Trumpas lietuviškos gamtotyros literatūros sąvadas

Norint parengti išsamų lietuvių gamtotyros literatūros sąvadą reikėtų tam skirti atskirą knygą. Šiame sąvade minimi tik svarbesnės lietuvių kalba išleistos įvairių gamtotyros sričių knygos. Neįtrauktos itin specializuotos monografijos, lietuvių gamtininkų darbai kitomis kalbomis (ypač daug jų išleista rusų kalba), straipsniai moksliniuose ir periodiniuose leidiniuose, bendro pobūdžio darbai ir mokykliniai vadovėliai, ribotos pažintinės ir didaktinės vertės iliustruotos enciklopedijos. Stengtasi paminėti visus leidinius, skiriamus gyviesiems organizmams apibūdinti, pagrindnius ir klasikinius įvairių gamtos mokslo sričių veikalus, svarbesnes populiarias knygeles, pagrindinę metodinę literatūrą. Nurodoma ir svarbiausia bibliografinė literatūra. Nurodomi ir prieš kelis dešimtmečius išleisti leidiniai, jau tapę bibliografinėmis retenybėmis. Nors juose pateikiami duomenys iš dalies jau spėjo pasenti, šie darbai svarbūs istoriniu požiūriu, kai kurie jų tapo klasikiniais. Su jais svarbu susipažinti pradedančiam tyrinėtojui. Kita vertus, kai kurių mokyklų ir mažų miestelių bibliotekų lentynose vargu ar pavyks rasti naujausius leidinius apie gamtą… Leidinių bibliografinis sąvadas sudarytas remiantis Europos šalių ir naujausių Lietuvos mokslinių leidinių šaltinių nuorodų sistema, nurodant autorių (-ius), leidimo metus, pavadinimą, leidimo vietą.

GRYBAI, KERPĖS, MIKROORGANIZMAI

Bluzmanas P., Ragavičius A., 1987: Mikrobiologijos ir virusologijos pagrindai. – Vilnius.Vadovėlis, aprašyti tyrimo metodai, pateikiama mikroorganizmų sistema ir fiziologija.Bridžiuvienė D., Levinskaitė L., Lugauskas A. ir kt., 1997: Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai. – Vilnius.Aprašyti mikroorganizmų (mikromicetų, mielių, streptomicetų ir kt.) morfologijos ir biologijos savitumai funkcionuojant jiems ant įvairios cheminės sudėties substratų.Brundza K., 1969: Mikrobiologija. – Vilnius.Vadovėlis, aprašomi tyrimo metodai. Pasenusi sistematika, vertingas dėl išsamumo.Ivanauskas M., 1941: Grybai – namų gadintojai ir kova su jais. – Kaunas.Išsamiai aprašyti pastatus ardantys grybai, gerai iliustruota.Kalėdienė l., 1999: Grybų sistematikos įvadas. – Vilnius.Pateikiami bendriausi grybų klasifikacijos pagrindai, aptariami grybų sandaros ir biologijos savitumai, aprašomos svarbiausios grybų rūšys.Lietuvos grybai, 1991-1999, T. I-VI. – Vilnius.Stambiausias leidinys apie šalies grybus, nebaigtas, numatoma išleisti apie 30 knygų, kuriose bus aprašyta visa Lietuvos grybija pagal naujausią sistemą, pateiktos apibūdinimo lentelės, iliustracijos. Lugauskas A., 1983: Biokorozija. – Vilnius/Aiškinama biokorozijos samprata, nurodomos medžiagų biokorozijos priežastys ir pasekmės, aptariami apsaugos nuo biokorozijos metodai.Mazelaitis J., 1976: Lietuvos TSR afiloforiečių eilės grybai. – Vilnius.Išsami monografija apie afiloforiečių eilės grybus, vadinamąsias kempines. Aprašyti tyrimo metodai.Mazelaitis J., 1982: Lietuvos TSR gasteromicetai. – Vilnius.Nedidelė monografija apie savitą grybų grupę, kuriai priklauso tokie grybai, kaip kukurdvelkiai, poniabudės, žvaigždūniai ir kt. Yra apibūdinimo lentelės.Mazelaitis J., Gricius A., 1970: Grybai. – Vilnius.Kišeninio formato spalvotas atlasas, aprašytos 93 dažniausios rūšys.Mazelaitis J., Minkevičius A., 1957: Valgomieji ir nuodingieji grybai. – Vilnius.Suprantamai parašyta ir puikiai iliustruota knyga, pateikiama informacija apie daugelį dažnesnių rūšių, aprašyti tyrimo metodai.Mazelaitis J., Urbonas V., 1980: Lietuvos grybai. – Vilnius.

Išsamiausias spalvotas vadovas, aprašoma 431 grybų rūšis, grybų morfologija, dauginimasis, daugelio sistematinių grupių (tarp jų ir nevalgomi bei praktinės reikšmės neturintys) grybai. Minkevičius A., 1950: Grybinės medžių ir krūmų ligos. – Vilnius. Aprašomos natūralios ir introdukuotos dendrofloros grybinės ligos ir jų sukėlėjai. Iliustruota.Minkevičius A. ir kt., 1970: Vadovas augalų ligoms pažinti. – Vilnius.Išsamus vadovas, yra apibūdinimo lentelės, apsiribota tik kultūrinių augalų grybinėmis, bakterinėmis ir virusinėmis ligomis. Aprašyti tyrimo metodai.Minkevičius A., 1982: Lietuvos TSR rūdiečiai grybai (Uredinales). – Vilnius.Mokslinė monografija, aprašyti tyrimo metodai. Minkevičius A., Rudzinskaitė T., Galinis V., 1983: Vadovas Lietuvos kerpėms pažinti. – Vilnius.Vienintelis lietuviškas vadovas kerpėms pažinti, iliustruotas štrichiniais piešiniais, dalinai pasenęs, aprašomos ne visos rūšys.Novoruskij M., 1940: Grybų pasaulis. – Kaunas.Vienintelis lietuviškas populiarus leidinys apie grybus. Laisvas vertimas, atliktas pedagogo V. Ruzgo, pravers jaunesniems gamtininkams. Retas bibliotekose.Pečiulis J., 1994: Mikrobiologijos praktikos vadovas. – Vilnius.Išsamus vadovėlis atliekantiems mikrobiologinius tyrimus, dalį darbų galima atlikti ir mokyklos sąlygomis.Pečiulis J., 1997: Augalinis maistas. – Vilnius.Knygoje aprašomi maisto produktus ir jų žaliavas gadinantys bestuburiai kenkėjai ir mikroorganizmai, nagrinėjami šio proceso metu vykstantys mikrobiologiniai procesai.Pečiulis J., 1998: Dirvožemio mikrobiologijos pagrindai. – Vilnius.Aprašomi dirvožemio susidarymo procesai, dirvos savybės, užterštumas, dirvožemio biota, jos rūšinė sudėtis ir funkcionavimo savitumai.Pečiulis J., 1998: mėsos produktų gamybos ir mikrobiologijos pagrindai. – Vilnius.Aprašomi mėsos ir jos gaminių, kiaušinių mikroorganizmai, aptariamos maisto produktų gedimo priežastys ir jų profilaktika.Pečiulis J., 1998: Mikrobiniai pašariniai baltymai. – Vilnius.Aprašomi organizmai (bakterijos, mielės, mikromicetai) – baltymų producentai, aptariamos jų auginimo metodikos.Pileckis S. [sud.] 1994: Sodo kenkėjai ir ligos. – Vilnius.Sodo augalų kenkėjų ir grybinių bei virusinių ligų spalvotas atlasas. Yra ne tik ligų sukėlėjų, bet ir pažeistų augalų piešiniai, palengvinantys apibūdinimą.Svičiulis A., Tilindis B., Žlabys P., 1989: Sanitarinė mikrobiologija. – Vilnius.Pateikiamos oro, vandens, maisto produktų kokybės tyrimo metodikos. Špokauskienė O., 1986: Su sėkla plintančios javų ligos. – Vilnius.Aprašomos su sėkla plintančios javų ligos, jų sukėlėjai, kovos būdai.Špokauskienė O., 1989: Varpinių javų mikromicetai Lietuvoje. – Vilnius.Pateikiama javų mikromicetų tyrimo Lietuvoje istorinė apžvalga, aprašomi morfologiniai ir biologiniai savitumai, paplitimas.Urbonas V., 1986: Grybai. – Vilnius.Iliustruotas spalvotomis nuotraukomis nedidelio formato vadovas, aprašyta daugiau kaip 100 dažnų rūšių, daug vertingos papildmos informacijos, pabaigoje – grybų karalijos sistema.Urbonas V., 1998: Grybai. – Vilnius.Spalvotas dažniausių rūšių atlasas, skiriamas grybautojams, aprašyta apie 160 rūšių. Daug papildomos naujausios informacijos.

AUGALAI

Balevičienė J., 1991: Lietuvos augalijos sintaksonominė – fitogeografinė struktūra [rus.]. – Vilnius.Vienas svarbiausių leidinių, kuriame patekiama augalų bendrijų hierarchinė struktūra, trumpai apibūdinamos augalų asociacijos, nurodomos retos ir saugotinos bendrijos.

Bluzmanas P., Borusas S., Dagys J. ir kt., 1991: Augalų fiziologija. – Vilnius.Vadovėlis universitetams, daug naujos informacijos.Butkus V. ir kt., 1981: Lietuvos laukiniai vaisiniai augalai. – Vilnius.Iliustruotas mažo formato vadovas natūralios floros augalų valgomiems ir nuodingiems vaisiams pažinti.Dagys J. [red.], 1965: Botanikos terminų žodynas. – Vilnius.Didelės apimties (apie 10 000 terminų) botanikos aiškinamasis bei lotynų – lietuvių ir rusų – lietuvių kalbų žodynas. Augalų vardyno nėra.Dagys J. [sud.], 1938: Lietuviškas botanikos žodynas. – Kaunas.Augalų ir grybų vardynas, psteikti lietuviški augalų vardų sinonimai, vardai lotynų, vokiečių, rusų, lenkų, latvių kalbomis. Pasenusi sistema ir duomenys apie augalų paplitimą Lietuvoje, labai vertinga medžiaga apie liaudiškus augalų vardus. Retas leidinys.Dagys J., 1980: Augalų ekologija. – Vilnius.Vadovėlis, nagrinėjantis augalų sąlytį su supančia aplinka. Dagys J., 1985: Augalų anatomija ir morfologija. – Vilnius.Vadovėlis, būtinas atliekantiems visų botanikos sričių tyrimus.Dagys J., Kuprevičius J., Minkevičius A., 1934: Vadovas Lietuvos augalams pažinti. – Kaunas.Pirmasis floros pažinimo vadovas, kuriame pateiktos dichotominės apibūdinimo lentelės, augalų aprašymai, paplitimas Lietuvoje. Pasenę duomenys, mažai iliustracijų, tačiau patogus kišeninis leidinio formatas, nesudėtingas apibūdinimas. Retas leidinys.Galinis V., 1977: Archegoniniai augalai. – Vilnius.Augalų sistematikos vadovėlis, aprašytos samanos, pataisai, asiūkliai, paparčiai. Galinis V., 1978: Žemesniųjų augalų sistematika. – Vilnius.Sistematikos vadovėlis, kuriame aprašomi dabar iš augalų karalijos išskirti mikroorganizmai, grybai, kerpės bei dumbliai. Pasenusi sistema.Galinis V., 1979: Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti. – Vilnius.Trumpas štrichiniais piešiniais iliustruotas vadovas su apibūdinimo lentelėmis, pateikta trumpa tyrimo metodika. Aprašyta ir keliolika dumblių rūšių.Galinis V., 1984: Aukštesniųjų augalų sistematika. – Vilnius.Išsamiausias stuomeninių augalų sistematikos vadovėlis. Nors sistema dalinai pasenusi, yra daug kitus leidinius papildančios vertingos medžiagos, kruopščiai parinkta svarbiausia informacija.Grigas A., 1974: Pašarinių žolių ir jų piktžolių sėklos. – Vilnius.Spalvotas vaisių atlasas, pravers atliekantiems sėklų banko dirvoje ir piktžolių tyrimus.Grigas A., 1986: Lietuvos augalų vaisiai ir sėklos. – Vilnius.Išsamus spalvotas karpologinis atlasas, pravers ne tik tiriantiems sėklas, bet ir gyvūnų mitybą, augalų plitimą ir adventyvinius augalus.Gudanavičius S., 1960: Vaistiniai augalai. – Vilnius.Vienas išsamiausių leidinių apie vaistažoles. Nors nedaug iliustracijų, pateikiama daugiau ir išsamesnės medžiagos, nei kituose žinynuose ar spalvotuose atlasuose.Gudanavičius S., Penkauskienė E., 1967: Nuodingieji augalai. – Vilnius.Toksikologijos žinynas, kuriame aprašyti natūralios ir introdukuotos floros nuodingi augalai bei jų veikliosios medžiagos.Gudžinskas Z., 1999: Lietuvos induočiai augalai. – Vilnius.Naujausių augalų sistematikos ir nomeklatūros pakeitimų apibendrinimas, išsamus Lietuvos induočių augalų lotyniškų vardų sąvadas.Jankavičiūtė G., 1996: Lietuvos vandenų vyraujantys dumbliai. – Vilnius.Iliustruotas štrichiniais piešiniais vadovas ežerų ir upių mikroskopiniams dumbliams pažinti. Pateikiama algologinių tyrimų metodika.Jankevičienė R., 1987: Vasarą žydintys augalai. – Vilnius.Trumpas spalvotas ekskursijų atlasas, aprašyta 160 dažniausių augalų rūšių. Geros iliustracijos ir patogus išvykoms kišeninis formatas palengvina augalų pažinimą natūralioje aplinkoje.Jankevičienė R., 1998: Botanikos vardų žodynas. – Vilnius.Išsamiausias augalų vardynas, naujausia augalų sistema, žodynai keliomis kalbomis.Jankevičienė R., Lazdauskaitė Ž., 1991: Rudenį žydintys augalai. – Vilnius.Trumpas spalvotas kišeninio formato ekskursijų vadovas, 80 rudeninės floros atstovų aprašymai.

Jaskonis J., 1989: Aromatiniai augalai. – Vilnius.Eterinius aliejus ir kitus aromatinius junginius išskiriančių augalų žinynas, iliustruotas nuotraukomis. Gamtos tyrėjus sudomins eterinių medžiagų išskyrimo būdai, kuriuos nesudėtinga atlikti mokyklos sąlygomis.Kavaliauskienė J., 1996: Lietuvos ežerų dumbliai. – Vilnius.Iliustruotas gėlųjų vandenų dumblių vadovas. Pateikta trumpa tyrimo metodika.Kutorga E., 1997: Botanikos ir mikologijos nomenklatūra. – Vilnius.Aptariama pavadinimų suteikimo organizmams sistema, aiškinamas Tarptautinis botanikos nomenklatūros kodeksas. Nurodoma taksonominė hierarchija, duodami autorių ir bibliografijos citavimo sistema.Lazdauskaitė Ž., 1985: Pavasarį žydintys augalai. – Vilnius.Kišeninio formato ekskursijų spalvotas atlasas, aprašyta daugiau kaip 100 pavasario floros rūšių – beveik visi sezono augalai.Lekavičius A., 1989: Vadovas augalams pažinti. – Vilnius.Naujausias vadovas augalams pažinti, kruopščiai parengtos apibūdinimo lentelės. Pradedantiesiems per mažai iliustracijų.Lietuvos TSR flora, T. I-VI., 1959-1980. – Vilnius.Pagrindinis leidinys apie šalies florą. Išsamūs augalų rūšių aprašymai, geros iliustracijos, detalūs paplitimo žemėlapiai. Nuo pirmojo tomo pasirodymo praėjo kelios dešimtys metų, todėl dalis medžiagos (ypač apie augalų paplitimą Lietuvoje) spėjo pasenti. Minkevičius A., 1955: Vadovas Lietuvos TSR miškų, pievų ir pelkių samanoms pažinti. – Vilnius.Samanų pažinimo vadovas. Yra apibūdinimo lentelės, daugelio rūšių štrichiniai piešiniai, rūšių aprašymai. Leidinys senas, spėjo pasikeisti sistematika, vardynas, yra daug naujų duomenų apie paplitimą šalyje.Montsvilaitė J., 1967: Piktžolės. – Vilnius.Žinynas apie kultūrinių augalų piktžoles, jų biologiją, kovos būdus. Nėra apibūdinimo lentelių, nevienodo stiliaus piešiniai.Motiekaitytė V., 1994: Augalijos klasifikacija Brauno-Blankės metodu. – Vilnius.Trumpas leidinys, praversiantis augalų bendrijų tyrinėtojams. Pateikiama detali šiuo metu naudojama bendrijų tyrimo metodika.Murkaitė R., Karazija S., 1977: Lietuvos miškų augalai. – Vilnius.Iliustruotas spalvotas kišeninis miško augalų atlasas, aprašyta apie 200 būdingų miško augaviečių augalų rūšių.Natkevičaitė – Ivanauskienė M., 1983: Botaninė geografija ir fitocenologijos pagrindai. – Vilnius.Vadovėlis, kuriame išdėstyti augalų bendrijų mokslo pagrindai, tyrimo metodikos.Naujalis J., 1992: Augalų populiacinė ekologija. – Vilnius.Vadovėlis skirtas augalų populiacijoms, pravers atliekantiems floros ir bendrijų tyrimus.Naujalis J., 1995: Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai. – Vilnius.Knygoje nagrinėjamas pataisų, asiūklių ir paparčių vaidmuo augalų bendrijose, daug vietos skiriama jų populiacijų ekologijai, remiamasi Lietuvoje sukaupta medžiaga.Naujalis J., Kalinauskaitė V., Grinevičienė M., 1995: Vadovas Lietuvos kerpsamanėms pažinti. – Vilnius.Kokybiškai iliustruotas vadovas, aprašytos 109 kerpsamanių ir ylvaisinių rūšys, yra rūšių apibūdinimo lentelės, pateikiama tyrimo metodika.Petkevičius A., Stancevičius A., 1970: Vadovas varpinėms ir ankštinėms pašarinėms žolėms pažinti. – Vilnius.Iliustruotame vadove aprašomos ne tik būdingos pašarinės žolės, bet ir didžioji miglinių ir pupinių šeimų augalų, augančių Lietuvoje, dalis. Geros didelio formato iliustracijos, atskiros apibūdinimo lentelės žydintiems ir nežydintiems augalams bei jų vaisiams palengvina pažinimą.Petkevičius A., Stancevičius A., 1982: Pašariniai pievų ir ganyklų augalai. – Vilnius.Spalvotas pievų augalų atlasas su apibūdinimo lentelėmis, kokybiškais 141 pievų augalų rūšies paveikslais. Daugiausiai vietos skirta pašarinėms žolėms.

Pocienė Č., 1987: Algologijos praktikos darbai. – Vilnius.Dumblių kurso praktikos vadovas, tyrimo metodikos ir atskirų darbų aprašai.Rašomavičius V. [red.], 1998: Lietuvos augalija. T. I. Pievos. – Vilnius.Išsamus leidinys apie pievų bendrijas, aprašomos visos šalyje žinomos bendrijos, pateikiami tyrimo metodai. Numatoma išleisti kitoms bendrijoms skirtus tomus.Regelis K., 1935-1940: Augalų sistematika, T. I-II. – Kaunas.Išsamiausias lietuviškas augalų sistematikos vadovėlis. Dalinai pasenusi sistema, kai kurie terminai. Retas leidinys.Rugainienė O. [sud.], 1998: Trumpas anglų – lietuvių ir lietuvių - anglų kalbų augalų biologijos terminų žodynas. – Vilnius.Trumpas terminų žodynėlis verčiantiems botaninius tekstus iš anglų kalbos.Smaliukas D., 1996: Lietuvos gluosniai (Salix L.). – Vilnius.Monografija apie gluosnių rūšis, jų bioogiją ir ekologiją. Yra išsamios apibūdinimo lentelės.Smaliukas D., Lekavičius A., Butkus V., Jaskonis J., 1992: Lietuvos naudingieji augalai. – Vilnius.Trumpai aprašytos vaistinių, maistinių, techninių augalų rūšys. Leidinys iliustruotas nuotraukomis.Snarskis P., 1939: Lietuvos rasakilos (Alchemilla) ir jų išsiplatinimas. – Kaunas.Išsami genties monografija.Snarskis P., 1948: Vadovas Lietuvos TSR laukų piktžolėms pažinti. – Vilnius.Pateikiamos apibūdinimo lentelės, augalai aprašyti sistematine tvarka, yra beveik visų aprašomų augalų piešiniai.Snarskis P., 1954: Vadovas Lietuvos TSR augalams pažinti. – Vilnius.Labai didelės apimties augalų pažinimo vadovas, yra beveik visų augalų piešiniai, retų ir apyrečių rūšių – ir paplitimo žemėlapiai. Retų rūšių augavietės nurodomos ir tekste, nors duomenys jau pasenę. Vertingas bruožas – apibūdinimo lentelėse pateikiama ir daug introdukuotų augalų rūšių. Nors tai gali pasunkinti apibūdinimą, tačiau vėlesniuose leidiniuose ši medžiaga nepateikiama.Snarskis P., 1968: Vadovas Lietuvos augalams pažinti. – Vilnius.Antrasis leidimas, mažesnės apimties, patobulintos apibūdinimo lentelės, žymiai mažiau piešinių, nėra paplitimo žemėlapių.Stašauskaitė S., 1995: Augalų vystymosi fiziologija. – Vilnius.Vadovėlis. Pravers atliekantiems fenologinius tyrimus ir stebintiems augalų augimo fazes.Stašauskaitė S., 1999: Augalų fiziologijos laboratoriniai ir lauko bandymai. – Vilnius.Laboratorinių darbų vadovas, daugelį aprašomų darbų ir lauko bandymų galima atlikti ir mokyklos sąlygomis.Šarkinienė I., 1958: Augalinės dangos tyrimai. – Kn.: Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti: 408-450. – Vilnius.Išsamus straipsnis, pateikiama augmenijos tyrimo metodika. Yra naujesnių tekstų ir metodų, tačiau verta susipažinti visiems augmenijos tyrėjams.Šarkinienė I., 1958: Ežero augalijos tyrinėjimai. – Kn.: Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti: 330-339.Vandens ir pakrančių augalų tyrimo metodika, dalinai pasenusi.Šinkūnas P., 1958: Pelkių tyrimai. – Kn.: Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tiriti: 356-369. – Vilnius.Populiari ir vertinga medžiaga apie pelkėdarą, pelkių tipus, tačiau tyrimo metodai neišsamūs, senstelėję.Vilkas A., 1997: Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų (Bryopsida) apibūdintojas. – Vilnius.Nedidelė knygelė pirmai pažinčiai su dažniausiomis miško, pievų ir pelkių samanomis. Iliustruota.

MIŠKAI

Butkus V., Jaskonis J., Urbonas V., Červokas V., 1987: Mažieji miško turtai. – Vilnius.

Spalvotomis nuotraukomis iliustruotas vadovas miško grybams, uogoms, vaistiniams augalams pažinti su trumpais aprašymais.Kairiūkštis L. [red.], 1962: Lietuvos TSR miškai. – Vilnius.Išsami, tačiau spėjusi pasenti monografija apie Lietuvos miškus.Karazija S. [sud.], 1997: Lietuvos ąžuolynai. Išsaugojimo ir atkūrimo problemos. – Kaunas.Monografija apie šalies ąžuolynus, jų ekologinę būklę. Daug vertingos naujos medžiagos.Karazija S., 1988: Lietuvos miškų tipai. – Vilnius.Mokslinis miškų tipologijos veikalas, sunkiai suprantamas nepasirengusiam skaitytojui. Yra miško tipų apibūdinimo lentelės.Minkevičius A., 1954: Spygliuočiai medžiai ir krūmai. – Vilnius.Išsamiai aprašytos natūraliai augančių bei introdukuotų arba galinčių augti Lietuvoje spygliuočių rūšys, daug faktinės medžiagos.Navasaitis A. [sud.], 1967: Miškininkystė. – Vilnius. Vadovėlis, svarbus tiriantiems miško ekosistemą.Navasaitis A., Navasaitis M., 1979: Lietuvos medžiai. – Vilnius.Nespalvotomis nuotraukomis iliustruotas dendrofloros atlasas, išsamūs rūšių aprašymai.Paliukevičius G., 1982: Miškų ekologinis vaidmuo. – Vilnius.Svarbus ir suprantamai parašytas leidinys apie miško ekosistemą.Patiejūnas K., Bitvinskaitė Z., 1997: Miškotyra. Nr. 1. – Vilnius.Trumpai aprašomi medžių ir krūmų pažinimo didaktiniai aspektai, paprasčiausi medžių tyrimai, darbai miško sanitarinei būklei gerinti, fenologiniai stebėjimai, miško gyventojai, jų pėdsakų, miško bestuburių faunos tyrimai.Patiejūnas K., 1999: Žaisk, stebėk, mąstyk miške. Miškotyra. Nr. 2.Trumpas vadovas miško tyrinėtojams. Aprašoma, kaip sudaryti medžio pasą, kaip stebėti atskirus medžius, rengti ekskursijas, akcijas, sudaryti lauko giraitės profilį ir kt. Remiamasi vertingiausia užsienio patirtimi.Ramanauskas V. [sud.], 1973: Dendrologija. – Vilnius.Išsamus dendrologijos veikalas, kuriame patekiami natūralios ir introdukuotos dendrofloros rūšių aprašymai sistematine tvarka. Rauktys J., 1938: Dendrologija. – Kaunas.Išsamiausias lietuviškas dendrologinis veikalas, aprašyti natūralios ir introdukuotos floros medžiai ir krūmai, kokybiški piešiniai.Snarskis P., Galinis V., 1974: Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti. – Vilnius.Vienintelis bibliotekose aptinkamas vadovas su medžių apibūdinimo lentelėmis, aprašyta daug rūšių. Mažai piešinių.Žižys V., 1977: Miškininko žinynas. – Vilnius.Trumpas miškininkystės žinynas.Verbyla V. [sud.], 1991: Miškininko žinynas. – Vilnius.Išsamus miškininkystės žinynas.

GYVŪNAI

VADOVĖLIAI, ŽINYNAI

Carfi S., Centina del P., Haro Vera A., 1999: Zoologija: bestuburiai. Iliustruotas žinynas. – Kaunas.Gausiai iliustruotas bestuburių žinynas, papildantis mokyklinį vadovėlį nauja medžiaga ir schemomis.Elisonas J., 1925: Zoologijos vadovėlis aukštesniosioms mokykloms. – Kaunas.Išsamiausias iki šiol mokyklai skirtas zoologijos vadovėlis, puikiai iliustruotas. Retas leidinys.Kazlauskas R., 1958: Gyvūnijos tyrinėjimai ir stebėjimai. – Kn.: Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti: 498-546. – Vilnius.Trumpa gyvūnų stebėjimo metodika lauko ir laboratorinėmis sąlygomis.

Kazlauskas R., 1988: Bestuburių zoologija. – Vilnius.Vadovėlis. Pateikiama nauja sistema, yra žinių apie Lietuvos bestuburių fauną.Lekavičius A., Logminas V., Rakauskas P., Smaliukas D., 1987: Biologo vadovas. – Vilnius.Iliustruotas gamtininko vadovas, kuriame aprašyti gyvūnai ir augalai pagal ekosistemas. Aprašymai labai trumpi, tik būdingiausių rūšių. Mačionis A., 1981: Stuburiniai gyvūnai. – Vilnius.Vadovėlis. Pateikiama žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių sistematikos apžvalga, aprašoma minėtų grupių biologija.Mastauskis S., 1947: Taikomoji zoologija. – Kaunas.Išsamus didelės apimties zoologijos vadovėlis, gausiai iliustruotas, išsamios literatūrinės nuorodos. Dalinai pasenęs retas leidinys.Natali V., 1966: Bestuburių zoologija. – Vilnius.Didelės apimties vadovėlis. Dalinai pasenusi sistema ir kai kurios žinios, tačiau gerai iliustruotas.

BESTUBURIAI GYVŪNAI

Atlavinytė O., 1989: Sliekai – žemdirbių talkininkai. – Vilnius.Trumpa knygutė apie sliekus, yra visų Lietuvos rūšių apibūdinimo lentelė. Pravers tiriantiems šią sistematinę grupę bei dirvožemį.Bubinas A., Bukelskis E., 1998: Gėlavandenių hidrocenozių struktūra ir jų tyrimo metodai. – Vilnius.Trumpas vadovėlis, kuriame aprašyti gėlavandenių vandens telkinių tyrimo metodai. Daug naujos medžiagos.Didžiulytė J., 1958: Ežero fauna ir jos tyrimai. – Kn.: Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti: 339-356. – Vilnius.Trumpai aprašoma vandens bestuburių fauna įvairiose ežero dalyse, tyrimams reikalingi įrankiai ir metodai.Eitminavičiūtė I., 1997: Dirvožemio biologija. – Vilnius.Trumpas dirvožemio biologijos vadovas, aprašytos dirvos bestuburių sistematinės grupės, tyrimo metodai.Gasiūnas I., 1972: Lietuvos vandenų dugno gyvūnija. – Vilnius.Trumpas dugno faunos aprašymas, pateikti tyrimo metodai.Gecevičiūtė S., Lukšėnas J., 1978: Lietuvos gėlųjų vandenų bestuburiai. – Vilnius.Pateikiami svarbiausių rūšių aprašymai ir piešiniai. Pakankama priemonė ekskursijose ir bendrai pažinčiai su vandens bestuburiais, tyrimams ir rūšių apibūdinimui netinkama.Ivinskis P., 1993: Lietuvos drugių sąrašas. – Vilnius.Pilnas Lietuvos drugių faunos sąrašas ir vardynas.Ivinskis P., Pakalniškis S., Puplesis R., 1985: Augalus minuojantys vabzdžiai. – Vilnius.Specializuota knyga apie augalų lapuose ir stiebuose besivystančius vabzdžius, paliekančius būdingus pažeidimus, vadinamus minomis. Pravers ne tik entomologams, bet ir tiriantiems augalų ir gyvūnų tarpusavio santykius ekologams.Kazlauskas R., 1984: Lietuvos drugiai. – Vilnius.Spalvotas dieninių ir naktinių makrodrugių atlasas, rūšių aprašymai, kokybiški piešiniai. Lešinskas A., Pileckis S., 1967: Vadovas Lietuvos vabzdžiams pažinti. – Vilnius.Trumpas vadovas, skirtas turtingiausiai rūšių sistematinei grupei. Yra apibūdinimo lentelės, kurių pagalba galima nustatyti visas vabzdžių šeimas, kai kurias gentis ir dažnesnes arba reikšmingas ūkyje rūšis. Iliustruotas štrichiniais ir spalvotais piešiniais.Pileckis S., Monsevičius V., 1995-1997: Lietuvos fauna. Vabalai, T. I-II. – Vilnius.Išsamus vabalų faunos iliustruotas vadovas, pateikiami nauji duomenys bei pilnas vabalų faunos sąrašas. Aprašymai pteikti tik daliai rūšių. Kokybiški piešiniai.Pileckis S., 1976: Lietuvos vabalai. – Vilnius.

Trumpas vadovas vabalams pažinti. Štrichiniai ir spalvoti dalies rūšių piešiniai, apibūdinimas iki šeimos, svarbesnių šeimų – iki genties ir rūšies.Pileckis S., 1994: Sodo kenkėjai ir ligos. – Vilnius.Spalvotas didelės apimties atlasas. Aprašyti vabzdžių sukeliami pažeidimai bei jų sukėlėjai.Pileckis S., Valenta V., Vasiliauskas A., Žuklys L., 1968: Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. – Vilnius.Miškui kenkiančių bestuburių pažinimo iliustruotas vadovas.Straigis J., 1993: Bitininko pradžiamokslis. – Vilnius.Vienas iš populiariausių vadovėlių pirmai pažinčiai su bitininkyste, parašytas patraukliai, suprantamai.Šivickis P., 1956: Parazitų apibūdinimas. – Vilnius.Detalus vidaus ir išorinių bestuburių gyvūnų, parazituojančių stuburinius, apibūdinimas (pirmuonių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, vabzdžių), geros iliustracijos, metodinės nuorodos tyrimui.Šivickis P., 1960: Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas. – Vilnius.Vadovas moliuskų rūšims pažinti. Yra rūšių piešiniai ir apibūdinimo lentelės. Apibūdinimas sunkus nepasirengusiems. Vilkonis K. K., 1996: Lietuvos gėlųjų vandenų vienaląsčiai ir verpetės. – Šiauliai.Trumpas vadovas laboratoriniams darbams ir ekskursijoms. Aprašytos būdingiausios rūšys.

STUBURINIAI GYVŪNAI

Abraitytė L., 1980: Medžiotojo vadovas. – Vilnius.Išsami pažintis su medžiojamais žinduoliais ir paukščiais, biotechnikos priemonėmis.Aleknonis A., 1984: Girių giemininkai. – Vilnius.Miško žvirblinių paukščių vaizdūs aprašymai ir biologijos duomenys.Aleknonis A., 1987: Laukų giesmininkai. – Vilnius.Pievų ir dirbamų laukų paukščių aprašymai ir biologijos duomenys.Aleknonis A., Nedzinskas V., 1976: Sparnuočių namai. – Vilnius.Vadovas paukščių lizdams ir kaiušiniams pažinti, iliustruotas nuotraukomis.Balčiauskas L. ir kt., 1997: Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlasas. – Vilnius.Atlasas su stuburinių gyvūnų (išskyrus žuvų ir paukščių) paplitimo žemėlapiais. Provincijos jauniesiems gamtininkams yra gera proga papildyti atlaso duomenis, kaupiant naujus duomenis apie gyvūnų paplitimą.Baleišis R., 1977: Briedis. – Vilnius.Nedidelė monografija apie briedį, parašyta populiariai, iliustruota piešiniais ir nuotraukomis. Baleišis R., Bluzma P., Balčiauskas L., 1987: Lietuvos kanopiniai žvėrys. – Vilnius.Miško kanopinių žvėrių morfologijos, biologijos, ekologijos duomenys, išsamūs rūšių aprašymai. Gausiai iliustruota.Drobelis E., 1989: Miško plėšriųjų paukščių tyrimai. – Vilnius.Metodinė priemonė miško plėšriųjų paukščių tyrimams ir stebėjimui, parašyta remiantis autoriaus patirtimi.Drobelis E., Šablevičius B., 1982: Pelėdos ir plėšrieji paukščiai. – Vilnius.Trumpas plėšriųjų paukščių ir pelėdų apibūdinimas, iliustruota nuotraukomis. Daug duomenų apie paukščių biologiją.Elisonas J., 1932: Mūsų šalies žinduoliai, T. I-III. – Kaunas.Didelės apimties veikalas apie šalies žinduolius, daug etnokultūrinės medžiagos, gerai iliustruotas. Retas bibliotekose.Gaižauskienė J., 1981: Susipažinkite: varliagyviai ir ropliai. – Vilnius.Nedidelės apimties knygelė apie šalies varliagyvių ir roplių fauną, trumpi rūšių aprašymai, iliustruota nuotraukomis.Giniūnas K., 1988: Vilkas. – Vilnius.Nedidelė monografija apie vilkus, jų biologiją ir ekologiją, paplitimą šalyje, medžioklę.Grigaliūnas J., 1989: Plėšrieji sparnuočiai. – Vilnius.Spalvotų nuotraukų albumas, kai kurių dažnesnių rūšių aprašymai.

Ivanauskas T., 1931: Vadovėlis Lietuvos paukščiams apibūdinti. – Kaunas.Paukščių rūšių apibūdinimo lentelės ir trumpi rūšių aprašymai, iliustruoti piešiniais. Retas leidinys.Ivanauskas T., 1957-1964: Lietuvos paukščiai, T. I-III. – Vilnius.Pagrindinis leidinys apie šalies paukščius, tapęs klasikiniu. Išsamūs ir gyva kalba parašyti paukščių aprašymai, leidinys gausiai iliustruotas. Kai kurie duomenys apie paukščių paplitimą senstelėję. Rečiau bibliotekose aptinkamas pirmas šio tritomio leidimas.Ivanauskas T., Likevičienė N., Maldžiūnaitė S., 1964: Vadovas Lietuvos žinduoliams pažinti. – Vilnius.Kišeninio formato žinduolių apibūdinimo vadovas, gausiai iliustruotas piešiniais. Yra ir apibūdinimo lentelės.Ivanauskas T., Mačionis A., Maniukas J., Krotas R., 1956: Lietuvos gėlųjų vandenų žuvys. – Vilnius.Išsamus šalies ichtiofaunos vadovas su rūšių aprašymais ir piešiniais. Daug vertingų duomenų vėliau nebuvo spausdinami.Juškaitis R., Malinauskas V., Dementavičius D., 1997: Draustiniai miegapelėms. – Vilnius.Nedielė knygelė apie miegapelių tyrimus Kaišiadorių rajone ir draustinių steigimą miegapelėms.Krotas R., 1971: Lietuvos gėlavandenės žuvys. – Vilnius.Trumpas kišeninis vadovas žuvims pažinti su spalvotais žuvų piešiniais. Aprašymai labai trumpi.Kurlavičius P., 1999: Lietuvos paukščių sąrašas. – Baltasis gandras, 1-4. – Vilnius.Pilnas naujausias Lietuvoje perinčių ir stebėtų migracijos metu paukščių rūšių sąrašas.Kurlavičius P., Drobelis E., 1998: Miškas ir paukščiai. – Vilnius.Trumpas metodinis leidinys, skiriamas miško paukščių stebėjimo metodikai ir gamtosaugos aspektams.Lietuvos retosios žuvys, 1992. – Vilnius.Retų ichtiofaunos atstovų aprašymai, daug dėmesio skiriama jų biologijai, paplitimui Lietuvoje.Likevičienė N., 1973: Pilkasis kiškis. – Vilnius.Nedidelė monogafija, išsamus biologijos ir ekologijos aprašymas.Logminas V. [sud.], 1990-1991: Lietuvos fauna. Paukščiai, T. I-II. – Vilnius.Naujausias didelės apimties veikalas apie šalies paukščius, išsamūs visų rūšių aprašymai ir spalvotos iliustracijos, biologijos ir paplitimo duomenys.Logminas V., 1970: Kurapka. – Vilnius.Trumpa monografija apie kurapkos biologiją ir ekologiją, paplitimą, medžioklę, apsaugą žiemą.Logminas V., 1972: Antys. – Vilnius.Antinių šeimos paukščių apibūdinimas, rūšių aprašymai, ekologija ir biologija. Logminas V., 1979: Lietuvos paukščiai. – Vilnius.Vadovas paukščiams pažinti, iliustruotas spalvotais piešiniais. Rūšių aprašymai trumpi.Logminas V., Prūsaitė J., Virbickas J., 1982: Vadovas Lietuvos stuburiniams pažinti. – Vilnius.Visų stuburinių gyvūnų apibūdinimo lentelės ir trumpi rūšių aprašymai. Navasaitis A., 1983: Lietuvos miškų paukščiai. – Vilnius.Nespalvotų nuotraukų atlasas apie miško paukščius su trumpais rūšių aprašymais. Nedzinskas V., 1980: Gulbės Lietuvoje. – Vilnius.Nedelė monografija, kurioje aprašoma paukščio ekologija, biologija, paplitimas, nušviečiamos gamtosaugos priemonės.Padaiga V., 1969: Miškas ir elniniai. – Vilnius.Knygelė apie miško elninių šeimos kanopinius gyvūnus ir jų biologiją.Paltanavičius S., 1992: Pėdsekio vadovas. – Vilnius.Vienintelis tokio pobūdžio leidinys apie gyvūnų pažinimą pagal veiklos pėdsakus vasarą ir žiemą. Pravers kiekvienam gamtininkui, nes parašyta visiems prieinama kalba.Palionienė A., 1970: Upinis bebras. – Vilnius.Nedidelė knygutė apie bebro biologiją, gausiai iliustruota nuotraukomis.Pečiukėnas A., 1986: Karpis. – Vilnius. Nedidelė knygelė apie karpių auginimą ir biologiją, veisimo būdus.Prūsaitė J. [sud.], 1988: Lietuvos fauna. Žinduoliai. – Vilnius.

Stambiausias veikalas apie žinduolius, iliustruotas spalvotais paveikslais ir nuotraukomis. Išsamūs rūšių aprašymai, naujausi duomenys.Prūsaitė J., 1972: Lietuvos žinduoliai. – Vilnius.Kišeninio formato vadovas su trumpais rūšių aprašymais ir spalvotais piešiniais.Šablevičius B., 1988: Erelis žuvininkas. – Vilnius.Nedidelė knygutė apie saugomą plėšriųjų paukščių rūšį, parašyta remiantis originaliais tyrimais, iliustruota nuotraukomis.Šablevičius B., 1999: Miško paukščiai. – Kaunas.Trumpas nuotraukomis ir piešiniais iliustruotas pagrindinių rūšių atlasas pradedantiems ornitologams.Žalakevičius M., 1986: Paukščių migravimas. – Vilnius.Monografija apie paukščių sezonines migracijas ir jos tyrimus, parašytas suprantama nepasirengusiam skaitytojui kalba.Tichanovičius V., 1986: Jaunasis žvejys. – Vilnius.Nedidelė knygelė apie žvejybą, pravers ir jauniesiems zoologams, tiriantiems ichtiofauną, joje daug praktinių nurodymų.Valius M., 1960: Lietuvos vandens ir pelkių paukščiai. – Vilnius.Trumpas leidinys apie vandens buveinių paukščius, rūšių aprašymai, iliustracijos. Duomenys dalinai pasenę.Virbickas J., 1986: Lietuvos žuvys. – Vilnius.Stambiausias ir geriausiai iliustruotas veikalas apie šalies ichtiofauną. Pateikiami išsamūs rūšių aprašymai, kokybiški piešiniai.

FAUNOS IR FLOROS APSAUGA

Aukštaitis J., 1996: Lietuvos nacionaliniai parkai. – Vilnius.Trumpai apibūdinami šalies nacionaliniai parkai, jų gamtos ir kultūrinio paveldo vertybės. Leidinys iliustruotas spalvotomis nuotraukomis ir žemėlapiais. Balbierius A., 1995: Jaunojo gamtininko kalendorius. – Vilnius.Gamtininko darbai visais metų mėnesiais. Apsiribojama beveik vien tik faunos apsauga, todėl pavadinimas klaidinantis.Balevičius K. [ats. red.], 1992: Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius.Pagrindinis šalies retų grybų, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugą reglamentuojantis dokumentas. Knyga iliustruota rūšių spalvotais paveikslais, paplitimo žemėlapiais, pateikiami trumpi rūšių aprašymai.Balevičius K., 1979: Lietuvos TSR gamtos paminklai. – Vilnius.Populiariu stiliumi parašyta knyga apie įvairių šalies regionų gamtos vertybes ir gamtos paminklus.Gudavičius H., Kavaliauskas P., Krupickas R., 1989: Lietuvos draustiniai. – Vilnius.Populiarus leidinys, pristatantis valstybės natūralaus gamtinio karkaso apsaugos sistemą visuomenei suprantama kalba. Aprašyta dalis draustinių.Isokas G., 1995: Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius.Gamtos paminklų (saugomų medžių, akmenų, geologinių objektų ir kt.) sąvadas su trumpais aprašymais. Duomenys pateikiami aprašant atskirus rajonus.Jankevičienė R., 1979: Retieji globotini augalai. – Vilnius.Trumpa knygelė apie šalies retus augalus, skiriama pirmai pažinčiai. Dalinai pasenusi.Kazlauskas R., 1982: Jie neturi išnykti. – Vilnius.Retų ir saugotinų bestuburių ir stuburinių gyvūnų aprašymai ir spalvotos iliustracijos. Didelė jų dalis įtraukta į Raudonąją knygą.Lietuvos respublikos biologinės įvairovės išsaugojimo strategija ir veiksmų planas, 1997. – Vilnius.Naujausias norminis dokumentas, skirtas biologinės įvairovės apsaugai. Leidinyje pateikiamas detalus veiksmų planas bei išplėtota biotos įvairovės apsaugos samprata.Lietuvos TSR raudonoji knyga, 1981. – Vilnius.Pirmasis Raudonosios knygos leidimas, informacija pasenusi. Aptinkamas mokyklų bibliotekose dažniau už antrąjį leidimą.Paltanavičius S., Vaičiūnaitė R., 1994: Vieversiai virš poligonų. – Vilnius.

Trumpa buvusių tarybinių karinių poligonų gamtinių vertybių apžvalga.Pileckis S., 1982: Globokime naudinguosius vabzdžius. – Vilnius.Naudingų vabzdžių sistematinių grupių, daugiausiai entomofagų, aprašymas, daug vietos skiriama vabzdžių globai.Raudoni lapai, 1993-1999. – Vilnius.Metinis periodinis leidinys (išleisti 9 sąsiuviniai), kuriame skelbiami duomenys apie saugomų ir retų augalų, gyvūnų ir grybų naujas radvietes. Šių tyrimų pagrindu bus sudaromas naujas Raudonosios knygos leidimas. Duomenis gali pateikti ir moksleiviai, aptikę retas rūšis, tačiau reikėtų, kad informaciją patvirtintų specialistas.

NEGYVOJI GAMTA

Baginskas B., Narkevičius J., 1967: Agrochemijos laboratoriniai darbai. – Vilnius.Dirvožemio ir augalų biocheminių tyrimų vadovas, daugiau kaip 150 analizių aprašymai, didelę dalį galima atlikti mokyklos sąlygomis.Basalykas A., 1965: Lietuvos TSR fizinė geografija, T. II. – Vilnius.Nagrinėjamos paviršiaus formos, pateikiamas Lietuvos teritorijos fizinis geografinis rajonavimas, apibūdinami mikrorajonai ir tipiniai vietovaizdžiai.Basalykas A., 1977: Lietuvos TSR kraštovaizdis. – Vilnius.Klasikinis veikalas apie Lietuvos kraštovaizdžio formas ir jų klasifikavimą.Bezaras V., 1990: Atmosfera. – Šiauliai.Trumpas leidinys apie atmosferos reiškinių tyrimo metodus.Bieliukas K., 1961: Ežerotyros pagrindai. – Vilnius.Veikalas apie ežerų geomorfologinius ir geografinius tyrimus.Bukantis A., 1994: Lietuvos klimatas. – Vilnius.Naujausias veikalas apie Lietuvos klimato ypatumus ir tyrimą.Bukantis A., 1996: Neįprasti gamtos reiškiniai Lietuvos žemėse XI-XX amžiuose. – Vilnius.Leidinyje nurodomi neįprasti klimato ir atmosferos reiškiniai, užfiksuoti nuo XI amžiaus: audros, sausros, potvyniai ir kt. Yra lentelės, kuriose nurodomos reiškinių datos ir vietovės.Buzas A., Dorfman C., Garbaliauskas Č. ir kt., 1966: Lietuvos klimatas. – Vilnius.Vadovėlis apie Lietuvos klimatą.Gaigalas A., 1983: Geologinės praeities liudytojai. – Vilnius.Trumpas leidinys apie riedulius ir uolienas, jų kilmę, geologinius paminklus.Gailius R., 1988: Lietuvos meteoritiniai krateriai. – Vilnius.Aprašomi Lietuvos meteoritiniai krateriai, keliama hipotezė apie kosminę jų kilmę, supažindinama su jų tyrimo metodika.Garunkštis A., Stanaitis A., 1969: Ežerai gimsta, bręsta ir miršta. – Vilnius.Populiarus ežerotyros veikalas nepasirengusiam skaitytojui, šimto įstabiausių Lietuvos ežerų aprašymai.Kaušyla K., 1958: Vietos klimato tyrinėjimai. – Kn.: Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti: 196-233. – Vilnius.Nuorodos meteorologinių tyrimų organizavimui mokykloje, aprašoma reikalinga įranga, patekiami lentelių ir duomenų fiksavimo pavyzdžiai.Kilkus K., 1986: Lietuvos draustinių ežerai. – Vilnius.Trumpai aprašyti kraštovaizdžio, ornitologinių, botaninių, zoologinių ir geologinių draustinių ežerai.Kilkus K., 1989: Lietuvos ežerų hidrologija. – Vilnius.Išsamus ežerotyros veikalas, reikalaujantis pasirengimo. Pateikiamos ežerų geografinių tyrimų metodikos.Kilkus K., 1998: Lietuvos vandenų geografija. – Vilnius.Naujausias veikalas apie šalies vandenis. Aprašytos tyrimo metodikos.Klizas P., 1995: Hidrogeologijos laboratoriniai darbai. – Vilnius.

Laboratorinių darbų praktikos vadovas, dalį įmanoma atlikti ir mokyklos sąlygomis.Krasauskas L., 1958: Dirvos ir jų tyrinėjimai. – Kn.: Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti: 376-399. – Vilnius.Dirvožemio tyrimo mokyklai adaptuota metodika, dalinai pasenusi. Kudaba Č., Krupickas R., 1992: Apie Lietuvos žemę. – Kaunas.Geografijos skaitiniai moksleiviams. Pateikiama naujausia medžiaga, nauji statistiniai duomenys. Temos nagrinėjamos šiuolaikinių mokslo duomenų apie Lietuvos gamtą kontekste, todėl rekomenduotina moksleiviams, norintiems įgyti pradinių geografijos žinių.Lietuvos geologija, 1994. – Vilnius.Pagrindinis apibendrinantis paskutinio šimtmečio tyrimus veikalas, yra priedai – geologiniai žemėlapiai, aprašyti geologinių periodų sluoksniai, jų būdingos fosilijos ir naudingosios iškasenos.Lietuvos TSR fizinė geografija, T. I., 1958. – Vilnius.Išsamiame leidinyje aprašyti šalies vietovardžiai, reljefas, klimatas, vidaus vandenys, dirvožemiai, pelkės, augalija, gyvūnija. Pateiktas geografinis rajonavimas.Linčius A., 1990: Lietuvos geologiniai draustiniai. – Vilnius.Trumpas šalies geologinių draustinių aprašymas, iliustruotas kartoschemomis. Aprašyti draustiniai – fosilijų radvietės, atodangų ir smegduobių draustiniai, gruntinio vandens ir akmenynų draustiniai.Matulaitis I. [sud.], 1974: Dirvožemio mokslo laboratorinių ir mokomosios praktikos darbų metodiniai nurodymai. – Kaunas.Laboratorinių dirvotyros darbų rinkinys, dalį darbų galima adaptuoti mokyklos sąlygoms.Ruokis V., 1959: Dirvožemio mokslas. – Vilnius.Vadovėlis apie dirvožemių sudėtį, organinės medžiagos apykaitą. Pateikiama dirvožemių sistematika, Lietuvos dirvožemių apžvalga.Solovjovas A., Karpovas G., 1987: Fizinės geografijos žodynas – žinynas. – Vilnius.Trumpas aiškinamasis žodynas, kuriame apibūdinta daugelis mokyklos kurse naudojamų geografinių terminų.Ščemeliovas V., 1955: Kaip numatyti orus. – Vilnius.Metodinės nuorodos klimato tyrimams organizuoti mokykloje.Šinkūnas P. [sud.]: Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti. – Vilnius.Klasikinis stambus veikalas apie astronominių, geografinių, biologinių, etnografinių, ekonominių tyrimų organizavimą mokyklos apylinkėse. Pateikiamos tyrimų metodikos, aprašoma tyrimų įranga, jos gamyba, reikalingos priemonės. Apima beveik visas gamtotyros sritis, išskyrus aplinkos kokybės ir taršos tyrimus.

GAMTINĖ KRAŠTOTYRA IR ETNINĖ KULTŪRA

Balys J., [red.], 1940: Tautosakos rinkėjo vadovas. – Kaunas.Metodiniai nurodymai tautosakai užrašyti, dalykiniai klausimynai, nuorodos surinktai medžiagai klasifikuoti.Balys J., 1939: Griaustinis ir velnias Baltoskandijos kraštų tautosakoje. – Tautosakos darbai, 6: 3-236. – Kaunas.Monografija apie elektros reiškinių atmosferoje traktavimą tautosakos pavelde.Bartninkas M., 1999: Didžiųjų mitų keliais. – Vilnius.Įvairių gamtos pasaulio reiškinių ir sudėtinių dalių (ugnies, vandens, augalijos, žvaigždžių ir planetų, atmosferos reiškinių ir kt.) dievybių ir garbinimo įvairių tautų mitologijoje analizė. Išsamus leidinys.Čepienė I., 1995: Lietuvių etninės kultūros istorija. – Vilnius.Mokyklai adaptuota tautos dvasinės ir materialinės kultūros trumpa apžvalga.Čepienė I., 1999: Etninė kultūra ir ekologija. – Vilnius.Ugnies, vandens, paukščio ir medžio sakralumo vertinimas etninėje tautos kultūroje ir pavelde.Čepienė I., Seliukaitė I., 1996: Mokyklinė kraštotyra. – Vilnius.Nuorodos mokyklinei kraštotyrai organizuoti, medžiagai kaupti.Dundulienė P., 1963: Žemdirbystė Lietuvoje (nuo seniausių laikų iki 1917 m.). – Vilnius.Išsami monografija apie žmogaus ir žemės santykius nuo akmens amžiaus iki XX a. pradžios.

Dundulienė P., 1990: Senovės lietuvių mitologija ir religija. – Vilnius.Senovės lietuvių dievybių trumpa apžvalga.Dundulienė P., 1991: Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos. – Vilnius.Kalendorinių švenčių ir jų papročių aprašymai.Dundulienė P., 1991: Lietuvos etnologija. – Vilnius.Lietuvių dvasinės ir materialinės kultūros išsami apžvalga.Dundulienė P., 1992: Akys lietuvių pasaulėjautoje. – Vilnius.Specializuota, tačiau suprantamai parašyta monografija, praversianti kiekvienam paveldu besidominčiam gamtininkui.Dundulienė P., 1994: Gyvybės medis lietuvių mene ir tautosakoje. – Vilnius.Įvairių medžių rūšių sakralinių prasmių apžvalga papročiuose ir tautosakoje, Pasaulio medžio sąvokos analizė.Dundulienė P., 1996: Žalčiai lietuvių pasaulėjautoje ir dailėje. – Vilnius.Žalčių ir kitų roplių vaidmuo lietuvių tautosakoje ir tautodailėje, palyginimas su kitų tautų mitais ir papročiais.Elisonas J., 1924: Keletas folkloro dalykų apie mūsų krašto roplių (Reptilia) atstovus. – Kosmos, 1: 88-97. – Kaunas.Patarlės, papročiai, priežodžiai apie Lietuvoje gyvenančias roplių rūšis, užrašyti šiaurinėje valstybės dalyje XX a. pradžioje.Elisonas J., 1925: Kaip lietuvis sodietis iš gyvulių elgesio spėja orų atmainas. – Kosmos, 2-4. – Kaunas.Liaudies meteorologijos žymių rinkinys oro spėjimui, surinktas Panevėžio ir gretimose apskrityse XX a. pradžioje.Elisonas J., 1932: Mūsų krašto fauna lietuvių tautosakoje. – Mūsų tautosaka, 5. – Kaunas.Išsamus darbas apie gyvūnus lietuvių tautosakoje, gausus tekstų ir faktinės medžiagos rinkinys.Elisonas J., 1939: Gamtos garsų pamėgdžiojimai lietuvių tautosakoje. – Tautosakos darbai, 6: 237-351. – Kaunas.Labai gausus paukščių ir kitų gyvūnų skleidžiamų garsų pamėgdžiojimų tautosakoje rinkinys, daugiau kaip 1500 pamėgdžiojimų.Germanienė G. V. [sud.], 1997: Senovinis kalendorius. – Vilnius.Tekstų chrestomatija jauniesiems skaitytojams, atspindinti gamtos gyvenimą visais metų mėnesiais ir jo atspindžių kultūriniame pavelde.Gimbutienė M., 1985: Baltai prieešistoriniais laikais. – Vilnius.Klasikinis veikalas apie baltų priešistorę, laikmetį po ledynmečio, pirmuosius gyventojus dabartinėje šalies teritorijoje.Greimas A. J., 1990: Tautos atminties beieškant. – Vilnius.Žymiojo semiotiko veikalas, nagrinėjantis mitinį dievybių pasaulį savitos analizės aspektu.Kontautas A. [sud.], 1991: Upės šalis mūsų. – Klaipėda.Trumpas vadovas upelių tyrinėtojams. Pateikiamos metodikos, leidžiančios nustatyti vandens cheminę ir biologinę kokybę.Krėvė V., 1933: Sparnuočiai liaudies padavimuose. – Kaunas.Pasakų ir padavimų rinkinys apie keletą paukščių rūšių ir bites. Retas leidinys.Kudirka J., 1993: Vilniaus verbos. – Vilnius.Monogafija apie verbų pynimo istoriją, gausiai iliustruota spalvotomis nuotraukomis.Meulen van der R., 1919: Gamtos prilyginimai lietuvių dainose ir raudose. – Vilnius.Olandų mokslininko veikalas apie žmogaus gyvenimo palyginimus su gamtos gyvenimu tautosakos tekstuose. Retas leidinys.Petrulis J., 1958: Etnografiniai tyrinėjimai. – Kn.: Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti: 623-639. – Vilnius.Metodinių nurodymų ir užduočių, atliekantiems etnokultūrinius tyrimus, rinkinys.Piškinaitė- Kazlauskienė L., Žvejybos istorijos apybraižos. – Vilnius.Monografija apie žvejybos istoriją, priemones, žvejų papročius įvairiuose Lietuvos etnogafiniuose regionuose.

Scheu H., Kurschat A., 1912: Pasakos apie paukščius. – Heidelberg.Tekstų rinkinys apie gyvūnus, surinktas vokiečių mokslininkų. Apie paukščius yra tik keli tekstai, dauguma skirti žinduoliams ir bestuburiams gyvūnams. Tekstai užrašyti tarmiškai. Labai retas leidinys.Šimkūnaitė E., 1992: Gyvačių karalystėje. – Vilnius.Originalumu dvelkiantis kūrinėlis apie roplių kulto atspindžius Rytų Aukštaitijos kaimuose.Tarasenka P., 1956: Didžiųjų tyrulių paslaptys. – Vilnius.Klasikinis populiarus veikalas vaikams apie archeologinių ir etnokultūrinių tyrimų žavesį.Usačiovaitė E. [sud.], 1999: Augalų ir gyvūnų simboliai. – Vilnius.Kelių autorių straipsnių rinkinys apie augalų ir gyvūnų sinboliką, gamtos ir kultūros jungtį.Vaitkevičius V., 1998: Senosios Lietuvos šventvietės. – Vilnius.Senųjų kultų švenčių apžvalga ir papročių aprašymai.Vėlius N., 1987: Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis. – Vilnius.Mitologijos ir tautos sąmonės tarpusavio santykį nagrinėjantis veikalas.Vėlius N., 1997: Lietuvių mitologija, t. I-II. – Vilnius.Įvairių laikmečių ir tautų autorių tekstų apie lietuvių mitologiją chrestomatija.Verseckienė O., 1995: Po tėviškės dangum (etninio ugdymo gairės vaikams). – Vilnius.Metinis užsiėmimų planas etniniam ugdymui dėstyti.Vyšniauskaitė A., 1983: Lietuvių lininkystės papročiai. – Kn.: Iš lietuvių kultūros istorijos: 99-179. – Vilnius.Svarbus straipsnis apie linų kultūrą Lietuvoje.Vyšniauskaitė A., 1993: Mūsų metai ir šventės. – Vilnius.Metų kalendorinių švenčių ir joms būdingų senųjų papročių apžvalga.

MOKYKLINĖS GAMTOTYROS METODIKA

Baronas J., 1927: Botanikos darbeliai. – Kaunas-Marijampolė.Laboratorinių darbų rinkinys augalų tyrimams mokykloje nesudėtingomis priemonėmis. Retas leidinys.Baronas J., 1935: Anatomijos ir fiziologijos darbeliai. – Kaunas-Marijampolė.Anatominių tyrimų laboratorinių darbų rinkinys paprasčiausiomis priemonėmis. Retas leidinys.Beinorius J., 1982: Gyvūnų stebėjimai gamtoje. – Vilnius. Trumpi nurodymai ir kelių tiriamųjų darbų aprašymai.Biologijos ekskursijos, 1987. – Kaunas.Teminių ekskursijų organizavimo metodika.Čižauskaitė S., 1978: Mokyklinis herbaras. – Vilnius.Nuorodos herbariumui sudaryti ir augalų sąrašas.Galkutė L. [sud.], 1997: Prie upelio. – Vilnius.Mažų upių botaninių, zoologinių, cheminių, etnokultūrinių tyrimų iliustruotas vadovas.Galkutė L., 1998: Žemei reikia draugų. Aplinkosauginis ugdymas mokykloje. – Vilnius.Aplinkosauginio ugdymo nauja koncepcija ir praktinių galimybių darbui organizuoti aptarimas.Gurevičiūtė G., Lekevičius E., Galkutė L., Motiejūnienė E., 1997: Nojaus laivas. – Vilnius.Užsiėmimų ir laboratorinių darbų rinkinys mokyklai, naudotinas pamokose ir papildomo ugdymo užsiėmimuose.Kazlauskas R., Kazlauskienė D., 1997: Lietuvos gamta. – Vilnius.Lietuvos gamtinių bendrijų augalų ir gyvūnų apžvalga. Naudotina kaip skaitinių knyga.Koszmider M., Kozanecka G. [liet. leidimui pritaikė Salickaitė-Bunikienė L.], 1998: Žaliosios užduotys. Aplinkos apsauga per chemijos pamokas. – Kaunas.Originali aplinkosaugos užduočių knyga, pateikiama ir daug įvairių papildomų žinių.Kulbis A., 1994: Augmenijos tyrimo pradmenys. – Vilnius.Augmenijos tyrimų trumpas vadovas, metodinės nuorodos herbariumui sudaryti, augalams apibūdinti, bendrijoms tyrinėti.

Lekevičius E., Salickaitė-Bunikienė L., Kalinauskaitė N. ir kt., 1998: Lietuvos ekologinės bendrijos ir žmogus [plakatų rinkinys ir knyga mokytojui]. – Vilnius.10 plakatų komplektas integruotoms pamokoms su aprašais. Nagrinėjamos įvairios gamtinės bendrijos. Tinka naudoti ne tik ekologijos pamokose 10 klasėje, bet ir papildomo ugdymo užsiėmimuose.Martinionienė J., 1999: Ekologijos užduotys. – Vilnius.Naujausia ekologinio ugdymo knyga pamokoms ir papildomam ugdymui.Matiukas K. [sud.], 1996: Upės šalia mūsų. – Klaipėda.Trumpas upių tyrimo vadovas, pabrėžiantis aplinkos kokybės diagnostinius tyrimus nesudėtingomis priemonėmis.Miuleris J., Bluzmanas P., 1994: Augalų stebėjimas ir bandymų metodika vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje. – Kaunas.Botaninių tyrimų vadovas, akcentuojantis morfologinius ir fiziologinius darbus.Molis S., 1986: Zoologijos mokymo metodika. – Kaunas.Išsami zoologijos temų dėstymo knyga. Nors dėstymo sistema pasikeitė, mokytojas ras daug vertingų minčių.Palionienė A., Kazlauskas R., 1958: Biologinių rinkinių gaminimas. – Kn.: Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti: 569-608. – Vilnius.Vertingas straipsnis kolekcijų sudarymui.Paltanavičius S., 1996: Mūsų mažosios kelionės. – Vilnius.Trumpas ekskursijų vadovas patiems jauniausiems gamtininkams.Raikovas B., 1930: Naminių gyvulių mokomasai stebėjimas. – Kaunas.Naminių gyvūnų tyrimo vadovėlis savarankiškam darbui. Tiks kaimo vaikams, turintiems naminių gyvūnų. Retas leidinys.Ratkus J., Sidabras S., 1998: Gamtos pažinimo mokymo materialinė bazė. – Šiauliai.Nors vadovėlis skirtas pradinių klasių mokytojams, žinios apie mokyko priemones pravers ir vyresnių klasių mokytojams ir moksleiviams.Ruzgas V., 1925: Kaip augalai rinkti, gerbarai ir kolekcijos daryti. – Šiauliai.Augalų kolekcijų sudarymo vadovėlis. Dalinai pasenęs, tačiau yra vėliau niekur neskelbtos vertingos medžiagos. Retas leidinys.Ruzgas V., 1927: Gamtos rinkinių gaminimas. – Kaunas.Išsamiausia lietuviška knyga apie gamtos kolekcijas, muziejaus eksponatų parengimą. Leidinys gausiai iliustruotas piešiniais. Retas leidinys.Ruzgas V., 1927: Mokomosios ekskursijos. – Kaunas.Gamtos ekskursijų organizavimo nuorodos ir atskirų ekskursijų aprašai. Retas leidinys.Ruzgas V., 1930: Gamtos metodikos pagrindai. – Kaunas.Klasikinis gamtos dėstymo metodikos veikalas, parašytas vadovaujantis aktyvaus mokymo pedagoginėmis pažiūromis. Retas leidinys.Ruzgas V., 1965: Natūralios vaizdinės biologijos priemonės. – Vilnius.Mokymo priemonių gamybos ir naudojimo vadovėlis.Salickaitė-Bunikienė L., Mažeikaitė S., Motiejūninė E. ir kt., 1996: Stebėkime ir tyrinėkime gamtą (užduočių rinkinys laisvalaikiui). – Vilnius.Nesudėtingi ir įdomūs aplinkos stebėjimo ir tyrinėjimo darbai, tinkantys išvykoms, ekskursijoms, pamokoms gamtoje.Salickaitė-Bunikienė L., Mažeikaitė S., Trainauskaitė I., 1996: Gyvenimas vandenyje. – Vilnius.Nedidelis vandens augalų ir planktono organizmų klasifikatorius ir apibūdintojas. Metodinės nuorodos zooplanktono tyrimams.Salickaitė-Bunikienė L., Bunikis S., Mažeikaitė R. ir kt., 1997: Tolyn pažinimo keliu, D. I. – Vilnius.Tiriamieji darbai vyresnių klasių moksleiviams, besidomintiems vandenų gyventojais. Mikroorganizmų ir infuzorijų tyrimo metodikos.Salickaitė-Bunikienė L., Tautvydas R., Dušauskienė-Duž R., ir kt., 1998: Tolyn pažinimo keliu, D. II. – Vilnius.

Hidrologijos ir hidrometrijos pradmenys upių ir upelių tyrinėtojams, darbų metodikos tiriant vandens kietumą, radioaktyvumą, poveikį gyviems organizmams ir žmogui.Salickaitė-Bunikienė L., Motiejūnienė E., Mažeikaitė S. ir kt., 1999: Ekologinės ir aplinkosauginės studijos (mokomųjų programų komplektas), D. I. – Vilnius.Trumpas įvairiapusių aplinkos kokybės tyrimų darbų rinkinys, atliekamų Drūkšių ekologinio ugdymo mokykloje.Salickaitė L. ir kt., 1999: Ekspedicija “Vanduo”. – Vilnius. Kompleksinio vandens tyrimo trumpas aprašas.Šapokienė E. [sud.], 1994: Aplinkotyra. Mokomoji knyga jaunimui. – Vilnius.Išsamus leidinys, nagrinėjantis įvairias aplinkotyros temas, pateikiami laboratorinių darbų aprašymai, daug vertingų priedų.Šapokienė E., Šereikienė J., 1981: Gamtosauginiai augalų tyrinėjimai mokykloje. – Vilnius.Trumpas laboratorinių darbų ir lauko bandymų vadovas.Šapokienė E., Vonsavičienė V., 1982: Gamtos apsaugos laboratoriniai darbai. – Vilnius.Trumpas originalių laboratorinių darbų vadovas.Tarvydas S., 1936: Aplinkotyros ir daiktų pažinimo metodika. – Kaunas.Pirmasis aplinkotyros veikalas lietuvių kalba. Vertingi gamtotyros ir daiktų pažinimo temų nagrinėjimo pavyzdžiai. Retas leidinys.Utz A., Martin J., 1999: Įdomieji bandymai. – Vilnius.Bandymų su augalais, vandeniu, daiktais vadovas, galintis sudominti tiek pačius jauniausius vaikus, tiek suaugusius. Tinka pirmam sudominimui noru eksperimentuoti su augalais, vandeniu, buities reikmenimis.

GAMTINIŲ LEIDINIŲ BIBLIOGRAFIJA

Butkevičius M., 1963: Lietuviškoji miškininkystės literatūra 1918-1962 m. – Kaunas.Bibliografinė rodyklė, kurioje surinkta medžiaga ne tik apie miškininkystę, bet ir gretimas sritis.Dautartas J., 1987: Gamtos apsauga (literatūros rodyklė), 1974-1985. – Vilnius.Leidinių ir straipsnių gamtosaugos temomis rodyklė pagal temas.Jackūnaitė Z., Čivilis J., 1990: “Mūsų gamtos” žurnalo 1964-1988 metų rodyklė. – Vilnius.Žurnale paskelbtų straipsnių ir žinučių dalykinė, geografinė, autorių rodyklė.Medžiotojui ir žvejui (literatūros rodyklė 1944-1970 m.), 1970. – Vilnius.Leidinių ir straipsnių dalykinė ir autorių rodyklė, vertinga ne tik žvejams bei medžiotojams, bet ir zoologams, botanikams, miškininkams.Milius V., 1988: Lietuvių liaudies papročiai. Bibliografinė rodyklė. – Vilnius.Etnografinių tekstų rodyklė.Regelis K., 1932-1942: Fontes florae Lithuaniae. – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai, 1-8. – Kaunas – Vilnius.Veikalų ir straipsnių apie Lietuvos florą įvairiomis kalbomis rodyklė nuo pirmų šaltinių iki 1939 metų.Šapiraitė S., 1971: Lietuvos botanikos bibliografija 1800 – 1965. – Vilnius.Išsamiausia botaninių tekstų bibliografinė rodyklė.Tadas Ivanauskas. Bibliografija., 1991 – Vilnius.Profesoriaus Tado Ivanausko leidinių, mokslinių ir populiarių straipsnių rodyklė.