fzanga

Gabrielle (Coco) Chane l buvo savito charakterio, m^stysenos i r vaizduo-

tes moter is . Sios savybes padejo j a i i s tver t i vienisq, skurdz i^ vaikyst^ i r

is naujo s u k u r t i save - v i e n ^ j t ak ing iaus i i j savo amziaus m o t e n j . K a i p

ne vienos ankstesnes modistes, jos gyvenimas greit tapo neatskiriamas

nuo p r i p a z i n i m ^ j a i pelnius io revol iucingo stiliaus. Sis stilius buvo santu-

rus, gundant i s i r elegantiskas. D a u g u m a jo deta l iq , tapusii j neatskiriama

kiekvienos siuolaikines motets garderobo d a l i m i , buvo sukurta jau Pir-

m o j o pasaul inio karo pradzioje. Taciau drabuzia i buvo t i k regimiausia

t i } sudet ing i j p o k y c i i j , pr ie k u r i i j j i pris idejo, dalis. Savo net rad ic in iu i r

nejprastu g y v e n i m u - is zeminancio skurdo j mados v i r s u n ^ - Chanel

padejo s u k u r t i pac i^ modernios moters samprat^. Isejusi is v ienuolyni j ,

k u r j ka l in to s prabego jos jaunos dienos, Gabrielle j s idarbino pardaveja

mieste, kn ibzdanc iame t u r t i n g q j a u n i j k a r i n i n k q is netoliese d i s lokuotq

k a r i n i i j d a l i n i i j . Tapusi k a r i n i n k o meiluze, neteko menkiausios galimy-

bes i g y t i ger^ vard^ ; daugelj m e t i j placiai aptarineta gausybe jos romanq .

Rysys su d i d z i u o j u k u n i g a i k s c i u D m i t r i j u m i Pavlovic iumi buvo puikus

besikeiciancii j l a i k i j atspindys, o romanas su pasakiskai t u r t i n g u Vest-

mins te r io hercogu v i r t o kone legenda. Santykia i su vienu geidziamiausii j

Europos v y r q , pas lapt inguoju plevesa A r t h u r u Capel iu , padejo ja i pra-

zysti , taciau baigesi tragedija. Tamsgymio grozio Gabrielle buvo apibudi-

nama ka ip „ s m a i k s t i , keista i r k e r i n t i " . J i bus daugelio j z y m i i j v y r i j muza,

globeja, s^ jung in inke ar meiluze. T a r p j i j bus i r garsiausi m o d e r n i i j j i j

l a ik i } meno zmones: Picasso, Cocteau, Stravinskis, V i scont i , D a l i i r Dia-

gilevas. Be to , Gabriel le i sk i lo i k i auksciausiij aukstuomenes s luoksnii j ;

sukure i m p e r i j ^ ; j s i t i k i n o , k a d „ p i n i g a i g y v e n i m ^ papuosia malonumais ,

taciau ta i nera gyvenimas", tapo X X amzii} j k i i n i j a n c i a garsenybe i r dar

gyva buvo paversta m i t u .

T iems , k u r i e jau domejosi Coco , bendros jos gyvenimo apybrezos yra

p u i k i a i zinomos; m a n bel iko t i k pris ideti prie gausybes esamq publ ikac i j i j .

Taciau Gabrielle istorija mane suintrigavo tuo , j og ta i - k a r t u i r drama, i r

tragedija. A i s k u , nestigo abejoniq, ar pavyks atrasti k ^ nors daugiau, nei i k i

siol. P i r m o j i Chanel biografe Edmonde Charles Roux, regis, atrado tiek,

k iek t u o m e t u galejo, t u r i n t galvoje, kad Gabrielle pavyko nuslepti praeit j .

13

C H A N E L

Velesni biografai laikesi siq f a k t i j , t ode l jvairus jos gyven imo tarpsniai

l i k o neatskleisti . K i t a vertus, mano demesj patrauke i r galybe labai jvai-

r i i j Gabriel le p a z i n o t q m e n i n i n k i j , pris idejusi i j prie m o d e r n i z m o k i i r i m o

X X amziaus bohemiskame Paryziuje. Pasitelkdama p u i k i a i z i n o m ^ Gab­

rielle i s tor i j^ , siekiau atskleisti i s s k i r t i n j jos i r sii j m e n i n i n k q tarpusavio

rys j , ta ip pat p a t e i k t i platesn^ Gabriel le ka ip moters i r jos p a l i k i m o i n -

terpretaci j^ .

Paprasciausiai perpasakoti pelenes is tori ja i r i svardyt i j a i pr i sk i r i a -

mus aprangos pokycius nepakanka, ka lbant apie m o t e r j , k u r i buvo viena

m o d e r n i o j o pasaulio k u r e j i j - ne t i k d rabuz i i j , bet i r k u l t i i r o s . Susipazjs-

t an t su jos istori ja varg ino spragos. Taciau, nors bendr^ supra t im^ apie

Gabrielle suformavo p i r m o j i biografijos versija, nuojauta kuzdejo , j og

viskas yra t o l i grazu ne taip paprasta. Gabrielle p a l i k o t i k saujelf la i ski j

i r ne vieno dienorascio. T i k e d a m a , j o g gal iu rasti naujq deta l iq , vis delto

net nejsivaizdavau, kokius kelius per k i t u s trejus metus tures iu nue i t i i r

k i e k daug m a n pavyks i ss ia iskint i . Nau joms gyven imo detalems i l g a i n i u i

stojus i vietas, tapo lengviau perprast i i r Gabriel le charakterio prielaidas.

Buvo akiva izdu, k a d l e m t i n g ^ v a i d m e n j suvaidino jos siaubinga vaikyste,

taciau Gabriel le versijos apie vaikyst^ keitesi i t s lenkanciq k o p q k o n t i i r a i ,

tode l t i k perpratusi , ka ip f i k r u o t i jos pasakojam^ istori ja , atradau istisus

lobius. Gabriel le apie save pasakoja nuolat k ^ nors nuslepdama arba „pa-

keisdama" t a i , k ^ j au yra sakiusi. Ypac pravar tu buvo j j ^ pazvelgt i k i t i j

ak imi s . A r tas i r anas j ^ pazinojo? Jei ta ip , kas parasyta j i j dienorasciuose

ar laiskuose? E i lu te sen, k i t a ten , laiske ar i n t e r v i u , tapo i t i n svarbios is-

t o r i j a i p l e t o t i . K a r t ^ n u v y k a u j A i r i j ^ su s i t ik t i su M i c h e l i u D e o n u , kur i s

pries sesiasdesimt m e t q nemazai l a iko praleido su Gabriel le . T u o m e t sek-

m f patyr^s jaunas rasytojas gavo uzsakym^ parasyti jos biograf i j^ . G r j -

zau nesuzinojusi j o k i q naujq „ f ak tq " , taciau parsiveziau k a i k ^ svarbaus:

Miche l i s Deonas m a n pripasakojo i s tor i jq , j kurias j terpdavo i t i n t a i k l i i j

j zva lg i j . Atjausdamas Gabriel le , jis i r m a n padejo po jos fantazi jq prie-

danga jzve lgt i viso jos gyven imo e m o c i n j b i i k l ^ : pazeidziamumas buvo

kruopsc ia i slepiamas, taciau jis pris idejo prie jos vienatves. Gabrielle pa-

z ino jus iq j i j p r i s i m i n i m a i buvo n e j k a i n o j a m i , taciau ne maziau svarbiis i r

k i t i sa l t in ia i . Pavyzdziui , k a i susipazinau su A m e r i k o s rusistu W i l l i a m u

Lee, jis per keletq. savaiciij m a n da l imis atsiunte daugyb^ savo isverstij

j ras i j is kuniga iksc io D m i t r i j a u s Pavloviciaus dienorasciq. Sie uzrasai pa-

t i k s l i n o mano zinias apie D m i t r i j a u s i r Gabriel le roman^ , atskleide v i -

14

[ Z A N G A

siskai k i t o k i u s santykius, negu i k i siol apie juos buvo rasyta, Gabrielle

vaizduojant ka ip v y r i j edik^, jauno aristokrato svajoniq objekt^. Ta i , kad

mano tyr imas p a t v i r t i n o gandus apie Gabrielle biseksualum^ ir narkot i -

kus, yra svarbu, taciau ne daugiau nei visa k i t a , nes juos neigdama Gab­

rielle atskleide nesugebejim^ a tv i ra i p r i p a z i n t i k a i k u r i i j t i k r i j f a k t i j , bent

jau viesumoje. Reiksmingesni buvo k i t i a tradimai , nes jie atsake j giles-

nius, kartais netgi t r ikdanc ius klausimus apie j ^ .

N e v i e n ^ menesj ieskojusi, susipazinau su neabejotinai didziausios jos

gyvenimo meiles, A r t h u r o Capelio, zentu i r anuku . Seimos zinios apie

nenustygstantj p ro tev j buvo sykscios, taciau j i j nuotrupos atskleide mei­

les t r i k a m p j t a rp j o , Gabrielle i r moters, k u r i ^ Capelis veliau vede, - Dia-

nos W y n d h a m . Taciau t a i , k ^ t^d ien isgirdau, nukreipe mane sio isskir-

t i n i o zmogaus (kur i s , pasak Gabriel le , j ^ sukiire) pedsakais l i n k skaudziq

j q romano deta l iq .

Per A n t r ^ j j pasaul inj kar^ k u r ; l a i k ^ Gabrielle gyveno okupuotame

Paryziuje, „ R i t z " viesbutyje, su vokiec iu H a n s u v o n Dincklage . K i t i „sve-

c i a i " buvo vokiec i i j k a r i n i n k a i . Buvo z inoma, j og von Dincklage pries

kar^ snipinejo savo vyriausybei . A t r o d e , kad susipazin^s su Gabrielle t ^

v e i k l ^ nutrauke - tapo karo p r i e s i n i n k u . Ap ie Gabrielle i r v o n D i n c k l a ­

ge's r o m a n ^ i r j o v e i k l ^ z inoma nedaug. Taciau saujele d o k u m e n t i j apie

v o n Dinck lage Sveicarijos federaliniuose archyvuose, Prancuzijos A n t r a -

jame biure {French Deuxieme Bureau) i r kitose netiketose vietose leido

suz inot i apie sj smerk iam^ v y r ^ daugiau negu i k i siol. Sis gundymo i r

apgaules meistras t i k r a i buvo snipas. Taciau nors Gabrielle neabejotinai

buvo auka, nemanau, k a d j i apie ta i nutuoke . Vis delto po karo j i nu-

sprende pers ike l t i j neutra l ly Sveicarij^, kad isvengtq bet k o k i i j pries j ^

n u k r e i p t i j k a l t i n i m i j .

Per kar^ uzdar ius i mados namus, 1954 metais j i prie sio verslo grjzo.

Po pirmosios nesekmes Gabrielle vel tapo pasaulinio garso mados ki ire ja .

Jos kuriamas mitas augo t o l , k o l j o nebebuvo ne jmanoma a t sk i r t i nuo

t ikrosios Coco. M o d e r n i o j o m o t e r i s k u m o pioniere Gabrielle j k i i n i j o vie-

n ^ is d idziaus iq d i l e m q : garbe i r t u r t a i pries emocin j pa s i tenk in im^. Jos

mitas kartais budavo pagalbine pr iemone; dabar, be j o , j i nedaug k ^ betu-

rejo. Be to , jos nel iec iamumo kiautas, jos savisaugos siena metams begant

vis augo, tode l t i k retas galejo j ^ „pas iekt i " . Paskutiniais gyvenimo metais

Gabrielle daresi vis autokratiskesne i r l i k o nejveikiama. Jos vienatve taip

pat buvo pazymeta t rag i skumo zenklu .

15

C H A N E L

Po jos mir t i e s . .Chanel" mados n a m i j sekme t i k augo, o Gabrielle te-

mos nuolatos vis buvo atnaujinamos. Ta ig i „ C o c o C h a n e l " mitas dabar

yra pasaul inio garso ikona , jgavusi gerokai didesnj prestiz^ negu ja i gyvai

esant. Nepre tenduo ju visko aprepti nei i snarp l io t i v i s i j Gabrielle p a l i k t i j

m j s l i i j . Taciau, nusviesdama k a i kurias paslaptis i r parodydama Coco be

sent iment i j , v i l i u o s i , k a d skaitytojas pajus uzuojaut^ siai i t i n sudetingai,

v ienai j zymiaus i i j praejusio amziaus m o t e r q .

Gabrielle Chanel} Sveicarijq persikrauste po Antrojo pasaulinio karo. BH-

tent cia jipaprase draugo, rasytojo ir diplomato Paulo Morand'o uzrasyti

jos atsiminimus. Ji nepaliko jokii^ dienorascit^, tik saujel( laiskif., taciau

po jos mirties Morand'as isleido tij vakarij Sveicarijoje uzrasus. Joks kitas

pirminis saltinis geriau nesupazindina su nepaprastu Gabrielle gyvenimu,

kaip Morand'o knyga - jos memuarai The A l l u r e o f Chanel . Gabrielle cia

savais zodziaispasakoja apie[vykius, pakeitusiusjosgyvenimq.

16

Prologas. Est isdidi, todel kentesi

V i e n ^ nakt } , lygia i pries s imt^ m e t q , palei T i u i l r i , seniausius Paryziaus

sodus, ejo pora. J iedu gr jzo po vakarienes Sen Zermeno rajone, k u r tebe-

buvo js iki irusios aukstuomenes grietineles miesto rezidencijos.

Jaunoj i moteris buvo auksta i r l iekna. Vesliis j u o d i p laukai virs l iauno

k a k l o s u i m t i ant sprando, tamsios akys siek t iek paryskintos, o prakauli}

grozj dar labiau pabreze nejprasta skrybelaite. N e b u t u m dav^s ja i dvi-

desimt seseriq. L inksmos i r padykusios jos m y l i m o j o anglo akys dvelke

pr iv i l eg i juo ta i klasei b i i d i n g u pas i t ike j imu. Elgesi jis tycia staciokiskiau

i r s iurksciau negu j o l u o m o prancuzai .

Pakel iu i Gabrielle (ka i kur iems jau pazjstama kaip Coco) be paliovos

tauske. Dziaugdamasi nauja besipleciancio verslo te ik iama nepriklauso-

mybe, j i nusistebejo ta ip lengvai uzsidirbusi , todel anglo pastaba ) \-

s tu lb ino .

Pasak jo , j i k l y s t a n t i - ne t i k neuzsidirbusi , bet i r esanti skolinga

b a n k u i .

Gabriel le ne nemane t u o p a t i k e t i . Jeigu j i neuzsidirbusi , kodel ban-

kas i r t o l i a u j a i duoda p inig i j ?

Me i l uz i s , A r t h u r a s Capelis, nusikvatojo. N e g i dar nesupratusi? Ban-

kas j a i p i n i g q skyre t i k tode l , k a d jis garantavo savo jnasu. Taciau moteris

vel papriestaravo:

- N o r i pasakyti , neuzdirbau ne sant imo t i } p i n i g i j , kur iuos leidziu?

T i e p i n i g a i mano.

- N e , j ie pr ik lauso b a n k u i !

Sukresta Gabriel le n u t i l o . A r t h u r a s , taikydamasis prie jos pasparte-

jusio zingsnio, pasisake t i k vakar sulauk^s skambucio is banko del padi-

dejusiq jos i s la idq.

N o r s pokalbis apie versl^ i r pakurste A r t h u r ^ atskleisti ties^, jis del

t o nesuko galvos i r pareiske, es^ ta i - visai nesvarbu. Taciau bandydamas

m o t e r j n u r a m i n t i t i k vel jziebe jos nor^ pr iesgyniaut i .

- Bankas paskambino tau? K o d e l ne man? Vadinasi , esu nuo tavgs

priklausoma?^

A p i m t a nevilties j i uzsispyre g r j z t i atgal, anapus upes, taciau i r tada

nepalengvejo.

17

C H A N E L

Zvalgydamasi p o p u i k i a i j r eng t^ but^ , j i temate daiktus , p i r k t u s ,

ka ip mane, uz savo uzd i rb tus p in igus , taciau jos nepriklausomybe pasi-

rode tesanti i l iuz i j a . Is t iesi j v i sk^ n u p i r k o A r t h u r a s . N e v i l t i s peraugo j

neapykant^; Coco sviede j m e i l u z j r a n k i n g i r laiptais pasileido j gatv§.

Bego, l i e t u i p l i aupiant , pasiryzusi ieskoti prieglobscio savo salone uz ke-

l i i } k v a r t a l i j , K a m b o n o gatveje.

- Coco, ar pakvaisai ! - susuko A r t h u r a s j a i p a v y m u i .

K a i j ^ p r i s iv i jo , abu buvo k i au r a i p e r m i r k ^ , taciau v e l t u i jis maldavo

Coco ats ipeiketi - moteris raudojo nepaguodziamai .

Pagahau n u r i m o jo glebyje. „J is buvo vieninte l i s vyras, k u r j myle-

jau, - prisipazins j i p o keler i i j m e t q . - M a n o gyven imo sekmes zenklas

<...>. S t ip r i i r neei l ine asmenybe <...>, j is buvo mano vyras, brol is , visa

mano seima <...>."' Taciau j b u t ^ gr jzo t i k p o i l g q j k a l b i n e j i m i j . Pagahau

paryciais jie uzmigo , k a i A r t h u r a s pat ike jo apgydfs suzeist^jos savigarb^.

Sis isgyvenimas pakeite Gabriel le t i k s l ^ . Po k e l i i j va landi j , a tvykus i j

K a m b o n o gatv^, savo vyriausiajai siuvejai Angele j i jsake: „ N u o siol m a n

neberupi l inksmybes ; t e r i i p i u z s i d i r b t i . N e vienas santimas nebebus is-

leistas be mano zinios."*

K a i A r t h u r a s istrenke Gabriel le is svajoniq pasaulio i r pasijuoke is jos

saviapgaules, tokios nuozmios reakcijos n u m a t y t i negalejo net j is , nors

p u i k i a i j ^ paz ino jo . Padare j a i s iurksc i^ paslaug^, priversdamas pazvelg­

t i tiesai j akis: t a i lyg kata l izator ius islaisvins stipriausias jos kurybines

galias.

Coco Chane l niekada nepamirs , k a d keistis j ^ paskatino A r t h u r a s .

Is p radz i i j nejvertin^s, ka ip s t ipr ia i j ^ j p r i e k j s tumia isdidumas, vis delto

b i i t e n t jis Coco pasake: „ E s i i sd id i , tode l kentesi . " '

Siais zodziais jis jvardi jo svarbiausi^ Gabriel le v i d i n ^ paskat^ i r nu-

mate, kad b i i t e n t savigarba taps moters s i lpn^ja vieta. I sdidumas suteiks

j a i k a n c i i j ; taciau k o l kas j a i atrode, k a d ta i kelias j sekmf. „ K a d i r k ^

daryciau, i sdidumas visada mane l y d i , - sakys j i vel iau. - T a i mano stip-

rybespaslaptis <...>. T a i i r mano st iprybe, i r yda <...>"^

Po nakties, nukreipusios j ^ j nau j^ t i k s l ^ , praejo siek t iek l a iko . Verslas

eme d u o t i pelno, i r skrybela ic i i j parduotuves savininke atsikrate saluti-

n i o jaunos i s la ikytines statuso. I l g a i n i u i maistingas i r pazangus jos sti­

lius taps priestar ingo gy ve n imo s i n o n i m u - Coco Chane l jk i inys nauj^,

{ takings i r spalving^ m o t e r i j nepr ik lausomyb^. Vel iau j i sakys: „ M e g a u

18

P R O L O G A S

savo darb^. D e l j o paaukojau visk^, net me i l^ . Darbas prar i jo vis^ mano

gyvenim^."^

O k o l kas, p e l n u i nusistovejus, j i i sd idzia i pareiske A r t h u r u i , kad ga-

rantuoto jo j a i nebereikia - galjs a t s i imt i visus ver tybin ius popierius. Jis

melancholiskai atsake: „ M a n i a u dav^s tau zaisl iuk^, o is t i k r i j j i j dovano-

jau laisv^."'

19