viešojikonsultacijadėlupiųatvėrimoklausimosudarantužtvankų...

Viešoji konsultacija dėl upių atvėrimo klausimo sudarant užtvankų demontavimo proceso modelį

2020 m. rugsėjo mėn., Vilnius

KONTEKSTAS Vienas iš svarbių faktorių, lemiančių prastą upių būklę ir užkertantis kelius migruojančioms žuvųrūšims Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, yra upių tėkmės ribojimas užtvankomis ir kitais statiniais(ES Vandens pagrindų direktyva). Tuo tarpu Lietuvoje, anot Aplinkos apsaugos agentūros, net82,6 % upių yra paveiktos užtvankų ir tiesinimo.

Europoje vykstantis upių išlaisvinimo iš ekonominės vertės neturinčių ir pirminės funkcijosneatliekančių užtvankų judėjimas – tai bandymas spręsti šias problemas. Organizacijos „DamRemoval Europe“ skelbiamais duomenimis (2020), Europoje jau pašalintos 4984užtvankos. Lyderėmis šioje srityje yra Vakarų Europos šalys (Prancūzija, Švedija, DidžiojiBritanija, Ispanija). Estija taip pat vykdo tokius projektus – pvz.: Sindi upės užtvankų demontavimoprojektas siekia atverti 3300 kvadratinių kilometrų Pernu upės baseiną lašišoms ir kitomsmigruojančioms žuvims. Estijos Aplinkos apsaugos agentūra taip pat įvertino, kadatverto Pernu upės baseino potencialas yra 48 000 lašišų mailiaus per metus, kas kiekvienaismetais turi atnešti 1.5 mln. eurų į šalies biudžetą (Aplinkos Apsaugos Agentūra, 2019).

Sekant geruoju užsienio šalių pavyzdžiu, yra įrodyta, kad užtvankų demontavimas padeda ne tikatkurti nykstančių žuvų rūšis, bet ir pagerinti vandens telkinių kokybę, sutaupytiužtvankoms palaikyti ir atnaujinti išleidžiamus valstybės pinigus bei biudžetą papildyti naujomisįplaukomis iš atvertose upėse vystomo tvaraus turizmo ir žuvininkystės.

Lietuvoje suskaičiuojama apie 1500 užtvankų, kurios užkerta kelią žuvų migracijai aukštyn arbažemyn upe. Lietuvoje bandymai demontuoti upių užtvankas kol kas nebuvo sėkmingi –galime pasigirti viena 2020 m. liepos mėn. demontuota užtvanka. Šis procesas Lietuvoje yra darpakankamai naujas, todėl trūksta aiškaus užtvankų demontavimo proceso žemėlapio, bendrosvizijos bendradarbiaujant tarp skirtingų institucijų.

VYKDYTAKONSULTACIJA

Upių atvėrimo klausimas yra kompleksinis, įtraukiantis skirtingas suinteresuotas šalis. Taip patkompleksinės yra su šiuo klausimu susijusios problemos. Su tikslu surinkti ekspertų ir specialistų,visuomenės atstovų pasiūlymus dėl jų įtraukimo į upių atvėrimo projektus bei panaudoti juosrengiant užtvankų demontavimo procesų modelį, buvo vykdyta viešoji konsultacija, kurią sudarėpusiau struktūruotų interviu ciklas ir dvi fokus grupių diskusijos. Šios konsultacijos metu buvoiškelti šie uždaviniai:

Surinkti informaciją apie esamus užtvankų demontavimo procesus ir identifikuotikylančias problemas;

Surinkti pasiūlymus sprendimams siekiant efektyvaus užtvankų demontavimo proceso.

VIEŠOSIOSPOLITIKOS

PRIORITETAS

Ši konsultacija svarbi sprendžiant vandens būklės problemas. Šioje srityje Lietuva yra išsikėlusiambicingus tikslus, kurie apibrėžti Nacionalinėje pažangos programoje (NPP) - 2025 metaisnumatoma, jog 85% upių bus geros kokybės, o 2030 metais - 100%, nors šiuo metu turima tik 50%geros kokybės upių.

Siekiant to, svarbu vykdyti upių baseinų valdymo planuose numatytus upių renatūralizavimo beižuvų migracijos kliūčių šalinimo projektus, kas pažymėta ir Lietuvos Respublikos Nacionaliniameenergetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m..

https://damremoval.eu/

https://damremoval.eu/

2

KONSULTACIJOSDALYVIAI

Konsultacijoje dalyvavo žemiau įvardyti dalyviai, kuriems aktualus upių atvėrimo ir/ar užtvankųdemontavimo/priežiūros klausimas.

Viešojo sektoriaus atstovai:o Aplinkos ministerijao Žemės ūkio ministerijo Aplinkos apsaugos agentūra prie aplinkos ministerijoso Žuvininkystės tarnyba prie žemės ūkio ministerijoso VĮ Valstybės žemės fondaso Lietuvos savivaldybių asociacijao Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijoso Lazdijų raj. savivaldybėo Vilniaus raj. savivaldybė

Nevyriausybinių organizacijų atstovai:o Aplinkosaugos koalicijao Lietuvos gamtos fondaso Lašišos dienoraštis

Mokslo įstaigų atstovai:o Gamtos tyrimų centraso Klaipėdos universitetaso Vytauto Didžiojo universitetaso Lietuvos hidrobiologų draugijao Lietuvos energetikos instituto hidrologijos laboratorija

KONSULTACIJOSMETODAS

Konsultacijai naudoti du metodai: pusiau struktūruoto interviu metodas ir fokus grupių diskusijos.

1. Metodas: pusiau struktūruoti interviu

Projektų vadovės organizavo atskirus susitikimus su interviu ciklo dalyviais, pagal iš ankstosudarytą klausimyną, papildydami jį interviu metu kilusiais klausimais.

Interviu ciklo metu buvo remiamasi šiais struktūrizuotais interviu klausimais:

1. Koks Jūsų požiūris į užtvankų demontavimą (ekologiniu ir socio-ekonominiuaspektais)?

2. Kokia yra esama Lietuvos situacija su užtvankų demontavimu?

3. Kokias su užtvankų klausimu/užtvankų demontavimu susijusias problemas matote?

4. Ko trūksta atliepiant į šias problemas?

2. Metodas: fokus grupės diskusija

Taip pat, buvo vykdomos dvi fokus grupių diskusijos. Viena jų vykdyta su mokslininkais ir NVOatstovais, siekiant suprasti spragas ir galimybes užtvankų demontavimo procese iš skirtingų pusių.Antroji diskusija vykdyta su viešojo sektoriaus atstovais, siekiant suprasti užtvankų klausimoproblemas, su kuriomis susiduria savivaldybės, ir galimus sprendimo būdus.

Internetinėje platformoje „e.pilietis“ buvo patalpinta žinia ir registracija į fokus grupių diskusijas.

Pirmoje diskusijoje buvo pristatytas preliminarus užtvankų demontavimo procesų modelis irmokslininkų bei NVO atstovų buvo klausta probleminių tokių procesų vietų bei jų galimo ir būtinoįtraukimo tam tikruose etapuose. Klausimų pavyzdžiai – Kokie tyrimai turi būti atliekami tamtikruose etapuose? Kaip turi būti įtraukiama visuomenė? Kokių sričių specialistai turi būti įtrauktitam tikruose etapuose?

Antroje diskusijoje iš savivaldybių pusės buvo pristatytos problemos, ir po to kartu su dalyviais

3

ieškota sprendimų identifikuotoms problemoms.

KONSULTACIJOSREZULTATAI

Interviu ciklo rezultatai:

Užtvankų demontavimas ichtiologų matomas kaip efektyviausias žuvų migracijos sąlygųgerinimo būdas. Vykdant upių atvėrimo projektus ir priimant sprendimus, siūloma remtishierarchija – užtvankų demontavimas, natūrali žuvų pralaida, techninė žuvų pralaida.

Užtvankų demontavimas yra naujas, dažnai neigiamai savivaldybių, savininkų irbendruomenių matomas konceptas. Trūksta užtvankų demontavimo socio-ekonominėsnaudos paskaičiavimų.

Sprendžiant šį klausimą problemos matomos teisinėje bazėje, bendruomeniųpasipriešinime, taip pat susijusios su užtvankų prioritetų nebuvimu. Atitinkamai svarbustiprinti šiuos aspektus.

KONSULTACIJOSREZULTATAI

Fokus grupių diskusijos rezultatai.

Pirmojoje diskusijoje dalyviai dalijosi įžvalgomis apie problemas, kylančias siekiant atverti upes beiapie mokslininkų, specialistų įtraukimą į užtvankų demontavimo projektus.

Pasak dalyvių, šiuo metu upių baseinų rajonų priemonių programa nėra svarstomaefektyviai, nėra suteikiama pakankamai laiko ir informacijos suinteresuotų šaliųįtraukimui. Diskusijos dalyvių nuomone, priemonės turėtų būti diskutuojamos viešosioskonsultacijos principu, į tokių konsultacijų metu išsakytas pastabas turi būti atsižvelgiamatvirtinant galutines priemones. Viešosioms konsultacijoms turėtų būti naudojamiapskritojo stalo, fokus grupių metodai.

Siekiant prioretizuoti ekologiškai svarbias užtvankas, būtina konsultacija su ichtiologais.Taip pat svarbu įsivertinti priemonių įgyvendinimo galimybes. Prieš patvirtinant ekologiniupožiūriu prioritetines užtvankas, jos turi būti įvertinamos hidrotechnikų ir hidrologų,kadangi šiame etape svarbu surinkti informaciją apie hidrotechninio statinio savybes, upėsmorfologiją ir sedimentaciją. Ši informacija leidžia patikimiau planuoti migracijos sąlygųgerinimo strategiją, tokie faktai naudingi savivaldybėms ir bendruomenėms.

Detali hidrologų konsultacija ir 2D modeliavimas yra reikalingi, kai pradedamas planuotidemontavimas. Kadangi kiekviena užtvanka skiriasi, kiekvienu atveju turėtų būtiatsižvelgiama į specialisto konsultaciją. Hidrologai modeliuoja, kaip užtvanka turi būtigriaunama, kokie galimi padariniai, kaip atrodys aplinka ir upė po demontavimo. Tuotarpu hidrotechnikai, atsižvelgdami į techninės užtvankos savybes, turi suplanuoti, kaipsaugiai ir efektyviai užtvanką galima demontuoti.

Jeigu pasirinkta žuvų migracijos sąlygų gerinimo priemonė yra žuvų pralaidos statymas, įplanavimo darbus nuo pačios pradžios turi būti įtraukti ichtiologai. Žinant, kokios žuvysnepraplaukia pro užtvanką, atitinkamai galima planuoti, kokia žuvų pralaida reikalinga.Būtina vertinti visus žuvų judėjimą tiek į viršų, tiek į apačią galinčius paveikti pralaidosaspektus: pralaidos plotis, gylis, upės srovės greitis. Kiekvienu atveju tiek natūralių, tiektechninių žuvų pralaidų variantų gali būti daug. Konkretaus varianto pasirinkimaspriklauso nuo upės tipo, reljefo, upę supančios aplinkos.

Kai kurias mokslininkų konsultacijas gali pakeisti tam tikri suplanuoti žingsniai ar loginissprendimų medis. Tokiu atveju užtektų atrinkti formalius objektyvius kriterijus, kuriaistam tikrais atvejais galėtų vadovautis migracijos sąlygų gerinimu užsiimanti institucija.Pavyzdžiui, vertinant užtvankos socio-ekonominę vertę ir svarbą. Taip pat svarbu turėtiįteisintą žuvų migracijos sąlygų gerinimo sprendimų hierarchiją, kuria vadovaujantis būtųteikiami prioritetai užtvankos demontavimui ir pilnam upės ekosistemos atstatymui.

Daugelyje šalių po darbų įvykdymo, ypač žuvų pralaidos atveju, vidutiniškai 7 metusvykdomas priemonės efektyvumo vertinimas. Jei žuvų pralaidą įveikia iki 50% jąpasiekusių žuvų, pralaida vertinama kaip neefektyvi, populiacijai išgyventi lieka mažiaugalimybių. Pasak konsultacijoje dalyvavusių ekspertų, Lietuvoje žuvitakių efektyvumovertinimas nėra plačiai paplitęs, o naudojami metodai nėra labai efektyvūs. Stebintžuvitakių efektyvumą būtų renkami vertingi moksliniai duomenys, kurie padėtų tobulintitechnologijas ir judėti į priekį.

4

Dalyviai pažymėjo, jog Lietuvos teisinė aplinka nėra pritaikyta upių vientisumo projektamsįgyvendinti - užtvankų savininkams nėra keliami reikalavimai dėl žuvų migracijos sąlygųužtikrinimo, dėl upių vientisumo sudarymo, dėl smarkiai pakeistos aplinkos. Dėlįstatymiškai nustatytų reikalavimų nesilaikymo, mokslininkų ir nevyriausybiniųorganizacijų atstovų nuomone, turi būti skiriamos baudos, kaip yra daroma kitose užsieniošalyse. Šiuo metu avarijos atveju padarinius žmonėms ir turtui turi atlyginti savivaldybės,nors hidrotechninio statinio priežiūrą turėjo užtikrinti savininkas arba naudotojas. Norssavivaldybės pagal Statybos įstatymą turi užtikrinti, kad jų savivaldybės teritorijoje esantysstatiniai yra geros būklės, o kitu atveju turi skirti administracinę baudą, tai daroma itinretai.

Antrojoje diskusijoje buvo siekiama identifikuoti su užtvankomis susijusias problemas, su kuriomissusiduria savivaldybės, bei galimus sprendimo būdus:

Pagrindinės iškeltos problemos: Tvenkinių ir hidrotechninių statinių inventorizacijos trūkumas - ne visi paviršinio vandens

telkiniai yra inventorizuoti ir apskaityti. Tokie neinventorizuoti tvenkiniai yra vadinami„bešeimininkiais”. Norint juos sutvarkyti, turi būti paleista bešeimininkio pripažinimoprocedūra. Šią procedūrą, LSA manymu, reikia supaprastinti.

Finansinė našta - hidrotechninių statinių nusidėvėjimas yra didelis, vidutinis amžius - 50-60 metų, 80% jų - seni (tik 20% renovuoti). Savivaldybės su turimomis lėšomis melioracijosir hidrotechninių statinių priežiūrai gali atlikti tik trečdalį visų reikalingų darbų.

Kylantys konfliktai tarp vandens telkinius išsinuomojančių mėgėjų žvejų klubų, kurie valdožuvų išteklius, ir vietos gyventojų, kurie vandens telkinius nori naudoti kitoms funkcijoms.

Svarstyti sprendimai: LSA siūlomas sprendimo būdas - numatyti nacionalinę programą įtraukiant finansavimo

galimybes inventorizacijai ir numatytiems reikalingiems darbams(demontavimo/sutvarkymo).

LSA inicijuoto klausimyno savivaldybėms dėl bešeimininkių tvenkinių papildymasklausimais dėl tvenkinių ir hidrotechninių statinių atliekamų funkcijų, finansų, kurieskiriami ar reikalingi tokių statinių priežiūrai ir remontui. Tai padėtų suprasti, kiekvalstybei kainuoja ir kainuotų išlaikyti tokius statinius. Be to, tai padėtų suprasti, kurie jųyra svarbūs, o kuriuos galima demontuoti.

Sprendžiant konfliktus dėl žvejų klubams nuomojamų vandens telkinių, pateiktassiūlymas, kada bus peržiūrimos šios sutartys, atlikti konsultaciją su savivaldybėmis siekiantsurinkti jų idėjas dėl šio klausimo.

Kalbant apie užtvankų demontavimą siekiant atverti upes žuvims, diskusijos dalyviaipažymėjo, jog svarbu suprasti užtvankų ir tvenkinių atliekamas funkcijas vietosbendruomenėms ir visuomenei (daržininkystė, hidroenergetika, žuvininkystė, rekreacija,priešgaisriniai tikslai), įvertinti šių funkcijų svarbą.prieinamumą užsienio turistams teikiantgidų ar audiogidų paslaugas. Dalyviai akcentavo, kad šias ir kitas problemas spręsti turėtųsavivaldybės ir ministerijos, kadangi savivaldybės šiuo atveju atlieka labai svarbųvaidmenį.

TOLIMESNIŽINGSNIAI

Viešosios konsultacijos rezultatai panaudoti kuriant užtvankų demontavimo proceso modelį.Viešosios konsultacijos metu išryškintas užtvankų inventorizacijos ir įvertinimo poreikis atlieptasinicijuota Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socio-ekonominiu požiūriu studija.

KONSULTACIJOSVERTINIMAS

Konsultacijos metu laikytasi konsultacijos plano, jam įgyvendinti užteko turimų laiko ir žmogiškųjųišteklių. Biudžetas nebuvo viršytas.

Suplanuoti veiklos rodikliai bendrai buvo pasiekti:

Planuota surengti interviu su 10 respondentų - surengta su 15;

Planuota ir įvykdyta turėti 8 dalyvius kiekvienoje fokus grupėje;

Planuota ir surengta 10 pusiau struktūruotų interviu;

5

Planuota surengti 3 fokus grupes - surengtos 2;

Planuotos 3 žinutės apie žiniasklaidoje – rezultatas – 2;

Planuoti 2 straipsniai kurklt.lt internetinėje svetainėje – publikuoti 2;

Fokus grupėse planuota turėti atstovų iš 3 sektorių – tai pasiekta;

Viešojoje konsultacijoje, kaip ir planuota, kalbėta su 3 mokslinių disciplinų atstovais;

Į sorendimo kūrimą, kaip ir planuota, įtraukti 4 pasiūlymai.

IŠMOKTOSVIEŠOSIOS

KONSULTACIJOSVYKDYMOPAMOKOS

Išmokome ir gerąja praktika laikome tai, jog nagrinėjant tokį komplesinį klausimą, svarbu įtrauktiskirtingas suinteresuotas šalis, kas padeda geriau suprasti problematiką bei ieškoti sprendimobūdų iš skirtingų pusių. Skirtingų disciplinų mokslininkų įtraukimas yra ypač svarbus. Vykdantkonsultacijas, pravartu pasitelkti keletą būdų – interviu metu individualiai aptarti klausimus, ofokus grupės diskusijų metu surinkti įvairias diskusijų metu kylančias įžvalgas.Ką galėtume tobulinti, tai konsultacijų laiko planavimą - svarbu pasirinkti tinkamą laiką, ypačkuomet konsultacijos numatomos vasaros metu.

ASMUOKONTAKTAMS

Jonė Leščinskaitė | „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė | jone.lescinskaitė@kurklt.lt;

Ieva Zamaraitė | „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė | [email protected].

mailto:jone.lescinskaitė@kurklt.lt

mailto:[email protected]

V IE ŠŲJŲ KONSULTACIJŲ ME TODIKOS TAIK YMO GAIRĖ S PILDOM A FOR M A

2a. Tikslo ir uždavinių forma

Nagrinėjama viešosios politikos problema

Konsultacijos tikslas

Konsultacijos uždaviniai

Kaip rezultatai bus panaudojami?


3a. Tikslinių grupių sąrašo forma

Nr. Atstovaujama visuomenės dalis Tikslinė grupė / organizacija


6a. Konsultacijos komandos forma

Komandos narys Asmuo Atsakomybės

Konsultacijos lyderis

Temos kuratoriai

Moderatorius

Organizatorius

Komunikacijos specialistas

7a. Veiklų vykdymo grafiko forma

9 16 23 30 6 13 20 27 4 11 18 25 1 8 15 22 29 6 13 20 27 3 10 17 24 31

1. Užtvankų reikšmės žuvų migracijai ir Lietuvos situacijos analizė

Upių ekologinės sistemos ir užtvankų ryšys x x

Ekologinė užtvankų šalinimo nauda x x

Ekologinė situacija Lietuvoje x x

Socio-ekonominiai temos aspektai x x

Užtvankų statistika, problematika ir demontavimo iniciatyvos Lietuvoje x x x

Analizės susisteminimas x

Analizės dokumento parengimas, gairės uždarymas x

2. Tyrimas su savivaldybių atstovais ir užtvankų klausimo problemų analizė

Identifikuotos savivaldybės, surinkti kontaktai x

Paruoštas klausimynas tyrimui x

Tyrimas su Molėtų, Šalčininkų, Prienų, Kelmės, Vilniaus raj. atstovais x x x

Tyrimas su Ukmergės, Pasvalio, Anykščių, Mažeikių, Akmenės, Raseinių raj. atstovais x x x

Analizių susiteminimas ir suredagavimas x x

Analizės dokumento parengimas, gairės uždarymas x

Žuvų migracijos dienai skirtos nuotolinės konferencijos organizavimo darbai x x x x

x x x x

3. Gerosios užsienio šalių praktikos analizės rengimas

Sukurtas gerųjų šalių praktikos vertinimo klausimynas x

Estijos gerosios praktikos interviu ir analizė x x

Suomijos gerosios praktikos interviu ir analizė x x

Prancūzijos gerosios praktikos interviu ir analizė x x

Ispanijos gerosios praktikos interviu ir analizė x x

D. Britanijos gerosios praktikos interviu ir analizė x x

Gerosios praktikos rezultatų apibendrinimas x

Gairės susisteminimas ir uždarymas x x

Gerųjų praktikų analizės viešinimas x x

4. Viešųjų konsultacijų rengimas

Interviu ciklo su suinteresuotomis šalimis vykdymas x x x

x x x x

Logistikos pasiruošimo darbai fokus grupių diskusijoms x x

Turinio pasiruošimo darbai fokus grupių diskusijoms x x

Fokus grupių diskusijų vykdymas x

x

Rezultatų susisteminimas, ataskaitų pateikimas x x

Gairės susisteminimas ir uždarymas x

5. Pirminio užtvankų demontavimo proceso modelio rengimas ir pilotavimas

Pirminio modelio sudarymas x x x

Pilotai su Vilniaus m. ir Vilniaus raj., Mažeikių raj. užtvankomis x

x

6. Užtvankų demontavimo proceso modelio rengimas

Teisinės schemos modelio rengimas x x x x

Techninės specifikacijos užtvankų įvertinimo studijai rengimas x x

Užtvankų demontavimo įgyvendinimo grandies stiprinimo užtikrinimo darbai x x x

x x

Viešinimo darbai x

Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis

Jonė Leščinskaitė



Ieva Zamaraitė

Ieva Zamaraitė

Ieva Zamaraitė



Ieva Zamaraitė

Ieva Zamaraitė


Ieva Zamaraitė


Ieva Zamaraitė




Ieva Zamaraitė

Ieva Zamaraitė


Ieva Zamaraitė

Ieva Zamaraitė


Ieva Zamaraitė

Ieva Zamaraitė


Ieva Zamaraitė


Ieva Zamaraitė


Ieva Zamaraitė

Ieva Zamaraitė

AtsakingasPirma savaitės diena

Ieva Zamaraitė


Ieva Zamaraitė


Ieva Zamaraitė





10a. Vertinimo rodiklių forma

Rodiklis Aprašymas Siekiama reikšmė

Procesui vertinti

Poveikiui vertinti


18a. Vertinimo klausimynas

Proceso vertinimas


18a. Vertinimo klausimynas

Poveikio vertinimas

viešojikonsultacijadėlupiųatvėrimoklausimosudarantužtvankų...

Documents