cmyk

1

cmyk

AISTRABrigita arsoBaitė - tarp dviejų mūzų

Vilnietė aktorė B.Arsobaitė tarnauja dviem mūzoms. Ji sėkmingai kuria įsimintinus vaidmenis teatre, o kai užeina ūpas, imasi pieštuko ar teptuko. Darbų jau tiek, kad verta surengti parodą.

3

PAŽINTIStomas varNagiris grojo ir popieriNe gitara

Gitaristas T.Varnagiris, dar vaikys-tėje apkerėtas gitaros skambesio, galima sakyti, gyvas pavyzdys to, kad iš muzikos vis dėlto galima išgyventi ir išlaikyti savo šeimą. Ir nors muzikantas neina pačiu len-gviausiu keliu, pasiduoti nežada...

5

MAISTASgurmaNiškai muzikai - gurmaNiškos Baigtuvės

16

„Respublikos“ leidinys Nr.42 (931) 2012 m. spalio 20 d.

BTV

arch

yvo

nuot

r.

juliaus/Brigitos skaitytojams

ß Šorenos koncertai dar vyks Kaune ir Panevėžyje.

Bilietai į šoreNos koNcertą

dovaNa

14p.

Kai daugiau nei prieš metus Kristina Savickaitė sulaukė pasiūlymo tapti BTV žinių vedėja, ilgai nedvejojo. Nors pradžia naujame mieste nebuvo lengva, dabar moteris laiminga šypsosi - juk dirba darbą, apie kurį svajojo nuo pat vaikystės!

BTV žinios - darbo dienomis 18 ir 20 val., savaitgaliais - 20 val.

K.Savickaitė mėgaujasi kiekvienu iššūkiu

BTV žinių vedėja

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

AmunIcIJADrėgnas, iki pat kaulų prasismel-

kiantis šaltis, įstriži lietūs, neišsisklai-danti, kiauromis paromis po mūsų dangų ir mūsų sielas bjauriomis draiskanomis vėjo blaškoma tamsa išskaido visus, sugena į pastoges ir, regis, nebe su mumis - anapus žie-mai apklijuotų langų - palieka pa-saulis.

Nerami, suknią nuo savęs nusi-plėšti mėginanti jūra jau nebekvie-čia artyn, paskutinius lapus žemėn beriantys medžiai nebevilioja likti su jais, nuščiuvusios lakštingalos nebe-įkvepia romantiškiems pasisėdėji-mams per naktį...

Ruduo, it tiems per vasarą už-sismuikavusiems žiogams, rengia mums brandos egzaminą - tikrina, kiek pasaulio patys įstengėme už-gyventi, kiek jo pajėgėme sutalpinti savo širdyje, savo žmonėse, savo na-muose...

Ar besirūpindami saugoti šilumą netyčia neužkamšėme savų namų aklinai, nepalikdami įėjimo šviesai, svajonėms, Dievui? Ar geba jaukumu ir ramybe spragsėti mūsų namų židi-nys? Ar turime su kuo drauge gėrėtis aplink pleškančias malkas šokan-čiomis liepsnelėmis? Ar draugiškai plepa užviręs vanduo arbatinuke? Ar prabėgusi vasara paliko ką mylėti, ką prisiminti, ko ilgėtis, laukti?..

Mažytį, vien širdžių plakimo šil-domą pasaulėlį greitai ilgiems mė-nesiams apguls sniegas ir speigas, apgaubs tamsa, neprileidžianti vil-ties artyn.

Skubu tad ir aš apžiūrėti savąjį gynybos bastioną, patikrinti amuni-ciją, skirtą speigmečiui atsispirti.

Vietoj paplūdimių flirto, gatvių bei kavinių daugžodystės, lyrinių tarpstančios gamtos pasakojimų len-tynose turiu išrikiuotą knygų kariau-ną, su kaitresniais nei kasdieniai siu-žetais, gilesnėmis žaizdomis, todėl - džiaugsmingesniais išgijimais.

Vietoj į tolius viliojančių kelių bei juose laukiančių nuotykių turiu krės-lą prie židinio, savo maldas ir lau-kiančius žygius į neatrastas, neištir-tas, neįvardytas savo sielos žemes.

Vietoj medžių ošimo turiu prisi-taupęs jų puslapių šnaresio, vietoj paukščių čiulbesio - darniu akordu skambančių dviejų žmonių prisilie-timų kits prie kito, vietoj galvą glos-tančių saulės spindulių - jaukią it prosenelės skara namų aurą.

Apžiūrėjęs visas kerteles, patikri-nęs, kiek net ir paprasčiausias rakan-das, net mažiausia namų detalė yra sugėrusi jausmų, svajų, prisiminimų, skubu dar įdėmiai pažvelgti žmonai į akis...

Taip, jose dar be rudeniško šešė-lio dūksta saulės zuikučiai, jų gelmė-je dar telpa visos žydinčios vasaros pievos, neaprėpiamon tolumon vilio-jančios jūros platybės, jų blakstienų tankmėje pasislėpusios svaigiomis trelėmis žyra visos pasaulio lakštin-galos, o šypsančių lūpų kampučiuo-se amžiams įsikūrę gražiausi pava-sariai...

Vadinasi, anapus stiklo - tik ru-duo, tik namo stogu grėsmingai bil-dantys debesys, tik šlapi, nuo šalčio pamėlę jo pirštai, barbenantys pa-langėn, šerkšnas nuo jo alsavimo... Vadinasi, vis dėlto šiapus, vis dėlto su manimi peržiem pasiliks pasaulis.

Rimvydas StankevičiuS

Šeima ir kūryba. Arba kūryba ir šeima. Dvi vertybės, kurios yra lygiavertės dainininkės Šorenos Džaniašvili (Shorena Janiashvili) gyvenime. Kai jas reikia sudėlioti pagal vertingumą, jauna, kūrybinga moteris susimąsto.

Jūra ŠiLutYtĖ

„Man labai pasisekė, kad mano vyras Audrius supranta, kaip man svarbu muzika ir kūryba. Galbūt toks mūsų tarpusavio suprati-mas, susikalbėjimas ir protingas išsikalbėjimas yra lengvas, nes Audrius yra aktorius. Ir ne bet koks, bet labai kūrybingas, veržlus žmogus“, - pasakoja Šorena.

Spalio pradžioje Vilniuje su savo grupe ji pristatė pirmąjį so-linį albumą „Mano širdies muzi-ka“, o dabar koncertai rengiami ir kituose šalies miestuose. Meilės, širdies energijos ir geriausių jaus-mų persmelkta muzika nepalieka abejingų, nes ji įvairi, kitokia, nei daugumai lietuvių įprasta klausyti.

Albume „Mano širdies mu-zika“ įrašyta dešimt autentiškų gruziniškų dainų, kurias naujai aranžavo džiazo muzikantas Dmit-rijus Golovanovas ir savaip in-terpretavo muzikantai, grojantys gitara, klavišiniais, kontrabosu, būgnais ir pučiamaisiais. Dainų tematika labai įvairi - apie meilę, gamtą, motiną, praradusią sūnų, išėjusiuosius anapus, taip pat įdai-nuota lopšinė. Visi muzikantai yra tikri profesionalai. Instrumentai puikiai tinka ir dera tarpusavyje, o svarbiausia - jų skambesio dar-na atskleidžia gruziniškos muzi-kos autentiškumą, ji išlaiko savo dermę, bet tuo pat metu skamba šiuolaikiškai - moderniai.

„Gruzinų dainos yra nuosta-baus grožio, aš noriu, kad jas iš-

girstų, pamėgtų ir gal net pamiltų kuo daugiau žmonių. Kita vertus, aš ir mano muzikantai jas atlieka-me kitaip, todėl jos skamba visiškai kitaip. Tiksliau, taip, kaip jas jaučia grupėje grojantys muzikantai ir kaip jaučiu aš. Kiekvienas mūsų įnešėme po dalelę savęs. Daug improvizavome, todėl kiekvienas mūsų koncertas ir, žinoma, albu-mas yra autorinis kūrinys. Žinau, kad daugelis tikėsis mano albume rasti pačią populiariausią gruzinų dainą „Suliko“. Deja, jos neįrašė-me. Taip mes nusprendėme, nes šitą dainą žino visi. Tegul klausyto-jai susipažįsta su kita muzika ir ki-tu skambesiu“, - pasakoja Šorena.

Naujajame sezone prie Šo-renos ir grupės prisidėjo sak-sofonininkas, todėl koncertuose atsiras naujas, dar negirdėtas skambesys. „Kiekvienas mūsų koncertas kitoks, nes muzikantai mėgsta improvizuoti. Man pačiai

tai kaip naujas startas - motinystė man suteikė naują kvėpavimą. Šis nuostabus gyvenimo periodas ir permainos praturtino mane kaip asmenybę, tad scenoje tikiuosi perteikti giliausias, nuoširdžiau-sias emocijas ir sujaudinti kiek-vieną sėdintį salėje“, - tvirtina gruzinų kilmės atlikėja.

Dauguma Lietuvos atlikėjų senokai nebeįrašinėja savo albu-mų, juo labiau nedaro turų per Lietuvą juos pristatydami. Šorena pasirinko kitą kelią. Kodėl? „La-bai didžiuojuosi savo ir muzikantų darbu, entuziazmu. Kaip teisingai pastebėjote, tikrai niekas nebeį-rašinėja albumų, nes tai nėra pel-ninga. Tačiau kai darai tai, kas tau patinka, nori tuo pasidalyti ir su kitais. Nuostabūs vakarai koncer-tuojant, žiūrovų palaikymas, ma-tymas, kad savo dainomis suteiki jiems džiaugsmo, suteikia daug laimės ir man. Aš džiaugiuosi, kad

mes turime galimybę supažindin-ti Lietuvos žmones su gruzinų muzikos grožiu. Tikiu ir tikiuosi, kad albumas patiks visiems geros, prasmingos muzikos mėgėjams“, - prisipažino Šorena.

Parengė Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Kas Kur išvyKo

Jonas VAITKUS

Lietuvos rusų dramos teatro vado-vas režisierius Jonas Vaitkus atidėjo spaliui planuotą savo statomo spek-taklio „Stabmeldžiai“ (pagal per te-roristų išpuolį maskvos metro žuvu-sios ukrainiečių dramaturgės Anos Jablonskajos pjesę) premjerą sausio mėnesiui. Kūrybiniame procese pa-sitaiko visko, o prieš kelias dienas J.Vaitkus išvyko į Azerbaidžaną. Re-žisierius ne tik atsipūs nuo lietuviškų realijų, politinių farsų, bet ir pasiners į azerbaidžaniečio klasiko nizamio Gandžiavio poemos „7 gražuolės“ lyriką. mat tenykščiame Baku teatre jis įkūnys šį veikalą scenoje.

Gruzinų dainos iš Šorenos širdies

n Žavioji ir balsingoji Šorena Lietuvai dalija savo širdies muziką

inforMacijaŠorenos koncertai vyks:2012 10 25, 18 val.Alytus, Alytaus miesto teatras2012 10 26, 18 val.Klaipėda, Klaipėdos koncer-tų salė2012 10 27, 18 val.Kaunas, Girstučio rūmai2012 11 03, 18 val.Panevėžys, J.Miltinio dramos teatras

Su „Laisvalaikio“ kortele - 15 proc. nuolaida 2 bilietams

Kas Kuo domisi

Ieva GERVINSKAITĖ

Tituluota gražuolė, „mis Lietuva 2011“ Ieva Gervinskaitė sako, kad jai geriausia dovana - knyga. Jai patinka gauti ne dovanų kupo-ną knygai nusipirkti, bet artimo žmogaus jai išrinktą ir dovanotą. mergina turi namuose sukaupusi daug knygų ir svajoja, jeigu kada turės didelį namą, vieną jo kamba-rį būtinai skirti namų bibliotekai. „mėgstu skaityti ne tik romanus, bet ir istorines knygas, ypač apie senovės Romos ir Graikijos kultū-rą, jų mitus“, - prisipažįsta mergina, beje, teikianti pirmenybę knygai, o ne jos ekranizacijai.

Kas Kaip jaučiasi

Sakalas UŽDAVINYS

Aktorius Sakalas uždavinys, kuriam ką tik sukako 50 metų, prisipažįsta, kad jis jaučiasi dar neišaugęs iš pa-auglystės. „Esu įstrigęs tame amžiuje, kai viskas labai smalsu, norisi atrasti ką nauja. manau, kad metus pajunti ta-da, kai nustoji judėti į priekį, o pačiam niekas nebeįdomu“, - svarsto Sakalas, tačiau neatmeta, kad patirtis ir bran-desnis pasaulio suvokimas žmogui reikalingas. Aktorius teigia, kad gyve-nimo patirties galima pasisemti ne tik iš komedijų, kuriose dažniausiai vaidi-na, bet ir iš televizijos serialo „moterys meluoja geriau“ tęsinio, kuriame tik ką pradėjo vaidinti.

Kas Ką įKvepia

Raminta ŠERKŠNYTĖ

Viena jauniausių, bet jau Lietuvos nacionalinę premiją pelniusių kompozitorių Raminta Šerkšnytė po savo pirmosios sukurtos simfonijos „Aisbergas“, gamtos stichijų įkvėpta, sukūrė muzikinį ciklą, jungiantį pagrindinius gamtos elementus: žemę, vandenį, orą ir ugnį. Šie kūriniai buvo atlikti įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose. O štai vienas iš paskiausių Ramintos kūrinių pavadintas „ugnys“. Pasaulinė šio kūrinio premjera įvyko prestižinėje miuncheno salėje, o šiandien jis skambės Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

cmyk

3

cmyk / 3

aisTraj/b žmonės

Tikra tiesa, kad mūzos po vieną nevaikšto - nemažai menininko gyslelę turinčių žmonių save sėkmingai bando keliose srityse. Taip atsitiko ir 36 metų aktorei Brigitai Arsobaitei, kuri pasirinko aktorystę ir dirba su „Cezario grupės“ penketuku, kuria teatre įsimintinus vaidmenis, vaidina viename kitame seriale. Bet ji nesiskiria ir su dažais bei teptuku ir galvoja apie savo dailės parodą.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Apie Brigitos pomėgį piešti ir tapyti žino ne tik jos kolegos ir geriausi draugai, bet ir visai atsitiktinai jos sutikti žmonės. Skvarbių tamsių akių aktorė ga-lėtų būti ir psichoterapeutė ar būrėja, kokių pastaruoju metu nestinga. Ji ir pati prisipažįsta turinti tokių savybių, nes veiduo-se žmonių, su kuriais bendrauja, įžvelgia daug. Įdomesnius veidus jai norisi nupiešti ir tai jai iš tiesų sekasi. Iš Klaipėdos kilusią akto-rę jaudina gamtos grožis visais metų laikais, jį jaučia visa esybe. Anksčiau, gyvendama prie jūros, buvo pamėgusi vandens stichiją, pastaruoju metu jos namai tolokai nuo Vilniaus, prie miško.

Grožis visais metų laikais

„Aš esu gamtos vaikas... Kuo ilgiau gyvenu netoli miško, tuo labiau mane žavi visi metų laikai. Būtent tas gamtos kampelis prie namų tapybiškomis spalvomis žavi visais metų laikais. Anksčiau, kai čia dar negyvenau, nelabai mėgau pavasarį, nes jis man priminė dide-lį emocinį burbulo sprogimą. Vis-kas staiga pradeda sprogti, žaluma draskyti pilkumą. Tada jautiesi kaip tas Mauglis, kuris bėga per džiun-gles ir jam iš nuostabos, o gal iš išgąsčio, nes nesupranta kas jam darosi, išsiplečia akys. Dabar į vis-ką reaguoju ramiau, nes visi metų laikai, keisdamiesi ir atsiverdami naujomis spalvomis, man tarsi ste-buklinga pasaka. Pabunda miškas, pradeda čiulbėti paukščiai. Man regis, kad jie kviečia į savo vestu-vių ritualus, varlės kurkia taip, kad atrodo, tarsi gaustų šimtas motoro-lerių. Jeigu naktį šviečia pilnatis ir nereikia jokių lempų, aš suprantu, kad gyvenu. Pavasaris man tapo nuostabiu metų laiku. Jeigu balandį ar gegužę būna suplanuotos mūsų teatro gastrolės į tuos kraštus, kur šilta ir daug egzotikos, jaučiuosi nelabai gerai. Mane gelbsti tai, kad į diktofoną įsirašau tuos mane žavinčius pavasario garsus: varlių kurkimą, paukščių treles, upelio čiurlenimą, ir kada noriu, galiu pasiklausyti“.

Na, o žiema?.. Brigita prisime-na ją dar iš vaikystės, kai gyveno Klaipėdoje: „Sėdim klasėje, o ant radiatorių džiūsta mūsų peršlapę batai. Visur drėgna, niūru. Norisi susisupti į kokį pledą ir šildytis, pa-siėmus į rankas kokią įdomią kny-gą...“ Vilniuje žiema kitokia, o ypač kai yra sniego ir prie Brigitos namų

pamiškėje atsiveria baltas peizažas. Jai ypač gražu, kai nueina į mišką saulėtą dieną, pažvelgia aukštyn ir pro apšerkšnijusias medžių šakas nušvinta saulė, o nuo šakų krinta lengvas sniegutis... Bet pats myli-miausias metų laikas aktorei yra ruduo, toks kaip dabar, kai po ko-jomis čeža geltoni klevų lapai, arba dar kiek ankstyvesnis... Ji ir pati yra gimusi rugsėjo pradžioje, kai dar skaisčiai raudonuoja šermukš-niai ir visokiausiomis spalvomis darželiuose žydi jurginai. Ak tos gėlės! Jų aktorei niekada nebūna

per daug... Po premjerų ar spek-taklių vieną kitą žiedą ar puokštę atneša gerbėjai, dar labiau džiugina čia pat prie namo augančios arba laukuose žydinčios.

Kas rytą žadina gaidys

Aktorei patinka ir toks ypatin-gas tik rudenį juntamas drėgnos žolės ir krintančių nuo medžių obuolių kvapas. Patinka važiuoti dviračiu, gėrėtis spalvomis ir kva-pais, o iš paskos paprastai lekia jos augintinis penkerių metų australų

aviganis vardu Drugelis. „Man at-rodo, kad jis yra pusiau šuo, pusiau katinas, aš jį vadinu katašuniu, - kalba apie augintinį aktorė. - Jis - meilus kaip katinas“.

Gamtos poezija, anot Brigitos, tampa tokia realybe ir būtinybe, kad jai gaila žmonių, kurie nema-to toliau savo naujamiesčio kiemo mūrų, užmiršta taip netoli esančius gamtos stebuklus. Aktorė prisime-na mamos žodžius: „Tu juk gimei mieste, tai iš kur tu tokia kaimie-tė?“ Ji šypsodamasi pasakoja: „Mū-sų kieme girdisi, kaip kiekvieną ry-tą kažkur gieda gaidys, ten mekena ožka, ten visai kitaip kalba vėjas medžių viršūnėse“.

Paroda - įgyvendinama svajonė

Brigita netikėtai prisipažįsta, kad jos tėvai norėjo, kad dukra taptų gydytoja. Bet mergina pasi-rinko menus. Ji nė kiek nesigaili, kad tarnauja dviem mėgstamoms mūzoms, kurios viena kitą papildo. „Teatras yra komandinis darbas, o dailė leidžia koncentruotis vienam į kūrybą. Tuomet prie molberto tampi ir režisieriumi, ir atlikėju, ir dailininku, - sako ji. - Tai yra „fai-na“, nes nuo tos kūrybinės įtampos ir pavargsti. O darbų, iš kurių būtų galima surengti parodą, apie kurią draugams ir artimiesiems, o svar-biausia - pati sau jau ne kartą yra užsiminusi, tikrai nemažai: „Man ne gėda tuos darbus rodyti, tačiau labai svarbi ir erdvė, kurioje eks-ponuosiu savo kūrybą. Noriu, kad tai būtų svarus ir įspūdingas mano gyvenimo žingsnis, nes savo tapybą pati vertinu ir kitiems ji patinka“.

Tad nenuostabu, kad taip jautriai ir giliai jaučianti gamtos grožį Brigita sugeba įvertinti ir žmonių charakte-

rius, veido bruožus, kurie, anot jos, daug ką pasako ir apie jų vidų. Štai, besilankydama su kolegomis Graiki-joje, kur režisierius Cezaris Grauži-nis juos, savo auklėtinius, buvo pa-kvietęs vasarą repetuoti jo ir kolegų graikų kuriamo projekto apie pasau-lio pabaigą, Brigita susipažino su meksikiete artiste Tete Espinoza ir panūdo nutapyti jos portretą. Kartais noras nupiešti įdomų žmogų jai atsi-randa tiesiog pamačius įdomų veidą gatvėje. Aktorė prieina prie praeivio ir paprašo, kad jai papozuotų, tuo jį gerokai nustebindama. Tokia jau spontaniška ir emocinga ji yra.

Ko išmokė teatras

Menininkė žino, jog graži išorė, deja, ne visada reiškia, kad ir žmo-gaus vidus toks pats. Tuo ji įsitikino per savo gyvenimo metus. Tik jai blogų žmonių kelyje pasitaikė ne-daug ir nusivylimų taip pat...

Daug kas pasmalsauja, ypač žurnalistai, apie jos skyrybas su buvusiu širdies draugu režisieriu-mi C.Graužiniu. Brigita atsako be užuolankų: „Tos skyrybos mums nebuvo labai skausmingos. Kiek-vienas iš mūsų pasirinkome tai, kas mums buvo tuo metu svarbiau, galbūt arčiau širdies. Mes buvome ir esame draugai, kūrybos žmonės, kuriuos į žmonių santykius žvelgti kiek kitaip tikriausiai išmokė sce-na, pats teatras, kuris tapo labiau kosmopolitinis“.

Aktorė Brigita Arsobaitė - tarp dviejų mūzų

n Brigita, nors ir miestietė, bet prisipažįsta, jog yra gamtos vaikas

Sauliaus Venckaus nuotr.

truMpai

• Gimė 1976 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdoje.

• 2003 m. baigė Lietuvos muzi-kos ir teatro akademijos ma-gistrantūrą. Kurso vadovai: Vladas Bagdonas ir Cezaris Graužinis.

• 2004 m. kartu su „Cezario grupės“ nariais už debiutą „Arabiška naktis“ apdovano-ta Auksiniu scenos kryžiumi.

• Svarbiausi sukurti vaidmenys spektakliuose: „Arabiška nak-tis“, „Užsispyrėlės sutramdy-mas“, „Dėdulės sapnas“, „Bu-čiuoju, Oskaras“, „Drąsi šalis, arba Lietuvos daina“ ir kt.

• Pomėgiai: pasivaikščiojimai gamtoje kartu su šuneliu.

Brig

itos A

rsob

aitė

s asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

n B.arsobaitės piešti ir tapyti portretai: „čigonas“

n „Šokėjas“

n „Pozuotoja“ n „aktorius Ž.Depardjė“

keli faktai iŠ Brigitos arsoBaitės Biografijos

4

cmykcmyk4

Tarp TeksTilės ir odosj/b renginiai

Spalio 25-27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų rūmuose „Litexpo“ vyksianti jau 21-oji tarptautinė aprangos, tekstilės ir inovacijų paroda „Baltijos tekstilė ir oda“ siekia ne tik tapti centrine žaliavų, medžiagų, technologijų ir gamybos paslaugų bei mados tiekimo paroda Rytų Europoje, bet ir išsikovoti pasaulinį pripažinimą. Todėl šiemet ypač gausus Azijos šalių desantas. Kinija, Nepalas, Indija, Pakistanas, Uzbekistanas - tai tik keletas šio regiono valstybių, kuriuos išvysime parodoje.

Ypač įdomus turėtų būti eg-zotiškojo Nepalo paviljonas. Kaip teigia Nepalo įmonių dalyvavimą parodoje „Baltijos tekstilė ir oda“ koordinuojantis kompanijos „Nepal Pavilion Company“ vadovas ponas Narešas Šresta (Naresh Shrestha), pirmą kartą ši šalis taip plačiai pri-statoma Rytų Europoje. Be 15 kom-panijų, pristatančių Nepalo meistrų rankų darbo kilimus, megztus paš-minos drabužius, liaudies dirbinius iš tekstilės ir odos, parodos lanky-tojai galės prisiliesti ir prie Nepalo kultūros. Stebins tradiciniai šios šalies statiniai ir statulos, atspin-dintys budizmo kultūrą, - tai taps tikra parodos puošmena.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Li-nas Lasiauskas sako: „Vis dėlto ne Azijos šalys diktuoja madą tiesiogi-ne šio žodžio prasme. Pagrindiniai parodos dalyviai - Europos kompa-nijos, įskaitant ir Lietuvos įmones. Mūsų šalies gamintojų parodoje iš visų 230 dalyvių yra daugiau kaip pusė. Toks gausus lietuviškų kompanijų dalyvavimas dar kar-tą parodo, koks konkurencingas yra Lietuvos aprangos ir teksti-lės sektorius, sėkmingai atlaikęs ekonomikos recesiją ir siūlantis įvairų bei patrauklų lengvosios

pramonės gaminių asortimentą“.Parodoje šalia žinomų, garsių

lietuviškų kompanijų išvysime ir visai naujus prekės ženklus. Štai prekės ženklas „Dėdė Miegas“ skirtas tiems, kuriems rūpi svei-kata, gamta, kokybė. Produktams - patalynei, pižamoms, naktiniams, dekoratyvinėms pagalvėlėms - vai-kams gaminti šio prekės ženklo kū-rėjai surinko geriausias ekologiškas organines medžiagas: medvilnę, liną, šilką, bambuką, soją, kanapę, tencelį. Kita parodos dalyvė - UAB „Flokati“ - pristato natūralios 100 proc. vilnos patalynę vaikams ir suaugusiesiems, drabužius ma-žiems ir dideliems bei kitus pro-duktus iš vilnos, jie visi gaminami Lietuvoje.

Rankų darbo kilimų gamybos įmonė „Kilimai“, parodoje prista-tanti naują prekės ženklą „Teks-tilės namai“, lankytojų teismui pateiks kilimus, gaminamus iš 100 proc. Naujosios Zelandijos vilnos. Kompanijos atstovai teigia, kad jų tikslas - patarti, padėti įsigyti arba susikurti tai, kas geriausiai atitin-ka kiekvieno žmogaus namų inter-jerą, kas malonu akims ir jauku sielai. „Vaikystėje spalvos pačios gražiausios, o svajonės - drąsiau-sios“ - tai prekės ženklo OXOX, pristatančio Lietuvoje sukurtus ir pagamintus vaikiškus drabužius, moto. Oficiali Lietuvos olimpinės rinktinės aprangos tiekėja nuo 2000 m. - AB „Audimas“ - paro-doje pristatys naujausius sporto ir

laisvalaikio gaminius, išsiskirian-čius aukšta medžiagų ir siuvimo kokybe. Kaip ir paprastai, „Sparta“ parodoje pristatys aukštos koky-bės klasikines, kasdienes, laisva-laikiui bei sportui skirtas kojines iš medvilnės, pusvilnės, vilnos ir įvairių mišinių vyrams, vaikams ir moterims. O prekės ženklas „Thermowave“ taip pat pateikia naujovių aktyviai sportuojantiems ir ypač žiemos sporto mėgėjams. O kur dar natūralaus linų pluošto audiniai ir gaminiai; vonios kam-bariui, saunai ir namams reikalin-gi daiktai: rankšluosčiai, chalatai, užuolaidos, patalynė. Tai tradi-cinės namų tekstilės gamintojų produkcija.

Parodoje laukiami tiek šios pra-monės šakos specialistai, tiek ir visi gyventojai. Vienus domins naujausios medžiagos, žaliavos, technologijų tendencijos, o kiti galės įsigyti juos dominantį gaminį tiesiai iš gamintojo rankų ir, aišku, gerokai pigiau...

Parengė Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Azijos šalių „desantas“ lietuviškoje parodoje

n Šį sykį 21-ojoje tarptautinėje aprangos, tekstilės ir inovacijų parodoje padvelks nepalo ir kitų Rytų šalių egzotikos dvasia

Parodos organizatorių nuotraukos

cmyk

5

cmyk / 5

Bene žinomiausias mūsų šalies gitaristas Tomas Varnagiris (39 m.), grojantis roko grupėje „Rojaus tūzai“, kuri netrukus išleis ilgai puoselėtą albumą, nuo galvos iki kojų yra pasinėręs į muziką. Dar vaikystėje apkerėtas gitaros skambesio, jis, galima sakyti, gyvas pavyzdys to, kad iš muzikos vis dėlto įmanoma išgyventi ir išlaikyti savo šeimą. Ir nors muzikantas neina pačiu lengviausiu keliu, pasiduoti nežada...

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Svarbiausia - nepasiduoti

Gitaristas T.Varnagiris ne tik groja „Rojaus tūzuose“, bet dar mo-ko vaikus Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje, veda privačias gitaros pamokas, taip pat akompanuoja to-kiems mūsų šalies atlikėjams kaip dainininkei Rūtai Ščiogolevaitei, dainuojančiam medikui Vygantui Kazlauskui, repetuoja naują progra-mą su Mantu Jankavičiumi.

„Sunkiausia, kad negali supla-nuoti savo ateities daugiau nei porai mėnesių į priekį. Geriausiu atveju žinai savo planus pusei metų, bet tikrai ne toliau. Ir negali garantuoti, kad tai, kas yra suplanuota, įvyks. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai jau esi susitaręs dėl koncerto, jam in-tensyviai ruošiesi, repetuoji ir staiga dėl kažkokių priežasčių koncertas yra atšaukiamas. Tai šis dalykas ke-lia didžiausią nerimą - reikia išmokti gyventi su tokiomis mintimis. Ypač sudėtinga, jeigu turi šeimą, vaikų, fi-nansinių įsipareigojimų bankui...“, - apie finansinį nestabilumą prisipa-žįsta gitaristas.

Dabar jis dirba ties ilgai brandin-tu naujuoju grupės „Rojaus tūzai“ albumu, kurį muzikantai įrašinėjo Latvijoje ir kuris turėtų pasirodyti dar šių metų pabaigoje: „Radome bendrą sprendimą, kad albumą grei-čiausiai pavadinsime „Nepasiduok“, nes šis žodis telkia labai daug pras-mių. Ir ne tik socialinių. Kadangi mes grojame nepopuliariąją muziką, žinome, kaip yra sunku ją propaguo-ti. Nors klausytojų ratas nėra toks jau ir mažas, bet nevyksta tiek daug koncertų ir festivalių. Ir šiuo atveju žodis „nepasiduok“ galbūt orientuo-tas į tai, kad čia ir kaip mus spardy-tų, kad ir kaip mums nesisektų, mes vis tiek darome tai, ką darome. Ir nesiruošiame nieko keisti...“

Pirmosios gitaros

Muzikantas negalėtų pasakyti, kaip jis susidomėjo gitara, juolab kad šeimoje nebuvo gitaristų ar muzikuojančių žmonių. O ir mamos nežavėjo sūnaus užsidegimas brąz-ginti gitarą. „Jinai niekada rimtai nežiūrėjo į mano muzikavimą. Ir netgi kai aš į rimtesnę sceną pradė-jau lipti, ji manė, kad tai yra laikina ir paprasčiausiai ateis metas, kai aš

to nedarysiu. Tik per pastaruosius dešimt metų mama galbūt susitaikė su ta mintimi“, - spėja iš Marijam-polės kilęs gitaristas. Iš pradžių jis baigė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, vėliau Kauno tech-nologijos universitete įgijo garso režisūros specialybę.

Neabejoja, kad jo pasirinkimas buvo teisingas, nes nuo mažų die-nų paklaustas, kokiu instrumentu norėtų groti, visada atsakydavo, kad gitara. „Visada žinojau, kad tai turi būti elektrinė gitara, ir jokia kita, - šypsosi jis, prisimindamas, kada pirmą kartą į rankas paėmė mylimą instrumentą. - Tai buvo popierinė gitara, kurią pats ir su-siklijavau. Galiu pasakyti, kad pats geriausias jausmas, kai rankose laikai savo paties pasidarytą gitarą, kurią pusę dienos kirpai, klijavai ir dėliojai. Paskui per radiją pasilei-di patinkančią melodiją ir per ko-kias dvi minutes bekvailiodamas suplėšai savo gitarą - iš jos nieko nebelieka. Vėliau buvo kitas etapas:

paimi teniso raketę, iš popieriaus pasidarai korpusą, o mamos turėta ilga siūti skirta liniuotė panaudo-jama kaip gitaros grifas“. (Šypso-si.) Net iš šiukšlyno teko tampyti sulaužytų gitarų liekanas, jas šiek tiek pakonstruoti, kad bent kokius garsus galėtų leisti. Atsimena, koks buvo nepamirštamas jausmas, kai nusipirko tikras gitaros stygas - išvynioja jas ir galvoja, kodėl jos neskamba. Galiausiai suprato, kad reikia stygas ant kažko įtempti. „Žiūriu, tokia gera medinė palan-gė, tai į ją sukaliau vinis ir įtempiau gitaros stygas. Išgauti garsai man buvo pati gražiausia muzika“, - tai prisiminęs šypsosi jis.

Ryškiausias gitaristo karjeros etapas prasidėjo su „Rojaus tūzais“, nors su jais muzikiniai keliai susi-ėjo pakankamai vėlai. „Su Povilu (Meškėla - aut. past.) susipažino-me 2000-aisiais. Pažįstami buvome ir anksčiau, be abejo, susipindavo mūsų keliai per kokius festivalius, koncertus. Paskui 2000-aisiais išva-

žiavome pagroti į Jungtinius Arabų Emyratus, mat tuo metu tas buvo labai populiaru ir į juos važiavo la-bai daug muzikantų. Povilas dainavo toje pačioje grupėje, kurioje aš gro-jau gitara. Išvažiavę ten pradirbome pusę metų, paskui Povilui tiesiog reikėjo gitaristo ir jisai pasiūlė man. Vienas kitą gana gerai pažinojome, viename kambaryje gyvenome, o kai tiek laiko praleidi kartu, pradedi artimiau pažinti žmogų. Žinai visus jo minusus ir pliusus. Žinai, ar ga-lėsi su juo dirbti, ar ne. Su „Rojaus tūzais“ viskas taip ir tęsiasi. Mes su Povilu sutarėme tokį dalyką, kad reikėtų daugiau groti savo mu-zikos, o ne perdirbinių programų, kas Lietuvoje iš principo ir yra da-roma. Nes ta autorinė muzika yra

labai nepageidaujama ir iš viso jinai nelabai kuriama. Užtai mes tokių koncertų su Povilu neturime labai daug, tenka visokiuose šalutiniuose projektuose dalyvauti...“ - apgailes-tauja muzikantas.

Lemtingas susitikimas

Ar norėdamas sužavėti dailio-sios lyties atstovę, T.Varnagiris kaip kozirį išsitraukdavo gitarą? „Jeigu matai, kad nesužavėsi, tai ar esi su gitara, ar be - nepadės. Bet su žmona susipažinau koncerte - jinai mane pamatė grojantį, po koncer-to, kai aš prie jos priėjau, mes šiek tiek pabendravome, pasikalbėjome ir taip susipažinome. Sutinku, kad jeigu nebūčiau grojęs, tikriausiai ne-būčiau susipažinęs su savo žmona, - apie lemtingą susitikimą pasakoja vyras. - Taigi gitara ne tik darbo įrankis, tai instrumentas, kuris gy-venime man davė viską. Galbūt man ji daugiau saviraiškos priemonė - ko aš negaliu pasakyti žodžiais, tą iš-

reiškiu per muzikos garsus. Tik per pastaruosius trejus ketverius metus labai sunku tą padaryti, nes groji ne tai, kas tau pačiam patinka, bet ga-vęs konkretų užsakymą turi pagroti konkrečias dainas iš gautų natų. Ir va tokiai saviraiškai laiko lieka vis mažiau. O dar kai vaikas buvo ma-žesnis, labai slėgė ir buitis...“

Ar mokys savo penkerių sūnelį groti gitara, muzikantas dar nežino. „Aš pats vaikus mokau ir žinau, kaip būna, kai tėvai verčia vaikus groti, o jie to daryti nenori. Kol pats nepanorėsi, tol nieko nebus. Iš tikrųjų motyvuotų vaikų, kuriems gitara būtų svarbesnė negu jų tė-vams, nėra labai daug. Tarp kitko, yra labai daug grojančių mergaičių, ir labai neblogai. Kad ir kaip būtų keista, jos yra labiau motyvuotos negu berniukai, - savo pastebėji-mais dalijasi gitaristas. - Bet mu-zika visada yra gerai, nes ji žmogų kaip asmenybę pakelia į aukštesnį lygmenį. Ir galbūt jis nebūtinai turi būti muzikantas, bet jo mąstymas pasikeičia į gera. O šiaip norėčiau, kad sūnus grotų ir gyvenimą bent šiek tiek su muzika susietų. Bet jeigu matysiu, kad jam tai visiškai nesvarbu, per jėgą tikrai neversiu tuo užsiimti“.

Muzikantas prisipažįsta, kad Lazdynuose esančiuose namuose šiuo metu turi gal šešias ar sep-tynias gitaras - vienos pakabintos ant sienų, o kitos paguldytos dėk-luose. „Mano kambaryje sunku praeiti, todėl žmona labai pyksta. Bet jinai jau prie to yra pripratusi ir su viskuo susitaikiusi“, - šypsosi 2004-aisiais vedęs gitaristas. Be-je, jo žmona yra lankiusi muzikos mokyklą, neblogai groja pianinu, dirba biologijos ir pradinių klasių mokytoja. Įdomu, ar T.Varnagiriui gitara bent kiek asocijuojasi su moters figūros linijomis? „Į gitarą niekada nežiūrėjau kaip į moterį tikrąja to žodžio prasme. Tai bu-vo labai brangus daiktas, ypač kai mokiausi vidurinėje mokykloje. Tuomet ji man tiesiog padėdavo išspręsti vienatvės problemas. Bet žiūrėti į gitarą kaip į seksualinį objektą - tikrai net nekilo tokių minčių. Tarp muzikantų niekada niekas taip apie gitarą nekalba. Čia galbūt daugiau iš pramogų pasaulio publikos kažkam kyla tokios aso-cijacijos, bet tikrai ne muzikan-tams“, - juokiasi jis.

pažinTisj/b žmonės

Tomas Varnagiris grojo ir popierine gitara

Gitara ne tik darbo įrankis, tai instrumentas, kuris gyvenime man davė viską n Gitara yra ištikima tomo varnagirio gyvenimo palydovė

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Rena

tos D

rukt

einy

tės n

uotr.

n Į priekį „Rojaus tūzus“ veda grupės lyderis Povilas Meškėla (viduryje)

6

cmykcmyk6

likimo ženklaij/b įdomybės

Kiekvieno žmogaus gyvenime vyksta daug keistų įvykių, kurių mokslas negali paaiškinti, todėl juos vadina atsitiktiniais sutapimais.

Pavyzdžiui, pagalvojote apie seną draugą, o jis po minutės ėmė ir paskambino. Arba sukote galvą, kur gauti pinigų, ir kas nors ati-davė seną skolą ar sulaukėte paš-to perlaidos... Taip nutinka pačiu paprasčiausiu, buitiniu, lygiu. Yra ir daugybė kitokių sukrečiančių sutapimų, verčiančių susimąstyti ir net patikėti aukštesniųjų jėgų įsikišimu. Kodėl visa tai vyksta, nepaisant visų gamtos ir mokslo dėsnių?

Nepažįstamasis dvynys

„New York Herald“ 1911 me-tų lapkričio 26 dieną išspausdino pranešimą, kad Londone, Grinberi Hile, pakarti trys asmenys, kalti-nami nužudę serą Edmundą Berį (Edmund Berry). Tų žmonių vardai - Grinas, Beris ir Hilas!

Dvynukai Džeimsas Liuisas (Ja-mes Lews) ir Džeimsas Springeris (James Springer) gimė Ohajuje, abu augo skirtingose šeimose ir 39 me-tus vienas apie kitą nieko nežinojo. Jiems susitikus 1979 metais paaiš-kėjo, kad abu buvo vedę moteris tuo pačiu vardu Linda, abu išsiskyrė, abu savo sūnums davė Džeimso Aleno (James Alan) vardą. Nepa-žinodami vienas kito abu nuolatos ilsėdavosi tame pačiame Floridos kurorte. Abu tapo policininkais, abiejų pomėgiai buvo vienodi.

Detroite mažylis iškrito iš 14 aukšto ir liko gyvas, nes nukrito ant praeivio Džozefo Figloko (Jo-seph Figlock) galvos. Po metų tą pačią dieną kitas mažylis iškrito pro langą ir „nutūpė“ ant einančio pro šalį žmogaus, vardu... Džoze-fas Figlokas.

Atsitiktinumas - tai neatpažintas dėsningumas

Keturmetis Rodžeris Losjeras (Roger Losier) vos nepaskendo netoli Seilemo miesto JAV, bet jį išgelbėjo netoliese buvusi mote-ris, vardu Elis Bleiz (Alice Blaze). 1974 metais, kai berniukui buvo 12 metų, tame pačiame sąsiauryje jis išgelbėjo skęstantį vyrą - šis pasi-rodė esąs E.Bleiz vyras.

Kai kurie matematikai tvirtina, kad atsitiktinumai ir sutapimai - tai mums nesuvokiamo dėsningumo apraiškos. Ir filosofai seniai kartoja, kad atsitiktinumas - tai neatpažin-tas dėsningumas. Bet koks?!

1664 metų gruodžio 5 dieną prie Velso pakrantės nuskendo lai-vas. 1785-ųjų gruodžio 5 dieną ten pat bangos pasiglemžė dar vieną laivą. Tą pačią dieną 1866 metais į dugną nugrimzdo trečiasis. Po kiekvienos katastrofos gyvas liko tik vienas žmogus, ir kaskart jo pavardė skambėjo vienodai: Hju Viljamsas (Hugh Williams).

Dar keistesni sutapimai sieja

prezidentų Kenedžio (Kennedy) ir Linkolno (Lincoln) likimus. Pirma-sis, paprasčiausias, - abiejų pavar-dės susideda iš 7 raidžių (anglų k.). Linkolnas buvo nužudytas teatre, o žudikas pasislėpė sandėlyje. Ke-nedis buvo nušautas iš sandėlio, o žudikas pasislėpė teatre. Lin-kolnas turėjo sekretorių, pavarde Kenedis, o prezidentas Kenedis - sekretorių, pavarde Linkolnas. Po abiejų prezidentų žūties jų postą užėmė žmonės Džonsono (John-son) pavarde.

Įdomu tai, kas nenuspėjama

1930 metų liepą patruliuojantis policininkas Alanas Folbis (Allan Fol-by) iš Teksaso pateko į automobilio avariją ir persirėžė kojos arteriją. Jei ne praeivis, vardu Alfredas Smitas (Alfred Smith), jis būtų nukraujavęs. Pasveikęs policininkas grįžo į darbą. Prabėgo penkeri metai. Kartą A.Folbis buvo iškviestas į avarijos vietą ir ant asfalto rado žmogų pažeista kojos arterija. Tai buvo Alfredas Smitas - tas pats, kuris kadaise išgelbėjo A.Folbį.

Daugelis, perskaitę apie šiuos sutapimus, tik gūžtelės pečiais. Bet visada atsiras tokių, kurie bandys atskleisti šių fantastinių istorijų esmę. Kai kuriuos šių atvejų šiuo-laikinis mokslas gali nesunkiai pa-aiškinti, remdamasis statistikos ir matematikos, gamtos ir visuome-nės dėsniais. Tačiau sutapimų teo-rijai įdomūs anaiptol ne tie įvykiai, kurie nuspėjami. Priešingai.

Apie dokumentais patvirtintą sutapimą pasakoja rašytojas Artūras Kestleris (Arthur Koestler). 1939-ai-siais vienu iš Amerikos laivų plaukė inžinierius. Beveik priartėjus prie tos vietos, kur nuskendo „Titanikas“, kažkas jam pakuždėjo: privalai su-stabdyti laivą. Vyrui pavyko įtikinti kapitoną tą padaryti. Ir staiga iš tam-sos išniro milžiniškas ledkalnis. Lai-vas buvo apgadintas, bet nenusken-do. Jo vardas buvo „Titanianas“.

Dar vienas sutapimas. Ameri-kietis rašytojas Morganas Robert-sonas (1861-1915) 1898 metais pa-rašė romaną apie milžinišką laivą, kuris Atlanto vandenyne susidūrė su ledkalniu jau per pirmąjį reisą. Laivas vadinosi „Titanas“.

Iš kur tie sutapimai? Daugelis mokslininkų mano, kad tai tikra mokomoji medžiaga - esą panašūs nutikimai verčia žmogų atidžiau ir rimčiau vertinti savo gyvenimo epizodus. Mums tarsi pataria: pa-sikliaukite intuicija.

Sinchroniškumo reiškiniai

Ši prielaida atrodo nemoksliška. Tačiau prisiminkime, kad įvykiai,

kuriuos vadiname sutapimais, jau gana seniai turi ir kitą pavadinimą - „sinchroniškumo reiškiniai“.

Šį terminą tuo pat metu ir ne-priklausomai vienas nuo kito pirmą kartą pasiūlė du žymūs fizikos ir psichologijos specialistai. Nobelio premijos laureatas Volfgangas Pau-lis (Wolfgang Paul) ir žymus psicho-logas Karlas Gustavas Jungas (Carl Gustav Jung) padarė išvadą, kad sutapimai - tai kažkas daugiau nei paprastas atsitiktinumas. Jų nuo-mone, tarpusavyje nesusiję įvykiai iš tikrųjų yra sujungti bendros prie-žasties arba apskritai gali vykti be jokios priežasties nepriklausomai nuo žinomų gamtos dėsnių. Abu mokslininkai savo poziciją aiškino tuo, kad gamtos dėsniai nėra ab-soliutūs, o įvykių ryšys gali turėti didžiulės reikšmės žmogui, nors ir prieštarauja supratimui apie visatą ir ją valdančius dėsnius.

Nors sutapimai gali būti nu-lemti atsitiktinumo, tikrasis sinch-roniškumas atsiranda tuomet, kai individui jo reikia. Kad plačioji pu-blika geriau suprastų šias revoliu-cines mintis, K.G.Jungas rėmėsi sapnais. Dauguma jų neturi reikš-mės: juose nėra svarbių simbolių. Bet kai protas sukrėstas ar jį kas nors slegia, sapnai įgauna prasmę. Kartais jie pranašauja katastrofą ar primena ką nors svarbaus.

Lyginant toliau galima teigti, kad sutapimuose ar sinchronišku-mo reiškiniuose aukštesnės jėgos per aplinkinį pasaulį siunčia žmo-gui įspėjimą. K.G.Jungas nuėjo dar toliau, iškeldamas išties fantastinę hipotezę: norėdama atkreipti mūsų dėmesį į ką nors svarbaus, mūsų vidinė psichika faktiškai keičia pa-saulį, kuria sutapimus, galinčius nurodyti kelią į išsigelbėjimą, išeitį iš beviltiškos padėties ir pan. Tai tas pats, kas pripažinti, kad ste-buklai egzistuoja ir vyksta ne be žmogaus valios.

Ne logika, o intuicija

Jaunystėje Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) dirbo karo ko-respondentu Pietų Afrikoje. Tuo metu vyko anglų ir būrų karas. Jis pateko į nelaisvę, bet sugebėjo pa-bėgti ir atsidūrė savanoje, neturė-damas jokio orientyro. Visiškai iš-

sekęs ir beveik praradęs paskutines viltis išsigelbėti, jis tolumoje išvydo žiburius ir patraukė jų link. Taip jau laimingai susiklostė aplinkybės, kad jį priglaudęs žmogus buvo vieninte-lis, simpatizavęs anglams.

Panašūs sutapimai rodo, kad iškilus rimtam pavojui protas va-dovaujasi ne logika, o intuicija. Paprastai labai racionalus V.Čerčilis tąsyk pasikliovė būtent ja.

Galima sakyti, kad sutapimas - tik būdas prisikasti iki mūsų gilu-minių išteklių, įžvelgti užuominas ir ženklus, padedančius išgyventi. Tikriausiai tai vienas iš natūralių psichikos gebėjimų numatyti, ir ekstremaliomis aplinkybėmis mes tuo pasinaudojame.

Pastebėta, kad likimo siunčia-mus ženklus geriau priima žmonės, labiau vertinantys patirtį nei logiką. Jų gyvenime galima rasti daugiau laimingų sutapimų, atrodo, tarsi jais pasirūpino aukštesnės jėgos. Juos galima lyginti su automobi-lininkais, pagautais vadinamosios žaliosios bangos, - jie jaučia, kad suspės pralėkti nesustodami ir pro pirmą, ir pro antrą, ir pro trečią šviesoforą.

Psichologijos profesorius Ale-nas Kombsas (Allan Kombs) iš JAV Ešvilio universiteto ilgame-čiais stebėjimais įrodė: kuo labiau priprantame prie sutapimų, tuo jie dažnesni. O jei juos atmetate kaip kokią kvailystę, jie jūsų vengia. Ir atvirkščiai - kuo rimčiau į juos žiūrite, tuo didesnį vaidmenį jie vaidina jūsų gyvenime.

Savo kailiu išbandė

Tačiau niekas tiksliai nežino, kodėl tie sutapimai nutinka. Bet nėra jokių abejonių, kad tai realūs reiškiniai. Daugelis mokslininkų tvirtina, kad tai grynų gryniausias atsitiktinumas ir kad žmonės linkę pervertinti juos. Tačiau daugelis, patys tai patyrę, yra priešingos nuomonės.

Labai dažnai žmonės, veikiami išorinių aplinkybių ir savo pačių idėjų, iškrypsta iš jiems nurodyto kelio. Sutapimų teorija aiškina, kad įvairiais ženklais bandoma grąžinti juos į teisingą kelią. Štai pavyzdys. Vienas profesoriaus pažįstamas prarado darbą ir, ilgai negalėdamas rasti panašaus, nusprendė padirbėti taksistu. Čia ir prasidėjo: viena po kitos pasipylusios smulkios avari-jos, klientas su pistoletu, atėmęs visą dienos uždarbį, girti pramušt-galviai, nusprendę pažaisti pavo-jingame kelyje ir vos nenustūmę ką tik iškepto taksisto į prarają... Vienas įvykis vijosi kitą ir įspėji-mai darėsi vis griežtesni. Galiausiai nelaimėlis pateko į rimtą avariją, kartu važiavusi jo žmona atsidūrė reanimacijoje, jis pats buvo atleis-tas. Taigi mokslininkas savo kailiu išbandė sutapimų teorijos galią.

Žodžiu, turime įprasti atidžiai vertinti keistus sutapimus. Pasikliau-ti intuicija kaip V.Čerčilis ir nebūti akli kaip nevykėlis taksistas. Ir tai bus teisingas požiūris į gyvenimą.

Parengta pagal užsienio spaudą

Neįmintos atsitiktinumų mįslės

EPA-

Elto

s nuo

tr.

n Jaunystėje vinstonas čerčilis, vykstant anglų ir būrų karui, buvo patekęs į nelaisvę, bet sugebėjo pabėgti. tik sutapimas lėmė, kad išsekusį vyrą priglaudė anglams simpatizavęs žmogus

Kai kurie matematikai tvirtina, kad atsitiktinumai ir sutapimai - tai mums nesuvokiamo dėsningumo apraiškos

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2012 m. spalio 20 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 83 (261)

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

OLIMPINIS JUDĖJIMAS �

Naujoji Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė norėtų, kad mūsų valstybė pasaulyje būtų žinoma kaip sporto šalis. Viena iš jos svajonių yra tikrai drąsi - pasiekti, kad olimpinėse žaidynėse dalyvautų 100 Lietuvos sportininkų.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Spalio 12 d. įvykę prezidento rinkimai užbaigė ilgą šaulės spor-tinę karjerą, kurios viršūne tapo 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidy-nių auksas. Vėliau D.Gudzinevičiū-tė dalyvavo dar trejose žaidynėse, tačiau jos ryšiai su olimpiniu judė-jimu neapsiribojo tik tuo. Čempio-nė buvo LTOK vykdomojo komi-teto narė, Sportininkų komisijos pirmininkė. Vis dėlto einant aukš-čiausias pareigas D.Gudzinevičiū-tei daug kas bus nauja ir ji to ne-slepia: „Niekada neturėjau savo kabineto. Jei galima vadinti sporti-ninkų komisiją pavaldiniais, tai pa-valdinių galbūt turėjau. Tačiau iš tiesų dabartinė padėtis man yra pirmas tokio pobūdžio iššūkis“.

- Jūsų negąsdina tai, kad pirmą kartą dirbsite vadovau-jamą darbą? - „Sporto žmonės“ paklausė D.GUDZINEVIČIŪTĖS.

- Ne. Aš visur stengiuosi saky-ti ne „aš“, o „mes“. Tai yra koman-dinis darbas, todėl man tikrai ramu. Nors aš irgi turiu šiokią tokią pa-tirtį, bet šalia manęs yra gerokai didesnę patirtį turinčių žmonių. Baimės nejaučiu.

- Pernai, duodama interviu „Vakaro žinių“ dienraščiui, pa-minėjote posakį: „susirask mėgstamą darbą ir visą gyve-nimą nedirbsi“.

- Manau, kad tas posakis kiek-vieną dieną vis labiau pasitvirtina. (Šypsosi.)

- Tikitės, kad šis darbas irgi teiks malonumą?

- Esu įsitikinusi, kad taip ir bus. Žinojau, ko siekiu ir kur einu. Ži-nojau, kad tai yra būtent tai, kas man įdomu ir svarbu.

- Prašyte prašosi jūsų di-džiausių pergalių - Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ir prezi-dento rinkimuose - sugretini-mas. Jausmai buvo panašūs?

- Sportinė pergalė yra kitokia. Tam tikra prasme jausmai panašūs, bet dabar nebuvo tokio jaudulio ir laimėjimo pojūčio. Mes ėjome, ti-kėjomės, kad laimėsime, bet tai - tik didžiulio darbo įžanga. O perga-lė olimpinėse žaidynėse buvo di-delio darbo apvainikavimas.

- Dirbant prezidente, kaip ir šaudyme, gali pasitaikyti nesė-kmių. Ar tokiu atveju jūs ne-

sielgsite kaip mūsų politikai ir rasite drąsos pripažinti, kad su-klydote?

- Be abejo. Aš ir po pasirodymo Londono olimpinėse žaidynėse ne-sakiau, kad buvau pati geriausia ir man nepavyko, nes kažkas sutruk-dė. Žinau, kad pati padariau kažką blogai. Ne vėjas, ne lietus. Čia yra mano problema ir šito niekada ne-bijau pripažinti. Tačiau tikiuosi, kad būsimajame darbe man bus len-gviau, nes visus svarbiausius sprendimus priimsime kartu.

- Ne kartą akcentavote, kad pati priėmėte sprendimą kan-didatuoti į prezidentės postą, ne kiti žmonės tai nusprendė. Tokiu atveju turėjo būti kokia vidinė paskata, postūmis?

- Mano sportinė karjera trun-ka 34 metus, jei skaičiuotume nuo pirmojo šūvio Vilniaus šaudyklo-je. Žinojau, kad kada nors ji turi baigtis. Juo labiau kad prieš dve-jus metus po sunkios traumos ne visi tikėjosi mano sugrįžimo. Ži-noma, apie karjeros pabaigą aš galvodavau. Pagrindinę savo vei-klos sritį visada mačiau olimpinia-me judėjime, nes tam atiduota ne-mažai metų, į tai gilinausi. Kuo geriau ką nors pažįsti, tuo labiau norisi tai daryti ir tuo geriau ma-tai savo realias galimybes. Seniai pagalvodavau apie galimybę kan-didatuoti ir grįžusi iš olimpinių žaidynių per keletą savaičių apsi-sprendžiau.

- Du klausimai bus su žodžiu „jeigu“. Pirmasis - ar būtumėte kandidatavusi, jeigu pasirody-mas Londone būtų buvęs labai sėkmingas?

- Negaliu atsakyti į šį klausimą. Tai būtų tik spėliojimas. Nežinau, bet galbūt sprendimas vis tiek bū-tų buvęs toks pats. Pasikartosiu, kad karjera tęsėsi labai ilgai. Jau-čiau jos padarinius, nors mano sporto šaka yra ilgaamžė.

- Ir antras „jeigu“. Ar būtu-mėte kandidatavusi, jeigu į pos-tą būtų dar kartą pretendavęs A.Poviliūnas?

- Sunku pasakyti. Apie galimy-bę prabilau dar tada, kai jis nebuvo apsisprendęs, bet galutinis mano sprendimas buvo po to. A.Poviliū-nas gan greitai pasakė, kad nekan-didatuos, ir tai galbūt buvo dar vie-nas postūmis. Bet negaliu tvirtinti, kad tikrai būčiau nekandidatavusi, jei būtų kandidatavęs jis. Tai nebu-

vo lemiamas veiksnys priimant sprendimą.

- Ar galėtumėte išskirti tris savo pagrindinius tikslus šiame darbe?

- Turiu gan didelę svajonę, kad olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkų gali būti ne 60, o 100. Svajoju, kad Lietuva pasaulyje bū-tų įvardijama kaip sporto šalis. Jau ir dabar daug kas stebisi, kad tokia valstybė yra 34-oje vietoje pagal medalių skaičių. Pagal aukso me-dalių skaičių vienam žmogui esame bene aštuntoje vietoje. Geresnės reklamos valstybei sugalvoti tur-būt neįmanoma.

- O dar du tikslai?- Vienas iš tikslų - kad būtų

sportininkų rengimo ir reabilitaci-jos centras. Labai norėtume, kad būtų pabaigtas Druskininkų cen-tras. Dar labai norėčiau, kad būtų pasirūpinta karjerą baigusių spor-tininkų integracija. Galbūt reikėtų pakeisti rentų įstatymą. Norėčiau, kad daugiau sportininkų gautų įvai-rias stipendijas. Gaila, kai perspek-tyvus, talentingas žmogus palieka sportą tik todėl, kad neišgyvena iš to. Olimpinis komitetas yra ta vi-suomeninė organizacija, kuri turi pakankamai didelį svorį visuome-nėje, ji gali daryti įtaką politikų sprendimams.

- Artimiausios olimpinės žaidynės bus žiemos žaidynės Sočyje. Ar matote realias gali-mybes pasistūmėti į priekį žie-mos sporte?

- Paprastas gyventojas skun-džiasi, kad pas mus tik žiema, o vasaros nėra. Sportininkas skun-džiasi, kad nėra žiemos, nes nėra sniego. Sąlygos žiemos sporto ša-koms iš tiesų nėra labai geros, bet perspektyvų yra. Tos šakos turi sa-vo mėgėjus. Pasižiūrėkite, kiek žmonių pritraukia „Snaigės žygis“. Tikrai padėsime toms federaci-joms, galbūt neišskirdami iš kitų. Ir tikrai sportininkas, kuris iškovo-ja galimybę važiuoti į olimpines žaidynes, turi būti vežamas. Tai yra reklama valstybei.

- Savo programoje minėjote, kad didžiosios federacijos netu-ri užgožti mažųjų. Tačiau ar įmanoma pasiekti, kad mažo-sios federacijos nepavydėtų, pavyzdžiui, krepšiniui? Pinigų viskam turbūt niekada neuž-teks?

- Nevadinčiau to pavydu, bet man ir pačiai gana skaudu, kai premjeras sako, kad pristatėme multifunkcinių bazių, kurios iš es-mės skirtos vien krepšiniui. Už tai mes neturime pinigų daugiau niekam, nei baseinui, nei Druski-ninkų centrui. Didžiosios federa-cijos ir pačios yra pakankamai tur-tingos, ir turi didesnes galimybes pritraukti privačius rėmėjus, re-

klamą. Tačiau negalima sulyginti visų ir niekada nebus taip, kad vi-siems patiktų. Tai gali būti tik sie-kiamybė, bet tikrai nesuvienodin-sime, pavyzdžiui, badmintono su krepšiniu.

- Ne kartą minėjote, kad no-rite evoliucijos, o ne revoliuci-jos. Kadencija trunka ketverius metus. Kokius įsivaizduojate ketverių metų evoliucijos re-zultatus?

- Evoliucija prasidėjo jau penk-tadienį po rinkimų. Ji vyksta kie-kvieną dieną, nors kol kas - labai pamažu. Reikia, kad pasikeistų da-lis darbuotojų ir ateitų naujos jė-gos, kad jie turėtų idėjų. Nesakau, kad anksčiau buvo blogas darbas, bet entuziazmo, manau, šiek tiek trūko. Evoliucija yra amžinas pro-cesas. Didžiausios verslo kompa-nijos visada kažką keičia, pritaiko

naujus modelius. Tai daroma tam, kad viskas neapaugtų kerpėmis.

- Tikriausiai nenorėtumėte, kad ši evoliucija pasibaigtų po vienos kadencijos?

- Čia dirbu trečią dieną. Gal dar anksti apie tai kalbėti. (Juokiasi.)

- Tada klausimas bus ki-toks. Ar įsivaizduojate save šiame poste dirbančią taip il-gai, kaip A.Poviliūnas (beveik 24 metus - red. past.)?

- Ilgas pono A.Poviliūno buvi-mas šiame poste nėra tokia blogy-bė, kaip kažkam atrodo. Tai yra žmogus, kuris stovėjo prie pačių olimpinio komiteto kūrimo ištakų. Viskas, ką mes dabar čia matome, yra ir jo didžiulis nuopelnas. Ne-verta to pateikti kaip blogybės. Aišku, aš tiek metų išbūti prezi-dente nesitikiu.

D.Gudzinevičiūtė: „Tai tik didelio darbo pradžia“

OPTIMIZMAS. Dainos Gudzinevičiūtės negąsdina atsakingos pareigos, nes svarbiausius sprendimus ji ketina priimti kartu su savo komanda

�

Stasio Žumbio nuotr.

Vienas iš tikslų - kad būtų sportininkų rengimo ir reabilitacijos centras

�

8

cmykcmyk

� �

cmyk

Sporto žmonės2012 m. spalio 20 d., šeštadienis 3Sporto žmonės 2012 m. spalio 20 d., šeštadienis2

futbolas �

Spalio 12 d. Serbija - Belgija 0:3 (0:1)Makedonija - Kroatija 1:2 (1:1)Velsas - Škotija 2:1 (0:1)

Spalio 16 d. Kroatija - Velsas 2:0 (1:0)Makedonija - Serbija 1:0 (0:0)Belgija - Škotija 2:0 (0:0)

1. Belgija 4 3 1 0 8:1 102. Kroatija 4 3 1 0 6:2 103. Serbija 4 1 1 2 6:5 44. Makedonija 4 1 1 2 3:4 45. Velsas 4 1 0 3 3:11 36. Škotija 4 0 2 2 2:4 2

a grupė

2014 metų pasaulio futbolo čempionato Europos zonos atrankos varžybų rezultatai ir turnyrinės lentelės.

Spalio 12 d. Čekija - Malta 3:1 (1:1)Armėnija - Italija 1:3 (1:1)Bulgarija - Danija 1:1 (1:1)

Spalio 16 d.Čekija - Bugarija 0:0Italija - Danija 3:1 (2:1)

1. Italija 4 3 1 0 10:4 102. Bulgarija 4 1 3 0 4:3 63. Čekija 3 1 2 0 3:1 54. Armėnija 3 1 0 2 2:4 35. Danija 3 0 2 1 2:4 26. Malta 3 0 0 3 1:6 0

b grupėSpalio 12 d. Kazachstanas - Austrija 0:0Farerų salos - Švedija 1:2 (0:0)Airija - Vokietija 1:6 (0:2)

Spalio 16 d.Farerų salos - Airija 1:4 (0:0)Austrija - Kazachstanas 4:0 (1:0)Vokietija - Švedija 4:4 (3:0)

1. Vokietija 4 3 1 0 15:6 102. Švedija 3 2 1 0 8:5 73. Airija 3 2 0 1 7:8 64. Austrija 3 1 1 1 5:2 45. Kazachstanas 4 0 1 3 1:8 16. Farerų salos 3 0 0 3 2:9 0

c grupė

Spalio 12 d.Turkija - Rumunija 0:1 (0:1)Olandija - Andora 3:0 (2:0)Estija - Vengrija 0:1 (0:0)

Spalio 16 d.Andora - Estija 0:1 (0:0)Rumunija - Olandija 1:4 (1:3)Vengrija - Turkija 3:1 (1:1)

1. Olandija 4 4 0 0 13:2 122. Vengrija 4 3 0 1 10:5 93. Rumunija 4 3 0 1 8:4 94. Turkija 4 1 0 3 4:6 35. Estija 4 1 0 3 1:6 36. Andora 4 0 0 4 0:13 0

d grupėSpalio 12 d.Albanija - Islandija 1:2 (1:1)Šveicarija - Norvegija 1:1 (0:0)Slovėnija - Kipras 2:1 (1:0)

Spalio 16 d.Kipras - Norvegija 1:3 (1:1)Islandija - Šveicarija 0:2 (0:0)Albanija - Slovėnija 1:0 (1:0)

1. Šveicarija 4 3 1 0 7:1 102. Norvegija 4 2 1 1 6:5 73. Albanija 4 2 0 2 5:5 64. Islandija 4 2 0 2 4:4 65. Slovėnija 4 1 0 3 3:6 36. Kipras 4 1 0 3 4:8 3

e grupėSpalio 12 d.Rusija - Portugalija 1:0 (1:0)Liuksemburgas - Izraelis 0:6 (0:3)

Spalio 16 d.Rusija - Azerbaidžanas 1:0 (0:0)Izraelis - Liuksemburgas 3:0 (2:0)Portugalija - Šiaurės Airija 1:1 (0:1)

1. Rusija 4 4 0 0 8:0 122. Izraelis 4 1 1 1 10:5 73. Portugalija 4 2 1 1 6:3 74. Šiaurės Airija 3 0 2 1 2:4 25. Azerbaidžanas 3 0 1 2 1:5 16. Liuksemburgas 4 0 1 3 2:12 1

f grupė

Spalio 12 d. Lichtenšteinas - Lietuva 0:2 (0:0)Slovakija - Latvija 2:1 (2:0)Graikija - Bosnija ir Hercegovina 0:0

Spalio 16 d.Bosnija ir Hercegovina - Lietuva 3:0 (3:0)Latvija - Lichtenšteinas 2:0 (1:0)Slovakija - Graikija 0:1 (0:0)

1. Bosnija ir Herc. 4 3 1 0 15:2 102. Graikija 4 3 1 0 5:1 103. Slovakija 4 2 1 1 5:3 74. Lietuva 4 1 1 2 3:6 45. Latvija 4 1 0 3 5:8 36. Lichtenšteinas 4 0 0 4 1:14 0

g grupėSpalio 12 d. Moldova - Ukraina 0:0Anglija - San Marinas 5:0 (2:0)

Spalio 16 d.Ukraina - Juodkalnija 0:1 (0:1)San Marinas - Moldova 0:2 (0:0)

Spalio 17 d.Lenkija - Anglija 1:1 (0:1)

1. Anglija 4 2 2 0 12:2 82. Juodkalnija 3 2 1 0 9:2 73. Lenkija 3 1 2 0 5:3 54. Moldova 4 1 1 2 2:7 45. Ukraina 3 0 2 1 1:2 26. San Marinas 3 0 0 3 0:13 0

h grupėSpalio 12 d. Suomija - Gruzija 1:1 (0:0)Baltarusija - Ispanija 0:4 (0:2)

Spalio 16 d. Baltarusija - Gruzija 2:0 (2:0)Ispanija - Prancūzija 1:1 (1:0)

1. Ispanija 3 2 1 0 6:1 72. Prancūzija 3 2 1 0 5:2 73. Gruzija 4 1 1 2 2:4 44. Baltarusija 4 1 0 3 3:8 35. Suomija 2 0 1 1 1:2 1

i grupė

(Vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai).

2014 metų pasaulio futbolo čempionato Europos zonos atrankos varžybose G grupėje žaidžianti Lietuvos rinktinė pagaliau iškovojo pergalę. Pirmąją šiais metais. Lietuviai išvykoje 2:0 įveikė Lichtenšteiną ir įrodė, kad praėjusių metų košmaras tebuvo tik nelemtas atsitiktinumas. Tačiau jau kitame mače Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė įtikinamai pademonstravo, kad lietuvių svajonės apie kelialapį į pasaulio čempionatą neturi realaus pagrindo. Realybėje lietuviai su latviais kovos dėl ketvirtos vietos grupėje, o kelialapius, įdėmiai stebimi slovakų, dalysis bosniai ir graikai.

Evaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Atsilieka nuo planoLietuvos futbolo rinktinės vado-

vų norai ir futbolininkų galimybės skiriasi. Šis teiginys buvo dar kartą patvirtintas praėjusiose atrankos į 2014 metų pasaulio čempionatą var-žybų ciklo rungtynėse su Lichtenš-teinu bei Bosnija ir Hercegovina. Kaip ir prieš rugsėjo mėn. įvykusį pirmąjį oficialių dvikovų dupletą, taip ir šį sykį rinktinės strategas Ča-ba Lašlas (Csaba Laszlo) planavo surinkti keturis taškus. Kaip ir rug-sėjį, rinktinė nuo vyriausiojo trene-rio plano atsiliko. Tiesa, šį kartą pri-trūko tik taško. To, kuris į mūsų ša-lies nacionalinės ekipos taupyklę turėjo įkristi po lygiųjų su bosniais. Neįkrito, nes, realiai vertinant da-bartinę padėtį, šansų išsivežti lygią-sias iš Zenicos lietuviai neturėjo.

Apie tai be didesnių užuolankų prabilo ir Vilniaus miesto futbolo draugijos (VMFD) klube „Žalgiris“ žaidžiantis Ramūnas Radavičius. „Norėjome iškovoti keturis taškus, bet parsivežėme tris. Atsižvelgiant į tai, kaip žaidėme, rezultatas lo-giškas, - samprotavo rinktinės sau-gas. - Matėme dvi visiškai skirtin-gas rungtynes. Su Lichtenšteinu susitvarkėme, tačiau bosniai mus privertė lakstyti be kamuolio. Ze-nicoje sužaidėme prasčiau. Žino-ma, rungtyniauti taip pat buvo kur kas sunkiau“.

Tačiau ne visi norėjo susitaikyti su tokia realybe. Po rungtynių su bosniais lietuviai guodėsi, kad pus-valandį žaidė labai gerai, turėjo pro-gų, bet visą reikalą sugadino kelios

nelemtos klaidos, po kurių bosniai pelnė tris įvarčius. „Esu labai nusi-vylęs, nes tai nebuvo tokios rung-tynės, kuriose esi vertas pralaimėti trimis įvarčiais. Per pirmas 30 mi-nučių turėjome progų, kaip koman-da atrodėme gerai, - po mačo pareiš-kė Č.Lašlas. - Deja, vėliau per try-lika minučių praleidome tris įvar-čius. Bosniai individualiu meistriš-kumu mus lenkia, bet praleidome įvarčius, nuo kurių galėjome apsi-ginti“.

Vis dėlto, vertinant rugsėjo ir spalio Lietuvos rinktinės „duple-tus“, reikia pripažinti, kad po bevil-tiškai blankaus žaidimo išvykoje su Graikija, Bosnijoje ir Hercegovinoje lietuviai pademonstravo patraukles-nį futbolą. „Esame teisingame kely-je. Žinojau, kad žaisti su graikais ir bosniais išvykoje bus labai sunku, tik nesinorėjo pralaimėti didesniu rezultatu“, - konstatavo Č.Lašlas.

Lyderių duetas

H grupėje po keturių turų drau-giškai link Brazilijos žygiuoja ata-kuojančio futbolo principus propa-guojantys bosniai ir pragmatiškieji graikai. Toks įvykių scenarijus pir-šosi dar prieš atrankos varžybų pra-džią, o jam įsibėgėjus tapo realybe. Spalio 12 d. H grupės lyderiai grai-kai ir bosniai išmėgino jėgas Atėnų priemiestyje Pirėjuje. Grupės favo-ritų susitikimas baigėsi be įvarčių, nors šeimininkai bent du kartus pa-tikrino svečių vartų konstrukcijos tvirtumą. Supratę, kad galutinai į vi-sus klausimus bus atsakyta jau ki-tais metais, graikai ir bosniai vėl ėmė rinkti taškus. Graikai Bratisla-voje 1:0 palaužė slovakus, o bosniai 3:0 įveikė Lietuvos rinktinę.

Po 10 taškų surinkę lyderiai vėl į kovą stos kitų metų kovo 22 d. Tuo pat metu lietuviai susitiks su revan-šo trokštančiais slovakais, o latviai mėgins išplėšti dar tris taškus iš aut-saiderių vaidmenį atliekančios Lich-tenšteino ekipos, kurią antradienį įveikė rezultatu 2:0.

Pergalingas olandų ir rusų žygis

2014 metų pasaulio futbolo čem-pionato Europos zonos atrankos var-žybose po keturių turų pergalingo maršo melodijos lydi tik Olandijos ir Rusijos rinktines. D grupėje užtikrin-tai pirmaujantys „oranžiniai“ per pra-ėjusią savaitę iškovojo dvi pergales: savo aikštėje 3:0 įveikė Andoros eki-

pą, o antradienį 4:1 išvykoje sutaršė iki tol visas tris pergales iškovojusią Rumunijos rinktinę.

Savo ruožtu Fabijaus Kapelo (Fabio Capello) muštruojama Rusi-jos rinktinė savo pergalių seriją pra-tęsė dviem kukliomis, bet svarbio-mis pergalėmis. Iš pradžių rusai 1:0 ant menčių Maskvos „Lužniki“ sta-dione paguldė Portugalijos rinktinę, o paskui tokiu pat rezultatu įveikė Azerbaidžano komandą. Mače su portugalais pergalę lėmė jau 6 min. Aleksandro Keržakovo pelnytas įvartis, o rungtynėse su vokiečio Berčio Fogso (Berty Vogts) treni-ruojamais Azerbaidžano futbolinin-kais tris taškus atnešė tikslus Ro-mano Širokovo smūgis. Beje, tai įvyko tik 84-ąją susitikimo minutę ir po 11 m baudinio, kurio pagrįstu-mu suabejojo net ir Rusijos žurna-listai.

F grupėje pirmaujančių Rusijos futbolininkų nuotaiką dar labiau pakė-lė Portugalijos ir Šiaurės Airijos rink-tinių mače užfiksuotos lygiosios 1:1. Portugalams pergalės pasiekti nepa-dėjo ir 100-ąsias rungtynes naciona-linėje šalies rinktinėje žaidęs Krištia-nas Ronaldas (Cristiano Ronaldo).

Favoritų liūdesys

Gerokai prastesnės nuotaikos po praėjusio antradienio mačų turė-tų būti Europos ir pasaulio čempio-nai ispanai bei Vokietijos ir Anglijos

rinktinių futbolininkai. Prieš savaitę šie futbolo milžinai be didesnio var-go įveikė savo priešininkus - Ispa-nija išvykoje 4:0 nugalėjo Baltarusi-ją, o vokiečiai net 6:1 svečiuose su-triuškino Airijos ekipą, anglai „Wem-bley“ stadione 5:0 pasismagino su San Marino rinktine. Tačiau perga-lingai užbaigti šių metų favoritams nepavyko.

Antradienį savo aikštėje ispanai lygiosiomis 1:1 sužaidė su Prancū-zijos rinktine. 25-ąją min. Serchijus Ramosas (Sergio Ramos) išvedė is-panus į priekį 1:0. Pirmojo kėlinio pabaigoje šeimininkai galėjo įtvirtin-ti savo pranašumą, bet Seskas Fa-bregas (Cesc Fabregas) nerealizavo 11 m baudinio. Antrame kėlinyje įsi-drąsinę prancūzai pagaliau pradėjo rimčiau grasinti ispanų vartams ir jau per teisėjo pridėtą laiką svečiai pasiekė tikslą. Po puikaus Franko Riberi (Frank Ribery) perdavimo re-zultatą išlygino be priežiūros baudos aikštelėje paliktas Olivjė Žiru (Oli-vier Giroud). Šios lygiosios nutrau-kė nuo 2007 metų besitęsusią 24 Ispanijos rinktinės pergalių seriją atrankos į Europos ir pasaulio čem-pionatus varžybose.

Dar skaudesnį smūgį patyrė am-bicinga Vokietijos rinktinė. Antra-dienį vokiečiai savo aikštėje 4:4 (3:0) sužaidė su Švedijos ekipa. Pir-mą kartą per 104 metus trunkančią Vokietijos rinktinės istoriją vokiečiai nesugebėjo išsaugoti keturių įvarčių

pranašumo. Aikštės šeimininkai iki 60-osios minutės pirmavo 4:0, bet tai Švedijos futbolininkų nepalaužė. 62-ąją min. Zlatanas Ibrahimovičius pelnė pirmą Švedijos ekipos įvartį, netrukus pasižymėjo gynėjas Karlas Mikaelis Lustigas (Carl Mikael Lus-tig), 76 min. rezultatą iki minimumo sušvelnino Johanas Elmanderis (Jo-han Elmander), o išlyginamąjį įvar-tį Švedijos komandai Rasmusas El-mas pelnė jau per teisėjo pridėtą laiką (90+4 min.).

„Net nežinau, ką pasakyti, kaip paaiškinti tai, kas nutiko aikštėje, - po mačo sutrikęs buvo Vokietijos rinktinės strategas Joachimas Lio-vas (Joachim Low). - 60 minučių mes žaidėme nuostabiai, ir aš tikrai nesitikėjau, kad per likusį laiką pa-dėtis aikštėje taip katastrofiškai pa-sikeis. Galbūt mes per anksti pati-kėjome, kad viskas jau padaryta ir rungtynės laimėtos. Tikiuosi, kad tai bus puiki pamoka mano futboli-ninkams.“

Anglų mačas su Lenkija įvyko trečiadienį. Nors Anglijos rinktinė po Veino Rūnio (Wayne Rooney) įvarčio pirmo kėlinio viduryje pir-mavo, bet 70-ąją min. rezultatą išly-gino Kamilis Glikas.

Tarpinio finišo rezultatai

Spalio mėn., be olandų ir rusų, taškų nebarstė ir dar penkios rink-tinės. A grupėje žaidžiančios Belgi-

Kelias į Braziliją: dar viena realybės dozė lietuviamsja ir Kroatija iškovojo po dvi per-gales ir surinkusios po 10 taškų įsitvirtino grupės turnyro lentelės viršūnėje. Šioje grupėje didžiausia staigmena galima vadinti nesėk-mingą Serbijos futbolininkų pasi-rodymą. Spalio 12 d. serbai savo aikštėje net 0:3 nusileido belgams, o praėjusį antradienį 0:1 išvykoje turėjo pripažinti Makedonijos eki-pos pranašumą.

B grupėje pirmaujanti Euro-pos vicečempionė Italijos rinktinė taip pat iškovojo dvi pergales. Pir-mame mače italai Jerevane 3:1 įveikė Armėnijos ekipą, o antra-dienį namuose tokiu pat rezultatu įveikė Danijos futbolininkus. Beje, šiose rungtynėse antrąjį kėlinį ita-lai žaidė dešimtiese, nes 46-ąją min. iš aikštės buvo pašalintas jų puolėjas Pablas Osvaldas (Pablo Osvaldo).

C grupėje pirmaujanti Vokie-tija po lygiųjų su Švedija šiek tiek komplikavo savo kelionę į pasaulio čempionatą. 10 taškų po 4 rungty-nių turintys vokiečiai tik 3 taškais lenkia švedus, bet pastarieji yra sužaidę vieneriomis rungtynėmis mažiau. Į kovą dėl antros vietos gali įsiterpti ir 6 taškus po 3 mačų turintys airiai, atsigavę po vokie-čių smūgio ir antradienį išvykoje 4:1 įveikę Farerų salų rinktinę.

D grupėje visas keturias per-gales iškovojusius olandus dar ve-jasi ne tik nuo „oranžinių“ nuken-tėję rumunai, bet ir per praėjusią savaitę šešis taškus į savo sąskai-tą įsirašę vengrai. Pirmose rung-tynėse Vengrija išvykoje 1:0 pa-laužė Estijos ekipą, o antradienį 3:1 įveikė Turkiją. Beje, estai ke-tvirtose rungtynėse pagaliau nu-traukė nesėkmių seriją ir 1:0 nu-galėję Andoros ekipą iškovojo pir-muosius tris taškus šiame atran-

kos į pasaulio čempionatą cikle.E grupėje ir toliau karaliauja

10 taškų po 4 mačų surinkę švei-carai. Šioje grupėje dėl antros vie-tos gali kovoti ne tik Norvegija (7 taškai), bet ir po 6 taškus surin-kusios Albanija ir Islandija, nede-rėtų nurašyti ir vos 3 taškus savo sąskaitoje turinčių slovėnų.

F grupėje kartu su Rusijos eki-pa dvi pergales iškovojo ir Izraelio rinktinė. Tiesa, šį kartą jų varžo-vais buvo Liuksemburgo futboli-ninkai, per dvi akistatas sugebėję praleisti 9 įvarčius. Grupėje užti-krintai pirmauja rusai, o buksuo-jantys portugalai dėl antros vietos kitais metais turės pakovoti su Iz-raelio ekipa.

H grupėje favoritais laikomi anglai prarado jau 4 taškus iš 12 galimų, ir suteikė vilties pakovoti dėl pirmos vietos Juodkalnijos bei Lenkijos ekipoms. Juodkalniečiai praėjusią savaitę sužaidė tik vie-nerias rungtynes, išvykoje 1:0 nu-galėję Ukrainos ekipą. Lapkričio 14 d. jų laukia susitikimas su gru-pės autsaideriais San Marino fut-bolininkais, tad šiuos metus Juod-kalnijos rinktinė gali užbaigti pir-moje H grupės turnyro lentelės pozicijoje.

I grupėje iš anksto buvo žino-ma, kad dėl tiesioginio kelialapio į Braziliją konkuruos Ispanijos ir Prancūzijos rinktinės. Kad tai ne-bus tik „popierinė“ konkurencija, patvirtino patys prancūzai, antra-dienį svečiuose sužaidę lygiosio-mis su ispanais. Prancūzija ir Is-panija santykių aiškinimąsi pratęs kitais metais - jau kovo 26 d. įvyks atsakomoji dvikova, šį kartą pran-cūzų žemėse. O likusios trys ko-mandos - Baltarusija, Gruzija ir Suomija - turės galimybę pakovo-ti dėl garbingos trečiosios vietos.

realYbė. Rungtynės su Bosnijos ir Hercegovinos komanda parodė realias Lietuvos futbolininkų galimybes�

V.Knyzelio/LFF.lt nuotr.

Kūno KuLTūRoS iR SPoRTo DEPARTAMEnTAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai finansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

savaitės gimtadieniai �

Algimantas PAviLoniS (1953 m. spalio 20 d.)

Buvęs vilniaus „Statybos“ krep-šininkas. 1��4-2003 m. ėjo Lietuvos krepšinio federacijos prezidento pareigas.

Donatas ŠKArnULiS (1977 m. spalio 21 d.)

Lengvaatletis, ėjikas. Užėmė 12-ąją vietą 2007 m. pasaulio čempio-nate. 200� m. olimpinių žaidynių dalyvis.

Paulius KLAPAtAUSKAS (1974 m. spalio 23 d.)

Karatė kiokušin sportininkas, treneris. triskart Europos čempi-onas, 2001 m. pasaulio vicečem-pionas.

Marijonas PEtrAvičiUS (1979 m. spalio 24 d.)

Krepšininkas. Su Lietuvos rinkti-ne užėmė 4-ąją vietą 200� m. olim-pinėse žaidynėse ir 5-ąją 2011 m. Europos čempionate.

Aurimas KiEžA (1982 m. spalio 25 d.)

Krepšininkas, naudingiausias 2010-2011 m. sezono Lietuvos krep-šinio lygos žaidėjas. Šiuo metu žai-džia klube „Šiauliai triobet“.

cmyk

9

cmyk

� �

cmyk

Sporto žmonės2012 m. spalio 20 d., šeštadienis 3Sporto žmonės 2012 m. spalio 20 d., šeštadienis2

futbolas �

Spalio 12 d. Serbija - Belgija 0:3 (0:1)Makedonija - Kroatija 1:2 (1:1)Velsas - Škotija 2:1 (0:1)

Spalio 16 d. Kroatija - Velsas 2:0 (1:0)Makedonija - Serbija 1:0 (0:0)Belgija - Škotija 2:0 (0:0)

1. Belgija 4 3 1 0 8:1 102. Kroatija 4 3 1 0 6:2 103. Serbija 4 1 1 2 6:5 44. Makedonija 4 1 1 2 3:4 45. Velsas 4 1 0 3 3:11 36. Škotija 4 0 2 2 2:4 2

a grupė

2014 metų pasaulio futbolo čempionato Europos zonos atrankos varžybų rezultatai ir turnyrinės lentelės.

Spalio 12 d. Čekija - Malta 3:1 (1:1)Armėnija - Italija 1:3 (1:1)Bulgarija - Danija 1:1 (1:1)

Spalio 16 d.Čekija - Bugarija 0:0Italija - Danija 3:1 (2:1)

1. Italija 4 3 1 0 10:4 102. Bulgarija 4 1 3 0 4:3 63. Čekija 3 1 2 0 3:1 54. Armėnija 3 1 0 2 2:4 35. Danija 3 0 2 1 2:4 26. Malta 3 0 0 3 1:6 0

b grupėSpalio 12 d. Kazachstanas - Austrija 0:0Farerų salos - Švedija 1:2 (0:0)Airija - Vokietija 1:6 (0:2)

Spalio 16 d.Farerų salos - Airija 1:4 (0:0)Austrija - Kazachstanas 4:0 (1:0)Vokietija - Švedija 4:4 (3:0)

1. Vokietija 4 3 1 0 15:6 102. Švedija 3 2 1 0 8:5 73. Airija 3 2 0 1 7:8 64. Austrija 3 1 1 1 5:2 45. Kazachstanas 4 0 1 3 1:8 16. Farerų salos 3 0 0 3 2:9 0

c grupė

Spalio 12 d.Turkija - Rumunija 0:1 (0:1)Olandija - Andora 3:0 (2:0)Estija - Vengrija 0:1 (0:0)

Spalio 16 d.Andora - Estija 0:1 (0:0)Rumunija - Olandija 1:4 (1:3)Vengrija - Turkija 3:1 (1:1)

1. Olandija 4 4 0 0 13:2 122. Vengrija 4 3 0 1 10:5 93. Rumunija 4 3 0 1 8:4 94. Turkija 4 1 0 3 4:6 35. Estija 4 1 0 3 1:6 36. Andora 4 0 0 4 0:13 0

d grupėSpalio 12 d.Albanija - Islandija 1:2 (1:1)Šveicarija - Norvegija 1:1 (0:0)Slovėnija - Kipras 2:1 (1:0)

Spalio 16 d.Kipras - Norvegija 1:3 (1:1)Islandija - Šveicarija 0:2 (0:0)Albanija - Slovėnija 1:0 (1:0)

1. Šveicarija 4 3 1 0 7:1 102. Norvegija 4 2 1 1 6:5 73. Albanija 4 2 0 2 5:5 64. Islandija 4 2 0 2 4:4 65. Slovėnija 4 1 0 3 3:6 36. Kipras 4 1 0 3 4:8 3

e grupėSpalio 12 d.Rusija - Portugalija 1:0 (1:0)Liuksemburgas - Izraelis 0:6 (0:3)

Spalio 16 d.Rusija - Azerbaidžanas 1:0 (0:0)Izraelis - Liuksemburgas 3:0 (2:0)Portugalija - Šiaurės Airija 1:1 (0:1)

1. Rusija 4 4 0 0 8:0 122. Izraelis 4 1 1 1 10:5 73. Portugalija 4 2 1 1 6:3 74. Šiaurės Airija 3 0 2 1 2:4 25. Azerbaidžanas 3 0 1 2 1:5 16. Liuksemburgas 4 0 1 3 2:12 1

f grupė

Spalio 12 d. Lichtenšteinas - Lietuva 0:2 (0:0)Slovakija - Latvija 2:1 (2:0)Graikija - Bosnija ir Hercegovina 0:0

Spalio 16 d.Bosnija ir Hercegovina - Lietuva 3:0 (3:0)Latvija - Lichtenšteinas 2:0 (1:0)Slovakija - Graikija 0:1 (0:0)

1. Bosnija ir Herc. 4 3 1 0 15:2 102. Graikija 4 3 1 0 5:1 103. Slovakija 4 2 1 1 5:3 74. Lietuva 4 1 1 2 3:6 45. Latvija 4 1 0 3 5:8 36. Lichtenšteinas 4 0 0 4 1:14 0

g grupėSpalio 12 d. Moldova - Ukraina 0:0Anglija - San Marinas 5:0 (2:0)

Spalio 16 d.Ukraina - Juodkalnija 0:1 (0:1)San Marinas - Moldova 0:2 (0:0)

Spalio 17 d.Lenkija - Anglija 1:1 (0:1)

1. Anglija 4 2 2 0 12:2 82. Juodkalnija 3 2 1 0 9:2 73. Lenkija 3 1 2 0 5:3 54. Moldova 4 1 1 2 2:7 45. Ukraina 3 0 2 1 1:2 26. San Marinas 3 0 0 3 0:13 0

h grupėSpalio 12 d. Suomija - Gruzija 1:1 (0:0)Baltarusija - Ispanija 0:4 (0:2)

Spalio 16 d. Baltarusija - Gruzija 2:0 (2:0)Ispanija - Prancūzija 1:1 (1:0)

1. Ispanija 3 2 1 0 6:1 72. Prancūzija 3 2 1 0 5:2 73. Gruzija 4 1 1 2 2:4 44. Baltarusija 4 1 0 3 3:8 35. Suomija 2 0 1 1 1:2 1

i grupė

(Vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai).

2014 metų pasaulio futbolo čempionato Europos zonos atrankos varžybose G grupėje žaidžianti Lietuvos rinktinė pagaliau iškovojo pergalę. Pirmąją šiais metais. Lietuviai išvykoje 2:0 įveikė Lichtenšteiną ir įrodė, kad praėjusių metų košmaras tebuvo tik nelemtas atsitiktinumas. Tačiau jau kitame mače Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė įtikinamai pademonstravo, kad lietuvių svajonės apie kelialapį į pasaulio čempionatą neturi realaus pagrindo. Realybėje lietuviai su latviais kovos dėl ketvirtos vietos grupėje, o kelialapius, įdėmiai stebimi slovakų, dalysis bosniai ir graikai.

Evaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Atsilieka nuo planoLietuvos futbolo rinktinės vado-

vų norai ir futbolininkų galimybės skiriasi. Šis teiginys buvo dar kartą patvirtintas praėjusiose atrankos į 2014 metų pasaulio čempionatą var-žybų ciklo rungtynėse su Lichtenš-teinu bei Bosnija ir Hercegovina. Kaip ir prieš rugsėjo mėn. įvykusį pirmąjį oficialių dvikovų dupletą, taip ir šį sykį rinktinės strategas Ča-ba Lašlas (Csaba Laszlo) planavo surinkti keturis taškus. Kaip ir rug-sėjį, rinktinė nuo vyriausiojo trene-rio plano atsiliko. Tiesa, šį kartą pri-trūko tik taško. To, kuris į mūsų ša-lies nacionalinės ekipos taupyklę turėjo įkristi po lygiųjų su bosniais. Neįkrito, nes, realiai vertinant da-bartinę padėtį, šansų išsivežti lygią-sias iš Zenicos lietuviai neturėjo.

Apie tai be didesnių užuolankų prabilo ir Vilniaus miesto futbolo draugijos (VMFD) klube „Žalgiris“ žaidžiantis Ramūnas Radavičius. „Norėjome iškovoti keturis taškus, bet parsivežėme tris. Atsižvelgiant į tai, kaip žaidėme, rezultatas lo-giškas, - samprotavo rinktinės sau-gas. - Matėme dvi visiškai skirtin-gas rungtynes. Su Lichtenšteinu susitvarkėme, tačiau bosniai mus privertė lakstyti be kamuolio. Ze-nicoje sužaidėme prasčiau. Žino-ma, rungtyniauti taip pat buvo kur kas sunkiau“.

Tačiau ne visi norėjo susitaikyti su tokia realybe. Po rungtynių su bosniais lietuviai guodėsi, kad pus-valandį žaidė labai gerai, turėjo pro-gų, bet visą reikalą sugadino kelios

nelemtos klaidos, po kurių bosniai pelnė tris įvarčius. „Esu labai nusi-vylęs, nes tai nebuvo tokios rung-tynės, kuriose esi vertas pralaimėti trimis įvarčiais. Per pirmas 30 mi-nučių turėjome progų, kaip koman-da atrodėme gerai, - po mačo pareiš-kė Č.Lašlas. - Deja, vėliau per try-lika minučių praleidome tris įvar-čius. Bosniai individualiu meistriš-kumu mus lenkia, bet praleidome įvarčius, nuo kurių galėjome apsi-ginti“.

Vis dėlto, vertinant rugsėjo ir spalio Lietuvos rinktinės „duple-tus“, reikia pripažinti, kad po bevil-tiškai blankaus žaidimo išvykoje su Graikija, Bosnijoje ir Hercegovinoje lietuviai pademonstravo patraukles-nį futbolą. „Esame teisingame kely-je. Žinojau, kad žaisti su graikais ir bosniais išvykoje bus labai sunku, tik nesinorėjo pralaimėti didesniu rezultatu“, - konstatavo Č.Lašlas.

Lyderių duetas

H grupėje po keturių turų drau-giškai link Brazilijos žygiuoja ata-kuojančio futbolo principus propa-guojantys bosniai ir pragmatiškieji graikai. Toks įvykių scenarijus pir-šosi dar prieš atrankos varžybų pra-džią, o jam įsibėgėjus tapo realybe. Spalio 12 d. H grupės lyderiai grai-kai ir bosniai išmėgino jėgas Atėnų priemiestyje Pirėjuje. Grupės favo-ritų susitikimas baigėsi be įvarčių, nors šeimininkai bent du kartus pa-tikrino svečių vartų konstrukcijos tvirtumą. Supratę, kad galutinai į vi-sus klausimus bus atsakyta jau ki-tais metais, graikai ir bosniai vėl ėmė rinkti taškus. Graikai Bratisla-voje 1:0 palaužė slovakus, o bosniai 3:0 įveikė Lietuvos rinktinę.

Po 10 taškų surinkę lyderiai vėl į kovą stos kitų metų kovo 22 d. Tuo pat metu lietuviai susitiks su revan-šo trokštančiais slovakais, o latviai mėgins išplėšti dar tris taškus iš aut-saiderių vaidmenį atliekančios Lich-tenšteino ekipos, kurią antradienį įveikė rezultatu 2:0.

Pergalingas olandų ir rusų žygis

2014 metų pasaulio futbolo čem-pionato Europos zonos atrankos var-žybose po keturių turų pergalingo maršo melodijos lydi tik Olandijos ir Rusijos rinktines. D grupėje užtikrin-tai pirmaujantys „oranžiniai“ per pra-ėjusią savaitę iškovojo dvi pergales: savo aikštėje 3:0 įveikė Andoros eki-

pą, o antradienį 4:1 išvykoje sutaršė iki tol visas tris pergales iškovojusią Rumunijos rinktinę.

Savo ruožtu Fabijaus Kapelo (Fabio Capello) muštruojama Rusi-jos rinktinė savo pergalių seriją pra-tęsė dviem kukliomis, bet svarbio-mis pergalėmis. Iš pradžių rusai 1:0 ant menčių Maskvos „Lužniki“ sta-dione paguldė Portugalijos rinktinę, o paskui tokiu pat rezultatu įveikė Azerbaidžano komandą. Mače su portugalais pergalę lėmė jau 6 min. Aleksandro Keržakovo pelnytas įvartis, o rungtynėse su vokiečio Berčio Fogso (Berty Vogts) treni-ruojamais Azerbaidžano futbolinin-kais tris taškus atnešė tikslus Ro-mano Širokovo smūgis. Beje, tai įvyko tik 84-ąją susitikimo minutę ir po 11 m baudinio, kurio pagrįstu-mu suabejojo net ir Rusijos žurna-listai.

F grupėje pirmaujančių Rusijos futbolininkų nuotaiką dar labiau pakė-lė Portugalijos ir Šiaurės Airijos rink-tinių mače užfiksuotos lygiosios 1:1. Portugalams pergalės pasiekti nepa-dėjo ir 100-ąsias rungtynes naciona-linėje šalies rinktinėje žaidęs Krištia-nas Ronaldas (Cristiano Ronaldo).

Favoritų liūdesys

Gerokai prastesnės nuotaikos po praėjusio antradienio mačų turė-tų būti Europos ir pasaulio čempio-nai ispanai bei Vokietijos ir Anglijos

rinktinių futbolininkai. Prieš savaitę šie futbolo milžinai be didesnio var-go įveikė savo priešininkus - Ispa-nija išvykoje 4:0 nugalėjo Baltarusi-ją, o vokiečiai net 6:1 svečiuose su-triuškino Airijos ekipą, anglai „Wem-bley“ stadione 5:0 pasismagino su San Marino rinktine. Tačiau perga-lingai užbaigti šių metų favoritams nepavyko.

Antradienį savo aikštėje ispanai lygiosiomis 1:1 sužaidė su Prancū-zijos rinktine. 25-ąją min. Serchijus Ramosas (Sergio Ramos) išvedė is-panus į priekį 1:0. Pirmojo kėlinio pabaigoje šeimininkai galėjo įtvirtin-ti savo pranašumą, bet Seskas Fa-bregas (Cesc Fabregas) nerealizavo 11 m baudinio. Antrame kėlinyje įsi-drąsinę prancūzai pagaliau pradėjo rimčiau grasinti ispanų vartams ir jau per teisėjo pridėtą laiką svečiai pasiekė tikslą. Po puikaus Franko Riberi (Frank Ribery) perdavimo re-zultatą išlygino be priežiūros baudos aikštelėje paliktas Olivjė Žiru (Oli-vier Giroud). Šios lygiosios nutrau-kė nuo 2007 metų besitęsusią 24 Ispanijos rinktinės pergalių seriją atrankos į Europos ir pasaulio čem-pionatus varžybose.

Dar skaudesnį smūgį patyrė am-bicinga Vokietijos rinktinė. Antra-dienį vokiečiai savo aikštėje 4:4 (3:0) sužaidė su Švedijos ekipa. Pir-mą kartą per 104 metus trunkančią Vokietijos rinktinės istoriją vokiečiai nesugebėjo išsaugoti keturių įvarčių

pranašumo. Aikštės šeimininkai iki 60-osios minutės pirmavo 4:0, bet tai Švedijos futbolininkų nepalaužė. 62-ąją min. Zlatanas Ibrahimovičius pelnė pirmą Švedijos ekipos įvartį, netrukus pasižymėjo gynėjas Karlas Mikaelis Lustigas (Carl Mikael Lus-tig), 76 min. rezultatą iki minimumo sušvelnino Johanas Elmanderis (Jo-han Elmander), o išlyginamąjį įvar-tį Švedijos komandai Rasmusas El-mas pelnė jau per teisėjo pridėtą laiką (90+4 min.).

„Net nežinau, ką pasakyti, kaip paaiškinti tai, kas nutiko aikštėje, - po mačo sutrikęs buvo Vokietijos rinktinės strategas Joachimas Lio-vas (Joachim Low). - 60 minučių mes žaidėme nuostabiai, ir aš tikrai nesitikėjau, kad per likusį laiką pa-dėtis aikštėje taip katastrofiškai pa-sikeis. Galbūt mes per anksti pati-kėjome, kad viskas jau padaryta ir rungtynės laimėtos. Tikiuosi, kad tai bus puiki pamoka mano futboli-ninkams.“

Anglų mačas su Lenkija įvyko trečiadienį. Nors Anglijos rinktinė po Veino Rūnio (Wayne Rooney) įvarčio pirmo kėlinio viduryje pir-mavo, bet 70-ąją min. rezultatą išly-gino Kamilis Glikas.

Tarpinio finišo rezultatai

Spalio mėn., be olandų ir rusų, taškų nebarstė ir dar penkios rink-tinės. A grupėje žaidžiančios Belgi-

Kelias į Braziliją: dar viena realybės dozė lietuviamsja ir Kroatija iškovojo po dvi per-gales ir surinkusios po 10 taškų įsitvirtino grupės turnyro lentelės viršūnėje. Šioje grupėje didžiausia staigmena galima vadinti nesėk-mingą Serbijos futbolininkų pasi-rodymą. Spalio 12 d. serbai savo aikštėje net 0:3 nusileido belgams, o praėjusį antradienį 0:1 išvykoje turėjo pripažinti Makedonijos eki-pos pranašumą.

B grupėje pirmaujanti Euro-pos vicečempionė Italijos rinktinė taip pat iškovojo dvi pergales. Pir-mame mače italai Jerevane 3:1 įveikė Armėnijos ekipą, o antra-dienį namuose tokiu pat rezultatu įveikė Danijos futbolininkus. Beje, šiose rungtynėse antrąjį kėlinį ita-lai žaidė dešimtiese, nes 46-ąją min. iš aikštės buvo pašalintas jų puolėjas Pablas Osvaldas (Pablo Osvaldo).

C grupėje pirmaujanti Vokie-tija po lygiųjų su Švedija šiek tiek komplikavo savo kelionę į pasaulio čempionatą. 10 taškų po 4 rungty-nių turintys vokiečiai tik 3 taškais lenkia švedus, bet pastarieji yra sužaidę vieneriomis rungtynėmis mažiau. Į kovą dėl antros vietos gali įsiterpti ir 6 taškus po 3 mačų turintys airiai, atsigavę po vokie-čių smūgio ir antradienį išvykoje 4:1 įveikę Farerų salų rinktinę.

D grupėje visas keturias per-gales iškovojusius olandus dar ve-jasi ne tik nuo „oranžinių“ nuken-tėję rumunai, bet ir per praėjusią savaitę šešis taškus į savo sąskai-tą įsirašę vengrai. Pirmose rung-tynėse Vengrija išvykoje 1:0 pa-laužė Estijos ekipą, o antradienį 3:1 įveikė Turkiją. Beje, estai ke-tvirtose rungtynėse pagaliau nu-traukė nesėkmių seriją ir 1:0 nu-galėję Andoros ekipą iškovojo pir-muosius tris taškus šiame atran-

kos į pasaulio čempionatą cikle.E grupėje ir toliau karaliauja

10 taškų po 4 mačų surinkę švei-carai. Šioje grupėje dėl antros vie-tos gali kovoti ne tik Norvegija (7 taškai), bet ir po 6 taškus surin-kusios Albanija ir Islandija, nede-rėtų nurašyti ir vos 3 taškus savo sąskaitoje turinčių slovėnų.

F grupėje kartu su Rusijos eki-pa dvi pergales iškovojo ir Izraelio rinktinė. Tiesa, šį kartą jų varžo-vais buvo Liuksemburgo futboli-ninkai, per dvi akistatas sugebėję praleisti 9 įvarčius. Grupėje užti-krintai pirmauja rusai, o buksuo-jantys portugalai dėl antros vietos kitais metais turės pakovoti su Iz-raelio ekipa.

H grupėje favoritais laikomi anglai prarado jau 4 taškus iš 12 galimų, ir suteikė vilties pakovoti dėl pirmos vietos Juodkalnijos bei Lenkijos ekipoms. Juodkalniečiai praėjusią savaitę sužaidė tik vie-nerias rungtynes, išvykoje 1:0 nu-galėję Ukrainos ekipą. Lapkričio 14 d. jų laukia susitikimas su gru-pės autsaideriais San Marino fut-bolininkais, tad šiuos metus Juod-kalnijos rinktinė gali užbaigti pir-moje H grupės turnyro lentelės pozicijoje.

I grupėje iš anksto buvo žino-ma, kad dėl tiesioginio kelialapio į Braziliją konkuruos Ispanijos ir Prancūzijos rinktinės. Kad tai ne-bus tik „popierinė“ konkurencija, patvirtino patys prancūzai, antra-dienį svečiuose sužaidę lygiosio-mis su ispanais. Prancūzija ir Is-panija santykių aiškinimąsi pratęs kitais metais - jau kovo 26 d. įvyks atsakomoji dvikova, šį kartą pran-cūzų žemėse. O likusios trys ko-mandos - Baltarusija, Gruzija ir Suomija - turės galimybę pakovo-ti dėl garbingos trečiosios vietos.

realYbė. Rungtynės su Bosnijos ir Hercegovinos komanda parodė realias Lietuvos futbolininkų galimybes�

V.Knyzelio/LFF.lt nuotr.

Kūno KuLTūRoS iR SPoRTo DEPARTAMEnTAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai finansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

savaitės gimtadieniai �

Algimantas PAviLoniS (1953 m. spalio 20 d.)

Buvęs vilniaus „Statybos“ krep-šininkas. 1��4-2003 m. ėjo Lietuvos krepšinio federacijos prezidento pareigas.

Donatas ŠKArnULiS (1977 m. spalio 21 d.)

Lengvaatletis, ėjikas. Užėmė 12-ąją vietą 2007 m. pasaulio čempio-nate. 200� m. olimpinių žaidynių dalyvis.

Paulius KLAPAtAUSKAS (1974 m. spalio 23 d.)

Karatė kiokušin sportininkas, treneris. triskart Europos čempi-onas, 2001 m. pasaulio vicečem-pionas.

Marijonas PEtrAvičiUS (1979 m. spalio 24 d.)

Krepšininkas. Su Lietuvos rinkti-ne užėmė 4-ąją vietą 200� m. olim-pinėse žaidynėse ir 5-ąją 2011 m. Europos čempionate.

Aurimas KiEžA (1982 m. spalio 25 d.)

Krepšininkas, naudingiausias 2010-2011 m. sezono Lietuvos krep-šinio lygos žaidėjas. Šiuo metu žai-džia klube „Šiauliai triobet“.

10

cmykcmyk10

garsų pasaulisj/b įdomybės

Muzika ir vaikai

Ši problema turbūt domina vi-sus tėvelius, stebinčius muzikai polinkį turinčius vaikus. Keista, bet ne vienas jų pastebi, kad kai kuriuos sunkius kūrinius penkia-mečiai mokosi noriai, stropiai, o kitų, daug paprastesnių, nesutinka groti nė už ką (pradeda stuksenti mažais kumšteliais į pianino dangtį, verkia, stengiasi pasinaudoti bet kuria dingstimi, kad tik nukreiptų dėmesį kitur, pradeda aimanuoti, skųstis neaiškiais skausmais). Pa-vargę tėvai dažnai numoja ranka, verčia kitą gaidų puslapį ir leidžia groti kitą kūrinį.

Specialistai ilgai suko galvą, kodėl nuo mažų dienų muzikos be-simokantys vaikai išdarinėja tokias keistenybes. Kas juos verčia taip elgtis: nuovargis, užgaida, rafinuo-tas vaiko skonis? O gal muzikalaus mažylio elgesį lemia mokslui dar nežinomi dėsniai?

Nustatyta, kad nuovargis čia niekuo dėtas. Atmesta ir kita prie-žastis - vaiko skonis. Juk vaikai dažniausiai groja ne ką nors itin moderniško, o klasikinius kūrinius. Be to, iškart matyti, kai vaikas ožiuojasi. O čia buvo justi nuola-tinis neprielankumas ir, beje, ne kompozitoriams, o tam tikriems įvairių autorių darbams.

Patys vaikai kiek ūgtelėję maž-daug taip suformuluoja savo nuo-monę apie tokį elgesį: „Viena mu-zika gera, kita - bloga“. Vienam tėveliui kilo mintis reguliariai prieš užsiėmimą ir po jo matuoti dukters biolauką. Atlikus panašų tyrimą vienoje muzikos mokykloje, buvo galima daryti tik vieną išvadą: kai kurie kūriniai vaiko biolauką verčia susitraukti, panašiai kaip po ligos ar sunkaus nervinio streso, kiti neturi jokios įtakos, o treti išlygina (sustiprina) ir išplečia aurą, tarsi į mažąjį žmogutį būtų plūstelėjusios naujos jėgos.

Testas „Fantastiški žvėrys“

Minėtasis tėvelis dabar galėdavo visiškai tiksliai nustatyti, kokius kū-rinius reikia įtraukti į dukters reper-tuarą, o kokių - ne. Tiesa, jis buvo ekstrasensas. Išmokti manipuliuoti švytuokle ar kitais panašiais atribu-tais sugeba daugelis, bet anaiptol ne visų šeštasis pojūtis taip išlavėjęs, kad leistų šiais instrumentais kas-kart išgauti teisingą atsakymą. Todėl jis sukūrė specialų testą, pavadintą „Fantastiški žvėrys“. Šis padeda ko-ne 100 procentų tikslumu pasakyti, kaip vaiko psichiką ir energetiką pa-veiks vienas ar kitas kūrinys.

Pirmoji taisyklė. Po kiekvie-nos muzikos pamokos paprašykite vaiko nupiešti kokį nors gyvūną.

Antroji taisyklė. Atkreipkite dėmesį, kurioje popieriaus lapo dalyje yra piešinys. Jei viršutinė-je, vadinasi, vaikas puikiai save vertina, bet jam trūksta aplinkinių pripažinimo, ir tai lemia bendrą nepasitenkinimą savo padėtimi. Jei piešinys apatinėje lapo dalyje - jis save menkai tevertina, nepasitiki savo jėgomis, yra prislėgtas, neryž-tingas, nesistengia savęs išreikšti.

Trečioji taisyklė. Pažiūrėkite