VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Buhalterinės apskaitos katedra

UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „SENKLERA“

FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO

PARENGIMAS IR RODIKLIŲ ANALIZĖ

Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

BUHALTERINĖ APSKAITA 653N44005

DIPLOMANTAS Vladlen ŠENIN

VADOVĖ Birutė JUKONIENĖ

Vilnius

2015

2

TURINYS

ĮVADAS ........................................................................................................................ 3

1. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS PARENGIMO TEORINIAI ASPEKTAI 5

1.1. Finansinių ataskaitų rinkinio esmė, klasifikavimas ir sudėtis ............................................ 5

1.2. Įmonių finansinės atskaitomybės reglamentavimas .......................................................... 10

1.3. Buhalterinės apskaitos procedūros ..................................................................................... 12

2. FINANSINĖS ANALIZĖS METODIKA ........................................................... 20

3. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO SUDARYMAS UŽDAROJOJE

AKCINĖJE BENDROVĖJE „SENKLERA“ ......................................................... 23

3.1. Uždarosios akcinės bendrovės „Senklera“ veiklos aprašymas ir apskaitos politikos

apžvalga ........................................................................................................................................ 23

3.2. Uždarosios akcinės bendrovės „Senklera“ ataskaitnių metų pabaigos darbai ............... 27

3.3. Uždarosios akcinės bendrovės „Senklera“ finansinės atskaitomybės parengimas ........ 31

4. UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „SENKLERA“ ANALITINIAI

RODIKLIAI ............................................................................................................... 42

IŠVADOS IR SIŪLYMAI ........................................................................................ 47

LITERATŪRA .......................................................................................................... 49

SANTRAUKA ............................................................................................................ 51

SUMMARY ................................................................................................................ 52

PRIEDAI .................................................................................................................... 53

1 priedas. UAB „Senklera“ pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas bendrajame žurnale

2 priedas. UAB „Senklera“ didžiosios knygos sąskaitų likučių santrauka

3 priedas. UAB „Senklera“ 2014 m. balansas

4 priedas. UAB „Senklera“ 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita

5 priedas. UAB „Senklera“ 2014 m. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

6 priedas. UAB „Senklera“ 2014 m. pinigų srautų ataskaita

7 priedas. UAB „Senklera“ 2014 m. aiškinamasis raštas

8 priedas. 2010-2014 m. UAB „Senklera“ pelno (nuostolių) ataskaitų duomenų suvestinė

3

ĮVADAS

Buhalterinė apskaita, tai mokslas – verslo reiškinys, siekiantis suprasti pasaulį ir

atspindėti jį universalia verslo kalba. Apskaita – tai įrankis laisvosios rinkos verslui pažinti.

Kiekvieno verslo viena iš pagrindinių sėkmingo plėtojimo sąlygų yra deramas informacijos, ypač

apskaitinės, įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudojus jos teikiamomis galimybėmis, priimti

adekvačius ir pagrįstus sprendimus.

Šiuolaikinis verslas, kaip ir bet koks kitas socialinis reiškinys, yra be galo sudėtingas,

nes tai daugybės tarpusavyje persipynusių kompleksinių procesų derinys. Buhalterinė apskaita yra

skirta verslui pažinti – padėti suinteresuotiems asmenims įvertinti konkrečios įmonės būklę ir

perspektyvas. Nors pats buhalterinės apskaitos procesas yra tinkamas ūkinių įvykių fiksavimas,

buhalterinės apskaitos rezultatas yra įvairios ataskaitos, o ataskaitų rinkinys, yra ne kas kitą, kaip tam

tikru būdu parengtas ataskaitų komplektas. Tokios, surinktos ataskaitos daugiausiai ir yra naudojamos

vartotojų (esamųjų ir potencialiųjų investuotojų, tiekėjų, pirkėjų, įmonės darbuotojų, kreditorių ir kt.)

įmonės būklei įvertinti – sužinoti įmonės veiklos rezultatus, pinigų srautus, informaciją apie įmonės

turtą ir nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, bei verslo sėkmę per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį.

Buhalterinės apskaitos proceso tikslas yra suteikti naudingą informaciją, suformavus ją

iš apskaitos duomenų srautų. Tam, kad informacija būtų naudinga ji turi būti aktuali, pateikta

tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Informacija galima vadinti tik naudingus duomenis. Iš apskaitos

duomenų formuojant finansines ataskaitas reikia siekti, kad informacijos būtų tik tiek kiek reikia tam

asmeniui, kam ji skirta. Perteklinė informacija yra ne kas kita, kaip nereikalingas triukšmas, kuris tik

apsunkina informacijos perpratimą ir sumažina jos vertę bei naudingumą. Iš apskaitos duomenų

suformuotas bei naudingas informacijos šaltinis – buhalterinės apskaitos proceso produktas –

finansinių ataskaitų rinkinys.

Temos aktualumas – finansinių ataskaitų rinkinys, ir tarpinės ataskaitos, tai atitinkamai

sutvarkyta apskaitos informacija tam, kad ja būtų patogu naudotis galutiniam vartotojui. Kitaip

nebūtų įmanoma susigaudyti daugybėje nesusietų ūkinių faktų kratinyje ir priimti nors kiek

racionalius sprendimus.

Ataskaitos ir ataskaitų rinkiniai gali būti skirti vidiniams ir išoriniams vartotojams.

Finansinių ataskaitų rinkinys – šio darbo objektas – labiau skirtas išoriniams vartotojams, tačiau be

finansinių ataskaitų, yra ir kitos paskirties ataskaitų: mokestinės, statistinės arba specialiosios

paskirties ataskaitos. Finansinių ataskaitų rinkiniai atlieka labai svarbią funkciją ekonominėje

sistemoje, nes jų vartotojai gauna visapusę informaciją apie įmonės veiklą.

Be abejo, vien apskaitos informacijos disponavimo faktas, nors ir patogia išraiška,

nepadeda susigaudyti šiuolaikiniame verslo pasaulyje. Vien informacijos turėjimas, nesuteikia

4

pagrindo tam, kad tiksliai ir teisingai įvertinti įmonių veiklą bei veiklos rezultatą. Šį tikslą pasiekti

padeda finansinių rodiklių analizė. Finansinių rodiklių analizės esme yra ta, kad panaudojus

specialius analizės metodus ir priemones nustatomi įmonės finansų valdymo aspektai ir jų tarpusavio

ryšiai bei kitos reikšmingos savybės. Finansinių rodiklių analizės rezultatai be galo svarbūs ir

reikšmingi priimant valdymo, investavimo, kreditavimo ir kitus sprendimus.

Darbo objektas – uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Senklera“ finansinė

atskaitomybė.

Darbo tikslas – išnagrinėti finansinių ataskaitų rinkinio rengimo teorinius aspektus,

aprašyti UAB „Senklera“ finansinio ataskaitų rinkinio parengimo eigą bei atlikti UAB „Senklera“

veiklos rezultatų analizę.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti finansinės atskaitomybės esmę ir reglamentavimą.

2. Atskleisti finansinių rodiklių analizės šaltinius ir metodus.

3. Išanalizuoti UAB „Senklera“ finansinių ataskaitų turinį ir jų sudarymą.

4. Įvertinti UAB „Senklera“ finansinius analitinius rodiklius.

5. Pateikti išvadas ir siūlymus UAB „Senklera“ finansinei būklei gerinti.

Darbo metodai:

1. Mokslinės teorinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė.

2. Analizės loginiai, matematiniai ir statistiniai.

Darbo struktūra – darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje apibrėžti įmonių

finansinės atskaitomybės reglamentavimas, finansinio ataskaitų rinkinio esmė bei finansinės

atskaitomybės parengimo procedūros. Antroje dalyje aprašytos finansinės analizės tikslai, metodai

bei būdai. Trečioje dalyje apžvelgta UAB „Senklera“ veikla ir apskaitos politika, atskleistos UAB

„Senklera“ finansinių metų pabaigos procedūros bei išnagrinėtas UAB „Senklera“ ataskaitų rinkinio

sudarymas. Ketvirtoje dalyje pateikta UAB „Senklera“ veiklos rezultatų analizė. Prieduose patalpinta

papildoma medžiaga – UAB „Senklera“ finansinių ataskaitų rinkinys bei kiti naudojami informacijos

šaltiniai.

5

1. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS PARENGIMO TEORINIAI ASPEKTAI

Finansinių ataskaitų rinkinys tai formalus dokumentas, nusakantis įmonės finansinę

būklę ir veiklą. Finansinių ataskaitų rinkinys yra ypač vertingas išoriniams apskaitinės informacijos

vartotojams, kurie negali gauti detalesnės ir operatyvesnės informacijos apie dominančią įmonę.

Visos Lietuvoje veikiančios akcinės bendrovės pagal Lietuvoje veikiančius įstatymus

privalo Juridinių asmenų registrui (toliau JAR) pateiktį metinį finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį

pranešimą kartu su auditoriaus išvada. JAR finansinių ataskaitų rinkinys, metinis pranešimas bei

auditoriaus išvada už nustatytą mokestį tampa prieinami visiems suinteresuotiems asmenims. O

įmonių, kurių akcijomis nuolat prekiaujama biržose, finansinių ataskaitų rinkiniai skelbiami viešai ir

yra prieinami nemokamai. Todėl, kiekvienas ką domina įmonės veikla gali be didelių išlaidų gauti

tinkamai ir pagal tam tikrus standartus paruoštą informaciją apie bendrovės veiklą. Atskleisti

informaciją apie įmonės veiklą privalo visi vadovai, bet kuriomis sąlygomis, nesvarbu, ar tai naudinga

įmonei ar ne. Dėl išvardintų finansinių ataskaitų rinkinio savybių tampa įmanoma be didelių išlaidų

palyginti keletą, arba net kelis šimtus, panašių įmonių tarpusavyje, kas labai naudinga finansinėje

analizėje. Kaip pagrindinį finansinės apskaitos tikslą, autoriai M. Fridson ir F. Alvarez įvardina

finansinių atskaitų parengimą, kurios tiksliai atspindi verslo pelningumą ir įmones būklę (16, 4). Tai

parodo finansinių ataskaitų rinkinio svarbą finansinės apskaitos kontekste.

1.1. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO ESMĖ, KLASIFIKAVIMAS IR SUDĖTIS

Buhalterinė apskaita ne savitikslė apskaitos darbuotojų užimtumo sritis, bet reikalinga

verslui pažinti. Apskaitos procese sugeneruojama informacija, kad ja būtų patogu naudotis, turi būti

atitinkamai sutvarkyta, kitaip gausybė smulkių apskaitoje užfiksuotų įvykių užgožtų reikšmingas

įmonės veiklos tendencijas. Todėl buhalteriai tam tikro laiko rengia specialius apibendrinimus,

vadinamus ataskaitomis. Ataskaitose pateikiami duomenys ne apie pavienius ūkinius faktus, bet apie

bendrąsias įmonės vystymosi tendencijas, turto būklę bei turto savininkus ir skolintojus.

Finansinių ataskaitų rinkinys tai finansinių atskaitų visumą (6, 191). Pagrindinė

finansinių ataskaitų rinkinių paskirtis – kuo tiksliau ir teisingiau atspindėti įmonės turtą bei

nuosavybę, taip pat verslo sėkmę per ataskaitinį laikotarpį. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės

atskaitomybės įstatymas įmonės finansinių ataskaitų rinkinį apibūdina taip: finansinių ataskaitų

rinkinys, kuriame pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus,

pinigų srautus.

6

Pirmasis VAS bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas

nustato ir įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį (9, 17). Finansinių ataskaitų rinkinį sudaro

penkios finansinės ataskaitos (žr. 1 pav.).

1 pav. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Verslo apskaitos standartai [interaktyvus]. Vilnius, 2015. [žiūrėta 2015 m. vasario

25 d.] Prieiga per internetą: http://www.aat.lt/index.php?id=14.

Sudaryti sutrumpintą balansą, sutrumpintą pelno (nuostolių) ataskaitą, sutrumpintą

aiškinamąjį raštą ir nesudaryti pinigų srautų ataskaitos gali įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai

paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių dvejus iš eilės finansinius metus, įskaitant

ataskaitinius finansinius metus:

pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 2 900 000 eurų;

balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 eurų;

vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus

– 15.

Sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

sutrumpintas balansas;

sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita;

nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

pinigų srautų ataskaita (jei įmonė nusprendžia ją sudaryti);

sutrumpintas aiškinamasis raštas.

Finansinių ataskaitų rinkinį sudaro kelios finansinių ataskaitų formos, vieni iš jų yra

balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita – juose atspindima visa fundamentinės apskaitos lygybės

BALANSAS

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

7

išreiškiama informacija (7, 94). Tačiau apskaitos informacijos vartotojams, ir investuotojams, ir

įmonės darbuotojams, ir kreditoriams, ir tiekėjams bei kitiems įmonės kontrahentams, labai svarbus

ypatingas įmonės disponuojamas turtas – pinigai. Todėl į finansinių ataskaitų rinkinį įtraukiama

finansinės ataskaitos forma, kurioje nurodoma, iš kur ir kiek buvo gauta pinigų ir kiek bei kam jų

išleista, tai yra pinigų srautų ataskaita. O dėl to, kad įmonės finansinių ataskaitų rinkinius dažniausiai

skaito įmonės akcininkai, į rinkinį įtraukiama nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, kurį parodo kaip

naudojamas akcininkų investuotas kapitalas bei kaip ir dėl kokių priežasčių jisai kinta. Finansinių

ataskaitų rinkinį tai pat sudaro ir kitos sudedamosios dalis (15, 24). Metinį finansinių ataskaitų rinkinį

taip pat sudaro aiškinamasis raštas, kuris taip pat susideda iš kelių dalių – bendrosios dalies, apskaitos

politikos ir aiškinamojo rašto pastabų.

Viena iš finansinių ataskaitų rinkinio ataskaitų yra balansas. Duomenys apie visą turtą,

kuriuo disponuoja įmonė, ir šio turto savininkus pateikiami ataskaitoje, ir vadinama balansu. Tai iš

prancūzų kalbos kilęs žodis, jo pirminė reikšmė – svarstyklės. Toks šios ataskaitos pavadinimas

visiškai pagrįstas, nes joje atspindimos dvi visuomet viena kitai lygios fundamentinės apskaitos

lygybės dalys – turtas ir nuosavybė (žr. 2 pav.).

2 pav. Balanso struktūra

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Verslo apskaitos standartai [interaktyvus]. Vilnius, 2015. [žiūrėta 2015 m. vasario

25 d.] Prieiga per internetą: http://www.aat.lt/index.php?id=14.

Į

S

I

P

A

R

E

I

G

O

J

I

M

A

I

K

A

P

I

T

A

L

A

S

I

L

G

A

L

A

I

K

I

S

T

R

U

M

P

A

L

A

I

K

I

S

TURTO RŪŠYS

Nematerialusis turtas

Materialusis turtas

Finansinis turtas

Kitas ilgalaikis turtas

Atsargos

Gautinos sumos

Finansinis turtas

NUOSAVAS KAPITALAS IR

ĮSIPAREIGOJIMAI

Kapitalas

Rezervai

Nepaskirstytasis pelnas

(nuostoliai)

Dotacijos, subsidijos

Po 1-ių metų mokėtinos sumos ir

ilgalaikiai įsipareigojimai

Per 1-ius metus mokėtinos sumos

ir trumpalaikiai įsipareigojimai

8

Balansą sudaro dvi dalys: vienoje dalyje parodoma turto sudėtis, o kitoje – nuosavo

kapitalo ir įsipareigojimų rodikliai. Turto rodiklių dydžio bendra suma turi būti lygi nuosavo kapitalo

ir įsipareigojimų rodiklių bendrai sumai. Šią lygybę lemia tai, kad abiejose balanso dalyse parodomi

tie patys ekonominiai ištekliai, piniginė išraiška, tiktai skirtingai sugrupuoti: turto – pagal turto sudėtį,

nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų – pagal jo susidarymo šaltinius. Taip balansas sudarytas iš dviejų

didelių dalių. Turto dalyje nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė, o savininkų nuosavybės ir

įsipareigojimų dalyje atsakoma į klausimą, kam šis turtas priklauso.

Norint parengti balansą, pirmiausia būtina suskaičiuoti (inventorizuoti) visą turtą, kuriuo

disponuoja įmonė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, nustatyti, kokia turto dalis buvo sunaudota per

ataskaitinį laikotarpį [4]. Reikia įvertinti ir visas įmones skolas ir įsipareigojimus. Balansas baigiamas

rengti iki akcininkų susirinkimo, tai yra kitų metų pradžioje.

Kita ataskaita atspindinti fundamentinę apskaitos lygybės informacija yra pelno

(nuostolių) ataskaita. Pelno (nuostolių) ataskaitoje fiksuojamos per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį

uždirbtos pajamos ir sąnaudos, patirtos uždirbant tas pajamas. Jas palyginus, nustatoma, ar įmonė per

ataskaitinį laikotarpį uždirbo pelno, ar patyrė nuostolių (žr. 3 pav.).

3 pav. Pelno (nuostolių) ataskaitos struktūra

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Verslo apskaitos standartai [interaktyvus]. Vilnius, 2015. [žiūrėta 2015 m. vasario

25 d.] Prieiga per internetą: http://www.aat.lt/index.php?id=14.

PELNAS (NUOSTOLIAI)

PAJAMOS SĄNAUDOS

PARDAVIMO PAJAMOS PARDAVIMO SAVIKAINA

VEIKLOS SĄNAUDOS

KITOS VEIKLOS SĄNAUDOS

FINANSINĖS IR INVESTICINĖS

VEIKLOS SĄNAUDOS

NETEKIMAI

PELNO MOKESTIS

PAGAUTĖ

KITOS VEIKLOS PAJAMOS

FINANSINĖS IR INVESTICINĖS

VEIKLOS PAJAMOS

ATIMTI

9

Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis apskaitoje yra finansiniai metai, pelno

(nuotolių) ataskaitą geriausia aiškintis metinės jos formos pagrindu. Pelno (nuostolių) ataskaitoje

informacija apie pajamas ir sąnaudas pateikiama suskirstyta pagal įmonės veiklos sritis: įprastinę ir

neįprastinę veiklą. 3-iame VAS reglamentuojama, kad įprastinė veikla skirstoma į tipinę (veikla,

kuriai vykdyti buvo įkurta įmonė) ir netipinę [3]. Toliau, netipinė veikla taipogi yra skirstoma į kitą

veiklą bei finansinę ir investicinę.

Investuoto kapitalo pokyčiams atvaizduoti yra skirta nuosavo kapitalo pokyčių

ataskaita. Lyginant nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą su kitomis finansinėmis ataskaitomis galima

pastebėti skirtinga nei balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

forma – tokia forma vadinama matricine. Ataskaitos skiltyse surašytos visos nuosavo kapitalo

sudedamosios dalys: apmokėtas įstatinis kapitalas, akcijų priedai, rezervai ir pan. Jos sutampa su

balanso C skyriaus nuosavas kapitalas eilutėmis. Šių nuosavo kapitalo elementų dydis ir struktūra

laikui bėgant kinta. Investavusiems daug pinigų į įmonės akcijas akcininkams rūpi, kaip ir kodėl kinta

jų kapitalas. Galimos nuosavo kapitalo elementų pokyčių priežastys išvardytos nuosavo kapitalo

pokyčių ataskaitos eilutėse. O sumos, rodančios, kokių dydžių pasikeitė nuosavo kapitalo dydis ar

struktūra, įrašomos atitinkamos skilties (rodančios, kas pasikeitė) ir eilutės (rodančios pasikeitimo

priežastis) sankirtoje – atitinkamame langelyje.

Pinigų srautų ataskaitoje parodomos pinigų įplaukos ir pinigų išmokos. Kartų tokios

įplaukos ir išmokos vadinamos pinigų srautais. Visi įmonės pinigų srautai skirsto į tris stambias dalis

(žr. 4 pav.).

4 pav. Įmonės pinigų srautų struktūra

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Verslo apskaitos standartai [interaktyvus]. Vilnius, 2015. [žiūrėta 2015 m. vasario

25 d.] Prieiga per internetą: http://www.aat.lt/index.php?id=14.

Pagrindinės veiklos srautai rodo, kiek įmonė gavo įplaukų ir kiek išmokėjo išmokų

vykdydama pagrindinę, dažniausiai susijusia su prekyba, veikla. Pagrindinių srautų daliai priskiriami

visi tipinės veiklos ir dalis netipinės veiklos pinigų srautai. Investicinės veiklos pinigų srautams

PINIGŲ SRAUTAI

PAGRINDINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

INVESTICINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

FINANSINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

10

priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant ilgalaikį turtą, vertybinius popierius, suteikiant ilgalaikes

paskolas, iš kurių ateityje tikimasi gauti naudos, o taip pat įplaukos, gautos minėtą turtą perleidžiant

arba susigrąžinant suteiktas paskolas. Finansinės veiklos pinigų srautai apima pinigų įplaukas ir

išmokas, susidarančias įmonei skolinantis pinigus iš įmonės akcininkų ir kreditorių.

Finansinių ataskaitų rinkiniai parengti kaupimo, bet ne pinigų principu, todėl gali

teisingai atspindėti įmonėje vykstančius ekonominius procesus, bei fundamentinės apskaitos lygybės

atspindinčius subjektų – turto ir nuosavybės, pokyčius. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad finansinių

ataskaitų rinkiniai neturi būti skirta dėmesio specifiniam – „visuotiniam“ turtui – pinigams. Už

pinigus galima įsigyti ar nusipirkti kiekvieną kitą įmonei reikalingą turtą. Taip pat, pinigais įšmokami

ir dividendai įmonės akcininkams bei atlyginimai darbuotojams.

Dėl sudėtingos ir kompleksiškos verslo prigimties, kas būdinga visiems socialiniams

reiškiniams [19], sudaryti nors kiek tikslų vaizdą vien iš griežtai reglamentuotų ir iš anksto nustatytų

formų – finansinių ataskaitų, būtų neįmanoma. Todėl minėtas finansinių ataskaitų rinkinio

pagrindines ataskaitas – balansą, pelno (nuostolių) bei nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų

ataskaitas – papildo aiškinamasis raštas. Aiškinamajame rašte detalizuojami kai kurie pagrindinių

finansinių ataskaitų rodikliai ir pateikiamos bendros žinios apie įmonę bei jos veiklos rezultatus, iš

dalies perspektyvas. Visos informacijos apie įmonės veikla į griežtus ataskaitų rėmas neįsprausi, todėl

kai kurią informaciją galima paaiškinti ir pateikti tik laisva forma. Tai pat labai reikšminga sritis,

neatspindima finansinių ataskaitų rinkinio formose – taisyklės, kuriomis vadovaujantis įmonėje

vedama apskaita ir rengiamos ataskaitos. Tokiems ir kitiems panašiems dalykams aptarti ir yra skirtas

aiškinamasis raštas, kuris yra sudarytas iš trijų dalių: bendrosios dalies, apskaitos politikos ir

aiškinamojo rašto pastabų.

1.2. ĮMONIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS REGLAMENTAVIMAS

Kurios nors valstybės įmonių finansinių ataskaitų rinkiniai derinami tos valstybės

valdžios institucijų priimtais norminiais aktais – įstatymais, nutarimais ir kitais reglamentais.

Lietuvoje tai – Lietuvos Respublikos apskaitos instituto tvirtinami ir viešai „Valstybės žiniose“

skelbiami Verslo apskaitos standartai (toliau VAS). Europos mastu taip derinama priimant specialiai

apskaitai skirtas Europos Sąjungos direktyvas (toliau ESD), o pasauliniu lygmeniu bendrąsias

finansinių ataskaitų rinkinių rengimo taisykles nustato Tarptautiniai finansinės atskaitomybės

standartai.

Įmonių finansinės atskaitomybės parengimą bei finansinės apskaitos tvarkymą

reglamentuoja eilės teisės aktų. Lietuvoje pagrindiniai teisės aktai, nustatantys finansinės apskaitos

11

vedimą bei ataskaitų parengimą, yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas bei

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas.

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas paskirtis yra, pirma,

nustatyti įmonių finansinę atskaitomybę, reikalavimą atlikti finansinių ataskaitų auditą, metinio

pranešimo parengimą, atsakomybę už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimą ir skelbimą,

antra, siekti įmonių finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimo, reikalavimo atlikti finansinių

ataskaitų auditą, atsakomybės už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimo ir paskelbimo

reglamentavimą suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede [2].

Išvardintų reglamentų nuostatas sukonkretina VAS, kuriuose detaliau aprašoma, kokiu

būdu turi būti ne tik rengiami finansinių ataskaitų rinkiniai, bet ir vedama finansinė apskaita. VAS

rengia Lietuvos Respublikos valdžios įgaliota institucija – viešoji įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba.

Tai teisiniai reglamentai, kaip ir visi skelbiami „Valstybės žiniose“. Jų paskelbimas šiame leidinyje

ir yra savybė, suteikianti šiems, kaip ir visiems kitiems minėtame leidinyje skelbiamiems,

reglamentams teisinį pagrindą.

Minėti apskaitos reglamentai reguliuoja apskaitos tvarkymą tik tarptautiniu ir valstybės

mastu. Tačiau visos valdžios, kad ir kokios jos būtų, negali visiškai reglamentuoti sudėtingo reiškinio

– šiuolaikinės buhalterinės apskaitos sistemos. Todėl įmonių vadovai savo nurodymais privalo

nustatyti kai kurias apskaitos vedimo taisykles savo įmonėse.

Galima išskirti kelis finansinių ataskaitų rinkinio reglamentavimo lygius. Kiekvienas

„aukštesnis“ lygis tikslina ir smulkina žemiau esantį lygį. Taip bendrieji apskaitos principai, kurie yra

įteisinti buhalterinės apskaitos įstatyme, apibrėžia tik esminius finansinės apskaitos kryptis, o įmonės

apskaitos politika, kurią kaip teigia autorė O. Gudaitienė, kiekvienoje įmonėje suformuojama taikant

bendrąsias apskaitos principus, apskaitos būdus, metodus ir taisyklės, kurie skirti apskaitai tvarkyti ir

finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti (9, 12), patikslina ir nustato griežtesnes ir

vienareikšmiškesnes finansinės apskaitos taisykles, taikytinas jau konkrečioje įmonėje (žr. 5 pav.).

5 pav. Finansinių ataskaitų rinkinio parengimo reglamentavimo lygiai

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis KANAPICKIENĖ, Rasa. Finansinė apskaita. Vilnius, 2008. P. 26.

TARPTAUTINIAI FINANSINĖS

ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI

APSKAITĄ REGLAMENTUOJANTYS ĮSTATYMAI IR KT. TEISĖS AKTAI

VERSLO APSKAITOS STANDARTAI

ĮMONIŲ APSKAITOS POLITIKA

12

Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamos kiekvienos laisvosios

rinkos šalies konceptualios apskaitos taisyklės [3]. Kadangi verslas internacionalus, ir investuotojai

gali savo turtą investuoti į įvairiose valstybėse veikiančias įmones, tai ir kiekviena valstybė stengiasi,

kad jos reglamentuojami principai neprieštarautų Tarptautinių apskaitos standartų, o Europos šalyse

– ir Europos Sąjungos direktyvų nuostatoms. Bendrieji apskaitos principai sudaro apskaitos sistemos

pagrindą, jos bazę, ant kurios, tarsi ant pamatų, kuriama visa finansinės apskaitos sistema. Bendrųjų

apskaitos principų pagrindas – viešoji nuomonė, daugelio visuomenės narių tokių principų

pripažinimas. Lietuvos Respublikoje bendrieji apskaitos principai deklaruoti Lietuvos Respublikos

įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (14, 16).

Daugelį aplinkybių vienodinantys įstatymai bei poįstatyminei aktai – ne pats geriausias

būdas reguliuoti visuomenės (ir įmonių) elgesį. Ypač tai taikytina laisvojoje rinkoje veikiančioms

įmonėms, kurių visų veiklos aplinkybių apskritai yra neįmanoma numatyti. Todėl ir Lietuvos

Respublikoje įmonių finansinę apskaitą reglamentuojantis norminiai aktai, neatsako į klausimą, kaip

elgtis kiekvienu atveju, jie tik reglamentuoja (nors ir detaliau negu bendrieji apskaitos principai)

esminius finansinės apskaitos vedimo klausimus. Norminiai aktai palieka gan didelę pasirinkimo

laisvę, todėl įmonės dažnai gali pasirinkti apskaitos vedimo metodus.

Įmonių vadovai, kurie atsako už apskaitos organizavimą [1], remdamiesi bendraisiais

apskaitos principais ir valdžios patvirtintais norminiais aktais, neviršydami šiuose dokumentuose

leidžiamų laisvės ribų, nustato įmonės apskaitos politiką, kurios privalo laikytis buhalteriai, vesdami

apskaitą bei rengdami ataskaitas. Apskaitos politika – tai apskaitos vedimo taisyklės. Įmonė jų laikosi

vesdama apskaitą, kurios pagrindu rengiami metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai.

Apskaitos politikoje numatyta, kaip įmonė elgiasi pasirinkdama alternatyvius informacijos

atspindėjimo apskaitoje ir ataskaitose būdus (12, 45).

Dėl sudėtingų finansinės apskaitos tvarkymo taisyklių ir reikalavimų, apskaitos

darbuotojams būtina turėti labai daug duomenų apie įvairius norminius aktus, reglamentuojančius

apskaitos vedimo tvarką. Visus juos surasti, juo labiau visada prisiminti būtų neįmanoma. Todėl

buhalteriai naudojasi specialiai parengtais norminių aktų sąvadais, kuriuose minėta informacija

pateikiama koncentruota ir yra nuolat atnaujinama.

1.3. BUHALTERINĖS APSKAITOS PROCEDŪROS

Iki finansinių ataskaitų sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos finansinių metų

ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, tai nurodyta įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15

straipsnyje. Todėl prieš sudarant finansines ataskaitas, tai yra pasibaigus finansinėms metams,

13

įmonėse turi būti atliekami tam tikri parengiamieji darbai. Tai daroma tam, kad finansinėse

ataskaitose pateikiama informacija būtų patikima ir teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą

kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas. Kiekvienoje įmonėje parengiamieji darbai, kurias

galima vadinti buhalterinės apskaitos procedūromis, gali šiek tiek skirtis, jų gali būti daugiau arba

mažiau, tačiau svarbiausios jų visur yra vienodos (žr. 6 pav.).

6 pav. Finansinių metų pabaigos buhalterinės apskaitos procedūros

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Finansinės ataskaitos: sudarymas, tvirtinimas, skelbimas. Vilnius: Pačiolis, 2013.

P. 18.

Prieš pradedant rengti finansines ataskaitas, pirma, reikia peržvelgti įmonės apskaitos

politiką ir įvertinti, ar neatsirado būtinybės apskaitos politiką keisti ar ją tikslinti – būtina nustatyti,

ar per praėjusius finansinius metus įmonės apskaitos politika nesikeitė. Apskaitos politika, tai

apskaitos principų, metodų ir taisyklių visuma, kuri yra skirta ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir

PATEISINAMŲJŲ DOKUMENTŲ PERŽVALGA

INVENTORIZACIJA

SĄSKAITŲ PLANO PERŽVALGA, PAPILDYMAS

APSKAITOS POLITOKOS PERŽVALGA

FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS PROCERŪROS

KOREGOJANČIŲJŲ ĮRAŠŲ ATLIKIMAS

TURTO IR NUOSAVYBĖS BEI PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ SĄSKAITŲ UŽDARYMAS

ŪKINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO PERTVAROMŪJŪ DOKUMENTŲ PERŽVALGA

APSKAITOJE UŽREGISTRUOTŲ KLAIDŲ TAISYMAS

POBALANSINIŲ ĮVYKIŲ ĮVERTINIMAS

14

finansinėms ataskaitoms sudaryti. Verslo apskaitos standartai ar kiti norminiai aktai detaliai

nebereglamentuoja įmonių apskaitos tvarkymo procedūrų ir finansinės atskaitomybės, juose

pavedama pačioms įmonėms savarankiškai sukonkretinti taikomą apskaitos metodiką pagal

nustatytus bendruosius reikalavimus. Tai turi būti daroma tvirtinant ir įgyvendinant įmonės apskaitos

politiką. Taip pat, Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis, tai atlikti įpareigoja įmonės vadovus.

Renkantis apskaitos metodiką (apskaitos politiką) taikytiną įmonėje, reikia atsižvelgti į

1 VAS „Finansinė atskaitomybė“ nurodomus reikalavimus. Įmonė turi vadovautis tokia apskaitos

politika, kuri užtikrintų, kad finansinėse ataskaitose pateikta informacija:

būtų naudinga jos vartotojams;

teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus;

atspindėtų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių turinį ir ekonominę prasmę, ne tik

formalius pateikimo reikalavimus;

būtų nešališka ir neutrali;

būtų parengta vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais;

būtų visais reikšmingais atžvilgiais išsami.

Apskaitos politika apima buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos tvarkymo

technikos klausimus, o ne tik atskirų apskaitos barų finansinės apskaitos metodikos pasirinkimą ir

nustatymą. Teisės aktai įpareigoja įmones parengti naudojamą sąskaitų planą, apskaitos dokumentus

bei registrus, nustatyti atsakingų asmenų atsiskaitymo tvarką, patvirtinti tokių asmenų parašus ir

sąrašą ir pan. Pačiai įmonei svarbius darbų organizavimo klausimus (inventorizacijos atlikimo tvarką,

periodiškumą, inventorizacijos komisijos sudėtį ir pan.) bei, paminėtas prievoles, nustatytas teisės

aktų, taip pat naudinga įtraukti į įmonės apskaitos politiką.

Įmonės vadovo įsakymu ar panašiu potvarkiu patvirtinta apskaitos politika tampa

lokaliniu teisės aktu, kurio privalu laikytis visiems su apskaitos tvarkymu susijusiems asmenims.

Jeigu prireikia pakeisti ar iš naujo nustatyti taikomas apskaitos metodikas ir tvarkas, išleidžiamas

naujas įmonės vadovo įsakymas, reglamentuojantis naują apskaitos politiką ar jos pakeitimus [4].

Kad būtų galima palyginti įmonės skirtingų laikotarpių finansines ataskaitas, pagal

pastovumo principą, įmonės, pasirinkusios apskaitos politiką, turi jos laikytis gana ilgai. Toks

paliginimas reikalingas, kai norima matyti įmonės finansinės būklės, turto, pajamų, sąnaudų ir pinigų

srautų keitimosi tendencijas. Patogiausia ir rekomenduotina, periodiškai peržvelgti apskaitos politiką

ir, esant reikalui, ją atnaujinti, pasibaigus finansiniams metams. Svarbu pastebėti, kad įstatymai

nereikalauja kasmet iš naujo patvirtinti taikytinos apskaitos politikos. Periodiškai, prieš sudarant

laikotarpio finansines ataskaitas ir rengiantis naujiems finansiniams metams, peržvalgant įmonės

apskaitos politika, dar karta patikrinamas apskaitos politikos nuostatų realumas ir, jei būtina, kitiems

metams nustatoma nauja tvarka. Patikrinti apskaitos politikos aktualumą, galima peržiūrint per

15

praėjusius metus išleistus teisės aktus bei jų pakeitimus, pagal juos atrenkant tvarkas keistinas

apskaitos politikoje.

Finansinių metų pabaigoje yra svarbu atlikti įmonės sąskaitų plano peržvalgą. Lietuvos

Respublikos audito ir apskaitos tarnyba devintame VAS „Pavyzdinis sąskaitų planas“ nustatė tam

tikras finansines sąskaitų planų rengimo taisykles. Taipogi yra paskelbtas pavyzdinis sąskaitų planas

į kurį gali orientuotis visi buhalteriai. Tačiau pavyzdinis sąskaitų planas tai tik parodomasis sąskaitų

plano modelis kurio vadovautis nebūtina.

Kaip nurodyta įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnyje, metinėse

finansinėse ataskaitose pateikti duomenys turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizacijų

duomenimis. 2008 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 370 patvirtino

Inventorizacijos taisykles. Nors, kaip autoriaus buvo paminėta, finansinių metų pabaigos standartinių

buhalterinių procedūrų sąrašas kiekvienoje įmonėse gali būti kitoks, viena procedūra –

inventorizavimas – svarbi visoms finansines ataskaitas sudarančioms ir jų nesudarančioms

įmonėms[5].

Atliekant metinę inventorizaciją, inventorizuojamas visas įmonės bei trečiųjų asmenų

turtas, esantis įmonėje ir įmonės turto dalis, esanti pas trečiuosius asmenis. Inventorizacijos taisyklėse

nurodytas inventorizuojamas įmonės turtas: ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, biologinis

turtas, žaliavos, medžiagos, prekės, pagaminta produkcija, nebaigta gamyba, nebaigti remonto darbai,

nebaigta statyba, nebaigti mokslo tiriamieji darbai ir kitos atsargos, investicijos, vertybiniai popieriai,

grynieji pinigai, gautinos skolos [5]. Be to, įmonės įsipareigojimai taip pat turi būti inventorizuojami.

Per inventorizaciją, taip pat, svarbu įvertinti teises ir prievoles neatspindėtas balanse,

kurių apskaitai turi būti naudojamos nebalansinės (0 klasės) sąskaitos. Nebalansinėse sąskaitose

reikėtų registruoti visą laikinai įmonėje esantį turtą (naudojamą įmonės veikloje pagal nuomos ar

panaudos sutartis), nors šis turtas nepereina įmonės nuosavybėn ir negali būti atspindėtas sisteminėse

sąskaitų plano sąskaitose.

Pradedama metinė inventorizacija įmonės vadovo įsakymų. Įsakyme nurodoma, pagal

kurios dienos būklę atliekama inventorizacija, inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas,

įvardijamas inventorizacijos komisijos pirmininkas ir jos nariai bei yra įsipareigojama šios faktus

įforminti dokumentais (11, 290). Vyriausiajam buhalteriui pamokius inventorizacijos komisiją, kaip

atlikti inventorizaciją ir kaip įforminti inventorizavimo aprašus, o įmonės vadovui aprūpinus komisiją

inventorizaciją atlikti reikalingomis priemonėmis, atliekami faktiniai patikrinimai ir pradedami

parengiamieji darbai.

Inventorizacijos rezultatai nustatomi faktiškai rastus turto likučius sulyginant su

apskaitos duomenimis. Rezultatai įforminami sudarant inventorizavimo aprašus. Sutikrinimas

atliekamas palyginant buhalterinėje apskaitoje esamus duomenis su inventorizacijos aprašuose

16

įrašytomis sumomis. Nustatyti per inventorizacija neatitikimai gali atsirasti ir dėl silpnos vidaus

kontrolės sistemos, ir dėl apskaitos klaidų. Kai tiksliai išsiaiškinamos neatitikimų atsiradimo

priežastys, juos galima tinkamai registruoti.

Inventorizacijos komisija siūlymu ir įmonės vadovo sprendimu, skirstoma ką laikyti

įmonės nuostoliais, kuriais atvejais padengimą išieškoti iš atsakingų asmenų ir kaip elgtis kitais

materialinių vertybių pertekliaus ar trukumo atvejais. Įmonės buhalteriją, gavusi įmonės vadovo

įsakymą, per 10 dienų [6] padaro įrašus atitinkamuose apskaitos registruose. Kai visi per

inventorizaciją nustatyti skirtumai užregistruojami apskaitoje ir apskaitos duomenis (kurių pagrindu

sudaromos metinės finansinės ataskaitos) atitinka faktiškai rastus duomenis, inventorizacija laikoma

baigta.

Dar viena iš svarbių procedūrų yra apskaitoje užregistruotų klaidų taisymas. Apskaitos

klaida laikoma apskaitos duomenų netikslumas, atsirandantis dėl neteisingo skaičiavimo, netikslaus

apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo, dėl apgaulės arba

apsirikimo. Pagal reikšmingumą klaidos taip pat skirstomos į esmines ir neesmines. Esminė klaida

yra apskaitos klaida, kuri gali daryti tokį didelį poveikį praėjusio ar kelių praėjusių laikotarpių

finansinių ataskaitų duomenims, kad tų laikotarpių finansinės ataskaitos negali būti laikomos

patikimomis. Duomenų nepateikimas arba neteisingas pateikimas yra reikšmingi ir laikomi esmine

klaida, jei jie atskirai ar kartu gali daryti įtaką vartotojų sprendimams, priimantiems remiantis

finansinėmis ataskaitomis. Neesminė klaida – tai klaida, dėl kurios finansinių ataskaitų duomenys

nėra iškraipomi tiek, kad galėtų suklaidinti ataskaitų informacijos vartotojus. Įmonė savo apskaitos

politikoje turi nustatyti kriterijus, pagal kuriuos klaida pripažįstama esmine arba neesmine.

Svarbi finansinės atskaitomybės parengimo procedūra, kuria reikia atlikti, tai ūkinių

operacijų vykdymo patvarkomųjų dokumentų peržvalga. Tokiems dokumentams priskirtini įvairus

planai, įsakymai, sutartys ir kt.

Atliekant pateisinamųjų dokumentų peržvalgą, svarbu patikrinti, ar buhalteriniai

dokumentai parengiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimų.

Praktikoje neišvengiamai pasitaiko ūkinių faktų, kurie dėl kokių nors priežasčių negali būti tinkamai

dokumentuoti. Tokiais atvejais turi būti surašomi įmonės vidaus pateisinamieji dokumentai –

buhalterinės pažymos. Svarbu, kad šios pažymos turėtų visus apskaitos dokumentams privalomus

rekvizitus (8, 135).

Finansiniams metams pasibaigus, prieš parengiant finansines ataskaitas, buhalterinėje

apskaitoje turi būti padaryta nemažai koreguojančiųjų įrašų: ilgalaikio materialiojo turto

nusidėvėjimo sąnaudų, nematerialiojo ir finansinio turto bei įsipareigojimų amortizacijos sąnaudų

apskaičiavimas, kaukimų pripažinimas pajamomis ar sąnaudomis ir pan. Koreguojančiuosius įrašus

17

lemia bendrieji apskaitos principai – periodiškumo ir palyginimo. Jais remiantis turi būti tvarkoma

kiekvienos įmonės apskaita ir sudaromos finansinės ataskaitos.

Pagal vieną iš bendrųjų apskaitos principų (periodiškumo), kurias remiantis rengiamos

finansinės ataskaitos, nenutrūkstamą įmonės veiklą reikia suskirstyti į atskirus laikotarpius. Tai būtina

siekiant tarpusavyje palyginti skirtingų laikotarpių rezultatus ir įvertinti įmonės veiklos

rezultatyvumą tam tikrais laikotarpiais. Tačiau toks skaidymas yra dirbtinis, todėl svarbu metų

sandūroje vykstančius įvykius ne tik teisingai priskirti skirtingiems laikotarpiams, bet ir atsižvelgti į

šių įvykių daromą įtaką praėjusių ir einamųjų metų veiklos rezultatams. Tarkime, faktas, kad

pirmomis naujų finansinių metų dienomis įmonėje kilęs gaisras sunaikino pusę gamybos pastato ir

įrangos, yra laibai svarbus. Ateityje dėl to net gali kilti grėsmė įmonės veiklos tęstinumui. Todėl,

jeigu į šį svarbų faktą būtų neatsižvelgiama sudarant praėjusių metų finansines ataskaitas, tai tikrai

klaidintų ataskaitų informacijos vartotojus. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą bei

pirmąjį VAS, rengiant finansines ataskaitas būtina atsižvelgti ir į įvykius, atsitikusius finansiniams

metams pasibaigus, tačiau svarbius rengiant ar vertinant finansinių ataskaitų duomenis. Tokie įvykiai

vadinami pobalansiniais.

Nagrinėjant pobalansinius įvykius, svarbiausia nustatyti, kokius įvykius ir operacijas

jiems priskirti ir kaip juos parodyti praėjusio laikotarpio finansinėse ataskaitose [2]. 19 VAS

„Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“ pateiktuose

apibrėžimuose pobalansiniai įvykiai apibūdinami kaip ūkiniai įvykiai, kurie įvyksta per laikotarpį nuo

balanso datos iki datos, kai finansinė atskaitomybė parengta pateikti tvirtinimui ir pasirašyta įmonės

vadovo. Daugelyje mažų ir vidutinių uždarųjų akcinių bendrovių finansinių ataskaitų rinkinio

projekto pasirašymo ir jo patvirtinimo datos dažniausiai sutampa arba beveik sutampa. Todėl aiškiau

būtų pobalansinių įvykių laikotarpio pabaigą sieti su finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimu.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnyje nustatytas ilgiausias metinių

finansinių ataskaitų rinkinio parengimo ir patvirtinimo (visuotiniame akcininkų susirinkime) terminas

pasibaigus finansiniams metams – keturi mėnesiai. Svarbu pabrėžti, kad visi pobalansiniai įvykiai

priskirtini tam ataskaitiniam laikotarpiui, kurį jie atsitiko. Tačiau kai kurie jų yra reikšminti ir

praėjusio laikotarpio duomenims, jeigu patvirtina ar koreguoja prognozinius dydžius, prielaidas,

suteikia papildomos informacijos, svarbios nustatant galutinius sąskaitų likučius, teisingai juos

interpretuojant. Jeigu į šią informaciją būtų neatsižvelgiama, praėjusių metų finansinių ataskaitų

duomenys būtų nevisiškai tikslūs todėl reikalaujama į ją atsižvelgti.

Tam, kad skirtingų laikotarpių duomenys būtų priskirti atitinkamiems finansiniams

metams, finansiniams metams pasibaigus, uždaromos tiek pajamų ir sąnaudų, tiek turto ir

nuosavybės sąskaitos. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje uždarius pajamų ir sąnaudų

sąskaitas, išvedamas finansinių metų veiklos rezultatas – uždirbtas pelnas ar patirtas nuostolis.

18

Uždarant turto ir nuosavybės sąskaitas patikrinama, ar apskaitoje nėra įvelta klaidų – ar bendra turto

suma lygi nuosavybės sumai (9, 168). Uždarius sąnaudų ir pajamų sąskaitas, jų likučiai prilyginami

nuliui. Taip šios sąskaitos parengiamos naujo ataskaitinio laikotarpio duomenims fiksuoti ir kaupti,

o ataskaitinio laikotarpio pabaigoje uždarant turto ir nuosavybės sąskaitas ir jas atidarant kito

laikotarpio pradžioje, kartu sąskaitų likučiai perkeliami iš vienų registrų į kitus, nepažeidžiant

dvejybinio įrašo principo.

Apibendrinant galima teigti, kad finansinių ataskaitų rinkiniai yra labai svarbi

informavimo priemonė išoriniams vartotojams, nes skirtingai nuo vidinių vartotojų, kurie gali gauti

jiems reikalingą informaciją daug operatyviau, išoriniams vartotojams tenka pasitenkinti tik

periodiniais finansinių ataskaitų rinkiniais. Tačiau nuo to finansinių ataskaitų rinkiniai netampa

nereikalingi. Daugelį išorinių vartotojų domina įmonių veiklos. Tokių vartotojų tarpe esami ir

potencialus akcininkai, kreditoriai, teikėjai, verslo partneriai bei kiti kontrahentai.

Svarbi metinių finansinių ataskaitų rinkinio savybė yra ta, kad Lietuvos Respublikoje

pagal galiojančius įstatymus, visos akcinės bendrovės privalo periodiškai JAR atskleisti informaciją

apie savo veiklą. JAR finansinės atskaitomybės informaciją, už nustatytą mokestį, tampa prieinama

kiekvienam to pageidavusiam. Informacija atskleidžiama būtent finansinių ataskaitų rinkinio forma.

Toks procesas skatina sąžiningą konkurenciją bei pasitikėjimą tarp skirtingų įmonių. Taip pat, tai

suteikia galimybę investuotojams palyginti skirtingas įmones, todėl investuotojų finansiniai ištekliai

tenka geriausiai jį valdančioms, produktyviausioms bei konkurencingoms įmonėms.

Šiuolaikinių finansinių ataskaitų rinkinių formą ir turinį reglamentuoja galiojantieji

teisės aktai. Kadangi finansinių ataskaitų rinkinys yra finansinės apskaitos rezultatas,

reglamentavimas, kaip ir pačios finansinės apskaitos, vyksta keliose lygiose. Parengiant finansinę

atskaitomybę svarbu vadovautis visos buhalterinės apskaitos pagrindu – bendraisiais apskaitos

principais, bei Lietuvos Respublikoje patvirtintais Verslo apskaitos standartais, Europos Sąjungos

direktyvos bei kiti aktualūs teisės aktai. Finansinės atskaitomybės reglamentavimas taip pat leidžia

dalinai pasirinkti, kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą, pačiai įmonei. Taip atsitinka todėl, kad nėra nei

vienos visiškai vienodos įmonės, ir daugelyje atvejų tam tikrą veiklos specifiką neįmanoma numatyti

jokiais reglamentais. Todėl galutinai patikslintos ir sukonkretintos finansinių ataskaitų rinkinio

parengimo taisyklės tai pačios įmonės apskaitos politika, kurią įmonė pateikia kartu su metiniais

finansinių ataskaitų rinkiniais.

Metinį finansinių ataskaitų rinkinį, kaip numato 1-mą VAS, sudaro 5 dalis (sutrumpinta

arba pilna forma) – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų

srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas. Balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, kartu, atspindi

fundamentinėje apskaitos lygybėje esamą informaciją. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita yra svarbi

19

įmonės savininkams, nes jiems svarbu žinoti kaip naudojamas jų investuotas kapitalas. Pinigų srautų

ataskaita atspingi universalaus ir visiems reikalingo turto – pinigų įplaukas ir išmokas. Aiškinamasis

raštas skirtas nustatyti informaciją, kuri turi būti pateikiama įmonės metinių finansinių ataskaitų

aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas), kad būtų geriau paaiškinti kitose finansinėse

ataskaitose pateikti duomenys ir atskleidžiama papildoma reikšminga jose nepateikta informacija.

Aiškinamajame rašte taip pat yra pateikiama apskaitos politika – taisyklės pagal kurias ir yra

sudaromos finansinių ataskaitų rinkiniai, bei tvarkoma įmonės apskaita.

Kiekviena akcinė bendrovės pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius reglamentavimus

turi parengti ir pateikti JAR finansinių ataskaitų rinkinį. Todėl kiekvienais metai akcinių bendrovių

buhalteriai atlieka tam tikrus paruošiamuosius darbus, kad finansinių ataskaitų rinkiniai atitiktų

nustatytus reikalavimus. Tokiam tikslui yra išvystytos finansinių metų pabaigos procedūros. Skirtingi

autoriai išskiria skirtinga jų kiekį ir pobūdį bet esminės iš jų yra: apskaitos politikos bei sąskaitų plano

peržvalga, inventorizacija, užregistruotų klaidų taisymas, dokumentų peržvalga, koreguojančiųjų

įrašų atlikimas, pobalansinių įvykių vertinimas bei sąskaitų uždarymas.

20

2. FINANSINĖS ANALIZĖS METODIKA

Globalizacijos ir tarptautinės ekonomikos integracijos sąlygomis verslo sėkmė priklauso

nuo įmonės gebėjimų keistis, tinkamai reaguoti į pokyčius ir planuoti savo veiklą. Išvardintas

charakteristikas įmonėms padeda pasiekti tinkamas ir racionalus finansų valdymas, kuris

neįsivaizduojamas be finansinės analizės.

Finansinė analizė – tai procesas, kurio metu, taikant tam tikrus matematinius ir

statistinius metodus, įmonės veiklos duomenis siekiama paversti naudinga informacija (13, 16). Tai

yra viena svarbiausių įmonės veiklos vertinimo sričių, kurios pagrindas – įmonės apskaitos

duomenys. Dažniausiai, išoriniams vartotojams lengviausiai prieinamomis apskaitos duomenimis

tampa įmonių finansinių ataskaitų rinkiniai, todėl finansinė analizė dažnai naudojama kaip išankstinė

žvalgymo priemonė investavimo objektams pasirinkti.

Finansinė analizė tai dalis ekonominės analizės, kuri atliekama remiantis įstatymais bei

faktiniais veiklos rodikliais ir kuri tiria ekonominius procesus įmonėje, jų tarpusavio ryšius bei

veiklos rezultatus, taip teigia knygos Autorė V. Bagdžiūnienė (5, 30). Autorė išskiria tokias

pagrindinės ekonominės analizės kryptis:

veiklos sąnaudų analizė;

išteklių sudarymo ir naudojimo analizė;

pardavimų analizė;

finansinės veiklos bei finansų būklės analizė.

Finansinė analizė yra viena svarbiausių įmonės veiklos vertinimo sričių, kurios

pagrindas – įmonės apskaitos duomenys, kuri naudojama kaip diagnostikos bei prognozavimo

priemonė ateities finansiniams sprendimams priimti. Žodis „analizė“ išvertus iš graikų kalbos reiškia

„išskaidyti“. Būtent finansinės informacijos skaidymas padeda nustatyti vienų ar kitų reiškinių

priežastis. Finansinė analizė leidžia suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, suteikia

galimybė įvertinti esamą padėti ir numatyti jos veiklos perspektyvas. Analizuojant svarbu surasti tam

tikrų rodiklių tarpusavio ryšių, kurie padėtų nustatyti vykstančių procesų priežastingumą ir rezultatą.

Taip galima nustatyti ir pasitikrinti, ar pasitvirtino praeityje priimti sprendimai. Taip pat, finansinė

analizė yra vienas geriausių būdų nustatyti verslo „sveikatą“ – esamą padėti.

Svarbus finansinės analizės aspektas yra informacijos rinkimas ir jos sisteminimas, taip

teigia autorė L. Juozaitienė (10, 70), nors toks aspektas mažiau svarbus išorinėje analizėje, kadangi jį

didžiąją dalimi naudoja jau surinktą ir susistemintą informaciją – finansinių ataskaitų rinkinį,

informacijos rinkimas ir sisteminimas tampa ypač aktualus vidinėje finansinėje analizėje. Taip

finansinė analizė, dažniausiai, remiasi apskaitos duomenimis nors, naudojami ir kiti informacijos

šaltiniai (ekonominės statistikos ataskaitos ar kitų įmonių informacija) [20]. Dėl tokios priežasties

21

įmonės apskaitą turi būti organizuota taip, kad ji suteiktų reikalingus duomenis finansiniams

sprendimams priimti. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje buhalterinė apskaita tvarkoma pagal VAS,

tai palengvina standartinių finansinės analizės būdų taikymą. Finansinėje analizėje plačiausiai ir

dažniausiai naudojami metodai ir būdai yra loginiai, ekonometriniai bei grafiniai. Apie visus analizės

metodus daug informacijos galima rasti mokslinėje literatūroje. Darbe nagrinėjama ir taikoma tik

dalis iš jų (žr. 7 pav.).

7 pav. Dažniausiai taikomi pelno analizės metodai

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis БОЧАРОВ, Владимир. Финансовый анализ. Краткий курс. Sankt Peterburgas,

2009. P. 97.

Visų pirma, pradedant analizuoti finansinių ataskaitų rinkinį, svarbu atlikti įmonės pelno

analizę. Pelno didinimu suinteresuotos visos verslo įmonės, nes, kaip teigia autoriai C. Warren, J.

Reeve ir J. Duchac (17, 2), pelnas tai vienas svarbiausių verslo tikslų. Įmonės pelno analizė atliekama

pasinaudojant vieną iš finansinių ataskaitų rinkinio dalimi – pelno (nuostolių) ataskaita.

Analizuojant pelną ir jo kitimo tendencijas bei įtaką įmonės veiklai naudojami skirtingi

pelno analizės metodai, iš jų plačiausiai žinomi ir dažniausiai taikomi pavaizduoti paveiksle. Anot

autoriaus V. Bočiarovo, analizuojant pelną, reikėtų skaičiuoti ir įvertinti (18, 255):

pelno kitimo tendencijas;

pelno dydį ir sudėti;

veiksnius, kurie turėjo įtakos pelno pokyčiui.

Apibendrinant išanalizuotą medžiagą galima teigti kad, finansinės analizės mokslas

suteikia daug lanksčių priemonių vertinant įmonės veiklą. Kadangi, finansinės analizės tyrimo

VEIKSNIŲ, TURINČIŲ ĮTAKĄ GRYNAJAM PELNUI, KITIMO ANALIZĖ

DAŽNIAUSIAI TAIKOMI PELNO ANALIZĖS METODAI

PELNINGUMO RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS

PELNO SEGMENTINĖ ANALIZĖ

EKONOMINIO PELNO IR EBITDA RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS

BENDROJO PELNO KITIKO VEIKSNIŲ ANALIZĖ

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS VERTIKALIOJI IR HORIZONTALIOJI ANALIZĖ

22

objektas yra įmonių finansinė veikla ir jos rezultatai, finansinių ataskaitų rinkinys tampa patikimu,

viešai prieinamu, apibendrintu apskaitos duomenų šaltiniu, kuriuo gali naudotis ir išoriniai ir vidiniai

vartotojai.

Dažniausiai ir plačiausiai naudojami analizės būdai yra loginiai, ekonometriniai ir

grafiniai analizės būdai. Naudojant bet kokį analizės metodą ar būdą svarbus finansinės analizės

aspektų išlieka informacijos šaltinių paieškos, todėl viešai prieinamos finansinių ataskaitų rinkiniai

tampa labai naudingi ir sulaukia didelės paklausos.

Pasinaudojant finansinių ataskaitos rinkiniu kaip informacijos finansinei analizei

šaltiniu ir turint ribotus išteklius analizei atlikti, prasminga, objektyviam įmonės veiklos įvertinimui

padaryti, analizuoti vieną svarbesnių ataskaitų – balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Pelno

(nuostolių) atskaitos analizė, iš esmės yra įmonės veiklos rezultato analizė. Kiekvieno verslo, vienas

pagrindinių tikslų, yra siekis maksimizuoti pelną, naudojant savo veikloje tam tikrą turtą. Dėl tokios

pelno svarbos kiekvienai įmonei, visus pelno (nuostolių) ataskaitos analizės būdus ir metodus aprašyti

labai sudėtinga ir neprasminga. Pelno (nuostolių) ataskaitos analizės būdai ir metodai priklauso nuo

analizės tikslo. Tokios analizės tikslai yra skirtingų veiksnių įtaką pelnui įvertinimas arba

ekonomiškai tikslingų pardavimų prognozavimas.

Svarbiausiai, finansinė analizė, kaip ir buhalterinė apskaita, nors ir įtraukia į save daug

tiksliųjų ir fundamentinių mokslo metodų, iš dalies išlieka ir menu, nes tyrinėja labai sudėtingus

procesus atsirandančius tūkstančių ir milijonų žmonių sąveikoje. Todėl ir atliekant finansinę analizę

ir priimant sprendimus grindžiamus finansine analize būtina pasinaudoti sveiku protu, mąstyti

kritiškai ir atsižvelgti į asmeninę intuiciją bei patirtį.

23

3. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO SUDARYMAS UŽDAROJOJE

AKCINĖJE BENDROVĖJE „SENKLERA“

Vienas iš pagrindinių buhalterinės apskaitos vedimo tikslų yra periodiškai parengti

metinį finansinių ataskaitų rinkinį. To reikalauja ir praktiniai verslo veiklos aspektai, ir Lietuvos

Respublikos bei Europos Sąjungos teisinis reglamentavimas. UAB „Senklera“ (toliau vadinama

bendrovė; pavadinimas pakeistas) parengia finansinių ataskaitų rinkinį periodiškai, bei pateikia jį

JAR. Rengiant finansinių ataskaitų rinkinį, bendrovėje vadovaujamasi pirmoje darbo dalyje

aprašytais teisiniais reglamentais, o kur Lietuvos Respublikos teisės aktais bei VAS palieka apskaitos

metodų ar būdų pasirinkimo sprendimą pačiai bendrovei, UAB „Senklera“ vadovaujasi savo įmonės

apskaitos politika. UAB „Senklera“ apskaitos politika yra apžvelgta šitoje darbo dalyje.

Finansinių ataskaitų rinkinio parengimas yra sudėtingas procesas. Prieš pradedant rengti

ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas UAB „Senklera“ atliekamos tam tikri darbai, kurie

vadinami finansinių metų pabaigos procedūromis. UAB „Senklera“ atliekamos tokios pagrindinės

procedūros: apskaitos politikos peržvalga, sąskaitų plano peržvalga bei papildymas, inventorizacija,

apskaitoje užregistruotų klaidų taisymas, apskaitoje užregistruotų klaidų taisymas, ūkinių operacijų

vykdymo patvarkomųjų dokumentų peržvalga, pateisinamųjų dokumentų peržvalga, koreguojančiųjų

įrašų atlikimas, pobalansinių įvykių įvertinimas, turto ir nuosavybės bei pajamų ir sąnaudų sąskaitų

uždarymas.

Ataskaitiniais 2014 metais UAB „Senklera“ buvo parengtas finansinių ataskaitų

rinkinys. Parengtos tokios finansinio rinkinio ataskaitos: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita,

nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas. UAB „Senklera“

ataskaitos parengtos remiantis vidiniais įmonės buhalterinės apskaitos registrais. Informacija

ataskaitose pateikta ir įvertinta Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais (nuo 2015 m. sausio

1 dienos eurais)

3.1. UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „SENKLERA“ VEIKLOS APRAŠYMAS IR

APSKAITOS POLITIKOS APŽVALGA

UAB „Senklera“ metinės finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Lietuvos

Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės

įstatymu, verslo apskaitos standartais ir kitais teisės aktais, nustatančiais uždarųjų akcinių bendrovių

buhalterinės apskaitos vedimo ir metinių finansinių ataskaitų sudarymo tvarką. Metinės finansinės

ataskaitos parengtos vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais.

24

Rengiant metines finansines UAB „Senklera“ ataskaitas yra atsižvelgiama į veiklos

tęstinumo principą, t. y. numatoma, kad Bendrovė artimiausioje ateityje galės tęsti savo veiklą (žr. 1

lentelę).

1 lentelė

UAB „Senklera“ veiklos aprašymas

Finansiniai bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais. Metinės finansinės

ataskaitos rengiamos Lietuvos valiuta – litais (nuo 2015 m. sausio 1 d. eurais).

Dukterinių įmonių bendrovė neturi. 2008 m. UAB Senklera“ įsigijo asocijuotos įmonės

UAB „AG Electric“ 40 proc. akcijų. 2010 m. įsigijo asocijuotos įmonės UAB „EA Baltic“ 25

procentus akcijų. 2014 m. bendrovė sėkmingai tęsė savo veiklą.

Toliau išdėstomi svarbiausi apskaitos politikos aspektai, kuriais bendrovė vadovavosi

rengdama metines finansines ataskaitas.

Nematerialusis turtas. Bendrovėje išlaidos pripažįstamos nematerialiuoju turtu, jei

atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą ir tenkina visus šiuos kriterijus:

pagrįstai tikimasi gauti iš šio turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;

galima patikimai nustatyti įsigijimo (pasigaminimo) savikainą ir ją atskirti nuo kito

turto vertės;

galima turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems

asmenims.

Amortizacija skaičiuojama pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą.

Nematerialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio,

kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudomis. Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos,

patirtos po jo įsigijimo ar sukūrimo, pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo

jos patiriamos. UAB „Senklera“ naudojamos programinės įrangos vidutinis amortizacijos laikotarpis

– 3 metai.

Ilgalaikis materialusis turtas. Bendrovėje įsigytas materialusis turtas priskiriamas

ilgalaikiam, jeigu atitinka visus šiuos požymius:

Sudedamosios dalys Organizacijos veiklos apibūdinimas pagal įvairius požymius

1. Teisinė forma Uždaroji akcinė bendrovė

2. Kontaktiniai duomenys

Ginėjų g. 108 A, LT-10308 Vilnius, tel. 8 671 39 847,

el. paštas info@senklera.lt; įmonės kodas 148373615

(informacija pakeista )

3. Steigimo metai 2000 metai

4. Organizacijos dydis Vidutinė įmonė (86 darbuotojai)

5. Veiklos sritis 2712 Elektros skirstomosios ir valdymo įrangos gamyba

25

ketinama jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;

pagrįstai tikimasi gauti iš šio turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;

galima patikimai nustatyti įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio

materialiojo turto įsigijimo savikainą;

bendrovei perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

Ilgalaikiam materialiajam turtui nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai

proporcingą (tiesinį) metodą. Nusidėvėjimo suma pripažįstama sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį

laikotarpį.

Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo rezultatas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio

pelnu ar nuostoliu (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

UAB „Senklera“ ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normos

Ilgalaikio materialiojo turto grupė Nusidėvėjimo laikas metais

Pastatai ir statiniai 15

Transporto priemonės: 5-10

Lengvieji automobiliai 10

Krovininiai automobiliai 5

Įranga, įrenginiai, įrankiai 3-5

Ilgalaikis finansinis turtas. Kitas finansinis turtas UAB „Senklera“ balanse parodomas

įsigijimo savikaina. Investicijos į asocijuotas įmones parodomos taikant savikainos metodą.

Atsargų apskaita. Atsargomis laikomos bendrovės trumpalaikis turtas, sunaudojamas

pajamoms uždirbti per vienerius metus.

Atsargų įsigijimo savikaina nustatoma taikant FIFO būdą. Atsargų įsigijimo savikainą

sudaro: pirkimo kaina, atskaičius pirkimo metu gautas nuolaidas, su pirkimu susiję mokesčiai bei

rinkliavos, reikšmingos pristatymo išlaidos bei atsargų paruošimo naudoti išlaidos.

Gautino sumos. Registruojant gautinas sumas apskaitoje jos įvertinamos įsigijimo

savikaina, tai yra gautino atlygio verte.

Sudarant metines finansines ataskaitas gautinos sumos parodomos grynąja verte, tai yra

atėmus abejotinų skolų dalį.

Bendrovė abejotinų skolų sąnaudomis įvertinti taiko tiesioginį abejotinų skolų sąnaudų

įvertinimo būdą, kai abejotinais pripažįstami tam tikrų pirkėjų konkretūs įsiskolinimai.

Abejotinų skolų sąnaudų įvertinimas bendrovėje atliekamas kiekvienų finansinių metų

pabaigoje įvertinant skolininko įmonės būklę, tarnybinio susirašinėjimo rezultatus, teisinio

išieškojimo galimybės ir panašiai. Sprendimą dėl abejotinų skolų įvertinimo priima direktorius.

26

Piniginis turtas. Pinginiam turtui priskiriami visi įmonės kasoje ir banke turimi pinigai

ir pinigų ekvivalentai. Pinigų ekvivalentams priskiriamos trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios

investicijos – banko čekiai, piniginės perlaidos ir panašiai.

Įstatinis kapitalas. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų bendrovės pasirašytų akcijų

nominalų verčių sumai. Įstatinio kapitalo sąskaitoje registruojama tik akcijų nominalioji vertė.

Pasirašytas įstatinis kapitalas registruojamas įstatinio kapitalo sąskaitoje visa suma, neatsižvelgiant į

apmokėtą dalį.

Kiti rezervai. Kiti rezervai sudaromi tik UAB „Senklera“ įstatų nustatyta tvarka.

Akcininkams priėmus sprendimą panaikinti ar mažinti kitus rezervus, apskaitoje

registruojamas rezervo sumažėjimas, ta pačia suma didinant nepaskirstytąjį pelną.

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Nepaskirstytasis pelnas per ataskaitinį laikotarpį

tiesiogiai didinamas (mažinamas) registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos

pakeitimo rezultatą; didinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, perleidžiamas arba neatlygintinai

perduodamas.

Nepaskirstytieji nuostoliai per ataskaitinį laikotarpį tiesiogiai didinami (mažinami)

registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą; didinamas, kai

perkainotas turtas nurašomas, perleidžiamas arba neatlygintinai perduodamas.

Pelno paskirstymas. Pelno paskirstymas UAB „Senklera“ apskaitoje registruojamas

tada, kai akcininkai priima sprendimą pelną paskirstyti, neatsižvelgiant į tai, kada jis buvo uždirbtas.

Pelno paskirstymu laikoma tik dividendų paskelbimas ir rezervų formavimas. Paramos,

labdaros teikimas, premijų išmokėjimas pagal bendrovės apskaitos politiką pripažįstama ataskaitinio

laikotarpio veiklos sąnaudomis.

Įsipareigojimai. Įsipareigojimai pripažįstami UAB „Senklera“ apskaitoje ir

atvaizduojami balanse, kai bendrovė įgyja prievoles, kurios turės būti įvykdytos.

Planuojami sandoriai, suteiktos garantijos įsipareigojimu nepripažįstami.

Įsipareigojimai įvertinami savikaina. Palūkanos, pelnas ar nuostoliai, susiję su

įsipareigojimais, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis ar pajamomis.

Pajamos. Pajamos UAB „Senklera“ pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, tai

yra apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į suteiktas nuolaidas bei

parduotų prekių grąžinimą ir nukainojimą.

Sąnaudos. Sąnaudos UAB „Senklera“ pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei

palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos,

neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką.

Sąnaudos įvertinamos tikrąja verte.

27

Parduotų prekių savikaina bendrovėje pripažįstama, registruojama apskaitoje ir

pateikiama metinėse finansinėse ataskaitose tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai prekės yra parduotos ir

kai pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.

Paslaugų teikimo sąnaudos bendrovėje pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir

pateikiamos metinėse finansinėse ataskaitose tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo pripažintos

pajamos už suteiktas paslaugas.

UAB „Senklera“ ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis priskiriama per laikotarpį

suteikta parama, labdara bei įvairios premijos.

Apskaitos klaidų taisymas. Įmonėje esminėmis klaidomis laikomos klaidos, padarytos

pajamų ir sąnaudų straipsniuose, kurios viršija 5 procentus metinėse finansinėse ataskaitose

pateikiamo grynojo pelno, ir klaidos, padarytos turto bei nuosavybės straipsniuose, kurios viršija 0,25

procento metinėse finansinėse ataskaitose pateikiamos viso turto balansinės vertės

Susiję asmenys. Bendrovėje susijusiais fiziniais asmenimis laikoma: bendrovės

direktorius ir vyr. buhalteris. Susijusiais juridiniais asmenimis laikoma asocijuotos įmonės: UAB AG

Electric ir UAB EA Baltic.

3.2. UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „SENKLERA“ ATASKAITNIŲ METŲ

PABAIGOS DARBAI

Pasibaigus finansiniams metams, prieš sudarant finansines ataskaitas, UAB „Senklera“

buhalterijoje atliekami tam tikri parengiamieji darbai, kurie sutartinai vadinami buhalterinėmis

finansinių metų pabaigos procedūromis.

Prieš rengiant 2014 finansinių ataskaitų rinkinį, pirmiausiai, bendrovės buhalteriai

peržvelgė įmonės apskaitos politiką. Peržvelgta bei įmonės vadovo patvirtinta įmonės apskaitos

politikos apžvalga yra pateikta kaip viena iš finansinių ataskaitų rinkinio sudedamųjų dalių

aiškinamajame rašte. Vertinant ar apskaitos politika reikalauja atnaujinimo, UAB „Senklera“

buhalteriai ypatingą dėmesį skyrė „kūrybinius apskaitos“ objektams, tai yra į tokiems apskaitos

politikos objektams, kur Lietuvos Respublikos teisinis reglamentavimas palieka daug laisvės pačioms

įmonėms rinktis apskaitos tvarkymo techniką bei būdus. Kadangi per praėjusius ataskaitinius metus

UAB „Senklera“ įmonės finansinės apskaitos tvarkymo bei finansinių ataskaitų principai, metodai ir

taisyklės nesikeitė, keisti įmonės apskaitos politikos nuostatų neprireikė.

Kartu su apskaitos politikos peržvalga, buvo vertinama ar įmonei prasmingas sąskaitų

plano papildymas. Buvo įsitikinama ir vertinama ar sąskaitų planas yra tinkamas naudoti kitiems

finansinėms metams. Tvarkingas ir aktualus sąskaitų planas yra svarbus nes gerai struktūruotas

sąskaitų planas palengvina finansinių ataskaitų sudarymo eigą, nes tada visa apskaitos informacija

28

būna susisteminta pagal tam tikrus tinkamus požymius. UAB „Senklera“ buhalteriai daro tai tam, kad

būtų galima formuoti geros kokybės apskaitos informaciją. Todėl bendrovės buhalterijos skyrius,

metų pabaigoje, kruopščiai ir atsakingai įvertino ar įmonės naudojamas sąskaitų planas atitinka

įmonės poreikius. Kaip buvo paminėta, esminių pokyčių įmonės apskaitoje per praėjusius metus

neįvyko, todėl ši procedūra buvo apribota vien sąskaitų plano peržvalga.

Sekanti procedūra – inventorizacija. Inventorizacija atliekama vadovaujantis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo numeris 370 patvirtintomis

inventorizacijos taisyklėmis. Kasmetinė viso turto ir įsipareigojimų inventorizacija yra privaloma

visoms įmonėms, rengiančioms finansinių ataskaitų rinkinius pagal Lietuvos Respublikos įmonių

finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatus. Kiekvienas skaičius nurodytas UAB „Senklera“

finansinėse ataskaitose turi būti ir yra faktiškai patikrintas – inventorizuotas.

Inventorizacijos rezultatai UAB „Senklera“ buhalteriai įformina inventorizavimo

aprašuose, o nustatytus neatitikimus atspindi sutikrinimo žiniaraštyje. Pripažinus atsargų vertės

sumažėjimą, balanse parodoma mažesnė atsargų vertė, o pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamos

bendrosios ir administracinės sąnaudos. Bendrovėje sutikrinimo žiniaraštyje užfiksuojamas rastas

faktiškas turto kiekis, o šalia nurodomas turto kiekis iš buhalterijos registrų.

Nustačius skirtumus įmonės buhalterija pirmiausiai patikrina savo duomenis, kad

įsitikinti, ar nebuvo pačių buhalterių padarytų klaidų. Jeigu jų neaptinkama, apie inventorizacinius

skirtumus pranešama įmonės vadovui, kuris išleidžia specialų įsakymą, nurodydamas, kaip šiuos

skirtumus panaikinti.

UAB „Senklera“ kasmetinė inventorizacija buvo pradėta įmonės vadovo įsakymų ir

buvo atliekama maždaug prieš mėnesį iki finansinių metų pabaigos. Atliekant kasmetinę

inventorizaciją 2014 metais UAB „Senklera“ buvo nustatytas atsargų trūkumas. Todėl vyr. buhalterė

atlieka atitinkama korespondenciją (žr. 8 pav.):

Data Dok.

Nr. Turinys

Sąskaitos Debetas Kreditas

Nr. √

12 31 Nustatytas atsargų trūkumas 3980 √ 13181

Žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai 2011 √ 13181

8 pav. Atsargų trūkumo dokumentavimas UAB „Senklera“ bendrajame žurnale

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis įmonės vidaus dokumentais

Kurį laika bendrovėje buvo ieškomi atsakingi už nustatytą trūkumą asmenys –

kaltininkai. Tačiau to padaryti nepavyko ir įmonės vadovas nusprendė įskaičiuoti trūkumo sumą į

29

veiklos sąnaudas. UAB „Senklera“ buhalteriai užfiksavo vadovo sprendimą tokiu didžiosios sąskaitos

įrašu (žr. 9 pav.):

Data Dok.

Nr. Turinys

Sąskaitos Debetas Kreditas

Nr. √

12 31 Įvairiosios bendrosios sąnaudos 6118 √ 13181

Nustatytas atsargų trūkumas 3980 √ 13181

9 pav. Trūkumo įskaičiavimas į veiklos sąnaudas UAB „Senklera“ bendrajame žurnale

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis įmonės vidaus dokumentais

Ataskaitinių metų pabaigoje UAB „Senklera“ buhalteriai dar karta įvertino ar apskaitoje

nebuvo padaryta klaidų. Daugiausiai buvo ieškomos ir ištaisomos klaidos padarytos registruojant

ūkines operacijas.

Finansinių metų pabaigoje UAB „Senklera“ buhalteriai atliko patvarkomųjų dokumentų

peržvalgą. Darbuotojai patikrino ir peržiūrėjo įsakymus, sutartis bei kitus dokumentus kurių pagrindu

buvo atliekamos ūkinės operacijos. Nors beveik visi patvarkomieji dokumentai rengiami ne

buhalterijoje, UAB „Senklera“ buhalteriai turi gerai išmanyti šių dokumentų rengimo taisykles.

Dažnai UAB „Senklera“ buhalterijos skyriui pasitaiko atvejai, kai dokumentas iš pirmo žvilgsnio yra

tvarkingai parengtas, bet tas darbuotojas kuris sudarė dokumentą, neturėjo teisės to daryti. Visus

tokius ir panašius atvejus reikia išaiškinti, ir reikalui esant ištaisyti, kad ateityje įmonė nepatirtų

neplanuotų sąnaudų dėl neišaiškintų trūkumų ar netikslumų.

Kai buvo peržvelgti patvarkomieji dokumentai, UAB „Senklera“ buhalteriai peržvelgė

pateisinamuosius dokumentus (kartais tokie dokumentai vadinami patvirtinančiais arba įrodančiais).

Buvo aiškintasi ar visi ūkiniai įvykai tinkamai dokumentuoti, ar juose yra visi privalomieji rekvizitai,

ar jie atitinka visus valdžios ir įmonės vadovo nustatytus reikalavimus. UAB „Senklera“ buhalterijos

skyriaus darbuotojai, prieš pradedant sudaryti metines finansines ataskaitas, kruopščiai patikrino

įvairius aktus, sąskaitas, važtaraščius, kvitus ir daugybė kitų dokumentų. Ypatingas dėmėsis buvo

skiriamas buhalterinio įforminimo dokumentams, kuriuos surašo patys buhalteriai, tokie dokumentai

UAB „Senklera“ atsiranda tuomet, kai dėl kokių nors priežasčių pateisinamieji dokumentai

nesurašomi. UAB „Senklera“ buhalteriai, apskaitant ilgalaikio turto nusidėvėjimą, surašo

buhalterinės pažymas, kad būtų galima atsekti priežastis dėl kurių buvo nudėvėta būtent tokia suma.

Tokios ir kitos buhalterinės pažymos buvo kruopščiai tikrinamos – buvo ieškomos apskaitos klaidos.

Dar viena procedūra, kurią metų pabaigoje vykdė UAB „Senklera“ buhalteriai, tai

koreguojančius įrašų atlikimas. Įmonės buhalteriai atlieka koreguojančiuosius įrašus, kad teisingai

pripažinti visas pajamas bei sąnaudas, o taip pat, tiksliai įvertinti įmonės turtą bei įsipareigojimus.

30

Per 2014 metus tokių įrašų reikėjo atlikti labai daug. Kai kurie koregavimai buvo atliekami kas

mėnesį. Vienas iš koreguojančiųjų įrašų kurį atliko UAB „Senklera“ buhalteriai prieš pradedant ruošti

finansinių ataskaitų rinkinį – ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų priskyrimas (žr. 10 pav.):

Data Dok.

Nr. Turinys

Sąskaitos Debetas Kreditas

Nr. √

12 31 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos 61150 √ 167208

Administracinių pastatų įsigijimo

savikainos nusidėvėjimas (-) 12117 √ 167208

10 pav. Nusidėvėjimo sąnaudų priskyrimas UAB „Senklera“ bendrajame žurnale

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis įmonės vidaus dokumentais

Kai UAB „Senklera“ pasibaigė 2014 finansiniai metai, prieš pradedant rengti finansines

ataskaitas ir teikti jas visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti, buvo atliekama dar viena procedūra

– įvertinami pobalansiniai įvykiai. Įmonės buhalteriams yra ne visuomet lengva apsispręsti, kurie

pobalansiniai įvykiai yra reikšmingi (tik reikšmingi įvykiai turi būti atskleidžiami finansinių ataskaitų

rinkiniuose). Šioje srityje nepavyksta išvengti subjektyvumo, todėl įmonės buhalteriai vadovaujasi

įmonės tęsiamos veiklos principu. Tai reiškia, kad jeigu dėl kurio nors įvykio kyla grėsmė įmonės

veiklos tęstinumui ateinančiaisiais laikotarpiais, tokį įvykį, UAB „Senklera“ buhalteriai, be abejo

priskiria reikšmingiems ir atspindi jį aiškinamajame rašte. Ataskaitiniais 2014 metais reikšmingų

pobalansinių įvykių nebuvo. Aiškinamajame rašte taipogi konstatuojama, kad 2014 m. gruodžio 31

d. UAB „Senklera“ nedalyvavo jokiose teisminėse procedūrose, kurios turėtų reikšmingos įtakos

metinėms finansinėms ataskaitomis, o Mokesčių inspekcija bet kurio metu gali patikrinti kaip

bendrovė moka mokesčius. Taipogi bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių

galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, siekiant atskirti vieno ataskaitinio laikotarpio

pajamų sąnaudų sumas nuo kito ataskaitinio laikotarpio, įmonėje uždaromos pajamų ir sąnaudų

sąskaitos. Tam tikslui atliekama atitinkama sąskaitų korespondencijų serija (žr. 1 priedą).

Kai aprašytas procedūras yra atliktos, UAB „Senklera“ yra pasirengusi pradėti rengti

ataskaitinių 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinį.

31

3.3. UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „SENKLERA“ FINANSINĖS

ATSKAITOMYBĖS PARENGIMAS

Balansas. UAB „Senklera“ ataskaitinių metų balansas sudarytas 2014 metų gruodžio 31

dienai. Bendrovės balansas parodo visą turtą, kurio disponuoja įmonė bei įmonės nuosavą kapitalą ir

visus įsipareigojimus taip, kaip tai uždokumentuota didžiosios knygos sąskaitose ar kitose apskaitos

registruose (žr. 2 priedą). Visos sumos išreikštos balanso parengimo dienai piniginiu matu – Lietuvos

Respublikos nacionaline valiuta – litais (nuo 2015 metų sausio 1 dienos eurais) (žr. 3 priedą).

Balansą sudaro dvi stambios dalis – turtas bei nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

Bendrovės balansas buvo sudarytas teisingai, nes turto dalis buvo lygi nuosavo kapitalo ir

įsipareigojimų daliai, abejų dalių reikmės ataskaitinių metų pabaigoje buvo 14326 tūkst. Lt.

Balanso dalis – turtas – gaunama kartu sudėjus dviejų balanso skyrių reikšmes: A –

ilgalaikį turtą (1 klasės didžiosios knygos sąskaitos – 1102 tūkst. Lt) bei B – trumpalaikį turtą (2

klasės didžiosios knygos sąskaitos – 13225 tūkst. Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB „Senklera“

turtas siekė 14327 tūkst. Lt.

A balanso skyrius – ilgalaikis turtas – gaunamas kartu sudėjus tokias keturias turto

grupes: I nematerialusis turtas (11 sąskaitos likutis – 34 tūkst. Lt), II materialusis turtas (12 sąskaitos

likutis – 1047 tūkst. Lt), III finansinis turtas (16 sąskaitos likutis – 21 tūkst. Lt) bei IIII kitas ilgalaikis

turtas (17 sąskaitos likutis – 0 Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB „Senklera“ A balanso skyriaus

reikšmė – ilgalaikio turto vertė – buvo 1102 tūkst. Lt.

Nematerialusis turtas – I ilgalaikio turto grupė – ją sudaro 5 pogrupiai: I.1 plėtros darbai

(111 sąskaitos likutis – 0 Lt), I.2 prestižas (112 sąskaitos likutis – 0 Lt), I.3 patentai, licencijos (113

sąskaitos likutis – 0 Lt), I.4 programinė įranga (114 sąskaitos likutis – 34 tūkst. Lt) bei I.5 kitas

nematerialusis turtas (115 sąskaitos likutis – 0 Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB „Senklera“

nematerialiojo turto vertė siekė 34 tūkst. Lt.

Materialusis turtas – II ilgalaikio turto grupė – ją sudaro 8 pogrupiai: II.1 Žemė (120

sąskaitos likutis – 0 Lt), II.2 Pastatai ir statiniai (121 sąskaitos likutis – 309 tūkst. Lt), II.3 Mašinos ir

įrengimai (122 sąskaitos likutis – 146 tūkst. Lt), II.4 Transporto priemonės (123 sąskaitos likutis –

107 tūkst. Lt), II.5 Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai (124 sąskaitos likutis – 79 tūkst. Lt),

II.6 Nebaigta statyba (125 sąskaitos likutis – 0 Lt), II.7 Kitas materialusis turtas (126 sąskaitos likutis

– 406 tūkst. Lt) bei II.8 Investicinis turtas (127 sąskaitos likutis – 0 Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje

UAB „Senklera“ materialiojo turto vertė siekė 1047 tūkst. Lt.

Finansinis turtas – III ilgalaikio turto grupė – ją sudaro 4 pogrupiai: III.1 investicijos į

dukterines ir asocijuotas įmones (160 sąskaitos likutis – 21 tūkst. Lt), III.2 paskolos asocijuotoms ir

dukterinėms įmonėms (161 sąskaitos likutis – 0 Lt), III.3 po vienerių metų gautinos sumos (162

32

sąskaitos likutis – 0 Lt) bei III.4 kitas finansinis turtas (163 sąskaitos likutis – 0 Lt). Ataskaitinių metų

pabaigoje UAB „Senklera“ finansinio turto vertė siekė 21 tūkst. Lt.

Kitas ilgalaikis turtas – IIII ilgalaikio turto grupė – ją sudaro 2 pogrupiai: IIII.1 atidėtojo

mokesčio turtas (170 sąskaitos likutis – 0 Lt) bei IIII.2 kitas ilgalaikis turtas (171 sąskaitos likutis –

0 Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB „Senklera“ kito ilgalaikio turto vertė buvo 0 Lt, nes bendrovė

tokio turto neturėjo.

B balanso skyrius – trumpalaikis turtas – gaunamas kartu sudėjus keturias turto grupes:

I atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (20 sąskaitos likutis – 4737

tūkst. Lt), II per vienerius metus gautinos sumos (24 sąskaitos likutis – 6784 tūkst. Lt), III kitas

trumpalaikis turtas (26 sąskaitos likutis – 1079 tūkst. Lt) bei IIII pinigai ir pinigų ekvivalentai (27

sąskaitos likutis – 625 tūkst. Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB „Senklera“ B balanso skyriaus

reikšmė – trumpalaikio turto vertė – buvo 13225 tūkst. Lt.

Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – I trumpalaikio turto

grupė – ją sudaro 3 pogrupiai: I.1 atsargos (201 sąskaitos likutis – 4499 tūkst. Lt), I.2 išankstiniai

apmokėjimai (202 sąskaitos likutis – 238 tūkst. Lt) bei I.3 nebaigtos vykdyti sutartys (203 sąskaitos

likutis – 0 Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB „Senklera“ tokio turto vertė siekė 4737 tūkst. Lt

(žr. 11 pav.).

Didžiosios knygos sąskaitos

Sąskaitos

Nr. Pavadinimas

Likutis laikotarpio

pabaigoje, Lt

20 Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti

sutartys 4736664

201 Atsargos 4499330

202 Išankstiniai apmokėjimai 237334

203 Nebaigtos vykdyti sutartys 0

Balansas

Eil. Nr. TURTAS Finansiniai metai

28. I. ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR

NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS (29+35+36) 4737 tūkst. Lt

29. I.1. Atsargos 4499 tūkst. Lt

35. I.2. Išankstiniai apmokėjimai 238 tūkst. Lt

36. I.3. Nebaigtos vykdyti sutartys

11 pav. UAB „Senklera“ didžiosios knygos sąskaitų duomenų perkėlimas į balansą

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis įmonės vidaus dokumentais

33

Per vienerius metus gautinos sumos – II trumpalaikio turto grupė – ją sudaro 3 pogrupiai:

II.1 pirkėjų įsiskolinimas (241 sąskaitos likutis – 6179 tūkst. Lt), II.2 dukterinių ir asocijuotų įmonių

skolos (242 sąskaitos likutis – 0 Lt), II.3 kitos gautinos sumos (243 sąskaitos likutis – 605 tūkst. Lt).

Ataskaitinių metų pabaigoje UAB „Senklera“ tokio turto vertė siekė 6784 tūkst. Lt.

Kitas trumpalaikis turtas – III trumpalaikio turto grupė – ją sudaro 3 pogrupiai:

III.1 trumpalaikės investicijos (160 sąskaitos likutis – 0 Lt), III.2 terminuoti indėliai (161 sąskaitos

likutis – 1078 tūkst. Lt), III.3 kitas trumpalaikis turtas (162 sąskaitos likutis – 0 Lt). Ataskaitinių metų

pabaigoje UAB „Senklera“ tokio turto vertė siekė 1078 tūkst. Lt.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai – IIII trumpalaikio turto grupė – į pogrupius nebeskirstoma

(27 sąskaitos likutis – 625 tūkst. Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB „Senklera“ tokio turto vertė

buvo 625 tūkst. Lt (žr. 12 pav.).

Didžiosios knygos sąskaitos

Sąskaitos

Nr. Pavadinimas

Likutis laikotarpio

pabaigoje, Lt

27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 625125

Balansas

Eil. Nr. TURTAS Finansiniai metai

45. I. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI 625 tūkst. Lt

12 pav. UAB „Senklera“ didžiosios knygos sąskaitų duomenų perkėlimas į balansą

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis įmonės vidaus dokumentais

Kai kurie turto pogrupiai toliau skirstomi į straipsnius; straipsniai turi atitinkamas, jiems

skirtas didžiosios knygos sąskaitas, ar sąskaitų grupes.

Kita balanso dalis – nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai – gaunama kartu sudėjus tris

balanso skyrių reikšmes: C – nuosavas kapitalas (3 klasės didžiosios knygos sąskaitos – 9246

tūkst. Lt), D – dotacijos ir subsidijos (35 sąskaitos likutis – 0 Lt) bei E – mokėtinos sumos ir

įsipareigojimai (4 klasės didžiosios knygos sąskaitos – 5080 tūkst. Lt). Pasibaigus 2014 metams

bendrovės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai buvo įvertinti 14326 tūkst. Lt.

C balanso skyrius – nuosavas kapitalas – gaunamas kartu sudėjus keturis nuosavo

kapitalo grupes: I kapitalas (30 sąskaitos likutis – 80 tūkst. Lt), II perkainojimo rezervas (rezultatai)

(32 sąskaitos likutis – 0 Lt), III rezervai (33 sąskaitos likutis – 248 tūkst. Lt) bei IIII nepaskirstytasis

pelnas (nuostoliai) (34 sąskaitos likutis – 8918 tūkst. Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB

„Senklera“ C balanso skyriaus reikšmė – nuosavo kapitalo vertė – buvo 9246 tūkst. Lt.

34

Kapitalas – I nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų grupė – ją sudaro 4 pogrupiai: I.1

įstatinis (pasirašytasis) (301 sąskaitos likutis – 80 tūkst. Lt), I.2 pasirašytasis neapmokėtas kapitalas

(-) (302 kontrarinės sąskaitos likutis – 0 Lt), I.3 akcijų priedai (303 sąskaitos likutis – 0 Lt), bei I.4

savos akcijos (-) (304 kontrarinės sąskaitos likutis – 0 Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB

„Senklera“ kapitalo vertė buvo 80 tūkst. Lt.

Perkainojimo rezervas (rezultatai) – II nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų grupė – į

pogrupius nebeskirstomas (32 sąskaitos likutis – 0 Lt). Ataskaitinių metų pabaigai UAB „Senklera“

tokio rezervo nebuvo, todėl balanse šitos grupės reikšmė nebeįrašoma.

Rezervai – III nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų grupė – ją sudaro 3 pogrupiai: III.1

privalomasis (331 sąskaitos likutis – 10 tūkst. Lt), III.2 savoms akcijoms įsigyti (332 sąskaitos likutis

– 0 Lt) bei III.3 kiti rezervai (332 sąskaitos likutis – 238 tūkst. Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB

„Senklera“ tokių rezervų vertė buvo 248 tūkst. Lt.

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) – IIII nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų grupė – ją

sudaro 2 pogrupiai: IIII.1 Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) (160 sąskaitos likutis – 1177 tūkst. Lt)

bei IIII.2 Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) (161 sąskaitos likutis – 7741 tūkst. Lt) Ataskaitinių

metų pabaigoje UAB „Senklera“ nepaskirstytasis pelnas sudarė 8918 tūkst. Lt.

D balanso skyrius – dotacijos, subsidijos – nepildomas nes UAB „Senklera“ dotacijų ar

subsidijų neturėjo.

E balanso skyrius – mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – gaunamas kartu sudėjus dvi

balanso grupes: I po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai (40 sąskaitos likutis

– 0 Lt) bei II per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (44 sąskaitos

likutis – 5080 tūkst. Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB „Senklera“ E balanso skyriaus reikšmė –

mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertė – buvo 5080 tūkst. Lt.

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – I mokėtinų sumų ir

įsipareigojimų grupė – ją sudaro 6 pogrupiai: I.1 finansinės skolos (401 sąskaitos likutis – 0 Lt), I.2

skolos tiekėjams (402 sąskaitos likutis – 0 Lt), I.3 gauti išankstiniai apmokėjimai (403 sąskaitos

likutis – 0 Lt), I.4 atidėjiniai (404 sąskaitos likutis – 0 Lt), I.5 atidėtojo mokesčio įsipareigojimas (405

sąskaitos likutis) bei I.6 kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai (406 sąskaitos likutis –

0 Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB „Senklera“ po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių

įsipareigojimų neturėjo, todėl jų vertė buvo 0 Lt.

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – II mokėtinų

sumų ir įsipareigojimų grupė – ją sudaro 8 pogrupiai: II.1 ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (441

sąskaitos likutis – 0 Lt), II.2 finansinės skolos (442 sąskaitos likutis – 0 Lt), II.3 skolos tiekėjams

(443 sąskaitos likutis – 4118 tūkst. Lt), II.4 gauti išankstiniai apmokėjimai (444 sąskaitos likutis –

169 tūkst. Lt), II.5 pelno mokesčio įsipareigojimai (445 sąskaitos likutis – 62 tūkst. Lt), II.6 su darbo

35

santykiais susiję įsipareigojimai (446 sąskaitos likutis – 540 tūkst. Lt), II.7 atidėjiniai (447 sąskaitos

likutis – 0 Lt) bei II.8 kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (448 sąskaitos likutis –

191 tūkst. Lt). Ataskaitinių metų pabaigoje UAB „Senklera“ per vienerius metus mokėtinų sumų ir

trumpalaikių įsipareigojimų vertė siekė 5080 tūkst. Lt (žr. 13 pav.).

Didžiosios knygos sąskaitos

Sąskaitos

Nr. Pavadinimas

Likutis laikotarpio

pabaigoje, Lt

44 Per sekančius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai

įsipareigojimai 5080486

443 Skolos tiekėjams 4117759

442 Kredito įstaigoms 0

444 Gauti išankstiniai apmokėjimai 168766

445 Pelno mokesčio įsipareigojimai 62212

446 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 540214

448 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 191535

Balansas

Eil. Nr. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Finansiniai metai

76. II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI (77+78+81+...+86) 5080 tūkst. Lt

77. II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis

78. II.2. Finansinės skolos (79+80) 0 tūkst. Lt

79. II.2.1. Kredito įstaigoms

80. II.2.2. Kitos skolos

81. II.3. Skolos tiekėjams 4118 tūkst. Lt

82. II.4. Gauti išankstiniai apmokėjimai 169 tūkst. Lt

83. II.5. Pelno mokesčio įsipareigojimai 62 tūkst. Lt

84. II.6. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 540 tūkst. Lt

85. II.7. Atidėjiniai

86. II.8. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 191 tūkst. Lt

13 pav. UAB „Senklera“ didžiosios knygos sąskaitų duomenų perkėlimas į balansą

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis vidaus dokumentais

Kai kurie nuosavas kapitalo ir įsipareigojimų pogrupiai toliau skirstomi į straipsnius;

straipsniai turi atitinkamas, jiems skirtas didžiosios knygos sąskaitas, ar sąskaitų grupes. Balansas

sudaroma perkeliant didžiosios knygos sąskaitų atitinkamus likučius laikotarpio pabaigai į

atitinkamus straipsnius/pogrupius/grupes, ir sudedant/atimant vienus ataskaitos

straipsnius/pogrupius/grupes su/iš kitais/kitų.

36

Pelno (nuostolių) ataskaita. Šioje ataskaitoje pateikti didžiosios knygos 5 ir 6 klasių

(žr. 2 priedą), pajamų ir sąnaudų, suminiai likučiai ir parodoma UAB „Senklera“ veiklos sėkmė bei

rezultatas per ataskaitinius 2014 metus metus.(žr. 4 priedą).

Pelno (nuostolių) ataskaitos I straipsnis – pardavimo pajamos – 50 sąskaitos likutis

gauta per ataskaitinius metus. 2014 metais UAB „Senklera“ pardavimo pajamos sudarė 34270 tūkst.

Lt (žr. 14 pav.).

Didžiosios knygos sąskaitos

Sąskaitos Nr. Pavadinimas Likutis laikotarpio pabaigoje, Lt

50 Pardavimo pajamos 34269601

Pelno (nuostolių) ataskaita

Eil. Nr. Straipsnis Finansiniai metai

1. I. PARDAVIMO PAJAMOS 34270 tūkst.

14 pav. UAB „Senklera“ didžiosios knygos sąskaitos duomenų perkėlimas

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis vidaus dokumentais

UAB „Senklera“ Pelno (nuostolių) ataskaitos II straipsnyje atspindėta pardavimo

savikaina, t. y. išlaidos, susijusios su parduotomis prekėmis, sumažintos nukainojimų, nuolaidų,

diskontų ir grąžinimų sumomis per ataskaitinį laikotarpį. Pardavimo savikainos straipsnį sudaro 60

sąskaita. 2014 metais UAB „Senklera“ pardavimo savikaina buvo lygi 31967 tūkst. Lt.

III pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnis – bendrasis pelnas (nuostoliai), lygus

skirtumui tarp pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos. 2014 ataskaitiniais metais bendrovės

bendrasis pelnas buvo lygus 2303 tūkst. Lt (34270 tūkst. Lt − 31967 tūkst. Lt).

IV pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnis yra veiklos sąnaudos. IV straipsnis lygus IV.1

ir IV.2 straipsnių sumai. IV.1 straipsnis yra pardavimo sąnaudos – jos lygios 610 sąskaitos rezultatui.

IV.2 straipsnis yra bendrosios ir administracinės sąnaudos – lygios 611 sąskaitos rezultatui.

Bendrovės 2014 finansiniais metais pardavimo sąnaudos sudarė 194 tūkst. Lt, o bendrosios ir

administracinės sąnaudos – 735 tūkst. Lt. Taigi veiklos sąnaudos buvo lygios 929 tūkst. Lt.

V straipsnis – tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) – lygus skirtumui tarp III ir IV

straipsnių. UAB „Senklera“ ataskaitiniais metais tipinės veiklos pelnas sudarė 1374 tūkst. Lt (2303

tūkst. Lt − 929 tūkst. Lt).

VI pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnis – kita veikla – lygus skirtumui tarp VI.1 ir VI.2

straipsnių. VI.1 ir VI.2 straipsniai lygus, atitinkamai, 52 ir 62 didžiosios knygos sąskaitų rezultatams.

37

Taigi UAB „Senklera“ 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitos VI straipsnis lygus -363 Lt (0 Lt – 363

Lt).

VII straipsnis – finansinė ir investicinė veikla – lygus skirtumui tarp VII.1 ir VII.2

straipsnių. VII straipsnio struktūra analogiška VI straipsniui. VII.1 ir VII.2 straipsniai lygus,

atitinkamai, 53 ir 63 didžiosios knygos sąskaitų rezultatams. Bendrovės 2014 metų pelno (nuostolių)

ataskaitos VII straipsnis lygus 11 tūkst. Lt (17 tūkst. Lt – 6 tūkst. Lt).

VIII straipsnį – įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai) – sudaro trijų straipsnių suma: V,

VI, VII. Taigi, 2014 metais UAB „Senklera“ įprastinės veiklos pelnas sudarė 1385 tūkst. Lt (1374

tūkst. Lt + -363 Lt + 11 tūkst. Lt).

Pagautės ir netekimų, ypatingųjų (pelno (nuostolių) ataskaitoje, atitinkamai, IX ir X

straipsniai) ataskaitiniais metais UAB „Senklera“ nepildė, nes jų nebuvo.

XI straipsnis pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą.

XI straipsnis apskaičiuojamas taip: prie VIII straipsnio reikšmės pridedama IX straipsnio reikšmė ir

atimama X straipsnio reikšmė. Taigi, IX ir X straipsnių ataskaitiniais metais UAB „Senklera“ nepildė,

todėl XI straipsnio reikšmė tokia pati kaip ir VIII straipsnio: 1385 tūkst. Lt (1385 tūkst. Lt + 0 Lt − 0

Lt).

UAB „Senklera“ XII straipsnio reikšmė – pelno mokestis – apskaičiuojamas

vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymu. 2014 finansiniais metais UAB

„Senklera“ buvo apskaičiuotas 208 tūkst. Lt pelno mokestis.

Paskutinis XII pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnis – grynasis pelnas (nuostoliai). XII

straipsnis apskaičiuojamas kaip XI ir XII straipsnių reikšmių skirtumas. Taigi bendrovės 2014 metais

grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 1177 tūkst. Lt (1385 tūkst. Lt − 208 tūkst. Lt).

Pelno (nuostolių) ataskaita sudaroma perkeliant didžiosios knygos sąskaitų atitinkamas

duomenis į ataskaitos straipsnius, ir sudedant/atimant vienus ataskaitos straipsnius su/iš kitais/kitų.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita. UAB “Senklera“ nuosavo kapitalo pokyčių

ataskaitoje parodomas 2012-2014 metų kapitalo kitimas. Visos reikšmės nurodytos litais. Į nuosavo

kapitalo pokyčių ataskaita duomenis perkeliami iš didžiosios knygos sąskaitų duomenų atitinkamai

dienai (žr. 2 priedą), arba reikšmės apskaičiuojamos pagal nustatytus reikalavimus (žr. 5 priedą).

Kadangi nagrinėjami 2014 metai, 1 ataskaitos eilutėje parodomas nuosavo kapitalo

struktūra užpraeitų finansinių metų pradžioje – 2012 m. sausio 1 d. Taigi, UAB „Senklera“ atveju, į

1A langelį buvo perkelti duomenis iš 301 sąskaitos – 80 tūkst. Lt; į 1F iš 331 sąskaitos – 10 tūkst. Lt;

į 1H iš 333 sąskaitos – 238 tūkst. Lt; į 1J iš 34 sąskaitos – 7065 tūkst. Lt; S stulpelyje parodoma

bendra visų, esančiose kairiau langelių, reikšmių suma, taigi 1S langelio reikšmė – 7393 tūkst. Lt

2 ir 3 eilutės atvaizduoja užpraeitų finansinių metų nuosavo kapitalo pokyčius, kurie

galėjo atsirasti, atitinkamai, dėl apskaitos politikos pakeitimo arba esminių apskaitos klaidų taisymo.

38

UAB „Senklera“ tokių pokyčių nebuvo. 4 eilutėje nurodoma nuosavo kapitalo vertė užpraeitų

finansinių metų pabaigoje – tai yra 1 eilutės duomenis koreguojamos 2 ir 3 eilutės duomenimis. Taigi,

UAB „Senklera“ 4 eilutės reikšmės analogiškos 1 eilutei.

5-15 eilutės atvaizduoja nuosavo kapitalo pokyčius įvykusius per praėjusius metus.

Nagrinėjama 2014 ataskaitinių metų ataskaita todėl 5-15 eilutės parodo nuosavo kapitalo pokyčius

įvykusius per 2013 metus. UAB „Senklera“ per 2013 metus uždirbo 876 tūkst. Lt grynojo pelno, šita

reikšme perkeliama į 9J langelį. Taip pat, 2013 metais įmonės akcininkams buvo išmokėti dividendai

– 100 tūkst. Lt, todėl šita reikšmė, su neigimo ženklu, įrašoma į 10J langelį. S stulpelis visada parodo

atitinkamos eilutės suminį rezultatą.

16 eilutėje parodoma nuosavo kapitalo būsena 2013 metų pabaigoje. Tai yra, 4 eilutes

duomenis koreguojama 5-15 eilučių duomenimis. Duomenų apskaičiavimo teisingumu galima

įsitikinti palyginus apskaičiuotas reikšmes ir didžiosios knygos sąskaitų reikšmės 2013 metų gruodžio

31 dienai. Atitinkamos didžiosios knygos sąskaitos jau buvo paminėtos, todėl: į 16A įrašoma 80 tūkst.

Lt (nepakito), į 16F įrašoma 10 tūkst. Lt (nepakito), į 16H įrašoma 238 tūkst. Lt (nepakito), į 16J

įrašoma 7841 tūkst. Lt, o į 16S įrašoma 8169 tūkst. Lt.

17-27 eilutės analogiškos 5-15 eilutėms, tik tais pavaizduojamas nuosavo kapitalo

pokytis per ataskaitinius metus – nagrinėjamu atveju per 2014. UAB „Senklera“ per 2014 metus

uždirbo 1177 tūkst. Lt grynojo pelno, šita reikšme perkeliama į 21J langelį. Taip pat, 2014 metais

įmonės akcininkams buvo išmokėti dividendai – 100 tūkst. Lt, todėl šita reikšmė, su neigimo ženklu,

įrašoma į 22J langelį. S stulpelis visada parodo atitinkamos eilutės suminį rezultatą.

Paskutinėje, 28 eilutėje parodoma nuosavo kapitalo būsena 2014 ataskaitinių metų

pabaigoje. Tai yra, 16 eilutes duomenis koreguojama 17-27 eilučių duomenimis. Taigi, į 28A įrašoma

80 tūkst. Lt (nepakito), į 28F įrašoma 10 tūkst. Lt (nepakito), į 28H įrašoma 238 tūkst. Lt (nepakito),

į 28J įrašoma 8918 tūkst. Lt, o į 28S įrašoma 9246 tūkst. Lt. Taip UAB „Senklera“ nuosavo kapitalo

pokyčių ataskaita už 2014 metus yra paruošta.

Pinigų srautų ataskaita. UAB „Senklera“ pinigų srautų ataskaitas parengia

netiesioginių būdų. Joje atskleidžiamos bendrovės pinigų kitimo priežastys per ataskaitinį laikotarpį

(žr. 6 priedą).

Pinigų kiekis (VI pinigų srautų ataskaitos straipsnis) 2014 m. pradžioje yra žinomas iš

ankstesnių duomenų ir balanso ataskaitos – įmonė laikotarpį pradėjo su 965 tūkst. Lt. Pinigų kiekis

laikotarpio pabaigoje (VII pinigų srautų ataskaitos straipsnis) taip pat žinomas iš balanso: 626 tūkst.

Lt. Pildant pinigų srautų ataskaitą UAB „Senklera“ pasiskaičiuoja kiekvieno iš pinigų srauto įtaka

pinigų kiekio pokyčio įmonėje. Pildomos ataskaitos atitinkamos grupės ir pogrupiai.

Taigi per ataskaitinį 2014 metų laikotarpį grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai

(I pinigų srautų ataskaitos skyrius) sudarė: -773 tūkst. Lt (1177 tūkst. Lt + 414 tūkst. Lt + 535 tūkst.

39

Lt + 427 tūkst. Lt + -1309 tūkst. Lt + 871 tūkst. Lt + -3054 tūkst. Lt + 18 tūkst. Lt + 52 tūkst. Lt +

105 tūkst. Lt + 364 Lt + -11 tūkst. Lt).

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (II pinigų srautų ataskaitos skyrius) per

ataskaitinį 2014 metų laikotarpį UAB „Senklera“ sudarė: -106 tūkst. Lt (-100 tūkst. Lt + -6 tūkst. Lt).

Per ataskaitinį 2014 metų laikotarpį UAB „Senklera“ grynieji investicinės veiklos pinigų

srautai (III pinigų srautų ataskaitos skyrius) sudarė: 539 tūkst. Lt (-46 tūkst. Lt + 11 tūkst. Lt + 14

tūkst. Lt + 559 tūkst. Lt).

Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui per

ataskaitinį 2014 metų laikotarpį neužfiksuota.

Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) (V pinigų srautų ataskaitos skyrius)

apskaičiuojamas kaip duomenų suma iš keturių ką tik aprašytų skyrių: -773 tūkst. Lt + -106 tūkst. Lt

+ 539 tūkst. Lt = -340 tūkst. Lt. Šita reikšmė turi būti lygi VI ir VII pinigų ataskaitos skirtumui arba

kitaip tariant VII skyriaus reikšmė gaunama kaip V ir VI skyrių reikšmių suma.

Aiškinamasis raštas. Aiškinamasis raštas skirtas, geriau paaiškinti kitose finansinėse

ataskaitose pateiktus duomenys ir atskleisti papildomą reikšmingą jose nepateiktą informaciją (žr. 7

priedą).

UAB „Senklera“ aiškinamajame rašte už 2014 metus pateikiama informacija suskirstyta

į 3 dalis, kaip to reikalauja 6 VAS. Išskirtos tokios 3 dalis:

bendroji dalis;

apskaitos politika;

pastabos.

UAB „Senklera“ aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje pateikiami bendrieji duomenys

apie įmonę surašoma: pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas, įregistravimo data;

veiklos laikotarpis; pavadinimas, kodas, buveinės adresas, teisinė forma; trumpas veiklos

apibūdinimas; ataskaitinių finansinių metų ir praėjusių finansinių metų vidutinis darbuotojų skaičius

pagal sąrašą.

Bendrovės aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje nurodoma, kad finansinės

ataskaitos yra parengtos vadovaujantis verslo apskaitos standartais. Taip pat nurodomi ir kiti teisės

aktai, kuriais buvo vadovautasi tvarkant apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas. Taip pat apskaitos

politikos dalyje išvardijami apskaitos principai ir trumpai aprašomi apskaitos metodai ir taisyklės,

kuriais tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansines ataskaitas vadovaujasi įmonė. Jei taikomas

verslo apskaitos standartuose nustatytas metodas, jo aprašyti nereikia, tik nurodoma, kad jis yra

taikomas. Dar apskaitos politikos dalyje atskleidžiama įmonės pasirinkti:

nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto įvertinimo būdai;

finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų įvertinimo būdai ir metodai;

40

atsargų apskaitos, įkainojimo ir parduotų prekių ar produkcijos savikainos nustatymo

būdai.

UAB „Senklera“ aiškinamojo rašto pastabose atskleidžiamos priežastys, kurios kitose

finansinėse ataskaitose nepateiktos visai arba pateikta tik dalis lyginamosios informacijos. Pateikiama

papildoma informacija apie: nematerialųjį turtą, materialųjį turtą, atsargas, abejotinas pirkėjų skolas,

gautinas sumas, įstatinį kapitalą, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, kaupimus atostogoms, pajamas

ir savikaina, veiklos sąnaudas, finansinę ir investicinę veiklą, finansinius ryšius su įmonės vadovais

ir kitais susijusiais asmenimis, pelno paskirstymo projektą, galimus būsimų laikotarpių

įsipareigojimus ir pasižadėjimus.

Apibendrinant galima teigti, kad UAB „Senklera“ įkurta 2000 m. birželio 15 d.

Bendrovės registracijos Nr. AB 00-46, įmonės kodas 148373615. 2013 m. vidutinis darbuotojų

skaičius buvo 81, 2014 m. – 86. Pagrindinę įmonės veiklą sudaro: elektros paskirstymo ir valdymo

įrangos gamyba, kitų mašinų įrangos, naudojamos pramonėje, prekyboje ir navigacijoje, didmeninė

prekyba, techninis tikrinimas ir analizė bei kita didmeninė prekyba. Bendrovės apskaitos politikos

svarbiausios nuostatos apžvelgtos aiškinamajame rašte (žr. 7 priedą).

Prieš sudarant ataskaitinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, UAB „Senklera“

buhalterijoje buvo atlikti tam tikri parengiamieji darbai, kitaip vadinami buhalterinėmis finansinių

metų pabaigos procedūromis. Bendrovėje atliekamos tokias pagrindinės procedūros: apskaitos

politikos peržvalga; sąskaitų plano peržvalga, pildymas; inventorizacija; apskaitoje užregistruotų

klaidų taisymas; ūkinių operacijų vykdymo patvarkomųjų dokumentų peržvalga; pateisinamųjų

dokumentų peržvalga; koreguojančiųjų įrašų atlikimas; pobalansinių įvykių įvertinimas; pajamų ir

sąnaudų sąskaitų uždarymas. Atlikus parengiamuosius darbus, UAB „Senklera“ buhalteriai yra gali

pradėti sudaryti finansinių ataskaitų rinkinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22

straipsniu UAB „Senklera“ parengė ir pateikė JAR finansinių ataskaitų rinkinį. Bendrovės finansinių

ataskaitų rinkinys sudarytas iš penkių viena kitą papildančių ataskaitų: balanso, pelno (nuostolių)

ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos bei aiškinamojo rašto. UAB

„Senklera“ balanse pateikiama ir grupuojama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir

įsipareigojimus. Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikta, klasifikuota ir detalizuota

informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir veiklos rezultatus per ataskaitinį 2014

metų laikotarpį. UAB „Senklera“ nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje pateikta ir sugrupuota

informacija apie įmonės nuosavo kapitalo pokyčius per ataskaitinį 2014 metų laikotarpį. Bendrovės

pinigų srautų ataskaitoje pateikta informacija apie įmonės pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimus

per ataskaitinį laikotarpį. UAB „Senklera“ aiškinamajame rašte pateikta informacija, geriau

41

paaiškinanti kitose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis ir atskleista papildoma, reikšminga,

kitose ataskaitose nepateikta informacija. UAB „Senklera“ finansinių ataskaitų rinkinys parengtas

remiantis buhalterinės apskaitos registrais ir bendrovėje esančiais dokumentais.

42

4. UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „SENKLERA“ ANALITINIAI

RODIKLIAI

Kiekvienas mokslas yra tiek svarbus, kiek jį galima pritaikyti žmonių veikloje, tai yra

gerinant žmonių visuomenės gyvenimo kokybę. Praktiniai mokslo aspektai turi būti pagrįsti teorija,

bet teorija įgauna prasmę tik pritaikant ją realioms problemoms spręsti. Todėl, nėra atsitikimas, kad

didžioji dauguma mokslų šakų išsivystė iš žmonių praktinės veiklos, kas kartu įrodo taikomojo ar

praktinio mokslo aspekto svarbą.

Buhalterinės apskaitos mokslas nėra išimtis, ir kaip ir didžioji dauguma mokslo šakų,

buhalterinės apskaitos mokslas išsivystė iš apskaitos tvarkymo amato. Todėl, nepaprastai svarbu, yra

ne tik suprasti buhalterinės apskaitos proceso modelį, bet mokėti jį pritaikyti realiomis verslo

sąlygomis, bei įvertinti verslo sėkmę bei perspektyvas.

Vertindami verslą, įvairių profesijų atstovai atkreipia dėmesį į skirtingus rodiklius,

kuriems apskaičiuoti gali būti naudojami pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys. Įmonės pelnas

apskaičiuojamas kaip uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų toms pajamoms uždirbti skirtumas, o plačiau

pelno (nuostolių) priežastys bei sudedamosios dalis parodomos pelno (nuostolių) atskaitose, kurias

įmonės parengia periodiškai. Kadangi pelno didinimų suinteresuotos visos verslo įmonės, nes pelnas

tai vienas svarbiausių verslo tikslų, pelno (nuostolių) ataskaitose pateiktos informacijos analizė tampa

nepaprastai svarbi vertinant įmonės veiklą.

Remiantis UAB „Senklera“ 2010-2014 metų laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitomis

(žr. 8 priedą), yra apskaičiuojami finansiniai analitiniai rodikliai, kuriuos galima panaudoti atliekant

finansinę analizę. Nagrinėjant rodiklius, siekiama išsiaiškinti pelnų bei veiklos sąnaudų kitimo

tendencijas bei palyginti UAB „Senklera“ su Lietuvos Respublikoje panašia veikla užsiimančiomis

įmonėmis. Šiam tikslui taikomi tokie finansinės analizės būdai: pelningumo rodiklių skaičiavimas,

veiklos efektyvumo rodiklių skaičiavimas, rodiklių palyginimas, grafinės analizės būdai.

Skaičiuojant UAB „Senklera“ 2010-2014 metų pelningumo santykinius rodiklius,

galima teigti, kad per nagrinėjamą laikotarpį rodikliai beveik nesvyravo. Bendrasis pelningumas per

analizuojamą laikotarpį išliko viename lygyje, ir buvo tarp 5,6 proc. 2013 metais ir 8,0 proc. 2011

metais.

Grynasis pelningumas, kuris parodo kiek įmonė nuo vieno pardavimų lito gauna grynojo

pelno, taip pat žymiai nesikeitė. Per visą nagrinėjamą laikotarpį grynasis pelningumas nežymiai

svyravo tarp 2,6 proc. 2013 metais ir 3,8 proc. 2012 metais. Šio rodiklio kitimo tendencijos sutampa

su anksčiau nagrinėtų bendrojo pelningumo koeficientų kitimo tendencijomis. Paskutiniais 2014

43

metais grynojo pelningumo rodiklis buvo 3,4 proc.. Taip galima konstatuoti, kad UAB „Senklera“

veikla, per nagrinėjama 2010 – 2014 metų laikotarpį, buvo stabiliai pelninga (žr. 15 pav.).

15 pav. UAB „Senklera“ pelningumo rodikliai

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos statistikos departamento bei UAB „Senklera“ pelno (nuostolių) ataskaitose

pateikta informacija.

UAB „Senklera“ pelningumo rodiklius galima palyginti su kitomis Lietuvos

Respublikoje veikiančiomis bei panašia veikla užsiimančiomis įmonėmis. Lietuvos statistikos

departamentas [20] pateikia tokią informaciją (žr. 16 pav.):

16 pav. Lietuvos Respublikos įmonių, C271 ūkio šakos pelningumo rodikliai

Šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas [interaktyvus]. Vilnius, 2013. [žiūrėta 2015 m. balandžio 13 d.]. Prieiga per

internetą: http://osp.stat.gov.lt/.

Lyginant kaip pelningai veikė UAB „Senklera“ su ūkio šakos vidurkiais, galima teigti,

kad nagrinėjamos įmonės veikla buvo beveik analogiškai pelninga kaip ir vidutinės panašios įmonės.

Nors, nagrinėjamo laikotarpio pradžioje – 2010 metais, UAB „Senklera“ grynasis pelningumas buvo

didesnis nei grynasis šakos pelningumas (1,37 proc. punkto didesnis), vėlesniais metais, nagrinėjamai

įmonei, nepavyko išlaikyti aukštesnio už vidutinį pelningumo. 2013 metais UAB „Senklera“ grynojo

44

pelningumo koeficientas buvo identiškas šakos vidurkiui (skirtumas sudarė 0,05 proc. punkto) (žr. 17

pav.).

17 pav. Grynojo pelningumo palyginimas

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos statistikos departamento bei UAB „Senklera“ pelno (nuostolių) ataskaitose

pateikta informacija.

Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis C271 ūkio šakos rodiklių

reprezentatyvumas yra pakankamai aukštas. UAB „Senklera“ yra tik viena iš 37 ūkio šakoje

veikiančių ir tarpusavyje konkuruojančiųjų įmonių [20]. Statistikos departamentas pateikia

informaciją apie C271 ūkio šakoje veikiančių įmonių skaičių (žr. 18 pav.):

18 pav. Lietuvos Respublikos C271 ūkio šakoje veikiančių įmonių skaičius

Šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas [interaktyvus]. Vilnius, 2013. [žiūrėta 2015 m. balandžio 13 d.]. Prieiga per

internetą: http://osp.stat.gov.lt/.

Nagrinėjant veiklos efektyvumo rodiklius, galima pastebėti, kad UAB „Senklera“

veiklos sąnaudos vienam pardavimo eurui yra ženkliai mažesnės nei bendrai C271 ūkio šakos. Toks

nukrypimas apsunkina įmonės veiklos įvertinimą. Todėl įmonės vadovams reikia peržvelgti įmonės

apskaitos politiką ir nustatyti neatitikimo priežastis.

45

Dėl nustatyto nukrypimo vertinami ne absoliutus rodiklio didžiai o tendencingumas.

Tokią informaciją[20] apie Lietuvos Respublikos C271 ūkio šaką pateikia statistikos departamentas

(žr. 19 pav.):

19 pav. C271 ūkio šakos veiklos sąnaudos ir pardavimų pajamos

Šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas [interaktyvus]. Vilnius, 2013. [žiūrėta 2015 m. balandžio 13 d.]. Prieiga per

internetą: http://osp.stat.gov.lt/.

Nors statistikos departamentas savo duomenų bazėse tiesiogiai nepateikia analizei

pasirinkto rodiklio, veiklos sąnaudas vienam pardavimo eurui C271 ūkio šakoje nesunkų apskaičiuoti

ir palyginti su UAB „Senklera“ pelno (nuostolių) ataskaitose pateikta informacija. Tokia informacija

yra naudojama apskaičiuojant veiklos sąnaudas vienam pardavimo eurui (žr. 3 ir 4 lenteles).

3 lentelė

UAB „Senklera“ veiklos sąnaudos vienam pardavimo eurui

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis UAB „Senklera“ pelno (nuostolių) ataskaitose pateikta informacija.

4 lentelė

Lietuvos Respublikos, C271 ūkio šakos veiklos sąnaudos vienam pardavimo eurui

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikta informacija.

C271 ūkio šakoje veiklos sąnaudos vienam pardavimo eurui nuosekliai mažėja per visa

nagrinėjama laikotarpį. 2010 metais jos sudarė 15,09 centų vienam veiklos sąnaudų eurui, o 2013

UAB "Senklera"

Metai Veiklos sąnaudos, tūkst. EURPardavimo pajamos, tūkst.

EUR

Veiklos sąnaudos vienam

pardavimo EUR, centai, UAB

„Senklera“

2010 152 4567 3,33

2011 233 5297 4,40

2012 197 6558 3,00

2013 243 9583 2,54

2014 269 9925 2,71

С271 Elektros įrangos gamyba

Metai Veiklos sąnaudos, tūkst. EURPardavimo pajamos, tūkst.

EUR

Veiklos sąnaudos vienam

pardavimo EUR, centai, C27

ūkio šaka

2010 9669 64096 15,09

2011 9983 77220 12,93

2012 11330 88177 12,85

2013 10858 89267 12,16

46

metais jau 12,16 cento. Analogiškai keitėsi ir UAB „Senklera“ veiklos sąnaudų tendencijos vienam

pardavimo eurui. Didžiausios, 4,4 cento, jos buvo 2011 metais, o mažiausios nagrinėjamo laikotarpio

pabaigoje 2014 metais – 2,71 cento (žr. 20 pav.):

20 pav. Veiklos sąnaudos vienam pardavimo eurui, centai

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos statistikos departamento bei UAB „Senklera“ pelno (nuostolių) ataskaitose

pateikta informacija.

Apibendrinant galima teigti, kad UAB „Senklera“ veikla, per visą analizuojamą 2010 –

2014 metų laikotarpį, buvo pelninga. Grynasis pelnas padidėjo daugiau nei dvigubai, nuo 156 tūkst.

eurų 2010 metais iki 341 tūkst. eurų 2014 metais. Tai lėmė padidėjusi pardavimai, nes per

nagrinėjama laikotarpį pelningumo rodikliai išliko gana stabilus ir buvo analogiški C271 ūkio šakos

vidutiniams dydžiams. UAB „Senklera“ grynojo pelningumo rodikliai per nagrinėjama laikotarpį

svyravo tarp 2,65 proc. ir 3,78 proc.. C271 ūkio šakos grynojo pelningumo vidurkiai, 2010 – 2013

metais svyravo tarp 2,04 proc. ir 4,01 proc..

Kitas apskaičiuotas rodiklis – veiklos sąnaudos vienam pardavimo eurui. 2010 – 2014

metais veiklos sąnaudos vienam pardavimo eurui nagrinėjamoje bendrovėje išliko pakankamai

stabilus. Nagrinėjant autoriaus pateiktą grafiką galima išskirti nežymią rodiklio mažėjimo tendenciją,

kas yra teigiamas įmonės veiklos aspektas. Nagrinėjant visos C271 ūkio šakos analogišką rodiklį per

2010 – 2013 metų laikotarpį, galima daryti tokias pačias išvadas. Veiklos sąnaudos vienam pardavimo

eurui neženkliai mažėja.

2010 – 2014 metų laikotarpis, kaip UAB „Senklera“, taip ir bendrai C271 ūkio šakoje

(kitaip tariant, kitoms su UAB „Senklera“ konkuruojančioms bendrovėms), buvo sėkmingas.

Pelningumo ir veiklos efektyvumo rodikliai nežymiai gerėjo, o įmonių pardavimai ženkliai augo.

Tokia sąveika atnešė UAB „Senklera“ didėjančius grynuosius pelnus – vien 2014 metais virš 340

tūkst. eurų.

47

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

1. Dvejybinio įrašo naudojimas, bendrų apskaitos principų taikymas, kiti įstatymų

numatyti reikalavimai padeda užtikrinti buhalterinės apskaitos rezultato – finansinių ataskaitų

rinkinių – kokybę Lietuvos Respublikoje finansinių ataskaitų rinkinio parengimą reglamentuoja

įstatymai, verslo apskaitos standartai bei pačios įmonės apskaitos politika. Ribotos civilinės

atsakomybės pelno siekiantiems juridiniams asmenims yra privalu kiekviena ataskaitinį laikotarpį

parengti ir pateikti Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinį. Metinį finansinių ataskaitų

rinkinį sudaro penkios ataskaitos: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita,

nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita bei aiškinamasis raštas. Kiekviena ataskaitinį laikotarpį, kad

tinkamai pasiruošti sekančiam ataskaitiniam laikotarpiui bei parengti finansinių ataskaitų rinkinį,

įmonėse atliekami tam tikri darbai – finansinių metų pabaigos procedūros. Svarbiausios procedūros

kiekvienoje įmonėje tokios pačios: apskaitos politikos bei sąskaitų plano peržvalga, inventorizacija,

užregistruotų klaidų taisymas, dokumentų peržvalga, koreguojančiųjų įrašų atlikimas, pobalansinių

įvykių vertinimas bei sąskaitų uždarymas.

2. Finansinių ataskaitų rinkinis atspindi nustatyto ataskaitinio laikotarpio rezultatus bei

parodo situaciją kurioje buvo įmonė laikotarpio pabaigoje. Finansinėse ataskaitose gali būti pateikti

praeito bei užpraeitų ataskaitinio laikotarpio duomenys. Tačiau to nėra pakankamai tam, kad sudaryti

objektyvų įmonės veiklos vaizdą. Tokiam tikslui siekti, egzistuoja finansinės analizės mokslas, kuris

padeda, remiantis įvairia įmonės veiklos informacija, sudaryti objektyvesnį ir pilnesnį vaizdą apie

įmonės veiklą. Atliekant finansinę analizę, dažnai yra naudojama informacija kuri pateikta

finansinėse ataskaitose. Finansinės analizės taikymas padeda įmonės vadovams priimti teisingus

sprendimus, nes finansinės analizės taikymas suteikia papildomą informaciją, kurį nėra pastebima

finansinėse ataskaitose. Finansinės analizės taikymo suteikta informacija gali būti labiau detalizuota,

arba atvirkščiai, finansinės analizės būdų taikymas gali išskirti ilgalaikes tendencijas. Finansinės

analizės taikymas yra būtinas kiekvienai įmonei, kuri nori sėkmingai tęsti veiklą kapitalizmo ir

konkurencijos sąlygomis.

3. UAB „Senklera“ veiklą pradėjo 2000 m. birželio 15 d. 2014 metais vidutinis

darbuotojų skaičius buvo 86. Pagrindinė įmonės veikla yra elektros paskirstymo ir valdymo įrangos

gamyba. Kiekvienais ataskaitiniais metais, kai to reikalauja Lietuvos Respublikos reglamentas,

bendrovėje parengiami finansinių ataskaitų rinkiniai. Bendrovėje, 2014 ataskaitiniais metais, prieš

rengiant finansinių ataskaitų rinkinį buvo atliekami parengiamieji darbai – finansinių metų pabaigos

procedūros. Finansinių ataskaitų rinkinį, ataskaitiniais, 2014 metais UAB „Senklera“ sėkmingai

parengė ir pateikė juridinių asmenų registrui.

48

4. Remiantis UAB „Senklera“ 2010-2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitų bei Lietuvos

statistikos departamento pateikta informacija, buvo apskaičiuoti UAB „Senklera“ pelnų bei veiklos

efektyvumo analizės rodikliai, bendrovės rodikliai buvo palyginti su C271 ūkio šakos rodikliais bei

buvo pateiktos rodiklių ir palyginimų rezultatų interpretacijos. UAB „Senklera“ pelningumo rodikliai

bei rodiklių kitimo tendencijos atitinka C271 ūkio šakos vidutiniams dydžiams. Lyginant

analizuojamo laikotarpio pradžią ir pabaigą pelningumo rodikliai kito nedaug. 2010-2014 metais

UAB „Senklera“ veikla buvo pelninga. Analizuojamų laikotarpių bendrovės grynasis pelningumas

sudarė apie 3 proc. 2014 metais bendrovė uždirbo virš 340 tūkst. eurų grynojo pelno. Vertinant

veiklos efektyvumo rodiklius buvo nustatyta, kad, bendrovės veiklos sąnaudos vienam pardavimo

eurui, neatitinka ūkio šakos vidutiniams dydžiams. Toks neatitikimas pasireiškė dėl UAB „Senklera“

pasirinktų netikslių apskaitos metodų. UAB „Senklera“ ir C271 ūkio šakos veiklos efektyvumo

rodiklių tendencijos sutampa – 2010-2014 metais, veiklos sąnaudos vienam pardavimo litui

nuosekliai mažėja.

5. Autorius siūlo UAB „Senklera“ vadovams pakeisti įmonės apskaitos politiką, kad

veiklos sąnaudos ir pardavimo savikaina būtų tiksliai skirstomi pagal galiojančius VAS standartus.

Šiuo metų, bendrovės veiklos sąnaudos smarkiai neatitinka C271 Lietuvos ūkio šakos vidutiniams

dydžiams. Klaidinantis apskaitos metodai nulemia verslo ekonomikos rodiklių netikslumą ir gali

kliudyti įmonės veiklos įvertinimui. Verslo savininkams svarbu žinoti ar yra objektyvios priežastys,

tokiam bendrovės veiklos rodiklių neatitikimui vidutiniams dydžiams, arba neatitikimas atsirado dėl

nesąmoningai ar sąmoningai pasirinktų netikslų apskaitos tvarkymo metodų ir būdų. Taip pat, verslo

savininkus privalu informuoti apie galimas klaidinančių apskaitos metodų taikymo pasekmes.

49

LITERATŪRA

1. Buhalterinės apskaitos įstatymas [interaktyvus]. Vilnius, Lietuvos Respublikos Seimas, 2001.

[žiūrėta 2015 m. vasario 5 d.]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/

dokpaieska.showdoc_l?p_id=437472.

2. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas [interaktyvus]. Vilnius, Lietuvos Respublikos

Seimas, 2001. [žiūrėta 2015 m. vasario 8 d.]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/

inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=430776.

3. Verslo apskaitos standartai [interaktyvus]. Vilnius, 2015. [žiūrėta 2015 m. vasario 25 d.]

Prieiga per internetą: http://www.aat.lt/index.php?id=14.

4. Inventorizacijos taisyklės [interaktyvus]. Vilnius, 2015. [žiūrėta 2015 m. kovo 9 d.] Prieiga

per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=385286.

5. BAGDŽIŪNIENĖ, Vitalija. Įmonių veiklos planavimas ir analizė. Vilnius, 2011. 179 p. ISBN

978-9986-836-39-1.

6. BUKEVIČIUS, Jonas; BURKŠAITIENĖ, Daiva; PALIULIS, Narimantas Kazimieras.

Apskaita vadybininkams. Vadovėlis. Vilnius, 2009. 319 p. ISBN 978-9955-33-286-2.

7. BURKŠAITIENĖ, Daiva. Nuosavas kapitalas, pajamos ir sąnaudos ataskaitose. Vilnius,

2012. 187 p. ISBN 978-609-457-080-2.

8. Finansinės ataskaitos: sudarymas, tvirtinimas, skelbimas. Vilnius: Pačiolis, 2013. 332 p.

ISBN 978-9955-04-240-2.

9. GUDAITIENĖ, Ona. Apskaitos pradmenys. Vilnius, 2012. 166 p. ISBN 978-609-436-015-2.

10. JUOZAITIENĖ, Lingina. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Vadovėlis. Vilnius, 2008.

418 p. ISBN 978-9986-38-792-3.

11. KALČINSKAS, Gediminas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2013. 871 p. ISBN

978-9955-04-216-7.

12. KANAPICKIENĖ, Rasa; RUDŽIONIENĖ, Kristina; JEFIMOVAS, Borisas. Finansinė

apskaita. Vilnius 2008. 315 p. ISBN 978-9955-33-286-2.

13. MACKEVIČIUS, Jonas. Finansinių santykinių rodiklių skaičiavimas ir grupavimas.

Ekonomika, 2006, Nr. 75, p. 20-33. ISSN 1392-1258.

14. SUBAČIENĖ, Rasa; BUDRIONYTĖ, Ramunė; SENKUS, Kastytis. Finansinė apskaita.

Vadovėlis. Vilnius, 2012. 220 p. ISBN 978-609-459-077-1.

15. BERMAN, Karen; KNIGHT, Joe; CASE, John Finansinė išmintis. Vilnius, 2007. 258 p.

ISBN 9955-460-39-3

16. FRIDSON, Martin; ALVAREZ, Fernando. Financial statement analysis: a practitioner’s

guide. New Jersey, 2011. 367 p. 978-0470-63-560-5.

50

17. WARREN, Carl S.; REEVE, James M.; DUCHAC, Jonathan E. Financial accounting.

Michigan, 2014. 910 p. 978-1285-07-308-8.

18. БОЧАРОВ, Владимир Владимирович. Финансовый анализ. Краткий курс. Antras

leidinys. Sankt Peterburgas, 2009. 363 p. ISBN 978-5-469-01726-4.

19. MELSE, Eric. What color is your balance sheet? The relevance and explanatory power of

wealth accounts [interaktyvus]. The Journal of Risk Finance, 2004, Nr. 4-12, p17-32. [žiūrėta

2014 m. vasario 12 d.]. Prieiga per EMERALD Management eJournals Collection duomenų

bazę: http://www.emeraldinsight.com/journals.htm?issn=0965-7967&volume=12&issue=4

&articleid=873108&show=html.

20. Oficialiosios statistikos portalas [interaktyvus]. Vilnius, 2013. [žiūrėta 2015 m. balandžio 13

d.]. Prieiga per internetą: http://osp.stat.gov.lt/.

51

SANTRAUKA

Parengė: Vladlen ŠENIN

Tema: UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „SENKLERA“FINANSINIŲATASKAITŲ

RINKINIO PARENGIMAS IR RODIKLIŲ ANALIZĖ

Vadovas: Birutė JUKONIENĖ

Mokymo įstaiga: Vilniaus kolegija

Vieta ir metai: Vilnius, 2014

Puslapiai: 52

Lietuvos Respublikoje finansinio ataskaitų rinkinio parengimą reglamentuoja įmonių

finansinės atskaitomybės įstatymas, verslo apskaitos standartai bei pačios įmonės apskaitos politika.

Finansinių ataskaitų rinkinį sudaro penkios standartizuotos ataskaitos: balansas, pelno (nuostolių)

ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita bei aiškinamasis raštas.

Periodiškai – kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, finansinių ataskaitų rinkinį privalo rengti ribotos

civilinės atsakomybės pelno siekiantiems juridiniams asmenys (įmonės). Įmonėse, kiekviena

ataskaitinį laikotarpį, yra atliekami parengiamieji darbai – procedūros. To reikia tam, kad finansinių

ataskaitų rinkinys butų parengtas tinkamai, o įmonės būtų pasirengusi sekančiam ataskaitiniam

laikotarpiui.

Nagrinėjant finansinių ataskaitų rinkinį, vidiniai ir išoriniai vartotojai gali sudaryti

nuomonę kiek sėkminga yra įmonės veiklą. Finansinės analizės mokslas nagrinėja įvairius rodiklius,

paremtus finansinių ataskaitų rinkinyje pateikta informacija. Finansinių ataskaitų rinkinys daugelyje

pasaulio šalių yra formalizuotas, todėl finansinės analizės mokslas padeda palyginti didėlį skaičių

įmonių, ūkio šakų ar šalies ūkių ir tinkamai nukrypti investuotojų kapitalą.

UAB „Senklera“ yra viena iš Lietuvos Respublikos ūkio bendrovių. Bendrovės

pagrindinė veikla yra Elektros skirstomosios ir valdymo įrangos gamyba. Darbe yra detaliai aprašyta

kaip 2014 metais bendrovėje buvo rengiamas finansinių ataskaitų rinkinys bei atliekami

paruošiamieji darbai – finansinių metų pabaigos procedūros.

Remiantis UAB „Senklera“ 2010-2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitose bei Lietuvos

statistikos departamento pateikta informacija, įmonės pelningumo ir veiklos efektyvumo rodikliai

palyginami su Lietuvos ūkio C271 šakos vidutiniais didžiais. Palyginus galima konstatuoti, kad UAB

„Senklera“ nagrinėjamu laikotarpių dirbo pelningai, o pelningumo rodikliai atitinka vidutiniams ūkio

šakos dydžius. Buvo nustatytas veiklos sąnaudų dydžių nukrypimas nuo vidutinių dydžių. Darbo

autorius siūlo UAB „Senklera“ vadovams pašalinti nukirpimo priežastis.

52

SUMMARY

Compiled by: Vladlen SENIN

Topic: PREPARATION OF FINANCIAL STATEMENTS AND FINANCIAL INDICATORS

ANALISYS OF PRIVATE LIMITED LIABILITY COMPANY UAB “SENKLERA”

Consultant: Birutė JUKONIENĖ

Institution: Vilniaus kolegija / University of Applied Sciences

Place, year: Vilnius, 2014

Number of pages: 52

In the Republic of Lithuania, the Law, corporate accounting standards and the

company’s accounting policies, regulates financial statements. A financial statement consists of five

standardized reports: balance sheet, profit (loss) statement, cash flow statement, statement of changes

in equity and notes. Each reporting period, all limited liability profit seeking legal entities

(companies), must prepare the financial statements. To do so companies must first carry out

preparatory works, otherwise called accounting procedures. Accounting procedures are necessary so

that the financial statements are prepared properly and a company is ready for the next reporting

period.

Financial statements analysis helps internal and external users to form an opinion on a

company’s success. Financial analysis science deals with various indicators, based on financial

statements information. Mostly in the world, financial statements have a standard, formalized form.

Therefore, a use of financial analysis helps to compare a large number of companies, economy’s

branches, or entire economies, and properly direct capital flows.

The JSC “Senklera” is a single Lithuanian company. The company's main activity is

electricity distribution and control equipment manufacture. The author described how the JSC

“Senklera” during the 2014 financial year carried out the accounting procedures and prepared the

financial statement.

Based on the information provided in the JSC "Senklera" 2010-2014 profit (loss)

statements and the Lithuanian Department of Statistics data, the company's profitability and

efficiency indicators compared with the Lithuanian C271 industry averages. Author states the JSC

“Senklera” were profitable, during the analyzed period, and profitability was consistent with the

industry averages. The author observed, the company operating costs largely deviates from average

rates. The author offers the JSC “Senklera” managers to find out the reasons behind and address the

deviation.

53

PRIEDAI

1 priedas. UAB „Senklera“ pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas bendrajame žurnale

2 priedas. UAB „Senklera“ didžiosios knygos sąskaitų likučių santrauka

3 priedas. UAB „Senklera“ 2014 m. balansas

4 priedas. UAB „Senklera“ 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita

5 priedas. UAB „Senklera“ 2014 m. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

6 priedas. UAB „Senklera“ 2014 m. pinigų srautų ataskaita

7 priedas. UAB „Senklera“ 2014 m. aiškinamasis raštas

8 priedas. 2010-2014 m. UAB „Senklera“ pelno (nuostolių) ataskaitų duomenų suvestinė

1 priedas

UAB „Senklera“ 2014 finansinių metų bendrojo žurnalo ištrauka

Data Dok.

Nr. Turinys

Sąskaitos Debetas Kreditas

Nr. √

12 31 Produkcijos pardavimo pajamos 5001 √ 34269601

Banko palūkanos 535 √ 14004

Kita finansinė ir investicinė veikla 539 √ 3103

Pajamų ir sąnaudų suvestinė 391 √ 34286708

Uždaromos pajamų sąskaitos

12 31 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 391 √ 32901792

Produkcijos savikaina 6000 √ 31966833

Pardavimo paslaugų sąnaudos 6101 √ 193276

Veiklos mokesčių sąnaudos 6112 √ 16754

Atostogų kaupimų sąnaudos 61143 √ 18918

Banko paslaugų sąnaudos 6117 √ 15752

Reklamos paslaugų sąnaudos 61183 √ 49365

Komunalinių paslaugų sąnaudos 61111 √ 95928

Abejotinų skolų sąnaudos 61134 √ 22632

Suteiktos paramos sąnaudos 6114 √ 46137

Kitos bendrosios sąnaudos 6119 √ 469773

Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka 636 √ 4608

Kita finansinė ir investicinė veikla 638 √ 1453

Kitos veiklos sąnaudos 628 √ 363

Uždaromos sąnaudų sąskaitos

12 31 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 391 √ 207811

Ataskaitinių metų pelno mokesčiai 651 √ 207811

Perkeliamas pelno mokestis

12 31 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 391 √ 1177105

Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas 341 √ 1177105

Uždaroma suvestinė

2 priedas

UAB „Senklera“ didžiosios knygos sąskaitų likučių santrauka 2014 ataskaitinių metų

pabaigoje

Sąskaita Likutis, Lt Sąskaita Likutis, Lt

111 0 32 0

112 0 331 10479

113 0 332 0

114 34187 333 237520

115 0 341 0

120 0 342 7740864

121 309030 350 0

122 107064 351 0

123 79095 39 0

124 145969 401 0

125 0 402 0

126 405308 403 0

127 0 404 0

160 21200 405 0

161 0 406 0

162 0 441 0

163 0 442 0

171 0 443 4117759

2011 4073512 444 168766

2012 0 445 62212

2013 0 446 540214

2014 425818 447 0

2015 0 448 191535

2016 0 50 34269601

2017 0 52 0

202 237334 53 17107

203 0 54 0

241 6178865 56 0

242 0 59 0

243 605586 60 31966833

261 0 610 193276

262 1078361 611 735259

263 0 62 363

27 625125 63 6061

301 80000 64 0

302 0 65 207811

303 0 66 0

304 0 69 0

3 priedas

3 priedas

3 priedas

4 priedas

5 priedas

5 priedas

5 priedas

6 priedas

6 priedas

7 priedas

7 priedas

7 priedas

7 priedas

7 priedas

7 priedas

7 priedas

7 priedas

7 priedas

8 priedas

2010-2014 m. UAB „Senklera“ pelno (nuostolių) ataskaitų duomenų suves

Eil.

Nr. STRAIPSNIAI 2010 metai 2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai

1. I. PARDAVIMO PAJAMOS 15768633 18288930 22642777 33087205 34269601

2. II. PARDAVIMO SAVIKAINA 14613746 16823201 20964995 31224294 31966833

3. III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) (1-2) 1154887 1465729 1677782 1862911 2302768

4. IV. VEIKLOS SĄNAUDOS (5+6) 524411 804724 680359 840159 928535

5. IV.1. Pardavimo 121528 168555 213175 214103 193276

6. IV.2. Bendrosios ir administracinės 402883 636169 467184 626056 735259

7. V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) (3-4) 630476 661005 997423 1022752 1374233

8. VI. KITA VEIKLA (9-10) 0 13119 7487 11639 -363

9. VI.1. Pajamos 13119 7487 11639

10. VI.2. Sąnaudos 363

11. VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA (12-13) 3751 25413 -6716 -4507 11046

12. VII.1. Pajamos 19020 33635 23722 17221 17107

13. VII.2. Sąnaudos 15269 8222 30438 21728 6061

14. VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) (7+8+11) 634227 699537 998194 1029884 1384916

15. IX. PAGAUTĖ

16. X. NETEKIMAI

17. XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ (14+15-16) 634227 699537 998194 1029884 1384916

18. XII. PELNO MOKESTIS 95827 98566 142860 153816 207811

19. XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) (17-18) 538400 600971 855334 876068 1177105