geodezija - mokymo(si) priemonė

8/10/2019 Geodezija - Mokymo(Si) Priemon

1/329

GEODEZIJA

Mokymo(si) priemon

2008


2/329

Vilma KriauinaitNeklejonovien, Graina Sliien, Jonas Sliys, Vaiva Stravinskien,Svajnas Venckus, Aurelijus ivatkauskasGEODEZIJA

Metodinpriemonaptarta Kauno kolegijos Leidybos taryboje ir rekomenduota spausdinti beinaudotis kitauktjmokyklstudentams.

SudarytojaVilma Kriauinait-Neklejonovien

RecenzavoDoc. dr. Arminas Stanionis

RedagavoNijolM ioduauskien, V Spalvkrait

Maketavo:Graina Sliien

Svajnas VenckusAurelijus ivatkauskas

Leidin finansuoja Europos Sjungos st ruktrinifondparamos 2.4 p riemons projektasInovatyvimokymo(si) priemoniparengimas tobulinant Geoinformacinisistemneuniversitetinistudijp rogram (sutarties Nr. ESF/2004/2.4.0-03-330/BPD-69/F20/4, SFMISNr.BPD2004-ESF-2.4.0-03.05/0120).

Projektremia Lietuvos Respublika. Projekti dalies finansuoja Europos Sjunga

V. KriauinaitNeklejonovienG. SliienJ. SliysV. StravinskienS. VenckusA. ivatkauskas

2008


3/329

3

Turinysvadas 11Pagrindinisvokpaaikinimo odynlis 13

1. Masteliai 17anga 17

1.1 . Mastelio samprata 171.2. Linijinis ir skersinis masteliai 171.3. Grafinimastelibraiymas 171.4. Udavinisprendimas 191.5. Mastelio grafin is t ikslumas 20

Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 20Pradiniai rinkiniai 21

Literatra 22Savikontrols klausimai 22Atliktos uduot ies pavyzdys 22

2. Linijmatavimas. Polinkio linijos horizontaliosios projekcijos nustatymas 23anga 23

2.1. Atstummatavimas mechaniniais linijmatavimo prietaisais 232.2. Atstummatav imo pataisos 242.3. Atstummatavimas optiniais tolimaiais 242.4. Atstummatavimas elektroniniais tolimaiais 252.5. Imatuotlinijtikslumo vertinimas 26

Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 26Pradiniai rinkiniai 27

Literatra 28Savikontrols klausimai 28Atliktos uduot ies pavyzdys 28

3. Linijor ientavimas 29anga 29

3.1. Linijo rientavimo prasm 293.2. Linijorientavimo udavinisprendimas 30

Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 31Pradiniai rinkiniai 32Literatra 33Savikontrols klausimai 33Atliktos uduot ies pavyzdys 33

4. Optiniteodolitkonst rukcija ir t ikrinimas 35anga 354.1. Teodolittipai 354.2 . Teodolito t ikrinimas 37

Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 41Pradiniai rinkiniai 42Literatra 42Savikontrols klausimai 42

5. Horizontalikampmatavimas (optiniais teodolitais) 43anga 43

5.1 . Kampo matavimo samprata 435.2. Teodolito paruoimas darbui stotyje 44


4/329

4

5.3. Kampo matavimas ruotmetodu 445.4. Krypimatavimo metodai 45


6. GeoMap valdymo pagrindai 49anga 49

6.1 . Bendrosios svokos 496.2. Mastelis 506.3. Piketklojimas 51

6.4. Ribapjungimas 526.5. Linijanotacijos 526.6. Nambraiymas ratu 536.7 . Sutartin iai enklai 536.8. Uraai 606.9. Koordinaitinklelio sudjimas 60


7. Teodolitin(horizontalioji) nuotrauka 65

anga 657.1. Teodolitins nuotraukos pagrindo sudarymas 657.2. Situacijos nuotraukos sudary mas 667.3. Teodolitins nuotraukos pagrindo takkoordinai skaiiavimas 677.4. Plano sudarymas ir sutart iniai enklai 707.5. Teodolitins nuotraukos sudarymas GeoMapprograma 71


8. Atvirktinis geodezinis udavinys 97

anga 978.1. Atvirktinio geodezinio udavin io esm 978.2. Atvirktinio geodezinio udavin io sprendimas 98


9. Plotskaiiavimas 103anga 103

9.1. Plotskaiiavimas 1039.2. Plotskaiiavimas GeoMap programa 105


5/329

5


10. Nivelyrkonstrukcija ir t ikrinimas 111anga 111

10.1. Nivelyrkonstrukcija 11110.2. Nivelyrt ikrinimas 113

Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 116Literatra 116Savikontrols klausimai 116

11. Geometrinis niveliavimas (pirmyn ir i vidurio) 117anga 11711.1. Techninis niveliavimas 117

Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 119Literatra 119Savikontrols klausimai 119Atliktos uduot ies pavyzdys 120

12. Aies niveliavimas ir profilio braiymas 121anga 121

12.1. Aies niveliavimas 12112.2. Aies projektins linijos sudary mas 123

Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 125

Pradiniai rinkiniai 125Literatra 126Savikontrols klausimai 126Atliktos uduot ies pavyzdys 126

13. Ploto niveliavimas ir horizontalibraiymas 131anga 131

13.1. Reljefo vaizdavimas planuose ir emlapiuose 13113.2. Horizontalisavybs 13113.3. Horizontalibraiymas graf iniu metodu 13213.4. Horizontalibraiymas GeoMap programa 13313.5. Ploto niveliavimas kvadratais ir plano sudarymas 135



14. Elektroniniai tacheometrai 141anga 141

14.1. Tacheometrveikimo principai 141

14.2. Tacheometrt ipai 14214.2.1. Nikon NPL-522 14214.2.2. TC803 14314.2.3. Trimble M3 144



6/329

6

Pradiniai rinkiniai 145Literatra 145Savikontrols klausimai 146

15. Matavimai elektroniniais tacheometrais 147anga 147

15.1. Tacheometro parengimas darbui 14715.2. Stot ies parametrnustatymas, matavimai 14715.3. Piketkodai 148


16. Tacheometrinnuotrauka 151anga 15116.1. Tacheometrins nuotraukos esm 15116.2. Tacheometrins nuotraukos kameraliniai darbai 15216.3. Darbas su GeoMapprograma 153


17. Udavinisprendimas topografiniame plane 161anga 161

17.1. Nustatyti plane paymttakaltitud 16117.2. Apskaiiuoti plane paymtos linijos nuolyd ir laito statum ireiktipolinkio kampu .

162

17.3. Nubrti reikiamos linijos profil 16217.4. Linijos profilis GeoMapprograma 163


18. GPS imt uvo konstrukcija ir valdymas 165anga 165

18.1. GPS imtuvai 16518.2. GPS imtuvkonstrukcija ir valdymas 16618.2.1. GPS imt uvo valdymo pultas / mygtukai 16618 .2.2. GPS imt uvo valdymo principai 16918 .2.3. Indikatoriaus eilut 17018 .2.4. GPS imt uvo Bluetooth prievadas 17018 .2.5. GPS imt uvo informaciniai indikatoriai 17118.2.6. GPS imt uvo prievadai 17218.2.7. GPS imt uvo RT K reimas 17318.2.8. Duomenkaupimas 17318 .2.9. GPS imt uvo informacija apie palydovus 174

18.2.10. Baterijos krovimas 174


7/329

7

18.2.11. Darbvaldymas 174Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 175Literatra 175Savikontrols klausimai 176

19. Matavimai su GPS imt uvu 177anga 177

19.1. Bendros inios apie GPS 17719.2. Kaip veikia GPS? 17819.3. Aplinkos poveikis matavimams 17919.4. Matompalydovskaiius 18019.5. Palydovpakilimo vir horizonto kampas 18019.6. Santyk inis pozicionavimas 181

19.7. Stat inis santykinis pozicionavimas 18119.8. Kinematinis santykin is pozicionavimas 18119.9. Matavimai su GPS imt uvu 182

19.9.1. Darbvaldymas 18219.9.2. RTK bazs nustatymas 18219 .9.3. Vietos parinkimas bazinei stoiai 18319 .9.4. Bazinio GPS imt uvo parengimas darbui GSM tink le / radio

ryio pagalba183

19 .9.5. GPS bazinio imt uvo surinkimas 18419 .9.6. GPS bazinio imt uvo aukio nustatymas 18519.9.7. GPS bazinio imtuvo aukio vedimas 18519 .9.8. GPS bazinio imt uvo antenos tipo nustatymas 185

19 .9.9. GPS bazinio imt uvo elevacijos kampo vedimas 18619.9.10. RTK kilnojamojo imtuvo nustatymas 186

19 .9.11. Kilnojamojo imtuvo paren gimas darbui GSM tinkle / radijoryio pagalba

186

19 .9.12. GPS kilnojamojo imtuvo surinkimas 18719 .9.13. GPS kilnojamojo imtuvo paleidimas 18819 .9.14. GPS kilnojamojo imtuvo kartels aukio vedimas 18819 .9.15. GPS kilnojamojo imtuvo matavimpatikimumo vedimas 18819 .9.16. GPS kilnojamojo imtuvo elevacinio kampo vedimas 18819 .9.17. GPS kilnojamojo imtuvo antenos t ipo ir konfigracijos

vedimas189

19.9.18. Takkoordinavimas 189

19.9.19. Taknuymjimas 18919.9.20. Takimportavimas arba rankinis vedimas GPS kilnojamjimtuv

190

19.9.21. Takperkelimas 19019 .9.22. Eksportuojamos bylos suradimas 19119 .9.23. Eksportuojamos bylos duomenstruktros nustatymas 19119.9.24. Bylos eksporto eiga 191


20. Elektroninitikslijnivelyrkonstrukcija ir valdymas 195anga 195


8/329

8

20.1. Nivelyro dalys ir klaviai 19520.2. Nivelyro pastatymas 19720.3. Nivelyro matavimo parametrnustatymas ir vedimas atmint 199


21. Niveliavimas t iksliaisiais nivelyrais 203anga 203

21.1. Tikslusis niveliavimas 20321 .1.1. Standart inis matavimasMenu meas 203

21.1.2. Iilginio niveliavimo pradia 204

21.1.3. NiveliavimasLevel 1metodu 20521.1.4. NiveliavimasLevel 2metodu 20821.1.5. NiveliavimasLevel 3metodu 21021.1.6. Taknumeravimas 21121 .1.7. Pakartotini matavimai 21221.1.8. Tarpinitakmatavimas 21321.1.9. Taknuymjimas 214

21 .1.10. Paskut inis tarpinis takas End Mode 21621 .1.11. Iilginio niveliavimo pabaiga (pabaigos reperis) End Mode 21621.1.12. Niveliavimo tsimas Cont Leveling 217


Literatra 218Savikontrols klausimai 21922. Koordinainuklimas nuo takoMtakB 221

anga 22122.1. Takkoordinavimas atvirkt ine sankirta 221


23. Tiesioginkampinsankirta 237anga 237

23.1. Takkoordinavimas t iesiogine kamp ine sankirta 237Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 238Pradiniai rinkiniai 238Literatra 239Savikontrols klausimai 239Atliktos uduot ies pavyzdys 240

24. Koordinaitransformavimas 241anga 241

24.1. Koordinaitransformavimas 24124.1.1 Transformavimas GeoMap programine ranga 242


9/329

9


25. Poeminikomunikacijulinikortelisudarymas 249anga 249

25.1. Poemins komunikacijos 24925 .1.1. Bendrosios inios apie poemines komunikacijas 24925 .1.2. Geodeziniai darbai enklinant (nuymint) ir klojant poemines

komunikacijas250

25.1.3. Poeminikomunikacijnuotrauka 25225 .1.4. Lauko vandent iekio ar lauko nuotakyno kadastro duomen

rengimas

254

25.1.5. ulinikortelisudarymas, naudojant GeoMapprograminrang

255

Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 264Literatra 264Savikontrols klausimai 265Atliktos uduot ies pavyzdys 266

26. Horizontalios aiktels vertikalus projektavimas 269anga 269

26.1. Vert ikalus aikteliprojektavimas 269Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 276Literatra 280

Savikontrols klausimai 28027. Ininerinio statinio aukio nustatymas 281anga 281

27.1. Ininerinio statinio aukio nustatymas 281Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 284Literatra 286Savikontrols klausimai 286

28. Projektiniduomenenklinimas vietovje 287anga 287

28.1. Projektenklinimas v ietovje 28728 .1.1. enklinimo (ymjimo) darbai 28728 .1.2. Reikalavimai ymjimo darbt ikslumui 288

28.1.3. Takplanins padt ies nustatymas 28928.1.4. ymjimo (enklin imo) bdai 291Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 298Pradiniai rinkiniai 299Literatra 301Savikontrols klausimai 301Atliktos uduot ies pavyzdys 302

29. Altitudiperklimas pastato rsir antraukt 303anga 303

29.1. Altitudiperklimas 303Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 306Literatra 308


10/329

10

Savikontrols klausimai 30830. Detalus kreivs (lanksmo) paenklinimas 309anga 309

30.1. Detalus kreivs (lanksmo) paenklinimas 309Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 312Literatra 313Savikontrols klausimai 313Atliktos uduot ies pavyzdys 314

31. Sklypo dalijimas naudojant Geomap programinrang 315anga 315

31.1. Sklypprojektavimas 315Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 316


32. Sklypo ribitiesinimo kameriniai darbai 321anga 321

32.1. Sklypo ribitiesinimas 321Praktins uduot ies metodiniai nurodymai 325Literatra 328Savikontrols klausimai 329Pradiniai rinkiniai 329


11/329

11

vadas

Geodezija yra ems matavimo mokslas. Jis reikalingas tiek ems formai ir didumuinustatyti, tiek planams ir emlapiams sudaryti. Remiantis geodeziniais matavimais, nustatomaems paviriaus taktarpusavio padtis. Geodezinis pagrindas reikalingas darant topografinesnuotraukas ir kitus ems matavimo darbus, atliekant visos alies kartografavim, vykdantstatybos darbus, geodinaminius tyrimus, valstybs sienos ymjim ir daug kitdarb, kuriuose

tenka nustatyti takpadt, t. y. jkoordinates. is mokslas suteikia galimybatlikti reikiamotikslumo geodezinius darbus pagal vieningkoordinaisistem.Vykdant Europos Sjungos st ruktrini fondparamos 2.4. priemons Mokymosi vis

gyvenimslygpltojimas projektInovatyvimokymo(si) priemoniparengimas tobulinantGeoinformacini sistem neuniversitetinistudijprogram (sutartis Nr. ESF/2004/2.4.0-03-330/BPD-69/F20/4, SFMIS Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0120), buvo parengta praktiniomokymo(si) priemonGeodezija.

Leidinys skiriamas Kauno kolegijos Kratotvarkos fakulteto Geodezijos katedrosgeoinformacini sistem specialybs studentams, studijuojantiems Geodezijos modul.Mokomja knyga taip pat gali naudotis kitformir studijkrypistudentai.

Leidinyje trumpai aprayta Geodezijos laboratorini (praktini) darbatlikimo metodika,

pateikti matavimo urnal pildymo pavyzdiai, geodezini instrument tikrinimo pagrindiniaiprincipai, aptarti lauko ir kameraliniai darbai iliustruoti pavyzdiais.Dalis priemonje pateiktuduoiy ra savarankikos, dalis tstins. Kiekvienuduot

sudaro anga, teorinis uduoties pagrindimas, uduoties atlikimo metodiniai nurodymai,literatros sraas, savikontrols klausimai ir kai kur metodikai atliktos uduoties pavyzdys.

Mokomojoje knygoje pateikta mediaga sudaryta atsivelgiant geodezinje ir staty binjepraktikoje atliekamus darbus, suderinta su Lietuvoje galiojaniais norminiais dokumentais irGKTR reikalavimais.

Tikimasi, kad i p riemonpads studentams perprasti Geodezijos mokslo svarb.Knygos autoriai dkingi u dalykines konsultacijas UAB HNIT-BALTIC ir UAB

InfoEra specialistams.


12/329


13/329

13

Pagrindinisvokpaaikinimo odynlis

Altitud ems paviriaus tako auktis vir Baltijos jros lygio.Analoginis (spaudinis) emlapis emlapis, ispausdintas popieriuje ar plvelje.Atlasas nustatyta tvarka parengtas ir ileistas bendrasis geografinis, teminis, kompleksinis

arba specializuotas sist eminis emlapirinkinys.Bazinis emlapis emlapis, naudojamas kaip pirminis altinis (arba kartografinis

pagrindas) kitiems emlapiams sudary ti.Geodezija mokslo ir gamybins veiklos sritis, apimanti visos ems ar jos dalies formos

ir dydio tikslinim, gravitacinio lauko bei erdvins tak padties ems paviriuje (vir ar

emiau io paviriaus) matavimus ir koordinainustatym. Geodezija yra glaudiai susijusi sumatematika, fizika, ast ronomija, kiek maiau su kitais mokslais.Geodezinis pagrindas geodezinitinkl, jkoordinaiir aukivisuma.Geodezinis punktas geodezinis enklas su apsaugos zona, skirtas geodeziniams

parametrams ems paviriuje saugoti.Geodezinis tinklas ems paviriuje tvirtint ir geodeziniais matavimais susiet

geodezini enkl visuma. Pagal nustatomus parametrus skirstomas GPS (erdvin),planimetrin, vertikalj, gravimetrin, magnetometrin, o pagal uimam teritorij pasaulin,emynin, valstybin, savivaldybi, vietin, sp ecialios paskirties.

Geodezinis enklas vietovje specialia konstrukcija tvirtintas renginys su centru,turiniu fiksuotus geodezinio tinklo parametrus.

Geoidas menama ems figra, apribota pasaulinio vandenyno lygio paviriumi,naudojama teoriniams ir praktiniams geodeziniams udaviniams sprsti.Gylis vertikalus atstumas nuo hidrografins datos ploktumos iki jros, eero ar ups

dugno.GPS (globalinpadties nustatymo sistema) specializuotdirbtiniems palydov ir

prietais visuma, skirta tak padiai nustatyti, pasauliniams ir valstybiniams geodeziniamstinklams sudaryti, atnaujinti ir kitiems teritoriniams bei praktiniams udaviniams spsti. GPSmatavimmetodai st atinis, kinematinis.

Izohips, arba horizontal linija, jungianti vaizduojamojo paviriaus vienodo aukiotakus.

Kampini ai matavimai horizontaliosios nuotraukos kampini sankirt metodu atlikti

matavimai. ie matavimai atliekami naudojant kamp matavimo prietaisus (teodolitus artacheometrus).Mirieji matavimai - polini koordinai metodu atlikti matavimai. ie matavimai

atliekami naudojant kamp bei linij matavimo prietaisus (teodolitus, tacheometrus, ruletes).Kampiniai ir mirieji matavimai taikomi, kai matuojamieji objektai yra dideli ir sudtingi.

Koordinai perskaiiavimas vienos sistemos koordinai reikmi keitimas kitossistemos reikmes.

Koordinaitransformavimas takkoordinaiperskaiiavimas i vienos koordinaisistemos kit.

Laikinieji reperiai tai laikinais enklais tvirtinti reperiai, kuri altituds naudojamostopografiniam planui sudaryti.


14/329

14

Lietuvos Respublikos valstybs siena linija ir ia linija einantis vertikalus pavirius,apibriantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, ems gelmse, oro erdvje,vidaus vandenyse, teritorinje jroje ir jos gelmse.

Linijiniai matavimai horizontaliosios nuotraukos linijini sankirt, svar ir kitaismetodais atlikti matavimai. Pagal vietovje esani situacij tarpusavyje derinami visi linijinimatavimmetodai.

LKS 94 Valstybin geodezini koordinai sistema (LRV 1994 m. rugsjo 30 d.nutarimas Nr. 936), kuria sudaro erdvinikoordinaisistema, normalusis gravitacijos laukas irelipsoido parametrai ir ploktuminikoordinaisistema. Erdvinikoordinai sistema sutampasu ETRS 89 (angl. European Terrain Reference System) geocentrini koordinai sistema,kurioje tako padtis nusakoma staiakampmis koordinatmisX, Y, Z.

Mastelis tai linijos ilgio p lane ir jos horizontaliosios p rojekcijos ilgis vietovje.Matavimo rezul tatas matavimo bdu rasta matuojamojo dyd io vert.Matavimo tikslumas matuojamojo dydio matavimo rezultato ir jo tikrosios vert s

atitikties artumas. Svoka tikslumasy ra kokybin.Matuojamasis dydis atskiras dydis, kuris matuojamas. Apibriant matuojamjdydgali

tekti nurodyti tam tikrus papildomus dydius, pvz., laik, temperatrir kt.Oficialus emlapis Vyriausybs galiot institucij patvirtinto turinio, pagal

kartografavimo metodik sudarytas emlapis, turintis Vyriausybs galiotos institucijos, kaipautoriaus iimtiniturtiniteisiadministravimo vykdytojos, autoriteisiapsaugos enkl.

Paklaida apskaiiuoto ar matuojamo dydio reikms nuokrypis nuo jo tikrosiosreikms.

Planinpadtis aptariamotako (objekto)Xir Ykoordinats.Poligonometrija vietovs tak nustatymo metodas, kai tak koordinats nustatomosimatavus atstumus ir poskio kampus.

Profilis ems paviriaus linijos vertikalaus pjvio grafinis tam tikro mastelio atvaizdasploktumoje.

Reperis niveliacijos tinklo enklas, kurio altitud(tako auktis) inoma.Riboenklis ems sklypo ribas vietovje ymintis enklas, atit inkantis Vyriausybs

galiotos institucijos nustatytstandartir teisikai saugomas statymnustatyta tvarka.Signalas laikini enklai, rengiami, kad matuojant kampus vietovs augmenija ir kiti

daiktai nekliudytmatyti aplinkinitak.Skaitmeninis emlapisvietovs modelis, kursudaro ukoduotvietovs takerdvini

koordinai ir charakteristik visuma, urayta informacijos nustatytos struktros laikmenojevektoriniu arba rastriniu p avidalu.Specialios paskirties geodeziniai, topografiniai ir kartografiniai darbaidarbai, susij su

specialij emlapi, statybviei, ininerini tinkl plan sudarymu ir leidyba bei kitspecializuotduomenbazisudarymu standartizuotais metodais.

Teminis emlapis emlapis, kuriame pavaizduoti tam tikros temos objektai ar reikiniai.Tikslumas matavimkokybs vertinimas kiekybiniais matais.Topografinis planas stambaus mastelio (1:5001:5 000) topografinis emlapis,

sudarytas neatsivelgiant ems sferikum.Topografinis emlapis emlapis, kuriame pavaizduoti ems paviriaus topografiniai

objektai ploktumoje, tam tikra matematine projekcija, nustatytu masteliu ir sutartiniais enklais,


15/329


16/329


17/329

17

1. Masteliai

angaiame darbe aptarsime masteli naudojimo pagrindinius principus, imoksime juos

pritaikyti ininerinje aplinkoje.Darbo tikslas gebti nubraiyti ir taikyti praktikoje vairius linijinius ir skersinius

mastelius. Gebti sprsti vairius udavinius, suvokti mastelio svarbmatavimplotmje.Atliekdamas praktindarbstudentas turi turti matematikos, ininerins grafikos dalyk

pagrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 4 akademines va landas (2 val. linijinio ir skersinimastelibraiymas, 2 val. udavinitaikymas ininerinje aplinkoje).

Praktinio darbo itekliai: geodezijos laboratorija, mikrokalkuliatoriai, individualiosuduotys, literatra.

1.1. Mastelio samprataM astelis t ai linijos ilgio p lane ir jos horizontaliosios projekcijos il gis vietovje.

S

s

M=

1, (1.1.)

M mastelio vardik lis;S horizontaliosios projekcijos ilgis vietovje;

ia

s linijos ilgis plane.Mastelis raomas taip, kad skaitiklis btlygus vienetui, o vardiklis apvalinamas, paliekant

vienarba du reikminius skaitmenis. Kuo maesnis mastelio vardiklis, tuo mastelis stambesnis,ir atvirkiai.

Skaitmeninis mastelisM

1 reikia, kad vietovje imatuotos linijos projekcija sumainta

planeMkart.

1.2. Linijinis ir skersinis masteliaiKad nereikt kiekvien kart skaiiuoti, sudaromi grafikai, vadinami tiesiniais ir

skersiniais masteliais. Linijinis mastelis naudojamas topografiniuose ir smulkaus mastelioemlapiuose. Stambaus mastelio planams naudojamas tikslesnis grafikas, vadinamas skersiniumasteliu. Skersinio mastelio tikslumas didesnis negu tiesinio, nes nereikia dalyti maiausiospadalos deimt dali i akies. Skersinio mastelio grafikas danai braiomas ant metalin sploktels. Braiymo tikslumas 0,1 mm.

1.3 GrafinimastelibraiymasNorint nubraiyti grafinmastel, reikia pirmiausia apskaiiuoti jo pagrinda.


18/329

18

M astelio pagrindas, ireiktas lauko matavimo vienetais (metrais, kilometrais), turi btipatogus praktikai naudoti.Pavyzdys: Duotas mastelis 1: 50 000. Vieno centimetro atkarpa plane atitiks 500 metr.

M astelio p agrindui lauko dydiais patogiau bt1000 metr.1 cm 500 ma (cm) 1000 m

.250 0

10 0*1cm

m

mcma ==

Apskaiiavome M 1: 50 000 pagrinda, kuris lygus 2 cm. is ilgis vietovje atitiks 1000m (1 km) bei bus patogus naudoti.

pagrind a (2 cm) atidsime kelet kart popieriaus lape. Kairysis kratinis mastelio

pagrindas dalijamas deimt lygi dali (r. 1.1.1.2. pav.). Nulis raomas pirmojo pagrindodeiniajame gale. Nuo 0 deinats tumai ymimi didjania tvarka. I gautatkarpkeliami 23mm ilgio statmenys ir suraomos reikms. Pagal tiesinmastel galima rast i linijos projekcijosilgvietovje 10 m tikslumu (r. 1.1. pav.).

1.1. pav. Linijinio mastelio M 1: 50 000 braiymo pavy zdys

Pavyzdys:Reikia nubraiyti skersinio mastelio 1: 2500 grafik. Vieno centimetro atkarpaplane atit iks 25 metrus. M astelio pagrindas aapskaiiuojamas:

1 cm 25 ma(cm) 100 m

.425

100*1cm

m

mcma ==

Pagrindas a (4 cm) atidedamas keletkartpopieriaus lape. I gaut takkeliami 2 ar 3cm ilgio statmenys. Ikeltuose statmenyse atidedama 10 lygidaliir nubriamos su pagrindulygiagreios linijos. Kairs puss apatin ir virutinatkarpos dalijamos deimt lygidali irsujungiamos striai (r. 1.2. p av.).

1.2. pav. Skersinio mastelio M 1: 2 500braiymo p avyzdys


19/329

19

Toks mastelis vadinamas imtiniu arba normaliuoju masteliu. Linijos, kurioshorizontaliosios projekcijos ilgis vietovje yra 157 m, 1: 2000 masteliu sudary tame plane buslygus paymtai 1.3. paveiksle atkarpai.

1.3. pav. Skersinio mastelio M 1: 2 000 pavyzdys (horizontaliosios projekcijos ilgis paymtas)

Jeigu reikia rasti linijos horizontaliosios projekcijos ilgvietovje, kai inomas jos ilgisplane, tai jis plane fiksuojamas skriestuvu. Skriestuvo kojels statomos ant horizontaliosiosgrafiko linijos taip, kad viena jo kojelstovt ant kurio nors statmens, o kita transversalssusikirtimo su horizontalia linija take.

1.4. UdavinisprendimasDuotas skaitmeninis mastelis M. Reikia apskaiiuoti, kiek metrvietovje sudaro vienasmilimetras, vienas centimetras.

Udaviniui sprsti reikia skaitmeninio mastelio vardikl dalyti i 100, nes viename metreyra 100 cm.

Pvz .: M 1: 5000. iuo atveju 1 cm plane atitinka 50 m vietovje. 1 mm plane atit inka 5 m.Duotas linijos ilgis vietovjeS, m ir plano skaitmeninis mastelis M. Reikia rasti atkarp,

kuri atitikttos linijos ilgi plane.M astelio vardikl padalijame i 100, tada linijos ilg vietovje dalijame i 1 cm plane

atitinkanio metrskaiiaus vietovje.

100M

S

s= .

Duotas linijos ilgis plane s ir plano mastelis 1 / M. Reikia rasti linijos horizontaliosiosprojekcijos ilgvietovje. iuo atveju reikia linijos ilgp lane padauginti i viencentimetrplaneatitinkanimetrskaiivietovje.

MsS = .

Duotas linijos ilgis plane ir jos ilgis vietovje. Reikia surasti plano mastel.Prie pradedant skaiiuoti btina suvienodinti dimensijas!


20/329

20

.1

s

SSsM ==

1.5. Mastelio grafinis tikslumasMastelio grafiniu tikslumu vadinamas linijos ilgis vietovje, atitinkantis 0,1 mm atkarp

plane. Mastelio grafinis tikslumas apskaiiuojamas 0,1 mm padauginus i skaitmeninio masteliovardiklio M (0,1 mm M ).

Pavyzdiui:M 1: 500; 1: 1 000; 1: 25 000,tai grafinis tikslumas m:

0,05; 0,1; 2,5.

Praktins uduoties metodiniai nurodymai

Pagal individualias uduotis kiekvienas studentas nubraio 1 tiesin ir 3 skersiniusmastelius, isprendia paskirtus udavinius ir juos apgina.

Darbo eiga:

1. Sudaryti linijin mastel:1.1 apskaiiuoti linijinio mastelio pagrind;1.2atidti; linijinio mastelio pagrind1.3nubraiyti linijingrafik.2. Sudaryti skersinmastel:2.1.apskaiiuoti skersinimastelipagrindus;2.2.atidti skersinimastelipagrindus;2.3. nubraiyti visus skersinius mastelius.3. vertinti mastelit ikslum4. Isprsti praktinius udavinius:4.1.inomas linijos ilgis vietovje: atidti jos ilgduotu masteliu plane;

4.2.inomas linijos ilgis vietovje bei plano mastelis: apskaiiuoti jos ilgplane;4.3.inomas linijos ilgis plane: apskaiiuoti jos ilgvietovje;4.4.inomas tos paios linijos ilgis vietovje ir plane: apskaiiuoti mastel.


21/329

21

Pradiniai rinkiniai

Pateikta bendrin uduotis. Kiekvienas studentas pagal savo eils numer apsiskaiiuojaindividualiuduot.

Pavyzdys: Duotas tiesinis M 1: 20 000. Praom prie skaitmeninio mastelio pridti savoeils numer np adauginti koeficiento k = 100 (n k).

Ind ividuali uduotis suformuojama: eils numeris n = 5 , (n k) = 5 100 = 500. I to

seka: 20 000+500=20 500.Individual i uduotis tiesiniam masteliui suformuoti M 1: 20 500.

1.1. lentelTiesinio ir skersinimastelipradiniai duomenys

Bendrinuduotis Perskaiiavimoslyga

Simbolireikms Pavy zdys

1 2 3 4 5

Tiesinis mastelis M 1: 50 000 M + (n k)M skaitmeninis mastelis;

n eils numeris;k 1000.

n = 5,(n k) = 5 1000 = 5000

M 1: 55 000

Skersinis mastelis M 1: 500 - - -

Skersinis mastelis M 1: 2000 - - -

Skersinis mastelis M 1: 1000 M + (n k)M skaitmeninis mastelis;


n = 5,(n k) = 5 10 = 50

M 1: 1050

1.2. lentelUdavinisu masteliais pradiniai duomenys

Bendrinuduotis - udavinys Perskaiiavimo slyga

Simbolireikms Pavyzdys

1 2 3 4 5

Duotas skaitmeninismastelisM.Reikia apskaiiuoti, kiekmetrvietovje sudarovienas milimetras, vienascentimetras.

M 1: 2500 M + (n k)

M skaitmeninismastelis;


n = 5,(n k)=5 100 = 500

M 1: 3000

Duotas linijos ilgisvietovje S, m ir planoskaitmeninis mastelisM.Reikia rasti atkarp, kuriatitikt tos linijos ilgi planes.

M 1: 5 000S= 200 m

M + (n k)S + (n k)



n = 5,(n k)=5 5 = 25

S= 225 m


22/329

22

1 2 3 4 5

Duotas linijos ilgis plane sir plano mastelis. Reikiarasti linijos horizontaliosiosprojekcijos ilgvietovje S.

M 1: 20 000s= 426 mm

M + (n k)s + (n k)


s linijos ilgis plane,mm;


n = 5,(n k)=5 100 = 500

s= 926mm

Duotas linijos ilgis plane sir jos ilgis vietovje S.Reikia surasti planoskaitmeninmastelM

S= 157 ms= 1, 6 cm

S + (nk)s + (nk)

S linijos ilgis, m;s linijos ilgis plane,

cm;n eils numeris;

k 15.

n = 5,(n k) = 5 15 = 75

S= 232 ms= 76, 6 cm

Duotas mastelis.

Reikiaapskaiiuoti masteliografintikslum

M 1: 1000 M + (nk)

M skaitmeninis

mastelis;n eils numeris;k 100.

n = 5,

(n k) = 5 100 = 500M 1: 1500

Literatra

1. Tamutis Z. ir kt. 1992. Geodezija 1 .Vilnius: Mokslo ir enciklopedijleidykla.2. Tamutis Z. ir kt. 1996. Geodezija 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijleidykla.3. Variakojis P. 1984. Geodezija.Vilnius: M okslas.

Savikontrols klausimai

1. Kas yra mastelis?2. Kada naudojamas linijinis, skersinis masteliai?3. Kaip nustatomas mastelio tikslumas?4. Kaip skaiiuojamas mastelio pagrindas?

5. Kaip apskaiiuojamas plano mastelio vardiklis?

Atliktos uduoties pavyzdys

r.1.1. ir 1.3. paveikslus.


23/329

23

2. Linij(atstum) matavimas. Polinkio linijos horizontaliosiosprojekcijos nustatymas

angaiame darbe aptarsime masteli naudojimo pagrindinius principus ir imoksime juos

pritaikyti ininerinje aplinkoje.Darbo tiks las gebti imatuoti linijos ilgvietovje, apskaiiuoti perimetr, imokti skaiiuoti

palinkusi linij polinkio pataisas ir horizontaliasias linijos projekcijas, atlikti skaiiavim kontrol irsuvokti reikiamo atstumo imatavimo svarbmatavimplotmje.

Atlikdamas praktindarbstudentas turi turti matematikos, ininerins grafikos dalyk

pagrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 4 akademines valandas (2 val. linijmatavimas 2val. palinkusilinijp olinkio pataisir horizontaliosios linijos projekcijos skaiiavimai).Praktinio darbo itekliai: geodezijos laboratorija, rulets, elektroniniai tolimaiai,

mikrokalkuliatoriai, individualios uduotys, literatra.

2.1. Atstummatavimas mechaniniais linijmatavimo prietaisaisPrie matuojant linijos ilg, jos galuose smeigiamos gairs. Linijos kryptimi neturi bti

klii. Matavimo priemondedama ant ems paviriaus, todl matavimo tikslumui takos turivietovs nelygumai. Linija matuojama plieninmis 20, 30, 50 ar 100 m ilgio ruletmis (r. 2.1.pav.). Juostos galai fiksuojami smaigeliais. Liekana atskaitoma centimetro tikslumu.

Kiekvienos linijos ilgis matuojamas du kartus i abiejlinijos gal!

2. 1. pav. Mechaniniai linijmatavimo prietaisai juostos ir rulets

Imatuotos linijos ilgis lygusrnSS += 0 (2.1.)

o su pataisomis:

ptk SSSrnSS ++++= 0 (2.2.)

S0 nominalusis juostos arba rulets ilgis;ia

r liekanos ilgis;


24/329

24

n atidjimskaiius;Sk komparavimo pataisa;St temperatros pataisa;Sp linijos polinkio pataisa.

2. 2. Atstummatavimo pataisosMatavimo juostos, arba rulets, tikrasis ilgis skiriasi nuo nominaliojo ilgio. Jis priklauso

nuo matavimo p riemons gamybos ir naudojimo slyg. Apskaiiuojamos imatuoto vidutiniolinijos ilgio pataisos.

Komparavimo pataisa vedama, kai matavimo priemons ilgio ir teorinio jos ilgio santykisyra didesnis kaip 1 / 10 000. Komparuojamoji matavimo juosta (rulet ) lyginama su kita

(standartine) juosta, kurios ilgis tiksliai inomas. Komparuojamoji ir standartin juostositempiamos ant lygaus horizontalaus paviriaus, sutapdinami j pradiniai brkniai, o galinibrkninesutapties dydisSkimatuojamas liniuote su milimetrinmis padalomis. Todl

rnSS += 0 , (2.3.)

Ss standartins juostos ilgis;ia

Sk komparuojamosios juostos ilgis.Komparavimo pataisa lk teigiama, kai komparuojamoji matavimo priemon ilgesn u

nominalijreikm, ir neigiama kai ji trumpesn.ems pavirius yra nelygus. Matuojant linijas tokiame ems paviriuje, gaunami

pasvirj linij ilgiai, o planuose vaizduojami tik horizontals atstumai t linijhorizontaliosios projekcijos.Todl imatuotas linijos ilgis pataisomas polinkio pataisaSp:

2sin2)cos1( 2 mmmp SSSSS === , (2.4.)

Sm imatuotos linijos ilgis;

S pasvirosios linijos horizontalioji projekcija; linijos posvy rio kampas (didesnis nei 1), matuojamas eklimetru

arba teodolitu;

ia

Sp linijos polinkio pataisa yra visada neigiama.Kontrolei horizontalioji linijos projekcija apskaiiuojama pagal iformul:

cosmSS= . (2.5.)

2.3. Atstummatavimas optiniais tolimaiaisMatuojant atstum teodolitu, jis centruojamas pradiniame linijos take, o ironas

nukreipiamas galiniame take pastatyt matuokl. irono mikrometriniu sraigtu virutinistolimaio silelis nustatomas ties matuokls artimiausios decimetrins padalos pradia (2.2.pav.). Skaiiuojama (0,1 cm tikslumu), kiek matuokls p adaltelpa tarp tolimaio virutinio irapatinio sileli.

Horizontalusis atstumas tarp teodolito ir matuokls stovjimo takrandamas i formuls:


25/329

25

,cKlS += (2.6.)

K tolimaio koeficientas, lygus 100;l matuokls atkarpos tarp tolimaio sileliilgis;

ia

c tolimaio konstanta, lygi 0.

2. 2. pav. Atstumo matavimas siliniu tolimaiu (l= 21,2 cm;S = 100 21,2 + 0 = 21,2 m)

M atuojant pasvirosios linijos ilg, atstumui skaiiuoti taikoma formul:

( ) 2coscKlS += (2.7.)

ia vizavimo linijos posvyrio kampas.

2.4. Atstummatavimas elektroniniais tolimaiaisM adaug prie 50 met atsiradus elektroniniams atstumo matavimo prietaisams prasidjo

geodezini matavim progresas. iais prietaisais atstumai yra matuojami netiesiogiai, t.y.nustatant atstumus tarp dviej tak. Viename linijos gale spinduliuojama elektromagnetinenergija, paskui ji yra nukreipiama kit linijos gal ir grinama atgal pradin tak. Taipelektromagnetins bangos nueina dvigub matuojam atstum. Padauginus vis bangos ciklskaiii bangos i lgio ir gautsandaugpadalijus i 2, yra gaunamas matuojamas atstumas.

2. 3. pav. Atstumo matavimas ir skaiiavimas elektroniniu tolimaiu

Elektroniniais tolimaiais atstumai apskaiiuojami matuojant elektromagnetini virpesisklidimo laiknuo prietaiso iki reflektoriaus ir atgal.


26/329

26

2.5. Imatuotlinijtikslumo vertinimasM atuojant linijdu kartus , gaunami du r ezultataiS1,S2. Apskaiiuojamas imatuotos linijostikslumas:

S1 - S2 =S; (2.8.)

SkirtumasS yra absoliuioji linijos matavimo p aklaida. Linijos vidurkis Sv :

Linijos ilgio santykin paklaida apskaiiuojama:

Kai matavimo slygos geros, is santykis turi bti ne didesnis kaip 1: 3 000, kai nepalankiosslygos 1: 1 000.

DydisN apskaiiuojamas:


Pagal individualias uduotis kiekvienas studentas imatuoja jam paskirtas linijas,apskaiiuoja jtikslum, paskirtp alinkusilinijhorizontalisias projekcijas bei atliktus darbusapgina.

Darbo eiga:1. Linij matavimas:1.1.Imatuoti dstytojo nurodytas linijas lauke (auditorijoje) po 2 kartus rulete, tolimaiu ir

elektroninidistomatu.1.2. vertinti visimatuotlinijtikslum.1.3. Imatuoti paskirt patalp (auditorija, koridoriai), nubraiyti duotu masteliu planbeiapskaiiuoti perimetr.1.4. Imatuoti dstytojo nurodytas linijas su elektroniniu atstummatuokliu.2. Palinkusilinijhorizontalijp rojekcijskaiiavimas:2.1. Apskaiiuoti palinkusilinijp olinkio p ataisas.2.2. Apskaiiuoti palinkusilinijhorizontalines projekcijas .2.3. Atlikti kontrolinius skaiiavimus.

(S1+ S2) / 2 = Sv. (2.9.)

VS

S

N

=

1. (2.10.)

.1

S

SN

v

=


27/329

27

Pradiniai rinkiniai

Linijmatavimo prietaisai (rulets, matavimo juostos, tolimaiai).Pateikta bendrinuduotis, kurioje nurodyti polinkio kampai ir imatuoti palinkusi linij

ilgiai. Kiekvienas studentas pagal savo eils numerapsiskaiiuoja individualiuduot.Pavyzdys: Duotas linijos ilgis S = 12,12. Praom prie linijos ilgio metrins ir centimetrins

dalies pridti savo eils numer. Duotas polinkio kampas = 12 03. Praom prie polinkiokampo laipsniir minuipridti savo eils numer .

Individuali uduotis suformuojama: eils numeris n = 5, i to seka: S = 12,12 + 5,5 = 17,6;= 12 03+ 5 05 = 17 08.

2.1. lentelLinijir polinkio kamppradiniai duomenys

BendrinuduotisLinijos ilgis

S, mPolinkio kampas

Perskaiiavimoslyga Simbolireikms Pavyzdys

1 2 3 4 5

12,12 12 03

20,31 4 12 34,26 6 32 54,23 8 47 68,27 7 01 56,98 9 32 87,34 1 02 152,36 4 02 302,65 9 08 102,35 15 15 203,56 7 02 154,36 5 16 187,25 4 02 254,36 10 12

216,50 6 09 368,26 4 22 194,12 2 06 57,35 4 09 15,23 6 13 39,78 2 02

S + n,n+ nn

S linijos ilgis , mn eils numeris.

n = 5,S = 17,6;

= 17 08


28/329

28

Literatra

1. Tamutis Z . ir kt. 1992. Geodezija 1. Vilnius: M okslo ir enciklopedijleidykla.2. Tamutis Z . ir kt. 1996. Geodezija 2.Vilnius: M okslo ir enciklopedijleidykla.3. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius: Mokslas.


1. Kokia palinkusilinijhorizontaliniprojekcijskaiiavimo reikm?2. Kokie galimi linijmatavimo metodai (bdai)?3. Kokiais prietaisais matuojamas polinkio kampas?4. Kokiais prietaisais matuojamos linijos vietovje?5. Kaip imatuot i linijos ilglauke


2.2. lentelPasvirosios linijos horizontaliosios projekcijos skaiiavimas

Linijos ilgisS

m,m

Polinkio kampas

Pataisa

2

sin2 2 mp SS =

Palinkusios linijoshorizontalioji

projekcija

SSS pm =

Kontrol

cosmSS= .

1 2 3 4 5

12,12 12 03 0,267 11,853 11,853152,36 4 02 0,377 151,983 151,983302,65 9 08 3,837 298,813 298,813


29/329

29

3. Linijorientavimas

angaiame darbe aptarsime linij orientavimo pagrindinius principus ir imoksime juos pritaikyti

geografinje aplinkoje.Darbo tikslas gebti orientuoti linijas. Mokti perskaiiuoti azimutus ar direkcinius kampus

rumbus ir atvirkiai, suvokti tiesioginio ir atvirktinio direkcinio kampo (azimuto) reikm.Atliekdamas p raktindarbstudentas turi turti matematikos, fizikos, ininerins grafikos

dalykpagrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 2 akademines valandas.Praktinio darbo itekliai: geodezijos laboratorija, skaiiuotuvai, individualios uduotys,

literatra.

3.1. Linijorientavimo prasm Linij tiek ems paviriuje, tiek emlapyje kryptys pasaulio ali atvilgiu nusakomos

kampais nuo pradins krypties ir duotosios linijos. Pradinkry ptis gali bti t ikrasis ( geografinis),magnetinis dienovidiniai arba plano ploktumini st aiakampi koordinai sistemos x ais.

Linijos orientavimo kampas gali bti tikrasis ir magnetinis azimutas, direkcinis kampas irrumbas.Azimutas A yra kampas tarp dienovidinio iaurinio galo ir linijos laikrodio rodykls

judjimo krypt imi ir gali bti lygus nuo 0 iki 360. Dienovidiniai nra tarpusavyje lygiagrets,jie sueina polius. Dl t o skirtinguose linojos takuose imatuoti t ikrieji azimutaiA tarpusavyjenra lygs. Kampas tarp dviejdienovidinikrypivadinamas dienovidiniartjimo kampu .

3.1. pav.Ryys tarp azimut (direkcinikamp) ir rumb


30/329

30

Staiakampikoordinai sistemoje linijorientavimas atliekamas abscisi aies atvilgiu.Kampas nuo x aies iaurinio galo iki linijos, matuojant laikrodio rodykls judjimo kry ptimi,vadinamas direkciniu kampu .Jis gali bti lygus nuo 0 iki 360. Kadangi per kiekvien linijostak galima ivesti linij, lygiagrei su ainiu dienovidiniu, tai skirtinguose linijos takuosedirekciniai kampai bus lygs.

Linijoms orientuoti naudojami ir rumbai r kampai nuo artimesnio xaies galo iki linijos.Jie gali bti lygs nuo 0 iki 90, taiau turi pavadinim, susidedant i dviejdidij raidi,nusakanipasaulio alis. Ryys tarp direkcinikampir rumbnurodytas 3.1. paveiksle ir 3.1.lentelje.

3.1. lentelRyys tarp direkcinikampir rumb

Rumbas KoordinaiprieaugienklasDirekcinio kampodydis Pavadin imas Skaiiavimo formul X Y

1 2 3 4 5

090 R r = + +90180 PR r =180 +180270 PV r = 180 270360 V r =360 +

3.2 pav. Ryys tarp tiesioginio ir atvirktinio direkcinikamp

Geodezijoje skiriamos tos paios linijos tiesiogin ir atvirktin kryptys. Tiesioginisdirekcinis kampas nuo atvirkt inio skiriasi 180. Ryys tarp tiesioginio ir atvirktinio direkcinikamppavaizduotas 3.2. paveiksle.

3.2. Linijorientavimo udavinisprendimasPavyzdiui: duotas linijos ab rumbas V 50 10 23. Reikia apskaiiuoti ios linijos

tiesiogin ir atvirktin direkcinius kampus ir rezultatus pavaizduoti grafikai.Linijos direkcinis kampas skaiiuojamas:

=360 Vr


31/329

31

=359 59 60 V50 10 23 = 300 49 37.

Atvirktinis direkcinis kampas skaiiuojamas:

=300 49 37 180 = 120 49 37.

Grafikai ios linijos rumbas, tiesioginisir atvirkt inis direkcinis kampas pavaizduotas3.2. paveiksle.

Pavyzdiui: duotas linijos ab direkcinis kampas 150 06 56. Apskaiiuokite ios linijosrumb r bei pavaizduokite grafikai. Apskaiiuokite ir grafikai pavaizduokite ios linijosatvirktindirekcinkamp.

Linijos direkcinis kamps skaiiuojamas:

PR r =180 PRr =179 59 60 150 06 56 = 29 53 04

Atvirktinis direkcinis kampas skaiiuojamas:

=29 53 04 +180 = 209 53 04.

3.3. pav. Grafinio brinio pavyzdys

Grafikai ios linijos rumb as, tiesioginisir atvirktinis direkcinis kampas pavaizduotas3.3. p aveiksle.


Kiekvienas studentas susipasta su dstytojo nurodytu teodolitu ir imoksta jpatikrinti.Atliktus darbus apgina.


32/329

32

Darbo e iga:1. Perskaiiuoti direkcinius kampus rumbus: nustatyti rumbo pavadinim, apskaiiuotirumbo reikm.

2. Perskaiiuoti rumbus direkcinius kampus: pagal rumbo pavadinim nustatyti ketvirt irapskaiiuoti direkcinio kampo reikm.

3. Apskaiiuoti atvirktinius direkcinius kampus.4. Visi rezultatai pavaizduoti grafikai.

Pradiniai rinkiniai

Individualios uduotys, kuriose nurodyti linijdir ekciniai kampai ir rumbai.Individuali uduotis perskaiiuojama prie uduoties direkcini kamp ir rumb pridedant

savo eils Nr.Pavyzdys: Duotas direkcinis kampas. Prie jo praom pridti savo eils numer n nn .

Individuali uduotis suformuojama: eils numeris n = 3, tai uduotyje pateiktas direkciniskampas 58 45 10 turi bti perskaiiuotas taip: 58 45 10 + 3 03 03 = 61 48 13. Perskaiiuota individuali uduotis 61 48 13.

3.1. lentel

Direkcinikampir rumbpradiniai duomenys

Eil. Nr. Direkciniai kampai Perskaiiavimo slyga Simbolireikms Pavyzdys1 2 3 4 5

1. 58 45 102. 151 05 233. 237 18 364. 278 29 475. 301 34 556. 169 51 097. 78 37 488. 196 48 139. 286 35 5610. 108 40 40

+ nn n n eils numeris direkcinis kampas

n = 7,584510 + 70707 =

65 52 17

Rumbai r1. R 68 18 362. PV 36 51 093. PR 81 40 404. V 17 35 565. V 45 29 476. R 72 08 237. PR 53 34 558. PV 09 45 10

9. V 62 21 2110. PR 24 37 48

r + nn n r - rumbasn eils numeris

n = 7,R 6818 36 + 707 07=

R 75 2543


33/329

33

Literatra

1. Kazakeviius S., Klimaauskas A. ir kt. 1979. Taikomoji geodezija. Vilnius: Mokslas,2. Kriauinait-Neklejonovien V. 2005. Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas:

Technologija,3. Stepanovien J., Tumelien E., Zigmantien E. 2005. Geodezijos mokomoji praktika:

M etodikos nurodymai. Vilnius: Technika,4. Tamutis A., Tuleviius ir kt. Geodezija I.1992. Vilnius: M okslo ir enciklopedijleidykla,

292 p.5. Variakojis P. 1984. Geodezija.Vilnius, 264 p .


1. Kas yra azimutas?2. Kada ir kam naudojame rumbus?3. Kaip nustatomas azimutas, jei inomas rumbas?4. Kaip skaiiuojami rumba i?5. Kaip apskaiiuojamas atvirktinis direkcinis kampas?


r. 3.2. poskyr, kuriame pateikti apskaiiavimo pavyzdiai,o grafinio vaizdavimo eskizaipateikti 3.2. ir 3.2. paveiksluose.


34/329


35/329

35

4. Optiniteodolitkonstrukcija ir tikrinimas

angaiame darbe aptarsime teodolito konstrukcijos ypatumus ir imoksime juos patikrinti.

Darbo tikslas suvokt i ir sup rasti teodolito funkcijas ir konstrukcij. Gebti patikrintiteodolit ir parengti darbui. Suvokti teodolito konstrukcijos ypatum svarb geodezinimatavimplotmje.

Atliekdamas p raktindarbstudentas turi turti matematikos, fizikos, ininerins grafikosdalyk pagrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 4 akademines valandas (2 val. teodolitofunkcijan alizei, 2 val. teodolitui tikrinti).

Praktinio darbo itekliai: geodezijos laboratorija, teodolitai, individualios uduotys,literatra.

4.1. TeodolittipaiTeodolitais matuojami horizontalieji ir vertikalieji kampai.TeodolitasT30 (2T30)skiriamas nedidelio tikslumo geodeziniams darbams (topografinei

nuotraukai, matavimams statyboje). Teodolitas kartotinis, limbuose atskaitoma skaliniumikroskopu vienoje j pusje 30" tikslumu (r. 4.1. pav.). Optins limb atskaitymo sistemosschema ir mikroskopo matymo laukas pavaizduoti 4.1. paveiksle. Teodolitas statomas kelmel,kuris tvirtinimo sraigtu sujungiamas su trikojo stovo (r. 4.3. pav.) galvute.

a


36/329

36

4.1. pav. Teodolitas2T30 (T30, 3T30)

a) teodolito iorinis vaizdas: 1, 17 paklimo sraigtai, 2 kelmelis, 3 okuliaras, 4 limb atskaitymomikroskopas, 5 vertikalus limbas, 6 busol, 7 taikiklis, 8 ironas, 9 vertikalus limbo priverimo sraigtas,10 irono atramos; 11 irono fokusavimo sraigtas, 12 irono mikrometrinis sraigtas, 13 alidads gulsiukoreguliavimo sraigtelis, 14 gulsiukas prie alidads, 15 alidads verimo sraigtas, 16 alidads sukimomikrometrinis sraigtas, 18 pagrindas, 19, 20 pri zms, 22 korpusas, 23 veidrodlis, 24 magnetinrodykl;b) teodolito atskaitymo mikroskopmatymo laukas: atskaita teodolito T30 (3T30) horizontaliajame limbe ah= 7005', vertikaliajame limbe av= 358 55'; c) teodolito atskaitymo mikroskopmatymo laukas: atskaita teodoli to 2T30horizontaliajame limbe ah= 1306', vertikaliajame limbe av= 0 28'

Teodolitas 2T5K priklauso tikslij teodolit unifikuotai 2T serijos grupei. Jo ironasauktos kokybs. Vaizdas rykinamas pasukant ant irono esantied (r. 4.2. pav.). Silelidiafragma irone taisyta nejudamai, todl vizavimo ais visada sutampa su optine irono aimiir, fokusuojant iron, nekeiia savo padties. Nustatant vizavimo aies statmenum irono

sukimosi aiai, reguliuojama visironpakreipiant ap link aekscentriniu iedu.

4.2. pav. Teodolitas2T5K

a) 1 irono atrama, 2 paklimo rankena, 3 ekscentrinis irono iedas, 4 vizavimo kolimatorius, 5apvietimo veidrodlis, 6 limbo pasukimo iedas, 7 optinis svambalas, 8 pagalbinio skritulio iliuminatorius, 9optinio svambalo dangtelis, 10 kompensatoriaus reguliavimo sraigtelis; b) teodolito atskaitymo mikroskopmatymo laukas (limbatskaitos: limbe ah= 13 02,4', vertikaliajame limbe av= 0 24,3')


37/329

37

2T5K teodolitas nekartotinis. Horizontalusis limbas pasukamas specialiu paspaudiamusraigtu. norimpadt limb galima nustatyti pagal papildomo skritulio 100padalas, matomaspro langelius. Limbuose atskaitoma vienpusiu skaliniu mikroskopu 0,1' tikslumu. Vertikaliajameskritulyje taisytas posvyrio kompensatorius, veikiantis 2" tikslumu 4' diapazonu.

4.3. pav. Teodolito stovas (trikojis):1 stovo galvut, 2 tvirtinimo vartas, 3 stovokoja, 4 kojos antgalis, 5 neimo diras, 6 antgalio

atrama, 7 trumpinimo ir ilginimo dalis, 8 suverimo diras

Prie teodolito yra busol magnetiniams azimutams matuoti. Ji tvirtinama virutinjeteodolito dalyje. Tai pailga orientavimo busol (r. 4.1. pav. a), jos nulin padala lygiagreti su

irono vizavimo ploktuma. Todl vizavimo a galima orientuoti magnetinio meridianokryptimi, o paskui, nukreipus iron matuojamja kryp timi, horizontaliajame limbe atskaitytimagnetinazimut. Prie matuojant limbe reikia nustatyti atskait, lyginuliu i.

4.2. Teodolito tikrinimasPrie geodezinimatavimpradireikia patikrinti teodolito techninbkl ir, jei reikia, j

sureguliuoti.Tikrinamos ios pagrindins slygos:1.

Horizontaliojo skritulio gu lsiavimo ais turi bti statmena vertikaliajai teodolitosukimosi aiai (HH VV).

Teodolitas apytikriai gulsiuojamas, gulsiukas pastatomas lygiagreiai su sivaizduojama

linija, einania per du klimo sraigtus, gulsiuko burbullis iplukdomas tiksliai vidur irhorizontaliojo skritulio limbe atskaitoma atskaita a1. Skaiiuojama atskaita a2 = a1 180 irsukama alidad, kol gaunama atskaita a2. Stebima gulsiuko burbullio padtis. Jei burbullisnukrypo nuo vidurio daugiau kaip per vienpadal, gulsiukas reguliuojamas. Pus nuokrypiopaalinama gulsiuko reguliavimo sraigteliu, kita pus klimo sraigtais. Tikrinama irreguliuojama, kol gulsiuko burbullis, apsukus alidad 180, nenukrypsta nuo nulinio takodaugiau kaip per vienpadal.


38/329


39/329

39

Norint sumainti alidads necentrikumo (jos sukimosi aies nesutapties su limbo padalcentru) poveik2cdydiui, i slyga tikrinama dar kart, imant atskaitas p rieingoje limbo pusje.Teodolitai T30 ir 2T30, atpalaidavus kelmelio verimo prie stovo sraigt, kartu su kelmeliuapsukami 180. Patikslinus teodolito vertikalum, i dviejjo padiSK ir SDvl vizuojama tpattakir atskaitomos atskaitos a1' ir a2'. Skaiiuojama kita dvigubos kolimacijos paklaidosreikm. Galutin2c paklaidabus du kartus rastjos reikmividurkis:

)2

1801802

'1

'212

+= aaaac . (4.1.)

Jei c didesn u dvigub atskaitymo paklaid, taisoma vizavimo aies padtis. Priepaskutins atskaitos a2' pridedama c ir gaunama teisinga atskaita a0. M ikrometriniu alidadssukimo sraigtu i atskaita nustatoma limbe. Dl to vizavimo ais CC nukrypsta nuo tako.

Atpalaidavus virutin ir apatinsileli tinklelio diafragmos sraigtelius, oniniais sraigteliaisdiafragma pastumiama tiek, kad vertikalusis si lelis vl dengtvizavimo tak. Slyga tikrinamadar kartir, jei reikia, reguliuojama p akartotinai.

Kolimacijos paklaidos poveikis krypties atskaitai limbe didja, didjant polinkio kampui.Taiau horizontaliojo limbo atskait, gaut vizuojant t pat tak, esant dviem vertikaliojoskritulio padtims SK ir SD, vidurkis yra be kolimacijos paklaidos. Todl horizontalieji kampaivisada matuojami, esant ironui dviejose padtyse.

4.

irono sukimosi ais turi bti statmena teodolito vertikaliajai sukimosi aiai (EE VV).Teodolitas atidiai gulsiuojamas ir vizuojama u 2030 m auktai esant takM(r.

4.6. pav.) taip, kad irono polinkio kampas bt apie 1520. ironas nuleidiamas

madaug horizontali padt ir ant sienos ties vertikaliuoju si leliu paymimas takas m1.ironas veriamas per zenit ir vl vizuojama takM. Nuleidus iron, paymimas takasm2. Jei ats tumas m1m2yra ne didesnis u tinklelio bisektoriaus plot , slyga vykdyta.

4.6. pav.Teodolito ir irono sukimosi aistatmenumo tikrinimas

irono sukimosi aies nestatmenumo teodolito vertikaliajai sukimosi aiai kampasskaiiuojamas i formuls:

ctg2

21 =S

mmi ; (4.2.)

S atstumas nuo teodolito iki sienos;

vizavimo aies polinkio kampas, atskaitytas vertikaliajame teodolito

limbe;


40/329

40

' 3438'.i slyga t ikrinama tik teodolituose T30ir 2T30. Reguliavimo sraigtel iu kreipiamas v ienasirono sukimosi aies galas, kol vertikalusis silelis atsidurs viduriniame take m0.

Ai tarpusavio nestatmenumas eliminuojamas, matuojant dviejose vertikaliojo skrituliopadtyse SKir SD.

5. Optinio sv ambalo vizavimo ais turi sutapti su teodolito suk imosi aimi.Teodolitas kruopiai nustatomas vertikaliai. Po stovu padedamas popieriaus lapas su

nubrtu kryiuku. Pastumiant popieri, kryiukas sutapdinamas su optinio svambalo centru (r.4.7. pav. I). Atpalaidavus alidad, teodolitas pasukamas du kartus po 120o ir irima, arsvambalo ironlio koncentriniai apskritimai nenukrypsta nuo tako (r. 4.7. pav. II).

Maiausiojo apskritimo spindulys atitinka madaug 1 mm atstumant ems. Jei netenkinamasis reikalavimas, svambalas reguliuojamas.

4.7. pav.Optiniosvambalo tikrinimas

6. Vertikaliojo skritulio nulio vietos (NV) atskaitos patikrinimas (svarbus matuojantvertikaliuosius k ampus).

Kai irono vizavimo ais CCy ra horizontalioje padtyje, o vertikaliojo skritulio gulsiukoburbullis ampuls centre (kai veikia kompensatorius), nulinis atskaitymo skals brknys turisutapti su limbo padalnuliniu brkniu, t. y. atskaita vertikaliajame limbe turi bti lygi nuliui(atskaita tokioje padtyje vadinama nu lio vieta ir ymimaNV).

Norint rasti nulio viet, reikia viduriniu horizontaliuoju irono sileliu teodolito padtyjeSKir SD vizuoti aikvietovs takir kiekvienkart, nustaius gulsiuko burbullviduryje,atskaityti vertikaliajame limbe atskaitas KirD.

M atuojant teodolitais, kurivertikalieji limbai turi teigiamus ir n eigiamus sektorius arba yrajuos padalyti, o pagrindinteodolito p adtis y ra SK, nulio vieta apskaiiuojama pagal formul:

2DKNV += (4.3.)

Teodolitams, kuri limbai sudalyti nuo 0 iki 360o, o pagrindinprietaiso padtis yra SK,nulio vieta paskaiiuojama pagal formul:

.2

180+= DKNV (4.4.)

Matuojant teodolitu 3T5KPnulio vieta apskaiiuojama p agal formul:

.2

DKNV

= (4.5.)

Nulio vietos svyravimas turi bti ne didesnis u trigubatskaity mo limbe paklaid.


41/329

41

Nulio vietos regu liavimo metodika priklauso nuo teodolito t ipo:1) Teodolituose su vertikaliojo skritulio gulsiuku nulio vieta NV reguliuojama keiiantgulsiuko padt. Alidads mikrometriniu sraigtu gulsiuko burbullis plukdomas nulinpadt.Sukant irono mikrometrin sraigt, vertikaliajame limbe nustatoma atskaita, lygi NV. Tuometirono vizavimo ais yra horizontali. Paskui gulsiuko mikrometriniu sraigtu limbe nustaiusnulin atskait, burbullis nuplaukia i nulins padties. Reguliavimo sraigteliais burbullsugrinus ampuls vidur,NVbus artima nuliui.

2) Reguliuojant teodolit su kompensatoriumi, pirmiausia nustatoma NV atskaitavertikaliajame limbe. Tada kompensatoriaus reguliavimo sraigteliu, esaniu vertikaliojo skritulioatramoje, limbe nustatoma atskaita, lygi nuliui.

3) Kai teodolite yra tik horizontaliojo skritulio gulsiukas, naudojamas ir vertikaliesiems

kampams matuoti, priartinantNVprie nulins reikms, keiiama irono vizavimo aies p adtis.Daroma taip: i abiej padi SK ir SD vizuojama ryk tak ir, plukdius gulsiukoburbull vidur , vertikaliajame limbe atskaitomos K ir D atskaitos. Sukant ironmikrometriniu sraigtu, nustatomas apskaiiuotas vertikalusis kampas limbe, laikant, kad NV

atitinka 0. irono vidurinis horizontalusis silelis nukrypsta nuo vizavimo tako. Sileliiedoreguliavimo sraigteliais vidurinis horizontalusis silelis sutapdinamas su stebimuoju taku.Baigus reguliuoti, nulio vieta nustatoma pakartotinai.

7. Gulsiuko prie irono ais turi bti lygiagreti su irono vizavimo aimi.Ar teodolitas tenkina reikalavim, tikrinama tada, kai juo numatoma geometrikai

niveliuoti. Tikrinama taip pat, kaip ir svarbiausioji nivelyro slyga. Gulsiuko padtis keiiama

reguliavimo sraigteliu.Kai gulsiukas sureguliuotas, plukdius vertikaliojo skritulio ir irono gulsiuk

burbullius vidur (arba veikiant kompensatoriui), atskaita vertikaliajame limbe turi bti lyginulio vietos atskaitai.


Kiekvienas studentas susipasta su dstytojo nurodytu teodolitu ir imoksta j patikrinti.Atliktus darbus apgina.

Darbo eiga:1. Susipainti su teodolitais ir jpagrindinmis dalimis;2. Susipainti su teodolitklasifikacijos pagrindiniais principais;3. Teodolito tyrimas, tikrinimas ir analiz(teodolito tikrinimo pagrindins slygos);4. Taisymas, vairiproblemsprendimas.


42/329

42

Pradiniai rinkiniai

Teodolitai T-30, TOM, 2T5KP, 3T2KPgairs, matuokls, kampmatavimo urnalas.

Literatra

1. Kazakeviius S., Klimaauskas A. ir kt . 1979. Taikomoji geodezija. Vilnius: Mokslas,2. Kriauinait-Neklejonovien V. 2005. Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas:


M etodikos nurodymai. Vilnius: Technika,4. Tamutis A., Tuleviius ir kt. Geodezija I. 1992. Vilnius: M okslo ir enciklopedijleidykla,

292 p.5. Variakojis P. 1984. Geodezija.Vilnius, 264 p .


1. Kokios teodolito pagrindins dalys?2. Kaip atliekamas teodolito tyrimas?3. Kokios teodolito tikrinimo pagrindins slygos?

4. Kodl atliekamas teodolito taisymas?


43/329

43

5. Horizontalikampmatavimas (optiniais teodolitais)

angaiame darbe aptarsime horizontalikampmatavimo pagrindinius principus ir imoksime

juos pritaikyti ininerinje aplinkoje.Darbo tikslas gebti imatuoti horizontaliuosius kampus skirtingais teodolitais bei

metodais. Suvokti kampmatavimo y patumus ininerinje geodezini matavimaplinkoje.Atliekdamas praktindarbst udentas turi turti matematikos, ininerins grafikos dalyk

pagrindus. Praktiniam d arbui atlikti skirsime 4 akademines valandas (2 val. horizontalikampmatavimas ruotmetodu, 2 val. horizontalikampmatavimas krypimetodu).

Praktinio darbo itekliai: geodezijos laboratorija, teodolitai, individualios uduotys,literatra.

5.1. Kampo matavimo samprataTeodolitais matuojami horizontalieji ir vertikalieji kampai (r. 5.1. pav.). Skritulys su

padalomis centruojamas matuojamo horizontaliojo kampo virnje ir nustatomas gulsiai.

Prietaiso ironu vizuojama paeiliui takus B ir C bei skritulyje atskaitoma verts b ir c.Atskaitskirtumas b clygus matuojamam kampui.

a b5.1. pav. Kampmatavimo principas:a) horizontali;b) vertikali.

Vertikalusis kampas matuojamas vertikaliuoju skrituliu. Vertikalusis, arba polinkio, kampasvertikalioje ploktumoje yra tarp krypties takBir hor izontalios krypties. Vertikalieji kampaigali bti t eigiami ir neigiami.


44/329

44

5.2. Teodolito parengimas darbui stotyjeTai teodolito gulsiavimas ir tikrinimo pagrindini slyg gyvendinimas. Si liniusvambalu ar optiniu / lazeriniu centryru teodolitas centruojamas vir tako ir gulsiuojamas.

Teodolitas centruojamassutapdinant vertikalijsukimosi a su vertikalia linija, einaniaper vietovs tak, kuriame statomas teodolitas. Centruojama siliniu svambalu arba optiniucentryru. Siliniu svambalu teodolit galima centruoti 35 mm tikslumu. Daugumojeiuolaikini teodolit alidadje yra montuoti optiniai arba lazeriniai centryrai. Optiniu irlazeriniu centryru centruojama labai tiksliai (0,5 mm tikslumu). Teodolitas su stovu pastatomasvir tako pagal gulsiuk vertikaliai ir pastumiamas ant stovo galvuts taip, kad centravimotakas bt matomas koncentrini apskritim centre. Pasukant okuliar, nustatomas silelirykumas..

Centruojama ir gulsiuojama taip: reguliuojant stovo koj ilg (atsukant stovo kojtvirtinimo laikiklius), horizontaliojo skritulio gulsiukas iplukdomas vidur, tada,horizontaliojo skritulio gulsiukas pastatomas lygiagreiai su sivaizduojama linija, einania perdu klimo sraigtus, gulsiuko burbullis patikslinamas, sukant iuos sraigtus prieingas puses,plukdant ampuls vidur, alidad sukama 90kampu ir treiuoju klimo sraigtu burbullisnustatomas ties nuliniu taku. Gulsiavimas tikrinamas dar kart.

Vizuoti naudojamos marks arba gairs. Vizuojama gairs (r. 5.2. pav.) apai. Matuojantpavien kamp, kai teodolito stovjimo take yra tik dvi kratins, taikomas ruotbdas. Kaiteodolito stovjimo take yra daugiau kaip dvi kryp tys, tarp kuri reikia imatuoti kampus,taikomas krypibdas.

Vienkampo matavimsudaro du pusruoiai. Kampai matuojami visu ruotu,SKir SD.

5. 2. pav. Matymo laukas ir vizavimo gairp adtis

Imokstama atskaityti horizontaliame ir vertikaliame limbuose.

5.3. Kampo matavimas ruotmetoduKampmatavimas ruotbdu:

I pusruotis SK: Atpalaidavus alidads verimo sraigt, ironu vizuojama deinj tak.Priverus alidad,

mikrometriniu sraigtu vizuojamasis takas sutapdinamas su vertikaliojo silelio bisektoriausviduriu. Limbe atskaitoma kryptis ad.

Atpalaidavus alidads verimo sraigt, ironu vizuojama kairj tak. Priverus alidad,mikrometriniu sraigtu vizuojamasis takas sutapdinamas su vertikaliojo silelio bisektoriausviduriu. Limbe atskaitoma kryptis ak.


45/329


46/329

46

5.2. lentelKampmatavimas krypibduTeodolitas 2T5KP Nr. 139001

Stoties takas Padtis Vizavimotakas

Limboatskaitos

Kryptys Vidutinskryptys

Vidutiniaikampai

1 2 3 4 5 6 7

5 SK

SD

12341

12341

0 01,50 02,064 45,5

119 35,0288 18,5

0 01

182 30,0182 30,0247 13,5302 04,0110 47,5182 30,0

0 00,064 44,0

119 33,5288 17,0

0 00,064 43,5119 34,0288 17,5

0 00,064 43,8119 33,8288 17,2

64 43,854 50,0

168 43,471 42,8

Norint tiksliau imatuoti, kampai matuojami dviem ir daugiau ruot. Tuomet limbaspasukamas 180/nkampu tarp pavieniruot.


Kiekvienas studentas parengia darbui dstytojo nurodyt teodolit, imatuoja pavienkampruotbdu bei krypimetodu imatuoja keturias kryptis. Atliktus darbus apgina.

Darbo eiga:1. Susipainus su teodolitais bei juos patikrinus, teodolitp arengti dirbti stotyje, t . y. centruoti ir

gulsiuoti;2. Atlikt i pavienio kampo matavimvisu ruotu (ruotmetodas);3. Atlikti keturikampmatavimus krypimetodu (pilnu ruotu);

4. Teisingai upildyti kampmatavimo urnal, apskaiiuoti kamp, kryptis, nubraiyti abris.

Pradiniai rinkiniai

Teodolitai T-30, TOM, 2T5KP, 3T2KPgairs, matuokls, kampmatavimo urnalas.


47/329

47

Literatra

1. Kazakeviius S., Klimaauskas A. ir kt. 1979. Taikomoji geodezija. Viln ius: M okslas,2. Kriauinait-Neklejonovien V. 2005. Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas:


Metodikos nurodymai. Vilnius: Technika,4. Tamutis A., Tuleviius ir kt. Geodezija I. 1992. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla,

292 p.5. Variakojis P. 1984. Geodezija.Vilnius, 264 p.


1. Kokie naudojami kampmatavimo bdai?2. Kaip skaiiuojamos atskaitos ir kampvidurkiai?3. Kaip atliekama kampmatavimo kontrol?


r. 5.1. ir 5.2. lenteles.


48/329


49/329

49

6. GeoMap valdymo pagrindai

angaGeoMap yra Autodesk Inc. ir InfoEra produktas sukurtas AutoDesk Map programos

pagrindu. i programa leidia efektyviai tvarkyti lauko matavimduomenis: perkelti duomenis i elektroninimatavimo prietais; suvesti duomenis ranka i matavim iniaraio; lyginti geodezinimatavimjim, sp rsti vairius geodezinius udavinius, kloti takus atvaizduojant juos reikalingais sutartiniais enklais; naudoti kitsukurtus GIS,CAD ar rastrinius duomenimis, paruoti ems sklyp kadastrinius planus, topografines ir geodezines poemini

komunikacijnuotraukas, detaliuosius p lanus, GISp riemonmis redaguoti briniatributininformacij.Darbo tiks las supaindinti studentus su pagrindinmis GeoMapfunkcijomis.Atliekdamas praktin darb studentas turi turti matematikos, geodezijos, informacini

sistem, ininerins grafikos dalyk pagrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 6 akademinesvalandas.

Praktinio darbo itekliai: kompiuteri klas, GeoMap programa, individualios uduotys,literatra.

6.1. Bendrosios svokosMastelis n audojamas sudarant vairaus t ipo p lanus. Programoje mastelis p arenkamas tam,

kad braiant ir vliau spausdinant brinius btsuderinti brinio uraai, sutartiniai enklai irpiket dydiai pagal pasirinkto mastelio reikalavimus. Rekomenduojama mastelnustatyti priepradedant braiymo darbus.

Piketas programoje naudojamas elementas (blokas), kuriuo ymimi aktuals t akai.

Piketai klojami pagal komandas: Takimportas; jim lyginimas; Koordinatinis p iketvedimas; Piketvedimas su p ele.Piketo blokas sudaryt as i t ako ir u ra, kurie jam suteikia apraomjinformacij(nu mer,

vard, aukt) Siekiant utikrinti braiymo tikslumper piketus, briant objektus reikia naudotipritraukimo prie t ako komand. Taip utikrinamas tikslumas.

Piketo numerio reik ia: briniui apipavidalinti;


50/329

50

reikalingam takui rasti; linijapjungimui, kai inome per kokius takus reikia brt i enklus. Piketo kodo reikia: pamatuotam takui atpainti; sutartiniam enklam dti automatiniu bdu; linijom sujungti, kai sutartinius enklus reikia brt i per p iketus, turinius vienodus

kodus, nurodius piketnumeriinterval.Piketo aukio reikms reikia:

Pamatuoto tako aukio reikmei (altitudei) ireikti.

6.1. pav. Pagrindiniai GeoMapdarbo rankiai

Pagrindiniai GeoMapdarbo rankiai pateikti 6.1. pav.

6.2. MastelisMastelis naudojamas sudarant vairaus tipo planus. Programoje mastelis

parenkamas taip, kad braiant ir vliau spausdinant brinius bt suderinti uraai,


51/329

51

sutartiniai enklai, piket dydiai pagal pasirinkto mastelio reikalavimus. Briniomastelio keitimo ir konvertavimo komandos ikvieiamos i meniu Geo / Mastelisarba iranki juostosMastelis(r. 6.2. pav).

6.2. pav. Mastelio rankijuosta

M asteliui konvertuoti skirtas mygtukas . Ikvietus komand komandinje eilutje

reiks nurodyti nauj mastel: 1: 100, 1: 200, 1: 500, 1: 1000, 1: 2000, 1: 5000, 1: 10 000.My gtukas skirtas brinio mastelio keitimui, mastelraant komandinje eilutje. M ygtukas

skirtas brinio perirai A3 standarto lape.

6.3. Piketk lojimasTakimportas komanda ikvieiama: kvietus meniu komandGeo / Takimportas;

IrankijuostojeInformacija paspaudus mygtukIkvietus komand pasirodiusiame failo nurodymo lange reiks nurodyti tekstin fail,

kuriame yra informacija apie piketus . Komandinje eilutjefiles of typebtina nurodyti, i kokioprietaiso yra paimti duomenys. Nurodreikiam failspauskite mygtukOpen. Po i veiksmp iketai bus importuoti brin.

Koordinatinis piketvedimas.Komanda vedami piketai, koordinats nurodomos klaviatra. Komanda ikvieiama

keliais bdais: Ikvietus meniu komandGeo / Koordinatinis piketvedimas;

rankijuostojeInformacija spusteljus mygtuk . Ikvietus komandtolesniveiksmseka yra tokia: veskite piketo X koordinat, kurios deimtoji dalis atskirta taku (pvz.; 1012.25) ir

spustelkite ENTER. veskite piketo Y koordinat, kurios deimtoji dalis atskirta taku (pvz.; 2245.27) ir

spustelkite ENTER. Jei reikia, nurodykite piketo aukt, numer ir kod. Ar reiks vesti iuos parametrus

priklauso nuo to, kaip nurodytas iparametrpriskyrimaspiketnustatymuose. Komanda kartojama nuo 1 punkto. Jei norite pabaigti komand, sp auskite ENTER. Piketvedimas pele.

Komanda atliekamas piketvedimas pele. Komanda ikvieiama keliais bdais:

Ikvietus meniu komandGeo / Piket vedimas pele;

rankijuostojeInformacija spusteljus mygtuk ;


52/329

52

Ikvietus komandtolesniveiksmseka yra tokia: Su pele nurodykite piketo padtekrane; Jei reikia, nurodykite piketo aukt, numer ir kod. Ar reiks vesti iuos parametrus

priklauso nuo to, kaip nurodytas iparametrpriskyrimaspiketnustatymuose; Komanda kartojama i naujo. Jei norite baigti komand, spustelkite ENTER.

6.4. RibsujungimasSklypo riboms sujungti naudojamas ranki juostoje esantis mygtukas , arba komanda

Geo / enklai / Sklypo riba. Komandinje eilutje programa prao Pradia:, nurodome pirmsklypo ribos tak, programa prao Toliau:, tada nurodome sekanius takus. Komand baigti

galima neudarius sklypo ribos, spusteljus p arba M (oninis meniu) parinkus Pabaiga. Oudaryti sklypo ribpaspaudus uarba M parinkus Udaryti.

Kai sklypo riba sudaryta i daug takir takai turi atitinkamkod, ribpatartina sujungtinaudojant komandGeo / enklai / Linijinis enklasp er taknumeriusarbaspusteljusLinijinis

enklas per taknumerius mygtukir grupje Sienos ir ribos parinkus enklSklyp ribos.Jungiant rib iuo bdu, programa atrenka tik tuos takus, kurie turi nurodyt kod. Taipsutaupoma daug laiko, nes taknereikia nurodyti rankiniu bdu.

6.5. LinijanotacijosKomanda nurodytai lautei arba linijai ant vis jos segment sudedami atstum uraai.

Atstumuraai dedami pagal linijos anotacijos nustatymuosenurodytus nustatymus. Komandaikvieiama keliais bdais: Ikvietus meniu komandGeo / Uraai / Linijanotacijos;

rankijuostoje Uraai spusteljus my gtuk ; Komandinje eilutje vedus komandGEOMAP_LINIJUANOTACIJOS.

Ikvietus komandreikia nurody ti linijarba laut, kurios segmentus reikia anotuoti.Linijatstumuraymas.Komanda nustatomas atstumas tarp dviej nurodyt tak. Atstumo uraas pasukamas

pagal linijarba nurodytu kampu. Pasukimo tipas nurodomas linijos anotacijos nustatymuose .Taip pat anotacija apvalinama tokiu tikslumu, koks nurodytas linijos anotacijos nustatymuose.Komanda ikvieiama keliais bdais: Ikvietus meniu komandGeo / Uraai / Linijatstumai; rankijuostoje Uraai spusteljus my gtuk ; Komandinje eilutje vedus komandGEOMAP_UZRASAI_ATSTUMAI.

Ikvietus komandtolesniveiksme iga tokia: Nurodykite pirmatskaitos tak. Tak galima nurodyti su pele arba i oninio meniu

pasirinkti komand Surasti ir nurodyti piketo numer. Jei piketas nurodytas gerai,spustelkite ENTER, jei ne, isirinkite i oninio meniu komand Ne ir kartokite piketonurodymo procedr;

Taip pat nurodykite antratskaitos p iket;


53/329

53

Uraomas linijos ilgis. Utvirtinti spustelkite ENTER, arba uraykite reikiam linijosilgir tada ENT ER;

Su pels kairiu klaviu nuveskite urareikiamviet; Komanda kartojama nuo pirmo punkto. Jei norite pabaigti komand, spustelkite ENTER.

6.6. Nambraiymas ratuYra komanda linijoms staiais kampais, nurodytu atstumu braiyti. Pradinkryptis keiiasi

braiant kiekvienatkarp. Linijos verteksuose udedami piketai.

6.2. pav. Nambraiymas ratu

manda ikvieiama keliais bdais: kvietus meniu komandGeo / Udaviniai / Nambraiymas ratu; rankijuostoje Udaviniai spusteljus mygtuk ; Komandinje eilutje vedus komandGEOMAP_UZDAVINIAI_NAMAI.

Ikvietus komandtolesniveiksmeiga tokia:

Nurodykite pirm atskaitos piketP1. Piket galima nurodyti su pele arba i oniniomeniu pasirinkti komandSurastiir nurodyti piketo numer. Jei piketas nurodytas gerai,spustelkite ENTER, jei ne, isirinkite i oninio meniu komandNeir kartokite piketonurody mo procedr.

Taip p at nurodykite antratskaitos piketP2. Uraomas atstumas tarp piket P1 ir P2. Jei jis tenkina, spustelkite ENTER, jei ne

veskite reikiamatstumir sp auskite ENTER.Toliau nurodykite linijos brimo kryptir atstum. Kryptis gali bti kairn (-), deinn (+),

p irmyn (>) ir atgal (


54/329

54

6.3. pav. rankijuostaenklai

Parinkus Takini enkl djimas su dialogu , ikvieiamas sutartini takini enklparinkties dialogas (r. 6.4. pav.). Isirinkus reikaling sutartin enkl, programa prao

Nurodykite enk lo padt plane :, parenkame enklo terpties viet, tadaprograma prao,pasuk imo kampas:, nurodome jo pasukimo kamp, komandai baigti spustelsimEnter.

ParinkusTakinienkldjimas , programa deda jau irinktenkl. ranki juostoje

esantis mygtukas Vartotojo takinis enk las tai p avyzdinis mygtuko modelis. Jei vartotojaspageidauja sutartin enkl parinkti mygtuku, io mygtuko nustatymus galima perkopijuotikuriant naujmygtuk, t ik reikia pakeisti unikalenklo kod.

6.4. pav. Takinienkldjimo dialogas

ParinkusLinijini enkldjimas su dialogu , ikvieiamas sutartinitakinienklparinkties dialogas (r. 6.6. p av.). Isirinkus reikalingsutartinenkl, programa prao Pradia:,


55/329

55

tada pele reikia nurodyt i linijos pradios tak. Ekrano deinje oniniame meniu atsiranda galimigreiti pasirinkimai (r. 6.5. pav.).

6.5. pav. Galimi oninio meniu pasirinkimai

Parinkus pirm linijos tak, programa komandinje eilutje parodo parinkto takokoordinatir prao Toliau:, tada pele reikia nurodyti kitlinijos tak. Tada vl oniniame meniuatsiranda galimi greiti pasirinkties bdai (r. 6.7 pav).

6.6. pav. Linijinienklbraiymo dialogas


56/329

56

6.7. pav. Galimi pasirinkimai i oniniomeniu

Parinkus linijos lio tak, programa komandinje eilutje parodo parinkto tako

koordinatir prao Toliau:, pels pagalba reikia nurodyti sekantlinijos lio tak. oniniamemeniu atsiranda pasirinkimai (r. 6.8. pav). Parinkus trei lio tak, oniniame meniuatsiranda dar vienas parinkimas Udaryti. Programa prays brti Toliau, tol kol parinksitePabaiga, arba Udarytiparinkimoniniame meniu.

6.8. pav. Galimi pasirinkimai oniniame meniu Ubaigus linijos brim (jei nustatyta nustatymuose), programa klausia ar ilyginti linijos

kontr. Jei kontr reikia suapvalinti, programoje realizuoti 2 kontro apvalinimo metodai Lankuir Splainu. Lankometodu kontras suapvalinamas per lio takus, o splaino minimaliainutolus nuo lio tak. Ilyginus kontrsplainometodu, galima nustatyti apvalinimo tikslum t .y. pap ildomlio takkiek(r. 6.9. pav.).


57/329

57

6.9. pav. Linijilyginimo bdai

Mygtukas Linijinis enklas per tak numerius , leidia brti linijas vedant piketnumerius ar jinterval. ikomandp atogu naudoti, kai p iketai tvarkingai koduojami. Parinkus

komand ekrane pasirodo sutartini enkl parinkties dialogas, irinkus enkl programakomandinje eilutje prao Piket numeriai:, ia reikia nurodyti piket numerous, per kuriuosbus briama linija, norint kad programa brtlinijp er p avienius p iketus, komandinje eilutjereikia vesti jnumerius atskiriant juos kableliu 1, 3, 8 ir t.t . Jei reikia nurodyti piketnumeriinterval, tarp jdedamas minuso enklas 1110.

Nurodius piket numerous, per kuriuos bus briama linija, programa klausia ar busnaudojamas piket kod filtras: Piket kodai :, jei paspausime Enter,programa linij br per nurodytus takus. Jei komandinje eilutje vesime piketo kod,programa l inijbr tik p er tuos piketus, kurikodo reikmatitinka vestj.

ParinkusLinijinienkldjimas , programa bria anksiau irinktenkl.

ranki juostoje esantis mygtukas Vartotojo linijinis enklas naudojamas kaippavyzdinis mygtuko modelis. Jei vartotojas pageidauja sutartin enkl parinkti mygtuku, iomygtuko nustatymus galima perkopijuoti kuriant nauj mygtuk, tik reikia pakeisti Unikal

enklo kod.Kelibraiymas.Linijinienkl grupje pasirinkus Keliai, isirinkus reikalingsutartinenklprograma

prao: Plotis :, vedame braiomo kelio plot (briant geleinkelio enkl, kelio p lotisnereikalingas). vedus plot, programa prao Pritraukimo parametras[Ais/Dein/Kair]:, ia reikia parinkti kelio brimo metod(r. 6.10. pav.).

6.10. pav. Pritraukimo parametrnustatymo bdai


58/329

58

Parinkus metod, programa prao Nurodykite pradi:, tada pele reikia nurodyti keliolinijos p radios tak. oniniame meniu atsiranda parinkties komandos (r. 6.11. pav.)

6.11. pav. Galima pasirinkti i oniniomeniu

Parinkus pirm kelio linijos tak, programa komandinje eilutje parodo parinkto takokoordinat ir prao Toliau:,tada pelereikia nurodyti kitlinijos tak. Tada vl oniniame meniuatsiranda galimos greitos parinkties komandos (r. 6.12. pav.).

6.12. pav. Galima pasirinkti i oninio meniu

Parinkus kelio linijos lio tak, programa komandinje eilutje parodo parinkto takokoordinat ir prao Toliau:, pele reikia nurodyti kit linijos lio tak. oniniame meniuatsiranda parinkties komandos (r. 6.13. pav.).

6.13. pav. Galima pasirinkti i oninio meniu


59/329

59

Parinkus trei lio tak, oniniame meniu atsiranda dar viena parinkties galimyb Udaryti. Programa prays brti Toliau, tol kol parinksite Pabaiga,arba Udaryti i oniniomeniu. Kaip ir linijinienkl braiymo funkcijoje, baigus kelio brim, programa klausia, arilyginti linijos kontr. Programa bria anksiau irinktenkl.

Parinkus Plotini enkl djimas su dialogu , ikvieiamas sutartini plotini enklparinkties dialogas (r. 6.14. pav.).

6.14. pav. Plotinienklbrai ymo dialogas

Isirinkus reikalingsutartinenkl, programa prao Upildymo mastelis :, ia galimanurodyti enklo upildymo tankum. Parinkus 1 program, enkl braio tok, koks turi btilaikantis GKTR standarto, taiau jei reikia, kad atstumas tarp enklo elementbtdidesnis ar

maesnis galite vesti atitinkammastelio reikm. Parinkus upildymo mastel programa klausia Kaip ymsite trichuojam plot?

[Objektu/Takais/Sritimi] :. Jei teritorija, kurireikia upildyti yra udara polilinija, reikia parinkti, kad ymsime

Objektu. Tada programa prays:Nurodykite trichuojamplot:. Jei inome tik teritorijos kampinius takus, reikia parinkti Takais. Tada programa

prays:Nurodykite pradios taka:. Jei teritorijoje yra kitobjekt, kurie neturi usipildyti, reikia parinkti Sritimi (plotinis

enklas turi bti Hatch tipo). Tada programa klausia, Ar trichuoti srities vidujeesanius objektus? [Taip/Ne] : ir parinkus Taip arba Ne prays: Nurodykitetrichuojamo udaro k ontro vidintak:.


60/329

60

ParinkusPlotinienkldjimas , p rograma deda anksiau irinktenkl.ranki juostoje esantis mygtukas Vartotojo plotinis enklas naudojamas kaip

pavyzdinis mygtuko modelis. Jei vartotojas pageidauja sutartin enkl parinkti mygtuku, iomygtuko nustatymus galima perkopijuoti kuriant nauj mygtuk, tik reikia pakeisti unikalenklo kod.

6.8. UraaiKomanda skirta norimam tekstui rayt i briny je. Komanda ikvieiama keliais bdais: kvietus meniu komandGeoUraaiUraas;

rankijuostoje Uraai paspaudus mygtuk ;

Komandinje eilutje vedus komandGEOM AP_UZRASAI_UZRASAS. Ikvietus komandtolesniveiksme iga tokia: Komandinje eilutje perskaity kite teksto stiliaus pavadinim. Jei jis jus tenkina,

spustelkite ENTER, jei ne komandinje eilutje arba i oninio meniu atsakykiteneigiamai. Teksto stiliui pakeisti naudokite Geonustatymuose esanius Uraanotacijnustatymus.

I oninio meniu pasirinkite teksto pririimo tip . Pririimo tipas gali bti vidurys,centras, deinys, kairys.

Klaviatra veskite teksto aukt ir spauskite ENTER. Klaviatra veskite norim arba i oninio meniu isirinkite standartin ura ir

spustelkite ENTER.

Pele nurodykite urao padjimo vietbrinyje. Pels kairiuoju klaviu arba klaviatra komandinje eilutje nurodykite teksto p asukimo

kamp. Komanda kartojama. Komandai ubaigti i oninio meniu pasirinkite Pabaiga ir

spustelkite ENTER.

6.9. Koordinaitinklelio sudjimasKomanda sudedamas koordinaitinklas, ir jeigu reikia, nurodomos koordinats. Komanda

ikvieiama keliais bdais: Ikvietus meniu komandGeo / Uraai / Koordinaitinklelis;

rankijuostoje Uraai spusteljus my gtuk ; komandinje eilutje vedus komandGEOM AP_UZRASAI_TINKLAS. Ikvietus komandtolesniveiksmseka tokia: Pels kairiuoju klaviu nurodykite reikiamus tinklo takus; Deiniuoju pels klaviu baikite dti tinkl; Jei reikia tinklo koordinai, spustelkite ENT ER, jei nereikia, i oninio meniu

isirinkite komandNeir komanda pabaigiama; Jei spusteljote ENTER p els kairiuoju klaviu, nurodykite t inklo t ak, kuriam reikia

koordinai; Pels kairiuoju klaviu nurodykiteXkoordinats urao pasukimo kampir padkite

urareikiamviet;


61/329

61

Taip pat uraykite Ykoordinat. Jei reikia kit tinklo koordinai komanda kartojate. Jei norite pabaigti komand,

spauskite ENTER. Koordinai tinklelio enklas imamas toks, koks nurodytasKoordinaitinkle lio nustatymuose.


Duot i takai su inomomis koordinatmis. Vadovaudamiesi abrisu ibraiykite situacij.

Darbo eiga:1 .Sukurti naujfail. Brinio mastelis M1: 500;2. Suvest i duotas koordinates;3. Ap jungti sklypo ribas ir surayti linijilgius;4. Importuoti matavimo duomenis;5. Vadovaujantis abrisu ibraiyt i situacij.

Pradiniai rinkiniai

Individualios uduotys, kuriose pateiktos sklypo rib koordinats, matavimo duomenys(tekstinis failas su koordinatmis), abrisas.

Literatra

1. GeoMap 2008vartotojo vadovas. 2007. Vilnius: UAB InfoEra.


1. Kokiomis komandomis klojami piketai?2. Kaip braiomi pastatai naudojant komandNambraiymas ratu?3. Kokie sutartiniai enklai priskiriami takinienkl grupei?4. Kokie sutartiniai enklai priskiriami linijinienkl grupei?5. Kokie sutartiniai enklai priskiriami plotinienklgrupei?


62/329

62


Darbo eiga:1. Sukurti naujdarb(brinio usaugojimo vietnurodo dsty tojas). Mastelis M 1: 5002. vesti sklypo poskio takkoordinates ir surayti linijilg.

6.1. lentelSklypo poskio tak koordinats

Nr. Xkoordinat Ykoordinat1. 6080465.88 494100.712. 6080462.04 494141.443. 6080424.29 494136.794. 6080428.53 494095.94

3. Atlikti matavimo duomenimport.(importuojamo tekstinio failo vietnurodo dstytojas)

1 6080465.88 494100.71 0 02 6080464.53 494115.03 0 0

3 6080427.12 494109.49 0 04 6080428.53 494095.94 0 05 6080425.89 494091.49 0 06 6080423.57 494114.72 0 07 6080421.05 494139.98 0 08 6080454.38 494115.67 0 09 6080452.30 494129.00 0 0

10 6080458.67 494133.87 0 011 6080434.92 494129.94 0 012 6080435.20 494115.93 0 0

6.15. pav. Matavimo duomenfailo turinys

4. Naudojantis abrisu (r. 6.16. pav.) ibraiyti situacij.


63/329

63

6.16. pav. Sklypo abrisas

a. Pastatenklbraiymas pagal komandpastatbraiymas ratubriame pastatperpiketus: 8, 9 (r. 6.17. pav.).

6.17. pav. Pastatbraiymas ratu

b. Takinienklbraiymas (hidrografijos enklgrupje susirandame enklulinys surentiniu ir ibraiome piketo Nr. 12 vietoje (r. 6.18. p av.).


64/329

64

6.18. pav. ulinys su rentiniu

c. Linijinienklbraiymas:- Linijini enkl grupje pasirenkame Keliai ir linijin enkl Kelias su danga. Kelibriame 4 m ploio pasirinkdami pritraukimo parametrAis per piketus: 5, 6, 7.- Linijini enkl grupje pasirenkame Augmenija, pasirenkame linijin enkl krm

juostos ir gyvatvorsir briame per piketus: 10, 11.- LinijinienklgrupjeRibos ir s ienospasirenkame enklemnaudribosir briameudarkontrt arp piket: 1, 2, 3, 4, 1.

d. Plotinienklbraiymas:- Plotini enkl grupje pasirenkame Kultrin augmenija ir plotin enkl Orentuotasvaismedisodas. Nurodome objekt(udarkontrtarp piket1, 2, 3, 4, 1).

e. Sudedame anotacijas (uraus): M G, AKACIJG., kiemas.f. Sudedame koordinaitinklek.

5. Galutiniame br inyje nevaizduojami piketai, jnumer iai bei linij anotacijos.


65/329

65

7. Teodolitin(horizontalioji) nuotrauka

angaiame darbe aptarsime teodolitins nuotraukos sudarymo pagrindinius principus ir imoksime

juos pritaikyti geografinje aplinko je.Darbo tikslas Naudojantis teo dolit inio jimo schema gebti apskaiiuoti udaro ir itstjim

tak koordinates bei pagal situacijos nuotraukos abrisus ir sutartini enkl nurodymus nubraiytiteodolitins nuotraukos plan. Suvokti teodolitinijim ypatumus bei svarb geodezini matavimplotmje.

Atliekdamas p raktindarbstudentas turi turti matematikos, fizikos, ininerins grafikosdalykpagrindus.

Praktindarbsuskaidysime tris etapus, jam atlikti skirsime18 akademinivaland: udaro ir itsto teodolitinijimskaiiavimas (skiriamos 4 akademins valandos); teodolitins nuotraukos plano braiymas M 1: 500 klasikiniu bdu bei plano forminimas

pagal sutartinius enklus (skiriamos 8 akademins valandos teodolitins nuotraukos plano braiymas bei plano forminimas M 1: 500 GeoMap

programa (skiriamos 6 akademins valandos).

7.1. Teodolitins nuotraukos pagrindo sudarymasUdaru teodolitiniu jimu vadinamas nuolatiniais arba laikinais enklais v ietovje

nuymtas daugiakampis, kurio kratini ilgiai ir horizontals kampai tarp j imatuoti. Pagaliuos duomenis apskaiiuojamos vietovje paenklinttakst aiakamps koordinats.

Teodolitiniai jimai daro mi nor int sudaryti topografins nuotraukos horizontaljp agrind.Udaras teodolitinis jimas gali bti savarankikas nuotraukos horizontalusis geodezinispagrindas. Jo viduje esantis teodolitinis jimas vadinamas diagonaliniu. Danai teodol itiniaijimai daromi tarp dviejauktesns klass geodezinipunkt.

Skaiiuojant teodolitinio jimo tak koordinates, busole imatuojamas vienos ar kelikratini magnetiniai azimutai. Tak koordinats gali bti skaiiuojamos laisvai pasirinktojekoordinaisistemoje.

Tak vietos parenkamos labai atidiai, kur geras matomumas visas puses ir patogiosslygos horizontaliems kampams ir atstumams matuot i. Atstumai tarp takturtbti daugmavienodi. Braioma teodolitinio jimo schema (r. 7.1. pav.).


66/329

66

7.1. pav. Teodolitinijimschema: udaras su diagonaliniu jimu

7.2. Situacijos nuotraukos sudarymasBaigus matuoti poligono ribas, daroma smulki situacijos nuotrauka. Jdarant, visi bdingivietovs kontr ir objekt takai susiejami su teodolitini jim takais ir kratinmis,sudaraniais nuotraukos pagrind. M atuojama taip, kad vliau, turint plane teodolitini jimtakus ir krat ines, btgalima plano masteliu nubraiyti visvietovs situ

geodezija - mokymo(si) priemonė

Documents