Europos Vadovų Tarybos veikla 2014 m.

2015 M. VASARIO MĖN.

TarybaEuropos Sąjungos

Europos Vadovų Tarybos veikla 2014 m.

2015 M. VASARIO MĖN.

Šią brošiūrą išleido Tarybos generalinis sekretoriatas.www.consilium.europa.euLiuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2015ISBN 978-92-824-4849-6ISSN 2363-2933doi:10.2860/292304© Europos Sąjunga, 2015Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.Printed in BelgiumSpausdinta ekologiškame popieriuje

3

Turinys

Europos Vadovų Tarybos pirmininkai apie Europos Vadovų Tarybos veiklą 2014 m.

Priimti iššūkįDonaldas Tuskas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nuo 2014 m. gruodžio 1 d.

Siekti aiškaus tikslo 5

Žvilgsnis į ateitį 7

Daugiausia dėmesio rezultatamsHermanas Van Rompuy’us, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas iki 2014 m. lapkričio 30 d.

Kartu laikytis kurso 9

Mūsų ekonomikos stiprinimas 10

Sąjunga pasaulyje 13

Darbas klimato ir energetikos srityje 17

Nauji vadovai ir strateginė darbotvarkė kintančiame pasaulyje 20

Europos Vadovų Tarybos išvados ir valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimai 27

4

Europos Vadovų Taryba (2014 m. gruodžio mėn.)

55

Siekti aiškaus tikslo

2014 m. gruodžio 1 d. atvykau į Briuselį iš Varšuvos imtis pirmininkavimo Europos Vadovų Tarybai. Sąjungos institucijoms tai buvo paskutinis Europos rinkimais prasidėjusio politinio atsinaujinimo sezono įvykis. Asmeniškai man tai buvo naujo gyvenimo pradžia, didžiulė garbė ir didžiulis iššūkis.

Buvau ir vis dar esu įsitikinęs, kad šiuo sunkiu metu Europos Sąjungai labiau nei kada nors anksčiau turi pavykti pasiekti savo tikslus. Prezidentai ir ministrai pirmininkai, vieningai susibūrę Europos Vadovų Taryboje, privalo ryžtingai prie to prisidėti. Mano manymu, Sąjungos sėkmė šiandien reiškia keturis dalykus. Pirma, privalome aiškiai išreikšti savo poziciją apie mūsų pagrindines vertybes: solidarumą, laisvę ir žmogaus orumą, įskaitant teisę gyventi be baimės. Tai taip pat reiškia kovą su šių vertybių priešais – kad ir kas ir kad ir kur jie būtų.

Antra, mums reikia tvirto pasiryžimo įveikti ekonomikos krizę ir ypač sumažinti nedarbą. Be to, mums tenka atsakomybė sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą, o tai yra užduotis, kurią vertinu labai rimtai. Turime toliau dirbti, kad mūsų bendra valiuta – euras – būtų tvirta.

Trečia, Europos Sąjunga privalo būti stipri tarptautiniu požiūriu. Remsime tuos, esančius mūsų kaimynystėje, kurie laikosi mūsų vertybių. Sąjunga negali nereaguoti, kai sienos mūsų žemyne keičiamos jėga. Laikėmės vieningos pozicijos šiuo klausimu, ir toliau taip darysime. Tik vieningumu galime pasiekti rezultatų šiuo požiūriu.

Galiausiai, Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai yra mūsų klestėjimo ir laisvės kertinis akmuo. Manau, kad vienas iš svarbiausių uždavinių yra siekti pažangos derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės. Europa ir Amerika turėtų dėti visas pastangas, kad derybos būtų užbaigtos iki 2015 m. pabaigos.

Siekiant kiekvieno iš šių tikslų, visos Europos institucijos privalo drauge stengtis užtikrinti bendrą gerovę, kartu atsižvelgdamos į kiekvienos iš jų turimą atlikti vaidmenį. Įveiksime mums iškilusius iššūkius kupini energijos ir optimizmo, arba visiškai jų neįveiksime. Žinoma, nė viena Europos tauta, nė viena valstybė negali jų įveikti viena. Aš savo ruožtu įsipareigojau kolegoms pasinaudoti visais savo turimais gebėjimais, kad Europos Vadovų Tarybos darbas ir toliau būtų orientuotas į rezultatus ir kad juo dėmesys ir toliau būtų sutelktas į tai, kas iš tiesų svarbu. Mes visi turime ir toliau aiškiai suvokti šį tvirtą tikslą.

Gruodžio mėnesio aukščiausiojo lygio susitikimasTruizmas teigti, kad ginti viską reiškia neginti nieko. Jei turite dešimt prioritetų, neturite nė vieno. Būtent todėl rengiantis gruodžio 18 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui, pirmajam mano pirmininkavimo metu, paprašiau vyriausybių vadovų daugiausia dėmesio skirti tik dviem itin svarbiems klausimams, kuriuos turime nedelsiant spręsti. Tai – investavimas į Europos ekonomiką ir situacija prie mūsų rytinių sienų su Ukraina ir Rusija. Šiek tiek nukrypdamas nuo ilgalaikės praktikos, suorganizavau, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas truktų vieną dieną. Mums taip pat pavyko parengti neįprastai trumpas ir labai koncentruotas Europos Vadovų Tarybos išvadas. Mano manymu, glaustumas skatina atskaitingumą.

Diskutavome ir susitarėme dėl plano sukurti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF); šį planą netrukus po to, kai pradėjo eiti pareigas, apibrėžė Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris. Mūsų susitikime vadovai išreiškė savo pritarimą ir nustatė griežtą tvarkaraštį. Tuo tarpu Komisija pateikė pasiūlymą su visais teisėkūros

Priimti iššūkįDonaldas Tuskas

6

elementais, ir dabar Taryba bei Europos Parlamentas turi užtikrinti, kad šis fondas būtų parengtas iki birželio mėn. Tikslas – generuoti naują investicijų į Europos ekonomiką bangą. Europos investicijų bankas nuo 2015 m. sausio mėn. jau gali pradėti tvirtinti pirmuosius projektus. Žinoma, visi vadovai supranta, kad ekonomikoje nėra „filosofinio akmens“, kuris galėtų išspręsti mūsų esamą padėtį. Tikram atsigavimui reikės nuolatinio darbo, naujų idėjų ir postūmio visais aspektais. Šiuo atžvilgiu investicijų planu papildoma Europos Sąjungos ekonomikos strategija, pagrįsta patikimais viešaisiais finansais ir struktūrinėmis reformomis.

Kalbėdami apie padėtį Ukrainoje ir Rusijoje, vadovai atvirai pasikeitė nuomonėmis dėl strategijos. Sankcijų klausimu susitarėme, kad dabar geriausia laikytis to paties kurso. Dėl kitų žingsnių spręsime kovo mėn. Tuo tarpu remsime Ukrainą ir jos vyriausybę, taip pat finansiškai. Visi Europos Vadovų Tarybos nariai yra įsitikinę, kad padėti „naujajai Ukrainai“ taip pat yra naudinga mūsų pačių ateičiai. Būtent todėl svarstėme galimybę teikti Ukrainai daugiau finansinės paramos. Netrukus po aukščiausiojo lygio susitikimo Komisija pasiūlė paskolinti Ukrainai dar 1,8 mlrd. eurų. Vadovai taip pat palankiai įvertino ketinimą padidinti humanitarinę pagalbą. Ukrainiečiai turi žinoti ir matyti, kad Europa yra su jais.

Donaldas Tuskas pradeda Europos Vadovų Tarybos susitikimą (2014 m. gruodžio mėn.)

7

Žvilgsnis į ateitį

Ateinančiais metais ekonomika išliks vienas iš svarbiausių susirūpinimą keliančių klausimų. Visos ES šalys ir Sąjungos institucijos privalo daryti viską, ką gali, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas. Krizė Ukrainoje ir aplink ją ir toliau reikalaus viso mūsų dėmesio, kaip ir įvykiai platesniame regione aplink mus, ypač pietuose.

Gruodžio mėnesio susitikime pasinaudojau proga nustatyti aiškią 2015 m. darbotvarkę. Vasario mėn. vadovai diskutuos, kaip pagerinti valdymą mūsų ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Kovo mėnesį diskutuosime energetikos sąjungos klausimu; taip pat svarstysime mūsų požiūrį į Rusiją bei Ukrainą ir rengsimės gegužės mėn. Rygoje įvyksiančiam Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimui. Birželio mėn. priimsime sprendimus dėl bendrosios skaitmeninės rinkos, peržiūrėsime Investicijų fondo veiklą ir dar kartą nagrinėsime mokesčių vengimo klausimą. Taip pat pasirengsime keliems tarptautiniams susitikimams ir aukščiausiojo lygio susitikimams.

Tuo tarpu į politinę darbotvarkę įsiskverbė dramatiški įvykiai. Siaubingi 2015 m. pradžioje įvykdyti išpuoliai Paryžiuje sukrėtė Prancūziją ir visą mūsų Sąjungą. Pasitaręs su Prancūzijos Prezidentu, nusprendžiau, kad susitikę vasario mėn. vadovai spręs, kaip įveikti šiais išpuoliais mestą iššūkį. Taip pat vėl svarstysime padėtį Ukrainoje. Įvykiai formuoja politiką lygiai taip pat kaip iš anksto suformuluoti planai, taigi pirmiau mano išdėstyta darbotvarkė, be abejo, bus ir toliau plėtojama visais 2015 m.

Didžiausioje šio leidinio dalyje apžvelgiami praėjusieji metai. Kaip politikai, negalime tiesti tilto į ateitį nežinodami, iš kur ateiname. Žinoma, politiniams įvykiams sekant vienas kitą kvapą gniaužiančiu greičiu – kaip šiuo metu Ukrainoje arba anksčiau euro atveju – būtina prisiminti, kas vyko, ir išlaikyti proporcingumo jausmą.

Norėčiau pareikšti pagarbą savo pirmtakui Hermanui Van Rompuy’ui už tai, kad jis sėkmingai vadovavo Europos Vadovų Tarybai precedento neturinčių audringų neramumų metu, taip pat už viską, ko išmokau stebėdamas jį iš už kitos stalo pusės, kai buvau vienas iš Europos Vadovų Tarybos narių. Taigi, norėčiau jam padėkoti ir pakviesti jį, kaip iki lapkričio 30 d. pareigas ėjusį mūsų pirmininką, pasidalyti savo nuomone apie šios institucijos veiklą 2014 m. ir apie tai, kokią formą tai suteikė iššūkiams, kuriuos bandome įveikti šiandien.

DONALDAS TUSKAS

8

Pareigų perdavimo ceremonija dalyvaujant kadenciją baigiančiam pirmininkui Hermanui Van Rompuy’ui ir kadenciją pradedančiam pirmininkui Donaldui Tuskui

99

Kartu laikytis kurso

Europai 2014 m. buvo ne tik politinio atsinaujinimo metai; jie taip pat buvo ištvermės ir pasiryžimo išbandymo metai. 2012 m. pabaigoje grįžus finansiniam stabilumui, kelias ekonomikos atsigavimo ir darbo vietų kūrimo link pasirodė ilgesnis, nei daugelis buvo tikėjęsi ar laukę. Audringi neramumai artimiausiose kaimyninėse šalyse ir platesniame Artimųjų Rytų regione privertė persvarstyti mūsų saugumą. Tokiomis aplinkybėmis piliečiai tikisi aiškios krypties. Tarp kitų ES institucijų Europos Vadovų Taryba visapusiškai atliko savo vaidmenį laikantis naujo bendro kurso.

Leidinyje Europos Vadovų Tarybos veikla 2014 m. apžvelgiama šios institucijos veikla per praėjusiuosius metus. Visus tuos metus toliau dirbome stiprindami savo ekonomiką, daugiausia dėmesio skirdami ekonominėms reformoms, patikimiems biudžetams ir į ateitį orientuotoms investicijoms. Kartu su kitais tarptautiniais įvykiais, dramatiški įvykiai Ukrainoje buvo svarbiausi vadovų darbotvarkės klausimai. Taip pat pasiekėme susitarimą dėl klimato ir energetikos, nustatėme Europos Sąjungos strateginius prioritetus kitiems penkeriems metams ir – po 2014 m. gegužės mėn. surengtų Europos rinkimų – išrinkome naują Sąjungos vadovybę.

Europos Vadovų Taryboje aplink stalą susirenka Europos Sąjungos vyriausieji vadovai: 28 valstybių ar vyriausybių vadovai, Komisijos pirmininkas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Nustatome politinius prioritetus ir imamės atsakomybės krizių metu. ES vyriausiasis įgaliotinis dalyvauja visose diskusijose užsienio reikalų aspektais, Europos Centrinio Banko vadovas reguliariai prisijungia prie mūsų sprendžiant ekonominius klausimus, o išimtiniais atvejais turime ir kitų svečių.

2014 m. Europos Vadovų Taryba surengė keturis oficialius susitikimus (tarp jų – įvykusįjį gruodžio mėn., kuriam pirmininkavo mano pareigas perėmęs Donaldas Tuskas),

du neformalius ir du neeilinius susitikimus, taip pat po spalio mėn. susitikimo įvykusį euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą. Per šiuos metus, pasikeitus vyriausybėms Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje, pasveikinome naujus (arba sugrįžusius) kolegas ir atsisveikinome su buvusiais kolegomis; galiausiai pasikeitė Europos Komisijos ir mūsų pačių institucijos vadovai.

Europos Vadovų Taryba – sparčiai kintanti bendruomenė. Vyriausybių vadovai ateina ir išeina. Dėl kintančios šio klubo sudėties jis gerokai skiriasi nuo nacionalinės vyriausybės, kurios atveju jūs keliaujate kartu ketverius ar penkerius metus su ta pačia komanda. Penkerius metus man einant pirmininko pareigas, aplink stalą pasikeitė įvairių šalių 69 prezidentai ir ministrai pirmininkai. Būtent todėl pasitikėjimo stiprinimas yra nuolatinis procesas; nuo pat pirmosios dienos maniau, kad tai yra mano „pagrindinis reikalas“. Pasitikėjimas yra išankstinė sąlyga, kuri turi būti įvykdyta, kad būtų galima priimti bendrus sprendimus.

Kaip sakiau vadovams savo atsisveikinimo kalboje spalio mėn. aukščiausiojo lygio susitikime, visada stengiausi veikti Europos intereso labui. Tai yra daugiau nei dvidešimt aštuonių šalių nacionalinių interesų suma, tačiau tai yra ir ši suma. Kiekvieną kartą turėjome susitarti su dvidešimt aštuoniomis šalimis. Ne visada tai pavyksta vienu atokvėpiu, kartais reikia truputį truktelėti ir stumtelėti. Tačiau kartu per šiuos pastaruosius penkerius metus parodėme, kas galėtų atrodyti neįtikėtina: kad Sąjunga, kurią sudaro dvidešimt aštuonios šalys, gali veikti ir iš tiesų veikia.

Per 2014 m. pirmuosius vienuolika mėnesių būta daug tokių tvirtų sprendimų, Europos nematomos jėgos, pavyzdžių – o Donaldui Tuskui esant prie mūsų institucijos vairo tokių pavyzdžių bus, be jokių abejonių, ir ateinančiais metais.

Daugiausia dėmesio rezultatamsHermanas Van Rompuy'us

10

Mūsų ekonomikos stiprinimas

2014 m. pradžioje, po suirutės prieš tai buvusiais metais, pasirodė ekonomikos atsigavimo požymių, tačiau šis atsigavimas buvo – kaip kiekvieną kartą pasirūpindavome pabrėžti viešai – „silpnas, trapus ir netolygus“. Visi Europos Vadovų Tarybos nariai buvo entuziastingai pasirengę pasinaudoti mūsų susitikimais, kad atsigavimas būtų paspartintas, o mūsų ekonomika – sustiprinta. Tai padarėme keliuose mūsų konkurencingumui gerinti ir darbo vietų kūrimui skatinti skirtuose susitikimuose (kurie prasidėjo jau 2013 m.) kartu sutelkdami visų nacionalines pastangas ir Sąjungos priemones.

Į kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkę įtraukiau pramonės klausimą. Pabrėžėme, kad pramonė yra toli gražu nepasenusi, o, priešingai, tai yra sritis, kuri iš naujo save išranda, ir kad turime reinvestuoti. Pramonės sektorius sudaro 25 % privačiojo sektoriaus darbo vietų, dėl kurių dar daugiau darbo vietų sukuriama paslaugų srityje, ir, kaip pabrėžė kolegos, daugiau darbo vietų pramonės sektoriuje galėtų ir turėtų būti iš kitų šalių sugrąžinta į Europą. Savo išvadose primygtinai raginome visų pirma tvirčiau bendradarbiauti Europos lygiu plėtojant bazines didelio poveikio technologijas, pavyzdžiui, elektromobilių baterijų ar pažangiųjų biologinių medžiagų srityje, taip pat primygtinai raginome pramonės subjektus aktyviau dalyvauti švietimo ir mokymo sistemoje, kad būtų šalinami akivaizdūs bendrųjų kompetencijų trūkumai, pavyzdžiui, mokslo, matematikos ir inžinerijos srityse.

Be to, kovo mėn. pasiekėme didelį laimėjimą kovoje su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu. Techniniu požiūriu, Europos Vadovų Taryba susitarė priimti patikslintą Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą – po net šešerius metus trukusių ES šalių vyriausybių tarpusavio derybų. Politiniu požiūriu, įvykdėme 2013 m.

gegužės mėn. duotą pažadą ir pademonstravome tvirtą ir vieningą įsipareigojimą visuotiniu lygiu kovoti su mokesčių slėpimu. Kova su mokesčių slėpimu – tai ne tik viešųjų finansų srities, bet ir sąžiningumo ir socialinio teisingumo klausimas.

Birželio mėn. susitarėme dėl strateginės darbotvarkės ateinančiais penkeriais metais (daugiau informacijos apie tai pateikiama toliau), kurioje – ekonomikos klausimu – itin daug dėmesio skiriama darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui. To paties susitikimo metu, įgyvendinant metinį ekonominės politikos ciklą, taip pat pasikeitėme nuomonėmis apie gerai žinomą dilemą: kaip užtikrinti fiskalinės drausmės ir poreikio remti ekonomikos augimą pusiausvyrą? Beveik visuotinai sutarta, kad šalys tuo pat metu turi tęsti reformas ir fiskalinį konsolidavimą (ekonomikos augimui palankiomis sąlygomis ir diferencijuotai) ir vykdyti ateičiai reikalingas investicijas. Abu šie aspektai yra būtini gerai ekonomikos būklei užtikrinti. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad mes visi esame įsipareigoję įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą, todėl reikia kuo geriau pasinaudoti lankstumu, suteikiamu esamomis fiskalinėmis taisyklėmis.

Vėlyvos vasaros melancholija

Vasarą gaunami ekonominiai duomenys patvirtino, kad atsigavimas išliko silpnas, infliacija išimtinai maža, o nedarbo lygis – nepriimtinai aukštas. Tai buvo ir yra visų pirma pasakytina apie euro zoną. Neeiliniame rugpjūčio 30 d. įvykusiame susitikime dėl kitų neatidėliotinų klausimų Europos Vadovų Taryba pasinaudojo proga daryti daugiau spaudimo ministrų lygiu atliekamam ekonominiam darbui. Taip pat nusprendėme spalio mėn. surengti euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą ir –

1111

Diskusijos Europos Vadovų Taryboje

12

Italijos vyriausybės iniciatyva – susirinkti į konferenciją jaunimo nedarbo klausimu. Rudenį išryškėjo konsensusas, kad Europoje reikia daugiau investicijų – šį klausimą teko nagrinėti mano pareigas perėmusiam kolegai gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Aukščiausiojo lygio susitikimas jaunimo nedarbo klausimu įvyko spalio 8 d. Milane. Akivaizdu, surengus konferenciją problema savaime neišsprendžiama, tačiau tai padeda išlaikyti tempą ją sprendžiant. Milano susitikimas buvo gera proga apžvelgti ir iš naujo reikiama kryptimi sutelkti pastangas kovojant su nedarbu. Man padarė įspūdį tai, kaip vadovai, nepriklausomai nuo to, kokia savo pačių analize besiremtų, sutarė dėl trijų punktų, kurie pasirodė esantys būtini siekiant išspręsti šią problemą.

Visų pirma, mokesčių naštos perkėlimas nuo darbo. Gali būti, kad būtent tai yra pats svarbiausias užimtumo didinimo veiksnys. Nuolatinis Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos daromas spaudimas šiuo klausimu pradeda duoti vaisių. Antra, užtikrinimas, kad mūsų darbo rinkos taptų lankstesnės. Lankstumas nereiškia tiesiog sumažinti algas ar darbo vietų skaičių; tai reiškia pasiūlyti įmonėms ir darbuotojams daugiau laisvės nuspręsti, kaip geriausiai prisitaikyti prie rinkos sąlygų atsižvelgiant į mūsų socialinius modelius. Trečia, kova su gilėjančia takoskyra

tarp patekusiųjų ir nepatekusiųjų į darbo rinką; kitaip tariant, tarp tų, kurie yra apsaugoti, ir tų, kurie turi laikinas, neapsaugotas darbo vietas – dažniausiai tai moterys, jauni žmonės ir nekvalifikuoti darbuotojai migrantai. Keli Europos Vadovų Tarybos nariai savo šalyse įgyvendino svarbias reformas šiuo atžvilgiu.

Užbaigti kurti pinigų sąjungą2014 m. Europos Vadovų Taryba atidžiai stebėjo ekonominės ir pinigų sąjungos plėtojimą, tačiau jai pačiai neprireikė ryžtingai įsikišti. Po to, kai 2010–2012 m. „gesinome gaisrus“, o 2012–2013 m. vykdėme į ateitį orientuotą veiklą, darbas euro zonos klausimais šiais metais nebuvo toks intensyvus. Kovo mėn. palankiai įvertinome susitarimą dėl paskutinių neišspręstų bendro pertvarkymo mechanizmo detalių – šį susitarimą finansų ministrai pasiekė (kaip dažnai atsitinka, kai reikia spręsti sudėtingus klausimus) likus tik kelioms valandoms iki vadovų susitikimo Briuselyje. Tai buvo svarbus žingsnis siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą, kuri oficialiai pradėjo veikti lapkričio 1 d., pradėjus veikti Bendram priežiūros mechanizmui. Spalio mėn. susitarėme, kad ekonominės politikos koordinavimo gerinimas – dar vienas esminis nebaigtos veiklos elementas – privalo būti tęsiamas ir 2015 m.

1313

Sąjunga pasaulyje

2014-ieji buvo metai, kuriais kilo didžiausias per ilgą laiką iššūkis saugumui prie Europos sienų. Dėl Rusijos įvykdytos invazijos ir vėlesnės Krymo aneksijos, po kurios prasidėjo dramatiški įvykiai rytinėje Ukrainos dalyje (jie tebesitęsia rengiant šį dokumentą), buvo sutrikdyta žemyninė saugumo tvarka, mums žinoma nuo šaltojo karo pabaigos. Šį klausimą turėjo spręsti vadovai. Per šiuos metus Europos Vadovų Taryba vadovavo Sąjungos veiksmams tiek Ukrainos, tiek Rusijos atžvilgiu. Tačiau sprendėme ir kitus rimtus užsienio politikos uždavinius, ypač susijusius su padėtimi Artimuosiuose Rytuose.

Po įvykių Kryme2014 m. švenčiant Naujuosius metus niekas nė vienoje pusėje nesitikėjo, kad visuotinių protestų Kijevo Maidano aikštėje dalyviai atsilaikys prieš savaitėmis besitęsiantį šaltį ir represijas. Tačiau jie atsilaikė. Kai sausio mėn. pabaigoje, kartu su Komisijos pirmininku, Briuselyje vykusiame eiliniame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime susitikome su Prezidentu V. Putinu, žinoma, buvo tam tikros įtampos, tačiau dar neatrodė, kad ji yra neįveikiama. Praėjo vienas mėnuo – ir įvykiai Kryme pakeitė viską.

Po invazijos į šį pusiasalį sušaukiau neeilinį Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą; jis įvyko kovo 6 d. (Man einant pareigas, po 2011 m. surengto aukščiausiojo lygio susitikimo Libijos tema tai buvo tik antras toks skubos tvarka surengtas aukščiausiojo lygio susitikimas užsienio krizės klausimu.) Susitikimo pradžioje Ukrainos Ministras Pirmininkas A. Jatseniukas pateikė ryžtingą ir blaivų padėties savo šalyje įvertinimą. Kol posėdžiavome, pradėjome gauti pirmuosius žinių pranešimus apie tai, kad Kryme bus surengtas referendumas, aiškiai pažeidžiant Ukrainos Konstituciją. Tai dar labiau sutvirtino mūsų pasiryžimą.

Kovo 6 d. susitikime Europos Vadovų Taryba griežtai pasmerkė Rusijos įvykdytą neišprovokuotą Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą ir paragino Maskvą nedelsiant išvesti savo ginkluotąsias pajėgas. Vadovai susitarė dėl trijų etapų požiūrio ir taip nustatė Europos atsako į Rusijos veiksmus kriterijus. Buvo vadovaujamasi deeskalavimo principu. Pirmąjį etapą, dėl kurio buvo susitarta iš karto, sudarė politinės priemonės: dvišalių derybų su Rusija, pavyzdžiui, vizų režimo klausimu, sustabdymas, parama Europos narių sprendimui sustabdyti savo dalyvavimą G8 aukščiausiojo lygio susitikime (jis buvo numatytas 2014 m. birželio mėn. Sočyje). Antrąjį etapą, kuris turėjo būti pradėtas vykdyti tuo atveju, jeigu padėtis greitai nepagerėtų, sudarė papildomos priemonės, pavyzdžiui, konkretiems asmenims nustatytas draudimas keliauti, turto įšaldymas ir ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo atšaukimas. Trečiąjį ir galutinį etapą sudarytų esminės ekonominės sankcijos („papildomos plataus masto pasekmės tarpusavio santykiams įvairiose ekonomikos srityse“); ši griežčiausia atsakomoji priemonė būtų taikoma tuo atveju, jeigu Rusija imtųsi tolesnio padėties destabilizavimo veiksmų. Šiais kriterijais rėmėmės visus šiuos metus nustatydami atsakomuosius veiksmus.

Ukrainos klausimu kovo 6 d. susitikime taip pat nustatėme Europos atsakomųjų veiksmų kryptį: suteikėme šaliai politinę paramą – dar kartą patvirtinome savo įsipareigojimą iki gegužės 25 d. rinkimų Ukrainoje pasirašyti Asociacijos susitarimą. Taip pat įsipareigojome teikti finansinę paramą padėdami atkurti makroekonominį stabilumą ir susitardami dėl specialių prekybos priemonių, kurios suteiktų vienašališkos naudos Ukrainai – šiais klausimais Europos Komisija sunkiai dirbo. Kad būtų skatinami demokratiniai pokyčiai, parama nebuvo besąlyginė: nuo pat pradžių akcentavome, kad

14

būtina rengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, vykdyti konstitucinę reformą ir atlikti smurto veiksmų tyrimą, taip pat pabrėžėme, kad vyriausybė turi būti įtrauki visų regionų, žmonių ir mažumų atžvilgiu, kovoti su korupcija ir pradėti vykdyti platesnes ekonomines reformas.

Visuose vėlesniuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose svarstėme padėtį Ukrainoje. Eiliniame pavasario susitikime, įvykusiame po neteisėto referendumo Kryme, patvirtinome, kad pradedamas antras sankcijų etapas – atšaukėme dvišalius aukščiausiojo lygio susitikimus, o į asmenų, kuriems taikomas draudimas išduoti vizą ir turto įšaldymas, sąrašą įtraukėme dar dvylika asmenų. Taip pat pasirašėme Asociacijos susitarimo su Ukraina politines nuostatas. Birželio mėn. įvykusiame susitikime, pasikeitę nuomonėmis su naujuoju Prezidentu Petro Porošenko, parėmėme jo taikos planą siekiant nutraukti karo veiksmus rytinėje Ukrainos dalyje. Jaudinamoje ceremonijoje taip pat pasirašėme likusias Asociacijos susitarimo su Ukraina, taip pat su Gruzija ir Moldova, dalis – plataus masto dvišalius susitarimus, darančius didelį ekonominį ir geopolitinį poveikį. Liepos 16 d. neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime (jis buvo sušauktas kitais klausimais, tačiau tuo metu padėtis rytinėje Ukrainos dalyje blogėjo) patvirtinome griežtesnes sankcijas, kuriomis, pavyzdžiui, buvo sustabdytas ES viešųjų lėšų srautas į Rusiją ir dar labiau apribotos investicijos Kryme.

Antras lūžio taškasLiepos 17 d. įvykęs reisu MH-17 skridusio Malaizijos lėktuvo numušimas virš rytinės Ukrainos dalies buvo antras – po invazijos į Krymą – lūžio taškas vykstant šiai krizei. Tapo būtina pradėti trečią mūsų sankcijų etapą – taikyti plataus masto ekonomines sankcijas. Nebevyko tokių debatų dėl jų taikymo laiko, masto platumo ir

veiksmingumo, kokie vyko pavasarį; nebeliko jokių abejonių, kad turime suintensyvinti savo atsakomuosius veiksmus. Liepos mėn. pabaigoje, po intensyvių pasitarimų, visi vadovai nurodė savo šalių ambasadoriams ES priimti šį sprendimą. Tačiau padėtis dar labiau pablogėjo: įsiliepsnojo intensyvūs mūšiai, o iš Rusijos į rytinę Ukrainos dalį pradėjo judėti kovotojų ir ginklų srautai. Rugpjūčio 30 d. įvykusiame susitikime susitarėme, kad būtina dėti visas pastangas siekiant sustabdyti kraujo praliejimą. Rugsėjo 5 d. Minske buvo pasirašytas taikos planas, tačiau iki šiol jis dar nėra visapusiškai įgyvendintas, nepaisant to, kad ne kartą perspėjome Rusijos vadovus.

Praėjus beveik metams nuo tada, kai prasidėjo eskalavimas, pamoka yra aiški. Kaip pasakiau rugsėjo mėn. JT Generalinėje Asamblėjoje: „Pažeisdamas nustatytas sienas, pažeidi taiką.“

Aukščiausiojo lygio susitikimaiKritiškos padėties mūsų rytinėje kaimynystėje sąlygomis taip pat vyko daug tarptautinių susitikimų su mūsų partneriais visame pasaulyje. Vienas svarbiausių įvykių įvyko birželio 4–5 d., kai Europos Sąjunga pirmą kartą organizavo G7 aukščiausiojo lygio susitikimą – taip įvyko dėl to, kad buvo atšauktas G8 aukščiausiojo lygio susitikimas Sočyje. Tokiu būdu buvo svariai patvirtintas Sąjungos naujai įgytas diplomatinis statusas – tai buvo iš tiesų ypatingas susitikimas. Aptarėme visus įprastus klausimus (pasaulio ekonomiką, prekybą, energetiką ir klimatą, vystymąsi) ir, žinoma, Ukrainos klausimą. Šis susitikimas aiškiai parodė, kokiu būdu G7 ir Europos Sąjungos narės laikėsi vieningos pozicijos imdamosi atsakomųjų veiksmų į krizę – tiek reaguodamos į Rusijos agresijos veiksmus, tiek plėtodamos konstruktyvią deeskalavimo ir stabilizavimo darbotvarkę.

15

Aukščiausiojo lygio susitikimai ir susitikimai su trečiosiomis šalimis

16

Buvo ir kitų atvejų, kai Briuselis veikė kaip pasaulinis diplomatinis centras, ypač pavasarį. Kovo mėn. pabaigoje kartu su Prezidentu B. Obama sušaukėme eilinį Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą. Po savaitės organizavome ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą – tai buvo rezultatyvus susitikimas ir beprecedentis logistinis uždavinys, kadangi Tarybos pastate vienu metu buvo net 70 valstybių ar vyriausybių vadovų. Tuo pačiu laikotarpiu ES institucijose apsilankė ir Kinijos Prezidentas, o netrukus po to organizavome aukščiausiojo lygio susitikimą su Japonija. Spalio mėn. Milane surengėme kas dvejus metus vykstantį Europos ir Azijos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą (ASEM); jo metu įvyko Europos vadovų ir Rusijos Prezidento susitikimas – jam buvo skirta daug dėmesio, tačiau jis nedavė rezultatų.

Vasaros metu taip pat pablogėjo padėtis Artimuosiuose Rytuose – Libijoje, Gazos Ruože, o ypač Irake ir Sirijoje. Rugpjūčio 30 d. įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime vadovai pareiškė, kad jie sukrėsti žiaurių išpuolių, kuriuos įvykdė grupuotė „Islamo valstybė“, arba ISIS; jie paprašė užsienio reikalų ministrų išnagrinėti, kaip būtų galima užkirsti kelią tam, kad ISIS gautų naudos, kurią teikia neteisėtos pajamos iš prekybos nafta. Susirūpinę dėl to, koks didelis yra į tą regioną vykstančių jaunų vyrų ir moterų iš mūsų pačių šalių skaičius, vadovai pareiškė, kad vienas iš svarbiausių prioritetų yra kova su radikalėjimu vidaus lygiu. Todėl susitarėme paspartinti priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti užsienio kovotojų srautą, įgyvendinimą – ši tema taip pat buvo įtraukta į po kelių savaičių vykusio JT Saugumo Tarybos posėdžio darbotvarkę; tai buvo atmintinas posėdis, kuriam pirmininkavo Prezidentas B. Obama.

Dar vienas dramatiškas įvykis mūsų kaimynystėje, kuriam reikėjo skirti dėmesio, buvo Ebolos virusinės ligos epidemija, kuri pradėjo siausti Liberijoje, Siera Leonėje ir Gvinėjoje. Spalio mėn. įvykusiame susitikime įsipareigojome kovai su šiuo šių dienų maru skirti 1 mlrd. eurų (ES valstybių narių ir Sąjungos institucijų teikiamų lėšų suma). Europa susitarė ne tik skirti finansavimą, bet ir geriau remti krizės centre atsidūrusias Vakarų Afrikos šalis, teikiant joms specialias medicinines žinias ir pagalbinį personalą. 2015 m. pradžioje padėtis, atrodo, palaipsniui pasidarė kontroliuojama.

Hermano Van Rompuy’aus apsilankymas Maidano aikštėje Kijeve (Ukraina)

17

Darbas klimato ir energetikos srityje

Praėjusiais metais energetikos klausimas užėmė labai svarbią vietą mūsų darbotvarkėje. Iš dalies taip buvo dėl to, kad padėtis Ukrainoje buvo nestabili, iš dalies – dėl to, kad rengdamiesi artėjančioms JT deryboms visuotinio atšilimo klausimu turėjome pasiekti europinį susitarimą klimato ir energetikos srityje. Mano nuomone, tas susitarimas buvo vienas iš svarbiausių 2014 m. Sąjungos pasiekimų, kuriuo buvo patvirtinta, kad tvirtai einame mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos link.

Energetikos klausimui prezidentai ir ministrai pirmininkai visada skiria itin daug dėmesio. Energijos kainos yra svarbios vartotojams ir įvairių šakų pramonei, švari energija yra itin svarbi kovojant su klimato kaita, be to, akivaizdu, kad energetika turi ir geopolitinių padarinių. Jeigu nebus imtasi ryžtingų veiksmų, po dvidešimties metų turėsime importuoti iki 80 % mūsų šalims reikalingų naftos ir dujų ir didelę jų dalį tieks vienas tiekėjas, o tai tikrai nepadeda mūsų saugumo požiūriu.

Pastaraisiais metais Europos Vadovų Taryba jau buvo surengusi nemažai specialiai energijos klausimui skirtų posėdžių, pavyzdžiui, 2011 m. vasario mėn. ir 2013 m. gegužės mėn. Paėjusiais metais šis klausimas buvo įtrauktas į trijų posėdžių (kovo, birželio ir spalio mėn.) darbotvarkę; jų metu didelė anksčiau atlikto darbo dalis davė rezultatų.

Energetikos sąjungaKovo mėn. mūsų diskusijose daugiausia dėmesio skyrėme visų pirma tam, kaip būtų galima sumažinti mūsų didelę energetinę priklausomybę (ši tema tapo dar aktualesnė atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje) ir kaip reikėtų kontroliuoti energijos kainas (dėl sparčiai mažėjančių naftos kainų šis klausimas šiuo metu tapo kiek mažiau aktualus).

Susitikime vyravo nuotaika, kad turime rasti naują veiklos energetikos srityje vykdymo būdą, kad vesdami derybas dėl sutarčių turime labiau dirbti kaip komanda, turime intensyviau keistis informacija ir užtikrinti didesnį su sutarčių sąlygomis susijusį skaidrumą. Visa tai padidintų mūsų bendrą įtaką derybose. Kaip sakiau to aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamojoje spaudos konferencijoje: „Iš pradžių Europa buvo sukurta kaip anglies ir plieno bendrija. Praėjus šešiasdešimt ketveriems metams, susiklosčius naujoms aplinkybėms, akivaizdu, kad turime siekti sukurti energetikos sąjungą.“

Taigi, su šiuo nauju pasiryžimu užtikrinti energetinį saugumą birželio mėn. susitarėme sustiprinti mūsų greitojo reagavimo mechanizmus – nenumatytų atvejų planus, tarpvalstybinę infrastuktūrą ir saugojimo įrenginius. Taip pat pradėjome intensyviau bendradarbiauti su mūsų kaimynėmis Balkanuose ir Rytuose. Spalio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė konkrečius sprendimus paspartinti darbą tarpusavio jungčių ir keitimosi informacija srityse – visais šiais veiksmais siekiama to paties tikslo.

18

Pasiekti susitarimąTačiau tai buvo toli gražu ne viskas. Praėjusiais metais taip pat priėmėme sprendimą dėl atnaujintos klimato ir energetikos politikos strategijos laikotarpiui iki 2030 m. Kovo mėn. vykusioje pirmojoje diskusijoje nustatėme galutinį terminą, iki kurio turėjome pasiekti ES susitarimą – „ne vėliau kaip 2014 m. spalio mėn.“ Mano pasitenkinimui ir daugelio stebėtojų nuostabai, šį pažadą ištesėjome. Šis susitarimas sudaro Europai galimybę duoti toną kitame tarptautinių derybų klimato klausimu raunde, rengiantis 2015 m. pabaigoje Paryžiuje įvyksiančiam JT aukščiausiojo lygio susitikimui. Jo svarbos nereikėtų nuvertinti: tai yra pagrindas siekiant užtikrinti ilgalaikį perėjimą prie kitokio energetikos modelio, kuris būtų naudingas Europos energetinio atsparumo ir saugumo požiūriu.

Tai buvo kruopščiai parengtos ir kartais labai sudėtingos derybos. Spalio mėn., nepaisant valandą trukusios įtampos per paskutinę derybų naktį, vadovai susitarė dėl keturių pagrindinių tikslų. Įgyvendinant visus šiuos tikslus einama ta pačia kryptimi – tiekti ekologiškesnę, saugesnę ir įperkamesnę energiją.

Pirma, klimato srities tikslas: iki 2030 m. ES viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 %. Ši vertė, kuri lyginama su 1990 m. lygiu, yra privaloma. Maždaug pusė šių naujų veiksmų bus vykdoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje – mūsų energetikos ir pramonės sektoriuose. Šiuo požiūriu užtikrinome, kad mūsų plataus užmojo tikslai žalinimo srityje nesukeltų pavojaus nei mūsų tarptautiniam konkurencingumui, nei Europos darbo vietoms. Kita pusė veiksmų bus vykdoma kituose sektoriuose, taikant mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta, kad mūsų bendros pastangos būtų kuo ekonomiškai efektyvesnės.

2014 m. pirmasis pusmetis, kai ES Ministrų Tarybai rotacijos tvarka pirmininkavo Graikija

1919

2014 m. antrasis pusmetis, kai ES Ministrų Tarybai rotacijos tvarka pirmininkavo Italija

Kai tik buvo pasiektas šis susitarimas dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pasveikino Europos Sąjungą dėl jos nuolatinio pirmavimo pasaulyje; mūsų klimato srities tikslas buvo nurodytas kaip sektinas pavyzdys kitiems svarbiausiems veikėjams.

Antras tikslas: švari energija. Įsipareigojome užtikrinti, kad 2030 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 27 %. Ši vertė reiškia visos suvartojamos energijos dalį (beveik dvigubai padidinant dabartinę atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį) ir šis tikslas yra privalomas ES lygmeniu.

Trečias tikslas: energijos taupymas. Įsipareigojome energijos vartojimo efektyvumą padidinti ne mažiau kaip 27 %. Ši vertė yra orientacinė, kaip ir ankstesnės programos atveju, ir lyginama su 2030 m. prognozėmis, remiantis dabartiniu suvartojimu ir technologijomis. Iki 2020 m. ji bus peržiūrėta, siekiant įgyvendinti 30 % tikslą.

Ketvirtas ir paskutinis tikslas: energetikos tinklų sujungimas. Tarpusavio jungtys padeda suderinti pasiūlą ir paklausą tarpvalstybiniu mastu ir taip pat suteikia apsaugą vietos sutrikimų atveju. Siekiama visoje Europoje vykdyti konkrečius projektus, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas ir kad iki 2030 m. 15 % visos tiekiamos elektros energijos būtų tiekiama naudojant elektros tarpusavio jungtis.

Tokie konkretūs projektai yra geriausias būdas iš tikrųjų sukurti energetikos sąjungą – tai yra projektas, kuris, kaip žinau, yra ypač svarbus ir mane pakeitusiam naujajam pirmininkui.

20

Nauji vadovai ir strateginė darbotvarkė kintančiame pasaulyje

Keliuose gegužės–rugpjūčio mėn. laikotarpiu vykusiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose vadovai įvertino Europos Parlamento rinkimus ir priėmė sprendimą dėl naujosios ES vadovybės. Taip pat susitarėme dėl Europos Sąjungos strateginės darbotvarkės ateinančiais penkeriais metais.

Po rinkimųEuropos rinkimai vyko gegužės 22–25 d., o gegužės 27 d. sušaukiau neeilinį susitikimą, kad būtų galima pirmą kartą pasikeisti nuomonėmis dėl tolesnių veiksmų. Žinoma, rinkimų rezultatai kiekvienoje šalyje buvo skirtingi (tam tikras tęstinumo ir pokyčių derinys), tačiau apskritai rinkėjai davė griežtą žinią, ir būtent tam skyrėme daugiausia dėmesio mūsų diskusijoje.

Pirmoji Europos Vadovų Tarybos užduotis buvo pasiūlyti Europos Parlamentui Komisijos pirmininko kandidatūrą, „atsižvelg[iant] į (...) rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavus“ (kaip nurodyta Sutartyje). Gegužės mėn. susitikime Europos Vadovų Tarybos nariai įgaliojo mane pasikonsultuoti su Parlamento frakcijų vadovais. Jau rinkimų kampanijos metu daugelis Parlamento atstovų buvo nurodę, kad, jų nuomone, jiems gali būti pasiūlytas tik toks kandidatas, kuris atstovautų laimėjusiai partijai – Europos liaudies partijai. Birželio mėn. pabaigoje įvykusiame mūsų eiliniame susitikime, po išsamių pokalbių, kuriuos per tą laiką vedžiau norėdamas ištirti nuomones, Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą į Komisijos pirmininko postą pasiūlyti Jeaną-Claude’ą Junckerį. Tai padarėme po oficialaus balsavimo kvalifikuota balsų dauguma;

Europos Vadovų Tarybos nariai inauguruoja Taikos suolą prie Meneno vartų Ipre

21

išskyrus Jungtinę Karalystę ir Vengriją, visi balsavo už šį pasiūlymą. Svarbu, kad tai, kas buvo išdėstyta kandidato rinkimų programoje, buvo panašu į Sąjungos politinius prioritetus, kuriuos Europos Vadovų Taryba buvo nustačiusi išvakarėse (žr. toliau). Po trijų savaičių Parlamentas pareiškė pasitikėjimą Jeanu-Claude’u Junckeriu.

Rugpjūčio 30 d. susitarėme dėl kitų kandidatūrų į aukščiausias pareigas. Tai padarėme po liepos 16 d. įvykusios preliminarios diskusijos ir po to, kai daug kartų pakalbėjau su kiekvienu kolega iš Europos Vadovų Tarybos, kad užtikrinčiau, kad priimame tinkamą sprendimą, kuriam pritaria visi. Todėl labai džiaugiausi galėdamas paskelbti spaudai būsimo Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir mūsų naujosios vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai

pavardes – tai Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas ir Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini. Tuo tarpu jie abu su didele savitvarda ir energija pradėjo eiti savo naujas pareigas.

Prie Meneno vartųBirželio mėn. išimties tvarka susitikome ne Briuselyje, o Ipre, netoli nuo Flandrijos Laukų, kur per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo tiek daug tūkstančių žmonių. Prieš tą susitikimą mano kvietimu surengėme minėjimą prie Meneno vartų, ir ši ceremonija buvo net dar labiau jaudinanti, nei prieš tai įsivaizdavau. Visą vakarą jutome emocijas ir istorijos dvelksmą, ir tą patį vakarą nustatėme penkis prioritetus, kuriais remiantis bus formuojama Europos darbotvarkė kitiems penkeriems metams, ir dėl jų susitarėme.

22

Trumpai kalbant, penki prioritetai, dėl kurių susitarėme Ipro rotušėje, yra:

• stipresnės ekonomikos šalys su daugiau darbo vietų,

• visuomenė, turinti galimybių įgalinti ir apsaugoti visus piliečius,

• saugi ateitis energetikos ir klimato srityse,

• patikima pagrindinių laisvių erdvė,

• veiksmingi bendri veiksmai pasaulyje.

Dėl visų šių penkių punktų nurodėme, kokių konkrečių veiksmų reikėtų imtis. Tačiau Europos Vadovų Tarybos susitikimo pagrindinis tikslas buvo ne detalizuoti, o nustatyti teisėkūros darbo kitais penkeriais metais kryptį, pasiekti tai, ko žmonės tikisi iš Europos. Šie penki prioritetai turi būti ES institucijų veiksmų ir planavimo ateinančiais metais gairės, ir svarbu, kad visos institucijos savo darbą organizuotų atitinkamai.

Šis darbas, kurio metu buvo galvojama apie perspektyvas, buvo atliekamas labai specifiniu metu: ne tik naujo penkerių metų ciklo pradžioje, bet ir tokiu metu, kai mūsų šalys po truputį pradeda atsigauti nuo krizės, kuri daugeliui iš jų buvo didžiausia ekonomikos krizė per vienos kartos gyvavimo laiką, ir kai plinta visuomenės nusivylimas politika. Visi vadovai labai gerai suprato šį dvigubą aspektą ir norėjo parodyti, kad kartu, kaip Sąjunga, galime užtikrinti žmonėms svarbių rezultatų.

Europa: erdvė ar vieta?Kartais svarbu kurį laiką neskubėti priimti sprendimų ir įvertinti svarbiausius dalykus. Be abejonės, tai galioja kalbant apie tai, kaip piliečiai vertina Sąjungos darbą ir vertę. Atrodo, kad dabar žmonės kaip priežastį, kad jaučiasi bejėgiai ir negali pareikšti nuomonės, įvardija Europos Sąjungą, nors ji buvo sukurta būtent tam, kad jie būtų stipresni ir vėl taptų savo istorijos šeimininkais. Vienas būdų, kaip geriau suprasti šį visuomenės nusivylimą, – kaip nurodžiau 2014 m. gegužės mėn. Achene sakydamas kalbą Karolio Didžiojo apdovanojimo proga – yra suprasti, kad mūsų Sąjungą žmonės visų pirma suvokia kaip erdvę ir beveik niekada – kaip vietą.

Erdvė ir vieta iš tikrųjų nėra tas pats. Vieta suteikia apsaugos, stabilumo ir priklausymo jausmą. Tai namai – vieta, kur žmonės jaučiasi kaip namie. Kita vertus, erdvė garantuoja judėjimą ir atveria galimybių. Erdvė siejasi su kryptimi, greičiu ir laiku. Mums, žmonėms, reikia jų abiejų. Reikia erdvės, kurioje būtų galima skristi, ir lizdo, kurį galėtume vadinti savu. Žmonės yra labai paprasti kūriniai!

Europos atveju savo dėmesį visada skyrėme erdvei. Tik pagalvokite apie tai. Nuo pat pradžių imantis standartinių veiksmų, buvo siekta panaikinti prekes, darbuotojus ir investicijas varžančias sienas, leisti žmonėms ir bendrovėms judėti, imtis iniciatyvų, pasinaudoti galimybėmis. Net šiandien tokiose įvairiose srityse kaip

Hermanas Van Rompuy’us su Federica Mogherini ir Donaldu Tusku,atitinkamai naujai paskirtais ES vyriausiąja įgaliotine ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku

23

energetika, telekomunikacijos ar skaitmeninė ekonomika toliau siekiama atverti sienas ir sukurti šią didelę bendrą erdvę. Tačiau iš tikrųjų niekada negalvojome apie Europą kaip apie namus ar prieglobstį, todėl šiandien už tai turime sumokėti.

Dešimtmečius tai gerai veikė. Dėl atvirų sienų atsirado didžiulių galimybių darbui, prekybai, studijoms užsienyje. O viso šio atvirumo poveikis dažniausiai buvo švelninamas ekonomikos augimu, jį švelnino ir tuo pačiu metu kuriamos gerovės valstybės. Itin svarbu, kad per visus tuos metus buvo dalijamasi darbu – Europa teikė galimybių, o nacionalinės vyriausybės užtikrino apsaugą. Niekas kitko ir nesitikėjo. Tačiau laikai pasikeitė. Dėl globalizacijos poveikio gerovės valstybės patiria įtampą. Krizė privertė Europos Sąjungos institucijas imtis naujo vaidmens.

To rezultatas – dramatiškas ir spartus pokytis: dešimtmečius Europa reiškė atvėrimą, išlaisvinimą, atidarymą, išsivadavimą, įgalinimą, o šiandien ji kartais suvokiama kaip reiškianti kišimąsi, teisimą, nurodinėjimą, įsakinėjimą, taisymą, net baudimą. Europą – didžiąją galimybių „atvėrėją“, šiuo metu daugelis mato kaip neprašytą įsibrovėlę, o laisvės ir erdvės rėmėja tapo suvokiama kaip grėsmė apsaugai ir vietai.

Turime nustatyti tinkamą pusiausvyrą. Gyvybiškai svarbu, kad Sąjunga būtų ir ta, kuri saugo. Būtina, kad Sąjunga būtų suvokiama kaip teikianti naudos ne tik įmonėms, bet ir darbuotojams, ne tik judantiems, bet ir vienoje vietoje esantiems asmenims, ne tik diplomų turintiems ir kalbų mokantiems asmenims, bet visiems piliečiams ir žmonėms, kurie yra ne tik vartotojai, kuriems patinka pigūs gaminiai ir didelis pasirinkimas, bet ir darbuotojai, kitus žmones galintys matyti kaip konkurentus savo darbo vietoms.

Kaip pasiekti šią tinkamą pusiausvyrą? Apsaugos srityje žmonės iš Europos Sąjungos tikisi dviejų dalykų. Pirma, tikimasi, kad Sąjunga padės išspręsti problemas, su kuriomis kovoti pavienės šalys akivaizdžiai yra per mažos. Visuotinių ir tarpvalstybinių klausimų srityje žmonės iš tikrųjų nori, kad Europa gintų jų interesus ir pašalintų grėsmes. Antra, tais atvejais, kai nacionalinės valdžios institucijos yra pajėgios pasirūpinti, žmonės tikisi, kad Sąjunga nesikiš. Iš tiesų, yra atvejų, kai, būtent dėl Sąjungos masto, ji turi veikti švelniai. Ne trikdyti, o gerbti įprastas apsaugos ir prisirišimo vietas – pradedant nacionaliniais gerovės sprendimais ir baigiant regionų tradicijomis ir tapatybe, įskaitant net vietinius sūrius.

Jeanas‑Claude’as Junckeris, naujai paskirtas Europos Komisijos pirmininkas, ir Hermanas Van Rompuy’us, 2014 m. liepos mėn.

24

Šiuo požiūriu piliečių žinia Sąjungai yra aiški. Kaip Europos Vadovų Taryba nurodė savo birželio mėn. išvadose: „Sąjunga turi būti stipresnė išorėje ir rūpestingesnė viduje.“ Mano manymu, tai yra vienas pagrindinių ateities uždavinių – puoselėti žmonių pasitikėjimą mūsų Sąjunga. Ir esu visiškai įsitikinęs, kad nauja vadovybė nedvejodama imsis šios svarbios užduoties – 2015 m. ir vėliau.

HERMANAS VAN ROMPUY’US

Karolio Didžiojo apdovanojimas, Achenas

25

Europos Vadovų Tarybos susitikimo užkulisiai

2727

Europos Vadovų Tarybos išvados ir valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimai

2014 m. kovo 6 d. neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas Ukrainos klausimu 29

2014 m. kovo 20–21 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas 31

2014 m. gegužės 27 d. neformali valstybių ar vyriausybių vadovų vakarienė 37

2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas 39

2014 m. liepos 16 d. neeilinis Europos Vadovų tarybos susitikimas 46

2014 m. rugpjūčio 30 d. neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas 48

2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas 51

2014 m. spalio 24 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas 57

2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas 58

29

1. Šiandien susitikome su Ukrainos Ministru Pirmininku Arseniy Yatseniuk; jis informavo mus apie padėtį savo šalyje. Vertiname Ukrainos gyventojų per pastaruosius mėnesius ir savaites pademonstruotą drąsą ir stiprybę.

2. Patvirtiname kovo 3 d. Tarybos priimtas išvadas. Griežtai smerkiame Rusijos Federacijos įvykdytą Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimą, kuris nebuvo išprovokuotas, ir raginame Rusijos Federaciją nedelsiant sugrąžinti savo karines pajėgas į jų nuolatinio dislokavimo vietas, laikantis atitinkamų susitarimų. Raginame Rusijos Federaciją nedelsiant suteikti galimybę atvykti tarptautiniams stebėtojams. Krizės Ukrainoje sprendimas turi būti grindžiamas Ukrainos teritoriniu vientisumu, suverenitetu ir nepriklausomybe, taip pat griežtu tarptautinių standartų laikymusi. Laikomės nuomonės, kad Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtas sprendimas surengti referendumą dėl šios teritorijos būsimo statuso prieštarauja Ukrainos Konstitucijai ir todėl yra neteisėtas.

3. Europos Sąjunga palaiko svarbius santykius su Ukraina bei Rusijos Federacija, ir ji yra pasirengusi vesti nuoširdų ir atvirą dialogą su jomis. Jai tenka ypatinga atsakomybė už taiką, stabilumą ir gerovę Europoje. Sieksime šių tikslų naudodamiesi visomis turimomis priemonėmis ir prašome ES atstovų imtis visų būtinų iniciatyvų. Europos Sąjunga taip pat dalyvaus daugiašalio mechanizmo (kontaktinės / koordinavimo grupės), kuris rengiamas susidariusiai padėčiai sušvelninti, veikloje; jo tikslai turėtų būti, inter alia, didinti šalių tarpusavio pasitikėjimą, stebėti, kad būtų užtikrintas šalies teritorinis vientisumas ir suverenitetas, užtikrinti, kad jokie piliečiai nebūtų bauginami, stebėti, kad būtų laikomasi mažumų teisių, padėti surengti laisvus bei nešališkus rinkimus ir stebėti, kaip įgyvendinami susitarimai ir įsipareigojimai.

4. Turi būti nedelsiant atkurtas Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos bendras tikslas palaikyti santykius, grindžiamus bendrais interesais ir tarptautinių įsipareigojimų laikymusi. Labai apgailestautumėme, jeigu Rusijos Federacija nesiimtų veiksmų šioje srityje, visų pirma, jeigu ji ir toliau atsisakytų dalyvauti produktyviame dialoge su Ukrainos vyriausybe. Šiandien nusprendėme imtis veiksmų, be kita ko, Tarybos numatytų kovo 3 d., visų pirma sustabdyti dvišales derybas su Rusijos Federacija vizų klausimais, taip pat derybas su Rusijos Federacija dėl naujojo susitarimo. Remiame G8 grupei priklausančių Europos narių ir ES institucijų sprendimą sustabdyti jų dalyvavimą G8 aukščiausiojo lygio susitikimo parengiamajame darbe, kol bus nuspręsta kitaip.

5. Krizės sprendimo turėtų būti ieškoma vedant Ukrainos ir Rusijos Federacijos vyriausybių tarpusavio derybas, be kita ko, pasitelkiant potencialius daugiašalius mechanizmus. Tokias derybas reikia pradėti per kelias ateinančias dienas ir jos turi duoti rezultatų per ribotą laikotarpį. Jei tokių rezultatų nebus pasiekta, Europos Sąjunga priims sprendimą dėl papildomų priemonių, pavyzdžiui, draudimo keliauti, turto įšaldymo ir ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo atšaukimo. Komisija ir EIVT atliks parengiamąjį darbą, susijusį su šiomis priemonėmis.

Tolesni Rusijos Federacijos veiksmai destabilizuoti padėtį Ukrainoje turėtų papildomų ir plataus masto pasekmių Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Rusijos Federacijos tarpusavio santykiams įvairiose ekonominėse srityse.

6. Europos Sąjunga gerai vertina tai, kad iki šiol naujoji Ukrainos vyriausybė reagavo apgalvotomis priemonėmis. Raginame Ukrainos valdžios institucijas vykdant įtraukų procesą toliau dėti pastangas, kad būtų užtikrinti laisvi ir nešališki rinkimai, tęsiama konstitucinė reforma ir tiriami visi smurto veiksmai. Turėtų būti toliau dedamos pastangos pasiekti visus Ukrainos regionus bei gyventojų grupes ir užtikrinti visapusišką nacionalinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugą, remiantis Europos Tarybos ir ESBO ekspertine patirtimi.

7. Esame pasirengę padėti Ukrainai ir įsipareigojame teikti jai tvirtą finansinę paramą. Palankiai vertiname tai, kad Komisija pateikė išsamų paramos priemonių rinkinį, ir pavedame visiems atitinkamiems Tarybos organams skubiai jį išnagrinėti. Norint pasinaudoti Europos Sąjungos parama bus itin svarbi Tarptautinio valiutos fondo parama. Neatidėliotinas prioritetas – makroekonominio stabilumo atkūrimas taikant patikimą fiskalinę, pinigų ir valiutos kurso politiką. Kartu raginame vyriausybę nedelsiant pradėti plataus užmojo struktūrines reformas, be kita ko, kovoti su korupcija ir didinti skaidrumą. Palankiai vertiname Tarybos sprendimą įšaldyti ir susigrąžinti asmenų, kurie, kaip nustatyta, yra atsakingi už valstybės lėšų pasisavinimą, turtą. Be to, esame pasirengę nedelsiant reaguoti į humanitarinės pagalbos prašymus.

8. Europos Sąjunga ir Ukraina jau žengė svarbų žingsnį stiprindamos tarpusavio santykius, kai parafavo Asociacijos susitarimą, be kita ko, apimantį išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę. Pakartojame Europos Sąjungos įsipareigojimą pasirašyti Asociacijos susitarimą, be kita ko, apimantį išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę.

2014 M. KOVO 6 D.

NEFORMALUS VALSTYBIŲ AR VYRIAUSYBIŲ VADOVŲ SUSITIKIMAS

UKRAINOS KLAUSIMU

Pareiškimas

30

Prioriteto tvarka skubiai pasirašysime visus politinius skyrius. Europos Sąjunga ketina priimti vienašales priemones, kurios padėtų Ukrainai ženkliai pasinaudoti išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės teikiama nauda. Tokios priemonės apimtų pasiūlymą taikyti su prekių importu susijusias nuostatas sumažinant tarifus ir pradedant taikyti tarifines kvotas pagal vadinamąsias autonomines prekybos priemones.

9. Europos Sąjunga pakartoja esanti pasiryžusi stiprinti Europos Sąjungos ir Ukrainos žmonių tarpusavio ryšius, inter alia, vykdant vizų režimo liberalizavimo procesą, laikantis sutartų sąlygų pagal vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą.

10. Energetika ir energijos tiekimo saugumas yra svarbi Sąjungos išorės santykių dalis. Toliau dėsime pastangas tiekimo saugumui užtikrinti. Be to, raginame, kad visi Europos energijos rinkos subjektai veiksmingai ir nuosekliai

įgyvendintų trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį. Europos Sąjunga taip pat yra pasirengusi padėti Ukrainai užtikrinti energijos tiekimo saugumą pasitelkiant tolesnio įvairinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir veiksmingas jungtis su Europos Sąjunga.

11. Europos Sąjunga pareiškia, kad vienas iš jos tikslų yra toliau stiprinti politinę asociaciją ir ekonominę integraciją su Gruzija ir Moldovos Respublika. Patvirtiname savo tikslą ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje pasirašyti asociacijos susitarimus, be kita ko, apimančius išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę, kurie buvo parafuoti praeitų metų lapkričio mėn. Vilniuje.

31

1. EKONOMIKOS AUGIMAS, KONKURENCINGUMAS IR DARBO VIETŲ KŪRIMAS

A. EUROPOS SEMESTR AS1. 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino

penkis Europos Sąjungos bei jos valstybių narių politikos plataus masto prioritetus, išdėstytus 2014  m. metinėje augimo apžvalgoje: tolesnį diferencijuoto, augimui palankaus fiskalinio konsolidavimo vykdymą, įprasto skolinimo ekonomikai atkūrimą, ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimą, nedarbo ir socialinių krizės padarinių klausimų sprendimą, kartu modernizuojant viešąjį administravimą. Siekdama Tarybos diskusijas dėl 2014  m. Europos semestro nukreipti tinkama linkme, Europos Vadovų Taryba ypač akcentavo politiką, kuria stiprinamas konkurencingumas, remiamas darbo vietų kūrimas ir kovojama su nedarbu, visų pirma su jaunimo nedarbu, ir tolesnę veiklą, susijusią su reformomis, kuriomis siekiama gerinti darbo rinkų veikimą. Nacionalinėse

reformų programose ir stabilumo bei konvergencijos programose turėtų būti sprendžiami klausimai, nurodyti praėjusių metų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir naujausioje Komisijos atliktoje analizėje, vykdant integruotą makroekonominio ir fiskalinio disbalanso priežiūrą, įskaitant nuodugnias apžvalgas ir Stabilumo ir augimo paktą, kartu visapusiškai atsižvelgiant į vykdant Europos semestrą Taryboje vykusias diskusijas.

2. Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos komunikatu, įvertino strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą. Tebėra itin svarbu siekti strategijoje nustatyto tikslo – pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo. Dėl krizės lėčiau daroma pažanga siekiant pagrindinių strategijos tikslų ir dar nėra išspręsti ilgalaikiai uždaviniai, kurie turi įtakos ekonomikos augimui Europoje. Europos Vadovų Taryba ragina intensyvinti pastangas, kad būtų pasiekti strategijos „Europa  2020“ tikslai, ir laukia 2015  m. planuojamos strategijos „Europa 2020“ peržiūros.

* * *

2014 M. KOVO 20–21 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS

Išvados

Europos Vadovų Taryba surengė išsamias diskusijas dėl padėties Ukrainoje. Ji aiškiai pademonstravo paramą Ukrainai ir susitarė dėl tam tikrų konkrečių priemonių šiuo požiūriu. ES ir jos valstybės narės pasirašė Asociacijos susitarimo su Ukraina politines nuostatas. Europos Vadovų Taryba griežtai pasmerkė Krymo ir Sevastopolio prijungimą prie Rusijos Federacijos ir jo nepripažins. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo imtasi jokių veiksmų krizei sumažinti, Europos Vadovų Taryba nusprendė išplėsti draudimą išduoti vizas bei turto įšaldymą ir atšaukė kitą ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą. Europos Vadovų Taryba išlieka atvira dialogui, tačiau neatmetė galimybės, kad bus papildomų ir plataus masto pasekmių santykiams su Rusija tuo atveju, jeigu Rusijos Federacija imsis papildomų veiksmų destabilizuodama padėtį Ukrainoje, ir paprašė Komisijos ir valstybių narių parengti galimas tikslines priemones. Ji taip pat nusprendė paspartinti Asociacijos susitarimų su Gruzija ir Moldova pasirašymą.

Europa kyla iš finansų ir ekonomikos krizės. Po kelerių nedidelio ar netgi neigiamo augimo metų Europos ekonomika atsigauna. Tikimasi, kad šiais metais ekonomikos atsigavimas sustiprės. Europos Vadovų Taryba pasikeitė nuomonėmis dėl ekonominės bei socialinės padėties ir perspektyvų. Ji visų pirma aptarė tinkamiausias politines reagavimo priemones trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Ji užbaigė pirmąjį Europos semestro etapą ir surengė pirmą diskusiją dėl strategijos „Europa  2020“ įgyvendinimo rengdamasi laikotarpio vidurio peržiūrai 2015 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime. Be to, Europos Vadovų Taryba daug dėmesio skyrė didesniam Europos pramonės konkurencingumui, kaip ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo veiksniui. Šiame susitikime surengti pirmi politiniai debatai dėl 2020–2030 m. laikotarpio kovos su klimato kaita bei energetikos politikos strategijos ir susitarta dėl tolesnių veiksmų. Europos Vadovų Taryba pabrėžė svarbią strategijos „Europa 2020“, pramonės konkurencingumo ir kovos su klimato kaita bei energetikos politikos tarpusavio sąsają.

Europos Vadovų Taryba pasveikino susitarimą, pasiektą dėl Reglamento dėl bendro pertvarkymo mechanizmo, kuriuo bus sudarytos sąlygos baigti kurti bankų sąjungą. Tai yra dar vienas itin svarbus žingsnis tvirtesnės ir atsparesnės ekonominės ir pinigų sąjungos link. Galiausiai, buvo sudarytos sąlygos priimti Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą.

* * *

32

3. Europos Vadovų Taryba sveikina Europos Parlamento ir Tarybos derybininkus pasiekus susitarimą dėl Reglamento dėl bendro pertvarkymo mechanizmo. Kaip buvo pabrėžta šiandien Europos Parlamento Pirmininkui ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui keičiantis nuomonėmis, tai yra didelis pasiekimas, kuris sudarys sąlygas baigti kurti bankų sąjungą. Dabar svarbu oficialiai priimti Reglamentą iki šios kadencijos pabaigos. Kartu su Tarpvyriausybiniu susitarimu dėl įnašų į bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo tai yra dar vienas itin svarbus žingsnis tvirtesnės ir atsparesnės ekonominės ir pinigų sąjungos link.

4. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos ataskaitą dėl derybų dėl taupymo pajamų apmokestinimo su Europos trečiosiomis šalimis (Šveicarija, Lichtenšteinu, Monaku, Andora ir San Marinu) dabartinės padėties ir ragina tas šalis visapusiškai įsipareigoti įgyvendinti EBPO parengtą ir G20 patvirtintą naują bendrą visuotinį automatinio keitimosi informacija standartą ir pirmųjų jo taikytojų iniciatyvą.

Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją sparčiai tęsti derybas su šiomis šalimis, kad jas būtų galima užbaigti iki šių metų pabaigos, ir prašo Komisijos gruodžio mėn. susitikimui pateikti ataskaitą dėl dabartinės padėties. Jei nebus pasiekta pakankamai pažangos, Komisijos ataskaitoje turėtų būti išnagrinėtos galimybės užtikrinti naujojo visuotinio standarto laikymąsi.

Atsižvelgdama į  tai, Taryba kitame 2014  m. kovo  mėn. posėdyje priims Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą.

Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos užtikrinti, kad iki 2014 m. pabaigos priimta Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo ES teisė būtų visapusiškai suderinta su naujuoju visuotiniu standartu.

B. PR AMONĖS KONKURENCINGUMAS IR POLITIK A

5. Europai reikalinga tiek gamybos, tiek investicijų požiūriu tvirta ir konkurencinga pramoninė bazė, kaip vienas iš svarbiausių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo veiksnių. Konkurencingumui užtikrinti reikia stabilios, paprastos ir nuspėjamos aplinkos, įskaitant geresnį reglamentavimą ir visų pirma plataus užmojo Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT). Turi būti užtikrinta, kad bendra sistema Europos ir nacionaliniais lygmenimis būtų palankesnė investicijoms bei inovacijoms ir padėtų sugrąžinti į kitas šalis perkeltas darbo vietas gamybos sektoriuje. Komisijos komunikate dėl Europos pramonės atgimimo pateikiama svarbios informacijos šiuo klausimu; Komisijos prašoma pateikti veiksmų planą, kuriuo remiantis būtų toliau dirbama šia linkme.

6. Į visų sričių ES politiką turėtų būti sistemingai integruojami pramonės konkurencingumo aspektai, kurie turėtų būti ir poveikio vertinimų dalis, kad mūsų ekonomikos pramoninė bazė taptų tvirtesnė. Tai turėtų būti vykdoma kartu su konkurencingumo patikrinimo testais. Valstybių narių

prašoma užtikrinti, kad jų priemonės atitiktų europines priemones, siekiant sustiprinti pramonės konkurencingumą nacionaliniu lygmeniu.

7. Turi būti toliau dedamos pastangos išvystyti vidaus rinkos (prekių ir paslaugų) potencialą ir visapusiškai jį išnaudoti, be kita ko, skaitmeninėje ekonomikoje, taip pat skatinti verslumą. Laiku priėmus dokumentų rinkinį dėl žemyno ryšių infrastruktūros bus prisidėta siekiant šio tikslo. Reikia plėtoti infrastruktūros tinklus, įskaitant skaitmeninius tinklus, ir juos atnaujinti taikant pažangiąsias ir inovacines technologijas. Ypač daug dėmesio turėtų būti skirta MVĮ kūrimo ir augimo skatinimui, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą visoje ES.

8. Europos Sąjunga savo biudžeto lėšomis prisideda prie pramonės konkurencingumo skatinimo. Turėtų būti kuo geriau pasinaudota tokiomis ES priemonėmis kaip programa „Horizontas  2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Europos struktūriniai ir investiciniai fondai ir Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME), taip pat rinkos ir kitomis inovacinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis remiamas konkurencingumas ir MVĮ galimybės gauti finansavimą.

Šiomis aplinkybėmis visais lygiais turėtų būti skatinama pažangioji specializacija, įskaitant veiksmingą valstybės investicijų naudojimą moksliniams tyrimams vykdyti. Tokiu būdu suintensyvėtų bendrovių bei klasterių ryšiai ir atsirastų geresnės galimybės naudotis inovacinėmis technologijomis.

9. Europos pramonės konkurencingumo tarptautinėse rinkose negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Reikėtų toliau dėti pastangas, kad būtų gerinamos patekimo į rinką sąlygos visame pasaulyje, sudarant palankesnes sąlygas Europos bendrovėms integruotis į  pasaulines vertės grandines, ir skatinama laisva, sąžininga ir atvira prekyba, kartu ginant savo interesus, vadovaujantis abipusiškumo ir abipusės naudos principais. Europos Vadovų Taryba ragina Europos investicijų banką toliau prisidėti didinant Europos bendrovių internacionalizavimą ir konkurencingumą. Pažanga įgyvendinant plataus užmojo prekybos bei investicijų darbotvarkę ir Europos ir tarptautinių standartų bei normų propagavimas, įskaitant kovą su klastojimu, yra svarbūs elementai, kuriais prisidedama didinant ES pramonės konkurencingumą pasaulyje. Tuo turėtų būti padedama atverti rinkas, saugoti ES interesus ir aktyviai skatinti vienodų sąlygų užtikrinimą trečiosiose rinkose. Be to, turi būti imamasi papildomų veiksmų, kad būtų užtikrintos galimybės gauti svarbiausių žaliavų.

Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos planus modernizuoti valstybės pagalbos taisykles, įsigaliosiančias 2014 m. birželio mėn. Visų pirma ji palankiai vertina Komisijos ketinimą sudaryti palankesnes sąlygas platesnio pobūdžio ES politikos ir programų, įskaitant ES struktūrinius ir investicinius fondus, įgyvendinimui išplečiant Bendrojo bendrosios išimties reglamento taikymo sritį, kartu išlaikant vienodas sąlygas valstybėms narėms.

33

10. Sąjungos pramonės augimo skatinimui užtikrinti reikalingi tinkami gebėjimai. Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją ir valstybes nares prioriteto tvarka šalinti trūkumus mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM gebėjimų) srityje, į  šį procesą kuo aktyviau įtraukiant pramonės sektorių. Tolesnės viešojo ir privačiojo sektorių pastangos turėtų būti skirtos tam, kad būtų propaguojamas judumas, švietimas ir profesinis mokymas. Šiam tikslui turėtų būti pasinaudota visomis turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos struktūriniais ir investiciniais fondais, naujos kartos programa „Erasmus +“, Didžiąja koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti, Europos pameistrystės aljansu arba Jaunimo užimtumo iniciatyva ir Jaunimo garantijų iniciatyva. Pramonės sektorius turėtų aktyviau dalyvauti prognozuojant būsimus gebėjimų poreikius.

11. Intelektinė nuosavybė ir patentavimas yra itin svarbūs ekonomikos augimo ir inovacijų skatinimo veiksniai. Nors Europos Sąjunga pirmauja tam tikrose technologijų pramonės šakose, patentavimo srityje ji atsilieka. Todėl Europos Vadovų Taryba ragina didinti šiems sparčiai augantiems sektoriams teikiamą paramą, kad būtų išsaugota Europos Sąjungos pirmaujanti pozicija technologijų srityje. Atitinkamos šalys, laikydamosi savo konstitucinių nuostatų, turėtų ratifikuoti susitarimą dėl Bendro patentų teismo ir imtis reikiamų teisinių bei administracinių priemonių, kad susitarimas ir ES patento sistema galėtų įsigalioti iki 2014 m. pabaigos.

12. Europos Vadovų Taryba primena, kad pramonės konkurencingumui yra itin svarbios bazinės didelio poveikio technologijos. Pramonei ypač svarbios bazinės didelio poveikio technologijos, pavyzdžiui, elektros energija varomų transporto priemonių baterijų, pažangiųjų medžiagų, didelio našumo gamybos ir pramoninių biologinių procesų srityje, turėtų būti stiprinamos sparčiai nustatant Europai svarbius projektus. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama švarių technologijų, kurios yra vienas iš svarbiausių Europos pramonės konkurencingumo stiprinimo elementų, vaidmeniui. Komisijos prašoma pranešti, kaip skatinti švarias technologijas vykdant konkrečius veiksmus visose susijusiose ES politikos srityse.

13. Remdamasi pirmiau išdėstytomis gairėmis Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos, Komisijos ir valstybių narių tęsti darbą. Europos Vadovų Taryba vėl svarstys šiuos klausimus 2015 m. kovo mėn. atliekant strategijos „Europa 2020“ peržiūrą.

14. Tvirta, tausiai išteklius naudojanti ir konkurencinga Europos pramoninė bazė turi būti vertinama atsižvelgiant į nuoseklią Europos kovos su klimato kaita ir energetikos politiką, be kita ko, sprendžiant didelių energijos išlaidų klausimą, visų pirma energijai imlios pramonės srityje.

C. KLIMATAS IR ENERGETIK A15. Nuoseklia Europos energetikos ir kovos su klimato kaita

politika turi būti užtikrintos prieinamos energijos kainos, pramonės konkurencingumas, tiekimo saugumas ir mūsų tikslų kovos su klimato kaita bei aplinkos srityse įgyvendinimas. Padaryta didelė pažanga siekiant ES

tikslų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse; šie tikslai turi būti visiškai pasiekti iki 2020 m.

16. Atsižvelgdama į Varšuvoje sutartą tvarkaraštį, kurio turi būti laikomasi siekiant 2015 m. Paryžiuje įvyksiančioje 21-oje Šalių konferencijoje sudaryti visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos, Europos Vadovų Taryba patvirtina, kad Europos Sąjunga pateiks savo pasiūlymą ne vėliau kaip 2015 m. pirmąjį ketvirtį; tą patį turėtų padaryti ir visos didžiosios ekonomiškai reikšmingos šalys. Rengiantis 2014  m. rugsėjo mėn. įvyksiančiam JT aukščiausiojo lygio susitikimui klimato kaitos klausimais, konkretus ES tikslas 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo srityje bus visiškai suderintas su sutartu plataus masto ES 2050 m. tikslu. Tokia sutarta ES politikos strategija išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, kuri turi būti plėtojama remiantis Komisijos komunikatu, ES ekonominės veiklos vykdytojams bus suteikta reikiamo stabilumo bei nuspėjamumo ir bus patvirtintas ES vaidmuo pasaulyje.

17. Naujoji strategija turėtų būti grindžiama šiais principais:• tolesniu suderinamumo tarp išmetamo šiltnamio

efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo didinimu ir ekonomiškai efektyviu 2030 m. tikslų pasiekimu, pertvarkytai apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai suteikiant esminį vaidmenį šiuo požiūriu;

• atsinaujinančiųjų išteklių energijos propagavimui palankios ES strategijos sukūrimu ir tarptautinio konkurencingumo užtikrinimu;

• energijos tiekimo prieinamomis ir konkurencingomis kainomis namų ūkiams ir įmonėms saugumo užtikrinimu;

• lankstumo įgyvendinant savo įsipareigojimus suteikimu valstybėms narėms siekiant atsižvelgti į nacionalines aplinkybes ir gerbti jų laisvę pasirinkti energijos rūšių derinį.

18. Siekiant kuo greičiau susitarti dėl naujos 2020–2030 m. laikotarpio energetikos ir kovos su klimato kaita politikos strategijos, Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos ir Komisijos tęsti darbą ir sparčiai plėtoti šiuos aspektus:• išnagrinėti Komisijos pasiūlymų dėl ES masto tikslų

išmetamo dujų kiekio mažinimo ir atsinaujinančiosios energijos srityje poveikį atskiroms valstybėms narėms;

• sukurti mechanizmus, kuriuos taikant būtų užtikrintas bendras sąžiningas pastangų pasidalijimas ir skatinamas energetikos sektoriaus modernizavimas;

• parengti galimo anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemones ir raginti užtikrinti ilgalaikį pramonės investicijų planavimo saugumą, kad būtų užtikrintas Europos energijai imlios pramonės konkurencingumas;

34

• laiku peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir sukurti energijos vartojimo efektyvumo sistemą.

Birželio mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba įvertins padarytą pažangą šiais klausimais, remdamasi, inter alia, konsultacijomis su valstybėmis narėmis, kad kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2014 m. spalio mėn. būtų galima priimti galutinį sprendimą dėl naujosios politikos strategijos. Europos Vadovų Taryba prašo pirmininko ir Europos Komisijos imtis reikiamų priemonių šiam sprendimui parengti.

19. Pirmenybė ir toliau teikiama tikslams iki 2014 m. užbaigti kurti energijos vidaus rinką ir iki 2015 m. nutiesti tarpusavio jungtis, kad valstybės narės nebebūtų atskirtos nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų. Europos Vadovų Taryba ragina intensyvinti pastangas, visų pirma siekiant:• sparčiai įgyvendinti visas priemones, kad būtų

pasiektas tikslas  – tarpusavyje būtų sujungta bent 10 % visų valstybių narių įrengtųjų elektros energijos gamybos pajėgumų. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos iki birželio mėn. pasiūlyti konkrečius su tarpusavio jungtimis susijusius tikslus, kurie būtų pasiekti iki 2030 m., kad ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio  mėn. būtų priimtas sprendimas. Ypač daug dėmesio turėtų būti skirta jungčių su atokesnėmis ir (arba) ne taip gerai sujungtomis bendrosios rinkos dalimis tobulinimui, be kita ko, gerinant priešingos krypties srautus bei juos kuriant, ir valstybių narių integravimui į kontinentinės Europos tinklus;

• užtikrinti, kad visi Europos energijos rinkos subjektai veiksmingai ir nuosekliai įgyvendintų trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį;

• veiksmingai taikyti ES taisykles dėl rinkos integracijos bei energijos vartojimo efektyvumo ir užtikrinti jų laikymąsi, taip pat siekti užtikrinti vienodas sąlygas Europos Sąjungoje veikiančioms bendrovėms.

20. Turėtų būti dedama daugiau pastangų dideliems energetinės priklausomybės rodikliams dujų sektoriuje mažinti, visų pirma labiausiai priklausomų valstybių narių atveju. Energijos paklausos mažinimas didinant energijos vartojimo efektyvumą turėtų būti pirmasis žingsnis, kuriuo taip pat būtų prisidedama prie kitų tikslų energetikos ir kovos su klimato kaita srityje. Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją atlikti nuodugnų ES energetinio saugumo tyrimą ir ne vėliau kaip 2014 m. birželio mėn. pateikti ES energetinės priklausomybės mažinimo bendrąjį planą. Tame plane turėtų būti atsižvelgta į tai, kad ES reikia dar labiau paspartinti energijos tiekimo įvairinimą, didinti savo įtaką derybose ir energijos vartojimo efektyvumą, toliau plėtoti atsinaujinančiuosius bei kitus vietos energijos išteklius ir koordinuoti infrastruktūros plėtojimo veiksmus, kad būtų tvariai prisidedama prie šio įvairinimo, be kita ko, plėtojant tarpusavio jungtis. Tokios tarpusavio jungtys taip pat turėtų apimti Iberijos pusiasalį ir Viduržemio jūros regioną. Atitinkamais atvejais jungtys taip pat turėtų būti kuriamos su trečiosiomis valstybėmis. Valstybės

narės solidarizuosis vienoje ar keliose valstybėse narėse staiga sutrikus energijos tiekimui. Be to, turėtų būti imtasi papildomų veiksmų siekiant remti pietinio dujų koridoriaus plėtojimą, įskaitant papildomas trasų atšakas per Rytų Europą, išnagrinėti būdus, kaip būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas gamtinių dujų eksportui iš Šiaurės Amerikos į  ES, apsvarstyti, kaip tai galėtų geriausiai atsispindėti transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystėje, ir didinti tarpvyriausybinių susitarimų energetikos srityje skaidrumą.

21. Siekiant įvykdyti pirmiau išdėstytus tikslus, turėtų būti paspartintas atitinkamų bendro intereso projektų įgyvendinimas ir skubiai sutelkti turimi ES ištekliai, įskaitant Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir Europos investicijų banko (EIB) finansavimo pajėgumus.

22. Atsižvelgdama į  Komisijos komunikate nustatytus pagrindinius sąnaudų veiksnius, Europos Vadovų Taryba ragina nuolat dėti pastangas siekiant sumažinti galutinių energijos vartotojų energijos išlaidas, visų pirma:• atsinaujinančiųjų energijos išteklių rėmimo

mechanizmus laipsniškai pertvarkant į ekonomiškai efektyvesnę rinkos sistemą ir užtikrinant didesnę nacionalinių paramos schemų konvergenciją po 2020 m.;

• nuolat investuojant į energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinant paklausos valdymą visoje vertės grandinėje ir mokslinių tyrimų bei plėtros etape;

• labiau pasinaudojant vidaus rinkoje turimais elektros gamybos pajėgumais, o ne pasikliaujant vien nacionaliniais pajėgumais, kartu pripažįstant valstybių narių vaidmenį užtikrinant tiekimo saugumą;

• skatinant vietos išteklių naudojimą, konkurenciją dujų tiekimo rinkose ir sprendžiant dujų bei naftos kainų sutartinių sąsajų klausimą.

Visa tai turėtų atitikti valstybės pagalbos taisykles ir tarptautinės prekybos taisykles.

Remdamosi pirmiau nurodytomis priemonėmis valstybės narės imsis tinkamų veiksmų, kuriais kainos bus sumažintos jų konkrečioms aplinkybėms tinkamiausiu būdu. Turi būti užtikrintas valstybių narių veiksmų ir sektorių politikos koordinavimas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasiekti ES lygio tikslus.

23. Be to, Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares toliau nagrinėti savo įvairią nacionalinę praktiką, kurios laikomasi energetikos politikos srityje nustatant rinkliavas, kainas ir tinklo sąnaudas sudarančių mokesčių komponentus, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamus energijos kainų padarinius. Remdamosi naujausia patirtimi valstybės narės toliau reguliariai keisis informacija apie itin svarbius nacionalinius sprendimus energetikos srityje, kurie gali turėti įtakos kitoms valstybėms narėms, kartu visapusiškai atsižvelgdamos į  pasirinktą nacionalinį energijos rūšių derinį.

* * *

35

KIPR AS24. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad

atnaujintos visapusiškos problemos sprendimo derybos, grindžiamos vasario 11  d. bendra deklaracija, siekiant suvienyti Kiprą. Europos Vadovų Taryba remia visapusišką ir patvarų Kipro problemos sprendimą pagal JT sistemą laikantis atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ir principų, kuriais grindžiama Europos Sąjunga. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad Kipro padalijimas užtruko per ilgai, ir akcentuoja, kad svarbu išlaikyti proceso tempą.

Europos Vadovų Taryba yra pasirengusi atlikti savo vaidmenį remdama derybas. Kipro suvienijimas būtų naudingas visiems Kipro žmonėms, ir šiuo atžvilgiu Europos Vadovų Taryba remia visas pasitikėjimą stiprinančias priemones, dėl kurių susitarė abi šalys ir kurios tikrai galėtų padėti kurti abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką bei suteikti postūmį derybų procesui.

II. IŠORĖS SANTYKIAI

Ukraina25. Europos Sąjunga remia Ukrainos gyventojus ir jų teisę

rinktis savo ateitį. Europos Sąjunga remia Ukrainos Vyriausybės pastangas stabilizuoti padėtį Ukrainoje ir pradėti reformas. Šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga kartu su tarptautine bendruomene dės papildomas pastangas siekiant padėti Ukrainai.

26. Europos Sąjunga bei jos valstybės narės ir Ukraina pasirašys Asociacijos susitarimo politines nuostatas. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios pasirašyti likusias Asociacijos susitarimo nuostatas bei nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, kurios kartu su politinėmis nuostatomis sudaro vieną dokumentą. Europos Vadovų Taryba susitaria, kad pirmasis politinio dialogo susitikimas, numatytas pagal Susitarimą, turėtų įvykti balandžio mėn. Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą ir Europos Parlamentą skubiai priimti pasiūlymą dėl laikino Ukrainos eksportui į Europos Sąjungą taikomų muitų panaikinimo, vadinamųjų autonominių prekybos priemonių.

27. Vienas iš skubių prioritetų – makroekonominio stabilumo atkūrimas Ukrainoje. Ukrainos Vyriausybė turi nedelsdama pradėti plataus užmojo struktūrinių reformų, be kita ko, kovos su korupcija ir visų fiskalinių operacijų skaidrumo didinimo srityse, programą. Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą kuo greičiau susitarti dėl makrofinansinės paramos ir pabrėžia, kad siekiant sudaryti sąlygas šios paramos skyrimui itin svarbus susitarimas su TVF. ES valstybės narės sutinka TVF derinti savo pozicijas dėl paramos Ukrainai sąlygų. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad buvo įsteigtas pastangų koordinavimo informacinis centras, kuris turėtų prisidėti prie struktūrinio pereinamojo proceso Ukrainoje dalyvaujant tarptautinei bendruomenei ir tarptautinėms finansų įstaigoms.

28. Europos Sąjunga palankiai vertina apgalvotą poziciją, kurios iki šiol laikosi Ukraina. Europos Vadovų Taryba

palankiai vertina Ukrainos Vyriausybės įsipareigojimą užtikrinti vyriausybės struktūrų atstovaujamąjį pobūdį ir įtraukumą, atsižvelgiant į  regionų įvairovę, užtikrinti visapusišką nacionalinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugą, pradėti konstitucinę reformą, ištirti visus žmogaus teisių pažeidimus ir smurtinius veiksmus ir kovoti su ekstremizmu. Šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga ragina Ukrainos Vyriausybę užtikrinti, kad gegužės 25 d. įvyksiantys Prezidento rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi.

29. Europos Sąjunga tebėra įsipareigojusi remti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Europos Vadovų Taryba nepripažįsta neteisėto Krymo referendumo, kuris yra akivaizdus Ukrainos Konstitucijos pažeidimas. Ji griežtai smerkia neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą prie Rusijos Federacijos ir jo nepripažins. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos įvertinti teisines Krymo prijungimo pasekmes ir pasiūlyti skubiai įgyvendintinus ekonominius, prekybinius bei finansinius apribojimus dėl Krymo.

30. Atsižvelgiant į tai ir kadangi nebuvo imtasi jokių veiksmų krizei sumažinti, Europos Vadovų Taryba susitaria išplėsti asmenų, kuriems turi būti taikomas draudimas išduoti vizą ir kurių turtas turi būti įšaldytas, sąrašą. Europos Vadovų Taryba nusprendžia atšaukti kitą ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą ir pažymi, kad valstybės narės kol kas nerengs dvišalių eilinių aukščiausiojo lygio susitikimų. Be to, Europos Vadovų Taryba ir valstybės narės remia įvyksiantį G7 šalių susitikimą Hagoje. Jos taip pat pritaria derybų dėl Rusijos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) sustabdymui.

31. Europos Vadovų Taryba yra tvirtai įsitikinusi, kad jokiais būdais negalima naudoti jėgos ir prievartos siekiant XXI amžiuje pakeisti Europos sienas. Rusijos veiksmais akivaizdžiai pažeidžiamas Helsinkio procesas, kuriuo per pastaruosius 40 metų prisidėta prie to, kad būtų išvengta susiskaidymo Europoje ir stiprinamas taikus bei vieningas žemynas. Europos Vadovų Taryba apgailestauja, kad Rusija dar nesiėmė veiksmų krizei sumažinti ir kad dar neprasidėjo Ukrainos bei Rusijos Federacijos derybos.

Ji ragina nedelsiant susitarti dėl to, kad Ukrainoje būtų kuo greičiau dislokuota Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija siekiant padėti stabilizuoti padėtį. Todėl Europos Vadovų Taryba prašo vyriausiojo įgaliotinio skubiai parengti planus dėl ES įnašo siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ESBO misijos darbui. Jeigu artimiausiomis dienomis nebus pasiektas susitarimas dėl patikimos ESBO misijos, ES parengs ES misiją.

32. Europos Sąjungai tenka ypatinga atsakomybė už taiką ir stabilumą Europoje. Ji ir toliau dės daugiausia pastangų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos konstruktyviam dialogui, kuriame dalyvautų Ukraina ir Rusija, ir kad šis dialogas būtų pradėtas, be kita ko, nustatant daugiašalį mechanizmą, kad būtų rastas politinis sprendimas.

33. Europos Vadovų Taryba primena, kad tolesni Rusijos Federacijos veiksmai siekiant destabilizuoti padėtį Ukrainoje turėtų papildomų ir plataus masto pasekmių

36

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Rusijos Federacijos tarpusavio santykiams įvairiose ekonomikos srityse. Šiuo požiūriu Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos ir valstybių narių parengti galimas tikslines priemones.

34. Europos Sąjunga dar kartą patvirtina sieksianti toliau stiprinti politinę asociaciją su Gruzija bei Moldovos Respublika ir jų ekonominę integraciją. Patvirtiname, jog sieksime, kad ne vėliau kaip 2014 m. birželio mėn. būtų pasirašyti praėjusių metų lapkričio mėn. Vilniuje parafuoti Asociacijos susitarimai, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės.

ES ir Afrikos santykiai35. Rengiantis 2014 m. balandžio 2–3 d. įvyksiančiam 4-am ES

ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimui, Europos Sąjunga išlieka įsipareigojusi sukurti lygiateisę partnerystę su Afrika ir stiprinti santykius visose atitinkamose srityse, atsižvelgiant į  didėjančią Europos Sąjungos ir Afrikos tarpusavio priklausomybę. Europos Vadovų Taryba pareiškia, kad ES yra pasiryžusi toliau bendradarbiauti su savo Afrikos partneriais skatinant prekybą ir vystymąsi, demokratiją ir gerą valdymą, teisinę valstybę ir žmogaus teises. Ji taip pat pabrėžia, kad svarbu spręsti migracijos ir judumo problemas, įskaitant neteisėtą migraciją ir kovą su neteisėtu migrantų įvežimu ir prekyba žmonėmis, pasidalijant atsakomybę tarp tranzito, kilmės ir paskirties valstybių.

36. Europos Vadovų Taryba visų pirma pabrėžia, kad nuolatinė tarptautinė parama partneriams Afrikoje saugumo srityje tebėra itin svarbi ir ragina kitus paramos teikėjus prisidėti prie naštos pasidalijimo. Todėl Europos Sąjunga atskirų

šalių prašymu ir glaudžiai bendradarbiaudama su kitais regioniniais ir tarptautiniais subjektais toliau teiks paramą veiklai pasitelkdama savo civilinio krizių valdymo misijas ir karines operacijas. Šiomis aplinkybėmis ji pabrėžia, kad svarbu Afrikos vadovaujamai tarptautinei paramos misijai Centrinės Afrikos Respublikoje (MISCA) skubiai sutelkti finansinę paramą bei paramą veiklai, ir dar kartą pakartoja Sąjungos įsipareigojimą ateinančiomis savaitėmis dislokuoti savo operaciją EUFOR RCA.

37. Europos Sąjunga taip pat apsvarstys, kokiais būdais ir priemonėmis remti Afrikos gebėjimų stiprinimo iniciatyvas, kuriomis bus sustiprinta Afrikos taikos ir saugumo struktūra, o  partneriams Afrikoje sudarytos sąlygos veiksmingai ir skubiai užkirsti kelią konf liktams ir reaguoti į krizes. Europos Vadovų Taryba ragina tęsti darbą ES lygiu, kad visapusiškai ir sistemingai būtų didinama parama Afrikos gebėjimų plėtojimui, apimanti konsultavimą, patarimus, mokymus ir įrangą. Europos Vadovų Taryba prašo vyriausiojo įgaliotinio pateikti papildomų pasiūlymų šiuo klausimu, be kita ko, dėl galimo įrangos, kuria prisidedama prie ES rengiamų mokymų, teikimo koordinavimo mechanizmo.

Šri Lanka38. Europos Vadovų Taryba tebėra įsipareigojusi užtikrinti

atskaitomybę, susitaikymą ir visuotines žmogaus teises Šri Lankoje. Europos Vadovų Taryba ragina Žmogaus teisių taryboje priimti rezoliuciją dėl Šri Lankos, kuria būtų numatyta atlikti abiejų konf likto šalių karo metu padarytų įtariamų karo nusikaltimų tarptautinį tyrimą, kaip rekomendavo JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras.

37

1. Šiandien aptarėme padėtį po gegužės 25  d. įvykusių prezidento rinkimų Ukrainoje. Primename ir dar kartą patvirtiname savo kovo 6 d. pareiškimą ir kovo 21 d. išvadas. Palankiai vertiname tai, kad buvo surengti rinkimai, kurie yra Ukrainos tautos valios išraiška. Prezidento rinkimai pasižymėjo dideliu rinkėjų aktyvumu ir neabejotinu valdžios institucijų pasiryžimu surengti tikrus rinkimus iš esmės laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir gerbiant pagrindines laisves, nepaisant nepalankios saugumo padėties dviejuose rytiniuose šalies regionuose. Raginame visas šalis pripažinti rinkimų rezultatus ir tikimės glaudžiai bendradarbiauti su naujuoju Prezidentu.

2. Tvirtai remiame Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir griežtai smerkiame neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą prie Rusijos Federacijos ir jo nepripažinsime. Dar kartą patvirtiname Europos Sąjungos įsipareigojimą laikytis balandžio 17  d. bendro Ženevos pareiškimo ir palankiai vertiname ESBO specialiosios stebėsenos misijos vaidmenį padedant jį įgyvendinti, taip pat iki šiol Ukrainos valdžios institucijų dėtas pastangas jį įgyvendinti. Atsižvelgdami į naujausius įvykius, pakartojame raginimą Rusijos Federacijai imtis veiksmų, kad būtų visapusiškai įgyvendintas bendras Ženevos pareiškimas. Taip pat visapusiškai remiame papildomas ESBO ir jos pirmininko pastangas užtikrinant Ukrainos politinę atsakomybę. Visų šalių pastangomis turėtų būti siekiama krizę išspręsti politinėmis priemonėmis, nutraukiant smurtą ir įtampą Rytų Ukrainoje, be kita ko, nuginkluojant visas neteisėtas ginkluotas grupuotes ir suteikiant amnestiją visiems, kurie taikiai atidavė ginklus ir nėra įvykdę sunkių nusikaltimų. Susirūpinę atkreipiame dėmesį į prastėjančią žmogaus teisių padėtį Kryme po jo neteisėto prijungimo prie Rusijos Federacijos.

3. Tikimės, kad Rusijos Federacija bendradarbiaus su naujai išrinktu ir teisėtu Prezidentu, tęs ginkluotų pajėgų atitraukimą nuo Ukrainos sienų ir pasinaudos savo įtaka ginkluotiems separatistams, kad sušvelnintų situaciją Rytų Ukrainoje. Rusijos Federacija prioriteto tvarka turėtų užkirsti kelią separatistams ir ginklams patekti į Ukrainą. Šiomis aplinkybėmis, siekdami sustiprinti politinį sprendimą, raginame Rusijos Federaciją pradėti nuoširdų ir atvirą dialogą.

4. Raginame Ukrainos valdžios institucijas, remiantis naujai išrinkto Prezidento teisėtumu, toliau palaikyti ryšį su visų Ukrainos regionų gyventojais ir pilietine visuomene, be kita ko, organizuoti nacionaliniam dialogui skirtas apskritojo stalo diskusijas. Palankiai vertiname Taikos ir santarvės memorandumą, kurį gegužės 20 d. priėmė Ukrainos parlamentas. Greitas ir įtraukus konstitucinių ir decentralizacijos reformų vykdymas, kartu remiantis atitinkamomis Europos Tarybos ekspertinėmis žiniomis, yra itin svarbus šiam procesui. Pastangos vykdyti reformas teismų sistemos, prokuratūros ir saugumo sektoriaus srityse, taip pat kovojant su korupcija, turi būti tęsiamos. Europos Sąjunga yra pasirengusi remti šias pastangas. Turi būti visapusiškai užtikrintos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės vadovaujantis atitinkamais Europos Tarybos standartais.

5. Toliau teiksime pagalbą Ukrainai, siekdami padėti stabilizuoti makroekonominę situaciją ir vykdyti struktūrines ekonomines reformas. Šiuo tikslu Komisija sudarė specialią Paramos Ukrainai grupę, skirtą padėti Ukrainos valdžios institucijoms įgyvendinti bendrai sutartą Europos reformų darbotvarkę, koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis, tarptautiniais paramos teikėjais ir pilietine visuomene. Palankiai vertiname tai, kad sukurta Europos Sąjungos vadovaujama tarptautinių

2014 M. GEGUŽĖS 27 D.

NEFORMALI VALSTYBIŲ AR VYRIAUSYBIŲ VADOVŲ VAKARIENĖ

Pareiškimas dėl Ukrainos

38

paramos teikėjų platforma, ir tai, kad iki vasaros Briuselyje ketinama surengti aukšto lygio susitikimą koordinavimo klausimais. Jau imtasi kai kurių priemonių, įskaitant pirmąją makrofinansinės pagalbos, kuri dabar iš viso sudaro 1,61 mlrd. EUR, išmoką ir Sutarties dėl paramos valstybei stiprinti pasirašymą tarp Europos Komisijos ir Ukrainos Vyriausybės.

6. Pakartojame savo įsipareigojimą stiprinti tiesioginius Europos Sąjungos ir Ukrainos gyventojų ryšius, inter alia, vykdydami vizų režimo liberalizavimo procesą, saugioje ir gerai valdomoje aplinkoje ir jei bus įvykdytos visos sąlygos, laikantis sutartų sąlygų pagal vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą. Komisija pateikė ataskaitą, kurioje rekomenduojama pereiti prie vizų režimo liberalizavimo proceso antrojo etapo, siekiant Ukrainos piliečiams suteikti galimybę keliauti be vizos, kai tik vizų režimo liberalizavimo procesas bus tinkamai baigtas.

7. Svarbu, kad Ukrainos Vyriausybė gerintų makroekonominę pusiausvyrą bei verslo aplinką ir panaikintų korupciją. Tarptautiniai partneriai, įskaitant Rusijos Federaciją, turėtų prisidėti prie šių stabilizavimo pastangų. Siekiant stabilizuoti Ukrainos ekonomiką yra svarbu pasiekti susitarimą dėl dujų tiekimo iš Rusijos Federacijos į Ukrainą sąlygų. Tikimės, kad vykstančios derybos, kurias vesti padeda Europos Sąjunga, bus greitai užbaigtos. Kartojame, kad dujų tiekimo iš Rusijos į Europos Sąjungą sutarčių turi būti laikomasi.

8. Pažymime, kad Komisija ir EIVT vykdo parengiamąjį darbą dėl galimų tikslinių priemonių, ir sutinkame tuo pagrindu tęsti pasirengimą galimiems tolesniems veiksmams, jei to prireiktų, atsižvelgiant į įvykius.

39

I. LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS1. Vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų – sukurti laisvės,

saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų ir visapusiškai gerbiant pagrindines teises. Šiuo tikslu turi būti imtasi nuoseklių politikos priemonių prieglobsčio, imigracijos, sienų ir policijos bei teisminio bendradarbiavimo srityse, vadovaujantis Sutartimis ir jų atitinkamais protokolais.

2. Visi savo piliečius saugančios ir veiksmingas teises žmonėms Sąjungoje ir už jos ribų užtikrinančios Europos aspektai yra tarpusavyje susiję. Sėkmė ar nesėkmė vienoje srityje priklauso nuo veiklos efektyvumo kitose srityse, taip pat nuo sinergijos su susijusių sričių politika. Daugelio laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės uždavinių sprendimui daro įtaką santykiai su trečiosiomis šalimis, o tam reikia tobulinti ES vidaus ir išorės politikos sąsają. Tai turi būti atspindėta ES institucijų ir įstaigų tarpusavio bendradarbiavime.

3. Remiantis ankstesnėmis programomis, dabartinis bendras prioritetas – nuosekliai perkelti į nacionalinę teisę priimtus teisės aktus ir politikos priemones, veiksmingai juos įgyvendinti ir konsoliduoti. Itin svarbu bus intensyvinti operatyvinį bendradarbiavimą, naudojantis informacinių ir ryšių technologijų inovacijų potencialu, sustiprinti įvairių ES agentūrų vaidmenį ir užtikrinti strateginį ES lėšų naudojimą.

4. Artimiausiais metais toliau plėtojant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bus nepaprastai svarbu užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą ir propagavimą, įskaitant duomenų apsaugą, kartu sprendžiant su saugumu susijusius klausimus, be kita ko, palaikant santykius su trečiosiomis šalimis, ir ne vėliau kaip 2015  m. priimti patikimą ES bendrąją duomenų apsaugos sistemą.

5. Sąjungai, susiduriančiai su tokiais uždaviniais kaip nestabilumas daugelyje pasaulio vietų, taip pat pasaulinės ir Europos demografinės tendencijos, reikalinga veiksminga ir tinkamai valdoma migracijos, prieglobsčio ir sienų politika, pagrįsta Sutartyje nustatytais solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principais, vadovaujantis SESV 80 straipsniu ir jį veiksmingai įgyvendinant. Būtinas visapusiškas požiūris, kurio laikantis būtų optimizuota teisėtos migracijos teikiama nauda ir suteikta apsauga tiems, kuriems jos reikia, kartu ryžtingai kovojant su neteisėta migracija ir veiksmingai valdant ES išorės sienas.

6. Kad Europa išliktų patrauklia vieta talentų ir gebėjimų turintiems asmenims, ji turi plėtoti strategijas siekiant kuo geriau išnaudoti teisėtos migracijos teikiamas galimybes taikant nuoseklias ir veiksmingas taisykles, pasitelkiant dialogą su verslo bendruomene ir socialiniais partneriais. Sąjunga taip pat turėtų remti valstybių narių pastangas

Europos Vadovų Taryba susitarė Europos Parlamentui kandidatu į Europos Komisijos pirmininkus pasiūlyti Jeaną-Claude’ą Junckerį. Šiame kontekste ji susitarė dėl kitų penkerių metų strateginės pagrindinių prioritetų darbotvarkės. Ji paprašė ES institucijų ir valstybių narių savo darbe visiškai įgyvendinti šiuos prioritetus.

Europos Vadovų Taryba apibrėžė artimiausiems metams skirtas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires (žr. I skyrių) ir taip pat nagrinėjo kai kuriuos susijusius horizontaliuosius klausimus. Ji užbaigė 2014 m. Europos semestrą ir paragino dėti papildomų pastangų siekiant stiprinti Europos gebėjimą užtikrinti ekonomikos augimą ir kurti daugiau darbo vietų. Europos Vadovų Taryba įvertino pažangą, padarytą siekiant spalio mėn. priimti galutinį sprendimą dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos, ir pritarė tam, kad nedelsiant būtų įgyvendintos Europos atsparumui stiprinti ir jos energetiniam saugumui didinti skirtos skubiausios priemonės. Rengiantis spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui, Tarybos buvo paprašyta toliau analizuoti kitas ES energetiniam saugumui didinti skirtas vidutinio–ilgojo laikotarpio priemones.

Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino tai, kad pasirašyti Europos Sąjungos ir Gruzijos bei Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimai, įskaitant nuostatas dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių, ir pasirašytos likusios Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarimo nuostatos ir nuostatos dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės.

* * *

2014 M. BIRŽELIO 26–27 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS

Išvados

40

siekiant aktyvios integracijos politikos, kuria būtų skatinama socialinė sanglauda ir ekonomikos dinamiškumas.

7. Siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimą užtikrinti tarptautinę apsaugą, būtina tvirta Europos prieglobsčio politika, grindžiama solidarumu ir atsakomybe. Absoliutus prioritetas – visiškas bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) perkėlimas į nacionalinę teisę ir veiksmingas jos įgyvendinimas. Tai turėtų užtikrinti aukštus bendrus standartus ir tvirtesnį bendradarbiavimą, sudarant vienodas sąlygas, kad prieglobsčio prašytojams būtų suteiktos tos pačios procedūrinės garantijos ir tokia pati apsauga visoje Sąjungoje. Kartu turėtų būti sustiprintas Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) vaidmuo, visų pirma skatinant vienodai taikyti acquis. Suderinus praktiką bus padidintas tarpusavio pasitikėjimas ir sudaryta galimybė ateityje pereiti prie kitų priemonių.

8. Esminė ES migracijos politikos dalis – šalinti pagrindines neteisėtos migracijos srautų priežastis. Ši veikla ir neteisėtos migracijos prevencija bei kova su ja padės išvengti į pavojingas keliones besileidžiančių migrantų žūties. Tvarų sprendimą galima rasti tik intensyvinant bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis, be kita ko, teikiant paramą, skirtą jų migracijos ir sienų valdymo pajėgumams stiprinti. Migracijos politika turi tapti daug tvirtesne neatsiejama Sąjungos išorės ir vystymosi politikos dalimi, taikant principą „parama pagal pažangą“ ir remiantis visuotiniu požiūriu į migraciją ir judumą. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama šiems aspektams:• regioninių apsaugos programų stiprinimui ir išplėtimui,

visų pirma netoli nuo kilmės regionų, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR); turi būti daugiau prisidedama prie pasaulinių pastangų perkėlimo srityje, visų pirma atsižvelgiant į dabartinę užsitęsusią krizę Sirijoje;

• tvirtesniam neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis problemos sprendimui, daug dėmesio skiriant prioritetinėms šalims ir maršrutams;

• veiksmingos bendros grąžinimo politikos nustatymui ir susitarimuose su trečiosiomis šalimis nustatytų readmisijos įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui;

• visapusiškam Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupės nustatytų veiksmų įgyvendinimui.

9. Atsižvelgiant į tai, kad Šengeno erdvė suteikia žmonėms galimybę keliauti be kontrolės kertant vidaus sienas ir kad didėja į ES keliaujančių žmonių skaičius, būtina veiksmingai valdyti ES bendras išorės sienas, kad būtų užtikrinta tvirta apsauga. Sąjunga turi sutelkti visas savo turimas priemones, kad teiktų valstybėms narėms paramą joms vykdant šią užduotį. Šiuo tikslu:• turėtų būti ekonomiškai efektyviai modernizuotas

integruotas išorės sienų valdymas, kad būtų užtikrintas pažangus sienų valdymas, apimantis atvykimo ir išvykimo sistemą bei Registruotų keliautojų programą,

kurį vykdyti padėtų naujoji didelės apimties IT sistemų valdymo agentūra („eu-LISA“);

• agentūra FRONTEX, kaip viena iš priemonių, padedančių užtikrinti Europos solidarumą sienų valdymo srityje, turėtų sustiprinti savo operatyvinę pagalbą, visų pirma siekiant remti valstybes nares, susiduriančias su stipriu spaudimu prie išorės sienų, ir gebėti aktyviau reaguoti į sparčius migracijos srautų pokyčius, visapusiškai naudodamasi naująja Europos sienų stebėjimo sistema EUROSUR;

• ilgalaikio FRONTEX plėtojimo kontekste turėtų būti išnagrinėta galimybė sukurti Europos sienos apsaugos pareigūnų sistemą, kad būtų sustiprinti kontrolės ir stebėjimo pajėgumai prie mūsų išorės sienų.

Tuo pačiu metu turi būti modernizuota bendra vizų politika, sudarant palankesnes sąlygas teisėtai keliauti ir vykdant tvirtesnį konsulinį bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygiu, kartu išlaikant aukštą saugumo lygį ir įgyvendinant naująją Šengeno valdymo sistemą.

10. Itin svarbu garantuoti Europos piliečiams tikrą saugumo erdvę pasitelkiant operatyvinį policijos bendradarbiavimą bei užkertant kelią sunkių formų ir organizuotam nusikalstamumui, įskaitant prekybą žmonėmis ir neteisėtą jų gabenimą, taip pat korupcijai ir su jais kovojant. Kartu reikia veiksmingos ES kovos su terorizmu politikos, kurią vykdant visi atitinkami subjektai glaudžiai bendradarbiautų, integruojant kovos su terorizmu vidaus ir išorės aspektus. Todėl Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina ES kovos su terorizmu koordinatoriaus vaidmenį. Kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu, Sąjunga turėtų remti nacionalines valdžios institucijas sutelkdama visas teisminio ir policijos bendradarbiavimo priemones ir užtikrindama, kad būtų sustiprintas Europolo ir Eurojusto atliekamas koordinuojamasis vaidmuo, be kita ko:• iki 2015 m. vidurio atliekant vidaus saugumo strategijos

peržiūrą ir ją atnaujinant;• gerinant tarpvalstybinio masto keitimąsi informacija,

įskaitant informaciją iš nuosprendžių registrų;• toliau plėtojant visapusišką požiūrį į  kibernetinį

saugumą ir elektroninius nusikaltimus;• užkertant kelią radikalizacijai bei ekstremizmui ir

imantis veiksmų siekiant spręsti su užsienio kovotojų reiškiniu susijusius klausimus, be kita ko, veiksmingai naudojantis esamomis ES priemonėmis, skirtomis teikti perspėjimus visos ES mastu, ir parengiant tokias priemones kaip ES keleivio duomenų įrašo sistema.

11. ES itin svarbu užtikrinti sklandų tikros Europos teisingumo erdvės, kurioje gerbiamos valstybių narių skirtingos teisinės sistemos ir tradicijos, veikimą. Todėl turėtų būti toliau stiprinamas tarpusavio pasitikėjimas viena kitos teisingumo sistemomis. Patikima Europos teisingumo politika bus prisidedama prie ekonomikos augimo, padedant įmonėms ir vartotojams gauti naudos iš patikimos verslo aplinkos vidaus rinkoje. Reikia toliau imtis veiksmų siekiant:

41

• propaguoti ES teisės aktų nuoseklumą ir aiškumą piliečiams ir įmonėms;

• supaprastinti galimybes naudotis teise kreiptis į teismą, skatinti veiksmingą teisinę gynybą ir skatinti taikyti technologines inovacijas, be kita ko, naudotis e. teisingumo paslaugomis;

• toliau dėti pastangas stiprinti kaltinamųjų ir įtariamųjų teises baudžiamuosiuose procesuose;

• išnagrinėti asmenų, visų pirma vaikų, teisių teismo procesuose stiprinimo galimybes, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teismo sprendimų šeimos teisės srityje ir tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bei komercinėse bylose vykdymo užtikrinimui;

• didinti aukų apsaugą;• stiprinti sprendimų ir teismo sprendimų civilinėse ir

baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimą;• stiprinti valstybių narių valdžios institucijų tarpusavio

keitimąsi informacija;• kovoti su sukčiavimo veiksmais ir ES biudžetui

padaroma žala, be kita ko, darant pažangą derybose dėl Europos prokuratūros;

• sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei veiklai ir operatyviniam bendradarbiavimui;

• rengti daugiau mokymo kursų specialistams;• sutelkti atitinkamų ES agentūrų, pavyzdžiui, Eurojusto

ir Pagrindinių teisių agentūros (FR A), ekspertines žinias.

12. ES piliečių teisė laisvai judėti, gyventi ir dirbti kitose valstybėse narėse yra viena iš Europos Sąjungos pagrindinių laisvių, todėl reikia užtikrinti jos apsaugą, be kita ko, nuo galimo piktnaudžiavimo ar nesąžiningų reikalavimų.

13. Europos Vadovų Taryba ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti tinkamą su šiomis gairėmis susijusią tolesnę veiklą teisėkūros ir įgyvendinimo srityje; 2017 m. ji atliks laikotarpio vidurio peržiūrą.

II. EKONOMIKOS AUGIMAS, KONKURENCINGUMAS IR DARBO VIETŲ KŪRIMAS

A. EUROPOS SEMESTR AS14. Pastarojo meto ekonomikos atsigavimo požymiai teikia

vilčių ir parodo, kad bendros valstybių narių ir ES institucijų pastangos duoda rezultatų. Ekonomika vėl pradėjo augti, o užimtumo lygis šiek tiek didėja, nors daugelyje Europos vietų nedarbo lygis, ypač jaunimo nedarbo lygis, vis dar yra beprecedentis ir netoleruotinas. Skurdas ir socialinė atskirtis tebekelia itin didelį susirūpinimą.

15. Valstybėms narėms dedant pastangas padaryta pažanga koreguojant makroekonominį disbalansą, o  viešųjų finansų būklė toliau gerėja. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad keliose valstybėse narėse nutraukta perviršinio deficito procedūra. Reikėtų pasinaudoti dabartinės ES fiskalinės sistemos teikiamomis

galimybėmis, kad būtų užtikrinta fiskalinės drausmės ir poreikio remti ekonomikos augimą pusiausvyra. Atsižvelgiant į  nuolat aukštą skolos ir nedarbo lygį bei į nedidelį nominaliojo BVP augimą, taip pat į uždavinius, susijusius su visuomenės senėjimu ir paramos darbo vietų kūrimui teikimu, ypač jaunimui, fiskalinis konsolidavimas turi būti tęsiamas ekonomikos augimui palankiomis sąlygomis ir diferencijuotai. Itin daug dėmesio turėtų būti skirta struktūrinėms reformoms, kuriomis stiprinamas ekonomikos augimas ir gerinamas fiskalinis tvarumas, be kita ko, pasitelkiant tinkamą fiskalinių priemonių ir struktūrinių reformų vertinimą, kartu kuo geriau pasinaudojant lankstumu, numatytu esamose Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse. Šiame kontekste Komisija iki 2014  m. gruodžio 14  d. pateiks ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES valdymo sistemos (šešių teisės aktų rinkinys ir dviejų teisės aktų rinkinys), kaip numatyta ES teisėje.

16. Ekonomikos atsigavimas tebėra trapus ir netolygus, tad reikia toliau dėti ir stiprinti pastangas įgyvendinti ekonomikos augimą skatinančias struktūrines reformas siekiant didinti Europos gebėjimą užtikrinti augimą ir kurti daugiau bei geresnių darbo vietų. Reikia imtis daugiau veiksmų siekiant sumažinti darbo mokesčių pleištą, pertvarkyti produktų ir paslaugų rinkas ir viešojo administravimo įstaigas, gerinti verslui ir moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms skirtą aplinką, sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą, stiprinti tinklų pramonės šakų veikimą ir reformuoti švietimo sistemas.

17. Atsižvelgdama į  tai, Europos Vadovų Taryba iš esmės patvirtino konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir taip užbaigė 2014 m. Europos semestrą. Siekiant paspartinti ekonomikos augimą yra itin svarbu jas įgyvendinti. Remdamosi nacionalinės atsakomybės ir socialinio dialogo principais, valstybės narės, ateityje priimdamos sprendimus dėl biudžeto, struktūrinių reformų ir užimtumo bei socialinės politikos, turėtų laikytis šių rekomendacijų. Taryba ir Komisija toliau stebės, kaip įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, ir prireikus imsis veiksmų.

Reglamentavimo kokybė18. Remdamasi Komisijos komunikatu, Europos Vadovų

Taryba apžvelgė pažangą, padarytą reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos srityje. Komisija, kitos ES institucijos ir valstybės narės padarė didelę pažangą įgyvendindamos programą REFIT, todėl reguliavimo našta buvo veiksmingai sumažinta. Europos Vadovų Taryba mano, kad reglamentavimo kokybė turėtų likti institucijų veiklos prioritetu. Tam reikia tvirto įsipareigojimo teisėkūros veikloje stengtis supaprastinti reglamentavimą ir mažinti naštą, ir viso teisėkūros proceso metu reikia geriau naudotis poveikio įvertinimais ir ex post įvertinimais, tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu.

19. Europos lygio reglamentavimo kokybės priemones turėtų papildyti valstybių narių reglamentavimo kokybės iniciatyvos. Todėl, įgyvendindamos ES teisės

42

aktus, valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis reglamentavimo lankstumo nuostatomis mažųjų ir vidutinių įmonių naudai.

20. Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą išsamiai išnagrinėti Komisijos komunikatą. Komisijos, kitų ES institucijų ir valstybių narių prašoma toliau įgyvendinti programą REFIT siekiant plataus užmojo rezultatų, atsižvelgiant į  vartotojų ir darbuotojų apsaugos, taip pat sveikatos ir aplinkos aspektus.

B. KLIMATAS IR ENERGETIK A21. Europos Vadovų Taryba įvertino pažangą, padarytą siekiant

spalio mėn. priimti galutinį sprendimą dėl 2030 m. klimato ir energetikos strategijos, laikantis jos 2014 m. kovo mėn. išvadų. Šiame kontekste ji pabrėžė, kad svarbu skubiai plėtoti pagrindinius strategijos aspektus, ir tikisi, kad visų pirma ne vėliau kaip liepos mėn. Komisija pristatys Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūrą ir tai, kaip energijos vartojimo efektyvumas gali prisidėti prie 2030 m. klimato ir energetikos strategijos. Ji dar kartą patvirtina, koks svarbus yra 2014 m. rugsėjo mėn. įvyksiantis JT aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais, ir patvirtina, kad konkretus ES tikslas 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo srityje bus visiškai suderintas su sutartu plataus masto 2050 m. ES tikslu.

22. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Komisijos parengtą Europos energetinio saugumo strategiją (EESS), ir remiantis ja įvyko pirmoji diskusija. EESS yra glaudžiai susijusi su 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija. Europos Vadovų Taryba ragina dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti didelę Europos energetinę priklausomybę ir remia tai, kad nedelsiant būtų įgyvendintos skubiausios priemonės, kuriomis siekiama stiprinti Europos atsparumą ir didinti jos energetinį saugumą trumpuoju laikotarpiu, iki prasidedant 2014–2015 m. žiemai. Ji visų pirma susitaria, kad:• atsižvelgiant į trumpalaikio tiekimo sutrikimo rizikos

įvertinimus, bus stiprinami esami ekstremaliųjų situacijų ir solidarumo mechanizmai, įskaitant dujų atsargų laikymą, ekstremaliųjų situacijų infrastruktūrą ir priešingos krypties srautus, siekiant šalinti šią riziką visų pirma pažeidžiamiausiose valstybėse narėse;

• siekiant didinti ES energetinį saugumą, turėtų būti toliau investuojama į  atitinkamą energetikos infrastruktūrą, įskaitant investicijas, susijusias su trečiosiomis šalimis, visiškai laikantis visų ES vidaus rinkos ir konkurencijos taisyklių, kurių laikymasis turi būti nuosekliai užtikrinamas;

• ES bendradarbiaus su savo tarptautiniais partneriais, kad būtų sumažinta energijos tiekimo sutrikimo rizika;

• turėtų būti sustiprinta Energijos bendrija, kuria siekiama išplėsti ES energetikos srities acquis aprėptį įtraukiant plėtros ir kaimynystės priemonėje dalyvaujančias šalis, kad būtų užtikrintas acquis taikymas tose šalyse.

Rengiantis spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui, Europos Vadovų Taryba paprašė Tarybos toliau analizuoti kitas ES energetiniam saugumui didinti skirtas vidutinio–ilgojo laikotarpio priemones, remiantis Komisijos parengta EESS. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad svarbu užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, tolesnį vidaus gamybos plėtojimą, tolesnį Europos energijos rinkos įgyvendinimą ir integraciją remiantis regioniniu požiūriu, didinant skaidrumą dujų rinkoje ir skatinant kurti trūkstamą infrastruktūrą, kad iki 2015 m. valstybės narės nebebūtų atskirtos nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų. Laikantis tikslo iki 2014 m. pabaigos baigti kurti Europos energijos rinką, turi būti didinamas tarpusavio sujungiamumas, be kita ko, toliau nagrinėjant Komisijos pasiūlytą naują su tarpusavio jungtimis susijusį tikslą.

23. Europos Vadovų Taryba ne vėliau kaip 2014 m. spalio mėn. priims galutinį sprendimą dėl naujosios klimato ir energetikos politikos strategijos, be kita ko, dėl tolesnių priemonių, kuriomis siekiama didinti Europos energetinį saugumą, ir dėl konkrečių 2030 m. su tarpusavio jungtimis susijusių tikslų. Bus sutelktos visos pastangos siekiant tai padaryti iki šio sutarto termino.

24. Europos Vadovų Taryba taip pat remia Romos G7 Energetikos iniciatyvą, kuri padeda įgyvendinti politiką, kad būtų sukurta konkurencingesnė, labiau diversifikuota ir atsparesnė energetikos sistema, kurioje išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, skatinant naudoti saugias ir tvarias technologijas.

III. KITAS INSTITUCINIS CIKLAS25. Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Europos

Parlamentui kandidatu į Europos Komisijos pirmininkus siūlomas Jeanas-Claude’as Junckeris. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ves konsultacijas dėl kitų asmenų, kurie turi būti paskirti.

26. Ji susitarė dėl pridedamos strateginės darbotvarkės. Ji paprašė ES institucijų ir valstybių narių savo darbe visiškai įgyvendinti šiuos prioritetus. Be to, institucijos šia darbotvarke remsis rengdamos metines ir daugiametes programas, taip pat vykdydamos teisėkūros planavimą; jos savo darbą turėtų organizuoti atitinkamai. Europos Vadovų Taryba užtikrins, kad šių strateginių prioritetų įgyvendinimas būtų reguliariai stebimas.

27. Jungtinė Karalystė pareiškė tam tikrų nuogąstavimų dėl būsimo ES vystymosi. Į šiuos nuogąstavimus reikės atsižvelgti.

Todėl Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad vis glaudesnės sąjungos koncepcija sudaro sąlygas skirtingai įvairių šalių integracijai, suteikiant galimybę toms, kurios nori didesnės integracijos, judėti pirmyn ir kartu gerbiant norą tų, kurios nepageidauja didesnės integracijos.

Kai pradės veikti naujoji Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba, vadovaudamasi Europos Sutartimis, apsvarstys ateityje taikytiną Europos Komisijos pirmininko skyrimo procesą.

43

IV. KITI KLAUSIMAI28. Europos Vadovų Taryba pasveikino Lietuvą dėl to, kad

vykdydama patikimą ekonominę, fiskalinę ir finansų politiką ji pasiekė reikiamą konvergencijos lygį, ir palankiai įvertino tai, kad Lietuva įvykdė visus Sutartyje nustatytus konvergencijos kriterijus. Ji patvirtino Komisijos pasiūlymą, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje būtų įvestas euras.

Ukraina29. Primindama kovo 6  d. ir gegužės 27  d. valstybių ir

vyriausybių vadovų pareiškimus dėl Ukrainos, kovo 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir birželio 23 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas, Europos Vadovų Taryba pareiškia remianti praeitą savaitę Prezidento P. Porošenko paskelbtą taikos planą. Ji atkreipia dėmesį į  Rusijos Prezidento deklaraciją, kuria iš esmės pritariama taikos planui, ir Federacijos Tarybos sprendimą atšaukti leidimą naudoti Rusijos pajėgas karinei intervencijai Ukrainoje.

30. Europos Vadovų Taryba apgailestauja, kad paskelbus paliaubas kariniai veiksmai nebuvo visiškai nutraukti, nors Ukrainos valdžios institucijos paliaubų laikosi. Todėl ji ragina visas šalis iš tikrųjų įsipareigoti įgyvendinti taikos planą ir įtvirtinti karinių veiksmų nutraukimą. Ji ragina Rusijos Federaciją aktyviai pasinaudoti savo įtaka nelegaliai ginkluotoms grupuotėms ir sustabdyti ginklų ir kariautojų srautą per sieną, kad būtų greitai pasiekta realių deeskalacijos rezultatų. Europos Vadovų Taryba remia ESBO vykdomą taikos plano įgyvendinimo stebėseną ir ESBO vaidmenį remiant paliaubas ir siekiant nustatyti veiksmingą sienos kontrolę.

31. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą remti ekonominio stabilizavimo procesą Ukrainoje ir palankiai vertina dvi neseniai Komisijos išmokėtas dideles sumas (iš viso 750  mln.  EUR) pagal Sutartį dėl paramos valstybei stiprinti ir teikiant makrofinansinę paramą. Todėl Europos Vadovų Taryba laukia paramos teikėjų aukšto lygio koordinavimo posėdžio Ukrainos klausimais, kurį numatyta surengti liepos 8 d. Briuselyje.

32. Atsižvelgdama į  savo kovo mėn. išvadas ir sprendimą nepripažinti neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos, Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos atliktą darbą šiai politikai įgyvendinti ir sprendimą uždrausti importuoti prekes iš Krymo ir Sevastopolio, kurioms nėra išduotas Ukrainos sertifikatas.

33. Europos Vadovų Taryba primena, kad Europos Komisija, EIVT ir valstybės narės atlieka parengiamąjį darbą, susijusį su tikslinėmis priemonėmis, kaip ji paprašė kovo mėn., kad nedelsiant būtų galima imtis tolesnių veiksmų. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba tikisi, kad iki birželio 30 d., pirmadienio, jau bus įvykdyti šie veiksmai:• susitarta dėl tikrinimo mechanizmo, kurio stebėseną

vykdytų ESBO, skirto paliauboms ir veiksmingai sienų kontrolei;

• Ukrainos valdžios institucijoms sugrąžinti trys pasienio kontrolės punktai (Izvarino, Dolžanskij, Krasnopartizansk);

• paleisti įkaitai, įskaitant visus ESBO stebėtojus;• pradėtos esminės derybos dėl Prezidento P. Porošenko

taikos plano įgyvendinimo. Taryba įvertins padėtį ir prireikus priims reikalingus

sprendimus. Europos Vadovų Taryba pabrėžia esanti pasirengusi

bet kuriuo metu surengti naują susitikimą dėl tolesnių reikšmingų ribojamųjų priemonių.

34. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2014 m. birželio 24 d. Tarybos išvadas dėl Albanijos.

I PRIEDAS

STRATEGINĖ SĄJUNGOS KINTANČIAME PASAULYJE DARBOTVARKĖ2014 m. gegužės mėn. Europos rinkimais buvo pradėtas naujas teisėkūros ciklas. Šis politinio atsinaujinimo etapas prasideda būtent dabar, kai mūsų šalys pradeda atsigauti po kelerius metus trukusios ekonomikos krizės ir didėja visuomenės nusivylimas politika. Būtent dabar reikia nustatyti, kam norėtume, kad Sąjunga skirtų daugiausia dėmesio, ir apibrėžti, kaip norėtume, kad ji veiktų.Šiandien Europos Vadovų Taryba susitarė dėl penkių visa apimančių prioritetų, kuriais bus grindžiamas Europos Sąjungos darbas per ateinančius penkerius metus: stipresnės ekonomikos šalys su daugiau darbo vietų, visuomenė, turinti galimybių įgalinti ir apsaugoti, saugi ateitis energetikos ir klimato srityse, patikima pagrindinių laisvių erdvė, veiksmingi bendri veiksmai pasaulyje.Atsižvelgiant į mūsų visuomenės laukiančius svarbius iššūkius, veiksmai šiose srityse yra itin svarbūs. Nors atsigavimas Europoje įgauna pagreitį, didžiausią susirūpinimą mums ir toliau kelia nedarbas, ypač jaunimo, o  nelygybė vis didėja. Tuo tarpu pasaulio ekonomika sparčiai kinta. Skaitmeniniame amžiuje dėl lenktyniavimo dėl inovacijų, gebėjimų ir rinkų visos mūsų šalys yra priverstos numatyti pokyčius ir prisitaikyti, kad galėtų klestėti. Menki gamtos ištekliai, energijos kainos ir klimato kaitos poveikis yra pagrindiniai iššūkiai; šiuo metu Europos energetinė priklausomybė yra jos silpnoji vieta. Radikalėjimas ir ekstremizmas kelia nerimą visame pasaulyje. Geopolitinis stabilumas prie mūsų pačių sienų negali būti laikomas savaime suprantamu. Demografinės tendencijos sukelia sunkumų, nes dėl visuomenės senėjimo daromas papildomas spaudimas socialinės gerovės sistemoms, o nelegalių migrantų srautų klausimas turi būti sprendžiamas bendrai ir imantis suderintų veiksmų.Šiomis aplinkybėmis pagrindinis Sąjungos veiklos ateinančiais metais tikslas turi būti visuomenės parengimas ateičiai ir pasitikėjimo stiprinimas.Europos šalių padėtis unikali tuo, kad jos tiek atskirai, tiek kartu kaip Sąjunga, gali nulemti pokyčius. Mūsų įvairovė yra vertybė, o vienybė suteikia stiprybės. Mūsų Sąjungoje bendradarbiavimo ir integracijos lygiai skiriasi. Mūsų plėtros politika ir toliau skatinama demokratija ir klestėjimas.

44

Vadovaudamasi subsidiarumo ir proporcingumo principais Sąjunga turi sutelkti savo veiksmus srityse, kuriose galimi realūs pokyčiai. Ji turėtų susilaikyti nuo veiksmų, jei valstybės narės tuos pačius tikslus gali pasiekti geriau. Sąjungos patikimumas priklauso nuo jos gebėjimo garantuoti tinkamą tolesnę veiklą, susijusią su sprendimais ir įsipareigojimais. Tam reikia tvirtų ir patikimų institucijų; taip pat bus naudingas aktyvesnis nacionalinių parlamentų dalyvavimas. Svarbiausia, turėtų būti akcentuojami konkretūs rezultatai toliau nurodytose penkiose srityse.

1. Darbo vietas, ekonomikos augimą ir konkurencingumą užtikrinanti Sąjunga

Mūsų šalys atsigauna po giliausios šios kartos ekonomikos krizės. Matome, kad pastangos ir reformos duoda rezultatų. Tačiau prie praeities pažadų neketinama grįžti. Tebėra neišspręstų svarbių problemų, susijusių su lėtu ekonomikos augimu, dideliu nedarbu, nepakankamomis viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis, makroekonominiu disbalansu, valstybės skola ir konkurencingumo stoka. Laikomės Stabilumo ir augimo pakto. Visos mūsų šalys turi toliau vykdyti struktūrines reformas. Be jokios abejonės, mūsų bendra stiprybė priklauso nuo kiekvienos šalies sėkmės. Todėl Sąjunga turi imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, padidintos investicijos, kuriama daugiau bei geresnių darbo vietų ir skatinamos konkurencingumui palankios reformos. Tam taip pat reikia kuo geriau pasinaudoti lankstumu, kurį suteikia esamos Stabilumo ir augimo pakto taisyklės.Būsima strategijos „Europa 2020“ peržiūra suteiks puikią galimybę ją visiškai suderinti su šia strategine darbotvarke.Todėl prioritetai, kuriuos nustatome Sąjungai kitiems penkeriems metams, yra:• visapusiškai išnaudoti bendrosios rinkos potencialą

visais aspektais, užbaigiant kurti produktų ir paslaugų vidaus rinką; iki 2015  m. užbaigiant kurti bendrąją skaitmeninę rinką;

• skatinti verslumo aplinką ir darbo vietų kūrimą , ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atveju, sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir investicijų, užtikrinant atsparesnį finansinį reguliavimą, gerinant darbo rinkų veikimą ir mokesčių naštą perkeliant nuo darbo, tikslingai mažinant nereikalingą administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi sąnaudas, užtikrinant vartotojų ir darbuotojų apsaugą, taip pat atsižvelgiant į sveikatos ir aplinkos aspektus;

• investuoti ir parengti mūsų šalių ekonomiką ateičiai sprendžiant investicijų, kurių reikia transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo, inovacijų ir mokslinių tyrimų, gebėjimų, švietimo ir inovacijų srityse ir kurios nebuvo atliktos laiku, klausimą, visapusiškai pasinaudojant ES struktūriniais fondais, sutelkiant tinkamą privačiojo ir viešojo finansavimo derinį ir sudarant palankesnes sąlygas ilgalaikėms investicijoms, naudojant ir plėtojant finansines priemones, pavyzdžiui, Europos investicijų banko priemones, visų pirma skirtas ilgalaikiams projektams, sukuriant tinkamą reguliavimo sistemą ilgalaikėms investicijoms;

• stiprinti Sąjungos, kaip stiprią ir konkurencingą pramoninę bazę ir klestintį žemės ūkį turinčios gamybos ir investavimo vietos, patrauklumą pasaulyje ir iki 2015 m., remiantis abipusės naudos ir skaidrumo principais, užbaigti derybas dėl tarptautinių prekybos susitarimų, įskaitant Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą;

• užtikrinti, kad ekonominė ir pinigų sąjunga taptų tvirtesniu ir atsparesniu stabilumo ir ekonomikos augimo veiksniu, numatant griežtesnį euro zonos valdymą ir tvirtesnį ekonominės politikos koordinavimą, konvergenciją bei solidarumą, kartu atsižvelgiant į vidaus rinkos vientisumą ir išsaugant skaidrumą bei atvirumą ES šalių, kurių valiuta nėra euro, atžvilgiu.

2. Sąjunga, kuri įgalina ir saugo visus piliečiusEuropiečiai naudojasi sienų nevaržomų integruotos ekonomikos šalių teikiamomis galimybėmis, tačiau ne visi gali šiais privalumais iškart pasinaudoti. Daugelis patiria skurdą ir socialinę atskirtį arba jų bijo. Sąjunga turi toliau daryti tai, ką ji geriausiai sugeba, ir toliau atverti galimybes, tačiau ji taip pat turi būti suvokiama ir vertinama kaip apsaugos garantas. Žmonės tikisi, kad Europa ne tik apgins jų interesus ir pašalins grėsmes, bet ir gerbs jų tapatybę ir bendrumo jausmą. Sąjunga turi būti stipresnė išorėje ir rūpestingesnė viduje.Todėl, nepažeisdami valstybių narių, kurios yra atsakingos už savo socialinės gerovės sistemas, kompetencijos, kitiems penkeriems metams šioje srityje Sąjungai nustatome šiuos prioritetus:• padėti ugdyti gebėjimus ir atskleisti talentus bei

gyvenimo galimybes visiems stiprinant kovą su jaunimo nedarbu, ypač tų jaunuolių, kurie nebesimoko, nedirba ar nedalyvauja mokymuose, atveju, skatinant moderniai ekonomikai tinkamų gebėjimų įgijimą ir mokymąsi visą gyvenimą, sudarant palankesnes sąlygas darbuotojų judumui, ypač tuose sektoriuose, kuriuose nuolat trūksta darbuotojų arba esama gebėjimų neatitikties; užtikrinant vienos iš keturių Sąjungos pagrindinių laisvių, visų ES piliečių teisės laisvai judėti, gyventi ir dirbti kitose valstybėse narėse, apsaugą, be kita ko, nuo galimo piktnaudžiavimo ar nesąžiningų reikalavimų;

• garantuoti teisingumą kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu, kad visi prisidėtų pagal savo galimybes;

• padėti užtikrinti visų mūsų šalių visuomenei minimalios socialinės apsaugos sistemas siekiant atsižvelgti į pokyčius ir panaikinti nelygybę, apimant socialinės apsaugos sistemas, kurios būtų veiksmingos, teisingos ir tinkamos ateičiai; iš tiesų investavimas į žmogiškąjį kapitalą ir socialinę struktūrą taip pat yra labai svarbus norint užtikrinti ilgalaikes Europos ekonomikos gerovės perspektyvas.

3. Pažangia klimato politika grindžiamos energetikos sąjungos link

Dėl geopolitinių įvykių, pasaulinės konkurencijos energetikos srityje ir klimato kaitos poveikio tapo būtina persvarstyti mūsų energetikos ir kovos su klimato kaita strategiją. Turime vengti to, kad Europa tokiu dideliu mastu priklausytų nuo kuro ir dujų

45

importo. Siekdami užtikrinti, kad mūsų energetikos ateitis būtų visiškai kontroliuojama, norime sukurti energetikos sąjungą, kuria būtų siekiama, kad energija būtų įperkama, saugi ir tvari. Itin svarbus yra energijos vartojimo efektyvumas, kadangi pigiausia ir švariausia energija yra nesuvartota energija.Atsižvelgiant į šį uždavinį, vykdant mūsų artimiausių penkerių metų energetikos ir kovos su klimato kaita politiką daugiausia dėmesio turi būti skiriama:• įperkamai energijai bendrovėms ir piliečiams – mažinant

energijos paklausą šiuo tikslu padidinus energijos vartojimo efektyvumą, baigiant kurti mūsų integruotą energijos rinką, randant būdų sustiprinti Sąjungos įtaką derybose, didinant skaidrumą dujų rinkoje; skatinant mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir Europos pramoninę bazę energetikos srityje;

• saugiai energijai visoms mūsų šalims – sparčiau įvairinant energijos tiekimą ir maršrutus, be kita ko, pasitelkiant atsinaujinančiuosius, saugius bei tvarius ir kitus vietos energijos išteklius, kaip energetinės priklausomybės, be kita ko, nuo vieno šaltinio ar tiekėjo, mažinimo priemonę, plėtojant reikiamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, tarpusavio jungtis, suteikiant privatiesiems ir viešiesiems subjektams tinkamą planavimo sistemą, kad jie galėtų priimti vidutinės trukmės ir ilgalaikius sprendimus dėl investavimo;

• ekologiškai energijai – toliau vadovaujant kovai  su visuotiniu atšilimu rengiantis 2015  m. Paryžiuje įvyksiančiam JTBKKK šalių konferencijos susitikimui ir po jo, be kita ko, nustatant plataus užmojo 2030 m. tikslus, kurie visiškai atitiktų sutartą ES 2050 m. tikslą.

4. Laisvės, saugumo ir teisingumo SąjungaPiliečiai tikisi, kad jų vyriausybės užtikrins jiems teisingumą, apsaugą ir nešališkumą visapusiškai gerbiant pagrindines teises ir teisinės valstybės principus. Šiuo tikslu taip pat būtini bendri Europos veiksmai, grindžiami mūsų pagrindinėmis vertybėmis. Atsižvelgiant į tokių reiškinių kaip terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas tarpvalstybinius aspektus, kovojant su šiais reiškiniais būtinas tvirtesnis ES bendradarbiavimas. Tą patį galima pasakyti apie teisingumo klausimus, kadangi piliečiai vis dažniau studijuoja, dirba, užsiima verslu, tuokiasi ir susilaukia vaikų kitose Sąjungos šalyse. Dar vienas ateinančių metų uždavinys bus migracijos srautų, didėjančių dėl nestabilumo ir skurdo didelėje pasaulio dalyje ir dėl demografinių tendencijų, valdymas; norint išspręsti šį klausimą būtinas solidarumas ir teisingas atsakomybės pasidalijimas.Todėl prioritetai, kuriuos nustatome Sąjungai kitiems penkeriems metams, yra:• geriau valdyti migraciją visais jos aspektais, mažinant

konkrečių gebėjimų trūkumus ir pritraukiant talentus, ryžtingiau sprendžiant neteisėtos migracijos problemą, be kita ko, geriau bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, įskaitant readmisijos klausimus, apsaugant tuos, kuriems reikia apsaugos, vykdant griežtą prieglobsčio politiką, stiprinant modernų Sąjungos išorės sienų valdymą;

• užkirsti kelią nusikalstamumui bei terorizmui ir su jais kovoti pažabojant organizuotą nusikalstamumą, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis, kontrabandą bei elektroninius

nusikaltimus, ir kovojant su korupcija, kovojant su terorizmu ir priešinantis radikalizacijai – kartu garantuojant pagrindines teises ir vertybes, įskaitant asmens duomenų apsaugą;

• gerinti mūsų šalių tarpusavio teisminį bendradarbiavimą kuriant sąsajas tarp įvairių teisingumo sistemų ir tradicijų, stiprinant bendras priemones, įskaitant Eurojustą, užtikrinant teismo sprendimų tarpusavio pripažinimą, kad piliečiams ir bendrovėms būtų lengviau naudotis savo teisėmis visoje Sąjungoje.

5. Sąjunga kaip stipri pasaulinio masto veikėjaPastarojo meto įvykiai rodo, kaip greitai pradėjo kisti strateginė ir geopolitinė aplinka, ypač prie Sąjungos rytinių ir pietinių sienų. Nestabilumas mūsų platesniame kaimyniniame regione yra didesnis nei bet kada anksčiau. Tuo pačiu metu dar niekada nebuvo taip svarbu bendradarbiauti su mūsų partneriais sprendžiant abipusio arba pasaulinio intereso klausimus. Siekiant apsaugoti mūsų interesus bei vertybes ir apsaugoti piliečius itin svarbus yra aktyvesnis Europos Sąjungos dalyvavimas sprendžiant pasaulio reikalus.Todėl ateinančiais metais itin svarbūs bus šie užsienio politikos prioritetai:• kuo labiau padidinti mūsų įtaką užtikrinant valstybių

narių ir ES užsienio politikos tikslų suderinamumą ir gerinant ES išorės veiksmų pagrindinių sričių, pavyzdžiui, prekybos, energetikos, teisingumo ir vidaus reikalų, vystymosi ir ekonominės politikos, koordinavimą ir nuoseklumą;

• būti stipria partnere mūsų kaimyniniame regione skatinant stabilumą, gerovę ir demokratiją šalyse, kurios yra arčiausiai mūsų Sąjungos, Europos žemyne, Viduržemio jūros regione, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose;

• bendradarbiauti su mūsų pasauliniais strateginiais partneriais, ypač su mūsų transatlantiniais partneriais, sprendžiant įvairius klausimus – pradedant prekyba ir kibernetiniu saugumu, baigiant žmogaus teisėmis ir konf liktų prevencija, ginklų neplatinimu ir krizių valdymu – dvišaliu lygmeniu ir daugiašaliuose forumuose;

• plėtoti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, kad galėtume įvykdyti savo įsipareigojimus ir pareigas visame pasaulyje stiprinant bendrą saugumo ir gynybos politiką (užtikrinant visokeriopą veiksmų su NATO papildomumą), užtikrinant, kad valstybės narės išlaikytų ir plėtotų reikiamus civilinius ir karinius pajėgumus, be kita ko, telkdamos pajėgumus ir dalydamosi jais, garantuojant stipresnę Europos gynybos pramonę.

II PRIEDAS

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS PATVIRTINTI DOKUMENTAI• 2014  m. birželio 24  d. Tarybos ataskaita dėl 2014  m.

konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų• 2014 m. birželio 24 d. Tarybos išvados dėl Albanijos• Europos Sąjungos jūrų saugumo strategija• 2014 m. gegužės 19 d. Tarybos išvados dėl ES oficialios

paramos vystymuisi metinės ataskaitos

46

I. KITAS INSTITUCINIS CIKLAS1. Europos Parlamentui išrinkus Europos Komisijos

pirmininką, Europos Vadovų Taryba pasikeitė nuomonėmis su išrinktu pirmininku Jeanu-Claude’u Junckeriu, visų pirma apie prioritetus, išdėstytus Strateginėje Sąjungos kintančiame pasaulyje darbotvarkėje, dėl kurios susitarta 2014 m. birželio 27 d. Ji ragina visas institucijas sutelkti savo veiklą tose srityse, kuriose Sąjunga gali atnešti realių pokyčių. Europos Vadovų Taryba pakartojo esanti įsipareigojusi užtikrinti, kad būtų reguliariai vykdoma šių strateginių prioritetų įgyvendinimo stebėsena.

2. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas informavo apie konsultacijas, jo vykdytas vadovaujantis Sutartimis, dėl kitų paskyrimų kitam instituciniam ciklui. Europos Vadovų Taryboje surengti pirmi debatai šiuo klausimu ir susitarta prie jų sugrįžti rugpjūčio 30 d. įvyksiančiame neeiliniame susitikime, kad būtų pasiektas galutinis sprendimas.

3. Naujos sudėties Komisiją paskirs Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentui balsuojant patvirtinus pirmininką, Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kitus Komisijos narius kolektyviai.

II. IŠORĖS SANTYKIAI

Ukraina4. Europos Vadovų Taryba, primindama kovo 6 d. ir gegužės

27  d. valstybių ir vyriausybių vadovų pareiškimus dėl Ukrainos ir savo kovo 21 d. bei birželio 27 d. išvadas, dar kartą pabrėžia remianti taikų krizės Ukrainoje sprendimą, visų pirma tai, kad visoms šalims reikia skubiai susitarti dėl realaus ir tvaraus ugnies nutraukimo siekiant sudaryti sąlygas, būtinas tam, kad būtų įgyvendinamas Prezidento P. Porošenko taikos planas.

Europos Vadovų Taryba remia Ukrainos, Rusijos Federacijos, Prancūzijos ir Vokietijos diplomatines pastangas, taip pat liepos 2 d. bendrą Berlyno deklaraciją.

5. Europos Vadovų Taryba smerkia Rytų Ukrainoje ginkluotų kovotojų toliau vykdomą neteisėtą veiklą, įskaitant valstybinių pastatų užėmimą, įkaitų ėmimą ir ginkluotus išpuolius prieš Ukrainos teisėsaugos darbuotojus ir sienos apsaugos pareigūnus. Europos Vadovų Taryba ragina Rusijos Federaciją aktyviai pasinaudoti savo įtaka nelegaliai ginkluotoms grupuotėms ir sustabdyti ginklų ir kovotojų srautą per sieną, kad būtų greitai pasiekta deeskalacija. Šiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba primena liepos 11  d. sprendimą dar 11  asmenų pradėti taikyti draudimą keliauti ir įšaldyti turtą Europos Sąjungoje dėl veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Valstybės

narės taip pat susitarė nebetaikyti 2014 m. vasario 20 d. susitarimo dėl eksporto licencijų.

6. Europos Vadovų Taryba apgailestauja, kad nebuvo pakankamai įvykdyti veiksmai, kurių prašyta ir kurie išdėstyti jos birželio 27 d. išvadose. Todėl Europos Vadovų Taryba susitaria išplėsti ribojamąsias priemones siekiant jas taikyti subjektams, įskaitant subjektus iš Rusijos Federacijos, kurie materialiai ar finansiškai remia veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. Ji paveda Tarybai priimti būtinus teisės aktus ir iki liepos mėn. pabaigos nuspręsti dėl pirmojo subjektų ir asmenų sąrašo, įskaitant subjektus ir asmenis iš Rusijos Federacijos, kurie į sąrašą turi būti įtraukti pagal sugriežtintus kriterijus. Ji taip pat prašo apsvarstyti galimybę priemones nustatyti asmenims ar subjektams, kurie aktyviai teikia materialinę ar finansinę paramą Rusijos sprendimų priėmėjams, atsakingiems už Krymo aneksiją ar Rytų Ukrainos destabilizavimą. Europos Vadovų Taryba prašo Europos investicijų banko (EIB) sustabdyti naujų finansavimo operacijų Rusijos Federacijoje pasirašymą. Europos Sąjungos valstybės narės suderins savo pozicijas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) direktorių valdyboje, siekiant taip pat sustabdyti naujų operacijų finansavimą. Galiausiai, Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos iš naujo įvertinti ES ir Rusijos bendradarbiavimo programas siekiant kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti dėl ES dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo sustabdymo. Tačiau tai bus netaikoma išskirtinai tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir pilietinei visuomenei skirtiems projektams.

Europos Vadovų Taryba primena, kad Komisija, EIVT ir valstybės narės atlieka parengiamąjį darbą, susijusį su tikslinėmis priemonėmis, kaip ji paprašė kovo mėn., kad nedelsiant būtų galima imtis tolesnių veiksmų. Europos Vadovų Taryba tebėra pasirengusi bet kuriuo metu surengti naują susitikimą, jei to prireiktų atsižvelgiant į įvykius.

Laikydamasi neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos nepripažinimo politikos, Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos ir EIVT pateikti pasiūlymų dėl papildomų priemonių, visų pirma dėl investicijų apribojimų Kryme ir Sevastopolyje. Be to, Europos Vadovų Taryba tikisi, kad tarptautinės finansų įstaigos susilaikys nuo projektų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai pripažįstama neteisėta Krymo ir Sevastopolio aneksija, finansavimo.

7. Europos Vadovų Taryba teigiamai vertina Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir jai pirmininkaujančios valstybės pastangas, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas kontaktinės grupės susitikimams Ukrainoje, ir jos pasirengimą įsteigti pasienio

2014 M. LIEPOS 16 D. NEEILINIS EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS

Išvados

47

stebėsenos misiją; Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra pasirengusios apsvarstyti galimybę skirti šiai misijai didelį įnašą.

8. Europos Vadovų Taryba pabrėžia Europos Sąjungos įsipareigojimą vesti trišales derybas dėl dujų tiekimo iš Rusijos Federacijos į Ukrainą sąlygų ir palankiai vertina Komisijos pastangas šioje srityje. Skubiai pasiekti susitarimą yra svarbu tam, kad būtų užtikrintas gamtinių dujų tiekimo saugumas ir tranzitas per Ukrainą į ES valstybes nares ir būtų stabilizuota Ukrainos ekonomika.

9. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, jog svarbu, kad Ukraina ratifikuotų Asociacijos susitarimą, siekiant jį pradėti greitai laikinai taikyti. Ji palankiai vertina tai, kad liepos 11 d. surengtos ministrų lygio trišalės Ukrainos, Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos konsultacijos dėl Asociacijos susitarimo įgyvendinimo. Šiomis aplinkybėmis ji taip pat palankiai vertina tai, kad buvo sukurtas konsultacijų mechanizmas, skirtas spręsti sunkumus, kurių dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės įgyvendinimo poveikio gali kilti Nepriklausomų valstybių sandraugos laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimui.

Gaza10. Europos Vadovų Taryba labai susirūpinusi stebi

tebesitęsiantį smurtą Izraelyje ir Gazoje. Europos Vadovų Taryba smerkia Izraelio apšaudymą raketomis iš Gazos ir beatodairiškus prieš civilius nukreiptus veiksmus. Izraelis turi teisę apsaugoti savo gyventojus nuo tokios rūšies išpuolių. Tai darydamas Izraelis turi veikti proporcingai

ir užtikrinti civilių gyventojų apsaugą bet kuriuo metu. Ji labai apgailestauja, kad dėl Izraelio karinių operacijų Gazos Ruože žuvo nekalti žmonės bei sužeista daug civilių, ir yra labai susirūpinusi dėl greitai ir smarkiai blogėjančios humanitarinės padėties. Europos Vadovų Taryba ragina abi šalis švelninti susidariusią padėtį, nutraukti smurtą, nutraukti civilių gyventojų kančias, visų pirma sudarant sąlygas teikti humanitarinę pagalbą, ir atkurti ramybę. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina regioninių partnerių dedamas pastangas, visų pirma Egipto pradėtą iniciatyvą, kad būtų nutraukta ugnis, ir ragina „Hamas“ susitarti dėl tokio ugnies nutraukimo. Europos Sąjunga yra pasirengusi tuo tikslu suteikti būtiną paramą. Europos Sąjunga toliau ragina visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1860 (2009).

11. Tragiški pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad visos šalys turi skubiai imtis veiksmų, kad būtų atnaujintas diplomatinis procesas, ir siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto Izraelio ir Palestinos konf likto sprendimo. Europos Sąjunga pakartoja savo pasiūlymą abiem šalims dėl Europos politinės ir ekonominės paramos paketo ir specialios privilegijuotos partnerystės su Europos Sąjunga, jeigu bus sudarytas galutinis taikos susitarimas.

12. Izraeliečiai ir palestiniečiai turi priimti strateginį sprendimą pasirinkti taiką, kad jų ateities kartos galėtų gyventi nesaistomos praeities konf liktų ir mėgautis stabilumu, saugumu ir gerove, kurių šiuo metu jie neturi.

48

I. KITAS INSTITUCINIS CIKLAS1. Atsižvelgdama į  Europos Vadovų Tarybos pirmininko

vykdytų konsultacijų rezultatus, Europos Vadovų Taryba, vadovaudamasi Sutartimis, šiandien priėmė šiuos sprendimus:

2. Europos Vadovų Taryba Europos Vadovų Tarybos pirmininku laikotarpiui nuo 2014  m. gruodžio 1  d. iki 2017 m. gegužės 31 d. išrinko Donaldą Tuską1. Ji paprašė Tarybos generalinio sekretoriaus pereinamuoju laikotarpiu padėti išrinktam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

3. Europos Vadovų Taryba, pritarus išrinktam Komisijos pirmininkui, Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai laikotarpiui nuo dabartinės Komisijos kadencijos pabaigos iki 2019  m. spalio 31  d. paskyrė Federicą Mogherini2.

4. Europos Vadovų Taryba paprašė Tarybos nedelsiant, bendru sutarimu su išrinktu Komisijos pirmininku, priimti kitų asmenų, kuriuos ji pasiūlys skirti Komisijos nariais, sąrašą.

5. Naujos sudėties Komisiją paskirs Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentui balsuojant patvirtinus pirmininką, Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kitus Komisijos narius kolektyviai.

6. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje Susitariančiųjų Šalių, kurių valiuta yra euro, valstybių ar vyriausybių vadovų sprendimą euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininku laikotarpiui nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. paskirti Donaldą Tuską3.

II. EKONOMINIAI KLAUSIMAI7. Nepaisant smarkiai pagerėjusių sąlygų finansų rinkose ir

valstybių narių dedamų struktūrinių pastangų, ekonominė ir užimtumo padėtis Europoje kelia didelį susirūpinimą. Pastarosiomis savaitėmis ekonominiai duomenys patvirtino, kad atsigavimas, ypač euro zonoje, yra silpnas, inf liacija yra itin maža, o nedarbo lygis yra nepriimtinai didelis. Šiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba primena savo 2014 m. birželio 27 d. išvadas dėl Europos semestro, taip pat savo susitarimą dėl strateginės darbotvarkės, kurioje labai

1 Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl Europos Vadovų Tarybos pirmininko išrinkimo (dok. EUCO 144/14).

2 Europos Vadovų Tarybos sprendimas, kuriuo skiriamas Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (dok. EUCO 146/14).

3 Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje Susitariančiųjų Šalių, kurių valiuta yra euro, valstybių ar vyriausybių vadovų sprendimas dėl euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko skyrimo (dok. 11949/14).

daug dėmesio skiriama darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui. Europos Vadovų Taryba ragina skubiai daryti pažangą įgyvendinant šias gaires. Todėl ji prašo Tarybos įvertinti socialinę ir ekonominę padėtį ir nedelsiant pradėti svarstyti šiuos klausimus. Europos Vadovų Taryba taip pat palankiai vertina Italijos vyriausybės ketinimą spalio mėn. valstybių ar vyriausybių vadovų lygmeniu surengti konferenciją dėl užimtumo, ypač jaunimo užimtumo; tokios konferencijos jau buvo surengtos Berlyne ir Paryžiuje. Rudenį Europos Vadovų Taryba taip pat aptars ekonominę padėtį ir bus sušauktas specialus euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas.

III. IŠORĖS SANTYKIAI

UKR AINA8. Europos Vadovų Taryba primena kovo 6 d. ir gegužės 27 d.

valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimus dėl Ukrainos ir savo kovo 21 d., birželio 27 d. bei liepos 16 d. išvadas ir tebėra itin susirūpinusi dėl tebesitęsiančių bei vis labiau intensyvėjančių kovų Rytų Ukrainoje ir toliau griežtai smerkia neteisėtą Krymo aneksavimą. Ji smerkia didėjančius kovotojų ir ginklų srautus iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rytų Ukrainą, taip pat Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdomą agresiją Ukrainos teritorijoje. Ji ragina Rusijos Federaciją nedelsiant atitraukti visus savo karinius pajėgumus ir pajėgas iš Ukrainos. Europos Sąjunga pakartoja, kad reikia nedelsiant rasti tvarų politinį sprendimą, kuris būtų pagrįstas pagarba Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui, vienybei ir nepriklausomybei.

9. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad svarbu nedelsiant įgyvendinti Prezidento P. Porošenko taikos planą. Pirmasis žingsnis turėtų būti bendru sutarimu patvirtintas ir perspektyvus sprendimas dėl ugnies nutraukimo, Ukrainos vykdomos savo sienos kontrolės atkūrimas ir ginklų, medžiagų ir karinio personalo srauto iš Rusijos Federacijos į  Ukrainą sustabdymas nedelsiant, taip pat skubus visų neteisėtai apginkluotų grupuočių laikomų įkaitų ir Rusijos Federacijoje sulaikytų kalinių paleidimas. Be to, Europos Vadovų Taryba pakartoja savo raginimą nedelsiant užtikrinti saugią ir neribojamą prieigą prie MH17 reisu skridusio lėktuvo sudužimo vietos – tai būtų dalis sprendimo dėl ugnies nutraukimo. Europos Vadovų Taryba dar kartą pareiškia remianti vertingas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pastangas.

10. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina inicijuotas trišales Europos Sąjungos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos derybas dėl praktinių klausimų, susijusių su Asociacijos susitarimo / išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės įgyvendinimu, ir derybas energetikos klausimais. Europos Vadovų Taryba ragina visas šalis išlaikyti tempą,

2014 M. RUGPJŪČIO 30 D. NEEILINIS EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS

Išvados

49

kad per sutartą laikotarpį būtų pasiekta realių rezultatų. Be to, Europos Vadovų Taryba ragina visas šalis remti stabilų ir saugų energijos išteklių, visų pirma dujų, transportavimą ir sudaryti tam palankesnes sąlygas.

11. Europos Vadovų Taryba ragina visas šalis remti tarptautinių humanitarinių organizacijų darbą ir nedelsiant sudaryti jam palankesnes sąlygas laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir principų. Konf likto humanitariniais padariniais civiliams gyventojams neturėtų būti naudojamasi siekiant politinių ar karinių tikslų. Europos Vadovų Taryba ragina visas prisidedančias šalis, įskaitant Rusijos Federaciją, remti Jungtinių Tautų koordinuojamą tarptautinės pagalbos teikimą, visiškai pripažįstant Ukrainos vyriausybės kaip pirmosios reaguojančios šalies vaidmenį.

12. Europos Vadovų Taryba tebėra įsipareigojusi stebėti ir vertinti Europos Sąjungos priimtas ribojamąsias priemones ir yra pasirengusi imtis ryžtingų tolesnių priemonių atsižvelgdama į padėties šalyje raidą. Ji prašo Komisijos nedelsiant imtis parengiamojo darbo kartu su EIVT ir per savaitę pateikti pasiūlymų svarstymui. Ji prašo Komisijos į savo pasiūlymą įtraukti nuostatą, kuria remiantis į sąrašą bus įtrauktas kiekvienas su separatistų grupėmis Donbase susijęs asmuo ir institucija.

13. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina išimtines priemones, kurių ėmėsi Komisija siekdama stabilizuoti ES žemės ūkio ir maisto produktų rinkas, kad būtų sumažintas tam tikrų ES žemės ūkio produktų importo apribojimų, kuriuos nustatė Rusija, poveikis. Ji prašo Komisijos stebėti padėtį ir apsvarstyti galimybę prireikus patvirtinti tolesnes priemones.

IR AK AS / SIRIJA14. Europos Vadovų Tarybai labai didelį nerimą kelia blogėjanti

saugumo ir humanitarinė padėtis Irake ir Sirijoje, Irako ir Levanto islamo valstybės (ISIL) grupuotei okupavus tam tikras šių šalių teritorijos dalis. Europos Vadovų Taryba yra pasibaisėjusi ir griežtai smerkia šios ir kitų teroristinių organizacijų vykdomus beatodairiškus žudymus ir žmogaus teisių pažeidimus, visų pirma nukreiptus prieš krikščionių ir kitas religines bei etnines mažumas, kurios turėtų būti naujo, demokratiško Irako dalimi, ir pažeidžiamiausias grupes. Už tokius nusikaltimus atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kaip svarbu, kad regiono šalys imtųsi koordinuotų veiksmų šioms grėsmėms atremti. Ji primygtinai ragina visus Irako lyderius suformuoti iš tiesų įtraukią vyriausybę kaip pirmą politinį atsaką į  šią krizę ir yra pasirengusi remti Irako vyriausybę vykdant būtinas reformas.

15. Nestabili padėtis Sirijoje, kuri susidarė dėl B. Assado režimo vykdomo brutalaus karo prieš savo žmones, sudarė sąlygas ISIL suklestėti. Ilgalaikiam sprendimui užtikrinti nedelsiant reikalingas politinis pereinamasis procesas Sirijoje.

16. Europos Vadovų Taryba ragina visas konf likto Sirijoje šalis gerbti Jungtinių Tautų kariuomenės išvedimo stebėjimo pajėgų įgaliojimus ir užtikrinti JT karinių pajėgų, įskaitant ES valstybių narių pajėgas, saugumą ir judėjimo laisvę, ir

smerkia neseniai įvykdytus išpuolius prieš šias pajėgas ir kai kurių jų narių sulaikymą.

17. Europos Vadovų Taryba yra įsitikinusi, kad Islamo kalifato Irake ir Sirijoje sukūrimas ir islamistų ekstremistų vykdomas terorizmo, kuriuo šis kalifatas yra grindžiamas, eksportas kelia tiesioginę grėsmę Europos šalių saugumui. Europos Sąjunga yra pasiryžusi padėti kovoti su ISIL ir kitų teroristinių grupuočių Irake ir Sirijoje keliama grėsme, kaip paraginta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 2170. Šiame kontekste Europos Vadovų Taryba palankiai vertina JAV ir kitų partnerių dedamas pastangas ir iniciatyvą surengti tarptautinę konferenciją dėl saugumo Irake. Ji remia atskirų valstybių narių sprendimą teikti karinius reikmenis Irakui, įskaitant kurdų regioninės valdžios institucijas. Ji prašo Tarybos apsvarstyti, kaip būtų galima veiksmingiau panaudoti esamas ribojamąsias priemones, visų pirma siekiant užkirsti ISIL kelią gauti naudos iš neteisėtos prekybos nafta ar prekybos kitais ištekliais tarptautinėse rinkose. Ji taip pat yra pasirengusi teikti humanitarinę pagalbą nukentėjusiems gyventojams.

18. Europos Vadovų Taryba yra tvirtai įsitikinusi, kad reikalingi ryžtingi veiksmai užsienio kovotojų srautui sustabdyti. Ji ragina sparčiau įgyvendinti ES priemonių, kuriomis remiamos valstybių narių pastangos, rinkinį, dėl kurio Taryba susitarė dar 2013  m. birželio  mėn., visų pirma užkirsti kelią radikalizacijai ir ekstremizmui, veiksmingiau keistis informacija, be kita ko, su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, atgrasyti nuo įtartinų kelionių, nustatyti tokių kelionių maršrutus, jas sužlugdyti, taip pat atlikti su užsienio kovotojais susijusius tyrimus bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą ir Europos Parlamentą iki šių metų pabaigos užbaigti darbą, susijusį su pasiūlymu dėl ES keleivio duomenų įrašo sistemos.

Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžia, kad reikia glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, siekiant formuoti nuoseklų požiūrį, be kita ko, stiprinti sienų bei aviacijos saugumą ir kovos su terorizmu srities pajėgumus regione.

Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos peržiūrėti priemonių veiksmingumą ir prireikus pasiūlyti papildomų veiksmų. Savo gruodžio mėnesio susitikime Europos Vadovų Taryba dar kartą svarstys šį klausimą.

GAZA19. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina susitarimą dėl

ugnies nutraukimo, pasiektą padedant Egipto valdžios institucijoms. Ji primygtinai ragina abi šalis visapusiškai jo laikytis ir tęsti derybas, kad atšaukus Gazos uždarymo režimą iš esmės pagerėtų palestiniečių gyvenimo sąlygos Gazos Ruože, o Izraeliui nebekeltų pavojaus „Hamas“ ir kitos kovotojų grupuotės Gazoje. Tai turėtų būti remiama vykdant tarptautinę stebėseną ir patikrą, siekiant užtikrinti visišką išsamaus susitarimo įgyvendinimą. Visos teroristinės grupuotės Gazoje privalo nusiginkluoti.

50

Todėl būtina, kad palestiniečių vienybės vyriausybė vykdytų visas savo pareigas tiek Vakarų Krante, tiek Gazos Ruože, be kita ko, saugumo ir civilinės administracijos srityse.

Didelį susirūpinimą Europos Vadovų Tarybai tebekelia katastrofiška humanitarinė padėtis Gazos Ruože. Ji ragina nedelsiant sudaryti galimybes nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą vadovaujantis tarptautine teise.

20. Europos Vadovų Taryba pakartoja, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi prisidėti, kad būtų pasiektas visa apimantis ir tvarus sprendimas, kuriuo būtų didinamas tiek palestiniečių, tiek izraeliečių saugumas, gerovė ir klestėjimas.

21. Tik galutiniu susitarimu, grindžiamu dviejų valstybių sambūviu pagrįstu sprendimu, bus užtikrinta ilgalaikė taika ir stabilumas. Todėl Europos Vadovų Taryba ragina abi šalis atnaujinti derybas šiuo tikslu. Gazos Ruožas turi būti būsimos Palestinos Valstybės dalis.

LIBIJA22. Europos Vadovų Taryba griežtai smerkia kovos veiksmų

Libijoje eskalaciją, ypač išpuolius prieš gyvenamuosius rajonus, viešąsias institucijas, infrastruktūrą ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

23. Ji ragina visas šalis Libijoje sutikti, kad būtų nedelsiant nutraukta ugnis, padaryti galą gyventojų kančioms ir konstruktyviai vesti įtraukų politinį dialogą. Šiuo atžvilgiu ji visapusiškai remia JT misijos Libijoje pastangas.

24. Europos Vadovų Taryba taip pat ragina kaimynines šalis ir regiono šalis remti tai, kad būtų nedelsiant nutraukti karo veiksmai, ir nesiimti veiksmų, kuriais galėtų būti didinami esami nesutarimai ir kenkiama Libijos perėjimo prie demokratijos procesui.

25. Europos Vadovų Taryba ragina laikinąją Libijos vyriausybę ir Atstovų Rūmus nedelsiant sudaryti iš tiesų įtraukią vyriausybę, gebančią spręsti su Libijos žmonių poreikiais susijusius klausimus. Ji ragina Konstitucijos rengimo asamblėją skubiai tęsti darbą prie konstitucijos teksto, kuriame bus įtvirtintos ir kuriuo bus ginamos visų libių teisės.

EBOLOS VIRUSAS26. Europos Vadovų Taryba pareiškia esanti susirūpinusi

dėl Ebolos viruso Afrikoje sukeltos krizės ir pabrėžia, jog svarbu, kad visa tarptautinė bendruomenė teiktų didelę koordinuojamą paramą regiono šalims, nevyriausybinėms organizacijoms ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) siekiant padėti joms kuo greičiau ir efektyviau pažaboti šią ligą. Šiuo atžvilgiu Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės suteikė papildomų lėšų, taip pat palankiai vertina jų pastangas toliau teikti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad visų pirma būtų patenkintas išaugęs ekspertų poreikis vietoje. Europos Vadovų Taryba labai vertina kovos su šiuo virusu priešakinėse linijose dirbančių humanitarinės pagalbos ir sveikatos priežiūros darbuotojų pastangas. Ji ragina visas šalis laikytis PSO gairių ir suteikti nuolatinę galimybę (jei ji bus kontroliuojama) teikti oro susisiekimo paslaugas į  atitinkamas šalis ir iš jų, kad paramos veiksmai būtų veiksmingi, o tų šalių ekonomika toliau galėtų funkcionuoti. Europos Vadovų Taryba ragina ES lygmeniu aktyviau koordinuoti ES valstybių narių teikiamą paramą ir prašo Tarybos patvirtinti išsamią ES atsakomųjų priemonių sistemą šiai krizei spręsti.

51

I. 2030 M. KLIMATO IR ENERGETIKOS POLITIKOS STRATEGIJA

1. Padaryta didelė pažanga siekiant ES tikslų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse; šie tikslai turi būti visiškai pasiekti iki 2020 m. Remdamasi 2014 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatytais principais, Europos Vadovų Taryba šiandien susitarė dėl Europos Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos. Atitinkamai ES ne vėliau kaip 2015  m. pirmąjį ketvirtį pateiks savo pasiūlymą, laikydamasi tvarkaraščio, dėl kurio sutarta Varšuvoje vykusioje JTBKKK šalių konferencijoje, kad būtų galima sudaryti visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos. Europos Vadovų Taryba ragina visas valstybes gerokai iki Paryžiuje įvyksiančios 21-os šalių konferencijos pateikti pasiūlymus dėl plataus užmojo tikslų ir politikos. Ji vėl svarstys šį klausimą po Paryžiaus konferencijos. Europos Vadovų Taryba stebės visus strategijos aspektus ir prireikus toliau teiks strategines gaires, visų pirma dėl konsensuso sektorių, kuriems taikoma ATLPS, sektorių, kuriems netaikoma ATLPS, tarpusavio jungčių ir energijos vartojimo efektyvumo srityse. Komisija toliau palaikys nuolatinį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais.

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas2. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą ES tikslą – iki

2030 m. ES viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 %, palyginti su 1990 m. Tuo tikslu:2.1. tikslą įgyvendins bendrai visa ES ekonomiškai

efektyviausiu būdu; išmetamųjų teršalų kiekis sektoriuose, kuriems taikoma ATLPS, ir sektoriuose, kuriems ji netaikoma, iki 2030 m. bus sumažintas atitinkamai 43 % ir 30 %, palyginti su 2005 m.;

2.2. visos valstybės narės prisidės prie šių pastangų, išlaikant sąžiningumo ir solidarumo aspektų pusiausvyrą;

ES ATLPS2.3. gerai veikianti, pertvarkyta apyvartinių taršos leidimų

prekybos sistema (ATLPS) su priemone, skirta rinkos stabilumui užtikrinti, atitinkančia Komisijos pasiūlymą, bus pagrindinė Europos priemonė šiam tikslui pasiekti; nuo 2021 m. metinis koeficientas, kurį taikant mažinamas didžiausias leidžiamas išmetamųjų teršalų kiekis, bus ne 1,74 %, o 2,2 %;

2.4. nemokami apyvartiniai taršos leidimai galios toliau; esamos priemonės bus taikomos ir po 2020  m., siekiant užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo

rizikai, kylančiai dėl kovos su klimato kaita politikos, kol kitos didžiosios ekonomiškai reikšmingos šalys nesiims panašių pastangų, siekiant suteikti tinkamo lygio paramą sektoriams, kuriuose kyla rizika prarasti tarptautinį konkurencingumą. Nemokamų leidimų skyrimo kriterijai bus periodiškai peržiūrimi atsižvelgiant į technologinę pažangą atitinkamuose pramonės sektoriuose. Bus atsižvelgta tiek į tiesiogines, tiek į  netiesiogines su anglies dioksidu susijusias sąnaudas, laikantis ES valstybės pagalbos taisyklių, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Siekiant išlaikyti tarptautinį konkurencingumą, efektyviausiems šių sektorių įrenginiams neturėtų tekti pernelyg didelės su anglies dioksidu susijusios sąnaudos, dėl kurių vyktų anglies dioksido nutekėjimas. Ateityje skiriant apyvartinius taršos leidimus bus užtikrintas geresnis suderinimas su kintančiais įvairių sektorių gamybos lygiais. Kartu bus visiškai išsaugotos pramonei skirtos paskatos diegti naujoves, o administravimas netaps sudėtingesnis. Bus atsižvelgta į tai, kad reikia užtikrinti prieinamas energijos kainas ir vengti nenumatyto papildomo pelno;

2.5. šiomis aplinkybėmis valstybės narės, kurių vienam gyventojui tenkantis BVP yra mažesnis nei 60 % ES vidurkio, gali pasirinkti energetikos sektoriui ir toliau teikti nemokamus apyvartinius taršos leidimus iki 2030 m. Po 2020 m. nemokamai gali būti suteikiama ne daugiau nei 40 % apyvartinių taršos leidimų, skirtų pagal 2.9  punktą toms valstybėms narėms, kurios naudojasi šia galimybe, parduoti aukcione. Siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos gamybinėms investicijoms į energetikos sektoriaus modernizavimą skatinti, turėtų būti tobulinamos dabartinės sąlygos, įskaitant skaidrumą, kartu išvengiant energijos vidaus rinkos iškraipymų;

2.6. bus atnaujinta esama programa „NER 300“, be kita ko, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių atžvilgiu: išplėsta jos taikymo sritis, kad apimtų anglies dioksido kiekio mažinimo inovacijas pramonės sektoriuose, o pradinis fondas padidintas iki 400  mln. apyvartinių taršos leidimų („NER  400“). Tinkamais finansuoti bus laikomi visose valstybėse narėse vykdomi investiciniai projektai, įskaitant nedidelio masto projektus;

2.7. bus atidėtas naujas ES ATLPS leidimų 2 % rezervas siekiant atsižvelgti į  mažas pajamas gaunančių valstybių narių (BVP vienam gyventojui4 mažesnis nei 60  % ES vidurkio) ypač didelius papildomus

4 Visos nuorodos į BVP yra į 2013 m. BVP eurais rinkos kainomis.

2014 M. SPALIO 23–24 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS

Išvados

52

investicinius poreikius. Jis pasižymės šiomis ypatybėmis:

— pajamos iš rezervo bus naudojamos tų valstybių narių energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energetikos sistemoms modernizuoti, kad jų piliečiams būtų tiekiama švaresnė, saugi ir įperkama energija;

— lėšos bus naudojamos visiškai skaidriai; — rezerve esantys leidimai bus parduodami

aukcione laikantis tų pačių principų ir sąlygų, kurie taikomi kitiems leidimams;

— rezervo pagrindu bus įsteigtas fondas, kurį valdys paramą gaunančios valstybės narės, projektų atrankoje dalyvaujant EIB. Bus užtikrinta, kad nedidelio masto projektams būtų taikoma supaprastinta tvarka. Iki 2030 m. gruodžio 31 d. lėšų paskirstymas bus grindžiamas patikrinto išmetamųjų teršalų kiekio (50 % dalis) ir BVP kriterijų (50 % dalis) deriniu, bet projektų atrankos pagrindai iki 2024 m. pabaigos bus peržiūrėti;

2.8. solidarumo, ekonomikos augimo ir tarpusavio jungčių tikslais 10 % ES ATLPS leidimų, kuriuos aukcionuose parduoda valstybės narės, bus paskirstyta toms valstybėms, kurių BVP vienam gyventojui neviršijo 90 % ES vidurkio (2013 m.);

2.9. kiti leidimai bus paskirstyti visoms valstybėms narėms remiantis patikrintu išmetamųjų teršalų kiekiu nesumažinant leidimų, skirtų parduoti aukcione, dalies;

Sektoriai, kuriems netaikoma ATLPS2.10. nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų

nustatymo sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, metodika su visais elementais, kaip taikoma Sprendime dėl pastangų pasidalijimo iki 2020 m., bus toliau taikoma iki 2030 m., o pastangos bus paskirstytos atsižvelgiant į  santykinį BVP vienam gyventojui. Visos valstybės narės prisidės įgyvendinant 2030 m. bendrą ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą, o jų tikslų amplitudė bus nuo 0 % iki -40 %, palyginti su 2005 m.;

2.11. valstybių narių, kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis nei ES vidurkis, tikslai bus santykinai patikslinti, kad sąžiningai ir subalansuotai būtų atspindėtas išlaidų efektyvumas;

2.12. siekiant užtikrinti bendrų ES pastangų išlaidų efektyvumą ir išmetamųjų teršalų kiekio vienam gyventojui konvergenciją iki 2030 m., bus suteikta gerokai daugiau galimybių naudotis esamomis lankstumo priemonėmis sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, ir šios priemonės bus daug intensyviau naudojamos. Valstybėms narėms, kurių nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai gerokai viršija tiek ES vidurkį, tiek jų ekonomiškai efektyvaus išmetamųjų teršalų mažinimo potencialą,

taip pat valstybėms narėms, kurios 2013  m. pramoniniams įrenginiams neteikė nemokamų apyvartinių taršos leidimų, bus sudaryta naujų lankstumo galimybių siekti tikslų ribotai vieną kartą sumažinant ATLPS leidimus (dėl to turi būti nuspręsta iki 2020 m.), kartu išsaugant nuspėjamumą ir aplinkosauginį naudingumą;

2.13. transporto sektoriuje svarbu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir riziką, susijusią su priklausomybe nuo iškastinio kuro. Todėl Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos toliau nagrinėti įrankius ir priemones, kurių reikia visapusiškam ir technologiškai neutraliam požiūriui, kuriuo skatinamas išmetamo teršalų kiekio mažinimas ir energijos naudojimo efektyvumas transporto sektoriuje, elektra varomos transporto priemonės ir atsinaujinantieji energijos ištekliai transporto sektoriuje, taip pat ir po 2020 m. Europos Vadovų Taryba ragina greitai priimti direktyvą, kuria nustatomi apskaičiavimo metodai ir ataskaitų teikimo reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB, susijusią su benzino ir dyzelinių degalų kokybe. Ji taip pat primena, kad pagal galiojančius teisės aktus valstybė narė gali pasirinkti transporto sektorių įtraukti į ATLPS;

2.14. turėtų būti pripažinti daugialypiai žemės ūkio bei žemės naudojimo sektoriaus tikslai, kurie pasižymi mažesniu klimato kaitos švelninimo potencialu, ir poreikis užtikrinti ES aprūpinimo maistu ir kovos su klimato kaita tikslų darną. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriausiai skatinti tvarų maisto gamybos intensyvinimą, kartu optimizuojant šio sektoriaus indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją, be kita ko, įveisiant mišką. Politika dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės įtraukimo į 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo strategiją bus nustatyta, kai tik bus sudarytos techninės sąlygos ir bet kuriuo atveju anksčiau nei 2020 m.

Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir energijos vartojimo efektyvumas3. Nustatomas ES tikslas – 2030  m. Europos Sąjungoje

suvartojamos atsinaujinančiosios energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 27 %. Šis tikslas bus privalomas ES lygmeniu. Jis bus pasiektas valstybių narių pastangomis, grindžiamomis poreikiu kolektyviai pasiekti ES tikslą neužkertant kelio valstybėms narėms nustatyti didesnio užmojo nacionalinius tikslus ir remiant jų pastangas, vadovaujantis valstybės pagalbos gairėmis ir atsižvelgiant į jų integracijos į energijos vidaus rinką mastą. Norint integruoti didėjantį nepastovios atsinaujinančiosios energijos kiekį reikia geriau tarpusavyje sujungtos energijos vidaus rinkos ir tinkamų rezervinių pajėgumų; šios pastangos prireikus turėtų būti koordinuojamos regionų lygmeniu.

53

ES lygmeniu nustatomas orientacinis tikslas – remiantis dabartiniais kriterijais, 2030  m. energijos vartojimo efektyvumą, palyginti su būsimo energijos vartojimo prognozėmis, pagerinti ne mažiau kaip 27 %. Šis tikslas bus pasiektas ekonomiškai efektyviu būdu ir jo siekiant bus visapusiškai atsižvelgiama į ATLPS veiksmingumą prisidedant prie bendrų kovos su klimato kaita tikslų. Jis bus peržiūrėtas ne vėliau kaip 2020 m., atsižvelgiant į 30 % ES lygį. Komisija pasiūlys prioritetinius sektorius, kuriuose galima smarkiai padidinti energijos vartojimo efektyvumą, ir veikimo juose ES lygmeniu būdus, o  ES ir valstybės narės šiuose sektoriuose sutelks savo reglamentavimo ir finansavimo pastangas.

Šie tikslai bus pasiekti visapusiškai gerbiant valstybių narių laisvę nustatyti energijos rūšių derinį. Šie tikslai netaps nacionaliniu lygmeniu privalomais tikslais. Atskiros valstybės narės gali pačios nustatyti didesnius nacionalinius tikslus.

Visapusiškai veikiančios ir sujungtos energijos vidaus rinkos sukūrimas4. Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į  esminį

visapusiškai veikiančios ir sujungtos energijos vidaus rinkos vaidmenį. Primindama 2014 m. kovo mėn. išvadas dėl šios rinkos kūrimo užbaigimo, Europos Vadovų Taryba pabrėžė, jog būtina sutelkti visas pastangas, kad šis tikslas būtų kuo skubiau pasiektas. Po 2020  m. pirmenybė taip pat bus teikiama tam, kad būtų užkirstas kelias nepakankamoms valstybių narių jungtims su Europos dujų ir elektros tinklais ir būtų užtikrintas valstybių narių sistemų darbas sinchroniniu režimu kontinentinės Europos tinkluose, kaip numatyta Europos energetinio saugumo strategijoje. Šiomis aplinkybėmis nuspręsta, kad:

— Europos Komisija, kuriai pritaria valstybės narės, imsis skubių priemonių, kad kuo skubiau, bet ne vėliau kaip 2020 m., būtų pasiektas esamas elektros energijos tarpusavio jungčių 10  % tikslas bent tų valstybių narių, kurios dar nepasiekė minimalaus integracijos į energijos vidaus rinką lygio – tai yra Baltijos valstybių, Portugalijos ir Ispanijos, atveju ir tų valstybių narių, kurios yra pagrindinė minėtų valstybių prieigos į energijos vidaus rinką vieta, atveju. Komisija stebės pažangą ir teiks ataskaitą Europos Vadovų Tarybai apie visus įmanomus finansavimo šaltinius, įskaitant galimybes skirti ES finansavimą, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas 10 % tikslas. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos pateikti pasiūlymus, įskaitant, jei tinkama, pasiūlymus dėl finansavimo, neviršijant atitinkamų daugiametės finansinės programos priemonių ribų. Atsižvelgdama į kovo ir birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pabrėžta būtinybė užtikrinti visapusišką visų valstybių narių dalyvavimą energijos vidaus rinkoje, Komisija taip pat reguliariai teiks ataskaitas Europos Vadovų Tarybai, kad iki 2030 m. būtų pasiektas 15 % tikslas, kaip siūlo Komisija. Abu

tikslai bus pasiekti įgyvendinant bendro intereso projektus;

— valstybės narės ir Komisija sudarys palankesnes sąlygas įgyvendinti bendro intereso projektus, be kita ko, nustatytus Europos energetinio saugumo strategijoje, kuriais su likusia energijos vidaus rinkos dalimi sujungiamos visų pirma Baltijos šalys, Ispanija ir Portugalija užtikrins, kad šiems projektams būtų teikiamas didžiausias prioritetas ir kad jie būtų užbaigti ne vėliau kaip 2020 m. Ypač daug dėmesio bus skirta atokesnėms ir (arba) prasčiau prijungtoms šios bendrosios rinkos dalims, t. y. Maltai, Kiprui ir Graikijai. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba kaip pirmąjį žingsnį palankiai vertina naujausią perdavimo sistemų operatorių bendrą strategiją dėl Iberijos pusiasalio jungčių su elektros energijos vidaus rinka plėtojimo, įskaitant konkrečius projektus, kuriais siekiama padidinti pajėgumą. Europos Vadovų Taryba prašo įgyvendinti šią strategiją ir perdavimo sistemų operatorius bei reguliavimo institucijas ragina į būsimus dešimties metų tinklo plėtros planus įtraukti atitinkamus projektus;

— tais atvejais, kai šių projektų įgyvendinimo neužteks 10 % tikslui pasiekti, bus nustatyta naujų projektų, kurie prioriteto tvarka bus papildomai įtraukti atliekant būsimą bendro intereso projektų sąrašo peržiūrą ir skubiai įgyvendinami. Šiems projektams turėtų būti numatytas bendras ES finansavimas. Komisijos prašoma iš anksto prieš 2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimą pateikti komunikatą dėl to, kaip geriausia veiksmingai pasiekti pirmiau nurodytą tikslą.

Energetinis saugumas5. Primindama savo 2014 m. birželio mėn. išvadas, Europos

Vadovų Taryba patvirtino tolesnius veiksmus, kuriais mažinama ES energetinė priklausomybė ir didinamas jos energetinis saugumas tiek elektros, tiek dujų sektoriuose. Energijos paklausos mažinimu didinant energijos vartojimo efektyvumą taip pat bus prisidėta prie šio tikslo. Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į  pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą dėl energetinio saugumo5. Ji palankiai įvertino Komisijos ataskaitą dėl veiksmų, kurių reikia nedelsiant imtis siekiant padidinti ES atsparumą galimam dideliam tiekimo sutrikimui ateinančią žiemą. Šioje ataskaitoje pateikiamas išsamus Europos energetikos sistemos patvarumo vaizdas (testavimas nepalankiausiomis sąlygomis). Šiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino visų valstybių narių, pagrindinių energetikos srities subjektų ir kaimyninių šalių bei partnerių indėlį. Europos Vadovų Taryba taip pat pripažino, kad ES energetinis saugumas gali būti padidintas pasinaudojant vietos ištekliais ir saugiomis bei tausiomis mažo anglies dioksido kiekio technologijomis.

5 Dok. 13788/14.

54

Europos Vadovų Taryba susitarė dėl šių punktų: — dujų sektoriuje įgyvendinti ypatingos svarbos bendro

intereso projektus, pavyzdžiui, Šiaurės–pietų dujų koridoriaus projektą bei Pietinio dujų koridoriaus projektą, ir skatinti kurti naują dujų mazgą Pietų Europoje bei įgyvendinti svarbius infrastruktūros projektus, kuriais būtų didinamas Suomijos ir Baltijos šalių energetinis saugumas, užtikrinti energijos tiekėjų bei tiekimo kelių įvairinimą ir rinkos veikimą;

— tobulinti priemones siekiant geriau panaudoti dujų sistemos pakartotinio dujinimo ir saugojimo įrenginius, kad būtų geriau reaguojama į ekstremaliąsias situacijas;

— paprašyti Komisijos teikti intensyvesnę paramą siekiant užtikrinti geresnį pastangų koordinavimą, kad būtų užbaigti ypatingos svarbos bendro intereso projektai; taip pat plėtoti tikslinius veiksmus, pavyzdžiui, teikti technines konsultacijas arba su atitinkamomis valstybėmis narėmis sudaryti daugiašales specialios paskirties darbo grupes konkrečių jungiamųjų linijų klausimu, kad būtų greitai sprendžiamos įgyvendinimo problemos;

— racionalizuoti nacionalines administracines procedūras laikantis Komisijos gairių ir toliau plėtoti politiką, kuria siekiama apsaugoti ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrą, be kita ko, nuo informacinių ir ryšių technologijų srities grėsmių;

— siekiant padidinti ES įtaką derybose dėl energijos, visapusiškai išnaudoti sprendimo, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas, teikiamas galimybes, visų pirma susijusias su standartinėmis nuostatomis ir Komisijos pagalba derybose;

— raginti valstybes nares ir susijusias bendroves per visą derybų procesą teikti atitinkamą informaciją Komisijai ir prašyti jos paramos, be kita ko, dėl tarpvyriausybinių susitarimų suderinamumo su ES teisės aktais ir jos energetinio saugumo prioritetais ex ante įvertinimo;

— toliau stiprinti Energijos bendriją, kuria siekiama užtikrinti ES energetikos srities acquis taikymą plėtros šalims ir kaimyninėms šalims, atsižvelgiant į ES energijos tiekimo saugumo problemas;

— naudotis ES ir valstybių narių užsienio politikos priemonėmis siekiant pristatyti nuoseklią su energetiniu saugumu susijusią poziciją, visų pirma strateginiams partneriams ir pagrindiniams energijos tiekėjams.

2015 m. Europos Vadovų Taryba vėl svarstys energetinio saugumo klausimą, siekdama įvertinti pažangą šioje srityje.

Valdymas6. Europos Vadovų Taryba susitarė, kad bus parengta

patikima ir skaidri valdymo sistema, kuria nebus sukurta bereikalingos administracinės naštos, siekiant užtikrinti, kad

ES pasiektų savo energetikos politikos tikslus, valstybėms narėms suteikiant reikiamas lankstumo galimybes ir visapusiškai gerbiant jų laisvę nustatyti energijos rūšių derinį. Ši valdymo sistema:6.1. bus grindžiama esamais komponentais, pavyzdžiui,

nacionalinėmis klimato programomis, nacionaliniais atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo planais. Atskiros planavimo ir ataskaitų teikimo kryptys bus supaprastintos ir suderintos tarpusavyje;

6.2. sustiprins vartotojų vaidmenį ir teises, padidins skaidrumą ir nuspėjamumą investuotojams, inter alia, taikant sistemingą pagrindinių rodiklių stebėseną, kad būtų užtikrinta įperkama, patikima, konkurencinga, saugi ir tvari energetikos sistema;

6.3. sudarys palankesnes sąlygas tarpusavyje koordinuoti nacionalinę energetikos politiką ir skatins valstybių narių regioninį bendradarbiavimą.

Europos Vadovų Taryba primena savo tikslą  – sukurti energetikos sąjungą, kuria būtų siekiama įperkamos, saugios ir tvarios energijos, kaip išdėstyta jos strateginėje darbotvarkėje, ir reguliariai peržiūrės šio tikslo įgyvendinimą.

II. EKONOMINIAI KLAUSIMAI7. Ekonominė ir užimtumo padėtis tebėra mūsų didžiausias

prioritetas. Pastarojo meto makroekonominiai pokyčiai yra nuviliantys, kadangi BVP augimas nedidelis, nedarbo lygis daug kur Europoje tebėra labai aukštas, o inf liacija itin maža. Todėl būtina sparčiai įgyvendinti priemones, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas, konkurencingumas ir kuriomis siekiama užtikrinti piliečių įgalėjimą ir apsaugą, kaip nustatyta „Strateginėje Sąjungos kintančiame pasaulyje darbotvarkėje“. Struktūrinės reformos ir patikimi viešieji finansai yra itin svarbios sąlygos investavimui. Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos, Tarybos ir valstybių narių šias gaires nedelsiant paversti konkrečiomis politikos priemonėmis.

8. Europa, norėdama nutiesti kelią tvirtam ir tvariam ekonomikos atsigavimui, turi investuoti į savo ateitį. Mažos investicijos šiandien sumenkina rytojaus ekonomikos augimo potencialą. Europos Vadovų Taryba remia naujosios Komisijos siekį pradėti iniciatyvą, kuria 2015–2017 m. būtų sutelkta 300 mlrd. EUR papildomų investicijų iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių. Turime skatinti visokeriopai naudotis visais esamais ir paskirtais ES ištekliais. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino tai, kad buvo įsteigta Komisijos ir Europos investicijų banko vadovaujama darbo grupė siekiant nustatyti konkrečius veiksmus investicijoms padidinti, įskaitant europinės svarbos potencialiai perspektyvius projektus, kurie būtų įgyvendinti trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Ji paprašė Komisijos ir Tarybos, glaudžiai bendradarbiaujant visų pirma su EIB, nedelsiant vystyti šią investicijų iniciatyvą ir pateikti ataskaitą gruodžio mėn. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui.

55

9. Pažanga siekiant sukurti bankų sąjungą padėjo labai pagerinti finansų rinkos sąlygas. Atspari, gerai prižiūrima ir reguliuojama Europos bankų sistema padės remti ekonomikos atsigavimą. Šiuo klausimu Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino tai, kad 2014 m. lapkričio 4 d. pradeda veikti Bendras priežiūros mechanizmas.

III. KITI KLAUSIMAI

Ebolos virusas10. Europos Vadovų Taryba yra labai susirūpinusi dėl Vakarų

Afrikoje toliau plintančio Ebolos viruso ir didėjančio juo užsikrečiančių ir dėl jo mirštančių žmonių skaičiaus. Ji palankiai įvertino nukentėjusių šalių vyriausybių ir NVO atliktą darbą reaguojant į  precedento neturintį iššūkį sveikatos srityje. Europos Vadovų Taryba taip pat labai dėkoja sveikatos priežiūros darbuotojams už jų altruistinį pasiaukojimą šios krizės akivaizdoje, taip pat už jų drąsą ir profesionalumą.

11. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės kartu su Jungtinėmis Tautomis, regioninėmis organizacijomis ir kitais svarbiausiais partneriais daugiausia prisidėjo prie tarptautinių pastangų skubiai reaguoti į šią krizę suteikdami tokius svarbiausius pajėgumus, kaip antai ekspertai, Ebolos virusą galinčios nustatyti mobilios laboratorijos, gydymo centrai ir oro bei jūrų transportas; šios pastangos yra ES visa apimančių atsakomųjų priemonių dalis. Europos Sąjungos ir jos valstybių narių skiriamas finansavimas jau pasiekė daugiau kaip 600  mln.  EUR. Pastaruosiuose Užsienio reikalų tarybos ir ES sveikatos ministrų posėdžiuose buvo papildomai apibrėžti ES veiksmai, ir Europos Vadovų Taryba ragina skubiai įgyvendinti jų išvadas.

12. Norint sustabdyti esamas tendencijas, reikalingas tvarus, koordinuotas ir aktyvesnis atsakas. Siekiant, kad būtų intensyviau reaguojama vietoje, reikalinga papildoma pagalba, visų pirma susijusi su medicinine priežiūra ir įranga, taip pat griežtesnė išvykstančių asmenų patikra. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino valstybių narių įsipareigojimus padidinti finansinę paramą  – taip visas finansavimas išaugs iki 1 milijardo EUR. Be to, valstybės narės įsipareigojo siųsti daugiau medicinos bei pagalbinių darbuotojų į regioną. Valstybės narės ir Komisija taip pat susitarė užtikrinti tinkamą tarptautinių sveikatos priežiūros darbuotojų priežiūrą, atsižvelgiant į turimus išteklius, kad jie gautų reikalingą gydymą, įskaitant ir medicininę evakuaciją. Be to, prioritetas teikiamas tam, kad Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras būtų naudojamas kaip koordinavimo mechanizmas siunčiant į  vietą savanorius sveikatos priežiūros ekspertus.

13. Atsižvelgiant į epidemijos mastą, grėsmė kyla ne tik nuo jos nukentėjusių šalių ekonomikai ir stabilumui, bet ir visam regionui. Europos Vadovų Taryba ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją parengti priemonių rinkinį, kurį pasitelkus būtų sprendžiami platesnio pobūdžio klausimai, susiję su Ebolos viruso sukeltos krizės Vakarų Afrikoje poveikiu politikos, saugumo ir ekonomikos srityse.

14. Pagalba Vakarų Afrikai suvaldyti šią krizę yra pats veiksmingiausias būdas užkirsti kelią dideliam ligos protrūkiui kitur. Be to, patvirtinus pirmuosius užsikrėtimo Ebolos virusu atvejus Europoje, itin svarbi yra Europos Sąjungos parengtis ir tolesnis darbas siekiant apsaugoti Europos Sąjungos šalis ir jų piliečius, visų pirma pasitelkiant atsargumo priemones užsikrėtimo rizikai sumažinti, įskaitant koordinuotus prevencinius veiksmus Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, sveikatos specialistų mokymą ir, atitinkamais atvejais, atvykstančių asmenų patikrą.

15. Siekdama toliau stiprinti ES gebėjimus reaguoti į Ebolos viruso protrūkį, ES paskyrė naująjį Komisijos narį Christą Stylianidį ES koordinatoriumi Ebolos viruso klausimais. Padedant Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui jis dirbs su ES institucijomis, valstybėmis narėmis, JT ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis bei suinteresuotaisiais subjektais.

16. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos pirmininko ir vyriausiosios įgaliotinės kitame susitikime pateikti ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi reaguojant į  Ebolos viruso sukeltą krizę.

Ukraina17. Primindama rugpjūčio 30  d. išvadas, Europos Vadovų

Taryba palankiai įvertino rugsėjo 5 d. Minsko protokolą ir rugsėjo 19 d. Minsko memorandumą, kadangi tai yra žingsniai pirmyn siekiant tvaraus krizės politinio sprendimo, kuris turi būti pagrįstas pagarba Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Ji tikisi, kad šalys aktyviai vykdys darbą ir sparčiai įgyvendins visus pagal Minsko dokumentus prisiimtus įsipareigojimus, visų pirma užtikrins visišką ugnies nutraukimą, nustatys išsamias sienos kontrolės priemones ir surengs išankstinius rinkimus Donecko ir Luhansko regionuose laikantis Ukrainos teisės. Ji mano, kad surengus save pasiskyrusių valdžios institucijų inicijuojamus „prezidento“ ir „parlamento“ rinkimus būtų pažeistas Minsko protokolo turinys ir principai; tokie rinkimai nebus pripažinti. Europos Vadovų Taryba dar kartą ragina nedelsiant užtikrinti saugią ir neribojamą prieigą prie MH17 reisu skridusio lėktuvo sudužimo vietos.

18. Europos Sąjunga tikisi, kad Rusijos Federacija gerbs Ukrainos nacionalinį suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir prisidės prie Ukrainos politinio stabilizavimo ir ekonomikos atsigavimo. Europos Vadovų Taryba pakartoja, kad ji nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos. Rusijos Federacija turėtų prisiimti įsipareigojimus dėl visiško Minsko susitarimų įgyvendinimo. Visų pirma Rusijos valdžios institucijos turėtų užkirsti kelią bet kokiam karinių pajėgų, ginklų ar kovotojų judėjimui iš savo teritorijos į  Ukrainą. Jos turėtų pasinaudoti savo įtaka siekdamos užtikrinti, kad separatistai sąžiningai vykdytų Minske prisiimtus įsipareigojimus. Rusijos Federacija taip pat turėtų remti ESBO vykdomą patikros veiklą.

19. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės tebėra pasirengusios visokeriopai remti politinį Ukrainos krizės sprendimą, be kita ko, prisidėdamos prie ESBO stebėsenos gebėjimų

56

stiprinimo, didindamos humanitarinę pagalbą ir skatindamos bei remdamos Ukrainą reformų procese, visų pirma decentralizavimo ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugos klausimais. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino tai, kad bus laikinai taikomas Asociacijos susitarimas. Ji pabrėžė, jog svarbu, kad Rusijos Federacija, Ukraina ir Europos Sąjunga griežtai laikytųsi įsipareigojimų, kurie perteikti rugsėjo 12  d. bendrame ministrų pareiškime.

20. Laukdama spalio 26 d. įvyksiančių parlamento rinkimų, Europos Vadovų Taryba pakartoja esanti pasirengusi remti Ukrainą vykdant politines ir ekonomines reformas, be kita ko, energetikos sektoriuje, abiem šalims laikantis pagal Asociacijos susitarimą prisiimtų įsipareigojimų.

21. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino pažangą, padarytą sprendžiant Ukrainos energetikos krizės klausimus. Ji tikisi, kad šiuo metu vykstančios trišalės Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Europos Komisijos derybos bus užbaigtos.

22. Europos Vadovų Taryba priminė ankstesnius ES sprendimus dėl ribojamųjų priemonių. Ji toliau atidžiai stebės padėtį Ukrainoje, kad prireikus galėtų pateikti tolesnes gaires.

Moldovos Respublika23. Europos Vadovų Taryba laukia lapkričio 30 d. Moldovos

Respublikoje įvyksiančių parlamento rinkimų, kurie po neseniai laikinai pradėto taikyti Asociacijos susitarimo yra dar vienas svarbus žingsnis Moldovos Respublikos europinėje darbotvarkėje. Ji tikisi, kad būsimi parlamento

rinkimai bus laisvi ir sąžiningi, ir rekomenduoja Moldovos valdžios institucijoms glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais rinkimų stebėtojais. Todėl visos politinės jėgos turėtų vykdyti atvirą ir sąžiningą rinkimų kampaniją.

Kipras24. Europos Vadovų Taryba pareiškė didelį susirūpinimą dėl

atsinaujinusios įtampos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir paragino Turkiją susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų ir gerbti Kipro suverenitetą, susijusį su teritorine jūra, ir Kipro suverenias teises į išskirtinę ekonominę zoną. Europos Vadovų Taryba priminė 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos bendrijos ir jos valstybių narių deklaraciją, be kita ko, nurodydama, kad visų valstybių narių pripažinimas yra būtina stojimo proceso dalis. Dabartinėmis aplinkybėmis, Europos Vadovų Tarybos nuomone, kaip niekada anksčiau svarbu užtikrinti palankią atmosferą, kad derybos dėl visa apimančio Kipro klausimo sprendimo galėtų būti atnaujintos.

Europos Sąjungos strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono25. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos Sąjungos

strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR) ir paragino visus atitinkamus subjektus ją nedelsiant įgyvendinti, kaip nurodyta 2014 m. rugsėjo 29 d. Tarybos išvadose.

Instituciniai klausimai26. Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą, kuriuo skiriama

Europos Komisija.

57

Europos Vadovų Tarybai aptarus ekonominius klausimus ir priėmus išvadas dėl jų (Europos Vadovų Tarybos išvadų 7–9 dalys), euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime konkrečiau nagrinėta ekonominė ir užimtumo padėtis euro zonoje. Susitikime susitarta, kad siekiant užtikrinti sklandų ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą itin svarbu glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką.

Atsižvelgiant į  tai, susitikime paraginta tęsti darbą glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, kad būtų sukurti konkretūs tvirtesnio ekonominės politikos koordinavimo, konvergencijos ir solidarumo mechanizmai. Susitikimo metu Komisijos pirmininko paprašyta, glaudžiai bendradarbiaujant su euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininku, Euro grupės pirmininku ir Europos Centrinio Banko pirmininku, parengti tolesnius veiksmus, susijusius su geresniu ekonomikos valdymu euro zonoje.

2014 M. SPALIO 24 D. EURO ZONOS AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMAS

58

I. INVESTICIJŲ SKATINIMAS EUROPOJE1. Investicijų skatinimas ir rinkos nepakankamumo problemos

sprendimas Europoje yra svarbus politikos uždavinys. Naujai sutelktas dėmesys į investicijas, kartu su valstybių narių įsipareigojimu intensyvinti struktūrines reformas ir tęsti ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, taps ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje pagrindu. Europos Vadovų Taryba:a) ragina EIB grupėje sukurti Europos strateginių

investicijų fondą (ESIF), kurio tikslas – 2015–2017 m. sutelkti 315 mlrd. EUR naujų investicijų. Pasiūlymą Komisija pateiks 2015 m. sausio mėn. ir Sąjungos teisės aktų leidėjų prašoma dėl jo susitarti iki birželio mėn., kad naujos investicijos galėtų būti pradėtos naudoti jau 2015 m. viduryje. EIB grupės prašoma nuo 2015 m. sausio mėn. pradėti veiklą naudojantis nuosavomis lėšomis. Valstybės narės įnašus ESIF galės teikti tiesiogiai arba per nacionalinius skatinamąjį finansavimą teikiančius bankus. Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos nurodytą teigiamą poziciją dėl tokių kapitalo įnašų atliekant viešųjų finansų įvertinimą pagal Stabilumo ir augimo paktą, būtinai atsižvelgiant į lankstumą, kuris yra numatytas galiojančiose jo taisyklėse;

b) pritaria Komisijos ir EIB ketinimui stiprinti techninę pagalbą projektams Europos lygiu ir sukurti investavimo konsultacijų centrą, kuris pradėtų veikti 2015 m. viduryje;

c) pabrėžia, kad ESIF papildys jau vykdomas ES programas bei tradicinę EIB veiklą ir prie jų prisidės. Šiomis aplinkybėmis turi būti skatinama visokeriopai naudotis visais esamais ir paskirtais ES ištekliais. Komisija glaudžiai bendradarbiaus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, kad būtų rasti sprendimai, kaip maksimaliai panaudoti 2007–2013  m. DFP laikotarpiui numatytus įsipareigojimus, ir pripažįsta, kad pageidautina ateinančiais metais įgyvendinti ilgalaikius projektus pasitelkiant galiojančiose taisyklėse numatytą lankstumą;

d) prašo Komisijos ir Sąjungos teisės aktų leidėjų paspartinti darbą, susijusį su svarbiausiomis priemonėmis, kurių tikslas – didinti Sąjungos patrauklumą gamybos, investicijų ir inovacijų požiūriu ir gerinti investicijų reglamentavimo aplinką, įskaitant veiksmus siekiant geresnio kapitalų rinkų integravimo, kartu patikimai vykdant geresnio reglamentavimo darbotvarkę, kuria siekiama kuo

mažesnėmis sąnaudomis užtikrinti skaidrų ir paprastą reglamentavimą, laikantis 2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadų;

e) ragina sparčiau priimti, perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti Sąjungos teisės aktus bendrosios rinkos srityje ir dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti kliūtis ir užbaigti prekių ir paslaugų vidaus rinkos kūrimą;

f) ragina Komisiją pakankamai iš anksto iki 2015 m. kovo  mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateikti pasiūlymą dėl visapusiškos energetikos sąjungos;

g) ragina Sąjungos teisės aktų leidėjus suteikti naują impulsą darbui, susijusiam su šiuo metu nagrinėjamais pasiūlymais dėl bendrosios skaitmeninės rinkos, o Komisiją – pakankamai iš anksto iki 2015 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateikti plataus užmojo komunikatą šioje srityje;

h) ragina toliau stiprinti daugiašalę prekybos sistemą ir sudaryti dvišalius prekybos susitarimus su svarbiausiais partneriais. ES ir JAV turėtų dėti visas pastangas iki 2015 m. pabaigos užbaigti derybas dėl plataus užmojo, visapusiškos ir abipusiai naudingos Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės.

2. Europos Vadovų Taryba reguliariai vertins, kaip įgyvendinamos pirmiau nurodytos gairės.

3. Būtina skubiai daryti pažangą kovojant su mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu tiek pasaulio, tiek ES lygiu. Europos Vadovų Taryba pabrėžia skaidrumo svarbą ir laukia Komisijos pasiūlymo dėl automatinio keitimosi informacija apie sprendimus dėl mokesčių ES. Taryba apsvarstys, kaip daryti pažangą visais šiais klausimais, ir Europos Vadovų Tarybai pateiks ataskaitą 2015 m. birželio mėn. susitikime.

4. Siekiant užtikrinti sklandų ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą itin svarbu glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką. Po diskusijos šiuo klausimu, įvykusios vasario mėn. neformaliame valstybių ar vyriausybių vadovų susitikime remiantis analitiniu pranešimu, Komisijos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininku, Euro grupės pirmininku ir Europos Centrinio Banko pirmininku, Europos Vadovų Tarybai pateiks ataskaitą ne vėliau kaip 2015 m. birželio  mėn. susitikime. Valstybės narės bus aktyviai įtrauktos į parengiamąjį darbą.

2014 M. GRUODŽIO 18 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS

Išvados

59

II. UKRAINA5. Europos Vadovų Taryba sveikina Ukrainą sudarius naują

vyriausybę ir palankiai vertina jos pasiryžimą vykdyti politines ir ekonomines reformas. Gruodžio mėn. Komisijai išmokėjus antrąją 500 mln. EUR makrofinansinės paramos sumą, ES ir jos valstybės narės, kartu su kitais paramos teikėjais ir laikydamosi TVF sąlygų, yra pasirengusios toliau sudaryti palankesnes sąlygas Ukrainos reformų procesui ir jį remti. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos pasirengimą padidinti kenčiantiems Ukrainos žmonėms teikiamą humanitarinę pagalbą.

6. Didelį susirūpinimą tebekelia padėtis rytinėje Ukrainos dalyje. Šiandien buvo dar labiau sugriežtinta Sąjungos politika dėl neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos nepripažinimo. ES tvirtai laikysis kurso; Europos Vadovų Taryba yra pasirengusi prireikus imtis tolesnių veiksmų. Visos šalys, įskaitant Rusiją, turėtų aktyviai dalyvauti Minsko susitarimuose ir iki galo juos įgyvendinti. Europos Vadovų Taryba ragina vykdomų tyrimų tikslu užtikrinti nekliudomą prieigą prie lėktuvo MH17 sudužimo vietos.

Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 61 11www.consilium.europa.eu

TarybaEuropos Sąjungos

ISBN 978-92-824-4849-6ISSN 2363-2933doi:10.2860/292304

QC-AO-14-001-LT-N