Gimtasis kraštasSavaitraštis visai Lietuvai. 2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Žaliasis namas: nuo idėjos iki technologijų

Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 birþelio 18–25 d., Nr. 17

Gimtasis kraðtas5 psl.

„Į Ameriką grįžčiau pėsčiomis...“

Seime rengiamas įstatymų projek-tas, kurį priėmus būtų įteisintos statybos miškuose – leista statyti nesudėti ngus stati nius neva miškams prižiūrėti . Ta-čiau, kaip rodo liūdna pati rti s, vėliau jie dažniausiai nesunkiai virsta gyvenamo-mis sodybomis.

Kai užsimoki, viskas galima?

Praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Miškų įstatymo 2, 10, 11 straipsnių bei Že-mės įstatymo 26 straipsnio pakeiti-mo ir papildymo projektams. Juose siūloma privataus miško savininkui suteikti teisę miške pasistatyti nesu-

dėtingą statinį miško priežiūrai, ku-riame jis galėtų laikyti reikiamą dar-bo inventorių, budėti ir pailsėti.

Pagal šiuo metu galiojantį Miš-kų įstatymą, miško žemėje jokių statinių statyti negalima, išskyrus medienos sandėlius ir poilsio aikš-teles.

Virginija MAČĖNAITĖ

Valstybės kontrolieriai, pasido-mėję, kaip šiame teatre tvarkoma-si su fi nansais, apstulbo. Ilgame klaidų ir fi nansinių pažeidimų są-raše mirga marga iššvaistytos še-šiaženklės pinigų sumos. Tai pa-mačius auditoriams neliko nieko kito, kaip įpareigoti kultūros mi-nistrą Remigijų Vilkaitį patraukti drausminėn atsakomybėn Lietu-vos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinį direk-torių G.Kėvišą.

Scena tapo auksinė

Ypač daug mokesčių mokėtojų pinigų iššvaistyta rekonstruojant didžiosios teatro salės sceną. Jos

įrangos rekonstravimo investicinis projektas buvo įtrauktas į liūdnai pagarsėjusią nacionalinę programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, tad Valstybės kontrolei teko atlikti išsamų veiklos auditą.

Kaip paaiškėjo, teatras dar 2006 m. su Vokietijos įmone SBS „Buh-

nentechnik GmbH“ dėl rekonstra-vimo darbų pasirašė 77,6 mln. Lt vertės sutartį. Rekonstravimo darbai buvo pradėti 2007-aisiais ir iki šių metų pradžios tam panaudota ap-vali – 40,5 mln. Lt – suma. Rekons-trukcija iki šiol nebaigta, o įsiskolini-mas rangovui vien už pernai atliktus

darbus siekia 1,7 mln. Lt. Maža to, teatro skaičiavimais dar reikia atlikti darbų už 34,8 mln. Lt.

Auditoriai konstatavo, kad tea-tras ne kartą šiurkščiai pažeidė Vie-šųjų pirkimų įstatymą ir taip iššvais-tė daugybę lėšų.

Nukelta į 2 psl.

Vida TAVORIENĖ

Prastėjančio pragyvenimo ba-rometrais tapusių lombardų duris varsto ir vargšai, ir turtuoliai. Tik vie-ni palieka auksinius dantų protezus, kiti – brangias aukso grandines.

Per sunkmetį išvešėję lombar-dai trumpam gelbėja žmones nuo bado, mokesčių skolų. Pasaulio rin-kose brangstanti s auksas – geidžia-miausia prekė lombarduose. „Praė-jusiais metais žmonių ateidavo kur kas daugiau, o šiemet jų sumažėjo. Vargingai gyvenanti eji, matyt, jau nebeturi, ko įkeisti ar parduoti , o turti ngiesiems krizė nebaisi“, – sakė kalbinti Panevėžio ir Šiaulių miestų lombardų savininkai.

Dažniausi klientai – mažai uždirbanti eji

Lombardų duris praveria ir anks-čiau pinigais švaistęsi visuomenėje žinomi žmonės. Įkeisti daiktų atva-žiuojama ir prabangiais automobiliais. Tačiau dažniausi jų klientai – mažas pajamas gaunantys gyventojai, pri-stingantys kelių šimtų litų mais-tui, mokesčiams ar vaistams įsigyti.

Svarbiausiam krizės bankui klientų netrūksta

Nukelta į 2 psl.

Taip sako iš Čikagos į Lietuvą su vyru sugrįžusi jauna moteris ir vis dažniau susimąsto, jog grįžimas į Lietuvą buvo klaida.

Lietuvoje brandinami pirmi ekologiškos, arba žaliosios, architektūros projektai, tačiau nedaugelis žino, kas iš ti esų yra žalioji architektūra ir statyba.

Statybos braunasi į miškus

Gintauto Kėvišo vadovaujamas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kaip reta gyvena turti ngai ir plačiai: mokesčių mokėtojų pinigai be jokių skrupulų taškomi net už neatliktus arba abejoti nus darbus.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nukelta į 3 psl.

Aušra POCIENĖ

Kultūringai į kairę ir į dešinę iššvaistyti milijonai

Ant Šalčios upės kranto iškilęs pastatas neva miško priežiūrai – pavyzdys, kaip prisidengiant miško ūkio veikla gražiame gamtos kampelyje įsitaisyti sodybą.

Autorės nuotrauka

9 psl.

Gimtasis kraštas 2010 birželio 18–25 d., Nr. 172 Aktualijos

Sudarydamas vieną iš daugelio su-tarčių teatras iš esmės pakeitė preli-minarios sutarties sąlygas ir planuotą scenos įrangą pakeitė kita, papildo-mai už tai sumokėdamas daugiau nei 2,1 mln. Lt. Kitoje sutartyje buvo pa-keista laimėjusio tiekėjo pasiūlyta kai-na ir už įrangą sumokėta 62,4 tūkst. Lt daugiau nei siūlė ją parduodanti įmonė. Vien pažeisdama Viešųjų pir-kimų įstatymą teatro vadovybė papil-domai nupirko rekonstravimo darbų ir įrangos už beveik 13 mln. Lt.

Mokėjo net už neatliktus darbus

Kaip rodo Valstybės kontrolės au-ditorių ataskaita, perkant scenos re-

konstrukcijos darbus teatrui labai sunkiai sekėsi skaičiuoti, kiek ir ko-kios įrangos reikės, kiek tie darbai kainuos, todėl juos už daugiau nei 7,5 mln. Lt papildomai teatras įsigi-jo iš projekto rezervo lėšų. Dar dau-giau – vos įpusėjus rekonstrukcijos darbus, rezervinis iždas ėmė ir pasi-baigė, tad nenuostabu, kad jau tuo-met šios lėšos buvo viršytos daugiau nei 2,5 mln. Lt.

Teatro vadovybė, su Gintau-tu Kėvišu priešakyje, sugebėjo su-simokėti ir už orą, tiksliau – už tuos darbus, kurie dar nė neatlik-ti. Taip avansu teatras išleido vėlgi šešiaženklę sumelę – daugiau nei 1,1 mln. Lt.

Teatro buhalterinė apskaita buvo vedama taip aplaidžiai, kad Valsty-bės kontrolė daugelio teatro išlaidų

negalėjo net patikrinti. Pavyzdžiui, kai kuriuose darbų atlikimo aktuose nebuvo nurodyti tikslūs darbų kie-kiai ir jų vertė. Auditoriai negalėjo patvirtinti, ar tikrai buvo atlikta dar-bų ir įsigyta įrangos už daugiau nei 417 tūkst. Lt.

Ėmėsi ti rti prokurorai

Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorė Daiva Ba-kutienė sakė įdomumo dėlei apskai-čiavusi, kokias sumas teatras galbūt išleido neskaidriai: „Vien rekons-trukcijos darbams teatras yra panau-dojęs 40 milijonų litų. Tačiau 28 iš jų yra su klaustuko ženklu. O kur dar visos kitos teatro išlaidos!“

Pasak valstybės kontrolierės Gied rės Švedienės, teatro vadovy-bei nepavyko užtikrinti, kad valsty-bės biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai. „Teatras netinkamai naudo-jo scenos rekonstrukcijai skirtus mo-kesčių mokėtojų pinigus, todėl visą su teatro didžiosios salės scenos dar-bais susijusią audito medžiagą esame perdavę Generalinei prokuratūrai, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą.“

Nors prokurorai tiria LNOBT rekonstrukcijos „reikaliukus“ nuo balandžio pabaigos, ketvirtadienį šią bylą kuruojanti prokurorė Sigu-

tė Malinauskienė dar neturėjo atsa-kymo, kada galima tikėtis tyrimo re-zultatų. „Iš Valstybės kontrolės gauta audito ataskaita buvo prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Šiuo metu yra atliekamas objektų tyri-mas, bet kol kas specialisto išva-da nėra gauta. Nuo jos priklausys, kada galėsime tyrimą užbaigti“, – sakė prokurorė.

Darbuotojams atsilygindavo dosniai

Į prokurorų rankas patekę LNOBT pažeidimai toli gražu nėra vieninteliai, kuriuos išsiaiškino Vals-tybės kontrolė. Už likusius LNOBT generaliniam direktoriui G.Kėvišui gresia nemenki nemalonumai. Vals-tybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas nusprendė įparei-goti kultūros ministrą Remigijų Vil-kaitį patraukti G.Kėvišą drausminėn atsakomybėn, o G.Kėvišą įpareigoti pažeidimus padariusius asmenis pa-traukti tarnybos ar drausminėn at-sakomybėn.

Kuo G.Kėvišas taip užrūstino Valstybės kontrolę? Pirmiausia dėl pažeidimų naudojant biudžeto lė-šas darbo užmokesčiui. „Audituo-dami kitus asignavimų valdytojus, ypač dabar, kai visi mažina darbo

užmokesčius, dar nesame aptikę tokio atvejo, kad juos kas didintų. Tačiau teatras pasielgė priešingai! Nepaisydama, kiek lėšų buvo skirta darbo užmokesčiui, teatro vadovy-bė daugiau nei 120 tūkst. Lt viršijo maksimalius leistinus asignavimus, didino priemokas, priedus ir tai-kė didesnius tarnybinių atlyginimų koefi cientus“, – pasakojo Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamen-to direktorė Daiva Bakutienė.

Direktorei pasirodė keista ir prie-dų darbuotojams skyrimo tvarka: „Pasiimi G.Kėvišo įsakymą išmokė-ti priedus, o jame išvardytos didelės grupės žmonių pavardės su priera-šu „už skubius ir sudėtingus darbus“. Kokie tie baisiai sunkūs darbai ir ar juos iš viso kas atliko, neaišku. Ta-čiau 1,8 mln. Lt nebėra“, – kalbėjo pašnekovė.

Valstybės kontrolė, atlikdama fi -nansinį teatro auditą, rado itin įdo-mių dalykų ir nuomos sutartyse. Štai viešajai įstaigai „Pirmoji kava“ didžiąją teatro salę vienam rengi-niui išnuomojo už 1000 litų, nors nustatyta minimali nuomos kai-na turėjo siekti mažų mažiausiai 10 tūkst. Lt.

Su G.Kėvišu nepavyko susisiek-ti. Anot jo sekretorės, šiuo metu jis išvykęs į komandiruotę.

Atkelta iš 1 psl.

Kultūringai į kairę ir į dešinę iššvaistyti milijonai

Gintauto Kėvišo vadovaujamas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras mo-kesčių mokėtojų pinigus be jokių skrupulų švaisto net už neatliktus darbus.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Dažniau lombarduose lankoma-si žiemą, kai gaunamos sąskaitos už mokesčius. Į lombardus neretai neša-mi ir vogti daiktai, tačiau apie tokius klientus jų darbuotojai nelinkę kalbė-ti. Lombardų darbuotojai atpažįsta ir girtuoklius ar narkomanus, kuriems skubiai reikia pinigų svaigalams įsigy-ti. Pinigų pristigę gyventojai lombar-duose gali užstatyti įvairius daugiau ar mažiau vertingus daiktus – papuoša-lus, mobiliuosius telefonus, buitinę techniką, kompiuterius, automobilius ar nekilnojamąjį turtą. Kai kurie lom-bardai priima tik aukso dirbinius.

Įkeistų daiktų neperka

Pastaraisiais metais lombardų ša-lyje padaugėjo, tačiau jų savininkai tikina, kad jie tikrai neklesti.

„Mums dabar prastai kaip ir vi-siems kitiems. Žmonės palieka įkeis-tus daiktus, kurių niekas neperka. Kur tada juos dėti?“ – klausė vieno Pane-vėžyje įsikūrusio lombardo vadovas Dainius Banelis.

Tačiau vyriškis pripažino, kad daiktus lombarde paliekančių žmo-nių procentas vis dėlto nėra didelis. Daiktus įkeitusieji dažniausiai sten-giasi juos susigrąžinti. Kaip GK tvirti-no vienas prisistatyti nenorėjęs Šiaulių lombardo savininkas, kartais klientai į lombardus atsiveda pirkėjus, kurie nu-perka įkeistus vertingesnius daiktus.

Verslininkas pastebėjo, kad pernai gyventojams kur kas dažniau reikėjo lombardo paslaugų, o šiemet daiktus paliekančių žmonių gerokai sumažėjo. „Gal žmonių pajamos padidėjo, o gal jau nebeturi, ko užstatyti“, – svarstė lombardo direktorius.

„Jei žmonės turėtų, ką nešti, eitų į lombardus. Vargšai, kurie pristinga kelių šimtų litų, vertingesnius daiktus jau seniai iš namų išnešė ir pardavė. O turtingiesiems tai neaktualu. Taip buvo visais laikais – labiausiai pažei-džiami neturtingieji“, – samprotavo Panevėžio UAB „Žaliasis koralas“ sa-vininkas ir direktorius Petras Zubka.

Skolinasi ir vargšai,ir garsenybės

Pasak lombardų darbuotojų, daž-niausiai pas juos užsuka nuolatiniai klientai. Kai kurie jų, norėdami greitai gauti nedidelę sumą pinigų, atneša vis tuos pačius daiktus.

Lombardų darbuotojai nenu-stemba, kai duris praveria iš televizi-jos ekranų pažįstami žmonės. Vieno Panevėžio lombardo direktorius sakė, kad yra sulaukęs muzikantų, daininin-

kų. Anot jo, nedidelę sumą skolinosi ir Lietuvoje žinomas dainininkas.

Prie lombardų durų pririeda ir ga-lingi džipai, iš kurių išlipę petingi vy-rai ant prekystalio deda nuo kaklo ar rankų nukabintas masyvias auksines grandines. Jie paprastai nori didesnių sumų nei auksinius dantis, vestuvinius žiedus atnešę pensininkai ar jaunes-ni žmones.

Nuo mobiliųjų telefonų – iki automobilių

Lombardų savininkai tvirtino, kad dažniausiai žmonės atneša įkeis-ti mobiliuosius telefonus, kompiute-rius, auksinius papuošalus.

Pasak lombardų vadovų, žmonės dažniausiai prašo nedidelių sumų – nuo 50 iki 100 ar 200 litų. Jei sutei-kiama 50 litų paskola mėnesiui, kli-entas turi sumokėti 10 litų palūkanų. Jei 100 litų paskola, palūkanos siekia 20 litų. Jei daiktas užstatomas vienai dienai, palūkanos siekia 1 procentą. Paprastai sutartis sudaroma mėnesiui, ji gali būti vis pratęsiama, jei klientas pageidauja.

„Dažniausiai abipusiu susitarimu susiderama. Kartais daiktas būna kur kas vertingesnis, bet žmogui reikia nedidelės sumos. Paima 50–100 litų už labai gerą telefoną“, – aiškino ne-prisistatęs lombardo vadovas.

Pasak D.Banelio, kai kurie jo klientai prašo ir tūkstantinių sumų. „Jei, pvz., auksinė grandinėlė sveria 100 gramų, tai ją atnešęs žmogus gali gauti 6000 litų. Priklausomai nuo prabos, už gramą aukso moka-me 30–60 litų. Aukso kaina pasau-lyje kyla, tad auksiniai papuošalai – gera investicija“, – aiškino lombardo vadovas.

D.Banelio vadovaujamame lom-barde galima užstatyti ir automobi-lius, tačiau jis turėtų būti geros būklės ir nesenas. „1984 metų jau netiktų, o kokių 1996-ųjų gerą mašiną galima būtų užstatyti“, – aiškino lombardo vadovas.

Anot vyriškio, prieš keletą metų žmonės už greitą paskolą užstatinėjo ir nekilnojamąjį turtą. Dabar niekas nerizikuoja. D.Banelis prisiminė, kad nekilnojamąjį turtą žmonės dažniau užstatinėjo prieš nekilnojamojo turto kainų augimą, kai buvo sunkiau gauti paskolas. Kalbinti lombardų savinin-kai sakė, kad jie vengia paveikslų, an-tikvarinių daiktų, nes neturi galimy-bių nustatyti jų vertę.

Parduoda ir auksinius protezus

Aukso dirbinius žmonės neša ne tik į lombardus. Išaugus aukso pa-klausai ir kainai, rinkoje atsirado dau-giau galimybių parduoti auksą. Prieš keletą mėnesių UAB „Aukso eksper-tai“ pradėjo aukso dirbinius supirkti paštu.

Pasak bendrovės direktoriaus Ai-varo Dociaus, per pastaruosius dvejus metus aukso kainos išaugo 3 kartus, tad žmonėms gali būti palanku pa-sinaudoti tokia galimybe ir parduoti jiems nereikalingus aukso dirbinius. Tokios paslaugos yra populiarios Va-karų Europos, Skandinavijos šalyse.

Dažniausi lombardų klientai – mažas pajamas gaunantys gyventojai, pristi ngantys kelių šimtų litų maistui, mokesčiams ar vaistams.

Svarbiausiam krizės bankui klientų netrūksta

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Gimtasis kraštas2010 birželio 18–25 d., Nr. 17 3Aktualijos

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti s

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060Žurnalistai:Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė.ISSN 2029-4816Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

Gimtasis kraðtasUAB „Valsti ečių laikrašti s“ leidinys

Teisėsauga gaus instrumentąVilija Aleknaitė-Abramikienė,

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė

Europos Sąjungos (ES) sprendi-mas dėl kovos su rasizmo ir kseno-fobijos apraiškomis įpareigojo šalis nares per dvejus metus (iki ateinan-čio rudens) patvirtinti baudžiamo-sios teisės priemones. Atgyjančios radikalizmo formos paskatino Vo-kietiją teikti tokią iniciatyvą. Joje nekalbama apie Sovietų Sąjungos nusikaltimų neigimą, o tik apie ho-lokaustą. Bet Lietuva buvo papra-šiusi parlamentinės išlygos, nes mes negalime taikyti tokio teisės akto, kuris vienpusiškai atspindi mūsų istorinę patirtį. Buvusi G.Kirkilo Vyriausybė, ypač teisingumo minis-tras P.Baguška, įtikino ES, kad turė-tų būti atsižvelgta į 10 naujų narių patirtį. To dokumento preambulėje įrašyta, kad pripažįstamos ir kitos patirtys, kiti nusikaltimai. Nacizmo ir komunizmo nusikaltimai sulygin-ti Europos Parlamento rezoliucijo-je. Ypač svarbi Europos Saugumo Ir Bendradarbiavimo Organizaci-jos rezoliucija, prieš metus priimta Vilniuje. Tiek daug ES pasiekusi Lietuva atrodytų gan savotiškai, jei-gu nacionalinėje teisėje vengtų įgy-vendinti tai, ką pati siūlo.

Baudžiamoji atsakomybė rei-kalinga, nes Lietuvoje būna tyči-nio provokavimo šmeižiant poka-rio rezistentus, sąmoningai neigiant Baltijos valstybių okupaciją. Sukurti net tokie šmeižikiški interneto por-talai. Dabar mūsų prokuratūra ir kitos tarnybos gauna instrumentą veikti. Istorikai nuogąstavo, kad jie nebegalės svarstyti ir analizuoti be vidinės cenzūros. Todėl į įstatymą įrašėme, kad baudžiamas tik šiurkš-tus, grasinantis, užgaulus nusikalti-mų neigimas.

Įstatymas kiršins žmonesVytenis Andriukaiti s, Seimo Soci-

aldemokratų frakcijos narysReikėjo parašyti tik vieną sakinį:

baudžiamas karinių nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui neigimas. Tai būtų visiškai logiška, tai nustato tarptautinės konvencijos ir Europos Teisingumo Teismas. Baudžiamąją atsakomybę reikia taikyti nusikalti-mų neigimui, nesvarbu, ar jie būtų padaryti stalinistinės Sovietų Sąjun-gos, ar nacistinės Vokietijos. Priim-tas variantas akivaizdžiai politizuo-tas. Diskutuotinų dalykų dėl istorinių faktinių aplinkybių yra labai daug. Pa-vyzdžiui, Lietuva, kaip neutrali valsty-bė, vis tik toleravo Sovietų Sąjungos agresiją prieš Lenkiją, įvykdytą kartu su nacistine Vokietija, ir iš Sovietų Są-jungos rankų perėmė Vilniaus kraštą. Tai kaip – smerkiame agresorius ar nesmerkiame? Ar sakome: Sovietų Sąjunga prieš Lenkiją vykdė agresiją, bet atidavė mums Vilniaus kraštą, tai ji gera. Rusija pasišovusi bausti už ar-mijos išvaduotojos vaidmens neigimą, mes – už ką kita. Esame visi vienodi. A.Lukašenka, V.Putinas ir mes – visi darome tą patį. Tai ideologizuotų pro-blemų perkėlimas į teisę, supriešini-mas, kiršinimas, propaganda. Žmonės elgiasi primityviai, tai beždžionių sin-dromas – vieni kopijuoja kitus.

Priimtas įstatymas sukiršins žmo-nes. Pabandykite sutaikyti šeimas, ku-rias sovietai represavo, ir tas, kurių tė-vus nužudė partizanai. Mano, kaip istoriko, mediko, fi losofo, nuostata: surinkime ašaras ir kraują į skarelę ir keliaukime į Kalėdų žvaigždę. Ispanai nusprendė, kad nebeįtikinės, kas buvo teisūs per pilietinį karą – respub likonai ar frankistai. Pastatė kryžių ir užra-šė: visi žuvo už Ispaniją. Tai ir Lietu-voje reikia taip elgtis, o ne atidarinėti Pandoros skrynią ir tąsyti istoriją, kaip kam politiškai naudinga.

Ant politi nių svarstyklių

Šią savaitę Seimas į Baudžiamąjį kodeksą įrašė straipsnį, kuriuo numa-toma atsakomybė už pritarimą Sovietų Sąjungos ir nacisti nės Vokieti jos nusikalti mams, jų neigimą ir šiurkštų menkinimą. Už tai bus baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsakomybė gresia ir ti ems, kurie pritartų 1990–1991 metų agresijai prieš Lietuvą ar ją neigtų.

Kaip aiškino Seimo narys Edmundas Pupinis, parengti tokį projektą paskatino miškų savininkų skundai. „Žmonės turi miško val-dą, privalo ja tinkamai rūpintis, bet tam nėra jokių sąlygų. Įsivaizduoki-te, žmogus į savo mišką atvažiuoja iš už šimto kilometrų ir neturi nei kur įrankių susidėti, nei kur nusiprausti ar permiegoti. Turime sudaryti jam galimybę pasistatyti nedidelį pasta-tėlį“, − tikino Seimo narys.

Projekto rengėjai siūlo privataus miško savininkui Vyriausybės nusta-tyta tvarka miško valdoje leisti statyti vieno aukšto neviršijantį 30 kvadrati-nių metrų nesudėtingą statinį miško priežiūrai. Tačiau toks ploto riboji-mas, svarstant projektą Kaimo rei-kalų komitete, sulaukė daug kritikos, todėl diskutuojama, ar iš viso reikė-tų riboti statinio plotą. Beje, anot E. Pupinio, Aplinkos ministerija miškų savininkams, turintiems daugiau nei 5 hektarus miško, apskritai siūlo leis-ti kurti jame sodybą.

Paklaustas, ar nemano, kad, prisi-dengus miško paskirties statinių sta-tyba, miške būtų statomi visai kitos paskirties pastatai, E. Pupinis pikti-nosi: „Kodėl jūs visur įžiūrite neigia-mus dalykus? Miške dygsta namai, pirtys, nes nėra nustatyta jokios tvar-kos, nėra aiškaus reglamento. Todėl žmonės ir lipa per galvas, pažeidinėja įstatymus. Lietuvoje galioja paprasta taisyklė: viskas galima, jei užsimoki. Visi kažkokiais būdais kažkaip tvar-kosi, tai − tik kainos klausimas.“

Nameliai virsta sodybomis

Seimo narys E. Pupinis teisus: ko-dėl vieniems galima, kitiems – ne?

Štai Šalčininkų rajone, Senųjų Rakliškių kaime šalia Šalčios upės, miško paskirties sklype stovi net du neva statiniai miško priežiūrai. Miš-ko savininkas vilnietis Gytis Usavi-čius pasielgė pagal įprastą modelį − miško sklypą pavertė visai kitą kainą turinčia gyvenama sodyba.

Į gabalus suraikęs turėtą 7 hekta-rų miško paskirties sklypą ir suklas-tojęs dokumentus, apsukruolis Šalči-ninkų rajono savivaldybėje sugebėjo gauti net du leidimus statybai miške. Tiesa, kilus skandalui dėl neteisėtų statybų, vienas 24 kv. m ploto pasta-tas liko nebaigtas statyti. Tačiau kitas 79 kv. m ploto statinys, pavadintas pirtimi − pastatu miško priežiūrai, sėkmingai buvo pastatytas Šalčios upės apsauginėje zonoje.

Jame įsikūrę naujieji sklypo sa-vininkai miške tvarkosi pagal savas taisykles: namą apsitvėrė tvora, kie-me pristatė ūkinių pastatų, miško samanų paklotę visureigiu pavertė juoda žeme. Penkerius metus vyks-ta teismai dėl šių neteisėtų pastatų miške nugriovimo, dvejus pastaruo-sius byla vilkinama Šalčininkų rajo-no apylinkės teisme, visokiais būdais siekiant pastatus miške įteisinti. Pa-našu, jog Seimui palaiminus Miškų ir Žemės įstatymų pataisas, tai paga-liau pavyks.

Apsukruoliai randa landų

Anksčiau tokie apsukruoliai kaip G. Usavičius naudojosi Statybų pri-vačioje žemėje reglamento sprago-mis. Jame buvo numatyta, kad miškų žemėje ūkio paskirties pastatų sta-tyba leidžiama pagal parengtus de-taliuosius planus, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai.

Reglamentas neapibrėžė nei to-kių pastatų dydžio, nei kokiai kon-krečiai miškų ūkio veiklai jie skirti, todėl miške iškilo ne vienas namas ar pirtis.

Tik tada, kai Konstitucinis Teis-mas 2006 m. kovo 14 d. nusprendė, kad Statybų privačioje žemėje re-glamento nuostatos, miškų ūkio pa-skirties žemėje leidžiančios statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Miš-kų, Žemės įstatymams bei Konsti-tucijai, šios reglamento nuostatos 2007 m. sausio 31 d. Vyriausybės nu-tarimu buvo panaikintos.

Dabar daroma gudriau − pasta-tų statybą miške siekiama įteisin-ti pačiuose Miškų ir Žemės įstaty-muose.

Akivaizdu, kad statiniai miš-ko priežiūrai ims dygti ne kur nors miško glūdumoje, o prie vandens tel-kinių. Suskirsčius miško paskirties sklypą dalimis (nors įstatymas drau-džia skaidyti mišką į mažesnes nei 5 hektarų valdas, galima tapti miško sklypo bendraturčiais) ir kiekvieno-je pastačius po pastatėlį miško prie-žiūrai (būtent toks verslo planas įgy-vendintas prie Šalčios), didelės vertės neturinčią miško žemę galima pa-versti auksine.

Atsiras galimybė piktnaudžiauti

Įstatymo rengėjai neįžvelgia jokių neigiamų pasekmių, tačiau projektą nagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarny-ba įspėja apie projekte paliktas spra-gas. Anot STT, niekur ir niekaip ne-apibrėžta nesudėtingo statinio miško priežiūrai sąvoka „sudaro galimybes piktnaudžiaujant minėtus statinius statyti ir naudoti ne tik Miškų įsta-tymo projekto rengėjo aiškinamaja-me rašte nurodytiems tikslams, t. y. saugoti reikiamą inventorių, budėti, pernakvoti, bet ir kitai veiklai – poil-siui, turizmui ar net nuolatiniam gy-venimui“.

Bandymas apeiti įstatymus

Pasak Valstybinės saugomų te-ritorijų tarnybos prie Aplinkos mi-nisterijos direktorės Rūtos Baškytės, kiekvieną kartą, kai Seime atsiran-da panašūs projektai, ji įžiūri eilinį bandymą įteisinti statybas miškuose, saugomose teritorijose. Dabar Seime tiesiog banga tokių pasiūlymų, tarp jų – ir kompensuoti už miestuose turėtą žemę miškais. Tie, kurie turi nuosavybę miške, nori ne tik mažų namelių. Jie – tik priedanga. Svar-biausia – įkelti koją į mišką.

„Jei eisime tokiu keliu, miškų ne-turėsime. Įsivaizduojate, jei kiekvie-nas miško sklypo savininkas pradės statytis tuos pastatus miško priežiū-rai. Tai bus nežinia kas, prikištas vi-sokių pastatų, bet tik ne miškas. Ne-atmesčiau galimybės, kad tuomet, kai suinteresuoti žmonės pasinaudos si-tuacija ir pasistatys, ką reikia, įstaty-mai vėl bus keičiami, kaip ne kartą jau yra buvę“ , – sakė R. Baškytė.

Konstitucinis Teismas aiškiai pa-sakė, kad miškų ūkio paskirties že-mėje pastatų statyti negalima. Todėl tokių Konstitucijai prieštaraujan-čių įstatymo pataisų, aplinkosaugos specialistės įsitikinimu, priimti ne-galima.

Bausti ar susitaikyti ?

Statybos braunasi į miškusR.Baškytė neatmeta galimybės, kad tuomet, kai bus pasinaudota situacija ir kai kas pasistatys, ką reikia, įstatymai vėl bus keičiami.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Gimtasis kraštas 2010 birželio 18–25 d., Nr. 174 Aktualijos

Iki bejėgiškumo ir sąsti ngio – vienas žingsnis

Komentaras

Stasys JOKŪBAITIS

Beveik 80 procentų žmonių jau nebepasitiki partijomis, politikais ir valstybės institucijomis, kitaip ta-riant, pačia valstybe. Jų pesimistinius vertinimus patvirtina ir akivaizdus faktas – vis daugiau piliečių neina balsuoti. Žmonės savo noru atsisako teisės dalyvauti valdant valstybę, nes nebetiki, kad balsuodami gali apva-lyti Lietuvą, kad politinių atspalvių pokyčiai Seime ar savivaldybėje gali lemti realias permainas šalies ir jų pačių gyvenime.

Tai skaudžiai mūsų politikus smaigstančios mintys iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pra-nešimo. Ar išgirdo jas politinės par-tijos, anot šalies vadovės, užsisklen-dusios savo siauruose partiniuose interesuose ir tarsi pamiršusios, kad partijų likimas – rinkėjų rankose, o ne atvirkščiai? Gal ir išgirdo, tik ar dabar kas nors pasikeis? Ar politinė sistema, kaip to norėtų Prezidentė, atvers duris nepartinių piliečių da-lyvavimui valdant valstybę? Ar atsi-vers pačios partijos, ar rasis jose nau-jų veidų, požiūrių ir idėjų? Ar bus pasiųsta žinia, kad žmonių balsas svarbus, o jų dalyvavimas valstybės gyvenime laukiamas?

Matant, kaip politikai visomis iš-galėmis stengiasi išlaikyti savo ran-kose valdžios vadeles ir neatiduoti jų nepartiniams piliečiams, sunku pa-tikėti, kad greitai kas nors pasikeis. Pasirodo, nekiek gali padėti ir Kons-

titucija, pagrindinis mūsų šalies įsta-tymas. Nenori politikai dalytis val-džia su paprastais piliečiais, ir tiek. Kaip, pavyzdžiui, į arčiausiai žmo-nių esančias savivaldybių tarybas per rinkimus gali patekti paprastas pilie-tis, nepriklausantis jokiai partijai ar politinei organizacijai? Kol kas nie-kaip, nors tokią teisę jis turi. Nebent imtų muštis į krūtinę, kad šventai vykdys kokios nors partijos progra-mą, ir būtų įrašytas į jos kandidatų sąrašus. Bet tai jau ne tas pat.

Tačiau bruzdesio artėjant savi-valdybių tarybų rinkimams jau yra. Geradariais demokratais bandantys pasirodyti valdantieji kurpia Savi-valdybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis bent sudarytų re-gimybę, kad ir nepartiniai žmonės, save iškėlę į kandidatus, gali dalyvau-ti rinkimuose ir būti išrinkti.

Pagal šį valdančiųjų neseniai ap-tartą projektą, rinkimuose norinti dalyvauti politinė partija turi sumo-kėti rinkimų užstatą – 1 VMDU už visus vienoje savivaldybėje keliamus kandidatus. Save iškėlęs kandidatas taip pat – 1 VMDU. Sunku čia įžiū-rėti kokią nors lygybę arba palankias sąlygas į savivaldybės tarybą kopian-tiems nepartiniams. Be to, toks kan-didatas dar turėtų surinkti nemažai jo išsikėlimą parėmusių savivaldybės rinkimų apygardos rinkėjų parašų.

Kiek kartų iš įvairių tribūnų Pre-zidentė Dalia Grybauskaitė ragino jau ateinančiuose savivaldybių tary-bų rinkimuose įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Tačiau politikai tam priešinosi kaip įmanydami. Sugalvo-jo netgi neva neišsprendžiamą ginčą dėl merų kompetencijos, kol galiau-siai valdančiųjų balsais visiškai su-žlugdė tokią galimybę.

Dabar lyg ir bandoma tą klaidą taisyti. Seimo narių grupė užregistra-vo Savivaldybių tarybų rinkimų įsta-tymo pataisą, kuri leistų jau kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose merus rinkti tiesiogiai. Tačiau iš tiesų tai tik vargana tikrųjų tiesioginių merų rinkimų imitacija.

Jei toks įstatymas būtų priimtas, gyventojai galėtų rinkti merą tik iš kandidatų į savivaldybės tarybos na-

rius, kuriuos pasiūlys politinės par-tijos, visuomeninės organizacijos bei save iškėlę asmenys.

„Visuomenės apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai norėtų jau per artimiausius savivaldybių rinkimus savo merus rinkti tiesiogiai. Taip būtų užtikrinta ir didesnė mero at-sakomybė konkrečioje savivaldybė-je gyvenantiems asmenims – juk iš principo mandatą jis gautų būtent iš jų, – siūlymą komentavo vienas autorių, valdančiųjų atstovas libera-las Erikas Tamašauskas. Tačiau tik, kaip sako projekto autorius, „iš prin-cipo“, nes, kaip minėta, meras būtų renkamas iš tų pačių partijų kandi-datų sąrašo.

Meru taptų į savivaldybės tarybą išrinktas ir daugiausia balsų surinkęs kandidatas. Jis būtų ir savivaldybės bei savivaldybės tarybos vadovas.

Žinoma, reikia pripažinti, kad tai geriau negu nieko. Vis dėlto labai abejotina, ar šiam projektui valdan-tieji pritars. Juk net ir tokiu atveju jie rizikuotų ateinančiuose savivaldybių rinkimuose prarasti dalį įtakos.

Tad ar reikia stebėtis, kad vis ma-žiau žmonių ateina į rinkimus. Jie netiki, kad savo balsais gali ką nors pakeisti. Ir jei šie netikėjimo debesys nebus išsklaidyti, nepadės jokios gra-žios frazės. Tada bus taip, kaip sakė Prezidentė: toliau grimsime į nu-sivylimą ir nepasitikėjimą politika, valdžios institucijomis, savimi ir savo valstybe. O toliau – jau tik žingsnis į bejėgiškumą ir sąstingį.

Seimo Eti kos ir procedūrų ko-misija nutarė pasidomėti Seimo plenarinius posėdžius praleidusio parlamentaro socialdemokrato An-driaus Šedžiaus užsienio kelione ir išti rti , kodėl jis viešai siūlė naikinti Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Praleido tris plenarinius posėdžius

„Mums privalu išsiaiškinti, nes Seimo narys be valdybos sprendi-mo buvo išvykęs, kaip jis teigia, į Ang liją. Jis nesilaikė vieno iš Statu-to straipsnių, tai yra negavo valdybos leidimo. Be to, turime, kaip ir dėl Lino Karaliaus išvykos, išsiaiškin-ti, kur jis buvo, ką darė, kodėl vyko. Dabar klausimų daugiau nei atsaky-mų“, – trečiadienį žurnalistams sakė Algimantas Salamakinas.

Kaip buvo skelbiama žinias-klaidoje, birželio pirmą savai-tę A.Šedžius dėl išvykos į užsienį praleido tris Seimo posėdžius. Pats A.Šedžius tvirtino, kad Didžiojoje Britanijoje susitikinėjo su rinkėjais.

Seimo pirmininkė neti ki

Seimo pirmininkės Irenos De-gutienės neįtikina A.Šedžiaus pa-siaiškinimai, esą jis susitikinėjo su rinkėjais, kurie gyvena užsienyje. Parlamento vadovė priminė, kad tam yra skirta viena diena per savai-tę – pirmadienis, o kitomis dienomis Seimo narys turi kitų pareigų.

„Turime labai aiškiai suformuotą savaitės darbotvarkę. Pirmadienį yra darbas su rinkėjais, antradienį, ke-tvirtadienį – plenariniai posėdžiai, trečiadienį – komitetų ir frakcijų po-sėdžiai, penktadienį skiriamas laikas seminarams, konferencijoms“, – sakė I.Degutienė.

Dabar svarstoma galimybė Seimo statute numatyti griežtesnę atsako-mybę už posėdžių praleidinėjimus.

Eti kos sargai kreipėsi į STT

A.Šedžiaus laukia dar vienas ne-malonumas. Seimo Etikos ir proce-dūrų komisija nutarė tirti viešus jo siūlymus naikinti Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

Komisijos pirmininkas A.Sala-makinas jau kreipėsi į STT norėda-mas išsiaiškinti, ar A.Šedžiaus šei-mos nariai yra minimi kokiame nors STT ikiteisminiame tyrime.

„Šiuo atveju turime įsitikinti, ar nėra pradėtas koks nors tyrimas.

Norime išsiaiškinti, ar Seimo na-rys, pareikšdamas ketinimus regis-truoti projektą dėl struktūros panai-kinimo, nekerštauja šitai institucijai dėl kokio nors pradėto ikiteisminio tyrimo jo šeimos nariams“, – sakė A.Salamakinas.

Įskundė valdanti eji

Prieš kurį laiką valdančiosios Tėvynės sąjungos frakcijos seniū-nas Jurgis Razma kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pir-mininką A.Salamakiną ir laikinosios tyrimo komisijos pirmininką Julių Sabatauską prašydamas įvertinti, ar šie vieši Seimo nario A.Šedžiaus siūlymai naikinti STT nėra viešųjų ir privačių interesų supainiojimas.

„Keista, kad tokie siūlymai, prisi-dengiant netgi argumentais iš Pre-zidentės metinio pranešimo, nu-skamba iš Seimo nario, kurio artimi asmenys minimi Specialiųjų tyri-mų tarnybos tyrime“, – stebėjosi J.Razma.

Jo duomenimis, šiuo metu STT atlieka tyrimą dėl Šiaulių kolegijos, kuriai vadovauja A.Šedžiaus motina, rekonstrukcijos.

Patys darė spaudimą teisėsaugai

Seimo laikinosios tyrimo komisi-jos galbūt neteisėtam politinių inte-resų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyri-mams, vadovaujamos J.Sabatausko, Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas prašo ištirti, ar A.Šedžiaus komen-tarai ir siūlymai naikinti STT nėra spaudimo teisėsaugos institucijoms apraiška.

Tačiau parlamento kuluaruo-se kalbama, kad tokiais veiksmais valdančioji Tėvynės sąjunga bando sušvelninti įtarimus, kad spaudimą teisėsaugai, rausdamiesi nebaigtoje Gustonių bendrovės byloje ir gin-dami vieną ginčo šalį, darė prem-jero Andriaus Kubiliaus patarėjai ir Vyriausybės kancleris.

Seimo narys A.Šedžius pareiš-kė, kad ruošiasi įregistruoti įsta-tymo projektą, kuriuo siūlytų nai-kinti STT. Parlamentaro teigimu, jos funkcijos galėtų būti perduotos Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tar-nybai, Valstybės saugumo ir Policijos departamentams.

GK, Eltos inf.

Parlamentarą užgriuvo nemalonumai

Žmonės savo noru atsisako teisės dalyvauti valdant valstybę, nes nebeti ki, kad balsuodami gali apvalyti Lietuvą.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužę atlikta apklausa parodė, kad rinkėjai nori ti esioginių merų rinkimų, elektroninio balsavimo ir galimybės rinkti s iš neparti nių žmonių sąrašo.

73 proc. pilnamečių Lietuvos gy-ventojų savo miesto ar rajono merą norėtų rinkti ti esiogiai. Už tokį mero rinkimo būdą aktyviausiai pasisako Kauno ir Klaipėdos gyventojai (po 75 proc.), kiek mažiau ši idėja po-puliari Šiaurės Lietuvos miestuose – Šiauliuose ir Panevėžyje už ti esiogi-nius mero rinkimus pasisako ti k šiek ti ek daugiau nei pusė apklaustųjų. Elektroniniam balsavimui pritartų 65 proc. tyrimo dalyvių. Modernaus balsavimo sprendimo labiausiai pa-

geidauja jaunesnio amžiaus – 18–35 metų – rinkėjai.

Rinkėjai priklausymą politinei parti jai labiau verti na kaip kandi-dato trūkumą negu privalumą. 65 proc. apklaustųjų, turėdami galimy-bę rinkti s, už ką balsuoti – mėgsta-mos politi nės parti jos ar neparti nių žmonių, kuriais linkę pasiti kėti , sąra-šą, rinktųsi neparti nius kandidatus.

Labiausiai neparti nius kandidatus linkę palaikyti 36–55 metų amžiaus Kauno ir Klaipėdos gyventojai.

Atsakydami į klausimą, kokį žmo-gų labiausiai norėtumėte matyti savo miesto meru, vilniečiai pirmiausia vardijo buvusių miesto vadovų pa-vardes: 40 proc. sosti nės vadovo re-galijas grąžintų A.Zuokui, 18 proc. šiame poste norėtų matyti R.Paksą.

Dar 5 proc. įvardijo Kęstutį Masiulį, o 4 proc. – Artūrą Paulauską.

Kauniečiai daugiausia simpa-tijų išreiškė K.Starkevičiui, kurį 27 proc. norėtų matyti Kauno meru, ir A.Zuokui – 22 proc. 7 proc. ti nka-miausiu Kauno meru įvardijo Eriką Tamašauską. Klaipėdiečiai meru no-rėtų matyti Eugenijų Gentvilą, Naglį Puteikį (po 13 proc.) ir Rimantą Ta-raškevičių (8 proc.).

Be to, dalis gyventojų rinkimuo-se ir toliau linkę „juokauti “. Tikėti -na, kad, jei kandidatuotų, Vilniuje nemažo palaikymo sulauktų humo-ristas A.Ramanauskas-Greitai, Klai-pėdoje – dainininkas V.Tarasovas, o Kaune – Lietuvos laisvės lygos lyde-ris V.Šustauskas.

GK, Eltos inf.

A.Šedžiaus kelione ir siūlymais naikinti STT susidomėjo parlamento eti kos sargai.GK archyvo nuotrauka

Skaudus antausis politi kams

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 birželio 18–25 d., Nr. 17 5Kamilė NEMEIKAITĖ

Aušra ir Jurgis, prieš šešerius metus atvykę į Jungti nes Ameri-kos Valsti jas, šioje šalyje ilgai gy-venti neketi no.

„Baigę vidurines mokyklas, uni-versitete mokytis netroškome. Anksti pradėjome prekiauti drabu-žiais turguje. Verslas sekėsi neblo-gai, pinigų taip pat netrūko. Apie ateitį daug nemąstėme, ma-nėme, jog puikiai galėsime išgyventi sukūrę nuosa-vą verslą, – pasakoja mo-teris. – Tačiau pamažu prekyba turguje pradė-jo lėtėti. Supratome, jog netrukus iš savo verslo nebeišgyven-sime.“

Už Atlanto

Vilniuje gyvenę jaunuoliai ėmė kurti planus, kaip pagerinti savo buitį. Jurgio drau-gas, tuo metu gyvenęs ir dirbęs Čikagoje, pasiūlė jiems atvažiuoti į Ame-riką. Ilgai nesiryžę keis-ti gyvenamosios vietos, Aušra ir Jurgis galiau-siai nusprendė keliauti už Atlanto vandenyno.

„Turistinę vizą ga-vome gana lengvai. Visi draugai ir pažįstami ste-bėjosi ir džiaugėsi mūsų sėkme, – tvirtina mote-ris. – Atskridę į Čikagą apsigyvenome to paties Jurgio draugo bute. Po kelių savaičių abu įsidarbinome namų valymo kom-panijoje.“

Atvykėliai amerikiečių namus valė daugiau negu pusmetį. Per tą laiką Jurgiui pavyko gauti tolimųjų reisų vairuotojo pažymėjimą. Kai tik vyras sėdo prie vilkiko vairo, jaunoji šeima išsinuomojo atskirą butą.

Kūrėsi laikinai

Nusprendusi, jog valytojos darbas jai yra per sunkus, Aušra įsidarbi-no vienoje lietuvių kompanijų sek-retore. Už darbą moteris gaudavo

nedaug, tačiau taupiai gyve-nančiai šeimai pakakdavo su-simokėti už

įvairias paslau-gas ir kiekvieną

mėnesį į banko sąskaitą atidėti tam tikrą sumą pinigų.

„Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenome šešerius me-tus. Visada žinojome, jog tai laikina. Nepirkome nei brangių automobi-lių, nei ištaigingų baldų, nei nekil-nojamojo turto. Jurgis pastaruosius ketverius metus labai daug dirbo, stengėsi sutaupyti kuo daugiau pi-nigų, – sako pašnekovė. – Apie grį-žimą į Lietuvą kalbėdavome daž-nai, bet niekada neįvardydavome tikslios datos. Galiausiai panorome susilaukti vaikų. Tada ir nuspren-dėme, kad laikas sugrįžti. Jeigu kū-dikio susilauktume ten, Amerikoje, mūsų tėvai neturėtų galimybės iš-vysti savo anūko.“

Nusprendė grįžti į Vilnių

Praėjusią vasarą lietuviai tvirtai pasiryžo palikti JAV. Į konteinerius susidėję būtiniausius daiktus, Aušra ir Jurgis išvyko į Lietuvą. Pašnekovų tikinimu, tuo metu jų santaupos sie-kė beveik 90 tūkstančių dolerių.

„Dar prieš kelionę dažnai kalbė-davomės su draugais, gyvenančiais Lietuvoje. Jie tikino, jog, turėdami tokią sumą santaupų, galėsime kurį laiką gyventi be rūpesčių. Tačiau vė-liau išaiškėjo, kad tie pinigai prieš lietuviškas kainas yra bejėgiai, – šypteli Jurgis. – Grįžę nusipirkome mažą vieno kambario butą atokia-me Vilniaus rajone, įsigijome bal-dų, automobilį. Pinigai ištirpo la-bai greitai.“

Darbo nerado

Apsigyvenę Vilniuje, Aušra ir Jurgis net nesitikėjo, kad darbo paieškos bus itin sudėtingos. „Netu-rime jokio išsilavinimo, mokame tik anglų kalbą, tačiau Lietuvoje tokių

žmonių daug. Per tuos septynis mė-nesius, kuriuos gyvename čia, nesu-gebėjau įsidarbinti net paprasčiausia kasininke. Į vieną darbo vietą pre-tenduoja kelios dešimtys asmenų, – liūdnai kalba Aušra. – Jurgis kelis mėnesius dirbo staliumi, tačiau ne-seniai dėl etatų mažinimo prarado ir šią darbo vietą. Nežinau, ką reikės daryti. Vis dažniau susimąstome, jog grįžimas į Lietuvą buvo klai-da. Net ir išsvajoto kūdikio nesiryž-tame pradėti, nes nesame tikri dėl savo ateities. Žinau, kad negalėsime jam suteikti to, ką galėjome suteikti Amerikoje.“

Nemato perspektyvų likti Lietuvoje

Jaunoji šeima prasitaria, jog arti-miausiu metu planuoja išvykti apsi-dairyti į Didžiąją Britaniją. Pasak jų, Lietuvoje sugrįžėlius iš Amerikos daug kas erzina, stebina ir atrodo jiems nepriimtina.

„Galbūt skambės banaliai, tačiau iš tikrųjų lietuviai yra pavargę, nusi-

vylę, pikti ir niūrus. Lietuvoje gyve-nimas toks pilkas ir atgrasus. Nieka-da nemaniau, jog kada nors galėsiu taip pasakyti apie šalį, kurioje gi-miau ir užaugau, – sako Jurgis. – Atrodo, kad net ir artimiausi drau-gai bei tėvai mūsų nesupranta. Kai tik sugrįžome namo, visi džiaugėsi ir sveikino. Pirmais mėnesiais, kai rūpinomės buto įrengimu, buvome pakilesnės nuotaikos, bet pamažu įsisuka rutina, savi rūpesčiai. Skau-džiausia tai, kad normalaus darbo susirasti nepavyksta.“

Aušra neslepia, jog pastaruosius kelis mėnesius lankosi pas psicholo-gą ir vartoja stiprius medikamentus. Moters tikinimu, ją užvaldė dep-resija.

„Niekas nemiela. Nenoriu ma-tyti žmonių, imtis naujos veiklos. Nuolatos nerimauju dėl ateities, dėl fi nansinių mūsų reikalų. Lietuvo-je nematau jokių geresnio gyveni-mo perspektyvų. Jeigu galėčiau, į Ameriką sugrįžčiau pėsčiomis“, – tvirtina ji.

alietuvis.com

Emigracija

„Į Ameriką grįžčiau pėsčiomis...“Taip sako iš Čikagos į Lietuvą su

vyru sugrįžusi jauna moteris.

Raimundo Šuikos ir GK archyvo nuotraukos

„Mano bičiuliams keista, kad aš džiaugiuosi, jog Amerikos politi kai iškilo labai daug iššūkių. Dėl jų ilgiau būnu darbe, mažiau namie. Vien-gungiškos naktys man nepati nka“, – pasakoja Amerikos lietuvis, politi kos konsultantas Robertas Kupstas.

Nenorėdamas būti vienišas JAV ir ilgėdamasis Tėvynės bei tikrų jausmų, jaunuolis planuoja savo atostogas pra-leisti Lietuvoje. „Žinau, meilė į širdį nepasibels pagal grafi ką, bet viliuosi ją rasti Lietuvoje“, – sako Robertas.

Robertas tiki, kad įsimylėti užten-ka tik vieno žvilgsnio, bet prisipažino

bijąs ką nors įskaudinti. „O jei ji ne-sutiks gyventi su manimi Ameriko-je?“ – svarsto dainininkas.

„Darius ir Girėnas Atlantą vieną kartą perskrido dėl Lietuvos. Dėl jos ir dėl meilės aš jį perskrisčiau nors ir dešimt kartų per metus. Kad tik būtų kas laukia“, – gyvendamas atostogų Tėvynėje laukimu sakė jaunasis Flo-ridos universiteto absolventas.

Roberto Kupsto atliekama daina „Dėl mūsų Lietuvos“ dalyvauja Lietu-vos radijo ir LATGAA organizuoja-mame „Dainos Lietuvai“ konkurse.

alietuvis.com inf.

Lietuviui prailgsta Amerikos naktys

Didžiosios Britanijos pasienio agentūra ėmėsi priemonių sudraus-minti netvarkingus benamius imig-rantus iš Rytų Europos, praneša Dailymail.co.uk. Anti sanitarinėmis sąlygomis dažniausiai kaimuose ar parkuose gyvenantys ir nedirbantys imigrantai įspėjami susirasti darbą arba palikti Didžiąją Britaniją.

Pirmiausia tokių veiksmų imtasi Peterborougo mieste, nes čia gyven-tojų kontingentas labai mišrus ir be-namių imigrantų problema jame ypač aštri. Neofi cialiais duomenimis, šia-

me mieste yra per 2 tūkst. atvykėlių iš Lietuvos. Agentūros pareigūnų teigi-mu, šios operacijos tikslas – sumažinti nedirbančių ir apsileidusių imigrantų skaičių iš Rytų Europos.

Pasienio ir imigracijos ministras Filas Vūlasas sakė: „Ekonominiai imigrantai, kurie nedirba, negali taip paprastai pasilikti Didžiojoje Brita-nijoje. Žmonės turi dirbti, mokytis ir rūpintis savimi, kitu atveju, mes tiki-mės, jie grįš namo.“

Peterborougo municipalitetas pra-nešė, kad miesto gamtos draustiny-je gyvenusiems kelioms dešimtims

imig rantų įteikti įspėjimai. Nepakei-tus gyvenimo būdo, jiems gresia de-portacija. Pareigūnai įspėjo imigran-tus, kad Europos Sąjungos įstatymai numato, jog atvykėliai, nedirbę sve-čioje šalyje pastaruosius tris mėnesius, gali būti išsiunčiami namo.

Didelė dalis gatvėse gyvenančių benamių yra atvykėliai iš šalių, kurios į ES įstojo po 2004 metų. Projekte numatyta, kad gyvenantiems gatvėje imigrantams suteikiama informacija, kaip jie gali susirasti darbo ir kur gali išsinuomoti būstą.

GK inf.

Anglai apsileidusius benamius siųs į tėvynę

balsas.lt nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 birželio 18–25 d., Nr. 176 Pasaulis

Dr. Manvydas VITKŪNAS

Antras pagal dydį Kirgizijos miestas Ošas yra ti kras tautų kati las – greta kirgizų čia gyvena gausi uzbekų ben-druomenė, sudaranti apie pusę mies-to gyventojų, taip pat tadžikai, rusai ir kitų tautybių žmonės. Niekada nelai-kytas idilišku Vidurio Azijos kampeliu, dabar Ošas tapo pragaru.

Sprogo nesantaikos voti s

Neramumai Oše prasidėjo beveik simboliškai – kaip tik tuo metu kai-myninės Uzbekijos sostinėje Taškente posėdžiavo Šanchajaus bendradarbia-vimo organizacijos, vienijančios Rusi-ją, Kiniją ir Vidurio Azijos valstybes, atstovai. Tai leido iškart kelti įvairias sąmokslo teorijas, iš įvykių Oše ieško-ti galimos naudos vienai ar kitai už-sienio šaliai. Tačiau bent jau kol kas atrodo, kad Kirgizijos pietuose pa-prasčiausiai sprogo įsisenėjusi politi-nių, socialinių, ekonominių ir tarpna-cionalinių problemų votis.

Situacija Oše pasikeitė prieš kelis mėnesius, kai nuo valdžios buvo nu-šalintas buvęs Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas. Ošas buvo laikomas jo rėmėjų tvirtove, tad kurį laiką niekas antrame pagal dydį Kirgi-zijos mieste neskubėjo sveikinti laiki-nosios Kirgizijos vyriausybės vadovės Rozos Otumbajevos. Centrinės vy-riausybės atstovai, milicija, vidaus ka-riuomenė ir kitos jėgos struktūros Oše nebuvo rimčiau kontroliuojamos nau-josios šalies valdžios. Daugiataučia-me mieste po truputį įsigalėjo chaosas, kuris virto kruvinomis riaušėmis.

Tautybių skirtumai

Norint suvokti, kas dedasi Oše, reikia trumpam pažvelgti į šio seno-vinio, beveik trijų tūkstančių metų istoriją turinčio miesto praeitį. Ilgus amžius Ošas, įsikūręs Ferganos slėnio pakraštyje ir Tian Šanio kalnų atšlai-tėse, buvo Didžiojo šilko kelio, įvai-rių karavanų kelių kryžkelė. J.Stalinui perbraižant buvusios Rusijos imperi-jos sienas, uzbekų ir kirgizų gyvena-mas Ošas atsidūrė Kirgizijos pusėje, tačiau vos per 4 kilometrus nuo Uzbe-kijos sienos. Ekonomikos nuosmukis labiausiai smogė kirgizams (užsidarė gamyk los), o daugelis uzbekų ir toliau sėk mingai vertėsi prekyba, buvo kavi-nių ir restoranų, smulkių dirbtuvių sa-vininkai. Susiklostė ydinga situa cija – viena tautinė grupė (kirgizai) sudarė valdantįjį miesto elitą ir skurdžiausią sluoksnį, kita grupė – uzbekai sudarė vidurinįjį sluoksnį.

Kodėl kilo riaušės?

Kaip ir kiekviename panašiame konfl ikte, nė viena pusė neprisiima kaltės ir kaltina savo oponentus. Už-sienio žurnalistai, dirbantys Oše, pa-teikia įvykio versijas, girdėtas ir iš kir-gizų, ir iš uzbekų.

„Uzbekai užpuolė Ošo universi-teto bendrabutį ir masiškai prievar-tavo kirgizes merginas“; „Kavinė-je uzbekai užmušė kelis kirgizus“; „Uzbekai neįsileido kirgizų prekei-vių į turgų“ – tai kirgizų versijos.

Uzbekai taip pat turi savą ir gana įtikinančią bei vietos milicijos nepa-neigtą versiją, kad konfl iktas prasi-dėjo Ošo geležinkelio stotyje, kur iš ešelono buvo iškraunami vieno uzbeko verslininko fi rmai atgaben-ti naudoti automobiliai. Į stotį at-važiavo grupė kirgizų tautybės re-ketininkų, tačiau verslininkas ir jo aplinkos žmonės buvo pasirengę to-kiam scenarijui, tad gerokai aptalžė reketininkus.

Kad ir kaip ten būtų, uzbekų ir kirgizų kvartaluose labai greitai pasklido gandas: „Mūsiškius muša“. Minios jaunuolių, ginkluotų pei-liais, lazdomis, akmenimis, buteliais su degiais skysčiais, išėjo į gatves ir surengė jau kelias dienas besitęsian-čią dramą. Sudeginta šimtai namų, kavinių, parduotuvių (daugiausia – priklausančių uzbekams), Uzbekų dramos teatras, suniokota tūkstan-čiai automobilių. Kirgizų tautybės riaušininkai siautėja po miestą, už-sirišę ant rankovių juodus raiščius. Uzbekai buriasi į savigynos būrius.

Paprašė Rusijos pagalbos

Kaimyninė Uzbekija kurį laiką buvo atidariusi sieną su Kirgizija ir priėmė mažiausiai 75 tūkstančius pabėgėlių. Savo piliečius lėktuvais iš Ošo evakavo Rusija, Kinija, Tur-kija.

Laikinoji Kirgizijos vyriausybės vadovė Roza Otumbajeva kreipėsi į Rusiją, prašydama įsikišti ir jėga suvaldyti situaciją Oše, tačiau Ru-sija neskuba ir kol kas tik sustipri-no savo karinių bazių Kirgizijoje apsaugą.

Skerdynės Oše Kirgizijos pietūs dega. Prieš du dešimtme-čius čia vykusios kir-gizų ir uzbekų sker-dynės, kurios tada nusinešė per 1 200 gyvybių ir buvo numalšintos sovietų kariuomenės, dabar įsiplieskė nauja jėga.

įsiplieskė iš naujo

Eltos nuotraukos

Artėjant Jungti nių Tautų (JT) aukščiausio lygio susiti kimui vys-tomosios pagalbos tema baimina-masi, kad gali nepavykti įgyven-dinti įsipareigojimų iki 2015 m. perpus sumažinti badą ir skurdą pasaulyje, taip pat užti krinti vi-suoti nį pradinį mokymą ir sveika-tos priežiūrą. Europarlamentarai ragina Europos Sąjungos (ES) ša-lių lyderius laikyti s bendros pozi-cijos šiuo klausimu, teigiama Eu-ropos Parlamento (EP) spaudos tarnybos pranešime.

Antradienį EP patvirti ntoje rezo-liucijoje (353 balsai už, 206 – prieš, 75 – susilaikė) europarlamentarai ragina ES valstybes iki 2015 m. įvyk-dyti pažadus 0,7 proc. savo bendrų-jų nacionalinių pajamų skirti vysto-majai pagalbai ir iki tų metų užšal-dyti besivystančių šalių skolų grąži-nimą neskaičiuojant palūkanų.

Parlamentas ragina ES ir jos ša-lis skirti bent penktadalį visos vys-tymosi pagalbos pagrindinėms sveikatos ir švieti mo reikmėms, padidinti savo įnašus į Pasaulinį kovos su AIDS, tuberkulioze ir ma-liarija fondą, taip pat teikti pirme-nybę gimdyvių sveikatai bei kovai su naujagimių mirti ngumu.

Europarlamentarai kviečia padi-dinti lyti nės ir reprodukcinės svei-katos ir su tuo susijusių teisių už-ti krinimo besivystančiose šalyse fi nansavimą, taip pat remti sava-norišką šeimos planavimą, saugius abortus, lyti niu keliu plintančių ligų gydymą ir reprodukcinės sveikatos reikmenų, įskaitant prezervatyvus ir kitas kontracepti nes priemones, ti ekimą.

Savo ruožtu Parlamentas ragi-na ES „neversti neturti ngų šalių at-verti pažeidžiamus rinkos sekto-rius, kai jų išsivystymo lygis užkerta joms kelią sąžiningomis sąlygomis konkuruoti pasauliniu mastu“.

Antradienį po balsavimo EP Tūkstantmečio plėtros kampani-jos koordinatorė Evelina Herfk ens įteikė EP pirmininkui Ježiui Buze-kui elektroninę peti ciją, raginančią ES užimti ryžti ngą poziciją artėjan-čiame susiti kime, taip pat padėti įveikti skurdą ir dosniau remti be-sivystančias šalis.

ES pozicija artėjančiame JT aukš-čiausio lygio susiti kime, kuris nu-matytas rugsėjį, bus suformuluota ketvirtadienį Briuselyje rengiama-me Europos Vadovų Tarybos posė-dyje. ES yra didžiausia vystomosios pagalbos teikėja pasaulyje.

Eltos inf.

Europarlamentarai ragina padidinti pagalbą besivystančioms šalims

Daumantas MUSNICKAS

Už sovietų valdžios vykdyto ma-sinio gyventojų genocido, Ukrainoje vadinamo holodomoru, neigimą Ki-jevo teismui apskųstas prezidentas.

Kijevo miesto Pečiorų rajono apy-linkės teismui prašymą iškelti bylą pateikė Ukrainos sostinės gyventojas Vladimiras Volosiukas. Savo ieškinyje jis nurodo, kad šių metų balandžio 27 d. kalbėdamas Europos Tarybos Par-lamentinėje Asamblėjoje Strasbūre V.Jaunukovičius teigė, esą „laikyti ho-lodomorą tik ukrainiečių tautos geno-cidu – netikslu ir neteisinga“.

Ieškovas įsitikinęs, kad tokiais pa-reiškimais šalies prezidentas pasity-čiojo iš milijonų genocido aukų.

„V.Janukovičius turi atsiprašyti vi-sos ukrainiečių tautos, juolab jis pa-žeidė įstatymą, kuriame sakoma, kad „viešas 1932–1933 metų holodomoro Ukrainoje kaip genocido akto neigi-mas yra laikomas pasityčiojimu iš ho-

lodomoro aukų, žemina ukrainiečių tautos orumą ir yra nusikalstamas“, – teigia V.Volosiukas.

Daugelį patriotiškai nusiteiku-sių ukrainiečių šokiravo preziden-to V.Janukovičiaus ir visos Ukrainos

delegacijos elgesys Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje balan-džio 28 d., kai buvo svarstomas dar Viktoro Juščenkos valdymo laiko-tarpiu pateiktas pasiūlymas holo-domorą tarptautiniu lygiu pripažin-ti ukrainiečių tautos genocido aktu. Per rezoliucijos svarstymą tam pasi-priešino ne tik Rusijos, bet ir pačios Ukrainos delegacija bei prezidentas V.Janukovičius asmeniškai.

1932 m. Sovietų Sąjungoje prie-vartinę kolektyvizaciją vykdžiusi sovietų valdžia įvedė nepakeliamas grūdų pristatymo prievoles valstie-čiams. Grūdų reikėjo eksportui – So-vietų Sąjunga tuo metu eksporta-vo milžiniškus jų kiekius, o už gautą valiutą pirko įrangą pramonės įmo-nėms, mat buvo vykdoma stalininė

industrializacijos programa. Jie buvo atiminėjami prievarta, pasitelkus ka-riuomenės dalinius. Grūdų nepalikta ne tik maistui, pašarui, bet ir sėklai, todėl pats bado apogėjus buvo pa-siektas kitąmet – 1933 m. Tam, kad badaujantys žmonės negalėtų ieško-tis duonos kitose srityse, Ukrainoje ir iš dalies Rusijos Pavolgyje bei Ku-banėje buvo įvesti kariuomenės dali-niai, blokavę ištisus rajonus. Būtent ši aplinkybė leidžia vadinti dirbtinai sukeltą badą genocido aktu. Dau-gelyje rytinės ir centrinės Ukrainos vietovių 1933 m. rugsėjo 1 dieną į mokyklą jau nebeatėjo du trečdaliai moksleivių. Badmečiu žmonės, nete-kę grūdų, pirmiausia suvalgė po rek-vizicijų likusius naminius gyvulius, o paskui – viską, kas buvo valgoma. Ukrainos nacionalinės mokslo aka-demijos duomenimis, per holodo-morą Ukrainoje mirė 3,941 milijo-no žmonių.

Ukrainos prezidentas apskųstas teismui

Kirgizijos pietuose paprasčiausiai sprogo įsisenėjusi politi nių, socialinių, ekonominių ir tarpnacionalinių problemų voti s.

Per holodomorą Ukrainoje mirė 3,941 milijono žmonių. Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 birželio 18–25 d., Nr. 17 7Prieblandos

Virginija MAČĖNAITĖ

Ekspertai nustatė, kad vienintelis gyvas įtariamasis Drąsiaus Kedžio dukrelės tvirkinimo byloje Andrius Ūsas prigėrė vandenyje, kurio kū-droje tebuvo iki kelių. Tokia skrodi-mo išvada negali pati kėti ne ti k jo ar-ti mieji, bet ir Seimo pirmininkė.

Prigėrė griovyje?

Antradienį paaiškėjo A.Ūso kūno skrodimo rezultatai. Nors jo kūnas buvo rastas telkinyje veidu į vande-nį, kuris vos siekė kelius, Medicinos kriminalistikos laboratorijos eksper-tai antradienį konstatavo, kad versli-ninkas mirė prigėręs vandens. Jokių išorinių smurto žymių ant jo kūno nebuvo rasta. „Tikėtina, kad jis įva-žiavo į vandens telkinį, nulipo nuo motociklo ir suklupo“, – spaudos kon-ferencijoje pareiškė Generalinės pro-kuratūros Ikiteisminio tyrimo kon-trolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas. Anot jo, ekspertai nenustatė, kad keturračiu motociklu važiavęs A.Ūsas būtų nuo jo nukri-tęs. „Tikėtina, kad jam buvo sveikatos problemų“, – sakė prokuroras. Žuvu-siojo advokatė ir jo artimieji ne kartą

minėjo, kad pastaruoju metu A.Ūsas nuolat skundėsi širdies skausmais.

Trečiadienio rytą viešai kalbėda-ma Seimo pirmininkė Irena Degu-tienė verslininko Andriaus Ūso ir kitas Kauno pedofi lijos bylos mirtis tiriantiems prokurorams į pagalbą pa-siūlė pasikviesti nepriklausomus teis-mo medicinos ekspertus. Anot jos, tik taip būtų galima išvengti nereikalin-gų spekuliacijų. „Kiek girdžiu visuo-menėje, viskas labai keista – D.Kedys paspringo, A.Ūsas prigėrė baloje ir mirė. Lyg detektyviniame kino fi lme. Kad būtų daugiau aiškumo, skaidru-mo, kad būtų atsakyta į klausimą, ar yra pedofi lijos tinklas Lietuvoje, pro-kuratūrai yra labai atsakingas uždavi-nys viską išsiaiškinti iki galo ir objek-tyviai“, – sakė parlamento vadovė.

Liko neatsakytų klausimų

Kaip pirmadienį surengtoje spau-dos konferencijoje sakė laikinasis ge-neralinis prokuroras Raimondas Pet-rauskas, pareigūnams pavyko atkurti sekmadienį Alytaus rajono Butrimo-nių seniūnijos Eigirdonių kaime žu-vusio A.Ūso paskutiniąsias gyveni-mo akimirkas. Teigiama, kad tądien vidurdienį jis atvažiavo pas draugus, o jau po valandos neįprastu maršru-

tu išvažiavo pasivažinėti su vos prieš savaitę Tauragėje įsigytu keturračiu. Apie 15.40 val. A.Ūso vairuojamą motociklą matė vienas kaimo gyven-tojas, o po 5 minučių, išgirdęs moto-ciklo variklio gausmą, jį aptiko kitas žmogus. Tačiau nė vienas liudytojų nematė avarijos momento. Sodybą, kurioje viešėjo A.Ūsas, ir įvykio vietą skyrė maždaug 3 km.

Visuomenę ir žiniasklaidą suglu-mino tai, kad A.Ūso keturratis mo-tociklas po avarijos nebuvo apvirtęs, o tik įvažiavęs į kūdrą. Be to, A.Ūso artimiesiems mįslinga pasirodė ir toji aplinkybė, kad kairioji žuvusiojo pirš-tinė buvo rasta net už 1,5 kilometro nuo vietos, kur tysojo lavonas. Gi-minaičiams buvo nesuvokiama, ko-dėl medicinos ekspertai nepastebėjo smurto žymių ant A.Ūso kūno, kai jie šias matė plika akimi: „Ant krūti-nės matėsi juoda juosta, lyg jį būtų su virve kas tempęs, o gal buvo koks tro-sas ištiestas, norint jį sustabdyti. Kairė ranka visa pajuodusi“, – kalbėjo žuvu-siojo anyta Bena Latakaitė.

Labiau ti ki sutapimais

Prieš kurį laiką valstybės apsaugos atsisakiusio A.Ūso lemtingąją dieną nesaugojo ir privatūs apsaugininkai,

kuriuos šis buvo pasisamdęs. Tačiau jo automobilyje, kuriuo jis atvyko į sodybą, buvo rasti du dujiniai ginklai savigynai. Ten pat rasta ir vaistų NO-SPA, kuriais gydomos šlapimo or-ganų sistemos, tulžies ir kitos ligos. Tiesa, šis vaistas gali būti skiriamas ir dėl įtampos kylančiam galvos skaus-mui malšinti.

R.Petrausko nuomone, A.Ūso mirtis, priešingai nei D.Kedžio, nie-kam negalėjo būti naudinga, nes visi norėjo, kad byla būtų išnagrinėta. Lai-kinasis generalinis prokuroras apgai-lestavo, kad Kedytės tvirkinimo bylos taip ir nepavyko išnagrinėti gyvam A.Ūsui esant, tačiau sakė netikin-tis, jog teisme šis būtų davęs nau-jų papildomų parodymų. Galiausiai R.Petrauskas mįslingą Kauno pedofi -lijos bylos įtariamojo žūtį buvo linkęs vadinti „dar niekada savo darbo prak-tikoje nepatirtu neeiliniu sutapimu“ ir paskatino žiniasklaidą „neprisikurti sąmokslo teorijų“.

Keti na reabilituoti sūnų

Įvykiai Alytuje gali apversti Kau-no pedofi lijos bylos, kurioje A.Ūsas buvo likęs vieninteliu įtariamuoju

dėl mažametės Drąsiaus Kedžio dukters tvirkinimo, eigą aukštyn kojomis. Baudžiamojo proceso ko-deksas numato, kad mirus kaltina-majam byloje atsiranda pagrindas jo atžvilgiu bylą nutraukti. Byla nenu-traukiama tik tuo atveju, jeigu rei-kia mirusįjį reabilituoti. Dėl bylos nutraukimo sprendžia ją nagrinė-jantis teismas.

„Bylos perspektyvos yra paprastos: jeigu A.Ūso artimieji norės, kad jis būtų reabilituotas, byla būtų išnagri-nėta iki galo, jie tokią teisę turi, byla bus nagrinėjama. Jeigu artimieji ne-sikreips, byla bus nutraukta“, – teigė laikinasis generalinis prokuroras Rai-mondas Petrauskas.

Žuvusio verslininko advoka-tė Loreta Kraujutaitienė pranešė, kad jo artimieji ketina reabilituoti sūnų, tačiau trečiadienį turėjęs įvykti mažametės tvirkinimo bylos nagri-nėjimas Panevėžio miesto apylin-kės teisme buvo atidėtas iki spalio. Panevėžio apylinkės prokuratū-ros vyriausiojo prokuroro Arvydo Grambos teigimu, bylos nagrinėji-mas atidėtas tol, kol bus išspręstas žuvusiojo A.Ūso teisių ir pareigų perėmimas.

A.Ūso žūtį gaubia mįslės

Nijolė MITKEVIČIENĖ

Kelmės rajono policijos komi-sariate pradėtas ikiteisminis tyri-mas dėl grupinio išžaginimo. Į pa-reigūnus kreipėsi 18-metė rajono gyventoja ir pareiškė, kad ją iš-gertuvių metu išprievartavo pen-ki vyrai.

Susipažino SMS žinutėmis

Nukentėjusioji policijai teigė, kad viskas prasidėjo nuo SMS žinučių. Mergina gavo iš nepažįstamo vyriškio trumpąją žinutę ir į ją atsakė. Taip jie-du pradėjo susirašinėti. Po kurio lai-ko 18-metė sulaukė pasiūlymo susi-pažinti artimiau. Ji sutiko ir vaikinas atvyko pas ją į namus, esančius pačia-me rajono pakraštyje, Pakražančio se-niūnijoje. Šiek tiek pabuvęs, naujasis merginos draugas pasiūlė pažintį pra-tęsti jo draugo namuose organizuo-jamame vakarėlyje Paprūdžių kaime. Mergina tam neprieštaravo, tad abu nuvyko į Paprūdžius.

45-erių vyriškio, kurį naujasis pa-žįstamas pavadino savo draugu, na-muose buvo girtaujama, kompanija buvo gausi. Girtaujant kažkuris iš vy-rukų įsigeidė meilės. Šią mintį palaikę ir kiti išgertuvių dalyviai, tad mergina

buvo išžaginta penkių vyrų, tarp jų – ir namo šeimininko.

Ilgai delsė

Lytinę prievartą patyrusi 18-metė į pareigūnus kreipėsi tik ketvirtą die-ną po įvykio. Sakė, jog ilgai nedrįsusi, daug dvejojusi. Ikiteisminį tyrimą dėl išžaginimo iš karto pradėję pareigū-nai atliko kratą paprūdiškio namuo-se, kur vyko išgertuvės. Ekspertizei buvo paimti galimi įkalčiai, taip pat ir merginos drabužiai, kuriais ji vilkė-jo lemtingąją naktį. Namo šeiminin-kas, vietos gyventojų labiau žinomas kaip Kieša, buvo uždarytas į areštinę. Po jo apklausos buvo išaiškinti ir kiti keturi galimi žagintojai. Jei šių įtaria-mųjų kaltė bus įrodyta, jiems gali būti atimta laisvė iki 10 metų.

Vieti niai abejoja

Žinia apie galbūt įvykdytą sunkų nusikaltimą žaibu apskriejo ne tik Pa-kražančio seniūniją, bet ir visą Kel-mės rajoną. Tačiau naujieną gyvento-jai įvertino nevienareikšmiškai. Vieni, nors ir neteisindami vyriškių, negai-lėjo karčių žodžių merginai, kuri su nepažįstamu vaikinu ryžosi praleis-ti naktį girtaujančioje kompanijoje.

Kiti kritikavo tėvus, be jokio rūpesčio išleidusius 18-metę naktį su nepa-žįstamuoju. Treti manė, kad mergina tokiu būdu tiesiog siekė materiali-nės naudos: girdi, pasismaginusi su kompanija, ji kurį laiką lūkuriavo, kol vyrukai jai užsimokės, o nesulaukusi pasiskundė, kad ją išžagino. Anot taip manančiųjų, čia ir yra atsakymas, ko-dėl į policiją kreiptasi ne iš karto. „Pa-tikėti, kad mergina, kuri naktį ryžtasi praleisti girtaujančioje nepažįstamųjų kompanijoje, nedrįstų pasiskųsti pa-reigūnams ir dėl to keturias dienas delstų, būtų pernelyg naivu“, – nesi-baimino aštrių išvadų sodiečiai.

Išžaginimas ar seksas už dyką?

Viskas labai keista – D.Kedys paspringo, A.Ūsas prigėrė baloje ir mirė. Lyg detektyviniame kino fi lme...

A.Ūso palaikai eksperti zei buvo atvežti į Teismo medicinos insti tutą Vilniuje.

Šiuo keturračiu mirti es dieną važiavusio kauniečio Andriaus Ūso kraujyje ekspertai apti ko per 3 promiles alkoholio. Alytaus VPK ir Eltos nuotraukos

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pasienio ir policijos pareigūnai sulaikė amfetaminą gabenusį latvį, kvaišalais prekiavusią merginą ir jų įsigijusius du vyrus.

Pasieniečiai, turėdami išankstinės informacijos, Visagine sulaikė 30-metį vietos gyventoją, turėjusį nar-kotinių medžiagų. Per sulaikymą vi-saginietis mėgino atsikratyti įkalčių: pastebėjęs pareigūnus, jis išmetė foli-jos vokelį su baltos spalvos milteliais. Pirminiais duomenimis, tai gali būti amfetaminas.

Antradienį Valstybės sienos ap-saugos tarnybos pareigūnai, gavę ži-nių, kad viename bute Visagine gali būti laikoma daugiau kvaišalų ir jais prekiaujama, du įtariamuosius užklu-po sandėrio metu. Dvidešimtmetės visaginietės namuose atlikus kratą operatyvininkai rado plastikinį in-delį, kuriame buvo maždaug 5 gra-

mai baltos spalvos miltelių. Manoma, kad tai taip pat gali būti anfetaminas. Aptiktas ir šaukštelis, skirtas narkoti-nėms medžiagoms dozuoti, bei dėžu-tė su folijos lapeliais. Merginos bute sulaikytas ir 22 metų vyras, kuris ką tik buvo įsigijęs kvaišalų ir draudžia-mas medžiagas slėpė piniginėje. Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Zarasuose pasieniečiams įkliuvo iš Latvijos į Lietuvą taksi automobiliu atvykęs 27 metų latvis. Vyriškis spor-tinio megztinio kišenėje turėjo pakelį žaliosios arbatos, tačiau paaiškėjo, kad jame yra supilta maždaug 50 gramų baltos spalvos miltelių. Nustatyta, kad tai yra metamfetaminas. Teismas la-tvį leido suimti trims mėnesiams, o Šiaulių apygardos prokuratūra toliau aiškinsis įvykio aplinkybes.

Eltos inf.

Įkliuvo su kvaišalais

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 birželio 18–25 d., Nr. 178 Sveikata

Alergija Lietuvoje viduti niškai serga kas dešimtas suaugęs žmo-gus ir kas trečias vaikas. Alergija – tai organizmo reakcija į vienas ar kitas medžiagas, išorės dirgiklius. Pasaulyje žinoma ne mažiau kaip 20 tūkstančių alergiją sukeliančių medžiagų.

Labiausiai paplitęs alergenas – naminių dulkių erkutės. Jos gali gy-venti visuose tekstilės gaminiuose: čiužiniuose, pagalvėse, antklodėse, kiliminėje dangoje. Tačiau nereikia išsigąsti – naminių dulkių erkutės, kaip ir dulkės, yra namų ūkio eko-loginės sistemos dalis. Net ir nuola-tinis valymas bei tvarkymas tik ne-žymiai sumažina naminių erkučių kiekį. Erkutės vengia šviesos, todėl jos dažniausiai kaupiasi pluošto vi-duje, ypatingai tose vietose, kuriose žmogus sėdi ar guli.

Jeigu tiksliai žinoma, nuo ko at-siranda alerginė reakcija, pakeitus tam tikrus įpročius ar aplinką, aler-gijos galima išvengti.

Žmonėms, turintiems proble-mų dėl alergijos naminių dulkių erkutėms, reikėtų vengti plunksni-nių antklodžių ir pagalvių, nes jose ypač gerai kaupiasi drėgmė ir susi-daro palankios sąlygos atsirasti pe-lėsiui ir erkutėms. Tokias antklodes ir pagalves reikėtų pakeisti sinte-tinio užpildo užklotais ir pagalvė-mis. Klaidinga manyti, kad sinteti-nės antklodės ar pagalvės – prastos kokybės gaminys. Naujos technolo-

gijos leidžia pagaminti nepriekaiš-tingos kokybės sintetinį pluoštą, ku-ris nesivelia ir gali būti skalbiamas skalbimo mašina. Be to, sintetinis pluoštas gali būti specialiai apdo-rotas, kad jame nesiveistų pelėsis ir bakterijos. Tad jei gaminio skalbimo temperatūra 60° C ir aukštesnė, ga-minys bus antialerginis.

Pirmenybę teikiantieji natūra-liam pluoštui, gali rinktis medvil-nines ar mišraus pluošto antklodes, tačiau, renkantis tokias antklodes, reikia atkreipti dėmesį, kokioje tem-peratūroje jas galima skalbti, norint išnaikinti erkutes.

Atšilus orams, geriausia naudo-ti medvilnines ar sintetinio užpildo antklodes, lengvai praleidžiančias orą, taip pat nesudarančias galimy-bių veistis erkutėms, nes šias ant-klodes galima skalbti aukštoje tem-peratūroje.

Renkantis užvalkalus, dėmesį rei-kėtų atkreipti ir į audinį. Ne veltui visais laikais pirmenybė buvo tei-kiama natūralaus pluošto, medvilni-niams užvalkalams, kurie itin tinka alergiškiems žmonėms ir kuriuos galima skalbti aukštoje temperatū-roje. Ypač vertinama lininė patalynė, kuri ne tik tolygiai išsklaido šilumą, yra pralaidi orui, bet ir nealergizuo-ja bei turi antibakterinių savybių. Karališki ir vieni prabangiausių už-valkalų – natūralaus šilko. Šiltuoju metų laiku šilko patalynė atvėsins, nekaups drėgmės ir alergenų.

GK inf.

Kaitri saulė lepina vis dažniau, todėl svarbu žinoti , ką daryti per-kaitus karštoje nevėdinamoje pa-talpoje ar išti kus saulės smūgiui ir kaip suteikti pirmąją pagalbą.

Sveikatos mokymo ir ligų preven-cijos centro Sveikatos mokyklos spe-cialistai karštą vasaros dieną pataria

vengti ilgai užsibūti nevėdinamose patalpose: šiltnamyje, sandėlyje ar kitoje uždaroje erdvėje.

Organizmui perkaitus, pirmiausia sutrinka kūno temperatūros regulia-cijos mechanizmas. Perkaitimo po-žymiai atsiranda staiga: pakyla kūno temperatūra, atsiranda galvos skaus-

mas, mieguistumas, silpnumas, su-trinka pusiausvyra, parausta veidas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas.

Saulės smūgis gali ištikti, kai ne-pridengtą galvą ar sprandą tiesiogiai veikia saulės spinduliai. Jiems dirgi-nant galvos smegenų dangalus, pa-kyla galvos smegenų temperatūra,

sutrinka smegenų funkcija, vystosi smegenų hiperemija, ima skaudėti galvą, spengia ausyse, pykina, vimdo, žmogus pasidaro apatiškas, suglem-ba ir vėliau gali netekti sąmonės. Jei išsivysto smegenų edema (paburki-mas), žmogus gali mirti.

Dažnai saulės smūgis ir perkaiti-mas žmogų ištinka tuo pačiu metu, todėl būtina taikyti kompleksines pirmosios pagalbos priemones.

Perkaitus ar ištikus saulės smū-giui, reikia skubiai išnešti žmogų iš tvankios aplinkos, paguldyti pavė-syje ar vėsioje vietoje, atsagstyti dra-bužius, paguldyti ant nugaros, kojas šiek tiek pakelti, kad pagerėtų galvos ir širdies kraujotaka. Būtina žmogų šaldyti, tam tinka šaltu vandeniu su-

drėkinta paklodė, rankšluostis. Ant kaktos reikia uždėti šaltą kompresą. Jei žmogus sąmoningas, duoti ger-ti vandens ir skubiai kreiptis į me-dikus.

Karštą dieną gausiai prakaituojant organizmas netenka daug skysčių ir ištirpusių druskų. Dėl to gali atsiras-ti raumenų dirglumas ir išsivystyti jų traukuliai. Kad nesutriktų elektrolitų, kalio, natrio, kalcio pusiausvyra, bū-tina vartoti daug skysčių.

Reikia gerti mineralinį arba pa-prastą vandenį, valgyti daugiau vai-sių, daržovių. Taip pat patartina rengtis šviesiais, nesintetiniais drabu-žiais, nepamiršti galvos apdangalo.

GK inf., Martyno Vidzbelio nuotrauka

Naminės erkutės ir alergija – kaip jų išvengti ?

Kad neišti ktų saulės smūgis

Aušra POCIENĖ

Lietuvoje jau ketverius metus vykdoma prostatos vėžio anksty-vosios pati kros programa, tačiau apie galimybę nemokamai pasiti k-rinti žino ir ja naudojasi vos trečdalis ti kslinei grupei priklausančių 50–70 metų vyrų. Ypač informacijos trūks-ta žmonėms provincijoje – į medi-kus dažniausiai jie kreipiasi, kai liga jau būna bevilti škai užleista. Atrodo, kad išgarsinta prostatos vėžio pati k-ros programa žmonių nepasiekia.

Gydymo sėkmę lemia ankstyva diagnosti ka

„Statistika rodo, jog šeimos gydy-tojai, ypač rajonuose, tinkamai ne-informuoja tikslinei šios programos grupei priklausančių vyrų apie gali-mybę nemokamai atlikti profi laktinį tyrimą, kuris šiaip kainuoja 30–50 Lt. Palyginti su didžiaisiais šalies mies-tais, situacija rajonuose kelia nerimą: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje I–II stadijos prostatos vėžys diagnozuoja-mas apie 70–80 proc. vyrų, o rajonuo-se – tik 5–20 proc.“, – sakė Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys.

Prostatos vėžio gydymas, anot Lie-tuvos urologų draugijos pirmininko pavaduotojo gydytojo Edmundo Šta-rolio, efektyvus tik nustačius ankstyvą susirgimo stadiją. Laiku diagnozavus ligą, galima išgelbėti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir sutaupyti valstybės pini-gų, nes užleisto vėžio gydymas bran-giai kainuoja.

„Gyventi galima ir sergant prosta-tos vėžiu. Svarbu, kad žmogus tą ži-notų ir būtų patikimose medikų ran-kose“, – teigė urologas.

Informacijos ieško nakti mis

Gydytojas pabrėžė, kad išskirtinė rizikos grupė yra 45 metų sulaukę ir vyresni vyrai, kurių šeimos istorijo-je yra sirgusiųjų prostatos vėžiu. Tu-rintiesiems nors vieną tokį artimą gi-minaitį tikimybė susirgti padidėja du kartus. Todėl šiems žmonėms anksty-vosios diagnostikos programoje turė-tų būti skiriamas ypatingas dėmesys – pirmiausia būtina juos išaiškinti.

Lietuvoje, ypač provincijoje, vis dar gajus mitas, kad vyrai neturi „ieškoti ligų“, rūpintis sveikata jiems atrodo nerimta, o prostatos vėžys laikomas netgi kažkuo gėdingu.

„Įsivaizduokite, maždaug 80 proc. mūsų interneto svetainės lankytojų joje naršo naktį – nuo 23 iki 3 val. Savo nerimą, įtarimus, pirmus ligos požymius vyrai slepia net nuo arti-

miausių žmonių“, – nuogąstavo Lie-tuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas G.Žižys.

Tyrimus atliekančios laboratorijos „Medicina practica“ gydytoja Gitana Skendelytė stebėjosi, jog dažnai vyrai net nežino, kad profi laktinis tyrimas atliekamas tiesiog paėmus iš pacien-to kraujo.

„Nors apie prostatos vėžį, jo požy-mius ir gydymą visuomenėje kalbama daug, akivaizdu, kad tikslios infor-macijos apie būtinybę bei galimybes profi laktiškai ir nemokamai išsitirti trūksta“, – sakė medikė.

Uždelsti metai gali būti lemti ngi

Nuo 2006 m. šalyje pradėjus įgy-vendinti valstybinę ankstyvosios pro-statos vėžio diagnostikos programą, sergančiųjų ankstyvos stadijos vėžiu nustatoma net iki 60 proc. daugiau. Iki praėjusių metų liepos 1 dienos profi laktiniai patikrinimai dėl pro-statos vėžio buvo atliekami kasmet, tačiau, atsižvelgus į Europos šalių patirtį, nuspręsta patikrą rengti kas dvejus metus. Toks sprendimas ver-

tinamas nevienareikšmiškai. Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijai, atstovaujančiai 17,5 tūkst. sergančių-jų, kelia nerimą, kad praleisti be pa-tikros metai gali būti lemtingi. Mat 63 proc. pacientų, kurie į gydytojus kreipėsi tik rimtai sunegalavę, buvo nustatytas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys. Jo visiškai išgydyti nebeįma-noma, nes jis išplinta kauluose, plau-čiuose, kepenyse.

„Manau, kad iš principo neteisin-ga visus vertinti vienodai ir taikyti tą patį patikros intervalą. Pacientus būti-na skirstyti pagal jų būklę – vieniems reikia dažniau tikrintis, kitiems gali užtekti ir retesnių patikrinimų. Bet tą turėtų spręsti specialistai“, – įsiti-kinęs E.Štarolis.

Pasaulinė sveikatos organizacija pataria, kad prostatos specifi nio an-tigeno tyrimą kiekvienas 45-erių su-laukęs vyras atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 metų – du kartus per metus. Prostatos vėžys kasmet nusta-tomas per 3 tūkst. Lietuvos vyrų. Ši vėžio forma sudaro 25 proc. visų ša-lies vyrams diagnozuojamų susirgimų vėžiu, be to, juo suserga vis jaunesni vyrai. Kasmet nuo prostatos vėžio ša-lyje miršta apie 500–600 vyrų.

„Pacientus būti na skirstyti pagal jų būk-lę – vieniems reikia dažniau ti k rinti s, ki-ti ems gali užtekti ir retesnių pati krini-mų“, – įsiti kinęs urologas E.Štarolis.

2008 m. ankstyvosios prostatos vėžio pati kros programai fi nansuo-ti buvo skirta 8,3 mln. Lt, panaudo-ta 7,4 mln. Lt. 2009 m. iš programai skirtų 7,6 mln. Lt buvo panaudota ti k 6 mln. Lt. Šiemet skirta 8,6 mln. Lt.

Prostata – liauka, esanti tarp vyro šlapimo pūslės ir varpos. Nuo prosta-tos priklauso vyro darbingumas ir ly-ti nė potencija.

Pagrindinis profi lakti nis tyrimas – prostatos specifi nio anti geno (PSA) koncentracijos kraujyje nustatymas. Prostatos specifi nį anti geną gamina prostata ir, jei ji pažeista vėžio, anti -geno į kraują patenka daugiau.

Prostatos vėžys nesitraukia

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 birželio 18–25 d., Nr. 17 9

Aušra POCIENĖ

Lietuvoje brandinami pirmi ekolo-giškos, arba žaliosios, architektūros projektai, tačiau nedaugelis žino, kas iš ti esų yra ta žalioji architektūra ir sta-tyba. Tikrai tai rąsti nis namas šiaudi-niu ar žolėmis apaugusiu stogu.

Atsakingas požiūris į aplinką

„Tai – iškreiptas supratimas, bet esu pastebėjęs, kad būtent taip ties-mukiškai dažnas ir supranta ekologiją. Rąstiniai namai statomi iš natūralių medžiagų – medinių rąstų, tačiau, jei jie kertami Sibire ir gabenami tūks-tančius kilometrų išmetamosiomis dujomis teršiant aplinką, tokio namo žaliu nevadinčiau. Žalioji architektū-ra – tai visų pirma ideologija. Ji pra-sideda fi losofi ja ir baigiasi technolo-gijomis“, – sakė vilnietis architektas Artūras Imbrasas, vienas iš nedauge-lio Lietuvoje aktyviai populiarinantis žaliąją architektūrą.

Žalioji fi losofi ja labai paprasta. Tai tiesiog atsakingas požiūris į aplinką. Žmogus privalo galvoti, kiek naudo-damas vieną ar kitą produktą, me-džiagą ar technologiją, darydamas tam tikrą veiksmą, yra sąžiningas aplinkos atžvilgiu, mažiausiai kenkia jai ir sau.

Pavyzdžiui, renkantis žemės sklypą svarbu įvertinti, ar toli jis nuo darbo vietos, darželio, mokyklos. Kas iš to, kad gyvenama ar dirbama ekologiškų technologijų prikimštame pastate, jei iki jo važinėjant teršiama gamta.

„Pastatas ekologiškas turi būti vi-sais požiūriais. Ar kas susimąsto, kiek statybų metu pažeidžiamas natūralus reljefas ir aplinka? Juk visos tos an-gliškos pievelės prie namų – dirbtinės, jas kuriant sunaikinami natūralūs au-galai, vabzdžiai. O reikėtų siekti kuo labiau išsaugoti natūralią augmeniją,

reljefą – viską, kas būdinga tai vietai. Žmogus gali pasistatyti namą iš na-tūralių medžiagų, įrengti alternatyvią energiją naudojančias technologijas, tačiau, jei su aplinka elgiasi neatsa-kingai, jis tikrai ne žaliasis“, – aiškino A.Imbrasas.

Žmogaus pėdos matas

Pasak architekto, ekologijoje nau-dojamas vadinamasis žmogaus pė-dos matas, apibrėžiantis teritori-ją, reikalingą žmogui išgyventi. Kol kas aplink save žmonės ištrypia la-bai daug net nesusimąstydami, kokią žalą daro gamtai ir sau, savo vaikams ir anūkams, netaupydami energijos ir vandens, kitų natūralių gamtos iš-teklių, vergaudami nežabotiems savo poreikiams.

Net ir tokia natūrali medžiaga kaip egzotiškas medis lauko terasai, atga-bentas iš kertamų Amazonės džiun-glių, ar natūralus akmuo iš Kinijos vonios apdailai negali būti laikomi ekologiškais, nes plukdant šias me-džiagas tūkstančius kilometrų buvo teršiama aplinka. Todėl kartais plas-tikas, pagamintas iš perdirbtų atliekų, gali būti kur kas natūralesnis nei na-tūraliausios medžiagos.

Lietuvoje tokia fi losofi ja paremta architektūra ir statyba kol kas sun-kiai skinasi kelią. Žinoma, ji kainuo-ja daugiau, tačiau, pasak architekto, tikrai ne tris ar pusantro karto, kaip dažnai atrodo.

„Alternatyvią energiją naudojan-čios technologijos brangesnės, fi nan-sine prasme vargu ar apsimoka, tačiau jos atsiperka kitaip – juk tai investicija į gyvenimo kokybę, dvasinį komfor-tą, kurį suteikia žinojimas, kad gyve-ni saugodamas aplinką, nežalodamas jos“, – mano architektas.

Reikia valstybinio požiūrio

Tačiau didžiausią postūmį eko-logiškos architektūros plėtrai turėtų duoti valstybė, skatindama žmones ir remdama jų iniciatyvas gyventi eko-logiškai.

„Kodėl valstybė neskatina žmo-nių naudoti lietuviškų statybinių medžiagų, kad jie nepirktų Lenkijo-je pagamintų pigesnių? Jei žmonėms už tai būtų mokamos kompensaci-jos, kaip, pavyzdžiui, buvo remiamas kompiuterių įsigijimas, žmonės tik-rai rinktųsi vietinę prekę“, – įsitikinęs A.Imbrasas.

Jo manymu, dabar tinkamas laikas rengti dirvą žaliajai architektūrai, nes statybų bumo metu niekas apie tai

ir girdėti nenorėjo. Būtina pirmiau-sia parengti normatyvinius statybos dokumentus, juose įteisinti žaliosios architektūros kategoriją bei normas ir iš statytojų pradėti reikalauti jų lai-kytis.

Galbūt iš pradžių pakaktų visai paprastų dalykų: statybos aikštelėje rūšiuoti statybines atliekas, naudo-ti lietaus vandenį. Taip pamažu būtų ugdomas visuomenės supratimas ir poreikis statyti ir gyventi ekologiš-kai.

Suprojektavo pirmą ekologišką namą

Architektas Vilniuje jau supro-jektavo savo pirmą ekologišką namą. Šio namo Nemenčinės plento pušy-nuose statyba prasidės nuo sklypo atkūrimo. Mat anksčiau čia stovė-jusio namo šeimininkai gražų šlaitą buvo išbetonavę akmeninėmis te-rasomis, įrengę įvairiausių dirbtinių alpinariumų.

A.Imbrasas ketina atkurti natūralų sklypo reljefą, augmeniją ir, svarbiau-sia, naują gana didelio ploto namą (apie 800 kv. m) šlaite „įsodinti“ kuo natūraliau – savo forma jis primena ant žolės nukritusią medžio šaką.

Kol kas svarstoma, kokią apdailą pasirinkti jo fasadui: galbūt medieną, o gal varį, kuris yra ilgaamžiškesnis ir dėl to net ekologiškesnis už medį.

Name suprojektuoti ir saulės ko-lektoriai, ekologiškas geoterminis šil-dymas, šviesą ir energiją taupančios technologijos, daugkartinio vandens panaudojimo įranga.

Galbūt ne visos šios nepigiai kai-nuojančios technologijos bus įrengtos iš karto, tačiau iš anksto pasirūpinus visais reikalingais inžineriniais įvadais, tą galima būtų padaryti ateityje, kai tik atsiras fi nansinės galimybės.

• statant ekologiškai galima su-taupyti iki 14–45 proc. energijos;

• žaliojo pastato išlaikymas kai-nuoja 13 proc. mažiau;

• sukuriama sveika aplinka dar-bui ir gyvenimui, žmonės mažiau serga;

• ekologiškas nekilnojamasis turtas turi didesnę vertę, geres-nį įvaizdį;

• pasaulinė prakti ka rodo, kad ekologiški pastatai parduodami maždaug 8 proc. brangiau nei įprasti .

Tai įdomu

(Užs. 2)

• pasirenkant sklypą, svarbu įver-ti nti , ar vieta yra mieste, gamtoje, ne-užstatytoje ar apleistoje teritorijoje; ar ji lengvai pasiekiama ekologiškomis transporto priemonėmis;

• visos reikalingos paslaugos turi būti pasiekiamos pėsčiomis arba mi-nimaliai naudojant transportą;

• statant būstą, kuriant darbo vietą svarbu nepažeisti natūralios gamtos, faunos ir fl oros;

• renkanti s statybines ir apdailos medžiagas pirmenybė teikiama vieti -nės gamybos produktams, kad būtų išvengta gabenimo taršos;

• svarbu įverti nti medžiagų perdir-bimo galimybes, reikėtų rinkti s ilga-amžiškas ir pakartoti niam naudojimui ti nkamas medžiagas;

• būti na atsakingai įverti nti porei-kius, kad nepanaudotų medžiagų liktų kuo mažiau;

• jau statybos metu turi būti tau-pomas vanduo, naudojamas pakarto-ti nai, renkamas lietaus vanduo ir pa-naudojamas ten, kur nereikia geria-mojo vandens;

• buityje taip pat svarbu naudoti vandenį tausojančius prietaisus, pa-kartoti nai naudoti praustuvų, dušų, skalbimo mašinų, indaplovių vande-nį, kaupti lietaus vandenį ir jį naudoti buiti es reikmėms, vejai ir augalijai lais-tyti rinkti s pažangias ir taupias tech-nologijas;

• kiemo dangoms rekomenduoja-ma rinkti s vandeniui pralaidžias me-džiagas, kad galėtų atsikurti grunti niai vandenys;

• turi būti naudojama atsinaujinan-čių energijos šalti nių – saulės, vėjo ir vandens – energija;

• apšvieti mui reikėtų išnaudoti na-tūralią šviesą;

• pastatą vėsinti natūraliomis prie-monėmis – tam svarbu teisingai orien-tuoti stati nį pasaulio šalių atžvilgiu, vė-sinimui ir šildymui panaudoti natūra-lius bei dirbti nius vandens telkinius;

• pastato lauko ir vidaus ati tvaroms turi būti naudojamos šiuolaikiškos izo-liacinės medžiagos;

• pastatui šildyti ir vėdinti naudo-jama geoterminė energija, o stogams ir sienoms – šiuolaikinės apželdinimo technologijos.

Žaliasis namas:

Mūsų namai

Architektas A.Imbrasas.

nuo idėjos iki technologijų

Žinokite, kad:

Gimtasis kraštas 2010 birželio 18–25 d., Nr. 1710

Trečia pasaulio futbolo čempio-nato Pietų Afrikos Respubliko-je diena padovanojo sirgaliams įspūdingas D grupės rungtynes, per kurias Vokietijos rinktinė re-zultatu 4:0 įveikė Australijos rinkti-nę. Pagrindiniais Vokietijos koman-dos pergalės kalviais tapo etniniai lenkai Lukas Podolskis ir Mirosla-vas Klozė.

Pergales skynė lenkų duetas

Rungtynėse su australais tarp vo-kiečių futbolininkų ypač išsiskyrė du lenkų kilmės žaidėjai: pirmą įvartį įmušęs Lukas Podolskis ir rezultatą padvigubinęs Miroslavas Klozė. Šie poroje žaidžiantys puolėjai pirmą kar-tą sublizgėjo 2006-ųjų pasaulio čem-pionate, kuriame vokiečiai iškopė į pusfi nalį, bet jame nesugebėjo įveikti būsimųjų čempionų italų.

Tame čempionate L.Podolskis ir M.Klozė kartu įmušė aštuonis įvar-čius, iš jų penkis pelnęs M.Klozė tapo geriausiu pirmenybių puolėju, o L.Podolskis pelnė geriausio turny-ro jaunojo žaidėjo titulą. Po Vokie-tijoje vykusio pasaulio čempionato L.Podolskis perėjo žaisti į Miunche-no „Bayern“ ekipą, po metų čia pasi-rodė ir M.Klozė. Tačiau Miunchene nė vienas futbolininkų taip ir neatsi-skleidė iki galo.

Rinkti nėje sekasi geriau

Paskui sekė Europos 2008 metų futbolo čempionatas. Austrijoje ir Šveicarijoje vykusiose pirmenybėse L.Podolskis įmušė tris įvarčius ir pa-teko į simbolinę čempionato rinkti-nę. M.Klozė pasižymėjo du kartus, beje, vieną įvartį futbolininkas pelnė svarbiausiose rungtynėse su Turkijos rinktine čempionato pusfi nalyje. Vo-kiečiai iškopė į Europos čempionato fi nalą, tačiau paskutinėse rungtynėse nusileido Ispanijos rinktinei.

M.Klozė – Vokietijos rinktinės ve-teranas, jis komandoje žaidė dar 2002 metų pasaulio čempionate Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kur Rudžio Fiole-rio auklėtiniai fi nale nusileido Brazi-lijos rinktinei.

PAR L.Podolskio ir M.Klozės pora vėl džiugino žiūrovus. Rungty-nių su su australais metu puolėjai pui-kiai jautė vienas kitą. L.Podolskis iki

81 minutės lakstė nuo vėliavėlės iki vėliavėlės, kurdamas pavojingas pro-gas priekyje ir dirbdamas juodą darbą savo pusėje.

„Sužaidėme puikiai. Svarbu, kad pradėjome čempionatą pergale. Ge-rai jautėme vienas kitą. Visi pamatė, kad mylime futbolą ir mums patin-ka jį žaisti. Žinojau, kad galiu įmuš-ti. Žaisdamas jaučiausi puikiai“, – po rungtynių pareiškė M.Klozė.

Beje, praėjusį Bundeslygos se-zoną savo klubuose L.Podolskiui ir M.Klozei nesisekė. Lukas per 27 rungtynes įmušė vos du įvarčius, Miroslavas per 25 rungtynes, iš ku-rių žaidė 11, pelnė tris įvarčius. Nors jo klubas – Miuncheno „Bayern“ lai-mėjo nacionalinį čempionatą ir Vo-kietijos futbolo federacijos taurę bei atėjo iki Čempionų lygos fi nalo, pa-čiam M.Klozei sezonas susiklostė ne-sėkmingai.

Kai kurie žurnalistai L.Podolskį vadina „tik rinktinės žaidėju“, mat klubuose jam ne visada sekasi, tačiau už nacionalinę rinktinę jis žaidžia taip, tarsi kaskart persikūnytų į visiškai kitą futbolininką.

Taip pat ir M.Klozė. Kad ir kaip jam sektųsi klubuose, pasaulio čempio-natuose futbolininkas visada blizga. Per rungtynes su australais M.Klozė įmušė savo 11-ąjį pasaulio čempionatų įvartį. Kad pavytų brazilą Ronaldo, jam reikia dar 4 taiklių smūgių. O progų pranokti brazilą jis tikrai nepristigs.

Prieš akis sušvito auksas

Vyriausiasis Vokietijos rinktinės treneris Joachimas Liovas po pergalės prieš australus pripažino, kad jo au-klėtiniams dar reikia padirbėti.

Specialistas pažymėjo, kad yra vi-siškai patenkintas pirmo susitikimo rezultatu, tačiau perspėjo, kad dar anksti daryti galutines išvadas. „Žino-ma, laimėti šias rungtynes buvo labai svarbu, todėl dabar dar labiau pasitiki-

me savo jėgomis, – apie sėkmės svarbą priminė jis. – Kad išeitume į aštunt-fi nalį, mums užtenka vienos perga-lės. Beje, šias rungtynes sužaidėme praktiškai be klaidų, tačiau neverta pamiršti, kad tai tik pradžia.“

Kitas rungtynes pasaulio čempio-nate Vokietijos rinktinė žais birželio 18 dieną. Jos varžovas bus Serbijos rinktinė.

„Keturi įmušti įvarčiai ir daug ne-realizuotų progų rodo, kaip įtemp-tai dirbome šalindami klaidas atakų metu, – tęsė 50-metis strategas, – ta-čiau ne mažesnį dėmesį skyrėme žai-dimui be kamuolio, laisvų zonų iš-naudojimui.“

„Bet kuriuo atveju dar turime re-zervų panaudoti įvairius komponen-tus: kai kuriuose epizoduose žaidėme pernelyg gynybiniu stiliumi. Taigi dar turime kur padirbėti“, – padarė išvadą Joachimas Liovas.

Vokietijos rinktinė pastaraisiais metais nuolat kopia į vis didesnes aukštumas. 2006-aisiais pelnė bron-zą, 2008-aisiais – sidabrą, o dabar atė-jo laikas nuskinti aukščiausios prabos vaisius. Užtikrintai įveikę australus vokiečiai pareiškė rimtas pretenzijas laimėti pasaulio taurę.

Sportas

Lukas Podolskis pirmas pralaužė australų gynybą.

Lukas Podolskis Gimė 1985 m. birželio 4 d. Glivi-ce (Lenkija). Futbolininkas žaidė „Kelno“ (2003–2006 m.), „Bayern (2006–2009 m.) klubuose, paskui vėl grįžo į „Kelną“. 2008 m. jis lai-mėjo Vokieti jos taurę ir tapo šalies čempionu. Nacionalinėje koman-doje žaidžia nuo 2004 m. birželio 6 d. Su rinkti ne žaidė 2006 m. pa-saulio čempionate, kur per 4 rung-tynes įmušė 3 įvarčius, 2 iš jų – aš-tuntf inalyje į Švedijos vartus. Žai-dėjas išrinktas geriausiu jaunuoju čempionato žaidėju. 2008 m. Eu-ropos čempionato atrankos varžy-bose rungtynėse prieš San Marino rinkti nę pelnė 4 įvarčius. Su Vokie-ti jos rinkti ne L.Podolskis žaidė 73 rungtynes ir įmušė 38 įvarčius.

j ą

Miroslavas Klozė Gimė 1978 m. birželio 9 d. Opolėje (Lenkija). Nuo 2007 m. žaidžia „Ba-yern“ klube. 2008 ir 2010 m. tapo šalies čempionu. Vokieti jos rinkti -nėje pradėjo žaisti 2001 m. ir pir-mose rungtynėse įmušė savo pir-mą įvartį . 2002 m. pasaulio futbolo čempio nate žaidėjas įmušė 5 įvar-čius ir buvo vienas rezultatyviau-sių turnyro žaidėjų. 2006 m. pa-saulio futbolo čempionato ati da-rymo rungtynėse, švęsdamas savo 28-ąjį gimtadienį, įmušė 2 įvarčius ir buvo išrinktas geriausiu rungty-nių žaidėju, taip pat įmušė 2 įvar-čius trečiose grupės rungtynėse, o aštuntf inalyje dar kartą išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju. Iš viso įmušęs 5 įvarčius M.Klozė tapo re-zultatyviausiu čempionato žaidėju, už tai apdovanotas „Auksinio Bate-lio“ prizu. Iš viso su Vokieti jos rink-ti ne M.Klozė žaidė 97 rungtynes ir įmušė 49 įvarčius. Miroslavas Klozė padvigubino vokiečių pranašumą. EPA-Eltos nuotraukos

Lenkai – Vokieti jos futbolo rinkti nės lyderiai

Vokieti joje atliktas tyrimas parodė, kad per pasaulio fut-bolo čempionatą 2006-aisiais, kai žaisdavo vokiečių rinkti nė, greitosios pagalbos medikai iš-kvieti mų dėl ūmaus infarkto įta-rimų sulaukdavo beveik tris kar-tus daugiau nei paprastai, rašo „Global Press“.

Galimo širdies infarkto po-žymiai vyrams dažniausiai yra skausmai krūti nės srityje, skaus-mas įkvepiant, pykinimas ar vėmi-mas. Žmogų išpila šaltas prakaitas. Širdies problemų turinti ems paci-entams rekomenduojama regu-liariai naudoti medikamentus, ne-pamiršti jų ir per pasaulio futbolo čempio natą.

Kai žmogus susijaudina, jo or-ganizmas išskiria didelį kiekį streso hormonų. Tai gali sukelti širdies rit-mo sutrikimus ar širdies infarktą.

Širdies infarkto rizika ypač padi-dėja per fi nalines rungtynes arba mušant vienuolikos metrų baudi-nius, nes tada įtampa pasiekia kul-minaciją.

Padidėjus susijaudinimui, šir-dies problemų turintiems žmo-nėms patariama lėtai kvėpuoti ir taip sumažinti pulso dažnį bei tau-soti širdį. Jei tai nepadeda, reikė-tų laikinai išjungti televizorių ir jį įjungti pasibaigus rungtynėms.

Futbolo sukeltų aistrų aukų jau yra ir dabar vykstančiame pasau-lio čempionate Pietų Afrikos Res-publikoje. Pranešama, kad už kelių metrų nuo „Moses Mabidha“ sta-diono Durbane nuo širdies infark-to mirė PAR futbolo aistruolis. Su draugais stebėti rungtynių ėjęs 75 metų vyras ti esiog susmuko. Atsku-bėję medikai jam jau niekuo nega-lėjo padėti . Vyras keti no žiūrėti Vo-kieti jos ir Australijos dvikovą.

Vuvuzelų neuždraudė

Pasaulio futbolo čempionato organizacinis komitetas atmetė ga-limybę uždrausti vuvuzelas (afrikie-ti škas sirgalių dūdas). „Mes visada sakėme, kad vuvuzelos charakte-rizuoja pasaulio čempionatą. Mes nieko nekeisime. Vuvuzelos nebus uždraustos“, – sakė komiteto atsto-vas Richas Mkhondas. Čempiona-to organizacinio komiteto vadovas Denis Džordanas prieš tai interviu BBC teigė, kad 120 decibelų dūdos gali būti uždraustos.

GK inf.

Futbolas gali pakenkti sveikatai

EPA-Eltos nuotrauka

D grupė, 1-as turasVOKIETIJA–AUSTRALIJA 4:0 (2:0)Įvarčiai: Lukas Podolskis (8 min.), Miroslavas Klozė (26), Tomas Miuleris (68), Kakau (70). Pašalintas: Timas Kahilas (Australija, 56 min.).

2010 m. pasaulio čempionatas, PAR

Gimtasis kraštas2010 birželio 18–25 d., Nr. 17 11Sportas

Pietų Afrikos Respublikoje vyks-tančio pasaulio futbolo čempionato organizatoriai saugumui skyrė ypa-ti ngą dėmesį, tačiau į renginį atvykę žurnalistai ir sirgaliai (ti kimasi, kad iš viso čia apsilankys 350 tūkst. žmo-nių) nesijaučia iti n saugūs. Atvykė-lius stebina keisti vietos papročiai ir čempionato organizavimo nesklan-dumai.

Apiplėšė žurnalistus

Jungtinės Karalystės naujienų agentūra BBC pranešė, kad ginkluo-ti plėšikai užpuolė ir apiplėšė į PAR nušviesti pasaulio futbolo čempionato atvykusius tris užsienio žurnalistus.

Jie pareigūnams pasakojo matę du ginkluotus plėšikus, kurie įsibrovė į žurnalistų apartamentus Johanesbur-ge ankstų rytą.

„Nusikaltėlis į vieną iš trijų žur-nalistų nukreipė ginklą ir liepė gul-tis ant žemės. Žurnalistas pakluso, ir vagys pavogė žurnalistų pasus, dra-bužius, nešiojamuosius kompiuterius bei fotoaparatus“, – pasakojo polici-jos atstovas.

Du apvogti žurnalistai pasaulio futbolo čempionato stebėti ir apie jį rašyti atvyko iš Portugalijos, o trečia-sis – iš Ispanijos.

Neišleido iš viešbučio

Nesaugūs jaučiasi ir viešbučiuo-se apsistoję atvykėliai. Savaitę Joha-

nesburge viešėjęs Lietuvos futbo-lo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius pasakojo, kad jam vieš-bučio administracija primygtinai patarė vengti kelionės į miestą, o rungtynių rengėjai bandė nuslėp-ti faktus apie saugumo problemas.„Kai nusprendžiau pasivaikščioti po

Johanesburgą, viešbučio registracijos darbuotojas perklausė: „Tikrai nori-te eiti į miestą? Tada prašome išsi-registruoti iš kambario ir susimokėti už paslaugas, nes nežinia, ar grįšite sveikas“, – su šypsena ketinimą lais-vai pasivaikščioti mieste prisiminė L.Varanavičius.

Lietuviui saugumo trūkumas pa-darė slogiausią įspūdį: „Gyvenau kaip rezervacijoje. Niekur negali išeiti, nes nesaugu.“

Dingo savanoriai

Stebina ir afrikiečių darbo kultūra. Tai, ką organizatoriams iškrėtė čem-pionate turėję dirbti savanoriai, sun-kiai įsivaizduojama bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.

Šimtai savanorių, kurie buvo spe-cialiai rengiami, jiems sumokėti dien-pinigiai bei išdalyti specialūs drabu-žiai su čempionato simbolika, dingo kaip į vandenį. Jų funkcijas staigiai turėjo perimti policininkai.

Dingo ir 120 svarbiems svečiams vežioti skirtų automobilių. Gavę nau-jų mašinų raktelius savanoriai papras-čiausiai prapuolė.

Afrikos žiema

Čempionato organizavimo ne-sklandumai iš dalies susiję su tuo, kad pasaulio futbolo čempionatas apskri-tai pirmą kartą rengiamas Afrikos že-myne.

Šiuo metu čia tvyro žiema. Me-teorologai praneša, kad Pietų Afri-kos Respublikos link slenkantis šal-tasis atmosferos frontas gali sukelti net vėt ras, o naktimis oro temperatūra gali nukristi žemiau nulio.

Vietos sinoptikai prognozuoja, kad gali iškristi ir sniego. Futbolo aistruo-

liams patariama ieškoti šiltesnių dra-bužių. Tuo galėjo įsitikinti beveik 70 tūkst. sirgalių, atėjusių stebėti Itali-jos ir Paragvajaus rinktinių dvikovos Keiptauno stadione „Green Point“.

Per rungtynes ne tik lijo, bet ir kri-to krušos gabaliukai, temperatūra sie-kė vos 8 laipsnius šilumos. Po per-traukos stadiono tribūnos ištuštėjo, mat dalis sirgalių, neištvėrę darganos, išėjo pasišildyti.

O Pretorijoje, kur trečiadienį susi-tiko čempionato šeimininkai ir Urug-vajaus futbolininkai, temperatūra sie-kė net 3 laipsnius šalčio.

Pietvakariniame šalies regione, kur yra ir Johanesburgas, žadamas sniegas. Vis dėto snaigės patį Joha-nesburgo miestą turėtų aplenkti. Čia kol kas užfi ksuotos liūtys ir šlapdri-ba. O PAR vakaruose esančiame Karo mieste sekmadienį jau iškrito 20–30 cm sniego.

Pietų Afrikos kuriozai stebina atvykėlius

Per Italijos ir Portugalijos rinkti nių susiti kimą drėbė šlapdriba, tad sirgaliai var-žybas stebėjo apsirengę žieminiais drabužiais. EPA-Eltos nuotraukos

Neapskaičiavo trajektorijos

Alžyro rinktinės vartininkas bai-giantis C grupės dvikovai su varžy-bų debiutante Slovėnija padovanojo varžovams pergalę, nors šie per visas 90 minučių vos tris kartus pataikė į vartų virpstą.

Dvikovos stilius nežadėjo jokių pokyčių, atrodė, kad rungtynės logiš-kai baigsis lygiosiomis 0:0. Ir staiga 79-a rungtynių minutė tapo stebu-klinga slovėnams. Alžyriečių vartinin-kas Favzis Šaušis nesugebėjo numa-tyti Roberto Koreno iš toli pasiųsto kamuolio skriejimo trajektorijos ir praleido neįtikėtiną įvartį.

Dykumų sūnumis vadinamos Alžyro rinktinės treneris Rabahas Saadanas iš dalies dėl to apkalti-no naują ir ne vien jo kritikuojamą ofi cialų čempionato kamuolį „Dža-bulanį“. Zulų kalba šis žodis reiškia „teikiantis džiaugsmą“.

„Visi mato, kas mums nutiko šiandien. Labai sunku prisitaikyti prie šio kamuolio skrydžio“, – sakė alžyriečių strategas.

Alžyro rinktinė sukūrė gerų pro-gų, tačiau nesugebėjo jų paversti įvarčiais. „Labai gaila, kad ne-pasisekė. Dabar svarbu tinkamai nusiteik-ti, ko gero, dar

sudėtingesniam žaidimui su mūsų grupės favorite Anglijos rinktine“, –sakė R.Saadanas.

Nesuprato, kas atsiti ko

„Džabulanis“ privertė raudo-nuoti ir Anglijos rinktinės varti-ninką, kuriam gėdingai praleis-tas kamuolys gali

net sugadinti kar-jerą. Anglų rinktinės

vartininkas Robertas Grinas, tautiečių siaubui,

nesugebėjo pagauti ne itin sudė-tingai pasiųsto JAV žaidėjo Klinto Dempsio kamuolio ir suteikė ame-rikiečiams progą švęsti lygiąsias su futbolo tėvynės komanda.

„Mačiau kamuolio skrydį, ma-niau, kad jau turiu jį rankose, ta-čiau kažkodėl praleidau. Supran-tu, kad tai mano klaida, niekas kitas nekaltas. Jeigu būčiau jaunesnis, tik-riausiai po šio epizodo palūžčiau ir mano karjerai būtų galas, – sakė 30-metis futbolininkas. – Tačiau tik ištraukiau kamuolį iš vartų ir žaidžiau toliau. Reikia išsaugoti pasitikėjimą savimi ir eiti pirmyn. Deja, dabar turėsiu gyventi su šia klaida.“

Lygiosios su JAV nesugadino nuo-taikos Anglijos rinktinės strategui Fa-bijui Kapelui. Italas neskubėjo kaltinti šiurkščią klaidą padariusio vartininko. „Nesiginčiju, mūsų vartininkas sukly-do, bet būtent Grinas antrame kėliny-je išgelbėjo komandą nuo šimtapro-centinio įvarčio. Manau, kad apskritai visiems vartininkams būdingas tam tikras nestabilumas. Klaidos – futbolo dalis, nesvarbu, kas klysta: vartininkai, puolėjai ar teisėjai“, – fi losofavo 63-ejų futbolo meistras.

Čempionato kamuolysOfi cialų 2010 metų pasaulio futbolo čempionato

kamuolį pagamino Vokieti jos sporto prekių gaminto-ja „Adidas“. Kamuoliui suteiktas „Jabulani“ (tariamas „džabulani“ vardas, zulų kalba šis žodis reiškia „teikian-ti s džiaugsmą“.

Kamuolys nuspalvintas 11 spalvų, kurios simbolizuoja 11 futbolo žaidėjų, 11-ą pasaulio futbolo čempionatą, kuriam kamuolius gamina „Adidas“, ir 11 kalbų, naudojamų Pietų Afri-kos Respublikoje. Čempionato fi nale bus žaidžiama specialiu aukso spalva nuspalvintu „Džabulanio“ kamuoliu.

Varti ninkai labai kriti kuoja šį kamuolį, mat jo skriejimo trajektoriją sunku nuspėti , tačiau specialistai teigia, kad greitai kaip kulka lekianti s kamuolys tam ir sukurtas, kad žiūrovai išvystų daugiau įvarčių ir pati rtų begalę džiaugsmo.

gar svarbu teik-

dar

Nesupatsi

p

njer

vartiGrinas,

ojariam

etų Afri-i li k

2010 m. pasaulio čempionatas, PAR

C grupė. 1-as turasALŽYRAS SLOVĖNIJA 0:1 (0:0)Įvarti s: Robertas Korenas (79 min.).Pašalintas: Abdelkaderas Gezalis (Alžyras, 73 min.).ANGLIJA AUSTRALIJA 1:1 (1:1)Įvarčiai: Sti venas Džerardas (4 min.), Klintas Dempsis (40 min.).

„Džabulanis“ prieš varti ninkus

Parengė Arvydas Jockus

„Adidas“ fi rmos specialiai čempionatui sukurtas kamuolys jau pateikė siurprizų Alžyro ir Anglijos rinkti nių varti ninkams.

Amerikiečiai išplėšė lygiąsias po neįti kėti nos Anglijos varti ninko klaidos. EPA-Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 birželio 18–25 d., Nr. 1712 Gyvenimas

Jūratė BALIUKONYTĖ

Gytis Paškevičius – nevienadie-nė estrados žvaigždė, tai įrodo ir jau 25 metus trunkanti jo muzikinė karjera. Kaip pelnyti publikos sim-patijas ir jų neprarasti, iš žinomo dainininko galėtų pasimokyti ne vienas. Jis tiesiog mėgaujasi gali-mybe būti scenoje, atiduodamas save žiūrovams ir klausytojams.

Muzika lydi nuo vaikystės

Gytis gimė ir augo muzikalioje šeimoje. Puikia klausa galėjo pasigir-ti ir jo mama, ir tėtis. Šiaulių dviračių gamykloje „Vairas“ dirbę tėveliai ras-davo laiko ne tik paniūniuoti namuo-se, bet ir dainuoti chore.

Muzika Gytis susidomėjo vaikys-tėje. Parbėgęs iš mokyklos jis pasileis-davo vinilinę plokštelę ir dainuodavo drauge su Stasiu Povilaičiu ar grupe „Th e Beatles“. Būdamas šeštokas bū-simasis dainininkas gavo ir pirmąjį su muzika susijusį darbelį. Vieno draugo mama, kultūros namų direktorė, pa-siūlė jam groti ir dainuoti šokiuose. Už tai Gytis gaudavo tuo metu nepa-prastai daug – 60 rublių per mėnesį.

Populiarus dainininkas neįsivaiz-duojamas be gitaros. Ją į rankas Gytis taip pat paėmė vaikystėje. „Tais laikais visi norėdavo išmokti brazdinti gita-ra. Kiemuose buvo savotiška manija, kuriai ir aš neatsispyriau“, – prisime-na jis. Skambinti gitara Gytis išmo-ko pats, o dainų akordus sužinodavo iš jau grojančių draugų.

Nepaisant didelio potraukio muzi-kai, su ja savo gyvenimo Gytis nesiejo. „Niekada negalvojau, kad būsiu muzi-kantas ar dainininkas. Tiesiog neturė-jau tokių planų, bet gyvenimas viską sudėliojo kitaip“, – šypteli jis.

Lemti ngos draugo vestuvės

Ir iš tiesų baigęs mokyklą Gytis norėjo pasukti visai ne muzikiniu ke-liu. Jis nunešė dokumentus ir įsto-jo į Šiaulių pedagoginį universitetą,

pradinių klasių mokytojo specialybę. Tačiau netrukus vaikinas ėmė ir ap-sigalvojo. „Tiesiog supratau, kad mo-kytojo iš manęs nebus, ir atsiėmiau dokumentus“, – paaiškina jis.

Tuomet vietoj studijų Gytis pa-sirinko karinę tarnybą armijoje. Jį išsiuntė tarnauti toli nuo namų – į Murmansko srityje esančią karinių povandeninių laivų bazę. Į gimtuosius Šiaulius dainininkas sugrįžo tik po trejų metų tarnybos. „Ieškojau darbo ir per pažįstamą įsidarbinau ūkvedžiu teisme“, – pasakoja jis. Tačiau šioje vietoje jis ilgai neužsibuvo. Dalyvau-damas draugo vestuvėse Gytis kartu su jose grojusiu ansamb liu atliko ke-lias dainas. Jo pasirodymas ir balsas sužavėjo šventėje taip pat dalyvavusį grupės „Kertukai“ vadovą Gediminą Jurgilą. „Po vestuvių jis mane susira-

do ir pasiūlė drauge su grupe dainuoti Šiaulių restorane „Geluva“. Ilgai ne-galvojęs sutikau ir palikau ūkvedžio darbą“, – prisimena jis.

Koncertavo su L.Vaikule

Viename konkurse dalyvavęs Gy-tis netikėtai sulaukė viliojančio pasiū-lymo. Išgirdęs jaunojo atlikėjo įrašus jį susirado legendinio ansamblio „Okta-va“ vadovas Mindaugas Tamošiūnas. „Jis sužinojo mano telefoną, paskam-bino ir pakvietė į kolektyvą“, – ramiai pasakoja Gytis.

Tuomet „Oktavoje“ dainavo ryš-kiausios mūsų šalies estrados žvaigž-dės – Janina Miščiukaitė, Rimantas Brazaitis, Liutauras Čeprackas ir kt.

Daugiau kaip prieš 20 metų „Ok-tavą“ pakvietė žinoma Latvijos dai-

nininkė Laima Vaikulė. Jie leidosi į koncertinį turą po tuometinę Sovietų Sąjungą. Po kelių koncertų L.Vaikulė pasikvietė Gytį pasikalbėti ir pasiūlė jam vienam keliauti su ja į turą. „Vežio-tis du gyvai grojančius muzikinius ko-lektyvus buvo labai didelė prabanga. Jai labiau apsimokėjo į turą pasiimti mane vieną“, – paaiškina dainininkas.

Sulaukęs tokio pasiūlymo, Gytis ilgai nesvarstė ir jį priėmė. Ansam-bliuose dainavęs atlikėjas vienas lipti į sceną nesibaimino: „Ypatingo jau-dulio nejausdavau. Tačiau skirtumas tarp koncertų namuose ir svetur – la-bai didelis. Ten pasiklausyti mūsų su-sirinkdavo tūkstantinės minos žmo-nių, – prisimena dainininkas. – Šis koncertinis turas man suteikė svar-bios profesinės patirties ir reikalingų pažinčių.“

Populiarumo viršūnėje

Su L.Vaikule Gytis koncerta-vo apie metus. Pasibaigus koncerti-niam turui, atlikėjas sugrįžo į Šiau-lius. Tačiau gražus bendravimas tarp L.Vaikulės ir Gyčio nenutrūko. „Ne-susiskambiname, nesusirašome, nes Laima Vaikulė – labai užimtas žmo-gus. Tačiau kai tik ji atvyksta į Lie-tuvą, būtinai pasimatome“, – pasa-koja jis.

Sugrįžęs į gimtąjį miestą Gytis vėl pasinėrė į muzikinę veiklą. Dai-nininkas su žinomais Šiaulių muzi-kantais grodavo įvairiuose restora-nuose ar klubuose. Po kelerių metų dienos šviesą išvydo pirmasis jo al-bumas „Winner“. Paskui sekė „Šiam pasauly“ ir t. t. Gytis greitai pasiekė populiarumo viršūnę. Jo dainas mie-lai transliavo radijo stotys, o gerbėjai graibstydavo albumus.

Prieš dešimtmetį Gytis savo ger-bėjams pateikė dar vieną malonią staigmeną – uždainavo populiarius rusiškus romansus. Istorija apie tai, kaip jie sugulė į atskirą albumą, – la-bai įdomi!

Paragino krepšininkas

Artimiau susipažinęs su žinomu krepšininku Šarūnu Marčiulioniu, Gytis dažnai buvo kviečiamas į įvai-rius jo organizuojamus vakarėlius. Pasisėdėjimai su gitara ir rusiškais romansais tapo tradicine jų dalimi. Gyčiui juose dažnai pritardavo Inga Valinskienė.

Per vieną tokių vakarėlių Š.Mar-čiulionis paragino Gytį: „Kodėl gi tau neįrašius romansų albumo? Kai tavęs nebūna, neturime ko klausytis.“ Ilgai negalvojęs dainininkas nusprendė įgy-vendinti šią idėją. Drauge įrašyti albu-mą jis pakvietė I.Valinskienę. Nuvykę į Sankt Peterburgą jie tai padarė per 20 dienų. Todėl ir išleistą dainų rin-kinį pavadino „Dvacat dnej v Sankt Peterburge“ („Dvidešimt dienų Sankt Peterburge“).

Gyčio ir I.Valinskienės atliekamos melodingos rusiškos baladės sulaukė puikaus publikos įvertinimo. Tačiau įrašinėdamas šį albumą dainininkas nesuko galvos, ar jis bus populiarus. „Tiesiog viską dariau savo malonu-mui“, – aiškina jis. Prieš kelerius me-tus Gytis įrašė dar vieną rusiškų ro-mansų albumą „Dvacat dnej v Sankt Peterburge 2“.

Gyti s Paškevičius: „Viską dariau savo malonumui“

Kimus balsas, švelniai brazdinama gitara, prasmingos dainos ir akyse deganti aistra scenai – šio dainininko su niekuo nesupainiosi. Jis ti esiog mėgaujasi galimybe būti scenoje.

Ramunė TOLVAIŠYTĖ

Atviros erdvės sti liaus įstaigos at-sirado JAV XX a. ketvirtame dešimt-metyje. Tokio planavimo šalininkai ti kina, kad tai pagerina darbo efek-tyvumą, be to, taupiau panaudoja-mas naudingasis plotas, pigiau atsi-eina darbo vietų įrengimas.

Vis dėlto įstaigose dirba ne ma-šinos, užprogramuotos gauti maksi-malų pelną, o žmonės. Psichologai pasidomėjo, ką jie mano apie tokias darbo sąlygas.

Viena fi rma įsikūrė buvusiame ga-mybos ceche, darbuotojai buvo suso-dinti grupelėmis stiklinėse „dėžutėse“. Tačiau stiklai nuo triukšmo neapsau-go, tad susikaupti buvo labai sunku.

Į konkurentų įmonę dirbti perėjusi moteris prisipažino, kad taip pasiel-gė, nes tomis sąlygomis ji nebeįsten-gė efektyviai išnaudoti darbo laiko. Norėdama išvengti klaidų, turėdavo anksčiau ateiti į biurą, darbo neštis namo. Naujieji darbdaviai jai pasiūlė erdvų ir tylų kabinetą, kuriame sėdi trys žmonės, be perstojo neskamba telefonai.

Daugelis atviros erdvės planavimo šalininkų įsitikinę, kad žmonių skun-dai dėl diskomforto – nepagrįsti, taip esą gali tvirtinti tik tinginiai.

Gydytojai teigia ką kita: darbas „akvariume“ yra rimtas stresą suke-liantis veiksnys. Pas psichiatrus nuolat apsilanko pacientų, kurie suserga ner-vų ligomis būtent dėl darbo tokiomis

sąlygomis. Gydymo kursas paprastai užtrunka 1–4 mėn. Ir, žinoma, reikia tuojau pat palikti darbą „akvariume“. Kai kurie darbuotojai išdrįsta vado-vų paprašyti pagerinti darbo sąlygas, o kiti paprasčiausiai išeina kitur.

Kiekvienas žmogus privalo turė-ti savo asmeninę teritoriją. Visą die-ną praleisdamas „akvariume“ jis ne-tenka šios teisės. Darbuotojas patiria nuolatinę įtampą ir diskomfortą. Gali susidaryti įspūdis, kad esi visą laiką stebimas. Taigi žmogus priverstas skirti nuolatinį dėmesį savikontro-lei ir savisaugai. Suprantama, tai la-bai vargina.

Atviroje erdvėje žmogus negali at-sipalaiduoti nė sekundei, o nuolatinis triukšmas tik stiprina stresą. 8 darbo

valandas būti įsitempus neįmanoma. Kas valandą reikia bent porai minučių užmerkti akis, atpalaiduoti raumenis ir ramiai pasėdėti.

Darbuotojas tampa dirglus, grei-tai pavargsta, krinta jo darbingumas. Sutrinka miegas, pabudęs iš ryto jis neretai jaučiasi nemiegojęs.

Tai pirmi signalai, rodantys, kad su sveikata kažkas ne taip. Į nervų ligų kabinetus atėję žmonės skun-

džiasi itin prasta savijauta, tik teigia negalį suprasti, kokios šio negala-vimo priežastys. Moterims į darbo savaitės pabaigą neretai pasireiškia depresija, jos nei iš šio, nei iš to puola į ašaras. Vyrai ima jausti nesupran-tamą nerimą, padažnėja jų širdies plakimas. Laiku nesiimant priemo-nių – nepašalinus stresą sukeliančio veiksnio ir nesigydant – gali susifor-muoti ne viena liga.

Per žingsnį nuo stresoVadovams patogu, kai pavaldiniai – kaip ant delno. O ar jie gerai jaučiasi tokiame „akvariume“?

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rimanto Dovydėno piešinys

Gimtasis kraštas2010 birželio 18–25 d., Nr. 17 13Kelionės

Virginija BARŠTYTĖ

Valstybinio turizmo departa-mentas prie Ūkio ministerijos kvie-čia gyventojus aplankyti po 10 isto-rinių objektų Lietuvoje ir Lenkijoje, įsiamžinti šlovingose vietose, susi-jusiose su Žalgirio mūšiu.

Nemuno išdaigos

Tikrą Birštono vaizdą galima pa-matyti nebent iš paukščio skrydžio, nes „plika akimi“ nepajėgtume ap-rėpti didžiulės net 65 km besidrie-kiančios Nemuno kilpos, kuri juosia kurortą. Įdomiausia, kad šioje atkar-poje Nemunas teka visomis kryp-timis.

Anot iš šio krašto kilusio poeto Justino Marcinkevičiaus: „Palaimin-tos vietos, reto vaizdingumo apylin-kės. Atrodo, kad net ir senas Nemu-nas, smarkiai plušėjęs jas kuriant, liko pats jų grožio pakerėtas – ir ėmė pul-dinėti iš vieno krašto į kitą... Tai ir apsisukusi seniui galva, ir pats ėmęs nebesuprasti, į kurią pusę teka... Ačiū jam už šį apsvaigimą, sukūrusį uni-kaliausią gamtos paminklą – Didžią-sias Nemuno kilpas. Nė viena Euro-pos upė nėra šitaip pasidarbavusi.“

„Sodyba ti es sūriu vandeniu“

Birštono kurorto istorija glaudžiai susijusi su mineralinių šaltinių istori-ja. Dar XIV amžiuje kryžiuočių žval-

gai užsimena apie „sodybą ties sūriu vandeniu“, vadinamą Birsten. Žval-gų dėmesį traukė ne tik medinė pilis, stovėjusi ant aukšto kalno, bet ir sū-rūs Druskupio upelio šaltiniai.

Kas tik jų netyrė, pradedant XVIII amžiumi! Iš pradžių buvo tikimasi surasti druskos klodų, bet paaiškė-jo, kad druskos iš Birštono šaltinių išgauti neapsimoka, taigi susidomė-ta mineralinio vandens šaltiniais. Be šaltinių ties Druskupiu, buvo paste-bėti dar du prieš pilies kalną ir vie-nas miestelio viduryje. 1856 m. birš-toniečiai pastatė gydyklas, kuriose įrengė mineralinio vandens vonių, viešbučių atvykstantiesiems gydytis. Tai ir buvo kurorto pradžia.

1923 m. savo įspūdžiais apie Birš-toną dalijosi rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, mineralinius šaltinius vadindamas „Vytauto kalno sūrio-siomis ašarėlėmis“. Gal šis jo posakis turėjo įtakos „Vytautui“ (mineralinio vandens pavadinimui) atsirasti, nes iki tol šaltinis Vytauto kalno papė-dėje ofi cialiai buvo vadinamas kuror-to savininko J.Kvintos dukters vardu „Viktorija“.

Banginį paskandino hidroelektrinė

Dar birštoniečiai mielai prisime-na lytlaužą – Banginį – didžiulį sta-tinį Nemune, apsaugojusį šalia upės tryškusį šaltinį nuo jį niokojusių pa-vasarinių liūčių. Poilsiautojai mielai prie jo fotografuodavosi, yra įamžin-

tas ir rašytojas J.Tumas-Vaižgantas, vilkįs baltą sutaną. Deja, pastačius Kauno hidroelektrinę Banginis pa-skendo, mat Nemune net keturiais metrais pakilo vanduo. Miestui ap-saugoti reikėjo supilti krantinę, kuri šiandien tapo bene populiariausia poilsiautojų pasivaikščiojimo vieta.

Smetonos laikais ant pirmo sana-torijos pastato stogo buvo pastatytas stiklinis aptvaras saulės „dynioms“ (taip buvo vadinamos saulės vonios) priiminėti. Žmonės deginosi gulė-dami ant tikro smėlio, atvežto iš Ne-muno ir supilto ant stogo.

Išliko ir senoji geltona biuvetė. Čia poilsiautojai susirenka atsigerti mineralinio vandens. Tai silpnos mi-neralizacijos natūralus šaltinis „Bi-rutė“. Pilstomo į butelius su mums įprastu pavadinimu „Birutė“ van-dens gręžinys yra atokiau nuo mies-to. Vamzdynais (be sąlyčio su oru) jis atiteka į gamyklą, kur ir yra pils-tomas. Iš viso Birštone yra 13 grę-žinių.

Nuo maudynių iki slidžių

Miestas didžiuojasi 1909 m. pa-statyta Šv. Antano Paduviečio bažny-čia, Dainų kalneliu, dviem muziejais, dviem sanatorijomis, žirgynu, olim-piniu irklavimo centru. Mieste įsikū-rė Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Į Prienus veda asfaltuotas dešimties kilometrų pėsčiųjų ir dvi-ratininkų kelias. Mieste veikia Birš-tono gimnazija, viešoji biblioteka. Į pietus ir pietvakarius nuo Birštono plyti Birštono vienkiemis. Šiaurėje telkšo Birštono tvenkinys, kuriame malonu pasimaudyti.

Birštonas pamažu tampa ir žie-mos kurortu. Čia įrengta kalnų sli-džių trasa. Na, o po baltus miškus galima keliauti slidėmis, žirgų trau-kiamomis rogėmis.

Kurorte dažni koncertai, poezijos vakarai, sporto renginiai.

Sanatorijos dirba išti sus metus

Nuo kito populiaraus Lietuvos kurorto Druskininkų, Birštonas ski-riasi savo ramybe. Sakoma, kad poil-siautojai čia užmiega be jokių vaistų, nuo 1946 m. ofi cialiai pripažįstama, kad Birštone mineraliniais vande-nimis išgydomi ligoniai. Ypač Birš-tonas išgarsėjo tarpukariu, kai čia suvažiuodavo laikinosios sostinės grietinėlė ir voniomis, mineraliniu vandeniu gydydavosi virškinimo, ju-dėjimo aparato, kraujotakos, gineko-logines, inkstų, kvėpavimo ligas.

Ir dabar sanatorijos „Tulpė“ ir „Versmė“ dirba ištisus metus. Yra daug viešbučių, dveji svečių namai, Birštono sporto centras, LKKA sporto ir sveikatingumo centras, po-ilsiavietė „Birštono Nemuno vingis“. Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraidyti oro balionu, pa-jodinėti, pasivažinėti karieta. Yra fi -zioterapijos gydyklų.

Išgaunamas „Vytauto“, „Biru-tės“, „Vaidilutės“, „Rūtos“ minera-linis vanduo.

Padvelkė viduramžiais

Vakarą Birštone maloniai lei-dome Ramunės Šivokienės valdo-mame viduramžių dvare, Vytauto ir Onos Danutės dukters Sofi jos garbei pavadintame „Sofi jos rezi-dencija“. Tai labai romantiška vieta, kurioje tvyro nekasdieniška atmos-fera. Ją sukuria viduramžių interje-ras, subtiliai serviruotas stalas, vi-duramžių vakarienė. Net viešbučio kambariai pavadinti įvairiu metu Birštoną valdžiusių didikų vardais.

O kai mes, pavargę keliauninkai, nusimetėme kasdienius, plebėjiškus drabužius ir pasipuošėme XIV–XV a. sukniomis, kostiumais, suskambo viduramžių muzika, kviesdama se-noviniam šokiui...

Dievų ir karalių palaimintas kurortas

Žalgirio mūšio 600 meti nės išjudino Lietuvą, kaip kažkada ją pažadino Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejus.

Kur medžiojo Vytautas

Birštono piliakalnis – Vytauto kalnas – vienas iš šių objektų. Mat medinė Birštono pilis buvo Trakų kunigaikštystės gynybinės siste-mos dalis ir vienas iš Vytauto me-džioklės dvarų. Jai sunykus liko ti k piliakalnis, kurio papėdėje atgimi-mo metais pastatytas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtas pa-minklas Vytautui Didžiajam.

Pirmąkart pilis minima 1382 m., kai kryžiuočių kariuomenės dalis „nuėjo Birštono pilies link, bet greitai atsitraukė“. Šiandien pi-liakalnį gausiai lanko turistai.

Žvilgsnis į Nemuno kilpą nuo Vytauto piliakalnio. Kristi nos Stalnionytės nuotraukos

Vytauto kalno papėdėje pasiti ko istorinių šokių kolektyvas (vadovė – Virginija Bankauskienė).

Gimtasis kraštas 2010 birželio 18–25 d., Nr. 1714 Neparadinė Lietuva

Lilija VALATKIENĖ

Meno pedagogui, dailėtyrininkui Vytautui Žukauskui savo vienkiemy-je retai kada tenka pabūti vienam. Į Šilainę ieškodami kūrybinio įkvėpi-mo plūsta dailininkai, skulptoriai, muzikantai, poetai ir režisieriai.

Tačiau mažai kas žino, jog vyriškis prieš dvidešimt metų mažoje Šilai-nės trobelėje glaudėsi vienut vienu-tėlis. „Dar ir dabar pamenu tą pirmą šaltą žiemą vienkiemyje. Be malkų, be elektros, vienišas kaip vilkas“, – nuklysta į prisiminimus 56 metų V.Žukauskas.

Į kaimą atgynė nusivylimas

Kai Vytautas nusprendė čia ap-sistoti, mažame namelyje jau porą metų nebuvo nė gyvos dvasios. Jis buvo apleistas ir vienišas. Artimie-ji į miestą pasiėmė jo šeimininkę baimindamiesi, kad vienai močiutei gyventi miške ir baugu, ir nesaugu.

„Apie baimę anuomet negalvojau. Po antrų skyrybų, melo, nelaimių ir praradimų norėjau bėgti kuo toliau. Paprasčiausiai nebetikėjau žmonė-mis. Ypač moterimis“, – atviravo V. Žukauskas, prisiminęs save sto-vintį ant slenksčio su vieninteliu la-gaminėliu ir neapsakomu troškimu gyvenimą pradėti iš naujo. Iš šeimi-ninkės nusipirkti namo jis anuomet negalėjo, nes sovietmečiu neegzis-tavo ofi ciali prekyba nekilnojamuo-ju turtu. V.Žukauskas pagal fi ktyvų testamentą tapo paveldėtoju. Po ku-rio laiko jis išpirko namą iš senolės.

„Namelis buvo visai kitoks nei dabar. Paprastas ir nedidukas, be prieangio, verandos, be antro aukš-to, didžiojo priestato“, – vardija Vy-tautas, vedžiodamas po sodybą.

Pirmą žiemą mažo namelio kros-nį jis kūreno lentomis ir šiukšlėmis, kurių buvo pilnas svirnas ir tvartas.

Krosnies būta geros. Prie jos prisi-glaudęs vyriškis sutiko pavasarį.

„Troboje atradau senųjų kaimo meistrų pagamintą medinę lovą. Ta-čiau man, aukštaūgiui, ji buvo per trumpa. Labai apsidžiaugiau, kai kar-tą užsukęs susipažinti girininkas do-vanojo pjūklą. Pasiilginau lovą, kuri tapo mano naujojo gyvenimo liudi-ninke“, – prisiminė V.Žukauskas.

Vienkiemis atgijo

Per žiemą V.Žukauskas subran-dino sodybos idėją, nubraižė namo rekonstrukcijos projektą, brėžiniuo-se išdėstė būsimos sodybos baldus ir ėmėsi įgyvendinti planą – lipdyti savo svajonių namus.

„Tačiau svajonei reikėjo pinigų. Iš-lindęs po žiemos miego nukėblinau į Veisiejus darbo ieškotis. Priėmė į vi-durinę mokyklą. Mokiau vaikus pie-šimo, skiepijau meno istorijos žinias, įkūriau jaunimo centrą, ėmiau kur-ti įvairius projektus, rengti šventes. Mokykla padėjo man atsitiesti, pa-

miršti savo negandas ir atvėrė kelius į visų širdis“, – prisiminė susijaudinęs V.Žukauskas.

Laisvalaikiu jis pats kirto savo miš-ke ąžuolus, pats rentė sienas, darė suo-lus, duris, statė verandą, pirtį, lauko virtuvėlę su didžiule senoviška duon-kepe. Anuometinio kolūkio darbinin-kai naujajam vienkiemio šeimininkui padėjo pjauti ir ruošti medieną di-džiojo priestato statybai, pagal jo brė-žinius baldžiai gamino ąžuolinius bal-dus, meistrai name mūrijo krosnį.

„Turėjau tvartą, todėl tą pačią vasa-rą nusipirkau du jautukus. Būtent jie, sugrįžus nepriklausomybei į Lietuvą, „atnešė“ man du hektarus žemės“, – pasakojo V.Žukauskas apie ūkininka-vimo pradžią.

Šilainės sodyba metai iš metų augo ir gražėjo. Kieme apie laužavie-tę atsirado liaudies menininko Arūno Zelionkos išdrožti suolai. Prie vartų sparnus išskleidė skulptoriaus Sau-liaus Lampicko paukščiai, senasis ber-žas pasipuošė Marijos Maloningosios skulptūra.

Vienkiemis ėmė traukti aplinki-nių kaimų žmones. Žinodami šeimi-ninko pomėgį domėtis senais daik-tais, jie atnešdavo žibalinių lempų, senovinių lygintuvų, spynų, raktų, pintų ir skobtų buities daiktų. Sė-dėdami prie laužo pasakodavo apy-linkių istorijas, senų gyventojų pri-siminimus.

„Labai vertinu senus daiktus. Į juos gamintojai sudėjo savo kantry-bę, energiją, išmonę ir meilę“, – me-notyrininkas paglostė seną skrynią.

Menas atėjo į kaimą

„Pianiną „Sponagel“ ir antikvarinį laikrodį pirkau dar nebaigęs statyti namo priestato. Laikinai priglaudžiau juos miegamajame. Jeigu būčiau del-sęs, šitie gražūs daiktai būtų nukeliavę į kitus namus. Mano interjerui, kuria-me įsivaizdavau jaukiai vakarojančius draugus, muzikos instrumento ir se-novinio laikrodžio žūtbūt reikėjo“, – pasakojo V.Žukauskas.

Iš antikvariato į vienkiemį atke-liavo rankų darbo raižiniais išpuoš-ta XIX a. komoda, kėdės, drabužių spinta, bydermejerio stiliumi kaimo meistro pagamintas spalvotas prieš-kambario suoliukas poilsiui.

Kai priestatas buvo baigtas ir vien-kiemyje ėmė skambėti muzika, šeimi-ninkas nusprendė savo namus atver-ti menininkams. Prieš dešimtį metų V.Žukauskas vienas pirmųjų Lietu-voje ėmė organizuoti dailininkų ple-nerus. Gegužės žydėjimas Veisie-jų parapijai meniniu požiūriu labai reikšmingas. Tuo metu Šventojo Jur-gio skulptūrų konkursą keičia daili-ninkų pleneras „Veisiejų pavasaris“.

Tapymas lauke, parodų organiza-vimas, Veisiejų meno galerijos įkū-rimas atnešė V.Žukauskui šlovę, iš-

garsino ne tik Lazdijų rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

„Dabar Veisiejus vadina Dzūkijos kultūros sostine. Pas Vytautą į Šilainę vingiuoja tapytojų, medžio skulptorių, šilko meistrų keliai. Jo sumanymas rengti tarptautinius plenerus Veisie-jų technologijos ir verslo mokyk loje buvo priimtas išskėstomis ranko-mis“, – pasakojo Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas. Jis nenurimo, kol neparodė mokykloje įkurtos pa-veikslų galerijos ir medžio skulptūro-mis papuoštų miesto parkų.

Vietos gyventojai kasmet laukia Veisiejų plenero. Tada atgyja ne tik tyli Žukausko sodyba, bet ir visas miestelis. Medžio drožėjai, kalviai, tapytojai iš Lietuvos, Lenkijos, Če-čėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Rusi-jos sutraukia daugybę vietos smalsuo-lių. Geraširdžiai dzūkai, mėgstantys padiskutuoti su menininkais, atneša naminės duonos ir lašinių. Stovi prie molbertų, kalbina, siūlosi parodyti gražiausias Veisiejų vietas, kurias no-rėtų matyti įamžintas paveiksluose.

Nesumeluoti jausmai

V.Žukausko sodybos langus pa-puošė baltos langinės. Plenero metu dailininkai Alfredas Jurevičius ir Ele-na Griščenko išpiešė jas runomis. Jos tokios subtilios, kad savo paslaptį at-skleidžia tik iš arti į jas pažvelgus.

„Žodis runa ir reiškia paslaptis. Vokiškai raunen yra pašnibždėti, lo-tyniškai runat – kalbėti, suomių kalba runo – eilėraštis. Kiekviena runa turi šventą kilmę ir užkoduotas jėgų atsar-gas“, – aiškino V.Žukauskas.

Nuo senų laikų žmonės runomis išgražindavo įvairius būsto daiktus, drabužius, indus. Kas moka magišką abėcėlę, kilusią iš etruskų laikų, žvilg-telėjęs į V.Žukausko sodybos langines gali perskaityti šeimininko norus.

Sunku atpažinti ir tą istorinę lovą, kurią V.Žukauskas kadaise atrado apleistame name. Dailininkė Loreta Skrubienė ją linksmai dekoravo Ši-lainės pievų motyvais. „Žemuogynė“ buvo jos dovana Vytautui 55-erių ju-biliejaus proga. „Ar sugrįžo pasitikė-jimas moterimi?“ – klausiu pastebė-jusi švelnų V.Žukausko žvilgsnį, kai saksofonui pavymui uždainuoja Lina Klimavičiūtė.

„Be jos man sodyboje būtų labai sunku. Nebemokėčiau vienas gyventi ir kurti. Ji čia ilgam, nes man yra dau-giau nei draugė. Lina tikra kaip Šilai-nė“, – ištarė jautrus menininkas.

Vienkiemis išgydė vyriškos Vienkiemis išgydė vyriškos sielos žaizdassielos žaizdas

Dzūkijoje norint atrasti Šilainės kaimą, dešimt metų garsėjantį kūrybiniais plenerais, klaidžioti netenka. Pirmas suti ktas Veisiejų miestelio gyventojas mosteli ranka žvyrkelio link.

Prie senojo Šilainės ąžuolo žmonės ateina pasisemti jėgų.

Šilainėje koncertuoja saksofonininkas T.Čiukauskas ir dainininkė L.Klimavičiūtė.

Dailėtyrininko V.Žukausko jubiliejaus proga senovinę lovą žemuogėmis išta-pė dailininkė Loreta Skrubienė.

Vienkiemyje prie laužo vyksta muzikos ir poezijos vakarai. Autorės nuotraukos

Gimtasis kraštas2010 birželio 18–25 d., Nr. 17 15Laisvalaikis

Avinams Ilgalaikiai verslo pro-jektai duos pelno. Tų, kurie nori gauti dar-bo Vyriausybės aparate, laukia pašneke-siai ir profesionalumo pati krinimai. Po-liti kai jums pateiks viliojantį pasiūlymą papildyti jų gretas. Astrologas nežino, ką jums ir patarti . Galvokite patys.

Jaučių laukia džiugūs įvykiai. Jūs pasieksite užsibrėžtus ti kslus. Medi-kus nudžiugins puikūs mokslinio darbo rezultatai. Atsiras nemažai sumanių pa-galbininkų. Palankus planetų išsidėsty-mas padės santykiuose su priešingos ly-ti es atstovais.

Dvyniai toliau kops į sėkmės vir-šūnę. Planetos jums padės įveikti kon-kurentus ir sugėdinti nedraugus. Bet pir-miausia reikės priimti svarbų sprendimą, nuo kurio priklausys jūsų fi nansinė padė-ti s. Valstybės tarnautojams atėjo metas apstulbinti vyresnybę prašymu padidinti darbo užmokestį .

Vėžiai turės dirbti išsijuosę, ir ti k todėl, kad kiti negalėtų pralenkti jų tar-nyboje. Nepavydėti na dalia, ypač jeigu menkiausia jūsų klaida gali pridaryti daug nemalonumų. Verslininkai turės atsisaky-ti naujų investi cijų ir vengti nesutarimų su arti maisiais.

Liūtai visa galva pasiners į dar-bą. Kitą savaitę jus apims dvejonės, ar teisingą kelią pasirinkote verslo srityje. Abejojimas partnerių nuoširdumu pri-vers ati dėti svarbios sutarti es pasirašy-mą. Bet nedelskite priimti sprendimo dėl naujų investi cijų.

Mergelė išplės naudingų pažinčių ratą ir ras naujų įtakingų bičiulių. Bet as-meninės problemos trukdys siekti ti kslo. Šansai susti printi savo padėtį darbe smar-kiai sumažės, jeigu jūs kaip ir anksčiau stengsitės viską padaryti ir darbovietėje, ir namuose.

HoroskopaiHoroskopai

– Tėveli, tu liūto bijai?– Ne.– O ti gro?– Ne.– O abiejų kartu?– Ne.– Tai kodėl mamos bijai?

• • •Įlipa močiutė į pilną autobusą, priei-

na prie Petriuko ir sako:– Vaikeli, gal užleistum man vietą?Petriukas:– O tau, močiute, turbūt, koją skau-

da?– Taip, vaikeli, skauda.– O kai buvai jauna, ar užleisdavai vy-

resnius?– Taip, vaikeli, užleisdavau.– Matai, todėl dabar ir skauda.

• • •

Eina keliu du pagėrę žmogeliai. Susi-ginčijo: saulė dabar šviečia ar mėnulis. Prieina trečias. Klausia jo, kaip yra.

– Žinote, aš nevieti nis.• • •

– Einame lažybų: nuo rytdienos ne-gersiu nė lašo.

– Suti nku. Iš ko lažinamės?– Iš pusės litro.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuo-se. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(birželio 21–27 d.)

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai:

Verti kaliai: Lokė. Alpės. Bėda. Hesė. Komisas. Karė. Didvyris. Mina. Guma. Dėdė. Žavūs. Dalybos. Indas. Lempa. Ratai. Madam. Pinigas. Pačėsas. Lakta. Kaugė. Sabas. Soti . Ramu. Kala. Ten.Horizontaliai: Kėdė. Kelnės. Beta. „Rodeo“. Dėmė. Gėda. Žydi. Inkaras. Pusė. Dona. Vila. Rūsys. Gumbas. Halė. Magas. Pati sa. Pop. Šlakas. Ekiu. Amas. Rikė. Botagas. Šalė. Gvatemala. Sinusas.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: BUROKĖLIS.

Ratažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai:

Antkulnis. Blindažas. Ceitnotas. Čiuptuvas. Didsti ntė. Ekonomika. Fanati kas. Goštautai. Humanistė. Iš-davikas. Jotvingis. Kvailystė. Linaduobė. Maršrutas. Nuokainis. Ortopedas. Papirusas. Raudminas. Sam-balsis. Šokoladas. Tardytoja. Užmaršti s. Vienmintė. Žąsiaganė.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: VABALIUKAI.

Verti kaliai: 1. Gyvenamasis trobesys. 2. Pailgas klonis lėkštais šlaitais, lygiu dugnu, griova. 3. Žemė apie namus su visais tro-besiais. 4. Vietovė. 7. Įrankis vinims trau-kyti . 8. Vienas iš kambario apstatymo daik-tų. 12. Tarkuotų bulvių valgis. 13. Spygliuo-ti s medis arba krūmas piramidine laja. 14. Vieta, kur žarijos žeriamos, ugniakuras. 16. Didelė lenti nė dėžė su antvožu. 21. Stulpas, remianti s siją, skliautą arba kitą konstrukciją. 22. Vieta tarp stogo ir sie-nos viršaus iš lauko pusės. 26. Natūrali ar dirbti nė reljefo pakopa. 27. Apjuosiama-sis žiedas, graižas. 28. Spalva. 29. Daiktai, kraustuliai, prekės.

Horizontaliai: 5. Į sti klą panaši masė, kuria plonu sluoksniu aptraukiami molio dirbiniai. 6. Vėdinamasis langelis ar anga. 9. Storo audeklo stogelis nuo saulės arba lietaus, pavėsinė. 10. Sienos anga įeiti arba išeiti . 11. Baldas. 15. Metų laikas. 17. Spy-gliuoti s parkų medis. 18. Žemės ploto vie-netas. 19. Stati pastato dalis. 20. Patalpa po namu. 23. Bičių dirbinys iš vaško. 24. Smėlyno spygliuočių miškas. 25. Miltų pa-vidalo medžiagos. 30. Teigiamasis elektros srovės šalti nio polius. 31. Drenažo vamz-dis. 32. Nedidelė sofa, minkštas suolas su kiek pakeltu galvūgaliu. 33. Minkštas krės-las. 34. Butai bei kambariai, esantys viena-me namo lygyje.

Svarstyklės bus patenkintos atei-nančia savaite. Didelių kompanijų tarnau-tojų laukia svarbus darbas, nuo kurio re-zultatų priklausys jūsų karjera. O Vyriausy-bės valdininkai jau kopia jos laiptais. Vers-lininkai gaus pasiūlymą naudingai bendra-darbiauti su valstybine organizacija.

Skorpionai savaitės pradžioje gaus gerą žinią apie svarbaus projekto įgyvendinimą. Astrologas pataria neati -dėlioti investi cijų, žadančių pelną. Šei-mos verslą reikėtų pamažu pertvarky-ti . Be permainų jūs neįstengsite pasivyti konkurentų.

Šauliai turės daug nemalonumų ir problemų. Tai suardys visus planus ir pareikalaus didvyriškų pastangų stabilu-mui atkurti . Jums galėtų ateiti į pagalbą įtakingas asmuo, bet ir jis nepadės išveng-ti fi nansinių nuostolių. Konkurentai pasi-naudos kriti ška jūsų padėti mi.

Ožiaragis turi sustiprinti savo po-zicijas ir pamėginti veikti savarankiškai – tai padės įveikti sunkumus, su kuriais susidursite kitą savaitę. Jums būtų ge-riausia atidaryti savo įmonę ir pralenkti konkurentus. Planetos padės siekti šio tikslo. Bet jos dabar bejėgės padėti jums tvarkyti širdies reikalus.

Vandenis turės daugiau dirbti, kad sustiprintų savo padėtį visuomenėje. Jums vertėtų atsisakyti naujų dalykinių pasiūlymų. Užsikrauti papildomų įsipa-reigojimų naštą dabar nėra jokios pras-mės – būtų gerai įvykdyti ankstesnius. Saugokitės paskalų.

Žuvys tęs sėkmingą plaukiojimą audringoje verslo jūroje ir kitą savaitę gaus daug dividendų. Valstybės tarnauto-jai bus paskirti į aukštesnius postus. Nau-jo verslo projekto įgyvendinimas įstrigs dėl laikino lėšų stygiaus. Santykiai su ar-ti maisiais ti esiog džiugins širdį.

anekdotai

Gimtasis kraštas 2010 birželio 18–25 d., Nr. 1716 TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Žodžių kišenė. 12.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 13.15 Klausimėlis. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Būtovės slėpiniai. 15.45 Tūkstantmečio

akimirkos. Kauno funikulieriai.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.50 Tikros istorijos. 19.20 Maisto anatomija. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.10 Prancūzmečio ženklai Lietuvoje. Pavirvyčio dvaras.

20.35 Amžininkai. 21.20 Pasaulio futbolo

čempionatas. Nigerija–Pietų Korėja.

23.30 Panorama. 24.00 Pasaulio futbolo

čempionato apžvalga. 0.45 „24 valandos“.

TV1 9.05 Animac. serialas „Kidas

Padlis“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė

Ly“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių

komanda“ (k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.). 10.45 „Mano draugė

beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas“. 12.00 „Gyvūnų draugai“. 13.00 „Amazonija“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Drama „Mano

čempionas“ (k.). 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvūnų draugai“. 19.00 „Indiškos aitros“. (N-7)

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Komedija „Adamsų šeimynėlės vertybės“. (N-7)

22.40 „Išrinktieji“. (N-14) 23.40 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Sveikatos paslaptys (k.). 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.).

(N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis

išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Detektyvas Monkas“. 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama

„Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis

išskirs“. (N-7) 21.00 Trileris „Naujausios

kartos policininkai“. (N-14)

23.20 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.20 Komedija „Įsakymai“.

(N-14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas.

G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

8.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika. 12.00 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“.

13.30 G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

14.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 18.00 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“.

19.30 Aukso fondas. G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

20.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 „Pasiduodu! Aš –

žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7)

12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas (k.). 14.30 Serialas „Edas“. 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 0.20 Reporteris.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Vokietija–Australija.

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 „Povandeninės

kronikos“ (k.). Gyvo garso koncertas.

16.15 Miesto kodas (k.). 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Detektyvinis serialas

„Puaro“. (N-7) 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.10 „Pėdsakas“. Dainuoja E.Sipavičius.

21.20 Dalia Kutraitė kalbina... Petrą Bingelį.

21.50 Stilius. 22.15 Pasaulio futbolo

čempionato apžvalga. 23.00 Panorama. 23.30 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Portugalija–Šiaurės Korėja.

1.15 „24 valandos“. (N-7)

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“

(k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių

komanda“ (k.). 10.20 „Linksmųjų melodijų

šou“ (k.). 10.45 „Mano draugė

beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“ 11.35 „Monstrų klubas“. 12.00 „Gyvūnų draugai“. 13.00 „Amazonija“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Drama „Mano

čempionas“ (k.). 16.30 Animac. serialas

„Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvūnų draugai“. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Indiškos aitros“. (N-7)

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Lietuviško kino vakaras. Drama „Kolekcionierė“. (N-7).

22.40 „Išrinktieji“. (N-14) 23.40 „Amazonija“. (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. (k.) 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.).

(N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis

išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Detektyvas Monkas“. 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis

išskirs“. (N-7) 21.00 Siaubo trileris

„Numirėlių aušra“.(N-14)

23.00 „CSI Niujorkas“. (N-14)

24.00 Veiksmo f. „Karingieji angelai“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas

„Crush tour“. 8.30 Super Liuks! Natalijos

ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika. 12.00 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“. 13.30 Super Liuks! Koncertas

„Crush tour“.

14.30 Super Liuks! Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 18.00 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“. 19.30 Super Liuks! Koncertas

„Crush tour“. 20.30 Super Liuks! Natalijos

ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7 (k.). 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.)

TV žaidimas. 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 „Pasiduodu! Aš –

žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7)

12.10 Pagaminta Lietuvoje (k.).

12.40 Žvejo biblija (k.). 13.10 24/7 (k.). 14.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 14.30 Serialas „Edas“. 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Kas tu toks? 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris.

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“

(k.). 7.55 Malachovas +. 9.05 Veiksmo f.

„Žūtbūtinis mūšis“ (k.). (1995 m., JAV).

11.00 Komedija „Tėvai pabėgo!“ (k.).(1993 m., JAV).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 16.35 Europietiškas

kaimas Lietuvoje. 16.40 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.45 FTB. (N-7) 20.15 „Miegamasis

rajonas“. 20.45 Kitas! (N-7) 21.15 Pasaulio futbolo

čempionatas. Ispanija–Hondūras. Pertraukoje numatomos Žinios.

23.20 Komedija „Stepfordo moterys“ (2004 m., JAV). (N-7)

1.20 Serialas „Arti namų“. (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Diagnozė:

Žmogžudystė. (N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 „Gyvūnų

gelbėtojai“. 12.30 „Lemūrų gatvė“. 13.00 Pasaulio futbolo

čempionato apžvalga (k.).

14.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Portugalija–Šiaurės Korėja.

16.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Čilė–Šveicarija.

19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Dok. f. „Hitleris ir

Stalinas. Kova dėl viešpatavimo“.

22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dok. f. „Hitleris ir

Stalinas. Kova dėl viešpatavimo“ (tęsinys).

23.15 Vakaro žinios. 23.30 Amžininkai. Birželis.

1941 m.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 „Kai gyventi norisi

kitaip“ (k.). 13.30 Amerikos

talentai IV (k.). 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Europa – Lietuvai. 20.30 10 dienų prie jūros. 21.05 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Sergėtojas“ (2004 m., JAV, D. Britanija, Vokietija, Rumunija). (N-14)

23.00 Žinios. 23.30 Kriminalinis serialas

„Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7)

0.35 Žvejų mūšis (k.). 1.05 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Animac. serialas

„Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano

vaikinai“ (2006 m., JAV). (N-7)

8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Komedija „Ponia

Dautfajė“ (k.). (1993 m., JAV).

13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 Animac. serialas

„Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama

„Nuodėmingoji“. (N-7)

16.40 Drama „Svetimas veidas“. (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.10 Gyvenimas yra

gražus. (N-7) 20.00 „Gedimino 11“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.58 Loto 6 . Auto loto. 22.00 „Lūpdažių

džiunglės“ (2009 m., JAV). (N-7)

23.00 Trileris „Kruvinas atlygis“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.35 Komedija „Netikėta sėkmė“ (2006 m., JAV). (N-14)

Birželio 21, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Auksinės kolekcijos.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.A.Jonynas. 22.58 LR himnas.

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“

(k.). 7.55 Malachovas +. 9.05 Kakadu (k.). (N-7) 10.00 Pričiupom! (k.). 10.30 Komedija

„Stepfordo moterys“ (2004 m., JAV). (N-7)

12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 16.45 Pasaulio futbolo

čempionatas. Prancūzija–Pietų Afrikos Respublika. Pertraukoje numatomos Žinios.

18.55 Žinios. Sportas. Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 20.00 Oplia! (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas. Orai.

22.35 Veiksmo f. „Snaiperis“ (1993 m., JAV, Peru). (N-14)

0.45 „Gražuolė Betė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Diagnozė:

Žmogžudystė“. (N-7)

11.00 Ant svarstyklių. 12.00 „Gyvūnų

gelbėtojai“. 12.30 „Lemūrų gatvė“. 13.00 TV konkursas

„Dainų dainelė 2010“. Finalas (k.).

16.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Meksika–Urugvajus.

19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.58 Loterija „Perlas“. 21.00 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Graikija–Argentina.

22.15 Vakaro žinios. 23.30 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Nigerija–Korėja.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 „Detektyvas

Kalas I“ (k.). 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 Tarp miesto ir

kaimo. 21.05 Geras fi lmas.

Komedija „Briusas Visagalis“ (2003 m., JAV). (N-7)

23.10 Žinios. 23.40 Veiksmo f.

„Sergėtojas“ (2004 m., JAV, D. Britanija, Vokietija. Rumunija). (N-14)

1.30 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Animac. serialas

„Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano

vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 11.50 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.30 „Alergija

monstrams“. 13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama

„Nuodėmingoji“. (N-7)

16.40 „Svetimas veidas“. (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.10 Gyvenimas yra

gražus. (N-7) 20.10 Drama „Amžini

jausmai“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Vilko bilietas“

(2008 m., JAV). (N-14) 23.00 Veiksmo f. „Actekų

siaubas“ (2007 m., JAV). (N-14)

0.40 Komedija „Netikėta sėkmė“ (2006 m., JAV). (N-14)

1.40 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

Birželio 22, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Nuo algos iki algos. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija.

Kultūra ir religija. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

N.Augustinavičiūtė. 22.58 LR himnas.

„Lemūrų gatvė“. „Stepfordo moterys“. „Kruvinas atlygis“. „Sergėtojas“.

„Namelis prerijose“. „Snaiperis“. Aistrų pakrantė. „Briusas Visagalis“.

Gimtasis kraštas2010 birželio 18–25 d., Nr. 17 17TV programa

LTV2 9.00 Koncertas „Vasaros

naktis Šėnbrune 2010“. 10.35 Mūsų miesteliai.

Reškutėnai (1 d.). 11.25 (K)laidelė. 11.35 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Gana–Vokietija.

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Būtovės slėpiniai. 15.50 Pasaulio dokumentika.

„Nuostabūs protai – nuostabios karjeros“.

16.20 Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas Pekine“.

16.50 Pasaulio futbolo čempionatas. Paragvajus–Naujoji Zelandija.

18.55 „Jūsų žvalgas“. 18.50 Amžininkai. 19.45 Popietė su Algimantu

Čekuoliu. 20.10 Svečiuose pas Stepą

(2 d.). 21.25 „Specialioji jūrų

policijos tarnyba“. (N-7) 23.00 Panorama. 23.20 Pasaulio futbolo

čempionato apžvalga. 0.05 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Slovakija–Italija.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė

Ly“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 „Galaktikos vidurinė“. 10.45 „Mano draugė

beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas“. 12.00 „Gyvūnų draugai“

(k.). 13.00 „Indiškos aistros“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Nuotykių miniserialas

„Merlino mokinys“. 16.20 Nuotykių fi lmas šeimai

„Magijos spalva“. 18.20 Romantinė komedija

„Genijus“.

20.05 „Detektyvė Samanta. Atpirkimas“.

21.45 Veiksmo trileris „Mirties prabudimas“. (N-14)

23.25 Drama „Zero. S“.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama

„Derybininkai“ (k.). (N-7)

13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7)

14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Detektyvas Monkas“. 16.00 Serialas „Relikvijų

medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama

„Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 „Pašėlęs sporto

pasaulis“. (N-7) 21.00 Fantastinis trileris

„Grobuonis“. (N-14) 23.15 „CSI Niujorkas“.

(N-14) 0.15 Komedija „Pakvaišęs

angelas Didis“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas

„Legendos sugrįžta“. 9.30 Pirmas kartas su

žvaigžde. 9.55 Liuks! Muzika. 11.00 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“.

12.30 Aukso fondas. G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika.

17.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

18.30 Aukso fondas. G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

19.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Aukso fondas.

G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 „Pasiduodu! Aš –

žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7)

12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.) 14.00 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 14.30 „Edas“. 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 0.20 Reporteris.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Graikija–Argentina.

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Būtovės slėpiniai. 15.45 Tūkstantmečio

akimirkos. Tiltai per Vilnelę.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Mes – Europiečiai“.

16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 17.55 „Jūrų žvalgas“. 18.40 Svečiuose pas Stepą

(1 d.). 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.10 Tradicijos. 20.45 Gamtoje. Ekspedicija į

Afriką (2 d.). 21.20 Pasaulio futbolo

čempionatas. Australija–Serbija.

23.30 Panorama. 24.00 Pasaulio futbolo

čempionato apžvalga. 0.45 Džiazo muzikos

vakaras.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė

Ly“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“. 10.20 „Karvė ir viščiukas“

(k.). 10.45 „Mano draugė

beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas“. 12.00 „Gyvūnų draugai“. 13.00 „Amazonija“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Merginų paslaptys“.

Realybės šou (k.). (N-7)

16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvūnų draugai“. 19.00 „Indiškos aitros“.

(N-7)

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Kriminalinis trileris „Įspėjantis pranešimas“. (N-7)

23.45 „Išrinktieji“. (N-14)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama

„Derybininkai“ (k.). (N-7)

13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7)

14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Detektyvas Monkas“. 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama

„Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis

išskirs“. (N-7) 20.30 „Pašėlęs sporto

pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

21.00 Drama „Rudens legendos“. (N-14)

23.50 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.50 Komedija „Ar pirkti

karvę?“ (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika. 11.00 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“. 12.30 Super Liuks! Koncertas

„Crush tour“. 13.30 Natalijos ir Deivydo

Zvonkų koncertas. „Nesumeluota meilė“.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika. 17.00 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“.

18.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

19.30 Super Liuks! Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Super Liuks! Koncertas

„Crush tour“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 „Pasiduodu! Aš –

žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7)

12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas (k.). 14.30 Serialas „Edas“. 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Kas tu toks? 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 0.20 Reporteris.

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“

(k.). 7.55 Malachovas +. 9.05 Kakadu (k.). (N-7) 10.00 Pričiupom! (k.). 10.30 Koncertas „Pasaulis

be vyrų – pasaulis be ateities?“

12.30 Kitas! (k.). 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 16.45 Pasaulio futbolo

čempionatas. Slovėnija–Anglija. Pertraukoje numatomos Žinios.

18.55 Žinios. Sportas. Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 20.00 Pirmas kartas su

žvaigžde. (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. (N-7) 21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas. Orai.

22.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje.

22.38 Veiksmo f. „Liūtaširdis“ (1990 m., JAV). (N-14)

0.50 „Gražuolė Betė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Diagnozė:

Žmogžudystė“. (N-7)

11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 „Gyvūnų gelbėtojai“.

12.30 Komedija „Haris ir Hendersonai“ (1987 m., JAV).

13.00 Geriausios „Folkšoko“ dainos.

16.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. JAV–Alžyras.

19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.58 Loterija „Perlas“. 21.00 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Gana–Vokietija.

22.15 Vakaro žinios. 23.30 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Australija–Serbija.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 Komedija „Briusas

Visagalis“ (k.). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 10 dienų prie jūros. 21.05 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Tiktai stipriausi“ (1993 m., JAV). (N-14)

23.10 Žinios. 23.40 Melodrama „Meilės

melodija“ (k.) (2008 m., Vokietija). (N-7)

1.25 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Animac. serialas

„Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano

vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Drama „Amžini

jausmai“. (N-7) 11.40 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.30 „Alergija

monstrams“. 13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama

„Nuodėmingoji“. (N-7)

16.40 „Svetimas veidas“. (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.00 „Benai, plaukiam

į Nidą!“ Nidos festivalio 2010 koncertas (1 d.).

21.00 Komiškas trileris „Melas vardan tiesos“ (1994 m., JAV). (N-14)

24.00 Veiksmo f. „Karščio banga“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

2.00 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

Birželio 23, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. 22.58 LR himnas.

6.10 Animac. f. „Dinozaurija. Raudonojo rubino beieškant“.

7.25 Premjera. Animac. f. „Tomas ir Džeris lobių saloje“.

8.45 Nuotykių f. šeimai „Samantos atostogos“ (2004 m., JAV).

10.20 Nuotykių komedija „Raganaitė Sabrina po vandeniu“ (1999 m., JAV).

12.00 Nuotykių f. „Raganos“ (1990 m., D. Britanija).

13.55 Komedija „Kas tas Haris Krambas?“ (1989 m., JAV). (N-7)

15.35 Komedija „Džo butas“ (1996 m., JAV). (N-7)

17.05 Veiksmo f. „Kobra“ (1986 m., JAV). (N-7)

18.45 Žinios. 19.09 Čiuku čiuku

traukinuku. 19.03 Premjera. „Kai

švenčia Dvyniai ir Vėžiai“. Muzikinis šou.

21.15 Pasaulio futbolo čempionatas. Danija–Japonija.

23.20 Trileris „Labiausiai ieškomas žmogus“ (1997 m., JAV). (N-14)

1.20 Sveikatos ABC (k.).

8.00 Animac. f. „Miegančioji gražuolė“.

9.00 Animac. nuotykių f. „Amerikos peliukai. Faivelas traukia į Vakarus“.

10.15 Animac. nuotykių f. „Baltas“.

11.45 „Juokis“ 2009. Koncertas.

14.15 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. 2 pusfi nalis.

16.30 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Slovakija–Italija.

19.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.58 Loterija „Perlas“. 21.00 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Kamerūnas–Olandija.

23.15 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Paragvajus–Naujoji Zelandija.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“

(k.). 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 „Dinotopija:

Kelionė“ (k.). (N-7) 14.15 Nuotykių f. „Vagių

karalius“ (2006 m., Liuksemburgas, D. Britanija). (N-7)

16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7)

17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Sveikinimų

koncertas Janinoms ir Jonams (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

22.20 Geras fi lmas. Trileris „Bėglys“ (2001 m., D. Britanija). (N-14)

0.05 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas (k.).

1.05 Tauro ragas. 1.35 Bamba. (S)

7.00 Teleparduotuvė. 7.15 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.45 Komedija „Bebė –

mažoji burtininkė“ (2002 m., Vokietija).

9.55 Komedija „Išdykėlis Danstonas“ (1996 m., JAV).

11.35 Komedija „Mergina iš Džersio“ (2004 m., JAV). (N-7)

13.40 Veiksmo f. „Greitis“ (1994 m., JAV). (N-7)

16.05 Nuotykių f. „Indiana Džounsas ir mirties šventykla“ (1984 m., JAV).(N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.00 „Didysis Nidos

festivalio koncertas (1 d.).

21.00 „Didžiosios Joninės su TV3!“

24.00 Nuotykių f. „Praraja“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

2.00 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

Birželio 24, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Rytas su muzika. 7.30 Ryto garsai.

10.03 Vasaros metą – vasaros dainos.

11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 14.05 Šlageriai. 15.05 Sveikata. 16.03 Auksinės kolekcijos. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara.

18.10 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Forumas. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

N.Miliauskaitė. 22.58 LR himnas.

„Haris ir Hendersonai“. „Miegamasis rajonas“. „Melas vardan ti esos“. „Gelbėtojai – 112“.

„Baltas“. „Džo butas“. „Praraja“. „Vagių karalius“.

Gimtasis kraštas 2010 birželio 18–25 d., Nr. 1718 TV programa

LTV2 7.30 Šventadienio mintys. 8.00 Krikščionio žodis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Vilniaus sąsiuvinis. 9.30 Gustavo enciklopedija. 10.00 „Paslapčių sodas“. 11.00 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Čilė–Ispanija.

12.45 Televizijos teatro klasika. Spektaklis „Prieblandoje“.

14.40 Tapatybės labirintai. 15.15 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 16.10 Bėdų turgus. 16.55 Opera „Pilėnai“. 18.30 Pasaulio dokumentika.

„Mes – europiečiai“ (k.). 19.25 Mūsų dienos – kaip

šventė. 21.15 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Aštuntfi nalis (A1–B2).

23.00 Panorama. 23.20 Pasaulio futbolo

čempionato apžvalga. 0.05 Koncertas „Vasaros

naktis Šėnbrune 2010“.

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 „Kas namie

šeimininkas?“ Realybės dokumentika.

10.45 Dok. serialas „Pasivaikščiojimas su dinozaurais. Atgimusios pabaisos“.

11.50 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 13.40 „Linksmųjų melodijų

šou“. 14.05 „Karvė ir viščiukas“. 14.30 „Senosios Kristinos

nutikimai“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 Detektyvinis serialas

„Zikas gyvūnų pasaulyje“.

16.00 Serialas „Proto būsena“. (N-7)

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano

čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Pasaka „Alisa stebuklų

šalyje“. 21.40 Detektyvas

„Midsomerio žmogžudystės VIII. Aistros dėl žirgo“. (N-7)

23.35 Drama „Transamerika“. (N-14)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.10 „9,5 savaitės“. TV

projektas. (N-7) 11.00 Kibernetas. 11.30 Kinas, kinas... 12.00 Ištikimybės testas.

(N-7) 13.00 „Geriausių virėjų

kovos“. Kulinarinis šou.

14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Ekstremalūs vilkikų

pokyčiai. 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Komedija „Didžioji

diena“. (N-7) 19.00 Komedija „Tai galėjo

nutikti ir tau“. (N-7) 21.00 „Šeimos bičas“.

(N-14) 22.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 23.00 Kriminalinė drama

„Auksinė pakrantė“. (N-14)

24.00 Veiksmo f. „Kietas riešutėlis 2“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas.

G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

8.30 Liuks! Muzika. 10.00 Super Liuks! Koncertas

„Legendos sugrįžta“. 11.35 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Aukso fondas. G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

14.30 Liuks! Muzika. 16.00 Super Liuks! Koncertas

„Legendos sugrįžta“. 17.35 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Aukso fondas. G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

20.30 Liuks! Muzika. 22.05 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 22.30 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 9.00 Komedija

„Šešiasdešimtasis greitkelis“.

11.15 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

11.45 Reporteris. 12.15 Skonio reikalas. 13.05 „Mes – pasaulis“.

Muzikinė pasaka „Žvaigždžių puota saulės rūmuose“ (4 d.).

15.00 Pagaminta Lietuvoje (k.).

15.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.30 Drama „Selena“. (N-14) 23.50 Gyvai. Muzikos laida.

LTV2 9.00 „Kelias į tavo širdį“.

G.Paškevičiaus koncertas.

11.00 Dainuoja „Trys tigrai“. 11.35 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Kamerūnas–Olandija.

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Fortepijoninės

miniatiūros. 15.25 Lietuvos pramoginės

muzikos atlikėjų koncertas.

16.25 „Misija Sibiras“. Koncertas.

18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 Popietė su Algimantu

Čekuoliu. 20.10 Dalia Kutraitė kalbina...

Petrą Bingelį (k.). 20.35 Stilius. 21.00 Žodžių kišenė (k.). 21.20 Pasaulio futbolo

čempionatas. Šveicarija–Hondūras.

23.30 Panorama. 23.50 Pasaulio futbolo

čempionato apžvalga. 0.35 Drama „Ligoninė“.

(N-7)

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė

Ly“. 9.55 „Linksmųjų melodijų

šou“ (k.). 10.20 „Galaktikos vidurinė“. 10.45 „Mano draugė

beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas“. 12.00 „Kas namie

šeimininkas?“ (k.). Realybės dokumentika.

13.00 „Indiškos aistros“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Kas namie

šeimininkas?“ Realybės dokumentika.

15.30 Nuotykių miniserialas „Merlino mokinys“.

17.20 Nuotykių f. šeimai „Magijos spalva“.

19.10 Komedija „Mano naujasis rojus“.

21.05 „Midsomerio žmogžudystės VIII. Lemtingoji orchidėja“. (N-7)

23.05 Siaubo trileris „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“. (N-14)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“(k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.).

(N-7) 13.00 „Pretendentas“(k.).

(N-7) 14.00 „Pakvaišęs sporto

pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Detektyvas Monkas“. 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Derybininkai“. (N-7) 19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 „Pašėlęs sporto

pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

21.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 23.00 Kriminalinė drama

„Auksinė pakrantė“. (N-14)

24.00 Veiksmo f. „Kapų plėšikė Lara Kroft“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas

„Crush tour“. 8.30 Super Liuks!

Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

10.00 Liuks! Muzika. 11.35 Pirmas kartas su

žvaigžde.

12.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

14.30 Super Liuks! Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

16.00 Liuks! Muzika. 17.35 Pirmas kartas su

žvaigžde. 18.00 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“.

19.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

20.30 Liuks! Muzika. 22.05 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 22.30 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“

(k.). TV žaidimas. 10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.10 Komedija „Žiurkių

lenktynės“. 13.10 Reporteris (k.). 13.40 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. (k.). 14.10 Romantinė komedija

„Nuotakos dukra“. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.30 Koncertas. „Arina 20

metų scenoje“. 0.10 Reporteris.

6.25 „Magija“. 6.50 „Ogis ir tarakonai“. 7.15 Premjera. Animac.

f. „Skūbis Dū. Kur mano mumija?“

8.40 Nuotykių f. „Mažoji princesė“ (1995 m., JAV).

10.35 Animac. f. „Iš vabalų gyvenimo“.

12.30 Premjera. Nuotykių f. „Visi keliai veda namo“ (2008 m., JAV).

14.45 Komedija „Seržantas Bilko“ (1996 m., JAV).

16.45 Pasaulio futbolo čempionatas. Portugalija–Brazilija. Pertraukoje numatomos Žinios.

18.55 Žinios. Sportas. Orai.

19.10 „Tortadienis Nr. 1“. Humoro vakaras.

20.10 Animac. f. „Monstrų biuras“.

22.00 Veiksmo komedija „13 rajonas“ (2004 m., Prancūzija). (N-14)

23.40 Siaubo f. „Džeisonas X“ (2001 m., JAV). (N-14)

8.00 Animac. f. „Paryžiaus katedros kuprius“.

9.00 Animac. f. „Amerikos peliukai. Nakties Siaubūno paslaptis“.

10.15 Animac. nuotykių f. „Baltas 2. Vilko kelionė“.

11.45 Grok, Jurgeli 2009. 14.00 2010-ųjų

„Eurovizijos“ dainų konkurso fi nalas.

16.30 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Šiaurės Korėja–Dramblio Kaulo Krantas.

19.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.58 Loterija „Perlas“. 21.00 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Čilė–Ispanija.

23.15 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Šveicarija–Hondūras.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 Nuotykių f. „Vagių

karalius“ (k.). (2006 m., D. Britanija, Liuksemburgas). (N-7)

9.55 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.10 „Ką daryti?“ (k.). 12.05 Televitrina. 12.35 „Ne vien Janinoms

ir Jonams...“ Koncertas.

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Muzikinė skrynelė. 15.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7). 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Amerikos

talentai IV. 22.55 Pasaulio galiūnų

komandinis čempionatas 2008 m.

0.05 Veiksmo f. „Tiktai stipriausi“ (1993 m., JAV). (N-14)

2.00 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Animac. serialas

„Renas ir Stimpis“. 7.25 Komedija šeimai

„Bebė ir mėlynųjų pelėdų paslaptis“ (2004 m., Vokietija).

9.40 Komedija „Daktaras Dolitlis“ (1998 m., JAV). (N-7)

11.15 Komedija „Pagaminta Amerikoje“ (1993 m., JAV, Prancūzija). (N-7)

13.25 Veiksmo f. „Greitis 2: laivo užgrobimas“(1997 m., JAV). (N-7)

16.05 Nuotykių f. „Paskutinis Indianos Džounso žygis“ (1989 m., JAV). (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.00 „Vaikai tarp

žvaigždžių“. Nidos festivalio 2010 koncertas.

20.30 Fantastinis nuotykių f. „Eragonas“ (2006 m., JAV). (N-7)

22.35 Komedija „Trenkti draugeliai“ (2005 m., Australija). (N-14)

0.10 Nuotykių f. „Blanša“ (2002 m., Prancūzija). (N-14)

2.05 Drama „Versmė“ (2006 m., JAV). (N-14)

Birželio 25, penktadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Rytas su muzika. 7.30 Ryto garsai.

10.03 Vasaros metą – vasaros dainos.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara.

18.10 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

G.Patackas. 22.58 LR himnas.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 Animac. serialas

„Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.

10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Visi keliai veda namo“ (2008 m., JAV).

12.15 Nuotykių komedija „Pagaliau 16! Vairuojame pačios“ (2002 m., JAV).

13.55 „Kremas“. 14.50 „Deginanti aistra“. 15.54 Nematomi.

Tarp mūsų. 16.00 „Deginanti aistra“. 17.00 Gyvenimas pagal

moteris. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Gintarinis atspindys

2009. 21.15 Pasaulio futbolo

čempionatas (C1–D2).

23.20 Juodojo humoro komedija „Nuogas ginklas iš policijos metraščių“ (1988 m., JAV). (N-7)

1.00 Erotinis f. „Stulbinamas panašumas“ (1997 m., JAV). (S)

8.00 Kelias. 8.15 „Stebuklingas

Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 Animac. serialas

„Šeimos šunelis“. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 11.30 Mūsų miesteliai.

Reškutėnai (2 d.). 12.30 Pulsas. 13.00 Pasaulio futbolo

čempionato apžvalga (k.).

14.00 Sveikinimų koncertas.

16.30 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Aštuntfi nalis (A1–B2).

19.00 Pagauk kampą. 19.30 Pasaulio futbolo

čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.50 Komedija

„Flinstounai Viva Rok Vegase“ (2000 m., JAV).

22.40 Romantinė komedija „Joninių naktis“ (2007 m., Latvija, D. Britanija, Austrija, Rusija).

7.00 Televitrina. 7.25 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 7.55 „Valstybės kelias“

(k.). Dok. f. ciklas. 8.55 Pasaulio galiūnų

komandinis čempionatas 2008 m. (k.).

10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 „Brydės“. Istorinė-

publicistinė laida. 12.00 Veiksmo drama

„Septintasis pergamentas“ (1999 m., JAV). (N-7)

14.05 „Paparčio žiedo beieškant“. Koncertas.

15.55 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.30 10 dienų prie jūros (k.).

17.00 Savi ir svetimi“ (4 s.) „Knyga“. Kriminalinis serialas. (N-7)

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7)

20.00 Žinios. 20.15 Kriminalinė

melodrama „Už viską tau dėkoju III“ (2008 m., Rusija). (N-7)

21.20 Veiksmo f. „Įsiutę rykliai“ (2005 m., JAV, Bulgarija). (N-14)

23.10 Karo dokumentika „Tarnybos laikas“ (2008 m., D.Britanija). (N-14)

1.15 Bamba. (S)

6.15 Teleparduotuvė. 6.30 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 Animac. serialas

„Raganosio mokykla“.

7.30 „Bakuganas“. 8.00 Mistinė drama

„Paviršius“ (2005 m., JAV). (N-7)

9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Šoklusis

bičiulis. Sugrįžimas“ (2003 m., Kanada).

11.35 Nuotykių f. „Nilo perlas“ (1985 m., JAV).

13.40 Komedija „Nepėsčias Džo“ (2001 m., JAV).

15.40 Šok su manimi. 2009. Šokių konkursas.

18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi

(tęsinys). 22.25 Veiksmo komedija

„Šnipas ne savo noru“ (2001 m., Honkongas). (N-7)

0.05 Veiksmo f. „13-osios nuovados apgultis“ (2005 m., JAV, Prancūzija). (N-14)

2.15 Veiksmo f. „Džiunglių įstatymas“ (1995 m., Kanada). (N-14)

Birželio 26, šeštadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga.

7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Atsiliepk dainoj. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.33 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

E.Verharnas. 22.58 LR himnas.

Grok, Jurgeli 2009. „13 rajonas“. „Eragonas“. To dar nebuvo...

„Joninių nakti s“. „Kremas“. „Nilo perlas“. „Įsiutę rykliai“.

Gimtasis kraštas2010 birželio 18–25 d., Nr. 17 19TV programaLTV2

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Koncertas „Atostogos“. 8.30 Vaikų šalis. 9.05 Gimnazistai (k.). 9.35 Mokyklos langas. 10.10 Miesto kodas. 11.00 Misija Sibiras.

Koncertas. 12.35 Klausimėlis. 12.45 Tūkstantmečio

akimirkos. Vilniaus tiltai. 13.00 Lietuvos Jaunimo

dienos. Šv. Mišių transliacija iš Panevėžio arenos.

15.00 Mūsų miesteliai. Reškutėnai.

15.55 Prancūzmečio ženklai Lietuvoje. Pavirvyčio dvaras (k.)

16.25 Tikros istorijos (k.). 16.55 Dalia Kutraitė kalbina...

Petrą Bingelį (k.). 17.25 Gyvai. Gitaros fi esta

Vilniaus Rotušėje. 18.30 Pasaulio dokumentika.

„Šeimos albumas“ (k.). 19.25 Kūrybos metas (k.). 20.00 Kuluarai. 20.40 Tradicijos. 21.10 Klausimėlis. 21.20 Romantinė komedija

„Joninių naktis“. 23.00 Panorama. 23.20 Pasaulio futbolo

čempionato apžvalga. 0.05 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Aštuntfi nalis (B1-A2).

TV1 9.35 „Gyvūnų draugai“ (k.). 10.05 „Kas namie

šeimininkas?“ Realybės dokumentika.

11.10 Liūtų tėvas. 11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 13.40 „Linksmųjų melodijų

šou“. 14.05 „Karvė ir viščiukas“. 14.30 „Senosios Kristinos

nutikimai“. 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 Detektyvinis serialas „Zikas gyvūnų pasaulyje“.

16.00 Serialas „Proto būsena“. (N-7)

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano

čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Komedija „Kaimiškos

istorijos“. 21.00 Romantinė komedija

„Meilė Niujorke“. (N-7) 22.35 „Senosios Kristinos

nutikimai“ (k.). 23.35 Retrospektyva.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.10 „9,5 savaitės“. TV

projektas. (N-7) 11.00 „Geriausių virėjų kovos“.

Kulinarinis šou (k.) 12.00 Komedija „Tai galėjo

nutikti ir tau“ (k.). (N-7) 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Dok. f. „Greičiau,

aukščiau, tvirčiau“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Komedija „Didžioji

diena“. (N-7) 19.00 „Formulės-1“ pasaulio

čempionato Didžiojo Europos prizo lenktynės.

21.30 „Šeimos bičas“. (N-14) 22.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 23.00 Kriminalinė drama

„Auksinė pakrantė“. (N-14)

24.00 Aukščiausia pavara (k.). 1.10 Erotinis f. „Ledi Čaterli

istorijos“. (S) 1.40 Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas

„Crush tour“. 8.30 Liuks! Muzika. 10.05 Super Liuks! Natalijos

ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

11.35 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

14.30 Liuks! Muzika. 16.05 Super Liuks! Natalijos

ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

17.35 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

20.30 Liuks! Muzika. 22.05 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 22.30 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 8.30 Girių takais. 9.00 „Mes – pasaulis“.

Muzikinė pasaka „Žvaigždžių puota saulės rūmuose“ (4 d.) (k.).

11.00 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

11.30 Reporteris (k.). 12.00 Teatralizuotas koncertas

„Bohemiečių svajonės“ (k.).

13.30 Komedija „Žiurkių lenktynės“ (k.).

15.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Skonio reikalas (k.). 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės. Gargždų „Banga“–Vilniaus „Vėtra“. Pertraukoje – Žinios.

20.00 Žinios. Orai. 20.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 „Aklas teisingumas“ .

(N-14) 23.15 Gyvai. Muzikos laida.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 7.45 „Antinas

Gudruolis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis

Dū“. 8.35 „Dinozaurų

karalius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. šeimai „Aliaska“ (1996 m., JAV).

12.10 Nuotykių f. „Džordžas ir drakonas“ (2004 m., JAV). (N-7).

13.55 „Kremas“. 14.50 „Deginanti aistra“. 16.45 Pasaulio futbolo

čempionatas. Aštuntfi nalis (D1–C2). Pertraukoje numatomos Žinios.

18.50 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 Teleloto. 20.30 Super Kakadu. (N-7) 21.00 Drama

„Įsibrovimas“ (2006 m., D. Britanija, JAV). (N-14)

23.05 Snobo naktis. Erotinė drama „Plačiai užmerktos akys“ (1999 m. JAV). (N-14)

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Maisto anatomija. 11.00 Detektyvinis

serialas „Puaro“. (N-7)

13.00 Europos mėgėjų fi tneso čempionatas ir 42-asis tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“.

14.00 Gintarinė pora 2010.

16.00 Keliaukim! 16.30 Žinios (su vertimu į

gestų kalbą). 16.40 Festivalio šeimai

„Čia visa Lietuva“ baigiamasis koncertas.

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.30 Panorama. 21.00 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Aštuntfi nalis (B1–A2).

23.30 Elito kinas. Psichologinė drama „Žiauri malonė“ (2007 m., Ispanija, JAV, Prancūzija). (N-14)

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 8.00 Girių horizontai

(k.). 8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas. 9.30 Žvejų mūšis. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Ekstrasensų mūšis

VI (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas Kalas I“. 13.35 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai. 16.00 Užsienio naujienos. 16.30 Akistata su Lietuva

(k.). 17.00 „10 dienų prie

jūros“ (k.). 17.30 Realybės drama

„Keturkojų gelbėjimo tarnyba“ (2008 m., D. Britanija).

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

19.00 Ekstrasensųmūšis VI. (N-7)

20.00 Žinios. 20.15 Kriminalinis

serialas „Žaibiški tyrimai“. (N-7)

21.15 Meilės istorijos. Melodrama „Mylinčios širdys“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

23.05 Trileris „Bėglys“ (k.). (2001 m., D. Britanija). (N-14)

0.45 Bamba. (S)

6.15 Teleparduotuvė. 6.30 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Bakuganas“. 8.00 Mistinė drama

„Paviršius“ (2005 m., JAV). (N-7).

9.00 Komedija „Blogiausia savaitė“ (2008 m., JAV). (N-7)

10.00 Fantastinis nuotykių f. „Šmėklos“ (2000 m., Kanada).

12.00 Drama „Šuolis nuo Klauseno molo“ (2005 m., JAV). (N-7)

13.40 Komedija „Trumeno šou“ (1998 m., JAV). (N-7)

16.00 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai. (N-7)

17.00 Nuotykių serialas „Kobra 11“. (N-7)

18.00 Drama „Farai“. (N-7)

18.45 TV3 Žinios. 19.00 „Lietuvos talentai

2009“. Talentų konkursas.

22.00 Veiksmo f. „Didysis pabėgimas“ (2005 m., JAV, Australija). (N-14)

0.45 Veiksmo f. „Kietas žaidimas“ (1997 m., JAV). (N-14)

Birželio 27, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė. 9.03 Mes, moterys.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo dokumentika. 13.33 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj.

18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.24 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Mickevičius. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Žiauri malonė“. „Aliaska“. „Didysis pabėgimas“. „Mylinčios širdys“.

TV3Pirmadienis, birželio 21 d.

23.00 val. „Kruvinas atlygis“. Trileris. JAV. 2008 m. (N-14). Rež. Armand Mastroianni.

Vaidina: Crystal Bernard, Vincent Spano, Roxanne Hart, Do-rian Harewood, Joanna Miles, Michael Cole ir kiti.

Po paslaptingos rašyto-jo mirties Džulija London, pasinaudojusi proga, pavagia ir pasisavina mirusio rašyto-jo kūrinį. Kai tik kūrinys iš-leidžiamas ir išpopuliarėja, rea liame gyvenime praside-da knygoje aprašytos kraupios serijinės žmogžudystės. Džu-lija bando sekti žmogžudžio pėdomis, kartu saugodama savo paslaptį...

TV6 Antradienis, birželio 22 d.

21.00 val. „Naujausios kartos policininkai“. Trileris. Hon-kongas. 1999 m. (N-14). Rež. Benny Chan.

Vaidina: Nicholas Tse, Stephen Fung, Sam Lee (III), Grace Yip.

Honkongo policija suardo pagrindinį kontrabandininkų tink-lą ir konfi skuoja milžinišką sprogmenų siuntą. Tačiau didžiausias Japonijos visuomenės priešas Aktuara atgauna ginklus ir galima suskaičiuoti valandas iki kritiško momento – mirtį nešančios kontrabandos išpardavimo, o tai reikštų atiduoti visą pasaulį į samdinių rankas. Bet į pagrindinę organizaciją slapta įsiliejusiai nepaklusnių naujosios kartos policininkų trijulei pavyksta išsi-aiškinti dar grėsmingesnes Aktuaros užmačias.

BTVTrečiadienis, birželio 23 d.

21.05 val. Geras fi lmas. „Tiktai stipriausi“. Veiksmo f. JAV, 1993 m. (N-14). Rež. Sheldon Lettich.

Vaidina: Mark Dacascos, Stacey Travis, Geoff rey Lewis.

Luisas Stivenas (kovos menų meistras) grįžta į savo mokyklą Majamyje. Jis suburia grupelę problemiško elgesio paauglių ir pasišvenčia juos auklėti. Treniruodamiesi vaikinai įgyja pasitikėji-mo ir savigarbos. Stiveno programa pradeda veikti, atgaivinamas prigesęs vaikinų noras gyventi. Vietinis narkotikų mafi jos vadei-va iš visų jėgų priešinasi teigiamai Stiveno įtakai, kuri iš jo atima tiek pirkėjus, tiek narkotikų prekeivius. Dabar Stivenas priverstas ginti savo gyvybę ir apsaugoti savo studentus.

TV6Ketvirtadienis, birželio 24 d.

21.00 val. „Grobuonis“. Fantastinis trileris. JAV, 1987 m. (N-14). Rež. John McTiernan.

Vaidina: Arnold Schwarzenegger, Carl Weathers.

Arnoldas Švarcnegeris vienintelis gali stoti į mūšį su pabaisa, kurios pasaulis dar neregėjo... Pietų Amerikos džiunglėse, ten, kur be žinios dingsta JAV ginkluo-tųjų pajėgų specialieji padaliniai, privalo nuskristi geriausieji iš geriausiųjų išsiaiš-kinti padėties. Ypatingasis būrys, sekda-mas dingusių kareivių pėdomis, nejučia pasijunta atsidūręs pragare ir turįs reikalo su pačiu nelabuoju...

TV3Penktadienis, birželio 25 d.

20.30 val. „Eragonas“. Fantastinis nuotykių fi lmas. JAV, 2006 m. (N-7). Rež. Stefan Fangmeier.

Vaidina: Ed Speleers, Jeremy Irons, Sienna Guillory ir kiti.

Jaunasis Eragonas iš medžioklės kalnuose parsineša keistą akmenį. Vaikinas tikisi išmainyti radinį į maistą, kurio taip trūks-ta jo dėdės šeimai. Tačiau iš akmens išsiritus drakonui, Eragono ir jo artimųjų gyvybei kyla pavojus...

BTVŠeštadienis, birželio 26 d.

21.20 val. „Įsiutę rykliai“. Veiksmo f. JAV, 2005 m. (N-7).Rež. Danny Lerner

Vaidina: Corin Nemec, Vanessa Angel, Todd Jensen.

Seisminiai smūgiai Ramiojo vandenyno dugne pažadina jūros plėšrūnus – gigantiškus ryklius, kurie ryja visa, kas gyva. Bermudų trikampio rajone vandenyno gelmių tyrimus atliekantys moksli-ninkai rizikuodami gyvybe nusprendžia išsiaiškinti, kas sukelia neregėtą ryklių agresyvumą. Tačiau kai vienas po kito žūsta į jūros gelmes leistis nepabūgę narai, tenka nutraukti tyrimus. Kraupios mirtys ir nepaaiškinamas ryklių žudikų elgesys skatina atnaujinti tyrimus. Išskrodę vieną pabaisą, mokslininkai tikisi atskleisti jų paslaptį, bet nauji faktai tik dar labiau supainioja tyrimą, o laive atsiranda slaptųjų valstybės tarnybų agentu prisistatęs žmogus. Kažkas labai nenori, kad tiesa išaiškėtų.

TV3Sekmadienis, birželio 27 d.

22.00 val. „Didysis pabėgimas“. Veiksmo f. JAV, Australija. 2005 m. (N-14). Rež. John Dahl.

Vaidina: Benjamin Bratt, James Franco, Robert Mammone, Max Martini, James Carpinello ir kiti.

Filipinuose liūdnai pagarsėjusioje Kabanatuano karo belaisvių stovykloje kali daugiau nei 500 amerikiečių. Vien šios stovyklos vardas daugeliui kareivių varo siaubą. Kabanatuano belaisvių li-kimas nepavydėtinas – prižiūrėtojai su karo belaisviais nesiterlio-ja. Japonai nesivargina galvoti, kaip spręsti kylančias problemas stovykloje – jie vadovaujasi taisykle „žudyk visus“. Legendinis 6-asis desantininkų batalionas imasi beveik nerealios užduo-ties – išlaisvinti Kabanatuano stovyklos belaisvius.

Gimtasis kraštas 2010 birželio 18–25 d., Nr. 1720

Aukcionų namai „Dorotheum“ pranešė, jog Vienoje birželio 26 d. vyksiančiame aukcione bus parduo-dama didžiausia pasaulyje auksi-nė moneta. 1 mln. Kanados dolerių (850 tūkst. JAV dolerių) vertės mo-neta buvo nukalta Kanadoje 2007 m. iš 99,999 prabos aukso. Ji sveria 99,79 kg. Tai pirma tokio nominalo moneta pasaulyje.

Pastarąjį kartą panaši moneta buvo išleista Austrijoje. Visos 15 monetų, kurių vienos vertė siekia 100 tūkst. eurų (130 tūkst. JAV dolerių), buvo parduotos greičiau nei per mėnesį.

Kinija į aukščiausią pasaulio viršu-kalnę – Everestą – iš jos kontroliuo-jamos šiaurinės dalies kopiantiems alpinistams saugumo sumetimais įveda amžiaus cenzą. Pagal naujas taisykles, kurios įsigalios šį rudenį, į Everestą bus galima kopti ne jaunes-niems nei 18 metų asmenims ir ne vyresniems nei 60. Be to, nuspręsta, kad alpinistų grupę turi sudaryti ne daugiau kaip penki asmenys. Apie savo sprendimą Kinija jau informa-vo Nepalą, kuris kontroliuoja pietinę Everesto pusę.

Gegužės pradžioje trylikametis Džordanas Romeras tapo jauniausiu žmogumi, įkopusiu į Everestą. Iki tol rekordas priklausė nepaliečiui Tem-bai Čeriu, kuris įkopė į viršukalnę būdamas šešiolikos.

Trys Holivudo žvaigždės už vaid-menis Brodvėjuje pelnė prestižinius JAV teatro apdovanojimus „Tony“. Sekmadienio vakarą Niujorke vy-kusioje apdovanojimų ceremonijoje nugalėtojų statulėles atsiėmė Den-zelis Vašingtonas, Ka-terina Zeta-Džouns ir Skarlet Johanson. Daugiausia apdo-vanojimų – net šešis – šiemet gavo drama „Raudona“ . S. Johanson sakė, kad dar vaikystėje svajojo vai-dinti Brodvėjuje. Ji čia debiutavo Arturo Mile-rio dramoje „Vaizdas nuo tilto“ ir iš karto pelnė „Tony“. D.Vašingtonas apdovanotas už vaidmenį pjesėje „Kliūtys“, o K.Zeta-Džouns – už pasirodymą miuzikle „Mažoji nakties serena-da“. Visos trys žvaigždės „Tony“ apdovanojimams buvo nominuo-tos pirmą kartą.

Įvairenybės

Anglija atšventė karalienės gimtadienį

Jungtinėje Karalystėje bei Tau-tų Sandraugos šalyse birželio 12 d. paminėta Didžiosios Britanijos ka-ralienės Elžbietos II gimimo diena. Ta proga Londono centre tradiciš-kai buvo surengtas karinis paradas. Ceremonija, kurioje karalienė da-lyvavo jau 56-ą kartą, prasidėjo po to, kai iš Bakingemo rūmų juodu fajetonu, pakinkytu dviem baltais arkliais, išvažiavo Elžbieta II.

Iki 1986 m. karalienė paradą pri-imdavo jodama, tačiau vėliau dėl amžiaus tokios praktikos buvo at-sisakyta. Pagal tradiciją Elžbieta II inspektavo karius, kurie vėliau

žygiavo pro karališkąjį podiumą ir sveikino monarchę. Į spalvingą ce-remoniją susirinko tūkstančiai Lon-dono gyventojų ir turistų.

Po parado karalienė grįžo į Ba-kingemo rūmus, kur iš balkono kar-tu su šeimos nariais stebėjo šventi-nį Britanijos karališkųjų oro pajėgų lėktuvų pasirodymą. Tradicija rengti paradus kilo dar XVIII a. pradžio-je. Tuomet karinių dalinių vėliavos buvo rodomos kariams, kad jie jas įsimintų.

Nuo 1748 m. paradas rengia-mas monarcho gimtadienio dieną, o nuo Edvardo VII valdymo laikų

XX a. pradžioje monarchas asme-niškai priima paradą. Edvardas VII taip pat nustatė tradiciją monarcho gimtadienį švęsti birželio viduryje, nepriklausomai nuo tikrojo gimta-dienio. Edvardas VII gimė vėlyvą rudenį, tačiau norėjo savo gimtadie-nį švęsti vasarą, esant geram orui ir susirinkus daug žmonių. Elžbieta II dalyvavo visuose paraduose, išskyrus 1955 m. iškilmes, kai dėl geležinke-lininkų streiko nepavyko surengti spalvingos ceremonijos.

Interneto aukcione „eBay“ už rekordinius 2,63 mln. JAV dole-rių parduota galimybė papietauti su garsiu amerikiečių investuotoju milijardieriumi Vorenu Bafetu. Lai-mingasis, kurio pavardė neskelbia-

ma, su septyniais draugais ga-lės papietauti ir pabendrauti su korporacijos „Berkshi-re Hathaway“ savininku kepsnių restorane „Smith & Wollensky“, Niujorko centre.

Galimybę su juo pa-pietauti V.Bafetas par-duoda jau vienuoliktą kartą. Iš viso per anks-tesnius 10 kartų buvo surinkta 5,9 mln. JAV dolerių, kurie buvo

skirti labdarai. Dabar gautus 2,63 mln. JAV

dolerių investuotojas keti-na skirti San Franciske vei-

kiančiam labdaros fondui „Glide“, kuris remia vargingai gyvenan-čius ir benamius žmones. Verta paminėti, kad restoranas, kuria-

me bus pietaujama, paaukojo fon-dui 10 tūkst. JAV dolerių. Ankstes-nis kainos rekordas buvo pasiektas 2008-aisiais. Tuomet vienos Hon-kongo investicinės kompanijos va-dovas už galimybę pabendrauti su V.Bafetu sumokėjo 2,1 mln. JAV dolerių. JAV žurnalo „Forbes“ ap-skaičiavimais, V.Bafeto turtas ver-tinamas 47 mlrd. JAV dolerių. Jis yra trečias pagal turtingumą žmo-gus pasaulyje.

Rusijos raketa rengiama tarptau-tinei misijai: sekmadienį ji trauki-niu buvo atgabenta į Kazachstano Baikonuro kosmodromo paleidimo aikštelę, vadinamą Jurijaus Gagari-no aikštele. Iš jos 1961 m. pakilęs J.Gagarinas tapo pirmuoju kosmose

pabuvusiu žmogumi. „Sojuz“ rake-ta nuskraidins du amerikiečių as-tronautus ir vieną rusų į Tarptauti-nę kosminę stotį. Jie prisijungs prie dar trijų astronautų kosminėje la-boratorijoje. Misija truks apie šešis mėnesius.

Everestui – amžiaus cenzas

Bus parduodama didžiausia pasaulyje auksinė moneta

GK, Eltos inf. ir nuotraukos

Prancūzų žvejybinis laivas už maž-daug 2 tūkst. jūrmylių nuo Australi-jos pakrantės išgelbėjo šešiolikmetę amerikietę Ebę Sanderland, kuri vie-na jachta „Wild Eyes“ plaukė aplink pasaulį. Savo kelionę mergina pra-dėjo sausį.

Prieš kelias dienas sulūžo jachtos stiebas. E.Sanderland jachtą pusiau-

kelėje tarp Afrikos ir Australijos pa-stebėjo gelbėtojų sraigtasparnis. Skel-biama, kad mergina yra sveika. Kol kas neaišku, kur ji bus nuplukdyta – į Australiją ar Prancūzijai priklausančią Reuniono salą. E.Sanderland mėgino tapti jauniausiu žmogumi pasaulyje, kuris vienas be sustojimo ir pagalbos apiplaukė pasaulį.

Išgelbėta Indijos vandenyne

Pietūs su milijardieriumi – už 2,63 mln. dolerių

Niujorke išdalyti presti žiniai teatro apdovanojimai

„Sojuz“ ruošiasi kilti

Katerina Zeta-Džouns

Denzelis Vašingtonas

Skarlet Johanson