eksporto skatinimo priemonių efektyvumo analizės metodikos...
TRANSCRIPT
-
1
JPP KURK LIETUVAI
Eksporto skatinimo priemonių efektyvumo analizės metodikos ir priemonių atrinkimas
Alina Ostroverch
Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ –
pirmoji ir kol kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios
užsienio praktikos pritaikymo programa Lietuvoje, kuri
suteikia galimybę jauniems profesionalams savo žiniomis ir
idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.
-
2
1. ĮVADAS
1.1 TRUMPAI APIE PROJEKTĄ
2012 metais eksportas sudarė net 84,1% Lietuvos BVP ir buvo pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo veiksniu.
Dėl šios priežasties eksportui skatinti naudojamos įvairios priemonės, tokios kaip verslo misijos, parodos,
verslininkų mokymai ir pan. Vis dėl to šiuo metu Lietuvos eksporto skatinimo politika nėra grįsta analitinių tyrimų
informacija apie eksporto skatinimo priemonių efektyvumą ir ekonominę naudą.
Projektas „Eksporto skatinimų priemonių efektyvumo analizė, išvadų ir pasiūlymų pateikimas“ yra skirtas
įvertinti, kokioms priemonėms būtų efektyviausia skirti šalies resursus siekiant, kad eksportas ir Lietuvos
ekonomika augtų sparčiau.
Projekto metu bus atlikta esamų ir/ar potencialių Lietuvos eksporto skatinimų priemonių apžvalga; taip pat bus
nagrinėjama, kokius duomenis ir tyrimus mes jau turime, analizuojama geroji užsienio praktika – kokias
priemones turi kitos šalys ir kokiomis metodikomis vertina jų efektyvumą. Padarius šią pradinę analizę, bus
pasirinktos konkrečios eksporto skatinimo priemonės ir metodikos joms įvertinti bei vykdomas įvertinimas,
pateikiamos išvados, galimi variantai ir konkretūs pasiūlymai, kaip galėtume panaudoti lėšas priemonėms,
atnešančioms didžiausią vertę.
1.2 EKSPORTO SVARBA
Eksportas yra galingas produktyvumo ir ekonomikos augimo veiksnys, kuris, Jungtinės Karalystės (JK) tyrimų1
duomenimis, veikia per dinamišką rinkos konkurencijos procesą: konkurencija skatina eksportuotojus augti ir
įgyti didesnę rinkos dalį, o silpnesnes kompanijas trauktis. Šis perskirstymo poveikis yra naudingas, nes
eksportuotojai yra linkę turėti didesnį produktyvumą ir greitesnį produktyvumo augimą, būti inovatyvesni ir
atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP (angl. R&D)). Šios savybės taip pat leidžia jiems
mokėti didesnius atlyginimus ir paremti tvaresnį užimtumą. Pavyzdžiui, BIS tyrime2 atkreipiamas dėmesys, kad
„JK eksportuotojai sudarė 60% JK produktyvumo augimo“.
Eksporto skatinimas taip pat turi reikšmingą teigiamą poveikį eksportuojančių įmonių produktyvumui,
inovacijoms, MTTP bei prisideda prie tiesioginių užsienio investicijų augimo. Eksportas stimuliuoja našumo
1 The Department for Business, Innovation and Skills (BIS), International Trade and Investment- the Economic Rationale for Government Support, 2011. https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/32106/11-805-international-trade-investment-rationale-for-support.pdf 2 BIS, Rationale for Government Support, 145.
https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/32106/11-805-international-trade-investment-rationale-for-support.pdfhttps://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/32106/11-805-international-trade-investment-rationale-for-support.pdf
-
3
augimą per masto ekonomiką, mokymąsi vykdant eksporto veiklas bei sąlytį su naujomis idėjomis ir per išteklių
perskirstymą, sutelkiant dėmesį į santykinį pranašumą turinčius įmonės produktus.
2. LIETUVOS EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONIŲ APŽVALGA
2.1 LIETUVOS EKSPORTO STRATEGIJA
Lietuvos eksporto svarba yra pripažįstama Lietuvos strateginiuose dokumentuose.
Lietuvos Pažangos Strategija „Lietuva 2030“3 kuria atviros vidaus ir išorės konkurencijai Lietuvos ekonomikos
viziją, kurioje Lietuvos ekonomika yra konkurencinga ne tik regione, bet ir pasaulyje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 – 2016 programa4
skiria dėmesį esamų eksporto rinkų plėtrai ir ypatingai naujų
rinkų paieškai, garantuojant eksportuojančioms įmonėms
„visą įmanomą valstybės palaikymą“. Programoje pažadama
skatinti eksportą, išskiriamas lietuviškų žemės ūkio ir maisto
produktų eksporto, gamybos sektorių kooperacijos ir
sanatorinio gydymo eksporto skatinimas.
Lietuvos eksporto plėtros gairės 2014 – 2020 metams5 pažymi
eksporto svarbą Lietuvos BVP ir ekonomikos augimui, todėl
„Lietuvos 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės
paramos panaudojimo pagrindinis tikslas – skatinti
ekonomikos konkurencingumą, apimantį ir į eksportą orientuotos ekonominės veiklos, sukuriančios didesnę
pridėtinę vertę ir naudojančios pažangiąsias technologijas, plėtrą“.
3 Valstybės Pažangos Strategija „Lietuvos Pažangos Strategija „Lietuva 2030“, 2012. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425517&p_query=&p_tr2=2 4 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, 2012.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439761
5 Lietuvos Respublikos Ūkio Ministras, Įsakymas dėl Lietuvos eksporto plėtros 2014-2020 metų gairių patvirtinimo, 2014. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1e9b0cc0875311e3a6508050c26bd4c8
EKSPORTAS LIETUVOJE
Lietuvos ekonomika yra maža bei atvira,
taigi didelė prekių ir paslaugų dalis yra
suvartojamos ne vidaus rinkoje, o eksportuojamos
į užsienį. Pagal Global Competitiveness Report
2015-16 duomenis eksportas sudaro net 83,3%
Lietuvos BVP. Tuo tarpu JK eksportas sudaro tik
28,6% BVP. Taigi eksportas Lietuvai turi itin
didelę svarbą, todėl šio proceso analizei turėtų
būti skirtas ypatingas dėmesys.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425517&p_query=&p_tr2=2http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439761https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1e9b0cc0875311e3a6508050c26bd4c8
-
4
2.2. LIETUVOS EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONĖS
Šiuo metu, Lietuva turi įvairių priemonių, skirtų skatinti Lietuvos eksportą, tokių kaip verslo misijos, parodos,
verslininkų mokymai ir t.t.
Šias priemones galima analizuoti pagal:
1) finansavimo šaltinį. Lietuvos eksporto skatinimo priemonės yra finansuojamos iš ES struktūrinių lėšų,
taip pat ir iš valstybinių lėšų.
2) atsakingas institucijas. Lietuvos eksporto skatinimo priemonės apima daug valstybinių institucijų, tokių
kaip Ūkio Ministerija, Žemės Ūkio Ministerija, Užsienio Reikalų Ministerija, Susisiekimo Ministerija, VšĮ
„Versli Lietuva“, VšĮ “Investuok Lietuvoje”, taip pat verslo asociacijos ir konfederacijos.
3) sprendžiamas problemas:
priemonės skirtos padėti inovatyvioms kompanijoms, kurios patiria didesnes kliūtis.
priemonės, suteikiančios prieigą prie socialinių tinklų, susijusių su istoriniais kultūriniais ryšiais ir bendra
kalba (pvz., ekonominė diplomatija).
priemonės, skirtos ugdyti Lietuvos verslininkų įgūdžius, brandinti jų valdymo požiūrius ir kelti
internacionalizacijos pajėgumą (pvz., „Eksporto akademija“).
priemonės, kurios skatina verslo tarpusavio bendradarbiavimą, kai, pasitelkiant verslo ir eksporto
ekspertų pagalbą, sprendžiama abipusio pasitikėjimo stokos problema, arba kai kurių narių tendencija
nemokamai naudotis kitų pastangomis (angl. free ride). Šios priemonės padeda identifikuoti ir išnaudoti
eksporto galimybes, kurios atneštų žymią kolektyvinę naudą. Pavyzdžiui, nacionalinio stendo ruošimas,
pasiruošimas bei dalyvavimas parodose padeda kelti Lietuvos vardo žinomumą, kurti teigiamą Lietuvos
įvaizdį.
priemonės skirtos naujų kontaktų radimui (kontaktų paieška, mokymai ir kt.).
Detalesnė Lietuvos eksporto skatinimų priemonių apžvalga bus pateikta galutiniame projekto aprašyme6.
6 Informaciją apie projektą galima rasti čia: http://kurklt.lt/projektai/eksporto-skatinimo-priemoniu-efektyvumo-analize-isvadu-ir-pasiulymu-pateikimas/
-
5
3. ANALITINIŲ METODIKŲ APŽVAGA7
Norint sėkmingai atlikti eksporto skatinimo priemonių efektyvumo analizę, svarbu pasirinkti tinkamus analitinius
metodus, o tam, visų pirma, svarbu suprasti analizės vietą vyriausybės intervencijų įgyvendinimo cikle.
3.1 VYRIAUSYBĖS INTERVENCIJŲ ĮGYVENDINIMO CIKLAS
Viena iš schemų, rodančių Vyriausybės intervencijų įgyvendinimo ciklą ir plačiai naudojamų JK Vyriausybėje, yra
ROAMF8 ( priežastis, tikslas, įvertinimas, stebėsena, įvertinimas, grįžtamasis ryšys) ciklas. Pav. 1 parodo, kaip šis
Vyriausybės intervencijų įgyvendinimo ciklas atrodytų eksporto skatinimo politikos (angl. policy) kontekste.
Pav. 1 Vyriausybės intervencijų įgyvendinimo ciklas.
7 Šiame dokumente pateiktos pagrindinės metodikos, remiantis: HM Treasury. The Magenta Book, Guidance for evaluation, 2011. https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220542/magenta_book_combined.pdf Finansų Ministerija, ES programų Lietuvoje vertinimo gairės, 2007. http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Vertinimas_ESSP_Neringos/Atnaujintos_vertinimo_gaires.pdf HM Treasury, The Green Book, Appraisal and Evaluation in Central Government, 2011. https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220541/green_book_complete.pdf 8 Rationale, Objectives, Appraisal, Monitoring, Evaluation, Feedback
Vyriausybės intervencijos
eksporto skrityje priežastis (rationale)
Eksporto skatinimo priemonių tikslai
(objectives)
Eksporto skatinimo priemonių įvertinimas(appraisal)
Eksporto skatinimo priemonių stebėsena
(monitoring)
Eksporto skatinimo priemonių įvertinimas(evaluation)
Grįžtamasis ryšys(feedback)
https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220542/magenta_book_combined.pdfhttps://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220541/green_book_complete.pdf
-
6
3.2 PRIEMONIŲ ĮVERTINIMAS PRIEŠ IR PO JŲ ĮGYVENDINIMO
Kaip matoma iš Pav. 1, įvertinimas šiame cikle figūruoja dukart – prieš eksporto skatinimo priemonių
įgyvendinimą ir po jo.
Pirma, nustačius problemą, kurią norima spręsti, bei suformavus jos sprendimo būdus ir išgryninus jų tikslus,
reikia įvertinti potencialią šių priemonių naudą ir kaštus. Tai reikia atlikti prieš priemonių įgyvendinimą.
Šis įvertinimas suteikia sprendimo priėmėjui informaciją
apie potencialių problemos sprendimo būdų
atsiperkamumą arba „pinigų kainą“ (angl. value for money),
tai yra kiek naudos tenka kašto vienetui. Kai pasiekiamas
tam tikras naudos ir kaštų santykis, į priemonę verta
investuoti. Kuo didesnis šis santykis, tuo labiau tokia
investicija atsiperka.
Taip pat yra svarbu įvertinti priemonę po jos įgyvendinimo.
Toks įvertinimas atskleidžia, kas veikė gerai ir ką reikėtų tęsti
toliau, o kas veikė neteisingai, ar galbūt priemonė turėjo
netgi priešingą, nei buvo manoma, poveikį. Tokiu atveju
priemonę galima laiku sustabdyti ir/ar pakoreguoti,
tobulinant eksporto skatinimo priemones per grįžtamąjį ryšį.
Taigi, Vyriausybės eksporto skatinimo (bei kitų sričių)
priemonių prieš ir po įvertinimas turi didžiulę naudą – leidžia
priimti informuotus, įrodymais pagrįstus sprendimus (angl. evidence- based decision/ policy making), tikslingai
naudoti ribotus resursus, kad jie atneštų maksimalią naudą, bei tobulinti politiką, nuolat besimokant iš padarytų
darbų ir jų poveikio visuomenei.
PIEMONIŲ ĮVERTINIMAS – PRIEŠ ĮGYVENDINANT
Potencialių priemonių įvertinimas,
prieš jas įgyvendinant, yra vadinimas
appraisal (angl.). Taip pat, kalbant apie tokį
įvertinimą, dažnai vartojama sąvoka ex ante
(lot.), kuri reiškia „prieš veiksmą“.
PIEMONIŲ ĮVERTINIMAS- PO ĮGYVENDINIMO
Žodis evaluation (angl.) taip pat
verčiamas kaip „įvertinimas“. Tačiau šis
priemonių įvertinimas vyksta po priemonių
įgyvendinimo (lot. ex post). Ši analizė siekia
pamatuoti, ar priemonė pasiekė norimus
rezultatus, ir jei taip, kaip efektyviai tai buvo
padaryta.
-
7
3.3 PRIEMONIŲ ĮVERTINIMO METODIKOS
Poveikio įvertinimui, ypatingai prieš priemonės įvykdymą, daugiausia naudojamos kaštų naudos ir kaštų
efektyvumo analizės.
3.3.1 KAŠTŲ NAUDOS ANALIZĖ
Kaštų naudos analizė (angl. cost benefit anlaysis) paskaičiuoja
papildomus priemonės sukurtus kaštus ir naudą per visą priemonės
gyvavimo laikotarpį. Ir kaštai, ir nauda yra išreikšti pinigine verte.
Tam, kad paskaičiuotumėme papildomus (grynuosius) kaštus ir
naudą, reikia turėti esamos situacijos duomenis, t. y. kokie kaštai ir
nauda būtų gaunami savaime, su jau esamomis priemonėmis.
3.3.2 KAŠTŲ EFEKTYVUMO ANALIZĖ
Kai ir kaštai, ir nauda yra paskaičiuoti,
tačiau nauda nėra išreikšta pinigine
verte, galima pasitelkti alternatyvią
metodiką – kaštų efektyvumo analizę
(angl. cost effectiveness analysis).
Kaštų efektyvumo analizė yra
naudinga, norint palyginti priemones,
kai nėra įmanoma išreikšti priemonės
sukurtos naudos piniginiais vienetais
(angl. monetise).
Poveikio įvertinimui, po priemonių įvykdymo, daugiausia naudojamos poveikio įvertinimo (angl. impact
evaluation) ir proceso įvertinimo (angl. process evaluation) metodikos.
KAŠTŲ EFEKTYVUMO ANALIZĖS PAVYZDYS
Pavyzdžiui, mažiau apčiuopiamus dalykus, tokius kaip
nacionalinis saugumas, yra sunkiau pamatuoti ir tuo labiau išreikšti
pinigine verte. Taigi JK Nacionalinio saugumo ministerija (Ministry of
Defence) neretai naudoja kaštų efektyvumo analizę. Arba, jeigu
eksporto skatinimo priemonės X kaštai yra žinomi, o duomenų apie tai,
kiek padidėjo Lietuvos eksporto lygis tos priemonės dėka, nėra, bet yra
duomenų apie, pavyzdžiui, naujai užmegztus kontaktus, galima
paskaičiuoti kaštų ir naujų kontaktų santykį (pvz. kiek naujų kontaktų
generuoja 1 išleistas euras arba kiek eurų reikia išleisti vieno naujo
kontakto gavimui).
KAŠTŲ NADOS ANALIZĖ
Kaštų naudos analizė leidžia
įvertinti, ar tam tikra priemonė,
projektas ar programa apskritai
apsimoka (ar nauda viršija kaštus).
-
8
3.3.3. EX POST POVEIKIO ĮVERTINIMAS (ANGL. IMPACT EVALUATION)
Pagrindinis kokybiško poveikio įvertinimo kriterijus yra
supratimas, kad dauguma rezultatų yra veikiami įvairių
veiksnių, o ne tik pačios politikos/ priemonės. Tam, kad
suprastumėme, kiek tam tikras pokytis įvyko priemonės
dėka (grynasis pokytis), reikia žinoti, kas būtų atsitikę
tokioje pat situacijoje, tik be šios priemonės. Šis
paralelinio pasaulio scenarijus yra vadinamas nefaktine
situacija (angl. counterfactual arba baseline). Jį
pamatuoti yra gana sudėtinga dėl mažo rinkos dydžio.
Aplinkybės, lemiančios, ar kokybiškas poveikio vertinimas yra galimas:
pačios priemonės bruožai,
rezultatai, kuriuos ji siekia pasiekti, ir
poveikio įvertinimo metodikos plano kokybė.
Jeigu nefaktinė situacija (angl. counterfactual) yra pamatuota nekokybiškai, ji bus nepatikima, ir bus neaišku, ar
rezultatai būtų pasiekti patys savaime, nepriklausomai nuo priemonės. Tada bus neįmanoma teigti, ar priemonė
(arba politika) buvo efektyvi, ar ne, ir net jeigu atrodys, kad priemonės rezultatai juda norima linkme, bet kokios
pastabos dėl priemonės efektyvumo bus nepagrįstos.
3.3.4 EX POST PROCESO ĮVERTINIMAS (ANGL. PROCESS EVALUATION)
Proceso įvertinimas dažnai apima kokybinių ir kiekybinių
duomenų rinkimą iš įvairių suinteresuotųjų ir priemonės
paveiktų šalių, naudojantis, pavyzdžiui, interviu, focus
grupėmis, apklausomis ir kt. Jie gali apimti subjektyvius
klausimus (pavyzdžiui, nuomones apie tai, kaip gerai
priemonė ar politika vykdoma) arba objektyvius aspektus
(faktinę informaciją apie tai, kaip priemonė veikė). Duomenų
rinkimas taip pat gali būti naudojamas surenkant organizacinę
informaciją (pavyzdžiui, kiek laiko buvo išleista tam tikrai
veiklai). Ši informacija yra svarbi, nes leidžia pamatuoti priemonės sąnaudas (angl. inputs), kurios dažnai
EX POST POVEIKIO ĮVERTINIMAS (ANGL. IMPACT
EVALUATION)
Šis įvertinimas siekia atsakyti į klausimą, kokį
poveikį ir pokytį padarė tam tikra priemonė ar
politika (policy), atsižvelgiant į priemonės
rezultatus. Rezultatai – tai pamatuojami
pasiekimai, kurie patys yra priemonės tikslai
(arba bent prisideda prie jų), ir nauda, kurią jie
generuoja.
EX POST PROCESO ĮVERTINIMAS (ANGL.
PROCESS EVALUATION)
Šis įvertinimas atsako į klausimą,
kaip priemonė ar politika (angl. policy)
buvo įgyvendinta ir nagrinėja su
įgyvendinimu susijusį procesą-
įgyvendinimo veiklą ir kelius, kuriais ši
priemonė buvo įvykdyta.
-
9
neapsiriboja vien finansiniu indėliu, bet įtraukia žmogiškuosius bei kitus išteklius. Šie duomenys taip pat leidžia
geriau pamatuoti tarpinius rezultatus (angl. outputs), pavyzdžiui, apklausos gali pamatuoti tam tikrus priemonės
dalyvio gyvenimo kokybės ar kitus aspektus.
-
10
4. ANALITINIŲ METODIKŲ PASIRINKIMAS
4.1 LOGIKOS MODELIS
Siekiant teisingai pasirinkti analitinę vertinimo
metodiką, reikia suprasti priemonės sudedamąsias
dalis bei jų tarpusavio santykį. Tai padaryti padeda
logikos modelis.
Lentelė. 1 Terminų, naudojamų logikos modeliuose, apibrėžimas.9
9 HM Treasury. The Magendta Book. Guidance for Evaluation, 2011. https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220542/magenta_book_combined.pdf
Terminas Apibrėžimas Pavyzdys
Sąnaudos (inputs) Viešojo sektoriaus ištekliai, reikalingi pasiekti
politikos (policy) tikslus.
Ištekliai, panaudoti politikos (policy)
įvykdymui, pvz. ES struktūriniai fondai.
Veikla (activities) Tai, kas yra pateikta gavėjui viešojo
sektoriaus vardu.
Seminarų, mokymo renginių, konsultavimo
ir kt. teikimas.
Produktai arba paslaugos
(outputs)
Tai, ką gavėjas daro su gautais ištekliais, konsultacijomis/ mokymais arba jam aktualia intervencija.
Baigtų mokymo kursų skaičius.
Tarpiniai rezultatai
(intermediate outcomes)
Gavėjo sukurti tarpiniai politikos (policy)
rezultatai.
Sukurtos darbo vietos, apyvarta,
sumažintos teikiamų mokymų išlaidos.
Poveikis (impacts) Platesni ekonominiai ir socialiniai pasiekimai. Gyventojų pajamų ir galiausiai gerovės pokytis.
LOGIKOS MODELIS
Logikos modelis (angl. logic model), plačiai naudojamas
socialinių tyrinėtojų, ypatingai sudarant bei analizuojant
valstybinio masto priemones, projektus bei programas,
padeda suprasti priemonės veikimą, logiškai išdėstant
veiksmus, nuo sąnaudų (angl. inputs) iki tarpinių
rezultatų (angl. outocmes) ir galutinio poveikio (angl.
impact). Logikos modelis taip pat būtinas poveikio
vertinimui bei kitoms analizės rūšims, tokioms, kaip kaštų
efektyvumo analizė.
https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220542/magenta_book_combined.pdf
-
11
Iliustruoti logikos modelį pasirinkta viena iš eksporto skatinimo priemonių „Eksporto akademija“.
Pav. 2 „Eksporto akademijos“ logikos modelis.
ES struktūrinės
lėšos
SVV įmonių atstovai gauna
vietas ir dalyvauja mokymuose
Dalyviai pagerina
kvalifikacijas ir eksporto įgūdžius
Dalyviai susitinka su potencialiais
verslo partneriais
Dalyviai pasirašo naujus
eksporto kontraktus
Dalyvių įmonių eksporto apimtys padidėja
Lietuvos eksporto lygis
padidėja
Lietuvos ekonomika ir
BVP auga
-
12
Pav. 2 iliustruoja vienos iš eksporto skatinimo priemonių logikos modelį. „Eksporto akademija“ siekia kelti
verslininkų kompetenciją per mokymus ir padeda jiems surasti naujus potencialius eksporto partnerius.
Kaip matoma iš logikos modelio:
1) „Eksporto akademija“ turi septynias (pagal pateiktą logikos modelio pavyzdį) sudedamąsias dalis ir
tarpinius rezultatus, kuriuos ji turi pasiekti, kad pasiektų galutinį rezultatą (eksporto lygio augimą).
2) Taip pat, įmonių atstovus, dalyvaujančius „Eksporto akademijoje“, veikia įvairūs veiksniai – makro
veiksniai, tokie kaip geopolitika, ekonominis ciklas (krizė ar bumas), ir mikro veiksniai – pačių
eksportuotojų brandos lygis, motyvacija, gebėjimai, prieiga prie socialinių tinklų ir pan.
3) Šios priemonės veikimo laikotarpis yra gana ilgas, vien tik sąsaja tarp susitikimo su potencialiais verslo
partneriais ir kontraktų su jais pasirašymo gali tęstis 2 – 3 metus.
4) Labai sunku pamatuoti nefaktinę situaciją (angl. counterfactual), t.y. kas nutiktų su įmone, jeigu jos
atstovai nedalyvautų „Eksporto akademijoje“, pvz., kiek reikalingų kontaktų įmonė užmegztų ir kiek jos
eksporto apimtys padidėtų. Remiantis kokybinių interviu su Ūkio ministerijos bei VšĮ „Versli Lietuva“
specialistais išvadomis, galima teigti, kad aukščiau išvardyti veiksniai yra aktualūs daugeliui eksporto
skatinimo priemonių.
Visa tai daro kokybišką poveikio įvertinimą dabartinėje situacijoje negalimą. Atsižvelgiant į tai, baigiamajame
darbe bus pateiktos rekomendacijos apie duomenų įtraukimą.
Tačiau, galima pasitelkti proceso vertinimo metodiką ir išanalizuoti, kaip veikia tam tikros eksporto skatinimo
priemonės. Pavyzdžiui, būtų galima paskaičiuoti kaštus bei tarpinius rezultatus, tokius kaip naujų kontaktų
suradimas. Šį metodą būtų galima pritaikyti daugiau negu vienai priemonei, ir panašias priemones palyginti.
-
13
5. KRITERIJAI PRIEMONĖS PASIRINKIMUI
Kadangi projekto laikas ribotas, siekiant gauti maksimalią naudą, pasitelkti šie pagrindiniai kriterijai, išrenkant
eksporto skatinimo priemonę, kurios analizė duotų maksimalią naudą:
1) Priemonės/ veiklos dydis ir žinomumas (angl. scale and profile). Kuo daugiau išteklių panaudota, tuo
svarbiau žinoti, kaip priemonė veikia (angl. proportionality principas), ir ar riboti ištekliai yra naudojami
tikslingai.
2) Priemonės tęstinumas ( angl. continuity). Svarbu, kad gautas žinias būtų galima pritaikyti, koreguojant
priemonę ir tobulinant eksporto politiką, pagal politikos ciklo koncepciją. Jeigu priemonė nebesikartotų
ir būtų unikali, analizės atskleistos įžvalgos ir pasiūlymai nebūtų pritaikomi ir reikalingi.
3) Priemonės novatoriškumas, inovatyvumo laipsnis. Nauja priemonė, kuria dar niekada nebuvo
pasitelkiama, turi daugiau neapibrėžtumo, rizikos ir nežinomumo, taigi labiau verta išanalizuoti, kaip ji
veikia.
4) Duomenų (ne) buvimas. Be duomenų analizė bus sunkiau atliekama arba negalima projekto metu
(duomenų surinkimas gali trukti ilgiau negu projektas).
Pagal šiuos kriterijus buvo atrinkta verslo misijų ir parodų veikla, nes:
1) Šiai veiklai yra skiriami dideli resursai (vien ES struktūrinei priemonei „Naujos Galimybės“, per kurią
rengiamas įmonių dalyvavimas parodose ir verslo misijose, per 2007 – 2020 metų laikotarpį iš viso
numatyta investuoti apie 70 mln. eurų ES investicijų10).
2) Verslo misijų ir parodų veikla yra tęstinė (pavyzdžiui, priemonė „Naujos Galimybės“ buvo vykdoma 2007-
2013 laikotarpiu, numatytas vykdymas ir 2014-2020 m.).
3) Pati verslo misijų ir parodų veikla nėra nauja, tačiau jos įgyvendinimo elementai, tokie kaip nacionalinio
stendo parengimas, gali būti inovatyvūs.
4) yra kaupiami duomenys apie šią eksporto skatinimo veiklą.
Taigi, parodos ir verslo misijos eksportui skatinti bus įvertintos pagal proceso įvertinimo metodiką. Ši metodika
bus palikta būsimam naudojimui ir pritaikyta prie kitų eksporto skatinimo priemonių ar veiklų, kur tai bus
įmanoma.
10 http://rekvizitai.vz.lt/verslo-naujienos/priemone_naujos_galimybes_lt_sulauke_paraisku_uz_8_8_mln_euru