ii skyrius. ŽemdirbystĖ ir augalininkystĖ2)tomas/93(2)_65_89.pdf · didžiausias degalų...

II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ IR AUGALININKYSTĖ

ISSN 1392-3196 Žemdirbystė. Mokslo darbai, t. 93, Nr. 2 (2006), p. 65-89 UDK 633.11:631.51:631.816

EKONOMINIS IR ENERGETINIS ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ DERLIAUS IR KOKYBĖS ĮVERTINIMAS SKIRTINGOSE ŽEMDIRBYSTĖS SISTEMOSE Dalia FEIZIENĖ, Virginijus FEIZA, Roma SEMAŠKIENĖ, Gražina KADŽIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas El. p. [email protected]

Santrauka Lietuvos žemdirbystės institute buvo vykdomas mokslinis tyrimas, kurio tikslas –

įvertinti žieminių kviečių, auginamų giliau karbonatingame, sekliai glėjiškame rudžemyje pagal skirtingas žemės dirbimo - tręšimo - fungicidų naudojimo sistemas, pagrindinės ir šalutinės produkcijos faktinį derlių bei apykaitos energijos kiekį, pateikti tų sistemų ekonominį įvertinimą.

Tradicinio žemės dirbimo sistemoje (gilus arimas + priešsėjinis kultivavimas) kulta 7,53 t ha-1, t.y. vidutiniškai 0,90 t ha-1, arba 14 % daugiau nei supaprastinto (seklus arimas + priešsėjinis kultivavimas) žemės dirbimo sistemoje bei 0,77 t ha-1, arba 11 % daugiau, nei taikant tiesioginę sėją.

Nuo vidutinių (N160P20K50) ir padidintų (N205P30K74) mineralinių NPK trąšų normų tradicinio žemės dirbimo sistemoje derlius padidėjo atitinkamai 53 ir 62 %, supaprastinto dirbimo sistemoje – 36 ir 50 % bei sėjant tiesiogiai į ražieną – 72 ir 80 %, palyginus su visai netręštais kviečiais.

Nupurškus fungicidais žieminių kviečių derlius padidėjo vidutiniškai 18 %, paly-ginus su jų nenaudojimo atveju.

Dėl nepalankių (lietingų) meteorologinių sąlygų kviečių brandos metu grūduose sumažėjo glitimo kiekis. Dėl to nei vienoje tirtoje sistemoje grūdų kokybės kategorija neviršijo 2 klasės.

Taikant tradicinį žemės dirbimą, išlaidų didinimas per 1700 Lt ha-1 ekonomiškai buvo nenaudingas. Taikant supaprastintą žemės dirbimą bei sėjant tiesiogiai, ekonomiškai nebuvo naudingas išlaidų didinimas daugiau nei 1600 Lt ha-1.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai kviečiai, žemės dirbimas, tręšimas, fungicidai, rentabilumas.

Įvadas Lietuvai įstojus į ES, mūsų žemdirbiai turi konkuruoti su žymiai senesnes

ūkininkavimo tradicijas turinčiais ir didesnę paramą gaunančiais ES senbuviais ūkininkais. Per paskutinius metus šalyje gerokai pabrango energetiniai ištekliai –

65

kuras, trąšos ir pesticidai. Dėl to išlaidos gamybai neišvengiamai didėja. Esant tokioms ūkininkavimo sąlygoms, ypač aktuali tampa tausojančių žemės dirbimo sistemų taikymo praktikoje galimybė, tikintis ekonominės naudos.

2004 m. apie 15 000 ha Lietuvos dirvų buvo neariamos. Jose taikytos įvairios tausojančios žemės dirbimo sistemos. Vieni iš dažniausiai minimų kriterijų, kuriuos pažymi praktikoje taikantys bearimę žemės dirbimo sistemą šalies žem-dirbiai, yra tai, kad minimalaus žemės dirbimo taikymas padidina darbų atlikimo spartą, sutaupo laiko bei degalų.

Kaip teigia V. Kučinskas ir A. Dravininkas (LŽŪU ŽŪII), „nulinio” (sėjant tiesiai į ražienas) dirvos ruošimo technologija leidžia sutaupyti apie 200-300 Lt ha-1, o supaprastinto dirvos dirbimo technologijos įdiegimas sumažina išlaidas apie 150 Lt ha-1 /www.laei.lt/prz/vk.pdf/. Minėtų autorių teigimu, potencialaus taikymo apimtys „nulinio” dirvos dirbimo Lietuvoje būtų apie 15 %, (t.y. apie 380 000 ha). Tokiu atveju dyzelino ekonomija šalyje būtų 9 006 t, o ekonomija nuo sąnaudų žemės ūkyje sudarytų 5,6 %. Minimalus dirvos dirbimas (be arimo, sudėtinis pavir-šinio įdirbimo, sėjos ir lokalaus trąšų įterpimo agregatas) potencialiai galėtų būti taikomas 640 000 ha plote ir tai sudarytų 25 % visų dirbamų plotų. Ši sistema leistų sutaupyti 132 488 t dyzelino, o ekonomija nuo sąnaudų žemės ūkyje sudarytų 8,3 %.

Taigi, erdvinis potencialas modernioms žemės dirbimo technologijoms plisti Lietuvoje būtų gan didelis, o ekonominė nauda taip pat būtų nemaža. Vis dėlto atskiros žemės dirbimo sistemos pritaikomumą gamyboje nulems galutinis rezul-tatas – išauginamos produkcijos rentabilumas ir pelningumas. O to pagrindas bus pakankamai didelis žemės ūkio augalų derlius. Nepaisant to, kad teoriniai apskai-čiavimai vienos ar kitos žemės dirbimo sistemos taikymo atveju ir „pranašauja” pelną, tačiau yra būtinas mokslinis tokios sistemos įvertinimas.

Tam, kad produkcija būtų konkurencinga, ji turi būti ne tik pigiai užauginta, bet ir geros kokybės. Lietuvos žemdirbystės institute atliekami fitopatologiniai tyrimai leidžia teigti, kad neretai bearimis žemės dirbimas yra padidėjusio augalų ligotumo priežastis.

Pasaulio kviečių rinkoje dominuoja JAV, Europos Sąjunga, Kanada, Australija bei Argentina. Jos kasmet eksportuoja per 90 % visų eksportuojamų pasaulio kviečių /Magyla ir kt., 2001; www.fao.org/. Lietuvoje auginamos abi kviečių formos, bet didžiąją jų dalį sudaro žieminiai. 1991-2000 metais žieminiai kviečiai krašte sudarė vidutiniškai 21,6-28,9 % visų javų ploto, o vidutinis der-lingumas svyravo 1,76-3,09 t ha-1 kasmet didėjančia kryptimi /Magyla ir kt., 2001/. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais žieminių kviečių pasėta 447,9 tūkst. ha, kas sudarė 34,9 % visų javų ir 89,8 % visų kviečių ploto, o vidutinis žieminių kviečių derlingumas siekė 4,1 t ha-1 /Žemės ūkio augalų ..., 2004/. Tokiam derlingumo didėjimui didelės įtakos turėjo intensyvių auginimo technologijų įdie-gimas. Tačiau palyginus su tokiomis šalimis, kaip Danija, Švedija ar Vokietija, kuriose vidutiniškai išaugina per 6-7 t ha-1 kviečių grūdų – Lietuva dar atsilieka.

Daugelio užsienio tyrėjų teigimu, žemės dirbimo minimalizavimas ar tie-sioginės sėjos taikymas sumažina išlaidas kurui, darbui, žemės ūkio mašinų remon-tui bei jų nusidėvėjimo (nuvertėjimo) išlaidas /Harman ir kt., 1996; Ribera ir kt.,

66

http://www.laei.lt/prz/vk.pdf

2004/. Užsienio tyrėjai nustatė, kad geriausi degalų sunaudojimo ir žemės dirbimo efektyvumo rezultatai gauti taikant tiesioginę sėją (atitinkamai 8,9 l ha-1 ir 1,25 ha h-1), o didžiausias degalų sunaudojimas ir mažiausias žemės dirbimo efektyvumas (atitinkamai 58,4 l ha-1 ir 0,27 ha h-1) – žemę dirbant tradiciškai /Yalcin ir kt., 2005/. Kiti tyrimai parodė, kad didžiausiais derlius gautas žemę dirbant įprastai, tačiau laiko ir degalų sutaupyta atitinkamai 4,0 h ha-1 ir 28,8 l ha-1 sėjant tiesiogiai į nedirbtą dirvą /Barut, Akbolat, 2005/.

Kai kurie užsienio tyrėjai nurodo, kad dirvos dirbimo supaprastinimas (minimalizavimas ir visiškas jos nedirbimas) turi tendenciją mažinti N pasisavi-nimą, palyginus su N pasisavinimu tradicinio žemės dirbimo įtakoje /Rasmussen, Rohde, 1991; Iqbal ir kt., 2005/. Be to, minimaliai dirbamose ar visai nedirbamose dirvose sulėtėja N mineralizacijos procesai /Thomas, Ladewig, 1983/. Skandina-vijoje atliktais tyrimų duomenimis nustatyta, kad žemės dirbimas neturi įtakos azoto mineralizacijai, azoto trąšų poreikis tradicinio ir supaprastinto žemės dirbimo fonuose esti panašus, o derlius priklauso tik nuo tręšimo azoto trąšomis lygio /Riley, 1998/.

Ardell ir kt. (2000) teigia, kad didžiausias vidutinis kviečių grūdų derlius per 12 tyrimo metų nustatytas taikant „nulinį” žemės dirbimą ir maksimalų tręšimą N trąšomis, palyginus su tradiciniu žemės dirbimu.

Žemės dirbimo ir tręšimo įtaka kviečių grūdų derliui priklauso nuo daugelio veiksnių: dirvožemio turtingumo, augalų pasisavinamo vandens bei kritulių kiekio, žemės dirbimo intensyvumo ir tręšimo lygio, veislės parinkimo, pasėlių priežiūros ir kt. /Rasmussen, 1999; Feizienė, 2000; Ishaq ir kt., 2001; Feizienė ir kt., 2004/. Taigi, ir ekonominį efektyvumą lemia visų šių veiksnių visuma.

Žieminiai kviečiai yra vieni iš plačiausiai auginamų javų šalyje. Taigi, ekonominis ir energetinis žieminių kviečių derliaus ir kokybės potencialo įverti-nimas šiuolaikinėse žemės dirbimo sistemose, taikant tausojantį ir intensyvų tręšimą bei fungicidų naudojimą, ir buvo vykdomas dabar iškylantiems mokslo ir gamybos uždaviniams spręsti.

Darbo tikslai: 1. Įvertinti žieminių kviečių, auginamų pagal skirtingas žemės dirbimo-tręšimo-fungicidų naudojimo sistemas, pagrindinės ir šalutinės produkcijos faktinį derlių (t ha-1), apykaitos energijos kiekį (AE GJ ha-1); 2. Pateikti skirtingų žemės dirbimo-tręšimo-fungicidų naudojimo sistemų ekonominį įverti-nimą – išlaidas, pajamingumą, rentabilumą. 3. Palyginti tiriamų žemės dirbimo-tręšimo-fungicidų naudojimo sistemų konkurencingumą ir įvertinti jas mitybos elementų turtinguose Vidurio Lietuvos priemolio dirvožemiuose.

Tyrimų metodika ir sąlygos Dirvožemis ir sėkla. Dirvožemis – giliau karbonatingas, sekliai glėjiškas

rudžemis (pagal seną klasifikaciją – velėninis glėjiškas dirvožemis). Pagal granu-liometrinę sudėtį – lengvas priemolis. Auginti žieminiai kviečiai ‘Zentos’. Pasėtos sėklos norma – 4,5 mln. ha-1 daigių sėklų. Dirvožemis – labai didelio fosforingumo ir didelio kalingumo. Tai įrodo tyrimo pradžioje nustatyti bandymo vidutiniai pagrindiniai dirvožemio parametrai: armens storis – 34 cm; tankis – 1,38 Mg m-3;

67

fizinio molio kiekis – 26,14 %; mainų rūgštumas – pH 6,9; humuso kiekis – 2,0 %; azoto kiekis – 0,12 %; fosforo kiekis – 310 mg kg-1 (P2O5); kalio kiekis – 210 mg kg-1 (K2O).

Agrometeorologinės sąlygos. 2004-2005 m. žiema buvo permaininga tem-peratūros atžvilgiu: neįprastai šiltas sausis ir šaltas, beveik be atodrėkių vasaris (1 pav.). Sniego danga buvo nestora, o pašalas negilus (apie 30 cm).

15,8

7,6 17

,4

14,96,

4 35,9

2,6

1,7

9,8

5,9

9,2 10,2

17,3

13,0

16,4

6,9

0

10

20

30

40

50

I II III I II III I II

Balandis Gegužė Birželis

Krituliai

Krituliai / Precipitation mm

/ Precipitation mm 2

April May June

1 paveikslas. Žieminių kviečių vegetacijos peFigure 1. Meteorological conditions during2005

Pavasaris vėlavo, įsibėgėjo lėtai, buv

oro temperatūros svyravimai). Daugiau kritŠio mėnesio pradžioje vidutinis sniego dangoMėnesio viduryje, gausiau pasnigus, susidadanga. Trečiąjį kovo dešimtadienį aukščiausžiemkenčiai vegetavo. Nuo kovo 23 d. tudangos, jau augo naujos žieminių kviečių šNuo balandžio 3 d. vidutinei paros oro temaktyvioji žiemkenčių vegetacija (devyniomiterminai). Balandžio 19-26 d. atvėsus oratemperatūroms, augalai nustojo vegetuoti. minių kviečių stiebai. Pirmuosius du geguKeletą naktų dirvos paviršiuje užregistruototrečiojo dešimtadienio pradžios. Paros viduti+10oC nuo gegužės 14 d. (apie 10 dienų vėli

68

Oro temperatūra / Air temperature oC

18,0

6,1

7,7

32,5

53,9

18,2

3,4

16,419,1

20,719,1

16,0 17,118,2

III I II III I II III

Liepa Rugpjūtis

0

5

10

15

20

25

. July August

005 m
Temperatūra / Temperature oC
riodo meteorologinės sąlygos 2005 m. the winter wheat growing season in

o šaltas, sausas, permainingas (būdingi ulių iškrito ir šalčiausias buvo kovas. s storis žiemkenčių lauke buvo 12 cm. rė netolygi, apie 24 cm storio sniego iai oro temperatūrai pakilus per +5oC, ose ploteliuose, kur nebebuvo sniego aknelės. Augalai peržiemojo neblogai. peratūrai pakilus per +5oC, prasidėjo

s dienomis anksčiau nei daugiamečiai ms ir naktimis vyraujant minusinėms Mėnesio pabaigoje pradėjo augti žie-žės dešimtadienius orai buvo vėsūs.

s šalnos iki minus 1oC. Atšilo tik nuo nė oro temperatūra tapo aukštesnė kaip au už daugiamečius terminus). Vyravo

sausi orai. Kritulių iškrito 88 % normos, daugiausia jų buvo antrąjį dešimtadienį. Produktyvios drėgmės atsargos dirvoje buvo pakankamos, kiek mažesnės mėnesio pabaigoje.

Vasarą vyravo nepastovūs temperatūros atžvilgiu orai: šiltesni laikotarpiai mainėsi su vėsesniais. Šilti orai buvo birželio antrąjį dešimtadienį, karšti ir sausi – liepos trečiąjį penkiadienį ir mėnesio pabaigoje, šilti ir sausi – rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį. Krituliai pasiskirstė irgi nevienodai: lietingesnis buvo birželio pirmasis dešimtadienis, liepos penktasis penkiadienis ir ypač lietingas rugpjūčio pirmasis dešimtadienis. Kritulių per vasarą iškrito 36,7 mm mažiau daugiametės normos. Saulės spindėjimo trukmė buvo 89 val. ilgesnė už vidutinę daugiametę. Dėl užsitęsusių lietingų orų rugpjūčio pirmoje pusėje javapjūtė trūko gerokai ilgiau.

Tyrimų metodika. Tyrimų schema pateikta 1 lentelėje. Pakartojimai – 4, apskaitinių laukelių plotas – 22 m2, variantai išdėstyti atsitiktine tvarka.

1 lentelė. Tyrimų schema Table 1. Experimental design

Žemės dirbimas (veiksnys A) / Soil tillage (factor A) Variantas Treatment Pagrindinis / Primary Priešsėjinis

Presowing T (tradicinis) (conventional) Gilus arimas / Deep ploughing (23-25 cm) Purenimas

Cultivation (4-5 cm) S (supaprastintas) (reduced) Seklus arimas / Shallow ploughing (14-16 cm) Purenimas

Cultivation (4-5 cm) M (tiesioginė sėja) (direct drilling) --- Tiesioginė sėja

Direct drilling Tręšimas (veiksnys B) / Fertilization (factor B)

1 Netręšta / Not fertilized

2 (vidutinės normos) (moderate rates)

Mineralinių NPK trąšų normos apskaičiuojamos pagal dirvožemio savybes ir planuojamą derlių / Mineral NPK fertilizers according to soil nutrient status and expected yield

3 (padidintos normos) (high rates)

NPK trąšų normos, apskaičiuojamos pagal dirvožemio savybes ir 25-30 % didesnį planuojamą derlių nei 2-ame variante / Mineral NPK fertilizers according to soil nutrient status and for 25-30 % greater than expected yield)

Fungicidų naudojimas (veiksnys C) / Fungicide application (factor C) 1 Fungicidai nenaudojami / No fungicide

2 Fungicidai naudojami atsižvelgiant į ligų paplitimą ir išsivystymą Fungicides according to the need

69

Žemės dirbimo detalizavimas. Priešsėlis buvo žirniai grūdams. Visas ban-dymo plotas, praėjus 1 savaitei po žirnių derliaus nuėmimo, buvo nupurkštas visuotinio veikimo herbicidu (glifosatas, 4 l ha-1), kadangi žirnių pasėlyje buvo išplitusios daugiametės piktžolės. Žemės dirbimo sistemos: T – ruošiant dirvą žiemkenčių sėjai, giliai (20-22 cm) suarta praėjus 10 dienų po purškimo visuotinio veikimo herbicidais; prieš pat sėją dirva supurenta kompleksiniu žemės dirbimo agregatu (4-5 cm) 2 kartus. S – praėjus 10 dienų po purškimo visuotinio veikimo herbicidais, sekliai (14-16 cm) suarta; prieš sėją dirva supurenta kompleksiniu žemės dirbimo agregatu (4-5 cm) 2 kartus. M – dirva po priešsėlinių žirnių nedirbta, purkšta visuotinio veikimo herbicidu, sėta tiesiogiai į nepurentą dirvą sėjamąja su horizontalių rotorių freza.

Tręšimo detalizavimas. Trąšų normos buvo apskaičiuotos pagal kompiu-terinę programą „Tręšimas” planuojamam derliui gauti. PK trąšos išbertos rudenį, prieš pat žieminių kviečių sėją. Pagrindinis tręšimas N trąšomis atliktas atsinaujinus žiemkenčių vegetacijai. Papildomas tręšimas – javų krūmijimosi pabaigoje. Fakti-nės mineralinių trąšų normos buvo tokios: planuojamam 6,5 t ha-1 derliui – N160P20K50 (vidutinė norma) ir planuojamam 8,5 t ha-1 derliui – N205P30K74 (padi-dinta norma). Naudotos trąšos – kompleksinės trąšos (N:P:K = 5:10:25) bei amonio salietra.

Purškimo fungicidais detalizavimas. Fungicidais buvo purškiama atsižvel-giant į ligų išplitimo bei jų intensyvumo laipsnį. 1-ame variante fungicidai visiškai nenaudoti, 2-ame variante purkšta pagal tyrimų schemą tokiais fungicidais: spor-takas (0,7 l ha-1) + korbelas (0,5 l ha-1) – gegužės 10 d.; tango super (1,5 l ha-1) – birželio 15 d.

Duomenų matematinis įvertinimas. Žieminių kviečių derliaus, grūdų koky-bės duomenys įvertinti dispersinės bei koreliacinės-regresinės analizės metodais, naudojantis kompiuterinėmis programomis STAT-ENG ir ANOVA. Lentelėse pateikiami Ffakt bei patikimo skirtumo R05 rodikliai.

Duomenų ekonominiam įvertinimui apskaičiuotos bendrosios išlaidos, pajamos, pelnas, rentabilumo norma, pajamų norma, savikaina.

Rentabilumo norma apskaičiuota pagal formulę: rentabilumo norma % = pelnas : išlaidos x 100

Pelno norma apskaičiuota pagal formulę: pelno norma % = (supirkimo kaina : savikaina - 1) x 100.

Augalų ligų stebėjimo ir registracijos metodai. Žieminių kviečių ‘Zentos’ pieninės brandos (BBCH 77) ir vaškinės brandos (BBCH 87) pabaigoje buvo įvertintas pasėlio ligotumas minimalizuotų ir tradicinio žemės dirbimo sistemose skirtingo tręšimo ir apsaugos nuo ligų fonuose. Pažeidimo intensyvumas lapų ligo-mis pieninės brandos pabaigoje buvo nustatytas ant viršutinio lapo kiekviename pakartojime apžiūrint 15 stiebų. Kiekvienai plintančiai ligai įvertinti buvo naudoja-mos ligų išsivystymo procentinės skalės (1, 5, 10, 25, 50 ir 75 proc.), kurios yra standartizuotos Europos augalų apsaugos organizacijos paruoštose metodikose /EPPO Standarts, 1997/. Stiebalūžės pažeidimo intensyvumas ant stiebų buvo

70

vertinamas pieninės ir vaškinės brandos metu apžiūrint po 15 stiebų kiekviename laukelyje. Pažeisti stiebai buvo vertinami pagal Tinline ir kitų aprašytą skalę (1975).

Ekonominiams skaičiavimams naudoti Agrarinės ekonomikos instituto nus-tatyti darbų įkainiai, 2005 m. trąšų bei pesticidų rinkos vidutinės kainos bei grūdų supirkimo kainos pagal ŽŪMPRIS.

Koeficientai apykaitos energijos skaičiavimams: Žieminių kviečių grūdams – 13,87 MJ kg-1 SM; žieminių kviečių šiaudams – 6,06 MJ kg-1 SM.

Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas Žieminių kviečių derlius. Grūdų derlius. 2005 metais buvo prikulta, prik-

lausomai nuo naudotos agrotechnikos, 4,1-9,5 t ha-1 grūdų (2 pav. ir 2 lentelė). Racionalusis derlius, t.y. derlius, sąlygojamas tik natūralių dirvožemio sąlygų, buvo nemažas – vidutiniškai 4,5 t ha-1.

4,9

7,7 8,

2

4,5

6,5 7,

0

4,1

7,1 7,

6

6,0

9,0 9,

5

5,8

7,5 8,

4

4,9

8,4 8,6

0123456789

10

T-1 T-2 T-3 S-1 S-2 S-3 M-1 M-2 M-3

Be fungicidų

Grūdų derlius t ha-1 / Grain yield t ha-1

Su fungicidais/ Without fungicides / With fungicides

7,5

11,9 12

,8

6,9

10,1 10

,9

6,5

11,5 12

,5

9,2

13,9 14

,8

8,9 11

,6 13,1

7,9

13,5

13,9

02468

10121416

T-1 T-2 T-3 S-1 S-2 S-3 M-1 M-2 M-3

Be fungicidų

Grūdų derlius t ha-1 / Grain yield t ha-1

s Su fungicidais s

2 paveikslas. ŽiemFigure 2. Grain a

/ Without fungicide

inių kviečių grūdų ir šiaudų derlius nd straw yield of winter wheat

71

/ With fungicide

Didžiausias vidutinis derlius buvo tradicinio žemės dirbimo sistemoje (T). Kulta 7,53 t ha-1 ir tai buvo vidutiniškai 0,90 t ha-1, arba 14 % daugiau nei supaprastinto (seklaus) žemės dirbimo sistemoje (S) bei 0,77 t ha-1, arba 11 % daugiau nei taikant tiesioginę sėją (M).

2 lentelė. Žieminių kviečių ir šiaudų derliaus dispersinė analizė Table 2. Analysis of variance of winter wheat grain and straw yield

Grūdų derlius / Grain yield Šiaudų derlius / Straw yield Dispersija Variance DF MS F - fact. F- 05 R05

LSD05DF MS F - fact. F- 05 R05

LSD05

Veiksnys A Factor A 2 5,708 5.66* 5,14 0,709 2 16,197 9.42* 5,14 0,926

Veiksnys B Factor B 2 70,243 179.06** 3,55 0,380 2 67,438 41.96** 3,55 0,769

Sąveika AB Interact AB 4 1,172 2.99* 2,93 0,658 4 11,020 6.86** 2,93 1,332

Veiksnys C Factor C 1 23,893 30.03** 4,21 0,431 1 0,016 0,01 4,21 0,550

Sąveika AC Interact AC 2 0,106 0,13 3,35 0,747 2 3,889 3 3,35 0,953

Sąveika BC Interact BC 2 0,029 0,04 3,35 0,747 2 118,660 91.59** 3,35 0,953

Sąveika ABC Interact ABC 4 0,101 0,13 2,73 1,294 4 1,417 1,09 2,73 1,651

P a s t a b a . 2, 5, 6, 7, 9, 10 ir 11 lentelėse: DF – laisvės laipsnių skaičius, MS – kvadratų vidurkis, F-fact – faktinis (apskaičiuotas) Fišerio kriterijus, F-05 – teorinis Fišerio kriterijus, R05 – mažiausia esminio skirtumo riba, esant 0,95 tikimybei, * P ≤ 0,05 ir ** P ≤ 0,01. N o t e . 2, 5, 6, 7, 9, 10 and 11 tables: DF – number of freedom degrees, MS – mean square, F-fact – actual variance ratio (F-test), F-05 – theoretical variance ratio, R05 – LSD05 (least significant difference), * P ≤ 0.05 and ** P ≤ 0.01.

Tręšimo reikšmė derliui buvo akivaizdi: nuo vidutinių mineralinių NPK

trąšų normų grūdų derlius padidėjo vidutiniškai 2,67 t ha-1, arba 53 %, o nuo padidintų normų – 3,19 t ha-1, arba 64 %, palyginus su visai netręštais kviečiais. Visgi trąšų veikimas skirtingose žemės dirbimo sistemose buvo nevienodas. Palyginus su visai netręštais kviečiais, vidutinės ir padidintos NPK normos T žemės dirbimo sistemoje derlių padidino atitinkamai 53 ir 62 %, S sistemoje – 36 ir 50 % bei M sistemoje – 72 ir 80 %. Tai reiškia, kad skirtingose žemės dirbimo sistemose esti skirtingos augalų maisto medžiagų pasisavinimo sąlygos. Taigi ir trąšų efekty-vumas buvo nevienodas (3 lentelė). Efektyviausiai mineralinės trąšos veikė tiesio-ginės sėjos sistemoje, kur 1 kg mineralinių trąšų lėmė 11,3-15,2 kg ha-1 grūdų derliaus priedą.

72

3 lentelė. Grūdų derliaus priedas (kg) nuo 1 kg mineralinių trąšų veikliosios medžiagos Table 3. Grain yield increase (kg) from 1 kg of mineral fertilizers (a.m.)

Fonas be fungicidų Without fungicides

Fonas su fungicidais With fungicides Tręšimas / Fertilization

T S M T S M Vidutinė norma / Moderate rate 12,2 8,7 13,0 13,0 7,4 15,2 Padidinta norma / High rate 10,7 8,1 11,3 11,3 8,4 12,0

Panaudojus fungicidų, žieminių kviečių derlius padidėjo vidutiniškai 18 %.

Nupurškus fungicidais visose žemės dirbimo sistemose nuo vidutinių ir padidintų trąšų normų gautas didesnis priedas nei fungicidų nenaudojant (4 lentelė). Litera-tūroje daugelis tyrėjų teigia, kad mineralinių trąšų (ypač azoto) normų didinimas lemia javų ligotumo padidėjimą. Vadinasi, tokiu atveju turėtų būti efektyvesnis ir fungicidų panaudojimas. Visgi mūsų bandyme didžiausias santykinis fungicidų efektas buvo pasiektas netręštų kviečių pasėlyje, – gautas 19,5-28,9 % derliaus priedas, palyginus su nepurkštais kviečiais. 4 lentelė. Žieminių kviečių derliaus priedas panaudojus fungicidus Table 4. Winter wheat grain yield increase as affected by fungicide application

Derliaus priedas t ha-1 / Extra yield t ha-1

netręšta / not fertilized vidutinės normos moderate rate

padidintos normos high rate

Žemės dirbimas Tillage t ha-1 % t ha-1 % t ha-1 %

T 1,1 22,4 1,3 16,9 1,3 15,6 S 1,3 28,9 1,0 15,4 1,4 20,0 M 0,8 19,5 1,3 18,3 1,0 13,2

Šiaudų derlius. Didžiausias šiaudų derlius buvo tiesioginės sėjos sistemoje M (2 paveikslas ir 2 lentelė). Panašus jis buvo ir S sistemoje, o T sistemoje šiaudų derlius buvo vidutiniškai 12 % mažesnis nei S sistemoje ir 13 % mažesnis nei M sistemoje.

Tręšiant mineralinių NPK trąšų vidutinėmis normomis, gautas vidutiniškai 0,75 t ha-1, arba 7,8 % šiaudų derliaus priedas, o tręšiant padidintomis normomis – 3,20 t ha-1, arba 33,2 % derliaus priedas.

Fungicidų įtaka šiaudų derliui buvo nereikšminga. Žieminių kviečių ligų apskaitos rezultatai. Žieminių kviečių augimo ir

vystymosi metu 2005 m. vyravo sausoki orai, kurie buvo nepalankūs žalingiausių lapų ligų – lapų dėmėtligių (kviečių dryžligės [Drechslera tritici-repentis] ir lapų septoriozės [Septoria tritici, Stagonospora nodorum]) plitimui. Lapų septoriozės ir kviečių dryžligės intensyvumas pieninės brandos pabaigoje buvo nedidelis (3 paveiks-las). Taikytos žemės dirbimo sistemos bei skirtingas tręšimo lygis azoto trąšomis esminės įtakos šių ligų vystymuisi neturėjo (5 lentelė). Pasėlių apsaugojimas nuo ligų purškiant juos fungicidais mažino lapų dėmėtligių intensyvumą iš esmės.

73

2,95

2,44

2,20

2,19

0,00,51,01,52,02,53,03,5

T-1 T-2

Be fu

Inte

nsyv

umas

% /

Inte

nsity

%

D

2,2

2,19

0,04

0,02

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

T-1 T-2

B

Inte

nsyv

umas

% /

Inte

nsity

%

3,89 4,

72

1,67

1,67

0

2

4

6

8

10

T-1 T-2B

Inte

nsyv

umas

% /

Inte

nsity

%

23,3

3 28,3

3

10,5

6

7,77

05

101520253035

T-1 T-2

Be

Inte

nsyv

umas

% /

Inte

nsity

%

3 paveikslas. KviečFigure 3. Severity o

ryžligės intensyvumas pieninės brandos pabaigojeTan spot intensity at late milk stage

2,75

2,10 2,

53

2,20 2,

60

2,00

1,872,

12

1,53

1,23

2,24

1,57

1,39 1,53

T-3 S-1 S-2 S-3 M-1 M-2 M-3

ngicidų Su fungicidais

/ Without fungicides / With fungicides
Lapų septoriozės intensyvumas pieninės brandos pabaigojeSeptoria leaf blotch intensity at late milk stage
2,12

1,53

1,23

2,24

1,57

1,39 1,

53

0,12

0,02

0 0,02

0,03

0 0

T-3 S-1 S-2 S-3 M-1 M-2 M-3

e fungicidų Su fungicidais


e f

fun

iųf

Stiebalūžės intensyvumas pieninės brandos pabaigojeEyespot intensity at late milk stage

3,88

6,67

5,55

2,78

4,44

8,88

0 0

4,44

1,67

1,67

0,562,

22

1,11

T-3 S-1 S-2 S-3 M-1 M-2 M-3ungicidų Su fungicidais


24,4

5

T

g

S

ld

tiebalūžės intensyvumas vaškinės brandos tarpsnyjeEyespot intensity at early dough

28,8

9

26,6

7

25,5

6

26,6

7

25,0

25,0

7,78

6,67

6,11

6,11

8,3310

,0

10,0

-3 S-1 S-2 S-3 M-1 M-2 M-3

icidų Su fungicidais / Without fungicides / With fungicides

igų intensyvumas žieminių kviečių pasėliuose iseases in winter wheat crops

74

5 lentelė. Kviečių dryžligės ir lapų septoriozės intensyvumo pieninės brandos pabaigoje dispersija Table 5. Variance of tan spot and septoria leaf blotch severity at late milk stage

Kviečių dryžligė / Tan spot Lapų septoriozė Septoria leaf blotch Dispersijos

Variance DF MS F - fact. F- 05 R05 LSD05

DF MS F - fact. F- 05 R05 LSD05

Variantas Treatment 17 0,919 1,75 1,83 17 3,546 7,03** 1,83

Veiksnys A Factor A 2 0,879 1,67 3,18 0,242 2 0,840 1,66 3,18 0,238

Veiksnys B Factor B 2 0,248 0,47 3,18 0,242 2 0,235 0,47 3,18 0,238

Veiksnys C Factor C 1 10,095 19,24** 4,03 0,171 1 55,125 109,22** 4,03 0,168

Sąveika AB Interact AB 4 0,162 0,31 2,55 0,364 4 0,166 0,33 2,55 0,357

Sąveika AC Interact AC 2 0,635 1,21 3,18 0,343 2 0,627 1,24 3,18 0,336

Sąveika BC Interact BC 2 0,283 0,54 3,18 0,343 2 0,152 0,30 3,18 0,336


Bamblėjimo pradžioje žieminių kviečių apatinės stiebo dalies lapamakštė

stiebalūžės buvo pažeista iki 60 %. Nuo šios ligos augalų apsaugos produktai naudojami bamblėjimo pradžioje iki augalai suformuoja antrą bamblį (BBCH 32), nes tik šiuo metu panaudoti jie gali sumažinti stiebalūžės plitimą ir vystymąsi /Bateman, Jenkyn, 2000; 2001/. Mes naudojome prochlorazės veikliąją medžiagą, kuri pasižymi apsauginiu veikimu nuo stiebalūžės sukėlėjo Pseudocercosporella herpotrichoides. Naudojant molekulinius tyrimų metodus buvo nustatyta, kad vizualūs stiebalūžės požymiai labiausiai išryškėja ir tiksliausiai nustatomi vėlesniais vystymosi tarpsniais ir geriausiai vaškinės brandos metu /Nicholson, Turner, 2000/. Vertinant stiebalūžės pažeidimą pieninės brandos pabaigoje, ligos intensyvumas dar nebuvo tiek stiprus, kiek vaškinėje brandoje (3 pav.). Pieninės brandos metu esmi-nių skirtumų tarp stiebalūžės intensyvumo, auginant kviečius skirtingose žemės dirbimo sistemose, nebuvo nustatyta (6 lentelė). Prew ir kt. duomenimis, stiebalūžė stipriau kviečius pažeidžia sėjant į artą dirvą nei į neartą (1995). Tačiau pastaruoju atveju svarbus veiksnys yra likę priešsėlinių augalų, kurie yra ligos sukėlėjo augalai-šeimininkai (kviečiai), ražienos, šiaudų likučiai, kadangi ligos sukėlėjas ant šiaudų likučių išlieka gyvybingas keletą metų, vėsiu bei drėgnu oru produkuoja sporas ir užkrečia naujus augalus. Įdirbant dirvas sekliai ir tuo metu įterpiant šiaudus, stiebalūžės užkrato randama mažiau /Prew ir kt., 1995; Jalaluddin, Jenkyn, 1996/.

75

6 lentelė. Stiebalūžės intensyvumo pieninės brandos pabaigoje ir vaškinės brandos metu dispersija Table 6. Variance of eyespot severity at late milk and early dough stages

Stiebalūžė pieninės brandos pabaigoje

Eyespot severity at late milk stage Stiebalūžė vaškinės brandos metu

Eyespot at early dough stage Dispersijos Variance DF MS F - fact. F- 05 R05


LSD05

Variantas Treatment 17 23,142 5,19** 1,83 17 348,686 15,24** 1,83


Veiksnys B Factor B 2 20,674 4,64* 3,18 0,706 2 10,348 0,45 3,18 1,600

Veiksnys C Factor C 1 188,827 42,39** 4,03 0,499 1 5728,246 250,41** 4,03 1,132

Sąveika AB Interact AB 4 18,692 4,20** 2,55 1,059 4 7,466 0,33 2,55 2,401


Sąveika BC Interact BC 2 16,987 3,81* 3,18 0,999 2 18,585 0,81 3,18 2,263


Pieninės brandos metu stiebalūžės intensyvumas iš esmės buvo didesnis

didinant azoto trąšų kiekį. Šios tendencijos ryškesnės žemę sekliai ariant ir įdirbant minimaliai. Nuo prochlorazės naudojimo stiebalūžės intensyvumas mažėjo iš esmės. Vėlyvasis stiebalūžės vystymasis buvo labai spartus. Tik panaudojus pro-chlorazės bamblėjimo pradžioje, iš esmės mažėjo ligos intensyvumas vegetacijos pabaigoje (6 lentelė). Kiti tirti veiksniai, kaip žemės dirbimo sistemos ir tręšimo azotu intensyvumas, vaškinės brandos pabaigoje įtakos nebeturėjo.

Energetinis žieminių kviečių derliaus įvertinimas. Žieminių kviečių ener-getinis derlius (grūdai+šiaudai), išreikštas apykaitos energija MJ ha-1, priklausė nuo faktinio derliaus (4 pav. ir 7 lentelė). Visos panaudotos agropriemonės buvo reikšmingos visam energetiniam derliui.

76

58

9097

53

7782

48

8490

71

106111

68

8999

57

98 101

0

20

40

60

80

100

120

T-1 T-2 T-3 S-1 S-2 S-3 M-1 M-2 M-3

Be fungicidų

Derliaus AE MJ ha-1 / Yield ME MJ ha-1

Su fungicidais


4 paveikslas. Žieminių kviečių derliaus apykaitos energija Figure 4. Metabolisable energy of winter wheat yield

7 lentelė. Žieminių kviečių viso derliaus apykaitos energijos dispersinė analizė Table 7. Analysis of variance of metabolisable energy of winter wheat total yield

Derlius / Yield Dispersija Variance DF MS F - fact. F- 05 R05

LSD05

Veiksnys A Factor A 2 2054,450 5,42* 5,14 13,7

Veiksnys B Factor B 2 28389,812 191,02** 3,55 7,4

Sąveika AB Interact AB 4 474,980 3,2* 2,93 12,8

Veiksnys C Factor C 1 9368,654 31,77** 4,21 8,3

Sąveika AC Interact AC 2 35,854 0,12 3,35 14,4

Sąveika BC Interact BC 2 11,019 0,04 3,35 14,4

Sąveika ABC Interact ABC 4 40,216 0,14 2,73 24,9

Žemės dirbimo supaprastinimas (S) ir tiesioginės sėjos (M) taikymas lėmė

patikimai mažesnį AE kiekį nei tradicinio dirbimo (T) sistemoje atitinkamai 12 % ir 9 %. Tręšiant vidutinėmis mineralinių NPK trąšų normomis, AE kiekis padidėjo 54 %, o tręšiant padidintomis normomis – 66 %, palyginus su netręštais kviečiais. Fungicidų efektas irgi buvo ryškus – jų panaudojimas AE kiekį padidino 18 %.

Žieminių kviečių kokybė. 2005 metų meteorologinės sąlygos labai apsun-kino geros kokybės grūdų išauginimą (8-11 lentelės).

77

8 lentelė. Žieminių kviečių grūdų kokybiniai rodikliai Table 8. Quality indicators of winter wheat grain

Fonas be fungicidų / Without fungicides Fonas su fungicidais / With fungicides

Sedi- men- tacija Sedi- men- tation cm3

Gli- timasGlu- ten

GDI vnt. GDI units

Kriti-mo

skai- čius Fa- lling num-ber

Balty-mai Pro-teins

%

Koky- bės

klasė Quality

class

Sedi- men- tacija Sedi- men- tation cm3

Gli- timasGlu-ten

GDI vnt. GDI units

Kriti- mo

skai- čius Fa- lling num-ber s

Balty- mai Pro- teins

%

Koky- bės

klasė Quality

class

T-1 52,3 19,8 94,0 273 11,4 3 48,8 21,4 92,3 264 11,8 2

T-2 64,5 21,3 95,5 353 11,9 2 63,3 24,9 94,2 321 13,0 2

T-3 66,0 25,7 88,8 350 13,0 2 61,0 25,4 87,6 301 13,2 2

S-1 54,3 19,5 92,8 314 11,9 3 56,8 23,9 91,3 289 12,3 2

S-2 62,8 22,6 92,0 321 12,4 2 63,3 24,8 92,2 336 12,6 2

S-3 66,3 25,0 91,5 325 12,8 2 64,5 24,7 94,4 327 13,7 2

M-1 53,8 19,7 95,5 284 11,2 3 53,5 23,0 93,8 285 11,7 2

M-2 63,5 24,1 90,3 343 12,6 2 60,0 23,4 92,8 308 12,7 2

M-3 63,3 24,3 91,3 318 13,5 2 69,5 26,1 94,6 343 14,0 2

9 lentelė. Žieminių kviečių grūdų sedimentacijos ir šlapiojo glitimo dispersijos analizė Table 9. Analysis of variance of sedimentation and gluten

Sedimentacija / Sedimentation Glitimas/ Gluten Dispersija Variance DF MS F - fact. F- 05 R05


LSD05


Veiksnys B Factor B 2 957,347 52,5** 3,55 2,59 2 95,544 39,5** 3,55 0,94

Sąveika AB Interact AB 4 26,264 1,44 2,93 4,49 4 1,852 0,77 2,93 1,63

Veiksnys C Factor C 1 8,000 0,2 4,21 3,04 1 53,561 9,91** 4,21 1,12


Sąveika BC Interact BC 2 2,625 0,07 3,35 5,27 2 11,072 2,05 3,35 1,95


78

Pagal grūdų baltymingumą keturiuose tyrimo variantuose (fone be fun-gicidų M-3; fone su fungicidais T-3, S-3 ir M-3) išauginti kviečiai galėtų preten-duoti į aukščiausią supirkimo klasę, tačiau javų brandos metu pasėlius varginęs drėgmės perteklius labai pablogino glitimo rodmenis. Jeigu pagal LST 1524:1998 pirmos klasės kviečių grūdų glitimo kiekis turėtų būti ne mažesnis kaip 28,0 %, tai mūsų bandyme aukščiau minėtų variantų grūduose jis buvo tik 24,3-26,05 %. Kituose tyrimo variantuose glitimo kiekis kito nuo 19,5 iki 25,0 %. Taigi tokie grūdai pagal standartus netinka pirmosios klasė kategorijai. Visi bandyme užau-gintų kviečių grūdai, išskyrus fone be fungicidų variantuose T-1, S-1 ir M-1, priskirtini 2 maistinių grūdų klasei. Minėtųjų trijų variantų grūdai priskiriami tik 3 klasei (pašariniai grūdai).

10 lentelė. Žieminių kviečių grūdų GDI ir kritimo skaičiaus dispersija Table 10. Variance of GDI and falling number

GDI Kritimo skaičius / Falling number Dispersija Variance DF MS F - fact. F- 05 R05


LSD05

Veiksnys A Factor A 2 6,220 0,49 5,14 2,52 2 394,431 0,13 5,14 38,3 Veiksnys B Factor B 2 23,805 1,26 3,55 2,64 2 15473,347 18,1** 3,55 17,7 Sąveika AB Interact AB 4 46,606 2,46 2,93 4,57 4 1064,076 1,24 2,93 30,7 Veiksnys C Factor C 1 0,587 0,03 4,21 2,18 1 2461,681 2,28 4,21 15,9 Sąveika AC Interact AC 2 12,434 0,61 3,35 3,77 2 1467,014 1,36 3,35 27,5 Sąveika BC Interact BC 2 17,286 0,85 3,35 3,77 2 164,931 0,15 3,35 27,5 Sąveika ABC Interact ABC 4 3,795 0,19 2,73 6,53 4 1681,576 1,56 2,73 47,7

11 lentelė. Žieminių kviečių grūdų baltymingumo dispersija Table 11. Variance of protein content in winter wheat grain

Baltymai / Proteins Dispersija Variance DF MS F - fact. F- 05 R05

LSD05

Veiksnys A / Factor A 2 0,431 0,85 5,14 0,50

Veiksnys B / Factor B 2 16,113 97,68** 3,55 0,25

Sąveika AB / Interact AB 4 0,687 4,16* 2,93 0,43

Veiksnys C / Factor C 1 4,116 10,64** 4,21 0,30

Sąveika AC / Interact AC 2 0,076 0,2 3,35 0,52

Sąveika BC / Interact BC 2 0,005 0,01 3,35 0,52

Sąveika ABC / Interact ABC 4 0,414 1,07 2,73 0,90

79

Žemės dirbimas neturėjo įtakos žieminių kviečių grūdų kokybiniams rodik-liams. Tręšimas mineralinėmis trąšomis gerino visus kokybinius rodiklius, išskyrus, GDI, kuriam tręšimo įtaka buvo nereikšminga. Fungicidų panaudojimas, vidutiniais duomenimis, patikimai gerino glitimo bei grūdų baltymingumo rodiklius, tačiau neturėjo lemiamos įtakos kitiems rodikliams.

Ekonominis žieminių kviečių derliaus ir kokybės įvertinimas. Žieminių kviečių auginimas, kai grūdų derlius siekė 4,1-9,5 t ha-1, buvo ekonomiškai pel-ningas. Tačiau nevienodų žemės dirbimo, tręšimo bei fungicidų naudojimo sąlygų įdiegimas lėmė svarbius ekonominius skirtumus (12 ir 13 lentelės). 12 lentelė. Žieminių kviečių auginimo ekonominis efektyvumas Table 12. Economic effectiveness of winter wheat production

Fonas be fungicidų Without fungicides

Fonas su fungicidais With fungicides

Variantas Treatment

Išlaidos Total costs

Lt ha-1

Pajamos Income Lt ha-1

Pelnas Profit Lt ha-1

Savi-kaina Cost price Lt t-1

Išlaidos Total costs

Lt ha-1

Pajamos IncomeLt ha-1

Pelnas Profit Lt ha-1

Savi-kaina Cost price Lt t-1

T-1 1149,42 1373 223,38 234,77 1411,18 1923 511,76 235,64 T-2 1607,80 2458 849,80 210,07 1869,56 2884 101,95 208,19 T-3 1749,81 2637 887,15 213,07 2011,57 3035 1023,81 212,80

Vid. T Mean T 1502,34 2156 653,44 219,30 1764,10 2614 849,84 218,88

S-1 1098,42 1265 167,00 243,39 1360,18 1864 504,01 234,29 S-2 1556,80 2095 537,79 238,66 1818,56 2413 594,57 241,98 S-3 1698,81 2244 545,45 243,06 1960,57 2703 741,96 232,94

Vid. S Mean S 1451,34 1868 416,75 241,70 1713,10 2326,67 613,51 236,40

M-1 1038,42 1134 95,95 256,68 1300,18 1565 265,13 266,71 M-2 1496,80 2279 782,06 210,90 1758,56 2683 924,01 210,50 M-3 1638,81 2453 814,60 214,49 1900,57 2746 845,25 222,26

Vid. M Mean M 1391,34 1955,33 564,20 227,36 1653,10 2331,33 678,13 233,16

Tradicinį žemės dirbimą (T) pakeitus sekliu (S), išlaidos vidutiniškai suma-

žėjo 3,1 %, tačiau sumažėjo ir pajamos (12,1 %) bei pelnas (31,5 %), o savikaina padidėjo 9,1%. Palyginus su tradiciniu žemės dirbimu, tiesioginės sėjos (M) taiky-mas išlaidas sumažino 6,8 %, tačiau 10,1 % sumažino pajamas, 17,4 % sumažino pelną, o savikaina padidėjo 5,1 %. Jeigu tradicinio žemės dirbimo (T) sistemoje rentabilumo norma buvo 31 %, o pelno norma (arba gamybos efektyvumas) siekė 44 %, tai S sistemoje šie skaičiai buvo atitinkamai 24 ir 32 %, o M sistemoje 26 ir 38 % (19-24 pav.). Taigi, nepaisant to, kad S ir M sistemose išlaidos sumažėjo,

80

palyginus su T sistema, tačiau kiti ekonominiai rodikliai netapo geresni, o netgi pablogėjo, palyginus su minėtąja T sistema.

Tręšimas vidutinėmis mineralinių NPK trąšų normomis išlaidas padidino vidutiniškai 37,4 %, tačiau savikaina sumažėjo 10,3 %, o pajamos ir pelnas padi-dėjo atitinkamai 62,3 ir 166,1 %, palyginus su netręštais kviečiais. Tręšimas padi-dintomis mineralinių NPK trąšų normomis išlaidas padidino 49,0 %, savikaina sumažėjo tik 9,0 %, o pajamos ir pelnas padidėjo atitinkamai 73,4 ir 174,9 %, palyginus su netręštais kviečiais. Netręšiant rentabilumo norma buvo 19, o pelno norma siekė 23 %, tręšiant vidutinėmis normomis, šie rodikliai padidėjo atitinkamai iki 32 ir 47 %, tačiau, tręšiant padidintomis normomis, jie smuktelėjo iki 30 ir 44 %. Tai leidžia daryti išvadą, kad mineralinių NPK trąšų vidutinių normų naudojimas mūsų bandyme buvo ekonomiškesnis nei tręšiant padidintomis normomis.

Naudojant fungicidus išlaidos padidėjo vidutiniškai 18,1 %, savikaina iš esmės nepakito, o pajamos ir pelnas padidėjo atitinkamai 21,6 ir 30,8 %. Nepurš-kiant fungicidais rentabilumo norma siekė 25 %, o purškiant ji padidėjo iki 29 %. Pelno norma pakito atitinkamai nuo 35 iki 41 %. Taigi fungicidų naudojimas buvo ekonomiškai rentabilus ir pelningas.

13 lentelė. Žieminių kviečių auginimo ekonominis efektyvumas skirtingose žemės dirbimo sistemose, įvairiuose tręšimo lygiuose bei fungicidų naudojimo fonuose Table 13. Economic effectiveness of tillage, fertilization and fungicide application

Išlaidos

Total costs Pajamos Income

Pelnas Profit

Savikaina Cost price Variantas

Treatments Lt ha-1 % Lt ha-1 % Lt ha-1 % Lt t-1 % Žemės dirbimo įtaka / Tillage impact

T 1633,22 100 2385,00 100 751,64 100 219,09 100

S 1582,22 97 2097,33 88 515,13 68 239,05 109

M 1522,22 93 2143,33 90 621,17 83 230,26 105 Tręšimas / Fertilization impact

Netręšta Not fertilized 1226,30 100 1520,67 100 294,54 100 245,25 100

Vid. norma Moderate rate 1684,68 137 2468,67 162 783,70 266 220,05 90

Padid. norma High rate 1826,69 149 2636,33 173 809,70 275 223,10 91

Purškimas fungicidais / Fungicide impact Nepurkšta

Without fungicides 1448,34 100 1993,11 100 544,80 100 229,45 100

Purkšta With fungicides 1710,10 118 2424,00 122 713,83 131 229,48 100

81

700900

110013001500170019002100

T1 T-2 T-3510152025303540

700900

110013001500170019002100

S-1 S-2 S-3510152025303540

Išlaidos Lt ha-1 / Total costs Lt ha-1

Rentabilumo norma % / Profitability %



700900

110013001500170019002100

M-1 M-2 M-3510152025303540



Išlaidos Lt ha-1 / Total costs Lt ha-1 (be fungicidų / without fungicides) Išlaidos Lt ha-1 / Total costs Lt ha-1 (su fungicidais / with fungicides) Rentabilumo norma / Profitability (be fungicidų / without fungicides) Rentabilumo norma / Profitability (su fungicidais / with fungicides)

5 paveikslas. Išlaidos ir rentabilumo norma taikant skirtingą žemės dirbimą Figure 5. Total costs and profitability as affected by different tillage systems

Tradicinio žemės dirbimo (T) sistemoje nuo tręšimo vidutinėmis mineralinių

NPK trąšų normomis išlaidos padidėjo vidutiniškai 35,8 %, savikaina sumažėjo 11,1 %, o pajamos ir pelnas padidėjo atitinkamai 62,1 ir 153,5 %, palyginus su netręštais kviečiais (5 pav.). Nuo padidintų mineralinių NPK trąšų normų išlaidos padidėjo 46,9 %, savikaina sumažėjo 9,5 %, o pajamos ir pelnas padidėjo atitin-

82

kamai 72,1 ir 159,9 %, palyginus su netręštais kviečiais. Netręšiant rentabilumo norma buvo 23, pelno norma buvo 28 %, nuo vidutinių normų šie rodikliai padidėjo atitinkamai iki 35 ir 53 %, tačiau, patręšus pagal padidintas normas, jie smuktelėjo iki 34 ir 51 %.

T sistemoje, purškiant fungicidais, išlaidos padidėjo vidutiniškai 17,4 %, savikaina iš esmės nepakito, o pajamos ir pelnas padidėjo atitinkamai 40,0 ir 129,1 %. Nepurškiant fungicidais rentabilumo norma siekė 29 %, o purškiant ji padidėjo iki 32 %. Pelno norma pakito atitinkamai nuo 41 iki 47 %.

Supaprastinto žemės dirbimo (S) sistemoje tręšimas pagal vidutines mine-ralinių NPK trąšų normas išlaidas padidino 37,3 %, savikaina iš esmės nepakito, o pajamos ir pelnas padidėjo atitinkamai 44,1 ir 68,7 %, palyginus su netręštais kviečiais (5 pav.).

Tręšimas pagal padidintas mineralinių NPK trąšų normas išlaidas padidino 48,8 %, savikaina taip pat iš esmės nepakito, o pajamos ir pelnas padidėjo atitin-kamai 58,1 ir 91,9 %, palyginus su netręštais kviečiais. Netręšiant rentabilumo norma buvo 20, pelno norma – 26 %, tręšiant pagal vidutines normas, šie rodikliai atitinkamai padidėjo iki 26 ir 34 %, tačiau, tręšiant pagal padidintas normas, jie iš esmės nepakito ir buvo 25 bei 35 %.

S sistemoje fungicidų naudojimas išlaidas padidino vidutiniškai 18,0 %, savikaina tesumažėjo 2,2 %, o pajamos ir pelnas padidėjo atitinkamai 24,6 ir 47,2 %. Nepurškiant fungicidais rentabilumo norma siekė 21 %, o purškiant ji padidėjo iki 26 %. Pelno norma pakito atitinkamai nuo 27 iki 36 %.

Tiesioginės sėjos (M) sistemoje tręšimas pagal vidutines mineralinių NPK trąšų normas išlaidas padidino 39,2 %, tačiau savikaina sumažėjo 19,2 %, o paja-mos ir pelnas padidėjo atitinkamai 83,8 ir 372,5 %, palyginus su netręštais kviečiais (5 pav.).

Tręšimas pagal padidintas mineralinių NPK trąšų normas išlaidas padidino 51,3 %, savikaina sumažėjo 16,3 %, o pajamos ir pelnas padidėjo atitinkamai 92,6 ir 359,7 %, palyginus su netręštais kviečiais. Netręšiant rentabilumo norma buvo 12 %, pelno norma buvo 14 %, tręšiant pagal vidutines normas šie rodikliai atitin-kamai padidėjo iki 34 ir 52 %, tačiau, tręšiant pagal padidintas normas, jie smuk-telėjo iki 32 ir 47 %.

M sistemoje fungicidų naudojimas išlaidas padidino vidutiniškai 18,8 %, savikaina taip pat truputį padidėjo (2,6 %), o pajamos ir pelnas padidėjo atitinkamai tik 19,2 ir 20,2 %. Nepurškiant fungicidais rentabilumo norma siekė 25 %, o purš-kiant ji padidėjo tik iki 27 %. Pelno norma pakito taip pat nežymiai – atitinkamai nuo 37 iki 39 %.

Ekonominis žieminių kviečių derliaus ir kokybės potencialo įvertinimas šiuolaikinėse žemės dirbimo sistemose, taikant tausojantį ir intensyvų tręšimą bei fungicidų naudojimą.

Detali tyrimo rezultatų analizė rodo, kad, taikant tradicinį žemės dirbimą (T), bandyme išlaidoms viršijus 1 700 Lt ha-1, pelno norma iš esmės jau daugiau nebesikeitė, o išlaidoms viršijus 1 900 Lt ha-1 – pradėjo mažėti (6 pav.). Bandyme pakankamai optimalus variantas, taikant T žemės dirbimą, buvo T-2-1 (gilus arimas

83

+ priešsėjinis kultivavimas + vidutinė NPK norma (fungicidai nenaudojami)), kur 1 išlaidų litas davė 0,53 Lt grynojo pelno, tačiau maksimali nauda gauta T-2-2 variante (gilus arimas + priešsėjinis kultivavimas + vidutinė NPK norma + fun-gicidai), kur 1 išlaidų litas davė 0,54 Lt grynojo pelno.

y = -7E-07x2 + 0.0026x - 1.8791R2 = 0.97 **

0,00

0,10

0,20

0,30

0,40

0,50

0,60

1000 1100 1200 1300 1400 1500 1600 1700 1800 1900 2000 2100

T

y = -5E-07x2 + 0.0016x - 1.0151R2 = 0.71 **

0,00

0,10

0,20

0,30

0,40

0,50

0,60

1000 1100 1200 1300 1400 1500 1600 1700 1800 1900 2000 2100

S

y = -9E-07x2 + 0.0031x - 2.207R2 = 0.86 **

0,00

0,10

0,20

0,30

0,40

0,50

0,60

1000 1100 1200 1300 1400 1500 1600 1700 1800 1900 2000 2100

M

6 paveikslas. Žieminių kviečių potencialo įvertinimas taikant skirtingą žemės dirbimą

1 Lt išlaidų davė grynojo pelno Lt / 1 Lt costs produced profit Lt






Figure 6. Evaluation of winter wheat yielding potential as affected by different tillage system

84

Taikant supaprastintą žemės dirbimą (S), bandyme išlaidoms viršijus 1 600 Lt ha-1, pelno norma iš esmės jau daugiau nebesikeitė, o išlaidoms viršijus 1 800 Lt ha-1- pradėjo mažėti.

Taikant tiesioginę sėją (M), bandyme išlaidoms viršijus 1 600 Lt ha-1, pelno norma iš esmės jau daugiau nebesikeitė, o išlaidoms viršijus 1 800 Lt ha-1 – pradėjo mažėti.

Šiuolaikinių agrotechninių priemonių efektyvumą lemia ne tik aukščiau aptarti veiksniai. Bene viena svarbiausių priežasčių, kuri dažniausiai pamirštama akcentuoti, yra natūralusis (arba racionalusis) dirvožemio našumas.

Lietuvos dirvožemiuose 1964-1965 m. be trąšų buvo galima išauginti grūdų vidutiniškai 0,8-1,2 t ha-1, 1981-1985 m. – 1,4-1,8 t ha-1, 1995 m. – apie 2,0 t ha-1 /Švedas ir kt., 1999/.

Mūsų bandymo dirvožemis buvo giliau karbonatingas sekliai glėjiškas rudžemis. Pagal granuliometrinę sudėtį – lengvas priemolis. Pagal pagrindinių mitybos elementų kiekį jame – tai labai fosforingas (310 mg kg-1 P2O5) ir kalingas (210 mg kg-1 K2O) dirvožemis, nors humuso kiekis neviršijo 2,0 %, o azoto kiekis 0,12 %. Netgi visai netręšiant ir nenaudojant fungicidų mes gavome 4,1-4,9 t ha-1 derlių bei 96-223 Lt ha-1 pelną. Apskaičiavome, kad vien tradicinio žemės dirbimo taikymas (be trąšų ir pesticidų) dirvose, kurių našumas ne didesnis kaip 4,1 t ha-1 grūdų, jau nebus ekonomiškai naudingas. Vien supaprastinto (arba seklaus) žemės dirbimo taikymas jau bus nuostolingas dirvose, kurių našumas ne didesnis nei 4,0 t ha-1, o vien tiesioginės sėjos taikymas naudos neatneš, kai dirvos našumas bus mažesnis nei 3,8 t ha-1. Taigi, taikant supaprastintą žemės dirbimą (S), nors išlaidos, palyginus su T sistema, ir sumažėtų vidutiniškai 3,1 %, tačiau dirvožemio pajėgu-mas duoti nenuostolingus rezultatus irgi smuktelėtų 2,4 %. Taikant tiesioginę sėją (M), išlaidos, palyginus su T sistema, sumažėja 6,8 %, o dirvožemio pajėgumas 7,3 %.

Išvados 1. Žieminių kviečių grūdų derlių lėmė žemės dirbimas, tręšimas bei fun-

gicidai. Tradicinio žemės dirbimo sistemoje (gilus arimas + priešsėjinis purenimas) kulta 7,53 t ha-1 ir tai buvo vidutiniškai 0,90 t ha-1, arba 14 % daugiau nei supaprastinto (seklus arimas + priešsėjinis purenimas) žemės dirbimo sistemoje bei 0,77 t ha-1, arba 11 % daugiau, nei taikant tiesioginę sėją. Vidutinės ir padidintos NPK normos tradicinio žemės dirbimo sistemoje derlių padidino atitinkamai 53 ir 62 %, supaprastinto dirbimo sistemoje – 36 ir 50 % bei tiesioginės sėjos sistemoje 72 ir 80 %, palyginus su visai netręštais kviečiais. Fungicidų panaudojimas žie-minių kviečių derlių padidino vidutiniškai 18 %.

2. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų kviečių brandos metu grūduose sumažėjo glitimo kiekis. Beveik visi bandyme užaugintų kviečių grūdai buvo 2-os maistinių grūdų klasės. Netręšiant ir nenaudojant fungicidų, grūdai buvo tik 3-ios klasės (pašariniai grūdai).

3. Taikytos žemės dirbimo sistemos bei skirtingas tręšimo lygis azoto trąšo-mis esminės įtakos lapų dėmėtligių vystymuisi neturėjo. Pasėlių apsaugojimas nuo ligų, purškiant juos fungicidais, mažino lapų dėmėtligių intensyvumą iš esmės.

85

Stiebalūžės pažeidimo intensyvumo skirtumų vegetacijos pabaigoje, auginant kvie-čius skirtingose žemės dirbimo sistemose, 2005 m. nenustatyta. Pieninės brandos metu stiebalūžės intensyvumas iš esmės buvo didesnis didinant trąšų kiekį. Šios tendencijos ryškesnės taikant supaprastintą dirbimą ir tiesioginę sėją. Prochlorazės naudojimas stiebalūžės intensyvumą mažino iš esmės iki vegetacijos pabaigos.

4. Nors supaprastinto dirbimo ir tiesioginės sėjos sistemose išlaidos suma-žėjo, tačiau kiti ekonominiai rodikliai netapo geresni, o netgi pablogėjo, palyginus su tradicinio žemės dirbimo sistema. Mineralinių NPK trąšų vidutinių normų naudojimas buvo ekonomiškesnis nei padidintų. Netręšiant rentabilumo norma buvo 19 %, o pelno norma siekė 23 %, tręšiant pagal vidutines normas, šie rodikliai atitinkamai padidėjo iki 32 ir 47 %, tačiau, tręšiant pagal padidintas normas, jie smuktelėjo iki 30 ir 44 %. Fungicidų naudojimas buvo ekonomiškai rentabilus ir pelningas. Nepurškiant fungicidais rentabilumo norma siekė 25 %, o purškiant ji padidėjo iki 29 %. Pelno norma pakito atitinkamai nuo 35 iki 41 %.

5. Ekonominiai rodikliai priklausė nuo žemės dirbimo-tręšimo-apsaugos priemonių nuo ligų sistemų. Tradicinio žemės dirbimo sistemoje netręšiant renta-bilumo norma buvo 23, o pelno norma – 28 %, tręšiant pagal vidutines normas, šie rodikliai atitinkamai padidėjo iki 35 ir 53 %, tačiau, tręšiant pagal padidintas normas, jie smuktelėjo iki 34 ir 51 %. Nepurškiant fungicidais rentabilumo norma siekė 29 %, o purškiant ji padidėjo iki 32 %. Pelno norma pakito atitinkamai nuo 41 iki 47 %. Išlaidų didinimas daugiau nei 1 700 Lt ha-1 ekonomiškai nebuvo nau-dingas. Supaprastinto žemės dirbimo sistemoje netręšiant rentabilumo norma buvo 20, o pelno norma siekė 26 %, tręšiant pagal vidutines normas, šie rodikliai padidėjo atitinkamai iki 26 ir 34 %, tačiau, tręšiant pagal padidintas normas, jie iš esmės nepakito ir buvo 25 bei 35 %. Nepurškiant fungicidais rentabilumo norma siekė 21 %, o purškiant ji padidėjo iki 26 %. Pelno norma pakito atitinkamai nuo 27 iki 36 %. Išlaidų didinimas daugiau nei 1 600 Lt ha-1 ekonomiškai nebuvo nau-dingas. Tiesioginės sėjos sistemoje netręšiant rentabilumo norma buvo 12, pelno norma – 14 %, tręšiant pagal vidutines normas, šie rodikliai atitinkamai padidėjo iki 34 ir 52 %, tačiau tręšiant padidintomis normomis jie smuktelėjo iki 32 ir 47 %. Nepurškiant fungicidais rentabilumo norma siekė 25 %, o purškiant ji padidėjo tik iki 27 %. Pelno norma pakito taip pat nežymiai – atitinkamai nuo 37 iki 39 %. Išlaidų didinimas per 1 600 Lt ha-1 ekonomiškai nebuvo naudingas.

Gauta 2006 01 31 Pasirašyta spaudai 2006 05 22

Tiriamąjį darbą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas ir UAB „Litagros chemija”.

86

LITERATŪRA 1. A r d e l l D. H., A l f r e d L. B., J o s e p h M. K. et al. Spring wheat response to

tillage and nitrogen fertilization in rotation with sunflower and winter wheat// Agronomy journal. - 2000, vol. 92, p. 163-144

2. B a r u t Z. B., A k b o l a t D. Evaluation of conventional and conservation tillage systems for maize // Journal of Agronomy. - 2005, vol. 4, p. 122-126

3. B a t e m a n G. L., J e n k y n J. F Towards better understanding and management of cereals stem-base diseases // Proceedings of the BCPC Conference – Pest & Diseases. - Brighton, UK, 2000, vol. 1, p. 119-126

4. B a t e m a n G. L., J e n k y n J. F. Biology and control of stem-base diseases of cereals // Pesticide Outlook. - 2001, Nr. 6, p. 119-126

5. EPPO Standards. Guidelines for the efficacy evaluation of plant protection products. PP1/26(3) Foliar diseases on cereals. - 1997, vol. 1, p. 187-195

6. F e i z i e n ė D. Skirtingų žemės dirbimo sistemų ir tręšimo įtaka javų derliui ir jo struktūros elementams Vakarų Lietuvos kalvotose dirvose // Žemdirbystė: mokslo darbai. - Akademija, 2000, t.72, p. 57-77

7. F e i z i e n ė D., F e i z a V., S u b a č i e n ė G. Skirtingų žemės dirbimo sistemų ir tręšimo įtaka žieminių kviečių derliui ir jo biologiniams parametrams Vidurio Lietuvos priemolingose dirvose //Žemdirbystė: mokslo darbai. - Akademija, 2004, t. 85, p. 83-101

8. H a r m a n W. L., D a v i s R. M., M o r r i s o n J. E., P o t t e r K. N. Economics of wide-bed farming systems for vertisol (clay) soils: Chisel tillage vs. no – tillage. J. Am. Soc. Farm Manage. Rural Appraiscrs. - 1996, vol. 19, p. 129-134

9. I q b a l M. M., A k h t e r J., M o h a m m a d W. et al. Effect of tillage and fertilizer levels on wheat yield, nitrogen uptake and their correlation with carbon isotope discrimination under rainfed conditions in north – west Pakistan // Soil and Tillage Research. - 2005, vol. 80, p. 47-57

10. I s h a q M., I b r a h i m M., L a l R. Tillage effect on nutrient uptake by wheat and cotton as influenced by fertilizer rate // Soil and Tillage Research. - 2001, vol. 62, p.41-53

11. J a l a l u d d i n M., J e n k y n J. F. Effects of wheat debris on the sporulation and survival of Pseudocercosporella herpotrichoides // Plant Pathology. - 1996, vol. 45, p. 1052-1064

12. K u č i n s k a s V., D r a v i n i n k a s A. Žemės ūkio gamybos modernizavimo galimybių analizė ir technologinės plėtros prielaidos // Žemės ūkio mokslai. - 2004, Nr. 4 (priedas), p. 120-126

13. M a g y l a A., E n d r i u k a i t i s A., Ž e m a i t i s V. ir kt. Svarbesniųjų pasėlių išsidėstymas Lietuvoje ir jų koncentracijos arealai. Javai. - Akademija, 2001, p. 6-48

14. N i c h o l s o n P., T u r n e r A. S. Cereal stem-base diseases – a complex issue // Proceedings of the BCPC Conference – Pest & Diseases. - Brighton, UK, 2000, vol. 1, p. 99-106

15. P r e w R. D., S s h b y J. E., B a c o n E. T. G. et al Effects of incorporating or burning straw, and of different cultivation systems, on witer wheat grown on two soil types // Journal of Agricultural Science. - 1995, vol. 124, p.173-194

16. R a s m u s s e n K. J. Impact of ploughless soil tillage on yield and soil quality: a Scandinavian review // Soil and Tillage Research. - 1999, vol. 53, 3-14

87

17. R a s m u s s e n P.E., R o h d e C.R. Tillage soil depth and precipitation effects on wheat response to nitrogen // Soil Science Society of America Journal. - 1991, vol.55, p. 121-124

18. R i b e r a L. A., H o n s F. M., R i c h a r d s o n J. W. An economic comparison of conventional and no-tillage farming system in Burleson country, Texas // Agronomy Journal. - 2004, vol. 96, p. 415-424

19. R i l e y H.C.F. Soil mineral-N and N-fertilizer requirements of spring cereals in two long-term tillage trials on loam soil in southeast Norway // Soil and Tillage Research. - 1998, vol. 48, p. 265-274

20. T h o m a s G.A., L a d e w i g J.H. Effect of depth and method of primary tillage on fallow soil water and nitrate changes and wheat grain yield. Queensl // Journal of Institute of Agriculture and Animal Science. - 1983, vol. 40, p. 87-93

21. T i n l i n e R. D., L e d i n g h a m R. J., S a l l a n s B. J. Appraisal of loss from common root rot in wheat // Biology and Control of Soil-Borne Plant Pathogens (G. W. Bruehl, ed.). - 1975, p. 22-26

22. Y a l c i n H., C a k i r E., A y k a s E. Tillage parameters and economic analysis of direct seeding, minimum and conventional tillage in wheat // Journal of Agronomy. - 2005, vol. 4, p. 329-332

23. Š v e d a s A., D a b k e v i č i u s Z., K a d ž i u l i s L., L a z a u s k a s S. Klimato ir dirvožemio potencialas, jo naudojimas žemės ūkyje // Lietuvos ekologinis tvarumas istoriniame kontekste. - Vilnius, 1999, p.325-378

24. Žemės ūkio augalų pasėliai, derlius ir derlingumas 2004 / Statistikos departa-mentas. - Vilnius, 2005, p. 244

88

ISSN 1392-3196 Agriculture. Scientific articles, t. 93, Nr. 2 (2006), p. 65-89 UDK 633.11:631.51:631.816

ECONOMIC AND ENERGETIC EVALUATION OF WINTER WHEAT YIELD AND GRAIN QUALITY POTENTIAL IN DIFFERENT SOIL

MANAGEMENT SYSTEMS

D. Feizienė, V. Feiza, R. Semaškienė, G. Kadžienė

S u m m a r y

Soil tillage-fertilization-fungicides field experiment (comprising 18 combinations of different treatments) was set up on Endocalcari - Epihypogleyic Cambisol soil at the Lithuanian Institute of Agriculture in 2005. The goals of the investigation were: to evaluate the actual main and sub-production yield, to calculate the amount of metabolisable energy produced in different management systems, to provide the economic efficacy of the systems investigated.

Conventional tillage system (deep ploughing + presowing cultivation) produced 7.53 t ha-1 grain yield. It was by on average 0.90 t ha-1 or 14 % greater than in reduced tillage system (shallow ploughing + presowing cultivation) and by 0.77 t ha-1 or 11 % greater than in direct drilling plots.

Moderate (N160P20K50) and high (N205P30K74) rates of mineral NPK fertilisers increased the grain yield in conventional tillage system by 53 and 62 %, respectively, in reduced tillage system - by 36 and 50 %, and in direct drilling system – by 72 and 80 %, respectively compared to unfertilised wheat.

Fungicide application increased the grain yield by on average 18 %. Due to the rainy weather conditions at the end of crop growing period, the content

of gluten in the grain of winter wheat declined to the value specific to the second class grain. This was true for all systems investigated.

Crop growing costs exceeding 1700 Lt ha-1 in conventional tillage system did not give any economic profit. The profitability limit for reduced tillage system and direct drilling was 1600 Lt ha-1.

Key words: winter wheat, tillage, fertilization, fungicides, profitability.

89

ii skyrius. ŽemdirbystĖ ir augalininkystĖ2)tomas/93(2)_65_89.pdf · didžiausias degalų...

Documents