1

JONAS ÈEPINSKIS, DALIUS RAÐKINIS

Draudimo veiklaVadovëlis

Vytauto Didþiojo universitetas

2005

VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

2

© Jonas �epinskis, Dalius Raškinis

© Vytauto Didžiojo universitetas

UDK 368(474.5)(091)(075.8)

�e-171

Recenzentai:

prof. habil. dr. V. Gronskas (Vilniaus universitetas)

prof. habil. dr. Z. Lydeka (Tarptautin� aukštoji vadybos mokykla)

doc. dr. V. Darškuvien� (Vytauto Didžiojo universitetas)

prof. habil. dr. P. Žukauskas (Vytauto Didžiojo universitetas)

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto tarybos 2004 m.

birželio 23 d. pos�džio sprendimu rekomenduota leidin� spausdinti.

Lietuvos mokslo tarybos Aukšt�j� mokykl�

bendr�j� vadov�li� leidybos komisijos rekomenduota

2004 12 23 Nr A - 233

ISBN 9955-12-035-5 (spausdintas), ISBN 978-609-467-160-9 (internetinis)

3

TURINYSÁvadas .............................................................................................................................................. 51. Draudimo raida ............................................................................................................................. 7

1.1. Pirmieji draudimo veiklos þingsniai .................................................................................... 71.2. Atskirø draudimo rûðiø formavimasis ............................................................................... 101.3. Ðiuolaikinis draudimas .................................................................................................... 131.4. Draudimo veikla Lietuvoje ............................................................................................... 16

2. Rizika ir jos valdymas ................................................................................................................. 242.1. Rizikos samprata ir apibrëþimas ....................................................................................... 242.2. Rizikø klasifikavimas ........................................................................................................ 252.3. Finansinë rizika ............................................................................................................... 292.4. Rizikos valdymas ............................................................................................................. 322.5. Draudimasis iðvestiniais finansiniais instrumentais .......................................................... 35

3. Draudimo teoriniai pagrindai ....................................................................................................... 423.1. Draudimo sàvoka ir apibrëþimas ...................................................................................... 423.2. Draudimo veiklos poþymiai .............................................................................................. 433.3. Draudimo sistema ir jos funkcijos ................................................................................... 503.4. Draudimo ámonës ir jø aplinkos institucijos ..................................................................... 53

4. Draudimo veiklos klasifikavimas ................................................................................................. 594.1. Draudimo veiklos klasifikavimo principai ......................................................................... 594.2. Klasifikavimas pagal draudimo ðakas ir grupes ................................................................ 604.3. Balansiniø draudimo rûðiø klasifikavimas ......................................................................... 634.4. Draudimo veiklos klasifikavimas Lietuvos Respublikos draudimo ástatyme ........................ 65

5. Asmens draudimas ..................................................................................................................... 685.1. Gyvybës draudimo samprata bei skirstymas ..................................................................... 685.2. Gyvybës draudimo sutartis .............................................................................................. 725.3. Draudimas nuo nelaimingø atsitikimø .............................................................................. 745.4. Draudimas ligos atveju .................................................................................................... 78

6. Turto draudimas .......................................................................................................................... 876.1. Sausumos transporto priemoniø draudimas ..................................................................... 876.2. Transporto priemoniø keleiviø nelaimingø atsitikimø draudimas ....................................... 926.3. Pastatø draudimas ........................................................................................................... 946.4. Namø ûkio turto draudimas ........................................................................................... 100

7. Civilinës atsakomybës draudimas ............................................................................................. 1057.1. Civilinës atsakomybës samprata ir skirstymas ................................................................ 1057.2. Civilinës atsakomybës apimtys, þalos atlyginimas .......................................................... 1077.3. Civilinës atsakomybës draudimas .................................................................................. 1107.4. Nedraudþiamos rizikos bei nekompensuojami nuostoliai ................................................ 1197.5. Draudimo ámoka bei iðmoka .......................................................................................... 120

8. Transporto priemoniø savininkø ir vairuotojø civilinës atsakomybës draudimas .......................... 1228.1. Transporto priemoniø civilinës atsakomybës draudimo raida Europoje ............................ 1228.2. Þaliosios kortelës sistema ............................................................................................. 1268.3. Privalomojo transporto priemoniø civilinës atsakomybës draudimo sistema ................... 1288.4. Draudimo ámokø apskaièiavimo principai ....................................................................... 1318.5. Tarifavimo kriterijø parinkimas ....................................................................................... 1358.6. Nuolaidø/priemokø sistema ........................................................................................... 136

4

9. Draudimo ámonë ....................................................................................................................... 1399.1. Akcinë draudimo ámonë ................................................................................................. 1409.2. Draudimo draugija ......................................................................................................... 145

10. Draudimo draugija .................................................................................................................. 15410.1. Draudimo draugijø reikðmë ......................................................................................... 15510.2. Pajinio kapitalo pagrindu organizuotos draudimo veiklos privalumai ir trûkumai ............ 16210.3. Vykdomos draudimo veiklos efektyvumas .................................................................... 16510.4. Draudimo draugijø áteisinimas Lietuvoje ...................................................................... 166

11. Valstybinis reguliavimas ......................................................................................................... 17011.1. Finansø ástaigø prieþiûra ir jos tikslai ........................................................................... 17111.2. Finansø ástaigø prieþiûros modeliø apþvalga ir praktinis taikymas ................................. 17611.3. Bendros finansø ástaigø prieþiûros tarnybos pranaðumai ir trûkumai ............................. 17911.4. Lietuvos finansø ástaigø prieþiûros modelis .................................................................. 182

12. Perdraudimo veikla ................................................................................................................. 18612.1. Perdraudimo veiklos reikðmë ....................................................................................... 18712.2. Perdraudimo rûðys ...................................................................................................... 19112.3. Sutartinis perdraudimas ............................................................................................... 19312.4. Neprivalomas perdraudimas ........................................................................................ 19912.5. Finansinis perdraudimas .............................................................................................. 20212.6. Perdraudimo pulai ....................................................................................................... 204

13. Draudimo ámonës finansai ...................................................................................................... 20613.1. Draudimo ámokø tarifø nustatymas ............................................................................... 20613.2. Draudimo ámonës finansinë atskaitomybë .................................................................... 21413.3. Draudimo ámonës nuosavo bei skolinto kapitalo investavimas ...................................... 22313.4. Kai kurie draudimo ámoniø veiklos rodikliai .................................................................. 226

14. Marketingas draudimo ámonëje ............................................................................................... 22814.1. Marketingo sàvoka, esmë, pagrindiniai principai .......................................................... 22814.2. Marketingo organizavimas draudimo ámonëje .............................................................. 23014.3. Draudimo rinkos marketinginis tyrimas ........................................................................ 23314.4. Reklamos organizavimas draudimo ámonës veikloje ..................................................... 23614.5. Draudimo ámonës ryðiai su visuomene ........................................................................ 23814.6. Draudimo ámonës marketingo strategija ....................................................................... 240

15. Draudimo apgaulë .................................................................................................................. 24415.1. Draudimo apgaulës samprata ...................................................................................... 24415.2. Draudimo ámonës apgaulë ........................................................................................... 24515.3. Draudëjø apgaulë ........................................................................................................ 25215.4. Valstybës apgaulë ....................................................................................................... 255

16. Elektroninis draudimas ........................................................................................................... 25716.1. Elektroninio draudimo samprata ir verslo modeliai ....................................................... 25816.2. Elektroninio draudimo galimybiø nustatymas ............................................................... 26516.3. Elektroninio draudimo privalumø ámonei ávertinimas .................................................... 26716.4 Elektroninio draudimo trikdþiai ir rizikos ........................................................................ 26916.5. Elektroninio draudimo modelio pasirinkimas ................................................................ 27216.6. Elektroninio draudimo verslo raidos pasaulyje prognozës ............................................. 273

Literatûra ...................................................................................................................................... 277Draudimo terminø aiðkinamasis þodynëlis ..................................................................................... 279

5

Ávadas

Per vis� civilizacijos raid� žmogaus gyvenimui ir veiklai labai didel� reikš-m� tur�jo baim�s jausmas, siekimas pa�iam bti saugiam, apsaugoti savoartimuosius ir turt�. Pla�iai žinomo amerikie�io A.Maslow poreiki� hie-rarchijos piramid�je iškart po fiziologini� poreiki� yra saugumo porei-kiai. Jau nuo labai sen� laik� žmon�s savo saugumo padidinimui, galim�rizik� sumažinimui �m� taikyti �vairius draudimo elementus ir formas.Gilinantis � ilg� draudimo veiklos istorij�, galima rasti labai daug �domausir tuo pa�iu steb�tis ms� prot�vi� supratingumu, �žvalgumu ir išmintimi.

Pra�jusio amžiaus pradžioje Vokietijoje išleistoje A.Manes draudi-mui skirtoje kapitalin�je knygoje, iš kurios studijavo ir to meto lietuvi�studentai, rašoma, kad „draudimas yra žmogaus proto pergal� prieš žiau-rias gyvenimo j�gas. M�stan�ios logikos laim�jimas prieš aloginius šiogyvenimo reiškinius“. Šioje knygoje pabr�žiama, kad kuo mažesn� yravisuomen�s kultra, tuo mažiau ji suvokia j� supan�ius pavojus, ir d�l tonepakankamai �vertina draudimo suteikiamas galimybes. Tad galima teig-ti, kad draudimo išsivystymas ir visuomen�s kultra yra tarpusavyje su-sij�.

Teigiama, kad apie šalies išsivystymo lyg� daug galima spr�sti iš josdraudimo rinkos. Draudimo situacijai �vertinti dažniausiai yra naudojamidraudimo tankio, t.y. draudimo �mok� sumos, tenkan�ios vienam šalies gy-ventojui, ir draudimo prasiskverbimo, t.y. šalies mastu surinktos draudimo�mok� sumos dalies nacionaliniame produkte, rodikliai. Pagal šiuos rodik-lius Lietuva atsilieka ne tik nuo pažangios ekonomikos išsivys�iusi� šali�,bet ir nuo kaimynini� Baltijos valstybi�. Turbt ms� šalies laukia dar paly-ginti ilgas laikotarpis, kol pagal draudimo rodiklius priart�sime prie Vakar�krašt� lygio. Ta�iau jau pakankamai žyms draudimo veiklos suaktyv�ji-mas, gilesnis jo svarbos supratimas. Surenkam� draudimo �mok� apimtysženkliai padid�jo pri�mus pensij� fond� bei privalomojo transporto prie-moni� civilin�s atsakomyb�s �statymus.

6

Btina pabr�žti, kad draudimas turi labai didel� ir �vairiapus� reikš-m�. Pirmiausia netikrumo d�l ateities ir tuo pa�iu užsl�ptos baim�s jaus-m� jis leidžia pakeisti užtikrintumo ir saugumo jausmu. vykus draudimosutartyje numatytam �vykiui, yra sušvelninamas d�l jo atsirad�s poreikis.Nuo šio poreikio patenkinimo atskirais atvejais, pavyzdžiui, �vykus nelai-mingam atsitikimui, priklauso ne tik nelaim�s ištiktojo, bet ir aplinkini�likimas. Draudimas teikia ne tik saugumo jausm� d�l galim� nelaimi�, betgali bti ir efektyvi taupymo forma. Jei neegzistuot� draudimo apsauga,tai dalis nelaim�s ištikt�j� bt� nustumti � skurd� ir tuo pa�iu tapt� naštavisuomenei. Tod�l socialiniu požiriu draudim� galima vertinti kaip žmo-ni� gerov�s, prisitaikymo bei turtini� skirtum� tarp atskir� visuomen�ssluoksni� mažinimo priemon�. Ekonominiu požiriu draudimas yra bti-na šalies vidaus vystymosi ir klest�jimo s�lyga. Jei nebt� draudimo, dau-gumos projekt� tekt� atsisakyti, vargu, ar bankai ryžt�si juos kredituoti.Draudimo s�lyga yra tvarkingi �rengimai, apsaugos priemon�s, technolo-gin� drausm�. Draudimas – drausminantis visuomen�s veiksnys.

Rengdami š� vadov�l� autoriai pakeit� prieš penket� met� išleistosdraudimui skirtos knygos struktr�. Šiame leidinyje �vesti nauji aktualsdraudimo verslui skyriai, nagrin�jantys draudimo draugij�, draudimo ap-gaul�s, elektroninio draudimo bei kitus klausimus. Nemaži pakitimai aiš-kinant draudimo verslo problematik� susij� su naujo Draudimo �statymo�sigaliojimu, šalies �sijungimu � Europos S�jung�.

Autoriai d�koja šios knygos recenzentams Vilniaus universiteto prof.habil. dr. Vladui Gronskui, Tarptautin�s aukštosios vadybos mokyklos prof.habil. dr. Zigmui Lydekai, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. ValdoneiDarškuvienei ir prof. habil. dr. Pranui Žukauskui už �sigilinim� � tekst� irpareikštas pastabas bei patarimus.

7

1. Draudimo raida

Visas žmogaus gyvenimas, jo veikla neišvengiamai susij� su �vairiais pavo-jais, nelaim�mis, netik�tumais. Tod�l poreikiai saugumui yra ne mažiau svar-bs nei fiziologin�s reikm�s. Pažint� su draudimu bt� tikslinga prad�ti ski-riant šiek tiek d�mesio jo atsiradimui, vystymuisi, raidai.

Šiame skyriuje pabandyta trumpai apžvelgti kai kuriuos draudimo veik-los istorijos momentus. Suprantama, daugiausia d�mesio skirta draudimoveiklos raidai Lietuvoje.

1.1. Pirmieji draudimo veiklos þingsniai

Manoma, kad draudimo veikla, kaip j� suprantame šiandien, �m� formuo-tis ankstyvaisiais viduramžiais. Ta�iau pavieni� draudimo veiklos pavyz-dži� buvo sutinkama ir kur kas senesniais laikais. Kelion�s, preki� gabe-nimas jra ir sausumos keliais buvo susij� su nemažais pavojais. Tai buvoprielaidos, l�musios saugumo poreik� ir paieškas bd� šiam saugumui už-tikrinti. Rizika sena kaip ir pati žmonija. Be rizikos bt� ne�manoma jokiažmonijos pažanga. Kaip raš� J.W.Goethe, „Kol sieks ko nors žmogus, tolklyst jis nepaliaus“. Ta�iau kartu su pažangos siekimu žmogui bdingasyra ir saugumo užsitikrinimas. Labiausiai, kaip pastebi šiuos procesus ty-rin�j� istorikai, žmonija siek� sumažinti dviej� galing� ir rs�i� gamtosstichij� – vandens ir ugnies – rizikas.

Pagal istorinius šaltinius, tkstantme�ius saugojusius informacij�,draudimo „gimtine“ reik�t� laikyti Kinij�. Apie 4500 metus prieš Krist�,šios šalies pirkliams gabenant krovinius vandeningomis up�mis, ne visi išj� pasiekdavo tiksl�. Tokios situacijos neretai kartodavosi ir vert� ieškotiišeities. Pirkliai br�si � laikinas s�jungas. Laivui nuskendus, nuostoliuspatirdavo visi s�jungos nariai, bet jie bdavo ne tokie dideli. Vargu, ar šiepirkliai galvojo, kad savo išmintingais sprendimais jie prad�jo toki� svar-bi� veiklos srit�.

8

Iki ši� dien� yra išlik� rašytiniai liudijimai iš senov�s Babilono, sie-kiantys 1700 metus prieš Krist�, apie karavano vilkstini� draudimus.Pirkliai suvok�, kad n� vienas iš j� n�ra apsaugotas nuo karavano užpuo-lik�. Tod�l imta pasirašin�ti susitarimus, kad patirti nuostoliai bus dengia-mi kartu. Taip ekonomin�je sferoje �gyvendinamas principas: „Visi už vien�ir vienas už visus“. Tiesa, karavano vilkstini� pirkli� �našas nebdavo re-guliarus. vykus nelaimei, iš vis� pasirašiusi�j� susitarim� bdavo suren-kama nuostoliams atlyginti reikalinga pinig� suma.

Kiek v�liau buvo prad�ti formuoti draudimo fondai, � kuriuos susi-vienij� tam tikr� profesij� ar vienod� likim� žmon�s reguliariai �nešdavoreikiamas pinig� sumas. Senov�s Romos laikais veikusiame �statyme „LexRhodia“ buvo numatyta, kad tolimos kelion�s jra metu patirti nuostoliaituri bti dengiami iš specialaus laiv� ir preki� savinink� sudaryto fondo.Jei laivas ždavo audrose ar bdavo pagrobiamas jros pirat� ir nepasiek-davo kranto, jo savininkai iš min�to fondo gaudavo laivo ir krovinio vert�atitinkant� atlyginim�. Laivui s�kmingai pasiekus reikaling� uost�, dalisiš šio pervežimo gauto pelno bdavo pervedama � draudimo fond�. Tod�ldažniau pastebima, kad draudimo id�j� išk�l� vandens transportas. Pla-�iai žinomos šioje šalyje buvo ir „Collegia tenuiorum“, � kurias jung�sižemesni�j� sluoksni� Romos gyventojai. Iš šio fondo jos nario mirtiesatveju velionio šeimai buvo suteikiama materialin� pagalba. Garsios Se-nov�s Romoje buvo ir legionieri� kasos, kurios išmok�davo tam tikro dy-džio pinigines kompensacijas legionieriui susižeidus ar iš�jus � atsarg�.Atrodyt�, kad draudimo labiausiai reik�jo vargingajai tuometin�s visuo-men�s daliai. Turtinguosius tais laikais saugojo j� pa�i� turtas.

Savidraudos pagalba ilgainiui �gijo pastov� universal� pobd� ir bu-vo taikoma ne tik turtui, bet ir sveikatai, gyvybei drausti. Senov�s draudi-mui buvo bdingi tokie bruožai: draud�jai ir draudikai buvo tie patys as-menys, draudimas nebuvo pelno siekiantis verslas. Senov�s Romos impe-rijos žlugimas buvo ir antikini� draudimo form� pabaiga. Draudimo isto-rija per�jo � nebties period�.

Aukš�iau min�tos draudimo veiklos užuomazgos, suprantama, ne-atitinka šiuolaikin�s draudimo sampratos. Ta�iau pagrindin� draudimoid�ja – bendra rizika, kolektyvinis d�l jos patirt� nuostoli� padengimas,tarpusavio pagalba – �ia yra pakankamai ryški. Žymus draudimo specia-

9

listas A.Manes nurod�, kad „kuo mažesn� yra žmogaus kultra, tuo ma-žiau jis supranta ir vertina tuos pavojus, kurie dažnai jo gyvenimo kely-je yra neišvengiami“. Sen�j� laik� istorija akivaizdžiai liudija, kad di-d�jant žmogaus s�moningumui, vis stipresnis tampa poreikis bti sau-gesniam. Akivaizdu, kad tais nuo ms� per du tris tkstantme�ius nuto-lusiais laikais žmogus buvo apsuptas kur kas didesn�s rizikos. Tuometi-n� medicina, transporto priemon�s, statiniai neprilygsta šiuolaikiniams.

Tiesa, rizikos laipsn� t� laik� žmon�s jau buvo paband� atitinkamai�vertinti. Normaliomis s�lygomis metin� palkan� norma už išduotaspaskolas sudar� 5%, ta�iau jos gav�jui išsirengus � ilgok� kelion� sausu-ma, kredito gav�jas reikalaudavo 10%, o išsiruošus plaukti jromis –20% palkan�. Šios nuostatos buvo �tvirtintos atitinkamomis teisin�misnormomis ir visi prival�jo j� laikytis, nes to reikalavo patirtis ir teisin-gumas.

Kaip jau min�ta, draudimo veikla ypa� suaktyv�ja viduramžiais. Feo-dalizmo epochoje �m� formuotis ir spar�iai vystytis tarpusavio pagalbosprincipas, ypa� miestuose. Gildijos, cechai buvo labai svarbs viduram-ži� miest� struktros elementai. Tarpusavio pagalba nelaim�s atveju buvo�tvirtinta daugumos gildij� statutuose. 779 metais datuotame Karolio Di-džiojo �statyme skelbiama, kad gildijos nariai privalo vienas kit� paremtiir nelaim�s atveju suteikti vienas kitam reikiam� pagalb�. Parama gaisro,laivo žuvimo ar kit� nelaimi� atveju šiame �žymaus monarcho �statymebuvo paremta tiek politinio, tiek ir religinio pobdžio argumentais. Išlik�istoriniai dokumentai nurodo, kad XII amžiuje Rodza mieste, Pranczijo-je, vykdant popiežiaus Aleksandro II dekret�, buvo organizuotas privalo-mas miestel�n� turto draudimas nuo vagys�i�. mokos � mieste sudaryt�draudimo fond� buvo mokamos reguliariai. J� dydis priklaus� nuo drau-džiamo turto vert�s ir suprantama, kad už turto saugum� nevienodai mo-k�jo pirkliai, riteriai ir paprasti amatininkai.

Viduramži� gyventojai jau puikiai suvok�, kad svarbu yra sukauptisantaup� senatvei. Matyt, dar tais tolimais laikais atsirado ir mums aktualiišmintis, jog jaunyst� žmogui yra reikalinga tam, kad jis gal�t� aprpintisenatv�. Yra išlik�s tikriausiai vienas pirm�j� žmogaus istorijoje dokumen-t�, savo turiniu ir esme artimas gyvyb�s draudimo polisui. 1308 metaistokia sutartis buvo sudaryta Bremene. Miesto valdžia ir vienuolynas, �ne-

10

šus atitinkam� pinig� sum� ar užsta�ius žem�s sklyp�, garantuodavo išlai-kym� iki gyvos galvos.

Pasaulyje garsi savo senovin�mis politinio ir ekonominio gyvenimotradicijomis, gyventojais negausi Islandija �raš� � draudimo istorij� ir sa-vo ankstyv�j� išmint�. Taip XIII amžiaus viduryje šioje šalyje buvo �kur-tos draudimo nuo gaisro gildijos. Kaip skelb� šios institucijos statutas,gaisro nuostoliai nukent�jusiesiems buvo atlyginami natra: mediena, šiau-dais, nam� apyvokos reikmenimis.

Ankstyvuoju XII amžiaus laikotarpiu Vokietijoje gildijos �m� pl�stidraudžiam� objekt� skai�i�. Apdraudus nuo stichini� nelaimi�, draudimokasos apmok�davo gaisro ar gyvuli� kritimo nuostolius. Gildijos drausda-vo ir nuo socialini� b�d�. vykus vagystei ar apipl�šimui, nukent�jusysisiš ši� draudimo kas� gaudavo reikiamo dydžio išmokas. Vokietija buvoviena iš pirm�j� šali�, kurioje imtos organizuoti ir našli� bei našlai�i�paramos kasos, v�liau tapusios labai svarbia pagalbos forma šiems mai-tintoj� netekusiems asmenims.

1.2. Atskirø draudimo rûðiø formavimasis

Ilgainiui buvo pasteb�ta, kad draudimo veikla gali bti ir neblog� peln�duodantis verslas. XIV amžiaus pradžioje ima formuotis komercinio po-bdžio draudimas. Tolimesniame jo vystymesi išryšk�ja 2 etapai: XIV–XVII amžius, XVIII–XIX amžius. Šie etapai buvo išskirti pagal keturissvarbius principus:

1. Pagal organizacin� – teisin� form�.2. Pagal draudimo ir perdraudimo operacij� ršis ir apimtis.3. Pagal valstyb�s kišimosi � draudimo veikl� lyg�.4. Pagal draudimo veiklos internacionalizavimo laipsn�.Aptarsime kiekvien� ši� išskirt� etap�. Pirmojo etapo metu domina-

vo transporto draudimas. XIV–XVII amžiuje spar�iai vyst�si laivininkys-t�. Preki� pervežimas iš gana tolim�, dideliais vanden� plotais atskirt�šali� jau nebuvo didel� problema. Suprantama, kad jr� prekybos verslasbuvo neišvengiamai susij�s su nemaža rizika d�l stichini� nelaimi� ar pi-rat� užpuolim�. Draudusieji laivus ir krovinius �sitikino, kad draudimas

11

gali duoti ir labai ger� peln�. Stambiuose to meto Europos uostuose pra-d�jo savo veikl� komercin�s draudimo firmos.

Iš t� laik� iki ms� dien� at�jo ir draudim� patvirtinan�io doku-mento – poliso – pavadinimas. Jis kilo iš lotyn� kalbos žodžio „police-ri“, pažodžiui išvertus – pažadas. Pirmieji draudimo polisai buvo išrašy-ti 1347 metais Barselonoje. Spar�iai jr� prekybos draudimo verslas �m�klest�ti Genujos mieste. �ia prad�tos taikyti ir perdraudimo operacijos,nes draudimo firmos �vertino, kad labai didel� reikšm� j� s�kmingai irstabiliai veiklai turi rizikos padalinimas.

XVI amžiaus pabaigoje jr� prekybos draudimo centras persikelia �London�. �ia 1601 metais pradeda darb� specials teismai, nagrin�jan-tys gin�ytinus draudik� ir draud�j� klausimus. Su Londono vardu susi-jusi ir šiandien s�kmingai veikianti „London Lloyd“ draudimo kompa-nija, savo veikl� prad�jusi XVIII amžiuje. Didžiulis gaisras, kil�s Lon-done 1666 metais, per 5 dienas sunaikino beveik vis� miest�. Tai paska-tino vystyti draudim� nuo ugnies. Anglijoje buvo �kurtos draudimo nuougnies draugijos, kiek v�liau Vokietijoje, Hamburge, buvo organizuota„Generalin� draudimo nuo ugnies kasa“. Kai kurie autoriai nurodo, kaddraudimo nuo ugnies vystymasis buvo antras toks pat svarbus žingsnisdraudimo istorijoje, kaip ir draudimas nuo rizikos, slypin�ios vandeny-ne. Draudikai ima griež�iau vertinti rizik�, did�ja premijos. Neblogaiapie t� laik� draudik� atsargum� pasako ir mus pasiek�s pašmaikštavi-mas – es� draudikai labiausiai m�gsta drausti nuo ugnies po vandeniuesan�ius vandens maln� akmenis. Prad�ti aktyviau drausti pas�liai nuokrušos, gyvuliai nuo kritimo, sausumos transportas. Tad šiuo, pirmuoju,viduramži� draudimo veiklos periodu atsirado naujos draudimo formos,visuomen� �m� suprasti draudimo svarb� ir reikšm�. Žmogus negali b-ti abejingas ir savo gyvybei. Šio periodo draudimo rinkoje atsiranda irgyvyb�s draudimo paslaugos. Vystantis tikimybi� teorijai, sudaromosmirtingumo lentel�s, kurias galima vertinti kaip mokslin� gyvyb�s drau-dimo �mok� apskai�iavimo pagrind�.

Antrasis draudimo veiklos raidos periodas, XVIII–XIX amžius, yrasusij�s su spar�iu pramon�s vystymusi. Nauj� energijos rši� panaudo-jimas, per�jimas nuo manufaktros prie fabriko, nuo rankinio darbo prie

12

mašininio kartu reišk� ir nauj� rizikos rši� atsiradim�. Did�jantis sam-dom�j� darbinink� skai�ius s�lygojo draudim� mirties ar invalidumoatveju. Pirmoji pasaulyje draudimo kompanija buvo �kurta Londone 1681metais, pirmojo periodo pabaigoje, o antrajame periode ryškus draudi-mo kompanij� skai�iaus augimas, j� jungimasis � s�jungas. XIX am-žiaus viduryje, ple�iantis geležinkeli� tinklui, atsiranda draudimokompanijos, pasiruošusios drausti keleivius nuo galim� nelaimi� keliau-jant traukiniais.

Šiuo metu ryšk�ja ir valstyb�s �taka draudimo rinkai. Vokietijoje, Švei-carijoje, Italijoje, Ispanijoje, Pranczijoje buvo priimti �statymai, �parei-gojantys darbdavius atsakyti už savo darbinink� sužeidimus ar mirt�. Drau-dimo rinkoje atsirado naujos paslaugos, padedan�ios dirban�iajam ar joartimiesiems nelaim�s atveju. Darbdaviai �m� jausti savo atsakomyb� uždirban�i�j� sveikat� ir gyvyb�. Socialinis draudimas �m� greitai pl�totisir Vokietijoje, kur XIX amžiaus pabaigoje buvo �vestos trys socialiniodraudimo ršys: draudimas ligos atveju, senatv�s draudimas ir invalidu-mo draudimas.

Ple�iantis draudimo �moni� tinklui, did�jant draudimo apimtims,draudimo �mon�s vis geriau �m� suprasti perdraudimo svarb�. Istoriniaišaltiniai patvirtina, kad pirmieji perdraudimai buvo atlikti 1820 metaisVokietijoje. Didžiulis 1842 metais kil�s gaisras buvo ryškus postmispl�tojant perdraudimo id�j�. Btinumas padengti didžiulius nuostoliussukr� rizikos padalinimo princip�, kuris greitai buvo realizuotas drau-dimo veikloje. Šioje šalyje buvo �kurta ir pirmoji perdraudimo paslau-gas teikusi �mon�. Ir šiandien gars�ja kita, XIX amžiaus viduryje Švei-carijoje �kurta perdraudimo kompanija – „Schweizer Ruck“ (1863 m.).Did�jant perdraudimo poreikiams, kr�si naujos tuo užsiiman�ios kom-panijos.

Antrasis draudimo veiklos periodas pasižym�jo nauj� draudimo for-m� ir rši� atsiradimu, draudimo atsakomyb�s formavimusi. Spar�iai pro-gresuojant technikai, pl�t�si gamybos apimtys, did�jo transporto reikšm�,ir tuo pa�iu d�l augan�ios rizikos did�jo ir draudimo svarba bei reikšm�.statymai �pareigojo, kad bt� sudarytos s�lygos civilin�s atsakomyb�sklausimams išspr�sti. XIX amžiaus pabaiga žmonijos istorijoje žymi irpirm�j� automobili� atsiradim�. Btina pažym�ti, kad iš pirm�j� automo-

13

bilist� buvo griežtai reikalaujama tur�ti civilin�s atsakomyb�s draudimopolisus. Tarp gana gausi� draudimo kompanij� prasid�jo konkurencijosprocesai, kurie vert� konkurentus gerinti savo paslaug� kokyb�. Šiuo me-tu buvo sudaryta draudžiam� rizik� kvalifikacin� sistema. Labai didel��tak� draudimo vystymuisi tur�jo atskir� mokslo sri�i�, kuri� rezultatusbuvo galima taikyti draudimo srityje, pasiekimai. Tiksliau �vertinus rizi-kos galimybes, buvo galima teisingiau nustatyti draud�j� draudikams par-duodamos „baim�s rankos“ kain�.

1.3. Ðiuolaikinis draudimas

Daugelyje literatros šaltini� laikomasi jau min�t� trij� draudimo veiklosperiodizacijos etap�. Tre�iasis iš j� prasid�jo apie XX amžiaus vidur�.Suprantama, kad bet kuri istorin� periodizacija neabejotinai turi nemažaisubjektyvumo.

Tre�iasis draudimo veiklos etapas prasideda apie XIX a. vidur�. Taislaikais draudimas jau užima reikšming� viet� Europos, Amerikos šali� eko-nomin�se sistemose. Steigiami stambs draudimo koncernai, kurie stengia-si diferencijuoti atskiras draudimo ršis ir nukreipti jas � besispecializuojan-�ias vienoje ar kitoje draudimo ršyje kompanijas. Spart�jant mokslo ir tech-nikos pažangai, did�jant draudžiam� objekt� kainai, prasideda aktyvus drau-dimo veiklos internacionalizavimas. Kuriama draudimo apsaugos diversifi-kacijos sistema, jungianti draudimu ir perdraudimu užsiiman�ias kompani-jas. Ypa� spar�iai šiuo periodu auga perdraudimo kompanij� skai�ius.

Prieš pradedant aptarti šiuolaikin�s draudimo veiklos svarbiausiusbruožus, btina pacituoti žymaus draudimo teoretiko, vokie�i� profeso-riaus A.Manes, vadov�lio, iš kurio studijavo tarpukario Lietuvos studen-tai, autoriaus žodžius: „Visuotin� draudimo veiklos istorija dar neparašy-ta. Nesama ir detali� atskiros šalies draudimo veiklos tyrin�jim�, taip patneturime ir atskir� draudimo rši� istorin�s raidos aprašym�. Mes teturi-me tik paskiras žinias ir sunku numatyti draudimo veiklos kryptis“.

Ta�iau galima dr�siai tvirtinti, kad XX a. draudimas labai �takojo žmo-nijos vystym�si. Kartu nepaprastai išaugo draudimo veiklos apimtys, išto-bul�jo jos technika, atsirado naujos draudimo ršys. Bandantys suskai-�iuoti šiandien egzistuojan�ias draudimo ršis pripaž�sta, kad j� ko gero

14

esama virš dviej� šimt�. Labai vaizdžiai draudimo reikšm� ir svarb� šioamžiaus pradžioje apibdino �žymusis Henris Fordas, aiškindamas, kod�ltaip spar�iai stat�si ir pl�t�si Niujorkas: „Tai tapo galima tik esant draudi-mo sistemai. Btent draudimas pastat� š� miest�. Joks investitorius nebt�prad�j�s finansuoti statyb�, jei nebt� užtikrintas, kad �ia perkeltas joturtas bus saugus“.

Formuojant tarptautinius perdraudimo kanalus buvo susidurta su kaikuriais sunkumais, dažnai iškylan�iais ir ms� dienomis. Pirmiausia taiskirtingi draudim� ir perdraudim� vykdan�i� šali� �statymai. Dažnai gin-�ai kildavo bandant skirtingais �statymais normuoti draudimo veikl�. XXamžiaus pirmoje pus�je ima ryšk�ti valstyb�s kišimasis � draudimo veikl�.Steigdama savo draudimo kompanijas valstyb� band� reglamentuoti drau-dimo rizik�.

Labai svarbiu šiuolaikin�s draudimo veiklos momentu yra pagr�stai lai-komas draudimo rinkos infrastruktros formavimas. Šioje infrastruktrojeyra išskiriamas paviršinis institucinis „apvalkalas“ ir vidinis branduolys.Paviršinio „apvalkalo“ formavimuisi didel� �tak� turi draudimo mokslini�problem� sprendimas. Pla�iai žinoma Anglijos draudimo instituto, Pranc-zijos nacionalinio draudimo instituto, Roterdamo universiteto draudimo cen-tro veikla. Draudimo �statym� tobulinimas, valstybinio reguliavimo draudi-mo rinkoje did�jimas padeda tobulinti draudimo kompanij� veikl�, s�lygo-ja j� stabilum�. Vidinio „branduolio“ vystymasis – tai draudimo kompani-jos specializacija. Vienos draudimo rinkoje veikian�ios kompanijos parda-vin�ja draudimo produktus, kitos kompanijos tiria draudimo rink� ir kurianaujus produktus. Tre�ios užsiima patirt� nuostoli� vertinimu.

Vis glaudžiau draudimo veikla kooperuojasi su bankais. Tiek bankai,tiek draudimo kompanijos siekia bendradarbiauti, nor�dami suteikti savoklientams finansini� institucij� paslaugas ir tuo pa�iu gerai pasipelnyti.Kuriami ir diegiami bendri bank� ir draudimo kompanij� produktai. Sten-giamasi pašalinti galimas j� konkurencijos priežastis. Šiandien bankai irdraudimo kompanijos yra gyvybiškai suinteresuoti savo potencialo efek-tyvumo išnaudojimu bendroje veikloje. Praktiškai tiek JAV, tiek Japonijo-je ar Vakar� Europoje stambieji bankai ir draudimo kompanijos efekty-viai ir s�kmingai bendradarbiauja. Bankai, kuriuos garsus lietuvi� finan-sininkas, profesorius V.Jurgutis taikliai pavadino ekonomikos širdimi ir

15

protu, puikiai suprato draudimo rinkos pelningum� ir naudodamiesi filia-l� tinklu skuba joje �sitvirtinti.

Spartus draudimo vystymasis reikalavo ir griežto teisinio šios veiklosapibr�žtumo ir normavimo. Draudimo teis�, nemažai per�musi iš ankstes-ni�j� amži�, ypa� dideli� poky�i� susilauk� dvidešimtajame amžiuje. Daugesmini� teisini� sprendim� buvo padaryta JAV, kur draudimas XX amžiu-je pasiek� išties nereg�t� apim�i�.

Dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje JAV buvo beveik5000 draudimo kompanij�, kuriose dirbo apie 7 mln. žmoni�. spdingasir beveik 400 mln. draudimo polis� skai�ius, kasmet reguliuojamas šioješalyje. JAV draudimo kompanijos valdo beveik pus� pasaulin�s draudimorinkos, didžiausios j� turi didel� autoritet� ir pasitik�jim�.

Vertinant pagal surenkam� draudimo �mok� kiek�, antroji po JAVpasaulin�je draudimo rinkoje yra Japonija. Nepaprastai spartus šios ša-lies vystymasis po Antrojo pasaulinio karo buvo neatsiejamas nuo josfinansini� institucij� stipr�jimo. Didžiausios Japonijos draudimo kom-panijos už�m� tvirtas pozicijas tarptautin�je draudimo rinkoje, s�kmin-gai skverb�si � Azijos, Amerikos, Europos žemyn� šali� finansin� gyve-nim�.

Vertinant dabartin� Europos draudimo situacij� nurodoma, kad pas-taruoju metu �vyko svarbi� tiek draudimo rinkos struktros, tiek jos veik-los, tiek ir draudimo rezultat� poky�i�. Trumpai aptarsime šias dvi poky-�i� grupes, prad�dami draudimo rinkos struktra. Pabr�žiama, kad drau-dimo rinka dar griež�iau specializuojasi pagal atskiras draudimo ršis,aštr�ja konkurencija. Pradžioje gana atsargiai prad�j� veikl�, vis aktyves-ni darosi užsienio draudimo kompanij� padaliniai, neretai panaudodami irdempingo politik�. Did�jant �vairi� draudimo kompanij� skai�iui, natra-liai yra reikalaujama j� veiklos skaidrumo, kas toli gražu ne visada reali-zuojama.

Svarbs pastarojo dešimtme�io istoriniai �vykiai Vidurio ir Ryt� Eu-ropos dalyje tur�jo �takos ir draudimui. Šiuo metu vykstantys Europosvienijimosi procesai taip pat neaplenkia ir draudimo sferos.

Kita draudimo veiklos poky�i� grup� – rinkos poky�iai. Draudimokompanijos siekia �sitvirtinti rinkoje, pateikdamos naujus draudimo pro-duktus, tobulindamos j� pardavimo metodus. Konkurencijos aktyvumas

16

spar�iai auga, smulkioms draudimo kompanijoms vis sunkiau išsilaikytirinkoje. Jos bando ieškoti nauj� draudimo paslaug� vartotoj� mažinda-mos kainas, silydamos kitas nuolaidas, ta�iau tai ne visada pavyksta.

1.4. Draudimo veikla Lietuvoje

Bt� galima teigti, kad tam tikros draudimo veiklos bta ir Lietuvos Di-džiojoje Kunigaikštyst�je. Pakankamai daug šaltini� nurodo, kad draudi-mas kaip verslas Lietuvos teritorijoje atsirado tik XIX amžiuje. Tuo metuLietuva buvo Rusijos imperijos dalimi, tad �ia veik� tie patys draudimo�statymai, principai, formos ir ršys, kaip ir visoje imperijoje. Pažymima,kad Pirmojo pasaulinio karo išvakar�se Rusijai pavaldžioje Lietuvos da-lyje funkcionavo gerai organizuota draudimo �moni� sistema, tenkinusi tometo draudimo poreikius.

Lietuvai atkrus valstybingum�, vietoje karo ir suirut�s suardytos drau-dimo sistemos �m�si steigtis naujos draudimo �mon�s. Joms prižir�ti vy-riausyb� �kr� Draudimo reikal� komitet� ir Draudimo reikal� inspekcij�.Pirmosios Lietuvos respublikos laikotarpio pabaigoje 1938 metais šalyjeveikl� vykd� šešios draudimo kompanijos bei dvi kooperatin�s draudimobendrov�s. Draudimo paslaug� poreikis be paliovos augo, ženkli� draudi-mo veiklos pažeidim� nebta. Tad galima teigti, kad per du dešimtme�ius1918–1940 metais buvo suformuota patikima, gerai poreikius tenkinusidraudimo sistema.

Po s�kming� dviej� draudimo veiklos dešimtme�i� kur kas ilgesniamlaikui Lietuva buvo �jungta � Soviet� S�jungos centralizuotai valdom� eko-nomin� sistem�. Draudimo veikla bet kurioje konkre�ioje ekonomin�jesistemoje bet kuriuo laikotarpiu turi tiek privalum�, tiek ir trkum�. Pen-kis dešimtme�ius (1940–1990) vykdytos Lietuvoje draudimo veiklos pri-valumais laikoma, kad tam tikrame regione nekonkurencin�je aplinkojeveikusi draudimo �mon� gal�jo kompleksiškai aptarnauti visus �ia buvu-sius klientus. Taip susiformuodavo ilgalaikiai ir stabils ryšiai tarp drau-dimo �moni�, klient�, valdžios institucij�. Kaip trkumai gali bti �vardy-ti monopolizmas, kuris neskatino tobulinti ir intensyvinti draudimo veik-los. Per didel� centralizacija trukd� operatyviai reaguoti � aplinkos pasi-keitimus, buvo nepakankamai atsižvelgiama � region� ypatumus.

17

Lietuvos siekis pertvarkyti savo ekonomik� iš centralizuotos kio sis-temos � laisvos rinkos k� prad�jo ryšk�ti 1988 met� viduryje. Su dideliususidom�jimu imta sekti kaimynin�s Estijos bandym� �gauti šalies ekono-min� savarankiškum�. Subrus specialistus � ekonomikos reformos grup�,parengtas svarbus darbas: „Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo kon-cepcija“. 1989 met� viduryje Aukš�iausioji Taryba pri�m� respublikosEkonominio savarankiškumo �statym�.

Pagal š� �statym� Lietuva gal�jo savarankiškai spr�sti vidaus ir užsie-nio ekonomin�s politikos, finans� ir mokes�i� klausimus, sudaryti biu-džet�, kontroliuoti kainas, banko palkanas ir t.t. Ekonomiškai savaran-kiškoje besivystan�ioje šalyje palaipsniui tur�jo bti šalinamas monopo-lizmas ir sudaromos s�lygos laisvai konkurencijai. Tai, suprantama, tikoir draudimo rinkai, kurioje buvo tik vienas monopolisto teis�mis ir priva-lumais besinaudojantis draudikas – Valstybin� draudimo �mon�. Ši drau-dimo institucija, kaip ir centralizuotos ekonomikos s�lygomis, vykd� vis�rši� draudim�.

1990 met� liepos 30 dien� buvo priimtas labai svarbus akcini� ben-drovi� �statymas, �teisin�s nauj� �moni� rš�. Išsamiame �statyme buvoapibr�žta akcin�s bendrov�s kapitalo samprata, jo struktra, atskir� kapi-talo rši� keitimo, bendrov�s pelno paskirstymo ir kiti svarbiausi klausi-mai. Po poros m�nesi� �sigal�jo Lietuvos Respublikos draudimo �staty-mas, kurio projekt� pareng� Vyriausios draudimo valdybos bei nepriklau-somi specialistai. Pagal draudimo �statym� Lietuvoje gal�jo veikti 4 rši�draudimo organizacijos: valstybin� draudimo �staiga, akcin�s draudimobendrov�s, draudimo draugijos ir savidraudos draugijos. Šie du svarbs�statymai sudar� s�lygas kurtis pirmoms privataus kapitalo draudimo ben-drov�ms.

Pirm�ja priva�ia draudimo bendrove tapo uždara akcin� bendrov� „Vi-cura“. Tiesa, draudimo veikl� 1991 m. rugs�jo m�nes� ji prad�jo kaip pre-kybos namai „Kirnis“. „Vicura“ ji tapo po nelabai s�kmingos „Kirnio“veiklos performavus akcin� kapital�. Pagrindinis šios bendrov�s akcinin-kas – Šveicarijos firma „Spektra Bau Industrie AG“. T� pa�i� met� spalio10 dien� leidimas vykdyti veikl� buvo išduotas Lietuvos ir Vokietijos ben-drai �monei „Drauda“. Šios bendrov�s steig�jas buvo senas tradicijas irilg� istorij� turinti Vokietijos draudimo bendrov� „Alte Leipziger“ (�kurta

18

1819 m.) ir Valstybin� draudimo �mon�. 1991 m. pabaigoje � draudimorink� �sijung� „Baltijos garantas“ ir „Preventos“ draudimo kompanijos.Tiesa, pirmosios priva�ios draudimo kompanijos labai dideli� laim�jim�pirmaisiais savo veiklos metais nepasiek�. 1992 met� statistin� informa-cija rodo, kad daugiau nei 90 proc. draudimo rinkos vald� Valstybin� drau-dimo �mon�. Ta�iau naujosios kompanijos, panaudodamos aktyvaus �ji-mo � rink� ir �sitvirtinimo joje metodus, pamažu �m� rasti savo viet� irlaim�ti klient� pasitik�jim� bei palankum�.

Draudimo �statymas buvo �teisin�s dvi draudimo formas: privalo-m�j� draudim� ir savanorišk�j� draudim�. Pirm�ja draudimo forma buvodraudžiamas valstybini� ir nevalstybini� akcini� �moni� kapitalas, ke-leivi� sveikata ir gyvyb� bei gyventoj� pastatai. Btina pažym�ti, kadprivalom�j� draudim� monopoline teise gal�jo suteikti tik Valstybin� drau-dimo �mon�.

Pagal draudimo �statym� vis� draudimo kompanij� veiklos priežir�atlikdavo prie Finans� ministerijos �kurta Draudimo reikal� taryba. (1996metais ji buvo reorganizuota � Valstybin�s draudimo priežiros taryb�).Jos kompetencijoje buvo ir savanoriškojo draudimo atskir� rši� taisyk-li�, kurias parengdavo draudimo kompanijos, priežira ir tvirtinimas, kitidraudimo veiklos priežiros klausimai.

Lietuvos draudimo istorij� 1993 metai, matyt, tur�t� �eiti kaip labaispartaus draudimo kompanij� steigimo metai. 1992 m. greta Valstybin�sdraudimo �mon�s dirbo tik „Kirnis“, „Preventa“, „Drauda“, „Baltijos ga-rantas“, o 1993 m. pabaigoje galima buvo konstatuoti, kad Lietuvoje �re-gistruotos jau 32 draudimo kompanijos. Tiesa, kai kurios iš j� tais metaisdraudimo veiklos ir neprad�jo, ta�iau �steigimo faktas lieka faktu ir turiteis� likti istorijoje.

Akivaizdu, kad žymiai padid�jo darbo ir Draudimo reikal� tarybai.1993 m. pradžioje buvo reikalaujama, kad minimalus draudimo kompani-j� kapitalas sudaryt� 30000 lit�, o met� viduryje jau imta reikalauti 50000lit� sumos. Ta�iau tiek pirmas, tiek antras kapitalo dydis, žvelgiant iš ne-tolimos perspektyvos, buvo labai nedidelis. Neabejotina, kad tai ir buvoviena iš priežas�i�, l�musi� tok� spart� draudimo kompanij� steigimo pro-ces�. Steig�jai �neš� gan nedideles sumas, tik�damiesi stulbinan�io augi-

19

mo ir didžiuli� peln�, kas, beje, tokios ekonomikos transformacijos faz�je�vyko ir daugelyje Vidurio bei Ryt� Europos krašt�.

Draudimo reikal� taryba 1993 m. gruodžio m�nes� pri�m� atitinkam�nutarim�, kuris �pareigojo draudimo kompanijas per tris metus iki 1996m. vidurio padidinti �statin� kapital� iki 1 mln. lit�. Tok� sprendim� l�m�sveikos nuovokos reikalavimai, nes draudimo kompanijos, tetur�damostik keli� dešim�i� tkstan�i� lit� �statin� kapital�, dr�sdavo prisiimti rizi-kas, kurios keliolika ar net keliasdešimt kart� viršijo j� realias galimybesatlyginti susidarysian�ius nuostolius, ir buvo pakankamai akivaizdu, kadgali kilti nemalons bankrot� procesai.

Svarbi� finansini� �vyki� kupinais 1993 metais taip pat buvo atidary-tas ir pirmasis užsienio draudimo kompanij� filialas Lietuvoje. Est� drau-dimo kompanija BICO, �steigusi filial� Lietuvoje, tik�josi pelningos veik-los, ta�iau jai to pasiekti nepavyko. Ir tai l�m� daugelis subjektyvi� irobjektyvi� priežas�i�. Matyt, kad tai privert� susilaikyti nuo noro steigtigana neprognozuojamoje draudimo rinkoje savo filialus ir kitas užsieniokompanijas, kurios siunt� savo atstovus ir rinko informacij� Lietuvoje.

Dabar neretai yra akcentuojama, kad viena iš svarbiausi� bankrot�Lietuvos finansiniame pasaulyje priežas�i� buvo bank� ir draudimo kom-panij� nekompetentingumas, neatsakingumas, nepakankama j� kontrol�ir noras kuo grei�iau ir kuo daugiau pasipelnyti. Tad nors 1994 metai kaikurioms draudimo bendrov�ms buvo s�kmingos veiklos metai, ši data žy-m�jo ir pirm�j� draudimo kompanij� žlugim�. Trys draudimo kompani-jos „Sveik uoliai“, „Šviesuoliai“ ir „Senoliai“ prad�jo savo veikl�, sily-dami neblogai reklamos palaikomas patrauklias draudimo ršis: sveika-tos, pensij�, nedarbo draudim�. Darbuotoj� neprofesionalumas, steig�j�atsakomyb�s trkumas, per didelis pasitik�jimas, netinkamai pasirinktossukaupt� l�š� rizikingos investavimo kryptys atved� šias tris kompanijasprie greito ir skandalingo žlugimo. Kartu buvo žymiai pakirstas ir svarbi�gyvyb�s draudimo rši�, kurias buvo prad�jusios vykdyti šios kompani-jos, autoritetas.

sunki� finansin� situacij�, iš esm�s d�l jau min�t� priežas�i�, pate-ko ir dar kelios draudimo kompanijos: „Dana“, „Kirnis“, „Tukana“. Pir-mosios klientams gan�tinai pasisek�, nes ši� kompanij� �sigijo ir draudi-

20

mo �sipareigojimus per�m� „Kauno draudimo kompanija“. „Kirnis“ per-formavo savo akcin� kapital�, savininkus ir t�s� veikl� draudimo kompa-nijos, prasmingai pavadintos „Vicura“, forma. „Tukana“ baig� savo drau-dimo veikl� ir likvidavosi.

Jau 1995 metais priva�ios draudimo kompanijos atkovojo iš valstybi-n�s draudimo �staigos tre�dal� draudimo rinkos. Btina pažym�ti, kad tuopat metu prad�jo aktyv�ti draudimo paslaug� pardavimas per draudimotarpininkus – brokerius. Lietuvos draudimo �mon�s �m� suvokti perdrau-dimo reikšm� bei svarb� ir skirti šiai sferai vis daugiau l�š�. Perdraudimoproceso metu už tam tikr� �mokos dal� draudimo �mon�s perduodavo per-draudikui ir dal� rizikos.

vair�jant ir intensyv�jant draudimo veiklai, aišk�jant konkurencineikovai draudimo rinkoje vis labiau buvo jau�iamas poreikis tobulesneijuridinei bazei. Pirmaisiais �jimo � rinkos ekonomik� metais parengtasdraudimo �statymas akivaizdžiai neatitiko pasikeitusi� s�lyg�. Tod�l spar-�iai, dalyvaujant visiems specialistams, buvo parengtas ir 1996 metais pri-imtas naujas draudimo �statymas. Šis kur kas tobulesnis, išsamesnis, la-biau pasaulin� draudimo veiklos patirt� per�m�s �statymas žymiai pakeit�Lietuvos draudimo rinkos situacij�.

Svarbu buvo ir tai, kad naujasis draudimo �statymas padidino reikala-vimus draudimo �moni� �statyminiams kapitalams. Pagal j� ne gyvyb�sdraudimo paslaugas teikian�i� �moni� �statyminis kapitalas tur�jo bti nemažesnis kaip 2 mln. lit�, gyvyb�s draudimo �moni� – ne mažesnis kaip 4mln. lit� ir kredito draudimo �moni� – ne mažesnis kaip 7 mln. lit�.

Draudimo �statymas buvo rengiamas tuo metu, kai Lietuv� sukr�t� bank�kriz�, kuri� nemaža dalimi l�m� ir nepakankama j� priežira. Tod�l draudi-mo �statyme buvo numatyti labai plats Valstybin�s draudimo priežirostarnybos �galiojimai, siekiant užtikrinti vis� su draudimo sistema susijusi�asmen� interes� bei teisi� apsaug�. Visos draudimo �mon�s tur�jo savo fi-nansin� atsiskaitomyb� leisti patikrinti nepriklausomam auditoriui, ji priva-l�jo bti patvirtinta akcinink� susirinkime, pateikta Valstybinei draudimopriežiros tarnybai ir paskelbta viename iš Lietuvos dienraš�i�.

Per pirm�j� Lietuvos antrosios respublikos dešimtmet� 1991–2000 me-tais buvo �registruotos 66 draudimo �mon�s. Šiuo metu savo veikl� vykdoapie pus� iš �registruot� �moni�. Iš draudimo verslo iš�jusi� �moni� veik-

21

los nutraukimo priežastys buvo gana �vairios. Galima �vardinti per maž�kai kuri� draudimo �moni� kompetencij�, orientacij� � per dideles rizikas,nepakankam� perdraudimo veiklos reikšm�s suvokim�, nesugeb�jim� su-kaupti 1996 met� draudimo �statymo reikalaujam� �statymin� kapital�.

Rinkos ekonomikos s�lygomis veikiant konkurencijai išlieka tik stip-riausios draudimo �mon�s, nes �ia galioja tie patys objektyvs ekonomi-niai d�sniai. Šiuo metu (2004 01 01 duomenimis) Lietuvoje draudimo veikl�vykdo 38 draudimo �mon�s. Vienuolika iš j� veikia gyvyb�s, likusios – negyvyb�s draudimo rinkoje. Stambiausiomis gyvyb�s draudimo �mon�mispagal 2003 met� rezultatus buvo Lietuvos draudimo gyvyb�s draudimasUAB, Ergo Lietuva gyvyb�s draudimas UAB, VB gyvyb�s draudimasUAB. Ne gyvyb�s draudimo rinkoje pirm�sias vietas pagal suteikt� drau-dimo paslaug� apimt� už�m� Lietuvos draudimas AB, Ergo Lietuva UAB,Lindra UAB.

Pastaraisiais metais vyk� sparts eurointegracijos procesai �takojo irLietuvos draudimo veikl�. Buvo parengtas ir nuo 2003 met� �sigaliojonaujas, jau tre�ias per palyginti trump� laik� priimtas draudimo �statymas.Jame draudimo veikla reglamentuojama pagal Europos S�jungos erdv�jegaliojan�ias tobulas teisines normas. Tre�iasis Lietuvos Respublikos drau-dimo �statymas padidino reikalavimus draudimo �moni� veiklos kokybei,j� skaidrumui, sustiprino valstybin� draudimo veiklos priežir�.

Pasaulin�je draudimo praktikoje charakterizuojant konkre�ios šaliesdraudimo rinkos situacij� yra naudojami draudimo tankio ir draudimo pra-siskverbimo rodikliai. Pirmasis parodo, kiek surinkt� draudimo �mok� ten-ka vienam šalies gyventojui, antrasis rodo procentin� santyk� tarp draudimobruto �mok� ir bendrojo vidaus produkto. Žemiau pateikiami šie du rodik-liai, charakterizuojantys pastar�j� met� Lietuvos draudimo rinkos situacij�.

1.1 lentelë Lietuvos draudimo rinkos rodikliai

1995 1997 1999 2001 2003

33,50 Lt 68,44 Lt 86,45 Lt 112,93 Lt 185,06 Lt

0,51% 0,60% 0,79% 1,01% 1,61%

Draudimo tankisDraudimoprasiskverbimas

Metai, Rodiklis

22

Pateikti rodikliai patvirtina, kad draudimas tampa vis labiau �sis�mo-ninamas kaip neišvengiamas btinumas. Ženkls poky�iai tarp 2001 ir2003 met� rodikli� susij� su 2002 metais Lietuvoje �vestu privalomuojuautotransporto vairuotoj� civilin�s atsakomyb�s draudimu. Ta�iau šie ro-dikliai yra žemiausi iš vis� Baltijos šali� bei kit� šali� – nauj� EuroposS�jungos nari�. Kartu tai parodo ir draudimo veiklos augimo, draudimorinkos pl�tros galimybes. Tad tik�tina, kad tolimesn�je ms� šalies eko-nomikos istorijoje draudimas �gaus kur kas didesn� reikšm� ir svarb�.

Svarbiausios s�vokos• Draudimo fondai• Savidraudos pagalba• Draudimin� rizika• Draudimo polisas• Perdraudimo veikla• Draudimo rinka• Draudimo rinkos infrastruktra• Draudimo brokeriai• Valstybin� draudimo priežiros tarnyba• Draudimo tankis• Draudimo prasiskverbimas

Kartojimo klausimai1. Apibdinkite priežastis, �takojusias draudimo poreikio atsiradim�.2. Kokios draudimo ršys ir formos buvo aktualiausios draudimo veik-

los istorijos pradžioje?3. Kaip draudimo veikla vyst�si civilizacijos viduramži� laikotarpiu?4. Kada ir kod�l �m� formuotis komercinio pobdžio draudimo veikla?5. Kuo pasižym�jo draudimo veikla pra�jusio XX amžiaus dešimt-

me�iais?6. Kada poreikis draudimo veiklai �m� formuotis Lietuvoje, kokios

buvo pirmosios draudimo ršys?7. Kaip draudimo veikl� paveik� Lietuvos valstybingumo atkrimas

ir per�jimas � rinkos ekonomik�?

23

8. Išvardinkite pirm�sias paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje Lie-tuvoje �sikrusias draudimo �mones.

9. Kaip keit�si draudimo veikl� Lietuvoje reglamentuojantys �staty-mai per�jimo � rinkos ekonomik� laikotarpiu?

10. Kokie rodikliai yra naudojami apibdinant draudimo rinkos situ-acij�, kokia ši� rodikli� tendencija Lietuvoje?

24

2. Rizika ir jos valdymas

Visi vykstantys pocesai yra susij� su didesn�mis arba mažesn�mis riziko-mis. Rizika yra objektyvus ir neišvengiamas reiškinys, sutinkamas bet ku-rioje veiklos sferoje. Nors yra �vairi� rizikos apibr�žim�, rizika dažniau-siai yra suprantama kaip tam tikra tikimyb� �vykti napalankiam ar nepa-geidaujamam �vykiui. Tikimyb� gali bti labai nedidel�, ta�iau ji praktiš-kai visada yra.

Šiame skyriuje supažindinama su rizikos samprata, jos apibr�žimais,rizikos skirstymu, prevencija, aiškinami rizikos valdymo klausimai, nag-rin�jamos finans� rizikos valdymo priemon�s.

2.1. Rizikos samprata ir apibrëþimas

Rizika suprantama ir apibr�žiama nevienodai. Ekonomikoje, statistikoje,sprendim� pri�mimo ar draudimo teorijoje rizika yra suprantama skirtin-gai. Rizika gali bti apibr�žiama kaip:

• nuostoli� atsiradimo tikimyb�;• netikrumas;• dispersija nuo matematinio vidurkio;• tikimyb�, kad faktinis rezultatas nesutaps su laukiamu.Nors praktikoje sutinkama daug skirting� rizikos apibr�žim�, visiems

jiems yra bdingi du elementai: neapibr�žtumas ir nuostolis.Neapibr�žtumas – abejoni� d�l tam tikr� �vyki�, veiksm� ar proces�

rezultat� tur�jimas. Yra skiriami keturi neapibr�žtumo lygiai:• N�ra neapibr�žtumo – galime numatyti tikslius rezultatus;• Pirmo lygio neapibr�žtumas – kai žinomi rezultatai ir ši� rezultat�

tikimyb�s;• Antro lygio neapibr�žtumas – kai žinomi rezultatai, bet ši� rezul-

tat� tikimyb�s nežinomos (gaisro tikimyb�, automobilio avarija, inves-ticijos);

25

• Tre�io lygio neapibr�žtumas – rezultatai n�ra visiškai aišks, o ši�rezultat� tikimyb�s taip pat nežinomos (kosmoso tyrin�jimai, katastrofos,genetiniai tyrimai).

Jei n�ra neapibr�žtumo d�l tam tikro �vykio, veiksmo ar proceso re-zultat�, tai n�ra ir rizikos. Rizika egzistuoja tada, kai yra neapibr�žtumasd�l galimo rezultato, t.y. rezultatas gali �gauti bent dvi skirtingas reikš-mes. Jei tikrai yra žinoma, kad bus patirtas nuostolis, tai rizikos taip patn�ra. Kaip antai, asmuo �sigij�s automobil� žino, kad laikui b�gant jo ver-t� maž�s. Toks asmens turto vert�s maž�jimas n�ra laikomas rizika.

Bent vienas iš galim� tam tikro �vykio, veiksmo ar proceso rezultat�turi bti nepageidaujamas, kad egzistuot� rizika. Jei visi galimi rezultataitenkina – rizikos n�ra. Nepageidaujamas rezultatas gali bti ne tik tiesio-ginis nuostolis, bet ir mažesnis investicij� rentabilumas negu buvo galimatik�tis ar laukta. Asmuo, pastat�s žirg� lenktyn�se už savo m�gstam� žir-g�, susiduria su rizika, kad gali pralošti pastatytus pinigus.

Rizikos laipsnis gali skirtis. Vienu atveju rizika gali bti didesn�, okitu atveju – mažesn�. Pagrindinis veiksnys, lemiantis rizikos dyd�, yratikimyb�, kad tam tikro �vykio, veiksmo ar proceso rezultatas bus nepa-geidaujamas. Rizikos laipsnio matavimas tiesiogiai priklauso nuo naudo-jamo rizikos apibr�žimo. Pvz., draudimo teorijoje rizika ir jos laipsnisdažniausiai matuojamas ne draudiminio �vykio atsiradimo tikimybe, betkaip �vykio atsiradimo tikimyb�s ir matematinio nuostoli� vidurkio san-dauga.

2.2. Rizikø klasifikavimas

Rizikos gali bti klasifikuojamos �vairiai. Dažniausiai sutikami rizik� kla-sifikavimo bdai pateikiami žemiau.

Priklausomai nuo rizikos pasireiškimo srities, yra skiriamos:• Finansin�s rizikos;• Nefinansin�s rizikos.Pagrindin�s finansin�s rizikos ršys: valiutos keitimo rizika, pal-

kan� normos pasikeitimo rizika, likvidumo rizika, rinkos bei kredito ri-zikos – trumpai yra apžvelgiams kitame šio skyriaus poskyryje.

26

Ekonomikos teorijoje yra sutinkamas ir kitas kiek detalesnis rizik�skirstymas, atsižvelgiant � galim� rizikos pasireiškimo srit�, kur rizikosyra skirsomos �:

• Gamybines rizikas;• Rinkos arba komercines rizikas;• Finansines rizikas;• Politines – juridines rizikas;• Vartotoj� rizikas.Priklausomai nuo sukelian�i� veikni� prigimties, finansin� rizika ga-

li bti skirstoma �:• Sistemin� rizik�;• Nesistemin� rizik�.Sistemin� rizika yra tokia rizika, kurios ne�manoma suskaidyti � da-

lis, panaikinti arba sumažinti pasitelkus diversifikcija. Sisteminei rizikaigalima bt� priskirti politin�, pasaulini� kapitalo rink� žlugimo bei eko-nomin�s pl�tros rizik�, ypating� situacij� – streik�, riauši�, atomini� spro-gim� ar kar� – atvejais.

Nesistemin� rizika yra diversifikuojama rizika. Vidutin� nesistemi-n�s rizikos reikšm� did�jant diversifikacijai (pvz., veiklos ar investicij��vairovei) e art�ja prie 0. Nesistemin� rizika (pvz., akcij� kurs� svyravimoar nuostolingumo iš vykdomos kin�s veiklos rizika) gali bti visiškaieliminuota arba sumažinta, sudarant �vairius portfelius (investicij� ar veik-los rši�).

Pagal veiksni� dinamiškum� rizikos gali bti skirstomos �:• Dinamines rizikas;• Statines rizikas.Dinamin� rizik� lemia nuolat ekonomikoje vykstantys poky�iai, ap-

imantys kain� lygio pasikeitimus, vartotoj� preferencij�, pajam� ir išlai-d�, naudojam� technologij� ir kitus analgiško pobdžio poky�ius. Statin�rizika apima tuos nuostolius, kurie atsitinka kai ekonomikoje nevykstajokie poky�iai. Net jeigu vartotoj� preferencijos, kain� lygis, pajamos irišlaidos nekist�, kio subjektai patirt� nuostolius, s�lygotus, pavyzdžiuigamtos veiksni� (šalnos, potvyniai, žem�s dreb�jimai) arba kit� kio sub-jekt� nusikalstamos veiklos (vagyst�, apgaul�). Skirtingai nuo dinamini�rizik�, statin�s rizikos gali s�lygoti tik nuostolius. Yra laikoma, kad stati-

27

n� rizik� yra žymiai lengviau prognozuoti negu dinamin�. D�l šios prie-žasties statines rizikas yra kur kas lengviau �vertinti ir apdrausti, lyginantsu dinamin�mis rizikomis.

Vienas iš dažniausiai ekonomikos teorijoje bei praktikoje naudojam�rizikos skirstymo metod� atsižvelgia � tai, ar rizika s�lygoja tik nepagei-daujam� rezultat� (nuostol�) ar gali s�lygoti ir pageidaujamas pasekmes(pvz., peln� d�l valiutos keitimo kurso paskeitimo). Tokiu bdu yra ski-riama:

• Grynoji rizika;• Spekuliatyvioji rizika.Grynoji rizika egzistuoja tada, kai yra tikimyb� patirti nuostolius, bet

n�ra pelno tikimyb�s, pvz., tikimyb� patekti � avarij� arba tikimyb�, kadbus pavogta nuosavyb�s teise priklausanti transporto priemon�. Spekulia-tyvin�s rizikos atveju šalia nepageidaujamo rezultato (nuostoli�) tikimy-b�s visuomet yra teigiamo rezultato (pelno) tikimyb�. Esminis skirtumastarp grynosios ir spekuliatyvin�s rizikos yra tas, kad spekuliatvin� rizik�asmuo prisiima savo noru, tik�damasis teigiamo rezultato (pvz., žaisda-mas kazino, teleloto, investuodamas � nekilnojam� ar kilnojam� turt�).Kadangi spekuliatyvioji rizka ir jos laipsnis yra pasirenkami ir prisiimamilaisva valia, šios rizikos n�ra draudžiamos (�vairi� finansini� rizik� maži-ninimas naudojant išvestinius finansinius instrumentus šiuo atveju bt�laikomas ne rizikos draudimu, o norimo rizikos laipsnio pasirinkimu). Drau-džiamos yra tik grynosios rizikos. Reikia atkreipti d�mes� � tai, kad kartaisrizikos turi ir gynosios ir spekuliatyviosios rizikos požymi�. Visas rizikasgriežtai suskirstyti � spekuliatyvines ir grynas rizikas yra ne�manoma.

Grynoji rizika savo ruožtu gali bti skirstoma �:• Asmenin� rizik�;• Nuosavyb�s rizik�;• Civilin�s atsakomyb�s rizik�;• Rizik�, susijusi� su kit� asmen� �sipareigojimais.Asmenin� rizika – tai yra rizika negauti pajam� ar prarasti galimyb�

(sugeb�jim�) tokias pajamas uždirbti. Kiekvieno asmens perkam�j� gali��takoja keturi pagrindiniai veiksniai (gr�sm�s): ankstyva mirtis, pensiji-nio amžiaus sulaukimas, liga arba invalidumas bei nedarbas.

28

Kiekvienas asmuo turintis nuosavyb� susiduria kartu ir su nuosavy-b�s rizika, kadangi turima nuosavyb� gali bti sunaikinta, pavogta ar su-gadinta. Nuosavyb�s rizika apima ne tik paties turto praradimo rizik�, bettaip pat ir d�l to turto praradimo patirtas papildomas išlaidas bei prarast�peln�. Pavyzdžiui, sudegus �mon�s gamybiniam pastatui yra sunaikina-mas ne tik fizinis turtas (tiesioginiai nuostoliai), bet ir prarandama gali-myb� uždirbti peln� (netiesioginiai nuostoliai).

Civilin�s atsakomyb�s rizika yra rizika, atsirandanti d�l galimyb�spadaryti žal� tre�iam asmeniui arba jo turtui. Visiškai nesvarbu šiuo atve-ju, ar veiksmai padar� nuostolius tretiesiems asmenims ar j� turtui, buvoty�iniai ar padaryti d�l neatsargumo (pvz., autoavarijos metu sužalojamasp�stysis).

Rizik�, susijusi� su kit� asmen� �sipareigojimais, s�lygoja tikimyb�,kad min�ti �sipareigojimai nebus �vykdyti ir d�l to bus patirti finansiniainuostoliai. Toki� rizik� pavyzdžiai bt� nelaiku apmok�tos s�skaitos užpristatytas prekes ar suteiktas paslaugas bei termin� nesilaikymas staty-bos ar projektavimo darb� sutartyse.

Ekonomikos teorijoje ir praktikoje yra sutinkami ir �vairs kiti rizi-kos skirstymo bdai ir metodai. Kaip antai, priklusomai nuo rizikos atsi-radimo šaltinio yra skiriama:

• �kin�s – komercin�s veiklos s�lygota rizika (pvz., nekokybiška pro-dukcija);

• Gamtos veiksni� s�lygota rizika (pvz., šalna ar kruša);• Politiniai veiksniai (pvz., teis�s akt� pasikeitimas);Priklausomai nuo rizikos laipsnio yra skiriama:• Leistina rizika;• Kritin� rizika;• Katastrofin� rizika.Priklausomai nuo rizikos trukm�s yra skiriama:• Trumpalaik� rizika;• Ilgalaik� rizika;• Nuolatin� rizika.Priklausomai nuo to, ar yra galimyb� rizik� apdrausti, yra skiriama:• Draudžiama rizika (pvz., ligos draudimas);• Nedraudžiama rizika (pvz., paprastoji vagyst�).

29

2.3. Finansinë rizika

Šiame poskyryje bus nagrin�jama finansin� rizika, jos ršys, aptariamasfinansin�s rizikos valdymas.

mon�s, turin�ios skol� užsienio valiuta su nustatyta kintama palka-n� norma bei importuojan�ios gamyboje naudojamas žaliavas yra jautriosstaigiems valiutos kurso, palkan� normos ir žaliav� kain� poky�iams.

Gerai valdant rizikas galima bt� apsisaugoti nuo neigiamos toki�reiškini� �takos, nors tai gana sud�tingas uždavinys. Pagrindin�s finansi-n�s rizikos ršys yra:

• Valiutos keitimo rizika;• Palkan� normos rizika;• Likvidumo rizika;• Rinkos rizika;• Kredito rizika.

Valiutos keitimo rizika

Valiutos keitimo rizika – tai rizika, susijusi su paskol�, paimt� užsieniovaliuta aptarnavimo išlaidomis, produkcijos realizavimo užsienio rinkosepajamomis bei žaliav� perkam� užsienio rinkose, s�naudomis. Užsieniovaliuta paimt� paskol� aptarnavimo išlaidos (palkan� mok�jimai bei pa-skolos amortizavimo s�naudos) išreikštos vidaus valiuta kinta priklauso-mai nuo valiutos keitimo kurso. Lygiai taip pat kei�iantis užsienio valiu-tos kursui kinta ir pajamos už eksportuot� produkcij�, bei žaliav� ir tarpi-ni� produkt� pirkimo kaštai. Valiutos keitimo kurso poky�iai gali tur�tilemiamos reikšm�s �mon�s veiklos rezultatams (poveikis gali bti tiek tei-giamas, tiek ir neigiamas). Reikia atkreipti d�mes� � tai, kad valiutos keiti-mo ir palkan� normos rizika perteklius �vairi� išvestini� finansini� in-strument� gali bti nesunkiai eliminuotos arba sumažintos iki minimumo.

Palûkanø normos rizika

Palkan� kitimo rizika – tai rizika, kad išlaidos, susijusios su paskol�, užkurias mokamos palkanos pagal kintam�j� palkan� norm�, tvarkymu,išaugs d�l to, kad did�s bazin� palkan� norma, arba rizika, kad išlaidos,

30

susijusios su paskol�, už kurias mokamos palkanos pagal fiksuot�j� pa-lkan� norm�, tvarkymu, taps nepagr�stai didel�s lyginant su kintamosiospalkan� normos poky�iais, susidariusiais d�l bazin�s palkan� normosmaž�jimo. Palkan� normos rizika veikia tiek atskiras �mones, tiek ir vals-tybes, kurios savo išlaidas finansuoja paskolomis vidaus ir tarptautin�sekapitalo rinkose. Kai kurioms besivystan�ioms šalims 8-ajame dešimtme-tyje iškilusi� skolos tvarkymo problem� priežastys gldi 7-ojo dešimtme-�io pabaigoje ir 8-ojo dešimtme�io pradžioje, kai vyravo aukštos realiospalkan� normos. Tuo metu didel� dalis užsienio paskol� (tarp j� ir trum-palaik�s paskolos) buvo teikiamos su kintam�ja palkan� norma. D�l stai-gaus palkan� normos augimo labai padid�jo ir skolos tvarkymo išlaidos.Palkan� normos svyravimo rizika kai kuriose šalyse buvo bandoma ma-žinti daugiau skolinantis iš tarptautini� pl�tros organizacij�, kurios daž-niausiai teikia paskolas su fiksuot�ja palkan� norma ir sudarydamos Bradysutartis, kuriomis komercin�s paskolos buvo konvertuotos � paskolas sufiksuotosiomis palkanomis. Ta�iau 1998 met� pabaigoje apie 60 proc.besivystan�i� šali� valstyb�s užsienio skolos buvo su kintamosiomis pa-lkan� normomis. Pasaulio banko atlikta apklausa rodo, kad tik 30 proc.besivystan�i� šali� vyriausybi� draudžia savo skolos portfelio palkan�arba valiutos rizik� taikydamos �vairias išvestines priemones.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika gali bti dviej� tip�: rinkos/produkto likvidumo ir pini-g� sraut� /finansavimo.

Pirmojo tipo rizika atsiranda tada, kai sandorio esamomis rinkos kai-nomis negalima �vykdyti d�l to, kad rinkos veikla yra nepakankama (ma-žas aktyvumas). Tokios problemos labai bdingos nelikvidži�j� (tiesio-giai tarp pirk�jo ir pardav�jo vykdom�) akcij� pirkimo-pardavimo sando-riams (angl. OTC contracts). Likvidumo rizik� yra gana sunku apskai-�iuoti ir �vertinti kiekybiškai. Be to, kei�iantis rinkos s�lygoms, likvidu-mo rizika taip pat gali kisti. Rinkos/produkto likvidumo rizik� galima val-dyti nustatant limitus tam tikroms rinkoms arba produktams ir taikant di-versifikacij�. Neretai stambs užsienio investuotojai susiduria su rinkos/produkto likvidumo rizika siekdami parduoti didel� kokios nors �mon�s

31

akcij� paket� palyginti neaktyvioje ir nedidel�mis apyvartomis pasižy-min�ioje vertybini� popieri� biržoje (prie toki� birž� reik�t� priskirti irVilniaus vertybini� popieri� birž�).

Antrojo tipo – pinig� sraut�/finansavimo likvidumo – rizika reiškiatai, kad �mon� ne�stengia vykdyti einam�j� �sipareigojim�. Finansavimorizik� galima kontroliuoti tinkamai planuojant pinig� sraut� poreikius. Norsir pelningai dirbanti �mon� gali susidurti su likvidumo problemomis ir d�lto bti priversta nutraukti veikl�. Kredito �staigos susiduria su kur kasdidesne pinig� sraut�/finansavimo rizika lyginant su kitais kio subjek-tais, kadangi kredito �staig� turtas dažniausiai yra investuojamas � ilgalai-kes paskolas, o pagrindinis �sipareigojim� dalies straipsnis – trumpalai-kiai ind�liai.

Rinkos rizika

Rinkos rizika atsiranda d�l finansinio turto ir �sipareigojim� kain� poky-�i�. Ji gali bti dvejopa: absoliu�ioji rizika, matuojama potencialiais nuos-toliais, išreikštais pinigais, ir santykin� rizika, matuojama pagal kontroli-n� indeks�. Pirmuoju atveju rizika apskai�iuojama pagal bendrojo pelnosvyravimus, o antruoju – pagal nuokryp� nuo indekso.

Kredito rizika

Kredito rizika atsiranda tada, kai kita šalis (angl. counterparty) nenori ar-ba negali vykdyti savo sutartini� �sipareigojim�. Jos poveikis yra matuo-jamas išlaidomis, kuri� reikia kitos šalies �sipareigojimams kompensuoti.Kai kredito agentros sumažina skolinink� kredito reiting�, kredito rizikapadid�ja ir gali atsirasti nuostoli�, nes d�l sumažinto skolinink� kreditoreitingo paprastai sumaž�ja j� �sipareigojim� rinkos vert�. kredito rizik��eina ir valstyb�s rizika. Ji pasireiškia, pvz., tada, kai šalys �veda užsieniovaliutos kontrol�, ir tai neleidžia kitai sutarties šaliai �vykdyti savo �sipa-reigojim�.

Kredito rizika valdoma ir kokybiniu, ir kiekybiniu aspektu. Kokybi-nis aspektas – tai kitos pus�s kreditingumo �vertinimas. Pastaruoju metubuvo sukurti rizikos valdymo modeliai, kurie leidžia kiekybiškai �vertinti

32

kredito rizik�. Nors vert�s esant rizikai (angl. value-at-risk, VAR) nustaty-mo metodai labiausiai tinka rinkos rizikai apskai�iuoti, ta�iau jis gali btinaudojamas ir kredito rizikai �vertinti.

2.4. Rizikos valdymas

Nors rizikos valdymo s�voka ekonomin�je litaratroje buvo naudoja-ma ir anks�iau, šiuolaikinio rizikos valdymo mokslo pradininku bt�galima laikyti Russel’� B. Gallagher’� 1956 metais Harvard BusinessReview išspausdinus� straipsn� – Rizikos valdymas: nauja rizikos val-dymo epocha (angl. Risk management: A New Phase of Risk Control).Pagrindin� straipsnio id�ja tuo laiku buvo iš ties� revoliucin�. Auto-rius sil� kiekvienoje �mon�je ir organizacijoje paskirti asmen�, atsa-king� už grynosios rizikos valdym�. Tuo metu pagrindin� rizikos val-dymo priemon� buvo draudimas, ir stambios, �skaitant ir tarptautines,korporacijos dažniausiai tur�jo asmenis, atsakingus už draudimo poli-s� valdym� ir draudimo �mok� mok�jimo priežir�. Pradedant 1956metais rizikos valdymo teorija ir praktinis jos pritaikymas pamažu pli-to ne tik Jungtin�se Amerikos Valstijose, bet ir Europoje. 1975 metaisJAV veikusi Draud�j� profesin� asociacija pakeit� savo organizacijospavadinim� � Rizikos ir draudimo valdymo bendrij� (angl. The Riskand Insurance Management Society). Rizikos ir draudimo valdymo ben-drija iki ši� dien� leidžia žurnal� Rizikos valdymas (angl. Risk Mana-gement) ir yra viena iš svarbiausi� organizacij�, nagrin�jan�i� rizikosvaldymo problemas.

Rizikos valdymas – tai teorin�mis žiniomis pagr�sti kio subjekt�veiksmai siekiant valdyti gryn�j� rizik�, apimantys procedr� ir priemo-ni�, skirt� nuostolio atsiradimo tikimybei ir (arba) �vykio metu atsiradu-siems nuostoliams sumažinti, numatym� ir �gyvendinim�.

Šiuolaikin�je rizkos valdymo teorijoje yra išskiriami du rizikos val-dymo sud�tiniai elementai: rizikos prevencija ir rizikos (nuostoli�) fi-nansavimas. Pagrindinis rizikos prevencijos tikslas – rizikos išvengimasarba, jei tai ne�manoma, rizikos sumažinimas. Rizikos finansavimo veik-los metu yra užtikrinamos fininansin�s l�šos, patirtiems nuostoliams kom-pensuoti. Nuostoli� atsiradim� s�lygoja rizika, likusi �gyvendinus rizi-

33

kos prevencijos priemones. Rizikos prevencijos veiklos metu tik retaisatvejais pavyksta visisiškai eliminuoti gresian�i� rizik�.

Rizikos prevencija

Ekonomikos teorijoje yra skiriami trys pagrindiniai rizikos prevencijosbdai (metodai):

• Rizikos išvengimas;• Rizikos šaltinio pašalinimas;• Pavojing� faktori� pakeitimas mažiau pavojingais.Techniškai rizikos galima išvengti atsisakant veikl�, kurios s�lygoja

ši� rizik�. Pavyzdžiui, �mon�, nor�dama išvengti su naujo produkto gamy-ba susijusios produkto gamintojo civilin�s atsakomyb�s rizikos, gali atsi-sakyti �gyvendinti investicin� projekt�, t.y. atsisakyti prad�ti naujos pro-dukcijos gamyb�. Rizikos išvengimas kaip rizikos prevencijos priemon�yra taikomas retai, dažniausiai kai yra susiduriama su didel�mis, pavyz-džiui, katastrofin�mis rizikomis, kuri� negalima sumažinti naudojant ki-tus rizikos prevencijos bdus.

Rizikos šaltinio pašalinimas yra dar vienas galimas rizikos prevenci-jos metodas. Ms� k� tik nagrin�tame pavyzdyje rizikos šaltinis bt� pa-šalintas, �monei �sigijus aukš�iausi� technologini� galimybi� �rengimus,leidžian�ius sumažinti nekokybiškos produkcijos tikimyb� iki nulio. Iš-vengti rizikos ar pašalinti rizikos šaltin� dažniausiai yra ne�manoma. Pa-grindinis rizikos prevencijos veiklos objektas yra metod�, kaip pavojin-gus faktorius pakeisti mažiau pavojingais, paieška.

Pavojingus faktorius pakeitus mažiau pavojingais, sumaž�ja žalos atsi-radimo dažnis arba vidutiniai nuotoliai. Kaip antai, uždraudus rkyti patal-pose, kuriose laikomos greitai užsidegan�ios statybin�s medžiagos, bt� su-mažinta gaisro atsiradimo tikimyb�. Tuo tarpu priešgaisrin�s purkštuko sis-temos �rengimas, sumažint� gaisro metu patirt� nuostoli� apimtis.

Rizikos finansavimas

Rizikos finansavimo veikla apima tinkamiausi� priemoni� ir metod�, ku-riais siekiama užsitikrinti btinas l�šas d�l �vykio atsiradusiems nuosto-liams dengti, identifikavim� ir j� �gyvendinim�. Su visomis rizikomis, ku-

34

rios negal�jo bti eliminuotos rizikos prevencijos veiklos metu, gali btipasielgta dvejopai, o btent:

• Rizikos prisiimamos;• Rizikos perduodamos kitam kio subjektui.Kiekvienos konkre�ios rizikos atveju yra priimamas individualus

sprendimas. Dideli� rizik� atveju dažniausiai yra naudojami abu šie bdaivienu metu, t.y. dalis rizikos prisiimama (pasiliekama), o dalis perduoda-ma kitam ar kitiems kio subjektams, pvz. draudimo �mon�ms.

Rizikos prisi�mimas yra dažniausiai praktikoje sutinkamas santykissu rizika. Tiek fiziniai asmenys, tiek ir �mon�s susiduria su begaliniuskai�iumi rizik�, � kurias nekreipia d�mesio. Neretai d�mesys tam tik-roms rizikoms yra neskiriamas tik d�l to, kad asmuo ar �mon� net ne�si-vaizduoja, kad rizika egzistuoja ir gali s�lygoti nuostolius. Tokios rizi-kos yra pavojingiausios, kadangi ne�vertinami galimi nuostoliai ir nepa-sirpinama l�šomis ši� nuostoli� dengimui. Dažniausiai drausdamos ri-zikas, tam tikr� j� dal� �mon�s (ar fiziniai asmenys) s�moningai pasilie-ka (ta nuostolio dalis, kuria draud�jas pats dalyvauja nuostolio atlygini-me yra vadinama draud�jo franšize). Tik tais atvejais, kai yra �vertinamarizika ir dalis jos prisiimama, galima kalb�ti apie l�š� užtikrinim� d�l�vykio atsiradusiems nuostoliams dengti. L�šos gali bti užtikrinamos�vairiais bdais, tiek pervedant jas � atskir� �mon�s s�skait�, balansin�straipsn�, tiek ir sumokant draudimo �mok� savidraudos �monei.

Rizikos perdavimas kitam kio subjektui gali bti atliktas �vairiais b-dais. Turimos rizikos draudimas yra bene dažniausiai naudojamas rizikosperdavimo bdas. Dar vienas galimas ir taip pat gana dažnai naudojamasrizikos perdavimo bdas yra hedžingas. Hedžingas – tai sandoris, mažinan-tis finansin� rizik�. J� taikant mažinami pinig� sraut� ir pajam� svyravimai,kain� svyravimo rizika, gerinamos kreditavimo ir paslaug� teikimo s�lygosbei galimyb�s. Taikant hedžing� naudojami išvestiniai finansiniai instru-mentai, kurie bus aprašyti kitame poskyryje. Rizika gali bti perduodama irkitais bdais, kurie šioje knygoje n�ra nagrin�jami. Kartu su perduodamarizika draudimo imonei yra sumokamas ir tam tikras užmokestis (draudimo�moka). Draudimo �mon� perimdama rizik� �sipareigoja užtikrinti nuosto-li�, patirt� draudiminio �vykio metu, kompensavim�.

35

Apibendrinant galima teigti, kad rizikos valdymas galimas tik tada,kai nustatomas pats rizikos egzistavimo faktas, kai yra žinomos rizikosatsiradimo priežastys bei identifikuojamos galimos pasekm�s.

Rizikos valdymas – tai priemon�, kuria naudojantis galima apsidraustinuo to, kad bus suardyti ateities planai. Vertindamos rizikas, šalys ir �mo-n�s �vertina tai, kaip šios rizikos gal�t� paveikti ateities pinig� srautus arilgalaikius planus, ir priima sprendimus, kaip geriausia bt� apsidraustinuo toki� rizik�. Kuo daugiau kinta rizikos veiksniai, tuo didesn� j� daro-ma �taka mok�jim� balansui, eksporto pajamoms, pinig� srautams ir t.t..Rizikos valdymas – tai priemon�, padedanti išvengti toki� svyravim� ne-pageidaujam� pasekmi�.

2.5. Draudimasis iðvestiniais finansiniais instrumentais

Šiuolaikiniai rizikos valdymo metodai išsirutuliojo per pastaruosius20 met�, kai reik�jo reaguoti � vis labiau svyruojan�ias palkan� nor-mas, valiut� kursus ir žaliav� kainas. Poreik� valdyti rizik� pirmiausiapajuto tarptautin�s korporacijos ir finansin�s institucijos (pvz., pensi-j� fondai), kuri� pajamoms (ir išlaidoms) dar� �tak� min�ti permainin-gi veiksniai. Tarptautin�s finans� rinkos pasil� tokias rizikos valdy-mo priemones: ateities sandorius (angl. future), pasirinkimo sandorius(opcionus, angl. option), valiut� ir palkan� norm� apsikeitimo san-dorius (angl. swap). V�liau buvo sukurtos panašios žaliav� (angl. com-modity) rizikos valdymo priemon�s. Korporacij�, valdan�i� rizik�, skai-�ius nuolat auga, ta�iau reta korporacija taiko tik vien� priemon� armetod�. Paprastai �mon�s, siekdamos bendro tikslo – sumažinti neti-k�tus bsimo pelno arba pinig� sraut� poslinkius, apsisaugoti nuo pa-lkan� norm�, valiutos kurso ir žaliav� kain� poky�i�, – sudaro nevien� finansin� sandor�.

Nors geresnis rizikos valdymas gali pad�ti �mon�ms išvengti nuos-toli� ir nepageidaujam� veiklos rodikli� svyravimo, ta�iau tiksl� galimapasiekti tik tada, kai patenkinamos tam tikros pagrindin�s s�lygos. Rizi-k� valdymo metodai yra sud�tingi; netinkamai taikomi jie gali bti ganabrangs. mon�, norinti veiksmingai taikyti rizikos valdymo metodus,

36

privalo tur�ti atitinkamo pasiruošimo specialistus, galin�ius �vertinti ri-zikas bei parinkti tinkamisuius rizikos prevencijos ir valdymo bdus.

Rizikos valdymas yra vienas iš s�km�s garant� firmai ar asmeniuivykdant bet kokias operacijas finans� rinkose. Šis terminas apr�pia visasoperacijas, kuriomis siekiama atsverti galim� kurs� svyravim� ateityje no-rint nepatirti nenumatyt� nuostoli�. Šiame knygos poskyryje bus kalbamaapie apsidraudim� nuo nuostoli�, bet ne apie spekuliacij� rizikos valdymoinstrumentais, nors tai yra gana paplit�s bdas užsidirbti. Bus kalbamatiktai apie �moni� akcij� bei valiut� pagrindu suformuotus instrumentus,nes išvestiniai finansiniai instrumentai gali bti formuojami iš esm�s betkokiu pagrindu (bet koks turtas, indeksai, kiti išvestiniai instrumentai irt.t.).

Yra gana daug paplitusi� ir patikim� bd� apsidrausti nuo akcij� arvaliut� kurso kitimo rizikos. Daugiausia tam naudojami išvestiniai finan-s� rinkos instrumentai, tokie kaip ateities sandoriai (angl. forward, futu-re), pasirinkimo sandoriai (angl. option), apsikeitimo sandoriai (angl. swap)bei �vairios j� kombinacijos. Kadangi Lietuvos finans� rinkose išvestiniaiinstrumentai dar n�ra labai populiars, o ir Vilniaus vertybini� popieri�biržoje jais realiai neprekiaujama, yra galimyb�s draustis nuo kurs� svy-ravimo rizikos ir reikia pinig� rinkoje atliekant skolinimosi bei investavi-mo procedras, kurios yra pla�iai paplitusios ir naudojamos. Lygiai taippat galima draustis ir nuo nepopuliari� akcij� ar nekonvertuojam� valiut�kurs� svyravim�, nors ir n�ra tiesiogini� instrument�, nes kiekvienas iš-vestinis instrumentas gali bti susintetintas naudojant papras�iausias pi-nig� rinkos operacijas.

Šiame poskyryje bus trumpai pristatyti pagrindiniai išvestiniai verty-biniai popieriai (ateities sandoriai, pasirinkimo sandoriai bei apsikeitimosandoriai), j� privalumai, trkumai bei pritaikymo galimyb�s.

Išvestinis vertybinis popierius (angl. derivative) – finansinis instru-mentas, kurio charakteristikos ir verte priklauso nuo pagrindinio instru-mento ar turto (prekes, obligacijos, akcijos ar valiutos) charakteristik� beivertes.

Yra dvi pagrindin�s pozicijos sudarant išvestinius finansinius pro-duktus bei jais prekiaujant:

37

• Ilgoji (angl. long) pozicija. Esantis ilgoje pozicijoje turi nuosavyb�-je išvestin� instrument� arba turt�.

• Trumpoji (angl. short) pozicija. Esantis trumpoje pozicijoje parda-v� išvestin� instrument� arba turi �sipareigojim�.

Ateities sandoriai

Ateities sandoris (dar vadinamas bsimuoju, išankstiniu) – sandoris, ku-riame nurodoma data ateityje, kai turi bti pristatytas arba gautas tam tik-ras kiekis konkretaus materialaus ar nematerialaus produkto. Ateities san-dori� rinkose prekiaujama tokiais standartizuotais sandoriais kaip ateitiesakcij� indeks�, žem�s kio produkt� (kvie�i�, sojos pupeli�, kiaulienos),metal� ir finansini� priemoni� sandoriais. Bendroves naudojasi bsimai-siais sandoriais apdrausdamos rizik� nuo nepalanki� kainos poky�i�, ospekuliantai – tik�damiesi gauti pelno iš toki� poky�i�.

Yra du pagrindiniai ateities sandori� tipai: forvardai ir fj�ersai. Norsiš esm�s tiek forvardas, tiek fj�ersas yra analogiško tipo sandoriai, jieturi kelet� pagrindini� skirtum�, pateikt� žemiau esan�ioje lentel�je.

Vienas iš esmini� skirtum� yra tas, kad fj�ersai yra atnaujinami kas-dien, ir dieninis kurso pasikeitimas yra iš karto apmokamas vienos iš pu-si� kitai. Einamiesiems mok�jimams vykdyti turi bti pad�tas garantinisdepozitas biržoje, iš kurio yra išskai�iuojami nuostoliai arba � kur� perve-damas pelnas fj�erso galiojimo metu. At�jus sandorio galiojimo pabai-gai, klientams belieka išsiimti pinigus esan�ius garantinio depozito s�-

2.1 lentelëPagrindiniai forvardø ir fjûèersø skirtumai

Forvardai Fj��ersai

Nestandartizuoti StandartizuotiTiesioginiai sandoriai susitarus pus�ms Prekiaujama biržoje, antrin�je rinkojeNereikalingas garantinis depozitas* Reikalingas garantinis depozitas*Už sutarties vykdym� atsako sandorio pus�s Už sutarties vykdym� atsako biržaVykdomas apsikei�iant visomis sumomis Vykdomas sumokant kurs� skirtum�Pavedimo kaina: pasilym� pirkti ir Pavedimo kaina: brokerio komisiniaiparduoti kurs� skirtumas

38

skaitoje. Galutinis rezultatas yra toks pat kaip ir forvardo atveju, tik eina-m�j� (kiekvien� dien� atliekam�) mok�jim� pavidalu birža apsidraudžianuo galimo vienos iš pusi� nemokumo. Iškilus vienos iš sandorio pusi�nemokumo problemai, sandoris nutraukiamas anks�iau laiko, kai tuo tar-pu forvardo atveju už sandorio �gyvendinim� pra�jus numatytam finansi-nio instrumento terminui, atsako pa�ios sutarties šalys.

Ateities valiutos keitimo sandoris yra išvestinis valiut� kurso rizikosvaldymo instrumentas. Pagrindinis toki� sandori� privalumas – galimyb�užfiksuoti esam� valiutos kurs� atei�iai. Sudarius ateities valiutos keitimokurso sandor�, nebelieka valiutos keitimo kurso rizikos, ateities užsieniovaliutos kursas tampa žinomu, tampa žinoma mok�tina ir gautina suma,palengv�ja pinig� sraut� valdymas.

Ateities sandorio kursas n�ra sp�jamas ar laisvai pasirenkamas. Jamapskai�iuoti naudojamos matematin�s formul�s, jis priklauso nuo esam�rinkos palkan� norm�. Kiekviena valiuta turi savo bazines palkan� nor-mas. Išankstinio sandorio kursas turi kompensuoti skirtum� tarp dviej�valiut� palkan� norm� sandorio terminui.

Ateities sandoriai yra naudojami, kai yra tiksliai žinoma, kad tam tikr�dien� ateityje bus gaunama arba reik�s mok�ti apibr�žt� sum� valiutos irsiekiama išvengti netikrumo d�l galimo valiutos keitimo kurso pasikeitimo.

Pasirinkimo sandoriai

Pasirinkimo sandoris (angl. option) – teis� pirkti ar parduoti tam tikr�kiek� tam tikro turto už tam tikr� kain� tam tikro laikotarpio metu. Ateitiessandorio parametrai (turtas, kursas, data) nustatomi sandorio pasirašymometu. Yra dvi pasirinkimo sandori� ršys:

• Pasirinkimo parduoti (angl. put) sandoris - už tam tikr� mokest� �si-gijama teis� (bet ne �sipareigojimas) parduoti tam tikr� kiek� turto tamtikru kursu ateityje.

• Pasirinkimo pirkti (angl. call) sandoris – už tam tikr� mokest� �sigy-jama teis� (bet ne �sipareigojimas) pirkti tam tikr� kiek� turto tam tikrukursu ateityje.

Yra skiriami du pasirinkimo sandori� tipai: europietiški ir amerikie-tiški. Jie skiriasi tik sandorio panaudojimo galimybe. Europietiškais pasi-

39

rinkimo sandoriais galima pasinaudoti tiktai termino pasibaigimo dien�,tuo tarpu amerikietiškais galima pasinaudoti bet kuriuo metu iki terminogaliojimo pabaigos. Pairinkimo sandoriu galima prisiimti ilg� arba trum-p� pozicijas. Esant trumpoje pozicijoje (pardavus pasirinkimo sandor�)asmuo yra �pareigotas �vykdyti sandor�, jei pirk�jas nori pasinaudoti op-cionu. Pasirinkimo sandorio pardav�jas prisiima kliento rizik�, ir už j�gauna nustatyto dydžio premij�.

Pagrindinis pasirinkimo ir ateities sandori� skirtumas yra tas, kad pa-sirinkimo sandoriais draudžiamasi tik nuo vienos krypties, t.y. nepagei-daujamo kain� poky�io. Pasirinkimo sandorio savininkas esant palankiamkain� poky�iui gaus peln�. Be to, opciono savininkas, skirtingai nuo atei-ties sandorio savininko, n�ra �pareigotas �vykdyti sandor� esant nepalan-kiam kursui. Dar vienas svarbus opciono skirtumas nuo forvardo yra tas,kad perkant opcion� šalys pa�ios gali pasirinkti ateities kurs�, nuo kuriopriklauso premijos, mokamos už pasirinkimo sandor�, dydis.

Pairinkimo sandorio premijai apskai�iuoti dažniausiai taikoma No-belio premijos laureat� Black ir Scholes išvesta formul�. Pasirinkimo san-dorio kaina apskai�iuojama naudojant penkis rodiklius: dabartin� kurs�(angl. spot rate), pasirinkt� ateities kurs� (angl. exercise price), sandoriogaliojimo termin�, palkan� norma bei kurso nepastovuma (angl. volatili-ty). Pasirinkimo sandorio premijos (kainos) kitimas nuo j� �takojan�i�veiksni� pateiktas 2.2 lentel�je.

Kadangi pasirinkimo sandoriai dažniausiai yra standartizuoti san-doriai ir jais prekiaujama vertybini� popieri� biržose, pasikeitus inves-

2.2 lentelëPasirinkimo sandorio premijos kitimas nuo jà átakojanèiø veiksniø

Pasirinkimo pirkti (call) Pasirinkimo parduoti (put)sandorio premija/vert� sandorio premija/vert�

Dabartinis kursas (spot) did�ja Did�ja Maž�jaPasirinktas ateities kursas Maž�ja Did�ja(exercise price) did�jaTerminas ilg�ja Did�ja Did�jaPalkan� norma did�ja Did�ja Maž�jaNepastovumas did�ja Did�ja Did�ja

40

tuotojo poreikiams galiojant� pasirinkimo sandor� galima parduoti. Pa-sirinkimo sandorio rinkos vert� kinta priklausomai nuo dabartinio ir at-eities vertybinio popieriaus kurso skirtumo bei likusio pasirinkimo san-dorio galiojimo termino. Amerikietišk� pasirinkimo sandor� neretai yrapelningiau parduoti nepasibaigus jo galiojimo terminui nei panaudotisulaukus termino pabaigos. Europietišk� pasirinkimo sandori� vert� daž-niausiai yra kiek mažesn� už analogišk� amerikietišk� pasirinkimo san-dori� vert�, kadangi pirmiesiems ribojamos sandorio pardavimo gali-myb�s (europietišk� pasirinkimo sandor� galima parduoti tik pasibaigusterminui).

Apsikeitimo sandoriai

Apsikeitimo sandoris (angl. swap) – yra dviej� šali� susitarimas tamtikram terminui apsikeisti valiutomis arba palkanomis. mon�, tur�da-ma užsienio valiutos, gali sudaryti apsikeitimo sandor� su banku ir susi-tarti apkeisti ši� užsienio valiut� � litus savaitei, m�nesiui, ar kitam su-tartam terminui. Su�jus apsikeitimo sandorio terminui, bankas atgauslitus, o �mon� – užsienio valiut�. Apsikeitimo sandoriai daugiausia yranaudojami pinig� sraut� reguliavimui.

Valiut� apsikeitimo sandoriai dažnai naudojami tiek importuotoj�,tiek ir eksportuotoj� apsidrausti nuo valiut� kurs� svyravim� rizikos. Ap-sikeitimo sandorio esm� yra ta, kad pus�s apsikei�ia užsienio valiuta mo-k�tinomis/gaunamomis sumomis ir taip sumažina savo rizik�. Apsikeiti-mo sandoris gali bti gaunamas vienu metu atliekant ateities sandor� beipinig� rinkos operacij�.

Kaip iš ateities sandorio atveju, aukštesn� palkan� norm� turintivaliuta bus brangesn�. Vienos iš apkeist� ir po apsikeitimo termino gr�-žinam� valiut� suma skirsis nuo pradin�s sumos tik d�l palkan� norm�skirtumo.

Svarbiausios s�vokos• Rizika• Neapibr�žtumas• Rizikos valdymas

41

• Rizikos prevencija• Rizikos finansavimas• Grynoji rizika• Spekuliatyvioji rizika• Rizikos prevencija• Finansin� rizika• Išvestiniai finansiniai instrumentai• Ateities sandoriai (angl. forward, future)• Pasirinkimo sandoriai (angl. option)• Apsikeitimo sandoriai (angl. swap)

Kartojimo klausimai1. vardinkite ir paaiškinkite du visiems rizikos apibr�žimams b-

dingus elementus.2. Kokius žinote neapibr�žtumo lygius?3. Kokius žinote rizik� skirstymo bdus?4. Kuo skiriasi sistemin� ir nesistemin� rizikos?5. Koks yra pagrindinis grynosios ir spekuliatyviosios rizikos skir-

tumas?6. Kokias žinote finansin�s rizikos ršis?7. Kaip yra apibr�žiamas rizikos valdymas?8. Kokie yra rizikos valdymo sud�tiniai elementai? Trumpai juos

paaiškinkite.9. Kokius žinote rizikos prevencijos metodus?10. Kas tai yra finansin� rizika? Kaip ji valdoma? Kokios yra pagrin-

din�s finansin�s rizikos ršys?11. Kokia reikšm� tenka draudimui rizikos valdymo procese?12. Koki� rizik� prevencijai yra naudojami išvestiniai finans� rinkos

instrumentai?13. Kokius žinote išvestinius finans� rinkos instrumentus? Kokie yra

j� pagrindiniai bruožai?

42

3. Draudimo teoriniai pagrindai

Šiame skyriuje pristatomos draudimo veiklos teorijos, pateikiama draudi-mo veiklos samprata, analizuojamas draudimo veiklos apibr�žimas. Išski-riami ir analizuojami šeši draudimo veiklos požymiai, kuriais remiantisgalimas draudimo veiklos atskyrimas nuo draudimui artimos ar su draudi-mu nesusijusios veiklos. Susistemintos ir apibendrintos draudimo siste-mos funkcijos. Paskutin�je skyriaus dalyje draudimo �mon�s analizuoja-mos jas supan�i� institucij� aplinkoje.

Šiame skyriuje pateikiama draudimo veiklos samprata, analizuoja-mas draudimo veiklos apibr�žimas ir draudimo veiklos požymiai. Susiste-mintos ir trumpai paaiškintos draudimo sistemos funkcijos. Skyriaus pa-baigoje apžvelgiamos ir analizuojamos draudimo �moni� aplinkos institu-cijos.

3.1. Draudimo sàvoka ir apibrëþimas

Pasaulyje šiuo metu yra daug skirtingo turinio draudimo teorij�. Draudi-mo veikla skirting� teorij� yra suprantama ir apibr�žiama nevienodai. Pa-grindin�s draudimo veiklos teorijos yra:

1. Žalos atlyginimo teorija, teigianti, kad draudimas – tai veikla, ku-rios metu draud�jui kompensuojama draudiminio �vykio metu patirta tur-tin� ar neturtin� žala. Ši teorija, kurios pagrindinis atstovas italas Donati,gan�tinai populiari anglosaks�, ispan� bei prancz� draudimo literat-roje.

2. Poreikio teorija teigia, kad draudimas yra procesas, kurio metu drau-dimo grup�s nariui užtikrinamas d�l draudiminio �vykio iškilusio poreikiotenkinimas. Ši teorija, kurios pagrindiniai šalininkai Gobbi ir Manes, yrabene pla�iausiai šiuo metu naudojama draudimo teorija.

3. Apsaugojimo teorija, draudim� vertinanti kaip priemon�, kuri su-mažina nesaugumo jausm�, garantuoja apsaug� nuo �vairi� gyvenime

43

pasitaikan�i� rizik� ir gr�smi�. Pagrindinis šios draudimo teorijos atsto-vas – draudimo teoretikas Hupka.

4. moni� teorija, apibr�žianti draudim� kaip planingai vykdom� pi-niginiais santykiais pagr�st� veikl�, kurios metu draudimo �mon�s suteikiadraud�jams, kuriems gresia tos pa�ios ršies rizika, draudimin� apsaug�.Pagrindiniai šios teorijos šalininkai – italai Lordi, Mossa, Rocco, pranc-zas Danjon, vokietis Goldschmidt.

5. Rizikos bendrijos teorija, teigianti, kad asmenys, perduodantys drau-dimo �monei tos pa�ios ršies rizik�, tuo pa�iu gali bti laikomi vienosrizikos bendrijos nariais. Vokietijos mokslininkas Bruck laikomas šios drau-dimo teorijos pradininku ir pagrindiniu atstovu.

6. Visos aukš�iau išvardintos draudimo teorijos oponent� yra kriti-kuojamos d�l netikslaus arba nevisiškai draudimo esm� atskleidžian�iodraudimo veiklos apibr�žimo. Nepaisant to, Poreikio teorija yra viena iššiuo metu pasaulyje labiausiai paplitusi� draudimo veiklos teorij�. Ji api-br�žia draudim� kaip vienam asmeniui atsitiktinio, ta�iau paskirstant rizi-k� kolektyve bei laike, išmatuojamo ateities poreikio, tenkinim�.

Poreikio teorijos šalinink� manymu, tos pa�ios rizikos (pavojaus) vei-kiami kio subjektai gali susiburti � grup� tam, kad �vykio atveju bendromisl�šomis patenkint� grup�s nariui iškilus� poreik�. Jei egzistuoja pakankamaididel� kio subjekt� grup�, kurioje vienam grup�s nariui atsitiktinis �vykisgrup�je tampa išmatuojamas (išmatuojamu �vykiu yra laikomas toks �vykis,kur� statistikos bei dideli� skai�i� d�snio pagrindu galima aprašyti matema-tiniais dydžiais, tiksliau tariant, nuostoli� atsiradimo tikimybe bei matema-tiniu nuostoli� vidurkiu), tai tokia grup� yra vadinama draudimo grupe, ogrup�s nari� veikla – draudimo veikla. Alfred Manes pateikia tok� draudimoapibr�žim�: draudimas yra kolektyvinis patenkinimas atsitiktinio, išmatuo-jamo poreikio, kolektyvui susidedant iš didelio skai�iaus tos pa�ios rizikosveikiam� kio subjekt�.

3.2. Draudimo veiklos poþymiai

Ekonomin� kio subjekt� veikla turi atitikti tam tikras s�lygas, kad j� ga-l�tume vadinti draudimo veikla. Šios s�lygos dažnai yra vadinamos drau-dimo veiklos požymiais, kurie atsispindi draudimo veiklos apibr�žime.

44

Remiantis draudimo veiklos požymiais yra galimas draudimo veiklos at-skyrimas nuo draudimui artimos ar su draudimu nesusijusios veiklos. Eko-nomin� veikla tik tuomet bus draudimo veikla, jei ji pasižym�s visais še-

šiais draudimo veiklos požymiais. Jei tam tikra ekonomin� veikla nepasi-žym�s bent vienu iš j�, ji jau nebus laikoma draudimo veikla, bet, geriau-siu atveju, tik draudimui artima veikla, nesvarbu, kad šnekamojoje kalbo-je mes ir naudotume tam draudimo veiklos s�vok�.

Kolektyviðkumas

Bsimas poreikio patenkinimas turi remtis kolektyviškumo principu. Di-delis skai�ius tos pa�ios rizikos veikiam� kio subjekt� susiburia � grup�(draudimo grup�), kurios tikslas – kolektyvinis d�l tam tikr� �vyki� vie-nam grup�s nariui atsiradusi� poreiki� tenkinimas. Šis draudimo veiklosprincipas išreiškia savitarpio pagalbos id�j�, kuri gali bti apibdinta po-sakiu: „vienas už visus, o visi už vien�“. Draudimo grup�s narys, nepaty-r�s finansini�, tam tikr� �vyki� s�lygot� išlaid�, kompensuoja dal� kitogrup�s nario patirt� finansini� išlaid�, kartu suvokdamas, kad �vykio at-veju ir jis susilauks draudimo grup�s paramos.

Didel�se �mon�se gana dažnai pasitaiko nemažai panašios ršies ob-jekt�, veikiam� tos pa�ios rizikos. Saugumo poreik� min�tos �mon�s nere-tai bando patenkinti savidraudos bdu.

Poreikio egzistavimas

Ekonomiškumas

Kolektyviškumas

Atsitiktinumas

Tos pa�ios rizikos(pavojaus)

egzistavimas

Išmatuojamumas

Ekonomin� �kio

subjekt� veikla

Draudimoveikla

3.1 pav. Ekonominë ûkio subjektø veikla

45

Tarkime, kad �mon� turi keli� šimt� lengv�j� automobili� park�, kuri�yra nusprendžiama nedrausti, tikintis, kad tik vienas iš j� kas metai pateks �avarij�. Remonto kaštai tuo atveju bt� kur kas mažesni negu �moka, kuri�reik�t� sumok�ti draudimo bendrovei už visus draudžiamus automobilius.

Ta�iau savidrauda n�ra draudimo veikla, kadangi ji prieštarauja ko-lektyviškumo principui. Savidraudos atveju kio subjektas nepriklausodraudimo grupei ir pats vienas prisiima vis� rizik� d�l galim� materiali-ni� nuostoli�.

Ekonomiðkumas

Alfred Manes ankstyvesn�je draudimo veiklos apibr�žimo versijoje buvopamin�j�s ir draudimo veiklos ekonomiškumo princip�. Kiek v�liau tobuvo atsisakyta, nusprendus, kad draudimo veiklai esant ekonominei veiklaiekonomiškumas yra savaime suprantamas dalykas, kurio n�ra btina at-skirai pamin�ti apibr�žime.

Ekonomiškumas vis� pirma reiškia ateityje draudimo grup�s nariamsiškilsian�i� poreiki� tenkinimo sistemiškum�. Vienkartinis kio subjekt�susibrimas � grup� kokios nors tik vien� kart� iškilsian�ios gr�sm�s pa-skirstymo kolektyve n�ra draudimas. Draudimo grupei turi bti bdingast�stinumas, o vykdoma veikla reglamentuota. Tarkime, kad savanorišk�vienkartini� �naš� pagrindu yra sukaupiamas kapitalas, kuris tam tikr��vyki� atveju gali bti panaudotas d�l ši� �vyki� atsiradusi� poreiki� ten-kinimui. Ta�iau tai nebus draudimo veikla, kadangi nei grup�s organizavi-mas, nei bsim� poreiki� tenkinimas n�ra planingas. Draudimo grup� pri-valo tur�ti organizacinius pagrindus.

Kiekvienas draudimo grup�s narys, �vykus draudiminiam �vykiui, tu-ri teis� � nustatyto dydžio kompensacij�. Tai yra vienas iš pagrindini� skir-tum� tarp draudimo ir socialinio aprpinimo, kur ne visi žmon�s, o tik tamtikrus reikalavimus atitinkanti j� grup�, turi teis� � finansin� ar kitokiopobdžio param�.

Draudimo veiklos ekonomiškumas, be kita ko, reiškia dar ir tai, kaddraudimin� apsauga n�ra teikiama veltui. Po draudiminio �vykio grup�s na-riui suteikiama parama yra finansuojama iš nari� �mok� pagrindu sukauptokapitalo. Sukauptas kapitalas turi sutapti su išmok�t� kompensacij� suma.

46

Šio principo praktinis pritaikymas akivaizdžiai matomas gyvyb�s drau-dimo šakoje. Lygyb� tarp dabartin�s bsim� �mok� vert�s bei dabartin�sbsim� išmok� vert�s yra draudimo �mokos dydžio paskai�iavimo šiojedraudimo šakoje pagrindas. Ta�iau tai visiškai nereiškia, kad panaši lygy-b� turi egzistuoti kiekvieno grup�s nario atžvilgiu; grei�iau net priešingai.Draudimo veiklai yra bdinga tai, kad atskiro grup�s nario sumok�tos drau-dimo �mokos arba viršija, arba yra mažesn�s už jam iš sukaupto kapitaloišmok�t� draudimo išmok� sum�. Išmok� bei �mok� lygyb� atskiro gru-p�s nario atžvilgiu neegzistuoja.

Poreikio egzistavimas

Draudimo veiklos tikslas yra poreikio, iškilusio grup�s nariui d�l drau-diminio �vykio, tenkinimas. Ta�iau draudiminis �vykis nebtinai turibti kažkas nemalonaus, kaip, tarkime, mirtis, liga, gaisras ar automo-bilio vagyst�. Tai gali bti ir malonus atsitikimas: tam tikro amžiaussulaukimas ar dukters vestuv�s. Bendra visiems šiems �vykiams yratai, kad kiekvienas iš j� yra vienokio ar kitokio poreikio atsiradimopriežastis.

Draudiminis �vykis yra turto vert�s sumaž�jimo priežastis, o drau-dimo veiklos tikslas gali bti apibr�žiamas ne tik kaip d�l draudiminio�vykio atsiradusio poreikio tenkinimas, bet ir kaip nuostoli�, padaryt�turtui, kompensavimas. Ta�iau draudimas negali ir neturi bti nelai-m�s ištiktojo praturt�jimo priežastimi. Šis draudimo veiklos principasremiasi samprotavimu, kad tam tikro kio subjekto patirti materiali-niai nuostoliai yra kartu nuostoliai ir visos šalies nacionaliniam turtui.Taigi bt� neteisinga, jei nacionalinio turto sumaž�jimas bt� kartu irkokio nors vieno asmens pasipelnymo bei praturt�jimo priežastimi. D�lto yra svarbu, ypa� vykdant draudim� tam tikrai sumai, teisingai �ver-tinti draudžiamo objekto vert�.

Draudimas yra naudojamas tik išmatuojamo materialinio poreikiotenkinimui. Dvasin�s pusiausvyros netekimas, vidiniai išgyvenimai ardepresija, atsiradusi d�l draudiminio �vykio, kaip tarkime invalidumasar šeimos maitintojo mirtis, n�ra laikomi draudimo kompensacijos ob-jektais.

47

Atsitiktinumas

Draudiminis �vykis turi bti atsitiktinis. Jo �vykimas neturi bti �takoja-mas draud�jo valios ar nor�. Šis reikalavimas yra laikomas išpildytu tiektose draudimo šakose, kur atskiras kio subjektas yra akivaizdžiai bej�gis�takoti draudiminio �vykio radim�si (pvz., turto draudimas nuo krušos arkit� gamtini� j�g�), tiek ir tose šakose, kur �vykio nutikimas nors teoriškaiir priklausantis nuo draud�jo veiksm�, ta�iau praktiškai sunkiai �tik�tinas,kadangi draudiminio �vykio metu draud�jo patirta žala bt� nepalygina-mai didesn� už gaut� draudimo kompensacij�.

Pavyzdžiui, transporto priemoni� susidrimas yra nuo transporto prie-mon�s vairuotojo priklausantis �vykis. Ta�iau susidrimo pasekm�s yratokios nepageidautinos, kad vargu ar atsiras vairuotojas, norintis sukeltiauto�vyk� vien tam, kad gaut� draudimo išmok�.

Draudimo veikl� reglamentuojantys �statymai dažniausiai numato, kaddraudimo bendrov� yra atleidžiama nuo jos �sipareigojimo išmok�ti draudi-mo kompensacij� tais atvejais, kai yra �rodoma kad „draudiminis �vykis“buvo sukeltas s�moningais draud�jo veiksmais. Tuo atveju, kai yra nustato-ma, kad draudiminio �vykio priežastis buvo grubus draud�jo aplaidumas,draudimo išmoka gali bti sumažinta. Šiam draudimo veiklos principui prak-tikoje, d�l aštrios konkurencijos tarp draudimo kompanij�, dažniausiai n�raskiriamas reikiamas d�mesys. Daugelyje draudimo šak� yra kompensuoja-mi ir grubaus draud�jo aplaidumo sukelto �vykio nuostoliai. Be to, ir gyvy-b�s draudime savižudyb� dažniausiai yra pripaž�stama draudiminiu �vykiu,kuriam atsitikus, naudos gav�jai �gauna teis� � draudimo sutartyje numatyt�draudimo išmok�. �kio subjektas gali bti draudžiamas nuo �vykio, kuriopasirodymas teoriškai bei praktiškai priklauso nuo jo paties noro bei veiks-m� (pvz., autoavarija, savižudyb� ir t.t.), tik tuo atveju, jei draudikas turitvirt� pagrind� manyti, kad „draudiminis �vykis“ nebus sukeltas s�moningai.

Gyvyb�s draudimo �mon�s draudžia asmens gyvyb� su trejus metustrunkan�ia išlyga d�l savižudyb�s. Tokiu bdu sumažinama gyvyb�s drau-dimo sutarties sudarymo, siekiant gauti draudimo išmok� savižudyb�s at-veju, tikimyb�.

Ta�iau atsitiktinumo požymis nereikalauja, kad egzistuot� neaišku-mas d�l draudiminio �vykio atsiradimo. Užtenka to, kad draudiminio �vy-

48

kio atsiradimo laikas bt� nežinomas, nors jei draudiminio �vykio atsira-dimo faktas ir yra aiškus ir nekelia joki� abejoni�. Gyvyb�s draudimasyra šios taisykl�s aiškiausias pavyzdys. ‘Mors scerta, nora mortis incerta’,sakydavo senov�s rom�nai. Kiekvienas žmogus anks�iau ar v�liau tur�smirti. Ta�iau laikas, kada tai �vyks, yra nežinomas, ko visiškai pakanka,kad bt� galima vykdyti gyvyb�s draudim�.

Iðmatuojamumas

vykio atsiradimo faktas ar bent jau jo atsiradimo laikas visuomet turi btinežinomas dydis. Ta�iau to nepakanka, kad bt� galima apdrausti kiosubjekt� nuo j� veikian�ios rizikos. Draudiminis �vykis privalo bti išma-tuojamas.

Išmatuojamumas remiasi, vis� pirma, statistikos mokslu. Statisti-kos moksl� galima apibr�žti kaip didelio kiekio duomen� apie atsitikti-nius �vykius surinkim�, grupavim�, analizavim� bei d�sningum� išvedi-m�. Tik apdorojus tkstan�ius ar šimtus tkstan�i� individuali� atvej�galima daryti apibendrinan�ias išvadas ir apskai�iavimus. Pavyzdžiui,apie vidutin� žmoni� gyvenimo trukm� ar nelaiming� atsitikim� darbedažn�. Tod�l draudimo veikla tapo galima tik po to, kai atsirado pirmiejistatistiniai draudimini� �vyki� vertinimai. Draudiminio �vykio atsiradi-mo dažnumas bei vidutinis žalos dydis yra ypating� svarb� turin�ios sta-tistin�s s�vokos. vykio atsiradimo dažnumas yra išreiškiamas �vykioatsiradimo tikimybe; vidutinis žalos dydis yra išreiškiamas pinig� suma,kuri yra reikalinga vidutinio draudiminio �vykio sukelto poreikio paten-kinimui.

Vien tik žini� apie praeit�, kurias teikia statistika, �vykio išmatuoja-mumui neužtenka. Reikia mok�ti �vertinti kapitalo, kuris bus naudojamasateities perioduose iškilsian�i� poreiki� tenkinimui, apimtis. Tam yra nau-dojama tikimybi� teorija. Remiantis praeities duomen� � ateit� projektavi-mu yra atliekamas ateityje iškilsian�i� poreiki� �vertinimas.

Statistika bei tikimybi� teorija duoda teisingus rezultatus tik tais at-vejais, kai apskai�iavimams yra naudojama pakankamai didel�s apimtiespraeities �vyki� baz�. Pakankamai didelio �vyki� skai�iaus egzistavimasyra btina išmatuojamumo s�lyga. Rizikos „dydis“ šiuo atveju neturi jokios

49

reikšm�s. Kad ir kokia didel� bt� rizika (pvz., atominio reaktoriaus spro-gimas), ji teoriškai bus apdraudžiama, jei egzistuos pakankamas statisti-ni� duomen� kiekis. Ta�iau net „mažiausia“ rizika yra neišmatuojama, otuo pa�iu ir draudimo teorijoje laikoma kaip nedraudžiama rizika, jeiguneegzistuoja arba egzistuoja, ta�iau stinga praeities �vyki� statistini� duo-men�.

Skraidymas sklandytuvu ilg� laik� buvo nedraudžiamas. Draudimi-n�s apsaugos ieškan�i�j� argumentas, kad sunkias pasekmes turintys ne-laimingi atsitikimai užsiimin�jant šiuo sportu pasitaiko labai retai, nega-l�jo šiuo atveju nieko pakeisti. Problema buvo išspr�sta tik surinkus mini-malios apimties statistini� duomen� baz�.

Kelion� � Šiaur�s ašigal� ar plaukimas burine valtimi aplink pasaul�yra susij� su labai retai pasitaikan�iomis rizikomis, kurios, d�l nepakan-kamo j� skai�iaus, teoriškai yra neišmatuojamos, o tuo pa�iu ir nedrau-džiamos.

Teorinis rizik� neišmatuojamumas, o tuo pa�iu ir nedraudžiamumas,praktikoje dažnai n�ra laikomi klitimis. D�l vienoki� ar kitoki� priežas-�i� ne visuomet yra laukiama, kol apie retai pasitaikan�i� rizik� bus su-rinkta pakankama duomen� baz�. Šiomis priežastimis gali bti tiek šaliesekonomini� interes� gynimas, tiek spartesnio kio vystymosi ar didesn�srinkos dalies užkariavimo siekimas. Atomin�s rizikos bei turto nuo pa-prastos vagyst�s draudimas yra klasikiniai toki� neišmatuojam� rizik� drau-dimo pavyzdžiai.

Kita vertus, draudimin� apsauga egzistuoja tik tuomet, kai draudimogrup� yra pakankamai didel�; grup� turi bti tokio dydžio, kad gal�t� pa-sireikšti „dideli� skai�i� d�snio“ veikimas.

Pasitaiko, kad keliolika ar keliasdešimt kio subjekt� susiburia � gru-p� su tikslu kolektyviai tenkinti ateityje iškilsiant� poreik�. Ta�iau daly-vaujan�i� skai�ius yra per mažas, kad bt� galima kalb�ti apie rizikospaskirstym�, o tuo pa�iu ir draudim�.

Praktikoje gana dažnai pasitaikantis toki� maž� grupi� pavyzdys yranaujai �sikr� draudimo draugijos su nedideliu nari� skai�iumi. Atsitikus�vykiui, suk�lusiam didesnius nuostolius, tokios negausios grup�s sukauptokapitalo dažniausiai neužteka d�l �vykio atsiradusi� poreiki� tenkinimui.

50

Tokioje grup�je, kurioje d�l mažo jos nari� skai�iaus n�ra rizikos paskirs-tymo, draudimin� apsauga neegzistuoja. Rizikos paskirstymas yra btinadraudimo s�lyga.

Tos paèios rizikos (pavojaus) egzistavimas

Tam, kad ekonomin� kio subjekt� veikl� gal�tume pavadinti draudimu,visi � draudimo grup� susibr� kio subjektai turi bti veikiami tos pa�iosrizikos ar pavojaus.

Šis reikalavimas, atrodyt�, yra savaime suprantamas, ta�iau neretaipasitaiko, ypa� valstybin�se draudimo �staigose, kad vien� rizik� sukeltikio subjekt� nuostoliai yra kompensuojami iš kapitalo, sukaupto visiškaikit� rizik� s�lygot� nuostoli� dengimui. Kad to bt� išvengta, daugelyješali� �statymais yra numatytas tam tikr� draudimo šak� teisinio atskyrimoreikalavimas.

Arba priešingai – kio subjektas kartais yra priskiriamas draudimogrupei ir turi mok�ti �mokas už tokias rizikas, kurios jam visiškai negresia.

3.3. Draudimo sistema ir jos funkcijos

Draudim� galima nagrin�ti j� supan�i� sistem� aplinkoje. Jei draudimosistem� laikysime atskaitos tašku, tai finans� sistema bus pirmoji, o šaliesekonomika – antroji supan�ioji sistema. Valstyb� tokiu atveju gali btilaikoma tre�iojo lygio supan�i�ja sistema. Kiekviena supan�ioji sistemaužduoda žemesni� lygi� sistemoms tam tikras funkcijas. Skirtingo lygiosupan�i�j� sistem� atskaitos tašku laikytinai sistemai užduodamos funk-cijos skiriasi. Nagrin�dami draudimo sistemos atliekamas funkcijas šiuoatveju pasirinksime tre�i�j� supan�i�j� sistem�, t.y. valstyb�. Tok� pasi-rinkim� s�lygoja tai, kad valstyb�s, kaip supan�iosios sistemos, draudimosistemai užduotos funkcijos, lyginant su žemesnio lygio supan�iosiomissistemomis, yra bendresnio pobdžio ir platesnio masto. Tai sudaro gali-myb� visapusiškai draudimo sistemoje vykstan�i� proces� analizei. Funk-cijos, kurias valstyb� vienokiu ar kitokiu bdu (tiesiogiai ar netiesiogiai)užduoda draudimo sistemai, apima ir tas funkcijas, kurias draudimo siste-ma vykdo kaip finans� ar ekonomikos sistemos dalis (posistemes).

51

Draudimo sistemos aplinka pavaizduota 3.2 paveiksle.Draudimo teorija �vairiais aspektais nagrin�ja draudimo funkcijas bei

atskir� funkcij� svarb�. Draudimo sistemos funkcijas pagal ši� funkcij�pasireiškimo srit� galima skirstyti � tris grupes:

• socialin�;• ekonomin�;• politin�.Reikšmingiausios yra draudimo sistemos atliekamos socialin�s ir eko-

nomin�s funkcijos. Politini� funkcij� reikšm� n�ra tokia didel� lyginantsu pirmosiomis dvejomis funkcij� grup�mis.

Draudimo sistema yra naudojama valstyb�s socialin�s politikos vyk-dymui ir yra priskiriama prie tinkamiausi� tokios politikos priemoni�. So-cialini� funkcij� grup�je reikšmingiausios yra šios funkcijos:

• Minimalaus šalies gyventoj� pragyvenimo lygio (egzistencijos) už-tikrinimas. Draudimo sistema kartu su kitomis sistemomis, tarp j� ir socia-linio aprpinimo sistema, dalyvauja užtikrinant minimal� šalies gyventoj�pragyvenimo lyg�. Valstyb�, siekdama padidinti šios draudimo funkcijos�gyvendinimo laipsn�, neretai paskelbia draudim� privalomu. Draudimo sis-tema padeda užtikrinti minimal� pragyvenimo lyg� tiek �vairi� prognozuo-t�, tiek ir nelaukt�, t.y. neprognozuot�, �vyki� atveju. Prognozuotais �vy-kiais yra laikomas pensijinio amžiaus sulaukimas ar kdikio gimimas. Ne-prognozuoti �vykiai apima nelaimingus atsitikimus, asmens mirt�, lig�, dar-bo netekim� ir kt. Ši draudimo funkcija gali bti suprantama pla�iau ir for-muluojama ne tik kaip minimalaus šalies gyventoj� pragyvenimo lygio už-tikrinimas, bet ir kaip šalies gyventoj� pragyvenimo lygio t�stinumo užtik-

3.2 pav. Draudimo sistema kaip þemesnio lygio valstybës posistemë

Valdantieji sistem�elementai

Draudimo sistema

Finans� sistema

EkonomikaValstyb�

ES

52

rinimo mechanizmas, padedantis išvengti ženklaus pragyvenimo lygio su-maž�jimo.

• Turtin�s diferenciacijos skirtum� tarp atskir� gyventoj� sluoksni�mažinimas. Platus ir finansiškai save išlaikyti paj�gus vidurinis šalies gy-ventoj� sluoksnis yra svarbi demokratijos, valstybingumo, o kartu ir pilie-�i� lojalumo valstybei, savigarbos ir orumo išsaugojimo s�lyga. Draudi-mo sistema stabdo turtin�s diferenciacijos skirtum� tarp atskir� gyvento-j� sluoksni� did�jim�. Solidarumas yra vienas iš pagrindini� draudimoveiklos princip�: didelio skai�iaus šalies gyventoj� l�šomis yra kompen-suojami tam tikr� �vyki� met� žal� patyrusio asmens ar asmen� grup�sfinansiniai nuostoliai.

Ekonomini� funkcij� grup� yra nevienalyt�. Dalis draudimo siste-mos ekonomini� funkcij� yra bdingos ir kitoms finans� ir ekonomikossistemoms. Šios funkcijos yra vadinamos netiesiogin�mis funkcijomis. Kitadalis draudimo sistemos ekonomini� funkcij� yra tiesiogiai susijusi sudraudimo veikla; tokios funkcijos yra vadinamos tiesiogin�mis. Svarbiau-sios tiesiogin�s draudimo sistemos ekonomin�s funkcijos yra:

• Ekonomikos augimo r�mimas. Dauguma kio subjekt� yra aversiškirizikai. Draudimo sistema, mažindama rizik�, didina ekonomin� kio sub-jekt� aktyvum�, o kartu skatina ekonomikos augim�. Išduodant paskolasdažniausiai yra reikalaujama �kei�iamo turto ar asmens gyvyb�s draudimo.Jei nebt� draudimo, dalis kredit� d�l per didel�s su kreditavimu susijusiosrizikos bt� neišduoti, dalis rentabili� projekt� likt� ne�gyvendinti. Draudi-mo sistema skatina tarptautin�s prekybos augim�, perimdama prekes ar pa-slaugas eksportuojan�i� ir importuojan�i� kio subjekt� rizikas. Kartu drau-dimo sistema prisideda prie kio subjekt� veiklos t�stinumo užtikrinimo,perimdama finansin�s veiklos, nelaiming� atsitikim� ar su kio subjektovykdoma veikla susijusios civilin�s atsakomyb�s rizikas.

• Kapitalo ir nacionalini� pajam� išsaugojimas. Draudimo sistemamakroekonominiu požiriu padeda išsaugoti kapital� bei nacionalines pa-jamas, užkerta keli� užimtumo maž�jimui. Ši draudimo sistemos funkcijapasireiškia tuomet, kai, atsitikus tam tikriems �vykiams, ekonomine veik-la užsiiman�iam kio subjektui padaroma žala, kuri yra mažesn� negukapitalo vert�, bet didesn� už kio subjekto finansin� paj�gum� atnaujintivykdyt� kin� veikl�. Jei nebt� draudimo sistemos, teigiamas kapitalo

53

balansas, nevykstant gamybai, netur�t� makroekonomin�s vert�s, nebt�sukuriamas vidaus produktas, did�t� nedarbas.

Svarbiausios netiesiogin�s draudimo sistemos ekonomin�s funkci-jos yra:

• Užimtumo did�jimas. Kad draudimo sistema s�kmingai funkcio-nuot�, ji privalo tur�ti atitinkamos kokyb�s žmogiškojo kapitalo resursus.Papildomos darbo vietos yra sukuriamos ne tik pa�ioje draudimo sistemo-je bet ir už jos rib�: aukštosiose mokyklose, kvalifikacijos k�limo �staigo-se, gamybos priemones tiekian�iose ir kitose �mon�se.

• Biudžeto pajam� šaltinis. Draudimo sistema generuoja pinig� srau-tus, kuri� dalis v�liau �vairiomis formomis papildo valstybin� biudžet�.

• Kapitalo rink� katalizatorius. Draudimo sistemoje generuojami pi-nig� srautai patenka � pinig� ir kapitalo rinkas, skatindami pastar�j� pl�tr�.

Pagrindin�s politin�s draudimo sistemos funkcijos yra šios:• Valstybingumo išlaikymas. Draudimo sistema prisideda prie valsty-

bingumo išlaikymo. Nors šios draudimo sistemos funkcijos kiekybiškaine�manoma �vertinti, galioja bendra socialiniais tyrimais bei istorine pa-tirtimi paremta nuomon�, kad tik fiziškai sveiki ir valstybei bei jos tvarkailojals pilie�iai gali s�kmingai ginti šal� išorin�s agresijos ar vidaus nera-mum� atveju.

• Valstyb�s tarptautin�s �takos did�jimas. Draudimo sistema skatinaekonomikos augim�. Šalies gyventoj� ekonomin� gerov� bei valstyb�sekonomin� ir politin� �taka tarptautiniame lygmenyje yra du glaudžiai tar-pusavyje susij� dydžiai.

3.4. Draudimo ámonës ir jø aplinkos institucijos

Draudimo �moni� bei j� aplinkoje esan�i� institucij� ryšiai yra ne vien tikekonomin�s kilm�s. Ta�iau ekonominius ryšius gal�tume apibdinti kaipdominuojan�ius ryšius tarp draudimo �moni� bei aplinkos institucij�. Drau-dimo �mon�s pagal teisin� organizavimo form� yra skirstomos � draudimodraugijas ir akcines draudimo bendroves. Draudimo teorija neretai išski-ria ir valstybines draudimo �mones, ta�iau j� šiame vadov�lyje d�l nuolatmaž�jan�ios valstybini� draudimo �moni� reikšm�s pla�iau nenagrin�sime.

54

Vienos iš reikšmingiausi� draudimo �moni� aplinkos institucij� yraValstybin� draudimo priežiros tarnyba, draudimo tarpininkai (brokeriaiir agentai), Transporto priemoni� savinink� ir valdytoj� civilin�s atsako-myb�s draudimo biuras, draudik� ir draudimo tarpinink� organizacijosbei žal� sureguliavimo centrai. Visos k� tik pamin�tos draudimo �moni�aplinkos institucijos veikia daugelyje vidutiniškai išsivys�iusi� draudimorink�. Be ši� draudimo �moni� aplinkos institucij�, išsivys�iusiose drau-dimo rinkose dalyvauja ir specializuotos perdraudimo bendrov�s, savid-raudos �mon�s bei savarankišk� daleli� savidraudos �mon�s (PCC).

Kai kurie draudimo sistemos dalyviai, o btent valstybin� draudimopriežiros tarnyba, draudimo draugijos ir savidraudos �moni� veikla busnagrin�jama išsamiau kituose vadov�lio skyriuose.

Didel� �tak� draudimo �moni� veiklai daro draudimo �moni� aplinka,t.y. visuomen�, apimanti ir draudimo �moni� klientus, gamybos veiksni�tiek�jai, partneriai ir konkurentai.

Visuomen� yra svarbi neformali draudimo �moni� aplinkos instituci-ja. Visuomenin� nuomon� apie atskir� draudimo �mon� ir bendrai apie

3.3 pav. Draudimo ámonës bei jø aplinkos institucijos

Valstybin�priežiros

tarnyba

TPSVCADbiuras

Draudimo�mon�s

Draudimotarpininkai

Perdraudimo�mon�s

Savidraudos�mon�s

PCC

Žal� suregulia-vimo centrai

Draudimodraugijos

Agentai Brokeriai

Akcin�s draudimobendrov�s

Draudik� irtarpinink�organizacijos

– visuomen�– gamybos veiksni� tiek�jai– partneriai– konkurentai

55

draudimo veikl� turi nepaprastai didel� �tak� tos draudimo �mon�s ir, ati-tinkamai, visos draudimo rinkos pl�trai.

Draudimo �mon�s klientai yra ne tik draudimo �moni� silom� drau-dimo produkt�, bet ir kapitalo kaupimo bei kit� draudimo �mon�s teikia-m� paslaug� vartotojai.

Draudimo produkt� vartotojai – draud�jai – yra kio subjektai, mo-kantys tam tikr� pinig� sum� (draudimo �mok�) už draudimo �mon�s si-lom� draudimin� apsaug� �vairi� draudimo produkt� forma. Draudimoprodukt� vartotojais gali bti tiek privats asmenys, tiek ir �vairios �mo-n�s, organizacijos ar valstybin�s �staigos. Privatiems asmenims teikiamadraudimin� apsauga ekonominiu požiriu yra analogiška vartojimo pa-slaug� �sigijimui. Preki� ar paslaug� gamyba besiver�ian�i� �moni� �si-gyta draudimin� apsauga yra laikytina preki� ar paslaug� gamybai naudo-jamu gamybos veiksniu.

Kapitalo kaupimo produkt� vartotojai dažniausiai yra privats as-menys. Kapitalo kaupimui dažniausiai yra naudojami �vairs gyvyb�sbei, kiek re�iau, nelaiming� atsitikim� draudimo produktai. Kapitalo kau-pimo produkt� vartotojais yra laikytinos ir �mon�s bei organizacijos,mokan�ios �mokas � pensij� fonde, kaip specializuotoje draudimo �mo-n�je, draudimo �mon�s darbuotojams ar organizacijos nariams atidary-tas s�skaitas.

Kit� draudimo �mon�s teikiam� paslaug� vartotojais gali bti tiekdraudimo produkt� bei kapitalo kaupimo produkt� vartotojai, tiek ir kitiasmenys, nesusij� su draudimo �mone jokiais sutartiniais santykiais, betnaudojantys draudimo �mon�s teikiamas paslaugas. Toki� paslaug� pa-vyzdžiai yra nekilnojamo turto vertinimas bei konsultacij� teikimas.

Gamybos veiksni� tiekimo rinkoje draudimo �mon� ekonominiais ry-šiais yra susijusi daugiau nei su vienu skirtingu gamybos veiksni� tiek�ju.Gamybos veiksni� tiek�jai už tam tikr� užmokest� – gamybos veiksni�kain� – perleidžia draudimo �mon�ms draudimin�s apsaugos bei kit� pa-slaug� gamyboje naudojamus gamybos veiksnius. Svarbiausi gamybosveiksni� tiek�jai yra:

– darbo j�ga draudimo �mon� aprpinantys privats kiai;– �vairias paslaugas teikiantys fiziniai bei juridiniai asmenys;– �vairias daiktines gamybos priemones teikiantys asmenys;

56

– perdraudimo apsaug� teikiantys perdraudikai;– kapital�, reikaling� paslaug� gamybai, teikiantys bankai, kitos, ne-

retai ir tam pa�iam koncernui priklausan�ios draudimo �mon�s, privatskiai bei valstybin�s organizacijos.

Ypating� viet� tarp kit� tiek�j� užima nepriklausomi draudimo tarpi-ninkai. Jie yra ne tik gamybos veiksnio – paslaug� – tiek�jai, bet ir tarpi-ninkai tarp draudimo �mon�s ir jos klient� draudimini� produkt� realiza-cijos rinkoje. Tuo atveju, kai nepriklausomi draudimo tarpininkai yra �trau-kiami � draudimo sutar�i� apdorojimo bei draudimini� �vyki� tyrimo veikl�,jie tampa ne tik paslaug� tiek�jais, bet ir draudimin�s apsaugos gamybosproceso dalyviais.

Gana dažnai draudimo veikl� reglamentuojantys �statymai numatodraudimo �moni� veiklos apribojim�, leidžiant� tiktai draudimo bei su jasusijusios veiklos vykdym�. Min�tosios teisin�s normos egzistavimas dau-geliu atvej� veda prie kooperacijos santyki� tarp draudimo �moni� beikitose šakose veikian�i� �moni� atsiradimo. Kooperacijos tarp atskir� �mo-ni� priežastys yra nevienodos. Pavyzdžiui, kooperacij� gali s�lygoti drau-dimo �mon�s siekis padidinti turim� �mon�s paj�gum� panaudojimo efek-tyvum�, draudimini� produkt� realizacijos apimtis ar draudimini� pro-dukt� �vairov�, tuo prisidedant prie užsibr�žt� draudimo �mon�s tiksl��gyvendinimo. Kooperacijos partneriai dažniausiai nepraranda nei eko-nomin�s, nei teisin�s savo nepriklausomyb�s.

Praktikoje gana dažnai yra sutinkama teisiškai bei ekonomiškai ne-priklausom� draudimo �moni� kooperacija.

Kaip antai, draudimo �mon�, neteikianti draudimin�s apsaugos nuotam tikr� rizik� (pvz., nevykdanti transporto priemoni� civilin�s atsako-myb�s draudimo) pasirašo ši� rizik� draudimo sutartis kaip kitos draudi-mo �mon�s – kooperacijos partner�s – tarpininkas.

Rinkos s�lygomis veikian�ios draudimo �mon�s tikslams, strategijaiir operatyvin�s veiklos planams, o tuo pa�iu ir pa�iai draudimo �mon�sveiklai gana didel� �tak� turi konkurencija atskirose rinkose. Draudimo�mon�s susiduria su konkurencija tiek produkt� realizacijos, tiek ir gamy-bos veiksni� tiekimo rinkose. Pastarajai konkurencijai draudimo �mon�jepaprastai yra skiriamas kur kas mažesnis d�mesys negu konkurencijai, su

57

kuria susiduriama realizuojant draudimo produktus bei kitas paslaugas.Ta�iau konkurencijos, su kuria susiduriama gamybos veiksni� tiekimo rin-koje, taip pat nereik�t� nuvertinti. Vis� pirma, reikia pamin�ti gana stipri�draudimo �moni� konkurencij� d�l aukštos kvalifikacijos personalo. Beto, ir draudimo tarpinink� paslaugos, gamybinei veiklai reikalingas kapi-talas bei pastatai gali bti atkaklios draudimo �moni� konkurencijos ob-jektai. Draudimo �mon�s konkurentai gamybos veiksni� tiekimo rinkojeyra tiek kitos draudimo bendrov�s, tiek ir kitose kio šakose veikian�iosbei tuos pa�ius gamybos veiksnius naudojan�ios �mon�s.

Pagrindiniai konkurentai draudimo produkt� realizacijos rinkoje yrakitos toje šalyje ar regione veikian�ios vietin�s bei užsienio draudimo �mo-n�s. Draudimo veiklos Europos S�jungos šalyse liberalizavimas bei nu-matytas vieningos valiutos – euro – Europos S�jungos šalyse �vedimasdar labiau padidins konkurencij� produkt� realizacijos bei gamybos veiks-ni� tiekimo rinkose. staigos, vykdan�ios valstybin� socialin� draudim�,taip pat yra priva�i� draudimo �moni� konkurent�s tais atvejais, kai drau-d�jai turi laisv�, �statymais nesuvaržyt� draudiko pasirinkimo teis� beigalimyb�.

Perdraudimo �moni� konkurentai produkt� realizavimo rinkoje yrane tik to regiono, tos šalies, bet dažniausiai ir kitos visame pasaulyje vei-kian�ios perdraudimo �mon�s. Pagaliau konkurencija produkt� realizavi-mo rinkoje egzistuoja ir tarp draudimo �moni� bei didel�ms gamyklomsbei fabrikams priklausan�i� ir tik ši� �moni� rizik� draudim� vykdan�i�savidraudos �moni� (angl. captive insurance companies).

Tais atvejais, kai draudimo �mon�s šalia draudimo veiklos vykdo darir kapitalo kaupimo bei išmok�jimo veikl�, jos susiduria ir su bank�, tau-pom�j� bei pensij� kas�, investicini� bendrovi�, kit� finansini� �staig�,silan�i� kapitalo kaupimo produktus, bei vis� vertybini� popieri� emi-tent�, �skaitant ir valstyb� bei jos �staigas, konkurencija.

Svarbiausios s�vokos• Draudimo veikla• Draudimo veiklos požymiai• Draudimo sistema

58

• Draudimo sistemos elementai• Draudimo �mon�• Valstybin� draudimo priežiros tarnyba• Draudimo tarpininkai

Kartojimo klausimai1. Kokias žinote draudimo veiklos teorijas?2. Kokius žinote draudimo veiklos požymius?3. Išvardinkite draudimo sistemos funkcijas ir jas paaiškinkite.4. Apibdinkite draudimo �mon�s aplinkos institucijas.

59

4. Draudimo veiklos klasifikavimas

Draudimo veikla savo ilgamet�je raidoje sukr� ir naudojo labai daug �vai-ri� draudimo rši�, stengdamasi minimizuoti galim� rizik� pasekmes.Draudimui tapus verslu, draudikai, siekdami pasipelnyti, sil� plat� drau-dimo rši� rat�. Jiems pelningiausiomis buvo tos draudimo ršys, kur ri-zikos bdavo pakankamai nedidel�s. Pašmaikštaujant buvo sakoma, kadmieliausiai draudikai yra pasireng� apdrausti vandens malno akmenis,esan�ius po vandeniu, nuo ugnies. Šalyse, turin�iose aukšt� draudimo kul-tr�, nurodoma, kad su draudimo �moni� pasila reikia elgtis apgalvotai iratsargiai. Apdrausti reikia visk�, k� btina apdrausti, ta�iau ne daugiaunei btina.

Vienos draudimui skirtos Vokietijoje knygos autorius vietoje �vadoab�c�l�s tvarka pateikia keli� šimt� draudimo rši� s�raš� nurodydamas,kad jis tikrai n�ra išsamus. Peržvelgus Lietuvos draudimo �moni� silo-mas draudimo paslaugas taip pat pamatai draudik� išradingum�. Rinkoje,kaip ir beveik visur kitur gyvenime, bandoma visk� suskirstyti, suklasifi-kuoti. Tai atlikus tampa lengviau suvokti visum�, �vertinti j� ir daryti spren-dimus. Šis skyrius skirtas aptarti draudimo veiklos klasifikavimo princi-pams, veiklos skirstymui � draudimo klases bei grupes, privalomojo beisavanoriško draudimo perskyrimui.

4.1. Draudimo veiklos klasifikavimo principai

Klasifikuojama yra atsižvelgiant � pasirinkt� princip�, kuris geriausiai iš-reiškia svarbiausi� klasifikuojamos visumos esmin� bruož�. Draudimo veik-la yra skirta rizik� valdymui, tod�l atskiros draudimo šakos yra išskiria-mos pagal rizik� panašumo princip�. Tai sudaro prielaidas pagr�s�iau �ver-tinti rizik� tikimybes, atlikti aktyviuosius paskai�iavimus.

Draudimo veikloje esama �vairi� klasifikacij�, atlikt� priklausomainuo pasirinkto suskirstymui kriterijaus. Draudžiant civilin� atsakomyb�

60

išskiriamas fizini� ir juridini� asmen� draudimas; turt� nuo ugnies – gy-venam�j� pastat�, gamybin�s paskirties pastat�, nebaigtos statybos drau-dimo ršys. Joms bdingos skirtingos rizikos, rizik� tikimyb�. Visa tai yralabai išsamiai aptariama kiekvienai draudimo ršiai parengtose taisykl�-se. Draudikai siekia taisykl�se apibr�žti visas galimas draudimini� �vy-ki�, draudimini� santyki� puses. Neretai draud�jas sudaro draudimo su-tart� ne�sigilin�s � draudimo taisykles. Labai kruopš�iai skaityti draudimotaisykles pradedama, �vykus draudiminiam �vykiui.

Draudimo ršys yra klasifikuojamos ir pagal draudimo tarif� apskai-�iavimus bei draudimo išmok� išmok�jimo principus. Ilgamet� draudimoveiklos teorija ir praktika sukr� daug �vairi� draudimo tarif� skai�iavi-mo, draudimo išmok� pateikimo bd� ir form�. Draudimo raidoje ryškusšuolis �vyko, kada � draudimo veikl� buvo �traukti matematikai, kurie s�k-mingai pritaik� gausi� matematikos išmint�. Draudimo rinka �m� silytidaug panaši�, ta�iau kartu ir skirting� draudimo rši�.

Suskirstyti draudimo ršis galima ir pagal j� privalomumo ar sava-noriškumo princip�. Atskirose šalyse yra skirtingai sprendžiami kai ku-rie draudimo rši� privalomumo ar savanoriškumo klausimai. Šiuo me-tu daugumoje pasaulio šali� privalomumo principu yra draudžiama trans-porto priemoni� valdytoj� ir savinink� civilin� atsakomyb�. Kai kuriosešalyse privalomu yra laikomas pastat� draudimas nuo gaisro ir kit� gamtosj�g�.

Draudimo rši� klasifikavimui gali bti panaudoti �vairs principai.Suskirstytos � draudimo šakas, draudimo grupes draudimo paslaugos yralengviau prieinamos vartotojams, patogiau valdomos bei kontroliuojamos.Btina pabr�žti, kad draudimo klasifikavimas turi svarbi� reikšm� for-muojant draudimo rezervus, rengiant adekva�i� statistik�, darant poveik�draudimo rinkos poky�iams. Taip pat teisinga draudimo rinkos klasifika-cija palengvina draudimo priežiros institucij� veikl�.

4.2. Klasifikavimas pagal draudimo ðakas ir grupes

Stambiausiu klasifikavimo vienetu priimta laikyti draudimo šak�. Draudi-mo šaka yra laikoma apibr�žta turtini� draudimo interes� sfera, susijusi supanašiais draudimo objektais ir valdoma ypatingais draudimin�s apsaugos

61

metodais ir principais bei panašiai formuojamais draudimo rezervais. Pri-imta išskirti asmens, turto ir atsakomyb�s draudimo šakas (4.1 pav.).

Kiekvienoje iš draudimo šak� yra išskiriamos draudimo grup�s. Drau-dimo grup� jungia artim� turtini� interes� draudim� nuo panaši� draudi-mo rizik� naudojantis identiškais draudimo metodais ir principais. Kiek-viena iš draudimo grupi� turi jai bdingus draudimin�s rizikos �vertinimobei valdymo bdus.

Asmens draudime yra išskiriamos gyvyb�s draudimo, draudimo nuonelaiming� atsitikim� bei lig� ir sveikatos draudimo grup�s. Kiekvienojeiš ši� trij� draudimo grupi� galima išskirti svarbiausius klasifikavimo vie-netus.

Taip gyvyb�s draudime dažniausiai yra išskiriami:• apdraustojo draudimas išgyventi iki tam tikro amžiaus ar sutartyje

numatyto draudimo periodo pabaigos;• draudimas mirties atveju;• pensijinis draudimas, numatantis pensij� išmok�jim� apdraustajam,

sulaukus sutartyje numatyto amžiaus.Draudimo nuo nelaiming� atsitikim� ir lig� grup� jungia draudimo

pogrupes, numatan�ias draudimo išmokas, atitinkan�ias vis� ar dalin� kom-pensacij�, �vykus dažniausiai šiems draudiminiams �vykiams:

• sveikatos pablog�jimui d�l nelaimingo atsitikimo ar ligos;• apdraustajam mirus nuo nelaimingo atsitikimo ar ligos;• nuolatinio ar laikino darbingumo netekimo d�l nelaimingo atsitiki-

mo ar ligos.Sveikatos draudimas užtikrina vis� ar dalin� papildom� išlaid�, su-

sijusi� su medicinini� paslaug� suteikimu, kompensavim�. Draudikaidažniausiai silo kelet� medicininio draudimo program�, numatan�i�

4.1 pav. Draudimo ðakø klasifikavimas pagal draudimo rizikas

Draudimo objektas

Asmens draudimas Turto draudimas Atsakomyb�s draudimas

62

skirting� draudžiam� medicinini� paslaug� kiek� ir kokyb�. Sveikatosdraudim� savo darbuotojams nuperka pelningai dirban�ios �mon�s ir tailaikoma papildomu darbuotoj� materialinio suinteresuotumo svertu.

Turto draudimo šakoje dažniausiai yra išskiriamos tokios grup�s:• sausumos transporto priemoni� draudimas;• oro transporto priemoni� draudimas;• vandens transporto priemoni� draudimas;• krovini� draudimas;• kit� turto rši� draudimas;• finansini� rizik� draudimas.Visais turto draudimo atvejais draudimo objektai yra apdraustojo as-

mens turtiniai interesai, susij� su apdrausto turto valdymu bei naudojimu.Transporto priemon�s yra draudžiamos nuo apgadinimo arba visiško su-naikinimo �vykus avarijai ar nuo j� vagyst�s rizik�. Krovini� draudimasgarantuoja apsidraudusiam nuostoli�, susidariusi� d�l krovini� apgadini-mo, sunaikinimo ar dingimo, nepriklausomai nuo j� transportavimo bdo,atlyginim�.

Finansini� rizik� draudimas yra laikomas ypatinga turto draudimošakos grupe. Draudimo �mon� apsidraudusiam nuo finansini� rizik� visaiar dalinai kompensuoja nuostolius bei papildomas išlaidas šiais atvejais:

• sustabdžius gamyb� ar sumažinus gamybos apimtis d�l �vyki�, nu-matyt� draudimo sutartyje;

• nenumatyt� išlaid�, susidariusi� d�l �vyki�, numatyt� draudimo su-tartyje;

• apsidraudusiam patyrus teisini� išlaid�;• kit� �vyki�, nul�musi� pajam� sumaž�jim� ar papildom� išlaid�

atsiradim�.Atsakomyb�s draudimo šaka dažniausiai jungia tokias draudimo gru-

pes:• autotransporto savinink� civilin�s atsakomyb�s draudimas;• pervež�jo civilin�s atsakomyb�s draudimas;• didesnio gamybin�s veiklos �mon�s rizikingumo civilin�s atsako-

myb�s draudimas;• profesionalios atsakomyb�s draudimas;

63

• �sipareigojim� ne�vykdymo atsakomyb�s draudimas.Atsakomyb�s arba, tiksliau tariant, civilin�s atsakomyb�s draudimo

objektu yra turtiniai asmen� interesai, susij� su btinumu kompensuotijiems tre�i�j� asmen� padaryt� žal�. Atsakomyb�s draudimo šaka apimane tik anks�iau išvardintas civilin�s atsakomyb�s draudimo grupes, bet irprofesin�s atsakomyb�s draudim�. Profesin�s atsakomyb�s draudimu yrasiekiama padengti tam tikr� profesij� asmen� tretiems asmenims – klien-tams, pacientams – padaryt� žal�.

4.3. Balansiniø draudimo rûðiø klasifikavimas

Greta anks�iau aptarto draudimo veiklos klasifikavimo pagal draudimoršis ir šakas esama ir kit� draudimo klasifikacij�. Neretai yra naudoja-mas klasifikavimas pagal balansin� princip� išskiriant aktyv�, pasyv� irpajam� draudim�.

Aktyvaus draudimo padaliniui yra priskiriamos draudimo ršys, susi-j� su galim� nuostoli� draudimu. Tai pla�i�ja prasme yra materialini� ver-tybi� draudimas. Šiai sferai priskiriami pastatai, gamybos priemon�s, ne-baigta gamyba, pagaminta produkcija, transporto priemon�s ir t.t.

Pasyvaus draudimo sferai yra priskiriami �mon�s �sipareigojim� drau-dimas, �mon�s nuostoli�, kilusi� d�l pretenzij� atmetimo, draudimas, kre-dito draudimas, btin� s�naud� draudimas ir t.t. Iš ši� išvardint� pasyvausdraudimo rši� pla�iai yra žinomas kredit� draudimas, kuris palengvinakai kuri� kredito rši� gavimo s�lygas.

Draudimo praktikoje yra naudojami aktyvaus ir pasyvaus draudimoderinimo atvejai. Taip draudžiant pastatus nuo ugnies yra remiamasi j�likutine verte. Tai aktyvaus draudimo forma. Ta�iau siekiant atstatyti ug-nies sunaikint� pastat� nepakaks jo likutinei vertei lygios pinig� sumos.Tod�l skirtumas tarp atstatomosios ir likutin�s pastato vert�s yra drau-džiamas kaip pasyvo forma.

Pajam� draudimo sferai yra priskiriami negaut� d�l gamybos mažini-mo ar sustabdymo pajam� draudimas, gamybos pertraukimo metu kilusi�pajam� netekimo bei daugelis kit� su galimu pajam� sumaž�jimu ar pra-radimu susijusi� rizik� draudimai.

64

Savanoriðkas ir privalomasis draudimas

Sunku bt� pabandyti nurodyti, kada draudimo veikla buvo prad�ta skirs-tyti � savanorišk� ir privalom�j� draudim�. Ta�iau toks skirstymas galiojajau palyginti ilg� laik�.

Savanoriškas draudimas suvokiamas kaip tarp draud�jo ir draudikolaisvanoriškai susidar� draudiminiai santykiai. Draud�jas, fizinis ar juri-dinis asmuo, suvokdamas draudimo reikšm� ir svarb�, ieško ir randa rei-kaling� jam draudimin� paslaug� silan�i� draudimo institucij�. Savano-rišk� draudimo situacij� nusako tokie ankstesniuose šios knygos skyriuo-se aptarti draudimo rink� charakterizuojantys rodikliai kaip draudimo tan-kis ir draudimo pasiskirstymas. Suprantama, jog tam, kad fiziniai ir juridi-niai asmenys priimt� sprendim� d�l draudimo, jie turi bti pakankamosdraudimo kultros. Palyginti mažos savanoriško draudimo apimtys infor-muoja apie vienos ar kitos šalies, vieno ar kito jos gyventoj� sluoksnionepakankam� draudimo svarbos supratim�. Kiekvienu konkre�iu savano-riško draudimo atveju yra sudaroma draudimo sutartis, kurioje suderina-mi draudiko ir draud�jo interesai.

Privalomasis draudimas atspindi visuomen�s poreik� btinai apdraustikai kurias rizik� ršis. Suprantama, kad tai yra daroma atsižvelgiant � drau-d�j� interesus, nors fiziniam ar juridiniam asmeniui kažkod�l yra bdingadraudimo ignoravimo elgsena. Privalomasis draudimas turi toki� svarbi�ypatyb� kaip visuotinumas. Tod�l � draudimo veiklos sfer� yra �traukiamivisi subjektai, kuriems gresia potencialios tos ršies rizikos. Privalomojodraudimo objektais gali bti turtiniai interesai, susij� su gyvybe, sveikata,turtu, socialine atsakomybe.

Draudimo teorijoje ir praktikoje yra išskiriamos trys privalomojo drau-dimo ršys:

– privalomasis draudimas pagal �statym�;– privalomasis draudimas pagal sutart�;– privalomasis valstybinis draudimas.Privalomasis draudimas pagal �statym� galioja visiems, kuriuos lie-

�ia šio �statymo ribos. Tokiam draudimui yra priskiriamas transportopriemoni� valdytoj� ir savinink� civilin�s atsakomyb�s draudimas, no-tar� civilin�s atsakomyb�s draudimas. Privalomasis draudimas pagal su-

65

tart� yra sudaromas laikantis konkre�i� sutar�i� reikalavim�. Imantis hi-potetin� kredit� privalo apdrausti užstato objekt� ir sudaryti gyvyb�s drau-dimo sutart�. Naudojantis lizingu btinas lizingo objekto privalomasisdraudimas.

Privalomuoju valstyb�s draudimu yra draudžiami atskir� darbuotoj�kategorij� gyvyb� bei sveikata.

4.4. Draudimo veiklos klasifikavimas Lietuvos Respublikosdraudimo ástatyme

Per palyginti trump� keliolikos met� laikotarp� Lietuvoje buvo parengti irpriimti trys draudimo �statymai 1990, 1996 ir 2003 metais. Tiek savo ra-cionalumu, tiek detalumu kiekvienas naujesnis �statymas galimas laikytitobulesniu. Naujausiame 2003 metais �sigaliojusiame Lietuvos Respubli-kos draudimo �statyme yra išskiriamos dvi draudimo šakos: gyvyb�s ir negyvyb�s draudimas.

Gyvyb�s draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grup�s:1. gyvyb�s draudimas;2. sutuoktinio ir gimini� draudimas;3. gyvyb�s draudimas, susij�s su investiciniais fondais;4. tontinos;5. pensij� kaupimo veikla.Šios draudimo grup�s, išskyrus tontinas, pla�iau bus aprašytos kituo-

se šios knygos skyriuose. Trumpai apibdinant tontinas, kaip gyvyb�s drau-dimo šakos draudimo grup�, galima pasakyti, kad tai prieš kelis šimtme-�ius italo Lorenzo Tonti pasilytas draudimas. Draud�jas, sudar�s tontin�draudimo sutart� ir sumok�j�s �mok�, sulauk�s sutarto amžiaus gauna pa-pildomas pensijines išmokas.

Antroji Lietuvos Respublikos draudimo �statymu išskirta draudimošaka turi žymiai daugiau draudimo grupi�. Ne gyvyb�s draudimo šakaipriskiriamos šios draudimo grup�s:

1. draudimas nuo nelaiming� atsitikim�;2. draudimas ligos atveju;3. sausumos transporto priemoni� (išskyrus geležinkelio) draudimas;

66

4. geležinkelio transporto priemoni� draudimas;5. skraidymo aparat� draudimas;6. laiv� (jros ir vidaus vanden�) draudimas;7. vežam� krovini� draudimas;8. turto draudimas nuo gaisro ar gamtini� j�g�;9. turto draudimas nuo kit� rizik�;10. su sausumos transporto priemoni� valdymu susijusios civilin�s

atsakomyb�s draudimas;11. su skraidymo aparat� valdymu susijusios civilin�s atsakomyb�s

draudimas;12. su laiv� (jr� ir vidaus vanden�) valdymu susijusios civilin�s at-

sakomyb�s draudimas;13. bendrosios civilin�s atsakomyb�s draudimas;14. kredito draudimas;15. laidavimo draudimas;16. finansini� nuostoli� draudimas;17. teisini� išlaid� draudimas;18. pagalbos draudimas.Teigtina, kad racionaliau bt� buv� �statyme išskirti tris draudimo

šakas: asmens, turto ir civilin�s atsakomyb�s. Dabar gi ne gyvyb�s šakaipriskiriamos ir turto, ir civilin�s atsakomyb�s, ir dalis asmens draudimogrupi�. Ta�iau �statymo reng�jai, matyt, vadovavosi šiuo metu daugumoješali� priimtu skirstymu � dvi draudimo šakas.

Draudimo veiklos priežir� vykdanti institucija tvirtina atskir� drau-dimo grupi� aprašym�, kuriuo draudimo �mon�s savo veikloje turi griež-tai vadovautis.

Svarbiausios s�vokos• Draudimo šaka• Draudimo grup�• Asmens draudimas• Turto draudimas• Atsakomyb�s draudimas• Aktyvus draudimas

67

• Pasyvus draudimas• Pajam� draudimas• Savarankiškas draudimas• Privalomas draudimas• Tontinos

Kartojimo klausimai1. Išvardinkite draudimo veiklos principus.2. Suformuluokite draudimo šakos definicij�.3. Kaip suskirstytos draudimo šakos pagal draudimo rizik�?4. Kokios draudimo grup�s išskirtos asmens draudimo šakoje?5. Išvardinkite svarbiausias turto draudimo šakos grupes.6. Kokios draudimo grup�s �trauktos � atsakomyb�s draudimo šak�?7. Kaip draudim� skirsto balansinis klasifikavimas?8. Paaiškinkite draudimo klasifikavimo � savanorišk� ir privalom�j�

esm�.9. Kaip skirstomas privalomasis draudimas?10. Apibdinkite draudimo klasifikavim�, pateikt� Lietuvos Respub-

likos draudimo �statyme.

68

5. Asmens draudimas

Kiekvieno žmogaus sveikata, gyvyb� yra didžiausios vertyb�s. Tod�l jaunuo pat atsiradimo pradžios draudimo veikla rizikoms, susijusioms su as-mens gyvybe, sveikata, skyr� didel� d�mes�. Buvo sukurta ir panaudota�vairi� draudimo rši�, kurios padar� žmoni� gyvenim� saugesn� ir lai-mingesn�.

Pažangiose pasaulio šalyse asmens draudimui skiriamas d�mesys yralabai didelis. Beveik pus� vis� draudimo �mok� yra skiriama �vairiomsasmens draudimo ršims. Ms� šalyje asmens draudimo �mokos sudarokur kas mažesn� dal� nuo vis� draudimo �mok�. Ta�iau augant draudimoreikšm�s ir svarbos supratimui did�ja ir asmens draudimo paslaug� po-reikis.

Šiame skyriuje bus aptarti trij� svarbiausi� asmens draudimo šakosgrupi� – gyvyb�s, nelaiming� atsitikim� bei ligos – draudimo klausimai.

5.1. Gyvybës draudimo samprata bei skirstymas

Priešingai ne gyvyb�s draudimui, gyvyb�s draudime � pirm�j� viet� iškylakapitalo kaupimo id�ja. Draud�jas kaupia kapital� kokio nors iš ankstonumatyto ateities poreikio tenkinimui. Dažniausiai praktikoje sutinkamoskapitalo kaupimo priežastys yra esamo pragyvenimo lygio užtikrinimasiš�jus � pensij� (pensij� draudimas) ar �vykus nelaimingam atsitikimui(nedarbingumo draudimas).

Neretai draud�jai suabejoja gyvyb�s draudimo reikalingumu. Iš tik-r�j� sukaupti kapital� galima ir kitais bdais, tarkime, kas m�nes� �nešantl�šas � banke atidaryt� taupomojo ar terminuoto ind�lio s�skait�, inves-tuojant � �vairi� bendrovi� akcijas ar vyriausyb�s vertybinius popierius.Kapitalo kaupimas, besiremiantis periodiškomis gyvyb�s draudimo �mo-komis, yra pranašesnis kit� kapitalo kaupimo bd� atžvilgiu d�l keletopriežas�i�.

69

Vis� pirma – d�l gyvyb�s draudimui taikom� mokes�i� lengvat�. Dau-gelio šali� �statymai, ne išimtis šiuo atveju ir Lietuvos Respublikos drau-dimo �statymas, numato, kad fizini� bei juridini� asmen� sumok�tos gy-vyb�s draudimo �mokos atitinkamu dydžiu mažina apmokestinam�sias pa-jamas arba atitinkamai apmokestinam�j� peln�.

Už gyvyb�s draudimo metu sukaupt� kapital� draud�jams paprastaiyra priskai�iuojamos kur kas didesn�s palkanos negu už bank� s�skaito-se laikomas pinigines l�šas. Be to, �statymai neretai numato ir draud�j�teis� � tam tikr� draudimo �mon�s investicin�s veiklos metu gauto pelnodal�.

Gyvyb�s draudimo veiklos metu sukauptas draud�j� kapitalas turi btiinvestuotas, remiantis rentabilumo, likvidumo bei saugumo principais. Sau-gaus bei patikimo nuosavo kapitalo bei technini� atid�jim� investavimonuostatos yra smulkiai išd�stytos Europos S�jungos išleistuose teis�s ak-tuose. D�l ši� priežas�i� kaupiam�j� gyvyb�s draudim� galima laikyti vie-nu iš saugiausi� kapitalo kaupimo bd�.

Gyvyb�s draudimas, priklausomai nuo to, ar jo metu yra atliekamarizikos veikla, kapitalo kaupimo ir atpalaidavimo veikla, ar šios abi veik-los kartu, yra skirstomas atitinkamai �:

– gryn�j� gyvyb�s rizikos draudim�;– gryn�j� kapitalo kaupiam�j� draudim�;– mišr�j� gyvyb�s draudim�.Toks gyvyb�s draudimo skirstymas apima visas galimas draudimo

ršis bei grupes. Kituose knygos skyriuose išsamiau panagrin�sime gry-n�j� gyvyb�s rizikos draudim�, gryn�j� kapitalo kaupiam�j� draudim� beimišr�j� gyvyb�s draudim�.

Gyvyb�s rizikos draudimo sutartimi draud�jas �sipareigoja mok�ti tamtikro dydžio draudimo �mok�, o draudikas pasižada draudiminio �vykio,t.y. draud�jo mirties atveju, išmok�ti naudos gav�jams tam tikro dydžiodraudimo išmok�. Pasirašydama gyvyb�s rizikos draudimo sutart� draudi-mo �mon� perima draud�jo mirties rizik�; kapitalo kaupimo veikla min�-tuoju atveju n�ra atliekama. Grynosios gyvyb�s rizikos draudimo sutartyssudaro tik nedidel� vis� gyvyb�s draudimo sutar�i� dal�. Skirtingai negu�vairiose ne gyvyb�s draudimo grup�se, kur yra �vertinami bei kompen-

70

suojami draudiminio �vykio metu draud�jo patirti nuostoliai, nuostolio d�lartimo žmogaus mirties ne�manoma �vertinti – žmogaus gyvyb� yra ne-perkamas ir neparduodamas turtas. Tuomet gyvyb�s rizikos draudimo kom-pensacij� teisingiau bt� laikyti ne nuostoli� kompensacija, o draudimosutartyje numatytos draudimo sumos išmok�jimu.

Gyvyb�s rizikos draudimas skiriasi nuo �vairi� ne gyvyb�s draudimogrupi� dar ir tuo, kad draudžiant gyvyb� yra taikomi draud�j� amžiausapribojimai.

Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas pasitelkiamas kur kas daž-niau už gryn�j� gyvyb�s rizikos draudim�. Tam tikro amžiaus sulaukimoar pensij� draudimas yra tokio kapitalo kaupiamojo draudimo pavyzdžiai.(Tam tikro amžiaus sulaukimo draudimas gali bti vykdomas ne tik kaipkapitalo kaupiamasis gyvyb�s draudimas, bet ir kaip mišrus gyvyb�s drau-dimas).

Draud�jas moka draudimo sutartyje numatyto dydžio draudimo �mo-k� bei, su�jus sutartyje numatytam terminui, gauna numatyto dydžio iš-mok�. Pastaroji susideda iš draud�jo sumok�t� draudimo �mok� bei su-kauptam kapitalui priskai�iuot� palkan�. Palkan� norma, ypa� ilg�laikotarp� trunkan�iose kapitalo kaupiamosiose sutartyse, turi didel�reikšm�.

Kadangi grynosios kapitalo kaupiamosios sutartys dažniausiai yra il-galaik�s draudimo sutartys, trunkan�ios dešimt ir daugiau met�, tai nere-tai pasitaiko, kad draud�jas miršta nesulauk�s draudimo sutartyje nurody-to draudimo išmokos termino. Tokiais atvejais sukauptas kapitalas kartusu palkanomis yra išmokamas draudimo sutartyje nurodytiems naudosgav�jams, o kai toki� n�ra – teis�tiems draud�jo turto paveld�tojams.

Draud�jas, numatydamas tam tikr�, su didel�mis išlaidomis susijus�ateities �vyk� ar �vykius, gali sudaryti su draudimo �mone kapitalo kaupia-mojo draudimo sutart�. Tokiu bdu draud�jas sukaups pakankamo dydžiokapital�, kuriuo gal�s finansuoti bsimas išlaidas. Tokiais su didel�misišlaidomis susijusiais ateities �vykiais gali bti tiek vaik� vestuv�s, studi-jos universitete, tiek ir paties draud�jo kelion� aplink pasaul�.

Pensij� draudimas yra bene didžiausi� reikšm� turinti gyvyb�s drau-dimo ršis. Pensij� draudimo metu sukauptas kapitalas kartu su palkano-

71

mis palaipsniui (o kartais ir visa suma iš karto) yra išmokamas draud�jui,kai pastarasis sulaukia draudimo sutartimi nustatyto amžiaus. Pensij� drau-dimo sutartys neretai yra vadinamos gyvyb�s rentos sutartimis. Rentossutartis, kurioje yra numatyta draudimo išmok� mok�jimo pradžia, pabai-ga bei draudimo išmok� dydis, yra klasikin� grynoji kapitalo kaupiamojisutartis.

Pensij� draudimas dažniausiai yra atliekamas kaip mišrus gyvyb�sdraudimas, apimantis tiek kapitalo kaupim�, tiek ir rizikos perdavim�. To-kiose pensij� draudimo sutartyse yra numatoma rentos mok�jimo pradžiabei rentos dydis, o pati renta yra mokama iki draud�jo mirties.

Draudimo �mok� skai�ius, dydis bei mok�jimo terminai, lygiai kaipir draudimo išmok� skai�ius bei dydis, yra numatomi draudimo sutar-tyje. Sutartyje gali bti numatyta vienkartin� draudimo �moka arbadaugkartin�s, tarkime, kas m�nes�, ketvirt� ar metus mok�tinos draudi-mo �mokos.

Mišrus gyvyb�s draudimas, apimantis tiek kapitalo kaupim�, tiek irrizikos perdavim�, yra dažniausiai praktikoje taikoma gyvyb�s draudimoršis. Tarp kitko, daugiau nei trys ketvirtadaliai vis� Vokietijoje sudaro-m� gyvyb�s draudimo sutar�i� yra mišraus gyvyb�s draudimo sutartys.

Praktikoje egzistuoja begal� kit� mišri� gyvyb�s draudimo sutar-�i�. Bene labiausiai paplitusi yra vadinamoji „klasikin�“ mišraus gyvy-b�s draudimo sutartis. Šia sutartimi draud�jas �sipareigoja mok�ti tamtikro dydžio (kuris laikui b�gant gali keistis) draudimo �mok�, o draudi-mo �mon� pasižada draudimo sutartyje numatytu laiku (dažniausiai su-�jus pensijiniam amžiui) išmok�ti numatyto dydžio draudimo sum�. Drau-dimo suma, su�jus sutartyje numatytam terminui, yra išmokama draud�-jui, sutartyje nurodytiems naudos gav�jams, o jei pastar�j� n�ra – teis�-tiems draud�jo turto paveld�tojams, jei draud�jas miršta nesulauk�s iš-mokos termino.

Mišraus gyvyb�s draudimo �moka yra mokama periodiškai, dažniau-siai vien�, keturis arba dvylika kart� per metus. Draudimo išmoka galibti tiek vienkartin� (pvz., vestuvi� draudimas), tiek ir daugkartin� (pvz.,pensij� draudimas), kuri dažniausiai yra mokama kas m�nes� iki draud�jomirties. Mišrus gyvyb�s draudimas, skirtingai negu grynas kapitalo kau-

72

piamasis draudimas ar grynas gyvyb�s rizikos draudimas, užtikrina tiekpaties draud�jo, tiek ir draud�jo šeimos nari� aprpinim� pinigin�mis l�-šomis mirus draud�jui.

5.2. Gyvybës draudimo sutartis

Gyvyb�s draudimo sutartys yra sudaromos raštu. Asmuo, pareišk�s nor�sudaryti gyvyb�s draudimo sutart�, pateikia draudikui savo pageidavi-mus d�l draudimo sumos dydžio, draudimo išmok� skai�iaus bei j� mo-k�jimo pradžios, naudos gav�j�, paveld�toj� bei kit� sutarties s�lyg�.Nor�damas teisingai �vertinti perimam� gyvyb�s draudimo rizik�, drau-dikas turi �vertinti �vairius rizikos požymius, susijusius su draud�jo as-meniu: amži�, lyt�, profesij�, gyvenam�j� viet�, gyvenimo s�lygas beisveikatos bkl�.

Mišraus gyvyb�s draudimo sutarties bruto draudimo �moka yra pa-skai�iuojama sud�jus gryn�j� rizikos premij� bei kapitalo kaupimui ir drau-dimo �mon�s kaštams atlyginti skirtas draudimo �mokos dalis. Grynosiosrizikos premijos bei kapitalo kaupimui skirtos �mokos dalies suma yravadinama neto draudimo �moka.

Mišraus gyvyb�s draudimo sutartyje numatyta draudimo suma yraišmokama draud�jui, kai pastarasis sulaukia tam tikro amžiaus, arba joturto paveld�tojams, jei draud�jas miršta nesulauk�s draudimo sutartiestermino pabaigos. Atskir� sud�tini� draudimo �mokos dali� santykinis svo-ris laikui b�gant gali kisti, net jei ir bruto draudimo �moka išlieka nepaki-tusi per vis� draudimo sutarties galiojimo laik�.

Draudimo �mokos sud�tini� dali� santykinio svorio kitimas priklausonuo atskir� rizikos požymi� kitimo laikui b�gant. Paprastai nesunkiai �ver-tinami kintantys rizikos požymiai yra rizikinio gyvyb�s draudimo sumabei asmens amžius.

Gyvyb�s draudimo sutartys yra ilgalaik�s, dažniausiai dešimt ir dau-giau met� trunkan�ios sutartys. Neretai pasitaiko, kad kei�iantis aplinkoss�lygoms atsiranda poreikis pakeisti ir kai kurias draudimo sutarties s�ly-gas. Draudimo sutarties s�lyg� pakeitimu dažniausiai bna suinteresuotidraud�jai. Draud�jo pavard�s, jam vedus (ištek�jus), pasikeitimas, kit�

73

naudos gav�j� draudiminio �vykio atveju nurodymas yra gana dažnai prak-tikoje sutinkami gyvyb�s draudimo sutar�i� pakeitimai. Draudimo sutar-ties pakeitimai, nesusij� su draudimo �mon�s perimtos gyvyb�s rizikosdid�jimu, paprastai yra atliekami gavus raštišk� draud�jo pareiškim�. Tiemsdraudimo sutarties s�lyg� pakeitimams, kurie didina draudiko perimt�rizik� (pvz., papildomos draudimo sumos nelaimingo atsitikimo atvejunumatymas), yra reikalingas ne tik draud�jo pareiškimas, bet ir draudimo�mon�s sutikimas. Draud�jo finansinio paj�gumo pasikeitimas yra ypatin-gai dažnai praktikoje sutinkama draudimo sutarties s�lyg� keitimo prie-žastis.

Kadangi gyvyb�s draudimo sutartys yra ilgalaik�s, tai neretai pasitai-ko, kad sutarties galiojimo metu pasikei�ia draud�jo finansinis paj�gu-mas. Finansinio paj�gumo pasikeitimas ne visuomet reiškia draud�jo fi-nansinio paj�gumo sumaž�jim�. Laikui b�gant draud�jo pajamos gali iržymiai padid�ti, tarkime, gavus geriau apmokam� darb� ar paveld�jus tur-t�. Gyvyb�s draudimo sutarties s�lygos, padid�jus draud�jo finansiniampaj�gumui, dažniausiai n�ra kei�iamos. Jei draud�jas nusprendžia, kaddraudimo sutartyje numatyta draudimo suma yra per maža, jis gali tojepa�ioje ar kitoje draudimo �mon�je sudaryti dar vien� gyvyb�s draudimosutart�.

Netekus gerai apmokamo darbo ar d�l kokios nors kitos priežastiessumaž�jus draud�jo perkamajai galiai, asmuo gali nebesugeb�ti draudimosutartyje numatytu laiku mok�ti numatyt� draudimo �mok�. Draudimo �mo-n�s, nor�damos išlaikyti esamus klientus, dažnai pa�ios pasilo �vairiusgalimus draudimo sutarties s�lyg� pakeitimus. Kei�iant gyvyb�s draudi-mo sutarties s�lygas yra atsižvelgiama � kiekvieno draud�jo finansini� pro-blem� mast� bei trukm�.

Draudiminiais �vykiais laikytinus �vykius numato draud�jo bei drau-diko pasirašyta gyvyb�s draudimo sutartis. Draudiminis �vykis yra tiesio-giai susij�s su draudžiama rizika ar draudžiamu �vykiu. Pavyzdžiui, gyvy-b�s rizikos draudimo draudiminiu �vykiu bus laikoma asmens mirtis, tamtikro amžiaus sulaukimo draudimo – sutartyje nurodyto met� skai�iaussu�jimas, o vestuvi� draudimo – draudimo sutartimi apdrausto asmensvestuv�s. Draudimini� �vyki� �vairov� didina ir �vairios papildomos drau-

74

dimo sutarties s�lygos: draudiminiu �vykiu bus laikomas tiek nelaimingasatsitikimas, tiek ir draud�jo nedarbingumas, jei kartu su gyvyb�s rizikadraudimo �mon� papildomai perims ir šias draud�jo rizikas.

5.3. Draudimas nuo nelaimingø atsitikimø

Draudimo sutartyje ar draudimo ršies taisykl�se paprastai yra pateikia-mas nelaimingo atsitikimo apibr�žimas, pagal kur� v�liau bus nustato-ma, ar draud�jui atsitik�s �vykis yra draudiminis, ar ne. Nelaimingasatsitikimas gali bti apibr�žtas kaip staiga d�l išorini� draud�jo kn�veikian�i� j�g� poveikio prieš draud�jo vali� atsirad�s sveikatos sutri-kimas.

Nelaimingu atsitikimu bus laikomas tik staigus, t.y. per trump� laik�draustam asmeniui padarytas sveikatos sutrikimas. Nelaimingu atsitiki-mu, o tuo pa�iu ir draudiminiu �vykiu, dažniausiai n�ra laikomas asmenssveikatos sutrikimas, atsirad�s d�l ilg� laikotarp� trukusio išorini� j�g�poveikio. Staigus �vykis gali bti apibdintas kaip netik�tas, nenusp�ja-mas bei neišvengiamas �vykis. Net ir d�l ilg� laikotarp� trukusio išorini�j�g� poveikio (pvz., kv�pavimas nuodingomis dujomis) atsirad�s draud�-jo sveikatos sutrikimas bus laikomas staigiu, jei jis bus netik�tas, nenu-sp�jamas bei neišvengiamas.

Draudiminiu �vykiu bus pripažintas tik d�l išorini� j�g� poveikio at-sirad�s sveikatos sutrikimas. Išorin�s j�gos poveikis gali bti:

– mechaninis (pvz., sunkaus daikto užkritimas);– cheminis (pvz., apsipylimas rgštimis ar nuoding� duj� �kv�pimas);– terminis (pvz., nusiplikinimas verdan�iu vandeniu);– elektrinis (pvz., prisilietus prie aukštos �tampos laid�).Draudiminiu �vykiu nebus laikomas d�l vidini�, nuo asmens nepri-

klausan�i� proces� atsirad�s draud�jo sveikatos sutrikimas, pavyzdžiui,infarktas ar trumparegyst�.

Draudiminiu �vykiu bus pripažintas tik prieš draud�jo vali� atsitik�ssveikatos sutrikimas. Nei draud�jo savižudyb�, nei kitoks ty�inis susiluo-šinimas ar susižalojimas nebus laikomi draudiminiais �vykiais, ir draudi-mo išmokos nebus mokamos. Ta�iau draudiminiais �vykiais dažniausiai

75

yra pripaž�stami visi d�l didelio draud�jo neatsargumo atsirad� sveikatossutrikimai. Tokio didelio neatsargumo pavyzdžiu gali bti laikomas drau-d�jo bandymas užsliuogti ant namo stogo vandens nutekamuoju vamz-džiu. Draud�jui nukritus ir smarkiai susižeidus, draudimo �mon� pripa-žins �vyk� draudiminiu.

Draudiminiu �vykiu draudimo �mon� pripažins tik tok� �vyk�, kuriometu draud�jui bus padarytas sveikatos sužalojimas. Draud�jo ar tre�i�asmen� turtui padaryti nuostoliai draudiminiu �vykiu nebus pripažinti.

Nelaimingiems atsitikimams dažniausiai yra priskiriami ir d�l per di-delio j�g� �tempimo atsirad� draud�j� sveikatos sutrikimai. Tokio nelai-mingo atsitikimo pavyzdžiu yra tiek raumen� bei sugysli� patempimas(trkimas), tiek ir s�nari� bei stuburo, keliant sunk� krovin�, pažeidimas.

Nedraudžiami sveikatos sutrikimai bei nekompensuojami nelaimin-g� atsitikim� nuostoliai yra numatomi draudimo ršies taisykl�se arbadraudimo sutartyje. Draudiminiais �vykiais paprastai yra nelaikomi psi-chikos sutrikimai bei sveikatos sutrikimai, atsirad� d�l alkoholio, narkoti-ni� ar toksini� medžiag� vartojimo (pvz., minis apsinuodijimas degti-ne). Draudiminiais �vykiais taipogi dažniausiai yra nelaikomi ir alkoholi-nio, narkotinio ar toksinio apsvaigimo bsenoje draud�j� patirti nelaimin-gi atsitikimai.

Draudimo �mon�s dažniausiai neišmoka draudimo sutartyje numaty-tos draudimo kompensacijos, jei nelaimingas atsitikimas �vyko d�l drau-d�jo veiklos, kurioje tardymas nustat� ty�inio nusikaltimo požymius, taippat d�l draud�jo veiklos, pripažintos chuliganizmu ir užtraukian�ios ad-ministracin� atsakomyb�.

Draud�jas, pareišk�s nor� draustis nuo nelaiming� atsitikim�, nuro-do draudimo �monei norim� nelaiming� atsitikim� draudimo rš� bei drau-dimo sumos dyd�. Nelaiming� atsitikim� draudimas paprastai yra draudi-mas nuo d�l nelaimingo atsitikimo atsiradusio dalinio ar visiško draud�jonedarbingumo (invalidumo). Draudimo sutartyje papildomai gali bti nu-matyta ir viena ar kelios kitos draudimo nuo nelaiming� atsitikim� išmo-k� ršys. Dažniausiai praktikoje taikomas draudimas mirties atveju, ligosdienpinigi� draudimas, gydymo �staigos dienpinigi� draudimas, gelb�ji-mo išlaid� draudimas bei kosmetini� operacij� išlaid� draudimas.

76

Nedarbingumo (invalidumo) draudimas. Draudimo �mon�, pasirašy-dama nelaiming� atsitikim� draudimo sutart�, dažniausiai �sipareigoja iš-mok�ti draud�jui tam tikr� pinig� (draudimo) sum�, jei pra�jus tam tik-ram (pvz., šeši� ar dvylikos m�nesi� trukm�s) laikotarpiui po nelaimingoatsitikimo dienos, draud�jui išlieka dalinis ar visiškas nelaimingo atsitiki-mo s�lygotas nedarbingumas (invalidumas). Draudimo išmokos dydis daž-niausiai priklauso nuo nedarbingumo (invalidumo) laipsnio. Pavyzdžiui, Igrup�s invalidams gali bti numatyta 60 m�nesini� darbo užmokes�i�, IIgrup�s invalidams – 48 m�nesini� darbo užmokes�i� bei III grup�s invali-dams – 36 m�nesi� darbo užmokes�io dydžio išmoka draudiminio �vykioatveju.

Pasirašant draudimo sutart� yra numatoma draudimo išmokos mok�-jimo tvarka. Dažniausiai praktikoje taikomi du draudimo kompensacijosmok�jimo bdai:

– vienkartinis visos draudimo kompensacijos išmok�jimas;– draudimo kompensacijos mok�jimas dalimis, per tam tikr� laik�,

kuris neretai trunka iki mirties.Draudžiant asmen� nuo d�l nelaimingo atsitikimo atsiradusio dali-

nio ar visiško draud�jo nedarbingumo (invalidumo), dažniausiai yra nu-matomi ir draudimo kompensacij� dydžiai bei j� mok�jimo tvarka, drau-d�jui netekus atskir� kno dali�, organ� ar sutrikus pastar�j� funkci-joms. Mok�tin� draudimo kompensacij� dydžiai dažniausiai yra nusta-tomi pagal specialiai šiam tikslui sudarytas draudimo kompensacij� len-teles.

Nelaiming� atsitikim� draudimas gydymo �staigos dienpinigiams beiligos dienpinigiams yra panašs � ligos draudimo grupei priklausan�iasgydymo �staigos dienpinigi� bei ligos dienpinigi� draudimo ršis.

Ligos dienpinigiai yra mokami tiems draud�jams, kurie, �vykus ne-laimingam atsitikimui, trumpesniam ar ilgesniam laikui praranda darbin-gum�. Draudimo sutartyje gali bti numatyti fiksuoto arba kintamo dy-džio ligos dienpinigiai.

Numa�ius fiksuot� ligos dienpinigi� dyd�, tarkime, 10, 15 ar 30 lit�už vien� dien�, min�toji fiksuota suma yra mokama tol, kol asmuo atgau-na nelaimingo atsitikimo metu prarast� nedarbingum�.

77

Numa�ius kintamo dydžio ligos dienpinigius, draudimo išmokos dy-dis priklauso nuo nedarbing� dien� skai�iaus bei d�l nelaimingo atsitiki-mo atsiradusio sveikatos sutrikimo sunkumo.

Gelb�jimo išlaid� draudimas. Gelb�jimo kašt� draudimo draudimi-niu �vykiu yra laikomas nelaimingas atsitikimas ar numanomas nelaimin-gas atsitikimas, kurio metu draud�jas patenka � bkl�, reikalaujan�i� sku-bi� gelb�jimo veiksm�. Dažniausiai draudimo �mon�s kompensuoja išlai-das, susijusias su drausto asmens paieška, gelb�jimu bei transportavimu.

Tarkime, kad ponas X, kirt�s miške malkas, po vis� nakt� š�lusiosaudros negr�žo namo. Ponia X nujausdama, kad gal�jo �vykti nelaimingasatsitikimas, kreip�si � gelb�jimo tarnyb�. Pastarosios išlaidas atlygino po-no X nelaiming� atsitikim� rizik� per�musi bei gelb�jimo išlaidas atly-ginti �sipareigojusi draudimo �mon�.

Kosmetini� operacij� išlaid� draudimas. Jei nelaimingo atsitikimometu draud�jas yra sužalojamas ir gydytojai, jam pasveikus, rekomen-duoja kosmetin� operacij� ar operacijas, tai su šios ar ši� kosmetini� ope-racij� atlikimu susijusias išlaidas kompensuoja draudimo �mon�. Dažniau-siai yra numatomas, tarkime, vieneri� ar trej� met� trukm�s laikotarpis,kuriam pra�jus po draudiminio �vykio draud�jas praranda teis� � kosmeti-ni� operacij� kašt� kompensavim�.

Pagal tai, kiek asmen� yra draudžiama viena draudimo sutartimi, iš-skiriamos trys draudimo nuo nelaiming� atsitikim� ršys:

– individualus draudimas nuo nelaiming� atsitikim�;– šeimos nari� draudimas nuo nelaiming� atsitikim�;– kolektyvinis nelaiming� atsitikim�, tarp j� ir �vykusi� darbe, drau-

dimas.Individualaus draudimo sutartimi, sudaryta tarp draud�jo ir draudimo

�mon�s, nuo nelaiming� atsitikim� yra draudžiamas tik vienas sutartyjenurodytas asmuo. Tai yra dažniausiai praktikoje pasitaikanti draudimo nuonelaiming� atsitikim� sutartis. Draudiminiais �vykiais paprastai yra laiko-mi visi su darbo santykiais nesusij� nelaimingi atsitikimai. Darbuotoj�draudimas nuo darbo metu �vykusi� nelaiming� atsitikim� neretai yra pri-valomas draudimas, už kur� yra atsakingi ne patys darbuotojai, bet j� darb-daviai.

78

Draudimo �mokos dydis priklauso nuo �vairi� subjektyvi� bei objek-tyvi� rizikos požymi�. Bene svarbiausi rizikos požymiai yra asmens am-žius, lytis, gyvenamoji aplinka, gyvenimo s�lygos, nuosavos transportopriemon�s (ne)naudojimas bei laisvalaikio užsi�mimai. Draud�jas, užsii-min�jantis alpinizmu ar žirg� jodin�jimo sportu, pasižym�s kur kas dides-ne nuostoli� atsiradimo tikimybe nei draud�jas, savo laisvalaik� pralei-džiantis prie šachmat� ar šaški� lentos.

Draudimo �mokos dydis priklausys ne tik nuo atskiram draud�jui b-ding� rizikos požymi�, bet ir nuo draud�jo pasirinkt� draudimo išmokosrši�, draudimo sum� bei kit� draudimo nuo nelaiming� atsitikim� sutar-ties s�lyg�.

5.4. Draudimas ligos atveju

Neretai ligos draudimo bei sveikatos draudimo s�vokos yra laikomos ta-pa�iomis. Ta�iau ši� dviej� s�vok� nereik�t� painioti. Draudimas ligosatveju yra laikytinas sveikatos draudimo dalimi. Sveikatos draudimas ap-ima ne tik ligos, bet ir nelaiming� atsitikim� metu draud�j� sveikatai pa-darytos žalos (tiek gydymo išlaid�, tiek ir moralin�s bei kitos žalos) kom-pensavim�.

Yra išskiriamos dvi sveikatos draudimo ršys: privalomasis bei pa-pildomas (savanoriškas) sveikatos draudimas.

Privalomasis sveikatos draudimas yra valstyb�s nustatyta asmenssveikatos priežiros ir ekonomini� priemoni� sistema, garantuojanti pri-valomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims sveikatos prie-žiros paslaug� teikim� bei išlaid� už suteiktas paslaugas kompensa-vim�.

Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respubli-kos pilie�iai ir kit� valstybi� pilie�iai bei asmenys be pilietyb�s, nuolatgyvenantys Lietuvos Respublikoje.

statymu yra numatytos trys privalom�j� sveikatos draudim� vykdan-�ios institucijos: Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie LR vyriau-syb�s (toliau Privalomojo sveikatos draudimo taryba), Valstybin� ligoni�kasa (VLK) bei Teritorin�s ligoni� kasos (TLK).

79

Privalomojo sveikatos draudimo taryb� sudaro LR vyriausyb�. Josdarbui vadovauja pirmininkas, renkamas 2/3 tarybos bals� dauguma. Ta-ryba yra atsakinga už privalom�j� sveikatos draudim� reglamentuojan�i�teis�s akt� pri�mim�, einam�j� bei perspektyvini� privalomojo sveikatosdraudimo uždavini� nustatym�, privalomojo sveikatos draudimo fondobiudžeto projekto metin�s ataskaitos pateikim� tvirtinti Vyriausybei, VLKfinansin�s ir ekonomin�s veiklos kontrol� ir analiz� bei kit� privalomojosveikatos draudimo klausim� nagrin�jim� ir sprendim�.

Valstybin� ligoni� kas� steigia ir jos nuostatus tvirtina LR vyriausy-b�. VLK veiklai vadovauja direktorius, skiriamas bei atleidžiamos Mi-nistro pirmininko Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu. Bekit� funkcij�, Valstybin� ligoni� kasa vykdo privalomojo sveikatos drau-dimo fondo biudžet�, prižiri teritorini� ligoni� kas� veikl�, kontroliuojaasmens sveikatos priežiros paslaug�, apmokam� iš privalomo sveikatosdraudimo fondo biudžeto, kokyb� bei atlieka TLK audit� arba sudaro su-tartis su audito �mon�mis d�l teritorini� ligoni� kas� audito.

Teritorines ligoni� kasas steigia ir j� nuostatus tvirtina Valstybin� ligo-ni� kasa. Kiekvienoje apskrityje yra �steigiama tik viena TLK, kuriai vado-vauja direktorius, skiriamas bei atleidžiamas Valstybin�s ligoni� kasos di-rektoriaus Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu. Už savo veikl�Teritorin�s ligoni� kasos yra atsakingos Privalomojo sveikatos draudimotarybai ir Valstybinei ligoni� kasai. Teritorin�s ligoni� kasos yra tiesioginiaisveikatos draudimo vykdytojai bei draudimo išmok� mok�tojai. Teritorin�sligoni� kasos sudaro sutartis su sveikatos priežiros �staigomis ir šiose su-tartyse numatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteik-tas asmens sveikatos priežiros paslaugas. Draud�jams yra kompensuoja-mos ir �statyme numatytos tiesiogin�s medicinos pagalbos priemoni� �sigi-jimo bei kurortinio gydymo išlaidos. Teritorin�s ligoni� kasos tvarko drau-džiam�j� privalomuoju sveikatos draudimu �skait�, kontroliuoja asmens svei-katos priežiros paslaug�, apmokam� iš privalomojo sveikatos draudimofondo biudžeto, kokyb� ir atlieka privalomojo sveikatos draudimo fondobiudžeto l�š� naudojimo finansin� bei ekonomin� analiz�.

Privalomojo sveikatos draudimo finans� pagrind� sudaro savarankiš-kas Valstybinio privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetas, ne�trauk-

80

tas � valstyb�s ir savivaldybi� biudžetus. Valstybinio privalomo sveikatosdraudimo fondo biudžeto pajamas sudaro apdraust�j� privalomojo svei-katos draudimo �mokos, valstyb�s biudžeto �mokos už apdraustuosius, drau-džiamus valstyb�s l�šomis, institucij�, vykdan�i� privalom�j� sveikatosdraudim�, veiklos pajamos, papildomi valstyb�s biudžeto asignavimai, sa-vanoriškos juridini� ir fizini� asmen� �mokos bei iš sveikatos priežiros�staig� TLK išieškotos l�šos už neteis�tai suteiktas asmens sveikatos prie-žiros paslaugas.

mon�s, �staigos ir organizacijos moka 3 procent� darbo užmokes�iodydžio privalomojo sveikatos draudimo �mokas už asmenis, dirban�iuspagal darbo sutartis ar naryst�s pagrindais renkamose institucijose ir gau-nan�ius atlyginim� už darb�. mon�s, �staigos ir organizacijos moka nemažiau kaip 30 procent� fizini� asmen� pajam� mokes�io sumos dydžioprivalomojo sveikatos draudimo �mokas už asmenis, gaunan�ius pajamas,susijusias su darbo santykiais LR teritorijoje esan�iose �mon�se, �staigoseir organizacijose bei užsienyje esan�iose LR �mon�se, �staigose ar organi-zacijose. statyme yra numatyti draudimo �mok� tarifai, taikytini kin�msbendrijoms, individualioms (personalin�ms) �mon�ms, savarankiškai dir-bantiems asmenims, kininkams bei j� šeimos nariams. Pavyzdžiui, ki-ninkai už save ir už pilname�ius šeimos narius, dirban�ius kyje, turi mo-k�ti 10 procent� j� pa�i� deklaruotos pajam� sumos (ne mažesn�s už �sta-tym� nustatyt� minimal� darbo užmokest�) dydžio privalomojo sveikatosdraudimo �mokas.

Didži�j� privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaid� dal�sudaro sveikatos priežiros �staigoms, su kuriomis TLK yra sudariusiossutartis, mokamos draud�j� sveikatos priežiros paslaug� išlaidos bei iš-laid� susijusi� su vaist� ir medicinos pagalbos priemoni� pirkimu, kom-pensavimas draudžiamiesiems. Kitas privalomojo sveikatos draudimo fon-do biudžeto išlaidas sudaro sanatorinio-kurortinio gydymo bei galni�,s�nari� ir organ� protezavimo bei protez� �sigijimo išlaid� draudžiamie-siems kompensavimas bei privalom�j� sveikatos draudim� vykdan�i� ins-titucij� veiklos išlaid� apmok�jimas.

Draudžiam�j� asmens sveikatos priežiros išlaidos apmokamos va-dovaujantis TLK ir sveikatos priežiros �staigos sutartimi. TLK privalo

81

sudaryti sutartis su valstyb�s ir savivaldybi� asmens sveikatos priežiros�staigomis bei pageidaujan�iomis tokias sutartis sudaryti Vyriausyb�snustatyta tvarka akredituotomis asmens sveikatos priežiros �staigomis,turin�iomis leidim� verstis asmens sveikatos priežira. TLK privalo ap-mok�ti asmens sveikatos priežiros �staig�, su kuriomis ji yra sudariusisutartis, pateiktas s�skaitas sutartyje numatytomis s�lygomis.

Jei teismas nustato, kad draudiminius �vykius l�m� draudžiamojo ne-teisin� veikla, TLK �statym� nustatyta tvarka gali išsiieškoti iš draudžia-mojo jam suteikt� privalomojo sveikatos draudimo garantuojam� asmenssveikatos priežiros paslaug� išlaidas, išskyrus btinosios medicinos pa-galbos paslaug� išlaidas.

Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai �vykiai yra �statymonustatyti bei gydytojo diagnozuoti draust� asmen� sveikatos sutrikimai arsveikatos bkl�, kuri yra pagrindas teikti asmenims sveikatos priežirospaslaugas.

Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto yra apmokamosšios asmens sveikatos priežiros paslaugos: prevencin� medicinos pagal-ba, atstatomoji medicinos pagalba, medicinin� reabilitacija, slauga, socia-lin�s paslaugos bei patarnavimai, priskiriami asmens sveikatos priežirai,ir asmens sveikatos ekspertiz�.

Prevencin� medicinos pagalba apima informacini� paslaug� teikim�lig� profilaktikos klausimais bei draudžiam�j� sveikatos profilaktinius pa-tikrinimus, kuri� tvark� reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Atstatomoji medicinos pagalba apima pirmin�s, antrin�s ir tretin�sasmens sveikatos priežiros paslaugas, param� asmenims, kuriems buvoprotezuojamos galn�s, s�nariai ir organai, sveikatos draudimo �statymonustatyt� param� draudžiamiesiems �sigyti akinius ir klausos aparatus beiasmen� išlaid� vaistams ir medicinos pagalbos priemon�ms, reikalingomsambulatoriniam gydymui, kompensavim�.

Medicinin� reabilitacija, slauga, socialin�s paslaugos bei patarnavi-mai, priskiriami asmens sveikatos priežirai, apima slaugos ir socialinespaslaugas bei patarnavimus palaikomojo gydymo ligonin�se ne ilgiau kaip4 m�nesius per kalendorinius metus bei medicinin� reabilitacij�, �skaitantsanatorin�-kurortin� gydym�.

82

Asmens sveikatos ekspertiz�s paslaugos apima draudžiamojo laiki-nojo nedarbingumo ekspertiz�, ilgalaikio ir visiško nedarbingumo eksper-tiz� bei patalogin� anatomin� tyrim� asmeniui mirus.

Papildomas (savanoriškas) sveikatos draudimas yra papildomojo svei-katos draudimo sutartyse numatytos asmens sveikatos priežiros paslau-gos, atlyginamos pagal šias sutartis po papildomo sveikatos draudimo drau-diminio �vykio. Papildomo sveikatos draudimo metu yra garantuojamassveikatos priežiros išlaid�, susijusi� su apdraust�j� sveikatos sutrikimaisbei sveikatos bkl�s pablog�jimu, kurios yra neatlyginamos iš privalomo-jo valstybinio sveikatos draudimo fondo, kompensavimas.

Papildomojo sveikatos draudimo reikšm� yra tuo didesn�, kuo dides-nius draudimo išmok� apribojimus numato privalomojo sveikatos draudi-mo sistema. Jei privalomasis sveikatos draudimas visiškai kompensuot�perkam� vaist�, sanatorinio-kurortinio gydymo bei kitas sveikatos prie-žiros išlaidas, susijusias su sveikatos sutrikimais ar jos bkl�s pablog�ji-mu, papildomojo sveikatos draudimo svarba nebt� tokia didel�.

Papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo institucijos yra juridi-niai asmenys, teis�s akt� nustatyta tvarka gav� leidim� šiai sveikatos drau-dimo veiklai atlikti.

Papildomo sveikatos draudimo draudiminiai �vykiai yra papildomosveikatos draudimo sutartyse �rašyti ir gydytojo diagnozuoti apdraust�j�sveikatos sutrikimai, j� sveikatos bkl�, taip pat apdraust�j� sveikatospriežiros s�lygos, sudarantys pagrind� teikti apdraustiesiems šiose sutar-tyse numatyt� rši� ir apim�i� asmens sveikatos priežiros paslaugas beipatarnavimus, kuri� išlaidas papildomojo sveikatos draudimo sutartysenustatytomis s�lygomis apmoka draudimo �mon�.

Pagal tai, kokios draudimo išmokos draudiminio �vykio atveju yranumatytos papildomoje (savanoriškoje) draudimo sutartyje, yra skiriamoskelios ligos draudimo ršys. Dažniausiai Vakar� Europos valstybi� prak-tikoje taikomi ligos gydymo išlaid� draudimas, gydymo �staigos dienpini-gi� draudimas, ligos dienpinigi� draudimas (pajam� netekimo draudimas),slaugos dienpinigi� draudimas bei kelios kitos ligos draudimo ršys.

Ligos išlaid� draudimas yra skirstomas � ambulatorinio bei staciona-rinio ligos gydymo išlaid� draudim�. Pirmasis atlygina ambulatorinio, o

83

antrasis – stacionarinio ligos gydymo išlaidas. Ligos išlaid� draudimas,apimantis tiek ambulatorinio, tiek ir stacionarinio gydymo išlaidas, yravadinamas visiškuoju ligos gydymo išlaid� draudimu.

Stacionarinio ligos gydymo išlaid� draudimo sutartis sudaro asme-nys, norintys stacionarinio ligos gydymo metu gauti papildomas paslau-gas arba aukštesn� teikiam� medicinos paslaug� kokyb� negu ta, kuri�garantuoja privalomasis sveikatos draudimas. Draud�jo pasirašytoje pa-pildomo stacionarinio ligos gydymo išlaid� draudimo sutartyje gali btinumatyta, kad draud�jas turi teis� bti gydomas ne bendrojoje (pvz., aš-tuonviet�je), o dviviet�je ar vienviet�je palatoje. Visus papildomus, sudraud�jui teikiam� paslaug� kokyb�s gerinimu susijusius kaštus, viršijan-�ius bazin� privalomojo sveikatos draudimo tarif�, dengia papildom� drau-dimo sutart� pasirašiusi draudimo �mon�.

Asmenims, draustiems papildomuoju ambulatorinio ligos gydymo iš-laid� draudimu, dažniausiai yra kompensuojami kaštai, susij� su gydytoj�teikiamomis konsultacijomis, ligoni� apžira, ambulatorin�mis operaci-jomis, rentgeno diagnostika, gydytoj� išrašyt� vaist� ir medicinos pagal-bos priemoni� pirkimu. Draud�jams taip yra kompensuojami ne tik gydy-tojo rekomenduot� masaž�, vandens voni�, šilumin�s ar spinduli� terapi-jos kaštai, bet ir, tarkime, su klausos bei kalb�jimo aparat�, akini� ar inva-lido vežim�lio �sigijimu susij� išlaidos.

Dant� gydymo išlaidos gali bti apdraustos atskira ligos gydymo iš-laid� draudimo sutartimi arba �rašytos kaip papildoma ambulatorinio li-gos gydymo išlaid� draudimo sutarties s�lyga. Draud�jams paprastai yrakompensuojami dant� gydymo, dirbtini� dant� �statymo bei su dant� gy-dymu susijusi� žandikaulio operacij� kaštai. Draudikai, pasirašydami dant�gydymo išlaid� draudimo sutartis, paprastai reikalauja nepriekaištingosdraud�jo dant� bkl�s.

Gydymo �staigos dienpinigi� draudimas, skirtingai negu ligos gydy-mo išlaid� draudimas, n�ra susij�s su draud�jo patirt� kašt� ar išlaid�kompensavimu. Ši ligos draudimo ršis gali bti laikoma tam tikru mora-lin�s žalos atlyginimu. Draudimo sutartyje yra numatoma tam tikra pinig�suma, kuri bus mokama draud�jui už kiekvien� gydymo �staigoje praleist�dien�. Dienpinigiai dažniausiai yra pradedami mok�ti t� dien�, kai drau-

84

d�jas patenka � gydymo �staig�, ir mokami tol, kol draud�jas iš min�tosiosgydymo �staigos yra išleidžiamas. Tais atvejais, kai draudimo sutartyjeyra numatytas tik gydymo �staigos dienpinigi� draudimas, pastarasis galibti laikomas draud�jo patirt� finansini� nuostoli� kompensavimu.

Draudimo sutartyje gali bti numatytas maksimalus dien�, kuri� me-tu yra mokami dienpinigiai, skai�ius. Jei draudimo sutartyje buvo numa-tyta maksimali 365 dien� gydymo �staigos dienpinigi� mok�jimo trukm�,o draud�jas praleido gydymo �staigoje 400 dien�, už 35 dienas dienpini-giai nebus mokami.

Ligos dienpinigi� draudimo paskirtis – kompensuoti draud�j� finansi-nius nuostolius, o tiksliau tariant, d�l draud�jo ligos ar nelaimingo atsitiki-mo negautas pajamas. Neretai draudimo �statymais yra reglamentuojamasdraudimo išmokos draudiminio �vykio atveju dydis. Vokietijoje ligos dien-pinigi� draudimo išmoka negali bti didesn� už draud�jo per paskutiniusmetus vidutiniškai per dien� uždirbt� neto pajam� apimtis. Tokiu bdu yra�gyvendinamas draudimo veiklos principas, numatantis, kad draudimo veiklatur�t� bti ne draud�jo praturt�jimo, o tik nuostoli� kompensavimo šaltinis.

Ligos dienpinigi� mok�jimo tvarka yra numatoma draudimo sutarty-je. Ligos dienpinigiai gali bti prad�ti mok�ti t� dien�, kai draud�jas pra-randa darbingum� ir mokami tol, kol prarastas darbingumas v�l yra atsta-tomas. Ligos dienpinigi� draudimo sutartyje numatoma dienpinigi� mo-k�jimo pradžia dažniausiai nesutampa su darbingumo netekimo pradžia.Draudimo �mokos dydis ligos dienpinigi� draudime yra tuo mažesnis, kuodidesnis yra laikotarpis tarp darbingumo netekimo dienos bei dienpinigi�mok�jimo pradžios (šis laikotarpis dažnai dar yra vadinamas dienpinigi�nemok�jimo laikotarpiu). Draud�jai, kuriems netekus darbingumo, darb-davys dar kur� laik� moka j� iki tol gaut� atlyginim�, ligos dienpinigi�draudimo sutartyje yra link� numatyti atitinkamos trukm�s dienpinigi�nemok�jimo laikotarp�.

Slaugos dienpinigi� draudimo sutartyje yra numatomi �vykiai, laiky-tini draudiminiais �vykiais, dienpinigi� dydis, mok�jimo pradžios bei pa-baigos terminai, draudimo �mokos dydis bei kitos draudimo s�lygos. Drau-diminiu �vykiu dažniausiai yra laikoma tokia draud�jo sveikatos bkl�,kuriai esant yra btina šio asmens slauga. Slaugos dienpinigi� draudimopaskirtis yra su draud�j� slaugymu susijusi� išlaid� kompensavimas.

85

Kadangi valstybinis sveikatos draudimas paprastai atlygina tik dal�sanatorinio-kurortinio gydymo išlaid�, priva�ios draudimo �mon�s nere-tai užpildo ši� sprag� silydamos draud�jams papildom� sanatorinio-kurortinio gydymo išlaid� draudim�. Pasirašydama draudimo sutart� drau-dimo �mon� �sipareigoja kompensuoti visas ar dal� su sanatoriniu–kurorti-niu gydymu susijusi� draud�jo išlaid�.

užsien� išvykstan�i� asmen� sveikatos draudimas šiuo metu Lietu-voje yra bene pla�iausiai taikoma ligos draudimo ršis. Neretai ir �važia-vimo vizos � kitas šalis yra išduodamos tik pateikus sveikatos draudim��rodan�ius dokumentus. Pasirašydama � užsien� išvykstan�io asmens svei-katos draudimo sutart� draudimo �mon� dažniausiai �sipareigoja iki drau-dimo sumos kompensuoti ne tik su draud�j� gydymu užsienio gydymo�staigoje susijusias išlaidas, bet ir draust� asmen� pervežimo ar parveži-mo kaštus.

Svarbiausios s�vokos• Gyvyb�s draudimas• Grynasis gyvyb�s rizikos draudimas• Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas• Mišrusis gyvyb�s draudimas• Gyvyb�s draudimo sutartis• Gyvyb�s draudimo draudiminis �vykis• Draudimas nuo nelaiming� atsitikim�• Nedraudžiami sveikatos sutrikimai• Mirties rizikos draudimas• Privalomasis sveikatos draudimas• Papildomas sveikatos draudimas

Kartojimo klausimai1. Apibdinkite gyvyb�s draudimo reikšm� ir svarb�.2. Kaip yra skirstomas gyvyb�s draudimas?3. Apibr�žkite grynosios gyvyb�s rizikos draudimo esm�.4. Koki� pagrindini� tiksl� siekia grynasis kapitalo kaupiamasis drau-

dimas?

86

5. Kuo yra patrauklus mišrusis gyvyb�s draudimas?6. Suformuluokite svarbiausius gyvyb�s draudimo sutarties sudary-

mo etapus.7. Kaip yra apibr�žiama gyvyb�s draudimo draudiminio �vykio sam-

prata?8. Apibr�žkite nelaimingo atsitikimo, patenkan�io � draudimo sfer�,

samprat�.9. Koki� tiksl� siekiama privalomuoju sveikatos draudimu?10. Kokiais atvejais yra racionalu pasinaudoti papildomu sveikatos

draudimu?

87

6. Turto draudimas

Esama daug ir �vairi� turto definicij�. Teigiama, kad turtas yra likvidži� irnelikvidži� vertybi� suma, kuria disponuoja ekonominis subjektas. Pa-prastesn� definicija nurodo, kad turtas gali bti suvokiamas kaip materia-lini� g�rybi� visuma. Draudimo teorijoje ir praktikoje dažniausiai „turto“s�voka yra vartojama visam draud�j� turtui, išskyrus sausumos, vandensbei oro transporto priemones bei vežamus krovinius, apibdinti. Ta�iaugali bti ir kita nuomon�, kitoks požiris. Nuosekliai supažindinant sudraudimo verslu pakankamai logiška � turto draudimui skirt� skyri� �trauktitransporto priemoni� draudim�. Kaip galima bt� paneigti, kad tai n�raturtas.

Esama daug �vairaus turto rši� �vairi� draudimo form�. Dažniausiaiyra draudžiamos tokios turto ršys kaip transporto priemon�s, pastatai,nam� turtas. Tad šiame skyriuje ir bus nagrin�jami klausimai, susij� su ši�turto rši� draudžiam� bei nedraudžiam� rizik� �vertinimu, kitais turtodraudimo atvejais. Pla�iausiai paplit�s sausumos transporto priemoni�draudimas, tod�l jam ir skiriamas pagrindinis d�mesys. Aptariant pastat�bei nam� turto draudimo klausimus, nagrin�jamos dažniausiai ms� šaly-je pasitaikan�ios rizikos, j� �vertinimas. Apžvelgiamos ir nedraudžiamospastat� bei nam� turto rizikos, akcentuojama j� nedraudžiamumo prasm�.

6.1. Sausumos transporto priemoniø draudimas

Sausumos transporto priemoni�, išskyrus geležinkelio transporto prie-mones, draudimas (toliau vadinamas Transporto Priemoni� Draudimu)kaip atskira draudimo grup� yra išskirtas tiek Europos S�jungos direkty-voje Nr. 73/239/EWG, tiek ir Lietuvos Respublikos draudimo �statyme.Ši draudimo grup� neretai yra vadinama transporto priemoni� kasko drau-dimu. „Kasko“ yra ispan� kilm�s žodis, kuris pažodžiui išvertus reiškia„knas“.

88

Pagal draudžiamas rizikas ši draudimo grup� yra skirstoma � visiškosdraudiko atsakomyb�s (visišk�j� kasko) bei dalin�s draudiko atsakomyb�s(dalin� kasko) transporto priemoni� draudim�. Europos S�junga savo di-rektyvose transporto priemoni� draudimui didelio d�mesio neskiria. Vie-ninga tvarka, kokias rizikas apima dalin�s atsakomyb�s, bei kokias – vi-siškos atsakomyb�s transporto priemoni� draudimas, taip pat nebuvo nu-matyta. Min�tasis rizik� skirstymas buvo paliktas atskir� šali� bei draudi-mo �moni� nuožirai, kas s�lygojo didel� skirstymo �vairov�. Be to, reikiapasteb�ti, kad skirtingai negu sausumos transporto priemoni� civilin�s at-sakomyb�s draudimas, transporto priemoni� draudimas dažniausiai yraneprivalomas.

Perimdami šiai draudimo grupei priklausan�ias rizikas draudikai pa-prastai teikia draudimin� apsaug� sugadinus, sunaikinus ar praradus trans-porto priemon�. Kartu su transporto priemone gali bti apdrausti ir jojeesantys daiktai. Vieni daiktai gali bti apdrausti be papildomos draudimo�mokos (pvz., radijas, gesintuvas), kiti daiktai (pvz., radijo telefonas, priestogo tvirtinama bagažin�) gali bti apdraudžiami atskirai, t.y. prie trans-porto priemon�s draudimo �mokos priskai�iavus tam tikro dydžio draudi-mo �mokos pried�. Draudimo �mon� gali numatyti ir daikt� s�raš� (pvz.,fotoaparatas, kompaktiniai diskai), kurie su transporto priemone negalibti apdrausti. Yra taikoma bendra taisykl�, kad apdrausti gali bti tik tietransporto priemon�je esantys daiktai, kurie yra ar gali bti pritvirtinamiprie pa�ios transporto priemon�s.

Transporto priemon�s draudimas yra draud�jo transporto priemon�veikian�i� rizik� perleidimas draudimo �monei. Draudimo �mon�ms yraperleidžiamos tik tam tikros arba visos transporto priemon� veikian�iosrizikos. Bene dažniausiai praktikoje pasitaiko priežastys, d�l kuri� trans-porto priemon�s yra draudžiamos ne nuo vis� rizik�, yra siekimas mini-mizuoti mokam� draudimo �mok� bei �sitikinimas, kad nuostoli� atsiradi-mo tikimyb� yra artima nuliui.

Tos pa�ios rizikos bei draudiminiai �vykiai skirtingose šalyse bei drau-dimo �mon�se yra apibr�žiami nevienodai. Šiame skyriuje išskirt� transpor-to priemoni� draudimo rizik� bei ši� rizik� apibr�žim� negalima laikytivieningais visoms Europos šalims bei jose veikian�ioms draudimo �mon�ms.

89

Ta�iau šis skirstymas pad�s susidaryti kiek aiškesn� vaizd� apie transportopriemoni� draudimo grup�s rizikas. Transporto priemon�s dažniausiai yradraudžiamos nuo ši� rizik�: ugnies, gamtini� j�g�, vagyst�s, stiklo suduži-mo, gyvn� padarytos žalos, vandalizmo bei nelaiming� atsitikim�.

– Ugnis. Draudimas nuo ugnies apima transporto priemon�s užside-gimo bei sprogimo rizikas. Gaisru yra laikomas transporto priemon�s už-sidegimas, nepriklausomai nuo j� suk�lusi� priežas�i�.

Nuostoliai (pvz., pradeg� automobilio s�dyn�s ar j� apmušalai), atsi-rad� nukritus rkomai cigaretei ar žarijoms, dažniausiai n�ra laikomi gaisrosukeltais nuostoliais.

Be k� tik pamin�t� užsidegimo bei sprogimo rizik�, neretai, drau-džiant nuo ugnies, yra kompensuojama ir trumpo sujungimo metu trans-porto priemonei padaryta žala.

– Gamtin�s j�gos. Draudimas nuo gamtini� j�g� dažniausiai apimažem�s nuošliauž�, uolienos ar akmen� kritimo, potvynio, v�tros (pvz., v�-jo stiprumas didesnis nei 75 km/h), krušos, lavinos, sniego spaudimo beižaibo trenkimo rizikas. Žaibo trenkimas praktikoje kartais yra priskiria-mas ne gamtini� j�g�, bet ugnies rizikai.

Draudimo �mon� kompensuoja draud�jui ne tik tiesioginio, bet ir ne-tiesioginio gamtin�s j�gos poveikio metu padarytus nuostolius. Tiesiogi-nis gamtini� j�g� poveikis transporto priemonei bus žaibo trenkimas �viduryje lauko stovint� sunkvežim� ar transporto priemon�s patekimas poakmen� gritimi. Netiesioginis gamtini� j�g� poveikis bus, jei žaibui tren-kus � �žuol�, pastarasis skils ir prispaus šalimai pastatyt� transporto prie-mon�, ar staiga prasid�j�s potvynis kilstels automobil� ir, pan�š�j�s j�,trenks � mrin� sien�, sulankstydamas dureles bei sparnus.

– Vagyst�. Nuo vagyst�s rizikos draustos transporto priemon�s drau-diminiu �vykiu dažniausiai yra laikoma ne tik transporto priemon�s, bet irjos dali� vagyst�. Draudimo kompensacija yra išmokama ir tais atvejais,kai transporto priemonei yra padaroma žala, bandant j� pavogti. Dažniau-siai yra kompensuojami ir pavogtai, bet v�liau atrastai transporto priemo-nei padaryti nuostoliai.

– Stiklo sudužimas. Draud�jui, apdraudusiam transporto priemon�nuo stiklo sudužimo, yra kompensuojami nuostoliai sudužus automobilio

90

stiklams, žibintams, ar išorin�ms poskio lempoms. Atsitikus draudimi-niam �vykiui yra kompensuojami ne tik nauj� stikl� nupirkimo bei pakei-timo, bet ir toki� j� pried�, kaip galinio stiklo elektrinio šildymo ar priepriekinio stiklo pritvirtinamos antenos �sigijimo kaštai. Stiklo �sk�limasyra laikomas draudiminiu �vykiu, tuo tarpu stiklo �br�žimai draudiminiais�vykiams dažniausiai n�ra priskiriami.

– Gyvn� padaryta žala. Transporto priemoni� draudimo nuo gyvn�padarytos žalos draudiminiu �vykiu yra laikomas gyvn� susidrimas suvažiuojan�ia transporto priemone. Draudimo sutartyje gali bti nurodytigyvnai ar j� ršys, susidrimas su kuriais bus pripažintas draudiminiu�vykiu. Kai kurios draudimo �mon�s gyvn� padarytos žalos draudimodraudiminiais �vykiais pripaž�sta ir transporto priemonei padaryt� žal� vai-ruotojui bandant išvengti susidrimo su ant kelio išb�gusiu žv�rimi. Ta-�iau tokie atvejai turi bti �rodyti.

Draudiminiais �vykiais laikytini atsitikimai yra nurodomi draudimosutartyse. Skirtingos draudimo �mon�s gali naudoti skirtingus apibr�ži-mus. Kartais yra numatoma, kad draudiminiais �vykiais bus laikomi va-žiuojan�i� transporto priemoni� bei gyvn� susidrimai, ta�iau ne visuo-se, o respublikin�s reikšm�s keliuose.

– Vandalizmas. Vandalizmas dažnai yra išskiriamas kaip atskira trans-porto priemonei padaromos žalos priežastis. Draud�jui, apdraudusiamtransporto priemon� nuo vandalizmo bei ty�inio chuliganizmo, bus atly-ginta ty�iniais tre�i� asmen� veiksmais transporto priemonei padaryta ža-la. Dažniausiai draud�jai kreipiasi � draudimo �mones d�l radijo antenosnulaužimo bei sulankstymo, veidrod�li� sudaužymo ir sulaužymo, trans-porto priemon�s papuošim� nupl�šimo, padang� subadymo, sm�lio, van-dens ar panaši� medžiag� pripylimo � benzino bak�.

Dalin�s draudiko atsakomyb�s transporto priemoni� draudimas nere-tai apima ugnies, gamtini� j�g�, vagyst�s, stiklo sudužimo bei gyvn�padarytos žalos rizikas. Dalin�s draudiko atsakomyb�s transporto prie-moni� draudimas gali apimti (pvz., kaip kai kuriose Šveicarijos draudimo�mon�se) ir vandalizmo bei kit� ty�ini� veiksm� prieš draud�jo transportopriemon� rizik�. Vokietijoje pastaroji rizika buvo priskiriama visiškos drau-diko atsakomyb�s draudimui. Visiškos draudiko atsakomyb�s transporto

91

priemoni� draudimas be vis� daline draudiko atsakomybe dengiam� rizi-k� apima dar ir nelaimingo atsitikimo (avarijos) pavoj�.

– Nelaimingas atsitikimas (avarija). Nelaimingas atsitikimas (avari-ja) yra apibr�žiamas kaip staiga, betarpiškai, iš išor�s transporto priemon�veikiantis bei mechanin� poveik� turintis �vykis. Draud�jui, apdraudusiamtransporto priemon� nuo nelaimingo atsitikimo, yra kompensuojami trans-porto priemonei padaryti nuostoliai atsitrenkus, susidrus, apsivertus, nu-kritus nuo šlaito, tilto, uolos ar �vykus kitam nelaimingam atsitikimui, ku-ris pagal pateikt� apibr�žim� yra laikytinas draudiminiu �vykiu.

Su transporto priemon�s eksploatacija susij� gedimai, pavyzdžiui, elek-tronin�s sistemos išsireguliavimas ar stabdži� kalad�li� susid�v�jimas,draudiminiais �vykiais n�ra laikomi.

Draudimo sutartyje gali bti nurodytas ir kitoks nelaimingo atsitiki-mo apibr�žimas, apimantis, pavyzdžiui, ne tik mechanin�, bet ir chemin�išorini� j�g� poveik�. Nelaimingu atsitikimu neretai yra laikomas ir trans-porto priemon�s paskendimas ežere, up�je ar kitame vandens telkinyje.

Draudimo sutartyje ar draudimo ršies taisykl�se yra numatomos ti-pine draudimo sutartimi nedraudžiamos sausumos transporto priemoni�rizikos bei aplinkyb�s, kada atsitik�s �vykis nebus laikomas draudiminiubei draudimin� kompensacija nebus išmok�ta.

Draudimo �mon�s neretai yra link� sudaryti transporto priemoni� drau-dimo sutartis, nenumatan�ias draudik� atsakomyb�s už kar�, revoliucij�,sukilim�, vidini� neramum�, maišt�, žem�s dreb�jim�, vulkan� išsiverži-m� bei atomini� katastrof� metu transporto priemon�ms padaryt� žal�.

Draudiminiu �vykiu dažniausiai n�ra laikomas transporto priemoni�gedimas ar atskir� dali� susid�v�jimas. Padang� ir guoli� susid�v�jimas,kameros prakiurimas, variklio aušinimo sistemoje atsirad�s nesandaru-mas ar variklio užsikirtimas nebus pripažinti draudiminiais �vykiais. To-kiais atvejais draudimo �mon�s nekompensuoja draud�j� išlaid�, susiju-si� su transporto priemoni� taisymu ar nauj� dali� pirkimu.

Lenktyni� metu ar išbandant maksimalias transporto priemon�s grei-�io galimybes bei kitomis panašiomis aplinkyb�mis �vyk� nelaimingi atsi-tikimai dažniausiai n�ra laikomi draudiminiais �vykiais. Draud�j� trans-porto priemon�ms padaryta žala tokiais atvejais yra neatlyginama.

92

Neretai draudikas neatsako ir už žal�, padaryt� transporto priemoneiteis�to jos rekvizavimo (asmens turto pa�mimo pagal valstybin�s institu-cijos nutarim�) metu ar tais atvejais, kai žala transporto priemonei buvopadaryta draud�jui bandant �vykdyti nusikaltim�. Tod�l jei apipl�š� bank�vagys, sprunkantys apdrausta transporto priemone, nesuvaldys jos ir trenk-sis � keli� užtv�rus� policijos automobil�, nuostoliai, kuriuos nusikalt�liaipatirs d�l šio nelaimingo atsitikimo, nebus kompensuojami.

Draudimo �mon� nekompensuoja transporto priemonei padarytos ža-los, jei ši žala buvo padaryta s�moningais draud�jo veiksmais. Neretain�ra kompensuojami ir nuostoliai, atsirad� d�l grubaus draud�jo aplai-dumo.

6.2. Transporto priemoniø keleiviø nelaimingø atsitikimø draudimas

Draudimo �mon�s taiko �vairius transporto priemoni� keleivi� nelaimin-g� atsitikim� draudimo bdus. Dažniausiai praktikoje yra naudojami šiebdai:

– draudimas tam tikra suma;– draudimas nustatytam asmen�/viet� skai�iui;– vardinis draudimas.Keleivi� vežimu užsiiman�ioms transporto �mon�ms draudikai silo

specialius keleivi� nelaiming� atsitikim� draudimo bdus bei s�lygas.Draudimas tam tikra suma. Draudimo sutartyje yra numatoma drau-

dimo suma, nepriklausomai nuo transporto priemon�je esan�i� viet� skai-�iaus. Atsitikus draudiminiam �vykiui draudimo suma yra proporcingaipaskirstoma visiems nukent�jusiems draustos transporto priemon�s kelei-viams.

Keleiviais laikytini asmenys tur�t� bti tiksliai apibr�žti kiekvienojedraudimo sutartyje. Kai kurios draudimo �mon�s keleiviais pripaž�sta vi-sus transporto priemone važiavusius asmenis, kitos – visus asmenis, iš-skyrus transporto priemon�s vairuotoj�.

Draudimas nustatytam asmen�/viet� skai�iui. Pasirink�s draudim�nustatytam asmen�/viet� skai�iui, draud�jas nurodo draudimo �monei drau-džiam� keleivi� skai�i� bei vieno keleivio draudimo sum�. Visiems

93

draudžiamiems asmenims/vietoms draudimo sumos turi bti vienodos. Kar-tu su kitais transporto priemon�s keleiviais gali bti draudžiamas ir trans-porto priemon�s vairuotojas. Jei draudiminio �vykio metu nuken�ia dau-giau transporto priemon�s keleivi� negu draudimo sutartyje numatyta drau-džiam� asmen�/viet�, tai paskai�iavus bendr� draudimo sum� ji yra pada-linama iš nukent�jusi� asmen� skai�iaus. Draudimas nustatytam asmen�/viet� skai�iui yra tikslingas tais atvejais, kai pastoviai važiuojan�i� kelei-vi� skai�ius yra ne mažesnis už apdraust� asmen�/viet� skai�i�.

Vardinis draudimas. Vardinis draudimas n�ra susij�s su konkre�ia trans-porto priemone. Transporto priemon�s keleivi� nelaiming� atsitikim� drau-dim� sumai bei nustatytam asmen�/viet� skai�iui atlieka transporto priemo-n�s savininkas ar vairuotojas. Vardin� draudim� atlieka bei draudimo �mo-kas moka transporto priemon�s keleivis. Š� transporto priemoni� keleivi�nelaiming� atsitikim� draudim� paprastai renkasi tie asmenys, kuriems ten-ka dažnai važin�ti �vairiomis kitiems asmenims priklausan�iomis transpor-to priemon�mis. Vardiniu draudimu draustam asmeniui draudimo kompen-sacija bus išmok�ta nepriklausomai nuo to, kokia transporto priemone va-žiavo nukent�j�s asmuo ir kas buvo tos transporto priemon�s vairuotojas.

Transporto priemoni� keleivi� nelaiming� atsitikim� draudimas daž-niausiai apima transporto priemon�s naudojimo metu keleiviams padary-t� sužalojim� bei d�l j� atsiradusio invalidumo bei mirties rizikas. Trans-porto priemon�s naudojimo s�voka yra apibr�žiama draudimo sutartyje.Transporto priemon�s naudojimas dažniausiai apima tiek važiavim� trans-porto priemone, tiek ir �lipimo ar išlipimo iš jos moment�. Neretai trans-porto priemon�s naudojimu yra laikomas ir transporto priemon�s pakro-vimas bei iškrovimas. Transporto priemon�s naudojimas gali apimti ir pa-keliui sugedusios transporto priemon�s taisym� bei kitoje eismo nelaim�-je nukent�jusi� asmen� gelb�jim�.

Draudimo sutartyje yra apibr�žiami �vykiai, laikytini sužalojimais. Su-žalojimas gali bti apibr�žtas kaip asmens sveikatos sutrikimas, atsirad�s:

– staiga, prieš asmens vali�, d�l išorini�, mechanini� j�g� poveikiožmogaus organizmui (pvz., kaul� lžimas, s�nari� išnirimas, galni� išsu-kimas, raumen� ar sausgysli� trkimas, smegen� sutrenkimas);

– prieš asmens vali�, d�l išorinio, cheminio poveikio žmogaus orga-nizmui (pvz., kv�puojant kenksmingus garus ar dujas);

94

– prieš asmens vali�, d�l išorinio, terminio poveikio žmogaus orga-nizmui (pvz., sušalus, gavus saul�s ar šilumos smg�);

– d�l kit� išorini� j�g� poveikio (pvz., � plau�ius patekus vandens arpaveikus ultravioletiniams spinduliams).

Ypatingai dideli drausto asmens sveikatos sužalojimai gali s�lygotiilgalaik� nedarbingum� (invalidum�) ar mirt�. Draudimo išmokos draustoasmens sužalojimo, invalidumo bei mirties atvejais dažniausiai skiriasi.Jas trumpai apžvelgsime kituose skyreliuose.

Transporto priemon�s nelaimingo atsitikimo metu keleiviams pada-ryti sužalojimai, invalidumas ar mirtis n�ra laikomi draudiminiais �vy-kiais bei draudimo kompensacijos yra nemokamos, jei:

– transporto priemon� buvo naudojama neteis�tai (pvz., važiuojamapavogta transporto priemone) ar vairuotojas netur�jo vairuotojo pažym�-jimo (�ia nepriskiriami tie atvejai, kai vairuotojas mok�si vairuoti ir �vyk-d� visus tokiu atveju autoinspekcijos keliamus reikalavimus);

– asmenys važiavo transporto priemone tam nepritaikytose vietose(pvz., ant lengvojo automobilio stogo ar sunkvežimio k�bule);

– asmuo �vykd� savižudyb� ar patyr� susižalojimus bandydamas nu-sižudyti;

– nelaimingas atsitikimas �vyko lenktyni� metu, išbandant maksima-lias transporto priemon�s grei�io galimybes tam nepritaikytuose keliuosebei kitomis panašiomis aplinkyb�mis;

– transporto priemon� buvo naudojama nusikaltimo vykdymui; tod�ljei apipl�š� bank� vagys spruks jiems teis�tai priklausan�ia transporto prie-mone, nesuvaldys jos ir trenksis � med�, sveikatos sužalojimai, kuriuospatirs nusikalt�liai d�l šio nelaimingo atsitikimo, nebus kompensuojami;

– nelaimingas atsitikimas buvo padarytas s�moningai.

6.3. Pastatø draudimas

Pastatas yra statinys, kurio paskirtis – apsaugoti žmones bei gyvnusnuo išor�s poveiki�. Išor�s poveikiams yra priskiriami tiek �vairs gam-tos reiškiniai (pvz., lietus, v�jas, kruša ar šaltis), tiek ir žal� darantysgyvn� bei žmoni� veiksmai. Tam, kad žmogus bt� apsaugotas nuošal�io, v�jo bei kit� gamtos reiškini�, statinys turi tur�ti ne tik stog�,

95

bet ir visas keturias sienas. Pagal š� apibr�žim� troleibus� stotel�je�rengtas paviljonas nebus laikomas pastatu.

Draudimo sutartyje (ar draudimo ršies taisykl�se) yra pateikiamastikslus draudžiamo objekto požymi� aprašymas. Draudžiant pastat� nuo�vairi� gr�smi� yra apdraudžiamos dažniausiai ne tik pastato grindys, sie-nos bei stogas, bet ir �rengimai, naudojami namo priežirai ar gyvenimopatogumui, jei jie yra pastato viduje ar pritvirtinti pastato išor�je. Min�-tieji �rengimai yra išvardinami draudimo sutartyje (ar draudimo ršies tai-sykl�se) ir dažniausiai apima pastat� šildymo sistemas (kuro krosnis, ra-diatorius bei kuro atsargas), televizijos antenas, laiptini� apšvietimo prie-taisus bei buitini� atliek� kaupimui skirtus konteinerius.

Pastatai dažniausiai yra draudžiami nuo gaisro (�skaitant ir sprogim�bei žaibo trenkim�), v�tros, krušos, vandens nutek�jimo, vamzdyn� trki-mo (vandentiekio ar šilumini� tinkl� avarijos), vandalizmo bei žem�s dre-b�jimo. pastar�j� rizik� Lietuvoje dažniausiai n�ra atsižvelgiama, tuotarpu JAV, Japonijoje bei pietry�i� Azijoje žem�s dreb�jimo gr�sm� yrapakankamai didel�, tod�l draudimas nuo šios rizikos yra populiarus.

Draudimas nuo gaisro buvo pati pirmoji turto draudimo ršis. Nuogaisro gr�sm�s pastatus buvo prad�ta drausti dar XVII a., netrukus po to,kai 1666 m. sudeg� dideli Londono medini� gyvenam�j� nam� kvartalai.

Draudimas nuo gaisro yra didžiausi� reikšm� turinti turto draudimoršis. Gaisro metu turtui padaryti nuostoliai, aišku, yra kur kas didesni neid�l vandens nutek�jimo, krušos ar kokio nors kito draudiminio �vykio.Kitos rizikos (jei atmesime didesn�s reikšm�s Lietuvoje neturint� turtodraudim� nuo žem�s dreb�jimo) nesunaikina viso draud�j� turto ir suke-lia tik dalinius nuostolius, tuo tarpu gaisras dažniausiai s�lygoja visišk�draud�j� turto sunaikinim�, t.y. jo metu turtui padaryta žala prilygsta tur-to, tur�to prieš draudimin� �vyk�, vertei.

Nor�dami �vertinti perimamos gaisro rizikos dyd�, draudikai turi atsi-žvelgti tiek � pastato konstrukcij�, paskirt� bei apsaug�, tiek ir � išoriniusveiksnius.

Pastato konstrukcija yra tiesiogiai susijusi su pastato atsparumu ug-niai, turin�iam lemiam� reikšm� tikimybiniam nuostoli� pasiskirstymuibei matematiniam nuostoli� vidurkiui. Vertinant pastato atsparum� ug-niai, didžiausias d�mesys yra skiriamas pastato statyboje naudotoms sta-

96

tybin�ms medžiagoms. Yra atsižvelgiama tiek � sien�, stogo bei grind�statybai naudotas medžiagas, tiek ir � stogo bei lub� atramas bei j� degu-m�. Pagal naudot� statybini� medžiag� degum� pastatai yra skirstomi �atskiras atsparumo ugniai klases.

Vertinant pastato konstrukcij� yra atsižvelgiama ne tik � pastato staty-bai naudotas medžiagas, bet ir � pastato amži�, aukšt�, lang�, dur� bei kit�ang� skai�i� ir dyd�. Kuo senesnis pastatas, tuo didesn� yra gaisro tikimy-b� (pvz., gaisrai, kylantys d�l apšildymo bei elektros sistem� susid�v�ji-mo) bei matematinis nuostoli� vidurkis (pvz., d�l korozijos maž�jan�iometalini� konstrukcij� tvirtumo ar naudot� statybini� medžiag� atsparu-mo ugniai). Aukštesnis pastatas yra susij�s su didesne rizika, kadangi gais-ras ne visuomet gali bti užgesinamas iš išor�s. JAV Nacionalin�s gaisri-nink� asociacijos apskai�iavimu, devintame, dešimtame ir visuose viršu-tiniuose aukštuose kil� gaisrai s�kmingai gali bti užgesinti tik iš pastatovidaus. Gaisro gesinimas iš vidaus yra rizikingesnis, daugiau laiko reika-laujantis bei sunkiau techniškai �gyvendinamas procesas. Remiantis pra-eities draudimini� �vyki� statistini� duomen� baze yra nustatyta, kad kar-tu su pastato aukš�iu did�ja ir draudiminio �vykio nuostoli� matematinisvidurkis.

Vertinant pastato konstrukcij� yra atsižvelgiama � pastato dyd�. Gais-ras, kil�s vienam asmeniui priklausan�iame gyvenamajame name, pada-rys nuostoli� tik min�tojo namo savininkui, tuo tarpu gaisras bei jo gesini-mas daugiaaukš�iame pastate padarys žal� keli� ar keliolikos but� savi-ninkams.

Nemaž� �tak� nuostoli� matematiniam vidurkiui turi pastate esan�i�lang�, dur� bei kit� ang� (pvz., lifto šacht�) skai�ius, išsid�stymas beidydis. Durys bei langai, priklausomai nuo j� atsparumo ugniai, gali btiskirstomi � atskiras atsparumo klases. Bendra taisykl� numato, kad did�-jant bendrajam pastato ang� plotui, did�ja ir vieno draudiminio �vykionuostoli� matematinis vidurkis.

Pastato paskirtis, t.y. jo naudojimas, yra dar vienas gaisro rizikospožymis, turintis didel� �tak� draudiminio �vykio dažniui bei nuostoli�matematiniam vidurkiui. Draudimini� �vyki� dažnis bei j� matematinisvidurkis yra susij�s su pastate esan�i� potenciali� gaisro židini� ršimisbei skai�iumi, patalpose laikom� daikt� degumu bei pastato vertingumu.

97

Potencialiais gaisro židiniais yra laikomi atviros ugnies šaltiniai (pvz.,degan�ios cigaret�s, fakelai, žibintai, katilin�s, krosnys, židiniai, suvirini-mo �rengimai), procesai, kuriems yra bdinga kn� trintis (pvz., šlifavi-mas, aštrinimas, gr�žimas, pjovimas, frezavimas, poliravimas), elektrosprietaisai (pvz., lempos, sietynai ir kitoks elektrinis apšvietimas) bei pa-talpose vykstan�ios chemin�s reakcijos (pvz., tr�š� ar vaist� gamyba).

Nuo patalpose laikom� daikt� degumo priklausys gaisro, kilusio išpotencialaus gaisro židinio, išplitimo greitis. Greitai užsidegan�iomis irtuo pa�iu pavojingiausiomis medžiagomis yra laikomi medžio bei teksti-l�s gaminiai (pvz., popierius, fanera, drabužiai), degs skys�iai (pvz., alie-jus, benzinas), dujos (pvz., vandenilis), dulk�s (pvz., atsirandan�ios grd�malnuose ar milt� saugyklose) bei sprogstamosios medžiagos (pvz., pa-rakas).

Pastato priešgaisrin� apsauga mažina gaisro tikimyb� bei nuostoli�matematin� vidurk�. Pastat� apsauga nuo gaisro yra skirstoma � valstybin�bei individuali�. Individualia pastato priešgaisrine apsauga užsiima pasta-to savininkas, tuo tarpu valstybine – valstybei ar savivaldyb�ms priklau-san�ios priešgaisrin�s tarnybos. Pastat� apsaugos nuo gaisro priemon�syra skirstomos � gaisro išvengimo, gaisro nustatymo bei gaisro gesinimopriemones.

Individualios pastat� apsaugos priemon�s apima patalp� šildymo beiapšvietimo sistem� priežir�, priešgaisrin�s apsaugos taisykli� laikym�si(gaisro išvengimo priemon�s), dm� bei karš�io detektori� �rengim�, vie-tini� ar centrini� aliarmo sistem� prijungim� (gaisro nustatymo priemo-n�s), nešiojam� gesintuv� �sigijim�, vandens žarn� pravedim� � pastatovid� bei automatini� sprinklerio sistem� �rengim� (gaisro gesinimo prie-mon�s).

Vertinant valstybin� priešgaisrin� pastat� apsaug� yra atsižvelgiama� priešgaisrin�s apsaugos tarnyb� pasiruošim� operatyviai ir su mažiau-siais nuostoliais užgesinti apdraustame pastate kilus� gaisr�. Valstybin�spriešgaisrin�s apsaugos tarnybos pasiruošimas priklauso vis� pirma nuoturimos technin�s baz�s, darbuotoj� skai�iaus bei j� kvalifikacijos. Darvienas svarbus veiksnys, vertinant valstybin�s priešgaisrin�s apsaugos ga-limybes, yra tas, kaip arti pastato ir kaip lengvai yra prieinamas vanduo.

98

Gal� gale min�tajam vertinimui �takos turi ir telekomunikacij� sistemospatikimumas, linij� paj�gumas, užimtumas bei telefono operatori� opera-tyvumas.

Išoriniai veiksniai yra už draudžiamo pastato rib� esantys rizikos po-žymiai, turintys �takos nuostoli� atsiradimo dažniui ar j� matematiniamvidurkiui. Išoriniai veiksniai apima visus su draudžiamu pastatu tiesiogiainesusijusius išor�s rizikos požymius, kurie nebuvo pamin�ti nagrin�jantvalstybin�s priešgaisrin�s apsaugos priemones.

Prie nuostoli� atsiradimo tikimyb�s bei j� matematinio vidurkio di-d�jimo prisid�s šalia draudžiamo pastato stovin�ios degal� saugyklos, su-krautos medienos atsargos ar gretimais stovintis kitas didele gaisro tiki-mybe pasižymintis pastatas.

Prie nuostoli� atsiradimo tikimyb�s bei j� matematinio vidurkio ma-ž�jimo prisid�s atoki pastato stov�jimo vieta, kaimynyst�je esantys van-dens telkiniai bei galimyb� nesunkiai ir greitai gauti sm�lio, žvyro ar kit�priemoni�, tinkam� gaisro gesinimui.

Draudimas nuo v�tros Lietuvoje n�ra labai dažnas. Bene didžiausiusnuostolius v�tros padaro išversdamos medinius elektros stulpus bei nu-traukdamos elektros srov�s tiekim� kaimo gyvenviet�ms. Kur kas didesn�reikšm� pastat� draudimas nuo v�tros turi Atlanto bei Ramiojo vandeny-no pakran�i� gyventojams, kur uraganai yra gana dažnai pasitaikantis gam-tos reiškinys. Svarbiausi rizikos požymiai, vertinant v�tros pastatui pada-rom� nuostoli� matematin� vidurk�, yra pastato stov�jimo vieta bei stati-nio konstrukcija.

V�jai pagal j� stiprum� yra skirstomi � atskiras kategorijas. Draudi-mo �moni� matematikai surenka statistinius duomenis apie v�tr� dažn� beistiprum� kiekviename geografiniame regione. Pagal ši� informacij� kiek-vienam regionui yra paskai�iuojama draudiminio �vykio atsiradimo tiki-myb� bei vidutinis nuostoli� dydis. Pastato stov�jimo vieta kokioje norsgeografinio regiono vietoje yra ne mažiau svarbus rizikos požymis negupats geografinis regionas. Akivaizdu, kad ant kalno iš vis� pusi� v�j� pui-kiai pasiekiamoje vietoje stovintis pastatas tur�s kur kas didesn� nuostoli�matematin� vidurk� negu tame pa�iame regione tokios pa�ios konstrukci-jos mišk� apsuptoje dauboje stovintis pastatas.

99

Draudimas nuo vandens nutek�jimo padaryt� nuostoli� dažniausiaiapima tik tuos nuostolius, kurie atsiranda nutek�jus buityje naudojamamvandeniui ar sugedus vanden� naudojantiems prietaisams ar �rengimams.Vandens iš skalbimo ar ind� plovimo mašin� išsiliejimas yra klasikiniaibuityje naudojamo vandens nutek�jimo pavyzdžiai. Nuostoliai pastatamsgali bti padaryti ir sugedus vanden� naudojantiems �rengimams, pavyz-džiui, atsisukus radiatoriaus sklendei ar ne gaisro metu prad�jus veiktisprinklerio sistemai. Dažniausiai vandens nutek�jimo draudimas apima iriš akvarium� išsiliejusio vandens padaryt� nuostoli� kompensavim�. Per-imdami pastar�j� rizik� draudikai neretai reikalauja tam tikro draudimo�mokos priedo. Vandens nutek�jimo nuostoliams gali bti priskiriama irvandens gar� pastatams padaryta žala.

Vandens nutek�jimo draudimas neatlygina potvyni� ar li�i� metudraud�jo pastatams padaryt� nuostoli�. Potvyniai bei litys yra visiškaikitos, gamtin�s kilm�s rizikos, kuri� draudimas, draud�jui pageidaujant,gali bti numatytas pastat� draudimo sutartyje.

Vamzdyn� trkimo draudimas praktikoje taikomas kur kas dažniaunei vandens nutek�jimo draudimas. Neretai draudimo �mon�s d�l ganadidel�s subjektyvios rizikos iš viso neatlieka vandens nutek�jimo draudi-mo. Klasikiniai vamzdyn� trkimo pavyzdžiai yra vandentiekio ar šilu-mos tinkl� avarijos. Draud�jui draudiminio �vykio atveju yra kompensuo-jamos išlaidos, susijusios su sutrkusi� ir daugiau nebetinkam� vartotivamzdyn� (pvz., užšalus vandeniui ir susprogus radiatoriams) keitimu beitiesiogin� pastatui padaryta žala (pvz., suskilin�jusi� lub� perdažymas).

Nepriklausomai nuo apdraust� rizik� rši� bei j� skai�iaus, draud�-jo turtui padaryti nuostoliai yra nekompensuojami, jei yra �rodoma, kadžala buvo padaryta s�moningai, o asmuo, suk�l�s nuostolius, yra patsdraud�jas, jo šeimos narys ar naudos gav�jas. Draudimo kompensacijadraud�jui dažniausiai yra neišmokama ir grubaus draud�jo aplaidumoatveju. Grubiu draud�jo aplaidumu gali bti laikomas ne tik rkymaslovoje, bet ir neveiklumas esant ugnies persimetimo iš greta stovin�ionamo pavojui.

Draudimo �mon�s dažniausiai nedraudžia draud�j� pastat� nuo ka-ro bei vidini� neramum� metu padaryt� nuostoli�. Draudikai dažniau-siai neperima ir nuostoli� d�l branduolin�s energijos rizikos, išskyrus

100

tuos atvejus, kai jiems yra užtikrinta ši� rizik� perdraudimo galimyb�.Min�t�j� rizik� ne�manoma tiksliai �vertinti, o tai ir yra pagrindin� j�nedraudimo priežastis.

Draudiminiais �vykiais dažniausiai yra nelaikomi eksploatacijos me-tu draud�j� pastatams padaryti nuostoliai. Tarkime, draud�jas lipo � sien�atremtomis kop��iomis ir nuo draud�jo svorio siena �griuvo. Šis �vykisnebus pripažintas draudiminiu ir draudimo kompensacija nebus išmok�ta.

Gaisro rizikos draudimo draudiminiais �vykiais dažniausiai n�ra lai-komas apsvilimas (pvz., parketu išklot� grind� apsvilimas nukritus ciga-retei), trumpas elektros sujungimas bei d�l per didel�s elektros �tampos(pvz., trenkus žaibui) �vyk�s elektrini� prietais� gedimas.

Audros bei krušos rizik� draudimas dažniausiai neapima potvyni�metu pastatams padaryt� nuostoli�. Nuostoliai yra nekompensuojami irtais atvejais, kai lietus, purvas, sniegas ar ledas patenka � pastat� pro neuž-darytus langus ar duris.

Rizikos, kuri� nedraudžia viena draudimo �mon�, gali bti draudžia-mos kitose draudimo bendrov�se. D�l šios priežasties yra labai svarbu,kad draudimo ršies taisykl�se ar draudimo sutartyje egzistuot� aiški pe-rimam� bei neperimam� rizik� reglamentacija.

6.4. Namø ûkio turto draudimas

Kad nekilt� nesusipratim� d�l s�vok� vartojimo, draudimo ršies taisyk-l�se ar draudimo sutartyje dažniausiai yra pateikiami tiksls nam� kioturto bei draudimo objekto apibr�žimai. Nam� kio turtu paprastai yralaikomi visi nam� apstatymui (pvz., paveikslai, baldai, kilimai), buitiniamnaudojimui (pvz., indai, elektriniai prietaisai, knygos, drabužiai) bei su-vartojimui (pvz., maisto produktai ar kuro atsargos patalp� apšildymui)skirti nam� kio daiktai. Nam� kio turtui dažniausiai yra priskiriami irgrynieji pinigai, vertybiniai popieriai, kolekcijos bei kitos namuose laiko-mos vertyb�s. Draudimo �mon�s atsakomyb�, draudžiant min�t�sias ver-tybes, dažniausiai yra apribota tam tikra maksimalia draudimo sutartyjenumatyta nuostoli� suma.

Nam� kio turtui beveik be išim�i� yra priskiriami visi buityje nau-dojami daiktai, �skaitant naminius augalus bei gyvnus.

101

Nam� kio turtui dažniausiai yra priskiriami ir buityje naudojami mo-torizuoti �rengimai (pvz., žoliapjov�s ar žaislin�s transporto priemon�s),kai kurios vandens, sausumos bei oro transporto priemon�s (pvz., dvira-�iai, riedlent�s, slid�s, pripu�iamos valtys, baidar�s, sklandytuvai ar para-šiutai) ir darbo �rankiai (pvz., kompiuteris ar darbo stalas).

Draudimo �mon�s kompensuoja draud�j� nam� kio turtui padaryt�žal� ne tik tuo atveju, kai draudiminis �vykis atsitinka draudimo sutartyjenurodytame pastate, bet dažniausiai ir nam� kio turto laikino naudojimouž min�tojo pastato rib� metu. Laikinas naudojimas yra tiksliai reglamen-tuojamas draudimo ršies taisykl�se arba pa�ioje draudimo sutartyje.

Nam� kio turto draudimas gali apimti ne tik name gyvenantiems,bet ir kitiems asmenims (pvz., sve�iams) priklausan�ius daiktus. Kad bt�išvengta dvigubo draudimo kompensacijos išmok�jimo (tais atvejais, kaine tik draud�jas, bet ir sve�ias yra apdraud�s savo nam� kio turt�), su tuosusijusio piktnaudžiavimo bei asmens praturt�jimo, draudimo išmok� užsvetim� žmoni� nam� kio turtui padaryt� žal� mok�jimo s�lygos bei tvarkayra griežtai reglamentuojama arba pa�ioje draudimo sutartyje, arba drau-dimo ršies taisykl�se.

Didesn� dalis nam� kio turto draudimo bei pastat� draudimo rizik�sutampa. Nam� kio turtas dažniausiai yra draudžiamas nuo gaisro, ap-iman�io sprogimo, žaibo trenksmo, skraidymo aparat�, j� dali� ar krovi-nio kritimo pavojaus, v�tros, krušos, vandens nutek�jimo, vamzdyn� spro-gimo, vandalizmo, vagyst�s (�silaužimo ar pl�šimo metu) bei žem�s dre-b�jimo rizik�.

Draudimo �mon�s kompensuoja draud�j� nam� kio turtui padarytusnuostolius, juos visiškai ar iš dalies sugadinus arba jiems dingus (pvz.,vagyst�). Draudžiant nuo kai kuri� rizik� (pvz., v�tros ar krušos) yra atly-ginami ne tik tiesioginio, bet ir netiesioginio draustos rizikos poveikiometu nam� kio turtui padaryti nuostoliai.

V�tra yra vadinamos didesniu nei tam tikru minimaliu grei�iu judan-�ios oro mas�s. Skirtingose šalyse min�toji minimalaus grei�io riba n�ravienoda. Štai Vokietijoje v�tra bus laikomas didesniu nei 62 km/h, o JAVmažiausiai 75 myli� per valand� (maždaug 120 km/h) grei�iu judan�iosoro mas�s. Draudiminiais �vykiais dažniausiai yra laikomi ne tik tiesio-giai, bet ir netiesiogiai v�tros padaryti nuostoliai. Draudimo teorijoje ne-

102

tiesioginiai v�tros padaryti nuostoliai skirstomi � dvi grupes: v�tros m�to-m� daikt� bei kitomis aplinkyb�mis padarytus nuostolius.

Kruša yra gamtos reiškinys, padarantis draud�j� nam� kio turtuidažniausiai tik palyginti nedideli� nuostoli�. Draudiminiais �vykiaislaikytini �vykiai yra apibr�žiami draudimo sutartyje. Dažniausiai yrakompensuojami tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai krušos metu pa-daryti nuostoliai.

Vandens nutek�jimas bei vamzdym� tr�kimas. Vandens nutek�jimoapibr�žimas nam� kio turto draudime dažniausiai sutampa su pastat� drau-dime naudojama vandens nutek�jimo s�voka. Draudiminiais �vykiais yralaikomas buityje naudojamo vandens nutek�jimas bei vandens iš j� nau-dojan�i� �rengim� išsiliejimas. Potvynis, kurio metu draud�j� nam� kioturui buvo padaryti nuostoliai, n�ra laikomas vandens nutek�jimo rizikosdraudimo draudiminiu �vykiu.

Vandalizmas. Vandalizmas skirtingose draudimo �mon�se gali btiapibr�žiamas nevienodai. Kai kurie draudikai draudiminiais �vykiais pri-paž�sta tik pl�šimo ar �silaužimo metu s�moningai draud�jo nam� kioturtui padaryt� žal�. Draudiminiais �vykiais yra pripaž�stami tik pakan-kamai �rodym� d�l ty�ini� kit� asmen� veiksm� turintys �vykiai. Tokiubdu yra minimizuojama draud�j� nes�žiningumo bei draudimo apgau-l�s tikimyb�.

Vagyst�. Draudiminiu �vykiu dažniausiai yra pripaž�stamos tik tos va-gyst�s, kurios buvo �vykdytos su �silaužimu arba pl�šimu. Paprasta vagys-t� šiaip jau n�ra laikoma draudiminiu �vykiu. Jei paprastos vagyst�s rizikabt� draudžiama, žymiai padid�t� draudik� nuostoliai, susij� su draud�j�nes�žiningumu, kas s�lygot� žym� draudimo �mokos padid�jim� bei ma-žint� vagyst�s rizikos draudimo patrauklum�.

Vagyst�s rizikos draudimas dažniausiai galioja tik iš vis� keturi� pu-si� uždaroje patalpoje saugomam nam� kio turtui. Tod�l balkone ar atvi-roje verandoje stovintys daiktai n�ra draudžiami nuo vagyst�s rizikos.

Vagyst�s rizikos dydis priklauso nuo daugelio rizikos požymi�. Benedidžiausi� reikšm� vagyst�s rizikos dydžiui turi draudžiamo turto savyb�s(jo patrauklumas, paklausumas bei vogto turto realizavimo rinkos egzista-vimas). Turto patrauklumas apima tiek daikt� dyd�, svor� ir kilnojamum�,tiek ir j� vert�. Mažu patrauklumu pasižym�s nedidel� vert� turintys, di-

103

deli� išmatavim� ar daug sveriantys daiktai (pvz., medin� lova ar stalas).Patraukliausi yra maž� išmatavim� bei didel� vert� turintys nam� kiodaiktai, pavyzdžiui, brangs papuošalai, meno vertyb�s ar grynieji pini-gai. Kuo patrauklesni yra nam� kio daiktai, tuo didesn� yra vagyst�srizika. Paklausumas bei vogto turto realizavimo rinkos egzistavimas yraglaudžiai tarpusavyje susij� draudžiamo nam� kio turto savyb�s. Pavyz-džiui, sklandytuvas ar oro balionas, nors ir palyginti patraukls, nebuspaklauss bei netur�s didel�s realizavimo rinkos. Ši�, nors ir verting� daik-t�, vagyst�s rizika n�ra didel�.

Vertindami perimamos vagyst�s rizikos dyd� draudikai atsižvelgia ir �geografin� region�, valstybin� turto apsaug�, individuali� turto apsaug�bei neigiam� atrank�.

Nam� kio turtas dažniausiai yra nedraudžiamas nuo kar�, �vairi�vidini� neramum� bei atomini� katastrof� metu padarytos žalos. Draudi-mo �mon�s vengia perimti šias rizikas d�l trij� pagrindini� priežas�i�:

1) n�ra �manoma tiksliai �vertinti perimamos rizikos dyd�;2) draudimas nuo ši� pavoj� yra susij�s su didele ir tiksliai ne�verti-

nama kumuliacijos rizika draudiminio �vykio atveju;3) labai sunku surasti arba neegzistuoja perdraudikai, galintys ar no-

rintys jas perdrausti.Draudimo �mon� nekompensuoja draud�jo turtui padaryt� nuostoli�,

jei jie buvo padaryti s�moningai, o juos padar� draud�jas, su juo gyvenan-tis asmuo ar naudos gav�jas. Dažniausiai yra neatlyginami ir d�l grubausdraud�jo aplaidumo kil� nuostoliai. Grubiu draud�jo aplaidumu gali btilaikomas dur� neužrakinimas išeinant � parduotuv� ar jau min�tas cigare-�i� rkymas lovoje.

Dažniausiai yra nekompensuojami tie pavogti draud�j� daiktai, kuri�apipl�šimo metu nebuvo pastate ir kurie � j� buvo atnešti tik pl�šikui arvagiui pareikalavus.

Lygiai kaip ir pastat� draudime, draud�jams yra neatlyginama j� na-m� kio turtui krušos ar audros metu padaryta žala, jei vanduo ar v�jas �pastat� pateko pro neuždarytus langus ar atviras duris.

104

Svarbiausios s�vokos• Sausumos transporto priemoni� draudimas• Transporto priemoni� kasko draudimas• Draudimas nuo vandalizmo• Transporto priemoni� keleivi� vardinis draudimas• Nedraudžiamos transporto priemoni� rizikos• Pastat� draudimas• Draudimas nuo gaisro• Draudimas nuo vandens nutek�jimo• Nam� turto draudimas• Nedraudžiamos nam� turto rizikos

Kartojimo klausimai1. Kod�l draud�jai transporto priemoni� draudimui skiria deram� d�-

mes�?2. Nuo koki� rizik� dažniausiai yra draudžiamos transporto priemon�s?3. Kokios su transporto priemoni� draudimu susijusios rizikos yra

nedraudžiamos?4. Apibdinkite, kokius bdus draudimo �mon�s taiko transporto prie-

moni� keleivi� draudimui.5. Kokios rizikos yra draudžiamos vykdant pastat� draudim�?6. vardinkite pastat� draudimo sferoje nedraudžiamas rizikas bei nuos-

toli� nekompensavimo galimybes.7. Kas yra priskiriama nam� turtui?8. Ar gali apimti nam� turto draudimas name esan�ius ne jo gyvento-

jams priklausan�ius daiktus?9. Nuo koki� rizik� dažniausiai yra draudžiamas nam� turtas?10. Kokie veiksniai sumažina nam� turto draudimo draudiminio �vy-

kio tikimyb�?11. Nuo koki� rizik� yra nedraudžiamas nam� turtas ir kod�l?

105

7. Civilinës atsakomybës draudimas

Civilin�s atsakomyb�s draudimas yra glaudžiai susij�s su šalyje egzistuo-jan�iomis teisin�mis civilin�s atsakomyb�s normomis. Jei civilin� asmensatsakomyb� �statymais bt� nenumatyta, t.y. jei nereik�t� atlyginti už ki-tiems asmenims ar j� turtui padarytus nuostolius (žal�), tai civilin�s atsa-komyb�s draudimas arba visiškai neegzistuot�, arba bt� nepopuliari irnereikšminga draudimo ršis. Ms� šalies Civilinis kodeksas apibr�žiacivilin� atsakomyb� kaip „turtin� prievol�, kurios viena šalis turi teis�reikalauti nuostoli� (žalos) atlyginimo ar netesyb� (baudos, delspinigi�)sumok�jimo, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žal�) arsumok�ti netesybas (baud�, delspinigius)“.

Šiame skyriuje aptarsime civilin�s atsakomyb�s samprat�, skirstym�,apimties ir žalos nustatym�, civilin�s atsakomyb�s draudim�, nedraudžia-m� rizik� civilin�s atsakomyb�s draudimo �mokas ir išmokas. Augant ša-lies draudimo kultros lygiui, ple�iantis draudimo rinkai �vairi� civilin�satsakomyb�s rši� reikšm�s suvokimas spar�iai did�ja.

7.1. Civilinës atsakomybës samprata ir skirstymas

Civilin� atsakomyb� yra vieno asmens atsakomyb� prieš kit� asmen� užpastarojo turtui ar sveikatai padaryt� žal�.

Civilin� atsakomyb� atsiranda tik esant nuostolius padariusiojo as-mens kaltei, „išskyrus �statymo arba sutarties numatytus atvejus, kuometcivilin� atsakomyb� atsiranda be kalt�s“. Kalt� gali bti ty�in� arba nety-�in�, kitaip tariant, kilusi d�l ty�ini� arba nety�ini� veiksm�. Padaryti nuos-toliai privalo bti kompensuoti nepriklausomai nuo to, ar žala buvo pada-ryta ty�ia ar d�l neatsargumo. Išskiriami ty�iniai ir nety�iniai (neatsargu-mas) asmens veiksmai. Ty�iniai veiksmai diferencijuojami � absoliu�iaity�inius ir santykinai ty�inius. Nety�iniai veiksmai (neatsargumas) skirs-tomi � grub� ir lengv� neatsargum�.

106

Civilin� asmens atsakomyb� gali bti suprantama kaip nuostolius (ža-l�) padariusio asmens pareiga kompensuoti kitam asmeniui ar jo turtuipadarytus nuostolius.

Šiuo metu yra gana sunku tiksliai nustatyti, kada pirm� kart� buvo�teisinta civilin� asmens atsakomyb�. Yra žinoma tik tiek, kad prieš ketu-ris tkstantme�ius išleistame „Hamurabio kodekse“ civilin� asmens atsa-komyb� jau buvo reglamentuota. Min�tasis kodeksas numat� namo archi-tekto-statybininko atsakomyb� prieš namo savinink�. Jei d�l blogos kon-strukcijos ar parinkt� statybini� medžiag� pastatas sugrius, tai architek-tas-statybininkas, negaudamas atlyginimo, prival�s v�l j� atstatyti. Jei gri-damas namas užmuš namo savininko sn�, tai tur�s bti užmuštas ir ar-chitekto-statybininko snus. Jei grinant namui žus jo savininkas, tai tu-r�s bti užmuštas ir pats pastato statytojas-architektas.

Išskiriama dviej� rši� civilin� atsakomyb�: sutartin� bei delik-tin�.

Sutartin� civilin� atsakomyb� yra turtin� prievol�, kuri atsiranda ne-�vykdžius ar netinkamai �vykdžius sutart�. Tokiu atveju viena šalis turiteis� reikalauti nuostoli� atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti nuosto-lius, padarytus netinkamai ar visiškai ne�vykdžius sutarties s�lyg�. Sutar-tin� civilin� atsakomyb� apima bet koki� dviej� asmen� sutart�, �skaitantir pirkimo-pardavimo bei �darbinimo sutartis.

Sutartin�s civilin�s atsakomyb�s atveju skolininkas, pasitelk�s tre-�iuosius asmenis prievolei vykdyti, atsako kreditoriui d�l ši� tre�i�j� as-men� kalt�s, jeigu �statymas ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginisvykdytojas.

Jeigu prievol� yra ne�vykdoma arba netinkamai �vykdoma d�l abiej�šali� kalt�s, skolininko atsakomyb� atitinkamai gali bti sumažinta arbajis gali bti apskritai atleistas nuo atsakomyb�s.

Skolininkas, praleid�s sutarties �vykdymo termin�, atsako kreditoriuiuž termino praleidimu padarytus nuostolius.

Deliktin� atsakomyb� yra turtin� prievol�, kuri atsiranda padarius ža-l�, kai jos šali� iki žalos padarymo nesiejo sutartiniai santykiai. Parduotu-v�s vitrinos ar svetimo automobilio sudaužymas yra deliktin�s civilin�satsakomyb�s pavyzdžiai.

107

Žal�, padaryt� sugriuvus pastat�, statini�, �rengim� ar kitokioms kon-strukcijoms, tarp j� ir keli�, ar kilusi� d�l kitoki� j� defekt�, privalo atly-ginti ši� objekt� savininkas (valdytojas), jeigu ne�rodo, kad žala atsiradone d�l jo kalt�s. Žal�, padaryt� namini� gyvuli� arba asmens žinioje esan-�i� laukini� žv�ri�, privalo atlyginti j� savininkas (valdytojas), jei ne�ro-do, kad žala atsirado ne d�l jo kalt�s. Veiksnus fizinis asmuo, padar�s žal�tokioje bsenoje, kada jis negal�jo suprasti savo veiksm� reikšm�s ar j�valdyti, neatsako už padaryt� žal�. Ta�iau jis neatleidžiamas nuo atsako-myb�s, jeigu pats suk�l� sau toki� bsen� vartodamas alkoholinius g�ri-mus, narkotikus, narkotines medžiagas ar kokiu nors kitu bdu.

Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams as-menims (pvz., vandens, sausumos ar oro transporto priemoni�, mechaniz-m�, elektros ir atomin�s energijos, sprogstam�j� ir nuoding� medžiag�naudojimas, statybin� veikla), privalo atlyginti žal�, padaryt� didesnio pa-vojaus šaltinio, jeigu ne�rodo, kad žala atsirado d�l nenugalimos j�gos,nukent�jusiojo ty�ios arba didelio nukent�jusiojo neatsargumo.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, už didesnio pavojausšaltinio padaryt� žal� atsako šio didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, ne-priklausomai nuo to, ar jis yra kaltas ar nekaltas d�l tre�iam asmeniuipadaryt� nuostoli�.

Už žal�, padaryt� nepilname�io iki keturiolikos met� amžiaus, atsakojo t�vai, �t�viai ar glob�jai, jeigu ne�rodo, kad žala atsirado ne d�l j� kal-t�s. Už žal�, padaryt� pripažinto neveiksniu fizinio asmens, atsako jo glo-b�jas arba organizacija, privalanti j� prižir�ti, jeigu ne�rodo, kad žala at-sirado ne d�l j� kalt�s.

7.2. Civilinës atsakomybës apimtys, þalos atlyginimas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numat� visišk� civilin� atsako-myb�. Esant visiškai civilinei atsakomybei, žal� suk�l�s asmuo privaloatlyginti visus padarytus nuostolius.

Žala yra laikomas asmens turto netekimas arba sužalojimas, tur�tosišlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bt� gav�s, jeigu neb-t� buv� neteis�t� veiksm�.

108

Nuostoliai yra pinigin� žalos išraiška. Nukent�jusiam asmeniui �sta-tym� numatytais atvejais yra atlyginama ir neturtin� (moralin�) žala. Mo-raline žala yra laikomas asmens skausmas, išgyvenimai, nepatogumai, dva-sinis sukr�timas, emocin� depresija, pažeminimas, reputacijos pablog�ji-mas, bendravimo galimybi� sumaž�jimas ir kita. Reikalaujant moralin�sžalos atlyginimo jos dydis yra �vertinamas pinigais.

Civilinis kodeksas numato, kad asmuo gali bti visiškai arba iš daliesatleistas nuo civilin�s atsakomyb�s, jei žala buvo padaryta nenugalimosj�gos, valstyb�s, tre�iojo asmens, nukent�jusiojo veiksm� btinojo reika-lingumo ar btinosios ginties atveju.

Nenugalima j�ga yra laikomi neišvengiami ir asmens nekontroliuoja-mi �vykiai, kurie nebuvo ir negal�jo bti numatyti.

Valstyb�s veiksmai yra privalomi ir nenumatyti valstyb�s institucij�veiksmai, d�l kuri� prievol�s vykdymas tampa ne�manomas.

Tre�iojo asmens veiksmai yra veikla, kurios metu buvo padaryta ža-la; asmens, už kur� nei kreditorius, nei skolininkas neatsako.

Nukent�jusiojo veiksmai yra nuostolius patyrusio asmens veiksmai,d�l kuri� atsirado ar padid�jo jo nuostoliai. Tai gali bti nukent�jusiojosutikimas padaryti jam žal� arba rizikos prisi�mimas sau.

Btinasis reikalingumas yra tokia situacija, kai asmuo yra priverstaspadaryti žal� d�l to, kad siekia išvengti gresian�ios didesn�s žalos. Bti-nojo reikalingumo atveju teismas gali �pareigoti atlyginti žal� t� asmen�,kurio interesais veik� žal� padar�s asmuo.

Teismas arba arbitražas, priteisdamas atlyginti padaryt� žal�, gali �pa-reigoti žal� padarius� asmen� atlyginti j� natra (pvz., pateikti tos pat r-šies ir kokyb�s daikt�, pataisyti sugadint� daikt�) arba kompensuoti pada-rytus nuostolius pinigais.

Žalos atlyginimas pakenkus sveikatai. Jeigu fizinis asmuo yra suluoši-namas ar kitaip sužalojamas, atsakingasis už žal� privalo atlyginti nukent�-jusiajam visus pastarojo patirtus nuostolius. Nuostolius šiuo atveju sudaro:

1. Negautos pajamos. Tai visos pajamos, kurias nukent�jusysis bt�gav�s, jeigu nebt� sužalotas.

2. Išlaidos, susijusios su sveikatos atstatymu. Min�tosios išlaidos –tai gydymo, papildomo maitinimo, vaist� �sigijimo, protezavimo, suža-

109

loto asmens priežiros, speciali� transporto priemoni� �sigijimo, suža-loto asmens perkvalifikavimo ir kitos sveikatos atstatymui btinos iš-laidos.

3. Moraliniai nuostoliai. Moralini� nuostoli� dydis �statymu n�ra nu-matytas. Sprendim� d�l kompensacijos dydžio priima teismas ar arbitra-žas, nagrin�jantis civilin�s atsakomyb�s ieškin�. Galima tik�tis, kad jau-nas ir perspektyvus sportininkas, lžus kojai, gaus didesn� moralini� nuos-toli� kompensacij� negu tokiomis pa�iomis s�lygomis gaut� šaltkalviudirbantis jo t�vas.

Fizinio asmens mirties atveju žala yra atlyginama tiems asmenims,kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dien� tur�jo teis� gauti iš joišlaikym�. Tai dažniausiai bna mirusiojo asmens vaikai, sutuoktinis, t�-vai ar kiti faktiškai išlaikomi asmenys. Žala apima:

1. T� mirusiojo pajam� dal�, kuri� jo išlaikomi asmenys gavo ar tur�-jo teis� gauti mirusiajam esant gyvam.

2. Mirusio asmens laidojimo išlaidas.3. Moralin� žal�.Žala, susijusi su sveikatos sutrikimu, taip pat ir gyvyb�s netekimu,

atlyginama periodiniais mok�jimais arba visos žalos dydžio sumos ben-dra išmoka. Jeigu žala yra atlyginama periodiniais mok�jimais, tai šiosišmokos yra indeksuojamos �statym� nustatyta tvarka.

Turto sugadinimo atveju nuostolius patyr�s asmuo gali pareikalauti:1. Kompensuoti sugadinto turto taisymo kaštus bei turto vert�s suma-

ž�jim�, jei turto vert� po remonto yra mažesn� už jo pradin� vert�.2. Tokios pa�ios ršies bei kokyb�s turto ar pinigin�s kompensacijos

už j�, jei turtas yra visiškai sunaikinamas ar jo taisymo kaštai yra didesniuž turto vert�. Visiško turto sunaikinimo atveju, žal� padar�s asmuo kom-pensuoja ne nauj�, bet dabartin� (atsižvelgus � nusid�v�jim�) turto vert�.

3. Kompensuoti kitus kaštus, susijusius su turtui padaryta žala. Pa-vyzdžiui, naujo bald� komplekto iš gamyklos ar parduotuv�s atvežimo arapdegusios spintos išvežimo � s�vartyn� kaštus.

D�l finansini� nuostoli� kaltas asmuo atlygina tretiems asmenims pa-daryt� žal� grynais pinigais.

Tarkime, kad bat� parduotuv�s savininkas p. B prieš savo vali� trisdienas buvo laikomas p. P bute. Nors joks sveikatos sužalojimas nebuvo

110

padarytas, p. A d�l neparduotos produkcijos patyr� 5 000 lit� nuostol�. P. Pbuvo iškeltas civilin�s atsakomyb�s ieškinys. Teismo sprendimu p. B iš p.P buvo priteista visa 5 000 lit� dydžio suma.

Galioja bendras principas, kad gamintojas ar paslaug� tiek�jas privaloatlyginti žal�, padaryt� vartojant nekokybišk� produkcij� ar teikiant neko-kybiškas paslaugas. Gamintoju yra laikomas galutinio produkto, produktodalies, taip pat žaliav� gamintojas ar paslaug� teik�jas, kuris pažymi pro-dukt� ar paslaugas savo vardu, prek�s ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu.

Asmuo, kuris importuoja produkt� tur�damas tiksl� j� parduoti, išnuo-moti ar kitokia forma j� paskirstyti, atsako kaip gamintojas. Jeigu produktogamintojas negali bti nustatytas, bet kuris produkto tiek�jas yra laikomasgamintoju. Ši taisykl� yra taikoma ir tais atvejais, kai produktas buvo im-portuotas, nenurodant jo importuotojo, nors jo gamintojas ir yra žinomas.

Žala tur�s bti atlyginama, jeigu nukent�jusysis �rodys nuostolius,produkto ar paslaug� nekokybiškum� ir priežastin� ryš� tarp nekokybišku-mo ir nuostoli�. Produkto nekokybiškumas gali bti �rodytas remiantis:

– tariamomis produkto ar paslaug� savyb�mis, nurodytomis reklamoje;– produkto ar paslaug� panaudojimu, kuriam buvo tikimasi j� naudoti;– laiku, kai produktas ar paslaugos buvo išleistos � apyvart�;– produkto ar paslaug� konstrukciniais, receptriniais bei kitokiais

trkumais;– kitomis aplinkyb�mis.Žalos atlyginimas apima tiek nuostoli�, susijusi� su sveikatos ar turto

sužalojimu, tiek ir finansini� bei moralini� nuostoli� kompensavim�. Ci-vilin� atsakomyb� gali bti numatyta ne tik už kitam asmeniui ar jo turtuipadarytus nuostolius. Daugelyje šali� asmenys gali bti patraukti atsako-myb�n ir už gamtai padarytus nuostolius. Gamtai padaryta žala apima tiekvandens, žem�s bei oro užteršim�, tiek ir kit� žal�.

7.3. Civilinës atsakomybës draudimas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad �statymo ar sutartiesnumatytais atvejais civilin� atsakomyb� gali bti draudžiama sudarant ci-vilin�s atsakomyb�s draudimo sutart�. Jeigu draudimo išmokos nepakan-

111

ka visai žalai atlyginti, skirtum� tarp draudimo išmokos ir faktin�s žalosdydžio atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarym�. Santy-kius, susijusius su civilin�s atsakomyb�s draudimu, reguliuoja tiek Lietu-vos Respublikos civilinis kodeksas, tiek ir kiti šalies �statymai bei draudi-mo priežiros tarnybos išleisti teis�s aktai.

Žal� padariusio asmens civilin�s atsakomyb�s draudimas nesuteikianukent�jusiam asmeniui teis�s tiesiogiai iš draudimo �mon�s reikalautijam padaryt� nuostoli� atlyginimo. Draudimo �mon� bei žal� patyr�s as-muo teisiškai neturi vienas kitam joki� �sipareigojim�. Ta�iau praktikojedraudimo išmoka dažniausiai yra pervedama tiesiogiai nukent�jusiam arnukent�jusiems asmenims, aplenkdama civilin�s atsakomyb�s draud�j�.

Priklausomai nuo to, ar civilin�s atsakomyb�s draudimas yra vykdo-mas laisvu draud�jo bei draudimo �mon�s susitarimu, ar d�l egzistuojan-�io �statyminio reikalavimo, yra skiriamas privalomas bei savanoriškascivilin�s atsakomyb�s draudimas. Dažniausiai taikomos privalomojo ci-vilin�s atsakomyb�s draudimo ršys yra:

– transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimas;– darbdavi� civilin�s atsakomyb�s draudimas;– profesin�s civilin�s atsakomyb�s draudimas.Dažniausiai taikomos neprivalomojo civilin�s atsakomyb�s draudi-

mo ršys yra:– bendrosios asmens civilin�s atsakomyb�s draudimas;– kin�s veiklos civilin�s atsakomyb�s draudimas.Daugelio šali� �statymai numato darbdavi� atsakomyb� už darbuoto-

j� sveikatai darbo metu padaryt� žal�. Darbuotoj� sveikatai padaryta žalaapima tiek nelaimingo atsitikimo metu atsiradusius kno sužalojimus, tiekir profesines ligas bei kitok� sveikatos pakenkim�.

Profesin� liga yra darbuotojo sveikatos sutrikimas d�l kenksmingodarbo aplinkos veiksnio ar veiksni� poveikio.

Nelaimingas atsitikimas yra mus darbuotojo sveikatos pakenkimasd�l trumpalaikio, kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio, kai dar-buotojas netenka darbingumo nors vienai dienai.

Darbdaviai privalo drausti darbuotojus nuo nelaiming� atsitikim�, pro-fesini� lig� pagal Lietuvos Respublikos draudimo nuo nelaiming� atsiti-

112

kim� darbe �statym�. Kolektyvin�se sutartyse ar kolektyviniuose susitari-muose be privalomojo gali bti numatytas ir papildomas darbuotoj� drau-dimas nuo nelaiming� atsitikim� bei profesini� lig�. Atsižvelgiant � nelai-mingus atsitikimus ir profesines ligas bei darbo s�lygas, �mon�ms yra nu-statomos diferencijuotos draudimo nuo nelaiming� atsitikim� ir profesi-ni� lig� �mokos. mon�ms darbuotoj� draudimo nuo nelaiming� atsitiki-m� ir profesini� lig� �mok� dyd� ir mok�jimo tvark� pagal saugos bkl�darbe nustato Lietuvos Respublikos vyriausyb�, remdamasi LR draudimonuo nelaiming� atsitikim� darbe �statymu.

Už saugos darbe normini� akt� pažeidimus, d�l kuri� �vyko arba ga-l�jo �vykti nelaimingas atsitikimas, darbuotojas susirgo profesine liga ar�vyko avarija, darbdaviams, j� �galiotiems asmenims, kurie savo veikimuar neveikimu pažeid� saugos darbe normini� akt� reikalavimus arba nesu-dar� s�lyg� laikytis toki� reikalavim�, taikoma Lietuvos Respublikos �sta-tym� nustatyta drausmin�, materialin�, administracin� bei baudžiamojiatsakomyb�.

Darbuotojui, kuris d�l nelaimingo atsitikimo darbe, profesin�s ligosar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, neteko darbingumo,žalos d�l darbingumo netekimo, gydymo, slaugymo, protezavimo ir kit�išlaid�, atsiradusi� d�l sveikatos pakenkimo, o nukent�jusio mirties atve-ju – žalos jo šeimai ir kitiems asmenims atlyginim� reglamentuoja Lietu-vos Respublikos draudimo nuo nelaiming� atsitikim� darbe �statymas irkiti �statymai.

Jeigu nukent�j�s darbuotojas nebuvo apdraustas nuo nelaiming� atsi-tikim� darbe, žal� d�l darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su me-dicinos pagalba ir gydymu, taip pat išlaidas, susijusias su nukent�jusiojosocialine, profesine reabilitacija, atlygina darbdavys. Min�t�j� išlaid� ap-mok�jimo ir žalos atlyginimo sumos turi bti ne mažesn�s negu numatytaLR draudimo nuo nelaiming� atsitikimo darbe �statyme.

Civilin�s darbdavi� atsakomyb�s darbuotojo nelaimingo atsitikimoar profesinio susirgimo atveju draudimas yra viena iš labiausiai paplitusi�draudimo rši� ne tik JAV, bet ir kitose aukštu pragyvenimo lygiu pasižy-min�iose šalyse. Ši civilin�s atsakomyb�s draudimo ršis daugelyje šali�yra privaloma visiems darbdaviams, t.y. visoms �mon�ms, �staigoms, or-

113

ganizacijoms, nepriklausomai nuo j� nuosavyb�s formos ir atsakomyb�s.Jungtin�se Amerikos Valstijose civilin�s darbdavi� atsakomyb�s draudi-mas (angl. workers compensation underwriting) darbuotojo nelaimingoatsitikimo ar profesinio susirgimo atveju yra privalomas visose valstijose,išskyrus Ni Džers�, Piet� Karolin� ir Teksas�. Net ir šiose valstijose dau-guma darbdavi� yra sudar� savanoriškas civilin�s atsakomyb�s draudimosutartis.

Civilin�s darbdavi� atsakomyb�s draudimas yra panašus � bendrosioscivilin�s atsakomyb�s draudim�. Darbdavi� CA bei dažniausiai ir bendro-sios civilin�s atsakomyb�s draudiminio �vykio metu tretiems asmenimsyra padaroma žala. Vienas iš pagrindini� ši� dviej� draudimo rši� skirtu-m� yra tas, kad civilin�s darbdavi� atsakomyb�s draudimo objektas yrakonkre�iai apibr�žiamas – tai darbo santykiais su draud�ju susijusi� žmo-ni� grup�, tuo tarpu bendrosios civilin�s atsakomyb�s draudimo objektasyra bet koks kitas asmuo ar kit� asmen� grup�. Tod�l šios dvi civilin�satsakomyb�s ršys puikiai papildo viena kit�. Bendrosios civilin�s atsa-komyb�s draudim�, apimant� ne tik tretiems asmenims, bet ir j� turtuipadaryt� žal�, panagrin�sime kituose poskyriuose.

Svarbiausias civilin�s darbdavio atsakomyb�s draudimo rizikos po-žymis yra darbdavio vykdoma veiklos ršis. Pavyzdžiui, statybin�s orga-nizacijos vadybinink�, kaip darbdavi�, civilin�s atsakomyb�s rizika, ki-tiems rizikos požymiams sutampant, bus kur kas didesn� už banko ar drau-dimo �staigos vadybinink� civilin�s atsakomyb�s rizik�. Nors didžiausi��tak� draudžiamos darbdavi� civilin�s atsakomyb�s darbuotojo nelaimin-go atsitikimo ar profesinio susirgimo rizikos dydžiui turi draud�jo vykdo-ma veiklos ršis bei dirban�i� asmen� skai�ius, draudimo �mon�s atsi-žvelgia ir � daugel� kit�, dažniausiai su vykdoma veikla glaudžiai susijusi�rizikos požymi�.

Kadangi civilin�s darbdavi� atsakomyb�s draudimas yra draudi-mas nuo žalos, padarytos darbuotoj� sveikatai, tai, vertindama peri-mam� darbdavio civilin�s atsakomyb�s rizik�, draudimo �mon� didžiau-si� d�mes� skiria darbuotojus supan�i� aplinkos rizik� analizei bei j�dydžio nustatymui. Aplinkos rizikos yra skirstomos � vidines, t.y. sutos veiklos darbo vieta, esan�ia konkre�iame pastate, susijusias rizi-

114

kas, bei išorines rizikas. Be to, yra atsižvelgiama � sezonini� darbuoto-j� skai�i�, ne vis� darbo dien� dirban�i� darbuotoj� skai�i� bei su-brangov�, t.y. kit� rangov�, kuriems darbdavys perleidžia savo prisi-imtus �sipareigojimus, dalyvavim�.

�kin�s veiklos civilin� atsakomyb� yra (darbdavi� bei darbuotoj�)atsakomyb� už tretiems asmenims ar j� turtui gamybos proceso metu ard�l jo padaryt� žal�. Tre�iais asmenimis yra laikomi visi asmenys, išsky-rus vykdomos kin�s veiklos organizatorius – darbdavius – bei tiesiogi-nius šios veiklos vykdytojus – darbuotojus. Bet kokia asmens ar asmen�grup�s vykdoma kin� veikla yra susijusi su kin�s veiklos civilin�s atsa-komyb�s rizika, nors rizikos dydis skiriasi priklausomai nuo atskirai veik-lai bding� rizikos požymi� bei j� dydžio. �kin�s veiklos civilin�s atsa-komyb�s draudimui, skirtingai negu daugeliui kit� draudimo rši�, yrabdingas palyginti ilgas laikotarpis tarp draudimin� �vyk� suk�lusi� veiks-m� atlikimo bei nuostoli� atsiradimo.

Tradicinis, o kartu ir dažniausiai praktikoje taikomas yra nuostoli�atsiradimo civilin�s atsakomyb�s draudimo metodas. Tokiu atveju tretiemsasmenims ar j� turtui padaryt� žal� atlygina ta draudimo �mon�, kuri nuos-toli� atsiradimo metu buvo nuostolius padariusio kin�s veiklos vykdyto-jo civilin�s atsakomyb�s draud�ja.

Kur kas re�iau praktikoje taikomas nuostoli� padarymo civilin�s at-sakomyb�s draudimo metodas. Tokiu atveju tretiems asmenims ar j� tur-tui padaryt� žal� atlygina ta draudimo �mon�, kuri nuostolius suk�lusi�veiksm� padarymo metu buvo nuostolius padariusio kin�s veiklos vyk-dytojo civilin�s atsakomyb�s draud�ja.

�kin�s veiklos civilin�s atsakomyb�s draudimas apima:– atsakomyb� už žal�, padaryt� patalp� naudojimo bei atliekam� ope-

racij� metu;– atsakomyb� už žal�, padaryt� nekokybiška produkcija ar paslau-

gomis;– atsakomyb� už žal�, padaryt� patalp� naudojimo bei atliekam� ope-

racij� metu.Nor�damos teisingai �vertinti perimamos rizikos dyd�, draudimo �mo-

n�s neretai reikalauja draud�j�, t.y. produkt� bei paslaug� gamintoj�, at-

115

sakyti � �vairius klausimus, susijusius su j� gaminamomis prek�mis beipaslaugomis. Draudimo �mon�s dažniausiai siekia gauti informacij� apie:

– draud�jo patikimum� (�mon�s �krimo metai, steigimo vieta, pla-nuojamas veiklos laikotarpis);

– praeities draudiminius �vykius bei j� metu tretiems asmenims ar j�turtui padaryt� žal�;

– produkto ršiai nebdingas gaminamo produkto savybes, didinan-�ias/mažinan�ias žalos atsiradimo tikimyb� ar dažn�;

– reklamuojamas produkto savybes bei gamintoj� pažadus d�l pro-dukto vartojimo pasekmi� bei rezultat�;

– kaip produkto �pakavimas apsaugo j� nuo išorini� j�g� poveikio;– tai, ar ant produkto yra nurodomas firmos vardas ir ženklas;– tai, ar produkto naudojimo instrukcija yra aiškiai parašyta ir nesun-

kiai suprantama;– tai, ar produktui suteikta garantija neviršija produkto galimybi�;– tai, ar kin�s veiklos vykdytojas yra �steig�s tarnyb�, nagrin�jan-

�i� produkto vartotoj� skundus; ar šios tarnybos veikla yra efektyvi; aryra sukurta sistema, užtikrinanti greit� vis� produkt� ar atskir� produk-to partij� realizacijos nutraukim�, jei bus nustatyta, kad jie yra nekoky-biški;

– tai, ar produkto kokyb�s tikrinimas yra integruotas � gamybos pro-ces�;

– tai, kas yra produkto vartotojai.Atsakomyb�s už žal� d�l nekokybišk� paslaug� nereik�t� painioti su

nagrin�ta kin�s veiklos vykdytojo atsakomybe už žal�, padaryt� atlieka-m� operacij� metu. Paslaugomis šiuo atveju yra laikomas ne pats paslau-g� atlikimo procesas, o galutinis šio proceso rezultatas. Tokiais paslaug�teikimo rezultatais gali bti laikomi per upes nutiesti tiltai, keliai, elektrostinkl�, vandens ar duj� tiekimo kanal� infrastruktros.

Žala, kuri� padaro statybininkai tre�i� asmen� turtui ar sveikatai pa-stat� statymo metu (pvz., nukritus plytoms ar nuvirtus pastoliams), yralaikoma žala, susijusia su atliekamomis operacijomis. Jei užbaigus visusstatymo darbus pastatas d�l prastos darb� atlikimo kokyb�s po met� su-grius, statytojai tur�s atsakyti už nekokybiškas paslaugas.

116

Paslaug� atlik�jas, kaip ir produkt� gamintojas, yra atsakingas už ža-l�, padaryt� tretiems asmenims (pvz., vanduo išplauna kelio grunt�, �lžtakelio danga ir d�l šios priežasties �vykusiame eismo �vykyje yra sužei-džiami du žmon�s) ar j� turtui (pvz., d�l blogos panaudot� statybini� me-džiag� kokyb�s sugriuvus tiltui, nuvirsta juo važiav�s prekinis traukinys).Su paslaug� teikimu susijusi� kio subjekt� civilin�s atsakomyb�s rizik�yra kur kas lengviau �vertinti nei su gaminama produkcija susijusi� rizik�.Paprastesn� rizikos �vertinim� lemia mažesnis paslaug� skai�ius bei išsa-mesn� informacij� teikiantys statistiniai duomenys apie praeityje atsitiku-sius draudiminius �vykius.

Norint teisingai �vertinti perimamos rizikos dyd�, nepakanka atsižvelgtivien tik � teikiam� paslaug� rš�, paslaug� apimtis bei praeities draudimi-ni� �vyki� statistinius duomenis. Dažniausiai yra atliekama ir �vairi� kit�rizikos požymi� analiz�. Rizikos dydžiui nemaž� �tak� turi kin�s veiklosorganizatoriaus – darbdavio – bei šios veiklos vykdytoj� – darbuotoj� –profesinis pasiruošimas, paslaug� teik�jo darbo patirtis, naudojami �ren-gimai, darbuotoj� priežiros sistema, kokyb�s kontrol�s mechanizmo tai-kymas bei efektyvumas, �mon�s reputacija ir kita.

Bendroji civilin� atsakomyb� yra asmens atsakomyb� už kitiems as-menims ar j� turtui padaryt� žal�, jei veiksmai, suk�l� žal�, n�ra susij� neisu darbo santykiais ar draud�jo profesija, nei su sausumos, vandens arjros transporto priemon�s tur�jimu ar valdymu.

Bendrosios civilin�s atsakomyb�s draudimas, nors dažniausiai ne-privalomas, ta�iau patartinas visiems šalies gyventojams, nepriklauso-mai nuo asmens profesijos, socialin�s pad�ties bei politini� �sitikini-m�. Draud�jas, sudarydamas su draudimo �mone bendrosios civilin�satsakomyb�s draudimo sutart�, toje pa�ioje sutartyje gali numatyti irkit� šeimos nari� (nepilname�i� vaik� bei žmonos) civilin�s atsako-myb�s draudim�. Bendrosios civilin�s atsakomyb�s draudimas paprastaiapima:

– atsakomyb� už žal�, susijusi� su nuosavyb�s teise priklausan�ionekilnojamo turto naudojimu;

– atsakomyb� už žal�, padaryt� su darbu bei profesija nesusijusiosveiklos metu.

117

Žalos, susijusios su nuosavyb�s teise priklausan�io nekilnojamo tur-to naudojimu, tikimyb� n�ra didel�. D�l atskir� draudimini� �vyki� atsira-d� nuostoliai gali bti žyms.

Perimamos rizikos bei su ja tiesiogiai susijusios draudimo �mokosdydis yra nustatomas pagal bendruosius bei specialiuosius rizikos požy-mius. Bendrieji rizikos požymiai yra bdingi visiems draud�jams, t.y. vi-sai draudimo grupei. Specialieji rizikos požymiai yra bdingi tik atski-riems draudimo grup�s nariams. Specialieji rizikos požymiai paprastai yranustatomi pagal draud�j� pateikt� informacij�. Draudimo �mon�s dažniau-siai siekia gauti informacij� apie tai:

– ar draud�jas laiko prie nam� ar namuose šun�(is), kat�(es) bei kokiajo(�) veisl�;

– ar draud�jas laiko žirg� bei kit� gyvn�;– ar gyvenamojoje vietoje yra objekt�, toki� kaip baseinai, fonta-

nai, spuokl�s, �iuožyklos ir kita, galin�i� patraukti ar sudominti vai-kus;

– ar gyvenamajai vietai n�ra bdingos gamybin�s ar profesin�s veik-los rizikos;

– ar gyvenamosios patalpos sutarties pasirašymo metu yra rekonst-ruojamos/ perstatomos;

– ar draud�jas nuomoja jam priklausant� pastat� ar jo dal� kitiemsasmenims.

Profesin� civilin� atsakomyb� yra asmens atsakomyb� už profesin�sveiklos metu tre�i� asmen� sveikatai ar j� turtui padaryt� žal�. Profesin�veikla yra su speciali� žini� bei praktini� �gdži� panaudojimu susijusiveikla. Dažniausiai draudimo �mon�s silo šias profesin�s civilin�s atsa-komyb�s draudimo ršis:

– gydytoj� (chirurg�) civilin�s atsakomyb�s draudimas;– advokat� civilin�s atsakomyb�s draudimas;– inžinieri� civilin�s atsakomyb�s draudimas;– auditori� bei buhalteri� civilin�s atsakomyb�s draudimas;– architekt� civilin�s atsakomyb�s draudimas;– draudimo agent� ir brokeri� civilin�s atsakomyb�s draudimas;– notar� civilin�s atsakomyb�s draudimas.

118

Nors profesin�s civilin�s atsakomyb�s draudiminio �vykio tikimyb�n�ra didel�, vidutiniai draudiminio �vykio nuostoliai dažnai bna pakan-kamai aukšti. Profesin�s civilin�s atsakomyb�s draudimui yra bdingaspalyginti ilgas laikotarpis tarp veiksm�, suk�lusi� draudimin� �vyk�, atli-kimo bei ieškinio d�l padaryt� nuostoli� kompensavimo pateikimo. D�lšios priežasties apie profesin�s civilin�s atsakomyb�s draudimo pelningu-m� ar nuostolingum� galima spr�sti tik pra�jus pakankamai ilgam laikotarpui (tarkime, trims, penkiems ar dešim�iai met�) po draudimo sutar�i�pasirašymo. Perimdamos profesin�s civilin�s atsakomyb�s rizikas draudi-mo �mon�s taiko tiek nuostoli� padarymo, tiek ir nuostoli� atsiradimo ci-vilin�s atsakomyb�s draudimo metodus.

Daugelyje šalies vidurini� mokykl� bei kai kuriose didesn�se pramo-n�s �mon�se veikia pirmosios pagalbos teikimo punktai, kuriuose besi-kreipiantys asmenys gali gauti kvalifikuot� medicinin� pagalb�. Pirmo-sios pagalbos teikimo punkt� atidarymas, mažinantis darbdavi� civilin�satsakomyb�s rizik�, yra susij�s su profesin�s gydytoj� civilin�s atsako-myb�s atsiradimu.

Profesin�s civilin�s atsakomyb�s rizikos dydis priklauso tiek nuodraud�jo profesijos (pvz., draudimo brokeris ar notaras) bei specializa-cijos, tiek ir nuo kit� subjektyvi� bei objektyvi� rizikos požymi�. Draus-damos gydytoj� civilin� atsakomyb�, draudimo �mon�s draud�jus pagalj� specializacij� skirsto � atskiras rizikos grupes. Anesteziologai, neuro-chirurgai, plastin�s chirurgijos specialistai, ginekologai bei kardiochi-rurgai dažniausiai yra priskiriami didžiausios profesin�s gydytoj� civi-lin�s atsakomyb�s rizikos grupei. Kur kas mažesn� gydytoj� civilin�satsakomyb�s rizika yra bdinga gydytojams, užsiimantiems lig� diag-nozavimu, profilaktiniu ar bendruoju gydymu bei neatliekantiems chi-rurgini� operacij�.

Vertindamos perimam� draud�jo profesin�s civilin�s atsakomyb�s ri-zik�, draudimo �mon� atsižvelgia tiek � praeityje padarytus nuostolius, tiekir � asmens amži�, jo išsilavinim�, darbo patirt�, dalyvavim� profesin�ses�jungose bei organizacijose, klientr�, pad�j�j� skai�i� bei profesiona-lum�, gautus pagyrimo raštus, kitus asmens profesionalum� patvirtinan-�ius dokumentus bei �vairius teigiamus ar neigiamus draud�jo reputacijos

119

faktus. Profesin�s civilin�s atsakomyb�s byl� baigt� neretai nulemia ad-vokat� sugeb�jimas �rodyti nepriekaišting� asmens reputacij� bei profe-sionalum�.

7.4. Nedraudþiamos rizikos bei nekompensuojami nuostoliai

Civilin�s atsakomyb�s draudimo sutartyse ar draudimo ršies taisykl�sebna numatomos dviej� rši� – santykin�s bei absoliutin�s – išlygos. San-tykin�s išlygos, sumok�jus draudimo �mokos pried�, gali bti �rašytos �draudimo sutart� ir apdraustos kartu su kitomis rizikomis. Skirting� drau-dimo �moni� draudimo sutartyse gali bti numatytos skirtingos santyki-n�s bei absoliutin�s išlygos.

Santykin�s išlygos dažnai numato, kad draudimo �mon� tenkins tikteis�tus, pagal šalyje galiojan�ius �statymus iškeltus civilin�s atsakomy-b�s ieškinius, kai d�l nuostoli� padarymo bus kaltas draudimo sutartyjenurodytas asmuo ar asmenys. Tod�l btina draudimo kompensacijos iš-mok�jimo s�lyga yra apdrausto asmens dalyvavimas padarant nuostolius.

Neretai civilin�s atsakomyb�s draudimo sutartyse bna numatoma san-tykin� išlyga d�l draudimo sutarties negaliojimo atskirose šalyse ar pa-saulio dalyse.

Aktyvi draud�j� sportin� veikla yra viena iš dažniausiai sutinkam�santykini� išlyg�. Tarkime, kad draud�jas sporto varžybose padar� tre-tiems asmenims ar j� turtui žal�. Draudimo �mon� kompensuos padaryt�žal� tik tuo atveju, jei nustatys, kad draud�jas buvo ne ši� varžyb� daly-vis, o tik j� žirovas.

D�l draud�jo kalt�s tre�i� asmen� turtui d�l ilg� laik� veikusi� j�g�padaryta žala taip pat dažniausiai n�ra laikoma draudiminiu �vykiu, ir to-kie nuostoliai nekompensuojami. Tre�i�j� asmen� sveikatai padaryti nuos-toliai paprastai yra kompensuojami be joki� išlyg�. Temperatra, dujos argarai, dr�gm�, dmai, dulk�s, suodžiai gali bti toki� ilgalaiki� veiksni�pavyzdžiai.

Kartais draudimo sutartyse yra numatoma išlyga d�l nuostoli�, pada-ryt� aplinkai, kompensavimo. Kadangi žalos, padarytos aplinkai, mate-matin� vidurk� bei tikimyb� yra gana sunku apskai�iuoti, tai ši� rizik� drau-

120

dimo �mon�s perima tik gav� papildom� šios rizikos atlyginimui skirt�draudimo �mokos pried�.

Nuostoliai, padaryti tre�i� asmen� turtui, šiaip jau yra nekompensuo-jami, jei draud�jas š� turt� (daiktus) buvo pasiskolin�s, išsinuomoj�s (pvz.,butas, namas ar televizorius) ar neteis�tai pasisavin�s. Ši tre�i� asmen�turtui padaryta žala yra nekompensuojama, kadangi yra laikomasi princi-po, kad išnuomot� turt� draud�jas privalo tausoti lygiai taip pat, kaip irvis� kit� turt�, valdom� nuosavyb�s teis�mis.

Absoliutin�s civilin�s atsakomyb�s išlygos yra susij� su tre�i�j� as-men� turtui ir sveikatai padaryta žala. Ši išlyga yra taikoma ne organizaci-jai, bet nuostolius ty�iniais veiksmais padariusiam asmeniui.

Draudimo �mon�s paprastai nekompensuoja nuostoli�, jei draud�jaspadaro juos sau pa�iam, kartu gyvenantiems ar ta pa�ia civilin�s atsako-myb�s draudimo sutartimi draustiems asmenims bei j� turtui. Ši išlyga yradaroma, norint išvengti ypa� didel�s subjektyvios rizikos – draud�j� nes�-žiningumo.

Tretiems asmenims ar j� turtui padaryti nuostoliai yra nekompensuo-jami ir tuo atveju, kai draud�jas, žinodamas apie žaling� tam tikr�, nuo jopriklausan�i� veiksni� poveik�, ši� veiksni� nesisteng� pašalinti.

Draudimo �mon�s dažniausiai neatlygina d�l užkre�iamos ligos tre-tiesiems asmenims ar j� turtui padarytos žalos. Užkre�iamos ligos yra gri-pas, lytiniu keliu plintan�ios bei �vairios kitos ligos.

7.5. Draudimo ámoka bei iðmoka

Civilin�s atsakomyb�s draudimo �mokos dydis, kaip ir kitose draudimogrup�se bei ršyse, priklauso nuo draudžiamos rizikos požymi�, draudi-mo sumos, draud�jo pasirinktos franšiz�s dydžio bei kit� sutarties s�lyg�.

Draudimo �mokos dydis, paskai�iuotas draudimo periodo pradžioje, ne-retai kiekvien� met� (periodo) pabaigoje bna perskai�iuojamas bei tiksli-namas. Toki� draudimo �mokos skai�iavimo tvark� lemia tai, kad periodopradžioje net patys draud�jai dažniausiai nežino j� civilin�s atsakomyb�srizikos dydžio. �kin�s veiklos vykdytojams kartais yra sunku tiksliai �ver-tinti bsim� darbuotoj� skai�i�, j� profesin� pasiruošim�, vartotoj� pom�-gi� pasikeitim� ar numatyti regionus, kuriuose bus realizuojama pagaminta

121

produkcija. Periodui pasibaigus, draud�jo kin�s veiklos informacijos pa-grindu yra paskai�iuojamas faktin�s draudimo �mokos dydis. Draud�jas at-gauna arba primoka draudimo periodo pabaigoje paskai�iuotos faktin�s beiperiodo pradžioje sumok�tos draudimo �mokos skirtum�.

Svarbiausios s�vokos• Civilin� atsakomyb�• Ty�iniai veiksmai• Nety�iniai veiksmai• Sutartin� civilin� atsakomyb�• Deliktin� civilin� atsakomyb�• Žala• Nuostoliai• Darbdavi� civilin�s atsakomyb�s draudimas• Profesin�s civilin�s atsakomyb�s draudimas• Transporto priemoni� savinink� civilin�s atsakomyb�s draudimas• Nedraudžiama rizika• Santykin�s išlygos• Absoliutin�s išlygos

Kartojimo klausimai1. Kod�l yra svarbu apdrausti civilin� atsakomyb�?2. Suformuluokite civilin�s atsakomyb�s samprat�.3. Apibdinkite civilin�s atsakomyb�s ršis – sutartin� bei deliktin�

civilin� atsakomyb�.4. Kaip draudimo veikloje yra apibr�žiamos žalos ir nuostoli� s�vokos?5. Išvardinkite dažniausiai taikomas privalomojo civilin�s atsakomy-

b�s draudimo ršis.6. Kokias žinote neprivalomojo civilin�s atsakomyb�s draudimo ršis?7. Kokias rizikas draudžia darbdavi� civilin�s atsakomyb�s draudimas?8. Išvardinkite dažniausiai taikomas profesin�s civilin�s atsakomy-

b�s ršis.9. Kokios civilin�s atsakomyb�s rizikos yra nedraudžiamos?10. Kaip sprendžiami civilin�s atsakomyb�s draudimo �mokos ir iš-

mokos klausimai?

122

8. Transporto priemoniø savininkø ir vairuotojøcivilinës atsakomybës draudimas

Transporto priemoni� savinink� ir vairuotoj� civilin�s atsakomyb�s drau-dimas (TPSVCAD) šiuo metu draudimo rinkoje yra bene paklausiausiadraudimo ršis. Ms� šalyje �vedus ši� draudimo rš� kaip privalom�, drau-dimo �mok� suma padid�jo beiveik dvigubai. Šiame skyriuje supažindi-name su šios draudimo ršies atsiradimo raida, žaliosios kortel�s sistema,aiškinami �mok� skai�iavimo pricipai, išd�stomi tarif� kriterij� pasirini-kimo bei nuolaid�/priemok� sistemos nuostatos.

8.1. Transporto priemoniø civilinës atsakomybësdraudimo raida Europoje

Automobili� draudimo, tame tarpe ir transporto priemoni� civilin�s atsa-komyb�s draudimo, atsiradimas bei vystymasis buvo glaudžiai susij�s suautomobili� atradimu bei j� panaudojimo did�jimu. Tod�l nenuostabu,kad transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimas atsirado pra-�jus vos keletui met� po to, kai automobiliai buvo prad�ti gaminti seriji-niu bdu; Vokietijoje tai �vyko dar šio šimtme�io pradžioje. Nepaisantdraudimo veiklos s�stingio pirmojo pasaulinio karo metais bei po to bu-vusios ekonomin�s kriz�s, automobili� draudimas spar�iai vyst�si bei joreikšm� kit� draudimo rši� atžvilgiu pastebimai did�jo. Pamažu buvosukaupta ir pakankama statistini� duomen� baz�, leidusi teisingai �vertin-ti individualias rizikas bei nustatyti galimai teisingus draudimo �mok� ta-rifus.

Spar�iai did�jantis automobili� skai�ius l�m� tai, kad daugelyje Eu-ropos valstybi� greitu laiku buvo priimti automobili� eismo taisykles reg-lamentuojantys �statymai. Pirmaisiais XX-ojo amžiaus metais beveik vi-sos Europos valstyb�s jau tur�jo savus, Anglijos bei Pranczijos pavyzdžiu

123

sukurtus, �statymus. Tai daugiausia buvo bendro pobdžio �statymai, nu-matantys automobili� registravimo bei numeri� išdavimo tvark�, grei�iobei kitus apribojimus.

Neužilgo buvo pasteb�tas ir �vertintas, su automobili� naudojimu su-sij�s, rizikos svetimam turtui, gyvybei bei sveikatai padid�jimas. Tod�latsiranda civilin� transporto priemoni� atsakomyb� reglamentuojantys �sta-tymai. Austrija buvo pirmoji šalis, 1908 met� rugpj�io 9 dien� išleidusi�statym�, numatant� transporto priemoni� civilin� atsakomyb�. Šiuo pa-vyzdžiu greitu laiku pasek� ir kitos Europos valstyb�s. 1909 metais Vo-kietijoje, 1911 metais Graikijoje, 1912 metais Italijoje, 1916 metais Šve-dijoje, 1918 metais Danijoje, 1925 metais Olandijoje, 1926 metais Nor-vegijoje, 1932 metais Šveicarijoje bei 1935 metais �ekijoje priimami ana-logiški �statymai.

Nors transporto priemoni� civilin� atsakomyb� ir buvo �teisinta �sta-tymais, nemaža dalis vairuotoj� finansiškai nebuvo paj�g�s atlyginti nu-kent�jusi�j� asmen� sveikatai ar turtui padarytos žalos. Ši� problem� v�lgi buvo bandyta spr�sti �vairiais bdais.

Kaip antai, 1912 metais Norvegijoje buvo išleistas �statymas kurisnumat�, kad leidimas eksploatuoti transporto priemon� automobilio savi-ninkui gali bti išduodamas tik tuomet, jei jis palieka 20’000 kron� dy-džio užstat� eismo tarnyboje. Tokiu bdu buvo garantuojamas kompensa-cij� išmok�jimas eismo nelaim�je d�l automobilio savininko kalt�s nu-kent�jusiems asmenims.

1914 metais Šveicarijoje buvo priimtas �statymas, numatantis priva-lom� transporto priemoni� civilin�s atsakomybes draudim� minimaliai �sta-tyme numatyto dydžio sumai.

Privalomas transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimasatsirado ne iš karto, o vyst�si pamažu ir skirtingose Europos valstyb�seskirtingu grei�iu. Iš pradži� jis buvo privalomas daugiausiai tik visuo-meninio transporto priemon�ms. Užstato palikimas buvo laikomas pati-kima padarytos žalos atlyginimo garantija ne tik Norvegijoje, bet ir An-glijoje bei �ekijoje. Pirmosios šalys, kuriose buvo �teisintas privalomastransporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimas, buvo Suomija(1925.4.28), Norvegija (1926.2.20), Danija (1927.7.1), Švedija

124

(1929.5.10), Austrija (1929.12.20), Anglija (1930.12.24), Šveicarija(1932.3.15) bei Liuksemburgas (1932.6.10). Reikia pamin�ti ir „klasiki-n�“ privalomojo transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimopavyzd� – Masa�isetso valstij�. 1925 metais priimtas �statymas, numa-t�s ši� draudimo grup� privaloma, dar ilg� laik� buvo vienintelis visoseJungtin�se Amerikos Valstijose.

Transporto priemoni� jud�jimo tarptautiniais maršrutais did�jimas bu-vo priežastis atsirasti pirmiesiems daugiašaliams susitarimams, lie�ian-tiems automobili� eism�. 1909 metais spalio m�nes� Paryžiuje buvo pasi-rašyta sutartis tarp 13 Europos valstybi�. �ia buvo nustatytos visoms ša-lims bendros taisykl�s d�l vairuotoj� pažym�jim� išdavimo, kelio ženkl�,šali� pavadinim� santrump� bei priimti kiti visoms šalims svarbs nutari-mai.

Kadangi skirtingose Europos valstyb�se egzistavo nevienodi trans-porto priemoni� civilin�s atsakomyb�s �statymai bei šios atsakomyb�s drau-dimo teis�s normos, tai atsitikus eismo nelaimei užsienyje, transporto prie-moni� vairuotojai susidurdavo su �vairiomis problemomis, susijusiomissu min�taisiais teisini� norm� skirtumais. Skandinavijos šalys buvo pir-mosios, sugalvoj� min�tosios problemos sprendim� bei paband� tai �gy-vendinti praktikoje. 1938 metais Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje bei Suo-mijoje egzistav�s privalomas transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�sdraudimas bei keturšalis susitarimas pripažinti kitose valstyb�se sudary-tas transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimo sutartis l�m�automobili� eismo tarp ši� šali� pagyv�jim�.

1949 metais buvo paruoštas susitarimas tarp Skandinavijos šali� beiVokietijos, kuriuo Skandinavijos valstyb�s sutiko pripažinti Vokietijoje, oVokietija – Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje bei Suomijoje išduotas trans-porto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimo sutartis. Ta�iau susitari-mas tarp Vokietijos bei Skandinavijos šali�, d�l tuo metu prasid�jusi� po-litini� �vyki� nebuvo pasirašytas. Vokietijos bandymas prisijungti prieSkandinavijos šali� susitarimo yra laikomas vienu iš pirm�j� bandym�išspr�sti tarptautinio automobili� eismo problem�.

Po Antrojo Pasaulinio karo automobili� skai�ius ir su tuo tiesiogiaisusijusi tarptautin�s transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s problema

125

buvo smarkiai sumaž�jusi. Visu smarkumu ji v�l iškilo tik po keli� met�kuomet v�l susp�jo atsigauti ir suklest�ti automobili� gamybos pramon�.

1948 metais prie JT buvo sudaryta speciali komisija, kuri užsi�m�problem�, susijusi� su tarptautiniu transporto priemoni� jud�jimu, spren-dimu. Buvo norima užtikrinti, kad Europos valstyb�je auto�vykio metunukent�jusiam asmeniui padaryta žala bt� atlyginta nepriklausomai nuoto, ar �vykio kaltininkas buvo šalyje registruoto, ar iš užsienio atvažiavu-sio automobilio vairuotojas. Iš kitos pus�s buvo siekima sumažinti sunku-mus su kuriais susidurdavo � kit� ar per kit� Europos valstyb� važiuojan-tys transporto priemoni� vairuotojai. vairs formalumai pervažiuojant vals-tybi� sienas, susij� su nevienodu transporto priemoni� civilin�s atsako-myb�s reglamentavimu bei šios atsakomyb�s draudimo normomis, k�l�didžiul� vairuotoj� nepasitenkinim� bei buvo klitis tarptautinio turizmovystymuisi bei tarptautinio mobilumo did�jimui.

statym� lie�ian�i� transporto priemoni� civilin� atsakomyb� bei šiosatsakomyb�s draudim� visose Europos valstyb�se suvienodinimas bt�buv�s papras�iausias šios problemos sprendimo bdas. Atsižvelgus � prak-tinio pobdžio problemas, su kuriomis bt� susidurta, tokios minties ne-užilgo buvo atsisakyta.

Daugelis pritar� Anglijos delegacijos pasilytam skandinaviškajamšios problemos sprendimo variantui. 1949 m. sausio 25 dien� išleista JT-rekomendacija nr. 5 buvo pagrindas tarptautin�s draudimo kortel�s atsira-dimui. Kadangi Skandinavijos šalyse galiojusi „Carte d’Assurance“ buvožalios spalvos, tai ir naujoji tarptautin� draudimo kortel� buvo pavadintažali�ja kortele. 1953 m. sausio 1 dien� �sigaliojo žaliosios kortel�s draudi-mo sistema, kuriai pradžioje priklaus� 12 Europos valstybi�, o btent Da-nija, Norvegija, Suomija, Airija, Austrija, Belgija, Pranczija, Olandija,Anglija, Švedija, Šveicarija bei Vokietija. Laikui b�gant prie j� prisijung�ir didžioji dalis likusi� Europos valstybi�.

Žaliosios kortel�s sistemos sukrimas buvo reikšmingas žingsnis pri-sid�j�s prie tarptautinio mobilumo did�jimo. Žaliosios kortel�s sistemaleido iš užsienio atvykusi� transporto priemoni� vairuotoj� padarytus nuos-tolius reguliuoti pagal kiekvienoje šalyje galiojan�ius civilin�s atsakomy-b�s �statymus.

126

8.2. Þaliosios kortelës sistema

Siekiant �gyvendinti JT rekomendacij� Londone buvo pasirašytas susitari-mas, pad�j�s pagrindus tarptautin�s draudimo kortel�s atsiradimui. Susita-rimas, be kita ko, numat� ir viening� tarptautinio galiojimo transporto prie-moni� civilin�s atsakomyb�s draudimo sutarties tekst�. Londono susitari-me buvo nuspr�sta, kad žaliosios kortel�s sistemos funkcionavimo pagrin-das bus dvišal�s sutartys tarp atskir� šali� draudimo biur�. Jei susitarimastarp dviej� šali� draudimo biur� yra nepasirašytas, tai žalioji kortele, išduo-ta vienoje iš j�, negaliojo kitoje, ir atvirkš�iai. Bet kurioje šalyje išduotoježaliojoje kortel�je yra išvardintos visos šalys, priklausan�ios biur� tarybai.Tos šalys, kuriose išduotoji tarptautinio draudimo kortel� negalioja, yra iš-braukiamos iš išvardint� valstybi� s�rašo. Šalis bdavo išbraukiama iš s�ra-šo ne tik tuo atveju, jeigu neegzistuodavo dvišal� sutartis tarp t� šali� drau-dimo biur�, bet ir biur� tarybai sustabdžius kokios nors šalies pasirašyt�dvišali� sutar�i� galiojim�, kaip kad buvo Irako atveju. Nor�damas �važiuo-ti � valstybi� s�raše išbraukt� valstyb�, transporto priemon�s vairuotojastur�davo apdrausti civilin� atsakomyb� pasienyje.

Žaliosios kortel�s sistema veikia tokiu bdu:1. Kiekvienos valstyb�s draudikai, vykdantys transporto priemoni�

civilin�s atsakomyb�s draudim�, naryst�s pagrindu �steigia taip vadinam�„šalies draudimo biur�“. Visus atskir� šali� draudimo biurus vienijantisorganas buvo �kurtas Londone ir pavadintas „Biur� taryba“ (Council ofBureaux).

2. Kiekvienos šalies draudimo biuras atlieka dvi funkcijas:– kaip „mokantis biuras“ jis išduoda savo nariams, t.y. draudikams,

tarptautinio galiojimo transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s drau-dimo korteles – žali�sias korteles, kurie jau patys atsako už ši� korteli�pardavim� savo klientams, t.y � užsien� vykstantiems draud�jams.

– kaip „tiriantis biuras“ kiekvienos šalies draudimo biuras tiria iš už-sienio atvykusiems ir turintiems galiojan�i� žali�j� kortel�, vairuotojamsiškelt� civilin�s atsakomyb�s ieškini� pagr�stum�. Biuras reguliuoja iš už-sienio atvykusio vairuotojo tretiems asmenims padarytus nuostolius pagalšalyje galiojan�ius �statymus, t.y. laikydamas, kad užsienio vairuotojas

127

buvo apdraud�s transporto priemon�s civilin� atsakomyb� pagal šalies �sta-tym� numatytus minimalius atsakomyb�s draudimo reikalavimus.

3. Žalioji kortel� prilygsta lankomoje šalyje išduotai bei pagal tosšalies �statymus sudarytai transporto priemon�s civilin�s atsakomyb�s drau-dimo sutar�iai.

Taigi, keliaujant po �vairias Europos valstybes galioja viena transpor-to priemon�s civilin�s atsakomyb�s draudimo sutartis (žalioji kortel�) norscivilin�s atsakomyb�s apimtys bei šios atsakomyb�s draudimo sumos kin-ta, priklausomai nuo �vairiose šalyse galiojan�i� �statym�. Kaip antai, Bel-gijoje yra �teisinta neribota civilin� atsakomyb�, numatanti visišk� nuos-tolius padariusio asmens atsakomyb� už tretiems asmenims ar j� turtuipadaryt� žal�. Turkijoje, priešingai, civilin�s atsakomyb�s ribos yra ganasiauros ir labai tiksliai apibr�žtos.

4. Pasirašydamas dvišal� sutart� vienos šalies mokantis biuras garan-tuoja, kad kitos šalies tirian�io biuro išlaidos bus atlygintos.

Kiekvienos šalies biuras, kaip mokantis biuras, atsako už tai, kad ša-lies biurui priklausanti draudimo �mon� atlygint� kitos šalies tirian�iambiurui už šios draudimo �mon�s apdrausto asmens užsienyje padaryt� žal�bei kitas su draudiminio �vykio tyrimu susijusias išlaidas. Šalies biuraskaip mokantis biuras, yra �sipareigoj�s padengti tirian�iojo biuro išlaidas,jei biurui priklausanti draudimo �mon� nebus paj�gi �vykdyti savo �sipa-reigojim�.

Kiekvienos šalies biuras, kaip tiriantis biuras, prisiima vis� atsako-myb� už užsienio vairuotojo tretiems asmenims padaryt� nuostoli� kom-pensavim� pagal toje šalyje galiojan�ius �statymus. Už tirian�iojo biuroišlaid�, susijusi� su draudiminio �vykio reguliavimu, kompensavim� yraatsakingas užsienio šalies mokantysis biuras.

JT rekomendacijoje buvo numatyta, kad žaliosios kortel�s sistematur�t� apimti visas Europos šalis. Šiuo metu žaliosios kortel�s sistemaipriklauso beveik, Vakar� bei Ryt� Europos valstyb�s. Ilg� laik� Biur� ta-rybai nepriklaus� Islandija, kuriai d�l jos geografin�s pad�ties tarptauti-nio automobili� jud�jimo klausimas nebuvo toks aktualus kaip kitoms Va-kar� Europos valstyb�ms. Bulgarija bei Albanija taipogi palyginus nese-niai prisijung� prie Biur� tarybos bei tuo pa�iu ir prie žaliosios kortel�s

128

sistemos. Prie tarptautin�s transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�sdraudimo sistemos prisijungus Turkijai, geografin� žaliosios kortel�s ga-liojimo teritorija išsipl�t� už Europos žemyno rib�. Kai kurios šiaurin�sAfrikos valstyb�s, kaip antai Marokas bei Tunisas, daugiausiai buv� Pran-czijos bei Ispanijos protektoratais ar kolonijomis, taipogi pripaž�sta žali-�j� kortel� ir �eina � Biur� Taryb� asocijuot�j� ar tikr�j� nari� teis�mis.Žaliosios kortel�s sistemai priklauso ir visos mažosios Europos valstyb�s.Jos pa�ios ta�iau neturi savo atstov� Biur� taryboje Londone. San Marin�(RMS) bei Vatikan� (V) atstovauja Italija, Monak� (MC) – Pranczija,Lichtenštein� (FL) - Šveicarija bei Andoros (AND) interesus atstovaujaIspanija.

Žalioji kortel� yra transporto priemon�s civilin�s atsakomyb�s, pagalesamoje šalyje galiojan�ius �statymus draudimo liudijimas. Ji neapimanei bendrosios civilin�s atsakomyb�s draudimo, nei transporto priemoni�(kasko) draudimo, nei kit� transporto priemones lie�ian�i� draudimo rši�.

Teis� išduoti žali�j� kortel� turi tik šalies draudimo biurui priklau-san�ios draudimo �mon�s. Kiekvienos šalies draudimo biuras turi teis�reikalauti iš savo nari� �sipareigojim� �vykdymo garantij�, kuri� nepatei-kus, žaliosios kortel�s gali bti neišduodamos. Papildom� garantij� reika-lavimas n�ra tarptautinis susitarimas ir priklauso nuo atskirose šalyse ga-liojan�i� civilin�s atsakomyb�s �statym� bei kiekvienos šalies draudimobiuro sprendimo.

8.3. Privalomojo transporto priemoniø civilinës atsakomybësdraudimo sistema

Beveik visose Europos valstyb�se sausumos transporto priemoni� civili-n�s atsakomyb�s draudimas yra privalomas. Tam, be kita ko, didel�s �ta-kos tur�jo ir Europos Tarybos rekomendacijos, numat� privalomojo trans-porto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimo btinum�. Iš trij� Balti-jos valstybi� toliausiai šioje srityje yra pažengusi Estija. Paskelbusi trans-porto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudim� privalomu, Estija 1993metais �sijung� � tarptautinio galiojimo transporto priemoni� civilin�s at-sakomyb�s draudimo sistem� bei tapo tikr�ja Biur� tarybos Londone na-re. Latvijoje transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimas tapo

129

privalomu 1997 met� birželio 1 dien�, Lietuvoje – 2002 kovo 31 dien�,Rusijos Federacijoje nuo 2003 m. liepos 1 d.

Transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimas daugelyje Eu-ropos valstybi� buvo paskelbtas privalomu pasteb�jus, kad ne visi vairuo-tojai, padar� žal� tretiesiems asmenims ar j�, turtui yra paj�gs patenkintijiems keliamus civilin�s atsakomyb�s reikalavimus, t.y. atlyginti už pada-rytus nuostolius.

Sausumos transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimas yraprivalomas visiems transporto priemoni� bei priekab� savininkams, pa-stoviai gyvenantiems šalyje. sausumos transporto priemon�s s�vok� �ei-na visos ne geležinkelio b�giais važiuojan�ios sausumos transporto prie-mon�s, kurios yra varomos juose �rengt� motor� (pvz., vidaus degimovariklis ar elektros motoras). Transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�sdraudimas apima ir apdraustosios transporto priemon�s traukiamos prie-kabos tretiesiems asmenims padarytus nuostolius. Klasikinis pavyzdys yranuo važiuojan�ios transporto priemon�s atsikabinusios priekabos tretiemsasmenims ar j� turtui padaryta žala.

Transporto priemon�s civilin�s atsakomyb�s draudimas yra siejamasne su konkre�iu asmeniu, bet su tam tikra transporto priemone. Taigi, drau-dimo �mon� atlygins ne tik transporto priemon�s savininko, bet ir vis�kit� amen�, vairavusi� apdraust�j� transporto priemon�, padarytus nuos-tolius. Nuostoliai, padaryti tretiesiems asmenims ar j� turtui, yra kompen-suojami dažniausiai nepriklausomai nuo to, ar žala buvo padaryta asmens,vairavusio transporto priemon� su savininko žinia bei �galiojimu ar asme-n�, kurie naudojo transporto priemon� be savininko žinios ir sutikimo arnet prieš jo vali�. Pastaroji transporto priemoni� vairuotoj� grup� yra �trau-kiama � apdraust�j� asmen� s�raš�, siekiant apsaugoti auto�vykio metunukent�jusi�j� asmen� interesus. Reikia pamin�ti ir tai, jog neteis�to au-tomobilio vairavimo atveju draudimo �mon� �gyja regreso � nuostolius pa-darius� asmen� teis�. Draudimo �mon� gali reikalauti iš transporto priemo-n� vairavusio asmens draudimo �mon�s išlaid�, susijusi� su draudiminiu�vykiu, atlyginimo.

Priklausomai nuo šalyje egzistuojan�i� civilin�s atskomyb�s teis�snorm�, transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimas gali apimtine tik tretiesiems asmenims bei j� turtui padarytus nuostolius, bet ir kitus

130

finansinius nuostolius. Kaip antai, Vokietijoje civilin� transporto priemo-n�s atsakomyb� apdraudusi �mon� �sipareigoja kompensuoti nument�ju-siems asmenims:

– tre�i� asmen� turtui padaryt� žal�,– tre�i� asmen� sveikatai padaryt� žal� bei– tretiesiems asmenims padarytus kitus finansinius nuostolius.Šali� �statymuose gali bti numatytos �vairios privalomo transporto

priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimo išimtys. Kaip antai, Vokietijo-je transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimas n�ra btinas tomstransporto priemon�ms, kuri� greitis neviršija 6 km/h.

Privalom�j� transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudim� galivykdyti tik tos draudimo �staigos, kurios turi draudimo veiklos priežirostarnybos išduot� leidim�, numatant� šios draudimo grup�s rizik� per�mi-m�. Draudimo �mon�s, kaip taisykl�, �sipareigoja �statymuose numatyto-mis s�lygomis apdrausti visus asmenis, kurie pareiškia tam nor�. Draud�-jui tuo bdu yra suteikiama teis� rinktis draudik�, kai tuo tarpu draudikasprivalo apdrausti j� pasirinkus� draud�j�.

statymai gali numatyti išimtis, kuomet draudimo �mon� yra atleidžia-ma nuo prievol�s priimti draudim�. Kaip antai, regionin� draudimo �mon�gal�s atmesti kitame regione gyvenan�io ir dirban�io asmens pareiškim�drausti savo transporto priemon�s civilin� atsakomyb�, jei draudimo �mo-n�s �statuose bei veiklos plane bus numatyti geografini� region�, kuriuosebus vykdoma draudimo veikla, apribojimai. Draudimo sutartis dažniau-siai gali bti nutraukta tuomet, kai draud�jas nesumoka draudimo �mok�,gr�sino draudikui ar bando j� apgauti.

Kiekvienas asmuo, pareišk�s nor� drausti transporto priemon�s civi-lin� atsakomyb�, privalo bti apdraustas draudimo �mon�s bent jau mini-maliomis �statymuose numatytomis draudimo sumomis. Draudimas su-momis, viršijan�iomis �statymais numatytas minimalias sumas, n�ra pri-valomas ir vykdomas savanoriško susitarimo pagrindu tarp draudimo �mo-n�s ir draud�jo. Lietuvoje minimali transporto priemoni� savinink� ir val-dytoj� civilin�s atsakomyb�s privalomojo draudimo suma yra 500 000eur� asmeniui ir 100 000 eur� turtui.

Garantinis fondas kompensuoja nukent�jusio asmens patirtus nuos-tolius tais atvejais, kai:

131

– nuostolius padariusi transporto priemon� bna neapdrausta;– žal� padar�s vairuotajas pab�ga iš �vykio vietos ir yra nerandamas;– draudimo �mon�, tur�dama teis�, atsisako dengti apdraustos trans-

porto priemon�s padarytus nuostolius (pvz., �rodžius ty�inius draud�joveiksmus).

Garantinis fondas atlygina tretiems asmenims padarytus nuostolius tiktais atvejais, kai nukent�jusiems asmenims nepavyksta išsireikalauti jiemspadarytos žalos atlyginimo nei iš transporto priemoni� vairuotoj�, savinink�,j� civilin�s atsakomyb�s draudik�, nei iš draudik� organizacij�. Tarkime, ša-lies draudimo biurui atsisakius atlyginti nuostolius, kai užsienietis, turintisgaliojan�i� žali�j� kortel�, padaro žal� tre�i� asmen� turtui ar sveikatai.

Garantin� fond� formuoja privalom�j� transporto priemoni� civilin�satsakomyb�s draudim� vykdan�ios draudimo �mon�s. Tiek garantinio fondoformavimas, tiek ir iš fondo mokam� kompensacij� tvarka yra reglamen-tuojami atitinkamais �statymais.

Kaip antai, garantinis fondas gali nedengti tre�i�j� asmen� transpor-to priemon�ms padaryt� nuostoli�, jei nuostolius padariusi transporto prie-mon� bei jo savininkas yra nenustatomi. Iš fondo gali bti atlyginami tiktre�i�j� asmen� sveikatai, bei kiti (tarkime, iki 2000 lit�) tre�i�j� asmen�turtui padaryti nuostoliai.

statymai dažniausiai numato draudiminio �vykio senaties termi-n�, kuriam pra�jus, nuostolius patyr�s asmuo praranda teis� � garanti-nio fondo išmok�. Kaip antai, Vokietijoje galioja trij� met� senatiesterminas.

8.4. Draudimo ámokø apskaièiavimo principai

Transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimo �mok� tarif� pa-skai�iavimo metodai skiriasi, priklausomai nuo civilin�s atsakomyb�s beijos draudimo reglamentavimo. Draudimo �mok� apskai�iavimas gali bti:

– paliktas visiškai draudimo �moni� nuožirai,– paliktas draudimo �moni� nuožirai reikalaujant, kad atskir� drau-

dimo �moni� paskai�iuoti tarifai bt� patvirtinti už tai atsakingoje valsty-bin�je �staigoje,

132

– organizuotas valstybin�s �staigos. Tokiu atveju šios �staigos nusta-tyti draudimo �mok� tarifai yra privalomi visoms transporto priemoni�civilin�s atsakomyb�s draudim� vykdan�ioms draudimo �mon�ms.

1986 metais 102 pasaulio šalyse atlikto tyrimo rezultatai parod�, kadtik kas ketvirtoje šalyje tarif� nustatymas buvo paliktas visiškai draudimo�moni� nuožirai. Valstybinis reguliavimas nustatant transporto priemo-ni� civilin�s atsakomyb�s draudimo �mok� tarifus ne vienoje šalyje l�m�šios draudimo grup�s nepatrauklum� bei didel� nuostolingum�.

Europos valstyb�se palaipsniui buvo atsisakyta valstybinio reguliavi-mo bei pereita prie draudimo veiklos bei visiško draudimo �mok� tarif�nustatymo liberalizavimo. Vis� pirma tai atsitiko Anglijoje bei Pranczi-joje, kiek v�liau Ispanijoje bei Portugalijoje. Tre�ioji Europos Tarybosrekomendacija Nr. 92/49/EWG, skirta ne gyvyb�s draudimo šakai, numa-t�, kad draudimo veikla ne gyvyb�s draudimo šakose Europos S�jungosšalyse tur�t� bti liberalizuota iki 1994 met� liepos 1 dienos. Tai tur�jolemiamos �takos tam, kad Italijoje, Vokietijoje bei Austrijoje taipogi bt�atsisakyta valstybinio reguliavimo, tame tarpe ir nustatant transporto prie-moni� civilin�s atsakomyb�s draudimo tarifus.

Ta�iau draudimo veiklos liberalizavimas ne visur buvo priimamas supasitenkinimu. Kaip antai, Pranczija ir Belgija pareišk� nesutink� libera-lizuoti, t.y. palikti atskir� draudimo �moni� nuožirai transporto priemo-ni� civilin�s atsakomyb�s draudime taikomos nuolaid�/priemok� siste-mos. Ši� šali� atstov� nuomone, vieningos, visoms draudimo �mon�msbendros nuolaid�/priemok� sistemos panaikinimas pakenkt� “visuotiniamsinteresams”. Jei draudimo �mon�s tur�s skirtingas nuolaid�/priemok� sis-temas, tai objektyvus draudžiamos rizikos �vertinimas, draud�jui palikusvien� bei per�jus � kit� draudimo �mon�, nebebus �manomas.

Europos Tarybos rekomendacijos tur�jo lemiam� reikšm� galutiniamdraudimo veiklos Europos S�jungos šalyse liberalizavimui. Tuo bdu, tiekdraudimo �mok� tarif� nustatymas, tiek ir priemok�/nuolaid� (kitaip darvadinamos bonus/malus) sistemos pasirinkimas yra paliktas visiškai drau-dimo �moni� nuožirai.

Skai�iuojant draudimo �mok� tarifus ypatingai svarbu yra teisingasrizikos požymi�, turin�i� �takos nuostoli� atsiradimo tikimybei bei nuos-

133

toli� dydžiui, pasirinkimas bei �vertinimas. Priklausomai nuo rizikos po-žymi� �vertinimo patikimumo bei objektyvumo yra išskiriami:

– objektyvs bei– subjektyvs rizikos požymiai.Objektyvs rizikos požymiai – tai �vairios technin�s transporto prie-

moni� charakteristikos, iki tol �vyk� draudiminiai �vykiai, draud�jo am-žius bei šeimynin� pad�tis. Subjektyvs rizikos požymiai yra kur kas sun-kiau �vertinami negu objektyvs. Asmens charakterio savyb�s bei nuo j�priklausantis transporto priemon�s vairavimo atsargumas yra subjektyvusrizikos požymis. Praktikoje subjektyvs rizikos požymiai yra vertinami,atsižvelgus � objektyviai išmatuojamas rizikos savybes (pvz., amžius, ly-tis) bei remiantis subjektyviais draudiko sprendimais (pvz., draudimo agen-to nuomone).

Pagal �vertinimo bd� rizikos požymiai yra skirstomi � klasifikaci-nius, palyginamuosius bei metrinius.

Klasifikaciniai rizikos požymiai yra mažiausiai informatyvs. Šiemsrizikos požymiams yra bdingas siauras vertinim� pasirinkimas. Kaip an-tai, ypatingai dažnai naudojami klasifikaciniai požymiai yra „lytis“, „šei-mynin� pad�tis“, „profesija“.

Daugiausiai informacijos apie draudžiam� rizik� teikia metriniai rizi-kos požymiai. Tik su ši� požymi� reikšm�mis yra galimas aritmetini� ope-racij�, kaip antai skirtumo ar sumos nustatymas, atlikimas. Toki� metriš-kai �vertinam� požymi� pavyzdžiais gali bti „vaik� iki 18 met� skai�ius“ar „vairuotojo pažym�jimo išdavimo data“.

Liberalizavus draudimo veikl� Europoje S�jungos šalyse, draudimo�mok� tarif� nustatymas buvo paliktas draudimo �moni� nuožirai. Drau-dimo �mon�s pa�ios pasirenka tarifavimo kriterijus, j� skai�i� bei santy-kin� svor�. Tarifavimo kriterijai yra draudimo �mok� skai�iavimui nau-dojami rizikos požymiai. Tarifavimo kriterij� atskiroje šalyje ar atskiro-je draudimo �mon�je parinkimas priklauso tiek nuo atskir� rizikos požy-mi� �takos nuostoli� atsiradimo tikimybei bei nuostoli� dydžiui, tiek nuoesamos statistini� duomen� baz�s bei technini� duomen� apdorojimogalimybi�. Kuo mažesnis yra tarifavimo kriterij� skai�ius, tuo papras-tesnis ir aiškesnis yra tarif� paskai�iavimas. Iš kitos pus�s, kuo mažiau

134

tarifavimo kriterij� bus naudojama, tuo didesnis bus skirtumas tarp pa-skai�iuot� draudimo �mok� tarif� bei faktin�s rizikos dydžio.

Kuo daugiau tarifavimo kriterij� naudoja draudimo �mon�, tuo tech-niniu požiriu sud�tingesnis ir kompleksiškesnis, ta�iau draudimo teori-jos požiriu teisingesnis, yra draudimo �mok� atskiroms rizik� grup�mspaskai�iavimas.

Draudimo �mokos tarifo dydis priklauso nuo �vairi� rizikos požymi�.Vis� pirma, tai atskirai rizikos klasei bdingas nuostoli� atsiradimo daž-nis bei vidutinis nuostoli� dydis, nuo kuri� priklauso grynoji rizikos pre-mija, t.y. draudimo �mokos dalis, skirta nuostoli� dengimui. tarif� yra�skai�iuojamas ir svyravim� dengimui skirtas draudimo �mokos priedas,kurio dydis, be kita ko, priklauso ir nuo transporto priemoni� civilin�satsakomyb�s draudimo nuostolingumo praeityje bei ateities prognozi�.Svarbi draudimo �mok� tarif� sud�tin� dalis yra gamybini� kašt�, skirsto-m� � pastovius bei kintamus, dengimui skirtas priedas. Gamybini� kašt�dydis atskirose draudimo �mon�se gali bti labai nevienodas. Kašt� dydispriklausys nuo pasirinkt� draudimo produkt� realizavimo kanal�, geogra-fini� veiklos region�, naudojamos technologijos bei darbo efektyvumo.Pastovs gamybiniai kaštai atsiranda apdorojant bei valdant atskiras drau-dimo sutartis. Kintami kaštai yra susij� su išmok�tomis provizijomis, drau-dimo produkt� realizacija, draudimini� �vyki� tyrimu bei draudimo �mo-k� inkasacija.

Pelno priedas yra paskutin� sudedamoji draudimo �mokos tarifo da-lis. Iki draudimo veiklos liberalizavimo daugelyje šali� bdavo nustato-mas maksimalai leistinas pelno priedo dydis. Kaip antai, Vokietijoje pel-no priedas negal�jo peržengti 3% ribos.

Praktikoje draudimo �mon�s taiko pagal rizikos požymius paskai�iuot�transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimo �mok� nuolaidas,priklausomai nuo draud�jo pasirinktos franšiz�s dydžio, t.y. absoliu�iu arsantykiniu dydžiu išreikštos nuostoli� dalies, kuriuos draudiminio �vykioatveju yra pasiruoš�s dengti pats draud�jas.

Kaip antai, draud�jui pasirinkus 500 lit� dydžio franšiz�, draudimo�mon� gali taikyti 5%, o pasirinkus 100 LT dydžio franšiz� – 10% baziniodraudimo �mokos tarifo nuolaid�.

135

8.5. Tarifavimo kriterijø parinkimas

Skirtingose šalyse yra taikomi skirtingi tarifavimo kriterijai. Kiekvienastarifavimo kriterijus yra kartu ir rizikos požymis, nors ne visi rizikos po-žymiai gali bti pavadinti tarifavimo kriterijais (kituose skyriuose kalb�-dami apie rizikos požymius bei j� pagrindu atliekam� perimam� rizik��vertinim�, paprastumo d�lei naudosime rizikos požymi� s�vok�, nors tei-singesnis bt� tarifavimo kriterijaus pavadinimas). Tarif� paskai�iavimuiyra parenkami tik geriausiai rizikos dyd� apibdinantys rizikos požymiai.Turi egzistuoti akivaizdus, statistiniais metodais �rodomas ryšys tarp at-skiro tarifavimo kriterijaus bei nuostoli� atsiradimo tikimyb�s ar ši� nuos-toli� dydžio.

Kaip antai, nuvažiuot� kilometr� skai�ius draudimo teorijoje yra lai-komas vienu iš svarbiausi� rizikos požymi�. vertinti kilometraž� draud�-jai, tuo pa�iu ir draudimo �mon�s gali tik labai apytiksliai. Transporto prie-moni� civilin�s atsakomyb�s draudimo �mokos, kaip taisykl�, yra moka-mos draudimo periodo pradžioje, kuomet periodo metu nuvažiuot� kilo-metr� skai�ius gali bti tik sp�liojamas. vairiose šalyse (neretai ir atski-rose draudimo �mon�se), priklausomai nuo egzistuojan�ios �statymin�sbaz�s, geografin�s aplinkos bei kit� išorini� bei vidini� veiksni�, gali btipasirinkti skirtingi tarifavimo kriterijai ar j� deriniai.

Kaip antai, draudimo �mok� paskai�iavimui draudimo �mon� gali nau-doti tokius rizikos požymius:

– ketinam� nuvažiuoti kilometr� skai�i�,– transporto priemon�s naudojimo paskirt�, t.y. asmeniniams ar darbo

reikalams bei– transporto priemon�s panaudojimo geografij�, t.y. jos naudojim�

tik šalies viduje ar ir užsienyje.Rizikos požymi� parinkimo draudimo �mok� paskai�iavimui proble-

mos kompleksiškum� puikiai pailiustruoja Italijos pavyzdys. Vienas iš ta-rifavimo kriterij� šioje šalyje yra transporto priemon�s variklio, tiksliau –naudojam� degal� ršis, kadangi remiantis statistiniais duomenimis buvonustatyta, kad dyzeliniu kuru varomos transporto priemon�s nuvažiuojakur kas daugiau kilometr� bei ši� transporto priemoni� vairuotojai padarokur kas didesnius nuostolius negu benzinu varom� transporto priemoni�

136

vairuotojai. Taigi, naudojam� degal� ršis Italijoje buvo pripažinta kaiptinkamas tarifavimo kriterijus. Korealiacij� tarp naudojamo kuro ršiesbei nuvažiuot� kilometr� skai�iaus l�m� specifin�s šios šalies aplinkoss�lygos: kur kas mažesn� dyzelini� degal� bei kur kas didesn� šiuo kuruvarom� automobili� kaina. Tuo bdu, dyzeliniu kuru varom� automobil�ekonomiškai apsimok�davo pirkti tik tuomet, jei buvo ketinama j� inten-syviai eksplotuoti.

8.6. Nuolaidø/priemokø sistema

Nuolaid�/priemok� sistema yra rizikos požymiais remiantis paskai�iuot�draudimo �mok� tarif� sumažinimo bei padidinimo sistema. Nuolaid� beipriemok� dydis dažniausiai priklauso nuo draudimini� �vyki� skai�iaus. Kiekre�iau praktikoje draudimo �mokos tarifo padidinimas remiasi kitais požy-miais.

Kaip antai, Latvijoje galiojants �statymas numato draudimo �mokospadidinim� 100% tais atvejais, kai draudiminio �vykio metu yra žmoni�auk�.

Atskiros valstyb�s, o liberalizavus draudimo veikl� Europos S�jun-gos šalyse ir atskiros draudimo �mon�s gali tur�ti skirtingas, pagal savo arrinkos poreikius sukurtas nuolaid�/priemok� sistemas. Nuolaid�/priemo-k� sistemos yra taikomos siekiant nustatyti teising�, t.y. individualios rizi-kos dyd� atitinkan�i�, draudimo �mok�. Draud�jas, nepadarantis nuostoli�mok�s mažesn�, o nuostolius padarantis asmuo – didesn� transporto prie-moni� civilin�s atsakomyb�s draudimo �mok�.

Nuolaid�/priemok� sistema skatina draud�jus kur kas atsargiau vai-ruoti transporto priemones. Be to, nedideli� nuostoli� padarymo atveju,transporto priemon�s civilin� atsakomyb� apdraud�s asmuo yra suintere-suotas pats padengti tretiesiems asmenims padaryt� žal�, tuo pa�iu išsau-goti turim� draudimo �mokos tarifo nuolaid�.

Kiekviena naujai draudžiama transporto priemon� yra priskiriama 100%nuolaid�/ priemok� kategorijai. Tai reiškia, kad min�tos transporto priemo-n�s savininkas moka vis� pagal tarifavimo kriterijus paskai�iuot� draudimo

137

�mok�. vairiose šalyse yra taikomos skirtingo dydžio maksimaliai galimosbei vieneri� met� draudimo �mokos tarifo nuolaidos bei skirtingi tarif� prie-mok� dydžiai.

Kaip antai, Šveicarijoje ilg� laik� galiojusi vieninga nuolaid�/prie-mok� sistema, kuri� su tam tikrais pakitimas ir po draudimo veiklos libe-ralizavimo vis dar naudoja nemaža dalis draudimo �moni�, numat� kas-metin� 5% draudimo tarifo nuolaid�, nepadarius nuostoli�. Draudimo �mo-ka negal�jo bti mažesn� už 55% bei didesn� už 270% skai�iuojant nuobazinio tarifo dydžio, prilyginto 100%. Jei per metus transporto priemo-n�s savininkas nepadaro nuostoli�, kitais metais transporto priemon� yrapriskiriama vienu laipteliu, t.y 5 procentais, mažesnei nuolaid�/priemok�kategorijai. Nuostoli� padarymo atveju nuolaid�/priemok� kategorija pa-did�ja keturiais laipteliais, t.y. 20%.

Lentel�je apa�ioje yra pateikiamos Vokietijoje ilg� laik� naudotosvieningos nuolaid�/priemok� sistemos nuolaid� ir priemok� kategorijosbei bazinio tarifo nuolaidos pagal met� skai�i�, per kuriuos transportopriemon�s civilin�s atsakomyb�s draud�jas nepadar� nuostoli�.

Draud�jas, su kurio transporto priemone buvo padaryti nuostoliai, nu-krisdavo nuolaid�/priemok� klasifikacijoje žemyn. Tiek iki tol tur�t� drau-dimo �mokos nuolaid� netekimas, tiek ir priemok� dydis, gal�j�s siekti iki200%, buvo reglamentuotas atskiru �statymu.

Lentelë 8.1Vieninga nuolaidø/priemokø sistema

Met� sk. P/N kateg. Nuolaida Met� sk. P/N kateg. Nuolaida

1 100% (1) 0% 9 45% (9) 55%2 85% (2) 15% 10 40% (10) 60%3 70% (3) 30% 11 40% (11) 60%4 65% (4) 35% 12 40% (12) 60%5 60% (5) 40% 13 40% (13) 60%6 55% (6) 45% 14 40% (14) 60%7 50% (7) 50% 15 35% (15) 65%8 45% (8) 55% >15 35% (15) 65%

138

Svarbiausios s�vokos:• Privalomas transporto priemoni� draudimas• Žaliosios kortel�s sistema• Garantinis fondas• Tarifikavimo kriterijai• Nuolaid�/priemok� sistema

Kartojimo klausimai:• Su kokiomis kitomis rizikomis susij�s transporto draudimas?• Paaiškinkite, kokios priežastys l�m� žaliosios kortel�s atsiradim�?• Kaip veikia žaliosios kortel�s sistemos mechanizmas?• Kod�l ES šalyse ši draudimo ršis yra privaloma?• Kokios draudimo �mon�s Lietuvoje gali teikti ši� draudimo paslaug�?• Kokios garantinio fondo funkcijos?• Kaip skai�iuojamos šios draudimo ršies �mokos?• Kokiais atvejais yra taikomos nuolaidos ir priemokos?

139

9. Draudimo ámonë

Kiekviena šalis draudimo veikl� reglamentuojan�iuose �statymuose pa-prastai numato ir leistinas teisines draudimo veiklos organizavimo for-mas. Teisin�s draudimo �mon�s formos pasirinkimas, siekiant apsaugotidraud�j� interesus, neretai bna gana stipriai apribotas. Tiesioginio drau-dimo �mon�s dažniausiai negali bti steigiamos nei kaip personalin�s�mon�s, nei kaip komanditin�s bendrov�s. Perdraudimo �mon�ms daž-niausiai yra taikomi kur kas mažesni apribojimai. Praktikoje naudoja-mos trys pagrindin�s teisin�s draudimo veiklos organizavimo formos:akcin�s draudimo �mon�s, draudimo draugijos bei valstybin�s draudimo�staigos.

Lietuvos Respublikos draudimo �statymas numato, kad Lietuvos Res-publikoje draudimo veikl� turi teis� vykdyti tik Lietuvos Respublikos �sta-tym� nustatyta tvarka �steigtos draudimo �mon�s: akcin�s bendrov�s, už-darosios akcin�s bendrov�s ir Europos bendrov�s.

Valstybini� draudimo �staig�, kuri� reikšm� pasaulyje nuolat maž�ja,šiame vadov�lyje pla�iau nenagrin�sime ir didžiausi� d�mes� skirsime ak-cini� draudimo �moni� ir draudimo draugij� veiklai.

Draudimo draugij� veikla, j� privalumai ir trkumai, lyginant su ak-cin�mis draudimo bendrov�mis, yra išnagrin�ti šioje knygoje. Šiame sky-

9.1 pav. Teisinës draudimo veiklos organizavimo formos

Akcin� draudimo�mon�

Draudimo draugijaValstybin� draudimo

�staiga

Teisin�s draudimo veiklosorganizavimo formos

140

riuje trumpai pristatomi pagrindiniai akcinio ir pajinio kapitalo pagrinduorganizuotos draudimo veiklos principai, min�t� draudimo �moni� valdy-mo organai, j� atsakomyb�.

9.1. Akcinë draudimo ámonë

Akcin� draudimo �mon� yra juridinio asmens teises turinti �mon�. Akci-ninkai yra ir šios draudimo �mon�s savininkai. Teisinis draudimo bendro-vi�, �steigt� kaip akcin�s �mon�s, veiklos pagrindas yra akcini� �moni�veikl� reglamentuojantys �statymai. Kadangi min�tasis �statymas neužtik-rina vis� draudimo �mon�s draud�j� atžvilgiu prisiimt� �sipareigojim� vyk-dymo, neretai praktikoje taikomos ir papildomos akcini� draudimo �mo-ni� veikl� reglamentuojan�ios teis�s normos. Šios papildomos teis�s nor-mos paprastai numato papildomas draud�j� teises bei suvaržo tam tikrasdraudimo �moni� savinink� (akcinink�) teises.

Papildom� teisi� draud�jams suteikimo bei akcinink� teisi� suvaržy-mo pavyzdys yra kai kuriose draudimo šakose �statymiškai reglamentuotadraud�j� teis� � tam tikr� draudimo �moni� pelno dal�. Kai kuriose šalyse(pvz., Vokietijoje) draud�jai, kaip ir akcininkai, turi teis� kasmet gautifinansin� draudimo �mon�s veiklos ataskait�. Kitose kio šakose veikian-�i� akcini� �moni� klientai tokios teis�s neturi.

Akcin�s �mon�s forma draudimo teorijoje yra laikoma viena iš tinka-miausi� teisini� draudimo veiklos organizavimo form�. Akcin�s draudi-mo �mon�s veiklos t�stinumas nepriklauso nuo šios �mon�s savinink� (ak-cinink�) kaitos. Be to, akcin�s draudimo �mon�s forma yra labai patogidraudimo koncern� krimui. Šia teisine draudimo veiklos organizavimoforma yra suinteresuoti ir nuosavo �mon�s kapitalo dav�jai – akcininkai, –norintys vykdyti veikl� teisiškai atskirtose (pvz., gyvyb�s bei ne gyvyb�s)draudimo šakose ar grup�se.

Akcininkai yra draudimo �mon�s savininkai. Jie yra kartu ir sprendi-m� d�l draudimo veiklos pradžios bei jos nutraukimo pri�m�jai. Akcinin-k� kompetencijai priklauso ir draudimo �mon�s �stat� sudarymas bei stra-tegijos nustatymas. Draudimo �mon�s akcininkai renka steb�toj� taryb�,kuri yra draudimo �mon�s savinink� interesams atstovaujantis bei draudi-

141

mo veiklos vykdymo kontrol� bei priežir� atliekantis organas. Priklauso-mai nuo to, koki� draudimo �mon�s nuosavo kapitalo dal� valdo atskiriakcininkai, yra išskiriamos:

– Vieno akcininko (gali bti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo) val-domos draudimo �mon�s. Dažnai praktikoje pasitaikantis atvejis yra vie-nam koncernui priklausan�ios draudimo �mon�s;

– Vien� pagrindin� akcinink�, valdant� daugiau nei 50% (75%) �mo-n�s akcinio kapitalo, bei vien� ar daug kit� smulki� akcinink� turin�iosdraudimo �mon�s;

– Vien� ar kelet� stambi� akcinink�, valdan�i� daugiau nei po 25%�mon�s akcinio kapitalo, turin�ios draudimo �mon�s;

– Daug smulki� akcinink� turin�ios draudimo �mon�s.Draudimo �moni� bankroto atveju akcinink� reikalavimai kompensuo-

ti j� �nešt� kapital� yra tenkinami pa�ioje paskutin�je vietoje, t.y. po to, kaiyra patenkinami visi teis�ti darbuotoj�, draud�j� bei kreditori� reikalavimai.

Akcinës draudimo ámonës valdymo organai

Akcin�s draudimo �mon�s dažniausiai turi tokius pa�ius valdymo organuskaip ir kitos akcin�s bendrov�s: visuotin� akcinink� susirinkim�, steb�to-j� taryb� bei �mon�s valdyb�.

Visuotinis akcinink� susirinkimas yra pagrindinis akcini� draudimo�moni� valdymo organas. J� sušaukia valdyba mažiausiai, taip dažniausiaiir daroma, vien� kart� per metus. Svarbiausios draudimo �mon�s visuoti-nio akcinink� susirinkimo teis�s ir pareigos yra steb�toj� tarybos išrinki-mas, sprendimo d�l draudimo �mon�s pelno panaudojimo pri�mimas, spren-dim� d�l �stat� pakeitimo, nuosavo kapitalo didinimo, mažinimo ar drau-dimo �mon�s veiklos nutraukimo pri�mimas.

Draudimo �mon�s steb�toj� tarybos užduotys atitinka kit� akcini� �mo-ni� steb�toj� taryb� atliekamas užduotis. Vis� pirma, tai valdybos nari�paskyrimas bei atšaukimas, valdybos veiklos steb�jimas bei kontrol�, at-stovavimas draudimo �monei (pavyzdžiui, samdant atskirus valdybos na-rius), finansini� metini� veiklos ataskait� tikrinimas bei dalyvavimas pa-skirstant draudimo �mon�s peln�. Steb�toj� taryba paprastai nedalyvaujatiesioginiame draudimo �mon�s veiklos organizavime. Jos pos�džiai vyksta

142

mažiausiai du, dažniausiai keturis kartus per metus. Tiek steb�toj� tary-bos rinkimo tvarka, jos nari� skai�ius, pastariesiems keliami reikalavimaibei priskiriamos užduotys, tiek ir minimalus pos�dži� skai�ius bei kitossteb�toj� tarybos bei jos veiklos reglamentacijos yra �teisinamos atskir�šali� akcini� bendrovi� �statymais.

Pavyzdžiui, Vokietijos akcini� bendrovi� �statymas numato, kad ste-b�toj� taryb� turi sudaryti ne mažiau kaip trys, bet ne daugiau kaip 21narys; be to, steb�toj� tarybos nari� skai�ius turi dalintis iš trij�. Du tre�-dalius tarybos nari� renka akcininkai, bei vien� tre�dal� – �mon�s dirban-tieji. Nariai � steb�toj� taryb� gali bti renkami nuo trij� iki penkeri� met�laikotarpiui.

Valdyba yra dar vienas, didel� reikšm� turintis draudimo �mon�s val-dymo organas. Draudimo �mon�s valdybai keliamos užduotys nesiskirianuo užduo�i�, kurias atlieka kit� akcini� �moni� valdybos. Vadovavimasdraudimo �monei yra pagrindin� valdybos užduotis. Draudimo �mon�s val-dyba atsiskaito už savo veikl� tiek steb�toj� tarybai, tiek ir visuotiniamakcinink� susirinkimui. Draudimo �mon�s valdyba yra santykiuose su iš-orine aplinka draudimo �monei atstovaujantis organas. Atskir� šali� akci-ni� bendrovi� �statymuose dažniausiai yra numatomas tiek minimalus val-dybos nari� skai�ius bei jiems keliami reikalavimai, tiek ir j� rinkimotvarka bei kitos valdybos veiklos normos.

Vokietijos �statymai numato, kad akcin�s, tarp j� ir akcin�s draudimo�mon�s, valdyb� turi sudaryti ne mažiau kaip du asmenys.

Šalia akcini� bendrovi� valdybos nariams keliam� reikalavim�, nu-matyt� atskir� šali� akcini� bendrovi� �statymuose, paprastai egzistuojair draudimo veiklos priežiros tarnyb� išleisti papildomi reikalavimai ak-cini� draudimo �moni� valdybos nariams. Gana dažnai praktikoje draudi-mo �moni� steigim� bei j� veikl� reglamentuojantys �statymai reikalaujaiš valdybos nari� nepriekaištingos reputacijos, atitinkamos kvalifikacijosbei darbo draudimo �mon�se patirties.

Pavyzdžiui, Vokietijos draudimo �statyme giminyst�s ryšiai tarp drau-dimo �mon�s valdybos bei steb�toj� tarybos nari� yra apibdinti kaip ne-pageidautini.

Neretai draudimo veiklos �statymai numato ir minimal� leistin� drau-dimo �mon�s vadovo bei valdybos nari� amži�.

143

Nuosavas kapitalas, pelno panaudojimas bei nuostoliø dengimas

Nuosavas akcin�s draudimo �mon�s kapitalas yra formuojamas išleidžiantdraudimo �mon�s akcijas. Akcij� savininkai yra kartu ir draudimo �mon�ssavininkai. Tiek galimos akcij� ršys, tiek ir minimali nominali vienosakcijos vert� bei pirminio išplatinimo tvarka yra reglamentuojama atskir�šali� �statym�. Draudimo �moni� akcijos neretai yra vardin�s akcijos.

Akcinio kapitalo formavimas vien tik vardini� akcij� pagrindu lei-džia bet kuriuo metu nustatyti visus draudimo �mon�s savininkus bei j�valdomas nuosavo kapitalo dalis. Antra vertus, reikia pasteb�ti, kad pre-kyba vardin�mis akcijomis yra kur kas sud�tingesn� bei susijusi su dides-niais kaštais nei prekyba paprastosiomis akcijomis. Minimalaus akciniodraudimo �moni� nuosavo kapitalo dyd� numato atskir� šali� draudimoveikl� reglamentuojantys �statymai.

Sprendim� d�l periodo metu gauto draudimo �mon�s pelno panaudo-jimo priima draudimo �mon�s savininkai – akcininkai. Praktikoje ši akci-nink� teis� neretai bna gana stipriai apribota. Vis� pirma reikia pamin�tikai kuriose, pavyzdžiui, gyvyb�s, ligos bei transporto priemoni� civilin�satsakomyb�s draudimo, grup�se egzistuojan�i� draud�j� teis� � tam tikr�toje draudimo šakoje uždirbto pelno dal�. Be to, neretai draudimo veikl�reglamentuojantys �statymai reikalauja, kad periodo pabaigoje dalis drau-dimo �mon�s pelno bt� pervesta � �vairius draudimo �mon�s rezervus.Kai kuriose šalyse draudimo �mon�s valdybai yra suteikta teis� savo nuo-žira, t.y. be akcinink� sutikimo, tam tikr� pelno dal� pervesti � �statymuo-se numatytus rezervus. Tada visuotinis akcinink� susirinkimas nuspren-džia tik apie likusio, t.y. dar nepaskirstyto, pelno panaudojim�.

Tiek periodo metu uždirbtas akcin�s draudimo �mon�s pelnas, tiek irpatirti nuostoliai tenka draudimo �mon�s savininkams, t.y. jos akcinin-kams. Patirti nuostoliai yra dengiami arba iš pelning� period� metu sufor-muot� draudimo �mon�s rezerv�, arba �statinio kapitalo s�skaita. Prakti-koje nuostoli� dengimui gana dažnai yra naudojami pasl�ptieji draudimo�mon�s rezervai, kurie lygiai kaip ir kiti rezervai bei �statinis kapitalas, yra�mon�s akcinink� nuosavyb�. Akcininkai neatsako ir n�ra �pareigoti dengtidraudimo �mon�s nuostoli�, viršijan�i� egzistuojant� draudimo �mon�s nuo-sav� kapital�.

144

Akcinës draudimo ámonës veiklos ciklas

Akcin�s draudimo �mon�s veiklos ciklas susideda iš trij� pagrindini� da-li�: �mon�s steigimo, funkcionavimo bei draudimo �mon�s likvidavimo.Akcini� draudimo �moni� steigim�si reglamentuoja atskir� šali� draudi-mo veiklos bei akcini� bendrovi� �statymai.

mon�s steigimas apima akcin�s draudimo �mon�s steig�j� susirinki-mo sušaukim�, draudimo �mon�s �stat� sudarym�, akcinio kapitalo beiorganizacinio fondo formavim�, steb�toj� tarybos išrinkim�, valdybos pa-skyrim�, prašymo draudimo veiklos licencijai gauti pateikim� bei draudi-mo �mon�s registravim�.

Draudimo �mon�s Lietuvos Respublikoje yra steigiamos, vadovau-jantis Akcini� bendrovi� �statymu. Draudimo �mon�s steig�jai, jiems ke-liami reikalavimai bei pats steigimo bei licencijos gavimo procesas yrareglamentuoti Lietuvos Respublikos draudimo �statymu.

Draudimo �mon�s funkcionavimas, lygiai kaip ir draudimo �mon�ssteigimas, yra griežtai reglamentuojami draudimo veiklos �statymais. Pa-vyzdžiui, daugelio šali� draudimo �statymai numato tiek veiklos progra-mos keitimo, dukterini� �moni� ir filial� steigimo bei �statinio kapitalodidinimo tvark�, tiek ir kit� draudimo �moni� per�mimo, susiliejimo arkoncern� formavimo taisykles.

Lietuvos Respublikos draudimo �statyme yra numatyta, kad, norintreorganizuoti draudimo �mon� yra reikalingas Priežiros komisijos leidi-mas. Pats �mon�s reorganizavimas taip pat turi bti vykdomas �statym�nustatyta tvarka.

9.1 lentelëGalimos draudimo ámokø surinkimo sistemos draudimo draugijose

Išankstinis Draud�j� Priemok� Draudimin�s�mok� dalyvavimas galimyb� apsaugosmok�jimas paskirstant sumažinimodraudimo peln� galimyb�

1 Taip Taip Ne Ne2 Taip Taip Taip Ne3 Taip Taip Ne Taip4 Taip Taip Taip Taip

145

Draudimo �mon�s likvidavimas gali bti savanoriškas arba privers-tinis. Savanoriškas akcini� draudimo �moni� likvidavimas praktikojepasitaiko labai retai. Sprendim� apie draudimo �mon�s likvidavim� pri-ima visuotinis akcinink� susirinkimas. Ilgalaik�s, dar nepasibaig� drau-dimo sutartys dažniausiai yra perduodamos kitoms veikian�ioms drau-dimo �mon�ms. Akcin�s draudimo �mon�s likvidavimo proces� iki patjo užbaigimo prižiri draudimo priežiros komisija. Griežta likviduo-jam� draudimo �moni� priežira yra atliekama siekiant apsaugoti lik-viduojamoje draudimo akcin�je �mon�je apsidraudusi� draud�j� inte-resus.

Lietuvos Respublikoje draudimo �mon�s yra likviduojamos Akcini�bendrovi� �statymo bei Draudimo �statymo nustatyta tvarka.

9.2. Draudimo draugija

Draudimo draugijos (angl. mutual insurance companies) yra viena iš gali-m� teisini� draudimo veiklos organizavimo form�. Draudimo draugija,kaip ir akcin� draudimo �mon�, turi juridinio asmens teises. Ši� draugij�steigim�si bei veikl� dažniausiai reglamentuoja tiek bendrieji (t.y. ir ki-tiems kio subjektams taikytini) �statymai, tiek ir specials draudimo �sta-tymo straipsniai bei kiti draudimo priežiros komisijos išleisti teis�s ak-tai. Draudimo draugij� �statai, kurie paprastai turi bti patvirtinti draudi-mo veiklos priežiros tarnyboje, yra svarbus dokumentas, atspindintis ši�draugij� veikl� bei šios veiklos pobd�. Neretai yra reikalaujama, kad drau-dimo draugij� �statuose bt� pateikta ši informacija:

- Draudimo draugijos pavadinimas bei buvein�s adresas.- Veiklos ršis. �ia yra pateikiama informacija apie ketinam� vyk-

dyti draudimo veikl�: ar bus vykdoma tiesioginio draudimo ar perdrau-dimo veikla, draudimo šaka bei draudimo grup�s, kapitalo investavimoprincipai.

- Nuosavo kapitalo, �skaitant ir rezervus, formavimo šaltiniai (galibti numatyta ir kompensacijos forma garantams, t.y. juridiniams bei/arfiziniams asmenims, suteikusiems �statymais reikalaujam� draudimo drau-gijos �statin� kapital�).

- Draudimo draugijos valdymo organai bei j� formavimas.

146

- Draudimo draugijos nari� teis�s bei pareigos, tarp j� ir periodometu uždirbto pelno paskirstymo principai (jei šalies �statymai numatodraugijoms nepriklausan�i� nari� draudimo galimyb�, kas praktikoje pa-sitaiko tik retais atvejais, draudimo draugij� �statuose turi bti numatytair tai, ar draugijos draudžia tik savo narius ar ir jai nepriklausan�iusasmenis).

- Draudimo �mok� paskai�iavimo bei mok�jimo principai bei draudi-mo �mok� perskai�iavimo (jei tokia galimyb� numatyta �statuose) draudi-minio periodo pabaigoje tvarka.

Poreikio tenkinimas paprastai yra pagrindinis draudimo draugij� tiks-las. Šios draugijos dažniausiai draudžia tik joms priklausan�ius asmenis –draudimo draugij� klientai, t.y. draud�jai, yra ir ši� draugij� nariai. Tod�ldraudimo draugijoms priklausantys asmenys yra susij� ne tik naryst�s, betir ekonomin�s veiklos ryšiais. stojimas � draugij� s�lygoja tam tikr� drau-dimo draugijos nario bei draud�jo pareig� bei teisi� atsiradim�. Pagrindi-n� draud�j� pareiga yra draudimo (draugijos nario) �mok� mok�jimas.Teis� � draudimo kompensacij� draudiminio �vykio atveju, teis� dalyvautidraudimo draugijos valdymo organuose bei teis� � tam tikr� periodo metuuždirbto pelno dal� yra svarbiausios draudimo draugijos nari� teis�s.

Šalia gryn�j� draudimo draugij�, kurios draudžia vien tik savo na-rius, kai kuri� šali� �statymai numato ir vadinam�j� mišri� draudimo drau-gij� galimyb�. Tokiose draudimo draugijose, sumok�j� nustatyto dydžiodraudimo �mok�, gali bti apdrausti ir joms nepriklausantys asmenys.

Draudimo draugijos s�kmingai veikia �vairiose pasaulio šalyse, ypa�didel� pasisekim� turi Japonijoje.

Draudimo draugij� nariai yra ši� draudimo �moni� steig�jai bei spren-dimo d�l draudimo �mon�s likvidavimo pri�m�jai. Draudimo draugij� na-riais gali bti visi juridiniai ir fiziniai asmenys, jei draudimo draugijos�statai nenumato toki� apribojim�.

Pavyzdžiui, draudimo draugijos �statuose gali bti numatyta, kad drau-gijos nariais bei, tuo pa�iu ir draud�jais gali bti tik žem�s kyje dirbantysfiziniai asmenys bei j� šeimos nariai.

Skirtingai negu akcin�se draudimo �mon�se, kur bals� skai�ius, o kartuir �taka draudimo �mon�s valdymui priklauso nuo valdomos akcinio kapi-talo dalies, draudimo draugijose kiekvienas draud�jas bei šios draugijos

147

narys turi toki� pa�i� balso teis�. Draudimo draugijos vykdomos veiklosstabilumui didel� �tak� turi tiek �statuose numatyta draudimo �mok� mo-k�jimo tvarka bei draudimo �mok� perskai�iavimo draudiminio periodopabaigoje galimyb�, tiek ir draudimin�s apsaugos apim�i� sumažinimogalimyb�.

9.1 lentel�s 3 ir 4 atvejai praktikoje yra sutinkami ypatingai retaisatvejais. Antrasis atvejis pasitaiko kai kuriose ne gyvyb�s draudim� vyk-dan�iose draudimo draugijose. Pirmasis atvejis, atrodyt�, tur�t� bti drau-d�jams patogiausias. Ta�iau reikia nepamiršti, kad pastarosios draudimo�mok� surinkimo sistemos egzistavimo atveju draudimo draugijai tapusnemokia, draud�jai bei šios draugijos nariai praranda iš anksto sumok�tasdraudimo �mokas bei teis� � draudimo kompensacij� draudiminio �vykioatveju.

Draudimo draugijø valdymo organai

Didel�s draudimo draugijos dažniausiai turi tokius pa�ius valdymo orga-nus kaip ir akcin�s draudimo �mon�s: aukš�iausi�j� valdymo organ� – vi-suotin� draudimo draugijos nari� ar j� atstov� susirinkim�, steb�toj� tary-b� bei pastarosios skiriam� draudimo draugijos valdyb�.

Aukš�iausias draudimo draugij� valdymo organas – visuotinis nari�arba atstov� susirinkimas bei jo veikla yra reglamentuojama kiekvienosdraugijos �statuose. Mažose bei vidutinio dydžio draudimo draugijose aukš-�iausiasis valdymo organas dažniausiai esti visuotinis nari� susirinkimas.Didel�se (didel� nari� skai�i� turin�iose) draudimo draugijose aukš�iau-siasis valdymo organas dažniausiai esti atstov� susirinkimas. Aukš�iau-siojo draudimo draugij� valdymo organo funkcijos iš esm�s sutampa suvisuotinio akcinink� susirinkimo atliekamomis funkcijomis. Kiekvienasdraugijos narys paprastai turi vien� balso teis� nepriklausomai nuo drau-džiamos rizikos, sumok�t� draudimo �mok� ar draudimo sumos. Svarbiau-sios aukš�iausiojo draudimo draugijos organo funkcijos bei sprendimaiyra:

– steb�toj� tarybos nari� išrinkimas;– periodo metu draudimo draugijos gauto pelno paskirstymas;– nari� atleidimas iš steb�toj� tarybos bei draudimo draugijos valdybos;

148

– �stat� pakeitimas;– draudimo draugijos kapitalo didinimas;– draudimo draugijos veiklos nutraukimas, dalies ar vis� draudimo

sutar�i� perdavimas.Aukš�iausiojo valdymo organo pasirinkimo tarp visuotinio bei drau-

gijos nari� atstov� susirinkimo alternatyva gali bti vertinama naudojanttris kriterijus: reprezentatyvumo, priimt� sprendim� kokybiškumo bei ope-ratyvumo ir ekonomiškumo rodiklius.

Vis� pirma aukš�iausias draudimo draugij� valdymo organas turi b-ti reprezentatyvus; tai reiškia, kad skirtingiems interesams tarp atskir� drau-gijos nari� grupi�, tarp draudimo draugijos nari� bei draudimo draugijoskaip juridinio asmens bei tarp draugijos nari� ir tre�i�j� asmen� aukš-�iausiame draudimo draugijos valdymo organe turi bti atstovaujama, pri-klausomai nuo skirtingas puses palaikan�i� draud�j�/draugijos nari� skai-�iaus. Teoriniu požiriu reprezentatyvumas visuotinio draudimo draugi-jos nari� susirinkimo atveju bt� pats didžiausias; ta�iau praktiškai, neda-lyvaujant tam tikrai draugijos nari� daliai, kas gana dažnai pasitaiko dide-l�se draudimo draugijose, atstovavimas atskir� draud�j� grupi� intere-sams gali bti neproporcingas.

Aukš�iausiojo valdymo organo priimami sprendimai turi bti koky-biški. Tai gali bti pasiekta tik tuomet, kai sprendimus priimantys asme-nys turi atitinkam� kvalifikacij�. Vidutin� vieno visuotinio draudimo drau-gijos nari� susirinkimo dalyvio kvalifikacija, kaip parod� atlikti tyrimai,yra kur kas mažesn� už vidutin� vieno draugijos nari� atstov� susirinkimodalyvio kvalifikacij�.

Aukš�iausiasis valdymo organas turi veikti operatyviai bei ekonomiš-kai. Visuotiniam draudimo draugijos nari� susirinkimui d�l didelio nari�skai�iaus dažniausiai n�ra bdingas nei didelis operatyvumas, nei ekono-miškumas.

Tod�l praktikoje, pasiekus tam tikr� draudimo draugijos nari� skai-�i�, aukš�iausiuoju valdymo organu dažniausiai yra pripaž�stamas atsto-v� susirinkimas; � atstov� susirinkim� dažniausiai yra išrenkama nuo 10iki 40 asmen�, atstovaujan�i� visiems kitiems draudimo draugijos nariams.

149

Tuo atveju, kai aukš�iausiasis draudimo draugijos valdymo organasyra draugijos nari� atstov� susirinkimas, draugijos �statuose turi bti aiš-kiai reglamentuota ši� atstov� rinkimo tvarka. Dažniausiai yra numatoma:

1. Asmenys, turintys balso teis�. Praktikoje taikomi �vairs variantai:a) Balsavimo teis� turi visi draudimo draugijos nariai.b) Balsavimo teis� turi tik � aukš�iausi� draudimo draugijos valdžios

organ� – atstov� susirinkim� – išrinkti asmenys. Tokiu atveju atstov� su-sirinkimo nariai turi teis� tiek save perrinkti ar atleisti, tiek ir išrinkti �savo viet� kitus asmenis.

c) Mišrios formos. Pavyzdžiui, kas 10 met� atstov� susirinkimo nariusrenka visuotinis draugijos nari� susirinkimas, o šio laikotarpio metu (pvz.,kas 2 ar 3 metai) atstov� susirinkimo narius renka patys susirinkimo nariai.

2. Asmenys, turintys teis� bti išrinkti � aukš�iausi� draudimo draugi-jos valdžios organ�.

Paprastai � atstov� taryb� gali bti išrinktas bet kuris fizinis as-muo, esantis draudimo draugijos nariu. Atstov� kandidatras balsavi-mui gali pateikti draugijos nari� grup�, speciali rinkim� organizavi-mui sudaryta komisija ar aukš�iausiasis draudimo draugijos valdymoorganas.

3. Draudimo draugijos atstov� rinkimo metodas. Dažniausiai:a) Pasilyti kandidatai yra renkami balsuojant žodžiu ar raštu.b) Pasilyti kandidatai yra laikomi išrinkti, jei nesulaukia prieštaravi-

mo iš balsavimo teis� turin�i� asmen�.Atstov� rinkimo alternatyvos taip pat gali bti vertinamos reprezen-

tatyvumo, rinkim� rezultat� kokyb�s bei rinkim� metodo ekonomiškumoatžvilgiu. Yra pasteb�ta, kad did�jant draudimo draugijos nari� skai�iuibalsavimo teis� vis dažniau yra deleguojama aukš�iausiam draudimo drau-gijos valdymo organui – atstov� susirinkimui. Atstov� kandidatras daž-niausiai silo arba aukš�iausiasis draugij� valdymo organas, arba specialirinkim� komisija.

Draudimo draugijos, kaip ir akcin�s draudimo �mon�s, turi steb�toj�tarybas, kuri� atliekamos funkcijos yra panašios. Pagrindin�s draudimodraugijos steb�toj� tarybos funkcijos yra:

150

– valdybos nari� paskyrimas;– valdybos veiklos priežira;– atstovavimas draudimo draugijos nari� teis�ms santykiuose su val-

dyba;– kontrolieriaus finansini� ataskait� tikrinimui paskyrimas;– dalyvavimas paskirstant draudimo draugijos peln�.Draudimo veikl� reglamentuojan�iuose �statymuose gali bti numa-

tytas tiek maksimalus bei minimalus steb�toj� tarybos nari� skai�ius, tiekir j� rinkimo tvarka.

Pavyzdžiui, Vokietijoje draudimo draugijose, kuriose dirba daugiaunei 500 asmen�, du tre�dalius steb�toj� tarybos nari� renka aukš�iausia-sis draudimo draugij� valdymo organas, bei vien� tre�dal� – dirbantieji.Be to, yra numatyta, kad steb�toj� tarybos nari� skai�ius negali bti ma-žesnis nei 3 ir didesnis nei 21.

Tre�iasis draudimo draugijos valdymo organas yra valdyba, kuriosfunkcijos sutampa su akcin�s draudimo �mon�s valdybos atliekamomisfunkcijomis. Draudimo draugijos valdyba yra atsakinga už s�kming� va-dovavim� draudimo �monei. Ji atsiskaito už savo veikl� tiek steb�toj� ta-rybai, tiek aukš�iausiajam draudimo draugijos valdymo organui.

Nuosavas kapitalas, pelno panaudojimas ir nuostoliø dengimas

vairiose šalyse draudimo draugij� nuosavo kapitalo formavimas bei to-lesnis draudimo veiklos finansavimas yra reglamentuoti nevienodai.

Pavyzdžiui, Vokietijos �statymai numato draudimo draugij� teis� pri-traukti l�šas iš ne draugijos nari� tik pradin�je draudimo �mon�s steigi-mosi stadijoje. Steigiantis draudimo draugijai, garantai suteikia �statymaisreikalaujam� �statin� kapital� (garantas – fizinis ar juridinis asmuo, sutei-k� draudimo draugijai pradin� �statin� kapital�). Tolesnis draudimo drau-gijos veiklos finansavimas gali bti vykdomas tiktai rezerv�, kurie yraformuojami iš apmokestinto draudimo draugijos pelno, s�skaita. Tai pa-aiškina, kod�l daugelis draudimo draugij� siekia pelno. Draugij� augimasbei teikiamos draudimin�s apsaugos rši� �vairov�s didinimas yra susij�ssu didesniu nuosavo kapitalo poreikiu. Tuo pa�iu tai yra tiesiogiai susij�su draudimo �mon�je keliamu pelno siekimo tikslu.

151

Draudimo draugijos nariams paskirstyta teigiamo draudimo draugi-jos veiklos rezultato dalis finansin�se ataskaitose dažniausiai pateikiamakaip draudimo �mon�s išlaidos. Draugij� finansin�se ataskaitose išskirtaspelnas dažniausiai yra apmokestinamas ir gali bti pervestas � rezervus,t.y. panaudotas nuosavo kapitalo didinimui arba paskirstytas draud�jams.Tod�l draud�jams (draugijos nariams) paskirstyta draudimo draugijos pelnodalis finansin�se ataskaitose yra pateikiama dvejose vietose: kaip išlaidos(prieš mokes�i� mok�jim�) bei kaip uždirbto draudimo draugijos pelnopaskirstymas (sumok�jus �statym� tvarka priklausan�ius mokes�ius). Drau-dimo draugijos teigiamo veiklos rezultato paskirstymo tvark� numato tiekdraudimo �statymai, tiek ir draudimo draugijos �statai bei ekonomin�s veik-los planas. Dažniausiai yra numatoma tiek minimali, tiek ir papildomagalima teigiamo veiklos rezultato dalis, kuri turi arba gali bti gr�žintadraud�jams. Be to, draudimo draugijos �statai dažniausiai numato ir mini-malias pelno apimtis, kurios periodo pabaigoje turi bti pervestos � drau-dimo draugijos rezervus. Pervedimai � rezervus turi bti atliekami tol, kolyra pasiekiamas minimalus �statymu numatytas rezerv� dydis.

Draudimo draugijos teigiamo veiklos rezultato paskirstymas draud�-jams gali bti nusakytas tokiu algoritmu:

1. Teigiamo draudimo draugijos veiklos rezultato apskai�iavimas. Tei-giamas veiklos rezultatas yra gaunamas iš surinkt� draudimo �mok� at-�mus išmokas bei gamybos kaštus.

2. statymuose ar �statuose numatyta minimali teigiamo veiklos re-zultato dalis yra paskirstoma draud�jams, finansin�se ataskaitose apskai-tant kaip draudimo �mon�s išlaidas. Šis paskirstymas nereikalauja jokiospecialaus draudimo draugijos valdymo organ� sprendimo.

3. Visa (�statymuose, �statuose ar veiklos plane numatyta) ar dalisgalimos papildomos teigiamo veiklos rezultato dalies yra paskirstoma drau-d�jams, šias l�šas finansin�se ataskaitose apskaitant kaip draudimo �mo-n�s išlaidas. Sprendim� d�l papildomos teigiamo veiklos rezultato dalies,gr�žinamos draud�jams, dydžio priima draudimo draugijos valdyba arbadraugijos valdyba kartu su steb�toj� taryba finansini� draudimo �mon�sataskait� sudarymo metu.

4. Apskai�iuojamas periodo pelnas.

152

5. Dalis pelno pervedama � draudimo draugijos rezervus. Sprendim�d�l pervedamo pelno dalies priima valdyba bei steb�toj� taryba.

6. Apskai�iuojamas draudimo draugijos balansinis pelnas. Sprendi-m� d�l jo panaudojimo priima aukš�iausiasis draugijos valdymo organas.Jis gali bti tiek paskirstytas draugijos nariams, tiek ir pervestas � draudi-mo draugijos rezervus.

Tod�l draudimo draugijos aukš�iausiojo valdymo organo dalyvavi-mas teigiamo draudimo �mon�s veiklos rezultato paskirstyme yra dar la-biau suvaržytas negu visuotinio akcinink� susirinkimo – aukš�iausio ak-cini� draudimo �moni� valdymo organo.

Draudimo draugijos nari� tiesiogiai nepalies tam tikro periodo metudraudimo draugijos patirti nuostoliai, jeigu bendrov� tur�s sudariusi pa-kankamus rezervus min�tiesiems nuostoliams dengti bei nebus numatytadraudimo �mokos perskai�iavimo draudimo periodo pabaigoje ar draudi-min�s apsaugos apim�i� sumažinimo galimyb�.

Draudimo draugijos veiklos ciklas

Draudimo draugijos veiklos ciklas sutampa su akcin�s draudimo �mon�sveiklos ciklu ir apima draudimo draugijos steigim�, funkcionavim� ir veik-los nutraukim�. Draudimo draugijos steigimo procesas susideda iš steigi-mo dokument� parengimo, �stat� patvirtinimo, ekonomin�s veiklos planosudarymo, steb�toj� tarybos išrinkimo, valdybos paskyrimo, �statinio ka-pitalo suformavimo, prašymo draudimo veiklos licenzijai gauti pateikimobei draudimo draugijos �registravimo.

Lygiai kaip draudimo draugijos steigimas, taip ir jos funkcionavimasyra reglamentuojamas �vairiais �statymais ir teis�s aktais. Tiek esminis�stat� pakeitimas, atstovybi� bei filial� steigimas, draudimo sutar�i� pe-r�mimas bei perdavimas, tiek ir teisin�s draudimo �mon�s formos keiti-mas bei keli� draugij� susiliejimas turi bti vykdomas �statym� numatytatvarka.

Sprendim� d�l draudimo draugijos likvidavimo priima aukš�iausia-sis valdymo organas. Ilgalaik�s draudimo sutartys dažniausiai yra per-duodamos kitoms draudimo �mon�ms. Po to, kai �vykdomi visi draud�-j�/draugijos nari� atžvilgiu prisiimti �sipareigojimai, lik�s likviduoja-

153

mos draudimo draugijos turtas yra panaudojamas veiklos pradžioje ga-rant� suteikto �statinio kapitalo gr�žinimui. L�š� likutis yra paskirsto-mas likviduojamos draudimo draugijos nariams. Prievartin� draudimodraugij� likvidacija d�l nemokumo praktikoje pasitaiko tik labai retaisatvejais.

Svarbiausios s�vokos• Akcin� draudimo �mon�• Draudimo draugija• Valstybin� draudimo �staiga• Gryna draudimo draugija• Mišri draudimo draugija

Kartojimo klausimai1. Kokios dažniausiai praktikoje taikomos teisin�s draudimo veiklos

organizavimo formos?2. Kokia teisin� �mon�s organizavimo forma geriausiai tinka draudi-

mo veiklai? Kod�l?3. Kokius žinote akcin�s draudimo �mon�s ir draudimo draugijos val-

dymo organus?4. Kaip formuojamas akcini� draudimo �moni� ir draudimo draugij�

nuosavas kapitalas?5. Kokie teis�s aktai reglamentuoja draudimo veikl� Lietuvoje?6. Koks yra pagrindinis draudimo draugij� ir akcini� draudimo �mo-

ni� tikslas?7. Kaip paskirstomas draudimo draugij� teigiamas veiklos rezultatas?

154

10. Draudimo draugija

Šiame skyriuje bus analizuojama akcini� draudimo �moni� bei draudimodraugij� reikšm� didžiausiose pasaulio draudimo rinkose, palyginta drau-dimo draugij� ir akcini� draudimo bendrovi� veikla, išskirti pagrindiniaidraudimo draugijos, kaip teisin�s draudimo veiklos organizavimo formos,privalumai ir trkumai. Nemažas d�mesys skiriamas draudimo draugij�veiklos efektyvumo aptarimui.

Draudimo �mon�s yra svarbiausias draudimo sistemos elementas.Teisin�s nuostatos, numatan�ios galimas teisines draudimo veiklos or-ganizavimo formas, �takoja tiek šalies draudimo sistemos, tiek ir gau-bian�iosios – finans� – sistemos efektyvum�. Formuojant Lietuvos drau-dimo sistem� iškyla svarbus klausimas – naujos teisin�s draudimo veik-los organizavimo formos – draudimo draugij� – �teisinimo tikslingu-mas. Šis klausimas tampa ypatingai aktualus integruojantis � EuroposS�jung�, kur draudimo draugijos, nors ir maž�jant j� reikšmei, išliekasvarbiu draudimo sistemos elementu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas numato, kad fiziniai ir juri-diniai asmenys gali drausti turtinius interesus savitarpio pagrindu sujung-dami šiam draudimui reikalingas l�šas savidraudos draugijose (kadangisavidraudos draugijos terminas yra naudojamas nevienareikšmiškai, to-liau tekste naudojama draudimo draugijos s�voka). Kitais �statymais drau-dimo draugij� krimasis bei veikla n�ra reglamentuota. Lietuvos Respub-likos draudimo �statymas numato dvi galimas draudimo �moni� formas:akcines bei uždar�sias akcines draudimo bendroves. Pajinio kapitalo pa-grindu organizuotos draudimo �mon�s veikla yra nereglamentuota, tuo pa-�iu ir negalima.

Klausimas d�l draudimo draugij� veiklos �teisinimo yra svarbus netik Lietuvos draudimo rinkos integracijos � ES šali� draudimo rink� as-pektu, bet ir draudimo sistemos efektyvumo augimo požiriu. Svarbu �ver-tinti teigiamas bei neigiamas draudimo draugij� veiklos �teisinimo pasek-mes bei galim� poveik� šalies draudimo rinkos efektyvumui. Ir šiuo atveju

155

rinkos efektyvumas tur�t� bti matuojamas atsižvelgiant � draudimo veik-los, organizuotos akcinio ir pajinio kapitalo pagrindu, kašt� bei naudossantyk�.

10.1. Draudimo draugijø reikðmë

Draudimo draugijos, nepaisant pastaraisiais metais spar�iai maž�jan�ios j�rinkos dalies, išlieka reikšmingu draudimo rinkos dalyviu. Pra�jusio dešimt-me�io viduryje šešios iš dešimties didžiausi� draudimo �moni� pasaulyjebuvo draudimo draugijos, kurios savo veiklos apimtimis praktiškai nenusi-leido akcinio kapitalo pagrindu veikian�ioms draudimo �mon�ms.

Draudimo draugij� virtimo akcin�mis bendrov�mis tendencija pasta-raisiais metais ypa� sustipr�jo. Iš šeši� 9.1 lentel�je pamin�t� draudimodraugij� 2003 met� pradžioje pajin� kapital� buvo išlaik� tik keturios. „Met-ropolitan Life“ 2000 m. balandžio m�nes� bei „Prudential Insurance Com-pany“ 2001 m. gruodžio pabaigoje pakeit� teisin� draudimo veiklos orga-nizavimo form� ir tapo akcin�mis draudimo bendrov�mis.

Penkiose didžiausiose pasaulio draudimo rinkose (JAV, Japonija, Di-džioji Britanija, Vokietija bei Pranczija), kuriose 1997 m. bendrai buvo

Nr. Draudimo �mon� Šalis Turtas mlrd. USD Kapitalas

1. AXA Pranczija 407.9 akcinis2. Nippon Life Japonija 323.3 pajinis3. Allianz Vokietija 293.7 akcinis4. Prudential Insurance Company JAV 259.5 pajinis5. Zenkyoren Japonija 245.4 pajinis6. Dai-Ichi Mutual Life Insurance Japonija 219.6 pajinis7. Metropolitan Life JAV 201.9 pajinis8. American International Group JAV 194.4 akcinis9. Sumitomo Life Japonija 181.6 pajinis10. Prudential D. Britanija 178.9 akcinis

10.1 lentelëDidþiausios pasaulyje draudimo ámonës

Šaltinis: The Wall Street Journal, 1998 AXA Annual report, SwissRe Sigma 1999/4

156

surinkta trys ketvirtadaliai vis� draudimo �mok� apim�i� (77% vis� gyvy-b�s bei 73% vis� ne gyvyb�s draudimo �mok�), draudimo draugij� rinkosdalis sudar� 42 procentus. Ta�iau draudimo draugij� reikšm� atskirosešalyse yra nevienoda. Aštuonios iš devyneri� didžiausi� draudimo �moni�Azijoje (visos Japonijoje) buvo organizuotos kaip draudimo draugijos.Šiek tiek mažesn� dideli� draudimo draugij� reikšm� yra Š. Amerikoje.Europoje visos didžiausios draudimo �mon�s, išskyrus „Standard Life“(Anglija), yra akcin�s bendrov�s. Europoje veikia daug nedideli�, regio-nini� draudimo draugij�.

Birkmaier U. ir Laster D. pra�jusio dešimtme�io viduryje atliko tyri-m�, kurio metu vertino gyvyb�s/sveikatos bei turto/nelaiming� atsitikim�draudimo draugij� reikšm� penkiose didžiausiose pasaulio draudimo rin-kose. Tyrimo rezultatai pateikti 10.2 ir 10.3 lentel�se.

Reikia pažym�ti, kad draudimas išsiskiria iš kit� kin�s, taip pat irfinansin�s, veiklos sri�i� palyginti didele pajinio kapitalo pagrindu vei-kian�i� �moni� reikšme bei rinkos dalimi. Jokioje kitoje kio šakoje irfinansinio tarpininkavimo veikloje pajinio kapitalo �moni� reikšm� n�ratokia svari, kaip draudime. Paskutini� dešimties met� tendencijos leidžiateigti, kad artimiausioje ateityje draudimo veikla š� išskirtin� savo bruož�praras. Nors penkiose didžiausiose pasaulio draudimo rinkose turto/nelai-ming� atsitikim� draudimo draugij� skai�ius nuo 1987 iki 1997 met� iš-augo nuo 511 iki 584, j� užimama rinkos dalis, vertinant pagal surenkam�draudimo �mok� apimtis, išliko nepakitusi ir sudar� 24%. Gyvyb�s/svei-

Draudimo draugijoms tenkan�i� Gyvyb�s/ Turto/nelaiming�draudimo �mok� dalis sveikatos draudimas atsitikim� draudimas

JAV 35% 33%Japonija 89% 3%Didžioji Britanija 33% 8%Vokietija 26% 16%Pranczija 5% 37%

10.2 lentelëDraudimo draugijø reikðmë gyvybës/sveikatos ir turto/nelaimingø

atsitikimø draudimo grupëse

157

katos draudimo veikla, skirtingai negu turto/nelaiming� atsitikim� drau-dimo veikla, pasižym�jo ypa� spar�iu draudimo draugij� rinkos dalies ma-ž�jimu.

Lentel�je pateikti duomenys tik iš dalies atskleidžia draudimo drau-gij� rinkos dalies maž�jimo mastus. 1998–2002 metais draudimo draugi-j� rinkos dalies ir skai�iaus maž�jimas buvo dar intensyvesnis. Pagrindi-n� priežastis – pajinio kapitalo transformacija � akcin�, o kartu ir draudimodraugij� virtimas akcin�mis draudimo bendrov�mis. Konkurencija ir kon-solidacija yra dvi varomosios j�gos, skatinusios ir skatinan�ios pajiniokapitalo virtim� akciniu.

Per paskutinius du dešimtme�ius iš esm�s pasikeit� draud�j� porei-kiai. Iki tol teik� pirmenyb� tradicin�ms draudimo sutartims draud�jai su-sidom�jo „naujais finansiniais produktais“. Prie tokio draud�j� prioritet�pasikeitimo prisid�jo 1980-�j� palkan� norm� augimas bei akcij� rink�suklest�jimas 1990-aisiais, d�l ko tradicini� draudimo produkt� pajamin-gumas tapo žymiai mažesnis lyginant su kitomis pinig� investavimo irtaupymo alternatyvomis. Tai yra viena iš priežas�i�, l�musi� konkurenci-jos draudimo sektoriuje did�jim�. Prie konkurencijos draudimo rinkojedid�jimo prisid�jo ir kiti veiksniai. Vis� pirma, tai draudimo verslo libera-lizavimas bei sien� atv�rimas, s�lygoj�s susiliejim� ir �sigijim� bang�.Be to, konkurencijos did�jim� �takojo ir nauj� technologij� (draudimo

Šaltinis: Swiss Re Economic Research and Consulting

10.3 lentelëGyvybës/sveikatos draudimo draugijos ir jø rinkos dalies pokyèiai

Rinkos dalis procentais (%) Draudimo draugij� skai�ius

1987 1992 1997 1987 1992 1997

JAV 40 41 35 125 109 100Japonija 93 91 89 16 16 15D. Britanija 46 48 33 58 57 47Vokietija 31 27 26 66 61 53Pranczija 10 8 5 17 16 17Bendras 57 57 52 282 259 232

158

produkt� realizacija per internet�, telefonin� bankininkyst� ir telefoninisdraudimas) atsiradimas. Tod�l siaura draudimo draugij� specializacija, nu-kreipta � tam tikrus geografinius regionus ar kin�s veiklos sritis, tapotrkumu. Tai, kad n�ra mechanizmo, nustatan�io draudimo draugijos rin-kos kain� bei sudaran�io s�lygas draudimo draugijos �sigijimui, mažinapajinio kapitalo forma organizuot� draudimo �moni� suinteresuotum� keis-tis, slopina �mon�s atsakom�j� reakcij� � dinamiškus aplinkos poky�iusbei stipr�jan�i� konkurencij�.

Kartu su konkurencijos did�jimu išryšk�jo ir draudimo rinkos konso-lidacijos tendencijos. Integruojantis ES šali� rinkoms bei per�jus prie Eu-ropos šali� piniginio vieneto euro, konkurencijos augimo bei finansini��staig� (tarp j� ir draudimo �moni�) konsolidacijos tendencijos ypa� su-stipr�jo. Tokioje aplinkoje draudimo draugijos susiduria su sunkumais no-r�damos susilieti ar pirkti kitas draudimo �mones (tiek akcines draudimobendroves, tiek ir kitas draudimo draugijas). Pajinio kapitalo pagrinduveikian�ios draudimo �mon�s turi tik vien� mok�jimo priemon� – grynuo-sius pinigus, tuo tarpu akcin�s draudimo bendrov�s pirkimo-pardavimosandoriuose gali naudoti ir vis dažniau naudoja savo akcijas. Viena iš svar-biausi� tokio pasikeitimo priežas�i� galima laikyti spart� akcij� rinkosaugim�, sudarius� akcin�ms draudimo �mon�ms palankias s�lygas per pa-kankamai trump� laik� (išleidus nedidel� skai�i� akcij�) gauti reikiam�augimui kapital�.

Ne mažiau svarbus veiksnys, skatinantis draudimo draugij� virtim�akcin�mis bendrov�mis, yra pajinio kapitalo pagrindu organizuotos drau-dimo veiklos savinink� bei kit� suinteresuot� grupi� motyvacija. Draudi-mo draugijos tampa savo praeities s�km�s aukomis. Pajinio kapitalo pa-grindu organizuotos draudimo draugijos savininkai yra draud�jai, turintysgaliojan�ias draudimo sutartis. Nutrkus draudimo sutar�iai ar su�jus drau-dimo sutarties terminui ir nesudarius naujos sutarties, draud�jas prarandabet koki� teis� � draudimo �mon�s nuosav� kapital�. Transformavus drau-dimo draugij� � akcin� bendrov�, draudimo draugijos savininkai �gyjateis� � dal� draudimo draugijos nuosavo kapitalo, kuris dažniausiai drau-d�jams paskirstomas gryn� pinig� forma, naujos akcin�s draudimo ben-drov�s akcijomis arba abiem šiais bdais kartu. Draudimo draugijos per

159

šimt�, o kartais ir dar daugiau veiklos met�, kei�iantis vis naujoms drau-d�j� kartoms, yra sukaup� didel� turt�. Draudimo draugijos nariai susidu-ria su klausimu: ar tur�t� bti palikta egzistuojanti draudimo veiklos orga-nizavimo forma su visais tokios draudimo veiklos organizavimo formosteikimais privalumais bsim� kart� draudimo draugijos nariams, kurie betkuriuo metu gal�s priimti sprendim� virsti akcine bendrove ir išsimok�tisukaupt� turt�, ar geriau patiems pasinaudoti tokia galimybe ir reorgani-zuotis � akcin� draudimo bendrov�? Kaip rodo pastaraisiais metais ypa�sustipr�j� draudimo draugij� virtimo akcin�mis draudimo bendrov�mistendencijos, vis dažniau yra pasirenkama antroji galimyb�. Reorganizuo-jant draudimo draugij� � akcin� bendrov� yra atskiriamos draud�jo kaipkliento ir draud�jo kaip draudimo �mon�s savininko teis�s. Draud�jas netir pasibaigus draudimo sutar�iai išlieka visateisiu draudimo �mon�s savi-ninku.

Draudimo draugij� reorganizavimu � akcines draudimo bendroves yrasuinteresuotos ir �vairios audito, turto vertinimo bei konsultacin�s ben-drov�s. Pajinio kapitalo pagrindu organizuotos draudimo �mon�s vertini-mas, reorganizacijos projekt� paruošimas, nauj� akcij� emisij� išplatini-mas ir kitos su reorganizacija susij� paslaugos garantuoja min�toms �mo-n�ms nemažas pajamas. Draudimo draugijos vadovai irgi neretai yra suin-teresuoti draudimo draugijos teisin�s formos pakeitimu. Akcini� bendro-vi� vadovai dažniausiai gauna didesnius atlyginimus, teis� gauti nemoka-m� akcij� esant geriems �mon�s veiklos rezultatams, be t� išmok�, kuriospriklauso kaip ir kitiems draudimo draugijos nariams ir darbuotojams.

Stipr�jant finans� rink� liberalizavimo tendencijoms, nykstant griež-toms riboms tarp atskir� finansinio tarpininkavimo veikl� bei per�jus prievieningos ES valiutos euro, draudimo draugijose pradedamas justi pajiniokapitalo s�lygotas finansinio lankstumo trkumas. Nemažai draudimo drau-gij� pastaraisiais metais pajin� kapital� pavert� akciniu, kitos rimtai pra-d�jo svarstyti tokias galimybes. Didžiausia Šveicarijos gyvyb�s draudimodraugija „Swiss Life“ dar 1997 m. viduryje tapo akcine gyvyb�s draudi-mo bendrove. JAV ir Didžiosios Britanijos draudimo draugijos, pajin� ka-pital� pakeit� � akcin� ir 2000–2002 metais tap� akcin�mis draudimo ben-drov�mis, pateiktos 10.4 lentel�je.

160

„John Hancock Financial Services Inc.“, „Metropolitan Life“ bei „Pru-dential Life Insurance Company“ buvo trys didžiausios Jungtini� Ameri-kos valstij� draudimo draugijos. „John Hancock Financial Servines Inc.“kartu su „Metropolitan Life“ 2000 metais 13 mln. abiej� draudimo drau-gij� nari� paskirst� akcijas, kuri� vert� 20 mlrd. USD. Akcij� rinkos kainaper metus po j� paskirstymo draudimo draugijos nariams padid�jo dau-giau nei dvigubai. „Prudential Life Insurance Company“ – vienas didžiau-si� finansini� paslaug� teik�j� pasaulyje – tapo akcine bendrove 2001met� pabaigoje. 2001 m. pabaigoje �mon�s nuosavas kapitalas sudar� 22.1mlrd. USD, o turtas siek� 295.7 mlrd. USD. mon� tur�jo 15 mln. klient�Jungtin�se Amerikos Valstijose bei 30 mln. klient� užsienyje.

Dideli� draudimo draugij� virtimo akcin�mis bendrov�mis tendenci-ja išlieka ir toliau. Apie savo ketinimus tapti akcine draudimo bendroveyra paskelbusi JAV sveikatos draudimo draugija „Anthem Inc.“, Didžio-sios Britanijos „Scottish provident“ bei kelios mažesn�s draudimo drau-gijos. Vienas iš netipišk� pavyzdži� yra Edinburge (Škotija) �sikrusi „Stan-dard Life“ draudimo draugija. „Standard Life“ – didžiausia Europos drau-dimo draugija 2003 m. pabaigoje tur�jusi 2.6 mln. nari� bei �vertinta 12mlrd. GBP, daugiausia vadovyb�s pastang� d�ka 2000 m. viduryje sugeb�-jo atsispirti suinteresuot� asmen� grupi� siekiams keisti teisin� draudimo

10.4 lentelëJAV ir Didþiosios Britanijos draudimo draugijos, virtæ

akcinëmis bendrovëmis 2000–2002 m.

Draudimo �mon� Ankstesnis pavadinimas Šalis Metai

John Hancock Financial John Hancock Financial Servines Inc. JAV 2000ServicesMetLife Metropolitan Life JAV 2000Prudential Financial Inc. Prudential Life Insurance Company JAV 2001Phoenix Life Insurance Phoenix Home Mutual Life Ins. JAV 2001CompanyPrincipal Financial Group Principal Financial JAV 2001Provident Mutual Nationwide Provident JAV 2002Friends provident Friends provident Anglija 2001GE Capital National Mutual Anglija 2002

161

veiklos organizavimo form� � akcin� bendrov�. Tik 45.7% draugijos nari�balsavo už pasilym� reorganizuoti draugij�, kurios metu kiekvienas drau-dimo draugijos narys preliminariais skai�iavimais bt� gav�s nuo 15’000iki 18’000 svar� sterling�.

Penkios Kanados gyvyb�s draudimo draugijos – „Mutual life of Ca-nada“, „Manufacturers Life“, „Canadian life“, „Sun Life“ ir „IndustrialAlliance“ – pakeit� pajin� kapital� akciniu 1999 – 2000 metais. Visos pen-kios draudimo draugijos tur�jo 2.4 mln. draud�j� Kanadoje bei daugiaunei 1 mln. draud�j� užsienyje. Bendros išmokos draudimo draugij� na-riams viršijo 26 mlrd. Kanados doleri�.

Iš didžiausi� pasaulio draudimo rink� vienintel� Japonija kol kas darsugeb�jo atsispirti draudimo draugij� virtimo akcin�mis draudimo ben-drov�mis tendencijai. Visos 10.1 lentel�je pamin�tos didžiausios pasauliodraudimo draugijos yra Japonijoje. Ta�iau ši situacija artimiausiu metutaip pat tur�t� keistis. „Daido Life Insurance Company“ – pagal turt� 9didžiausia Japonijos gyvyb�s draudimo �mon� – 2002 metais tapo pirm�jaJaponijos draudimo draugija, kurios draud�jai pritar� teisin�s draudimoveiklos organizavimo formos pakeitimui � akciniu kapitalu grindžiam� drau-dimo veikl� (pirmoji, kuri tai dar� savo noru, o ne priverstiniu bdu d�lnemokumo). 2003 m. šiuo pavyzdžiu pasek� ir „Taiyo Mutual Life Insu-rance Company“. Apie savo ketinimus virsti akcin�mis draudimo bendro-v�mis yra paskelb� „Asahi Life“ (pagal turt� šešta didžiausia gyvyb�s drau-dimo �mon�), „Jukoku Mutual Life“, „Yasuda Life“, „Mitsui Life“ bei„Chiyoda Life“ draudimo draugijos.

10.5 lentelëKanados draudimo draugijos, pajiná kapitalà pavertæ akciniu

Draudimo �mon� Ankstesnis pavadinimas Šalis Metai

Manulife Financial Corp. Manufacturers Life Insurance Co. Kanada 1999Clarica Life Insurance Company Mutual Life of Canada Kanada 1999Canada Life Assurance Company Canadian Life Kanada 1999Industrial-Alliance Life Industrial Alliance Kanada 2000Insurance Co.Sun Life Assurance company Sun Life Kanada 2000

162

10.2. Pajinio kapitalo pagrindu organizuotos draudimoveiklos privalumai ir trûkumai

Pajinio kapitalo pagrindu organizuotos draudimo veiklos privalumai

Draudimo draugij� reikšm�s augim� istoriškai l�m� kelios aplinkyb�s beipriežastys. Pirm�j� priežast� galima paaiškinti remiantis agentros teorija.Vienas iš pagrindini� šios teorijos teigini� kalba apie �mon�s kaštus. mo-n�s kaštai netur�t� bti prilyginti gamybos kaštams, bet tur�t� bti skai-�iuojami kaip gamybos kašt� bei kontrol�s išlaid� suma. Kontrol�s išlaidosatspindi organizacijos efektyvumo sumaž�jim�, atsiradus� d�l atskir� asme-n� grupi� (pvz., savinink�, vadov�, darbuotoj�, klient�) interes� konflikt��mon�je ar organizacijoje ir yra apskai�iuojamos kaip kašt�, skirt� interes�konfliktams mažinti, bei gamybos apim�i� sumaž�jimo d�l nesugeb�jimovisiškai eliminuoti interes� konflikt�, suma. Draudimo �mon�se gali btiišskirtos trys suinteresuot� asmen� grup�s: savininkai, vadovai ir klientai(draud�jai). Draudimo draugijose draudimo �mon�s klientai yra kartu ir �mo-n�s savininkai. David Mayers bei Clifford W. Smith, tyrin�j� agentros te-orijos pritaikym� draudimo �mon�se, pri�jo išvados, kad didžiausi kaštaiyra susij� su savinink�-klient� bei savinink�-vadov� interes� konfliktais.Draudimo draugijose negalimas savinink�-klient� konfliktas yra vienas išpajinio kapitalo pagrindu organizuotos draudimo veiklos, didinan�ios veik-los efektyvum�, privalum�. Kita vertus, draudimo draugijoms sunkiau se-kasi spr�sti savinink�-vadov� interes� skirtumus. Akcin�s draudimo ben-drov�s vadov� veikl� atsispindi �mon�s akcij� kurso poky�iai. Akcij� kur-sui kritus iškyla gr�sm�, kad �mon� nupirks s�kmingiau veikianti tos pa�iosar kitos kio šakos �mon�, o vadovai neteks darbo, ir priešingai, �moneigavus peln�, vadybininkai yra skatinami tantjem� išmokomis arba nemoka-momis akcijomis. Tai yra vienas iš mechanizm�, užtikrinan�i� draudimo�mon�s savinink� ir vadov� tiksl� bendrum�. Draudimo draugij� savinink�interesus sutapatinti su vadov� interesais yra sunkiau. Vis� pirma d�l to,kad draudimo draugij� savininkams sud�tingiau vertinti vadybinink� veik-l�, kadangi pajams nenustatoma rinkos kaina. Be to, yra nemokamos, o jei-gu mokamos, tai palyginti nedidel�s, premijos �mon�s vadovams už s�k-ming� veiklos organizavim� ir gerus �mon�s veiklos rodiklius.

163

Kadangi turto/nelaiming� atsitikim� draudimo sutartys yra daugiau-sia trumpo laikotarpio sutartys, tai savinink�-klient� interes� konfliktoreikšm� šiose draudimo �mon�se yra mažesn� lyginant su gyvyb�s/sveika-tos draudimo �mon�mis. Pavyzdžiui, dividend� politika netur�s didesn�sreikšm�s �mon�s mokumui po vieneri� met�, ta�iau nuo sistemiškai vyk-domos dividend� politikos nemaža dalimi priklausys �mon�s sugeb�jimas�vykdyti savo �sipareigojimus po dešimties ar dvidešimties met�.

Draudimo draugij� kaip teisin�s draudimo veiklos organizavimo for-mos privalumas turto/nelaiming� atsitikim� draudimo �mon�se yra susi-j�s su informacijos asimetrija. Draudimo draugijos kr�si ir vienijo dau-giausia viename geografiniame regione gyvenan�ius ar pramon�s šakojedirban�ius asmenis. Tod�l draudimo draugij� veiklos organizatoriai geraipažinojo aplink�, kurioje veik�, o tuo pa�iu gal�jo tiksliau identifikuoti ir�vertinti rizik�, lyginant su akcin�mis draudimo bendrov�mis.

Mažesn� draudimo �mon�s apgaul�s rizika yra dar vienas draudimodraugij� privalumas, lyginant su akcin�mis draudimo �mon�mis. Kai kuriedraudimo draugijas tyrin�j� mokslininkai padar� išvad�, kad tikimyb�, jogdraud�jas panaudos apgaul� prieš savo kaimo (miestelio, profesijos) drau-dimo draugij� yra mažesn� lyginant su akcin�s draudimo �mon�s apgaul�stikimybe. Be to, kadangi draudimo draugijos yra ne pelno siekian�ios orga-nizacijos, jos gali pasilyti draud�jams palankesn� draudimo apsaugos iršios apsaugos kašt� kombinacij�. Periodo metu gautas pelnas draudimo drau-gijos nariams tik retais atvejais išmokamas grynais pinigais. Dažniausiaiatitinkamu dydžiu yra mažinama ateinan�io periodo draudimo �moka. Drau-dimo draugijos nari� mokamos draudimo �mokos, k� parod� ir ne kart� at-likti tyrimai, vidutiniškai yra mažesn�s negu akcini� draudimo bendrovi�klient� už tokios pat kokyb�s draudimin� apsaug� mokamas �mokas. Gautopelno akcin�s draudimo bendrov�s, skirtingai negu draudimo draugijos, ne-gr�žina draud�jams, o paskirsto kapitalo dav�jams – akcininkams.

Draudimo draugij� vadovai, nejausdami spaudimo iš draudimo draugi-jos savinink� nuolat gerinti veiklos rezultatus ir finansinius rodiklius, galiorientuotis � pelningus ilgalaikius projektus, kuri� patrauklumas trumpamelaikotarpyje n�ra toks didelis. Akcini� draudimo bendrovi� vadybininkaid�l rinkos ir savinink� spaudimo yra ne tokie lanksts pasirinkdami ilga-laikius projektus.

164

Pajinio kapitalo pagrindu organizuotos draudimo veiklos trûkumai

Nepaisant k� tik pamin�t� pajinio kapitalo pagrindu organizuotos draudimoveiklos privalum�, pajinis kapitalas, lyginant su akciniu, turi ir trkum�.

Vis� pirma, tai ribotos draudimo draugij� galimyb�s naudotis kapita-lo rinkomis. Draudimo draugijos, skirtingai negu akcin�s draudimo ben-drov�s, siekdamos didinti kapital� ir pl�sti savo veikl� dažniausiai yrapriverstos naudotis vidiniais finansavimo šaltiniais. Kapitalas dažniausiaiyra reikalingas siekiant išpl�sti veikl� � kitus geografinius regionus, keti-nant pasilyti rinkai naujus produktus, modernizuojant veikl�, investuo-jant � informacines bei kitas technologijas. Nors draudimo draugijos pa-prastai gali išleisti pajus bei tam tikrais atvejais paimti subordinuotas pa-skolas, ta�iau pagrindinis pajinio kapitalo struktros trkumas – galimy-b�s padidinti savo kapital� išleidžiant akcijas stoka. Tai, kad draudimodraugij� galimyb�s pagal poreik� didinti pagrindin� kapital� yra ribotos,mažina tokia teisine forma organizuot� draudimo �moni� veiklos lankstu-m�. Akcin�s draudimo �mon�s, skirtingai negu draudimo draugijos, galinesunkiai išpl�sti savo veikl� � kitus geografinius regionus ar prad�ti draustinuo rizik� naujose draudimo šakose ar grup�se. Akcin�s draudimo �mo-n�s gali �sigyti ar susilieti su kitomis akcin�mis bendrov�mis. Nauj� �mo-ni� pirkimui akcin�s bendrov�s gali naudoti savo akcijas, tuo tarpu drau-dimo draugijos dažniausiai moka grynais pinigais (daugelyje valstybi� taiyra susij� su kapitalo prieaugio mokes�iu, kur� moka akcijas pardavusipus�).

Akcij� vert�s poky�iai yra laikomi svarbiu ir pakankamai objektyviuakcin�s draudimo �mon�s vadov� kompetencijos ir pasiekt� rezultat� ro-dikliu. Akcin�s draudimo �mon�s nuosavo kapitalo struktra leidžia su-kurti tokias �mon�s vadov� skatinimo schemas (tantjemos, akcij� dalis),kurios užtikrint� aukšt� �mon�s vadov� motyvacij� bei savinink� ir vado-v� interes� vienodum�. Didel�se draudimo draugijose taip pat yra bando-ma sukurti panašias vadov� skatinimo schemas pagal akcin�se draudimo�mon�se egzistuojan�ius skatinimo modelius. Nepaisant to, stokojant rin-kos vertinimo mechanizmo, yra sud�tinga kiekybiškai �vertinti draudimodraugij� vadov� pasiekimus ir užtikrinti draudimo draugij� vadov� ir drau-dimo draugij� savinink� interes� bendrum�.

165

10.3. Vykdomos draudimo veiklos efektyvumas

Siekdami palyginti akcini� draudimo bendrovi� bei draudimo draugij�vykdomos veiklos efektyvum�, turime pasirinkti geriausiai efektyvum�atspindint� rodikl�. Kapitalo gr�žos rodiklis šiuo atveju negali bti pasitel-kiamas, kadangi draudimo draugijos yra nepelno siekian�ios organizaci-jos, kurios labiau orientuojasi � draudimo �mok� minimizavim�, o ne �kapitalo gr�žos augim�. Akcini� draudimo �moni� bei draudimo draugij�veiklos efektyvumo palyginimui geriausiai tikt� nuostolingumo rodiklis(neto s�naud� draudiminiams �vykiams ir uždirbt� neto draudimo �mok�santykis) bei kašt� koeficientas (draudimo veiklos kašt� ir uždirbt� netodraudimo �mok� santykis). Kuo nuostolingumo rodiklis yra didesnis, tuomažesn� (ir patrauklesn�) yra draudimo apsaugos kaina draud�jams. Tuotarpu didel� kašt� koeficiento reikšm� byloja apie žem� draudimo �mon�soperatyvin�s veiklos efektyvum�.

Nors �vairi� empirini� tyrim� rezultatai n�ra vienareikšmiai, daugumaj� byloja apie didesn� draudimo draugij�, lyginant su akcin�mis draudimobendrov�mis, veiklos efektyvum�. Birkmaier U. ir Laster D. atlikto tyrimometu buvo surinkti duomenys apie Pranczijos, Vokietijos bei JAV turto/nelaiming� atsitikim� draudimo �moni� veikl� 1995–1997 metais1, ypatin-g� d�mes� skiriant draudimo �moni� veiklos efektyvumo rodikli� analizei.Tyrimo rezultatai parod�, kad draudimo draugij� nuostolingumo koeficien-tas, priklausomai nuo šalies, yra nuo trij� iki šeši� procent� didesnis užakcini� draudimo �moni� nuostolingumo rodikl�. Tyrimas parod�, kad drau-dimo draugijoms kartu buvo bdingas ir mažesnis kašt� koeficiento rodik-lis. Didesn� turto/nelaiming� atsitikim� draudimo draugij� veiklos efekty-vum�, lyginant su akcin�mis draudimo �mon�mis, l�m� santykinai mažesnidraudimo produkt� realizavimo (pardavimo) ir marketingo kaštai.

Gyvyb�s/sveikatos, lygiai kaip ir turto/nelaiming� atsitikim� draudimodraugijoms, buvo bdingas didesnis nuostolingumo rodiklis, lyginant su gy-vyb�s/sveikatos draudim� vykdan�iomis akcin�mis draudimo �mon�mis. Ta-�iau gyvyb�s draudimo šakoje, atsižvelgiant � palyginti ilg� draudimo sutar-�i� galiojimo laikotarp� ir � tai, kad dalis surinkt� draudimo �mok� yra ski-

1 Argus, AM Best, calculations by SwissRe Economic Research and Consulting

166

riama kapitalo kaupimui, nuostolingumo rodiklis n�ra pats geriausias veik-los efektyvumo vertinimo ir palyginimo matas. Gyvyb�s/sveikatos draudi-m� vykdan�i� draudimo draugij� ir akcini� draudimo bendrovi� efektyvu-mo palyginimui šiuo atveju reik�t� naudoti kašt� koeficient�. Pranczijoje,Vokietijoje ir JAV atlikti tyrimai parod�, kad gyvyb�s draudimo draugij� irakcini� bendrovi� kašt� koeficiento rodikliai yra panašs2.

Tod�l remiantis Birkmaier ir Laster atlikto tyrimo rezultatais galimateigti, kad turto/nelaiming� atsitikim� draudimo draugij� veiklos efektyvu-mas, matuojamas nuostolingumo ir kašt� koeficiento reikšm�mis, yra di-desnis už atitinkama veikla užsiiman�i� akcini� draudimo �moni� veiklosefektyvum�. Gyvyb�s/sveikatos draudimo draugij� ir akcini� draudimo �mo-ni� veiklos efektyvumas, matuojamas kašt� koeficientu, yra panašus.

Kiti autoriai, analizav� Didžiosios Britanijos draudimo draugij� ir ak-cini� bendrovi� veiklos efektyvum�, daro vienareikšm� išvad� apie kur kasdidesn� draudimo draugij� veiklos efektyvum�. Tyrimo duomenimis, vidu-tinis draudimo draugij� nuostolingumas 1995–1999 metais sudar� 73.1%, oakcini� bendrovi� – 71.2%. Vidutinis gyvyb�s draudimo draugij� kašt� ko-eficientas sudar� 14.2%, o akcini� gyvyb�s draudimo bendrovi� net 16.0%.

10.4. Draudimo draugijø áteisinimas Lietuvoje

Vieningos nuomon�s d�l draudimo draugij� kaip teisin�s draudimo veik-los organizavimo formos reglamentavimo Lietuvoje n�ra. Pagrindiniai ar-gumentai už draudimo draugij� �teisinim� yra:

• Europos S�jungos direktyv� nuostat�, reglamentuojan�i� draudimodraugij� veikl�, egzistavimas;

• prielaidos d�l draudimo draugij� veiklos efektyvumo, ypa� akcentuo-jant draudimo draugij� reikšm� didžiausiose pasaulio draudimo rinkose;

• socialin�s draudimo draugij� veiklos reglamentavimo pasekm�s.Europos S�jungos direktyvos numato, kad draudimo veikla gali bti vyk-

doma tiek akcinio, tiek ir pajinio kapitalo pagrindu. Tokios teisin�s nuostatosatsiradim� nul�m�, be kit� argument�, ir gilios Europos S�jungos šali� drau-

2 Argus, AM Best, calculations by SwissRe Economic Research and Consulting

167

dimo draugij� veiklos tradicijos bei palyginti didel� pajinio kapitalo pagrinduorganizuotos draudimo veiklos reikšm�. Draudimo draugij� veikla �stojus �Europos S�jung� prival�s bti reglamentuota ir Lietuvoje, nepaisant to, kadms� šalyje negalioja n� vienas iš k� tik pamin�t� argument�. Siekdama už-tikrinti steigimosi bei paslaug� teikimo laisv� kit� ES šali� �mon�ms, tarp j�ir draudimo draugijoms, Lietuva prival�s reglamentuoti pajinio kapitalo pa-grindu vykdomos draudimo veiklos galimyb�. Draudimo draugij� veikl� reg-lamentuoti band� dar 1990 metais priimtas Lietuvos Respublikos draudimo�statymas, numat�s draudimo draugijas (tuo metu vadintas savidraudos drau-gijomis) kaip teisin� draudimo veiklos organizavimo form�. Iki naujojo Drau-dimo �statymo pri�mimo 1996 metais Lietuvoje buvo �registruota tik vienadraudimo draugija, ta�iau ir pastaroji savo veiklos neprad�jo.

Be to, draudimo draugij� veikla yra numatyta ir didesn�s dalies � Eu-ropos S�jung� �stojusi� Ryt� ir Vidurio Europos valstybi� draudimo veik-l� reglamentuojan�iuose teis�s aktuose. Tarp j� Latvijoje, �ekijoje, Veng-rijoje ir Slov�nijoje. Estijos draudimo �statymas, kaip ir Lietuvos Respub-likos draudimo �statymas, nenumato draudimo draugij� kaip teisin�s drau-dimo veiklos organizavimo formos. Estijos draudimo �statymas buvo pa-keistas šaliai �stojus � ES. Kadangi draudimo draugij� veikla Ryt� VidurioEuropos valstyb�se buvo �teisinta palyginti neseniai, tai ir j� reikšm�, ly-ginant su akcin�mis draudimo bendrov�mis, kol kas yra nežymi. Pavyz-džiui, Vengrijoje 2001 met� pabaigoje veik� 24 akcin�s draudimo bendro-v�s ir 38 draudimo draugijos. Nepaisant to, kad draudimo draugij� skai-�ius daugiau nei 50% viršijo akcini� draudimo bendrovi� skai�i�, jomsteko tik 1.5% šalyje surinkt� draudimo �mok� apim�i�. Latvijoje 2003met� vidutyje veik� tik viena draudimo draugija – „Lauto klubs“.

Antrasis argumentas už pajinio kapitalo pagrindu organizuotos drau-dimo veiklos reglamentavim� Lietuvoje yra didesnis draudimo draugij�,lyginant su akcin�mis draudimo bendrov�mis, veiklos efektyvumas. tei-sinus draudimo draugij� veikl�, draudimo �moni�, kaip svarbiausiodraudimo sistemos elemento, veiklos efektyvumas did�t�, s�lygodamaskartu ir draudimo sistemos – finans� sistemos posistem�s – efektyvumoaugim�. Empirini� tyrim� rezultatai byloja, kad pajinio kapitalo pagrinduorganizuota draudimo veikla, lyginant atitinkamus nuostolingumo ir kaš-t� koeficientus, yra efektyvesn� už akcinio kapitalo pagrindu vykdom�

168

draudimo veikl�. Didesnis draudimo draugij� veiklos efektyvumas yra aiš-kinamas istoriškai mažesniais draudimo produkt� realizavimo ir marke-tingo kaštais bei geresniu draudžiamos rizikos pažinimu. Kai kurie auto-riai prognozuoja, kad ilgame laikotarpyje technologinis vystymasis beikonkurencijos tarptautin�se draudimo rinkose stipr�jimas iš esm�s pakeisistoriškai susiklos�iusias aplinkybes ir pajinio kapitalo pranašum� efekty-vumo atžvilgiu. Šis teiginys gal�t� bti teisingas tik didel�ms draudimodraugijoms. Maž� draudimo draugij�, veikian�i� tik tam tikrame geogra-finiame regione ar draudžian�i� tik pagal tam tikrus kriterijus griežtai api-br�žt� draud�j� rat�, veiklos efektyvumas ir toliau tur�t� išlikti didesnisuž akcini� draudimo bendrovi� veiklos efektyvum�.

Socialin�s draudimo draugij� veiklos reglamentavimo pasekm�syra dar viena priežastis �teisinti galimyb� vykdyti draudimo veikl� pa-jinio kapitalo pagrindu. Tiek akcinio kapitalo pagrindu vykdoma kre-ditavimo veikla, tiek ir draudimo veikla koncentruojasi keliuose di-džiuosiuose Lietuvos miestuose. Darant prielaid�, kad draudimo drau-gij� steigimosi procesas ir augimas bus panašus � pajinio kapitalo pa-grindu organizuot� kredito �staig� (kredito unij�) veiklos augim�, ga-lima prognozuoti, kad draudimo draugijos steigsis ir ekonomiškai ma-žiau išsivys�iusiuose Lietuvos regionuose. Tai prisid�t� prie verslumoatokesn�se šalies vietov�se skatinimo bei nauj� darbo viet� sukrimo,užtikrint� tolygesn� šalies ekonomin� pl�tr�, pad�t� efektyviau ten-kinti atskiro geografinio regiono ar tam tikros profesijos atstov� po-reik� rizik� draudimui. Pavyzdžiui, Vengrijoje 2001 met� pabaigojeveik� 24 akcin�s draudimo bendrov�s, visos registruotos šalies sosti-n�je Budapešte. Tik 9 iš 38 Vengrijoje 2001 met� pabaigoje veikusi�draudimo draugij� buvo registruotos šalies sostin�je. Be to, auga irdraudimo draugij� reikšm�. Per pirmuosius devynis 2001 met� m�ne-sius Vengrijos draudimo rinka išaugo 7.2%, o draudimo draugij� su-rinkt� draudimo �mok� apimtys – 47%.

Lietuvoje yra pastebima panaši situacija. Draudimo draugijoms gi-mining� kredito unij� augimas pastaraisiais metais buvo ypa� ženklus.Kredito unij� turtas 2001 metais išaugo 2.2 karto, ind�liai 2.6 karto, osuteiktos paskolos 2.4 karto. 2002 m. pradžioje Lietuvoje veik� 41 kreditounija, vienijusi 10’758 narius.

169

Draudimo draugij� veiklos reglamentavimas yra neišvengiamai susi-j�s su papildom� kašt� atsiradimu. Draudimo draugij� �teisinimo kaštussudarys atitinkam� teis�s akt� rengimo kaštai, papildomos priežiros tar-nybos išlaikymo ir operatyvin�s veiklos išlaidos, priežiros tarnybos dar-buotoj� kvalifikacijos k�limo kaštai (draudimo draugij� likvidavimo kaš-tai) ir kita. Nepaisant papildom� kašt� atsiradimo, draudimo draugij� veik-los �teisinimas, atsižvelgiant � aukš�iau pamin�tus argumentus, o ypa� Lie-tuvos Respublikos teis�s akt� suderinim� su Europos S�jungos teis�s akt�nuostatomis, yra neišvengiamas ir logiškas žingsnis, be kita ko, prisid�-siantis prie šalies draudimo rinkos efektyvumo augimo.

Svarbiausios s�vokos• Draudimo draugij� veiklos efektyvumas• Agentros teorija• Kontrol�s išlaidos• Informacijos asimetrija

Kartojimo klausimai1. Palyginkite draudimo draugij� ir akcini� draudimo bendrovi�

reikšm�.2. Kokios yra pagrindin�s draudimo draugij� reikšm�s maž�jimo prie-

žastys?3. Palyginkite draudimo draugij� ir akcini� draudimo bendrovi� veikl�,

išskirkite pagrindinius draudimo draugij� privalumus ir trkumus.4. Palyginkite draudimo draugij� ir akcini� draudimo �moni� efekty-

vum�.5. Atsižvelgus � užsienio draudimo draugij� patyrim� ir Lietuvos in-

tegracij� � Europos S�jung�, �vertinkite draudimo draugij� veiklos �teisi-nimo Lietuvoje galimyb�.

170

11. Valstybinis reguliavimas

Finans� �staig� priežiros veiksmingumas yra vienas iš svarbiausi� veiks-ni� siekiant užtikrinti s�kming� finans� sistemos funkcionavim� ilgulaikotarpiu. Nuo priežiros veiksmingumo priklauso finans� sistemosstabilumas ir finans� �staig� veiklos efektyvumas, skatinantis šalies fi-nans� rink� pl�tr� ir pritraukiantis � šal� kapitalo bei užsienio investicij�srautus.

Iki šiol pasaulin�je praktikoje vyravo specializuotos finans� �staig�priežiros tarnybos, kai už kredito �staig�, draudimo �moni� ir vertybini�popieri� rinkos dalyvi� priežir� yra atsakingos skirtingos priežiros tar-nybos. Centriniam bankui dažniausiai bdavo deleguojama atsakomyb�už kredito �staig� priežir�.

Vis did�janti finans� rink� integracija, kli�i� panaikinimas preki�,paslaug� ir kapitalo jud�jimui, verslo stamb�jimas, nauj� išvestini� fi-nansini� priemoni� atradimas ir platesnis j� panaudojimas pastaraisiaismetais l�m� poky�ius finans� rinkose, o kartu ir pasikeitimus finans� �staig�priežiros srityje. Pradedant 1990 metais išryšk�jo specializuot� finans��staig� priežiros tarnyb� maž�jimo bei bendros priežiros tarnybos, at-sakingos už vis� finans� �staig� priežir�, steigimosi tendencija. Finans��staigos s�voka, šiuo atveju, apima tiek kredito �staigas, draudimo bendro-ves, tiek ir tarpininkavimu vertybini� popieri� rinkose besiver�ian�ios�mon�s.

Lietuva yra vienintel� tarp trij� Baltijos valstybi�, kurioje veikia tra-dicinis specializuotos finans� �staig� priežiros modelis. Tiek Latvijoje,tiek ir Estijoje už skirting� finans� �staig� veiklos priežir� atsakingostarnybos buvo sujungtos � vien�. Lietuvoje šiuo metu veikia trys finans��staig� priežiros tarnybos: Draudimo priežiros Komisija, Lietuvos ban-ko Kredito �staig� priežiros departamentas ir Vertybini� popieri� komi-sija. Trij� priežiros tarnyb� sujungimas � vien� tur�t� didinti finans� �stai-g� priežiros veiksmingum� Lietuvoje, o kartu ir užtikrinti didesn� finan-s� rink� veiklos stabilum� bei efektyvum�.

171

11.1. Finansø ástaigø prieþiûra ir jos tikslai

Finansø ástaigø prieþiûros sànaudos ir nauda

Finans� �staig� priežira apima ši� �staig� veiklos reglamentavim� (tamtikr� taisykli� nustatym�), veiklos monitoring� (steb�jim�, kaip nustatyt�taisykli� yra laikomasi) bei kontrol� (atliekant bendr� finans� �staigos veik-los priežir�).

Finans� �staig� priežira – tai paslaug�, teikiam� finans� �staig� klien-tams, kitoms finans� �staigoms ir visuomenei, visuma. Kadangi priežirakaip paslauga teikiama ne per rinkos mechanizm� (kai paslaugos pasila irpaklausa nulemia pastarosios kain�), tai jos teik�jai negauna gr�žtamosiosinformacijos, kokios ir kiek finans� �staig� priežiros pageidauja šios pa-slaugos vartotojai ir kiek jie yra pasiruoš� už ši� paslaug� mok�ti (rinkoss�lygomis produkto ar paslaugos pasila did�ja tol, kol ribin� nauda yradidesn� už ribines papildomo produkcijos ar paslaugos vieneto s�naudas).Dažnai galima išgirsti nuomon�, kad finans� �staig� priežira yra nemoka-ma paslauga (angl. free good), be to, ir priežiros tarnyba, vengdama kriti-kos d�l toki� �staig� bankrot�, yra linkusi numatyti griežtesnes j� veiklostaisykles ir taikyti intensyvesn� priežir� negu btina. Šios dvi priežastyssudaro s�lygas per griežtai ir intensyviai finans� �staig� priežirai, o kartu irdidesn�ms negu btina priežiros s�naudoms.

Priežiros s�naudos ir nauda yra du svarbiausi veiksniai, lemiantys prie-žiros veiksmingum�. Priežira bus laikoma veiksminga, jeigu jai keliamitikslai bus �gyvendinti su mažiausiomis s�naudomis, t.y. tik tokiu atveju, kaipriežiros intensyvumas ir griežtumas n�ra didesnis negu yra btina iškel-tiems tikslams �gyvendinti.

Priežiros s�naudas galima bt� suskirstyti � dvi grupes: � tiesioginesir netiesiogines s�naudas. Tiesiogines priežiros s�naudas sudaro prieži-ros tarnyb� išlaikymo, �skaitant patalp� �sigijim�, darbuotoj� atlyginimus,j� kvalifikacijos k�lim� bei �staig� inspektavim�, išlaidos. Šiuo atveju vi-siškai nesvarbus priežiros tarnybos finansavimo klausimas – nepriklau-somai nuo to, ar priežiros tarnybos veiklos išlaidas dengia finans� rink�dalyviai, ar valstyb�, jos makroekonominiu požiriu yra visuomenin�s s�-naudos. Tiesiogin�s priežiros s�naudos gal�t� bti nesunkiai �vertintostam tikslui taikant priežiros tarnybos pelno/nuostolio ataskait�.

172

Netiesiogin�s s�naudos (neretai manoma, kad jos sudaro didesn� prie-žiros s�naud� dal�) apima papildomas finans� �staig� veiklos išlaidas, su-sijusias su priežiros tarnybos veikla bei išleist� teis�s akt� �gyvendinimu.Netiesiogin�ms s�naudoms, pavyzdžiui, yra priskiriamos pinig� plovimoprevencijos specialisto veiklos (�skaitant darbo užmokest�, darbo vietos �ren-gim� ir kvalifikacijos k�lim�) išlaidos, kadangi tokio darbuotojo buvim�numato pinig� plovimo prevencijos �statymas. Lygiai taip pat ir pajamos,kuri� negauna kredito �staiga už Centrinio banko s�skaitoje laikomas priva-lom�sias atsargas, yra priskiriamos netiesiogin�ms priežiros s�naudoms.Naudojant kiek sud�tingesnius buhalterinio balanso, pelno/nuostolio atskaitosbei vidini� finansini� ataskait� analiz�s metodus, netiesiogines priežiross�naudas bt� galima apskai�iuoti tiek kredito, tiek ir kitoms finans� �stai-goms.

Kiekybiškai �vertinti priežiros naud� yra kur kas sud�tingiau negu prie-žiros s�naudas. Š� klausim� nagrin�j� autoriai atsidr� aklaviet�je bandy-dami pinigine išraiška �vertinti finans� sistemos stabilum� ir nustatyti fi-nans� �staig� priežiros tarnybos ind�l� j� užtikrinant. D�l to vienareikšmiš-kai teigti, kad vienas priežiros modelis yra veiksmingesnis už kit�, bt�nelabai teisinga, ypa� atsižvelgiant � tai, kad priežiros veiksmingum� le-mia ir �vairs mikroaplinkos veiksniai (pvz., darbuotoj� kvalifikacija ir j�darbo našumas, šiuolaikini� informacini� technologij� naudojimas ir t.t.).

M�ginant atsakyti � klausim�, ar finans� �staig� priežiros veiksmingu-mas priklauso nuo toki� �staig� priežiros modelio ir koks priežiros mode-lis yra tinkamiausias Lietuvos s�lygomis, skyriuje yra apžvelgiamos finan-s� �staig� priežiros raidos tendencijos, lyginami Lietuvoje, Latvijoje ir Es-tijoje taikomi priežiros modeliai, nagrin�jami bendros priežiros tarnybosvisoms finans� �staigoms reglamentavimo privalumai ir trkumai.

Prieþiûros tikslai, objektai ir rûðys

Pagrindiniai tikslai, d�l kuri� valstyb� vykdo finans� �staig� priežir�(t.y. nustato tam tikras veiklos taisykles, prižiri, kaip ši� taisykli� yralaikomasi bei vykdo bendr� finans� �staig� veiklos priežir�) yra šios:1) siekis užtikrinti finans� sistemos stabilum�; 2) finans� �staig� klient�interes� apsauga.

173

Priežiros tikslai ir priežiros objektai nulemia tris pagrindines fi-nans� �staig� priežiros ršis (žr. 11.1 lentel�).

Finansø sistemos stabilumo uþtikrinimas

Finans� sistemos stabilumo užtikrinimas yra vienas iš svarbiausi� fi-nans� �staig� priežiros tiksl�. Šiam tikslui �gyvendinti taikoma siste-min� priežira. Sistemin� priežira btina tais atvejais, kai progno-zuojami makroekonominiai finans� �staigos žlugimo padariniai yra di-desni už šios �staigos turto vert�, o vadovai, priimdami sprendimus,atsižvelgia tik � finans� �staigos interesus, o ne � makroekonominiuspadarinius. Taigi sistemin� priežira btina toli gražu ne visoms finan-s� �staigoms. Kredito �staig�, ypa� bank�, veikla pasižymi palygintididele sistemine rizika. Žlugus vienam bankui, d�l visuomen�je kilu-sio nepasitik�jimo bank� sistema, likvidumo bei mokumo problemosgali iškilti ir kitoms kredito ar finans� �staigoms. Tiek draudimo �mo-ni�, tiek ir vertybini� popieri� rinkos dalyvi� veiklos sistemin� rizikayra mažesn� lyginant su kredito �staig� veiklos sistemine rizika. Norsir vertybini� popieri� rinkos dalyvi� ar draudimo �moni� žlugimas tamtikrais atvejais gali nulemti sistemin�s rizikos atsiradim�, ypa� tuo-met, kai min�tosios finans� �staigos �eina � finansin� grup�, apiman�i�ir bankus.

11.1 lentelëPrieþiûros tikslai, objektai ir rûðys

Prieži�ros tikslas Prieži�ros objektas Prieži�ros r�šis

Užtikrinti finans� sistemos staigos finansin� bkl� Sistemin� priežirastabilum�Finans� �staig� klient� interes� staigos finansin� bkl� Rizik� ribojantisapsauga reguliavimasFinans� �staig� klient� interes� staigos elgesys su klientais Veiklos atlikimoapsauga priežira

Pastaba: Lentel� sudaryta remiantis Goodhart Ch., Hartmann P., Llewellyn D.T., Ro-

jas-Suarez L., Weisbrod S., 1998.

174

Rizik� ribojantis reguliavimas (angl. prudential supervision) – tai ant-roji priežiros ršis. Tiek sistemin�s finans� �staig� priežiros objektas,tiek ir rizik� ribojan�io reguliavimo objektas yra tas pats – �staigos finansin�bkl� ir jos saugumas (nepaisant to, kad tiek sistemin�s priežiros, tiek irrizik� ribojan�io reguliavimo objektai yra tie patys, ši� priežir� nebti-nai turi atlikti viena tarnyba). Iš esm�s skiriasi sistemin�s priežiros irrizik� ribojan�io reguliavimo tikslas. Skirtingai negu sistemin�s prieži-ros atveju, pagrindinis rizik� ribojan�io reguliavimo tikslas – finans� �staig�klient� interes� apsauga. Žlugus finans� �staigai, pastarosios klientai pati-ria nuostolius net ir tais atvejais, kai finans� �staigos žlugimas nesukeliajokios sistemin�s rizikos.

Klientø interesø apsauga

Klient� interes� apsaugos btinyb� kyla d�l dviej� priežas�i�. Vis� pir-ma, finans� �staigos, disponuojan�ios klient� turtu, gali bankrutuoti kaipir bet kuris kitas kio subjektas, užsiimantis kine-komercine veikla. Sie-kimas apsaugoti finans� �staig� klientus nuo galim� nuostoli� yra pirmojipriežastis, nusakanti klient� interes� apsaugos, o kartu ir rizik� ribojan�ioreguliavimo, reikalingum�. Antroji priežastis – nes�žiningas ar neprofe-sionalus finans� �staig� elgesys su savo klientais, – lemia dar vien� finan-s� �staig� priežiros rš�: finans� �staig� veiklos atlikimo priežir� (angl.conduct of business regulation).

Skirtingai nuo sistemin�s priežiros ar rizik� ribojan�io reguliavimoobjekto (�staigos finansin� bkl� ir saugumas), finans� �staig� veiklos at-likimo priežiros objektas yra finans� �staig� elgesys su klientais. Už fi-nans� �staig� veiklos atlikimo priežir� atsakinga priežiros tarnyba gali�pareigoti šias �staigas skelbti su j� veikla susijusi� informacij�, btinussutar�i� rekvizitus, gin�� sprendimo tvark� ir t.t.

Finans� �staig� rizik� ribojan�io reguliavimo svarb� �vairs moksli-ninkai (pvz., C. Goodhart ir D. Llewellyn) grindžia panašiais argumentais:

– finans� �staig� paslaug� vartotojai neturi pakankamai išsamios in-formacijos apie finans� �staigas;

– neretai finans� �staigos susiduria su interes� nesuderinamumo pro-blema (angl. agency problems);

175

– finans� �staig� klientai nepaj�gs teisingai �vertinti t� �staig�, kuri�paslaugomis jie naudojasi, patikimumo ir mokumo;

– kadangi finans� �staig� ir j� klient� sudarytos sutartys dažniausiaiyra ilgalaik�s, tai toki� sutar�i� vert� labai priklauso nuo ši� �staig� veik-los po sutar�i� pasirašymo.

Kalbant apie klient� interes� apsaug�, btina skirti mažmeninius irdidmeninius finans� �staig� klientus. Vyrauja nuomon�, kad didmeniniamsklientams, paprastai stambiems kio subjektams, reikia mažiau apsaugosnegu mažmeniniams klientams. Tod�l finans� �staig� veiklos atlikimo prie-žira netur�t� bti homogeniška, o diferencijuojama priklausomai nuo to,ar jos dirba su didmeniniais ar mažmeniniais klientais. Finans� �staig�veiklos atlikimo priežir� gali vykdyti viena arba dvi nepriklausomos prie-žiros tarnybos. Pavyzdžiui, viena tarnyba gali prižir�ti finans� �staig�elges� su mažmeniniais, o kita – su didmeniniais klientais. Jeigu prieži-ros tarnyba (tarnybos) nediferencijuoja finans� �staig� veiklos atlikimopriežiros, tai reiškia arba per didel� priežir� (o kartu ir nereikalingass�naudas) t� finans� �staig�, kurios dirba su didmeniniais klientais, arbanepakankam� priežir� t� finans� �staig�, kurios dirba su mažmeniniaisklientais.

Statistiškai nustatyta priežiros intensyvumo ir konkurencijos tarp fi-nans� �staig� priklausomyb�. Kuo intensyvesn� ir daugiau veiklos sri�i�apimanti priežira, tuo mažesn� konkurencija tarp finans� �staig�. Tod�lfinans� �staig� priežiros intensyvumas netur�t� bti didesnis negu to rei-kia užtikrinant finans� sistemos stabilum� bei klient� interes� apsaug�,paliekant maksimalias galimyb�s finans� �staig� konkurencijai.

M. Taylor ir kai kurie kiti autoriai akcentuoja btinyb� teisiškai at-skirti veiklos atlikimo priežir� ir rizik� ribojant� reguliavim� atliekan-�ias tarnybas. Akivaizdu, kad tarp ši� dviej� priežiros rši� yra galimasinteres� nesuderinamumas. Siekdama užtikrinti s�žining� finans� �staig�elges� su klientais ir j� interes� apsaug�, priežiros tarnyba tur�t� teiktiklientams visapusišk� informacij� apie finans� �staigos mokum�, likvidu-m�, patikimum� ir t.t. Tam tikrais atvejais tokios informacijos pateikimasgali nulemti finans� �staigos bankrot�. Kai kurios valstyb�s, tarp j� Aust-ralija ir Kanada, siekdamos išvengti min�to interes� nesuderinamumo,

176

teisiškai atskyr� finans� �staig� rizik� ribojant� reguliavim� ir j� veiklosatlikimo priežir� atliekan�ias tarnybas. Dauguma autori�, nagrin�jusi�ši� problem�, prieina prie išvados, kad interes� nesuderinamumas tarpklient� interes� apsaugos ir finans� �staigos stabilumo išlieka nepriklau-somai nuo to, koks yra finans� �staig� priežiros modelis. Net jeigu finan-s� �staigos veiklos atlikimo priežir� ir rizik� ribojant� reguliavim� vyk-dyt� atskiros priežiros tarnybos, bendras kompromisinis sprendimas vi-sais gin�ytinais klausimais bt� btinas.

Panaikinus klitis laisvam preki�, paslaug� ir kapitalo jud�jimui irES šalyse �vedus viening� valiut� (eur�), padid�jo finans� �staig� konku-rencija, kartu l�musi pakitimus finans� �staig� priežiroje. ES teisin�senuostatose, reglamentuojan�iose finans� �staig� veiklos priežir�, silo-ma mažinti toki� �staig� veiklos atlikimo priežir� ir daugiau d�mesioskirti rizik� ribojan�iam reguliavimui.

Vidurio ir Ryt� Europos (VRE) šali� finans� �staig� priežiros tar-nyboms pereinamuoju laikotarpiu siloma taikyti tradicinius priežirosmetodus: finans� �staig� inspektavim�, kapitalo pakankamumo ir kit�finansini� rodikli� nustatym� bei j� vykdymo kontrol�. Pagrindin�misproblemomis, su kuriomis susidr� VRE šalyse veikian�ios finans� �stai-gos, buvo kredito rizika, nepakankama investicij� portfelio diversifika-cija, skolinimas su finans� �staigos valdymo organais ar j� savininkaissusijusiems asmenims bei didel� politin� �taka finans� �staigos priima-miems sprendimams. Nors ši situacija, ypa� naryst�s ES siekian�iosešalyse, pastaraisiais metais žymiai pager�jo, VRE šali� priežiros tarny-boms siloma kol kas neatsisakyti finans� �staig� veiklos atlikimo prie-žiros.

11.2. Finansø ástaigø prieþiûros modeliøapþvalga ir praktinis taikymas

D.T. Llewellyn atliko 137 šali� finans� �staig� priežiros modeli� anali-z�, kuri parod�, kad galima didel� priežiros tarnyb� �vairov� ir vieningouniversalaus priežiros modelio n�ra. 1999 m. atlikto tyrimo rezultataipateikiami 11.2 lentel�je.

177

11.2 lentel�je pateikti apibendrinti empirinio tyrimo rezultatai neat-skleidžia tikros finans� �staig� priežiros tarnyb� �vairov�s. Nors tyrimasbuvo atliktas 137 šalyje, pagal lentel�je pateiktus kriterijus apibendrintibuvo galima tik 73 valstyb�se taikomus priežiros modelius. Du identiškipriežiros modeliai su tokiu pa�iu funkcij� ir prižirim� finans� �staig�pasidalinimu praktikoje taikomi ypa� retai. Pavzydžiui, Didžiojoje Brita-nijoje veikia bendra priežiros tarnyba atsakinga tiek už finans� �staig�rizik� ribojant� reguliavim�, tiek ir už j� veiklos atlikimo priežir�. Tuotarpu Australijoje veikia dvi priežiros tarnybos: viena atsakinga už vis�finans� �staig� rizik� ribojant� reguliavim�, o kita – už j� veiklos atlikimopriežir�. Austrijoje 1997 m. buvo sukurtas dar kitas priežiros modelis:vienai priežiros tarnybai deleguota atsakomyb� už vis� finans� �staig�veiklos atlikimo priežir�, ta�iau �steigtos dvi rizik� ribojan�io reguliavi-mo tarnybos, iš kuri� viena atsakinga už vertybini� popieri� rinkos daly-vi�, o kita – už bank� ir draudimo �moni� rizik� ribojant� reguliavim�.

Pastaraisiais metais finans� �staig� veikloje buvo pasteb�ti nemažipoky�iai. Vis� pirma, ši� �staig� veikla tapo �vairiapusiškesn�, o finansi-ni� grupi� organizacin�s struktros – sud�tingesn�s. Finans� �staig� veik-

11.2 lentelëFinansø ástaigø prieþiûros tarnybø modeliai

Bendra prieži�ros tarnyba: Šali�skai�ius

– centrinis bankas 3– kita priežiros tarnyba 10Kredito �staigoms, draudimo �mon�ms bei vertybini� popieri�rinkos dalyviams po atskir� priežiros tarnyb� 35Kredito �staigoms – atskira, draudimo �mon�ms ir vertybini�popieri� rinkos dalyviams – bendra priežiros tarnyba 3Draudimo �staigoms – atskira, kredito �staigoms ir vertybini�popieri� rinkos dalyviams – bendra priežiros tarnyba 9Vertybini� popieri� rinkos dalyviams – atskira, draudimo �mon�msbei kredito �staigoms – bendra priežiros tarnyba 13Iš viso 73

Šaltinis: Llewellyn D.T. 1999.

178

los sritys ir geografin�s ribos išsipl�t�. Be to, did�jantis išvestini� finansini�priemoni� naudojimas ir nebalansiniai straipsniai l�m� situacij�, kuriojefinans� �staigos buhalterinio balanso (sudaromo tam tikrai datai ar tamtikram laikotarpiui) duomenys tampa vis mažiau patikimi vertinant šios�staigos veikl�. Tod�l �vairi� finansini� rodikli� nustatymas, taisykli�, reg-lamentuojan�i� finans� �staig� veikl� pri�mimas ir j� vykdymo kontrol�pamažu darosi ne tokiu reikšmingu ir tinkamu finans� �staig� priežirosmetodu. Gal� gale vis sunkiau atskirti ir vienareikšmiškai apibr�žti skir-ting� finans� �staig� veikl� ir vykdomas funkcijas. Pavyzdžiui, gana daž-nai pasitaikantis atvejis, kai kredito �staigos platina draudimo ar išperka-mosios nuomos finansinius produktus.

Finans� �staig� veiklos poky�iai l�m� ši� �staig� priežiros poky�ius,o kartu ir atskirose šalyse taikom� finans� �staig� priežiros modeli� pa-sikeitim�.

Nepaisant to, kad daugelyje pasaulio valstybi� šiuo metu vis dar vy-rauja specializuotos finans� �staig� priežiros tarnybos, kur už kredito�staig� priežir� dažniausiai yra atsakingas šalies centrinis bankas, pasta-raisiais metais toki� valstybi� skai�ius gerokai sumaž�jo ir yra numato-ma, kad ateityje specializuot� priežiros tarnyb� maž�s.

Priežiros tarnyba, atsakinga už kredito �staig� priežir�, dažniausiaiyra neatsakinga už kit� finans� �staig� priežir�. Tik trij� pasaulio valsty-bi� (Olandijos Antilai, Singapras ir Urugvajus) centriniai bankai yra at-sakingi už vis� finans� �staig� priežir�. Prie ši� valstybi� galima bt�priskirti ir Estij�, nes Estijos finans� �staig� priežiros tarnyba, nors irlaiko save nepriklausoma ir savarankiška institucija, yra pavaldi šaliescentriniam bankui.

Daugiau kaip dešimtyje valstybi�, tarp j� Latvijoje, Vengrijoje, Da-nijoje, Islandijoje, Japonijoje, Kor�joje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokieti-joje ir Didžiojoje Britanijoje, veikia bendra priežiros tarnyba (ne centri-nis bankas), atsakinga už vis� finans� �staig� priežir�. Toki� atvej�, kaiuž finans� �staig� priežir� atsako bendra („mega“) priežiros tarnyba,per pastaruosius penkerius metus pastebimai padaug�jo. Ir toliau numato-ma, kad toki� priežiros tarnyb� pasaulyje daug�s. Apie ketinimus steigtibendr� priežiros tarnyb� visoms finans� �staigoms yra pareiškusi Austri-

179

ja ir Airija. Nemažai kit� valstybi�, tarp j� Suomija, Piet� Afrikos Res-publika ir Šveicarija, paskelb�, kad nagrin�ja kit� šali� finans� �staig�priežiros patirt�, nes ieško bd� padidinti savo priežiros veiksmingum�.

Net ir tose valstyb�se, kurios pasirinko vienos „mega“ priežiros tar-nybos visoms finans� �staigoms priežiros model�, vidin� organizacin�priežiros tarnybos struktra buvo labai nevienoda (žr. 10.3 lentel�).

11.3. Bendros finansø ástaigø prieþiûros tarnybospranaðumai ir trûkumai

Siekiant rasti tinkamiausi� šaliai finans� �staig� priežiros model� reik�t�atsižvelgti � kelet� aspekt�. Vis� pirma, btina �vertinti pasirinkto prieži-ros modelio ir finans� �staig� priežiros s�naud� priklausomyb�. Pasi-rinktas finans� �staig� priežiros modelis tur�t� užtikrinti papras�iausi� irveiksmingiausi� priežiros tarnyb� bendradarbiavim� ir apsikeitim� in-formacija tiek šalies (tarp atskir� priežiros tarnyb�), tiek ir tarptautiniumastu. Pagaliau pasirinktas priežiros modelis tur�t� sudaryti s�lygas veiks-mingam priežiros tiksl� �gyvendinimui, t.y. užtikrinti finans� sistemosstabilum� ir klient� interes� apsaug�.

Tokiu atveju, kai nusprendžiama steigti kelias specializuotas finans��staig� priežiros tarnybas, btina optimaliai paskirstyti ir aiškiai apibr�ž-ti vis� priežiros tarnyb� funkcijas, numatyti, kokias finans� �staigas (kre-dito �staigas, draudimo bendroves ar vertybini� popieri� rinkos dalyvius)prižir�s ir koki� priežir� (sistemin� priežir�, rizik� ribojant� reguliavi-m� ar veiklos atlikimo priežir�) vykdys kiekviena priežiros tarnyba.

Universalaus, �vairioms aplinkos s�lygoms vienodai tinkan�io finan-s� �staig� priežiros modelio n�ra. Jeigu toks modelis bt�, tai klausimod�l vieno ar kito priežiros modelio privalum� ir trkum� nekilt�: tik�ti-na, kad daugelis šali� �diegt� pat� veiksmingiausi� finans� �staig� prieži-ros tarnybos model�. Praktikoje, finans� �staig� priežiros modelio pasi-rinkimas labai priklauso nuo specifini� konkre�ios šalies teisin�s, istori-n�s, politin�s bei geografin�s aplinkos s�lyg�.

Bendros finans� �staig� priežiros tarnybos sukrimas turi tiek sav�privalum�, tiek ir trkum�. Pagrindinius bendros priežiros tarnybos pri-valumus galima suformuluoti taip:

18010

.3 le

ntelë

. Ben

dros

prie

þiûro

s tar

nybo

s, ats

aking

os u

þ visø

finan

sø ás

taigø

veikl

à, tik

slai ir

atsk

aitom

ybë k

ai ku

riose

Eur

opos

valst

ybës

e

�ste

igim

oda

ta

2001

.06.

30

2002

.10.

01

1997

.10.

28

1988

.01.

01

1991

2000

.04.

01

Pava

ldum

as/

Atsk

aito

myb

�

Ats

kait

inga

parl

amen

tui.

Nep

rikl

auso

mas

cent

rini

o ba

nko

pada

liny

s.

Ats

kait

inga

fina

ns�

min

iste

ri-

jai

(bei

par

lam

en-

tui)

.

Ats

kait

inga

Eko

nom

ikos

min

iste

rija

i

Ats

kait

inga

Fin

ans�

min

iste

rija

i

Ats

kait

inga

Fin

ans�

min

iste

rija

i

Išla

ikym

as

Rin

kos

daly

vi�

mok

es�i

ai

Rin

kos

daly

vi�

mok

es�i

ai i

rva

lsty

b�s

biud

žeta

s.

Pri

žir

imos

fina

ns�

�sta

igos

.

N/d

Pri

žir

imos

fina

ns�

�sta

igos

per

vals

tyb�

sbi

udže

t�.

Pri

žir

imos

�sta

igos

ir

laik

inai

vals

tyb�

sbi

udže

tas

Misi

ja/T

iksla

s

Pagr

indi

niai

tik

slai

:už

tikri

nti

klie

nt�

inte

res�

aps

aug�

; di

dint

i fi

nans

� ir

kapi

talo

rin

k� s

tabi

lum

�, u

žtik

rint

i ši

� ri

nk�

pl�t

r�;u

žtik

rint

i ko

nkur

enci

j� f

inan

s� r

inko

se.

Pagr

indi

niai

tik

slai

:už

tikri

nti,

kad

fina

ns�

rink

os d

alyv

i� v

eikl

a at

itikt

��s

taty

m�

reik

alav

imus

; gi

nti i

nves

tuot

oj�

ir k

lient

�in

tere

sus;

maž

inti

sist

emin

� ri

zik�

; m

ažin

tifi

nans

ini�

nus

ikal

tim�

skai

�i�;

did

inti

fina

ns�

sekt

oria

us s

tabi

lum

�, p

atik

imum

�, s

kaid

rum

� ir

efek

tyvu

m�.

Pag

rind

inia

i tik

slai

:pa

laik

yti

pasi

tik�j

im�

fina

ns�

sist

ema;

pad�

ti vi

suom

enei

ger

iau

paži

nti f

inan

s� s

iste

m�

(pvz

., ri

zika

s);

užtik

rint

i klie

nt�

inte

res�

aps

aug�

;su

maž

inti

fina

nsin

i� n

usik

altim

�.M

isija

– p

alai

kyti

tiek

visu

omen

�s, t

iek

ir k

iekv

ieno

indi

vido

pas

itik�

jim�

fina

ns�

sekt

oriu

mi.

Pagr

indi

-ni

ai ti

ksla

i: da

lyva

uti k

uria

nt n

auju

s te

is�s

akt

us;

užtik

rint

i, ka

d b

t� la

ikom

asi j

au p

riim

t� te

is�s

akt

�(p

vz.,

likvi

dum

o ir

kit�

nor

mat

yv�)

; ri

nkti

ir s

kelb

tisu

fin

ansi

niu

sekt

oriu

mi

susi

jusi

� in

form

acij�

.M

isija

– u

žtik

rint

i šal

ies

fina

ns�

sekt

oria

us s

tabi

lum

�ir

efe

ktyv

um�,

gar

antu

oti k

lient

� in

tere

s� a

psau

g�.

Pagr

indi

niai

tik

slai

:už

tikri

nti

skla

nd�

pini

g� i

r ka

pita

lo r

ink�

vei

kim

�;už

tikri

nti

fina

ns�

�sta

ig�

klie

nt�

inte

res�

aps

aug�

;už

tikri

nti

fina

ns�

rink

� sk

aidr

um�;

užtik

rint

i fi

nans

� ri

nk�

daly

vi�

konk

uren

cij�

.

taip

taip

taip

taip

taip

ne

Leid

žia

teis

�s a

ktus

Šalis

Lat

vija

Est

ija

Ang

lija

Dan

ija

Šve

dija

Ven

grij

a

Prie

ži�r

os ta

rnyb

a

Fin

ans�

ir

kapi

talo

rink

� ko

mis

ija(F

inan

su u

nka

pita

la T

irgu

sK

omis

ija)

.E

stij

os f

inan

s�pr

ieži

ros

tar

nyba

(Ees

ti F

inan

tsin

s-pe

ktsi

oon)

.

Fin

ansi

ni�

pasl

aug�

tar

nyba

(Fin

anci

al S

ervi

ces

Aut

hori

ty).

Fin

ans�

pri

eži

ros

tarn

yba

(Fin

anst

il-

syne

t).

Šve

dijo

s fi

nans

�pr

ieži

ros

tar

nyba

(Fin

ansi

nspe

ktio

-ne

n).

Ven

grij

os f

inan

s�pr

ieži

ros

tar

nyba

(Hun

gari

anfi

nanc

ial

supe

rvis

ory

auth

orit

y)

181

1. Tik�tina masto ekonomija. D�l to tur�t� maž�ti priežiros tarnybosdarbuotoj� skai�ius, jos veiklos išlaidos. Nors priežiros tarnybos išlaiky-mo išlaidos sudaro tik nedidel� priežiros s�naud� dal�, priežiros veiks-mingumas tur�t� did�ti.

2. Galima laukti didesnio priežiros tarnybos operatyvumo ieškantsprendim� visais klausimais, kurie lie�ia skirtingas finansinio tarpininka-vimo rinkas ir jose veikian�ias �staigas (pvz., informacijos visuomeneipateikimas). Priežiros operatyvumas bt� žymiai mažesnis, jei egzistuo-t� kelios specializuotos priežiros tarnybos.

3. Tiek finans� �staigos, tiek ir j� klientai tur�t� naudos, jeigu vienasteis�s aktas apibr�žt� priežiros tarnybos funkcijas, atsakomyb�, �galioji-mus ir gin�� sprendimo tvark�. Be to, finans� �staig� veiklos s�naudospalaikant ryš� tik su viena priežiros tarnyba, maž�t�, ir tai didint� finan-s� rink� efektyvum�.

4. Bt� išvengta t� pa�i� funkcij� skirtingose priežiros tarnybosepasikartojimo ar galimo atskir� finans� �staig� veikl� priežiros susilpn�-jimo. Be to, taikant vieningas priežiros taisykles visoms finans� �stai-goms, joms kartu bt� užtikrintos ir vienodos konkurencin�s s�lygos.

5. Priežiros modelis geriau atitikt� finans� rink� pl�tros tendencijas(finansini� paslaug� integracija), bt� sudarytos s�lygos veiksmingai ir vi-sapusiškai finansini� korporacij� priežirai, kas leist� operatyviai nustatytigalimas finansini� grupi� nemokumo problemas ir jas tinkamai spr�sti.

6. Finans� �staig� priežiros tarnybos pavaldumas ir atskaitomyb�bt� paprastesni ir suprantamesni visuomenei.

Empiriškai pagr�sti, kad bendra priežiros tarnyba sudaryt� geresness�lygas veiksmingai ir visapusiškai finansini� korporacij� priežirai lygi-nant su specializuotomis priežiros tarnybomis (taip pat �rodyti atvirkšti-n� teigin�) šiuo metu bt� sunku. Sukaupta statistini� duomen� baz� yrapalyginti nedidel�, nes bendros priežiros tarnybos visoms finans� �stai-goms buvo prad�tos steigti gan�tinai neseniai. Vis d�lto Anglijos Finansi-ni� paslaug� tarnybos veiklos rezultatai leidžia manyti, kad �krus bendr�priežiros tarnyb�, priežiros s�naudos tur�t� maž�ti, kartu s�lygodamospriežiros veiksmingumo did�jim�.

Finans� �staig� priežiros funkcij� delegavimas bendrai priežirostarnybai gali tur�ti ir nepageidaujam� padarini�:

182

1. Nors bank�, vertybini� popieri� rinkos dalyvi� ir draudimo �moni�integracijos tendencijos yra akivaizdžios, ta�iau dar nemaža dalis nedide-li� finans� �staig� veikia (ir ateityje veiks) tik konkre�ioje specializuotojefinansini� paslaug� rinkoje. Draudimo �moni�, bank� ir vertybini� popie-ri� rinkos dalyvi� veikla labai nevienoda, tod�l šioms �staigoms tur�t�bti taikomi skirtingi rizik� ribojan�io reguliavimo metodai. Bendrai prie-žiros tarnybai taikyti skirtingus priežiros metodus gali bti sud�tingiaunegu specializuotoms priežiros tarnyboms.

2. Didesn� tikimyb�, kad priežiros tarnyba atskiroms finansin�s veik-los ršims ir finans� �staig� mažmeniniams ir didmeniniams klientamsnetaikys diferencijuotos priežiros, kas reikš arba per didel� priežir� (okartu ir nereikalingas s�naudas) t� finans� �staig�, kurios dirba su didme-niniais klientais, arba nepakankam� priežir� t� finans� �staig�, kuriosdirba su mažmeniniais klientais.

3. Bendra visoms finans� �staigoms priežiros tarnyba su pla�iais �ga-liojimais gali tapti ypa� didel� gali� turin�ia, biurokratine ir nelanks�iaorganizacija.

4. Finans� �staig� priežiros paslaug� teikimas bus monopolizuotasir tai gali apsunkinti informacijos apie �vairi� priežiros metod� taikymoprivalumus bei trkumus gavim�, taip pat veiksming� metod� pritaikym�.

5. Finans� �staig�, ypa� bank�, rizik� ribojan�io reguliavimo ir siste-min�s priežiros funkcij� atskyrimas nuo centrinio banko mažins pastaro-jo galimybes operatyviai reaguoti atliekant paskutinio skolintojo funkcij�.

Dauguma nepageidaujam� pasekmi� d�l bendros finans� �staig� prie-žiros tarnybos steigimo remiasi teorin�mis prielaidomis ir kol kas darnepatvirtinti empirini� tyrim� rezultatais. Didžiosios j� dalies bt� gali-ma išvengti, sukrus tinkam� teisin� priežiros tarnybos veiklos aplink�,pri�mus dirbti aukštos kvalifikacijos personal� bei tinkamai organizuo-jant priežiros tarnybos veikl�.

11.4. Lietuvos finansø ástaigø prieþiûros modelis

Lietuvoje šiuo metu veikia trys finans� �staig� priežiros tarnybos: Drau-dimo priežiros komisija, Lietuvos banko Kredito �staig� priežiros de-partamentas ir Vertybini� popieri� komisija. Lietuvoje veikian�ios prie-

183

žiros tarnybos yra pavaldžios (atskaitingos) skirtingoms institucijoms.Draudimo priežiros komisija pavaldi LR vyriausybei, kuri yra vykdo-mosios valdžios organas, tuo tarpu Vertybini� popieri� komisija – tie-siogiai, o Kredit� �staig� priežiros departamentas – netiesiogiai per Lie-tuvos bank� atskaitingos Lietuvos Respublikos Seimui, kuris yra �staty-m� leidžiamosios valdžios organas. Bt� sunku rasti argumentus, kuriepagr�st� ir paaiškint� toki� priežiros tarnyb� pavaldumo �vairov�. Vis�trij� Lietuvoje veikian�i� priežiros tarnyb� sujungimas � vien�, nusta-tant aišk� naujos tarnybos pavaldum� ir atsakomyb�, bt� visiškai pa-teisinamas ir priimtinas. Kartu tur�t� maž�ti finans� �staig� bendravimosu priežiros tarnyba s�naudos ir tai prisid�t� prie šalies finans� rink�efektyvumo did�jimo.

Sprendimas sujungti tris priežiros tarnybas � vien� tiek Latvijoje,tiek ir Estijoje buvo priimtas kiek anks�iau.

2002 m. sausio 1 d. trys Estijos finans� sektoriaus priežiros tarny-bos – Estijos banko Bank� priežiros departamentas, atskaitingas Estijosparlamentui, Vertybini� popieri� priežiros komisija ir Draudimo prie-žiros komisija, pavaldžios Finans� ministerijai, buvo sujungtos � vien�Estijos finans� priežiros komisij�. Estijos finans� priežiros komisijayra nepriklausomas Estijos banko padalinys, jam ir atskaitingas.

2001 m. liepos 1 d. Latvijos banko Kredito �staig� priežiros departa-mentas, Vertybini� popieri� rinkos komisija ir Draudimo priežiros komi-sija buvo sujungtos � vien� Latvijos Finans� ir kapitalo rink� komisij�.Latvijos finans� ir kapitalo rink� komisija yra nepriklausoma institucija,atskaitinga Latvijos parlamentui. Tiek Latvijos, tiek ir Estijos finans� �stai-g� priežiros tarnybos turi s�skaitas savo šalies centriniuose bankuose.

Priežiros tarnybos finansavimas yra dar vienas argumentas d�l fi-nans� �staig� priežiros tarnyb� sujungimo. steigus bendr� priežiros tar-nyb� Lietuvoje, šalyje veikian�ioms finans� �staigoms, priežiros tarny-bos finansavimo požiriu, bt� užtikrintos vienodos konkurencin�s s�ly-gos. Šiuo metu Kredito �staig� priežiros departamento veikl� finansuojaLietuvos bankas. Skirtingai negu Kredito �staig� priežiros departamentoir Vertybini� popieri� komisijos, kuri finansuojama iš valstyb�s biudžeto,Valstybin�s draudimo priežiros tarnybos veikl� finansuoja prižirimos

184

finans� �staigos. Nevienodas požiris � priežiros tarnybos finansavim�sukuria finans� �staigoms nevienodas konkurencines s�lygas.

Tiek Estijos finans� priežiros tarnybos, tiek ir Latvijos finans� irkapitalo rink� komisijos veikl� finansuoja j� prižirimos finans� �staigos.Nepriklausomai nuo to, ar bendros priežiros tarnybos veikla Lietuvojebt� finansuojama Lietuvos banko, valstyb�s biudžeto ar finans� rink�dalyvi� l�šomis, visoms finans� �staigoms bt� užtikrintos vienodos kon-kurencin�s s�lygos.

Be to, trij� Lietuvoje veikian�i� priežiros tarnyb� sujungimas � vie-n� tur�t� ir kit� jau min�t� teigiam� pasekmi�. Vis� pirma, tik�tina, kadmasto ekonomija mažins tiesiogines priežiros s�naudas ir d�l to did�spriežiros veiksmingumas. Galima tik�tis didesnio priežiros tarnybos ope-ratyvumo sprendžiant klausimus, susijusius su skirtinga finansinio tarpi-ninkavimo veikla užsiiman�iomis �staigomis (kredito �staigomis, draudi-mo bendrov�mis, vertybini� popieri� rinkos dalyviais). Be to, toks prie-žiros modelis geriau atitikt� finans� rink� pl�tros tendencijas.

Tai, kad finans� �staig�, ypa� bank�, rizik� ribojan�io reguliavimo irsistemin�s priežiros funkcij� atskyrimas nuo centrinio banko mažins pas-tarojo galimybes operatyviai reaguoti atliekant paskutinio skolintojo funk-cij�, yra bene rim�iausias bendros priežiros tarnybos steigimo trkumas.

Centrinio banko vaidmuo užtikrinant finans� sistemos stabilum� yranegin�ytinas. Pasirinkus bendros priežiros tarnybos visoms finans� �stai-goms model�, bt� svarbu rasti efektyviausius informacijos apsikeitimotarp centrinio banko ir priežiros tarnybos kanalus ir bdus. Iš esm�s,kuriant Lietuvos finans� �staig� priežiros tarnyb� galima bt� pasirinktiir Estijos finans� �staig� priežiros model�, kai priežiros tarnyba veikiakaip nepriklausomas Estijos banko padalinys.

Nevienodas Lietuvos finans� �staig� priežiros tarnyb� pasirengimasužtikrinti ES standartus atitinkan�i� priežir� yra dažnai pateikiamas ben-dros priežiros tarnybos steigimo priešinink� argumentas. Daugiausia kriti-kos susilaukia Draudimo priežiros komisijos veikla. Reik�t� pasteb�ti, kadši tarnyba pastaraisiais metais nemažai nuveik� siekdama priartinti šaliesdraudimo �moni� priežir� prie tokiai priežirai ES šalyse keliam� reikala-vim�. Kita vertus, Lietuvoje veikian�i� trij� priežiros tarnyb� sujungimas

185

sudaryt� dar geresnes s�lygas darbuotoj� kvalifikacijos k�limui, prisid�t�prie draudimo �moni� priežiros veiksmingumo did�jimo.

Svarbiausios s�vokos• Finansini� �staig� priežira• Priežiros tarnyba• Priežiros veiksmingumas• Sistemin� priežira• Rizik� ribojantis reguliavimas• Veiklos atlikimo priežira• Finans� �staig� priežiros modelis• Specializuota priežiros tarnyba• Bendra priežiros tarnyba

Kartojimo klausimai1. Kas sudaro finansini� �staig� priežir�?2. Kaip yra vertinamos priežiros s�naudos ir nauda?3. Kokias žinote priežiros ršis? Paaiškinkite jas.4. Kokius žinote praktikoje dažniausiai pasitaikan�ius finans� �staig�

priežiros modelius?5. Kokie yra bendros finans� �staig� priežiros tarnybos pranašumai

ir trkumai?6. Kaip organizuota finans� �staig� priežira Lietuvoje?

186

12. Perdraudimo veikla

Savo veikloje draudimo �mon�s lygiai taip pat, kaip ir kiti kin�s veik-los vykdytojai, draudžia su j� vykdoma veikla susijusias rizikas. Vie-na draudimo �mon� kitoje draudimo �mon�je gali drausti tiek savo tur-t�, �skaitant pastatus bei kitas draudimin�s apsaugos gamybos priemo-nes, tiek ir tiesioginio draudimo metu iš draud�j� perimtas rizikas. Daž-niausiai yra perdraudžiamos didel�s, t.y. didel� nuostoli� matematin�vidurk� bei draudimo sum� turin�ios, rizikos. Ar iš draud�jo perimtarizika yra didel�, ar ne, priklauso tiek nuo absoliutin�s matematinionuostoli� vidurkio vert�s bei draudimo sumos, tiek ir nuo �mon�s nuo-savo kapitalo bei turto dydžio. Tiesioginio draudimo veiklos metu išdraud�j� perimtos rizikos ar jos dalies draudimas kitoje draudimo �mo-n�je yra vadinamas perdraudimu, o ši draudimo �mon�s veikla – per-draudimo veikla.

Perdraudimo metu vienas draudikas, vadinamas pirminiu draudiku,kitam draudikui, vadinamam perdraudiku, perduoda vis� iš draud�j� per-imt� individuali� ar kolektyvini� nuostoli� tikimybin� pasiskirstym� artam tikr� šio tikimybinio nuostoli� pasiskirstymo dal�. Pirminiu draudi-ku gali bti tiek kit� draudik� perimtas rizikas draudžianti, tiek ir tiesio-ginio draudimo veikla užsiimanti, t.y. tiesiogiai iš gyventoj� bei kiosubjekt� rizikas perimanti draudimo �mon�. Tais atvejais, kai pirminisdraudikas yra tiesioginio draudimo �mon�, jis yra vadinamas perduo-dan�i�ja bendrove (cedentu), jei tai yra perdraudimo �mon� – pakartoti-nai perduodan�i�ja bendrove (retrocedentu). Aiškumo bei paprastumod�lei, pirminiais draudikais toliau vadinsime tik tiesioginio draudimoveikla užsiiman�ias (o taip pat galin�ias vykdyti aktyvaus perdraudimoveikl�) draudimo �mones. Aktyviu perdraudimu yra priimta vadinti kit�pirminio draudimo �moni� perimt� rizik� perdraudim�. Pasyvusis per-draudimas yra apibdinamas kaip tiesioginio draudimo metu iš draud�-j� perimt� rizik� ar j� dalies perleidimas kitai tiesioginio draudimo arperdraudimo �monei.

187

12.1. Perdraudimo veiklos reikðmë

Iš pirmo žvilgsnio gal�t� pasirodyti keista, kad pirminis draudikas iš pra-dži� deda didžiules pastangas nor�damas �sigyti kuo daugiau klient�, par-duoti kuo daugiau draudimo sutar�i� bei surinkti kuo daugiau draudimo�mok�, o v�liau didel� d�mes� skiria perdraudik� paieškai, nor�damas per-drausti, t.y. perleisti, dal� iš draud�j� perimt� rizik�, o kartu ir dal� surink-t� draudimo �mok�. Paaiškinti tok� pirminio draudiko elges� n�ra sunku.Draudimo teorijoje yra išskiriamos šios perdraudimo veiklos vykdymopasekm�s:

– draudimo �mon�s veiklos rezultat� pastovumo did�jimas;– paj�gum� did�jimas;– veiklos t�stinumo užtikrinimas katastrofini� nelaimi� atveju;– informacijos gavimas bei pardavimas;– galimyb� nutraukti vykdom� draudimo veikl� tam tikroje draudimo

grup�je ar teritorijoje.Aptarsime pla�iau kiekvien� iš ši� pasekmi�.Draudimo �mon�s veiklos rezultat� pastovumo did�jimas. Antroje šios

knygos dalyje min�jome, kad pelno siekimas yra vienas iš pagrindini�draudimo �mon�s, veikian�ios rinkos s�lygomis, tiksl�. Draudimo �mon�spelnas bei draudimo išmok� draud�jams apimtys yra du glaudžiai susij�dydžiai. Draudimo �mon�s pelnas maž�s, jei kitiems draudimo �mon�s veik-los rodikliams nekintant, did�s draudimo išmok� apimtys. Draudimo iš-mok� apimtys, ypa� ne gyvyb�s draudimo grup�se, yra sunkiai progno-zuojamos. Jos priklauso nuo �vairi� ekonomin�s, socialin�s, technologi-n�s bei teisin�s aplinkos pasikeitim�, stichini� nelaimi� dažnumo, j� su-kelt� nuostoli� dydžio bei �vairi� kit� veiksni�.

Draudimo �mon�s veiklos rezultat� stabilumo did�jimas yra svarbiau-sia perdraudimo veiklos pasekm�. Veiklos rezultat� stabilumo did�jimasreiškia, kad s�kmingais, t.y. palyginti nedidel� bruto nuostolingum� turin-�iais, metais pirminis draudikas gaus kur kas mažesn� peln�, o nes�kmin-gais metais – kur kas mažesnius nuostolius, negu bt� gav�s, jei nevykdy-t� perdraudimo veiklos.

Paj�gum� did�jimas. Draudimo �moni� vykdomai tiesioginio draudi-mo veiklai praktikoje gana dažnai yra taikomi �vairs apribojimai. Turto

188

bei civilin�s atsakomyb�s draudimo grup�se neretai yra numatomas mak-simalus vienos rizikos dydis bei didžiausia leistina vis� surinkt� draudi-mo �mok� suma. Šie dydžiai skirtingoms draudimo �mon�ms bna nevie-nodi, kadangi juos skai�iuojant yra atsižvelgiama � draudimo �mon�s pa-j�gum�, t.y. turim� nuosav� kapital�.

Perdraudimo veikla suteikia draudimo �monei galimyb� perimti išdraud�j� net ir tokias rizikas, kurios peržengia teis�s aktais numatytusmaksimalius vienos rizikos ar vis� draudimo �mok� sumos dydžius. Taileidžia draudimo �mon�ms išlaikyti esamus bei pritraukti naujus klientus.

Veiklos tstinumo užtikrinimas katastrofini� nelaimi� atveju. Katastro-fin�s nelaim�s gali paveikti �vairi� draudimo grupi� rizikas. Susidrus l�k-tuvams, �vykus žem�s dreb�jimui, vandenyno pakrant�s miestus nusiaubusuraganui, atsiradus naujai neišgydomai ligai, išplitus epidemijai ir daugeliokit� katastrofini� nelaimi� atveju draudimo �mon�, apdraudusi nuo min�t�-j� pavoj�, bet neperdraudusi dalies perimt� rizik� kitose draudimo �mon�-se, devyniais atvejais iš dešimties prival�t� nutraukti savo veikl� – draudi-mo �mon� nebt� paj�gi �vykdyti draud�j� atžvilgiu prisiimt� �sipareigoji-m�. Veiklos t�stinumo užtikrinimas katastrofini� nelaimi� atveju yra glau-džiai susij�s su d�l perdraudimo veiklos atsirandan�iu draudimo �mon�sveiklos rezultat� pastovumo did�jimu, kadangi katastrofos yra viena iš pa-grindini� draudimo �mon�s veiklos rezultat� nestabilumo priežas�i�.

Informacijos gavimas bei pardavimas. Perdraudimo �moni� klientaiyra didesn�s ir mažesn�s �vairiose pasaulio šalyse veikian�ios pirminiodraudimo �mon�s. Perdraudimo �mon�s, vykdydamos savo veikl�, sukau-pia daug informacijos apie atskirus pirmini� draudimo �moni� klientus –draud�jus, �vairius perdraudimo bdus bei rizikos ir draudimo �mok� pa-skirstymo tarp pirminio draudimo ir perdraudimo �moni� metodus. Tod�lperdraudimo �mon�s teikia informacij�, nauding� tiek pirminiams draudi-kams, ketinantiems prad�ti vykdyti draudimo bei su ja susijusi� perdrau-dimo veikl� naujoje draudimo grup�je, tiek ir kitoms draudimo �mon�ms,norin�ioms daugiau sužinoti apie atskirus kio subjektus bei jiems bdin-g� subjektyvi� rizik�.

Kaupdamos bei parduodamos informacij� vartotojams, perdraudimo�mon�s privalo nepamiršti profesin�s etikos princip� bei �sipareigojim�.

189

Visa surinkta informacija turi bti kruopš�iai patikrinta, o konfidencialiinformacija atskirta nuo tos informacijos, kuri gali bti parduota.

Galimyb� nutraukti vykdom� draudimo veikl� tam tikroje draudimogrup�je ar teritorijoje. Praktikoje pasitaiko, kai draudimo �mon�s nuspren-džia nutraukti tam tikros draudimo grup�s rizik� draudimo ar tam tikramegeografiniame regione vykdom� draudimo veikl�. Kartais yra priimamisprendimai ir d�l visiško draudimo �mon�s veiklos nutraukimo ir �mon�sturto likvidavimo. Praktikoje tokie sprendimai yra �gyvendinami dviembdais:

1. Draudimo �mon� paskelbia nutraukianti savo veikl� ir gr�žina drau-d�jams dal� iš anksto sumok�t� draudimo �mok�. Toks draudimo �moni�veiklos nutraukimas sukelia draud�j� nepasitenkinim� bei neigiam� drau-dimo priežiros tarnyb� reakcij� bei vertinim�. Šis draudimo veiklos nu-traukimo bdas brangiai kainuoja kiekvienai draudimo veikl� nutrauktinusprendusiai draudimo �monei; dalies draudimo �mok� gr�žinimas rei-kalauja dideli� darbo, laiko bei kapitalo s�naud�.

2. Pirminio draudimo �mon� gali perdrausti visas iš draud�j� perim-tas rizikas kitoje ar kitose perdraudimo �mon�se. Šis draudimo veiklosnutraukimo bdas yra žymiai patogesnis. Jis visiškai nepažeidžia draud�-j� interes�, be to, yra susij�s su žymiai mažesniais kaštais, lyginant sudalies draudimo �mok� gr�žinimu. Atskiros draudimo grup�s, geografinioregiono ar vis� draudimo �mon�s rizik� perdraudimo procesas yra vadina-mas portfelio perdraudimu. Tai ir yra tas retai praktikoje taikomas atvejis,apie kur� mes neseniai kalb�jome, kai perdraudikas perdraudžia vis� pir-minio draudiko iš draud�j� perimt� rizik�.

Ryšys tarp pirminio draudiko, perdraudiko bei draud�joSutartis tarp pirminio draudimo bei perdraudimo �moni� yra perdraudimoveiklos pagrindas. Draud�jai, kuri� rizikas pirminis draudikas ketina per-drausti, nedalyvauja perdraudimo sutarties pasirašyme. Ši sutartis papras-tai nesuteikia draud�jams joki� papildom� teisi� ar �pareigojim�.

Tarkime, kad „Marijampol�s audiniai“ draudimo �mon�je „Draudimas“apdraud� savo turt� 1 mln. lit� suma. „Draudimas“ perdraud� 70% perimtosrizikos „LietuvosRe“ perdraudimo �mon�je. „Marijampol�s audiniai“ gais-

190

ro metu patyr� didelius nuostolius, ta�iau „Draudimas“ nebuvo paj�gus �vyk-dyti prisiimt� �sipareigojim�. „Marijampol�s audiniai“ kreip�si � „Lietu-vosRe“ d�l nuostoli� atlyginimo. Perdraudimo �mon� atsisak� išmok�ti drau-dimo sum�, nepaisant to, kad buvo per�musi net 70% dydžio rizikos dal�.Perdraudimo �monei tekusi� draudimo išmokos dal� „LietuvosRe“ perved�� subankrutavusios (nemokios) draudimo �mon�s „Draudimas“ s�skait�, iškurios proporcingai buvo tenkinami vis� draud�j�, tarp j� eilinio ieškovoteis�mis ir „Marijampol�s audini�“, reikalavimai.

Bendra taisykl� numato, kad �vykus draudiminiam �vykiui draud�jasgali kelti nuostoli� kompensavimo reikalavim� tik draudimo sutart� pasi-rašiusiai bei rizik� per�musiai pirminio draudimo �monei. Nors paprastaidraud�jas neturi teis�s reikalauti, kad perdraudimo �mon� kompensuot�draudiminio �vykio metu atsiradusius nuostolius, perdraudimo �mon� to-ki� teis� draud�jui gali suteikti. Perdraudimo �mon� �galioja pirminio drau-dimo �mon� kartu su draudimo sutartimi išduoti draud�jui ir perdraudimo�mon�s pasirašyt� indosoment�. Asmuo, turintis indosoment�, gali tiesio-giai kreiptis � perdraudimo �mon� ir reikalauti d�l draudiminio �vykio atsi-radusi� nuostoli� kompensavimo, jei pirminis draudikas tampa nebemo-kus ir negali patenkinti teis�t� draud�jo reikalavim�. JAV bankams reika-laujant, ipotek� gav�jai neretai tur�davo pateikti �keisto nekilnojamojoturto draudimo liudijim� su perdraudimo �mon�s pasirašytu indosomentu.

Nepriklausomai nuo to, ar draud�jo rizika buvo perdrausta ir nuo per-draustos rizikos dalies, pirminis draudikas vienintelis atsako draud�jui uždraudiminio �vykio metu atsiradusi� žal�. Tarkime, kad „Draudimas“ ap-draud� „Prien� srio“ civilin� atsakomyb� 100 000 lit� sumai, o v�liauperdraud� 50% perimtos rizikos „LietuvosRe“ perdraudimo �mon�je. „Li-etuvosRe“ tapo nemokia, o teismas pripažino „Prien� sr�“ kalt� d�l ne-kokybiškos produkcijos gaminimo ir priteis� už vartotoj� sveikatai pada-ryt� žal� sumok�ti 80 000 lit�. „Draudimas“ prival�s padengti visus 80000 lit� siekian�ius nuostolius nepriklausomai nuo to, ar jam pavyks išnemokaus „LietuvosRe“ išsireikalauti pagal perdraudimo sutart� priklau-san�i� 40 000 lit� sum�.

Nepaisant to, kad draud�jas, pirminiam draudikui tapus nemokiu, pa-prastai neturi teis�s tiesiogiai reikalauti iš perdraudimo �mon�s nuostoli�

191

kompensavimo, negal�tume teigti, kad draud�jas iš pirminio draudiko vyk-domos perdraudimo veiklos negauna jokios naudos. Bene svarbiausia per-draudimo veiklos pasekm� yra kur kas paprastesn� dideli� rizik� draudi-mo procedra. Didel�s gamyklos savininkas turi kur kas mažesnes laikobei kašt� s�naudas, kadangi rizik� vertinimo, draudimo �mok� mok�jimobei draudimo išmok� gavimo metu draud�jas bendrauja tik su viena, o nesu keliomis draudimo �mon�mis.

12.2. Perdraudimo rûðys

Perdraudimo veikla tiek teorijoje, tiek ir praktikoje dažniausiai yra skirs-toma � neprivalom�j� arba fakultatyvin� (angl. facultative) bei sutartin� (angl.treaty) perdraudim�. Tai pavaizduota 12.1 paveiksle.

Neprivalomuoju perdraudimu yra vadinama tokia perdraudimo veik-la, kurios metu pirminio draudimo bei perdraudimo �mon�s atskirai apta-ria kiekvien� iš draud�jo perimt� rizik� bei numato tos rizikos perdraudi-mo s�lygas. Kiekvienai su draud�ju sudarytai tiesioginio draudimo sutar-�iai yra sudaroma atskira perdraudimo sutartis. Pirminis draudikas n�ra�pareigotas perdrausti vis� iš draud�j� perimt� rizik�. Neprivalomasisperdraudimas suteikia pasirinkimo laisv�, t.y. pirminis draudikas patspasirenka, kurias rizikas perdrausti, o kurias – ne. Perdraudikas, kaip ir

PERDRAUDIMAS

Sutartinis Neprivalomas Finansinis

Proporcingas Neproporcingas Proporcingas Neproporcingas

DALINIS PERTEKLINIS RIZIKAI(SUTAR�IAI)

DRAUDIMOVYKIUI

NUOSTOLI�SUMAI

12.1 pav. Perdraudimo veiklos skirstymas

192

perdraud�jas, turi pasirinkimo laisv�; jis gali tiek atsisakyti perimti, tiek irsutikti perdrausti pirminio draudiko jam silomas rizikas.

Sutartinis perdraudimas yra daugelio atskir� rizik� perdraudimas pa-gal vienoje perdraudimo sutartyje (sutartinio perdraudimo sutartyje) nu-matytas perdraudimo s�lygas. Perdraudžiam� rizik� portfelis paprastai vie-nija vienos draudimo grup�s, ršies ar vieno geografinio regiono rizikas.Abi sutartinio perdraudimo sutart� pasiraš� pus�s prisiima tam tikrus �si-pareigojimus partnerio atžvilgiu. Dažniausiai sudaroma tokia sutartinioperdraudimo sutartis, kuria pirminis draudikas �sipareigoja perleisti, o per-draudikas – perimti visas pirminio draudiko rizik� portfelio rizikas, atitin-kan�ias perdraudimo sutartyje numatytas s�lygas.

Tarkime, kad „Draudimas“ ir „LietuvosRe“ pasiraš� perdraudimo su-tart�, kuria „Draudimas“ �sipareigojo pasilyti „LietuvosRe“ visas per vie-nerius metus iš draud�j� perimamas sausumos transporto priemoni� civi-lin�s atsakomyb�s rizikas, kuri� draudimo suma yra didesn� nei 40 tkst.lit�. Sutartis numat�, kad minimali perdraudimo �monei perleidžiamos ri-zikos dalis yra 10%. „LietuvosRe“ �sipareigojo perdrausti visas draudimo�mon�s „Draudimas“ iš draud�j� perimtas sausumos transporto priemo-ni� civilin�s atsakomyb�s rizikas, jei draudimo suma viršija 50 tkst. lit�.Be to, „LietuvosRe“ �sipareigojo, „Draudimui“ pareikalavus, sutartyje nu-matytomis s�lygomis perimti iki 30% kiekvienos perdraudžiamos rizikos.Šioje perdraudimo sutartyje buvo numatyta ir didesn�s rizikos dalies per-draudimo galimyb�, ta�iau tokiu atveju perdraudimo s�lygos tur�jo btiaptartos atskiru susitarimu.

Pavyzdyje aprašytos perdraudimo sutarties negalima laikyti nei ne-privalomojo, nei sutartinio perdraudimo sutartimi, kadangi jai yra bdingitiek vienos, tiek ir kitos sutar�i� ršies požymiai. Mišriosios perdraudimosutartys praktikoje sudaromos lygiai taip pat dažnai, kaip ir grynosios ne-privalomojo ar sutartinio perdraudimo sutartys.

Perdraudimo veikla gali bti skirstoma � atskiras ršis pagal tai, kaipyra atliekamas rizikos tarp pirminio draudimo bei perdraudimo �moni�paskirstymas.

Perdraudimas yra vadinamas proporcingu, kai iš draud�j� perim-tos rizikos, draudimo �mokos bei draudimo išmokos draudimini� �vy-

193

ki� atveju tarp pirminio draudimo bei perdraudimo �moni� yra paskirs-tomos tuo pa�iu santykiu. Tarkime, kad „Draudimas“ apdraud� „Kau-no sris“ civilin� atsakomyb�. Draudimo �mon� „Draudimas“ perleido„LietuvosRe“ perdraudimo �monei 45% dydžio perimtos rizikos dal�.Kadangi „LietuvosRe“ atiteko ir 45% dydžio draudimo �mokos dalisbei perdraudimo �mon� draudiminio �vykio atveju �sipareigojo padengtito paties, t.y. 45%, dydžio nuostoli� dal�, ši rizikos perleidimo sutartisbuvo priskirta proporcingo perdraudimo sutar�i� grupei. Perdraudimo�mon�, per�musi proporcing� rizikos, �sipareigojim� bei draudimo �mo-kos dal�, dažniausiai sumoka pirminio draudimo �monei tam tikro dy-džio komisin� mokest� dalies išlaid�, susijusi� su draud�j� paieška,rizikos vertinimu, informacijos apdorojimu, draudimo sutar�i� pasira-šymu, išdavimu bei valdymu, kompensavimui.

Nuostoli� viršijimo perdraudimas dažnai dar yra vadinamas nepro-porcingu perdraudimu. Neproporcingo perdraudimo sutartimi perdraudi-mo �mon� �sipareigoja atlyginti visus draudiminio �vykio s�lygotus drau-d�jo nuostolius, viršijan�ius perdraudimo sutartyje numatyt� maksimali�nuostoli� apimt�, kurios neviršijus už visus nuostolius atsako pirminis drau-dikas. Maksimali nuostoli� apimtis gali bti išreikšta tiek santykine išdraud�jo perimtos rizikos dalimi, tiek ir absoliutine pinig� suma. Nepri-valomas bei sutartinis perdraudimas gali bti proporcingas, neproporcin-gas ir mišrus.

Toliau aptarsime kiekvien� iš perdraudimo rši� pla�iau.

12.3. Sutartinis perdraudimas

Pirminio draudimo �mon�s dažnai siekia pasirašyti su perdraudimo �mo-n�mis sutartinio perdraudimo sutartis, kadangi pastarosios turi kelet� pri-valum� neprivalom� perdraudimo sutar�i� atžvilgiu. Perdraudimo �mon�,pasirašydama sutartinio perdraudimo sutart�, �sipareigoja perdrausti visaspirminio draudiko iš draud�j� perimtas rizikas, atitinkan�ias sutartyje nu-matytus reikalavimus. Pirminis draudikas, perimdamas atskiras draud�j�rizikas, n�ra �pareigotas kiekvien� kart� konsultuotis bei tartis su perdraudi-mo �mone. Tod�l sutartinio perdraudimo sutartys leidžia pirminio draudimo

194

�mon�ms pasiekti kur kas mažesnius perdraudimo veiklos kaštus, lygi-nant su neprivalomo perdraudimo sutartimis. Ar pirminis draudikas pa-sirinks proporcing�j� ar neproporcing�j� perdraudim�, priklausys tiek nuoperimt� rizik� ršies, finansini� poreiki�, tiek ir nuo daugelio kit� veiks-ni� �takos.

Dalinis perdraudimas. Dalinis perdraudimas yra proporcingo perdrau-dimo ršis. Dalinio perdraudimo sutartimi pirminis draudikas �sipareigojaperleisti perdraud�jui sutartyje numatyt� rizikos dal�. Nepriklausomai nuodydžio yra perdraudžiamos visos tam tikras s�lygas bei reikalavimus ati-tinkan�ios rizikos. Pirminio draudiko pasiliktoji (dalyvavimas) bei per-draudimo �monei perleistoji rizikos dalys yra išreiškiamos procentiniaisdydžiais. Absoliutin� perdraudimo sumos išraiška litais iš anksto n�ra ži-noma. Ji priklauso nuo pirminio draudiko perimtos rizikos dydžio, t.y. nuodraud�jo pasirinktos ar draudiko nustatytos draudimo sumos. Perdraudi-mo �mon� gali sumažinti savo rizik� sutartyje numatydama maksimalias,vieno draudiminio �vykio s�lygotas nuostoli� apimtis, kurias peržengusvisa atsakomyb� už nuostoli� atlyginim� pereina pirminio draudimo �mo-nei. Visus nuostolius, didesnius už perdraudimo sutartyje numatytas mak-simalias perdraudiko kompensuojamos žalos apimtis, atlygina pirminiodraudimo �mon�. Tokios perdraudimo sutartys yra vadinamos mišraus per-draudimo sutartimis, kadangi jos turi tiek proporcingo, tiek ir nepropor-cingo perdraudimo požymi�.

Dalinio perdraudimo sutartimi perdraudikui perleidžiamos draudimo�mokos dalis, o draudiminio �vykio atveju ir draudimo išmokos draud�juidalis sutampa su perdraudiko perimtos rizikos dalimi. Už kiekvien� per-draust� rizik� perdraudimo �mon� sumoka pirminiam draudikui tam tikrodydžio komisin� mokest�, tuo kompensuodama dal� pirminio draudiko iš-laid�, susijusi� su draud�j� paieška, draudimo sutar�i� sudarymu bei drau-dimo išmok� mok�jimu.

Dalinio perdraudimo sutartys praktikoje dažniausiai yra naudojamos�vairioms turto bei civilin�s atsakomyb�s draudimo grup�ms priklausan-�i� rizik� perdraudimui. Pagrindinis dalinio perdraudimo privalumas yratai, kad perleidžiam� draudimo �mok� bei draudimo išmok� apimtys drau-dimini� �vyki� atveju yra nesunkiai apskai�iuojamos. Bene pagrindinis

195

dalinio perdraudimo trkumas yra tas, kad pirminis draudikas privalo per-drausti visas, tarp j� ir visiškai nedideles, rizikas. Tod�l pirminis draudi-kas praranda dal� pajam� bei didesnio pelno galimyb�. gyvendinant Eu-ropos S�jungos priimt� vieningos Europos S�jungai priklausan�i� šali�rinkos krimo nuostat�, padid�jo konkurencija tarp atskirose Europos vals-tyb�se �sikrusi� pirminio draudimo �moni�, kas l�m� klasikin�s dalinioperdraudimo sutarties populiarumo maž�jim�. Savo pozicijas klasikin�dalinio perdraudimo sutartis pamažu �m� užleisti vis didesn� populiarum��gaunan�ioms mišrioms perdraudimo formoms.

Perteklinis perdraudimas. Perteklinio perdraudimo sutartys, kaip irdalinio perdraudimo sutartys, yra priskiriamos proporcingo perdraudimosutar�i� grupei. Tiek daliniam perdraudimui, tiek ir sutartiniam perdrau-dimui yra bdingas perimtos draud�j� rizikos, gautos draudimo �mokos irnuostoli� (draudiminio �vykio atveju) paskirstymas tarp pirminio draudi-ko ir perdraudiko tokiu pa�iu santykiu.

Pagrindinis dalinio ir perteklinio perdraudimo skirtumas yra bdas,pagal kur� yra apskai�iuojamos pirminiam draudikui bei perdraudikuitenkan�ios rizikos, draudimo �mokos bei nuostoli� apimtys. Perteklinioperdraudimo sutartyse pirminio draudiko rizikos dalis yra išreiškiamane santykiniu, tai yra procentiniu, dydžiu, kaip kad dalinio perdraudimosutartyse, bet absoliu�iu dydžiu, išreikštu tam tikra pinig� suma. Pirmi-nio draudiko perimta rizika yra neperdraudžiama, jei draudimo sutartyjenumatyta draudimo suma yra mažesn� už perteklinio perdraudimo su-tartyje nurodyt�, tam tikra pinig� suma išreikšt�, pirminio draudiko da-lyvavim� (pasiliekamos rizikos apimtis). Tuomet, kai draudimo sutarty-je numatyta draudimo suma yra didesn� už perdraudimo sutartyje nuro-dyt� pirminio draudiko dalyvavim�, pirminis draudikas privalo toki� ri-zik� perdrausti; nereikia pamiršti, kad perteklinis perdraudimas yra netik proporcingas, bet ir sutartinis perdraudimas. Perdraudikui perleidžia-ma rizikos dalis yra apskai�iuojama iš draudimo sumos at�mus perdrau-dimo sutartyje numatyt�, tam tikra pinig� suma išreikšt�, pirminio drau-diko dalyvavim� (rizikos dal�).

Perdraudikui tenkanti rizikos, tiesiogiai priklausan�ios nuo draudi-mo sumos, dalis yra išreiškiama santykiniu, t.y. procentiniu, dydžiu.Perdraudikas gauna tokio paties dydžio draudimo �mokos dal�, o kartu ir

196

�sipareigoja draudiminio �vykio atveju kompensuoti atitinkamo dydžionuostoli� dal�. Dalinio perdraudimo sutartimi yra numatomas visoms rizi-koms vienodas, procentiniu dydžiu išreikštas, rizikos tarp pirminio drau-diko bei perdraudiko pasiskirstymas. Perteklinio perdraudimo sutartimiyra numatomos absoliutin�s pirminio draudiko pasiliekamos kiekvienosindividualios rizikos (dalyvavimo) apimtys. Atskir� rizik� tarp pirminiodraudimo bei perdraudimo �moni� pasiskirstymas yra nevienodas.

Perteklinis perdraudimas ilg� laik� buvo gana pla�iai naudojamas �vai-rioms turto draudimo grup�ms priklausan�i� rizik� perdraudimui. Pasta-ruoju metu ši� rizik� perdraudimui vis dažniau yra pasitelkiamos nepro-porcingojo (nuostoli� viršijimo) perdraudimo ršys.

Dalinis–perteklinis perdraudimas. Dalinis-perteklinis perdraudimasdažniausiai n�ra išskiriamas kaip nepriklausoma sutartinio perdraudimoršis. Dalinis–perteklinis perdraudimas, pasižymintis tiek dalinio, tiek irperteklinio perdraudimo savyb�mis, yra gana dažnai praktikoje taikomaperdraudimo forma. Ši perdraudimo forma yra populiari tarp nauj�, nedi-del� draud�j� skai�i� turin�i� pirminio draudimo �moni�.

Perdraudimo sutartyje yra numatomas pirminio draudiko dalyvavi-mas, išreiškiamas tam tikra maksimalia draudimo suma. Rizikos, kuri�draudimo suma yra mažesn� už draudimo sutartyje numatyt� pirminio drau-diko dalyvavim�, n�ra perdraudžiamos. Tais atvejais, kai iš draud�jo per-imta rizika, tiesiogiai priklausanti nuo pasirinktos draudimo sumos, yradidesn� už perdraudimo sutartyje numatyt� maksimal� pirminio draudikodalyvavim�, rizikos privalo bti perdraudžiamos. Perdraudimo �monei yraperleidžiama procentiniu dydžiu išreikšta pirminio draudiko dalyvavim�viršijanti rizikos dalis.

Neproporcingasis perdraudimas skiriasi nuo proporcingojo perdrau-dimo tuo, kad draudimo �moka bei draudimo išmoka draudimo �vykio at-veju yra pasiskirst� tarp pirminio draudiko ir perdraudiko ne tuo pa�iusantykiu. Neproporcingojo perdraudimo sutartyje n�ra numatomas su at-skiromis rizikomis susijusi� draudimo sum� pasiskirstymas tarp draudi-mo bei perdraudimo �moni�.

Perdraudimo �monei perleidžiama draudimo �mokos dalis dažniau-siai yra išreiškiama procentiniu dydžiu, skai�iuojamu nuo pirminio draudi-ko gautos draudimo �mokos ar �mok� sumos. D�l perdraudimo �monei

197

perleidžiamos draudimo �mok� dalies yra susitariama pasirašant perdrau-dimo sutart�. Tai yra bene aštriausiai diskutuojamas bei dažniausiai kom-promisinio sprendimo reikalaujantis neproporcingojo perdraudimo sutar-ties punktas. Komisinio mokes�io už perdraudimo �monei perleistas rizi-kas pirminis draudikas dažniausiai negauna.

Pasirašydama neproporcingojo perdraudimo sutart�, perdraudimo �mo-n� �sipareigoja kompensuoti draudiminio �vykio metu padaryt� žal�, kaipastaroji viršija absoliutiniu dydžiu išreikšt� maksimal� pirminio draudi-ko dalyvavim� atlyginant nuostolius. Tol, kol draudiminio �vykio nuosto-liai yra mažesni už draudimo sutartyje numatytas maksimalias pirminiodraudiko dalyvavimo atlyginant nuostolius apimtis, perdraudimo �mon�nedalyvauja nuostoli� atlyginime. Tod�l neproporcingasis perdraudimasneretai yra vadinamas nuostoli� viršijimo perdraudimu.

Yra išskiriamos trys neproporcingojo arba nuostoli� viršijimo per-draudimo ršys: vienos rizikos (sutarties) nuostoli� viršijimo, draudi-minio �vykio nuostoli� viršijimo bei nuostoli� sumos viršijimo perdrau-dimas.

Neproporcing�j� perdraudim� dažniausiai silo profesionalios perdrau-dimo �mon�s, tokios kaip „Lloyd“ sindikatas ar „MunchenRe“. Tiesioginedraudimo veikla užsiiman�ios draudimo �mon�s vengia perimti kit� pir-mini� draudik� rizikas neproporcing�j� perdraudimo sutar�i� pagrindu.

Vienos rizikos (sutarties) nuostoli� viršijimo perdraudimas. Vienosrizikos (sutarties) nuostoli� viršijimo perdraudimas gana dažnai yra nau-dojamas turto bei civilin�s atsakomyb�s draudimo grup�ms priklausan�i�rizik� perdraudimui. Iš draud�jo perimtos rizikos dalis, tenkanti pirmi-niam draudikui, yra išreiškiama ne tam tikra draudimo sumos dalimi, betmaksimaliu galim� nuostoli� dydžiu, vadinamu pirminio draudiko daly-vavimu nuostoli� kompensavime. Pirminis draudikas atsako už visus drau-d�jo nuostolius, jei pastarieji yra mažesni už perdraudimo sutartyje numa-tyt� maksimal� dalyvavimo nuostoli� atlyginime dyd�. Perdraudimo �mo-n� kompensuoja tik tuos vienos perimtos rizikos (draudimo sutarties) nuos-tolius, kurie viršija maksimalias pirminio draudiko dalyvavimo atlyginantnuostolius apimtis. Perdraudimo sutartyje gali bti numatyta dalin�, tarki-me, 90% ar 95% dydžio, perdraudimo �mon�s atsakomyb�, jei faktiniai

198

nuostoliai viršija pirminio draudiko dalyvavim� (franšiz�). Perdraudimo�mon� gali sumažinti savo rizik� perdraudimo sutartyje, numatydama mak-simalias jos kompensuojam� nuostoli� draudiminio �vykio atveju apimtis.

Pirminio draudiko dalyvavimo nuostoli� dengime (franšiz�s) dydisbei perdraudikui mokam� draudimo �mok� dalis yra deryb� tarp pirminiodraudiko ir perdraudiko objektas. Didel� draud�j� skai�i� turin�ios pirmi-nio draudimo �mon�s dažniausiai yra suinteresuotos pakankamai aukštosfranšiz�s nustatymu, kadangi didel� franšiz�, apsaugojanti tik nuo ne�prastaidideli� nuostoli�, padeda išsaugoti didži�j� dal� iš draud�j� surinkt� drau-dimo �mok�. Mažos, nedaug draud�j� pritraukusios, ar naujos ir patirtiesneturin�ios pirminio draudimo �mon�s neretai teikia pirmenyb� žemesneifranšizei. Kuo mažesn� pirminio draudiko franšiz�, tuo didesn� draudimo�mok� dalis yra perleidžiama perdraudimo �monei; tuo pa�iu yra užtikri-namas pirminio draudimo �mon�s veiklos rezultat� pastovumas.

Vienos rizikos (sutarties) nuostoli� viršijimo perdraudimo sutartyjenumatyta pirminio draudiko franšiz� yra taikoma kiekvienai perdraustairizikai (draudimo sutar�iai). Tai yra pagrindinis vienos rizikos (sutarties)nuostoli� viršijimo bei kit� neproporcingojo perdraudimo rši� skirtumas.

Draudiminio �vykio nuostoli� viršijimo perdraudimas. Draudiminio�vykio nuostoli� viršijimo perdraudimas yra sutartinio neproporcingojoperdraudimo ršis. Draudiminio �vykio nuostoli� viršijimo perdraudim�pirminio draudimo �mon�s gana dažnai naudoja turto bei civilin�s atsako-myb�s draudimo grup�ms priklausan�i� rizik� perdraudimui. Perdraudi-kas bei perdraud�jas sutaria d�l pirminio draudiko franšiz�s dydžio beiperdraudikui perleidžiamos draudimo �mok� dalies. Pagrindinis vienosrizikos nuostoli� viršijimo perdraudimo bei draudiminio �vykio nuostoli�viršijimo perdraudimo skirtumas yra susij�s su pirminio draudiko franši-z�s taikymu. Pirmuoju atveju franšiz� yra taikoma kiekvienai rizikai (drau-dimo sutar�iai), tuo tarpu antruoju – vienam draudiminiam �vykiui.

Draudiminio �vykio nuostoli� viršijimo perdraudimas užtikrina pir-miniam draudikui kur kas geresn� perdraudimin� apsaug� katastrofini�nelaimi� atveju negu vienos rizikos nuostoli� viršijimo perdraudimas.

Tarkime, kad pajrio miestel� nusiaub� uraganas ir visiškai sugriov�20 pastat�, kurie buvo apdrausti toje pa�ioje pirminio draudimo �mon�je.

199

Pirminio draudimo �mon�s išlaidos, kompensuojant draud�j� patirtus nuos-tolius, prilygo draudiminio �vykio nuostoli� viršijimo perdraudimo sutar-tyje numatytai pirminio draudiko franšizei, o ne 20 franšizi�, kaip buvovienos rizikos (sutarties) nuostoli� viršijimo perdraudimo atveju.

Draudiminio �vykio nuostoli� viršijimo perdraudimo sutartyje nere-tai yra pateikiamas draudiminio �vykio apibr�žimas bei išsamus vieno drau-diminio �vykio požymi�, pavyzdžiui, geografinio regiono ar draudiminio�vykio trukm�s, aprašymas.

12.4. Neprivalomas perdraudimas

Neprivalomojo perdraudimo sutarties objektas yra viena rizika ar vienadraudimo sutartis. Tai yra vienas iš svarbiausi� neprivalomojo bei sutarti-nio perdraudimo, kurio objektas yra didelis draudimo sutar�i� ar rizik�skai�ius, skirtumas. Tiek pirminio draudiko franšiz�s dydis, tiek ir per-draudikui perleidžiamos draudimo �mokos dalis yra deryb� tarp perdrau-diko bei perdraud�jo objektas. Susitarimas yra pasiekiamas pasitelkus pir-minio draudiko pateikt� informacij� apie norim� perdrausti rizik�.

Neprivalomojo perdraudimo metu perdrausta rizikos dalis gali nesutaptisu perdraudikui perleista draudimo �mokos dalimi. Neretai praktikoje per-draudimo �mon�s pareikalauja iš pirmini� draudik� kur kas didesn�s draudi-mo �mokos dalies, lyginant su j� perimama rizikos dalimi. Siekdami išvengtigalim� nuostoli� perdraudžiant rizikas, pirminiai draudikai, prieš pasirašyda-mi su draud�jais draudimo sutartis, numatan�ias draudimo �mokos dyd�, nere-tai iš anksto aptaria dalies rizikos perdraudimo s�lygas su perdraudiku.

Neprivalomasis perdraudimas pasižymi kur kas didesniu netikrumu beikaštais negu sutartinis perdraudimas. Aukštus neprivalomojo perdraudimoveiklos kaštus s�lygoja palyginti didel�s kvalifikuot� specialist� darbo s�-naudos kiekvienos perdraudžiamos rizikos analizei, �vertinimui bei dery-boms d�l perdraudimo s�lyg�. Sutartinio perdraudimo metu atskiros rizikosiš viso n�ra analizuojamos, o sudarius vien� perdraudimo sutart� ji regla-mentuoja didelio skai�iaus pirminio draudiko perimt� rizik� perdraudim�.

Kadangi neprivalomojo perdraudimo veikla yra susijusi su dideliaiskaštais, tai ar nevert�t� jos atsisakyti ir rizik� perdraudimui naudoti vientik sutartinio perdraudimo ršis? Draudimo veiklos teorija išskiria tris

200

pagrindines priežastis, d�l kuri� pirminiai draudikai vykdo neprivalo-m�j� rizik� perdraudim�.

Pirma galima neprivalomojo perdraudimo naudojimo priežastis yra�vairios išimtys, taikomos daugelyje sutartinio perdraudimo sutar�i�. Mu-ziejai su juose sukauptomis meno vertyb�mis, orouostai, tuneliai, atomi-n�s j�gain�s bei kitos didel� matematin� nuostoli� vidurk� turin�ios rizikosdažniausiai yra nedraudžiamos sutartin�mis perdraudimo sutartimis, t.y.priskiriamos prie nedraudžiam� rizik� (išim�i�). Min�tuosius objektus yravengiama perdrausti d�l su jais susijusios akumuliacijos rizikos. Atskir�sutartinio perdraudimo metu perimt� rizik� perdraudimo �mon�s nenagri-n�ja. Akumuliacijos rizika reiškia tikimyb�, kad keli pirminiai draudikaisutartini� perdraudimo sutar�i� pagrindu perdraus toje pa�ioje perdraudi-mo �mon�je vienos didel�s rizikos dalis, ir tod�l gali bti viršytas maksi-malus leistinas vienos rizikos atviros pozicijos perdraudimo �mon�je dy-dis. Tai rizikai, kuri d�l kokios nors priežasties negali bti perdrausta su-tartinio perdraudimo sutartimi, dažniausiai yra sudaroma atskira nepriva-lomojo perdraudimo sutartis.

Antra galima neprivalomojo perdraudimo naudojimo priežastis yrapirmini� draudik� noras išsaugoti palankias sutartinio perdraudimo s�ly-gas. Didžiausi� �tak� komisinio mokes�io dydžiui, kuris bus mokamas pir-miniam draudikui už perdraudikui perleistas rizikas, turi perleist� rizik�portfelio kokyb�. Nor�damas palanki� perdraudimo s�lyg� ateityje, pir-minis draudikas gali bti suinteresuotas kai kurias rizikas perdrausti atski-romis neprivalomojo perdraudimo sutartimis.

Tre�ia galima neprivalomojo perdraudimo naudojimo priežastis yrapirminio draudiko noras sumažinti pagal sutartin� dalinio perdraudimosutart� tenkan�i� rizikos dal�. Pirminio draudiko franšiz� paprastai yra ap-skai�iuojama pagal dažniausiai pasitaikan�ias draud�j� rizikas. Bendr�taisykl� galima bt� nusakyti taip: kuo mažesn�s draud�j� rizikos, tuodidesn� yra pirminio draudiko franšiz�. Per�m�s iš draud�jo ne�prastaididel� rizik� ir dal� jos sutartin�s dalin�s perdraudimo sutarties pagrinduperleid�s perdraudikui, pirminis draudikas gali nustatyti, kad jam likusiosabsoliutin�s draudimo sumos (rizikos) apimtys yra kur kas didesn�s negujis nor�t� ar gal�t� tur�ti. Tokioms rizikoms perdrausti pirminiai draudi-kai neretai pasitelkia neprivalomojo perdraudimo sutartis.

201

Neprivalomasis-sutartinis perdraudimas yra laikomas neprivalomojoperdraudimo atmaina. Perdraudikas �sipareigoja sutartyje numatytomis s�-lygomis perimti visas pirminio draudiko jam duodamas, perdraudimo su-tartyje numatytus reikalavimus atitinkan�ias rizikas. Pirminis draudikas,skirtingai negu sutartinio rizik� perdraudimo metu, turi pasirinkimo gali-myb� – jis pats nusprendžia, kurias perdraudimo sutarties reikalavimusatitinkan�ias rizikas perdrausti, o kurias – ne. Tokios perdraudimo sutar-tys praktikoje n�ra labai populiarios. Perdraudimo �mon�s vengia sudarytineprivalomojo–sutartinio perdraudimo sutartis, ypa� su nežinomomis pir-minio draudimo �mon�mis, d�l didelio blog� rizik� atrankos ir susikaupi-mo perdraudimo �mon�je pavojaus.

Kiek dažniau praktikoje yra taikomos neprivalomojo–sutartinio per-draudimo sutartys, kuriomis pirminis draudikas �sipareigoja pasilyti per-draudikui tam tikrus reikalavimus atitinkan�ias rizikas, o perdraudikas tu-ri pasirinkimo jas priimti ar atmesti galimyb�. Tokios perdraudimo sutar-tys neužtikrina pirmini� draudimo �moni� perimt� rizik� perdraudimo irtuo pa�iu draudimo veiklos saugumo. Tai nulemia ši� neprivalomojo–su-tartinio perdraudimo sutar�i� nepopuliarum�.

Neprivalomasis proporcingasis perdraudimas. Neprivalomasis pro-porcingasis perdraudimas kartais yra sudaromas sutartinio dalinio, ta�iaudažniausiai – sutartinio perteklinio perdraudimo pavyzdžiu. Pagrindinisneprivalomojo proporcingojo bei sutartinio proporcingojo perdraudimoskirtumas yra tas, kad neprivalomasis proporcingasis perdraudimas yrataikomas vienai rizikai ar draudimo sutar�iai, o sutartinis proporcingasisperdraudimas – visam rizik� portfeliui.

Neprivalomasis neproporcingasis (nuostoli� viršijimo) perdraudimas.Neprivalomasis neproporcingasis perdraudimas veikia panašiu principukaip ir sutartinis vienos rizikos ar vienos draudimo sutarties nuostoli� vir-šijimo perdraudimas. Perdraudimo �mon� neprisideda prie d�l draudimi-nio �vykio atsiradusi� nuostoli� kompensavimo, jei pastarieji yra mažesniar lygs neprivalomojo neproporcingojo perdraudimo sutartyje numatytaipirminio draudiko franšizei. Jei draudiminio �vykio s�lygoti nuostoliai vir-šija tam tikra pinig� suma išreikšt� pirminio draudiko franšiz�, perdraudi-mo �mon� dalyvauja kompensuojant draud�jo patirtus nuostolius.

202

Neprivalomojo neproporcingojo perdraudimo sutartyje gali bti �ra-šytos s�lygos, sumažinan�ios perdraudimo �moni� rizik�. Perdraudimo su-tartyje neretai yra numatoma ne tik maksimali nuostoli�, kuriuos perdrau-dikas �sipareigoja kompensuoti, suma, bet ir nevisiška, tarkime, 90% ar95% dydžio, atsakomyb� atlyginant nuostolius, viršijan�ius pirminio drau-diko franšiz�. Sutartyje turi bti numatyta ir perdraudikui perleidžiamosdraudimo �mokos dalis, kurios dydis yra deryb� tarp pirminio draudimobei perdraudimo �moni� objektas. Komisinis mokestis už perleistas rizi-kas pirminio draudimo �monei dažniausiai n�ra mokamas.

Neprivalomasis neproporcingasis perdraudimas gana dažnai yra nau-dojamas civilin�s atsakomyb�s, nelaiming� atsitikim� darbe bei turto drau-dimo grup�ms priklausan�i� rizik� perdraudimui.

12.5. Finansinis perdraudimas

Draudimo �moni� veikl� sudaro draudimo veikla, kapitalo investicin� beikita veikla. Tiek sutartinio, tiek ir neprivalomojo perdraudimo sutartysyra skirtos sumažinti su draudimo �mon�s vykdoma draudimo veikla (drau-d�j� nuostoli� tikimybini� pasiskirstym� per�mimu) susijusi� rizik�. Fi-nansinis perdraudimas yra tik netiesiogiai susij�s su pirminio draudimo�mon�s vykdoma draudimo veikla. Finansinio perdraudimo metu yra su-mažinama ar eliminuojama su investicine nuosavo bei skolinto kapitaloveikla susijusi rizika. Ši rizika apima tiek investavimo rizik�, t.y. tikimy-b�, kad tam tikro laikotarpio pirminio draudimo �mon�s investicij� portfe-lio pajamos bus mažesn�s negu apskai�iuotosios ar laukiamos, tiek ir lai-ko rizik�, t.y. tikimyb�, kad draudimo kompensacijos tur�s bti išmok�tosanks�iau negu tik�tasi, tuo pa�iu s�lygodamos mažesnes pirminio draudi-ko vykdomos investicin�s veiklos pajamas.

Finansin� perdraudim� pirminio draudimo �mon�s vykdo kur kas re-�iau negu neprivalom�j� ar sutartin� perdraudim�. Taikomos �vairios fi-nansinio perdraudimo ršys bei atmainos. Kelet� j� dabar ir apžvelgsime.

Dabartin�s vert�s sutartys (angl. time and distance contracts). Da-bartin�s vert�s sutartimi pirminio draudimo �mon� �sipareigoja perdrau-dimo �monei sutarties galiojimo pradžioje sumok�ti tam tikro dydžio

203

�mok�. Perdraudimo �mon� �sipareigoja nustatytu laiku išmok�ti pirmi-nio draudimo �monei nustatyto dydžio pinig� sum� ar sumas. mokosdydis, kur� perdraud�jas turi mok�ti perdraudikui, yra gaunamas paskai-�iavus dabartin� bsim� perdraudiko išmok�jim� pirminiam draudikuivert�. perdraudimo veiklos kaštus bei perdraudimo �mon�s pelno prie-d� gali bti atsižvelgta dviem skirtingais bdais: tiesiogiai, t.y. patei-kiant pirminiam draudikui s�skait� už atlikt� finansinio perdraudimo pa-slaug�, arba netiesiogiai – tam tikru procentiniu dydžiu sumažinant dis-konto norm�.

�sipareigojim� draud�jams perleidimo sutartys (angl. Loss PortfolioTransfers). sipareigojim� draud�jams perleidimo sutartimi perdraudimo�mon� �sipareigoja perimti iš pirminio draudiko tam tikr�, su jau �vyku-siais draudiminiais �vykiais susijusi�, �sipareigojim� draud�jams dal�. Per-draudimo �moka priklauso nuo to, kokio dydžio palkanas perdraudimo�mon� tikisi gauti iš investicin�s veiklos. Perdraudimo �moka susideda išdviej� dali�: dabartin�s vis� perimam� �sipareigojim� vert�s bei �mokosdalies, skirtos perdraudimo veiklos kaštams atlyginti (�skaitant perdraudi-mo �mon�s pelno pried�). Perleidus perdraud�jui tam tikr� �sipareigojim�dal�, sumaž�ja pirminio draudiko technini� atid�jim� (pvz., numatom�išmok�jim� techninio atid�jimo), apimtys. sipareigojim�, perleidžiam�perdraudimo �monei, dydis yra kur kas didesnis už sutartyje numatom�perdraudimo �mok�. Tod�l pasirašydamas �sipareigojim� draud�jams per-leidimo sutartis, pirminis draudikas mažina savo �sipareigojimus, didinabuhalterin� peln� bei nuosav� kapital�.

Sumin�s sutartys (angl. prospective aggregate contracts). Sumini�sutar�i� objektas, skirtingai negu iki šiol nagrin�t� finansinio perdraudi-mo sutar�i�, yra galimi pirminio draudiko vykdomos draudimo veiklosnuostoliai. Pasirašydama sutart�, perdraudimo �mon� �sipareigoja dalyvautikompensuojant draud�jams d�l draudimini� �vyki� atsiradusius nuosto-lius. Perdraudimo �mon�s dalyvavimo atlyginant nuostolius s�lygos yranumatomos perdraudimo sutartyje. Ta�iau perdraudimo �mon�s atsako-myb� neviršija pirminio draudiko sumok�tos perdraudimo �mokos bei nu-matyt� uždirbti palkan�, investavus gaut�j� �mok�, sumos. Jei perdrau-dimo �monei tenkanti draud�j� nuostoli� dalis yra mažesn� už gaut�j�

204

perdraudimo �mok� ir pastarosios uždirbtas palkanas, pirminio draudi-mo �monei gali bti išmok�ta tam tikra pinigin� kompensacija, vadinamadalyvavimu perdraudimo �mon�s pelno paskirstyme.

12.6. Perdraudimo pulai

Iš draud�j� perimt� rizik� perdraudimui gali bti naudojamos ne tik �vairiossutartinio ar neprivalomojo perdraudimo ršys, bet ir vadinamieji perdrau-dimo pulai. Perdraudimo pulas (sindikatas ar asociacija) yra draudik� orga-nizacija, kurios pagrindinis tikslas – dideli� tiesioginio draudimo metu per-imt� rizik� perdraudimas. Praktikoje egzistuoja didžiul� perdraudimo pul��vairov�. Vieni pulai priima ir paskirsto tik pului priklausan�i� draudik�rizikas, kiti – tik nepriklausan�i� pirmini� draudik� rizikas, treti – tiek pulonari�, tiek ir jam nepriklausan�i� pirminio draudimo �moni� rizikas.

Pulai skiriasi vienas nuo kito ir pagal veiklos universalumo laipsn�.Vieni specializuojasi tik tam tikrai draudimo grupei priklausan�i� rizik�perdraudime. Pulai gali vykdyti ir kelioms draudimo grup�ms ar draudi-mo šakai priklausan�i� rizik� perdraudim�. Universals pulai perima išpirmini� draudik� �vairioms draudimo grup�ms priklausan�ias rizikas.

Draudimo teorija numato kelias �vairi� pirminio draudimo �moni�susijungimo � pulus priežastis. Viena iš dažnausiai išskiriam� pul� atsira-dimo priežas�i� yra palyginti nedideli� pirminio draudimo �moni� siekispadidinti savo paj�gumus, t.y. sudaryti s�lygas dideli� draud�j� rizik� pe-r�mimui. Draudikai, perdrausdami savo rizikas puluose, žymiai sumažinaperdraudimo veiklos kaštus. Tai yra dar viena pirminio draudimo �moni�jungimosi � pulus paskata. Pul� atsiradim� neretai remia ir atskir� šali�vyriausyb�s. Pavyzdžiui, atomini� rizik� bei su skraidymo aparatais susi-jusi� rizik� perdraudim� puluose skatina atskir� šali� vyriausybi� vykdo-mos politikos.

Pul� nariais gali bti ne tik pirminio draudimo, bet ir profesionaliosperdraudimo �mon�s. Dažniausiai � pulus yra susiburiama katastrofini�rizik� perdraudimui, kadangi šias rizikas tradicin�je perdraudimo rinkojeyra ypa� sunku perdrausti. Katastrofin�mis rizikomis yra laikomos ne tikatomini� sprogim� bei su skraidymo aparat� draudimo rizikos, bet ir

205

�vairios kitos, pavyzdžiui, didel�s talpos tanklaivi�, naftos perdirbimo ga-mykl� ar karo metu turtui padaryt� nuostoli� draudimo rizikos.

Pului vadovauja pulo nari� paskirta valdyba. Valdyba yra atsakingauž pului perleidžiam� rizik� bei draudimo �mok� paskirstym� tarp pulonari� iš anksto nustatytais santykiais. Perdraudimo pulai užtikrina daly-vaujan�ioms pirminio draudimo bei perdraudimo �mon�ms nedidelius per-draudimo veiklos kaštus bei palyginti didel� perdraudžiam� rizik� portfe-lio diversifikacij�.

Svarbiausios s�vokos• Perdraudimo veikla• Perdraudimo veiklos pasekm�s• Neprivalomasis perdraudimas• Sutartinis perdraudimas• Dalinis perdraudimas• Perteklinis perdraudimas• Dalinis-perteklinis perdraudimas• Finansinis perdraudimas• Perdraudimo pulai

Kartojimo klausimai1. Kod�l draudimo �mon� atlieka prisiimt� rizikos perdraudim�?2. Kokia yra perdraudimo veiklos reikšm�?3. Apibdinkite perdraudimo veiklos vykdymo pasekmes.4. Koks ryšys egzistuoja tarp pirminio draudiko, perdraudiko bei drau-

d�jo?5. Kaip yra skirstoma perdraudimo veikla?6. Pateikite neprivalomojo perdraudimo esm�.7. Apibdinkite sutartinio perdraudimo veiklos svarbiausius bruožus.8. Kaip apibr�žiama finansinio perdraudimo esm�?9. Kas yra sutariama �sipareigojim� draud�jams perleidimo sutartyje?10. Koki� tiksl� siekia perdraudimo �mon�s, sudarydamos perdrau-

dimo pulus?

206

13. Draudimo ámonës finansai

Šiame skyriuje apžvelgiami draudimo �mok� tarif� apskai�iavimo princi-pai. Pristatomi draudimo �mok� apskai�iavimo nekintan�ioje aplinkoje irpraktikoje modeliai, aprašomi trys draudimo �mok� tarif� paskai�iavimuipraktikoje dažniausiai naudojami metodai: �vertinimo, nuostolingumo pri-taikymo bei draudimo �mokos sud�tini� dali�. Analizuojama draudimoimoni� finansin� atskaitomyb�, nuosavo ir skolinto kapitalo sud�tis, tech-nini� atidejim� skai�iavimo principai. Skyriaus pabaigoje pateikiami kaikurie draudimo imon�s veiklos rodikliai.

13.1. Draudimo ámokø tarifø nustatymas

13.1.1. Reikalavimai draudimo ámokø tarifams

Draudimo �mok� tarif� nustatymas neretai yra laikomas svarbiausia drau-dimo matematik� funkcija. Profesionalus šios aktuarij� funkcijos atliki-mas yra tiesiogiai susij�s su tolesniu s�kmingu draudimo veiklos vykdy-mu bei �mon�s augimu. Tai reiškia, kad aktuarijaus apskai�iuotas draudi-mo �mokos tarifas tur�t� bti pakankamai žemas, galintis konkuruoti sukit� finansini� �staig� silomais atitinkam� draudimo produkt� �mok� ta-rifais bei kartu pakankamai aukštas, kad bt� užtikrintas minimalus vyk-domos veiklos pelnas.

Draudimo �mok� tarifams praktikoje yra keliami �vairs reikalavi-mai. Aktuarijai siekia, kad j� paskai�iuoti tarifai bt�:

(1) stabils;(2) greitai reaguot� � draudžiam� rizik� poky�ius;(3) prisid�t� prie nuostoli� mažinimo;(4) atsižvelgt� � �vairius galimus netik�tumus;(5) bt� nesunkiai suprantami ir pritaikomi.Santykis tarp atskir� draudimo �mon�s tarifams keliam� reikalavim�

yra nevienodas. Pavyzdžiui, draudimo �mok� tarifams, pasižymintiems

207

ypa� dideliu stabilumu, n�ra bdingas greitas reagavimas � draudžiam�rizik� poky�ius ir atvirkš�iai.

Draudimo �mok� stabilumas yra siektinas d�l keleto priežas�i�. Vis�pirma, d�l dideli� išlaid�, kurias patiria draudimo �mon� perskai�iuoda-ma bei keisdama tarifus. Be to, dažni bei netik�ti draudimo �mok� tarif�keitimai sukelia draud�j� nepasitenkinim�, o kartu, neretai, paskatina drau-dimo veiklos priežiros tarnybas išleisti griežtesnes draudimo �mok� tari-f� nustatymo taisykles.

Draudimo �mok� tarifai tur�t� greitai reaguoti � draudžiam� rizik� dy-džio poky�ius. Nelanksts draudimo �mok� tarifai konkurencin�s rinkos s�-lygomis gali bti draudimo �moni� pelno sumaž�jimo, o kraštutiniais atve-jais, ir nemokumo priežastimi. Rizikoms maž�jant, o draudimo �mok� tari-fams nekintant, draud�jai paliks draudimo �mok� nemažinan�i� draudimo�mon�. Rizikoms did�jant, draudimo �mon�s rizikuoja patirti didelius drau-dimo veiklos nuostolius – surinktos draudimo �mokos gali bti kur kas ma-žesn�s už prisiimtus �sipareigojimus bei draudimo veiklos kaštus.

Draudimo �mok� tarifai tur�t� skatinti draud�jus naudoti �vairias drau-dimini� �vyki� tikimyb� mažinan�ias priemones. Tiek perknsargio, elek-tros �žeminimo, sprinklerio sistemos, tiek ir automobilio signalizacijos �ren-gimas mažina draudiminio �vykio tikimyb� bei prisideda prie nuostoli�mažinimo.

Atsižvelgimas � galimus netik�tumus reiškia, kad draudimo tarifaitur�t� bti paskai�iuoti taip, kad surinktos draudimo �mokos dengt� �vai-rius netik�tus nuostoli� apim�i� bei draudimo �mon�s veiklos išlaid�svyravimus.

Draudimo �mok� tarifai tur�t� bti nesunkiai suprantami ir pritaiko-mi. Tarif� paskai�iavim� tur�t� suprasti bei juos tur�t� mok�ti pritaikytidraudimo �moni� agentai, brokeriai bei draudimo sutartis pasirašantys drau-dimo �moni� atstovai. Mažai tik�tina, kad eilinis draud�jas supras draudi-mo tarif� paskai�iavimo principus bei atskiras draudimo �mok� tarif� pa-skai�iavimo proceso dalis.

Neretai draudimo veiklos priežir� atliekan�ios tarnybos reikalauja,kad draudimo �mok� tarifai bt� adekvats, t.y. atspind�t� draudžiamosrizikos dyd�, nebt� perd�tai dideli bei diskriminuojantys.

208

13.1.2 Draudimo ámokø tarifø paskaièiavimas nekintanèioje aplinkoje

Jei pakanka statistini� duomen�, draudimo �mok� tarif� paskai�iavi-mas nekintan�ioje aplinkoje yra nesud�tingas procesas. Nekintanti ap-linka reiškia, kad rizikos požymiai, t.y. veiksniai, nulemiantys rizikosbei tuo pa�iu ir draudimo �mokos dyd�, laikui b�gant nekinta. Papras-tumo d�lei neretai yra daroma prielaida, kad visos draudžiamos rizi-kos bei draudimo sumos yra identiškos, o draudimo sumos yra išmoka-mos tuoj po to, kai �vyksta draudiminis �vykis. Draudimo �mok� tarif�paskai�iavimas nekintan�ioje aplinkoje yra teorinis modelis, labai su-paprastinantis praktin� draudimo �mok� apskai�iavimo proces�. Yraišskiriami trys draudimo �mok� tarif� nekintan�ioje aplinkoje paskai-�iavimo žingsniai:

1 – nuostoli�, kurie atsiras draudimo periodo metu, apim�i� �vertini-mas;

2 – draudimo �mon�s veiklos kašt� apskai�iavimas;3 – draudimo �mokos, remiantis nuostoliais bei kaštais, paskai�iavi-

mas.Tarkime, kad draudimo �mon� „Teorinis modelis” yra apdraudusi 100

000 lengv�j� automobili�. Kiekvienais metais ši draudimo �mon� nuosto-liams kompensuoti išmok�davo 20 milijon� lit�. Kadangi aplinka nekin-ta, tai nei apdraust� automobili� skai�ius, nei vienam automobiliui ten-kan�ios – 200 lit� dydžio – nuostoli� apimtys kitais metais išliks nepakit�.

Draudimo �mon�s finansininkai yra paskai�iav�, kad draudimo �mo-n�s kaštai susideda iš:

Kiekvienam draustam automobiliui tenka 73 lit� dydžio vis� drau-dimo �mon�s išlaid� dalis. Draudimo �moka šiame teoriniame modely-je bus lygi 273 litams, t.y. 200 lit� dydžio grynos rizikos premijos bei

Nuostoli� sureguliavimo išlaidos 2.5 mln. lit�sigijim� bei susiliejim� išlaidos 3.0 mln. lit�Bendrosios valdymo išlaidos 1.5 mln. lit�Mokes�iai 0.3 mln. lit�

Iš viso išlaid� 7.3 mln. lit�

209

73 lit� dydžio draudimo �mokos dalies, skirtos išlaidoms dengti, su-mai. bruto draudimo �mok� neretai yra �skai�iuojamas ir draudimo�mokos pelno priedas.

Nuostoli� sureguliavimo išlaidos, šiame pavyzdyje laikytos draudi-mo �mon�s išlaid� dalimi, praktikoje neretai yra priskiriamos prie laukia-m� draudimini� �vyki� nuostoli�. Bruto draudimo �mokos dydis tokiu at-veju nekis. Ms� pavyzdyje draudimo �moka bus lygi anks�iau paskai-�iuotiems 273 litams bei susid�t� iš 225 lit� dydžio grynosios rizikos pre-mijos bei 48 lit� dydžio kašt� dengimui skirto priedo.

13.1.3 Draudimo ámokø tarifø paskaièiavimas draudimo ámoniø praktikoje

Skirtingai negu teoriniuose modeliuose, praktikoje draudimo sum� iš-mok�jimas dažniausiai nesutampa su draudiminio �vykio nutikimu.Draudimo sumos yra išmokamos draud�jams pra�jus vienam, dvejiems,trejiems m�nesiams, o kartais ir metams po draudiminio �vykio. Civi-lin�s atsakomyb�s draudimui yra bdingas ypa� didelis, kartais net ke-lias dešimtis met� siekiantis, laiko tarp draudiminio �vykio nutikimo irdraudimo sum� išmok�jimo pabaigos skirtumas. Draudimo �statymaireikalauja, kad draudimo �mon�s �vertint� pinigini� l�š�, kurios tur�sbti išmok�tos v�lesniais laikotarpiais kompensuojant ataskaitinio lai-kotarpio metu �vykusi� draudimini� �vyki� nuostolius, apimtis bei su-daryt� atitinkamo dydžio rezervus, dar vadinamus techniniais atid�ji-mais.

Numatom� išmok�jim� techninio atid�jimo papras�iausios formosesti atid�jimas jau praneštiems, bet dar nesureguliuotiems draudimi-niams �vykiams bei atid�jimas �vykusiems, bet dar nepraneštiems drau-diminiams �vykiams. Neto s�naudos draudiminiams �vykiams yra pa-skai�iuojamos kaip apmok�t� žal� (už ataskaitinio periodo metu �vy-kusius bei praneštus �vykius) bei numatom� išmok�jim� techninio ati-d�jimo poky�io suma.

Išlaidos praneštiems, bet dar nesureguliuotiems bei �vykusiems, betdar nepraneštiems draudiminiams �vykiams yra �vertinamos naudojant �vai-rius statistinius modelius. Vienas iš papras�iausi� metod� yra vadinama-sis „Chain-ladder” metodas.

210

Pirmojo ataskaitinio periodo metu patirt� neto s�naud�, nuo kuri�priklauso draudimo �mokos dydis, paskai�iavimas ataskaitini� met� beikit� keturi� met� pabaigoje yra pavaizduotas 13.1 lentel�je.

Draudimo �mon�s aktuarijai pirm�j� met� pabaigoje ataskaitinio pe-riodo s�naudas �vertino 28 480 580 lit�. Po keturi� met�, t.y. XXX5 m.pabaigoje, �vertinus pirmojo periodo s�naudas buvo gauta 26 576 240 lit�suma. Ta�iau šis rezultatas taip pat dar n�ra galutinis. Nors nepranešt�nuostoli� suma ir yra lygi nuliui, ta�iau pranešti, bet dar nekompensuotinuostoliai vis dar siekia 4 307 210 lit�.

Skirtingai negu draudimo �mok� tarif� skai�iavimo nekintan�ioje ap-linkoje atveju, praktikoje reikia atsižvelgti ne tik � ataskaitinio periodometu išmok�tas kompensacijas, bet ir � k� tik aptarto numatom� išmok�techninio atid�jimo poky�ius, infliacij� bei laikui b�gant galimus rizikospožymi� pasikeitimus.

Infliacija, o ypa� hiperinfliacija, labai apsunkina aktuarinius skai�ia-vimus. Skai�iuojant draudimo �mok� tarifus yra labai svarbu kuo tiksliaunumatyti paslaug� bei produkt� kain� augimo ateities perioduose tempus.Akivaizdu, kad draudimo �mok� tarifai šalyje be infliacijos, visoms ki-toms s�lygoms sutampant, bus kur kas mažesni už draudimo �mok� tarifusšalyje, kurioje infliacija sieks 5, 10 ar daugiau procent�.

Skai�iuojant draudimo �mok� tarifus praktikoje yra atsižvelgiama ir �individualius draudžiamos rizikos požymius (pvz., lyties rizikos požymisligos draudimo šakoje) bei rizikos požymi� laikui b�gant kitim� (pvz.,

13.1 lentelëNeto sànaudø paskaièiavimas

Metai Išmok�tos sumos Nekompensuoti nuostoliai �vertinti 1 atask. l.Pranešti Nepranešti nuostoliai

XXX1 6 051 145 12 837 205 9 592 230 28 480 580XXX2 11 780 845 11 906 865 4 187 640 27 875 350XXX3 16 036 708 10 058 736 1 036 246 27 131 690XXX4 19 867 530 6 582 230 79 240 26 529 000XXX5 22 269 030 4 307 210 0 26 576 240

211

nauj� lig� atsiradimas ar vidutinio gyventoj� amžiaus did�jimas). Kruopš-taus statistini� duomen� rinkimo bei analiz�s reikalauja atskiriems geog-rafiniams regionams bdingos rizikos padid�jimo ar sumaž�jimo (pvz.,kalnuotoje vietov�je kur kas daugiau transporto nelaimi� negu lygioje,gero matomumo vietov�je) �vertinimas.

13.1.4 Draudimo ámokø tarifø paskaièiavimo metodai

Draudimo �mok� tarif� paskai�iavimui praktikoje dažniausiai yra naudo-jami trys metodai:

1 – �vertinimo metodas;2 – nuostolingumo pritaikymo metodas;3 – draudimo �mokos sud�tini� dali� metodas.�vertinimo metodas – seniausias draudimo �mok� tarif� paskai�iavi-

mo metodas – vis dar yra naudojamas skai�iuojant kai kuri� draudimorši� �mok� tarifus. Draudimo �mok� tarifai yra nustatomi remiantis pa-tirtimi bei subjektyviu rizikos dydžio �vertinimu. Statistin� informacijatarif� paskai�iavimui yra nenaudojama, o jei ir naudojama, tai tik labainedideli� apim�i� bei tikslumo. vertinimo metodas nustatant draudimo�mok� tarifus vis dar yra taikomas jr� laiv� bei skraidymo aparat� drau-dimo šakose. Šis tarif� nustatymo metodas yra naudojamas tose draudimošakose, kuriose neegzistuoja pakankama statistini� duomen� baz�, bei tuopa�iu negalimas nuostolingumo pritaikymo bei draudimo �mokos sud�ti-ni� dali� metod� naudojimas.

Nuostolingumo pritaikymo metodas yra gana dažnai praktikoje aktu-arij� naudojamas draudimo �mok� tarif� paskai�iavimo metodas. J� gali-ma apibdinti kaip anks�iau nustatyt� draudimo �mok� tarif� pritaikym�(padidinim� ar sumažinim�) atsižvelgus � naujas aplinkos s�lygas. Nuos-tolingumo pritaikymo metodo pagrindas yra esamo bei prognozuojamonuostolingum� sulyginimas.

Esamas nuostolingumas yra nustatomas, remiantis praeities draudi-mini� �vyki� statistiniais duomenimis. Prognozuojamas nuostolingumasyra apibr�žiamas kaip nuostolingumas, kuriam esant draudimo �mon�s pel-ningumas prilygs planuotam pelningumui. Prognozuojamas nuostolingu-mas yra paskai�iuojamas taip: (planuojamos surinkti draudimo �mokos –

212

�vertinti bsimi draudimo �mon�s veiklos kaštai – planuojamas draudimo�mon�s pelnas)/planuojamos surinkti draudimo �mokos.

Anks�iau paskai�iuot� draudimo �mok� tarif� padidinimas arba su-mažinimas bei šio poky�io dydis priklausys nuo santykio:

Procentinis pokytis = (D–P)/P (13.1 lygyb�),kur D – esamas draudimo �mon�s nuostolingumas bei P – prognozuoja-

mas nuostolingumas. Jei pagal pateikt� formul� paskai�iuotas procentinisnuostolingumo pokytis bus neigiamas, tai tarifai bus atitinamu procentiniudydžiu sumažinti. Draudimo �mok� tarifai bus atitinkamu procentiniu dy-džiu padidinti, jei gauta santykinio poky�io reikšm� bus teigiama.

Tarkime, kad D=45% bei P=50%. sistat� kintam�j� reikšmes �12.1 lygyb� gausime neigiam� 10 procent� dydžio nuostolingumo po-kyt�. Tai reikš egzistuojan�i� draudimo �mok� tarif� sumažinim� 10procent�.

Nuostolingumo pritaikymo metodas negali bti panaudotas draudi-mo �mok� tarif� nustatymui naujose draudimo šakose, kadangi �ia darn�ra paskai�iuotas nei esamas nuostolingumas, nei tarifai, kuriuos, pasi-keitus aplinkos s�lygoms, bt� galima pritaikyti. Draudimo �mok� tarif�nustatymui naujose draudimo šakose yra naudojamas arba �vertinimo ar-ba, dažniausiai, draudimo �mokos sud�tini� dali� metodas.

Draudimo �mokos sud�tini� dali� metodas. Bene dažniausiai prakti-koje skai�iuojant draudimo �mok� tarifus yra taikomas draudimo �mokossud�tini� dali� metodas. Tarif� skai�iavimo procesas susideda iš trij�žingsni�:

1 – grynosios rizikos premijos dydžio nustatymo;2 – draudimo �mon�s veiklos kašt�, tenkan�i� vienam draud�jui ar

draudimo sutar�iai, paskai�iavimo;3 – bruto draudimo �mokos, atsižvelgus � gryn�j� rizik� bei išlaid�

apimtis, paskai�iavimo.Taikant draudimo �mokos sud�tini� dali� metod� yra atliekami pana-

šs žingsniai kaip ir neseniai aptarto draudimo �mok� tarif� paskai�iavi-mo nekintan�ioje aplinkoje proceso metu. Draudimo �mokos sud�tini� dali�metodas, skirtingai negu pamin�tas teorinis modelis, atsižvelgia � galimusaplinkos s�lyg� pasikeitimus.

213

Grynoji rizikos premija atspindi prognozuojam� draudimini� �vyki�nuostoli� (kartais apiman�i� ir nuostoli� sureguliavimo išlaidas) bei ap-draust� objekt� ar asmen� skai�iaus santyk�. Planuojamas gauti draudimo�mon�s pelnas bei �vairios kitos draudimo �mokos sud�tin�s dalys, pavyz-džiui, nuostoli� svyravimo išlyginimo priedas, praktikoje neretai yra pri-skai�iuojami prie draudimo �mon�s veiklos kašt�. Draudimo �mon�s veik-los kaštai dažniausiai yra išreiškiami ne absoliutine, piniginiais vienetaisišreikšta verte, bet santykiniu, procentiniu dydžiu, skai�iavimo pagrinduimant bruto draudimo �mok�. Bruto draudimo �mokos – D priklausomy-b� nuo grynosios rizikos premijos – P bei santykiniu dydžiu išreikšt� kaš-t� – K, yra aprašoma taip:

D = P + (K * D); (13.2 lygyb�)

Bruto draudimo �mokos priklausomyb� nuo grynosios rizikos premijosir kašt�, pertvarkius (12.2) lygyb� (išreiškus gryn�j� rizikos premij� P = (1– K)*D bei abi lygyb�s puses padalinus iš (1 – K)), galime užrašyti taip:

D = P / (1 – K); (13.3 lygyb�)

Tarkime, kad grynoji rizikos premija yra lygi 100 lit�, o kaštai sudaro37.5% dydžio bruto draudimo �mokos dal�. Tokiu atveju bruto draudimo�moka bus lygi 160 lit�; D = 100 / (1 – 0.375) = 100 / 0.625 = 160.

Draudimo �mon�s, skai�iuodamos draudimo �mok� tarifus, neretai ski-ria kintamus bei pastovius draudimo veiklos kaštus. Pastovs kaštai – K

P

yra išreiškiami absoliutiniu dydžiu – tam tikra pinig� suma (pvz., draudi-mo �mok� surinkimo, draudimo liudijim� išrašymo ir išsiuntimo kaštai).Kintami kaštai – K

K yra išreiškiami santykiniu, dažniausiai bruto draudi-

mo �mokos pagrindu skai�iuojamu, dydžiu. Bruto draudimo �moka buspaskai�iuojama taip (D = P + K

P + K

K*D):

D = (P + KP)/ (1 – K

K); (13.4 lygyb�)

Tarkime, kad grynoji rizikos premija yra lygi 100 lit�, pastovs kaštaiyra lygs 12 lit� bei kintami kaštai sudaro 12.5% dydžio bruto draudimo

214

�mokos dal�. Tokiu atveju bruto draudimo �moka bus lygi 128 litams. D =(100 + 12) / (1 – 0.125) = 128.

Draudimo �mon�s kašt� skirstymas � pastovius bei kintamus kaštussudaro s�lygas teisingesniam kašt� tarp atskir� draud�j� paskirstymui bei,tuo pa�iu individuali� draudimo �mok� nustatymui.

Draudimo �mon�s dažniausiai vykdo ne tik draudimo, bet ir kapitaloinvesticin� bei kit� veikl�. Investicin�s veiklos pajamas sudaro pajamos išinvesticij� (pvz., dividentai, palkanos bei kiti reguliars mok�jimai), re-alizuotos bei nerealizuotos pajamos iš kapitalo kainos padid�jimo. Reali-zuotos pajamos iš kapitalo kainos padid�jimo yra paskai�iuojamos iš pa-jam�, gaut� realizavus aktyvus, at�mus ši� aktyv� pirkimo kain�. Nereali-zuotos pajamos iš kapitalo kainos padid�jimo atsiranda tuomet, kai drau-dimo �mon�s laikom� aktyv� rinkos vert� viršija ši� aktyv� �sigijimo kain�.

Draudimo �mok� paskai�iavimo tvark� reglamentuojantys teis�s ak-tai neretai reikalauja, kad skai�iuojant draudimo �mok� tarifus bt� atsi-žvelgta � kapitalo investicin�s veiklos pajamas (dažniausiai tik � pajamasiš investicij� bei realizuotas pajamas iš kapitalo padid�jimo).

Draudimo �mon�s turi �vertinti kapitalo, kuris bus sukauptas tam tik-roje draudimo šakoje vykdomos draudimo veiklos metu, apimtis bei nu-matyti min�tojo kapitalo investavimo pajamas. Skai�iuojant šakos drau-dimo �mok� tarifus, iš draudimo �mon�s kašt� yra atimamos investicin�sveiklos metu planuojamos gauti pajamos.

Tarkime, kad draudimo �mon�s vykdomo ligos draudimo kaštai suda-ro 25% dydžio per kalendorinius metus surinkt� bruto draudimo �mok�dal�. Yra planuojama, kad met� pabaigoje pajamos iš kapitalo investici-n�s veiklos sudarys 4% nuo surinkt� bruto draudimo �mok� apim�i�. Ta-da draudimo �mon�s kaštai, susij� su ligos draudimo vykdymu, atsižvel-gus � investicin�s veiklos pajamas, bus lygs 21%.

13.2. Draudimo ámonës finansinë atskaitomybë

Draudimo �mon�s, j� padaliniai ir draudimo brokeriai tvarko apskait� iratskaitomyb� vadovaudamiesi šalies �statymais ir kitais teis�s aktais. Drau-dimo �statymas bei LR vyriausyb�s nutarimai „D�l �moni�, turin�i� juri-dinio asmens teises, metin�s finansin�s atskaitomyb�s” ir „D�l draudimo

215

�moni� metin�s finansin�s atskaitomyb�s” numato draudimo �moni� fi-nansini� ataskait� sudarymo ir j� skelbimo tvark�.

Draudimo �moni� metin� finansin� atskaitomyb� sudaro:1. balansas;2. pelno (nuostolio) ataskaita;3. pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita;4. finansin�s bkl�s pakitim� (pinig� sraut�) ataskaita;5. paaiškinamasis raštas.Metin� finansin� atskaitomyb� privalo parengti visos draudimo �mo-

n�s. Ji rengiama apibendrinant kiekvien� finansini� met� duomenis, o ba-lansas – dar ir �mon�s steigimo ir likvidavimo dienos duomenis.

Kiekvienam finansini� met� ketvir�iui pasibaigus, rengiama tarpin�finansin� atskaitomyb�, kuri� sudaro balansas ir pelno (nuostolio) ata-skaita (nesudaromos pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita ir finansin�sbkl�s pakitim� (pinig� sraut�) ataskaita, nesurašomas paaiškinamasis raš-tas ir neuždaromos s�skaitos).

Metin� finansin� atskaitomyb� rengiama vadovaujantis bendraisiaisapskaitos principais. Jos duomenys turi bti suprantami potencialiems j�naudotojams, kad jie gal�t� priimti tinkamus sprendimus.

Balanse parodomas visas �mon�s turtas, nuosavyb� ir �sipareigoji-mai.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys apie �mon�s ata-skaitinio laikotarpio veiklos rezultatus. Šioje ataskaitoje turi bti nuro-dytos visos per ataskaitin� laikotarp� uždirbtos pajamos ir s�naudos, pa-tirtos uždirbant šias pajamas. Pelno (nuostolio) ataskait� sudaro trys da-lys: technin� dalis, skirta ne gyvyb�s draudimo ir perdraudimo veiklai,technin� dalis – gyvyb�s draudimo ir perdraudimo veiklai, netechnin�dalis. Technin�se dalyse rodomos pajamos ir s�naudos, tiesiogiai susi-jusios su atitinkama draudimo šaka, netechnin�je dalyje – pajamos irs�naudos, kuri� tiesiogiai negalima priskirti gyvyb�s arba ne gyvyb�sdraudimo veiklai

Pelno (nuostolio) ataskait� ir balans� susiejan�ioje pelno (nuostolio)paskirstymo ataskaitoje rodomas paskirstytinas pelnas (nuostolis), taip patpervedimai iš rezerv�, akcinink� �našai nuostoliams padengti, pervedimai� rezervus ir kitas pelno paskirstymas.

216

Finansin�s b�kl�s pakitim� (pinig� sraut�) ataskaitoje rodomi ataskai-tinio laikotarpio pinig� srautai iš �mon�s, investicin�s ir finansin�s veiklos.

Paaiškinamasis raštas yra privaloma sudedamoji metin�s finansin�satskaitomyb�s dalis. Jame atskleidžiami pagrindiniai apskaitos principai,pateikiama informacija, papildanti kitas finansines ataskaitas ir detalizuo-janti atskirus finansini� ataskait� straipsnius.

Draudimo �mon�s nuosavas kapitalasDraudimo �moni� nuosavo kapitalo sud�t� nustato Akcini� bendrovi� irDraudimo �statymai. Nuosavas kapitalas susideda iš �statinio kapitalo, re-zerv� bei balansinio pelno (nuostolio).

Draudimo �moni� minimalaus �statinio kapitalo apimtis reglamentuojaLR draudimo �statymas. 2003 m. Draudimo �statymo redakcija numato, kadšalyje veikian�i� draudimo �moni� �statinis kapitalas negali bti mažesnisnei 1 000 000 eur�. statin� kapital� sudaro �mon�s �statuose nurodytas, vi-siškai apmok�tas ir �statym� nustatyta tvarka �registruotas kapitalas. stati-nis kapitalas turi bti apmok�tas pinigais. Jis negali bti apmok�tas skolin-tais pinigais. Be to, draudimo �mon�s akcijos gali bti tik vardin�s akcijos.

Draudimo �mon�s skolintas kapitalasDraudimo �mon�s skolintas kapitalas susideda iš:

1) draudimo technini� atid�jim�;2) perdraudik� depozit�;3) kit� �sipareigojim�;4) sukaupt� s�naud� ir bsim�j� laikotarpi� pajam�.Draudimo techniniai atid�jimai yra didžiausi� svor� turinti draudimo

�mon�s �sipareigojim� dalis.

Draudimo techniniai atid�jimaiDraudimo veiklos priežiros tarnybos nutarime „D�l metodikos draudimo�moni� technini� atid�jim� dydžiams apskai�iuoti” yra numatyta, kad drau-dimo techniniai atid�jimai – tai specials draudimo �mon�s atid�jimai,atitinkantys draudimo veiklos s�lygotus draudimo �mon�s �sipareigojimus.Ši� atid�jim� paskirtis – užtikrinti draudimo �mon�s �sipareigojim� pagalvisas draudimo sutartis ir prisiimtas draudimo rizikas, vykdym�.

217

Draudimo �mon� privalo sudaryti pakankamus draudimo techniniusatid�jimus visai savo draudimo veiklai. Draudimo techniniai atid�jimaitiesioginio draudimo ir prisiimto perdraudimo veikloms, ne gyvyb�s irgyvyb�s draudimo rizikoms sudaromi atskirai.

Ne gyvyb�s (išskyrus kredito) draudimo rizikoms draudimo �mon�sprivalo sudaryti šiuos draudimo techninius atid�jimus:

• perkelt� �mok�;• nepasibaigusios rizikos• numatom� išmok�jim�;• draudimo �mok� gr�žinimo;• nuostoli� svyravimo išlyginimo;Gyvyb�s draudimo rizikoms draudimo �mon�s privalo sudaryti šiuos

draudimo techninius atid�jimus:• matematin� technin� atid�jim�, kurio susidedant� iš trij� dali�:

• perkelt� �mok�;• žalos padengimo;• gyvyb�s draudimo, kai investavimo rizika tenka draud�jui;

• numatom� išmok�jim�;• draudimo �mok� gr�žinimo;• pensij� kaupimo.Perkelt� �mok� techninis atid�jimas. Perkelt� �mok� techninis atid�-

jimas yra skirtas draudimo veiklos s�naudoms, s�lygotoms bsim� drau-dimini� �vyki� pagal visas galiojan�ias draudimo rizikas, padengti.

Perkelt� �mok� techninis atid�jimas apskai�iuojamas kaip pasirašyt�draudimo �mok� dalis, kuri turi bti priskirta draudimo �mon�s pajamomsateinan�iais ataskaitiniais laikotarpiais. Perkelt� �mok� techninis atid�ji-mas skai�iuojamas kiekvienai draudimo sutar�iai atskirai, proporcingaipaskirstant pasirašyt� draudimo �mok� draudimo rizikos galiojimo laiko-tarpiui. Jei draudimo sutartyje numatytos kelios rizikos, patenkan�ios �skirtingas draudimo grupes, perkelt� �mok� techninis atid�jimas turi btiišskaidytas pagal šias rizikas.

Perkelt� �mok� techninis atid�jimas yra skai�iuojamas pagal for-mul�: t

T• P;

218

kur T – draudimo rizikos galiojimo laikotarpis, t – draudimo rizikosgaliojimo laikotarpio dalis, likusi iki laikotarpio T pabaigos ir P – pasira-šyta draudimo �moka draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui.

mok� perk�limas yra skai�iuojamas kiekvienai draudimo sutar�iai„pro rate temporis” metodu pagal dienas (1/365 metodas), pagal pus�m�nesio (1/24 metodas) arba pagal m�nes� (1/12 metodas). Perkelt� �mo-k� techninio atid�jimo dydis didži�ja dalimi priklauso nuo draudimo�mok� mok�jimo periodiškumo. Jei draudimo sutartyje bus numatyta,kad draudimo �mokos turi bti mokamos kas m�nes�, pirm�j� m�nesiodien�, tai perkelt� �mok� techninis atid�jimas nebus sudaromas. Nepri-klausomai nuo to, ar draudimo �moka bus mokama draudimo laikotarpiopradžioje, viduryje ar pabaigoje, draudimo �mon� prival�s pervesti dal�draudimo �mokos � perkelt� �mok� techninio atid�jimo s�skait�, jei drau-dimo �mokos mok�jimo periodiškumas bus ilgesnis nei vieneri metai(pvz., 1 metai ir 1 diena).

Tarkime, kad draudimo �mon� „Draudimas” pasiraš� 1997 m. gruo-džio 7 dien� �sigaliojusi� bei vienerius metus trunkan�i� bendrosios civi-lin�s atsakomyb�s draudimo sutart�. Draud�jas draudimo sutarties pasira-šymo metu sumok�jo vienkartin� 730 lit� dydžio draudimo �mok�. Drau-dimo �mokos, perkeliamos � kitus metus, dydis buvo paskai�iuotas taip:(365–25)/365*730=680 lit�.

Numatom� išmok�jim� techninis atid�jimas. Numatom� išmok�ji-m� techninis atid�jimas yra skirtas visiems numatomiems išmok�jimams,�skaitant žal� sureguliavimui reikalingas sumas, pagal visas jau �vykusiasžalas, taip pat ir nepraneštas, ir išskaitant atgr�žtinio reikalavimo tvarkanumatomas gauti sumas.

Numatom� išmok�jim� techninio atid�jimo (išskyrus atid�jimo �vy-kusioms, bet dar nepraneštoms žaloms) apskai�iavimo pagrindas yra kiek-vienos praneštos žalos individualus �vertinimas pagal vis� turim� infor-macij� šio draudimo techninio atid�jimo sudarymo momentui.

Bendras numatom� išmok�jim� techninis atid�jimas kiekvienai drau-dimo grupei (pogrupiui) yra skai�iuojamas pagal formul�:

R1+ R

2+ R

3+ R

4+ C (R

1+R

2) - A ,

kur:

219

R1 – sumos, tenkan�ios praneštoms, bet dar nesureguliuotoms žaloms;

R2 – sumos, tenkan�ios �vykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms;

R3 – sumos, tenkan�ios praneštoms, sureguliuotoms ir apmokamoms

rentos forma žaloms;R

4 – sumos, tenkan�ios praneštoms, sureguliuotoms, bet dar neapmo-

k�toms žaloms;C – žalos sureguliavimo s�naud� koeficientas;A – atgr�žtinio reikalavimo tvarka numatomos gauti sumos.Šis techninis atid�jimas apima �vertintas bendras išlaidas, kurias drau-

dimo �monei reik�s padaryti kitais ataskaitiniais laikotarpiais, norint už-baigti �vykusius draudiminius �vykius, apie kuriuos buvo arba bus praneš-ta per ataskaitin� laikotarp�. Šis techninis atid�jimas sudaromas tiek gyvy-b�s, tiek ir ne gyvyb�s draudimo veiklai.

Sumos, tenkan�ios praneštoms, bet dar nesureguliuotoms žaloms. Vals-tybin� draudimo priežiros tarnyba yra numa�iusi, kad šios sumos yraapskai�iuojamos atskirai kiekvienai praneštai, bet dar nesureguliuotai ža-lai, vertinant kiekvienos žalos tyrimo baigt�. Jei turimos informacijos apiežal� nepakanka �vertinti, žalos dydis skai�iuojamas remiantis vidutiniuapmok�tos žalos dydžiu pagal draudimo �mon�s statistik�.

Sumos, tenkan�ios �vykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms. Šiossumos apskai�iuojamos kiekvienai draudimo grupei (pogrupiui) atskiraiir skai�iuojamos „chain-ladder” metodu. Norint naudoti š� metod� btinimažiausiai 5 met� steb�jimo, t.y. statistiniai, duomenys.

Tarkime, kad draudimo �mon� „Draudimas”, remdamasi penkeri� met�statistiniais duomenimis paskai�iavo, kad ataskaitiniais metais �vyk�, ta-�iau v�lesniais metais pranešti bei užregistruoti draudiminiai �vykiai su-daro vidutiniškai 10% finansiniais metais �vykusi� bei užregistruot� drau-dimini� �vyki�. Jei vidutinis vieno draudiminio �vykio žalos dydis yra ly-gus 1000 lit�, o finansiniais metais buvo užregistruota 10 000 draudimi-ni� �vyki�, tai suma, tenkanti �vykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms,bus apskai�iuojama taip:

10 000*0.10*1000 = 1 000 000 lit� suma.Sumos, tenkan�ios praneštoms, sureguliuotoms ir apmokamoms rentos

forma žaloms. Šios sumos yra apskai�iuojamos, susumavus jau mokam� ir

220

mok�tin� pagal sureguliuotus draudiminius �vykius rent� (anuitet�) dabar-tines vertes, diskontuojant aktuariškai, draudimo techninio atid�jimo suda-rymo momentui. Palkan� norma diskontuojant negali bti didesn� už prie-žiros komisijos patvirtint� maksimali� technin� palkan� norm�.

Sumos, tenkan�ios praneštoms, sureguliuotoms, bet dar neapmok�-toms žaloms apskai�iuojamos, susumavus jau sureguliuot� �vyki� dar ne-išmok�tas draudimo išmokas.

Atgr�žtinio reikalavimo tvarka numatomos gauti sumos apskai�iuo-jamos atskirai kiekvienai praneštai žalai, pagal kuri� numatoma atgr�žti-nio reikalavimo teis�.

Žalos sureguliavimo s�naud� koeficientas yra apskai�iuojamas kaipžalos sureguliavimo s�naud� ir draudimo išmok� santykis.

Draudimo �mok� gr�žinimo techninis atid�jimas. Draudimo �mok�gr�žinimo techninis atid�jimas yra skirtas sumoms, kurios yra paskirsty-tos ar numatomos v�liau paskirstyti atskiroms draudimo sutartims pelnopriedais ar nuolaidomis draudimo �mokoms. Šis techninis atid�jimas su-daromas kiekvienai draudimo sutar�iai, kurioje numatomas dalies �mok�gr�žinimas ir (ar) �mok� sumažinimas prat�siant sutart�. Jis apima:

• pagal draudimo �mon�s veiklos ar draudimo sutarties rezultatus gr�-žintin� draud�jui draudimo �mok� dal�, jei toks draudimo �mok� daliesgr�žinimas yra numatytas draudimo sutartyje;

• pagal draudimo �mon�s veiklos ar draudimo sutarties rezultatus tai-kytin� nuolaid� draudimo �mokai prat�siant draudimo sutart�, jei toks �mok�sumažinimas yra numatytas draudimo sutartyje.

Draudimo �mok� gr�žinimo techninio atid�jimo skai�iavimui gali btinaudojami šie metodai: dienos metodas (1/365), 1/12 metodas arba 1/24metodas.

Nuostoli� svyravimo išlyginimo techninis atid�jimas. Šis atid�jimassudaromas draudimo grup�s nuostolingumo svyravimui išlyginti. Nuosto-li� svyravimo išlyginimo techninis atid�jimas yra sudaromas kiekvienaidraudimo grupei atskirai. Maksimalus ir siektinas nuostoli� svyravimoišlyginimo techninio atid�jimo dydis ne gyvyb�s draudimo, išskyrus kre-dito draudimo rizikas, yra lygus 100% didžiausios per metus pasirašyt�draudimo �mok� sumos iš 3 paskutini� vis� kalendorini� met�. Maksima-

221

lus ir siektinas nuostoli� svyravimo išlyginimo techninio atid�jimo dydiskredito draudimo rizikos yra lygus 150% didžiausios per metus pasirašyt�draudimo �mok� sumos iš penkeri� paskutini� vis� kalendorini� met�.

Nuostoli� svyravimo išlyginimo techninio atid�jimo dydžio apskai-�iavimas kredito draudimo ir kitoms ne gyvyb�s draudimo rizikoms ski-riasi, nors pats principas yra panašus. Pavyzdžiui, ne gyvyb�s draudimo�moni� (išskyrus kredito draudimo �mones) nuostoli� svyravimo išlygi-nimo techninio atid�jimo dydis einamojo ataskaitinio laikotarpio pabai-goje apskai�iuojamas prie nuostoli� svyravimo išlyginimo techninio ati-d�jimo dydžio ataskaitini� met� pradžiai pridedant 50% einamojo ata-skaitinio laikotarpio draudimo grup�s techninio pelno, bet ne mažiaukaip 5% einamojo ataskaitinio laikotarpio uždirbt� �mok�, išskai�iavusperdraudik� dal�.

Jei einamojo ataskaitinio laikotarpio draudiminis nuostolingumas, iš-skai�iavus perdraudik� dal�, yra didesnis nei vidutinis draudiminis nuos-tolingumas, išskai�iavus perdraudik� dal�, per trejus paskutinius vius ka-lendorinius metus, tai nuostoli� svyravimo išlyginimo techninis atid�ji-mas mažinamas pagal lygyb�:

0,5 Pužd

����vid�,

kur: Pužd

– einamojo ataskaitinio laikotarpio uždirbtos �mokos, išskai-�iavus perdraudik� dal�, N – einamojo ataskaitinio laikotarpio draudimi-nis nuostolingumas, išskai�iavus perdraudik� dal�, N

vid – 3 paskutini� vis�

kalendorini� met� vidutinis draudiminis nuostolingumas, išskai�iavus per-draudik� dal�.

Matematinis techninis atid�jimas. Matematinis techninis atid�jimasapskai�iuojamas atsižvelgiant � visas bsimas prievoles, nustatytas pagalkiekvienos galiojan�ios draudimo sutarties ir prisiimtos draudimo rizikoss�lygas, tarp j�:

• visas galimas išmokas, taip pat ir garantuotas išperkam�sias sumas;• draudimo sutartims tenkan�ias pelno dalis, � kurias draud�jai ar kiti

asmenys kolektyviai ar individualiai jau �gijo teis�, nesvarbu kaip tokiosdraud�jams tenkan�ios pelno dalys apibr�žtos, suteiktos, paskelbtos ar pa-skirstytos;

• visas pasirinkimo galimybes, kuriomis gali pasinaudoti draud�jaspagal draudimo sutarties s�lygas;

222

• išlaidas, tarp j� komisinius.Matematinis techninis atid�jimas apskai�iuojamas kiekvienai galio-

jan�iai draudimo sutar�iai atskirai. Matematinio techninio atid�jimo su-skaidym� � sudedam�sias dalis, t.y. perkelt� �mok� ir žalos padengimotechninius atid�jimus, bei gyvyb�s draudimo, kai investavimo rizika ten-ka draud�jui, technin� atid�jim� draudikas nustato pagal draudimo sutar-ties ypatybes. Nei viena matematinio techninio atid�jimo sudedamoji da-lis negali bti neigiama.

Perkelt� �mok� techninis atid�jimas gali bti naudojamas trumpalai-kiams �sipareigojimams atspind�ti, kai draudimo rizika tolygiai pasiskirs-�iusi jos galiojimo laikotarpyje. Perkelt� �mok� techninis atid�jimas su-daro t� pasirašyt� draudimo �mok� dal�, kuri turi bti priskirta draudikopajamoms ateinan�iais ataskaitiniais laikotarpiais. Perkelt� �mok� techni-nis atid�jimas apskai�iuojamas proporcingai paskirstant pasirašyt� drau-dimo �mok� draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui.

Žalos padengimo techninis atid�jimas skai�iuojamas aktuariniu per-spektyviniu gryn�j� draudimo �mok� principu kaip skirtumas tarp aktua-riškai diskontuot� (draudimo techninio atid�jimo skai�iavimo dien�) su-tarties draudimini� �sipareigojim� bei bsim� žal� sureguliavimo s�nau-d� ir bsim� gryn�j� draudimo �mok� (grynoji draudimo �moka yra drau-dimo �mokos dalis, skirta draudiminiams �sipareigojimams).

Gyvyb�s draudimo, kai investavimo rizika tenka draud�jui, techninisatid�jimas turi apimti visas sumas, kuri� investavimo rizika tenka draud�-jams. Šis draudimo techninis atid�jimas apskai�iuojamas pagal investici-ni� vienet�, priskirtin� draudimo sutar�iai, vert� šio draudimo techninioatid�jimo sudarymo momentu. Investicinio vieneto vert�, naudojama šiodraudimo techninio atid�jimo �vertinimui, turi bti nustatoma pagal drau-dimo sutartyje aprašytus kriterijus. Atid�jimas gali bti mažinamas sumo-mis, skirtomis bsimoms draudiko išlaidoms, �skaitant išlaidas draudimorizikai, tik tuo atveju, jeigu tai yra numatyta draudimo sutartyje ir šiossumos yra perkeliamos � perkelt� �mok� ir (ar) žalos padengimo techni-nius atid�jimus.

Numatom� išmok�jim� techninis atid�jimas yra skirtas visiems nu-matomiems išmok�jimams ir turi apimti:

223

• numatomas draudimo išmokas d�l �vykusi� ir pranešt� draudimini��vyki�;

• numatomas draudimo išmokas d�l �vykusi�, bet dar nepranešt� žal�;• numatomas anuitet� išmok� dalis, kuri� mok�jimo terminas jau yra

pra�j�s;• numatomas išperkam�sias sumas d�l nutrkusi� ar kitaip pasibaigu-

si� prieš termin� draudimo sutar�i�, bei pranešt� nedraudimini� �vyki�;• numatomas žal� sureguliavimo išlaidas, skirtas min�toms žaloms

sureguliuoti.Numatom� išmok�jim� techninio atid�jimo (išskyrus atid�jimo �vy-

kusioms, bet dar nepraneštoms žaloms) apskai�iavimo pagrindas yrakiekvienos praneštos žalos individualus �vertinimas pagal vis� turim�informacij� šio draudimo techninio atid�jimo sudarymo momentu.

Kitas skolintas draudimo �mon�s kapitalasPerdraudik� depozitai. Perdraudik� depozitai sudaro l�šas, kurias perdrau-d�jas pasilieka savo �mon�je kaip garant� arba kurias jam palieka per-draudikas.

Kiti �sipareigojimai. Kiti �sipareigojimai apima draudimo �mon�s �sisko-linim�, susijus� su draudimo operacijomis, perdraudimo operacijomis, gauto-mis paskolomis, �sipareigojimais kredito �staigoms bei kitus �sipareigojimus(pvz., valstyb�s biudžetui, socialiniam draudimui, darbuotojams ir kt.)

Sukauptos s�naudos bei b�sim�j� laikotarpi� pajamos. Sukauptoss�naudos bei bsim�j� laikotarpi� pajamos apima tolygiai did�jan�ias pa-jamas, kurios yra gautos per ataskaitin� laikotarp�, ta�iau rezultatams pri-skirtinos bsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais, taip pat tolygiai did�-jan�ias s�naudas, kurios �takoja rezultatus per ataskaitin� laikotarp�, ta-�iau bus apmok�tos bsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais.

13.3. Draudimo ámonës nuosavo bei skolinto kapitalo investavimas

Kaupdamos draudimo techninius atid�jimus dengiant� turt�, draudimo �mo-n�s privalo atsižvelgti � �mon�s veiklos pobd� ir siekti investicij� saugu-mo, likvidumo, diversifikavimo, atitikimo laikotarpio atžvilgiu bei inves-ticij� pelningumo.

224

Draudimo techniniai atid�jimai turi bti padengti turtu, išreikštu tavaliuta, kuria yra prisiimti draudimo �mon�s �sipareigojimai, numatyti drau-dimo ir perdraudimo sutartyse, laikantis Priežiros komisijos nustatyt�valiut� suderinamumo taisykli�.

Draudimo techninius atid�jimus galima padengti tik šiuo turtu:1) vyriausyb�s, centrinio banko ir savivaldyb�s vertybiniais popieriais;2) nekilnojamuoju turtu;3) terminuotais ind�liais bankuose;4) paskolomis, užtikrintomis nekilnojamuoju turtu;5) hipotekin�mis obligacijomis;6) akcijomis, �trauktomis � oficialius ar juos atitinkan�ius reguliuoja-

m� vertybini� popieri� birž� prekybos s�rašus;7) akcijomis, ne�trauktomis � oficialius ar juos atitinkan�ius reguliuo-

jam� vertybini� popieri� birž� prekybos s�rašus, gavus Priežiros komi-sijos leidim�;

8) �moni� obligacijomis, �trauktomis � oficialius ar juos atitinkan�iusreguliuojam� vertybini� popieri� birž� prekybos s�rašus;

9) �moni� obligacijomis, ne�trauktomis � oficialius ar juos atitinkan-�ius reguliuojam� vertybini� popieri� birž� prekybos s�rašus, gavus Prie-žiros komisijos leidim�;

10) investicini� kintamo kapitalo bendrovi� akcijomis ir investicini�fond� investiciniais vienetais;

11) išvestin�mis finansin�mis priemon�mis, gavus Priežiros komi-sijos leidim�;

12) kitomis Priežiros komisijos nustatytomis investicijomis, Prie-žiros komisijos nustatytais atvejais gavus Priežiros komisijos leidim�;

13) pinigais atsiskaitomojoje s�skaitoje ir kasoje.Nepareikalauta �mok�ti �mokos dalis ir perdraudik� dalis techniniuo-

se atid�jimuose gali bti padengta:1) nepareikalautomis �mok�ti draudimo ir perdraudimo �mokomis;2) perdraudik� skolomis;3) kitu turtu, nurodytu šio straipsnio 3 dalyje.Priežiros komisija turi teis� motyvuotai riboti šias draudimo techni-

nius atid�jimus dengian�ias investicijas:1) � glaudžiais ryšiais susijusi� �moni� akcijas ir obligacijas;

225

2) � �moni�, kuri� akcij� yra �sigij� draudimo �mon�s steb�toj� tary-bos, valdybos nariai ir (ar) administracijos vadovas arba kuri� priežirosir valdymo organuose pareigas eina draudimo �mon�s steb�toj� tarybos irvaldybos nariai, akcijas ir obligacijas;

3) � galin�i� pakenkti draudimo �mon�s finansiniam stabilumui ar pa-daryti kitok� neigiam� poveik� draudimo �mon�s veiklai, draud�j�, apdraus-t�j�, naudos gav�j� ir nukent�jusi� tre�i�j� asmen� interesams.

Draudimo �mon�s draudimo technini� atid�jim� padengimo turtu tvar-k� ir s�lygas, apribojimus ir valiut� suderinamumo taisykles nustato Prie-žiros komisija. Draudimo �mon�s privalo Priežiros komisijos nustatytatvarka tvarkyti turto, dengian�io draudimo techninius atid�jimus, s�raš�.

Jei draudimo �mon� nevykdo draudimo technini� atid�jim� sudary-mo ir j� padengimo turtu reikalavim�, Priežiros komisija turi teis� areš-tuoti draudimo �mon�s turt�, dengiant� draudimo techninius atid�jimus.

Technini� atid�jim� analiz� bei tikrinimasTechnini� atid�jim� analiz� bei tikrinimas yra dar viena draudimo �mon�smatematik� (aktuarij�) atliekama funkcija.

Numatom� išmok�jim� techninis atid�jimas dažniausiai yra didžiau-si� vert� turinti ne gyvyb�s draudimo �mon�s buhalterinio balanso �sipa-reigojim� s�skaita. Santykinis numatom� išmok�jim� techninio atid�ji-mo svoris kit� buhalterinio balanso �sipareigojim� dalies s�skait� atžvil-giu priklauso nuo draudimo �mon�s vykdom� draudimo rši�.

Pavyzdžiui, atliekant asmen� civilin�s atsakomyb�s draudim� ar vyk-dant ligos draudim� yra sudaromi kur kas didesni numatom� išmok�jim�techniniai atid�jimai nei atliekant turto ar sausumos transporto priemoni�draudim�.

Aktuarij� atliekama technini� atid�jim� analiz�s bei tikrinimo funkci-ja apima tiek technini� atid�jim� apim�i� (pvz., atid�jimo jau praneštiems,bet dar nesureguliuotiems draudiminiams �vykiams (PND) bei atid�jim��vykusiems, bet dar nepraneštiems draudiminiams �vykiams (ND)) paskai-�iavim�, tiek ir jau sudaryt� technini� atid�jim� analiz� bei tikrinim�.

Technini� atid�jim� analiz�s bei tikrinimo proceso aiškinimui pasitelk-sime didžiausi� reikšm� turin�i� draudimo �mon�s buhalterinio balanso �si-pareigojim� dalies s�skait� – numatom� išmok�jim� technin� atid�jim�.

226

13.4. Kai kurie draudimo ámoniø veiklos rodikliai

Skai�iuodami draudimo �mok� tarifus, tam tikram draud�j� kolekty-vui ar kolektyvo daliai, draudimo �moni� matematikai naudojasi �vairio-mis matematin�mis bei statistin�mis priemon�mis bei metodais. Dalis ak-tuarij� skai�iavimuose naudojam� technini� draudimo veiklos rodikli�prigijo ir kasdienin�je kalboje. Kelet� j� pateikiame.

(1) Kolektyviniai nuostoliai = Individuali� (atskir�) nuostoli� suma.(2) Vidutiniai nuostoliai (žala) = Kolektyviniai nuostoliai / Draudi-

mini� �vyki� skai�ius.(3) Nukent�jimo laipsnis = Vidutiniai nuostoliai / Draudimo suma.(4) Draudimini� �vyki� dažnis = Draudimini� �vyki� skai�ius / Ap-

draust� asmen� ar objekt� skai�ius.(5) Nuostoli� vidurkis = Kolektyviniai nuostoliai / Apdraust� asme-

n� ar objekt� skai�ius.(6) Nuostolingumas = Neto s�naudos draudiminiams �vykiams * 100

/ Uždirbtos neto draudimo �mokos.(7) Kašt� koeficientas = Draudimo veiklos kaštai * 100 / Uždirbtos neto

draudimo �mokos.Šalies draudimo rinkos išsivystymui �vertinti praktikoje dažniausiai yra

naudojami du: draudimo tankio bei draudimo prasiskverbimo rodikliai.(8) Draudimo tankis = Per metus šalyje surinktos draudimo �mokos /

gyventoj� skai�ius.(9) Draudimo prasiskverbimas = Per metus šalyje surinktos draudi-

mo �mokos/ Šalies bendrasis vidinis produktas.

Svarbiausios s�vokos• Draudimo �mok� tarifas• „Chain-ladder” metodas• Grynoji rizikos premija• Techninis atid�jimas

Kartojimo klausimai1. Kokie keliami reikalavimai draudimo �mok� tarifams?2. Kaip skai�iuojami draudimo �mok� tarifai nekintan�ioje aplinkoje?

227

3. Kaip skai�iuojami draudimo �mok� tarifai praktikoje?4. Kokius žinote draudimo �mok� paskai�iavimo metodus?5. Kas sudaro draudimo �moni� metin� finansin� atskaitomyb�?6. Iš ko susideda draudimo �mon�s nuosavas ir skolintas kapitalas?7. Kokius žinote draudimo techninius atid�jimus? Kaip jie apskai�iuo-

jami?8. Kokius žinote pagrindinius draudimo �moni� veiklos rodiklius?

228

14. Marketingas draudimo ámonëje

Laisvos rinkos ekonomikos s�lygomis draudimo veiklai tenka labai svar-bus vaidmuo. Nors marketingo reikšm� buvo pripažinta daugiau nei prieššimt� met�, draudimo sferoje jis pasirod� neseniai. Nurodoma, kad Vaka-r� šalyse draudimo kompanijos marketingo metodus savo veikloje prad�-jo taikyti šešto dešimtme�io pradžioje.

Šiame skyriuje, skirtame aptarti marketingo panaudojim� draudimo�moni� veikloje, pateikti pagrindiniai marketingo principai, apibdinta j�esm�. Atskirai bus panagrin�ti marketingo organizavimo draudimo �mo-n�je, marketinginio draudimo rinkos tyrimo, reklamos panaudojimo beikiti aktuals ir didel� reikšm� draudimo �mon�s marketinginei veiklai tu-rintys klausimai.

14.1. Marketingo sàvoka, esmë, pagrindiniai principai

Pas mus apie marketing� pla�iau imta kalb�ti, prad�jus galvoti apie šaliesper�jim� � laisvos rinkos ekonomik�, o pažangiose šalyse marketingo svarbair reikšm� buvo akivaizdžiai prad�ta suvokti XIX amžiaus viduryje. Pir-miausia marketingo id�jos paplito JAV, kiek v�liau jos pasklido Vakar�Europos, Azijos šalyse. Išsamiame marketingui skirtame darbe H.C.Weisrašo: „JAV jau dešimtme�iais buvo taikomi marketingo metodai, o Vokie-tijoje juo buvo susidom�ta tik po 1945 met�”.

Suprantama, kad paties marketingo s�voka formavosi veikiama pa-lyginti prieštaring� silym� ir koncepcij�. Kai kurie autoriai, kruopš�iaisurink� šiuolaikin�je literatroje užfiksuotus marketingo apibr�žimus,konstatavo, kad toki� s�vok� šiandien yra virš dviej� šimt�. Per daugnesigilinant � niuansus galima pasakyti, kad marketingas yra suvokia-mas kaip tam tikra analiz�s, planavimo, ištekli� kontrol�s, �mon�s rin-kos ir politikos sistema, kurios pagrindinis tikslas yra tam tikros varto-toj� grup�s poreiki� tenkinimas ir pelno gavimas. Kiek sukoncentravusši� s�vok�, galima bt� teigti, kad marketingas yra vartotoj� poreiki�

229

tyrimas, j� patenkinimas geriausia preke ar paslauga, kuri � rink� bt��vesta tokiu bdu ir pasilyta tokia kaina, kad atsirast� j� pirkimo moty-vacija.

Daugelyje tekst� siloma pabandyti marketing� suvokti pasinaudo-jus paprasta šeši� anglišk� žodži� pirm�j� raidži� formule – 6P. Šie šešiangl� kalbos žodžiai, prasidedantys raide P, yra: product, price, place, pro-motion, packaging, people (prek�, kaina, vieta, pateikimas, �pakavimas,vartotojai). Ši formul� s�lygoja ir pagrindinius šiuolaikin�s marketingos�vokos tikslus bei funkcijas. Dažniausiai nurodomi šie pagrindiniai tik-slai:

1. Didesnio atlyginimo siekimas.2. Didesnio poreiki� patenkinimo siekimas.3. Siekimas sudaryti didesn� paklaus�.4. Didesn�s gyvenimo kokyb�s siekimas.Suprantama, kad gali kilti klausim�, kas yra suvokiama kaip didesnis

vartojimas arba didesnis poreiki� patenkinimas. Dar sud�tingiau bt� api-br�žti, kas yra didesn� preki� ir paslaug� paklausa. Antra vertus, veikiantporeiki� augimo ir kitimo d�sniams, bt� pasiekiamas tam tikras maksi-malus paklausos lygmuo. Nemažiau komplikuota ir didesn�s gyvenimokokyb�s samprata. Kas yra gyvenimo kokyb�, kokiais kriterijais galimatai �vertinti, kokiais rodikliais išmatuoti, kada �ia taikytina s�voka „mak-simalus gyvenimo lygmuo”? Pagrindin�mis marketingo funkcijomis šiuometu laikoma:

1. Poreiki� struktros tyrimai.2. Poreikius atitinkan�i� preki� ir paslaug� gamyba.3. Ši� preki� ir paslaug� kelias � rink�.4. Preki� ir paslaug� rinkoje r�mimas.5. Marketingin�s veiklos planavimas ir kontrol�.Negin�ytinu tapo teiginys, kad marketingas lemia verslo s�km�. La-

bai pla�iai paplit� tvirtinimai, kil� iš gausios praktikos apibendrinim�:„Gaminti reikia tik tai, k� galime parduoti, o ne bandyti parduoti tai, kaspagaminta”, „Atkakliai ieškokite vartojimo sferoje niš� ir surad� poten-cialius vartotojus, stenkit�s patenkinti j� poreikius”. Iš daugelio trumpes-ni� ar ilgesni� marketingo esm� apibdinan�i� definicij� d�mesio verta irtokia: „Marketingas – tai rinkos užkariavimas”.

230

Daugumai marketingo principus taikan�i� �moni� yra suprantama, kadj� tikslas yra gauti kuo didesn� peln�, tenkinant vartotoj� poreikius. Varto-tojas, klientas (lot. clientis – globotinis, globojamas) yra diktatorius, tod�lvisas �mon�s marketingin�s veiklos centras yra potencials vartotojai ir j�poreikiai. Marketingin� veikla yra vykdoma aplinkoje, kuri� priimta vadintimarketingo aplinka. Ji yra suprantama kaip vis� j�g�, veikian�i� už �mon�srib� ir turin�i� svarbi� �tak� marketingo galimyb�ms, visuma. Priimta iš-skirti dvi marketingo aplinkos dalis: makroekonomin� ir mikroekonomin�.Makroaplinka paprastai yra diferencijuojama � atskirus komponentus. Taigamybin�, politin�, ekonomin� ir technologin� aplinka.

Atskirai atliekant marketinginius tyrimus yra vertinamos konkuren-cin� bei socialin� aplinkos. Marketingo mikroaplinkai apibdinti yra nau-dojami faktoriai, veikiantys �mon� (kiti gamintojai, tarpininkai, vartotojai).

S�kmingam marketingo teorijos ir praktikos vystymuisi yra naudoja-mos kitos mokslo šakos: ekonomika, informatika, vadyba, psichologija,sociologija, matematika. Marketingas yra labai spar�iai besipl�tojanti veik-los sritis.

14.2. Marketingo organizavimas draudimo ámonëje

Pla�iai taikomas marketingin�s veiklos skirstymas pagal vartotoj� porei-kius tenkinan�ias vertybes. Pirmiausia marketingas pritaikym� rado pla-taus vartojimo preki� sferoje, v�liau ap�m� ir gamybin�s paskirties pre-kes. Palaipsniui marketingui imta skirti vis daugiau d�mesio ir paslaug�,tarp j� ir finans�, sferoje.

Draudimo veikloje marketingo s�voka šiuo metu suvokiama dvejo-pai. Pagal pirm�j� jos reikšm� marketingas yra vienas iš pagrindini� drau-dimo kompanijos veiklos funkcij�, kurios tikslas aktyviau ir s�kmingiauparduoti draudimo paslaugas draud�jams. Antroji, kiek v�liau susiforma-vusi marketingo reikšm� draudimo �mon�s marketing� nusako kaip visosdraudimo kompanijos veikl�, orientuot� � tok� draudimo paslaug� parda-vim�, kuris atitinka potenciali� paklaus�.

Vadovaujantis šia reikšme, marketingo sfera gali bti apibr�žta toki�draudimo kompanijos funkcij� kaip planavimas, kain� nustatymas, rekla-ma bei draudimo polis� pardavimo, pl�timo visuma. Jei einama tokia lin-

231

kme, tai draudimo kompanijos marketingo tarnyba tampa tarsi visos kom-panijos smegen� centru. Šio centro pastovaus d�mesio centre yra poten-cialus draud�jas su savo kintan�iais poreikiais ir interesais. Btent poten-ciali� draud�j� elgsena ir kei�ia rinkos konjunktr�. Suprantama, kad drau-dimo rink� gali nemažai �takoti ir draudimo kompanij� veikla. 14.1 pav.pateikiama draudimo marketingo sistema.

Vis� draudimo kompanij� marketingin� veikl� bt� galima padalinti� dvi pakankamai pla�ias ir gana problemiškas sferas: paklausos draudimopaslaugoms formavim�si ir draudimo poreiki� patenkinim�.

Pirmojoje sferoje vykdomi procesai yra orientuoti � potenciali� drau-dimo paslaug� vartotoj� paiešk� ir pritraukim�. �ia priskirtini ir draudi-mo rinkos analiz�s procesai, �vairios reklamos formos, draudimo paslau-g� tarif� diferencijavimas, draudimo paslaug� suderinimas su kitais fi-nansin�s rinkos produktais. Marketingo strategija draudimo kompanijojenesiekia vien tik užvaldyti tam tikr� rinkos dal� ir parduoti tam tikr� skai-�i� draudimo polis�. Uždavini� ir tiksl� visuma �ia orientuota � pastovi�paklausos formavimosi kontrol�. Tik taip veikiant, reikalui esant, galimakeisti strategines nuostatas ir išsilaikyti konkurencin�je kovoje.

Antroji draudimo kompanij� marketingin�s veiklos sfera – tai kuoaukštesnis draudimo poreiki� patenkinimo lygis ir kokyb�. Tokia draudi-

14.1 pav. Draudimo marketingo sistema

(1) Klient�poreiki� ir nor�nustatymas (2) Produkt�, atitinkan�i�

draudimo reikalavimus,pl�tojimas

(3) Kainodara:�mok� (premij�)tarif� nustatymas

(4) Potenciali� klient� informa-vimas apie draudimo paslaug�produktus ir j� r�mimas

(5) Paskirstymas: tinkam�paskirstymo ir pardavimo kanal�organizavimas

(6) Perspektyvi� rinkosporeiki� tyrimas irprognozavimas

232

mo kompanij� elgsena su klientais – tai bsimos s�kmingos naujos pa-klausos prielaida. Vienoje draudimo klausimams skirtoje knygoje buvotaikliai pasteb�ta: „Draudimo polisai neperkami. Juos btina mok�ti par-duoti”. Draudimo kompanijos, siekdamos kuo didesni� paslaug� pardavi-mo apim�i�, didžiules l�šas skiria pardavimo organizavimo tobulinimui.

Potencialus draud�jas negali bti iš karto sutapatinamas su draudimokompanijos klientu. Prieš �vykstant iš pirmo žvilgsnio tarsi ir formalausdraudimo paslaugos pardavimo–pirkimo procesui, visada btinas nema-žas draudiko parengiamasis darbas. Kvalifikuotai, argumentuotai �tikintibsimus klientus perleisti draudimo kompanijai savo rizikas ir baim� beikartu su polisu �sigyti saugum� ir tikrum� – tai didelis, kruopštus ir ne-lengvas darbas.

Laisvos rinkos s�lygomis yra tvirtinama, kad draudimo kompanijagali galvoti ir planuoti, bet visk� sureguliuoja rinka, neretai gerokai pa-keisdama planus. Jei paklausa draudimo paslaugoms rinkoje ima maž�ti,marketingin� draudimo �mon�s tarnyba privalo kuo operatyviau nustatytitai lemian�ias priežastis ir imtis atitinkam� priemoni�. Prarastas laikastokiu atveju gali brangiai kainuoti draudimo kompanijai.

Aštrios šiuolaikin�s rinkos konkurencijos s�lygomis draudimo kom-panijos privalo deram� d�mes� skirti savo �vaizdžio suformavimui ir pa-laikymui. Tai taip pat svarbus kompanijos marketingin�s veiklos baras,labai reikšmingas tiek pirmoje, tiek ir antroje marketingin�s veiklos sfero-je. Draudimo kompanijos �vaizdžiui didžiausi� reikšm� turi:

1. Valdomos draudimo paslaug� rinkos dalis.2. Personalas.3. Paslaug� kokyb�.4. Kompanijos kultra.Visa tai lemia aukšt� socialini� technologij� panaudojimas, investi-

cijos � personal�, orientacija � klient�, veiklos skaidrumas.Didesnes galimybes, panaudojant marketingo metodus ir laimint

konkurencin�je kovoje, turi draudimo kompanijos, kurios siekia gar-bingos konkurencijos tokiomis kryptimis: �vaizdžio ir pasilos dife-rencijos, paslaug� kokyb�s ir našumo. Daugeliu atvej� yra priimta lai-kyti, kad draudimo kompanijos marketingin� veikl� sudaro tokie ele-mentai:

233

1. Potencialus draud�j� tyrimas.2. Potencialus klient� motyvacijos tyrimas.3. Savos draudimo rinkos dalies analiz�.4. Konkurent� �vertinimas.5. Reklamin�s veiklos organizavimas.6. Draudimo paslaug� r�mimo organizavimas.Draudimo rinka, kaip ir kita finansini� produkt� rinka, yra labai dina-

miška ir marketinginei veiklai �ia esama labai daug galimybi�.

14.3. Draudimo rinkos marketinginis tyrimas

Kiekviena draudimo kompanija turi tur�ti informacijos apie draudimo rin-kos situacij�. Klientai, konkurentai, naujos draudimo paslaugos, j� r�mi-mo metodai ir kita �vairi informacija yra btina norint neprarasti turimospozicijos rinkoje ir siekiant didesni� veiklos apim�i�. Tod�l �vertinantrinkos situacij�, jos rizikas ir galimybes, pirmiausia btina organizuotidraudimo kompanijos marketingo informacin� sistem�.

Draudimo kompanijos marketingo informacin� sistem� sudaro keturipagrindiniai informaciniai masyvai:

1. Kompanijos vidin� analiz�.2. Marketingo tyrim� analiz�.3. Išorin� informacija.4. Teorin� informacija.Vidin� informacij� sudaro draudimo kompanijos veiklos duomenys.

Tai �vairios ataskaitos, audito medžiaga, revizij� aktai, protokolai, spren-dimai, nutarimai ir t.t. Marketingo tyrim� informacija – tai speciali� mar-ketingini� tyrim� metu sukaupti duomenys. Šis informacinis masyvas yrakaupiamas naudojant informacijos šaltinius, steb�jimus, eksperimentus,apklausas.

Išorin�s informacijos masyve yra sukaupiami, apdorojami duomenysiš valstybini� institucij�, kit� draudimo kompanij� ataskait�, taip pat iš�vairi� žiniasklaidos priemoni� ir pan. Teorin� informacija akivaizdžiaigali tapti viena draudimo kompanijos s�km� lemian�i� prielaid�. Tod�llabai svarbu kaupti ir analizuoti naujausi� finansus ir konkre�iai draudi-mo sfer� lie�ian�i� teorin� informacij�.

234

Nereti atvejai, kada tik prad�jusi draudimo veikl� kompanija gyve-na iliuzija, kad rinka tik lauk� jos pasirodymo ir silomos draudimo pa-slaugos bus graibstyte graibstomos. Deja, realyb� pasirodo esanti visaikitokia nei buvo tik�tasi. Marketinginiai tyrimai labai daug lemia ir s�k-mingiau žengiant pirmuosius draudimo veiklos žingsnius, ir toliau s�k-mingai vystant bei ple�iant draudimo kompanijos veikl�. Praktika pui-kiai patvirtina, kad � marketingin� veikl� investuotos l�šos beveik visa-da sugr�žta su pelnu.

Pastaraisiais dešimtme�iais nuolat augo susidom�jimas spar�iai besi-vystan�ia marketingo šaka, tyrin�jan�ia vartotojo elgsen�. S�kmingai dir-ban�ios draudimo kompanijos taiko šio mokslo atradimus, ir tai labai greitaiduoda gerus rezultatus.

Potencialus draud�jas yra svarbiausias draudimo kompanijos autori-tetas, kurio nuomon� ir sprendimai yra lemiami. Pažangi� šali� draudimokompanijos deklaruoja, kad potencialus draud�jas yra svarbiausias asmuo,apsilank�s j� kompanijoje. Ne draudimo kompanija suteikia savo klientuipaslaug�, o klientas, nusprend�s pasirinkti t� ar kit� draudimo kompanij�,suteikia jai pasitik�jimo kredit�.

Potencialaus draudimo kompanijos kliento veiksmai pasižymi tam tik-ru nuoseklumu. �ia galima išskirti tokius etapus: poreikio draudimo pa-slaugai atsiradimas, informacijos apie institucijas, galin�ias suteikti ši�paslaug�, paieška, informacijos �vertinimas, sprendimo pri�mimas, klien-to reakcija �gijus draudimo polis�.

Marketingin� draudimo kompanijos veikla turi apimti šiuos išvardin-tus etapus. Pirmiausia turi bti veikiamas poreikio draudimo paslaugomsatsiradimo procesas. Tam naudojamos �vairios reklamos formos, kiti me-todai. Nemaž� �tak� potencialiam klientui draudimo kompanijos marke-tingin� veikla turi daryti ir randant bei vertinant informacij� apie atsiradu-sio poreikio patenkinimo galimybes ir alternatyvas.

Kada potencialus klientas savo draudimo poreikiams patenkinti pasi-rinko konkre�i� kompanij�, dar bt� per anksti teigti, kad tai jau šios kom-panijos draud�jas. Draudimo kompanija dar privalo �d�ti nemažai pastang�,kol priimtas potencialaus kliento poreikis yra realizuojamas parduodant jamdraudimo polis�. Negalima ne�vertinti penktojo vartotojo elgesio etapo: klien-to reakcijos �sigijus draudimo polis� ypa� tada, kada iškyla btinumas juo

235

pasinaudoti �vykus draudiminiam �vykiui. Jei draudimo kompanijos klientutap�s fizinis ar juridinis asmuo yra patenkintas �sigyta draudimo paslauga,turi likti patenkintas ir �sigytu draudimo kompanijoje produktu. Priešinguatveju jis pasirinks kit� draudimo kompanij�, o neretai d�l tokio jo elgesiodraudimo kompanija gali prarasti ir daugiau klient�.

Jei draudimo kompanijos klientu tap�s fizinis ar juridinis asmuoyra patenkintas �sigyta draudimo paslauga, tai jis dažniausiai toje pa�io-je draudimo kompanijoje stengiasi �sigyti ir kitas rizik� minimizuojan-�ias paslaugas. Vienoje vokiškoje draudimui skirtoje knygoje rašoma,kad �sigydamas draudimo polis� klientas yra jam mažiau d�mesingasnei m�sin�je pirkdamas m�sos gabal�. Ta�iau dažniausiai draud�jas, �si-gij�s draudimo paslaug�, sveria, kiek ji atitinka jo poreikius ir lkes-�ius. Psichologai tai vertina kaip svarb� s�kmingai draudimo kompani-jos veiklai proces�, vadinam� gr�žtamuoju ryšiu tarp draud�jo siekt� tiksl�ir j� motyv�.

Ta�iau draudimo kompanijos turi ne tik numatyti ir patenkinti šian-dienos draudimo poreikius, bet kartu numatyti nesuvoktus vartotoj�poreikius, kurie pasireiškia po tam tikro laiko. Tam, kad s�kmingaiprognozuotume bsimus poreikius draudimo produktams, naudinga at-likti vartotoj� požirio � naujai pasirodžiusias draudimo ršis analiz�.Draudimo rinkoje atsiradus naujai draudimo ršiai, draudimo kompa-nija susiduria su dviem tarpusavyje susijusiais procesais. Pirma, infor-macija apie nauj� draudimo paslaugos rš� greitai pasklinda už j� pa-teikusios draudimo kompanijos rib�. Bsimi potencials šios draudi-mo ršies vartotojai yra link� labiau vertinti informacij� iš nepriklau-som� šaltini�. Tod�l btina stimuliuoti btent toki� nepriklausom� šal-tini� efektyvum�, pritraukiant naujus klientus. Antra, btina sekti irvertinti, kaip klientai vertina naujai pasilyt� draudimo rš�; nustatyti,kiek draudimo paslauga atitinka draud�jo poreikius, laiku padaryti b-tinas pataisas.

Naujos draudimo paslaugos �diegimas � draudimo rink� paprastai pra-eina tokius etapus. Pirmiausiai paskelbiama spausdinta reklama apie nau-j� draudimo rš�. Kiek v�liau informacija apie tai skelbiama žiniasklaidospriemon�se. Labai gerai susidom�jim� veikia autoritetingo asmens apieši� naujai silom� draudimo rš� nuomon�.

236

14.4. Reklamos organizavimas draudimo ámonës veikloje

Didžiul� reikšm� draudimo �mon�s marketingin�je veikloje turi reklama.Reklama atsirado XVIII amžiuje, ta�iau labai spartus jos tobul�jimas �vy-ko šio amžiaus antroje pus�je. Vis labiau suprantama reklamos reikšm� irdraudime. Marketingin�je veikloje reklamai priklauso labai svarbus vaid-muo.

Esama daug reklamos apibr�žim�. Pagal vien� j� reklama apibr�žia-ma kaip trumpa, emocionaliai nuspalvinta informacija, orientuota � poten-cialius vartotojus, siekiant paskatinti juos �sigyti tam tikr� prek� ar pa-slaugas. Draudimo reklama aiškia, vaizdinga forma turi perteikti trump�informacij� apie vienos ar kitos draudimo ršies ar j� visumos s�lygas.Reklama gali bti perteikta daugeliu reklamos priemoni�, kuri� efektyvu-mas vienu ar kitu atveju yra gana skirtingas.

Reklama reikalauja gana dideli� išlaid�. Tod�l btina �vertinti j� efek-tyvum�, parinkti atitinkamas reklamos priemones, sudaryti reklamos biu-džet�. Priimta, kad draudimo �mon�, organizuodama esam� ar naujai �rink� �vedam� produkt� reklam�, turi orientuotis � tokius reklamos orga-nizavimo etapus: suformuluoti reklamos tikslus, nustatyti reklamos biu-džet�, parengti reklamos kreipin�, išsirinkti reklamos priemones ir �vertin-ti reklamos efektyvum�.

Tad pirmiausiai btina kaip galima aiškiau suvokti, koks yra rekla-mos tikslas. Nurodoma, kad reklamos tiksl� galima apibr�žti erdv�s, laikobei reklamos subjekto požiriu. Žvelgiant pirmuoju, tai yra erdv�s, poži-riu, yra apibr�žiamas regionas, kuriame bus platinama reklama. Tiksloapibr�žimas laiko atžvilgiu – tai bandymas nustatyti t� laiko atkarp�, kuriyra reikalinga reklamos paskleidimui. Ir vertinant subjekto požiriu, bti-na numatyti, kam konkre�iai bus skirtos reklamos priemon�s.

Toks reklamos tikslas, suformuluotas atsižvelgiant � tris svarbius mo-mentus, leidžia suvokti, kaip dažnai ir koki� btent auditorij� ar rinkossegment� turi pasiekti reklama. Aiškiai apibr�žiant tikslus, kuri� siekia-ma, btina žinoti, kad reklama bna:

– informacin�;– �tikinanti;– primenanti.

237

Su visomis šiomis reklamos ršimis tikrai gyvenime buvo susidurta,ta�iau priminsime, kad informacin� reklama dažniausiai yra naudojamapateikiant rinkai nauj� draudimo rš�, bandant sukurti jai paklaus�. Šiojereklamoje yra informuojama apie naujo produkto privalumus ir ypatu-mus, jo pranašumas prieš anks�iau rinkoje pateiktas draudimo ršis. tiki-nanti reklama labai didel� svarb� turi draudimo kompanij� augimo peri-odu, kai reikia pritraukti kiek galima daugiau klient�, kurti savo �vaizd�.Bandoma �teigti vartotojui, kiek daug jis gaus �sigydamas šios draudimokompanijos teikiam� draudimo rši� polisus, pabr�žiami kompanijos pri-valumai. Primenanti reklama yra ramesnio turinio. Ja naudojamasi, kaidraudimo kompanijos veikla yra pakankamai pelninga.

Draudimo �mon� privalo iš anksto numatyti, kiek gali kainuoti rekla-ma. Tam yra sudaromas reklamos biudžetas. Jo dydis priklauso nuo dau-gelio veiksni�, tarp kuri� svarbiausiais laikytini rinkos dydis, konkurent�išlaidos, kompanijos finansiniai ištekliai, reklamos svarba �mon�s marke-tingin�je veikloje. Reklamai skiriamas išlaidas draudimo �mon� gali regu-liuoti pagal konjunktros poky�ius, kitus paklaus� veikian�ius faktorius.

Sena išmintis teigia, kad kaip šauksi, taip ir atsilieps. Tod�l, suprantama,labai svarbu yra tinkamai parinkti reklamos kreipin�. Priimta, kad pasirenkantreklamos kreipin� btini tokie trys etapai: kreipinio id�jos suformavimas, ge-riausio kreipinio varianto išrinkimas, kreipinio realizavimas. Visi šie etapaiyra nepaprastai svarbs norint, kad reklama duot� reikiam� efekt�. Dažnaiprie (iš pirmo žvilgsnio) labai paprast� dalyk� dirbama ilgai ir kruopš�iai.

Šiuo metu yra žinoma ir naudojama daug �vairi� reklamos priemoni�.Draudimo �monei btina pakankamai aiškiai apsispr�sti, kuriomis j� nau-dotis. Reklamos priemon�s pagal j� poveik� žmogaus poj�iams skirsto-mos � girdim�sias, regim�sias ir girdim�sias bei regim�sias ir ap�iuopia-m�sias. Pagal reklamos poveikio platum� jos skirstomos � masines, skirtastam tikrai auditorijai, ir individuali�sias. Šiuo metu pla�iausiai yra naudo-jamos tokios reklamos priemon�s:

– periodin� spauda (dideliu tiražu leidžiami laikraš�iai ir žurnalai);– tiesiogin� spausdinta reklama (reklaminiai laiškai, prospektai, lanks-

tinukai, katalogai);– suvenyrin� reklama (knygut�s, rašikliai, kalendoriai, �vairs smul-

ks daiktai su draudimo kompanijos simbolika);

238

– vaizduojamoji reklama (reklaminiai skydai gatv�se ir keliuose, afi-šos, plakatai, šviesos reklama);

– transporto reklama (skelbimai, plakatai transporto priemon�se);– televizijos ir radijo reklama (klipai, intarpai populiariose laidose);– speciali reklama (viktorinos, koncertai).Kiekviena ši� reklamos priemoni� turi tiek savo privalum�, tiek ir

trkum�. Pažangi� šali� reklamos praktika rodo, kad ger� rezultat� tai-kant reklam� galima pasiekti AIDA metodu. Tai angl� kalbos žodži�: at-tention, interest, desire, action (d�mesys, susidom�jimas, noras, veikimas)pirmosios raid�s. vairi� reklamos metod� optimalus suderinimas, rekla-mos laiko ir vietos parinkimas turi labai didel� reikšm� s�kmingam drau-dimo kompanijos marketingo strategijos �gyvendinimui. Btina ir rekla-mos analiz�, kuri leidžia toliau atsisakyti negatyvi�, neteisingai pasirinkt�reklamos priemoni� apim�i� ir panašiai.

14.5. Draudimo ámonës ryðiai su visuomene

Svarbiausias bet kurios �mon�s tikslas yra ne pelno siekimas, o klient� ratopl�timas. Gaus�jant �mon�s klientrai, geriau suvokiant klient� elgsen�, efek-tyviau tenkinant j� poreikius, galima tik�tis ir didesnio pelno. Pažymima,kad �mon�s kaštai išlaikant klient�, stiprinant jo lojalum� yra žymiai mažes-ni nei kaštai, skirti rasti nauj� klient�, juo labiau stengiantis pritraukti j� iškitos �mon�s. Draudimo verslas yra subtilus, jo marketingin� veikla pasižy-mi daugeliu specifini� bruož�. Pasaulin� draudimo praktika akcentuoja di-del� draudimo �moni� ryši� su visuomene svarb� ir reikšm�.

Ryšiais su visuomene yra laikoma ta veikla, kuria siekiama visuome-n�je suformuoti teigiam� draudimo �mon�s �vaizd�, sukurti pasitik�jimoja ir tarpusavio supratimo atmosfer�. Btina žinoti, kad ryšiai su visuome-ne yra labai plati veiklos sritis, apimanti holistin� palanki� �mon�s veiklais�lyg� krim�, stiprinim� ir palaikym�. Svarbiausios draudimo �mon�sryši� su visuomene funkcijos pavaizduotos 14.2 paveiksle.

Kiek skirtingai nuo anks�iau aptartos reklamos, naudojamos draudi-mo �mon�s veikloje, ryši� su visuomene tikslas n�ra tiesioginis pardavi-m� didinimas. Draudimo �mon�s ryši� su visuomene veikla yra siekiamasukurti palanki� geranorišk� atmosfer�. Pateikiant informacij� apie drau-

239

dimo �mon�s istorij�, tradicijas, jos ekonomin� bkl�, rpinim�si savodarbuotojais, j� kvalifikacij�, �vairias teikiamas labdaras formuojamas pa-lankus draudimo �mon�s �vaizdis.

Imta pasteb�ti, kad šiuo metu draudimo �mon�s ryši� su visuomeneveikla apima platesn� nei �mon�s populiarinimas klausim� rat�. Ryšiai suvisuomene padeda �monei spr�sti tokius marketingin�s veiklos uždavinius:

– �vesti � rink� naujas draudimo paslaugas;– paremti anks�iau �vest� draudimo paslaug� pozicijas rinkoje;– padidinti susidom�jim� draudimo paslaugomis;– apginti draudimo paslaugas nuo negatyvios kritikos;– daryti poveik� tikslin�ms draudimo paslaug� grup�ms.Racionaliai savo veikl� organizuojanti draudimo �mon� dažniausiai

turi parengusi savo ryši� su visuomene program�, kuria yra siekiama rea-lizuoti tokius keturis svarbius tikslus:

– �gyti vard� ir tapti žinoma;– sudaryti pasitik�jim� ir j� palaikyti;– mažinti r�mimo kaštus;– skolinti pardavimo tarnybas ir tarpininkus.Kaip buvo pažym�ta pirmuosiuose šios knygos puslapiuose, kuo šalis

yra kultringesn�, kuo spar�iau vystosi jos gerov�, tuo daugiau d�mesio yraskiriama draudimui. Išsivys�iusios ekonomikos šalyse visuomen� domisidraudimo �moni� veikla, naujais draudimo ryšiais, j� �sigijimo s�lygomis.Tod�l didel�s draudimo kompanijos aktyviai ple�ia ryši� su visuomene veik-los sfer� tam panaudodamos išbandytas ir prad�damos taikyti naujas ryši�formas. Ryši� su visuomene specialistai renka, apdoroja ir analizuoja infor-macij� apie draud�j� vieš�j� nuomon�, j� elgsen�. Ši informacija pateikia-ma draudimo �mon�s vadovams, specialistams ir leidžia daryti teisingus stra-

Draudimo �mon�s ryši� suvisuomene funkcijos

informavimo

bendravimo

valdymo �vaizdžiokrimo

derinimopardavim�skatinimo

stabilizavimo

tolydumo

14.2 pav. Draudimo ámonës ryðiø su visuomene funkcijos

240

teginius ir taktinius sprendimus, operatyviai ir lanks�iai reaguoti � nuolatkintan�i� draudimo paslaug� rinkos dalyvi� elgsen�.

Priimta draudimo �moni� ryši� su visuomene veikloje išskirti tokiasveiksm� sferas:

– veiksmai kuriant ir saugant reputacij�;– veiksmai didinant visuomen�s palankum�;– veiksmai siekiant �mon�s ir tarpinink� atsakomyb�s.Reputacijos maž�jimas finansinio tarpininkavimo veikloje yra labai

blogas ženklas. Patirtis rodo, kad pasitik�jimas draudimo �mone dažniau-siai yra prarandamas tik vien� kart�. Tod�l panaudojant ryši� su visuome-ne veiklos formas btina d�mesingai saugoti draudimo �mon�s reputacij�.Palankiai draudimo �monei nusiteik� klientai gali rekomenduoti šios �mo-n�s paslaugas ir savo veiklos partneriams, artimiems jiems asmenims. Visdid�jant draudimo paslaug� pardavimui per tarpininkus – brokerius – au-ga tarpusavio santyki� su jais tobulinimo svarba.

Ryši� su visuomene palaikymas reikalauja vis didesni� draudimo �mo-ni� išlaid�, tod�l btina tai suderinti su �mon�s finansin�mis galimyb�-mis. Kita vertus, kaip teisingai yra pasteb�ta, bandymai sutaupyti nekrei-piant d�mesio � ryši� su visuomene reikšmingum� gali greitai draudimo�monei kainuoti nepalyginamai brangiau.

14.6. Draudimo ámonës marketingo strategija

Spar�iai kintan�ioje aplinkoje ir aštrioje konkurencin�je kovoje draudi-mo �mon�ms yra lengviau veikti, jei jos turi marketingo strategijas. Drau-dimo �mon�s vizijos, misijos, svarbiausi� tiksl�, uždavini� suformulavi-mas bei suderinimas leidžia jai pereiti � strateginio valdymo lyg�.

Strateginis valdymas yra nuolatinis, dinamiškas ir nuoseklus proce-sas, kuriuo remdamasi draudimo �mon� prisitaiko prie išorin�s aplinkospoky�i� ir efektyviai išnaudoja savo potencial�. Btina pabr�žti, kad stra-tegija – tai planas, perspektyva, pozicija ir metodas. Vartojant angl� kal-bos žodžius (plane, perspective, position, pattern), tai gali bti išreiškia-ma kaip 4P derinys. Priimta išskirti tris strateginio valdymo stadijas:

– strategin� analiz�;– strategijos krimas;

241

– strategijos �gyvendinimas.Labai svarbus strateginio valdymo dalykas yra racionali�, pagr�st�

sprendim� pri�mimas. Bet kuris strateginis sprendimas yra susij�s su turi-niu, procesu ir kontekstu. Turinys – tai organizacijos veiklos sfera, susiju-si su strateginiu sprendimu. Procesas – tai veiksm�, susijusi� su strategi-niu sprendimu, susiejimas. Kontekstas – tai aplinka, kurioje yra rengia-mas ir �gyvendinamas strateginis sprendimas. Strateginius sprendimus pagalj� turin� galima suskirstyti � tris grupes:

– �mon�s tikslin� orientacij� apibr�žiantys sprendimai;– ištekliais pagr�sti strateginiai sprendimai;– rinka pagr�sti strateginiai sprendimai.Marketingo strategija daugiausia orientuoja � rinka pagr�stus sprendi-

mus, ta�iau jie yra susij� ir su �mon�s ištekliais bei jos tiksline orientacija.Tod�l draudimo �mon�s marketingo strategijos pagrindu imami vis� trij�anks�iau �vardyt� grupi� strateginiai sprendimai.

Draudimo marketingui skirtoje knygoje (Meidan 1984) pateikiamastoks draudimo �mon�s marketingo strategijos apibr�žimas: „Draudimo �mo-n�s marketingo strategija – tai veiksm� planas, kokiu geriausiu bdu drau-dimo �mon� gali pasiekti savo tikslus esamoje aplinkoje, kuri, viena ver-tus, sukelia konkurencij�, kita vertus – riboja �mon�s išteklius”. Tokia stra-tegija leidžia atsakyti � keturis draudimo �monei labai svarbius klausimus:

– kokius draudimo produktus ir kam teikti;– koki� strategini� veiksm� �mon� turi imtis;– kur ir kaip �sigyti ištekli� bei efektyviai juos panaudoti;– kaip rinkos situacij� suderinti su �mon�s marketingo strategija.Draudimo �mon�s marketingo strategija bus efektyvi konkurencin�je

kovoje, jei j� rengiant bei �gyvendinant bus griežtai laikomasi strateginiovaldymo pagrindini� princip� ir reikalavim�.

Pirmoji strateginio valdymo faz� yra strategin� analiz�. Draudimo�mon� turi atlikti savo konkurent�, klient�, žmoni� ištekli�, finansini� iš-tekli� bei operacij� ištekli� analiz�. Tai sudaro pagrind� kitai strateginiovaldymo fazei – strategijos krimui. Strategijos krimo proceso metu su-formuluojama draudimo �mon�s vizija, misija ir tikslai, sudaromos strate-gini� sprendim� alternatyvos. vertinus alternatyvas, pasirenkami optimalsstrategijos variantai.

242

Pažymima (Ries, Tront 1986), kad dauguma marketingo princip� irmetod� yra perimta iš karybos teorijos ir praktikos, kaip, beje, ir strategi-nis valdymas. Tod�l draudimo �mon�s savo veikloje naudoja puolam�siasbei gynybines strategijas. Puolamosios strategijos panaudojamos draudi-mo �mon�ms �einant � naujas rinkas, stiprinant savo pozicijas užimtojerinkoje, norint išvesti �mon� � lyderio pad�t�. Gynybos strategijos tikslasyra išsilaikyti turimoje rinkos dalyje, neprarasti esam� klient�, išsaugotiprestiž�.

Galima naudojamas draudimo veikloje �moni� marketingo strategi-jas suskirstyti ir � pl�tros bei kitas konkurencines strategijas. Prie pl�trosstrategijos priskiriamos augimo, stabilumo, pritraukimo bei kombinuo-jan�ios jau išvardytos strategijos. Kitos konkurencin�s strategijos orien-tuoja � didelius draudimo paslaug� diferencijavimo lygius, draudimo pro-dukt� išlaid� mažinim�.

Nurodoma (Kindurys 2002), kad Lietuvos draudimo �mon�s kol kasnepakankamai d�mesio skiria draudimo marketingo strateginiam valdy-mui. Augant šalies draudimo rinkos konkurencingumui, draudimo �moni�marketingo strategij� reikšm� ir svarba spar�iai did�s.

14.3 pav. Alternatyvø vertinimas ir strategijø pasirinkimas (Vasiliauskas 2002)

Alternatyv� vertinimo kriterij� pasirinkimas

Pasirinkt� kriterij� nustatymas

Alternatyv� pirminis atrinkimas

Loginis ir empirinis strategijos pateikimas

Alternatyv� �gyvendinimo analiz�

Rizikos �vertinimas

Aplinkos problem� analiz�

243

Svarbiausios s�vokos• Draudimo marketingas• Draudimo marketingo makroaplinka• Draudimo marketingo mikroaplinka• Draudimo �mon�s marketingin�s veiklos elementai• Draudimo marketingo informaciniai masyvai• Draud�jo elgsenos pagrindiniai bruožai• Draudimo reklamos priemon�s• Draudimo �moni� ryšys su visuomene• Draudimo �moni� reputacija• Draudimo �mon�s marketingo strategija• Puolamoji draudimo �mon�s marketingo strategija• Ginamoji draudimo �mon�s marketingo strategija

Kartojimo klausimai1. Apibdinkite svarbiausias draudimo marketingo funkcijas.2. Kokias sferas apima draudimo marketingo veikla?3. Kokie veiksniai turi didžiausi� poveik� draudimo �mon�s �vaizdžiui?4. vardinkite svarbiausius draudimo �mon�s marketinginei veiklai in-

formacijos masyvus.5. Kokia turi bti draudimo �mon�s elgsena ple�iant klient� rat�?6. Išvardinkite dažniausiai draudimo �moni� naudojamas reklamos

priemones.7. Kokios svarbiausios draudimo �moni� ryši� su visuomene veiklos

kryptys?8. Koki� tiksl� ir kokiomis priemon�mis draudimo �mon� realizuoja

ryši� su visuomene program�?9. Kod�l draudimo �mon�s veikloje yra svarbu vadovautis marketin-

go strategija?10. Koki� tip� marketingo strategijas šiuo metu naudoja draudimo

�mon�s?

244

15. Draudimo apgaulë

Šiame skyriuje nagrin�jama draudimo apgaul�s samprata ir apibr�žimas,išskiriami trys pagrindiniai draudimo apgaul�s proceso dalyviai. Apžvel-giamos trys draudimo teorijoje išskiriamos draudimo apgaul�s ršys: drau-dimo �mon�s apgaul�, draud�j� apgaul� ir valstyb�s apgaul�. Pateikiamipraktiniai draudimo apgaul�s pavyzdžiai, analizuojamos draudimo apgaul�srizikai jautriausios draudimo grup�s.

15.1. Draudimo apgaulës samprata

Draudimo apgaul�s terminas šnekamojoje kalboje dažnai yra supranta-mas ir aiškinamas nevienodai. Šios s�vokos aiškinimas neretai priklausonuo to, kuriai draudimo proceso dalyvi� grupei atstovauja „draudimo ap-gaul�s” termin� vartojantis asmuo. Draudimo �mon�s požiriu, draudimoapgaul� yra draud�jo siekimas pasipelnyti draudimo �mon�s s�skaita. Taidažniausiai yra laikoma siaur�ja draudimo apgaul�s samprata. Draud�jobei naudos gav�jo požiriu, draudimo apgaul� yra draudimo �mon�s ven-gimas kompensuoti draudiminio �vykio metu patirtus nuostolius ar kit�draudimo sutartimi numatyt� �sipareigojim� nevykdymas.

Draudimo apgaul� pla�i�ja prasme galima apibr�žti kaip vienos drau-dimo procese dalyvaujan�ios šalies siekim� apgaul�s bdu pasipelnyti ki-to ar kit� draudimo proceso dalyvi� s�skaita.

Draudimo apgaul�s procese dalyvauja du draudimo proceso dalyviai.Pagrindiniai draudimo proceso dalyviai yra: draudikai (perdraudikai), drau-d�jai bei valstyb�.

Nuo draudimo apgaul�s gali nukent�ti kiekvienas iš trij� 15.1 pav.parodyt� draudimo proceso dalyvi� – draudimo �mon�s, draud�jai (nau-dos gav�jai) ar valstyb�. Dažniausiai praktikoje pasitaiko šios trys draudi-mo apgaul�s ršys:

Apgaul�s subjektas: Apgaul�s objektas:1. – draud�jas -> – draudimo �mon� (draudimo �mon�s apgaul�)

245

2. – draudimo �mon� -> – draud�jas (draud�jo apgaul�)3. – draudimo �mon� -> – valstyb� (valstyb�s apgaul�)Draudimo �mon�s, draud�jo ir valstyb�s apgaul�s mastai bei santyki-

nis vienos draudimo apgaul�s ršies paplitimas kit� apgaul�s rši� atžvil-giu �vairiose šalyse yra nevienodas. Nemaža dalimi tai priklauso nuo drau-dimo veiklos teisin�s reglamentacijos (pvz., prevencijos priemoni�), in-formacini� bei technologini� sistem� išvystymo lygio ir paplitimo, tradi-cij�, papro�i� bei draudimo �mon�s pastang� stengiantis nustatyti draudi-mo apgaul�s atvejus ir j� išvengti. Ta�iau viena tendencija, išanalizavusdešimt� Vakar� Europos bei Amerikos šali� draudimo rink�, yra aiški:did�jant draudimo �moni� konkurencijai, maž�ja draud�jo apgaul�s beidid�ja draudimo �moni� apgaul�s apimtys bei �vyki� skai�ius.

Atsižvelgiant � ši� tendencij�, didžiausias d�mesys šiame skyriuje kaiptik ir bus kreipiamas draudimo �mon�s apgaulei analizuoti. Apžvelgsimedažniausiai praktikoje pasitaikan�ius draudimo apgaul�s bdus bei aplin-kybes.

15.2. Draudimo ámonës apgaulë

Ši draudimo apgaul�s ršis pastaraisiais metais �gauna vis didesnes apimtis.Valstybinis draudimo nusikaltim� biuras (National Insurance Crime Bure-au) yra paskai�iav�s, kad Jungtin�se Amerikos Valstijose panaudojus ap-gaul� iš draudimo �moni� per metus yra neteis�tai pasisavinama virš 100mlrd. doleri�. Estijoje nes�žiningiems draud�jams ir naudos gav�jams kas-met neteis�tai išmokama apie 50 mln. EEK (14.5 mln. lit�) draudimo kom-pensacij�. Valstybinis draudimo nusikaltim� biuras yra apskai�iav�s, kadkiekviena amerikie�i� šeima vidutiniškai per metus sumoka po 200 doleri�,kad padengt� draudimo �moni� d�l apgaul�s patiriamus nuostolius. Draudi-

15.1 pav. Draudimo proceso dalyviai

DRAUDIKAS

VALSTYB DRAUD JAI

246

mo �mok� padid�jimas d�l draudimo apgaul�s neretai svyruoja nuo 10 ir 25procent�.

Draudimo �moni� apgaul�s paplitimas Lietuvoje iki šiol dar nebuvoišsamiau tyrin�tas. Ta�iau apgaul�s bdu iš draudimo �moni� gaut� drau-dimo išmok� apimtys netur�t� bti didel�s. Viena vertus, tai yra s�lygoja-ma gana nedidelio draudimo tankio. Vienam šalies gyventojui 2002 me-tais teko 223 litai sumok�t� draudimo �mok�. Šis rodiklis, lyginant j� sukitomis Vakar� Europos šalimis, yra ypa� nedidelis (draudimo tankis ESšalyse vidutiniškai siekia 1180 eur�, JAV – 1900 JAV doleri�). Nedidel�ssurenkam� draudimo �mok� apimtys, tuo pa�iu ir palyginti nedidelis drau-dimini� �vyki� skai�ius, leidžia kruopš�iai ištirti didži�j� draudimini� �vy-ki� bei j� aplinkybi� dal�. Kur kas palankesn�s s�lygos draudimo �moni�apgaulei tur�t� susidaryti augant draudimo rinkai, did�jant surenkam� �mo-k� ir draudimini� �mok� skai�i�.

Nor�t�si atkreipti d�mes� ir � tai, kad kalb�dami apie draudimo ap-gaul� mes nagrin�sime tik priva�ias akcines draudimo �mones. Valstybi-nis socialinis draudimas, kuris šiuo metu dažniausiai susiduria su draudi-mo apgaule, �ia yra nenagrin�jamas.

Kas užsiima draudimo apgaule? Nusikalt�lius, užsiiman�ius drau-dimo apgaule, n�ra taip lengva atpažinti, kaip ginkluotus bank� ar pa-keli� pl�šikus, neretai rodomus per kriminalinius serialus ar vester-nus. Draudimo apgaule, kaip parod� tyrimai, užsiima �vairi� socialini�sluoksni�, išsilavinimo bei profesij� atstovai, kuriems visiems yra ben-dras tik noras pasipelnyti. Freiburgo Max-Planck instituto Vokietijojeatlikti tyrimai parod�s, kad vyrai draudimo �moni� apgaulei ryžtasikur kas dažniau už moteris. Be to, buvo pasteb�ta, kad apgaule užsii-mantys asmenys neretai yra užaug� gerose šeimose, turi neblog� išsi-lavinim� ir gerai išmano draudimo sistemos funkcionavim� bei nuos-toli� kompensavimo mechanizm�.

Pavyzdžiui, po dviej� met� tyrimo Connecticut’e (JAV) gyvenan�iaiHartford’� šeimai buvo iškelta baudžiamoji byla. Vyras, vandentiekio dar-bininkas, bei jo žmona, mokyklos psicholog�, buvo apkaltinti nuo 1979met� apgav� 19 draudimo �moni� ir neteis�tai pasisavin� 300’000 doleri�draudimo išmok�.

247

Ypa� dideli� nuostoli� draudimo �mon�s patiria susidr� su organi-zuotomis nusikalt�li� grup�mis. Tokios grup�s gali vienyti �vairi� profe-sij� atstovus, tarp j� gydytojus, teisininkus, automobili� remonto dirbtu-vi� savininkus ar ši� dirbtuvi� darbuotojus. Ypa� dažnai organizuotos nu-sikalt�li� grup�s pasipelno iš transporto priemoni� ar transporto priemo-ni� civilin�s atsakomyb�s draudimu besiver�ian�i� �moni�.

1995 m. sausio m�nes� Piet� Karolinoje (JAV) po pusantr� met� tyri-mo Valstybinis draudimo nusikaltim� biuras (VDNB) padav� � teism� 14asmen�. Šie asmenys buvo apkaltinti draudimo �moni� apgaudin�jimu,jiems iškeltas ieškinys d�l nuostoli�, kurie �vertinti 600’000 doleri�, atly-ginimo.

Kai kurios draudimo grup�s yra ypa� jautrios draudimo apgaulei. Be-ne labiausiai draudimo �moni� apgaul� yra paplitusi:

1. Transporto priemoni� draudime:a) surežisuotos keli� eismo nelaim�s;b) tariama transporto priemon�s vagyst�.2. Transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudime.3. Ligos ar nelaiming� atsitikim� draudime:a) piktnaudžiavimas privalomuoju draudimu nuo nelaiming� atsitiki-

m� darbe.Surežisuotos keli� eismo nelaim�s. 1994 metais VDNB apkaltino ke-

li� eismo nelaimi� planavimu bei draudimo �moni� apgaudin�jimu dau-giau nei 500 asmen�. Daugiausia žalos draudimo �mon�ms padaro ne at-skiri asmenys, bet organizuotos nusikalt�li� grup�s. Žemiau yra pateikia-mas surežisuotos keli� eismo nelaim�s schemos pavyzdys.

1. Nusikalstamos grup�s organizatorius, dažniausiai teisininkas ar gy-dytojas, pasamdo vykdytoj� – keli� eismo nelaim�s režisieri�.

2. Vykdytojas suranda keli� eismo „nelaim�s” dalyvius, pažad�da-mas jiems tam tikr� pinigin� atlyginim�.

3. Susirink� dalyviai sutaria d�l keli� eismo nelaim�s aplinkybi�.4. Suplanuota keli� eismo nelaim� �vykdoma pagal prieš tai sudary-

t� plan�.5. Vykdytojas nukreipia eismo nelaim�s dalyvius pas nusikalstamai

grupei priklausant� teisinink�, kuris atstovauja „nukent�jusi�j�” asmen�

248

interesams, reikalaudamas draudimo �mon� ar kelias �mones atlyginti „pa-tirtus” nuostolius.

6. Teisininkas nukreipia keli� eismo nelaim�s dalyvius pas nusikals-tamai grupei priklausant� gydytoj�, kuris pateikia draudimo �monei s�-skait� d�l tariam� sužalojim� bei tariamai reikaling� gydymo priemoni�.

7. Nusikalstamai grupei priklausantis transporto priemoni� dirbtuvi�savininkas pateikia draudimo �monei s�skait� d�l suplanuoto eismo �vykiometu transporto priemonei padarytos žalos bei transporto priemon�s taisy-mo kašt� juos, priklausomai nuo aplinkybi�, padidindamas.

8. Teisininkas tariasi su draudimo �mone d�l draudimo išmokos per-vedimo nukent�jusiems asmenims s�lyg�. Gautas sumas pasidalina keli�eismo nelaim�s dalyviai, vykdytojas, organizatorius bei kiti nusikalsta-mos grup�s nariai. Pastarieji paprastai gauna didžiausi� iš draudimo �mo-n�s gaut� pinig� dal�.

Draudimo �moni� apgaule, siekdamos praturt�ti, užsiima ne tik orga-nizuotos nusikalt�li� grup�s, bet ir atskiri asmenys. Praktikoje pasitaiko�vairi� apgaul�s bd�. Kartais draud�jai bando gauti kompensacijas užjau anks�iau sudaužytas transporto priemones. Jie kreipiasi � keli� eismoinspekcij�, o v�liau ir � draudimo �mon� pareišk�, kad automobiliui žal�padar� pro šal� važiavusi, o v�liau iš �vykio vietos pab�gusi nenustatytatransporto priemon�. Draudimo �mon�ms gali bti pateikiami ir suklastotikeli� eismo nelaiming� atsitikim� liudijimai. nelaimingus keli� eismoatsitikimus gali bti �traukti ir su nusikalt�liais nesusij� vairuotojai. Nusi-kalt�liai s�moningai sukelia keli� transporto priemoni� susidrim�, o v�-liau pasinaudoja melagingais, atsitiktinai „�vykio vietoje” buvusi� pagal-binink� liudijimais.

Asmuo, suplanav�s ir tarytum nety�ia patek�s � keli� eismo �vyk�,gauna iš draudimo �mon�s kompensacij� ne tik už transporto priemonei,bet ir už jo sveikatai padaryt� žal�. Sveikatos pakenkimus �vertina gydy-tojai, kurie dažnai remiasi subjektyviais ir dažniausiai perd�tais nusikal-t�lio nusiskundimais.

Tariama transporto priemon�s vagyst�. Š� draudimo �moni� apgaul�sbd� dažniausiai naudoja tikrieji transporto priemoni� savininkai. Pasl�p�,pardav� ar kitokiu bdu atsikrat� savo transporto priemon�s, jie kreipiasi �

249

policij� ir praneša apie transporto priemon�s vagyst�. Jei policija ar su drau-dimo apgaule kovojan�ios draudimo �mon�s tarnybos ne�rodo apgaul�s, drau-d�jui yra išmokama sutartyje numatyto dydžio draudimo išmoka.

Transporto priemoni� savininkai ryžtasi draudimo apgaulei d�l �vai-ri� priežas�i�. Pagrindin�s iš j� yra:

– draud�jo siekimas pasipelnyti. Tokiu atveju draud�jas dažniausiaiparduoda transporto priemon�, o v�liau dar ir pareikalauja iš draudimo�mon�s kompensacijos už pavogt� automobil�. Kartais siekdami gauti drau-dimo išmok� draud�jai pasinaudoja suklastotais dokumentais d�l niekadaneegzistavusi� transporto priemoni� dingimo;

– siekimas išvengti su transporto priemon�s pardavimu susijusi� sun-kum�. Tokiu atveju draud�jas, užkas�s, nuskandin�s ar kitaip atsikrat�sturimos transporto priemon�s, pasitenkina draudimo išmoka;

– technini� transporto priemon�s gedim�, kuri� pataisymas reikalau-ja nemažai l�š�, atsiradimas. Atsikrat�s transporto priemone bei apie „va-gyst�” praneš�s draudimo �monei draud�jas išvengia su transporto prie-mon�s taisymu susijusi� išlaid�;

– siekimas išvengti atsakomyb�s už padaryt� nusikaltim�. Tarkime,transporto priemon�s savininkas p�s�i�j� per�joje sužaloja žmog�. Pab�-g�s iš �vykio vietos draud�jas paslepia transporto priemon�, apie ”vagys-t�” pranešdamas policijai ir draudimo �monei.

Nemažai nuostoli� draudikai patiria ir d�l nes�žining� draudimo �mo-n�s darbuotoj�. Vienas iš papras�iausi� metod� apgauti draudimo �mon�yra draudimo sumos, kelis kartus viršijan�ios transporto priemon�s rinkosvert�, nustatymas. Apdraud�s transporto priemon�, draud�jas sudaro vi-sas s�lygas, kad šioji bt� pavogta arba jos atsikratoma. Nes�žiningas drau-dimo �mon�s darbuotojas �formina draudimin� �vyk� ir pasirpina draudi-mo išmokos draud�jui išmok�jimu. Gautus pinigus nusikalt�liai v�liaupasidalina tarpusavyje. Tokiu bdu draudimo �mon�s yra apgaudin�jamosir Lietuvoje.

Apgaul� civilin�s atsakomyb�s draudime. Vakar� valstyb�se nekilno-jamo turto savininkai yra atsakingi prieš tre�ius asmenis už jiems priklau-san�iose patalpose ar teritorijoje d�l nepakankamos pastato ar per teritori-j� einan�io kelio priežiros �vykusius nelaimingus atsitikimus. Tod�l ne-retai yra surežisuojamas nelaimingas atsitikimas (tarkime, paslydimas, su-

250

klupimas ar užkliuvimas už nelygios šaligatvio plytel�s), po kurio yra rei-kalaujama kompensuoti sveikatai padaryt� žal�.

Sveikatai padaryta „žal�” gali patvirtinti nes�žiningi medikai. Nere-tai yra pasinaudojama anks�iau patirtomis m�lyn�mis, sutinimais, sumu-šimais ar kitais kno sužalojimais, siekiant iš nekilnojamo turto savininkocivilin�s atsakomyb�s draudiko prisiteisti draudimo išmok�.

Piktnaudžiavimas privalomuoju draudimu nuo nelaiming� atsitiki-m� darbe. Sociologiniai tyrimai parod�, kad beveik 10 procent� Jungtini�Amerikos Valstij� gyventoj� nemato nieko bloga, jei namuose susižeid�sasmuo pareiškia, kad sužalojim� patyr� darbe, tuo siekdamas prisiteistiprivalomojo draudimo nuo nelaiming� atsitikim� darbe kompensacij�. As-muo, draustas privalomuoju draudimu nuo nelaiming� atsitikim� ir susi-žeid�s darbe, gauna kompensacij� ne tik d�l patirt� sveikatos sutrikim�gydymo (kaip kad ligos draudimo atveju), bet ir kompensacij� d�l darboužmokes�io netekimo, nepriklausomai nuo to, kokia buvo nelaimingo at-sitikimo priežastis.

Valstybinio draudimo nusikaltim� biuro apskai�iavimu, privalom�j�draudim� nuo nelaiming� atsitikim� darbe vykdan�i� draudimo �moni�nuostoliai d�l draudimo apgaul�s vidutiniškai per metus sudaro 5 milijo-nus JAV doleri�. Savo darbuotojus draudžiantys darbdaviai privalo mok�-ti ne tik didesnes draudimo �mokas, bet ir patiria nuostoli� d�l nepagamin-tos produkcijos ar nesuteikt� paslaug�.

Darbdavi� mokamos draudimo nuo nelaiming�j� atsitikim� darbe �mo-kos yra �skaitomos � gamybos kaštus. Draudimo �moni� apgaul� tuo pa�ius�lygoja parduodamos produkcijos ar paslaug� kainos augim�.

Lietuvoje privalomojo draudimo nuo nelaiming� atsitikim� darbe �sta-tym� yra dar tik ruošiamasi priimti. Asmenys, susižeid� darbe, šiuo metugauna išmokas iš valstybinio socialinio draudimo fondo. Draudimo ap-gaul�, kuria yra suinteresuoti draud�jai, ir prie kurios �gyvendinimo prisi-deda atsakingas medicininis personalas, Lietuvoje irgi pasitaiko gana daž-nai. Jungtin�se Amerikos Valstijose atlikta apklausa parod�, kad 17 pro-cent� šalies gyventoj� siekdami gauti didesnes draudimo išmokas yra pa-sireng� tartis su gydytojais, kad pastarieji pervertint�, išgalvot� nebt�sveikatos sutrikim� ar pailgint� tariam� sirgimo laik�.

251

Draudimo �mon�s, vykdan�ios privalom�j� nelaiming� atsitikim� dar-be draudim�, susiduria su trij� rši� apgaule;

– draud�j� vykdoma apgaule.– gydymo �staig� vykdoma apgaule. Draudimo �mon�s nemaž� nuos-

toli� patiria d�l nes�žiningos gydymo �staig� personalo, siekian�io pasi-pelnyti, veiklos. Gydymo �staigos personalas kartais savarankiškai, o kar-tais bendradarbiaudamas su nukent�jusiais asmenimis, išrašo draudimo�mon�ms s�skaitas už neatliktus, dažniausiai brangius tyrimus, proced-ras bei nenaudotus vaistus;

– darbdavi� vykdoma apgaule. Darbdaviai �vairiais bdais siekiasumažinti mokamas draudimo nuo nelaiming� atsitikim� darbe �mo-kas. Draudimo �mokos dydis priklauso nuo daugelio rizikos požymi�,tarp j� ir nuo atliekamo darbo ršies (pvz., stog� deng�jas ir �staigostarnautojas priskiriami skirtingoms rizikos kategorijoms), darbuoto-jams mokamo darbo užmokes�io bei iki tol �vykusi� draudimini� �vy-ki� dažnumo bei sunkumo. Siekdami sumažinti mokam� draudimo �mo-k�, darbdaviai neretai stengiasi apgauti draudimo �mones, pateikdamineteisingus duomenis.

Kiti draudimo �moni� apgaul�s b�dai. Draudimo �mon�s vykdyda-mos savo veikl� susiduria ir su �vairiais kitais draudimo apgaul�s bdais.Beveik be išim�i� kiekvienoje draudimo grup�je yra �manoma draudimoapgaul�. Pavyzdžiui, pastat� draudime, draud�jas gali padegti savo ar sa-vo bendrininko gyvenam�j� nam� ar kitas patalpas, siekdamas gauti drau-dimo išmok�. Panašiai ir krovini� draudime, draud�jas gali pasistengtisugadinti vežam� krovin�, kad v�liau pareišk�s ieškin� draudimo �monei,gaut� draudimo kompensacij� ir t.t.

Atsakingas draudimo �mon�s darbuotoj� požiris � j� atliekam� dar-b� yra btina s�lyga siekiant išvengti draudimo �mon�s apgaul�s. VienojeLietuvos draudimo �mon�je apsilankiusi moteris papraš� apdrausti jos gy-vyb� ne�prastai didelei draudimo sumai. Naudos gav�ju moteris nurod�šeimai nepriklausant� asmen�. Draudimo agentas atsisak� drausti, kai pa-sikalb�j�s su moterimi sužinojo, kad pastaroji yra pasiskolinusi gana di-del� pinig� sum� ir šiuo metu paimtos paskolos negalinti gr�žinti. O draustisavo gyvyb�s ji at�jo pareikalavus paskolos dav�jui, kuris, atsitikus drau-diminiam �vykiui, buvo nurodytas kaip naudos gav�jas.

252

15.3. Draudëjø apgaulë

Draudimo apgaul�, kurios metu nuken�ia draud�jai, yra vadinama draud�j�apgaule. Draud�j� apgaul� pasitaiko kur kas re�iau lyginant su draudimo�moni� apgaule. Tai susij� su did�jan�ia draudimo �moni� konkurencija beidraudik� siekiu išvengti nepalanki� atsiliepim� apie draudimo �mon� ži-niasklaidoje. Daugeliu atvej� draudimo �mon�s yra link� patenkinti net irgin�ytinus draud�j� reikalavimus, saugodamos savo ger� vard� bei reputa-cij�.

Draudimo �moni� konkurencija Europoje sustipr�jo �sigaliojus tre-�iosios kartos direktyvoms, sudariusioms s�lygas laisvam preki� ir pa-slaug� jud�jimui S�jungai priklausan�i� šali� teritorijoje. 1999 met� sau-sio 1 d. Europos S�jungos šalyse, išskyrus Didži�j� Britanij�, Graikij� beiDanij�, buvo atsisakyta nacionalini� valiut� ir pereita prie vieningos va-liutos euro. Tai prisid�jo prie dar didesnio draudimo �moni� vykdomosveiklos skaidrumo, palyginamumo bei tolesnio konkurencijos did�jimo.Galima prognozuoti, kad draudimo apgaul�s, kurios metu nuken�ia drau-d�jai, atvej� skai�ius ateityje tur�t� dar labiau sumaž�ti.

Palyginti nedideles draudimo apgaul�s, kurios metu nuken�ia drau-d�jai, apimtis s�lygoja ir tai, kad daugelyje šali� draudik� iniciatyva yra�steigti nešališki arbitražiniai teismai, sprendžiantys tarp draudimo �mo-ni� bei draud�j� iškylan�ius nesutarimus. Kreipimosi � tokius arbitraži-nius teismus procedra yra žymiai paprastesn� lyginant su teismini� pro-ces� inicijavimu, kas sudaro s�lygas efektyviam draud�j� interes� gyni-mui ir tuo pa�iu mažina draud�jo apgaul�s tikimyb�.

Savaime suprantama, kad arbitražini� teism� sprendimai ne visuo-met yra palanks draud�jams. Dažnai pasitaiko toki� atvej�, kai nesu-prantantys draudimo veiklos esm�s ar su draudimo sutarties s�lygomisnesusipažin� draud�jai jau�iasi apgauti ir kreipiasi � teism�, be pagrindoreikalaudami, kad draudikas kompensuot� ne draudiminio �vykio metupatirtus nuostolius.

Gelžbetonio liejyklos darbuotojas apdraud� savo dešimties met� se-numo mašin� transporto priemoni� civilin�s atsakomyb�s draudimu. Pokurio laiko važiuodamas slidžiu keliu vairuotojas nesuvald� automobilio

253

ir atsitrenk� � pakel�s med�. sitikin�s, kad �vyko draudiminis �vykis, drau-d�jas pareikalavo draudimo �mon�s kompensuoti patirtus nuostolius. Drau-dimo �monei atsisakius atlyginti patirt� žal�, draud�jas jaut�si apgautas irkreip�si � arbitražin� teism�, ta�iau ir pastarojo sprendimas draud�jui ne-buvo palankus.

Draud�j� apgaul�, nors praktikoje pasitaikanti ir ne ypa� dažnai, galipasireikšti �vairiais bdais. Tarp j�:

– draudimo �moni� vengimu mok�ti draudimo išmokas;– nes�žiningais draudimo veiklos tarpinink� veiksmais.Draudimo �moni� vengimas mok�ti draudimo išmokas. Bene dažniau-

siai praktikoje pasitaikantis draud�j� apgaul�s bdas yra draudimo �mo-ni� vengimas kompensuoti draudiminio �vykio metu draud�j� patirtus nuos-tolius. Vengti išmok�ti draudimo išmok� – vadinasi, vilkinti nuostoli� at-lyginim�, kompensuoti tik dal� ar visiškai nekompensuoti draud�jo patirt�nuostoli�.

Vilkinimas išmok�ti draudimo kompensacij� yra prilyginamas drau-d�jo apgaulei. Vilkindamas atlyginti draud�jo patirt� žal� draudikas kur�laik� disponuoja svetimomis l�šomis, kurios duoda draudimo �monei pa-pildomas pajamas. Draudimo �mon�s gaunamos papildomos pajamos iryra nuostolis, kur� patiria draud�jai. Jie gali bti apskai�iuoti pagal for-mul�:

kur k – metin� palkan� norma, I – draudimo išmokos dydis bei n –uždelst� išmok�ti draudimo išmok� dien� skai�ius.

Siekdama draud�jo s�skaita sutaupyti l�š�, draudimo �mon� gali kom-pensuoti ne vis� draud�jo patirt� žal�, o tik tam tikr� jos dal�. Draudimo�mon�s darbuotojai, atsakingi už žal� sureguliavim�, vertindami draud�jopatirtus nuostolius s�moningai sumažina j� dyd�, tuo pa�iu sumaž�ja irdraud�jui mok�tinos draudimo išmokos apimtys.

1997 m. JAV draudimo kompanijai „Allstate Insurance Company”buvo iškeltas ieškinys d�l neteisingo draudimo išmok� paskai�iavimo.Draudimo �mon� buvo apkaltinta tuo, kad neteisingai vertino žal�, kuri�

Nuostolis = I •n • k

360,

254

1994 m. draud�jams padar� „Nothridge” žem�s dreb�jimas. Draudimo�mon� d�l min�tojo žem�s dreb�jimo 46’000 nukent�jusi�j�, pradedant1994 m. sausio 17 d., kompensacijoms išmok�jo daugiau nei 1.7 mln.USD.

Pasitaiko atvej�, kai draudimo �mon�s neišmoka draud�jams jiemsteis�tai priklausan�i� draudimo išmok�. Draudimini� �vyki� metu patirt�nuostoli� dažniausiai nekompensuoja neregistruotos, neturin�ios drau-dimo veiklos licencijos �mon�s ar asmen� grup�s. Lietuvos Respublikosdraudimo �statymas numato, kad draudimo veikl� Lietuvoje gali vykdytitik �statym� nustatyta tvarka Lietuvoje ir ES �steigtos draudimo �mon�s.Ne Europos S�jungos šali� draudimo �mon�ms, neregistruotoms LietuvosRespublikoje, yra draudžiama sudarin�ti sutartis su Lietuvos Respublikosfiziniais ir juridiniais asmenimis.

Nes�žiningi draudimo veiklos tarpinink� veiksmai. Ne visuometdraud�jai nuken�ia nuo draudimo veiklos vykdytoj� – draudimo �mo-ni�. Draud�j� s�skaita kartais bando pasipelnyti ir draudimo tarpininka-vimo veikla besiver�ian�ios �mon�s, t.y. draudimo brokeriai, draudimokonsultacin�s firmos ar kelioni� agentros, platinan�ios tam tikros drau-dimo �mon�s polisus.

Draud�jas, ketindamas apdrausti tam tikr� rizik� ar rizikas, dažnaikreipiasi � draudimo brokerio �mon�. Pastaroji dažniausiai �sipareigoja netik surasti tinkamiausi� draudimo �mon� rizikos draudimui, bet ir atsto-vauti draud�jo interesams �vykus draudiminiam �vykiui ar iškilus nesuta-rimams tarp draud�jo ir rizik� per�musios draudimo �mon�s. Šia draudi-mo brokeri� teikiama paslauga naudojasi �vairiausi� rizik� draudimu su-interesuoti fiziniai asmenys bei �mon�s. Pasitaiko atvej�, kai draudimotarpininkavimu užsiimanti �mon�, siekdama pasipelnyti, pradeda piktnau-džiauti draud�j� rodomu pasitik�jimu.

Dažnai pasitaikantis draudimo apgaul�s pavyzdys, kai nuo draudimotarpinink� nuken�ia draud�jai, yra draudimo �mon�s parinkimas. Tokiuatveju, draudimo tarpininkas draud�jo rizikos draudimui parenka draudi-mo �mon� ne pagal draud�jui palankiausias draudimo s�lygas, bet pagaldidžiausi� komisin� mokest�, kur� draudimo brokerio �mon� gauna iš drau-diko už surast� klient�.

255

Draudimo �mon�s platina draudimo polisus per �vairius tarpininkus,tarp j� ir kelioni� agentras. Kelioni� agentros atsiskaito su draudimo�mon�mis, nurodydamos apdraust� asmen� skai�i� bei surinkt� draudimo�mok� sum�, už tai gaudamos iš anksto sutarto dydžio komisin� mokest�.Pasitaiko atvej�, kai kelioni� agentr� darbuotojai vykstantiems � užsien�asmenims išduoda nelaiming� atsitikim� draudimo liudijimus, ta�iau apiesudarytas sutartis neinformuoja draudimo �mon�s, o gaut� draudimo �mo-k� pasilieka sau. Kadangi tokie draudimo liudijimai neturi juridin�s ga-lios, tai draud�jai, nors ir sumok�j� pinigus už draudimin� apsaug�, pasta-rosios neturi. vykus draudiminiam �vykiui, draudimo �mon� nekompen-suos draud�jo patirt� nuostoli�.

15.4. Valstybës apgaulë

Valstyb�s apgaul� draudimo procese gali pasireikšti dviem bdais: vengi-mu mok�ti mokes�ius bei pinig� plovimu. Šie du valstyb�s apgaul�s b-dai yra galimi ne tik draudimo veikloje, bet ir kitose kin�se veiklose.Tiek pinig� plovimo prevencija, tiek ir mokes�i� išieškojimas yra regla-mentuoti daugelio šali�, tarp j� ir Lietuvos Respublikos, �statymuose.

Vengimo mok�ti mokes�ius pasitaiko tiek draudimo, tiek ir kita kineveikla besiver�ian�iose �mon�se. Valstybei mok�tin� mokes�i� apimtysgali bti mažinamos �vairiais bdais. Dalis rizik� gali bti perdraudžiamaofšorin�se draudimo ar perdraudimo �mon�se, klaidingai apskai�iuojamitechniniai atid�jimai ir t.t. Draudimo �mon�se gali bti vedama dvigubafinansin� atskaitomyb�, skirtis faktiniai ir finansin�se ataskaitose nurodo-mi darbuotoj� atlyginimai.

Pinig� plovimas yra suprantamas kaip nusikalstamu bdu �sigyt� pi-nig� legalizavimas. Neteis�tu bdu pinigai yra �gyjami iš ginkl� bei nar-kotik� prekybos, prostitucijos, turto prievartavimo. Pinig� plovim� gali-ma laikyti valstyb�s apgaul�s dalimi, kadangi jis sukelia gr�sm� šaliesfinans� sistemos stabilumui.

Tikrai ne visos draudimo �mon�s vengia mok�ti mokes�ius ar užsiimapinig� plovimu, priešingai, toki� draudimo �moni� yra vienetai, ir tai grei-�iau yra susij� ne su draudimo �mon�s kaip kin�s veiklos subjekto vyk-doma politika, o su nes�žiningais atskir� asmen� veiksmais.

256

Pla�iau valstyb�s apgaul�s bei pinig� plovimo knygos skyriuje nenag-rin�jome, kadangi tai yra ne specifiniai tik draudimo veiklai bdingi, bet irkiekvienoje kitoje kin�je veikloje pasitaikantys kriminaliniai nusikaltimai.Svarbiausios s�vokos

• Draudimo apgaul�• Apgaul�s objektas• Draudimo �mon�s apgaul�• Draud�jo apgaul�• Valstyb�s apgaul�

Kartojimo klausimai1. Kaip apibr�žiama draudimo apgaul�?2. Kokios trys draudimo apgaul�s ršys yra išskiriamos draudimo te-

orijoje?3. Kurios draudimo apgaul�s ršies apimtys didžiausios?4. Kokie dažniausiai pasitaikantys draudimo �moni� apgaul�s bdai?5. Paaiškinkite draud�jo apgaul�s s�vok�.6. Kas tai yra valstyb�s apgaul�?

257

16. Elektroninis draudimas

Informacines technologijas, internet�, matyt, galima laikyti didžiausiu pra-�jusio amžiaus pabaigos žmonijos atradimu. Pabr�žiama, kad interneto,elektronini� ryši� poveikis kone visiems visuomen�s procesams neturiistorini� analog� pasaulyje. Internetas vis glaudžiau sujungia visus eko-nomin�s rinkos dalyvius, tampa svarbiu organizacij� konkurencingumoveiksniu. Tod�l racionaliai savo veikl� vystan�ios �mon�s ple�ia savo ga-limybi� sfer� panaudodamos didžiules elektronini� ryši� suteikiamas ga-limybes.

Finansinio tarpininkavimo institutai – bankai, draudimo �mon�s –visada labai operatyviai reaguodavo � naujus išškius, stengdamiesikuo operatyviau pasinaudoti naujausi� technologij� privalumais. Fi-nansini� institucij� teikiam� paslaug� lyg� ir kokyb� galima apibdin-ti individualumo, mobilumo, lankstumo, nepriklausomumo nuo vietosir laiko bruožais. Elektronin� bankininkyst� per palyginti trump� dvie-j� dešimtme�i� vystymosi laikotarp� paženg� labai toli. Šiuo metu elek-tronin� bankininkyst� leidžia bankams bei kitoms kredito �mon�ms di-dinti užimam� rinkos dal� neinvestuojant l�š� � nauj� pastat� ar finan-sini� paslaug� tiekimo viet� �rengim�. Tie bankai, kurie nesp�jo laikusureaguoti � elektronin�s bankininkyst�s išškius, pajuto negatyviaspasekmes.

Draudimo �mon�s pakankamai operatyviai reagavo � rinkos iššk� –kuo efektyviau panaudoti elektronini� ryši� tinkl� draudimo paslaug� tie-kimui. Elektroninio draudimo kaip palyginti naujo ir modernaus reiškiniosituacij� bei perspektyvas btina vertinti atsižvelgiant � konkre�ios rinkosgalimybes ir specifik�. Kai kuriose šalyse elektroninis draudimas už�m�pakankamai didel� rinkos dal�, kitose šalyse jo progresas dar palygintil�tokas. Šiame skyriuje aptariami elektroninio draudimo sampratos, elek-troninio draudimo sistem�, internetinio draudimo modeli�, elektroniniodraudimo galimybi� nustatymo bei kiti klausimai. Skyrius parengtas kar-tu su G. Augulyte.

258

16.1. Elektroninio draudimo samprata ir verslo modeliai

Elektroninis draudimas rinkoje atsirado prieš kelet� met� ir nuo to laikotapo diskusij� objektu. Kaip ir kiekviena radikali naujov�, elektroninisdraudimas suk�l� daug skirting� nuomoni�, tiek skatinan�i�, tiek besi-stengian�i� apriboti spart� šio reiškinio vystym�si.

Elektroninio draudimo atsiradimas nebuvo staigus ir netik�tas šuolis.Šio reiškinio atsiradim� nul�m� visos finans� sistemos laipsniškas per�ji-mas prie elektronini� paslaug� informacin�ms technologijoms pasiekuspakankamai aukšt� lyg�. Per�jimas prie elektroninio verslo buvo žini� vi-suomen�s susiformavimo rezultatas. Visos finans� sistemos tendencijostapo varom�ja konkurencine j�ga ir draudimo verslui, kuris � ši� srit� �žen-g� tik po investicij� ir bankininkyst�s verslo.

Kadangi elektroninis draudimas yra pakankamai naujas reiškinys tiekLietuvos, tiek pasaulio rinkoje, jo samprata skiriasi. Pagrindinis s�vokosaiškinimo skirtumas pasireiškia apibr�žiant, kokie firmos veiksmai jau lai-komi elektroniniu draudimu. Vieni elektroniniu draudimu laiko veikl�,kuomet firma, klientui internete užpildžius anket� ir aprašius norim� drau-dimo rš�, pateikia draudik�, kurie vykdo nurodyt� draudimo rš�, s�raš�,kainorašt� ir nuorodas, kaip su jais susisiekti. Kiti šaltiniai elektroniniudraudimu laiko pagal internete vartotojo pateiktus duomenis randamusfirm�, teikian�i� ši� draudimo rš� mažiausiomis kainomis, s�raš�. Ta�iaušie elektroninio draudimo apibdinimai yra kiek primityvs ir neatitinkatikrosios elektroninio draudimo paskirties ir reikšm�s.

Kitas, jau pakankamai patobulintas, elektroninio draudimo apibdi-nimas apibr�žia j� kaip prašymo �sigyti draudim� užpildym� internetu, ta-�iau pats �sigijimas vyksta tik susitikus abiem šalims. Toks požiris yrapakankamai siauras ir apima tik nedidel� viso elektroninio draudimo ap-rašo dal� – internetin� draudim�. Tokia samprata vadovaujamasi ir Lietu-voje.

Jungtini� Taut� elektronin�s komercijos vystymosi raporte (2002) pa-teikiamas toks elektroninio draudimo apibr�žimas, pagal kur� elektroninisdraudimas pla�i�ja prasme gali bti apibr�žiamas kaip interneto ir susiju-si� informacini� technologij� pritaikymas draudimo paslaug� krimui irpaskirstymui. Siauresne prasme jis gali bti apibr�žtas kaip aprpinimas

259

draudimu, kai draudimo polisas yra silomas, derinamas ir parduodamasinternete ar kitomis informacini� technologij� priemon�mis. Tokiu elek-troninio draudimo s�vokos supratimu vadovaujasi daugelis autori�, norstiesioginis apibr�žimas j� darbuose ir nepateikiamas.

Elektroninio draudimo s�vok� bt� galima apibr�žti ir analogiškai elek-tronin�s bankininkyst�s s�vokai, pakei�iant tam tikras apibr�žimo dalis. Pa-gal j�, elektroninis draudimas – tai draudimo operacij� atlikimas elektroni-niais kanalais. Pla�iau – tai automatizuota priemon�, skirta gauti informacij�apie turimus draudimo polisus ir j� bkl�, atlikti mok�jimus ir naudotis kito-mis draudimo paslaugomis, naudojantis kompiuteriu, modemu, telefonu.

Ko gero, tikslinga laikytis supratimo, kad elektronin� draudim� suda-ro dvi dalys: internetinis draudimas ir mobilusis draudimas. Internetinisdraudimas – tai draudimo ršis, kuomet visi ar dalis draudimo veiksm�atliekami internete. Mobilusis draudimas yra nuotolinio arba virtualausdraudimo forma, kuomet draudimo bendrov�s paslaugos atliekamos tele-komunikacin�mis priemon�mis, kur klientai gali atlikti veiksmus naudo-dami mobili�sias priemones, kurios yra sujungtos su automatine draudi-mo bendrov�s sistema. Mobiliojo draudimo �ranga suteikia galimyb� pa-sitikrinti draudimo poliso status�, draudiminio �vykio koordinavimo eig�,draudimo sutarties pasibaigimo dat�, draudimo bendrov�s silomas nau-joves ir panaši� informacij�. Šios dvi ršys yra labai glaudžiai susij� irkartais netgi sunku aiškiai jas atskirti vien� nuo kitos. Dažnai yra akcen-tuojamas internetinis draudimas, be kurio negal�t� egzistuoti ir mobilusis.

Elektroninis draudimas užima svarbi� viet� elektroniniuose finansuoseir jo reikšm� did�ja kartu su technologij� vystymusi ir visuomen�s prisi-taikymu. Jis yra vienas iš v�liausiai savo veikl� perk�lusi� � elektronin�rink� finansini� sandori� tip� pasaulyje. J� žymiai pralenk� komercin�bankininkyst�, brokeri� tarpininkavimo paslaugos, turto valdymas, nekil-nojamojo turto �keitimo valdymas. Ta�iau tai nesumenkina elektroniniodraudimo reikšm�s ar s�km�s galimybi� šioje veikloje.

Internetinio draudimo verslo modeliaiKiekviena s�kmingai dirbanti draudimo kompanija veikia pagal tam

tikr� verslo model�, kuris pasirenkamas pagal kompanijos veiklos pobd�,galimybes, vidinius resursus, rinkos dal� ir kitus svarbius vidinius bei iš-

260

orinius ekonominius rodiklius. Ši� dien� rinkoje veikia didelis elektroniniodraudimo paslaugas teikian�i� kompanij� skai�ius. J� verslo modeliai ski-riasi tarpusavyje tiek smulkiais, tiek ir ryškiais kompanijos išskirtinum� pa-br�žian�iais bruožais. Nepaisant modeli� gausos visus juos galima suskirs-tyti � tam tikrus apibendrintus blokus, kurie atspindi modelio esm� ir krypt�.Tikslinga šiuo metu naudojamus internetinio draudimo modelius suskirstyti� dvi grupes: bazinius ir moderniuosius. Aptarsime kiekvien� iš ši� grupi�.

Baziniams priskirtus internetinio draudimo modelius diferencijuoja-me � pradinius ir bendruosius.

Pradiniai internetinio draudimo verslo modeliai. Kaip ir dauguma in-ternetini� naujovi�, pradinis internetinio draudimo verslas, kurio modelisapibdinamas, atsirado JAV rinkoje. Jo esm� labai paprasta – kain� palygi-nimo ir perdavimo principas. Klientui užpildžius anket� apie norim� drau-dimo rš�, puslapis pateikia draudik�, kurie vykdo toki� draudimo rš�, s�-raš� ir kainorašt�. Tuomet klientai gali pasirinkti norim� draudik� ir jamnurodomos susisiekimo su juo galimyb�s. Mainais tokia kompanija gaunanedidel� užmokest�. Šio modelio privalumas buvo tas, jog iki minimumobuvo sutrumpintas klient� laikas, skirtas pigiausio ir geriausio draudimopaieškoms.

Tokio modelio pavyzdys – draudimo kompanija InsWeb. 1999 m.InsWeb kompanija jau sil� automobili�, gyvyb�s, nam� turto ir sveika-tos draudim� kainoraš�ius iš 44 skirting� draudimo firm�, tarp j� ir toki�garsi� kaip State Farm, Allstate, Hartford ir Travellers. V�liau verslo mo-delis buvo patobulintas ir kompanija t�s� veikl� kaip internetinio draudi-mo rinka, kur vartotojai gal�jo palyginti ir �sigyti draudimo polisus iš dau-gelio draudik�, ta�iau kartu ji tapo internetine draudimo kompanija, sava-rankiškai parduodan�ia draudimo polisus. Id�ja buvo geriau vartotojuspritraukti tiesiogiai, nei perleisti juos kažkam kitam.

Pirmasis internetinio draudimo verslo modelis, sukurtas InsWeb, bu-vo neišbaigtas, jam trko dalyvi� iniciatyvos ir gausos, pasirinkimo gali-mybi�, galin�i� sudominti vartotoj� bruož� ir tikslumo. Ta�iau jis padar�pradži� tolesniems patobulinimams ir kit� draudik� �sijungimui � interne-tin� veikl�.

Bendrieji (šakos) internetinio draudimo modeliai. Per�jimas prie in-ternetin�s veiklos vyko labai iš l�to ir atsargiai. Didžiausia klitis buvo

261

draudik� baim� supykdyti agentus, kurie visi kartu buvo atsakingi už apie60 proc. 420 milijard� vert�s JAV rinkos. Taigi didieji draudikai, vienavertus, tur�jo atsakyti � internetin� ir tradicin� konkurencij�. Kita vertus,jie negal�jo sau leisti prarasti agent� – didžiausio j� pajam� šaltinio.

Spar�iai tobul�jant internetin�ms technologijoms ir did�jant interne-to vartotoj� skai�iui, daugelis prognozavo, jog internetin� revoliucija pa-keis nemaž� skai�i� draudimo agent�. Ta�iau 1999 metais JAV, turin�iojedidžiausi� skai�i� interneto vartotoj�, tik 0,2 procentai draudimo polis�buvo parduoti internetu. Iki 1999 m. pabaigos ES šalyse ir Šveicarijojebuvo tikimasi apytiksliai tik 2 procent� internetini� draudimo pardavim�.

V�liau internetin� draudimo rinka augo spar�iau. Kartu su šiuo paki-limu buvo pasteb�ta, kad n�ra pasiskirstymo tarp tradicini� draudik� irdraudik�, vykdan�i� veikl� internete. Tolimesniais metais toliau vyst�sielektroninio draudimo rinka, vis greitesniu tempu did�jo savo veikl� in-terneto galimyb�mis papildan�i� draudimo kompanij� skai�ius. Ši� dien�rinkai elektroninis draudimas ar jo krimas tampa neišvengiama btinybenorint prisitaikyti prie pažangos, išnaudoti naujas galimybes ir s�kmingaikonkuruoti rinkoje.

Internetas ir elektronin�s komercijos technologijos kei�ia draudimošakos struktr�, tod�l ieškoma apibendrinto nauj� reiškini� draudimo rin-koje paveikslo. Poky�iai geriausiai matomi lyginant dabartin� situacij� suprieš tai buvusia. Rezultatus bandyta apibendrinti elektronin�s komerci-jos vystymosi raporte (2002), pateikiamame internetinio draudimo mode-lyje.

Pagal š� model� internetiniai draudikai tur�t� koncentruoti savo veik-l� tik � atskiras draudimo ršis ir vis labiau tobulinti paslaugas pasirinkto-je srityje. Vartotojas gal�t� ieškoti draudimo ir užpildyti prašym� interne-te. Jei vartotojas neužtikrintas d�l optimaliausios draudimo sumos, jis ga-l�t� paskambinti � draudiko skambu�i� centr�, kuris atkurt� informacij� išjau užpildytos anketos, ir patart� vartotojui. Tuomet skambu�i� centraselektroniniu bdu si�st� informacij� � kainos nustatymo baz�, kuri atkurt�reikalingus duomenis prašymo patvirtinimui ir pateikt� kain� elektroni-niu paštu. Vartotojas, atsidar�s elektronin� pašt�, paspaust� internetiniopuslapio nuorod�, peržir�t� kain� ir pad�t� elektronin� paraš�. Draudi-mas �sigaliot� iš karto.

262

Internetiniai draudikai tur�t� užbaigti kontrakt�, išduoti polis�, pri-imti apmok�jim� internete ir vykdyti prašymus ir atnaujinimus. Kaip arti-miausi modeliui pavyzdžiai pateikiami tokie draudikai kaip Progressi-ve.com, JAV internetin�s rinkos lyderis, kuris silo tik automobili� drau-dim� ir su juo susijusius produktus. Kitas garsus internetinis draudikas,Allstate.com, yra labiau ambicingas ir silo automobili�, nam� turto, gy-vyb�s ir smulkaus verslo draudimo polisus. America.com silo tik auto-mobili� ir nam� savinink� draudimo polisus ir kelet� gyvyb�s draudimotip�. Europos draud�j� silomi draudimo polisai taip pat skiriasi. Pavyz-džiui, Ineas.com silo automobili�, nam� savinink� ir nelaiming� atsitiki-m� draudim�, o esurance.com silo tik automobili� draudim�.

Nors bendrasis internetinio draudimo modelis yra teorinis, ta�iau jisparodo esamiems internetiniams draudikams tolimesn�s veiklos vystymokryptis ir tokiu bdu padeda planuoti tolimesn� veikl� ir numatyti galimasinvesticijas.

Modernieji verslo modeliai apibdina pagrindinius pastaraisiais me-tais draudimo bendrovi� taikomus verslo modelius. Remiantis jais, kuria-ma dauguma nauj� internetinio draudimo versl�. Vieni j� tinkamesni di-delei vartotoj� rinkai, kiti orientuoti � mažas, ta�iau reikšmingas vartotoj�grupes. Išskiriami tokie modeliai: atviros draudimo rinkos, uždaro verti-kalaus portalo, paskirstymo tinklo „pardavimo”, aljans� sudarymo su pir-maujan�iais dideliais internetiniais portalais, antraeilio didelio interneti-nio portalo �sigijimo, � finansines operacijas orientuoto internetinio porta-lo �sigijimo. Aptarsime kiekvien� iš j�.

Atviros draudimo rinkos modelis. Atviros draudimo rinkos modelis –tai modelis, gr�stas informacijos suteikimu vartotojui. Draudikas savo in-ternetiniame puslapyje suteikia klientui galimyb� rinktis ne tik iš savo,bet ir iš kit� kompanij� silom� produkt�. Jie gali palyginti keleto drau-d�j� pasilymus ir išsirinkti tinkamiausi�. Draudikas elgiasi kaip tarpi-ninkas, kuris per konkurent� produkt� palyginim� leidžia vartotojui �ver-tinti btent tos draudimo kompanijos silom� paslaug� privalumus.

Atviros draudimo rinkos modelis yra orientuotas � vartotojo porei-kius. Ta�iau jo trkumas yra tas, kad dažniausiai palyginimui pateikia-mos tik tos draudimo ršys, kuriose btent tas internetinis draudikas turi

263

konkurencin� pranašum�, arba t� internetini� draudik� pasilymai, ku-rie privers vartotoj� rinktis ne j� paslaugas. Tokiu bdu vartotojas yrasuklaidinamas ir ne visada �sigyja geriausi� produkt� už žemiausi� kain�.

Uždaro vertikalaus portalo modelis. Tai modelis, kuomet vykdomasdraudiko bendradarbiavimas su bankais, norint pasilyti internetiniamsvartotojams susiet� finansini� produkt� ir paslaug� aib�. Toks paslaug�susiejimas skatina vartotojo susidom�jim� ir didina nauj� vartotoj� skai-�i�. Vert� vartotojui kuriama sutelkiant d�mes� � bendr� finansin� jo pad�-t� ir didinant apsaug� nuo rizikos.

Uždaras vertikalus portalas yra pakankamai geras modelis nedidel�jerinkoje su neišnaudotomis draudimo galimyb�mis. Toks verslo modelisskatina pakartotinius apsilankymus internetiniame kompanijos puslapyjeir tokiu bdu vartotojai sužino informacij� apie naujoves ir pasikeitimus,o tai skatina nauj� produkt� pirkim�. Taip pat bendromis banko ir draudi-ko j�gomis pritraukiami nauji vartotojai, besidomintys finansin�mis pa-slaugomis. Tod�l did�ja draudik� pajamos d�l kryžmini� pardavim� atsi-radimo.

Paskirstymo tinklo „pardavimo” modelis. Šio modelio esm�: fond�(turto) valdymas ir paskirstymo tinklas atiduodamas išoriniams (angl. out-sourced) rinkos veik�jams, o veikla koncentruojama tik � paslaug� k�rim�ir teikim�. Toks veiklos modelis teikia daug privalum�:

• Nepriklausom� brokeri� naudojimas (grei�iausiai augantis paskirs-tymo kanalas daugelyje šali�) leidžia greitai pristatyti savo produktus nau-joms rinkoms be dideli� kapitalo išlaid� bstin�s krimui.

• Ryši� palaikymas ir d�mesys brokeriams skatina j� nor� rekomen-duoti kompanijos fondus ir silyti naujus produktus.

Paskirstymo tinklo „pardavimo” ir koncentracijos tiktai � gamyb� irpaslaugas modelis yra pranašus tuo, kad sutelkia d�mes� � paslaug� kokyb�ir tod�l vartotojas gauna labai ger� produkt� ir gali �vertinti aukšto lygioaptarnavim�. D�l tos priežasties auga kompanijos vert� vartotojui, o tais�lygoja geresnius ekonominius-finansinius rezultatus.

Aljans� sudarymo su pirmaujan�iais dideliais internetiniais porta-lais modelis. Rinkos tyrim� kompanijos Forrester Research (2002) duo-menimis, trys pirmaujantys internetiniai puslapiai daugelyje Europos ša-

264

li� turi 10–15 proc. internetin�s rinkos dalies. Taigi vienas kelias draudi-kui pagerinti greit� savo puslapio demonstravim� yra prisijungti prie ši�dominuojan�i� internetini� portal�. Kryžminio pardavimo potencialas yradidžiul� motyvacija; d�l to aljans� tarp finansini� paslaug� tiek�j� ir por-tal� greitai daug�ja.

Aljans� sudarymo su pirmaujan�iais internetiniais portalais verslo mo-delis pasižymi labai svarbia savybe – kryžminiais pardavimais. Prisijun-gus prie internetin� auditorij� turin�io portalo, yra gerokai sumažinamiarba visai eliminuojami nauj� vartotoj� �sigijimo kaštai, o tai atsiliepiakompanijos pelnui.

Antraeilio didelio internetinio portalo �sigijimo modelis. Dažniausiainenorima dalintis pelnu ir informacija su kitais rinkos dalyviais, kaip prieštai buvusio modelio atveju, o pirmaujan�io portalo �sigijimas tikriausiainebt� �manomas d�l labai didel�s jo užimamos rinkos. Ta�iau galimabt� sau leisti �sigyti vidutinio dydžio portalus su 0,5-10 mlrd. eur� rinkosdalimi. sigijimas leist� draudikui internetinio puslapio turin� pritaikytiindividualiam vartotojui, maksimizuoti kryžmini� pardavim� galimyb�.Ta�iau šiomis dienomis tokio modelio �gyvendinimas darosi sud�tingas,nes vis mažiau lieka neišpirkt� tokios ršies portal�.

Antraeilio didelio internetinio portalo �sigijimo modelis svarbus tuo,kad skatina kryžminius pardavimus, nesidalinant pelnais su s�jungininku.Ta�iau jis pritaikytas labai didelei rinkai ir jo pasirinkimo galimyb�s kas-dien maž�ja d�l neišpirkt� portal� trkumo.

� finansines operacijas orientuoto internetinio portalo �sigijimo mo-delis. Šis modelis orientuotas � specializuoto tam tikrose finansin�se srity-se internetinio portalo �sigijim� ir jo pritaikym� draudimo internetinei veik-lai. Kryžminio pardavimo potencialas specializuotame portale gal�t� btižymiai didesnis, kadangi yra perduodama � finansus orientuota auditorijair turinys, o tai palengvina draudiko užduot� pritraukti naujus vartotojus.Portalas pritraukia vartotojus, o draudikas silo galimyb� gauti didesnespajamas iš kiekvieno vartotojo per draudimo pardavimus.

finansines operacijas orientuoto internetinio portalo �sigijimo mo-delis turi labai didel� kryžminio pardavimo potencial�, ta�iau kaip ir duprieš tai buv� modeliai jis yra pritaikytas didelei rinkai.

265

16.2. Elektroninio draudimo galimybiø nustatymas

Draudimo verslas susiduria su maž�jan�iu pelnu ir turi pertvarkyti savoverslo procesus, nor�damas likti pelningas. Naujausias ir svarbus verslopl�tros bdas yra elektroninis draudimas, tod�l kiekviena firma tur�t� ap-svarstyti tam tikros ršies ir lygio elektroninio draudimo �gyvendinimogalimyb�. Pasirinkimas, kokiu bdu, kada ir kaip tai padaryti, tur�t� btipagr�stas labai atidžiu esamos situacijos išanalizavimu, nes tik teisingaspasirinkimas gali pad�ti išvengti dideli� klaid� ir nuostoli� ateityje.

Draudimo rinkos tyrimai rodo, kad draudimo verslo ribos siaur�ja, irfirmos turi pertvarkyti verslo procesus, nor�damos ir toliau likti pelnin-gos. Kaip ir priimant kiekvien� svarb� sprendim�, btina stipri motyvaci-ja vienokiam ar kitokiam pasirinkimui. Tod�l priežastys, kod�l reikia svars-tyti elektroninio draudimo �gyvendinimo galimyb�, pla�iai analizuojamos�vairi� autori� darbuose. Nepaisant vis� sunkum� vis labiau aišk�ja, kadinvesticijos � elektronin� versl� taps btinybe visiems draud�jams. Elek-troninio draudimo strategijos tur�jimas užims svarbi� viet� nustatant drau-dimo firmos vert� akcininkams ateityje; pirmieji, pajud�j� šia kryptimi,�gis trumpo laikotarpio pranašum�, o atsiliekantys ilgainiui praras vert�.

Rinkos analize pagr�st� motyvacij� prad�ti elektronin� draudim� ro-do, kad internetinio draudimo technologijos išvyst� labai aukšt� lyg� irtoliau yra s�kmingai tobulinamos. Vietoj beatodairiško jau esan�i� pa-slaug� vystymo, bijant prarasti rinkos dal�, draudikai gali priimti sprendi-mus, pagr�stus aiškiai apibr�žta verslo strategija, kurioje atsižvelgiama �esminius poky�ius, kuriuos internetas silo draudimo verslui. Rinkos da-lyviai taip pat suvokia, kad draudimo produktai, kurie parduodami netra-diciniu, lengvesniu bdu, gali žymiai padidinti rink�. Daugelis draudik�jau seniai �vardino vidutines pajamas gaunan�i� asmen� rinkos segment�kaip didžiausi� ir mažai išnaudot�. Draudikas, kuriam pavykt� pritrauktiš� segment�, gal�t� sulaukti didžiausio pelno. Ta�iau šie autoriaus moty-vai apima tik nedidel� dal� svarbiausi� priežas�i�.

Elektronin�s draudimo btinyb�s motyvai ekonominiu atžvilgiu tiks-lesni. Savo versl� prapl�t�s internetin�mis paslaugomis draudikas tur�t� ge-resn� klient� aptarnavimo valdym�, didesn� proceso efektyvum� ir lengviaugal�t� išvystyti naujus produktus ir paslaugas. Naujos ryši� technologijos ir

266

ypa� internetas palengvint� draud�jui susisiekim� su vartotojais ir partneri�tinklu. Tai panaikint� neefektyvum� ir atidaryt� kelius naujiems ir greitaibesiorientuojantiems rinkos dalyviams panaikinti trkumus. Vert� akcinin-kams yra didžiausia varomoji j�ga: pirmieji laim�t� dvigubai – trumpu lai-kotarpiu �gydami konkurencin� pranašum� ir išvengdami ilgo laikotarpionuostoli�. Internetini� puslapi� pasitelkimas yra plintantis verslas, kuris drau-dik� padaro daug �domesn� vartotojui. tikinamiausias argumentas interne-tini� puslapi� pasitelkimui yra potenciali �taka kompanijos vertei. Analiz�,pagr�sta diskontuot� pinig� sraut� modeliu, rodo, kad didelis Europos drau-dikas, pirmasis �m�sis vykdyti ši� nauj� strategij�, gal�t� džiaugtis trumpolaikotarpio 5-10 proc. vert�s pranašumu. Dar svarbiau – bt� išvengta 40-45 proc. vert�s praradimo, kuri� patirs nesi�m� iniciatyvos.

Daugelio Europos draudimo industrijos aukšto konkurencingumo po-bdis gali pareikalauti vis� kompanij� galiausiai skirti dideles investicijas �elektronines sistemas, kad jos likt� konkurencingos ilgesniu laikotarpiu. Ta-�iau internetinio draudimo vystymas susij�s su tam tikra rizika ir gali btitinkamas ne visoms draudimo kompanijoms. Dar daugiau – bendrov�s ne-tur�t� investuoti � technologijas, reikalingas tik internetiniam draudimui.Ta�iau kompanijoms, kuri� pagrindin� strategija ir investicijos � naujas tech-nologijas apims ir internetin� draudim�, tai gali atnešti didžiulius pelnus.

Tokio naujo reiškinio kaip elektroninis draudimas atsiradimas rinko-je reikalauja tam tikr� poky�i� tiek firmos viduje, tiek išor�je. Svarbiau-si� vaidmen� atlieka �statymin�s baz�s pasiruošimas priimti nauj� produk-t�. Elektroniniam draudimui reikia moderni� elektronin�s komercijos �sta-tym�, kurie leidžia draud�jams ir draudikams saugiai ir vienareikšmiškaipasikeisti informacija, vykdyti elektroninius mok�jimus ir patvirtinti savo�sipareigojimus elektroniniais parašais.

Manytume, svarbiausios s�lygos elektroninio draudimo atsiradimuiišvardintos Jungtini� Taut� elektronin�s komercijos vystymosi raporte(2002), kur aiškiai išskirti svarbiausi btini �statymin�s baz�s bruožai. Pa-gal ši� studij�, draudim� s�kmingai internete galima parduoti tuomet, kaigalioja visos arba dauguma ši� s�lyg�:

• legalizuotas elektroninis parašas;• draudimo �sigijimui galima naudotis kreditine kortele;

267

• fiziniai (ne elektroniniai) dokumentai (polisai) neturi bti pristatytiklientams ir popierin�s kopijos neturi bti saugomos pas agentus ir drau-d�jus;

• dokument� formatai n�ra per daug reguliuojami;• agentams ir draud�jams užtenka parodyti internetin�, nebtinai fizi-

n�, veiklos leidim�;• n�ra uždraustas užmokestis draudimo portalams ar rinkoms, jei jie

neturi agento ar brokerio licenzijos;• fizinis draudimo �rodymas n�ra reikalaujamas tre�i�j� šali� (t.y. n�-

ra �statymišk� reikalavim� pateikti popierin� draudimo poliso variant�).Dar vienas svarbus momentas yra standart� krimas produkcijos tiek�-

jams ir vartotojams kei�iantis duomenimis. Vartotojas gal�t� pateikti infor-macij� apie save centriniam registrui, o mainais jam bt� suteikiamas tamtikras ženklas, kur� jis gal�t� pateikti draudikams ar kitoms finansin�msinstitucijoms, kad jie gal�t� j� peržir�ti ir priimti sprendim�. Ir atvirkš�iai,draudimo tiek�jai gal�t� aprpinti vartotojus ženklais, kurie leist� prieitiprie speciali� bankininkyst�s produkt�, atitinkan�i� vartotojo poreikius.

Taigi norint nustatyti, ar rinkoje egzistuoja palankios s�lygos elektroni-nio draudimo krimui, pirmiausia reikia išanalizuoti �statymin� baz� ir vidi-nius draudiko resursus. Tokia pradin� rinkos analiz� gal�t� pad�ti priimti tei-sing� sprendim� pasirenkant verslo model� ir jo �gyvendinimo strategij�.

16.3. Elektroninio draudimo privalumø ámonei ávertinimas

Pasirenkant nauj� veiklos krypt� svarbiausias kriterijus yra nauda ir priva-lumai �monei. Informacija apie elektroninio draudimo vystym�si leidžia�vardinti tokius pagrindinius internetinio draudimo privalumus �monei:

• Veiklos išlaid� sumaž�jimas, supaprastinant draudimo verslo val-dym�. Automatizavus pardavimus bt� sutaupomos proceso l�šos – kom-panija gal�t� sutaupyti 25-50 proc. tiesiogini� išlaid� ir 30-70 proc. netie-siogini� išlaid� po pradini� investicij�, o tai didelis konkurencinis prana-šumas.

• Kainos nustatymo proceso pagreit�jimas, sumažinantis vartotoj� pra-radimo galimyb�. Tai padidint� augimo tempus maždaug 4-8 proc. Tokios

268

automatizuotos funkcijos ne tik pagreitint� kainodaros proces�, bet ir su-mažint� agento poreik� susisiekti su vartotoju, norint ištaisyti klaidingusar trkstamus �rašus.

• Kašt� sumaž�jimas. Kašt� mažinimo argumentai, palaikantys inter-netinio pardavimo id�j�, yra triuškinantys, nes silo 1/16 mažesnius neitradiciniai kaštus. Interneto pasitelkimas supaprastint� �sigijimo proces�vartotojams, sumažinant duomen� �vedim� ir palengvint� duomen� pa-siekiamum� (iš centralizuot� duomen� bazi�). Tai sumažint� susijusiuskaštus 10–20 proc., o administracinius kaštus 15-30 proc.

• Žal� sureguliavimo palengvinimas ir efektyvesnis darbas su tre�io-mis šalimis. Apskai�iuota, kad gal�t� bti sutaupyta daugiau nei 25 proc.žal� sureguliavimo išlaid�.

• L�š�, sutaupyt� sumažinus administracinius, pardavimo ir marke-tingo kaštus, panaudojimas sumažinti apgavys�i� atvejus ir atitinkamoskainos produkt� pasilymas.

• Komisini� mažinimas ir produkto konkurencinio pranašumo didini-mas, jei manoma, jog produkt� bt� galima parduoti pakankamai dideliaiskiekiais. Draudikai gal�t� ypa� sutaupyti sumažindami popieriaus, spaus-dinimo ir siuntimo paštu išlaidas, vidutin� laik�, praleist� išduodant drau-dimo polis�, padidindami savo rodiklius ir sumažindami personalo laik�administracin�ms ir klient� aptarnavimo funkcijoms atlikti.

• Konkurencingesni� produkt� atsiradimas, sujungiant greit�, lanks-tum� ir s�veikos galimybes internete. Tyrimais �rodyta, kad didesnis skai-�ius žmoni� apsidraust�, jei apsidraudimo proces� bt� galima paspartin-ti. Elektroninis verslas s�lygot� geresn� paslaug� kokyb�, trumpesn� atsa-kymo gavimo laik�, didesn� draudimo struktros lankstum� ir geresn� rizi-kos valdym�.

• Spartus rink� pl�timas mažesniais kaštais, sukuriant daugiau drau-d�j�-lyderi�, d�l ko did�t� pelnai.

• Projekto atsipirkimo didinimas, išple�iant investicij� strategijas.• Papildoma nauda draudikams. Technologija, naudojama elektroni-

niam draudimui, taip pat gal�t� bti naudojama efektyvinti tradicin� drau-dimo proces�. Taip bendrov�ms bt� lengviau vykdyti savo versl� aptar-naujant jau esan�i� rinkos dal�.

269

• Nauj� s�lyg�, nauj� paslaug� su paprastesn�mis rizikos �vertinimotaisykl�mis ir paprastesn�mis internetu užpildomomis formomis sukrimas.

• Vartotojo susisiekimo su draudiku palengvinimas ir kryžmini� par-davim� skatinimas. Vos �gyvendinus interneto �darbinim�, tokios priemo-n�s kaip televizija pritraukt� naujas vartotoj� grupes, kurios dels� naudotiinternet� (pavyzdžiui, pagyvenusio amžiaus žmones).

• Interneto pasitelkimas taip pat leist� draud�jui susidaryti aiškesn�požir� apie savo produktus ir apie s�sajas tarp j�. Draud�jas gal�t� efek-tyviau valdyti savo paslaug� portfel� ir galiausiai �sigyt� mažiau perdrau-dimo paslaug�.

Šalia privalum� firmai btina �vardinti ir privalumus vartotojams, kurietur�t� bti svarbs kiekvienai � vartotoj� orientuotai bendrovei. Tai:

· galimyb� palyginti standartizuot� produkt� kainas;· galimyb� palyginti kokyb�;· galimyb� palyginti paslaugas;· galimyb� pirkti draudim� be susitikimo su draudimo agentu;· galimyb� nusipirkti draudim� bet kuriuo paros laiku;· galimyb� �sigyti mažesn�mis kainomis nei per draudimo agentus;· didesnis patikimumas;· didesnis aiškumas;· geresnis aptarnavimas.Privalum� �monei �vertinimas yra didžiul� paskata elektroninio draudi-

mo pradžiai. Apskritai iš internetinio paslaug� vystymo beveik vienod� naud�gauna tiek vartotojai, tiek draudikai. Informacini� technologij� naudojimasgali padaryti draudimo produkt� pasil� efektyvesn� ir mažesni� kašt� neiprieš tai. Draudimo kompanijoms ir tarpininkams suteikiamos galimyb�spasiekti milijonus galim� klient� su geros kokyb�s informacija apie savoproduktus ir paslaugas, tuo pa�iu vartotojams suteikiama informacija ir ge-riausio produkto žemiausia kaina pasirinkimo galimyb�.

16.4 Elektroninio draudimo trikdþiai ir rizikos

Kaip ir kiekvienas reiškinys ar procesas, elektroninis draudimas neiš-vengiamai turi trkum�, � kuriuos btina atsižvelgti priimant sprendi-mus. Dar prieš priimant galutin� sprendim� reikia nustatyti, kaip bus

270

sprendžiamos problemos, susijusios su šios informacines technologijaspasitelkian�ios verslo krypties pradžia. Elektroninio draudimo skeptikaiir analitikai pateikia nemaž� neigiam� elektroninio draudimo bruož� s�-raš�. Ta�iau visus ar bent jau didesn� j� dal� galima panaikinti pasinau-dojus tam tikromis priemon�mis.

Svarbiausiais elektroninio draudimo trikdžiais nurodomi šie:• Bendro standarto �krimo poreikis autentiškumui paliudyti ir duo-

menims perduoti internete. D�l galimo procedr� supaprastinimo dauge-liu atvej� sud�tinga standartizuoti prašym� formuluotes, nes tai reikalau-ja dideli� investicij�.

• Investicij� � interneto galimybes stoka ir išlaid� koncentravimas �marketing�, vartotoj� išlaikym�, tarpinink� palaikym�, o ne internetini�pardavim� sukrim�.

• Maži peln� per internet� gavimo lkes�iai.• Produkt� kompleksiškumas ir skirtingas šio sektoriaus aplinkos re-

guliavimas.• Kašt� sumaž�jimas d�l internetini� pardavim� trumpu laikotarpiu

atsveriamas informacini� technologij� investicij�.• Priklausomyb� nuo agent� ir brokeri� ir neryžtingumas kliudyti j�

veiklai. Agentai ir brokeriai priešinasi draud�j� bandymams naudoti in-ternet�, nes supranta, kad tai gali sumažinti j� vaidmen� ir komisinius.Kadangi šie rinkos dalyviai svarbesni tradiciniame draudimo versle neikituose finans� rinkos segmentuose, draud�jai apskritai yra labai atsargskovodami su jais.

Išskiriama dar viena svarbi problema – esamos draudimo informaci-n�s sistemos ir procesai, kurie yra reali klitis diegiant naujo pobdžiotechnologijas. Šios sistemos dažniausiai yra nesuderinamos su elektroni-niu verslu, nes dažnai yra integruotos, silpnai jungian�ios atskiras kompa-nijos dalis ir padalinius, negalin�ios veikti vis� par� arba nesugeban�iosgreitai prisitaikyti prie augan�i� internetin�s rinkos poreiki�.

Didelis internetinio draudimo trkumas yra pakartotini� vizit� � in-ternetin� puslap� retumas. Tokiu bdu klientas nesužino apie naujausiaspaslaugas ir d�l to maž�ja pardavimai. Be to, pardavimai internete ple�iagalimybes draudimo apgavyst�ms, pinig� plovimui ir netikr� draudimo

271

produkt� pardavimams (Elektronin�s komercijos vystymosi raportas,2002).

Priimant sprendim� d�l elektroninio draudimo svarbu atsižvelgti ir �tai, kad Europoje draudimo produkt� �sisavinimo procesas l�tokas lygi-nant su greitesniu bankininkyst�s ir brokeri� produkt� �sisavinimu. Taippat sunkum� sudaro ir tai, kad daugelis interneto vartotoj� nenori išduotiasmens dokument�, toki� kaip kreditin�s kortel�s numeris, internete.

Kitas trkumas yra tai, kad vartotojai, priklausomai nuo skirtingostechnin�s ir programin�s �rangos konfigracijos, gali nevienodai matytirodom� informacij� draudiko internetiniame puslapyje. Kontrakto galio-jimas ir efektyvumas gali bti �takojamas duomen� perdavimo klaid�: var-totojas gali manyti, kad kontraktas sudarytas, o draudikas gali gauti pa-žeistus duomenis, kurie neleidžia išduoti draudimo.

Taigi elektroninis draudimas susiduria su nemažomis klitimis ir pro-blemomis, kurias btina spr�sti norint s�kmingai t�sti veikl�. Svarbiausiegzistuojan�ios situacijos trkumai yra viening� standart� nebuvimas, ma-žos investicijos, nepaj�gios dabartin�s technologijos, agent� baim�, teisi-n�s sistemos nepasiruošimas priimti pažangius draudimo bdus bei didelivartotoj� švietimo kaštai.

Draudimo verslas nuolatos susiduria su tam tikromis neplanuotomissituacijomis ar nenumatytais �vykiais. Ši veikla visuomet susijusi su tamtikromis rizikomis, kuri� rši� yra labai daug. Tradicinio draudimo rizi-kos yra pla�iai išnagrin�tos literatroje. Yra sukurta nemažai metod�,procedr� ir priemoni�, skirt� rizikos valdymui tradiciniame draudime.Dauguma j� bdinga ir elektroniniam draudimui, ta�iau su šia verslo kryp-timi yra susij� ir tam tikros, visiškai naujos ir tradiciniam draudimui neb-dingos rizikos ršys:

• Nepakankama darbuotoj� kompetencija.• Elektroniniu verslu užsiimantys nemažai paslaug� turi pirkti iš iš-

or�s.• Nepakankamas saugumas.• Klient� asmenini� duomen� apsaugos problemos.Elektronines paslaugas teikian�ios draudimo �mon�s taip pat susidu-

ria su keturiomis rizikomis.

272

1. Strategine. Jei draudimo bendrov�s strateginis planavimas ar �gy-vendinimas turi trkum�, bendrov� gali patirti labai dideli� nuostoli�.

2. Veiklos. Apima informacini� sistem� suderinimo, duomen� vienti-sumo, kompanijos pasiekiamumo, saugumo, vidaus kontrol�s, internetopaslaug� tiek�jo, personalo ir vadov� kompetencijos problemas.

3. Reputacine. Tai yra rizika, kad susiformavus negatyviai visuome-n�s nuomonei apie kompanij�, bus prarandami vartotojai ir l�šos.

4. Teisine. Tai – nepakankamas reguliavimas, taisykli� nebuvimas,klaidingas traktavimas. Tokia situacija yra tada, kai šali� teisin�s pareigosir �sipareigojimai n�ra nustatyti, tod�l yra neaišks.

16.5. Elektroninio draudimo modelio pasirinkimas

Priimant kiekvien� sprendim� reikia rinktis vien� iš galim� alternatyv�.Ne išimtis ir elektroninio draudimo verslas, kuriam prad�ti reikia pasi-rinkti ne tik verslo model�, bet ir jo �gyvendinimo priemones, metodus irvisa tai pagr�sti finansiniais skai�iavimais. Tinkamai atlikti šie veiksmaiveda prie verslo s�km�s ir dideli� peln� ateityje.

Prieš prad�dama internetin� veikl�, kiekviena draudimo kompanijatur�t� gerai apsvarstyti ir pasirinkti jai tinkamiausi� verslo model�. Pasi-rinktas modelis tur�t� atitikti kompanijos paj�gumus, konkurencin� beiteisin� aplink�, rinkos dyd� ir kompanijos tikslus. Tik teisingas pasirinki-mas gali užtikrinti kompanijos s�km� ateityje.

Svarstydamas elektroninio draudimo paslaugos galimyb�, draudikas tu-r�t� atsižvelgti � tai, k� gali jo technologijos ir derinti prie j� internetiniodraudimo veiklos pobd�. Priešingu atveju prireikt� labai dideli� investicij�� visiškai nauj� �rang�. Model� reikia pasirinkti taip, kad bt� pasiektas ba-lansas tarp konkurencing� draudimo �mok� ir mažiau riziking� klient�, no-rint sumažinti nuostoli� galimyb�. Turi bti priimti krimo, pirkimo arbanaudojimosi tarpinink� paslaugomis sprendimai, iš dalies priklausomi nuoto, kaip ir kiek jie gali užtikrinti paslaug� kokyb� ir ilgalaik� technologij�stabilum� bei nuo kompanij�, su kuriomis galima bt� bendradarbiauti. Su-sidom�j� elektroniniu draudimu kompanijos tur�t� didesn� vert� ir prisiim-t� mažesn� rizik�, jei su elektroniniu draudimu susij� sprendimai išplaukt�

273

iš jau vykstan�io proceso. Tai pad�t� kompanijoms maksimizuoti paslaugoss�km�s tikimyb� pribrendusioje ir dar neišnaudotoje rinkoje.

Draudimo kompanijos turi panaudoti iniciatyv� ir išvystyti strategij�, ku-ri išnaudot� j� pranašumus ir galimybes, kurias elektroninis verslas gali su-teikti. Pasirinktas verslo modelis turi išspr�sti tokias kompanijos problemaskaip paskirstymo kanal� konfliktas ir peln� išnykimas. Btina nustatyti, ko-kios produkt� ršys tinkamos internetiniam paskirstymui ir kaip sutvirtintiryšius su klientais bei pritraukti naujus internetini� paslaug� vartotojus.

Kadangi ne visi produktai yra pritaikyti internetiniam paskirstymui,reikia pasirinkti tinkamiausius. Tam silomi tokie pasirinkimo kriterijai:

• reikalingos informacijos apie asmen� kiekis (t.y. produkto komplek-siškumas);

• skiriam� finansini� ištekli� kiekis.Tai reiškia, kad internete pirmiausia bus silomi produktai, kuriuos

galima nusakyti ir vertinti, naudojant nedidel� parametr� skai�i� (automo-bili�, civilin�s atsakomyb�s, nam� ar nam� turto draudimas). Be to, šiedraudimo tipai yra tinkami kain� palyginimui internete.

Sprendimas turi bti priimtas atsižvelgus � tokius faktorius kaip rin-kos dydis, produkto standartizacijos laipsnis, kompleksiškumas, veiklosmastas. Btina iš anksto nustatyti, koks yra tinkamiausias darbuotoj� skai-�iaus lygis, kokias funkcijas personalas tur�t� atlikti, kuomet dalis anks-tesni�j� funkcij� bus automatizuotos.

Taigi verslo modelis pasirenkamas suradus tok� derin� tarp naudos irgalim� praradim�, kad kompanija pasinaudot� didžiausiais privalumais, pa-tirdama mažiausiai nuostoli�, prieš tai suradus bdus, kaip iki minimumosumažinti modelio trkumus. Pasirinktas modelis tur�t� atitikti kompanijospaj�gumus, konkurencin� bei teisin� aplink�, rinkos dyd� ir kompanijos tiks-lus. Tik teisingas pasirinkimas gali užtikrinti kompanijos s�km� ateityje.

16.6. Elektroninio draudimo verslo raidos pasaulyje prognozës

Suprantama, kad internetin�s draudimo paslaugos bent jau artimiausiu metunenugal�s vis� kit�, kaip buvo prognozuota. Visi klientai nesinaudos in-ternetu – kai kurie rinksis internetin� draudim�, ta�iau internetin�s paslau-gos nebtinai dominuos draudimo rinkoje.

274

Pagal perdraudimo kompanijos „Swiss Re” prognozes, 2006 m. JAVapie 8 proc. gyvyb�s draudimo polis� bus parduoti internetu – tai n�ramaža rinkos dalis, ta�iau n�ra ir stulbinan�iai didel�. Europoje ši sumasieks tik 4 proc.

Esama ir optimistiškesni� nuomoni� apie draudimo paslaug� �sigy-jam� internetu augim�, argumentuot�, jog elektroninio draudimo prana-šumai gali s�lygoti mažesnes paslaug� kainas ir geresn� klient� aptarna-vim�. Reikia tik rasti bd�, kaip paskatinti klientus naudotis nauja pa-slauga, tuomet elektroninio draudimo s�km� bus garantuota. Dar nusta-tyti tik fragmentai, ta�iau šie rinkos tyr�jai mano, jog iki 2005 m. negyvyb�s draudimo pelnai, gauti internetu, padid�s 16 proc. (16.1 len-tel�).

Pelnai, gauti iš internetinio draudimo, tuo laikotarpiu gal�t� bti apie6 mlrd. doleri� Europoje ir 17 mlrd. doleri� JAV. Kiti rinkos tyrimai rodo,jog iki 2005 m. elektroninio ne gyvyb�s draudimo pelnai sieks 4,4 mlrd.Dar daugiau, daugelis prognozi� teigia, jog finansini� paslaug� rinkojebendrai iki 2005 m. apie 80 proc. kompanij� gaus daugiau nei 5 proc. savopelno iš elektroninio verslo, likusieji 20 proc. daugiau pasiekusi� kompa-nij� tikisi gauti 20 proc. apyvartos iš šios verslo ršies. Šis augimas ypa�paspart�s s�kmingais metais.

Kitos technologij� kartos, tokios kaip WAP, telefonai ir internetin�televizija, toliau didins vartotoj� pasirinkimo galimybes ir draud�jams pa-teiks iššk� d�l kanal� valdymo. Tokios priemon�s kol kas turi rasti savopozicijas, tai padarys jas btinu modernaus gyvenimo bruožu, ta�iau taipbus tik ateityje. Nepanašu, kad šios priemon�s ateis iš finansini� paslau-g�, be to, egzistuojantys kanalai pasiliks didžiausiu draud�j� prioritetu.

16.1 lentelëInternetiniø draudimo pardavimø prognozës

2005

Internetini� ne gyvyb�s draudimo pardavim� augimas, % 16Internetinio draudimo augimas Europoje, mlrd. $ 6Internetinio draudimo augimas JAV, mlrd. $ 17

275

Nauji kanalai gali tik padidinti vert�, jei jie yra visiškai integruoti � pa-grindin� duomen� ir paslaug� tinkl�.

Daugeliui draudimo kompanij� internetini� funkcij� galimyb�s buvopaskutin�je paslaug� vietoje, ta�iau tikimasi, jog tai pasikeis, kadangi po-tencialios internetin�s rinkos dalies laim�jim� nebe�manoma ignoruoti.Rinkos apžvalgos rodo, jog tik 7-20 proc. internetini� puslapi� silo suži-noti kainas ir mažiau nei 5 proc. silo vartotojams galimyb� nusipirktidraudimo polis� internetu. Kontrastas – 54,4 proc. interneto vartotoj� yralink� pirkti automobili� draudimo polis� internetu.

N�ra abejoni�, kad vartotoj� poreikiai ir konkurencinis spaudimasprivers kompanijas išpl�sti savo internetini� pardavim� galimybes – ta-�iau tik po to, kai atsakingesni internetinio draudimo paslaug� tiek�jai�gis stipr� atramos tašk� kaip rinkos lyderiai.

Internetini� pardavim� internetu prognoz�s pasaulyje n�ra stulbinan-�ios. Ta�iau rinkos tyr�jai nuolat gerina prognozes ir palaipsniui aišk�ja,kad internetas ir mobiliosios priemon�s ir toliau neišvengiamai skverbiasi� draudimo rink� vis didesniais tempais. Vis daugiau draudik� pradedasuvokti elektroninio draudimo privalumus ir ilgainiui elektroninis draudi-mas užims labai svarbi� viet� draudimo versle, ta�iau vis d�lto pagrindasliks tradicinis draudimo bdas.

Svarbiausios s�vokos• Elektroninis draudimas• Internetinis draudimas• Mobilusis draudimas• Baziniai draudimo verslo modeliai• Modernieji draudimo verslo modeliai• Elektroninio draudimo s�lygos• Elektroninio draudimo privalumai• Elektroninio draudimo trikdžiai• Elektroninio draudimo rizikos• Elektroninis parašas

276

Kartojimo klausimai1. vardinkite pagrindines elektroninio draudimo atsiradimo prielai-

das.2. Kokius elektroninio draudimo sampratos apibr�žimus galite pa-

teikti?3. Kaip klasifikuojami elektroninio draudimo modeliai?4. Apibdinkite bazini� internetinio draudimo modeli� grup�.5. Kokie yra svarbiausi moderniems priskiriami internetinio draudi-

mo modeliai?6. Kaip yra nustatomos elektroninio draudimo galimyb�s?7. Kokie veiksniai lemia internetinio draudimo diegimo ir pl�tros s�k-

m�?8. vardinkite svarbiausius internetinio draudimo privalumus draudi-

mo �monei ir draudimo paslaug� vartotojui.9. Apibdinkite elektroninio draudimo pl�tros trikdžius ir elektroni-

nio draudimo rizikas.10. Kokie veiksniai �takoja elektroninio draudimo modelio pasirinki-

m�?11. Kaip yra vertinama elektroninio draudimo pl�tros perspektyva pa-

saulyje, Europos S�jungoje, Lietuvoje?

277

Pabaiga

Gyvename nepaprastai spar�i� ir �vairias gyvenimo sritis apiman�i� poky�i�laikotarpiu, kurie neišvengiamai yra susij� su papildom� rizik� atsiradimubei iki tol buvusi� rizik� padid�jimu. Globalizacijos, virtualizacijos, ekologi-zacijos proces� pl�tra, terorizmo, gamtos stichij� pavoj� masto augimas su-kelia naujas gr�smes. Tuo pa�iu tai nauji išškiai draudimo veiklai, nauj�draudimo produkt� krimui, draudimo kultros kaip multikultros vystymuisi.

Dabartinis žmonijos civilizacijos vystymasis kaip pagrindin� objekt�iškelia žmog�, jo saugum�, pagarb� jo pasirinktam gyvenimo bdui. Ilg�-janti žmogaus gyvenimo trukm�, kylanti gyvenimo kokyb� kelia ir papildo-mus reikalavimus ši� vertybi� apsaugai. D�l to dabar ir ateityje spar�iausiaiaugan�ios buvo ir bus draudimo veiklos, susijusios su gyvenimo kokyb�s,trukm�s, j� pažeidžian�i� rizik� draudimu.

Kaip ir kitose sferose, taip ir draudime didžiul� reikšm� turi tinkamai pa-rengti �statymai bei institucij�, kontroliuojan�i� j� vykdym�, veikla. Pastaruojumetu �vairi� šali� �statymai vis labiau liberalizuoja draudimo veikl�, atsižvel-giant � stipr�jan�ius draudimo veiklos internacionalizacijos procesus. Tarptau-tini� santyki� �vairov�s augimo ir pl�tros procesai, žmoni� migracini� proces�sparta �takoja vis didesn� draudimo teisini� akt� unifikavim�. Draudimo teis�yra laikoma viena iš spar�iausiai besivystan�i� teis�s šak�.

Poky�iai šiandien� yra bene viena iš moderniausi� s�vok�, vartojam��vairiais kontekstais. Draudimo veikloje poky�iai pirmiausia susij� su draudi-mo verslo struktros pasikeitimais, pasireiškian�iais per koncentracijos ir kon-solidacijos procesus. Reikšmingas vaidmuo tenka konsoliduotai priežirai,kuri draudimo veikloje, kaip ir kitose finansin�se veiklose, yra ypa� svarbi.Šiuo metu vyksta ir ateityje neišvengiamai vyks draudimo produkt� distribu-cijos ir jos form� poky�i�. Atsižvelgiant � neišvengiam� elektronin�s komer-cijos skverbim�si � beveik visas ekonominio gyvenimo sferas, draudimo ver-slas tur�s pasilyti rinkai naujus bdus ir metodus šioms rizikoms drausti.

Globalizacijos procesai, pasaulio kaip globalaus kaimo suvokimas vislabiau veikia ir draudimo sfer�. Globalizacijos proceso pasekme draudimorinkoje galima laikyti spar�i� multinacionalini� korporacij� pl�tr�. Spar�iaiaugant ms� šalies draudimo rinkai, ji tapo patraukli stambioms užsieniošali� finans� korporacijoms. Tuo pa�iu Lietuv� pasiekia ir draudimo rinkos

278

inovacijos. Globalizacijos procesams, ypa� finansini� paslaug� rinkoje, al-ternatyvos n�ra, tod�l kiekviena draudimo �mon�, siekianti išsilaikyti kon-kurencin�je aplinkoje, privalo � tai atsižvelgti.

Tikriausiai negal�tume rasti tokios gyvenimo sferos, kurios nebt� pa-liet� virtualizacijos procesai. Ypa� spar�iai jie yra paplit� ir vystosi banki-ninkyst�s rinkoje, ta�iau pamažu vis labiau apima ir kit� finansin� fenome-n� – draudim�. Draud�jai ieško virtualioje draudimo rinkoje jiems tinkam�paslaug� ir naudojasi jomis. Draudimo �mon�s, nor�damos išlaikyti senusbei pritraukti naujus klientus, neišvengiamai bus priverstos naudotis elek-tronin�s komercijos silomomis galimyb�mis. Virtualiems draudimo rin-kos procesams vis teisingesnis tampa teiginys „jeigu tav�s n�ra internete,tav�s niekur n�ra“.

Spartus socialini�, ekonominiu, politini� proces� vystymasis meta drau-dimo veiklai naujus išškius. Tarp svarbiausi�j� btina pamin�ti visuomen�ssen�jimo proces�, nauj� lig� atsiradim�, genetini� tyrin�jim� rizikas. Amži�sandroje pasaulio visuomen� kr�t� žiaurs terorizmo išškiai, � kuriuos drau-dimo rinka tur�jo adekva�iai reaguoti. Likviduojant 2001 rugs�jo 11 teroriz-mo padarinius svarbus vaidmuo teko draudimo kompanijoms. Pastaraisiaismetais did�jant stichini� nelaimi� skai�iui bei j� padarytos žalos mastams,žmonija vis labiau supranta draudimo veiklos svarb�.

Draudimo veikl� hiperbolizuotai galima suprasti kaip fizini� ir juridi-ni� asmen� baim�s pirkim�. Greta terorizmo pavojaus, pasaulis yra veikia-mas ir kriminalinio pasaulio gr�smi�. Tai procesai apimantys prekyb� nar-kotin�mis medžiagomis, žmon�mis, j� organais. Nors draudimo veikla �ian�ra visagal�, ta�iau ji yra pasirengusi sumažinti visas šias rizikas.

Šio vadov�lio viršelyje simboliškai pavaizduotas chaosas. Visi pasau-lyje vykstantys procesai yra priskirtini prie chaoso arba kosmoso situacijos,t.y. netvarkos arba idealios tvarkos. Kilni ir prasminga draudimo veiklospaskirtis - nukreipti chaotiškus su didel�mis rizikomis susijusius procesuslink stabilesn�s kosmin� bkl� primenan�ios situacijos. Keliolikos met�laikotarpiu, laisvos rinkos ekonomikos s�lygomis ms� šalies draudimo rinkasustipr�jo, išsipl�t�, pa�vair�to, adekva�iai reaguodama � globalius išškius.Tuo patvirtinamas pirmuosiuose šios knygos puslapiuose suformuluotas tei-ginys, kad augant visuomen�s kultrai, vis didesne vertybe tampa draudi-mo veiklos silomas saugumo jausmas.

279

1. Aleksandravi�ien� J. (2000) Turto draudimas. Vilnius, LR Švietimo ministerija.2. Aetmann E.I., Vanderhoof I.T. (1994) The Financial Dynamics of the Insurance In-

dustry. Irwin Professional Publishing.3. Angell F.J., Pfaffle A.E. (1990) Insurance and Risk Management. New York.4. Arhipof A.P., Gomellia V.B. (2002) Osnovi strahovovo dela. Moskva, Market DC.5. Arminas A. (1938) Finans� matematika ir gyvyb�s draudimo pagrindai. Klaip�da.6. Athearn J.P., Pritchett S.T. (1984) Risk and Insurance. St. Paul.7. Balabanov J.T., Balabanov A.J. (2002) Strahovanije. Moskva, Piter.8. Bank und Versicherungslexikon (1994) München – Wien, Springer.9. Cummins J.D., Sanbomero A.M. (1999) Changes in the Life Insurance Industry. Klu-

ner, Academic Publisher.10. �epinskis J., Raškinis D., Stankevi�ius R., Šernius A. (1999) Draudimas. Kaunas,

Pasaulio lietuvi� kultros, mokslo ir švietimo centras.11. Draudimas (1934) J.Mašioto skaityt� paskait� kursas. Kaunas, VDU.12. Eichenamer H., Lüpertz V., Koster P. Schmalohr (1996) Spezielle Verisherungslehre.

Haan – Gruiten Verlag Europa – Lehrmittel.13. Farny D. (1989) Versicherungsbetriebslehre. Karslruhe.14. Gart A. (1993) Regulation, Deregulation, Reregulation: The Future of the Banking,

Insurance and Securities Industrines. Wiley.15. Gaulke J. (1996) Kursbuch Versicherung. Frankfurt am Main, Fisher Verlag.16. Gomellia V.B., Tulanti D.S. (2000) Strahovoj marketing. Moskva, ANKIL.17. Gronskas V. (1997) Prekin�s verslininkyst�s rizika. Kaunas.18. Gvozdenko A.A. (1998) Osnovi strahovanija. Moskva, Finansi i statistika.19. Hax K. (1964) Grundlagen der Versicherungsvesens. Frankfurt am Main, Fisher Ver-

lag.20. Judašev R.T. (2000) Strahovoi biznes. Moskva, ANKIL.21. Kindurys V. (2002) Draudimo paslaug� marketingas. Vilnius, VU.22. Koch P. (1985) Versicherungswirtschaft. München – Wien, Springer.23. Kon�inas F. (1970) Valstybinis draudimas Taryb� S�jungoje. Vilnius, Mintis.24. Kühn R., Fasnacht R. (1995) Versicherungsmarketing. Zürich Verlag Schweizerishen

Kaufmannischen Verbander.25. Maksimaitien� E., Maksimaitis V. (1997) Draudimas Lietuvoje. Vilnius.26. Malakauskien� M. (1984) Asmens draudimas. Vilnius, Mintis.27. Manes A. (1922) Algemeine Versicherungslehre. Berlin.28. Manes A. (1922) Besondere Versicherungslehre. Berlin.29. Melnikas B. (1992) Draudimas Ryt� Europos šalyse. Vilnius.30. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavi�ius S., Vinilait� R. (2000) Marketingas. Vilnius,

UAB The Baltic Press.31. Osnovi strahovoi deetelnosti (1999) Moskva, BEK.32. Rassam C., Diacon S. (1998) Insurance Industry in Europe. The Stationery Office

Books.

Literatûra

280

33. Serbinovskij B.J., Garkuša V.N. (2000) Strahovoje delo. Rostov na Donu, Feniks.34. Šachov V.V. (1997) Strahovanije. Moskva, JNITI.35. Teorija i praktika strahovanija (2003) Moskva, ANKIL.36. Turbina K.E. (2000) Tendenciji razvitija mirovovo rinka strahovanija. Moskva, ANKIL.37. Vaughan E.J., Vaughan T.M. (2003) Fundamentals of Risk and Insurance. John Wiley

& Sons Inc.38. Voblij K.G. (1995) Osnovi ekonomii strahovanii. Moskva, ANKIL.39. Wasow B., Hill R. (1991) The Insurance Industry in Economic Development. New

York, Univ. Per.40. Žuravliov J. (1993) Strahovanije i perestrahovanije. Moskva, JNITI.

281

A

Aktuarijus – draudimo matematikas, vertinantis draudimo ámonës veiklà statistiniais me-todais, kuriantis naujus draudimo produktus, besirûpinantis investicijomis ar teisingu ba-lanso/atidëjimø sudarymu.

Anuitetas, renta – periodinës iðmokos.

Apdraustasis – gyvybës ir sveikatos draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas fizi-nis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam ávykiui, draudikas privalo mokëti draudi-mo iðmokà; civilinës atsakomybës draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas as-muo, kurio turtiniai interesai, susijæ su civiline atsakomybe, yra draudþiami; turto draudimoatveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudþiami.

B

Bankinis draudimas – bankø vykdoma draudimo veikla.

Bankinës paslaugos – bankø teikiamos finansinës paslaugos.

Bendrosios civilinës atsakomybës draudimas – Europos Sàjungos bei Lietuvos Respub-likos teisës aktuose iðskiriama draudimo grupë.

Biurø taryba – Londone ásikûrusi atskirø ðaliø draudimo biurus vienijanti organizacija.

Bonus/malus sistema – þr. nuolaidø/priemokø sistema.

Bruto nuostolingumas – bruto sànaudø draudiminiams ávykiams bei bruto draudimo ámo-kø santykis procentais.

Bûtinoji mokumo atsarga – teisës aktø nustatyta tvarka apskaièiuotas mokumo atsargosdydis, kuris privalo atitikti draudiko veiklos apimtá ir specifikà.

C

„Captive” draudimo ámonë – þr. savidraudos ámonë.

Civilinës atsakomybës draudimas – asmens turtiniø interesø, susijusiø su civiline atsako-mybe uþ nukentëjusiems tretiesiems asmenims ar jø turtui padarytà þalà, draudimas, kaidraudiko mokamos draudimo iðmokos dydis priklauso nuo nuostoliø, kuriuos apdrausta-sis privalo atlyginti nukentëjusiam treèiajam asmeniui uþ padarytà þalà, dydþio, taèiau ne-virðijant draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje.

Draudimo terminø aiðkinamasis þodynëlis

282

D

Dabartinës vertës perdraudimas – finansinio perdraudimo rûðis.

Dalinës draudiko atsakomybës transporto priemoniø draudimas – sausumos transpor-to priemoniø, iðskyrus geleþinkelio transporto priemones, draudimo rûðis.

Dalinis perdraudimas/sutartinis-dalinis perdraudimas – perdraudimo rûðis.

Dalinis-perteklinis perdraudimas/sutartinis-dalinis-perteklinis perdraudimas – perdrau-dimo rûðis.

Dalyvavimas – tiesioginiø draudimo ámoniø dalis perdraudþiant rizikas.

Darbdaviø civilinës atsakomybës draudimas – civilinës atsakomybës draudimo rûðis.

Daugiskaitinis draudimas – draudimas, kurio metu viena draudimo sutartimi yra drau-dþiama nuo daugiau nei vienos tà patá daiktà ar asmená veikianèios rizikos (plg. vienaskai-tinis draudimas).

Deliktinë civilinë atsakomybë – tur tinë prievolë, kuri atsiranda padarius þalà, kai jos ðaliøiki þalos padarymo nesiejo sutartiniai santykiai.

Didelë draudimo rizika – draudimo rizika, atitinkanti LR Draudimo ástatymo 10 straipsnyjenurodytus kriterijus.

Draudëjas – asmuo, kuris kreipësi á draudikà dël draudimo sutar ties sudarymo ar kuriamdraudikas pasiûlë sudaryti draudimo sutartá, arba kuris sudarë draudimo sutartá su draudi-ku.

Draudikas – asmuo, teisës aktø nustatyta tvarka turintis teisæ vykdyti draudimo veiklà.

Draudiko pelno dalis (bonus) – draudëjui (naudos gavëjui) gyvybës draudimo, susijusiosu kapitalo kaupimu, sutartyje numatytais atvejais tenkanti draudiko pelno dalis, apskai-èiuojama ir iðmokama draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Draudimas mirties atveju (gyvybës rizikos draudimas) – gyvybës draudimo rûðis.

Draudimo apsauga – draudiko ásipareigojimas ávykus draudiminiam ávykiui mokëti draudi-mo iðmokà.

Draudiminio ávykio nuostoliø virðijimo perdraudimas – perdraudimo rûðis.

Draudiminis ávykis – draudimo sutar tyje nurodytas atsitikimas, kuriam ávykus draudikasprivalo mokëti draudimo iðmokà.

Draudiminiø ávykiø atsiradimo daþnumas/daþnis – draudiminiø ávykiø bei apdraustø rizi-kø skaièiaus santykis.

283

Draudimo draugija – teisinë draudimo veiklos organizavimo forma.

Draudimo grupë – didelis skaièius tos paèios rizikos veikiamø ûkio subjektø, susibûrusiøá grupæ, kurios tikslas – kolektyvinis dël tam tikrø ávykiø vienam grupës nariui atsiradusioporeikio tenkinimas.

Draudimo grupës – Europos Tarybos rekomendacijoje nr. 73/239/EEC numatytas bei at-skirø ðaliø draudimo ástatymuose áteisintas draudimo veiklos skirstymas.

Draudimo ámoka (premija) – draudimo sutartyje nurodyta pinigø suma, kurià draudëjasdraudimo sutarties sàlygomis moka draudikui uþ draudimo apsaugà.

Draudimo ámokos sudëtiniø daliø metodas – draudimo ámokø tarifø paskaièiavimo metodas.

Draudimo ámonë – ámonë, LR Draudimo ástatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veik-los licencijà.

Draudimo ámonës kaðtø dengimui skirtas ámokos priedas/draudimo ámonës kaðtø den-gimo priedas – bruto draudimo ámokos sudedamoji dalis.

Draudimo iðmoka – pinigø suma, kurià, ávykus draudiminiam ávykiui, draudikas privaloiðmokëti draudëjui ar kitam asmeniui, turinèiam teisæ á draudimo iðmokà, arba kita draudi-mo sutartyje nustatyta iðmokos mokëjimo forma.

Draudimo koncernas – ûkio subjektas, susidedantis ið keliø teisiðkai nepriklausomø daþ-niausiai tà patá ar tuos paèius savininkus turinèiø draudimo ámoniø.

Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradþios iki pabaigos, kurisnebûtinai sutampa su draudimo sutarties terminu.

Draudimo liudijimas (polisas) – draudiko iðduodamas dokumentas, patvir tinantis draudi-mo sutarties sudarymà.

Draudimo objektas – turtiniai interesai, susijæ su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civilineatsakomybe.

Draudimo periodas – daþniausiai vienerius metus trunkantis laikotarpis, kurio metu galiojadraudiko suteikta draudiminë apsauga.

Draudimo rizika – draudimo objektui gresiantis tikëtinas pavojus.

Draudimo rûðies taisyklës – pagal atskirà draudimo grupæ draudimo ámonës nustatytosdraudimo rûðies sàlygos, pagal kurias draudimo ámonë vykdo savanoriðkàjá draudimà.

Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigø suma arba pinigø suma, apskai-èiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, ir iðskyrus draudimo sutartyje nustatytusatvejus, yra lygi maksimaliai draudimo iðmokai, galimai iðmokëti pagal draudimo sutartá.

284

Draudimo sutarties terminas – daþniausiai suprantamas kaip draudimo sutarties, tuo pa-èiu ir draudiminës apsaugos galiojimo laikotarpis.

Draudimo taisyklës – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinës sàlygos.

Draudimo tarpininkas – asmuo, uþ atlygá vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklà.

Draudimo techniniai atidëjiniai (atidëjimai) – draudiko ásipareigojimai, atsirandantys iðdraudimo ir (ar) perdraudimo sutarèiø ar susijæ su jomis, apskaièiuoti teisës aktø nustatytatvarka.

Draudimo veikla – ûkinë komercinë veikla, kuria draudimo sutar ties pagrindu uþ draudimoámokà prisiimama kitø asmenø nuostoliø rizika ar kitaip siekiama apsaugoti ðiø asmenøturtinius interesus, ávykus draudiminiams ávykiams, asmenø turtiniø interesø apsaugai pa-naudojant draudiko skaièiuojamus draudimo techninius atidëjinius dengiantá turtà ir kitàturtà.

E

Einamojo finansavimo sistema – daþniausiai valstybiniame socialiniame draudime taiko-ma periodo iðmokø finansavimo to periodo metu surinktomis draudimo ámokomis sistema.

Eksporto ir kreditavimo draudimas – kredito draudimo rûðys.

Ekvivalentiðkumo principas – pagrindinis neto draudimo ámokø apskaièiavimo principas.

Europos Tarybos rekomendacija (direktyva) – Europos Sàjungos teisës aktas.

F

Finansinë ástaiga – finansinio tarpininkavimo veikla uþsiimanti ámonë.

Finansinis konglomeratas – ûkio subjektas, susidedantis ið atskirø, teisiðkai nepriklauso-mø ámoniø, teikianèiø ávairias, pavyzdþiui, bankø, draudimo ir lizingo ámoniø finansinespaslaugas.

Finansiniø nuostoliø draudimas – Europos Sàjungos bei Lietuvos Respublikos teisës ak-tuose iðskiriama draudimo grupë.

G

Garantinis fondas (kompensacinis fondas) – transporto priemoniø civilinës atsakomybësdraudimo fondas, ið kurio yra kompensuojama treèiøjø asmenø sveikatai bei tur tui padary-ta þala, kai nuostolius padariusi transporto priemonë yra neapdrausta, nerandama ar drau-dimo ámonë, turëdama teisæ, atsisako dengti apdraustos transporto priemonës padarytusnuostolius.

Gydymo ástaigos dienpinigiø draudimas – sveikatos draudimo rûðis, tiesiogiai nesusijusisu draudëjo patirtø kaðtø ar iðlaidø kompensavimu. Asmuo gauna tam tikrà draudimo su-

285

tartyje numatyto dydþio pinigø sumà uþ kiekvienà gydymo ástaigoje praleistà dienà. Draudi-mo iðmoka gali buti laikoma tam tikru moralinës þalos atlyginimu.

Gyvybës draudimas – turtiniø interesø, susijusiø su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalokaupimu, draudimas, kai dël draudiminiø ávykiø – apdraustojo mirties, draudimo sutartyjenustatyto termino pasibaigimo ar kitokio draudiminio ávykio – mokamos vienkartinës arbaperiodinës draudimo iðmokos.

Gyvybës draudimas, kai investavimo rizika tenka draudëjui – Lietuvos Respublikos drau-dimo ástatyme iðskirta gyvybës draudimo grupë (plg. Didþiojoje Britanijoje – unit linkedinsurance).

Gyvybës draudimas su dalies draudimo ámokø gràþinimu – gyvybës draudimo rûðis.

Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas – gyvybës draudimas, kurio metu yra atlieka-ma kapitalo kaupimo bei atpalaidavimo veikla.

Grynasis gyvybës rizikos draudimas – gyvybës draudimas, kurio metu draudimo ámonënevykdo kapitalo kaupimo bei atpalaidavimo veiklos, o tik rizikos veiklà.

Grynoji rizikos premija – bruto draudimo ámokos dalis.

Grynos rizikos pasiskirstymo modeliai – matematiniø rizikos pasiskirstymo modeliø grupë.

I

Inspektoratas – nuolatinës geografinio iðsidëstymo vietos neturintis draudimo ámonës pa-dalinys, daþniausiai pavaldus tame geografiniame regione ásikûrusiai agentûrai.

Ipoteka – paskola, gauta ákeitus nekilnojamàjá turtà.

Ásipareigojimø draudëjams perleidimo perdraudimo sutartis – finansinio perdraudimorûðis.

Ávertinimo metodas – draudimo ámokø tarifø paskaièiavimo metodas.

K

Kolektyvinis draudimas – viena sutartimi draudþiama daug objektu (plg. vienetinis draudi-mas).

Kolektyviniø nuostoliø dispersija – kolektyviniø nuostoliø tikimybinio pasiskirstymo dis-persija.

Kompensacinis fondas – þr. garantinis fondas.

L

Laukimo laikotarpis – sveikatos draudimo sutartyje numatytas laikotarpis, kurio metu posutarties pasiraðymo draudëjas neturi teisës á draudimo iðmokà. Numatydamos laukimo

286

laikotarpá draudimo ámonës minimizuoja subjektyvià rizikà bei kompensuoja dalá su draudi-mo sutarties sudarymu susijusiø kaðtø.

Ligos dienpinigiø draudimas – ligos draudimo rûðis, kurios paskirtis – kompensuoti dëlligos ar nelaimingo atsitikimo negautas pajamas. Ligos dienpinigiai gali bûti pradëti mokëtità dienà, kai draudëjas praranda darbingumà ir mokami tol, kol prarastasis darbingumasvël yra atstatomas.

Ligos gydymo iðlaidø draudimas – ligos draudimo rûðis, papildomai skirstoma á ambula-torinio bei stacionarinio ligos gydymo iðlaidø draudimà.

M

Miðraus draudimo ámonë I – draudimo ámonë, vykdanti tiek tiesioginio draudimo, tiek iraktyvaus perdraudimo veiklà (perdraudþianti kitø pirminiø draudimo ámoniø rizikas ar jødalá).

Miðraus draudimo ámonë II – draudimo ámonë, vykdanti tiek gyvybës, tiek ir ne gyvybësdraudimà.

Mokumo atsarga – draudiko turtas, virðijantis ásipareigojimus, atsirandanèius ið draudimoir (ar) perdraudimo sutarèiø.

N

Naudos gavëjas – draudimo sutar tyje nurodytas asmuo arba draudëjo, o draudimo su-tar tyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskir tas asmuo, turintis teisæ gauti draudimoiðmokà.

Ne gyvybës draudimas – Europos Sàjungos bei Lietuvos Respublikos teisës aktuose ið-skiriama draudimo ðaka (plg. gyvybës draudimas).

Neprivalomas perdraudimas (angl. facultative reinsurance) – perdraudimo rûðis.

Neproporcingas (nuostoliø virðijimo) perdraudimas – perdraudimo rûðis.

Neto sànaudos draudiminiams ávykiams – apmokëtø þalø ir numatomø iðmokëjimø tech-ninio atidëjimo pokyèio suma.

Nukentëjæs treèiasis asmuo – civilinës atsakomybës draudimo atveju asmuo, kuriam drau-dëjas ar apdraustasis padarë þalos.

Numatomø iðmokëjimø techninis atidëjimas – draudimo techniniø atidëjimø rûðis.

Nuolaidø/priemokø (bonus/malus) sistema – daþniausiai transporto priemoniø draudimetaikoma individualiø draudimo ámokø padidinimo ir sumaþinimo sistema.

Nuosavas draudimas – nuosavo draudimo sutartimi yra draudþiamas draudëjui priklau-santis daiktas ar pats draudëjas (plg. svetimas draudimas).

287

Nuostolingumo pritaikymo metodas – draudimo ámokø tarifø paskaièiavimo metodas.

Nuostoliø sumos virðijimo perdraudimas – perdraudimo rûðis.

Nuostoliø svyravimo iðlyginimo priedas – bruto draudimo ámokos sudedamoji dalis.

Nuostoliø virðijimo (neproporcingas) perdraudimas – perdraudimo rûðis.

P

Pagalbos draudimas – Europos Sàjungos bei Lietuvos Respublikos teisës aktuose iðski-riama draudimo grupë (18).

Pakartotinai perduodanèioji bendrovë – retrocedentas – draudimo bendrovë, treèiajai per-draudimo ámonei perleidþianti ið tiesioginio draudimo bendrovës perimtà rizikà ar jos dalá.

Pakartotinai perimanèioji bendrovë – retrocesionierius – perdraudimo ámonë, perdrau-dþianti treèiosios draudimo bendrovës siûlomà rizikà ar jos dalá, perimtà ið tiesioginio drau-dimo ámonës.

Perdraudikas – draudimo ar perdraudimo ámonë, perëmusi tam tikrà rizikos dalá ið kitosdraudimo ámonës.

Perdraudimas – draudimo atmaina, kai uþ ámokà prisiimama draudiko draudimo iðmokosiðmokëjimo ar kitokiø draudiko nuostoliø rizika, sàlygota jo draudimo veiklos.

Perdraudimo ámonë, profesionali perdraudimo ámonë – netiesioginio draudimo ámonë.

Perdraudimo tarpininkas – asmuo, uþ atlygá vykdantis perdraudimo tarpininkavimo veiklà.

Perdraudimo tarpininkavimas – ûkinë komercinë veikla, susijusi su galimybës sudarytiperdraudimo sutartá pristatymu, pasiûlymu sudaryti perdraudimo sutartá ar kitokiu paren-giamuoju darbu, kurio tikslas – perdraudimo sutarties sudarymas, taip pat ûkinë komerci-në veikla, susijusi su perdraudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdantsudarytas perdraudimo sutartis arba administruojant perdraudiminius ávykius. Ði veikla,kaip jà vykdo perdraudikas ar perdraudiko darbuotojai dël ðio perdraudiko perdraudimosutarèiø, nëra laikoma perdraudimo tarpininkavimu. Perdraudimo tarpininkavimu nelaiko-mas nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokià profesinæ veiklà, jei informacija tei-kiama neturint tikslo padëti informacijos gavëjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartá.Perdraudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik perdraudiminiø ávykiø administra-vimas, vykdomas sutarties su perdraudiku pagrindu, þalos (nuostolio) ir reikalavimo iðmo-këti perdraudimo iðmokà dydþio nustatymas.

Perduodanèioji bendrovë (cedentas) – draudimo ámonë, perduodanti kitai draudimo arperdraudimo ámonei rizikà ar jos dalá.

Perimanèioji bendrovë (cesionierius) – draudimo ar perdraudimo ámonë, perimanti iðkitos draudimo ámonës rizikà ar jos dalá.

288

Perteklinis perdraudimas (sutartinis–perteklinis perdraudimas) – perdraudimo rûðis.

Pirminis draudikas – tokia draudimo ámonë, kuri perima rizikas tiesiogiai ið paèiø draudë-jø.

Planingas rentinis mokëjimas – anuitetas.

Priklausomas draudimo tarpininkas – asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklàvieno ar keleto draudikø vardu ir dël jø interesø. Priklausomas draudimo tarpininkas taip patyra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklà vieno ar keleto draudikø vardu irdël jø interesø ðalia savo pagrindinës ûkinës komercinës veiklos, o jo siûlomas draudimasyra papildoma paslauga, skirta arba susijusi su asmens siûlomomis prekëmis ar paslau-gomis.

Privalomas draudimas – ástatymais áteisinta tam tikrai asmenø grupei ar visiems asme-nims privaloma draudimo rûðis ar grupë.

Privatus draudimas – privaèiø asmenø ar jø grupiø draudimas, vykdomas per akcinesbendroves, draugijas, susivienijimus, bendrijas ar atskiriems privatiems asmenims pri-klausanèias draudimo ámones.

Profesinis dirbanèiøjø draudimas – viena ið socialinio draudimo sudedamøjø daliø.

Proporcingas perdraudimas – perdraudimo rûðis.

Pulas – kolektyvinio draudimo bûdas.

R

Rizika – nuostoliø tikimybinis pasiskirstymas.

Rizikos poþymiai – rizikos dydá átakojantys su draudþiamu daiktu ar asmeniu susijæ poþy-miai. Yra iðskiriami objektyvûs bei subjektyvûs rizikos poþymiai.

S

Santykinës iðlygos – iðlygos (nedraudþiamos rizikos ar nekompensuojami nuostoliai), ku-rios, sumokëjus draudimo ámokos priedà, gali bûti áraðytos á draudimo sutartá ir apdraustoskartu su kitomis rizikomis.

Sausumos transporto priemoniø civilinës atsakomybës draudimas – Europos Sàjungosbei Lietuvos Respublikos teisës aktuose iðskiriama draudimo grupë.

Sausumos transporto priemoniø, iðskyrus geleþinkelio transporto priemones, draudimas– Europos Sàjungos bei Lietuvos Respublikos teisës aktuose iðskiriama draudimo grupë.

Savanoriðkas draudimas – draudimas vykdomas draudëjo ir draudimo ámonës susitari-mu, patvir tintu draudimo sutartimi.

289

Savidraudos ámonë – draudimo ámonë, draudþianti tik jà ásteigusios motininës ámonësrizikas.

Savirûpa – treèiasis senatvës, naðliø, naðlaièiø ir invalidumo pensijø draudimo sistemosstulpas.

Slaugos dienpinigiø draudimas – ligos draudimo rûðis, kurios paskirtis – kompensuoti suasmens slaugymu susijusius kaðtus.

Socialinis draudimas – valstybës ar jos institucijø organizuotas fiziniø asmenø draudimas,kuriuo yra siekiama uþsibrëþtø socialinës politikos tikslø ágyvendinimo.

Suminës sutartys – finansinio perdraudimo rûðis.

Sutartinis perdraudimas (angl. treaty reinsurance) – perdraudimo rûðis.

Sutuoktuvinis ir gimimø draudimas – Lietuvos Respublikos draudimo ástatyme iðskirtagyvybës draudimo grupë.

Sveikatos draudimas – turtiniø interesø, susijusiø su fizinio asmens sveikata, draudimas,kai dël draudiminiø ávykiø, susijusiø su asmens sveikata, mokama draudimo iðmoka, lygidraudimo sumai ar jos daliai arba dël draudiminio ávykio patirtiems nuostoliams. Sveikatosdraudimas apima draudimà nuo nelaimingø atsitikimø ir draudimà ligos atvejui.

Svetimas draudimas – tokio draudimo metu yra draudþiamas kitas asmuo, kitam asme-niui priklausantis daiktas ar turtas (þr. nuosavas draudimas).

Svyravimø iðlyginamasis priedas – bruto draudimo ámokos dalis.

Ð

Ðalies draudimo biuras – sausumos transporto priemoniø civilinës atsakomybës draudi-mà vykdanèiø draudimo ámoniø ásteigtas ir jas atstovaujantis organas.

T

Tam tikro amþiaus sulaukimo draudimas – grynojo kapitalo kaupiamojo gyvybës draudi-mo rûðis.

Tarptautinë draudimo kortelë (þalioji kortelë) – tarptautinio galiojimo transporto priemo-niø civilinës atsakomybës draudimo liudijimas.

Taupymui skirta draudimo ámokos dalis – draudëjo mokamos bruto draudimo ámokos dalis.

Teismo iðlaidø draudimas – Europos Sàjungos bei Lietuvos Respublikos teisës aktuoseiðskiriama draudimo grupë.

Teritorinës ligoniø kasos (TLK) – Valstybinës ligoniø kasos (VLK) ásteigtos institucijos,tiesiogiai vykdanèios privalomàjá sveikatos draudimà Lietuvos Respublikoje.

290

Turima mokumo atsarga – draudiko turimo turto, virðijanèio ásipareigojimus, atsirandanèiusið draudimo ir (ar) perdraudimo sutarèiø, dydis, apskaièiuotas teisës aktø nustatyta tvarka.

Turto draudimas – asmens turtiniø interesø draudimas, kurio atveju draudimo iðmokosdydis priklauso nuo tam asmeniui padarytø ar jo patirtø nuostoliø, asmens patir tø kitøiðlaidø dydþio, taèiau nevirðijant draudimo sumos.

Turto draudimas nuo gaisro ar gamtiniø jëgø – Europos Sàjungos bei Lietuvos Respubli-kos teisës aktuose iðskiriama draudimo grupë (8).

Turto draudimas nuo kitø þalø – Europos Sàjungos bei Lietuvos Respublikos teisës aktuo-se iðskiriama draudimo grupë.

Û

Ûkinës veiklos civilinës atsakomybës draudimas – civilinës atsakomybës draudimo rûðis.

V

Valstybinë draudimo ástaiga/ámonë – valstybei ar jos institucijoms priklausanti draudi-mo ámonë.

Valstybinë ligoniø kasa (VLK) – LR Vyriausybës privalomojo sveikatos draudimo vykdy-mui ásteigta ir be kitø funkcijø teritoriniø ligoniø kasø (TLK) prieþiûrà atliekanti institucija.

Valstybinis draudimas – valstybës, t.y. valstybinës ástaigos ar organizacijos, vykdomasdraudimas.

Valstybinis socialinis draudimas – viena ið socialinio draudimo sudedamøjø daliø.

Veþamø kroviniø draudimas – Europos Sàjungos bei Lietuvos Respublikos teisës aktuoseiðskiriama draudimo grupë.

Vienaskaitinis draudimas – toks draudimas, kai viena draudimo sutartimi yra draudþiamanuo vienos vienà daiktà ar asmená veikianèios rizikos (þr. daugiskaitinis draudimas).

Vienetinis draudimas – toks draudimas, kai viena draudimo sutartimi yra draudþiamas tikvienas draudimo objektas (þr. kolektyvinis draudimas).

Visiðkos draudiko atsakomybës transporto priemoniø draudimas – transporto priemo-niø draudimo rûðis.

Þ

Þaibo trenkimas – turto draudimo rizika.

Þaliosios kortelës sistema – tarptautinio galiojimo transporto priemoniø civilinës atsako-mybës draudimo sistema.

292

Jonas ÈEPINSKIS, Dalius RAÐKINIS

DRAUDIMO VEIKLA

Vadovëlis

Redagavo Robertas KeturakisMaketas ir virðelis Ingos Grigaliuvienës

Iðleido Vytauto Didþiojo universiteto leidykla

Čepinskis, Jonas; Raškinis, DaliusDraudimo veikla: vadovėlis / Jonas Čepinskis, Dalius Raškinis. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005. – 292 p.

ISBN 9955-12-035-5 (spausdintas)ISBN 978-609-467-160-9 (internetinis)

UDK 368(474.5)(091)(075.8)

Če-171