gk20100521

Gimtasis kraštasSavaitraštis visai Lietuvai. 2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Margatautį pasienio miestelį garsina sporti ninkai

Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 geguþës 21–28 d., Nr. 13

Gimtasis kraðtas3 psl.

Ar turi Seimas ti rti pedofi lijos ti nklus?

Netoli Šalčininkų esančios Eišiškės išsiskiria miesti eti šku siluetu ir čia tvyrančia senojo miesto dvasia.

Dėl nepakeliamos mokesčių naštos ir smukusių pirkimų apie 40 proc. sumažėjo su verslo liudiji-mais dirbančių verslininkų, bankru-tavo ar merdi šimtai įmonių. Tokios krizės pasekmės šalies regionuose.

Jaunimas nemato prošvaisčių

„Kiekvieną dieną toliau grimztame į bedugnę. Jei nebus sumažinta mokes-tinė našta ar nesumažės energetinių išteklių kainos, situacija tik prastės“, – mano Rokiškio r. verslininkų asociaci-jos prezidentas Jonas Jankauskas.

14 psl.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Smulkusis verslas – po mokesčių presu

Daiva NORKIENĖ

Sužinojusi, kaip Lietuvoje gydomi ŽIV infekuoti asmenys, Didžioji Bri-tanija lietuviui suteikė prieglobstį .

Patyrė gėdą

Lietuvos gydytoja savanorė Ne-ringa Maleckienė prisipažino, kad jai buvo gėda užsienio medikams pasa-koti apie ŽIV/AIDS ligonių situa-ciją Lietuvoje.

Maždaug prieš mėnesį į N.Ma-leckienę kreipėsi vienos Londo-no socialinės tarnybos darbuoto-jai. Juos sujaudino ŽIV infekuoto lietuvio likimas. „Vieną vaikiną tė-vai, sužinoję, kad jis užsikrėtė žmo-gaus imunodefi cito virusu, išvarė iš

namų, – pasakojo gydytoja. – Ne-turėdamas kur dėtis ir negaudamas darbo, jis išvyko į Angliją ir nelega-liai įsidarbino Londone. Nors buvo socialiai nedraustas, sunkiai susirgu-sį jį priėmė į vieną Londono ligoni-

nę. Ten medikai greitai išsiaiškino, kad žmogus infekuotas ŽIV, ir keti-no siųsti gydytis į Lietuvą. Vaikinas, matyt, paaiškino, kad parsiųstas į tė-vynę greičiausiai mirs gatvėje badu, o apie gydymą net nesvajojąs.“

Anglai, kurių šalyje ŽIV infekuo-tieji ne tik geriau gydomi, bet gauna daugiau garantijų, jaunuoliu nepati-kėjo. „Tada Londono socialinės tarny-bos darbuotoja susisiekė su manimi.

Vilniuje apsilankęs Rytų Europos ir Azijos ŽIV pacientų organizacijų ti nklo (ECUO) vadovas Vladimiras Živti akas pareiškė, kad „nors Lietuva yra ES narė, ji atrodo prasčiau nei kai kurios Azijos šalys“.

Kaunietės Indrajos Raudoniky-tės tėvai, jai dar būnant paaugle, emigravo į Jungti nes Valsti jas. Iš-vykę ieškoti laimės už Atlanto jie ten gyvena jau daugiau kaip de-šimt metų. Taikomosios grafi kos studijas baigusios Indrajos vienas gyvenimo etapų taip pat praleistas emigracijoje, ti esa, laikinoje. Indra-ja su būsimu savo vyru Andriumi

Nutautu porą metų darbavosi Ai-rijoje, Kilkeni mieste veikiančioje reklamos studijoje. Į Airiją išsivež-ta nuosavo verslo idėja šioje ša-lyje subrendo, o grįžus į tėvynę buvo įgyvendinta. „Žinote, kaip sako: iš emigracijos grįžta ti k pa-triotai arba idiotai. Aš save laikau patriote. Ir žinau, kad mano šei-mos vieta yra čia, Lietuvoje“, – tei-gia reklamos agentūrą Kaune įkū-rusi I.Raudonikytė.

Į tėvynę grįžo be laimikio, bet su meškere

Nukelta į 5 psl.

Smulkūs verslininkai priversti traukti s į pogrindį arba krauti s lagaminus ir ieškoti darbo užsienyje.Vida TAVORIENĖ

Nukelta į 3 psl.

Nukelta į 2 psl.

Indrė SESARTĖ

ŽIV situacija Lietuvoje – prasčiau nei tolimoje Azijoje?

Lina PEČELIŪNIENĖ

Sostinės savivaldybės tarybos narė Jūratė Žeimienė ir dar 17 jai pritariančių vietos politi kų šiomis dienomis įregistravo interpeliaciją Vilniaus miesto vicemerui liberal-centristui Gintautui Babravičiui.

J.Žeimienė abejoja mero pava-duotojo pozicijos skaidrumu svars-tant šilumos tinklų nuomos klausi-mus. „G.Babravičiaus ir „Rubikono“ bičiulystė gal ir abipusiai naudinga, tačiau miestiečiams tai reiškia vieną – energetinę vergovę dar 20 metų“, – sakė J.Žeimienė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) balandžio pabai-goje pareiškė J.Žeimienei įtarimus dėl galimo turto pasisavinimo. Ikiteismi-nį tyrimą FNTT pareigūnai pradė-jo pagal koncerno „Rubicon group“ bendrovės „City Service“ pareiški-mą. Jame buvo nurodyta, kad buvusi „Būsto investicijų valdymo“ akcinin-kė ir generalinė direktorė J.Žeimienė galbūt padarė nusikalstamą veiką – su kitais asmenimis galėjo pasisavinti apie 2,3 mln. litų. G.Babravičius kra-tosi ryšių su „Rubikonu“.

Prieš kelias dienas opozicija, su-rinkusi 19 parašų, įregistravo inter-peliacijos projektą ir Vilniaus merui Viliui Navickui.

Vilniuje – interpeliacijų lietus

Martyno Vidzbelio nuotrauka


Parlamentaras Saulius Stoma siūlo Seime sukurti komisiją „dėl galimos pedofi lijos ti nklų įtakos valstybės insti tucijoms“.

Gimtasis kraštas 2010 gegužės 21–28 d., Nr. 132 Aktualijos

Pirmas jos klausimas buvo: „Ar tikrai pablogės jaunuolio gydymo ir gyvenimo sąlygos, jei bus išsiųstas į Lietuvą gydytis?“ Kad ir kaip buvo gėda, teko atsakyti „Taip“, – prisipaži-no N.Maleckienė. Be to, anglai klau-sė, ar Lietuva suteiks infekuotajam socialinį būstą kaip neturinčiam kur gyventi. Gydytoja papasakojo apie di-džiulę bendrą eilę socialiniams būs-tams, kurioje net sveikieji pastogės laukia metai iš metų. „Galiausiai ma-nęs paklausė, kokio dydžio pašalpą in-fekuotasis gaus grįžęs ir ar galės iš jos prasimaitinti bei susimokėti už būsto nuomą. Atsakiau, kad gautų šiokią to-kią invalidumo išmoką, turėtų grįžti labai prastos sveikatos būklės. Tačiau ar jam pakaks pinigų pragyventi, ne-aišku. Po šių atsakymų anglai lietuviui suteikė ilgalaikį prieglobstį ir ėmė juo rūpintis“, – sakė N.Maleckienė, ku-riai teko kaisti iš gėdos, atskleidžiant tiesą apie infekuotųjų ŽIV situaciją tėvynėje.

Priekaištai nėščiajai

O vieną jauną kūdikio besilaukian-čią ŽIV infekuotą porą pasitraukti į Vakarus privertė Lietuvos medikų pa-tyčios. „Lietuvoje ŽIV pasirodė prieš 20 metų, bet tiek laiko medikams ne-pakako suvokti, kad su ŽIV infekuo-tais pacientais jie turi elgtis taip pat, kaip su visais. Neištvėrusi patyčių jau-na šeima emigravo į Airiją“, – pasa-koja N.Maleckienė. Prieš palikdami tėvynę, jauni žmonės parašė skundą Bioetikos komisijos pirmininkui.

2009-ųjų spalio 23 dieną greito-sios pagalbos automobilis dėl gresian-čio priešlaikinio gimdymo į Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Mo-terų klinikos priėmimo skyrių atvežė jauną vilnietę, kuriai ėjo 31 nėštumo savaitė.

„Gydytoja mane apžiūrėjo ne vie-na, su ja buvo grupė medicinos stu-dentų ar rezidentų, – skunde rašė nukentėjusioji. – Gydytoja, visiems girdint, ėmė moralizuoti dėl mano pasiryžimo gimdyti kūdikį, mat esu infekuota ŽIV.“ Pasak skundo au-torės, gydytoja sakė, kad pasiryžusi gimdyti moteris daro nusikaltimą, ir su neslepiama ironija paklausė, kas augins jos pagimdytus vaikus. „Kai atsakiau, kad vaikus auginsiu pati, rep likavo, kad nesuvokiu, kokia liga sergu, – skunde dėstė būsima gimdy-vė. – O man atrodo, kad taip kalbanti medikė pati nesuvokia, kas yra ŽIV infekcija, nes ji iš anksto pasmerkia ŽIV infekuotus žmones.“

Nėščioji buvo paguldyta į minėtos ligoninės Akušerijos patologijos sky-rių, bet kitą dieną iškleista. „Tebesi-jaučiau blogai, skaudėjo pilvo apačią ir retėjo vaisiaus judesiai, todėl nuvy-kau konsultacijos į Vilniaus gimdy-mo namus, kur buvau tikrai maloniai priimta, o konsultavusios medikės elgėsi nepriekaištingai“, – džiaugė-si skundo autorė. Bioetikos komite-to pirmininko ji prašė „užkirsti kelią ŽIV infekuotų asmenų diskrimina-vimui Vilniaus miesto universiteti-nės ligoninės Moterų klinikoje“, taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad „buvo žeminama pradedančiųjų ar būsimų gydytojų akivaizdoje“. Moteris teigė,

kad skųstis ryžosi priversta aplinky-bių, nes „su diskriminuojančiu me-dikų elgesiu minimoje klinikoje su-sidūrė ir 2008 metais“, kai gimdė pirmą kūdikį.

Klausimėlis prie savivaldybės

ŽIV infekuotuosius ir sergan-čiuosius AIDS vienijančios asocia-cijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas Jurgis Andriuška žurnalistei teigė ne-žinąs, ar iš tiesų Lietuvoje blogiau nei Azijoje ar Afrikoje, tačiau „korupcija įsišaknijusi ne mažiau nei Afrikoje. Valdininkai pirmiausia žiūri naudos sau ir nesusimąsto, kad laiku nenu-statytas ŽIV atvejis ateityje gali su-kelti problemų ne tik sergančiajam, bet ir jo partneriams, artimiesiems bei skaudžiai atsiliepti valstybės eko-nomikai.“

„Prie Vilniaus savivaldybės vyko akcija, kurios metu norintieji galė-jo pasitikrinti dėl hepatito C, – apie neseniai vykusį renginį pasakojo J.Andriuška. – Tikrai labai svarbi ir reikalinga akcija, tokių turi būti kuo daugiau! Ten pasirodžiusiam Užkre-čiamųjų ligų ir AIDS centro direk-toriui Sauliui Čaplinskui uždaviau jį suerzinusį klausimą. Paklausiau, ką veikia jo vadovaujamas centras, jei Lietuvoje negalima atlikti analogiš-

kų greitųjų ŽIV testų žemo slenksčio kabinetuose ir akcijų metu, o hepa-tito – galima? Jis atsakė, esąs niekuo dėtas, nes jo vadovaujamas centras tik renka duomenis. Neturiu, ką ir pridurti. Tik tiek, kad neaišku, ką iš tiesų veikia minėtas centras ir kodėl jo pavadinime yra žodis AIDS. Gal verčiau šį centrą pavadinti statisti-kos centru?“

Ofi cialiais duomenimis, Lietuvoje iki šio momento išaiškinta apie 1 600 ŽIV infekuotų asmenų. Daliai medi-kų ir pacientų organizacijų atstovų at-rodo, kad ofi ciali statistika neatspindi tikrosios padėties.

Ar žinome realią situaciją?

Estija ofi cialiai laikoma didesnio ŽIV paplitimo šalimi nei Lietuva. Mūsų šaltinių teigimu, užsikrėtusių-jų ŽIV Lietuvoje ne mažiau nei kai-myninėje valstybėje.

Ar Lietuvoje žinoma reali ŽIV/AIDS paplitimo situacija? Gydytoja N.Maleckienė tuo abejojo: „Kaip gali statistika parodyti realią ŽIV situaci-ją, jei testavimas mokamas, o žmonės nesuinteresuoti tirtis? Be to, AIDS centras nuolat pabrėždavo, kad esa-me mažo ŽIV paplitimo šalis, o tai neskatino atsakingai elgtis ir tikrintis. Be to, testuojama per mažai Lietuvos gyventojų, o pagalba rizikos grupėms yra epizodinė.“

Susirūpinęs statistikos tikru-mu, J.Andriuška net kreipėsi į ša-lies Prezidentę: „Lietuvos infekcinių ligų ir AIDS centro duomenimis, 2008 m. Lietuvoje buvo atlikti 48 ty-rimai tūkstančiui Lietuvos gyvento-jų ir išaiškinti 95 nauji ŽIV atvejai. Tokia statistika kelia susirūpinimą, nes mažas tyrimų skaičius ir sąlyginai daug išaiškintų ŽIV atvejų rodo, kad Lietuvoje ŽIV ir AIDS problemos mastas nėra žinomas.“

Socialinių paslaugų kabineto „De-metra“ duomenimis, ištyrus 84 Vil-niaus geležinkelio, autobusų stoty-se bei gatvėse seksualines paslaugas teikiančius asmenis (tarp kurių yra ir

vyrų), nustatyti 2 ŽIV, 17 sifi lio ir 26 virusinio hepatito C atvejai. Iš viso Vilniuje seksualines paslaugas teikia kelios dešimtys ŽIV infekuotų as-menų.

Žaidimas skaičiais

Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus viršininko Vlado Kasperūno teigimu, Lietuvos laisvės atėmimo vietose 2009 m. buvo išaiš-kinti 75 ŽIV atvejai, o 2008 m. iš-aiškinti 42.

Į mūsų rankas pateko spausdintas pranešimas, kurį, kaip teigia pavar-dės neskelbti prašęs šaltinis, PSO eks-pertams pateikė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovas. Minėtame dokumente skelbiama, kad 2009 m. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose išaiškinta dešimt ŽIV infe-kuotųjų, o 2008 m. – vienas.

„Kodėl taip skelbiama? Manau, kad statistika iškreipta sąmoningai, – sakė VL šaltinis. – Bendras ŽIV in-fekuotųjų įvairiose grupėse skaičius nurodomas teisingai, tačiau dauguma išaiškintųjų laisvės atėmimo vietose atvejų „išdalyta“ Lietuvos apskritims, matyt, siekiant parodyti, kad jose taip pat vyko intensyvūs tyrimai ir nusta-tyta užsikrėtusiųjų.“ VL žurnalistei nepavyko pasikalbėti su Užkrečiamų-jų ligų ir AIDS centro direktoriumi Sauliumi Čaplinsku, nes mums pa-skambinus jis ruošėsi svarbiam pra-nešimui. Šio centro komunikacijos skyriaus darbuotoja nesiryžo atsa-kyti, ar ŽIV statistika atspindi realią Lietuvos padėtį, bet mielai išvardijo 2009 m. išaiškintųjų ŽIV infekuo-tų asmenų apskrityse skaičius. Iš viso 2009 m. išaiškinta 180 užsikrėtusiųjų ŽIV, daugiausia – net 51 – Vilniaus apskrityje, Tauragės – 3. Duomenys sutapo su pateiktaisiais PSO eksper-tams, bet duomenys apie nustatytus laisvės atėmimo įstaigose atvejus buvo „dingę“. Pašnekovė teigė, kad žinių apie šiuos atvejus mums pateikti ne-gali, nes jų neturi. Ar minėtas centras nuo visuomenės turi savų paslapčių?

ŽIV situacija Lietuvoje – prasčiau nei tolimoje Azijoje?

„Kaip gali stati sti ka parodyti realią ŽIV situaciją, jei testavimas mokamas, o žmonės nesuinteresuoti ti rti s?“


Išsiveržus Islandijos ugnikal-niui, kurį laiką buvo sutrikdytas susisiekimas oro transportu, o keliones lėktuvais suplana-vusiems žmonėms kilo įvairių nepatogumų. Kelionių organi-zatoriai ir agentūros dirbo pro-fesionaliai ir šią sudėti ngą situ-aciją, sugebėjo padėti žmonėms, grąžinti jiems pinigus. Tačiau pir-kusieji keliones ti esiogiai iš kai kurių aviakompanijų, pavyzdžiui, iš „airBalti c“, pateko į savoti škus spąstus, patyrė nemažai streso, išlaidų ir patys turėjo sukti gal-vas, kaip sugrįžti namo.

Šiuo metu, žodiniu „airBalti c“ nu-rodymu, kelionių agentūroms yra už-drausta grąžinti sumokėtus pinigus nuo dėl vulkano išsiveržimo sutrikdy-to susisiekimo nukentėjusiems kelei-viams. O pinigai keleiviams turi būti grąžinti per 7 dienas nuo skrydžio atšaukimo momento. Tai yra numa-tyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 261/2004. Jei šis reglamentas nevykdomas, agen-tūroms ir keleiviams kyla pagrįstas nerimas, ar ši aviacijos kompanija apskritai galės įvykdyti įsipareigoji-mus, t. y. ar ji yra moki.

Sumokėję nemažus pinigus ir jų neatgaunantys žmonės yra sutrikę, palikti nežinioje. Jų prašymai dėl pi-nigų grąžinimo, nors nuo planuotų skrydžių jau praėjo nemažai laiko, tebenagrinėjimi. Pažadai atgauti pi-nigus po 2,5 mėnesio keleivių neguo-džia, daugelis būgštauja, kad gali vi-siškai prarasti sumokėtus pinigus

Lietuvos turizmo asociacija ban-do apginti vartotojų interesus. Išnag-rinėjusi lėktuvų bilietų rinkoje susi-dariusią situaciją, ji kreipėsi į Latvijos oro vežėją „airBalti c“ dėl neti nkamų veiksmų vartotojų atžvilgiu.

„Negerai, kai dėl tokių aviakom-panijos veiksmų nepati kimumo še-šėlis krinta pirmiausia ant kelionių agentūrų, nes klientas sumokėtų pi-nigų reikalauja būtent iš jų“, – sakė D.Mažeikaitė.

Ieškodami išeities iš susiklos-čiusios situacijos, keleiviai kreipiasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Civilinės aviacijos adminis-traciją. Nemažai atvejų, kai tarnybos, neturinčios išsamesnės informacijos, suteikia keleiviams klaidinančias re-komendacijas, kur konkrečiai kreipti s dėl pinigų grąžinimo, ir taip sukelia visiškai nepagrįstą įtampą rinkoje.

D.Mažeikaitė perspėja perkan-čiuosius keliones, kad šie turėtų ati -džiau rinkti s verslo subjektus, iš kurių įsigyja keliones. Įsigyjanti eji išanksti -nius bilietus turėtų pasidomėti avia-kompanijų stabilumu, draudimo ga-limybėmis, atsiliepimais, kaip vykdo savo įsipareigojimus, kad vėliau, su-siklosčius nemokumo ar bankroto aplinkybėms, būtų galima išvengti tokių nesusiprati mų, kokie kilo su aviakompanija „airBalti c“.

GK inf.

„airBalti c“ paliko žmones nežinioje


Atkelta iš 1 psl.

Gimtasis kraštas2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13 3Aktualijos

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti s

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Vaiva Leišienė, tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Egidija Kamarauskaitė Tel. (8 5) 210 0060Žurnalistai:Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Lina Juškaiti enė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas.

Gimtasis kraðtasUAB „Valsti ečių laikrašti s“ leidinys

„Verslininkai traukiasi iš rinkos ir su šeimomis išvažiuoja į užsienį. Jau-nimas norėtų likti Lietuvoje ir kurti verslą, tačiau čia nemato jokių proš-vaisčių. Esu patriotas ir niekada nema-niau, kad galėčiau išvažiuoti iš šalies. Dabar jau kyla tokių minčių“, – bevil-tiškos nuotaikos kelia nerimą Panevė-žio smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovui Kaziui Grabiui.

Kalbėdami apie sunkmečiu nepa-keliamą mokesčių naštą ir valdžios kvietimą būti solidariems Panevėžio verslininkai nepamiršta prieš kelerius metus miesto savivaldybės ir „Rubi-con Gruop“ pasirašytos sutarties, pa-gal kurią krizės išvakarėse pastatytą „Cido“ areną valdančiai įmonei sa-vivaldybė iš biudžeto kasmet turi su-mokėti po 2,6 mln. litų koncesijos mokesčio.

„Toks pavyzdys atspindi visos ša-lies tendencijas, kurios rodo, kad vie-niems mūsų šalyje sudaromos pa-lankios sąlygos verstis, kitiems tik lupamas paskutinis kailis. Štai ir dėl energetinių išteklių kainų. Ar tokias neadekvačias kainas rasite kitoje ša-lyje? Ar mūsų valdžia to nemato?!“ – piktinosi bedarbiais tapę smulkieji verslininkai.

Traukiasi į šešėlį

Verslininkai įsitikinę, kad šalies valdžios įgyvendinamos krizės su-valdymo ir „diržų veržimosi“ politi-kos kaina – pernelyg didelė.

„Per krizę, kai krinta apyvarta ir mažėja pajamos, didinti mokesčius – vadinasi, sužlugdyti verslą ir ekono-miką. Tai dabar ir matome. Daliai žmonių neliko kitos išeities, kaip tik bėgti iš Lietuvos, eiti į darbo biržą ar trauktis į šešėlį. Nedaug trūksta, kad pasipiltų stambiųjų įmonių bankro-tai“, – apmaudavo verslininkai.

Pasak Rokiškio rajono verslininkų asociacijos vadovo J.Jankausko, sunk-mečio neatlaikė apie 16 proc. asocia-cijai priklausančių įmonių, dar per 20 proc. įmonių veikla susitraukė iki mi-nimumo – iš dešimties darbuotojų beliko vienas arba du.

Bankrotų neišvengė ir kai ku-rios Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams (PPPAR) priklau-sančios įmonės. Ne viena jų išgyvena

sunkumus dėl sumažėjusių užsakymų, paskolų gavimo problemų, vėluojan-čių atsiskaitymų, kurie dažnai virsta beviltiškomis skolomis.

„Kai kurios bendrovės, tarp jų ir didelės, vieniems metams sustabdė narystę rūmuose. Tačiau apie prob-lemas įmonės nelabai linkusios vie-šai kalbėti. Manoma, kad sunkumai laikini ir jau kitais metais turėtų būti lengviau“, – VL sakė PPPAR atstovė Angelija Zokaitienė.

K.Grabio tvirtinimu, praėjusiais metais Panevėžyje bankrutavo 9 vers-lininkų asociacijai priklausančios įmo-nės. O verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, sumažėjo net daugiau nei dviem tūkstančiais.

„Prieš kurį laiką per metus už vers-lo liudijimą reikėjo mokėti tik 200 litų. Dabar su socialinio ir privalo-muoju sveikatos draudimo mokes-čiais verslo liudijimų turėtojams per metus tenka pakloti iki 4500 litų. Tai maždaug 20 kartų daugiau!“ – nea-dekvatūs valdžios sprendimai stebi-na Panevėžio verslininkų asociacijos vadovą.

Pasak Lietuvos smulkiųjų vers-lininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) vadovės Zitos Sorokienės, visoje šalyje verslo liudijimų turėto-jų sumažėjo net apie 40 proc. 2008 metais verslo liudijimų buvo išduota mažiausiai per 110 tūkst., o pernai – tik apie 70 tūkstančių.

LSVPA vadovė apmaudavo, kad ne vienų metų pastangos legalizuo-ti smulkių verslininkų veiklą nuėjo perniek.

Įstatymų pataisos vėluoja

Z.Sorokienė pripažino, kad mo-kesčių lazdą perlenkusi valdžia puo-lė taisyti kai kuriuos staiga sukurptus įstatymus. Tačiau kol juos taisė, ne viena individuali įmonė sužlugo dėl reikalavimo sumokėti mokesčių dau-giau nei uždirbama.

Anot LSVPA vadovės, pavėluota pataisa ir dėl verslo liudijimų įkainių. Dar rugsėjį LSVPA kreipėsi į Seimą, kad būtų pataisytas Gyventojų paja-mų mokesčio įstatymas ir didžiųjų miestų savivaldybėms leista nusta-tyti mažesnius mokesčius už verslo liudijimus. Pataisa priimta pavasarį ir įsigalios tik nuo kitų metų pradžios, nors verslą reanimuoti reikia dabar.

„Negi valdžiai reikia dvejų krizės metų, kad pamatytų, kas atsitiko šaly-je? Mokestinė našta aiškiai per dide-lė. Tūkstančiai žmonių tapo biudže-tinių lėšų prašytojais, nors jie patys galėtų verstis ir kurti darbo vietas. O kas prisiims atsakomybę už neti-kusius mokesčius, pataisas, dėl ku-rių sužlugo šimtai įmonių?“ – klausė Z.Sorokienė.

Paskatos mažai veiksmingos

Pasak Panevėžio verslo konsulta-cinio centro direktorės Akvilės Ra-manauskienės, verslui dabar būtinai reikia valstybės impulsų.

„Atsiradus paramai bedarbiams, kurie kuria verslą ir įdarbina kitus bedarbius, iškart daugiau žmonių kreipėsi dėl konsultacijų. Apskritai per sunkmetį verslininkams mūsų siūlomų paslaugų poreikis suma-žėjęs net 80 procentų“, – pastebėjo A.Ramanauskienė.

A.Sorokienė palankiai vertinų ir Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos iniciatyvą verslą kuriantiems bedarbiams kas mėnesį skirti 200 litų subsidiją, jei jiems dar būtų moko-ma ir bedarbio pašalpa. Kitaip, anot jos, toks sumanymas gali būti mažai veiksmingas.

„Ar bedarbis, gaunantis 650 litų pašalpą, ryšis jos atsisakyti ir imtis verslo už 200 litų subsidiją? Šių pi-nigų neužteks net mokesčiams su-mokėti, o dar reikia įrankių, žalia-vų ir pan. Iš kur bedarbiui paimti tam lėšų? Tokios subsidijos dabar praverstų jau dirbantiems smul-kiems verslininkams“, – samprotavo LSVPA vadovė.

Reikia mokyti s verslo eti kosValdemaras Valkiūnas, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Vienareikšmių receptų nėra. Kad vers-las atsigautų, reikia ir tam ti krų valdžios sprendimų, ir pačių verslininkų pastan-gų bei požiūrio į savo darbą pokyčio. Ne vienam verslininkui reikia įgyti daugiau atsakomybės, verslo eti kos ir pagarbos klientui. O valdžia turi išmokti suvaldy-ti biudžetą.

Verslą apsunkina energeti nių išteklių kainosRomas Lazutka, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius

Verslas atsigautų, jei atsirastų dides-nė paklausa. Dabar pirkimai sumenkę. Pradedanti ems verslininkams būtų rei-kalingos mokesčių lengvatos. Verslinin-kams, ypač smulkiems, sudėti nga ir dėl energeti nių išteklių kainų. Bet tai ne kri-zės pasekmės, o ilgalaikės mūsų šalies problemos, kurias reikia spręsti .

Smulkusis verslas – po galingu mokesčių presu

Tinklai realūs

Saulius STOMA, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys

Tokią komisiją kurti reikia todėl, kad aš pats nerandu geresnio būdo, kaip mes, tautos atstovai, teisiškai ne-priekaištingai galėtume reaguoti į tą didžiulį visuomenės nepasitenkinimą. Situacija teisėsaugoje ir valstybės ins-titucijose, kaip matome iš pastarųjų įvykių, yra apgailėtina. Ir visuomenė tuo nepatenkinta. Mūsų konstitucinė priedermė – ieškoti kelių, kaip išbristi iš tokios balos.

Daugelyje šalių buvo išaiškinti pe-dofi lijos tinklai, į kuriuos buvo įsi-painioję aukštas pareigas užimantys asmenys. Tinklai buvo tiriami, o Lie-tuva vienintelė, kur išaiškinami tik pa-vieniai pedofi lai. Negi jie nesijungia į tinklus, neieško užtarimo ir nebando daryti įtakos valstybės institucijoms? Negi mes esame tokia stebuklinga ša-lis su tokiu aukštu išsivystymo lygiu, kad esame užkirtę kelius tam visame pasaulyje plintančiam blogiui?

Seimas neturi kištis į pavienes by-las ar pats užsiimti specialiųjų tarnybų darbu, bet turi spausti visas atsakingas tarnybas, kad jos atliktų savo darbą.

Iš susirašinėjimo su Valstybės sau-gumo departamentu susidariau nuo-monę, kad bijoma šios temos. O jų įstatyme parašyta: turi tirti antikons-titucines formuotes, preventyviai kon-troliuoti. Jeigu yra toks įtakingas pe-dofi lų klanas, tai jis ir yra pavojinga antikonstitucinė grupuotė. Komisija neklausinės specialiųjų tarnybų: ką sekate, ką žinote apie tą ar aną. Komi-sija pasižiūrės, ar tas darbas dirbamas, pareikalaus ir įpareigos dirbti.

Sąmokslo teorija

Julius SABATAUSKAS, Seimo So-cialdemokratų frakcijos narys

Nežinau, ką čia Seimas galėtų tirti. Čia juk sąmokslo teorijos, ku-rių galima prikurti labai daug. Pa-klausėme prokurorų, kodėl dar per-nai liepos mėnesį nebuvo apklaustas teisėjas Jonas Furmanavičius, kurį D.Kedys irgi įtarė savo dukters tvir-kinimu. Prokurorai atsakė: o ką jo klausti? Ar tu ne pedofi las? Norint išaiškinti nusikaltimą, turi būti lai-kas, vieta, aplinkybės. S.Stoma juk parašė knygą, tokį pusiau detektyvą, atrodytų, turėtų suprasti.

Kas tie pedofi lijos tinklai? Va-dinasi, kažkas vadovauja kažkokiai grupei, ją koncentruoja ir koordi-nuoja. Tai yra organizuotas nusikals-tamumas. Nesvarbu, kokio pobūdžio ta nusikalstama veikla. Daug metų su tuo dirba patirtį turintys polici-jos kriminalistai, prokurorai. Kalbėti apie mistinius pedofi lijos tinklus – tai yra pūsti patį gaisrą. Žmonės va-dovaujasi jausmais. Kai kurie po-litikai, deja, tuo piktnaudžiauja, sakydami, mes patys tirsime, nes ty-rėjai yra susipainioję. Bet pažiūrė-jus į nusikalstamos veiklos statistiką, pedofi lija – nėra dažniausia. Dirbti reikia kitais metodais. Politikai ne-turėtų kurstyti ugnies, priešingai, pa-dėti visuomenei nusiraminti.

Priimtas teismo sprendimas grą-žinti vaiką motinai. Niekada teis-mo sprendimu nebus patenkintos abi pusės. Nepatenkintoji pusė turi teisę skųsti sprendimą. Tai teisinis būdas.

GK inf.

Ar turi Seimas ti rti pedofi lijos ti nklus?

Ant politi nių svarstyklių

Atkelta iš 1 psl.


Jau daugiau kaip savaitę tęsiasi apsupti s Garliavoje – žmonės nelei-džia vykdyti teismo sprendimo grąžinti Drąsiaus Kedžio dukterį moti nai. Susirinkusi minia neti ki teisėsauga, todėl parlamentaras Saulius Stoma siūlo Seime sukurti komisiją „dėl galimos pedofi lijos ti nklų įtakos vals-tybės insti tucijoms“.

Rimanto Dovydėno piešinys

Gimtasis kraštas 2010 gegužės 21–28 d., Nr. 134 Aktualijos


Ilgai dirbusios dvi Seimo komi-sijos, vadovaujamos konservatoriaus Kęstučio Masiulio, pasiūlė Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą – pra-dėti apkaltos procesą Seimo Krikš-čionių partijos nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui. Ketvir-tadienį tai svarstė parlamentarai.

Kaip žinia, L.Karalius neinfor-mavęs Seimo valdybos Seimo sesi-jos metu keliavo po egzotiškus kraš-tus piktnaudžiaudamas diplomatiniu pasu, o A.Sacharukas tuo metu 11

kartų balsavo už L.Karalių paliktu jo Seimo nario pažymėjimu.

A.Sacharukas pripažįsta savo kal-tę, gailisi, bet mano pažeidęs tik Sei-mo Statutą. L.Karaliaus geriau apie tą jo nuotykį neklausinėti. Pasisam-dęs advokatą jis bijo ištarti kokį žodį, kuris gali pakenkti.

Ar tie du Seimo pasiklydėliai ver-ti apkaltų? Ne kartą Seime būta to-kių nusižengimų. Išvažiuodavo bo-sai, bradauskai, glaveckai į egzotiškus kraštus medžioti ar maudytis šilto-se jūrose. Kartais ir meluodavo buvę ekonomikos konferencijoje. O kad

Seimo narys balsuotų svetima kor-tele už partijos kolegą irgi ne naujie-na. Galima sutikti su A.Salamakinu, A.Sacharuko ir L.Karaliaus atvejis ypač įžūlus ir išskirtinis. Nepalyginsi čia su tuo, kai Seimo narys balsuoja už draugą, trumpam į tualetą nubėgusį.

Ir vis dėlto: ar tikrai reikia šiuos parlamentarus mesti iš Seimo? Abu šie politikos naujokai jau rado nesą-žiningų poelgių terpę, į kurią Seimas iki šiol žiūrėjo pro pirštus. Tik treč-dalį posėdžių praleidę būdavo bau-džiami fi nansiškai – negaudavo da-lies atlyginimo.

Pasipiktinusi tauta per visokias apklausas pasisako už apkaltą. Bet čia suveikia tik bjauri mada nekęsti Seimo, nuolat visus mėtyti ir iš naujo bandyti rinkti tobulą tautos atstovybę. Pasitelkiami argumentai, kad kiek-vienas darbdavys už pravaikštas tuoj pat išmestų iš darbo. Tačiau išrinktas tautos atstovas – ne pagal Darbo ko-deksą pasamdytas darbuotojas. Kas ketverius metus jam nuosprendį pas-kelbia balsuodami rinkėjai.

Priesaikos sulaužymas ir Konsti-tucijos pažeidimas (beje, ne papras-tas, o tik šiurkštus) yra pagrindas

išrinkto atstovo apkaltai. Bet apkal-tomis jokiu būdu negalima piktnau-džiauti, nes tai gali virsti ir politinio keršto įrankiu. Šiuo atveju apkaltos iniciatorius Arūnas Valinskas net ir neslėpė noro susidoroti su savo bu-vusiais bendražygiais A.Sacharuku ir L.Karaliumi. Juo labiau kad šiuos parlamentarus išmetus iš Seimo, vie-toj jų pagal kandidatų sąrašą atėję du papildytų jau A.Valinsko frakciją.

Buvęs pirmasis Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Ži-lys nepritaria dabartinei iniciaty-vai rengti apkaltą, kaip tik dėl to, kad apkaltos institutas nebūtų nu-valkiotas. Jis pataria Seimui priim-ti rezoliuciją, kuria būtų pasmerktas nusižengimas. Tai turėtų didelės įta-kos ir rinkėjams, ir tolesniam Sei-mo narių elgesiui. Tikėtina, kad po dabartinio visuotinio tarkavimo L.Karalius kaip prikaltas sėdės vi-suose posėdžiuose, o A.Sacharukui niekad nebekils ranka balsuoti sve-tima kortele. O ir kitiems Seimo nariams ši istorija – gera pamoka nepiktnaudžiauti Seimo nario tei-sėmis ir nepažeisti mandato vienas-meniškumo principo.

Mums, rinkėjams, ypač pravar-tu suvokti, ko siekiame. Ar norime, kad politikai (galbūt ir pridarę klaidų) augtų ir tobulėtų, ar norime amžinai juos daužyti ir mėtyti?

Beje, krikščioniškas atleidimas ir pasitikėjimo kreditas daug labiau įpa-reigoja išrinktuosius sąžiningai dirbti negu amžina neapykanta.

Labai svarbu, kad abu prasižengę Seimo nariai dabar pripažįsta savo kaltę ir gailisi. Jeigu Rolandas Paksas būtų atvirai pasipasakojęs apie savo rėmėjo Jurijaus Borisovo šantažą, jei būtų nuoširdžiai pripažinęs sukly-dęs ir paslydęs, gal ir nebūtų apkaltos būdu nuverstas iš Prezidento posto. Ne veltui apkaltos procedūra tokia su-dėtinga: net jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad priesaika buvo sulau-žyta ir šiurkščiai pažeista Konstitucija, dar reikia 85 Seimo narių balsų, kad apkalta įvyktų. Balsuodami jie privalo įvertinti visas aplinkybes.

Ko gero, blogas buvo sprendimas neatimti Seimo nario mandato net iš kalėjime sėdėjusio Audriaus Butkevi-čiaus. Bet dar blogiau būtų, jei Lietu-va pagarsėtų besidaužanti apkaltomis kaip kuokomis.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ar nesišvaistome apkaltomis kaip kuokomis?


Premjeras Andrius Kubilius viešai pareiškė, kad visos frakcijos, išsky-rus socialdemokratų, bus kviečia-mos burti s į koaliciją, kuri sieks su-traukyti korupcinius nomenklatūros vorati nklius. Jo manymu, visi norės jungti s, nes opozicijai atseit nebeliko vilti es suburti savos daugumos.

Ar tikrai norite eiti į valdžią? – klausiame Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūną Valentiną MAZURONĮ.

Ką reiškia – norite? Mes dar nie-kur nesame kviečiami. Jokių rimtes-nių kalbų, išskyrus premjero viešus pasisakymus, kol kas nėra. Premjero noras kovoti su įsišaknijusia korup-cija „Tvarkai ir teisingumui“ patinka. Keista, kad dabar skelbiama kažkokia nauja banga. Bet ketinimai geri ir pri-imtini. O jeigu kalbama apie naujos koalicijos kūrimą, tai politiškai neuž-tenka tik to premjero pasakymo. Es-minis klausimas – Vyriausybės pro-

grama. Mūsų nuomone, dabartinei Vyriausybės programai pritarti ne-galima. Pirmiausia būtina pataisyti tuos neišmintingus sprendimus, ku-rie priimti.

Kuriuos sprendimus būtinai rei-kėtų pataisyti?

Pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudai ir maisto produktams. Neva-dinčiau to lengvatomis. Tai būtų skir-tingo lygio PVM tarifas, atsižvelgiant į realią situaciją. Tas vienodas dide-lis 21 proc. PVM tampa žlugdančiu veiksniu. Bankrutavusios įmonės mo-kesčių nemoka.

Ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio administravimą rei-kia sureguliuoti. Dabar liepta mokes-čių inspektoriui tartis su žmonėmis, ar gali jie tą PSD mokėti, ar negali. Vals-tybė turėtų aiškiai pasakyti, kad žmo-nės buvo nepakankamai informuoti ir tas mokestis užklupo netikėtai. Dabar turėtų būti priimta vadinamoji am-nestija praėjusiam laikui ir įspėta dėl ateities, kad žmonėms būtų aišku.

Ir daugiau yra dalykų, kuriuos rei-kėtų peržiūrėti ir priimti išmintingus sprendimus. Būtina susidėlioti darbų blokus, kuriuos reikėtų naujai koa-licijai kartu per tuos pustrečių metų padaryti. Vienas iš blokų galėtų būti premjero įvardyti korupcijos voratin-kliai. Bet yra ir daugiau. Turėtų būti partijų susitarimas susitelkti tiems darbams. Tuomet mes pasiruošę su visais dirbti. Dabar yra Vyriausybės programa, yra opozicijos alternatyvi programa. Reikia ieškoti, kas sujungtų daugumą Seimo narių.

Ar naudinga dabar užsikrauti val-džios naštą? Kritikuoji valdžią iš opo-zicijos bokšto, ir reitingai kyla. O bū-nant valdžioje tik kris.

Žinoma, kad nenaudinga. Jei sie-kiame tik partinės naudos, tikrai ne-apsimoka dabar eiti į valdžią. Bet ką tai reiškia? Kad pustrečių metų nie-kas neturės pakankamos politinės jė-gos būtiniems sprendimams priimti? Na, tarkime, reformuoti „Sodrą“. Jos skylė vis didėja ir dabar jau defi citas siekia apie pusantro milijardo litų. Jei-gu nebus priimti sprendimai, didės iki 2–3 milijardų. Manau, kad labai grei-tai mums fi nansų rinkos nebeskolins.

Ir kas tada bus su valstybe? Negalima laukti kitų rinkimų nieko nedarant. Tai per didelė prabanga.

Jausdami atsakomybę aukotumė-te reitingus?

Manau, jei būtų ištaisytos klaidos, jei būtų tinkamai sudėlioti akcentai ir padaryti būtini žingsniai, tai žmo-nės suprastų. Jų pasipiktinimą labiau-siai kelia nemotyvuoti, neišmintingi sprendimai. Jei valdžia darys būtinus darbus ir sugebės išaiškinti, įrodyti jų svarbą, tai žmonės gerbs valdžią.

Turite senų sąskaitų su konserva-toriais. Jums nepatinka jų požiūris į Rolandą Paksą. Dabar konservato-riai pasišovė atimti Antikorupcijos komisijos vadovo postą iš jūsų Kęsto Komskio, kaltindami jį bendryste su kontrabandininkais. Ar galėtumėte kartu dirbti?

Situacija tokia: rinkėjų valia Sei-me yra 141 narys, ir tie visi žmonės dar pustrečių metų, mano įsitikini-mu, bus Seime. Vertinimai – patinka ar nepatinka – tik emocijų klausimas. Bet mes kalbame apie prioritetus. Ir pozicijai, ir opozicijai savo nuoskau-das ar ambicijas reikia šiek tiek atidėti į šalį ir ieškoti kelio, kur galima kartu kažką gero padaryti. Kitas variantas – gulėti politinėje baloje, nieko nedaryti ir mėgautis savo nuoskaudomis. Tai juk nenaudinga valstybei – visiems jos piliečiams.

Koalicija lyg ir ėmė postais vilioti pavienius Krikščionių frakcijos narius. Ar manote, kad toks kelias geras?

Blogas. Žmogus, parsidavęs vie-nąkart, labai nesunkiai parsiduoda ir antrą, trečią kartą. Jeigu kalbame apie norą per dvejus metus priimti rimtus sprendimus, tai kelias – rimtas politi-nių jėgų susitarimas. Neklijuoju nie-kam etikečių. Gali tartis ir konserva-toriai su socialdemokratais, gali tartis konservatoriai su „darbiečiais“, galbūt galėtų ir su Krikščionių frakcija. O bandyti traukyti vieną ar kitą iš vie-nos ar kitos partijos neperspektyvu. Tai neužtikrins stabilumo.

Pozicijai ir opozicijai reikėtų ambicijas ati dėti į šalįSeime sudaryta komisija,

nag rinėsianti galimą politikų neteisėtą poveikį teisėsaugos insti tucijoms. Komisijai vado-vaus jos įkūrimą inicijavę soci-aldemokratai.

Po vykusio balsavimo komisijos pirmininko postas ati teko social-demokratui Juliui Sabatauskui. Jis nurungė valdančiųjų konservato-rių pasiūlytą Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovą Stasį Šed-barą ir kaip neutralų kandidatą į šią poziciją iškeltą Mišrios Seimo narių grupės atstovą Valdemarą Valkiūną. Šis vėliau patvirti ntas ko-misijos pirmininko pavaduotoju.

Opozicijos iniciatyvai steigti ko-misiją pritarė ir iš pradžių skep-ti škai nusiteikusi valdančioji dau-guma. Valdanti eji nusprendė ti rti ne ti k šio ministrų kabineto vei-klą, bet ir buvusią socialdemokra-tų Vyriausybę. Seimas patvirti no TTK siūlymą komisiją įpareigoti ti r-ti 2005−2010 metų įvykius. Komi-sija aiškinsis, ar politi nės ir intere-sų grupuotės galėjo daryti netei-sėtą poveikį tyrimus atliekančioms teisėsaugos insti tucijoms, ar joms sąmoningai netrukdoma atlikti nu-sikalstamų veikų tyrimus.

Komisijai pavesta tyrimą atlikti iki spalio 1 dienos. Opozicija tvir-ti no, kad kurti komisiją paskati no žiniasklaidoje pasirodę praneši-mai apie padažnėjusius politi nių grupuočių bandymus daryti įta-ką ikiteisminiams tyrimams. Ži-niasklaidoje skelbta apie prem-jero Andriaus Kubiliaus patarė-jo Virgio Valenti navičiaus ir kitų Vyriausybės darbuotojų vizitą Fi-nansų nusikalti mų tyrimų tarny-boje, siekiant susipažinti su dar nebaigta byla dėl mėginimo gauti 22,5 mln. litų ES paramos žuvų mailiui auginti .

GK inf.

Komisijai vadovaus socialdemokratas

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Komentaras

Gimtasis kraštas2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13 5Emigracija

Baigusi studijas dirbai Lietu-voje. Kodėl nepasisekė įsitvirtinti mūsų darbo rinkoje?

Gavusi diplomą intensyviai ieš-kojau darbo. Buvau baigusi Kauno dailės institute taikomosios grafi -kos magistro studijas. Ieškojau di-zainerės-maketuotojos, iliustratorės ir kito mano specialybę atitinkančio darbo. Tiesa, man buvo pavykę su-rasti darbą vienoje reklamos agentū-roje. Bėda ta, kad Lietuvoje savo pa-žadų darbdaviai dar nemėgsta tesėti. Liaudiškai tariant, mane toje fi rmo-je maustė, mokėjo atlyginimą ne tą, kurį sutarėme. Ir aš išėjau.

Susiradau kitą darbą. Vėlgi su darbdaviais sutarėme, kad dirbsiu reklamos dizainere, bet galiausiai buvau pastatyta prie prekystalio ir turėjau pardavinėti suvenyrus. Sup-ratau, kad jaunam specialistui labai sunku iškart surasti darbą, kuriame darbdaviai būtų suinteresuoti ne iš-naudoti tave, o pasinaudoti tavo ge-bėjimais, įgytais studijų metu.

Kada kilo idėja imtis savo vers-lo?

Studijuodama Kaune jau kūriau savo verslo planą. Mano tėvai taip pat turėjo įmonėlę, kurią uždarė, kai išvyko į JAV. Visą laiką galvo-

jau, kad reikia imtis nuosavo verslo. Planavau penkerius metus padirbė-ti Lietuvos bendrovėse, o tada kurti savo verslą. Tačiau Lietuvoje dirbau tik kelerius metus. Neslėpsiu – man labai pravertė ir ta neigiama patirtis, įgyta pas kitus darbdavius. O tuo-met taip susiklostė aplinkybės, kad pradėjau vis dažniau mąstyti apie galimybę padirbėti Airijoje, kur jau metus darbavosi mano draugas. Juo labiau kad toje išorinės reklamos ir kelio ženklų gamybos įmonėje, ku-rioje jis dirbo, prireikė dizainerės.

Mane stabdė tai, kad sūnui tuo-met tebuvo aštuoneri. Prisipažinsiu, nebuvo lengva apsispręsti. Į Airiją išvažiavau 2006-ųjų rugpjūtį. Grį-žau po poros metų jau su draugu. Jis į Airiją buvo išvažiavęs 2005-aisiais. Turėjau konkretų planą – dirbti Airi-joje ne ilgiau kaip dvejus metus.

Kokie buvo pirmi įspūdžiai nu-vykus į šią lietaus šalį?

Nevažiavau į niekur. Aš jau tiks-liai žinojau, kur gyvensiu, kur dirbsiu, kiek uždirbsiu. Visa tai buvo sutarta su darbdaviu. Man neteko rūpintis gyvenamuoju plotu, nes apsigyve-nau pas draugą.

Jis šioje airių bendrovėje jau me-tus dirbo techniniu maketuotoju, o man buvo numatytas dizainerės dar-bas. Įdomu tai, kad šios fi rmos savi-ninkai tada, kai Airija nebuvo Eu-ropos Sąjungos šalis, išvyko patys uždarbiauti pas tolimus giminaičius į Australiją. Ten jie susikrovė pirmi-nį kapitalą ir grįžę į tėvynę pradėjo savo verslą.

Dažnai emigrantai pasakoja apie pragariškas darbo sąlygas, iš-naudojimą, apgavystes. Jūs to ne-patyrėte?

Mes dirbome didelėje fi rmoje, kuri vykdė stambius užsakymus. Čia mūsų niekas neapgaudinėjo. Taip, ži-

noma, dirbdavome kartais ir savait-galiais. Per parą kartais tekdavo dirb-ti ir 16 valandų. Laisvų šeštadienių taip pat neturėjome. Neretai tekda-vo ir sekmadieniais važiuoti į darbą. Mano draugui kartais reikdavo naktį keltis ir važiuoti į spaustuvę įjung-ti spausdinimo įrangą. Būdavo, kad jis susipainiojęs naktį pašokdavo ir puldavo rengtis sakydamas, kad jam reikia važiuoti į spaustuvę. Sekma-dieniais dažniausiai keliaudavome. Tiesiog sėsdavome į mašiną ir va-žinėdavome po šalį. Bet dėl įtemp-to darbo grafi ko nesiskundėme. Tu-rėjome konkretų tikslą – užsidirbti pinigų, už kuriuos galėtume susire-montuoti mano tėvams priklausan-čioje žemėje stovintį pastatą ir jame įkurti reklamos agentūrą.

Nebuvome nustatę konkrečios su-mos, kurią uždirbę Airijoje grįžtume į Lietuvą. Tiesiog siuntėme pinigus į Lietuvą, kur buvo remontuojamas minėtas pastatas. Laikas, kai dirbo-me Airijoje, sutapo su ekonomikos kilimu Lietuvoje. Bet kaip tik tuo-met Lietuvoje buvo išpūstas didelis statybų kainų burbulas, tad pastato remontas kainavo itin brangiai.

Ko išmokote dirbdami Airijo-je?

Taupumo ir konkretumo. Tačiau mes negyvenome kaip asketai. Nors

daugelis emigrantų renkasi būtent tokį gyvenimo būdą. Kai kurie vos ne kasdien valgo konservus, niekur nekeliauja, o savaitgalį sutaupytus pi-nigus prageria užeigoje.

Taupymo būdai priklauso nuo savigarbos ir, sakyčiau, išsilavinimo. Teko sutikti lietuvių, kurie šiukšles kas rytą neša į savo darbovietę, užuot užsisakę konteinerį. Buvo ir tokių, kurie piktybiškai, tarsi tranai, gyveno pas draugus, bet būsto nenuomojo.

Airijoje mokėjome visus mokes-čius, deklaravome pajamas. Žodžiu, elgėmės pagal savo sąžinę, taip, lyg gyventume Lietuvoje. Neneigsiu, kad Airijoje savo poreikius apmažinome, bet tikrai nei badavome, nei jautėmės kaip nors kitaip suvaržyti.

Kokių lietuvių emigrantų suti-kote Airijoje?

Dauguma sutiktų lietuvių tenorė-jo užsidirbti pragyventi ir nė neketi-no grįžti į Lietuvą. Buvo ir tokių, ku-rie kaupė pinigus konkrečiam tikslui. Susidariau nuomonę, kad daugelis į Airiją emigravo norėdami tik sotes-nio duonos kąsnio, planuodami iš uždirbtų lėšų nusipirkti automobilį, butą ir grįžti į Lietuvą. Vėliau jų no-rai apsiribodavo gyvenimu ir darbu Airijoje be siekio grįžti į tėvynę.

Teko sutikti ir tokių šeimų, kurios susilaukė vaikučių ir tiesiog gyveno iš pašalpų. Taip pat bendravome su lietuve, kuri į Airiją išvyko su maža-mete dukrele norėdama ištekėti už užsieniečio. Ir ji tai pasiekė.

Kada nutarėte, kad pakankamai uždirbote ir jau laikas grįžti į Lie-tuvą?

Grįžome labai nedėkingu laiku – 2008-ųjų pavasarį, tuomet buvo pats statybos įkainių pikas. Todėl visas santaupas išleidome studijai įkur-ti ir net neužteko pinigų reikiamai įrangai įsigyti. Bėda buvo ta, kad mes Airijoje dirbome tuo metu, kai Lietuvoje kainos kilo kaip ant mie-lių. Trumpiau tariant, grįžę į Lietu-vą likome su meškere, bet be pagau-tos žuvies.

Verslui plėtoti Lietuvoje dabar ne palankiausios sąlygos. Ar ne-svarstote galimybės vėl emigruo-ti, juo labiau kad užsienyje gyvena tavo tėvai ir vyro mama?

Gyvenimas Airijoje mus išmokė taupumo, planuoti savo ateitį, ten įgijau geros profesinės patirties. Ta patirtis neįkainojama ir visa tai mums labai padeda čia, Lietuvoje, plėtoti savo verslą. Neslėpsiu, dabar mums išties sunku, bet tikrai ne-svarstome emigracijos idėjos. Emi-gracija yra tarsi užsitęsusi viešnagė, kai šeimininkui nepatogu tave iš-prašyti. Tiesiog pats turi susiprasti, kada jau laikas atsisveikinti ir grįžti į tėvynę kurti savo gerovės. Dabar į užsienį vykčiau nebent į stažuotę.

Šių metų balandžio mėnesį savo išvykimą iš Lietuvos deklara-vo 11,3 tūkst. šalies gyventojų. Pa-lyginti su kovo mėnesiu, emigran-tų skaičius padidėjo 5,4 karto.

Pasak Stati sti kos departamento generalinio direktoriaus pavaduo-tojos Dalios Ambrozaiti enės, pagrin-dinė tokio padidėjimo priežasti s − emigrantų siekis įteisinti savo išvyki-mą dėl Lietuvos sveikatos draudimo

įstatyme nustatytos prievolės nuo-lati niams šalies gyventojams mokė-ti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

2010 m. sausio−balandžio mėne-siais emigravo 17 tūkst. žmonių, tai yra 10,4 tūkst. daugiau negu per pra-ėjusių metų tą patį laikotarpį.

Priešingai nei emigrantų, imi-grantų sumažėjo. 2010 m. balan-džio mėnesį atvykimą į Lietuvą de-klaravo 306 asmenys − 71 mažiau

negu šių metų kovo mėnesį. Per ke-turis šių metų mėnesius imigravo 1,4 tūkst. žmonių, tai yra 589 žmonė-mis mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį.

Statistikos departamento duo-menimis, šių metų sausio−balandžio mėnesiais iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. žmonių daugiau negu imi-gravo.

Eltos, GK inf

Emigrantų balandį padaugėjo penkissyk

Darbas Airijoje tapo išbandymu A.Nutautui ir I.Raudonikytei, nes Lietuvoje jai teko palikti aštuonmetį sūnų Sebasti joną. Po poros emigracijoje praleistų metų vėl visi kartu. Asmeninio archyvo nuotrauka

Į tėvynę grįžo be laimikio, bet su meškere

Daugelis į Airiją emigravo norėdami ti k sotesnio duonos kąsnio, planuodami iš uždirbtų lėšų nusipirkti automobilį, butą ir grįžti į Lietuvą.


Atkelta iš 1 psl.

Gimtasis kraštas 2010 gegužės 21–28 d., Nr. 136

Dr. Manvydas VITKŪNAS

Pranešimai apie Somalio pa-krantėse siautėjančius piratus jau tapo kasdienybe, bet kitame Af-rikos pakraštyje, Kamerūne, pira-tavimas iki šiol buvo ne toks aki-plėšiškas. Deja, pastarųjų dienų įvykiai rodo rimtą piratų suakty-vėjimą – jau senokai nebuvo fi k-suota, kad beveik vienu metu šios valstybės pakrantėje būtų užpulti net du laivai.

Pagrobė jūreivį iš Lietuvos

„Gegužės 17 dieną 2.00 val. Lietu-vos laiku prie Vakarų Afrikos pakran-tės buvo užpultas vienai iš Lietuvos laivybos kompanijų priklausantis ir su Lietuvos Respublikos vėliava plaukio-jantis motorlaivis. Per užpuolimą gin-kluoti asmenys pagrobė ir nežinoma kryptimi motorine valtimi išgabeno vieną įgulos narį. Likę laivo įgulos na-riai yra sveiki, laivas saugiai prišvartuo-tas uoste. Iki šio momento jokių reika-lavimų dėl pagrobto Lietuvos piliečio išlaisvinimo sąlygų negauta. Pagrobto Lietuvos jūrininko artimieji apie įvykį informuoti. Su Lietuvos piliečio išlais-vinimu susijusiems veiksmams koordi-nuoti sudaryta užsienio reikalų minis-tro Audroniaus Ažubalio vadovaujama tarpžinybinė darbo grupė. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į situacijos jautrumą, su-interesuotos žinybos ir laivo savininkai nuo detalesnių komentarų dėl šio įvy-kio susilaikys“, – pranešė mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos pareigūnai neįvardijo nei laivo pavadinimo, nei savininko, bet jau žinoma, kad tai Klaipėdos bendrovės „Limarko“ laivas „Argo“. Iki šiol ne-

gauta jokių duomenų apie kokius nors reikalavimus, kuriuos piratai būtų iškė-lę laivo savininkams.

Pernai prie su Kamerūnu besiribo-jančios Nigerijos krantų buvo užgrob-tas kitas bendrovės „Limarko“ laivas „Saturnas“ ir pagrobti penki Lietuvos jūrininkai. Jie buvo paleisti beveik po dviejų savaičių. Spėjama, kad piratai galėjo gauti išpirką.

Jūrininkus – į benzino balą

Tą pačią naktį, kai Kamerūno pira-tų taikiniu tapo Lietuvos laivas „Argo“, didžiausio Kamerūno uosto Dualos reide buvo užpultas ir kitas laivas. Sau-sakrūvis „North Spirit“ plaukioja su mažytės Karibų jūroje esančios Sent Vinsento ir Grenadinų valstybės vėlia-va, tačiau jo įgulą sudaro dešimt rusų ir šeši ukrainiečių jūrininkai. Apie in-cidentą su „North Spirit“ jo savinin-kai kalba atvirai ir atskleidžia daug šio užpuolimo detalių.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį laivas stovėjo išmetęs inkarą Dualos uosto reide. Prie laivo priplaukė trys motorinės valtys, kuriose iš viso buvo dvidešimt ginkluotų vyrų. Jie pakilo į laivo denį ir sučiupo „North Spirit“ mechaniką, kurį privertė vesti pira-

tus pas kapitoną. Laive piratai iškart sudaužė stacionarią ryšio aparatūrą, palydovinės navigacijos įrenginį. Ka-pitono kajutėje piratai pareikalavo ati-daryti seifą ir pagrobė jame buvusius pinigus, taip pat pasiėmė iš kajutės du nešiojamuosius kompiuterius, atė-mė jūreivių ryšio priemones. Taip pat buvo apiplėšti kiti įgulos nariai, iš jų atimti pinigai, vertingesni asmeniniai daiktai. Gąsdindami jūrininkus pira-tai keliskart iššovė į orą, tačiau fi zinio smurto prieš nesipriešinančius jūri-ninkus nesiėmė. Paskui banditai išlie-jo laivo denyje baką benzino ir sugul-dė į šią degalų balą beveik visus įgulos narius, o laivo kapitoną ir vyriausiąjį mechaniką privertė sėsti į valtį ir nu-plaukė nežinoma kryptimi.

Piratams išplaukus, „North Spirit“ jūrininkai pataisė sudaužytą radijo sto-tį ir susisiekė su Dualos uosto adminis-tracija. Netrukus prie laivo prisišvar-tavo Kamerūno karinių jūrų pajėgų kateris, laive buvo pastatyta sargyba.

Smerkia karių žiaurumą

Rusijos jūrininkų profesinės są-jungos atstovai raštu kreipėsi į savo šalies valdžią, ragindami imtis skubių veiksmų vaduojant pagrobtus Rusijos piliečius. Tačiau, skirtingai nei prie Somalio krantų, Kamerūno pakran-tėse Rusijos karinių laivų šiuo metu nėra. Iškart po laivo „North Spirit“ užgrobimo buvo prisimintas nesenas incidentas Indijos vandenyne, kai So-malio piratai užgrobė tanklaivį „Mos-kovskij komsomolec“. Tąkart vaduoti rusų laivo buvo pasiųstas prie Somalio krantų patruliavęs karo laivas „Mar-šal Šapošnikov“, denyje turintis sraig-tasparnį ir jūsų pėstininkų būrį. Rusų jūrų pėstininkai dalį piratų nukovė, o kitus iš pradžių ketino pargabenti į

Rusiją ir teisti, bet vėliau persigalvojo. Anot Rusijos žiniasklaidos, keliems jūrų plėšikams rusų kariai perpjovė gerkles ir jų kūnus sumetė į jūrą, o likę gyvi piratai buvo susodinti į valtį (manoma, kad be degalų, navigacijos priemonių, gėlo vandens) ir paleisti

atviroje jūroje. Šie piratai veikiausiai taip pat nepasiekė kranto.

Autoritetingo Rusijos internetinio leidinio „Morskoj biuletenj“ redak-torius Michailas Voitenko išplatino pareiškimą, kuriame piktinasi „visuo-tiniu Rusijos žiniasklaidos ir visuo-menės džiūgavimu dėl griežto rusų karių elgesio su piratais“.

„Rusijos visuomenė dabar džiau-giasi, esą nuo šiol piratai žinos, kad su rusais geriau neprasidėti. Turiu jus nuvilti. Pateiksiu pavyzdį: Indijos kariai jau seniai su Somalio piratais elgiasi itin negailestingai. Ar dėl to somaliečiai pradėjo vengti pulti In-dijos laivus arba atsargiau elgiasi su indų jūrininkais? Atvirkščiai – piratai per mėnesį užpuolė apie dešimt indų laivų“, – rašo M.Voitenko.

Piratų takti ka skiriasi

Iškart po laivo „North Spirit“ užgrobimo žiniasklaidoje pasirodė spėlionių, kad šis Kamerūno pira-tų išpuolis gali būti kerštas rusams už somaliečių piratų žūtį. Vis dėlto tai menkai tikėtina – Kamerūnas ir Somalis yra skirtingose Afrikos žemyno pusėse, o šiose šalyse vei-kiančios grupuotės yra visiškai sa-varankiškos.

Somalio ir Kamerūno piratų tak-tika labai skiriasi. Somaliečiai daž-niausiai stengiasi užgrobti prekybi-nius užsienio šalių laivus, priverčia jų įgulas plaukti į anarchijos draskomo Somalio uostus ir juose laukia išpir-kos. Kamerūno piratai laivų negrobia, nes paprasčiausiai neturi jų kur laiky-ti – šios šalies, skirtingai nei Somalio, valdžios institucijos, policija ir kariuo-menė daugiau ar mažiau kontroliuo-ja šalies pakrantę. Todėl Kamerūno piratai apsiriboja žaibiškai išpuoliais, jūrininkų apiplėšimu ir grobia tik ats-kirus įgulų narius tikėdamiesi gau-ti išpirką. Deja, šie išpuoliai dažnai baigiasi kraujo praliejimu. Pernai Ka-merūno piratai užpuolė su Graikijos vėliava plaukiojantį laivą ir atėmė iš įgulos narių asmeninius daiktus bei pinigus – 5 700 JAV dolerių (16 tūkst. litų). Išpuolio metu piratai nužudė graikų laivo kapitoną.

Kamerūnas praėjusį mėnesį skun-dėsi, kad dėl piratavimo 2009 m. 13 proc. sumažėjo naftos gavyba nuo 84 tūkst. barelių per parą 2008-ai-siais iki 73 tūkst. barelių per parą 2009-aisiais.

Anot analitikų, piratų veikla di-dina nesaugumą ir gali paveikti lai-vybą bei investicijas dar didesniame regione.

Pasaulis

Kamerūno piratai laivų negrobia, nes paprasčiausiai neturi jų kur laikyti .

Daumantas MUSNICKAS

Naujuoju Konsti tucijos įstatymu Kazachijos prezidentas N. Nazar-bajevas nusikratė bet kokios atsa-komybės už savo veiksmus ir įgijo absoliutų teisinį imunitetą, kuris taikomas ir jo šeimos nariams

Tarpukariu Lietuvos prezidentas Antanas Smetona ofi cialiai buvo titu-luojamas „tautos vadu“. Priskirti tokį ar panašų titulą šalies vadovui įpras-ta autoritarinėse šalyse. Kazachstano parlamentas įrodė, kad autoritarinis

valdymas ir prezidento asmens kultas šioje šalyje giliai įsišaknijo.

Remiantis naujuoju Konstitu-cijos įstatymu, pirmasis nepriklau-somo Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas įgyja „nacijos lyde-rio“ titulą. Prezidentas ir jo šeimos nariai iš anksto atleidžiami nuo tei-sinio persekiojamo, baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, su-laikymo, arešto. Prezidentas ofi cia-liai išvengia atsakomybės už priimtus sprendimus, taip pat „už bet kokius veiksmus, kuriuos pirmasis šalies prezidentas atliks, netekęs šalies va-

dovo įgaliojimų“. Tai, kad teisinis ne-liečiamumas taikomas ir N. Nazar-bajevo šeimos nariams, vertinamas gana prieštaringai (ypač žinant, kad prezidento vyriausioji dukra Dari-ga kontroliuoja dalį Kazachstano ži-niasklaidos). Dabar ne tik šalies pre-zidentas, jo žmona, trys dukros, bet ir septyni anūkai bei du proanūkiai gali jaustis visiškai nebaudžiami ir daryti, ką nori.

Įdomu, kad kazachų parlamen-tarai šį įstatymą priėmė būtent tada, kai kaimyninėje Kirgizijoje vyks-ta apkalta prieš buvusį šios šalies vadovą Kurmanbeką Bakijevą ir įtakingus jo artimuosius. Negausi Kazachstano opozicija vienareikš-miškai teigia, jog N.Nazarbajevas šiuo įstatymu bando užsitikrinti savo ir artimųjų saugumą, jei kar-tais Kazachstane įvykiai pasisuk-tų pagal kirgizišką scenarijų. Tokį įstatymą priimti nebuvo sudėtinga,

šalį valdo viena politinė partija „Nur Otan“ („Tėvynės šviesa“), kurios ly-deris yra pats N. Nazarbajevas.

N. Nazarbajevas vadovauja Ka-zachstanui nuo 1989 m. Iki 1991 m. jis buvo šalies komunistų parti-jos centro komiteto pirmasis sekre-

torius, o nuo 1991 m. pabaigos iki šiol tvirtai laikosi prezidento poste. Šiuo metu šalies sostinėje kuriamas Pirmojo šalies prezidento memoria-linis muziejus, jo garbei statomas paminklas, N. Nazarbajevo vardu pavadintas Astanos universitetas.

„Nacijos vadas“ iki gyvos galvos

Viena Kazachstane egzistuojančio N. Nazarbajevo asmens kulto apraiškų − paš-to ženklai su šalies prezidento atvaizdu. GK archyvo nuotrauka

Kamerūno piratai nevengia pulti užsienio kompanijų laivų netgi didžiausio šalyje Dualos uosto prieigose. simon-cameroun.n7mm.org nuotrauka

Žaibiški Kamerūno

piratų išpuoliai

Centrinės Afrikos valstybės Kamerūno pakrantėje per naktį piratai užpuolė du laivus. Vienas

jų plaukė su Lietuvos vėliava.

Gimtasis kraštas2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13 7

Daiva NORKIENĖ

Vilniaus apygardos teismas (VAT) neuždraudė plati nti knygos „Tikro-ji Daktarų istorija“, nors Lukiškėse kalinti s Henrikas Daktaras bei jo sutuokti nė Ramutė knygos auto-rių apkalti no nuplagijavus pati es H.Daktaro anksčiau išleistą knygą.

Pareiškė ieškinį

Kauno nusikalstamo susivieni-jimo dalyviams nėra palanku, kad

knyga pasirodytų prieš prasidedant teismų procesams, nes, redak-cijos žiniomis, šie pro-cesai vyks už uždarų durų. Greičiausiai taip nutarta baiminan-tis, kad visuomenei nutekės informa-cija apie galimas tam tik rų valdžios ir teisėsaugos sluoksnių sąsajas su mi-nėta grupuote.

Pasirodžius D.Dargio knygai „Tik roji Daktarų istorija“, priešta-ringai vertinamo Lukiškėse įkalinto Kauno kriminalinio pasaulio vetera-

no Henriko Daktaro, pravarde He-nytė, artimieji kreipėsi į VAT. Pra-ėjusį penktadienį portalo balsas.lt redakciją pasiekė sunkiais nusikalti-mais kaltinamo H.Daktaro, jo žmo-nos Ramutės bei jų interesams atsto-vaujančio advokato Kristupo Ašmio raštas be spaudų, kuriame teigiama, kad „ieškovai Ramutė Daktarienė ir Henrikas Daktaras prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemo-nes – uždrausti D.Dargiui ir ben-drovei „Balsas.lt leidiniai“ atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti ir platinti ar kitaip skelbti nuotrau-kas, taip pat bet kokiu būdu ir forma naudoti H.Daktaro sukurtą literatū-

ros kūrinį „Išlikti žmogumi“.

Kaip mums teigė Henriko ir Ramutės Dak-

tarų advokatas Kristupas Ašmys,

knygos „Tikroji Daktarų istorija“ platinimą sustabdyti siekta dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, tai esąs „plagiatas“, kuriame panau-dotos H.Daktaro parašytos knygos ištraukos. Taip esą pažeidžiamos H.Daktaro kaip autoriaus teisės. Kita vertus, anot K.Ašmio, knygo-je spausdinama nemažai Daktarų

šeimos nuotraukų, kuriose užfi ksuo-ti ne tik vestuvių momentai, bet ir mažamečiai vaikai. Tai esą pažeidžia šeimos teises ir pažemina jos orumą.

Pakvietė cepelinų

Knygos autorius Dailius Dargis tvirtino, kad H.Daktaras yra tik vie-nas iš daugelio dokumentinės apy-braižos personažų. Jų knygoje mini-ma ir daugiau − kriminalinio pasaulio šulai, gangsteriai, kurių pusės jau nėra gyvų. D.Dargis su H.Daktaru susipažino 2003 metų vasarį: Kauno įžymybė pasikvietė žurnalistą cepeli-nų ir rodydamas kuklų savo vaikystės namą, šiuo metu priklausantį jo mo-tinai, demonstravo savo neva kuklu-mą ir paprastumą.

Kai Bulgarijoje nuo teisingumo slapstęsis H.Daktaras buvo suimtas ir parvežtas į Lietuvą, D.Dargis ėmė susirašinėti su Henyte. „Kai kurie jo laiškai labai vaizdingi, parašyti su smulkiomis detalėmis, todėl pasiū-liau jam kaupti medžiagą antrai kny-

gai. (H.Daktaras anksčiau yra išleidęs knygą „Išlikti žmogumi“, kurioje kri-tikavo neva korumpuotus Lietuvos pareigūnus – red.). H.Daktaras prasi-tarė, kad norėtų, jog kitos knygos au-toriumi būčiau aš“, – sakė D.Dargis. Jis stebėjosi, kad dabar H.Daktaras jį kaltina plagijavimu.

D.Dargio advokatė Aušra Ručie-nė tvirtino, kad knygoje nėra nieko, kas galėtų įžeisti Daktarus, nes joje

neva spausdinamas anksčiau publi-kuotų straipsnių rinkinys bei anks-čiau publikuotos nuotraukos.

Autoriaus teigimu, keletas už-darai gyvenančių ir su žiniasklai-da niekada nebendravusių pareigū-nų atskleidė visuomenei negirdėtos medžiagos. Vienas jų – buvęs vidaus reikalų ministras.

Gyvenimas – siaubo fi lmas?

Garsiausios Kauno nusikals-tamos grupuotės darbeliai, anot D.Dargio, primena siaubo fi lmą, niekuo nenusileidžiantį Holivudo kūriniui „Pjūk las 3“. „Jei gyventume Holivude, apie Daktarus tikriausiai būtų sukurtas fi lmas. Skaičiau (ope-ratyvinėse bylose, – red.) įdomių ir labai šiurpių detalių. Skandinimai sieros statinėje, sprogdinimai ir šau-dymai“, – tvirtino knygos autorius.

Sovietiniais laikais pirmą kar-tą tarp milicininkų Daktarų vardas buvo paminėtas 1980 metais.

Mus pasiekė žinia, kad garsiausio Kauno nusikalstamo susivienijimo bylos bus nagrinėjamos už uždarų durų. Manoma, kad Daktarų įtaka ir indėlis į kai kuriuos šalies ekono-minius bei politinius procesus buvo toks ryškus, jog paviešinus dauge-lį faktų gali nukentėti ir ne vieno įtakingo asmens reputacija. Kauno Daktarai laikomi ne tik galingiausia nusikalstama grupuote Lietuvoje. Jų egzistavimą ir veiklą pagrįstai gali-ma laikyti „visuomeniniu reiškiniu“, mat be tam tik rų sluoksnių palaiky-mo ir „stogo“ dešimtmečius trukęs siautėjimas būtų neįmanomas.

Prieblandos

Henytė įsižeidė

Įkliuvo kanapes auginę jaunuoliaiDu jauni panevė-

žiečiai, auginę kana-pes ir pagaminę be-veik penkiolika kilo-gramų narkoti nių me-džiagų, bus teisiami. Panevėžio apygardos prokuratūra jų bau-džiamąją bylą per-davė apygardos teis-mui.

Kanapių auginimu, narkotinių medžia-gų gaminimu ir laiky-mu turint ti kslą pla-ti nti kalti nami anks-čiau teisti panevėžie-čiai 24 metų A.M. ir 26 metų M.B. Pernai pavasarį A.M. ir M.B. su dar vienu, tyrimo metu nenustatytu, bendrininku sumanė Pasvalio rajono Juti škių kaime pas senelius auginti kanapes ir plati nti iš jų pagamintas narko-ti nes medžiagas. Vaikinai pastatė šiltnamį, įrengė laistymo sistemą. Pasėtas ir išdygusias kanapes prižiūrėjo pagal internete rastas rekomendacijas.

Tokį „verslą“ pernai rudenį nutraukė policijos pareigūnai, per kratą radę daugiau kaip penkis kilogramus džiovintų kanapių. Dvidešimt vienas augalas dar tebežaliavo, jų masė išdžiovinus – devyni kilogramai ir 615 gramų.

Įtariamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašyti nis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Jaunuoliams gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų.

Vilniuje „pasižymėjo“ girtas suomisDar vienas užsienieti s papildė negarbingą sąrašą svečių, kurie šlapinosi

viešoje vietoje. Šį kartą prie prezidentūros gamti nius reikalus atliko neblai-vus suomis.

Pasak Policijos departamento specialistų, trečiadienį paryčiais, apie 3.33 val., nusišlapinti ant valstybės vadovo rezidencijos sienos panoro ir Suomijos pi-lieti s A.A.H.S. Neblaivų 21 m. suomį policininkai sulaikė Totorių gatvėje. Jam pareigūnai surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą.

Apgirtę užsienio svečiai sosti nėje dažnai neranda, kur atlikti gamti nius reikalus. Per kelerius metus daug kartų kentėjo Vyriausybės ir prezidentū-ros rūmų sienos. Čia buvo sulaikyti Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Ny-derlandų, Italijos, JAV, Suomijos ir kitų valstybių piliečiai, nepasivarginę paieškoti tualeto.

Už nedidelį chuliganizmą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodek-są baudžiama 100 litų bauda.

GK, Eltos inf.

Henrikas Daktaras ir jo šeima pasipikti no D.Dargio išleista knyga, kuri atskleidžia daug nemalonių „daktarų“ gaujos detalių.


Daiva NORKIENĖ

Artėja diena, kai Kauno versli-ninko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo byloje bus sudėlioti visi taškai. Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka patvirti no, kad ikiteisminį tyrimą keti nama baigti birželio ar liepos mėnesį.

Mirti ni šūviai

Prokuroro A.Kliunkos teigimu, ši byla tiriama kartu su kitais „gar-siojo Kauno nusikalstamo susivie-nijimo nusikaltimais“. Pareigūnai iškart po nužudymo įtarė, kad nu-sikaltimą galėjo organizuoti Dak-tarų grupuotė. A.Kliunka anksčiau šių eilučių autorei yra sakęs, kad S.Čiapas ketino liudyti prieš Kau-no nusikalstamo pasaulio įžymybę Henriką Daktarą ir slapčia nuo bu-vusių savo verslo partnerių (Dak-tarų) Generalinei prokuratūrai tei-kė duomenų apie jų nusikaltimus. A.Kliunką anksčiau stebino neįti-kėtinas Kauno nusikalstamo su-sivienijimo narių informuotumas: nors su S.Čiapu pareigūnai susitik-davo ne tik tuo metu A.Smetonos gatvėje buvusiose Generalinės pro-kuratūros patalpose, bet ir neutra-lioje teritorijoje, netrukus Dakta-rams tapdavo žinomos kai kurios susitikimų detalės.

S.Čiapas buvo nušautas prie savo namų Kaune, Sargėnuose, 1996-ųjų balandžio 5-osios rytą. Vyriškis su savo vairuotoju bei žmona Jolan-ta ketino važiuoti į Vilnių, tačiau nespėjo. Per stebuklą gyva liko tik J.Čiapienė.

Nepasidalijo įtakos sričių

S.Čiapas, vadovavęs alkoholio prekybos koncernui „Agora“, ilgą laiką buvo Daktarų verslo partne-ris ir nė nemanė su jais konfl iktuoti. Prieš 13–14 metų laikai, kai Lietu-voje klestėjo šiurkštus reketas, ėjo į pabaigą, o nusikaltėliai sumanyda-vo vis išradingesnių būdų reketuoti verslininkus. Koncerno „Agora“ sa-vininkas S.Čiapas ir Kauno Dakta-rai įkūrė Alkoholio prekybos tarpi-ninkų asociaciją. Asociacijos kūrėjai siekė, kad Lietuvoje alkoholiu galė-tų prekiauti tik jos nariai, o iš sto-jančiųjų į asociaciją buvo imamas solidus neva nario mokestis. Taip subtiliai galėjo būti pridengtas pa-prasčiausias reketas.

Mūsų šaltinių teigimu, viena šiuo metu tebeveikiančių alkoholio gamyk lų sulaukė Kauno įžymybių vizito bei priekaištų, kad nebendra-darbiauja su asociacija, o savo pro-dukcija prekiauja tiesiogiai be tarpi-ninkų. Matyt, tada pareigūnai nutarė atidžiau pasidomėti minėtos asocia-cijos veikla. A.Kliunka šių eilučių au-

torei anksčiau yra pripažinęs, kad iš tiesų domėjosi Alkoholio prekybos tarpininkų asociacijos steigėjų vei-kla, o už „trukdymą“ sulaukęs atkir-čio žiniasklaidoje. Spaudoje pasirodė prieš A.Kliunką nukreiptų publika-cijų. Vienoje jų buvęs garsus teatro kritikas bei žurnalistas ir viešųjų ryšių atstovas, o dabar jau miręs (pavardė redakcijai žinoma), prokurorą netie-siogiai pavadino mafi jos draugu.

Buvo per vėlu

„Kai jį atsitiktinai susitikau ir pasa-kiau, kad galvojau, jog teatro kritikai yra aukštos vidinės kultūros bei mo-ralės žmonės, išgirdau atsakymą, kad aš labai klystu“, – anksčiau pasakojo A.Kliunka. S.Čiapas tuo metu proku-rorą, matyt, buvo įtraukęs į savo prie-šų sąrašą. Mat kai dėl kažkokių prie-žasčių jis susipyko su Daktarais, tiesiu taikymu nuvyko į Generalinę proku-ratūrą ir prisipažino buvęs skundų bei neigiamų pub likacijų prieš A.Kliunką užsakovu bei už tai atsiprašė. Pradėjęs bendradarbiauti su teisėsauga ir teik-ti jai informaciją, S.Čiapas netrukus buvo nužudytas. Mūsų šaltinių teigi-mu, prieš žmogžudystę neva ketinta jam skirti apsaugą, pareigūnai įspėjo saugotis, tačiau buvę vėlu.

Byla – fi nišo ti esiojoje

S.Čiapo nužudymą pagrįstai galima laikyti vienu ilgiausiai neatskleistų nusikalti -mų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 gegužės 21–28 d., Nr. 138 Sodas

Irma DUBOVIČIENĖ

Kaunietė Audronė VIRBICKIENĖ vargiai suskaičiuotų rožių veisles, prie kurių teko prisiliesti – jas puo-selėti , dauginti . Gėlių kalbą ji pažino dar vaikystėje, mat jas gana profe-sionaliai augino dar tėvai. Europos stambiausi selekcijos centrai kasmet pasiūlo dešimti s naujų veislių.

Atspari, kai sveika ir sti pri

Praėjusios žiemos pamokyti žmo-nės neretai pasiryžta rasti tokią veislę, kuri būtų itin atspari šalčiui bei ne-reikalautų ypatingos priežiūros. Taip nebūna, kad rožė ir žydėtų gausiai bei puošniais žiedais, ir žiemotų taip pat gerai kaip laukinė. Norint didžią-ją vasaros dalį džiaugtis žydėjimu, tenka išmokti augalą prižiūrėti.

„Tai gėlių karalienė, ir vietą jai reikia įrengti kaip karalienei“, – pri-mena A.Virbickienė pirmutinę są-lygą. Rožių šaknys skverbiasi giliai, taigi įveisti rožyną virš statybinio laužo, ant jo užpylus 20 cm juodže-mio sluoksnį, tikrai nepavyks.

Antroji svarbi taisyklė: augalas at-sparus, kai yra sveikas ir labai stip-rus. Tai lemia keli veiksniai: derlinga žemė, tinkamas tręšimas, profi laktinė apsauga nuo ligų ir kenkėjų.

Sugriautas komponavimo mitas

Anksčiau buvo teigiama, kad rožės kitų gėlių kaimynystės ne-mėgsta. Pasak A.Virbickienės, jai šis reikalavimas visada buvo nela-bai suprantamas ir priimtinas. Pas-taruoju metu gėlynų komponavimo taisyklės keičiasi. Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad nėra apskritai jokių taisyklių.

Svarbiausia, kad grupėje derinami augalai reikalautų panašių augimo sąlygų: dirvožemio, trąšų, apšvies-

tumo. Rožės puikiai dera su raga-nėmis, įsikomponuoja daugiame-čių gėlių lysvėse ar alpinariumuose, spyg liuočių kompozicijose, derina-mos ir su vienmetėmis gėlėmis. Ką jau kalbėti apie svogūnines gėles. Jos su rožėmis sudaro ypač gerą draugiją: pavasarį akį gali džiuginti, tarkime, narcizai, o vėliau žydėjimo estafetę perimti rožės.

Europoje madingos tuščiavidurės

A.Virbickienė pastebi, kad atskirų kraštų želdynų mados gana skirtin-gos. Pas mus daugelio sodybų šeimi-ninkai pageidauja, kad rožės teik-tų tokius pat puošnius žiedus, kokie būna gėlių parduotuvėse. O Vakarų Europoje svarbiausi kriterijai – žydė-jimo trukmė, žiedų gausumas.

Moderniųjų veislių žiedai pa-prasčiausi, tuščiaviduriai. „Kartais net sunku suprasi, į ką žiedai labiau panašūs – rožių ar kitų gėlių“, – pa-stebi profesionali gėlininkė. Olandi-joje, Vokietijoje tokios tuščiavidurės rožės žydi visur – miestuose, gatvių skiriamosiose juostose, prie parduo-

tuvių bei degalinių. Tai vadinamo-sios miesto grupės veislės.

Lietuvoje šios grupės rožių kol kas nėra – ne tik todėl, kad tuščia-vidurės nėra pačios paklausiausios, bet ir todėl, kad mūsų klimatas joms veikiausiai yra per vėsus, reikėtų il-gus metus užtrunkančių tyrimų.

Tiesa, kai kur ir mūsų želdynuo-se originaliai pritaikomos miesto grupei artimos tuščiavidurės rožės.

Pavyzdžiui, tokiomis besidriekian-čiomis rožėmis apželdintas sodybos pietinis šlaitas.

Pasak A.Virbickienės, Vakaruose ganėtinai populiarios ir kitų grupių rožės. Selekcinių naujovių yra ne-mažai angliškųjų, terasinių bei kitų rožių grupėse.

Kilnojamas rožynas

Nedideliu aukščiu ir dideliais žie-dais išsiskiriančios terasinės rožės skirtos šiuolaikiškai minimalistinei aplinkai. Neretai jos auginamos vadi-namuosiuose konteineriuose – induo-se. Ši patirtis naudojama jau ir Lie-tuvoje. Tai iš tiesų patogu: žydintys vazonai terasas ar balkonus gali puošti per visą vasarą, o žiemai įnešami į rūsį. Pasak A.Virbickienės, tam tinkamos ir besidriekiančios rožės. Augdamos vazone, jos gražiai svirtų.

Norintiesiems įsirengti kilnoja-mą rožyną profesionali gėlininkė rekomenduoja atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, tam netinka aukšta-ūgės, stambius krūmus formuojan-čios. Antra, rožių šaknys gana ilgos, todėl labai svarbu parinkti tinkamą indą – jis turi būti kuo gilesnis.

Rože reikia rūpinti s kaip karaliene


Pravartu atminti • Rinkdamiesi rožes pasiteiraukite apie jų paskirtį . Pasitaiko nesąžiningų pre-kiautojų, kurie siūlo ne laukui, o šiltnamiui skirtas rožes. Jų žiedai išvaizdūs, skiriami skynimui, tačiau lauke ektremaliomis sąlygomis augalai neišgyvena.• „Naujoje“ žemėje, kurioje nebuvo auginami kiti daugiamečiai augalai, pasodin-tos rožės auga ir žydi vešliau.• Profi lakti škai nuo kenkėjų rožes nupurkškite jau pavasarį, kai ti k jos sula-pos.• Rožėms ti nka visokios trąšos. Naudojant ti rpias, trąšų ti rpalu tenka laistyti dažniau. Rekomenduojamos koncentracijos nereikėtų mažinti . Ilgalaikės trą-šos pamažu įsiterpia pačios, išvaduodamos nuo tręšimo rūpesčių. Puikiai ti nka ir tokios paprastos organinės trąšos, kaip raugintas mėšlas ar dilgėlės. Tačiau nuo rugpjūčio mėnesio nuo tręšimo patarti na susilaikyti . Galima seikėti nebent kalio trąšas. Tokių neturint, verčiau augalus apskritai palikti ramybėje.• Gėlininkai profesionalai rožes daugina akiavimu, tačiau sodininkai mėgėjai neretai taiko ir vegetatyvinį būdą – auginiais. Pavyksta įšaknydinti ne visas rožes (lengviau – folianti nes, vijoklines), be to, tokio būdu padauginti auga-lai būna mažiau atsparūs. Auginiai, kaip ir kitų augalų, įšaknydinimui kerpami per patį augimą – birželį, liepą.

Kaip sodinti ir auginti šilauoges pataria Gamtos tyrimų centro Bo-tanikos insti tuto mokslo darbuoto-ja dr. Elicija STACKEVIČIENĖ.

Tai yra rūgščių dirvų augalas, todėl sodinti reikia į rūgščias durpes. Iškas-kite 40 cm ar pusmetrio gylio ir gal metro skersmens duobę, į ją pripilkite durpių. Palaistykite ir palaukite, kol jos susislėgs. Jei pasodinsite į purias dur-pes, šilauogės atsidurs duobėje, paskui jas reikės „už ausų“ tempti į viršų.

Šilauogėms parinkite užuovėją. Be to, būtų gerai, kad vieta būtų saulė-ta. Sodinkite ne per giliai. Pasodintą augalą labai gerai būtų pamulčiuoti. Mulčias apsaugo jas nuo perkaitimo, palaiko drėgmę, neleidžia išsikeroti piktžolėms. Laistykite minkštu van-deniu, geriausia – lietaus arba bent pastovėjusiu. Kol neprigis, tręšti ne-reikia. Prigiję augalai tręšiami trą-šomis uogakrūmiams. Labai svarbu pasirinkti tinkamą šilauogių veislę. Vėlyvos veislės mūsų klimato sąly-gomis nelabai tinkamos. Turėtų būti ankstyvos arba vidutinio ankstyvumo. Jeigu šilauogės neserga, kokius pen-kerius metus genėti nereikia. Paskui jos genimos kaip serbentai – nupjau-nama jau nederanti šaka, kad atželtų naujos, kurios pradės derėti.

Rūgščių dirvų mėgėja

GK archyvo nuotrauka

Kaip išnaikinti asiūklius konsul-tuoja agronomė Mėta JUŠKAITĖ.

Lietuvoje auga dirvinis, gegužinis ir ožkabarzdis asiūkliai. Daugiausia nemalonumų pridaro dirviniai (Egui-setum arvense). Šie augalai ypač mėgs-ta žemas užmirkstančias vietas, dau-ginasi šakniastiebiais ir sporomis. Užaugina dviejų spalvų skirtingus vaisinius ir bevaisius stiebus. Anksti pavasarį neįprasti rusvos spalvos na-riuoti vaisiniai stiebai skuba augti, jų viršūnėse esančios bukos varpos bran-dina sporas, kurios, patekusios į dirvą, pradeda naujos kartos gyvenimą.

Išnaikinti šias gajas piktžoles ne-lengva. Nupurškus nedirbamą lauką sisteminiais herbicidais (pvz., raun-dapu ar jo atmainomis), visi augalai sunyksta išskyrus asiūklius – nuo che-minio poveikio juos apsaugo antže-minėje dalyje esantis silicis. Asiūkliai naikinami sausinant ir kalkinant rūgš-čias dirvas. Jų rūgštingumą mažina ir medžio pelenai. Giliai perkasant dirvą būtina išrinkti asiūklių šak niastiebius. Nevalia palikti pavasarį pasirodžiusių piktžolių varpų. Jas reikia nuskinti, kol neišbyrėjo sporos.

Kaip įveikti asiūklius

Leonas JUOZELSKIS

Vaisių ir uogų galima nusipirkti . Deja, nežinome, kaip jie buvo au-ginti ir tręšti , kiek kartų purkšti . Kas kita – nuosavas sodas. Jame išauginti vaisiai ir uogos švarūs ir visada švieži, juos galima skinti ir valgyti kada užsimanius ir negalvo-jant, kiek tai galėtų kainuoti .

Vaisiuose ir uogose yra beveik visų vitaminų, organizmui būtinų mine-ralinių, biologiškai aktyvių medžiagų. Be to, jie nekaloringi, todėl galima valgyti daug. Be maistinių bei dieti-nių, vaisiai ir uogos turi ir gydomųjų savybių. Šeimose, kur valgoma daug šių gėrybių, nežinoma vaikų maža-kraujystė. Avietės skatina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, skystina

kraują, tai vaistas nuo peršalimo. Vai-siai ir uogos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir gerina virškinimą. Mi-tybos žinovai aiškina, kad vaisiai yra gera priemonė nuo nutukimo. Kas linkęs tukti, pirmiausia turi privalgy-ti vaisių ir daržovių, o paskui pereiti prie kaloringo maisto.

Tinkamai susodinti augalai su-kuria harmoningą aplinką. Auga-lus reikėtų išdėstyti taip: toliausiai sodinami aukščiausi vaismedžiai – kriaušės, arčiau – slyvos, vyšnios, žemaūgės obelys, avietės, serben-tai ir agrastai, o galiausiai – braškės. Pasodinus vieną du dekoratyvinius medžius, keletą krūmų bei lysve-lę gėlių, sodyba taptų ir puošnesnė.

Sienas galima papuošti vijokliniais sodo augalais – vynuogėmis, aktinidi-jomis. Sodo pakraštyje reikėtų suras-ti vietos kultūrinių veislių šermukš-niams ir bent 3–4 lazdynų krūmams. Arčiau namo reikėtų pasisodinti sva-rainių. Jie puošnūs savo žiedais, o vė-liau – ir gelsvais vaisiais.

Skindamas bei valgydamas sodo produkciją, vėliau – padėdamas čia dirbti, vaikas pamilsta gamtą, išmoks-ta ją saugoti, globoti bei turtinti. Sode iškelti inkilai privilioja paukštelius, kurie žmogų linksmina savo čiulbė-jimu ir, misdami vabzdžiais bei jų ler-vomis, naikina augalų kenkėjus.

Senyvo amžiaus žmogus, dirbda-mas sode, atlieka savotišką mankštą. Jokie vaistai negali atstoti judėjimo,

o judėjimas gali atstoti daug vaistų! Taip galime prailginti savo gyveni-mą, atitolinti senatvės negalias.

Taigi turėdamas gabalą žemės, žmogus pirmiausia turėtų pasodin-ti sodą.

Geriausia vieta – su nedideliu nuolydžiu (2–3 laipsnių) į pietus, piet ryčius arba pietvakarius. Grunti-nis vanduo vaismedžiams neturi būti aukščiau kaip 2 m, vaiskrūmiams – 1,5 m. Gruntiniam vandeniui esant aukščiau, vaismedžiai bei vaiskrūmiai sodinami ant volų. Volai padaromi kelis kartus sumetimu suariant arba sukasant 0,3–0,5 m aukščio volus to-kiais atstumais, kokiais bus sodinami vaismedžiai.

Sodo augalai geriausiai auga vidu-tinio sunkumo priemolio bei pries-mėlio dirvose. Sunkaus molio ir smė-lio dirvos mažiau tinkamos, tačiau jas galima pagerinti. Molio dirvos page-rinamos gausiai tręšiant organinėmis trąšomis: durpėmis, kompostu ar gy-vulių mėšlu. Jeigu yra galimybė, gali-ma įterpti smėlėtos dirvos, iškastos ruošiant duobę pamatams.

Smėlio dirvos gerinamos gausiai patręšus organinėmis trąšomis.

Prieš sodinimą dirva turėtų būti supurenta, įterpiant trąšas bent 30–40 cm gyliu. Jeigu dirva suplūkta sta-tybų metu ar kitaip suspausta, geriau-sia pasitelkti ekskavatorių. Ekskava-torius pasemia žemę minėtu gyliu, pakėlęs kaušą išpila ir traukiasi atgal.

Pirmiausia Pirmiausia užveiskime sodąužveiskime sodą



Gimtasis kraštas2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13 9Sveikata

Nuo vidurių pūti mo – ne ti k arbatos

Pavalgius juntamas pilnumas skrandyje, pučia pilvą dėl skran-džio gleivinės ar padidėjusio ner-vingumo. Jei pilvą pučia dažnai ir dėl to blogai jaučiatės, pasikonsul-tuokite su šeimos gydytoju.

Pilvo pūti mą mažina ramunė-lių ir saldymedžių arbata. Melisų arbata gerina virškinimą (po puo-delį išgerkite tris sykius per dieną). Anyžių arbata padeda, kai staiga ima pūsti pilvą. Klasikinis vaistas nuo vidurių pūti mo – kmynų arba-ta. Jos per dieną patarti na išgerti iki trijų sti klinių.

Veiksmingi ir homeopatiniai vaistai, kuriuos individualiai pa-renka gydytojas homeopatas, taip pat pilvo masažas: atsigulkite ant nugaros ir 5–10 minučių delnu glostykite pilvą lėtais sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę. Dažnai pučia pilvą piktnaudžiau-jant gazuotais gėrimais.

Žiovulys naudingas akims

Anksčiau buvo manyta, jog žiovulys išduoda, kad naktį ma-žai miegojote ar kad nuobodžiau-jate. Dar buvo iškelta teorija, kad žiovaujama, kai smegenims trūks-ta deguonies. Naujausių tyrimų metu nustatyta, kad žiovulys la-bai naudingas akims. Specialistų teigimu, žiovulys – puiki mankšta, geras būdas pailsinti įtempto dar-bo nualintas akis. Poveikis dar ge-resnis, kai žiovaudami plačiai išsi-žiojame, pakraipome apati nį žan-dikaulį į vieną ir į kitą pusę, pasi-rąžome išti esę rankas. Dar galima pamirkčioti – tai sti muliuoja ašarų latakus, gerina akių drėkinimą.

GK inf.

Verta žinoti

Loreta GLEBAVIČIŪTĖ

Stati sti kos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų sveikatos būklę: visiškai sveikų vaikų Lietuvoje da-bar yra mažiau nei pusė. Vaikams vis dažniau nustatomos skrandžio ir žar-nyno ligos. Tam įtakos turi suprastė-jusi mityba, konservantais apdoro-tas, sausas, greitas maistas.

Per ekonominę krizę dažniausiai taupoma maisto sąskaita. Visa tai ne-abejotinai turės įtakos ateityje. Smun-kant ekonomikai sumažėja maisto kokybė ir fi zinė veikla, padidėja nu-tukusiųjų skaičius, nes tada žmonės yra linkę maitintis prastesniais, pi-gesniais ir didesnį kalorijų kiekį tu-rinčiais produktais. Įrodyta, kad prasta motinos mityba neigiamai veikia vai-

sių. Nepakankama ar netaisyklinga mityba, ypač nėštumo pradžioje, gali daryti įtaką vėlesniam embriono ir vaiko vystymuisi bei padidinti augimo sutrikimo pavojų vaikui gimus. Be to, pusbadžiu gyvenantys vaikai dažnai suserga lėtinėmis ligomis, silpnėja jų imuninė sistema.

Lietuvoje daugiau nei trečdalis vaikų maitinasi netaisyklingai. O ne-sveikai valgydami jie gauna nepakan-kamai organizmo vystymuisi būtinų „gerųjų“ riebalų. Jie dabar žmonėms atrodo blogis – nevertinga maisto medžiaga, kuri apsunkina organizmą, cholesteroliu „užkemša“ kraujagysles ir prisideda prie širdies ligų vystymosi. Tačiau tai nėra absoliuti tiesa. „Dau-gelis nežino, kad riebalai yra svarbi ir labai reikalinga medžiaga žmogaus, ypač augančio vaiko, organizmui“, – sako Vilniaus universiteto Pediatri-jos centro gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas.

Mėsoje, žuvyje, augaliniuose alie-juose, riešutuose esantys riebalai yra nevienodi – jie skiriasi tiek sudėtimi, tiek poveikiu žmogaus sveikatai. Rie-balai – svarbi širdies, smegenų, imuni-nių ląstelių ir daugelio kitų organizmo audinių ląstelių membranų sudeda-moji medžiaga. Mokslininkai atranda

vis daugiau įrodymų, kad polinesočio-sios riebalų rūgštys turi lemiamos įta-kos žmogaus nervų sistemai, emoci-nei ir intelektinei brandai, gebėjimui įgyti naujų įgūdžių. Jau seniai buvo nustatyta, kad motinos pienu mai-tintų vaikų intelekto koefi cientas yra aukštesnis nei vaikų, maitintų pieno mišiniais. Manoma, kad daugiausia įtakos intelektui turi tas faktas, jog dirbtinai maitinami kūdikiai gauna nepakankamai polinesočiųjų rieba-lų rūgščių.

Kodėl vaikams nebe toks skanus naminis maistas? Kodėl jie tampa priklausomi nuo sintetinio, kuris pri-kimštas skonio priedų? Jūsų išvirto natūralaus sultinio iš ekologiškos viš-tos niekaip negali lyginti su sultiniu

iš pakelio. Anot Vilniaus universite-to docentės mokslų daktarės, antro-pologės Janinos Tutkuvienės, grei-tas maistas, prikimštas konservantų, natrio glutamato (skonio stipriklio) ir kitokių medžiagų, išbalansuoja so-tumo jausmą. Vokiečių specialistai paskelbė naujausius duomenis dėl natrio glutamato klastingo poveikio žmogaus apetitui. „Kartą paragavęs, negali sustoti – ši traškučių rekla-ma yra labai teisinga. Sotumo centre smegenyse yra glutamato receptorių. Kai vaikas nuolat gauna per dideles glutamato dozes, sotumo centro ląs-telės yra apnuodijamos, praranda-mas sotumo jausmas, tad normalaus maisto kiekio jau nebeužtenka alkiui numalšinti.

Dėl prasto maisto – paliegėlių karta?


Ką turėtų valgyti vaikaiPataria Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas,

vaikų gydytojas Vaidotas URBONAS.Vaikai turėtų bent tris kartus per savaitę valgyti riebią žuvį, geriausia – sūrių

vandenų, lašišą, menkę. Taip pat reikia reguliariai gerti žuvų taukus, o ant duonos geriau tepti ne sviestą, o „gerųjų“ riebalų turintį kokybišką augalinį margariną. Juo galime pagardinti ir košes. Vietoj saldumynų vaikui geriau duokite graikinių riešutų, kurie taip pat turi nepakeičiamų riebalų rūgščių. Sėmenų ar kitu augali-niu aliejumi gardinkime salotas. Vaikai mėsą turėtų valgyti kasdien, tačiau daug sočiųjų riebalų turinčios kiaulienos tegul valgo mažiau. Geriau vaikams pasiūlyti jauti enos, veršienos, kalakuti enos. Ir dar viena svarbi taisyklė: vaikas turi valgyti dažnai, bet ne po daug, ir būti nai tuo pat metu. Taip organizmas bus pripratęs tam ti kromis valandomis gauti maisto ir pasiruošęs jį virškinti .



Didžiosios Britanijos automo-bilių draudimo kompanija „Admi-ral“ teigia, kad penktadienis, sausio 18-oji, yra pavojingiausia diena sėsti prie vairo, praneša BBC.

Išanalizavusi per pastaruosius penkiolika metų 1,8 mln. gautų draudimo paraiškų „Admiral“ nu-statė vairuoti pavojingas dienas. Bendrovė paskelbė, kad istoriškai pavojingiausia diena vairuoti yra sausio 18-oji, o daugiausia avarijų įvyksta penktadienį.

Saugiausia vairuoti vasario 29-ąją. Saugiomis „Admiral“ taip pat įvardija gruodžio 25 ir 26 die-nas. Saugiausios savaitės dienos yra sekmadienis ir šeštadienis.

Taigi prie vairo nereikėtų sėsti ar reikėtų važiuoti ypač atidžiai sausio 18, kovo 22, liepos 20, spalio 1, 20, 21 ir 27, lapkričio 21, gruodžio 2 ir 15 dienomis.

„Nieko keisto, kad pavojingiausia savaitės diena vairuoti yra penktadie-nis, – sakė „Admiral“ direktorė Sjū Longtorn. – Žmonės yra pavargę po darbo savaitės ir paprastai galvoja apie savaitgalio planus, o ne apie kelią.“

Tačiau keista, anot S. Long-torn, kad tiek avarijų įvyksta sausio 18-ąją. „Tikriausiai žmonių galvose kirba daug minčių: gal vėluoja atly-ginimas, gaunama sąskaitų, tamsu, prastos oro sąlygos, o ir šventinis laikotarpis jau seniai praėjo“, – sam-protavo bendrovės vadovė.

GK inf.

Kelyje

Antanas MOCKUS

Lietuvos policijos eismo prie-žiūros tarnybos ir draudimo ben-drovės „PZU Lietuva“ duomenimis, dažniausi vairuotojų nusižengimai, kurie tampa daugumos eismo įvy-kių priežasti mi, – greičio viršijimas, neatsargus manevravimas, saugaus atstumo ir važiavimo per sankryžas taisyklių nesilaikymas. Pėsti eji eis-mo dalyviai dažniausiai pažeidžia eismo taisykles tamsiuoju paros metu vaikščiodami be atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų.

Dažniau taisykles pažeidžia vyrai

Praėjusiais metais Lietuvos poli-cija išaiškino 448,9 tūkst. Kelių eis-mo taisyklių pažeidimų. 81 proc. šių pažeidimų padarė vyrai.

Ekspertų teigimu, vairavimo ypa-

tybės, eismo taisyklių pažeidimai ir eismo įvykiai miestuose ir regioni-niuose keliuose skiriasi.

Pasak Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko Gin-taro Aliksandravičiaus, vairuotojai miestų gatvėse dažniausiai nesilaiko saugaus atstumo, nepaiso kelio žen-klų ir ženklinimo, nerodo posūkio signalų ir viršija leistiną greitį.

Regioniniuose keliuose dažniau-siai fi ksuojami leistino greičio virši-jimo atvejai, o pėstieji baudžiami už atšvaitų neturėjimą tamsiuoju pa-ros metu.

Mieste avarijos mažiau pavojingos

„PZU Lietuva“ duomenimis, 90 proc. visų eismo įvykių įvyksta miestuose, bet vidutinė jų žala yra mažesnė nei užmiestyje ir siekia apie 2 tūkst. litų.

„Užmiestyje fi ksuojame gerokai mažiau avarijų negu miestų gatvė-se, tačiau jų žalos yra iki dešimt kar-tų didesnės nei mieste. Dažniausia sudėtingų užmiesčio eismo įvykių priežastis – didelis greitis ir ne-atsargus manevravimas. Vidutinė žala užmiestyje siekia apie 10 tūkst. litų“, – sakė „PZU Lietuva“ Vilniaus žalų centro vadovas Modestas Ži-lionis.

Lietuvos policijos eismo prie-žiūros tarnybos duomenimis, Kelių eismo taisyklių padaugėja šiltuoju metų laikotarpiu, kai daugiau vai-ruotojų sėda prie vairo, aktyviau ke-liauja pėstieji ir dviratininkai. Ty-rimo duomenys rodo, kad šiltuoju metų laiku eismo įvykių regionų keliuose padaugėja ilgaisiais savait-galiais, o miestuose – piko metu. Eismo įvykių gausumą lemia ir me-teorologinės sąlygos – esant stip-rioms liūtims, rūkui, slidžiai kelio

dangai kelių rizikingumas padidėja ir fi ksuojama daugiau įvykių.

Svarbu laikyti s saugaus atstumo

„Šiltuoju metų laiku didžių-jų miestų gatvėse ir regioniniuose keliuose padaugėja dviratininkų, motoroleriais ir motociklais ke-liaujančių žmonių, todėl raginame vairuotojus išlaikyti saugų atstumą ir iki jų, ne tik iki kitų automobilių. Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog reikėtų pasirinkti saugų greitį keliaujant regioniniais keliais ir ypač žvyrkeliais, nes nemažai eismo įvy-kių vasarą nutinka būtent juose“, – sakė M. Žilionis.

Pasak jo, svarbu, kad vairuotojai išliktų atidūs nuvažiuodami nuo as-falto dangos ant žvyrkelio, nes esant dideliam greičiui automobilį suval-dyti ypač sunku.

„Raginame vairuotojus pasido-mėti, ar jų automobiliai techniškai tvarkingi – ar gerai veikia apšvieti-mo prietaisai, ar saugi pakaba, nes ji turi labai didelę įtaką automobilio stabilumui važiuojant vingiuotu ke-liu, duobėtu asfaltu ar nelygiu žvyr-keliu“, – sakė M.Žilionis.

Saugesni važiuojanti eji lėčiau

Daugelio nelaimių kelyje būtų Daugelio nelaimių kelyje būtų galima išvengti , jeigu vairuotojai galima išvengti , jeigu vairuotojai neviršytų greičio ir neviršytų greičio ir laikytųsi saugaus laikytųsi saugaus atstumo iki kito atstumo iki kito automobilio.automobilio.

90 proc. visų eismo įvykių įvyksta miestuose. Daugumą jų sukelia vyrai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Regioniniuose keliuose dažniausiai fi ksuojami leisti no greičio viršijimo atvejai, o pėsti eji baudžiami už atšvaitų neturėjimą tamsiuoju paros metu.

Kaune įdiegtą vieną pažangiau-sių Rytų Europoje informacinių švieslenčių sistemą planuojama dar labiau plėsti .

„Tikimės, kad sujungus AB „Aut rolis“ ir UAB „Kauno autobu-sai“, atsivers papildomos galimybės informacinių švieslenčių sistemos plėtrai mieste ir keleiviai tai nea-bejotinai įvertins“, – sakė AB „Au-trolis“ generalinis direktorius Min-daugas Legas.

Šiuo metu visuomeninio trans-porto stotelėse yra įdiegtos 35 švies-lentės, informuojančios keleivius apie realų autobusų ir troleibusų atvykimą. Jei transporto priemonė vėluoja ar skuba, matomas tikrasis jos atvykimo į stotelę laikas, o ne nustatytas pagal grafi ką.

Švieslentėje rodomi keturi grei-čiausiai į stotelę atvykstantys trolei-busai arba autobusai.

Kaip pasakojo AB „Autrolis“ vadovas M.Legas, papildomai bė-gančia eilute galima informuoti keleivius apie įvykius, jei jie nuti-ko transporto priemonei važiuojant.

Ši funkcija programuojama realia-me laike.

Tokios pažangios švieslenčių sis-temos nėra kituose Lietuvos mies-tuose. Panaši sistema diegiama tik Vilniuje, bet Kaune naudojamos LED technologijos, skirtingai nuo sostinėje naudojamų LCD ekranų, esant šaltam orui ar šviečiant saulei nepablogina vaizdo ryškumo, todėl keleiviams yra patogesnės. Tokios švieslentės kaip Kaune yra keliuose Lenkijos ir Slovakijos miestuose.

AB „Autrolis“ generalinis direk-torius M.Legas tikisi, kad sujungus abu Kauno vežėjus į vieną įmonę pavyktų pasirašyti papildomo fi nan-savimo sutartį.

Ekspertai apskaičiavo, kad sujun-gus bendroves, kasmet būtų sutau-pyta apie 1,2 mln. litų administra-vimo išlaidų. Šias lėšas būtų galima skirti keleivių pervežimo paslau-goms gerinti.

„Autrolis“ nuo liepos 1 dienos bus pasirengęs visiškai atsisakyti vienkartinių popierinių bilietų.

Pasak AB „Autrolis“ vadovo M.Lego, iškart atsisakyti vienkar-

tinių popierinių bilietų nesiruošia-ma, kad gyventojai prie elektroninių kortelių priprastų pamažu. Tam bus skirtas pereinamasis laikotarpis, ku-rio metu bus galima naudoti ir elek-troninio bilieto kortelę, ir popieri-nius bilietus.

Iki šiol „Autrolis“ kasmet išpla-tindavo apie 14 milijonų popieri-

nių bilietų. Visiškai atsisakiusi jų, bendrovė per metus sutaupytų apie 1 mln. litų.

Šiuo metu vyksta elektroninio bilieto kortelių operatoriaus siste-mos derinimo darbai ir įgyvendina-mas elektroninio bilieto papildymo techninis sprendimas.

GK inf.

Laukimas stotelėse keleiviams neprailgsSaugos pagalvė skirta tam,

kad atsiti kus avarijai vairuoto-jas nesusižeistų. Ką verta žinoti apie įrenginį, kuris gali išsaugoti žmogaus gyvybę?

Kad saugos pagalvė išsiskleistų, užtenka smūgio į betoninę sieną, važiuojant 20 km/val. greičiu. Au-tomobiliui atsitrenkus, automati škai užsiliepsnoja specialus skysti s. Išsi-skyręs azotas pripildo tuščią pagalvę per sekundės dalį.

Iš plono nailoninio audinio išaus-tas saugos pagalvės užvalkalas su-klotas į vairą, prietaisų skyrelį ar du-ris. Reikiamu momentu pagalvė išsi-skleidžia 322 km/val. greičiu, o vos po sekundės ji jau subliūkšta, kad vairuotojas ar keleivis suprastų, kas atsiti ko. Ant veido ir drabužių lieka talkas – į muilą panašus silikatų kla-sės mineralas – nuo užvalkalo.

Jeigu priekyje ant vaikiškos sėdy-nės vežate vaiką, išjunkite dešiniąją saugos pagalvę. Pagalvei išsisklei-dus, nepamirškite pakeisti azoto ba-kelį ir degtuvą.

Pagalvė gali išsaugoti gyvybę

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pavojingiausia diena – penktadienis


Gimtasis kraštas2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13 11Sportas

Brangiausių pasaulio futbolininkų dešimtukas

Ispanijos „Barcelona“ klubo gre-tas už 34,2 milijono svarų sterlingų papildysiantis buvęs „FC Valencia“ puolėjas Davidas Vila pateks tarp dešimties brangiausių visų laikų fut-bolininkų.

Ispanijos čempionai pirmie-ji ėmėsi ryžtingų žygių pasibaigus sezonui stiprindami ekipą. Galima tikėtis dar kelių stambių perėjimų iki pasaulio čempionato Pietų Af-rikos Respublikoje (PAR), tačiau jo metu klubai veikiausiai truputį su-lėtins tempą.

Patekdamas į brangiausių žaidė-jų dešimtuką D.Vila iš jo išstumia ukrainietį Andrejų Ševčenką, kuris 2006 metais paliko italų „AC Milan“ ir persikėlė į Londono „Chelsea“ už 30 milijonų svarų sterlingų.

Sąraše ir toliau pirmauja portu-galas Cristiano Ronaldo, o net ke-turias pirmas vietas užėmę futboli-ninkai persikėlė būtent į Madrido „Real“ klubą.

Brangiausių visų laikų pasaulio futbolininkų sąrašas (svarais sterlingų):1. Cristi ano Ronaldo (iš „Manchester United“ į Madrido „Real“) – 80 mln.2. Kaka (iš „AC Milan“ į Madrido „Real“) – 56 mln.3. Zinedinas Zidanas (iš Italijos „Juventus“ į „Real“) – 45,62 mln.4. Luisas Figo (iš „Barcelona“ į „Real“) – 37 mln.5. Hernanas Krespo (iš „Parma“ į Romos „Lazio“) – 35,5 mln.6. Davidas Vila (iš „FC Valencia“ į „Barcelona“) – 34,2 mln.7. Džianluidži Bufonas (iš „Parma“ į „Juventus“) – 32,6 mln.8. Robinjo (iš „Real“ į „Manchester City“) – 32,5 mln.9. Christi ano Vieri (iš „Lazio“ į „Inter“) – 32 mln.10. Dimitar Berbatov (iš „Tott enham“ į „Manchester United“) – 30,75 mln.


Šarūnas Mazalas

Viena geriausių Lietuvos tradi-cinės karatė sporti ninkių Kristi na Kacevičiūtė nusprendė pailsėti nuo sporto ir ėmėsi naujų iššūkių. Prieš dvejus metus Vilniuje vykusiose planetos pirmenybėse iškovojusi sidabro medalį, K.Kacevičiūtė aukš-tesnės pozicijos šiemet nesieks. Ka-ratė meistrė praleis lapkritį Brazili-joje vyksiantį čempionatą, nes, kaip pati pareiškė, nebeturi noro ką nors įrodinėti . Po pasaulio čempionato Vilniuje K.Kacevičiūtė spėjo nusifi l-muoti ir lietuviškame fi lme.

Kodėl nedalyvavote neseniai vy-kusiame Lietuvos čempionate?

Padariau pertrauką ir sportuoju sau. Pailsėti nutariau ne dėl to, kad netu-riu ambicijų. Neturiu noro nei sau, nei aplinkiniams ką nors įrodinėti. Buvo daug varžybų, į kurias įdėjau daug jėgų, iškovojau pergalių, todėl toks spren-dimas atėjo pamažu. Panorau pailsėti. Galimybė sugrįžti visada yra, niekada nesakau ne. Bet negali žinoti, ar kada nors vėl kausiuosi varžybose. Šiemet į pasaulio čempionatą tikrai nevyksiu.

Ką laikote didžiausiu savo lai-mėjimu?

2006 metais iškovotą Europos čempionato aukso medalį ir 2008 metais pelnytą sidabro apdovano-jimą pasaulio čempionate. Prisimi-nimai iš tų čempionatų labai geri, buvo malonu, nors sunku buvo ir treniruotis, ir dalyvauti varžybose.

Kodėl Lietuvos čempionate Anykščiuose nutarėte imtis teisė-jos veiklos?

Tenka dirbti su vaikais – treni-ruoti juos, rengti varžyboms, tad ne-kreipti dėmesio į teisėjavimą neturiu galimybės. Vaikams reikia išaiškinti varžybų taisykles, tai treniruočių da-lis, tad ir su teisėjavimu tenka susi-durti. Vis dėlto žengti į tarptautinę areną tikslų kol kas neturiu.

Kokiame lietuviškame fi lme vai-dinote?

Kristinos Inčiūraitės filme „7 nuodėmės“. Jame režisierė bandė at-skleisti nuodėmes. Mes buvome fi l-muojami per treniruotę, teko viską daryti maksimaliai gerai. Po fi lmo sulaukiau atsiliepimų, kad karatė dalis – viena įspūdingiausių. Tiems, kurie pamatys fi lmą, tai puikus šan-sas suprasti, kas yra tradicinė karatė. Tai nėra vien muštynės ar spardy-masis, tai kur kas giliau.

Pasaulio vicečempionė išbandė save fi lmavimo aikštelėje

Autoriaus nuotrauka

Ateinančiais metais Lietuvoje vyksiančiam Europos vyrų krep-šinio čempionatui Vyriausybė iš valstybės biudžeto ketina skirti daugiau kaip 21 mln. litų. Lietu-vos krepšinio federacijos vadovai yra kalbėję, kad krepšinio čempio-natui surengti reikėtų maždaug 30 mln. litų.

Darbo grupė čempionatui rei-

kalingą pinigų sumą derino su Fi-nansų ministerija.

Pasak vyriausybinės Europos vyrų krepšinio čempionato darbo grupės vadovo Raimundo Aleknos, maž-daug 21 mln. litų prireiks krepši-ninkų apgyvendinimui, kelionėms, spaudos konferencijoms ir panašiai.

R.Aleknos teigimu, visi miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiau-

liai, Panevėžys, Alytus), kuriuo-se planuojama rengti čempionato varžybas, ruošiasi gerai, o proble-mų kyla tik dėl viešbučio Panevė-žyje.

Vyriausybė neketina skirti lėšų viešbučio Alytuje statyboms, nes, pasak Raimundo Aleknos, tinka-mas viešbutis yra netoli Alytaus esančiame Birštone.

Europos krepšinio čempionatui – 21 mln. litų

Į pasaulio futbolo čempionatą Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) laukiama atvykstant gerokai mažiau užsieniečių nei pradžioje manyta, praneša agentūra AFP.

Turizmo ministras Martinas van Šalkvikas sakė, kad tikimasi 300 tūks-tančių svečių iš užsienio. Tai yra 150 tūkst. mažiau nei pradžioje tikėtasi.

Ministro teigimu, tai susiję su ekonomine krize. Pasaulio futbolo čempionatas PAR vyks nuo birželio 11 iki liepos 11 dienos.

Vis dėlto ministras neabejoja, kad stadionai čempionato dieno-mis bus pilni.

PAR laukiama atvykstant gerokai mažiau turistų

EPA-Eltos nuotrauka

Du savivaldybių vadovai – Kau-no miesto meras Andrius Kupčins-kas ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas – drauge su kitais dvirati-ninkais šeštadienį, pradėdami rajone dviračių sezoną, įveikė 33 kilometrų trasą, kuri driekiasi vaizdingomis Nemuno pakrantėmis.

Kaip teigia Kauno rajono mero

patarėja Vilma Kasperavičienė, ra-jone yra nutiestas dviračių takas nuo Vilkijos iki Seredžiaus, apie 30 ki-lometrų dviračių ir pėsčiųjų takų seniūnijose, dviratininkams tinka-mi naudoti 54 km Didysis dviračių žiedas, einantis per penkias seniū-nijas, ir Mažasis – 10 km, esantis Kačerginėje.

Ati daromas dviračių sezonas

Šiaurės Amerikos Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) koman-dos Vašingtono „Capitals“ puolė-jas švedas Niklas Bekstriomas su JAV sostinės klubu pasirašė de-šimties metų 67 mln. JAV dolerių vertės sutartį.

22 metų Švedijos ledo ritulinin-kas 2009–2010 metų NHL čempio-nato reguliariajame sezone įmušė

33 įvarčius ir atliko 68 rezultaty-vius perdavimus. Per septynerias atkrintamųjų varžybų rungtynes N.Bekstriomas įmušė 5 įvarčius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus.

Beje, „Capitals“ lyderis rusas Aleksandras Ovečkinas 2008 me-tais su Vašingtono klubu pasirašė 13 metų 124 mln. JAV dolerių ver-tės sutartį.

67 milijonų dolerių vertės kontraktas Švedijos atletui


Olimpiniam krepšinio čempio-nui ir dviejų olimpinių bronzos me-dalių laimėtojui Rimui Kurtinai-čiui 50-mečio proga ir už nuopelnus olimpiniam judėjimui įteiktas Lie-tuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) apdovanojimas – „Olim-piniai žiedai“.

Dabartinį Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos vyriau-siąjį trenerį apdovanojo LTOK pre-zidentas Artūras Poviliūnas.

Naujasis Kūno kultūros ir spor-to departamento (KKSD) genera-linis direktorius Klemensas Rimše-lis R.Kurtinaičiui įteikė KKSD II laipsnio ordiną „Už nuopelnus Lie-tuvos sportui“. Jubiliatą pasveikino ir Lietuvos krepšinio lygos prezi-dentas Šarūnas Kliokys bei loterijų bendrovės „Olifėja“ vadovas Anta-nas Muraška.

A.Poviliūnas pažymėjo, kad R.Kurtinaitis buvo neformalus visų rinktinių lyderis bei vedlys aikštelė-je. Anot LTOK vadovo, legendinis krepšininkas per savo sportinę kar-

jerą iškovojo praktiškai visus aukš-čiausius apdovanojimus.

1997–2001 metais R.Kurtinaitis ėjo KKSD generalinio direktoriaus pareigas. A.Poviliūnas pabrėžė, kad prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes, kai KKSD vadovavo R.Kurtinaitis, šalies sporto biudžetas buvo pats didžiausias.

LTOK prezidentas mano, kad R.Kurtinaitis, būdamas treneriu, nu-veiks daugiau nei garsusis portugalų futbolo treneris Žozė Morinjas.

„Jaučiausi lyg miręs“, – pajuoka-vo daug pagiriamųjų žodžių išgirdęs R.Kurtinaitis. Daug titulų iškovojęs buvęs krepšininkas pabrėžė, kad di-džiausias jo laimėjimas – pergalė 1988 metų olimpinėse žaidynėse Seule.

R.Kurtinaitis pasidžiaugė, kad rado vietą krepšinio pasaulyje ir kai baigė sportininko karjerą. Olimpi-nis čempionas mano, kad trenerio darbas tinka jo charakteriui.

R.Kurtinaitis užsiminė, kad vie-na jo svajonių – paragauti trenerio duonos NBA.

Pagerbtas olimpinis čempionas R.Kurti naiti s


Parengta pagal Eltos, balsas.lt inf.

Gimtasis kraštas 2010 gegužės 21–28 d., Nr. 1312 Gyvenimas

Virginija ŠPOKAUSKAITĖ

Jeigu nieko nespėjate, vis pri-trūksta valandos kitos, o pinigai išti rpsta akimirksniu, visai nebū-tina pradėti mažiau miegoti ar slėpti nuo savęs mokėjimo kor-telę. Verčiau mokykitės ti nkamai tvarkyti savo dienotvarkę ir pro-ti ngai elgti s su pinigais.

Litas prie lito

Ir kur jie dingo?! Juk, atrodo, nieko brangaus nepirkote, o kišenė tuščia. Pi-nigai mėgsta būti skaičiuojami. Turėki-te išlaidų knygą, skaičiuokite pajamas ir išlaidas, planuokite, kokią sumą kam ir kada išleisite. Tiesa, skaičiuokite ti k tuos pinigus, kuriais realiai disponuojate. Ne-pamirškite – daugiausia pinigų riekia in-vestuoti į save: sveikatą ir išsilavinimą. Tai būti nai duoda pelno! Ir dar. Pinigus būti na gerbti . Nesakykite: „Du litai – argi tai pinigai?“, laikykite pinigus gražioje, ne-suplyšusioje piniginėje, gražiai sudėtomis kupiūromis ir pamatysite – jie atsilygins tuo pačiu. „Lengvų“ pinigų nebūna – jūsų gerovę kuria ti k ti e pinigai, kurie uždirbti sąžiningai ir iš mielo širdžiai darbo. Psicho-logai nepataria taupyti „juodai dienai“ – taip nesąmoningai gali prisišaukti bėdą. Taupykite turėdami pozityvių ti kslų: kelio-nei, mokslams, išsvajotam daiktui.

Tai įdomu

Jolanta SEREIKAITĖ

Parko tvenkiniuose kurkia var-lės, rudenį brandina riešutus laz-dynai, o prie muziejaus pastato obuolius nokina obelys. Visai ne-seniai skulptorius Gintaras Karosas čia pastatė ir savo 2000–2009 me-tais sukurtus kūrinius.

Kaip kilo idėja kurti Europos centro parką? Juk tuo metu tai buvo akibrokštas?

Apie Europos centrą sužinojau iš prieškarinio geografi jos vadovė-lio – ten buvo parašyta, kad Euro-pos geografi nis centras yra kažkur netoli Vilniaus. Man ta idėja tapo labai svarbi. Tik po daugelio metų ja susidomėjo politikai. Iš pradžių apie tai net bijojo kalbėti. Prisime-nu, kaip vienas rėmėjas, kuris daug mums padėjo, sakė: „Centras Lie-tuvoje – fi kcija, bet idėja graži ir mes ją remsime.“

Kodėl pasirinkote šią vietą par-kui?

Su prieškariniu „Opel“ markės automobiliu pusę metų važinėjau aplink Vilnių, kol suradau tokią laukymę. Ten pasirodė labai jauku, bet negalima lengvai privažiuo-ti. Paskui prasidėjo žygiai dėl tos vietos, pirmiausia į Vilniaus miš-kų urėdiją, kuriai priklausė miškas. Parašiau koncepciją su fi losofi niais nukrypimais – kad tai galėtų būti kultūrinė oazė Vilnijos krašte, už-siminiau ir apie Europos centro idėją. Jie man sakė: parkų jau Lie-tuvoje yra, kam dar vieną kurti? Tačiau 1990 m. pradžioje gavau leidimą, kad galiu šį mišką valyti, statyti skulptūras.

Prasidėjo pirmieji darbai. Netu-rėjome nei telefono, nei elektros, o aš pats buvau dar studentas. Nuva-žiavau pas senelę ir tetas į Kana-dą, ten man padovanojo seną ben-zininį pjūklą „John Deere“. Tai buvo

pirmasis įrankis po kirvio. Pradėjau sausuolius pjauti. Prisimenu, sukur-davau sausuolių laužus, jie kūren-davosi mėnesių mėnesiais. Nebu-vo tuomet dabartinių tvenkinių, tik daug pelkių. Kai kur kerojo tokie brūzgynai, kad nebuvo įmanoma prieiti. Brisdavau per purvynus ir balas, kartais įklimpęs likdavo ba-tas. O ten, kur yra didžiausias parko tvenkinys, buvo toks liūnas, kad net atvažiavę traktoriai pradėdavo skęs-ti. Pirmoje išvalytoje vietoje pasta-čiau Europos parko simbolį.

Kai kūrėte šį parką, net iš Dailės akademijos buvote išmestas.

Matyt, mano idėja atrodė per daug radikali ir ambicinga. Kaip savo dip-lominio darbo projektą pasiūliau Eu-ropos centro monumentą – vėliau jį ten ir pastačiau – bet mano darbą įvertino dvejetu, sakė, kad tai – ne skulptūra. Pašalinimas iš Dailės aka-demijos man buvo labai netikėtas ir

skausmingas, juo labiau kad buvau jau penktame kurse ir laukiau atvyks-tant užsienio menininkų. Po kelerių metų naujas Dailės akademijos rek-torius Arvydas Šaltenis pasakė, kad neteisingai buvau išmestas, ir pasiūlė eksternu laikyti egzaminus. Diplomą gavau, tik diplominis darbas jau buvo kitas. Jis taip pat yra parke ir vadinasi „Jūsų patogumui“. Ten pavaizduotos panašios į kėdutes formos.

Tikriausiai nelengva tokį di-džiulį plotą prižiūrėti. Kiek jame skulptūrų?

Plotas iš tiesų didelis – 55 hekta-rai, daugiau nei 110 skulptūrų, net 33 šalių menininkų darbai. Yra darbų iš Japonijos, Peru, Meksikos, Pietų Af-rikos. Erd vę skulptūroms surandame iškirsdami menkaverčius medžius. Jei erdvė ir taip patraukli, stengiuosi nie-ko į ją nestatyti. Gamta tobula, mano tikslas – jos nesugadinti. Labiausiai siekiu pastatyti kūrinius neįdomiau-siose parko vietose. Jei būtų klasikinių skulptūrų parkas – vien iš akmens ir bronzos – priežiūros reikėtų mažiau.

Europos parką labiausiai išgarsino skulptūra „LNK infomedis“, pastaty-ta iš daugybės senų televizorių.

Tą skulptūrą sukūriau 2000 m. Žmonės suvežė televizorius iš visos Lietuvos, daugiau kaip šimtą šešias-dešimt tonų, visą televizijos istori-ją, net nuo penkiasdešimt trečiųjų metų. Vėliau patys juos pradėjo lau-žyti. Stato ir naikina. Tame kūrinyje atsispindi visuomenės dialogas. Tada visą parką užkrovė daugiau nei trimis tūkstančiais televizorių. Statėme lai-kinus jų saugojimo angarus, rašėme aplinkosaugos įstaigoms visokius pa-siteisinimus. Tą televizorių labirintą 2001 m. pripažino pasaulio rekordu. Dabar visą buvusios skulptūros pie-šinį atstatėme iš plieno, kad žmogus įsivaizduotų, kokia ji buvo. Mes ap-skaičiavome, kiek kainuotų atstatyti viską iš patvarių medžiagų – reikėtų dviejų su puse milijono litų.

Koks brangiausias Europos par-ko objektas?

Daugelio menininkų kūriniai yra labai įspūdingi, kai kurie autoriai la-bai garsūs, leidžiantys solidžias meno knygas, kuriose randame ir Europos parke pastatytų skulptūrų nuotraukų. Tai – geriausia reklama Lietuvai. Aleš

Vesely „Plieninis namelis“, pastatytas iš keturiasdešimties tonų plieno, labai brangus. Vien plienas daug kainuo-ja, ką kalbėti apie sudėtingą gamybą. Iš pradžių skulptūrą gamino vieno-je gamykloje, bet paaiškėjo, kad pro gamyklos duris negalima bus išvež-ti. Supjaustėme ir pervežėme į kitą. Pastatyti irgi buvo sudėtinga. Kai tą plieninį namelį vežė (prie Žaliųjų eže-rų keliukai siauri), apsaugos tarnybos sustabdė eismą. Tas darbas tęsėsi tre-jetą metų. Trūko pinigų, gamyklos vis grasino kūrinį į metalo laužą atiduoti. Maldavome, kad to nedarytų.

Čia stovi ne tik skulptūros, bet ir noksta žemuogės, auga grybai.

Sykį miško gėrybės mus ir išgel-bėjo. 1994 m. baigėsi simpoziumas ir jam skirti pinigai, o japonų me-nininkė Tei Kobayashi pasiliko, nes nespėjo pabaigti savo darbo. Prasi-dėjo grybų sezonas – mes pasigry-baujam, išsiverdam ir toliau kalam tuos akmenis. Darbininkai karosiu-kų tvenkinyje užveisė, bet aš jų ne-valgau – mano tokia pavardė, nega-liu savo brolių valgyti. Iš sodų vaikai ateina ir jų pasižvejoja.

Jums artima Rytų estetika, ypač Japonijos?

Dar buvau studentas, kai pradėjau svajoti apie tą šalį. Turėjau senovinį, tėvelio atiduotą, 1939 m. gamybos automobilį „Opel“. Nuo pat mokyk-los tą automobilį konstravau, tobuli-nau. Aš jį sugadinau tiesiogine pras-me, bet padariau labai modernų. Jis galėjo važiuoti 130 km/val. greičiu. Skaudančia širdimi pardaviau, kad galėčiau nusipirkti bilietą į Japoniją, kur mane kvietė panašus muziejus po atviru dangumi Hakone. Istorija su tuo „opeliuku“ – stebuklinga. Man jo buvo labai gaila, pabusdavau nak-tį ir galvodavau – kodėl jį praradau? Kartą per kažkokią reklamą pama-čiau – rodo mano „opeliuką“! Susira-dau tą žmogų ir paprašiau atgal par-duoti, bet jis nenorėjo. Praėjo dvylika metų – tas žmogus man paskambino ir pasiūlė vėl įsigyti automobilį. Taip aš jį atpirkau. Istoriją papasakojau tėveliui. Jis keturiasdešimt aštuntais metais tą „opeliuką“ buvo išmainęs į motociklą, o po vienuolikos metų vėl perpirko. Dabar automobilis stovi parke, net važiuoja. Jautiesi saugiau, matydamas šią relikviją.

Taupykite pinigus


Nauda ir nuostoliai

TAIPSveikata. Labai pravartu investuoti į sveikatos ar gy-

vybės draudimą – rimtai susižeidę turėsite pajamų gydy-mo išlaidoms. Jei dar nesate užsiregistravę kokioje nors šeimos klinikoje, būti nai tai padarykite – už daugelį tyri-mų ir medikų konsultacijų nereikės mokėti , o turėdami kompensuojamųjų vaistų pasą vaistams išleisite gerokai mažiau pinigų.

Nuolaidų kortelės. Naudokitės jomis kur ti k galite, ypač proti nga įsigyti prekybos centro, kuriame dažniau-siai apsiperkate, nuolaidų kortelę. Gal ir ne didžiausias nuolaidas gausite arba ne iti n reikalingoms prekėms, ta-čiau, jei gerai apskaičiuosite, pamatysite, kad per metus sutaupėte apvalią sumą.

Išpardavimas. Žieminius batus pirkite pavasarį, o ba-sutes – rudenį ar žiemą. Ne ti k sutaupysite pinigų, bet ir nebrangiai įsigysite kokybišką daiktą.

Mokesčiai internetu. Už kiekvieną sąskaitą kai kurie bankai įsigudrino plėšti net po 4 Lt! O jeigu reikia ap-mokėti keturias penkias? Mokėti už butą pašte – taip pat ne išeitis: ir eilės ilgos, ir mokesčiai už aptarnavi-mą nemaži. Tiesa, jau mokesčius galima mokėti spau-dos kioskuose ir net kai kurių prekybos centrų kasose, tačiau pigiausia ir patogiausia – naudotis internetine bankininkyste.

NENekokybiški daiktai. Yra labai teisingas posakis: „Nesu

toks turti ngas, kad pirkčiau pigius daiktus.“ Tad stenkitės jo paisyti . Pigūs, prastos kokybės batai dažniausiai būna nepatogūs ir greitai suplyšta, nekokybiški drabužiai grei-tai praranda išvaizdą ir kenkia įvaizdžiui. Pigūs baldai su-lūžta, o pigiu maistu galima apsinuodyti .

Buiti nė technika be garanti jos. Pagal sumušti nio, ku-ris krinta sviestu žemyn, dėsnį buiti nės technikos remontui išleisite ti ek, kiek neva sutaupėte pirkdami pigiau, o gal net ir daugiau. Iš tolo lenkite turgavietes ar skelbimuose parduodamus daiktus.

Akcijos. Ne visi prekybininkai, deja, yra sąžiningi, ne pas visus akcinės prekės iš ti krųjų kainuoja mažiau. Daž-niausias triukas: perbraukta senoji kaina užrašyta didesnė nei buvo anksčiau, o naujoji – lygiai tokia pat, kokia buvo prieš akciją. Neverta gundyti s ir akcijomis „Vieną perki, antras nemokamas“ – galite įsigyti besibaigiančio galio-jimo laiko prekių arba visiško šlamšto.

Maisto produktai iš turgaus. Taip, daržovės ir vaisiai tur-guje litu kitu pigesni nei prekybos centruose. O kitąsyk ir ge-resnės kokybės. Tačiau nėra jokios garanti jos, kad sveriamus produktus nusipirksite pas sąžiningą prekeivį ir ti krai sutaupy-site pinigų. O kalbėti apie pieno ar mėsos produktus, pardavi-nėjamus prie turgaus prieigų, išdėliotus ant šaligatvio, turbūt nė neverta – už sugadintą sveikatą teks pakloti dešimt kartų daugiau nei sutaupėte pirkdami ne parduotuvėje.

Gyvenimo projektasNetoli Vilniaus Žaliųjų ežerų gyvenvietės,

idiliškoje gamtos ramybėje, prieš devyniolika metų

Gintaras Karosas pastatė pirmąją skulptūrą, žyminčią Europos

parko pradžią.

„Atostogos – kaip svajonė bent dienai išvažiuoti , pakeliauti po Lietuvą. Net ir žiemą yra daug darbų. Mes su žmona Lina, o kartu ir visa Europos parko darbuotojų komanda, parku gyvename“, – sako G.Karosas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13 13Kelionės

Jūratė BALIUKONYTĖ

Apie tai, kokia šalis ta tolimoji Indija, buvome girdėję ir skaitę ne kartą ir ne du. Tačiau visi šie įspū-džiai nublanko vos mūsų lėktu-vas nutūpė antro pagal dydį Indi-jos miesto Mumbajaus oro uoste. Išlipus užgniaužė kvapą ir atėmė žadą. Daugybė kiekvieną mūsų žingsnį sekančių indų akių, šalia

oro uosto būriais zujančios žiurkės, nesibaigianti s triukšmas, nepaaiš-kinamai aitrus salstelėjęs kvapas, gatvėmis, regis, be jokių taisyklių dardančios rikšos – egzoti ka, kur ti k pažvelgsi! Tokie europiečiui ne-įprasti potyriai mus, šešių draugų grupelę, lydėjo per visą kelias sa-vaites trukusią kelionę.

Prieš leisdamiesi į tolimą kelio-nę, buvome nusiteikę didžiausiems netikėtumams. Tačiau, kad ir kiek psichologiškai ruošėmės susidur-ti su Indija, nepadėjo. Pirmasis šo-kas buvo labai stiprus, nes tai, ką iš-vydome atsidūrę Mumbajuje, buvo netikėta.

Bjaurus kvapas

Tik išlipusius iš lėktuvo ir atsidū-rusius oro uoste, užvaldė tipiškas in-diškas kvapas. Jis nepaaiškinamas – lyg pūvančių kiaušinių, deginamų šiukšlių, lyg nuo kaitros žydinčio upių vandens ar gatvėse ant ugnies gaminamo keisčiausio maisto. Tas salstelėjęs kvapas taip velniškai su-riečia nosį, kad iš pradžių nuo jo gelbėtis bandau apie burną apsiriš-dama lengvą šalį. Tačiau, kai ter-mometro stulpelis virš 30 laipsnių, neilgai juo prisidangstysi. Sukaitusi ir suprakaitavusi jau nebesimaivau, nusirišu jį ir bandau susigyventi su indišku oru. Pavyko. Po to bjaurųjį kvapą jausdavau tik atsidūrusi ne-toliese šiukšlėmis užpiltos upės ar kito vandens telkinio.

Įkyrūs gidai

Indai nesibodi rodyti savo dėme-sio. Kad ir kur Indijoje eitų užsie-nietis, jis nesijaus vienišas. Jį seks ne tik įkypos indų akys, bet ir jie patys. Kone kiekviename žingsnyje sulauk-davome pasiūlymų iš devynių galy-bių vietinių gidų, kurie verždavosi aprodyti miestą, surasti viešbutį, pa-gauti taksi, nuvesti į geriausias par-duotuves, pakviesti pas save į namus vakarienės ar nublizginti batus. „O, ponia, kodėl jūs bėgate, ponia? Ne-jaugi nenorite sužinoti daugiau, po-nia? Ponia, aš jums visą miestą paro-dyčiau, ei, ponia“, – Indijoje skamba iš už kiekvieno kampo.

Paprastai tokių žinovų paslau-gos kainuoja labai mažai – vos kelis dolerius už pasakojimą apie vietos paminklą ar rūmus. Tačiau jie aki-plėšiškai nekuklūs. Kalkutos centre neprašytas apie motinos Teresės na-mus kelias minutes mums pasakojęs indas ėmė reikalauti 30 JAV dolerių (apie 70 litų)! Kai kreivai į jį dėb-telėję atsisakėme mokėti, jis užkūrė tikrą pirtį: rėkė, mosikavo ranko-mis, išvadino mus išnaudotojais ir pagrasino į pagalbą atsivesti polici-ninkus! Tačiau netoliese stoviniavę žmonės patarė nesijaudinti ir eiti savais keliais, pasakotojas, esą, di-delis skandalistas.

Ne mažiau įkyrūs ir vietiniai rik-šų vairuotojai bei turgaus prekeiviai. Rikšų pilnos gatvės – motorinės, dviratės, tempiamos žmogaus – jos be atvangos ir poilsio skrieja bet ku-

rio Indijos miesto gatvėmis. Susi-rasti rikšą paprasta kaip dukart du. Tiksliau, visos kelionės metu rikšos pačios mus susirasdavo.

Šurmuliuojanti s chaosas

Keli doleriai – ir rikša iš vieno miesto galo galima nusigauti į kitą. Tačiau ne šiaip sau nusigauti, o dar kaip pasivažinėti! Didžiuosiuose In-dijos miestuose eismas tiesiog klai-kus, regis, kad visi važiuoja be jo-kių taisyklių, kaip moka. Pirmasis mūsų pasivažinėjimas dvirate rik-ša buvo tik rai įspūdingas ir, atrodė, kad paskutinis. Pagrindinės Mum-bajaus gatvės buvo pilnos automobi-lių, motorinių rikšų, dviračių, galvijų ar kupranugarių traukiamų vežimų, motorolerių. Jokių šviesoforų, perėjų, greičio apribojimų, važiavimo juostų, tad kiekvienas lekia ten, kur tik mato laisvą plyšį, o apie netikėtą posūkį įspėja ne žybtelėdamas lempute, bet pypsėdamas. Tad miestų gatvės kur-tina ne tik burzgiančiais varikliais, bet ir nesibaigiančiu pypsėjimu.

Smarkus krestelėjimas: „Mūsų gatvės duobėtos“, – paaiškina rikšą minantis vyras. Kai posūkis mūsų rikšos, regis, vos neparverčia ant šono, jis vėl nusišypso ir prašo ką nors papasakoti apie Lietuvą. Kai dėl neapsižiūrėjimo į mus vos ne-įskrieja motoroleris, vairuotojas vėl lyg niekur nieko šypsosi. Išsišiepę prašome, kad mus į vietą pristaty-tų gyvus, tačiau rikšą minantis vy-ras nesupranta, kodėl nerimaujame. Tada, akimirkai stabtelėjus, galvą į rikšos kabiną įkiša karvė ir su-prantame, kad kitaip nebebus. At-sipalaiduojame ir – pirmyn. Avarijų Indijoje matyti neteko, tad, matyt, sistema „pypsiu ir važiuoju“ veikia.

Laimę nešančios žiurkės

Karvės Indijoje itin gerbiamos, mylimos, nes čia jos šventos. Žal-margės drąsiai bastosi miestų gatvė-mis, po turgus, ilsisi paplūdimiuo-se ar nuo kaitrios saulės atsigaivina Arabijos jūroje. Jei šventas gyvu-lys sumano išsitiesti ir numigti ko-kio nors greitkelio viduryje, viskas, eismas paralyžiuotas iki kol karvė pailsės. Nė vienas indas nedrįsta nuvaryti karvių ar jų skriausti – ap-linkiniai kaip mat apstos ir taip pa-mokys, kad maža nepasirodys.

Dažniausiai karvės pernakvo-ti grįžta į kokį vietinio tvartelį, kur yra pamelžiamos, pagirdomos ir pa-maitinamos, o rytą vėl traukia pasi-vaikščioti, kur akys veda.

Kitas indų gerbiamas padaras – žiurkės. Radžastano provincijoje vietiniai yra pastatę specialią šven-tyklą, kurioje veisiasi tūkstančiai šių graužikų. Ten žmonės meldžia-si žiurkėms, aukoja joms maisto. Ti-kima, kad šie padarai neša turtus ir laimę, tad juos nuvyti – tikra nuo-dėmė. Kai vienoje traukinių stotyje laukėme traukinio, po salę bėgiojo dešimtys įmitusių žiurkių. Ant že-mės guolius įsitaisiusiems ir juose įmigusiems indams jos drąsiai lipo per kojas, pribėgusios uostinėjo vei-dus, brazdeno jų maisto krepšeliuo-se. Mes raukomės, o indams – nie-ko, įprasta!

Panašiai ir su beždžionėmis. Įky-rios, greitai zujančios pro kojas ir, be to, – vagilės!

Perpildyti traukiniai

Kita ypatingos kantrybės reika-laujanti Indijos atrakcija – pasiva-žinėjimas vietos traukiniais. Patirtis tikrai įdomi ir neeilinė, bet jos pa-kartoti nenorėčiau. Traukiniai vė-luoja ne po kelias ar keliasdešimt minučių, bet po kelias ar net kelio-lika valandų! Šešis šimtus kilometrų nuo Mumbajaus iki Goa provincijos mes dardėjome 12 valandų. „Šį kar-tą visai greitai“, – pasidžiaugė greta sėdėjusi pora.

Indų traukiniai – seni, purvini, grotuotais langais ir visada pilnut pilnutėliai žmonių. Ant trimis eilė-mis išdėstytų miegamųjų gultų vie-toj trijų žmonių be vargo išsitenka dešimt!

Beprotiškai ilgos kelionės var-gus atpirko lėkštė indiško kario. Tai bene vienintelis mano skrandžiui sunkumų nekėlęs vietinių patie-kalas. Indų virtuvė gausi priesko-nių: aštrių, rūgščių, saldžių. Vieti-niai mano, kad idealus patiekalas yra tas, kuriame pavyksta suderinti įvairius prieskonius ir galima išgauti neįtikėtiną skonį. Tačiau pirmą sa-vaitę visi mano bandymai paragau-ti tipiško indų maisto baigdavosi skrandžio skausmais ar apsinuodi-jimu. Tad gelbėjo tik turguose par-duodami dieviško skonio vaisiai ir šviežiai spaustos mangų sultys.

Greitkelius, turgus, paplūdimius okupavę šventi raguočiai, karštligiškas eismas, nuolati nės žmonių spūstys, įvairiaspalviais sariais gatvėmis plazdančios moterys, nepaaiškinamo skonio maistas – sveiki atvykę į Indiją!

Indijos gatvėse karaliauja karvės

Autorės nuotraukos


Dr. Manvydas VITKŪNAS

Prie sienos su Baltarusija priglu-dęs miestelis net du kartus (1791–1795 m. ir 1941–1944 m.) buvo apskriti es centru, o nuo 1950 iki 1972 m. Eišiškės buvo dabarti nio Šalčininkų rajono centras. Iki šiol Eišiškės ofi cialiai išsaugojo mies-to statusą.

Vytauto Didžiojo uošvija

Kaip ir dera tikram miestui, Eišiš-kės turi ne tik centrinę dalį, naujuo-sius kvartalus, bet ir solidaus dydžio priemiestį Jurzdiką. Miestelio cen-tre – aikštė, turgus, nemenkas seniū-nijos rūmas, viešbutis, o svarbiausias atokios Jurzdikos akcentas – XIX a. viduryje statyta Kristaus Žengimo Į Dangų bažnyčia su didinga 40 metrų aukščio varpine. Senojoje miestelio dalyje, tankiai užstatytoje mūriniais ir mediniais pastatais, krenta į akis specifi niai žydų namams būdingi ar-chitektūros elementai. Per Antrąjį pasaulinį karą prie Eišiškių buvo su-šaudyta pusketvirto tūkstančio žydų. Netekęs žydų bendruomenės, mies-telis neteko ir vieno didžiausių Piet-ryčių Lietuvoje prekybos centrų šlo-vės. O juk kadaise Eišiškėse vykdavo didžiulės mugės, į kurias suvažiuoda-vo pirkliai iš Vilniaus, Lydos, Gardi-no ir kitų miestų.

Tačiau seniausios Eišiškių pra-

eities liudininkė yra Eišiškių pi-liavietė, savo galingais pylimais ir gynybiniais grioviais stebinanti va-žiuojančiuosius Eišiškių–Šalčinin-kų plentu. Manoma, kad XIV a. antrojo je pusėje Eišiškių pilį valdė kunigaikštis Sudimantas, o jo duk-tė Ona Sudimantaitė buvo ištekin-ta už Vytauto. Taigi, Eišiškės buvo Vytauto Didžiojo uošvija!

Lietuvybės saugotojas

Nuo amžių buvusios lietuviškos, Eišiškių apylinkės per kelis pasta-ruosius šimtmečius dėl polonizaci-jos sparčiai nutautėjo. Tarpukariu Eišiškės buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. To meto lie-tuvių godos gyvos eišiškiečių Dai-lidkų šeimos atmintyje. Dailės mo-kytojas, ilgametis Eišiškių rusiškos, vėliau – lietuviškos mokyklos direk-torius, lietuvybės puoselėtojas Vytau-tas Dailidka valandų valandas gali pasakoti apie savo tėvą, lenkų poli-cijos persekiotą ir Lydos bei Gardino kalėjimuose kalintą mokytoją Vincą Dailidką. Sūnus pratęsė tėvo darbą ir visą gyvenimą skyrė lietuvybės gaivi-nimui Vilnijoje. Ne be V.Dailidkos rūpesčio Eišiškėse iškilo modernus lietuviškos mokyklos pastatas, kuria-me dabar įsikūrusi lietuviška Eišiš-kių Stanislovo Rapolionio gimnazija (vienas lietuvių raštijos pradininkų S.Rapolionis yra kilęs iš Eišiškių apylinkių). Joje įkurtas kraštotyros

muziejus, kuriame V.Dailidka veda ekskursijas Eišiškių svečiams. Savo eilėse ir tapybos darbuose mokytojas su didžiule meile atskleidžia Eišiškių ir jų apylinkių gamtą bei istoriją.

„Deja, šiuo metu Eišiškės, kadai-se buvusios svarbiu kultūros, verslo centru, merdi. Manau, mūsų miestas atsigautų, jei pavyktų atkurti atskirą savivaldybę. Kaip žinau, formaliuo-sius reikalavimus, keliamus naujiems savivaldybių centrams, Eišiškės ati-tinka“, – sakė V.Dailidka. Jis vei-kiausiai teisus – negalima nepaste-bėti, kaip toli pažengė savivaldybių centrais vėl tapę kai kurie mažieji

miestai – Pagėgiai, Rietavas, Kal-varija, Kazlų Rūda.

Nėra usnynių

Eišiškės yra miestas, tačiau ne-maža dalis jo gyventojų verčiasi ir žemės ūkiu. Miestelio pakraštyje naujumu spindi ūkininko Andže-jaus Andruškevičiaus sodyba.

„Įsikūrėme savo senelių žemė-je. Mūsų giminės šaknys Eišiškė-se siekia bent 1700 metus – tokio senumo dokumentus pavyko rasti. Pasistatėme visiškai naują sodybą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus.

Dirbame apie 120 hektarų žemės. Norėčiau plėsti ūkį, bet stinga lais-vos žemės. Turbūt nustebsite, bet aplink Eišiškes beveik nėra laisvos žemės – viskas dirbama iki pat pa-miškių, iki pasienio juostos“, – sakė A.Andruškevičius. Paklaustas apie skirtingų tautybių atstovų (daugu-ma Eišiškių gyventojų yra lenkai, greta kurių gyvena lietuviai, balta-rusiai, čigonai) santykius, ūkininkas šypsosi: „Gal kam nors Lietuvos gi-lumoje ir atrodo, kad Vilnijoje tie santykiai yra labai įtempti. Proble-mų yra tarp atskirų politikų, lietu-vių ir lenkų visuomenės veikėjų, o buitiniame lygyje skirtingų tauty-bių kaimynai puikiai sutaria. Tie-są sakant, aš, būdamas lenkas, ma-tau, kaip sparčiai lietuvėja jaunoji lenkų karta. Net nežinau, ar mano anūkai kalbės lenkiškai. Tai natūra-lus tautinių mažumų asimiliacijos procesas. Manau, kad po keliasde-šimties metų ne lenkai ir ne lietu-viai sudarys gyventojų daugumą Eišiškėse, bet čigonai. Pažiūrėkite, kokios gausios jų šeimos“, – sakė A.Andruškevičius.

Gyveno SSRS čigonų karalius

Čigonų bendruomenė Eišiškėse išties gausi ir sena. Yra žinoma, kad 1780 m. karalius Stanislovas Au-gustas Eišiškių čigonų vyresniuoju paskyrė čigoną Jokūbą Znamirovskį. Dabar miestelyje gyvena apie 300 čigonų.

„Pokario metais Eišiškėse gyve-no ne tik vietos čigonų baronas, bet visos tuometinės Sovietų Sąjungos čigonų karalius“, – pasakojo Eišiš-kių kultūros namuose dirbantis Jo-nas Matuzevičius. Anot jo, vietos čigonų (kuriuos jis mieliau vadina romais) bėdos tokios pačios, kaip ir daugelio jų tautiečių – gausios šei-mos gyvena skurdžiai, tarp jų daug bedarbių. Tačiau Eišiškių čigonų bendruomenė turi ir kuo pasigirti – prieš kelerius metus įkurtas tautinių dainų ir šokių ansamblis „Čigonų laužas“ tapo viena iš Šalčininkų ra-jono vizitinių kortelių.

Laurai karatė pasaulio čempionate

Pasakojimas apie Eišiškes būtų išties nebaigtas, jei nepaminėtume vietos sportininkų. Sporto tradicijos mieste labai gilios. Čia veikia spor-to mokykla, prie kurios yra rankinio klubas „Grunwald“, futbolo koman-da. Eišiškių sporto klubas garsėja stalo tenisininkų laimėjimais. Šach-matų klubas kasmet surengia bent po dešimt turnyrų. Tačiau bene ti-tuluočiausi yra Eišiškių karatė spor-to meistrai. Jaunosios karatė klubo „Almida“ narės yra laimėjusios du bronzos medalius pasaulio čempio-natuose.

Miesteliai

GEOGRAFINĖ PADĖTIS: Eišiškės – mies-tas 33 km į pietvakarius nuo Šalčininkų, prie sienos su Baltarusija.GYVENTOJAI: 36 000 žmonių.ISTORIJA: rašyti niuose šalti niuose Eišiš-kės pirmą kartą paminėtos 1384 m. Ne-trukus čia pastatyta viena pirmųjų Lie-tuvoje katalikų bažnyčių. Nuo 1524 m. veikė mokykla. Miestelis sunyko per XVII a. vidurio karus, vėliau atsigavo ir išsiplėtė. XVIII a.–XX a. viduryje Eišiš-kės garsėjo prekyba. Tarpukariu Eišiškės buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Sovietmečiu buvo rajono (1950–1972 m.), apylinkės, kolūkio centras. Dabar Eišiškės – seniūnijos centras.PAVELDAS: senoji miestelio dalis – ur-banisti kos paminklas. Archeologijos paminklai – piliavietė. Architektūros paminklai – Eišiškių bažnyčia, kurioje yra verti ngų dailės kūrinių, Gornosta-jiškių dvaras.

Eišiškės (Šalčininkų r.) – skaičiai ir faktai

Margatautį pasienio miestelį garsina sporti ninkai

XIX a. viduryje Eišiškėse pastatyta dabarti nė akmenų mūro bažnyčia , o šalia jos iškilo varpinė, kurios aukšti s – net 40 metrų.

Eišiškių miestelio senoji dalis paskelbta urbanisti kos paminklu. Raimundo Šuikos nuotraukos

Eišiškieti s lietuvybės puoselėtojas Vytautas Dailidka pernai buvo dažnas svečias Eišiškių piliavietėje, kurią tyrinėjo Vilniaus pedagoginio universiteto archeologi-nė ekspedicija.

„Pokario metais Eišiškėse gyveno ne ti k vietos čigonų baronas, bet ir visos tuometi -nės Sovietų Sąjungos čigonų karalius“, – pasakojo Eišiškių kultūros namuose dirban-ti s Jonas Matuzevičius.

Eišiškės išsiskiria miesti eti šku siluetu

ir čia tvyrančia senojo miesto dvasia.

Gimtasis kraštas2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13 15Laisvalaikis

Avinas gali turėti tam ti krų fi nansinių problemų, bet netrukus ras išeitį iš keblios padėti es. Atsižvelkite į arti mų draugų pata-rimus, tai jums leis galuti nai sutvarkyti savo asmeninį gyvenimą.

Jaučiai turėtų gerai apgalvoti savo el-gesį su arti mu žmogumi, kad ateityje nekiltų problemų. Jūsų draugai bus šalia, tad jie ir patars, kaip toliau tvarkyti asmeninį gyveni-mą. Darbo grafi kas arti miausiomis dienomis bus gana įtemptas, bet už pastangas bus de-ramai atlyginta.

Dvyniai turėtų daugiau klausyti s nei kal-bėti . Galite išgirsti tai, kas jus gerokai nustebins. Siekti ti kslo trukdo baimė suklysti . Pasistenki-te negalvoti vien ti k apie problemas: pažvelgę į jas kitu kampu, pamatysite, kad ti e sunkumai ne tokie dideli, kaip įsivaizduojate.

Vėžys pasieks didelių fi nansinių laimėji-mų, jeigu įdės pastangų. Meilės fronte padėti s bus kur kas proziškesnė: prievarta mielas nebū-si – šios ti esos neįmanoma paneigti .

Liūtai neturėtų gaišti laiko veltui, nes aplinkybės klostosi palankiai. Bet nereikė-tų afi šuoti savo keti nimų ir pasakoti pašali-niams apie savo planus. Astrologas jums pa-taria būti įvykių sūkuryje, nusiteikti lyderio vaidmeniui.

Sąžiningas Mergelių darbas duos ne-blogų rezultatų. Pasistenkite ti nkamai pa-naudoti savo energiją, tai jums suteiks pui-kią galimybę pasiekti laimėjimų profesinėje veikloje. Drąsiai kelkite iniciatyvas ir naujas idėjas, jos neliks nepastebėtos ir pelnys jums pripažinimą.

HoroskopaiHoroskopai Svarstyklės pasieks laimėjimų dau-

gelyje sferų. Ateinančiomis dienomis galėsite imti s naujos veiklos. Labiau pasikliaukite savo jėgomis – tai jums išeis į naudą ir padės atsi-kratyti neigiamos nuomonės apie pažįstamus žmones.

Skorpiono laukia gana rami savaitė, kuri bus ti nkamesnė poilsiui nei darbui. Galimas da-lykas, kad susiti ksite su draugais ar giminėmis. Neatsisakykite malonumo apsilankyti parduo-tuvėse. Prieš pirkdami pati kusį daiktą, gerai pagalvokite.

Šauliai nesunkiai realizuos ankstesnes idėjas, kaip patobulinti darbo procesą. Bendra-vimas su kolegomis bus gana naudingas. Pokal-biai su jais padės apmąstyti sukauptą pati rtį ir parengti vykusius ateiti es planus.

Iš visko sprendžiant, Ožiaragiai turės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tai jums gali būti kiek neti kėta, tačiau jūs sėkmingai atliksite iškeltas užduoti s. Negaiškite laiko vien ti k mei-lės fronte – galite pražiopsoti perspektyvias atei-ti es galimybes.

Vandeniai galės daug laiko skirti šei-mai ir draugams. Jūsų laukia ti k geros žinios ir netgi dovanos. Jums gali kilti naujų idėjų dėl arti miausios ateiti es, bet pasistenkite jų nea-fi šuoti , nes aplinkinių domėjimasis gali sužlug-dyti jūsų planus.

Žuvims astrologas žada įdomias galimy-bes ir perspektyvas asmeniniame gyvenime. Bet nereikėtų manyti , kad pavyks taip lengvai gauti tai, ko ti kitės. Kelias į ti kslą pareikalaus pastangų, ir meilės sriti s – ne išimti s. Tai, žinoma, nereiškia, kad reikės „arti “ nuo ryto iki vakaro, bet nuversti kalnus dėl mylimo žmogaus verta pamėginti .

• • •

Mikė Pūkuotukas guodžiasi Knysliukui:– Knysliuk, man atrodo, kad šitos bitės keistos, neteisin-gos ir neša blogą medų.– Mike, tai musės...

• • •

– Mama, aš užlipau vienai poniai ant kojos.– Ir ką ji padarė?– Nieko, davė man saldainį.– O tu bent atsiprašei?– Ne, užmyniau ant kitos kojos.

• • •

Vyksta egzaminas. Ateina studentas į auditoriją ir klausia:– Gerbiamas dėstytojau, ar galima egzaminą laikyti iš-gėrus?Dėstytojas pamąstęs atsako:– Na ką darysi, galima.Studentas pasisuka į duris, už kurių stovi draugai, ir su-šunka:– Vyručiai, įneškit Petrą!

• • •

Veiksmas vyksta bare:– Aš Bondas. Džeimsas Bondas.– O aš Linas. Čipo... linas.

anekdotai

Kryžiažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(gegužės 24–30 d.)

Kryžiažodžių, spausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai:

Verti kaliai: Drama. Arijai. Tara. Rika. Anti s. Sankala. Vista. Kiemai. Tamsa. Urna. Teta. Tįst. Valka. Skala. Skurs. Sysas. Kampinis. Skardena. Kaliošai. Oda. Ėrai. Aisti s. Vila. Nata.„Init“. Nėra. Asai.

Horizontaliai: Ratai. Parankinis. Akina. Mirta. Majai. Ketus. Tamara. Avis. Stela. Įtaisas. Alka. Kisa. Skuos. Kalė. Skarda. Alsas. Kamara. Aitri. Vinis. Mina. Doina. Trešnės. Litai. Kasa. Naira. Skaitai.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: Saldainiai.

Verti kaliai: 1. Viela. 2. Kailius. 3. Krypti s. 4. Pikturna. 5. Auksė. 6. Meilė. 7. Ofenzyva. 8. Andajus. 9. Klintys. 10. Gausa. 15. Atlanka. 16. Koralas. 17. Parakas. 19. Rumunai. 20. Skvaukė. 21. Ispanai. 26. Esmai-ti s. 27. Atgarsis. 29. Nikelis. 30. Stati ka. 31. Dnepras. 32. Upeivis. 35. Ašmas. 36. „Kalev“. 37. Aksus. 38. Karas.

Horizontaliai: 4. Pradmuo. 11. Litaurai. 12. Fenoliai. 13. Liliputas. 14. Lankainis. 16. Kupiūra. 18. Vyturys. 22. Trosas. 23. Suskis. 24. Arabai. 25. Kupala. 28. Kranas. 31. Daukša. 33. Sistema. 34. Aganipė. 39. Šven-teiva. 40. Korupcija. 41. Kačiukai. 42. Italikai. 43. Savasis.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: Vištelės.

Pasinaudodami žodžiu „obertonas“, surašykite visus pateiktus žodžius.5 raidės: Ajova. Kiuri. Molis. Šilas.6 raidės: Arbata. Arklys. Kanari. Valgis.7 raidės: Artumas. Ateitis. Eglinis. Fidelis. Fistulė. Grindys. Kriptos. Nedrąsa. Piklius. Poilsis. Stati-nė. Tripsai.8 raidės: Bicinium. Erinijos. Nuopjova. Pagaliai.9 raidės: Atspalvis. Griuvenos. Kirtiklis. Liturgika. Lovatiesė. Okupacija. Sensacija. Viendienė. Vil-kiukai. Vištiniai.11 raidžių: Garbėtroška. Girininkija. Tradeskantė. Trekininkas. Senamiestis. Simfonijetė.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Gimtasis kraštas 2010 gegužės 21–28 d., Nr. 1316 TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Žodžių kišenė. 11.50 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 13.05 Valstybės kino metraštis. 13.30 „Fliperis“. 14.00 Serialas visai šeimai

„Žalieji hektarai“. 15.00 Idėjų metas. 15.30 Gamtos patruliai. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 Nuotykių serialas „Jūrų

žvalgas“. 18.45 Savaitės atgarsiai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Septynios Kauno dienos. 20.45 Nepažintas pasaulis.

„Povandeniniai tyrimai ir atradimai“.

21.15 XX a. LTV dokumentika. „Šimtaaidis girios žodis“.

21.30 XX a. LTV dokumentika. „Ruduo Tolminkiemyje“.

22.15 Emigrantai. 22.50 Vienas eilėraštis. 23.00 Panorama. 23.55 Kelias į 2010 metų

Pasaulio futbolo čempionatą (12 d.). Čilė ir Paragvajus.

0.25 Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2010“.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“

(k.). 9.30 „Nauji laimingojo Luko

nuotykiai“. 9.55 „Betmenas ir nasuolių

komanda“ (k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.). 10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“. 11.10 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi“. 11.35 „Pinkis ir Makaulė III“. 12.00 „Viskas, ko dar nežinote

apie gyvūnus“ (k.). 13.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 Drama „Mano

čempionas“ (k.).

16.30 „Deksterio laboratorija“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Viskas, ko dar nežinote

apie gyvūnus“. 18.30 Dok. serialas „Laukiniai

globotiniai“. (N-7) 19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymai ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Katastrofų f. „Potvynis“. (N-7)

22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Įstatymas ir tvarka.


TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis (k.). 10.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“(k.). (N-7)

11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7)

12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis

išskirs“. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Biuras“. 16.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 Išlikimas. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis

išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Veiksmo f. „Atominė

katastrofa“. (N-14) 23.40 Kriminalinė drama

„Pragaro virtuvės vaikėzai“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės

„Studija“ koncertas. 8.30 Super Liuks!

I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika. 12.35 Super Liuks! Koncertas

„Off the map“. 13.30 Aukso fondas. Grupės

„Studija“ koncertas.

14.30 Super Liuks! I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas.







22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Geras laikas (k.). 10.20 Žvejo biblija. (k.). 10.50 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.). 11.40 Naša Raša. (N-7) 12.10 Teritorija (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.50 Super L.T. (k.). (N-7) 14.40 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.). 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Ukraina–Lietuva.

Nacionalinių futbolo rinktinių draugiškos rungtynės. Pertraukoje – Žinios.

21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 22.55 „6 kadrai“. Humoro

laida. (N-7) 23.25 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 0.15 Reporteris.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Žodžių kišenė. 12.00 TV konkursas „Dainų

dainelė 2010“. 13.30 Serialas visai šeimai.

„Fliperis“. 14.00 Serialas visai šeimai

„Žalieji hektarai“. 15.00 Popietė su Algimantu

Čekuoliu. 15.30 Sveikinimų koncertas. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Savaitė. 18.30 Miesto kodas (k.). 19.15 Pasaulio panorama. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida

(su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Detektyvinis serialas

„Puaro“. (N-7) 21.10 Dok. f. „Tinklas“. 22.00 Dalia Kutraitė kalbina...

Edvardą Gudavičių. 22.30 Stilius. 23.00 Panorama. 23.55 Kelias į 2010 metų

Pasaulio futbolo čempionatą (11 d.). Vokietija ir Alžyras.

0.25 „24 valandos“. (N-7)



nuotykiai“ (k.). 9.55 „Betmenas ir narsuolių

komanda“ (k.). 10.20 „Linksmųjų melodijų šou“

(k.). 10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“. 11.10 „Nenugalimieji. Kovos


apie gyvūnus“(k.). 13.00 „Įstatymas ir tvarka.


14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 Drama „Mano

čempionas“ (k.). 16.30 „Deksterio laboratorija“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Viskas, ko dar nežinote

apie gyvūnus“.

18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

„Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Lietuviško kino vakaras. Nuotykių f. „Varnų ežeras“.



TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. (k.) 10.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis

išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Biuras“. 16.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės



išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Siaubo f. „Nebylus

įspėjimas“. (N-14) 23.35 Nuotykių komedija“O,

broli, kur tu?“ (N-7)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Ace of spades“. 8.30 Super Liuks! Radijo

stoties „Lietus“ gimtadienio koncertas.


10.55 Liuks! Muzika. 11.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir

Vudžio koncertas. 13.30 Roko klasikos albumai.





Vudžio koncertas. 20.30 Super Liuks! Radijo



22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7. 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Ateities TV. (k.). 10.50 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.). 11.40 Naša Raša. (N-7) 12.10 Super L.T. (k.). (N-7) 13.00 Misis Lietuva (k.). 13.50 Skonio reikalas (k.). 14.40 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.). 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. *19.05–21.00

Numatoma LKL fi nalo serijos septintųjų rungtynių: Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“ transliacija. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

19.30 „6 kadrai“. Humoro laida. (N-7)

20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 22.55 6 kadrai. (N-7) *22.55–0.45 Numatoma

LKL fi nalo serijos septintųjų rungtynių: Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“ vaizdo įrašas.

23.25 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

0.15 Reporteris.

6.30 „Puka“. 7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.25 Savaitės įvykių

TOP 5 (k.). 9.55 Auksinė blykstė (k.). 11.00 Nuotykių f. šeimai

„Gepardas vardu Duma“ (k.). (2005 m., JAV).

13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Policijos

akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Meilės sparnai“. 15.30 „Indiškos aistros“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.35 Kryžminė ugnis. 18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Nauja versija. (N-7) 21.00 „Mano mylimas

prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Mistinė drama

„Interviu su vampyru“ (1994 m., JAV). (N-14)

1.10 „Arti namų“. (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 Savaitė (k.). 9.30 Pasaulio panorama

(k.). 10.05 „Diagnozė:

žmogžudystė“ (k.). (N-7)

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Bėdų turgus (k.). 13.00 TV konkursas

„Dainų dainelė 2010“ (1 d.), (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 Dok. serialas „Lemūrų gatvė“.

16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė:

žmogžudystė“. (N-7)

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai

(tęsinys). 22.30 Vakaro žinios. 22.45 „Dingę“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.05 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“ (k.).

7.35 Muzikinė skrynelė (k.).

8.00 Šeštadienio rytas (k.).

9.00 „Juodasis riteris“ (k.). (N-7)

10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.10 „Vilties kūdikis“. Publicistinė laida (k.). (N-7)

12.10 Amerikos talentai IV.

14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Svarbus pokalbis

(k.). 15.35 „Kapitonas Malas“. 16.05 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 16.45 Nuotykių

serialas „Merlino nuotykiai“. (N-7)

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Europa Lietuvai. 20.30 Sąmokslo teorija. 21.30 Geras fi lmas.

Drama „Ištrinta atmintis“ (2009 m., P.Korėja. (N-14)

23.50 Žinios. 0.20 „Ką daryti?“ (N-7) 1.25 Žvejų mūšis (k.). 1.55 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Geniuko Vudžio

šou“ (k.). 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 „Atlantida“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.45 Komedija „Žaidimų

aikštelė 2“ (k.) (2005 m., JAV).

12.50 Komedija „Auklė“. 13.20 „Geniuko Vudžio

šou“. 13.50 Animac. serialas

„Tikrieji pabaisos“. 14.15 „Legenda apie

Tarzaną“. 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.15 Drama „Svetimas

veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini

jausmai“. (N-7) 19.40 Be grimo. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra

gražus. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.58 Loto 6 . Auto loto. 22.00 „Lūpdažių

džiunglės“ (2009 m., JAV). (N-7)

23.00 Drama „Dingusi“ (2006 m., JAV). (N-7)

24.00 Trileris „Mirtis prieš saulėlydį“ (1995 m., JAV). (N-14)

1.00 „Ryklys“. (N-7) 2.00 Drama „Sielų jūra“

(2005 m., D. Britanija). (N-14)

Gegužės 24, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Auksinės kolekcijos.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Mykolaitis-Putinas. 22.58 LR himnas.




7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.30 2 minutės šlovės.

Finalas (k.). 12.15 Paskutinė instancija

(k.). 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Policijos

akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Meilės sparnai“. 15.30 „Indiškos aistros“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.35 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Gyvenimas pagal

moteris. 21.00 „Mano mylimas

prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas. Orai.

22.40 Veiksmo f. „Kraujo grupė“ (2002 m., JAV). (N-14)

0.55 „Arti namų“. (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“ (k.). 10.05 „Diagnozė:


11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Savaitės atgarsiai

(k.). 13.00 Sveikinimų

koncertas (k.). 15.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 15.15 „Gyvūnų

gelbėtojai“. 15.45 Dok. serialas

„Lemūrų gatvė“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė:



18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Belaukiant 2010-ųjų

„Eurovizijos“ dainų konkurso (1 d.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Pinigų karta. 22.00 2010-ųjų

„Eurovizijos“ dainų konkursas. 1 pusfi nalis.

22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 2010-ųjų

„Eurovizijos“ dainų konkursas. 1 pusfi nalis (tęsinys).

0.15 Vakaro žinios.



7.35 Muzikinė popietė (k.).

8.00 Sekmadienio rytas (k.).

9.00 „Merlino nuotykiai“. (N-7)

10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

11.10 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7)

12.10 Melodrama „Meilės pergalė“ (2007 m., Vokietija). (N-7)


14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Kung fu išmintis

(k.). (N-7) 15.35 Animac. serialas

„Kapitonas Malas“. 16.05 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Merlino

nuotykiai“. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami

faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Akistata su Lietuva. 21.00 Tarp miesto ir

kaimo. 21.30 Nuotykių f.

„Gomesas prieš Tavaresą“ (2007 m., Belgija, Prancūzija). (N-7)

23.35 Žinios. 24.00 Trileris „Meilė su

antspaudu „Visiškai slaptai“ (2008 m., Rusija). (N-14).

1.50 Bamba. (S)



(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

(N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.45 „Tu gali šokti?“

Šokių konkursas (k.).

12.25 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

12.50 Komedija „Auklė“. 13.20 „Geniuko Vudžio


„Tikrieji pabaisos“. 14.15 Animac. serialas

„Legenda apie Tarzaną“.

14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama

„Nuodėmingoji“. (N-7)

16.15 „Svetimas veidas“. (N-7)

17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini

jausmai“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.57 Loto 6. Auto loto. 22.00 Drama „Vilko

bilietas“. (N-14) 23.00 Drama „Dingusi“.

(N-7) 24.00 Trileris „Mirtis prieš

saulėlydį“ (1995 m., JAV). (N-14)

1.00 „Ryklys“. (N-7) 2.00 Drama „Sielų jūra“

(2005 m., D. Britanija). (N-14)

Gegužės 25, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Nuo algos iki algos. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 „Eurovizija 2010“.

Pirmasis pusfi nalis.

„Lemūrų gatvė“. „Interviu su vampyru“. „Sielų jūra“. „Ištrinta atminti s“.

„Eurovizijos“ dainų konkursas. „Kraujo grupė“. „Gedimino 11“. „Gomesas prieš Tavaresą“.

Gimtasis kraštas2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13 17TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Žodžių kišenė. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio

vaikai. 13.05 Nepažintas pasaulis (k.). 13.30 „Fliperis“. 14.00 Serialas visai šeimai

„Žalieji hektarai“. 15.00 Pinigų karta. 15.30 Kūrybos metas (k.). 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Architektūros kolekcija“.

16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 Nuotykių serialas „Jūsų

žvalgas“. 18.45 Teisė žinoti. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų


20.15 Valstybės kino metraštis. „Visos dienos, visos naktys... 2005 m.

20.45 Tikros istorijos. 21.15 Žodžių kišenė. 21.30 Veiksmo serialas

„Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7)

23.00 Panorama. 23.55 Tarptautinis poezijos

festivalis „Poezijos pavasaris 2010“.



nuotykiai“(k.). 9.55 „Laslo stovykla“ (k.). 10.20 „Galaktikos vidurinė“. 10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“. 11.10 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi“. 11.35 „Pinkis ir Makaulė III“. 12.00 „Laukiniai globotiniai“

(k.). 13.00 „Įstatymas ir tvarka.


14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Deksterio laboratorija“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Laukiniai globotiniai“.

19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.


21.00 Trileris „Žmogžudystė 101. Atsisveikinimas su žirgu“. (N-7)



TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“(k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama

„Pretendentas“(k.). (N-7)

14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“(k.). (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Biuras“. 15.30 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 16.00 „Žvaigždžių kelias.




išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.00 Veiksmo f. „Tinklas“.

(N-7) 0.20 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 1.20 Telejazz. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!













21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Aukso fondas. Grupės

„Studija“ koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Pradėk nuo savęs (k.). 10.20 Sveikatos kodas (k.). 10.50 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

11.40 Naša Raša. (N-7) 12.10 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.50 Super L.T. (k.). (N-7) 14.40 Šeimų dvikova –


15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. orai. 19.30 6 kadrai. (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 „6 kadrai“. Humoro

laida. (N-7) 23.25 Šeimų dvikova –


LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 2010-ųjų „Eurovizijos“

dainų konkursas. 1 pusfi nalis.

13.30 Serialas visai šeimai „Fliperis“.

14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“.

15.00 Savaitės atgarsiai. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Taurė perpildyta“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 Nuotykių serialas „Jūrų

žvalgas“. 18.45 XX a. dokumentika.

„Šimtaaidis girios žodis“ (k.).

19.00 Europos moterų rankinio čempionato kvalifi kacinės rungtynės. Lietuva–Makedonija.

20.30 Dok. f. „Rasa kėlė pasagėlę“.

20.45 Kūrybos metas. 21.15 Kelias į 2010 metų

Pasaulio futbolo čempionatą (11 d.). Vokietija ir Alžyras.

21.45 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (12 d.). Čilė ir Paragvajus.

22.15 „Mylių Amerika“ (3 d.). 22.55 (K)laidelė. 23.00 Panorama. 23.50 2010-ųjų „Eurovizijos“




nuotykiai“. 9.55 „Laslo stovykla“(k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.). 10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“. 11.10 „Nenugalimieji. Kovos


apie gyvūnus“ (k.). 12.30 „Laukiniai globotiniai“ (k.) 13.00 „Įstatymas ir tvarka.


14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 „Ligoninės priimamasis“

(k.). (N-7) 16.30 „Deksterio laboratorija“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Laukiniai globotiniai“. 19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.


21.00 „Potvynis“. (N-7) 22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Įstatymas ir tvarka.


TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama


14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Biuras“. 16.00 „Žvaigždžių kelias.




išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.00 Veiksmo f. „Saulė

naikintoja“. (N-7) 23.40 Veiksmo f.

„Ketvirtadienis“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Radijo





Dok. f. „Ace of spades“.

13.30 Super Liuks! Radijo stoties „Lietus“ gimtadienio koncertas.







21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Roko klasikos albumai.


Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Derliaus kraitė (k.). 10.20 Autofanai (k.). 10.50 Šeimų dvikova –


11.40 Naša Raša. (N-7) 12.10 Super L.T. (k.). (N-7) 13.00 Reporteris (k.). 13.50 Misis Lietuva (k.). 14.40 Šeimų dvikova –


15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. 19.24 Parama tavo ūkiui. 19.30 6 kadrai. (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 22.55 6 kadrai. (N-7) 23.25 Šeimų dvikova –





7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.30 Gyvenimas pagal

moteris (k.). 10.00 Valanda su Rūta

(k.). 11.30 Kryžminė ugnis (k.) 12.30 FTB. Publicistikos

laida (k.). (N-7) 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Policijos



Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Pirmas kartas su

žvaigžde. (N-7) 21.00 „Mano mylimas

prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas.


22.40 „Mentalistas“. (N-7) 23.40 „4400“. (N-7) 0.40 „Arti namų“. (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“ (k.). 10.05 „Diagnozė:


11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Pinigų karta (k.). 12.45 Klausimėlis (k.). 13.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite (k.). 14.30 Gustavo

enciklopedija (k.). 15.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 15.15 „Gyvūnų


„Lemūrų gatvė“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė:



18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Stilius. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Tieisė žinoti

(tęsinys). 22.30 Vakaro žinios. 22.45 Europos

moterų rankinio čempionato kvalifi kacinės rungtynės. Lietuva–Makedonija.




8.00 „Valstybės kelias“ Dok. f. ciklas (k.).

9.00 „Merlino nuotykiai“ (k.). (N-7)



12.10 Nuotykių f. „Gomesas prieš Tavaresą“ (k.). (N-7)


14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Autopilotas (k.). 15.35 „Kapitonas Malas“. 16.05 Juokingiausi





20.00 Žinios. 20.25 Sankirtos. 21.00 To dar nebuvo... 21.30 Geras fi lmas.

Trileris „Karo žaidimai“ (2008 m., JAV). (N-14)

23.50 Žinios. 0.20 Drama „Ištrinta

atmintis“ (2009 m., P.Korėja). (N-14)

2.25 Bamba. (S)





sūkuryje“. 10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.45 Prieš srovę. (N-7) 11.35 Dok. drama „Farai“. 12.15 Dar pažiūrėsim...

(k.). (N-7) 12.50 Komedija „Auklė“. 13.20 „Geniuko Vudžio


„Tikrieji pabaisos“. 14.15 Animac. serialas





17.15 „Gedimino 11“. (N-7)

18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini

jausmai“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.57 Loto 6 . Auto loto. 22.00 Kriminalinė drama

„Kaltės kaina“. (N-14)

23.00 Drama „Dingusi“.(N-7)

24.00 Trileris „Mirtis prieš saulėlydį“ (1995 m., JAV). (N-14)

1.00 Drama „Ryklys“. (N-7)

2.00 Drama „Sielų jūra“ (2005 m., D. Britanija). (N-14)

Gegužės 26, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Bogutaitė. 22.58 LR himnas.


Užsimakavę robotai“.


7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.30 Nauja versija (k.). 10.00 Nuo... Iki... (k.). 10.55 Abipus sienos (k.) 11.50 Ne vienas kelyje

(k.). 12.25 Karoluko ir Pencės

rytas (k.). 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Policijos



Orai. 19.09 Čiuku čiuku

traukinuku. 19.12 Kakadu. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 FTB. Publicistikos

laida. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas.


22.40 Veiksmo trileris „Mirties totalizatorius“ (1988 m., JAV). (N-14)

0.25 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“ (k.). (N-7) 10.05 „Diagnozė:


11.00 Forumas. 12.00 Teisė žinoti (k.) 13.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

14.30 Keliaukim! (k.) 15.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 15.15 „Gyvūnų


„Lemūrų gatvė“. 16.15 „Namelis

prerijose“. 17.15 „Diagnozė:



18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Belaukiant

2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkurso (2 d.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Belaukiant

2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkurso (3 d.).

22.00 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. 2 pusfi nalis.

22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 2010-ųjų

„Eurovizijos“ dainų konkursas. 2 pusfi nalis.

0.15 Vakaro žinios. Sportas. Orai.




8.00 Statybų TV (k.). 8.30 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 9.00 „Merlino nuotykiai“

(2008 m., D.Britanija). (N-7)



12.10 Nuotykių serialas „Dinotopijai“ (k.). (N-7)


14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Girių horizontai (k.). 15.35 „Kapitonas Malas“. 16.05 Juokingiausi





20.00 Žinios. 20.25 Akistata su Lietuva. 21.00 „Lietuvos žinių“

tyrimas. 21.30 Geras fi lmas.

Melodrama „Gydytojas iš Kaprio“ (2005 m., Vokietija). (N-7)

23.20 Žinios. 23.50 „Ką daryti?“ (k.)

(N-7) 0.55 Tauro ragas (k.). 1.30 Bamba. (S)






(N-7) 10.45 Muzikinė karuselė

(k.). 11.55 Žiūrim, ką turim

(k.). (N-7) 12.50 Komedija „Auklė“. 13.20 „Geniuko Vudžio

šou“. 13.50 „Tikrieji pabaisos“. 14.15 „Legenda apie

Tarzaną“. 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama


16.15 Drama „Svetimas veidas“. (N-7)

17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime

virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini

jausmai“. (N-7) 19.40 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 20.30 Dok. drama „Farai“. 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.57 Loto 6 . Auto loto. 22.00 „Spec. būrys“. (N-14) 23.00 Drama „Dingusi“.

(N-7) 24.00 Trileris „Mirtis prieš

saulėlydį“ (1995 m., JAV). (N-14)

1.00 Drama „Ryklys“. (N-7)

2.00 Drama „Sielų jūra“ (2005 m., D. Britanija). (N-14)

Gegužės 27, ketvirtadienis


10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata. 16.03 Auksinės kolekcijos. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Forumas. 22.10 „Eurovizija 2010“.

Antrasis pusfi nalis.

Rusų gatvė. „Arti namų“. Žinios. „Karo žaidimai“.

Šiandien. „Velniūkštė“. Farai. „Gydytojas iš Kaprio“.

Gimtasis kraštas 2010 gegužės 21–28 d., Nr. 1318 TV programa

LTV2 7.30 Šventadienio mintys. 8.00 Krikščionio žodis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 9.30 Gustavo enciklopedija. 10.00 Animac. serialas „Pas-

lapčių sodas“. 11.00 Televizijos teatro klasi-

ka. „Smėlio klavyrai“. 12.45 TV konkursas „Dainų

dainelė 2010“. 14.25 „Nmedia 2009“. Žur-

nalistų ir žiniasklaidos priemonių apdovanoji-mai.

15.25 Kino apdovanojimų ceremonija „Sidabrinės gervės“.

17.40 Bėdų turgus. 18.30 Pasaulio dokumentika.

„Taurė perpildyta“ (k.). 19.25 Keliaukim! 19.50 Popietė su Algimantu

Čekuoliu. 20.15 Poeto J.Marcinkevičiaus

kūrybos vakaras „Prie rugių ir prie ugnies“.

21.45 LTV aukso fondas. Vaid. f. „Procesas“.

23.00 Panorama. 23.35 Trileris „Teroristai“.

(N-14)

TV1 9.04 Ne vienas kelyje (k.). 9.40 KTV – kino ir tele virtu-

vė (k.). 10.10 „Laukiniai globotiniai“. 11.10 „Pasivaikščiojimas su

urviniais žmonėmis“. 11.50 „Raganaitė Sabrina“

(k.). 12.50 Animac. serialas

„Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Laslo stovykla“. 13.40 „Linksmųjų melodijų

šou“. 14.05 „Karvė ir viščiukas“. 14.30 „Senosios Kristinos

nutikimai“.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Į gamtą su Džefu

Korvinu“. 16.00 „Merginų paslaptys“.

Realybės šou. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano

čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 „Detektyvė Samanta.

Išdainuok man mirtį“. 20.45 „Midsomerio žmogžu-

dystės XI. Midsomerio gyvenimas“. (N-7)

22.40 Mistinis trileris „Salemo vampyrai“. (N-14)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Skylė sienoj. 11.00 Kibernetas. 11.30 „Kinas, kinas...“ Pramo-

ginė laida. 12.00 Ištikimybės testas. (N-7) 13.00 Gordono Ramzio virtu-

vės košmarai. 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „Ekstremalūs vilkikų

pokyčiai“. Realybės šou.

17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Amerikos dievaitis. 19.00 Veiksmo f. „Pražūtinga

viršukalnė“. (N-7) 21.00 Aukščiausia pavara. 22.00 „Kaulai“. (N-14) 23.00 Kriminalinis serialas

„Andželos akys“. (N-14) 24.00 Romantinė komedija

„Gyvenimas be Diko“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės

„Studija“ koncertas. 8.30 Liuks! Muzika. Vaizdo

klipai. 10.30 Super Liuks!


12.10 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.


13.30 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas.

14.30 Liuks! Muzika. 16.30 Super Liuks!


18.10 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.


19.30 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas.

20.30 Liuks! Muzika. 22.35 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 23.00 Super Liuks! Koncertas

„Off the map“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 „Teletabiai“. 9.00 Kertinis akmuo. 9.30 Duok leteną. 10.00 Geras laikas. 10.30 Pagaminta Lietuvoje. 11.00 Penktoji pavara. 11.30 Reporteris. 12.15 Naša Raša. (N-7) 13.10 Skonio reikalas. 14.00 Dok. serialas „Pasaulio

didžiausieji. Dangoraižiai“. (N-7)

15.00 Mitų griovėjai. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Policijos nuovada“.

(N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 „Misis Lietuva (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Teritorija. 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.30 Vaid. f. „Marija“. (N-14) 23.30 Vaid. f. „Nekaltas krau-

jas“. (S)

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 2010-ųjų „Eurovizijos“


13.30 Serialas visai šeimai „Fliperis“.

14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“.

15.00 Idėjų metas. 15.25 Azerbaidžano muzikos

koncertas. 17.00 Akiračiai. 18.00 Nuotykių serialas

„Jūrų žvalgas“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų


20.15 Veidai. Rašytojo V.Petkevičiaus 80-osioms gimimo metinėms.

21.10 Komedija „Labas vakaras, ponia Kembel“. (N-7)

23.00 Panorama. 23.50 2010-ųjų „Eurovizijos“


TV1 9.05 „Deksterio

laboratorija“ (k.). 9.30 „Nauji laimingojo Luko

nuotykiai“. 9.55 „Linksmųjų melodijų

šou“ (k.). 10.20 „Galaktikos vidurinė“. 10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“. 11.10 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi“. 11.35 „Pinkis ir Makaulė III“. 12.00 „Laukiniai globotiniai“. 13.00 „Įstatymas ir tvarka.


14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Deksterio

laboratorija“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Laukiniai globotiniai“.

19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.


21.00 Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės XI. „Šulinys“. (N-7)



TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“(k.). (N-7)

11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7)

12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama


14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Nuotykių serialas

„Kobra 11“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės



išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.00 „Kaulai“. (N-14) 23.00 Kriminalinis serialas

„Andželos akys“. (N-14) 24.00 Veiksmo f. „Laiko

įkaitai“. (N-7)




10.05 Liuks! Muzika. 11.25 Pirmas kartas su

žvaigžde. 11.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino

ir Vudžio koncertas.

13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades“.


16.05 Liuks! Muzika. 17.25 Pirmas kartas su

žvaigžde. 17.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino

ir Vudžio koncertas. 19.30 Roko klasikos albumai.



vyrams. 22.20 KĮŽ karta. Vilijos, Mino

ir Vudžio koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Ateities TV“.

GALA šventė (k.). 10.50 Šeimų dvikova –


11.40 Naša Raša. (N-7) 12.10 Misis Lietuva (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.50 Skonio reikalas (k.). 14.40 Šeimų dvikova –


15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Misis Lietuva. 22.40 Kriminalinė drama

„Vidurnaktis gėrio ir blogio sode“.

1.50 Reporteris.




7.55 Tegul kalba. 8.55 Pirmas kartas su

žvaigžde (k.). 9.25 Žvaigždžių duetai

4. Finalas (k.). 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Policijos



Orai. 19.10 Auksinė blykstė. 20.10 Nuotykių f. „Skūbis

Dū“ (2002 m., JAV). 21.50 Siaubo f. „Laivas

vaiduoklis“ (2002 m., JAV). (N-7)

23.30 Kriminalinis trileris „Septyni“ (1995 m., JAV). (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“ (k.). (N-7) 10.05 „Diagnozė:


11.00 Akiračiai. 12.00 Mūsų miesteliai.

Šešuolėliai (k.). 13.00 TV konkursas

„Dainų dainelė 2010“ (k.).

14.30 Popietė su A.Čekuoliu (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 Dok. serialas „Lemūrų gatvė“.

16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė:

žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų


18.45 Klausimėlis. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Iškilmingas

Lietuvos kino kūrėjų „Sidabrinės gervės 2010“ apdovanojimas.

22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 „Sidabrinės

gervės 2010“ apdovanojimas (tęsinys).

23.45 Trileris „Teroristai“ (2006 m., JAV). (N-14)




8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.).

8.40 To dar nebuvo... (k.).

9.00 „Merlino nuotykiai“. (N-7)



12.15 Melodrama „Gydytojas iš Kprio“ (2005 m., Vokietija). (N-7)


14.30 Muzikinė skrynelė. 15.00 Žvejų mūšis (k.). 15.35 „Kapitonas Malas“. 16.05 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 16.35 „Juodasis riteris“.

(N-7) 17.45 Nepaaiškinami


žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio

saugumo agentas VI“. (N-7)

21.25 Amerikos talentai IV.

23.15 Lietuvos galiūnų čempionato fi nalas iš Zarasų.

0.35 Autopilotas (k.). 1.05 Statybų TV (k.). 1.40 Bamba. (S)


šou“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“

(N-7). 8.55 Drama „Meilės


(N-7) 10.45 „Šeimų dainos“.

Muzikos šou. 12.50 Komedija „Auklė“. 13.20 „Geniuko Vudžio

šou“. 13.50 „Tikrieji pabaisos“. 14.15 Animac. serialas





17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Muzikinė karusėlė. 20.10 Animac. nuotykių

komedija „Srovės nublokšti“.

21.40 Komedija „Karštos sėdynės“ (2007 m., JAV). (N-7)

23.20 Siaubo pasaka „Leprekonas 6. Namo“ (2003 m., JAV). (N-14)

1.00 Siaubo f. „Gyvųjų numirėlių naktis“ (1990 m., JAV). (S)

Gegužės 28, penktadienis


10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Neišjunk televizoriaus. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. 22.58 LR himnas.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 „Bazas Šviesmetis

ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Finas ir Ferbis“. 8.35 „Dinozaurų

karalius“. 9.00 Karoluko ir Pencės

rytas. 9.30 Žalioji akademija. 10.00 Kino pusryčiai.

Animac.f. „Atlantida. Prarastoji imperija“.

11.45 Nuotykių f. „Uždrausta karalystė“ (2008 m., Kinija, JAV).

13.50 „Kremas“. 14.50 „Deginanti aistra“. 15.54 „Nematomi. Tarp

mūsų“. Infošou. 16.00 „Deginanti aistra“. 17.00 Švarūs pinigai. 17.45 Super Kakadu. (N-7) 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.00 Žvaigždžių duetai

4. Didysis fi nalas. 22.15 Veiksmo trileris

„Ringo karalius“ (2004 m., JAV).(N-14)

0.15 Premjera. Erotinė komedija „Baisi gėda“ (2004 m., JAV). (S)

8.00 Krikščionio žodis. 8.15 Animac. serialas

„Moko – pasaulio vaikas“.

8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 Švarus pienas. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 11.30 Mūsų miesteliai.

Deltuva (1 d.). 12.30 Pulsas. 13.00 Reportažas

„Lietuvos kaimo spindulys 2009“.

14.00 Nuotykių serialas „Jūrų žvalgas“.

15.00 Istorinė dokumen-tika. „Gyvenimas su priešu“ (2 d.).

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.05 Orai. 16.10 Sveikinimų koncer-

tas. 18.45 Aerodromas. 19.10 Senas geras

kinas. Detektyvas „Šerloko Holmso ir daktaro Vatsono nuotykiai. Agros lobiai“ (1983 m., Rusija). (N-7)

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Kelias į 2010 metų

Pasaulio futbolo čempionatą (13 d.) Japonija ir Gana, (14 d.) Urugvajus ir Nigerija.

22.00 2010-ųjų „Eu-rovizijos“ dainų konkursas. Finalas.

6.45 Televitrina. 7.05 Sveikatai ir laimei

(k.). 8.00 „Kapitonas Malas“

(k.). 9.00 „Valstybės kelias“

(k.). Dok. f. ciklas. 10.00 Autopilotas. 10.30 Šeštadienio rytas. 11.30 Juodasis riteris (k.).

(N-7) 12.25 „Nacionalinio

saugumo agentas VI“ (k.). (N-7)

13.25 Serialas „Dinotopija“. (N-7)

15.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.30 To dar nebuvo... (k.).

17.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7)

18.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7)

19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios. 20.15 „Nacionalinio

saugumo agentas VI“. (N-7)

21.20 Detektyvas „Uždrausta meilė“ (2008 m., Rusija). (N-14)

23.10 Trileris „Keršto troškimas“ (2007 m., D.Britanija). (S)

0.45 Bamba. (S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 Animac. serialas

„Raganosio mokykla“.

7.25 Animac. serialas „Bakuganas“.

7.55 H2O. Serialas. 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Filmas visai šeimai

„Šailas 3. Gelbstint Šailą“ (2006 m., JAV).

11.40 Komedija „Noras žvaigždei“ (1996 m., JAV).

13.25 Komedija „Kung Fui“ (2003 m., JAV). (N-7)

15.15 Gyvenimas yra gražus. (N-7)

15.55 Šok su manimi. 2009

18.45 TV3 žinios. 19.00 Nuotykių f.

„Indiana Džounsas. Dingusios skrynios beieškant“ (1981 m., JAV). (N-7)

21.30 Veiksmo f. „Narsioji širdis“ (1995 m., JAV). (N-7)

0.55 Veiksmo f. „Amerikos kikboksininkas“ (1991 m., JAV). (N-14)

Gegužės 29, šeštadienis

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Atsiliepk dainoj.

16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.38 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.00 „Eurovizija 2010“. Finalas.

„Teroristai“. „Laivas vaiduoklis“. „Karštos sėdynės“. Amerikos talentai IV.

„Gyvenimas su priešu“. „Baisi gėda“. „Narsioji širdis“. „Keršto troškimas“.

Gimtasis kraštas2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13 19TV programaLTV2

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Gamtoje. 8.30 Koncertuoja vaikai. 9.00 Vaikų šalis. 9.30 Gimnazitai. 10.00 Mokyklos langas. 10.35 Miesto kodas. 11.25 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.45 Mūsų miesteliai.

Šešuolėliai. 13.35 Nepažintas pasaulis (k.). 14.00 Dalia Kutraitė kalbina...

Edvardą Gudavičių (k.). 14.30 Lietuvos tūkstantmečio

vaikai. 15.40 Detektyvas „Šerloko

Holmso ir daktaro Vatsono nuotykiai. Agros lobiai“.

17.00 Baigiamasis tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2010“ vakaras.

18.30 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.).

19.25 XX a. dokumentika. „Šimtaaidis girios žodis“ (k.).

19.40 Kuluarai. 20.20 „Mylių Amerika“ (3 d.)

(k.). 21.00 2010-ųjų „Eurovizijos“

dainų konkursas. Finalas. 23.00 Panorama. 23.15 2010-ųjų „Eurovizijos“

dainų konkursas. Finalas (tęsinys).

0.15 „Nmedia 2009“. Žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių apdovanojimai (k.).

TV1 9.05 „Laukiniai globotiniai“

(k.) 11.10 Liūtų tėvas. 11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. 13.15 „Laslo stovykla“. 13.40 „Linksmųjų melodijų

šou“. 14.05 „Karvė ir viščiukas“. 14.30 „Senosios Kristinos

nutikimai“.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Į gamtą su Džefu

Korvinu“. 16.00 „Merginų paslaptys“.

Realybės šou. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano

čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Drama „Kaip pagrobti

Sinatrą“. 20.55 Drama „Pasaulio

prekybos centras“. (N-7) 23.20 „Senosios Kristinos

nutikimai“ (k.) 23.50 Retrospektyva.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Skylė sienoj. 11.00 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai (k.). 12.00 Kibernetas (k.). 12.30 „Kinas, kinas...“ (k.).

Pramoginė laida. 13.00 Amerikos dievaitis (k.). 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „Ekstremalūs vilkikų

pokyčiai“. Realybės šou. 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Komedija „Be žodžių“.

(N-7) 19.00 „Formulės-1“ pasaulio

čempionato Didžiojo Turkijos prizo lenktynės.

21.30 „Šeimos bičas“. (N-14) 22.00 „Kaulai“. (N-14) 23.00 Kriminalinis

serialas„Andželos akys“. (N-14)

24.00 Aukščiausia pavara (k.). 1.10 Erotinis f. „Ledi Čaterli

istorijos“. (S) 1.40 Plikšių juokeliai. (N-14)


Dok. f. „Ace of spades“. 8.20 Liuks! Muzika. 9.50 Super Liuks! Radijo


11.25 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas.


13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades“.

14.20 Liuks! Muzika. 15.50 Super Liuks! Radijo


17.25 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas.


19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades”.


vyrams. 22.20 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir

Vudžio koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 8.30 Mūzos. 9.00 Derliaus kraitė. 9.30 Autofanai. 10.00 Girių takais. 10.30 Sveikatos kodas. 11.00 Pradėk nuo savęs. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Naša Raša. (N-7) 13.00 Dok. serialas „Naikinanti

jėga. Dykuma“. (N-7) 14.00 „Pažink pasaulį. Gelmės“. 15.00 „Plėšrūno instinktas.

Šuns Dingo atakos Australijoje“. (N-7)

16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Policijos nuovada“. (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Skonio reikalas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės: Klaipėdos „Klaipėda–Vilniaus „Vėtra“. Pertraukoje – Žinios.

20.00 Žinios. Orai. 20.10 Misis Lietuva (k.). 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. Savaitės aktualijų

analizė ir komentarai. 22.15 Kriminalinė drama

„Vidurnaktis gėrio ir blogio sode“ (k.). (N-14)

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 „Bazas Šviesmetis

ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Finas ir Ferbis“. 8.35 „Dinozaurų

karalius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Premjera. Veiksmo komedija „Bebaimis Kelis“ (1993 m., Australija).

11.35 Komedija „Įsimylėti per dvi savaites“ (2002 m., JAV). (N-7)

13.45 „Kremas“. 14.50 „Deginanti aistra“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 „Teleloto“. TV

žaidimas. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 2 minutės šlovės. 22.20 Veiksmo trileris

„Apiplėšimas Beikerio gatvėje“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.30 Snobo naktis. Premjera. Romantinė drama „Didingasis“ (2001 m., JAV). (N-7)

8.15 Animac. serialas „Moko – pasaulio vaikas“.

8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Maisto anatomija. 11.00 Popopera „Pasakų

medis“. 12.30 Klausimėlis. 12.45 Pasaulio

dokumentika. „Neregėta Australija: Discovery žemėlapis“.

13.45 Detektyvinis serialas „Puaro“.

15.00 Dainų dainelė 2010. Finalas.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. Finalas (tęsinys).

18.00 Septynios Kauno dienos.

18.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.00 Keliaukim! 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Drama „Amžinybės“

(1989 m., JAV). (N-7) 23.15 Elito kinas.

Komedija „Sukurtas Haroldas“ (2006 m., JAV). (N-7)

„Sukurtas Haroldas“. „Didingasis“.

6.45 Televitrina. 7.05 „Ar kiekvienas

laimingas?“ Socialinis projektas (k.).

8.00 Girių horizontai (k.).

8.30 Statybų TV. 9.00 Tauro ragas. 9.30 Žvejų mūšis. 10.00 Kung fu išmintis.

(N-7) 10.30 Sekmadienio rytas. 11.30 Sveikatai ir laimei. 12.30 „Nacionalinio

saugumo agentas VI“ (k.). (N-7)

13.30 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654.

15.30 Girių horizontai. 16.00 Užsienio naujienos. 16.30 „Lietuvos žinių“

tyrimas (k.). 17.00 „Valstybės kelias“.

Dok. f. ciklas. 18.00 Kainos kodas. 18.30 Svarbus pokalbis. 19.00 Ekstrasensų mūšis

VII. (N-7) 20.00 Žinios. 20.15 „Ar kiekvienas

laimingas?“ Socialinis projektas.

21.15 Melodrama „Meilės strėlės“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

23.05 Trileris „Karo žaidimai“ (2008 m., JAV). (N-14)

1.10 Bamba. (S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 Animac. serialas

„Raganosio mokykla“.

7.25 „Bakuganas“. 7.55 H2O. Serialas (N-7). 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Nuotykių f. „Jaunieji

lobių ieškotojai“ (2003 m., JAV).

11.35 Romantinė komedija „Aistra“ (2002 m., JAV). (N-7)

13.40 Drama „Aš užgrobiu pilį“ (2003 m., D. Britanija).

15.50 Akistata. (N-7) 16.40 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 17.30 Dok. drama „Farai“.

(N-7) 18.10 Asistentai. 18.45 TV3 Žinios. 19.00 Savaitės

komentarai. 19.30 „Tu gali šokti“. Šokių

konkursas. 21.10 Trileris „Šventasis“

(1997 m., JAV). (N-7) 23.45 Kriminalinė

drama „Jaunieji amerikiečiai“ (1993 m., D. Britanija). (N-14)

„Šventasis“. „Meilės strėlės“.

Gegužės 30, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė. 9.03 Mes, moterys.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo dokumentika. 13.30 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj.

18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.21 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

N.Miliauskaitė. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

LTVAntradienis, gegužės 25 d.

22.00 val. 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas 1 pusfi -nalis. Tiesioginė transliacija iš Oslo.

„Eurovizijos“ dainų konkursas yra didžiausias Europos tele-vizinis projektas. Šį konkursą sudaro trys tiesioginiai koncertai, kuriuos kiekvienais metais pamato daugiau negu 120 milijonų žiūrovų. Praėjusiais metais daugiau kaip 10 milijonų žiūrovų skambino ir balsavo už savo favoritus. Buvo parduota daugiau nei 80 tūkst. bilietų į „Eurovizijos“ koncertų fi lmavimus ir re-peticijas. Per „Eurovizijos“ fi nalą koncertinėje arenoje bus 16 tūkst. žmonių.

Kad šių metų transliacija būtų sklandi, nuo praėjusios vasa-ros su šiuo projektu dieną ir naktį dirbo dešimties „NRK“ tele-vizijos profesionalų komanda, kuriai vadovavo vyriausiasis vyk-domasis prodiuseris Jonas Ola Sandas. Per pastaruosius kelis mėnesius „NRK“ subūrė 230 savanorių grupę, kuri padėtų or-ganizuoti konkursą.

Oslo „Telenoro“ areną, kurioje vyks visi koncertai, įrengia dau-giau kaip 500 darbuotojų brigada. Arenoje yra sumontuoti 532 judantys ir 4179 stacionarūs šviesos šaltiniai. Jiems sujungti buvo sunaudoti 4528 metrai kabelio. „Eurovizijos“ dainų koncertą fi l-muos 21 TV kamera. Transliacijai vadovaus režisieriai Ole Jor-genas Gronlundas ir Kimas Stromstadas. 8 palydoviniai kanalai vienu metu priiminės 39 šalių pranešėjų kalbas. Bus naudojama 250 nuotolinių radijo stotelių, kad nekiltų jokių nesklandumų ir darbuotojai galėtų bendrauti.

2007 m. žurnalistai iš 70 skirtingų pasaulio šalių pranešinės visas „Eurovizijos“ naujienas. Tik 314 populiariausio Europos

televizijos šou gerbėjų gavo specialias ir išskirtines gerbėjų akre-ditacijas. Į Oslą atvyksta 39 šalių delegacijos, kurias iš viso sudaro 1014 žmonių. 212 iš jų pasirodys ant scenos. Ofi cialus „Eurovizi-jos“ interneto puslapis per pirmus keturis šių metų mėnesius su-laukė 14,2 mln. lankytojų. „YouTube“ interneto puslapyje atlikėjų dainų vaizdo medžiagą lankytojai peržiūrėjo 16,6 mln. kartų.

BTVTrečiadienis, gegužės 26 d.

21.30 val. GERAS FILMAS. „Karo žaidimai“. JAV, 2008 m. Veiksmo komedija (N-14). Rež. Joshua Seftel.

Vaidina: John Cusack, Hilary Duff , Marisa Tomei, Joan Cusack, Dan Aykroyd, Sergej Trifunovic, Ned Bellamy, John McLaughlin, Montel Williams.

XXI a. milžiniškos korpo-racijos užvaldys žemę, pakeis-damos senuosius gyventojus galingomis privačiomis armi-jomis, kurios užims jų vietą. Tačiau ypatingos misijos turi būti atliktos per vieną dieną. Tai sugeba padaryti tik vienas žmogus. Brandas Hauseris – vienas geriausių kovotojų, ku-riam gyvenimo džiaugsmą ir prisiminimus grąžina aš-traus padažo taurelė. Kanados glūdumoje Hauseris užeina į barą, paprašo taurelės, prisipila aštraus padažo, jį išgeria, pasi-sveikina su trim vokiečiais, juos nušauna, visą tai nufotografuo-ja, o išėjęs iš baro savo telefoną sviedžia į degančią statinę. Kuo baigsis mįslingai prasidėjusi dar viena misija?

Lietuvos ryto TVPirmadienis–penktadienis

21.00 val. Reporteris. Publicistinė analitinė laida. Vedėjas – Andrius Kavaliauskas.

Išsami ir tiksli informacija, drąsios mintys ir ne visuomet maloni tiesa iš pirmųjų lūpų! Tai analitinės publicistikos laida – „Reporteris“. Kiekvieną pirmadienį–penktadienį 21.00 val. kitaip pateikiamas kitoks požiūris į šalies ir pasaulio politinius, ekono-

minius, socialinius ir sporto įvykius. Išsamiausioje informacinėje laidoje – reporterių pasakojimai iš „karščiausių“ taškų, pokalbiai studijoje ir netikėti komentarai.

Lietuvos ryto TVPenktadienis, gegužės 28 d.

22.40 val. „Vidurnaktis gėrio ir blogio sode“. JAV, 1997 m. Kriminalinė drama (N-14). Rež. Clint Eastwood.

Vaidina: Kevin Spacey, Jude Law, John Cusack, Alison East-wood.

Ekscentriško keistuolio Džimo Viljamso namuose dažnai vyksta priėmimai. Kalėdoms suvažiuoja daug spalvingų ir itin ekscentriškų svečių, tarp kurių yra ir žurnalo reporteris Džonas Kelso. Džonas seniai žavėjosi namo šeimininku, nors jo susiža-vėjimas kiek išblėsta susipažinus su jaunu ir seksualiu Džimo meilužiu Bilu. Kitą rytą Bilas randamas nužudytas, o reporteris Džonas pasilieka Džimo namuose padėti išsiaiškinti žmogžu-dystės aplinkybes ir surasti žudiką.

TV3Šeštadienis, gegužės 29 d.

21.30 val. „Narsioji širdis“. JAV. 1995 m. Veiksmo fi lmas (N-7). Rež. Mel Gibson.

Vaidina: Mel Gibson (Viljamas Volesas), Sophie Marceau (prin-cesė Izabelė), Patrick McGoohan (Edvardas Longshenksas), Catheri-ne McCormack (Maron), Brendan Gleeson (Hemišas) ir kiti.

XIII a. Škotijoje Viljamas Volesas veda savo žmones į sukili-mą prieš Anglijos karalių, suteikusį aukštuomenei „Prima Nocta“ teisę – privilegiją pasiimti neturtingas nuotakas pirmajai nakčiai. Škotai nėra patenkinti šiurkščiais anglais, šeimininkaujančiais jų žemėse, tačiau neturi lyderio. Volesas, narsiai gindamas savo žmones, tampa gyva legenda ir puola Angliją.

Gimtasis kraštas 2010 gegužės 21–28 d., Nr. 1320 Įvairenybės

GK, Eltos inf. ir nuotraukos

Po Lenkijos pietus užklupusių smarkių liūčių beveik 2 000 žmonių evakuoti, o vienas vyras paskendo upėje. Jis su sūnumi išėjo pasižiūrėti

ištvinusios Košaravos upės. Deja, srovė jį pagavo ir nunešė. Prasi-dėjus liūtims, vanduo apsėmė

daugybę namų ir gatvių Kro-kuvoje ir Zakopanėje.

Liūtys siautėjo ir Če-kijoje. Čia taip pat upė-je nuskendo viena mo-teris. Vengriją niokojo audros, nusinešusios vieno žmogaus gyvy-bę. Šioje šalyje taip pat kilo potvyniai,

daugelyje vietovių nutrūko elektros

tiekimas.

Kino režisieriui Romanui Po-lanskiui gresia nauji kaltinimai dėl „grobuoniško seksualinio elgesio“, mat britė aktorė Šarlotė Liujis pa-reiškė, kad režisierius ją seksualiai išnaudojo paauglystėje. Š.Liujis vai-

dino R.Polanskio 1986 metų fi l-me „Piratai“. Praėjusį penktadienį spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo jos advokatė Glorija Olred, britė teigė, kad režisierius turėjo su ja lytinių santykių prieš 25 metus Prancūzijoje, kai jai tebuvo 16 metų. Aktorė ir jos advokatė pa-tvirtino susitikusios su Los Andže-lo apygardos prokuroro pavaduotoju Deividu Volgresnu ir informavo jį apie tą incidentą. Per spaudos kon-ferenciją 42 metų britė tvirtino te-norinti teisingumo.

Tai esą įvyko praėjus ketveriems metams po to, kai R.Polanskis pa-bėgo iš JAV į Prancūziją, kad teis-mas jam nepaskirtų bausmės už

neteisėtus lytinius santykius su 13-mete Samanta Geimer 1977 me-tais. Kino šedevrų kūrėjas nuo pra-eitų metų rugsėjo, kai buvo suimtas Šveicarijos mieste Ciuriche, kovo-ja, kad nebūtų išduotas Jungtinėms Valstijoms. Šiuo metu jis laikomas namų arešto sąlygomis savo viloje viename Šveicarijos kalnų kurorte. Vietos institucijos spręs, ar paten-kinti Los Andželo prokurorų pra-šymą išduoti režisierių, kuriam pa-galiau turėtų būti paskirta bausmė. Los Andželo apygardos prokura-tūros atstovas spaudai nepatvirtino, ar Š.Liujis teiginiai bus panaudoti pagrindžiant reikalavimą išduoti re-žisierių JAV.

Karūna įteikta musulmonei

Sekmadienį Las Vegase ( Jungti-nėse Amerikos Valstijose) vykusia-me grožio konkurso fi nale „Mis JAV“ tapo 24 metų imigrantė iš Libano

Rima Fakih. Įvei-kusi net 49 kon-kurentes, Rima įrodė esanti gra-žiausia ameri-

kietė. Tai pirmas atvejis, kai grožio

konkursą laimėjo musu l-monė.

Močiutės – futbolininkės

Močiučių komanda „Vakhe-gula Vakhegula“ iš Pietų Afrikos Respub likos futbolą žaidžia du kar-tus per savaitę. Vyriausia komandos narė – 85 metų senolė. Moterys ne itin išmano šio žaidimo taisykles ir subtilybes, bet tikisi pasisemti pa-tirties, stebėdamos pasaulio futbo-lo čempionato rungtynes. Močiučių komandą 2006 metais subūrė plau-čių vėžiu sirgusi ir pasveikusi Beka Ntsanvisi. O neseniai įsikūrė ir mo-čiučių futbolo lyga „Top Eight“.

Turti ngiausia manekenė

Neseniai kūdikio susilaukusi po-puliari manekenė Žizel Bundšin gali didžiuotis didžiausiais hono-rarais. Prasiveržti į pirmą vietą bra-zilų gražuolei nesutrukdė tai, kad ji smarkiai apribojo darbų krūvį, no-rėdama pasidžiaugti motinyste ir visą dėmesį skirti savo pirmagimiui. Žizel ir jos vyrui amerikietiškojo futbolo žvaigždei Tomui Breidžiui pernai gruodį gimė sūnus Bendža-minas. Gimus berniukui maneke-nė sakė, kad nori būti gera mama ir tai jai yra svarbiausia. Tačiau dėl to

anaiptol nesumažėjo darbo pasiū-lymų – per praėjusius metus, nors ir laukėsi kūdikio, brazilė sugebėjo uždirbti 25 mln. JAV dolerių. Antrą vietą turtingiausių manekenių sąraše užėmė Heidi Klum, kuriai reklamos kampanijos ir darbas JAV televizi-jos realybės šou apie madą „Project Runway“ padėjo praėjusiais metais susižerti 16 mln. dolerių. Britų gra-žuolei Keit Mos šiame sąraše, kurį sudarė „Forbes.com“, atiteko tre-čia vieta – ji pernai uždirbo 9 mln. JAV dolerių.

Gamta įsisiautėjo

Nekonkursinėje Kanų kino fes-tivalio programoje parodytas ita-lės režisierės Sabinos Gucanti fi l-mas apie žemės drebėjimą Italijos Akvilos mieste sulaukė milžiniško populiarumo.

Kaip praneša BBC, žiūrovai plo-jo net atsistoję. Filme „Draquila: Italy Trembles“ kritikuojamas Ita-lijos ministras pirmininkas Silvio Berluskonis už gelbėjimo darbų ne-tinkamą koordinavimą po žemės drebėjimo, kurio metu žuvo 300 žmonių.

Italijos kultūros ministras pava-dino fi lmą propaganda ir teigė, kad šiuo fi lmu įžeidžiami Italijos žmo-nės bei paminta tiesa.

Filme teigiama, jog S.Berluskonis pažadėjo pinigų sugriautiems gyve-namiesiems būstams atstatyti, bet pažymima, kad jų pakaks toli gražu ne visiems. Akvilos miestas, praėjus metams po žemės drebėjimo, liko apleistas ir tuščias.

Dėl atšilimo išnyks driežai?

Dėl klimato atšilimo Žemėje gali išnykti driežai, kurie priversti vis daugiau laiko slėptis vėsiuose ply-šiuose ir urvuose, todėl mažai laiko teturi maitinimuisi ir poravimuisi. Kaip praneša „Reuters“, mokslinin-

kai įspėja, jog penktadalis visų drie-žų rūšių išnyks iki 2080 metų ir šie skaičiai esą gąsdinantys. Jei žmonės nesumažins savo veiklos neigiamos įtakos klimatui, Žemėje gali išnykti dar daugiau gyvūnų rūšių.

Zombių eisenaČekijos sostinėje Prahoje jau tre-

čią kartą surengta zombių eisena. Persirengėlių zombiais eisenos pas-taraisiais metais tapo populiarios ne vienoje Europos šalyje.

Nauji kalti nimai režisieriui

S.Berluskonis – kylanti kino žvaigždė

gk20100521

Documents