VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

MENŲ FAKULTETAS

MENOTYROS KATEDRA

Vita Jankauskaitė

INTERNETAS – ARCHITEKTŪROS PAVELDO SKLAIDOS ĮRANKIS:

VIRTUALUS ARCHITEKTŪROS MARŠRUTAS PO ŽALIAKALNĮ

Magistro baigiamasis darbas

Kultūros paveldas ir turizmas, valstybinis kodas 621V72002

Menotyros studijų kryptis

Vadovas: dr. Vaidas Petrulis ....................... ................... (parašas) (data)

Apginta: menų fakulteto dekanė doc. dr. Ina Pukelytė ...................... ................... (parašas) (data)

KAUNAS, 2013

2

TURINYS

SANTRAUKA/ 3

SUMMARY /4

ĮVADAS/ 5

1.ARCHITEKTŪROS PAVELDO PRISTATYMO BŪDAI SKAITMENINĖJE ERDVĖJE /10

1.1. Architektūros muziejai/ 11

1.2. Architektūriniai maršrutai /13

1.3. Miestų pažintiniai internetiniai puslapiai, socialiniai tinklai, blog‘ai /18

1.4. Virtualus objektų atkūrimas /19

1.4. Architektūros paveldas duomenų bazėse /22

2.ARCHITEKTŪROS PAVELDO PRISTATYMO GALIMYBĖS LIETUVOJE /29

3.ŽALIAKALNIO TARPUKARIO ARCHITEKTŪROS PAVELDO SKLAIDA IR PAŽINIMO

GALIMYBĖS VIRTUALIOJE ERDVĖJE/ 33

3.1. Žaliakalnio architektūros ypatybės /35

3.2. Žaliakalnio architektūros reprezentavimas virtualioje erdvėje/ 37

3.4.Kitos Žaliakalnio architektūros paveldo pristatymo galimybės /52

IŠVADOS / 57

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI /59

ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS /64

3

SANTRAUKA

Šiame amžiuje skaitmeninės technologijos daro vis didesnę įtaką visuomeniniame

gyvenime. Internetas – kaip vienas iš technologijų amžiaus pavyzdžių, apima begales sričių,

yra globalus ir jo pagalba informacija pasiekiama bei gaunama skirtinguose pasaulio taškuose.

Internetas pasitelktas ir arhitektūros paveldo populiarinimui. Remiantis užsienio valstybių

pavyzdžiais paveldo pristatymui internete iškristalizuoti šie būdai: architektūros muziejai,

architektūros maršrutai, pažintiniai mietų puslapiai, virtualus 3D objektų atkūrimas, sukurtos

duomenų bazės. Šie architektūros pristatymo būdai yra skirtingi, kiekvienas jų orientuotas į

savitą auditoriją, pateikiama skirtinga informacija, vaizdinė medžiaga ir t.t. Tačiau juos

vienija architektūra, siekiama pritraukti kuo didesnį visuomenės dėmėsį į nykstantį paveldą ar

dar labiau populiarinti esamus, kad išliktų ateities kartoms. Viliamasi, kad skaitmeninėje

erdvėje šis paveldas išliks daug ilgiau.

Darbe aptarti ir Lietuvos architektūros internete pristatymo pavyzdžiai, kuriais

siekiama sulaukti visuomenės susidomėjimo, taip pat ir užsienio turistų. Tačiau kolkas

daugiausia dėmesio sulaukė duomenų bazių kūrimas, kuriose pateikta susisteminta

informacija apie esamą architektūros paveldą. Atkreiptas dėmesys ir į architektūrinių maršrutų

kūrimą, kurių dauguma yra apibendrinti ir pristatantys kultūros paveldą apskritai arba yra

pramoginiai, ne orientuoti į architektūros paveldą. Skirtingai nuo kitų internetinių portalų,

architektūros maršrutus pristato www.autc.lt. Sudarydami teminius architektūros maršrutus

rado puikų būdą pritraukti turistus iš Lietuvos ar užsienio susipažinti su išskirtine Lietuvos

architektūra.

Siekiant papildyti architektūros maršrutų bazę, sudarytas Žaliakalnio architektūros

maršrutas „Moderniosios Žaliakalnio vilos“, kuris bus įdėtas į duomenų bazę www.autc.lt.

Jame pristatoma tarpukario Žaliakalnio architektūra, išsiskirianti pastatų grupė – vilos. Juo

siekiama atkreipti didesnį visuomenės dėmesį į mažiau jo sulaukiančią architektūrą, norima

parodyti kad, tokiu būdu galima pristatyti ir kitas miesto dalis, skleisti informaciją apie

architektūrą, taip užkertant kelią pastatų išnykimui. Aptariami ir kiti architektūros pristatymo

būdai, kurie galėtų būti pateikti internete ir taip rasti savo auditoriją. Tai architektūros

muziejaus sukūrimas, forumai, virtualus objektų atkūrimas. Taip norima architektūros paveldą

padaryti prieinama ir suprantamą visiems, net ir esantiems skirtingose valstybėse ir net

neplanuojantiems atvykti į Lietuvą, taip pat ir vietiniams gyventojams kurie nėra abejingi

Lietuvos architektūros paveldui.

4

SUMMARY

Nowadays digital technologies play huge role in our daily lifes. One of the most

significant examples of age of technologies – internet – embraces many fields, is global and

makes information worldwide accessable. Here, internet is applied to popularise architectural

heritange. Referring to foreign countries experience, heritage representations on the internet

are analyzed as architectural musuems and routes, sightseeing city sites, virtual 3D object

reconstructions, and also various data bases. These architectual representations vary among

different audiences by presenting specific informationm, visual material and other. However,

all different representations are united by architecture, which attempts to attarct more

audience attention to lost heritage, and at the same time popularise current to preserve it for

future generations. It is believed that digital space can preserve heritage for even more years

than other spaces.

The paper also discusses examples of Lithuanian architectural representations on the

internet, which purpose is to attract local public and foreign tourist interest. Yet, the main

attarction at the moment is development of databases which give structured information about

existing architectural heritage. At the same time, the paper looks into creation of architectural

routs which better represent cultural heritage in general or entertainment side than concentrate

on architectural heritage. Unlike other websites, www.autc.lt presents architecltural routes

which are categorised with attempt to attact both tourists from Lithuania and abroad to meet

exclusive Lithuanian architecture.

In order to fill architectural route databases, Žaliakalnis architecture route

“Contemporary Villas of Žaliakalnis” is created for website www.autc.lt where interwar

period Žaliakalnis architecture with exceptional buildings – villas – are represented. Few aims

are to attract audience attention to forgotten architectural structures, show different ways of

representing city, and share information about heritage to prevent from its disappearance. The

papers also analyses different ways of architectural representations which could attract own

audience. The ways are such as architectural museum creation, forums or virtual object

restorations. These methods are used to make architectural heritage more accessible and

perceivable for different local or foreign audiences despite their engagement to visit or simply

explore Lithuanian architectural heritage virtually.

5

ĮVADAS

Paveldas UNESCO dokumentuose aiškinamas kaip „mūsų palikimas iš praeities, su

kuo mes gyvename šiandien ir ką mes paliksime ateities kartoms“. Paveldas yra tai, ar bent

turėtų būti tai, kas perduodama iš kartos į kartą, nes yra vertinamas visuomenės pačios

valstybės, byloja apie mūsų praeitį.1 XXI amžiuje norint visuomenę supažindinti su kultūros

paveldu, nebereikia eiti į muziejus, vartyti archyvuose esančias bylas, aplankyti įvairius

objektus, norint iš arčiau susipažinti su architektūra, istorija ar esama objektų padėtimi.

Žmonės daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių nei bendraudami gyvai, todėl būtina, kad ir

kultūros paveldas būtų pasiekiamas skaitmeninių technologijų pagalba. Šiam tikslui jau

pasitelktas internetas, kuris palengvina kultūros paveldo pažinimą ir yra labiau prieinamas

plačiajai visuomenei. Skaitmeninę informaciją apie kultūros paveldą sudaro unikalūs

žmogaus žinių ir išraiškos šaltiniai. Jis apima kultūros, švietimo, mokslo ir administracinius

šaltinius, taip pat techninę, teisinę, medicininę ir kito pobūdžio informaciją, kuri yra sukurta

skaitmenine forma arba pakeista į skaitmeninę formą iš esamų panašių šaltinių. Kai šaltiniai

yra „skaitmeniniai iš prigimties“, kitame formate jų nėra – tėra tik skaitmeninis objektas.

Skaitmeninė medžiaga apima tekstus, duomenų bazes, nejudančius ir judančius vaizdus, garso

įrašus, grafiką, programinę įrangą ir interneto puslapius įvairiomis ir vis gausėjančiomis

formomis. Ši medžiaga dažnai yra trumpalaikė ir ją būtina tikslingai gaminti, išsaugoti ir

valdyti. Dauguma šių išteklių turi ilgalaikę vertę ir svarbą, todėl juos būtina saugoti ir išlaikyti

esamoms ir ateities kartoms. Šis nuolat garsėjantis paveldas gali egzistuoti bet kokia kalba,

bet kurioje pasaulio dalyje ir bet kurioje žmogaus žinių ar išraiškos srityje. Skaitmeninio

paveldo išsaugojimo tikslas – užtikrinti, kad jis būtų prieinamas visuomenei. Vadinasi,

skaitmeninio paveldo medžiagai, ypač viešai, neturi būti taikomi jokie nepagrįsti apribojimai.2

Taigi vienas iš būdų suteikti visuomenei informaciją apie architektūros paveldą – virtuali

erdvė. Tai daugumai prieinamas, nuolat atnaujinamos informacijos gavimo ir platinimo

būdas. Didžiausi pranašumai, kultūros paveldą pateikiant skaitmeninėje erdvėje yra:

didelės duomenų mobilumo galimybės;

skaitmeninės laikmenos yra ilgaamžės ir atsparios fizinės aplinkos poveikiams;

didelis informacijos kiekis fiziškai užima mažai vietos;

paprastesnis dokumentų atsiradimo, judėjimo, realizacijos valdymas;

žmonių resursų, skirtų procesams administruoti, taupymas;

1Concept of Digital Heritage. In: UNESCO [žiūrėta 2012 m. lapkričo 4 d.]. Prieiga per internetą:

http://portal.unesco.org/ci/en/ev.php-URL_ID=24268&URL_DO=DO_TOPIC&URL_SECTION=201.html 2Skaitmeninio paveldo chartija. In: Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka [žiūrėta 2012 m.

Lapkričio 4 d.

http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=90F4D73A018011DE8711746164617373&inlanguage=lt

6

biurokratinių procesų supaprastinimas ir pagreitinimas;

procesų kontrolės didėjimas;

galimybė daugeliui vartotojų tuo pat metu dirbti su tuo pačiu dokumentu ar objektu;

aukštesnis dokumentų saugumo (nuo praradimo, sugadinimo) lygis;

dokumentų paieškos laiko trumpėjimas;

efektyvi esminės informacijos prieiga;

kūrybiškumo ir inovacijų gerinimas;

nuotolinis darbas;

įvairių formų dokumentų prieinamumas (tekstai, foto, vaizdo ir t.t.);

didesnė diferenciacija pagal lankytojų poreikius;3

Šią temą paskatino pasirinkti tai, jog dar nėra aiškiai ir koncentruotai išanalizuotos

interneto galimybės pristatant architektūros paveldą Lietuvoje, o remiantis užsienio valstybių

patirtimi galima išskirti ne vieną pateikimo būdą. Nemažai užsienio valstybių jau yra labai

daug pažengusios naudojant internetą ir kitas skaitmenines priemones pristatant kultūros

paveldą. Lietuvoje jau taip pat nemažai nuveikta, tačiau dar trūksta įgūdžių, kaip tai pateikti

patraukliai ir įdomiai. Susisteminus ir surinkus užsienio valstybių pavyzdžius, galima taip pat

atrinkti metodus, tinkamus Lietuvos kultūros paveldo pristatymui. Šiame darbe surinkti ir

išanalizuoti užsienio valstybių pavyzdžiai, pristatantys architektūros paveldą, gali padėti

sukurti ir išanalizuoti Lietuvos architektūros pristatymo galimybes. Kaip konkretus pavyzdys

buvo pasirinktas Kauno Žaliakalnio teritorija, ir architektūros maršruto sukūrimas, kuris bus

tinkamas pateikti virtualioje erdvėje, bei aptartos kitos pristatymo galimybės.

Darbo objektas – užsienio valstybių patirtis ir konkretūs pavyzdžiai pristatantys

architektūros paveldą virtualioje erdvėje, kuriais remiantis bus kuriamas „Žaliakalnio

moderniųjų vilų“ architektūrinis maršrutas.

Šio darbo tikslas architektūros paveldo reprezentavimo virtualioje erdvėje galimybių

tyrimas, taip pat Žaliakalnio architektūros maršruto „Moderniosios Žaliakalnio vilos“

pristatymas virtualioje erdvėje.

Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir aptarti užsienio valstybėse jau esamus architektūros

reprezentavimo būdus virtualioje erdvėje;

2. Pristatyti paveldo sklaidos galimybes virutalioje erdvėje kuriant kultūros

paveldo duomenų bazes;

3 Dr. Laužikas R., „Skaitmeninių duomenų saugojimas muziejuose“, 2 psl. [žiūrėta spalio 13 d.] Prieiga per

internetą: http://www.museums.lt/ateitis/images/Kurkime_ateities_muz_leidinys/leidinys_37_42.pdf

7

3. Remiantis konkrečiais užsienio pavyzdžiais aptarti galimybes pristatyti

lietuvišką architektūros paveldą virtualioje erdvėje;

4. Pristatyti Kauno miesto, Žaliakalnio, moderniąsias vilas tarpukariu ir sudaryti

architektūrinį maršrutą, kuris bus pateikiamas virtualioje erdvėje;

Darbo metodai: teoriniam medžiagos tyrimui ir apžvalgai taikomas aprašomasis

analitinis metodai. Empirinei medžiagai surinkti išanalizuoti daugelio valstybių internetiniai

puslapiai ir literatūra nagrinėjanti architektūrą naujoje medijoje, kuria remiamasi ir bandoma

taikyti Lietuvos architektūros paveldo sklaidai.

Darbą sudaro trys struktūrinės dalys, įvadas ir išvados. Pirmoje dalyje pristatomi

architektūros paveldo pristatymo būdai skaitmeninėje erdvėje užsienio valstybių pavyzdžiu.

Analizuojami konkretūs užsienio valstybių pavyzdžiai. Antrojoje dalyje analizuojami

Lietuvos pavyzdžiai, kaip pateikiamas architektūros paveldas virtualioje erdvėje. Trečioji

darbo dalis pristato Žaliakalnio architektūrinį maršrutą „Moderniosios Žaliakalnio vilos“,

kuris bus įkeltas į internetą ir pasiekiamas visiems besidomintiems, bei aptariamos kitos

galimybės pristatant šį architektūros paveldą. Išvadose apibendrintai pateikta informacija ko

reikia geram internetiniam puslapiui pristatant architektūros paveldą skaitmeninėje erdvėje,

pateikiami siūlymai kaip pateikti informaciją Lietuviškose internetiniuose puslapiuose, kad

būtų patrauklu visuomenei, apibendrinamos Žaliakalnio architektūros paveldo pristatymo

galimybės.

Literatūros ir šaltinių apžvalga

Rašant magistro darbo pirmąją dalį reikėtų pastebėti, kad literatūros susijusios su šia

tema nėra labai gausu, o išleisti leidiniai parašyti ne lietuvių kalba. Todėl rašant remtasi ne tik

moksline literatūra, tačiau daug remtasi ir konkrečiais internetiniais puslapiais, kurie vienaip

ar kitaip pristato architektūros paveldą. Darbo rašymo metu susipažinta su keletu knygų,

kurios padėjo suprasti kultūros paveldo skaitmeninimo būtinumą ir esmę, jų pagalba buvo

išskirti konkretūs architektūros paveldo pristatymo būdai ir technologijų taikymas

paveldosaugoje. Tai buvo tokios knygos kaip „New media and cultural heritage“,4

„Intepretating our heritage“5, „Heritage, Memory and the Politics of Identity New

Perspectives on the Cultural Landscape“6 bei „Theorizing Digital Cultural Heritage“

7.

Pasitelktos užsienio architektūros paveldą pristatančios interneto svetainės, kokia jose

4Yehuda E. Kalay, Thomas Kvan &Janice Affleck, „New media and cultural heritage“, 2008 metai

5Freeman Tilden, „Interpretating our heritage“, 2008 metai,

6Niamh Moore ir Yvonne Whelan „Heritage, Memory and the Politics of Identity New Perspectives on the

Cultural Landscape“, 2007 metai 7Fiona Cameron and Sarah Kenderdine „Theorizing Digital Cultural Heritage“, Londonas, 2007 metai

8

pateikiama informacija, struktūra, tikslinė auditorija: Unesco8, Europeana

9, ar prancūzų

sukurta duomenų bazė UIA10

, be abejonės analizuoti ir konkrečių mietų bei šalių internetiniai

puslapiai ir jų pateikimo būdai: Ryga, Barselona, Anglija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir kt.

be abejonės neapsieita ir be publikuojamų šaltinių , kurie tik papildė ir konkrečiau aptarė

esamas architektūros paveldo pristatymo galimybes, analizuoti konkretūs pavyzdžiai:

„Atminties institucijos: saugyklos, teatrai, lobynai ar duomenų bazės?“11

, „Skaitmeninio ir

skaitmeninto kultūros paveldo valdymo strategijos atminties institucijose“12

, „Virtual kyoto:

visualization of historical city with 4dgis, virtual reality and web technologies“13

taip pat „

Standartizacija: samprata ir rezultatai“14

Analizuojant užsienio valstybių pavyzdžius nemažai

informacijos suteikė „Preserving the Architectural Heritage of al-Andalus. From Restoration

to Virtual Reconstruction“,15

ir „Documenting architectural heritage in Bahia – Brazil, using

digital technologies“16

ir lietuviški publikuoti straipsniai „Skaitmeninių duomenų saugojimas

muziejuose“17

ir „Kultūros paveldo skaitmeninimo ABC...DEFG...“18

kuri moko, kaip reikia

duomenis skaitmenizuoti, kad būtų galima sudėti į internetą. Tiriant architektūros paveldo

pristatymo galimybes virtualioje erdvėje buvo analizuojamos tokios svetainės kaip AUTC,

Kultūros paveldo departamento, kultūros vertybių registro archimede ir kt. Susipažinta su

straipsniais minėtais jau anksčiau bei „Virtuali skaitmeninio paveldo sistema – atminties

institucijų sąveikos pagrindas“19

. Analizuojant Žaliakalnio autentiškumą ir architektūrą daug

8In UNESCO, [žiūrėta 2012 m. spalio 10 d.] Prieiga per internetą: http://www.unesco.org/new/en/unesco/about-

us/ 9In EUROPEANA, [žiūrėta 2012 m. spalio 11 d.] Prieiga per internetą: http://www.europeana.eu/portal/

10International union of architects, [žiūrėta 2012 m rugsėjo 28 d.] Prieiga per internetą:

http://www.archi.fr/UIA/index.php?langue=en 11

Zinaida Manžuch „Atminties institucijos: saugyklos, teatrai, lobynai ar duomenų bazės?“ [žiūrėta 2012 m.

lapkričio 4 d.] Prieiga per internetą: http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/51/126-147.pdf 12

Glosienė A. ir Manžuch Z., „Skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros paveldo valdymo strategijos atminties

institucijose“ [žiūrėta 2012 spalio 15 d.] Prieiga per internetą:

http://www.epaveldas.lt/vbspi/content/docs/publications/2.pdf 13

„Virtual kyoto: visualization of historical city with 4dgis, virtual reality and web technologies“ [žiūrėts 2013

sausio 20 d.] Prieiga per internetą: http://www.isprs.org/proceedings/XXXVII/congress/5_pdf/169.pdf 14

Bliūdžiuvienė N., „ Standartizacija: samprata ir rezultatai“, 2008 m. [žiūrėta 2012 m. lapkričio 8 d.] Prieiga

per internetą: http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/51/192-211.pdf 15

Almagro A., „Preserving the Architectural Heritage of al-Andalus. From Restoration to Virtual

Reconstruction“, 2007 m. [žiūrėta 2013 m. sausio 10 d.] Prieiga per internetą:

http://digital.csic.es/bitstream/10261/31687/1/2007PreservingHeritage.pdf 16

Amorim A. L., „Documenting architectural heritage in Bahia – Brazil, using digital technologies“,2007 m.

[žiūrėta 2012 m. gruodžio 10 d.] Prieiga per internetą: http://www.isprs.org/proceedings/XXXVI/5-

C53/papers/FP013.pdf 17

Dr. Laužikas R., „Skaitmeninių duomenų saugojimas muziejuose“, [žiūrėta 2012 m. spalio 4 d.] Prieiga per

internetą: http://www.museums.lt/ateitis/images/Kurkime_ateities_muz_leidinys/leidinys_37_42.pdf 18

Dr. Laužikas R., „Kultūros paveldo skaitmeninimo ABC...DEFG...“, Vilnius, 2009 m. [žiūrėta 2012 m.

lapkričio 6 d.] Prieiga per internetą: http://www.emuziejai.lt/wp-

content/uploads/2013/02/Skaitmeninimo_ABC_Rimvydas_Lauzikas.pdf 19

Varnienė R., „Virtuali skaitmeninio paveldo sistema – atminties institucijų sąveikos pagrindas“ [žiūrėta 2012

m. spalio 20 d.] Prieiga per internetą:

http://senas.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/RVarnieneGDaugiala_Virtuali_skaitmeninio_paveldo_sistem

a2008101492515.pdf

9

informacijos suteikė „Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Žaliakalniu (U31),

apsaugos reglamentas“20

, Pristatant objektų architektūrą taip pat informacijos gauta ir

Kauno apskrities archyve. Kauno medinės architektūros savitumai aptarti straipsnyje

„Miestų medinės architektūros išsaugojimo galimybės.“21

Susteminus visą surinktą informaciją buvo nustatyta, kad arhitektūros paveldo

pristatymo būdų virtualioje erdvėje yra daug ir įvairių. Ypač jie plačiai naudojami užsienio

valstybėse. Lietuvoje taip pat gausu analizių, keletas duomenų bazių, kur skatinamas

architektūros paveldo saugojimas, tačiau jos mažai pritaikytos pritraukti kuo didesnę

auditoriją, užsienio ir Lietuvos turistų. Todėl tikimąsi šiuo darbu pristatyti alternatyvias

architektūros paveldo saugojimo ir pristatymo galimybes, bei pateikiant rekomendacijas, kaip

tai galima pritaikyti Lietuvos pavyzdžiui.

20

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė. Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu (U 31)

apsaugos reglamento I dalies: Istorinių – archyvinių tyrimų apibendrinimas. Kaunas, 2002.; In: Kauno miesto

savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?273306478

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė, Aldona Tatariūnienė, Kauno miesto istorinės dalies vadinamos

Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento II dalis: Reglamento parengiamieji darbai: objekto tyrimas ir analizė.

Kaunas, 2002.; In: Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per internetą:

http://www.kaunas.lt/index.php?273306478

Tolvaišienė N., Butkevičienė J., Šilinytė K. Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu (U 31)

apsaugos reglamento III dalis: Žaliakalnio teritorijos (U 31) kultūrinė vertė, tvarkymo, priežiūros ir naudojimo

sąlygos. Kaunas, 2002. In: Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per internetą:

http://www.kaunas.lt/index.php?273306478

Nijolė Lukšionytė – Tolvaišienė. Kauno Žaliakalnio reglamentas ir tvarios raidos nuostatos. [žiūrėta 2013 m.

vasario 20 d.] Prieiga per internetą: http://archive.minfolit.lt/arch/501/872.pdf 21

Nijolė Lukšionytė. Wooden architecture in cities: opportunities for preserving/ Miestų medinės architektūros

išsaugojimo galimybės. In: THE FREE LIBRARY [žiūrėta 2013 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.thefreelibrary.com/Wooden+architecture+in+cities%3A+opportunities+for+preserving%2FMiestu...-

a0266942788

10

1. ARCHITEKTŪROS PAVELDO PRISTATYMO

BŪDAI SKAITMENINĖJE ERDVĖJE

XX a. antroji pusė pasižymėjo revoliuciniais informacijos technologijų išradimais,

tarp jų pirmojo asmeninio kompiuterio pasirodymas rinkoje 7-ajame dešimtmetyje, lokalių ir

globalių tinklų kūrimas. Laikotarpis tarp išradimų vis mažėja, kas 2-5 metai technologijos

atsinaujina. Asmeninių kompiuterių ir interneto populiarumas transformavo darbo ir

laisvalaikio procesus ir sukėlė socialinius pokyčius. Versle didesnį svorį įgijo informacijos

apdorojimas, kasdienėje veikloje virtualios komunikacijos terpės kūrimasis paskatino

socialinio žmogaus elgesio pokyčius. Šiandien informacijos vartojimas iš pasyvaus realybės

atspindžių priėmimo virsta aktyvia sąveika. Vartotojas pats tampa kūrėju, generuodamas

naują informaciją, suteikdamas jai individualias reikšmes (kuriant tinklapius, rašant

elektronines žinutes, steigiant virtualius diskusijų klubus, forumus ir pan.).22

Skaitmeninių technologijų atsiradimas ir plėtra iš esmės keičia kultūros paveldo

kaupimo, saugojimo, apskaitos, tyrimo bei informacijos apie kultūros paveldą sklaidos

procesus. Kartu keičiasi kultūros paveldo apsaugos institucijų (muziejų, archyvų, bibliotekų,

kitų kultūros paveldo dokumentavimu, tyrimu, konservavimu, restauravimu bei informacijos

apie kultūros paveldo sklaida užsiimančių valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų)

vaidmuo šiuose procesuose, visuomenės požiūris į kultūros paveldą ir jį globojančias

institucijas. Skaitmeninė medžiaga apima tekstus, duomenų bazes, nejudančius ir judančius

vaizdus, garso įrašus, grafiką, programinę įrangą ir interneto puslapius įvairiomis vis

gausėjančiomis formomis. Šią medžiagą būtina tikslingai gaminti, išsaugoti ir valdyti. Taigi

paveldo pažinimui padeda įvairios informacijos skaitmeninimo rūšys:

Muziejuose esamos medžiagos skaitmenizavimas ir specializuotų puslapių kūrimas;

Architektūros maršrutai, pristatantys architektūros paveldą;

Miestų pažintiniai internetiniai puslapiai, socialiniai tinklai, blog‘ai;

Objektų virtualus atkūrimas;

Virtualių duomenų bazių kūrimas;

22

Glosnienė A., Manžuch Z., „Skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros paveldo valdymo strategijos atminties

institucijose“ [žiūrėta 2012 m. gruodžio 1 d.] Prieiga per internetą:

http://www.epaveldas.lt/vbspi/content/docs/publications/2.pdf

11

1.1 . Architektūros muziejai

Virtualus muziejus – tai skaitmeniniu būdu pateikti vaizdai, garso įrašai, tekstiniai

dokumentai ir kiti duomenys turintys istorinę, mokslinę ar kultūrinę vertę, bei prieinami per

elektroninę erdvę. Dauguma virtualių muziejų remia institucinius muziejus ir tiesiogiai

priklauso nuo jau esamų kolekcijų. Visgi virtualus muziejus turi platesnes galimybes , nes gali

suskaitmenintą įvairių šalių muziejų medžiagą parodyti virtualioje erdvėje vienoje vietoje, ir

taip atsiveria galimybė tokią medžiagą studijuoti, lyginti bei analizuoti neišeinant iš namų.

Beabejo tokie puslapiai yra administruojami, juose dažnai pateikiama administracinė

informacija, pavyzdžiui darbo valandos, paslaugos, veiklos kryptys. Muziejai siūlo „virtualias

parodas“, kuriose pateikti pagrindiniai eksponatai arba teikia prieigas prie duomenų bazių,

kolekcijų, kuriomis labai lengva naudotis. Iš esmės virtualūs muziejai turi suteikti gyvybę

stacionariems muziejams, tokiu būdu siekiama, kad architektūra būtų suvokiama ir jaunimo

rinkai, kuri galbūt mažai žino apie architektūrą. Jame turi būti sudėti svarbūs pastatai,

suskirstyti temomis, aiškūs paaiškinimai dėl procesų susijusių su architektūros darbų

vykdymu. Muziejai turėtų turėti prieigas on-line bibliotekoms, seminarams, kurie suteiktų

galimybę nedelsiant keistis idėjomis ir taip rasti išsamesnę informaciją. Pagrindinė virtualių

architektūros muziejų užduotis padaryti architektūrą suprantamą visiems, o tai gali užtikrinti

tolimesnį plėtojimąsi ir sklaidą architektūros temomis. Žemiau pateikiama keletas virtualių

muziejų pavyzdžių, kurie yra skirtingi, tačiau turi vieną bendrą tikslą.23

Specializuotų muziejų puslapiai skiriasi apimtimi, turiniu, kokybe etc. Kaip

pavyzdžiai toliau pateikiami Rusijos medinės architektūros muziejų interneto puslapiai tokie

kaip Kižų muziejaus-draustinio24

ir Vladimiro-Suzdalės rezervato25

bei Ispanijos vieno iš

muziejų Barselonoje „Park Guell“26

internetiniai puslapiai. Kižų muziejus - draustinis

įsikūręs to paties pavadinimo saloje, Onegos ežere. Muziejaus atvirame ore eksponuojamą

pastatų kolekciją sudaro 89 objektai. Architektūrinis ansamblis įrašytas į UNESCO Pasaulio

paveldo sąrašus. Muziejaus puslapyje informacija pateikiama rusų ir anglų kalbomis. Be

įprastos informacijos turistams apie muziejų, jo vietą, darbo laiką, pagrindinius

eksponuojamus objektus ir ekskursijas, puslapyje gausu papildomos informacijos: Viešpaties

Atsimainymo cerkvės restauracijos duomenys ar internetinės kameros transliuojami vaizdai iš

kelių muziejaus vietų. Virtualaus muziejaus skiltyje siūloma pasižvalgyti po galeriją, kurioje

23

Cardellini E., „The virtual museum of architecture“, [žiūrėta 2013 m. balandžio 11 d.] Prieiga per internetą:

http://www.archimuse.com/publishing/ichim01_vol2/cardellini.pdf 24

Architecture. In: Kizhi Museum [žiūrėta 2012 m. lapkričio 2 d.] Prieiga per internetą:

<http://kizhi.karelia.ru/architecture/en/> 25

The museum of wooden architecture and peasants‘ life. In: Vladimir-Suzdal Museum-Reserve, [žiūrėta 2012

m. lapkričio 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.museum.vladimir.ru/eng/towns/suzdal/mdz_e?menu=mdz> 26

Gaudi virtual tours. In: Gaudi Museum [žiūrėta lapkričio 5 d.] Prieiga per internetą:

http://www.casamuseugaudi.org/cm-eng/docs_instit/casamuseu.php

12

gausu tiek žinomų fotografų, tiek tiesiog muziejaus lankytojų pateikiamų, taip pat istorinių ir

įvairius projektus nušviečiančių nuotraukų. Virtualūs turai27

siūlo išsamiau ir interaktyviai

susipažinti su gyvenimo papročiais; interaktyviomis nuotraukomis paaiškinama kiekvienas

pastatas, jo architektūrinės detalės, istorija ir paskirtis. Kižų salos virtualus turas interaktyvia

forma pateikia panoraminių nuotraukų seriją bei platesnę informaciją apie kiekvieną juose

užfiksuotą muziejaus objektą. Zaonežija dangaus interaktyvus turas skirtas išsamiai pristatyti

unikalias savo forma Kižų salos cerkvių ikonas, o vaikams skirta interaktyvi ekskursija apie

Kižų salos gamtą. Šie turai suteikia informacijos apie objektus ir kartu dar labiau pritraukia

turistus.

Dar vienas architektūros muziejaus pavyzdys – Gaudi architektūros parkas

Barselonoje.28

Parkas atidarytas 1963 metais ir pavadintas „Park Guell“ vardu. Šis parkas

buvo architekto rezidencija, tik vėliau jis tapo atviras visuomenei. Muziejuje po atviru

dangumi eksponuojami Gaudi darbai ir namas, kuriame jis gyveno. Muziejaus

informaciniame puslapyje, šiam namui skiriama daug dėmesio, trumpai pasakojama jo

istorija, sudėtos išsamesnės namo interjero ir eksterjero nuotraukos. Virtualaus Gaudi namo

muziejaus skiltyje siūloma pasižvalgyti po autoriaus gyvenamąją vietą, susipažinti su

interjeru, apžvelgiama galerija, kurioje gausu istorinių ir įvairius projektus nušviečiančių

nuotraukų. Šis architekto Gaudi sukurtas architektūros ansamblis įrašytas į UNESCO

Pasaulio paveldo sąrašus. Puslapyje informacija pateikiama ispanų ir anglų kalbomis. Kaip

įprasta ir kituose muziejų puslapiuose pateikiama informacija turistams apie darbo laiką,

kainas, jo lokaciją. Tačiau puslapyje gausu ir kitos informacijos: apie autorių, jo kurtus

projektus. Virtualūs turai29

padeda išsamiau susipažinti su autoriumi, jo gyvenimo būdu ir

asmenybe. Deja, virtualus turas pateiktas tik Gaudi gyvenamojo namo. Jei būtų pateikti ir

kitų pastatų virtualūs turai, tuomet būtų galima išsamiau susipažinti su Gaudi palikimu.

Apskritai, puslapis vaizdingas, nors galėtų būti pateikta daugiau informacijos apie parke

esančius objektus, jų reikšmę, paskirtį, architektūrines detales. Tačiau visame internete gausu

šio parko nuotraukų ir aprašymų, bei atsiliepimų iš ten buvusių asmenų, todėl galima

susidaryti tikrai realų vaizdą apie išskirtinę Gaudi architektūrą.

Vladimiro- Suzdalės muziejus įkurtas XX a. 7 dešimtmetyje; visi pastatai į muziejaus

vietą suvežti iš viso Vladimiro regiono ir pristato jo kultūrą per medinį paveldą: cerkves,

namus, ūkinius pastatus su įrengimais ir pan. Interneto puslapyje informacija taip pat

27

Kizhi virtual tours. In: Kizhi Museum [žiūrėta 2012 lapkričio 2 d.] Prieiga per internetą:

http://kizhi.karelia.ru/journey/index_en.html 28

Gaudi virtual tours. In: Gaudi Museum [žiūrėta lapkričio 5 d.] Prieiga per internetą:

http://www.casamuseugaudi.org/cm-eng/docs_instit/casamuseu.php 29

In: Gaudi Museum [žiūrėta lapkričio 5 d.] Prieiga per internetą: http://www.casamuseugaudi.org/cm-

eng/docs_instit/vvpano.php

13

pateikiama rusų ir anglų kalbomis; atskiros skiltys, skirtos architektūrai, kolekcijoms,

parodoms, festivaliams, vaikų centrui muziejuje ir pan. ganėtinai vizualiai ir išsamiai pristato

muziejų ir jo veiklą, tačiau čia trūksta Kižų salos muziejaus puslapio interaktyvumo: šio

muziejaus puslapis tik pristato realų muziejų, tačiau pats virtualaus muziejaus funkcijos,

galima teigti, neatlieka. Prie tokių muziejų grupės galima priskirti ir Turkų architektūros

muziejų, 30

bei Estijos architektūros muziejų.31

Užsienio valstybėse yra begalės architektūros muziejų pavyzdžių. Tokiu būdu

stengiamąsi visuomenę kuo išsamiau supažindinti su architektūros paveldu ir virtualus

architektūros muziejų pateikimas puikiai tai įgyvendina. Architektūros muziejai suteikia

galimybę susipažinti su įvairiais arhitektūros laikotarpiais, stilistika, šalies istorija vienoje

vietoje. Svarbu, kad informacija dalijamasi ir ji pasiekia vis daugiau žmonių. Pagrindiniai

aspektai būdingi virtualiems muziejams: 1) egzistuoja ir realūs muziejai, 2) pateikiamos

virtualios parodos, ekspozicijos, kurios, dažnai būna sudėtos ne visos, nes labiau

orientuojamasi į tai, jog siekiama pritraukti žmones patiems atvykti apžiūrėti ekspozicijas. 3)

puslapiai yra daugiakalbiai, 4) pateikti konkretūs apibrėžti objektai, 5) edukacinės programos

vaikams, vykdomos interaktyvios ekskursijos 5) pateikiama realiam muziejui būdinga

informacija – darbo laikas, veiklos kryptis, paslaugos. Ne visuose muziejuose vykdoma kokia

kita veikla išskyrus reprezentacinė, ne visi jie atlieka interaktyvaus muziejaus funkcijas.

Daugiausia juose tik pristatoma realiame muziejuje vykdoma veikla, edukacinės programos,

muziejaus naujienos, tačiau pačiame tinklalapyje aktyvi veikla nevykdoma. Be šios veiklos

muziejai tampa gana nuobodūs, tad kuo didesnis muziejaus interaktyvumas puikiai puslapius

praturtintų. Tam galimos įvairios interaktyvios programos, pilna parodų peržiūra, forumas ir

visa kita, kas padėtų įtraukti žmones į muziejaus veiklą.

1.2 . Architektūriniai maršrutai

Prieš pradedant skaitmeninti kultūros paveldą, buvo atkreiptas dėmesys, kad

pirmiausia būtina sukurti geografinę informacinę sistemą (GIS), kuri vizualiai galėtų pristatyti

ir analizuoti visą reikiamą informaciją susijusią su architektūros paveldu. Jų svarbiausias

prioritetas būtų architektūros ir urbanistikos objektai bei istorija. Svarbu, kad tokios duomenų

bazės būtų struktūrizuotos taip, kad ateityje būtų galima pateikti atnaujinimus, dėmesys būtų

sutelkiamas į kultūros paveldo esamą padėtį ir priežiūrą. Galima išskirti keletą konkrečių GIS

privalumų:

Skaitmeninė informacija susieta su žemėlapiu. Kadangi iš daugelio rūšių platinamos

informacijos, per žemėlapius pateikiama informacija yra viena naudingiausių, nes

30

http://www.archmuseum.org/About/

[žiūrėta lapkričio 3 d.] Prieiga per internetą:http://www.arhitektuurimuuseum.ee/eam/english/index.htm

14

galima naudoti ir kaip mokslinių tyrimų iliustracijas, analizuoti grėsmes, vyksta

aiškesnis paveldo valdymas.

Informacija pateikiama grafiškai, ne vien tekstine kalba, todėl yra suprantama įvairų

išsilavinimo lygį turintiems žmonėms, ar kitų šalių atstovams.

Žemėlapius galima pateikti labai įvairiai priklausomai nuo poreikio, tokiu būdu gali

būti sukurti teminiai žemėlapiai.

Nuolatinis erdvinių duomenų atnaujinimas neleidžia atsirasti klaidoms, erdviniai

duomenys daug lengviau atnaujinami ir papildomi, nes nereikia atnaujinti viso

žemėlapio, o tik norimas pakeisti detales.

Viena svarbiausių GIS funkcijų – kultūros paveldo susisteminimas. Toks būdas gali

užimti svarbią vietą teritorijų apsaugos projektuose, nes susilaukia didelio turistų dėmesio.

Erdviniai duomenys yra lengviau klasifikuojami pavyzdžiui pagal amžių ar tipą, GIS leidžia

vartotojui matyti erdvinius santykius, kurti turistinius maršrutus. Tokiu būdu atliekamas

kompleksinis greitas duomenų tyrimas. Geografinė informacinė sistema surenka, saugoja ir

valdo informaciją, kuri pateikiama vizualiai. Tokios sistemos sukūrimas ir integracija padeda

analizuoti informaciją istorinių pastatų registre, įtraukiami visi turimi architektūros ir

urbanistikos rinkiniai, o tai yra vienas iš naudingų būdų architektūros paveldo vystymuisi,

reabilitacijai ir išsaugojimui. GIS įgyvendinimas yra labai sudėtingas projektas, kurio dėka

būtų išspręstos įvairios problemos susijusios su architektūros paveldu, siekiant kad paveldas

būtų išsaugotas ateities kartoms.32

Kitas būdas pristatyti mieste esančius architektūros objektus, tai kuriami

architektūriniai maršrutai, kurie sudarinėjami skirtingų iniciatyvų pagalba.33

Dažnai tokius

maršrutus sudaro architektai – taip daugiau dėmesio sulaukia pati architektūra, o ne pašaliniai

veiksniai, stengiamąsi ją pristatyti ptraukliai ir suprantamai visiems, nors dėl savo

išsilavinimų kartais tai padaryti sunku ir tai, kas atrodo paprasta architektui, paprastam turistui

gali atrodyti visai kitaip, beje kartais jie būna gana sausi ir nuobodoki. Architektūriniai

maršrutai paremti savivaldybės dažniausiai tampa viena iš mietą pristatančių internetinių

puslapių dalių. Juose dar pristatoma ir kita bendra informacija apie miestą, tačiau kalbant apie

architektūrą išsamumo netrūksta, atkreiptas demėsys į svarbiausius objektus, matyti, kad

viskas apgalvota ir aišku. Taip pat yra variantų, kuomet architektūriniai maršrutai tampa

savivaldybės, turizmo centrų ir kitų iniciatyvių grupių kūrybos vaisiu. Taip patenkinami

įvairių pusių interesai ir turistas gauna dar daugiau konstruktyvios, naudingos informacijos.

32

Duran Z., Garagon D., G. Toz, „Cultural heritage preservation using internet – enabled GIS“ [žiūrėta 2012 m.

spalio 12 d.] Prieiga per internetą: http://cipa.icomos.org/fileadmin/template/doc/antalya/38.pdf 33

In: E-architect [žiūrėta lapkričio 6 d.] Prieiga per internetą: http://www.e-

architect.co.uk/architecture_walking_tours.htm

15

Konkrečių architektūros maršrutų pavyzdžių yra nemažai. Vienas tokių maršrutų

pavyzdžiu galėtų būti Anglija. Joje jau dabar sukurti architektūriniai maršrutai,

reprezentuojantys skirtingus miestus: Londonas, Glazgas, Liverpulis, Edinburgas ir kiti įvairių

šalių miestai. Architektūros maršrutų kūrimui 2001 m. Adrian Welch ir Isabelle Lomholt

buvo sukurtas specialus puslapis e-architect.co.uk. Tikslas buvo pateikti šiuolaikinės

architektūros maršrutus per istoriniame kontekste esančią architektūros kelionę. Ekskursijos

gali vykti pėsčiomis ar autobusu, jas veda gidai, turintys architektūrinį išsilavinimą. Tai

puikus būdas pažinti miestus kitu aspektu.

Pagrindinis puslapis padalintas į dvi dalis vertikaliai. Kairėje pusėje pateiktas

pagrindinis puslapio meniu, o centre kita svarbi informacija apie konkrečius objektus su jų

vizualizacijomis. Meniu juostoje galima rasti informaciją: apie vykstančius renginius ir

parodas,34

architektūrą ir architektus, konkursus, architektūrinius maršrutus, literatūrą,

sudarytą galimybė interaktyvumui, galima rašyti laiškus ir pačiai organizacijai, pateikiamos

išraiškingiausių architektūros objektų vizualizacijos suskirstytos pagal miestus. Tačiau šiame

puslapyje didžiausias dėmesys skiriamas architektūriniams maršrutams, nesvarbu kurią

nuorodą bepasirinktum, viskas veda į miestų architektūrą. Architektūrinis maršrutas internete

nėra pateikiamas su visa informacija būdinga ekskursijai, yra trumpi aprašymai, kokie

objektai bus aplankyti, bet tai jau skatina domėtis ir daugiau sužinoti apie miesto

architektūrinius objektus. Kaip pavyzdžiui pasirinkus nuorodą architektūrinės kelionės pagal

šalį, pereinama į kitą puslapį, kur pateikti architektūriniai maršrutai. pasirinkus Italijos

architektūrinės kelionės randami aprašymai apie dviejų įžymių miestų, Romos ir Milano

architektūrą. Trumpai pristatomi žymiausi architektai, ir objektai, kuriuos verta aplankyti.

Pateikiami keli ekskursijų variantai ir žemėlapis, kur sužymėti visi objektai. Puslapio apačioje

galima pasirinkti konkretų maršrutą iš kurio pereinama į visų aplankytinų objektų sąrašą su

nuotraukomis ir trumpais aprašymais.35

Architektūros objektai dėliojami šialia vienas kito,

kad daugelį objektų būtų galima apžiūrėti pėsčiomis.

Kaip neigiamas šio puslapio savybes galima įvardinti gana sudėtingą meniu ir

neaiškų informacijos išdėstymą. Norint pasiekti reikiamą informaciją reikia pereti kelis

etapus, trūksta aiškumo. Taip pat trūksta virtualių ekskursijų pateikimo ir pilno ekskursijos

aprašymo. Be abejonės tai tik skatina pačiam interesantui daugiau ieškoti informacijos pačiam

internete ar knygose. Tačiau galima išskirti ne vieną šio puslapio privalumą. Jis interaktyvus,

galima išsakyti savo nuomonę, diskutuoti su kitais bendraminčiais. Puslapis pakankamai

34

In: E-architect [žiūrėta lapkričio 6 d.] Prieiga per internetą: http://www.e-

architect.co.uk/architecture_events.htm 35

In: E-architect [žiūrėta lapkričio 7 d.] Prieiga per internetą: http://www.e-

architect.co.uk/rome/ara_pacis_museum.htm

16

vizualus ir informatyvus, nėra perdėta sausos informacijos, tačiau jos pakanka turistui

atvykusiam į šalį ar miestą pirmą kartą. Architektūrines ekskursijas galima užsisakyti iš

anksto ir suderinti patį priimtiniausią variantą.

Architektūriniams maršrutams priskirtinas ir dar vienas internetinis portalas Guiding-

Architects. Profesionalių architektų pagalba rengiami architektūriniai turai po įvairius

Europos miestus. Puslapyje pateiktas Europos žemėlapis ir pasirinkus bet kurį pažymėtą

Europos miestą pereinama į konkretų to miesto puslapį, kur sudėlioti teminiai architektūriniai

maršrutai. Informacija pateikta anglų, vokiečių ir ispanų kalbomis. Kaip pagrindinius puslapio

trūkumus galima įvardinti interaktyvumo, vizualumo nebuvimą. Perėjus į konkrečius

architektūrinius maršrutus, jie tik pristatomi, trūksta išsamesnės informacijos ir aprašymų su

objektų vizualizacijomis. Tačiau ir tokie puslapiai yra reikalingi, nes ir žmonių yra įvairių,

taip stengiamasi rasti savąją auditoriją.

Dar vienas konkretus ir išsamus architektūros paveldo maršrutas – Ryga.

Suformuotas internetinis portalas, kuriame galima susipažinti su architektūros vertybėmis, jos

pažymėtos ir miesto žemėlapyje.36

Internete pateikta visa reikalinga informaciją

atvykstančiam turistui; nuo viešbučių iki suvenyrų parduotuvių. Įdomu tai, kad pasirinkus bet

kurią nuorodą iš meniu juostos, pereinama į konkrečius, įvairių sričių aprašymus, o tai

suteikia galimybę platesniam pasirinkimui. Išsamiai pristatoma viskas, ką galima pamatyti

Rygoje su vaizdinėmis priemonėmis. Tačiau labiausiai domina architektūros pristatymas:

pirmiausia pateikta trumpa informacija apie vyraujančią architektūros stilių Rygoje ir kas tai

nulėmė, vėliau pereinama prie trumpų konkrečių objektų aprašymų. Tačiau galima pastebėti,

jog objektų vaizdinės medžiagos pateikiama itin mažai, vos po vieną nuotrauką. Tiesa,

pasirinkus objektą jį galima rasti ir žemiau pateiktame žemėlapyje. Akivaizdu, kad pateikti

objektai nėra toli vienas kito, todėl galima juos apžiūrėti net ir pėsčiomis. Portale nenurodytas

vienas konkretus kelias, kuriuo reiktų vadovautis, siekiant susipažinti su Rygos architektūros

pavyzdžiais. Turistui paliekama galimybė pačiam susidėlioti pageidaujamą maršrutą. Šio tipo

pavyzdys galėtų tikti ir Lietuvai, dėl savo paprastumo, be jokių įmantrybių, jis tiesiog

paprastas ir kartu originalus, taip galėtų būti pristatomas kiekvienas Lietuvos miestas.

Kitokio architektūrinio maršruto pavyzdys pateiktas pristatant Berlyno miestą.37

Kaip

ir daugelyje tokio pobūdžio puslapių pateikta visa reikalinga informacija turistui

atvykstančiam į miestą: žemėlapis su pažymėtomis vietomis, viešbučiai, maitinimo įstaigos ir

t.t. Visgi šiame portale suteikta galimybė pačiam susidėlioti architektūrinį maršrutą, prieš tai

36

In: Virtualriga [žiūrėta 2012 m. lapkričio 23 d.] Prieiga per internetą: http://www.virtualriga.com/architecture/ 37

In: Berlin.Arounder [žiūrėta 2012 m. Lapkričio 30 d.] Prieiga per internetą: http://berlin.arounder.com/

17

apžvelgus vietą 3D formatu.38

Tai puikus būdas išsamiau susipažinti su architektūros paveldu

dar prieš ji pamatant gyvai. Taip pastebimos detalės, kurių galbūt praeinant nei nepamatytum.

Tokių puslapių dėka, galima neišeinant iš namų susipažinti su pasaulio architektūros paveldu.

Beabejo prie kiekvieno objekto seka ir aprašymas. Tačiau visgi reiktų atkreipti dėmesį, kad

puslapis nėra interaktyvus, nėra galimybės diskutuoti, išsakyti savo nuomonę apie matytą

objektą gyvai, pasidalinti patirtimi su kitais besidominčiais architektūra. Nepateikiamos

naujienos ar renginiai, kurie galėtų vykti nurodytuose objektuose. Beje, šiame puslapyje tokiu

pačiu principu galima apžvelgti ir kitus miestus. Panašu, kad www. arounder.com veikia

globaliai, ir gali 3D principu pristatyti daug pasaulio miestų. Šis puslapis suteikia

keliautojams gyvą jausmą, miesto siūlomoms vertybėms: istorinės bažnyčios ir meno kūriniai,

muziejai, kavinės ir parduotuvės, kvapą gniaužiančios kalnų viršūnės, parkai ir sodai.

Kiekviena panorama suteikia nemažai įdomių, svaiginančių pojūčių.39

Yra ir kitų miestų architektūrą pristatančių internetinių portalų, kuriais norima kuo

labiau patraukti visuomenės dėmesį architektūros paveldo išsaugojimui. Apibendrinus galima

išskirti pagrindinius virtualių maršrutų bruožus:

Interaktyvumas - Pasirenkant bet kurį architektūrinį maršrutą svarbi ir kitų

nuomonė, taip gaunamas didesnis pasitikėjimas savo pasirinkimu.

Pateikti objektai susieti su žemėlapiu – galimybė pačiam planuoti savo maršrutą,

žemėlapiai informatyvūs.

Teminiai arhitektūros maršrutai – kiekvienas gali rasti sau patrauklų maršrutą

Trumpi objektų aprašymai su fotofiksacijomis ir literatūros sąrašu

Galimos virtualios ekskursijos

Informacija reikalinga turistui: apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, naujienos,

renginiai

Internetiniai puslapiai yra daugiakalbiai

Architektūriniai maršrutai skiriasi nuo kitų skaitmeninių iniciatyvų tuo, kad visa

informacija yra susieta su žemėlapiais. Didelė architektūrinių maršrutų pasirinkimo įvairovė,

pačiam galima planuoti savo maršrutą. Ko negali pasiūlyti virtualūs muziejai, juose pateiktos

stabilios parodos, ekspozicijos, mažiau fotofiksacijų. Taip pat interaktyvumas, visą

informaciją, atsiliepimus galima gauti forumo pagalba, taip atsirenkant ką būtina pamatyti, ar

kas mažiau įdomu. Architektūriniai maršrutai naudingi siekiant apimti kuo daugiau objektų ir

su jais supažindinti turistus.

38

In: Berlin.Arounder [žiūrėta 2012m. Lapkričio 30 d.] Prieiga per internetą: http://berlin.arounder.com/en/city-

tour/kaiser-wilhelm-gedachtnis-church-di-sera.html 39

In Arounder, [žiūrėta 2013 m. balandžio 10 d.], Prieiga per internetą: http://www.arounder.com/

18

1.3 . Miestų pažintiniai internetiniai puslapiai, socialiniai tinklai,

blog‘ai

Virtualus informacijos pateikimo būdas (glaustai ir apibendrintai) būdingas turistams

skirtiems informaciniams portalams, kurie orientuojasi į turistų pritraukimą vieton, o ne į

virtualųjį turizmą. Miestus pristatantys interneto puslapiai paprastai būna vizualūs, kartais

pateikia ir specifinės informacijos apie atskirus objektus ar sritis, tačiau nedaug, nes vėlgi

prioritetas yra turistų pritraukimas į miestą realiai. Tačiau galimas ir toks puslapio variantas,

kada atskirų miestų turistams pateikiama informacija sukelta į vieną internetinį puslapį -

„Virtualus turistas“.40

Šiame internetiniame portale svarbu viena skiltis meniu juostoje – kelionių gidai.

Pasirodęs pasaulio žemėlapis leidžia pasirinkti norimą kontinentą, šalį, miestą. Šis puslapis

nepriskirtas prie didžiųjų kultūros paveldo duomenų bazių ar architektūrinių maršrutų, nes turi

visas savybes būdingas miestą pristatančiuose puslapiuose, tai nėra vien kultūros vertybių

pristatymas. Jame, pasirinkus atitinkamą miestą, pateikta viskas: laisvalaikis, viešbučiai,

restoranai, susisiekimas, prekybos centrai, vietiniai kostiumai, įspėjimai apie galimus pavojus,

naktinės pramogos, patarimai ką pasiimti, pateikiama nemažai vaizdinės medžiagos. Šio

internetinio puslapio išskirtinumas – interaktyvumas. Visa nurodyta informacija pateikta

forumo principu. Žmonės pateikia savo patirtis ir įspūdžius, suskirstant juos į kategorijas

esančias puslapyje. Vyksta atviros diskusijos ir pateikiami konkretūs patarimai

besiruošiantiems atvykti turistams.41

Šiame amžiuje, kuris vis labiau priklauso nuo interneto,

visuomenei, kuri domisi architektūros paveldo paminklais ir nori informaciją perduoti

kitiems, internetas yra greičiausias būdas. Tačiau jie turi tinkamai pateikti savo interpretacijas

internetiniuose puslapiuose, patys surašyti ir surinkti informaciją, kuria vėliau naudosis

žmonės visame pasaulyje. Šiuo metu daug žmonių keliauja remdamiesi forumuose pateikta

informacija, tai atrodo patikima, taigi šis būdas yra itin aktualus.

Dar vienas praktiškas metodas pristatyti miestą ar šalį yra internetinis portalas,

kuriame didžiausią vietą užima šalies žemėlapis su pažymėtomis vietomis ką reiktų pamatyti.

Tokiu pavyzdžiu pasekė Airija.42

Norint konkretizuoti paiešką galima dešinėje pusėje

pasirinkti miestą ir tuomet apačioje pasirodo visi jame esantys reikšmingi objektai su

nuotraukomis ir aprašymais. Taip pat pateikiami ir kitokia informacija tokia kaip brošiūros, ar

40

In: Virtualtourist [žiūrėta lapkričio 7 d.] Prieiga per internetą: http://www.virtualtourist.com 41

In: Virtualtourist [žiūrėta lapkričio 7 d.] Prieiga per internetą:

http://www.virtualtourist.com/travel/North_America/United_States_of_America/Nevada/Las_Vegas-

836630/TravelGuide-Las_Vegas.html 42

In: Buildings of Ireland, [žiūrėta 2012 m. gruodžio 2 d.] Prieiga per internetą:

http://www.buildingsofireland.ie/PlacesToSee/

19

to objekto atspindys paveiksluose. Šio miesto internetinis portalas labai praktiškas,

nesudėtingas, greitai galima rasti norimą informaciją, pateikta nemažai vaizdinės medžiagos.

Informacinėje medžiagoje kaip taisyklė pateikti pastatymo ir restauracijos metai, taip pat

įvardijama kuo objektai žymūs, juose gyvenę asmenys.

Trumpai galima paminėti, kad Rumunija sukūrė video gidus, norintiems keliauti po

šią šalį. Interaktyvus elektroninis gidas sudarytas iš 20 video klipų ir 360 galimų turistinių

krypčių bei turų. Deja nepavyko rasti nuorodos į šį video gidą, tačiau jau vien tokia idėja labai

sveikintina.43

Kaip paskutinę ir didele įvairove pasižyminčių interneto svetainių, kuriuose

pristatomas paveldas, grupę galima išskirti asmeninius puslapius – asmenines svetaines,

tinklaraščius (blog‘us), virtualius albumus ir pan. Albumuose gausu vaizdinės medžiagos,

informacijos būna ne daug ir ji gali būti ne visada tiksli ar patikima. Šiuose puslapiuose

trūksta administravimo, daug vietos užima interpretacijos, o tai nulemia tam tikros

informacijos praradimą. Dažnai tai tiesiog kelionių aprašymai su nuotraukų albumais. Vienas

didžiausių jų privalumų yra auditorija. Prie didžiausias auditorijas pritraukiančių puslapių

būtų galima priskirti: MySpace, Flickr, Facebook, Linkedin, Wikipedia, Youtube ir kt. Taigi

kiekviena bet kokio asmens matyta kultūros paveldo vieta gali būti pasidalinta globaliai.

Žmonės, juose tarpusavyje bendrauja bei keičiasi informacija, taip kuria tam tikras virtualias

bendruomenes, kurias sieja bendri interesai. Siekiant architektūros paveldu sudominti

visuomenę, interaktyvumas įvairiuose tinklaraščiuose yra būtinas. Tokiu būdu tampa aišku,

kad paveldo išsaugojimas nėra vien valstybinių institucijų reikalas, tuo rūpinasi visa

interaktyvi bendruomenė, kurios pagalba vyksta informacijos sklaida. Šios svetainės

prieinamos visiems.

Apibendrintai galima teigti, kad miestų pažintiniai puslapiai, asmeninės svetainės ir

kt. taip pat gana išsamiai pristato kultūros paveldą. Bet pavyzdžiui miestų informaciniai

puslapiai yra administruojami ir juose pateikta informacija yra pateikta tokia, kuria būtų

pritraukiamas didžiausias turistų srautas, praleidžiant kitus svarbius objektus ir informaciją.

Tinklarašiuose pateikta informacija yra įvairesnė, tačiau ne toks reiklus jos administravimas

suteikia galimybę interpretacijoms ir taip gali būti iškraipyta reali informacija.

1.4. Virtualus objektų atkūrimas

Skaitmeninės technologijos ne tik palengviną kultūros paveldo prieinamumą, tačiau

naudojamos ir moksliniams tikslams. 3D technologijos padeda pamatyti realų architektūros

43

[žiūrėta 2012 m. lapkričio 11 d.] Prieiga per internetą: http://www.15min.lt/pasaulis-

kiseneje/straipsnis/kelioniu-ekspertas/sukurtas-video-gidas-padesiantis-keliauti-po-rumunija-638-

281299#ixzz2EvOIzEPI

20

objekto vaizdą ir atkurti jau neesamas detales. Taip visuomenė visapusiškiau supažindinama

su architektūros paveldu, kuris dar išlikęs ir kas buvo sunaikinta. Padedant įvairioms

kompiuterinėms technologijoms, kurios suteikia galimybę matyti nuniokotą pastatą virtualiai,

mes galime analizuoti erdvės, spalvos, tekstūros medžiagų aspektus ir jų svarbą. Technologijų

pagalba lengva analizuoti įvairias fizines pastato savybes ir daryti hipotezes, nes tai tiesiogiai

neįtakoja orginalaus pastato, todėl galimi įvairūs variantai. Technologijų būtinumas

atsiskleidžia tada, kai pastatas yra stipriai nuniokotas ir jau nėra įmanoma įsivaizduoti kaip jis

galėjo atrodyti, tuomet viską galima atkurti. Galimas ir viso komplekso atkūrimas.

Pasitelkiant šias technologijas mokslininkai daro hipotezes, kurios gali būti patvirtintos ar

paneigtos tiesiogiai neįtakojant objekto. Virtualiam architektekitertūros paveldo pateikimui

yra taikomi tam tikri kriterijai kurie numato santykį tarp objekto autentiškumo ir pripažinimo;

turi būti konkreti atskirtis tarp orginalo ir ne, tarp to, kas yra tikėtina ir kas tik hipotezės.

Trimatis ir virtualus modeliai gali padėti suprasti jau egzistuojantį ir atkurti sunaikintą

architektūros paveldą. Šios technologijos buvo panaudotos atkuriant San Prudencio

vienuolyną ir bažnyčią (Ispanija), kaip manoma pastatytą XV amžiuje. Šiandien šis statinys

yra tik griuvėsiai, todėl tokia rekonstukcija buvo būtina. Toks projektas yra puikus įvairių

mokslo sričių bendradarbiavimo pavyzdys.

Pasitelkus 3D technologijas atkuriami ne tik pavieniai pastatai, bet ir ištisi miestai.

Tokiu pavyzdžiu pasekė Japonija, kuri pasistengė atkurti savo istorinį miestą Kyoto. Ne tik

kaip jis atrodė prieš Antrąjį Pasaulinį karą, bet ir dar anksčiau. Šis miestas buvo pastatytas

prieš 1200 metų, yra išsaugojęs nemažai kultūros paveldo pavyzdžių tokių kaip šventyklos,

tradicinės kapavietės, šiuolaikinių architektūros paveldo pastatų. Technologijų pagalba buvo

siekiama atkurti ivairių epochu kraštovaizdžius ir kad ši informaciją būtų pasiekiama

internetu. Toks projektas padeda priimti tinkamus sprendimus siekiant išsaugoti istorinį

miesto kraštovaizdį, juo siekiama labiau pritaukti visuomenę, kad informacija būtų

pasiekiama, toks kraštovaizdžių atkūrimas gali padėti išsamesniems moksliniams tyrimams.

Virtualiu metodu galima susipažinti ir su vienu žymiausių architektūros pavyzdžių

„Sagrada familia“ bažnyčia Barselonoje. Šis architektūros paminklas jau tapęs ryškiu

Katalonų simboliu visame pasaulyje. Šio archiktektūros paminklo, kuris dar nėra baigtas,

žinomumas stulbinantis. Sukurtas atskiras šį paminklą pristatantis puslapis.44

Šis puslapis pristato visą informaciją susijusią su banžnyčios statybomis: kas buvo

pagrindiniai pradininkai šios bažnyčioms statyboms, pažymima, kad bažnyčios statybos

finansuojamos iš privačių lėšų, įvairių fondų ir žmonių aukų. Puslapis suskirstytas į 3 juostas,

44

In: Sagrada Familiac [žiūrėta spalio 15 d. ] Prieiga per internetą: http://www.sagradafamilia.cat/sf-

eng/?lang=0

21

su horizontalia juosta, kurioje pateikiama informacija visuomenei apie joje vykstančias

parodas, edukacines programas, bažnyčios „draugus“ ir t.t. dešinėje pusėje yra pagrindis

informacijos meniu, kuris paspaudus nuorodas, suskirstomas į smulkesnes dalis. Pagrindinė

informacija ir aprašymai pateikiami puslapio viduryje su dešinėje pusėje atsiveriančia

nuotrauka. Pasirinkus bet kurią meniu skiltį galime rasti trumpus aprašymus apie bažnyčios

autorių, statybų istoriją, simbolių reikšmes, architektūrą, nuotraukas, rėmėjus. Turbūt

įdomiausiai pateikta informacija šiame puslapyje, tai galimybė apžiūrėti bažnyčią virtualiai.

Daug dėmesio skirta bažnyčios vidaus prezentacijai.

Taip pat labai puikus būdas pritraukti visuomenę prie šio architektūros paveldo tai

vykdomos edukacinės programas, kurios suskirstytojs įvairioms amžiaus grupėms: mažieji -

nuo 6 iki 12 metų mokosi atrasti Gaudi architektūros formas ir skulptūras esančias bažnyčioje,

įvertinti estetinius aspektus ir įvertinti šį architektūros paveldą kaip Katalonų kultūros

pristatymą. Vaikai nuo 12 iki16 metų mokomi vertinti Gaudi mokslinį požiūrį, atpažinti jo

metodus, analizuoti architektūros elementų veikimą ir naudingumą, interpretuoti formas ir

vaizdus naudojamas Sagrada Familia, gerbti istorinį ir meninį paveldą, atrasti epizodų,

susijusių su krikščionių religija. Pauaugliai nuo 16 iki 18 metų mokomi atrasti skirtingus

architektūrinius elementus, suprasti Gaudi geometriją, identifikuoti, klasifikuoti ir aptarti

architektūros stilius, analizuoti Gaudi ir bažnyčios svarbą Katalonų kultūros istorijoje. Šias

edukacines programas galima vertinti kaip puikų pavyzdį, siekiant išsaugoti šį architektūros

paveldą ateitiems kartoms.45

Tokiu būdu užtikrinamas architektūros paveldo išsaugojimas ir

svarba daug ilgesniam laikui.

Kaip pagrindines teigiamas puslapio savybes galima pažymėti: interaktyvumas,

vizualumas, informatyvumas. Visa informacija pateikta glaustai ir konkrečiai, neperkrauta

begale „sausos“ medžiagos. Puslapyje informacija pateikiama ispanų ir anglų kalbomis. Taip

galėtų būti pristatomos ir Lietuvos bažnyčios.

Dar vienas pavyzdys - tai „Empire State Building“ pastatas Niujorke. Šis statinys po

atidarymo buvo aukčšiausias architektūros objektas visame pasaulyje, nors vėliau jį praaugo

jaunesni architektūros objektai, jis vistiek buvo ir yra laikomas dangoraižių dangoraižiu ir

Niujorko simboliu. Šio objekto virtualiai apžiūrėti nėra galima, tačiau verta akcentuoti tai, kas

šiame puslapyje labiausiai sudomina būsimą turistą. Kaip ir visuose puslapiuose pateikta

pastato istorija, ekskursijų laikas, nuotraukosir t.t. Tačiau jame pateiktos ir edukacinės

programos vaikams su aprašymais, taip pat informacija, kokie žymūs žmonės lankėsi šiame

pastate. Bet įdomiausia, kad pastatas pristamomas ir filmuose, pateiktas visas sąrašas filmų,

45

In: Sagrada Familiac [žiūrėta spalio 15 d. ] Prieiga per internetą: http://www.sagradafamilia.cat/sf-

eng/docs_serveis/educaObjectius.php

22

kur galima pamatyti šį dangoraižį. Tai puikus pavyzdys, kaip galima pristatyti architektūrinius

objektus.46

Virtualus turas suteikia galimybę aplankyti ir „Baltuosius rūmus“. Puslapis turi

standartinį meniu, kas leidžia susipažinti su pagrindine informacija. Tačiau interaktyvus turas

leidžia pamatyti rūmų interjerą. Pateiktas visas rūmų planas ir pasirinkus bet kurią vietą

atsiveria kambario vaizdas su trumpais istoriniais aprašymais. Toks pastato pateikimas gali

vėliau padėti jį atkuriant, jei neišliktų. Šis puslapis gal ir nepristato išsamiai architektūros,

tačiau supažindina su pastato struktūra ir leidžia smalsuoliams susipažinti su interjeru.47

Galima trumpai susipažinti ir su ankstesniais Amerikos prezidentais bei jų žmonomis, nes

pateikti jų portretai su biografiniais aprašymais.

3D technologijos taip pat naudojamos ir senovės architektūrai atkurti. Toks

internetinis portalas kaip 3dancientwonders pristato senovės laikų architektūrą. Jame galima

susipažinti su kai kuriais objektais virtualiai, sudėtos architektų hipotezės, kaip iš tikrųjų

galėjo atrodyti šie architektūriniai objektai, tokie kaip Stonehenge, Panteonas. Puslapyje

supažindinama su edukacinėmis programonis, nepamiršti ir mažieji, kuriems pateikti

edukaciniai žaidimai.

Taigi vaizduojamosios ir erdvinės technologijos padeda geriau suprasti praeities ir

dabarties alternatyvius maršrutus. Pagrindiniai 3D vaizdo kūrimo privalumai:

Galimybė atkurti nebeišlikusius miestus, jų kraštovaizdžius, bei architektūros dalis;

Galima daryti įvairias hipotezes, prielaidas tiesiogiai nepažeidžiant objekto;

Galima išsamesnė fizinių pastato savybių analizė;

Nuo šiol visuomenė gali pasiekti informaciją apie kultūros paveldą įvairiais būdais ir

priemonėmis. Dauguma šių išteklių turi ilgalaikę vertę ir svarbą, todėl juos būtina saugoti ir

išlaikyti esamoms ir ateities kartoms. Tačiau paveldo skaitmeninimas turi ir minusų. Prie to

prisideda spartus kompiuterinės ir programinės įrangos moralinis susidėvėjimas, abejonės dėl

šaltinių atsakomybės ir priežiūros bei išsaugojimo metodų ir lydinčiųjų įstatymų trūkumas.

1.4 . Architektūros paveldas duomenų bazėse

Paveldo skaitmenizavimas yra vienas iš būdų padėti išsaugoti paveldą ateities

kartoms bei jį skleisti. Prieiga per internetą prie įvairių kultūros paveldo objektų yra lyg raktas

į jų apsaugą ir pristatymą visuomenei, todėl tokių objektų duomenų bazių kūrimas yra tiesiog

būtinas. Šis būdas atveria galimybes kontroliuoti paveldo išsaugojimą ir naujas intervencijas.

Toks kultūros paveldo pateikimas gali būti ir naujas architektūros paveldo išsaugojimo būdas.

46

In: Empire State Building [žiūrėta spalio 15 d. ] Prieiga per internetą:

http://www.esbnyc.com/esb_story_movies.asp 47

In: White House [žiūrėta lapkričio 4 d. ] Prieiga per internetą: http://www.whitehouse.gov/about/inside-white-

house/interactive-tour

23

Pasaulio paveldą skaitmeninėje erdvėje galima skirstyti pagal daug bruožų:

iniciatorius, apimtį, specializaciją ir pan. Pasaulį apimant visuotinumui, tautinio tapatumo

išsaugojimo problemos tampa itin aktualios. Kultūros paveldo, kaip gyvosios kultūros

vertybių sistemos, padedančios išlaikyti puoselėjimas ir šios sistemos vertybių sklaida tapo

vienu svarbiausių prioritetų. Tai patvirtina įvairios programos, skatinančios kultūros ir mokslo

paveldo skaitmeninimą ir jo integravimą į skaitmeninį turinį. Tai naujas žingsnis stiprinant

besiplečiantį Europos šalių sambūrį, remiantis natūralia kiekvienos tautos egzistencine teise,

išreiškiama kalba, papročiais, tradicijomis, jos menais ir religija. Tik ją puoselėjant ir gerbiant

yra galima darni tautų sandrauga - civilizuotų tautų ir jų kultūrų sambūvio norma. Kultūros

paveldo įvairovė kuria ne tik trintis ir įtampas, ji kuria dar ir žavesį, žmogaus išmintį.

Svarbiausiuose ES politiniuose dokumentuose ne tik akcentuojama kultūros paveldo - kaip

tautos identiteto - reikšmė, bet taip pat nurodoma, kaip šis paveldas ir kultūros žinios turi būti

pateikiami viešai prieigai be jokių laiko ir vietos apribojimų. Drauge išvardijama, kad

kultūros paveldo bei žinių pervedimas į skaitmeninę erdvę yra logiškas žingsnis, sudarantis

sąlygas be kliūčių jais naudotis ir pažinti kitas tautas.

Pats svarbiausias dalykas kalbant apie kompiuterinės ir programinės įrangos, siūlomų

produktų įvairovę skaitmeninant kultūros paveldą yra efektyvūs duomenų mainai, keitimąsis

informacija. Informacinėje visuomenėje žinios įgyja vertę tik tada, kai jos yra skleidžiamos,

jomis dalijamasi. Šiandien atminties institucijos susiduria su trejopais iššūkiais. Pirma, jos turi

tęsti savo tradicines materialių objektų komplektavimo, tvarkymo, saugojimo ir pateikimo

vartotojui funkcijas; antra, - rūpintis šių objektų išlikimu ir prieinamumu nutolusiam

vartotojui juos skaitmeninant; trečia, - įvesti į savo apyvartą skaitmeninius objektus.

Strateginis požiūris į kultūros paveldo valdymą skaitmeninėje aplinkoje būtinas bibliotekoms,

muziejams ir archyvams, kad neprarastų profesionalių kultūros paveldo operatorių reputacijos

ir padidintų savo įtaką visuomenėje, kitaip jie rizikuoja likti archajišku, lėtai pokyčius

priimančiu sektoriumi, o tai menkina kultūros paveldo reikšmę žmonių gyvenime.

Kaip didžiausius skaitmeninio paveldo archyvus galima išskirti tarptautinių

organizacijų ir tarptautinių projektų interneto puslapius, pvz., UNESCO

(http://www.unesco.org/new/en/), UIA

(http://www.archi.fr/UIA/edificeAfficher.php?langue=en&numeroEdifice=205) ir Europeana

(http://www.europeana.eu/portal/aboutus.html) bei kitas skaitmenines duomenų bazes.

Pastarieji pasirinkti kaip pavyzdžiai dėl savo apimties, dėmesio paveldui bei kiek skirtingo jo

reprezentavimo būdo.

UNESCO puslapis labiau orientuotas į išskirtiniausius pasaulio paveldo objektus,

pripažintus šios organizacijos; jis taip pat pristato pačios organizacijos veiklą, apimančią

24

daugybę sričių. Kurdama žinių visuomenę ir siekdama panaikinti skaitmeninę atskirtį,

UNESCO daug dėmesio skiria žmogiškajam faktoriui: kultūrinei ir kalbinei informacijos

įvairovei, prieigai prie informacijos bei visuomenės naudojimuisi informacija. Organizacija

atlieka daugiau tik informacinę funkciją. UNESCO organizacijos svetainės dalis, skirta

kultūrai, kurioje pristatomas ne tik įvairių šalių kultūros paveldas, bet ir įvairūs su juo susiję

dokumentai.48

Apibendrintai komunikaciją, informaciją, žinias ir šiuolaikines informacijos

technologijas UNESCO vertina kaip priemones, padedančias siekti žmonijos progreso,

kokybiškesnio gyvenimo, asmenybių ugdymo. Mažai išvystytos ir besivystančios šalys dažnai

stokoja prieigos prie naujausių informacijos technologijų ir dėl šios priežasties netenka

galimybės nuosekliai vystytis. Taigi organizacija savo veikla siekia panaikinti išsivysčiusių ir

besivystančių šalių atskirtį, įgyvendindama programas, kurių pagrindiniai principai yra

spaudos ir žodžio laisvė, didesnės ir geresnės galimybės naudotis informacija ir žiniomis,

kultūrų įvairovės puoselėjimas bei visiems lygios teisės gauti visavertį kokybišką

išsilavinimą.

Kaip organizacijos puslapio stipriąsias dalis galima išskirti aiškią struktūrą –

pagrindinis puslapis vertikaliai suskirstytas į 3 juostas, su horizontalia juosta pereiti į kitas

organizacijos puslapio dalis; svarbiausios naujienos pateikiamos puslapio viduryje, su

iliustruojančia nuotrauka ar video įrašu; mažiau svarbios – interaktyviame sąraše dešinėje;

taip pat pateikiamas įvykių kalendorius, video įrašas, aiškios nuorodos į konvencijas, ką tik

publikuotų leidinių pristatymas. Iš minėtos viršutinės įrankių juostos galima pereiti į Apie

mus (pristatoma kas yra kas organizacijoje); Temos (Kultūrinė įvairovė, Pasaulio paveldas

kt.), Po visą pasaulį (regionai ir šalys); Bendruomenės (tinklai ir partneriai); Įvykiai

(kultūriniai įvykiai, šventės kt.); Šaltiniai (periodika, reportažai, online medžiaga, duomenų

bazės). Pasaulio paveldo duomenų bazėje pateikiamas interaktyvus pasaulio žemėlapis,

kuriame pažymėti kultūros, gamtos ir mišrūs paveldo objektai.49

Kaip pagrindines teigiamas

savybes reikėtų įvardinti interaktyvumą, informatyvumą ir vizualumą – iš žemėlapio galima

tiesiogiai pereiti prie norimo objekto platesnio aprašo su nuotraukomis; taip pat per partnerius

galima parašyti atsiliepimą apie lankytą objektą. Organizacija pasaulinė, tad ir puslapis

orientuotas į viso pasaulio paveldą ir siekiančius jį pažinti, tad informacija pateikiama

daugelyje puslapio segmentų gali būti pateikiama keliomis kalbomis.

Europeana – Europos paveldo skaitmeninimo projektas, kurį kuriant bendradarbiavo

apie 1500 institucijų. Jų surinktos kolekcijos suteikia galimybę tyrinėti Europos istoriją nuo

48

World Heritage. In: UNESCO [Žiūrėta 2012 m. Lapkričio 14 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.unesco.org/new/en/culture/themes/ 49

World Heritage List. In: UNESCO [žiūrėta 2012 m. Spalio31d]. Prieiga per internetą:

http://whc.unesco.org/en/list/

25

senovės iki šių laikų. Europeana leidžia pasižvalgyti po skaitmeninius Europos muziejų,

bibliotekų, archyvų išteklius, garso ir vaizdo medžiagos rinkinius. Organizacija orientuojasi į

Europos įvairaus paveldo prezentaciją. Šis projektas siekia įtraukti į paveldo saugojimo,

skaitmeninimo procesą pačius puslapio skaitytojus. Europeana galima skaityti ne tik

pagrindinėmis pasaulio kalbomis, tačiau ir mažesnių Europos šalių, pavyzdžiui ir lietuviškai.

Taip projektas siekia priartėti prie savo auditorijos ir kartu padeda saugoti atskirų šalių kalbas.

Skirtingomis kalbomis pateikiama prieiga prie Europos kultūros ir mokslo paveldo, suteikia

galimybę vartotojams jungtis į tinklą, atrasti kažką naujo, bendrauti, dalintis informacija bei

pasisemti įkvėpimo.50 Iš esmės puslapis paremtas aktyvaus vartotojo principu: vartotojas

naudojasi paieškos sistema, kurios rezultatai skirstomi į 4 pagrindines kategorijas: tekstą,

vaizdus, vaizdo medžiagą ir garso medžiagą. Rezultatai gali būti rodomi kaip sąrašas, lentelė,

ar laiko skalėje (objektai suskirstyti pagal datas); suteikiama galimybė pamatyti visą objekto

formą. Paspaudus „žiūrėti originalų kontekstą“, vartotojas nukreipiamas į objektą Europeanai

pateikusios organizacijos svetainę. Mano Europeana - tai funkcija registruotiems vartotojams,

kuri suteikia galimybę suasmeninti svetainę – išsaugoti paieškos rezultatus, mėgiamus

objektus vėlesnei peržiūrai, priskirti objektams žymeklius.51

Per Europeana bendruomenių

puslapius vartotojas jungiasi prie naudingų interneto išteklių, kurie gali padėti daugiau

sužinoti, tyrinėti ir dalintis žiniomis apie Europos kultūros ir mokslo paveldą. Čia yra

nuotraukų dalijimosi svetainių, forumų ir naujų skaitmeninių projektų. Rodomos svetainės ir

socialinės medijos grupės yra sugrupuotos pagal temas ir kategorijas, susijusias su

Europeanos turiniu: Art Nouveau, Biologinė įvairovė, Viduramžiai/Renesansas etc.52

ThoughtLab skiltis skirta norintiems sužinoti daugiau apie Europeana partnerių veiklą; joje

patalpintos nuorodos į skaitmeninių bibliotekų katalogus, straipsniai apie skaitmeninimą ir

kt.53

Kaip organizacijos stipriąsias puses galima įvardinti daugiakalbį meniu ir paieškos

sistemą, kuri suteikia galimybę tikslingiau ieškoti informacijos apie norimą objektą. Vienas iš

minusų – vizualumo trūkumas, nėra galimybės parašyti atsiliepimų, architektūros paveldo

pristatymui trūksta virtualumo, objektų atkūrimo vadovaijantis hipotezėmis.

Dar vienas skaitmeninės paveldo duomenų bazės pavyzdys - tarptautinės architektų

sąjungos sukurta internetinė svetainė, Archi.fr/UIA. Joje pateikti XX a. architektūros paveldo

pavyzdžiai. Šiuo metu puslapis dar nėra visiškai baigtas, jis dar bus pildomas naujais

50

Europeana: pažinkime kultūrą. In: Europeana [žiūrėta 2012 m. spalio 23 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.europeana.org/portal/aboutus.html 51

Kaip naudotis Europeana. In: Europeana [žiūrėta 2012 m. spalio 23 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.europeana.org/portal/usingeuropeana.html 52

Bendruomenės. In: Europeana [žiūrėta 2012 m. spalio 23 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.europeana.org/portal/communities.html 53

ThoughtLab: mąstykime kartu. In: Europeana [žiūrėta 2012 m. spalio 23 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.europeana.org/portal/thoughtlab.html

26

architektūros objektais ir pateikta skiltis su naujienomis, tačiau jau matyti esami privalumai ir

minusai.

Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) įkurta skaitmeninė duomenų bazė daugiausia

orientuota į modernios architektūros paveldo pristatymą visame pasaulyje ir dėmesys

sutelkiamas į XX a. išskirtinius architektūros objektus. Šiuo projektu skatinamas domėjimąsis

šio laikotarpio architektūra, suteikiama galimybė parsisiųsti objektų skaitmenines

reprodukcijas, keistis ir skleisti informaciją. Šį puslapį galima skaityti tik anglų ir prancūzų

kalbomis, todėl dar nėra tinkamai prieinamas mažesnių tautų savišvietai kaip pastarosios

duomenų bazės. Viena iš teigiamų savybių – objektai chronologinėje juostoje suskirstyti

dešimtmečiais.54

Internetinis puslapis suskirstytas vertikaliai, kitiems internetiniams

puslapiams būdingos horizontalios meniu juostos nėra. Pagrindinė informacija pateikiama

puslapio centre, kairėje puslapio pusėje pateikti kitokie architektūros objektų paieškos būdai:

ieškojimas pagal autorių, šalį, miesto ar objekto pavadinimą. Galima ir kompleksinė objekto

paieška, kur papildomai reikia nurodyti ir objekto funkciją. Chronologinėje juostoje

pasirinkus viena iš datų puslapio viduryje pasirodo visi architektūros objektai esantys

duomenų bazėje priskirti šiam laikotarpiui. Pasirinkus konkretų objektą, pateikiama trumpa

informacija tokia kaip: nuorodos į internetinius puslapius, objekto apsaugos būdas,

vyraujantis architektūros stilius, paskirtis ir t.t. Visa ši informacija pateikta viename puslapyje

palengvina informacijos ieškojimą, nes nereikia interneto naršyklėse vesti įvairių užklausų

apie konkretų architektūros objektą.55

Galimas perėjimas ir į kitokius objektų sąrašus.

Pavyzdžiui pasirinkus būseną neapsaugotas, pasirodo visas sąrašas objektų, kurie nėra

apsaugoti visame pasaulyje, pasirinkus paskirtį - atsiverčia visas sąrašas pagal paskirtį

suskirstytų architektūros objektų. Visgi šiame puslapyje trūksta aktualijų ar naujienų skilties,

kur būtų atkreiptas visuomenės dėmesys į esamas problemas ir objektus. Puslapyje pateikiama

gana sausa informacija, trūksta vaizdinės medžiagos.

Apibendrinus pateiktą informaciją galima teigti, jog šis puslapis naudingas visiems

siekiantiems susipažinti būtent su XX a. moderniuoju architekttūros paveldu. Pateikta

informacija labai glausta ir koncentruota, o norintiems plačiau susipažinti pateikiamos kitos

internetinės nuorodos taip pat visų aptariamų objektų vizualizacijos. Be abejonės

neišvengiamas ir dalies informacijos praradimas.

Nereikėtų pamiršti ir dar vieno internetinio portalo, kuris atlieka duomenų bazės

funkciją, tačiau skiriasi tuo, kad jame pateikta informacija apima tik vieną šalį ir joje esantį

54

[žiūrėta spalio 24 d. ] Prieiga per internetą:

http://www.archi.fr/UIA/rechercheDate.php?langue=en&date1=1900&date2=1910&button2=Search 55

[žiūtėra spalio 24 d.] Prieiga per internetą:

http://www.archi.fr/UIA/edificeAfficher.php?langue=en&numeroEdifice=225

27

kultūros paveldą. Tai yra http://www.english-heritage.org.uk/. Šis puslapis sudarytas

remiantis kitų duomenų bazių standartais, kurie padeda greičiau orientuotis informacijos

ieškantiems interesantais. Šiame puslapyje registruojami kultūros paveldo objektai ir teikiami

patarimai vyriausybei kaip reikėtų saugoti šį paveldą, kad ir ateities kartos galėtų su tuo

susipažinti. Portalas horizontalus, viskas suskirstyta grafomis tematiškai, tokiu būdu norima

informacija greitai randama. Labiausiai šiame portale išsiskiria tai, kad didesnis dėmesys

skiriamas, ne tiek pačiam objektui, bet problemom, su kuriomis susiduriama siekiant šių

objektų išsaugojimo.

Daugiausia dėmesio sulaukia skiltis, kuriame sudėtos edukacinės programos,

ekskursijos ir kita informacija apie architektūros paveldą. Šio skiltyje galima sužinoti ir

ivairių būdų, kaip patraukliai pateikti kultūros paveldą, kad jis būtų įdomus platesnei

visuomenei. Vienas iš būdų, tai interaktyvus tam tikros vietovės žemėlapis, kuriame sužymėti

objektai, ir pasirinkus viena jų pasirodo trumpas aprašas su foto nuotrauka. Skistymas meniu

juostoje discover the past, (pažinkime praeitį) kultūros paveldas pateiktas susiejant jį su

Anglijos istorija. Kuo dar ypatingas šis portalas, kad jame pateikiama viskas, kuos gali

didžiuotis Anglija, tarp jų ir vandens augmenijos ar gyvūnijos išskirtinumai. Daug

informacijos ir apie „Stonehenge“, kuris yra tapęs ir Anglijos simboliu. Dar vienas įdomus

kultūros paveldo pristatymo būdas yra audio turai, kurie įgarsintai trumpai pristato

architektūros objektą. Tai tarsi interactyvi biblioteka, tiesiog informacija yra įgarsinta, jos

nereikia perskaityti, viską galima išklausyti. Be abejo, svarbu šiame internetiniam puslapyje ir

tai, kad informacija yra nuolat atnaujinama, pateikiamos straipsnių publikacijos suijusios su

paveldo išsaugojimu ar iškilusiomis problemomis.

Apskritai, šis internetinis portalas gana išsamiai pristato Anglijos kultūros paveldą,

apima įvairias sritis, yra visapusiškas ir auditorijos atžvilgiu. Tačiau jame yra ir šiek tiek

sumaišties, kadangi įvairi informacija viena su kita persipina, trųksta aiškumo ir

konstruktyvumo. Aiškiau būtų jei informacija būtų sudėliota laikotarpiais ir tokiu būdu pagal

atitinkamą laikotarpį išdėliota visa medžiaga tiek istorija, tiek kultūros paveldas.

Pastaruoju metu taip pat atsiranda ir mažesnių architektūros objektų duomenų bazių,

kurios suteikia galimybę jauniesiems architektams parodyti savo darbus ir su jais supažindinti

visuomenę. Viena tokių - www.worldarchitecture.org, kurioje gausu pateikiamų architektūros

naujienų. Ši duomenų bazė labiau savarankiška, ja skatinama visus išsamiau susipažinti su

naujais architektūros pavyzdžiais, kurie gali būti įvertinti pasauliniu mastu, sudėtos pavyzdžių

fotofiksacijos.56

Visa informacija pateikta tik anglų kalba, todėl galbūt nelabai pritaikytas

56

[žiūrėta 2012 gruodžio 1 d.] Prieiga per internetą: http://www.worldarchitecture.org/world-buildings/

28

mažųjų tautų gyventojams. Visgi informacijos pateikimas šioje duomenų bazėje yra

nemokamas, bet kuris norintis gali bandyti tapti žinomas.57

Apibendrinant informaciją pateiktą skaitmeninėse duomenų bazėse galima spręsti,

kad visi objektai nėra skaitmeninami, pirmiausia vyksta jų atranka. Vertinami šie objektų

kriterijai:

• kultūrinė objekto vertė;

• išsaugojimo būtinumas;

• fizinė objekto būklė;

• naudojimo ir veiklos būtinumas;58

Šiuose puslapiuose susisteminta informacija pateikta glaustai, aiškiai, pateiktos

objektų vizualizacijos. Tai puiki galimybė susipažinti su visame pasaulyje esančiais

architektūros paveldo objektais. Nereiktų pamiršti, kad labai svarbu, kad šie puslaipiai yra ir

interaktyvūs, informacija galima dalintis, taip užtikrinant, kad ji pasieks daug daugiau

žmonių.

Šių didžiųjų kultūros paveldo duomenų bazių pavyzdžiai rodo, kad tokių puslapių

kūrimas ir architektūros bei kultūros paveldo skaitmenizavimas yra būtinas. Toks

informacijos pateikimas yra priimtinas ir prieinamas platesnei visuomenei. Galima pasisemti

patirties, kuriant paieškos sistemas, kriterijų įvairovės taip pat interaktyvumo, gausesnės

objektų vizualizacijos. Iš šių duomenų bazių galima daug pasimokyti kuriant lietuviško

pavyzdžio duomenų bazes. Kolkas šiuos kriterijus labiausiai atitinka tik architektūros ir

urbanistikos tyrimų centro įkurta duomenų bazė autc.lt.

57

[žiūrėta 2013 sausio 20 d.] Prieiga per internetą: http://www.english-heritage.org.uk/ 58

Remo Tiiu „Digital preservation of printed cultural heritage in estonia: strategy, methodology, practice“

[žiūrėta 2012 lapkričio 17 d.] Prieiga per internetą:

http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/47/TIIU_REIMO.pdf

29

2. ARCHITEKTŪROS PAVELDO PRISTATYMO

GALIMYBĖS LIETUVOJE

Lietuva taip pat plėtoja galimybes reprezentuoti kultūros paveldą virtualioje erdvėje.

Pirmiausia reikia paminėti Kultūros paveldo departamento interneto puslapį, kuriame galima

susipažinti su teisiniais, paveldo apsaugą reglamentuojančiais dokumentais, naujienomis bei

pačiais paveldo objektais.59

Kaip skelbiama šioje svetainėje, „didžiausią Lietuvos istorinio

nekilnojamojo paveldo dalį sudaro urbanistikos ir architektūros vertybės“.60

Puslapyje

pristatomi ir UNESCO objektai Lietuvoje. Labai aiškios struktūros svetainėje pateikiami ir

specialieji planai, informacija apie leidimus, licencijas, atestavimus ir konkursus. Sudominti

kultūros paveldu vaikus ir kitus asmenis puslapyje siekiama edukaciniais žaidimais. Visa

pateikta informacija yra apibendrinto pobūdžio, specialiais klausimais norintiems konsultuotis

puslapyje siūloma kreiptis į savo gyvenamos vietos Kultūros departamento padalinį. Karštoji

linija skirta tik norintiems pranešti apie neteisėtus Kultūros paveldo departamento pareigūnų

veiksmus.

Informacijai apie Lietuvos kultūros paveldą buvo sukurta keletas skaitmeninių

duomenų bazių. Kultūros vertybių registro puslapyje užfiksuoti ir trumpai aprašyti saugomos

Lietuvos nekilnojamojo paveldo vertybės; kuriame lankytojų patogumui sukurta paieškos

sistema su žemėlapiu.61

Remiantis visų, esančių Lietuvoje, dvarų ir sodybų apskaita, buvo sukurta

skaitmeninė duomenų bazė. Šioje duomenų bazėje susisteminta visa turima informacija,

papildyti trūkstami duomenys bei atlikta dvarų sodybų, esančių apskaitoje, fizinės būklės

skaitmeninė foto fiksacija. Šiuo metu duomenų bazėje pateikiama apie 12 000 dvarų ir jų

aplinkos nuotraukų. 62

Puslapyje galima paieška pagal pavadinimą, adresą, kodą, plotą,

pastatų skaičių, preliminarų statusą taip pat ir žemėlapyje.

Lietuvos dvarų duomenų bazėje63

pateikiama informacija suskirstyta į grafas.

Vizualinėje pateikiama: G (dvaro sodybos geografinė situacija), T (turima šiuo metu dvaro

sodybos teritorijos schema sus suskirstytais ir sunumeruotais dvaro laikotarpio pastatais bei

svetimkūniais, atsiradusiais ne dvaro gyvavimo laikotarpiu) ir F (dvaro sodybos fotofiksacija,

59

Kultūros paveldo departamentas [žiūrėta 2012 m. spalio 10 d.] Prieiga per internetą: < http://www.kpd.lt/ > 60

Urbanistikos ir architektūros paveldo apsauga. In: Kultūros paveldo departamentas [žiūrėta 2012 m. Spalio10

d]. Prieiga per internetą: < http://www.kpd.lt/lt/node/170 > 61

Kultūros vertybių registras [žiūrėta 2012 m. spalio 10 d]. Prieiga per internetą: http://kvr.kpd.lt/heritage/ 62

Apie projektą. In: Lietuvos dvarų duomenų bazė [žiūrėta 2012m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.heritage.lt/dvarai/apie_projekta.php 63

Apie duomenų bazę. In: Lietuvos dvarų duomenų bazė [žiūrėta 2012 m. spalio 14 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.heritage.lt/dvarai/apie_duomenu_baze.php

30

kur pateikti visi dvaro sodybos pastatai ar jų liekanos, parko fragmentai, vandens telkiniai,

takųs sistemos etc.). Taip pat pateikiamas sodybos amžius, pastatų skaičius (suskirstyti į tipus:

gyvenamieji, ūkiniai, gamybiniai, kiti, statinių liekanos svetimkūniai pastatai), registro

duomenys (jei dvaras į jį įtrauktas) bei tyrimų ir projektavimo darbai, jei tokie vykdyti.

Atsiliepimams ir pasiūlymams pateiktas el. paštas. Projekto privalumai būtų informacijos

gausa, tikslumas ir vizualumas, o kaip trūkumas - ne visai patogią informacijos pateikimo

formą – teritorijos schema, fotofiksacija ir kt. pateikiami atskiruose puslapiuose. Šios

duomenų bazės nėra interaktyvios, nesuteikta galimybė keistis informacija, objektai aprašomi

pagal standartus, nesupažindinama su galimybėmis kaip kitaip būtų galima pristatyti šį

paveldą, kad jis taptų patraulus visuomenei.

Apskritai, turbūt viena pirmųjų skaitmeninių duomenų bazių buvo sukurta svetainė

epaveldas.lt.64

ji – kaip pristatanti architektūros paveldą savo funkcijos neatlieka, tačiau joje

pateikiami dokumentai nemažiau svarbūs siekiant susipažinti su senąja architektūra ir įvairiais

dokumentais. Virtuali elektroninio paveldo sistema yra milžiniškas skaitmeninis lobynas,

kuriamas pagal Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir

prieigos strategiją. Portalas visiems besidomintiems šiuo lobynu užtikrina greitą ir patogią

prieigą prie tūkstančių meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso

įrašų. Skaitmeninis turinys ir suformuota efektyvi virtuali skaitmeninio paveldo sistema

sudaro galimybę teikti aukštos kokybės informacines paslaugas - nebereikia atokiau

gyvenantiems mūsų šalies piliečiams gaišti daug laiko kelionėse norint gauti reikiamos

informacijos iš archyvų ar bibliotekų. Pagaliau plačiau atsiveria ir muziejų fondai ir juose

esantys eksponatai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo sunkiai prieinami

lankytojams. Lietuvos kultūros paveldas, integruotas į Europos skaitmeninį turinį, prisideda

prie visavertės mūsų šalies kultūros raiškos Europos kultūrų bendrijoje bei mūsų šalies

įvaizdžio gerinimo. Be visų išvardytų skaitmeninio turinio sukūrimo pranašumų, dar tektų

pridurti tai, kad jis prisidės prie pagrindinės atminties institucijų funkcijos gerinimo – kultūros

paveldas bus patikimiau saugomas ateities kartoms.

Lietuviškas architektūros paveldo duomenų bazės variantas – architektūros ir

urbanistikos tyrimų centro įkurta svetainė autc.lt. Šis puslapis – tai lietuviškoji architektūros

paveldo duomenų bazė. 65

„Svetainėje siekiama sukaupti ir sistemingai pateikti įvairiose

institucijose bei privačiuose archyvuose išsklaidytą medžiagą, reprezentuojančią Lietuvos

architektūros palikimą ir jo tyrimus. Pateikiama mokslinių tyrimų bei ikonografinių duomenų

bazė apima esamą ir nykstantį, kintantį bei medžiaginiu pavidalu nebeegzistuojantį

64

In: Epaveldas [žiūrėta 2012 gruodžio 1 d. ] Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/web/guest/home 65

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras [žiūrėta 2012 m. spalio 17 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.autc.lt/public/Home.aspx

31

architektūros palikimą, kuris vienaip ar kitaip susijęs su Lietuvos architektūros istorija.

Svetainė skirta kultūros paveldo specialistams, naudotojams ir savininkams, akademinei ir

plačiajai visuomenei“.66

Puslapyje pateikiama medžiaga aprėpia įvairias architektūros paveldo sritis,

informacija tiksli ir vizuali. Prie informacijos pateikimo ir atnaujinimo kviečiami prisidėti visi

norintys; registruotiems vartotojams suteikiama galimybė palikti komentarus, tad puslapis ir

interaktyvus. Duomenų bazė nuolatos atnaujinama. Šiuo metu didžiausia naujiena galima

laikyti pradėtus kurti architektūrinius maršrutus. Maršrutų tikslas – „ užtikrinti laisvą priėjimą

prie architektūros palikimo duomenų, sukuriant palankią terpę pagal tam tikrą programą

pažinti objektus natūroje. Čia svarbu tai, kad ekskursantas susipažinęs su virtualioje erdvėje

aprašytais maršruto objektais pats gali kurti ir perkurti ekskursijos dramaturgiją, kitaip sakant

jis pats tampa ir pasakotoju ir klausytoju“67

Iš aptartų lietuviškų interneto puslapių, vienaip ar kitaip susijusių su kultūros

paveldu, atsiskleidžia pagrindiniai jų privalumai ir trūkumai. Taigi pagrindinės problemos

būtų informacijos siaurumas – ji tiksli, tačiau dažnai jos pateikiama minimaliai (išimtis -

AUTC). Labai trūksta vizualumo, kurio reikia norint sudominti platesnę auditoriją, o taip pat

ir dokumentavimui. Svetainių patogumas vartotojui gana geras. Grįžtamojo ryšio trūkumas

taip pat yra nemaža problema – kaip sužinoma, ar pasiekta tikslinė auditorija, ar patenkinti jos

poreikiai ir lūkesčiai, ar tai efektyvu. Taigi interaktyvumas, forumų sukūrimas šiuose

puslapiuose yra būtinas. Taip pat reikia pateikti informaciją apie vykstančius renginius, šiuose

objektuose, nurodyti ir kitą svarbią informaciją turistui: nakvynė, maitinimas ir pan. Visgi

reikia pabrėžti, jog visi šie interneto puslapiai padeda informacijos plėtrai, keičia suvokimą

apie paveldą, atkreipia dėmesį ir į problemas.

Dar vienas lietuviško architektūros paveldo pristatymo pavyzdys – medinės Kauno

architektūros duomenų bazė www.archimede.lt. Ji sukurta siekiant vienoje vietoje pateikti

informaciją apie medinį architektūros paveldą bei gaunama patarimų ar metodinės medžiagos,

kaip restauruoti namus, kur nusipirkti reikalingų statybinių medžiagų bei individualios

gamybos architektūrinių detalių. Ši duomenų bazė pagal savo specifiką pateikė informaciją

apie medinės architektūros paveldą Kaune, skirtingose seniūnijose. Internetinio puslapio

horizontalioje juostoje pateikta informacija susijusi su teisiniais dokumentais (pristatomi

teisės aktai reglamentuojantys medinės architektūros išsaugojimą), tyrimų medžiaga (trumpai

pristatomi rengti tyrimai), priežiūra ir patarimai (labiau skirta objektų savininkams, pateikti

66

Apie mus. In: Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras [žiūrėta 2012 m. spalio 17 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.autc.lt/public/AboutUs.aspx 67 In: Autonimiškos ekskursijos nepriklausomam varotojui [žiūrėta 2012 saplio 31 d.] Prieiga per internetą:

http://www.autc.lt/public/News.aspx?id=14

32

praktiniai patarimai apie atskirų namo dalių išsaugojimą), knygos ir straipsniai

(supažindinama su jau esančia literatūra apie medinę architektūrą Lietuvoje), kontaktiniai

duomenys, kaip naudotis svetaine atmintinė, bei nuorodos (siūloma atkreipti dėmesį į

originalų Senųjų Trakų medinių namų pristatymą, informaciją apie restauruotus namus

Vilniuje ir dailininko Žilio Vijaro (Gilles Vuillard) piešiamus ir tapomus Kauno medinukus).68

Svetainėje apie kiekvieną namą pateikiami šie duomenys: adresas, tipas, paskirtis,

aukštų skaičius, paveldosauginis statusas, nuoroda į kultūros vertybių registrą (kai pastatas į jį

įtrauktas), jeigu žinoma – statybos metai, statytojas, projektuotojas. Platesnius aprašus kol kas

turi tik dalis objektų, vėliau jie bus daromi visiems. Atskirai prisegtos namų projektų kopijos

iš Kauno apskrities archyvo, istorinės nuotraukos, jeigu yra – paveldosauginė informacija

(vertinimo tarybos aktai, ekspertizės). Pateikiama objekto vieta žemėlapyje. Labiausiai

dėmesys atkreipiamas į vilas, jų pateikta apskritai 14, kurios apima Panemunę, Vilijampolę,

Žaliakalnį, Centrą ir kt. seniūnijas. Kolkas dar nėra pateikti išsamūs visų objektų aprašymai,

to tikrai trūksta, yra suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę, projekto kūrėjams, tačiau

nesuteikta galimybė diskusijoms, nėra forumo, kur būtų sudėti atsiliepimai, rekomendacijos,

nuomonės. Rašant šį darbą, pastebėtas ir duomenų bazės atnaujinimas, kuris sudaro dar

patrauklesnį duomenų bazės įvaizdį. Kalbant apie ateities perspektyvą, ši duomenų bazė

galėtų pristatyti ir kitų miestų savitą medinę architektūrą.

Išnagrinėjus užsienio paveldo pristatančių interneto svetainių pavyzdžius, galima

išskirti tris svarbiausius bruožus, kuriuos turėtų turėti lietuviškieji interneto puslapiai, kad jis

galėtų tinkamai atlikti dokumentavimo/registravimo ir švietėjišką misiją: interaktyvumas,

vizualumas ir informatyvumas. Lietuviškam architektūros paveldo pristatymui trūksta

įvairumo, virtualaus architektūros paveldo pažinimo, muziejų medžiagos skaitmenizavimo,

virtualių parodų, architektūros parkų, ir virtualių architektūros maršrutų.

68

Archimede, [žiūrėta 2013 m. vasario 25 d.] Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/#&panel1-

1&panel2-9

33

3. ŽALIAKALNIO TARPUKARIO

ARCHITEKTŪROS PAVELDO SKLAIDA IR

PAŽINIMO GALIMYBĖS VIRTUALIOJE

ERDVĖJE

Pradedadant rašyti šį skyrių, visų pirma būtina apsibrėžti kokią Kauno miesto

teritoriją apima Žaliakalnis, koks objektas yra laikomas vila.

Pagal specialųjį planą Žaliakalnio teritorijos riba pravedama K.Petrausko gatvės

vakarine riba iki sankryžos su Radvilėnų plentu ir suka Radvilėnų plento šiaurine bei rytine

ribomis iki sankryžos su Vydūno alėja. Toliau riba sutapatinama su Ąžuolyno parko

kadastrinio sklypo šiaurine riba.69

Vila - mūrinis arba medinis vieno aukšto vienos šeimos gyvenamasis namas.

Būdinga laisvesnė tūrių ir plano struktūra.70

Trumpai aptariant Žaliakalnio ypatybes tampa aišku, kuo šis rajonas įpatingas ir

kodėl vertas didesnio visuomenės dėmesio. Rajonas pasižymi originaliu planavimu, tačiau

69

Kultūros paveldo departamentas, [žiūrėta 2013 m. kovo 3 d.] Prieiga per internetą:

http://www.kpd.lt/lt/node/1535 70

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė. Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu (U 31)

apsaugos reglamento I dalies: Istorinių – archyvinių tyrimų apibendrinimas. Kaunas, 2002.; 17 psl., In: Kauno

miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per internetą:

http://www.kaunas.lt/index.php?273306478

1 il. Kauno seniūnijų žemėlapis

34

palyginti įprastais, eiliniais pastatais, tačiau jie yra lietuviškos architektūros dalis. Kaip

teigiama Kauno Žaliakalnio apsaugos reglamente iki 1940 m. tai buvo tautiniu atžvilgiu

homogeniškas rajonas - jame gyveno lietuviai, viduriniojo sluoksnio atstovai, tarp jų ir keletas

žymių asmenybių (Kipras Petrauskas, Matas Šalčius). Žaliakalnio apstatymo planas parengtas

remiantis naujomis architekttų idėjomis parsivežtomis iš vakarų, kurį sudarė iš Kopenhagos

pakviestas inžinierius M. Frandsenas drauge su kauniečiu Antanu Jokimu. Nors buvo

numatytas maksimalus užstatymas, visgi dėl prasidėjusio Antrojo Pasaulinio karo buvo

įgyvendinta tik dalis tarp Vydūno alėjos, Radvilėnų plento ir Petrausko gatvės, nes čia buvo

didelis tuščias miesto ganyklų plotas. Kaip matyti iš žemėlapio, Žaliakalnio seniūnijai

priklauso ir kalniečiai, tačiau pats Žaliakalnio rajonas yra gana taisyklingos trapecijos formos,

suskirstytas į kvartalus ir sklypus. Jie taisyklingi, didoki, užstatymo linija negriežta.71

Į

Kultūros vertybių registrą 2007 m. buvo įrašyta ir kita Žaliakalnio dalis, besitęsianti nuo

Perkūno alėjos iki Kauko laiptų. Kaip teigia šaltiniai, gyvenamųjų masyvų prie Perkūno alėjos

ir Kauko laiptų urbanistinė struktūra susiklostė savaimingai, derinantis prie Ąžuolyno parko ir

šlaitų kontūro. „Radio rajonas“ tarpukariu buvo laikomas prestižiniu. Perkūno ir Kauko

masyvų planavimas, apstatymas, želdinių pobūdis pasižymi estetine, paskirties, gamtinės

apsupties, istorine ir memorialine bei ekonomine vertėmis. Kauko masyvui būdingi senesni,

iki 1930 m. iškilę paprastesnės architektūros mediniai namai, čia nemažai medinių

daugiabučių. Perkūno masyve gyveno turtingesni žmonės, kūrėsi kultūrinis elitas, dominuoja

mūriniai namai – prabangesni kotedžai, vilos. Apskritai Žaliakalnyje visi pastatai, statyti iki

1940 m., laikomi autentiškais. Vieni jų išlikę beveik be pakitimų, kiti mažiau arba daugiau

pertvarkyti, atnaujinti.72

Nepaisant sovietmečio laikotarpio ir kitų naujadarų atskiros objekto dalys gana gerai

išlikusios: urbanistinis karkasas, medžiagiškumas, charakteris. Žaliakalnio namai primena XX

amžiaus pirmoje pusėje Europos priemiesčiuose paplitusius sodybinių namų kvartalus. Šioje

teritorijoje tyrinėtojai įžvelgia filotoponę, ekonominę, architektūrinę, istorinę vertes. Kadangi

šioje dalyje daugiausia dėmėsio skiriama architektūrai, taigi architektūrinė vertė čia

pasireiškia gyvenamųjų namų tipų ir stilistikos įvairove.

Apibendrinant Žaliakalnio išskirtinumą, dar ir šiandien matyti jog tai labai ramus,

turintis savo gyvenimo ritmą rajonas. Nors rajonas ir yra neatsiejama mieto istorijos dalis,

tačiau jame vis dar trūksta aktyvesnių darbų vykdymo, kad šis rajonas būtų dar patrauklesnis:

ne visur sutvarkyti šaligatviai, gatvės, namų kiemai, ar Žaliakalnio kalno šlaitai tikrai

71

Nijolė Lukšionytė – Tolvaišienė. Kauno Žaliakalnio reglamentas ir tvarios raidos nuostatos. [žiūrėta 2013 m.

vasario 20 d.] Prieiga per internetą: http://archive.minfolit.lt/arch/501/872.pdf 72

[žiūrėta 2013 m. kovo 15 d.] Prieiga per inetrnetą:http://www.kamane.lt/layout/set/print/Naujienos/2008-

metai/Balandis/Kita/PAVELDO-APSAUGA-KULTUROS-POLITIKOS-AKIRATYJE

35

patrauklumo nepriduoda. Išsprendus šias akivaizdžiai matomas problemas ir tuo pačiu metu

turėtų būti atkreiptas dėmesys į architektūros išsaugojimą. Nors internete labai daug

informacijos pastatų savininkams, kaip reiktų restauruoti pastatus išsaugant jų autentiškumą,

visgi tai ne visada veikia. Noras gyventi komfortabiliai užkerta kelią kartu pastatą ir išsaugoti

ateities kartoms.

3.1 . Žaliakalnio architektūros ypatybės

Autentiškam prieškariniam Žaliakalnio užstatymui būdingi 5 namų tipai.

1. Tradiciniai sodybiniai namai. Daugiausiai jų pastatyta 1925-1931 m. Jie išsiskiria –

vienaaukščiu tūriu ir aukštu mansardiniu stogu. Šie namai mediniai, rečiau mūriniai, su vienu-

dviem butais kartais net keturiais. Name su gyvenama pastoge galėjo būti nuo dviejų iki šešių

butų. Savo architektūrine išraiška ir vidaus planavimu jie artimi Lietuvos kaimų sodybiniams

namams.

2. Nuomojamų butų namai. Tai mediniai arba mūriniai dviejų aukštų namai su keturiais-

aštuoniais nuomojamais butais. Kokybės atžvilgiu vieni buvo pigesni, kiti brangesni.

Dažniausiai butų kaina priklausė nuo butų skaičiaus name. Eksterjeru ir vidaus planavimu

artimi daugiaaukščiams gyvenamiems namams: pastato centrinėje dalyje laiptinė, abipus jos

išsidėstę butai. Šioje teritorijoje tokie namai pradėti statyti apie 1930 metus (statyta ir 1939

m.), tačiau šio tipo namų suplanuota tik apie 30 visoje teritorijoje.

3. Mažagabaritiniai nuomojami namai (kelių butų vilos). Teritorijoje pradėti statyti apie 1930

m. mūriniai ir mediniai dviejų-trijų aukštų namai su dviem-šešiais kompaktiškais butais.

Eksterjero kompozicija artima individualiems namams, o plano struktūra turėjo daugiabučio

namo požymių. Kiekviename aukšte vienas ar keli įvairaus dydžio butai. Viename aukšte,

dažniausiai antrame, galėjo būti prabangus savininko butas. 1938-1939 m. pasitaiko ypač

prabangių tokio tipo namų. Kiekvienas butas užima atskirą namo aukštą, aplink nedidelį

prieškambarį išsidėstę kambariai: virtuvė, valgomasis, miegamasis, kabinetas, vonia ir

tarnaitės kambarys. Teritorijoje suprojektuota daugiau nei 40 tokio tipo gyvenamųjų namų.

4. Individualios vilos. Mūrinis arba medinis vieno aukšto vienos šeimos gyvenamasis namas.

Būdinga laisvesnė tūrių ir plano struktūra.

5. Kotedžai. Tai dviejų aukštų mūrinis arba medinis gyvenamasis namas vienai šeimai. Jo

kompaktiško plano branduolys – holas, aplink kurį dėstomos kitos buto patalpos. Teritorijoje

pastatyta tik keletas šio tipo namų.73

73

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė, Aldona Tatariūnienė, Kauno miesto istorinės dalies

vadinamos Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento II dalis: Reglamento parengiamieji darbai: objekto tyrimas ir

analizė. 31-36 psl., Kaunas, 2002.; In: Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per

internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?273306478

36

Iš šių penkių tipų, plačiau bus aptariamos statytos vilos. Deja paplitęs naujo

užstatymo tipas čia nesuformavo tokių namų grupės ar rajono. Naujų tipų namai: kotedžai,

individualios vilos ir mažagabaritiniai nuomojami namai, sudaro nedidelę dalį visų

gyvenamųjų namų šioje istorinėje Žaliakalnio teritorijoje. Jų architektūrai būdingi

kompaktiški ir funkcionalūs planai, asimetriškai, laisvai komponuojami tūriai ir įvairūs

fasadai. Gyvenamųjų namų fasaduose vengiama monotonijos. Jų kompozicijoms paįvairinti

naudojami tiek funkciniai, tiek dekoratyviniai elementai. Nebelieka dominuojančios centrinės

namo dalies. Dviejų-trijų aukštų namų laiptinė dažnai šliejasi prie namo šono tarsi atskiras

tūris – svarbus akcentas pabrėžiantis fasado asimetriją. Namų fasadai pagyvinami rizalitų

iškyšomis. Įvairiomis priemonėmis stengiamasi atskirti ir pastatą sudarančius tūrius: skirtingo

dydžio, nevienodai suskaidyti langai, reljefinės juostos, vienoje dalyje akcentuojami

vertikalūs, kitoje – horizontalūs fasado plokštumą skaidantys elementai. Tūriai atskiriami ir

paaukštinus vieno iš jų sieną, iškėlus parapetą. Laisvai komponuojamas gyvenamųjų namų

dalis dengia neaukšti šlaitiniai čerpių arba skardos stogai. Nors ir buvo nurodymas

atitinkamoje teritorijoje namų stogus dengti čerpėmis, tačiau ne visi to paisydavo.

Dažniausias pasiteisinimas – ribotos finansinės galimybės. Stogai būdavo dengiami skarda ir

nudažomi raudona spalva, ir taip imituodavo molines čerpes. Namo stogas organiškai

atkartoja dengiamo tūrio plotą, tai taip pat kuria dinamiškumo įspūdį. Atskiras dalis į visumą

kartais sujungia balkonai. Gana įvairūs laiptines apšviečiantys langai. Pasitaiko du-trys

vertikalūs langai per visą laiptinės aukštį, vienas didelis langas, rėmeliais suskaidytas

įvairiomis geometrinėmis formomis, trys-penki nedideli langai, vienas apskritas langas.

Išsikišusiame laiptinės rizalite galėjo būti kampiniai langai. Įvairios detalės formuoja

dinamišką visumos vaizdą, kiekvienas pastatas savitas, individualus. Ypač populiaru namų

fasadus “suliniuoti” iškiliomis arba įgilintomis reljefinėmis juostomis. Taip dekoruojami

cokoliniai, pusrūsių aukštai, tarpaukščiai, mūrinės balkonų sienelės, plokštumos tarp vienos

dalies langų. Namų langai ir portalai apvedami iškiliais apvadais, dekoratyviniais rėmais. Du-

trys šalia esantys langai viršuje ir apačioje sujungiami reljefine juostele taip pat fasadus

paįvairina dekoratyvinės nišos, reljefinės ir skulptūrinės detalės. Pastebėta, kad viloms taip

pat būdingi kupoliniai stogai su bokšteliu arba be jo, taip pat aplinkui įstiklintos namo

verandos.

1935 m. Kauno miesto Taryba išleido nutarimą skatinantį gerosios architektūros

atsiradimą – už gražius namų fasadus ir racionalius planus kiekvienais metais skiriamos

premijos namų savininkams. Ką tik pastatyto namo savininkas raštu kreipdavosi į miesto

valdžią, kad ši atsiųstų komisiją “patikrinti” jo statinio architektūros. Nugalėtojams buvo

37

įteikiamas pagyrimo lapas, savininkas vieneriems metams atleidžiamas nuo mokesčių už

premijuotą turtą. 74

Taigi tarpukariu iškilęs Žaliakalnis, kurio išskirtinę aurą pastebi ne tik tūlas lietuvis,

bet ir užsieniečiai – išskirtinės architektūros rajonas visos šalies mastu. Niekur kitur Lietuvoje

nėra išlikusios tokios didelės senųjų medinių namų teritorijos. Šis prestižinis rajoniukas, kur

žemė – aukso vertės, išsaugojo kaimo mieste oazę. Visgi kad ir ką garantuotų valstybė,

senasis Žaliakalnio medinukų žavesys metai iš metų nyksta. Autentiškų medinių detalių juose

vis mažiau: medį agresyviai išstumia plastikas, kitur – net mūras. Remiantis Žaliakalnio

reglamentu buvo išsiaiškinta, jog saugoma Žaliakalnio teritorija pirmiausia vertinga dėl

išlikusios (ir tebetęsiamos) tradicinės gyvensenos, dėl darnaus geometrinio plano santykio su

laisvu užstatymu bei želdiniais ir dėl vietinio architektūros pobūdžio. Tačiau ši informacija

apie Žaliakalnio vertybes nors ir yra pasiekiama Kauno miesto savivaldybės tinklapyje, tačiau

dėl per didelio informacijos kiekio, nėra patrauklus paprastam turistui, kuris nori tiesiog

laisvalaikiu sužinoti ką nors naujo. Tokie tyrimai turėtų būti pateikti kuo patraukliau,

lengvesne forma, kitu atveju tai tiesiog pamirštama, neatkreipiamas visuomenės dėmesys.

Lengvesnės formos galėtų būti: rengiamos virtualios parodos, organizuojami seminarai

Žaliakalnio temomis, jie gali būti ir nuotoliniai, bendraujant interneto pagalba, vaizdinis

medžiagos pateikimas nurodant ateities perspektyvą puoselėjant Žaliakalnį ir kas nutiktų

nesulaukus didesnio visuomenės susidomėjimo, palikus viską savaiminiam išnykimui.

3.2 . Žaliakalnio architektūros reprezentavimas virtualioje

erdvėje

Kaip jau visiems žinoma, arhitektūros paveldą galima pristatyti ir saugoti įvairiais

būdais. Nemažai galimybių aptarta pirmojoje darbo dalyje. Prie architektūros paveldo

pristatymo ir išsaugojimo ne virtualioje erdvėje prisideda įvairūs reglamentai kaip jie turėtų

būti saugomi, objektai įrašomi į kultūros paveldo registrą, rengiamos konferencijas, parodos,

seminarai ir taip keliamos diskusijos tam tikruose švietėjiškuose visuomenės sluoksniuose,

siekiama visuomenės susidomėjimo. Tačiau jei nėra grįžtamojo ryšio, nėra tinkamo

prieinamumo visiems besidomintiems, visa tai tampa beverte informacija, kuri laikui bėgant

gali išnykti. Kaip rašoma prof. N. Liukšionytės straipsnyje „Miestų medinės architektūros

išsaugojimo galimybės“: „ Kaune daryta taikomojo pobūdžio tyrimų, kurie nėra publikuoti ir

žinomi tik specialistams. Didžioji dalis numatytų darbų--rutininio pobūdžio (objektų įrašymas

į registrą, kultūros vertybių klasifikatoriaus tobulinimas, įstatymo įgyvendinamųjų aktų

keitimas, tvarkybos reglamentų parengimas, jie turėtų būti atliekami ir be specialios

74

Ibid

38

programos). Sprendžiant iš 2008-2010 m. rezultatų, nepanašu, jog būtų pagerėjusi medinių

pastatų būklė, įsižiebęs visuomenės domėjimasis mediniu paveldu ar sukurta patraukli terpė

tarptautiniam turizmui. Atrodo, jog laikas ir lėšos dažnai eikvojami formalioms užduotims.

2009 m. Kultūros paveldo departamentas užbaigė medinės architektūros objektų stebėseną-

buvo apžiūrėti vertybių registre esantys objektai, užpildytos detalios anketos, suvesti

statistiniai duomenys. Darbas nepaprastai imlus, natūroje apžiūrėta daug objektų, tačiau

nepasinaudota galimybe kartu užfiksuoti neregistruotus pastatus, galbūt unikalius, gal

nesulauksiančius kitos apžiūros.“75

Šiame amžiuje, kai skaitmeninės technologijos vis labiau apima mūsų visuomenę ir

tampa neatsiejama gyvenimo dalis, būtina, kad ir architektūros paveldas taptų patrauklus ir

prieinamas kiekvienam žmogui, siekiant kad tai būtų išsaugota ir liktų ateities kartoms.

Žaliakalnio architektūros paveldas taip pat gali būti patrauklus ir prieinamas visiems. Taigi

remiantis užsienio valstybių pavyzdžiais, kurie aptarti pirmojoje šio darbo dalyje, matyti, kad

architektūros paveldas gali būti pristatytas labai įvairiai. Nemažai dėmesio sulaukia visos

skaitmeninio paveldo pristatymo galimybės, tačiau daugiausia dėmesio bus skiriama

architektūrinio maršruto sudarymui, kuris vėliau būtų pateiktas virtualioje erdvėje, atitinkantis

visus standartus ir prieinamas kiekvienam. Šiuo metu turistai norėdami apžiūrėti miestą

naudojasi turizmo informacijos centrais arba informaciniais leidiniais-gidais, kuriuose yra

nurodomi lankytini objektai. Visgi didžiausia problema turistui yra suplanuoti savo maršrutą

taip, kad būtų aplankytos įdomiausios vietos ir jis įsitektų į tam skirtą laiką. Ne visada turistų

informacijos centras ar leidinys teisingai rekomenduoja lankytinas vietas, dažnai tai būna

pačios populiariausios miesto vietos ar objektai, ir net neprisimenama, kad esame išskirtiniai

ir kai kuo kitu. Kiekvienas interesantas turi skirtingus poreikius ir pomėgius, ir kitokio

maršruto rekomendavimas ar informacija apie galimybę, galėtų labiau atitikti tuos poreikius.

Tačiau grįžtamąjį ryšį gauti yra labai sudėtinga, žmonės retai grįžta į turistų informacinį

centrą ar parašo laišką gido leidėjams ir papasakoja kas jiems patiko, kuo galbūt nusivylė.

Vienas iš popierinių gidų trūkumų yra tas, kad juos labai sudėtinga atnaujinti ir pateikti pačią

naujausią informaciją, jie pasensta. Laikui bėgant seni gidai ir lankstinukai praranda savo

vertę, todėl reikia spausdinti vis naujus, iš naujo maketuoti ir t.t., kas užima ne tik daug laiko

tačiau ir daug kainuoja. Esant virtualių architektūros maršrutų galimybei viso to galima

išvengti, informacija gali būti bet kada atnaujinama, galima pačiam lengviau susiplanuoti

75

Nijolė Lukšionytė. Wooden architecture in cities: opportunities for preserving/ Miestų medinės architektūros

išsaugojimo galimybės. In: THE FREE LIBRARY [žiūrėta 2013 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.thefreelibrary.com/Wooden+architecture+in+cities%3A+opportunities+for+preserving%2FMiestu...-

a0266942788

39

maršrutą. Siekiant populiarinti Kauno medinę architektūrą sudaromas architektūros maršrutas

apimantis Žaliakalnio vilas, vėliau taip galima pristatyti ir kitas objektų grupes.

3.3. Architektūros maršrutas – „Moderniosios Žaliakalnio vilos“

Kaip matyti iš aukšiau pateiktų arhitektūros paveldo pristatymo pavyzdžių Lietuvoje,

jau imtasi veiksmų, kad medinis Kauno architektūros paveldas nebūtų pamirštas, ir

rūpinamasi jo išsaugojimu, tačiau informacijos yra daug ir įvairios, atliekami įvairūs tyrimai,

kuriamos, duomenų bazės, tačiau architektūrinių maršrutų kūrimo perspektyva dar gana

nauja, nors užsienio valstybėse tai jau puikiai veikia, ir yra grįžtamasis ryšys. Kuriant ši

architektūros maršrutą vadovaujamasi jau esančiais pavyzdžiais interneto svetainėje

www.autc.lt, tačiau remiamasi ir užsienio valstybių pavyzdžiais, kad maršrutas būtų kuo

patrauklesnis.

Maršrutu „Moderniosios Žaliakalnio vilos“ siūloma artimiau susipažinti su

tarpukario vilų architektūra Žaliakalnyje. Didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje po Pirmojo

pasaulinio karo gan sparčiai plitusios modernizmo idėjos netrukus prasiskynė kelią ir į

Lietuvą. Užsienyje studijavusių architektų atneštos į savo gimtąjį kraštą, čia jos įgavo savitą

formą, neretai vadinama kaunietiškąja architektūros mokykla. Kiekvienas iš čia kūrusių

architektų turėjo savitą braižą, pasižymintį skirtingomis moderniomis variacijomis, kuriose

reiškėsi istoristiniai elementai, „tautinio stiliaus“ paieškos ar tiesiog bandymai vietinėmis

sąlygomis perteikti pagrindinius modernizmo principus.

Maršrutas prasideda Vydūno alėjoje ties premijuota Č. Pacevičiaus vila ir baigiasi

Žemaičių gatvės pabaigoje Paškevičienės vila. Maršruto metu dalyviai išsamiau susipažins su

tarpukario architektūros vilomis, jų architektūrine reikšme. Šis architektūrinis maršrutas

rekomenduojamas dviratininkams, ar ilgų pasivaikščiojimų mėgėjams. Kaip ir būdinga,

pateikiant architektūrinį maršrutą virtualioje erdvėje, pirmiausia jie sudeliojami žemėlapyje

eilės tvarka, taip daug patogiau ne tik užsienio turistams, tačiau ir vietiniams gyventojams,

sugalvojusiems susipažinti su Žaliakalnio paveldu.

Remiantis duomenų bazės autc.lt pavyzdžiu pasirinkus kiekvieną objektą atskirai

atsiverčia informatyvi, bet glausta informacija apie kiekvieną architektūros objektą su

fotofiksacija, bei nurodyti informaciniai šaltiniai. Tuo siekiama supažindinti konstruktyviai

supažintdinti interesantus su esama informacija apie šiuos objektus. Maršrutą sudaro štai

šios Žaliakalnio vilos:

40

2 il. Architektūros maršrutas (Maršrutą reiktų sekti pagal raides abėcėlės tvarka)

1. Č. Pacevičiaus mūrinė vila

Adresas: Vydūno al. 59

Architektai: V. Kopylovas

Stiliai: funkcionalizmas/ modernizmas

Metai: 1935 m.

Laikotarpis: Pirmoji Respublika

Ši mūrinė vila statyta 1935 metais architekto Vladimiro Kopylovo priklausė Č.

Pacevičiui. Tai viena pirmųjų vilų, kuri buvo premijuota kaip geriausia metų gyvenamojo

namo pavyzdys. Asketiško, stačiakampio tūrio vila – vienas įdomiausių ir moderniausių

Kaune iš tarpukario likusių šio funkcinio tipo statinių. Tamsi, bet plona karnizo juosta bei

kiek storesni langų apvadai sustiprina aiškių ir paprastų geometrinių formų estetinį ir emocinį

poveikį. Atkreiptinas dėmesys ir į detales: šiam laikotarpiui būdingą langų skaidymą (kuris,

beje, statiniui suteikia vietinio savitumo, nes tradiciškai modernizmas siejamas su plačiais

vitrininiais langais), lauko durų sprendimą. Bene svarbiausias vilos architektūrinis akcentas –

pagrindinis įėjimas, kurio lenktos sienos, dekoruotos keraminėmis plytelėmis, sukuria

tarpukario modernizmui charakteringą atmosferą.76

76

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. [žiūrėta 2013 m. vasario 15 d.] Prieiga per internetą:

http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?id=864

41

2. M. Naujalienės mūrinė vila

Adresas: Vydūno al. 51

Architektai: S. Kudokas

Stiliai: funkcionalizmas/ modernizmas

Metai: 1934 m.

Laikotarpis: Pirmoji Respublika

Šios vilos architektas S. Kudokas - jo projektuotų kotedžų ir vilų architektūra pasi-

žymi ypatingu jautrumu vietovės reljefui ir aplinkai, harmoningu santykiu su jais, glaudžiu

ryšiu su gamta. Namo architektūra nepasibaigia namo sienomis, bet pratęsiama į kiemo erdves

įvairiomis priemonėmis: arkinėmis galerijomis, balkonais, terasomis, išoriniais laiptais,

dažniausiai vedančiais į sodą. Kai kurių statybai skirtų sklypų sudėtingos reljefo sąlygos ne

tik netrukdė projektų įgyvendinimui, tačiau jų dėka išsiskleidė architekto kūrybinė fantazija ir

meistriškumas. Gyvenamųjų namų planai racionalūs ir apgalvoti. Namai statomi iš vidaus,

atsižvelgiant į atskirų patalpų paskirtį ir funkcijas. Todėl planai gana sudėtingi, stengiantis

grupuoti patalpas pagal jų funkcijas, racionaliai išnaudoti erdvę ir sumaniai išdėstytais langais

ją maksimaliai apšviesti. Kaip ir būdinga to meto moderniajai architektūrai — pastatų tūriai

išskaidyti, dinamiški, kuriama jų įvairovė. Tačiau racionalumu pasižyminčioje S. Kudoko

kūryboje formos dažnai išsirutulioja iš patalpų funkcijos arba reljefo ypatybių ir kartu

tarpusavyje meniškai dera. Kudoko projektuotų namų stogai yra dviejų tipų: gana žemi

šlaitiniai su įkomponuotais trikampiais stoglangiais, koks yra ir šios vilos stogas ir visiškai

plokšti, ant kurių įrengtos terasos, laiptinėje tankiai išdėstyti maži langai, savo ritmiškomis

3 il. Vila, Vydūno al. 59 4 il. Vydūno al. 59 Pietrytinis kampas

5 il. Vydūno al. 51

42

eilėmis sudarantys savotišką pastato puošybos elementą.77

Ši vila kompaktiška, dviaukštė,

kotedžams būdingos išorės.

3. A. Jančausko vila/kotedžas

Adresas: Minties rato g. 51

Architektai: J. Varneckis

Stiliai: funkcionalizmas/ modernizmas

Metai: 1935 m.

Laikotarpis: Pirmoji Respublika

Jančausko modernistinis dviejų aukštų kotedžas, kurį kiti šaltiniai įvardina vila

projektuotas tech. J. Varneckio 1935 m. – nedažnai pasitaiko medinėje architektūroje. 1938

m. Kauno miesto tarybos sprendimu taip buvo premijuotas už išraiškingą architektūrą. Namų

savininkams ne tik buvo įteikiamas pagyrimo lapas, bet ir vieneriems metams jie buvo atleisti

nuo mokesčių. Namas 2 aukštų, rąstinis, apkaltas dailylentėmis, stačiakampio plano su

rizalitais iš šonų, keturšlaičiu čerpių stogu. Fasadas simetriškas, langai, neįprastai mediniams

namams, atitraukti į namo kampus. Įėjimas akcentuotas lakoniškų formų veranda su balkonu

virš jos. 78

Kauno apskrities archyve rasta informacijos, kad namo statyboms buvo planuojama

skirti 6000 LTL, viduje krosnis, įrengta kanalizacija.79

Kaip žinoma, Kaunui tapus laikinąja

sostine, ir čia persikėlus svarbiausiems valstybės organams vaizdas jame buvo niūrus.

Mažaaukščiai, daugiausiai mediniai namai, mediniai šaligatviai, negrįstos gatvės. Mūriniai

pastatai Naujamiestyje respektavo rusiškosios estetikos standartus. Mieste nebuvo nei

kanalizacijos, nei vandentiekio. “Vandentiekininkai” statinėmis vandenį atveždavo iš

Nemuno, o kanalizaciją atstojo iškasti grioveliai, dėl ko net Laisvės alėja skleidė specifinį

tvaiką. Kanalizacija Kaune pradėta įvedinėti tik 1924-aisiais, o vandentiekis - 1928-aisiais.80

Todėl statant tarpukario vilas, kanalizacijos ar vandentiekio įvedimas buvo svarbus

argumentas prašant leidimo statyti namą. Šis medinis namas priskirtas dviems kategorijoms:

77

Juškienė R., „ Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune“, [žiūrėta 2013 m. balandžio 2 d.] Prieiga per internetą:

http://archive.minfolit.lt/arch/8001/8466.pdf 78

Archimede, [žiūrėta 2013 m. vasario 20 d.] Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/pastatas/91 79

KAA, F-218, Ap., b-4984 80

In Kamane, [žiūrėta 2013 m. balandžio 15 d.] Prieiga per internetą:

http://www.kamane.lt/layout/set/print/Spaudos-atgarsiai/2007-metai/Vasaris/Architektura/LAIKINOSIOS-

SOSTINES-FENOMENAS

6 il. Vila, Minties rato g. 51

43

vila ir kotedžas, todėl kad www.archimede.lt jis yra priskirtas kotedžams, tačiau Žaliakalnio

apsaugos reglamente, šio namo planas pateiktas kaip vilos.81

4. Teodoro Bruderso vila

Adresas: Minties rato g. 29

Architektai: T. Brudersas

Stiliai: neobarokas

Metai: 1928 m.

Laikotarpis: Pirmoji Respublika

1 aukšto vila su mansarda, statyta 1928 metais priklausė T. Brudersui, kuris taip pat

buvo ir projekto autorius. Namo centrą akcentuoja nedidelė trisienė veranda, su balkonu virš

jos.82

Stogas šlaitinis, raudonų čerpių, stogo kampai palenkti, turi panašumų su vila esančia

Tulpių g. 21. Taip pat išskirti kitos spalvos langų apvadai, apkaltas baltos spalvos

dailylentėmis, kurios komponuojamos su kitos spalvos lentelėmis. Fasada kompozicijai

išskirtinumo suteikia ir skirtingų formų bei dydžių langai. Vila vis dar gyvenama, prižiūrėta,

palei tvorą apsodinta gyvatvorė. Toks apželdinimas būdingas daugeliui tokio tipo pastatų.

81 Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė, Aldona Tatariūnienė, Kauno miesto istorinės dalies

vadinamos Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento II dalis: Reglamento parengiamieji darbai: objekto tyrimas ir

analizė. Kaunas, 2002.; In: Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25 d. ]. Prieiga per internetą:

http://www.kaunas.lt/index.php?273306478 82

In Archimede, [žiūrėta 2013 m. kovo 9 d.] Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/pastatas/92

7 il. Vila, Minties rato g. 29

8 il. Minties rato g. 29

44

5. A. Jokimo vila

Adresas: Minties rato g. 2/ Vydūno al. 17

Architektai: J. Andriūnas

Stiliai: „Tautinis stilius“

Metai: 1925 m.

Laikotarpis: Pirmoji Respublika

Architekto A. Jokimo gyvenamasis namas – vienas unikaliausių XX a. antrojo

dešimtmečio laikinosios sostinės medinių statinių. Įdomu tai, kad pastatas stovi toje vietoje,

kuri yra bemaž vienintelis įgyvendintas fragmentas neretai utopiniu vadinamo ir bene

vienintelio ankstyvojo modernizmo laikotarpio urbanistikos projekto Lietuvoje – Kauno

urbanistinės plėtros plano, kurį danų architektas M. Frandsenas rengė būtent su A. Jokimu.

Vis dėlto, nors savo medine architektūra akivaizdžiai kopijuoja barokinės architektūros

stilistiką, namas yra ne modernistinio, bet vienas iš „tautinio stiliaus“ pavyzdžių. 83

Pagal

kultūros vertybių registrą ši vila turi šias vertingąsias savybes: namas vieno aukšto su

neobarokiniu frontonu ir rizalitu pagrindiniame fasade, kur yra pagrindinis iėjimas ir laiptinė,

stogas - mansardinis. Pirmojo aukšto langai aprėminti, fasadas vertikaliai apkaltas

dailylentėmis. Interjeras – kiekviename aukšte simetriškai išdėstyta po 2 koridorinio

planavimo butus. Namas vilos tipo, ji sklype pasukta įstrižai, dėl to jos išraiškingas siluetas

gerai apžvelgiamas.84

83

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras, [žiūrėta 2013 m. vasario 20 d.] Prieiga per internetą:

http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=921 84

Kultūros vertybių registras, [žiūrėta 2013 kovo 3 d.] Prieiga per internetą:

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32102

11 il. Minties rato g. 2 10 il. Vydūno al. 17

9 il. Vila, Minties r. g.2/Vydūno al.17

45

6. Povilo Brazaičio mūrinė vila

Adresas: Vydūno al. 3

Architektai: A. Gordevičius

Stiliai: neoklasicizmas

Metai: 1925-1927 m.

Laikotarpis: Pirmoji Respublika

Tai viena įspūdingiausių vilų. Fasade tikrai išvengta monotonijos, aiški kolonada

priekiniame fasade su frontonu, kuri iškart išskiria pastatą iš kitų. Langai skirtingų dydžių ir

formų, deja kai kurie jau pakeisti plastikiniais, ne visur išsaugant jų autentišką formą, matyti

kad jie sumažinti. Pastato architektūroje naudojamos lenktos sienos, kurios taip pat puošiamos

kolonomis, virš jos balkonėlis, kuris atrodo tarsi mažytė terasa. Stogo kampai nėra lygūs,

komponuojamos tarsi pakopos, nors ir pats stogas susideda ir kelių pakopų, ryškus karnizas,

mažiau išskirtinių puošybos elementų taikyta rytiniame ir šiauriniame fasaduose. Matyti, jog

šio namo fasade nevengta pompastikos. Ši vila puikus neoklasicizmo pavyzdys.

7. P. Rusecko vila

Adresas: Perkūno al. 11

Architektai: A. Gordevičius

Stiliai: „Tautinis stilius“

Metai: 1928 m.

Laikotarpis: Pirmoji Respublika

12 il. Vila, Vydūno al. 3 Vakarinis kampas

14 il. Vydūno al. 3 Rytinis fasadas 13 il. Vila Vydūno al. 3 Pietinis fasadas

15 il. Vila, Perkūno al. 11

46

Ši vila medinė, jo autorius mėgo istorinių stilių motyvus. Išorėje sienos nutinkuotos

baltai, o tai įdomus sprendimas, nes daugiau tokių vilų pavyzdžių neaptikta. Įgilintas

prieangis su žemyn siaurėjančiais stulpeliais primena portiką, abipus laiptų išdėstytos

dekoratyvinės vazos. Langų apvadai perimti iš etninės architektūros. Namo savininkas Petras

Ruseckas buvo aktyvus visuomenės veikėjas – pradžioje pasižymėjo kaip knygnešys, vėliau

karininkas, vėliau steigiamojo seimo atstovas, vėliau žurnalo „Karys“ redaktorius, mirė

kalejime-lageryje.

8. Bronės Jurgutienės vila

Adresas: K. Petrausko g. 23

Architektai: -

Stiliai: neobarokas

Metai: 1926 m.

Laikotarpis: Tarpukaris

K. Petrausko gatvės 23 numeriu pažymėta vila priskiriama pirmajai – griežčiausiai

saugojamų namų kategorijai. Tai viena įspūdingiausių Žaliakalnio vilų, statyta 1926 metais ir

tarpukariu priklausiusi Bronei Jurgutienei. "Vilos tipo medinius namus statė pasiturintys

savininkai, galėję sau leisti pasistatyti ne tik praktišką, kaip sodybinio tipo namai, bet ir

išvaizdų namą. Matyt, ponia Jurgutienė buvo Lietuvos patriotė – namo stogą puošia bokštelis,

virš jo – vėliavos stiebas. Šalia stiebo stoge palikta uždengta apskrita anga – kad pro ją iškišę

ranką šeimininkai galėtų iškelti vėliavą. Namas atrodo puikiai išsilaikęs. Abejonių kelia namo

išplanavimo funkcionalumas. Įėję pro plačiai atsiveriančias ąžuolines pagrindinio įėjimo

duris, atsiduriama priešais pačiame namo centre esančią laiptinę, iš jos – durys į beveik visus

namo kambarius. Pagal pirminį namo išplanavimą, po virtuvėlę buvo įrengta pirmajame ir

antrajame namo aukštuose. Gali būti jog buvo planuojama atskirtus vilos kambarius nuomoti.

Pirmajame aukšte – holas ir laiptinė į antrąjį aukštą, kuriame išsidėstę kambariai. Be abejonės

namas buvo pagal galimybes restauruotas. Didžiulius langus namo šeimininkai pakeitė stiklo

paketais su mediniais rėmais, išsaugančiais įmantrų autentišką langų skaidymą. Antrasis namo

aukštas tarpukariu iš išorės buvo apkaltas dailylentėmis. Sovietmečiu apgedusios lentelės

uždengtos "diktu" – faneruotomis plokštėmis. Šeimininkai planuoja atkurti pirminį antrojo

aukšto vaizdą – nuimti "diktą" ir kalti dailylentes. Pagrindiniais būsimo interjero akcentais

16 il. Vila, K. Petrausko g. 23

47

turėtų tapti G.Balaišio kruopščiai restauruoti antikvariniai baldai.85

Apibendrintai galima

teigti, kad vieno aukšto su mansarda pastatas yra viloms būdingo asimetriško tūrio, su

trisieniu rizalitu, virš kurio iškeltas varpo formos apskardintas stogelis su smaile vėliavai.

Pietinėje pusėje – veranda, gatvės (vakariniame) fasade - prieangis su profiliuotomis

kolonėlėmis. Virš prieangio būta balkono. Stogas skardos, pamatas – raudonų plytų. Stogo

šlaito lūžis suformuoja plačią pastogę. Fasadai apkalti medinėmis dailylentėmis (cokolyje jos

išdėstytos vertikaliai, su rustų imitacija kampuose, pagrindinėje dalyje - horizontaliai).

Interjere išlikę autentiškų elementų – įstiklintos durys, mediniai laiptai. Kieme – akmenimis

grįstas takas, prieškaryje suformuoti gėlynai. Pagal kultūros vertybių registrą išskiriama ir

daugiau šio pastato vertingųjų tačiau dar verta akcentuoti pastato fasadą ir jo kompoziciją,

autentiškas eksterjero langų ir durų angas, išlikęs autentiškas medžiagiškumas, šiai vilai kaip

ir kitoms miesto viloms būdingas dissimetriškas, lakoniškas fasadas, prieangiu akcentuotas

pagrindinio fasado centras, prieangis su stačiakampėmis profiliuotomis kolonėlėmis, rąstų

sienos apkaltos medinėmis dailylentėmis, išlikęs viloms būdingas apželdinimas.86

Tai viena

puošniausių romantiškos išvaizdos Žaliakalnio vilų. Laužyta stogo forma, bokštelis,

dekoratyvaus skaidymo langų ir durų rėmų piešinys suteikia pastatui neobaroko charakterį.

9. Jokūbo Dagio mūrinė vila

Adresas: Aukštaičių g. 68

Architektai: K. Sienkevičius

Stiliai: funkcionalizmas/ modernizmas

Metai: 1938 m.

Laikotarpis: Pirmoji Respublika

Ši vila mūrinė, dengta čerpių stogu, kurį dar puošia ir trikampiai stogeliai. Viduje 6

kambariai.87

Ji neišsiskiria gausiais dekoro elementais, yra kuklesnė, gana monotoniška,

nepastebėta etninės architektūros elementų, kas būdinga medinėm tarpukario viloms. Namas

priklausė Jokūbui Dagiui, kuris buvo skulptorius. J. Dagio kūrybinis palikimas - apie

tūkstantis skulptūrų, reljefų, bareljefų, daug tapybos darbų, piešinių.

85

„Žaliakalnis – įspūdingų vilų rajonas“, [žiūrėta 2013 m. vasario 20 d.] Prieiga per internetą:

http://kauno.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/zaliakalnis-ispudingu-vilu-rajonas-226669 86

Kultūros vertybių registras [žiūrėta 2013 m. vasario 15 d.] Prieiga per internetą:

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32701 87

KAA, F-218, Ap. 2, b-247

17 il. Vila, Aukštaičių g. 68

48

10. Juozo ir Stasės Geniušų vila

Adresas: Tulpių g. 21

Architektai: J. Indriūnas

Stiliai: neobarokas/ „Tautinis stilius“

Metai: 1927 m.

Laikotarpis: Pirmoji Respublika

Namas pastatytas 1927 metais. Jis priklausė Juozui ir Stasei Geniušams – pianisto

Petro Geniušo seneliams. Vienos šeimos vilą projektavo statybos technikas, Juozas Indriūnas.

Kadangi sklypų ribos buvo teisiškai nesureguliuotos, namą pastatė be Miesto valdybos

leidimo, darbai buvo sustabdyti ir tik 1927 m. pabaigoje gautas projekto patvirtinimas.

Geniušai name apsigyveno dar 1928 m. vasarą. Pirmame aukšte buvo 3 kambariai ir virtuvė,

mansardoje 2 kambariai. 1928 m. rugsėjo mėnesį savininkas gavo leidimą kiemo pusėje

pristatyti laiptų į mansardą priestatą (atskiriamas antras butas), ir statyti medinį ūkinį pastatėlį

su skalbykla. Projektą parengė statybos technikas Jonas Varneckis. Namas turi ir memorialinę

reikšmę: J. Geniušas (1892 – 1948) – pedagogas, dramaturgas tarpukariu buvo kairiųjų

pažiūrų. Parašė straipsnių, nagrinėjo švietimo, auklėjimo teorijos ir praktikos klausimus.

1947-1961 m. name gyveno Eligijaus Lastausko brolis – poetas modernistas, vertėjas ir

teisininkas Adomas Lastas-Lastauskas (1887-1961), slapyvardžiu Adomas Juodasai. Šiam

faktui pažymėti 1970 m. pagrindiniame fasade atidengta memorialinė lenta. Statybos techniko

Indriūno suprojektuota vienos šeimos vilaitė – romantiškos XX a. 3 dešimtmečio

architektūros pavyzdys. Ji pasižymi dinamišku tūriu: pagrindiniame fasade – prieangio ir virš

jo iškelto mezonino iškyša, sudėtingos formos dažyta skarda dengtas stogas, kiemo pusėje –

žemesnis verandos priestatas. Tūrį sukomplikavo laiptų į mansardos butą priestatas bei

mezonino išplėtimas kiemo pusėje. Namo planas artimos kvadratui formos. Patalpos

išdėstytos itin kompaktiškai, pereinamos. Iš prieangio patenkama į nedidelį holą su laiptais į

mansardą, aplinkui – 3 harmoningų proporcijų kambariai, į kiemo pusę atgręžta virtuvė, prie

kurios prišlietas sandėlio ir vonios priestatėlis. Stilistinį vilos išskirtinumą kuria nusklembti

stogų kampai ir palenkti šlaitai, apkalimo lentelių išdėstymas. Šioms stambioms plokštumoms

atliepia smulkesnė detalių geometrija – langų rėmų skaidymas, rombiniai mansardų

švieslangiai, namo kampų, langų apvadai. Namo sienos nestorų rąstų. Sienos, langai, stogas

neremontuoti, išlikę autentiški. Namą supa sodas. Medinis ūkinis trobesys sovietmečiu

18 il. Vila, Tulpių g. 21

49

perstatytas į mūrinį garažą.88

Šiam pastatui internetinėje svetainėje www. archimede.lt

suteiktas autentiškumo statusas, o tai reiškia, kad namas išsaugojęs autentišką pavidalą (tūrį,

sienų ir stogo medžiagas, prieangius, dekoro detales, balkonus).

11. E. Daugvilienės vila

Adresas: Kauko al. 7

Architektai: A. Šatynskis

Stiliai: neoromantizmas

Metai: 1925

Laikotarpis: Pirmoji Respublika

Elžbieta Daugvilienė gimė ir visą laiką gyveno Kaune. Buvo darbščių rankų moteris,

laisvalaikiu užsiimdavo rankdarbiais, ar piešdavo. Kūrė reljevus ir horeljefus savita autorine

technika. 1985 metais prie namo atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1925-1959 kūrė

liaudies meistrė Elžbieta Daugvilienė“. Namo fasade trisienė veranda su balkonu virš jos,

skirtingi langų dydžiai ir formos, sukuria savitą dekorą. Langai apvesti baltais apvadais, ši

namo dalis matyti jog mūrinė. Namo šone prišlieta laiptinė, stogas šlaitinis, raudonos skardos.

Kita namo pusė perdaryta, pakeisti langai apkalta geltonomis dailylentėmis. Joje

autentiškumas išlikęs tik namo išplanavime. Gaila, kad nerestauruota pastato dalis aptverta

aukšta tvora ir palei gatvę apsodinta medžiais, ja negali grožėtis praeiviai.

88

Archimede, [žiūrėta 2012 m. kovo 3 d.] Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/pastatas/152

19 il. Vila, Tulpių g. 21

20 il. Vila, Kauko al. 7

50

12. Prano ir Juzės Urbonų vila

Adresas: Žemaičių g. 20

Architektai: V. Michnevičius

Stiliai: neobarokas

Metai: 1925 m.

Laikotarpis: Pirmoji Respublika

Medinis namas Žemaičių g. 20 Pastatytas 1925-1926 m. pagal žymaus architekto

Vaclovo Michnevičiaus projektą. Priklausė Pranui ir Juzei Urbonams. Tai puošnios

architektūros simetriško plano vila su kupoliniu bokšteliu, kuris būdingas architekto V.

Michnevičiaus statytiems pastatams. Statybos metu savininkas keitė projektą ir namą

paaukštino papildomu aukštu. Rąstinės konstrukcijos pastatas apkaltas dailylentėmis, namo

kampų apkalai, langų rėmai ir sandrikai išskirti tamsesne spalva ir saikingais drožiniais, namo

pastogės taip pat dekoruotos. Pastatą puošia įstiklintos verandos abiejuose objekto galuose.89

Taip pat kultūros vertybių registre išskiriamos dar šios vertingosios savybės: autentiškos

langų ir durų angos, stačiakampiai įvairių langų dydžių apvadai su dekoru. Iš nuotraukų

matyti, kad pastatas gana apleistas, nesirūpinama jo restauracija, kad būtų patrauklesnis

visuomenei, nors toks pastatas, kuris matosi, dar tik kylant į kalną iki jo, galėtų sulaukti ir

daugiau susidomėjimo.

89

Archimedė, [žiūrėta 2013 m. kovo 15 d.] Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/pastatas/85

21 il. Vilos, Kauko al. 7

22 il. Vila, Žemaičių g. 20

51

13. J. Paškevičienės vila

Adresas: Žemaičių g. 97

Savininkė: J. Paškevičienė

Stiliai: Neobarokas/ „Tautinius stilius“

Metai: statybų datos deja nepavyko rasti

Laikotarpis: Pirmoji Respublika

Kaip ir būdinga kitoms Žaliakalnio viloms šio namo fasade vengiama monotonijos.

Tam naudojamos įvairios detalės: nevienodai suskaidyti langai, vienoje dalyje akcentuojami

vertikalūs, kitoje – horizontalūs fasado plokštumą skaidantys elementai. Tūris atskiriamas

paaukštinus vieno iš jų sieną. Gyvenamojo namo dalį dengia neaukštas laužyto kontūro

stogas. Įvairios detalės formuoja dinamišką visumos vaizdą. Namų langai ir portalai apvedami

iškiliais apvadais, dekoratyviniais rėmais, kas būdinga etninei kultūrai. Taip pat pastatą puošia

ir kitos dekoratyvinės detalės, būdingi etniniam stiliui. Pastatas medinis išsiskiria iš kitų vilų

savo fasadu, stogo formų įvairove. Šis objektas tikrai puikiai prižiūrėtas, deja jis neturi

teisinio apsaugos statuso.

25 il. Vila, Žemaičių g. 97

26 il. Vila, Žemaičių g. 97

23 il.Vila, Žemaičių g. 20 Šiaurinė dalis 24 il. Vila, Žemaičių g. 20 Pietinė dalis

52

Šis architektūros maršrutas sudarytas mūsų lietuvišku pavyzdžiu, tačiau panašiu

principu architektūrą pristato ir Rygos miestas, ar Roma dėl savo paprastumo ir aiškumo.

Svarbiausias akcentas rengiant tokio tipo maršrutą yra žemėlapis ir nuotraukos, aprašymai turi

būti trumpi, aiškūs, nes vienu metu daug informacijos nėra įsisavinama. Prisiminus aukščiau

aptartus kitų šalių pavydžius, reikėtų pridėti, kad naudinga būtų, jei tokio pobūdžio

architektūros maršrutai būtų pristatomi ne vien lietuvių kalba, taip būtų sulaukta ir užsienio

turistų dėmesio, taip pat naudinga, kad renkantis architektūros maršrutą, tebūnie ir neilgą,

būtų sudaryta galimybė turistui pačiam susiplanuoti savo laiką, nurodytos galimos maitinimo

įstaigos ar nakvynė. Pažvelgus į architektūrą pristatantį Berlyno internetinį puslapį, ten

pateiktas ir interaktyvus architektūros maršrutas, kuomet objektus galima apžvelgti 3D

formatu. Tai tikrai patrauklus atvejis, norint susipažinti su miesto architektūra neišėjus iš

namų, ar kaip tik pastebėti daugiau detalių, negu juos tik stabtelėjus apžvelgti. Kolkas autc.lt

pateikia tris architektūros maršrutus, du iš jų apima Kauną. Pristatoma sovietinė ir

modernizmo architektūra Kaune, tad šis architektūros maršrutas papildys šia duomenų bazę

aptariant ir medinės Kauno architektūros modernizmo pavyzdžius.

3.4. Kitos Žaliakalnio architektūros paveldo pristatymo

galimybės

Kaip matyti iš kitų valstybių pavyzdžių, architektūros paveldą galima pristatyti ir

daugeliu kitų būdų. Architektūros maršrutai kolkas daugiausia apima kertinius miesto

objektus, kuriuos būtina pamatyti atvykusiam turistui, tačiau pamirštama kita dalis

architektūros, kuri galbūt nėra tokia išraiškinga, tačiau turi savo žavesį ir gali būti patraukli

turistams, tiesiog, kol nebus pasiūlos, nebus paklausos ir atvirkščiai. Didesnis architektūros

maršrutų kiekis sudaro galimybes pasirinkti ir pristato kiekvieno miesto architektūros

įvairovę. Nemažai architektūros maršrutų sudaroma studentų darbuose, tačiau nesiimama

iniciatyva juos panaudoti internetinėje erdvėje, tokiu būdu labiau būtų papildyta architektūros

maršrutų bazė. Lietuvoje jau esama ir kitų internetinių portalų pateikiančių Lietuvos kultūros

paveldo vertybes: www.lietuvosmaršrutai.eu ar atitinakami miestų turizmo informacijos

centrai.

Lietuvosmarsrutai.eu – tai multimedinė Lietuvos turistinių maršrutų prezentacija

sukurta ES struktūrinių fondų paramos lėšomis finansuojamo projekto rėmuose. Prezentacija

sukurta elektroninės svetainės, CD bei DVD formatuose. Tekstinės, foto bei video medžiagos

pagalba išsamiai bei nuosekliai pristatomi 19 Lietuvos turistinių maršrutų. Prezentacija skirta

tiems, kurie nori pažinti bei keliauti po Lietuvą.90

Mano nuomone puslapis tikrai labai

90

Lietuvos maršrutai, [žiūrėta 2013 m. kovo 29 d.] Prieiga per internetą: http://www.lietuvosmarsrutai.eu/

53

patrauklus, spalvingas, vaizdingas, gana informatyvus, apima kone visą lietuvą, nors aišku tik

kertinius dalykus, bet kuo mes galime būti dar patrauklūs užsienio turistams. Pateikiam ir

vaizdinė ir video medžiaga. Puslapis išverstas keliomis kalbomis: gimtoji (lietuvių), anglų ir

vokiečių, tad prieinamas daugeliui. Pateikiamos įvairių miestų panoramos. Centre –

skaitmeninis Lietuvos žemėlapis. Įrankių juostos pagalba informacija jame skirstoma

kategorijomis: maršrutai, video, geriausia ką turime (pasirinkus pristattomos tolimesnės

kategorijos, tai yra viskas, ką esama sukųrę mes patys), turizmo informacijos centrai, objektai

pagal tipus, bendra informacija apie lietuvą.

Kadangi šiame darbe aktualu Kauno miesto pristatymo galimybės internetinėje

erdvėje, taigi bus trumpai apžvlegsiu šio miesto pristatymą šioje internetinėje svetainėje ir

galimą turistinį maršrutą, kiti pateikti maršrutai analogiški. Pairinkus jį, žemėlapyje

apibraukta teritoja yra priartinama. Matomos piktogramos, kurių paaiškinimai yra kairėje.

Nurodytos pagrindinės bažnyčios, muziejai, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, tic‘ai, o

pasirinkus ber kurią piktogramą, šone pateikiama trumpa informacija apie konkretų objektą,

tačiau nėra žemėlapyje smulkesnių geografinių koordinačių, kaip iki norimos vietos nuvykti.

Kaip neigiamas šio puslapio savybes įvardinčiau interaktyvumo nebuvimą, kaip žinoti ar šis

puslapis tarnauja kitiems, ar sulaukia kokio atgarsio, ar naudinga jame pateikiama

informacija. Taip pat yra mažas šio puslapio žinomumas internete. Vienas iš teigiamų

aspektų, tai kad apima visą Lietuvą, yra vaizdingas. Pateikta nemažai video medžiagos, tai

labai idomu ir informatyvu, glaustai pristatomos Lietuvos vertybės. Tačiau turistiniams

maršrutams trūksta aiškumo, daugiau informacijos.

Kalbant apie Kauno miesto turizmo informacijos centrą, galima jį panaudoti ir kaip

dar vieną miestą pristatančių pavyzdžių. Pateikiama visa reikalinga informacija būtina

potencialiam turistui: susisiekimas, maitinimo įstaigos, miesto renginiai miesto įžymybės,

apgyvendinimas ir kitos pramogos. Visgi iš karto galima pastebėti, kad nors puslapis

vaizdingas, tačiau ne interaktyvus. O galėtų būti paimtas pavyzdys kaip internetinio portalo

„Virtualus turistas“. Pristatomas miesto architektūros paveldas pažymėtas ir interaktyviame

žemėlapyje, taip pat turėtų būti suteikta galimybė, ten sudėti paruoštus architektūrinius

maršrutus, nes turistai keliaudami, pirmiausia ieško informacijos apie tam tikrą miestą jo

internetiniame puslapyje. Visgi Kauno turizmo informacijos centras pristato nemažai teminių

ekskursijų šiame puslapyje, tačiau dauguma jų pramoginės, pateikti apibendrinti ekskursijos

aprašymai, be smulkesnės informacijos ir fotofiksacijos.91

Labai svarbu, kad nėra žemėlapio,

ekskursijas reikia iš anksto užsisakyti užpildant internetinę anketą, vėliau vyksta bendravimas

91

Kauno turizmo informacijos centras, [žiūrėta 2013 m. kovo 16 d.] Prieiga per internetą:

http://www.kaunastic.lt/index.php/lt/ekskursijos-kaune/category/67-ekskursijos-kolektyvams.html

54

su centro darbuotojais apie ekskursiją, tikslinama ar ekskursijos įvyks, ar susirinko reikiamas

žmonių skaičius. Pateikiamos ekskursijos apima ne tik Kauną, nes visos jos skirtos

pasivaikščiojimams. Apskritai pusplapyje pristatomos tik kertinės miesto įžymybės, muziejai,

bažnyčios, o juk Kaunas turi ir daugiau kuo didžiuotis bei yra išskirtinis. Kauno medinė

architektūra taip pat turėtų sulaukti turistų dėmėsio.

Apie Kauną esama dar vieno puslapio travel.kaunas.lt. Jame taip pat pateikta aktuali

informacija turistui, tačiau pateikta apskritai vos pora ekskursijų galimybių, be jokių

išsamesnių aprašymų, ar nuotraukų. Apibendrinus pateiktą informaciją, aišku tai, kad

turistams nėra suteikta galimybė susidaryti savo architektūrinį maršrutą, ir gauti visą reikiamą

informaciją apie norimus pamatyti objektus, tam neįdėjus papildomų pastangų. Mažai

atkreiptas dėmėsys ir smulkesnę Kauno architektūrą. Beabejo šie puslapiai vadovaujasi

principais, kad norint pritraukti turistus į miestą, reikia parodyti geriausia ką turime,

aplenkiant ne tokią išraiškingą architektūrą, ar nesutvarkytą parką. Bet tokiu būdu nusisukama

nuo miesto paveldo, net nesistengiama jį atgaivinti ir pateikti patraukliai, kad būtų

sulaukiamas ne ką mažesnis mūsų visuomenės ir užsienio turistų dėmesys.

Europos, ypač Skandinavijos šalyse medine architektūra susirūpinta prieš kelis

dešimtmečius. Tradicinė statyba pripažinta vienu svarbiausių veiksnių aplinkos ir tvarios

kultūros raidai. Bendromis vyriausybės ir visuomenės pastangomis Europos šalyse gaivinami

senieji amatai ir ieškoma būdų, kaip išsaugoti tradicijos tęstinumą. Pagrindinis tvarios

visuomenės raidos siekis yra kultūros įvairovės, individualumo ir savasties išsaugojimas. Jis

neįmanomas be kultūros paveldo pažinimo ir jo integravimo į šiuolaikinę būtį. Tradicinės

architektūros beveik neįmanoma pažinti ir reprezentuoti modernioje ar nuolat kintančioje

šiuolaikinio kaimo aplinkoje. Medinės statybos logika, lietuviškos sodybos dvasia gali būti

eksponuojama ir perteikiama tik atviruose lauko muziejuose. Muziejuje gyvoji statybos

tradicija, senosios dailidystės žinios ir įgūdžiai pirmiausia reikalingi vertingos medinių

pastatų kolekcijai apsaugoti ir gerai būklei palaikyti. Bet dar svarbiau tradicinės statybos

žinias perteikti visuomenei.92

Susidomėjimas medine statyba auga ne tik Europoje, bet ir

Lietuvoje. Medis kiekvienoje šalyje turi skirtingų savybių, todėl net pragmatiškai galvojant,

protinga atsigręžti į vietos tradicijas. Muziejui iškyla svarbus ir atsakingas uždavinys užimti

aktyvią poziciją kuriant medinio kultūros paveldo apsaugos strategiją bei politiką. Šiandien

aktualu ne nykstančių vertybių „sandėliavimas“, o iniciatyvi veikla, panaudojant sukauptą

patirtį, mokslinį potencialą ir išsaugant medinį architektūros paveldą kaip gyvąją tradiciją.

Tam tikslui pasiekti reikia sukurti medinio architektūros paveldo tyrimų ir fiksavimo

92

[žiūrėta 2012 m. kovo 17 d.] Prieiga per internetą: http://www.museums.lt/Zurnalas/2004-

4/restauratoriai_bertasiute.htm

55

metodiką, susisteminti archyvuose esančią medžiagą, pateikti ją visuomenei priimtina forma.

Muziejus galėtų tapti žinių oaze, kur bet kokio amžiaus ir skirtingų interesų lankytojai rastų

įdomios ir jiems aktualios informacijos.

Kaip matyti, architektūros muziejų kūrimas, siekiant išsaugoti medinį kultūros

paveldą yra labai svarbu ir naudinga. Tokiu pavyzdžiu jau yra pasekęs Vladimiro – Suzdalės

medinės architektūros muziejus Rusijoje. Tokį pavyzdį turime ir Lietuvoje – Rumšiškės.

Tačiau, norint sulaukti didesnio visuomenės ar užsienio turistų susidomėjimo reikėtų, kad

muziejai būtų interaktyvūs, jų surinkta informacija pasiekiama internetu. Internetas suteikia

galimybę pamatyti panoraminius vaizdus tam tikroje vietovėje. Tokią galimybę jau turime per

„google view“, kadangi Žaliakalnio architektūros paveldas telkiasi vienoje miesto dalyje, tad

tai jau savaime yra tam tikras muziejus. Sudarius virtualų muziejų, būtų galima sudaryti

virtualius turus, kurie suteiktų galimybę apžvelgti ir pastato interjerą, jei buvo vykdomi

restauracijos darbus archyvinę medžiagą, organizuoti edukacines programas vaikams.

Architektūros muziejus Rumšiškėse yra gana puikus pavyzdys medinės architektūros ir

senosios lietuvių gyvensenos išsaugojimo, tačiau jam trūksta interaktyvumo. Muziejus vykdo

aktyvią visuomeninę veiklą, rengia edukacines programas, virtualias parodas, daroma viskas,

kad etninė lietuvių kultūra išliktų ir būtų nepamiršta.93

tačiau miestų architektūra taip pat turi

savitą išskirtinę architektūrą ir ją būtina saugoti, atkreipti kuo didesnį dėmesį į paveldo

išsaugojimo problematiką ir spręsti iškilusias problemas. Taigi miestų architektūros muziejų

kūrimas gali būti puiki ateities perspektyva.

Kitas įdomus būdas kaip ir būdinga kitoms valstybėms, galėtų būti sukurta forumo

sistema, kada būtų galima dalintis patirtais įspūdžiais. Beje, tam tikras forumas jau yra -

miestai.net, tačiau informacija nėra labai patikima, nes trūksta šių internetinių portalų

administravimo. Pateikiama daug įvairios informacijos, bet ji nėra konstruktyvi. Kaip dar

vieną minusą galima įvardinti tai, kad visa informacija pateikiama lietuvių kalba, taigi

apskritai sunkiau sulaukti užsienio turistų dėmesio. Grįžtant prie forumo, viskas jame pateikta

forumo principu, tačiau trūksta mokslinio pagrįstumo, pateikta nemažai nuotraukų, tačiau taip

pat viskas lietuvių kalba, nėra žemėlapių, informacija pateikiama laisva forma, o tai suteikia

neprofesionalaus, nepatikimo puslapio įvaizdį.

Galimybė pristatyti architektūros objektus 3D formatu taip pat turėtų būti

apsvarstyta, tai bus aktualu tolimesnėje ateityje, o gal net ir dabar juk esamą paveldą jau dabar

reikėtų užfiksuoti. Visgi šis architektūros paveldo pristatymo būdas internete šiomis dienomis

galbūt ir nėra labai aktualus, nes analizuojami objektai yra beveik išsaugoję savo

93

Lietuvos liaudies buities muziejus, [žiūrėta 2013 m. balandžio 1 d.] Prieiga per internetą:

http://www.llbm.lt/lt/apie_mus/muziejus/

56

autentiškumą ir nėra reikalingas neesamoms detalėms atkurti, nors gali pagelbėti daryti

įvairias hipotezes, kurios nepakenktų objektui. 3D vilų formatas galėtų padėti analizuoti

erdvės, spalvos, tekstūros medžiagų aspektus ir jų svarbą išsamiau. Technologijų pagalba

lengva analizuoti įvairias fizines pastato savybes ir daryti hipotezes, nes tai tiesiogiai

neįtakoja orginalaus pastato, todėl galimi įvairūs variantai. Šios technologijos pasitarnautų

vilų savininkams, siekiant jas išsaugoti. Kaip ir kituose užsienio pavyzdžiuose galimas

Žaliakalnio vilų atkūrimas ir filmuose, aišku jei tokie būtų kuriami, manau tai taip pat

sulauktų didesnio visuomenės susidomėjimo. 3D vaizdo sukūrimas išsamiau supažindintų su

pastatų interjeru, susidarytų aiškesnis vaizdas turistui, nes aprašymai ne visada tokią galimybę

suteikia. O juk ir aplankius šiuos objektus į vidų nelabai ir užeisi. Beje ateityje tai galėtų

padėti atkurti jau nebeesamas detales.

Virtualios parodos, taip pat vienas iš būdų pristatyti kultūros paveldą Lietuvoje.

Tokiu pavyzdžiu jau pasekė ir Lietuvos archyvai. Juose pristatomos teminės virtualios

parodos, susijusios su lietuvos kultūra. Jau gyvuoja architektūrą apimančios parodos

pavadinimais: „Pasivaiksčiojimas po Vilniaus senamiestį“ ir „Lietuvos miestų

senamiesčiai“.94

Parodose sudėti archyviniai dokumentai, žemėlapiai, miestų planai, su

trumpais aprašymais. Deja parodos tik lietuvių kalba, todėl sunku būtų sulaukti kitų valstybių

dėmesio. Visgi tai puiki iniciatyva, siekiant populiarinti archyvuose esančią informaciją, kuri

tikrai ne kiekvienam pasiekiama. Beto, tokiu pavidalu dokumentai išliks daug ilgesnį laiką.

Apibendrinus pateiktą informaciją, matyti, kad architektūros paveldo pristatymo

būdų yra labai daug, kurie jau taikomi ir Lietuvoje. Tačiau kūrybai dar palikta labai daug

vietos, ir kiekviena nauja iniciatyva architektūros paveldo pristatymui skaitmeninėje erdvėje,

gali užtikrinti architektūros paveldo sklaidą, išsaugojimą ateities kartoms, sulaukti didesnio

visuomenės ir užsienio turistų susidomėjimo.

94

In Archyvai.lt [žiūrėta 2013 m. kovo 30 d.] Prieiga per internetą: http://new.archyvai.lt/lt/visosparodos.html

57

IŠVADOS

1. Kultūros paveldą internetinėje erdvėje galima pristatyti įvairiais būdais:

virtualūs muziejai;

architektūros maršrutai,

miestų internetinai puslapiai, blog‘ai;

3D objektų atkūrimas;

virtualios parodos;

duomenų bazės;

Besidominčiam architektūros paveldu, ar užsienio turistui svarbus puslapio

informatyvumas, interaktyvumas, patikimumas, vizualumas. Informacija turi būti

konstruktyvi, jos pateikiama ne per daug. Interaktyvumas tokio pobūdžio puslapiams svarbus,

nes siekiama, kad lankytojas ne tik galėtų susipažinti su pateikta medžiaga, tačiau ir pats

prisidėtų prie jos kūrimo. Tai padeda suburti virtualioje erdvėje bendruomenę, kuri neabejinga

architektūros paveldui. Svarbu ir vizualumas, kuris pritraukią prie šito jau spėjusią įprasti

visuomenę. Tai padeda geriau atskleisti paveldo problemas. Pats iš savęs puslapis taip pat turi

būti vaizdingas, ne tik objektų nuotraukų gausa, tačiau ir savo išvaizda. Kuriant tokius

internetinius puslapius dažnai prisideda savivaldybės ar tiesiog atsiranda pavienių iniciatorių,

kurie neabejingi nykstančiam architektūros paveldui. Kiekviena valstybė ar miestas randa

skirtingus būdus, kad atkreiptų kuo didesnį dėmesį į savo šalies paveldą. Nebijojimas

pristatyti architektūros paveldą skirtingais būdais, padeda visapusiškiau susipažinti su

architektūros paveldu.

2. Architektūros paveldo skaitmenizavimas yra reikalingas ir Lietuvai. Sekant užsienio

valstybių pavyzdžiais sukurtos kelios duomenų bazės:

Kultūros paveldo departamento;

Kultūros vertybių registras;

Lietuvos dvarų duomenų bazė;

Virtuali elektroninio paveldo sistema;

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras;

Archimede;

Didelio popularumo sulaukė duomenų bazė autc.lt. Svetainė skirta kultūros paveldo

specialistams, naudotojams ir savininkams, akademinei ir plačiajai visuomenei. Taip pat ir

Kauno medinį architektūros paveldą pristatanti duomenų bazė archimede.lt, kuri sulaukia

nemažai dėmesio. Visgi Lietuvos pavyzdžiui trūksta įvairovės, kurios galima pasisemti iš kitų

58

šalių. Tai virtualus architektūros objektų pristatymas, neišlikusių detalių atkūrimas ir

pateikimas internetiniuose puslapiuose, nes daugiausia dabar pateiktos fotofiksacijos.

Visuomenę galima pritraukti ir kuriant architektūros parkus, muziejus ir jų medžiagą

suskaitmeninant, kad būtų prieinama visiems besidomintiems ar pateiktos įvairių

architektūros maršrutų galimybės. Internetiniuose puslapiuose nemažai dėmesio turėtų būti

skirta informatyvumui, interaktyvumui, dalijimasis informacija yra būtinybė, siekiant

didesnio visuomenės susidomėjimo.

3. Žaliakalnis yra viena gražiausių Kauno miesto dalių. Jis išskirtinis savo filotopine,

ekonomine, architektūrine ir istorine vertėmis. Aptariant Žaliakalnio architektūros

paveldo pristatymo galimybes, daugiausia dėmesio skirta architektūros maršrutui,

pristatančiam tik vieną objektų grupę – vilas. Taip galima pristatyti ir kitas objektų

grupes esančias Žaliakalnyje ar kituose miesto rajonuose. Pristatant Kauno

architektūros paveldą pasigendama architektūrinių maršrutų. Kauno miestui pristatyti

sudaryti vos pora architektūros maršrutų, pristatantys skirtingus architektūros etapus.

Tačiau studentų darbuose esama ir daugiau architektūros maršrutų, iš kurių atrinkus

informaciją būtų galima taip pat sudaryti interaktyvius maršrutus taip papildant Kauno

miesto maršrutų bazę. Be abejonės yra nemažai ir kitų internetinių puslapių, kuriuose

gausu informacijos apie lankytinas vietas, bet tai daugiau skirta pramoginėms

ekskursijoms, kurios taip pat reikalingos, tačiau nepateikia mažiau lankytinų objektų,

kurie atrodo ne taip patraukliai, ir taip nusisukama nuo egzistuojančių kultūros paveldo

saugojimo problemų. Architektūros paveldui skirtos ekskursijos yra reikalingos norint

atkreipti dėmesį į Kauno architektūros individualumą, sulaukti aktyvesnio turistų

dėmesio. Nors kaip matyti iš užsienio valstybių pavyzdžių yra ir kitų architektūros

paveldo populiarinimo būdų, kurie radę savo auditoriją gali užtikrinti aktyvesnį

nykstančios architektūros išsaugojimą: architektūros muziejai, virtualios parodos,

trimatis objektų pristatymas, miestų blog‘ai ir kt, kurie gali padėti užtikrinti ilgesnį

kultūros paveldo gyvavimą.

59

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

ŠALTINIAI:

Nepublikuoti šaltiniai:

1. KAA, F-218, Ap. 2, b-247

2. KAA, F-218, Ap.2, b-4984

3. KAA, F-218, Ap.2, b-4968

4. KAA, F-218, Ap.2, b-4984

5. KAA, F-218, Ap.2, b-3052

Publikuoti šaltiniai:

6. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė. Kauno miesto istorinės dalies

vadinamos Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento I dalies: Istorinių – archyvinių

tyrimų apibendrinimas, Kaunas, 2002.; In: Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013

m. vasario 25d. ]. Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?273306478

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė, Aldona Tatariūnienė, Kauno miesto

istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento II dalis:

Reglamento parengiamieji darbai: objekto tyrimas ir analizė. Kaunas, 2002.; In:

Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per internetą:

http://www.kaunas.lt/index.php?273306478

Nijolė Lukšionytė - Tolvaišienė., Butkevičienė J., Šilinytė K. Kauno miesto istorinės

dalies vadinamos Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento III dalis: Žaliakalnio

teritorijos (U 31) kultūrinė vertė, tvarkymo, priežiūros ir naudojimo sąlygos. Kaunas,

2002. In: Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per

internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?273306478

LITERATŪRA:

7. Almagro A., Preserving the Architectural Heritage of al-Andalus. From Restoration

to Virtual Reconstruction, 2007 m. [žiūrėta 2013 m. sausio 10 d.] Prieiga per

internetą: http://digital.csic.es/bitstream/10261/31687/1/2007PreservingHeritage.pdf

8. Amorim A. L., Documenting architectural heritage in Bahia – Brazil, using digital

technologies, 2007 m. [žiūrėta 2012 m. gruodžio 10 d.] Prieiga per internetą:

http://www.isprs.org/proceedings/XXXVI/5-C53/papers/FP013.pdf

9. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras [žiūrėta 2012 m. spalio 17 d.]. Prieiga per

internetą: http://www.autc.lt/public/Home.aspx

60

10. Sightseeing Barcelona, [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 20 d.] Prieiga per internetą:

http://www.barcelonaconnect.com/sightseeing-barcelona-attractions

11. Bliūdžiuvienė N., Standartizacija: samprata ir rezultatai, 2008 m. [žiūrėta 2012 m.

lapkričio 8 d.] Prieiga per internetą:

http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/51/192-211.pdf

12. Buildings of Ireland, [žiūrėta 2012 m. gruodžio 2 d.] Prieiga per internetą:

http://www.buildingsofireland.ie/PlacesToSee/

13. Cardellini E., The virtual museum of architecture, [žiūrėta 2013 m. balandžio 11 d.]

Prieiga per internetą:

http://www.archimuse.com/publishing/ichim01_vol2/cardellini.pdf

14. Z. Durana, A. Garagon Dogru, G. Toz, Cultural heritage preservation using internet-

enabled gis, [žiūrėta 2013 kovo 8 d.] Prieiga per internetą:

http://cipa.icomos.org/fileadmin/template/doc/antalya/38.pdf

15. Empire State Building [žiūrėta 2012 m. spalio 15 d. ] Prieiga per internetą:

http://www.esbnyc.com/esb_story_movies.asp

16. English-heritage, [žiūrėta 2013 m. sausio 20 d.] Prieiga per

internetą:http://www.english-heritage.org.uk/

17. Europeana: pažinkime kultūrą. In: Europeana [žiūrėta 2012 m. spalio 23 d.]. Prieiga

per internetą: http://www.europeana.org/portal/aboutus.html

18. Fiona Cameron and Sarah Kenderdine, Theorizing Digital Cultural Heritage,

Londonas, 2007 metai

19. Freeman Tilden, Interpretating our heritage

20. Gaudi Museum [žiūrėta lapkričio 5 d.] Prieiga per internetą:

http://www.casamuseugaudi.org/cm-eng/docs_instit/vvpano.php

21. Glosienė A. ir Manžuch Z., Skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros paveldo valdymo

strategijos atminties institucijose [žiūrėta 2012 spalio 15 d.] Prieiga per internetą:

http://www.epaveldas.lt/vbspi/content/docs/publications/2.pdf

22. Sidnėjaus operos rūmai, [žiūrėta 2013 m. spalio 12 d.] Prieiga per internetą:

http://metskaitlius.blogspot.com/2010/10/sidnejaus-operos-rumai.html

23. Simple search on the date [žiūrėta 2012 m. spalio 20 d] Prieiga per internetą:

http://www.archi.fr/UIA/rechercheDate.php?langue=en&date1=1900&date2=1910&b

utton2=Search

24. About the museum of architecture [žiūrėta 2012 lapkričio 5 d.] Prieiga per internetą:

http://www.archmuseum.org/About/

61

25. Eesti Arhitektuurimuuseum, [žiūrėta 2012 m. lapkričio 15 d.] Prieiga per internetą:

http://www.arhitektuurimuuseum.ee/eam/english/index.htm

26. Bertašiūtė Rasa, Medinė architektūra: išsaugojimo ir plėtros galimybės [žiūrėta 2012

m. kovo 17 d.]Prieiga per internetą: http://www.museums.lt/Zurnalas/2004-

4/restauratoriai_bertasiute.htm

27. In: Archimede, [žiūrėta 2012 m. kovo 3 d.] Prieiga per internetą:

http://www.archimede.lt/pastatas/152

28. In: Archimede, [žiūrėta 2013 m. kovo 15 d.] Prieiga per internetą:

http://www.archimede.lt/pastatas/85

29. In: Archimede, [žiūrėta 2013 m. vasario 20 d.] Prieiga per internetą:

http://www.archimede.lt/pastatas/91

30. In: Archyvai.lt [žiūrėta 2013 m. kovo 30 d.] Prieiga per internetą:

http://new.archyvai.lt/lt/visosparodos.html

31. Berlin.Arounder [žiūrėta 2012m. Lapkričio 30 d.] Prieiga per internetą:

http://berlin.arounder.com/en/city-tour/kaiser-wilhelm-gedachtnis-church-di-sera.html

32. E-architect [žiūrėta lapkričio 6 d.] Prieiga per internetą: http://www.e-

architect.co.uk/architecture_walking_tours.htm

33. Epaveldas [žiūrėta 2012 gruodžio 1 d. ] Prieiga per internetą:

http://www.epaveldas.lt/web/guest/home

34. Sagrada Familia, In: Sagrada Familia [žiūrėta spalio 15 d. ] Prieiga per internetą:

http://www.sagradafamilia.cat/sf-eng/?lang=0

35. In: UNESCO, [žiūrėta 2012 m. spalio 10 d.] Prieiga per internetą:

http://www.unesco.org/new/en/unesco/about-us/

36. Virtualriga [žiūrėta lapkričio 23 d.] Prieiga per internetą:

http://www.virtualriga.com/architecture/

37. White House [žiūrėta lapkričio 4 d. ] Prieiga per internetą:

http://www.whitehouse.gov/about/inside-white-house/interactive-tour

38. In: Archimede [žiūrėta 2013 m. kovo 15 d.] Prieiga per interntą

http://www.archimede.lt/node/67

39. Yehuda E. Kalay, Thomas Kvan &Janice Affleck, New media and cultural heritage,

2008 metai

40. Juškienė R., Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune, [žiūrėta 2013 m. balandžio 2 d.]

Prieiga per internetą: http://archive.minfolit.lt/arch/8001/8466.pdf

62

41. Kauno turizmo informacijos centras, [žiūrėta 2013 m. kovo 16 d.] Prieiga per

internetą: http://www.kaunastic.lt/index.php/lt/ekskursijos-kaune/category/67-

ekskursijos-kolektyvams.html

42. Kizhi Museum [žiūrėta 2012 m. lapkričio 2 d.] Prieiga per internetą:

<http://kizhi.karelia.ru/architecture/en/>

43. Kultūros paveldo departamentas [žiūrėta 2012 m. spalio 10 d.] Prieiga per internetą: <

http://www.kpd.lt/ >

44. Kultūros vertybių registras [žiūrėta 2012 m. spalio 10 d]. Prieiga per internetą:

http://kvr.kpd.lt/heritage/

45. Laužikas R., Kultūros paveldo skaitmeninimo ABC...DEFG..., Vilnius, 2009 m.

[žiūrėta 2012 m. lapkričio 6 d.] Prieiga per internetą: http://www.emuziejai.lt/wp-

content/uploads/2013/02/Skaitmeninimo_ABC_Rimvydas_Lauzikas.pdf

46. Laužikas R., Skaitmeninių duomenų saugojimas muziejuose, [žiūrėta 2012 m. spalio 4

d.] Prieiga per internetą:

http://www.museums.lt/ateitis/images/Kurkime_ateities_muz_leidinys/leidinys_37_42

.pdf

47. Lietuvos dvarų duomenų bazė [žiūrėta 2012m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.heritage.lt/dvarai/apie_projekta.php

48. Lietuvos liaudies buities muziejus, [žiūrėta 2013 m. balandžio 1 d.] Prieiga per

internetą: http://www.llbm.lt/lt/apie_mus/muziejus/

49. Lietuvos maršrutai, [žiūrėta 2013 m. kovo 29 d.] Prieiga per internetą:

http://www.lietuvosmarsrutai.eu/

50. Lukšionytė – Tolvaišienė Nijolė, Wooden architecture in cities: opportunities for

preserving/ Miestų medinės architektūros išsaugojimo galimybės. In: THE FREE

LIBRARY [žiūrėta 2013 m. kovo 20 d.] Prieiga per internetą:

http://www.thefreelibrary.com/Wooden+architecture+in+cities%3A+opportunities+fo

r+preserving%2FMiestu...-a0266942788

51. Niamh Moore ir Yvonne Whelan, Heritage, Memory and the Politics of Identity New

Perspectives on the Cultural Landscape“, 2007 metai

52. Lukšionytė – Tolvaišienė Nijolė. Kauno Žaliakalnio reglamentas ir tvarios raidos

nuostatos. [žiūrėta 2013 m. vasario 20 d.] Prieiga per internetą:

http://archive.minfolit.lt/arch/501/872.pdf

53. Paveldo apsauga kultūros politikos akiratyje, [žiūrėta 2013 m. kovo 15 d.] Prieiga per

internetą:http://www.kamane.lt/layout/set/print/Naujienos/2008metai/Balandis/Kita/P

AVELDO-APSAUGA-KULTUROS-POLITIKOS-AKIRATYJE

63

54. Skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros paveldo valdymo strategijos institucijose Prieiga

per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/content/docs/publications/2.pdf

55. The museum of wooden architecture and peasants‘ life. In: Vladimir-Suzdal Museum-

Reserve, [žiūrėta 2012 m. lapkričio 2 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.museum.vladimir.ru/eng/towns/suzdal/mdz_e?menu=mdz>

56. Urbanistikos ir architektūros paveldo apsauga. In: Kultūros paveldo departamentas

[žiūrėta 2012 m. Spalio10 d]. Prieiga per internetą: < http://www.kpd.lt/lt/node/170 >

57. Varnienė R., Virtuali skaitmeninio paveldo sistema – atminties institucijų sąveikos

pagrindas [žiūrėta 2012 m. spalio 20 d.] Prieiga per internetą:

http://senas.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/RVarnieneGDaugiala_Virtuali_ska

itmeninio_paveldo_sistema2008101492515.pdf

58. Virtual kyoto: visualization of historical city with 4dgis, virtual reality and web

technologies [žiūrėta 2013 sausio 20 d.] Prieiga per internetą:

http://www.isprs.org/proceedings/XXXVII/congress/5_pdf/169.pdf

59. Virtualtourist [žiūrėta lapkričio 7 d.] Prieiga per internetą:

http://www.virtualtourist.com

60. World Heritage. In: UNESCO [Žiūrėta 2012 m. Lapkričio 14 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.unesco.org/new/en/culture/themes/

61. Zinaida Manžuch, Atminties institucijos: saugyklos, teatrai, lobynai ar duomenų

bazės?[žiūrėta 2012 m. spalio 12 d.], Prieiga per internetą:

http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/51/126-147.pdf

62. Žaliakalnis – įspūdingų vilų rajonas, [žiūrėta 2013 m. vasario 20 d.] Prieiga per

internetą: http://kauno.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/zaliakalnis-ispudingu-

vilu-rajonas-226669

64

ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS

1. Kauno seniūnijų žemėlapis: http://maps.kaunas.lt/gis/seniunijos/

2. V. Jankauskaitė. Žemėlapis/architektūros maršrutas

3. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al. 59

4. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al. 59 pietrytinis fasadas

5. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al. 51

6. V. Jankauskaitė. Vilos Minties rato g. 51

7. V. Jankauskaitė. Vilos Minties rato g. 29

8. V. Jankauskaitė. Vilos Minties rato g. 29

9. V. Jankauskaitė. Vilos Minties rato g. 2/ Vydūno al. 17

10. V. Jankauskaitė. Vilos Minties rato g. 2

11. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al. 17

12. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al. 3 vakarinis fasadas

13. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al. 3 pietinis fasadas

14. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al.3 rytinis fasadas

15. V. Jankauskaitė. Vilos Perkūno al. 11

16. V. Jankauskaitė. Vilos K. Petrausko g. 23

17. V. Jankauskaitė. Vilos Aukštaičių g. 68

18. V. Jankauskaitė. Vilos Tulpių g. 21

19. V. Jankauskaitė. Vilos Tulpų g. 21

20. V. Jankauskaitė. Vilos Kauko al. 7

21. Archimede, Vilos Kauko al. 7

22. V. Jankauskaitė. Vilos Žemaičių g. 20

23. V. Jankauskaitė. Vilos Žemaičių g. 20 šiaurinis fasadas

24. V. Jankauskaitė. Vilos Žemaičių g. 20 pietinis fasadas

25. V. Jankauskaitė. Vilos Žemaičių g. 97

26. V. Jankauskaitė. Vilos Žemaičių g. 97