita istorija, sukauptaþiniø baze. Atminties institucijø sàvoka euro-piniuose projektuose turëjo daugiau politinæpotekstæ, todël liko neiðspræsti ryðiø ir glau-desnës sàveikos klausimai.

Iðvados

Atminties socialiniai ir komunikaciniai aspek-tai, atskleisti bibliotekininkystës, muziejinin-kystës ir archyvistikos teoriniuose samprota-vimuose, leidþia daryti iðvadà, kad prieita prieplataus muziejinës, bibliotekinës bei archyvi-

nës veiklos supratimo, perþengusio instituci-niø apraiðkø ribas. Tai leidþia kalbëti apie at-minties problematikos brandumà, pasiruoði-mà tarpdisciplininiam dialogui, kuris uþtikrin-tø praktinius iðkylanèiø problemø archyvuo-se, muziejuose ir bibliotekose sprendimus. Ne-veiksmingi ir siauri atminties institucijø ban-dymai nustatyti bendradarbiavimo kryptis irperspektyvas, turëjæ praskaidrinti konkreèiøkultûros paveldo projektø situacijà, liudija at-minties institucijø esmës ieðkojimø uþ prakti-nës veiklos ribø poreiká. Socialiniai ir komu-nikaciniai atminties kontûrai nustato atramostaðkà bendroje kultûros paveldo problemati-koje. Teorinëje minties raidos analizëje atsi-skleidþia prielaida apie bendrà socialinæ mu-ziejinës, bibliotekinës ir archyvinës veiklos po-tekstæ. Taèiau komunikaciniai aspektai, nule-miantys kultûriniø reikðmiø perdavimà, skiria-si. Grásti komunikaciniø aspektø specifikà vienskirtingomis kultûros paveldo dokumentø val-dymo tradicijomis nepakanka. Kultûriniøreikðmiø transliacijos pobûdis yra glaudþiai su-sijæs su istoriðkai susiformavusiomis bibliote-kø, muziejø ir archyvø paskirties sampratomis.

Veikiant sudëtingiems politiniams, ekono-miniams, technologiniams, socialiniams-kultû-riniams veiksniams kinta pagrindiniai atmin-ties procesai ir apraiðkos. Ðia prasme pirmiauminëti skirtingi muziejinës, bibliotekinës ir ar-chyvinës veiklos komunikaciniai aspektai ska-tina pradëti bendrà dialogà apie tai, kuo virs-ta atminties perdavimo procesai bei mecha-nizmai ir kaip visø trijø disciplinø pasiekimaibei þiniø bazë galëtø prisidëti prie ðios pro-blemos sprendimo. Detalizuojant galimaiðskirti tokias problemas ir tyrimø kryptis:

1. Komunikacija laiko poþiûriu. Ðiuolai-kinës informacijos ir komunikacijos technolo-gijos leidþia dokumentuoti praktiðkai visà þmo-nijos veiklà, o ðitai iðkreipia natûralià ásimini-mo ir uþmirðimo procesø pusiausvyrà. Atsira-

102

dus naujoms komunikacijos priemonëms kei-èiasi ir kultûriniø reikðmiø perdavimo proce-sas. Bibliotekose, muziejuose, archyvuose ási-minimo ir uþmirðimo pusiausvyrà reguliuojan-tys atrankos principai neapsiriboja praktinenauda, bet pasiþymi gilia filosofine potekste,o ðtai klausimai apie dokumentø virsmà kul-tûros paveldu sprendþiami neefektyviai arbayra visiðkai apleisti. Integravus J. Assmano ko-munikacinës bei kultûrinës atminties áþvalgasir A. Sokolovo teorijà, kurioje bibliotekø, mu-ziejø ir archyvø vaidmenys grindþiami kumu-liacine funkcija, praturtinamas atminties ins-titucijø funkcijø supratimas. Nors pats J. As-smanas linkæs priskirti bibliotekoms, muzie-jams ir archyvams tik kultûrinës atminties sau-gotojø vaidmená, nûdienos situacija liudija, kadðios institucijos aktyviai ásitraukia ir á komuni-kacinës atminties procesus. Ðios pastabos at-veria diskusijoms naujà erdvæ apie ðiuolaiki-niø atminties institucijø prioritetus: ar pavirs-ti „atminties kapinëmis“ ir toliau besilaikanttradicinio paveldo kaupimo poþiûrio, ar per-kelti dëmesá á aktyviàjà, gyvà atmintá ir josaktualinimà? Teoriniai ðios problemos

sprendimai pasireikðtø apèiuopiama prakti-ne nauda – rinkiniø sudarymas bûtø pagrástasaiðkiai suformuluotais atrankos kriterijais.

2. Erdvinë komunikacija. Kinta kultûrospaveldo sklaidos mechanizmai ir suvokimo po-bûdis. Skaitmeninë aplinka lemia didesná var-totojo ásitraukimà ir dalyvavimà – skaitmenintirankraðèiai, mokslo darbai, monumentai, tri-matë aplinka integruoja ávairius þmogaus su-vokimo aspektus (pvz., emociná arba intelek-tiná), kurie ankðèiau buvo atskirti. Ðiuo atvejunaudinga visø disciplinø patirtis: muziejinin-kystë gvildena komunikacijos ir vizualizacijosklausimus, bibliotekininkystë nagrinëja infor-macijos masyvø struktûravimo ir organizavi-mo problematikà, archyvistika iðkelia konteks-tualumo principà. Taèiau iki ðiol nëra rimtaisvarstoma, kaip integruoti ðias þinias.

Ryðkëja pagrindinës uþduotys, diktuojamosðiuolaikiniø pokyèiø. Bibliotekininkystë, mu-ziejininkystë ir archyvistika turëtø formuotibendrà tyrimø erdvæ, suteikti gilesnæ prasmæ„atminties institucijø“ sàvokai, sukurdamostarpdisciplininá þiniø þemëlapá ir atsiribodamosnuo politiniø ðûkiø ir technologiniø metaforø.

LITERATÛRA

• BOYDEN, Michael. The Rhetoric of Forgetting:Elena Esposito on Social Memory. Ið Image & Nar-rative [interaktyvus]. February 2003, issue 6 [þiûrëta 2004 m.geguþës 4 d.]. Prieiga per internetà: http://www.image-andnarrative.be/mediumtheory/michaelboyden. htm.ISSN 1780-678X.

• BUCKLAND, Michail. What is a “digital docu-ment”? [interaktyvus]. Berkeley (CA, USA). 1998 [þiû-rëta 2002 m. balandþio 27 d.]. Prieiga per internetà:http://www.sims.berkeley.edu/~buckland/digdoc.html

• COOK, Terry. What is Past is Prologue: A His-tory of Archival Ideas Since 1898, and the Future Pa-radigm Shift [interaktyvus]. Published in Archivaria,Spring 1997, vol. 43 [þiûrëta 2004 m. rugsëjo 10 d.].Prieiga per internetà: http://www.mybestdocs.com/co-okt-pastprologue-ar43fnl.htm

• Encyclopedia Britannica CD 2000: [ CD-ROM].Encyclopedia Britannica Inc. Deluxe ed.October 1999.

• eEurope 2005: An Information Society for All. AnAction Plan to be presented in view of the Sevilla Euro-pean Council 21/22 June 2002 [interaktyvus]. Commu-nication from the Commission to the Council, the Eu-ropean Parlament, the Economic and Social Commit-tee and the Committee of the Regions. 28 May 2002[þiûrëta 2002 m. lapkrièio 17 d.]. Prieiga per interne-tà: http://europa.eu.int/information_society/eeurope/news_library/documents/eeurope2005/eeurope2005_en.pdf

• eEurope 2002: Creating a EU Framework for theExploitation of Public Sector Information [interaktyvus].Communication from the Commission to the Coun-cil, the European Parlament, the Economic and So-

103

cial Committee and the Committee of the Regions.23 October 2001 [þiûrëta 2002 m. lapkrièio 11 d.]. Pri-eiga per internetà: http://europa.eu.int/informa-tion_society/eeurope/news_library/new_documents/public_sector/public_sector_en.pdf

• JOKUBAITIS, Alvydas. Muzeologijos praeitisir dabartis. Ið Muziejai ir paminklai. Vilnius, 1991,p. 3–7. ISSN 1392-7469.

• KIHLSTROM, John F. Memory Research: TheConvergence of Theory and Practice. Ið MnemosyneProject [interaktyvus]. August 1994 [þiûrëta 2004 m.rugpjûèio 17 d.]. Prieiga per internetà: http://ist-soc-rates.berkeley.edu/~kihlstrm/pam94.htm

• MANÞUCH, Zinaida; GLOSIENË, Audronë.Kultûros paveldo valdymas Europoje: svarbiausi stra-teginiai dokumentai. Tarp knygø. 2003, lapkritis, p. 16–20. ISSN 0868-8826.

• MAROEVIÃ, Ivo. Museology as a field of know-ledge. Ið ICOFOM Study Series [interaktyvus]. Paris,2000, vol. 8 [þiûrëta 2004 m. rugsëjo 9 d.]. Prieiga perinternetà: http://icom.museum/study_series_pdf/7_ICOM-NATHIST.pdf. ISBN 92-9012-048-7 / ISSN1020-5543.

• MCLUHAN, Marshall. Kaip suprasti medijas:þmogaus tæsiniai. Ið angl. k. Vertë Daina Valentinavi-èienë. [Vilnius], 2003. 347, [1] p. ISBN 9955-584-07-6.

• MENSCH van, Peter. Paradigm, competition,employability. Museum studies in Netherlands. Ið Con-ference „Museology towards the 21st century. Theory andpractice“ [interaktyvus]. Thessaloniki, 21–24 Novem-ber 1997 [þiûrëta 2004 m. rugsëjo 12 d.]. Prieiga perinternetà: http://www.rwa.ahk.nl/03_onderzoek_ont-wikkeling/03_publicaties/12_1997/museologyto-wards21.jsp

• MENSCH van, Peter. Towards museums for anew century [interaktyvus]. Ið Museums, space and po-wer. ICOFOM Study Series. Athens, 1993, vol. 22 [þiû-rëta 2004 m. rugsëjo 12 d.]. Prieiga per internetà: http://www.rwa.ahk.nl/03_onderzoek_ontwikkeling/03_pub-licaties/13_1996/towards.jsp

• MIKSA, Francis L. Library and informationscience: two paradigms. Ið Conceptions of library andinformation science: historical, empirical and theoreti-cal perspectives. London; Los Angeles,1992. p. 229–252. ISBN 0-947568-52-2.

• OLICK, Jeffrey K. Collective Memory: The TwoCultures. Ið Sociological Theory [interaktyvus]. Novem-ber 1999, vol. 17, issue 3 [þiûrëta 2004 m. rugpjûèio 17 d.].

Prieiga per: EBSCO Publishing. Academic Search Pre-mier. Accession No. 6639513. ISSN 0735-2751.

• OLICK, Jeffrey K.; ROBBINS, Joyce. Social Me-mory Studies: From „Collective Memory“ to the His-torical Sociology of Mnemonic Practices. Ið AnnualReview of Sociology [interaktyvus]. 1998, vol 24, p. 105–140 [þiûrëta 2004 m. rugpjûèio 18 d.]. Prieiga per in-ternetà: http://sobek.colorado.edu/~krueger/na-tion33.pdf

• RAYWARD, W. B. Libraries, Museums and Ar-chives in the Digital Future: the Blurring of Institutio-nal Distinctions. Ið 2nd National Preservation Office Con-ference: Multimedia Preservation – Capturring the Rain-bow [interaktyvus]. Brisbane [Queensland, Australia].28–30 November 1995 [þiûrëta 2004 m. rugsëjo 8 d.].Prieiga per internetà: http://www.nla.gov.au/niac/me-etings/npo95wr.html

• RYAN, Marie-Laure. Beyond Myth and Metap-hor: Narrative in Digital Media. Ið Poetics Today [inte-raktyvus]. Winter 2002, vol. 23, issue 4 [þiûrëta 2004m. rugpjûèio 29 d.]. Prieiga per: EBSCO Publishing.Academic Search Premier. Accession No. 8846678.ISSN 0333-5372.

• SAVOLAINEN, Reijo. The sense-making theo-ry – an alternative to intermediary centered approa-ches in library and information science? Ið Concep-tions of library and information science: historical, em-pirical and theoretical perspectives. London; Los Ange-les,1992, p. 149–164. ISBN 0-947568-52-2.

• SHERA, Jesse H. Introduction to Library Scien-ce: Basic Elements of Library Service. Littleton, 1976.208 p. ISBN 0-87287-173-8.

• ZERUBAVEL, Eviatar. Social Memories: Stepsto a Sociology of the Past. Ið Qualitative Sociology [inte-raktyvus]. 1996, vol. 19, no. 3 [þiûrëta 2004 m. rugpjûèio17 d.]. Prieiga per: EBSCO Publishing. Academic Se-arch Premier. Accession No. 10954888. ISSN 0162-0436.

• ÊÀËÈÍÀ, Í. Ô.; ÒÈÌÎÙÓÊ, È. Ã. Îñíîâû

þíãèàíñêîãî àíàëèçà ñíîâèäåíèé. Ìîñêâà; Êèåâ,1997. 299 ñ. ISBN 5-87983-046-2.

• Êóëüòóðîëîãèÿ. XX âåê: ýíöèêëîïåäèÿ. Òîì 2.Ñàíêò-Ïåòåðáóðã, 1998. 446 ñ. ISBN 5-7914-0027-6.

• Ìèôû íàðîäîâ ìèðà: ýíöèêëîïåäèÿ. Òîì2. Ìîñêâà, 1992. 719 ñ. ISBN 5-85270-072-X.

• ÑÎÊÎËÎÂ, À. Â. Îáùàÿ òåîðèÿ ñîöèàëüíîé

êîììóíèêàöèè: ó÷åáíîå ïîñîáèå. Ñàíêò-Ïåòåð-áóðã, 2002. 459, [5] c. ISBN 5-8016-0091-4.

104


MEMORY ISSUES IN LIBRARY SCIENCE, MUSEOLOGY AND ARCHYVISTICS

Zinaida Manþuch

S u m m a r y

Essential reason for origination of libraries, museumsand archives is memory as a vital sense-making acti-vity of human beings, therefore, memory issues werealways in the centre of institutional practice and the-oretical thought in library science, museology and ar-chyvistics. Modern museums, libraries and archivesfind themselves in the whirl of global social, cultural,technological, political and economical changes thatstimulate to re-think essential questions of their so-cietal mission and functions. Impact of new informa-tion and communication technologies to workflow ofcultural heritage institutions, political memory conno-tations in strategies of international communities andseparate countries promote to solve sore issues of cre-ating and safeguarding cultural identities by initiatingco-operation between museums, libraries and archi-ves. Through this partnership „memory institutions“emerge. However, possible directions of memory ins-titutions activities are not clear because having antici-pated new roles in modern society and hurried tosolve emerging practical problems, newly born memo-ry institutions put the issues of their essense aside.The article aims to delineate the contours of memoryissues in library science, museology and archyvistics,thus shaping the opportunities for interdisciplinary dia-log. In order to reach the goal several objectives areset: to define the phenomena of memory, to analyzememory issues arised in the development of threedisciplines mentioned above, and to clarify the mea-ning of „memory institutions“ concept and its influen-ce to the interprofessional dialog.

By nature memory is an interdisciplinary pheno-menon and diverse sciences including psychology, cul-tural studies, sociology, history, communication the-ory contributed to its development. Memory can be

discussed on the individual, community and societylevels in the light of its functions and communicationaspects. In communities it performs functions of so-cial integration and differentiation allowing mem-bers to determine their own identity in the mosaic ofvarious mnemotic communities. Members of com-munities united by shared memories are enabled tobe integrated into larger mnemonic communities wit-hout a risk to assimilate. Communication aspects ofmemory institutions determine the ways and toolsfor transmission of cultural meanings in time andspace. Memory is mediated, therefore the content ofits messages is largely dependent on the media. Themultimedia culture reshapes memory narratives andstimulates the discussion about emerging ways of me-mory communication.

Broad tendencies in the development of libraryscience, museology and archyvistics reveal the bre-akthrough in theoretical thought after the societalmission of libraries, museums and archives was ac-knowledged. This shift also stimulated articulationof communicational memory aspects which are spe-cific to every field. In this context current use of„memory institutions“ term is too narrow as it main-ly serves to political goals and tailored to managerialand technological aspects.

Reflections on memory issues in library science,museology and archyvistics allow to make a conclu-sion that fields are mature enough to start an inter-disciplinary dialog which is crucial for libraries, mu-seums and archives to define new memory roles andovercome challenges raised by changing environment.However, the success of shared developments in me-mory field will depend on the ability to distance fromtechnological and political memory metaphors.

105


Kultûros paveldo skaitmeninimas:integralaus trimaèio erdvës ir laiko tezauro modelis

Rimvydas Lauþikas

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetoBibliotekininkystës ir informacijos moksløinstituto doktorantasVilnius University, Faculty of Communication,Institute of Library and Information Science,Doctoral studentTel./faks. 8 383 45424El. paðtas: [email protected]

Pastaraisiais deðimtmeèiais iðplëtotos skaitmeninës technologijos ið esmës keièia kultûros pavel-do kaupimo, saugojimo, apskaitos, tyrimo bei informacijos apie kultûros paveldà sklaidos pro-cesus. Apibendrindami dabartinæ Lietuvos kultûros paveldo skaitmeninimo situacijà galime ið-skirti kelias pagrindines jos problemas. Tai nacionalinës strategijos nebuvimas; menkas instituci-jø bendradarbiavimo lygmuo; menkas standartizavimo lygmuo; teoriniø darbø kultûros pavel-do skaitmeninimo tema nebuvimas. Galime prognozuoti, kad anksèiau ar vëliau (jei situacijanesikeis) lietuviðkos skaitmeninës kultûros paveldo informacijos sistemos susidurs su vartojimoefektyvumo problema. Todël labai svarbu kurti visam Lietuvos kultûros paveldo skaitmeninimuibendrus teorinius pagrindus. Ið jø vienas svarbiausiø – vieningos erdvës ir laiko skaitmeninimosistemos. Kultûros paveldo skaitmeninimo modeliø tema Lietuvoje nenagrinëta. Ðio straipsnioobjektas yra kultûros paveldo skaitmeninimui naudojami istorinës geografijos ir istorinës chro-nologijos modeliai. Straipsnio tikslas – istorinës chronologijos bei istorinës geografijos duome-nø pateikimo jau egzistuojanèiose kitose kultûros paveldo skaitmeninimo sistemose modeliø irbûdø analizë ir bene pirmojo Lietuvoje lietuviðkø kultûros paveldo skaitmeninimo sistemø erd-vës ir laiko pateikimo tezauro (standarto) modelio pristatymas ir pagrindimas.

Pastaraisiais deðimtmeèiais iðplëtotos skaitme-ninës technologijos1 pamaþu apima visas þmo-gaus gyvenimo sritis. Ðios technologijos sutei-

kia galimybiø kurti naujus moksliniø tyrimømetodus ir praktinës veiklos modelius, plëtotitarpdalykinius tyrimus. Skaitmeniniø techno-logijø atsiradimas ið esmës keièia kultûros pa-veldo kaupimo, saugojimo, apskaitos, tyrimobei informacijos apie kultûros paveldà sklai-dos procesus. Kartu keièiasi kultûros paveldo

1 Angl. digital – elektronikoje bei kompiuterijoje ðisterminas reiðkia „uþkoduotas skaitmenimis“. Skaitmeni-nës sistemos naudoja dvinares informacijos kodavimo, ga-vimo bei perdavimo formas (Hutchinson, 2000; Dictio-nary, 2004).

106

apsaugos institucijø (muziejø, archyvø, biblio-tekø, kitø kultûros paveldo dokumentavimu,tyrimu, konservavimu, restauravimu bei infor-macijos apie kultûros paveldo sklaida uþsii-manèiø valstybiniø bei nevyriausybiniø orga-nizacijø) vaidmuo ðiuose procesuose, visuome-nës poþiûris á kultûros paveldà ir já globojan-èias institucijas. Kultûros paveldo skaitmeni-nimas2 apibrëþiamas kaip skaitmeniniø infor-macijos ir komunikacijos technologijø taiky-mas kultûros paveldo objektø áprastiems val-dymo procesams, tokiems kaip dokumentavi-mas, saugos organizavimas, saugojimas, tyrimasbei informacijos sklaida. Skaitmeninimas – taiuniversalus metodas, kuris gali bûti taikomasávairiø formø (tekstinei, garsinei, grafinei, vaiz-do), ávairiø lygiø (muziejinei, archyvinei, pa-veldo apsaugos; regioninei, nacionalinei, tarp-tautinio lygio) kultûros paveldo objektø infor-macijai valdyti. Kultûros paveldo skaitmeni-nimo rezultatas yra skaitmeninë informacija3.Skaitmeninë kultûros paveldo informacija ap-ima visus kultûros paveldo objektus: muziejøeksponatus, nekilnojamojo kultûros paveldovertybes, personalijas ir memorialinius objek-tus, kultûros paveldo geografinius regionus beigeografines vietas, kultûrinius procesus, archy-vinius dokumentus, audiovizualinæ informaci-jà; kultûros paveldo objektø nuotraukas, ap-raðymus, tyrimø, interpretavimo, valdymo,konservavimo, restauravimo dokumentus; kul-tûros paveldo objektø komunikacijos (paro-dos, ekspozicijos, mokymai, tezaurai ir kt.) me-

dþiagà4. Pagrindinës skaitmeniniø technologijøtaikymo kultûros paveldo sferoje sritys yraduomenø baziø sistemos, skaitmeninë fotogra-fija, trimatis modeliavimas, rekonstrukcijos,geografinës informacijos sistemos, leidyba,edukacija, virtualios parodos, ekspertinës sis-temos. Nuo 1960 m., kai Jungtinëje Karalys-tëje ir JAV buvo atlikti pirmieji kultûros pa-veldo ástaigø vadybos optimizavimo bei kultû-ros paveldo medþiagos statistinio apdorojimonaudojant maðinines priemones bandymai(Voorips, 1998), sukurta daug specializuotøskaitmeniniø sistemø, skirtø kultûros paveldodokumentavimui, apskaitai tyrimui bei sklai-dai, taip pat ðiems tikslams adaptuotø bendrø-jø kompiuteriø programø versijø. Per ðá laiko-tarpá labai iðsiplëtë skaitmeninë leidyba ir mo-kymai.

Jau daugiau kaip deðimtmetá vykdomi ávai-raus pobûdþio kultûros paveldo skaitmenini-mo darbai ir Lietuvoje (Glosienë, 2003). Svar-biausi ið jø yra: Lietuvos Respublikos kultûrosvertybiø registrø informacinë sistema „Voru-ta“ („Voruta“, 1999); Lietuvos dvarø paveldoduomenø bazë (Dvarø, 2003), Lietuvos var-gonø paveldo duomenø bazë (Lietuvos vargo-nø, 2003) – Kultûros paveldo centras; Lietuvosintegrali bibliotekø informacijos sistema LIBIS(Lietuvos integrali, 1997–2003) – Lietuvos na-cionalinës M. Maþvydo bibliotekos LIBIS cen-tras; Lietuvos muziejø portalas „Lietuvos mu-

2 Angl. digitization – duomenø konvertavimas á skait-meniná formatà (Merriam–Webster, 2004; Dictionary,2004).

3 Angl. digital information – kompiuteriui suprantamadvinare forma saugoma informacija. Tekstas, garsas, vaiz-dai ir kt. yra saugomi kaip 1 arba 0 kompiuterio atmintyje(High–Tech, 2004).

4 Ðiame straipsnyje terminas „kultûros paveldo objek-tas“ yra vartojamas praktiðkai ta paèia prasme, kaip ir ter-minas „muziejø rinkiniai“ CIDOC–CRM. Plg.: The term„museum collections“ is intended to cover all types of ma-terial collected and displayed by museums and relatedinstitutions, as defined by ICOM. This includes collec-tions, sites and monuments relating to fields such as so-cial history, ethnography, archaeology, fine and appliedarts, natural history, history of sciences and technology(Crofts, 2004).

107

ziejai“ (Lietuvos muziejai, 2004) – Lietuvos na-cionalinis dailës muziejus, Lietuvos muziejøasociacija, Þemaièiø kultûros draugijos infor-macijos centras, Matematikos ir informatikosinstitutas, Þemaièiø kultûros, akademinio jau-nimo ir vaikø paramos fondas; kompaktiniaidiskai: „Aukso amþius Lietuvoje“ (Jovaiða,1998), „Lietuva iki Mindaugo“ (Jovaiða, 1999),„Gimtoji istorija“ (Jovaiða, 2002) – Elektro-ninës leidybos namai; Lietuvos kultûros pavel-do tûkstantmeèio virtuali paroda (Lietuvoskultûros, 1998–2000) – Matematikos ir infor-matikos institutas; Lietuvos archeologø (Lei-dimai, 1998–1999), Valstybinës archeologijoskomisijos (Valstybinës..., 1998–1999), Arche-ologiniø tyrimø Lietuvoje (Archeologiniai...,1997–1998) bei kultûros paminklø aerofoto-nuotraukø (Kultûros paveldas, 1998–1999)duomenø bazës – Kultûros vertybiø apsaugosdepartamentas; Lietuvos mokslø akademijosbibliotekos (Pergamentø, 2002) bei Naciona-linës M. Maþvydo bibliotekos (Pergamentø,2003) skaitmenintø pergamentø kolekcijos;Vilniaus universiteto bibliotekos senøjø doku-mentø kolekcija (Vilniaus, 1998); ávairiø mu-ziejø interneto puslapiai (Lietuvos muziejai,2004); Cultivate (Cultivate, 2003) ir Pulman(Pulman, 2003) projektai. Pastaraisiais metaispradëti vykdyti keli fundamentalûs tarpinsti-tuciniai autentiðkø kultûros paveldo ðaltiniøskaitmeninimo projektai: Lietuvos muziejørinkiniø informacinë sistema – LIMIS (Lietu-vos muziejø, 2002–2004) – Kultûros ministe-rijos darbo grupë; Aruodai (Lietuviø kultûros,2003–2004) – Lietuvos istorijos instituto, Lie-tuvos literatûros ir tautosakos instituto, Ma-tematikos ir informatikos instituto darbo gru-pë; Virtuali Lietuvos kultûros paveldo biblio-teka (Virtuali, 2003–2004) – Lietuvos nacio-nalinë M. Maþvydo biblioteka.

Apibendrindami dabartinæ Lietuvos kul-tûros paveldo skaitmeninimo situacijà galime

iðskirti kelis pagrindinius jos bruoþus. Tai:a) dideli daugumos institucijø norai skaitme-ninti turimus duomenis; b) finansinës skaitme-ninimo problemos; c) nacionalinës strategijosnebuvimas; d) menkas institucijø bendradar-biavimo lygmuo; e) menkas standartizavimolygmuo; f) teoriniø darbø kultûros paveldoskaitmeninimo tema nebuvimas. Atkreipdamidëmesá á keturis pastaruosius esamos situaci-jos bruoþus galime prognozuoti, kad anksèiauar vëliau (jei situacija nesikeis) lietuviðkosskaitmeninës kultûros paveldo informacijossistemos susidurs su vartojimo efektyvumoproblema, kuri yra glaudþiai susijusi su stan-dartizavimo lygmeniu (nacionalinës strategi-jos ir teoriniø darbø nebuvimas bei menkas tarp-institucinis bendradarbiavimas tik didina pro-blemà). Dël nepakankamo standartizavimo at-sirandantis duomenø nesuderinamumas, sudë-tinga paieðka bei duomenø migravimo proble-mos gali visiðkai sutrikdyti skaitmeniniø infor-macijos sistemø veiklà. Standartai turëtø bûtitechniniai (failo formatas, suspaudimo, ðifra-vimo metodai, metaduomenø pateikimas); do-kumentavimo (medþiagos struktûros) standar-tai; klasifikaciniai tezaurai ir kiti medþiagos ap-raðymo bei pateikimo standartai (Digitisation,1998). Skaitmeninant kultûros paveldà, vienassvarbiausiø yra istorinës chronologijos bei is-torinës geografijos standartas – juk kiekvienaskultûros paveldo objektas uþima tam tikrà vie-tà laiko ir erdvës atþvilgiu (tai vieni svarbiausiøpaveldà apibûdinanèiø parametrø).

Kultûros paveldo skaitmeninimo modeliøtema Lietuvoje nenagrinëta. Ðio straipsnio ob-jektas yra kultûros paveldo skaitmeninimuinaudojami istorinës geografijos ir istorinëschronologijos modeliai. Straipsnio tikslas –istorinës chronologijos bei istorinës geografi-jos duomenø pateikimo jau egzistuojanèiosekitose kultûros paveldo skaitmeninimo siste-mose modeliø ir bûdø analizë ir bene pirmojo

108

Lietuvoje lietuviðkø kultûros paveldo skaitme-ninimo sistemø erdvës ir laiko pateikimo te-zauro (standarto) modelio pristatymas ir pa-grindimas.

Laiko ir erdvës klasifikatoriaikitose kultûros paveldoskaitmeninimo sistemose

Pasaulyje sukurta nemaþai ávairiø geografiniøtezaurø ir klasifikatoriø. Taèiau tik nedauge-lis ið jø yra susijæ su istorine geografija. Pagalapimtá visus geografinius tezaurus galime skirs-tyti á dvi dideles grupes: globaliuosius (apimavisà pasaulá) ir lokaliuosius (apima tik konkre-èias teritorijas). Ádomiausi mums yra globaliejitezaurai kaip pagrindas lietuviðkam geografi-niam vardynui sukurti. O lokalieji tezaurai galibûti ádomûs tik kaip vienokiø ar kitokiø meto-diniø principø praktinë iðraiðka. Geografiniustezaurus taip pat galime skirstyti á grupes pa-gal tematikà: upëvardþiø, gyvenamøjø vieto-viø, fizinës geografijos, geleþinkelio stoèiø irkt. Taèiau ðioje apþvalgoje aptarsime tik tuosgeografinius tezaurus, kurie turi istorinæ var-dyno dalá.

Bene iðsamiausias globalus geografinis te-zauras yra amerikietiðkas Getty Thesaurus ofGeographic names (TGN) (Getty, 2000). Taimilþiniðkas, viso pasaulio svarbiausius vieto-vardþius apimantis tezauras, turintis labaiaukðto lygio apraðymo bei hierarchinæ struk-tûrà. Ðtai, pavyzdþiui, vietovardis Vilnius yrapasiekiamas per tokià hierarchinæ struktûrà:Pasaulis–Europa–Lietuva–Vilnius. KiekvienasTGN áraðas turi identifikavimo numerius (Vil-niaus ID:7006521); kartu nurodomos vietovësgeografinës koordinatës; glaustai pateikiamasgeografinës situacijos apraðymas ir trumpi is-toriniai duomenys; senovinës vietovardþio for-mos (Vilnius, Vilnyus, Vil’njus, Vilno, Wilna,Wilno, Vilna) ir nuorodos á ðiø pavadinimø for-

mø ðaltinius; nurodomos miesto funkcijos suistoriniais duomenimis (Vilnius apibûdinamaskaip gyvenvietë nuo X a.; miestas; sostinë nuo1128 m.; regiono centras; vyskupijos centrasnuo 1387 m.; ðvietimo centras; pramonës cen-tras); pateikiami svarbiausi informacijos apievietovardá ðaltiniai. Taèiau vietovardþiø formosnesiejamos su laiku ir administracine priklau-somybe, nurodomos taðko, o ne teritorijos ge-ografinës koordinatës, netikslûs istoriniai duo-menys (pirmasis Vilniaus vardo paminëjimasyra ne 1128 m., kaip kad teigiama TGN). Jeikalbëtume apie Lietuvos kultûros paveldoskaitmeninimà – TGN vardynas puikiai tinkaapibrëþti lietuviðko kultûros paveldo geogra-fines sàsajas su vietovëmis, esanèiomis uþ Lie-tuvos ribø (nemaþa dalis Lietuvos kilnojamøjøpaveldo vertybiø buvo sukurta uþsienyje arbaið uþsienio atvykusiø meistrø, lietuviø kultû-ros veikëjai daug keliavo po kitas ðalis ir t. t.).Kaip tik tuo tikslu Lietuvoje verta ásigyti TGNir integruoti já á toliau pateikiamà trimaèio is-torinës erdvës ir laiko tezauro modelá kaip pa-galbinæ priemonæ. Taèiau Lietuvos teritorijosvietovardþiø atþvilgiu TGN labai neiðsamus(pateikiami tik svarbiausi vietovardþiai), todëlbûtina kurti lietuviðkà geografiná tezaurà.

Kitas globalusis istoriniø duomenø turin-tis geografinis tezauras yra English Heritage,parengtas NMR Maritime Place Name Thesau-rus (NMR, 2003). Èia taip pat randame hie-rarchiná vietovardþiø pateikimo principà (Þe-mynas–Valstybë–Regionas–Vietovardis), isto-rines vietovardþiø formas (pvz., Klaipëda – Me-mel), taèiau nei vietovës geografiniø koordi-naèiø, nei nuorodø á chronologijà nëra. Ap-skritai Jungtinëje Karalystëje inventorinant beiskaitmeninant kultûros paveldà orientuojama-si á dabartiná administraciná padalijimà ir da-bartines vietovardþiø formas (MIDAS, 2003).Tai visiðkai suprantama Jungtinëje Karalystë-je – ðalyje, kur vietovardþiø formø bei admi-

109

nistracinio padalijimo kaita buvo nedidelë. Ta-èiau tokia sistema nepriimtina lietuviðko kul-tûros paveldo skaitmeninimui.

Treèiasis stambus globalus hierarchinësstruktûros geografinis projektas yra Aleksan-dria Digital Library Project (Aleksandria, 2003).Tipiniame ðio projekto vietovardþio apraðymolape yra pateikiamas vietovardþio identifika-vimo numeris, dabartinë forma (pvz., Vilnius),vietovardþio formos variantai (Vilnius Gorod,Vil’nyus Gorod, Vilna, Vilnia, Wilno, Vil’nyus,Wilna, Vil’no); nurodomos geografinës vieto-vës koordinatës ir – kas yra labai svarbu – ádë-tas nedidelis þemëlapis. Taèiau ir èia pasigen-dame vietovardþiø formø sàsajø su istoriniaislaikotarpiais bei administraciniu suskirstymu,ir èia nurodytos tik taðkinës geografinës koor-dinatës, ir èia nëra istoriniø duomenø, ir èiavietovardþiø sàraðas gana neiðsamus. Tokie trû-kumai yra visiðkai suprantami globaliuose ge-ografiniuose tezauruose – neámanoma aprëp-ti visø pasaulio vietovardþiø, juo labiau neáma-noma pateikti tikslios informacijos apie juos.Taèiau lokaliuosiuose geografiniuose-istori-niuose tezauruose ði informacija yra bûtina.

Dar vienà didelio masto geografiná projek-tà vykdo Falling Rain Genomics, Inc. (Global,1996–2004). Ðioje sistemoje per hierarchinæstruktûrà: Pasaulis–Valstybë–Regionas–Vieta,pateikiama daugybë smulkiø ávairiø ðaliø vie-tovardþiø (Lietuviðkø vietovardþiø nurodytaapie 10 000). Taip pat nurodomos jø geografi-nës koordinatës, aukðtis virð jûros lygio, ganasmulkus fizinis þemëlapis ir pasirinktos vietosorø prognozës. Projekto vykdytojai remiasi la-bai rimtais informacijos ðaltiniais (Geonet var-dynas, GNIS, GTOPO30, Generic Mapping To-ols, VMAP, NASA SRTM), taèiau dël nepa-kankamos medþiagos analizës ir atrankos sis-tema yra chaotiðka (pvz., Kulioniø vietovar-dis, skirtingomis vietovardþio formomis áves-

tas net 3 kartus)5. Falling Rain Genomics, Inc.vykdomas projektas yra geografinio pobûdþio6,orientuotas á neiðsamø dabartiná teritoriná-ad-ministraciná suskirstymà (Lietuva skirstoma tikapskritimis). Jame nerasime nei istoriniø duo-menø, nei vietovardþiø formø ðaltiniø, nei sà-sajø su laiku. Dauguma gyvenvieèiø nesusie-tos net su teritoriniu-administraciniu padaliji-mu. Projektas yra netinkamas kultûros pavel-do skaitmeninimui, taèiau vëliau, kai ði siste-ma bus iðtobulinta, ji gali bûti geras pagalbi-nis geografinës informacijos árankis (vien kovertos daugumos Lietuvos kaimø geografinëskoordinatës, jeigu tik jos pakankamai tikslios).

Kità erdvës ir laiko tezaurø dalá sudaro lo-kalieji tezaurai, tarp kuriø galima iðskirti spe-cializuotus istorinius tezaurus, bendrojo po-bûdþio tezaurus ir pagalbiniø DB laukø pildy-mo funkcijø (pasiþiûrëjimo meistrø, LookupWizard) geografinius vardynus. Fundamenta-liausi specializuoti istoriniai tezaurai yra Ono-masticon provinciarum Europae latinarum(Onomasticon, 2003), Barrington Atlas of theGreek and Roman World (Barrington, 2004).Tai vietovardþiø rinkiniai, pagrásti senoviniuo-se raðytiniuose ðaltiniuose fiksuotais vietovar-dþiais. Taèiau jie skirti vienam konkreèiam,menkai su Lietuva susijusiam istoriniam lai-kotarpiui su konkreèiais administraciniais pa-dalijimais ir nekintanèiomis vietovardþiø for-momis. Ið lokaliøjø bendrojo pobûdþio tezau-rø iðsiskiria norvegø ir kanadieèiø darbai. Nor-

5 Verta paþymëti, kad ði sistema yra intensyviai tobu-linama (2000 m. pabaigoje vietovardis Kulionys buvo áves-tas net 7 kartus). Dabar nebeliko aiðkiai polonizuotø vie-tovardþio formø Kuliance, Kulince. Taèiau tai kartu paro-do sistemos autoriø poþiûrá á istorines vietovardþiø for-mas.

6 Internete yra ir daugiau panaðiø á ðá geografinio po-bûdþio projektø, kurie pateikia pakankamai tikslias dau-gelio pasaulio vietoviø (taip pat ir Lietuvos) geografineskoordinates ir aukðèius virð jûros lygio (pvz.: Heavens,2004).

110

vegijoje sukurta daug ávairiø geografiniøduomenø baziø, taèiau në viena jø neturi tiks-liø sàsajø su istoriniu laiku, tik dalis jø yra skait-meninës ir tik nedaugelyje yra istoriniø vieto-vardþiø (Norvegian, 1998; The Land, 1998;The Home, 1998; The Place, 1998; Audio,1998; Litterature, 1998). Metodine prasme be-ne ádomiausias ið jø yra The Place Name Ar-chives at the University of Troms¸ (The Place,1998), kuriame pateikiami ne tik norvegiðkivietovardþiai, bet ir jø formos samiø bei suo-miø kalbomis. Tuo paèiu metodiniu aspektuyra ádomi ir duomenø bazë Canadian Geog-raphical Names Data Base (CGNDB) (Cana-dian, 2003). Joje ne tik pateikiamas labai pla-tus vietovardþiø spektras (ne vien gyvenvietës,bet ir hidronimai, kraðtovaizdþio objektø pa-vadinimai, ið viso 38 vietovardþiø rûðys, ið jøper 31 000 istoriniai), bet ir sukurta efektyvi,maksimaliai informatyvi hierarchinë DB struk-tûra. Paþymëtina, kad CGNDB vietovardþiopavadinimas pateikiamas dabartine visuotinaipriimta (Pan-Canadian) forma, nurodomos joformos anglø ir prancûzø kalbomis (priklau-somai nuo konkreèioje provincijoje vartojamoskalbos) bei istoriniai pavadinimai (taip pat irsenieji, indëniðki vietovardþiai – Aboriginal pla-ce names, kurie ávardijami kaip atskira kultû-ros paveldo forma). Kitas CGNDB iðskirtinisbruoþas – gausiai pateikiama papildoma, te-zauro kûrimui bûtina metodinë medþiaga,pvz., Guide to the field collection of Native Ge-ographical names; Principles and procedures forgeographical naming (Guide, 1998–2000).CGNDB nerasime vietovardþio sàsajø su tiks-liu istoriniu laiku bei Kanados istorinio teri-torinio-administracinio padalijimo kaitos, ta-èiau Kanados vietovardþius apraðanèiø laukøstruktûra galëtø tapti pavyzdþiu kuriamos lie-tuviðkos geografinës DB konkreèiø vietovar-dþiø apraðymo struktûrai (Canadian, 2003). Dau-

gelyje ðaliø yra sukurtos konkreèioms kultûrospaveldo sritims skirtos duomenø bazës, kuriø is-torinës geografijos laukai turi pagalbines (pasi-þiûrëjimo meistrø, Lookup Wizard) funkcijas. Iðtokiø DB minëtina Lenkijos archeologijai skir-ta Poznanës archeologijos muziejaus duome-nø bazë Azp_Max (Azp_Max, 2004) ir panaðiRumunijos archeologijos DB (Archaeological,2003). Abiejose DB vienas laukø yra skirtasnurodyti senàjá (tarpukario) administraciná vie-netà. Taèiau në vienoje jø nesileidþiama á anks-tyvesnius nei XX a. pirmoji pusë laikus. Anks-tesnës kaip XX a. antrosios pusës geografi-nës informacijos taip pat nepavyko rasti Pran-cûzijos kultûros paveldo duomenø bazëse(Merimee, 2004), kuriø geografinë dalis daþ-niausiai apsiriboja dabartinës kultûros pavel-do objekto padëties apibûdinimu.

Kalbëdami apie lietuviðkà praktikà turimeaptarti bene reikðmingiausias, á kultûros pavel-dà orientuotas skaitmenines Nacionalinës M.Maþvydo bibliotekos bei Kultûros paveldo cen-tro sistemas. LIBIS geografinë informacija yraatsieta nuo chronologinës informacijos. Geog-rafinis vardynas parengtas remiantis Lietuvosbibliotekose turimø leidiniø bibliografiniaisduomenimis, dabartiniu administraciniu su-skirstymu ir bibliografinës informacijos patei-kimo poreikiais. To visiðkai pakanka bibliote-kose saugomø leidiniø apraðymui, taèiau visið-kai neatitinka platesnës kultûros paveldo skait-meninimo sistemos poreikiø. LIBIS vardyne në-ra nei senøjø, nei daugumos dabartiniø Lietu-vos vietovardþiø. Kultûros paveldo centro duo-menø bazëse geografinë ir chronologinë infor-macija taip pat yra atsietos, o geografinë infor-macija remiasi dabartiniu administraciniu Lie-tuvos suskirstymu. Taigi galime teigti, kad pla-tesnio pobûdþio kultûros paveldo skaitmenini-mui skirtø istorinës erdvës ir laiko pateikimosistemø Lietuvoje ið esmës neturime.

111

Integralaus trimaèio laiko ir erdvëstezauro modelis

Kaip jau minëta, visas Lietuvos kultûros pa-veldo skaitmeninimas remiasi dabartiniais vie-tovardþiais ir dabartiniu administraciniu pa-dalijimu. Taèiau tokia sistema taps visiðkai ne-tinkama pradëjus ágyvendinti LIMIS, Aruodøar Lietuvos archyvø duomenø skaitmeninimoprojektus. Lietuvos praeityje pernelyg daþnaikeitësi administracinis padalijimas (vien perXX a. buvo ne maþiau kaip 6–8 teritorinio-ad-ministracinio padalijimo reformos); keitësi irpaèios teritorijos administracinë priklausomy-bë (pvz., XX amþiuje Vilnius priklausë Rusi-jos imperijai, kaizerinei Vokietijai, bolðeviki-nei Lietuvai, tarpukario Lietuvos Respublikai,Lenkijos Respublikai, LSSR, nacistinei Vokie-tijai, SSRS, Lietuvos Respublikai); lietuviðkivietovardþiai buvo uþraðinëjami ávairiomis kal-bomis (pvz., per XX a. – lietuviø, rusø, lotynø,lenkø, vokieèiø) ir ávairiomis formomis (tai pa-stebëta net TGN sudarytojø). Vien Lietuvosistorinis kultûros paveldas apimaXIII–XXI a., o jei pridëtume dar 12 000 metøprieðistorës? Be to, visi kultûros paveldo ob-jektai koegzistavo (koegzistuoja) erdvëje ir lai-ke, t. y. kiekvienas jø susijæs su platesnio po-bûdþio istoriniais procesais ir dauguma jø –tarpusavyje. Kultûros paveldo objekto patei-kimas kontekste ir iðreiðkiant sàsajas su kitaiskultûros paveldo objektais yra kur kas naudin-giau nei pateikti iðplëðtà ið konteksto kultûrospaveldo objektà ar kontekstà – greta kultûrospaveldo objekto. Kitos kultûros paveldo skait-meninimo problemos7: bendras lietuviðkos is-torinës terminijos neapibrëþtumas ir netikslu-mas (plg. skirtingus vieno laikotarpio pavadi-

nimus – Þalvario amþius, Bronzos amþius,Ankstyvøjø metalø laikotarpis; kiekvienas jøturi skirtingus apibrëþimus ir kiek skirtingà, iðdalies sutampantá periodizavimà); apibrëþimø,iðvadø, poþymiø ir interpretacijø painiava (plg.miestø atsiradimo Lietuvoje problemà, susi-jusià su skirtingomis miesto sampratos inter-pretacijomis); didelë þymiø praeities tyrëjø as-meniniø, daþnai labai skirtingø interpretacijøátaka (plg. nuomones dël ankstyvøjø Vilniausarcheologiniø sluoksniø datavimo; Vaitkevi-èius, 2000); daugumos istoriniø procesø ne-apibrëþtumas laike ir erdvëje; skirtingø insti-tucijø bei specialistø bendradarbiavimo stoka(ypaè standartizuojant terminijà).

Taigi jei tiktai bandysime konstruoti geog-rafiniø vardø tezaurà klasikiniu bûdu (Doerr,Stead, 2004), – o tai daryti bûtina, – iðkart su-sidursime su didþiule vietovardþiø ir administ-racinio padalijimo painiava. Ásivaizduokime,kad pirmajame tezauro kûrimo etape, apiben-drindami turimus realybës duomenis, suren-kame visus vietovardþius ir administraciniuspadalijimus ið visø muziejø inventoriniø kny-gø, archyviniø dokumentø, tautosakos archy-vø inventoriniø knygø, archeologiniø tyrimøataskaitø ir kitø kultûros paveldo ðaltiniø. Au-tomatiðkai pereiti á antràjá etapà, t.y. visus juospaversti tezauro terminais ir reikðminiais þo-dþiais paieðkai skaitmeninëje sistemoje, pa-prasèiausiai negalime – sistema bûtø labai ne-tvarkinga. Jø atsisakyti ir remtis vien dabarti-ne vietovardþiø baze taip pat negalime, nes se-nieji vietovardþiai jau patys savaime yra kul-tûros paveldo forma8.

Bene geriausiai visas lietuviðkos (ir ne vienlietuviðkos) erdvës bei laiko pateikimo skait-meninëje (ir ne vien skaitmeninëje) erdvëje

7 Toliau pateikiamø problemø sàraðas adaptuotas Lie-tuvai pagal bendràjá kultûros paveldo skaitmeninimo pro-blemø sàraðà (Doerr, 2004).

8 Apie vietovardþius, kaip kultûros paveldo formà, pla-èiau raðoma (Guide, 1998–2000).

112

problemas galëtø iðspræsti atsiþvelgiant áCIDOC–CRM rekomendacijas9 sukurtas in-tegralus lietuviðkos istorinës erdvës ir laiko te-zauras, kuriame bûtø naudojamas trimatiserdvës ir laiko modelis. Ðio tezauro pagrindàsudarytø ið gamtos mokslø pasiskolinta(H. Minkovskis, A. Einðteinas) ir istorijai pri-taikyta erdvës ir laiko integravimo (erdvës irlaiko kontinuumo, erdvëlaikio) idëja.

Tokio tezauro svarbiausi tikslai bûtø ðie:1. Universalaus istorinës erdvës ir laiko

pateikimo metodo sukûrimas skaitme-ninëje erdvëje.

2. Bendros periodizavimo ir istorinës geog-rafijos schemos (standarto) átvirtinimas(uþbaigti specialistø ginèus ðia tema).

3. Erdvës ir laiko pateikimo standartiza-vimas skaitmeninëje erdvëje.

4. Skaitmeninës kultûros paveldo infor-macijos valdymo organizavimas.

5. Kultûros paveldo objektø geografinis irchronologinis klasifikavimas.

6. Visø istoriniø ir geografiniø duomenøintegravimas vienoje sistemoje, kuri pa-ti tampa skaitmeninio kultûros pavel-do forma.

7. Ávairiausiø kultûros paveldo objektøduomenø skaitmeninimas vienoda ir in-tegralia forma.

8. Kultûros paveldo objektø informacijosanalizë ir datavimas.

9. Kultûros raidos schemø kûrimas. Lietuviðkas erdvës ir laiko tezauras ið es-

mës bûtø trimatë koordinaèiø sistema, kurio-je horizontaliosios aðys X ir Y bûtø geografi-nës platumos ir ilgumos iðraiðka laipsniais (jeigeografinis objektas yra pakankamai smulkus,– tai laipsniais, minutëmis bei sekundëmis ar

net sekundþiø dalimis), o vertikalioji aðis Z bû-tø skirta laikui. Kiekvienas istorinis ávykis, kul-tûros paveldo objektas, archeologinis radinys,muziejinis eksponatas, vietovardis, istorinis do-kumentas, personalija, procesas ar kitoks kul-tûros paveldo objektas bûtø iðreiðkiamas pererdvæ, laikà bei erdvës ir laiko santyká. Priklau-somai nuo objekto santykio su vieta ar laikuðioje koordinaèiø sistemoje jis realiai atrody-tø kaip taðkas (nekito nei erdvëje, nei laike),atkarpa (kito tik erdvëje arba tik laike) ar krei-vë (kito ir erdvëje, ir laike).

Siekiant integruoti sistemoje visus kultû-ros paveldo objektus ir atspindëti visas áma-nomas kultûros paveldo objektø datavimo ga-limybes, galima siûlyti hierarchinæ Lietuvos is-torinës chronologijos tezauro (Z aðis) schemà(1 lentelë). Schema yra sudaryta remiantisdviem pagrindiniais principais: duomenø pa-teikimo galimybiø bei sistemos stabilumo. Sie-kiant kuo didesniø duomenø pateikimo gali-mybiø, á schemà buvo átraukti visi realioje is-torinëje bei archeologinëje praktikoje naudo-jami datavimo bûdai: tikslios datos (metai, më-nuo, diena); apytikslis datavimas (amþius iramþiaus dalis arba tûkstantmetis ir tûkstant-meèio dalis) bei datavimas pagal archeologi-nius ir istorinius laikotarpius (vidurinysis ne-olitas, viduramþiai ir t. t.). Siekiant sistemosstabilumo siûloma susieti tarpusavyje bei uni-fikuoti visas schemos dalis, nors kai kurios iðjø (pvz., datavimas metø, juo labiau mënesiøir dienø tikslumu akmens ar þalvario amþiujeyra visiðkai nereikalingas). Tuo paèiu tikslu yrasuvienodintos ir periodø pradþios bei pabai-gos datos. Kiekvienas tûkstantmetis santyki-nai prasideda pirmøjø pirmojo amþiaus metøsausio mënesio 1 diena, o baigiasi 100 pasku-tiniojo amþiaus metø gruodþio mënesio 31 die-na; lygiai taip pat kiekvienas amþius santykinaiprasideda pirmøjø metø sausio mënesio 1 die-na, o baigiasi 100 metø gruodþio mënesio

9 Nenagrinëja jokiø konkreèiø terminijos klausimø, ta-èiau nuorodø á laiko ir erdvës sàsajas ðiame modelyje ga-lime aiðkiai rasti (Crofts, 2004).

113

Isto

rin

is

laik

otar

pis

Isto

rin

io

laik

otar

pio

dali

s

Isto

rin

io

laik

otar

pio

dali

es d

alis

Tū

kst

an

t-m

etis

T

ūk

sta

nt-

mečio

da

lis

Am

žiu

s A

mži

au

s

dali

s D

ešim

tmet

is

Met

ai

Mėn

uo

D

ien

a

Akm

ens

am

žiu

s N

eoli

tas

Ank

styv

asis

ne

olit

as

5–3

tūk

s-ta

ntm

etis

pr

. Kr.

Pra

džia

(1

–3

kiek

vien

o tū

kst

an

tmečio

am

žiu

s)

Vid

urys

(4

–7

kiek

vien

o tū

kst

an

tmečio

am

žiu

s)

Pab

aiga

(8–

10

kiek

vien

o tū

kst

an

tmečio

am

žiu

s)

Pir

mo

ji

pu

sė

(1–5

ki

ekvi

eno

tūk

stan

tmečio

am

žiu

s)

Ant

roji

pu

sė

(6–1

0 ki

ekvi

eno

tūk

stan

tmečio

am

žiu

s)

48–3

0 a.

pr

. Kr.

P

rad

žia

(1–3

0 ki

ekvi

eno

am

žia

us

met

ai)

Vid

urys

(3

1–70

ki

ekvi

eno

am

žia

us

met

ai)

Pab

aiga

(7

0–10

0 ki

ekvi

eno

am

žia

us

met

ai)

Pir

moj

i p

usė

(1

–50

kiek

vien

o am

žia

us

met

ai)

Ant

roji

p

usė

(5

1–10

0 ki

ekvi

eno

am

žia

us

met

ai)

Pir

mas

is

deši

mtm

etis

(1

–10

kiek

vien

o am

žia

us

meta

i)

Ant

rasi

s de

šim

tmet

is

(11–

20

kiek

vien

o am

žia

us

meta

i)

Tre

čia

sis

deši

mtm

etis

K

etvi

rtas

is

deši

mtm

etis

P

enkt

asis

de

šim

tmet

is

Šeš

tasi

s de

šim

tmet

is

Sep

tint

asis

de

šim

tmet

is

Ašt

unta

sis

deši

mtm

etis

D

evin

tasi

s de

šim

tmet

is

Deš

imta

sis

deši

mtm

etis

4800

–29

01

m.

pr. K

r.

Sau

sis

Vas

aris

K

ovas

B

alan

dis

Geg

užė

Bir

želi

s L

iepa

R

ug

pjū

tis

Ru

gsė

jis

Spa

lis

Lap

krit

is

Gru

odis

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

29

30

31

1 le

ntel

ë. C

hron

olog

inës

tez

auro

dal

ies

hier

arch

inë

stru

ktûr

a (p

avyz

dys)

114

31 diena (nors toks tikslumas yra absoliuèiaineaktualus prieðistorës periodizavimui). Sche-moje pateikiamas archeologiniø laikotarpiø(prieðistorës) datavimas parengtas remiantisLietuvoje jau nusistovëjusiomis praktinëmisarcheologinio datavimo schemomis10. Perëji-mo á istorinius laikus (viduramþiø pradþios)data schemoje santykinai laikoma 1236 m. sau-sio 1 d., nes kaip tik 1236 m. pirmà kartà raðy-tiniuose ðaltiniuose yra paminima MindaugoLietuva, su kuria galime sieti daugumos svar-biausiø viduramþiø Lietuvos politikos, kultû-ros bei ûkio istorijos ávykiø pradþià (krikðtas,karûnavimas, mûrinës statybos pradþia, pir-mieji Lietuvos raðto paminklai (Mindaugo laið-kai), miestø atsiradimas, kovø su Kryþiuoèiøordinu pradþia). Viduramþiø pabaiga schemo-je santykinai pasirinkta 1569 m. gruodþio 31diena. XVI a. antroji pusë – persilauþimo lai-kotarpis Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystësistorijoje. 1569–1570 metai yra tarsi ðio persi-lauþimo laikotarpio vidurys. Svarbiausi ðio lai-kotarpio ávykiai: Valakø reforma, Vilniaus ko-legijos ir universiteto ásteigimas, Liublino uni-ja, lietuviðkø knygø leidybos pradþia, pirmojilietuviø kalbos gramatika, Biblijos vertimas álietuviø kalbà, pirmosios barokinës baþnyèiosstatyba Nesvyþiuje, Bresto baþnytinë unija,Lietuvos statutai. 1570 m. sausio 1 d. prasidë-jæ naujieji laikai santykinai tæsiasi iki 1918 m.gruodþio 31 d., nes 1918 metai – lûþio laiko-tarpis ir Lietuvos, ir pasaulio istorijoje. Kaiptik tada prasideda dauguma XX–XXI a. isto-rijà veikusiø procesø: Pirmojo pasaulinio ka-ro pabaiga ir Paryþiaus taikos konferencija,kaip viena ið Antrojo pasaulinio karo prieþas-èiø; JAV iðkilimas; bolðevikø ásitvirtinimas Ru-sijoje; tautiniø valstybiø kûrimasis Rytø Eu-

ropoje; Lietuvos nepriklausomos valstybës su-kûrimas.

Praktiðkai vykdant kultûros paveldo objek-to datavimà bûtø fiksuojama ne maþiau kaippo vienà objekto chronologinæ ir geografinæsàsajà. Datavimas turëtø bûti vykdomas pasi-rinktais tezauro duomenimis uþpildant objek-tà apraðanèius laukus, kuriuos santykinai gali-me pavadinti „Pradþia“, „Kaita“, „Pabaiga“11.Paþymëtina, kad bet kuris tezaure esantis termi-nas galëtø bûti taikomas chronologiniø laukø uþ-pildymui. Vienintelis sistemos vykdomas riboji-mas bûtø terminø pasirinkimo galimybiøsusiaurinimas iki vienintelës galimybës judëti te-zauru vien horizontalia kryptimi. Pavyzdþiui, sis-temos vartotojas, pasirinkæs viduramþius, toliaugali rinktis tik XIII–XVI a.; pasirinkæs XIII a. –tik 1236–1300 metus; pasirinkæs 1236 metø va-sario mënesá – tik 1–29 dienas. Ir atvirkðèiai –pasirinkæs XV a., galëtø rinktis tik I tûkstant-metá ir tik viduramþius. Lauke „Pradþia“ pri-klausomai nuo kultûros paveldo objekto, per-sonalijos ar proceso tipo turëtø atsispindëti gi-mimas (personalija), pastatymas (statinys), pa-gaminimas (dirbinys), sukûrimas (dailës kûri-nys), pirmasis paminëjimas (vietovardis), at-siradimas (miestai, krikðèionybë, baudþiava irkt. procesai) ir t. t. Lauke „Pabaiga“ priklau-somai nuo kultûros paveldo objekto, persona-lijos ar proceso tipo turëtø atsispindëti mirtis(personalija), sugriovimas (statinys), sunyki-mas (dirbinys), paskutinis paminëjimas (vie-tovardis), pabaiga (procesas) ir t. t. Lauke„Kaita“ priklausomai nuo kultûros paveldo ob-jekto, personalijos ar proceso tipo turëtø atsi-spindëti dvejopa informacija. Visø pirma – pa-grindiniai su objektu susijæ ávykiai: perstaty-

10 Pagal: Girininkas, 1997; Rimantienë, 1984; Mi-chelbertas, 1986; Tautavièius, 1997; Grigalavièienë, 1995;Jovaiða, 1998; Jovaiða, 1999; Jovaiða, 2002.

11 Kultûros paveldo objekto apraðymo per ávyká mo-delis yra rekomenduojamas CIDOC–CRM. Ðiame mo-delyje taip pat gerai iðdëstyta „Pradþios“, „Pabaigos“ ir„Kaitos“ laukø hierarchinë struktûra (Crofts, 2004).

115

mai (pastatas), migracija (personalija), perta-pymas, restauravimas (dailës kûrinys), vieto-vardþio kaita (pvz., Starapolë–Marijampolë–Kapsukas–Marijampolë) bei pagalbiniai su ob-jektu susijæ ávykiai: tyrimas, suradimas, dova-nojimas, restauravimas, apraðymas. Atsiþvelg-damas á apraðomo kultûros paveldo objektoporeikius, sistemos vartotojas turëtø turëti ga-limybiø generuoti neribotà skaièiø „Kaitos“laukø.

Ðalia kiekvieno kultûros paveldo objektochronologinio apibûdinimo lauko turëtø bûtiprivalomas geografinio apibûdinimo laukas,kurá santykinai galime pavadinti „Vieta“. Tai-gi erdvë, kaip ir laikas, bûtø suskirstyta á su-sietus su chronologija sektorius, kuriuos sàly-giðkai pavadinkime „Pradþia–Vieta“, „Kaita–Vieta“ ir „Pabaiga–Vieta“. Sistema turi turëtigalimybiø apibûdinti objekto geografinæ pa-dëtá keturiais bûdais: pagal adresà (Lietuva,Utenos apskritis, Molëtø savivaldybë, Èiulë-nø seniûnija, Kulioniø kaimas); pagal pasirink-tà ið tezauro vietovardá (Kulionys); pagal vie-tovardþio identifikacijos kodà (ID) ir pagal ge-ografines koordinates. Sistemos struktûroje ðieketuri bûdai turi bûti susieti tarpusavyje. Pa-vyzdþiui, ávedus vietovardá, sistema já turi su-sieti su geografinëmis koordinatëmis, ID ir ati-tinkamo istorinio laikotarpio bei ðiuolaikineadministracine-teritorine struktûra (adresu),o ávestas koordinates – su tezaure esanèiais vie-tovardþiais, jø ID ir administracine-teritorinestruktûra. Jei yra keli vienodi vietovardþiai, sis-tema turëtø pateikti keletà galimø administ-racinës-teritorinës padalijimo struktûros beigeografiniø koordinaèiø variantø. Svarbu, kadbet kurio tezauro lygmens vietovardá apibûdi-nanèios geografinës koordinatës bûtø pakan-kamai iðsamios, bet ne smulkmeniðkos. Jos turibûti priklausomos nuo vietovës ploto. Koor-dinatës turi apimti visà toponimu ávardijamàplotà (Europos, Lietuvos, Vilniaus, Utenos ap-skrities ir t. t.) – nuo pieèiausio iki ðiauriausio

ir nuo labiausiai á rytus nutolusio iki labiausiaiá vakarus nutolusio vietovës taðko. Negerai, jeibûtø pateikiamos vien taðkinës koordinatës,susietos tik su kuria nors vieta (pvz., miestocentru). Toks geografiniø koordinaèiø patei-kimas (ploto, o ne taðko) yra bûtinas siekiantatvirkðtinio ryðio, t. y. tiksliø GPS koordina-èiø sàsajø su vietovardþiais, kad tiksliai nusta-tytume, pavyzdþiui, fiksuojamo nekilnojamokultûros paveldo objekto ar archeologiniø ty-rimø vietos administracinæ-teritorinæ priklau-somybæ. Sistemos vartotojas, ávedæs objekto(pvz., kulto pastato, archeologiniø tyrimø vie-tos ir kt.) koordinates, turi gauti tikslø atsaky-mà, kurioje vietovëje tas pastatas yra (buvo).Geografinë erdvës ir laiko tezauro dalis, kaipir chronologinë dalis, turëtø bûti grásta hie-rarchine medþiagos pateikimo struktûra. Ðihierarchinë struktûra turëtø bûti priklausomanuo administracinio teritorijos padalijimostruktûros kiekvienu konkreèiu (sistemos var-totojo pasirinktu) chronologiniu laikotarpiu.Kaip tik todël ðiame tezaure pirmiausia bûti-na ávesti kultûros paveldo objekto chronolo-ginius duomenis. Pavyzdþiui, sistemos varto-tojui lauke „Pradþia“ ávedus datà 2004 m. ba-landþio 20 d., lauke „Pradþia–Vieta“ turëtø at-sirasti galimybës rinktis ið hierarchinës geog-rafinës struktûros, kurios pavyzdys pateikia-mas 2 lentelëje. Taèiau, lauke „Pradþia“ jamávedus datà 1906 m. balandþio 20 d., lauke„Pradþia–Vieta“ turëtø atsirasti pasirinkimogalimybës ið visiðkai kitokios hierarchinës ge-ografinës struktûros (jos pavyzdys pateikiamas3 lentelëje). Kaip jau minëta, geografinë te-zauro dalis yra visiðkai suderinta su kiekvienoistorinio laikotarpio administraciniu padaliji-mu. Taèiau per konkretaus kiekvieno istoriniolaikotarpio vietovardþio sàsajas su geografinë-mis koordinatëmis tie patys vietovardþiai ver-tikaliai yra absoliuèiai susieti nepriklausomainuo vieno ar kito laikotarpio administraciniopadalijimo bei vienokios ar kitokios vartoja-

116

mos (vartotos) vietovardþio formos. Kartu pererdvës ir laiko tezauro geografinës ir chrono-loginës dalies sàsajas yra apribotos galimybëssupainioti vietovardþius laike. Pavyzdþiui, áves-ti vietovardá Kulionys akmens amþiaus lauke„Pradþia–Vieta“ turi bûti neámanoma, nes lau-ke „Pradþia“ pasirinkta data yra ankstyvesnëuþ ðio vietovardþio pirmojo paminëjimo raðy-tiniuose ðaltiniuose datà. Tikslios archeologi-niø kultûros paveldo objektø (archeologijospaminklø, archeologiniø radiniø, archeologi-niø ekspedicijø ataskaitø ir t. t.) sàsajos su ge-ografiniu vardynu turëtø bûti nustatomos perchronologiná laukà „Kaita“: surastas (radinys),tirtas (piliakalnis, gyvenvietë), apraðytas (pilia-kalnis, gyvenvietë), ávedant radimo, tyrimø, ap-raðymo ar kità datà (priklausomai nuo objekto

tipo) ir tuomet susiejant su to laikotarpio vie-tovardþiu ir administraciniu-teritoriniu pada-lijimu. Taèiau archeologiniø objektø geogra-finë bei chronologinë informacija laukuose„Pradþia“ ir „Pradþia–Vieta“ paprastai bûtølabai apytikslë (pvz., Lietuva, IV a.).

Susiedami geografinæ erdvæ ir laikà, neið-vengiamai susidursime su trimis erdvës ir lai-ko tezauro geografinës dalies pogrupiais. Taidabartiniai vietovardþiai; iðnykæ vietovardþiaiir senoviniai vietovardþiai, turintys atitikme-nis dabartiniais laikais12. Paprasèiausias yra da-bartiniø vietovardþiø pogrupis – ði medþiaga

ŽEMYNAS VALSTYBĖ APSKRITIS SAVIVALDYBĖ SENIŪNIJA VIETOVĖ

Europa Lietuvos

Respublika

Utena Molėtai Čiulėnai Kulionys

Toliejai

Čiulėnai Purvėnai ir

kitos toje

seniūnijoje

esančios

gyvenamosios

vietovės

ŽEMYNAS VALSTYBĖ GUBERNIJA APSKRITIS VALSČIUS VIETOVĖ

Europa Rusijos

imperija

Vilnius Vilnius Molėtai Kulionys

Čiulėnai Toliejai

Purvėnai ir kitos tame

valsčiuje

buvusios

gyvenamosios

vietovės

3 lentelë. Geografinës tezauro dalies hierarchinë struktûra, 1906 metai (pavyzdys)

2 lentelë. Geografinës tezauro dalies hierarchinë struktûra, 2004 metai (pavyzdys)

12 Noriu padëkoti dr. Vykintui Vaitkevièiui ir dr. Dai-vai Vaitkevièienei, su kuriais diskutuojant iðsikristaliza-vo trijø geografinio vardyno daliø idëja.

117

yra aiðkiai þinoma ir lengvai susiejama su ge-ografiniø koordinaèiø tinklu, administracinë-mis-teritorinëmis struktûromis bei chronolo-gija. Kiek sudëtingesnë situacija yra su senai-siais vietovardþiais, þinomais tik ið raðytiniø is-torijos ðaltiniø. Ávedant á tezaurà ðiuos vieto-vardþius, yra didelë dubliavimo grësmë dël ne-pakankamos medþiagos analizës. Kiek leng-viau su tais vietovardþiais, kurie sulaukë jei nemûsø dienø, tai bent jau XIX a. antrosios pu-sës. Jeigu jie yra paþymëti XIX a. pabaigos –XX a. pradþios Rusijos ar Vokietijos topogra-finiuose þemëlapiuose, jø identifikavimas sudabartiniais vietovardþiais ir (jei gyvenvietë yraiðnykusi) susiejimas su pakankamai tiksliomisgeografinëmis koordinatëmis nekelia didesniøproblemø. Didþiausia problema yra iðnykæ se-nieji vietovardþiai. Dalies jø tikrai nepavykssusieti su þemesnio lygmens geografinës tezau-ro dalies vietovëmis ar tiksliomis geografinë-mis koordinatëmis, taèiau sàsajos su aukðtes-nio lygmens vietovëmis (valstybe, apskritimi,gal net savivaldybe ar valsèiumi) tikrai ámano-mos. Be to, situacijà turëtø lengvinti tai, kadkiekvienas erdvës ir laiko tezauro vietovardisturës ðioje sistemoje individualø identifikavi-mo kodà (ID), o svarbiausi vietovardþiai darbus susieti ir su TGN kaip pagalbine istorinëserdvës ir laiko tezauro geografinio vardynopriemone. TGN pateikimas lietuviðko istori-nës erdvës ir laiko tezauro modelyje ir lietu-viðko geografinio vardyno sàsajos su TGN (tiekgeografinëmis koordinatëmis, tiek ID kodais)yra svarbios ir lietuviðko kultûros paveldo pa-teikimo uþsienyje bei lietuviðkø skaitmeniniokultûros paveldo sistemø integravimo á pasau-lines skaitmeninio kultûros paveldo sistemasprasme. Aiðkios lietuviðkø vietovardþiø sàsa-jos su bene geriausiu pasaulyje geografiniu te-zauru leistø netrukdomai vykdyti tokio pobû-dþio integracijà13.

Erdvës ir laiko tezauro geografinëje dalyjekiekvienas vietovardis galëtø bûti apraðomasvienoda lentelës forma (Duomenø bazës lau-kø sistema), susieta tiek su geografine (koor-dinatës), tiek su chronologine (Z aðis) duome-nø bazës dalimi, taip pat tarpusavyje (jei vie-tovardþiai yra atitikmenys vienas kito atþvil-giu, pvz., Marijampolë–Kapsukas). Svarbiau-si vietovardá apibûdinantys laukai turëtø bûtidabartinë vietovardþio forma; senosios vieto-vardþio formos ir jø vartojimo ðaltiniai beichronologiniai laikotarpiai; visos þinomos vie-tovardþio administracinës priklausomybës for-mos; vietovardþio geografinës koordinatës;vietovardþio paminëjimo ðaltiniai bei átraukti

13 Apie skirtingø sistemø tarpusavio integravimà ne-maþai kalbëta ir raðyta (Doerr, 2004).

54,054,5

55,0

55,5

56,0

56,5

1200

1400

1600

1800

2000

23,824,0

24,224,4

24,624,8

25,025,225,425,6

4

32

1

Data

me

tais

Ilgum

a laip

snia

is

Platuma laipsniais

1 pav. Integralaus, trimaèio istorinës erdvës ir laikotezauro duomenø grafinis vaizdas, vietovardþiai:Druskininkai (1), Molëtai (2), Pasvalys (3) ir Birþai (4).Apatinis grafiko taðkas reiðkia miesto pirmojo pami-nëjimo raðytiniuose ðaltiniuose datà, o virðutinis –2004 metus (visi ðie vietovardþiai yra iðlikæ). Geraimatomi atstumai tarp miestø erdvëje. Atlikta suduomenø apdorojimo programa Origin 6.1, vienagalimø grafiko projekcijø.

118

vietovardá pasiûliusiø specialistø pavardës. Ka-dangi erdvës ir laiko tezauro kûrimas yra ilga-laikis procesas – sistema turëtø bûti atvira.Naujas vietovardis á tezaurà turëtø patekti jo„atradëjui“ uþpildþius „Termino kandidato for-mà“14 (savotiðkà paraiðkà) ir sistemos admi-nistratoriui jà patikrinus. Termino kandidatoformoje turëtø bûti ðie laukai: vietovardis; do-kumento, kuriame rastas vietovardis, apibû-dinimas; dokumento data; vietovardþio patei-kimo dokumente kontekstas ir originali for-ma; vietovardþio administracinë priklausomy-bë seniau (dokumento sudarymo momentu);vietovardþio galimos sàsajos su jau esamais

erdvës ir laiko tezauro dabarties vietovardþiaisbei dabartine administracine priklausomybe;naujo vietovardþio atradëjo pavardë, vardas,institucinë priklausomybë.

Geografinë ir chronologinë informacijaerdvës ir laiko tezaure taip pat turëtø bûti su-sieta ir þemëlapiais. Kiekvienas administraci-nis padalijimas (chronologiðkai paþymëtas antaðies Z) turëtø atsispindëti horizontaliame(aðys X ir Y) þemëlapyje. Tai galëtø bûti pa-prasèiausias skaitmeninis administracinis þe-mëlapis su nurodytais tam tikro laikotarpio ad-ministracinio padalijimo centrais ir administ-raciniø vienetø ribomis15.

15 Tokio tipo þemëlapiø gausu internete, pvz., Euro-pos istoriniai þemëlapiai (Euratlas, 2003).

54,6054,65

54,7054,75

54,8054,85

54,9054,95

55,0055,05

1200

1400

1600

1800

2000

25,2

25,3

25,4

25,525,6

25,725,8

3 2

1

Da

ta m

eta

is

Ilgum

a laipsn

iaisPlatuma laipsniais

2 pav. Integralaus, trimaèio istorinës erdvës ir laikotezauro duomenø grafinis vaizdas, baþnyèios:Vilniaus Ðv. Marijos Magdalietës (1), Dubingiøkatalikø (2), Vilniaus Arkikatedra (3). Apatinisgrafiko taðkas reiðkia baþnyèios ákûrimo datà, ovirðutinis – paskutinio paminëjimo datà. Grafikøpertrûkiai rodo laikotarpius, kai toje vietoje baþnyèiosnebuvo. Atlikta su duomenø apdorojimo programaOrigin 6.1, viena galimø grafiko projekcijø.

5052

5456

5860

1876

1878

1880

1882

1884

1886

1888

1890

1892

1894

1896

1898

1900

1902

1904

1906

1908

1910

1912

1914

12141618

202224

26283032

87

6

64

5 4

3

2

1

Da

ta m

eta

is

Ilguma laipsniaisPlatuma laipsniais

3 pav. Integralaus, trimaèio istorinës erdvës ir laikotezauro duomenø grafinis vaizdas, personalija: M.K. Èiur-lionio gyvenimas. Apatinis grafiko taðkas reiðkiagimimà, virðutinis – mirtá. Skaièiai parodo vietoves:Varëna (1), Druskininkai (2), Plungë (3), Varðuva(4), Leipcigas (5), Vilnius (6), Sankt Peterburgas (7),Pustelnikas (8). Kreivë nurodo personalijos judëjimàlaike ir erdvëje. Atlikta su duomenø apdorojimoprograma Origin 6.1, viena galimø grafiko projekcijø.

14 Taip daroma Jungtinëje Karalystëje (MDA, 1998).

119

ÐALTINIAI IR LITERATÛRA

• Aleksandria Digital Library Project [interaktyvus].[California, USA]. University of California, 2003 [þiû-rëta 2004 m. balandþio 16 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.alexandria.ucsb.edu/>.• Archaeological repertory of Romania [interakty-

vus]. [Bucharest, Romania]: Vasile Parvan Instituteof Archaeology, 2003 [þiûrëta 2004 m. geguþës 6 d.].Prieiga per internetà:

<http://archweb.cimec.ro/scripts/ARH/RAR–In-dex/selen.asp>.

• Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1996 m. ir1997 m. [interaktyvus]. [Vilnius, Lietuva]: Kultûros

Aptardami platesnes erdvës ir laiko tezau-ro taikymo galimybes galime teigti, kad inte-gralus trimatis erdvës ir laiko tezauras gali bûtine tik tvirtas skaitmeninamo kultûros pavel-do duomenø ávedimo pagrindas, bet ir kultû-ros paveldo duomenø vizualizavimo bei jøkompiuterinës statistinës analizës modelis.Kiekvienà laukais „Pradþia“, „Pabaiga“, „Kai-ta“, „Pradþia–Vieta“, „Pabaiga–Vieta“, „Kai-ta–Vieta“ apraðytà kultûros paveldo objektà,personalijà ar procesà galima iðreikðti vizua-liai kaip taðkà, atkarpà ar kreivæ trimatëje ko-ordinaèiø sistemoje ir lyginti jø tarpusavio san-tyká, ieðkoti sàryðio galimybiø, taikyti jiems sta-tistinius analizës metodus.

Taigi integralus istorinës erdvës ir laiko te-zauras bûtø ne tik kultûros paveldo skaitme-ninimo standartas, bet ir kultûros paveldo in-formacijos kompiuteriniø tyrimø modelis beipats savaime skaitmeninta kultûros paveldovertybë.

Iðvados

1. Lietuvoje intensyvëja kultûros paveldoskaitmeninimo procesai, taèiau nëra neitam tinkamos nacionalinës strategijos,nei standartø, nei reikiamo institucijø

tarpusavio bendradarbiavimo. Ateityjetai gali tapti viena svarbiausiø skaitme-niniø sistemø sutrikimø prieþasèiø.

2. Vieni svarbiausiø kultûros paveldà api-bûdinanèiø parametrø yra istorinë erd-vë ir istorinis laikas, taèiau Lietuvoje në-ra sukurta universaliø, kultûros pavel-do skaitmeninimui taikytinø istorinëserdvës ir laiko apibûdinimo bei klasifi-kavimo sistemø.

3. Dël Lietuvos kultûros paveldo istorinësraidos specifikos mums netinkamas nëvienas ið pasaulyje þinomø istorinës erd-vës ir laiko pateikimo tezaurø modeliø.

4. Geriausia iðeitis bûtø sukurti savo inte-gralø trimatá Lietuvos istorinës erdvësir laiko tezaurà. Tezaure atsispindëtø irvisi praktikoje naudojami datavimo bû-dai, ir visi þinomi vietovardþiai bei ad-ministracinio-teritorinio padalijimostruktûros.

5. Integralus istorinës erdvës ir laiko te-zauras bûtø ne tik kultûros paveldoskaitmeninimo standartas, taèiau ir kul-tûros paveldo informacijos kompiute-riniø tyrimø modelis, pats savaime –skaitmeninta kultûros paveldo vertybë.

vertybiø apsaugos departamentas, 1997–1998 [þiûrë-ta 2004 m. balandþio 12 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.heritage.lt/archeologija_atl.htm>.• Audio recordings at the University of Tromsø [in-

teraktyvus]. [Norway]: Andreas Østby, 1998 [þiûrëta2004 m. geguþës 4 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.dokpro.uio.no/engelsk/place_names. html>.• Azp_Max [interaktyvus]. [Poznan, Poland]: Poz-

nan Archaeological Museum, 2004 [þiûrëta 2004 m.geguþës 6 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.muzarp.poznan.pl/muzeum/muz_eng/komp_arch.htm>.

120

• Barrington Atlas of the Greek and Roman World[interaktyvus]. [Princeton, USA]: Princeton Univer-sity Press, 2004 [þiûrëta 2004 m. balandþio 16 d.].Prieiga per internetà:

<http://pup.princeton.edu/titles/6773.html>.• Canadian Geographical Names Data Base

(CGNDB) [interaktyvus]. [Ottawa, Canada]: Geog-raphical Names Section Centre for Topographic In-formation Natural Resources Canada, 2003 [þiûrëta2004 m. geguþës 6 d.]. Prieiga per internetà:

<http://geonames.nrcan.gc.ca/index_e.php>.• CROFTS, Nick. DOERR, Martin. GILL, Tony.

STEAD, Stephen. STIFF, Matthew. Definition of theCIDOC Conceptual Reference Model. [interaktyvus].Produced by the ICOM/CIDOC Documentation Stan-dards Group, continued by the CIDOC CRM SpecialInterest Group. Version 3.4.10. 12th March 2004 [þiû-rëta 2004 m. balandþio 27 d.]. Prieiga per internetà:

<http://cidoc.ics.forth.gr/scope.html>.• CULTIVATE–CE, ES 5BP projektas (angl. Cul-

tural Heritage Applications Network). [interaktyvus].[Vilnius, Lietuva]: Vilniaus universiteto, Komunika-cijos fakulteto, Bibliotekininkystës ir informacijosmokslø institutas, 2003 [þiûrëta 2003 m. spalio 12 d.].Prieiga per internetà:

<http://www.lt.cultivate–europe.org>.• Dictionary of Computing Terms (HTML) [inte-

raktyvus]. [Needham, USA]: TechTarget, 2000–2004[þiûrëta 2004 m. sausio 17 d.] Prieiga per internetà:

<http:/ /whatis .techtarget.com/definit ion/0,,sid9_gci211948,00.html>.

• Digitisation. A Project Planning Checklist [inte-raktyvus]. [York, United Kingdom]. Art and Huma-nities Data Service, 1998 [þiûrëta 2003 m. spalio28 d.]. Prieiga per internetà:

<http://ahds.ac.uk/checklist.htm>.• DOERR, Martin; KRITSOTAKI, Athina; STE-

AD, Stephen. Which Period is It? A Methodology toCreate Thesauri of Historical Periods. 2004 [interakty-vus]. [þiûrëta 2004 m. geguþës 6 d.]. Prieiga per in-ternetà:

<http://cidoc.ics.forth.gr>.• DOERR, Martin; STEAD, Stephen. The CI-

DOC conceptual reference model, a tool for integ-rating cultural information. Ið Beyond the artifact.CAA 2004. Prato (Italy). 2004, p. 3–4.

• Dvarø sodybø paveldas [interaktyvus]. [Vilnius,Lietuva]: Kultûros paveldo centras, 2003 [þiûrëta 2004 m.balandþio 12 d.]. Prieiga per internetà:

<http://195.182.67.68/dvarai/index.jsp>.

• Euratlas. 2003 [interaktyvus]. [United Kingdom].[þiûrëta 2004 m. balandþio 16 d.]. Prieiga per internetà:

<www.euratlas.com>.• Getty Thesaurus of Geographic names [interaktyvus].

[Los Angeles, USA]: The J. Paul Getty Trust, 2000 [þiû-rëta 2004 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.getty.edu/research/conducting_rese-arch/vocabularies/tgn>.

• GIRININKAS, Algirdas; LUKOÐEVIÈIUS, Oli-jardas. Lietuvos prieðistorë. Vilnius: Agora, 1997. 192 p.

• Global Gazetter Version 2 [interaktyvus]. [Lin-coln, USA]: Falling Rain Genomics, Inc., 1996–2004[þiûrëta 2004 m. geguþës 6 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.calle.com/world/>.• GLOSIENE, Audrone; MANZHUKH, Zinai-

da. Lithuania: Cultural Heritage Digitisation Initiati-ves in Lithuanian Memory Institutions. Ið eCulture,December 2003, vol. 4, issue 5, p. 8–9.

• GRIGALAVIÈIENË, Elena. Þalvario ir anksty-vasis geleþies amþius Lietuvoje. Vilnius: Mokslo ir en-ciklopedijø leidykla, 1995. 279, [1] p.

• Guide to the field collection of Native Geographi-cal names [interaktyvus]. [Ottawa, Canada]: Cana-dian Permanent Committee on Geographical Names,1998–2000 [þiûrëta 2004 m. geguþës 6 d.]. Prieiga perinternetà:

<http://geonames.nrcan.gc.ca/index_e.php>.• Heavens-Above Main Page. [interaktyvus] [USA]:

Chris Peat, Heavens-Above GmbH, 2004 [þiûrëta 2004m. geguþës 6 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.heavens–above.com/selecttown.asp?Country ID=LH&lat=0&lng=0&alt=0&loc= Unspe-cified&TZ=CET>.

• High-Tech Dictionary [interaktyvus]. [Minneapo-lis, USA]: Key Professional Media, Inc., 2004 [þiûrë-ta 2004 m. sausio 17 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.computeruser.com/resources/dictio-nary/index.html>.

• Hutchinson Encyclopaedia [interaktyvus]. [Abing-don, United Kingdom]: Helicon Publishing LTD, 2000.[þiûrëta 2004 m. sausio 17 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.tiscali.co.uk/reference/dictionaries/computers/data/m0005831.html>.

• JOVAIÐA, Eugenijus (projekto vadovas). Gim-toji istorija [CD–ROM]: Lietuvos istorijos vadovëlis:nuo 7 iki 12 klasës. Vilnius: Elektroninës leidybosnamai, 2002.

• JOVAIÐA, Eugenijus (projekto vadovas). Lietu-va iki Mindaugo [CD–ROM]. Vilnius: Elektroninësleidybos namai, 1999.

121

• JOVAIÐA, Eugenijus. Þvilgsnis á Aukso amþiø[CD–ROM]. Vilnius: Elektroninës leidybos namai,1998.

• Kultûros paveldas ir aerofotografija [interaktyvus].[Vilnius, Lietuva]: Kultûros vertybiø apsaugos de-partamentas, 1998–1999 [þiûrëta 2004 m. balandþio12 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.heritage.lt/archeologija_aero.htm>.• Leidimai archeologiniams tyrimams ir þvalgymams

[interaktyvus]. [Vilnius, Lietuva]: Kultûros vertybiøapsaugos departamentas, 1998–1999 [þiûrëta 2004 m.balandþio 12 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.heritage.lt/archeologija_leid.htm>.• Lietuviø kultûros ðaltiniø elektroninis sàvadas [in-

teraktyvus]. [Vilnius, Lietuva]: Lietuviø literatûros irtautosakos institutas, Lietuviø kalbos institutas, Lie-tuvos istorijos institutas, Matematikos ir informati-kos institutas, 2003–2004 [þiûrëta 2004 m. geguþës2 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.aruodai.lt>.• Lietuvos etnokosmologijos muziejus [interakty-

vus]. [Molëtai, Lietuva]: Lietuvos etnokosmologijosmuziejus, 2004 [þiûrëta 2004 m. balandþio 12 d.].Prieiga per internetà:

<http://www.cosmos.lt>.• Lietuvos integrali bibliotekø informacijos sistema

[interaktyvus]. [Vilnius, Lietuva]: NacionalinësM. Maþvydo bibliotekos LIBIS centras, 1997–2003 [þiû-rëta 2004 m. balandþio 12 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.lnb.lt/about/structure/libisc.html>.• Lietuvos kultûros paveldo tûkstantmeèio virtuali

paroda [interaktyvus]. [Vilnius, Lietuva]: Matemati-kos ir informatikos institutas, 1998–2000 [þiûrëta 2004 m.balandþio 12 d.]. Prieiga per internetà:

<http://daugenis.mch.mii.lt/Alka/foje.lt.htm>.• Lietuvos muziejai [interaktyvus]. [Vilnius, Lie-

tuva]: Lietuvos nacionalinis dailës muziejus, Lietu-vos muziejø asociacija; Þemaièiø kultûros draugijosinformacijos centras; Matematikos ir informatikos ins-titutas, Þemaièiø kultûros, akademinio jaunimo ir vai-kø paramos fondas, 2004 [þiûrëta 2004 m. balandþio12 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.muziejai.lt>.• Lietuvos muziejø rinkiniø informacinës sistemos

(LIMIS) koncepcija [interaktyvus]. [Vilnius, Lietuva]:LR Kultûros ministerijos darbo grupë, 2002–2004[þiûrëta 2003 m. spalio 12 d.]. Prieiga per internetà:<http://www.ldm.lt/Koncepcija/koncepcija.html>.

• Lietuvos nacionalinis dailës muziejus [interakty-vus]. [Vilnius, Lietuva]: Lietuvos nacionalinis dailës

muziejus, 2004 [þiûrëta 2004 m. balandþio 12 d.].Prieiga per internetà:

<http://www.ldm.lt>.• Lietuvos nacionalinis muziejus [interaktyvus]. [Vil-

nius, Lietuva]: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2004 [þiû-rëta 2004 m. balandþio 12 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.lnm.lt>.• Lietuvos taikomoji dekoratyvinë dailë [interakty-

vus]. [Vilnius, Lietuva]: Lietuvos nacionalinis dailësmuziejus, 2004 [þiûrëta 2004 m. balandþio 12 d.].Prieiga per internetà:

<http://www.tdaile.lt>.• Lietuvos vargonø paveldas [interaktyvus]. [Vil-

nius, Lietuva]: Kultûros paveldo centras, 2003 [þiû-rëta 2004 m. balandþio 12 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.kpc.lt/>.• Literature List, the Etymology Register in Uppsa-

la, Sweden [interaktyvus]. [Norway]: Andreas ¨stby,

1998 [þiûrëta 2004 m. geguþës 4 d.]. Prieiga per in-ternetà:

<http://www.dokpro.uio.no/engelsk/place_names.html>.

• MDA Archaeological Objects Thesaurus [inte-raktyvus]. [Cambridge, United Kingdom]: MDA, En-glish Heritage & Royal Commission on the Histori-cal Monuments of England, 1998 [þiûrëta 2004 m.balandþio 16 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.mda.org.uk/archobj/archcand.htm>.• Mérimée patrimoine architectural [interaktyvus].

[Paris, France]: Ministère de la Culture et de la Com-munication – direction de l’Architecture et du Patri-moine, 2004 [þiûrëta 2004 m. geguþës 6 d.]. Prieigaper internetà:

<http://www.culture.gouv.fr/documentation/memoire/FRANCE/france–dpt.htm>.

• Merriam–Webster Online Dictionary [interakty-vus]. [Springfield, USA]: Merriam–Webster Inc., 2004[þiûrëta 2004 m. sausio 17 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.m–w.com/cgi–bin/dictionary?book=Dictionary&va=digitization&x=21&y=17>.

• MICHELBERTAS, Mykolas. Senasis geleþies am-þius Lietuvoje: I–IV a. Vilnius: Mokslas, 1986. 270, [1] p.

• MIDAS. A manual and data Standart for monu-ment inventories [interaktyvus]. [Swindon, UnitedKingdom]: English Heritage, 2003 [þiûrëta 2003 m.lapkrièio 16 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.english–heritage.org.uk/filestore/nmr/standards/midas3rdreprint.pdf>.

• NMR Maritime Place Name Thesaurus [interak-tyvus]. [Swindon, United Kingdom]: English Herita-

122

ge, 2003 [þiûrëta 2003 m. lapkrièio 16 d.]. Prieiga perinternetà:

<http://www.english–heritage.org.uk/thesaurus/mar_place/default.htm>.

• Norwegian Farm Names [interaktyvus]. [Norway]:Andreas ¨stby, 1998 [þiûrëta 2004 m. geguþës 4 d.].Prieiga per internetà:


• Onomasticon provinciarum Europae latinarum[interaktyvus]. [Wien, Osterreich]: Stadtarchäologie,2003 [þiûrëta 2004 m. balandþio 16 d.]. Prieiga perinternetà:

<http://www.wien.gv.at/archaeologieopel.htm>.• Pergamentø kolekcija [interaktyvus]. [Vilnius, Lie-

tuva]: Lietuvos nacionalinë M. Maþvydo biblioteka,2003 [þiûrëta 2004 m. balandþio 12 d.]. Prieiga perinternetà: <http://www.mb.vu.lt/unesco/turinys.htm>.

• Pergamentø skaitmeniniø vaizdø archyvas [inte-raktyvus]. [Vilnius, Lietuva]: Lietuvos mokslø akademi-jos biblioteka, 2002 [þiûrëta 2004 m. balandþio 12 d.].Prieiga per internetà:

<http://www.mab.lt/pergamentai/index.html>.• PULMAN, ES 5BP projekto (angl. Public Lib-

raries Mobilizing Advanced Networks) [interaktyvus].[Vilnius, Lietuva]: Vilniaus universiteto Komunika-cijos fakulteto Bibliotekininkystës ir informacijos moks-lø institutas, 2003 [þiûrëta 2003 m. spalio 12 d.]. Priei-ga per internetà:

<www.pulmanweb.org>.• RIMANTIENË, Rimutë. Akmens amþius Lietu-

voje. Vilnius: Mokslas, 1984. 343 p.• Senoji lietuviø skulptûra: kryþiai ir koplytëlës [in-

teraktyvus]. [Vilnius, Lietuva]: Lietuvos nacionalinisdailës muziejus, 2004 [þiûrëta 2004 m. balandþio 12 d.].Prieiga per internetà:

<http://www.tradicija.lt>.• TAUTAVIÈIUS, Adolfas. Vidurinis geleþies am-

þius Lietuvoje (V–IX a.). Vilnius: Piliø tyrimø centras„Lietuvos pilys“, 1997. 35 p.

• The Home Name Register (Bustadnavnregisteret)[interaktyvus]. [Norway]: Andreas ¨stby, 1998 [þiû-rëta 2004 m. geguþës 4 d.]. Prieiga per internetà:


• The Land Register Draft of 1950 (Matrikkelut-kastet fra 1950) [interaktyvus]. [Norway]: Andreas

¨stby, 1998 [þiûrëta 2004 m. geguþës 4 d.]. Prieigaper internetà:

<http://www.dokpro.uio.no/engelsk/place_names.html>.• The Place Name Archives at the University of

Troms¸ [interaktyvus]. [Norway]: Andreas ¨stby, 1998[þiûrëta 2004 m. geguþës 4 d.]. Prieiga per internetà:


• The Place-Name Database (demo) [interaktyvus].[Norway]: Andreas ¨stby, 1998 [þiûrëta 2004 m. ge-guþës 4 d.]. Prieiga per internetà:


• VAITKEVIÈIUS, Gediminas. Ankstyvasis Vil-nius: árodomumo vingiai. Ið Kultûros paminklai. Vil-nius, 2000, t. 7.

• Valstybinës archeologinës komisijos medþiagos ro-dyklë [interaktyvus]. [Vilnius, Lietuva]: Kultûros ver-tybiø apsaugos departamentas, 1998–1999 [þiûrëta2004 m. balandþio 12 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.heritage.lt/archeologija_vak.htm>.• Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinki-

niai [interaktyvus]. [Vilnius, Lietuva]: UNESCO, Vil-niaus universiteto biblioteka, 1998 [þiûrëta 2004 m.balandþio 12 d.]. Prieiga per internetà:

<http://pergamentai.mch.mii.lt/pergamentai.lt.htm• Virtuali Lietuvos kultûros paveldo biblioteka [in-

teraktyvus]. [Vilnius, Lietuva]: Lietuvos nacionalinëM. Maþvydo biblioteka, 2003–2004 [þiûrëta 2004 m.geguþës 2 d.]. Prieiga per internetà:

<http://www.lnb.lt>.• VOORIPS, A. Electronic Information Systems

in archaeology. Some notes and comments [interak-tyvus]. Ið Archeologia e Calcolatori. 1998, Nr. 9,p. 251–267 [þiûrëta 2003 m. spalio 12 d.]. Prieiga perinternetà:

<http://soi.cnr.it/~archcalc/indice/iyear.htm>.• „Voruta“. Lietuvos Respublikos kultûros verty-

biø registrø informacinë sistema [interaktyvus]. [Vil-nius, Lietuva]: Kultûros paveldo centras, 1999 [þiû-rëta 2004 m. balandþio 12 d.]. Prieiga per internetà:

<http://195.182.67.101/cgi–bin/informix.sh>.• Writings by school children from Nordland and

Troms counties (the Indreb¸ material) [interaktyvus].[Norway]: Andreas ¨stby, 1998 [þiûrëta 2004 m. ge-guþës 4 d.]. Prieiga per internetà:


123

Digital technologies developed during the last deca-des substantially change the processes of accumula-tion, custody, record and investigation of culturalheritage as well as the processes of spread of infor-mation on cultural heritage. In generalization of cur-rent situation of digitalization of Lithuanian cultu-ral heritage we can single out its several basic fea-tures. They are: a) great willingness of the mostinstitutions to digitalize the data they have; b) fi-nancial problems of digitalization; c) absence of na-tional strategy; d) low level of inter-institutional col-laboration; e) low level of standardization. Takinginto account the last three features of current situ-ation we can forecast that sooner or later (if thesituation does not change) Lithuanian digital infor-mation systems of cultural heritage will be confron-ted with the problem of usage efficiency.

Perhaps the most important parameters charac-terizing cultural heritage are historical space andhistorical time. But we do not have any wider sys-tems of presentation and classification of historicalspace and time designed for digitalization of cultu-ral heritage in Lithuania. Object of this article is themodels of historical geography and historical chro-nology applied in digitalization of cultural heritage.Aim of the article is presentation and substantiationof the model of space and time thesaurus (stan-dard) of Lithuanian systems of digitalization of cul-tural heritage.

The basic aims of such thesaurus should be thefollowing:

1. Creation of a universal method of presenta-tion of historical space and time in digital en-vironment.

2. Consolidation of general scheme (standard)

of periodization and historical geography (tomake the end of disputes among the specia-lists on this subject).

3. Standardization of space and time presenta-tion in digital environment.

4. Organization of management of digital infor-mation of cultural heritage.

5. Geographical and chronological classificationof the objects of cultural heritage.

6. Integration of all historical geographical datain single system that becomes a form of digitalcultural heritage.

7. Digitalization of the data of different objectsof cultural heritage in single and integral form.

8. Analysis and dating of information of the ob-jects of cultural heritage.

9. Creation of schemes of cultural development.In fact, Lithuanian thesaurus of historical space

and time would be a three-dimensional system ofaxes where horizontal axes X and Y would be anexpression of geographical latitude and longitude indegrees, and the vertical axis Z would be meant fortime. Each object of cultural heritage would be ex-pressed through space, time and relation betweenspace and time. Depending on the relation of theobject with place and time, in this system of axes itwould look like a point (changed neither in spacenor in time), segment (changed only in space or intime) or curve (changed in space as well as in time).

An integral thesaurus of historical space and timewould be a standard of digitalization of cultural he-ritage as well as a model of computer studies ofinformation on cultural heritage and a digitalizedvalue of cultural heritage.

Áteikta 2004 m. geguþës 17 d.

DIGITALIZATION OF CULTURAL HERITAGE: MODEL OF THE INTEGRAL,THREE-DIMENSIONAL THESAURUS OF HISTORICAL SPACE AND TIME

Rimvydas Lauþikas

S u m m a r y

124


BIBLIOTEKOS SKAITMENINËJE TERPËJE

Skaitmeniniø dokumentøinformacijos sistemos projektas

Regina Varnienë

Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydobibliotekos direktoriaus pavaduotoja,Bibliografijos ir knygotyros centro direktorë,socialiniø mokslø daktarëMartynas Maþvydas National Library of LithuaniaDeputy director of the library, director of theCenter of the Bibliography and Book Science,Doctor of social sciencesGedimino pr. 51, LT-01504 VilniusTel. (8 ~ 5) 239 8502, faks. (8 ~ 5) 249 6055El. paðtas: [email protected], www.lnb.lt

Lietuvos nacionalinë Martyno Maþvydo biblioteka, vykdydama jai pavestas publikuoto kultûrospaveldo ilgalaikio iðsaugojimo funkcijas ir siekdama integruotis á Europos elektroninio turinioerdvæ, parengë kilnojamøjø kultûros vertybiø skaitmeninimo ir prieigos projektà, kurio pagrin-dinës idëjos yra pristatomos ðioje publikacijoje . Projektavimo rezultatai vëliau buvo panaudotirengiant galimybiø studijà „Integralios virtualios bibliotekø informacinës sistemos sukûrimas“(2004). Galimybiø studija ir kita projektinë dokumentacija 2004 m. rugsëjo 15 d. áteikta Centrineiprojektø valdymo agentûrai Europos Sàjungos struktûriniø fondø paramai gauti*.

Valstybës ilgalaikës raidos strategijoje, nusta-tanèioje mûsø ðalies ekonominës, socialinës iraplinkos apsaugos bei kitø srièiø politikos gai-

res iki 2015 m. ir patvirtintoje Lietuvos Res-publikos Seimo 2002 m. lapkrièio 12 d. nuta-rimu Nr. IX-1187, ávardytas ir pagrindinis Lie-tuvos kultûros ilgalaikës strategijos tikslas –iðsaugoti, aktualinti paveldëtas ir bendràsiasEuropos kultûros vertybes jungiantá Lietuvoskultûros tapatumà ir uþtikrinti jo tàsà, atvirà

* LIBIS virtualios aplinkos sukûrimas: projektas(2004); Integralios virtualios bibliotekø informacinëssistemos sukûrimas. Galimybiø studija (2004).

125

sklaidà ir konkurencingumà ðiuolaikiniameLietuvos, Europos Sàjungos ir pasaulio kultû-rø kontekste.

Lietuvos kultûros politikos nuostatose, ku-rioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriau-sybës 2001 m. geguþës 14 d. nutarimu Nr. 542,suformuluoti ðie Lietuvos kultûros politikostikslai: iðsaugoti ir puoselëti nacionalinës kul-tûros tapatumà; skatinti kûrybinæ veiklà ir me-no ávairovæ; plëtoti informacinæ visuomenæ;skatinti nacionalinës kultûros atvirumà; suda-ryti visuomenei sàlygas dalyvauti kultûroje irjà vartoti.

Lietuvos kultûros politikos nuostatose pa-þymëta, jog bûtina toliau diegti Lietuvos bib-liotekose informacines sistemas; sudaryti skai-tytojams sàlygas naudotis tarptautiniu biblio-tekø abonementu ir globaliais informacijos tin-klais; sudaryti bibliotekose tinkamas sàlygaskaupti ir saugoti nacionalinio kultûros ir moks-lo paveldo objektus; ágyvendinti bibliotekø mo-dernizavimo programà.

Lietuvos nacionalinëje informacinës visuo-menës plëtros koncepcijoje, patvirtintoje Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. vasa-rio 28 d. nutarimu Nr. 229, nurodoma, jog vals-tybës ir savivaldybiø misija – sudaryti sàlygasinformacinës visuomenës plëtrai ir skatinti ðáprocesà, padëti gyventojams ásilieti á pasaulioinformacinæ visuomenæ, pasinaudoti jos teikia-momis galimybëmis; skatinti dalyvauti Euro-pos Sàjungos programose ir projektuose, su-daranèiuose palankias sàlygas plëtoti Lietuvosinformacinæ visuomenæ. Strategijoje nurody-ta, kad siekiant tikslo reikia puoselëti Lietu-vos kultûrà, iðsaugoti ir plëtoti informacinessistemas, jø funkcionavimo infrastruktûras, su-sijusias su ðvietimo ir kultûros ástaigø veikla,jø tarptautiniais ryðiais, pasitelkus informaci-nes technologijas, kaupti ir skleisti informaci-jà apie Lietuvos kultûros ir kalbos vertybes.

Nors svarbiausiuose Lietuvos Respublikos

dokumentuose ir aktuose apibrëþtas Lietuvospaveldo ilgalaikis iðsaugojimas, aktualinimasir prieiga pasitelkiant informacines technolo-gijas, taèiau ði problema mûsø ðalyje nërasprendþiama koordinuojant atminties institu-cijø (bibliotekø, muziejø ir archyvø) veiklà.

Kadangi ðalyje nepradëtas kurti svarbusbibliotekø, muziejø ir archyvø visateksèiø do-kumentø duomenø bankas, nei Lietuvos, neiuþsienio pilieèiai negali naudotis visomis„elektroninës bibliotekos“ paslaugomis, t. y.gauti dokumentus, esanèius nutolusiose bib-liotekose, muziejuose ir archyvuose.

Vykdydama jai pavestas publikuoto kultû-ros paveldo ilgalaikio iðsaugojimo funkcijas,ir siekdama atkreipti valstybës institucijø dë-mesá á poreiká integruotis á Europos elektroni-nio turinio erdvæ, LNB parengë kilnojamøjøkultûros vertybiø ilgalaikio iðsaugojimo kon-cepcijos projektà, numatantá integruoti atmin-ties institucijas (bibliotekas, muziejus ir archy-vus), skaitmeninti kultûros paveldà ir sukurtibendrà informacinæ sistemà. Ðis projektas pa-teiktas Lietuvos kultûros ministerijai.

Lygiagreèiai LNB specialistës R. Varnienë(grupës vadovë), G. Bastauskienë, T. Gustie-në, J. Steponaitienë parengë projektà „LIBISvirtualios aplinkos sukûrimas“ (2004), numa-tantá senø ir retø dokumentø skaitmeninimà,ðiø dokumentø prieigà virtualios bibliotekospagrindu.

Ðio projekto rezultatai buvo panaudoti ren-giant galimybiø studijà „Integralios virtualiosbibliotekø informacinës sistemos sukûrimas“(2004). Jà rengë Italijos ámonë „A.R.S. Pro-getti S.r.l.“, pasirinkusi Lietuvos ekspertusE. Banionytæ (grupës vadovë), G. Kulvietá,E. Kurilovà, D. Peèká.

Be galimybiø studijos, dar buvo parengtaprojekto paraiðka ES struktûriniø fondø pa-ramai gauti ir ðiø metø rugsëjo 15 d. áteiktaCentrinei projektø valdymo agentûrai.

126

Pateikto projekto ES fondø finansavimuigauti savininkas ir galutinis naudos gavëjas –Lietuvos nacionalinë Martyno Maþvydo bib-lioteka. Projekto partneriai – Lietuvos dailësmuziejus ir Lietuvos archyvø departamentas.

Pagrindinis projekto tikslas – sudaryti Lie-tuvos ir uþsienio vartotojams sàlygas interak-tyviai nemokamai naudotis Lietuvos bibliote-kø, archyvø ir muziejø sukauptais dokumen-tais, atitinka Europos Sàjungos kultûros pa-veldo skaitmeninimo politikà, apibrëþtà Lun-do principais (The Lund Principles, 4 April2001) ir Lundo veiksmø planu (Action Plan onCoordination of Digitisation Programmes andPolicies: Implementation Framework for Digiti-sation Coordination Actions in Europe, 23 July2001).

1. Integralios virtualios bibliotekøinformacijos sistemos (IVBIS)sukûrimo metodologija

Specialiojoje ir mokslinëje literatûroje skait-meninë biblioteka apibûdinama ávairiai: pa-skirstyta skaitmeninë biblioteka (Vemulapalliir kt., 2002), skaitmeninë biblioteka (Calvane-se ir kt., 2000; Birkmaier, 1994; Wang, 1998),virtualios realybës skaitmeninë biblioteka(Heuer ir kt., 2000), skaitmeninë komunika-cinë sistema (Horii ir kt., 1999).

Ðiame projekte terminu „integrali virtualibiblioteka“ mes apibrëþiame skaitmeninës in-formacijos saugyklà, atliekanèià tradicineskaupimo, saugojimo ir prieigos prie informa-cijos funkcijas, ir paskirstytà sistemà, platinan-èià turimà skaitmeninæ informacijà, aktyviaiskatinanèià ir palaikanèià ðios informacijos kû-rimo procesà.

Kad ir kokios ávairios bûtø sàvokos, apibû-dinanèios skaitmeninës informacijos kaupimàir prieigos prie jos organizavimo apraðymà, li-teratûroje suformuluoti gana vienodi reikala-

vimai (McNab ir kt., 1998; Borbinha ir kt.,1998), keliami struktûroms, vykdanèioms vir-tualios bibliotekos funkcijas.

IVBIS metodologijos pagrindu pasirinktasISO 14721:2003 Space Data and InformationTransfer Systems – Open Archival InformationSystem – Reference Model (OAIS), priimtaskaip standartinis modelis, tinkantis kurti elek-troniniø iðtekliø archyvines sistemas, kurios yraatviros informacijos keitimuisi su kitomis sis-temomis.

OAIS turiná sudaro atviro archyvo ideolo-gija ir veiksmø strategija, numatanti: tiksløveiksmø planà ir turiná; vienodà standartiza-cijà, uþtikrinanèià visø pasaulio ðaliø elektro-niniø iðtekliø archyvø (EIA) suderinamumà;funkciná EIA universalumà, laiduojantá atlie-kamø funkcijø ir operacijø iðsamumà bei ryðásu kitais jau egzistuojanèiais LIBIS posiste-miais; bendrà ilgalaikio elektroniniø iðtekliø(EI) iðsaugojimo ateinanèioms kartoms stra-tegijà ir technologijà; prieigos prie EI strate-gijà.

OAIS modelio pagrindu parengta IVBIS:• organizacinë funkcinë struktûra, uþtik-

rinanti ryðá su kitais LIBIS posistemiais(1 pav.);

• ilgalaikio elektroniniø iðtekliø saugoji-mo rekomendacijos;

• prieigos prie elektroniniø iðtekliø reko-mendacijos.

2. IVBIS tikslai ir uþdaviniai

Virtuali biblioteka turi tuos paèius tikslus(2 pav.) ir funkcijas kaip ir tradicinë, taèiaujos galimybës yra daug didesnës. IVBIS sukû-rimas ne tik iðpleèia jau egzistuojanèiø LIBISfunkcijø vykdymà, bet ir uþtikrina visateksèiøelektroniniø iðtekliø pateikimà nutolusiemsvartotojams, paspartina ávairiø leidiniø rengi-mà.

127

1 pav. IVBIS organizacinë funkcinë struktûra

3

Duomenų

valdymas

Komplektavimo

modulis

Katalogavimo

modulis

2

Archyvinis

saugojimas

6

Ilgalaikis

išsaugojimas

5

Administra-

vimas

Metaduomenys

Metaduomenys

1

Patalpinimas

EIA

AIP

IPP

AIP

Užklausa ir rezultatai4

Kreiptis

AIP

Metaduom

enys

8

Ataskaitos

Ataskaitos

Ataskaitos

Ataskait

os

Ataskaitos

ISP

LIBISAutonominiai EI

(off-line)

Neautonominiai EI

(on-line)

Metaduomenys

IVBIS

7

Metaduomenys

EIA serveris

EIA

harvesteris

Paieška ir

paslaugos

LNB katalogas

OPAC

Visateksčiai

dokumentai

Suvestinis katalogas

OPAC

VartotojaiVartotojai

HTML naršyklėSkaitmeninimas

Knyga. . . . . . . . . . . . . . .

Laikraštis n diskelisNamų

puslapis e.laikraštis e.knyga n išteklius

AIP - archyvinės informacijos paketas

IPP - informacijos pateikimo paketas

ISP - informacijos skleidimo paketas

128

LIBIS produktai ir paslaugos, prieinamiper bibliotekos vidaus tinklà ir per jos inter-neto svetainæ, sudaro integralios virtualios bib-liotekos pagrindà. Èia virtuali terpë siejamasu galutiniu vartotoju.

IVBIS turi bûti kuriama tais paèiais prin-cipais kaip ir visi kiti LIBIS posistemiai ir mo-duliai, siekiant:

• iðvengti funkcijø dubliavimo. Todël IV-BIS funkcijø vykdymui reikia maksima-liai panaudoti esamus LIBIS moduliusir posistemius, atliekanèius analogiðkasfunkcijas;

• uþtikrinti vienkartiná bibliografiniøáraðø (BÁ) ir autoritetiniø áraðø (AÁ) su-darymà bei daugiafunkciná ðiø áraðønaudojimà, pasitelkiant visus EI posis-temio informacijos produktus kituoseLIBIS struktûriniuose padaliniuose;

• spræsti EI kaupimo, katalogavimo, ar-chyvavimo, ilgalaikio iðsaugojimo uþda-vinius, maksimaliai naudojant kitus LNBstruktûrinius padalinius bei egzistuojan-èià LIBIS organizacinæ struktûrà.

Pagrindinis IVBIS tikslas – sudaryti Lietu-vos ir uþsienio gyventojams sàlygas interakty-viai naudotis atminties institucijoje sukauptaisdokumentais.

Pirmojo lygio pirmasis tikslas (3 pav.) sie-kiamas sprendþiant ðiuos uþdavinius:

• suformuojant kultûros paveldo skait-meninimo atrankos kriterijus (1.1);

• parengiant skaitmeninamø kolekcijø irobjektø sàraðà (1.2);

• uþtikrinant skaitmeninamø dokumen-tø integravimà á EIA (1.3);

• pritaikant rinkoje esamus ilgalaikioiðsaugojimo metodus (1.4).

Projekte suformuoti Lietuvos kultûros pa-veldo atrankos skaitmeninimui kriterijai, pa-remti Minerva programos rekomendacijomisbei Lietuvos spaudos istorijos tradicija. Atrink-ta skaitmeninimui 3 605 654 dokumentø, lai-komø bibliotekø, archyvø ir muziejø fonduose.

Projektavimo metu taip pat buvo pareng-tos suskaitmenintø dokumentø integravimo áEIA bei jø ilgalaikio iðsaugojimo rekomenda-cijos.

2 pav. IVBIS sukûrimo tikslai

Sudaryti Lietuvos ir užsienio gyventojams sąlygas

interaktyviai naudotis atminties institucijose

sukauptais dokumentais

Pagrindinis

tikslas

Sukurti IVBIS valdymo struktūrą

3.

Antrojo lygio

tikslas

Užtikrinti ilgalaikį Lietuvos kultūros ir

mokslo paveldo išsaugojimą

1.

Pirmojo

lygio

tikslaiUžtikrinti prieigą prie Lietuvos kultūros

ir mokslo paveldo

2.

129

Pirmojo lygio antrasis tikslas (3 pav.) sie-kiamas sprendþiant ðiuos uþdavinius:

• suformuojant efektyvios prieigos prieskaitmeniniø dokumentø mechanizmà(2.1), plaèiau apraðytà ðios publikacijos7 skyriuje;

• uþtikrinant skaitmeniniø iðtekliø biblio-grafinæ apskaità (2.2), kuri realizuoja-ma jau funkcionuojanèiu LIBIS NBDBmoduliu;

• parengiant autoriø teisiø apsaugos me-chanizmà (2.3), kuris ðioje publikacijo-je neaptariamas.

Antrojo lygio tikslas (4 pav.) – sukurti IV-BIS valdymo struktûrà, siekiamas sprendþiantðiuos uþdavinius:

• sukuriant IVBIS palaikymo ir plëtrosgrupæ (3.1);

• ákuriant skaitmeninimo padalinius (3.2);• uþtikrinant IVBIS sàveikà su funkcio-

nuojanèiais LIBIS moduliais ir posiste-miais (3.3).

Antrojo lygio pirmasis uþdavinys „SukurtiIVBIS palaikymo ir plëtros grupæ“ sprendþia-mas vykdant ðias funkcijas:

• rengiant IVBIS plëtros projektus ir ieð-kant finansavimo ðaltiniø (3.1.1);

• kontroliuojant IVBIS projekto eigà irplëtrà (3.1.2);

• kontroliuojant teisiniø ir norminiø do-kumentø taikymà (3.1.3).

Antrojo lygio antrasis uþdavinys „Ákurtiskaitmeninimo padaliná“ sprendþiamas vyk-dant ðias funkcijas:

• skaitmeninant atrinktus kultûros pavel-do objektus (3.2.1);

• perduodant skaitmeninamus objektus áEIA (3.2.2);

• vykdant skaitmeninimo technikos eks-ploatavimà ir prieþiûrà (3.2.3);

3 pav. IVBIS pirmojo lygio tikslai

Užtikrinti ilgalaikį Lietuvos kultūros ir

mokslo paveldo išsaugojimą

Pirmojo

lygio

tikslai

Parengti autorių

teisių apsaugos

mechanizmą

2.3.

Suformuoti

kultūros pavel-

do skaitme-

ninimo atran-

kos kriterijus

1.1.

Parengti skait-

meninamų ko-

lekcijų ir objektų

sąrašą

1.2.

Užtikrinti skait-

meninamų do-

kumentų integ-

ravimą į EIA

1.3.

Pritaikyti rin-

koje esančius

ilgalaikio išsau-

gojimo metodus

1.4.

Suformuoti

efektyvios priei-

gos prie skaitme-

nizuotų doku-

mentų mecha-

nizmą 2.1.

Užtikrinti skait-

menizuotų

išteklių

bibliografinę

apskaitą

2.2.

Parengti DB

architektūrą

1.3.1.

Pritaikyti arba

sukurti PĮ

1.4.1.

Parengti skaitmeni-

zuotų dokumentų

perdavimo į EIA

mechanizmą

1.3.2.

FunkcijosFunkcijos

Įdiegti šiuolai-

kinius prieigos

standartus

2.1.1.

Pritaikyti arba

sukurti PĮ

IVBIS poreikiams

2.1.2.

Įsigyti reikalingą

techninę įrangą

2.1.3.

Uždaviniai Uždaviniai

1.

Užtikrinti prieigą prie Lietuvos kultūros ir

mokslo paveldo 2.

Suformuotiefektyviosprieigos prieskaitmeniniødokumentømechanizmà 2.1.

Uþtikrintiskaitmeniniøiðtekliøbibliografinæapskaità

2.2.

Parengti skaitme-niniø dokumentøperdavimo á EIAmechanizmà

1.3.2.

130

• teikiant pasiûlymus dël technikos ir PÁatnaujinimo (3.2.4).

Antrojo lygio treèiasis uþdavinys „Uþtik-rinti IVBIS sàveikà su funkcionuojanèiais LI-BIS moduliais ir posistemiais“ sprendþiamasvykdant ðias funkcijas:

• sujungiant IVBIS su NBDB Autorite-tiniø áraðø duomenø banku (3.3.1);

• sujungiant IVBIS su Suvestiniu katalo-gu (SK) (3.3.2);

• sujungiant IVBIS su Katalogavimo,Komplektavimo ir Skaitytojø aptarna-vimo moduliais (3.3.3).

Treèiojo uþdavinio pirmosios funkcijos(3.3.1) realizavimas uþtikrins einamosios vals-tybinës ir kitos bibliografijos leidiniø parengi-mà elektroniniu bûdu publikuotø (naujø) EIatveju. Suskaitmenintø senøjø dokumentø at-veju – retrospektyviosios nacionalinës biblio-grafijos leidiniø arba jø papildymø parengimà,jeigu jie nebuvo parengti.

Treèiojo uþdavinio antrosios funkcijos(3.3.2) realizavimas uþtikrins IVBIS sujungi-mà su SK ir leis greta bibliografinës informaci-jos vartotojui pateikti ir visatekstá dokumentà.

3. IVBIS duomenø saugojimoir valdymo sistemos

Atsiþvelgdami á tai, kad LIBIS bibliografiniaiduomenys saugomi reliacinëse duomenø ba-zëse, mes siûlome IVBIS kurti naudojant in-tegruotà bûdà.

Integruotas sprendimas, grindþiamas relia-cine duomenø sistema, turi daug pranaðumø,bûdingø klasikiniam duomenø baziø taikymobûdui, – apsaugos ir duomenø atgaminimo me-chanizmus, galimybæ uþtikrinti privatumà periðskirtines teises, transakcijø sàvokas (kuriosypaè svarbios norint saugiai perduoti nepaþeis-tas licencijas, licencijuotus dokumentus ir ási-gijimo duomenis) ir galingas paieðkos galimy-bes (kurias galima ir toliau tobulinti, derinantjas su informacijos paieðkos bûdais, pavyzdþiui,SQL-99).

Be tokiø visateksèiø duomenø baziø kaipspecializuotos informacijos paieðkos sistemos suduomenø bazës funkcijomis, IVBIS reikmëmsgalëtø bûti naudojamos objektinës technologi-jos reliacinës duomenø bazës (ORDBVS).Dël galimybës jas iðplësti ORDBVS leidþia

4 pav. Antrojo lygio tikslas

Sukurti IVBIS valdymo struktūrą

3.

Sukurti IVBIS palaikymo

ir plėtros grupę 3.1.

Įkurti skaitmeninimo

padalinius

3.2.

Antrojo lygio

tikslas

Uždaviniai

Rengti IVBIS

plėtros pro-

jektus ir ieškoti

finansavimo

šaltinių

3.1.1.

Kontroliuoti

IVBIS

projekto

eigą ir

plėtrą

3.1.2.

Kontroliuoti

teisinių ir

norminių

dokumentų

taikymą

3.1.3

Vykdyti

atrinktų kultū-

ros paveldo

objektų skait-

meninimą

3.2.1.

Vykdyti

skaitmeninamų

objektų

perdavimą

į EIA

3.2.2.

Vykdyti

skaitmeninimo

technikos

eksploatavimą

ir priežiūrą

3.2.3.

Teikti

pasiūlymus

dėl technikos

ir PĮ atnau-

jinimo

3.2.4.

Funkcijos Funkcijos

Užtikrinti IVBIS sąveiką

su funkcionuojančiais LIBIS

moduliais ir posistemiais

3.3.

IVBIS

sujungimas

su NBDBn

Autoritetiniu

duomenų banku

3.3.1.

IVBIS

sujungimas

su SK

3.3.2.

IVBIS sujun-

gimas su Katalo-

gavimo ir Komp-

lektavimo,

Skaitytojų

aptarnavimo

moduliais

3.3.3.

Funkcijos

131

nustatyti vartotojo pasirinktus duomenø tipusir duomenø baziø paprogramas bei nuosekløtaikomosios programos logikos perkëlimà áduomenø baziø serverá. Be to, paprastai neat-skiriama ORDBVS dalis yra informacijos pa-ieðkos (IP) sistemos.

IVBIS siûloma naudotis Oracle 9i XDB(XML duomenø bazë) palaiko ir XML ágalin-tà, ir prigimtiná XML duomenø saugojimà. Jipanaikina ribà tarp reliaciniø ir XML duome-nø per SQL savybes (ádiegtas paieðkos siste-mos lygmeniu), kurios leidþia vartotojui ma-tyti reliacinius duomenis kaip XML, o XMLduomenis – kaip reliacinius. Pagrindinë ið tøsavybiø yra duomenø tipas XMLType – ið anks-to numatytas objektø tipas, kuris leidþia sau-goti XML dokumentus. Kaip ir visi kiti objek-tø tipai, XMLType gali bûti naudojamas kaiplentelëje esanèio stulpelio ar perþiûros duo-menø tipas. Pastarasis aspektas itin svarbus,kadangi XML „vaizdà“ – virtualø XML doku-mentà – galima sukurti ið bet kokiø duomenønepriklausomai nuo to, ar jie reliaciniai, arXML.

Papildþius SQL daugybe operatoriø, XMLduomenis bûtø galima matyti kaip reliacinius,ir atvirkðèiai. XMLType duomenys gali bûtisaugomi dviem bûdais: objektinëje reliacinë-je saugykloje arba kaip CLOB (Character Lar-ge Object) tipo duomenys. Saugyklos nuosta-tas galima keisti, o XML taikomosios progra-mos nepriklausomai nuo pasirinktos nuosta-tos naudoja toká patá kodà (norint pakeisti sau-gyklos/saugojimo tipà, duomenø bazæ bûtinaiðkelti, o po to ákelti).

Naudojant objektiná reliaciná saugojimobûdà, patys vartotojai nustato sàryðius su ano-tuotàja XML schema. Pateikiamas konkretauselemento ar atributo saugojimui panaudotosSQL struktûros pavadinimas ir duomenø ti-pas (tai gali bûti ir objekto tipas). Vartotojaigali patys sukurti sàryðius arba naudoti numa-

tytuosius XDB generuotus sàryðius. Skirtingainuo daugumos programinës árangos, kuriXML saugojimui naudoja objektinius reliaci-nius sàryðius, XDB gali sukurti abipusius sà-ryðius su XML dokumentais DOM (DocumentObject Model) lygmeniu. Tam ji naudoja slap-tuosius stulpelius, kuriuose saugo tokià infor-macijà (kuri nëra tiesiogiai modeliuojamaSQL) kaip vieno lygio elementø tvarka, apdo-rojimo instrukcijos, komentarai ir tai, ar stul-pelis atitinka tam tikrà elementà ar atributà.

Kita svarbi XDB savybë yra ta, kad XMLsaugykla leidþia duomenø bazëje esamusXMLType objektus perþiûrëti kaip failø siste-mà, t. y. XMLType objektams (nepriklausomainuo to, ar juose tikrai yra XML duomenø, artik reliaciniai duomenys, matomi kaip XML)saugyklos hierarchijoje gali bûti priskirtas tamtikras marðrutas ar atitinkamas URL (UniformResource Locator). Tuomet juos galima pasiek-ti per WebDAV, FTP (File Transfer Protocol),JNDI (Java Naming and Directory Interface) irSQL; pastaroji turi tam skirtus specialius ope-ratorius. Be to, saugykla iðlaiko visà informa-cijà apie objektus, tokià kaip objekto savinin-kas, pakeitimø datos, versija ir prieigos kon-trolë.

4. Pastovaus identifikavimostandartai

Egzistuoja keletas formaliø identifikatoriø arvardø suteikimo skaitmeniniams iðtekliamssistemø: URI (Uniform Resource Identifier),URN (Uniform Resource Name), DOI (Digi-tal Object Identifier), Handles, ISBN, ISSN, SI-CI (Serial Item and Contribution Identifier), BI-CI (Books Item and Component Identifier),ISWC (International Semantic Web Conferen-ce), PII. Taèiau tik kelias ið jø bus galima nau-doti kaip pastoviuosius identifikatorius, pa-lengvinanèius prieigà prie interaktyviø iðtek-

132

liø, esanèiø paskirstytoje sistemoje, nebent jiebûtø registruoti kaip URI vardø suteikimo sis-temos ir turëtø vardø atpaþinimo sistemà ar-ba priklausytø kitoms vardø suteikimo siste-moms, turinèioms kokià nors vardø atpaþini-mo sistemà.

Virtualiose bibliotekose formatø identifi-katoriø vaidmuo itin didelis. Esamo URL/URIstandarto, kurá palaiko didþioji dalis interneteesanèios informacijos, pranaðumas yra plaèiainaudojama atpaþinimo sistema DNS (DomainName System) pavidalu. Be atpaþinimo siste-mos neámanoma á reikiamà serverá nukreiptiuþklausø, naudojanèiø identifikatorius, ir gautireikalingà iðtekliø arba priimtinà jo pakaitalàmetaduomenø pavidalu.

4.1. Unikalieji iðtekliøidentifikatoriai (URI)

Ðiuo metu internete naudojami URI identifi-katoriai. Apibûdintos dvi stambiausios URIkategorijos – URL ir URN: „Toliau URI galibûti klasifikuojamas ir kaip iðtekliaus vietosidentifikatorius, ir kaip iðtekliaus vardas. Ter-minas Uniform Resource Locator (URL) reið-kia URI poaibá, kuris identifikuoja iðteklius pa-teikdamas jø tiesioginës prieigos mechanizmà(pvz., jø buvimo vietà tinkle), o ne vien tikidentifikuodamas iðtekliø pagal jo vardà ar ki-tus jam bûdingus poþymius. Terminas UniformResource Name (URN) reiðkia URI poaibá, ku-ris bûtinas, kad iðteklius iðliktø unikalus ir ne-pakitæs pasauliniu lygmeniu, net jei jis nebe-egzistuoja ar tampa nebeprieinamas“ (RFC2396..., p. 2).

Ðiuo metu ið ðiø dviejø kategorijø daugiau-sia naudojamas URL. Juo apraðoma ir daugu-ma internete esamø iðtekliø. URL paprastai ap-raðo iðteklius pagal jo dabartinæ buvimo vietà.

Didþiausias URL, kaip nekintanèio iden-tifikatoriaus, trûkumas yra tas, kad jis pagrás-

tas buvimo vieta, nes identifikatorius pasikeisperkëlus medþiagà á kità serverá arba á kità topaties serverio failø struktûros vietà. Taip nu-tikus visos nuorodos á ðá iðtekliø, esanèios ki-tuose dokumentuose ar duomenø bazëse, ne-beveiks. Interneto medþiagos nepastovumas,atsirandantis dël failø kaitos ir tinklalapiø per-tvarkymo, nekalbant jau apie medþiagos ðali-nimà, iðryðkino sunkumus uþtikrinant nuola-tinæ prieigà prie medþiagos, esanèios sistemo-je, kurioje naudojama vardø struktûra, pagrástafailo buvimo vieta.

4.2. Unikalieji iðtekliø vardai (URN)

Daugiau vilèiø teikia URN, kuris iðliktø ne-pakitæs net iðtekliø perkëlus ar jam visiðkai ið-nykus.

1995 m. pabaigoje buvo pasiektas svarbiau-sias susitarimas dël URN sintaksës ir nutartaieðkoti techninio sprendimo, kuris atitiktø dau-gumos vartotojø poreikius. Taèiau tik 1997 m.geguþæ buvo priimtas oficialus susitarimas dëlURN sintaksës ir ji buvo iðleista leidiniu „RFC2141 URN Syntax“.

4.3. Metaduomenø formatasDublin Core

Bibliografiniai formatai metaduomenims pa-teikti yra pernelyg sudëtingi, todël atsiradodaugelis kitø – supaprastintø variantø.

Lietuvoje jau keletà metø naudojamasDublin Core (www.lnb.lt/libis/meta.php), kuráLNB pritaikë elektroniniø iðtekliø archyvavi-mui ir identifikavimui. Ðis formatas leidþia at-likti paieðkà pagal laukus, analogiðkai kaip bib-liografiniø duomenø formatas UNIMARC.Elektroniniø iðtekliø kataloguotojas gali kaippagalbinæ priemonæ naudoti 15 metaduome-nø elementø rinkiná, sukurtà pirmiausia auto-riams, kûrëjams, leidëjams, apraðantiems elek-troninius iðteklius tinkle. Dublin Core forma-

133

tas yra paprastas, taèiau jo HTML (hiperteks-to þymëjimo kalbos) sintaksë gali bûti sudë-tinga, todël áraðà galima efektyviai indeksuotiir konvertuoti á kitus formatus, áskaitantUNIMARC.

5. Prieigos standartai

5.1. Pastovieji unikalieji iðtekliausvietos (PURL) identifikatoriai

WWW prieigos adresas yra nepastovus ir todëlnegali bûti pritaikytas paieðkai kataloguose.

Bendras ðios problemos sprendimas yraURN. Siekiant padëti URN technologijos plët-rai, OCLC sukûrë vardijimo ir vertimo/sprendimo paslaugà bendriesiems interneto ið-tekliams. Vardus, kurie gali bûti laikomi pasto-viais URL (PURL), ámanoma vartoti dokumen-tuose ir katalogavimo sistemose. PURL padidi-na teisingo sprendimo tikimybæ ir tokiu bûdu su-maþina katalogo palaikymo naðtà bei iðlaidas.

PURL priskyrimas yra tarpinis þingsnisdiegiant URN, taèiau PURL gali bûti nebran-giai ir mechaniðkai paversti galutine URNforma.

Nors PURL aptarnavimas yra palaikomasOCLC, PURL modelis lengvai pritaikomasplatinimui tinkle. Serverius gali turëti organi-zacijos, ásipareigojusios palaikyti pastovias var-dijimo schemas (bibliotekos, valstybinës orga-nizacijos, leidëjai ir kiti). Nuo PURL modelioir aptarnavimo sukûrimo nemaþai institucijøpareiðkë norà formaliai dalyvauti ir palaikytisavo PURL serverius. OCLC laisvai platinaPURL kodà, kad palengvintø greità ðios tech-nologijos platinimà.

5.2. Protokolas Z39.50

Z39.50 yra standartas, apibrëþiantis kliento irserverio architektûra paremtà informacijos pa-

ieðkà ir iðgavimà. Jis nurodo, kokias struktû-ras ir procedûras turi naudoti klientas, norë-damas ieðkoti serverio pateikiamoje duome-nø bazëje (DB), iðgauti paieðkos metu suras-tus áraðus, perþiûrëti terminø sàraðus. Taip patjis numato papildomø paslaugø palaikymà: pri-ëjimo prie DB kontrolæ, iðtekliø kontrolæ, pa-galbos funkcijà ir kitas papildomas funkcijas.Ðis protokolas skirtas apibrëþti dviejø iðgau-nant informacijà bendraujanèiø programø –kliento ir serverio (jos gali veikti skirtinguosekompiuteriuose) – sàveikà; jis neapibrëþiakliento ir galutinio vartotojo (pvz., skaitytojo)sàveikos ar sàsajos.

Standartas apibrëþia abstrakèià DB struk-tûrà. Galima sakyti, kad standarto prasme DBsusideda ið dviejø tarpusavyje nepriklausomødaliø: paieðkinës ir vaizduojamosios. Paieðki-næ dalá sudaro atributø, priskirtø kiekvienamið áraðø, rinkinys. Paieðkos metu nurodyti kri-terijai, suformuluoti atributø prasme, leidþiaatrinkti dalá áraðø. Ði áraðø dalis yra vadinamarezultato aibe. Áraðai rezultato aibëje yra vie-nareikðmiðkai identifikuojami savo eilës nume-riu. Norint pamatyti konkretø áraðà, reikiakreiptis á vaizduojamàjà DB dalá, kuri pagalrinkiná <rezultato aibë, áraðo numeris> pa-teikia konkretø áraðà.

Sistemoje iðskiriami:1. Z39.50 klientas (toliau tekste klientas);2. Z39.50 serveris (toliau tekste serveris).Kliento paskirtis yra formuluoti galutinio

vartotojo komandas standarte numatytomispriemonëmis, kurios apibendrintai vadinamosTaikymø protokolo duomenø vienetais arbasutrumpintai TPDV (Application Protocol Da-ta Unit – APDU), ir siøsti jas serveriui.

Serveris gauna komandas TPDV pavidaluir pakeièia jas komandø seka, reikalinga atlik-ti paieðkà duomenø bazëse. IVBIS struktûro-je bus taikomas Z39.50.

134

6. IVBIS architektûra

Pleèiant internetà buvo vykdoma daugybë pro-jektø, kuriais siekta padaryti prieinamus tinklemoksliniø dokumentø fondus, daugiausia kom-piuterijos mokslo srities. Viena ryðkiausiø to-kiø iniciatyvø buvo NCSTRL (Networked Com-puter Science Technical Reference Library) – á tin-klà sujungti serveriai, teikiantys trijø rûðiø pa-slaugas: saugojimo, indeksavimo ir vartotojo sà-sajos. Dabar NCSTRL pasiekë pasauliná mas-tà, o jos saugyklos iðplito po daugiau nei 60 uni-versitetø ir mokslinio tyrimo centrø visame pa-saulyje (McNab ir kt., 1998; Calado ir kt., 2003).

Projektuodami IVBIS mes pasinaudojomeminëto NCSTRL projekto pranaðumais ir siû-lome IVBIS architektûrà projektuoti kaip pa-skirstytà sistemà, valdanèià savo centrinæ ir lo-kalias informacijos saugyklas vietiniuose ser-veriuose. Apibendrinta IVBIS architektûra pa-teikiama 5 paveiksle.

LIBIS egzistuojanèià architektûros sistemàdabartiniu metu galima iðplësti sukuriant do-kumentø saugyklos serverá, kuriame bûtø sau-gomi suskaitmeninti dokumentai, iðlaikant da-bartinës LIBIS sistemos standartus, programi-næ árangà, funkcijas.

IVBIS vartotojø profiliai laikomi bendro-je serverio direktorijoje, kur prieigai galëtø bû-ti panaudotas supaprastintas katalogø priei-gos protokolas LDAP, detaliau apibûdintasITU (International Telecommunication Union)rekomendacijoje X.500.

Tezaurai yra daugiakalbiai ir diegiami va-dovaujantis standartu ISO-5964. Sistema áke-lia (ir iðkelia) formalø tezaurà, kuris skirtasmetaturinio reprezentavimui.

Pagrindiniai IVBIS vietiniø serveriø blo-kai pateikti 6 paveiksle. Originalus DIENSTprotokolas ir vartotojo sàsaja turëtø bûti mo-difikuota, kad palaikytø daugiakalbæ prieigà.Ðis patobulinimas visiðkai suderinamas su ori-ginaliu protokolu ir leidþia toje paèioje siste-moje kartu veikti ir originaliems, ir iðplësti-niams serveriams.

Naudojantis indeksavimo árankiu visi me-taduomenys ir visi visateksèiai dokumentai yraindeksuojami.

IVBIS centrinis serveris turës dar du mo-dulius, kuriø neturi vietiniai serveriai.

Nacionalinës bibliotekos darbuotojamsatrinkus dokumentus, naujas centrinio ser-verio surinkimo modulis, naudodamas

5 pav. IVBIS architektûra

Sąvokų erdvėIntegruoti tezaurai:

• UDK

• LNB rubrikynas

• AĮ

•reikšminių žodžių žodynas

Vartotojų

katalogas

Dokumentų

saugykla

LDAP

serverisFiltravimo

paslauga

PURL

serveris

Vietinis serverisVietinis serveris

Centrinis serveris

135

HTTP, nukopijuos atrinktus dokumentus ið vie-tiniø serveriø, o vëliau skatins vietiniø doku-mentø pateikimà. Kitas naujas komponentasyra grupinë áspëjimo paslauga, kurià suaktyvi-na tam tikri veiksmai saugyklose (tokie kaipnaujo dokumento ar anotacijos pateikimas).

Centrinio serverio pateikimo modulá siû-loma modifikuoti, kad bûtø galima tvarkyti ar-chyvà, kuris traktuojamas kaip centrinio ser-verio fondas. Numatyta pakeisti ir centrinësrodyklës tvarkymo bûdà. IVBIS centrinis ser-veris periodiðkai surinks vietines rodykles iðjø serveriø bei metaduomenø failus, o rodyk-les sukurs vietiniuose serveriuose. Tai bûtinanaudojant Glimpse, taèiau teigiamas dalykasyra tas, kad bendras duomenø bankas atspa-resnis gedimams, nes nepriklauso nuo vieti-niø serveriø.

7. IVBIS prieigos organizavimas

Literatûros analizë parodë, kad jau sukurta ne-maþai metodø, uþtikrinanèiø veiksmingà pri-

eigà prie suskaitmenintø ir elektroniniø iðtek-liø. Vienas ið veiksmingiausiø metodø, mûsønuomone, galëtø bûti Vokietijos specialistø su-kurtas ir virtualiø dokumentø serveriø archi-tektûros pagrindu ádiegtas projektas BlueView(BlueView: Virtual Document Servers for Digi-tal Libraries).

Ðio metodo esmë yra ta, kad visateksèiøduomenø baziø arba informacijos paieðkos sis-temø objektiniø reliaciniø DBVS dokumentøsurinkimo paslaugos ir ávairios dokumentinëspaslaugos sujungiamos viename serveryje.

Prieigà prie nevienalyèiø vietiniø sistemøgalima suteikti per bendrà uþklausø sàsajà, su-jungiant uþklausø duomenø bazës sistemà suinformacijos paieðkos sistemos paslaugomis.BlueView modelio siûlomas paskirstytas uþ-klausø apdorojimas leidþia derinti struktûruo-tas uþklausas, nukreiptas á metaduomenø paieð-kà, su turiniu grindþiamomis (teksto paieðkos)uþklausomis, skirtomis visateksèiams fondams.

6 pav. IVBIS vietiniø serveriø architektûra

TezaurasDokumentai ir

metaduomenys

LDAP klientas

Paieškos ir naršymo katalogas

Paieškos ir naršymo

sąvokų erdvė

Dokumentų paieška

ir išgavimas

Paieška vartotojų

kataloge

Dokumentų

ir anotacijų

pateikimas

Vartotojų

duomenų

tvarkymas

Neformalūs

įrašai

tezaure

Kiti serveriai LDAP serveris

Indeksavimo

įrenginys

136

A. Paepcke (Paepcke, 1996) teigia, kadsunkiausias ir daugiausia pastangø reikalau-jantis darbas yra ieðkomø dokumentø ir me-taduomenø parengimas. A. Paepcke iðskiriaðiuos pagrindinius skaitmeninës bibliotekosnaudojimo etapus: ðaltiniø pasirinkimà, paieð-kà, interpretavimà, vietiná valdymà, elektro-niniø iðtekliø paskirstymà.

BlueView yra dokumentø ir su jais susiju-siø bibliografiniø duomenø valdymo ir priþiû-rimo jø dauginimo priemoniø visuma. Iðskir-tinë ðio metodo savybë yra ta, kad jis ne tikapima metaduomenis ir visateksèius dokumen-tus, bet ir pasiþymi uþklausø bei visateksèiø do-kumentø paieðkos sistemos savybëmis.

Ðis metodas diegiamas árengiant virtualøjáserverá, kuriame galima laikyti daugybæ bib-liografiniø áraðø ir ðiek tiek vietinës prieigosvisateksèiø dokumentø kopijø. Jeigu doku-mentas ásigytas ið leidëjo, jis bus vietiniame do-kumentø serveryje (VS). Jeigu dokumentà tu-ri tik leidëjas, jis bus prieinamas vartotojui tikper virtualøjá serverá. BlueView vietinis doku-mentø serveris valdo vietinius vartotojo doku-mentus – nepublikuotus bei iðorinius. Pasinau-dojome literatûroje pateiktu BlueView metodoapraðymu (Heuer ir kt., 2000) ir suformavomeIVBIS prieigà, kurià sudaro keturi lygmenys:

Informacijos teikëjai. Bendradarbiaujamasu leidëjais, Lietuvos bibliotekomis dël visa-teksèiø dokumentø ir metaduomenø prieigosper sàveikumo lygmená.

Sàveikumo lygmuo. Reikalingø ðio lygmensðaltiniø paieðka vykdoma visame internete.

Informacijos tarpininkas. IVBIS, kaip pa-grindinis metaduomenø surinkëjas ir teikëjas,ðià funkcijà atliks LNB.

Vartotojo lygmuo. Organizuojamas vartotojodarbo vietoje (kompiuteryje).

IVBIS vartotojui turi bûti suteikta galimy-bë vykdyti paieðkà per grafinæ vartotojo sàsa-jà ir susidaryti savà Lietuvos elektroniniø ið-

tekliø vaizdà. Informacijos teikëjas teiks me-taduomenis ir dokumentus vietiniam serveriui,per kurá dokumentas bus prieinamas vartoto-jui. Informacijos tarpininkas naudos virtualødokumentø serverá (VDS) ir vietiniø doku-mentø serverá (VS). VDS suteiks prieigà priebibliografiniø duomenø ir visateksèiø dokumen-tø. Bibliografiniai duomenys, atitinkantys varto-tojo informacinius poreikius, turëtø bûti kopi-juojami á VS. Visateksèiai dokumentai ið nepub-likuotø dokumentø serveriø taip pat turëtø bûtigaunami nemokamai ir perduodami á VS.

Kadangi vartotojo kompiuterio atmintis irapdorojimo galimybës gali bûti labai ribotos,VS reikëtø aprûpinti tokiomis paprastomis ri-boto veikimo paieðkos priemonëmis kaip har-vesterio programine áranga. IVBIS VDS suteiksprieigà prie bibliografiniø duomenø, saugomøávairiuose VS, pasiekiamuose per internetà.

Pagrindinë virtualiojo dokumentø serverioarchitektûra pavaizduota 7 paveiksle. VDSfunkcionalumà uþtikrina trys skirtingi moduliai:

uþklausø serveris,keletas vietiniø dokumentø serveriø,dauginimo serveris (DS).Kiekvienas modulis gali bendradarbiauti su

tam tikromis vietinëmis ir nevietinëmis paslau-gomis, kurios 7 paveiksle pavaizduotos rodyk-lëmis.

VS – tai vietinës virtualios bibliotekos ákû-nijimas. Valdant pusiau struktûruotus doku-mentus ir su jais susijusius (struktûruotus) me-taduomenis, sukuriama uþklausø sàsaja. Nau-dojantis jungtine paslauga galima ákelti viena-lyèius duomenis. VS ágyvendinimo platformosgali bûti labai ávairios, pradedant objektinë-mis reliacinëmis duomenø baziø valdymo siste-momis, visatekstëmis duomenø baziø sistemo-mis ir paprasèiausiomis paieðkos sistemomis,skirtomis failø rinkiniams. VS turëtø veikti au-tonomiðkai, todël VDS negali vienas valdytivisos sistemos ir priklauso nuo vieðai prieina-

137

mø sàsajø. Praktiðkai bet kuri sistema gali bû-ti naudojama kaip VS. Kiekvienas VS susijæssu konkreèia paslauga, kuri slepia VS nevie-nalytiðkumà ir, jei ámanoma, kompensuojatrûkstamà (uþklausø) funkcijà. Ði paslauga uþ-tikrina visiems bendrà ir vienodà sàsajà, kuriagali naudotis kitos vietinës VDS paslaugos.

Uþklausø serveris pusiau struktûruotoseduomenø bazëse susieja ir platina uþklausasbei paieðkos bûdus. Sukuriamos vieðos VDSsàsajos, kuriomis gali naudotis bet kuri iðori-në paslauga (pvz., kiti VDS, áspëjimo paslau-ga, jungtinë paslauga). Informacija apie susi-jusius VS laikoma saugykloje ir gali bûti priei-nama per iðorines paslaugas, kuriø galimybëtinkamai atlikti savo uþduotis priklauso nuoðiø duomenø (pvz., makleris, kuris atlieka ko-kybe pagrástà VDS atrankà).

Á VDS nukreipiamos uþklausos formuluo-jamos jø kalba. Kaip jau buvo minëta, ðia kal-ba suderintos sàvokos, þinomos ið duomenøbaziø (SQL-99) ir ið informacijos paieðkos(pvz., rikiavimas). Vartojant ðià kalbà vienumetu paprasta ieðkoti ir struktûruotø, ir pu-siau struktûruotø duomenø. Uþklausà apdo-roja ne vienam VDS priklausantis VS, ji galibûti perduota ir kitam VDS, kad bûtø atliktapaieðka jam priklausanèiame VS. Duomenøsuvienodinimà atlieka jungtinë paslauga, at-sakinga uþ ávairiø VDS naudojamø skirtingøduomenø modeliø transformavimà. Remda-masi tam tikrais metaduomenimis iðorinë mak-lerio paslauga pasirenka, kuris VDS gali pa-teikti konkreèiai uþklausai tinkamus rezulta-tus, ir susisiekia su juo.

Paprastai bûtent uþklausos serveris spren-

7 pav. Virtualaus dokumentø serverio architektûra

Laikinojo

saugojimo paslauga

Dauginimo paslauga

Tapatumo patvirtinimas

Užklausų

apdorojimas

Abstrakčioji

sąsaja

Abstrakčioji

sąsaja

Abstrakčioji

sąsaja

Užklausa Rezultatai

Sujungimo paslauga

Įspėjimo paslauga

Saugykla

Užklausų serveris

Kiti

VDS

Licencijos

Sujungimo

paslauga

Įspėjimo

paslauga

VS VS VS

138

dþia, su kurio VDS kuriuo VS bus susisiekta.Vartotojui atranka gali bûti visiðkai aiðki – ke-letas duomenø ðaltiniø atrodys kaip vienas mil-þiniðkas virtualus ðaltinis. Uþklausos serverisuþklausos rezultatus sujungia, bendrai perri-kiuoja ir pateikia. Kiekvienas paieðkos rezul-tatas turi skaitmeniná objekto identifikatoriø(DOI) ar kokià nors kità tinkamà unikaliàidentifikavimo sàvokà. Su ðiuo identifikatoriu-mi galima pasiekti visà dokumento turiná.

Prieigà prie dokumentø suteikia DS. Ði pa-slauga nustato, kuriame vietiniame VS saugo-mas dokumentas, ir já suranda. Jeigu në vie-nas ið asocijuotøjø VS negali pateikti reikalin-go dokumento, DS susisiekia su kito VDS DS,kuris tuoj pat patikrina, ar dokumentas yra ta-me serveryje.

Iðvados: projekto nauda

„Virtualios integralios bibliotekø informacijossistemos“ projektu atkreiptas valstybës insti-tucijø dëmesys á ðalies kultûros paveldo ilga-laikio iðsaugojimo (skaitmeninant) problemà,parodytas nacionalinio poþiûrio á kultûros pa-veldo valdymà poreikis, iðkelti atminties insti-tucijø integravimosi á Europos elektroninio tu-rinio erdvæ pranaðumai.

Ágyvendinus pateiktà projektà bus uþtikrina-mas paveldo prieinamumas ir tæstinumas, nes:

• bus sukurtas bibliotekø, archyvø ir mu-ziejø elektroniniø iðtekliø duomenø bankas,kurio virtualiomis paslaugomis galës naudotisLietuvos ir uþsienio vartotojai;

• atnaujintos ir patobulintos esamos elek-troninës vieðojo sektoriaus paslaugos, kuriosyra naudingos didelei Lietuvos gyventojø da-liai, iðaugs elektroninio vieðojo sektoriaus pa-slaugø kokybë;

• bus uþtikrinta prieiga prie skaitmeniniøvisateksèiø vieðøjø bibliotekø, archyvø ir mu-ziejø dokumentø: funkcionuos prieiga prieskaitmeniniø dokumentø katalogø, veiks do-

kumentø paieðkos mechanizmas, bus uþtikrin-ta dokumentø uþsakymo galimybë;

• laisvas ir nemokamas priëjimas prie vir-tualios bibliotekø informacinës sistemos uþtik-rins lygias galimybes visiems vartotojams, ne-paisant jø lyties, amþiaus ar buvimo vietos;skaitmeniniø dokumentø gausa ir ávairovë, nes:

• bus skaitmeninta per 3 mln. 605 tûkst.puslapiø originaliø rankraðèiø, laikraðèiø, senøknygø, metrikø, metraðèiø, taip pat kitø itin ver-tingø, didelæ istorinæ vertæ turinèiø dokumentø;

• bus iðsaugotas Lietuvos kultûros pavel-das, originalûs dokumentai bus perduoti atei-nanèioms kartoms. Gyventojams nereiks vyk-ti á muziejus, archyvus, bibliotekas, kad susi-paþintø su itin vertingais dokumentais ir lite-ratûros kûriniais, – jie bus pasiekiami per vir-tualià bibliotekà;socialiniø problemø sprendimas, nes:

• ágyvendinant projektà atsiras naujø dar-bo vietø, kuriø sukuriamas BVP, sumokamimokesèiai bei neiðmokëtos bedarbio paðalpos(2005–2014 m.) sudarys socialinæ ekonominænaudà – 10 mln. 961 tûkst. litø;

• atlikus investicijas bus sutaupyta darbouþmokesèio fondo lëðø, sumaþës menkos kva-lifikacijos darbo jëgos poreikis;

• gaunant informacijà interneto ryðiu ne-bus gaiðtamas laikas kelionëms (kartu suku-riamas papildomas BVP), nepatiriamos kuroir amortizacijos iðlaidos, neterðiama aplinka;

• gaunant informacijà ið sukurtos duome-nø bazës bus leidþiama maþiau specializuotø irdël to nuostolingø leidiniø – bus sutaupyta lëðø;

• aukðtos kvalifikacijos specialistams itinsumaþës lavinimosi laiko sànaudos, todël kva-lifikacijos tobulinimà bus daug lengviau sude-rinti su darbine veikla, maþës aukðtos kvalifi-kacijos specialistø nedarbo lygis;kultûros ávairovë, ðvietimo ir turinio indust-rija, nes:

• naudojimasis virtualios bibliotekos pa-

139

slaugomis sudarys sàlygas gyventojams nuolattobulëti, kelti iðsilavinimo ir raðtingumo lygá.Didëjant visuomenës raðtingumui ir iðsilavini-mui, stiprës socialiniai ágûdþiai (pasitikëjimassavo jëgomis, kompetencija, gerës bendravi-mo su kitais bendruomenës nariais kokybë irpan.), bus uþtikrintas nenutrûkstamas moky-mosi ir paþinimo procesas. Neágalûs þmonës,turëdami prieigà prie virtualios bibliotekø in-formacinës sistemos, galës mokytis, gautiduomenø ne tik ið bibliotekø, bet ir ið muzie-jø bei archyvø, kelti kvalifikacijà neiðeidamiið namø;

• iðsilavinusi visuomenë bus pajëgi kon-kuruoti darbo rinkose, gaus didesnes pajamas,o tai skatins BVP augimà ir Lietuvos ekono-mikos plëtrà. Daugëjant asmeniniø kompiu-

teriø ir interneto vartotojø ne tik mieste, betir kaimo vietovëse, augs kaimo gyventojø rað-tingumas ir iðsilavinimas, dël to Lietuvoje ma-þës regioniniai skirtumai (nedarbo, gaunamøpajamø skirtumo, sukuriamos pridëtinës ver-tës ir t. t.);

• sukurta virtualios bibliotekos informa-cinë sistema prisidës prie Lietuvos ávaizdþiouþsienio ðalyse gerinimo – duomenys bus pri-einami ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio varto-tojams. Uþsienio vartotojai taupys savo laikà,nes jiems nebereikës vykti á Lietuvà, kad gau-tø kokios nors informacijos (pvz., Lietuvos ar-chyvø metrikø duomenys, Nacionalinëje bib-liotekoje saugomi rankraðèiai ir senoji periodi-ka, muziejuose – meno kûriniai ir pan. turiypaè didelæ paklausà).

LITERATÛRA

• BIRKMAIER, C.J. (1994). An open architectu-re for digital communication systems. Ið IEEE Multi-media. 1994, September [interaktyvus]. [Þiûrëta 2003 m.lapkrièio 14 d.]. Prieiga per: IEEE Computer SocietyDigital Library (CSLSP-e), Washington (D.C.).

• BORBINHA, J.L.; JORGE, J.; FERREIRA, J.[et al.]. (1998). A digital library for a virtual organiza-tion. Ið Thirty-First Annual Hawaii International Con-ference on System Sciences. January 06-09, 1998, Ko-hala Coast. Vol. 2 [interaktyvus]. [Þiûrëta 2003 m. lap-krièio 14 d.]. Prieiga per: IEEE Computer Society Di-gital Library (CSLSP-e), Washington (D.C.).

• CALADO, P.P.; GONCALVES, M.A.; FOX, E.A.[et al.]. (2003). The Web-DL environment for buil-ding digital libraries from the Web. Ið 2003 Joint Con-ference on Digital Libraries (JCDL’03). May 27–31,2003, Houston, Texas USA [interaktyvus]. [Þiûrëta2003 m. lapkrièio 14 d.]. Prieiga per: IEEE ComputerSociety Digital Library (CSLSP-e), Washington (D.C.).

• CALVANESE, D.; CATARCI, T.; SANTUCCI, G.(2000). Building a Digital Library of Newspaper Clip-pings: the LAURIN Project. Ið IEEE Advances in Di-gital Libraries 2000 (ADL 2000). May 22–24, 2000, Was-hington, D.C. [interaktyvus]. [Þiûrëta 2003 m. lapkri-èio 14 d.]. Prieiga per: IEEE Computer Society Digi-tal Library (CSLSP-e), Washington (D.C.).

• HEUER, A.; MEYER, H.; TITZLER, P. [et al.].

(2000). Blue view: virtual document servers for digitallibraries. Ið IEEE Advances in Digital Libraries 2000(ADL 2000). May 22–24, 2000, Washington, D.C. [in-teraktyvus]. [Þiûrëta 2003 m. lapkrièio 14 d.]. Prieiga per:IEEE Computer Society Digital Library (CSLSP-e),Washington (D.C.).

• HORII, Ch.; IMAI, M.; CHIHARA, K. (1999).Conceptual information retrieval of technical papersfor digital libraries. Ið IEEE Forum on Research andTechnology Advances in Digital Libraries. March 19-21,1999, Baltimore, Maryland [interaktyvus]. [Þiûrëta2003 m. lapkrièio 14 d.]. Prieiga per: IEEE ComputerSociety Digital Library (CSLSP-e), Washington (D.C.).

• Integralios virtualios bibliotekø informacinës siste-mos sukûrimas. Galimybiø studija (2004) [rankraðtis].Parengë Lietuvos ekspertai E. Banionytë (grupës va-dovë), G. Kulvietis, E. Kurilovas, D. Peèkys. Vilnius:Italijos ámonë „A.R.S. Progetti S.r.l.“.

• ISO 5964:1985. Guidelines for the establishmentand development of multilingual thesauri.

• ISO 14721:2003. Space data and informationtransfer systems – Open archival information system –Reference model.

• ISO 23950:1998. Information and documentation –Information retrieval (Z39.50) – Application servicedefinition and protocol specification.

• LIBIS virtualios aplinkos sukûrimas: projektas

140


(2004). Parengë: projekto vadovë R. Varnienë, rengë-jai: G. Bastauskienë, R. Jodelis, T. Gustienë, J. Stepo-naitienë [rankraðtis]. Vilnius: Lietuvos nacionalinëMartyno Maþvydo biblioteka.

• McNAB, R.J.; WITTEN, I.H.; BODDIE, S.J.(1998). A distributed digital library architecture incor-porating different index styles. Ið Advances in DigitalLibraries Conference [interaktyvus]. [Þiûrëta 2003 m.lapkrièio 14 d.]. Prieiga per: IEEE Computer SocietyDigital Library (CSLSP-e), Washington (D.C.).

• PAEPCKE, A. (1996). Digital libraries: searchingis not enough - what we learned on-site. Ið D-Lib Ma-gazine [interaktyvus]. [Þiûrëta 2003 m. lapkrièio 14 d.].Prieiga per internetà: <http://www.dlib.org/dlib/may96/stanford/05paepcke.html>

• RFC 2141. URN Syntax.• RFC 2396. Uniform Resource Identifiers (URI):

Generic Syntax.

• VEMULAPALLI, S.; HALAPPANAVAR, M.;MUKKAMALA, R. (2002). Security in distributed di-gital libraries: issues and challenges. Ið 2002 Interna-tional Conference on Parallel Processing Workshops(ICPPW’02). August 18–21, 2002, Vancouver, B.C., Ca-nada [interaktyvus]. [Þiûrëta 2003 m. lapkrièio 14 d.].Prieiga per: IEEE Computer Society Digital Library(CSLSP-e), Washington (D.C.).

• WANG, B. (1998). The design of a digital library.Ið 9th International Workshop on Database and ExpertSystems Applications (DEXA’98). August 26–28, 1998,Vienna, Austria [interaktyvus]. [Þiûrëta 2003 m. lap-krièio 14 d.]. Prieiga per: IEEE Computer Society Di-gital Library (CSLSP-e), Washington (D.C.).

• X.500. Information technology – Open Systems In-terconnection – The Directory: Overview of concepts,models and services.

Implementing the assigned functions of the long-termpreservation of published cultural heritage and stri-ving to attract the attention of state institutions tothe demand of integration to the medium of Euro-pean electronic content, Martynas Maþvydas Natio-nal Library of Lithuania has prepared a draft of mo-vable cultural values preservation concept accordingto which the integration of memory institutions (lib-raries, museums and archives), the digitisation of cul-tural heritage and the creation of a Integrated infor-mation system is intended. In parallel to this conceptthe specialists of NLL R. Varniene (group manager),G. Bastauskienë, T. Gustienë and J. Steponaitienëprepared a project “Creation of LIBIS Virtual Envi-ronment” in 2004 intending the digitisation of oldand rare documents and documents access on thebasis of virtual library.

The results of the latter project were employedduring the preparation of a feasibility study “Crea-tion of Integral Virtual Library Information System”(2004). It was worked out by the Italian company“A.R.S. Progetti S.r.l.”, by which the Lithuanian ex-perts E. Banionytë (group manager), G. Kulvietis,E. Kurilova and D. Peèkys were chosen. Besides theproject application in order to receive the supportfrom EU Structural Funds was prepared and delive-red to the Central Project Management Agency onSeptember 15th 2004.

The owner and final beneficiary of the subjected

PROJECT OF DIGITAL DOCUMENTS INFORMATION SYSTEM

Regina Varnienë

S u m m a r y

project for the receipt of sponsorship from the EUStructural Funds is Martynas Mazvydas National Lib-rary of Lithuania. Lithuanian Art Museum and De-partment of Archives of Lithuania are the projectpartners. The publication presents the methodologyof the Integrated Virtual Library Information Sys-tem (IVLIS) based on the model of Open ArchivalInformation System (ISO 14721: 2003).

The organisational functional structure of IVLISbased on the already functioning Lithuanian Integ-rated Library Information System is analysed as well.The main aims and objectives are introduced toget-her with the expected results in case of implementa-tion of this system. The publication gives great at-tention to the preservation and identification of dataand the review of data management system. The mostreasonable methods based on the analysis of litera-ture and practical implementation of LIBIS Archiveof Electronic Resources and other LIBIS subsystemsare named here as well. The publication also analy-ses IVLIS structure the grounds of which, as we sug-gest, should be the model of Networked ComputerScience Technical Reference Library that are widelydiscussed in the scientific literature. IVLIS accessorganisation grounded on Blue View method crea-ted by German specialists is also presented here. Theresults of the project subjected for the receipt of EUStructural Funds support summarised in the conclu-sions are reported in the feasibility study.

141


Informacinës aplinkos pritaikymasregos negalios þmonëms

Rasa Januðevièienë

Lietuvos akløjø bibliotekos direktorëspavaduotoja,Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetoBibliotekininkystës ir informacijos moksløinstituto doktorantëLithuanian Library for the Blind,Deputy Director,Faculty of Communication, Vilnius University,Institute of LIS, Doctoral studentUniversiteto g. 3, LT-01513 VilniusTel. 215 06 11El. paðtas: [email protected]

Sutrikusi rega ypaè apriboja þmogaus galimybes gauti informacijà. Aklasis ar silpnaregis negalinaudotis regintiems þmonëms áprastais informacijos ðaltiniais, todël, siekiant pritaikyti informa-cinæ aplinkà regos negalios þmonëms, tenka pakeisti ðiuos ðaltinius alternatyviais, iðmokyti orien-tuotis aplinkoje, naudotis ávairiomis kompensacinëmis priemonëmis. Regos sutrikimø turintiemsþmonëms ðalyje stengiamasi teikti kompensacinæ technikà, pagerinanèià informacijos prieina-mumà, veikia valstybës iðlaikoma Lietuvos akløjø biblioteka, profesionaliai teikianti paslaugassutrikusios regos skaitytojams, leidþiama Brailio raðtu ir ágarsinama literatûra. Ðiame straipsny-je, remiantis 2003 m. atliktos Lietuvos akløjø bibliotekos sutrikusios regos skaitytojø anketinësapklausos rezultatais, analizuojama informacinës aplinkos pritaikymo akliesiems ir silpnaregiamsproblematika Lietuvoje.

Informacinës aplinkos pritaikymo negaliosþmonëms tema yra aktuali ir svarbi, kadangi ne-pritaikyta ir neprieinama fizinë bei informacinëaplinka – viena pagrindiniø negalios þmoniø so-cialinës atskirties prieþasèiø. Informacijos pri-einamumo prasme regos negalia yra pati sun-kiausia ir brangiausiai kompensuojama ið visønegalios rûðiø. Ðio straipsnio tikslas – infor-

macinës aplinkos pritaikymo Lietuvos aklie-siems ir silpnaregiams problematikos analizë,remiantis 2003 m. atlikto tyrimo – Lietuvos ak-løjø bibliotekos sutrikusios regos skaitytojø an-ketinës apklausos rezultatais.

Lietuvos gyventojø ir bûstø 2001 m. sura-ðymo duomenimis, ðalyje gyvena 12,4 tûkstan-èiø 16 metø ir vyresniø regos negalià turinèiø

142

þmoniø (Neágalieji…, 2003). Kasmet invalidu-mo grupë dël regos problemø Lietuvoje sutei-kiama 400–500 þmoniø. Daþnos regos nega-lios prieþastys – akiø ligos (glaukoma, kata-rakta), kitos ligos (ypaè – diabetas), traumos.Regos sutrikimai siejami ir su visuomenës se-nëjimo tendencija – vidutinës gyvenimo truk-mës didëjimu, kadangi vyresnio amþiaus þmo-niø rega silpsta. Ðalyje gyvena ir apie 1000 vai-kø, turinèiø regos defektø. Nepaisant medici-nos paþangos, ðalyje gimsta maþdaug toks patskaièius regos sutrikimø turinèiø vaikø, kaipir prieð 20–30 metø (Valenta, 2003, p.31).

2002 metais Lietuvos Respublikos Vyriau-sybës nutarimu patvirtinta Nacionalinë þmo-niø su negalia socialinës integracijos 2003–2012 metø programa. Pagrindinis programostikslas – siekti lygiø galimybiø negalios þmo-nëms. Vadovaujantis ðiais lygiø galimybiø, ne-galios kompensavimo ir prieinamumo princi-pais, siekiama priartinti negalios þmonëms vi-sø gyvenimo srièiø veiklos produktus ir iðtek-lius (Dël nacionalinës…, 2002). Siekiant ágy-vendinti programos tikslus, susijusius su ap-linkos prieinamumu, bûtina:

• pritaikyti þmonëms su negalia informa-cinæ aplinkà;

• kurti ir pritaikyti neágaliesiems specia-lià pagalbinæ technikà;

• aprûpinti juos ðia technika;• pritaikyti negalios þmonëms informaci-

nes sistemas ir duomenø fondus.Regos negalios þmonëmis ðalyje rûpinasi

ne viena ástaiga ir organizacija. Informacinësaplinkos pritaikymas yra viena prioritetiniøLietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungos (LASS)veiklos srièiø. Ði organizacija, 2004 m. sausio1 d. duomenimis, vienijo 6921 nará. Lietuvosakløjø bibliotekos paslaugomis naudojasi 2778sutrikusios regos skaitytojai. Lietuvos akløjøbiblioteka (LAB) – specialioji biblioteka, ap-tarnaujanti sutrikusios regos þmones jiems pri-einamø pavidalø literatûra: leidiniais Brailio

raðtu, garsinëmis knygomis ir þurnalais, padi-dinto ðrifto leidiniais silpnaregiams. Visø ðiøtipø leidinius biblioteka leidþia pati. Bibliote-ka leidþia ir knygas reginèiøjø raðtu – daugiau-sia tiflologinæ literatûrà (typhlos – gr. „aklas“),susijusià su aklumo problema ir akløjø veikla.

2003 m. atlikome tyrimà „Lietuvos akløjøbibliotekos paslaugos regos negalios bendruo-menei“, kurio metu interviu metodu, naudo-damiesi ið anksto parengtu klausimynu – an-keta, apklausëme 296 neregius ir silpnaregiusskaitytojus bibliotekos centre Vilniuje ir pen-kiuose filialuose – Kauno, Klaipëdos, Ðiauliø,Panevëþio ir Ukmergës. Tai sudaro 10,35 proc.LAB sutrikusios regos skaitytojø 2003 m. Ty-rimu siekta iðsiaiðkinti, kaip LAB paslaugø ad-resatai vertina bibliotekos paslaugas, ir, atsi-þvelgiant á jø vertinimus ir pageidavimus, nu-matyti bibliotekos paslaugø bei produktø to-bulinimo galimybes.

Respondentai. Tyrime dalyvavo 141 vyras(47,63 proc. visø respondentø) ir 155 moterys(52,37 proc.). Pagal regëjimo negalià:

I grupës (visiðkai nematantysþmonës) – 170 (57,43 proc.),II grupës – 120 (40,5 proc.),III grupës – 6 (2,02 proc.).Pagal amþiø respondentai susiskirstë taip:18–25 metø – 11 (3,71 proc.),26–35 m. – 29 (9,79 proc.),36–50 m. – 63 (21,28 proc.),51–60 m. – 90 (30,4 proc.),61–70 m. – 72 (24,32 proc.),71 m. ir vyresni – 27 (9,12 proc.).Keturi respondentai (1,35 proc.) amþiaus

nenurodë. Net 33,44 proc. respondentø suda-ro vyresni nei 60 metø amþiaus skaitytojai.

Pagal specialybes dominuoja darbininkai –55, beveik pusë jø (27) – ið Kauno, tiflopeda-gogai – 10 (ið jø net 6 – ið Ðiauliø), pedagogai(matematikos, lietuviø kalbos, ikimokyklinëspedagogikos specialistai) – 8, muzikai – 7, ma-saþuotojai – 6, prekybininkai – 7. Ðeði res-

143

pondentai – studentai. Nemaþa dalis respon-dentø nedirba – yra pensininkai, namø ðeimi-ninkës.

Aukðtàjá iðsilavinimà turi 54 respondentai(18,2 proc.), aukðtesnájá – 43 (14,52 proc.), vi-duriná – 124 (41,89 proc.), kità – 62 (20,94 proc.).Paþymëdami „kita“, respondentai daþnai pa-tikslindavo: 8 klasës, 4 klasës, pradinis iðsila-vinimas.

Skaitymas Brailio raðtu. Brailio raðtas il-gà laikà buvo vienintelë akløjø raðtingumo ga-limybë. Atsiradus garsinëms knygoms, sutri-kusios regos þmonës greitai jas pamëgo, áver-tino jø naudà. Brailio raðtu imta skaityti ma-þiau: ðio pavidalo literatûrà skaito tik 30 proc.mûsø respondentø (89), ið jø 42 skaito ir kny-gas, ir þurnalus, 18 – tik knygas. Ir knygas, irþurnalus (akliesiems skirti þurnalai „Mûsø þo-dis“, „Ðulinys“, TV ir radijo programos Brai-lio raðtu) skaito 42 respondentai.

Literatûros Brailio raðtu neskaito 69,93 proc.apklaustøjø (207). Prieþastys: nemoka Brailioraðto – 137 (46,28 proc.); moka Brailio rað-tà, taèiau neskaito dël kitø prieþasèiø – 63(21,28 proc.). Daþniausiai nurodomos kitosprieþastys, dël kuriø respondentas neskaitoBrailio raðtu: nejautrûs pirðtai (13); neáprastanauja abëcëlë, neaiðkûs taðkai (5); responden-tas neseniai apako (3). Nuo ilgalaikio rankødarbo sovietiniø laikø akløjø gamybiniuosekombinatuose, kur sutrikusios regos þmonësgamino ávairià produkcijà, pavyzdþiui, vërë ðe-peèius, sudirþus pirðtø pagalvëlëms, pirðtai tik-rai tampa nebe tokie jautrûs, jais sunku uþ-èiuopti reljefinio raðto taðkus.

Dauguma respondentø paþymi, jog mieliaurenkasi garsines knygas – jas skaityti lengviau,patogiau, ðios knygos perskaitomos greièiau.Kai kurie skaitytojai Brailio raðtu skaityti ne-mëgsta; mokëjo ðá raðtà, bet ilgà laikà neskai-të ir pamirðo. Skaitytojø nuomone, knygosBrailio raðtu yra nepatogios, nes yra didelioformato, jas sunku neðiotis. Skaitymas Brailio

raðtu lëtas, reikalauja skaitytojo pastangø, uþ-ima daug laiko. Taèiau toks skaitymas – benevienintelis tiesioginis skaitymo bûdas sutriku-sio regëjimo þmogui. Nereikalinga jokia kom-pensacinë technika, teksto suvokimui netruk-do diktoriaus balso tembras, skaitymo greitis,intonacija ar interpretacija.

Senyvo amþiaus aklieji neigiamai vertinanaujosios Brailio raðto abëcëlës ávedimà (Dëlperëjimo…, 2000) – kai kurie atsakiusieji, jogskaito Brailio raðtu, pabrëþë skaitantys „tik se-nàja abëcële“. Tai reiðkia, kad ið bibliotekosfondø jie renkasi iki 2000 m. iðleistas Brailioraðtu knygas.

Kompensacinës priemonës. Kuriantis irsparèiai plintant naujoms informacinëms tech-nologijoms, regos negalios þmonëms atsiverianaujos galimybës. Aklieji ir silpnaregiai galidirbti kompiuteriu, naudodamiesi kompensa-cinëmis priemonëmis: garso sintezavimo pro-gramomis ar Brailio eilute. Garso sintezato-riai balsu „skaito“ visà monitoriuje rodomà in-formacijà, o Brailio eilutës dëka neregys galiperskaityti jà reljefiniu – Brailio raðtu. Naujø-jø technologijø raida ypaè sparti, todël nuolatturi tobulëti ir kompensacinës technologijos,priartinanèios informacijà sutrikusios regosþmonëms. Siekiant naujøjø informacijos ir ko-munikacijos technologijø prieinamumo sutri-kusios regos þmonëms, prie LASS centro ta-rybos suformuota komisija, á kurià átrauktikompetentingi ðiø srièiø specialistai.

Informacinës technologijos akliesiems irsilpnaregiams Lietuvoje diegiamos jau nuo1992 metø, kompiuteriais naudotis Lietuvosakløjø ir silpnaregiø ugdymo centre (LASUC)mokomi ir suaugæ neregiai, tarp jø ir neseniaiapakæ.

Mûsø tyrimo duomenimis, magnetofonaisgarsinëms knygoms skaityti naudojasi 265 res-pondentai (89,52 proc.), grotuvais skaitmeninëmsgarsinëms knygoms skaityti – 102 (34,45 proc.),didinamaisiais stiklais (lupa) – 53 (17,90 proc.),

144

teksto didinimo aparatu – 11 (3,71 proc.), kom-piuteriu su garso sintezatoriumi – 14 (4,72 proc.)ið jø 7 Vilniuje ir 7 keturiuose filialuose (në vie-no – Ukmergëje), kompiuteriu su teksto didi-nimo programa – 3 (1,01 proc.), t. y. po vienàskaitytojà Vilniuje, Klaipëdoje ir Ðiauliuose, kom-piuteriu su Brailio eilute – vienas (0,33 proc.),gyvenantis Klaipëdoje.

Ið viso kompiuterine technika naudojasi 18respondentø, t. y. 6,08 proc. Keturi skaitytojai(3 Kaune, 1 Panevëþyje) atsakë nesinaudojan-tys jokia kompensacine technika – jiems ge-riausia skaityti Brailio raðtu. Keletui respon-dentø skaityti padidinto ðrifto ar net plokðèio-sios spaudos leidinius pakanka akiniø.

Tobulëjant technologijoms, visame pasau-lyje ásigali skaitmeninio formato dokumentai.Siekdama, kad Lietuvos sutrikusio regëjimoþmonës galëtø skaityti ir skaitmenines garsi-nes knygas, 2002 m. LASS parengë projektà„Skaitmeninë knyga neregiams“ ir surado josfinansuotojà – visuomeninæ organizacijà„Spindulio“ draugijà. Vykdyti projektà paves-ta Lietuvos akløjø bibliotekai bei LASS regio-ninei organizacijai – Vilniaus ir Alytaus apskri-èiø tarybai. „Spindulio“ draugijai skyrus170 tûkst. Lt projekto vykdymui, LAB ásigijoskaitmeniniams áraðams reikalingos aparatû-ros, o LASS nupirko 419 kompaktiniø plokð-teliø grotuvø, kurie paskirstyti aktyviausiemsLietuvos akløjø bibliotekos ir jos filialø skai-tytojams. Itin svarbus informacinës aplinkospritaikymo aspektas – vartotojø mokymas. Sie-kiant iðmokyti sutrikusio regëjimo skaitytojusnaudotis naujaisiais grotuvais, LAB buvo su-rengti vartotojø mokymai; taip pat bibliotekaiðleido Brailio raðtu bei ágarsino ðiø aparatøvartojimo instrukcijas.

Alternatyviø formatø literatûros leidybaLietuvoje. Literatûros sutrikusio regëjimoþmonëms prieinamais formatais leidybà ðaly-je vykdo kelios ástaigos, taèiau didþiausias ðio-je srityje – Lietuvos akløjø bibliotekos ánaðas.

Biblioteka yra kol kas vienintelë ðalyje garsi-nës literatûros leidëja ir ðiuo metu leidþia apietreèdalá ðalies leidybinës produkcijos Brailioraðtu. LAB rûpinasi ir silpnaregiais – jiems lei-dþiama literatûra padidintu ðriftu, nemaþai dë-mesio skiriama tiflologinei literatûrai. Biblio-tekos sritis – groþinë ir mokslinë literatûra.LASUC leidþia vadovëlius Brailio raðtu, UAB„Brailio spauda“ – LASS dokumentus, taip patávairià literatûrà pagal leidybines programas.Vykdydama Samsung – Korëjos nacionalinësUNESCO komisijos – remiamos vaikø litera-tûros leidybos Brailio raðtu projektà, UAB„Brailio spauda“ ádiegë reljefiniø iliustracijø,atliekamø ant kapsulinio (terminio) popie-riaus, gamybà. Ðios technologijos dëka leidþia-mos iliustruotos knygos neregiams. LASSmënraðtis – þurnalas „Mûsø þodis“, neseniaiminëjæs savo veiklos 45 metø sukaktá, yra vie-nintelis þurnalas Lietuvoje, pasirodantis netketuriais formatais: Brailio raðtu, reginèiøjøraðtu, internete bei ágarsinamas. Brailio raðtuleidþiamos ir televizijos bei radijo programos.Neregiø veiklai ir problemoms skirta savaiti-në radijo laida „Sutik mane“. Vietinio radijolaidose skelbiama akliesiems aktuali ávairi in-formacija.

Lietuvos akløjø bibliotekos leidybinës pro-dukcijos vertinimas. Kadangi biblioteka ne tikaptarnauja akluosius ir silpnaregius, bet ir pa-ti „gamina“ jiems skaitymui ir klausymui skir-tà literatûrà, buvo labai svarbu iðtirti, kaip ðiprodukcija atitinka vartotojø poreikius ir lû-kesèius.

Garsiniai leidiniai. Garsinës knygos ir þurna-lai visiðkai tenkina 81 respondentà (27,36 proc.),pakankamai – 178 (60,13 proc.), netenkina –12 (4,05 proc.), neskaito ðiø leidiniø 6 respon-dentai (2,02 proc.). Bibliotekos centro Vilniu-je skaitytojai pageidauja, kad daugiau bûtøágarsinama mokslinës literatûros. Masaþuoto-jams reikëtø anatomijos, fiziologijos vadovë-liø, studentams – aukðtøjø mokyklø vadovë-

145

liø. Vienas ið tyrime dalyvavusiø studentø pa-þymëjo, jog ið 180-ies bibliotekos iðleistø kny-gø jam tinkamos yra tik 15. Pageidaujama, joggarsiniai þurnalai iðeitø greièiau – kol jie pa-siekia skaitytojus, medþiaga pasensta. Kai ku-rie skaitytojai siûlo garsiniø leidiniø planà pa-teikti svarstyti aktyviausiems skaitytojams. Vil-niaus skaitytojai pageidauja fantastikos, isto-rijos, informatikos, psichologijos knygø.

Filialø skaitytojai skundþiasi garsiniø kny-gø ir ypaè þurnalø kokybe. Kai kurie skaityto-jai atsakë, jog garsiniø þurnalø turinys juos ten-kina, taèiau kokybë – ne visada. Praðoma þur-nalø garsinimui nenaudoti senø kaseèiø (turi-ma omenyje naudotos kasetës, atsiunèiamosið uþsienio ðaliø akløjø bibliotekø, – ten anks-èiau buvo pereita prie skaitmeninio formato,todël garsinës knygos kasetëse tapo neberei-kalingos; taupydama lëðas, LAB ðias naudo-tas kasetes pritaiko garsinei periodikai). Pa-nevëþio filialo skaitytojai pageidautø garsinioþurnalo, skirto jaunimui. Garsiniø leidiniøskaitytojams itin svarbus ir „balsas“ – átinkane visi nauji skaitovai, ypaè moterys skaitovës,nes, respondentø nuomone, jos skaito per grei-tai. Filialuose skaitytojai pageidauja, kad bû-tø garsinama kuo daugiau groþinës literatû-ros, klasikos, romanø, nuotykiø literatûros, ke-lioniø apraðymø.

Leidiniai Brailio raðtu. Jais visiðkai patenkinti12 respondentø (4,05 proc.), pakankamai –56 (18,9 proc.). Ðie leidiniai netenkina – 15(5,06 proc.) respondentø. Jø neskaito 169 at-sakiusieji, o tai sudaro net 57 proc. visø tyri-mo dalyviø. Skaitytojø nuomone, trûksta po-ezijos, natø Brailio raðtu. Pageidaujama dau-giau lengvesnio turinio knygø. Kai kurie skai-tytojai mano, kad literatûros Brailio raðtu ap-skritai iðleidþiama per maþai. Tiflopedagogønuomone, Brailio raðtu, siekiant neprarastiágûdþiø, reikia skaityti daug. Ðiuo raðtu reikë-tø leisti tai, kas garsiniuose leidiniuose skaity-tojui sunkina informacijos paieðkà, – þodynus,

þinynus, enciklopedijas. Stinga mokomosios,programinës literatûros Brailio raðtu. Respon-dentai teigia, jog visai nëra laisvalaikio litera-tûros, pavyzdþiui, detektyvø.

Ypaè skaitytojø netenkina knygø Brailioraðtu forma ir kokybë: didelës, nepatogios ne-ðiotis, slidþios, prastas ir netvirtas áriðimas, blo-gas taðkø tankis, taðkai greitai iðsitrina. Dalisskaitytojø, ypaè senyvo amþiaus, piktinasi nau-josios Brailio abëcëlës ávedimu ir teigia jog tai– „þingsnis atgal, vartojant Brailio raðtà“.

Leidiniai padidintu ðriftu nepasiþymi dide-liu populiarumu – jø neskaito netgi 214 res-pondentø (72,29 proc.). Visiðkai patenkinti ðiaisLAB leidiniais 9 respondentai (6,42 proc.),pakankamai – 27 (9,12 proc.). Kad leidiniai pa-didintu ðriftu netenkina, atsakë 9 responden-tai. Vienintelis komentaras – leidiniø padidin-tu ðriftu yra per maþai.

Tiflologiniai leidiniai visiðkai tenkina 19(6,42 proc.) respondentø, pakankamai –89 (30,06 proc.), netenkina – 7 (2,36 proc.).140 respondentø (47,29 proc.) tiflologinës li-teratûros neskaito. Taèiau skaitantiesiems„maþoka tos tifloliteratûros“, trûksta specia-lios literatûros akliesiems, neseniai apaku-siems þmonëms, gydytojø patarimø, specialis-tø komentarø. Vilnieèiams skaitytojams bûtøádomu suþinoti „daugiau apie mûsø neregius“ –tai yra jie pageidautø, jog LAB iðleistø daugiauleidiniø, pasakojanèiø apie þymius Lietuvos ak-luosius.

Kultûros ir informacijos ástaigø prieina-mumas neágaliesiems. Regos problemø turin-tys þmonës naudojasi ne tik Lietuvos akløjøbibliotekos paslaugomis. Vieðosiose bibliote-kose lankosi 25 respondentai (8,44 proc.), Lie-tuvos nacionalinëje M. Maþvydo bibliotekoje –7 (2,36 proc.), aukðtøjø mokyklø ar kitø moky-mo ástaigø bibliotekose – 10 (3,37 proc.). Di-delë dalis respondentø lankosi akløjø kultûroscentruose, kultûros namuose – 199 (67,22 proc.),teatruose – 69 (23,3 proc.), koncertuose –

146

73 (24,66 proc.), muziejuose – 68 (22,97 proc.).Pastaruoju metu LASS dëka itin skatinamasmeno kûriniø prieinamumas akliesiems – ren-giamos lieèiamosios parodos, kuriami ir eks-ponuojami architektûros bei meno kûriniø ma-ketai. Tiesa, nemaþai respondentø paþymëjo,kad teatruose, muziejuose, koncertuose lan-kosi retai.

Lietuvos akløjø bibliotekoje ar jos filialuosedidesnë skaitytojø dalis lankosi kartà per më-nesá (89 respondentai – 30,06 proc.) ar keletàkartø per mënesá (85 – 28,7 proc.). 58 atsakiu-sieji (19,59 proc.) apsilanko LAB keletà kartøper savaitæ, 6 respondentai (2,02%) – kasdien.Vieniði, turintys ir kitø negaliø, senyvo amþiausaklieji aptarnaujami namuose – jiems nemo-kamai bibliotekos transportu 2 kartus per më-nesá atveþamos knygos. Tokia bibliotekos pa-slauga naudojasi 10 respondentø (3,37 proc.).

Ar lengva sutrikusios regos þmogui pasiektibibliotekà, tiesiog ateiti á jà, joje orientuotis?Dauguma skaitytojø – 210 (70,94 proc.) – at-sakë, kad tai jiems nesudaro jokiø sunkumø.Ðeðiasdeðimèiai respondentø (20,27 proc.), no-rint atkeliauti á bibliotekà, reikalingas palydo-vas ar transportas. Sunku pasiekti bibliotekà11-ai respondentø (3,71 proc.), „man tai ne-ámanoma“ atsakë 7 þmonës (2,36 proc.).

Apsilankymø tikslas. Daþniausiai á LAB su-trikusios regos skaitytojai ateina pasiimti kny-gø á namus – 250 (84,45 proc.). Ðeðiasdeðimtrespondentø (20,27 proc.) nurodë, kad daþ-niausiai ateina apsilankyti bibliotekos rengi-niuose. Pabendrauti su bibliotekos darbuoto-jais uþsuka per 28 proc. skaitytojø („daþniau-siai“ – 34, „daþnai“ – 43, „kartais“ – 7), susi-tikti su paþástamais, kolegomis – 11 proc. Bib-lioteka atlieka ne tik kultûros ir informacijos,bet ir kai kurias bendruomenës centro funkci-jas. Pavyzdþiui, Kauno filialo skaitytojai nuro-do, kad bibliotekininkës „maloniai padeda kànors uþpildyti“.

Informacijos poreikiai. Skaitytojø lektûros

pasirinkimo prioritetus lemia jø profesiniai,ðvietimo ir saviðvietos, laisvalaikio poreikiai beileidiniø pasiûla. Daþniausiai respondentai ren-kasi groþinæ literatûra (92,90 proc. responden-tø). Periodinius leidinius atsakë skaità daugiaunei pusë apklaustøjø (55,59 proc.), maþdaug tiekpat naudojasi moksline literatûra (47,57 proc.).Tiflologinius leidinius skaito 28,89 proc. respon-dentø, mokymosi literatûrà – 27 proc., infor-macinius leidinius (þodynus, þinynus, enciklo-pedijas) – 22,5 proc.

LAB paslaugø svarba. Respondentø buvopraðoma ávertinti, kurios bibliotekos paslau-gos jiems yra svarbiausios. Atsakymai leidþiasudaryti toká skaitytojø labiausiai vertinamøLAB paslaugø sàraðà:

1) knygø iðdavimas;2) informavimas apie naujus leidinius;3) leidybinë veikla;4) renginiai;5) namudinis aptarnavimas;6) skaitovo paslaugos.Tyrimo metu domëjomës, kokiø paslaugø

trûksta, ko skaitytojai pasigenda. Gavome lygir paradoksalø rezultatà – nors skaitovo pa-slaugos pagal skaitytojø prioritetus liko pas-kutinëje vietoje, taèiau bûtent jø labiausiai irtrûksta – ðiø paslaugø pageidautø 11 respon-dentø (10 ið jø – Vilniuje). Ir Vilniuje, ir filia-luose pageidaujama daugiau árangos: skene-rio, spausdintuvo, kompiuterio su teksto didi-nimo programa, kompiuterio su garso sinte-zatoriumi. Dalis skaitytojø norëtø skaityti kny-gas kompiuteriu (skaitmeniniu formatu) ir pa-geidautø, kad tokiø knygø bûtø kuo daugiau.Kai kurie skaitytojai, ypaè klaipëdieèiai, no-rëtø, kad bibliotekos darbuotojai pamokytøjuos dirbti kompiuteriu.

Vis daugëja neregiø, kuriems darbe, mo-kymosi ar kitoje veikloje bûtinos yra interne-to teikiamos galimybës. Akliesiems ir silpna-regiams internetas yra puiki integracijos prie-monë, suteikianti galimybiø mokytis ir gauti

147

informacijos. Taèiau sietuvai, skirti www pus-lapiams pasiekti, daþniausiai sukurti vaizdiniuprincipu ir, dirbant su jais, tenka naudotis kom-piuterio pele. Dël to ðiai vartotojø grupei ið-kyla problemø. Jei ðalia grafinës informacijosnepateikiama jokia tekstinë, neregio garso sin-tezatorius tyli – sutrikusio regëjimo vartoto-jas apie jokià grafinæ informacijà nesuþino.Daþnai grafiniu pavidalu pateikiamos nuoro-dos, kaip rasti tolesnæ informacijà. Jeigu ðaliato nëra tekstiniø uþraðø – aklasis tokios infor-macijos taip pat nepasieks. Akliesiems, kurienaudojasi internete skelbiama informacija,problemø sukelia ir daþnai pasitaikantys rë-meliai, suskaidantys ekranà á keletà langø –garso sintezatorius skaito eilutë po eilutës vis-kà, kas pateikta ekrane, kol áveikia visus rë-melius; taip pat interneto sutrikusios regos var-totojams netinka grafikos elementai su vieto-mis, kurias reikia suaktyvinti kompiuterio pe-lës spragtelëjimu. Kompiuterio pelës valdymassusijæs su regëjimu, todël akliesiems kompiu-terio pelë yra nereikalinga. Sutrikusios regosvartotojai naudojasi komandomis, renkamo-mis klaviatûra. Informacinës visuomenës plët-ros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybës parengë Informacinës aplinkos pri-taikymo þmonëms su negalia koncepcijà (Dëlaplinkos…, 2003). LASS iniciatyva negaliosþmoniø poreikiams 2003 m. pritaikytos aðtuo-nios interneto svetainës: Seimo, Socialinës ap-saugos ir darbo ministerijos, Valstybinës ligo-niø kasos ir kt. Priimtas LR Vyriausybës nuta-rimas, reglamentuojantis visø valstybiniø ins-titucijø interneto svetainiø pritaikymà neága-liøjø poreikiams.

LAB skaitykloje (Vilniuje) jau keletà me-tø veikia neregiams pritaikytos kompiuterinësdarbo vietos su interneto prieiga. Siekiama to-kià prieigà suteikti ir bibliotekos filialø skaity-tojams. Bibliotekos interneto svetainëjewww.kf.vu.lt/lab pateikiami pilni jos iðleistø tif-lologiniø bei informaciniø leidiniø tekstai, ið

jø metiniø anotuotø garsiniø ir Brailio raðtuknygø katalogø, ketvirtinio informacinio bib-liotekos leidinio „Mûsø knygos“. Jau yra gali-mybë per Lietuvos integralios bibliotekø in-formacinës sistemos, kurioje dalyvauja ir LAB,virtualø katalogà pasitikrinti, ar skaitytojà domi-nanti knygà yra iðleista neregiui prieinamu for-matu – ágarsinta ar iðspausdinta Brailio raðtu.

Vykdydama LASS 2003 m. þmoniø su ne-galia socialinës integracijos programà informa-cinës aplinkos pritaikymo srityje, LAB orga-nizavo neregiø literatø kûrybos konkursà, ið-leido ðio konkurso laureato Vacio Areimosknygà „Laiðkai tylai“, iðleido tiflologinës lite-ratûros Brailio raðtu, parengë ir publikavo 8garsinius tiflologinius leidinius, parengë 17 pa-vadinimø tiflologinës tematikos videofilmø.

Visa bibliotekos veikla yra orientuota á ne-regiø þmoniø reabilitacijà, informacinës ben-druomenës kûrimà, jos integracijà á þiniø visuo-menæ. Biblioteka atlieka Lietuvos neregiø kul-tûros ir informacijos centro funkcijà, tuo prisi-dëdama prie lygiø galimybiø neregiams suda-rymo, jø teisiø á informacijà uþtikrinimo, padë-dama vykdyti bendrà Lietuvos Respublikos Vy-riausybës parengtà Þmoniø su negalia sociali-nës integracijos programà bei LASS programas.

Nors informacinës ir fizinës aplinkos pritai-kymo negalios þmonëms pokyèiai pastebimi, ta-èiau informacinë aplinka Lietuvoje akliesiemsir silpnaregiams galëtø bûti ir „draugiðkesnë“.Niekas negalëtø ðios problemos apibrëþti ge-riau uþ paèius sutrikusios regos þmones. Ið pas-tarøjø keleto metø neregiø publikacijø ir pasi-sakymø iðskyrëme keletà svarbiausiø informa-cinës aplinkos pritaikymo spragø:

• naujosios technologijos: mobilieji tele-fonai, bankomatai, gërimø ir kt. auto-matai – trûksta garsinës informacijos,kad neregiui bûtø patogu jais naudotis(vieno ið ðalies komerciniø bankø ini-ciatyva LAB ágarsino bankomatø „ko-mandas“, ir bankas jau pritaikë ðià pa-

148

slaugà sutrikusio regëjimo þmonëms);• naudojimasis visuomeniniu transportu –

visuomet ir tiksliai skelbiamos stotelës,ryðkûs ir gerai apðviesti numeriai, infor-macija transporto sustojimo vietose;

• informacija valstybinëse ir kitose ástai-gose, ypaè pasiraðant banko, draudimoar kitokias sutartis (kad neregiai galëtøgerai susipaþinti su pasiraðomais doku-mentais);

• ávairiø visuomeninës paskirties ástaigø„informacijos aparatai“ – uþraðai antdurø Brailio raðtu, tinkamas silpnare-giams apðvietimas, kontrastingos grin-dø dangos spalvos. Kai kurie vieðbuèiai(„Baltpark“) jau ima pritaikyti aplinkàir regos negalios þmonëms;

• prekiø apraðymai, jø naudojimo in-strukcijos, informacija ant produktø pa-kuoèiø taip pat daþniausiai neregiui ne-prieinami.

Informacinæ aplinkà negalios þmonëmssiekia pritaikyti ir ðalies bibliotekos. Daþnaijø atstovai, rengdami ávairius projektus, kon-sultacijø ir pagalbos kreipiasi á LAB. Kuo pa-lankesnes sàlygas studentams su negalia sie-kia sudaryti ir universitetai – kai kuriose jøvykdomuose projektuose LAB dalyvauja kaippartnerë.

Iðvados

1. Kuriant informacinæ visuomenæ, atsiþvel-giama ir á sutrikusios regos pilieèiø bendruo-menës poreikius: veikia valstybës iðlaikomaLietuvos akløjø biblioteka, teikianti profesio-nalias paslaugas sutrikusios regos þmonëms,leidþiamos Brailio raðtu ir garsinës knygos, ak-liesiems vartotojams pritaikomos internetosvetainës.

2. Su naujøjø technologijø ávaldymu sieja-mi dideli sutrikusios regos þmoniø lûkesèiai.Numatoma, jog akløjø ateitis – intelektualios

profesijos ir naujosios technologijos. Aklie-siems ir silpnaregiams informacijos vartoto-jams technologinëje aplinkoje reikðmingiausiðie aspektai: 1) naujø technologijø ávaldymasir akløjø aprûpinimas pagalbine ir kompensa-cine technika; 2) informaciniø sistemø ir duo-menø fondø pritaikymas regos negalios þmo-nëms. Kad internete pateikiama informacijabûtø prieinama ir neregiui vartotojui, bûtinaatsiþvelgti á daugelyje ðaliø parengtas interne-to svetainiø prieinamumo regos negalios þmo-nëms rekomendacijas – greta grafinës infor-macijos pateikti ir tekstinæ, naudoti nesudë-tingas ir aiðkias navigacijos priemones, apra-ðyti (pateikti papildomà tekstinæ informacijà)lenteles ir kitus sudëtingesnius elementus.

3. Nemaþa sutrikusios regos þmoniø dalisLietuvoje neskaito Brailio raðtu. Beveik pusëtyrimo respondentø – 46,28 proc. – atsakë ne-mokantys Brailio raðto.

4. Lietuvos akløjø biblioteka atlieka ne tikkultûros ir informacijos, bet ir neregiø ben-druomenës centro funkcijas. Sutrikusios regosþmonës ateina á bibliotekà ne tik lektûros irinformacijos, bet ir pabendrauti, susitikti su pa-þástamais, kolegomis. Skaitytojai pasitiki bib-lioteka, jos personalu ir norëtø ávairias paslau-gas gauti bûtent joje – pvz., kad bibliotekosdarbuotojai pamokytø juos dirbti kompiute-riu. Taèiau iðmokyti aklàjá naudotis kompiute-riu – ne toks paprastas, o daug laiko, kantry-bës, svarbiausia – profesionalumo ir þiniø rei-kalaujantis uþdavinys, kurá turëtø atlikti aklø-jø ir silpnaregiø ugdymo centrø specialistai.

5. Sutrikusios regos skaitytojø prioritetasrenkantis lektûrà – groþinë literatûra. Pagei-daujama daugiau laisvalaikio literatûros: ro-manø, nuotykiø, fantastikos knygø, detektyvø,kelioniø apraðymø.

6. Bibliotekoje trûksta árangos. Ypaè aktu-ali interneto prieigos LAB filialuose problema.Bibliotekos centrui Vilniuje reikëtø spausdin-tuvø skaitytojams, skenavimo paslaugø.

149

7. Didþioji dalis respondentø sutiko su tei-giniu, jog LAB teikia kokybiðkas paslaugas, pa-lankiai ávertino personalo kompetencijà ir pa-galbà.

8. Nors pokyèiai, siekiant regos sutrikimø

Áteikta 2004 m. birþelio 9 d.

The article deals with the problems of informationaccessibility encountered by visually impaired pe-ople in Lithuania, which have been revealed duringthe survey, performed in 2003 among the readersof the Lithuanian Library for the Blind (LAB). Thesurvey has been carried out by means of a question-naire. Lithuanian Library for the Blind is a speciallibrary providing reading material and informationfor people with visual impairments. This library al-so functions as a publishing and printing house ofbooks in alternative formats: Braille, audio and lar-ge print format. Information needs of the visually

LITERATÛRA

• Dël bendrøjø reikalavimø valstybës institucijøinterneto svetainëms patvirtinimo: Lietuvos Respub-likos Vyriausybës nutarimas. 2003 m. balandþio 18 d.Nr. 480. Valstybës þinios, 2003, nr. 38-1739.

• Dël aplinkos pritaikymo neágaliesiems priemo-niø vykdymo. Informacinës visuomenës plëtros ko-mitetas. – 2003 m. geguþës 5 d. [interaktyvus]. [þiû-rëta 2004 m. geguþës 15 d.]. Prieiga per internetà:< http://www.ivpk.lt/main-news >

• Dël Lietuvos nacionalinës informacinës visuo-menës plëtros koncepcijos patvirtinimo: Lietuvos Res-publikos Vyriausybës nutarimas. 2001 m. vasario 28 d.Nr. 229. Valstybës þinios, 2001, nr. 20-652.

• Dël nacionalinës þmoniø su negalia socialinësintegracijos 2003-2012 metø programos patvirtini-mo: Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas.2002 m. birþelio 7 d., Nr. 850. Valstybës þinios, 2002,nr. 57, p. 74–92.

• Dël perëjimo prie naujos lietuviðkos Brailio rað-

to abëcëlës tvarkos ir programos: Lietuvos Respubli-kos ðvietimo ir mokslo ministro 2000 m. birþelio 29 d.ásakymas Nr.878. Valstybës þinios, 2000, nr. 55-1620.

• Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjunga: 2003 m.veiklos ataskaita. Vilnius: Mûsø þodis, 19 p.

• Lietuvos akløjø bibliotekos 2003 m. darbo ata-skaita. Vilnius: LAB, 2004.

• Neágalieji = Disabled persons: Statistikos rinkinyslietuviø-anglø kalba. Vilnius: Statistikos departamentasprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 2003, 118 p.

• VALENTA, Alvydas. (2003). Noriu bûti gyveni-mo dalininkas: Etiudai apie neágaliøjø reabilitacijà irintegracijà. Vilnius: Brailio spauda, 2003, p. 80–74.

• Vieðosios bibliotekos skaitmeninës eros sankryþo-se: Europos Sàjungos projekto PULMAN gairës / Iðanglø k. vertë E. Banionytë, A. Glosienë, Z. Man-þuch, V. Mozûraitë, R. Petuchovaitë, R. Racevièiûtë,J. Rudþionienë. Vilnius: VU leidykla, 2002. 141 p.

FOSTERING OF INFORMATION ACCESSIBILITYFOR THE VISUALLY DISABLED

Rasa Januðevièienë

S u m m a r y

impaired have been analysed in this article, as wellas their attitudes to LAB’s book production andservices. Other aspects of information accessibilityfor the visually impaired have also been evaluated,for ex., they were asked, what other culture andinformation establishments they attend, and whet-her these institutions were easily accessible; whattheir information needs were, what adaptive tech-nology they preferred, etc. The survey has disclo-sed, what library services are appreciated by mostof the LAB readers and what services need furtherimproving.

turintiems þmonëms padaryti „draugiðkesnæ“ir fizinæ, ir informacinæ aplinkà, yra þenklûs,taèiau dar daugelyje srièiø nepasirûpinta in-formacijos prieinamumu aklajam ir silpnare-giui.

150


KOMPIUTERIAI IR PROGRAMINË ÁRANGA

Lituanistinis ðriftas Palemonas

Ona Aleknavièienë

Lietuviø kalbos institutoKalbos istorijos ir dialektologijos skyriausvyresnioji mokslo darbuotoja, daktarëThe Institute of the Lithuanian Language,Dept. of the History of the Language andDialectology,Senior Research Fellow, PhDP. Vileiðio g. 5, LT-10308 VilniusEl. paðtas: [email protected]

Laima Grumadienë

Lietuviø kalbos institutoKalbos istorijos ir dialektologijos skyriausvyresnioji mokslo darbuotoja, docentë,daktarëThe Institute of the Lithuanian Language,Dept. of the History of the Language andDialectology,Senior Research Fellow, Assoc. Prof., PhDP. Vileiðio g. 5, LT-10308 VilniusEl. paðtas: [email protected]

Albertas Gurskas

Vilniaus dailës akademijosGrafikos katedros profesoriusVilnius Academy of Fine Arts,Dept. of Graphics, ProfessorMaironio g. 6, LT-01124 Vilnius

Petras Skirmantas

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetoBaltistikos ir bendrosios kalbotyros katedrosdocentas, daktarasVilnius University, Dept. of Baltic Philologyand General Linguistics,Assoc. Prof., PhDUniversiteto g. 5, LT-01513 VilniusEl. paðtas: [email protected]

Mindaugas Strockis

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetoKlasikinës filologijos katedros asistentasVilnius University,Dept. of Classical Philology, Assist. Prof.Universiteto g. 5, LT-01513 VilniusEl. paðtas: [email protected]

Vladas Tumasonis

Vilniaus universiteto Matematikos irinformatikos fakultetoInformatikos katedros docentas, daktarasVilnius University, Dept. of Computer Science,Assoc. Prof., PhDNaugarduko g. 24, LT-03225 VilniusEl. paðtas: [email protected]

Straipsnyje pristatomas lituanistinis kompiuterinis ðriftas, pavadintas Palemono vardu. Jo kûrimurûpinasi ir darbus remia Valstybinë lietuviø kalbos komisija. Eksperimentiniai, dar ne visà numatytøþenklø aibæ apimantys ðrifto variantai vartotojams pateikiami internete nuo 2004 metø geguþësKalbos komisijos tinklalapyje www.vlkk.lt. Ðriftas tinka ne tik mokslo literatûrai, bet ir masinëspaskirties tekstams. Straipsnyje apibûdinamas naujojo ðrifto poreikis, specialiøjø þenkløklasifikavimo ir kodavimo problemos, ðrifto estetika bei taikymo galimybës.

151

1. Kam reikia dar vieno ðrifto?

Valstybinë lietuviø kalbos komisija subûrë dar-bo grupæ originaliam lietuviðkam kompiuteri-niam ðriftui sukurti. Grupei vadovauja doc. dr.Vladas Tumasonis, joje dirba MindaugasStrockis, doc. dr. Petras Skirmantas (visi trysið Vilniaus universiteto), dr. Ona Aleknavièie-në bei doc. dr. Laima Grumadienë (abi ið Lie-tuviø kalbos instituto) ir prof. Albertas Gurs-kas ið Vilniaus dailës akademijos.

Kuriamasis ðriftas pavadintas Palemonovardu. Viena ið romantiniø lietuviø kilmës te-orijø mûsø kunigaikðèiø pirmtaku laikë Romosdidikà Palemonà, kuris kaþkada su ðeima ir 500valdiniø atkeliavo á Lietuvà ir ásikûrë prie Ne-muno, Jûros ir Dubysos. Ðiuo pavadinimu dar-bo grupë susiejo lotyniðkuoju ðriftu paremtønaujø lietuviðkø raðmenø kûrimà su legendi-nio kunigaikðèio istorija. Eksperimentinë ver-sija pateikta visuomenei lietuviðkos spaudoslotyniðkais raðmenimis atgavimo ðimtmeèioproga. Palemono ðriftu Lietuvos raðytojø sà-junga jau iðspausdino almanachà Poezijos pa-vasaris 2004, juo vis labiau domisi mokslinin-kai ir leidëjai.

Ar reikëjo dar vieno ðrifto? Ðá klausimà ten-ka iðgirsti itin daþnai. Ne kartà pati sau já këlëir Palemonà kurianti darbo grupë. Juk ið tiesøprofesionalai yra sukûræ gausybæ kokybiðkøkompiuteriniø ðriftø ir praktiðkai visi ðiuolai-kiniai ðriftai leidþia sëkmingai raðyti lietuviøkalba. Tad pasirinkimo laisvë ðiandien labai di-delë – ðriftus galima rinktis pagal paèius ávai-riausius kriterijus (paprastai vartotojai renka-si pagal raðmenø iðvaizdà ir stiliø). Tad ar tiks-linga dar vienà ðriftà kurtis patiems? Savaimesuprantama, á ðá principiná klausimà buvo at-sakyta teigiamai, kitaip Palemono nebûtø bu-væ ið viso... Pagrindiniai tokio apsisprendimomotyvai keli.

Vienas ið svarbiausiø motyvø, skatinusiøkurti „nuosavà“ kompiuteriná ðriftà, siejasi suraðto þenklø aibe, tiksliau, su jø rinkiniu, arbainventoriumi. Mat raðto þenklø (arba raðmenø)ávairovë ir skirtingø þenklø poreikis priklausone vien nuo kalbos, bet ir nuo teksto pobûdþio.Didþiuma masinës paskirties tekstø, pradedantlaikraðèiais ir baigiant meilës romanais ar de-tektyvais, paprastai iðsiverèia be jokiø specia-liøjø þenklø. Jiems visiðkai pakanka tø áprasti-niø raidþiø, kurios suraðytos pirmokø abëcëlë-je. O ðtai mokslo reikalams specialiøjø þenkløreikia gerokai daugiau: vienokiø, tarkime, ma-tematikos, kitokiø – chemijos, dar kitokiø – mu-zikologijos ar eilëtyros tekstams.

Tekstai bei juos sudarantys raðto þenklai,bûdami informacijos perteikimo (komunika-cijos) priemonës, adresatø (t. y. skaitytojø) beiadresantø (t. y. rengëjø ir leidëjø) „matomi“ ga-na skirtingai. Skaitytojui visi raðto þenklai, –tiek bendrieji, tiek specialieji, – yra pateiktaduotybë. Tam tikrø problemø jam gali kilti tik-tai aiðkinantis retesniø, ne visai þinomø spe-cialiøjø þenklø reikðmes. Taèiau tekstø rengë-jui bei leidëjui á pirmà planà iðkyla kiti klausi-mai: ið kur paimti reikalingus þenklus, kaip juosgerai ákomponuoti á tekstà. Adresantø proble-mos smarkiai paaðtrëjo per keliolika pastarø-jø metø, kai poligrafijoje buvo atsisakyta me-taliniø spaudmenø ir pereita prie kompiute-riø. Tie apsirûpinimo raðto þenklais bûdai, ku-rie spaustuvëse buvo nusistovëjæ per keletàðimtmeèiø, staiga pasidarë nebetinkami, o po-ligrafijos galimybës ëmë gana sparèiai slinkti átas ribas, kurias suteikia kompiuterinë techni-ka ir programinë áranga. Kitaip tariant, tekstørengimas ir leidyba pamaþu tapo priklausomanuo informacijos technologijø galimybiø.

Informacijos technologija á raðto þenklusir su jais susijusias problemas þiûri kiek kitaip

152

negu leidyba. Èia ne vieta plaèiai kalbëti apieávairias kodavimo bei kompiuterinio vaizda-vimo sistemas ar ðriftø vidinës sàrangos niu-ansus, taèiau pabrëþtina, jog ðriftai ið esmësyra programinës árangos specifiniai kompo-nentai, daug kuo panaðûs á kitus komponen-tus, bet itin glaudþiai susijæ su þenklø pavaiz-davimu iðvesties árenginiuose, pirmiausia ek-rane ir spausdintuvo atspauduose. Kompiute-riniai ðriftai susaisto tris labai esmingus kiek-vieno raðto þenklo aspektus:

1) raðto þenklo esmæ iðreiðkianèià grafemà(kompiuteriniame ðrifte jos paprastaiidentifikuojamos pagal vienokius ar ki-tokius principus sudarytais vardais; gra-femos – tai skiriamøjø poþymiø deriniai,leidþiantys atskirti þenklus vienà nuo ki-to, juos atpaþinti);

2) konkretø þenklo grafiná vaizdà (tai, kaipekrane ar popieriuje pavaizduotas þen-klas atrodo þmogaus akims);

3) þenklo skaitiná identifikatoriø, daþniau-siai vadinamà tiesiog þenklo kodu.

Kompiuterinei raðtijai visø svarbiausi dupastarieji aspektai – þenklø kodai ir jø grafi-niai vaizdai: kompiuterinës sistemos vidujetekstas egzistuoja tik skaitiniu pavidalu, t. y. jásudarantys raðto þenklai èia reprezentuojamijø kodais, o iðvesties árenginiais perkelianttekstà á mûsø, þmoniø, aplinkà, kodai pakei-èiami juos atitinkanèiais grafiniais vaizdais.Atitikties bei keitimo taisyklës ir tikslus kiek-vieno þenklo vaizdas (pieðinys) kaip tik ir uþ-programuojama kompiuteriniais ðriftais.

Ðriftai vieni nuo kitø skiriasi raðto þenkløkiekiu (aibe), konkreèia grafiniø vaizdø ir jøkodø atitikties tvarka. Jei ðiais atþvilgiais ðrif-tai vienas nuo kito nesiskiria, tai jie yra tarpu-savyje suderinti ir bet koká tekstà, parengtà vie-nu ið tokiø ðriftø, gana sëkmingai galima pa-vaizduoti kitu: tekstà sudaranèios grafemos ið-lieka nepakitusios, vietoj vienø þenklø neatsi-

randa kitø. Tepasikeièia grafinë þenklø iðvaiz-da (pieðinys, stilius). Ir atvirkðèiai, jei ðriftaidaugiau ar maþiau nesuderinti, tai jie vienaskito visavertiðkai pakeisti negali: keièiant teks-te tam tikra dalis grafemø pavirsta kitomis,tekstas iðkraipomas.

Skirtingø kompiuteriniø ðriftø suderinamu-mas – kintamas dalykas, galintis svyruoti nuoabsoliutaus suderinamumo iki absoliutaus ne-suderinamumo. Natûralu, kad nuolat siekia-ma kuo didesnio suderinamumo. Tam tiksluiunifikuojami bei diegiami ávairûs þenklø ko-davimo principai ir standartai. Ðriftø suderi-namumo bei standartiðkumo pasiekti tuo leng-viau, kuo maþiau juose þenklø, todël bene la-biausiai suderinti ankstyvieji, asmeniniø kom-piuteriø eros pradþioje atsiradæ ðriftai. Jeigujø gamintojai sàþiningai laikydavosi ASCII(American Standard Code for Information In-terchange) standarto, tai vienu tokiu ðriftu pa-rengtas tekstas bûdavo gerai matomas ir kituðriftu. Taèiau þenklø kodais tuomet imti tik sep-tynþenkliai dvejetainiai skaièiai (kodui atitek-davo 7 „lengvesnieji“ baito bitai), tad viena-me ðrifte buvo galima turëti ne daugiau kaip128 þenklus. To aniems laikams visai pakakoir buvo netgi kiek per daug. Mat kompiuteriaitada natûraliai laikyti anglakalbiais „padarais“,o anglø abëcëlës raidëms, arabiðkiems skait-menims ir populiariausiems specialiesiemsþenklams uþkoduoti uþteko 95 kodø. ASCIIstandartas 33 kodus priskyrë net ne raðto þen-klams, o valdymo komandoms.

Bûta ir kitø standartø, reglamentuojanèiøskaitiniø kodø priskyrimà raðto þenklams, ta-èiau labiausiai iðpopuliarëjo ASCII standartonuostatos. Tai, kà ðis standartas átvirtino, ikiðiø dienø iðliko ir kituose, didesnëms, plates-nëms þenklø aibëms skirtuose kodø priskyri-mo standartuose bei reglamentuose: kodøfunkcijas atliekanèiø skaièiø diapazonas pa-prastai pleèiamas pridedant naujø, „svaresniø“

153

bitø. Tad ankstesnës, siauresnës kodø aibës tie-siog tampa naujø, platesniø aibiø poaibiais.Dël to þenklams, kuriø kodai buvo apibrëþtidar ASCII standartu ir kurie sudaro vadina-màjà ASCII þenklø aibæ, iðkraipymo pavojus,pereinant nuo vieno ðrifto prie kito, visø ma-þiausias.

Taèiau ne tik teoriðkai gali bûti, bet ir rea-liai esama kompiuteriniø ðriftø, pasidarytø ko-kiu nors konkreèiu tikslu, kuriuose nesilaiko-ma jokiø standartø ir kodai priskiriami savonuoþiûra – atsitiktinai, chaotiðkai. Savaime su-prantama, kad tokie savadarbiai ðriftai nede-ra su standartiniais ðriftais. Nestandartiniai,„originaliu“ þenklø kodavimu paremti ðriftaigerokai komplikuoja galimybes keistis elektro-ninëmis tekstø versijomis. Jie galëtø bûti pa-teisinami tik tada, kai dokumentai nëra plati-nami elektroniniu pavidalu, o tik iðspausdina-mi popieriuje arba paverèiami kompiuteriniaisgrafiniais vaizdais.

Daþniausiai nestandartiðko kodavimo ðrif-tø griebiamasi tada, kai prireikia þenklø, ne-numatytø tuo metu egzistuojanèiuose þenkløkodavimo standartuose, vadinasi, ir neturin-èiø pastoviø kodø. Nauji standartai, esmingaiiðpleèiantys reglamentuotø kodø erdvæ, tà cha-osà maþina, leidþia já suvaldyti. Dabartinis tarp-tautinis standartas ISO/IEC 10646 (þr. ISO/IEC 10646, 2003), leidþiantis uþkoduoti per4 milijardus þenklø (tikslus galimø kodø kie-kis èia yra 232, nes vienam þenklui koduoti ski-riami 4 baitai – 32 dvejetainiai skaitmenys –bitai), turëtø iðspræsti visas ðio pobûdþio pro-blemas. Reglamentuotø kodø turëtø uþtekti vi-siems kada nors vartotiems, vartojamiems arvartosimiems raðto þenklams.

Standartas nusako du alternatyvius koda-vimo bûdus:

1) 4 baitø kodavimà;2) 2 baitø (16-os bitø) kodavimà, koduo-

jantá vadinamàjà Pagrindinæ daugiakal-bæ lentelæ (Basic Multilingual Plane –BMP).

Ðioje lentelëje yra 65 536 kodai (nuo 0 iki65 535 deðimtaine raiðka, nuo 0 iki FFFF ðe-ðioliktaine raiðka). Jø ðiaip jau pakanka visøpasaulyje iðplitusiø populiaresniø raðto siste-mø þenklams.

Unicode standartas (þr. The Unicode Stan-dard Version 4.0, 2003) nusako tà paèià Pagrin-dinæ lentelæ, kurioje kodai identiðki ISO/IEC10646 dvibaièiams kodams, o standarto nuo-statos papildytos svarbiais apdorojimo algorit-mais, þenklø savybëmis ir kt. semantine infor-macija. Todël jis visuotinai ir naudojamas. Fak-tiðkai kalbant apie kodavimà keliais baitais, tu-rimas omenyje kodavimas pagal Unicode.

Jau dabar ima ryðkëti, kad didelës kodø ai-bës turi ir savø nepatogumø bei trûkumø. Vi-sø pirma þenklø kodus reglamentuojantis stan-dartas bei jo nubrëþta kodø aibë ir kompiute-rinis ðriftas – toli graþu ne tas pats dalykas. Ikiðiol praktiðkai nëra pagaminta kompiuteriniøðriftø, kuriuose bûtø visi net Pagrindinës lente-lës reglamentuojami þenklai. Todël ir dabarti-niai ðriftai, kodus þenklams priskiriantys pa-gal Unicode standartà, vis viena lieka daliniai– juose pateikiama tik tam tikra (beje, gananedidelë) þenklø dalis, tik tam tikras visos ai-bës poaibis. Unicode standartas, numatydamaskodus gausybei raðto þenklø, be abejo, apsau-go nuo savavaliðkos, chaotiðkos kodø „dary-bos“ ir tuo itin þenkliai prisideda prie kodøunifikacijos, bet kartu sudaro prielaidas atsi-rasti kitokiems, labiausiai su þenklø poaibiaissusijusiems ðriftø nesutapimams.

Unicode standartu reglamentuotø þenkløaibës su(si)formavimas bei jos tolesnis plëto-jimas yra pakankamai reglamentuotas, taèiaukartais galima áþiûrëti ir nenuoseklumo, ir at-sitiktinumo, ir kitø panaðiø dalykø. Átraukti

154

naujà þenklà á Unicode standartà gana sudë-tinga: reikia specialiø motyvaciniø raðtø, svars-tymo procedûrø, balsavimo. Tokiø þygiø tekoimtis ir Palemono kûrimo grupei.

Taip jau yra atsitikæ, kad daug raðto þen-klø, vartojamø lietuviðkuose tekstuose, ypaèspecialiøjø þenklø, kurie bûtini lietuviø filolo-gijai, iki ðiol neturi kodø nei ankstesnëse ko-davimo sistemose, nei dabartinëje Unicode sis-temoje. Tiktai visiems nuo mokyklos laikø þi-noma lietuviðka abëcëlë, apimanti 64 (po 32maþàsias ir 32 didþiàsias) raides, yra bene vie-nintelis þenklø rinkinys, kurio visi þenklai turijiems priskirtus reguliarius, Unicode standar-tà atitinkanèius kodus. Bet ðtai kirèiuotos lie-tuviðkos raidës juos turi toli graþu ne visos: ko-dai numatyti 33 ið jø, o ðtai 35 nenumatyti. Re-guliariø kodø taip pat daþniausiai neturi ir tiespecifiniai þenklai, kuriuos lietuviø filologainuolat vartoja savo mokslo veikaluose, baltis-tikos ar indoeuropeistikos darbuose ir kuriereikalingi dialektologijos tyrimams ir senøjølietuviðkø raðtø publikacijoms.

Antai dabartiniuose dialektologijos dar-buose lietuviø kalbos priegaidëms þymëti var-

tojami 7 kirèio þenklai: trys pagrindiniai ,

, , trys variantai , , ir þenklas

apibendrintai kirèio vietai þymëti . Vieno ið

jø skirto kirstinei priegaidei, Unicode stan-darte nebuvo. Ði tvirtagalës priesagos atmai-na bûdinga ðiaurrytinëms Lietuvos ðnektoms(apie Birþus, Kupiðká, Anykðèius ir kitur): tvir-tagalë ilgø balsiø ir monoftongizuotø þodþiogalo dvibalsiø priegaidë èia tariama gana trum-pai ir staigiai nukertant. Kirstinë priegaidëtranskribuojamuose tekstuose paprastai þymi-ma minëtuoju þenklu. Kad ðis diakritinis þen-klas, pavadintas zigzagu, bûtø átrauktas á Uni-

code, Palemono darbo grupë raðtu kreipësi ákomitetà motyvuodama tuo, jog jis reikalin-gas lietuviø kalbos priegaidþiø sistemai atspin-dëti ir vartojamas fundamentiniuose lietuviødialektologijos veikaluose: chrestomatijose, at-lasuose, lingvistinëse knygose (þr. Zinkevièius,1978 ir kt.), pateikë vartojimo pavyzdþiø. Gru-pës argumentai Unicode komitetui pasirodëpakankamai svarûs ir greta ðeðiø lietuviø kal-bos priegaidëms þymëti reikalingø kirèio þen-klø á Unicode standartà 2004 metais buvoátrauktas septintasis. Zigzago formos diakriti-niam þenklui ðis standartas priskyrë kodà, ðe-ðioliktaine skaièiø raiðka uþraðomà 035B.

Visai suprantama, kad tokiø ir panaðiø þen-klø beveik nëra ir gatavuose, vienokiais ar ki-tokiais bûdais dabar platinamuose kompiute-riniuose ðriftuose. Tai natûralu: kam gi kitiems,jei ne patiems lietuviams, galëtø kilti poreikiskompiuteriniame ðrifte „nusipieðti“ ir „uþsi-koduoti“ þenklus, kaþkada vartotus, sakykim,Antano Baranausko ar Kazimiero Jauniaus,arba reikalingus kad ir Rozalimo ar Leipalin-gio apylinkiø ðnektoms perteiki? Ðtai pora pa-vyzdþiø, kokiø þenklø reikëtø XVI amþiausteksto elektroninei versijai parengti ir Dieve-niðkiø ðnektai uþraðyti (1 ir 2 pav.)

Nei moksliniø filologiniø leidiniø leidyba,nei tarminio ar istorinio paveldo publikavimassustoti ir „palaukti“ negali! Todël prie kom-piuterinës spaudos perëjusiems leidëjams ten-ka verstis kaip kas iðmano, o paèiuose leidi-niuose galima rasti visko – nuo þenklø áraðy-mo á spaudos formoms skirtà maketà ranka ikijø atkûrimo specialiai vienam ar kitam leidi-niui pasidarydintais savais (mikro)ðriftais.Nors jie parengiami pakankamai kvalifikuo-tai ir ið esmës atitinka pagrindinës leidinio gar-nitûros stilistiná bei grafiná savitumà, taèiau ne-paremti jokiomis kodø priskyrimo taisyklëmisar reglamentais. Tokia stichiðka þenklø „pai-

155

2 pav. Fonetine transkripcija uþraðytas Dieveniðkiøðnektos pavyzdys1

1 pav. Fragmentas ið Mikalojaus Daukðos Postilës(1599)

1 Fragmentas skenuotas ið: Mikulënienë, Morkûnas,1997.

ðyba“ buvo itin suaktyvëjusi ano amþiaus pas-kutinio deðimtmeèio viduryje ir antrojoje pu-sëje, paskui lyg ir atslûgo, bet epizodiðkai priejos gráþtama iki ðiol. Per tà laikà leidiniø ren-gëjai ir leidëjai sukaupë gausius, bet eklektið-kus kompiuteriniø ðriftø rinkinius, kuriuosepaèiais ávairiausiais bûdais iðbarstyta bei ið-slapstyta absoliuti didþiuma specialiøjø þenklø,koduojamø, savaime suprantama, skirtingai,„originaliai“.

Buvo parengta ir gana dideliø specialiøjøþenklø rinkiniø, pasiþyminèiø ta paèia yda.Maþdaug tuo pat metu pradëti vartoti du skir-tingi rinkiniai, skirti kirèiuotam lietuviðkamtekstui: vienà jø sudarë firma „Fotonija“ ir ëmëplatinti pavadinimu TimesLT Accented, kità sa-

vo reikmëms susikûrë Vilniaus universiteto Fi-lologijos fakultetas lingvistikos þurnalams Bal-tistica bei Kalbotyra leisti. Nors abu rinkiniaiperteikia tuos paèius þenklus – kirèiuotas lie-tuviðkas raides, jie vienas su kitu nesuderintikodø atþvilgiu. Ðie rinkiniai grindþiami ið es-mës skirtingomis idëjomis ir todël skirtingaifunkcionuoja. Pagal universiteto sistemà pa-rengtas kirèiuotas formatuotas tekstas kom-piuterinëms programoms niekuo nesiskirianuo nekirèiuoto ir dël to, sakysim, kirèiuoti þo-dþiai surikiuojami lygiai taip pat kaip ir nekir-èiuoti, kirèiuotà tekstà kaip ir nekirèiuotà sëk-

156

mingai apdoroja skiemenavimo arba raðybostikrinimo programos. „Fotonijos“ TimesLTAccented leidþia sukirèiuoti ne tik formatuo-tà, bet ir neformatuotà (plain) tekstà, o uni-versiteto sistema tos galimybës neturi. Ir Vil-niaus universiteto Filologijos fakultetas, ir Lie-tuviø kalbos institutas turi savø kompiuteri-niø ðriftø, reikalingø seniesiems raðtams rink-ti ir tarminiams tekstams uþraðyti, taèiau tøþenklø kodai tarpusavyje taip pat nesuderinti.Smulkesniø ir dar labiau specializuotø þenklørinkiniø, skirtø net atskiriems leidiniams, ypaèsenøjø lietuviðkø raðtø publikacijoms, buvoprisidarydinta itin daug. Visi tokie ir panaðûs„vietinës gamybos“ ðriftai sudarë galimybesspausdinti áprastines „popierines“ filologø kny-gas bei þurnalus, taèiau iðkilo ir ëmë vis labiauaktualëti dvi specifiðkos problemos.

Viena ið jø susijusi su savadarbiø ðriftø irþenklø legalumu. Kaip programinës árangoskomponentai, kompiuteriniai ðriftai ginami au-toriø teisiø ástatymø, reglamentuojanèiø nau-dojimàsi bet kokia programine produkcija ap-skritai. Ne paslaptis, kad leidybos bei, plaèiauimant, filologinës veiklos tikslams bûdavo per-dirbami ir transformuojami jau egzistuojantysðriftai. Perdirbinëtojams labiau rûpëdavo þen-klø pieðinio stilistika bei garnitûros specifika(naujieji þenklai juk turi derëti prie senøjø), one ðriftà sukûrusios firmos nustatyti licenciniaireikalavimai. Paprastai bûdavo dekompiliuo-jamas koks nors tinkamos garnitûros ðriftas,ið jo iðsirenkami reikalingi þenklai bei jø ele-mentai ir, atitinkamai transformuoti, sudësto-mi á naujus pageidaujamus derinius. Taip su-montuojami trûkstami þenklai. Ðitas perdirbi-nys savo ruoþtu vël sukompiliuojamas á naujàkompiuteriná ðriftà. Tokiø ðrifto plëtiniø ar pa-pildø legalumas geriausiu atveju bent jau abe-jotinas. Taigi viena ið pirmutiniø paskatø, lë-musiø Palemono atsiradimà, buvo vis labiau

jauèiamas gyvas poreikis turëti savà, jokiai fir-mai jokiomis teisëmis nepriklausantá ir jokiølicenciniø sutarèiø nesaistomà kompiuterináðriftà, kurá bûtø galima plësti pagal poreikiusir në kiek nesibijant, kad tokiais veiksmais buspaþeisti kieno nors interesai, labiausiai, þino-ma, komerciniai.

Antroji problema – ne kartà èia jau minë-tas savadarbiø kompiuteriniø ðriftø nesuderi-namumas. Ávairiomis progomis bei aplinkybë-mis ávairiems uþsakovams dirbæ ðriftø daryto-jai net ir nebandë vieni su kitais derinti þenkløkodø. Jie daþnai net iðvis neþinojo apie kitødaromus tos srities darbus. Kà ir bekalbëti apiekokià nors kryptingà ar sistemiðkà þenklø ko-davimo politikà. Nedidelës tokiø þenklø da-lies kodus reglamentuojantys pavieniai Lietu-vos standartai bûdavo, vaizdþiai tariant, vëluo-jantys ir eidavo stichinei kodavimo praktikaiið paskos. Antai lietuviðkø kirèiuotø raidþiø ko-davimà operacinëje sistemoje Windows nusta-tantis standartas LST 1590–4 (þr. LST 1590–4, 2000) tik átvirtino tà kodø rinkiná, kurá jauprieð keletà metø buvo pasirinkusi „Fotonija“ðriftui TimesLT Accented. Taèiau didþiosiosdaugumos kitø lituanistikai reikalingø specia-liøjø þenklø kodai nëra niekaip reglamentuo-ti – nei aprioriðkai, nei aposterioriðkai. Todëlantra svarbi prieþastis, lëmusi Palemono idë-jos atsiradimà, – noras vienon vieton sutelktidaugmaþ visus lituanistikai reikalingus specia-liuosius þenklus, apiforminti juos kaip vienti-sà ðiuolaikiná kompiuteriná ðriftà, stabilizuotikodavimà. Tik taip galima pristabdyti tolesnásavadarbiø ðriftø plitimà, vedantá prie visiðkonesusikalbëjimo.

Tokio ðrifto poreiká neiðvengiamai diktuo-ja kaskart didëjanti elektroniniø dokumentølyginamoji dalis, lituanistinio paveldo fiksavi-mas ir pateikimas ne tik spausdintu, bet lygiagreta ir elektroniniu pavidalu. Tai ávairûs isto-

157

riniø ir tarminiø tekstø rinkiniai kompiuteri-nëse laikmenose, lietuviø filologø darbø elek-troninës publikacijos, specializuoti kompiute-riniai þinynai, þodynai, duomenø bazës, inter-neto tinklalapiai ir pan. Visais ðiais atvejais rei-kalingas vienodas visø tam reikalingø þenkløkodavimas – nesvarbu, ar jie turi oficialiai reg-lamentuotus kodus, ar neturi.

Ðio ðrifto ypaè reikia darbui su teksto ap-dorojimo programomis: taikant Palemoną, busgalima dirbti su standartine programine áran-ga. Ðiuolaikinës technologijos leidþia progra-miðkai apdoroti ávairiausius duomenø bankus,taèiau kalbininkams tai daryti kol kas sunku –bet kokius sudëtingesnius raðmenis, kaip mi-nëta, kiekvienas mokslininkas (ar jø grupë) su-sikûræs ir uþsikodavæs savaip. Be specialiø pro-gramø neámanoma paleisti á internetà bentkiek sudëtingesnio lituanistinio þodyno ar ter-minø banko. Nesant visuotinai suderintø lie-tuviðkø raðmenø kodø, lingvistiniø tekstø funk-cionavimo galimybës darosi ribotos, lëtëja tiektiriamieji, tiek kaupiamieji mokslo darbai,stringa jø sklaida informacinëje visuomenëje.

Kadangi þenklø, neturinèiø kodø, apstu, taikliautis vien tik „natûralia“ jø kodø raida – neiðeitis. Dar maþiau tikëtina, kad þenklø, labiau-siai reikalingø mûsø paveldo, kalbos ir kultû-ros vertybiø funkcionavimui ðiuolaikiniø tech-nologijø aplinkoje, kodus susistemins, nusta-tys ir áteisins kaþkas kitas kaþkur kitur. Taigiimtis dar vieno kompiuterinio ðrifto „darybos“labiausiai ir pastûmëjo ðios dvi èia aptartosprieþastys. Pradëjus konkretinti sumanymà, at-sirado ir daugiau já paremianèiø motyvø beipaskatø. Kadangi norëta sukurti niekam ne-priklausantá ir jokiø licencijø nevarþomà pro-graminá produktà, tai suprantama, jog ið patpradþiø buvo atsisakyta minties imti kaip pa-matà koká nors kità kompiuteriná ðriftà ir uþ-simota visø jam reikalingø þenklø vaizdus pa-

rinkti savo nuoþiûra bei kompiuterinëmis prie-monëmis „atsikurti“ patiems. Noras turëti vi-zualiu atþvilgiu estetiðkà bei kokybiðkà, skai-tytojø akis tausojantá ðriftà, suderintà su lietu-viø kalbos ir lietuviðkos raðybos specifika, bu-vo treèioji prieþastis, skatinusi imtis dar vienoðrifto rengimo (apie tai plaèiau þr. sk. 3).

2. Kiek ið viso þenklø bus Palemone?

Kiek jø reikia apskritai? Tai irgi ákyrûs klausi-mai, nedavæ ir neduodantys ramybës ðriftà ren-gianèiai darbo grupei. Atsakymas, be abejo,priklauso nuo to, kokià ásivaizduosime Pale-mono paskirtá, kokiø þenklø turinèius tekstusplanuosime juo spausdinti. Ið pat pradþiø ne-buvo abejoniø, jog Palemone turëtø bûti þen-klø, leidþianèiø juo pavaizduoti tiek áprastiná,tiek kirèiuotà lietuviðkà tekstà, taip pat tekstàkitomis lotyniðkojo pagrindo raidynus turin-èiomis Europos kalbomis. Todël nuspræsta, jogpirmiausia reikalingi visi ASCII aibës þenklaibei þenklai, priklausantys koduotëms (code pa-ges) CP1257 ir CP1252, taip pat 35 lietuviðkaskirèiuotas raides vaizduojantys þenklai, ku-riems kodø Unicode standarte nëra numatyta(plaèiau apie problemas, susijusias su lietuvið-kø kirèiuotø raidþiø kodavimu, þr. Tumasonis,1999).

Darbo grupë iðkart uþsimojo suþiûrëti, su-registruoti ir tam tikru bûdu apraðyti praktið-kai visus lituanistikoje bei lietuviø filologijojevartojamus specialiuosius þenklus. Tai neleng-vas, kruopðtus uþsiëmimas, reikalaujantis itindaug laiko praleisti bibliotekose, dëmesingaiperþiûrëti gausybæ ávairiausiø filologinio po-bûdþio leidiniø bei rankraðèiø. Jis uþtruko pa-lyginti ilgai, taèiau padëjo susidaryti pakanka-mai aiðkø visumos vaizdà. Ið viso ðiuo metuuþfiksuota apie du tûkstanèius tokiø þenklø.Kartu atsiskleidë ir keletas dëmesá patrau-

158

kianèiø dalykø, ið kuriø bent porà norëtumepaminëti.

Pirma, specialieji þenklai, taip pat kaip iráprastiniai, bûna nevienodai daþni: vieni jø ran-dami daugelyje ávairios paskirties dokumen-tø, kiti – tik pavieniuose tekstuose, pavyzdþiui,vieno autoriaus raðtuose. Antra, kaip tik dëlto ir nëra ámanoma suskaièiuoti ir uþfiksuotivisø iki vieno specialiøjø þenklø ir nustatytitikslø jø skaièiø. Galbût netgi manytina, kadjø aibë apskritai yra nebaigtinë, atvira. Saky-kim, dialektologas, pastebëjæs retø, dar neap-raðytø kokios nors tarmës ar ðnektos foneti-niø ypatumø, gali susikurti naujø, iki ðiol nie-kieno nevartotø þenklø tiems ypatumams per-teikti fonetine transkripcija. Gali bûti rasta irkokiø nors senoviniø áraðø, dokumentø frag-mentø ar iðtisø dokumentø, ypaè rankraðtiniø,kuriuose bûtø niekur kitur nevartotø þenklø.

Atsiþvelgiant á tai, buvo nutarta netæsti spe-cialiøjø þenklø paieðkos iki begalybës (nes re-tëjant þenklø vartosenai, jø paieðkai sugaiðta-mas laikas auga eksponentiðkai) ir kol kas Pa-lemone apsiriboti tø specialiøjø þenklø, kurieuþfiksuoti, rinkiniu. Patá ðriftà numatyta reng-ti etapais ir vartotojams pateikti atskiromis ver-sijomis, kuriø naujesnës atitinkamai apimtø di-desnius þenklø kiekius. Pradinë, eksperimen-tinë Palemono versija, internete vartotojamssiûloma jau nuo 2004 metø geguþës, apima tikASCII, CP1257 ir CP1252 koduotëms priklau-sanèius þenklus bei lietuviðkas kirèiuotas rai-des. 2005-øjø pradþioje þadama pateikti iðplë-totà versijà, kurioje prie jau esamø þenklø buspridëta dar apie 2000 specialiøjø þenklø.Kiek vëliau galbût pasirodys dar labiau ið-plëtotos Palemono versijos, kuriose busátraukti ir graikø bei slavø raðmenys bei ávai-rûs specializuoti jø variantai. Jeigu atsiras-tø naujø, iki ðiol neuþfiksuotø specialiøjø

þenklø, tai jie á naujas ðrifto versijas bûtø taippat, be abejo, átraukti.

Antra, didþioji dauguma specialiøjø litua-nistiniø þenklø yra sudëtiniai, sudaryti ið dve-jopø vizualiø elementø – þenklo pamatà suda-ranèios kokios nors raidës ir vieno ar keliø (jøgali bûti net iki 3–4) papildomø elementø (þen-kleliø), kurie angliðkai paprastai vadinami ak-centais (accents), o pas mus labiau áprasti va-dinti diakritiniais þenklais arba tiesiog diakriti-kais. Toliau pateikiamas visø Palemone esanèiødiakritikø rinkinys (Unicode sistemoje jie vadi-nami kombinaciniais þenklais; þr. 1 lentelæ).

Paþymëtina, jog didþiuma Palemono diak-ritiniø þenklø, iðskyrus trejetà palyginti retaitepasitaikanèiø (jø kodai E0FD, E0FE irE0FF), jau reglamentuoti ir átvirtinti Unicodestandarto. Vadinasi, bûtent su ðiais kodais tiediakritikai turëtø bûti susieti ir kituose ðriftuo-se. Èia bûtø galima dar kartà paminëti zigza-go þenklà, kuriam Unicode standartas 2004 me-tais priskyrë kodà, ðeðioliktaine skaièiø raiðkauþraðomà 035B. Jau minëta, kad ðis lietuviødialektologams reikalingas þenklas, kuriuo þy-mima kirstinë priegaidë, kodo dar neturëjo.Rengiant Palemonà, zigzagas já gavo (þr. 1 len-telæ), taigi tapo áteisintas, ir nuo ðiol jo koda-vimas jau nebëra atskirø ðriftadariø nuoþiû-ros dalykas – visur jis turëtø bûti koduojamasvienodai.

3. Ðrifto estetika

Parenkant raðto þenklø pieðinius, reikia ir ið-manymo, ir subtilaus skonio. Ne maþiau svar-bu, kad grafinis þenklø pavidalas atitiktø kal-bos specifikà. Jos sàvoka labai plati: nuo kiekromantiðkai suprantamos „tautos sielos“ bruo-þø perteikimo vizualiu raðytinio teksto áspû-dþiu iki konkreèiø tos ar kitos kalbos foneti-kos bei fonotaktikos dësningumø atitikimo.

159

1 lentelë. Kombinaciniai þenklai

Nr. Kodas Vaizdas Pavadinimas pagal UNICODE Lietuviškas pavadinimas

1 0300

COMBINING GRAVE ACCENT KOMBINACINIS KAIRINIS KIRTIS

2 0301

COMBINING ACUTE ACCENT KOMBINACINIS DEŠININIS KIRTIS

3 0302

COMBINING CIRCUMFLEX ACCENT KOMBINACINIS STOGELIS

4 0303

COMBINING TILDE KOMBINACINIS RIESTINIS KIRTIS

5 0304

COMBINING MACRON KOMBINACINIS BRŪKŠNYS VIRŠUJE

6 0306

COMBINING BREVE KOMBINACINIS ĮGAUBTAS LANKELIS VIRŠUJE

7 0307

COMBINING DOT ABOVE KOMBINACINIS TAŠKAS VIRŠUJE

8 0308

COMBINING DIAERESIS KOMBINACINIAI DU TAŠKAI VIRŠUJE

9 030A

COMBINING RING ABOVE KOMBINACINIS ŽIEDAS VIRŠUJE

10 030B

COMBINING DOUBLE ACUTE ACCENT KOMBINACINIS DVIGUBAS DEŠININIS KIRTIS

11 030C

COMBINING CARON KOMBINACINIS PAUKŠČIUKAS

12 030D

COMBINING VERTICAL LINE ABOVE KOMBINACINIS STATMENAS KIRTIS

13 030F

COMBINING DOUBLE GRAVE ACCENT KOMBINACINIS DVIGUBAS KAIRINIS KIRTIS

14 0311

COMBINING INVERTED BREVE KOMBINACINIS IŠGAUBTAS LANKELIS VIRŠUJE

15 0312

COMBINING TURNED COMMA ABOVE KOMBINACINIS APVERSTAS KABLELIS VIRŠUJE

16 0313

COMBINING COMMA ABOVE KOMBINACINIS KABLELIS VIRŠUJE

17 0314

COMBINING REVERSED COMMA ABOVE KOMBINACINIS APSUKTAS KABLELIS VIRŠUJE

18 031C

COMBINING LEFT HALF RING BELOW KOMBINACINĖ DELČIA APAČIOJE

19 0321

COMBINING PALATALIZED HOOK BELOW KOMBINACINĖ KOJELĖ Į KAIRĘ APAČIOJE

20 0322

COMBINING RETROFLEX HOOK BELOW KOMBINACINĖ KOJELĖ Į DEŠINĘ APAČIOJE

160

1 lentelës tæsinys

21 0323

COMBINING DOT BELOW KOMBINACINIS TAŠKAS APAČIOJE

22 0324

COMBINING DIAERESIS BELOW KOMBINACINIAI DU TAŠKAI APAČIOJE

23 0325

COMBINING RING BELOW KOMBINACINIS ŽIEDAS APAČIOJE

24 0326

COMBINING COMMA BELOW KOMBINACINIS KABLELIS APAČIOJE

25 0327

COMBINING CEDILLA KOMBINACINĖ CEDILA

26 0328

COMBINING OGONEK KOMBINACINĖ NOSINĖ

27 032B

COMBINING INVERTED DOUBLE ARCH BELOW

KOMBINACINĖ OMEGA APAČIOJE

28 032C

COMBINING CARON BELOW KOMBINACINIS PAUKŠČIUKAS APAČIOJE

29 032D

COMBINING CIRCUMFLEX ACCENT BELOW

KOMBINACINIS STOGELIS APAČIOJE

30 032E

COMBINING BREVE BELOW KOMBINACINIS ĮGAUBTAS LANKELIS APAČIOJE

31 032F

COMBINING INVERTED BREVE BELOW KOMBINACINIS IŠGAUBTAS LANKELIS APAČIOJE

32 0331

COMBINING MACRON BELOW KOMBINACINIS BRŪKŠNYS APAČIOJE

33 0334

COMBINING TILDE OVERLAY KOMBINACINĖ RIESTINĖ PERBRAUKA

34 0335

COMBINING SHORT STROKE OVERLAY KOMBINACINĖ TRUMPA HORIZONTALI PERBRAUKA

35 0336

COMBINING LONG STROKE OVERLAY KOMBINACINĖ ILGA HORIZONTALI PERBRAUKA

36 0337

COMBINING SHORT SOLIDUS OVERLAY KOMBINACINĖ TRUMPA ĮSTRIŽA PERBRAUKA

37 0338

COMBINING LONG SOLIDUS OVERLAY KOMBINACINĖ ILGA ĮSTRIŽA PERBRAUKA

38 0339

COMBINING RIGHT HALF RING BELOW KOMBINACINIS PRIEŠPILNIS APAČIOJE

39 033E

COMBINING VERTICAL TILDE KOMBINACINIS STATMENAS RIESTINIS KIRTIS

40 0347

COMBINING EQUALS SIGN BELOW KOMBINACINĖ LYGYBĖ APAČIOJE

41 0350

COMBINING RIGHT ARROWHEAD ABOVE KOMBINACINIS DAUGIAU VIRŠUJE


161

Mat ðiandieninëje Europoje ir, þinoma, Lie-tuvoje ásitvirtinusi vadinamoji fonetinë raðy-ba: raðto þenklai paprastai „vaizduoja“ kalbosgarsus. Tad tekste susidarantys daþniausi þen-klø vaizdø deriniai tiesiogiai priklauso tiek nuokalboje daþniausiai pasitaikanèiø garsø jungi-niø, tiek nuo raðybos taisykliø. Todël jeigu sie-kiama, kad ðriftas ið tiesø bûtø pritaikytas vie-nai ar kitai tautai bei kalbai, tai raðto þenkløvaizdø, net ðiaip jau gal tobulø ir stilingø, daþ-nai negalima paimti ið kitø kalbø. Juos tenkamodifikuoti taip, kad bûtent ðiai kalbai bûdin-gi þenklø deriniai tekste atrodytø graþiai, kaipsakoma, nerëþtø akies.

Jau ið pradþiø – nuo þenklø vaizdø prototi-pø parinkimo ir pirmøjø jø modifikavimo ban-dymø – siekta, kad Palemonas taptø vienu iðtokiø kompiuteriniø ðriftø, kuriuose þenkløvaizdai sàmoningai derinami su kalbos savitu-mu, bûtent su lietuviðkiems tekstams bûdin-gais raidþiø junginiais. Kol kas tokiø ðriftø darlabai trûksta. Profesorius A. Gurskas kryptin-gai dirbo, kad Palemono þenklø vaizdai bei jøderiniai bûtø estetiðki, harmoningi ir tiesiogmalonûs akiai, kad jie nevargintø skaitytojo beikuo maþiau kenktø regëjimui. Tai savo ruoþtupastûmëjo prie minties orientuotis ne tik á fi-lologø poreikius, bet ir á masinës paskirties

42 0351

COMBINING LEFT HALF RING ABOVE KOMBINACINĖ DELČIA VIRŠUJE

43 0357

COMBINING RIGHT HALF RING ABOVE KOMBINACINIS PRIEŠPILNIS VIRŠUJE

44 035B

COMBINING ZIGZAG ABOVE KOMBINACINIS ZIGZAGAS VIRŠUJE

45 0363

COMBINING LATIN SMALL LETTER A KOMBINACINĖ MAŽOJI RAIDĖ A

46 0364

COMBINING LATIN SMALL LETTER E KOMBINACINĖ MAŽOJI RAIDĖ E

47 0365

COMBINING LATIN SMALL LETTER I KOMBINACINĖ MAŽOJI RAIDĖ I

48 0366

COMBINING LATIN SMALL LETTER O KOMBINACINĖ MAŽOJI RAIDĖ O

49 0367

COMBINING LATIN SMALL LETTER U KOMBINACINĖ MAŽOJI RAIDĖ U

50 036B

COMBINING LATIN SMALL LETTER M KOMBINACINĖ MAŽOJI RAIDĖ M

51 20D6

COMBINING LEFT ARROW ABOVE KOMBINACINĖ KAIRIOJI STRĖLYTĖ VIRŠUJE

52 E0FF

COMBINING LEFT ARROWHEAD ABOVE KOMBINACINIS MAŽIAU VIRŠUJE

53 E0FE

COMBINING BREVE-MACRON ABOVE KOMBINACINIS SAMTIS Į KAIRĘ VIRŠUJE

54 E0FD

COMBINING MACRON-BREVE ABOVE KOMBINACINIS SAMTIS Į DEŠINĘ VIRŠUJE

1 lentelës tæsinys


162

leidinius, ypaè skirtus moksleiviams bei stu-dentams.

Tad Palemonas, kaip bendrosios ir specia-liosios paskirties ðriftas, taikytas lietuviø kal-bai atsiþvelgiant á vartojimo sferas. Jau minë-ta, kad plaèiajai visuomenei paprastai pakan-ka standartiniø raidþiø, o mokslo ir mokymoreikalams reikia raidþiø su kirèiais ir specia-liaisiais þenklais.

Kuriant standartiná poaibá, pirmiausiakreipta daug dëmesio á raidþiø ir jø junginiødaþnumà bei sekà. Bûdingiausi lietuviø kalbosraidþiø junginiai nustatinëti remiantis ávairausþanro tekstais. Daþniausius raidþiø junginiusnustatë Petras Skirmantas. Jie ið esmës atitin-ka Vidos Þilinskienës bei Laimos Grumadie-nës Daþninio dabartinës raðomosios lietuviø kal-bos þodyno, sudaryto 1 200 000 þodþiø pavar-tojimø pagrindu, duomenis (Grumadienë, Þi-linskienë, 1997, 1998). Daugiausia þiûrëta, kadestetiðkai gerai derëtø daþniausiai vienos ða-lia kitø atsidurianèios raidës. Pavyzdþiui, lie-tuviø kalbai ypaè bûdingi junginiai gyv, ios, iðk,pas, sis, uma, uva, daug retesni ðri, ndr, prë,tiu, tla ir pan.

Daugelyje dabar vartojamø lituanizuotøðriftø neiðspræstas lietuviðkø diakritiniø þen-klø (nosiniø, paukðèiukø, brûkðniø, taðkø) der-mës su kitomis raidëmis, ypaè su j, t, f, g, y,klausimas. Palyginkime nosiniø raidþiø à, á, øsandûrà su j ir kableliu þemiau pateiktuose þo-dþiuose, surinktuose Times New Roman ir Pa-lemono ðriftu.

Tai vienas ið pavyzdþiø, rodanèiø, kad es-tetiniai ðrifto reikalavimai turi atitikti lietuviøkalbos specifikà. Dël to Palemone nosinës rai-dës specialiai derintos su kaimynëmis.

Atsiþvelgiant á itin plaèià standartinio po-aibio vartojimo sritá, þiûrëta, kad tekstà bûtølengva skaityti, kad akis greitai atpaþintø rai-des ir þodþius, kad skaitant nereikëtø átempti

akiø. Ðis ðriftas remiasi formø ir ploèiø ávairo-ve. Panaðiu principu buvo kuriami ðriftai gar-siam XV amþiaus Venecijos spaustuvininkui Al-dui Manucijui, jais vëliau rëmësi ir kiti ðriftokûrëjai. Palemono pranaðumas – teksto ðviesu-mas. Ðriftas atitinka skaitymo higienos reikala-vimus, todël juo turëtø bûti rekomenduojamaspausdinti visø pirma mokyklinius vadovëlius.

Ne maþiau svarbi kirèiuotojo poaibio rai-dþiø estetika. Ðis poaibis ypaè svarbus moksloknygø, vadovëliø, þodynø ir þinynø rengëjamsbei leidëjams. Èia pagrindiniai kliuviniai – rai-dës, jau turinèios diakritinius þenklus: ë, û, i.Dedant kirèius virð jø, ypaè þiûrëta áprastinioþenklø iðdëstymo (þenklai dedami vienas antkito, o ne ðalia, kaip pasitaiko kai kuriuose da-bartiniuose lituanizuotuose ðriftuose) ir geropastebimumo. Kad þenklai tilptø vienas ant ki-to, pagrindiniø raidþiø dydis ðiek tiek pama-þintas. Todël ir kirčiuotasis poaibis atitinka es-tetinius reikalavimus, o tai leis gràþinti kirèiuo-tus tekstus á mokyklinius vadovëlius. Pateikia-me Palemonu surinktà kirèiuotà fragmentà iðÞemaitës apsakymo „Marti“:

163

Jau minëta, kad be dabartinëje raðomojo-je lietuviø kalboje áprastø kirèiuotø raidþiø,senuosiuose raðtuose nuo XVI amþiaus var-tota nemaþai kitokiø þenklø (1 pav.). Dialek-tologai gyvàjà tarminæ kalbà uþraðinëja fone-tinës transkripcijos þenklais (2 pav.). Baltistaiir indoeuropeistai, tirdami kalbø kilmæ ir rai-dà, rekonstruoja istorines formas, kurios uþ-raðomos taip pat specialiais þenklais. Tai dau-giausia raidës su ávairiais diakritikais, kartaisnet keliais, raðomais virð raidës arba po ja, okartais ir ðalia jos. Treèiasis poaibis pats di-dþiausias, bet skirtas mokslo reikmëms. Taispecializuotas lituanistinis poaibis, kuris bustaikomas tiek duomenø kaupimo, saugojimoir apdorojimo reikalams, tiek lituanistikos pa-veldo ir lingvistikos knygø leidybai, todël þen-klø estetinë dermë èia irgi svarbi.

4. Kaip dirbti su Palemonu?

Vartotojui kompiuterinio ðrifto, kaip ir bet ku-rio kito programinio produkto, „vidus“ daþ-niausiai nerûpi: jam nesvarbu, kas ir kaip tenpadaryta, jam rûpi tik paèios galimybës ir tai-kymo bûdai. Kaip paimti Palemone esanèiusþenklus ir áterpti juos á tekstà – klausimas, ver-tas atskiro dëmesio. Ðiaip tas klausimas neky-

la ir neásisàmoninamas tol, kol dirbama su þen-klais, vienaip ar kitaip susietais su klaviatûra.Daþnas vartotojas gana miglotai ásivaizduoja,kokie ryðiai bei sàveikos mechanizmai sieja kla-viatûrà, ðriftà ir renkamà ar redaguojamà teks-tà: jis tiesiog þino, kad esant tam tikroms sàly-goms (pavyzdþiui, nustaèius reikiamà doku-mento kalbà) ir paspaudus toká klaviatûrosmygtukà, tekste atsiras toks þenklas, o paspau-dus kitoká – kitoks.

Taèiau þenklams skirtø klaviðø klaviatûro-je nedaug, tik kelios deðimtys, o ðiuolaikinioðrifto þenklø kiekis deðimtis ir ðimtus kartø vir-ðija klaviatûros mygtukø kieká, tad kiekvienamþenklui po mygtukà niekaip nebeiðteks. Ne-pakaks jø ir visiems Palemono þenklams, ku-riø, kaip minëta, 2005 metø versijoje bus kiekper 2000, o vëliau dar padaugës.

Diakritiniai þenklai ðiuolaikiniuose kom-piuteriniuose ðriftuose paprastai pateikiami iratskirai kaip savarankiðki þenklai, taèiau pa-grindinë jø paskirtis – sudaryti reikiamus de-rinius (kombinacijas) su pamatinëmis raidë-mis. Kai specialøjá þenklà sudaro keliais diak-ritiniais þenklais papildyta pamatinë raidë, taipasidaro svarbus ir diakritikø iðsidëstymas vie-nas kito atþvilgiu. Kaip pavyzdá 2 lentelëje pa-teikiame raidës N variantus (ið viso 91).

164

Ðiuolaikinës ðriftø „darybos“ priemonës iðesmës leidþia sudëtinio þenklo vaizdà sudëliotiið atskirø jo dëmenø tarsi ið Lego kaladëliø,tik reikia tuos dëmenis sudëti á tas vietas, kurjie turi bûti, trumpai tariant, pozicionuoti.Gautas sudëtinis (kompleksinis) specialiojoþenklo vaizdas susiejamas su atitinkamos gra-femos vardu ir, jeigu tai tikslinga, su unikaliuskaitiniu jos identifikatoriumi, t. y. kodu.

Ar sudëtiniams specialiesiems þenklamskodus priskirti tikslinga, ar ne, priklauso nuonumatomo jø reprezentavimo kompiuteri-niuose dokumentuose bûdo: turinèius savuskodus sudëtinius þenklus galima „vaizduoti“pavieniais kodais, o neturinèius bûtinai tektøperteikti juos sudaranèiø dëmenø kodø seko-mis. Tik ðiuo antruoju atveju svarbu, kad pro-gramos, su kuriomis dokumentai kuriami arredaguojami, tokias dëmenø kodø sekas „su-prastø“ ir iðvesties árenginiais vaizduotø kaipvientisus, korektiðkai atrodanèius sudëtiniusþenklus. Kitaip tariant, iðvesties árenginiai tu-ri „rodyti“ tà patá sudëtinio þenklo vaizdà neat-siþvelgdami á tai, ar tas þenklas dokumente rep-

rezentuojamas savu pavieniu unikaliu kodu(daþnai tiesiog pasakoma koduojamas), ar jásudaranèiø dëmenø kodø seka.

Taip padaryti ir sudëtiniai specialieji Pale-mono þenklai: visø specialiøjø þenklø, kuriuosuþfiksavo ðrifto rengëjai, vaizdai sumontuotipamatines raides „apdëliojant“ reikiamaisdiakritiniais þenklais, turinèiais savo kodus, betlygia greta ðiais „dariniais“ vaizduojamomsgrafemoms taip pat priskirti individualûs ko-dai, savaime suprantama, kiti, unikalûs, nesu-tampantys në su vieno ið dëmenø kodu. Be to,á patá ðriftà átraukti vadinamieji keitiniai, t. y.informacija, nurodanti, kurios kodø (atliepian-èiø sudëtinio þenklo dëmenims) sekos kuriasgrafemas atitinka ir turi bûti vaizduojamos ðiøvaizdais. Tad ðitokius specialiuosius þenklus, –tokius, kuriø sudëtiniai vaizdai ðrifte ið anksto„sumontuoti“ ir priskirti atitinkamoms grafe-moms, – sàlygiðkai galima vadinti þenklais sunumatytu vaizdu. Kai kalbama apie vienoká arkitoká þenklø kieká ðrifte, paprastai turima gal-voje bûtent þenklai su numatytais vaizdais. To-kiø Palemone, tiksliau, jo 2005 metø versijoje,

2 lentelë. Raidës N variantai

165

bus per du tûkstanèius, o atsirandant naujomsversijoms jø gausës.

Èia taip pat vertëtø uþsiminti ir apie prin-cipinæ galimybæ paèiam vartotojui „susidësty-ti“ trûkstamus sudëtinius þenklus ið Palemonejau esanèiø ir individualius kodus turinèiø dë-menø. Vartotojas, neradæs ðrifte jam reikalin-go sudëtinio þenklo, vis vien gali ásivesti jo pa-matinës raidës ir reikiamø diakritikø kodus irðitaip dokumente suformuoti atitinkamà jo dë-menø kodø sekà, kuri ið principo ir reprezen-tuotø ðá reikalingà, bet realiai ðrifte neegzis-tuojantá þenklà. Tokius paèiø vartotojø susida-romus sudëtinius þenklus tiktø vadinti þenklaissu nenumatytu vaizdu. Teoriðkai jø kiekis galibûti labai didelis, beveik neribotas. Supranta-ma, jog tokie þenklai nëra visaverèiai, tiksliaupasakius, jie yra ne ðrifto, bet dokumento ly-gio sudëtiniai þenklai. Ðrifte jie neturës nei nu-matytø keitiniø, nei savø kodø, nei pagaliausuderintø, subalansuotø „kompleksiniø“ vaiz-dø. Todël iðvesties árenginiai juos paprastai galivaizduoti kaip gana atsitiktinai vienas prie ki-to priðlietus atskirø dëmenø vaizdus. Bet „vi-dine“, skaitine vaizduosena tokie þenklai su ne-numatytu vaizdu ið esmës niekuo nesiskirianuo dëmenø kodø sekomis koduojamø anø,numatytøjø þenklø: ir vieni, ir kiti perteikiami(iðreiðkiami) dëmenø kodø „serijomis“.

Gana daþnai bûtent ðis neregimasis, skai-tinis, kodø lygiu paimtas kompiuteriniø doku-mentø pavidalas ir bûna visø svarbiausias. Jei-gu reikalingas graþus, darnus bûtent tokiø þen-klø vaizdas, tai pravartu prisiminti, jog dauge-lis programø, skirtø dirbti su tekstø vaizdu(tekstø procesoriai, maketavimo programos irpan.) daþniausiai turi galimybiø, leidþianèiø at-skirø teksto þenklø vaizdus pastumti vienà priekito tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Vadi-nasi, prireikus kokio reto, Palemono rengëjøneátraukto sudëtinio specialiojo þenklo, já ga-lima ne tik paèiam sudëlioti ið ðiame ðrifte

esanèiø atskirø komponentø, bet ir remiantisatitinkamomis taikomosiomis programomis ið-dailinti ir subalansuoti jo vaizdà.

Taèiau ypaè pabrëþtina, kad galimybes var-toti bet kurio kompiuterinio ðrifto þenklus le-mia ne vien klaviatûra ir apskritai ne vien pa-tys þenklø kodø ávedimo bûdai, kad ir kokieiðradingi ar lankstûs jie bûtø. Bene kur kas la-biau ðitai priklauso nuo taikomøjø programø,su kuriomis vieni ar kiti dokumentai rengia-mi, galimybiø, jø santykiø su kompiuteriniaisðriftais. Kadangi kompiuteriuose esanèiø tai-komøjø programø ávairovë yra pakankamai di-delë, tai ir problemø èia gali atsirasti gana ávai-riø. Situacijà dar kiek aðtrina ir tai, kad ren-giant Palemonà buvo sàmoningai bei kryptin-gai þiûrima á perspektyvà, á kompiuteriniø sis-temø ateitá ir gana ryþtingai atsisakoma jausenstelëjusiø dalykø. Taèiau vartotojø turimaprograminë áranga daþnai bûna ir uþsilikusi iðanksèiau, tad su tokia áranga vykdoma prakti-në veikla (tarkime, kad ir leidyba) tebëra glau-dþiai suaugusi su kompiuteriniø technologijøvakardiena, su praeitimi.

Kalbant konkreèiau apie taikomøjø pro-gramø ir ðriftø santyká, reikëtø atskirai pami-nëti tris sàlygiðkas, bet ðiuo atþvilgiu besiski-rianèias programø grupes. Vienai grupei de-rëtø priskirti ið praeities perimtas, bet dar pa-lyginti intensyviai tebetaikomas programas irjø versijas, kurios leidþia dirbti tik su tais kom-piuteriniais ðriftais, kuriø þenklai koduojamivienu baitu (8-iais bitais), kitaip tariant, ku-riuose þenklø kodai, iðreikðti deðimtaine skai-èiø raiðka, gali bûti nuo 0 iki 255 (taigi galimauþkoduoti 256 þenklus). Tokiø programø ga-na nemaþai kompiuteriuose, valdomuoseoperaciniø sistemø Windows95 ir Windows98.Jø ið „anø laikø“ gali bûti iðlikusiø bei iðplitu-siø gana apsèiai. Ið þinomesniø minëtinos teks-tø procesoriaus Word for Windows 6-oji ir7-oji versija, bet bene labiausiai èia tektø links-

166

niuoti pas mus ir ðiandien spaudiniams make-tuoti itin populiarià kompiuterinës leidybosprogramà PageMaker: visos jos versijos, neið-skiriant në paskutinës, septintosios, pritaiky-tos dirbti tik su þenklø kodais, sudarytaisið 8 bitø.

Bûtent ðios grupës taikomosios programosir yra paèios problemiðkiausios. Mat Palemo-ne, kaip ir visuose ðiuolaikiniuose kompiute-riniuose ðriftuose, þenklai koduojami pagalUnicode standartà dviem baitais (kodø reikð-mës nuo 0 iki 65535, ið viso 65536 þenklai).Todël programos, þenklø kodø erdvæ apriorið-kai apribojanèios 8 bitais, ið principo neleidþiapanaudoti apskritai visø tokio ðrifto þenklø.Tad ir Palemone esantys þenklai ðios grupësprogramoms matomi bei prieinami toli graþune visi! Ypaè tai pasakytina apie specialiuo-sius þenklus, o visø labiausiai – apie tuos, ku-rie neturi Unicode standarto numatytø kodø,vadinasi, kuriems ðeðiolikos bitø kodai buvoparinkti savo nuoþiûra. Tikriau tariant, visinereglamentuotus, savo nuoþiûra parinktuskodus turintys Palemono þenklai ðios grupësprogramoms lieka iðvis neprieinami. Gaila,kad tarp jø atsiduria ir 35 lietuviðkos kirèiuo-tos raidës.

Taèiau su þenklais, turinèiais Unicode stan-darto numatytus kodus, gali bûti ir vienaip, irkitaip. Tie þenklai, kurie áeina á koduotæ (codepage) CP1252, bus matomi ir prieinami (buspadaryta atitinkama iðpjova ið dvibaièio ðriftoarba, kaip sakoma, bus emaliuojamas virtua-lus vienbaitis ðriftas) automatiðkai, o kitus þen-klus, priklausanèius koduotei CP1257, galimapaversti matomais ir prieinamais, tik atlikustam tikrus kompiuterinës sistemos konfigûra-vimo veiksmus (kokius konkreèiai – nurodytakartu su ðriftu pateikiamuose paaiðkinimuo-se). O kita þenklø dalis, beje, pati didþioji, visviena iðliks ðios grupës programoms nemato-ma ir neprieinama. Tad dirbant su ðiomis pro-

gramomis Palemonas tegali funkcionuoti tikið dalies ir tegali bûti taikomas tik ten, kurpakanka tokioms programoms prieinamø joþenklø.

Kitai, bene gausiausiai, grupei priskirtinostokios programos, kurios „supranta“ ir savuo-se dokumentuose leidþia tiesiogiai naudotidviem baitais (16 bitø) iðreikðtus þenklø ko-dus, bet „nemoka“ surasti, atpaþinti ir pritai-kyti á ðriftus áterptø pakaitos taisykliø, numa-tanèiø, kaip tam tikruose kontekstuose atsi-dûræ ir á tam tikrus junginius áeinantys þenklaiturëtø bûti pakeièiami vieni kitais. Tos pakai-tos taisyklës yra vieno ið kompiuteriniø ðriftøformatø, vadinamojo OpenType formato, su-dedamoji dalis, todël kalbant apie tai, ar tai-komosios programos jas gali taikyti, ar ne, tie-siog sakoma, kad jos numato OpenType proce-dûras arba jø nenumato (ðiuo konkreèiu atvejuið tikrøjø rûpi tik viena – þenklø pakaitos – pro-cedûra).

Nors ðios èia sàlygiðkai iðskirtos grupës tai-komosios programos OpenType procedûrø irnenumato, vis viena jos, remdamos Unicodestandarto dvasià atitinkanèià þenklø kodø san-darà, leidþia dokumentuose vartoti ið princi-po visus Palemono þenklus, nesvarbu, ar jiemspriskirti Unicode standarto reglamentuoti ko-dai, ar nereglamentuoti, t. y. parinkti tik ðriftorengëjø. Joms svarbu viena – kad reikiamo do-kumento vieton bûtø áterptas unikalus ðeðioli-kabitis þenklo kodas arba kodø seka, o prie-monës, kuriomis tai bus padaryta (pvz., kla-viatûra, pagalbinë programa Character Map arkoks nors jos analogas, programose tam tiks-lui numatytos klaviðø kombinacijos ir pan.),didesnës reikðmës neturi. Tad ðios programosleidþia dokumentuose vartoti ne tik koduo-tëms CP1257 bei CP1252 priklausanèius þen-klus, bet ir visas lietuviðkas kirèiuotas raidesbei visus specialiuosius Palemono þenklus. Do-kumente visi jie reprezentuojami pavieniais,

167

2 Jie numatyti visiems sudëtiniams, t. y. sudarytiems iðpamatinës raidës ir vieno ar keliø diakritikø, þenklams,iðskyrus tik tuos, kurie priklauso standartinei lietuviðkajaiabëcëlei (à, æ, á, ø, è, ð, þ, ë, û, À, Æ, Á, Ø, È, Ð, Þ, Ë, Û).

individualiais kodais arba sekomis. Tad varto-tojams gana svarbu mokëti surasti, o kartais irásidëmëti jiems reikalingø þenklø ðeðiolikabi-èius kodus, ypaè dirbant su populiaria progra-ma WordXP, kuri leidþia tiesiog á tekstà áraðytireikiamo þenklo kodà, iðreikðtà ðeðioliktaineskaièiø raiðka, ir spustelëjus klaviðø kombina-cijà „Alt+X“ pakeisti jà atitinkamu þenklu.Èia svarbu pabrëþti, kad seka iðreiðkiami su-dëtiniai þenklai bus faktiðkai jau minëti þen-klai su nenumatytu vaizdu. Todël jø vaizdas ek-rane arba popieriuje kai kada gali bûti ne vi-sai estetiðkas.

Bene parankiausia priemonë þenklø ko-dams nustatyti bûtø Character Map tipo pa-galbinës programos (utilitës), leidþianèios þen-klus surasti (o surastus nukopijuoti) ir pagaljø regimàjá vaizdà. Beje, Unicode standartoreglamentuojamus þenklø kodus taip pat gali-ma rasti ir Unicode duomenø bazëje (þr.www.unicode.org/ucd/). Bet paþymëtina, kadPalemone yra labai daug þenklø su nestandar-tiniais, nereglamentuotais kodais, kurie, atsi-þvelgiant á Unicode „ideologijà“, savo nuoþiû-ra buvo parinkti ið vadinamosios Privaèiosiossrities (Private Use Area; PUA). Tai Unicodestandarto specialiai iðskirta kodø erdvës atkar-pëlë [E000

16–F8FF

16 ] (ið viso 6400 baitø, lei-

dþianèiø uþkoduoti 3200 þenklø), á kurià pa-tenkantys kodai ðio standarto nepriskiriami jo-kiems þenklams ir paliekami vartotojams dis-ponuoti laisvai. Atsimintina, jog programinësprocedûros, automatiðkai apdorojanèios tekstàávairiais aspektais (tarkime, tikrinanèios raðy-bà, randanèios potencialias þodþiø këlimo vie-tas ir pan.), tø þenklø, kuriø kodai priklausoPUA, raðto þenklais paprastai nelaiko ir, vadi-nasi, negali teisingai apdoroti teksto segmen-tø, kuriuose tokie þenklai pavartoti. Dirbantsu Palemonu tai nëra labai esminga, nes stan-dartiniai lietuviðko teksto automatinio apdo-rojimo algoritmai ir taip netiktø nei fonetinei

transkripcijai, nei didþiumos senøjø raðtø ra-ðybai, nei praktiðkai niekur kitur, kur reikiaspecialiøjø þenklø.

Pagaliau dar kità, treèiàjà grupæ sudarytøðiuolaikiðkos, bet dar palyginti negausios tai-komosios programos, numatanèios ir ðeðioli-kabièius þenklø kodus, ir þenklø pakaitai skir-tas OpenType procedûras, tikriau tariant, á ðrif-tà áterptus konkreèius þenklø keitinius, suda-rytus laikantis atitinkamø OpenType formatospecifikacijø. Ið tokiø programø pirmiausia mi-nëtina spaudiniø maketavimo programa Ado-be InDesign ir populiaraus Microsoft firmostekstø procesoriaus Word versija 2003 (bei to-lesnës), naujosios kai kuriø kitø programø ver-sijos. Be abejo, ði programø grupë turëtø plës-tis, abiem minëtaisiais bruoþais pasiþyminèiøprogramø gausëti.

Kalbant apie ðias programas tiktø viskas,kas buvo sakyta apie ankstesnës, antrosios gru-pës programas, t. y. apie galimybæ ávedinëtiþenklus tiek pavieniais kodais, tiek sekomis.Bet atskirai reikëtø pabrëþti, kad numatyda-mos OpenType keitinius, ðios grupës progra-mos leidþia tuos sudëtinius specialiuosius Pa-lemono þenklus, kuriems tokie keitiniai ðiameðrifte numatyti2 , dokumente ekvivalentiðkaireprezentuoti dvejopai: ir individualiais pavie-niais jø kodais, ir sekomis; ir vienu, ir kitu at-veju iðvesties átaisai vaizduos tuos paèius regi-muosius atitinkamø þenklø pavidalus. Bûtentðios grupës programos ir sudaro prielaidasklausimui, kuris apskritai negalëtø kilti dirbantvien su anksèiau aptartoms grupëms priklau-sanèiomis programomis: kuris gi sudëtiniø þen-klø reprezentavimo (o paprasèiau pasakius,kodavimo) dokumentuose bûdas racionales-

168

nis ir priimtinesnis – kodavimas pavieniais ko-dais ar sekomis?

Nors abu þenklø kodavimo bei ávedimo bû-dai ið esmës yra ekvivalentûs ir kiekvienas jøturi ir pliusø, ir minusø, vis dëlto Palemonà ren-gianti darbo grupë apskritai linkusi paþanges-niu bei perspektyvesniu laikyti kodavimà se-komis. Jis pasiþymi dviem nemenkomis teigia-mybëmis: 1) praktiðkai visus Palemono þenklusgalima ávesti kompiuterio klaviatûra (nes ir pa-matiniø raidþiø, ir diakritiniø þenklø ið viso tërapo kelias deðimtis, tad visø jø kodus ámanoma„prikabinti“ prie klaviatûros mygtukø); 2) at-siranda galimybë dokumentuose iðvengti ne-reglamentuotø, savo nuoþiûra parinktø beiPUA diapazonui priklausanèiø kodø, kurie,kaip minëta, þenklams net neuþtikrina raðtoþenklø statuso.

Specialiuosius þenklus koduojant sekomis,tekstas, net ir turintis daug Unicode standartonenumatytø þenklø, vis viena yra iðreiðkiamaspraktiðkai ðio standarto numatytais kodais, tai-gi iðliekama kur kas „arèiau“ Unicode standar-to. Ir tai gali bûti pakankamai svarbu, ypaè do-kumentø sklaidai elektroniniu pavidalu. Kitavertus, kol OpenType principais grindþiamusþenklø keitinius numato toli graþu ne visos tai-komosios programos, tol þenklø kodavimà se-komis netikslinga laikyti vieninteliu galimu jøreprezentavimo bûdu. Dirbant su programo-mis, èia sàlygiðkai priskirtomis pirmiau aptar-tai antrajai grupei, juos tiesiog bûtina iðreikðtiindividualiais jø kodais. Todël bûtø itin pra-vartu turëti specialiø programiniø priemoniø,leidþianèiø prireikus automatiðkai perdirbtidokumentus ir vienà kodavimo bûdà pakeistikitu – þenklus sudaranèiø komponentø sekasperkoduoti á individualius tø þenklø kodus iratvirkðèiai. Galimas daiktas, kad vëliau, ple-èiant su Palemonu susijusiø darbø sferà, tokiospriemonës bus kuriamos.

Ir dar reikëtø paminëti, kad kompiuteri-

niø ðriftø, taigi ir Palemono, taikymo galimy-bes tam tikru mastu sàlygoja ir kompiuteriooperacinë sistema. Èia irgi dëmesys pirmiau-sia kreiptinas á tuos paèius jau aptarus du mo-mentus: ar operacinë sistema iðvis numato irkokiu mastu numato „didþiuosius“, bent jauUnicode Pagrindinæ lentelæ atitinkanèius þen-klø kodus, ir kokiu – OpenType procedûras (Pa-lemonui aktualiausios tos ið jø, kurios leidþiataikyti keitinius). Kadangi Palemonas sumany-tas ir rengtas atsiþvelgiant á bene populiariau-sios operacinës sistemos Windows valdomøkompiuteriø specifikà, tai ðios pastabos labiau-siai ir taikomos ávairioms Windows versijoms.Savaime suprantama, jog bûtø geriausia, jeitiek „didþiuosius“ kodus, tiek keitinius uþtik-rintø ir operacinë sistema, ir taikomosios pro-gramos. Bet lemiamos reikðmës èia vis dëltoturi pastarosios: jeigu, tarkime, taikomoji pro-grama 16 bitø kodø nenumato, tai visø Palemo-no þenklø vis vien nebus galima vartoti net irtada, kai kompiuterinæ sistemà valdo kuri norsUnicode standartu besiremianti Windows ver-sija. Ir atvirkðèiai, jeigu turima Windows versija16 bitø kodø pati neremia arba remia tik ið da-lies, bet taikomoji programa juos remia gerai,tai vis tiek prieinami ið esmës visi Pagrindinëslentelës diapazono kodus turintys þenklai.

Taèiau vartotojui pravartu þinoti, jog pagalsantyká su Unicode standartu ir 16 bitø kodaisdabartiniuose kompiuteriuose daþniau pasitai-kanèias Windows versijas galima suskirstyti ádvi grupes: vienai jø priklausytø Windows95/98/ME, o kitai – Windows NT 4.0/2000/XP.Windows95/98/ME orientuotos á programinæárangà, skirtà dirbti su 8 bitø kodus turinèiaiskompiuteriniais ðriftais, o Unicode standartugrástus ðriftus remia tik ið dalies. Jos turi spe-cialiø programiniø priemoniø, leidþianèiø ðe-ðiolikabièiø ðriftø pagrindu emuliuoti virtua-lius aðtuonbièius ðriftus, atitinkanèius standar-tines aðtuonbites Windows koduotes, ir taikyti

169

juos lygiai taip pat kaip tikrus, fizinius kom-piuterinius ðriftus su aðtuoniø bitø kodais.Emuliacija yra specifiðka ir ðiaip jau parankipriemonë, leidþianti ið „iðplëstinio“, Unicodestandartu paremto ðeðiolikabièio kompiuteri-nio ðrifto „paimti“ þenklø vaizdus, bet doku-mentuose reprezentuoti (koduoti) juos atitin-kamø koduoèiø aðtuonbièiais kodais. Ir paèiaskoduotes ðiandien jau derëtø suvokti kaip pa-lyginti nedidelius, ne daugiau kaip 256 þenklus(áskaitant ir vadinamuosius valdanèiuosiussimbolius) apimanèius þenklø rinkinius, kuriøkai kurie þenklai gali turëti vienareikðmiðkaivienas kità atitinkanèius dvejopus kodus – að-tuonbièius ir ðeðiolikabièius. Tad jeigu doku-mentas „migruoja“ ið vienø taikomøjø progra-mø á kitas ir vienos ið jø skirtos dirbti su 8, okitos – su 16 bitø þenklø kodais, tai pagal ðiàatitiktá vienokie kodai automatiðkai pakeièia-mi kitokiais. Svarbus tos pakaitos orientyras –dokumento ar atskirø jo fragmentø kalba: pa-gal jà aðtuonbièiam kodui automatiðkai paren-kama atitinkama koduotë. Korektiðkai nuro-dþius kalbà ir esant tvarkingiems importo beieksporto filtrams, vartotojas tos kodø pakai-tos gali net nepastebëti.

Gráþtant prie operacinës sistemos priemo-nëmis emuliuojamø virtualiø aðtuonbièiø ðrif-tø, vertëtø pabrëþti, kad á juos tegali patektitik tie „iðplëstiniø“ ðriftø þenklai, kurie priklau-so atitinkamoms koduotëms. Todël ði emulia-cija toli graþu neiðnaudoja ðeðiolikabièio kom-piuterinio ðrifto galimybiø, neaprëpia visos ga-limos jo þenklø aibës. Taip, be abejo, yra ir suPalemonu. Taip pat þinotina, kad á Windows„komplektus“ áeinanèios ávairios pagalbinësprogramos (utilitës) paprastai dera prie atitin-kamø sistemos versijø bendrøjø nuostatø irþenklø kodø rëmimo atþvilgiu. Pirmiausia èiaturima galvoje jau anksèiau minëta pagalbinëprograma Character Map: su Windows95/98/ME platinami jos variantai leidþia matyti ir ko-

pijuoti tik aðtuonbièius kodus turinèiø ðriftøþenklus, nesvarbu, ar tie ðriftai tikri, ar virtua-lûs. O jos variantai, gaunami su Windows ver-sijomis Windows NT 4.0/2000/XP, leidþia ma-tyti bei paimti, nusikopijuoti á sistemos buferá(clipboard) bet kokius þenklus ir ið ðeðiolika-bièiø kompiuteriniø ðriftø. Taip yra todël, kadðios Windows versijos pritaikytos dirbti su ðe-ðiolikabièiais þenklø kodais. Natûralu, kad á jasorientuotos ar joms skirtos ávairios taikomo-sios programos bei atskiros programø versijos„didþiuosius“ þenklø kodus taip pat numato.Kita vertus, kompiuteriuose, kuriuos valdoWindows NT 4.0/2000/XP, taip pat sëkmingai(taikant jau minëtà emuliacijà) gali veikti pro-gramos, orientuotos á Windows95/98/ME ir dëlto nenumatanèios ðeðiolikabièiø kodø. Ir to-kiais atvejais operacinë sistema negali „pri-versti“ taikomosios programos juos remti! To-dël ir dirbant su ðeðiolikabièius kodus tiesio-giai remianèiomis Windows versijomis dël bû-tent taikomøjø programø specifikos gali irgiprireikti virtualiø aðtuonbièiø ðriftø emuliaci-jos. Tam reikalingos priemonës jau numaty-tos.

Iðvados

Valstybinës lietuviø kalbos komisijos iniciaty-va sumanytas bei su jos parama kuriamas litu-anistinis kompiuterinis ðriftas Palemonas. Ðrif-to grupë siekia pateikti kokybiðkà, lietuviø kal-bos bei lietuviðkosios raðybos specifikà atitin-kantá kompiuteriná ðriftà. Formuojant Palemo-no raðmenø iðvaizdà, paisoma ir pagrindiniøðrifto estetikos reikalavimø, ir skaitymo higie-nos, regos tausojimo principø, todël ðá ðriftàgalima siûlyti ir plaèiajai visuomenei, ypaèmasiniams leidiniams bei mokomajai literatû-rai. Tam tikslui Palemone pateikiami visi ko-duoèiø CP1257 ir CP1252 þenklai bei visos lie-tuviðkos kirèiuotos raidës.

170

This article presents the computer font Palemonas,which was specially created for the requirements ofLithuanian philology studies. The creation of the fontwas initiated and supported by the State Commissionfor the Lithuanian Language. Experimental versionsof the font, which at present contain a subset of allthe linguistic symbols needed for Lithuanian language

LITERATÛRA

• GRUMADIENË, L.; ÞILINSKIENË, V. (1997,1998) Daþninis dabartinës raðomosios lietuviø kalbosþodynas. Vilnius.

• ISO/IEC 10646:2003, Information Technology –Universal Multiple-Octet Coded Character Set (UCS) –Architecture and Basic Multilingual Plane, Supple-mentary Planes, 2003.

• KAROW, P. (1992) Schrifttechnologie: Methodenund Werkzeuge. Springer-Verlag.

• Koks bus lotyniðkasis mûsø raðtas XXI amþiuje.Kultûros barai 2004, nr. 3, p. 17–24.

• LST 1590–4: 2000, Informacijos technologija. Þen-klø kodavimas 8 bitais. Lietuviðkø kirèiuotø raidþiø irtranskripcijos þenklø rinkinys Windows terpei, 2000.

Didþioji Palemono þenklø dalis skirta litu-anistikos reikmëms: viename kompiuterinia-me ðrifte stengiamasi sutelkti daugmaþ visusspecialiuosius, á standartinæ lietuviø abëcëlæneáeinanèius þenklus, reikalingus lietuviðkamraðytiniam bei tarminiam paveldui fiksuoti,jam publikuoti tiek tradiciniu, tiek elektroni-niu pavidalu, taip pat baltistikos bei indoeu-ropeistikos darbams leisti.

Visø Palemono þenklø kodavimà stengia-masi kuo labiau suderinti su Unicode standar-

tu. Kadangi daugelis specialiøjø þenklø ðiostandarto reglamentuotø kodø neturi, juos ðrif-to rengëjai parinko savo nuoþiûra. Darbui suPalemonu labiausiai rekomenduojama ðiuolai-kiðka programinë áranga: kuri nors ðeðiolika-bièius þenklø kodus tiesiogiai remianti opera-cinës sistemos Windows versija ir taikomosiosprogramos, uþtikrinanèios tiek þenklø koda-vimà ðeðiolikos bitø kodais, tiek OpenType kei-tinius.

• MIKULËNIENË, D.; MORKÛNAS, K. (1997)Dieveniðkiø ðnektos tekstai. Vilnius: Mokslo ir enciklo-pedijø leidybos institutas.

• TUMASONIS, V. (1999) Encoding of Lithua-nian Accented Letters. In: Proc. of the Int. Conf. “Mul-tilinguale Corpora: Encoding, Structuring, Analysis”.Frankfurt a/Main, p. 15–20.

• The Unicode Standard Version 4.0. The UnicodeConsortium, Addison-Wesley, 2003.

• URNËÞIÛTË, R. (2004) Á kompiuterius ateina„Palemonas“. Gimtoji kalba, nr. 1, p. 19–22.

• ZINKEVIÈIUS, Z. (1978) Lietuviø dialekto-logija. Vilnius: Mokslas.

PALEMONAS, A COMPUTER FONT FOR LITHUANIAN PHILOLOGY

Ona Aleknavièienë, Laima Grumadienë, Albertas Gurskas,Petras Skirmantas, Mindaugas Strockis, Vladas Tumasonis

S u m m a r y

studies, have been made freely available on the inter-net since May 2004. The font files can be downloadedfrom the Commission website www.vlkk.lt. The fontcan be also used for general puposes.

The article discusses the urgent need for a dedica-ted linguistic font, the problems of encoding all thespecial characters, the aesthetics of the typeface, andthe sphere of its application.


171


Programinës árangos lietuvinimas: patirties analizë

Valentina Dagienë

Matematikos ir informatikos institutoskyriaus vadovë, docentë, matematikosmokslø daktarëInstitute of Mathematics and Informatics,Head of Department, Associate Professor, PhDAkademijos g. 4, LT-08663, VilniusEl. paðtas: [email protected]

Gintautas Grigas

Matematikos ir informatikos institutoskyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas,docentas, technikos mokslø daktarasInstitute of Mathematics and Informatics,Senior Researcher, Associate Professor, PhDAkademijos g. 4, LT-08663, VilniusEl. paðtas: [email protected]

Tatjana Jevsikova

Matematikos ir informatikos instituto jaunes-nioji mokslo darbuotojaInstitute of Mathematics and Informatics,Junior ResearcherAkademijos g. 4, LT-08663, VilniusEl. paðtas: [email protected]

Straipsnyje analizuojama deðimties metø (1995–2004) patirtis lietuvinant ávairias kompiuteriøprogramas. Nagrinëjamos kompiuterio ekrane matomø tekstø vertimo ir adaptavimo, termini-jos, programø testavimo jø internacionalizuotumo poþiûriu, sulietuvintø programø kokybësuþtikrinimo, testavimo ir kitos su lietuvinimu susijusios problemos bei jø galimi sprendimai.Aptariama, kaip sekësi spræsti problemas, kokie sprendimai buvo priimami. Pateikiama lokali-zavimo eigos schema: nuo susipaþinimo su programa, jos licencija iki internacionalizavimo pro-blemø formulavimo.

Programinës árangos lietuvinimas – tai atski-ras programø lokalizavimo atvejis, kai progra-ma modifikuojama taip, kad tiktø darbui lie-tuviðkoje kalbinëje ir kultûrinëje terpëje. Lo-kalizacija gali bûti ávairaus lygio (Grigas, 1998),pradedant programos pritaikymu kurios nors

kalbos raðmenims apdoroti ir baigiant visiðkuprogramos parengimu kalbinei ir kultûrineiterpei, kad su ja dirbantysis jaustøsi taip, lygprograma bûtø sukurta toje terpëje (Schäler,2002). Taigi lietuvinimà galima suprasti kiekbendresne prasme.

172

Programø lietuvinimo darbai buvo pradë-ti Matematikos ir informatikos instituto Pro-gramavimo metodologijos skyriuje (dabar –Informatikos metodologijos skyrius) 1995 me-tais. Mûsø lokalizacijos darbø tikslas buvosiekti visiðko programø sulietuvinimo: pritai-kyti programas visaverèiam darbui su lietuvið-kais raðmenimis bei Lietuvoje vartojamais ti-piniais duomenø (datos, laiko, skaièiø ir kt.)formatais, iðversti ir adaptuoti meniu, dialo-go langø uþraðus, kompiuterio praneðimus,elektroninius þinynus ir kitus ekrane matomustekstus.

Ið viso lokalizuota 14 programø (þr. lentelæ).Jas lietuvinant buvo sukaupta patirtis, kuriossvarbiausi rezultatai analizuojami ðiame straips-nyje. Programø skaièius dar nieko nesako: pro-gramos nelygiavertës apimtimi, vienos – maþos,kitos – didþiulës, galima sakyti, keliø programørinkinys (pavyzdþiui, OpenOffice.org).

Pirmos dvi programos Logo Writer ir De-mos Mail buvo skirtos operacinei sistemaiDOS, visos kitos – operacinei sistemai Win-dows, o kai kurios ið jø – ir Linux. Programøoriginalø autoriai dirba ávairiose valstybëse.Dël to buvo susidurta su skirtingais programa-

Lentelë. Programos, sulietuvintos MII Informatikos metodologijos skyriuje

Eil.

Nr.

Programos

pavadinimas

Originalo ir (arba) lokalizacijos svetainė Loka-

lizavimo

metai

Publikacijos

1. Logo Writer http://www.logo.lt/ 1995 T. Balvočienė, V. Dagienė, A. Klupšaitė. Logo

žinynas. Vilnius:

Folium, 1996, 246 p.

T. Balvočienė, V. Dagienė, A. Klupšaitė. Aš mokausi Logo.

Vilnius: Folium,

1997, 334 p.

2. Demos Mail – 1998 Elektroninio pašto

įdiegimo ir naudojimo

aprašymas. Vilnius:

ALF, 1998, 56 p.

3. Total

Commander

http://www.ghisler.com 1998 (Dagys, Grigas,

1999)

4. Komenskio Logo

(Comenius

Logo)

http://www.pugh.co.uk/Products/logotron/

superlogo.htm

http://www.logo.lt/

1998 V. Dagienė. Logo

pradžiamokslis.

Vilnius: Žara, 2001, 143 p.

J. Aušraitė, V. Šlapkauskienė. Susidraugaukime –

aš Vėžliukas.

Kaunas:

Kalendorius, 2003,

40 p.

173

Lentelës tæsinys

* El. þinynai dar nebaigti versti.

** Dar nesukompiliuotas platinimo paketas.

Eil.

Nr.

Programos

pavadinimas

Originalo ir (arba) lokalizacijos svetainė Loka-

lizavimo

metai

Publikacijos

5. Dinaminė

geometrija

(Geometer‘s

Sketchpad)

http://www.keypress.com/

http://www.emokykla.lt/mokymas/tinklapiai/v

artai/dinamine_geometrija/index.htm

2000 E. Jasutienė, L. Stepanauskienė, V. Vanagas.

Matematika 9 su

Dinamine

geometrija. Vilnius:

TEV, 2003.

E. Jasutienė, L. Stepanauskienė. Dinaminės

geometrijos taikymas

matematikos

pamokose. Vilnius: Lietuvos telekomas,

2003, 59 p.

6. BlackBox http://www.oberon.ch/blackbox.html 2001 (Grigas, Jevsikova,

2001)

7. Free Pascal http://freepascal.com

http://aldona.mii.lt/pms/fps/

2004* (Dagienė, Laucius,

2001)

8. Opera http://www.opera.com/

http://aldona.mii.lt/opera/

2004**

9. Dr.Web http://www.dials.ru/english/dsav_toolkit/

http://aldona.mii.lt/pms/lok/drweb/

2001 (Dagienė, Dagys, 2003)

10. OpenOffice.org http://www.openoffice.org

http://aldona.mii.lt/pms/lok/openoffice/

2003 (Laucius, Dagienė, 2003; Dagienė, Laucius, 2004)

V. Dagienė, G. Grigas,

E. Jasutienė ir kt. Lokalizuotas atvirųjų programų rinkinys.

Vilnius:

Technologija, 2003,

395 p.

11. Mozilla http://www.mozilla.org/

http://aldona.mii.lt/pms/lok/mozilla/

2002 (Grigas, Jevsikova,

2002; Grigas, 2003;

Jevsikova, Dagienė, Grigas, 2004)

12. Calendar http://www.mozilla.org/projects/calendar/ 2002 (Jevsikova, 2003)

13. Mozilla Firefox http://www.mozilla.org/products/firefox/

http://aldona.mii.lt/pms/lok/firefox/

2004*

14. Mozilla

Thunderbird

http://www.mozilla.org/products/thunderbird/

http://aldona.mii.lt/pms/lok/thunderbird/

2004*

174

vimo metodais, o kartu ir ávairiomis jø lokali-zavimo problemomis.

Programinës árangos lokalizavimas Lietu-voje buvo pradëtas vëliau negu daugelyje kitøEuropos ðaliø. 1996 m. bendrovë IBM sulie-tuvino pirmàjà operacinæ sistemà OS/2. Ben-drovë „Microsoft“ lietuvinti pradëjo 2001 m.Pirmiausia sulietuvino tekstø rengyklæ WordXP (2001 m.), vëliau ir kitas raðtinës paketoOffice 2003 programas (2004 m.). 2002 m. iðdalies (pritaikydama darbui daugiakalbëje ter-pëje) sulietuvino operacinæ sistema WindowsXP Professional. Operacinæ sistemà Linux irjos terpëje veikianèias programas pradëjo lie-tuvinti atvirøjø programø judëjimo dalyviai.

Mes orientavomës á mokyklose naudojamøprogramø lietuvinimà kartu nagrinëdami to-kios programinës árangos poreikius ir taikymàmokymui (Dagienë, 1998; Dagienë, 2000).Naudojamës kitø ðaliø patirtimi bei literatûra(IBM, 1987; Kano, 1995; Uren ir kt., 1993).

Visø lietuvinimo darbø tikslas – aprûpinti ga-lutiná kompiuterio naudotojà lietuviðkomis pro-gramomis. Todël buvo stengiamasi lietuvinti la-biausiai reikalingas programas, rûpintis jø koky-be, prieþiûra, naujø versijø lietuvinimu. Lokali-zacijos veiklà supratome plaèiàja prasme – nevien kaip lokalizuotos programos gamybà, bet irprieð jà einanèius parengiamuosius darbus ir pas-kesná lokalizuotos programos palaikymà, áskai-tant ir naujø originalios programos versijø loka-lizavimà – lokalizacijø atnaujinimà.

1. Parengiamieji darbai

Ðiø darbø tikslas – lietuvinimui parinkti labiau-siai reikalingas ir paèias geriausias programas,parengti lietuvinimo planà toká, kad sulietu-vintos programos kokybë bûtø kuo aukðtesnë.Konkreèiu ilgà istorijà turëjusiu elektroniniopaðto programø pavyzdþiu iliustruosime, kaiptai sekësi daryti.

Pirmoji sulietuvinta elektroninio paðto pro-grama buvo Demos Mail, veikianti operacinë-je sistemoje DOS. Kito pasirinkimo nebuvo,kadangi tuo metu dominavo Atviros Lietuvosfondo remiama el. paðto sistema, veikiantiUUPC protokolu, kuriai buvo pritaikyta tik ðiprograma.

Pradëjus plisti Windows sistemai reikëjo ki-tos programos. Galimi kandidatai buvo Eudo-ra, Pegasus Mail ir narðyklëje Netscape Navi-gator (vëliau pavadinta Netscape Communica-tor) esanti elektroninio paðto programa. Eu-dorà atmetëme dël to, kad ji á iðsiunèiamo laið-ko antraðtæ áraðydavo koduotæ ISO-8859-1,nors laiðkas bûdavo raðomas operacinëje sis-temoje esanèia koduote (mûsø atveju Win-dows-1257). Tais laikais nedaug paðto progra-mø mokëjo ðia informacija pasinaudoti. Ja ne-sinaudojo ir pati Eudora. Todël laiðkai, per-siøsti ið Eudoros á Eudorà buvo rodomi teisin-gai. Ðià klaidà maþai kas suprato ir netgi buvosiûlymø jà lokalizuoti. Taèiau buvome princi-pingi ir atsisakëme. Vëliau dël ðios prieþastiesEudora buvo pripaþinta kaip netinkama nau-doti Lietuvoje (þr. tinklalapá http://www.likit.lt/elpeliet.htm), nors dar ir dabar kai kuriose ori-ginaliose ar verstinëse lietuviðkose knygose ðiprograma pateikiama kaip viena ið geriausiø.

Vëliau buvo ilgai svyruojama tarp dviejøprogramø: Pegasus Mail ir ið Netscape Naviga-tor iðsirutuliojusios programos Mozilla. Apie1998 metus Pegasus Mail buvo viena geriausiøelektroninio paðto programø, o Mozillos pirm-takas Netscape Communicator buvo gera in-terneto narðyklë su gana vidutine tinklalapiøraðykle ir prastu elektroniniu paðtu. Todël iðpradþiø planavome lokalizuoti abi programas,kad bûtø padengtos dvi reikalingiausios dar-bo internete sritys – þiniatinklio narðymas irpaðtas. Paðto pirmenybæ teikëme programaiPegasus Mail kaip gerai paðto programai, juolabiau kad tuo metu ið Netscape Communica-

175

tor iðsirutuliojusi Mozilla praktiðkai neveikë –buvo tik viltis, jog kada nors ji atsigaus. Taèiaubendrauti su Pegasus Mail autoriumi nesise-kë. Dël neaiðkiø prieþasèiø jis atidëliojo su-tarties pasiraðymà, o kai ji buvo pasiraðyta, te-ko ilgai laukti iðtekliø rinkmenø (bylø, failø)pirminiø tekstø. Autoriui sunkiai sekësi taisy-ti mûsø pateiktas originalios programos klai-das, susijusias su tinkamø ðriftø bei koduoèiøparinkimu, – kà nors pataisius atsirasdavo nau-jø klaidø. Nesisekë ir su pasiûlymais tobulintiprogramà: koduotæ pasirinkti ið sàraðo (o nerinkti jos pavadinimà), átraukti UTF-8 koduo-tæ. Laikui bëgant aiðkëjo, kad atsilikimas nuokitø paðto programø didëja, programa sensta.Todël taip ir nepradëjome jos lokalizuoti.

Tuo metu Mozillos bûklë buvo dar prastes-në. Taèiau ji sparèiai tobulëjo. Optimistiðkainuteikë dar jos pirmtako Netscape Communi-cator autoriø operatyvi reakcija dël koduotësISO-8859-13 átraukimo á programà (tos paèiosproblemos sprendimas bendrovëje Microsoftuþtruko dvejus metus!). Tai turëdami omenyir nemaþai rizikuodami pasirinkome Mozillàir dabar galime tvirtinti, kad pasirinkta teisin-gai. Jos paðto programa lenkia ne tik PegasusMail, bet ir kitas programas, o narðyklë jau be-veik pasivijo Internet Explorer. Sulietuvinta pro-grama ágijo ir naujø savybiø – lietuviðkà adre-synà, numatytàsias paieðkos sistemas, visas lie-tuviðkiems raðto þenklams vartojamas koduo-tes, jau nekalbant apie lietuviðkà sàsajà.

Panaðiai, tik trumpesniu keliu buvo pasi-renkamos ir kitos programos: Comenius Logokonkuravo su Microworlds, Geometer‘s Sket-chpad – su Cabri, Total Commander – su FAR,ðámet pradëta lokalizuoti iðtekliø tvarkytuvëLeechGet – su keturiomis tokios pat paskir-ties programomis. Ðiø programø pasirinkimoeigos nebeapraðysime. Trumpai apibûdinsimedarbus, kuriuos teko atlikti pasirengiant ku-rios nors programos lietuvinimui.

1. Bûsimø naudotojø skaièiaus prognozë.Laikoma, kad programos lietuvinimàverta nagrinëti, jei bûsimø naudotojøskaièius didesnis negu tûkstantis (Gri-gas, Zalatorius, 2000).

2. Susipaþinimas su programos licencija. Taiteisinis dokumentas, kurio reikiagrieþtai laikytis. Lokalizavimas yra vie-nas ið programos modifikavimo bûdø.Komercines programas paprastai gali-ma modifikuoti, taigi ir lokalizuoti, tikautoriui leidus.

3. Susipaþinimas su esama informacija apieautoriø ir jo darbus. Ið jø galima spræstiapie autoriaus kvalifikacijà.

4. Susipaþinimas su programa. Tiesioginissusipaþinimas su programos funkcinë-mis savybëmis, taip pat ið recenzijø iratsiliepimø. Tik jais pasikliauti reikia at-sargiai, nes ne visi jie esti objektyvûs irkvalifikuoti.

5. Lokalizavimo galimybiø analizë. Aptar-sime 2 skyrelyje.

6. Savo galimybiø ávertinimas. Ar pakaks jë-gø, iðtvermës ir iðtekliø darbui baigti ikigalo, nepamirðti, kad atsiras naujø pro-gramos versijø ir reikës operatyviai jaslokalizuoti, kad programos naudotojamskils klausimø ir juos reikës konsultuoti.

7. Kontakto uþmezgimas su autoriumi. Nau-dingas net ir tuo atveju, kai programayra atviroji.

8. Interacionalizuotumo analizë. Aptarsime3 skyrelyje.

Ið viso to, apie kà èia kalbëjome, galima da-ryti iðvadà, kad á parengiamuosius darbus rei-kia kreipti deramà dëmesá. Tam reikia nemaþøsànaudø, kurá laikà gali bûti pristabdytas lietu-vinimas, taèiau pasirinkus gerà programà ir tin-kamai pasiruoðus jos lietuvinimui padidës tiki-mybë, kad darbas bus padarytas iki galo ir jorezultatais bus sëkmingai ir ilgai naudojamasi.

176

2. Programos lokalizavimogalimybiø analizë

Lokalizavimas priklauso nuo programos struk-tûros. Programos platinimo paketas gali bûtivienkalbis (turi tik vienos kalbos iðteklius) ar-ba daugiakalbis (turi daugelio kalbø iðteklius).Natûralu, kad dialogas su vienkalbiu lokalizuo-tu paketu – nuo diegimo pradþios ir visà dar-bo su programa laikà – vyktø lokalizacijos kal-ba. Daugiakalbio paketo dialogas taip pat galivykti visà laikà viena kalba, kurià pasirenka pa-keto diegimo programa ið tuo metu kompiu-teryje veikianèios operacinës sistemos nuosta-tø. Vienintelë iðimtis – operacinës sistemosdiegimas. Ji diegiama á tuðèià kompiuterá, ku-riame dar nëra operacinës sistemos, o kartu irkalbos nuostatos. Todël pirmas diegimo pro-gramos veiksmas turëtø bûti klausimas, kokiàkalbà pasirinkti. Tad kokia kalba ðis klausimasturi bûti suformuluotas? Kad nebûtø paþeis-tos kalbø lygybës teisës, klausimas turëtø bûtiparaðytas visomis pakete esanèiomis kalbomisarba iðreikðtas piktograma, o kalbø pavadini-mai uþraðyti taip, kaip jos vadinamos jø paèiøkalbomis, pavyzdþiui,

Deutch

English

Lietuvių

Русский

Tai visiðka lokalizacija, kurios reikia siekti.Aptarsime problemas, pasitaikanèias siekiantðio tikslo ir jø sprendimo kelius.

Atskira kiekvieno platinamo programø pa-keto dalis yra diegimo programa. Paketas die-giamas vienà kartà ir po to nuolat dirbama sutikràja (ádiegtàja) programa. Todël kai kuriøpaketø autoriai laiko, kad diegimo programagali likti neiðversta ir nepasirûpina jos verti-mo galimybëmis. Taèiau á diegimo programàpaprastai bûna ádëta licencija, su kuria priva-lu susipaþinti diegimo metu. Á valstybinæ kal-

bà neiðversta licencija Lietuvoje neturi juridi-nës galios. Su licencija yra susijæs ir diegimoprogramos dialogo langas. Todël dera iðverstiir visà diegimo programà.

Bûna programø, kuriose kalbos parinkimas(keitimas) numatytas programos nuostatose.Motyvas – ta pati ádiegta programa gali „kal-bëti“ keliomis kalbomis. Ði savybë naudingair programos autoriui, ir jos lokalizuotojui. Au-torius suraðo dialogo frazes á atskirà grynojoteksto rinkmenà, numato perjungimà á tokiospat struktûros kitø kalbø rinkmenas ir tuo jorûpesèiai baigiasi. Lokalizuotojui patogu, kadgalima greitai pamatyti, kaip viena ar kita fra-zë iðversta á bet kurià kità, á tà programà ádë-tà, kalbà. Taip pat ja galima pasinaudoti mo-kantis kitø kalbø. Taèiau eiliniam kompiute-rio savininkui, naudojanèiam programà pagaltikràjà jos paskirtá, ið to nëra naudos – nëramotyvø, dël ko jam, ápratusiam dirbti su vienakalba, reikës pereiti prie kitos kalbos. Papil-doma programos galimybë tiesiogiai nekenkia,bet ji gali bûti kitø, netiesiogiai jos sukeltø ne-patogumø prieþastis.

1. Unifikuotos struktûros iðtekliø rinkme-na negali tenkinti specifiniø kai kuriøkalbø ypatybiø. Pavyzdþiui, iðtekliuosenenumatyta galimybë reguliuoti dialo-go frazëms reikalingø plotø ekrane.

2. Originalo autorius, manydamas, kad sulokalizavimu susitvarkë, nebekreipiadëmesio á kitø programos komponen-tø, pavyzdþiui, þinyno, lokalizavimà.Kartais jis nueina dar paprastesniu ke-liu – kalbø rinkmenø iðvis neádeda á pla-tinamà programos paketà ir siûlo pa-èiam programos naudotojui jas parsi-siøsti ið interneto ir ádëti á tam tikrà pro-gramos katalogà.

3. Grynojo teksto rinkmenai versti nerei-kia lokalizavimo priemoniø – pakankapaprasèiausios raðyklës. Lokalizuotojui,lengvai iðvertusiam iðtekliø grynojo

177

teksto rinkmenà, pasidaro sunkiauáveikti barjerà link þinyno bei kultûri-niø elementø lokalizavimo.

Su ðiomis problemomis susidûrëme loka-lizuodami rinkmenø ir katalogø tvarkymo pro-gramà Total Commander (anksèiau ji buvo va-dinama Windows Commander). Á jos platini-mo paketà buvo átraukta tik apie deðimtá di-desniø valstybiø kalbø: anglø, vokieèiø, pran-cûzø, ispanø, italø ir kt. Kitø kalbø, kuriø vals-tybëse nupirktas maþesnis programos egzem-plioriø skaièius (tarp jø – ir lietuviø), iðtekliustenka parsisiøsti ir ádiegti á programà patiems.Diegimo programa gali „kalbëti“ tik angliðkai,vokiðkai ir prancûziðkai, o þinynas buvo tik an-gliðkas ir vokiðkas. Tokia situacija mûsø neten-kino. Pavyko susitarti su programos autoriu-mi, kad mes patys darysime platinimo paketà,á kurá ádëtos lietuviø kalbos iðtekliø rinkme-nos, lietuviðkas þinynas, lietuviø kalba pasiren-kama diegimo metu. Kalbos pavadinimasraðomas lietuviðkai (Lietuviø) ir yra sàraðo pra-dþioje kaip numatytasis.

Reikia atkreipti dëmesá á dar vienà dalykà –programos pavadinimà. Prekiø vardø parinki-mo taisyklës rekomenduoja, kad vardas bûtølengvai ásimenamas ir iðtariamas, ypaè jeigu pro-duktas platinamas tarptautiniu mastu (þr., pvz.,http://www.udel.edu/alex chapt12.html#selec-ting). Deja, daugelis autoriø ðios taisyklës ne-paiso. Tokiais atvejais reikia bandyti susitartisu programos autoriumi dël pavadinimo su-lietuvinimo. Ið mûsø lokalizuotø programø lie-tuviðkai pavadinome dviejø programø lokali-zacijas: Comenius Logo = Komenskio Logo irGeometer‘s Sketchpad = Dinaminë geometrija.

3. Programinës árangosinternacionalizavimas

Programà lengviau lokalizuoti, jeigu jà projek-tuojant atsiþvelgiama á bûsimø lokalizacijø po-reikius: laikomasi tarptautiniø standartø, at-

skiriamos iðtekliais vadinamos programos da-lys, kurios turi bûti keièiamos lokalizuojant(ekrane matomi tekstai, laukø matmenys, ko-duotës, matavimo vienetai, datø formatai irpan.), nuo tø, kurios lokalizuojant neturëtø bû-ti keièiamos (vykdomieji moduliai ar jø dalys).Atvirosiose programose iðtekliai apipavidali-nami atviru tekstu ir dedami á atskiras rinkme-nas. Komercinëse programose iðtekliai daþ-niausiai ákomponuojami á vykdomàsias rin-kmenas (EXE, DLL) kaip atskiros tokiø rin-kmenø sekcijos. Egzistuoja instrumentinës lo-kalizavimo programos, kurios gali „iðtraukti“iðteklius ið vykdomøjø rinkmenø, juos pakeis-ti ir atgal ádëti (Waβmer, 2004).

Nuo programø internacionalizavimo lygiopriklauso jø lokalizavimo sànaudos: kuo dau-giau programa internacionalizuota, tuo leng-viau jà lokalizuoti. Senesniø programø inter-nacionalizavimo lygis daþniausiai bûna þemes-nis (anksèiau dar nebuvo suvokta internacio-nalizavimo reikðmë).

Internacionalizuotumo tikrinimui buvo pa-rengtas testas-klausimynas. Pateiksime keletàklausimø pavyzdþiø.

Ar á dokumentà automatiðkai áterpiamas lai-kas teisingu 24 val. formatu?

Ar skaièiai á dokumentà raðomi teisingu for-matu: vartojamas teisingas trupmenos skirtukas(kablelis), teisingas tûkstanèiø skirtukas (taðkas ar-ba tarpas)?

Ar klaviatûra galima surinkti visus treèiojo ly-gio þenklus?

Ar el. laiðko laukuose From: (Kas:), To:(Kam:), Reply To: (Kam atsakyti:), CC: (Kopija:),BCC: (Nematomoji kopija:), Forward To (Kam per-siøsti:), Subject: (Tema:) galima vartoti bet kuriaslietuviø kalbos abëcëlës raides ir visi ðie laukai ko-duojami B arba Q kodu?

Ar programa gali ákelti dokumentà, kurio rin-kmenos varde vartojamos bet kurios lietuviø kal-bos abëcëlës raidës?

Jeigu tikrinama programa jau iðversta á ku-rià nors kità kalbà, tai ja galima pasinaudotiieðkant klaidø. Ið tikrøjø bus ieðkoma pasirink-tos kalbos lokalizacijos klaidø. Radus tokià

178

klaidà dar reikia patikrinti, ar jos prieþastis yrainternacionalizavimo klaida (klaidà galëjo pa-daryti ir lokalizuotojas).

Klaidas, susijusias su þenklais ir jø koduo-tëmis, geriau sekësi pastebëti nagrinëjant tau-tø, vartojanèiø ne Vakarø Europos koduotes(ISO 8859-1 arba Windows-1252), kalbas, nesyra programø, á kurias ákoduota Vakarø Eu-ropos koduotë, dël to jos netinka kitoms kal-boms, iðskyrus vartojanèias tà koduotæ.

Eksperimentuojant su lokalizuota progra-ma galima lengvai pastebëti neiðverstus teks-tus. Radus tokià klaidà belieka nustatyti, ar taklaida yra lokalizavimo (pvz., pamirðta iðvers-ti eilutë) ar internacionalizavimo (eilutës në-ra iðtekliuose). Reikia atkreipti dëmesá á tai,kad kai kurios programos dalá valdikliø (myg-tukø, dialogø langø) su jø tekstais ima ið ope-racinës sistemos iðtekliø. Jeigu operacinës sis-temos kalba nesutampa su programos kalba,tai tada lokalizuotoje programoje tie tekstaibus matomi kita kalba. Tai nëra internaciona-lizavimo klaida, nes manoma, kad programi-nës árangos lokalizavimà natûralu pradëti nuooperacinës sistemos. Yra ir tokiø programø,kurios turi savus valdiklius, bet jø nuostatosegalima pasirinkti, kuriuos naudoti: savus aroperacinës sistemos.

Ekrane matomas, bet á iðteklius neádëtaseilutes galima rasti panaudojus iðtekliø pseu-dovertimà.

4. Sàsajos fraziø vertimas

Programos sàsajos fraziø vertimas skiriasi nuoáprasto riðlaus teksto (straipsnio, knygos irpan.) vertimo tuo, kad programose vartojamosfrazës yra lakoniðkos ir atitrûkusios nuo pro-gramos veiksmø konteksto, á kurá galima pa-tekti tik dirbant su programa. Todël jas ver-èiant galima lengvai suklysti – pasirinkti ne tàreikðmæ ið daugelio galimø, pavyzdþiui, From

... To = Kas ... Kam (el. laiðke), nuo ... iki (kaikalbama apie laikà); tab = tabuliacijos þenklas(dokumente), àselë (dialogo lange); title = ant-raðtë (dokumente), titulas (asmens); check =paþymëti (varnele), tikrinti (pvz., raðybà) ir t. t.

Nemaþai nevienareikðmiðkumø atsirandair dël to, kad daugelis tà paèià formà turinèiø(vienodai raðomø) angliðkø þodþiø gali eitidaiktavardþio ir veiksmaþodþio funkcijas (pvz.,file = rinkmena, ádëti (kà nors á aplankà); dis-play = vaizduoklis (kompiuterio átaisas), rody-ti (pvz., tam tikra koduote ir ðriftu); bookmark= adresas (tinklalapiø adresyno áraðas), áraðytiadresà (á adresynà); backup = archyvuoti, at-sarginë kopija; list = sàraðas, iðvardyti.

Programose pasitaiko vietø, kur frazës gau-namos sujungiant dvi ar daugiau fraziø (þodþiø),vartojamø ir kitur: savarankiðkai arba kituosefraziø junginiuose. Daugelyje programø pasi-taikantis pavyzdys, kai jungiamas komandøAtðaukti arba Atstatyti pavadinimas su pavadi-nimu tos komandos, kurios veiksmas atðaukia-mas arba atstatomas, pavyzdþiui, Áterpti, Iðkirp-ti. Mechaniðkai jungiant gaunamos gramatiðkainesuderinamos þodþiø poros: Atðaukti Áterpti,Atstatyti Iðkirpti. Turëtø bûti Atðaukti áterpimà,Atstatyti iðkirpimà. Bet tie patys terminai Áterptiir Iðkirpti vartojami kaip atskiri þodþiai jais pa-vadintoms komandoms ávardyti. Ið padëties iðsi-sukama áterpiant koká nors skirtukà tarp þodþiøporos, pavyzdþiui, Atðaukti–Áterpti, Atðauk-ti>>Áterpti. Bet tai nëra gerai.

Ðià problemà turëtø iðspræsti programø au-toriai, suteikdami jai daugiau internacionalu-mo. Reikia pasakyti, kad skaièius fraziø, gau-namø sujungiant kitas frazes, maþëja, nes pa-naðios problemos iðkyla ir kitose kalbose.

Bûna problemø derinant daiktavardþiølinksnius prie kintamø skaièiø (kintamøjøreikðmiø), pavyzdþiui, 1 daiktas, 2 daiktai, 10daiktø. Daþniausiai yra galimybë pateikti tikvienà daiktavardþio formà, geriausiu atveju –

179

dvi, o reikia trijø. Ðià problemà taip pat turëtøspræsti programø autoriai. Ji kaip klaida uþre-gistruota Mozillos duomenø bazëje Bugzilla.Tokià pat klaidà Mozillos terpëje veikianèiojekalendoriaus programoje pavyko mums pa-tiems iðspræsti.

Kartais reikia derinti frazës ilgá prie jai skir-to lauko ilgio: sutrumpinti frazæ arba padidin-ti jai skirtà vietà ekrane.

Dël to iðverstas frazes reikia visapusiðkaipatikrinti veikianèioje programoje, t. y. jas pa-matyti realiame kontekste – testuoti.

Beveik visa programinë áranga verèiama iðanglø kalbos. Taèiau ávairûs autoriai vartojaskirtingà terminijà ir leksikà. Tai didelë kliûtisvertëjams. Jeigu programa jau yra iðversta á ki-tas kalbas, naudinga pasitelkti jos vertimus.Kartais tik kita kalba padeda suprasti, kokiàprasmæ suteikë programos originalo autoriuskuriam nors angliðkam þodþiui.

Yra daug puikiø priemoniø (Wassmer,2004), kuriomis galima versti ávairiø formatøiðtekliø rinkmenas bei iðteklius, ádëtus á koduo-tas rinkmenas (DLL, EXE). Todël ruoðiantislokalizuoti programà reikëtø su jomis susi-paþinti ir parinkti tinkamiausias. Kai kurios jøgali automatizuoti ir patá vertimà, paimdamosfrazes ið fraziø þodyno ir ádëdamos á iðtekliørinkmenas. Tada rankiniu bûdu beliktø iðvers-ti tik tas frazes, kuriø nëra þodyne. Idëja vilio-janti, kadangi frazës trumpos, lakoniðkos, au-tonomiðkos. Deja, kontekstas egzistuoja, tik jisyra nematomas. Dël to atsiranda neviena-reikðmiðkumø. Taigi automatizuotà vertimàgalima laikyti juodraðtiniu, kurá reikia toliautvarkyti þmogui.

5. Lokalizacijos testavimas

Lokalizuota programa visapusiðkai testuoja-ma. Yra sukurtos programos formaliam verti-mø patikrinimui: ar tame paèiame lange ma-tomos pabrauktos meniu punktø raidës yra vi-

sos skirtingos, ar dialogo langø uþraðai telpa ájiems skirtas vietas ir pan. Todël ðá darbà gali-ma automatizuoti. Taèiau kol kas þmogui ten-ka atlikti svarbiausià testavimo darbø dalá: nu-statyti, ar tinkamai iðversti tekstai, ar lengvaiir vienareikðmiðkai juos galima suprasti. Èiaiðryðkëja vertimo netikslumai, kuriø nebuvogalima numatyti verèiant tekstus, nes daugelisangliðkø þodþiø nëra verèiami vienareikðmið-kai. Daþnai tas pats angliðkas þodis (frazë) ið-tekliø rinkmenose yra kartojamas kelis kartus.Tai reiðkia, kad skirtingi to paties þodþio eg-zemplioriai patenka á skirtingus kontekstus, to-dël gali turëti skirtingus lietuviðkus atitikme-nis. Tokiu atveju reikia ásitikinti, ar iðversta ar-ba pataisyta frazë pateko ten, kur reikia. Su-dëtingiau, kai tas pats þodþio arba frazës eg-zempliorius ávairiuose kontekstuose vartoja-mas skirtingomis prasmëmis arba turi turëtiskirtingas gramatines formas. Tada reikia (irkartais bûna nelengva) parinkti frazæ tokià,kad ji tiktø visiems kontekstams.

Iðvertus visas iðtekliø rinkmenø frazes, visiekrano uþraðai turëtø bûti iðversti. Deja, taipbûna ne visada. Pasitaiko fraziø, ádëtø tiesio-giai á programø (Java, JavaScript, C++, Perl irkt.) tekstus. Reikia jas surasti ir iðversti.

Originalo ir vertimo fraziø ilgis daþnai bû-na skirtingas. Dël to kartais tenka koreguotiir dialogo langø dydá bei struktûrà.

Reikia suderinti linksnius, pakeisti gramati-nes formas (veiksmaþodá daiktavardþiu, veiksma-þodþio rûðá ir pan.). Visa tai galima atlikti tiktairealiai dirbant su lokalizuojama programa.

Pagal testavimo rezultatus programa kore-guojama. Koreguojant atsiranda naujø klaidø beinesuderinimø. Todël testavimo ir koregavimociklà tenka kartoti, kol klaidø nebelieka arba lie-ka maþai. Tai imlus darbas. Taèiau jam skyrëmedaug sànaudø ir pasiekëme, kad kai kurie loka-lizuotø programø tekstai yra aukðtesnës koky-bës negu originalo. Pateiksime pavyzdþiø.

180

1. Paketo Mozilla nuostatø lange yra galimybëpasirinkti numatytuosius ðriftus, kuriais bus rodo-mi tinklalapiai. Parenkami ávairiaploèio ðrifto ti-pas, ðriftø su uþraitais, be uþraitø, su ornamentais,rankraðtiniø, lygiaploèiø ðriftø pavadinimai. Tamepat lange yra parinktis Allow documents to use ot-her fonts, kurià galima suprasti nevienareikðmið-kai. Todël verèiant tekstas buvo patikslintas: Nau-doti ðriftus ið tinklalapio bei èia patikslintus, nepai-sant nurodymø lauke „Ávairiaplotis“.

2. Nuostata, kuri nurodo bylø prievardþiø su-siejimà su atverianèiàja programa, Mozilloje an-gliðkai pavadinta Specify how to handle files of eachfile type. Lietuviðkoje versijoje verèiant ji buvo pa-tikslinta: Parinkite programà kiekvieno tipo bylai at-verti, susiedami bylos prievardá su ta programa.

3. Mozillos paðto programos nuostatose yra ga-limybë parinkti, kad paðtas bûtø tikrinamas auto-matiðkai nurodytais laiko intervalais. Taèiau ori-ginalo nuostatø lange yra dvi vienodo lygio parink-tys: Check for new messages every X minutes ir Au-tomatically download new messages, kurios gali bûtinelabai aiðkios naujam ðios programos naudoto-jui. Verèiant ðias frazes buvo iðsiaiðkinta, kà ið tik-røjø programa atlieka, ir antros frazës tekstas bu-vo pakeistas taip: Jei patikrinus paðtà rasta laiðkø,tai juos atsiøsti (kadangi atsiradus laiðkams serve-ryje, jie neatsiunèiami automatiðkai – kaip galimasuprasti ið angliðko teksto).

Pagrindinæ testavimo darbø dalá daþniau-siai atlikome kartu su el. þinyno vertimu. Ver-timas tikrinamas dirbant su veikianèia progra-ma ir þiûrima, ar viskas, kas iðversta, yra tei-singa. Kartu testuojami bei koreguojami ir fra-ziø vertimai, kadangi nuodugniai nagrinëjantþinynà iðryðkëja programos taikymo ir veiks-mø kombinacijos, kurios nebuvo numatytosverèiant frazes. Testavimo sànaudos bûna ge-rokai didesnës uþ patá vertimà.

Dël ávairiapusiðkø ir daþnai gana sudëtingødarbø ðis etapas reikalauja aukðtos ir visapusið-kos kvalifikacijos: gerai þinoti terminijà ir turë-ti patirties dirbant su verèiama programa arbaanalogiðka kita tokios pat paskirties programa.

6. Þinynø vertimas ir adaptavimas

Programinës árangos dokumentacijos skaity-tojai pagal vertimo poreiká klasifikuojami á tris

grupes: 1) profesionalai (programinës árangoskûrëjai, diegëjai, konsultantai), 2) „super“naudotojai ir 3) eiliniai naudotojai (Scatter-gard, 2002). Pirmajai grupei skirtos dokumen-tacijos nereikia versti (jos apie 25 proc.), ant-rajai (apie 25 proc.) – dalá versti priklausomainuo rinkos poreikio, treèiajai (apie 50 proc.) –viskà versti. Visø mûsø lokalizuotø programø,iðskyrus BlackBox, veikimas apraðomas el. þi-nynuose. Todël jie priklauso treèiajai grupei irjuos visus iðvertëme. Á programos BlackBox þi-nynà átrauktas ir komponentinio programavi-mo vadovëlis. Jis priklausytø antrajai dokumen-tacijos grupei. Dël to já palikome neiðverstà.

Elektroninis þinynas yra riðlus tekstas ir dëlto jo vertimas panaðesnis á popierinës dokumen-tacijos vertimà, taèiau sudëtingesnis, nes reikiajo tekstà suderinti su sàsajos tekstais ir sutik-rinti su programa. Programos elektroninis þi-nynas nëra meno ar filosofijos kûrinys ir ne taipsvarbu, kad vertimas tiksliai atspindëtø jo ori-ginalo autoriaus stiliø, paþiûras ir pan., bet la-bai svarbu, kad jis tiksliai, iðsamiai, supranta-mai ir vienareikðmiðkai apraðytø programos vei-kimà. Todël viskà, kas jame paraðyta, bûtina su-tikrinti, ar ið tikrøjø taip yra programoje.

Þinyne bûna pavyzdþiø, susijusiø su kalbaarba valstybe: paðto adresai, asmenvardþiai, pi-niginiai vienetai ir pan. Natûralu, kad jie or-ganiðkai ásilietø á kalbà, kuria paraðytas þiny-nas. Pavyzdþiui, adresà [email protected]ëtø pakeisti á [email protected] ar panaðø.

Ten, kur kalbama apie numatytàjà koduo-tæ, reikia raðyti tà, kuri yra ið tikrøjø vartoja-ma, pavyzdþiui, ANSI pakeisti Windows-1257arba trumpiau – á Windows.

Savaime suprantama, kad paveikslai ir kitosiliustracijos turi bûti pakeisti tais, kurie ið tikrøjømatomi lokalizuotoje programoje. Taigi reikiaiðversti ne tik apraðymus, bet ir iliustracijas.

Programø þinynuose bûna spragø – kasnors nepakankamai apraðyta arba iðvis neap-

181

raðyta. Be to, lokalizuojant atsiranda naujø da-lykø, kuriuos reikia apraðyti þinyne.

Dël visø èia iðvardytø prieþasèiø prie þo-dþio „vertimas“ daþniausiai reikia pridëti „iradaptavimas“.

Þinynuose bûna nuorodø á tinklalapius, ku-riuose galima rasti papildomos informacijos,patarimø. Svarbesnius tekstus vertëme ir juosádëjome á tø programø svetaines arba á elek-troninius þinynus. Tokie tekstai nëra origina-lios programos dalys ir jiems galioja tuose teks-tuose nurodytos naudojimo sàlygos, kuriø pri-valu laikytis.

Be þinyno, programose bûna kitø informa-ciniø tekstø, kuriuos reikia iðversti. Tai licen-cija, informacinë rinkmena readme (skaityk),informacija apie programà ir pan. Svarbiau-sias jø, kurá reikia bûtinai iðversti, yra licenci-ja, nes Lietuvoje ne valstybine kalba paraðytalicencija neturi juridinës galios. Dël to komer-ciniø programø lokalizuotojai visada teisiðkaikvalifikuotai iðverèia tø programø licencijas.

Atvirøjø programø teisinë licencijø verti-mo problema dar neiðspræsta. Jø licencijos(pvz., GPL, MPL) yra paraðytos anglø kalba irjose teigiama, kad atvirojo teksto institucijosnenumato licencijø vertimo á kitas kalbas, taigiiðkilus teisminiams ginèams bûtø vadovauja-masi originalia angliðkàja licencija. Bet kokslicencijos vertimas yra neoficialus ir dël to ne-turi juridinës galios. Iki ðiol teisminiø konflik-tø nebuvo iðkilusiø tik dël to, kad tokios licen-cijos eilinio naudotojo niekuo ir neápareigoja,nes naudotis programa, jà kopijuoti, tiraþuotiir platinti galima be ribojimø. Todël jam be-veik nëra galimybës paþeisti licencijà.

Visi tekstai (sàsajos frazës, þinynas ir kt.)yra redaguojami. Redagavimas esti dalykinisir kalbinis. Mûsø grupæ sudarë informatikosspecialistai. Todël laikëme, kad dalykiniu po-þiûriu tekstai pakankamai geri ir jø dalykiðkaineredagavome. Kalbiniu poþiûriu visus teks-

tus redagavo leidyklos profesionali redakto-rë, kurios pagrindinis darbas yra informatikosknygø redagavimas.

Kai programas verèia lituanistai, tai tada,matyt, situacija turëtø bûti prieðinga – nereikë-tø kalbinio redagavimo, bet reikëtø dalykinio.

Bet kuriuo atveju visi programos tekstaituri bûti taisyklingi, sklandûs. Programinësárangos tekstø kokybë, taip pat geras redaga-vimas daþnai yra svarbesnis uþ knygø, juo la-biau laikraðèiø arba þurnalø redagavimà, ka-dangi daugelis þmoniø ta paèia programa nau-dojasi nuolat. Todël programos atidavimas vie-ðam naudojimui turëtø bûti ne maþiau atsa-kingas negu leidinio atidavimas spaudai.

Galima teigti, kad tik iðvertus þinynà (arbaparaðius originalø) ir suredagavus visus teks-tus bus uþbaigtas ir visas programos lokaliza-vimas. Be to, þinyno tekstà reikia adaptuoti(daþniausiai papildyti) turint omeny, kad pro-grama veiks konkreèioje kalbinëje ir kultûri-nëje terpëje.

7. Versijø atnaujinimas

Programos tobulinamos, atsiranda naujø ver-sijø. Kad lietuviðka programos atmaina bûtøgyvybinga, reikia operatyviai atnaujinti jos ver-sijas, taisyti pastebëtus netikslumus, atsakyti ánaudotojø klausimus.

Komercinës programos atnaujinamos maþ-daug kasmet. Kartu reikia atnaujinti ir lokali-zacijas. Idealiu atveju originali ir lokalizuotaversija turëtø pasirodyti vienu metu. Tai gali-ma ágyvendinti esant nuolatiniam ryðiui su pro-gramos originalo autoriumi. Programos ban-domàsias versijas ir lokalizavimo iðtekliø rin-kmenas ið autoriaus galima gauti ið anksto irjas sulietuvinti. Paskutiniai bandomøjø versi-jø koregavimai paprastai neturi átakos progra-mos lokalizavimui, iðskyrus jos perkompilia-vimà.

182

Specifinis atvejis – antivirusinës progra-mos. Jø versijos keièiamos daþniau ir neregu-liariai, nes atsiradus naujiems virusams daþ-nai keièiama ne tik virusø duomenø bazë, betir tobulinamos paèios programos. Todël nau-jas lokalizacijø versijas reikia iðleisti daþnai iroperatyviai, kol virusai dar nepadarë daug þa-los. Su ðia problema susidûrëme lokalizavæprogramà DrWeb.

Atvirøjø programø tobulinimai skelbiaminuolat. Yra vadinamosios naktinës versijos, ku-rios atsiranda praktiðkai po kiekvienos naktiesir identifikuojamos tos dienos data. Jomis nau-dojasi programos projektuotojai ir tobulinto-jai, pasklidæ po pasaulá. Kai pataisymø prisi-renka gana daug, pradedama formuoti „tik-ra“ versija, turinti numerá. Iðleidþiami bando-mieji variantai, kurie vadinami alfa, beta, rc1,rc2 ir t. t. Pagaliau iðleidþiama galutinë versi-ja. Tokios versijos pasirodo kas porà mënesiø.Ar reikia visas jas lokalizuoti?

Eiliniam programos naudotojui programareikalinga normaliam darbui, o ne eksperi-mentams. Nedidelë darbo patirtis su kitomislokalizuotomis programomis rodo, kad racio-nalu versijas atnaujinti 1–2 kartus per metus.Atnaujinimui tikslinga pasirinkti tik stabiliasversijas. Pavyzdþiui, interneto narðyklës Mo-zilla stabiliomis buvo laikomos 1.0, 1.4 ir 1.7versijos. Kuo greièiau pasirodys lokalizuotaversija iðleidus originalà, tuo geriau. Bet perdaug skubëti neverta, nes kartais ir stabiliojeversijoje pasitaiko „paskutinës minutës“ klai-dø. Todël lokalizacijos iðleidimà geriau keliomsdienoms ar net savaitëms atidëti.

Mûsø patirtis rodo, kad lokalizavimo sà-naudos naujai versijai parengti sudaro maþ-daug 10–20 proc. pradiniø lokalizavimo sànau-dø. Kai nauja versija iðleidþiama tik iðtaisiuspastebëtas klaidas, tai jos lokalizacijà pakan-ka tik perkompiliuoti ir jos atnaujinimas prak-tiðkai nieko nekainuoja.

8. Þodynai

Nepakeièiami vertëjo pagalbininkai yra þody-nai. Deja, pradëjus lokalizavimo darbus sàsa-jos leksikos þodynø nebuvo. Todël kartu su pro-gramø vertimu rengëme ir ðiam darbui reika-lingus þodynus. 1999 m. pradëtas rengti hiper-tekstinis aiðkinamasis kompiuterinës leksikosþodynas (Dagienë, Grigas, 2004). Þodyne ap-raðyta per 2000 þodþiø, su kuriais nuolatos su-siduria kompiuterio naudotojas, matydamasjuos ekrane, ádiegdamas, tvarkydamas progra-mas bei jomis naudodamasis. Tai meniu punk-tø, parinkèiø, parametrø, dialogo langø, ko-mandø ar jø grupiø pavadinimai, kompiuteriopraneðimuose vartojamos frazës, árenginiø,programø ir kitø objektø bei veiksmø su jaispavadinimai. Visa tai yra kompiuterio sàsajosleksika, kurià sudaro kompiuterijos terminai,bendrinës kalbos þodþiai, daþniau vartojamosjø santrumpos bei trumpos frazës. Á þodynà taippat átrauktos svarbiausios sàvokos, susijusiossu programø lietuvinimu. Pateikiami iðsamûssàvokø apraðai, paaiðkinimai, iliustracijos. To-dël þodynas turëtø bûti naudingas ne tik pro-fesionalams, bet ir visiems, kas naudojasi kom-piuteriais. Tikimës, kad jis taps tiltu tarp pro-gramø lokalizuotojø ir jø naudotojø.

Rengiamas tos paèios tematikos anglø-lie-tuviø kalbø bei fraziø þodynas, kurá numatytasusieti su aiðkinamuoju. Jis skiriamas lokali-zuotojams.

Medþiagà þodynams imame ið kitø þodynøbei þodþiø vartosenos jau sulietuvintose arbaoriginaliose lietuviðkose programose, knygo-se, þurnaluose. Ðiam tikslui pravertë mûsø lo-kalizuojamos programos (þr. lentelæ), opera-cinës sistemos Windows XP Professional, prieðtrejus metus sulietuvintos raðyklës Word XP irbei raðtinës programø paketo MS Office 2003vertimai á lietuviø kalbà, ðiø programø teksty-nai, esantys bendrovës „Microsoft“ vertimøduomenø bazëje.

183

Esame parengæ didesniø mûsø lokalizuo-tø programø (Mozilla, OpenOffice.org, TotalCommander) tekstynus. Tekstynais ir þodynaisgalës pasinaudoti ir kitos programinës árangoslietuvintojø grupës.

Iðvados

1. Prieð lietuvinant programà reikalingasparengiamasis darbas, kurio metu áver-tinama programa, jos autoriaus ir savogalimybës prognozuojant situacijà ke-leriems metams á ateitá: ar programa ga-lës konkuruoti su kitomis tos paèios pa-skirties programomis, ávertinamos joslokalizavimo galimybës, uþmezgamasryðys su autoriumi (autoriais), ávertina-mas bendravimo su juo efektyvumas,autoriaus galimybës ir nusiteikimas to-liau tobulinti programà, ávertinamos sa-vo jëgos, ar jø pakaks lietuvinimui uþ-baigti ir dar keletà metø priþiûrëtiprogramà, parengti naujas jos versijas.

2. Programinës árangos lietuvinimas – nevien vertimas, bet ir jos adaptavimas,testavimas.

3. Lokalizavimà galima laikyti baigtu irprogramà rekomenduoti platinti tiktaitada, kai: 1) sàsajos fraziø vertimai pa-kankamai iðbandyti, 2) iðverstas progra-mos elektroninis þinynas, 3) terminai(ypaè nauji, kuriø dar nëra aprobuotuo-se þodynuose) aptarti su kalbininkais,4) visi tekstai suredaguoti.

4. Vien sàsajos fraziø vertimas be þinynovertimo ir testavimo sudaro tik nedide-læ, taèiau itin svarbià viso lokalizavimosànaudø dalá (apie 10–20 proc.). Korek-tiðkas terminø parinkimas, taiklus fra-ziø vertimas palengvina testavimà ir þi-nynø vertimà.

5. Sulietuvinta programinë áranga, kaip iroriginali, turi bûti palaikoma, atnauji-nama. Kitaip ji bus maþai naudojama.

6. Lokalizuotojø kvalifikacija turi bûti pa-kankamai aukðta ir visapusiðka: puikuslietuviø kalbos, geras originalo (daþ-niausiai anglø) kalbos mokëjimas, pa-geidautinas dar vienos kitos kalbos, ákurià yra iðversta programa, patenkina-mas iðmanymas, lokalës ir su ja susiju-siø informaciniø technologijø standar-tø þinojimas, patenkinamos programa-vimo þinios, darbo su lokalizuojamaprograma arba kita tokios pat paskir-ties programa patirtis.

Padëka

Dëkojame visiems, prisidëjusiems prie progra-minës árangos lokalizavimo: lietuvinusiems pir-màsias programas Jûratei Auðraitei ir Rièar-dui Aliðauskui (Logo Writer), Jûratei Auðrai-tei ir Tomui Laurinavièiui (Demos Mail), pro-gramø lietuvintojams ir konsultantams Vikto-rui Dagiui ir Aidui Þandarui, taip pat kalbi-ninkei docentei Angelei Kaulakienei uþ kon-sultacijas terminijos klausimais bei JulijaiKlimkienei uþ programø tekstø redagavimà.

LITERATÛRA

• DAGIENË, V. (1998). Ðiuolaikinës informaci-nës technologijos ðvietime: kalbos problema. Ið Litu-anistika pasaulyje ðiandien: darbai ir problemos. Pa-saulio lituanistø konferencijos medþiaga. Vilnius: Bal-tos lankos, p. 55–64.

• DAGIENË, V. (2000). Lietuviø kalbos proble-ma informacijos technologijos ir mokyklos sandûro-je. Ið XI pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziu-mas: Teziø rinkinys. Vilnius, 2000 m. birþelio 21–26 d.,p. 165

184

• DAGIENË, V.; LAUCIUS, R. (2001). „FreePascal“ panaudojimas informatikos kursui. Lietuvosmatematikos rinkinys, t. 41, spec. nr., p. 267–271.

• DAGIENË, V.; GRIGAS, G. (2004). Kompiu-terijos leksikos aiðkinamasis þodynas. Ið Informaci-nës technologijos 2004: Konferencijos praneðimø me-dþiaga. Kaunas: Technologija, p. 196–198.

• DAGIENË, V.; LAUCIUS, R. (2004). Interna-tionalization of Open Source Software: Frameworkand Some Issues. In 2nd International Conference onInformation Technology: Research and Education. Pro-ceedings. London, p. 204–207. ISBN 0-7803-8625-6.

• DAGIENË, V.; DAGYS, V. (2003). Antivirusi-nës programos „Dr.Web“ lokalizavimas ir naudoji-mas mokyklose. Informacijos mokslai, t. 26, p. 230–224.

• DAGYS, V.; GRIGAS, G. (1999). Darbo su by-lomis ir katalogais mokymo elementai. Ið LMD moks-lo darbai, d. 3, Vilnius, p. 226–229.

• GRIGAS, G. (1998). Lietuviðkø raðmenø pa-naudojimo kompiuteriuose ir jø tinkluose problemos.Ið Lituanistika pasaulyje ðiandien: darbai ir problemos.Vilnius: Baltos lankos, t. 3, p. 65–72.

• GRIGAS, G.; ZALATORIUS, J. (2000) Cultu-ral and economic aspects of software localization.Baltic IT Review, nr. 6, p. 61–64.

• GRIGAS, G.; JEVSIKOVA, T. (2001). Kompo-nentinio programavimo sistemos „BlackBox“ lokali-zavimo problemos. Informacijos mokslai, t. 18, p. 139–142.

• GRIGAS, G.; JEVSIKOVA, T. (2002). Interne-to programø paketo „Mozilla“ lokalizavimas ir nau-dojimas mokykloje. Lietuvos matematikos rinkinys,t. 42, spec. nr., p. 241–248.

• GRIGAS, G. (2003). Interneto programø lietu-vinimo patirtis. Ið Informacinës technologijos 2003:

Konferencijos praneðimø medþiaga. Kaunas: Tech-nologija, p. I-(15–21).

• IBM. National language information and designguide, vol. 1. Designing enabled products rules andinformation guide, vol. 2. National language supportreferente manual. IBM Canada Ltd., 1987.

• JEVSIKOVA, T. (2003) Programø adaptavimaslietuviðkai lokalei. Ið Informacinës technologijos 2003:Konferencijos praneðimø medþiaga, Kaunas: Tech-nologija, p. I-(8–14).

• JEVSIKOVA, T.; DAGIENË, V.; GRIGAS, G.(2004). Mozilla Internet application suite: develo-ping for education. In 2nd International Conferen-ce on Information Technology: Research and Edu-cation. Proceedings, London, p. 96–100. ISBN 0-7803-8625-6.

• KANO, N. (1995). Developing international sof-tware for Windows 95 and Windows NT. MicrosoftPress.

• LAUCIUS, R.; DAGIENË, V. (2003). Raðtinësprograminës árangos „OpenOffice.org“ adaptavimaslokalës normoms. Informacijos mokslai, t. 26, p. 240–245

• SCATTERGARD, D. (2002). DocumentationLocalisation Costs. Localisation Focus, vol. 1,issue 2.

• SCHÄLER, R. (2002). The Cultural Dimen-sions in Software localization. Localization Focus,vol. 1, issue 2.

• UREN, E.; HOWARD, R.; PERINOTTI, T.(1993). Software internationalization and localization.An Introduction. Van Nostrand Reinhold.

• WASSMER, T. (2004). Comparing Tools Usedin Software Localization. Localisation reader, 2003–2004, p. 17–21. [þiûrëta 2004 m. lapkrièio 1 d.]. Pri-eiga per internetà: http://www.localisation.ie/LttNWeb

EXPERIENCE OF SOFTWARE LOCALIZATION INTO LITHUANIAN

Valentina Dagienë, Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova

S u m m a r y

Experience of software localization into Lithuanianduring last ten years (1995–2004) is presented. Thepaper covers such problems as process of translationand adoption to language and culture requirements,testing, and quality assurance. Ways of problem so-

lutions are presented and discussed. All localizationcycle including analysis of the software to be locali-zed, and support of the localized software is presented.The problems closely related to localization such asterminology and internalization are discussed as well.


185


ÞINIASKLAIDA IR LEIDYBA

Televizijos þanrø klasifikavimo principai

Þygintas Peèiulis

Vilniaus universitetoKomunikacijos fakultetoÞurnalistikos instituto docentas,humanitariniø mokslø daktarasVilnius University, Faculty of Communication,Institute of Journalism,Associate Professor, DoctorTel. (85) 265 03 98; mobil. (8 686) 56776El. paðtas: [email protected]

Straipsnyje aptariamos televizijos programos elementø sisteminimo problemos. Televizijojegalima aptikti literatûros, teatro, kinematografo, muzikos ir ðokio kûriniø, didelæ programosdalá uþima informaciniai ir analitiniai þurnalistikos þanrai. Autorius pateikia televizijos laidøklasifikavimo variantø pagal adresatà, tematikà, stilistikà, santyká su tikrove, kitas komunikacinesypatybes. Analizuojama televizijos laidø anonsavimo kaita, þanrø hibridizacijos tendencijaðiandienëje televizijoje. Straipsnyje pateikiama metodika, padedanti klasifikuoti televizijos þanruspagal pasirinktus kriterijus.

Þanro teorija kildinama ið Antikos laikø, ta-èiau iki ðiol klasikiniams menams bei audiovi-zualiniams kûriniams bûdinga kriterijø ir ver-tinimø ávairovë. Populiarëja konvergencijos te-orijos, siûlanèios visiðkai atsisakyti þanrinio kû-riniø skirstymo. Kita vertus, þanrinëmis kon-vencijomis ðiandien mëginama paaiðkinti dau-gelá kitaip nepaaiðkinamø visuomenës gyveni-mo normø, posakis ,,toks þanras” imtas varto-ti taip pat plaèiai kaip ir ,,toks gyvenimas”(Marcinkevièienë, 2004).

Ypaè sudëtinga klasifikuoti audiovizualinësþiniasklaidos kûrinius, nes televizijos progra-moje susitinka klasikinë literatûros, teatro,muzikos, ðokio tradicija, kinematografo patir-tis, þurnalistikos þanrai, universaliosios terpësvirtualiøjø kûriniø raiðka. Televizijos progra-mos srautas sulydo ávairios kilmës þanrø gru-pes, suteikdamas joms naujø komunikaciniøsavybiø.

Iðskirkime tris televizijos þanrø kilmës ðal-tinius.

186

Pirmasis – ekstramedijos þanrai (F. Josto ter-minas, þr.: Jost, 1999), tæsiantys tûkstantme-tes þaidimø, galvosûkiø tradicijas. Þinios, mo-komosios laidos, vedëjø vaidmuo televizijojesietinas su oratoriaus meno tradicija.

Antrasis ðaltinis – ikiteleviziniai þanrai. Tai –televizijos adaptuoti serijiniai radijo vaidini-mai, ðeimyniniai serialai, varjetë, þaidimai. Iðkinematografo perimtos kino kronikos, vaidy-binio ir dokumentinio filmo formos.

Treèiasis ðaltinis – originalûs televizijos þan-rai. Komunikacinës televizijos ypatybës skati-no serijinæ gamybà, apibrëþë laidø trukmæ irkomponentø struktûrà. Pirmiausia tiesioginëtransliacija sukûrë lëtokà kameriná dëstymobûdà, atsiradus vaizdo montaþui ir mobiliai fil-mavimo technikai, televizijos kûriniai tapo di-namiðkesni, artimesni kinematografo stilisti-kai (plaèiau þr.: Peèiulis, 1994). Susiformavotik televizijoje egzistuojantis þurnalinis laidostipas, kuriam bûdingas tiesioginis kontaktas suauditorija, specifiniai þodþio ir vaizdo raiðkosstiliai.

Skirtingos prigimties kûriniai kito patekæ átelevizijos programos srautà, buvo veikiami lai-dø konteksto ir konkurencinës televizijø rinkosaplinkos. Komunikacinës ypatybës transforma-vo klasikinius teatro ir kinematografo kûrinius,jie tapo televizijos þanrø sistemos dalimi.

Mëgindami sisteminti televizijos laidas, su-siduriame su þanrø kakofonija, dokumentikos,iðmonës, þaidybos miðiniais. Miðrûs komponen-tai bûdingi ir kiekvienai laidai, ir programos vi-sumai. Juo labiau kad ðiuolaikinë televizija spe-cialiai skatina stilistines samplaikas, o kûrinioneapibrëþtumas, þiûrovo klaidinimo efektaitampa naujøjø hibridiniø þanrø vertybe.

Poþiûrio á þanrà televizijoje kaità lemia iristoriniai motyvai. Iki devintojo deðimtmeèiovidurio visuomeniniø Europos televizijø pro-gramose daþniausiai raðomas tik pavadinimas,o þanras visai nenurodomas. Tarp daþnesniø

þanro apibûdinimø – varjetë, reportaþas, dra-ma, filmas, þurnalas, trumpo metraþo kinas(Esquaenazi, 1997).

Devintojo deðimtmeèio pabaigoje atsiradusnaujiems komerciniams transliuotojams, pa-brëþiama þanro kilmë (amerikieèiø serialas,brazilø novelë, japonø animacija). Laidos at-paþinimo akcentu tampa ne þanras, o perso-nifikuota vedëjo figûra. Ðiandienei televizijaibûdingi superlatyvai ir pseudoávykiø kûrimas(amþiaus rungtynës, iðskirtinis interviu, metøreportaþas) (Boorstin, 1971).

Laidø anonsavimo ávairovë bûdinga ir Lie-tuvos televizijoms. Kartais pabrëþiamas adre-satas ar komunikacinës ypatybës (þaidimas ðei-mai, interaktyvus realybës ðou, tiesioginë pub-licistikos laida), kartais siekiama sureikðminti(didysis humoro ðou) ar suteikti stilistinio at-spalvio (subtilaus humoro ðou) (plaèiau þr.: Pe-èiulis, 2000).

Gausëjant specializuotø kanalø, þanroreikðmë maþëja, nes þiûrovas vis daþniau ren-kasi ne konkreèià laidà, o tam tikro pobûdþioprogramø srautà (sportà, muzikà, informaci-jà). Ðis televizijos programos fragmentiðkumasverèia akcentuoti ne atskiras programos dalis,bet srautà kaip visumà.

Laidos reklamavimo funkcija gali bûti at-liekama pabrëþiant laidos þanrà arba jo nepa-brëþiant, net slepiant. Vienu atveju, akcentuo-jamas laidos specifiðkumas, kitu – to vengia-ma. Pavadinimas ar paantraðtë yra tarsi koky-bës þenklas, þanras tampa lyginamuoju krite-rijumi, leidþianèiu þiûrovui pasirinkti (Wit-tgenstein, 1961).

Amþinos þanro definicijos paieðkos sietinossu tam tikros tvarkos ir aiðkumo siekiu. Þan-ras sutvarko ir supaprastina tikrovæ (Killings-worth, 1992), intuityvias þinias paverèia sàmo-ningai suvoktomis (Berkenkotter, 1995) ir au-ditorijai nubrëþia ,,laukimo horizontus” (Kerb-rat-Orechioni, 1980).

187

Ðiame straipsnyje tyrinësime televizijos þan-rus, jø ryðá su klasikiniais menais, þurnalistikair naujosiomis audiovizualinës þiniasklaidosformomis.

Apþvelgsime bûdingiausias televizijos þan-rø klasifikavimo metodikas, mëginsime suras-ti bendrus vardiklius, galinèius susieti skirtin-gus televizijos programos komponentus. Pa-siûlysime kriterijus ir metodus, padësianèiussisteminti televizijos þanrø ávairovæ.

1. Televizijos þanrø klasifikavimotradicija

Televizijos programos skirstomos pagal ávai-rius kriterijus: adresatà (vaikams, jaunimui,moterims), tematikà (sportas, kultûra), stilis-tikà (varjetë, humoras), tikrovës ir iðmonëssantyká (informacija, fikcija), komunikacinesypatybes (serialas, laida, tiesioginë transliaci-ja). Toks ávairiø kriterijø taikymas leidþia sis-teminti miðrià televizijos tinklelio logikà, pa-gal kurià laidos vietà programoje lemia ne tikþanras, bet ir tai, kaip ji atitinka kanalo funk-cijas (informuoti, ðviesti, linksminti) bei þiû-rovø poreikius (ryto, dienos, geriausiojo laikolaidos) (Peèiulis, 2004b).

Gali bûti pasitelkiamas ryðio su tikrove ar-ba transliavimo formato principas: tiesioginëtransliacija (ið anksto surepetuotas veiksmas),neparengta tiesioginë transliacija (perduodamiatsitiktinai pastebëti aktualûs ávykiai – inciden-tas futbolo rungtyniø metu, rugsëjo 11-osiostragedija Niujorke, parodyta ájungus stebëji-mo kameras), tariama tiesioginë transliacija (ro-domas tiesioginës transliacijos áraðas), monta-þas (manipuliavimas laiku ir erdve), fikcija(vaidybiniai þanrai) (Bourdon, 1998).

Giminingas televizijos laidas sieja makro-þanrai (arba didieji). G. Laurence‘o klasifika-cija atskleidþia praëjusio amþiaus septintojodeðimtmeèio pabaigos Ðiaurës Amerikos te-

levizijos modelá (Laurence, 1980). Autoriusapibûdina makroþanrus kaip televizijos progra-mos reljefà, po kuriuo slepiasi gilesni klodai.

1.1. G. Laurence'o makroþanrø sistema

Programos jaunimui. Specifinei auditorijai ad-resuojamø þanrø grupë. Daþniausiai ir kitomsauditorijoms kuriamos laidos (serialai, þaidi-mai, pokalbiø ðou), iðsiskirianèios tematika irpateikimo bûdu.

Informacija. Plaèiàja prasme – nevaidybinësprogramos, siauresne – tiesiogiai (arba nedel-siant) perduodama informacija apie aktualiusávykius. Paprastai apima þurnalistinius þanrus(þiniø laida, reportaþas, komentaras, interviu,spaudos konferencija) bei tarpines faktiðku-mo ir teatraliðkumo formas (debatai, diskusi-ja, pokalbiø ðou).

Sportas. Tiesioginës transliacijos, sporto þi-nios, analizë, portretai.

Varjetë. Teatralizuoti þaidimai, muzika, cir-kas, ðokis, operetë, miuziklas.

Þaidimai. Programos, kuriose galioja tamtikros taisyklës, nustatanèios þaidimo struktû-rà, turiná, varþymosi bûdà. Daþniausios formu-lës: kovos (kolektyvinës arba individualios pro-to bei jëgos varþybos), atsitiktinumo (pakankaturëti loterijos bilietà), vaidmenø (persirengi-mo, imitacijos), rizikos (fizinës jëgos ir iðtver-mës iðmëginimai) (plaèiau þr.: Jost, 1999).

Teatras. Teatro spektakliø transliacijos, te-levizijos spektakliai, dokumentinë drama, re-alybës ðou. Ið teatro tradicijos kildinama ir dau-gelis kinematografiniø þanrø: muilo opera, te-leromanas, situacijø komedija (þr.: Peèiulis,1993; Peèiulis, 1994).

Paþintinës ir dokumentinës programos. Moko-mosios, didaktinës, medicinos, mokslo populia-rinimo, paþintinës kultûros laidos. Á ðià grupæ áei-na ir praktiniø patarimø laidos.

Dokumentinës prigimties programos rodoþmoniø veiklà, atskleidþia problemas ir siekia

188

sukelti ,,racionalias ar emocines reakcijas”. Taigalëtø bûti ir vadinamosios publicistinës, ir gy-venimo bûdo laidos.

Muzika. Muzikinës programos laikomos sa-varankiðka temine kategorija, siejanèia tiesio-gines koncertø transliacijas, þurnalinio tipomuzikinio gyvenimo apþvalgas ir paèios tele-vizijos muzikos interpretacijas.

Svarbiausiø interesø laidos. Ði þanrø grupëatspindi praëjusio amþiaus pabaigos analitikøpastangas fiksuoti televizijos programø poky-èius. Á ðià grupæ G. Laurence'as mëgina sudëtilaidas, netelpanèias á kitø rëmus – populiarë-janèius teatralizuotus debatus bei informaci-jos ir pramogos miðinio laidas. Vëliau pokal-biø, realybës ir informaciniai ðou bus pavadintiinfoðou makroþanru.

Laidos moterims. Skirstymas pagal lytá, þy-mintis laidø tematikà ir paskirtá. Paprastai ma-dos, kulinarijos, socialiniø problemø temati-kos laidos. Ðiandienëje televizijoje vis daþniauvengiama tikslinio laidø adresavimo, nes ðitaipmaþinama potenciali þiûrovø auditorija.

Religija. Iðskiriama kaip specifinë progra-mø grupë, apimanti religiniø apeigø translia-cijas, ávairioms konfesijoms skirtas laidas.

Þemës ûkis. Kadangi masinë komunikacijataikosi á koncentruotai gyvenanèius miesto gy-ventojus, iðsisklaidþiusi provincijos auditorijareikalauja individualaus poþiûrio.

Ilgo ir trumpo metraþo kinas. Televizija yra irkinematografo kûriniø retransliuotoja, ir patikuria filmus. Tiesa, þiûrovai daþnai nemato skir-tumo tarp televizijos ir kinematografo kûriniø.

G. Laurence'as taip pat skirsto televizijoslaidas pagal praneðimo tipà ir pateikimo bûdà(formatà).

Praneðimo tipaiNaujiena. Informacija ar reportaþas apie ak-

tualius ávykius.Dokumentika. Ávykiø, kuriais domisi visuo-

menë, analizë (komentaras, nuomonë, per-spektyva).

Fikcija. Originalûs ir adaptuoti iðmonës kû-riniai (per televizijà rodomi vaidybiniai þanrai).

Mokymas ir patarimai. Demonstravimas,aiðkinimas, konkretûs patarimai.

Pramoga. Viskas, kas skirta poilsiui, pasilinks-minimui (þaidimai, varjetë, cirkas, humoras).

Interpretacijos. Muzika, baletas, poezijos kû-riniai.

Atkûrimas. Visi þanrai, atspindintys realy-bæ (ne vaidyba ir ne pramoga).

Akcijos. Svarbûs reginiai (demonstracijos,parlamentø debatai, sporto varþybos, inaugu-racijos).

Kultûros praneðimai. Tai, kas formuoja vi-suomenës skoná (meno, literatûros, mokslo irtechnikos informacija).

Asmenybës. Atskleidþianti þmogø privati, in-tymi informacija.

Informacijos miðinys. Lengvo stiliaus ir te-matikos informacija, ávairenybës.

Mokomieji praneðimai. Mokomosios didak-tinës laidos.

Visuomeninë tarnyba. Nekomerciniai prane-ðimai, socialinë reklama.

Kasdieniai praneðimai. Orai, tikslus laikas,keliø bûklë.

Reklaminiai praneðimai. Nuo kitø praneði-mø aiðkiai atskirti apmokëti skelbimai, televi-zijos parduotuvës.

Pateikimo bûdai (formatai)Nuðvietimas. Tiesioginë renginiø transliacija.Þodinë improvizacija. Ávairios pasikeitimo

nuomonëmis formos (debatai, interviu, pokal-biø ðou).

Atviroji linija. Pastangos megzti dialogà suþiûrovu (telefono skambuèiai, balsavimas).

Parengta kalba. Ávairaus pobûdþio monolo-gas (kreipimasis, rinkimø laida).

Didaktinis demonstravimas. Pastangos pa-

189

aiðkinti (þodþiu ar vaizdu) ávykio, reiðkinio arproceso veikimo dësningumus.

Dokumentika. Realiø situacijø demonstra-vimas, procesø raidos parodymas ar aptarimas.

Þurnalas. Ávairiø temø pristatymas vienojelaidoje, iðlaikant vientisumo áspûdá (sieja ve-dëjas, dekoracijos, rubrikos).

Teatrinës raiðkos dramaturgija. Teatro spek-takliø transliavimas.

Kinematografinës raiðkos dramaturgija. Te-levizijos serialø transliavimas.

Ilgo metraþo kinas. Kinematografo kûriniødemonstravimas.

Animacija ir schematizavimas. Animaciniaiir lëliø filmai, infografika (uþsklandos, anon-sai, iliustracijos).

1.2. L.Fonnet programø klasifikacija

Ðiandienës televizijos situacijà atskleidþiaL. Fonnet laidø klasifikavimas (Fonnet, 2003).Jame taip pat matome keletà logikø. Viena ið jø– laidos tiraþavimo galimybës, arba jos liekamo-ji vertë. Pagal tai skiriamos dvi laidø grupës –daugkartinio ir vienkartinio demonstravimo.

Daugkartinio demonstravimo laidoms bûdin-gas ilgesnis kûrimo laikas, didesni biudþetai irdidesnës kûrybinës ambicijos. Jos tiraþuojamosir gali bûti rodomos ávairiø ðaliø televizijos ka-naluose. Tai – kinematografo kûriniai (ilgo met-raþo kino filmai), televizijos filmai (serialai, mui-lo operos, situacijø komedijos), dokumentika(dokumentiniai filmai ir iðskirtinë tiriamoji pub-licistika), animacija (vaikams ir suaugusiems).

Daugkartinio demonstravimo programosturi autonomiðko kûrinio bruoþø, jos maþiauprisitaikiusios prie komunikaciniø televizijostransliavimo ypatybiø (nepastovios trukmës,neserijinës). Jos dar vadinamos audiovizuali-niais kûriniais, kuriais laikomos visos progra-mos, iðskyrus informacines, þaidimus, varjetëir studijoje áraðytus þurnalus (Chaniac, 2002;Dagnaud, 2002).

Vienkartinio demonstravimo laidos skirtoskasdieniams televizijos poreikiams: jos atitin-ka televizijos formato reikalavimus (26, 52 mi-nuèiø trukmës), yra serijinës (rodomos nuovieno iki septyniø kartø per savaitæ). Tokia pro-dukcija paprastai gaminama konkretaus kana-lo reikmëms ir nëra tiraþuojama.

Kasdienio televizijos programø meniu lai-dos – pramoga (varjetë, teatralizuoti koncer-tai, infoðou), þaidimai (proto, jëgos, miðrûs),þurnalai (laidos, susidedanèios ið atskirø daliøir siejamos vedëjo), pokalbiø laidos (debatai,pokalbiø ðou), realybës ðou (tikrovæ imituojan-èios laidos, rekonstrukciniai pokalbiø ðou, uþ-darø patalpø ir iðmëginimø ðou), patarimai(vartojimas, buitis, pomëgiai), sportas (naujie-nos ir transliacijos), informacija (þinios ir ana-litinës laidos). Atskira grupë – jaunimo audi-torijos laidos, kurios iðskiriamos dël temati-kos ir dël joms taikomø ypatingø apribojimø,susijusiø su nepilnameèiø apsauga nuo neigia-mos informacijos.

Vienkartinio demonstravimo laidø grupeipriklauso ir televizijos laidø anonsai, komer-cinë ir socialinë reklama. Daþniausiai ðios pro-gramos ávardijamos kaip kita produkcija (Pe-èiulis, 1997).

Ir G. Laurence‘as, ir L. Fonnet klasifikuo-dami pasitelkia skirtingas logikas. Laidos gru-puojamos pagal naudojimo efektyvumà (daug-kartinës – tiraþuojamos ir vienkartinës – neti-raþuojamos). Vienas sieja praneðimø turinys(informacija, aktualijos, sportas), kitas – funk-cinës ypatybës (pramogauti, linksminti, suteiktikonkreèià informacijà), struktûrinis panaðu-mas (þurnalai), þodþio statusas (pokalbiø lai-dos) arba adresatas (jaunimui).

Dar sunkesnis televizijos laidø klasifikavi-mo darbas, kai nyksta ribos tarp dokumenti-niø ir vaidybiniø þanrø, plinta hibridinës for-mos, kuriuose specialiai maiðoma tikrovë ir ið-monë, rimta ir komiðka. Toliau ðiame

190

straipsnyje ieðkosime kriterijø, padësianèiørasti bendrus vardiklius sisteminant televizi-jos þanrø ávairovæ.

2. Universalûs televizijos þanrøsisteminimo metodai

2.1. Informaciniø ir analitiniøpraneðimø poliai

Þurnalistikos þanrai sudaro svarbià televizijosprogramos dalá. Jie tampa sudëtine daugeliomakroþanrø dalimi (informacijos, þurnalø, po-kalbiø laidø, patarimø, sporto). Naujuosiuosetelevizijos þanruose atsiranda vis daugiau vai-dybos ir þaidybos, publicistinës analizës me-todai keièiami teatralizuotais dokumentinësdramos efektais. Klasikiniai debatai, kuriuosesvarbiausia – sprendimø ieðkojimas, virsta te-atralizuotu pokalbiø ðou, kuriame svarbesnisiðorinis ginèo procesas nei turinys (Charaude-au, 1997a).

Daþniausiai þurnalistikos þanrai reiðkiasi þi-niø, diskusijø ir publicistikos laidose. Jose ma-tome ir klasikines naujienø pateikimo formas –reportaþà, interviu. Reportaþai yra skirstomi pa-

gal formatà (tiesioginis, naujienø, þurnalinis),tematikà (sporto, kriminalinis, kultûros), gili-nimàsi á temà (naujienø, iðsamusis naujienø,analitinis, ávairenybiø) (plaèiau þr.: Garvey,1982; Martin-Lagardette, 1987; Husson, 1991;Peèiulis, 2002).

Svarbus reportaþo ir diskusiniø laidø kom-ponentas – interviu. Ávairios klasifikavimo me-todikos siûlo juos skirstyti pagal formatà (nau-jienø, þurnalinis), apklausos bûdà (gatvës, te-lefonu, atviros linijos), tikslus (pasakojimas,aiðkinimas, vertinimas, analizë) (plaèiau þr.:Josephson, 1983; Larue-Langlois, 1989; Cha-ron, 1989; Sormany, 1995; Barnabe, 1998; Sau-ve, 2000; Peèiulis, 2002).

P. Charaudeau siûlo dviejø poliø informa-ciniø ir analitiniø þanrø klasifikavimo schemà(1 pav.). Horizontalusis polius – tikrovës at-spindëjimo bûdas nuo palyginti objektyvausstebëjimo iki ávykiø stimuliavimo. Vertikalu-sis polius – vidinë (kanalo) arba iðorinë inicia-tyva (Charaudeau, 1997b).

Horizontalusis polius. Trys zonos þymi san-tyká su ávykiu: perduotas ávykis (maþiausias ka-nalo poveikio lygmuo), komentuotas ávykis (vi-dutinis poveikis), iðprovokuotas ávykis (di-

1 pav. Informaciniø ir analitiniø televizijos þanrø tipologija

Vidinë kanalo iniciatyva

Komentaras

Þurnalisto analizë Debatai

Reportaþas Tyrimas

Þinios

Perduotas Komentuojamas Iðprovokuotasávykis ávykis ávykis

Eksperto analizë

Rinkimø debatai

Iðorinë iniciatyva Politiko kalba

Pokalbiø ðou

191

dþiausias poveikis). Þanrinës raiðkos poþiûriukairiajame poliuje telpa ávairios reportaþo for-mos, kuriomis siekiama kuo objektyviau pra-neðti apie ávyká. Viduriniajame – komentaras irkitos analizës formos, kuriomis aðtrinamos pro-blemos, keliamos hipotezës. Deðiniajame – mo-nologinës ir dialoginës laidos. Èia galëtø atsidurtiir klasikiniai debatai, ir pokalbiø ðou, kuriemsbûdinga provokacinë televizijos iniciatyva.

Vertikalusis polius. Paèiame virðuje buriasividinës kanalo iniciatyvos þanrai (komentaras,kanalo apþvalgininko analizë), apaèioje –kviestiniø ekspertø nuomonë, rinkimø laidos,proginës politikø kalbos. Viduryje galëtø atsi-durti publicistika – kanalo iniciatyvos produk-tas, negalintis apsieiti be ekspertø nuomonës.

2.2. Þanrø kubas

Kalbant apie televizijos þanrus, svarbus komu-nikacinis aspektas, menamas informacijoskontraktas. Praneðimo turinys sietinas su tri-mis komponentais: informacijos gamintoju(svarbu praneðimo rengimo sàlygos), vartoto-ju (priëmimo ir interpretavimo sàlygos) ir in-formacinio produkto savybëmis (diskurso kon-strukcija).

Daugelis televizijos tyrinëtojø siûlo á tele-vizijos laidà þvelgti ne kaip á autonomiðkà kû-riná, bet atsiþvelgti á jos vietà programos tin-klelyje, konkurencinæ aplinkà. Fr. Casetti, kal-bëdamas apie komunikaciná paktà, apibrëþian-tá sutartá tarp transliuotojo ir þiûrovo, teigia,jog abi komunikacijos proceso pusës bendra-darbiauja (Casetti, 1990). Tai vyksta ne tik me-namu lygiu, bet ir materializuojama tiriant au-ditorijà, reaguojant á pageidavimus, kritikà(Metz, 1991). Anksèiau auditorija buvo suvo-kiama kaip beveidë þiûrovø masë, dabar tele-vizija mëgina uþmegzti nuoðirdø kontaktà, pa-teikdama komerciniø pasiûlymø, supaprastin-dama turiná, kurdama spektaklá (reginio dra-maturgija). Audiovizualinio produkto turiná

derindama su transliavimo sàlygomis, televi-zija vienu metu kuria komunikaciná ritualà iratlieka menamo kontrakto ásipareigojimus(Charaudeau, 1991, Leblanc, 1994).

Ir D. Zelzeriui svarbus komunikacijos part-neriø ryðys, kurá jis vadina pasitikëjimo kontr-aktu (Zelzer,1992). Toks transliuotojo ir au-ditorijos kontaktas ypaè bûdingas informaci-nëms ir publicistinëms laidoms, akcentuojan-èioms komunikaciná kontekstà. Vaidybinësprogramos ðia prasme yra autonimiðkesnës,maþiau priklausomos nuo kitø programoskomponentø.

U. Eco teigia, kad jeigu knyga iðleista kele-to tûkstanèiø egzemplioriø tiraþu, „fikcijospaktas” galioja, jeigu tiraþas didëja iki milijo-nø egzemplioriø – ðis menamas autoriaus irskaitytojø susitarimas nyksta (Eco,1994). Glo-baliame televizijos pasaulyje komunikaciniopakto problema tampa vis aktualesnë, nes pla-èiai tiraþuojamus audiovizualinius kûrinius ávai-riø ðaliø ir kultûrø þmonës suvokia skirtingai.

Transliuotojas semantizuoja audiovizualinádokumentà ávairiomis priemonëmis (titrais,anonsais, reklama), tai tampa þiûrovo lûkes-èius sukelianèiu paþadu. Daþniausiai ðie pa-þadai neapibûdina laidos þanro, o taikosi á ma-sinio vartotojo skoná ir siekia sustiprinti kûri-nio (ar kanalo) reklaminës kampanijos tonà.Programavimo strategija paprastai siekia pa-versti laidà patraukliu ir semiotiðkai nesudë-tingu objektu. Þanro nuorodà gali lemti ma-dos dalykai, kai tampa populiarus koks norsterminas (pokalbiø ðou skamba geriau nei dis-kusijø laida), kartais þanro pavadinimas neati-tinka esmës (norima patraukti arba kanalas në-ra ávykdæs tam tikrø transliavimo kvotø).

Reklaminis laidos pristatymas turi sukeltiþiûrovui laukimo jausmà, o tai galima padary-ti tik atsiþvelgiant á auditorijos kompetencijà,iðmanymà, patyrimà. Þanras, kaip suvokimokategorija, yra tam tikro dëstymo bûdo ir to-no paþadas.

192

Galima kalbëti apie keletà aspektø, kurieskiria ar vienija, atrodytø, visiðkai skirtinguskûrinius. N. Nelas siûlo laidas nagrinëti trijøparametrø sankryþoje.

Realybës (faktiniai vaizdai). Juos atskiriametiesos/netiesos, tikra/netikra kriterijumi.

Fikcijos (iðmonë, vaidyba). Iðmonës þanrai,tam tikro susitarimo su þiûrovu rezultatas.

Virtualumo (iðmonës vaizdai arba realybësimitacija). Iðmonë, kuri pateikiama kaip tik-rovë arba jà imituoja (Nel, 1997).

Vis sunkiau televizijos þanrus nagrinëti tie-sos ir iðmonës aspektu, nes televizija, pasitelk-dama realybës, fikcijos ir virtualumo derinius,kuria klaidinanèias pusiau tikrovës formas.Ðiuos nei tiesos, nei melo hibridus galëtumevadinti pramanais (prancûziðkas terminas fein-tise lietuviðkai reikðtø tai, kas klaidina, netik-ra, dirbtina, veidmainiðka, apgaulinga). Prama-nà kuriantis realybës efektas iðplaukia ne ið pa-naðumo su realiu pasauliu, o ið ásitikinimo, kadðis diskursas pasakytas kaþkieno, priklausan-èio realiam pasauliui (Jost, 1995; Levy, 1996).

Trijø matmenø kubo metodas leidþia integ-ruoti tarpines televizijos þanrø formas, kuriossusidaro susidûrus ávairiems tikrovës atspin-dëjimo deriniams.

Pramanas. Gimsta susidûrus faktinei ir fik-cinei raiðkai. Tai – suvaidintos (atkurtos) tik-rai vykusios situacijos (dokumentinë drama,realybës ðou).

Virtualizuoti faktai (simuliacija). Kompiute-rio ekrane atkuriami katastrofø, incidentøvaizdai, þmogaus organizmo veikla, technolo-giniai procesai.

Virtuali fikcija. Interaktyvûs kompiuteriniaiþaidimai, videoartas, naujoji interaktyvioji fik-cija (daþniausiai transliuojama internetu).

Fikcinis virtualus pramanas. Kompoziciniaitriukai (herojaus kûno proporcijø pakeitimas),montaþo triukai (realiai nebendravusiø þmo-niø komponavimas viename kadre).

Skiriama keletas pramano kûrimo bûdø:Vaidybinis. Atkuriami tikri ávykiai, kuriamas

dokumentiðkumo áspûdis (publicistika, realy-bës ðou, dokumentinës dramos).

Stilistinis. Autentika kuriama specialiaisiaisefektais (nespalvoto vaizdo, susidëvëjusios ki-no juostos imitavimas).

Parodijinis. Komiðkumo efekto siekiama pa-rodijuojant þinomo kino filmo ar serialo sce-nas, realûs vaizdai iðkreipiami specialiaisiaisefektais.

2.3. Þanrø trikampis

F. Jostas televizijos þanrus mëgina áterpti tarptrijø trikampio kampø – autentikos, vaidybosir þaidybos (Jost, 1997; Jost, 1999).

Autentika. Informacija apie pasaulá (þinios,dokumentika, reportaþas), tiesa ir galimybë jàpagrásti (Searle, 1979). Þiûrovas laukia nepra-manytos informacijos ir tikisi, kad bus laiko-masi þanro ástatymo. Jeigu transliuotojas ne-paiso pasiþadëjimo sakyti tiesà, vadinasi, jismeluoja.

Vaidyba (fiktyvus stilius). Konstruojamas ið-galvotas pasaulis. Þiûrovas tai þino, taèiau ið-gyvena dël herojø likimo, iðmonæ lygina su re-aliu gyvenimu.

Þaidyba. Miðrûs autentikos ir vaidybos þan-rai, kuriuose matome realius þmones, taèiaujie elgiasi pagal tam tikras taisykles. Þaidimuo- 2 pav. Televizijos þanrø kubas

Fikcija Pramanas

Virtualifikcija

Virtualumas Virtualizuotifaktai(simuliacija)

Realybë

Fikcinisvirtualusparamanas

193

se veikiama dirbtinai sukurtose situacijose,pramoginiuose þanruose aktoriai, dainininkai,cirko artistai atlieka ir laidos dalyvio, ir vaidi-namo personaþo vaidmenis.

Þaidybinis stilius bûdingas ir reklamai, nesji autentiðka (rodo realius þmones, produktus),aktuali (formuoja auditorijos elgesá). Taèiaudrauge ji fiktyvi (aktoriø suvaidintos scenos)ir þaidybiðka (perdëta, neátikima).

Trikampio erdvëje tarp grynosios autenti-kos, vaidybos ir þaidybos galime surasti vietàir hibridiniams þanrams (3 pav.). Juk þanro pa-vadinimas (realybës ðou, þaidimas, dokumen-tinë drama ar pokalbiø ðou) nenurodo esmi-niø konkretaus audiovizualinio kûrinio savy-biø. Tarkim, pokalbiø ðou gali bûti skirstomipagal tematikà (asmenybiø, teminiai, miðrûs),pokalbio objektà (poleminiai, introspektyvûs),formà (arena, salonas).

Realybës ðou sieja ir dokumentiná ávykiø re-konstravimà (dokumentinë drama, publicisti-në laida), ir teatralizuotus pokalbiø ðou (,,Teis-mas”, ,,Labirintai”), ir psichologinius uþdarøpatalpø bei iðmëginimø eksperimentus (,,Ak-variumas”, ,,Robinzonai”, ,,Baras”).

2.4. Televizijos poveikio formosir þanrø sistema

Televizijos þanrai gali bûti analizuojami kana-lo poveikio auditorijai aspektu. N. Nelas, adap-tavæs A. Gosselino (Gosselin, 1995) politinëskomunikacijos metodikà, ávardija keturis te-levizijos poveikio bûdus – komunikaciná teleo-loginá, aksiologiná, afektiná, reginio (Nel, 1997).

Komunikacinis teleologinis poveikis. Televi-zija siekia atlikti ásipareigojimus, uþfiksuotustransliavimo licencijoje ar kituose dokumen-tuose (informuoti, ðviesti, linksminti). Tai bu-vo ypaè bûdinga Europos visuomeniniø tele-vizijø monopolio metu (þr.: Peèiulis, 2004a),taèiau ðios pastangos bûdingos ir dabar.

Aksiologinis poveikis. Vertybiø ir normø pro-pagavimas, mokomosios ir kultûros progra-mos, politinë komunikacija, socialinë reklama,labdaros akcijos.

Afektinis poveikis. Anksèiau jis buvo bûdin-gas propagandai, pramogai, dabar daþniau re-alizuojamas intymiosios (realybës, pokalbiøðou, dokumentinës dramos, kriminalinë pub-licistika), realistinës (þiûrovø nufilmuoti vaiz-

3 pav. Televizijos þanrø trikampis

Þaidyba

Reklama • • Þaidimas

• Varjetë

• Opera

• Komedija

Pokalbiø ðou •

Tiesioginë transliacija •

• TV filmas

• Kino filmas

Þinios •

• Debatai

• Drama

Autentika • Dokumentika Vaidyba

• Reportaþas Dokumentinë drama •

• Realybës ðou

194

dai) arba ,,ðoko” televizijos (sensacijos, eroti-ka, kompiuteriniai þaidimai) pavidalais.

Reginio poveikis. Ypatingo emocinio povei-kio turi tiesioginës svarbiø reginiø transliaci-jos (sportas, mitingai, koncertai), taip pat vai-dybiniai þanrai (kino ir televizijos filmai, se-rialai).

Skirstydamas laidas pagal planuojamà po-veiká auditorijai, N.Nelas pasitelkia dar vienàkriterijø – turinio pateikimo bûdà.

Prezentacija apibûdina þodþio primatà, tokiotipo laidose vyrauja monologas arba dialogas.

Reprezentacija – vaizdo primatas. Repre-zentacinës priemonës gali bûti faktinës (doku-mentika), iðmonës (dokumentika ir vaidyba)ir virtualios raiðkos (simuliacija, kompiuteriniaiþaidimai, sintezës vaizdai).

Prezentacijos ir reprezentacijos priemonësbûdingos informacinëms, didaktinëms ir pra-moginëms laidoms (þr. lentelæ).

Lentelë. Televizijos poveikio formos ir þanrø sistema

Prezentacija Prezentacija

+ Reprezentacija

Faktinė

Išmonės

Virtuali

Teleologinis poveikis Aksiologinis poveikis Afektologinis poveikis Reginio poveikis

Pokalbis Debatai Pokalbių šou Pasakojimas Politinė laida Kalba Spaudos konferencija Televizijos parduotuvė Pokalbių šou Klasikiniai žaidimai Šiuolaikiniai žaidimai Tiesioginė įvykio transliacija

Žinios Informacinis žurnalas Kultūros žurnalas Pedagoginė laida Varjetė Provokacinės situacijos Realybės šou Pedagoginė laida

Dokumentika Reportažas Istorinis pasakojimas Kelionių reportažas Kronika Televizijos akcijos (prieš skurdą, narkotikus) Žiūrovų nufilmuoti vaizdai ,,Šoko” vaizdai Spektaklio transliacija

Dokumentinė drama Reklama Erotika Televizijos filmas Kino filmas Drama Serialas Videomenas Muilo opera Videoklipas Reklama

Simuliacija Virtuali realybė Kompiuteriniai žaidimai Sintezės vaizdai

REPREZENTACIJA

195

Iðvados

Televizijos þanrø sistema klasifikuojama ávai-riai ir nuolat kinta. Mëginimus kurti vienà me-todikà trikdo transliuojamø laidø þanrinë ir sti-listinë ávairovë. Televizija tæsia tûkstantmetæoratorinio meno, varþybø, þaidimø tradicijà,ji demonstruoja teatro, kinemtografo, muzi-kos kûrinius, adaptavo spaudos ir radijo þan-rus. Televizija sukûrë tik jai bûdingas komuni-kacines formas, kurios pasiþymi grieþtu forma-tu, serijiðkumu.

Þanrø sistema taikosi prie kintanèios tele-vizijos koncepcijos, nuolat atsiþvelgiama á au-ditorijos poreikius. Vienais atvejais vengiamapabrëþti laidos specifiðkumà, kitais – jis akcen-tuojamas. Didëjant televizijø specializacijai,maþëja þanro reikðmë, nes vis daþniau pasi-renkama ne konkreti laida, o tam tikro pobû-dþio programø kanalas.

Televizijos laidø grupës vadinamos makro-þanrais, kurie klasifikuojami pasitelkiant skir-tingus kriterijus (praneðimø turinio, informa-cijos specifiðkumo, struktûros ar keliamø tiksløgiminingumo). Daþniausiai ávardijami makro-þanrai – kino ir televizijos filmai (fikcija), do-

kumentika, animacija, pramoga, þaidimai, þur-nalai, pokalbiø laidos, patarimai, sportas, in-formacija. Laidos skirstomos pagal adresatà:vaikams, jaunimui, moterims.

Makroþanrai sieja smulkesnius þanrus, ku-rie gali turëti ávairiø temos ir formos pavida-lø. Neámanoma visø televizijos programoskomponentø tiksliai sudëlioti á klasifikavimolentynas, geriau ieðkoti universaliø televizijosþanrø sisteminimo metodø.

Þurnalistiniø þanrø tipologijà siûlome kon-struoti pagal ávykio organizavimo (perduotas,komentuotas, iðprovokuotas) ir transliuotojointervencijos (iðorinë arba vidinë komunika-cijos kanalo iniciatyva) lygá.

Televizijos laidos gali bûti grupuojamos pa-gal realybës, fikcijos ir virtualumo santyká (þan-rø kubas), autentikos, vaidybos ir þaidybos pro-porcijas (þanrø trikampis), planuojamà poveikáauditorijai ir turinio perteikimo bûdus (pre-zentacija, reprezentacija).

Ðie metodai padeda surasti vietà þanrø sis-temoje kiekvienam televizijos programos kom-ponentui. Be abejo, gali atsirasti ir kitokiø te-levizijos þanrø klasifikavimo metodikø.

LITERATÛRA

• BARNABE, R. (1989). L‘ interview a la televi-sion: techniques et metodes. Montreal.

• BERKENKOTTER, C.; HUCKIN, T.N. (1995).Genre Knowledge in Disciplinary Communication: Cog-nition / Culture / Power. Hilsidale: Lawrence Er-blaum Associates.

• BOORSTIN, D. (2001). From News-Gateringto News-making: a flood of Pseudo-Events. In TheProcess and Effects of Mass Communication. Ilinois,University Press.

• BOURDON, J. (1998). Le direct. Une politiquede la voix ou la television comme promesse inac-complie. Paris.

• CASETTI, F. (1990). Tra me e te. Reseaux,no. 44-45.

• CHANIAC, R. (2002). L‘oeuvre audiovisuelle:

une definition de plus en plus large. Dossiers de l‘au-diovisuel, no. 105, p. 14–17.

• CHARAUDEAU, P. (1991). La television. Lesdebats culturels. Apostrofes. Paris, Didier-Erudition.

• CHARAUDEAU, P.; GHIGLIONE R. (1997a).La parole confisquee: un genre televisuel: le talk show.Paris, Dunod.

• CHARAUDEAU, P. (1997b). Les conditionsd‘une typologie des genres televisuels d‘information.Reseaux, no. 81.

• CHARON, Y. (1989). L‘ interview a la televi-sion. Paris, CFPJ.

• DAGNAUD, M. (2002). La question de la pro-duction audiovisuell vue de CSA. Dossiers de l‘audio-visuel, no. 105, p. 17–18.

196

• ECO, U. (1994). Six promenades dans les boisdu roman et d‘ailleurs. Paris: Grasset.

• ESQUAENAZI J.P (1997). Le renouvellementd‘un jeu de langage: genre et canaux. Reseaux, no.81, p. 103–118.

• FONNET, L. (2003). La programmation d‘unechaine de television. Paris, DIXIT Edition, p. 75–180.

• GARVEY, D.E.; RIVERS L. (1982). Newswri-ting for the Electronic Media. Principles, Exemples,Applications. Belmont.

• GOSSELIN, A. (1995). La communication po-litique. Cartographie d‘un champ de recherche etd‘activites. Hermes, no. 17/18.

• HUSSON, D.; ROBERT, O. (1991). Professionjournaliste. Paris.

• JOSEPHSON, L. (1983). Telling the Story. TheNational Public Radio Guide to radio Journalism.Iowa.

• JOST, F. (1995). Le feint du monde. Reseaux,no. 72/73.

• JOST, F. (1996). Propositions pour une typo-logie des documents audio-visuels. Semiotica,no. 112 ½.

• JOST, F. (1997). La promesse des genres. Rese-aux, no. 81.

• JOST, F. (1999) Introduction a l‘analyse de latelevision. Paris: Ellipses.

• KERBRAT-ORECHIONI (1980). L‘enoncia-tion. De la objectivite dans le langage. Paris, ArmansColin.

• KILLINGSWORTH, J.M.; GILBERTSON, M.K.(1992). Signs, Genres, and Communities in TechnicalCommunication. New York: Amtyville.

• LARUE-LANGLOIS, J. (1989). Manuel de jour-nalisme radio-tele. Montreal: PUM.

• LAURENCE, G.(1980). Le contenu des mediaselectroniques (methode d‘histoire quantitative). Qu-ebec: Edisem, Paris: Maloine S.A.

• LEBLANC, G., JOST, F. (1994). La televisonfrancaise au jour le jour. Paris: Antrophos-INA.

• LEVY, P. (1996). Qu‘est-ce que le virtuel? Paris:Edition de la Decouverte.

• MARCINKEVIÈIENË, R. (2004). Spaudos þan-rø tipologija (Vakarietiðkoji patirtis). Darbai ir die-nos, t. 28, p. 191–234.

• MARTIN-LAGARDETTE, J.-L. (1987). Lessecrets de l‘ecriture journalistique. Informer, convainc-re. Paris: Syros.

• METZ, C. (1991). L‘enonciation impersonnelleou le site du film. Paris: Meridiens Klincksieck.

• NEL, N. (1997). Genericite, sequentialite, est-htetique televisuelles. Reseaux, no. 81.

• SORMANY, P. (1990). Le metier de journaliste.Guide des outiles et des pratiques du journalisme auQuebec. Quebec: Boreal.

• PEÈIULIS, Þ. (1993). Televizijos dramaturgija.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

• PEÈIULIS, Þ. (1994). Videoteatras. Lietuviðkøjøvaidybiniø televizijos programø raidos bruoþai (1957 –1982). Vilnius: L. Juèo leidybos ir informacijos firma.

• PEÈIULIS, Þ. (1997). Televizija: istorija, teorija,technologija, þurnalistika. Vilnius, p. 80–95.

• PEÈIULIS, Þ. (2000). Televizijos programø plët-ra. Ið Naujosios þiniasklaidos formavimasis Lietuvoje:Monografija. Vilnius, p. 232–254.

• PEÈIULIS, Þ. (2002). Televizijos þurnalistika.Vilnius, p. 169-245.

• PEÈIULIS, Þ. (2004a). Europos visuomeninëstelevizijos koncepcijos genezë ir perspektyvos. Infor-macijos mokslai, t. 27, p. 40–51.

• PEÈIULIS, Þ. (2004b). Klasikinës ir modernio-sios televizijos programavimo technikos. Informaci-jos mokslai, t. 29, p. 58–69.

• SAUVE, C. (2000). Faire dire. L‘ interview a laradio-television. Montreal: PUM.

• SEARLE, J.R. (1979). Sens et expresion. Paris:Edition de Minuit.

• ZELZER, D. (1992). Autonomy, interaction andpresence. Presence, vol. 1, Unit-Press.

• WITTGENSTEIN, L.(1961). Investigations phi-losophiques. Paris: Editions Tel Gallimard.

PRINCIPLES OF TELEVISION GENRES CLASSIFICATION

Þygintas Peèiulis

S u m m a r y

The system of television genres is classified diffe-rently and changes constantly. Attempts to create asolid system of genres are disturbed by the variety ofshows aired on television. Television continues the

tradition of oratorical art, contests, games living forthousands of years; it demonstrates pieces of theat-re, cinematography, music; press and radio genreswere adopted to the small screen. Eventually televi-

197

sion created the forms of format, seriality characte-ristic only to it, which suit the adequate programneeds.

The system of genres follow the changing televi-sion conception, audience needs are regarded. In so-me cases it is avoided to emphasize the show speci-ficity, in other - it is strongly emphasized. Because ofincrement of television specializations, not a specificgenre is chosen, but a channel airing shows of spe-cific nature.

Usually groups of television shows are called mac-ro genres, which are classified with the help of dif-ferent criteria (report content, information specifici-ty, cognation of the structure and formulated goals).The most often mentioned macro genres are moviesand films (fiction), documentaries, animation, enter-tainment, games, journals, talk shows, advices, sports,information. Shows can be classified according tothe addressee: for children, youth, women.

Every macro genre incorporates smaller genres,which can have different themes and forms. It isimpossible to classify all components of televisionshow strictly, it is better to search for universal met-hods of television genres filing, which can help togroup them according to a specific system of criteria.

It is offered to form the typology of journalisticgenres according to the level of event organization(transferred, commented, provoked) and transmitterintervention (external or internal initiative of com-munication channel).

All television genres can be grouped according tothe relation between reality, fiction and virtuality (acube of genres), proportions of authenticity, perfor-mance and playing (a triangle of genres), expectedimpact on audience and manners of content tran-smittance (presentation, representation).

These methods help to find a place in the systemof genres for every component of television program.


198


Mokslo darbø leidyba ir sklaida: leidinys„Informacijos mokslai“ – deðimt metø, trisdeðimt tomø

Ala Mieþinienë

Vilniaus universiteto docentë, daktarëVilnius University, Assoc. Prof., DoctorSaulëtekio al. 9, I rûmai, 503 kab.Tel. (370 5) 236 61 07El. paðtas [email protected]

Mokslo darbø leidyba ir sklaida pastaràjá deðimtmetá patyrë esminiø pokyèiø. Atsiradus publika-vimo kompiuteriu galimybiø ið pagrindø pakito mokslinë komunikacija, suintensyvëjo tradicinëleidyba, kûrësi ir plëtojosi kompiuterinës leidybos formos ir metodai. Straipsnyje siekiama áver-tinti ðiuo laiko tarpu ásteigto Vilniaus universiteto mokslo darbø leidinio „Informacijos mokslai“deðimties metø leidybos raidà informacijos ir komunikacijos mokslø, informacijos ir komunika-cijos technologijø plëtros akivaizdoje.

Ðiandien, apþvelgdami Informacijos moks-lø leidybos deðimtmeèio patirtá, galime ir vëlpatvirtinti, kad mus veda suvienytø informa-cijos mokslø idëja. Siekiame þiniø, technolo-gijø ir þmogaus vienovës, norime nutiesti pa-tikimus informacinius mokslø tiltus.

Ðie pirmøjø leidinio tomø devizai ir dabarsuvokiami kaip áþvalgus leidinio krypties, jonuostatø apibûdinimas. Jau iðleistieji trisde-ðimt leidinio tomø savo turinio, leidinio for-mavimo principais, redaktoriø kolegijos sudë-timi, skaitytojø auditorija, sklaida bei kitomisypatybëmis visiðkai atitiko minëtus siekius(Mieþinienë, 2001).

Tiksliau apibrëþti leidinio pobûdá ir nusa-kyti problematikos ribas bandyta jau pirma-jame mokslo darbø Informacijos mokslai rin-

kinyje (1994). Áþangoje vyriausiasis redakto-rius Renaldas Gudauskas teigë: „Nëra vienin-telës ir teisingos informacijos teorijos. Tai ro-do ir moksliniai tyrinëjimai. Juose vyrauja me-todologinë ávairovë, nepakankamas tyrimo ob-jekto apibrëþtumas, netgi tam tikras koncep-tualus chaosas. Tam tikras neapibrëþtumas èiayra greièiau taisyklë negu iðimtis. Bet dësniaiveikia net ir tada, kai jie nëra mûsø iki galopaþinti“ (Gudauskas, 1994a, p. 6).

Konstatuota ir tai, kad komunikacijos ir in-formacijos mokslø sistema jau dabar plëtojasikaip savarankiðka specifinë mokslo sritis gre-ta visuomenës, humanitariniø, technikos, tiks-liøjø, gamtos mokslø (Augustinaitis, 1994, p. 14);komunikacijos ir informacijos problematikaperþengia socialiniø-humanitariniø mokslø sri-

199

èiø ribas; integruodama socialiniø, humanitari-niø, technikos bei kitø srièiø þinijà, ji preten-duoja á savarankiðkos mokslo srities statusà(Gudauskas, 1994b, p. 5).

Galima neabejojant tvirtinti, kad sumany-mas leisti Informacijos mokslø þurnalà buvoágyvendintas laiku ir atliko reikðmingà vaid-mená plëtojantis Lietuvos komunikacijos ir in-formacijos mokslams. Ðis leidinys atitiko besi-klostanèiø naujø, labai dinamiðkø ir perspek-tyviø mokslo srièiø raidos poreikius. Jis uþëmëtuðèià niðà ðalies mokslinës periodikos siste-moje, iðsilaikë „konceptualaus chaoso“ atmo-sferoje, iðaugo gebëdamas telkti ir konsoliduo-ti aktualiausià mokslinæ problematikà.

Kaip paþymi ðiuolaikiniai tyrëjai, Informa-cijos mokslai per visus savo gyvavimo metustapo humanitariniam-socialiniam ir technolo-giniam informacinës problematikos sparnui at-stovaujanèiø informatikø bendradarbiavimoforumu. Ðie mokslo darbai atviri informacijos,komunikacijos ir þiniø vadybos, ekonomikos,teisës, teorijos, politikos, þurnalistikos, þiniask-laidos, masinës, vieðosios ir organizacinës,tarptautinës ir tarpkultûrinës, lyèiø ir politi-nës, socialinës, kultûrinës komunikacijos, in-formacijos verslo, rinkodaros ir reklamos, in-formacijos sistemø ir technologijø, informaci-jos reprezentavimo, organizavimo, klasifika-vimo, informacijos paslaugø, informacijos ið-tekliø, duomenø baziø ir pan. problematikai(Glosienë, 2004, p.19).

Informacijos ir komunikacijos mokslø pro-blematikos svarbà ir aktualumà lëmë spartiðiuolaikinës visuomenës informacinës infra-struktûros plëtra, valstybiø informacijos poli-tikos kûrimasis, informacijos iðtekliø naudoji-mo, sklaidos, gausinimo ir daugelis kitø veiks-niø. Kûrësi informacinë visuomenë su jai bû-dinga ekonomine, teisine, socialine sankloda,naujais þmoniø gyvensenos stereotipais, nau-

ja buities, profesinës veiklos, mokymosi, tar-pusavio komunikacijos samprata.

Jau prieð deðimtmetá buvo akivaizdu, kadinformacijos poveikis ekonominei, socialinei,politinei, mokslinei ir techninei veiklai toly-dþio didëja. „Informacijos mokslø raida yra pa-siekusi kritiná taðkà, jø problemos reikalaujaið principo naujos kokybës konceptualiø spren-dimø. Ðiuo metu informacinës sàveikos visuo-menëje problematikà rodo ávairiø visuomenësinformatizavimo aspektø tyrinëjimai bei infor-macinës visuomenës koncepcijos“, – raðomajau pirmajame Informacijos mokslø tome (Gu-dauskas, 1994a, p. 6–7). Siekis paþinti infor-macinius poreikius ir taip organizuoti moder-nias technologijas, kad jø dëka bûtø pasiektanauja þiniø komunikacijos kokybë ir padidin-tas informacijos poveikis visuomenei, dekla-ruotas kaip vienas esminiø Informacijos moks-lø tikslø.

Pamaþu kintant informacijos bei þiniø vi-suomenës kûrimo vertybinëms orientacijoms,pirmenybë vis labiau teikiama ne technologi-joms, o informacijos turiniui ir jos prieinamu-mui. Ðiuolaikinës mokslinës informacijos te-orijos á technologijas þvelgia tik kaip á priemo-næ valdyti tà informacijos technologijø socia-linæ ir ekonominæ átakà, kuri transformuoja or-ganizacijas ir ið esmës pertvarko visuomenæ(Gudauskas, 2001a, p. 7). Technologijos itinsparèiai keièia paèià informacinës sàveikos es-mæ, prieigos prie informacijos iðtekliø ir mo-kymosi procesus.

Pastaraisiais metais susiformavo mokslinëþiniø ekonomikos ir þiniø vadybos sritis,leidþianti ágyvendinti naujas pasaulinës politi-kos ir globalizacijos proceso nuostatas: visuo-tinio informacijos iðtekliø prieinamumo, moks-lo be sienø, mokymosi visà gyvenimà, nuotoli-nio mokymosi ir kitas. Globalizacijos sàlygo-mis ið esmës keièiasi valdymo samprata: val-dymas vis labiau ásilieja á rinkos santykius, be

200

to, keièiasi valdymo modeliai ir organizavimoformos. Ðie pokyèiai susijæ su þiniø visuome-nës reikalavimais ir yra atsakas á þiniø visuo-menës iððûkius (Augustinaitis, 2003). Nesun-ku pastebëti, kad ir Informacijos mokslø pub-likacijø problematikoje ima vyrauti þiniø vi-suomenës technologijø, pilieèiø ir valdymo þi-niø visuomenëje, tautinës tapatybës iðsaugoji-mo globalizacijos sàlygomis publikacijos, ið-plaukianèios ið prioritetiniø Lietuvos moks-liniø tyrimø krypèiø, besisiejanèiø su EuroposSàjungos mokslo plëtros politikos akcentais.Siekiama ne tik atsiþvelgti á visuomenës po-reikius, bet ir daryti jai átakà, sutelkti dëmesá áþiniø vaidmená, optimalius þiniø organizavimobûdus, modeliuoti informacijos poreikius (Gu-dauskas, 2001b, p. 9). Neatidëtinas ir efekty-viø informacijos struktûrø formavimas ástai-gose ir organizacijose, informacijos procesøplanavimas, realizavimas bei kontrolë. Paþy-mëtina, kad 2002 m. liepos 19 d. Lietuvos Res-publikos Vyriausybës nutarime Nr. 1182 „Dëlprioritetiniø Lietuvos moksliniø tyrimø ir eks-perimentinës plëtros krypèiø patvirtinimo“ iðaðtuoniø numatomø 2002–2006 metø krypèiøávardytos net trys þiniø visuomenës kûrimokryptys: informacinës visuomenës technologi-jos; pilieèiai ir valdymas þiniø visuomenëje;tautinio identiteto iðsaugojimas globalizacijossàlygomis (Dël prioritetiniø…2002).

Suvokdami visas ðias tendencijas bei aplin-kybes galime dar kartà atsigræþti, ið tam tikroatstumo pamëginti ávertinti, kà gi pavyko nu-veikti, ar to gana, kad galëtume ramiai pro-jektuoti ateities tyrimø ir plëtros dinamikà.

1. Svarbesnieji leidinio raidosmomentai

Informacijos mokslai ásteigti 1992 m. kovo 4 d.(steigimo liudijimas Nr. 389), kai buvo atnau-jinta jau nepriklausomos Lietuvos svarbiau-

sios mokslo ástaigos – Vilniaus universitetomoksliniø tæstiniø leidiniø sistema. Informa-cijos mokslø steigimo iniciatyvinæ grupæ su-darë Vilniaus universiteto dëstytojai ArûnasAugustinaitis, Romualdas Broniukaitis, Renal-das Gudauskas, Julija Èepytë, Vilija Gudonie-në, Ala Mieþinienë, Marija Prokopèik. Pirma-jame jos susirinkime, kuris, deja, nebuvo do-kumentuotas, ið keliolikos siûlytø iðrinktas irleidinio pavadinimas. Beveik visa ði grupë (ið-skyrus R. Broniukaitá ir J. Èepytæ) ðtai jau de-ðimtmetá dirba leidinio redaktoriø kolegijoje,nors dalis þmoniø nebepriklauso Vilniaus uni-versitetui. Taèiau 1992-aisiais ir dar kurá laikànebuvo sàlygø ir reikiamo moksliniø tyrimø pa-grindo Informacijos mokslø þurnalo leidybaipradëti.

Tuo metu steigësi naujas universiteto fa-kultetas – Komunikacijos fakultetas su infor-macijos ir komunikacijos mokslø specialybiøir disciplinø kompleksu bei numatoma ðios sri-ties moksliniø tyrimø kryptimi. Bet jau tadabuvo akivaizdu, kad naujø informacijos ir ko-munikacijos mokslø plëtros perspektyvos sie-tinos su viso nedidelës mûsø ðalies moksliniopotencialo konsolidavimu bei integravimusi átarptautinæ mokslininkø bendrijà. Pirmojo In-formacijos mokslø tomo pagrindà sudarë ðiuolaiku paraðyti straipsniai. Tik po dvejø metøparengiamojo etapo pavyko sukurti realiasprielaidas reguliariai informacijos ir komuni-kacijos srities mokslo darbø leidybai pradëti.

1994 metø spalio 27 dienà Vilniaus univer-siteto Senatas patvirtino pirmàjà leidinio re-daktoriø kolegijà, kurià sudarë ðeði nariai:Arûnas Augustinaitis, Renaldas Gudauskas(ats. redaktorius), Vilija Gudonienë, Ala Mie-þinienë, Marija Prokopèik (ats. sekretorë),Pranas Þvinys. 1994 m. lapkrièio 9 d. leidinysáregistruotas tarptautiniame serialiniø leidiniøLietuvos registre. Informacijos mokslams su-teiktas ISSN registro standartinis numeris –

201

ISSN 1392-0561. Netrukus iðleistas ir pirma-sis 1994 metø leidinio tomas, pasirodæs 1995metø pradþioje. Tai buvo nedidelio formato,6,44 leidybinio apskaitos lanko leidinëlis, ið-leistas 150 egzemplioriø tiraþu. Dabar já gali-me pamatyti tik vienoje ar kitoje bibliotekojear asmeninëje kolekcijoje. Leidinys pradeda-mas plaèiomis redaktoriaus pratarmëmis lie-tuviø ir anglø kalbomis, kuriose apibûdintospagrindinës leidinio nuostatos bei numatomaproblematika. Pirmajame tome publikuoti að-tuoni moksliniai ir du informaciniai straipsniai,penki ið jø – uþsienio autoriø. 1994 metais pa-rengtas ir antrasis leidinio tomas, iðleistas jau1995 metais. Atnaujinta ðio tomo redaktoriøkolegija, jos sudëtis atitiko tuomet keliamusvadinamojo prestiþinio leidinio reikalavimus,nes á jà áëjo uþsienio ir kitø ðalies mokslo insti-tucijø mokslininkai. Nutarta leisti du tomusper metus. 1995 metais parengtas ir iðleistastreèiasis Informacijos mokslø tomas. Leidybaásibëgëjo, nauji mokslo darbø rinkiniai pasi-rodydavo gana reguliariai.

Gerëjant Vilniaus universiteto technologi-nei bazei, atsiradus galimybiø Lietuvoje pla-èiau naudotis informacijos technologijomis, re-daktoriø kolegija patvirtino iniciatyvà Informa-cijos mokslus referuoti internete.

Siekta greièiau informuoti skaitytojus, su-daryti jiems sàlygas pasinaudoti naujomis pub-likacijomis, spartinti naujø þiniø integravimà ámokslo apyvartà. Reikia paþymëti, kad Lietu-voje nebuvo institucijø ar informaciniø siste-mø, referuojanèiø apie ðalies mokslinës peri-odikos publikacijas. Informacijos mokslø refe-ravimo internete idëja buvo palankiai sutiktaVU skaièiavimo centro vadovybës. Su centrodarbuotojø pagalba jau 1995 m. kovà leidinysreferuotas internete, goferio srityje. Vartoto-jai, pasirinkæ norimà leidinio tomà, galëjo rastivisà tomo pratarmës tekstà, þiniø apie straips-nio autoriø, kiekvieno straipsnio referatà ir ar-

chyvuotà straipsnio viso teksto failà (nurodo-mas failo vardas, kalba, kokiu teksto redakto-riumi jis surinktas). Referatai buvo raðomi an-glø kalba, kaip ir kita informacija apie leidiná,o straipsniai pateikiami ta kalba, kuria jie bu-vo publikuoti. Vartotojas galëjo atsisiøsdinti jásudominusá tekstà á savo kompiuterá, já skaity-ti, iðsispausdinti ir pan. Tai buvo reikðminganaujovë net ir mokslo ástaigos aplinkoje. Fak-tiðkai tai buvo dar netobulos elektroninës In-formacijos mokslø leidybos pradþia. Interne-tas dar tik skynësi kelius á Lietuvà. 1995 metøbalandá ir spalá referuoti antrasis ir treèiasisleidinio tomai.

Ðià leidinio redaktoriø kolegijos iniciatyvàpalaikë tuometinis VU prorektorius akademi-kas prof. B. Juodka, daugelá metø kuravæs VUmokslo darbø leidybà. 1995 m. birþelio 7 d. vy-kusiame VU mokslo darbø redaktoriø posë-dyje jis paragino ir kitø mokslo darbø redak-torius imtis referavimo internete. Nutarta vi-sas universiteto tæstiniø mokslo darbø serijasreferuoti internete, ðiam tikslui steigti VUelektroninio referavimo tarnybà. Tuo metu ða-lyje nebuvo referatiniø tarnybø – tradiciniø arelektroniniø, valstybiniø ar privaèiø, kuriosskleistø informacijà apie Lietuvos mokslinin-kø darbus. Taèiau nutarimai nebuvo iki galoágyvendinti, nors su Informacijos mokslø redak-toriø pagalba netrukus leidinius Problemos (red.doc. È. Kudaba) ir Psichologija (red. doc. E. Rim-kutë) taip pat pradëta referuoti internete.

Kitas þingsnis, pratæsiantis ankstesnájá, bu-vo sumanymas leisti Informacijos mokslø kom-piuterinæ versijà vietoj referavimo ir archyvuo-tø failø pateikimo. 1995 m. rugsëjo 7 d. Infor-macijos mokslai áregistruoti ISSN Lietuvosagentûroje ir tapo pirmuoju ðalies elektroni-niu serialiniu leidiniu. Informacijos moksløkompiuterinei versijai suteiktas tarptautinisstandartinis serialinio elektroninio leidinionumeris ISSN 1392-1487. Lietuvos ISSN agen-

202

tûra dar nebuvo registravusi Lietuvoje elek-troniniø þurnalø. Buvo labai svarbu, kad elek-troninës publikacijos galëjo pasirodyti tuojaupat suredagavus leidiná, nes tradicinës leidy-bos trukmë netenkino. Publikavimo laikas su-trumpëjo, suaktyvëjo mokslo rezultatø sklai-da, pagyvëjo moksliniai kontaktai. Informaci-jos mokslai registruojami tarptautinëse elek-troniniø leidiniø duomenø bazëse. Be to, at-kreiptas dëmesys á referavimà, antrinës infor-macijos reikðmæ.

Elektroninës leidybos pradþia Vilniaus uni-versitete buvo paskata ir kitoms institucijomsimtis elektroninës leidybos. 1995 m. spalio 5 d.profesoriaus B. Juodkos kvietimu leidinio re-daktoriai Lietuvos mokslø akademijos Prezi-diumo pasitarime referavo apie galimybespublikuoti mokslo darbø rinkinius internete.Informacijos mokslø pavyzdþiu nutarta refe-ruoti kompiuteriø tinkluose ir leisti Moksløakademijos mokslo darbø rinkinius. Elektro-ninë leidyba pasaulyje tuo metu taip pat dartik plëtojosi, bet atsiradus geresniø techniniøgalimybiø, iðsivysèiusios rinkos ekonomikos sà-lygomis ji ágavo nepalyginti didesná uþmojá irtobulesnæ organizacijà. Galima paminëti, kadTalino pedagoginio universiteto (Estija) infor-macijos mokslø krypties elektroninis þurnalasInfofoorum (ISSN 406-9849) buvo pristatytastik 1996 metø pabaigoje.

Referavimas ir leidyba kompiuteriø tin-kluose pasirodë esanti labai efektyvi: padëjosutrumpinti straipsniø publikavimo laikà; pla-èiau paskleisti mokslo darbø rezultatus; suak-tyvinti tiesioginá mokslininkø bendradarbiavi-mà; susieti du laiko atþvilgu nutolusius proce-sus – leidybà ir referavimà, pirminá ðaltiná irantrinæ informacijà apie já.

Apie pirmàjá Lietuvoje kompiuteriná þur-nalà buvo pateikta gausi informacija ðalies spe-cialiojoje spaudoje ir pagrindiniuose dienrað-èiuose (Lietuvos rytas, Mokslo Lietuva, Moni-

torius, Mokslas ir technika, Tarp knygø); pada-ryti praneðimai Lietuvos kompiuterininkø sà-jungos suvaþiavime, Pasaulio lietuviø kultûrosir mokslo XI simpoziume, jis pristatytasUNESCO elektroninës leidybos konferen-cijoje. Tad plaèiau apie tai kalbëti nebereikia.

Minëtini ir kiti faktai, kurie nuolat darë áta-kà þurnalo leidybai. Antai 1997 m. vasario 6 d.VU Senatas patvirtino atnaujintà leidinio re-daktoriø kolegijà. 1998 metais priimtas nau-jas visø VU mokslo darbø apipavidalinimo eta-lonas. Todël nuo aðtuntojo tomo pasikeitë irInformacijos mokslø apipavidalinimas: atnau-jintas virðelio grafinis sprendimas ir pakeistasleidinio formatas, pagerintas popierius ir spau-da. 1998 metais iðplësta redaktoriø kolegija,átraukiant Kauno ir Klaipëdos universitetøprofesorius. Redaktoriø kolegija dëjo daug pa-stangø gerindama leidinio kokybæ ir struktû-rà. Aðtuntàjá ir devintàjá tomus recenzavo Lie-tuvos mokslo tarybos ekspertai. 1999 m. sau-sio 11 d. Lietuvos mokslo tarybos sprendimuInformacijos mokslai átraukti á Daktaro diser-tacijai ir habilitacijai pripaþástamø Lietuvos pe-riodiniø ir tæstiniø leidiniø sàraðo I dalá Periodi-niai leidiniai (Lietuvos mokslo tarybos nuta-rimas III-64). Tai ið esmës pagerino leidiniogalimybes: atsiranda daugiau publikavimu su-interesuotø autoriø, jie teikia geriau pareng-tus straipsnius, kyla leidinio autoritetas ir kt.Svarbu ir tai, kad garantuojamas leidinio bentdalies tomø finansavimas, kartu ir stabilesnëjo leidyba.

1999 metais nuo deðimtojo tomo vël pa-keistas leidinio apipavidalinimas pagal visiemsVU mokslo darbø tæstiniams leidiniams pa-rengtà naujà pavyzdá. Patrauklesnë iðvaizda,geresnë spaudos kokybë, modernesnis dizai-nas labai pagerino ir Informacijos mokslø pre-kinæ vertæ, padidino perkamumà ir sklaidà.2000 m. liepà Informacijos mokslai prisijungë

203

prie Atviros visuomenës instituto Informaci-nës visuomenës spaudos sindikato Leidybosplëtros centro, teikianèio galimybæ sindikatonariams laisvai publikuoti jo disponuojamusávairiø ðaliø mokslininkø darbus savo ðaliømokslo leidiniuose. 2000 metø pabaigoje VUmokslo skyriaus ir leidyklos pastangomis bu-vo sukurtos ir atnaujintos visø VU tæstiniømokslo darbø leidiniø, taip pat ir Informacijosmokslø, interneto svetainës, pagerintas leidi-niø pristatymas bei referavimas internete. Pa-gerëjo ir Informacijos mokslø kompiuterinësversijos leidyba.

Norëèiau paminëti ir tuos þmones, be ku-riø triûso negalima ásivaizduoti leidybos: taikalbos redaktoriai, maketuotojai, korektoriai.Informacijos mokslø pirmojo tomo kalbos re-daktorës buvo Irena Ðalkauskienë ir DaliaBagdonienë, korektorë Valentina Vitkauskie-në. Pastaroji skaitë taip pat 3 bei 5 tomø ko-rektûras. Irena Ðalkauskienë redagavo ir ant-ràjá tomà, o korektorës darbà atliko Rita No-reikienë. Korektorës leidinio metrikoje vëliaune visur nurodomos. Þinome, kad 25, 27, 28,29, 30 tomø korektûrà skaitë Asta Demðienë.

Leidinio 3–14 tomø kalbà redagavo RitaNoreikienë, 15 tomà – Jolanta Budreikienë,16 tomà – vël Rita Noreikienë (Markulienë);5 ir 6 tomai turëjo anglø kalbos redaktoræ ame-rikietæ Dþenifer Naser. Nuo 17 tomo leidiniokalbà redaguoja Jolanta Storpirðtienë.

Maþai duomenø ir apie maketuotojus –þmones, nuo kuriø profesionalumo ir kruopð-tumo priklauso leidinio iðvaizda. Jø pavardësleidinyje ne visur pateikiamos. Taèiau þinome,kad kelis pirmuosius tomus maketavo Ramu-të Þandarienë (leidykla „Þara“), daugelá kitøtomø – VU leidyklos darbuotojai Saulius Ðal-tenis, Vida Vaidakavièienë ir kt. S. Ðaltenis il-gà laikà rengë internetui leidinio kompiuteri-næ versijà, kûrë ir tvarkë Informacijos moksløsvetainæ internete.

2. Leidinio dabartis

Vilniaus universiteto leidþiami mokslo darbaiInformacijos mokslai yra pirmasis ðalyje ir kolkas vienintelis mokslo leidinys, ávairiapusiðkaireprezentuojantis naujàsias socialiniø moksløsrities komunikacijos ir informacijos moksløkryptis Lietuvoje. Jis pasiþymi turinio aktua-lumu, turi mokslinio þurnalo tarptautinius rei-kalavimus atitinkanèià formà. Informacijosmokslai yra socialiniø mokslø leidinys, aprëpian-tis ir technologinës orientacijos problematikà. Jisypaè svarbus kuriantis þiniø visuomenei.

Leidinio problematikos aðis – þiniø ir in-formacinës visuomenës kûrimasis, þiniø eko-nomika ir þiniø vadyba, þiniø fenomeno tyri-mai, naujøjø informaciniø technologijø taiky-mas ðvietime, ypaè Lietuvos mokyklose ir uni-versitetuose, specialistø rengimo besiformuo-janèiai globaliai ir lokaliai þiniø visuomenësdarbo rinkai, jø verslumo bei karjeros kriteri-jø analizë, organizacijø ávaizdþio bei reputaci-jos, informaciniø sistemø kûrimo ir funkcio-navimo bei kiti aspektai.

Leidinyje savo straipsnius daugiausia skel-bia Klaipëdos, Kauno Vytauto Didþiojo, Vil-niaus Gedimino technikos, Kauno technologi-jos, Vilniaus pedagoginio, Teisës universitetø,Lietuvos mokslø akademijos Matematikos irinformatikos instituto, Vilniaus universitetoKomunikacijos, Ekonomikos, Matematikos,Kauno humanitarinio fakultetø ir kitø Lietu-vos mokslo ástaigø bei institucijø mokslinin-kai. Leidinyje savo darbus pristato ir uþsienioðaliø tyrëjai, nagrinëjantys komunikacijos ir in-formacijos mokslø teorijà, istorijà bei metodi-kà, informacijos politikà, visuomenës infor-macinæ infrastruktûrà, komunikacijos ir infor-macijos studijas, masiniø komunikacijø, vie-ðosios nuomonës tyrimus, ryðius su visuome-ne, tarptautinæ ir tarpkultûrinæ komunikacijà,informacijos reprezentavimà, organizavimà ir

204

klasifikavimà, informacijos sistemas, informa-cijos ekonomikà, informacijos technologijø áta-kà visuomenei. Problematika nurodoma kiek-vieno tomo pratarmëje.

Leidiná aktyviai remia uþsienio mokslinin-kai, patikëdami savo darbø publikavimà ir da-lyvaudami redaktoriø kolegijos darbe. Infor-macijos mokslai turi Lietuvos mokslo tarybospripaþinto leidinio statusà: leidinys áraðytas ádaktaro disertacijai ir habilitacijai pripaþásta-mø Lietuvos periodiniø ir tæstiniø leidiniø sà-raðà. Todël jis yra svarbus rengiant Lietuvojeinformacijos srities mokslininkus, bendradar-biaujant su analogiðkomis mokslinëmis ir pe-dagoginëmis institucijomis uþsienio ðalyse, ap-skritai komunikacijos ir informacijos moksløraidai ðalyje. Leidinio rengimu rûpinasi tarp-

tautinë redaktoriø kolegija, á kurià áeina þino-mi Lietuvos ir uþsienio mokslininkai. Jis iðlei-dþiamas reguliariai, straipsniai recenzuojamiir atrenkami.

Leidinio mokslinës dalies metinë apimtissparèiai didëja ir sudaro per keturiasdeðimtáspaudos lankø. Pastaraisiais metais (nuo 2001 m.)iðleidþiami keturi tomai per metus, ið kuriø vie-nas tomas – daþniausiai rëmëjø lëðomis. Infor-macijos mokslø vieno tomo tiraþas paprastai estiapie 250 egz., nors kai kuriø tomø iðleidþiamair daugiau. Leidinys iðplatinamas. Kai kurie lei-dinio tomai: pirmasis, antrasis, treèiasis, vie-nuoliktasis–dvyliktasis jau senokai tapo bib-liofilinëmis retenybëmis. Be to, þurnalu galimalaisvai naudotis internete. Leidino apimtis spau-dos lankais ir tiraþai parodyta lentelëje.

1994 metai1 tomas, 1994, 150 egz., 6,44 leidyb. apsk. l.

1995 metai – 12,35 leidyb. apsk. l.2 tomas, 1995, 300 egz., 7,08 leidyb. apsk. l.3 tomas, 1995, 300 egz., 5,27 leidyb. apsk. l.

1996 metai – 17,24 leidyb. apsk. l.4 tomas, 1996, 300 egz., 9,24 leidyb. apsk. l.5 tomas, 1996, 300 egz., 8 leidyb. apsk. l.

1997 metai – 13,1 leidyb. apsk. l.6 tomas,1997, 300 egz., 8,6 leidyb. apsk. l.7 tomas,1997, 250 egz., 4,5 leidyb. apsk. l.


1999 metai – 30 leidyb. apsk. l.10 tomas, 1999, 250 egz., 10 leidyb. apsk. l.11–12 tomas, 1999, 250 egz., 20 leidyb. apsk. l.


Lentelë. Leidino apimtis spaudos lankais ir tiraþai, 1994–2004 m.

15 tomas, 2000, 250 egz., 10,7 leidyb. apsk. l.

2001 metai – 34,35 leidyb. apsk. l.16 tomas, 2001, 300 egz., 7,75 leidyb. apsk. l.17 tomas, 2001, 300 egz., 8,2 leidyb. apsk. l.18 tomas, 2001, 560 egz., 9,4 leidyb. apsk. l.19 tomas, 2001, 250 egz., 9 leidyb. apsk. l.

2002 metai – 48,64 leidyb. apsk. l.20 tomas, 2002, 250 egz., 17,34 leidyb. apsk. l.21 tomas, 2002, 250 egz., 9,4 leidyb. apsk. l.22 tomas, 2002, 250 egz., 9,4 leidyb. apsk. l.23 tomas, 2002, 250 egz.,12,5 leidyb. apsk. l.

2003 metai – 53,3 leidyb. apsk. l.24 tomas, 2003, 250 egz., 11,5 leidyb. apsk. l.25 tomas, 2003, 250 egz.,12 leidyb. apsk. l.26 tomas, 2003, 560 egz., 16,5 leidyb. apsk. l.27 tomas, 2003, 250 egz., 13,3 leidyb. apsk. l.

2004 metai – 46,1 leidyb. apsk. l.28 tomas, 2004, 200 egz., 7,7 leidyb. apsk. l.29 tomas, 2004, 250 egz., 11 leidyb. apsk. l.30 tomas, 2004, 250 egz., 10,7 leidyb. apsk. l.31 tomas, 2004, 350 egz., 16,7 leidyb. apsk. l.

205

Informacijos mokslø nuolatiniai skaitytojaiir pirkëjai yra universitetai, bibliotekos, kitosmokslo ir informacijos ástaigos. Daþniausiaileidiná ásigyja mokslininkai, informatikos dës-tytojai ir mokytojai, doktorantai, magistrantai,kiti studentai, vadybos ir ekonomikos specia-listai. Leidiniu domisi ir uþsienio kolegos, jispaskleidþiamas profesiniø ir asmeniniø ryðiøbûdu daugelyje ðaliø. Leidinys daþnai iðplati-namas ávairiø konferencijø, seminarø, kursødalyviams. Nuo pirmojo tomo Informacijosmokslai parduodami Vilniaus universiteto kny-gyne, vëliau pradëti platinti ir kituose miestoknygynuose. Kurá laikà reklamà apie platini-mà knygynuose VU leidykla skelbë paèiameleidinyje (nuo 16 t.). Nuolat já galima ásigytileidinio redakcijoje.

Informacijos mokslai tebeleidþiami tradi-cine spausdintine forma popieriuje ir kom-piuterine versija. Pastaroji mëgstama skaity-tojø, ypaè populiari dël savo prieinamumo irpigumo. Informacijos mokslø kompiuterinëversija yra registruojama tarptautinëse elek-troniniø periodiniø leidiniø duomenø bazëse.Tai padeda populiarinti ðiuos mokslo darbus,pagerina jø sklaidà.

3. Rubrikos ir turinys

Informacijos mokslø turiná bendraisiais bruo-þais nusako leidinio rubrikos. Sparèiai besi-klostant komunikacijos ir informacijos moks-lø (KIM) kompleksui rubrikos kito, buvo tiks-linami jø formulavimai ir terminai, siekiamapabrëþti naujà problematikà ir aktualijas. Taddabar, vertindami trisdeðimties tomø rubrikøvisumà, matome nemaþai netiksliø formulavi-mø, artimo turinio rubrikø skirtingø pavadi-nimø, besikartojanèios problematikos nevie-nodø vertinimø ávairiais laiko tarpsniais(1 priedas). Rubrikø visumos vaizdas gana tiks-liai apibrëþia leidinio turiná ir struktûrà.

Kiekviename tome yra turinys ir pratar-më lietuviø ir anglø kalbomis. Taip pat dviemkalbomis pateikiami antraðtinio puslapio duo-menys. Lietuviø ir anglø kalbos yra pagrindi-nës publikacijø ir jø santraukø kalbos. Vienaskitas straipsnis ir keletas santraukø yra rusø,vokieèiø, prancûzø kalbomis. Pirmuosiuosepenkiolikoje tomø anglø kalba buvo paskelb-ta apie treèdalis visø publikacijø, tarp jø ir lie-tuviø autoriø darbø. Vëliau pradëjo vyrautistraipsniai lietuviø kalba, ir tai laikytina tamtikru leidybos politikos trûkumu. Blogai ir tai,kad angliðki tekstai ið esmës beveik nereda-guojami, o paliekami autoriø kompetencijai,kurios daþnai nepakanka, kad galëtume pasi-dþiaugti graþia anglø kalba parengtais straips-niais. Universiteto leidykla kurá laikà turëjo an-glø kalbos redaktoræ, kuri bandë tvarkyti visøVU mokslo darbø serijø leidiniø kalbà, taèiauðio, praktiðkai nerealaus uþdavinio iðspræsti irneaprëpiamo darbo kvalifikuotai atlikti ji ne-galëjo.

Atskirai minëtinos redaktoriaus pratarmëslietuviø ir anglø kalbomis, kuriose formuluo-jamos leidinio pagrindinës koncepcijos ir pri-statomas tomø turinys. Be jø, jau nuo pirmø-jø leidinio tomø atskirose rubrikose skelbia-mos apþvalgos, informacijos, kronika. Ið visopublikuota 16 apþvalgø, 12 informacijø, 11 kro-nikø. Kasmet, nuo 1995 metø skelbiami baka-laurø ir magistrø baigiamøjø darbø sàraðai (iðviso 10).

Visuose leidinio tomuose (nuo penktojo)yra atmenos autoriams, kaip rengti straipsnius,juos apipavidalinti. Nuo ðeðioliktojo tomo ðiosatmenos pateikiamos ir anglø kalba. Nuo2004 m. pirmojo tomo leidinyje ir internetepateikiama nauja atmenos dalis – biblio-grafiniø nuorodø sudarymo metodika. Visøðiø leidinio daliø publikacijos nerecenzuoja-mos. Jos tik papildo leidiná skaitytojams ak-tualia informacija.

206

Moksliniai straipsniai ir jiems skirtos rub-rikos sudaro pagrindinæ, didþiàjà leidinio da-lá. Ilgà laikà, iki septintojo tomo, kol publika-cijø bûdavo nedaug, moksliniai straipsniai árubrikas neskirstyti. Atrodë, kad turinys ir taipakivaizdus. Vëliau ásitikinta, kad rubrikos ge-riau atskleidþia ir apibendrina rinkinio straips-niø tematikà, o kartu leidþia skaitytojams irbûsimiems autoriams geriau suvokti leidinioproblematikà ir mokslinæ kryptá.

Kaip paþymi A. Glosienë, Lietuvoje priim-toji mokslø klasifikacija neapima visø tyrimolaukø, kurie yra realiai integruoti á komunika-cijos ir informacijos mokslus (KIM), o Infor-macijos mokslø vedamuosiuose straipsniuoseir rubrikose vardijamos tokios KIM nagrinë-jamos temos, kuriø pagrindu galima susidary-ti gerokai iðsamesná ir platesná KIM proble-miná þemëlapá (Glosienë, 2004). Kaip jau mi-nëta, visø leidinio tomø rubrikø sàraðas patei-kiamas pirmajame priede.

4. Autoriai, jø publikacijø statistika

Informacijos mokslø 30-yje tomø ið viso pa-skelbti 579 straipsniai, kuriuos paraðë 294 au-toriai. Áskaitant pratarmes bûtø 609 publika-cijos. Leidinyje 250 lietuviø autoriø paskelbë527 straipsnius, vidutiniðkai apie du straipsniuskiekvienas.

Daugëja keliø autoriø paraðytø straipsniø,tarp jø – autoriø ið ávairiø ðaliø, skelbianèiøvienà straipsná. Autoriø pavardþiø abëcëlinërodyklë pateikiama antrajame priede.

Net 44 uþsienio autoriai paskelbë 52straipsnius. Vadinasi, po du straipsnius paskel-bë tik 8 ið jø (Informacijos mokslø 1–15 tomuo-se 32 straipsnius paskelbë 29 uþsienio ðaliø au-toriai).

Palyginimui priminsime, kad Informacijosmokslø pirmuosiuose penkiolikoje tomø tebu-vo 109 straipsniai, ið kuriø 57 moksliniai, 10

apþvalgø, 15 informaciniø straipsniø, 9 kroni-kø publikacijos, 2 recenzijos, 15 redaktoriauspratarmiø. Nuo 16 tomo leidyba pasidarë daugintensyvesnë. Kaip ir anksèiau, autoriai – dau-giausia aukðtøjø mokyklø ir kitø institucijø moks-lo darbuotojai, doktorantai, kitø ástaigø ir orga-nizacijø vadybos ir informacijos specialistai.

Visi moksliniai straipsniai yra recenzuoja-mi, paprastai dviejø recenzentø – profesoriø,docentø, mokslo daktarø. Jø atliekamas dar-bas lemia leidinio turinio kokybæ, mokslinápublikacijø lygá.

1999 ir 2000 metais iðleista po tris leidiniotomus, maþdaug po 30 spaudos lankø per me-tus. Nuo 2001 metø kasmet iðleidþiami keturimokslo darbø rinkiniai, per 50 spaudos lankømoksliniø publikacijø. Maþdaug tokia pat irþurnalo elektroninës versijos apimtis. Tik pas-tarosios publikavimas internete ðiek tiek atsi-lieka.

Dþiugina gausus þurnalo bendradarbiø –autoriø, recenzentø, skaitytojø, rëmëjø bûrys.Tai liudija, kad leidinys yra aktualus ir reika-lingas ðalies mokslininkams, jø palaikomas irremiamas. Juo domisi ir nemaþai uþsienio ða-liø informacinës problematikos tyrëjø, auto-riø ir skaitytojø.

Apibendrinimai ir iðvados

Baigdami ðiuos, deðimtuosius þurnalo leidybosmetus galime konstatuoti:

1. Informacijos mokslai yra socialiniømokslø leidinys, aprëpiantis ir technologinësorientacijos problematikà. Jis ypaè aktualus ku-riantis þiniø visuomenei.

2. Per praëjusá deðimtmetá Informacijosmokslai tapo ðios krypties pagrindiniu ðaliesmoksliniu þurnalu, o ne tik vienos já ásteigu-sios mokslo institucijos – Vilniaus universite-to, mokslo darbø leidiniu. Iðleisti trisdeðimt lei-dinio tomø savo turinio, leidinio formavimo

207

principais, redaktoriø kolegijos sudëtimi, skai-tytojø auditorija, sklaida bei kitomis ypatybë-mis visiðkai pateisino pradines þurnalo leidybosnuostatas ir tikslus.

3. Informacijos mokslai prisidëjo prie in-formacijos ir komunikacijos moksliniø tyrimøplëtotës Lietuvoje. Per deðimtmetá leidinyjepublikuoti moksliniai straipsniai, konferenci-jø praneðimai, probleminiø tyrimø medþiagapadëjo atskleisti naujus, netradicinius infor-macijos ir komunikacijos tyrimø aspektus,átraukë juos á ðalies mokslo apyvartà. Taigi bu-vo padëti pagrindai informacijos ir komuni-kacijos fundamentalesniems tyrimams, moks-linës, mokomosios ir praktinës paskirties lite-ratûrai rastis.

4. Informacijos mokslai sudarë palankes-nes jaunø mokslininkø darbø publikavimo, okartu ir jø disertacijø gynimo galimybes. Lei-dinyje paskelbta nemaþai informacijos ir ko-munikacijos krypties doktorantø moksliniø ty-rinëjimø, jø disertaciniø darbø dalys.

5. Informacijos mokslai prisidëjo prie ða-lies informacijos ir komunikacijos mokslinin-kø bei moksliniø institucijø sàveikos ir ben-dradarbiavimo plëtojimo. Sàveikos galimybësglûdi paèiuose informacijos ir komunikacijosmoksluose. Jø tarpdalykiðkumas, vidinë san-dara, mokslø tarpusavio ryðiai teikia dideliøgalimybiø moksliniams tyrimams ir jø plëtrai.

6. Informacijos mokslø publikacijø anali-zë rodo ne tik vidines tematikos sàsajas, bet ir

autoriø bei mokslo ástaigø, kitø institucijø su-interesuotumà informacijos ir komunikacijoskrypties moksline problematika, aktyvø jø ben-dradarbiavimà leidþiant þurnalà.

7. Leidinio turinio evoliucija atskleidþia irpatvirtina ðios krypties problematikos ypaty-bes: dinamiðkumà, nepaprastai intensyvià plët-rà, sàsajas su technologijø kaita ir tam tikràmokslinës minties priklausomybæ nuo jø, tarp-dalykiðkumà, mokslinio potencialo tarpðaki-nës sklaidos tendencijas.

8. Informacijos mokslø kompiuterinës ver-sijos leidimas ir leidinio referavimas interne-te buvo mokslo periodikos kompiuterinës lei-dybos Lietuvoje pradþia. Ji sutapo su pasauli-ne elektroniniø mokslo þurnalø atsiradimo irplëtros tendencija. Tai buvo perspektyvus or-ganizacinis mokslo rezultatø publikavimo irmokslo darbø referavimo sprendimas.

9. Paaiðkëjo, kad referavimas ir leidyba in-ternete reikalauja ið leidëjø nemaþai papildo-mø pastangø ir dëmesingumo, yra susijusi suautoriø teisiø apsaugos, kompiuteriniø leidiniøregistravimo ir nacionalinës bibliografinës ap-skaitos, taip pat ekonominëmis, socialinëmis irkitomis problemomis; jos svarbios leidëjams,vartotojams ir kompiuteriø specialistams, taèiaune visos yra tinkamai iðspræstos ir ðià dienà.

10. Leidinio perspektyva sietina visø pirmasu jo turinio aktualumu ir kokybe, autoriø irskaitytojø suinteresuotumu, platesnio tarptau-tinio mokslinio pripaþinimo siekiais.

208

PratarmësLietuviø kalba 1–30Anglø kalba 1–30

MOKSLINIAI STRAIPSNIAI 1–30Komunikacijos teorija 13 (2)Komunikacija ir þiniasklaida 17 (2),19 (2), 24, 25 (7)Informacija ir þiniasklaida 27, 29 (2)Ryðiai su visuomene 22Vieðieji ryðiai 28

Informacijos visuomenë 8, 9 (3), 10, 13 (4), 14 (4),19 (3), 21 (2)

Demokratija ir informacijos visuomenë 13 (4)Informacijos teisë 21Informacija ir teisë 23 (3), 26 (2)Informacijos laisvë 15 (2)Informacijos politika 15Elektroninë leidyba 14 (2)

Þiniø visuomenë 25, 27 (2), 28, 30Ðvietimas þiniø visuomenëje 23 (4), 25 (2), 26 (12),

28 (3), 30 (4)Informacinis raðtingumas 11–12 (3)Mokslas ir mokymas 9 (4), 8 (2), 9 (4), 14 (2), 16 (3),

17 (4), 18 (10), 22 (3)Informacija ir þinios 21 (2)Þiniø ekonomika 22Þiniø vadyba 19, 29 (2)

Informacijos vadyba 16 (2), 23 (2), 24 (3), 27 (4), 30Informacijos ir komunikacijos vadyba 25 (2)Komunikacijos ir informacijos vadyba 8 (4)Informacijos iðtekliø vadyba 22 (2)

Informacijos verslas 17Elektroninis verslas 21 (2)Informacija ir rinkoveika 14Informacijos paslaugos ir tinklai 15 (3), 18(3)

Informacinës (-jos) sistemos 10, 17 (2), 18 (7), 19(2), 21 (3), 22 (3), 24 (5), 28 (4), 30 (3)

Informacijos sistemos. Modeliavimas 23 (3), 26 (22),27 (4), 29 (4),

Informacinis modeliavimasOrganizacijø veiklos modeliavimas 10 (2)Tipologiniai modeliai periodikai 10

Dokumentø apdorojimas 10 (1)Informacijos klasifikavimas ir struktûravimas 24 (2)Informacijos ieðka 24 (1)

Kalbos analizë 17, 18 (2), 26Kalbos garsø atpaþinimas 9Terminija 4

Kompiuteris ir sveikata 18, 26

Mokslotyra 27, 28Informacijos ástaigø istorija 15Knyga ir biblioteka istorijos kontekste 20 (8)

Bibliotekininkø rengimo politika 11–12 (5)Bibliotekininkystës studijø programos 11–12 (4)Bibliotekininkystës studijø turinys 11–12 (4)Nuotolinis mokymas 11–12 (3)Tæstinis bibliotekininkø mokymas 11–12 (4)

Bibliotekininkystës, informacijos ir komunikacijosmokslø perspektyvos 20 (11)

Bibliotekinës ir informacinës veiklos naujovës 20 (10)Bibliotekininkystës paradigmø kaita 11–12 (3)Virtualios bibliotekos 15

Programavimas ir programinë áranga 23 (3), 24,26 (5)

Programavimas ir programinës árangos lokalizavimoproblemos 18 (3)

Programinës árangos kokybës vertinimas 17Problemos, diskusijos 7

APÞVALGOS IR INFORMACIJAApþvalgos 3, 5, 6, 10, 14 (3), 16 (2), 17, 19 (2), 22

(2), 29 (2)Informacija 1 (2), 2 (3), 3 (4), 4, 5, 8Kronika 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 19, 24, 27, 30 (3)VU Komunikacijos fakulteto baigiamøjø darbø sàra-

ðai 3, 5, 7, 9, 13, 16, 19, 24, 27, 30Atmena autoriams 5–30Bibliografinës nuorodos 28

1 priedas. „Informacijos mokslø“ rubrikø sàraðas

Pastaba: ðalia tomo numerio skliaustuose nurodoma, kiek publikacijø skelbta su ðia rubrika.

209

Abarius Povilas 9, 10Abraitis Vaidotas Blaþiejus 23Adamonis Andrius 22, 23Adomavièius Juozas 24, 28Aleksejûnaitë Virginija 4Aleliûnas Irmantas 5, 14, 16Aliðauskas Rièardas 2, 6Aliðauskas Vytenis 23Ambrazevièius Eugenijus 22, 24 (2)Ambroþiè Melita 11–12Andziulienë Beatrièë 18, 26Armonienë Andþela 13, 19, 20Atkoèiûnienë Zenona 5, 14, 22, 27,Augustinaitis Arûnas 2, 3, 4, 5 (2), 11–12, 13, 14, 16,

19, 20, 21, 23, 27, 29Auðtrevièius Petras 30

Bagdonas Eugenijus 18, 26Bagdonavièius Vaidotas 7Banelis Tautvydas 18Banionytë Emilija 6Barèkutë Ona 22Bareiða Eduardas 28Baronas Romas 26Bartkus Rolandas 25 (2)Baskas Antanas 18, 23Beard Anthony 11–12Bieliûnas Martynas 8, 14, 19Bilevièienë Tatjana 26Blaþauskas Tomas 18, 30Blonskis Jonas 26, 29Blumendorf Peter 9Brazaitienë Tatjana 6, 29Brazaitis Zenonas 6, 22, 29Brazdeikis Vainas 22, 26Braziûnienë Alma 20Broniukaitis Romualdas 3, 4, 7Brundzaitë Rasa 30Bûda Sigitas 18Budrevièius Algirdas 1, 4, 7, 17, 21, 27Budris Danguolë 11–12, 20Bukðnaitis Vytautas 29Bulavas Vladas 4Buraèaitë Irena 3, 5, 7, 9, 13, 16, 19Burbaitë Renata 26Butkevièienë Birutë 20Butkienë Rita 21, 24Butleris Rimantas 3, 17, 19, 21, 23

Celov Dmitrij 24Clyde Laurel Anne 11–12, 20

Èaplinskas Albinas 26 (2)Èerniauskaitë Violeta 11–12Èesnavièienë Brigita 14Èiuèka Gvidas 18Èiukðys Donatas 26Èiûtienë Aldona 26

Dagienë Valentina 6, 8, 14, 16, 17, 18, 23, 25, 26 (3)Dagys Viktoras 6, 18, 26Danikauskas Tomas 19Dëmenienë Alina 26Dienys Andrius 21, 24Driaunys Kæstutis 28Drûteikienë Greta 22, 28Dubauskas Stanislovas 11–12Duobinienë Genë 11–12, 20Dzemyda Gintautas 18, 22, 26 (2)Dzemydienë Dalë 18 (2), 26

Enmark Romulo 3

Fainaitë Ester 5Feierabend Ivo K. 10

Harbo Ole 1Hofstetter C. Richard 10Horvat Aleksandra 11–12

Garðva Gintautas 17, 23, 24 (2), 28, 30Gasperoviè Jelena 26Gerkena Vineta 20Gibbs Sally 11–12Giedraitis Vilius 9Giedrimas Vaidas 26Girdzijauskas Stasys 23 (2), 27Glazkov Michail 20Glosienë Audronë 2 (2), 4 (2), 6, 8, 9, 11–12, 15 (2),

20, 25, 27, 29Gordukalova Galina 26Grebliauskienë Beata 7Grigas Gintautas 9, 14, 18, 26Grinevièiûtë Rûta 21Gudakovska Iveta 11–12Gudas Saulius 10 (2), 17, 18, 19, 23, 24 (2), 26 (2), 30Gudauskas Renaldas 1, 2, 3, 4, 5, 6 (2), 7, 8, 9, 10

(2), 11–12, 13, 14, 15, 16 (2), 17, 18, 19, 20, 21 (2),22 (2), 23, 24, 25 (2), 26, 27, 28 (2), 29 (2), 30 (2)

Gudonienë Vilija 2, 4, 9

2 priedas. „Informacijos mokslø“ autoriø rodyklë

Pastaba: prie tomo numerio skliaustuose nurodomas autoriaus publikacijø (daþniausiaisu bendraautoriais) skaièius tome.

210

Ikamas Aleksas 10Ivanauskas Feliksas 24

Jakimavièius Dainius 9Jakutavièiûtë-Ricciardi Rasa 14Jakutis Petras 18Janavièienë Daiva 9, 11–12, 16, 24Janiûnienë Erika 2, 7, 17, 28Jankauskas Saulius 17Janonis Osvaldas 20Janulevièienë Alma 3Janulevièiûtë Birutë 22Januðevièienë Rasa 15Jasinevièius Raimundas 26Jasiukevièius Arûnas 22, 23, 24 (2)Jevsikova Tatjana 18Jurënaitë Jolita 20

Kabaðinskas Audrius 27Kaegbain Paul 1Kalnina Iveta 20Kalinovskaja Natalija 20Karatygina Tatjana 20Karosas Justinas 13Kaminskas Vytautas 1Kanapeckas Pranas 18 (2), 26Kandratavièius Irmantas 18, 26Kapoèius Kæstutis 17Karèiauskas Eimutis 18Kasinskaitë Irmgarda 21Kastanauskaitë Danutë 20Kaunas Domas 10Kavaliauskaitë Lina 24Kazanavièius Egidijus 26Këdaitienë Angelë 2Kerðienë Vitalija 28, 30Kiauleikis Mindaugas 26Kiauleikis Valentinas 26Klicperova-Backer Martina 10Kligienë Nerutë 26Knoll Adolf 20Kodderitzsch Severin 22Kocojowa Maria 1, 11–12Kojelytë Giedrë 7Kortelainen Terttu 20Krikðèiûnienë Dalia 17, 30Krupavièius Algis13Kulvietis Genadijus 26Kurasova Olga 18, 22, 26Kvietkauskienë Rimalda 4

Lapkûnaitë Þydronë 2Laucius Rimgaudas 26Lauèius Juozas 26Laurutis Remigijus18

Lebedys Evaldas 26Leonavièius Juozas 22Lepik Aira 20Liekis Algimantas 27Loof Staffan 11–12Lopata Audrius 19, 26, 30Lukoðiûnas Marius 3Lukoðevièius Rimantas30Lupeikienë Audronë 26

Macevièiûtë Elena 1, 4, 5, 6, 8 (2), 9, 10, 11–12, 14, 23Mackevièius Jonas 29Manþuch Zinaida 25Marcinkevièius Virginijus 26Markauskaitë Lina 10, 18, 25, 26, 28Markevièiûtë Lina 27,Martinionienë Elena 21, 23Maskeliûnas Saulius 18, 26Masteika Saulius 23, 28Matkevièienë Renata 13, 16, 25, 27, 28, 29 (2), 30Melnikaitë Vida 24, 25 (2)Merkevièius Egidijus 28, 30Micevièiûtë Jûratë 25Mieþinienë Ala 1, 4 (2), 16Mikuckas Antanas 26Miliauskaitë Akvilë 15Misevièius Alfonsas 26, 29Misevièius Rimas 9Misiûnas Remigijus 22, 24Mitaðiûnas Antanas 8Moldre Aile 11–12, 20Moroz Lapin Kristina 30Moskaliova Vera 27Mozûraitë Vita 7,15

Nahotko Marek 11–12Naujikas Irmantas 26Naujikienë Ramutë 18Navickas Arûnas Aleksandras 25 (2)Navickienë Auðra 10Nemuraitë Lina 3, 21, 24Nevinskaitë Laima 19, 29Norkienë Ilona 19Norvaiðas Saulius 26Nowe Karen 23Nugaraitë Audronë 5, 16

Otas Alfredas 8, 18 (3), 23, 26 (2)

Pacevièius Arvydas 15, 20Pakalna Daina 20Pakalnickas Edvinas 24Paliulionienë Laima 26Paliulionis Viktoras 26Papaurëlytë Arida 15

211

Paradauskas Bronius 21, 24Pataðienë Irena 18 (2), 26Pataðius Juozas 18Peèiulis Þygintas 25, 27, 29Petniûnaitë Jûratë 24, 27Petrauskas Rimantas 26Petrauskas Vytautas 18Petuchovaitë Ramunë 15, 27Pikturna Aleksas 24Pindlowa Wanda 1,11–12Plikynas Darius 18, 26Plukas Mindaugas 26Pourciau Lester 20Prokopèik Marija 2, 30Prunskienë Kazimiera 13Pupelienë Janina 20

Racevièiûtë Rasa vert. 5, 15, 20Raguotienë Genovaitë 11–12, 20Ramanauskienë Silvija 29, 30 (2)Remeikis Nerijus 21, 24Rimkuvienë Daiva 26Rudzkienë Vitalija 18, 27Rudþionienë Jurgita 4, 6, 8, 14, 15Rudþionis Algimantas 17Rudþionis Vytautas 9, 17

Sakalauskaitë Edita 6, 8, 9Sakalauskas Leonidas 27,Sakalauskas Virgilijus 17, 23, 27, 30Sabaliauskaitë Giedrë 10Salelionis Linas 18, 21Sasnauskaitë Giedrë 19Saulis Algis 26Schoop Eric 30Schwermer Rolf 11–12Sekliuckis Vitolis 17, 23, 24 (2), 28, 30Simutis Rimvydas 23, 28, 30Simanauskas Leonas 7, 10, 18 , 29Sinkevièius Klemensas 4

Skersys Tomas 18, 26Skyrius Rimvydas 16Skvernys Vytautas 18Skuèas Ignas 24, 25 (2)Skvernys Vytautas 26Slivinska Maria 11–12Sokolov Arkadij 1Sporane Baiba 11–12, 20Stabingis Linas 26Stonkienë Marija 5, 6, 17, 23, 25, 27Starðunskas Darijus 24Striogienë Aurelija 1, 5, 6Stundþienë Lijana 2, 3Ðakys Vigintas 22, 23, 24

Ðaltenis Vydûnas 18Ðaparnienë Diana 26Ðaparnis Gintaras 26Ðarlauskienë Lina 4, 14Ðaulauskas Marius Povilas 13 (2), 19Ðerpenskas Eimantas 18Ðtitilis Darius 26Ðtrale Aina 20Ðtuopys Arminas 25 (2)

Tapinas Laimonas 3Targamadzë Aleksandras 21Tautkevièienë Gintarë 11–12, 20Teleðius Eugenijus 26Tieðis Vytautas 18Trakas Gediminas 7Tronbacke Bror 5Tumasonis Vladas 14, 26Turskienë Sigita 26 (2)

Urbelionienë Lina 30Urbonaitë Daiva 10Urbonas Viktoras 11–12Urbonas Vytas 10, 19

Vaiðnys Andrius 24, 25Valavièius Eugenijus 18Valionienë Elena 18Valys Algis 18Varnienë Regina 20Vasilecas Olegas 26 (3)Vaskela Gintaras 22Vaðkevièienë Auðra 22Venèkauskas Algimantas 26Vidþiûnas Antanas 18, 26Voverienë Ona 3, 5Vozniak Jadvyga 3

Wang Wao 1Weech Terry L. 11–12Wilson Tom 11–12, 23Winer R. Charles 16

Zajankauskas Stasys 4Zalatorius Juozas 13Zalieckaitë Laima 8, 22Zaveckienë Þiedûnë 20Zinkevièienë Julija 9, 14, 20, 22, 24Zlateva Minka 16Zybert Elzbieta Barbara 11–12

Þagûnas Jonas 10Þylë Vygantas 13Þintelytë Marija 18, 26Þobakas Tadas 10, 23Þobakienë Diana 26Þvinys Pranas 17, 23

212

LITERATÛRA

• AUGUSTINAITIS, Arûnas (2002). Biblioteki-nio universalumo kontûrai. Informacijos mokslai,t. 20, p. 26–33.

• AUGUSTINAITIS, Arûnas (1994). Informaci-në mokslo integracija. Informacijos mokslai, t. 2,p. 9–21.

AUGUSTINAITIS, Arûnas (2003). Valdymo ko-munikacija: þiniø visuomenës átaka vieðajam admi-nistravimui. Informacijos mokslai, t. 27, p. 9–22.

• Dël prioritetiniø Lietuvos moksliniø tyrimø ir eks-perimentinës plëtros krypèiø patvirtinimo: LRV 2002 m.liepos 19 d. nutarimas Nr. 1182. Interaktyvus:<http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1= 172849&Con-dition2=> [þiûrëta 2004 09 10].

• Europos Sàjungos struktûriniai fondai ir bibliote-kos: galimybiø studija / parengë Audronë Glosienë irLaima Lapinienë. http://www.utena-on.lt/esf [þiûrëta2004 09 10].

• GLOSIENË, Audronë (2003). Humanitariniai

ir socialiniai mokslai Europos moksliniø tyrimø erdvë-je. Informacijos mokslai, t. 27, p. 23–39.

• GLOSIENË, Audronë (2004). Komunikacijosir informacijos mokslai humanitariniø ir socialiniømokslø kontekste. Informacijos mokslai, t. 29, p. 9–30.

• GUDAUSKAS, Renaldas (1994a). Pratarmë. In-formacijos mokslai, t. 1, p. 58.

• GUDAUSKAS, Renaldas (1994b). Pratarmë. In-formacijos mokslai, t. 2, p. 56.

• GUDAUSKAS, Renaldas (1996). Pratarmë. In-formacijos mokslai, t. 2, p. 5–6.

• GUDAUSKAS, Renaldas (2001a). Pratarmë. In-formacijos mokslai, t. 16, p. 7.

• GUDAUSKAS, Renaldas (2001b). Vilniaus uni-versiteto Komunikacijos fakultetas: 1991–2001. In-formacijos mokslai, t. 16, p. 9–16.

• MIEÞINIENË, Ala (2001). Penkiolika „Informaci-jos mokslø“ tomø. Informacijos mokslai, t. 16, p. 87–93.


PUBLICATION AND DISSEMINATION OF STUDIES:“INFORMATION SCIENCES”– TEN YEARS, THIRTY VOLUMES

Ala Mieþinienë

S u m m a r y

Publication and dissemination of studies have un-dergone serious changes during the last decade.With the rise of computer publishing, scientific com-munication has experienced major changes, tradi-tional publishing became more intense, new formsand techniques of computer publishing were crea-ted and developed. The article seeks to evaluateten evolution years of Vilnius University publica-tion of research works Information sciences in the

context of expanding information and communica-tion sciences and communication technologies. Thearticle tends to define the profile of the publica-tion, outline its topics and aims. It analyses the mostimportant points of development of this publica-tion, its headings, contents, authors, statistics of theirarticles, presents conclusions and summation. In-dexes of headings and authors’ names are in theannexes.

213


KALBOS ANALIZË

Lietuviø kalbos fonemø klasifikavimasnaudojant Fiðerio tiesinæ diskriminantinæ funkcijàir Melo daþniø kepstrinius koeficientus

Darbe nagrinëjamas lietuviðkø skaitmenø pavadinimø ir kai kuriø valdymo komandø fonetinisatpaþinimas, naudojant Fiðerio tiesinæ diskriminantinæ funkcijà. Pateikiamas fonemos poþymiøapskaièiavimo algoritmas, naudojant Mfcc koeficientø vidurkinimà á tris dalis: stacionarià, kairiojobei deðiniojo fonemos konteksto. Apraðomas lietuviðkø fonemø klasifikavimo eksperimentas iranalizuojami gauti rezultatai*.

Kæstutis Driaunys

Vilniaus universiteto Kauno humanitariniofakulteto doktorantasVilnius University, Kaunas Faculty ofHumanities, Doctoral studentMuitinës g. 8, LT-4428 KaunasTel. (8 37) 42 25 66El. paðtas: [email protected]

Vytautas Rudþionis

Vilniaus universiteto Kauno humanitariniofakulteto Informatikos katedros docentas,technologijos mokslø daktarasVilnius University, Kaunas Faculty ofHumanities, Assoc. Prof., DoctorMuitinës g. 8, LT-4428 KaunasTel. (8 37) 42 25 66El. paðtas: [email protected]

Pranas Þvinys

Vilniaus universiteto Kauno humanitariniofakulteto Informatikos katedros docentas,technologijos mokslø daktarasVilnius University, Kaunas Faculty ofHumanities, Assoc. Prof., DoctorMuitinës g. 8, LT-4428 KaunasTel. (8 37) 42 25 66El. paðtas: [email protected]

Kalbos technologijos sparèiai plëtojasi ir visdaþniau taikomos praktikoje. Pavyzdþiui,kompanija Microsoft paskelbë tikslà padaryti

kalbinæ sàsajà pamatine programiniø produk-tø dalimi. Toks tikslas rodo kalbos technolo-gijø taikymo perspektyvas ir dabartines gali-mybes.

Taèiau nepaisant akivaizdþios paþangos netir geriausiø kalbos atpaþinimo sistemø efekty-vumas dar negali susilyginti su þmogaus gebëji-

* Tyrimo rezultatai buvo pateikti konferencijos„Informacijos technologijos verslui 2004“ praneðime(Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas,2004 m. geguþës 28 d., Kaunas).

214

mais atpaþinti ir suvokti kalbos signalus. Taigibûtina ir toliau tirti atpaþinimo metodus, sie-kiant pagerinti kalbos atpaþinimo sistemø pa-tikimumà. Kuriami ir tobulinami ávairûs at-paþinimo algoritmai, taèiau akivaizdu, kadðiuolaikinës kalbos signalø apdorojimo tech-nologijos nepakankamai gerai iðnaudojaakustinio-fonetinio lygmens informacijà. Ma-nytume, kad geriau modeliuojant akustiniusprocesus ir taikant ryðkesnes diskriminanti-nes savybes turinèius metodus galima þenkliaipagerinti bendrà kalbos atpaþinimo metodøveikimo tikslumà.

Ðiame darbe pateikiamas bandymas lietu-viø kalbos fonemø atpaþinimui taikyti Fiðeriotiesinæ diskriminantinæ funkcijà, kuri pasiþy-mi gana aiðkiomis diskriminantinëmis savybë-mis, taèiau ganëtinai retai naudojama kalbaiatpaþinti.

Panaðûs tyrimai

Davidas R. Milleris Fiðerio klasifikatoriø pri-taikë bandydamas atskirti amerikieèiø dikto-riø dialektus. Poþymiai sudaryti naudojant 14Melo daþniø kepstriniø koeficientø ir apskai-èiuojant visos fonemos koeficientø vidurká. Su-skirsèius fonemas á 8 klases, gautas 47 proc.patikimumas (Miller, Trischitta, 1996).

H. Hermanskis tiesinæ diskriminantinæanalizæ panaudojo OGI skaièiø pavadinimøduomenø bazës 29 fonemoms klasifikuoti. Vi-dutiniðkai pasiektas apie 55 proc. atpaþinimotikslumas (Hermansky, Malayatch, 1998).

Panaðûs tyrimai buvo atliekami ir su lietu-viø kalba. A. ir V. Rudþioniai (1999) apraðogarsø atpaþinimo sistemà, grindþiamà regulia-rizuota diskriminantine analize. Atskirais at-vejais ðia sistema buvo gautas apie 96 proc. fo-nemø atpaþinimo tikslumas, tiesa, reikia pa-sakyti, kad ði sistema atpaþásta ne visas fone-

mas, o tik tam tikrà garsø poaibá, kai jie patei-kiami tam tikrame kontekste.

Esamos lietuviø kalbos atpaþinimo siste-mos daþniausiai remiasi dinaminio laiko su-spaudimo ar diskretiniø Markovo grandiniø al-goritmais, beje, ir pasaulyje gana nedaug dar-bø, skirtø kalbos atpaþinimui naudojant Fiðe-rio tiesinæ diskriminantinæ funkcijà. Kaip áro-do A. ir V. Rudþioniø atlikti darbai (1999) nau-dojant ðià funkcijà galima pasiekti gana gerørezultatø. Taigi ðiame darbe pristatomas tyri-mas yra naujas lietuviø kalbos atpaþinimo dar-bas dël atpaþinimui naudojamos Fiðerio dis-kriminantinës funkcijos ir didesnio fonetiniøelementø rinkinio.

Lietuviø kalbossignalo garsynas LTDIGITS

Pastaruoju metu garsyne sukaupta per 350 ára-ðø, iðtartø 220 diktoriø moterø ir 130 diktoriøvyrø. Pirmoje lentelëje pateikiamas leksinisgarsyno turinys.

Vienos sekos ilgis yra 6 þodþiai arba skie-menys. Penkios pirmosios sekos (1–5) yra rið-liai iðtartø lietuviðkø skaitmenø pavadinimainuo 0 iki 9, parinkti atsitiktine tvarka (PIN ko-do, asmens kodo ar telefono numerio rinki-mo modeliavimas). Kitos trys sekos (6–8) yraizoliuotai tariamø lietuviðkø valdymo koman-dø pavadinimai. Devintoji seka – tai ðeði skie-menys, kur du nosiniai priebalsiai (M, N) ta-riami prieð tris kontrastingiausius balsius (A,I, U). Deðimtoje sekoje visi 6 devintos sekosskiemenys kirèiuotose pozicijose yra sujungtiá riðlià frazæ.

Ðiuo metu yra uþbaigta ir nuolat tikslina-ma fonetinë LTDIGITS segmentacija. Á gar-syno struktûrà átrauktas fonetiniø elementøtrukmiø masyvas (Driaunys, 2004), leidþiantistyrimams pasirinkti bet kurá fonemos signaloelementà.

215

Eksperimentas

Eksperimentui buvo pasirinktos pirmosios að-tuonios garsyno LTDIGITS frazës. Darbuinaudotos 100 diktoriø frazës (50 vyrø, 50 mo-terø). Melo daþniø kepstriniai koeficientai(Mel-frequency Cepstral Coefficients – Mfcc)buvo apskaièiuoti naudojant HTK 3.0 paketà.Skaièiuojant Mfcc koeficientus naudoti tokieparametrai: lango ilgis – 16 ms, þingsnis – 6,25ms, 20 filtrø Melo filtrø banke ir 12 kepstriniøkoeficientø.

Kitu etapu buvo sukurtas algoritmas, ku-ris pagal segmentavimo ribas atrenka konkre-èios fonemos Mfcc koeficientus. Kadangi kiek-vienos fonemos trukmë skirtinga, o pagal truk-mæ gauname ir atitinkamà Mfcc koeficientølangø skaièiø, kiekvienos fonemos Mfcc eta-lono skaièiavimui buvo suprogramuotas toks al-

goritmas: pirmiausia iðpjauname vidurinæ arba sta-cionarià fonemos dalá (jos trukmë 50 ms) ir pa-skaièiuojame kiekvieno koeficiento 8 langø vi-durká, paskui nuo fonemos centro á kairæ 25 msatstumu iðpjaunami visi kiti Mfcc langai ir ap-skaièiuojamas kiekvieno koeficiento vidurkis.Tokiu bûdu gauname kairiojo fonemos konteks-to Mfcc etalonà ir analogiðkai – deðiniojo fone-mos konteksto etalonà (þr. pav.).

Klasifikatorius buvo realizuotas pagal Fi-ðerio tiesinæ diskriminantinæ funkcijà:

')()()( 21121xxSxxwJ −−=

− ; (1)

èia: w – apriorinë klasës tikimybë, x1, x2 – abiejø klasiø vidurkiø vektoriai, S – abiejø klasiø kovariacinë matrica.Testavimui buvo parengti du fonemø rin-

kiniai – vyrø (V) ir moterø (M) iðtartø 80 fra-ziø fonemos. Klasifikatorius buvo apmokomas

1 lentelë. LTDIGITS leksinis turinys

Frazės Nr. Frazės turinys

1–5 trys penki keturi vienas devyni nulis

6 pradėti baigti sustoti pauzė laukti tęsti

7 pirmyn atgal į pradžią į pabaigą sekantis perduoti

8 taip ne pagalba saugoti start stop

9 ma na mu nu mi ni

10 Mikas mato nišoje mūsų namo numerį

Pav. Mfcc etalonø skaièiavimo algoritmas

Mfcc i-asiskoeficientas

Langas Fonema

Vidurkis VidurkisVidurkis

Kairiojokonteksto

Mfcc etalonas

Vidurinis arbastacionarus

Mfcc etalonas

Deðiniojokonteksto

Mfcc etalonas

216

atskirai vyrø, moterø arba ir vyrø, ir moterøfonemomis kartu. Taigi gauti tokie atpaþini-mo rinkiniai: (V-Vyr.) – testuojamos vyrø ið-tartos fonemos, klasifikatorius apmokomos tikvyrø iðtartomis frazëmis; (V-Bendr.) – testuoja-mos vyrø iðtartos fonemos, klasifikatorius apmo-komos ir vyrø, ir moterø frazëmis; (M-Mot.) –testuojamos moterø iðtartos fonemos, klasifi-katorius apmokomos tik moterø iðtartomis fra-zëmis; (M-Bendr.) – testuojamos moterø ið-tartos fonemos, klasifikatorius apmokomos irvyrø, ir moterø iðtartomis frazëmis.

Norint iðtirti, kaip atpaþinimo tikslumà vei-kia apmokymo imties dydis, buvo realizuoti ap-mokymai ið 80, 160, 240 ir 320 fraziø.

Skirtingai nei kituose darbuose, mes poþy-miø vektorius sudarome ne ið atskirø Mfcc lan-gø ar neperþengiant fonemos ribø suvidurkintøMfcc koeficientø, o ið stacionarios fonemos da-lies Mfcc etalonø.

Rezultatai

Vertinant fonemø atpaþinimo tikslumà priklau-somai nuo klasifikatoriaus apmokymo imties dy-dþio, galima pastebëti, kad apmokymo imtis la-bai didelës átakos bendram atpaþinimo tikslumuineturi (2 lentelë): gana þenklai padidinus apmo-kymo imtá, rezultatai pagerëja tik apie 0,5 pro-cento, o diktoriø vyrø atpaþinimo tikslumas, pa-didinus imtá iki 320 fraziø, netgi sumaþëja.

2 lentelë. Bendras fonemø atpaþinimo tikslumas (pro-

centais)

Tiesa, 2 lentelëje nepateikti rezultatai, kai ap-mokymo imtá sudaro 80 fraziø, kadangi ðiuo atve-ju atpaþinimo tikslumas tëra apie 15 proc. Tai áro-

do, kad jei apmokymo duomenø per maþai, tiesi-në diskriminantinë funkcija praktiðkai neveikia.

3 lentelë. Balsiø atpaþinimo tikslumas (procentais)

Vertinant atskirø balsiø atpaþinimo tikslu-mà reikia paþymëti, kad geriausiai Fiðerio al-goritmui pavyksta atskirti balsá a: diktoriø vy-rø – iki 74 proc. ir moterø – iki 79 proc. Pras-èiausiai atpaþástmi ë ir o balsiai, taèiau didë-jant apmokymo imèiai galima áþvelgti ë atpa-þinimo gerëjimà dël to, kad nors ir smarkiaididinat apmokymo imtá paèios ë imtis didëjaganëtinai maþai, nes kiekvienas diktorius ë fo-nemà savo frazëse iðtaria tik du kartus (pra-dëti, pauzë), taigi dar padidinæ ðios fonemosapmokymo skaièiø tikimës geresniø rezulta-tø. Tiriant balsio o atpaþinimo statistikà buvopastebëta, kad ðis balsis daþniausiai klasifika-toriaus yra supainiojamas su balsiu u. Ðiamefektui didþiausios átakos gali turëti tai, kadþodþiuose „aðtuoni” ir „perduoti” o ir u susi-jungia á dvibalsá, ir kadangi abiejuose þodþiuo-se ðie garsai yra nekirèiuoti ir trunka palygintitrumpai, dël to labai sudëtinga fonetinio seg-mentavimo metu tikslai nustatyti ðiø garsø ri-bas, taigi galimi daþni ðiø fonemø persidengi-mai. Mûsø nuomone, atliekant patikslintà fo-netinæ akustinæ segmentacijà, dvibalsiø á atski-

M-Mot. M-Bendr. V-Vyr. V-Bendr.

320 46,28 42,69 53,19 46,58

240 45,83 42,44 54,97 47,27

160 44,28 42,28 54,37 47,27

Vidurkis 45,47 42,47 54,18 47,04

a e i o u ė

M-Mot. 320 72,4 50,7 44,9 22,6 64,1 44,4

M-Mot. 240 72,9 51,7 44,2 22,6 58,8 22,2

M-Mot. 160 77,6 45,9 49,4 22,6 57,5 16,7

M-Bendr. 320 78,5 38,3 37,9 14,5 40,5 61,1

M-Bendr. 240 78,0 35,4 36,3 24,2 35,3 33,3

M-Bendr. 160 79,0 36,8 39,7 29,0 36,6 33,3

V-Vyr. 320 73,7 31,6 69,4 29,2 41,9 45,0

V-Vyr. 240 73,7 31,6 74,0 23,6 47,7 25,0

V-Vyr. 160 74,1 28,1 71,9 26,4 45,3 45,0

V-Bendr. 320 67,1 27,6 66,5 41,7 44,8 45,0

V-Bendr. 240 69,7 27,6 64,3 34,7 46,5 45,0

V-Bendr. 160 69,7 21,5 68,4 29,2 48,8 35,0

217

ras fonemas reikëtø neskirstyti, o traktuoti juoskaip atskirà fonemà.

4 lentelë. Puèiamøjø priebalsiø atpaþinimo tikslumas(procentais)

Geriausi rezultatai pasiekti atpaþástant puèia-møjø priebalsiø klasës fonemas s (iki 90,8 proc.)ir ð (iki 96,7 proc.). Netikëtai prastus z ir þ re-zultatus bûtø galima pateisinti ganëtinai ma-þomis ðiø fonemø apmokymo imtimis. Kiek-vienas diktorius juos iðtaria tik po kartà þo-dþiuose „pauzë” ir „á pradþià“.

5 lentelë. Sklandþiøjø priebalsiø atpaþinimo tikslu-mas (procentais)

Ið sklandþiøjø priebalsiø klasës patenkina-mus rezultatus pavyksta gauti tik atpaþástant lir n fonemas vyrø iðtartose frazëse, visi kiti re-zultatai yra labai prasti. Fonema m yra labaipainiojama su n. Kad ðiø garsø atpaþinimasypaè komplikuotas ir kad tarp ðiø fonemøspektrø nedideli skirtumai yra matomi tik for-mantëms pereinant ið vieno garso á kità, pa-stebëjo A. S. Spanias su kolegomis (Spanias irkt., 1996). Fonema v daþniausiai yra atpaþás-tama kaip balsis i ir tai, mûsø nuomone, turiátakos, kad LTDIGITS frazëse po v eina i (vie-nas, devyni).

6 lentelë. Sprogstamøjø priebalsiø atpaþinimo tikslu-mas (procentais)

Patenkinami rezultatai pasiekti atpaþástantsprogstamøjø priebalsiø klasës fonemas k ir pbei vyrø b. Kitø fonemø atpaþinimo rezultataiyra ganëtinai prasti. Fonema t daþniausiai su-painiojama su p, o fonemà g klasifikatoriusdaþniausiai traktuoja kaip d arba p.

Apibendrinant fonemø atpaþinimo rezul-tatus reikia pasakyti, kad nepavyko labai pa-gerinti rezultatø, gautø panaðiuose darbuosenaudojant Fiðerio tiesinæ diskriminantinæfunkcijà. Taèiau rezultatai, kai klasifikatoriustestuojamas fonemas daþniausiai painioja su

s š z ž

M-Mot. 320 67,0 81,6 50,0 11,1

M-Mot. 240 67,5 79,3 25,0 22,2

M-Mot. 160 69,9 75,9 12,5 11,1

M-Bendr. 320 68,9 79,3 75,0 44,4

M-Bendr. 240 72,2 80,5 75,0 33,3

M-Bendr. 160 74,6 82,8 25,0 11,1

V-Vyr. 320 87,8 92,2 30,0 80,0

V-Vyr. 240 88,8 96,7 20,0 70,0

V-Vyr. 160 90,8 95,6 0,0 30,0

V-Bendr. 320 61,7 92,2 40,0 70,0

V-Bendr. 240 63,3 92,2 50,0 60,0

V-Bendr. 160 70,9 88,9 40,0 30,0

l m n r v

M-Mot. 320 33,3 20,0 44,7 33,3 13,6

M-Mot. 240 45,0 20,0 37,9 33,3 10,2

M-Mot. 160 40,0 10,0 33,2 30,5 6,8

M-Bendr. 320 46,7 40,0 32,6 22,9 13,6

M-Bendr. 240 46,7 40,0 34,2 22,9 11,9

M-Bendr. 160 36,7 20,0 31,1 21,9 10,2

V-Vyr. 320 79,7 20,0 62,1 21,1 7,7

V-Vyr. 240 67,2 10,0 67,3 20,2 10,8

V-Vyr. 160 67,2 10,0 61,2 19,3 9,2

V-Bendr. 320 67,2 80,0 50,9 17,4 7,7

V-Bendr. 240 68,8 60,0 53,3 20,2 9,2

V-Bendr. 160 57,8 40,0 57,0 22,0 13,8

b d g k p T

M-Mot. 320 17,2 26,4 8,3 37,9 49,3 26,4

M-Mot. 240 6,9 31,9 10,4 43,1 44,8 30,7

M-Mot. 160 0,0 35,2 4,2 37,9 47,8 16,1

M-Bendr. 320 31,0 29,7 31,3 48,3 39,6 26,4

M-Bendr. 240 20,7 34,1 27,1 50,0 39,6 28,7

M-Bendr. 160 27,6 40,7 16,7 48,3 43,3 20,5

V-Vyr. 320 23,3 41,9 38,0 63,3 39,6 26,7

V-Vyr. 240 26,7 38,7 46,0 65,8 44,4 28,6

V-Vyr. 160 50,0 43,0 44,0 68,4 48,6 28,2

V-Bendr. 320 20,0 35,5 12,0 48,1 34,7 15,4

V-Bendr. 240 23,3 37,6 18,0 46,8 38,2 16,9

V-Bendr. 160 23,3 37,6 24,0 40,5 40,3 10,5

218

tos paèios klasës fonemomis, nuteikia optimis-tiðkai ir skatina tolesniems tyrimams.

Iðvados ir planuojami darbai

Darbe buvo nagrinëjamas lietuviðkø skaitme-nø pavadinimø ir kai kuriø valdymo komandøfonetinis atpaþinimas, naudojant Fiðerio tie-sinæ diskriminantinæ funkcijà. Poþymiø vekto-riai, pagal mûsø algoritmà, buvo sudaryti sta-cionarioms fonemos dalims, apskaièiuojantMelo daþniø kepstrinius koeficientus. Atlie-

kant eksperimentus sumodeliuota sistema bu-vo gautas didþiausias 54,97 proc. fonemø at-paþinimo tikslumas.

Fiðerio klasifikatoriui geriausiai pavyko at-paþinti fonemas a, s, ð, l ir i. Kai kuriø fonemøprastà atpaþinimo tikslumà galëjo lemti per ma-þa apmokymo imtis, todël tolesniuose darbuo-se klasifikatoriø planuojama apmokyti imant neiðtartø fraziø skaièiø, o tam tikrà skaièiø kon-kreèios fonemos realizacijø. Taip pat tikslingaatliekant pakartotinæ fonetinæ segmentacijà dvi-balsius traktuoti kaip atskiras fonemas.

LITERATÛRA

• DRIAUNYS, K. (2004). Lietuviø kalbos signaløduomenø bazës LTDIGITS segmentavimas ir statisti-nis tyrimas. Informacijos mokslai, t. 28, p. 87–96.

• HERMANSKY, H.; MALAYATCH, N. (1998).Spectral Basis Functions from Discriminant analysis.In: Proceedings of International Conference on SpokenLanguage Processing, Sydney, Australia, p. 1379–1382.

• LOIZOU, P.C.; SPANIAS, A.S. (1996) Hight per-formance alphabet recognition. In: IEEE Tarnsactionson Speech and Audio Processing, November, vol.4,p. 430–445.

• MILLER, D. R.; TRISCHITTA J. (1996) Statis-tical dialect classification based on mean phonetic fe-atures. In: Proceedings of 4th International Conferenceon Spoken Language Processing ICSLP’96, p. 576–578.

• RUDÞIONIS A.; RUDÞIONIS V. (1999) Pho-neme recognition in fixed context using regularizeddiscriminant analysis. In: Proceedings of 6th EuropeanConference on Speech Communication and Technolo-gy, Eurospeech’99, p. 2745–2748.

In the paper phonetic recognition of Lithuanian num-bers and some control commands through the appli-cation of Fisher’s linear discrimination function areanalyzed. We presented phonemes’ features calcula-tion algorithm, which is based on the application of

THE CLASSIFICATION OF LITHUANIAN LANGUAGE PHONEMES THROUGHTHE APPLICATION OF FISHER'S LINEAR DISCRIMINATION FUNCTIONAND MEL FREQUENCY CEPSTRAL COEFFICIENTS

Kæstutis Driaunys, Vytautas Rudþionis, Pranas Þvinys

S u m m a r y

Mfcc coefficients mean calculation (in the phonemesboundary) into three parts – stationary, left and rightcontext. Lithuanian phonemes classification experi-ment is described and the achieved results are analy-zed.


219

Atmena autoriams

Straipsnyje turi bûti mokslo darbams bûdin-gos dalys: ávadas, nurodomas tyrimo tikslas,aptartas nagrinëjamos problemos iðtirtumolaipsnis, objektas, metodai, gauti rezultatai,iðvados arba apibendrinimas, naudotos lite-ratûros sàraðas.

Straipsnio pradþioje – santrauka lietuviø,straipsnio pabaigoje – uþsienio kalba. Straips-nis gali bûti paraðytas uþsienio kalba. Prie straips-nio lietuviø kalba turi bûti ne trumpesnë kaip600 spaudos þenklø santrauka bent viena ið pa-grindiniø pasaulio mokslo kalbø (anglø, pran-cûzø, rusø, vokieèiø), prie straipsnio uþsieniokalba – ne trumpesnë kaip 600 spaudos þenklølietuviðka santrauka.

Ðaltiniø ir literatûros sàraðas pateikiamasstraipsnio pabaigoje prieð santraukà abëcë-lës tvarka pagal bibliografiniø nuorodø stan-dartus (ISO 690 ir LST ISO 690–2). Apraðaikirilica netransliteruojami ir netranskri-

buojami. Straipsniai, kuriø nuorodos prastoskokybës, nepriimami. Bibliografiniø nuo-rodø metodika ir pavyzdþiai pateikiami„Informacijos mokslø“ interneto svetainëjeadresu: http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-mok/inf_mok.html

Nuorodos á ðaltinius ir literatûrà tekste pa-teikiamos lenktiniuose skliaustuose, nurodantautoriaus pavardæ ir leidimo metus, pavyz-dþiui, (Jarvelin, 1994).

Straipsná autorius pasiraðo ir pateikia þiniøapie save lietuviø ir anglø kalbomis (vardas,pavardë, mokslo vardas ir laipsnis, darbo vie-ta, pareigos, adresas, telefonas, faksas, kom-piuteriø paðto adresas, interneto tinklalapis).

Rankraðtis pateikiamas popieriuje (2 egz.,spausdinama per du intervalus) ir kompiute-rio diskelyje.

Straipsniø rankraðèiai negràþinami. Straips-niai recenzuojami ir redaguojami.


Lietuvos mokslo tarybos 1999 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. III-64 mokslo darbø leidinys„Informacijos mokslai“ (steigëjas – Vilniaus universitetas) áraðytas á daktaro disertacijaiir habilitacijai (socialiniai mokslai) pripaþástamø Lietuvos periodiniø ir tæstiniø leidiniøsàraðà.

Straipsniai áteikiami ðiuo adresu:

„Informacijos mokslø“ redaktoriø kolegijaVilniaus universitetoTarptautinis þiniø ekonomikosir þiniø vadybos centrasSaulëtekio al. 9, I rûmai, 503 kab.Tel. (370 5) 236 61 07Faks. (370 5) 236 61 08El. paðtas: [email protected] [email protected]

Siunèiant paðtu nurodyti toká adresà:

„Informacijos mokslø“ redaktoriø kolegijaVilniaus universitetoTarptautinis þiniø ekonomikosir þiniø vadybos centrasUniversiteto g. 3LT-01513 Vilnius

220

Submitted articles should be in following struc-ture: introduction, objectives, methodology andmethods, results, conclusions, references.

Manuscript submission: two printed copies ofthe manuscript typed with 2 spacing on one sideof the A4 paper, including pictures, tables, notesand references. Article should also be suppliedon an IBM-compatible diskette.

Requirements:

1. Manuscripts can be in one of those lan-guages: Lithuanian, English, German, French,and Russian.

2. English, German and French manuscriptsshould be prepared for publication – submittedmanuscripts should be high-quality camera-read.

3. Lithuanian or Russian manuscripts can beedited.

4. The length of articles should not exceed25–30 thousands symbols. Other cases should bediscussed with the Editor.

5. The manuscript should begin with shortabstract.

6. The pictures and tables should be placed intext.

7. References should be in following style:(Knox, 1988; Martin, 1995). The list of references

is presented in alphabetic order. References in“Information Sciences” from the volume 27should meet the requirements of the interna-tional standard ISO 690:1987 (E) Documents.Bibliographic references. Contents, format, andstructure and Lithuanian standard LST ISO 690–2:1999. The Cyrilic bibliographic descriptions arenot transliterated or transcribed. The main re-quirements of preparing bibliographic referencesand some examples of references are on theInternet site of “Information sciences”: http://w w w . l e i d y k l a . v u . l t / i n e t l e i d / i n f - m o k /inf_mok.html

8. The references should be followed by Sum-mary. If the manuscript is in Lithuanian the Sum-mary should be English, German or French, inother cases the Summary should be in Lithua-nian. The length of Summary not less than 600symbols.

9. Information about all authors in Englishand Lithuanian should include the following: fullname, highest earned academic degree and ti-tle, affiliation, position, full mailing address, tel-ephone and fax, e-mail address.

All submitted articles are to be reviewed. Onlythose in Lithuanian language are edited. Themanuscripts are not returned.

Reminder for Authors


By the decision No. III-64, dated January 11, 1999 of the Science Council of Lithuania,the research papers journal “Information Sciences” (founder – Vilnius University) isincluded into the list of Lithuanian serials, that publishes articles recognized in doc-toral and doctoral habil. (social sciences) dissertations.

Visiting address:Editing board of “Information Sciences”International Centre of Knowledge Economy &Management,Vilnius UniversitySaulëtekio al., building 1, room 503,LithuaniaTel. (370 5) 236 61 07; Fax (370 5) 236 61 08E-mail: [email protected] [email protected]

Mailing address:Editing board of “Information Sciences“International Centre of Knowledge Economy &Management,Vilnius UniversityUniversiteto 3,LT-01513 Vilnius, Lithuania

INFORMACIJOS MOKSLAI 2004 31

Mokslo darbai

Redaktorë Jolanta Storpirðtienë

Korektorë Laura Boèarovienë

Virðelio dailininkas Gediminas Markauskas

16,7 aut. l.Iðleido Vilniaus universiteto leidyklaSpausdino Vilniaus universiteto leidyklos spaustuvëUniversiteto g. 1, 01122 VilniusEl. paðtas: [email protected]://www.leidykla.vu.lt

Kaina sutartinë