აიპ საქართველოს აგრარული...
TRANSCRIPT
აიპ საქართველოს აგრარული უნივერსიტეტი
კვების მრეწველობის ინსტიტუტი
შორენა მულაძე
ტყემლის სამრეწველო ჯიშებიდან სხვადასხვა კომპლექსწარმომქნელი თვისებების მქონე პექტინების მიღების
რაციონალური ტექნოლოგიის დამუშავება
ტექნოლოგიების დოქტორის აკადემიური ხარისხის
მოსაპოვებლად წარმოდგენილი
დ ი ს ე რ ტ ა ც ი ა
სპეციალობით: კვების პროდუქტების დაკონსერვების ტექნოლოგია
საკვალიფიკაციო კოდი - 540503
54-კვების პროდუქტების ტექნოლოგია
სამეცნიერო ხელმძღვანელი:
აკადემიური დოქტორი, სრული პროფესორი
ამირან ჩავლეიშვილი
კონსულტანტი ტექნიკის მეცნიერებათა დოქტორი სსმმ
აკადემიის აკადემიკოსი ნუგზარ ბაღათურია
თბილისი 2011
2
შინაარსი
შესავალი ;
თავი I
ლიტერატურის მიმოხილვა;
1.1. პექტინოვანი ნივთიერებები, მათ აგებულება და ძირითადი თვისებები ;
1.2. სხვადასხვა ხარისხის ეთერიფიცირებული პექტინის მიღების ძირითადი ხერხები ;
1.3. პექტინოვანი ნივთიერებები და მათი გამოყენების არეალი;
თავი II
კვლევის ობიექტები და მეთოდები;
2.1. გამოსაკვლევი პროდუქტების დახასიათება და კვლევის მეთოდები ;
2.2. ტყემლიდან მიღებული პექტინის პრეპარატის ბიოლოგიური მოქმედების შეფასების კრიტერიუმები ;
თავი III
ექსპერიმენტული ნაწილი;
3.1. სხვადასხვა ჯიშის ტყემლის ქიმიური შემადგენლობა;
3.2. ტყემლიდან პექტინის მიღების პროცესების ექსპერიმენტული გამოკვლევა;
3.3 ჰიდროლიზ-ექსტრაგირების პროცესების გავლენა პექტინის ეთერიფიკაციის ხარისხზე და კომპლექსწარმომქმნელ
უნარზე;
4. ტყემლის ჯიშების გავლენა პექტინის ფიზიკო-ქიმიურ მაჩვენებელებზე;
4.1. ტყემლიდან პექტინის მიღების ტექნოლოგიური სქემა;
4.2 ტყემლიდან პექტინის მიღების საწარმო-აპარატურულ-
3
ტექნოლოგიური სქემა ;
4.3 ტყემლის პექტინის გამოყენებით შემუშავებული ახალი სახეობის საკვები პროდუქტების კვებითი და ბიოლოგიური ღირებულება ;
5. ტყემლის პექტინის პრეპარატის პურის ნაწარმში დამატების ბიოლოგიური ეფექტურობის შესწავლა;
5.1. ახალი სახეობის საკონდიტრო პროდუქტები (კონფიტიური, ჟელე) ტყემლის ნედლეულისაგან და მათი კვებითი ღირებულება;
5.2. ტყემლიდან მიღებული პექტინის პრეპარატის ბიოლოგიური მოქმედების შეფასების შედეგები;
5.3. ტყემლის პექტინის პროტექტორული მოქმედების გამოკვლევა ექსპერიმენტის დაგეგმვის და მონაცემების დამუშავების მათემატიკური მეთოდი;
6. ტყემლის პექტინის რადიოპროტექტორული მოქმედების შესწავლა ;
6.1 ექსპერიმენტის დაგეგმვის და მონაცემების დამუშავების მათემატიუკური მეთოდი ;პ
6.2. ტყემლიდან კომპლექსწარმომქმნელი პექტინის მიღების
მათემატიკური მოდელის შემუშავება;
დ ა ს კ ვ ნ ე ბ ი ;
გამოყენებული ლიტერატურა .
4
შესავალი
Temis aqtualuroba: Tanamedrove warmoebis efeqturobis
amaRlebis erT-erT umniSvnelovanes mimarTulebas
mcirenarCeniani da unarCeno teqnologiebis Seqmna, meoradi
nedleulis ufro farTo gamoyeneba warmoadgens.
am moTxovnilebebs metwilad pasuxobs peqtinisa da
peqtinproduqtebis warmoeba, romelic gulisxmobs biologiuri
Rirebulebebis mqone kompleqswarmomqmnelisa da
labwarmomqmnelis SemuSavebas meoradi nedleulis resursebidan
(vaSlis, Saqris- Warxlis, citrusebis da yurZnis sawarmoo
gadamuSavebis narCenebidan). unda aRiniSnos, rom saSualod
meoradi nedleulis resursebis gamoyenebis done kvebis
mrewvelobaSi narCenebis raodenobis 20-30 % -s Seadgens.
mraval regionSi ekologiuri pirobebis gauareseba
(gansakuTrebiT Cernobilis avariis Semdeg), romelsac Tan
axlavs garemosa da kvebis produqtebis dabinZureba toqsikuri
nivTierebiTa da radionuklidebiT, kvebis produqtebis
usafrTxoebis gazrda moiTxovs profilaqtikuri RonisZiebebis
Catarebas, rac Tavis mxriv ganapirobebs peqtinis, rogorc
bunebrivi detoqsikantis warmoebis saWiroebas.
peqtinovani nivTierebis erT-erT umniSvnelovanes Tvisebas
maTi kompleqswarmomqmneli unari warmoadgens, romelic
dafuZnebulia peqtinis molekulis urTierTmoqmedebaze mZime da
radioaqtiuri liTonebis oinebTan, SeboWos isini da gamodevnos
organizmidan [6. 22. 84. 86.].
5
peqtinebs mravali sasargeblo Tviseba gaaCniaT: isini,
axdenen organizmSi qolesterinis raodenobis normalizebas,
zrdian organizmis mdgradobas alergiisadmi, xels uwyoben
sasunTqi da saWmlis momnelebeli sistemis lorwovani garsis
aRdgenas gaRizianebisa da anTebiTi procesebis Semdeg,
sasikeTod moqmedeben qsovilebis Sidaujredul sunTqvasa da
nivTierebaTa cvlaze [49,62,67,69,120,].
peqtinis erT-erTi ZiriTadi Tvisebaa labis warmoqmnis
unari, ris gamoc igi farTod gamoiyeneba kvebis mrewvelobaSi
[72,158]. jer kidev ssrk-is daSlamde peqtinze moTxovnileba
mniSvnelovnad aWarbebda mis adgilobriv warmoebas da
sazRvargareT Sesyidvebis moculobebs. viTvaliswinebT ra
peqtinis moxmarebis minimalur profilaqtikur normas 2g dRe-
RameSi. ekologiurad xelsayrel raionebSi, misi raodenoba
peqtinSemcveli produqtebis sadReRamiso moxmarebisas 100
milion adamianze gaangariSebiT Seadgens 70 aTas tonaze mets.
ssrk-is daSlamde peqtinis gamomuSaveba ruseTis, moldaveTis,
ukrainis sawarmoebSi Seadgenda 300-400 tonas weliwadSi
(moxmarebis 0.2-0.22%) sazRvargareTidan xdeboda yovelwliurad
1.5-2.0 aTasi tonis Sesyidva.
Cveni samamulo warmoeba ar awarmoebs peqtinovan
preparatebs, amasTan dakavSirebiT arsebiT mniSvnelobas iZens
adgilobrivi peqtinis maRali Semcvelobis nedleulis
gamoyenebiT peqtinis miReba da mis safuZvelze samkurnalo-
profilaqtikuri produqtebis recepturebisa da teqnologiis
SemuSaveba.
6
literaturuli monacemebis mixedviT [104] es saqarTveloSi
farTod gavrcelebuli tyemlis kulturaa, romelic peqtinovani
nivTierebebis maRali SemcvelobiT xasiaTdeba.
kvlevis mizani da amocanebi: _ samuSaos mizans Seadgenda
saqarTveloSi farTod gavrcelebuli tyemlis jiSebis
gamokvleva, rogorc nedleulis peqtinis preparatis misaRebad.
aRniSnuli nedleulidan peqtinis miRebis meTodebis SemuSavebas
da misi Tvisebebis gamokvlevas. peqtinproduqtebis SemuSavebas
samkurnalo-profilaqtikuri miznebisaTvis. dasaxuli
amocanebis gadaWris mizniT saWiro iyo:
- tyemlis sxvadasxva jiSebis qimiuri Semadgenlobis
gansazRvra;
- tyemlidan peqtinis gamoyofis optimaluri parametrebis
dadgena;
- tyemlis peqtinis ZiriTadi fizikur-qimiuri maCveneblebis
gansazRvra (kompleqswarmomqmneli da labwarmomqmneli unari).
- tyemlis peqtinis miRebis aparaturul-teqnologiuri
sqemis SemuSaveba.
- tyemlis peqtinis biologiuri moqmedebis Seswavla
(proteqtoruli da radioproteqtoruli moqmedeba).
- tyemlis peqtinis gamoyenebiT axali saxeobis kvebis
produqtebis recepturisa da teqnologiuri meTodis SemuSaveba
maTi samkurnalo-profilaqtikuri gamoyenebis mizniT.
mecnieruli siaxle: Seswavlilia tyemlis sxvadasxva
jiSebis qimiuri Sedgeniloba, ris safuZvelzec gamovlenilia
peqtinis SemcvelobiT mdidari jiSebi, damuSavebulia tyemlidan
peqtinis gamoyofis teqnologia, dadgenilia procesis
optimaluri parametrebi, gansazRvrulia tyemlis peqtinis
7
ZiriTadi fiziko-qimiuri maCveneblebi, gamokvleulia tyemlis
peqtinis preparatis biologiuri moqmedeba. dadgenilia, rom
preparati xels uwyobs mZime metalebis (tyviis) organizmidan
gaZlierebul gamoyofas. aseve dadgenilia, rom aRniSnuli
preparati kuW-nawlavis traqtSi radioaqtiuri stronciumis
SeboWvis efeqturi saSualebaa.
tyemlis peqtinis gamoyenebiT SemuSavebulia axali saxeobis
produqtebis: puri, konfitiuri da Jele, romelTac aqvT
samkurnalo profilaqtikuri daniSnuleba.
samuSaos praqtikuli Rirebuleba _aris is rom
damuSavebulia saqarTveloSi gavrcelebuli tyemlis jiSebis
qimiuri Semadgenloba peqtinis preparatis misaRebad da
SemuSavebulia peqtinis miRebis teqnologia.
tyemlis peqtinis safuZvelze Seqmnilia puris,
konfitiurisa da Jeles axali asortimenti.
dasacavad gamotanili ZiriTadi debulebebi:
- tyemlidan peqtinis gamoyofis teqnologia da miRebuli
produqtebis daxasiaTeba.
- tyemlis peqtinis biologiuri Tvisebebi;
- axali saxeobis peqtinSemcveli kvebis produqtebi.
Ppublikacia _ disertaciis masalebis mixedviT
gamoqveynebulia 8 samecniero naSromi.
naSromis moculoba da struqtura _ sadisertacio naSromi
Sedgeba: Sesavalis, sami Tavisagan, daskvnebisa da
rekomendaciebisagan. naSromi warmodgenilia 123 gverdze da
Seicavs 17 cxrils, gamoyenebuli literaturis siaSi moyvanilia
201 (naSromi).
8
თავი I
ლიტერატურის მიმოხილვა
1.1 პექტინოვანი ნივთიერებები, მათი აგებულება და
ძირითადი თვისებები
peqtinovani nivTierebebi naxSirwylovani bunebis
maRalmolekuluri naerTebia. maTi molekuluri wona
mniSvnelovnad naklebia, vidre ujredisis da hemicelulozas da
meryeobs 20-dan 50 aTasamde. arCeven protopeqtins (uxsnadia
wyalSi) da peqtins (wyalSi xsnadia) [(24.76.83)].
peqtini warmoadgens galaqturonis mJavis naSTebis
erTmaneTTan dakavSirebul jaWvs, romelTagan mravali meTilis
spirtTan eTers warmoqmnis. amrigad, igi meTilirebuli
poligalaqturonis mJavaa. protopeqtini meTilirebuli
poligalaqturonis mJavas SekavSirebuli jaWvebia. maT Soris
kavSiri SeiZleba sxvadasxvagvari iyos, Tumca ZiriTadi
mniSvneloba aqvT Ca–is xidakebs. dadgenilia, rom kalciumis
mocilebis Semdeg protopeqtini xsnadi xdeba.
protopeqtini kompleqsebs warmoqmnis hemicelulozasTan da
ujredisTan. igi wyalSi uxsnadia, magram sakmaod advilad
eqvemdebareba mJava da fermentul hidrolizs peqtinamde.
peqtinze ganzavebuli tuteebis an ferment peqtinesTerazas
moqmedebiT advilad scildeba metoqsilis jgufebi, warmoiqmneba
meTilis spirti da poligalaqturonis mJava. Semdgom ferment
poligalaqturonazas moqmedebiT poligalaqturonis mJava
iSleba galaqturonis mJavas molekulamde. peqtinovani
nivTierebebis gardaqmna sqematurad warmodgenilia suraTze #1.
9
ujredisi
pemiceluloza
mJaveebis moqmedeba
protopeqtinaza
peqtini
(peqtinis mJava) tuteebis moqmedeba
peqtinesTeraza
pologalaqturonmJava poliglaqturonaza
galaqturomJava
CHOH-CHOH
CH ----- O
. . . --- CH CH-O-CH CH --….
CHOH----CHOH CH ------O
CO – OCH3
peqtinis molekulis nawili
suraTi 1 peqtinovani nivTierebebis Semadgenloba da agebuleba
XXXXXXXXXXXXX
//////////////////////////////////////
10
peqtinovani nivTierebebi warmoadgenen mcenareuli
warmoSobis glukozidebis makroelementebs [109,125,174,177].
peqtinovani nivTierebebis Semcveloba, maTi Tvisebebi da
agebuleba sxvadasxvagvaria mcenaris saxeobis, MmaTi aRmocenebis,
niadagur-klimaturi pirobebis, geografiuli zonis, jiSobrivi
kuTvnilebis, mcenaris ganviTarebis periodis, aseve peqtinis
gamoyofis xerxebis mixedviT [17,39,43,75,106,118].
samedicino-biologiuri gamokvlevebiT dadgenilia, rom
[15,42,111,130,188]. peqtinovan nivTierebebs maRali kompleqswarmom-
qmneli Tvisebebi aqvT. aseT unars ZiriTadad ukavSireben
Tavisufali karboqsiluri jgufebis arsebobas, romlebic
metalebis ionebTan warmoqmnian helaturi tipis mdgrad
mcireddisocirebad naerTebs. [6,19,21,32,42,84,86,] amasTan
dakavSirebiT gansakuTrebul interess warmoadgenen metoqsilis
jgufis mcire Semcvelobis peqtinebi, romlebsac maRali
kompleqswarmomqmneli unari aqvT, rac maTi gamoyenebis
safuZvels gvaZlevs profilaqtikur da samkurnalo kvebaSi,
ekologiuri dabinZurebis pirobebSi [6,33,39,103,149,152,188, 200,].
peqtinovani nivTierebebis yvelaze cnobil Tvisebebs
warmoadgens: maTi xsnadoba, siblante, gajirjveba, urTierT-
qmedeba mJavasTan, tuteebTan, fermentebTan, polivalenetobis
liTonebis marilebTan da alifatur spirtebTan, labwarmo-
mqmneli da kompleqswarmomqmneli unari.
dadgenilia, rom peqtinovani nivTierebebis saukeTeso
gamxsnelia wyali. isini aseve kargad ixsnebian 84%-ian
fosformJavaSi, Txevad amoniakSi, glicerinsa da formamidSi –
ijirjvebian, danarCen organul da araorganul gamxsnelebSi
isini praqtikulad ar ixsnebian [41,57,94,147,].
11
peqtinis xsnadoba damokidebulia polimerizaciis da
eTerifikaciis xarisxze. wyalSi xsnadoba izrdeba eTerifikaciis
xarisxis zrdasTan erTad da molekulis sididis Semcirebisas
[146,170,176]. sxvadasxva molekuluri masis ori peqtinidan ufro
advilad ixsneba jaWvis naklebi sigrZis peqtini, xolo
meToqsiluri jgufebis didi raodenobis mqone peqtinebi
eTerifikaciis 60%-iani xsnariT kargad ixsnebian wyalSi, maSinN
rodesac 39,6%-isas cudad ixsnebian.
siblante, rogorc peqtinis wyalxsnarebis Tviseba, kargad
aris Seswavlili [109,176]. cnobilia, rom molekulebis zomebis
SemcirebasTan erTad siblante mniSvnelovnad mcirdeba,
siblantis sidideze gavlenas axdens peqtinovani nivTierebebis
molekulebs Soris urTierTqmedebis Zalebi, aseve maTsa da
gamxsnelis molekulebs (wyali) Soris urTierTqmedebis Zalebi.
maTi urTierTqmedebiT peqtinovani molekulebi ukavSirdebian
erTmaneTs, warmoqmnian Sida struqturas, rac zrdis molekulis
zomebs da amaRlebs xsnaris siblantes. koloiduri xsnari iZens
elastiuri sxeulis xasiaTs da avlens meqanikur Tvisebebs,
romlebic ar SeiniSneba WeSmarit xsnarebSi [177].
dadgenilia, rom peqtinovani nivTierebebis sivrciTi
agebuleba aseve did gavlenas axdens maTi xsnarebis siblantis
sidideze [184].
peqtinebis molekulebis formis cvlilebebi
dakavSirebulia Tavisufali da neitralizebuli karboqsiluri
jgufebis disociaciasTan, e.w. molekulis ionur xasiaTTan.
Tavisufali karboqsiluri jgufebis disociaciis zrdasTan
erTad izrdeba siblante da piriqiT. temperaturis zrda
peqtinovani nivTierebebis xsnarebis siblantes amcirebs, Tumca
12
1000C temperaturaze xdeba peqtinebis degradacia [118,177], rac
Tavis mxriv xsnaris siblantis Seuqcevad Semcirebas iwvevs.
peqtinovani naerTebis xsnadobis da siblantis aseTi
kanonzomierebebi gamoiyeneba peqtinisa da peqtinproduqtebis
teqnologiebis SemuSavebisas.
peqtinovani nivTierebebis damaxasiaTebel Tvisebas,
romelic maTi mcenareuli nedleulidan gamowvlilvis
teqnologias gansazRvravs, warmoadgens mJaveebTan, tuteebTan da
fermentebTan urTierTqmedeba. dadgenilia, rom oTaxis
temperaturazec ki peqtinovani nivTierebebis meToqsiluri da
acetiluri jgufebi swrafad isapnebian [1,3,65,114,146,170,177].
tute areSi maRali temperaturisas, gansakuTrebiT
Jangbadis umniSvnelo raodenobiT arsebobisas, xdeba peqtinovani
makromolekulebis degradacia. gasapnis kinetika natriumis
hidroJangiT sakmaod kargad aris Seswavlili [193,198,]. mJavebis
moqmedebiT bunebrivi protopeqtini dabal temperaturazec ki
ixsneba. am moqmedebis meqanizmi gamorkveuli ar aris. zogierTi
mkvlevari Tvlis, rom mJava protopeqtins mravalvalentovan
kaTionebs acilebs. [118,146,177,]. peqtinovani nivTierebebis
mJavebTan urTierTmoqmedebis reaqciebi farTod gamoiyeneba
mcenareuli nedleulidan labwarmomqmneli peqtinis, peqtinis
webos da D galaqturon- mJavas samrewvelo miRebisas.
hidrolizisaTvis yvelaze xSirad gamoiyeneben mineralur
(marilmJava, azotmJava, fosformJava da sxva) da organul
(Rvinis, limonis, rZis da sxva) mJavebs [6,30,107,151,173,].
mahidrolizirebeli agentebis saxiTY aseve gamoiyeneben
peqtolituri moqmedebis fermentebs--protopeqtinazas, peqtinazas
da peqtazas [89,95,].
13
peqtinaza anu poligalaqturonaza fermentia, romelic
peqtinovan nivTierebas Slis glukozidur kavSirebze da
makromolekulebs anawilebs ufro mokle monakveTebad
[71,89,95,177] peqtinovani molekulebis daSlas Tan axlavs
siblantis da optikuri aqtivobis cvlilebebi, aldehiduri
jgufebis ricxvis zrda.
obis sokoebidan miRebuli poligalaqturonazas
optimaluri moqmedeba pH 3,2-4.2–is sazRvrebSia fermenti
inaqtivirdeba pH 7.0-ze.
poligalaqturonazas moqmedeba gamovlindeba xilsa da
bostneulSi: qliavSi, sazamTroSi, msxalSi, vaSlSi, kitrSi,
magram yvelaze maRali aqtivoba aRiniSneboda pomidorsa da
bolokSi. StoSSi, atamSi, nesvSi, yurZenSi, mandarinSi,
stafiloSi poligalaqturonaza aRmoCenili ar aris [71,].
protopeqtinis hidrolizisaTvis fermentebis gamoyenebis
upiratesoba aSkaraa: fermentebis umniSvnelo raodenoba xels
uwyobs masTan mimarTebaSi didi raodenobis maregulirebel
nivTierebasTan urTierTqmedebas, mJave hidrolizTan SedarebiT
fermentuli mimdinareobs ufro msubuqad da optimalur
pirobebSi peqtinovani nivTierebebis maqsimalur gamokvlevas
uzrunvelyofs, gacilebiT martivia warmoebis aparaturuli
gaformebac [146,158], magram fermentuli hidrolizis farTo
gamoyeneba warmoebaSi garTulebulia fermentebis SerCeviTobisa
da siZviris gamo.
mniSvnelovan fiziko-qimiur Tvisebebs, romlebic
gansazRvraven peqtinovani nivTierebebis gamoyenebas, warmoadgens
maTi labwarmomqmneli da kompleqswarmomqmneli unari.
14
peqtinovani nivTierebebis labwarmomqmneli unari
ganpirobebulia maTi qimiuri agebulebiT: hidroqsiluri
jgufebis transganlageba naxSirbadis meore da mesame atomTan
an poligalaqturonis mJavas rgolSi molekulaTaSorisi
xidebis warmoqmnis SesaZleblobas qmnis [176,182,].
labwarmoqmna, aseve damokidebulia peqtinis molekulur
masaze da eTerifikaciis xasiaTze, balasturi nivTierebebis
raodenobaze, Saqris koncentraciaze da pH-areze [109,118,169].
dadgenilia, rom peqtins molekuluri masiT 150 000-dan
200 000-mde gaaCnia kargi labwarmomqmneli Tvisebebi [3,72]
peqtinis labwarmomqmneli pirobebi eTerifikaciis xarisxiT
ganisazRvreba. maRalmetoqsilirebuli peqtinebi warmoqmnian
Saqar-mJavur peqtinovan struqturebs wyalbaduri kavSirebis
saSualebiT aradisocirebuli Tavisufali karboqsiluri
jgufebis monawileobiT. aseTi labebis simtkice ZiriTadad
damokidebulia peqtinis molekulur masaze, Saqris da mJavas
raodenobaze, aseve pH-ze da mSrali nivTierebis Semcvelobaze
[52,120,181,192].
dabalmetoqsilirebuli peqtinebi labs warmomqmnian
mxolod Ca2+ ionebis TandaswrebiT. am SemTxvevaSi aris pH ares
da mSrali nivTierebebis Semcveloba gavlenas ar axdens labis
simtkiceze. peqtinis molekulebi urTierTqmedeben erTmaneTze
Tavisufali karboqsilis jgufis xarjze, romelic
SekavSirebulia kalciumis ionebiT (ZiriTadi valentobiT) myar
karkasSi, romelic sakmao siTxes ikavebs[38,76,109,118,157].
ZiriTadis garda, arsebobs Sualeduri labebi, romlebic
Saqars da kalciumionebs Seicaven. aseTi labebi damaxasiaTbelia
peqtinebisaTvis -50% eTerifikaciis xarisxiT [118].
15
peqtinovan nivTierebaTa mier kompleqswarmoqmnis sakiTxi
qimiur aspeqtSi sakmaod sustadaa Seswavlili. gamokvlevebi
ZiriTadad warmoebda peqtinTan dakavSirebuli liTonis
raodenobis gansazRvris mizniT, maTi urTierTqmedebis
meqanizmis Seswavlis gareSe. Tumca, rigi mkvlevarebi mainc
iZlevian zogad warmodgenas am urTierTqmedebis Sesaxeb
[6,9,42,86,91,146,191].
rogorc cnobilia, peqtinuri kompleqsi warmoadgens
polimers, romlis fuZes warmoadgens poligalaqturonuli
jaWvi, romlis calkeuli rgolebi eTerificirebulia meTilis
spirtiT [6,5,15,27,170,].
saerTod miRebulia, rom Tavisufali karboqsilis jgufebis
Tanadaswreba ganapirobebs peqtinuri mJavebis unars, warmoqmnas
peqtatebi. peqtatis mJavas marilebi, sakmaod mdgradebia mJava
areSi, Tumca kompleqswarmoqmna aseve SesaZlebelia karboqsilis
jgufebiTac _ ZiriTadi kavSirebis saSualebiT metalebis
kaTionebTan, aseve sakoordinacio kavSirebis xarjze metalis
ionebis Jangbadis atomebTan, glikoziduri kavSirebidan,
Jangbadidan, rgolebidan da spirtuli jgufebidan.
sadReisod cnobilia, rom Ca2+ ionebs SeuZliaT warmoqmnan
rogorc molekulaTaSorisi, ise Sidamolekuluri kavSirebi
[4,15,25,78,101,118,133,138,146,187].
mkvlevarTa rigi naSromebi eZRvneba kompleqswarmoqmnis
qimizmis procesis Seswavlas, sxvadasxva faqtorebis gavlenas
kompleqswarmomqmnel unarze [42,96,100,101,118,199]. sxvadasxva
avtorebis gamokvlevebis Sedegebis analizi saSualebas gvaZlevs
davaskvnaT, rom amJamad ar arsebobs saerTod aRiarebuli
Teoria peqtinovani nivTierebebis urTierTqmedebaze
16
polivalentovani metalebis ionebTan da Semdgomi gamokvlevebi
am dargSi praqtikuli da Teoriuli interesis sagania.
peqtinovani nivTierebis unari SeboWon polivalenturi
liTonebi damokidebulia peqtinis molekulebis polimerizaciis
da eTerifikaciis xarisxze, garemos pH-ze, romelSic xdeba
urTierTqmedeba liTon-peqtini, maTi koncentraciebis
Tanafardobaze, gverdiTi monosaqariduli jaWvebis acetilur
jgufTa raodenobaze, aseve liTonis atomis bunebaze. Tavis
mxriv, eTerifikaciis xarisxi ganisazRvreba peqtinSemcveli
nedleulis bunebiT da peqtinovani produqtis miRebis xerxiT. am
warmodgenebis gaTvaliswinebiT dadgenilia, rom yvelaze maRali
kompleqswarmomqmneli unari gaaCniaT dabalmetoqsilirebul
peqtinebs [3,44,69,96,97,118,122,138,139,146,149].
am movlenis axsna imaSi mdgomareobs, rom eTerifikaciis
xarisxis SemcirebasTan erTad izrdeba makromolekulis muxti,
rac aZlierebs mis kavSirs liTonis kaTionebTan. peqtinis
molekulis eTerifikaciis xarisxis Semcirebas 40-%-ze qvemoT
xdeba `sammagi dagrexis~ simetriis RerZis mqone konformaciis
Secvla `ormagi dagrexis~ konformaciiT amas mosdevs peqtinis
liTonis ionebis Sidamolekuluri eleqtrostatistikuri
kavSiris Secvla ufro myari Sidamolekuluri helaturi
kavSiriT [101,185].
zogierTi avtori [96,97,163] kompleqswarmomqmneli unaris
SecvlaSi iTvaliswinebs produqtis sisufTaveze damokidebuli
uroniduli Semadgenlis gavlenas. galaqturinis mJavas
(uroniduli Semadgenlis) Semcvelobis momateba zrdis peqtinis
kompleqswarmomqmnel unars. aRiniSneba, rom peqtinis
17
gawmendili, samrewvelo nimuSebis damatebiTi Setana kvebis
racionSi cxovelTa grZelmilovan ZvlebSi izotopebis _
stronciumis da kobaltis dagrovebis Semcireba mosdevs
[22,64,96], Tumca liTonebis maqsimaluri gamoyofa naklebad
metoqsilirebuli produqtis gamoyenebiT xdeba.
amasTan dakavSirebiT aqtualuria gamokvlevebi, romelTa
mizania Seiqmnas dabalmetoqsilerebuli peqtinebis miRebis
teqnologiebi (50%-ze naklebi eTerifikaciis xarisxiT).
Catarebulia gamokvlevebi eTerifikaciis xarisxis
damokidebulebis gamosavlenad iseT mniSvnelovan faqtorebTan,
rogoricaa temperatura, pH-are, damuSavebis xangrZlivoba
peqtinis deeTerifikaciis procesis hidromodulTan
[74,82,128,157,186]. kvlevis Sedegebi gaxda sawyisi monacemebi
deeTerifikaciis procesis prognozirebisaTvis. rTuleTerovani
kavSirebis hidrolizis siRrmis saangariSo gansazRvrisaTvis
procesis mocemuli parametrisas an teqnologiuri parametrebis
korelaciisas eTerifikaciis saTanado xarisxis
uzrunvelyofisaTvis. arsebiT rols peqtinebis polivalentovan
liTonebTan kompleqswarmoqmnaSi kompleqswarmomqmneli ionebis
buneba TamaSobs, mravali mkvlevaris mier warmodgenilia
peqtinovani nivTierebebis mimarT Me2+ kompleqswarmomqmneli
unaris mqone rigebi [2.55.65.129] met-naklebi variaciebiT isini
msgavsia da SeiZleba warmodgenili iyos Semdegi rigis saxiT:
Mn2+>Cu2+> Zn2+>Co2+> pb2+> Ni2+> Ca2+> Mg2+> Cd2+
rac Seexeba pH-ares gavlenas peqtinis kompleqswarmoqmnaze
aq erTiani azri ar arsebobs, mkvlevarebis mier moyvanilia pH-
ares sxvadasxva optimaluri mniSvnelobebi, amasTan isini,
18
sxvadasxva avtorebis azriT 2-11-mde diapazonSia [74, 96, 105, 138,
146, 162, 183,].
liTon–peqtinis raodenobrivi Sefardebebis gavlenis
gamokvlevebma aCvenes, rom optimaluri mniSvnelobebi
sxvadasxvaa da damokidebulia peqtinovani nivTierebebis
funqcionalur Semadgenlobaze, liTonis bunebaze da pH-areze
[42,138,140,144]. kompleqswarmomqmnel unarze gavlenas axdens,
agreTve peqtinis buneba, aqedan gamomdinare nedleulis xarisxi,
romlisagan gamoyofilia penqtinovani nivTierebebi
[16,29,47,61,99,179].
kompleqswarmomqmneli unari tyviis ionis mimarT
peqtinebisaTvis, romelsac mrewveloba uSvebs Seadgens Warxlis
peqtinisaTvis 192-220mg pb2+/g, citrusebis peqtinebisaTvis 67 mg
pb2+/g, vaSlis peqtinisaTvis 58 mg pb2+/g. amasTan, Warxlis peqtinis
demetoqsilirebis da demineralizaciis xarjze misi
kompleqswarmomqmneli unari SeiZleba gaizardos 493 mg-mde pb2+/g
peqtinze [101].
amrigad, literaturuli monacemebis analizma aCvena, rom
Catarebuli gamokvlevebi sxvadasxva faqtorebis gavlenaze
peqtinebis kolpleqswarmoqmnaze sakmaod winaaRmdegobrivia. es
ganapirobebs am mimarTulebiT Semdgomi kvlevebis Catarebis
aucileblobas.
1.2 სხვადასხვა ხარისხით ეთერიფიცირებული პექტინის
მიღების ძირითადი ხერხები
peqtinis TvisebebSi gansxvavebebi damokidebulia ara
mxolod wyaroze (nedleulis saxe), aramed miRebis xerxze.
amasTan dakavSirebiT, sainteresoa sxvadasxva teqnologiuri
19
faqtorebis da peqtinis miRebis xerxebis gavlenis Seswavla
misaRebi produqtis xarisxze nedleulidan peqtinis
gamowvlilvis da peqtinis xsnarebidan gamoyofis procesebis
ZiriTadi reJimebis gavlenis gamokvleva mis xarisxobriv
maxasiaTeblebze. rac praqtikulad saSualebas iZleva dadgindes
pirobebi peqtinovani nivTierebebis miRebisa dadgenili
Tvisebebis kompleqsiT, aRniSnuli ki gaafarToebs misi
gamoyenebis sferos sakveb racionebSi, aseve profilaqtikuri da
samkurnalo miznebisaTvis.
magaliTad, mzesumzirisa da Warxlis peqtinebi
dabaleTerificirebulia, xolo vaSlis da citrusebis
maRaleTerificirebuli, magram deeTerifikaciis sxvadasxva
meTodebis daxmarebiT SesaZlebelia vaSlisa da citrusebis
peqtinebis miReba dabali xarisxis eTerifikaciiT (sameurneo
miznebisaTvis) [56,66,112,126,134].
maRalmetoqsilirebuli peqtinis eTerifikaciis xarisxis
Semcireba miiRweva misi rTuleTerovani jgufebis nawilobrivi
hidrolizis gziT, srulad metoqsilirebuli (eTerificirebuli)
peqtini Seicavs metoqsilur jgufebs 16% (masis mixedviT)
dabalmetoqsilirebuli peqtini 6% jguf -O-C-CH3-s [7,13, 166].
deeTerifikaciis procesisas katalizatorebis saxiT
iyeneben mineralur mJaveebs, fuZeebs an tute reaqciis mqone
marilebs, fermentebs, spirtSi gaxsnil amoniaks. mJaviT
damuSavebisas miiReba iseTi peqtini, romelic gazavebisas blant
xsnarebs warmoqmnis. tutiT damuSavebis Sedegad miRebuli
peqtinebi naklebad blantia. fermentebiT damuSaveba saSualebas
iZleva miviRoT iseTi produqtebi, romlebic dabali siblantis
xsnarebs warmoqmnian [142] mJavuri deeTerifikaciis Catarebisas
20
miiReba, fermentebiT damuSavebis Sedegad miRebul peqtinebTan
SedarebiT polivaneturi ionebis arsebobisadmi naklebad
mgrZnobiare peqtinebi [119]. sruli metoqsilireba ar miiRweva
peqtinis eqstragirebisas da gawmendis gamoyenebul pirobebSi.
dabalmetoqsilirebul peqtins Seicavs zogierTi mcenare,
magram mas Cveulebriv gamoimuSaveben maRalmetoqsilirebul
peqtinisagan [42,67,116,154,172,190]. deeTerifikaciis procesi
SeiZleba ganxorcieldes nedleulis momzadebisas peqtinovani
nivTierebebis eqstragirebisTvis an SeTavsebuli iqnas
hidrolizisa da eqstragirebis procesTan peqtinovani
eqstraqtis damuSavebiT peqtinovani nivTierebebis gamoyofis win
da sxva.
SemuSavebulia dabalmetoqsilirebuli peqtinis miRebis
xerxi [129] biologiurad aqtiuri nivTierebebis narCenebidan
maTi 3-4 saaTis ganmavlobaSi 0.001 M marilmJavas xsnariT
damuSavebiT oTaxis temperaturaze, 1%-iani sufris marilis
xsnariT Semdgomi eqstragirebiT temperaturaze 45-500 C. miRebul
peqtins aqvs eTerifikaciis xarisxi 30-40 % da Seicavs 14-20%
sufTa peqtins.
cnobilia eqstraqtSi an Txevad koncentratSi peqtinis
eTerifikaciis xarisxis Semcirebis ramdenime saSualeba. Aase
magaliTad, SemuSavebulia saSualod eTerificirebuli peqtinis
warmoebis xerxi koncentrirebuli hidrolizatebidan [161],
miRebuli vaSlis gamonawurebis limonmJavaTi hidrolizis gziT
da romlebic Seicaven maRaleTerificirebul peqtins.
hirdolizati eqvemdebareboda deeTerifikacias marilmJavaTi (18
ml 1kg hidrolizatze) 30-700C temperaturaze eTerifikaciis
saWiro 50-70% xarisxis miRwevamde, ris Semdgom xdeboda
21
deeTerifikaciis Sewyveta pH-is dayvaniT 2-dan-4-mde natriumis
hidroqsidis saSualebiT.
cnobilia, aseve eqstraqtSi dabaleTireficirebuli
peqtinis miRebis xerxi masze narevis: eTilis spirti, wyali,
marilmJavas TanafardobiT 30:50:20 damatebis gziT [43], romelic
saSualebas iZleva miviRoT peqtini eTerifikaciis xarisxiT 63-
dan 43%-mde, magram es meTodi droSi sakmaod xangrZlivia (14-dan
150 sT-mde). peqtinis gamosavali 39,8 %-s Seadgens.
mravalwliani muSaobis safuZvelze hengleini [170] mivida im
daskvnamde, rom profilaqtikuri miznebisaTvis mizanSewonilia
modificirebuli peqtinebis gamoyeneba dadgenili TvisebebiT,
magaliTad citrusebis da vaSlis eTerifikaciis Semcirebuli
xarisxiT (60-65%), miRebuli mJavuri deeTerificikaciis meTodiT.
aseTi sqemiT miRebuli peqtinebi optimalur detoqsikaciur
Tvisebebs iCenen. SemoTavazebuli sqemis Taviseburebaa -
deeTerifikaciis procesis ganxorcieleba vaSlis peqtinis
ZiriTadi warmoebis paralelurad da misi gamomuSavebis
moculobis regulireba. heterogenul deeTerifikacias
awarmoeben koagulantis miRebis momentidan. reaqciuli narevis
Semadgenloba: eTilis spirti 96% moc: koncentrirebuli mJava,
wyali, procesi xorcieldeba reaqtorSi 400C 2-2,5 sT
ganmavlobaSi. produqti narevidan gamoiyofa centrifugaSi
TviTganmtvirTav gayofis faqtoriT 3400. qloris ionebis
mosacileblad nedl peqtins 70 % moc. eTilis spirtiT
amuSaveben da aSroben.
moldaveTis kvebis mrewvelobis samecniero-kvleviTi
institutis mier SemuSavebulia vaSlis peqtinis miRebis
teqnologia, romlis mixedviTac eTerifikaciis xarisxis
22
SemcirebisaTvis ar moiTxoveba damatebiTi mowyobilobebi da
procesi xorcieldeba peqtinis warmoebis arsebuli
simZlavreebis bazaze (134). vaSlis gamonawnexis hidrolizs
awarmoeben 75-800C temperaturaze da pH-1,3-1,4, pH-is Semcireba
saSualebas iZleva procesi warimarTos ufro dabal
temperaturaze. hidrolizis xangrZlivoba damokidebulia sawyis
gamonawnexSi peqtinis eTerifikaciis xarisxze. 210,270 an 330
wuTis xangrZlivobis hidrolizisas da eTerifikaciis sawyisi
xarisxisas Sesabamisad 74,76,77,79,80,82% miTiTebuli pirobebi
saSualebas iZleva miRebuli iyos peqtini eTerifikaciis
xarisxiT 63±3.0%.
demetoqsilireba mJavebis saSualebiT balastur
nivTierebebs gamodevnis iseTive aqtivobiT, rogoriTac meTil-
eTeruli jgufebi, amitom mJavuri demeTilirebis gziT miRebuli
peqtini ufro didi raodenobiT unda Seicavdes
poligalaqturonis mJavas. mJavuri deeTerifikaciis ZiriTad
nakls misi mimdinareobis dabali siCqare warmoadgens. mJavuri
deeTerifikaciis siCqare SeiZleba gazrdil iqnas temperaturis
momatebis gziT, Tumca peqtinuri jaWvebis depolarizaciis
siCqaris zrdas iwvevs da uaryofiT gavlenas axdens gelis
mdgradobaze (190). tutiT demeTilireba ufro maRali siCqariT
mimdinareobs, Tumca meTilis eTerebis gamoZevebas Tan sdevs
peqtinovani jaWvebis depolimerizacia [181]. peqtinovani jaWvebis
daSlisas tutis moqmedebiT aqtivirebuli wyalbadi
gamoidevneba, ixliCeba glukoziduri kavSirebi molekulebs
Soris ormagi kavSirebis warmoqmniT.
23
Tumca, tutis garkveul koncentraciis temperaturaze
saguldagulo kontrolma aCvena, rom tutovani xerxiT SeiZleba
miviRoT dabalmetoqsilirebuli peqtinebi (51.66.85).
tutiT an mJaviT deeTerificirebuli
dabalmetoqsilirebuli peqtinebi mJavuri gamoyofis procesSi
pH 2,0-ze da 250C–ze dabal temperaturaze ileqebian 90%-ze meti
gamosavaliT, amasTan metoqsiluris Semcveloba 4%-ze naklebs
Seadgens. metoqsiluri Semadgenlis Semcirebisas daleqili
peqtinis gamosavali izrdeba deeTerifikaciis meTodze
damokidebulebiT.
mJavuri demetoqsilirebis meTodiT saSualod
eTerificirebuli peqtinis miRebis teqnologia mdgomareobs
vaSlis gamonawnexis eqstragirebaSi SemJavebuli wyliT pH- 2,0-ze
850C-ze 1,5-2,0 saaTis ganmavlobaSi [189]. peqtinis deeTerifikacias
axorcieleben pH-ze 0.9 da 200C temperaturaze 48-95 saaTis
ganmavlobaSi.
sxvadasxva qimiuri reagentebiT SesaZlebelia limonis
qerqidan dabalmetotoqsilirebuli peqtinis miReba (189).
deeTerifikacias awarmoeben pH–ze 0,5-5 saaTis ganmavlobaSi 60-
700C-ze, natriumis hidroJangiT 50C-ze pH-10,5-ze 1-2 saaTis
ganmavlobaSi, amoniakiT 250C-ze da pH-10,5-ze 2-3 saaTis
ganmavlobaSi an pH-11,7-ze 1-2 saaTis ganmavlobaSi. aseT
dabalmetoqsilirebul peqtins hqonda 4-5% metoqsilis jgufebi
da molekuluri wona 10000-dan 70000-mde. pH-0,5-1,5—mde
daleqvisas (gasapnis Semdeg) iReben dabalmetoqsilirebul
peqtins kargi labwarmomqmneli unariT.
garda qimiuri reagentebisa, peqtinis deeTerifikaciis
ganxorcielebisaTvis iyeneben aseve fermentebs. cnobilia
24
dabalmetoqsilirebuli peqtinis miRebis xerxi mandarinis
gamonawnexidan. peqtinesTerazas gamoyenebiT [134]. mandarinis
peqtinesTerazas moqmedebis optimumia pH 7-5 da temperatura 450C
peqtineTerazas raodenoba izrdeba nayofebis damwifebisas da
mudmivi rCeba macivarSi Senaxvisas.
mandarinis nawnexidan 450C-ze da pH 7,0-7,5-ze peqtinis
metoqsilirebis 50%-ishidrolizisTvis dabalmetoqsilirebuli
peqtinis miReba mandarinis albedoSi peqtinesTerazas
moqmedebisas maTi qimiuri, fizikuri da Jelewarmomqmneli
Tvisebebi ganxilulia naSromSi [201]. dabalmetoqsilirebul
peqtins iReben mandarinis albedos 0,25 MNa2 CO3 –is damuSavebiT
(peqtinesTerazas aqtivaciisaTvis) Semdgom peqtinesTerazas
inaqtivireben gacxelebis gziT. dabalmetoqsilirebuli peqtinis
metoqsiluri Semadgeneli miRebuli am xerxiT imyofeba 5,12-1,85%-
is sazRvrebSi. fermentiT damuSavebis droze damokidebulebiT
dabalmetoqsilirebuli peqtinis siblantisa da molekuluri
masis mniSvnelobebi mcirdeba albedoze peqtinesTerazas
moqmedebis xarisxis zrdasTan erTad. fermentiT Warbi
damuSaveba auaresebs peqtinis Jelewarmomqmnel Tvisebebs.
aseve SemuSavebulia vaSlis peqtinis fxvnilisa da
koagulantis heterogenuli deeTerifikaciis xerxi [44,67]
teqnologiis arsi mdgomareobs reaqciuli narevis momzadebaSi,
romelic Sedgeba peqtinisagan, 96% eTilis spirtisagan, wylisa
da koncentrirebuli marilmJavasagan, ayovneben reaqtorSi 450 C-
ze 2.0-2.5 sT ganmavlobaSi, Semdgom peqtins gamoyofen Txevadi
fazidan da recxaven 70%-ani eTilis spirtiT qloris ionebis
mosacileblad, Semdeg nedl paqtins cnobili sqemiT amuSaveben
(52,63,113).
25
deeTerifikaciis zemoTwarmodgenili sqemebisagan
gansxvavebiT peqtinis damuSaveba spirt-wylian suspenziaSi
amoniumis hidroJangiT iZleva Tavisebur produqts, romelSic
rTuleTerovan da karboqsilis jgufebTan erTad aris
aminojgufebic. aseTma dabalmetoqsirebulma peqtinma miiRo
amidirebulis saxelwodeba. igi gamomuSavdeba rogorc
citrusebis, ise vaSlis peqtinebis safuZvelze. peqtinSi
amidojgufebis arseboba Tavisebur gavlenas axdens mis
Jelewarmomqmnel Tvisebebze, romelTa roli da meqanizmi
peqtinovani gelebis warmoqmnaSi jer kidev ar aris
gamokvleuli. amidirebuli peqtinis ganmasxvavebeli Tavisebureba
mdgomareobs rogorc kalciumis ionebisadmi momatebul
mgrZnobelobaSi labwarmoqmnisas, aseve unarze warmoqmnas laba
am ionebis koncentraciis farTo diapazonSi. danarCeni saxis
peqtinisagan gansxvavebiT, romelTa sadReRamiso moxmareba
Seadgens 3-4 g-s dRe-RameSi, amidirebuli peqtinis norma
adamianis 1 kg masaze 25 mg-s Seadgens, misi gamoyeneba
gansakuTerebiT mizanSewonilia dabalSaqriani sakonservo
produqciis warmoebis uwyveti xerxisas [9,56,79,115].
dadgenilia, rom peqtinis demetoqsilirebisas amoniakis
spirtiani xsnariT saukeTeso Sedegebi iqna miRebuli
temperaturaze -150C-dan +100C-mde, romelic saSualebas iZleva
SenarCunebuli iqnas molekuluri masa. amoniakis spirtiani
xsnari Sedgeba: 1%-amoniakisagan, 39%-wylisagan da 60 % meTilis
spirtisagan, demetoqsilirebis procesis sangrZlivoba 12 saaTs
Seadgens.
amrigad, literaturuli da eqsperimentuli monacemebis
analiziT eTerifikaciis xarisxi umniSvnelovanesi faqtoria,
26
romelic gavlenas axdens peqtinis kompleqswarmoqmnel unarze
[1, 28, 30, 62, 122, 123, 131, 135, 150, 151, 153, 164, 180, 181].
1.3. პექტინოვანი ნივთიერებები და მათი გამოყენების
არეალი
rogorc aRniSnuli aqna, peqtinovani nivTierebebi arseboben
uxsnadi (protopeqtini) da wyalSi xsnadi Tavisufali
galaqturonis mJavas da misi marilebis formiT [54]. mcenareul
qsovilebSi es formebi asruleben sxvadasxva fiziologiur
funqciebs da mcenareebSi bioqimiuri procesebis mimarTulebis
mixedviT erTi mdgomareobidan meoreSi gadadian.
peqtinovani nivTierebebi gvxvdeba mcenareTa yvela nawilSi:
fesvebSi, ReroebSi, yvavilebSi, foTlebSi, ZiriTadad nayofebSi.
aqamde peqtinSemcveli nedleulis klasifikaciis ar arseboba
saSualebas ar iZleoda peqtinis universaluri teqnologiis
SemuSavebis, romelic sxvadasxva nedleulis gadamuSavebas erTi
saproceso-aparaturuli sqemiT da peqtinovani nivTierebebis
misaRebad nedleulis sxva wyaroebis gamovlinebas gulisxmobs.
peqtinSemcveli nedleuli SeiZleba sam ZiriTad jgufad
davyoT. pirvel jgufs miekuTvneba bostneulebi: tuberovnebi,
(kartofili), Zirxvenebi (Warxali, stafilo), foTlovanebi
(kombosto xaxvi), Rerosebri (niaxuri), nayofis momcemi
(badrijani, pomidori), gogrisebrni (sazamTro, nesvi, gogra),
parkosnebi (barda, lobio).
peqtinSemcveli nedleulis meore jgufi moicavs xilis
nayofebs da iyofa qvejgufebad: Teslovanebis (vaSli, komSi),
kurkovanebi (bali), kenkrovani (yurZeni, mocvi, mocxari), `cru~
kenkrovnebi (marwyvi, xendro, mocvi), subtropikuli da
27
tropikuli nayofebi (limoni, forToxali, mandarini, leRvi,
broweuli) [17,4,33,54,152,178,165].
mesame jgufSi CarTulia samrewvelo nedleulis sxva
saxeebi peqtinis maRali SemcvelobiT: Caisa da Tambaqos
foTlebi, mzesumziris Reroebi da yvaviled-kalaTebi, bambis
nayof-sagdulebi, xeebis (fiWvi, naZvi) wiwvovani jiSebis qerqi
(32,189). pirvel jgufSi peqtinovan nivTierebebs yvelaze didi
raodenobiT (procentebSi mSral wonaze) Seicavs Zirxvenebi (6,4,-
30,0%), Semdeg gogrisebri bostneulebi (1.7-23.6%).
meoreSi –tropikuli (5,5-15,8%) da subtropikuli (9,0-14,0%),
xili kenkrovanebi (4,2-12,6%) mesame jgufSi _ mzesumziras
Reroebi (20,0-35,7%) da kalaTebi (24%-mde).
Zirxvenebis qvejgufebSi peqtinovan nivTierebaTa maRali
SemcvelobiT xasiaTdebian: Saqrisa da sakvebi Warxali (18-30%),
stafilo (6,4-20,0%), gogrisebr bostneulSi samrewvelo
peqtinSemcveli nedleulis saxiT did interess warmoadgens
sazamTro (6,4-23,6% da gogra (2.6-17%). sazamTro da nesvi
SeiZleba rekomendebuli iqnas profilaqtikur kvebaSi
CarTvisaTvis, rogorc produqtebi peqtinis maRali SemcvelobiT.
xilis nayofTa qvejgufSi – vaSli Seicavs (6,1-19,0%)
peqtinovan nivTierebebs, circveli (9,3-10,6 %), komSi (5,3-9,6 %),
msxali (3,3-8,0%), circvelis samrewvelo gadamuSavebis
mciremoculobebis gamo nedleulis saxiT peqtinSemcveli
labwarmomqmnelebis (pastebi, fafa) misaRebad unda ganvixiloT
komSi da msxali.
subtropikuli da tropikuli xilis nayofis qvejgufebSi
peqtinovani nivTierebebis maRali SemcvelobiT gamoirCevian:
leRvi, 5,5-15,8%, broweuli 10-14%, feixoa da xurma 9-12%.
28
aRniSnuli saSualebas gvaZlevs nedleulis am saxis gamoyenebis
mizanSewonilobis Sesaxeb peqtinSemcveli sakvebi nawarmis
warmoebisaTvis, radgan ganxiluli nayofebi peqtinebis garda
Seicaven rig biologiurad aqtiuri nivTierebebs, romlebic
gansazRvraven maT samkurnalo da dietur Tvisebebs.
subtropikuli xilis nayofebidan yvelaze gavrcelebuli
citrusebi - limoni, forToxali, mandarini, greifruti peqtinis
SemcvelobiT praqtikulad ar gansxvavdebian (9-14%).
kenkrovnebidan peqtinovani nivTierebebi didi raodenobiT aris
warmodgenili mocxarSi 4,2-12,6%, StoSSi - 6,6-11,0%, Sav
mocxarSi 5.9-10.6%, xurtkmeli 5.0-7.9%, yurZenSi 4,2-6,6%. gemoTi
kargad dabalansebuli Saqrebisa da organuli mJavebis C da P
vitaminebis, peqtinovani nivTierebebis maRali Semcvelobis gamo
mizanSewonilia nayofTa es qvejgufi gamoviyenoT peqtinSemcveli
sakvebi nawarmebis warmoebisas.
peqtinis samrewvelo warmoebisaTvis nedleulis
perspeqtiul wyaroebs warmoadgenen mzesumziris Reroebi da
yvaviled-kalaTebi, bambis nayof- sagdulebi, xeebis wiwvovani
jiSebis qerqebi.
kvebis mrewvelobaSi gamoiyeneba peqtinis ZiriTadi Tviseba
warmoqmnas _ laba peqtini farTod gamoiyeneba pastil-
marmeladis jgufis (zefir-Jelovani marmeladi), sakonditro
nawarmisa da kanfetebis (JeleTi da xil-Jelovani) warmoebisas.
sxva labwarmomqmnelebisagan gansxvavebiT peqtinovani
nivTerebebi warmoqmnian labas wyalxsnarebSi mxolod Saqrisa
da mJavas gamoyenebisas. labwarmomqmneli Saqris raodenoba
icvleba peqtinis raodenobisa da fiziko-qimiuri maCveneblebis
mixedviT, romelic ZiriTad masalas warmoadgens labas karkasis
29
asagebad. labas warmoqmnisaTvis mniSvneloba aqvs ara mxolod
dasamatebeli mJavas raodenobas, aramed mis bunebasac. myari
labas miReba xdeba susti mJaveebis arsebobisas, rogoricaa
Rvinis, limonis, pH 3-3.2 farglebSi. laba
dabalmetoqsilirebuli peqtinis safuZvelze warmoiqmneba
liTonis ionebis arsebobisas, risTvisac Jeles masas umateben
kalciumis qlorids [158].
sakonservo warmoebaSi peqtins iyeneben Jelesmagvari
nawarmis warmoebaSi: JeleSi, konfitiurebSi, fafebSi. aseve
peqtinze sxva nawarmis damzadebisas samkurnalo-profilaqtikuri
daniSnulebisaTvis (piure, kiseli, wvenebi, sasmelebi, xilisa da
xorcis konservebi da ase Semdeg) [112].
peqtinis garda JeleSemcveli sakonservo nawarmis
SemadgenlobaSi Sedis xili da kenkrovanebi (gargari, aluCa,
alubali, xendro, vaSli, da sxva), Saqari, mJaveebi, saRebavebi da
aromatizatorebi.
Jeles struqturis mqone produqtis misaRebad mniSvnelovan
teqnologiur faqtorebs, romlebzec damokidebulia misaRebi
nawarmis labwarmoqmna da struqturul meqanikuri Tvisebebi,
warmoadgens: peqtinis tipi da misi dozireba, xilis saxe, mSrali
nivTierebis Semcveloba produqtebSi, kalciumis Semcveloba
nayofSi da wyalSi, pH, temperatura [4].
maRalmetoqsilirebul peqtinebis labas warmosaqmnelad
saWiroa mSrali nivTierebebis Semcveloba aRematebodes 55%-s.
amaze dabali Semcvelobisas iyeneben dabal eTerificirebul
peqtinebs. Ddabalmetoqsilirebuli peqtinebis labwarmoqmnis
pirobas warmoadgens kalciumis arseboba garkveuli raodenobiT,
romelic SeiZleba Setanili iyos xilTan, wyalTan erTad an
30
saWiroa misi damateba warmoebis procesSi kalciumis marilebis
saxiT.
peqtinis gamoyeneba damokidebulia produqtis saWiro
konsistenciaze dakonservebul jemebSi, konfitiurebSi, JeleSi
anu rbil labSi 65-70% mSrali nivTierebebis SemcvelobiT
peqtini SeaqvT mza produqtis mimarT 2-4%-is raodenobiT [119].
mraval qveyanaSi pur-funTuSeuli nawarmis xarisxis
amaRlebisaTvis sxvadasxa saxis gasaumjobesebel saSualebebs
iyeneben, romlebic moqmedeben xorblis comis komponentebze da
uzrunvelyofen maRali xarisxis produqtis miRebas.
gamaumjobeseblebis saxiT sul ufro met gamoyenebas poulobs
zedapirulad aqtiuri nivTierebebi, rac saSualebas iZleva
movaxdinoT puris warmoebis procesis intensifikacia,
gavaumjobesod xarisxi.
amJamad, pur-funTuSeulis cxobaSi anion-aqtiuri
zedapirul aqtiuri nivTierebebis saxiT sul ufro meti
gamoyeneba aqvs peqtins, da mis warmoebulebs. puris cxobis
teqnologiaSi umniSvnelovaness warmoadgens peqtinuri
nivTierebis iseTi Tvisebebi rogoricaa: gajirjveba, siblante,
gelis warmoqmnis, kristalwarmoqmnis regulirebis,
wyalmSTanTqavi SesaZleblobis zrdis unari, emulgirebadi
Tvisebebi. dadgenilia, rom comSi peqtinebis Setana gavlenas
axdens, comis momzadebis biologiur koloidur da
mikrobiologiur procesebze. comSi peqtinebis Setanisas
icvleba misi sawyisi kaloriuloba, mcirdeba-pH, gafuebis
procesi ufro aqtiurad midis. comSi peqtinebis Setanisas
webogavaras gamyareba aRiniSneba.
31
puris cxobisas 0.5-% dan peqtinis damatebiT fqvilis masis
mimarT tradiciuli saSualebiT mza nawarmis xarisxi
umjobesdeba, iseTi maCveneblebiT rogoricaa: moculobiTi
gamosavali, puris gulis kumSvadoba, forianoba da
formomedegoba. peqtinis dozirebis zrda 1-2%-mde fqvilis masis
mimarT iwvevs wylis raodenobis zrdas comis mozelisas da mis
tenianobis zrdas. amasTan miiReba puri xarisxis standartuli
maCveneblebiT da didi moculobiT [181]. fqvilis masis mimarT 3%
raodenobiT peqtinis Semcvelobisas mcirdeba puris gulis
forianoba da puris moculobis xvedriTi wili, puris guli
xdeba mkvrivi, cudad gauxSoebuli.
ukrainel mecnierTa mier SemuSavebulia axali saxeobis
puri, romlis recepturaSi Sedis: xorblis fqvili, safuari,
Saqari, mcenareuli zeTi da 2 % Warxlis peqtini. moixmars ra
aseTi saxis 300 g purs, adamiani iRebs 4 g peqtins dRe-RameSi e.i.
rekomendirebul profilaqtikur dozas.
samkurnalo-profilaqtikuri moqmedebisas ualkoholo
sasmelebis asortimentSi sul ufro didi mniSvneloba eniWeba
peqtinovani nivTierebebiT gamdidrebul sasmelebs, ramdenadac
hidratirebuli formiT peqtini adamianis organizmze axdens
ufro efeqtur da fiziologiur zemoqmedebas [23, 43].
10.55 da 70% mSrali nivTierebebis Semcvelobisas Warxlis
peqtinis da vaSlis wvenis safuZvelze SemuSavebulia vaSl-
peqtinis profilaqtikuri sasmeli [23]. sasmeli rekomendebulia
im pirTa samkurnalo-profilaqtikuri kvebisaTvis, romelTac
muSaobis procesSi kontaqti aqvT mZime da radiaqtiur
liTonebTan [67, 69, 105].
32
peqtinovani nivTierebebis wyalSemakavebeli da
kompleqswarmomqmneli unari, emulgirebadi Tvisebebi
ganapirobebs mis gamoyenebas rZis, xorcis da Tevzis nawarmis
warmoebaSi masiuri asortimentisa da samkurnalo-
profilaqtikuri daniSnulebisaTvis.
ruseTis akademiis elementorganuli naerTebis institutSi
SemuSavebulia rZis cilis xsnarebis koncentrirebis meTodi
polisaqaridebis, kerZod peqtinis gamoyenebiT [153].
stabilizatorebis saxiT peqtinovani nivTierebebi gamoiyeneba
iogurtebis, maionezis [97], margarinis [83], karaqis [43,105]
warmoebaSi. unda aRiniSnos, rom peqtinis gamoyeneba margarinis
warmoebisas saSualebas iZleva masSi cximis fazis Semcveloba
Semcirdes 40%-mde. amasTan, dabalkaloriuli margarinis
struqturuli da reologiuri parametrebi peqtinis damatebiT
Seesabameba margarinis samrewvelo xarisxze arsebul
standartebs. peqtinovan nivTierebebs rZiani sasmelebis
warmoebaSi iyeneben stabilizaciisa da maTi biologiuri
Rirebulebis gazrdis mizniT.
Zexvis nawarmSi peqtinis Setana ara mxolod zrdis mis
biologiur Rirebulebas, aramed aumjobesebs Tvisobriv
maCveneblebsac. magaliTad, `monadires~ Zexvis damuSavebisas 0,5-
3,0% peqtinis Setana zrdis mis gamosavlianobas 119-dan 125%-mde.
amasTan, Zexvi gamoirCeva gaumjobesebuli gemoTi.
aranakleb efeqturi aRmoCnda peqtinis gamoyeneba Tevzis
nawarmis, kerZod Tevzis sufles warmoebaSi [56]. dadgenilia,
rom peqtinis 0.5-0.9% koncentraciiT, Setana ara mxolod
aumjobesebs Tevzis sufles Tvisobriv maCveneblebs, aramed mis
biologiur Rirebulebasac, rac saSualebas iZleva
33
rekomendebuli iyos SemuSavebuli produqti samkurnalo-
profilaqtikuri kvebisaTvis.
peqtinis samkurnalo moqmedebis meqanizmi kvebis
produqtebis SemadgenlobaSi bolomde Seuswavlelia da
mkvlevarebSi azrTa sxvaobas iwvevs. zogierTi avtori naSromSi
miuTiTebs kavSirze peqtinis samkurnalo moqmedebasa da mis
koloidur Tvisebebs Soris. zogi iziarebs, mosazrebas, rom
TviT peqtini ara, aramed misi daSlis produqtebi sxva
naerTebTan erTad Terapiul Tvisebebs iCenen. magaliTad, didi
mniSvneloba eniWeba poligalaqturonis mJavas. miaCniaT, rom es
mJava aneitralebs toqsikuri nivTierebebis mavne zemoqmedebas,
galaqturonis mJavas msgavsad. zogierTi mkvlevaris azriT
peqtinis dietoTerapia damokidebulia meqanikuri da qimiuri
faqtorebis kombinirebul moqmedebaze [58, 105]. xvdeba ra kuW-
nawlavis traqtSi peqtini warmoqmnis gels, gajirjvebisas
peqtinis masa auwyloebs saWmlis momnelebel arxs da iZvris ra
nawlavisaken itacebs toqsikur nivTierebebs. demetoqsilizaciis
procesSi ganTavisuflebuli meTanoli Seiwoveba kolinjis
kedlis gavliT da misi metabolireba xdeba WianWvelmJavaSi,
romelic gamoiyofa organizmidan SardTan erTad. peqtini ar
eqvemdebareba dimeTilirebas, vidre ar moxvdeba kolinjSi, misi
Semdgomi gardaqmna damokidebulia nawlavis floris
mikroorganizmebze. (mis Semadgenlobaze, funqciur aqtivobaze),
aseve sakvebis am monakveTze gavlis siCqareze. demetoqsirebuli
peqtinis darCenili nawili organizmidan gamodis ganavalTan
erTad galaqturonis mJavas naerTebis mcire raodenobiT [112].
sakvebis aTvisebis procesSi peqtinis demetoqsilireba xels
uwyobs mis gardaqmnas poligalaqturonis mJavad, romelic
34
uerTdeba mZime liTonebs da radionukleidebs, warmoqmnis
uxsnad mJaveebs, romelic ar Seiwoveba kuW-nawlavis arxis
lorwovani garsis mier da gamoiyofa organizmidan. peqtinebis
damcavi moqmedeba aixsneba aseve maTi unariT sakvebis sxva
boWkoebTan erTad gaaumjobesos kuW-nawlavis peristaltika,
xeli Seuwyos yvela toqsikuri nivTierebebis ufro swraf
gamodevnas.
garda amisa, xvdeba ra nawlavSi peqtinovani nivTierebebi
pH-ares aqceven ufro mJavad, amiT baqteriocidul moqmedebas
axdenen avadmyofobis Semcvel baqteriebze.
peqtinis, rogorc mZime da radioaqtiuri liTonebis
antitoqsikuri moqmedebis samkurnalo-profilaqtikuri
saSualebebis gamoyenebas mniSvnelovani raodenobis samecniero
kvlevebi eZRvneba. dadgenilia, rom peqtini warmoadgens efeqtur
kompleqswarmoqmnels tyviiT, TuTiiT, kadmumiT, molibdeniT,
mowamvlis profilaqtikisaTvis. naCvenebia, rom peqtinebi dadebiT
gavlenas axdenen ara mxolod liTonebis mwvave da qvemwvave
zemoqmedebis pirobebSi, aramed maTi organizmSi xangrZlivi
SeRwevis drosac. g. leskovam TanaavtorebTan [85] erTad
Seiswavla peqtinis damcavi moqmedeba vercxliswyalis
qronikuli SeRwevisas sacdeli cxovelebis organizmSi. peqtini
SehyavT cxovelebSi 800 mg/kg-ze raodenobiT. peqtinis damcav
efeqts gansazRvravdnen aircvlisa da farisebri jirkvalis
funqciuri aqtiurobis mixedviT. qronikuli merkurializmis
sawyis stadiebze peqtinis gamoyenebis mizanSewonilebaze
miuTiTeben i. traxtenbergi da Tanaavtorebi, romlebmac
Caatares vercxliswyalis mwarmoebeli sawarmos muSebis jgufis
kompleqsuri kvleva, romlebic peqtins iReben yoveldRiur
35
racionSi mesame ulufis saxiT 2 g-is raodenobiT ori Tvis
ganmavlobaSi.
amJamad, ruseTis federaciis jandacvis saministros
rekomendaciebis Tanaxmad, mZime liTonebis zemoqmedebasTan
dakavSirebul samuSaoze dasaqmebuli pirebisaTvis
rekomendebulia 2 g peqtinis miReba _ mis mier gamdidrebuli
dakonservebuli mcenareuli produqtebis, xilis wvenebis,
sasmelebisa da sxva nawarmis saxiT [68]. peqtiniT gamdidrebuli
produqtebi, wvenebi da sasmelebi muSebma unda miiRon cvlis
dawyebis win, rekomendebulia sakvebSi Semdegi peqtinSemcveli
produqtebis: sufris Warxalis, vaSlis, atmis, qliavis, bolokis,
badrijanis, gogris, stafilos, kombostos miReba, rogorc
naturaluri, ise sxvadasxva salaTisa da kerZis saxiT.
peqtins gaaCnia aqtiuri kopleqswarmomqmneli unari
radiaqtiur liTonebTan: kobaltTan, stronciumTan, ceziumTan,
cirkoniumTan, ruTeniumTan da sxva liTonebTan mimarTebaSi.
Yyvelaze xelsayreli pirobebi peqtinebis
kompleqswarmoqmnisaTvis liTonebTan erTad nawlavSi iqmneba
pH-7,1-7,6 mde dros. es aixsneba imiT, rom pH- zrdisas peqtinebi
deeTerificirebuli xdebian da ufro intensiuri xdeba
urTierTqmedeba peqtinis mJavas, mJava radikalebsa da liTonebis
ionebs Soris. kuWis Semadgenlis mJave are (PH-1,8-2,0) amcirebs
maRalmetoqsilirebuli peqtinis unars SeierTos
radionuklidebi. am pirobebSi ufro aqtiuria
dabalmetoqsilirebuli peqtini. peqtinebis radionukleidebTan
kompleqsis warmoqmna warmoebs 1-2 saaTis, iSviaTad ki 3-4 saaTis
ganmavlobaSi.
36
lanTanoidebis da itiriumis samvalentovani kaTionebi
warmoqmnian wyalSi uxsnad kompleqsur naerTebs
dabalmetoqsilirebuli peqtinebiT, gansakuTrebiT pH 3,5-4,5-is
dros (SeerTebis xarisxi 70%-s aRwevs) maRalmetoqsilirebuli
peqtinebi tyviis ionebs, lanTanoidebis da itriumis kaTionebs
2,5-3,0 jer ufro sustad boWaven (20-30%) gansakuTrebiT mJave
areSi, stronciumisa da kobaltis ionebi warmoqmnian wyalSi
uxsnad naerTebs peqtinebTan urTierTqmedebisas pH 2-6 areSi. maTi
SeerTebis xarisxi 70-90%-s aRwevs da naklebad damokidebulia
peqtinis metoqsilirebaze. amgvarad, peqtinebis SedarebiTi
unaris kvlevebma warmoeqmnaT naklebad xsnadi naerTebi
liTonebis ionebTan daamtkices dabalmetoqsili-rebuli
peqtinebis samkurnalo, profilaqtikuri mizniT gamoyenebis
SesaZlebloba.
vaSlis peqtinebi stronciumis, kobaltis, kalciumis da
aluminis ionebis mimarT kompleqswarmomqmnelebs warmoadgenen
(pH 5,0-ze 75 mg peqtini 23,5 mg stronciums boWavs).
medikosebis mier dagrovili klinikuri masalis analizma
aCvena, rom Cernobilis avariisgan dazaralebul pacientebSi
peqtinovani nivTierebebis miRebis Semdeg gaumjobesda saerTo
janmrTelobis mdgomareoba, Semcirda Civilebis raodenoba, rac
exeboda darRvevebs, nerviuli, gul-sisixlZarRvTa sistemis,
saWmlis momnelebeli organoebis mxridan (112).
obieqturad, adgili hqonda zogierTi adre aRmoCenili
simptomebis dadebiT dinamikas, aseve koagulogramebis,
transaminazebis, bilirubinis raodenobis, eleqtrolituri da
qolesterinuli cvlis normalizacias, aRmdgeni gluTaTionis
momatebas. sisxlisa da biologiuri gamonayofis
37
radioelementurma analizma aCvena, rom peqtinproduqtebis
miRebis Sedegad gaizarda radionukleidebis raodenoba Sardsa
da ganavalSi.
dagrovili masalis analizma saSualeba mogvca
dadgeniliyo peqtinis sadReRamiso dozebi: dabalmetoqsirebuli
4-6 g, maRaletoqsirebuli 8-15g.
peqtinovanma nivTierebebma Tavi gamoavlines, rogorc
maRalefeqturma saSualebam kuW-nawlavis traqtis sxvadasxva
saxis daavadebis dros, naSromebis umravlesobaSi, romelic
mieZRvna peqtinis gamoyenebis sferos kuW-nawlavis daavadebebis
mkurnalobisaTvis xdeba peqtinoTerapiis daniSvna sxvadasva
eTiologiis faRaraTis, wylulis, toqsikuri nivierebebiT
mowamvlis dros, qronikuli dizenteriis dros peqtini
rekomendebulia gamoyenebuli iyos mkurnalobis sxva meTodebTan
erTad [112].
samecniero-praqtikuli mimarTulebiT gansakuTrebul
interess warmoadgens peqtinis roli lipiduri da
naxSirwylebis cvlis koreqciaSi peqtinuri dietebis
gamoyenebisas. eqsperimentalurad dadgenilia, rom peqtinebi
iCenen hipoglikemiur moqmedebas. glikemia mcirdeba Wamis Semdeg,
izrdeba tolerantoba naxSirwylebis mimarT Saqriani diabetiT
daavadebul avadmyofebSi, amitom rekomendirebulia peqtinis
CarTva dietaSi (#5,8,9 da 10) 10-20 gr raodenobiT
avadmyofebisaTvis hiperlipidemiiT III tipis, Saqriani diabetiT,
Warbi woniT, naxSirwylebis mimarT darRveuli torelantobiT,
naRvlis buStis hipomotoruli diskineziiT. peqtinma Tavi
gamoavlina, rogorc efeqturma hipoqolesterinulma nivTierebam
[83-84]. hipoqolestrinuli moqmedeba upiratesad vlindeba
38
maRaleTerificirebuli peqtinis (citrusebis da vaSlis) mier.
peqtinebis hipoqolesterinuli moqmedebebis, erT-erT meqanizms
warmoadgens maTi unari daaCqaros naRvelmJavas cvla,
SekavSireba da organizmidan misi gamoyofis zrda warmoadgens.
sadReRamiso dozis 15g peqtinis 2-3 kviris manZilze miRebisas
naRvelmJavas gamoyofa fekaliebTan erTad 30%-iT izrdeba
cximebisa da azotovani nivTierebebis gaxleCis erTdrouli
zrdisas. peqtinis aseTi gamoyeneba sisxlSi qolesterinis donis
13-15%-iT Semcirebas iwvevs, rac samedicino TvalaszrisiT
mniSvnelovan warmatebad iTvleba. citrusebis peqtinis
askorbinmJavasTan Serwymisas (15g peqtini da 450 mg vitamini C)
ukeTesi Sedegebi iqna miRebuli. askorbinis mJava axdens
qolesterinis hidroqsilirebis procesis stimulirebas da mis
gardaqmnas naRvelmJavad. peqtini akavSirebs am mJaveebs, xels
uSlis maT rezorbcias da mniSvnelovnad zrdis organizmidan
maT gamoyofas [200].
unda aRiniSnos, rom peqtinebis biologiuri aqtivoba da
maTi gavlena organizmis funqciur mgdomareobasa da
nivTierebaTa cvlaze umeteswilad damokidebulia peqtinovani
nivTierebebis Semadgenlobasa da Tvisebebze (molekuluri masa,
eTerifikaciis xarisxi da a.S.) maT Soris sorbciulze (e.i.
unarze daakavSiros wyali, naRvelmJavebi, steroidebi, toqsinebi
da sxva nivTierebebi) sadReRamiso moxmarebul dozebze.
samkurnalo efeqturobis amaRlebisaTvis rekomendebulia
peqtinis doza Tanabrad ganawildes dRis ganmavlobaSi da
gamoyenebuli iyos yoveli sakvebis miRebisas.
samkurnalo-profilaqtikur kvebaSi peqtinis gamoyenebis
forma sxvadasxvagvaria. peqtini SeiZleba gamoyenebuli iyos
39
sadilis momzadebisas uSualod misi gamoyenebis win.
mizanSewonilia peqtinis Setana kvebis mesame racionSi:
sasmelebSi, wvenebSi, musebSi, JeleSi, rZemJava produqtebSi [66].
peqtinebis gamoyenebis xelsayrel formas peqtinSemcveli
produqtebis moxmareba warmoadgens. maT upiratesobas
warmoadgens xangrZlivi Senaxvis vada, normirebis da gamoyenebis
simartive.
peqtinebis gamoyenebis safuZvelze SemuSavebulia sxvadasxva
jgufis nawarmi: sakonditro, pur-funTuSeuli, sakonservo da
sameurneo profilaqtikuri daniSnulebis [68,119].
produqtebi, romelic mzaddeba mrewvelobis mir
rekomendebulia im adamianTa kvebis racionSi CarTvisaTvis,
romelTac kontaqti aqvT radioaqtiur an sxva mavne, mZime
liTonebTan, aseve kuW-nawlavis traqtis daavadebebis, lipiduri
da naxSirwylebis cvlis darRvevebis mqone pirTa samkurnalo-
profilaqtikuri kvebisaTvis.
40
თავი II
კვლევის ობიექტები და მეთოდები
2.1 გამოსაკვლევი პროდუქტების დახასიათება და კვლევის
მეთოდები
tyemlis, rogorc nedleulis SerCevisas SeviswavleT
saqarTveloSi farTod gavrcelebuli tyemlis jiSebis qimiuri
Semadgenloba, CvenTvis saintereso komponentebis kvlevis
specifikuri meTodebis gamoyenebiT. analizis Sedegebi
warmodgenilia cxr. 1-Si.
saqarTveloSi farTod gavrcelebuli
tyemlis jiSebis qimiuri Semadgenloba (2004-2007w.w.)
cxrili 1
jiSi
mSrali
nivTiereba
%
mJavianoba
%
saerTo
Saqrebi
%
mTrimlavi
da mRebavi
nivTiereba
%
saerTo
peqtinis
raoden
oba %
vitamin
i C,
mg%
wiTeli droSa 14.68 2.50 6.90 0.30 1.25 8.50
maxinjauris
samurabe 11.30 2.67 5.25 0.20 1.45 4.84
quTaisis
msxvilnayofa 10.26 3.00 4.81 0.13 1.00 4.42
lentexis wiTeli 9.78 2.63 3.55 0.08 1.58 4.76
kaxeTis yviTeli 10.1 2.45 6.01 0.10 1.05 5.70
goruli
vardisferi 10.80 2.80 4.70 0.18 1.4 5.8
lanCxuTis
sakonservo 11.1 2.80 6.15 0.19 1.19 6.01
41
mesxuri Savi 14.47 2.45 6.67 0.29 1.07 4.30
saoqtombro 14.34 2.81 5.57 0.21 1.50 12.50
wvrilnayofa
yviTeli 11.40 2.91 5.41 0.12 1.36 1.47
maxaraZis sagviano 12.50 2.50 6.80 0.22 0.60 4.8
baTumis
wvrilnayofa 13.6 2.30 7.0 0.24 0.70 4.45
aWaruli adreuli 10.7 3.1 5.87 0.24 1.48 4.32
guldedava 14.48 2.00 6.82 0.28 1.10 5.45
tyemlis Seswavlili jiSebi gamoirCevian, mSrali
nivTierebebis, (10.01-14.68). Saqrebis (3.55-7.0%), amave dros
mJaveebis (2.0-3.1%).
gamovyaviT tyemlis Semdegi jiSebi: aWaruli adreuli,
wvrilnayofa yviTeli, maxinjauris samurabe, goris vardisferi,
lentexis wiTeli, saoqtombro, romlebic xasiaTdebian peqtinis
maRali SemcvelobiT (1.36-1.58%) (cxr 2).
tyemlis SerCeuli jiSebis qimiuri Sedgeniloba
cxrili 2
saer-To
mareducirebeli
saqa-roza
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
aWaruli adreuli 10,7 3,1 5,87 4,45 1,42 0,24 1,48 4,32 1,98wvrilnayofa yviTeli 11,4 2,91 5,41 3,87 1,54 0,12 1,36 1,47 1,86maxinjauris samurabe 11,3 2,67 5,25 4,06 1,19 0,20 1,45 4,84 1,97goris vardisferi 10,45 3,02 3,72 1,24 2,48 0,13 1,44 5,49 1,23lentexis wiTeli 9,78 2,63 3,55 1,47 2,08 0,08 1,58 4,76 1,36saoqtombro 14,34 2,81 5,57 5,33 0,24 0,21 1,49 12,51 1,98
mTrim-lavi da saRebavinivTie-rebebi, %
saerTo peqtino-vani niv-Tierebebi %
askor-binismJava, mg%
Saqar-mJavaindeqsi
jiSi
mSrali nivTie- rebebi (refraq- tometriT), %
mJavia-noba,%
Saqari, %
42
agrobiologiuri da teqnologiuri maCveneblebidan
gamomdinare Cven arCevani gavakeTeT aRniSnul jiSebze rogorc
nedleulze peqtinis preperatis misaRebad.
tyemlidan peqtinis gamoyofas vawarmoebdiT laboratoriul
pirobebSi.
tyemlis nayofs vrecxavdiT, vukeTebdiT blanSirebas,
vaxdendiT rbilobisa da kurkis gamocalkevebas, rbilobs
vumatebdiT ormagi raodenobiT gacxelebul wyals, vayovnebdiT
60 wT-is ganmavlobaSi. miRebul masas vwuravdiT dolbandSi,
Semdeg ormag filtrSi, miRebul filtrats vumatebdiT
marilmJavaTi SemJavebul eTilis spirts 1:1, vayovnebdiT 24 sT-is
ganmavlobaSi. filtrats vfiltravdiT minis filtrSi (#3).
filtrze darCenil masas vaSrobdiT saSrob karadaSi.
miRebuli masa warmoadgenda peqtinis preparats.
tyemlidan gamoyofil peqtinSi ganvsazRvreT Semdegi
fiziko-qimiuri maCveneblebi: tenianoba, balasturi nivTierebebis
Semcveloba, eTerificirebuli karboqsilis jgufis, Tavisufali
karboqsilis jgufis raodenoba, xsnadi da protopeqtinis
raodenoba, eTerifikaciis xarisxi, 1%-iani xsnaris pH,
labwamoqmneli unari, kompleqswarmoqmneli unari
[142,52,74,101,120,170,175].
peqtinis preparatis tenianobis gansazRvrisaTvis 0.5-0.8g
masis peqtini movaTavseT winaswar gamowonil biuqsSi da
vaSrobdiT saSrob karadaSi 1300 C temperaturaze 40 wT-is
ganmavlobaSi.
peqtinis tenianobas vangariSobdiT formuliT:
100AAAAW
02
21 ×−−
=
43
A1- biuqsis masa gaSrobamde, g.
A2 - biuqsis masa gaSrobis Semdeg, g.
A0 – carieli biuqsis wona, g.
peqtinis 1%-iani xsnaris PH-is gansazRvrisaTvis– 1g
awonili peqtini gavxseniT 100 ml distilirebul wyalSi.
miRebuli xsnari SevaTbeT 50-600 C temperaturaze. xsnaris
uxsnad nawils vacivebdiT da PH-s vsazRvravdiT PH- metrze
(potenciometrze).
peqtinis balasturi nivTierebis masuri wilis
gansazRvrisaTvis- 3-4 g peqtini movaTavseT konusur kolbaSi,
sadac davumateT SemJavebuli eTilis spirti (100ml 70%-iani
eTilis spirti da 5 ml koncentrirebuli marilmJava). xsnaris
morevas vawarmoebdiT 15 wuTis ganmavlobaSi, ris Semdeg narevi
raodenobrivad gadagvqonda minis filtrze #2 da Carecxvas
vawarmoebdiT SemJavebuli spirtiT kalciumis ionebze
(amoniumis oqsilatiT) da aluminis ionze (alizariniT)
uaryofiT reaqciamde.
naleqs vrecxavdiT 75%–iani eTilis spirtiT qloris ionze
(azotmJava vercxli) uaryofiT reaqciamde, Semdeg 96%-iani
eTilis spirtiT miRebul naleqs vaSrobdiT saSrob karadaSi
80-850 C temperaturaze mudmiv wonamde.
balasturi nivTierebebis raodenobas vangariSobdiT
formuliT:
100G
GG
1
31 ×−
=b
sadac: G1 – peqtinis masaa spirtiT garecxvamde, g;
G3 - peqtinis masa spirtiT garecxvis Semdeg, g.
44
peqtinSi Tavisufali da metoqsilirebuli karboqsilis
jgufebis masuri wilis gansazRvrisaTvis – 1g mSrali peqtini
gadavitaneT 300 ml moculobis kolbaSi, sadac davumateT 96%-
iani eTilis spirti da 100 ml distilirebuli wyali, narevs
vurevdiT da vtovebdiT Ramis ganmavlobaSi peqtinis srul
gaxsnamde. xsnaris gatitvras vawarmoebdiT 0.1 N natriumis
tutiT 6 wveTi xintonis indikatoris (erTi moculoba 0.4%
bromTimol muqi lurji, erTi moculoba 0.4%-iani wiTeli
krezoli sami moculoba 0.4 %-iani wiTeli fenoli da erTi
moculoba distilirebuli wyali) damatebiT srul wiTel
Seferilobamde, romelic ar qreba 1 wT-is ganmavlobaSi.
Tavisufali karboqsiluri jgufebis Semcvelobas (T.k %)
vangariSobdiT formuliT:
0,45Ga×=b
sadac a – 0,1 N NaOH – is xsnaris raodenobaa, romelic
daixarja gatitvraze, ml.
1 ml - 0,1 N NaOH –is xsnari Seesabameba 0,0045g COOH –s. amave
xsnarSi vsazRvravdiT metoqsilirebuli karboqsilis jgufis
raodenobas. amisaTvis xsnars vumatebdiT 10 ml 0.5 NNaOH-s
kolbas vxufavdiT da vtovebdiT oTaxis temperaturaze 2 sT-is
ganmavlobaSi metoqsilirebuli karboqsiluli jgufebis
hidrolizisaTvis. Semdeg xsnars vamatebdiT 10 ml 0.5 N HCL –s da
am ukanasknels vtitravdiT 0.1 NNa-OH-iT.
45
meore gatitvraze gaxarjuli 0.1 N NaOH-is raodenoba
Seesabameba eTerificirebuli jgufebis raodenobas (ek%),
romelsac vangariSobdiT formuliT:
0,45 G
B×=
p.n.ek
sadac: В - 0.1 N NaOH – is raodenobaa, romelic gaxarjuli
iqna gatitvraze, ml;
G p.n -mSrali peqtinis wona, g.
metoqsilirebuli karboqsiduri jgufebis raodenobis
gaangariSebisaTvis saWiroa Sesworebis Setana acetilis
jgufebze, romlebic aseve hidrolizdeba am pirobebis dros.
metoqsilirebuli jgufebis raodenoba kg%, acetilis
jgufebze Sesworebis gaTvaliswinebiT Seadgens
ceg akk −=
sadac: ca - acetilis jgufebis raodenobaa, %.
metoqsilirebuli peqtinis xarisxi λ-gamoiangariSeba
formuliT:
100×=sk
kgλ
sadac: sk –karboqsiluri jgufebis saerTo raodenobaa, %;
Tgs kkk +=
sadac: Tk - Tavisufali karboqsiduli jgufebis
Semcvelobaa, %. metoqsilirebuli jgufebis Semcveloba kCH3O%
gamoiangariSeba formuliT:
46
4531CHЗH ×gkk
sadac 31- CH3O jgufebis eqvivalenturi raodenobaa;
45- COOH - jgufebis eqvivalenturi raodenoba.
peqtinis nimuSSi sufTa peqtinis (p1) masuri wilis
gansazRvrisaTvis spiritis damuSavebis Semdeg gamoangariSebas
vawarmoebdiT gatitvriT miRebuli monacemebiT, %-Si formuliT:
pnG1,9B1,76a ×+×
=p1
sadac: Β-0.1 N Nà OН-is xsnaris raodenobaa gaxarjuli
metoqsilirebuli karboqsiluri jgufebis gansazRvraze, ml;
1ml natriumis tutis xsnari Seesabameba 0.0176g
demetoqsilirebul galaqturonis mJavas an 0.0190 g
metoqsilirebul galaqturonis mJavas.
balasturi nivTierebebis (b) Semcvelobis gaTvaliswinebiT
sufTa peqtinis raodenoba iangariSeba formuliT:
G1p
1ppG
×=
sadac: Gp -peqtinis raodenobaa spirtiT damuSavebis
Semdeg.
G1-peqtinis raodenoba spirtiT damuSavebamde.
tyemlidan miRebuli peqtinis labwarmomqmneli unaris
gansazRvras vawarmoebdiT l. sosnovskis meTodiT [64,88].
4g sakvlevi peqtinis fxvnils vxsnidiT 120 ml
distilirebul wyalSi, morevisas. (peqtinis xsnadobisaTvis misi
wyalSi gaxsnisas rekomendebulia peqtinis winaswari dalboba
eTilis spirtis Tanabari raodenobiT an Saqris fxvnilis
xuTjeradi raodenobiT).
47
koloiduri xsnari raodenobrivad gadagvqonda uJangavi
foladis WurWelSi, vumatebdiT 130 g Saqars im raodenobis
gamoklebiT, rac aRebulia peqtinis gasaxsnelad, vawarmoebdiT
narevis morevas da xarSvas masis 70%-mde mSrali nivTierebis
Semcvelobamde (refraqtometris mixedviT) xarSvis xangrZlivoba
ar unda aRematebodes 10 wuTs, xarSvis dasrulebis Semdeg cxel
masas vumatebdiT 4-5 ml 50%-ian limonJavas (miRebuli masis
pH=2,8-2,9). masiT SevavseT sosnovskis mowyobilobis sami
WurWeli, darCenili nawili CavasxiT marmeladis formebSi
labwarmoqmnis siCqaris gansazRvrisaTvis. sosnovskis
mowyobilobas vaTavsebdiT 200C temperaturis wylis abazanaSi da
vaCerebdiT 2 sT ganmavlobaSi, vafiqsirebdiT manometris
Cvenebas labas galRobis momentSi.
peqtinuri labas mdgradoba gamoixateba vercxliswylis
svetis mm manometris Cvenebis mixedviT an g/sm2 ;
1 mm vercxlis wy.sv Seesabameba Zalas, romelic udris 1.31
g/sm2 an 0.133 kpa.
peqtinis preparatis kompleqswarmomqmnel unars
vsazRvravdiT v. kompancevisa da Tanaavtorebis mier
SemuSavebuli meTodiT. meTodis arsi imaSi mdgomareobs, rom
peqtinis gansazRvruli raodenoba muSavdeba tyviis
standatruli xsnariT da sveli wvis Semdeg gamoyofil pb-is
peqtatebs aanalizeben STanTqmuli tyviis raodenobaze
trilonometrulad.
peqtatebis miReba – tyviis standartul xsnars vazavebdiT
25 ml distilirebul wyalSi da vumatebdiT 25 ml sakvlevi
peqtinis eqstraqts. pb – peqtatebis warmoqmnil moculobiT
naleqs vfiltravdiT qaRaldis filtrze, naleqi mravaljeradad
48
CavrecxeT distilirebuli wyaliT, Carecxil wyalSi (sinji Na2S)
pb2 – ionebis gaqrobamde, Semdeg naleqs vrecxavdiT 50-100 ml
96%-iani eTilis spirtiT. naleqi gadmogvqonda filtridan,
vaSrobdiT haerze da raodenobrivad gadagvqonda 100 ml-iani
tevadobis keldalis kolbaSi sveli wvisaTvis. wvis agentebis
saxiT viyenebdiT koncentrirebul azotmJavas da wyalbadis
zeJangis 30%-iani sxnaris narevs. TanafardobiT 3:1 keldalis
kolbaSi gadatanil naleqs vumatebdiT 30-40 ml zemoaRniSnul
narevs da naleqs vwvavdiT, eleqtroquraze 30-40 wT-is
ganmavlobaSi xsnaris srul gauferulebamde. wvisas kolbis
fskerze Cndeba kristaluri naleqi. keldalis kolbis SigTavsi
wvis Semdeg raodenobrivad gadagvqonda 50 ml-ian sazom kolbaSi
da distilirebuli wyliT vavsebdiT niSansvetamde. miRebul
xsnars vaanalizebdiT trilonometrulad, trilon-Б-iT tyviis
gansazRvrisaTvis gamoiyeneba tyviis aliqvotas ukugatitvris
meTodi TuTiis sulfatis standartuli xsnariT. tyviis
aliqvotas winaswar vumatebdiT trilon Б-s standartul
xsnars Warbi raodenobiT, TuTiis sulfatis standartul xsnars
vamzadebdiT O7HZnSO 24 ⋅ marilis Sesabamisi raodenobis gaxsniT
distilirebul wyalSi 0.05 N-is koncentraciaze gaangariSebiT,
TuTiis sulfatis xsnaris titrs vadgendiT 0.05 N trilon-Б-is
xsnariT momzadebuls fiqsanalidan.
tyviis saanalizo xsnaris normalobas Semdegnairad
vadgendiT: 100 ml tevadobis satitre kolbaSi pipetiT Segvqonda
10-20 ml tyviaSemcveli xsnari, vumatebdiT 10-20 ml 0.05 N-is
trilon Б-s xsnars, 1.5 ml amoniakis bufers da 1 ml Sav
erioqromis indikators. gatitvras vawarmoebdiT TuTiis
49
sulfatis standartuli xsnariT indikatoris Seferilobis
lurjidan iasamnisfrad gadasvlamde.
tyviaSemcveli xsnaris normalobas vangariSobdiT
formuliT:
pb
znznbbpb V
VNVNN
⋅−⋅= tt
sadac: Vtb , Ntb, _ Sesabamisad trilon n-s standartuli
xsnaris moculoba da normalobaa; romelic tyviaSemcveli
xsnaris aliqvotas emateba:
zbzn VN ⋅ _ Sesabamisad TuTiis sulfatis xsnaris normaloba
da moculobaa;
Vpb _ tyviaSemcveli xsnaris aliqvotas moculoba, ml:
tyviis masa (Mpb) xsnarSi (g), romelic miiReba pb peqtatis
sveli wvisas Seadgens:
1000saerToVeN
M pbpbpb
××=
sadac: pbe _ tyviis eqvivalenturi masaa, romelic 103.6 g-s
udris;
VsaerTo _ tyviaSemcveli xsnaris saerTo moculoba
miRebuli pb peqtatebis sveli wvis dros. kompleqswarmomqmneli
(ku) unari, mg pb2+/ml iangariSeba formuliT:
e
kuV
1000Mpb ×=
sadac: Ve -peqtinis eqstraqtis moculobaa, romelic
aRebulia Pb peqtatebis dasaleqad.
50
2.2. ტყემლიდან მიღებული პექტინოვანი პრეპარატის
ბიოლოგიური მოქმედების შეფასების კრიტერიუმები
tyemlis peqtinis biologiuri moqmedebis Sefasebis
kriteriums warmoadgenda cxovelTa mdgomareobis integraluri
maCveneblebi sxeulis masis dinamika, Sinagani organoebis masuri
koeficientebi periferiuli sisxlis morfologiuri
maCveneblebi, sisxlis SratSi sulfhidraluri jgufebis,
askorbinmJavas Semcveloba da RviZlis funqciuri mdgomareoba
– fermentuli funqcia. Sinagani organoebis morfologiuri
gamokvlevebis obieqtebs warmoadgenda RviZli da Tirkmeli
[(34.35. 53. 59. 81)].
tyemlidan miRebuli peqtinis radioproteqtoruli
moqmedebis Seswavlas vawarmoebdiT kvlevis qimiuri da
biologiuri meTodebiT.
gamovikvlieT peqtinis preparatis urTierTqmedeba
stronciumTan pH ares sxvadasxva mniSvnelobebisas.
cdis Catarebisas peqtinis preparatis xsnars vurevdiT
stronciumis qloridis an azotmJava stronciumis xsnarebTan.
marilmJavas an natriumis tutis xsnarebis damatebis gziT
narevebSi iqmneboda pH- gansazRvruli are.
naleqs vfiltravdiT da vrecxavdiT wyliT, filtrebi
naleqiT da filtratebi cal-calke mineralizdeboda.
stronciumis gansazRvras filtrebze, naleqSi da filtratSi
vawarmoebdiT meTodiT, romelic dafuZnebulia stron- ciumis
daleqvaze. stronciumis sulfitis saxiT da am ukanasknelis
raodenobriv gansazRvraze naleqis wonis mixedvT (35).
51
cdis pirveli seria CavatareT, narevis – tyemlis peqtinis
da stronciumis marilebis SrCl2 da Sr(NO3)2 wyalxsnarebis
urTierTqmedeba pH ares mniSvnelobisas - 3.6. gamomdinare im
garemoebidan, rom tyemlis peqtinis gamoyenebisaTvis
profilaqtikur an samkurnalo miznebisaTvis samkurnalo-
profilaqtikuri kvebisas misi urTierTqmedeba stronciumTan
kuWSi moxdeba ufro mJava areSi cdebis meore seria davayeneT
pH-2.0-ze literaturidan cnobilia, rom P pH H ares cvlileba
moqmedebs peqtinis unarze daileqos polivalenturi metalebis
ionebiT, amasTan dakavSirebiT cdis mesame seria CavatareT
narevis pH- 7.6.
Catarebuli gamokvlevebis Sedegebma saSualeba mogvca
Cagvetarebina biologiuri cda tyemlis peqtinis moqmedebis
gamokvlevaze, rogorc profilaqtikuri saSualebisa
stronciumis mimarT.
cda CavatareT 60 TeTr virTagvaze (saSualo masiT 150 gr),
romelic dayofili iyo 6 jgufad (TiToeulSi 10 cxoveli)
sakontrolo, I jgufis cxovelebi ikvebeboda naxevradsinTezuri
racionebiT, sacdeli (II-IV) jgufebis virTagvebi iRebdnen igive
racions 1-5% peqtinis preparatis damatebiT. aRniSnul dietaze
virTagvebi imyofebodnen 10 dRe. am peroidis ganmavlobaSi
virTagvebis organizmSi yoveldRiurad Segvqonda 2mkk 90rS .
radioaqtiuri stronciumis Seyvana Cveulebrivad warmoebda
sakvebis micemidan 2.5-3 saaTis Semdeg, 10 dRis Semdeg cxovelebi
ikvleboda da vawarmoebdiT 90rS -is gansazRvras ZvlebSi.
tyemlis peqtinis puris nawarmSi damatebis biologiuri
efeqturobis Seswavlas vawarmoebdiT teqnologiuri profilis
specialistebTan TanamSromlobiT.
52
Catarebuli teqnologiuri gamokvlevebiT SemuSavebulia
puris axali saxeoba, romelic peqtinis gazrdil raodenobebs
Seicavs. erTdroulad damuSavebuli iyo comSi Setanis
teqnologia da reJimebi, pirvelyovlisa peqtinis Setanis
meTodi, romelic maRalhigroskopiulia, aqvs tenis STanTqmis da
gajirjvebis unari. sacome masis optimaluri webvadoba comSi
miiRweoda 3%-is farglebSi peqtinis preparatis damatebisas.
preparatis ufro maRali raodenobiT damatebas kompoziciaSi
misi ZiriTadi teqnologiuri Tvisebebis dakargvas iwvevs.
cdebSi gamoviyeneT meore xarisxis xorblis fqvili,
recepturis Semadgenloba (masuri %): fqvili--91.0, mSrali
safuari-4.0, sufris marili 2.0, peqtinis preparati – 0.5
puris warmoebis teqnologiuri procesi SemdgomSi
mdgomareobs: comi mzaddeba gafuebis meTodiT, comis mozelis
win peqtins vasxamdiT wyals (1:4) intensiurad movurevdiT da
vayovnebdiT gajirjvebisaTvis. peqtinis xsnaris momzadebis
paralelurad vawarmoebdiT safuarebis aqtivacias. am
ukanasknelisaTvis maT vasxamdiT wylis darCenili nawilis
raodenobas da vtovebdiT oTaxis temperaturaze, gajirjvebul
peqtins vumatebdiT aqtivirebul safuarebs, fqvils da
recepturiT gaTvaliswinebul sxva komponentebs.
coms vzeldiT comsazel manqanaze, ris Semdeg mas
vawyobdiT gafuebisaTvis. dacalkevebis Semdeg comis namzadebi
iwyoboda formebSi da vatarebdiT cxobas (23).
Catarebuli iyo cxobis ori varianti: sakontrolo –
komponentebis sawyisi narevidan peqtinis gareSe, sacdeli –
tyemlis peqtinis gamoyenebiT gamovikvlieT mza nawarmis
53
xarisxis maCveneblebi da ganvsazRvreT puris axali saxeobis
qimiuri Semadgenloba da kvebiTi Rirebuleba (23).
tyemlis Seswavlili jiSebi Cvens mier gamoyenebuli iyo,
rigorc nedleuli konfiturisa da Jeles misaRebad.
tyemlis konfituris damzadebis teqnologiuri sqema
moicavs Semdeg etapebs: nedleulis inspeqcias, garecxvas,
blanSirebas, gaxexvas, xarSvas, dafasoebas, daxufvas,
sterilizacias da Senaxvas. produqtis damzadebas vawarmoebdiT
naxevradsawarmoo pirobebSi. vawarmoebdiT nedleulis
daxarisxebas, Semdgom garecxvas gamdinare civi wyliT.
nedleuls Cautarda blanSireba 10-15 wuTis ganmavlobaSi. piures
misaRebad nedleuls vatarebdiT damqucmacebel da ormag gamxex
manqanaSi, romlis sacrebis nasvretebis diametri Seadgenda
0.75mm-s. masis xarSvas vawarmoebdiT ortanian qvabSi, sadac mas
emateboda magnitur separatorSi gatarebuli Saqris fxvnili.
xarSva warmoebda vidre mSrali nivTierebebis raodenoba ar
miaRwevda 56%-s. aqve mas emateboda sxva ingredientebi da Cvens
mier SemuSavebuli meTodiT miRebuli peqtinis preparati.
vawarmoebdiT mis duRils mSrali nivTierebis 58%-mde
Semcvelobamde, vaxdendiT mza produqciis komfitiuris
dafasoebas da sterilizacias Semdegi reJimiT.
2.1100
2010200 ⋅−−C atm.wn
tyemlis konfitiurSi ganvsazRvreT Semdegi fiziko-qimiuri
maCveneblebi: mSrali nivTierebebis raodenoba; titruli
mJavianoba; saerTo peqtinis Semcveloba (99).
tyemlis Jeles dasamzadeblad gamoviyeneT nedleuli
teqnikur simwifeSi. Jeles damzadeba moicavs Semdeg
54
teqologiur procesebs: wvenis da sirofis momzadebas, peqtinis
xsnaris momzadebas, xarSvas, dafasoebas da pasterizacias.
tyemlis Jeles momzadeba ganvaxorcieleT naxevradsawarmoo
pirobebSi, tyemlis nedleulidan arsebuli teqnologiiT
viRebdiT wvens, romelic movaTavseT ortanian qvabSi,
vumatebdiT winaswar momzadebul Saqris sirofs, vxarSavdiT 30
wuTis ganmavlobaSi, vidre mSrali nivTierebis raodenoba masSi
ar miaRwevda 65%-ian Semcvelobas, Semdgom vumatebdiT winaswar
momzadebul tyemlis peqtins da limonis mJavas, vagrZelebdiT
xarSavs 10 wuTis ganmavlobaSi. moxarSul masas cxel
mdgomareobaSi vfiltravdiT da vafasoebdiT qilebSi, Semdeg
vxufavdiT da vawarmoebdiT pasterizacias Semdegi reJimiT:
2.1C95
2010200 ⋅−−
atm.wn
tyemlis Jeles nawarmSi ganvsazRvreT Semdegi fiziko-
qimiuri maCveneblebi: mSrali nivTierebis Semcveloba, titruli
mJavianoba da saerTo pqetinis raodenoba (156).
warmodgenili monacemebi safuZvlad daedo peqtiniT mdidar
konfitiuris `asorti~ damzadebis teqnologias. am produqtis
damzadebis teqnologiuri procesi moicavda: nedleulis
inspeqcias, recxvas, blanSirebas, gaxexvas, xarSvas, dafasoeba-
daxufvas. nedleulis daxarisxeba xdeboda xeliT, vawarmoebdiT
sxvadasxva minarevebis, arakondiciuri, daumwifebeli, dampali
nayofis gamocalkevebas. nedleuls vrecxavdiT Sxapis qveS
gamdinare civi wylis saSualebiT. blanSirebas vawarmoebdiT
ortanian qvabSi, sadac nedleuls winaswar vumatebdiT misi
saerTo wonis 10-15%-mde wyals. piures misaRebad nedleuls
55
vatarebdiT ormag gamxex manqanaSi, romlis sacrebis nasvretebis
diametri Seadgenda 1.5-da 0.75 mm-s.
konfitiuris xarSva warmoebda ortanian qvabSi. recepturis
mixedviT qvabi itvirTeboda tyemlisa da mandarinis gaxexili
masiT, sadac mas emateboda magnitur separatorSi gatarebuli
Saqris fxvnili. xarSva warmoebda, vidre mSrali nivTierebis
Semcveloba masaSi ar miaRwevada 25%-s. aqve mas emateboda
tyemlidan gamoyofili peqtinis homogenuri masa, limonmJavas
50%-iani xsnari, sorbinis mJava da vanili. xarSvis dasrulebis
Semdeg vawarmoebdiT mza produqciis dafasoebas da daxufvas.
produqciis xarisxis Semowmebas vawarmoebdiT Semdegi
fiziko-qimiuri maCeneblebis: saerTo Saqris, mJavianobis,
peqtinovani nivTierebebis, cilebis, nacris gansazRvriT (99)
56
თ ა ვ ი III
ექსპერიმენტული ნაწილი
3.1 ტყემლის სხვადასხვა ჯიშების ქიმიური შემადგენლობა
tyemlis kultura farTodaa gavrcelebuli saqarTveloSi.
xexilis baRebis saerTo moculobidan mas 21-22%, xolo
kurkovanTa Soris 10% ukavia. tyemlis nargavebi ZiriTadad
ganTavsebulni arian dasavleT saqrTvelos raionebSi, sadac
baRebis saerTo farTobis daaxloebiT 20% tyemals ukavia.
tyemali maRalmosavliani kulturaa, nayofis srulad
msxmoiarobisas saSualod erTi xe iZleva 60-80 kg nayofs erTi
xidan, xolo calkeuli xeebidan xSirad krefen 300 kg da metsac.
tyemals didi samrewvelo gamoyeneba aqvs. tyemlis
jgufebSi gaerTianebulia mravali forma, romlebic sxvadasxva
agrobiologiuri da sameurneo niSnebiT gansxvavdebian
erTmaneTisgan. Cven gamovikvlieT tyemlis-14 jiSi, romlebic
aRebuli iyo saqarTvelos rogorc dasavleT, ise aRmosavleTis
raionebidan. am gamokvlevebze dayrdnobiT SevarCieT tyemlis
jiSebi, romlebic peqtinovani nivTierebebis maRali
SemcvelobiT gamoirCevian. (16) tyemlis SerCeuli jiSuri
formebis qimiuri Sedgeniloba warmodgenilia cxrilSi 3.
57
58
sxvadasxva jiSis tyemlis qimiuri Sedgeniloba
cxrili 3
1 2 3 4 5 6 7
aWaruli adreuli 10.7 3.1 5.87 0.24 1.48 13.8wvrilnayofa yviTeli 11.4 2.91 5.41 0.12 1.36 11.9maxinjauris samurabe 11.3 2.67 5.25 0.20 1.45 12.8goris vardisferi 10.45 3.02 3.72 0.13 1.44 15.0lentexis wiTeli 9.78 2.63 3.55 0.08 1.58 16.1saoqtombro 14.34 2.81 5.57 0.21 1.49 10.4
mTrimlavi da saRebavi nivTierebebi,
%
peqtinovani nivTierebebis
saerTo raodenoba,
%
peqtinovaninivTierebebissaerTo raode-noba produqtismSral wonazegaangariSebiT,
%
jiSi
mSrali nivTie- rebebi, %
mJavianoba,%
saerToSaqrebi,
%
rogorc cxrilis monacemebidan Cans, wamodgenili tyemlis
jiSebi didi raodenobiT Seicaven peqtinovan nivTierebebs (1,36, -
1.58%), ris safuZvelze isini SesaZlebelia ganvixiloT rogorc
perspeqtiuli nedleuli peqtinis misaRebad.
3.2 ტყემლიდან პექტინის მიღების პროცესების
ექსპერიმენტული გამოკვლევა
3.3. ჰიდროლიზ-ექსტრაგირების პროცესების გავლენა პექტინის
ეთერიფიკაციის ხარისხზე და კომპლექსწარმომქმნელ უნარზე
mcenareuli nedleulidan peqtinis miRebis arsebuli
meTodebi moicavs nedelulis damuSavebas mahidrolozebeli
agentiT protopeqtinis xsnad peqtinSi gadasayvanad.
teqnologiuri damuSavebis procesSi peqtinovani
nivTierebebi ganicdian mniSvnelovan cvlilebebs. sawarmoo
ciklis Sedegad xdeba cvlilebebi peqtinis fraqciebis
SefardebaSi, eTerifikaciis xarisxSi, acetilirebaSi,
molekulur masaSi da a.S.
59
peqtinis xarisxis ZiriTad maCvenebels, romelic misi
gamoyenebis mimarTulebas ganapirobebs, warmoadgens
eTerifikaciis xarisxi. maRali eTerifikaciis xarisxis peqtinebi
ZiriTadad gamoiyeneba sakonditro mrewvelobaSi, xolo dabali
xarisxiT rekomendebulia gamoyenebuli iyos samkurnalo-
profilaqtikuri miznebisaTvis.
miRebuli produqtis Tvisebebi damokidebulia hidroliz-
eqstragirebis teqnologiur parametrebze (pH-is sidideze,
procesis temperaturaze, Txevadi da myari fazebis
Tanafardobaze). aseve sawyisi nedleulis mdgomareobaze da
peqtinis fiziko-qimiur maCveneblebze.
es ganapirobebs sxvadasxva mcenareuli nedleulidan
peqtinovani nivTierebebis fiziko-qimiur TvisebebSi gansxvavebas.
peqtinebis masa da kompleqswarmomqmneli unari farTo
sazRvrebSi icvleba.
mravali mkvlevaris naSromebSi [1.19.28.29.134.151] ZiriTadad
ganxilulia protopeqtinis hidrolizis procesis da xsnadi
peqtinis TiToeuli teqnologiuri parametris gavlena
miznobrivi nivTierebis xarisxis maCveneblebze. amasTan, ZiriTadi
yuradReba eTmoba peqtinis labwarmomqmnel Tvisebebs, romelic
maTi yvelaze farTod gamoyenebis sferos warmoadgens.
hidrolizi _ eqstragirebis pirobebis gavlena peqtinis
eTerifikaciis xarisxze da kompleqswarmomqmnel unarze Cvens
mier Seswavlilia tyemlidan peqtinis miRebisas.
hidroliz–eqstragirebis procesis sxvadasxva faqtorebis
peqtinis eTerifikaciis xarisxze da kompleqswarmomqmnel unarze
Seswavlis mizniT Cvens mier Catarebuli iyo eqsperimentebis
60
seria, faqtorebis morigeobiT varirebdiT, gamokvlevis
Sedegebi warmodgenilia cx. 4-Si.
temperaturuli reJimis SerCeva ganpirobebulia imiT, rom
700C-ze qvemoT temperaturaze peqtinis gamowvlilva Zalian nela
mimdinareobs produqtis dabali gamosavlianobiT. procesis
warmarTvas 950C ufro maRal temperaturaze peqtinis destruqcia
mosdevs [51. 35].
procesis xangrZlivobis SezRudva 60wT-mde aseve
ganpirobebulia teqnologiuri faqtorebis peqtinovan
nivTierebebze zemoqmedebis drois monakveTis gadidebiT.
mahidrolizebeli agentis pH-is mniSvneloba da misi
raodenoba nedleulis mimarT aseve SerCeulia da axlos dgas
xilis nayofebidan peqtinis hidroliz – eqstragirebis
optimalur mniSvnelobebTan [41], radganac am pirobebSi peqtinis
gamosavlianoba yvelaze maRalia, xolo peqtinis molekulebi
naklebad ganicdidnen sxvadasxva saxis destruqcias. pH-2-ze meti
mniSvnelobisas hidroliz–eqstragirebis siCqare mcirdeba
xsnarSi wyalbadis ionebis koncentraciis Semcirebis gamo,
xolo pH 1.0-is qvemoT xdeba peqtinis degradacia, hidrolizis
mkacri pirobebis gamo [201)
kvlevis Catarebisas aRebuli iyo tyemlis wonaki 100 g-is
raodenobiT, tenianobiT 88.6%. hidroliz-eqstragirebis
procesebs vatarebdiT hidromodulisas 1:1, 60 wT-is
ganmavlobaSi, pH-is mniSvnelobas vcvlidiT 1.0-dan 2.5-mde.
hidroliz-eqstragirebis temperaturas vcvlidiT 700C-dan
950C- mde. hidroliz-eqstragirebis drois gavlis Semdeg
eqstraqts vacalkevebdiT myari fazisagan da vaciebdiT 10-150C
temperaturaze. peqtinis daleqvas vawarmoebdiT 96% moc.
61
simagris eTilis spirtiT. miRebul koagulats vacalkevebdiT,
vrecxavdiT 96% moc. eTilis spirtiT, Semdgom vaSrobdiT
saSrob karadaSi 55-650C temperaturamde 5-6 sT ganmavlobaSi,
masSi tenianobis araumetes 14%-m-is Semcvelobamde. peqtins
vaqucmacebdiT da vcridiT.
hidroliz-eqstragirebis procesis efeqturobis
SefasebisaTvis ganvsazRvreT gamosavlianoba da ZiriTadi
fiziko-qimiuri maCveneblebi (cxrili 4).
60
peqtinis fiziko-qimiuri maCveneblebis damokidebuleba temperaturasa da pH areze
(τ =60 wT)
cxrili 4
peqtinis
maCveneblebi
hidroliz-eqstragirebis temperatura da pH
70°C 75°C 80°C 85°C 90°C 95°C
1.0 2.0 1.0 2.0 1.0 2.0 1.0 2.0 1.0 2.0 1.0 2.0
peqtinovani
nivTierebebis
gamosavali,%
nedleulis
mSral masaze
7.9 8.6 10.1 9.1 10.8 10.1 12.1 11.3 12.4 11.6 13.0 13.5
Tavisufali
karboqsilis
jgufebi, %
2.8 3.0 2.7 3.2 3.3 3.7 5.1 4.8 6.2 5.8 5.1 4.1
eTerificirebuli
karboqsilis
jgufebi, %
10.8 13.4 8.7 9.1 9.5 10.5 8.1 10.7 9.3 12.7 8.2 14.3
61
warmodgenili monacemebidan Cans, rom hidromodulis
xangrZlivobis, PpH ares erTanairi mniSvnelobebisas da
procesis temperaturis sxvadasxva mniSvnelobebisas miRebul
peqtinebs sxvadasxva fiziko-qimiuri maCveneblebi aqvT.
peqtinovani nivTierebebis gamosavali miRebuli(mSrali
wonidan) sxvadasxva temperaturebisas 7.9-13.5%-is farglebSi
meryeobs. amasTan, temperaturis zrdasTan erTad gamosavali
izrdeba: yvelaze maRali gamosavali aRiniSneba 950C
temperaturaze, peqtinovani naerTebis gamosavlis zrda
temperaturis gadidebasTan erTad nedleulidan peqtinis ufro
srulad gamowvlilviT aixsneba.
hidroliz-eqstragirebis pirobebis eTerifikaciis
xarisxze damokidebulebis gamokvlevam aCvena, rom procesis
temperaturis mniSvnelobebis varireba saSualebas iZleva
miviRoT peqtinebi eTerifikaciis sxvadasxva xarisxiT,
temperaturis zrdiT 700C-dan 900C-mde eTerifikacia mcirdeba,
temperaturis Semdgom zrdas eTerifikaciis xarisxis zrda
mosdevs, rac dakavSirebulia molekulebis destruqciasTan.
pH -is zrdasTan erTad eTerifikaciis xarisxi izrdeba. es,
rogorc Cans dakavSirebulia imasTan, rom dabal pH–ze
sistemaSi erTdroulad mimdinareobs ori procesi: peqtinis
gamowvlilva peqtinSemcveli nedleulidan da gamowvliluli
peqtinis mJave demetoqsilireba.
radgan eTerifikaciis xarisxi asaxavs peqtinis
molekulaSi Tavisufali da eTerificirebuli jgufebis
Semcvelobas, amitom Tavisufali da eTerificirebuli
jgufebis Semcveloba icvleba hidrolizis temperaturis
zrdasTan erTad. Tavisufali karboqsiluri jgufebis
raodenoba imyofeba 2.8-6,2%-is farglebSi, xolo
62
eTerificirebuli karboqsilis jgufebis 8.1-14.3%-is
farglebSi.
rogorc cnobilia [2.47. 49. 69. 130. 146. 199], peqtinovani
nivTierebebis kompleqswarmomqmneli unari ganpirobebulia
peqtinis molekulaSi Tavisufali karboqsiluri jgufebis
arsebobiT.
aqedan gamomdinare, rac ufro metia Tavisufali
karboqsilis jgufebi peqtinis molekulaSi da Sesabamisad rac
ufro naklebia eTerifikaciis xarisxis mniSvnelobebi, miT
ufro maRalia peqtinis kompleqswarmomqmneli unari.
eTerifikaciis xarisxis gavlenis gamosakvlevad da aqedan
gamomdinare, hidroliz-eqstragirebis pirobebis dasadgenad,
peqtinis miRebul yvela nimuSSi ganvsazRvreT
kompleqswarmoqmnis unaris mniSvnelobebi, romlebic 300-360mg
pb2+/g sazRvrebSi meryeobda. amasTan, eTerifikaciis xarisxis
SemcirebasTn erTad kompleqswarmomqmneli unari izrdeba, rac
adasturebs sxva avtorebis gamokvlevebis Sedegebs. [74, 101, 134].
Cvens mier SerCeulia temperatura da pH-ares optimaluri
mniSvnelobebi, romlebzec tyemlidan SeiZleba miviRoT peqtini
eTerifikaciis dabali xarisxiT da maRali kompleqswarmom-
qmneli unariT: temperatura 800C, pH-1.5. peqtinis eTerifikaciis
xarisxi Seadgens 50.5%-s, kompleqswarmomqmneli unari - 365.0 mg
pb2+ mg.
cnobilia, rom eTerifikaciis xarisxi gansazRvravs
molekulis muxtis xazobriv simkvrives, aqedan gamomdinare
kaTionebis Zalas da kavSiris unars. eTerifikaciis xarisxis
SemcirebiT e.i. makromolekulis muxtis zrdisas peqtinovani
naerTebis kavSiri kaTionebTan izrdeba, eTerifikaciis 50%
xarisxisas xdeba konformaciis cvlileba, romelsac peqtinuri
63
makromolekulebis agregacia da mWidro Sidamolekuluri
helaturi kavSiris warmoqmna mosdevs. swored misi qimiuri
Tvisebebis gamo peqtini SeiZleba mivakuTvnoT Seucvlel
nivTierebas profilaqtikuri da samkurnalo sakvebi
produqciis warmoebaSi gamosayeneblad.
Catarebuli gamokvlebis Sedegad SeiZleba davaskvnaT,
rom:
- peqtinis fiziko-qimiuri maxasiaTeblebi damokidebulia
misi hidroliz-eqstragirebis parametrebze.
- peqtinis kompleqswarmomqmneli unari damokidebulia
eTerifikaciis xarisxze, aqedan gamomdinare peqtinis miRebis
pirobebze.
temperaturis Semcirebisas da pH_ares zrdisas peqtinis
eTerifikacia izrdeba misi kompleqswarmomqmneli unaris
SemcirebiT.
4. ტყემლის ჯიშების გავლენა პექტინის ფიზიკო-ქიმიურ
მაჩვენებლებზე
Cvens mier Catarebulma gamokvlevebma aCvena, rom
kompleqswarmomqmnel unarze arsebiT gavlenas axdens iseTi
faqtorebi, rogoricaa peqtinovani nivTierebebis hidroliz-
eqstragirebis pirobebi, pH_are, magram kompleqswarmoqmnis
mniSvneloba Cvens mier SerCeuli parametrebis mniSvnelobebis
gaTvaliswinebiT gansxvavebulia erTi da igive saxis
nedleulisaTvis. nedleulis jiSobrivi gansxvavebebis da
gavlenis SefasebisaTvis, Sesabamisad misi qimiuri
Semadgenlobis peqtinis kompleqswarmoqmnis unarze, Cvens mier
64
Catarebulia damatebiTi gamokvlevebi. kvlevis obieqtad
aRebuli iyo, tyemlis Semdegi jiSebi: aWaruli adreuli,
wvrilnayofa yviTeli, maxinjauris samurabe, goris
vardisferi, lentexis wiTeli, saoqtombro.
tyemlis nayofs vrecxavdiT, vukeTebdiT blanSirebas 75-
800C temperaturis cxeli wyliT, vaxdendiT rbilobisa da
kurkis gamocalkevebas, rbilobs vumatebdiT 75-800C
temperaturis cxel wyals peqtinis eqstraqciisaTvis.
eqstraqts vaciebdiT da vayovnebdiT 60-wT-is ganmavlobaSi,
Semdgom miRebul masas vwuravdiT dolbandSi, Semdeg ormag
filtrSi. miRebul filtrats Tanabari raodenobiT
vumatebdiT marilmJavaTi SemJavebul 96% moc. eTilis spirts
(pH=1) xsnars vayovnebdiT 10-12sT ganmavlobaSi. am drois
gasvlis Semdeg xsnars vfiltravdiT minis filtrSi #3.
filtrze darCenili masis naleqis Carecxvas vawarmoebdiT
ramdenjerme 96% moc. eTilis spirtiT, vaSrobdiT saSrob
karadaSi 55-650C temperaturaze 5-6 saaTis ganmavlobaSi,
miRebuli masa warmoadgenda peqtinis preparats.
100g tyemlidan peqtinis gamosavali saSualod Seadgenda
1.1 g-s anu nedleulSi sawyisi Semcvelobis 80%-s miRebul
preparatSi ganvsazRvreT: tenianoba, pH, balasturi
nivTierebebis raodenoba, xsnadi peqtinisa da protopeqtinis
Semcveloba, Tavisufali da eTerificirebuli karboqsilis
jgufebis raodenoba, eTerifikaciis xarisxi,
kompleqswarmomqmneli da labwarmomqmneli unari, gansazRvris
Sedegebi warmodgenilia cx. 5-Si.
gamoyofili peqtinis preparatebis tenianoba Seadgenda 10-
12%-s xolo maTi 1%-ian xsnarebis pH 1.5-1.6-s.
65
peqtinovani nivTierebebis Semcveloba jiSze
damokidebulebiT 1.36-1.58%-s Seadgenda, yvelaze didi
raodenobiT peqtinovan nivTierebebs Seicavs jiSi `lentexis
wiTeli~. balasturi nivTierebebis raodenoba jiSze
damokidebulebiT icvleboda 11.7-13.4%-is farglebSi.
Tavisufali karboqsilis jgufebis raodenoba Seadgenda 4.7-
5.8%-s eTerificirebuli karboqsilis jgufebi 8.3-8.6%. amrigad,
jiSze damokidebulebiT tyemlis peqtinebs molekulis
sxvadasxva Semadgenloba aqvT, rac eTerifikaciis sxvadasxva
xarisxs ganapirobebs 59.4–64.7% da aqedan gamomdinare,
sxvadasxva kompleqswarmomqmneli da labawarmomqmnel
Tvisebebs.
yvelaze dabali eTerifikaciis xarisxi (59.4%) da yvelaze
maRali kompleqswarmomqmneli unariT (340.0mg pb2+/g) xasiaTdeba
tyemlis jiSi `wvrilnayofa yviTeli~, Tumca unda aRiniSnos,
rom danarCeni peqtinebic gamoyofili sxva jiSebidan aseve
xasiaTdebian kargi kompleqswarmomqmneli unariT (310.5-337.5 mg
pb2+/g).
66
sxvadasxva jiSis tyemlis peqtinis ZiriTadi
fiziko-qimiuri maCveneblebi
cxrili 5
aWaruliadreuli
wvrilna-yofa
yviTeli
maxinja-uris
samurabe
gorisvardis-feri
lente-xis
wiTeli
saoq-tombro
saerTo peqtinovani nivTierebebi,% nedleulis masis mimarT
1.48 1.36 1.45 1.44 1.58 1.49
xsnadi peqtini, % nedleulis masis mimarT
0.68 0.66 0.7 0.64 0.78 0.7
protopeqtini, % nedleulis masis mimarT
0.8 0.7 0.75 0.8 0.8 0.79
balasturi nivTierebebis raodenoba, %
13.2 12.9 11.7 13.4 13.0 13.3
Tavisufali karboqsilis jgufebis raodenoba. %
5.8 5.3 4.9 4.7 5.5 4.8
eTerificirebuli karboqsilisjgufebis raodenoba, %
8.5 8.4 8.8 8.3 8.5 8.6
eTerifikaciis xarisxi, % 59.4 61.3 64.7 64.0 60.3 64.3
kompleqswarmomqmneli unari, 2+
mg PB /g310.5 340.0 335.3 325.0 337.5 328.3
labwarmomqmneli unari,P
CO mm vercx.wy.svB 338.0 340.0 350.0 345.0 339.0 347.0
tyemlis jiSebi
maCveneblebi
garda aRniSnulisa, ganvsazRvreT tyemlis sxvadasxva
jiSebidan miRebuli peqtinis labwarmomqmneli unari.
dadgenilia, rom tyemlis peqtinis labwarmomqmneli unari
sakmaod maRalia 338.0 – 350 mm vercxlis wy. sv.
rogorc cxrilis monacemebidan Cans, eTerifikaciis
xarisxis zrdasTan erTad kompleqswarmomqmneli unari
mcirdeba, rac eTanxmeba literaturul monacemebs.
67
eqsperimentuli monacemebidan sakmaod naTlad Cans, rom
kompleqswarmomqmnel unarze gavlenas axdens peqtinis
Tvisebebi da Semadgenloba, kerZod Tavisufali da
eTerificirebuli karboqsilis jgufebis Semcveloba,
eTerifikaciis xarisxi, aseve peqtinis gamoyofis pirobebi.
Amrigad, tyemlis sxvadasxva jiSebidan miRebuli peqtinebi
rogorc karg kompleqswarmomqmnelebs, ise labwarmoqmnelebs
warmoadgenen.
68
4.1. tyemlidan peqtinis miRebis teqnologiuri sqema
L
nedleulis miReba
daxarisxeba
recxva
blanSireba
kurkis da rbilobis gancalkaveba
eqstraqcia
dayovneba
orjeradi gafiltvra
SemJavebuli spirtis damateba
dayovneba
gafiltvra
nedli peqtinis gaSroba
69
4.2 ტყემლიდან პექტინის მიღების საწარმოო-აპარატურულ
ტექნოლოგიური სქემა
H
70
4.3 ტყემლის პექტინის გამოყენებით შემუშავებული ახალი
სახეობის საკვები პრუდუქტების კვებითი და
ბიოლოგიური ღირებულება
5. ტყემლის პექტინის პრეპარატის პურის ნაწარმში დამატების
ბიოლოგიური ეფექტურობის შესწავლა
peqtinovan nivTierebebs sxvadasxva dargebSi farTo
gamoiyeneba aqvT (kvebis mrewveloba, medicina) (16,18,117,119,).
Cveni samamulo mrewveloba ar awarmoebs peqtinovan
preparatebs, amasTan dakavSirebiT arsebiTi mniSvneloba
SeiZina adgilobrivi nedleulidan profilaqtikuri moqmedebis
mqone peqtinovani preparatebis warmoebis teqnologiis
SemuSavebam da misi organizaciis problemam.
gamomdinare im garemoebidan, rom adamianis
janmrTelobaze garemos fizikuri, qimiuri da biologiuri
arasasurveli zemoqmedebis mimarT uniSvnelovanes
RonisZiebebs miekuTvneba kveba, amitom samkurnalo-
profilaqtikuri kvebis organizacia warmoadgens
umniSvnelovanes RonisZiebas mosaxleobis janmrTelobis
SenarCunebaSi, es saSualebas mogvcems saerTo da profesiuli
avadobis profilaqtikis, Sromis unaris amaRlebis da
sicocxlis xangrZlivobis zrdis saqmeSi.
peqtinSemcveli sakvebis asortimentis gafarToebis mizniT
tyemlis adgilobrivi jiSidan laboratoriul da sawarmoo
pirobebSi SemuSavebuli iqna peqtinis preparatis miRebis
teqnologia.
samrewvelo warmoebis produqtebidan, romelic SeiZleba
gamdidrebuli iyos peqtinovani nivTierebebiT maTi
71
organoleptikuri Tvisebebis arsebiTi cvlilebebis gareSe
miekuTvneba puri da pur-funTuSeuli nawarmi. puri
mosaxleobisaTvis kvebis ZiriTadi produqtia, puris axali
saxeobis SemuSavebam SeiZleba mniSvnelovani efeqti mogvces
masSi peqtinovani nivTierebebis Semcvelobis gadidebisa da
kaloriulobis Semcirebis xarjze.
am mizniT Cvens mier gamoyenebuli iyo tyemlidan
gamoyofili peqtinis preparati, romelic ZiriTadi
nivTierebebis maRali SemcvelobiT (80%) xasiaTdeba.
Catarebuli teqnologiuri gamokvlevebiT SevimuSaveT
puris axali saxeoba, (23) romelic peqtinovani nivTierebebis
gazrdil raodenobas Seicavs, erTdroulad davamuSaveT
comSi peqtinis Setanis teqnologia da reJimebi.
Catarebuli iyo cxobis ori varianti, sakontrolo-
recepturiT gaTvaliswinebuli komponentebiT peqtinis
preparatis gareSe sacdeli peqtinis preparatis gamoyenebiT,
mza produqtSi ganvsazRvreT puris xarisxis ZiriTadi
maCveneblebi (23). nimuSebis cxobis Sedegebi warmodgenilia
cxr. 6-Si.
rogorc cxrilis monacemebidan Cans peqtinis preparatis
gamoyenebis Sedegad izrdeba Ziris puris formomedegoba, misi
forianoba, da moculobiTi gamosavali. puris sacdeli nimuSi
xasiaTdeba puris gulis Tanabari forianobiT, qerqis gluvi
zedapiriT.
72
mza puris nawarmis xarisxis maCveneblebi
cxrili 6
sakontrolo sacdeli
moculobiTi gamosavalism3 100g fqvilze
368 380
Ziris puris formomedegoba 0.33 0.5
tenianoba 41.0 42.0
mJavianoba, gradusi 2.8 2.6
forianoba 66 68
organoleptikuri Tvisebebi:
forma swori swori
qerqis Seferiloba Ria yavisferi Ria yavisferi
zedapiris xasiaTi gluvi gluvi
forianobis xasiaTi, puris gulis elastiuroba Tanabari Tanabari
cxobis nimuSimaCveneblebi
warmogdenili monacemebi ZiriTadad eTanxmeba sxva
avtorTa monacemebs [118], romlebic aRniSnaven, rom peqtinis
gamoyeneba puris cxobaSi saSualebas iZleva gavaumjobesoT
puris xarisxi, gavzardoT misi moculobiTi gamosavali,
formomdgradoba, puris gulis forianoba.
peqtinis gamoyeneba puris cxobaSi saSualebas iZleva
gavaumjobesoT puris xarisxi, gavzardoT misi moculobiTi
gamosavali, formomdgradoba, puris gulis forianoba.
puris nawarmis qimiuri Semadgenloba, romelSic
damatebulia tyemlidan miRebuli peqtini 3%-is farglebSi
warmodgenilia cxr. 7-Si.
73
puris axali saxeobis qimiuri Semadgenloba da kvebiTi Rirebuleba
cxrili 7
maCveneblebi puris axali
saxeoba
Ziris puri xorblis I xarisxis
fqvilidan
cilebi, % 7,.3 7,4
cximebi, % 1,2 1,3
naxSirwylebi, % 42,1 45,1
peqtini, % 0,5 0,05
ujredana, % 1,0 1,0
hemiceluloza, % 3,2 3,2
tenianoba, % 42,0 41,0
nacari, % 1,7 1,6
kaloriuloba,
kkal 100g.ze 208.4 221.7
rogorc cxrilis monacemebidan Cans, peqtinovani
nivTierebebis Semcveloba axal saxeobaSi mniSvnelovnad metia,
vidre tradiciuli teqnologiiT damzadebuli puris nawarmSi,
xolo misi kaloriuloba 13,3%-iT naklebia.
5.1 ახალი სახეობის საკონდიტრო პროდუქტები
(კონფიტიური,ჟელე) ტყემლის ნედლეულისგან და მათი კვებითი
ღირებულება
cnobilia, rom adamianis da cxovelis organizmSi mZime
liTonebis Warbi raodenobiT sistematuri moxvedra sxvadasxva
daavadebis mizezi xdeba [167]. aRniSnuli moiTxovs
profilaqtikuri RonisZiebebis Catarebs, rac Tavis mxriv
74
peqtinis, rogorc bunebrivi detoqsikantis warmoebis
gafarToebas ganapirobebs. peqtins unari aqvs SeboWos da
oragnizmidan gamoitanos mZime liTonebi da radioaqtiuri
naerTebi [168].
radgan Cveni samamulo warmoeba ar awarmoebs peqtinovan
preparatebs. Mmetad mniSvnelovania adgilobrivi, peqtinis
maRali Semcvelobis nedleulis gamoyenebiT samkurnalo-
profilaqtikuri produqtebis recepturisa da teqnologiis
SemuSaveba.
tyemals sakonservo mrewvelobaSi didi gamoyeneba aqvs.
xexilis arcerTi nayofi ar iZleva iseTi mdidari
asortimentis produqts, rogorc es kultura. amasTan misgan
damzadebul produqciaze (kompoti, muraba, pasta, wveni, Jele,
piure, konfitiuri) didi moTxovnilebaa.
saqarTveloSi tyemlis kulturis mravali jiSi arsebobs,
romlebic gansxvavdebian erTmaneTisgan samrewvelo
daniSnulebis mixedviT. amis gaTvaliswinebiT Cvens mier
Seswavlili iqna dasavleT saqarTveloSi farTod
gavrcelebuli samrewvelo daniSnulebis mqone tyemlis
sxvadasxva jiSis qimiuri Semadgeniloba da teqnologiuri
Tvisebebi.
gamokvlevebiT dadginda, rom tyemlis jiSebi `mesxuri
Savi~, `wiTeli droSa~, maTi qimiuri Semadgenlobidan
gamomdinare, perspeqtiulia wvenis dasamzadeblad, `lanCxuTis
sakonservo~, `saoqtombro~, `maxaraZis sagviano~ umjobesia
murabis dasamzadeblad, xolo rac Seexeba konfitiurs da
Jeles dasamzadeblad saukeTesoa iseTi jiSebi, rogoricaa
`guldedava~ da `goruli vardisferi~, romlebic rbilobisa
da wvenis maRali gamosavlianobiT xasiaTdebian (cxrili 8).
75
tyemlis jiSebis qimiuri Semadgenloba
cxrili 8
jiSi
mSrali
nivTi-
erebebi,
%
mJavia-
noba,
%
saerTo
Saqrebi
%
mTrimlavi
da saRebavi
nivTierebeb
i, %
saerTo
peqtinis
raode-
noba, %
askor-
bin
mJava,
mg %
mesxuri Savi 14.47 2.45 6.67 0.29 1.07 4.3
lanCxuTis
sakonservo 11.1 2.8 6.15 0.19 1.19 6.01
saoqtombro 14.34 2.81 5.57 0.21 1.5 12.5
wiTeli droSa 14.68 2.5 6.9 0.30 1.25 8.5
guldedava 14.48 2.0 6.82 0.28 1.1 5.45
maxaraZis sagviano 12.5 2.5 6.8 0.22 0.6 4.8
goriuli
vardisferi 10.8 2.8 4.7 0.18 1.4 5.8
tyemlis aRniSnuli jiSebi Cvens mier gamoyenebuli iyo
rogorc nedleuli konfitiurisa da Jeles dasamzadeblad, mza
produqtebis fiziko-qimiuri maCveneblebi warmodgenilia
cxrilSi 9.
tyemlis konfitiuris da Jeles fiziko-qimiuri maCveneblebi
cxrili 9
maCveneblebi
produqti
konfitiuri Jele
mSrali nivTierebebi, % 56.0-58.0 62.0-65.0
titruli mJavianoba, % 0.4-0.5 0.5-0.7
peqtinis Semcveloba, % 0.5-0.8 0.5-0.8
76
cxrilis monacemebidan Cans, rom rogorc konfitiuri, ise
Jele xasiaTdeba peqtinis maRali SemcvelobiT, rac
ganpirobebulia aRniSnuli produqtebis damzadebis
teqnologiur meTodSi Cvens mier tyemlidan gamoyofili
peqtinis damatebiT.(99)
SemuSavebili teqnologiiT damzadebuli produqtebi
xasiaTdebian maRali organoleptikuri maCveneblebiT,
sasaqonlo saxiT da sruliad akmayofileben am produqtebze
moqmedi standartiT wayenebul moTxovnilebebs.
peqtinSemcveli produqtebis asortimentis gazrdis
mizniT Cvens mir SemuSavebuli iqna konfitiur `asorti~-s
miRebis teqnologia, romlis damzadebisaTvis nedleulis
saxiT gamoyenebuli iqna tyemali (jiSi `goris vardisferi~) da
mandarini jiSi ”enSiu” nedleulis fiziko-qimiuri maCveneblebi
warmodgenilia cxril 10-Si.
77
nedleulis qimiuri Semadgenloba
cxrili 10
maCveneblebi tyemali mandarini
tenianoba, % 89.2 88.5
mSrali nivTierebebis raodenoba, % 10.8 11.5
saerTo naxSirwylebi % 4.7 8.6
ujredana % 0.5 0.6
peqtini % 1.4 0.4
organuli mJavebi, % 2.8 1.03
nacari % 0.5 0.5
mineraluri nivTierebebi mg, %
natriumi 17.0 12.0
kaliumi 188.0 155.0
kalciumi 27.0 35.0
magniumi 21.0 11.0
fosfori 25.0 17.0
rkina 1.9 0.10
vitaminebi, mg%
B karotini 0.16 0.06
B1 vitamini 0.02 0.06
B2 vitamini 0.03 0.03
PP vitamini 0.50 0.20
vitamini C 5.8 38.0
78
rogorc cxrilis monacemebidan Cans, rogorc tyemali,
ise mandarini xasiaTdebian saerTo Saqrebis maRali
SemcvelobiT (Sesabamisd 4.7-8.6%), peqtinis Semcveloba
Sesabamisad 1.4-0.4%-s Seadgens, xolo ujredanas 0.5-0.6%-s.
damzadebuli produqtis xarisxis Semowmebas vatarebdiT
Semdegi fiziko-qimiuri maCveneblebis: saerTo Saqrebis,
mJavianobis, peqtinovani nivTierebebis, organuli mJaveebis,
mSrali nivTierebebis, cilebis, nacris gansazRvriT
(cxrili 11).
konfitiuri `asorti~ garegnulad warmoadgens Jelesmagvar
masas, romelSic Tanabradaa ganawilebuli CaxarSuli
nayofebi. gemo-motkboa, suni – tyemlisa da mandarinisaTvis
damaxasiaTebeli, feri –eraTgvarovani, moyviTalo-wiTeli
elferiT.
konfitiuri @`asorti”-s fiziko-qimiuri maCveneblebi
da kvebiTi Rirebuleba
cxrili 11
maCveneblebi Semcveloba, %-Si
mSrali nivTiereba % 75.0
saerTo Saqrebi, % 50.0
organuli mJavebi (vaSlis mJavaze
gadaangariSebiT), % 0.8
peqtini, % 1.0
cilebi, % 0.5
ujredana, % 0.5
nacari, % 0.5
kvebiTi Rirebuleba, kkaloria 204.0
79
konfitiuri srulfasovani sakvebi produqtia, romelSic
warmodgenilia nedleulSi Semcveli yvela sasargeblo
nivTiereba, romelic aucilebelia adamianis normaluri
cxovelmoqmedebisaTvis. agreTve mniSvnelovania Cvens mier
miRebuli tyemlis peqtinis dadebiTi Tviseba sakonditro
mrewvelobaSi radgan is gamoirCeva maRali TermomedegobiT
(cxobis dros namcxvrebSi SigTavsis saxiT.) igi
maRalkaloriuli produqtia (100gr produqtis kaloriuloba
Seadgens 204.0 kkalorias), masSi peqtinis maRali Semcveloba
(1%) saSualebas gvaZlevs igi ganvixiloT, rogorc
samkurnalo-profilaqtikuri produqti.(99) iseve rogorc
tyemlis konfitiuri da Jele, am produqtebis gamoyeneba
SesaZlebelia medicinaSi HhipertoniiT da aTeroskleroziT
daavadebul pirTa dietoTerapiaSi. warmodgenili produqtebis
adamianis kvebaSi CarTva xels Seuwyobs garemodan organizmSi
Sesul mavne nivTierebebis (mZime metalebi da radioaqtiuri
naerTebi) organizmidan eliminacias.
produqciis (Jele,konfitiuri,puri) organoleptikuri
Sefaseba Catarebuli iqna, saqarTvelos kvebis mrewvelobis
institutSi.
5.2 ტყემლიდან მიღებული პექტინის პრეპარატის ბიოლოგიური
მოქმედების შეფასების შედეგები
5.3. ტყემლის პექტინის პროტექტორული მოქმედების გამოკვლევა
toqsikologiuri kvlevis erT-erT mTavar amocanas
organizmSi moxvedrili toqsikuri nivTierebebis gauvnebloba,
gansakuTrebiT ki, organizmidan maTi gamotanis meTodebis
80
Zieba warmoadgens. metalebis garkveuli jgufis SemTxvevaSi es
amocana xorcieldeba kompleqsonebis gamoyenebiT, romlebsac
organizmSi metalTa ionebis SeboWvis da maTTan kompleqsebis
warmoqmnis unari aqvT, riTac klebulobs toqsikuroba da
advildeba maTi gamotana organizmidan. cnobilia
kompleqsonebis didi raodenoba, romlebic ZiriTadad
miekuTvnebian poliaminokarbonmJavebis jgufs, es nivTierebebi
warmoadgenen sinTezur qimiur naerTebs da iwveven sxadasxva
arasasurvel efeqtebs, rac garkveul wilad zRudavs am
preparatebis gamoyenebas mZime metalebiT intoqsikaciis
profilaqtikaSi.(44)
am mimarTulebiT gansakuTrebiT perspeqtiulia
peqtinovani nivTierebebi, romlebic ar iwveven organizmSi
gverdiT movlenebs da amave dros iZlevian gamoxatul efeqts.
eqsperimentulad damtkicebulia peqtinis dadebiTi moqmedeba
mZime metalebiT intoqsikaciis dros [(12. 25. 97)].
zemoaRniSnulidan gamomdinare Cvens mier gamokvleuli
iyo tyemlis peqtinis preparatis moqmedebis efeqturoba mZime
metaliT (tyviiT) moSxamvis dros. (44) am mizniT eqsperimenti
CavatareT TeTr virTagvebze saSualo sawyisi masiT - 120g.
virTagvebs erTi Tvis manZilze peroralurad vaZlevdiT
ZmarmJava tyviis xsnars doziT 50 mg/kg-ze. saeqsperimento
cxovelebi gavyaviT oTx jgufad: I. jgufis (sakontrolo)
cxovelebi iRebdnen mxolod tyviis marils; II. jgufis tyviis
marils imave doziT da tyemlidan gamoyofili peqtinis
preparats doziT 250 mg/kg-ze; III jgufis – amave koncentraciis
tyviis marilis da peqtinis preparats doziT 500 mg/kg-ze; IV
jgufis – tyviis marils doziT 50 mg/kg-ze da peqtinis
81
preparats 1000 mg/kg-ze doziT. oTxive jgufis cxovelebi
ikvebebodnen naxevradsinTezuri racionebiT.
virTagvebis organizmidan tyviis deponirebis da
gamosvlis Sesaswavlad biosubstratebSi da Sinagan
organoebSi vsazRvravdiT tyviis Semcvelobas (41) cdis
Sedegebi mocemulia cxrilSi- 12.
eqsperimentis periodSi virTagvebis organizmidan tyviis gamoyofis
dinamika (mg)
cxrili 12
jgufi maCvenebeli
moSxamvis periodi, dRe
10 20 30
I biosubstrati 0.051±0.005 0.131±0.011 0.179±0.009
II biosubstrati 0.145±0.012 0.321±0.022 0.354±0.026
III biosubstrati 0.133±0.010 0.430±0.032 0.480±0.043
IV biosubstrati 0.200±0.010 0.334±0.028 0.369±0.038
rogorc cxrilis monacemebidan Cans, tyviis gamoyofis
done organizmidan arsebiTad damokidebulia cxovelTaA
racionSi peqtinis preparatis Semcvelobaze. ase magaliTad,
eqskrementebiT cxovelTa sakontrolo jgufSi, romlebic ar
iRebdnen sakvlev preparats moSxamvis periodis me-10 dRes
gamoiyofoda 0.051 mg tyvia, maSin rodesac cxovelebSi,
romlebic iReben racions 250mg/kg peqtinis preparatis
SemcvelobiT eqskrementebiT gamoyofili tyviis raodenoba
2.8–jer aRemateboda sakontrolo jgufis cxovelebTan
SedarebiT da Seadgenda 0.145mg-s racioni, romelic Seicavda
peqtinis preparats doziT 500 mg/kg–ze aseve gamosaxul
82
moqmedebas iCenda tyviis eliminaciis procesebze. tyviis
eliminaciis sidide kontrolTan SedarebiT moSxamvis meaTe
dRes 2.6-jer izrdeboda da Seadgenda 0.133 mg-s. racioni,
romelic Seicavda peqtinis preparats doziT 1000mg/kg-ze ufro
arsebiT gavlenas axdenda tyviis eliminaciis procesebze,
sakontrolosTan SedarebiT, mZime metalis eliminaciis done
moSxamvis meaTe dRes aRemateboda 3.9-jer da Seadgenda
0.200mg-s.
eqsperimentis momdevno dReebSi mZime metalis eliminacia
cxovelTa organizmidan, romlebic iRebdnen tyemlis peqtins
izrdeboda da moSxamvis periodis meoce dRes sakontrolo
jgufis cxovelebTan SedarebiT aRemateboda 2.45–jer (II-
jgufi), 3.28- jer (III jgufi), 2.54-jer (IV jgufi).
tyviis yvelaze didi raodenobiT gamoyofa
biosubstratebiT aRiniSneboda moSxamvis periodis dasasruls,
ase magaliTad, cxovelTa meore jgufSi am periodSi
gamoiyofoda 0.354mg tyvia, rac sakontrolo jgufis
cxovelebis eliminaciis monacemebs 1.97-jer aRemateboda,
cxovelTa III. jgufSi eqsperimentis 30-e dRes tyviis gamoyofa
Seadgenda 0.48mg-s da 2.68–jer aRemateboda sakontrolo
maCvenebels.
tyviis eliminaciis done cxovelebSi, romlebic iRebdnen
1000 mg/kg-ze peqtinis preparats, ufro maRali iyo, vidre
sakontrolo jgufis cxovelebSi (2.0-jer) da praqtikulad
igive, rac II jgufSi. cxovelTa organizmidan tyviis
eliminaciis ufro maRali doniT gamoyofis aRniSnuli
kamonzomiereba tyemlis peqtinis miRebis fonze organizmSi
tyviis SezRuduli raodenobebiT dagrovebas ganapirobebda.
amas adasturebs virTagvebis organizmSi Sesuli tyviis
83
raodenoba da organizmidan biosubstratebiT gamoyofili
tyviis raodenobebs Soris sxvaoba (cxrili 13).
tyviis balansi (mg) virTagvebis organizmSi
cxrili 13
jgufi
maCvenebeli
eqsperimentis ganmavlobaSi
Seyvanilia gamoyofilia
elimina-
ciis%
deponire-
bulia
I biosubstrati 24.9 5.66±0.18 22.7 19.24±1.27
II biosubstrati 24.9 14.1±1.42 56.6 10.8±1.2
III biosubstrati 24.9 19.12±1.5 76.8 5.78±0.44
IV biosubstrati 24.9 15.22±1.32 61.1 9.68±0.36
rogorc cxrilis monacemebidan Cans, eqsperimentis
periodSi biosubstratebiT gamoyofil tyviis raodenobam
sakontrolo (I) jgufSi Seadgina 5.66±0.18 mg (22.7%), maSin
rodesac organizmSi deponirda – 19.24 ±1.27 mg (77.3 %).
eqsperimentis dasasruls tyviis raodenoba deponirebul
cxovelTa organizmSi, romlebic iRebdnen tyemlis peqtins II,
III da IV jgufebSi Sesabamisad 1.78; 3.3 da 1.99 –jer naklebi
iyo, vidre sakontrolo (I jgufSi) amave jgufebSi gamoyofili
tyviis raodenoba Seadgenda saerTo raodenobis 56.6, 76.8 da
61.1%-s. tyviis eliminaciis yvelaze maRali done aRiniSneboda
cxovelTa III-jgufSi, sadac virTagvebi racionis
SemadgenlobaSi iRebdnen tyemlis peqtins koncentraciiT 500
mg/kg-ze.
eqsperimentSi aseve SeviswavleT tyviiT intoqsikaciisas
cxovelTa organizmSi arsebuli funqciuri, morfologiuri da
paTomorfologiuri cvlilebebi tyemlis peqtinis miRebis
84
fonze. kvlevis Sedegebma gviCvenes, rom cxovelebi, romlebic
ar iRebdnen peqtinis preparats aRiniSneboda agznebuloba,
agresiuloba, romelic moSxamvis periodis bolosaTvis
modunebiT, kanis safaris cvlilebiT mTavrdeboda. cdis me-20
dRisaTvis intaqtur cxovelebTan SedarebiT sxeulis masis
statistikurad sarwmuno CamorCena aReniSneboda.
intoqsikaciis procesis ganviTarebas Tan axlda RviZlis,
Tirkmelebis, elenTis, Tirkmelzeda jirkvlis masis gadideba,
irRveoda nivTierebaTa cvla, pirvel rigSi cilis. amave
jgufSi aRiniSneboda tyviis gavleniT naxSirwylebis cvlis
procesebis cvlilebebi, kerZod izrdeboda glukozas
Semcveloba sisxlSi. mniSvnelovani cvlilebebi aRiniSneboda
sisxlis proteinogramaSi, romelic xasiaTdeboda
hipoprotenuriiT, al/gl koeficientis SemcirebiT, aseve
sisxlSi narCeni azotis da Sardovanas raodenobis gadidebiT
(cxrili13.14), sisxlSi hemoglobinis donis SemcirebiT,
retikulocitebis raodenobis gazrdiT, aRiniSneboda
retikulociti, leikopenia. dadgenili iqna sisxlis SratSi
askorbinmJavas mniSvnelovani Semcireba.
RviZlSi dadgenili funqciuri cvlilebebi da
Sesabamisad metaboluri procesebis cvlilebebi
mniSvnelovnad uwyobs xels organizmSi struqturuli
darRvevebis gamovlinebas. RviZlis qsovilSi aRiniSneboda
parenqimis distrofiuli movlenebi. RviZlis ujredebs ar
hqondaT mkafio sazRvrebi, maTi citoplazma marcvlovania,
birTvebi hiperqimeruli, sisxlZarRvebis an SemaerTebeli
qsovilis irgvliv adgil-adgil gvxvdeboda difuzuri an
kerovani polimorfo-ujredovani elementebi.
85
cxovelebi, romlebic iRebdnen tyemlis peqtins ar
aReniSnebodaT saerTo mdgomareobis Secvla, kanis safaris
cvlileba, rac Seexeba sxeulis masas da Sinagani organoebis
masur koeficientebs, isini statistikurad sarwmunod ar
gansxvavdeboda intaqturi cxovelebis Sesabamisi
monacemebisgan. cxovelebis mier peqtinis preparatis dabali
doziT (250 mg/kg) miRebisas, sisxlSi saerTo cilis,
albuminebis da globulinebis SemcvelobaSi, al/gl
Sefardebis koeficientebSi, aminotransferazebis aqtivobaSi,
narCeni azotis da Sardovanas SemcvelobaSi aRiniSneboda
gansxvavebebi intaqturi cxovelebis jgufebTan SedarebiT,
maSin rodesac ufro maRali dozebisas (500gm/kg da 1000mg/kg-
ze) aseTi gansxvavebebi ar dadginda. sacdeli cxovelebis
tyviiT moSxamvisas peqtinis preparatis am koncentraciebiT
miRebis dros ar aRiniSneboda naxSirwylebis cvlis darRveva,
sisxlSi sulfhidriluri jgufebis da askorbinmJavas
raodenobis statistikurad sarwmuno Semcireba. cxovelebis
RviZlSi, romlebic iReben 250 mg/kg doziT peqtins dadgenili
iyo calkeuli xasiaTis struqturuli darRvevebi, maSin,
rodesac im jgufebSi, sadac iRebdnen 500 mg/kg da 1000 mg/kg
koncentraciiT, am organos struqturuli darRvevebi ar
aRiniSneboda.
86
RviZlis cilawarmomqmneli funqciis maCveneblebi eqsperimentis periodSi
cxrili 14
# maCveneblebi foni moSxamvis periodi dRe
7 14 21 28
I
saerTo cila, g/l
albuminebi, %
globulinebi, %
Sefardeba al/gl
narCeni azoti, mmoli/l
Sardovana, mmoli/l
Sardovanas azoti,
mmoli/l
86,4±2,2 53,4±0,97 46,6±0,97 1,15±0,05 19,9±1,8 7,4±1,1 2,8±0,4
77,0±2,6 40,0±6,3 60,0±6,3
60,0±0,02 22,6±2,7 8,2±0,9 3,4±0,45
56,3±1,5 31,9±4,1 68,1±4,1 0,47±0,1 25,6±1,4 8,6±0,7 4,0±0,3
25,5±5,3 28,4±1,0 76,0±1,0 0,40±0,02 29,4±2,5 9,8±,5 4,6±0,2
34,3±3,0 26,0±6,0 74,0±6,0 0,35±0,03 31,6±1,0 10,5±0,5 4,7±0,2
II
saerTo cila, g/l
albuminebi, %
globulinebi, %
Sefardeba al/gl
narCeni azoti, mmoli/l
Sardovana, mmoli/l
Sardovanas azoti,
mmoli/l
86,4±2,2 53,4±0,97 46,6±0,97 1,15±0,05 19,9±1,8 7,4±1,1 2,8±0,4
88,7±2,7 58,0±1,7 42,0±1,7
1,38±0,12 23,4±2,7 7,8±1,0 3,5±0,5
84,0±4,4 57,6±4,2 42,4±4,2 1,35±0,11 24,3±2,3 8,1±1,1 3,8±0,5
80,4±4,4 52,0±5,2 48,0±5,2 1,08±0,16 23,4±2,0 7,8±0,66 3,6±0,3
80,0±3,5 51,5±2,1 48,5±2,1 1,06±0,03 23,7±2,7 7,9±0,9 3,7±0,4
III saerTo cila, g/l
albuminebi, %
globulinebi, %
Sefardeba al/gl
narCeni azoti, mmoli/l
Sardovana, mmoli/l
Sardovanas azoti,
mmoli/l
84,8±1,9 57,6±1,0 42,4±1,0 1,37±0,12 19,9±1,8 6,0±0,5 2,8±0,4
80,0±1,0 57,0±1,9 42,4±1,9 1,4±0,05 20,0±0,8 6,1 ±0,5 2,8±0,6
84,0±1,0 52,8±1,0 47,2±1,0 1,1±0,05 24,0±2,8 6,0±0,3 2,8±0,6
81,3±4,0 52,1±2,8 47,9±2,8 1,12±0,05 23,2±0,3 5,8±0,2 2,7±0,07
85,0±1,0 54,7±3,0 45,3±3,0 1,2±0,06 24,0±1,6 6,0±0,7 2,8±0,3
IV
saerTo cila, g/l
albuminebi, %
globulinebi, %
Sefardeba al/gl
narCeni azoti, mmoli/l
Sardovana, mmoli/l
Sardovanas azoti,
mmoli/l
84,8±1,9 57,6±1,4 42,4±1,4 1,37±0,11 19,9±1,8 5,9±0,8 2,8±0,4
80,8±1,0 61,8±1,8 39,2±1,8
1,62±0,12 19, ±2,7 6,2±1,3 2,8±0,6
80,5±0,5 54,0±1,8 46,0±1,8 1,2±0,09 23,8±1,9 5,8±0,9 3,6±0,4
85,0±2,3 59,3±5,7 40,7±5,7 1,45±0,15 19,3 ±0,5 5,8±0,2
2,77±0,1
80,0±8,3 55,1±4,0 41,9±4,0 1,22±0,08 25,5±1,44 6,0±0,6 3,1±0,3
87
cxovelTa organizmSi, romlebic iRebdnen tyemlis
peqtins tyviis deponireba sisxlsa da organoebSi
mniSvnelovnad naklebad iyo warmodgenili. am cxovelebSi
moSxamvis periodis bolos tyviis Semcveloba peqtinis dozis
Sesabamisad Zvlis qsovilSi 33.6%-iT, RviZlSi 15.7%-iT,
TirkmelSi 51.2%-iT, sisxlSi 18.7% -iT naklebi iyo I jgufTan
SedarebiT.
amrigad, tyemlidan miRebuli peqtinis preparati xels
uSlis laboratoriuli cxovelebis organizmSi tyviis
dagrovebas da mis organizmidan gaZlierebul gamoyofas
ganapirobebs, rac sagrZnoblad asustebs tyviis toqsikur
moqmedebas organizmze, aRniSnuli tyemlis peqtinis
proteqtorul moqmedebaze miuTiTebs mZime metalebiT
intoqsikaciis dros.
6. ტყემლის პექტინის რადიოპროტექტორული
მოქმედების შესწავლა
Tanamedrove pirobebSi organizmidan stabiluri da
radiaqtiuri metalebis gamodevnis efeqturi saSualebebis
Ziebis problema didi mniSvnelobas iZens, atomuri energiisa
da radiaqtiuri izotopebis teqnikis, medicinis da soflis
meurneobaSi farTod gamoyenebasTan dakavSirebiT
gansakuTrebiT aqtualuria organizmidan radioaqtiuri
stronciumis gamoyvanis saSualebebis Zieba.
88
am radionukleotidis organizmSi Sesvlis Tavidan
acilebis an misi Semcirebis mizniT gamoiyeneben adsorbentebs,
celulozebs, sorbentebs, alginatebs, kaliumis ferocianids.
literaturaSi moipoveba monacemebi [113.143] miRebul
eqsperimentSi da dakvirvebaSi moxaliseebze, natriumis
alginatis, kalciumis fosfatis erToblivi miRebisas
efeqturobaze. aseve am damcveli saSualebebis kompleqsSi
vitaminebTan da aminomJavebTan organizmSi mudmivad Sr90 da Cr
137
mudmivi miRebisas. naSromebSi [21-22] warmodgenilia
damajerebeli eqsperimentuli da klinikuri monacemebi
peqtinis gamosaxul moqmedebaze radionukleidebis organizmSi
Sesvlisas. kievis Sromis, higienisa da profdaavadebis
institutSi SemuSavebulia rekomendaciebi peqtinisa da
peqtinSemcveli produqtebis sxvadasxva formebis gamoyenebaze
radionukleidebis SesaboWad (113).
yvela zemoTCamoTvlili preparati cudad Seiwoveba kuW-
nawlavis traqtSi, isini efeqturad moqmedeben metalebis
kaTionebTan aqtiuri funqcionaluri jgufebis xarjze, rasac
sakvebTan erTad Sesuli radionukleotidebis inkorporaciis
meqanizmis blokireba mosdevs, magram am preparatebis
dekomporirebuli moqmedeba SezRudulia, isini efeqturia
radionukleidebis Semcveli sakvebisa da wylis mudmivi
miRebisas. unda aRiniSnos, rom amJamad adsorbentebis,
dasaxelebuli sorbentebis klasis efeqturi gamoyeneba
gamoricxulia. ufro aqtualuria preparatebisa da sakvebi
danamatebis Seqmna, romlebic ara mxolod blokireben
radionukleotidebis Sewovas, aramed xels uwyoben maT
efeqtur deponirebas. aseTi tipis preparatebi unda Seicavdnen
nivTierebebs, romelic seleqciurad SeboWaven
89
radionukleotidebs kuW-nawlavis traqtSi, gavlenas moaxdenen
saerTo mineralur cvlaze, magram ar gamoiwveven disbalanss.
preparatebis SerCevisas, romlebic aCqareben
radionukleotidebis organizmidan gamoyvanas an kidev xels
uSlis mis Sewovas, gaTvaliswinebuli unda iyos, rom
nivTierebebi, romlebic Cveulebriv ar Sedian bunebrivi
metabolitebis ciklSi (magaliTad, farmakologiuri) moiTxovs
metad rTul dasabuTebas, radgan mxolod evoluciis
gamocdileba warmoadgens damajerebel mtkicebulebas maTi
gamoyenebis SesaZleblobaze. amasTan, masobrivi profilaqtikis
saSualebebi pirvelyovlisa unda moiZebnos sakveb
nivTiererbebs Soris.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, Cvens mier Catarebuli iyo
gamokvleva tyemlis peqtinis gamoyenebis SesaZleblobaze
(romelsac aqvs metalebTan reagirebis unari) stronciumis
SeboWvisaTvis misi Semdgomi detoqsikatis saxiT SemdgomSi
gamoyenebis mizniT.
gamovikvlieT aRniSnuli preparatis urTierTqmedebis
efeqturoba stronciumis marilebTan PH ares sxvadasxva
mniSvnelobebisas: 3.6 2.0 da 7.6; vawarmoebdiT srtonciumis
gansazRvras naleqebSi da filtratSi cdis Sedegebi
mocemulia cxril 15-Si.
90
stronciumis raodenoba naleqsa da filtrebSi
cxrili 15
gamosa-
kvlevad
aRebuli
masala
PH
preperatis
raodenoba
reaqciaSi,
mg
Sr -is
Seyvanili
raodenoba,
mg
Sr -is
raodenoba,
naleqSi
mg
Sr -is
raodenoba
filtratSi,
mg
Sr -is
gansaz-
Rvruli
saerTo
raodenoba,
mg
Sr -is
raodenoba
ნa-
leq-
Si
fil-
tra-
tSi
%-Si Seyva-
nili Sr - is
mimarT
reaqcia Sr
(NO3)2 –Tan
3.6 15 3.7 2.07 1.53 3.7 56.0 44.0
2.
0
15 3.7 1.15 2.55 3.7 31.0 69.0
7.6 15 3.7 2.8 0.90 3.7 76.0 24.0
reaqcia
Sr Cl2 H2O -
Tan
3.6 15 3.6 2.03 1.57 3.6 56.4 43.6
2.
0
15 3.6 1.39 2.21 3.6 38.5 61.5
7.6 15 3.6 2.75 0.85 3.6 76.2 23.8
rogorc cxrilis monacemebidan Cans peqtinis preparats
unari aqvs SeboWos stronciumis mniSvnelovani raodenobebi
reaqciebSi Sr-is marilebTan – wylian areSi (Sesabamisad
31.0-76.2%).
cdebma aCvenes, rom kuWis wvenis PH (2.0) ramdenadme
amcirebda peqtinis unars SeeboWa stronciumi. reaqciaSi
SeboWili stronciumis raodenoba 31.0-38.5%-s Seadgenda.
rogorc Cans, peqtini stronciumTan reaqciaSi warmoqmnis
peqtinmJavas marilebs (peqtinatebs), romlebic mJave areSi
nawilobriv ixsnebian.
cxrilis monacemebidan aseve Cans peqtinis unari SeboWos
stronciumi sust tute areSi, ufro maRalia (76.0-76..2%) vidre
mJave areSi (56.0-56.4%).
Catarebuli gamokvlevebi peqtinis preparatis
stronciumis mimarT reaqtiulobis unaris dadgenaze (ares
91
sxvadasxva mniSvnelobas) miuTiTeben, rom pH-ares zrdasTan
erTad izrdeba peqtinis unari SeboWos stronciumi, es
rogorc Cans aixsneba im garemoebiT, rom pH-is mniSvnelobis
zrdasTan erTad peqtini dieTerificirdeba da xdeba ufro
Zlieri intensiuri urTierTqmedeba peqtinis molekulebis mJave
radikalebsa da stronciumis ionebs Soris.
aseve unda aRiniSnos, rom tyemlidan miRebul peqtinis
preparats aRmoaCnda stronciumis mimarT ufro maRali
sareaqcio unari sxva wyaroebidan (mzesumzira, Saqris
Warxali) miRebul peqtinTan SedarebiT. analogiurad
Catarebul cdebSi pH-ares mniSvnelobisas 3.6 mzesumziris
peqtinis preparatma stronciumis marilebTn reaqciaSi SeboWa
stronciumis saerTo raodenobis 52%, Saqris Warxalis
peqtinma 34.0-36%, maSin rodesac Cvenma preparatma – 56.0% (22).
Catarebuli gamokvlevebis Sedegebma saSualeba mogvca
Cagvetarebina biologiuri cdebi peqtinis moqmedebis
gamokvlevaze, rogorc profilaqtikuri saSualebebisa
stronciumis moqmedebis mimarT.
cda CavatareT 60 TeTr mamr virTagvaze (saSualo masiT
155.0g) romlebic davyaviT eqvs jgufad. sakontrolo jgufis (I)
cxovelebi ikvebeboda naxevradsinTezuri racionebiT, sacdeli
(II-IV) jgufebis cxovelebi iRebdnen 1-5% (sakvebis mimarT)
tyemlis peqtinis preparats. virTagvebSi yoveldRiurad
Segvyavda 2 mmk Sz 90 cdis xangrZlivoba Seadgenda 10 dRes,
cdis Sedegebi warmodgenilia cxrl-16.
rogorc gamokvlevebma aCvenes virTagvebSi, romelTa
dietaSi vumatebdiT peqtinis preparats stronciumi ZvlebSi
mniSvnelovnad naklebi iyo, vidre virTagvebSi, romlebic ar
iRebdnen mas kvebis racionTan erTad. kvebis racionSi peqtinis
92
koncentraciis mateba xels uSlida sacdel cxovelebSi
ZvalSi stronciumis deponirebas.
saukeTeso Sedegi miRebuli iqna cxovelTa racionSi
peqtinis preparatis maqsimaluri dozis 5%-s Setanisas. am
SemTxvevaSi stronciumis Semcveloba sacdeli cxovelebis
ConCxSi minimaluri iyo da sakontrolos Semcvelobis mimarT
12.3 %-s Seadgenda.
amrigad, radiaqtiuri stronciumis organizmSi Sesvlisas
peqtiniT gamdidrebuli dieta mniSvnelovnad amcirebs am
izotopis deponirebas virTagvebis organizmSi.
Sr 90 Semcveloba cxovelTa ZvlebSi
cxrili 16
Jgufi
Sr 90 is Semcveloba
1 g Zvalze mTlianad ConCxSi
sacdeli cxovelebis
ConCxSi %,
sakontrolo
cxovelebis
Semcvelobis mimarT
I 1.57+0.19 21.9+2.8 100.0
II 1.36+0.06 19.04+0.84 86.75
III 1.1+0.07 15.4+0.98 70.3
IV 0.82+0.06 11.5+0.84 52.5
V 0.25+0.01 3.5+0.14 16.0
VI 0.19+0.01 2.7+0.14 12.3
tyemlis peqtini uvnebelia adamianis organizmisaTvis,
sisxlSi Seyvanili peqtinovani nivTierebani 36-saaTis Semdeg
gamoiyofian organizmidan SardTan erTad. igi didi dozebiT
miRebis drosac ar aris toqsikuri. tyemlis peqtiniT mdidari
dieta dadebiTad cvlis nawlavebis mikrofloras. igi spobs
lpobis gamomwvev mikroorganizmebs da aZlierebs nawlavebis
93
normalur funqcionirebas. Catarebuli gamokvlevebi tyemlis
peqtinis radioproteqtorul moqmedebaze miuTiTebs.
aRniSnuli eqsperimentebi Catarebulia, sanitariisa da higienis
kvleviT institutSi.
6.1. ექსპერიმენტის დაგეგმვის და მონაცემების დამუშავების
მათემატიუკური მეთოდი
sarwmuno Sedegebis misaRebad, gamosakvlev faqtorebs
Soris kavSiris gamovlenis mizniT, aseve eqsperimentSi cdebis
Semcirebis mizniT gamoviyeneT maTematikuri meTodebi [46, 60].
mravalfaqtoriani eqsperimentebis dagegmvas da
damuSavebas vaxorcielebdiT mravlobiTi regresiuli
analizis daxmarebiT faqtorebis urTierTqmedebisa da meore
rigis efeqtebis SefasebiT. laboratoriuli cdebis Sedegebis
mixedviT viRebdiT regresiis tolobas kvadratuli efeqtebiT:
y= B0 + ∑k B j X j + ∑k X ∑k B jU X j U + ∑k B j j X 2 j
j=1 u = 1 u +1 j=1
regresiis tolobebis koeficientebis analogiuri
tolobebis sistemebis daxmarebiT vsazRvravdiT:
n k n
B0 = à1 ∑ y1 - à 2 ∑ X ∑ X2 j j . y 0
j=1 j=1 j=1
maT dispersias vsazRvravdiT:
S2 B = à 1 S2 aRwarm.
94
sadac: à 1, à 2, à j . . . . . . à n- cxrilebis saSualebiT
ganasazRvruli koeficientebia.
regresiis koeficientebis mniSvnelobebs studentis
kriteriumebis daxmarebiT vsazRvravdiT.
aRwerilobis dispersias nulovani cdebiT vsazRvravdiT
∑ (y0u - y0)2 ∑ y0u
u=1 u=1
S2 aRwarm = ; y =
no -1 no
aRwarmoeblobis dispersiis Tavisuflebis xarisxTa
ricxvs:
faRwarm = n0 – 1
darCenil dispersias vsazRvravdiT formuliT:
n _
∑ (y1 - y1)2
i=1
S2darC =
no -1
darCenili dispersiis adeqvaturobis tolobas
vamowmebdiT fiSeris kriteriumis mixedviT:
S2à
f =
95
S2aRwar
sadac: S2à adeqvaturobis dispersiaa, romelsac
vsazRvravdiT Sefardebidan
S2à f à = S2darC f darC - S
2aRwar. f aRwar.
S2darC f darC - S2
darC f aRwarm.
S2à =
f a
sadac: fa dispersiis adeqvaturobis Tavisuflebis
xarisxis ricxvia.
f a = f darC - f aRwarm
tolobas eqsperimentis mimarT adeqvaturad vTvlidiT, Tu
f < f cxrilis
fiSeris cxrilisebr kriteriumebs vpoulobdiT dispersiis
adeqvaturobis Tavisufali xarisxis ricxvis mixedviT (f 1 = f ad)
aRwarmoebis dispersiis Tavisuflebis xarisxis ricxviT
(f2=faRmr).
6.2. ტყემლიდან კომპლექსწარმომქმნელი პექტინის მიღების
მათემატიკური მოდელის შემუშავება
warmoadgens ra samecniero kvlevis meTods, maTematikuri
modielireba saSualebas iZleva ganisazRvros ama Tu im
faqtorebis gavlena peqtinovani nivTierebebis miRebis
procesze sxvadasxva kompleqswarmomqmneli unariT, peqtinovani
96
naerTebis gamowvlilvis procesebis teqnologiuri
parametrebis gavlenis xarisxis dasadgenad ZiriTadi fiziko-
qimiur maCvenebelze, gansakuTrebiT kompleqswarmomqmnel
unarze, Cvens mier gamoyenebuli iyo mravlobiTi regresiis
analizis meTodi faqtorebis urTierTqmedebisa da meore
rigis efeqtebiT. eqsperimentis maTematikuri dagegmvis
meTodika da cdis monacemebis damuSaveba warmodgenilia
winamdebare naSromSi.
tyemlis hidroliz-eqstragirebis procesebis parametrebis
gavlenis Sesaswavlad peqtinis gamosavlianobaze da
kompleqswarmoqmnel unarze Cvens mier SerCeuli iqna procesis
ZiriTadi faqtorebi:
t – hidrolizis tempeterura, 0 C;
T – hidrolizis xangrZlivoba, sT;
pH – ares aqtiuri mJavianoba.
SerCeuli faqtorebisaTvis dadgenilia Tanafardobis
doneebi da intervalebi (cxrili-17).
faqtorebis varirebis doneebi da intervalebi
cxrili 17
eqsperimentis pirobebi aRniSvnebi faqtorebi
t, 0C τ , sT pH
ZiriTadi done X0 80.0 1.0 1.5
varirebis intervali ∆X 10 1.5 0.5
zeda done XjB 90 2.5 2.5
qveda done XjU 70 0.5 1.0
97
umciresi kvadratebis meTodiT moZebnilia regresiis
tolobebi, romelTac vsazRvravdiT Semdegi
maxasiaTeblisaTvis:
y3 – peqtinis gamosavlianoba:
y4 , y5, y6 – kompleqswarmomqmneli unari.
peqtinis gamosavlianobis (y3) damokidebuleba hidroliz-
eqstragirebis pirobebze warmodgenilia Semdegi tolobiT,
romelSic faqtorebis saxiT SerCeulia temperatura (X1),
hidromoduli (X2), xangrZlivoba (X3), ares PH- (X4)
miRebuli iqna regresiis Semdegi toloba:
16.7% 3.5 % 8.0% 24.7 %
y3 = - 0.45 + + + +
0.07X1 0.08X2 0.01X3 2.15 X4
determinaciis koeficienti R=0.53. peqtinis gamosavalze
(y3) sasikeTo gavlenas axdenen faqtorebi X1,X2 da X3 amasTan X1
faqtoris gavlenis wili maRalia – 16.7%; X2 faqtoris dabali
3.5 %, xolo X3-s 8% PH ares (X4) gazrdiT peqtinis gamosavali
mcirdeba, am faqtorebis gavlena maRalia – 24.7% X1,X2,X3 da X4
faqtorebis kompleqswarmomqmneli unaris (X4) damokidebulebis
hidroliz–eqstragirebis pirobebze maTematikuri aRwerisaTvis
SerCeuli iyo igive faqtorebi.
miRebuli iqna Semdegi regresiis toloba:
6.4% 3.6 % 7.6 % 27. 4 %
y4 = - 242.2 + + - -
1.5X1 1.9X2 0.2 X3 128.6 X4
98
regresis tolobis analizis Sedegad gamovlenilia
faqtorebs Soris mWidro kavSiri (R =0.43), X1 gavlenis wili
Seadgens 6.4%-s, xolo X2 –is Zalian dabalia 1.6%. am
faqtorebis zrdas y4 zrda mosdevs, hidroliz-eqstragirebis
dros (X3) zrdasTan erTad y4 mcirdeba, amasTan gavlenis wili
dabalia – 7.6%. pH ares (X4) zrdasTan erTad peqtinis
kompleqswarmomqmneli unari (y4) mcirdeba. am faqtorebis
gavlenis wili maRalia – 27.4%.
miRebuli damokidebulebebi peqtinis kompleqswarmoqmnis
unarze, peqtinis gamosavlianobaze, teqnologiur parametrebze,
gaTvaliswinebuli iyo tyemlidan peqtinis preparatis
gamoyofisas.
Catarebuli gamokvlevebiT dadgenili iqna hidroliz-
eqstragirebis procesis optimaluri parametrebi, romlebic
gaTvaliswinebuli iyo tyemlidan peqtinis miRebis meTodis
SemuSavebisas.
99
დ ა ს კ ვ ნ ე ბ ი
1. saqarTveloSi gavrcelebuli tyemlis samrewvelo
jiSebis qimiuri Semadgenlobis Seswavlam gviCvena, rom
tyemali xasiaTdeba peqtinovani nivTierebebis maRali
SemcvelobiT (1.36%-1.58%), ris safuZvelzec SesaZlebelia
maTi gamoyeneba peqtinis misaRebad.
2. dadgenilia tyemlidan peqtinis miRebis hidroliz-
eqstraqciis reJimebi: hidromoduli (1:1), pH-ares
mniSvneloba 1.5, temperatura 75-800C, dayovnebis dro 60
wuTi, eqstragentSi eTilis spirtis moculobiTi wili
96%.
3. SemuSavebulia tyemlidan peqtinis miRebis sawarmoo
aparaturul- teqnologiuri sqema.
4. naCvenebia, rom tyemlis xxvadasxva jiSebidan gamoyofili
peqtini xasiaTdeba sxvadasxva fiziko-qimiuri
maCveneblebiT: balasturi nivTierebebis raodenoba jiSze
damokidebulebiT meryeobda 11.7-12.9%-is farglebSi,
Tavisufali karboqsilis jgufebis raodenoba 4.7-5.8%,
eTerifikaciis xarisxi 59.4-64.7%; kompleqswarmomqmneli
unari 310-340 mg; PB2+/g-ze, labwarmomqmneli unari - 338-350
mm vercxlis wy,sv.
5. sakvebi racionebis SemadgenlobaSi tyemlidan miRebul
peqtinis preparatis CarTva iwvevs mZime metalis (tyviis)
organizmidan eliminaciis zrdas da daCqarebas, amcirebs
mis saerTo toqsikur moqmedebas organizmze.
100
6. dadgenilia, rom tyemlis peqtini kuW-nawlavis traqtSi
radioaqtiuri stronciumis SeboWvis efeqturi
saSualebaa.
7. Cvens mier miRebuli tyemlis preparati, maRali
antioqsidanturi TvisebebiT gamoirCeva rac
ganpirobebulia masSi Tavisufali karboqsilis jgufebis
arsebobiT da kompleqswarmoqmnis didi unariT,igi mZime
metalebiT mowamvlisas kargi SxamsawinaaRmdego
saSualebaa. tyemlis peqtinis preparats aqvs unari
SeboWos organizmisTvis uaRresad mavne toqsikuri
elementebis farTo speqtri, maT Soris mZime da
radioaqtiuri elementebic. agreTve zogierTi organuli
warmoSobis toqsini (tyvia,stronciumi da sxva.)
8. naCvenebia, rom puris recepturaSi tyemlis preparatis
CarTva xorblis fqvilis 3%-mde arsebiTad aumjobesebs
mza nawarmis xarisxs (izrdeba puris moculobiTi
gamosavali, formomedegoba, forianoba aseve
gaxangrZlivda misi Senaxvis dro 16-saaTidan 26-saaTamde).
ufro maRali raodenobiT damatebas misi ZiriTadi
teqnologiuri Tvisebebis dakargva mosdevda.
9. samkurnalo-profilaqtikuri daniSnulebis peqtinSemcve-
li produqtebis gafarToebis mizniT tyemlis (rogorc
nedleulis), ise tyemlidan gamoyofili peqtinis
gamoyenebiT SemuSavebulia axali saxeobis sakonditro
produqtebis (konfitiuri, Jele) damzadebis
teqnologiuri meTodi.
10. axali saxeobis kvebis produqtebi warmoadgenen
maRalxarisxovan farTo moxmarebis ekologiurad sufTa
sakonsrvo produqts. peqtinovani nivTierebebisa da
101
vitaminebis maRali Semcvelobis gamo maTi gamoyeneba
mizanSewonilia aramarto sakveb produqtad, aramed
profilaqtikuri da samkurnalo miznebisTvisac
radioaqtiuri izotopebiT daWuWyianebuli raionebisa da
avtomanqanebis gamonabolqvi airebiT daWuWyianebuli
atmosferos mqone didi qalaqebis mosaxleobisaTvis.
11. Cvens mier miRebuli produqciis (konfitiuri,Jele)
Senaxvis dros mza produqtSi ar xdeba maTi ZiriTadi
qimiuri maCveneblebis Tvisebebis cvlileba.
mikrobiologiuri gafuWeba, rac miuTiTebs swor
teqnologiur meTodebze. Aam produqtebis miRebis
teqnologia martivia da udanakargo.
aRniSnuli produqcia warmoadgens ekologiurad
sufTa maRalxarisxovan da konkurentunarian produqts.
102
Л И Т Е Р А Т У Р А :
1. Абаева Р.Ш., Аймухамедова Г.Б. - Получение пектиновых веществ из
растительного сырья. //Труды Фрунзенского политехнического
института, 1986 г., вып. 93, стр. 195-125.
2. Абдуразанова С.Х., Темурходжаев А.С. - Узбекское пектинсодержание
сырья для производства пищевого пектина. // Труды Ташкентского
политехнического института – 1993 г. – вып. 107 – с. 92-94.
3. Аймухамедова Г.Б., Шелухина Н.Н. - Пектиновые вещества и методы
их определения. // Фрунзе, Илим, 1994 г., 120 с.
4. Алексеев Е.П., Пахомов В.Ф.- Моделирование и активизация
технических процесов в пищевой промышленности. //
М.Агропромиздат, 1997г., 272 с.
5. Алимов Б., Турсунходжаев Р. - Математическое описание
технологического процесса экстракции. // В сб. Вопросы кибернетики.
Ташкент. 1986 г. - вып. 85 – с. 20-23.
6. Акимов И.Г. - Применение пектина в медицине. // Сборник материалов
Всесоюзного совещания по вопросам технологии и пектина. – М.
ЦИНТИ пищевая промышленность. 1992 г. – с. 46-49.
7. Акимов И.Г. - Пектиновые вещества и их характеристики. // Сборник
научных трудов Ивановского медицинского института – 1987 г.– вып.
13 – с. 65-75.
103
8. Андреев В.В., Науменко В..В. - Способы получения и применения
различных типов яблочного пектина. // Обзорная информация
ЦНИТЭИ пищевой промышленности, 1991 – вып. 16 – с. 31.
9. Андреев В.В., Науменко В..В., Паршакова А.П. - Способы получения и
применения различных типов яблочного пектина. // Консервная
овощесушильная промышленность.- М. ЦИТИПищепром. 1991г. - серия
4 – вып.16 -11 с.
10. Арасимович В.В. Балтага С.В. Пономарёва Н.В.- Биохимия винограда в
онтогенезе. // Кишинёв. – 1995 г. – 151 с.
11. Архипова С.Г. - Применение дляетина для профилактики
интоксикации металлами. // Материалы XV научной сесси института
питания АМИ СССР, М.,1984 г.,вып 2., с.112.
12. Архипова О.Г. - Влияние пектина на содержание ртути в организме.
Токсикология новых промышленных веществ. // М., 1991г., вып 2.,
с.135-138.
13. Асмаев М.П., Коршилов Ю.Т. - Моделирование процессов пищевых
производств. // М., Лёгкая и пищевая промышленность. 1992 г. – 172 с.
14. Ашубаева З.Д., Скрипкина Г.М. - Желирующие свойства пектиновых
производных. // Известия АН Киргизской ССР –Фрунзе. 1986 г. - №1
– с.36-38.
15. Балабуха В.С., Разбитная Л.М., Разумовский Н.О. - Проблема выведения
из организма долгоживущих радиоактивных изотопов. // М.,
Госатомиздат, 1992 г. – 167 с.
16. n.baRaTuria.S.mulaZe. ”tyemlis sxvadasxva jiSebis
daxasiaTeba peqtinis Semcvelobis mixedviT da am
104
nedleulidan peqtinis miRebis meTodi”agraruli mecnierebis
problemebi samecniero SromaTa krebuli.XXXVI.Tbilisi-2005.
17. Балтага С.В., Гринпель М.С., Арасимович В.В. - Технологическая схема
проиизводства пектина из пищевого арбуза. // Труды Молдавского НИИ
земледелия и овощеводства 1991 г. – т.3 –с.240-247.
18. Балтага С.В., Райн С.Я. - Пектиновые вещества и их значение в
народном хозяйстве. // Кишинёв. 1993 г. -117 с.
19. Бархатов В.Ю. - Исследование физико-химических свойств пектиновых
веществ яблок. Кубани. Автореферат, Краснодар, 1992 г.
20. Беззубов А.Д. - Исследование возможности использования пищевого
пектина комплексона при интоксикации кобальтом. // Гигиена и
санитария, 1989 г., №11, с. 23-26.
21. Беззубов А.Д., Хатина А.И. - О применении пектина как
профилактического средства при интоксикации стронцием//Гигиена
труда и профзаболевания. 1961 г.,№4,с.39-42.
22. Беззубов А.Д., Хатина А.И. - Применение пектина в качестве
детоксиканта в производстве изделий для детского питания. // Гигиена
труда и профзаболевания. 1981 г., №4, с.25-28.
23. n.baRaTuria.S.mulaZe.”axalisaxeobis puris nawarmi”agraruli
mecnierebis problemebi-samecniero SromaTa krebuli-XX
XVII.Tbilisi 2006
24. Бондарь С.Н. - Разработка технологии полуфункционального пектина
для лечебно-профилактических продуктов. // Автореферат, М., 1991г.
25. Бондарев Г.И., Анисова А.А., Алексеева Т.А. – Оценка пектина как
профилактического средства при свинцовой интоксикации. // Вопросы
питания. 1989 г., №2, с.65-67.
105
26. Бочкарёв М.В.. Ваеилаки А.Ф., Ботнарь Б.Л. - Применение
пектинсодержащих продуктов питания для профилактики хронических
отравлений органическими и неорганическими солями тяжёлых
металлов.// Тез. докл. Всесоюзн. симп. Киев, 1997г., с.63-64.
27. Бузина Г.В. - Исследование процессов производства пищевого
стунеобразующего пектина из яблочных выжимок. ВНИИКП – 1992 г. –
вып.16 – с.93-97.
28. Бузина Г.В. - Технологическая схема производства свекловичного
пектина из свекловичого жома. // ВНИИКП – М. Пищепром. - 1990 г.–
вып.15 – с.190-201.
29. Бузина Г.В - Сравнительная характеристика образцов пектина
различного происхождения. // Хлебопекарная и кондитерская
промышленность. – 1990 г., №9, с.12-15.
30. Бузина Г.В, Кибрик Э.Д., Парфененко В.В. - Производство
свекловичного пектина. // М. ЦНИИТЭИ Пищепром, Кондитерская
промышленность, Экспресс-информация. 1994 г.,-– вып.3 - с.1-26.
31. Верич Г.И. - Влияние унитиола и липамида на состояние сердечно-
сосудистой системы животных, получавших соединения кадмия и меди.
// Врачебное дело. 1997 г., №4, с.110-112.
32. Влияние соли природы, соли и концентрцаии ионов Ca2+ на процесс
студнеобразования свекловичных пектинов. // Ильина И.А.. Бакирь
В.Д., Хачатурян А.П., Морозова С.А. // Всероссийский научно-
технический семинар-совещание с международным участием.
«Научные и практические пути решения проблемы производства
пектина». Тез. докл. Краснодар. 1994 г.– 103 с.
106
33. Возможность увеличения выпуска студнеобразующего пектина. //
Консервная, овощесушильная и пищеконцентратная промышленность.
Серия 4. РБ, М., 1992 г., вып. 1, с.3-6.
34. Волкова О.В. Елецкий Ю.К. Основы гистологии с гитологической
техникой. // М., Медицина, 1992.
35. Гадаскина И.Д., Гадаскина Н.Д., Филов В.А. - Определение
неорганических ядов в организме. // Л., Медицина, 1985, 287 с.
36. Гайверонская З.И. - Изменение содержания пектиновых веществ в
ягодах винограда при созревании и хранении. // Виноделие и
виноградство. СССР. 1990. №8. с. 20-22.
37. Гапоненков Т.К. - О распределении пектиновых веществ в корнеплодах
сахарной свёклы. // Пищевая технология – 1986. №10. с.36-37.
38. Гапоненков Т.К.,Проненко З.И. - О пектиновых веществах
подсолнечника. // Журнал прикладной химии. 1986.т.29., №9. с.1444-
1449.
39. Гапоненков Т.К. - О составе и свойствах пектина подсолнечника. //
Сборник материалов Всесоюзного совещания по вопросам технологии и
химии пектина. // М. ЦИНТИ. Пищевая промышденность, 1982, 103 с.
40. Гапоненков Т.К.,Проненко З.И. - О пектиновых веществах и их роли в
растениях. // Ботанический журнал. 1990. №10. с.10-15.
41. Гаровой В.И., Цымбалюк Л.Г., Любарская Т.Д. - Методические основы
определения эффективности комплексной переработки сырья в
отраслях промышленности. // ЛВНИИ новых видов пищевых продуктов
и добавок. // Киев. 1987. 13 с.
42. Голубев В.Н.. Михалов В.Г. Кушелоков Х.Н. - Регулирование
технологических и детоксикационных свойств пектинов в процессе
107
43. выделения. // Научно-производственная лаборатория «ЭКОП» АТИРФ –
1990.
44. grigoraSvili.g. S mulaZe “tyemlis peqtinovani preparatis
proteqtoruli moqmedebis Seswavla stronciumiT
intoqsikaciisas” agraruli mecnierebis problemebi
samecniero SromaTa krebuli-XXXVII.Tbilisi-2006
45. Гольденберг Я.М., Фан-Юнг А.Ф. - Использование отходов в консервной
промышленности. // М.. Пищевая промышленность.. 1991. 84 с.
46. Горин А.Г. - Химия природных соединений. М. 1987.
47. Грачев Ю.П. - Математические методы планирования экспериментов. //
М. Пищевая промышленность.. 1979. 99 с.
48. Грибунская А.Я. - Содержание пектина в яблоках северных сортов. //
Известия ВУЗ. Пищевая технология.. 1994.. №5 – с. 24-27.
49. Давыдова Е.В. Пектины.- Известия ВУЗ. Пищевая технология.. 1985..
№3-5 – с139-142.
50. Денщиков М.Т. Отходы пищевой промышленности и их использование.
// М.. Пищевая промышленность.. 1993. с. 14 с.
51. Донченко Л.В. Технология пектинов и пектинопродуктов. // М. 2000.
52. Донченко Л.В. - Совершенствование процесса экстрагирования
пектиновых веществ из различного сырья. Автореферат, Киев, 1995.
53. Донченко Л.В., Карпович Н.С., Симхович Е.Г. - Производство пектина.
// Кишинёв. 1993 – 180 с.
54. Донченко Л.В., Надитка В.В. - Безопасность пищевых продуктов и
сырья. // М.. Пищевая промышленность.. 1999 г., 356 с.
108
55. Дорофеева Л.С., Сапожникова Е.В., Кисилёва Р.В. - Накопление и
локализация пектиновых веществ в плодах яблок. // Прикладная
биохимия и мокробиология. 1991 г., т.7, №1. с.65-69.
56. Дудкин М.С., Скорнякова Н.С., Тхоржевская Э.М. - Взаимодействие
пектиновых веществ свекловичного жома с аммиаком. // Журнал
прикладной химии. – 1989 г. №1. с.159-168.
57. Ежов В.Н., Полонская А.К., Лукашин А.С. - Биохимические основы
производства яблочного и виноградного пектина. // Ялта. 1992 г..
58. Ерёмин Ю.Н., Заряков В.В. - Перспективные продукты питания с бета-
каротином. // М.. Пищевая промышленность.. 1996 г., №6, с. 26.
59. Зайко Г.М. Получение и использование пектина для лечебно-
профилактичесих целей. // Краснодар.1997 г., 138 с.
60. Здольник И. Д., Строев Е.А., Горбич В.Ф. - Оценка функии
пищеварения у белых крыс при воздействии соединении цинка. //
Гигиена и санитария. 1997 г. №5, с.33-36.
61. Знакомство с пектинами. // Grinsted T. H. М.. Пищевая
промышленность. 1996 г., №4, с.31.
62. Изменение пектиновых веществ при пропарке яблочных выжимок.
//Джуринянц Н.Г., Шклерун Г.А., Шлиомензон Н.Л., Гречко Г.М. //
Виноделие и виноградство СССР. – 1992 г., №4. с.
63. Изучение влияния термической обработки свекловичного жома на
кинетику излечения целевых компонентов. // Гришпун В.Я.,
Семинишии Е.М., Копыт С.Я. // Вестник Львовского политехнического
института. 1991г., №149., с.103-105.
109
64. Использование яблочного пектина для профилактики населения.// Фан-
Юнг А.Ф., Каминская Ф.И., Давыдова Б.А. // Известия ВУЗ. Пищевая
технология. 1998 г., №3. с.79-81.
65. Исследование пенообразных свойств этиловых эфиров яблочного
пектина с целью их применения в производстве пищевых продуктов. //
Краганов Х.. Карагозов В., Канчева М. // Научн. труды высш. ин-т
хранит и вкус. пром-ть. // Пловдив. 1992 г., №2. с. 139-150.
66. Исследование процесса экстрагирования пектина из сушеных яблочных
выжимок. // Дикусар Г.Х., Гурзинцев Г.И., Сувак Р.А., Мутаф В.Н. //
Кишинёв. 1998 г.
67. Исследование химичесикого и биологического состава
пектинсодержащего растительного сырья, студнеобразователей
пищевых продуктов. // Пятигорск. 1990 г.
68. Камнинская Ф.И., Бирюкова С.Н., Фан-Юнг А.Ф. - Новая схема
получения яблочного пектина для профилактических консервов. // М.
ЦИНТИ пищевая промышленность. 1992 г., с. 23-30.
69. Компанцев В.А., Кайсцева Н.Ш., Гокжаева А.П. - Комплексообразование
с ионами поливалетных металлов. // М.. Пищевая промышленность..
1990 г., №11. с.39-40.
70. Капрельян Л.В. - Исследование химического состава, строения, свойства
полисахаридов и использование некоторых отходов пищевой
промышленности.// Автореферат канд. дисс. Краснодар. 1994 г.
71. Каракеева З.К. - Влияние метоксильной составляющей на процент
тозилирования пектиновых веществ. // Известия АИ Киргизской ССР.
1998 г., №2. с.47.
110
72. Классификаия и номенклатура пектолитических ферментов. // Успехи
биологической химии. М. т.10, Наука, 1989 г., 964 с.
73. Козин Н.И., Смотрин А.А. - Изучение эмульгирующих свойств
пектина. // Научно-технический журнал. Маслобойно-жировая
помышленность. 1993г., с. 14-16.
74. Кочеткова А.А. - Научно-практические основы получения и
применения пищевых добавок с комплексными технологическими
функциями. // М.,1995 г.
75. Колесник А.А., Беляева В.А. - Лимоны, апельсины, мандарины. // М.,
Госиздат торговой литературы. 1984 г., 110 с.
76. Конновалова О. А. - Пектиновые вещества и их применение в лечебных
диетах. // М., Медиздат, 1997.
77. Кочеткова А.А. - Научно-практические основы получения и
применения пищевых добавок с комплексными технологическими
функциями. // М.,1995г.
78. Кран К. - Пектины в производстве молочных изделий. // Пищевая
промышленность . 1993. 36. с.14-17.
79. Кулинарные продукты с добавкой метилцелюлозы в сочетании с
яблочным пектином. // Санина И.В., Левагева Г.Н., Малахова А.В. //
Технология производства общественных продуктов питания. 1989г.,
с.128-132.
80. Куц В.П. получение пищевого пектина из яблочных выжимок на
консервном заводе «Будапешт». // Сборник материалов Всесоюзного
совещания по вопросам технологии и химии пектина. // М.ЦИНТИ
Пищевая промышленность. 1992. 103 с.
111
81. kupreiSvili a. - tyemali, rogorc Zvirfasi nedleuli kvebis
mrewvelobaSi. // saqarTvelos kvebis mrewvelobis samecniero
kvleviTi institutis Sromebi. tomi 1. 1965. gv. 43-47.
82. Лазарев М.Б. - Вредные вещества в промышленности. // Л., Химия,
1997 г .
83. Лапскор З.И., Балтага С.В., Трофименко Н.М. - К вопросу о пектиновых
веществах винограда. // Садоводство, виноградство и виноделие.
Молдавия. 1990 г. №5 с.25-26.
84. Левченко Б.Д. - Использование полезных свойств пектина в
медицинской практике. // Тез. докл. Киев. 1993 г. с.30.
85. Левченко Б.Д., Тимонова Л.М. Пектины. - Пектинпрофилактика. //
Краснодар. 1993 г. с.16.
86. Лескова Г.Е., Коршун М.Н., Швайко И.И. - Исследование защитных
свойств пектина при экпериментальной ртутной интоксикации.
Рациональное питание. // Киев. Здоровье. 1983г., вып. 9, с. 101-103.
87. Липинский С.С. - Экспериментальные исследования влияния пектина
на выделение кобальта из организма. // Гигиена труда и
профзаболеваний. 1961г., №4., с.47-51.
88. Ломачинский Л.А. - Проблемы комплексного использования сырья в
пищевой промышленности // Маслобойная и жировая промышленность.
// М.1993г., №5.с.4-18.
89. Лукашев А.А.- Метаболизм молибдена при поступлении его в организм
и влияние сульфат-иона на течение интоксикации молибдена. //
Автореферат. дисс., М., 1994 г.
112
90. Люцканов Н.А. Пшитийский И.К. - Ферментативная очистка яблочного
пектина. // Научные труды на ВИСШИ институт на хранит. и вкус.
пром. // Пловдив. 1986г., т.23, №1, с. 229-237(Болг.).
91. Майкова О.П. - Опыт использования обогащённых пищевых продуктов
в профилактическом питании рабочих, контактирующих со свинцом. //
Мат. XV сессии института питания, АМИ СССР., 1984 г., т.2, с.111-112.
92. Методы исследования взаимодействия молекул ПК с кальцием и
холестерином. // С.Кун, М.Сергент. // 1991 г., т.19, №6,с.164-174.
93. Методические рекомендации по санитарному контролю за
содержанием радиоактивных веществ в объектах внешней среды. // №3,
СССР, М.,1980г., с.10.
94. Методические указания об использовании пектина и
пектинсодержащих продуктов. // №5049-98. Киев,«Урожай», 1990 г.,
с.15.
95. Микеладзе Г.Г. - Разработка технологии получения пектиновых веществ
из вторичного сырья при производстве консерворованного
мандаринового сока. // Автореферат. Одесса. 1970 г.
96. Микеладзе Г.Г. - Пектиновые вещества яблок и их применение при
получении соков с применением ферментативных препаратов. // Труды
Груз. НИИ. пищ. промышленности, 1971 г., №4, с.227-237.
97. Моисеева В.Г., Зайко Г.М. - Влияние чистоты пектинового препарата на
физико-химические и комплексобразующие свойства пектина. //
Известия ВУЗ. Пищевая технология. 1996 г., №3, с.27-30.
98. Моисеева В.Г.. Зайко Г.М. - Получение очищенного пектинового
препарата и изучение его технологии и комплексобразующей
113
способности. // Всесоюзный симпозиум по биоорганич. химии.
Владивосток. 1995 г., с.62.
99. mulaZe S. “peqtiniT mdidari sakvebi produqti komfitiuri
asorti”.saqarTvelos saxelmwifo agraruli universitetii-
samecniero SromaTa krebuli.tomiI.#3(44)2008w
100. Напиток яблочно-пектиновый профилактический. // Т.А.Ободовская,
Р.Я. Тэппер, А.К. Безносик. // Консервная и овощесушисльная
промышленность. 1998 г. , №5, с.21-22.
101. Научное обеспечение сельско-хозяйственного производства. // Сборник
тезисов докладов краевой школы-семинара молодых ученых. //
Краснодар: НПФ «Алекс», 1995 г, с.47.
102. Нелина В.В. Физико-химические свойства пектиновых веществ.
Разработка и совершенствование технологий пектина и
пектинпродуктов. Краснодар. 1996г., с. 102.
103. Низкокаллорийный маргарин с пектином. // Грузинов Б.В., Восконян
О.С., Чекмарева И.Б.// Экология человека. Проблемы и состояние
лечебно-профилактического питания. Тез. докл. II-ого междун.
саминара. Пятигорск. 1993 г., с.189-190.
104. Нижарадзе А.Н. Исследования по созданию новых видов продукции и
новых технологий. // Маслобойно-жировая промышленность, М., 1973
г., с.8-9.
105. Нижарадзе А.Н., Эбрамидзе Н.Г. - Химико-технологическое изучение
форм сортовых Ткемали. // Научные труды Грузинского НИИ пищевой
промышленности, т.2, М.,1966 г., стр. 20-24.
114
106. Нуритдинов А.И., Расулов А.М. - Полностью использовать отходы
переработки тыквы, дыни, полученные в семеноводческих хозяйствах.
// Маслобойно-жировая промышленность, М., 1993 г., №5, с.8-19.
107. Ободовская Р.Я., Тэппер А.К., Безносик А.П. Напиток яблочно-
пектиновый профилактический. // Консервная и овощесушильная
промышленность. 1998 г., №5, с.21-22.
108. Образов В.И. Производство пектина в БНР. // ЦИНТИ пищепром.,
Пищевая промышленность, 1991 г., №1. стр.31-34.
109. Об условиях получения низкоэтерифицированного яблочного пектина.
// Фан-Юнг А.Ф., Балакирева Б.Н., Каминская Ф.И., Давыдова Е.В. //
Известия ВУЗ, Пищевая технология, 1985 г., 3-5, стр. 139-145.
110. Обменные процессы и их регуляция у растений и животных. //
Межвузовский тематический сборник научных трудов. Саранск, 1990 г.,
стр. 25-27.
111. Ободовская Т.А., Кименко Н.И. - Кисели на пектине для
профилактического и лечебного питания. // Консервная и
овощесушильная промышленность,. 1985 г., №9, стр. 5-7.
112. О гиполипидемическом эффекте яблоного и цитрусового пектинов. //
Ю.К. Василенко, В.А. Компанцев, Т.И. Костенко, Л.П.Гонжаев.//
Разработка комбинированных продуктов питания, Пищевая
промышленность, 1990 г., №11, стр.17.
113. Определение внутримолекулярного распределения промышленных
пектинов методом препаративной ионообменной хроматографии. // Рж.,
Химия. 1993 г., стр.95.
114. Осенова Е.Х., Ломашенко И.М. - Субтропические и тропические плоды.
// М., Экономика, 1998 г., стр.95
115
115. Паршакова Л.П. - Использование низкометилированного пектина для
производства железообразных фруктовых консервов. // Консервная и
овощесушильная промышленность,. 1992 г., №2, стр. 16-17.
116. Парфененко В.В. - Усовершенствование технологии производства
пектина из свекловичного жома. // Автореферат, М., 1988 г., стр.32.
117. Парфененко В.В. - Влияние различных факторов на состав пектиновых
веществ свекловичного жома. // Хлебопекарная и кондитерская
промышленность., 1998 г., №2, стр.18-20.
118. Пектины. Использование пектинов. // Констенко Т.И., Нелина В.В.,
Довгенко В.В., Карнович Н.С. // Ассоциация «Пектин», 1992 г., стр.51.
119. Пектин. Производство и применение. // Нелина В.В., Довгенко В.В.,
Карнович Н.С.// Киев, Урожай, 1989 г., стр.88.
120. Пектинсодержащие консервы и их профилактическая ценность. // Фан-
Юнг А.Ф., Каминская Ф.И., Давыдова И.В. // Консервная и
овощесушильная промышленность,. 1990 г., №11, стр. 19-20.
121. Пектин. Методы контроля в пектиновом производстве. // Нелина В.В.,
Довгенко В.В., Карнович Н.С. // Киев, Ассоциация «Пектин», 1992 г.,
стр.112.
122. Пектин из тыквы. // Птичкина Н.М., Данилова М.А..Имин А.Г. //
Вестник Российской Академии сельско-хозяйственных наук. 1993 г.,
№1, стр.70-71.
123. Получение и изготовление пектинов с уделением особого внимания
специальным пектинам. // Современная техника Австрии, М., 1991 г.
124. Пономарёв В.д. - Экстрагирование лекарственного сырья. // М.,
Медицина, 1996 г., стр.203.
116
125. Перспективы использования пектиновых веществ и их производных в
медицине. // Шелухина Н.П., Алиева Д.Е., Аймухамедова М.Б. // XIV
Менделеевский съезд по общей и прикладной химии. Тез. докл., 1989 г.,
т.1, стр.513.
126. Петропавловский Е.И., Моисеева В.Г. - Использование
физиологической падалицы яблок для производства пектина. //
Известия ВУЗ. Пищевая технология., 1993 г.. №3, стр. 79-82.
127. Подняковский В.М. - Гигиенические основы питания и экспертизы
продовольственных товаров. // Новосибирск, 1996 г., стр.431.
128. Подговский А.А. - О механизме взаимодействия токсических веществ
ферментными системами. Химические основы процессов
жизнедеятельности.// М., 1992 г., стр.291-331.
129. Поландова Р.Д. Современные приоритеты в технологии хлебопекарного
производства. // Пищевая промышленность, М., 1996 г., №3. стр.8-10.
130. Получение витамина Р и пектина. // Обзорная информация. Серия 4,
ЦИИНТЭИ пищепром, 1989 г., вып.12, стр 1-5.
131. Получение и изготовление пектинов с уделением особого внимания
специальным пектинам. // Доклад на симпоз. Современная техника
Австрии, М., 1991 г.
132. Получение цитрусового пектина в НРБ. // Бъгарка плодове, зеленгуци и
консерви., 1990 г., №8, стр13-14.
133. Помодова В.А.. Недистаева Т.К. Шелухина И.П. Флепонова Г.А.,
Полякова В.А. – Пектины. // Обзорная информация , сер.22, 1980 г.,
стр.27.
134. Применение пектинов в пищевой промышленности. // Пищевая
промышленность, М., 1996 г., №5, стр.28-34.
117
135. Проведение научно-исследовательской работы и разработка
экологически безопасных технологий получения
низкоэтерифицированного пектина пищевого и медицинского
назначения. // Отчёт о НИР ВНИИПК – Краснодар. 1992 г., стр.300.
136. Проценко З.И. - О ферментативном расцеплении пектина и выделении
галактуруновой кислоты. // Известия ВУЗ. Пищевая технология., 1994 г.,
№1, стр. 76-78.
137. Пучкова Л.И. - Лабораторный практикум по технологии хлебного
производства. // М., 1982 г.
138. Разработка способа очистки сухого пектинового экстракта для
производства пектина пищевого и лечебно-профилактического
назначения. // Отчёт о НИР ВНИИПК – Краснодар. 1993 г., стр.255.
139. Разработка технологии производства комбинированных пектинов. //
В.А. Васькина, Л.В. Кузнеова, В.В.Левданская. – Могилёв. 1993 г.,
стр.46-47.
140. Рейли К. - Металические загрязнения пищевых продуктов. // М,
Агропромиздат, 1985 г.,стр. 184.
141. Романенко А. Е., Деревяго И.Б., Литенко В.А., Ободович А.Н. - К
дальлнейшему совершенствованию применения пектина как
профилактического средства при поступлении радионуклидов в
организм человека. // Гигиена труда и профзаболевания. 1991 г., 12
стр.8-11.
142. Рубановская А.А. - Влияние пектина на всасывание радиостронция из
желудочного-кишечного тракта в эксперименте. // Гигиена труда и
профзаболевания. 1994 г., №4 стр.43-47.
118
143. Рубановская А.А. - Влияние пектина на всасывание радиостронция из
желудочного-кишечного тракта в эксперименте. // Гигиена труда и
профзаболевания. М., 1961 г., стр.43-47.
144. Рылова М.А. Методы исследования хронического действия вредных
факторов среды в эксперименте. // М.Медицина, 1994 г.
145. Сафронов Е.И. Применение радиоактивных и стабильных изотопов в
народном хозяйстве. // Тезисные доклады Всесоюзной научной техн.
конференции. // М., 1987 г., стр.132
146. Свойства пектиновых веществ. // Л.В. Донченко, Н.С.Карнович,
Т.И.Костенко, И.А.Крапивницкая, В.В. Нелина // Киев, Общество
«Знание», Украина, 1992 г., стр. 33.
147. Совершенствование технологии производства пектина, других
пектиновых студнеобразователей пектиносодержащих продуктов. //
Краснодар: ВНИИРК. 1990 г., стр.950.
148. Солоид М.Б. – Из опыта работы завода «Пектин» // Консервная и
овощесушильная промышленность, 1985 г., №5, стр. 32-35.
149. Соколовский В.В. - Гистохимические исследования в токсикологии. //
Л., Медицина, 1991 г.
150. Сосновский Л.Б. - Производство пищевого студнеобразующего пектина
из корзинок подсолнечника и свекловичного жома и его применение. //
1987г., Вып.1, стр. 99-113.
151. Сосновский Л.Б. - Рациональная схема производства пектина. //
Сборник материалов Всесоюзного совещания по вопросам технологии и
химии пектина. // М., ЦИНТИ, пищ. пром., 1982 г., стр. 103.
119
152. Сосновский Л.Б., Бузина Г.В., Иванча И.Ф. - Исследование процесса
гидролиза – экстрагирования пектина из свекловичного жома. // Труды
ВНИИ кондитерской промышленности. 1996 г., вып.17, стр.100-103.
153. Способ производства порошкоообразного яблочного полуфабриката. //
А.В. Зубченко, С.М. Агаев, А.Я.Олейников, Чуев В.С., Магометодов
Г.О.//А.С.№1340718,СССР, 1987 г.
154. Способ получения пектина. // А.В. Зубченко, С.М. Агаев, Пат.2034850.
Россия.
155. Способ получения майонеза. // Яковлева З.А., Досочева И.В.
Пат.203568,1995 г.
156. Способ получения майонеза низкометексилированного пектина. // Н.П.
Филиппов, Розентул Ж.И., Бутенко Р.Г.// А.С. №11411859. СССР.
157. Справочник по произврдству консервов . // Том 4, 1974 г., стр. 424, 449.
158. Сравнителтная оценка эффективности использования цитрусового,
яблочного и свекловичного пектинов в хлебопечении. // В.И. Дробот,
В.Ф.Доценко, А.Ю.Арсентьева, Ю.В.Юстинов, Н.А.Пересуда. – Киев,
1997 г., стр. 14.
159. Стайков С.А. Крачанов Х.Г. – Исследование пектина из корзинок
подсолнечника. // Сборник материалов Всесоюзного совещания по
вопросам технологии и химии пектина. // М., ЦИНТИ, пищ. пром., 1992
г., стр. 103.
160. Сужонов Ж.Д., Парфененко В.В. - Производство и применение пектина.
// Опыт Нальчинской кондитерской фабрики. Нальчик. 1991 г., стр.111.
161. Толстогузов А.И. - Концентрирование белков молока пектином. //
Пищевая промышленность., 1988 г., №2, стр.27-29.
120
162. Трибунская А.И. - Содержание пектина в яблоках северных сортов. //
Пищевая промышленность., 1994 г., №5, стр.24-27.
163. Фёдоров В.Г., Плесконос А.Х. - Планирование и реализация
экспериментов в пищевой промышленности. // М., Пищевая
промышленность., 1990 г., стр.240.
164. Фёдорович Г.А. - Производство пектинового концентрата из яблочных
выжимок на консервном заводе в г. Славянске. // Сборник материалов
Всесоюзного совещания по вопросам технологии и химии пектина. //
М., ЦИНТИ, пищ. пром., 1992 г., стр. 19-23.
165. Фёдорович Г.А., Иванча А.И. – Усовершенствование технологии
получения пектинового концентрата из яблочных выжимок. // Труды
Краснодарского НИИПП, 1997 г., №3, стр. 70-79.
166. Фишман Г.М. - Физико- химические характеристики пектиновых
веществ плодов цитрусовых. // Субропические культуры., 1997 г., №1-2,
стр.105-107.
167. Фремель А.Б. - Технологическая схема производства жидкого экстракта
свекловичного пектина. // Сборник материалов Всесоюзного совещания
по вопросам технологии и химии пектина. // М., ЦИНТИ, пищ. пром.,
1992 г., стр. 103.
168. qajaia g. - garemoze anTropogenuri zemoqmedebis zogierTi
Sedegebi. //gamoyenebiTi ekologiis safuZvlebi, Tbilisi,
2002, gv.196-201.
169. yifiani e. qimiuri elementebis da maTi naerTebis
praqtikuli gamoyenebis biologiuri roli. //Tbilisi, 1994 w.
121
170. Хатко З.Н. - Биохимическое обоснование и разработка способов
получения высокоочищенного свекловичного пектина. // Автореф.
дисс. науч. техн. наук. – Краснодар, 1997 г., стр. 25.
171. Хенигейн Ф. – Пектины. // В сб. Биохимические методы анализа
растений // М., ИЛ., 1980 г., стр.280-323.
172. Химический состав пищевых продуктов. // М., Пищевая
промышленность, 19989 г.
173. Хорн Р., Кондерман П.- Получение и изготовление пектинов. // Тезисы
докладов на международном симпозиуме «Современная техника и
технология Австрии»,М., 1991 г.
174. Хужанов Ж.Д., Парфененко В.В. – Производство и применение пектина.
// Опыт Нальчинской кондитерской фабрики. Нальчик. 1991 г., стр.111.
175. Чолбаева Д.Ш. - Получение пектинов и исследование его физико-
химических свойств. // Автореферат, Душанбе, 1987 г.
176. Шелухина Н.П. Научные основы технологии пектина. // Фрунзе, Илим,
1988 г., стр.186.
177. Шелухина Н.П., Алиева Д.Е., Аймухамедова М.Б. - Перспективы
использования пектиновых веществ и их производных в медицине. // XIV
Менделеевский съезд, Тез. докл., 1989 г., т.1,стр.513.
178. Шелухина Н.П., Амубаева З.Д., Аймухамедова М.Б. – Пектиновые
вещества, их некоторые свойства и производные. // Фрунзе, Илим, 1990 г.
179. Ширко Т.С., Ярохович Л.М. – Пектиновые вещества яблок Белоруссии. //
Консервная и овощесушильная промышленность, 1993 г., №5, стр. 34-35.
180. Ширко Т.С., Ярохович Л.М. – Пектиновые вещества яблок Белоруссии. //
Консервная и овощесушильная промышленность, 1993 г., №5, стр. 34-35.
181. Шихалиев С.С., Ал-Асвод М.Б. – Получение пектина из отходов айвы. //
Консервная и овощесушильная промышленность, 1993 г., №5, стр. 34-35.
122
182. Шмидрная М. - Проект завода по производству яблочного пектина ЧССР.
// Сборник материалов Всесоюзного совещания по вопросам технологии
и химии пектина. // М., ЦИНТИ, пищ. пром., 1992 г., стр. 103.
183. Шубцова И.Г. – Характеристика молекулярного веса пектина по
вискозиметрическим данным. // Сборник материалов Всесоюзного
совещания по вопросам технологии и химии пектина. // М., ЦИНТИ,
пищ. пром., 1992 г., стр. 103.
184. Эмил Х. Эминази – Пектиновые вещества с переменным содержанием
метоксила и способ их производства. // Патент №4016351, США, стр. 18.
185. Юдинцова И.В., Вакалов И.А. Оптимальные условия спиртового
осаждения свекловичного пектина. // Хлебопекарная и кондитерская
промышленность., 1993 г., №6, стр.41-42.
186. Ярева И.А., Пермяк, Степель Р.А. – Характеристика пищевого пектина из
коры разных сортов деревьев Сибири. Продовоьственные и пищевые
ресурсы лесов Сибири. // Красноярк., 1993, стр. 144.
186. Aspinall G.O., Fanshawe R.C. Pectin substances from lucerne… Science
society/ 1991, p. 4215-4225.
187. Bendorf Fetal. Studiu privinol positilitateae utilizarii birhotulu des hydrator
de sfecta capitulelar de floarea soarelue si melelor padurete pentru obtinirea
pectinei. Jn: Lucrurile stiintifice JCVLF. 1998. vol.9. p.147 – 159.
188. Berger St. Dietary quiclelines and human nutitavr sciences. Pol. S. Food and
Nets. , 1992 №1, p/ 5-13.
189. Bhatia B.S. Krishnamurthy L.V. Preparation of pectin from row papaya by
aluminum chloricle precipitat method. // Food Technology/ 1989-13 №10, p.
553-556.
190. Black S.A., Smith C.B. The effect of de tethglation on the quality of low ester
pectin in dessert gels. Journal Food science. 1992- vol 37. №5. p. 730-732.
123
191. Bock W. Charakterisierung mechandy tisch abgebauter pektinpreparate.
Angovanate makromolekulare chemic. 1997. vol. 64, p.133-146.
192. Chustensen S.N. Pectin a natural hydrocolloid for Confectionary products. -
Confectionary products. 1997. vol 43. №9. p. 378-381.
193. Dauel H. – Pectin in food products. – Helv. chim.acta.-30 1987. p. 1523.
194. Dobias J., Zelena H., Zahodjva B/ Dustrrijication of appje rectin. // Sd.,
VSCHT parl, 1994, E54, p. 133-147.
195. Donsa A., Novak J., Sembirova L. – Stredneeste riji kovunuck pectinu. //
A.C. 249013, ЧССР.
196. Erhlish E. – Chem. Ztd. -1991, 7, p. 87.
197. 197.Fellenberg T. Lebensmitt Hyg.-1993.-№4-p.122
198. 198.Finay A. M., Shopic A.J., Lour A.A. A chemical study of peemsokin pectin
substances-Frap.sei.,-1993.-24-№3-p.173.183
199. Franccis R, Amcund M. Procede d’obtention de products riches en
pectins.frances. namenin A23I-№1343687
200. Gallagher L.C. Properties of pectin, which affect it’s use in confectionery-
Manufact confectioner.-1989, №5, p.1719
201. Joon K.M., Ioon S.L, Lee M.N. Preparation of low methoxyl pectins by pectines
esterase in range unealbea фnd their chemical, physical and gelling
properties.-Hanguuk Vongyand Siklyang Huhhoeclu-1993-vol.12№ 1-p.7- 11