Vilniaus Abraomo Kulvieio vidurin mokykla

projekt reng Vilniaus Abraomo Kulvieio

vidurins mokyklos lietuvi ir lotyn kalbos mokytojas

metodininkas Vidas Garliauskas

1

Antikins literatros dstymas devintoje klasjeMetodin priemon

Turinys

I. ANTIKIN LITERATRA UGDYMO PROGRAMOSE

II. VADAS

III. GRAIK IR ROMN DIEV VARD ATITIKMENYS

1.Graik mitai

PROMETJAS

SISIFAS

NARKISAS IR ECHO

ORFJAS IR EURIDIK

OIDIPAS

HERAKLIS KRYKELJE

IV. GRAIK EPIKA

1. HEROJINIO EPO VAIDMUO TAUTOS GYVENIME

2. HOMERO POEMOS

2.1. ILIADA. PIRMOJI GIESM

ODISJA

V. GRAIK DRAMA.

VI. GRAIK LYRIKA

1. KALINAS

2. ARCHILOCHAS

3. ALKAJAS

4. SAPFO

5. SIMONIDAS

6. ANAKREONTINIAI EILRAIAI

2

VII. GRAIK PROZA.

VII.1. ISTORIOGRAFIJA. Tukididas Peloponeso karo istorija

VII.2. FILOSOFIJA. Platonas. Sokrato apologija, Faidras.

VIII. I ROMN LITERATROS

1. VERGILIJUS. ENEIDA

2. OVIDIJUS METAMORFOZS

PIRAMAS IR TISB

APOLONAS IR DAFN

PANAS IR SIRING

3. HORACIJUS.

4. GAJUS JULIUS CEZARIS. GAL KARO URAAI

3

I. ANTIKIN LITERATRA UGDYMO PROGRAMOSE

Naujajame lietuvi kalbos ugdymo projekte yra gerokai ipleiamas antikins

literatros kursas. Atsiranda tokios atskiros antikos literatros temos: 1. Antikos mitai; 2.

Herojinio epo vaidmuo tautos gyvenime; 3. Laisvas mogus piliei bendruomenje.

Pamokose turi bti skaitomi ir nagrinjami ie graik mitai: Sisifas, Narkisas, Orfjas ir

Euridik, Prometjas, Daidalas ir Ikaras, Oidipas ir kiti pasirinkti. Pagal i program turi

bti plaiau aptariamos Homero poemos Iliada ir Odisja, taip pat susipastama su

Vergilijaus Eneida. mogaus tema gerokai ipleia antikos literatros kurs: be visuotinai

skaitomos Sofoklio Antigons dar turi bti (parykinti) ar gali bti skaitomi ie kriniai ar

j itraukos: Plutarcho Periklio gyvenimas, Cicerono gyvenimas, Juliaus Cezario gyvenimas

(i Biografij), Sofoklio Oidipas karalius, Euripido Medja, Platono Sokrato

apologija (Sokrato kalba teisme), Faidonas (itraukos), Cicerono Apie

biiulyst, Prie Mark Antonij (XIV Filipika) (itraukos),

Ovidijaus Metamorfozs (itraukos), Horacijaus ods Mzai, Jaunimui,

Senekos Laikai Liucilijui (itraukos), Marko Aurelijaus Sau paiam (itraukos). Tok

gerokai platesn kurs bt galima realizuoti per 3040 pamok.

vairiose mokyklose is kursas bt kiek skirtingai realizuojamas, atsivelgiant

mokini pajgum. Bet privalomi autoriai ir tekstai turt bti skaitomi. Tiesa, devintoje

klasje bt galima atsisakyti Daidlo ir Ikro mito, su kuriuo mokiniai buvo susipaindinti 6

klasje. J bt galima tik prisiminti. Mokytojas turt teis rinktis, ar skaityti Oidipo mit, ar

Sofklio Karali Oidip. Mitui pakakt poros pamok, bet dramai dert skirti bent kokias

keturias pamokas. Oidipo istorija (mitas arba tragedija), aiku, skaitytina ir nagrintina

prie Antign, kuri yra Oidipo eimos tragikos istorijos tsinys. Apskritai kiekvienam

mitui perskaityti turt bti skiriama bent viena pamoka. Taiau jos nepakanka, jei norima

supaindinti mokinius vieno ar kito mito refleksijoms ir interpretacijoms vairi epoch

Europos kultroje. Kiekvienam filosof ir retori tekstui, matyt, dert skirti bent po dvi

pamokas, o gal net ir tris pamokas: pirmj pamok bt skaitomas tekstas, kur komentuot

mokytojas, o mokiniai pasiymt tuos komentarus. Namie mokiniai toliau gilindamiesi

tekst atlikt tam tikras (teksto suvokimo) uduotis. Antrj pamok, patikrinus nam darb,

bt gilinamas teksto supratimas: mokytojas toliau aikint mokiniams teksto prasmes ir

realijas. Treij pamok bt aptarima, kaip konkretaus krinio mediag bt galima

4

panaudoti samprotavimo ir literatriniuose rainiuose ir mokomasi ratyti pastraip pagal

nagrinjam antikos autori ar tekst. Tos antikos autori skaitymo pamokos turt bti

vairios: viena teksto analiz, kita interpretacija, treia savo teksto krimas pagal antikos

autoriaus teksto pavyzd (parodija), ketvirta antikos autoriaus ir iuolaikins jo

interpretacijos lyginimas ir aptarimas ir t. t. Reikt sukurti moderni antikos literatros

dstymo metodik Lietuvos mokykloms.

Didieji antikos epai Homero ir Vergijaus poemos nagrintini gerokai plaiau,

nei tai buvo daroma iki iol. Nagrinjant Iliad dert iaikinti graik heroj aunumo ir

verts supratim, Odisj parodyti graik, norini painti svetimus kratus ir mones,

bd, atskleisti j smalsum, imlum naujovms. Skaitant Eneid dera parodyti Romos

kultros itakas. Taip pat skaitytini kai kurie Ovidijaus Metamorfozi mitai Apolonas ir

Dafn, Piramas ir Tisb, Panas ir Siring, prapleiantys mokini kultros akirat.

Nagrindami Homer, Vergilij, Ovidij mokiniai turt gyti hegzametro skaitymo

gdi. Todl iame leidinyje pateikiama atskiras skyrelis apie hegzametro skaitym ir

daugelio tekst pradioje parodoma, kaip skaityti hegzametru. Kai kur sunkesnse teksto

vietose yra paymtos cezros ar suymti atskir eilui iktai.

Prie dalies tekst yra pateikiama uduoi ir metodini nurodym. Stengtasi

nurodyti svarbesn su antikos tekstais susijusi mediag (dails, muzikos krinius, filmus

ar literatros tekstus). Antikos mit interpretacijimis siekaima mokiniams suteikti geresn

Europos kultros painim. Tai puiki ir gimtosios kalbos ugdymo galimyb, nes literatros

tekstus, dails, muzikos krinius reikia aptarti atitinkamu lygmeniu tam tikrais terminais.

Dabar, interneto laikais atsivr daug nauj galimybi susipainti su antikos ir kit epoch

kultros lobiais ir jas dert inaudoti. Neginytina, kad svarniausias antikos literatros

kurso akcentas tekst skaitymas plaija prasme. J galima padaryti gerokai domesn ir

patrauklesn mokiniams, jei pagal galimybes bt inaudotos audiovizualins priemons.

Jei pavykt realizuoti toki antikins literatros program, ne tik gerokai priarttume

prie Europos kultros lobi, bet ir pakilt ms bendrasis humanitarins kultros lygis.

Nedert isigsti paties kurso ar silom priemoni. J pasilyta daugiau negu

galima bt panaudoti. Mokytojas turt palaipsniui susipainti su siloma mediaga ir

bandyti dirbti pagal igales ir mokini pajgum. io darbo autorius pats yra ibands daugel

ia silom priemoni.

5

ios priemons autorius nuoirdiai dkoja Vilniaus universiteto dstytojams dr.

Nijolei Juchneviienei, dr. Mindaugui Strockiui, lektoriui Vyiui Vidnui, kolegoms

mokytojams Daliai Kubilinskienei, Vilijai Niauronytei, Oksanai Smirnovai, maketuotojai

Akvilei Vaiginytei, prisidjusiems prie io darbo tobulinimo. Ypatingos padkos nusipelno

Dalia Kubilinskien, paraiusi Periklio kalbos interpretacij.

II. VADAS

Graik prieistor. Graikai yra ypatinga pasaulio tauta. Atsikraust (pirmoji j banga

XIX amiuje pr. Krist) i Balkan pusiasalio Graikij ir j supanias salas i iaurs

jie susipaino su aukta Kretos kultra ir ilgainiui daug k i jos perm. Graikai jo ne

vena banga. Apie XIII ami prie Krist i iaurs plsteljo dar viena nauja j banga,

vadinamosios jros tautos. Jos nusiaub rytinius Viduremio jros kratus nuo Trjos iki

Egipto, bet Egiptas apsigyn. Manoma, kad tie graikai sunaikino apsilpusi hetit valstyb

Maojoje Azijoje. Prajo dar ne vienas imtmetis, kol graikai sigyveno Graikijoje, sukr

sav rato kultr (pagal mitus, finikiei rat graikams atgabens Kdmas, Tb krjas).

Graik etnonimai. Lietuvi kalboje vartojamas etnonmas graikai yra atjs i lotyn kalbos.

Romnai Peloponso genties etnonim [graikoi] iplt visiems graikams: juos

vadino Graeci (tar graiki), o pat krat Graecia (tar Graikija). Grak kalb lotynikai

lingua Graeca (tar graika).

Patys graikai vadinosi helnais gr. [helln], vns. kilm. [hellnos], dgs.

vard. [hellnes]. Savo krat jie vadino choronim gr. [hellas], vns. kilm.

[hellados], lietuvikai Held. Toji Held i pradi buvo miestas ir kratas Ftijoje

(piet Teslija), anot mit, priklauss herojui Pelijui, legendinio graik herojaus Achilo tvui.

Senovs graikai sivaizdavo, kad mitinis Helnas, Deukalino ir Piros, pirmj moni po

tvano snus, yra j protvis. Graikikai graik kalba [hellnik gltta] (arba

[glssa]).

Graik kultra. Po didiosios Viduremio ir Juodosios jr pakrani kolonizacijos (apie

VIIIVI amius pr. Krist) prasideda nepaprastas graik kultros skleidimasis: daugelyje

6

gyvenimo srii graikai pasiek spding laimjim. Jokia pasaulio tauta nra tiek pasiekusi

per tok trump laik. Todl mokslininkai kalba apie vadinamj graik stebukl (Jonas

Dumius I rankrai palikimo: straipsniai. Vilnius, Aidai, 2012, 27). Graikai sukr tobul

literatros ir vaizduojamo meno pavyzdi. Jie taip pat klasifikavo ir visus iki tol jiems

inomus mokslus ir menus. Taigi graikai sukr Europos kultros pagrindus (l. c.).

Graikik odi mokslo, meno, visuomeninio gyvenimo ir kit termin gausyb rodo

nepaprast ios tautos indl pasaulio kultr, plg.: akrpolis, astronmija, biolgija,

biogrfija, demokrtija, dram, filosfija, pas, grfika, istrija, ksmosas, krokodlas, lrika,

litosfer, matemtika, poltika, retrika, sarkofgas, telefnas, trpas, zon ir t. t. Galima

sakyti, kad tais odiais graik antika yra gyva iki dabar.

Graik kultros iskirtinumas. Graik civilizacija gerokai skyrsi nuo kit senovs

civilizacij. Esminiai graik kultros skirtumai yra ie:

1. Senovs graik, arba heln, kultra buvo atvira (graikai su kitais kratais keitsi

materialiomis ir dvasinmis vertybmis bei informacija, netroko kit ukariauti,

domjosi barbarais, j kratais, paproiais, gamta, tikjimu ir pan.; perm kai kuriuos

Egipto meno, Babilno astrolgijos principus, finikiei rat; neitirpo svetimj

takoje, ilaik savo individualum).

2. Graik kultra pasiymjo vairove (helnai iman visas kio sritis, politik,

intelektuali ir menin veikl; graik plio pilietis galjo atlikti vairius vaidmenis:

bti ir pirklys, ir karys, ir emdirbys, ir choro dainininkas, ir politikas, ir filosofinio

pokalbio dalyvis; nors graik poliai buvo skirtingi, bet jaut bendrum).

3. Graikai mgo vairias varybas agons (dramatrg, pot, muziknt, skuptori,

daininik, po deklamuotoj, okj; vyko vairi amatinik varybos; labai

populirios sprto varybos, garsiausios j Olimpins).

4. Graik kultros orientyras mogus.

5. Graikai bangino laisv (laisvi pilieiai saugomi statym, garantavusi asmens ir turto

nelieiamum).

6. Graikai vertino saik (saikas btina harmnijos slyga; pasaulis ksmas,

tvarkingas, graus; harmnija tai simtrija, proprcija, rtmas).

7. Graikai sukr kalokagatijos (groio ir grio derms) idel.

Plaiau apie tai r. Dalia Dilyt Senovs Graikijos kultra, 1016.

7

Apie Senovs Graikijos kultr galima pasiskaityti iuose leidiniuose:

Boardmann, John. Graik menas. Vilnius, R. Paknio leidykla, 1998.

Dilyt, Dalia. Helads viesa. Vilnius, Metodika, 2012.

Dalia Dilyt Senovs Graikijos kultra. Vadovlis. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2007.

Gasparovas, Michailas. Su skydu ir u skydo. Pasakojimai apie Senovs Graikijos kultr. Vilnius, Alma littera, 2004.

Kondratas, Mikalojus, Kondratas, Romualdas. Pasaulio civilizacij seniausieji centrai. iauliai, iaurs Lietuva, 2006.

Lien, Neringa. Antikins Graikijos kultros istorija. Kaunas, Vytauto Didiojo universitetas, 2005.

Varnien, Janina. Senosios civilizacijos. Vilnius, Vilniaus knyga, 2003.

Vladimirovas, Levas. Knygos istorija.Vilnius, Mokslas, 1979.

Kelioni vadovai. Graikija. Atnai ir emynas. I angl kalbos vert Audron Kudulyt-Kairien. Vilnius, Alma littera, 2009.

Konspektyvi graik literatros raidos apvalga. Graikai sukr didij literatr. Jie

buvo para daugyb literatros krini, kuri didioji dalis yra uvusi. Kad bt galima

suvokti graik literatros savitum, btina iskirti jos esminius bruous.

1. Graikai sukr literatros nrus, siedami krini turin ir form.

2. Seniausiais graik literatros kriniais Homro Iliad ir Odisja prasideda

Europos literatr. ie kriniai, herjinio po edvrai, buvo pavyzdys ir patiems

graikams, ir vlesniems Eurpos literatr krjams.

3. Nuo VII amiaus pr. Krist graikai kr lrik; joje asmenniai igyvenimai

(patritiniai, poltiniai, meils, filosfiniai motvai) perteikti menikais vaizdais.

4. VIV amiuje pr. Krist graik literatroje sivyravo dram ir proz.

5.ymiausi tragdijos krjai Aischilas, Sofoklis ir Euripidas, pasitelkdami

mit motyvs, svarst dorovs normas, kl pasaulio painimo, aistr

pratingumo problems, skatino puoselti tradcijas, siekti dvasinio ir fizinio groio

(kalokagatijos), saiko.

8

6. Komdijoje (ymiausias atstovas Aristofnas) vyravo valstybs gyvenimo tmos;

buvo sukuriama juoking situacij, veikdavo nepaprasti veikjai (varls, vapsvos,

paukiai).

7. VIV amiuje pr. Krist susiformavo istorin (Herodotas), filosofin (Platonas),

retorin (Demostnas) proz.

8. IV amiuje pr. Krist vairi moksl pagrindus susistemino Aristotelis. Literatrai

svarbus jo veikalas Potika, kuriame aptariama tragdijos terija ir vartojama

ktarsio svoka.

9. I amiuje pr. Krist romnai sukr sav klasikini krini (Horcijaus ds,

Verglijaus Eneid, Czario Gl karo uraai, Ovidijaus Metamorfzs,

Cicerono kalbos ir kt.).

Antikos odynas, V., 1998; Visuotin lietuvi enciklopedija, t. 8, V., 2005.

Tokia konspektyvi graik kultros ir literatros apvalga mokiniams gali bti

pristatyta antikos literatros kurso pradioje, pavyzdiui, skaidrmis. Taiau dar atskirai

dert pristatyti ir graik kalokagatjos ideal. Klasje turt bti perskaityta ir aptarta Dalios

Dilyts teksto itrauka apie kalokagatj:

Kalokagatija. Kilni laikysena, tauri ivaizda, gebjimas nesiblakyti bdingi aristokratams,

kaip ir ikalba, narsumas ir kitos tv snums perduodamos puikios ypatybs. Toks mogus

yra harmoningai subalansuotas mikrokosmas. Jo idealas kalokagatija (

[kalokagathia]), grois ir gris. Graiu vadintas stipraus, kupino jg, sveikatos, tauriai

atrodanio kno mogus. Geru laikytas ne tas, kuris nra piktas, o tas kuris yra toks, koks

turi bti, kokybikas, atitinkantis tam tikr prab, kaip esti geri maisto produktai, geras

veimas ar tinkamas kokiai nors veiklai ir todl geras laikas. Kalokagatijos mogui bdinga

kno, dvasios, poiri proi turtingumas. Toks mogus stiprus, valus, linksmas, graus,

saikingas. Jis herojus, atletas, karys, poetas, muzikas, menininkas. Jis nuolankus lemiai.

Ne jis turtui tarnauja, o turtas jam tarnauja, ne lov j valdo, o jis valdo lov.

(Dalia Dilyt Senovs Graikijos kultra, 16)

III. GRAIK IR ROMN DIEV VARD ATITIKMENYS

Mediagos apie graik dievus ir kitas mitologines btybes galima iekoti inynuose, kuri

lietuvi kalba yra ileista keletas. Galima mokinimas rodyti skaidrje nubraiyt svarbiausi

9

graik diev genealogijos med. Taiau reikia skatinti mokinius iekoti informacijos

inynuose. Lietuvi kalba ileista nemaai knyg:

Antikos odynas. V. Alma littera, 1998.

Velikien, Aleksandra Teres. Ariadns silas. Antikos mitai ir legendos (II pataisytas leidimas).

Vilnius, Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 1999.

Velikien, Aleksandra Teres. Antikos mitologijos inynas. Kaunas, viesa, 2008.

Velikien, Aleksandra Teres. Fons verborum. Lietuvilotyn ir lotynlietuvi kalb odynlis.

Vilnius, Margi ratai, 2012.

Mokytojai turt inoti pagrindnius antikos dievus ir j funkcijas. Taip pat jie turt inoti

graik diev vard lotynikuosius atitikmenis. Toliau pateikiama kai kuri svarbesni diev toki

atitikmen lentel. Toki lentel bt galima pateikti ir mokiniams. J nedert versti ikalti visus

tuos dievus ir vard atitikmenis. Mokiniai palaipsniui, atlikdami vairias uduotis, galt sminti tuos

vardus.

Antikos dievai

Graik Romn Pagrindins funkcijos

Dzesas Jupteris Olimpo valdovas

Her Junon Dzeso mona

Poseidnas Neptnas jr valdovas

Amfitrit Poseidno mona

Hdas Putnas poemio karalysts valdovas

Persefn Prozerpin emdirbysts deiv

Atn Minrva iminties deiv, Atn globja

Arjas Mrsas karo dievas

Afrodit Vener meils deiv

Hefistas Vulknas dievas kalvis

Apolnas Fbas ms (mz) ir men, gydymo globjas

Artemid Dian mediokls deiv

Ertas Amoras, Kupidnas meils dievas, audantis meils strlmis

Hstija Vest nam idinio deiv

10

Dionisas Bkchas vyno dievas

Hrmis Merkrijus diev pasiuntinys, vagi dievas

Nik Viktrija pergals deiv

Irid Diskrdija nesantaikos deiv

Lietuvi kalba pateikt diev genealogijos lentel galima rasti Aleksandros

Velikiens Antikos mitologijos inyne, 1995, p. 291. Tame leidinyje taip pat pateiktos Tb,

rgo, Atn, ArkdijosKipro, Mirmidn, Trjos karali, Minid ir Ajold genealogijos,

p. 292299.

Antikos dievai yra vaizduojami daugybje meno krini. ia pateikiama po kelet

pavyzdi, kurie galt bti panaudoti pamokose.

Operos

Georgas Frydrichas Hendelis Jupiteris Arge [G. F. Hndel Giove in Argo].

Georgas Frydrichas Hendelis Tesjas (Londonas, 1713) [G. F. Hndel Teseo].

Georgas Frydrichas Hendelis Partenop (Londonas, 1730) [G. F. Hndel Semele].

Georgas Frydrichas Hendelis Semel (Londonas, 1736) [G. F. Hndel Semele].

Vaz pieiniai

Plutonas vea Persefon poemin pasaul. Raudonfigris krateras (360350 a. pr. Krist,

Brit muziejus, Londonas), Mitologija, 434435.

Skulptros

Feidijas, Atn Partenono rytinio frizo fragmentas Dzesas, Her ir Nik (438432 pr. Kr.;

Brit muziejus, Londonas), Mitologija 92.

Minerva. (II a. pr. Krist, Kapitolijaus muziejus, Roma), Mitologija, 386387.

Milo Venera (100 m. pr. Krist, Luvras, Prayius), Mitologija 250251.

Mikelandelas (Michelangelo Buonaroti) Bakchas (apie 14961497, Bardelo muziejus,

Florencija), Mitologija, 466467.

Freskos

11

http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8

Veneros gimimas (I a. pr. Krist, Veneros namas, Pompja), Mitologija 254255.

Paveikslai

Sandras Botielis (Sandro Botticelli) Veneros gimimas (apie 1482, Florencija, Ufici

galerija), Mitologija 256257.

Sandras Botielis (Sandro Botticelli) Venera ir Marsas (apie 1485, Nacionalin galerija,

Londonas), Mitologija 282283.

Dordon (Giorgone) Mieganti Venera (1509, Dresdeno senj meistr galerija),

Mitologija 266267.

Karavadas (Caravaggio) Bakchas (apie 1599, Ufici galerija, Florencija), Mitologija,

427428.

Diegas Velaskesas (Diego Vlazquz) Apolonas Vulkano kalvje (1629, Prado muziejus,

Madridas), Mitologija 360361.

1.Graik mitai

Turtinga antikos mitologija yra neaprpiama. Todl einant per antikos literatros

kurs, pasirinktinai galima perskaityti kelet nurodyt mit. Kad tos pamokos bt

turiningos, iame leidinyje yra dta mediagos, kuria remdamasis mokytojas gali savaip

interpretuoti mit tekstus ir aptarti juos su mokiniais. Taiau mokytojas pats turt gerai

suvokti, kas yra mitas. I lietuvi mokslinink mit teorijas bene isamiausiai yra aptarusi ir

vertinusi profesor Dalia Dilyt. Toliau pateikiamas ios mokslininks tekstas mokytojams

padt suvokti, kaip dabar yra suvokiami mitai:

Nesigilinus atrodo, kad apibrti mit nra sunku. Gr. [mythos] odis,

pasakojimas; terminas mitologija reikia mit tyrinjim, taip pat mit svad. Vis dlto

maai tra taip supainiot dalyk, i didelio rato retai kada taip ieinama i krato, kaip

iekant atsakymo klausim, kas yra mitas.

Dar Antikoje atsirado trys mito koncepcijos:

Mitai yra poet krybos rezultatas. Tokios nuostatos laiksi Herodotas,

teigdamas: Homeras ir Hesiodas [...] sukr helnams teogonij, dav dievams vardus ir

epitetus, paskirst jiems garbingas vietas, usimimus ir nusak j ivaizd (Hdt. II 53).

Mitas yra gamtos ir morals reikini alegorija bei simbolis. Taip mitus suvok

Ksenofanas (VI a. pr. Kr.), Empedoklis (V a. pr. Kr.), Anaksagoras (V a. pr. Kr.),

12

Demokritas, Metrodoras (VIV a. pr. Kr.) ir kiti filosofai. Vieni aikino, kad Dzeusas yra

ugnies ar dangaus, Poseidonas jros, Hera oro, Hadas ems alegorija, kiti tvirtino, jog

dievai yra abstrakios dievybs vairi gali pasireikimo simboliai.

Mitai yra ne diev, o vliau sudievint moni istorija. Remdamasis Hekatajo, Prodiko,

Kritijo idjomis, tai skelb Euhemeras i Mesns (IVIII a. pr. Kr.). Jis buvo paras veikal

apie savo kelion Rytus ir ten rast utopin sal, kurioje kadaise karaliavo Uranas, Kronas,

Dzeusas. Po mirties ie valdovai buv pradti garbinti kaip dievai. Aikinimas, kai mitas

traktuojamas tik kaip mogaus fantazijos praturtinimas ir pasikeits perduodant i

kartos kart itorini atsiminimas, dabar vadinimas euhemerizmu.

ie trys isilaik iki naujj laik. XVIII a. vokiei klasicizmas mitus laiko

nuostabios poezijos dvasios kupinais kriniais arba filosofijos ir istorijos prieauriu,

kiekvienos vaikysts atributu.

Pastarj mint prats ir irutuliojo XIX a. pozityvistai, teig, jog mit ir tikjim

pagrindas yra animizmas sielos priskyrimas negyviems daiktams ir reikiniams, jog mitais

neteisingas pasaulio aikinimas, nes pirmykiai mons nesugebj logikai mstyti.

Pradjus tyrinti Ryt mitus, pasirod lyginamosios mitologijos darb, mituose

pradta iekoti istorini vyki bei proces relikt. Susiformuoja soliarin teorija, kurios

atstovai visus mitus aikina kaip sauls santykio su kitais dangaus knais alegorij (pvz.,

Dafn aura, Apolonas-Saul j vejasi, bet negali pavyti, nes aura dingsta emje) ir

lunarin teorija, skelbianti kad visus mitus reikia suprasti kaip mnulio kelion dangumi, jo

fazi kitim ir pan., (pvz., Penelop mnulis, o jai besiperantys jaunikiai vaigds;

Apolono umutas Hiacintas sauls utemdytas mnulis).

Narcizikai ididus XX a., skelbis nuostat, kad jo mokslo didiausi, mons

protingiausi, o visi kiti buv baiss tamsuoliai, perm pasiptlikas pozityvist mintis apie

senovs moni intelekto skurdum. Buvo pasilyta svoka pirmyktis mstymas ir

teigiama, jog kadaise nesugebta skirti objekto nuo subjekto, a nuo ne a ir ventai

tikta, kad karstas yra medin laidotuvi biuro d, bet dangus ir motinos prieglobstis, o

pasaulis yra tarytum ne arklys, o tikr tikriausias arklys. Taiau skaitant tokius veikalus

reikia turti galvoje, kad psichologai, tyrinjantys vadinamj primityvi ar laukini geni

atstovus, prieina prie ivados, jog nra duomen, patvirtinani, kad necivilizuoti mons

msto nelogikai, kad j mstymo sugebjimai riboti.

Kaip svokos pirmyktis mstymas sinonimas danai vartojama

svoka mitologinis mstymas. io termino autoriai mito esme laiko simbol ir teigia, kad

13

i specifins mitins smons prigimties iauga simbolins pasaulio suvokimo formos,

neinanios prietaravimo tarp daikto ir vaizdo, enklo ir jo reikms, idealybs ir realybs.

J. G. Frazeris, amiaus pradioje surinks daugyb mediagos ir ileids milinik

veikal Aukso aka, mit pasil suprasti kaip ritualo tekst, nes mitas ess atsirads i

ritualo ir j aikins. Pvz., Helenos pagrobimas yra ritualinis nuotakos (ar deivs) grobimas.

Tersitas Iliadoje graik atpirkimo oio nuudymo reliktas. i idja tapo labai populiari.

Dabar kone kiekvienam mito ar folkloro elementui stengiamasi tbt surasti kokias nors j

aikinamsias apeigas: iniciacijos (pilnametysts) ritual, ventj santuok, dievikojo

valdovo aukojim ir pan. I ties mito ir ritualo santykiai, matyt, gali bti vairs: gali bti

mit, kilusi i ritual, ir ritual, atsiradusi i mit, bet gali bti ritual, neturini mit, ir

mit, neturini ritual. Taigi absoliutinti ritualo takos mitui nereikt.

S. Freudas visus ritualus ir apeigas laik masinmis neurozmis, o senovs mones

irjo kaip pasmonje gldinio libido instinkto kamuojamus neurotikus, ypa

pabrdamas pirmykts bandos vado (tvo) umuimo fakt ir i jo kildindamas religij ir

moral. Jis teig, kad patino ivyti i bandos sns susitar umu tv ir suvalg j. Kad

nebt varyb dl pateli, jie paskelb kraujomai tabu, ir taip atsirado moral. Paskui dl

tvo nuudymo juos m grauti sin. Tuomet su tvu jie sutapatindavo kok nors gyvul

(jaut, arkl ir pan.) ir jo ms valg tik ikilming tvo paminjim metu. Taip atsirado

religija.

S. Freudo mokinys C. G. Jungas teig, jog mitinis mstymas slygojamas

kolektyvins pasmons, susidedanios i archetip. Vis idj ir pair pagrindas yra

archetipins platformos, atsiradusios tuomet, kai smon dar nemst. Taigi mitai yra tarsi

masiniai sapnai, per kuriuos pasireikia kolektyvin pasmon. Mitinis mstymas nra

individualus, jis perduodamas i kartos kart kaip kolektyvins pasmons veiklos

rezultatas.

Penktajame deimtmetyje atsirado nauja mit tyrinjimo teorija, mit laikanti

struktra, susidedania i tam tikr vienet mitem. Mito prasm aikinama

sisteminant santykius tarp i vienet. ios teorijos pradininkas C. Lvy-Straussas

mitologij iri kaip kalbos ar muzikos analog, taikydamas t pat tyrinjimo metod, jis

ieko dvinari prieprie (virus apaia, virtas alias, gyvenimas mirtis, vyras

moteris ir pan.) bei tarpinio elemento tarp opozicini mitem. Toks tyrinjimo metodas labai

paplito, bet yra kritik, teigiani, jog postuluojamos struktros yra abstraktus aidimas, o ne

objektyvi tikrov, kad prieprieos ir tarpiniai elementai danai esti dirbtiniai.

14

Taigi iuo metu yra keturi mito tyrinjimo metodai ir apibrimai: 1) mitas yra

simbolis; 2) mitas yra ritualas; 3) mitas yra archetipas; 4) mitas yra struktra. Esama ir

daugybs ivardyt poiri kombinacij. Visos ios imoningai sugalvotos teorijos rodo

autori talent ir atskleidia j poir mit, bet nereikt turti iliuzij, kad visos jos ar kuri

viena atskleidia mito esm. J galt suvokti tik tas, kuris pajgt tikti mitu taip, kaip juo

tikjo senovs graikai (tai, deja, nemanoma), kuriems mitas nebuvo nei simbolis, nei

ritualas, nei archetipas, nei struktra. Mitas buvo odis, pasakojimas apie dievus, pusdievius

(herojus diev ir moni vaikus), j santykius su monmis. Atskirose maose valstyblse-

poliuose gyven graikai turjo bendr mit, bet danai mitas buvo tik to polio, tos vietovs

nuosavyb. U polio rib jis galjo bti neinomas arba pasakojamas kitaip. Todl yra keli to

paties mito variantai ir daugyb vietini mit. Nereikia manyti, kad kiekviename polyje buvo

reikmingi visi mitai ar garbinami visi Olimpo dievai. Lemne svarbiausias buvo Hefaisto

kultas, Delfuose Apolono, Kipre Afrodits, Atnuose Atns etc. Be to, atskiro polio

mitai nebuvo susisteminti ar kanonizuoti, nes graik religija neturjo joki dogm ar

katekizm. Kadangi mitas yra pasakojimas, kuriuo tikima kaip realybe, jis galjo bti

nesistemingas, nenuoseklus, prietaringas, nes tikjimas nereikalauja ir nepaiso logikos.

Kai mitais nustota tikti, logografai ir mitografai m juos klasifikuoti ir sisteminti,

o filosofai aikinti. Kaip matme, laikui bgant atsirado atsirado vairi samprotavim ir

teorij, i kuri kiekvienas galime pasirinkti patinkamiausi ir ja remdamiesi nagrinti mitus,

nes nieko kita gyvenantiesiems laikais, kai mokslas paveriamas stabu, nebelieka. Tik

neturtume absoliutinti nei savojo poirio, nei tyrinjimo metodo, nei ivad ar manyti, jog

atradome visuotin ties. Visuomet tai bus tik ms tiesa.

(Dalia Dilyt Antikin literatra, V., 1998, p. 1923)

Suprantama, profesors Dalios Dilyts tekstas yra skirtas ne mokiniams, bet j galt

perkaityti, pavyzdiui, besidomintys literatra dvyliktokai.

Devintokams, matyt, silytinas paprastesnis tekstas, kuriame bt glaustai aptariamas

mitas ir jo poymiai. Toliau pateikiame pastraip apie mit galima panaudoti ir teksto

krimo mokymui. Atkreiptinas dmesys grandinin sakini siejimo bd.

Mitas senovje, prieistoriniais laikais buvo ventas pasakojimas, tiesa apie tikrov.

Mitas aikino pasaulio ir vis daikt kilm, jame buvo parodoma, kas, kaip ir kodl

atsirado. Tas aikinimas kilo i mogaus poreiki: jis norjo bti saugus, suvokti gamtos

jgas bei dsnis ir t. t. Mite slypi nuostata, kad visi svarbiausi vykiai vyko laik pradioje.

15

Tad ypa svarbios jo kategorijos: erdv, laikas, veikjai. Mitiniam mstymui bdingas

pasaulio vienovs suvokimas: viskas padaryta i to paties keturi element: ugnies, ems,

oro, vandens. Taigi svarbs ten ufiksuoti archetipai kolektyviniai pasaulio pirmvaizdiai.

Mite svarbiausia ne idja ar daiktas, o reikm, todl mitinio pasakojimo paskirtis tuo pat

metu praneti ir nurodyti.

PROMETJAS

Dangus ir em jau buvo sukurti, bet trko btybs, kuri bt galjusi valdyti em.

Tada Prometjas, Urno snaus Japto vaikas, inodamas, kad emje gldi dangaus skla,

pam molio, sulapino j ups vandeniu, imink ir nulipd i jo btyb, i pairos panai

dievus. Nordamas tam savo molio gabalui kvpti gyvyb, jis pasiskolino i gyvuli siel

ir ger, ir blog ypatybi ir sudjo jas mogaus krtin. Prometjui palanki iminties deiv

Atn, nustebo, kai ivydo nauj krin. Ji kvp tam pusgyviam stabui dvasi dievikj

prot.

Taip atsirado pirmieji mons. Jie m daugintis ir pripild em. Taiau jie ilgai

neinojo, k veikti su gerosiomis kno galiomis ir i diev gauta kibirktimi. mons

klaidiojo lyg kokios sapn btybs ir nemokjo gyventi. Nemokjo jie nei ems dirbti,

nei nam statytis, nei jokio amato, nei suprato, kaip naudotis ems grybmis. Susirpino

Prometjas savo kriniais ir imok juos stebti vaigdynus, skaiiuoti, igalvojo raides.

Taip pat jis pamok prisijaukinti gyvulius, irado valtis ir bures, kad mons galt plaukioti

jra. Aprpino Prometjas juos ir kitokiais gyvenimo reikmenimis. Parod Prometjas

monms, kaip pasisaugoti nuo lig, imok gaminti vaistus. Taip pat jis imok mones,

kaip reikia suprasti likimo enklus ir sapnus i pauki plasnojimo ir aukai papjauto gyvulio

viduri. Padjo Prometjas jiems ems gelmse surasti gele, var, auks ir sidabr. Taigi

Prometjas supaindino mones su vairiais naudingais dalykais ir imok juos gyventi.

Danguje tuomet viepatavo Dzesas, neseniai nuverts tv Krn ir sen diev

gimin, i kurios buvo kils Prometjas.

Atsiradusius mones dievai suman apkrauti pareigomis. Mekn Graikijoje visi

nemirtingieji ir mirtingieji susirinko nustatyti moni teisi ir pareig. Prometjas utar

mones, kad dievai j neapkraut per daug sunkiomis pareigomis. Jis paskerd didel jaut, ir

patys dievai turjo pasirinkti, kuri jo dali nort. Sukapojs paaukotj gyvul, jis sukrov

skerdien dvi krvs. Vienoje pusje padjo ms, vidurius ir laj, o ant viraus, sups

jauio od, uvert skrand. Kitoje krvoj liko pliki kulai, vynioti auks tukus. Ir toji

16

krva buvo didesn u pirmj.

Dzesas suprato apgaul ir pasak Prometjui, kad is nelygiai padalijs aukos kn.

Prometjas pasil Dzeusui pasirinkti patinkani dal. Dzesas perpyko ir tyia stvr bltus

tukus. Juos suspauds ir pamats pliks kulus, apsimet tik dabar pastebjs klast ir piktai

prabilo:

Matau, kad tu, Japto snau, vis dar neatpratai apgaudinti.

Dzesas pasiryo atkeryti Prometjui ir nebeduoti mirtngiesiems paskutins dovanos

ugnies, kurios jiems labiausiai reikjo. Bet gudrusis Japto snus sugalvojo, kaip apgauti

dangaus valdov. Ji pasim ilg stieb, prisiartino su juo prie pravaiuojani sauls rat

ir udeg nuo j pagakt. Su iuo degl Prometjas nueng ant ems, ir netrukus i ia

pirmasis lauas m dagui rodyti liepsnos lieuvis. Dzesui suskaudo ird, kai pamat,

kad emje plinta ugnis. Taiau ugnies jis jau nebegaljo atimti i mirtngj.

Vliau Dzesas atkerijo Prometjui. Dievas kalvis Hefistas ir jo tarnai Krtas ir Bija

(Jga ir Prievarta) turjo j prirakinti grandinmis prie Kaukzo uolos. Nemielas tai darbas

buvo Hefistui. Tad Prometjas atsidr ant nirios kalno sienos ir turjo kyboti staiomis,

be miego, niekuomet nesulenkdamas pavargusi keli. Belaisvio kanios turjo bti aminos.

Taiau kankinio nepalenk jokie Dzeso grasinimai. Dzesas nusiunt pas prikaustytj erel,

kuris kasdien lesdavo jo kepenis, o ios netrukus ataugdavo.

I kani Prometj ivadavo pro al js Herklis. Pamats erel, lesant kepenis,

Herklis pasidjo kuok, temp lank ir nuov t iaur paukt. Paskui sutrauk geleinis

panius ir Prometjo viet pastat nemirtng kentaur Cheirn, pasisilius mirti.

Mito komentaras. Prometjas buvo vienas titan, Japto ir Okeands Klimns

(Temids arba Okeanids sijos) snus, kai kuri graik altini liudijimu skit karalius,

moni gynjas ir lavintojas. Manoma, kad Prometjas reikia i anksto numatantis,

apgalvojantis, valgus. Prometjo vardas graikikas: [Promteus] yra sietinas

su graikiku bdvardiu [promts] i anksto numatantis; i graik - +

*, * [mthos, mathos], kuris atitinka graik [mathein] mokytis, sisavinti

(Frisk II 599).

Kai kurie tyrjai atkreipia dmes, kad ved pramath vogti, pramathyu-s vagis

galt bti giminikas graik dievo vardui Prometjas, kuris pavog ugn. Vd

mitas, kuriame sauls dievas Vivasana pasiunia dievyb Matarv (jis susijs su ugnies

dievu Agni) dang, kad atnet i ten ugn, yra graik mito analgas. Tas dievas Vivasana

17

http://lt.wikipedia.org/wiki/Japetashttp://lt.wikipedia.org/wiki/Azija_%28mitologija%29

pirm kart atliko atnaavimo aukas dievams. Matarvai atneus dangikj ugn, Bhrgu

gimins iminiai imok mones ja naudotis. Abu mitus dar susiet faktai, kad Prometjas

buvo skt karalius ir jis prirakinamas Skitijoje prie Kaukzo uolos (Syje [Rusija], atseit,

toje vietoje, kur kentjo Prometjas, pastatytas jam paminklas statula). O juk skitai ir indai

yra indoirannai. Mito realij geografija liudyt, kad jis Graikij yra pasieks i ryt. Matyt,

Prometjo mitas atspindi il indoeuropiei senov, tuos prieistorinius laikus, kai graikai ir

indoirannai gyveno vieni alia kit (madaug III tkstantmetis pr. Krist).

Prieistorinius laikus galt atsipindti ir kitas labai senas, su Prometju sietinas, mito

odis graik [ttanes], joniei [titnes] titanai, retai , - [ttan, -

anos] titanas (viename Maosios Azijos altinyje Sauls dievas), kuris neturi etimologijos

(Frisk II 904). Galbt j galima sieti su indoeuropiei veiksmaodiu *tit- aibuoti-

griausti, i kurio padarytas daiktavardis *titi- aibo-griausmo ugnis, plg. vairi

indoeuropiei kalb pavyzdius, hetit tithai- (tethai-) griausti, senovs ind tthi Sauls

tam tikra padtis Mnulio atvilgiu, tith Saul, meil, senovs graik T [tit] dien

Atneanti Deiv, lotyn titio nuodgulis, pagaliau lietuvi ttnagas ugnies kanopa ir kt.

Maiulis Baltistica XLIII(3) 434435. Taigi titnai, jei jie bt siejami su aptariama ugnies

leksema, matyt, yra buv dangaus ugnies dievai. Toks kai kuri pragraik geni ugnies

dievas galjo bti titnas Prometjas. Apie XIII ami prie Krist, upldus graik, turini

kitokius dievus, bangai, ankstesni dievai titnai buvo nueminti, vietoj j ikelti Olimpo

dievai. Diev (Prometjo Dzeso) priepriea greiiausiai atspindi skirting graik geni

prieprie tais rsiais j susidrim ir kov laikais. Tada m formuotis dabar inomas

Prometjo, monijos geradario, mitas.

Plaiau apie Prometj r. Aleksandra Velikien Antikos mitologijos inynas, 217

219; Jean-Pierre Vernant Pasaulis. Deivai. mons. Mit interpretacijos, Vilnius, 2000, 49

65.

Prometjo mitas yra monijos pradios mitas. Sukuriami mons, kuri stokojo em.

Tais kriniais Prometjas paalina t stok apgyvendina em. Taiau mons, gav i

Atns dievikj proto kibirkt, nemoka gyventi stokoja gdi. Prometjas paalina

ir it stygi: imoko juos visoki darb ir gudrybi, supaindina su ems ir dangaus

paslaptimis.

Toliau mito tekstas kreipia diev ir moni santyki link: dievai nusprendia iki

tol laisvus mones apkrauti pareigomis. Prometjas ioje situacijoje ikyla kaip moni

18

gynjas: idrsta liai apgauti pat Dzes, pakidamas jam didesn, bet prastesn aukos

dal su kaulais, paslptais taukuose. mons nestokoja msos, bet jie mirtingi. Nordamas

jiems pagalbti Prometjas paalina paskutin stok: parpina monms ugn, kuri turi

dievai olimpiiai. Tie naujieji Olimpo dievai dar nra tokie gudrs kaip Prometjas. Ne

veltui jo vardas reikia i anksto numatantis, apgalvojantis, plg. jo brolio Epimetjo

vard pavluotai protingas: jis, nepaisydamas Prometjo perspjimo, ved Pandr,

Atneusi daug nelaimi monms (Aleksandra Velikien Antikos mitologijos inynas, 95).

Tik Prometjas galjo numatyti, kaip pavogti ugn, ir tai vykd. Prirakinimas

prie olos, Erelio Etono pasiuntimas, kad lest kepenis, titnui buvo labai iauri, trukusi

tkstantmeius bausm. Nors iorikai bejgis, Prometjas yra nepalenkiamos dvasios,

nepaisant to, kad Dzesas sitvirtino pasaulyje. Argonutai, plaukdami Kolchid, dar

girdjo Prometjo aimanas, bet Homeras (VIII amius pr. Krist) jau nebemini Prometjo:

tuo metu diev ir moni tvas, t. y. globjas, jau buvo Dzesas. Dl to pareikta nuomon,

kad Prometjas Herklio buvs ivaduotas prie Trjos kar (Aleksandra Velikien Antikos

mitologijos inynas, 218).

Matyt, XIIIVIII pr. m.e. amiai yra tas laikotarpis, kai graik religijoje sitvirtino

Olimpo diev karta ir senosios dievybs, kaip Prometjas, buvo nuemintos. Tas j

nueminimas vien nuudymas, kit nubaudimas ir persekiojimas atsispindi mituose.

Metodiniai nurodymai. Pirmoje pamokoje Skaitant mit su mokiniais aptartina, dl ko

Dzesas taip iauriai nubaud Prometj. Ar tai buvo Dzeso konkurentas? Ar jis buvo

baustinas dl to, kad paeid Dzeso nustatyt tvark? Ar Dzesas taip norjo priversti

Prometj, kad is iduot jo likimo paslapt? (Toji paslaptis i Tetids ir Dzeso gimsiantis

snus, galingesnis u tv, t. y. Dzeus, kurio valdia taip pat ne amina. Todl Tetid

Dzesas atiduoda monas herojui Pelijui, ems mogui). Toliau aptartina, kokiais savo

valios vykdytojais remiasi Dzesas ir kodl. Nam darbas palyginti Prometj ir Dzes,

nurodant j elgesio motyvus.

Antroje pamokoje tikrinant nam darb, mokytojas galt mokiniams paaikinti, kad

Prometjas, matyt, yra buvs seniau atsiklusi graik geni dievas, o Dzesas vliau

atjusi. Dl to senieji gyventojai galjo Prometjui priskirti rpinimsi monmis, o naujj

diev jie nekent, kaip juos garbinani atjn. Vliau per imtmeius tas mitas gijo

apibendrinani prasm: Prometjas tapo vis moni globju ir ugdytoju, o Dzesas j

19

skriaudju ir tiron, nubaudusiu Prometj. Toliau galima apvelgti kai kurias Prometjo

interpretacijas pasaulio kultroje (mokytojas pasirenka literatros, dails, muzikos krinius,

juos demonstruoja mokiniams ir aptaria, mokiniai turt lyginti mito tekst su pamokoje

nagrintomis jo interpretacijomis).

Prometjo refleksija. Prometjas plaiai reflektuojamas pasaulio kultroje. Isami jo

vaizdio apvalg pasaulio literatroje pateikia garsus rus antikos inovas Aleksejus

Losevas knygoje Simbolio problema ir realistinis menas [ . .

. , 1976, p. 226297].

Vaz pieiniai

Chrestomatinis kenianio prirakinto Prometjo atvaizdas, kurio kepenis lesa erelis, yra

nupieas kilike i Laknijos (560550 pr. Krist; Grigalijaus etrusk men muziejus,

Vatikanas), Mitologija 6464.

Skulptros

Nikola Sebastjenas Adamas [Nicolas-Sbastien Adam] Prikaltasis Prometjas (1762;

Luvras, Paryius). Rokokin sitempusio Prometjo figra, praiota burna, kuri, matyt, rodo,

kad jis aukia, nepaksdamas erelio, draskanio jo kepenis, primena Berninio skulptr

afektus. Besiplaikstanti Prometj dengianti drobul, i numesto po kojomis deglo liepsnos

vinguriuojantys dmai, kyanios uolos parykina rokoko stiliui bding banguot, ltani

linij aism, sukuria judesio spd, Mitologija, 3435.

Paveikslai

Pjeras di Kozimas Prometjo legenda (Florencija, 1520; Senoji pinakoteka, Miunchenas),

Mitologija, 5657.

Paveikslo centre ant postamento panaia Mikelandelo Dovydo (Florencija, 1504)

poz stovi vyro figra, tik jo dein ranka ikelta vir, u io paminklo mogui (jis nuogas)

slnyje renesansinio miesto panorama. Galima interpretuoti, kad tai Renesanso simbolis:

pasaulio centre mogus, jo skleidimosi erdv miestas. Btent tas mogus, kur nulipd

Prometjas. Pats mogaus krimo veiksmas parodytas kairje paveikslo pusje: raudonais ir

juodais drabuiais apsivilks Prometjas, beje, iorikai primenantis Krist, i juosvo molio

baigia lipdyti ant nupjautos kolonos sdini mogaus figr. Kairje paveikslo pusje Atn

ant mogaus, kiek iklusio abi rankas, irdies udjusi kair rank, matyt kvepia prot. Vir

20

https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%BE%D1%81%D0%B5%D0%B2,_%D0%90%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%81%D0%B5%D0%B9_%D0%A4%D1%91%D0%B4%D0%BE%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B8%D1%87https://www.google.com/url?q=https%3A%2F%2Fru.wikipedia.org%2Fwiki%2F%25D0%259B%25D0%25BE%25D1%2581%25D0%25B5%25D0%25B2%2C_%25D0%2590%25D0%25BB%25D0%25B5%25D0%25BA%25D1%2581%25D0%25B5%25D0%25B9_%25D0%25A4%25D1%2591%25D0%25B4%25D0%25BE%25D1%2580%25D0%25BE%25D0%25B2%25D0%25B8%25D1%2587&sa=D&sntz=1&usg=AFQjCNGTiKF5mQO8JFFVYQ4K982PuoZXPghttps://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%BE%D1%81%D0%B5%D0%B2,_%D0%90%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%81%D0%B5%D0%B9_%D0%A4%D1%91%D0%B4%D0%BE%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B8%D1%87https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%BE%D1%81%D0%B5%D0%B2,_%D0%90%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%81%D0%B5%D0%B9_%D0%A4%D1%91%D0%B4%D0%BE%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B8%D1%87

ios figr grups dangumi skrenda Prometjas, laikydamas degl, ir Atn, u j gelsvame

debesyje skrieja Hlijo veimas.

Pranaus yra kitas Pjero di Kozimo paveikslas Prometjo legenda (Florencija, apie 1515).

Mitologija, 5859.

Daniausiai paveiksluose parodomas grandinmis prie uolos prikaltas Prometjas,

kurio kepenis lesa erelis. Toki paveiksl yra nutap Doakinas Aseretas (Gioacchino

Assereto, XVII a. I pus), Luka Dordanas (Luca Giordano, apie 1660), Giustavas Moro

(Gustave Moreau, 1868), Mitologija, 6667, 6869, 7071, Peteris Paulis Rubensas (1611

1618) ir kiti. Dar mintinas Dirko van Babureno (Dirc van Baburen) paveikslas Vulkanas

supanioja Prometj (1623, Amsterdamo valstybinis muziejus), Mitologija 6263.

Muzika

Liudvigas van Bethovenas, baletas Prometjo kriniai [Die Geschpfe des Prometheus]

(1801, Viena).

Ferencas Listas, simfonin poema Prometjas (1850, Veimaras).

Gabrielis Fore (Gabriel Faur), opera Prometjas (1900, Bezj [Bzier], Pranczija).

Aleksandras Skriabinas, Prometjas. Ugnies poema (orkestrui, 1910, Maskva).

Karlas Orfas, opera Prometjas (1968, tutgartas).

SISIFAS

Salmonijo brolis Sisifas, valds Korinte, buvo gudrus apgavikas. Jis jautsi toks

drsus, kad nebijojo net diev! Dauguma j laik karaliaus Ajlo ir Enarts snumi,

turjusiu sn Gluk, o gali bti, kad jo vaikas buvo ir Odisjas. K vairs mitai pasakoja

apie Sisifo darbus? Vieni j perduoda, kaip gudrusis Korinto valdovas atsiteis su ne

k maesniu gudruoliu kaimynu. Taigi Sisifo kaimynas buvo Autlikas nepaprastai

gudrus vagiius, mat Hrmis j buvo imoks pakeisti pavogt gyvuli ivaizd i raguot

padarydavo beragis, i juod - bltus, ir atvirkiai. Utat Sisifui nepasisek: jis mat, kad

jo paties banda maja, o Auktolko gausja, taiau rodym prie kaimyn neturjo. Tada

Sisifas sugalvojo gudryb: Ant savo gyvuli kanop apatins dalies jis ibrai enkl SS

(pasak kito mito, pavogta Autliko), o kai eilin kart Autlikas nusivar kelis gyvulius

i Sisifo bandos, tie enklai liko emje. Sisifas su kaimynais nujo pas Autlik ir pagal

21

http://en.wikipedia.org/wiki/Gabriel_Faur%C3%A9

kanopose spaust enkl surado pavogtus gyvulius. ia Sisifas, reikia pasakyti, nesnaud:

kol j lydj liudininkai kieme barsi su Autliku, Sisifas jo Autliko namus ir suvediojo

jo dukter Antiklj, itekjusi u argieio Larto. Taigi ieina, kad Odisjo tvas galjo bti

ir Sisifas, nebtinai Lartas.

Kai Dzesas pasigrob upi dievo Aspo dukr Aigin, jos iekodamas Aspas atjo

Korint pas Sisif. Sisifas puikiausiai inojo, kur Aigin, bet nesak Aspui ligi tol, kol

is u Afrodts ventyklos nepaleido tekti Peirns altinio, aprpindavusio Korint variu

vandeniu. K gi, kartais ir blogas poelgis virsta geru: vandeniu buvo aprpintas visas miestas!

Na, o Dzesas, inoma, ne juokais supyko. Jis nusiunt pas Sisif mirties diev

Tant, kad is nugabent nedorl Hdo karalyst, kur jam bt tek ksti amin kani.

Bet Sisifas isigando, galima sakyti, ne per daugiausia. Jis papra Tant parodyti, kaip

naudoti grandinmis. Kai is grandines usidjo, Sisifas iaukt ir surakino. Susidar tiesiog

netiktina padtis niekas nebegaljo numirti, netgi tie, kam bdavo nukertamos galvos ar

k sukapodavo gabalus! Tada susirpino karo dievas Arjas, mat i bda pirmiausia jam

buvo netikta. Arjas ilaisvino Tant ir stipriai surit Sisif nugabeno pas Hd. Taiau

is ten neprarado savitvardos: dar prie nusileisdamas mirusij karalyst, spjo panibdti

monai Merpei, kad i neatlikt jam laidojimo apeig. Atsidrs Had Sisifas tuoj nulk

pas Persefn ir drsiai pareik, jis nra palaidotas, tad ir neturi teiss pasilikti mirusij

karalystje: tai paeist visus diev nuostatus. Persefn ileido Sisif trims dienoms em,

kad is susitvarkyt savo reikalus. Bet kai tik Sisifas atsidr po saule, tuoj pat umiro

visus paadus grti, tad paiam Hrmiui teko netrukus jga parvesti nepaklusnj Sisif

pas Hd. Hdo karalysts teisjai parod jam didiul akmens luit, madaug tok, kokiu

buvo, gelbdamasis nuo Aspo pykio, pasiverts Dzesas, ir liep j ridenti kalno virn

ir nuleisti emyn kitoje kalno pusje. Bet kai Sisifas su savo nata atsidurdavo netoli kalno

virns, tas akmuo vl nurieddavo emyn. Tada Sisifas vl j apaioje susirasdavo ir i

naujo ridendavo vir, visas apsipyls sriu prakaitu, o vir jo galvos amius sukosi dulki

debesys. (Aleksandra Velikien Ariadns silas. Antikos mitai ir legendos. Vilnius, 1999, p.

133134; tekstas kiek koreguotas)

Mito komentaras. Sisifas graik mitolgijoje Enarts ir Elo snus, Merps vyras,

Belerofnto vaikaitis. kr Korinto miest, kurio valdi jam perdavusi Medja. (Apie Sisif

r. plaiau Aleksandra Velikien Antikos mitologijos inynas, 228229).

22

Usispyrlis Sisifas ne kart buvo supainiojs diev, ypa Dzeuso, planus.

Mitas pasakoja apie kelet toki Sisifo gudravim: i ups dievo Asopo, u ini, kur jo

dukt Aigina, isireikalavo Peirns altin Korintui; tam tikram laikui sukaust mirties

diev Tant grandinmis; i Persefns i Hdo alies isipra em, nes neva buvo

nepalaidotas; sugrs em n neman eiti mirusij al. U tai dievai jam skyr bausm

aminai ridenti kaln akmen. Bet Sisifo veiksmai, irint moni akimis, nra joks

nuskaltimas. Iduodamas Dzes, jis vis Korint aprpino vandeniu tai geras darbas.

Kad veng mirties ar tai blogas darbas? Bet kuris i moni stengtsi ivengti mirties, jei

sugebt. Dl tos prieasties jis apgavo ir Persefn ir iek tiek prats savo gyvenim.

Taiau dievams Sisifas nusikaltlis: idav Dzes, supaniojo Tant, apgavo

Persefn, sutrikd Arj. Kuris mogus bt drss taip akiplikai elgtis su dievais? Vieni

Sisifo veiksmai teik monms naudos (Korinto aprpinimas vandeniu), kiti, paeidus diev

nustatyt tvark, matyt, ir monms buvo kenksmingi: niekas nebegaljo numirti, netgi tie,

kam nukirsdavo galvas ar sukapodavo gabalus. Aiku, dievams nerpjo, kas monms

kenksminga. Arjui, karo dievui, buvo svarbu, kad mons mirt ir t! Treti niekam

neatne jokios alos: ar kitiems monsm rpjo, kad Sisifas nori kiek ilgiau pagyventi? Tad

Sisifas atspindi mogaus esm: jis trokta gyventi ir bti naudingas kitiems, bet dl diev

nustatytos tvarkos, deja, turi mirti, nors ir nenori.

Hado alyje aminai kaln ritantis akmen Sisifas yra gijs simbolin prasm.

Vaizdingai jo kanias perteikia Homeras Odisjoje (XI giesm, 593600 eiluts, Antano

Dambrausko vertimas):

Ten ir Sizif maiau a, vargstant varg be galo.

Pluo su akmeniu jis, plaiai u krat sitvrs.

Net sirs mogus darbavosi rankom ir kojom,

Risdamas uol kaln, ir kai jau galjo atrodyt

Vir pasieksis bemat pusiausvyr pameta vargas,

Ir kaip griaustinis akmuo atgal pakaln nudunda.

Vl tada griebiasi darbo, ir vislaik prakaitas kartas

Srva jo knu stambiu, o galva gi dulkse sksta.

Senovs Romoje buvo akcentuojama Sisifo bausm. Naujaisiais laikais Sisifo

figra yra bevaisi pastang metafora. Dabar Sisifo darbas suvokiamas kaip sunkios,

23

varginanios betiksls pastangos, neduodanios jokio rezultato. Ikiliausi Naujj laik

Sisifo interpretacij Sisifo mitas (1943) yra paras Alberas Kamiu [Albert Camus]. iame

krinyje perteikiama absurdo filosofija. Ypa igarsjo ios interpretacijos du paskutiniai

sakiniai:

Jau vien sunkaus kopimo virnes pakanka mogaus irdiai upildyti. Reikia

sivaizduoti Sizif laiming.

i neprasta, nauja Sisifo kani interpretacija atveria egzistencin mito plotm ir

leidia netradicikai pavelgti mit. Nuo tada literatroje ir vaizduojamajame mene vl

diskutuojama dl io mito, kurio herojui Sisifui suteikiama vairi prasmi.

Metodiniai nurodymai. Pamokoje perskaitomas mitas, isiaikinama ir aptariama Sisifo

situacija. Toliau nam darbui skiriama parayti pastraip-komentar Kamiu Sisifo mito

teskto itraukai.

Jeigu is mitas tragikas, tai tik todl, kad jo herojus smoningas. I tikrj, argi tai

bt bausm, jeigu kas ingsn j palaikyt skms viltis? iandien darbininkas vis gyvenim

kasdien dirba atlikdamas tas paias uduotis, ir jo likimas ne maiau absurdikas. Taiau jis

bna tragikas tik tais retais momentais, kai darbininkas tampa smoningas. Diev proletaras

Sisifas, bejgis ir maitaujantis, iki galo suvokia vargan savo dali: btent apie j jis galvoja

leisdamasis emyn. valgumas, kuris turt tapti jo kania, sykiu tampa jo pergale. Nra

tokios lemties, kurios nebt galima veikti panieka.

Paveikslai

Ticianas [Tiziano Vecelli] Sisifas (15481549, Prado, Madridas).

Antonijus Zanchis [Antonio Zanchi] Sisifas (1660-1665, Italija).

Francas von Stukas [Franz von Stuck] Sisifas (1920, Vokietija).

NARKISAS IR ECHO

Kai Dzesas aklajam Teirsijui suteik pranaavimo dovan, pirmoji pasipra

ipranaauti nimfa Larip Kefiso, ups dievo, mona. Grauol nimfa buvo pagimdiusi

puik snel Narkis ir norjo suinoti, ar jis sulaks senatvs. Jai buvo atsakyta Jigu

sulaks senatvs, ir tai ji man esant tuiu plepalu.

24

Vaikas augo ir sulauk eiolikos met. Jaunuolis uaugo graktus, ir daugelis

mergaii negaljo j atsiirti. Bet Narksas jas nekreip dmesio ir itisomis dienomis

mediodavo mike. Kart, kai vaikinas ten vijo spstus baikiuosius elnius, j staiga

pamat nimfa Ech. Ji i prigimties buvo labai neki, bet tegebjo atkartoti tik kit odius.

Tai buvo Hros bausm u tai, kad nimfa savo taukalais sulaikydavo j, kai Dzeusas

kalnuose meilindavosi nimfoms. Kai pavydioji deiv susiprotdavo, nimfos jau bdavo

isislapsiusios. Tu negalsi kalbti savo lieuviu, kuris mane tyia ar netyia

apgaudindavo! Ateityje nedaug kalbsi, pasak tusi apgautoji Krno dukt. Nuo to

laiko Ech galjo pakartoti tik kit kalbos pabaig, ir tai buvo tik atgarsis. Ir tada ji suprato,

kad Hros prakeikimas isipild, kai pamat Narkis. Jaunuolis be tikslo slampinjo po

mik, o nimfa j sek. Vos ariau prie Narkiso prisiartindavo, smarkiau jos irdis liepsnojo

meils ugnimi, kaip siliepsnoja deglas pamirkytas sieroje, kai prie jo priartini liepsn. Kiek

kart ji norjo prakalbinti Narkis, negaljo: pati turjo laukti kito odi, kad prabilt.

Taiau jaunuolis kart pastebjo, kad j kakas neatsitraukdamas lydi ir kteljo

mik: Ei, kas ia?! ia!, atsak Ech. Nustebs Narkisas pasidair, bet kur tik velg,

nieko nepamat. Ateik ia! rikteljo jis garsiai, ir nimfa jo aukim atsiliep aukimu.

Jaunuolis atsigr, bet niekas neatjo. Kodl tu bgi nuo mans? paklaus jis, bet jam

sugro tiktai jo paties odiai. Jis dar atidiau band iekoti, kas jam atsakinja, dar kart

kteljo t pai pus, bet odiai sugrdavo atgal. Mes ia susitiksim! Susitiksim,

atsak Echo, kuriai niekada joks odis nebuvo taip noriai isivers, kaip is. I nimfa i

medi tankms ities savo rankas, tarsi nort jomis apkabinti. Taiau Narkisas i j

isprdo ir piktai rikteljo bgdamas: alin i kelio! Veriau mirsiu nei bsiu tavo! Bsiu

tavo, pasak nimfa ir gdydamasi pasislp tankiame mike, tarp lap slpdama savo

ikaitus veid. Nuo to laiko ji gyveno vienia apleistoje oloje. Bet jos meil neblso, o

atstmimas j netgi sustiprino.

Svajodama apie meil, nimfa nemiegojo naktimis. I ilgesio sunyko jos knas. Jis

suliesjo, oda susiraukljo, gyvybs syvai iseko, liko tik balsas ir kaulai. Galiausiai ir kaulai

virto akmeniu, bet balsas gyveno ilgiau u j pai. Nuo to laiko niekas nebematydovo tos

nimfos kalnuose, bet kiekvienas girddavo jos bals, kuris gyvena aminai.

Kaip Ech ir kitos nimfos nusivyl ididaus grauolio abejingumu. Pagaliau viena

i simyljusi ir jo atstumtj pakl rankas dang ir m maldauti: Tepamilsta jis pat

save ir niekada nebna laimingas mylimasis. maldavim igirdo kerto deiv Nemesid,

kurios ventov buvo Ramnnte. I ten, vilnydamas skaidriais riniomis vilnimis, iurleno

25

skaidrus upelis, kurio vandens niekada neliet nei piemenys, nei kalnuose besigananios

okos, nei koks kitas gyvulys, pauktis ar laukinis vris.

Kart nuvargintas mediokls ir leipdamas nuo kario Narkisas ten prigul,

susiavjs graia vieta ir mirguliuojania srove. Ir tuo metu, kai jis malino trokul gaiviu

vandeniu, jo sieloje kilo kitoks trokulys. Begerdamas jis vandenyje pamat savo atvaizd.

Beknis atvaizdas suadino meil: jis stebjosi, velgdamas save. Narkisas beveik sustingo,

jo veido raumenys apmir, lyg bt i Pro marmuro ikalta statula. Isitiess jis velg

savo ibanias kaip vaigds akis, garbanas, vertas Dioniso ar Apolno, dail neaplus

smakr, balt kaip dramblio kaulas kakl, velniai paraudusius skruostus sniego baltumo

veide. Jis svaigo matydamas tobul savo gro, versi save ir grjosi savimi. Jis norjo

pabuiuoti apgauling atspind, bet veltui. Kiek kart buvo panardins vandenin rankas,

stengdamasis apkabinti kakl, savs negaljo paliesti. Jis nesuprato, kas yra tas, kur mato,

ir jaut, kad pats visas dega. smeigs vilgsn apgauling atvaizd nesuprato, kad to, kur

veriasi, nra. Jei pats engdavo ingsn, t pat darydavo ir anas, jei sustodavo, nejuddavo

ir anas. Taip neatsitraukdamas Narksas pasiliko toje vietoje: nei laikas, nei alkis jo negaljo i

ten atitraukti. Jis isities ksmingoje pievelje ir negaljo atsiirti t apgauling atspind.

Taip jo paties akys lm jam prat. Kartais pakils jis tiesdavo rankas medius: Sakykite,

mediai, ar kada nors i js kas taip skaudiai yra myljs? Js tai inote, nes tiek kart

esate teik mylimiesiems jauk prieglobst! Ar js, igyven imtus met, esate mat bent

vien, kur taip bt kankinusi meil? A regiu t, kurio niekada nesutiksiu, taip meil

aptemd mane. Bet kentsiu: ms neiskirs berib jra, ms neskiria nei ilgas kelias, nei

aukti kalnai, nei sienos su udarytais vartais tra tik truputis vandens. Jis irgi trokta, kad

paliesiau. Kai pasilenkiu prie bang, prie mans artja lpomis.

Ir vl Narkisas kreipsi atvaizd vandenyje: Kodl aidi su manimi? Kur bgi nuo

mans? Nesu a baidykl, nimfos myljo mane. Puikiu savo veidu tu teiki man vilties, a

tiesiu rankas, tu tiesi taip pat, jei a ypsausi, tu irgi ypsais, kai verkiu, matau aaras tavo

akyse. Kai duodu enkl, duodi ir tu, tu darai t pat. I tavo puikij lp ir judesi supratau,

kad man atsakai, bet mano ausys neigirsta tavo odi.

Pagaliau Narkisas suprato, kad tai jo paties atvaizdas vandenyje sukelia nenumaldom

irdies kart. Jis pravirko graudiomis aaromis, nuo kuri susidrumst skaidrus altinio

veidrodis. Kur dingsti? skausmingai suuko jis ir pamat suskilus atvaizd. Nepalik

mans, bk su manimi! Jei negaliu paliesti tavs, bet grsiuosi tavimi. I skausmuo

Narkisas kumiais dau savo balt kaip marmuras krtin: nuo smgi liko raudonos

26

dms, kaip vienoje pusje paraudusio obuolio ar kaip isirpusioje pusje raudon vynuogi.

Greitai vandens pavirius tapo lygus ir jis vl mat kiekvien savo atspindio judes.

Narkisas ilgai nebegaljo iksti tokios kanios: kaip ugnyje itirpsta vakas ar saulje

igaruoja rytmeio rasa, taip jaunuolis nyko, degdamas aklos meils ugnimi. Dingo jo veido

rausvumas ir gyvyb, prapuol grois, nieko nebeliko, k kakada myljo nimfa. Bet Ech

mat Narkis, ir nors neumiro ankstesns skriaudos, gailjo nelaimingo jaunuolio. Ji

atsiliepdavo kiekvien jo atsidsim ir smgi gars.

Paskutin kart jis met vilgsn bangas ir itar odius: O tu, kur veltui pamilau.

Juos pakartojo visa apylink. Jo Sudie! pakartojo Ech. Paskui jaunuolis padjo pavargusi

galv ant alios pievos, ir amina naktis umerk akis. Net ir tada, kai Narkis prim

poemi pasaulis, Stikso vanden veidrodyje jis iekojo savs.

Vandens nimfos najds apverk mirus jaun brol ir geddamos paskyr jam savo

nukirptas garbanas. Verk mirusiojo ir miko nimfos drids, kuri giesmes atsiliepdavo

Ech. Nimfos sukrov lau, padirbdino laidotuvi ibints ir gedulingus netuvs. Taiau

niekur nebuvo Narkiso kno. Jo vietoje nimfos rado gl su geltona taurel ir aplink baltais

kaip sniegas lapeliais. mons ir dabar i gl vadina narciz.

Treneni-Valdapfelis, Imr. Mitologija. Vilnius, Mintis, 1972, p. 169172 (tekstas

koreguotas).

Mito komentaras. Narkisas (gr. [narkissos]), arba tradicikai Narcizas, graik

mitologijoje iskirtinio groio jaunuolis, Bojtijos ups dievo Kefiso ir nimfos Larips

snus. Jis negailestingas, atstumia visus myliniuosius, dl to, diev valia, pamils savo

gra atvaizd, uvo kankindamasis.

Pateiktoje mito versijoje palaipsniui atskleidiamas nelaimingas Narkiso gyvenimas. Jis

usidars jaunuolis, nebendraujantis su mergaitmis. Jis medioja, be tikslo slankioja miku

vis laik bna vienas. Bdamas vienas, aiku, jis negaljo imokti bendrauti ir diaugtis

kitais. Dl to jo susitikimas su nimfa neskmingas. Pastebjs ess sekamas, matyt, i

smalsumo jis suunka Ateik ia!, bet susitikimo momentu isineria i itiest nimfos

rank, j atstumia. Kit atstmimas yra Narkiso nelaims prieastis. Jis gyvena tik sau.

Jis nesuvokia, kad kitiems gali teikti diaugsmo, bti reikalingas ir pats diaugtis kitais.

Narkiso atstumta nimfa Ech dista, kankindamasi i meils. Ir kitos merginos, kurias jis

nekeipia dmesio, labai nelaimingos. Ryio, kuris sukuria harmonij tarp moni, stoka artina

27

http://lt.wikipedia.org/wiki/Graik%C5%B3_mitologijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Graik%C5%B3_mitologijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Bojotijahttp://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kefisas&action=edit&redlink=1http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lariop%C4%97&action=edit&redlink=1

Narkis prie nelaims. Viena i atstumtj i nevilties kreipiasi deiv, praydama nubausti

vieni grauol. Todl nieko nemylintis Narkisas, nejauiantis harmoningo ryio su kitais,

pasmerkiamas pamilti save: negali atitraukti aki nuo savo puikaus atvaizdo vandenyje.

Beviltikas irjimas save neteikia jokio diaugsmo, tik praudo. Nykstantis Narkisas

tampa toks, kokia tapo meils ikankinta Ech, kol prarads jgas mirta. Narkisas po mirties

pavirto mirties gle narciz.

Metodiniai nurodymai. Mokiniams reikia paaikinti, kas yra narcisizmas. Psichologai

teigia, kad kiekvienam mogui bdingas polinkis narcisizm. Taiau, kada jis pradeda

darytis alingas, daugelis moni nepajunta. Perskaitytas mitas parodo, kaip mogus nuslysta

narciszm, koks skurdus ir beprasmis pasidaro narcizo gyvenimas. Primintina mokiniams,

kad graikai narciz laik Hadui skirta gle ir ddavo j prie mirusij.

Skulptros

Polikleitas Narkisas (420 a. pr. Krist; ilikusi romn kopija Miuncheno Gliptotekoje);

Benvenutas elinis [Benvenuto Cellini] Narkisas (1548); Gabrielis Grupelas [Gabriel

Grupello] Narkisas (16801685); Donas Gibsonas [John Gibson] Narkisas (1838,

Londonas); Paulius Dubua [Paul Dubois] Narkisas (1867, d'Orsay muziejus, Paryius);

Haroldas Parkeris [Harold Parker] Narkisas (1906).

Freskos

Narkisas [Diomedo vila; Nacionalinis archeologijos muziejus, Neapolis].

Paveikslai

Leonardo da Vinis Narkisas (1490).

Karavardas [Caravaggio] Narkisas (15981599, Nacionalinio meno galerija, Roma).

Nikola Pusenas [Nicolas Poussin] Echo ir Narkisas (16281630, Luvras, Paryius).

Fransua Lemoinas [Franois Le Moine] Narkisas, pamils savo atvaizd (1728, Hamburgo

Kunsthal).

Nikola Bernaras Lepisje Narkisas (1771) [Nicolas Bernard Lpici].

Bendaminas Vestas Narkisas ir Echo (1805) [Benjamin West].

Karlas Briulovas Narkisas (1819) [ ].

Adolfas Jozefas Grasas Narkisas (1867) [Adolf Joseph Grass].

Edmundas Kanoldtas Echo ir Narkisas (1884) [Edmund Kanoldt].

28

Magnus Enkelis Narkisas (1896-1897) [Magnus Enckell].

Donas Viljamas Vaterhausas Echo ir Narkisas (1903) [John William Waterhouse].

ORFJAS IR EURIDIK

Neprilygstamas dainius Orfjas buvo trak karaliaus ir ups dievo Ojgro ir msos

Kalips snus. Pats Apolnas, gars meno dievas, padovanojo jam lyr, ir kai Orfjas,

pritardamas ja sau, udainuodavo, kaip motina buvo imokiusi, jo nuostabi garsi

sulkdavo klausytis paukiai, atplaukdavo uvys, subgdavo vrys., net mediai ir uolos

nebenustygdavo vietoj.

Orfjo mona buvo avingoji najd Euridik. Abu vienas kit labai myljo. Deja,

trumput buvo ta j laim. Vos spjo nutilti liksmos vestuvi danos, Euridik pasiglem

mirtis. alioje pievoje, po kuri ji vaikiojo su savo draugmis nimfomis, kirto jai kuln

nuodinga gyvat, slypjusi olj. Ir Orfjo mona mirdama susmuko isigandusioms

draugms ant rank. Kalnai ir kloniai m aidti nuo nimf raud, susimaiiusi su ird

draskaniomis Orfjo giesmmis. Nulido paukiai, nuovoks elniai ir stirnos, visi ujaut

mylimos monos netekus vyr. Taiau jo verksmas ir dejons nebesugrino prarastosios.

Tada Orfjas ryosi negirdtam ingsniui: leistis emyn kraupi eli karalyst ir

paveikti savo dainoms niri karalikj por, kad toji jam atiduot Euridik. js poemio

karalyst pro vartus ties Taisanor, jis m leistis gilyn. Kraupiai supleveno mirusij vls,

bet Orfjas tol eng tarp Orko baisybi, kol atsidr prieais blykiojo Hdo ir grietosios jo

monos sost. Pritardamas skambiais lyros styg garsais, ia jis udainavo:

O js poemio karalysts valdovai, leiskit man ties isakyti ir teikits mano

praym iklausyti! Ne smalsumas mane atvar mane Tartro pasiirti ar trigalvio uns

paniais surakinti: atjau pas jus dl savo monos. Gyvats klastingai apnuodyta, nugrimzdo

ionai mano brangioji, vos praydusi gl, tik kelet dien diuginanti mano namus. Kantriai

bandiau neti neimatuojam savo skausm, ilgai nepasidaviau savajai negaliai. Bet meil

drasko mano ird, negaliu a be Euridiks gyventi. Todl ioj iurpioj vietoj, ioj tylioj js

erdvi nykumoj a maldauju jus, baisngieji ventieji mirties dievai: atiduokit man j, mano

brangij mon, paleiskit ir grinkit jai per anksti nuvytusi gyvyb! O jeigu to negali

padaryti, tai priimkit ir mane mirusij tarpan, be jos a niekada negriu.

Vos igirdusios iuos jo dainos odius, tyliai pravirko iblykusios vls.

Nelaimingasis Tantlas liovsi gauds burna vis pasprunkanius vandenis; nustojo aut

Iksino ratas, nuiuvo Danjo dukros ir, parimusios ant soi m klausytis; net Sisifas

29

pamiro savo kankyn, atsisdo ant klastingojo akmens ir pasinr velnius aimanos garsus.

Tada, sako, ir siaubingosioms eumenidms aaros savaime pasruvusios skruostais, o nirioji

pragaro viepai pora pirm kar susigraudino. Persefn pasiauk Euridiks vl. Kai i

netvirtu ingsniu atjo, negyvj karalien tar Orfjui:

Imk sau j, bet inok: su tavim ji liks tik tada, jeigu nevilgtelsi atgal j, einani

tau i paskos, kol neatsidursi u mirusij pasaulio vart; o jeigu atsisuksi, dar ipus j,

neteksi ms tau teikiamos malons.

Tyldami ir paskuboms Orfjas su Euridiks vl m kopti niriu taku patamsiais

auktyn. Staiga Orfj sum neapsakomas ilgesys, jis temp ausis nordamas igirsti

mylimosios alsavim arba bent jos drabui iugdes tylu kaip kape, aplinkui n garso.

Kamuojamas baims ir meils, pats nesuvokdamas k dars, jis trumpai vilgteljo, ar jo

svajon i tikrj seka i paskos. O varge! smeigusi lidn ir meil vilgsn, ji sklendia

atgal kraupij bedugn. Orfjas ities rankas dingstanio mylimosios elio link. Veltui!

Euridik mirta antr syk jau be aiman. Argi ji galt raudoti, bdama itaip mylim! Ji jau

beveik dingo Orfjui i aki. Lik sveikas, lik sveikas! tyliai aidjo i tolumos.

I pradi Orfjas sustiro i siaubo ir grauaties, paskui galvotrksiais puol atgal

kraupij praraj. Bet kart Charnas atsisak kelti j juodj Stiks. Septnias diens

ir tiek pat nakt prasdjo dainius prie tos ups atakos nei valgs, nei grs. Liedamas

neisenkanias aaras, vis pra poemio diev malons, bet ie liko nepermaldaujami, antr

syk nesileido sugraudenami. Susikrimts jis gro gyvj pasaul, tuias Trkijos kaln

girias. Ten igyveno trejus metus visai vengdamas moni. Kit moter pusn jis negaljo

net pavelgti, nes visur be paliovos mat vien savo mylimj Euridik: jai buvo skirtos visos

mintys, visos tos graudios melodijos, kurias jis galjo igauti savo lyra.

Kart tas dievikasis dainius prisdo ant alios, sauls nupliekstos kalvels ir m

traukti savo giesm. Sujudo mikas, mediai m slinkti artyn ir slinko tol, kol savo akom

uklojo daini nuo sauls. Susirinko ratu aplinkui miko vrys, paukiai pasiklausyti

t nuostabi gars. Staiga atklegjo, at trk moterys, lstanios po kalnus ir savo

linksmybmis garbinanios vyno diev Dionis. Jos nekent dainiaus, kuris po savo monos

mirties nekreip dmesio joki kit moter. Dabar staiga ivydo j.

irkit, tai tas, kuris mus per niek laiko! suuko pirmoji t dkstani

maindi, ir jos visos puol siutusios artyn, sviesdamos dain tai akmeniu, tai tirsu, kuo

kuri turjo. Ilgai gyn itikimieji vrys mylim savo daini, bet giesms garsus pamau

nustelbus rksmingam pakvaiusi moter situi, jie persigando ir isislapst miko

30

tankmj. Staiga atvilps akmuo pataik Orfjui smilkin. Vargas dainius apsipyl

kraujais, nuvirto ant ols ir pro jo burn, jaudinusi kaln uols ir vris, iskrido vl.

Kai ta kraugerika minia nudko alin, atplasnojo raudodami paukiai, prislinko

nulidusios uolos, gedulo apimti subgo vrys. Sugujo altini ir medi nimfos,

apsigaubusios juodais apdarais. Raudodami visi jie palaidojo subjaurotus Orfjo palaikus.

Bet galv ir lyr prim srauns Hbro ups vandenys ir nune tolyn. Vis dar gailiai

skimbiojo stygos, skausmingu aidu atsiliepdavo krantai. Galiausiai srov ine galv ir lyr

jr, kurios nuplukd jas prie Lsbo salos. Tos salos gyventojai abi jas igrieb. Galv jie

palaidojo, o lyr pakabino ventykloje. Dl to i sala ir dav pasauliui toki nuostabi poet

ir daininink; net laktingalos, nordamos pagerbti dievikojo Orfjo kap, gieda ten graiau

negu kitur. O dainiaus vl nusklend emyn eli pasaul. Ten Orfjas vl susitiko savo

mylimj, ir dabar jie, meiliai susikabin, aminai drauge vaikioja po Eliziejaus laukus.

Mito komentaras. Orfjo mitas primena umer Gilgamo epo paskutin epizod. Orfjo

bandymas susigrinti Euridik panaus Gilgamo bandym susigrinti Enkidu:

Po draugo Enkidu mirties Gilgameas nukeliavo mirusij al pas Utnapitm

(arba Utnapit). is patar Gilgalmui surasti vandenyno gl ir atgaivinti Enkidu. uliniu

nusileids vandenyno dugn Gilgamas gavo t gl. Bet bdamas pavargs pajryje jis

usndo, o t gl sugrau gyvat. Ir Gilgamas jau nebegaljo atgaivinti Enkidu. Taiau

dievai jam suteik galimyb paskutin kart pasimatyti su draugu, kuris po to pranyko visam

laikui.

Matome, Abiem atvejais herojai nesugeba itverti ik galo ir praranda brang mog,

kuris inyksta kaip elis. inotina, kad Orfjo ir Euridiks mitas yra ne graik, o trk

mitas. Indoeuropieiai trkai gyveno iaur nuo graik, madaug dabartinje iaurs

Graikijoje ir Bulgarijoje.

Plaiau apie Orfj r. Aleksandra Velikien Antikos mitologijos inynas 195196,

apie Euridik, op. cit. 101.

Metodiniai nurodymai. Nagrinjant mit, dert atkreipti dmes kelis aspektus: a)

Orfjo gebjim paveikiai dainuoti (prigimtinis talentas diev dovana); b) Orfjo meil ir

itikimyb Euridikei; c) sielvarto ir netekties problem. Verta supaindinti mokinius su io

31

mito interpretacijomis Europos kultroje, pavyzdiui, su ako Ofenbacho operete (r. toliau).

Mito refleksija kultroje. Orfjo ir Euridiks mitas yra plaiai reflektuojamas Europos

kultroje. Orfjo atvaizd esama graik vazose: Orfjo veidas, Orfjas upultas maindi

ir pan. inomas graik reljefas, kuriame yra Orfjas, Euridik ir Hermis, r. toliau. Taip

pat ilikusi Pompj freska, vaizduojanti Orfj su lyra. Esama panaaus turinio antikini

mozaik. Naujaisiais laikais io mito siuetais sukurta puiki dails krini, parayta oper.

Operos

Klaudijus Monteverdis [Claudio Monteverdi], opera Orfjas (Mantuja, 1607). Tai pirmoji

klasikin opera.

Markas Antuanas arpentj [Marc-Antoine Charpentier], opera Orfjas, engiantis

pragar (Paryius, 16861687).

Christoforas Vilibaldas Gliukas [Christophor Wilibald Gluck], opera Orfjas ir Euridik

(Viena, 1762).

akas Ofenbachas [Jacques Offenbach], operet Orfjas pragare (Paryius, 1858).

akas Ofenbachas moderniai interpretuoja Orfjo ir Euridiks mit. Pagrindiniai operos

veikjai Orfjas ir Euridik yra besivaidijanti iuolaikin (t. y. XIX amiaus) miestiei

pora. Euridik negali paksti grieimo smuiku. Orfjas turi meilu, o Euridik susitikinja

su dievu Pluton. Jai vieno tokio susitimo metu rugi lauke gelia gyvat. Po to Orfjas,

ne tik modernus vyras, bet ir ie tiek mito personaas, turi eiti pragar pas Euridik,

bet nenori. Alegorin figra Vieoji Nuomon j priveria ten eiti. Danguje pas Olimpo

dievus atvyksta Hrmis, po to Plutnas. Kai Jupteriui pranema apie Euridik ir is

usidega noru su ja susitikti. Her ir kiti dievai jam priekaitauja dl meils nuotyki. Netgi

vyksta diev demonstracija prie Jupter. Taiau, kai praneama, kad atvyksta Orfjas,

dievai surimtja, kad ems gyventojui atrodyt nepriekaitingai. Paskui Orfj Olimp

patenka ir Vieoji Nuomon, kuri neleidia jam nukrypti nuo mito. Paaikjus, kad Euridik

pragare, dievai su Jupteriu nusprendia ten nusileisti. Tuo tarpu Euridik nuobodiauja

pragare. J bando suvilioti vienas i Plutno pavaldini. Jupteris taip pat dega noru pamatyti

Euridik. Jam padeda Kupidnas. spdingi Kupidno, nusileidusio pragar, kupetai.

Kupidnas Jupter paveria msinu (vyrikos lyties muse). Euridikei, paveiktai Kupidno,

Jupteris-musinas padaro didel spd. Ypa avus Euridiks ir Jupterio-musino duetas.

Netrukus pragar sugua dievai. Pasirodo Orfjas. Jis bando vestis i pragaro Euridik, bet

32

tai nepatinka Jupteriui ir is j sugrina pragar. Euridik akimirk patiria stres. Bet po

minutls ji, visi dievai ir pragaro gyventojai dainuoja ir oka kankan.

Kai kurios Ofenbacho operets scenos primena karnaval. Jose susipina mitas ir

XIX amiaus gyvenimo vaizdai: paprastas miestiei gyvenimas yra panaus prozik, bet

tutok dangaus diev gyvenim, o pragaras primena Paryiaus pasilinksminimo staigas

restoranus, kavines. Taiau ir tokia interpretacija ilaiko mito karkas: numitinti vykiai,

nors ir savaip interpretuojami, ilieka madaug tokie patys, kaip ir mite, tik apipinami

XIX amiaus realijomis. Neprastos Euridiks ir Orfjo patiriamos situacijos neretai virsta

savotiku aidimu, flirtu: jos ne tik linksmina irovus, bet ir veria juos mstyti. Apskritai

parodomas margas gyvenimas nuo smulki intrig iki didiojo meno: puiki Ofenbacho

muzika prikausto irov dmes prie numitinto inomos istorijos veiksmo.

Skulptros

Orfjas, Euridik ir Hermis, reljefas (II a., Luvras, Paryius), Mitologija, 722723.

Antonijaus Kanova [Antonio Canova] Euridik (1775), Orfjas (17751776, Korero

muziejus, Venecija), Mitologija 730731.

arlis Nantevilis Mirtanti Euridik (Luvras).

Augustas Rodenas [Auguste Rodin] Orfjas ir Euridik (1893, Metropoliteno meno

muziejus).

Arno Brekeris, reljefas Orfjas ir Euridik (1944).

Freskos

Orfjas vedasi Euridik i poemio (XIX a., Paryiaus operos freska).

Paveikslai

Christianas Gotlybas Kratzenteinas [Christian Gottlieb Kratzenstein] Orfjas ir Euridik

(1806, Ny Carlsberg Glyptotek, Kopenhaga).

Jozefas Lankrenonas [Joseph Lancrenon] Orfjas pragare (1810, Muse de Montargis).

Michelis Martinas Drolingas [Drolling] Orfjas ir Euridik (1820).

Anzelmas Feuerbachas Orfjas ir Euridik (1869).

Dodas Frederikas Votsas [George Frederic Watts] Orfjas ir Euridik (1875).

OIDIPAS

33

Mito prieistor. Kdmas, finikiei karaliaus Agenoro snus, turjo seser Eurp, kuri

pamilo Dzesas. Jis pasivert bltu juiu ir prisiviliojs pagrob mergin, besilinksminani

su draugmis pajryje. Dzesas Eurp ant ngaros nusine Kretos sal.

Dzesui pagrobus Eurp, Agenoras isiunt savo snus jos iekoti. Po neskmi

Kdmas nuvyko Dlfus klausti orakulo patarimo. Kdmui buvo sakyta sekti karv ir toj

vietoje, kur ji sustos, kurti miest. Kdmas sek karv ir liko te, kuri ji atsigul. Taiau

Kdmo draugus prie altinio sudrask draknas (didel gyvat), kur Kdmas veik, uolos

atlaua sutraiks galv.

Orakulo ipranaautoje vietoje Kdmas pastat Kadmjos tvirtov, aplink kuri iaugo

Tb miestas. Atuonerius metus Kdmas tarnavo karo dievui Arjui u nuudyt sn

drakon. Dzeso valia Kdmas vliau ved Arjo ir Afrodts dukr Harmnij ir tapo Tb

karaliumi. Per vestuves nuotakai jis padovanojo ppl (tok drabu) ir karoli vrin, kuriame

slypjo bsim herj pratis. Senatvje Kdmas su Harmnija persikl Ilrij, ten

pavirto gyvatmis ir pateko Eliziejaus laukus.

OIDIPO MITAS

Tb karalius Ljas i Kdmo gimins su mna Jokast, tebieio Menoikjo

dukterim, ilgai nesusilauk vaik. Dlf orkulas Ljui ipranaavo, kad jis sis nuo

snaus rankos. Taip lm Dzesas, nes Ljas kadaise buvo pagrobs ir iniekins Peloponso

karaliaus Pelpo sn Chrisip. Kai pagaliau Ljui ir Jokstei gim snus, kad bt ivengta

pranaysts, tvas liep ineti trij dien kdik su perdurtomis ir suritomis kojomis ir

pamesti Kitairno kalnuos. Taiau Ljo piemuo atidav kdik Korinto karaliaus Polibo

piemeniui, kuris atrio vaikui perdurtus kulnus ir dl aizd pavadino j Oidip, t. y.

Itintkoj.

Vliau piemuo berniuk atne karaliui Polibui. is atidav vaik monai Merpei ir

augino kaip sn. Oidipas bt laimingai liks pas Polib. Taiau i pavydo vienas korintietis

puotoj jau suaugusiam Oidipui prasitar, kad tas ness Polibo snus. Nors tviai vaikin

paguod, jis nusprend keliauti Dlfus ir suinoti ties. Dlf orakulas Oidipui dav

baisi itarm: jis umuis tv ir vesis motin. Oidipas isigando ir nebegro pas Polib

ir Merp, manydamas, kad taip ivengsis itarms. I Dlf jis pasuko Bojtijos link.

Keliaudamas Dulij, krykelje jis pamat atvaiuojant nepastam sen su aukliu, veju

ir dviem tarnais. Vadeliotojas, sdjs drauge su seni, pastm i siauro kelio psi Oidip.

Staigaus bdo vaikinas tvojo vejui lazda, o senis taip pat jaunuoliui uvo. Oidipas siuto,

34

parties sen su savo lazda, ir tas ikart sukniubo ant sdyns. Prasidjo mutyns, kuriose

Oidipas nugalabijo visus, iskyrus vien, kuris pabgo. Senis, kur umu Oidipas, neturjo

jokio enklo, kad yra aukto luomo. Taiau umutasis buvo Ljas. Taip isipild baisi

pranayst.

Netrukus prie Tb pasirod sparnuota baidykl Sfing (Sfinksas), i priekio

atrodanti kaip mergait, i upakalio kaip litas. i pabaisa usirioglino ant uolos ir Tb

gyventojams m uduoti visokiausias msls, kuri buvo imokusi i ms (mz). Jei

mogus nespdavo msls, Sfing j sudraskydavo. is negandas miest itiko tuomet, kai

uvo karalius Ljas. Valdios vair tuoj nusitvr Krentas, kurio sn, neminus msls,

taip pat prarijo Sfing. Tada valdovas Krentas vieai paskelb, kad mogus, ivaduosiantis

miest nuo pabaisos, gausis vis karalyst ir jo seser Jokst uvusio karaliaus mon.

Tik k engus Tbus Oidip, ne per daug branginant savo galv, sugund ir pavojus, ir

atlyginimas. Jis nujo pas Sfing, kuri jam umin toki msl:

Kas i ryto keturkojis, vidurdien dvikojis, vakare trikojis? I vis padar tik

jo vieno keiiasi koj skaiius, bet kai turi daugiausiai koj, laikosi silpniausiai ir eina

liausiai.

Oidipas nusiypsojs atsak, jog tai mogus, kuris gyvenimo ryt ropoja keturpsias,

vidurdieny vaikto dviem kojomis, senatvje jam reikia ramsio, todl griebiasi lazdos.

Vos tik jis min msl, Sfing i gdos vietoje krito negyva. Oidipas kaip atpild

gavo Tb karalyst ir mirusiojo karaliaus nal Jokst. Su Jokast jis sugyveno keturis

vaikus: Etekl ir Polinek, Antign ir Ismen.

Oidipas, nors ir turdamas kai kuri d, buvo geras valdovas, ir kol toji baisi

paslaptis nebuvo atskleista, laimingas ir mylimas viepatavo Tbuose. Taiau dievai uleido

miestui bais mar. Tbieiai t baisi lig laik dievo rykte, todl atjo iekoti karaliaus

pagalbos. Oidipui paklausus, dl ko visas miestas pilnas raud, ynys atsaks, kad ganyklas

ir laukus svilins nepakeniamas kartis, o mieste siautja visa ryjantis maras ir todl mons

tikisi valdovo pagalbos. Oidipas miniai prane, kad jau yra isiunts Krent Dlfus.

Sugrs Krentas prane, kad dievas lieps nusikratyti piktadario, kuris gyvens Tbuose ir

kur slegia karaliaus Ljo nuudymas sunki kraujo kalt.

Oidipas pradjo iekoti, kad galt papasakoti apie t vyk. Taiau karaliaus protas

dar nepraregjo, tad jis adjo monms surasti Ljo udik. Buvo vieai skelbiama, kad visi,

k nors inantys apie Lj, nenutylt: miestas bsis dkingas ir atsilyginsis. Pat udik

Oidipas prakeik, net jei jis bt buvs i karalikos gimins.

35

Oidipas isiunt auklius pas aklj prana Teirsij. iam atvykus, karalius

prisispyrs m klausinti. Kai visk inantis Teirsijas veng atskleisti ties, Oidipas supyko

ir band kaltinti yn.

Tada aklasis Teirsijas aikiai pasak, jog pats Oidipas kaltas dl tvo ties. Oidipas

supyko ir apauk Teirsij raganiumi. ynys dar aikiau pasak, kad Oidipas tvaudys

ir motinos vyras, ir ipranaavo nebe u kaln jo laukiant varg. Igirds kaltinim Oidipui,

atskubjo Krentas. Jie susibar, o puolusi Jokst band juos sutaikyti. Jokst, igirdusi

ynio pranayst, primin, kad ir Ljui buvo ipranaauta, jog mirsis nuo snaus rankos,

bet j umu plikai krykelje, o vienintelis j snus, nesulauks n trij dien, buvs

pamestas suritomis kojomis Kitairno kalnuose.

Tai igirds Oidipas sudrebjo. Pasiteiravs, kur buvo umutas Ljas ir kaip jis

atrod, Oidipas suriko:

Teirsijas neaklas, jis mato!

Oidip apm siaubas, ir tai j toliau vert aikintis to seno vykio aplinkybes.

Suinojs, kad yra gyvas pabgs i krykels Ljo tarnas, sak j atvesti. Tuo metu atvyko

i Korinto auklys, kuris prane, kad mir karalius Polibas, ir kviet Oidip uimti jo sost.

Oidipas, laikydamas tvais Polib ir Merp, bijodamas pranaysts antrosios dalies dl

vedyb su Merop, nenorjo vykti Korint. Pasiuntinys ias abejons greitai isklaid, nes

pats i Ljaus piemens prie daugel met buvo prims k tik gimus kdik ir atvyniojs

jam perdurtus ir suritus kulnus. Oidipas pageidavo, kad bt surastas tas piemuo, kuris iam

korintieiui perdavs kdik.

Jokst, tai igirdusi, raudodama ibgo. Kai buvo atvestas iekotasis piemuo,

korintietis atpaino, jog tai tas pats, kuriam atidav berniuk. Prigrasintas Oidipo, piemuo

pagaliau pasak ties: Oidipas yra Ljo ir Joksts snus. Tarnas prisipaino, kdikio

nenuuds, o j atidavs kitam piemeniui.

Paaikjus, kad isipild baisioji itarm, Oidipas kaip iprotjs m laistytis po

rmus ir, atidars miegamojo duris, pamat vir lovos pasikorusi Jokst. Tada jos diro

sagtimis isidr akis ir papra, kad j kas nors pristatyt tautai kaip udik. Tarnai ipild jo

nor, bet mons sutiko valdov ne su pasibjaurjimu, o su uuojauta. Pats Krentas pribgo

prie Oidipo, ived j i vieos vietos ir atidav vaik globon. Nelaimngasis uleido sost

svainiui Krentui, papra, kad jis priderama palaidot Jokst ir kad globot jo nalites

dukteris. Pats pageidavo bti ivarytas i alies Kitairno kalnus, kur kitados tvai jam buvo

ruo kap, ir ketino ten gyventi ar mirti kaip dievai panorsi.

36

I pradi, kai viskas paaikjo, Oidipas troko vien numirti. Vliau itrmimas

jam atrod tarsi dovana. Taiau gyvendamas tamsybje jis m suvokti, kad u netyia ir

nesmoningai padaryt nusikaltim jau yra pakankamai nubaustas. Oidipas norjo likti

namie, bet Krentas, kuris buvo parods ger ird, sns Eteklis ir Polineikas vert j vykti

tremtin. Tik dukroms pagailo tvo. Jaunesnioji Ismen liko broli namuose, kad galt,

kiek manoma, bti naudinga tvui. O vyresnioji ivyko su Oidip po pasaul visur su juo

klaidiojo ir j vediojo. I pradi Oidipas norjo likti ir numirti Kitairno kalnuose. Bet

jis kreipsi Apoln ir gavo atsakym, kad nusidjo be blogos valios. U tai jam reiksi

atkentti, bet bausm tursianti baigtis. Oidipui buvo apreikta, jog jis atvyksis likimo

skirtj em ir j globosianios deivs eumenids.

Po ilg klajoni Oidipas ir Antign atvyko Koln, labai grai viet netoli Atn.

Oidipas suprato, jog baigiasi jo klaidiojimai ir skaudi dalia. Taiau vietos gyventojas liep

jiems nedintis i ventojo mikelio, kur viepatauja eumenids. T mog jis papra atvesti

didvyr Tesj Atn valdov. Tuo tarpu Oidipas, liks su Antigon ventame mikelyje,

m melsti em motin ir eumenids pasigailjimo. Susirink kaimo seninai norjo ivaryti

Oidip, bet jiems besikalbant atjojo Ismen, jauniausioji Oidipo dukt. Ji papasakojo, kad

Oidipo sns pradj vaidytis dl sosto. Eteklis, jaunesnysis snus, neperdavs vyresnajam

broliui Polineikui valdios, kaip buvo susitar. Polineikas pabgs Pelopons, veds te

karaliaus Adrsto dukter ir ruoisis ygiui prie Tbus. Bet pasklidus iniai apie nauj

orakulo itarm, kad be Oidipo sns nieko negal, jie bandysi susirasti tv savo pai

gerovei. Kaip tik dl to ir Krentas atvyksts pas Oidip. is, suinojs i Ismens, kad

Tbus nebsis sileistas ir Tb emj nebsis palaidotas, atsisak ivykti i Kolno.

Atvyks Tesjas Oidipui paadjo visk, ko tik jis norsis, net Atn apsaug. Tesjui

ivykus, Krentas su kariais band priversti Oidip vykti Tbus, netgi atm jo dukteris ir

lazdas. Netrukus Tesjas privert visa tai grinti. Pas Oidip buvo atvyks ir Polineikas,

bandydamas tv patraukti savo pusn. Bet Oidipas atsispyr tam bandymui.

Pagaliau atjo paskutin Oidipo gyvenimo valanda. Nelaimingasis senelis liep

pakviesti Tesj. Oidipas palaimino Atn miest. Atsisveikins su dukterimis Oidipas

nujo kiauryms link ir su aibais ir perknais inyko. Reginio sukrstas Tesjas meldsi

olimpieiams. Po to su Oidipo dukterimis jis sugro Atnus.

Metodiniai nurodymai. Ar 9 klasje mokinius dert supaindinti su Oidipo mit,

diskutuotinas dalykas. Matyt, tai geriau darytina 11 klasje, kai mokiniai labiau subrend.

Bt gerai, jei vienoliktokai be devintoje klasje skaitytos Antigons bt skait Sofoklio

37

tragedijas Oidipas karalius, Oidipas Kolon. Btent pagal iuos krinius ir kai kuriuos

kitus altinis yra atkuriamas visas mitas. ios ir kitos Sofklio dramos yra aptariamos Jono

Dumiaus monografijoje Sofoklis (Vilnius: Mokslas, 1992). Taip pat btina pasiskaityti

ir Dalios Dilyts Antikins literatros (Vilnius, Joara, 1998) skyri (p. 102110) apie tas

paias Sofklio tragedijas. Atkreiptinas dmesys tai, kad dabartiniai tyrjai yra link manyti,

jog Sofoklio Oidipas Froido sugalvoto komplkso neturjo Dilyt op. cit. 107. Dl Edipo ir

Elektros kompleks r. Psichologijos odynas, Vilnius, 1993, p. 64.

Kaip aikinti mokiniams kraujomaios tem? Matyt dert atkreipti j dmes tai,

kad Oidipo mitas parodo, kad graikai smerk kraujomaios ryius. Nors formaliai Oidipas

baudiamas u karaliaus nuudym, bet toji bausm ne visai adekvati: jis tai padar ir

neinodamas, ir nenordamas, tad turjo lengvinani aplinkybi (nektant ms dien

terminais). Jokasts smoningas ijimas i gyvenimo, kai suinojo, kad Oidipas ne tik

jos vyras, bet ir snus, rodo, kad graikams kraujomaia buvo nepriimtina. Oidipo mit

psichiatras Freudas yra paaikins vadinamuoju Edipo kompleks. Mokiniams, geriau bt,

vienuoliktokams, dert paaikinti, kas yra Edipo komplksas. Taiau, kaip buvo minta,

Oidipas neturjo io komplekso, nes jis net neinojo, kas jo tikrieji tvai. Nepaindamas tvo,

jis tokio komplekso negaljo gyti.

Matyt, Oidipo tragedija aikintina kitaip: jo tvas Ljas, iprievartavs Pelpo sn,

Chrisip, kuris po to i gdos nusiud, usitrauk diev bausm. Tai atlygis prievartautojui

Ljui u bais nusikaltim. Ljas ir savo eimai utrauk bausm: pats nuo savo vaiko

turjo ti smurtine mirtimi dl smurto svetimo vaiko atvilgiu, o jo mon turjo patirti

kraujomaios gd ir nusiud, kaip i gdos nusiud iprievartautas Chrisipas. Taip mite

atstatomas teisingumas.

Susipainimas su Oidipo mit leist geriau suprasti Antigon, kuri yra tragikos

Oidipo istorijos tsinys. Pats mitas teikia mediagos ir literatriniams, ir samprotavimo

rainiams, pirmiausia tokioms temoms, kaip eima, tv ir vaik santykiai, kalts ir atgailos

problema, mogaus inojimo ribotumas ir pan.

Paveikslai

anas Ogiustas Dominikas Engras [Jean-Auguste-Dominique Ingres] Oidipas ir Sfing

(1808).

anas Antuanas Teodoras iru [Jean-Antoine-Thodore Giroust] Oidipas Kolone (Dalaso

meno muziejus).

Giustavas Moro [Gustave Moreau] Oidipas (Metropoliteno meno muziejus).

38

http://en.wikipedia.org/wiki/Jean-Antoine-Th%C3%A9odore_Giroust

KeramikaOidipas ir Sfing, raudonfigr taur (470 m. pr. Krist, Gregoriano Etrusco II muziejus, Roma).

HERAKLIS KRYKELJE

Sulauks atuoniolikos met, Herklis buvo graiausias ir stipriausias Graikijos vyras.

Tada turjo paaikti, ar gera, ar bloga ieis ta nemonika jo jga.

Apie t laik Herklis pats pasitrauk nuo piemen bandos nuoali, negyvenam

apylink ir m vienas svarstyti, kuriuo gyvenimo keliu pasukti. Sddamas taip susimsts,

jis staiga pamat ateinant dvi aukto gio moteris. Pavelgus pirmj, i visa ko buvo

aiku, kad tai padori, tauri btyb: visa varutl, vilgsnis kuklus, laikysena gerai iauklto

mogaus, drabuiai be jokios dmels. Antroji buvo gerai mitusi, putli, tiesiog kraujas

su pienu, savo baltum bei rausvum dar parykinusi daais. Laiksi ji taip, kad atrod

tiesesn negu i prigimimo. irjo ji plaiai ipltus akis, o apdarus vilkjo tokius, kad visos

groybs kiek galima daugiau p