gyvenimo ÁgÛdÞiØ ugdymas - smm.lt

GYVENIMO ÁGÛDÞIØ UGDYMAS

Vilnius

2004

Ikimokyklinis amþius

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERI JA

2-oji pataisyta laida

ISBN 9986-03-554-6

UDK 37.03

Gi 396

Parengta įgyvendinant Europos sveikatą stiprinančių mokyklų projektą, koordinuojamą Pasaulio sveikatos organi-zacijos Europos regiono biuro (PSO/EURO), Europos Tarybos bei Europos Komisijos, bendradarbiaujant su JungtiniųTautų Vaikų fondu (UNICEF).

Parengė doc. dr. Laima BULOTAITĖVilniaus universitetas

doc. dr. Vida GUDŽINSKIENĖVilniaus pedagoginis universitetas

doc. dr. Ona MONKEVIČIENĖŠvietimo plėtotės centrasDanutė JAKUČIŪNIENĖPedagogų profesinės raidos centras

Redkolegija: dr. Aldona JOCIUTĖValstybinis aplinkos sveikatos centras

dr. Elena MOTIEJŪNIENĖŠvietimo plėtotės centrasdoc. dr. Robertas PETKEVIČIUSPasaulio sveikatos organizacija

Leidiniui pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos Sveikatos ugdymo ir kūno kultūros ekspertų komisija(2003-01-21 Nr. 28).

SAVIMONË ................................................................. 5Savæs paþinimas ................................................ 6Bendravimas .................................................... 11Bendradarbiavimas ......................................... 14Sprendimø priëmimas ................................... 18Gyvenimo sunkumø áveikimas ..................... 22

PRIKLAUSYMAS GRUPEI ..................................... 25Savæs paþinimas .............................................. 26Bendravimas .................................................... 31Bendradarbiavimas ......................................... 35Sprendimø priëmimas ................................... 40Gyvenimo sunkumø áveikimas ..................... 44

POREIKIAI, TEISËS IR ATSAKOMYBË ................ 49Savæs paþinimas .............................................. 50Bendravimas .................................................... 53Bendradarbiavimas ......................................... 58Sprendimø priëmimas ................................... 62Gyvenimo sunkumø áveikimas ..................... 66

KASDIENËS SITUACIJOS ...................................... 71Savæs paþinimas .............................................. 72Bendravimas .................................................... 72Bendradarbiavimas ......................................... 72Sprendimø priëmimas ................................... 72Gyvenimo sunkumø áveikimas ..................... 72

RIZIKOS SITUACIJOS ............................................. 73Savæs paþinimas .............................................. 74Bendravimas .................................................... 78Bendradarbiavimas ......................................... 80Sprendimø priëmimas ................................... 84Gyvenimo sunkumø áveikimas ..................... 89

TURINYS

Ðiame leidinyje, remiantis „Gyvenimo ágûdþiø ugdymo programa“ ikimokyklinukams,

parengti pratimai, ugdantys ávairius gebëjimus, atitinkanèius ðio amþiaus tarpsnio vaikø

gyvenimo ypatumus. Pratimai suskirstyti pagal vystymosi sritis: savimonë, priklausymas

grupei, poreikiai, teisës ir atsakomybë, kasdienës situacijos ir rizikos situacijos. Prie kiek-

vieno pratimo nurodomi ugdomi ágûdþiai. Pratimø trukmë nuo 10 iki 20 min. Tai priklauso

nuo uþduoties sudëtingumo, dalyviø skaièiaus, pasirengimo uþduoèiai.

Ði priemonë padës ikimokykliniø ástaigø pedagogams sëkmingiau praktiðkai ágyvendinti

„Gyvenimo ágûdþiø programà“.

SAVIMONË

66666 IKIMOKYKLINIS AMÞIUS


1 pratimas. „Aš – ypatingas“

Ugdomi gebëjimai:• pasitikëti savimi ir savo gebëjimais;• suvokti save kaip savità ir ypatingà.

Trukmë: 15–20 min.

Priemonës:spalvoti pieštukai, popierinio skritulio „Autopor-tretas“ kopija kiekvienam vaikui, seni þurnalai,laikraðèiai paveikslëliams iðkarpyti, klijai.

SAVÆS PAÞINIMAS

UGDOMI GEBËJIMAI

1. Pasitikëti savimi ir savo gebëjimais.2. Suvokti save kaip savità ir ypatingà.3. Augimà suvokti kaip natûralø þmogaus

keitimàsi.4. Atpaþinti ir ávardyti savo jausmus.5. Rûpintis savo kûnu ir gera savijauta.

Pratimai

1. Aš – ypatingas.2. Augu ir keièiuosi.3. Jausmø veidrodis.4. Judëjimas ir atsipalaidavimas.

SAVIMONË

77777


IKIMOKYKLINIS AMÞIUS

EigaVaikai pieðia save, aplink autoportretà klijuoja pa-

veikslëlius, simbolizuojanèius jø ypatingumà ir iðskir-tinumà.

Vaikams pasiûloma apskrito popieriaus lapo „Auto-portretas“ centre nupieðti save. Vaikai ieðko paveikslë-liø, kurie þymëtø jø kûno ypatumus (akiø, plaukø spal-và, ûgá ir kt.), ir klijuoja juos lapo dalyje „Kûnas“. Vai-kai mëgstamø daiktø, þaislø paveikslëlius klijuoja„Mëgstami daiktai“ dalyje, o artimus ðeimos narius,

draugus þenklinanèius pieðinëlius – lapo dalyje „My-limi þmonës“.

Susëdæ ratu vaikai apibûdina save kaip ypatingàasmená.

2 pratimas. „Augu ir keièiuosi“

Ugdomi gebëjimai:• suvokti augimà kaip natûralø þmogaus keitimàsi.


Priemonës: á tris dalis suskirstytas popieriaus lapas„Að augu“ ir simboliniai pieðinëliai, vaizduojantysvaiko kûno ir gebëjimø keitimàsi augant, spalvotipieðtukai, þirklës, klijai.

SAVIMONË

KÛNASMËGSTAMI

DAIKTAI

MYLIMIÞMONËS

„Autoportretas“

„Að augu“

Að gebëjau Að gebu Að gebësiu

88888 IKIMOKYKLINIS AMÞIUS


„Að augu“ paveikslëliai:• ropojantis, vaikðèiojantis, ðokantis, sportuojantisvaikas;• þaidþiantis su barðkuèiu, lële, mëginantis susi-varstyti batø raiðtelius vaikas;• piešiantis, dainuojantis, konstruojantis vaikas;• þaidþiantis kompiuteriu, skaitantis, raðantis vai-kas.

EigaVaikai dëlioja paveikslëlius arba pieðia lapo daly-

se „Að gebëjau“, „Að gebu“, „Að gebësiu“, suvokdamisavo augimà ir gebëjimø keitimàsi.

Kiekvienas vaikas gauna popieriaus lapà „Að au-gu“, suskirstytà á tris dalis: „Að gebëjau“, „Að gebu“,„Að gebësiu“, ir simboliniø paveikslëliø. Paveikslëliaivaizduoja vaiko kûno keitimàsi bei judesiø tobulëjimà(ropojantis, vaikðèiojantis, ðokantis, sportuojantis vai-kas) ir ávairiø mokëjimø, gebëjimø raidà (þaidþiantissu barðkuèiu, lële, mëginantis susivarstyti batø raiðte-lius; pieðiantis, dainuojantis, konstruojantis; þaidþian-tis kompiuteriu, skaitantis, rašantis vaikas).

Pasiûloma vaikams iðkirpti paveikslëlius, atrinkti irsudëlioti juos á tris krûveles – kà vaikas mokëjo, suge-bëjo praeityje, kà geba dabar ir kà norëtø veikti ateityje.Pedagogas papraðo vaikø kiekvienà krûvelæ paveikslë-liø áklijuoti vis á kità lapo dalá. Dëliodamas ir klijuoda-mas paveikslëlius vaikas gali pasitarti su pedagogu ar-ba kitais vaikais. Papraðytas nupieðia dar kà nors (galgeba palaistyti gëles, nuskusti bulves, nueiti á parduo-tuvæ ir kt.).

Susëdus ratu kalbamasi, kà vaikai ar daugelis jø ge-bëjo praeityje, kà panaðaus ar skirtingo geba dabar ir kàunikalaus kiekvienas norëtø veikti ateityje.

3 pratimas. „Jausmø veidrodis“

Ugdomi gebëjimai:• atpaþinti ir ávardyti savo jausmus.


Priemonës: „Jausmø dëþutë“ (atvira dëþutë, kuriosdugne guli veidrodëlis), simboliniai veideliai (belûpø ir akiø) ir flomasteriai.

SAVIMONË

99999



EigaVaikai veidrodyje pamato savo veido iðraiðkà ir at-

paþásta bei ávardija savo nuotaikà, iðgyvenamus jaus-mus.

Vaikams susëdus ratu pedagogas pasako, jog ranko-se laiko stebuklingà „Jausmø dëþutæ“. Ji pasiunèiamaratu, kad kiekvienas vaikas paþvelgtø á jos vidø ir geraiásidëmëtø tai, kà mato (savo veidà ir jo iðraiðkà). Kaikiekvienas paþiûri á dëþutæ, papraðoma, kad ant simbo-liniø veideliø nupieðtø tokià pat iðraiðkà, kokià matëveidrodyje, ir sugalvotø, kaip tà nuotaikà pavadinti.

Sëdint ratu ant kilimo vaikams pasiûloma nupieð-tus nuotaikø veidelius pasidëti prieðais save ir visiemsið eilës pavadinti veidelio nuotaikà. Kalbamasi, kodëlpaþiûrëjæ á tà paèià dëþutæ visi pavaizdavo ne tà paèiànuotaikà. Pasiûloma dar kartà, labiau iðryðkinant veidomimikà, savo pieðinëlyje pavaizduotà nuotaikà „paro-dyti“ draugams, sëdintiems ið kairës ir deðinës. Vaikaipaskatinami prisiminti situacijas, kai jautësi kitaip –buvo labai liûdni ar labai linksmi, ir papasakoti drau-gams, iðgyventus jausmus raiðkiai pavaizduoti veidomimika.

4 pratimas.„Judëjimas ir atsipalaidavimas“

Ugdomi gebëjimai:• rûpintis savo kûnu ir gera savijauta.


Priemonës: linksmos, energingos ir ramios, svajin-gos muzikos áraðai, uþtektinai vietos judëjimui, sa-vijautos þymëjimo kortelës: geltona – pagerëjusiaisavijautai, þalia – nepakitusiai savijautai, juoda –pablogëjusiai savijautai paþymëti.

EigaVaikai tyrinëja, kaip aktyvus judëjimas ir atsipa-

laidavimas veikia jø nuotaikà.Vaikams susëdus ratu paaiðkinama, kad visi kartu

tyrinës, kaip kinta savijauta aktyviai judant ir atsipalai-davus. Susitariama, kad vaikai kortelëmis þymës savosavijautà: jei ji pagerës – padës geltonà kortelæ, jei pa-blogës – juodà, o jei savijauta iðliks nepakitusi – padësþalià kortelæ.

SAVIMONË

1 01 01 01 01 0 IKIMOKYKLINIS AMÞIUS

GYVENIMO ÁGÛDÞIØ UGDYMASSAVIMONË

Tegu vaikai pabëgioja, paðûkauja, padûksta skambantlinksmai, energingai, trankiai muzikai. Muzikai nutilusvaikai savijautà paþymi viena ið trijø korteliø (geltona,þalia ar juoda). Tegu vaikai ramiai pasvajoja, paguli, atsi-palaiduoja skambant lëtai, svajingai muzikai, o jai nuti-lus savijautà vël paþymi viena ið trijø korteliø.

Kartu suskaièiuojama, kiek geltonø, þaliø ir juodøkorteliø vaikai padëjo aktyviai pajudëjæ ir kiek gelto-nø, þaliø ir juodø korteliø vaikai padëjo atsipalaidavæ.Diskutuojama, aptariama ir prieinama prie iðvados, kadjudëjimas ir atsipalaidavimas gali pagerinti savijautà.

1 11 11 11 11 1



SAVIMONË

1 pratimas. „Kvieèiu á ratà“

Ugdomi gebëjimai:• pasitikëti savimi bendraujant su kitais;• pratintis susipaþinti, prisistatyti, pakalbinti.


Priemonës: minkðtas þaislas.

EigaVaikai pratinasi pakalbinti kità, susipaþinti, pa-

kviesti á ratà, prisistatyti.Vaikams pasiûloma paþaisti þaidimà „Kvieèiu á ra-

tà“. Tegul vaikai pasirenka jø mëgstamà minkðtà þaislà

UGDOMI GEBËJIMAI

1. Pasitikëti savimi bendraujant su kitais.2. Reikðti ir atpaþinti jausmus bei ketinimus.3. Pratintis susipaþinti, prisistatyti, pakalbinti.

BENDRAVIMAS Pratimai

1. Kvieèiu á ratà.2. Nuotaikingi vardai.3. Su kauke ir be kaukës.



(kiðkutá, lëlæ ir kt.) – ið rankø á rankas perduodamàsusipaþinimo ir susidraugavimo simbolá. Þaidimàpradeda pedagogas. Jis prieina prie vieno ne rate þai-dþianèio vaiko, prisistato, perduoda jam simbolá. Vai-kas, gavæs minkðtà þaislà, turëtø ateiti á ratà, pasakytisavo vardà ir kà nors apie save. Prisistatæs sëdintie-siems rate, prieina ir susipaþásta su kuriuo nors iðgrupëje þaidþianèiø ar bëgiojanèiø vaikø, perduodajam simbolá ir pakvieèia á ratà. Þaidimas tæsiamas tol,kol á ratà susiburs ir prisistatys visa grupë. Kai visijau rate, dainuojama, þaidþiamas smagus þaidimas,skanduojami dvieiliai siekiant pajausti buvimo drau-ge dþiaugsmà.

2 pratimas. „Nuotaikingi vardai“

Ugdomi gebëjimai:• pasitikëti savimi bendraujant su kitais;• pratintis susipaþinti, pastebëti ir þaismingai ávar-dyti kito nuotaikà.


Priemonës: popieriaus lapas ir raðiklis vaikø min-tims uþraðyti.

EigaIðgirdæ prisistatanèiojo vardà vaikai sugalvoja ir

prie vardo prideda draugui „tinkamus“ nuotaikingusþodþius.

Vaikams susëdus ratu pasiûloma paþaisti nuotaikin-gø vardø þaidimà. Tegul vienas þaidëjas pasako savovardà, o kiti sugalvoja ir prie vardo prideda prisista-tanèiojo nuotaikà atspindintá þodá (pavyzdþiui, ramu-sis Jonas, linksmoji Danguolë), bûdo savybæ (pavyz-dþiui, geraðirdë Agnë, dràsuolis Marius), gebëjimus (pa-vyzdþiui, dainininkas Julius, sportininkë Dovilë). Vai-kø sugalvoti nuotaikingi vardai uþraðomi á popieriauslapelius, jie áteikiami kiekvienam vaikui – „vardo savi-ninkui“. Pasiûloma parsineðti lapelius á namus ir kartusu tëveliais sugalvoti tokiø pat ar visai kitokiø nuotai-kingø vardø.

1 31 31 31 31 3



SAVIMONË

3 pratimas. „Su kauke ir be kaukës“

Ugdomi gebëjimai:• reikðti ir atpaþinti jausmus bei ketinimus.


Priemonës: kaukë.

EigaVaikai tyrinëja, ar ámanoma atpaþinti kito jausmus

ir ketinimus, kai jis uþsidëjæs kaukæ ir yra be kaukës.Pasiûloma þaisti jausmø ir ketinimø atpaþinimo þai-

dimà „Su kauke ir be kaukës“. Þaidimà pradeda peda-gogas: uþsideda kaukæ ir neiðraiðkinga kûno poza vaikð-èioja rato viduryje. Paskui jis klausia vaikø: „Kokia da-bar mano nuotaika?“, „Kà að ketinu veikti?“ Nusiëmæskaukæ iðkalbinga veido iðraiðka pedagogas pavaizduo-ja savo nuotaikà, o kûno poza ir judesiais parodo, kàartimiausiu metu þada daryti. Vël papraðoma vaikø at-sakyti á tuos paèius klausimus. Kalbamasi, kad apie mû-sø jausmus ir ketinimus kiti gali suþinoti tik tada, kaiesame atviri ir kitiems jausmus parodome mimika ar

visu kûnu. Þaidimà pasiûloma pratæsti vaikams – teguvienas jø bûna rato viduryje su kauke ir be kaukës, okiti spëlioja, kokia jo nuotaika ir ketinimai. Patariamapaþaisti þaidimà namie kartu su tëveliais.



BENDRADARBIAVIMAS

UGDOMI GEBËJIMAI

1. Pasijusti grupës nariu, atsakingu uþ bendrosveiklos sëkmæ.

2. Klausytis, matyti, pajausti kità.3. Tiksliai iðreikðti jausmus, ketinimus, idëjas.4. Iðmëginti, kaip kiti veikia tavo nuotaikà, ban-

dyti paèiam daryti poveiká kito nuotaikai.

Pratimai

1 pratimas. „Perduok kitam“

Ugdomi gebëjimai:• pasijusti grupës nariu, atsakingu uþ bendros veik-los sëkmæ;• klausytis, matyti, pajausti kità.


Priemonës: nëra.

EigaVaikai persiunèia vienas kitam judesá arba jausmø

þodþius, pratindamiesi matyti ir girdëti kità ir bûti at-sakingi uþ bendrà veiklà.

1. Perduok kitam.2. Kà jauèia kitas.3. Draugiškas ir nedraugiškas.4. Komplimentai.

1 51 51 51 51 5



SAVIMONË

Vaikams susëdus ratu pasiûloma paþaisti „Judesiøtelefonà“. Pedagogas parodo judesá (pavyzdþiui, 3 kar-tus suploja per kelius, palinguoja galvà ir kt.) ir papra-ðo vaikø paeiliui tiksliai já perduoti vienas kitam. Apsi-sukus ratui, jei visus þaidëjus lydëjo sëkmë, rodomassudëtingesnis judesys (pavyzdþiui, tam tikru ritmu plo-jama rankomis, trepsima kojomis ir kt.). Pasiûloma þai-dimà tæsti vaikams – tegu jie prasimano ávairiausiø ju-desiø ir siunèia juos ratu.

Kalbamasi, kada ir kodël judesius pavyksta pakar-toti tiksliai, prieinama prie iðvados, kaip svarbu dëme-singai stebëti judesá rodantá draugà.

Analogiðkai þaidþiamas „Jausmø telefonas“ – per-duodami vienas kitam jausmø þodþiai, pavyzdþiui, „Tuðiandien linksmas“; „Kartu þaisti gera“; „Nebûk paniu-ræs“.

Kalbamasi, kaip svarbu dëmesingai klausyti, kà sa-ko draugas, kad galëtum iðgirsti jo þodþius ir perduotikitam, o viso rato veiklos sëkmë priklauso nuo kiekvie-no þaidëjo pastangø.

2 pratimas. „Kà jauèia kitas“

Ugdomi gebëjimai:• klausytis, matyti, pajausti kità;• tiksliai iðreikðti jausmus, ketinimus, idëjas.


Priemonës: kiekvienai porai vaikø aðtuoniø veidoiðraiðkø (linksmas, liûdnas, iðsigandæs, piktas, nu-stebæs, ramus, þaismingas, prislëgtas) paveikslëliai.

EigaVienas vaikas pasakoja nutikimà, ávyká ið savo gy-

venimo, ryðkiai atskleisdamas jausmus, o kitas atpa-þásta ir simboliniu veideliu paþymi draugo jausmus.

Vaikams pasiûloma paþaisti þaidimà „Kà jauèia ki-tas“. Vaikai susikimba uþ rankø po du ir ðitaip susi-skirsto poromis. Kiekvienai vaikø porai áteikiamas vei-do iðraiðkø paveikslëliø komplektas. Susitariama, kadvienas ið vaikø pasakos kitam koká nors nutikimà ar



ávyká ið savo gyvenimo, bandydamas kuo ryðkiau tuo-met iðgyventus jausmus parodyti veido iðraiðka, kûnu,judesiais, ávardyti þodþiais. Kitas vaikas, ádëmiai iðklau-sæs draugo pasakojimà, stengiasi atpaþinti draugo iðgy-venimus ir parenka jo jausmus labiausiai atitinkantáveido iðraiðkos paveikslëlá.

Vaikø poros gali laisvai susirasti vietà bendrauti. Pa-sikalbëjus poromis vël susirenkama á ratà, kad tie, kurieklausësi, visiems parodytø paveikslëlius ir pasakytø,koká jausmà iðgyveno jø draugas. Þaidimas tæsiamaspasikeitus vaidmenimis.

Kalbamasi, ar lengva suvokti kito jausmus ir iðgy-venimus ir kaip jauèiasi þmogus, kai kas nors já ið-klauso.

3 pratimas.„Draugiškas ir nedraugiškas“

Ugdomi gebëjimai:• klausytis, matyti, pajausti kità;• tiksliai iðreikðti jausmus, ketinimus, idëjas.


Priemonës: nëra.

EigaVieni vaikai vaidina situacijà, o kiti atpaþásta drau-

giðko ir nedraugiðko bendravimo þenklus.Vaikams pasiûloma suvaidinti draugiðko ir konflik-

tiðko bendravimo situacijas. Susitariama, kad visi kitistebës ir bandys ávardyti: draugiðkas ar nedraugiðkaselgesys, ið ko galima spræsti, kad vaikai elgiasi draugið-kai arba nedraugiðkai.

Á rato vidurá pakvieèiami 2–3 norintieji vaikai, jiemspasiûloma iðeiti uþ durø ir susitarti, kokià situacijà vai-dins. Sugráþæ á rato vidurá iðraiðkingai jà suvaidina (pa-vyzdþiui, keli vaikai nepasidalija þaislais, vienas vaikaspadeda kitam uþsiriðti batø raiðtelius). Vaidinimà ste-binèius vaikus pedagogas paskatina pagal veido iðraið-kà, judesius, þodþius, replikas atpaþinti, kokia tai situa-cija ir kaip – draugiðkai ar nedraugiðkai – elgiasi vai-kai, ir elgesá tiksliai apibûdinti þodþiais.

Þaidimà tæsti á rato vidurá kvieèiami vis kiti vaikaitol, kol yra norinèiøjø.

1 71 71 71 71 7



SAVIMONË

4 pratimas. „Komplimentai“

Ugdomi gebëjimai:• pajusti, kaip kiti veikia tavo nuotaikà, ir bandytipaèiam daryti poveiká kito nuotaikai.


Priemonës: spalvoto popieriaus lapai ir ávairiø spal-vø flomasteriai.

EigaVaikai sako komplimentus vieni kitiems suvokda-

mi, kaip þodþiai veikia nuotaikà.Vienam vaikui pasiûloma atsisësti rato viduryje, o

kiti jam sako komplimentus: „Tu labai graþi“; „Tu geraidainuoji“; „Tu graþiai pasipuoðusi“ ir kt. Pedagogas po-pieriaus lape uþraðo vaiko vardà ir visus kitø jam pasa-kytus komplimentus. Baigus sakyti komplimentus ratoviduryje sëdinèiam vaikui áteikiamas priraðytas popie-riaus lapas ir klausiama, kaip jis jautësi, kol buvo sako-mi komplimentai, ar pagerëjo jo nuotaika. Þaidimasþaidþiamas tol, kol rato viduryje pabûna visi vaikai.

Þaidimui pasibaigus pasiûlyti vaikams iðgraþinti(pripieðti, priklijuoti paveikslëliø ir kt.) savo „kompli-mentø lapà“, suskaièiuoti, kiek kiekvienas susilaukë jamskirtø gerø þodþiø, priklijuoti savo lapà prie „Kompli-mentø juostos“. Ðnekamasi, ar lengva sakyti kompli-mentus ir kaip geri þodþiai keièia kito bei visos grupësnuotaikà.



SPRENDIMØ PRIËMIMAS

UGDOMI GEBËJIMAI

1. Suprasti, kad kiekvienà dienà priimami ávai-rûs sprendimai.

2. Atskirti kasdienius ir sveikatai bei saugumuilabai reikšmingus sprendimus.

3. Ávairiose situacijose priimti tinkamus spren-dimus.

4. Kritiðkai màstyti.

Pratimai

1. Lengvi ir sunkûs sprendimai.2. Kà að daryèiau?3. Saugesnis sprendimas.

1 pratimas.„Lengvi ir sunkûs sprendimai“

Ugdomi gebëjimai:• suprasti, kad kiekvienà dienà priimami ávairûssprendimai;• atskirti kasdienius ir sveikatai bei saugumui labaireikšmingus sprendimus.


Priemonës: 3 poros paveikslëliø áprastiems, kasdie-niams sprendimams ir 3 poros paveikslëliø sveika-tai ir saugumui reikðmingiems sprendimams iliust-

1 91 91 91 91 9



SAVIMONË

ruoti. Kiekvienos poros paveikslëliai – tos paèios for-mos.

Paveikslëliai lengviems sprendimams iliustruotiDrabuþiai: kelnës, megztinis.Maistas: kriauðë, persikas.Þaislai: kamuolys, meðkiukas.

Paveikslëliai sunkiems sprendimams iliustruotiMaistas: duona, saldainiai.Situacijos: vaikas þiûri televizoriø, vaikas þaidþia lau-ke.Poelgiai: vaikas kiða viná á elektros lizdà; suaugusia-jam stebint, vaikas ákiða televizoriaus laido kiðtukà álizdà.

EigaVaikas priima sprendimà pasirinkdamas vienà ið

dviejø paveikslëliø.Kiekvienam vaikui pasiûloma pasiimti po paveiks-

lëliø komplektà. Perþiûrëjæ paveikslëlius vaikai susidë-lioja juos poromis pagal vienodà formà. Pasirinkæ vie-nà ið paveikslëliø porø pagalvoja ir priima sprendimà:

kuo norëtø rengtis, kà norëtø valgyti, kokiu þaislu þais-tø, kà norëtø veikti. Sëdëdami ratu ant kilimo prieð sa-ve iðdëlioja tuos paveikslëlius, kurie rodo priimtà spren-dimà.

Pedagogas paklausia, kurie ið þaidëjø nusprendë,jog norëtø suvalgyti kriauðæ, ir papraðo iðkelti paveiks-lëlá, paskui papraðo iðkelti paveikslëlá tuos, kurie norë-tø suvalgyti persikà. Analogiðkai klausiama apie dra-buþius ir þaislus. Kalbamasi apie tai, kad ðie sprendi-mai áprasti, kasdieniai, todël juos lengva priimti, kiek-vienas gali pasirinkti tai, kà nori.

Po pokalbio nagrinëjami paveikslëliai sunkiemssprendimams iliustruoti. Vaikø klausiama, kas norëtøvalgyti saldainius, o kas duonà; kas mieliau þiûrëtø te-levizoriø, o kas þaistø lauke. Kalbamasi apie priimtosprendimo reikðmæ sveikatai. Vaikø klausiama, kurisrizikuodamas þaistø su elektros lizdu, o kuris tik kartusu suaugusiuoju naudotøsi elektros prietaisais. Disku-tuojama apie priimto sprendimo reikðmæ saugumui beigyvybei.

Kartu daroma iðvada, kad ávairius sprendimus pri-imame kasdien, vieni jø turi maþesná, o kiti didesnápoveiká sveikatai ir saugumui.



2 pratimas. „Kà að daryèiau“

Ugdomi gebëjimai:• ávairiose situacijose priimti tinkamus sprendimus;• kritiðkai màstyti.


Priemonës: dideliame popieriaus lape nupieðtas ða-kotas medis, aiðkia linija iðilgai kamieno padalytas á2 dalis, obuolio formos popieriaus lapeliai sprendi-mams uþraðyti.

EigaVaikai siûlo ávairius sprendimus ir vertina juos,

skirstydami á tinkamus ir netinkamus situacijai.Vaikams papasakojama situacija: „Giedrutë apsiren-

gë ir norëjo iðeiti á laukà paþaisti su Ievute. Pravërusilauko duris kieme pamatë didelá juodà ðuná, kuris þiû-rëjo tiesiai á jà. Ji staigiai uþdarë duris ir stovëjo neþino-dama, kà daryti“.

Vaikø klausiama: „Kà jûs darytumëte Giedrutës vie-toj, koká sprendimà priimtumëte?“

Kiekvienà vaikø pasiûlytà sprendimà pedagogas uþ-raðo ant „obuoliuko“ ir padeda ðalia medþio, nupieðtopopieriaus lape. Pasiûlymams pasibaigus bandoma áver-tinti kiekvieno sprendimo tinkamumà pagal situacijà:paimamas vienas „obuoliukas“, dar kartà perskaitomasjame uþraðytas pasiûlymas, aiðkinamasi, kuo naudin-gas ar pavojingas galëtø bûti toks elgesys. Padarius ið-vadà apie sprendimo pasekmes, „obuoliukas“ kabina-mas toje nupieðto medþio pusëje, kur yra uþraðas „Tin-kami sprendimai“ arba uþraðas „Netinkami sprendi-mai“. Analogiðkai iðrûðiuojami visi „obuoliukai“.

„Obuoliukams“ kabant ant medþio kalbamasi apietai, kad ið kiekvienos padëties galima rasti daug iðeièiø,reikia tik gerai apmàstyti jø pasekmes, kad bûtø pasi-rinkti sveikatà ir saugumà uþtikrinantys sprendimai.

3 pratimas. „Saugesnis sprendimas“

Ugdomi gebëjimai:• priimti tinkamus sprendimus;• kritiškai màstyti.


2 12 12 12 12 1



SAVIMONË

Priemonës: pirðtininës lëlës ar lëlës ant pagaliukø(ðuo, katinas, antis ir anèiukas), teatro ðirmelë ir si-tuacijai skirti atributai.

EigaVaikai stebi auklëtojos vaidinimà apie rizikingus

gyvûnø poelgius, patys tas paèias situacijas vaidinda-mi ieðko tinkamesniø sprendimø.

Vaikams suvaidinama viena ið 3 situacijø: „Pakliu-vo po maðina“, „Pasiklydo“, „Bijo nulipti“. Kartu suvaikais iðsiaiðkinama, kurie gyvûnëliø sprendimai ri-zikingi, kuo jie pavojingi saugumui ir gyvybei. Vai-kams pasiûloma ið naujo suvaidinti situacijas, rizikin-gà gyvûnëliø elgesá pakeièiant saugiu. 2–3 vaikams vai-dinant kiti gali teikti pasiûlymus, kaip toliau vaidinti.

Baigus vaidinti kalbamasi, kuriuos poelgius teko pa-keisti ir kodël?

Situacijos vaidinimui

1 situacija. „Pakliuvo po mašina“Ðunelis Sargis vijosi katæ Rainæ. Rainë kûlvirsèiais

puolë á gatvæ prieð atvaþiuojanèià maðinà. Margis strim-

galviais nërë ið paskos ir pakliuvo po automobilio ra-tais.

2 situacija. „Pasiklydo“Anèiø ðeimyna: mama Kuoduotë ir anèiukas Pilku-

tis iðëjo paþaisti á atrakcionø miestelá. Mama antis nuë-jo pirkti bilietø, o Pilkuèiui prisakë jos laukti prie fon-tano ir niekur neiti. Pilkutis pamatë skrendantá balio-nëlá ir puolë paskui já. Balionëlis vis skrido ir skrido, oPilkutis já vijosi. Kai balionëlis sprogo, Pilkutis sustojo,apsidairë ir suprato, jog pasiklydo. Pilkutis iðsigando,ëmë verkti, ðaukti mamà. Mama antis blaðkësi prie fon-tano ir neþinojo, kaip surasti Pilkutá.

3 situacija. „Bijo nulipti“Katinas Rainis gyvena treèiame aukðte ir labai mëgsta

laipioti medþiais, landþioti statybø aikðtelëse, karstytisstogais. Vienà dienà jis bandë namo patekti pro langà,lipdamas prie jo auganèiu medþiu. Lengvai uþsikoræsmedþio kamienu, plona ðakele ëmë slinkti prie lango ir,neiðlaikæs pusiausvyros, vos nenusirito þemyn. Iðsigan-dæs tvirtai nagais ásikibo á ðakelæ, bijodamas lipti þe-myn ir neþinodamas, kà toliau daryti.



GYVENIMO SUNKUMØÁVEIKIMAS

UGDOMI GEBËJIMAI

1. Suprasti, kad þmoniø nuotaikos ir jausmai ávai-rûs ir nuolat keièiasi.

2. Suprasti, kad kiekvienas turi teisæ jausti ir ið-reikðti ne tik gerà savijautà, bet ir sunkius jaus-mus (pyktá, nuoskaudà, liûdesá).

3. Suprasti, jog yra bûdø, padedanèiø sumaþintisunkiø jausmø keliamà átampà.

Pratimai

1. Jausmø muzika.2. Sunkiø jausmø pasaka.3. Atsipalaiduoju.

1 pratimas. „Jausmø muzika“

Ugdomi gebëjimai:• suprasti, kad þmoniø nuotaikos ir jausmai ávairûsir nuolat keièiasi.


Priemonës: linksmos, liûdnos, grësmingos, svajin-gos, ðvelnios muzikos iðtraukëlës ir ávairi atributika,reikalinga vaikø judesiø raiðkai.

EigaVaikai ásijauèia á muzikos nuotaikø kaità ir jà ið-

reiðkia emocingais judesiais.

2 32 32 32 32 3



SAVIMONË

Vaikams pasiûloma gerai ásiklausyti á skambanèiàmuzikà, ásijausti á jà ir iðraiðkingais judesiais, garsaisatliepti kintanèià muzikos nuotaikà. Kad bûtø átaigiau,naudojamos skraistës, kaspinai, karûnëlës ir kt. Stabte-lëjus reikëtø ásiþiûrëti á ðokanèiø draugø veido iðraið-kà, kûno pozà, judesiø savitumà ir kt.

Nutilus muzikai vaikai susëda visi kartu ir dalijasiáspûdþiais: kas kokius jausmus, prisiminimus, nutiki-mus bandë pavaizduoti judesiu, ar lengva buvo pereitinuo vienos muzikos nuotaikos prie kitos, kokiai muzi-kai skambant buvo lengviausia ásijausti ir jà iðreikðti,kokiai muzikai skambant geriausiai jautësi.

Bandoma prisiminti ir ávardyti, kiek kartø ir kaipkeitësi kiekvieno jø savijauta tà dienà, tà savaitæ.

2 pratimas. „Sunkiø jausmø pasaka“

Ugdomi gebëjimai:• suprasti, kad kiekvienas turi teisæ jausti ir iðreikðtine tik gerà savijautà, bet ir slogius jausmus (pyktá,nuoskaudà, liûdesá).


Priemonës: groþinis kûrinëlis vaikams apie konflik-tiðkà, rizikingà elgesá arba jo iðtrauka, spalvotos nuo-taikø kortelës, jausmø þodþiø kortelës.

EigaVaikai atpaþásta ir ávardija groþinio kûrinëlio vei-

këjø iðgyvenamus stiprius jausmus.Vaikams pasiûloma paklausyti skaitomo teksto, ku-

riame veikëjai nesilaiko elgesio taisykliø, elgiasi nesau-giai, rizikingai, konfliktuoja, sunkiai iðsiskiria su arti-maisiais, patenka á neþinomà aplinkà tarp nepaþástamøþmoniø, iðsigàsta, pasimeta ir kt. Kalbamasi su vaikaisapie tai, kokius sunkius jausmus iðgyveno vienas arkitas veikëjas, kas tuos jausmus sukëlë, kaip tie jausmaikeitësi. Dalijamasi mintimis, kuris veikëjas atrodë arti-miausias, kurio buvo labiausiai gaila, kurá rûpëjo uþ-jausti ir norëjosi jam padëti. Sukurti didelæ pasakosiliustracijà, prie kiekvieno veikëjo pridedant jo iðgyve-namø jausmø spalvotas korteles bei jausmø þodþius.

Kartu prieinama prie iðvados, kad þmonës iðgyvenane tik malonius, bet ir sunkius jausmus. Aiðkinamasi,



kad sunkius jausmus gali sukelti paèiø elgesys ir jo pa-sekmës arba kitø elgesys, taèiau kiekvienas þmogus turiteisæ jausti ir iðreikðti ir malonius, ir sunkius jausmus.

3 pratimas. „Atsipalaiduoju“

Ugdomi gebëjimai:• suprasti, jog yra bûdø, padedanèiø sumaþinti sun-kiø jausmø, konfliktø, stresiniø situacijø, nuovar-gio keliamà átampà.


Priemonës: daug vietos, „judanèiø ðvieseliø lem-pa“, medþio ðaka su pritvirtintomis spalvoto popie-riaus juostelëmis, ventiliatorius, svajingos, lengvosmuzikos áraðas, bokso kriauðë, kelmas, vinys ir plak-tukas, barðkuèiai, dëþutës, prikrautos þirniø, akme-nukø, ir kt.

EigaVaikai bando ávairius atsipalaidavimo bûdus.Pasiûloma vaikams iðbandyti daug skirtingø bûdø,

kaip iðsilaisvinti nuo átampos:

• iðgirdus ðvilpuko garsà paðûkauti, parëkauti, pa-ûkauti ir liautis, vël iðgirdus ðvilpuko garsà;• pedagogui suplojus rankomis, barðkinti, kratyti,ið visø jëgø mojuoti barðkuèiais, tarðkanèiomis dë-þutëmis ir sustoti vël pedagogui suplojus;• pasirenkamai dauþyti bokso kriauðæ ar energin-gai plaktuku kalti vinis á kelmà;• sugulus ant grindø stebëti ant medþio ðakos leng-vai judanèias spalvoto popieriaus juosteles, judi-namas ventiliatoriaus vëjelio. Stebëti ant lubø þai-dþianèias ðvieseles nuo besisukanèios lempos;• skambant lengvai, svajingai muzikai atsigulti antkilimo, uþsimerkti ir pasijusti paukðèiu, sklandan-èiu aukðtai danguje, virð miðkø, laukø, jûros, kalnøir kt.Iðbandþius visus bûdus kalbamasi, kuris bûdas vai-

kams labiausiai patiko ir pagerino savijautà. Pasiteirau-ti, gal vaikai þino ir kitø bûdø savijautai pagerinti, pa-vyzdþiui, pasikalbëti su draugu ar su tëveliais, paþiûrë-ti patinkanèià televizijos laidà, pasivaþinëti dviratukuir kt. Vaikai susitaria, kad iðgyvendami stiprius, nema-lonius jausmus bandys panaudoti pratybø metu iðmë-gintus ir kitus jiems þinomus atsipalaidavimo bûdus.

2 52 52 52 52 5



PRIKLAUSYMAS GRUPEI


GYVENIMO ÁGÛDÞIØ UGDYMASPRIKLAUSYMAS GRUPEI

1 pratimas. Dëlionë „Að ir mes“

Ugdomi gebëjimai:• iðgyventi ir atpaþinti priklausymo vaikø grupeijausmà;• suvokti savo unikalumà ir priklausymà grupei.


Priemonës: didoko formato paveikslas, kurio kitapusë balta, sukarpytas á tiek daliø, kiek yra grupëjevaikø, flomasteriai.

SAVÆS PAÞINIMAS

UGDOMI GEBËJIMAI

1. Iðgyventi ir atpaþinti priklausymo vaikø gru-pei jausmà.

2. Didþiuotis savo ðeima.3. Suvokti savo unikalumà ir priklausymà gru-

pei.4. Atpaþinti ir suvokti þmoniø panaðumus ir skir-

tumus.5. Bûti jautriam kito emocinei bûsenai ir stengtis

jam padëti.

Pratimai

1. Dëlionë „Að ir mes“.2. Rankø ratas.3. Panaðûs ir skirtingi.4. Šeimos rate.5. Bandau suprasti kità.

2 72 72 72 72 7



PRIKLAUSYMAS GRUPEIPRIKLAUSYMAS GRUPEI

EigaVaikai kartu nupieðia vienà didelá paveikslà, kiek-

vienas pasijusdamas esàs grupës narys.Paveikslas ið anksto sukarpomas, jo dalys paberia-

mos vaikø rato viduryje ir pasiûloma kiekvienam pasi-rinkti po vienà dalá. Vaikai baltoje pasirinktos dëlionëspusëje nupieðia save, susiradæ darbui patogià vietà (priestalo, ant palangës, ant grindø ir kt.). Kai vaikai baigiapieðti, jie sukvieèiami á ratà ir visi kartu kuria vienàpaveikslà. Kiekvienas apþiûri savo dëlionës spalvotàjàpusæ ir tardamasis, derindamas su draugais randa jaivietà kartu nupieðtame paveiksle.

Kai paveikslas sudedamas, visi já apþiûri, pasidþiau-gia, kad já kuriant dalyvavo kiekvienas ir visi drauge.

Pasiûloma vaikams ið eilës atsargiai apversti po vie-nà dëlionës dalelæ, kad atsiverstø vaikø pieðinëliai, irsustojus ratu netikëtai pamatyti dar vienà paveikslà –visø grupës vaikø portretus. Kalbamasi, kaip smagu bûtiir veikti drauge, kiekvienam kà nors darant atskirai irkartu.

2 pratimas. „Rankø ratas“

Ugdomi gebëjimai:• išgyventi ir atpaþinti priklausymo vaikø grupeijausmà;• suvokti savo unikalumà ir priklausymà grupei.


Priemonës: kriauklë, popierius, þirklës, flomasteriai.

EigaVaikai pieðia linkëjimus grupës draugams ant jø

rankø iðkarpø, o draugai linkëjimus priima, jausdamigrupës palankumà ir palaikymà.

Pasiûloma kiekvienam vaikui apibrëþti savo rankàpadëjus jà ant popieriaus lapo. Rankos siluetas iðker-pamas, ant jo kiekvienas uþsiraðo vardà. Iðkarpa per-duodama draugui ið deðinës ir gaunama ið draugo, së-dinèio kairëje. Visi nupieðia po nedidelá pieðinëlá, sim-bolizuojantá palinkëjimà draugui. Vël taip pat perduo-da vienas kitam rankø iðkarpas ir nupieðia palinkëji-mus kitiems. Iðkarpomis vaikai keièiasi tol, kol kiekvie-



nas vaikas nupieðia palinkëjimus visose rankos iðkar-pose.

Pedagogas pristato vaikams „stebuklingàjà kriauk-læ“. Jà prisidëjus prie ausies galima iðgirsti þodþius, ku-riuos pieðdamas palinkëjimà sakë draugas. Kriauklæ pa-duoda kuriam nors vaikui, kad ðis þiûrëdamas á pieðináir klausydamasis kriauklës oðimo „iðgirstø“, kà jam lin-këjo grupës draugai. Jei nori, vaikai garsiai visiems pa-sako, kokius linkëjimø þodþius „girdëjo“, ir kriauklæperduoda kitam, kol visi norintys pasidalins jausmaisir áspûdþiais.

Sudëliojamas rankø iðkarpø ratas, vaikai susikimbauþ rankø ir eina ratelio, skanduoja paèiø sugalvotusdraugystës þodþius, palinkëjimus.

3 pratimas. „Panaðûs ir skirtingi“

Ugdomi gebëjimai:• atpaþinti ir suvokti þmoniø panaðumus ir skirtu-mus.


Priemonës: poþymiø kortelës (berniukas ir mergai-të, ðviesiaplaukis ir tamsiaplaukis, aukðtas ir þemas,mëlynakis, rudaakis, þaliaakis ir juodaakis). Pavyz-dþiui, 7 kortelës su nespalvotu vaiko siluetu, taèiaupaspalvintais gelsvais plaukais, ir 13 korteliø su ne-spalvotu vaiko siluetu ir tamsiai pilkai nuspalvin-tais plaukais (jei grupëje yra 7 ðviesiaplaukiai vai-kai ir 13 tamsiaplaukiø vaikø).

EigaVaikai susiburia á tà patá fiziná poþymá turinèiø vai-

kø grupes, orientuodamiesi pagal poþymiø korteles.Vaikams paaiðkinama þaidimo „Panaðûs ir skirtin-

gi“ esmë. Gavæ korteles su vienu ar kitu fiziniu poþy-miu (pedagogas áteikia korteles tà fiziná poþymá turin-tiems vaikams, pavyzdþiui, kortelæ „Þemas“ – nedide-lio ûgio vaikui, kortelæ „Aukðtas“ – aukðtam vaikui).Vaikai turi rodyti jas vieni kitiems ir sudaryti tokias patkorteles turinèiøjø grupes. Kai vaikai susiburia á gru-pes (nebelieka atskirai klaidþiojanèiø vaikø), grupelësprisistato viena kitai, skanduodamos savo poþymá, pa-vyzdþiui, „aukðti, aukðti, aukðti“ arba „þemi, þemi, þe-mi“.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI

2 92 92 92 92 9



Kalbamasi apie tai, kad vienoje grupelëje esantysvaikai yra panaðûs pagal vienà poþymá, o atskirose gru-pëse stovintys vaikai pagal tà poþymá yra skirtingi.

Þaidimas tæsiamas naudojant kitas poþymiø korte-les. Diskutuojama, kad pagal vienà poþymá panaðûs vai-kai pagal kità poþymá gali bûti skirtingi.

4 pratimas. „Šeimos rate“

Ugdomi gebëjimai:• didþiuotis savo ðeima;• suvokti savo unikalumà ir priklausymà grupei.


Pasirengimas: kartu su tëveliais pavartyti nuotrau-kø albumà, pasikalbëti apie nuotraukose uþfiksuo-tus þmones, situacijas ir atsirinkti 1–2 nuotraukas,kuriose bûtø visi ðeimos nariai. Nuotraukas ið anks-to atsineðti á grupæ.

Priemonës: viena ar dvi ðeimos nuotraukos, gyvû-nø ðeimø (suaugëliø ir jaunikliø) paveikslëliai.

EigaVaikai pagal skleidþiamus garsus susiburia á „gy-

vûnø ðeimas“ ir sutartinai mëgdþioja jø judesius. Pas-kui rodydami nuotraukas pristato savo ðeimà grupësdraugams.

Pedagogas atsitiktine tvarka vaikams iðdalija „gy-vûnø ðeimø“ (pavyzdþiui, katës, katino, kaèiukø; anti-no, anties ir anèiukø ir kt.) paveikslëlius. Pasiûlo vai-kams miauksëti, krykuoti ar skleisti kitø gyvûnø, kuriøpaveikslëlius turi rankose, garsus. Paaiðkina, jog ásiklau-sæ á garsus grupëje jie turi surasti visus vienos gyvûnøðeimos narius, susiburti á grupæ ir susitarti, kokiais ju-desiais ir garsais prisistatys kitiems. Vienai „gyvûnø ðei-mai“ þaismingai improvizuojant, kiti vaikai spëlioja,kokiø gyvûnø ta ðeima. Pabaigoje suskaièiuojama, kiekið viso prisistatë gyvûnø ðeimø.

Pasiëmæ ðeimos nuotraukas vaikai ramiai susëda ra-tu ir vienas po kito ið eilës pristato visus ðeimos nariusbei atsako á pedagogo klausimus: „Á kà esi panaðus?“;„Kà su kuo ið ðeimos nariø veiki?“; „Kà veikiate visikartu?“; „Su kuo pasikalbi, kai tau linksma ar liûdna?“,atsako á ávairius vaikø pasiteiravimus.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI



Kalbamasi apie tai, kad ðeima yra mums artimiausimieli þmonës, kad kiekvienam sava ðeima brangiausia.

5 pratimas. „Bandau suprasti kità“

Ugdomi gebëjimai:• bûti jautriam ir padëti kitam.


Priemonës: 3 situacijos (iðtraukos ið „stebëtojo ið ða-lies“ paraðytø kûriniø).

EigaVaikai iðklauso kûrinëliø iðtraukas ir bando sam-

protauti apie veikëjø savijautà bei elgesá.Visiems sëdint ratu vaizdþiai ir emocingai perskai-

tomas vienas ið kûrinëliø, kuriame apraðomos vaikamssuprantamos problemos. Perskaièius kalbamasi apie vei-këjø nuotaikà ir savijautà (kaip jautësi nuskriaustasis irskriaudikas, nepadëjæs ir pagelbëjæs, uþjautæs ir atstû-mæs), apie elgesio prieþastis ir ketinimus, apie veikë-jams kilusias problemas, jiems atsitikusias bëdas, apie

bûdus, kurie padëjo iðvengti nesëkmiø. Panaðiai kalba-masi perskaièius ir kitas dvi iðtraukas.

Pasiûloma vaikams pradëti „raðyti“ knygelæ „Pagal-bininkas“. Kopijuodami vaikai uþsiraðo pavadinimà,graþina antraðtiná lapà ir nupieðia pirmàjá pieðiná: „Uþ-jauèiau“; „Padëjau“; „Nuraminau“ ir kt. Apie paramosir pagalbos kitiems atvejus, jei nori, gali visiems papa-sakoti.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI

3 13 13 13 13 1



UGDOMI GEBËJIMAI

1. Suvokti, kas yra draugystë ir draugai.2. Susidraugauti ir palaikyti draugystæ.3. Bendrauti šeimoje ir kartu dirbti darbus.4. Kritiðkai màstyti.


1. Tikras ir netikras draugas.2. Renkuosi draugà.3. Ðeimos darbø filmukas.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI

1 pratimas.„Tikras ir netikras draugas“

Ugdomi gebëjimai:• suvokti, kas yra draugystë ir draugai;• susidraugauti ir palaikyti draugystæ;• kritiðkai màstyti.


Priemonës: 2 dideli popieriaus lapai, kiekvieno jøcentre – skritulys, kuriame paraðyta „TIKRAS DRAU-GAS“ arba „NETIKRAS DRAUGAS“, flomasteriai,maþi lipdukai.



EigaVaikai sako bet kokius á galvà atëjusius þodþius

(„minèiø lietus“) apie draugus ir draugystæ ir sudaro„tikro“ ir „netikro“ draugo þodþiø þemëlapá.

Susëdusiems ratu vaikams pasakoma, kad ðiandienbus kalbama apie draugus ir draugystæ. Pasiûloma pa-þaisti „minèiø lietø“, tai yra pagalvoti ir sakyti bet ko-kius á galvà atëjusius þodþius apie draugà, jo savybes,elgesá, bendrus þaidimus, susipykimà ir susidraugavi-mà, draugo praradimà ir kt. Pedagogas vaikø pasaky-tus þodþius uþraðo ant ið anksto paruoðtø lipdukø. Min-tims iðsekus pakabinami lapai su uþraðais: „TIKRASDRAUGAS“, „NETIKRAS DRAUGAS“ ir pasiûlomavaikams drauge sudaryti „Draugystës þodþiø þemëla-pá“. Ið eilës po vienà imami lipdukai su vaikø pasaky-tais þodþiais, garsiai perskaitoma ir klausiama vaikø,kuriame lape tà þodá tiktø priklijuoti (pavyzdþiui, „Duo-da þaislø“; „Pakvieèia þaisti“; „Muðasi“). Vaikai nuspren-dþia, ar tai tikro, ar netikro draugo elgesys). Kai aptaria-mi visi þodþiai ir jiems surandama vieta „Draugystësþodþiø þemëlapyje“, pedagogas dar kartà garsiai per-skaito „tikro“ draugo ir „netikro“ draugo þodþius. Kal-bamasi su vaikais apie draugystæ.

Pasiûloma vaikams pagraþinti „Draugystës þodþiøþemëlapá“: prie þodþiø nupieðti paveikslëlius, þodþiusiðmarginti, þemëlapá nuspalvinti, nupieðti spalvotas li-nijas nuo vieno þodþio prie kito. Baigus pakabinamavaikø pasiûlytoje vietoje.

2 pratimas. „Renkuosi draugà“

Ugdomi gebëjimai:• suvokti, kas yra draugystë ir draugai;• susidraugauti ir palaikyti draugystæ.


Priemonës: 4 paveikslëliai – su lëlëmis þaidþiantysvaikai, su maðinëlëmis þaidþiantys vaikai, namus sta-tantys vaikai, su kamuoliu þaidþiantys vaikai; tikripaveikslëliuose vaizduojamø þaidimø þaislai.

EigaVaikai pasirenka grupës erdvæ pagal mëgstamus

þaidimus ir bendrauja su tø paèiø interesø vaikais.Pedagogas ið anksto viename grupës kampe pakabi-

na paveikslà, vaizduojantá su lëlëmis þaidþianèius vai-

PRIKLAUSYMAS GRUPEI

3 33 33 33 33 3



kus, ir padeda ten lëliø, jø nameliø, veþimëliø, drabu-þëliø ir kt. Kitame grupës kampe pakabinamas su maði-nomis þaidþianèiø vaikø paveikslas ir padedama to-kiems þaidimams reikalingø þaislø. Treèias grupës kam-pas analogiðkai pritaikomas statybiniams, ketvirtas –sportiniams þaidimams.

Vaikams susëdus ratu pasiûloma apþiûrëti visà gru-pës erdvæ, ten kabanèius paveikslus ir iðdëliotus þais-lus. Tuomet kiekvienas pasirenka mëgstamø þaidimøkampà. Kai visi grupës vaikai apsisprendþia, kuriamekampe norëtø þaisti, pasiûloma apsidairyti ir pasido-mëti, kurie draugai pasirinko tuos paèius þaidimus, okurie – kitokius. Dþiaugiamasi galimybe susirasti tøpaèiø pomëgiø turintá þaidimo draugà. Paskui kartu sukitais sugalvojamas bendras þaidimas, jis kurá laikà þai-dþiamas, o baigus vël susirenkama á ratà. Vaikai visiemspapasakoja apie þaidimà. Kalbamasi apie tai, kad gru-pëje visada galima susirasti tuos paèius þaidimus mëgs-tantá draugà.

3 pratimas. „Ðeimos darbø filmukas“

Ugdomi gebëjimai:• bendrauti šeimoje ir kartu dirbti bendrus darbus.


Priemonës: þaislinio televizoriaus maketas, 5 ketur-kampiø paveikslëliø lankstinukas, spalvoti pieðtu-kai, flomasteriai.

Pasirengimas. Kartu su ðeima kiekvienà dienà nu-pieðti po vienà lankstinuko pieðinëlá, vaizduojantákiekvienos savaitës dienos ásimintiniausius bendrusdarbus.

EigaVaikai kalbëdamiesi apie bendravimà ir nuveiktus

darbus rodo paèiø padarytà „savaitës darbø ðeimoje“filmukà.

Prieð 1–2 savaites tëvai supaþindinami su bûsimavaikø veikla grupëje: parodoma, kaip daromi lanksti-nukai, paaiðkinama, kà bûtø galima pieðti lankstinukolapeliuose, aptariama, kaip padëti vaikui susigalvoti

PRIKLAUSYMAS GRUPEI



veiklà, jà ágyvendinti ir savarankiðkai pavaizduoti pie-ðinëlyje. Prieð 1–2 dienas vaikø papraðoma atsineðti pa-ruoðtus lankstinukus á grupæ. Jei kuris nors vaikas lanks-tinuko neturi, pasiûloma já padaryti èia pat, grupëje.

Susëdus á ratà pasiûloma norinèiajam parodyti sa-vo ðeimos savaitës darbø filmukà per „televizoriø“. Su-galvojami televizijos praneðëjo þodþiai, kaip pristatytifilmukà. Rodydamas filmukà vaikas pasakoja, kas pa-siûlë atlikti darbà ar sumanë kità veiklà, kas kà darë,kaip tarësi, kas vadovavo, kà nuveikë, kaip visi jautësi.Susitariama, kad vaikai gali klausti, o filmuko „reþisie-rius“ atsakyti á ávairius klausimus. Filmukø perþiûratæsiama, kol yra norinèiøjø. Paskui visi drauge aptaria,kuo ypatingas ir kodël kiekvienam svarbus bendravi-mas ir buvimas kartu ðeimoje.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI

3 53 53 53 53 5



BENDRADARBIAVIMAS

UGDOMI GEBËJIMAI

1. Suprasti bendraamþius ir klausytis kito.2. Bendrauti partneriðkai ir grupëje.3. Pratintis susitarti, priimti bendrà sprendimà

ir jo laikytis.4. Bendradarbiaujant siekti numatyto tikslo.5. Suprasti, kad ðeimoje bûtina vienas kitam pa-

dëti.

Pratimai

1 pratimas. „Triukšmas ir tyla“

Ugdomi gebëjimai:• suprasti bendraamþius ir klausytis kito;• partneriškai bendrauti.


Priemonës: triukðmà kelianèiø þaislø (barðkuèiai,kamuoliai, bûgneliai, ðvilpukai ir kt.) ir triukðmin-gos muzikos áraðai.

1. Triukšmas ir tyla.2. Dviese ir visi kartu.3. Noriu ir nenoriu.4. Parašiutas ir balionai.5. Kas man padëjo.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI



EigaSkambant trankiai muzikai, aidint triukðmui ar ty-

loje vaikai sako vienas kitam dienos naujienas, ðitaipsuprasdami, kada lengviau iðgirsti kità.

Kartu su vaikais iðmëginami keli bûdai, padedan-tys suprasti, kada lengviausia klausytis kito ir já girdëti.

Vaikai susëda ratu poromis, pasisukæ vienas á kità.Poroje susitaria, kuris bus „naujienos praneðëjas“, o ku-ris – „klausytojas“. Naujienos praneðëjai uþsimerkia irsugalvoja ádomià dienos naujienà. Skambant triukð-mingai muzikai ramiu, nepakeltu balsu bando dienosnaujienà pasakyti „klausytojui“. Nutilus muzikai „klau-sytojai“ vienas po kito sako iðgirstà naujienà, o „nau-jienos praneðëjai“ iðraiðkingai linkèioja arba purto gal-và parodydami, ar naujiena buvo iðgirsta tiksliai, arvisa.

Poroje pasikeitus vaidmenimis þaidimas pakartoja-mas skambant þaislø keliamo triukðmo áraðui. Paskuiþaidimas tæsiamas visiðkoje tyloje, abu porininkai pa-bûna ir „naujienos praneðëju“, ir „klausytoju“.

Diskutuojama, kada ið trijø atvejø buvo lengviau-sia klausytis kito ir já suprasti.

2 pratimas. „Dviese ir visi kartu“

Ugdomi gebëjimai:• bendradarbiauti partneriðkai ir grupëje;• bendradarbiaujant siekti numatyto tikslo.


Priemonës: sviediniai.

EigaVaikai, sustojæ poromis, perduoda vienas kitam svie-

diná, pakartoja vienas kito rodomus judesius pajusda-mi, kaip svarbu susitarti, stebëti ir veikti sutartinai.

Pedagogas ant grindø iðdëlioja vaikø vietas þymin-èius orientyrus (spalvoto popieriaus skritulius, lankusir kt.). Papraðo vaikø susësti dviem ratais vienas prie-ðais kità – susidaro vidinis ir iðorinis ratai.

Pasiûloma vaikams poromis paþaisti sviediniu: per-duoti já vienas kitam patiems sugalvojant, kaip tai pa-daryti (ridenti, mesti, mesti á grindis ir gaudyti atðoku-sá, perduoti ið rankø á rankas ir kt.). Paþaidus sudaro-mos naujos poros: vidinio rato vaikai pasislenka á deði-

PRIKLAUSYMAS GRUPEI

3 73 73 73 73 7



næ per tris vietas þyminèius orientyrus. Sudarius naujàporà þaidþiamas kitas þaidimas – vienas rodo iðmonin-gus judesius, o kitas juos atkartoja, patys susitaria, ku-ris pradës, kada pasikeis vaidmenimis.

Kalbamasi, su kuriuo partneriu buvo lengviau susi-tarti ir veikti sutartinai, kodël taip buvo.

3 pratimas. „Noriu ir nenoriu“

Ugdomi gebëjimai:• bendradarbiauti partneriðkai ir grupëje;• pratintis susitarti, priimti bendrà sprendimà ir jolaikytis.


Priemonës: 3 pasakø knygos su skirtukais prie vie-nos vaikams þinomos pasakos kiekvienoje knygoje,po 3 korteles kiekvienam vaikui (1 – raudonos spal-vos su uþraðu „noriu“, kitos dvi – mëlynos spalvossu uþraðu „nenoriu“), 3 pintos lëkðtutës.

EigaVaikai iðklauso pasiûlymà, kortele parodo, kurios

pasakos norëtø, pagal kiekvienai pasakai tekusiø kor-teliø skaièiø priimamas bendras grupës sprendimas.

Vaikams sëdint ratu pedagogas jiems parodo tris pa-sakø knygas ir pasiûlo pasirinkti, kurià ið trijø numaty-tø pasakø jie norëtø iðgirsti. Iðdalijama vaikams po 3balsavimo korteles (1 raudonà ir 2 mëlynas). Prie kiek-vienos pasakø knygos padedama po pintà lëkðtutæ bal-savimo kortelëms sudëti. Pasiûloma vaikams pamàstytiir apsispræsti, kurià pasakà kiekvienas norëtø iðgirsti, irraudonà kortelæ padëti á lëkðtelæ prie tos knygos, kurio-je yra mëgstama pasaka. Mëlynas korteles padëti á lëkð-teles prie kitø dviejø knygø.

Kiekvienam apsisprendus vaikø klausiama, kaip ga-lima rasti visiems bendrà sprendimà. Jei vaikai nesu-galvoja, pedagogas pasiûlo suskaièiuoti raudonas ir më-lynas korteles lëkðtelëse prie knygø. Skaitoma ta pasa-ka, kuriai teko daugiausia balsavimo korteliø.

Su vaikais aptariama, kokiomis kasdienio gyveni-mo situacijomis galima naudoti „daugumos“ bûdà.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI



4 pratimas. „Parašiutas ir balionai“

Ugdomi gebëjimai:• bendradarbiauti grupëje;• bendradarbiaujant siekti numatyto tikslo.


Priemonës: sportinis inventorius – paraðiutas su ran-kenomis vaikams ásikibti arba stovas su pririðtomisjuostomis, 1–3 balionai.

EigaVaikai visi kartu atlieka sutartus veiksmus su pa-

raðiutu arba neleidþia nukristi balionui ant þemës, pa-jusdami bendradarbiavimo poveiká sëkmei.

1. Vaikams pasiûloma atsistoti prie ant grindø gu-linèio paraðiuto ir ásikibti uþ rankenø. Visi drauge su-galvoja þaidimo „Kelionë á pasakø ðalá“ veiksmus (bëg-ti ratu, apsisukti ir bëgti á kità pusæ, kelti paraðiutà aukð-tyn ir þemyn, pakëlus paraðiutà þengti þingsná pirmynir po juo palásti, padëjus kamuolá paraðiuto centre jáðokdinti kilnojant paraðiutà ir kt.). Pagal veiksmus su-

galvojamas siuþetinis pasakojimas („Skrenda lëktuvas“,„Banguoja jûra“, „Slepiamës nuo lietaus“ ir kt.). Iðgir-dæ signalà visi kartu atlieka pirmàjá veiksmà, po kiek-vieno vëliau nuskambëjusio signalo vaikai ið eilës at-lieka vis kitus veiksmus, stengiasi nesuklysti, veikti rit-miðkai ir derinti judesius.

Aptariama, kurie veiksmai ið karto buvo sëkmingi,o kuriuos atlikti sekësi sunkiau, svarstoma, kodël.

2. Vaikams pasiûloma paþaisti þaidimà „Nenuleiskbaliono ant þemës“. Á virðø iðmestà balionà reikia at-muðti dar jam nenukritus ant þemës, stengiantis, kadjis ore iðbûtø kuo ilgiau. Kiekvienas vaikas balionà at-muðti gali ávairiais bûdais, gali padëti draugui, atmuðtitaip, kad balionas nenuskrietø per toli, á ðonà ir kt. Jeipirmas bandymas buvo nesëkmingas, kartoja já tol, kolvisi išmoksta suderinti veiksmus, sutelkiamos pastan-gos ir vis ilgiau ore iðlaikomas balionas. Þaidimas tæsia-mas su 2–3 balionais.

Diskutuojama, ar sunku þaisti visiems su 1 þaislu ar2–3 þaislais.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI

3 93 93 93 93 9



5 pratimas. „Kas man padëjo?“

Ugdomi gebëjimai:• suprasti, kad ðeimoje bûtina vienas kitam padëti.


Priemonës: ðeimos nariø (mamos, tëtës, moèiutës,senelio, brolio, sesers ir kt.) siluetai ir popieriaus la-pas kiekvienam vaikui, flomasteriai.

EigaVaikai prisimena situacijas ðeimoje, kai jiems pa-

dëjo ðeimos nariai.Susëdæ ratu vaikai prisimena koká nors nutikimà,

ávyká ar bëdà ðeimoje, kai jiems reikëjo pagalbos. Pagal-voja, kas jiems tuo metu padëjo: mama, tëtë, moèiutë arkiti ðeimos nariai. Sugalvojæ ir apsisprendæ prieina prieðeimos nariø siluetø krûvelës, iðsirenka bëdoje pagel-bëjusio ðeimos nario figûrà ir apibrëþia jà popieriauslape. Lape uþraðo savo vardà, figûrà nuspalvina ir pri-pieðia.

Uþbaigæ pieðinius visi vël susirenka á ratà ir ið eilëspapasakoja apie juos iðtikusià bëdà, rodo ðeimos nariopieðiná ir apibûdina, kaip ir kuo jis padëjo.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI




UGDOMI GEBËJIMAI

1. Apmàstyti ir kritiðkai vertinti kito þodþius.2. Rasti iðeitá ið sudëtingos padëties.3. Tvirtai laikytis nuomonës, taisyklës, susitari-

mo.4. Suprasti, kas yra paslaptys ir kodël jas reikia

saugoti.

Pratimai

1. Tiesa ar prasimanymas.2. Surištos rankos – sumani galva.3. Pasakyk „ne“.4. Šeimos naujiena.

1 pratimas. „Tiesa ar prasimanymas“

Ugdomi gebëjimai:• apmàstyti ir kritiðkai vertinti kito þodþius.


Priemonës: simbolinis „tiesos ir prasimanymo“ þen-klas kiekvienam vaikui, pasakotojo këdë.Darant „tiesos ir prasimanymo“ þenklà nupieðiamasskritulys, kurá vaikai galëtø prisiklijuoti prie paga-liuko. Vienoje skritulio pusëje uþraðoma „TIESA“ irnupieðiami keli realistiniai paveikslëliai. Kitoje pu-sëje uþraðoma „PRASIMANYMAS“ ir nupieðiaminebûti augalai, ávykiai, reiðkiniai.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI

4 14 14 14 14 1



Pasirengimas. Iš anksto kiekvienam vaikui pasida-ryti simboliná „tiesos ir prasimanymo“ þenklà: ga-vus dvipusæ pedagogo nupieðto þenklo kopijà, jàapþiûrëti, iðsiaiðkinti kiekvienos skritulio pusës reikð-mæ, skritulá iðsikirpti ir priklijuoti ar kitaip pritvir-tinti prie pagaliuko.

EigaVaikai klausosi draugø pasakojimø, nusprendþia,

ar tai „tiesa“, ar „prasimanymas“, ir pakelia parodyda-mi atitinkamà simbolinio þenklo pusæ.

Vaikams pasiûloma patyrinëti, kaip pasakojime at-paþinti tikroviðkus ir nebûtus dalykus. Vienas vaikasatsisëda á „pasakotojo këdæ“ viduryje rato ir papasako-ja kokià nors istorijà. Kiti atidþiai klausosi ir bando nu-spræsti, ar pasakotojas kalba tiesà, ar fantazuoja, prasi-mano, kuria. Baigus pasakoti klausytojai apsisprendþiair pakelia bei visiems parodo simbolinio þenklo pusæ„tiesa“ arba „prasimanymas“. Suskaièiuojama, kiek vai-kø mano, jog pasakojimas tikroviðkas, ir kiek vaikø pa-sakojimà laiko prasimanymu. Padiskutuojama, kaip irið ko kiekvienas suprato, kur tiesa, o kur prasimany-

mas. Pasakotojo klausiama, kurie vaikai nusprendë tei-singai ir parodë tinkamà simbolinio þenklo pusæ.

Þaidimas tæsiamas, kol yra norinèiøjø pasakoti.

2 pratimas.„Surištos rankos – sumani galva“

Ugdomi gebëjimai:• rasti iðeitá ið sudëtingos padëties.


Priemonës: dviem vaikams po kaspinà, þaislai ir kor-telës su nupieðtais þaislais.

EigaVaikai nusprendþia, kaip suriðtomis rankomis grei-

èiau atlikti kiekvienam jø paskirtà uþduotá.Vaikai sustoja po du ir ið eilës visoms poroms kaspi-

nu suriðamos rankos (vieno vaiko deðinë ranka su kitokaire). Vaikams paaiðkinama, jog kiekvienam bus skirtauþduotis: surasti ir atneðti á ratà tà grupëje esantá þaislà,kurio paveikslëlá gaus. Kiekvienam vaikui pedagogas

PRIKLAUSYMAS GRUPEI



duoda po paveikslëlá stengdamasis, kad þaislas, kuráreikës atneðti vienam ið poros, bûtø kitoje grupës pusë-je, nei jo porininko þaislas. Pasiûloma vaikams patiemssugalvoti, kaip greièiau ir lengviau atlikti uþduotá.

Kai visi sugráþta á ratà su þaislais, kalbamasi, kas kànusprendë, kà susitarë, kaip atliko uþduotá, kas buvosunkiausia. Prieinama prie iðvados, jog iðradingassprendimas padeda iðsisukti ið bet kokios keblios padë-ties.

3 pratimas. „Pasakyk „ne“

Ugdomi gebëjimai:• tvirtai laikytis nuomonës, taisyklës, susitarimo;• rasti iðeitá ið sudëtingos padëties.


Priemonës: kiekvienam vaikui po saldainá, poriniaipaveikslëliai.

EigaVaikai stengiasi atsispirti pagundai ir viliojimui

tvirtai pasakydami „ne“.Vaikams pasiûloma pasiimti nuo stalo vienà paveiks-

lëlá. Kai visi vaikai turi po paveikslëlá, papraðoma susi-rasti draugà, kurio paveikslëlis toks pat, ir sustoti poro-mis. Poroje vaikai susitaria, kuris pirmasis, o kuris ant-rasis gaus uþduotá. Pedagogas pakvieèia pirmuosius po-rø þaidëjus á atskirà ratà ir antriesiems þaidëjams negir-dint skiria uþduotá: kad ir kaip viliotø – saldainio ne-valgyti, kol neiðgirs varpelio skambëjimo. Paskui atski-rai pakvieèia antruosius þaidëjus ir pasiûlo jiems suvi-lioti savo porininkà, kad jis suvalgytø saldainá. Kiek-vienam vaikui duoda po saldainá ir pasiûlo poromslaisvai bendrauti bet kurioje grupës vietoje. Suskambë-jus varpeliui pakvieèiami á ratelá pirmieji þaidëjai iriðsiaiðkinama, kurie ið jø dar tebeturi saldainá. Nugalë-tojai pagiriami ir pasiûloma iðkilmingai vaikø rato vi-duryje suvalgyti savo saldainá. Kalbamasi, kaip svarbuatsispirti pagundoms, turëti tvirtà valià ir laikytis susi-tarimo.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI

4 34 34 34 34 3



4 pratimas. „Šeimos naujiena“

Ugdomi gebëjimai:• suprasti, kas yra paslaptys ir kodël reikia jas sau-goti;• tvirtai laikytis nuomonës, taisyklës, susitarimo.


Priemonës: ðeimos naujienø laikraðtis su tuðèiomisvietomis áraðams, ðeimos paslapèiø dëþutë, maþi po-pieriaus lapeliai.

EigaVaikai pasakoja ðeimos naujienas ir aiðkinasi, ku-

rias ið jø galima pasakoti bet kam, o kurias – tik peda-gogui ir draugui.

Vaikams pasiûloma papasakoti kokià nors ðeimosnaujienà. Norintysis ima ðeimos paveikslëlá ir pradedapasakoti. Kiti iðklausæ pasakojimà nusprendþia, ar ðinaujiena gali bûti pasakojama visiems, ar tik pedago-gui ir draugams. Nusprendus, kad naujiena nëra ðei-mos paslaptis, pedagogas jà uþraðo ðeimos naujienø laik-

raðèio skiltyje. Nusprendus, kad naujiena panaði á ðei-mos paslaptá, pedagogas jà uþraðo ant lapelio ir ádeda áðeimos „paslapèiø dëþutæ“. Bendraujama tol, kol yranorinèiøjø pasakoti.

Prieinama prie iðvados, kad ðeimoje nutinka daugtokiø dalykø, apie kuriuos gali visi þinoti, taèiau nu-tinka ir tokiø, apie kuriuos galima pasakoti tik patiemsartimiausiems þmonëms: pedagogams ir draugams, ojie privalo saugoti iðgirstà vaiko ðeimos paslaptá.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI




UGDOMI GEBËJIMAI

1. Suprasti, kad kiekvienas þmogus kartais iðgy-vena stiprius, sunkius jausmus, gebëti juos at-paþinti ir ávardyti.

2. Suprasti, kad bendraamþiai taip pat iðgyvenasunkius jausmus.

3. Kritiniu atveju elgtis sau ir kitiems priimti-nais bûdais.

4. Pratintis pastebëti kûno reagavimo á stipriusjausmus poþymius.

Pratimai

1. Jausmø barometras.2. Bijau ir nebijau.3. Šviesoforas – sustok, pagalvok, daryk.

1 pratimas. „Jausmø barometras“

Ugdomi gebëjimai:• suprasti, kad kiekvienas þmogus kartais iðgyvenastiprius, sunkius jausmus, gebëti juos atpaþinti irávardyti;• pratintis pastebëti kûno reagavimo á stiprius jaus-mus poþymius.


Priemonës: aukðtos stiklinës kolbos, vamzdeliai, tau-rës, siauri aukðti àsoèiai, daþai vandeniui spalvinti,vanduo, indeliai vandeniui pilstyti, simboliniainuotaikø paveikslëliai (pieðinys ir uþraðas).

PRIKLAUSYMAS GRUPEI

4 54 54 54 54 5



EigaVaikai prisimena sunkius jausmus sukëlusius ávy-

kius ir spalvoto vandens sodrumu bei lygiu inde þen-klina jø stiprumà.

Susëdæ ratu vaikai kalbasi apie stiprius, nemaloniusjausmus sukelianèius gyvenimo ávykius, pasikeitimus,bëdas: artimøjø ligas, avarijas, tëvø skyrybas, draugopraradimà, persikraustymà, tëvø nedarbà, skriaudà, au-gintinio þûtá, mylimø þmoniø netektá ir kt. Papraðomavaikø prisiminti, ar jø gyvenime buvo panaðiø proble-mø ir bëdø ir kà jie tuo metu jautë.

Norintys pakvieèiami pasidalyti patirtais iðgyveni-mais, o baigæ pasakoti savo jausmø stiprumà atsklei-dþia naudodami „jausmø barometrà“. Pasirenka inde-lá, prie jo padeda simboliná paveikslëlá, þymintá jaus-mà, apie kurá pasakojo, pavyzdþiui, iðgàstá. Vaikas á in-dà pila daug vandens, jei buvo labai iðsigandæs, ir ma-þai vandens, jei iðgàstis nebuvo labai stiprus. Paskuivandená nudaþo pasirinkta spalva, kad vanduo bûtøtuo sodresnis, kuo stipresnis buvo jausmas. Savo „jaus-mø barometrà“ padeda ant ilgos popieriaus juostos.

Kai visi norintys apibûdina patirtus sunkius iðgy-venimus, kartu apþiûri, kokiø jausmø indø daugiau-

sia, kokiø jausmø indai pilniausi ir sodriausi. Kalba-masi, kaip kûnas mums „pasako“, kad bijo (ásitempia,sustingsta, pradeda smarkiai plakti ðirdis ir kt.), kadjaudinasi (prakaituoja delnai, nenustygstama vietojeir kt.), kad yra prislëgtas, liûdnas (nesinori þaisti, norisiverkti, nëra apetito ir kt.).

Visà savaitæ pilstomas vanduo á indelius þenklinantsavo nuotaikà, jausmus bei jø stiprumà.

2 pratimas. „Bijau ir nebijau“

Ugdomi gebëjimai:• suprasti, kad kiekvienas þmogus kartais iðgyvenastiprius, sunkius jausmus, gebëti juos atpaþinti irávardyti;• suvokti, kad bendraamþiai taip pat iðgyvena sun-kius jausmus.


Priemonës: vaikø baimes simbolizuojanèiø paveiks-lëliø komplektas, popieriaus lapai, klijai, flomaste-riai.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI



Paveikslëliai:baubo, vaiduoklio, raganos, slibino, ðuns, vilko, gy-vatës, voro, pelës, varlës, vabalo, ðautuvo, dirþo.

Situacijos:tamsa ir ðeðëliai, vaikas vienas kambary, o uþ daiktø– neaiðkûs þmoniø, gyviø siluetai, aukðtai ir pavo-jingai uþlipæs vaikas, vaikas maþoje uþdaromoje dë-þëje, vienas vaikas miðke, po vandeniu pasinëræsvaikas, vaikas ðalia grësmingos iðvaizdos suaugu-siojo, vaikas prie kelio, kuriuo intensyviai vaþiuojamaðinos, vaikas skrenda lëktuvu, vaikas sukasi ka-ruselëje, aplink vaikà suka ratus bitë ar ðirðë, vaikasbijo þaibo ir griaustinio, vaikas bijo ðvirkðto.

EigaVaikai suranda paveikslëlius, kurie þymi jø bai-

mes, ir prie jø paraðo savo vardà.Susëdus ant kilimo kalbamasi apie vaikø baimes. Ið

eilës po vienà rodomas „baimiø“ paveikslëlis ir prisi-menami suaugæ þmonës ar vaikai, kurie bijojo ar bijokokio nors daikto, gyvûno, reiðkinio. Pasiûloma vai-kams pasirinkti vienà paveikslëlá, kuris rodo jo kokià

nors baimæ. Tie, kurie nieko nebijo, gali pasirinkti betkà. Pasirinktà paveikslëlá kiekvienas prisiklijuoja po-pieriaus lape. Iðsisklaido ir laisvai vaikðèioja po grupærodydami kitiems savo „baimës“ paveikslëlá, klausinë-ja, ar kiti to bijo, ar ne. Jei kuris vaikas pasako, jog bijo,papraðo lape greta „baimës“ paveikslëlio paraðyti savovardà. Paèiam taip pat galima pasiraðyti prie kitø vaikørodomø „baimës“ paveikslëliø. Paraðø rinkimas vykstatol, kol kiekvienas vaikas apþiûri visus „baimiø“ paveiks-lëlius.

Visi vël susirenka á ratà ir kiekvienas ið eilës apibûdi-na savo „baimës“ paveikslëlá: pasako „baimës“ pavadi-nimà, suskaièiuoja ir garsiai praneða, kiek vaikø to bijo.Iðrenkami paveikslëliai, prie kuriø pasiraðë daugiausiair prie kuriø maþiausia vaikø, pasisako tie, kurie niekurnepasiraðë.

Kalbamasi, kad visi daþniausiai ko nors bijome, kadgalima susirasti to paties bijanèiø draugø, kad vienosbaimës greitai atsiranda ir iðnyksta, o kitos gali tæstisilgai, kad apie savo baimes galime kalbëtis su kitais.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI

4 74 74 74 74 7



3 pratimas.„Šviesoforas – sustok, pagalvok, daryk“

Ugdomi gebëjimai:• suprasti, kad kiekvienas þmogus kartais iðgyvenastiprius, sunkius jausmus, gebëti juos atpaþinti irávardyti;• kritiniu atveju elgtis sau ir kitiems priimtinaisbûdais.


Priemonës: didokø paveikslø serija „Tomo ir Da-riaus þaidimas“, ðviesoforo spalvø skrituliai kiek-vienam vaikui, konfliktiðko vaikø elgesio situacijosið ávairiø kûriniø.

EigaVaikai deda arba iðkelia þenklus „sustok“, „pagalvok“,

„daryk“ ties tuo paveikslu arba ta skaitomos iðtraukosvieta, kuri vaizduoja konfliktiðkà ar taikø elgesá.

„Tomo ir Dariaus þaidimo“ paveikslëliai eilës tvarkapakabinami ant sienos arba iðdëliojami ant kilimo. Vai-

kø papraðoma apþiûrëti paveikslø serijà ir pagalvoti,kas ir kodël èia vyksta. Kiekvienas pasiima po 3 skirtin-gø spalvø skritulius ir iðklauso paaiðkinimà, kad rau-donasis skritulys reiðkia „sustok“, geltonasis – „pagal-vok“, þaliasis – „daryk“ panaðiai kaip ðviesofore.

Pasiûloma paveikslø serijoje surasti vietà, kai no-rint iðvengti konflikto reikia sustoti ir pagalvoti, kaipelgtis, ir toje vietoje padëti raudonà skritulá. Kai visivaikai apsisprendþia ir padeda skritulius, apþiûrima,prie kuriø paveikslø yra skrituliø, prie kuriø jø dau-giausia. Tuomet pedagogas pakelia geltonà skritulá irpasiûlo vaikams pagalvoti, kaip kitaip buvo galima elg-tis raudonais skrituliais paþymëtose vietose. Vaikai, su-galvojæ tinkamà iðeitá, pakelia þalià skritulá ir garsiaipasako sprendimà.

Paskui vaikams skaitomos konfliktiško elgesio situ-acijø iðtraukos ið kûrinëliø ið anksto susitarus, kad vai-kai kels þenklus „sustok“, „pagalvok“, „daryk“ tada, kaikûrinëliø veikëjai elgiasi netinkamai arba suranda ge-ras iðeitis. Panaðiai vaikai gali þenklinti knygø iliustra-cijas, grupëje surastus ávairius paveikslëlius.

Diskutuojama, kaip svarbu nepasiduoti pirmam no-rui aprëkti, suduoti, pastumti ir kaip svarbu sustoti bei

PRIKLAUSYMAS GRUPEI



ðiek tiek pagalvoti, kaip reikëtø toliau elgtis. Susitaria-ma, kad ðviesoforo spalvas vaikai naudos kasdien þais-dami ir uþsiimdami kokia nors veikla, kai bûtø nau-dinga sustoti ir pagalvoti.

Paveikslëliø serija „Tomo ir Dariaus þaidimas“:1 pav. Tomas stato statiná, o Darius þiûri.2 pav. Greta sëdintis Darius stato kità statiná ir ima

kaladëlæ, gulinèià prie Tomo.3 pav. Tomas atima kaladëlæ ið Dariaus.4 pav. Darius atsiima kaladëlæ ið Tomo.5 pav. Tomas sugriauna Dariaus statiná.6 pav. Darius sugriauna Tomo statiná.7 pav. Tomas supykæs suduoda Dariui.8 pav. Darius verkia, o Tomas já erzina.9 pav. Darius suduoda Tomui kaladële.10 pav. Abu berniukai susikibæ voliojasi ant þemës.11 pav. Pedagogas iðskiria besimuðanèius berniukus

ir laiko abu uþ rankø; vaikø iðvaizda apgailëtina.

PRIKLAUSYMAS GRUPEI

4 94 94 94 94 9



POREIKIAI, TEISËS IR ATSAKOMYBË



1 pratimas. „Man reikia“

Ugdomi gebëjimai:• suvokti savo poreikius, iðsiaiðkinti, kurie jø svar-bûs gyvybei ir sveikam augimui, o kurie yra tik ma-lonûs ágeidþiai.


Pasirengimas: pasiûlyti vaikams namuose susirastiir á grupæ atsineðti senø laikraðèiø ir þurnalø su spal-votais paveikslëliais, kuriuos bûtø galima karpyti(„Tavo vaikas“, „Namas“, „Penki“ ir kt.).

SAVÆS PAÞINIMAS

UGDOMI GEBËJIMAI

1. Suvokti savo poreikius, iðsiaiðkinti, kurie jøsvarbûs gyvybei ir sveikam augimui, o kurieyra tik malonûs ágeidþiai.

2. Suvokti savo teises ir gebëti atpaþinti situaci-jas, kai jos paþeidþiamos.

3. Pratintis prisiimti atsakomybæ uþ savo patieskasdiená elgesá.

Pratimai

1. Man reikia.2. Mano teisës.


5 15 15 15 15 1



Priemonës: popieriaus lapai kiekvienam vaikui, þir-klës, klijai, uþraðo „Man reikia“ pavyzdys, flomaste-riai.

EigaVaikai iðkerpa ir klijuoja savo poreikius þyminèius

paveikslëlius iðskirdami, kurie ið jø svarbesni norintsveikai augti.

Susëdus ratu kalbamasi su vaikais apie ávairius po-reikius: miegoti, kà nors valgyti, turëti þaislø, draugø,sulaukti atsakymø á pateiktus klausimus ir kt. Pasiûlo-ma vaikams padaryti poreikiø lapà „Man reikia“. Pasië-mæ po popieriaus lapà vaikai jo centre nuo pavyzdþionukopijuoja uþraðà „Man reikia“. Laisvai pasirinkæ vietàgrupëje ieðko tinkamø paveikslëliø atsineðtuose laik-raðèiuose ir þurnaluose, juos iðkerpa ir klijuoja ant la-po. Jei moka, nukopijuoja uþraðus, pieðinëliø pavadi-nimus. Kai dauguma vaikø jau yra priklijavæ pilnà la-pà, susirenkama á ratà ir kalbamasi. Kvieèiami norintie-ji visiems parodyti paveikslëlius ir paaiðkinti, ko jiemsreikia. Klausiama, kuriuose paveikslëliuose vaizduoja-ma tai, be ko vaikas negali gyventi ir augti sveikas, okuriuose tai, be ko galima apsieiti, kas teikia malonu-

mà, tenkina ágeidþius. Nenorintiems kalbëti vaikamspasiûloma parodyti kitiems „poreikiø lapà“.

Diskutuojama, kiek daug ir ávairiø poreikiø kiek-vienas turime.

2 pratimas. „Mano teisës“

Ugdomi gebëjimai:• suvokti savo teises ir gebëti atpaþinti situacijas,kai jos paþeidþiamos.


Priemonës: knygutës „Mano teisës“ lapø kopijos,flomasteris.

EigaVaikai suþino apie savo teises ir prisimena atvejø,

kai jos buvo paþeistos.Susëdus ant kilimo vaikams raiðkiai perskaitomos

jø teisës. Pasirenkama viena, pavyzdþiui, „Að turiu tei-sæ sakyti tai, kà galvoju“ ir vaikø klausiama: „Kà ðitateisë leidþia vaikams daryti?“, „Kà pripaþindami ðià teisæ



GYVENIMO ÁGÛDÞIØ UGDYMASPOREIKIAI, TEISËS IR ATSAKOMYBË

turi daryti suaugusieji?“ Visas vaikø mintis pedagogasuþraðo aptariamos teisës lape. Paskui vaikø praðoma pri-siminti, kur, kada ir kas mëgino paþeisti ar paþeidë ðiàjø teisæ: gal nutildë, neleido pasakyti iki galo, nepa-klausë nuomonës, nesiklausë ir kt. Vaikø mintis peda-gogas uþraðo aptariamos teisës lape. Pasikalbëjus apievisas ar daugelá teisiø, lapai kabinami ant sienos ir, jeivaikai dar kà nors prisimena, uþraðoma papildomai.

Kalbamasi apie tai, kad niekas neturëtø paþeisti vai-ko teisiø, o vaikas gali kreiptis á auklëtojà ar tëvus, jeikas nors mëgina teises paþeisti. Vaikams pasiûloma pa-sikviesti savo tëvelius paskaityti vaikø minèiø apie jøteises ir teisiø paþeidimus.

„Mano teisës“1. Visi vaikai svarbûs, ir að esu svarbus.3. Að turiu teisæ sakyti tai, kà galvoju.4. Að turiu teisæ daug dalykø suþinoti darþelyje ir

namie.5. Ir tu, ir að, ir visi vaikai turi teisæ gyventi be bai-

mës.6. Jei að sergu, man turi bûti suteikta pagalba.7. Að turiu teisæ gerai gyventi.

8. Niekam nevalia manæs muðti ar ið manæs ðaipytis.9. Visi vaikai turi teisæ á savo vardà.10. Aš turiu teisæ þaisti.11. Að turiu teisæ gyventi su savo mamyte ir tëveliu.

5 35 35 35 35 3




UGDOMI GEBËJIMAI

1. Ginti savo bei kitø teisæ á vardà, pastebëti iraptarti ðios teisës paþeidimus.

2. Suprasti, kad visi vaikai yra svarbûs ir turi ly-gias teises.

3. Naudotis savo teise klausinëti ir sulaukti atsa-kymø.

4. Suvokti kitø vaikø (ávairaus amþiaus, kitakal-biø, neágaliø) ir suaugusiøjø poreikius ir tei-ses.


1. Mano vardas – tai aš.2. Klausiu ir gaunu atsakymà.3. Skirtingi vaikai – lygios teisës.4. Sutinku ir nesutinku.

1 pratimas. „Mano vardas – tai aš“

Ugdomi gebëjimai:• ginti savo bei kitø teisæ á vardà, pastebëti ir aptartiðios teisës paþeidimus.


Pasirengimas: paruoðti visos grupës „Teisës á vardàpaþeidimø lentelæ“: pagal pateiktà pavyzdá nubrai-þyti lentelæ, papraðyti vaikø padaryti savo vardokorteles ir jas vienà po kitos áklijuoti skiltyje „Var-das“.



Pasiûlyti vaikams atkreipti dëmesá á vardø vartoji-mà (jø iðkraipymà, pavyzdþiui, „Jolka“ vietoj „Jo-lanta“, etikeèiø klijavimà, pavyzdþiui, „þioplys“,prasivardþiavimus, pavyzdþiui, „Justas – kopûstas“ir kt.). Visà savaitæ girdint kreipiná ne vardu arbaiðkraipytu vardu, uþtuðuoti vienà lentelës skilties„Paþeidimai“ langelá, vaikai gali papraðyti pedago-go, kad á langelá uþraðytø pravardæ ar etiketæ.

Priemonës: „Teisës á vardà paþeidimø lentelë“, spal-voti pieðtukai, flomasteriai, popieriaus juostelës var-do kortelëms.

EigaVaikai pastebi teisës á vardà paþeidimus, juos pa-

þymi lentelëje ir aptaria, pratindamiesi gerbti savo irkitø vardà.

Susëdus ratu kartu aptariama „Teisës á vardà paþei-dimø lentelë“: apþiûrima, ar daug lentelëje uþtuðuotø

Vardas PaþeidimaiJolantaTomas

Jolka

langeliø, bandoma suskaièiuoti, kiek jø, ar prie visøvardø yra uþtuðuotø langeliø, prie kuriø vardø jø dau-giausia ir maþiausia. Pedagogas perskaito, kokios pra-vardës ar etiketës buvo sakomos vietoj vardø. Papraðovaikø, kurie nori, papasakoti, kaip jie jautësi vadinamine vardu, pravardþiuojami, apðaukiami. Prisimenamiatvejai, kai jie patys iðkraipë kitø vardus, pravardþiavo,kaip jie jautësi ir kodël ðitaip darë.

Kalbamasi apie tai, jog vardas þmogui labai svarbus,kad kreipdamiesi á já vardu rodome pagarbà, o iðkrai-pydami vardà galime þmogø áþeisti, paþeminti. Draugesukuriamos vardo teisës grupëje gynimo taisyklës.

Taisyklës galëtø bûti tokios:1. Vienas á kità kreipiamës vardu.2. Pripaþástame tik maloninius ðaukinius vardu.3. Atsisakome pravardþiø ir áþeidþianèiø trumpiniø.Vaikai gali sugalvoti panaðiø ar visai kitokiø taisyk-

liø, gali prikurti jø daugiau. Vaikams pasiûloma apgal-voti, kaip jie ðiø taisykliø laikysis kasdieniame grupësgyvenime.

5 55 55 55 55 5




2 pratimas.„Klausiu ir gaunu atsakymà“

Ugdomi gebëjimai:• naudotis savo teise klausinëti ir sulaukti atsaky-mø.


Pasirengimas: pasiûlyti vaikams sugalvoti kuo ávai-resniø klausimø apie pasaulá, gamtà, ðeimà, drau-gus, pedagogà ir visa kita, kas tik juos domina. Pa-teikti klausimus pedagogui, kad ðis juos uþraðytø á„Klausimø ir atsakymø knygà“.

Priemonës: tuðèia „Klausimø ir atsakymø knyga“,knygos („Ko klausia vaikai?“, „Kà atsakyti?“ ir kt.),vaikø enciklopedijos, paveikslëliai, flomasteriai.

EigaVaikai iðgirsta, atranda tyrinëdami, suranda kny-

gose atsakymus á savo klausimus, suvokdami teisædaug suþinoti ir teisæ á privatø asmeniná gyvenimà.

Vaikams susëdus ratu pedagogas varto „Klausimø iratsakymø knygà“, dar kartà ið eilës perskaito visus klau-simus ir pasiûlo vaikams paklausti to, kà dar jie norëtøsuþinoti.

Á vienus vaikø klausimus pedagogas atsako tiesiai,juos informuodamas, paaiðkindamas, papasakodamas.Atsakymø á kitus klausimus ieðkoma knygose, vaikamspaskaitoma arba pasiûloma paþiûrëti paveikslëlius. Á kaikuriuos klausimus atsakymo ieðkoma atliekant nesu-dëtingus eksperimentus, pavyzdþiui, kas bûtø, jei á ar-batos stiklinæ ádëtum 15 ðaukðteliø cukraus. Keli klausi-mai peradresuojami vaikams, kad jie patys samprotau-dami rastø atsakymà. Vienas kitas klausimas uþraðomaspopieriaus lapuose, kad vaikai parsineðtø namo ir pa-klaustø seneliø ar tëveliø. Kalbamasi, svarstoma apietai, kad augdamas vaikas turi teisæ labai daug suþinoti,todël suaugusieji privalo atsakyti á jo klausimus.

Ieðkant atsakymø atkreipiamas dëmesys á klausimusapie asmeniná vaikø ar suaugusiøjø gyvenimà. Á tokiusklausimus vieðai neatsakinëjama, juos reikia sudëti á„Asmeniniø paslapèiø dëþutæ“. Diskutuojama su vai-kais, kad apie asmeninius dalykus gali kalbëtis tik labaigeri draugai, jei jie to nori.



3 pratimas.„Skirtingi vaikai – lygios teisës“

Ugdomi gebëjimai:• suprasti, kad visi vaikai yra svarbûs ir turi lygiasteises;• suvokti kitø (ávairaus amþiaus, kitakalbiø, neága-liø) vaikø ir suaugusiøjø poreikius ir teises.


Pasirengimas: nusipieðti autoportretà ir keletà kie-mo, namo draugø ar giminaièiø portretø. Papraðytitëveliø, kad po portretais uþraðytø, kà vaikai mëgs-ta, kuo domisi.

Priemonës: ilga popieriaus juosta, skirta tvirtinti priesienos, popieriaus lapai autoportretams piešti, spal-voti pieðtukai, flomasteriai, þirklës, klijai, seni laik-raðèiai, þurnalai su nuotraukomis, paveikslëliais, pie-ðiniais, vaizduojanèiais vaikus.

EigaVaikai klijuoja savo draugø ir vaikø ið laikraðèiø ir

þurnalø atvaizdus ilgoje popieriaus juostoje ant sie-nos suvokdami, jog pasaulyje gyvena daug panaðiø irskirtingø vaikø, turinèiø lygias teises.

Susëdæ ratu vienas kitam rodo savo autoportretus,kiemo draugø ar giminaièiø atvaizdus, pasakoja, kaipjie atrodo, kà mëgsta, kuo domisi.

Vaikams pasiûloma sudaryti juostà „Pasaulio vai-kai“, priklijuojant joje atsineðtus autoportretus, drau-gø pieðinius, ið þurnalø ir laikraðèiø iðkirptas ávairausamþiaus vaikø nuotraukas ar paveikslëlius. Juostà pa-graþinti: greta vaikø uþraðyti tikrus ar sugalvotus var-dus, malonius þodþius, simbolinius þenklus, vaikus pa-puoðti ir kt.

Diskutuojama, kad visi pasaulio vaikai turi tas pa-èias teises, nors yra labai skirtingi. Dar kartà prisimena-ma, garsiai pasakoma ir aptariama 10 vaikø teisiø. Virðjuostos ir po juosta priklijuojamos nuo pavyzdþiø nu-kopijuotos arba pedagogo ið anksto paruoðtos vaikøteisës (þr. „Vaikø teisës“).

5 75 75 75 75 7




4 pratimas. „Sutinku ir nesutinku“

Ugdomi gebëjimai:• suvokti kitø vaikø (ávairaus amþiaus, kitakalbiø,neágaliø) ir suaugusiøjø poreikius ir teises.


Priemonës: neágaliø vaikø nuotraukos (veþimëlyjesëdintis paralyþiuotas, protinæ negalæ turintis, spe-cifinës iðvaizdos ir emociniø sutrikimø turintis ag-resyvus vaikas) ir galimybiø þaisti, veikti apraðymai,po 3 raudonus ir þalius lipdukus kiekvienam vai-kui, 3 dideli popieriaus lapai.

EigaVaikai susipaþásta su neágaliø bendraamþiø nuo-

traukomis ir gebëjimais judëti, veikti ir sutinka ar ne-sutinka su jais þaisti.

Susëdus ant kilimo kalbamasi apie vaikus, kuriø po-reikiai ið esmës skiriasi nuo áprastai auganèiø vaikø.Parodoma vaikams veþimëlyje sëdinèio paralyþiuotovaiko nuotrauka, pasakomas jo vardas, paaiðkinama,

kà jis geba, o ko daryti negali: negali vaikðèioti, patspasiimti þaislø, nevikrûs jo rankø judesiai. Taèiau galikalbëti, bendrauti su draugais, spræsti galvosûkius irkt. Veþimëlyje sëdinèio vaiko nuotrauka pritvirtinamapirmajame popieriaus lape. Vaikams pasiûloma pagal-voti ir kiekvienam nuspræsti, ar jis sutiktø þaisti su ðiuoneágaliu vaiku. Jei sutiktø – ant popieriaus klijuojamasþalias lipdukas, jei nesutiktø – raudonas. Visiems vai-kams apsisprendus ir lipduku paþymëjus savo pasirin-kimà analogiðkai aptariamos protinæ negalæ turinèiovaiko, o vëliau – agresyvaus vaiko nuotraukos.

Ávertinus tai, kad atsirado vaikø, kurie nesutiktø þais-ti su negalæ turinèiais bendraamþiais, diskutuojama,kad neágalûs vaikai yra tokie pat kaip ir kiti vaikai, kadjie taip pat jauèia, nori þaisti ir bendrauti, kad jie daþ-nai yra jautresni, geresni, kantresni nei sveiki vaikai,kad jø savitumas negàsdina þinant, kodël taip yra irkaip elgtis, ir kad jie turi tokias pat teises, kaip kiti vai-kai.

Sugalvojama palinkëjimø ir kaip galima padëti ne-ágaliems vaikams. Vaikø mintis pedagogas uþraðo po-pieriaus lape prie nuotraukø ir lipdukø.



BENDRADARBIAVIMAS

UGDOMI GEBËJIMAI

1. Pripaþinti savo ir kitø pasirinkimo teisæ, gebë-ti pasirinkti, apsispræsti.

2. Siekti lygiø galimybiø.3. Ieðkoti iðeièiø, kai nesutampa poreikiai ir inte-

resai þaidþiant.4. Naudotis savo teise þaisti, dalyvauti ir turëti

savo nuomonæ.5. Suprasti vaikø ir tëvø teises.

Pratimai

1 pratimas. „Að noriu bûti iðgirstas“

Ugdomi gebëjimai:• siekti lygiø galimybiø;• naudotis savo teise þaisti, dalyvauti ir turëti savonuomonæ.


Priemonës: popieriaus lapas ir pedagogo raðiklis,dideli dviejø spalvø popieriniai skrituliai (kiek vai-kø, tiek skrituliø).

1. Að noriu bûti iðgirstas.2. Ieškome išeities.3. Mano teisës ir tëvø teisës.

5 95 95 95 95 9




EigaVaikai siûlo sakinius kuriamai pasakai, iðgyven-

dami skirtingus jausmus, kai jø nuomonæ pedagogasiðgirsta ir kai jos neiðgirsta.

Popierinius skritulius iðdëlioti taip, kad vaikams antjø susëdus susidarytø du ratai – vidinis ir iðorinis. Vai-kams pasiûloma pasakà sukurti kartu, vienam po kitosakant sakinius pasakos tekstui. Ið anksto vaikams ne-pasakoma, kad vidiniame rate sëdinèiøjø sakiniai „ne-bus iðgirsti“. Kai vaikai sako sakinius, pedagogas uþra-ðo tik iðoriniame rate sëdinèiøjø vaikø mintis, raiðkiaijas pakartodamas, pasakydamas autoriø (prie kiekvie-no uþraðyto sakinio uþraðomas já pasakiusio vaiko var-das). Kurá laikà nekreipiamas dëmesys á vidiniame ratesëdinèiø vaikø reiðkiamà protestà.

Kai protestai pasidaro labai garsûs ir trukdo kurtipasakà, ði veikla sustabdoma ir vaikams paaiðkinama,kas èia vyko – pedagogas tyèia girdëjo vienus ir negir-dëjo kitø vaikø. Vidiniame rate sëdintys vaikai dalijasisavo mintimis apie tai, kaip jie jautësi, kokiais bûdaissiekë su iðorinio rato vaikais lygiø galimybiø. Sëdin-èiøjø iðoriniame rate klausiama, kaip jie jautësi susi-

laukæ pedagogo dëmesio, ar pastebëjo, kad kitø vaikølygios galimybës siûlyti sakinius buvo paþeistos.

Diskutuojama, kad veikiant kartu kiekvienas turiteisæ dalyvauti, iðreikðti nuomonæ, teikti pasiûlymø.Svarbu pastebëti, kada paþeidþiamos tavo ar kito teisësir apie tai pasakyti.

Pabandoma sukurti dar vienà pasakà, kai vaikai iðeilës sukuria po sakiná. Sukurtos pasakos su kiekvienosakinio paþymëtu autoriumi kabinamos tëvø lentoje.

2 pratimas. „Ieðkome iðeièiø“

Ugdomi gebëjimai:• ieðkoti iðeièiø, kai nesutampa poreikiai ir intere-sai þaidþiant;• naudotis savo teise þaisti, dalyvauti ir turëti savonuomonæ.


Priemonës: sportinis inventorius judriesiems þai-dimams.



EigaJei daug vaikø pareiðkia norà bûti þaidimo vedëju,

ieðkoma bûdø, kaip atrinkti vienà.Susirinkus á salæ pasiûloma vaikams paþaisti jud-

riuosius þaidimus, kuriems reikia vedëjo, pavyzdþiui,„Vilkas ir oþiukai“, „Lapë ir þàsys“, „Medþiotojas ir kið-kiai“ ir kt. Pasirinkus vienà þaidimà vaikø klausiama,kuris norëtø bûti vedëju (vilku, lape, medþiotoju). Jeinorinèiøjø atsiranda keletas, papraðoma vaikø uþsi-merkti, pagalvoti ir pasiûlyti bûdà, kaip iðrinkti vienà.Vaikø pasiûlymai gali bûti ávairûs: iðsiskaièiuoti, mestisviediná – kuris pagaus, kuris sustings ádomiausia po-za, kieno vardas ilgiausias, trumpiausias ir kt. Pasinau-dojama pirmuoju pasiûlymu, iðrenkamas vedëjas ir þai-dþiamas þaidimas. Þaidimà kartojant vaikø praðoma vëlsugalvoti bûdà vedëjui iðrinkti. Þaidþiama tol, kol pa-kanka idëjø. Jei idëjø pristinga labai greitai, vienà kitàiðeitá pasiûlo pedagogas.

Ramiai susëdus ratu prisimenami visi bûdai, kuriepadëjo taikiai rasti iðeitá renkant þaidimo vedëjà. Susi-tariama, jog panaðiai galima elgtis ir kitose þaidimo argyvenimo situacijose.

3 pratimas.„Mano teisës ir tëvø teisës“

Ugdomi gebëjimai:• nusimanyti apie vaikø ir suaugusiøjø teises.


Priemonës: 4 komplektai paveikslëliø su pavaizduo-tomis ir uþraðytomis vaiko bei suaugusiojo teisë-mis, simboliniai þenkliukai: „vaikas turi teisæ“, „vai-kas neturi teisës“, „tëvai turi teisæ“, „tëvai neturi tei-sës“.

Paveikslëliai, kuriuose pavaizduoti ir uþraðyti ðieteiginiai:Turi teisæ þaisti.Turi teisæ gyventi su savo mamyte ir tëveliu.Neturi teisës skriausti kitø vaikø.Neturi teisës be leidimo iðeiti ið namø.

Neturi teisës trukdyti þaisti.Neturi teisës muðti savo vaikø.

6 16 16 16 16 1




Turi teisæ pavalgydinti ir paguldyti miegoti.Turi teisæ neduoti vaikams degtukø.

Simboliniai þenkliukai (tik pieðinëliai):Vaikas turi teisæ.Vaikas neturi teisës.Tëvai turi teisæ.Tëvai neturi teisës.

EigaVaikai prie paveikslëliø su uþraðais apie teises pri-

deda vaiko arba suaugusiojo simboliná pieðinëlá, ði-taip iðreikðdami savo nuomonæ, kokias teises turi, okokiø neturi vaikai ir tëvai.

Vaikams pasiûloma susiskirstyti á 4 grupeles ir pa-þaisti þaidimà „Vaikø teisës ir tëvø teisës“. Ið rato centrepadëtø juosteliø krûvos jie pasiima po vienà popierinæjuostelæ ir susiburia á grupeles pagal juosteliø ilgá. Kiek-vienai grupelei pasiûloma pasiimti po komplektà pa-veikslëliø ir simboliniø þenkliukø. Paaiðkinama uþduo-tis – ið eilës po vienà reikia apþiûrëti kiekvienà paveiks-lëlá, pasitarus nuspræsti, ar vaikø, ar tëvø teisës jamevaizduojamos, ir prie paveikslëlio padëti vienà ið sim-

boliniø þenkliukø, atitinkanèiø paveikslëlio turiná. Pa-vyzdþiui, prie paveikslëlio, kuriame vaizduojamas þai-dþiantis vaikas, padëti simboliná þenkliukà „vaikas turiteisæ“, o prie paveikslëlio, kuriame vienas vaikas muðakità vaikà, padëti simboliná þenkliukà „vaikas neturiteisës“. Savo grupelëje darbà uþbaigusiems vaikams pa-siûloma apeiti ir apþiûrëti, kaip uþduotá atliko kitø gru-peliø vaikai.

Susëdus ratu diskutuojama, kokias teises turi vai-kai ir tëvai, o kokiø ir kodël neturi. Prisimenamos situ-acijos, kai tëvai palaikë arba paþeidë vaikø teises, vai-kai palaikë arba paþeidë tëvø teises.




UGDOMI GEBËJIMAI

1. Naudotis savo teise klysti priimant sprendi-mus.

2. Atpaþinti situacijas, kai turi teisæ ieðkoti para-mos ir pagalbos.

3. Kreiptis pagalbos, kai paþeidþiamos vaikø tei-sës.

Pratimai

1. Nebijau suklysti.2. Kas man gali padëti.3. Saugau save ir kitus.

1 pratimas. „Nebijau suklysti“

Ugdomi gebëjimai:• naudotis savo teise klysti priimant sprendimus.


Priemonës: 2 dideli popieriaus lapai su uþraðais„Maþos klaidos“, „Didelës klaidos“, popieriaus lip-dukai, flomasteriai, ávairiø spalvø ir formø kortelëssu jausmø pavadinimais („Baimë“, „Kaltë“, „Neri-mas“ ir kt.).

6 36 36 36 36 3




EigaVaikai prisimena ir pasakoja apie padarytas klai-

das, skirsto jas á maþas ir dideles, aiðkinasi kilusiusjausmus ir teises.

Pakabinami plakatai „Maþos klaidos“ ir „Didelësklaidos“, vaikams perskaitomi uþraðai ir apie juos kal-bamasi. Vaikams pasiûloma prisiminti, kokias ir kadayra padaræ klaidas. Norintieji apie klaidas papasakojavisiems. Pasakojanèiajam pateikiama klausimø:

Kaip tu suþinojai, kad suklydai?Kaip kiti priëmë tavo klaidà?Kaip tu jauteisi suklydæs?Ar bandei iðtaisyti klaidà?Kà darei, kad iðtaisytum klaidà?Vaikui baigus pasakoti, pedagogas ant lipduko uþ-

raðo, kokia klaida buvo padaryta, ir ratu sëdinèiø vai-kø papraðo nuspræsti, ar tai buvo didelë, ar maþa klai-da. Vaikams priëmus vieningà sprendimà lipdukas pri-klijuojamas prie vieno ar kito plakato. Ðalia priklijuo-jamos jausmø, kuriuos pasakotojas iðgyveno suklydæs,kortelës. Prisiminimus vaikai pasakoja tol, kol yra no-rinèiøjø.

Vaikams baigus pasakoti pedagogas dar kartà per-skaito ið pradþiø visas maþas klaidas bei jø sukeltusjausmus, paskui – dideles klaidas ir jø sukeltus jaus-mus. Diskutuojama apie tai, kad visi klystame. Vienosklaidos yra kasdienës ir neturi didesniø blogø pasek-miø, nesukelia neigiamø jausmø, kitos klaidos didelësir gali bûti pavojingos sveikatai, gali sukelti sunkiusiðgyvenimus. Visi turime teisæ klysti, todël nereikia bi-joti ar labai nerimauti suklydus. Svarbu, jei ámanoma,ieðkoti tinkamø bûdø klaidai iðtaisyti ir stengtis pada-ryti maþiau dideliø klaidø.

2 pratimas. „Kas man gali padëti“

Ugdomi gebëjimai:• atpaþinti situacijas, kai turi teisæ ieðkoti paramosir pagalbos;• kreiptis pagalbos, kai paþeidþiamos vaikø teisës.


Priemonës: pavojingø ir vaiko teisiø paþeidimo si-tuacijø paveikslëliai, telefonas, suaugusio þmogaus



siluetas ir ávairi atributika (policininko kepurë, gy-dytojo chalatas, gaisrininko ðalmas, skarelë ir kt.),po 3 vienodus þaislus, kad ið viso jø bûtø tiek, kiekvaikø.Pavojingø ir vaiko teisiø paþeidimo situacijø pa-veikslëliai:1. Vienas vaikas susiþeidë kojà ir negali paeiti, o ki-tas stovi ðalia.2. Vaikas vienas namuose, o kaþkas verþiasi pro duris.3. Ant dujinës viryklës dega keptuvë.4. Keli vaikai ðaiposi ir iðjuokia vienà vaikà.5. Didesni vaikai uþëmë kiemà ir neleidþia þaistimaþiesiems.

EigaVaikai aptaria paveikslëliuose vaizduojamas situ-

acijas, sugalvoja, á kà ir kaip reikia kreiptis pagalbos,ir tai suvaidina.

Á ratà susirinkusiems vaikams pasiûloma pasiimtipo vienà þaislà ið ant kilimo padëtø þaislø krûvos. Trisvienodus þaislus turintys vaikai susiburia á grupeles, iðeilës eina prie stalo ir pasirenka vienà ið ten gulinèiøpaveikslëliø.

Susëdama ant kilimo po tris. Vaikai iðklauso peda-gogo, kà reikës atlikti: ásiþiûrëti á paveikslëlá, atpaþintipavojø ar vaiko teisiø paþeidimo atvejá, trise aptarti, kàreikëtø daryti, á kà kreiptis pagalbos, kà ir kaip kalbëti;apþiûrëjus vaidybai parengtas priemones pasitarti, kaipsuvaidinti pagalbos ieðkojimo situacijà.

Kai grupelës pasiruoðia, viena po kitos eina á vaidy-bai parengtà vietà ir vaidina situacijas, á kurias patekusreikia kreiptis pagalbos. Vaidinant stengiamasi naudo-tis telefonu, suaugusiojo siluetu ir atributika, bando-ma kuo tiksliau pasakyti, kas ir kur atsitiko, ko baimi-namasi, paklausti, kaip elgtis, kol atvyks pagalba.

Visi drauge aptaria, kaip svarbu atsitikus bëdai grei-tai orientuotis ir teisingai pasielgti, kada pats gali saupadëti, o kada bûtina kviestis á pagalbà suaugusájá.

3 pratimas. „Saugau save ir kitus“

Ugdomi gebëjimai:• atpaþinti situacijas, kai turi teisæ ieðkoti paramosir pagalbos;• prisiimti atsakomybæ uþ savo ir kitø saugumà.

6 56 56 56 56 5





Priemonës: ávairiø formø (skritulio, trikampio, kvad-rato) dideli lapai, flomasteriai, daþai, vaðkinës krei-delës ir kt.

Pasirengimas: padedami tëvø bei pedagogo vaikaisusipaþásta su ávairiausiais áspëjamaisiais ir drau-dþiamaisiais þenklais, iðsiaiðkina jø prasmæ ir patysjø pasigamina.

EigaDarþelio teritorijoje vaikai suranda pavojingas vie-

tas ir paþymi jas áspëjamaisiais, draudþiamaisiais þen-klais, geriau suvokdami suaugusiøjø draudimø svar-bà saugumui.

Iðëjus á laukà vaikams pasiûloma sustoti poromis irdviese tyrinëti visà darþelio teritorijà, rasti vietas, ku-rios kelia pavojø vaikø saugumui: slidø ðaligatvá, aple-dëjusias laiptines, aðtrias gyvatvoriø ðakas, sulûþusá in-ventoriø, stiklo ðukes, maisto liekanas ir kt. Surastasvietas paþymëti paèiø pasidarytais áspëjamaisiais irdraudþiamaisiais þenklais, ðitaip bandant apsaugoti sa-

ve ir kitus nuo pavojø. Kai vietos paþymimos, visi susi-renka draugën, kartu apeina ir apþiûri visas paþymëtasvietas. Kalbamasi, kodël ðios vietos pavojingos, kas ga-lëtø èia atsitikti, kaip vaikai gali nukentëti ir kà bûtøgalima padaryti, kad ði vieta taptø saugi.

Diskutuojama apie tai, kad draudimai gali padëtiapsaugoti kitus nuo pavojø, aiðkiau suprantama, kodëlsvarbu paisyti tëvø ir kitø suaugusiøjø draudimø – jiebando apsaugoti vaikus nuo pavojø.




UGDOMI GEBËJIMAI

1. Atsikratyti „sunkiø“ minèiø ir slogios nuotai-kos.

2. Susivaldyti ir nepakenkti sau bei kitiems pate-kus á keblià ar konfliktinæ situacijà.

3. Atpaþinti situacijas, kai paþeidþiamos vaikoteisës gyventi be baimës ir prievartos.

4. Ieðkoti iðeièiø ið tokiø situacijø, kai vaikas yraskriaudþiamas.

Pratimai

1. „Nuodingos mintys“.2. Vëþliuko ðarvai.3. Sunkumø áveikimas.

1 pratimas. „Nuodingos mintys“

Ugdomi gebëjimai:• atsikratyti „sunkiø“ minèiø ir slogios nuotaikos.


Priemonës: didelis popieriaus lapas, padalytas á dvidalis, flomasteriai.

EigaVaikai mokosi iðsakyti sunkias mintis ir keisti po-

þiûrá á situacijà, kad sumaþëtø nerimas, pyktis, noraskerðtauti.

6 76 76 76 76 7




Vaikams pasiûloma susësti ratu ir pasikalbëti apie„nuodingas mintis“, bloginanèias savijautà, trukdan-èias nuoðirdþiai bendrauti su kitais, pamirðti nuoskau-das ir atleisti. Pedagogas pasako vienà ar dvi mintis,kurios já vargina ir kankina, pavyzdþiui, „Man atrodo,kad mano sûnus tyèia mane erzina – sëdi prie televizo-riaus ir neina miegoti“, „Að manau, kad sesutë tyèiasugriovë broliuko pastatytà pilá, nes jos pilis nebuvotokia graþi“. Savo mintis uþraðo popieriaus lape „sun-kiø minèiø“ dalyje. Vaikai paskatinami iðsakyti visasjuos kankinanèias mintis ir jas uþraðyti, pavyzdþiui,„Povilas pikèiurna ir visada mane skriaudþia“, „Að pyks-tu ant Jono, nes jis mane pastûmë ir að pargriuvau“, „Aðsulauþysiu Astos lëlæ, nes ji neleido man su ja paþaisti“.Visiems norintiems iðsikalbëjus pedagogas pasako, jogyra bûdø, padedanèiø atsikratyti tø „nuodingø min-èiø“.

Pasirenkama viena ið vaikø minèiø, pavyzdþiui, „Aðpykstu ant Jono, nes jis mane pastûmë ir að pargriu-vau“, ir klausiama: „O ar buvo atvejø, kai Jonas kuonors padëjo, nuo ko nors apgynë, kuo nors pasidali-jo?“ Visi vaikai bando prisiminti kuo daugiau tokiø

Jono poelgiø ir jie uþraðomi lapo „ðviesiø minèiø“ da-lyje. Daroma iðvada, kad Jonas tik ðá kartà pasielgë ne-tinkamai, o daug kartø elgësi draugiðkai, bièiuliðkai;kad visi mes kartais pasielgiame netinkamai, daþnai irpatys to nenorëdami. Su vaikais kalbamasi apie tai, arpasikeitë jø poþiûris á ávyká (pastûmimà) ir su ávykiususijæ jausmai.

Pasirenkama kita „sunki mintis“, pavyzdþiui, „se-sutë tyèia sugriovë broliuko pilá“, ir vaikø klausiama:„Kaip jautësi sesutë ir koks jausmas paskatino jà ðitaippasielgti?“; „Ar tikrai pilá sugriovë tyèia – gal uþkliu-vo, gal manë, kad þaidimas baigtas, gal patiko stebëti,kaip virsta kaladëlës ir kt.“; „Kuo jaunesnio brolio arsesers elgesys skiriasi nuo vyresnio?“ Vaikø atsakymaiuþraðomi lapo „ðviesiø minèiø“ dalyje. Diskutuojamair prieinama prie iðvados, kad ne kiekvienas poelgis,kuris ið pirmo þvilgsnio atrodo tyèinis, toks ir yra. Kar-tais netinkamai pasielgti vaikà paskatina tai, jog jis jau-èiasi nelaimingas, atstumtas, vieniðas ir ne toks gabuskaip kiti. Jaunesni broliai, seserys ar draugai yra ne to-kie vikrûs ir sunkiau valdo jausmus, todël vyresniejiturëtø juos suprasti ir bûti atlaidesni.



Pasirenkama mintis „Að sulauþysiu Astos lëlæ,nes….“ ir vaikø klausiama: „Kaip jausis ir kà darys As-ta, jei Sigutë sulauþys jos lëlæ?“, „O kà toliau darys Si-gutë?“ ir t. t. „Ar pyktis baigsis ir mergaitës vël drau-gaus, ar nesutarimai toliau tæsis“. Diskutuojama ir pri-einama prie iðvados, kad nesutarimai gali tæstis be galo,jei á netinkamà poelgá atsakysime kitu netinkamu poel-giu. Nesutarimai baigiasi, kai vienas ið vaikø nutraukianetinkamø poelgiø virtinæ – graþiu poelgiu atsako ánetinkamà poelgá. Vaikø pasiûlymai, kokiu poelgiu ga-lima suðvelninti nesutarimus, uþraðomi „ðviesiø min-èiø“ dalyje.

Pedagogas vaikams dar kartà perskaito kiekvienà„sunkià mintá“ ir daug „ðviesiø minèiø“, kuriomis gali-ma pakeisti tà sunkià mintá.

2 pratimas. „Vëþliuko ðarvai“

Ugdomi gebëjimai:• susivaldyti ir nepakenkti sau bei kitiems, pateku-siems á keblià ar konfliktinæ situacijà.


Priemonës: þaislas – vëþliukas, vëþliuko pieðinëliai,trumpas filmukas apie vëþliukà, vëþliuko laiðkas sutaisyklëmis.

Vëþliuko taisyklës:1. Sustok. Atsitrauk.2. Pasislëpk savo „kiaute“ – uþsimerk ir mintyseskaièiuok iki penkiø; galvok apie gimimo dienà,gautà dovanà, linksmus þaidimus; ásivaizduok, kadskraidai danguje.3. Pagalvok. Pagalvok apie tai, ar kitø elgesys drau-giðkas, ko norëjo kiti, ko nori tu, kà daryti, kad irjiems, ir tau bûtø gerai.4. Padaryk. Pasirink geriausià sugalvotà iðeitá ir su-gráþæs prie draugø pasielk draugiðkai.

EigaVaikai suþino, kad vëþliukas jauèiasi saugus, kai

slepiasi po savo ðarvu, ir iðmoksta sunkiose bendra-vimo situacijose taikytinø „vëþliuko taisykliø“.

6 96 96 96 96 9




Vaikai, susëdæ ant kilimo, þiûri filmukà apie vëþlá,þaidþia su þaislu, apþiûri paveikslëlius ir suþino, kadiðkilus pavojui vëþlys paprastai slepiasi po savo ðarvuir kurá laikà ten ramiai tûno. Vëþliuko ðarvas yra tarsisaugi tvirtovë.

Pedagogas suranda vëþliuko atneðtà laiðkà, já atplë-ðia ir garsiai perskaito vaikams „Vëþliuko taisykles“:

• SUSTOK. ATSITRAUK.• PASISLËPK SAVO KIAUTE.• PAGALVOK.• PADARYK.Paaiðkina taisykles vaikams, iðbando jose siûlomus

patarimus, pavyzdþiui, uþsimerkus suskaièiuoti iki pen-kiø, ásivaizduoti kà nors malonaus ir kt.

Suvaidinama neseniai grupëje ávykusi konfliktinësituacija pirmiausia taip, kaip viskas ið tiesø vyko, opaskui – kai vienas konflikto dalyvis taiko „Vëþliukotaisykles“. Aptariama, kuo buvo naudingos taisyklës,ar sumaþëjo nesutarimø. Susitariama, jog ateityje pate-kæ á keblias bendravimo situacijas visi pradës taikytiðias taisykles.

3 pratimas. „Sunkumø áveikimas“

Ugdomi gebëjimai:• atpaþinti situacijas, kai paþeidþiamos vaiko teisësgyventi be baimës ir prievartos;• ieðkoti iðeièiø ið situacijø, kai vaikas yra skriau-dþiamas.


Priemonës: dideli paveikslëliai, atspindintys vaikoteisës gyventi be baimës ir prievartos paþeidimus.

Paveikslëliai1. Grupelë vaikø apstojusi muða vienà vaikà.2. Paauglys bando pakelti mergaitei sijonëlá.3. Grupelë vaikø su pedagogu þaidþia, o vienas nu-liûdæs vaikas stovi nuoðaly. Paveikslëlyje uþraðytavaikø kalba: „Tu netikæs, nemoki þaisti, eik ðalin“,„Þioply, neturi þaislø, tai ir neþaisi“, „Begëdi, tu ne-graþiai kalbi, mes su tavimi nedraugausim“.



EigaVaikai, þiûrinëdami paveikslëlius, samprotauja apie

tai, kas vyksta, ir ieðko iðeièiø bei tinkamø sprendi-mø.

Vaikams pasakoma, jog ðiandien bus kalbamasi apiekeblius ir skaudþius gyvenimo ávykius. Rodydamas vie-nà ið paveikslëliø pedagogas vaikø klausia: „Kas èiavyksta?“; „Kà daro berniukas, mergaitë ar kiti vaikai?“;„Kaip jauèiasi tas, kurá skriaudþia?“; „Kodël kiti jáskriaudþia?“; „Kaip jauèiasi skriaudëjai?“; „Ar yra ka-da nors jums panaðiai nutikæ?“; „Kà tuomet darëte?“;„Kà galima daryti, jeigu jûs arba jûsø draugas patenkaá panaðià situacijà?“

Vaikø pasiûlytas iðeitis uþraðo ant maþø lipdukø irpriklijuoja ðalia paveikslëlio, apie kurá kalbama. Ðitaipaptariami visi paveikslëliai. Diskutuojant padedamavaikams geriau suprasti, kad ðiuo atveju paþeidþiamosjø teisës ir jie turi apie tai kam nors pasakyti, pasipasa-koti, kreiptis pagalbos á suaugusájá, kuriuo pasitiki.

7 17 17 17 17 1




KASDIENËS SITUACIJOS



SAVÆS PAÞINIMAS

Tema „Kiek manyje paslapèiø“(„Vërinëlio metai. Pavasaris“, 1999, 72 p.)

BENDRAVIMAS

Tema „Noriu suprasti kità“(„Vërinëlio metai. Þiema“, 1997, 23 p.)Tema „Að grupëje“(„Vërinëlio metai. Ruduo“, 1995, 17 p.)

Vedant gyvenimo ágûdþiø ugdymo „Kasdieniøsituacijø“ valandëles idëjø pratyboms galima rastiikimokykliniam ugdymui skirtose metodinëseknygose. Rekomenduotinos idëjos apraðytos to-liau pagal iðvardytas temas.

BENDRADARBIAVIMAS

Tema „Viskas þaidimas ir ne þaidimas“(„Vërinëlio metai. Pavasaris“, 1999, 117 p.)


Tema „Mokausi sugyventi, sutarti“(„Vërinëlio metai. Þiema“, 1997, 34 p.)Tema „Pabûsiu sau teisëjas“(„Vërinëlio metai. Pavasaris“, 1999, 47 p.)

GYVENIMO SUNKUMØ ÁVEIKIMAS

Tema „Að saugus, kai þinau, kodël man draudþiama“(„Vërinëlio metai. Þiema“, 1997, 18 p.)Tema „Galimi pavojai“(„Vërinëlio metai. Ruduo“, 1995, 57 p.)

KASDIENËS SITUACIJOS

7 37 37 37 37 3



RIZIKOS SITUACIJOS


GYVENIMO ÁGÛDÞIØ UGDYMASRIZIKOS SITUACIJOS

1 pratimas. „Saugu ir nesaugu“

Ugdomi gebëjimai:• suvokti ir atpaþinti rizikos situacijas: pavojingasvietas, nesaugø savo elgesá ir blogus kitø ketinimus.


Priemonës: groþinës literatûros kûriniø iðtraukos,kuriose apraðomos saugaus ir rizikingo elgesio si-tuacijos, popieriaus lapai, segiklis, spalvoti pieðtu-kai, flomasteriai, þalios ir raudonos spalvos skritu-liai kiekvienam vaikui.

SAVÆS PAÞINIMAS

UGDOMI GEBËJIMAI

1. Suvokti ir atpaþinti rizikingas situacijas: pa-vojingas vietas, nesaugø savo elgesá ir bloguskitø ketinimus.

2. Suvokti galimus rizikingo elgesio padarinius.3. Atpaþinti ir ávardyti rizikos situacijomis iðgy-

venamus jausmus.

Pratimai

1. Saugu ir nesaugu.2. Rizika ir pavojai.3. Prieštaringi jausmai.

7 57 57 57 57 5



RIZIKOS SITUACIJOS

EigaVaikai klausosi skaitomø iðtraukø, nustato, kurio-

se apraðomos pavojingos vietos bei rizikingas elge-sys, ir kuria rizikos þodþiø knygà.

Visiems susëdus ratu paaiðkinama, kad bus skaito-mos iðtraukos apie ávairius vaikø nuotykius, o vaikaiturës nustatyti, koks elgesys kuriose vietose yra pavo-jingas. Pasirinktinai skaitoma viena iðtrauka. Perskai-èius praðoma vaikø pakelti raudonà skritulá, jeigu jiemano, jog veikëjo sveikatai ir gyvybei grësë pavojus,arba þalià skritulá, jei mano, jog veikëjas buvo visiðkaisaugus.

Vaikai prisimena þodþius ar jø grupes, kurie rodo,jog elgesys nebuvo saugus, pavyzdþiui, „nepaklausëtëvø“, „susigundë uþlipti“, „nesusilaikë neparagavæs“.Vaikø pasakytus þodþius pedagogas uþraðo vis kitamepopieriaus lape. Panaðiai skaitomos ir aptariamos visosiðtraukos. Po to kiekvienas vaikas pasirenka vienà lapàsu rizikos þodþiais ir kà nors nupieðia (pavojingus daik-tus, veiksmus, pasekmes ir kt.). Vaikø pieðiniai susega-mi á „Rizikos þodþiø þodynà“.

2 pratimas. „Rizika ir pavojai“

Ugdomi gebëjimai:• suvokti galimus rizikingo elgesio padarinius.


Priemonës: trys pavojingo elgesio situacijø paveiks-lai ir 8 komplektai padariniø paveikslëliø.

Dideli pavojingo elgesio situacijø paveikslai1. Vaikas, nors namuose vienas, atidaro duris ir ási-leidþia á namus nepaþástamus þmones.2. Vaikas, atsidaræs langà, sëdi ant palangës.3. Vaikas tyrinëja flakonus (valikliø, kosmetikos prie-moniø, daþø, lakø ir kt.), rankoje laiko vienà ið fla-konø ir purðkiasi á akis.

Maþø paveikslëliø komplektai – pavojingo elgesiopasekmës1. Vaikas guli suriðtas, o paaugliai lëbauja.Vaikas jëga iðsivedamas ið namø.Nepaþástamieji neða visus daiktus ið namø.Nepaþástamieji dauþo ir suverèia daiktus.



2. Vaikas guli ant þemës su gumbu ant galvos.Vaikas kabo uþsikabinæs uþ balkono turëklø ir rëkia.Vaikas guli ant þemës be gyvybës þenklø, o gydyto-jai daro dirbtiná kvëpavimà.Vaikas persisvëræs per balkonà, o tëvas já laiko pa-stvëræs uþ kojø.

3. Vaikas trina rankomis akis ir rëkia, nes prisipurð-kë á akis ir jas labai grauþia.Vaikas guli ligoninëje su tvarsèiais ant akiø.Vaikas labai iðteptais drabuþiais, o tëvas já bara.Vaikas laiko rankoje sprogstamàjá balionëlá.Vaikas laiko rankose suduþusá stikliná indelá, o iðrankos bëga kraujas.

EigaVaikai prie paveikslø, kuriuose vaizduojamas pa-

vojingas elgesys, prideda tokio elgesio pasekmiø pa-veikslëlius, geriau suvokdami rizikos padarinius.

Vaikams susëdus ratu pedagogas paaiðkina, jog ðian-dien bus kalbama apie sveikatai ir gyvybei pavojingàelgesá ir galimus tokio elgesio padarinius. Rato centrepaberiami visi 8 komplektai paveikslëliø ir vaikai pasi-

renka po 4 ádomiausius ar kuo nors jiems svarbius pa-veikslëlius.

Pakabinamas vienas ið trijø dideliø paveikslø, pa-vyzdþiui, „Vaikas, atidaræs langà, sëdi ant palangës“. Vai-kø klausiama, kas èia vyksta ir kodël toks elgesys pavo-jingas? Ðitaip aptariami visi trys paveikslai. Vaikai ap-þiûri pasirinktus pasekmiø paveikslëlius ir nuspren-dþia, kokio elgesio tai pasekmë ir prie kurio paveiksloreikia já pridëti. Kai visi vaikai apsisprendþia ir paveiks-lëlius pritvirtina prie dideliø paveikslø, visi drauge ap-þiûri, kiek blogø padariniø gali turëti rizikingas elge-sys, kalbasi, kaip svarbu saugotis.

3 pratimas. „Prieštaringi jausmai“

Ugdomi gebëjimai:• atpaþinti ir ávardyti rizikingomis situacijomis ið-gyvenamus jausmus.


Priemonës: „Jausmø ir áspûdþiø kortelës“ – spalvo-to popieriaus juostelës.

7 77 77 77 77 7



RIZIKOS SITUACIJOS

EigaVaikai vaidina pavojingo elgesio situacijas, kalbë-

damiesi apie jausmus rizikingai elgiantis ir patyrustokio elgesio padarinius.

Susëdæ ratu vaikai prisimena atvejus, kai jie elgësitaip, kaip negalima, kaip draudþia tëvai, pedagogai argrupës taisyklës. Norintysis ateina á rato vidurá ir mi-mika bei ávairiais kûno judesiais pavaizduoja savo pa-vojingà elgesá. Pasako, kaip jis jautësi ið pradþiø (jautë-si dràsus, savarankiðkas, patyrë naujø áspûdþiø, didþia-vosi prieð draugus ir kt.) ir kai patyrë savo elgesio pada-rinius (skaudëjo, barë tëvai, jautë kaltæ, bijojo ir kt.).Padedant pedagogui uþraðomi jausmø ir áspûdþiø pa-vadinimai á korteles ir padedama á krûveles: „Jausmairizikuojant“, „Jausmai patyrus rizikos padarinius“. Da-lijamasi áspûdþiais tol, kol yra norinèiøjø.

Apibendrinant vaikø patyrimà dar kartà perskaito-mi krûvelës „Jausmai rizikuojant“ korteliø uþraðai irpadedama vaikams suvokti, kas skatina rizikuoti. Po toperskaitomi krûvelës „Jausmai patyrus rizikos padari-nius“ korteliø uþraðai ir apibendrinama, kad ðie jaus-mai daþniausiai skaudûs ir sunkûs.



UGDOMI GEBËJIMAI

1. Áþvelgti rizikingà elgesá skatinanèiø þmoniøketinimus.

2. Pajusti saugios rizikos ir pavojingo elgesio skir-tumà.

3. Susilaikyti nuo rizikingo elgesio.

Pratimai

1 pratimas. „Spëlionë“

Ugdomi gebëjimai:• áþvelgti rizikingà elgesá skatinanèiø þmoniø keti-nimus;• susilaikyti nuo rizikingo elgesio.


Priemonës: du popieriaus lapai, rašikliai.

EigaVaikai spëlioja apie blogus pavojingai elgtis skati-

nanèiø þmoniø ketinimus, mokydamiesi atpaþinti ri-zikos provokavimo bûdus.

1. Spëlionë.2. Man saugu ir smagu.

BENDRAVIMAS

7 97 97 97 97 9



RIZIKOS SITUACIJOS

Vaikams pasakoma, kad pedagogas papasakos apieþmones, kurie skatina vaikus rizikingai elgtis. Pasako-jama, kà jie tada sako, kur kvieèia, kà siûlo, o vaikaispëlioja, kokie galëtø bûti jø ketinimai.

Aptariamos situacijos• Nepaþástamas suaugæs þmogus þada duoti vaikuisaldainiø, jei vaikas eis su juo.• Parduotuvëje vaikas draugui pasiûlo ásikiðti á ki-ðenæ þaisliukà ir iðeiti pro duris.• Daug vyresnis vaikas siûlo paþaisti „mamà ir tëtá“.• Nepaþástamas þmogus siûlosi pavëþinti automo-biliu.• Nepaþástamas þmogus pasiûlo iðgerti gërimo.Vaikai vardina ir gerus, ir blogus ketinimus: „Nepa-þástamas þmogus davë saldainiø, nes vaikas saugojojo maðinà“, „Norëjo parodyti karuselæ“, „Norëjo pa-grobti“. Vaikø pasakyti geri ketinimai raðomi viena-me popieriaus lape, blogi – kitame.Kai visos situacijos aptartos, padaroma iðvada, kad ne-paþástamo þmogaus ketinimai gali bûti geri, bet galibûti ir labai blogi – tuomet vaikas patektø á bëdà. Todëlbûtina nerizikuoti ir tokiø pasiûlymø atsisakyti.

2 pratimas. „Man saugu ir smagu“

Ugdomi gebëjimai:• pajusti saugios rizikos ir pavojingo elgesio skirtumà;• susilaikyti nuo rizikingo elgesio.


Priemonës: sporto aikðtyno áranga.

EigaVaikai karstosi, nuðoka, balansuoja sporto aikðty-

ne, stebimi suaugusiøjø.Á bendravimo valandëlæ pakvieèiami keliø vaikø të-

veliai. Valandëlë vedama sporto aikðtyne. Ratu sustoju-siems vaikams paaiðkinama, kad saugi rizika, tëvamsstebint ir saugant, ugdo dràsà, suteikia smagiø pojû-èiø. Pasiûloma vaikams tai iðbandyti. Vaikai uþlipa aukð-tai, nuèiuoþia, kabo, balansuoja. Paþaidæ vël kvieèiamiá ratà ir diskutuojama, ar tai buvo pavojingas elgesys.Vaikams pasiûloma sugalvoti daugiau dalykø, ko jiemsvieniems negalima daryti , o kartu su tëveliais – galima(pavyzdþiui, ásileisti á namus nepaþástamà þmogø, ájung-ti elektros prietaisus, naudotis peiliu).



BENDRADARBIAVIMAS

UGDOMI GEBËJIMAI

1. Pasirinkti saugius þaislus ir saugias þaidimøvietas.

2. Susilaikyti nuo pavojingø þaidimø.3. Taikiai spræsti konfliktus, protauti.4. Uþjausti vieniðà, atstumtà, jam padëti.

Pratimai

1 pratimas. „Þaidþiu ir mokausi“

Ugdomi gebëjimai:• pasirinkti saugius þaislus ir saugias þaidimø vie-tas;• susilaikyti nuo pavojingø þaidimø.

Išankstinis pasirengimas: grupëje vaikø þaidimøvietose padedama aplûþusiø, aðtriø þaislø; vaikøþaidimø vieta árengiama tarpduryje, po krepðiniolanku ir kt. Rûpinamasi, kad vaikai neásitrauktø ánesaugius þaidimus per anksti.


1. Þaidþiu ir mokausi.2. Taikos kilimas.3. Stebuklinga karûna.

8 18 18 18 18 1



RIZIKOS SITUACIJOS

Priemonës: þaislai, krepðinio kamuolys, keliolika pa-vojaus þenklø (pavyzdþiui, þaibas skritulyje).

EigaVaikai suranda nesaugius þaislus ir þaidimø vie-

tas, atsako á klausimus apie nesaugius þaidimo bûdus.Susëdusiems ratu vaikams pasakoma, kad grupë ðiuo

metu nesaugi. Paaiðkinama, kad vaikai dabar mokysisþaisdami kasdienius þaidimus pastebëti pavojø ir jo ið-vengti. Vaikai lëtai ir ramiai apeina visas þaidimø vietasir suranda pavojingus þaislus: aðtrius, sulûþusius, labaismulkius, besimëtanèius praëjimo vietose, ir pavojin-gas þaidimø vietas, árengtas judriose vietose (gali uþ-gauti kamuolys ar netyèia pastumti kitas vaikas). Tuosþaislus ir tas vietas paþymi pavojaus þenklais.

Paskui visi kartu prieina prie kiekvieno pavojausþenklo ir pasikalba, kodël nesaugi yra maðina be rato,su atsikiðusia aðele ar po kojomis besimëtanèios aðtriosmetalinës konstruktoriaus dalys. Nesaugiose þaidimovietose pasiûloma vaikams vieniems bandyti þaisti, okitiems vaikðèioti pro juos, spraudþiantis pro tarpà, kliû-nant uþ þaislø; arba vieniems þaisti, o kitiems virð jø

galvø á krepðá mëtyti kamuolá. Aptariama, kodël nesau-gi tokia þaidimo vieta.

Drauge sutvarkoma grupë, kad ji taptø saugi, ir vai-kai pakvieèiami vël susësti á ratà. Pedagogas vaikams pa-teikia keletà klausimø apie nesaugius þaidimo bûdus.

Ar galima þaisti gydytojà ir ið tikrøjø durti adata, pjau-ti, girdyti tikrus vaistus?

Ar galima smëlio dëþëje uþkasti draugà, pilti smëlá jamant veido?

Ar galima „migdyti vaikelá“, uþdengiant veidà antklo-de, uþspaudþiant pagalve?

Ar galima þaidþiant skatinti kità uþsilipti aukðtai irnuðokti, suvalgyti vabalà, þemiø?

Diskutuojama, kuo pavojingi tokie þaidimai. Susi-tariama, kad vaikai niekada taip neþais ir perspës kitusapie tokiø þaidimø pavojø.

2 pratimas. „Taikos kilimas“

Ugdomi gebëjimai:• taikiai spræsti konfliktus;• protauti.




Priemonës: kilimas, skirtas 4–6 vaikams atsisësti.

EigaVaikai prisimena þaidþiant ávykusius konfliktus

ir bando rasti taikø konflikto sprendimo bûdà.Á ratà susirinkusiems vaikams pasiûloma prisiminti,

kurie ið jø þaisdami susipyko, galbût net sudavë vienaskitam, vadino vienas kità negraþiais þodþiais. Konfliktàprisiminæ vaikai atsisëda ant stebuklingojo „taikos kili-mo“. Pedagogas ið eilës vienà po kito pateikia jiems klau-simus. Klausimai moko vaikus konfliktà spræsti taikiai.

1. Giedrute, papasakok, kas atsitiko. O dabar papa-sakok tu, Mantai. O dabar tu, Mariau. (Vaikai orientuo-jami trumpai iðdëstyti faktus.)

2. Giedrute, tai kà tu darei? Kaip tai paveikë þaidi-mà ir kitus þaidëjus? Kà tu darei, Mantai, ir kaip taipaveikë þaidimà ir þaidëjus? O tu, Mariau? (Vaikai orien-tuojami kalbëti apie savo elgesá ir jo pasekmes, o neapie kitus vaikus ir kuo jie kalti.)

3. Giedrute, o kà tu galëjai padaryti kitaip? Ar tuo-met bûtumëte nesusipykæ? O tu, Mantai? O tu, Ma-

riau? (Vaikai skatinami pagalvoti apie kitus elgesio bû-dus, kurie padëtø iðvengti konflikto.)

4. Suvaidinkite tà patá þaidimà, tik dabar pasielkitekitaip. Paþiûrësim, ar jums pavyks iðvengti konflikto irmuðtyniø. (Sudaryti sàlygas vaikams ásitikinti, jog pa-lankus ir draugiðkas elgesys skatina palankø ir drau-giðkà kito elgesá.)

5. Puiku. Susitarkime, kad nuo ðiol þaisdami nau-dosime taikius, vadinasi, ir saugesnius, nesutarimøsprendimo bûdus.

Ant „taikos kilimo“ sëdasi dar 2–3 vaikø grupelës.„taikos kilimas“ kurá laikà paliekamas grupëje, kad vai-kai juo naudotøsi, kai kyla aðtrûs ginèai.

3 pratimas. „Stebuklinga karûna“

Ugdomi gebëjimai:• uþjausti vieniðà, atstumtà, jam padëti.

Išankstinis pasirengimas: vaikams pasiûloma pa-sidaryti atvirukø, pieðiniø, ðirdeliø, þaisliukø – ma-þø mielø dovanëliø kitam þmogui.

8 38 38 38 38 3



RIZIKOS SITUACIJOS


Priemonës: graþi karaliðka karûna.

EigaNepopuliarûs, vieniði vaikai, uþsidëjæ karûnà, pa-

junta bendraamþiø dëmesá ir palankumà.Á ratà susëdusiems vaikams parodoma „Karaliaus ka-

rûna“. Paaiðkinama, jog karûna turi stebuklingø galiø– jà uþsidëjæs vaikas tampa visø mylimas, su juo visinori draugauti, kalbëtis, þaisti, dovanoja jam dovanas.Tuomet á rato vidurá pakvieèiamas ið þaidimø daþniau-siai iðstumiamas vaikas. Jam uþdedama karûna ir pako-mentuojama, kad dabar jis yra pats geidþiamiausiasdraugas. Kiti vaikai paskatinami jam sakyti komplimen-tus, girti já patá ir jo gebëjimus, kviesti já þaisti, dovanotijam dovanas, ko nors gero linkëti. Kai „Karalius“ pati-ria daug dëmesio, paklausiama, kaip jis jauèiasi, kà ið-gyvena. „Karaliaus karûna“ uþdedama dar keliems tarpbendraamþiø maþiau populiariems vaikams.




UGDOMI GEBËJIMAI

1. Atpaþinti rizikos situacijas, padëti kitam jasatpaþinti.

2. Pasakyti „ne“, jei kas nors provokuoja rizikin-gà elgesá.

3. Atsispirti pagundoms ir tvirtai laikytis taisyk-lës, susitarimo.

4. Kritiðkai màstyti.

Pratimai

1. Dešimt „ne“.2. Meškiukas ir vaistai.3. Vykdau ir nevykdau.

1 pratimas. „Dešimt „ne“

Ugdomi gebëjimai:• atpaþinti rizikos situacijas, padëti kitam jas atpaþinti;• pasakyti „ne“, jei kas nors provokuoja rizikingà elgesá.

Išankstinis pasirengimas: vaikai ápareigojami pa-praðyti tëveliø popieriaus lape suraðyti, kà jie drau-dþia vaikui dël jo saugumo.


Priemonës: didelis popieriaus lapas, popieriausjuostelës, raðikliai.

8 58 58 58 58 5



RIZIKOS SITUACIJOS

EigaVaikai kartu sudaro „Dešimt ne“ sàraðà svarstyda-

mi, ko tikrai negalima daryti, kad ir labai norisi, nesgresia pavojus sveikatai ar gyvybei.

Susëdusiems ratu vaikams paaiðkinama, jog visi kar-tu bandys pasakyti „ne“ rizikai ir pavojams. Vaikø klau-siama: „Kur ir ko negalima daryti?; Kur ir kaip negali-ma elgtis? Kodël?“ Vaikø samprotavimai uþraðomi di-deliame popieriaus lape, pavyzdþiui, „Negalima vie-nam iðeiti ið darþelio kiemo, nes gali paklysti“; „Negali-ma bëgioti ant kelio, nes pakliûsi po maðina“; „Negali-ma skinti ir valgyti uogø, kuriø nepaþásti – susirgsi“;„Negalima imti degtukø – gali uþdegti namus“ ir kt.

Vaikø mintims iðsekus, garsiai skaitomi vaikø tëve-liø paraðyti draudimai: „Draudþiu eiti kartu su nepa-þástamu suaugusiu asmeniu – jis gali nuskriausti vai-kà“; „Draudþiu lipti á svetimà maðinà – vaikà gali pa-grobti“; „Draudþiu imti svetimus pinigus ir daiktus“;„Draudþiu vienam eiti prie tvenkinio vasarà, þiemàlipti ant ledo – gali nuskæsti“ ir kt. Ðios mintys taip patsurašomos popieriaus lape.

Po to kartu su vaikais atrenkama 10 svarbiausiø tei-giniø ir jie paverèiami taisyklëmis:

• Neinu kartu su nepaþástamu þmogumi.• Nelipu á nepaþástamo þmogaus maðinà.• Neimu ið nepaþástamo þmogaus saldainiø, pini-

gø, gërimø.• Be leidimo neinu á kito vaiko namus.• Vienas neinu prie vandens.• Neimu skanëstø ið parduotuvës.• Neþaidþiu gatvëje.• Neimu þirneliø, gërimø ar cigaretës ið kito vaiko.• Nesikarstau aukðtai, jei ðalia nëra artimøjø ar pe-

dagogø.• Nepaþeidþiu taisykliø, draudimø.Taisyklës uþraðomos á popieriaus juosteles. Dar kar-

tà aptariama, kuo pavojinga kiekviena situacija. Vaikaimokomi pasakyti „ne“ pavojams: visi drauge garsiaiskanduoja 10 taisykliø, stiprindami pasiryþimà laikytisðiø taisykliø gyvenime.



2 pratimas. „Meškiukas ir vaistai“

Ugdomi gebëjimai:• atpaþinti rizikos situacijas;• atsispirti pagundoms ir tvirtai laikytis taisyklës,susitarimo.


Priemonës: pasakos „Meškiukas ir vaistai“ tekstas,spalvoti pieštukai, popieriaus lapai.

EigaKlausydamiesi pasakos vaikai aptaria vaistø var-

tojimo taisykles.Vaikams sekama pasaka „Meškiukas ir vaistai“.

Nurodytose vietose pateikiami klausimai.

MEŠKIUKAS IR VAISTAIL. BulotaitëMeðkiukas Lepeðkiukas buvo labai smalsus. Kai tik

tëveliai iðeidavo á darbà, jam patikdavo pasirausti spin-tos stalèiuose ir ávairiose spintelëse. Ten jis rasdavo vi-

sokiausiø ádomiø dalykëliø: paveikslëliø, dëþeliø, sa-gø, buteliukø, segtukø.

Vienà dienà spintelëje jis rado maþà graþià dëþutæ.Atidaræs jà pamatë spalvotus þirnelius. Lepeðkiukas la-bai mëgo saldumynus. Kai tik jø gaudavo – ið kartovisus suvalgydavo. Todël mama kartais paslëpdavo sal-dainius ir duodavo tik po vienà. Pamatæs dëþutëje spal-votus þirnelius Lepeðkiukas nusprendë, kad tai irgi sal-dainiai, kuriuos mama nuo jo paslëpë, kad visø nesu-valgytø. Meðkiukas Lepeðkiukas greitai prarijo vienàmëlynà þirnelá. „Hm…hm…, – pagalvojo jis, – ðis sal-dainiukas neturi jokio skonio. Gal reikia suvalgyti darkelis…“ Ir jis prarijo dar kelis spalvotus þirnelius.

Vaikai, kaip manote, kas galëjo bûti tie spalvoti þirneliaidëþutëje, kurià surado meðkiukas Lepeðkiukas?

Suvalgæs tuos þirnelius Lepeðkiukas nuðlepsëjo á sa-vo kambará paþaisti. Taèiau netrukus jam pradëjo skau-dëti galvà, já ëmë pykinti.

Dabar jau tikrai galime pasakyti, kas buvo toje dëþutëje– vaistai. O kas bûna, kai vaikai patys iðgeria vaistø?

Taip, meðkiukas Lepeðkiukas apsinuodijo vaistais.Laimei, po keliø minuèiø sugráþo meðkiuko mamytë. Ji

8 78 78 78 78 7



RIZIKOS SITUACIJOS

ið karto viskà suprato, nes pamatë atidarytà dëþutæ ir pa-birusius spalvotus þirnelius, o kitame kambaryje – vaito-jantá Lepeðkiukà. Mama greitai puolë prie telefono.

Vaikai, kaip manote, kam skambino Lepeðkiuko mama?O ar þinote, koká numerá reikia surinkti, norint pasikviestigreitàjà pagalbà?

Ji paskambino greitajai medicinos pagalbai. Suþi-nojæ, kas atsitiko meðkiukui Lepeðkiukui, gydytojai grei-tai atvyko á jo namus.

Vaikai, ar þinote, kaip atrodo greitosios pagalbos auto-mobilis?

Gydytojai iðvalë meðkiuko Lepeðkiuko skrandá. Pas-kui jie apþiûrëjo dëþutæ su spalvotais þirneliais ir pasa-kë, kad tai vaistai, kuriuos galima gerti tik tada, kai þmo-gus serga ir kai juos skiria gydytojas. Jeigu vaistus geriasveikas þmogus, jis gali apsinuodyti. Vaistai ypaè pavo-jingi vaikams.

Meðkiukas Lepeðkiukas paþadëjo mamai ir gydyto-jams, kad jis be leidimo niekada negers jokiø vaistø.Gers tik tuos vaistus, kuriuos jam duos mama arba tëtis.Meðkiukas Lepeðkiukas suprato, kad vaistai ne tik gy-do, bet gali ir labai pakenkti.

Pasekus pasakà vaikai papraðomi nupieðti meðkiu-kà Lepeðkiukà.

Vaikai parodo vienas kitam savo pieðinëlius. Dar kar-tà prisimenamos vaistø vartojimo taisyklës.

• Vaistai geriami tik tada, kai þmogui kà nors skau-da, kai jis serga.

• Vaikai gali gerti tik tuos vaistus, kuriuos jiemsduoda mama, tëtis arba gydytojai.

• Reikia gerti tik tiek vaistø, kiek nurodë gydyto-jas. Iðgërus daugiau negu nurodyta, greièiau nepasveiks-tama, atvirkðèiai, galima net dar labiau susirgti.

3 pratimas. „Vykdau ir nevykdau“

Ugdomi gebëjimai:• greitai atpaþinti netinkamà elgesá;• kritiðkai vertinti suaugusiojo þodþius.


Priemonës: porinës kortelës (á dvi dalis perkirptiatvirukai, pieðinëliai).



EigaVaikai klausosi suaugusiojo nuorodø ir greitai nu-

sprendþia, kurias komandas vykdyti, o kuriø – ne,kartu mokosi kritiðkai vertinti suaugusiojo þodþius.

Á dvi dalis perkirpti atvirukai ar pieðinëliai paberia-mi ant stalo. Vaikø papraðoma pasirinkti po vienà atvi-ruko ar pieðinëlio dalá ir surasti kità dalá turintá draugà.Ðitaip sudaromos poros. Vaikai sustoja poromis vienasprieðais kità, kad poros sudarytø ratà. Pedagogas paaið-kina vaikams, kad jie þais þaidimà, kurio metu mokysisnevykdyti tø suaugusiojo nurodymø, kurie skatina ne-tinkamai elgtis.

Nuorodos gali bûti paèios ávairiausios: paduok drau-gui þaislà, ðokuok aplink draugà ant vienos kojos, peðkdraugà uþ plaukø, parodyk draugui pirðtukø þaidimà, ið-vadink draugà kvailiu, pasakyk draugui „Tu šaunuolis“.

Vaikai sustabdomi kiekvienà kartà, kai jie pagal pe-dagogo komandà ketina elgtis netinkamai. Aptariama,kuo blogas, netinkamas toks elgesys. Pasikalbama, jogbûtina paèiam apgalvoti ne tik draugø, bet ir suaugu-siojo þodþius, kad vaikas turi teisæ nevykdyti tø suau-gusiojo praðymø, kurie já verèia elgtis netinkamai arbaprieð jo valià.

8 98 98 98 98 9



RIZIKOS SITUACIJOS


UGDOMI GEBËJIMAI

1. Suvokti, jog patekus á bëdà bûtina kam norsapie tai pasakyti, praðyti pagalbos.

2. Kalbëti apie slegianèius dalykus.3. Išmokti naujø bûdø, padedanèiø atsikratyti

átampos: áþvelgti dþiugius dalykus, pasikalbë-ti, fiziðkai atsipalaiduoti.

4. Suþinoti, á kokius þmones ar tarnybas galikreiptis á bëdà pakliuvæs vaikas.

Pratimai

1. Penki dþiuginantys dalykai.2. Pagalba telefonu.3. Tinginiø karalystë.

1 pratimas.„Penki dþiuginantys dalykai“

Ugdomi gebëjimai:• suvokti, jog patekus á bëdà bûtina kam nors apietai pasakyti, praðyti pagalbos;• kalbëti apie slegianèius dalykus;• išmokti naujà bûdà, padedantá atsikratyti átam-pos: áþvelgti dþiugius gyvenimo dalykus.


Priemonës: 20 paveikslëliø, vaizduojanèiø dþiugi-nanèius vaikà dalykus: besiðypsantis motinos vei-



das, vaiko ranka tëvo rankoje, saulë danguje, þais-lai, ðuniukas, papûgëlë ir þuvytës, draugai, skanës-tai, dviratukas, televizorius, gimimo dienos ðventë,Kalëdø senelis, televizorius, iðvyka, karuselës, cir-kas, balutë, gëlë, knygutë, sûpuoklës, megztinis.

EigaVaikai pasakoja apie juos slëgusius ar slegianèius

ávykius bei jausmus ir pasirenka 5 jiems dþiaugsmàteikianèiø dalykø paveikslëlius, ðitaip atsikratydamiátampos ir pajusdami, jog gyventi gera.

Ratu susëdusiems vaikams pasiûloma kalbëtis apietas gyvenimo minutes, kada viskas atrodo juoda, bloga,bjauru. Vaikai uþsimerkia ir prisimena tà laikà, vietà arávyká, kuomet jautësi labai prislëgti. Jei vaikams nepa-kankamai aiðku, pateikiami pavyzdþiai (atrodo, jog ne-myli tëvai; jautiesi vieniðas; vyresni vaikai þada pri-muðti; jautiesi labai nusikaltæs…).

Kai vaikai jau pasirengæ kalbëti, ateina pirmasis no-rintysis. Jis saugiai ásitaiso ðalia pedagogo ir papasako-ja blogiausià savo gyvenimo akimirkà ar laikotarpá. Vai-kui baigus pasakoti prieð já ant kilimo padedama 20paveikslëliø „Mus dþiugina“. Pasiûloma pasirinkti 5

paveikslëlius, kuriuose vaizduojami já dþiuginantys da-lykai, pavyzdþiui, þaislai, draugai, ðuniukas… Papra-ðoma pasirinktus paveikslëlius parodyti ir pakomen-tuoti visiems sëdintiems ratu. Po to prisiminimais pasi-dalyti ateina kitas vaikas. Pasakojimai tæsiami tol, kolyra norinèiøjø kalbëti.

Diskutuojama apie tai, jog pakliuvus á bëdà ar tu-rint labai sunkiø jausmø svarbu su kuo nors pasikalbë-ti, nes yra dalykø, kurie gali pradþiuginti, net jeigu esilabai prislëgtas.

2 pratimas. „Pagalba telefonu“

Ugdomi gebëjimai:• suþinoti, á kokius þmones ar tarnybas galima kreip-tis pakliuvus á bëdà;• suvokti, jog patekus á bëdà bûtina praðyti pagal-bos.


Priemonës: kelios lëlës, keli meðkinai, kaladëlës irkitos statybinës detalës, greitosios pagalbos, gaisri-

9 19 19 19 19 1



RIZIKOS SITUACIJOS

nës automobilis, tikras ar þaislinis telefono aparatas,popierius, spalvoti pieðtukai, þirklës.

EigaVaikai þaidþia siuþetinius þaidimus „Gaisras“, „Ne-

laimingas atsitikimas“, „Bloga savijauta“ ir ásidëmi te-lefonus, kuriais galima kviesti pagalbà.

Ratu susëdusiems vaikams pasiûloma kartu paþais-ti tris þaidimus: „Gaisras“, „Nelaimingas atsitikimas“ ir„Bloga savijauta“.

Pirmiausia þaidþiamas „Gaisras“. Papraðoma vaikørato viduryje pastatyti erdvius namus lëlytëms ar með-kiukams. Ðalia namo padedamas tikras ar þaislinis (dide-lis) telefono aparatas. Popieriuje vaikams stebint nupie-ðiama liepsna ir iðkerpama, tuo pat metu pasakojama,kad lëliø namas uþsidegë. Liepsna uþdedama ant namo,vaikø klausiant, kaip ir kokios pagalbos galëtø prisiðauktilëlës. Pritariama tokioms vaikø mintims: bëgti ið namø,ðaukti atsidarius langà ir kviesti þmones. Nepritariamaminèiai pasislëpti po lova ir kt. Jei kuris nors vaikas pa-minëjo telefonà, dideliame popieriaus lape uþraðoma 01,greta nupieðiama liepsna. Vaikas paskatinamas skambin-ti ðiuo numeriu ir kviesti pagalbà lëlëms. Pedagogë atsa-

kinëja jam, kalbëdamasi telefonu. Þaidþiama, kaip atva-þiavo gaisrinë, kaip iðgelbëjo lëles ir uþgesino liepsnà.

Analogiðkai þaidþiamas „Nelaimingas atsitikimas“:lëlë susiþalojo, apsiplikë karðtu vandeniu, susitrenkëgalvà, o namuose nëra suaugusiøjø. Popieriaus lape,kuriame jau uþraðytas numeris 01, uþraðomas numeris03, o greta nupieðiamas kryþiukas. Kuris nors vaikasskambina ðiuo numeriu ir kvieèia pagalbà lëlëms, o pe-dagogas atsakinëja jam. Þaidþiama, kaip gydytojai at-vaþiuoja greitosios pagalbos automobiliu, gydo lëles ariðveþa jas á ligoninæ.

Pedagogas pasako, kad þino dar vienà labai svarbøtelefonà ir uþraðo popieriaus lape psichologinës pagalbosvaikams telefono linijos numerá. Pasikalbama su vaikais,kada jie gali ðiuo telefonu skambinti – kai labai labailiûdna, bloga, baisu, skaudu, o ðalia nëra nieko, kas ga-lëtø padëti. Vienas kitas vaikas pabando paskambintiðiuo numeriu ir pasakyti apie savo savijautà ar bëdà.

Vaikams iðdalijamos popierinës kortelës ir pasiûlo-ma nusikopijuoti visus tris telefonø numerius, greta nu-pieðiant simboliná paveikslëlá. Vaikai parsineða korteles ánamus, kad þinotø, kaip kviesti pagalbà, iðtikus bëdai.



3 pratimas. „Tinginiø karalystë“

Ugdomi gebëjimai:• išmokti naujø fizinio atsipalaidavimo bûdø.


Priemonës: kilimas, minkðtas apklotas, pagalvëlës,dideli minkðti ir ðvelnûs þaislai, varpelis.

EigaVaikai voliojasi ant minkðto apkloto, apkabina ir

glaudþia minkðtas pagalvëles, þaislus, atsipalaiduoja,nusiramina.

Á ratà susirinkusiems vaikams pasakoma, kad dabarbus pati maloniausia pabuvimo kartu valandëlë – vai-kai mokysis tinginiauti. Papraðoma vaikø pasiimti popagalvëlæ ar minkðtà þaislà ir patogiai atsigulti ant ap-kloto. Jie uþsimerkia ir ásivaizduoja, kad saulutë ðildoveidà, rankas ir visà kûnà. Apkabina þaislà, priglaudþiair lëtai pasivolioja su juo ant apkloto, po to – paþiovau-ja ir pasiraivo, dar truputá paguli, svajoja, ásivaizduojakà nors malonaus.

Ðvelniu varpelio skambëjimu vaikai pakvieèiami áratà. Kiekvienas ið eilës pasako, kaip jautësi „tinginiau-damas“. Jei jautësi gerai, susitariama, kad ðá bûdà savi-jautai pagerinti jie naudos uþplûdus sunkiems jaus-mams.

GYVENIMO ÁGÛDÞIØ UGDYMASIkimokyklinis amþius

Redaktorë Nijolë ÐorienëDailininkas Adomas Matuliauskas

Viršelyje panaudotos Egidijaus Skipario nuotraukos

2004-11-10. Tir. 1000 egz. Uþs.Išleido Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos

Ðvietimo aprûpinimo centras, Geleþinio Vilko g. 12, LT-01112 Vilnius.Spausdino UAB „Sapnø sala“, S. Moniuškos g. 21, LT-08113, Vilnius.

gyvenimo ÁgÛdÞiØ ugdymas - smm.lt

Documents