KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS

ŽEMAITĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

VAIGUVOS BIBLIOTEKA

GAMTOS MOKSLŲ DAKTARĖ

IEVA ŠVARCAITĖ

/Bibliografijos rodyklė/

SUDARĖ

Vaiguvos bibliotekos vyresn. bibliotekininkė

Rita Rimeikienė

Nuotrauka Dalios Karpavičienės

VAIGUVA, 2019

BIOGRAFIJA

Gamtos mokslų daktarė, esperantininkė Ieva Švarcaitė gimė 1939 m. balandžio 18 d.

Kelmės rajone, Vaiguvos apylinkėje, Norkių kaime, valstiečių Mykolo ir Marijonos Švarcų

šeimoje. Ievos Švarcaitės senelis Juozas Jocius ūkininkavo Norkių kaimo laukuose ir aktyviai

dalyvavo tuometinės visuomenės politiniame gyvenime – tapo 1918 m. steigiamo Vaiguvos

valsčiaus signataru, buvo išrinktas atstovauti Vaiguvos valsčiui Šiaulių apskrityje, vėliau tapo

Vaiguvos valsčiaus tarybos nariu, buvo išrinktas ir valsčiaus valdybos pirmininko pavaduotoju.

Ieva Švarcaitė 1954 m. baigė Vaiguvos septynmetę mokyklą, po to mokėsi Kelmės

vidurinėje mokykloje. 1957–1962 metais Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete studijavo

geografiją ir įgijo gamtos tyrinėtojos specialybę bei pedagogės profesiją. Baigusi Universitetą grįžo

į gimtąjį Kelmės rajoną, Kražių, vėliau Kelmės vidurinėse mokyklose dirbo geografijos mokytoja.

1966–1979 metais dirbo Geologijos valdybos prie LTSR Ministrų Tarybos sistemoje

(Naftos žvalgybos ekspedicija, Kompleksinė geologijos ekspedicija) geologe, geomorfologe,

Statybinių medžiagų paieškinio būrio viršininke. Žvalgė teritoriją būsimai Mažeikių naftos

perdirbimo įmonei, Ignalinos atominei elektrinei ir Visagino miestui.

1973 m. Vilniaus universitete apgynė geografijos mokslų kandidato disertaciją. Nuo

1974 m. – gamtos mokslų daktarė.

1976 m. Ieva Švarcaitė skaitė mokslinį pranešimą tarptautiniame geografų kongrese

Maskvoje ir buvo išrinkta (vienintelė iš Lietuvos) geografinės terminologijos tarptautinės komisijos

nare, nes mokėjo kelias užsienio kalbas.

Nuo 1979 m. dirbo Vilniaus universitete, vykdė mokslinę veiklą kalvoto moreninio

landšafto antropogenizacijos, agrolandšaftinės ekologijos, geografijos terminijos, matematinės

statistikos landšaftinių kompleksų tyrimuose kryptimis.

Ne kartą atstovavo Lietuvai tarptautiniuose kongresuose. Lietuvoje ir už jos ribų

išspausdinta daugiau kaip 60 jos darbų. Skaito ir rašo devyniomis Europos ir tarptautine esperanto

kalbomis.

Mokslininkė lankėsi Balkanuose (Bulgarija, 1978), Karpatuose (Vengrija, 1983), Alpėse

(Austrija, 1992), Apeninuose (Italija, 1994), Skandinavijoje (Suomija, 1995), Nyderlanduose

(Olandija, 1996) ir kitose šalyse, kur domėjosi fizinės geografijos terminais. Tuo pagrindu rengia

dešimtkalbį fizinės geografijos terminų žodyną.

Ieva Švarcaitė yra tarptautinių ir Lietuvos organizacijų narė: Lietuvos geografų draugijos,

Tarptautinės geografų sąjungos, Tarptautinės geografinių terminų komisijos, Pasaulio

esperantininkų asociacijos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Pasaulio lietuvių katalikų mokslo

akademijos, Tarptautinės San Marino mokslų akademijos.

Per visą sovietinį laikotarpį nepriklausė jokiai partijai bei organizacijai.

1992 m. susigrąžino tėvų žemę, kuri tapo puikia moksline laboratorija, kurioje

sprendžiami įvairiausi agrariniai klausimai po atviru dangumi. Nuo 1994 m. Ieva Švarcaitė –

savarankiška ūkininkė Kelmės rajone, Vaiguvos apylinkėse. 1998 m. pirmoji Kelmės rajone gavo

ekologinio ūkininkavimo sertifikatą.

2006 m. Komarne (Slovakija) vykusioje 29-ojoje universitetinėje sesijoje 5 kalbomis

(anglų, vokiečių, prancūzų, italų bei tarptautine esperanto kalba) apgynė gamtos mokslų daktaro

disertaciją ir Tarptautinė San Marino mokslų akademija Ievai Švarcaitei suteikė gamtos mokslų

daktaro tarptautinį titulą (Doctor scientiarum entiarum naturalium), aukščiausią mokslinę adjunkto

kategoriją ir asocijuoto docento (ADoc.) vardą.

2013 m. išleistas Ievos Švarcaitės sudarytas Vaiguvos šnektos žodynas „Mano gimtoji

kalba: Vaiguvos šnekta (žemaičių dūnininkų tarmė). Už šią knygą 2014 m. gamtos mokslų daktarė

Ieva Švarcaitė tapo Reginos Biržinytės premijos laureate, Žemaičių kultūros draugijos Šilalės

skyrius autorę apdovanojo „Žemaitiškumo sargu“ (medine skulptūrėle „Žemaitis“). Tais pačiais

metais Ieva Švarcaitė apdovanota Žemaičių kultūros draugijos diplomu už nuopelnus saugant ir

puoselėjant žemaitiškumą – tautos etninę kultūrą.

Ieva Švarcaitė – 2018 m. išleistos Versmės leidyklos šimtatomės serijos „Lietuvos

valsčiai“ monografijos „Vaiguva“ vyriausioji redaktorė, sudarytoja, bendraautorė. Tai archyvų

duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas,

fotografijomis, žemėlapiais, brėžiniais gausiai iliustruotas bendras daugiau kaip šešių dešimčių

autorių pasakojimas apie dabartinio Vaiguvos miestelio ir jo apylinkių gamtą, istoriją, švietimą,

kultūrą, kalbą, iškilius žmones. Rengiant knygą Vaiguvos apylinkėse buvo surengtos dvi

monografijos autorių lauko tyrimų ekspedicijos.

Bibliografijos rodyklė parengta remiantis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto

Rašto darbų metodiniais nurodymais (p. 80–93). Prieiga per internetą

(https://www.kf.vu.lt/dokumentai/Studiju%20dokumentai/Metodiniai_nurodymai_2016-05-02.pdf)

_______________________________

IEVOS ŠVARCAITĖS MOKSLINĖ DISERTACIJA

1. Litogeninio pagrindo antropogeninis performavimas kalvotame moreniniame landšafte

(Vištyčio-Gražiškių aukštumos pavyzdžiu): disertacija geografijos mokslų kandidato

laipsniui įgyti. Vilnius: Valstybinis Vinco Kapsuko universitetas, 1973. 199 p.

2. Антропогенное преобразование литогенного фундамента в холмисто-моренном

ландшафте: (на примере возвышенности Виштитис-Гражишкяй): автореферат

диссертации на соискание ученой степени кандидата географических наук. Вилънюс:

государственный университет им. В. Капсукаса, 1973. 30 c.

IEVOS ŠVARCAITĖS KNYGOS

1. ŠVARCAITĖ, Ieva. Gyvenimo tarpsniai. Vilnius, 2016. 80 p. ISBN 978-609-8148-45-9.

2. ŠVARCAITĖ, Ieva. Mano gimtoji kalba: Vaiguvos šnekta (žemaičių dūnininkų tarmė).

Vilnius, 2013. 378, [2] p. ISBN 978-609-420-320-6.

3. Vaiguva: monografija [vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Ieva Švarcaitė]. Vilnius: Versmė,

2018. 1504 p. (Lietuvos valsčiai, ISSN 1822-489X). ISBN 978-609-8148-67-1.

IEVOS ŠVARCAITĖS MOKSLINIAI STRAIPSNIAI, PUBLIKACIJOS

1. Aerofotonuotraukų geologinis-geomorfologinis dešifravimas vykdant paieškinius-

žvalgybinius darbus ledyno kraštinių darinių rajonuose. Geologijos valdybos prie Lietuvos

TSR Ministrų Tarybos geologiniai fondai. Vilnius, 1978, p. 15–18.

2. Agrolandšaftinė ekologija ir integruotas ūkininkavimas kalvotame moreniniame Baltijos

kalvyne. Tarptautinės mokslinės konferencijos „Ūkininkavimas ir aplinka“ trumpi

pranešimai. Kaunas, 1996.

3. Akmuo – materialus gamtos kūnas [interaktyvus]. Acta humanitarica universitatis

Saulensis: Akmuo kultūroje. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2008, t. 6, p. 23–35

[žiūrėta 2018 m. spalio 25 d.]. ISBN 1822-7309. Prieiga per internetą

http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/acta/2008_6/svarcaite.pdf

4. Antierozinių priemonių sistema Baltijos kalvyno aukštumose [interaktyvus]. Geografija.

2003, t. 39, nr. 2, p. 52–62 [žiūrėta 2018 m. spalio 17 d.]. ISSN 1392-1096. Prieiga per

internetą

http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/1392-1096/2003/2/G-52.pdf

http://www.elibrary.lt/resursai/LMA/Geografija/G-52.pdf

5. Anthropogenisation of the hilly morainic landscapes. Europa Nostra Awards. Hague, 2004.

6. Anthropogenisation of the hilly morainic landforms from the last Skandinavian glaciation.

Abstracts of papers for the Sixth International Conference on geomorphology. Zaragoza:

University of Zaragoza, 2005.

7. Antropogeninės denudacijos-akumuliacijos greitis moreniniame Vištyčio-Gražiškių

aukštumos landšafte. Geografijos metraštis. Vilnius, 1982, t. 20, p. 178–187. ISSN 2335-

8610.

8. Антропогнизация почвенного покрова холмисто-моренного рельефа на территории

Скандинавского оледенeния. Почвоведение, Москва, 2004.

9. Антропогенные геоморфологические процессы в холмисто-моренных ландщафтах (на

примере Балтийской гряды). Материалы 6-сбезда Географического общества

СССР «Среда обитания и человек», 1975, с. 28–36.

10. Apie A. Basalyko lietuviškosios geografinės terminijos kūrimą. Geografijos metraštis.

Vilnius, 1988, t. 24, p. 198–200. ISSN 2335-8610.

11. Apie kalvoto moreninio reljefo antropogeninį performavimą Vištyčio-Gražiškių aukštumoje.

Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Geografija ir geologija. Vilnius: Mintis,

1971, t. 8, p. 871–04.

12. Apie pasėlių deklaravimą ortofotožemėlapiuose. Lietuvos aidas, 2004, gegužės 26, p. 5.

13. Apie sniego šleifus kalvotame moreniniame Vištyčio-Gražiškių aukštumos landšafte.

Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Geografija ir geologija. Vilnius: Mintis,

1973, t. 10, p. 185–190.

14. Apie Sūduvos aukštumos landšaftų antropogeninį performavimą. Geografinis metraštis,

1967, t. 8, p. 65–74. ISSN 2335-8610.

15. Avantaĝoj de lasera radiigo al sango kaj agrolandŝafta ekologio dum kuracado de plialtiĝinta

arterija sangpremo. Tarptautinės konferencijos „Lazeriai medicinoje“ straipsnių ir tezių

rinkinys. Vilnius, 1995, p. 157–160.

16. Baltijos kalvyno ekosistemų antropogenizacijos raida. Ekologija. Vilnius: Lietuvos mokslų

akademija, 2004, nr. 1. ISSN 0235-7224.

17. Bestoj de antikva Litovio. Litova stelo, 1992, nr. 2, p. 6–9.

18. Daugiakalbis tarptautinių geografinių terminų žodynas. Mokslas ir gyvenimas, 1978, nr. 3,

p. 38–39. ISSN 0134-3084.

19. Dirvožemio danga – kalvoto moreninio landšafto antropogeninio performavimo istorijos

indikatorius Baltijos kalvyno pavyzdžiu (rusų k.). Visasąjunginio mokslinio pasitarimo

„Landšaftinė indikacija racionaliam gamtinių resursų panaudojimui“ pranešimų tezės.

Maskva, 1986, p. 156–157.

20. Dirvožemio deliuvinės dangos humusingumas Vištyčio-Gražiškių aukštumoje. Lietuvos

TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Geografija ir geologija. Vilnius: Mintis, 1972, t. 9, p.

79–87.

21. Dirvožemio drenažinė erozija. Lietuvos mokslas. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 2003,

kn. 35, p. 51–61.

22. Ekologiniame ūkyje auginkime žirnius. Bičiulis, 2000, birželio 3, p. 2. ISSN 1648-0155.

23. Erozio de la tero. Kongresa libro de 80-a Universala Kongreso de Esperanto. Tampere,

1995, p. 43–55.

24. G. Forsteris: keliautojas, gamtininkas, etnografas. Mokslas ir gyvenimas, 1959, nr. 7, p. 24–

25.

25. Geografinės terminijos aktualijos Lietuvoje. Geografijos metraštis, 2002, t. 35 (1/2), p. 335–

340. ISSN 0132-3156.

26. Gražiškių kalnai. Mūsų gamta, 1968, nr. 8, p. 15–16. ISSN 0134-3203.

27. Gražų rudenį naikinkime piktžoles. Bičiulis, 1999, rugsėjo 11, p. 2. ISSN 1648-0155.

28. Hidrografijos terminų tarptautinė unifikacija. Geografinis metraštis. Vilnius, 1980, t. 18, p.

195–201. ISSN 0132-3156.

29. Homara agado en Ĉebalta regiono. Internacia kongresa universitato (IKU), 58-a sesio.

Jerusalim: Universala Esperato Asocio (UEA), 2006.

30. Human impact on hilly morainic landscapes. Material of 28th International Geographical

Congress. Utrecht (Holland): International Geographical Union, 1996, p. 151–158.

31. Индикация полезных ископаемых в условиях холмисто-моренного рельефа в пределах

Литовской ССР. Материалы Всесоюзного совещания «Ландшафтная индикация и её

использование в народном хозяйстве». Москва, 1979, с. 75–80.

32. Ieva Švarcaitė: Kandidatai į Seimo narius Kelmės rinkimų apygardoje. Bičiulis, 1996, spalio

12, p. 2. ISSN 1648-0155.

33. Ieva Švarcaitė. „Socialdemokratija 2000“: Kelmės apygardos kandidatų ir jų partijos

programos. Bičiulis, 2000, rugsėjo 20, p. 6. ISSN 1648-0155.

34. Įspūdžiai iš sostinės. Bičiulis, 1998, balandžio 1, p. 2. ISSN 1648-0155.

35. Kada Lietuvoje bus kaip Olandijoje: dar kartą apie geodezinius matavimus. Lietuvos aidas,

1998, sausio 6, p. 1,9. ISSN 1648-4215.

36. Kalvoms esparcetas ir liucerna: specialisto patarimai. Pergalė, 1968, lapkričio 26. ISSN

1648-2654.

37. Kalvotų moreninių landšaftų antropogeninio performavimo istoriniai aspektai (Vištyčio-

Gražiškių aukštumos pavyzdžiu). Geografijos metraštis. Vilnius, 1974, t. 13, p. 245–254.

ISSN 2335-8610.

38. Kalvotų moreninių landšaftų antropogenizacija ir išlikusios jų natūralios dirvožemio dangos

apsauga. XIII pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas: tezių rinkinys

[interaktyvus]. Vilnius, 2005, p. 285 [žiūrėta 2018 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą

http://www.itpa.lt/~gontis/mks13/teziu_rinkinys

39. Knyga apie Vaiguvos valsčių. Bičiulis, 2004, lapkričio 6, p. 2. ISSN 1648-0155.

40. Knituvos žemės tyrimai. Kelmės kraštas, 2008, balandžio 26, p. 3. ISSN 1822-248X.

41. Kur dunkso Šakių kalvos: kraitis ateities kartoms. Mūsų gamta, 1970, nr. 2, p. 7–9. ISSN

0134-3203.

42. Kurŝa Terlango (Nia bela hejmlando). Litova Stelo. 1991, nr. 6, p. 12–17. ISSN 1648-4185.

43. La migrado de birdoj en Europo [Ekologia aspekto]. Litova Stelo. 1992, nr. 6, p. 13–17.

ISSN 1648-4185.

44. Laukiu šaltos žiemos: mokslininkės prognozės. Bičiulis, 1999, lapkričio 20, p. 1. ISSN

1648-0155.

45. Lietuviškasis krištolas. Mokslas ir gyvenimas, 1980, nr. 3, p. 12–14. ISSN 0134-3084.

46. Lietuviškoji geografinė terminija. Geografijos metraštis. Vilnius, 1981, t. 19, p. 213–217.

ISSN 2335-8610.

47. Lietuvos agrolandšafto ekologija ir apsauga. Lietuvių katalikų mokslo akademijos XVI

suvažiavimo pranešimų tezės. Alytus, 1994, p. 114–115.

48. Lietuvos agrolandšafto ekologija ir apsauga. Lietuvių katalikų mokslo akademijos

Suvažiavimo darbai, t. 16. Vilnius, 1996, p. 587–590.

49. Lietuvos TSR geografų draugijos narių disertacijų sąrašas. Geografijos metraštis. Vilnius,

1982, t. 19, p. 247–251. ISSN 2335-8610.

50. Lietuvos TSR žemių tvarkymo istoriniai aspektai ir gamtosaugos klausimai. Lietuvos žemės

ūkio akademijos mokslo darbų rinkinys. Kaunas-Noreikiškės, 1983, p. 50–54.

51. Mano gimtoji kalba (žemaičių dūnininkų tarmės Vaiguvos šnekta) [interaktyvus]. Žemaičių

žemė, 2011, nr. 12, p. 23–59 [žiūrėta 2018 m. spalio 25 d.]. ISSN 1392-2610. Prieiga per

internetą

http://www.samogit.lt/ZZ_2011_12/tarm_zod_spaudai.pdf

52. Matematinė analizė agrolandšaftų ekologijoje. Sisteminė analizė ekologijoje. Vilnius, 1994,

p. 12–13.

53. Matematinės statistikos metodai landšaftinių kompleksų tipologijoje. Lietuvos TSR aukštųjų

mokyklų mokslo darbai. Geografija ir geologija. Vilnius: Mokslas, 1976, t. 12, p. 93–98.

54. Melioracija ir ūkininkavimas kalvotų vietovių nenašiose žemėse. Ekologiškai jautrių ir

nepalankių žemės ūkiui žemių naudojimo Lietuvoje mokslinės, socialinės ir gamybinės

problemos integruojantis į Europos Sąjungą. Vilnius, 1997, p. 61–65.

55. Методы изучения истории антропогенного преобразования литогенной основы

холмисто-моренных ландшафтов. 7-ое совещание по вопросам ландшафтоведения.

Пермь: Географическое общество СССР, 1974, с. 96–98.

56. Mikierių kilpos. Mūsų gamta, 1984, nr. 1, p. 14–15. ISSN 0134-3203.

57. Multlingva vortaro de geografija terminoj. Terminologia forumo. Berlin: TEC, 2006.

58. Nematuokim melioruotų žemių pagal vieną kurpalį. Ūkininko patarėjas, 1997, gruodžio 30,

p. 8. ISSN 1392-2769.

59. О составлении многоязычного словаря географических терминов, представленных на

симпозиум Тур К-6 «Международная географическая терминология». Материалы 23-

ого Международного географического конгресса. Москва, 1976, с. 65–73.

60. On the compilation of polyglot geographical dictionary. Abstracts of papers for the

symposium Tour K-6 “International geographical terminology”, Moscow, 1976, 23 th, p.

41–42.

61. Pasaulinis kongresas Lietuvoje. Mokslas ir gyvenimas, 2005, nr. 6, p. 16–17. ISSN 0134-

3084.

62. Pinigais paremta matininkų ir žemės savininkų draugystė, o gal valstybės palaiminta

apgaulė? Lietuvos aidas, 1998, sausio 7, p. 9. ISSN 1648-4215.

63. Pirmasis geografas Lietuvoje. Mokslas ir gyvenimas, 2005, nr. 2, p. 32–33. ISSN 0134-

3084.

64. Pirmasis geografas Lietuvoje. Mokslas ir gyvenimas, 2005, nr. 3, p. 34–35. ISSN 0134-

3084.

65. Prie karalienės liūno. Mūsų gamta, 1977, nr. 3, p. 16–17. ISSN 0134-3203.

66. Savininko žemė melioruotame lauke. Lietuvos aidas, 1998, vasario 26, p. 9. ISSN 1648-

4215.

67. Sūduvos krašto žemės kalba. Pergalė, 1969, gruodžio 14. ISSN 1648-2654.

68. Šventosios vidurupio raida holocene. Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai.

Geografija, 1980, t. 15, p. 58–71.

69. Tėviškės beržui – 100. Bičiulis, 2003, gegužės 28, p. 6. ISSN 1648-0155.

70. Už darbą, tiesą, teisingumą. Bičiulis, 1996, spalio 5, p. 6. ISSN 1648-0155.

71. Vanduo – brangus turtas. Bičiulis, 2001, birželio 16, p. 5. ISSN 1648-0155.

72. Влияние антропогенного фактора на аэроландшафтную дешифрируемость (на

примере Балтийской гряды). Материалы Всесоюзного симпозиума «Методы

исследования антропогенных ландшафтов». Воронеж: Географическое общество

СССР, 1982, с. 150–157.

73. Zenonas Mačernius – žemdirbių užtarėjas. Bičiulis, 1996, lapkričio 6, p. 2. ISSN 1648-0155.

74. Žemės reformos raida Lietuvoje. Lietuvos mokslas. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija,

2000, kn. 25, p. 424–444.

75. Žmonių ūkinės veiklos įtaka žemės paviršiaus medžiaginei sudėčiai (Lietuvos TSR

pavyzdžiu). Geografijos metraštis. 1982, t. 20, p. 188–195. ISSN 2335-8610.

76. Žmonių ūkinės veiklos ekologiniai aspektai Baltijos kalvyno litogeniniame pagrinde.

Geografijos metraštis. 1996, t. 29, p. 20–29. ISSN 0132-3156.

77. Žuvintas (La naturo estas ĉies domo). Litova Stelo. 1991, nr. 6, p. 12–17.

78. Жувинтас. Литва сегодня, 1 (30), Вилнюс: Минтис, 1988, с. 59–66.

STRAIPSNIAI APIE IEVĄ ŠVARCAITĘ

1. GEŠTAUTAS, Alvydas. Technikoms, statyboms... Bičiulis, 1999, spalio 20, p. 2. ISSN

1648-0155.

2. GEŠTAUTAS, Alvydas. Vaiguvoje matė... B. Klintoną. Bičiulis, 2002, rugpjūčio 24, p. 1, 4.

ISSN 1648-0155.

3. GRUBLIAUSKAITĖ, Jolanta. I. Švarcaitei – literatūrinė premija. Šiaulių naujienos, 2014,

gegužės 24, p. 7. ISSN 1822-590X.

4. Iš tėviškės rankų: Ventos, Kražantės ir Dubysos krašto kultūros istorijos fragmentai.

Šiauliai: Kultūros fondo Šiaulių krašte skyrius, 1991, p. 59.

5. KANČAUSKIENĖ, Nijolė. Vaiguvos šnektos žodyno sutiktuvės [interaktyvus]. Tarp knygų,

2014, nr. 2, p. 31 [žiūrėta 2018 m. spalio 27 d.]. ISSN 0868-8826. Prieiga per internetą

https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/zurnalas-tarp-knygu

6. KARPAVIČIENĖ, Dalia. Reginos Biržinytės premija – mokslininkei iš Vaiguvos

[interaktyvus]. Kelmės kraštas, 2014, gegužės 17, p. 4 [žiūrėta 2018 m. spalio 30 d.]. ISSN

1822-248X. Prieiga per internetą

http://www.skrastas.lt/?data=2014-05-17&rub=1144745056&id=1400258813

7. Kelmės kraštas. Žymūs žmonės: biografinis žinynas. Kaunas: Auros projektai, 2018, p. 442–

443. ISBN 978-609-95935-1-7.

8. KLIMAŠAUSKAS, Bronislovas. Netoli Vaiguvos – ekologinis miškas. Bičiulis, 2000,

rugsėjo 13, p. 1. ISSN 1648-0155.

9. KLIMAŠAUSKAS, Bronislovas. Nuo knygos apie gimtąją šneką iki lyrinės poezijos. I.

Švarcaitei iškilmingai įteikta šių metų R. Biržinytės premija [interaktyvus]. Bičiulis, 2014,

gegužės 17, p. 1 [žiūrėta 2018 m. spalio 28 d.]. ISSN 1648-0155. Prieiga per internetą

http://www.biciulis.net/?p=1843

10. KLIMAŠAUSKAS, Bronislovas. Paskirtos šių metų literatūrinės premijos: Žemaitės – R.

Sadauskui, R. Biržinytės – I. Švarcaitei. Bičiulis, 2014, gegužės 7, p. 1. ISSN 1648-0155.

11. KLIMAŠAUSKAS, Bronislovas. Pastebėti, nesusmulkėti. Bičiulis, 1999, gruodžio 4, p. 2.

ISSN 1648-0155.

12. KLIMAŠAUSKAS, Bronislovas. „Užrašiau savo gimtąją kalbą“, – taip, pristatydama knygą

apie Vaiguvos šnektą, sakė gamtos mokslų daktarė. Bičiulis, 2013, gruodžio 28, p. 4. ISSN

1648-0155.

13. Kongresa libro: 90-a universala kongreso de esperanto. Vilno, 23-30 julio 2005. ISSN

0083-3851.

14. Lietuvos geografai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 2007, p. 251–252. ISBN 978-9955-555-

11-7.

15. Lietuvos žemės ūkio universitetas, 1924-1999: monografija. Vilnius, 2000. 516 p. ISBN

9986-795-06-0.

16. MIKALČIUS, R. Kelmės rajono ūkininkė. Tarptautinio kongreso dalyvė. Bičiulis, 1996,

rugpjūčio 10, p. 2. ISSN 1648-0155.

17. MUSNECKIENĖ, Regina. Ekologiškai švarios produkcijos miško šeimininkė

[Interaktyvus]. Šiaulių kraštas, 2000 spalio 14. [žiūrėta 2018 m. rugsėjo 26 d.] Prieiga per

internetą

http://www.skrastas.lt/?data=2000-10-14&rub=1143711027&id=1146643313

18. MUSNECKIENĖ, Regina. Kelmiškė gamtos mokslų daktarė pelnė tarptautinį titulą

[interaktyvus]. Kelmės kraštas, 2006, gruodžio 6, p. 4 [žiūrėta 2018 m. spalio 29 d.]. ISSN

1822-248X. Prieiga per internetą

http://www.skrastas.lt/?data=2006-11-

30&rub_raj=1141131318&id=1164828472&pried=2006-11-30

19. MUSNECKIENĖ, Regina. Tarp tėviškės beržo ir Londono. Bičiulis, 1992, vasario 15, p. 3.

ISSN 1648-0155.

20. MUŠAUSKIENĖ, B. Vidsodyje – Aunuvos slėnio tyrinėtoja. Bičiulis, 1998, liepos 15, p. 1.

ISSN 1648-0155.

21. Reginos Biržinytės literatūrinė premija [interaktyvus]. XXI amžius, 2014, gegužės 30, p. 6

[žiūrėta 2018 m. spalio 27 d.]. ISSN 2029-1299. Prieiga per internetą

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2014/05/30/fondasa_03.html

22. RIMKUS, Vaclovas. Žymūs Kelmės krašto žmonės. Iš: Kelmės kraštas: straipsnių rinkinys.

Vilnius: Atkula, 1997, p. 435. ISBN 9986-536-37-5.

23. STANKIENĖ, Idalija. I. Švarcaitė moka dešimt kalbų. Bičiulis, 2001, gegužės 12, p. 1.

ISSN 1648-0155.

24. STONAITIENĖ, Audronė; GARNIENĖ, Danguolė. Gimtoji kalba – tautos dvasios stiprybė

ir vienybė. Tarp knygų, 2016, nr. 4, p. 34. ISSN 0868-8826. Prieiga per internetą

https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/zurnalas-tarp-knygu

25. SUTKIENĖ, Vaida. Ievos Švarcaitės „Mano gimtoji kalba. Vaiguvos šnekta“. Kelmiškiams,

2013, gruodžio 27, p. 1–2. ISSN 1822-9948.

26. SUTKIENĖ, Vaida. Knyga apie Vaiguvos šnektą [interaktyvus]. XXI amžius, 2014, vasario

7, p. 12 [žiūrėta 2018 m. spalio 27 d.]. ISSN 2029-1299. Prieiga per internetą

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2014/02/07/fondasa_14.html

27. SUTKIENĖ, Vaida. „Mano gimtoji kalba. Vaiguvos šnekta“. Kelmės kraštas, 2013,

gruodžio 28, p. 3. ISSN 1822-248X.

28. SUTKIENĖ, Vaida. Tarptautinis mokslų daktarės titulas – vaiguviškei I. Švarcaitei. Bičiulis,

2006, gruodžio 23, p. 4. ISSN 1648-0155.

29. ŠČIGLINSKIENĖ, Rita. Žemaitiškomis dainomis žemaičiai skelbė žinią [interaktyvus].

Bičiulis, 2019, kovo 6, p. 5 [žiūrėta 2019 m. kovo 7 d.]. ISSN 1648-0155. Prieiga per

internetą

http://www.biciulis.net/?p=5707

30. Tarptautinis mokslų daktarės titulas – vaiguviškei I. Švarcaitei. Bičiulis, 2006, gruodžio 23,

p. 4. ISSN 1648-0155.

31. TVARONAVIČIŪTĖ, Ieva. 14-oji Šilalės krašto žemaičių sueiga. Šilalės žinios, 2014,

lapkričio 27, p. 4. ISSN 2029-4271.

32. ŽUKAUSKAITĖ, Monika. Įteikta Reginos Biržinytės premija. Kelmiškiams, 2014, gegužės

20, p. 2. ISSN 1822-9948.

INTERNETO IŠTEKLIAI

1. Ievai Švarcaitei – Reginos Biržinytės literatūrinė premija [žiūrėta 2018 m. spalio 29 d.].

Prieiga per internetą

http://manokelme.lt/naujiena/ievai-svarcaitei-reginos-birzinytes-literaturine-premija

2. Ieva Švarcaitė [interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. spalio 30 d.]. Prieiga per internetą

https://lt.wikipedia.org/wiki/Ieva_%C5%A0varcait%C4%97

3. Ieva Švarcaitė apgynė daktaro disertaciją [interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. spalio 30 d.].

Prieiga per internetą

http://www.lgd.lt/history/disertacijos-120

4. Kaimai virsta ariama žeme [interaktyvus]. 2014, birželio 9 [žiūrėta 2018 m. spalio 29 d.].

Prieiga per internetą

http://www.manoukis.lt/naujienos/gyvenimas-toks/kaimai-virsta-ariama-zeme

5. KANČAUSKIENĖ, Nijolė. Tarmių metų pabaigai – žodyno pristatymas [interaktyvus]

[žiūrėta 2018 m. spalio 30 d.]. Prieiga per internetą

http://www.kelmeszemaitesvb.lt/lt/pradzia/2-uncategorised/430-tarmiu-metu-pabaigai-

zodyno-pristatymas

6. Kandidatas Ieva Švarcaitė [interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. spalio 30 d.]. Prieiga per internetą

https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/n/rinkimai/20001008/kandvl.htm-136043.htm

7. Kandidato biografija [interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. spalio 30 d.]. Prieiga per internetą

https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/n/rinkimai/seim96/biogr.htm-601.htm

8. Lietuvių katalikų mokslų akademija 1922-2012: istorinė apžvalga ir bibliografija

[interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. spalio 29 d.]. Prieiga per internetą

http://www.lkma.lt/site/files/file/leidiniai/bibliografija%201-280%20psl%20galutinis.pdf

9. Parengti pirmieji straipsniai monografijoms [interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. spalio 29 d.].

Prieiga per internetą

http://www.santaka.info/?sidx=25656

10. PETRAITYTĖ, Nijolė. Šiauliečiai Baltijos šalių esperantininkų dienose [interaktyvus],

2016, liepos 18 [žiūrėta 2018 m. spalio 29 d.]. Prieiga per internetą

http://www.regionunaujienos.lt/siaulieciai-baltijos-saliu-esperantininku-dienose/

11. ŠVARCAITĖ, Ieva. Kalvotų moreninių landšaftų antropogenizacija ir išlikusios jų

natūralios dirvožemio dangos apsauga [interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. spalio 29 d.]. Prieiga

per internetą:

http://elibrary.lt/resursai/DB/IVPL/Simpoziumas/Gamta/GM_III_09.pdf

12. ŠVARCAITĖ, Ieva. Knituvos žemės tyrimai [interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. spalio 30 d.].

Prieiga per internetą

http://www.versme.lt/kintuvos.htm

13. ŠVARCAITĖ, Ieva. Mikierių kilpos [interaktyvus]. 2015, birželio 29 [žiūrėta 2018 m.

spalio 29 d.]. Prieiga per internetą

https://gowild.lt/mikieriu-kilpos/

14. ŠVARCAITĖ, Ieva. Vaiguvos šnektos tikrinių vardų žodynėlis [interaktyvus] [žiūrėta 2018

m. lapkričio 16 d.]. Prieiga per internetą

http://samogitia.mch.mii.lt/KALBA/kalbimages/Vai_snekt_tikr_vard_zod.pdf

15. 6-asis Kalbos komisijos posėdis (2018) [interaktyvus]. 2018, spalio 9 [žiūrėta 2018 m.

spalio 29 d.]. Prieiga per internetą

http://www.vlkk.lt/naujienos/komisijos-posedziai/6-asis-kalbos-komisijos-posedis-2018

___________________________________