LIETUVOS SOCIALINiy TYRIMg CENTRAS SOCIOLOGIJOS INSTITUTAS

ELITg EUROPAiTAPATYBig IR INTERESg KALEIDOSKOPAS

MONOGRAFIJA

Irmina Matonyte Vaidas Morkevicius

Vilnius Firidas

UDK 316.3(4) Ma631

Moksline monografija apsvarstyta Lietuvos socialiniq tyrinnq centre Mokslo taryboje ir rekomenduota spaudai 2012-12-20, protokolo Nr. VI-9.

Recenzentai: Prof. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis (Lietuvos socialiniq tyrimq centras) Prof. dr. Sarunas Liekis (Vytauto Didziojo universitetas) Doc. dr. Inga Vinogradnaite (Vilniaus universitetas)

Lietuviq kalbos redaktore; Ruta Pileckyte Anglq kalbos redaktore: Violeta Ausvicaite

Virselio dailininkeToma Silinaite

Matonyte Irmina, Morkevicius Vaidas. Elitq Europa: tapatybiq ir interesq kaleidoskopas. Monografija, Vilnius, Firidas. g

Knygos pagrindas - didelio tarptautinio mokslininkq kolektyvo keletq metq vykdyto tyrimo duomenq analize ir interpretacija. Konkreciai, 2005-2009 m. Europos Komisija is Europos S^ungos (toliau ES) 6 Bendrosios Programos finansavo mokslinj projekta„lntUne: Integruoti ar | vieningi? Pilietybes paieskos„vis artimesneje Europoje". Lietuvos socialiniq tyrimq centras (tada | Socialiniq tyrimq institutas, STI) buvo institucinis projekto partneris, o sios knygos autoriai - f pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvoje. Knygoje atskleidziama, kad, nepaisant demokratines |, retorikos, pati ES atsirado ir vystosi kaip tam tikras „elito projektas" t. y. ES steigimo, pletros | ir reformq iniciatyva priklauso ES valstybiq nariq elitams (politiniams, ekonominiams, I ziniasklaidos, profesiniq s^ungq ir pan.).Taciau ES valstybiq nariq elitai„negieda viena gaida", o atsiskleidzia kaip„polifonine melodija". ES fenomenas slypi ivairoveje: veikejq, vizijq, tapatybiq, teisiniq normq, pragmatiskq isskaiciavimq ir idealistiniq lukesciq. Knygoje kaip per judinam^ kaleidoskop^ atskleidziamos vis naujos teoriniq ir empiriniq detaliq konfiguracijos, susijusios tiek su siuolaikine tapatybiq ir elitq analize bendrai paemus, tiek su Europos studijomls. Atskiruose knygos skyrluose aptariamas elitq tapatinimasis su ES projektu, elitq poziCiriai i pilietybes sampratq ir praktikq kait^ ES, aprasoma, kaip elitai suvokia gresmes ES ir kaip jie vertina ES virsvalstybines valdysenos perspektyvas. Knyga skirta ne tik politikos, komunikacijos, Europos studijq bei sociologijos ir kulturologijos specialistams, bet ir politikams, politikos apzvalgininkams bei pilietinei visuomenei, besidominciai„Europos reikalais".

©Irmina Matonyte, 2013 ® Vaidas Morkevicius, 2013 ® Lietuvos socialiniq tyrimq centras, 2013

ISBN 978-609-429-023-7

TURINYS

Pratarme 5 Apieautorius ^ Ivadas 9 1. Teorines sampratos 12

1.1. Svarbiq s vokq apibrezimai 12 1.2. Kas yra tapatybe? Kaip tapatybes tiriamos Europos studijose? 14

1.2.1. Tapatybes sqvokos raidos socialiniuose moksluose apzvalga 15 1.2.2. Tautybe ir socialine tapatybe 18 1.2.3. Modernybe ir kolektyvine tapatybe 21 1.2.4. Tapatybe postmodernizme 24 1.2.5. Apibendrinimas 1: Penkios Europos studijq tezes 26 1.2.6. Apibendrinimas 2: Kokiuose empiriniuose duomenyse ieskoti europines tapatybes? 33

1.3. Empiriskai orientuotos politikos sociologijos poziuris | elitq (elitus) 36 1.3.1. Elitas ir elitai: modernybe ir velyvoji modernybe (ES) 36 1.3.2. Elitq segmental 38 1.3.3. Reputacinis ir pozicinis elito atrankos metodai 47

2. Empirines|zvalgos 51 2.1. Europine ir tautine tapatybe: ES valstybiq nariq elitq ir masiq sampratq lyginamoji analize 51

2.1.1. Europines tapatybes ir elitq studijq s^sajos 51 2.1.2. Kaip apibrezti europin^ tapatyb^? 52 2.1.3. Pagrindines skyriaus hipotezes 56 2.1.4. Rezultatai 57 2.1.5. Diskusijos ir isvados 69

2.2. Kiek europietiski ES valstybiq nariq elitai? 72 2.2.1. Elitq europietiskumo studijos pagrindai 72 2.2.2. Empiriniai elitq europietiskumo kriterijai 74 2.2.3. Saliq atvejq analize 77 2.2.4. Hipotezes 83 2.2.5. Rezultatai ir interpretacijos 86 2.2.6. Isvados 89

2.3. Gresmes Europai: lyginamoji elitq poziuriq studija 91 2.3.1. ES kaip gynybinis projektas 91 2.3.2. Hipotezes 115 2.3.3. Rezultatai 123

2.3.4. Isvados 137 2.4. Tapatybes vs. interesai: kaip paaiskinti ES valstybiq nariq elitq nuostatas Europos valdysenos atzvilgiu 141

2.4.1. ES valstybJLi nariq elitq palankumas ES integracijai 141 2.4.2. Empiriniai pastebejimai 143 2.4.3. Hipotezes 156 2.4.4. Rezultatai 159 2.4.5. Diskusija ir isvados 164

3. Vietoj pabaigos: apie Europos S^ungos elitq studijq perspektyvas 168 Literatura 172 Priedai 184 A: 2007 m. elitq apklausos Lietuvoje klausimynas 185 B: 2009 m. elitq apklausos Lietuvoje klausimynas 205 C: 2007 m. elitq apklausos Lietuvoje techninis aprasas 226 D: 2009 m. elitq apklausos Lietuvoje techninis aprasas 237 E: Papildomos duomenq tenteles 248 F: Papildomi duomenq paveikslai 277 Summary 279

PRATARME

ELITtJ EUROPA

Sios knygos pagrindas - didelio tarptautinio mokslininkq kolektyvo keletq metq vykdyto mokslinio tyrimo duomenq analize ir interpretacija. Konkreciai, 2005-2009 m. Europos Komisija is ES 6 Bendrosios Programos finansavo mokslinj projektq „lntUne: Integruoti ar vieningi? Pilietybes paieskos „vis artimesneje Europoje". Lietuvos socialiniq tyrimq centras (tada Socialiniq tyrimq institutas, STI) buvo institucinis projekto partneris, o sios knygos autoriai -pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvoje. IntUne projekte dirbo 29 Europos akademines institucijos(universitetai,moksliniqtyrimqinstitutaiirviesosiosnuomonesapklausosagenturos), daugiau kaip 100 politologq ir sociologq is 17 ES priklausanciq valstybiq bei Serbijos ir JAV.Tiesq sakant,/nfU/ie istakos - daug senesnes negu 2005 m., o /nfL/ne„tinkias" gyvuoja ir jam oficialiai pasibaigus. Del sio mokslinio projekto susivienijo seniai tarpusavyje bendradarbiaujantys autoritetingi elitologai (Maurizio Cotta is Sienos universiteto, Heinrich Best is Jenos universiteto, Gabriella llonszki is Korvino universiteto Budapeste ir kt.), lyginamosios politikos specialistai (Wolfgang Muller is Vienos universiteto, Daniel Gaxie is Sorbonos universiteto, Gabor Toka is Centrines Europos universiteto Budapeste, Wlodzimierz Weselow/ski ir Radoslaw Markowski isVarsuvos, Mogens Pedersen is Kopenhagos, Zdenka Mansfeldova is Prahos, Paolo Segatti is Milano ir kt.), europeizacijos ekspertai (Claudio Radaelli is Oksfordo, Lieven de Winter is Leveno ir kt.), viesosios nuomones ir ziniasklaidos Europoje tyrejai. Akivaizdu, kad dirbti IntUne buvo ne tikdidelisakademinis malonumas, bet ir neeilinis kulturinis issukis, nes reikalavo irtarpkultCirines komunikacijos bei vadybos jgudziq, ir jpareigojo nuosekliam lauko darbui Lietuvoje.

Musq respondentais Lietuvoje tapo kas antras dviejq kadencijq (2004-2008 ir 2008-2012) Seimo narys, privataus verslo vadovai, ryskiausi ziniasklaidos atstovai ir socialiniq organizacijq (profesiniq s^ungq) lyderiai. Visiems jiems norisi kuo nuosirdziausiai padekoti uz pasitikejim^ ir bendradarbiavim^ atliekant sj mokslinj tyrimq. Atskirai didelj aciCi skiriame buvusiam Socialiniq tyrimq instituto (dabar Lietuvos socialiniq tyrimq centro) direktoriui Arvydui Virgilijui Matulioniui, kolegoms is Vilniaus ir Vytauto Didziojo universitetq Andrlui Vaisniui ir Auksei Balcytienei, tuometinio LR Seimo nario Ceslovo Jurseno padejejai Danutei Karaliunienei, tuometinio LR Seimo pirmininko pavaduotojo Algio Kasetos padejejai Jolitai Zabarauskaitei, LR Seimo Komisijq biuro patarejui Rolandui Jukneviciui uz tarpininkavim^ ir pagalbq imant interviu.

I knygos priedus sudejome Lietuvoje naudotus IntUne projekto klausimynus, abiejq apklausq aprasus ir gana detalias tyrimq ataskaitas su komentarais (ten rasite isvardytus ir visos IntUne tyrejq komandos dalyvius). Tikimes, kad si medziaga bus ne tik informatyvi ir vertinga busimiems IntUne duomenq interpretatoriams ir vartotojams, bet ir leis prat^sti prasmingq IntUne projekto egzistavim^ ir legend^. Projekto moksliniai duomenys, kuriq pagrindu parasyti sios monografijos empiriniai skyriai, prieinami Lietuvos humanitariniq ir socialiniq mokslq

/. MATONYTE IR V. MORKEVICIUS

6

duomenq archyve www.lidata.eu\ Analizuojant IntUne sukurtas moksliniq duomenq bazes jvairiomis kalbomis parasyta

ir jvairaus lygio akademiniuose leidiniuose bei pilietiniuose forumuose paskelbta daugybe straipsniq ir studijq, rasomos ir ginamos politologijos, sociologijos ir Europos studijq disertacijos (pavyzdziui, Bratislavos, Granados, Sienos universitetuose). 2012 m. Oksfordo universiteto leidykia isleido pirm^sias keturias IntUne projekto konceptualiniu ir empiriniu jdirbiu pagrjstas kolektyvines monografijas (Heinrich Best, Luca Verzichelli, Gyorgy Lengyel (eds.). The Europe of Elites. A Study into tfie Europeanness of Europe's Political and Economic Elites; David Sanders, Paolo Bellucci, Gabor Toka, Mariano Torcal (eds.). The Europeanization of National Polities? Citizenship and Support in a Post-Enlargement Union; Paul Bayley, Geoffrey Williams (eds.). European Identity. What the Media Say; David Sanders, Pedro Magalhaes, Gabor Toka (eds.). Citizens and the European Polity. Mass Attitudes Towards the European and National Polities).

Sios knygos autoriai kartais drauge, kartais atskirai ar su kitais bendraautoriais, naudodami IntUne duomenis yra perskait^ bent desimt pranesimq tarptautinese konferencijose ir kongresuose, pareng^ serij^ moksliniq publikacijq (jq s rasas pridetas skyrelyje/\p/eoufonus) lietuviq ir anglq kalbomis. Taciau visas sios knygos turinys - originalus ir publikuojamas pirmq kartq. Tiesa, kai kuriuose skyriuose naudojamasi anksciau musq parasytq tekstq (dazniausiai apemusiq tik 2007 m. atliktq apklausq duomenis) dalimis, jas ispletojant jzvalgomis is velesniq empiriniq studijq, kurios buvo atliktos jau 2008 m. pasaulines finansq krizes sukrestoje ES.

Si monografija atsirado musq bendromis valios ir kurybos pastangomis, uz kurias selmiskai vienas kitam dekojame. Tikimes, kad gerbiamam skaitytojui Kaleidoskopas pasirodys vertas demesio ir pravers kelioneje po daugiasluoksn^ ir daugiaplan^ elitq (ir ne tik jq) Europq.

Kaunas, 2013 m. geguzes men. 8 d. Irmina Matonyte Vaidas Morkevicius

' 2007 m. elitq apklausq duomenys pasiekiami cia: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_LVP„^0258; 2009 m. elitq apklausq duomenys pasiekiami cia: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_LVP_0259; o 2009 m. visuomeniq apklausq duomenys pasiekiami cia: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_LVP_0260.

Knygos pagrindas - didelio tarptautinio nnokslininkij kolektyvo 19-likoje Europos saliij ; 2005-2009 m. vykdyto tyrimo - Europos Komisijos is Europos S^ungos 6-osios Bendrosio^ Programos finansuoto mokslinio projekto „lntUne: Integruoti ar vieningi? Pilietybesj paieskos vis artimesneje Europoje" - duomeng analize ir interpretacija. |

Irmina Matonyte ir Vaidas Morkevicius, sios knygos autoriai, buvo pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvoje.

Knygoje jtikinamai demonstruojama, kad ES valstybiq nariq elitai „negieda viena gaida"| o atsiskleidzia kaip „polifonine melodija". Gauti rezultatai dar kart^ patvirtina, kad Europol S^ungos fenomenas slypi jvairoveje: veikejq, vizijq, tapatybiq, teisiniq normq, pragmatinii isskaiciavimq ir idealistiniq lukesciq. Knygoje kaip per judinam^ kaleidoskop^ parodomos wli naujos teoriniq ir empiriniq detaliq konfiguracijos, susijusios su siuolaikine tapatybiq ir elitt| analize, su Europos S jungos pletros ir valdysenos problemomis. |

Knyga skirta ne tik politikos, komunikacijos, Europos studijq bei sociologijos ii kulturologijos specialistams, bet ir politikams, politikos apzvalgininkams bei pilietin^ visuomenei, besidominciai Europos reikalais. |

5/ knyga yra rimtas proveriis is saldaus provinciatizmo / tarptautinius standartus atitinkanci^ tapatybes irsavijautos analizq, j paneuropinio masto kontekstualizavim^ ir kompleksiskq tyrimq. Monografija griauna antieuropinj ir neigiantj senojo zemyno tapatybes zelmenis esencialistinf, tapatybes naratyvq Lietuvoje.

Dr. Sarunas Liekis, Vytauto Didziojo universiteto

Remiantis prielaida, kad Europos Sqjunga visq pirma yra elitq projektas, todel tolesne jo^ raida bent kazkuria dalimi yra apsprqsta nacionatiniq elitq vertybiq ir vizijq, monografijoj4 imamasi sistemingai apraSyti ir paaiskinti ES valstybiq nariq elitq nuostatq sistemas. Pirmoj^ monografijos dalis .Jeorines sampratos" galetq praversti kaip vadovetinis tekstas studijuojan-^ tiems tiek tapatybes, tiek elitus. J

3 1 Abejoniq nekelia tai, jog besidomintys Europos studijomis sioje monografijoje ras vertingo^

informacijos ir arializes, leidziancios giliau suvokti Europos Sqjungoje vykstantius procesus. |

Dr. Inga Vinogradnaite, Vilniaus universiteto-Tarptautiniq santykiq ir politikos mokslq institute^.

direktoriaus pavaduotoja mokslul