-
KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI
BIBLIOTEKA
VEIKLOS APRAŠYMAS
2017 METAI
KLAIPĖDA
2018
-
2
Turinys BENDROJI DALIS ...............................................................................................................................3p.
APIE PLANUS IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ...................................................................................................4p
DARBUOTOJAI...................................................................................................................................5p.
KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS..................................................................................................................6p.
BIBLIOTEKOS VALDYMO STRUKTŪROS POKYČIAI.............................................................................7p.
MATERIALINĖ BAZĖ. FINANSAVIMAS...............................................................................................8p.
DOKUMENTŲ FONDAI......................................................................................................................9p.
SKAITMENINĖ INFORMACIJA..........................................................................................................12p.
VARTOTOJŲ APTARNAVIMAS.........................................................................................................14p.
BIBLIOGRAFINIS INFORMACINIS DARBAS.......................................................................................16p.
KULTŪRINĖ-EDUKACINĖ VEIKLA.....................................................................................................17p.
PROJEKTINĖ VEIKLA........................................................................................................................24p.
IŠVADOS.........................................................................................................................................30p.
-
3
BENDROJI DALIS
„Bibliotekos grįžta į madą“ – toks vertinimas, pasirodęs spaudos puslapiuose, liudija apie
bibliotekų įvaizdžio pokyčius. Bibliotekininkų bendruomenė, įgyvendinusi projektą „Bibliotekos
pažangai“ ir gausybę kitų projektų, aktyviai dalyvauja visuomenės pokyčiuose. Užuojautos gaideles
dirbantiems bibliotekoje palaipsniui keičia pastebėjimai, kad dirbame labai įdomų ir naudingą
darbą. Pasirinkta veiklos kryptis, žengti koja kojon su informacinėmis technologijomis, kurti
paslaugas, stiprinančias vartotojų informacinį raštingumą, gebėjimą naudotis naujomis e-
paslaugomis yra iššūkis patiems bibliotekininkams. Negalime prarasti vystymosi pagreičio...
Iš valdžios tribūnų girdisi, kad bibliotekos yra sustiprėjusios ir pasirengusios prisidėti prie
šalies ir miesto strateginių tikslų įgyvendinimo, ypač dirbant su socialiai pažeidžiamomis
visuomenės grupėmis. Akcentuojamos veiklos kryptys – kultūros prieinamumo užtikrinimas,
kūrybiškumo ir skaitmeninio raštingumo ugdymas, tačiau dar nėra integralaus požiūrio ir
įstatyminės aplinkos, kur bibliotekų vieta būtų apibrėžta informacijos srautų valdymo, visuomenės
skaitmeninio raštingumo, duomenų apsaugos problemų kontekste. Bibliotekose kuriamos naujos
paslaugos, diegiami inovatyvūs sprendimai vis dar remiasi individualiomis iniciatyvomis.
Reikalingi stiprių kompetencijų specialistai, kurie galėtų aktyviai veikti informacijos sistemų
ir informacijos perkrovos valdyme, padėtų informacinės atskirties žmonėms susigaudyti
vykstančiuose procesuose, stiprintų skaitmeninio raštingumo ir kūrybines kompetencijas.
Dauguma bibliotekos specialistų parengti dirbti praeities bibliotekoje, o ateities bibliotekos
kontūrai dar tik braižomi. Sudėtinga prognozuoti kokias transformacijas turės išgyventi bibliotekos
visuomenėje, tapusioje spartaus informacinių technologijų vystymosi įkaite, tačiau atsiranda naujos
mokslo sritys, naujos profesijos, kurias įgiję žmonės dirbs darbus, kurių dar nėra – tikriausiai ir
bibliotekose.
Palikę ateitį ateičiai, peržvelkime kontekstą, kuriame bibliotekos dirba šiandien. LR Kultūros
ministerija šiuo metu akcentuoja tris prioritetus: stiprinti strateginį kultūros vaidmenį valstybės
politikoje ir gyvenime, gerinti kultūros paslaugų kokybę ir prieinamumą regionuose bei numato
kultūros valdymo ir finansavimo reformas. Kokį praktinį vaizdą įgis šios strategijos pajusime
patvirtinus Lietuvos kultūros strategijas 2018 – 2030 metams. Siekiama kultūros politiką formuoti
remiantis planuojamais ir pamatuojamais kriterijais.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija jau yra patvirtinusi Lietuvos bibliotekų vystymo
strategijas 2016 – 2022 metams. Strategijoje „Bibliotekos visuomenės mokymuisi“ esame raginami
didinti neformaliojo ugdymo paslaugų įvairovę, skatinti formaliojo mokymo efektyvumą,
modernizuoti fizinę ir virtualią mokymąsi skatinančią aplinką, pritaikytą skirtingo amžiaus
vartotojams, aktyvinti skaitymo skatinimo iniciatyvas, plėtoti krašto informacijos aktualizavimo
paslaugas.
Strategijoje „Bibliotekos visuomenės socialinei – ekonominei gerovei“ keliami uždaviniai:
plėtoti ir atnaujinti IRT infrastruktūrą, skatinti gyventojų dalyvavimą skaitmeninėje ekonomikoje ir
visuomenėje, didinti elektroninių viešųjų paslaugų įvairovę, prieinamumą ir kokybę, didinti
bibliotekų elektroninį turinį, virtualių paslaugų prieinamumą, plėtoti žinių infrastruktūrą, plėtoti
bibliotekų paslaugas, skatinančias inovacijų diegimą, geros patirties sklaidą, verslumą.
Uždaviniai sudėtingi, reikalaujantys aukštos specialistų kompetencijos ir nuolatinio žinių
atnaujinimo, todėl suformuota strategija „Bibliotekos efektyvaus valdymo principų diegimas
visuomenės poreikius atitinkančiai plėtrai“ ir uždaviniai: tobulinti bibliotekos valdymą, diegiant į
rezultatus orientuotą vadybą, stiprinti darbuotojų kūrybinį potencialą, organizuoti sistemingą
kvalifikacijos kėlimą.
-
4
APIE PLANUS IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ
Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos veiklos strategijos yra Klaipėdos miesto
savivaldybės Kultūros skyriaus strategijų dalis, ir kartu su kitomis kultūros įstaigomis įgyvendina
daugelį Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 metų strateginio plėtros plano uždavinių:
Uždavinys – skatinti bendruomenių ir visuomeninių organizacijų kūrimą ir plėtrą. Šio uždavinio įgyvendinimo pavyzdžiai – partnerystė ir bendradarbiavimo sutartys su 22 mieste
veikiančiomis švietimo įstaigomis, NVO, asociacijomis, bendruomenėmis.
Uždavinys – sudaryti sąlygas kokybiškai jaunimo saviraiškai. Šio uždavinio įgyvendinimas yra svarbiausias Bibliotekos Jaunimo skyriaus uždavinys.
Uždavinys – sudaryti galimybes kiekvienam klaipėdiečiui tapti išsilavinusia, pilietiška, atsakinga ir kūrybinga asmenybe. Vykdant šį uždavinį, Biblioteka organizuoja
švietėjiškas programas, teikia pagalbą mokymo procesui, vykdo 5 NVŠ programas skirtinguose
vaikus aptarnaujančiuose Bibliotekos padaliniuose.
Uždavinys – plėtoti mokymosi visą gyvenimą galimybes, didinti suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugų įvairovę. Įgyvendinant šį uždavinį, Bibliotekos pasirinktos veiklos
kryptys – skaitmeninio raštingumo ugdymas ir klubinė kūrybiškumą skatinanti veikla.
Uždavinys – įdiegti darnaus judumo principus susisiekimo sistemoje. 2017 metais, įgyvendinusi projekto „Stop – knyga!“ 2 etapą, Biblioteka miesto autobusų stotelių paviljonuose
įkūrė 20 knygų mainų lentynų, kurias prižiūri ir nuolat papildo skaitytojų dovanotomis knygomis.
Per knygų lentynas pas miestiečius iškeliavo per 6000 knygų.
Naujai išrinkta savivaldybės tarybos dauguma (koalicija) pasirašė 2015–2019 m. programą
„Pirmyn, Klaipėda!“ ir buvo padidintas finansavimas bibliotekos kultūros renginių organizavimui.
Turėdama dalinį finansavimą, biblioteka 2017 metais parengė 14 kultūrinės edukacinės veiklos
projektų, iš jų Kultūros taryba ir Kultūros Ministerija finansavo šešis projektus.
Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos strateginis tikslas – gerinti viešosios informacijos teikimą ir kultūros prieinamumą gyventojams. Bibliotekos uždaviniai jau eilę
metų nesikeičia, tačiau jų įgyvendinimui kasmet iškyla naujų iššūkių, ir tenka ieškoti naujų
įgyvendinimo priemonių:
Uždavinys – užtikrinti stabilų bibliotekos funkcionavimą, pavestų funkcijų vykdymą. 2017 metais, pasikeitus Darbo kodeksui bei LR valstybės ir savivaldybių įstaigų
darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui, teko atlikti nemažai personalo valdymo pokyčių:
atnaujintos ir patvirtintos darbuotojų pareigybės, parengti darbo sutarčių priedai, atliktas darbuotojų
veiklos vertinimas bei darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros. Optimizavus
bibliotekos valdymo struktūrą dalis bibliotekos padalinių buvo apjungti, patvirtinti nauji Bibliotekos
nuostatai. Visi darbuotojai vienaip ar kitaip dalyvavo kvalifikacijos kėlimo renginiuose.
Užtikrinus sklandžią bibliotekos veiklą, pagerėjo pagrindiniai veiklos rezultatai: lankytojų
skaičius – 419 tūkst. (planuota – 396 tūkst.), virtualių lankytojų – 435 tūkst. (planuota – 290 tūkst.) ,
dokumentų išduotis – 729 tūkst. vnt. (planuota – 700 tūkst.)
Uždavinys – atnaujinti bibliotekos spaudinių fondą, užtikrinti prieigą prie elektroninės informacijos. Šio uždavinio įgyvendinimas yra pagrindas tradicinėms Bibliotekos paslaugoms. Siekiama gyventojus aprūpinti naujais, aktualiai dokumentais, išsaugoti gyventojų
poreikius atitinkantį rašytinį paveldą ir skaitymo programų pagrindu kurti sąlygas visuomenės
savišvietai, savikūrai, kūrybingumo bei vaizduotės lavinimui.
Planuota nupirkti 9000 vnt. dokumentų, t sk. 200 vnt. 70 pavadinimų garso ir vaizdo įrašų,
užsakyti periodinių leidinių – 70 pav. lietuviškų, 23 pav. kitomis kalbomis.
Iš viso įsigyta 11088 vnt., 2791 pavadinimų dokumentų: iš savivaldybės biudžeto lėšų – 3859
vnt. knygų, užsakyta periodinių leidinių lietuvių kalba – 81 pav., užsienio kalbomis – 28 pav. (iš
viso 518 komplektų); iš valstybės biudžeto lėšų – 5479 vnt. dokumentų, t. sk. 170 vnt., 99 pav.
-
5
garso ir vaizdo dokumentų; gauta dovanų – 1750 vnt. dokumentų. Bibliotekos dokumentų fondas
gerai sukomplektuotas ir gerai naudojamas. Fondo apyvarta – 2,3
LIBIS ir viešo interneto darbo vietų funkcionavimo užtikrinimui bibliotekos techninę bazę
sudaro 198 staliniai, nešiojamieji bei planšetiniai kompiuteriai (113 skirti vartotojams, 65 –
darbuotojams, 20 kompiuterių naudojami gyventojų mokymams), 18 multifunkcinių kopijavimo –
skenavimo įrenginių, 18 brūkšninių kodų skaitytuvų, 18 čekinių spausdintuvų.
2017 metais įsigyta naujų kompiuterių darbo vietų atnaujinimui – 19 vnt. ir LIBIS serveris. Plečiantis galimybėms prie interneto jungtis per mobilius įrenginius, mažėja bibliotekos interneto
vartotojų skaičius. 2017 metais interneto seansų skaičius – 30,6 tūkst. prisijungimų, interneto
seansų trukmė – 50,7 tūkst. valandų; LIBIS ir duomenų bazėse atliktų paieškų skaičius – 150 tūkst.;
atsiųstų įrašų skaičius – 48,5 tūkst.; atsiųstų dokumentų skaičius – 7,7 tūkst. Gyventojai bibliotekoje
nusikopijavo 45 tūkst. dokumentų.
Bibliotekos interneto svetainės www.biblioteka.lt virtualių lankytojų skaičius ženkliai išaugo
– 435 tūkst. virtualių lankytojų.
Uždavinys – aktyvinti skaitymą ir informacijos sklaidą. Šis uždavinys buvo vykdomas organizuojant kultūros renginius ir edukacines programas. Klaipėdą paskelbus „Lietuvos
kultūros sostine“ ir įgyvendinus programą „Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas“, biblioteka
išplėtojo pilotinį projektą „Stop – knyga!“, organizavo plačią kultūrinę programą „Keliaujančios
knygos“. Aktyvinant senamiesčio gyvenimą, įgyvendintas projektas „Interaktyvi bibliotekos
palapinė – 2“. Net šeši renginiai buvo skirti I.Simonaitytės 120-osioms gimimo metinėms paminėti.
Iš viso suorganizuoti 1072 renginiai (766 žodiniai, 328 parodos), iš jų 423 edukaciniai.
Renginių dalyvių skaičius – 25,1 tūkst. (2016 metais – 20,3 tūkst.)
Gerų rezultatų galėjome pasiekti bendradarbiaudami su įvairiais socialiniais partneriais. Bendras
veiklas vykdėme su mokyklomis, vaikų darželiais, Klaipėdos universitetu, VŠĮ „Trečiasis amžius“,
Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba, Berlyno lietuvių bendruomene ir kt.
Uždavinys – Bibliotekos pastatų/patalpų rekonstrukcija/remontas ir įrengimas.
Pradėti Bibliotekos tinklo optimizavimo darbai. Aktyviai talkinome Klaipėdos miesto savivaldybei
rengiant dokumentaciją „Kauno atžalyno“ filialo renovacijai ir bibliotekos statybai pietinėje miesto
dalyje. 2017 metais buvo planuojamas Melnragės bibliotekos remontas, tačiau darbai atidėti
pradėjus svarstyti viso pastato renovacijos problemą. Metų pabaigoje jau buvo Suderintas „Kauno
atžalyno“ bibliotekos statybos projektas. Pritarta konkurso sąlygoms dėl bibliotekos pietinėje
miesto dalyje projektavimo. Savo pajėgomis Biblioteka suremontavo Skaitytojų aptarnavimo ir
informacijos skyriaus abonemento patalpas (pakeistas apšvietimas, grindų danga); atliktas
administracinių patalpų remontas; perdažytos sienos Pempininkų bibliotekoje; įvesta priešgaisrinė
signalizacija Vaikų skyriuje. Gaila, bet iki šiolei daugumos bibliotekų patalpos nepritaikytos
žmonėms su negalia, ir ši problema bus išspręsta tik įvykdžius bibliotekos tinklo optimizavimo
programą.
DARBUOTOJAI
2017 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. XIII-198 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės
ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kuriuo remiantis nuo 2017 m. vasario 1 d.
Bibliotekos darbuotojams nustatyti pareigų lygiai pagal išsilavinimą, pakoreguoti pareigybių
pavadinimai vadovaujantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi bei nustatyta darbo užmokesčio
pastovioji dalis. Atlikti pakeitimai darbuotojų darbo sutartyse, peržiūrėtos ir pakoreguotos
darbuotojų pareigybės. 2017 m. kovo 6 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
įsakymu Nr. PI-268 patvirtinto Bibliotekos leistiną didžiausią pareigybių skaičių ir jų lygius – iš
http://www.biblioteka.lt/
-
6
viso 74 etatai: A2 lygis – 46,75 pareigybės, B lygis – 13 pareigybių, C lygis – 3 pareigybės, D lygis
– 11,25 pareigybės.
Įstaigos vadovai (direktorius,
pavaduotojas, padalinių vedėjai)
Bibliotekininkai, kiti
specialistai
Kiti (darbininkai, valytojai)
11 51,75 11,25
Apjungto Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja paskirta Rita Zapalytė, o buvusio Jaunimo
skyriaus vedėjo etatas priskirtas „Kauno atžalyno“ bibliotekai su vaikų centru „Pelėdžiukas“, kurio
vedėja tapo Daiva Kapturova; apjungto Suaugusių aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja
paskirta Loreta Liutkutė, buvęs Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjo etatas perkeltas į Kalnupės
biblioteką su vaikų centru „Ruoniukas“, vedėja paskiriant Janiną Skuodienę.
Visi Bibliotekos etatai užimti, tačiau darbuotojų kaitos neišvengta. Kolegėms Astai
Veselkovei, Vaidai Skarulskytei-Tiurkinai ir Vaidai Narbutienei išėjus dekretinių ir vaiko auginimo
atostogų pagal terminuotas sutartis Bibliotekoje pradėjo dirbti Danguolė Ruškienė (2017 05 22),
Evelina Bulsytė (2017 04 18) ir Tajana Babina (2017 06 12). 2017 metais darbą bibliotekoje paliko
Akvilė Bertulė (2017 04 30) ir Aurelija Stulpinienė (2017 04 30).
Vykdant naujo Darbo kodekso reikalavimus, parengtos ir direktoriaus patvirtintos naujos
tvarkos ir taisyklės: Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbo tvarkos taisyklės
(2017 06 30, Nr.33); Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos lygių galimybių politikos
aprašas (2017 06 30, Nr.34); Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos asmens duomenų
apsaugos politika“ (2017 06 30, Nr.34); Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos
darbuotojų metinio veiklos vertinimo tvarkos aprašas (2017 12 29, Nr. 50); Klaipėdos miesto
savivaldybės viešosios bibliotekos darbo apmokėjimo sistema ( 2017 12 20, Nr. 51).
KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS
Bibliotekų vystymo strateginė kryptis – „Bibliotekos efektyvaus valdymo principų diegimas
visuomenės poreikius atitinkančiai plėtrai“ tiesiogiai siejasi su darbuotojų kvalifikacijos kėlimu.
Džiugu, kad šio uždavinio ėmėsi Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo biblioteka, inicijavusi
projektą „Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelio
sukūrimas“.
Kvalifikacijos kėlimui Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos 2017 metų
biudžete buvo numatyta minimali suma – 300,00 Eur, kuri panaudota administracijos, ekonomisto, personalo klausimų specialisto mokymams, siekiant kokybiškai įgyvendinti Darbo kodekso, kitų
įstatymų pokyčius. Formuojant ir įgyvendinant šalies bibliotekų politiką, praktinės naudos teikė
bibliotekų vadovų bendravimas, dalyvavimas mokymuose ir pasitarimuose, kuriuos organizavo
Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų direktorių asociacija.
Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos formuojama šalies bibliotekų veiklos strategija
yra labai svarbi, siekiant neprarasti orientyrų sparčių pokyčių veikiamoje aplinkoje. Tokius
orientyrus LNB teikė konferencijoje „Bibliotekos socialiniams pokyčiams: kultūra ir rinkodara“,
kurioje dalyvavo direktorės pavaduotoja Eugenija Koveckienė. Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė dalyvavo mokymuose „Bendravimas su žiniasklaida:
sudėtingos bendravimo su žiniasklaida ir auditorija situacijos“, „Emocinis intelektas“ bei LNB
surengtuose mokymuose „Vadovų ir darbuotojų ugdymas“. Vyriausioji bibliotekininkė Loreta
Barkauskė dalyvavo LNB organizuotuose mokymuose „Bibliotekų specialistų mokymai“.
-
7
Kūrybinio projektų rašymo mokėsi Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyriaus
darbuotojos Jolita Baltrimienė, Danguolė Ruškienė bei Pempininkų bibliotekos vedėja Inesa
Atkočaitienė.
Kretingos rajono savivaldybės M.Valančiaus viešoji biblioteka pakvietė į mokymus
„Skaitymo vaidmuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo procese“, skirtus ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo pedagogams ir bibliotekininkams (dalyvavo Rita Zapalytė, Iirina Tabak,
Kristina Toliušė). Apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka organizavo mokymus kaip dirbti su žmonėmis, turinčiai įvairias negalias ir nagrinėjo temas: „Konfliktų su negalią turinčiais vartotojais
prevencija arba įveikimo būdai“, „Ką bibliotekininkas turi žinoti apie asmenį, turintį skaitymo
sutrikimų“, „Kaip bendrauti su asmenimis turinčiais negalią (klausos, regėjimo, intelektualią, fizinę
ir judėjimo)“, „Kūrybinės aplinkos sukūrimas ir pritaikymas vaikams/asmenims, turintiems autizmo
spektro sutrikimų“. Neįgaliųjų aptarnavimo problemomis domėjosi Diana Patašiūtė, Inesa
Atkočaitienė, Marija Sakalauskienė, Irena Baguševičienė, Roma Macijauskienė, Dalia Balsienė,
Roberta Verikaitė.
Bibliotekos darbuotojai kvalifikaciją kėlė platformoje verslokursai.lt. Jaunimo skyriaus vedėja
Akvilina Niedvaraitė ir metodininkė Mingailė Adomaitienė dalyvavo VŠĮ Gyvenimo Universitetas
LT nuotoliniuose mokymuose „Bendravimo ir lyderystės įgūdžiai. Veiklos ir laiko efektyvumas“ , Eglė Idzelienė mokymuose „Reklama internete“, UAB IT akademijos mokymuose „Komandos
valdymas ir motyvavimas“.
Bibliotekoms keliami uždaviniai didinti neformaliojo ugdymo paslaugų įvairovę, skatinti
formaliojo mokymo efektyvumą, susiję su bibliotekininkų pedagogine kompetencija. Dalis
specialistų, kurie organizuoja mokymus, turi pedagoginį išsilavinimą, kitiems būtina šių
kompetencijų įgyti. Utenos kolegijos kvietimu grupė bibliotekos darbuotojų dalyvavo
konferencijoje, skirtoje Lietuvos andragogams. Už suaugusiųjų mokymo organizavimą šios
konferencijos metu „EPALE“ platformos apdovanojimas įteiktas Bibliotekos Informacinių
technologijų ir projektų valdymo skyriaus vedėjai Jolitai Baltrimienei.
Biblioteka akredituota priimti savanorius iš Lietuvos ir užsienio. Eglė Idzelienė dalyvavo
Jaunimo bendradarbiavimo agentūros Erasmus+ mokymuose EST akredituotoms Europos
savanorių tarnybos organizacijoms.
12 Bibliotekos specialistų turėjo galimybę dalyvauti 18-oje Vilniaus knygų mugėje. Visi
Bibliotekos specialistai susipažino su kolegų darbo patirtimi išvykose į Telšių rajono savivaldybės
Pranės Kraniauskaitės ir Plungės rajono savivaldybės viešąsias bibliotekas.
Nuolatinis specialistų kvalifikacijos kėlimas vyksta darbo vietoje. Bibliotekininkystės
pagrindų žinias darbo vietoje įgyja ir naujai priimti darbuotojai. Biblioteka įgyvendino Kultūros
tarybos finansuojamą projektą ir darbuotojams organizavo mokymus „Elektroninių paslaugų
plėtra“. Komplektavimo skyriaus darbuotojos Laimutė Karalienė ir Nadežda Samoilova dalyvavo
seminare „Kultūros paveldo objektų (atvirukų, nuotraukų, negatyvų ir kt.) bibliografinių įrašų
kūrimas LIBIS programa“. LIBIS administratorė Raimonda Rudienė darbuotojas mokė periodikos registravimą LIBIS programa. Mokymuose dalyvavo Regina Viršilienė, Eglė Kristutienė, Janina
Stankutė, Linutė Lazutkait,; Vilma Vogulytė, Violeta Prišmontienė. Ruošiantis fondų patikrai,
brūkšninių lipdžių skaitytuvu naudotis mokėsi Janina Rumbinienė, Birutė Skaisgirienė, Jolanta
Gvozdevienė, Irina Tabak. Vinilinių plokštelių naujų įrašų kūrimo mokėsi Mingailė Adomaitienė ir
Laimutė Karalienė. Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė
supažindinta su LIBIS statistikos, sąrašų ir egzempliorių sąrašo sudarymo bei redagavimo
galimybėmis.
2017 metais kvalifikaciniuose renginiuose dalyvavo visi bibliotekos specialistai.
BIBLIOTEKOS VALDYMO STRUKTŪROS POKYČIAI.
Vadovaujantis LR Kultūros ministro 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV–536
patvirtintomis „Bibliotekų valdymo tobulinimo rekomendacijomis“ buvo apjungti bibliotekos
-
8
struktūriniai padaliniai: Informacijos ir bibliografijos bei Skaitytojų aptarnavimo skyriai; Vaikų ir
Jaunimo skyriai; Dokumentų komplektavimo skyrius bei Mainų ir Atsarginis fondai; Kalnupės
suaugusiųjų ir „Ruoniuko“ vaikų filialai; „Kauno atžalyno“ ir „Pelėdžiuko“ vaikų filialai. Nauja
bibliotekos struktūra ir nauji padalinių pavadinimai įtvirtinti naujos redakcijos Klaipėdos miesto
savivaldybės viešosios bibliotekos nuostatuose, patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės
tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2 – 54. Bibliotekos padalinių plotas ir lokacija
nesikeitė. Keitėsi tik valdymo struktūra ir darbuotojai.
Bibliotekos struktūra:
Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka – savivaldybės biudžetinė įstaiga, registruota
adresu: Turgaus g. 8, LT – 91247, Klaipėda.
Skyriai:
Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyrius – (Turgaus g. 8);
Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyrius (su Mainų ir Atsarginiu fondais) – (Tilžės g.
9);
Vaikų ir jaunimo skyrius – (jaunimo padalinys – Tilžės g. 9,vaikų padalinys – Danės g. 7),
Meno skyrius – (J. Janonio g. 9);
Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyrius – (Turgaus g. 8);
Ūkio skyrius – (Turgaus g. 8).
Struktūriniai teritoriniai padaliniai:
Pempininkų biblioteka (su vaikų centru „Gerviukas“) – (Taikos pr. 81A);
Kalnupės biblioteka (su vaikų centru „Ruoniukas“) – (Kalnupės g. 13);
„Kauno atžalyno" biblioteka (su vaikų centru „Pelėdžiukas“) – (Kauno g. 49, ir Tilžės g. 11);
Šiaulių biblioteka – (Šiaulių g. 3);
Miško biblioteka – (Kretingos g. 61);
Vingio biblioteka – (Vingio g.11);
Laukininkių biblioteka – (Laukininkų g. 42);
Melnragės biblioteka – (Molo g. 60);
Girulių biblioteka – (Giruliai, Šlaito g.10A);
Debreceno biblioteka – (Debreceno g. 22);
Karlskronos biblioteka – (Laukininkų g. 50).
MATERIALINĖ BAZĖ. FINANSAVIMAS
Biblioteka nuosekliai ruošia dirvą Bibliotekos tinklo optimizavimui ir siekia išlaikyti turimą
bibliotekos tinklą, kol bus pastatytos naujos bibliotekos. 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADI-2536 buvo patvirtintas Klaipėdos
miesto savivaldybės tinklo optimizavimo ir veiklos modernizavimo priemonių planas 2016 – 2022
metams. Pagal šį planą 2017 metais parengta ir patvirtinta „Kauno atžalyno“ filialo pastato (Kauno
g. 49) rekonstrukcijai reikalinga dokumentacija. Šią priemonę, derinant su Bibliotekos
administracija, įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Projektų, statybos ir
infrastruktūros plėtros skyrius.
2017 metais atliktas patalpų einamasis remontas Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos
skyriaus abonemente (pakeistas apšvietimas, grindų danga) bei administracinėse patalpose.
Perdažytos sienos Pempininkų bibliotekoje, įvesta priešgaisrinė signalizacija Vaikų skyriuje. Po
remonto pakeisti baldai administracinėse patalpose, lentynos Suaugusiųjų aptarnavimo ir
informacijos skyriaus abonemente, sukurtas naujas „Ruoniuko“ vaikų centro interjeras.
Biblioteka įsigijo/gavo techninės įrangos: 1 čekinį spausdintuvą, 2 barkodų skenerius,
multimedija projektorių su ekranu ir nešiojamą kompiuterį Meno skyriui, atnaujintas LIBIS
serveris, 6 stacionarūs kompiuteriai (LIBIS aptarnavimo darbo vietų atnaujinimui), 12 stacionarių
kompiuterių (VIP ir darbuotojams), 2 bevieliai mikrofonai. Atnaujinta ir įsigyta programinės
-
9
įrangos: NOD32 antivirusinė – 196 licencija metams, CorelDRAW Graphics Site X3 Edu Licencija,
Photoshop CC Edu licencija.
Lokalaus ryšio kompiuterių tinklo konfigūravimo ir priežiūros paslaugas vykdo UAB
„Avilura“. Šviesolaidinį interneto ryšį tiekia AB „TELIA“. Visuose Bibliotekos padaliniuose veikia
nemokamas bevielis internetas.
Dėl veiklų įvairovės Biblioteka įgyja klaipėdiečių pripažinimą. Jaučiamas ir vietos valdžios
dėmesys, kuris išreiškiamas didėjančiu finansavimu.
Gauta lėšų iš visų šaltinių – 931,4 tūkst. Eur.
Savivaldybės biudžeto lėšos- 859,2 tūkst. Eur.
Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšos veiklos programai įgyvendinti 826,8 tūkst. Eur.
Lėšos panaudotos:
• darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui – 682,9 tūkst.;
• prekėms ir paslaugoms – 116,3 tūkst., t sk. dokumentams įsigyti – 47,0 tūkst.;
• kitoms išlaidoms (renginiams) – 13,5 tūkst.;
• materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimui – 14,1tūkst.
Kitos savivaldybės biudžeto, darbo biržos lėšos darbo užmokesčiui – 4,0 tūkst.
Kitos savivaldybės biudžeto lėšos projektinei veiklai – 15,9 tūkst.
Už mokamas paslaugas gautos (specialiosios) biudžeto lėšos – 12,5 tūkst.
Valstybės biudžeto lėšos – 56,2 tūkst. Eur panaudotos:
• dokumentams įsigyti – 43,8 tūkst.;
• LR Kultūros ministerijos, Kultūros tarybos lėšos projektams įgyvendinti – 12,4 tūkst.
Fizinių, juridinių asmenų parama – 8,8 tūkst. Eur.
Žalos atlyginimas, priteistas teismo keliu – 7,2 tūkst. Eur.
Nepanaudotos lėšos metų pabaigoje – 7,9 tūkst. Eur.
DOKUMENTŲ FONDAI (Informaciją pateikė Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo
skyriaus vedėja Loreta Daugėlienė)
2017 metais biblioteka buvo sudariusi sutartis su leidėjais „Tyto alba“, „Jotema“, „Vagos
prekyba“, „Nieko rimto“, VIPsupply, „Baltų lankų“ leidyba, „Eglė“, Klaipėdos universiteto
leidykla, kurie užsakymus įvykdė visu 100 procentų. Pagrindinis lietuviškų knygų tiekėjas, laimėjęs
konkursą, buvo „Šviesos“ leidykla, kuri užsakymus įvykdė 90 procentų. Garsinius ir regimuosius
dokumentus bei mokslo sričių leidinius bibliotekai tiekė „Humanitas“, knygas rusų kalba pirkome iš
„Homo sapiens“. Bibliotekos fondus papildė autorių, įvairių įstaigų – muziejų, universitetų,
bibliotekų, leidyklų dovanoti leidiniai.
Dokumentų komplektavimo finansavimas. 2017 metais iš visų finansavimo šaltinių buvo įsigyta
dokumentų už 94,9 tūkst. Eur.
Savivaldybės biudžeto lėšos dokumentams įsigyti – 47 tūkst. Eur:
knygoms – 29,1 tūkst. Eur; periodiniams leidiniams – 15,9 tūkst. Eur; bibliotekinei technikai – 2 tūkst. Eur;
LR Kultūros ministerijos lėšos – 43,7 tūkst. Eur;
knygoms – 43,0 tūkst. Eur; garsiniams ir regimiesiems dokumentams – 0,7 tūkst. Eur.
Kiti šaltiniai (įvairios dovanos) – 4,9 tūkst. Eur.
Dokumentų komplektavimas. Dokumentai perkami ir paskirstomi padaliniams atsižvelgiant į
registruotų vartotojų skaičių ir padalinių atsakingų darbuotojų užsakymus pagal leidinį
„Ekspresinformacija“. Per metus įsigyta dokumentų SVB iš viso: 17736 vnt. 2814 pav. (2016 m. –
17031 vnt. 2687 pav.). Pagal dokumentų rūšis į bibliotekos fondus 2017 m. gauta:
- knygų – 10881 vnt. (63 %): grožinės literatūros knygų – 8392 vnt. (77 %.);
-
10
šakinės literatūros knygų – 2489 vnt.. (23 %.); - garsinių, regimųjų dokumentų – 171 vnt. (1 %); - kitų rūšių dokumentų – 36 vnt.; - periodinių leidinių užpajamuota – 6248 vnt. (36 %).
Biblioteka įsigijo leidinių lietuvių kalba – 13911 vnt., rusų kalba – 3175 vnt., anglų k. – 218
vnt., vokiečių k. – 20 vnt., kitomis užsienio kalbomis –12 vnt.
2017 m. spaudą Bibliotekai tiekė 5 platinimo agentūras: AB Lietuvos paštas, UAB Lietuvos
rytas, UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ , UAB „Verslo žinios“, UAB „Respublikos“
leidiniai. UAB „Vakarų ekspresas“. UAB „Klaipėda“ savo leidžiamus dienraščius („Vakarų
ekspresą“ ir „Klaipėdą“ lietuvių ir rusų kalba) bibliotekoms tiekė nemokamai, ir tai leido sutaupyti
apie 2300,0 Eur. Iš viso SVB skyriai ir filialai 2017 m. turėjo 109 pav. prenumeruojamus
periodinius leidinius. Komplektuojant periodiką kyla problemų – nutrūksta leidinių leidyba,
pereinama prie leidinio elektroninės versijos, nebegalima leidinių įsigyti prenumeratos būdu.
Biblioteka užsakė:
laikraščiai lietuvių kalba – 11 pav.; laikraščiai rusų kalba – 3 pav.; žurnalai lietuvių kalba – 70 pav.; žurnalai rusų kalba – 20 pav.; žurnalai užsienio kalba – 5 pav.
Be prenumeruojamų leidinių biblioteka gavo 22 pavadinimų periodinius leidinius dovanų. iš
įvairių įstaigų ir net pavienių asmenų. Prenumerata dovanojama metams arba keliems mėnesiams.
Daugiausiai leidinių gauta iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo.
Dokumentai tvarkomi LIBIS programa. Per metus buvo paruošta 16 dokumentų perdavimo
aktų. Palaipsniui bibliotekos padaliniai pereina prie periodikos tvarkymo LIBIS pagalba. 2017
metais periodinius leidinius LIBIS programoje pradėjo tvarkyti Suaugusiųjų aptarnavimo ir
informacijos, Meno, Vaikų ir Jaunimo skyriai, Pempininkų, Kalnupės, „Kauno atžalyno“,
Laukininkų, Melnragės, Girulių, „Karlskronos“ bibliotekos.
Dokumentų nurašymas. Po bibliotekos turto inventorizacijos nurašymui atrinkti dokumentai pagal
sąrašus pateikiami aukcionuose, kurie vykdomi bibliotekos padaliniuose, ir sudaromos sąlygos juos
įsigyti gyventojams. Po aukciono surašomi nurašymo aktai pagal nurašymo priežastis ir viena
priežasčių nurodoma – parduoti aukcione.
Iš viso 2017 m. buvo nurašyta 25327 vnt. (be vidinių perdavimų) 1586 pav. dokumentų.
(2016 m. nurašyta 21098 vnt. 1789 pav. dokumentų). Pagal nurašymo priežastis:
susidėvėję spaudiniai – 14513 vnt.; neaktualūs – 8713 vnt.; skaitytojų prarasti – 138 vnt.; kitos priežastys – 1963 vnt.: parduota aukcione – 492 vnt. trūkumas rastas Šiaulių, „Karlskronos“ bibliotekų ir Meno skyriaus fondų patikrinimo metu
– 1471 vnt.
Pagal dokumentų rūšį nurašyta:
knygų – 15677 vnt. (62 %); spaudos – 8364 vnt. (33 %); brošiūrų – 1249 vnt. (5 %); garsinių ir regimųjų dokumentų – 6 vnt; kt. dokumentų – 31 vnt.
Nurašyta dokumentų padaliniuose:
skyriuose – 5399 vnt.; bibliotekose – 14645 vnt.; vaikų padaliniuose – 1942 vnt.; Mainų fonde – 3341 vnt.
-
11
Įgyvendinus LR Kultūros ministerijos „Bibliotekų valdymo tobulinimo rekomendacijas“,
apjungus Bibliotekos padalinius, apjungta ir šių padalinių fondų apskaita: Informacijos ir
bibliografijos fondas prijungtas prie Skaitytojų aptarnavimo skyriaus fondo; Vaikų prie Jaunimo
skyriaus; Kalnupės bibliotekos fondas sujungtas su „Ruoniuko“ vaikų filialo fondu, o „Kauno
atžalyno“ bibliotekos fondas sujungtas su „Pelėdžiuko“ vaikų filialo fondu. Šie veiksmai buvo
vykdomi atliekant fondo nurašymo ir užpajamavimo būdu, todėl teko fiksuoti didelę vidinę fondo
apytaką, nors pokyčiai fonduose buvo minimalūs.
Metų pradžioje buvo akcentuojama būtinybė atrenkant dokumentus nurašymui pirmiausiai
peržiūrėti tuos UDK skyrius, kurių panaudojimo koeficientas mažiausias, ir atrinkti tuos leidinius,
kurių bibliotekos sistemoje turima daugiausiai vienetų. Metams pasibaigus tenka konstatuoti, kad
šia kryptimi tikslinga dirbti toliau – nurašymui atrenkant neaktualius šakinius leidinius ir labiau
populiarinant aktualumo nepraradusius leidinius. Visi nurašyti dokumentai buvo išbraukti iš
individualios apskaitos, tarnybinio katalogo, elektroninio katalogo bei inventorinių knygų. Iš viso
išbraukti 1586 įrašai:
VB skyriuose 101527 vnt. (31%) (2016 m. – 102551 vnt.); bibliotekose 189458 vnt. (58 %) (2016 m. – 193955 vnt.); vaikų padaliniuose 37376 vnt. (11 %) (2016 m. – 37844 vnt.).
Grožinės literatūros – 203610 vnt. (62 %), (2016 m. – 206706 vnt. 62 %):
VB skyriuose – 52553 vnt. (25 %); bibliotekose – 123799 vnt. (61 % ); vaikų padaliniuose – 28420 vnt. (14 %).
Šakinės literatūros – 124751 vnt. (38 %), (2016 m. – 127644 vnt. 38 %):
VB skyriuose – 4 8974 vnt. (39 %); bibliotekose – 65659 vnt. (53 %); vaikų padaliniuose – 10118 vnt. (8 %).
2017 metais dokumentų fondai toliau mažėjo. Mažėjimui įtakos turi dokumentų fondų
patikrinimai. Jau antri metai yra nurašomi ne tik suplyšę ir pasenusio turinio dokumentai, bet ir
patikrinimo metu rastas trūkumas, nes ankstesnieji fondų patikrinimai buvo organizuojami prieš
porą dešimtmečių. Šakinės literatūros mažėja, nes yra sumažėjusi jos leidyba. Aukštosios
mokyklos didžiąją dalį savo knygų išleidžia elektroniniu formatu. Šie leidiniai yra laisvai prieinami
internetu arba mokymo įstaigose.
Atliktas Šiaulių ir „Karlskronos“ bibliotekų bei Meno skyriaus viso dokumentų fondo
patikrinimas. Bendrosios apskaitos knygos buvo pakoreguotos, juose įrašyti LIBIS sistemoje gauti
duomenys. Keitėsi dokumentų paskirstymas pagal turinį, kalbas ir laikmenas. Nors nebuvo
planuota, apjungiant fondus atlikti fondų patikrinimai Bibliografijos ir informacijos skyriuje ir
„Ruoniuko“ filiale, nes buvo jungiami su anksčiau patikrintais Skaitytojų aptarnavimo skyriaus ir
Kalnupės bibliotekos fondais.
Mainų ir Atsarginis fondai. 2017 m. buvo planuojamas Melnragės bibliotekos patalpų remontas,
todėl šio padalinio fondo apimtis nuspręsta mažinti – į Mainų fondą iš Melnragės bibliotekos buvo
8% 3% 1%
5% 2%
5%
5%
4% 62%
5% 0%
Knygų fondo sudtis pagal UDK, 2017
0 sk. 1 sk. 2 sk.
3 sk. 5 sk. 6 sk.
7sk. 8 sk. gr lit.
9 sk.
-
12
perduota 647 vnt. dokumentų už 543,14 Eur, ir metų pabaigoje Mainų fonde buvo 3414 vnt.
dokumentų už 4615,5 Eur. Į Atsarginį fondą perduota 701 vnt. dokumentų iš Suaugusiųjų
aptarnavimo ir informacijos skyriaus, Pempininkų, Laukininkų, Girulių, „Kauno atžalyno“ ir
Melnragės bibliotekų už 1296,03 Eur.
Atsarginiame fonde 2017 m. pabaigoje buvo 9988 vnt. dokumentų už 13299,35 Eur. Taupant
vietą lentynose, į Atsarginį fondą iš SVB struktūrinių padalinių patenka paskutinis lituanistinis
leidinys, neturintis paklausos atviruose skaitytojų fonduose. 2017 m. buvo tęsiamas Atsargiame
fonde esančių dokumentų katalogavimas LIBIS. Rekataloguoti UDK 0, 1, 2 ,3 skyriai. Sukurti 226
įrašai. Atsiradus poreikiui šie leidiniai galės grįžti į paklausius fondus.
Dokumentų fondo naudojimas. Bendra fondo apyvarta – 2,3. Mažiausia fondo apyvarta
Melnragės bibliotekoje – 1, Meno skyriuje didžiausia – 4,7. Bendra inventorintų dokumentų fondo
apyvarta – 1,5, Melnragės bibliotekoje mažiausia – 0,5, Meno skyriuje didžiausia – 3,8.
Nors bibliotekos fondo apyvarta optimali, fondo naudojimo koeficientas pagal UDK skyrius
netolygus. Grožinės literatūros panaudojimo koeficientas – 1,2, meno leidinių fondo – 1,8. Galime
pasigirti, kad šios fondo dalys reklamuoja pačios save, nes skaitytojų poreikiai tenkinami
maksimaliai, jei ne tuoj, tai rezervavus leidinį.
Specialistų dėmesio reikalauja šakinės literatūros populiarinimas, nes fondo panaudojimo
koeficientas nesiekia optimalaus. Gerai naudojamas UDK 1 skyrius – koeficientas 1, neblogai -
3,5,6 skyriai (koeficientas 0,7-0,8), problemiškas išlieka kalbos ir literatūros mokslų dokumentų
naudojimas (koeficientas 0,2). Siekdamos aktyvesnio šakinio fondo naudojimo, Suaugusiųjų
aptarnavimo ir informacijos skyriaus darbuotojos organizavo keliaujančias šakinių leidinių parodas.
Aštuoniose Klaipėdos gimnazijose eksponuota leidinių paroda „Lietuvių kalbos mokomės iš
knygų“, skirta 2017-iesiems, lietuvių kalbos kultūros metams. Klaipėdos pedagoginėje
psichologinėje tarnyboje eksponuota knygų paroda „Pagalba švietimo įstaigos vadovui“, kurią
pamatė per 100 pedagogų. Minėta tema bibliotekoje esančių knygų sąrašas išleistas lankstinuko
forma ir patalpintas virtualioje bibliotekos erdvėje. Knygų paroda surengta minint Klaipėdos
pedagoginės psichologinės tarnybos veiklos 20-metį.
SKAITMENINĖ INFORMACIJA
Tradicinės bibliotekos raidos tęsinys – skaitmeninė (elektroninė, virtuali, hibridinė)
biblioteka. Egzistuoja įvairios koncepcijos, prognozuojančios pokyčius tradicinėje bibliotekoje. Kas
išliks? Kas nunyks? Kas transformuosis ir į ką? Globali tendencija – formuojasi virtualios
bibliotekos, funkcionalios ir lengvai prieinamos, kuriose informaciją vienija idėjos, temos ar
organizacijos.
Šiuo laikotarpiu bibliotekos vienija analoginius ir skaitmeninius dokumentus ir traktuojamos
kaip hibridinės (kompleksinės), tačiau prognozuojama, kad per bibliotekose vykdomą techninės
infrastruktūros kūrimą, skaitmeninių fondų formavimą, skaitmenizavimą, metaduomenų kūrimą
tradicinė biblioteka vis labiau artės prie virtualios bibliotekos.
Bibliotekų modernėjimas neatsiejamas nuo kompiuterizacijos ir vis dar lydimas iššūkio –
neatsilikti nuo kompiuterių modernėjimo, tačiau daug sudėtingesnė problema yra skaitmeninių
tekstų savybės, prigimtis, daromas poveikis tradicinės bibliotekos raidai. Bibliotekų vystymo
tempas priklauso nuo bibliotekoje dirbančių specialistų skaitmeninių kompetencijų, nuo
elektroninės informacijos turinio žinojimo ir gebėjimo vykdyti informacijos paieškas skirtingų tipų
virtualiose bibliotekose iki gebėjimo mokyti kitus bei tvarkytis su bibliotekoje įdiegta kompiuterine
ir programine įranga.
Kiek Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka yra pažengusi skaitmeninės
bibliotekos kūrimo kryptimi? Bibliotekoje 2017 metais buvo 176 kompiuterizuotos darbo vietos:
vartotojams – 113, darbuotojams – 63. Per metus įsigyta naujos techninės įrangos: 1 čekinis
spausdintuvas,2 barkodų skeneriai, multimedija projektorius su ekranu (Meno skyriui), nešiojamas
kompiuteris (Meno skyriui), atnaujintas LIBIS serveris (iš LNB), 6 stacionarūs kompiuteriai (LIBIS
-
13
aptarnavimo darbo vietų atnaujinimui), 12 stacionarių kompiuterių (VIP ir darbuotojams), 2
bevieliai mikrofonai. Iš biudžeto lėšų atnaujintos antivirusinės programos – 196 licencijos NOD 32
metams, nupirktos programos CorelDROW Graphic Site X3 Edu bei Photoshop CC Edu licencijos
Lokalaus ryšio kompiuterių tinklo konfigūravimo ir priežiūros paslaugas vykdo UAB
„Avilura“. Šviesolaidinį interneto ryšį tiekia AB „TELIA“. Visuose Bibliotekos padaliniuose veikia
nemokamas bevielis internetas.
LIBIS funkcionavimas. Šalyje sėkmingai funkcionuoja pagrindinių bibliotekinių procesų
automatizavimo sistema LIBIS. 2017 metais pakeisti 5 kompiuteriai LIBIS darbo vietose, dalis
kompiuterių atnaujinti, kompiuteriuose suinstaliuota ORACLE ir LIBIS. Pagalbą ir konsultacijas,
vykdant šiuos darbus, teikė LIBIS priežiūrą vykdanti kompanija UAB „Asseco Lietuva“. LIBIS
programos versijos naujinimai buvo nežymūs ir esminio poveikio veiklai neturėjo. Sklandžiau
pradėjo veikti Komplektavimo posistemis – rodo visus paruoštus, bet dar nesuformuotus perdavimo
aktus. Anksčiau rodydavo keletą naujausių, o senesnius – tik atlikus paiešką, todėl buvo grėsmė
„pamesti“ nesuformuotą aktą. Suimportuoti nauji 37 ir 39 UDK skyriai. Per 2017 metus iš
Suvestinio katalogo gauti 5 klaidų protokolai, ištaisyti 47 klaidingi įrašai. Kopijuoti ir sukurti 185
nauji vinilinių plokštelių įrašai Jaunimo padalinyje saugomai vinilinių plokštelių kolekcijai. Esant
nesklandumams LIBIS darbe, telefonu arba elektroniniu paštu su UAB „Asseco Lietuva“
darbuotojais ir programuotojais bendrauta net 54 kartus. Metų pradžioje sukurtos 9 sąskaitos
rekatalogavimui, 19 sąskaitų periodikai registruoti.
Elektroninio bibliotekos katalogo http://katalogas.biblioteka.lt paslaugos populiarėja. Naujus
vartotojus bibliotekininkai apmoko naudotis katalogu: dokumentų paieškos, leidinių užsakymo ir
rezervavimo, leidinių grąžinimo termino pratęsimo. 2017 metais LIBIS www-opac atlikta 58120
paieškų, elektroniniu katalogu nuotoliniu būdu naudojosi 1614 vartotojai ir užsakė 5708. Klaipėdos
miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje
lankytojai gali naudotis RFID savitarnos išdavimo/grąžinimo paslauga.
Internetas bibliotekoje. Vartotojams sukurta 113 viešo interneto darbo vietų. Kompiuteriais
Bibliotekoje naudojasi 1319 vartotojų (vidutiniškai vienu kompiuteriu – 11 vartotojų). Nors
interneto skaityklos vis dar gausiai lankomos, tačiau pastebima interneto seansų mažėjimo
tendencija, kurią lemia vis geresnis gyventojų apsirūpinimas kompiuterine technika ir moderniais
telefonais. 2017 metais interneto seansų skaičius, lyginant su 2015 metais, sumažėjo net 30 proc.,
nors 2017 metais atnaujintos 7 viešo interneto darbo vietos, AB TEO LT tiekiamas interneto ryšys
greitas, visose bibliotekose internetu galima naudotis ir per Wi-Fi.
Visuose Bibliotekos padaliniuose sudarytos sąlygos kopijuoti, skenuoti dokumentus, tačiau ir
kopijavimo paslaugų poreikis mažėja. 2017 metais padaryta 45,6 tūkst. dokumentų kopijų (2016 m.
– 68 tūkst.) Vis ryškesnė tendencija dokumentų kopijas saugoti mobiliuose elektroniniuose
įrenginiuose.
Duomenų bazės. Viešųjų bibliotekų vartotojai ištikimi tradicinei bibliotekai ir skaitmenine
informacija naudojasi tik po intensyvių raginimų bei specialių edukacinių programų, skirtų
duomenų bazių populiarinimui. Bibliotekoje buvo prenumeruojamos tos pačios duomenų bazės,
kaip ankstesniais metais, papildomai pirkome prieigą prie virtualios „Vyturio“ bibliotekos.
Skaitmeninio turinio kūrimo iniciatyvos. Bibliotekos kuriamas skaitmeninis turinys plečiasi
ir populiarėja. Svetainės www.biblioteka.lt lankomumas per metus išaugo 24 % (435194 virtualių
apsilankymų per metus). Svetainės priežiūrą ir atnaujinamą vykdo informacijos skaitmeninimo
koordinatorė Evelina Bulsytė. Turinys atnaujinamas kasdien, siekiant informatyvumo ir aktualumo:
publikuojamos Bibliotekos aktualijas, pristatomi renginiai, parodos, el. paslaugos. Svetainės
duomenys saugomi ne bibliotekos serveryje, o pagal sutartį atsakingos įmonės UAB „Duomenų
centras“ serveryje. Svetainės medis „išsišakojęs“. Po pagrindiniu svetainės „stogu“ talpinamos
bibliotekos kuriamos duomenų bazės: Virtuali Klaipėdos krašto dailės galerija
www.biblioteka.lt/galerija, Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės
www.biblioteka.lt/paveldas. Atskiras svetainės puslapis skirtas vaikams
http://www.biblioteka.lt/vaikams, senjorams http://www.biblioteka.lt/senjorams. Įgyvendinus
http://katalogas.biblioteka.lt/http://www.biblioteka.lt/http://www.biblioteka.lt/galerijahttp://www.biblioteka.lt/paveldashttp://www.biblioteka.lt/vaikamshttp://www.biblioteka.lt/senjorams
-
14
Kultūros tarybos finansuotą projektą „Gyvoji kraštotyra“ tęsiama miestiečių prisiminimų duomenų
banko kūrimas svetainėje http://www.biblioteka.lt/lt/gyvoji-krastotyra, kur publikuojami rašytiniai,
žodiniai, vaizdo prisiminimai apie gyvenimą Klaipėdoje įvairiais istoriniais laikotarpiais.
Bibliotekos populiarinimui plačiai naudojami socialiniai tinklai ir mobilios technologijos:
Youtube http://www.youtube.com/user/kmsvbiblioteka/videos; Facebook
http://www.facebook.com/kmsvb. Savo veiklą šiame tinkle viešina Vaikų ir jaunimo skyriaus
Jaunimo padalinys, Meno skyrius, Kalnupės biblioteka, Pempininkų biblioteka su vaikų centru
„Gerviukas“, Miško biblioteka, Girulių biblioteka, „Karlskronos“ biblioteka; Instagram
(https://www.instagram.com/klaipeda.biblioteka/) viešinamos Bibliotekos nuotraukos.
2017 metų pabaigoje pradėti skubūs svetainės www.biblioteka.lt turinio valdymo sistemos
atnaujinimo darbai. Priežastis – padažnėję įsilaužimai.
Elektroninių paslaugų suvestinė
Rodiklis 2017 m. 2016 m.
Virtualių apsilankymų skaičius 435194 328058
Seansų skaičius 19923 21797
Seansų trukmė (val.) 50710 65170
Interneto seansų skaičius 30624 38782
Paieškų skaičius 150258 182565
Atsiųstųjų įrašų skaičius 48468 22717
Atsiųstųjų dokumentų skaičius 7671 33703
VARTOTOJŲ APTARNAVIMAS
Pagal oficialią statistiką gyventojų skaičius Klaipėdos mieste tebemažėja, ir 2018 m. pradžioje
buvo 149015 gyventojų. Bibliotekos paslaugomis naudojasi 16,6 proc. gyventojų.
Vartotojų skaičius iš viso SVB – 24685 (2016 m. – 24001), t sk. vaikų – 5832 (2016 m. –
5692):
VB skyriuose – 7718 (2016 m. – 7648) , t sk. vaikų,– 1409 ( 2016 m. – 1428); teritoriniuose padaliniuose – 16967 (2016 m. – 16353), t sk. vaikų – 5506 (2016 m. –
4264);
Bibliotekos vartotojų sudėties pokyčius lengva matyti lyginant 2016 ir 2017 metų diagramas.
Iš jų matoma, kad 6 proc. augo dirbančiųjų vartotojų grupė, 2 proc. mažiau Biblioteka naudojosi
pensininkai, bedarbiai, 4 proc. mažiau Biblioteka naudojosi vyresniųjų klasių ir kitų mokymo
įstaigų moksleiviai ir studentai. Lyginant su 2016 metais, bendras vartotojų skaičius išaugo 684
vartotojais, daugiau užregistruota I-VIII klasių moksleivių (+202 ). Džiugina, kad Bibliotekoje
ženkliai išaugo dirbančiųjų grupės vartotojų (+1614), kurie Bibliotekos paslaugoms yra ypač
reiklūs.
http://www.biblioteka.lt/lt/gyvoji-krastotyrahttp://www.youtube.com/user/kmsvbiblioteka/videoshttp://www.facebook.com/kmsvbhttps://www.instagram.com/klaipeda.biblioteka/http://www.biblioteka.lt/
-
15
Lankytojų skaičius SVB – 419142 (2016 m. – 406839), t. sk. vaikų – 102553:
VB skyriuose – 110515, t sk. vaikų – 15100; teritoriniuose padaliniuose – 308627, t sk. vaikų – 87453; Bendras lankytojų skaičius augo labiausiai dėl renginių gausos ir jų populiarumo. Pempininkų
bibliotekoje lankytojų skaičius mažėjo, nes mažiau vartotojų naudojasi Bibliotekoje teikiama
periodinių leidinių prenumeratos paslauga, mažiau pagyvenusio amžiaus žmonių lankėsi
Bibliotekoje skaityti periodinių leidinių, nes spausdintus leidinius keičia į elektroninę jų formą.
Mažiau žmonių naudojasi viešo interneto paslaugomis.
Dokumentų išduotis SVB – 735466 vnt. (2016m. - 729985 vnt.), t. sk. vaikams – 178660 (2016
m. – 162028):
VB skyriuose – 239592 (2016 m. – 241004 vnt.) t sk. vaikams 52246vnt. (2016 m. – 51619vnt.);
Teritoriniuose padaliniuose – 495874 vnt. (2016 m. – 488981 vnt.), t sk. vaikams – 126414 (2016 m. – 110409 vnt.).
Gyvename informacinės perkrovos amžiuje, informaciją naudojame nuolat. Informacijos
šaltinių gausa ir įvairovė lydi mus kiekviename žingsnyje. Ką žiūrėti? Ko klausytis? Ką skaityti?
Iškyla grėsmė „apsinuodyti“ žodžiais, vaizdais, garsais. Faktas, kad tokiame informaciniame lauke
bibliotekos dokumentų išduotis didėja bibliotekininkus džiugina, tačiau paanalizavus ką žmonės
skaito, akivaizdu, kad dominuoja verstinė laisvalaikio lektūra. LIBIS pagalba suformavus 100
bibliotekos padaliniuose dažniausiai išduotų leidinių sąrašą, pasirodė, kad į šį sąrašą pateko tik keli
lietuvių autoriai: Kristina Sabaliauskaitė, Gendrutis Morkūnas, Ruta Šepetys, Rimantas Kmita,
Kęstutis Kasperavičius, Alfonsas Eidintas. Tačiau skaitytojus kaltinti abejingumu lietuvių literatūrai
nebūtų teisinga, nes dažniausiai išduotas periodinis leidinys – savaitraštis „Literatūra ir menas“.
Vaikai – fanatiški leidinio „Donaldas ir kiti“ gerbėjai. Šis periodinis leidinys 100-tuke pirmoje
vietoje.
Pagal dokumentų rūšį knygų ir kitų dokumentų išduotis (be periodikos) sudaro 64 proc.,
periodiniai leidiniai – 35 proc., kitų rūšių dokumentų išduotis sudaro tik 1 proc.
519; 2% 2790; 12%
2383; 10%
3320; 14%
2281; 9% 8250; 34%
4458; 19%
Vartotojų sudėtis 2016 m.:
Vaikai, ikimokyklinio amžiaus
Moksleiviai, I - IV kl.
Moksleiviai, V- VIII kl. kl.
Moksleiviai, VIII - XII kl.
kitos mokymo įstaigos
Dirbantieji
Kiti
457; 2% 2879; 12%
2496; 10%
3347; 13%
1443; 6% 9864; 40%
4198; 17%
Vartotojų sudėtis 2017 m.:
Vaikai, ikimokyklinio amžiaus
Moksleiviai, I - IV kl.
Moksleiviai, V- VIII kl. kl.
Moksleiviai, VIII - XII kl.
kitos mokymo įstaigos
Dirbantieji
Kiti
-
16
Lyginant su 2016 metais daugiau knygų išduota iš UDK 1, 3, 5, 8 ir 9 skyrių.
Knygų išduoties lyginamoji lentelė (pagal UDK skyrius 2015-2017 m.)
Pagal kalbas: išduotis lietuvių kalba sudaro 84 proc., rusų kalba – 11 proc., kitomis kalbomis
5 proc.
Kadangi knygos leidžiamos storesnės ir į metro ilgumo lentyną vidutiniškai telpa ne 50, o tik
30 knygų, bibliotekai labai aktuali knygų talpinimo problema. Siekiant nemažinti fondo apimčių,
didinamas vartotojams išduodamų dokumentų skaičius. Padalinių darbuotojos, suderinusios su
LIBIS administratore, gali vartotojams išduoti nuo 10 iki 20 vnt. spaudinių. Vaikų centrai
„Ruoniukas, „Gerviukas“ , Karlskronos ir Laukininkų bibliotekos yra įsteigusios paslaugų punktus,
ir jiems pagal sąrašus formuoja dokumentų siuntas iki 55 dokumentų. Buvo baiminamasi, kad į
namus pasiėmę daugiau leidinių vartotojai rečiau lankysis bibliotekoje, tačiau ši baimė buvo
nepagrįsta, nes lankytojų skaičius augo. Kita padidintos išduotiems grėsmė, kad vartotojai laiku
negrąžins dokumentų ir taip bus nuskurdinti fondai. Bendraudami su skolų išieškojimo bendrove
UAB „Julianus inkaso“ praktiškai nebeturėjome skolininkų problemos.
Įsteigę miesto autobusų stotelėse 20 knygų mainų lentynų ir per jas gyventojams perleidę per
6000 vnt. skaitytojų dovanotų leidinių, baiminomės, kad ši iniciatyva mažins Bibliotekos
padaliniuose registruotų vartotojų skaičių, tačiau ir ši prielaida nepasitvirtino. Darbuotojos
lentynėlėse kartu su knygomis platino kvietimus apsilankyti bibliotekose ir žadėjo daug didesnį
knygų pasirinkimą. Per 2017 metus Bibliotekoje užsiregistravo 6574 nauji vartotojai, o knygų
išduotis didėjo. Matyt, „apetitas“ skaitymui auga daugiau skaitant.
BIBLIOGRAFINIS INFORMACINIS DARBAS
Bibliografinis informacinis darbas patiria didžiausias transformacijas. Poreikis surasti
reikalingą informaciją „čia ir dabar“ visada buvo šio veiklos baro variklis. Informacijos paieškų
sistemos pakeitė bibliografų funkcijas. Dalyvavimas LIBIS katalogo kūrime, vartotojų mokymas
naudotis Bibliotekos ir kitomis informacinėmis paslaugomis, ekskursijos po bibliotekas, krašto
informacijos aktualizavimo paslaugas – dabartinės bibliografų darbo kryptys.
2% 3% 0% 4% 1%
4%
8% 1%
74%
3%
Knygų išduotis pagal UDK, 2017
0 sk. 1 sk. 2 sk.
3 sk. 5 sk. 6 sk.
7sk. 8 sk. gr lit.
9 sk.
0
20000
40000
60000
0 sk. 1 sk. 2 sk. 3 sk. 5 sk. 6 sk. 7 sk. 8 sk. 9 sk.
2015
2016
2017
-
17
Bibliografijos ir informacijos skyrius prijungtas prie Skaitytojų aptarnavimo skyriaus ir
pavadintas Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriumi. Didžioji dalis informacinių leidinių
iš uždarų fondų perkelti į pagrindinį fondą, nes, atsakant į vartotojų užklausas, naudojami daug
rečiau.
2017 metais, apskaitant vartotojų užklausas, dokumentų rezervavimas, užsakymai per LIBIS
elektroninį katalogą, kai grįžtamoji informacija suteikta e-pašto paslaugos pagalba, priskaičiuoti
prie vartotojų užklausų, todėl bendras vartotojų užklausų skaičius ženkliai išaugo. Gauta užklausų
2017 metais iš viso: 87021, t. sk. elektroninėmis priemonėmis – 21869. Daugiau užklausų gauta ir
per tiesioginę komunikaciją su bibliotekos specialistais – 65152 (2016 m. 61983). Kaip ir
ankstesniais metais dominavo adresinės užklausos (34426), antroje vietoje teminės (21458),
faktografinių užklausų (2112).
2017 m. LIBIS Analizinės bibliografijos posistemyje sukurti 1589 (2016 m. – 1327)
bibliografiniai įrašai laikraščių „Vakarų ekspresas“ – 1414 (2016 m. – 1174) ir „Vakarų Lietuva“ –
175 (2016 m. – 153)straipsniams. Tame skaičiuje aprašyta 1248 (2016 m. – 1016) su Klaipėda
susijusios publikacijos, 341 (2016 m. – 311) – kita tematika. Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji
biblioteka, įgyvendinusi Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Gyvoji kraštotyra“ kvietė
ir tebekviečia klaipėdiečius dalintis prisiminimais apie gyvenimą Klaipėdoje įvairiais istoriniais
laikotarpiais. Bibliotekos interneto svetainėje šiai informacijai saugoti sukurta speciali rubrika.
Kasdienė Bibliotekos specialistų pareiga – vartotojų supažindinimas su bibliotekos fondais,
paslaugomis, LIBIS katalogo galimybėmis, prenumeruojamomis duomenų bazėmis. Vaikų ir
Jaunimo bibliotekose populiariausia forma – ekskursijos, kurių 2017 metais suorganizuotos 83, t.sk.
vaikams – 38. Per metus vartotojams suteikta 3170 konsultacijų, kurių trukmė ilgesnė nei 15 min.,
ir kurioms skirta 817 bibliotekos specialistų darbo valandų.
KULTŪRINĖ-EDUKACINĖ VEIKLA
2017 metų Lietuvos kultūros sostinė – Klaipėda. Išradingai, kūrybingai ir profesionaliai
klaipėdiečiai įgyvendino projektą „Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas“. Metų Auksinė krivūlė
„Savivaldybė – kultūros puoselėtoja“ įteikta Klaipėdos miesto savivaldybei už intensyvią,
organizuotą ir šalyje matomą kultūrinę veiklą. Džiaugiamės būdami šios aktyvios kultūrinės
bendruomenės dalimi ir nors mažais įvykiais papildę miesto kultūrinį gyvenimą. Metai buvo
intensyvūs.
Per metus iš viso suorganizuoti 1072 renginiai:
kompleksiniai –107, žodiniai 659, t. sk. kultūros renginiai – 183, edukaciniai renginiai – 423, ekskursijos po bibliotekas – 85;
vaizdiniai renginiai – 328, t. sk. spaudinių parodos – 132, kūrybinių darbų parodos – 198, jose eksponuoti 5316 kūrybiniai darbai.
Faktas, kad Bibliotekos renginiuose dalyvavo per 25 tūkst. lankytojų liudija, kad renginių
kokybė augo. Manome, kad pateisinome savivaldybės administracijos sprendimą padidinti
Bibliotekos kultūrinės veiklos finansavimą. Padalinių patalpų dydis apsprendžia renginių
organizavimo galimybes. Didesnes patalpas turintys padaliniai gali organizuoti daugiau lankytojų
telkiančius renginius, nors ir mažieji padaliniai pagal savo galimybes renginius organizavo.
Renginiai Meno skyriuje (parengta pagal skyriaus vedėjos Birutės Skaisgirienės
informaciją), J.Janonio g. 9.
Kultūrinė veikla yra vienas iš Meno skyriaus prioritetų – teigia Birutė Skaisgirienė. Be
gausybės parodų Bibliotekos galerijoje rengiamos ir virtualios teminės parodos bei jų pristatymai
socialiniuose tinkluose. Kad jos yra reikalingos ir įdomios, liudija šoktelėjęs Bibliotekos tinklapio
lankomumas.
2017 metais buvo gerų pokyčių bibliotekos kultūrinėje-edukacinėje veikloje. Pavienius,
padrikus renginius pakeitė renginių ciklai, nusistovėjo renginių periodiškumas, pagerėjo
informacijos sklaida. Galima teigti, kad susiformavo nauja renginių organizavo ir informavimo apie
-
18
juos strategija. Pasinaudojanti Girulių bibliotekos pavyzdžiu, kiekvieno renginio pabaigoje
anonsuojami ateityje vyksiantys renginiai. Tai labai pasiteisina ir garantuoja auditoriją. Vyriausioji
bibliotekininkė Edita Leskausienė parengė dailės edukaciją (su metodine ir vaizdine medžiaga)
„Nusipiešk savo mandalą“. 2017 m. pavasarį surengtos 4 tokios edukacijos. Skaitytose paskaitos
dailę dėstantiems pedagogams, reklamuoti savo bibliotekos fondai ir kultūrinė veikla – 3 tokio tipo
paskaitos per 2017 metus. Ypatingai aktyvią kultūrinę veiklą Meno skyrius organizavo ketvirtą
metų ketvirtį.
Per labai trumpą laiką nuveikta tikrai daug – užsimezgė ryšiai su Klaipėdos meno ir kultūros
žmonėmis, iš ko gimė du paskaitų ciklai – „Meno istorijos paskaitos“ (lektorius menotyrininkas
Petras Šmitas) ir paskaitų ciklas „Erotika mene“ (lektorius profesorius Helmutas Arnašius).
Nepaprastai įdomios buvo teatrologės Salomėjos Burneikaitės edukacijos: edukacinė popietė
moterims su pasaka „Gulbė karaliaus pati“ (savo būties atspindžių paieškos pasakos ženklų
slėpiniuose) ir edukacija visai šeimai „Betliejaus istorija“ (karpinių teatras). Labai pasiteisino
Bibliotekos renginiai šeštadieniais, nes tuomet gali ateiti visa šeima. Nepaprastas renginys buvo
klouno Bomo spektaklis vaikams ir suaugusiems, Tamaros Prokopovič ir Natalijos Blauberg
koncertas, lektorės Reginos Jundulės teisingo gyvenimo pamokos ir kt.
Kitas renginių ciklas, kurį būtina paminėti – kultūrinis projektas – pokalbių vakarai „Po
toršeru“. Tai labai pavykęs sumanymas, kuris bus tęsiamas ir kitais metais. Šiltas ir jaukus buvo
tarmių vakaras “Būdas žemaičių“: žemaičiai, dainos, posmai; vakaras, skirtas dzūkų etninei kultūrai
„Pieskynų giesmės“ (giesmes giedojo Klaipėdos m. savivaldybės etnokultūros ansamblis „Kuršių
ainiai“, dzūkų poetų eiles skaitė Jonas Baltokas ir Alvydas Stalaučinskas); karinių istorinių dainų
vakaras „Rankšluosty išausiu: Lietuva tėvynė“, skirtas Kovo 11-osios paminėjimui. 2017 metais
buvo tikrai labai įdomių projektų, įspūdingų parodų, iš kurių norėtųsi išskirti Romo Dalinkevičiaus,
Romo Vaitkaus, Daivos Dašenkovienės, Ilnos Stančikienės parodas.
Renginiai Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (parengta pagal skyriaus
vedėjos Loretos Liutkutės informaciją), (Turgaus g. 8).
Sausio 18 d. įvyko Salio Šemerio atsiminimų knygos „Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse“
pristatymas. Renginyje dalyvavo Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus
vedėja Nina Puteikienė ir Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus istorikas Dainius
Elertas. Knygos ištraukas skaitė aktorius Sigutis Jačėnas.
Vasario 8 d. surengtos Klaipėdos apskrities žurnalistų ir verslininkų klubo išleistos knygos
„Klaipėdos krašto pinigai 1917–1923 m.“ sutiktuvės. Renginyje dalyvavo knygos sudarytojas
Mindaugas Milinis ir kolekcininkas Silvestras Žulpa.
Vasario 22 d. įvyko Klaipėdos miesto mokinių viktorina – konkursas „Protų mūšis 2017“,
kurio tema – „Lietuviškai apie Lietuvą“. Renginyje varžėsi 7 miesto mokyklų komandos,
sugalvojusios originalius, renginio temą atspindinčius pavadinimus: „Inkaras“ (Klaipėdos
laivininkų mokykla), „Burė“ (VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla), „Lietuvaitės“
(Klaipėdos turizmo mokykla), „Ą – A nosinė“ (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija), „Bibliotekos
bičiuliai“ (Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazija), „Memelburgas“ (Klaipėdos Hermano Zudermano
gimnazija), „Baltija“ (Klaipėdos Baltijos gimnazija). Viktoriną-konkursą sudarė 5 turai (vietovės,
datos, asmenybės, literatūra, tarmės). Protų kovos surengtos bendradarbiaujant su Klaipėdos
„Aitvaro“ gimnazija (mokytojos Daiva Rudienė, Diana Mineikienė). Renginys buvo skirtas ne tik
pademonstruoti savo žinias, prisiminti istorines asmenybes, Lietuvai svarbius kultūros įvykius, bet
ir atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos svarbą. Nugalėtojais tapo Klaipėdos Hermano Zudermano
gimnazijos mokinių komanda (mokytoja Lijana Strikauskienė).
-
19
Kovo 3 d. surengtas fotožurnalisto, kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus knygos „Aisčių
pasaka. Nuo Rambyno žvelgiant“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius, leidėjas
Antanas Stanevičius, prof. habil. dr. Helmutas Arnašius ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos
Klaipėdos krašto skyriaus atstovai (pirmininkas Petras Šmitas, pavaduotojas Algimantas Švanys).
Knygos ištraukas skaitė aktorė Nijolė Narijauskaitė.
Kovo 15 d. klaipėdiečius pakvietė aktoriaus, žurnalisto, rašytojo Arkadijaus Vinokuro knygos
„Mes nežudėme“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius ir Baltijos regiono istorijos ir
archeologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Hektoras Vitkus.
Kovo 23 d. įvyko žurnalistės Giedrės Steikūnaitės knygos „Palestina: laisvė yra labai graži“
pristatymas ir diskusijų vakaras. Renginyje dalyvavo knygos autorė Giedrė Steikūnaitė ir
visuomeninio judėjimo „Solidarūs su Palestina“ įkūrėja Gabrielė Tervidytė.
Kovo 31 d. bibliotekoje surengtas Žemaitijos rašytojų bendrijos „Poezijos pavasaris 2017“.
Renginio metu vyko kūrybos skaitymai, projekto „Aidai nuo Baltijos jūros krantų“ metu sukurto
filmo peržiūra, diskusijos.
Gegužės 4 d. surengta „Kitokia Mamos diena“. Renginyje dalyvavo Klaipėdos vaikų
laisvalaikio centro klubas „Žuvėdra“, dramos būrelis „Žaisminga kaukė“ (režisierė Vilma
Granickienė); gitaros būrelis „Skamba skamba“ (mokytojas Artūras Sedleckas).
Gegužės 5 d. bibliotekoje įvyko dr. Arvydo Anušausko knygos „Išdavystė. Markulio
dienoraščiai“ pristatymas.
Birželio 16 d. į biblioteką visus pakvietė susitikimas su Lietuvos rašytojų sąjungos nare Jutta
Noak ir jos naujausios knygos – romano „Raudonos pelytės“ pristatymas. Smuiku melodijas atliko
Nina Dzimidienė.
Rugsėjo 14 d. bibliotekoje įvyko Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataro,
politiko, diplomato, genealogijos tyrinėtojo, kraštotyrininko Vidmanto Povilionio paskaita „DNR
testu pažinkime savo šaknis ir vėl atraskime prarastus/nutolusius/užmirštus giminaičius“.
Rugsėjo 23 d. biblioteka sulaukė svečių iš Kybartų – surengtas Kovo 11-osios akto signataro
Vlado Terlecko knygos „Jonas Vailokaitis – gyvenimo ir veiklos bruožai“ pristatymas. Renginyje
dalyvavo: aktorė Alvyda Sipienė; istorikas Norbertas Stankevičius; Kybartų kultūros centro moterų
vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vadovė Irma Menčinskienė). Renginys buvo skiriamas Lietuvos
valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimui ir iškilių Lietuvos asmenybių atminimo pagerbimui.
Rugsėjo 28 d. visus, besidominčius kelionėmis, pakvietė rašytojo, keliautojo, žurnalisto,
Lietuvos Magelanu vadinamo Dainiaus Kinderio kūrybos ir kelionių įspūdžių vakaras.
Spalio 6 d. įvyko paskaita „Genealogija: šeimos istorijos tyrimai ir rekonstrukcija“. Lektorė –
istorinių ir genealoginių tyrimų instituto direktorė, istorikė-genealogė Kornelija Gureckaitė-
Liukpetrienė.
Spalio 27 d. Klaipėdos universiteto dėstytojai pakvietė į renginį „Keli žvilgsniai į Ievos
Simonaitytės kūrybą“. Renginys buvo skirtas I. Simonaitytės 120-osioms gimimo metinėms
paminėti. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Irma Antanaitytė nagrinėjo temą: „Iš praeities į
šiandieną: tapatumo problema Ievos Simonaitytės kūryboje“, lektorius Romualdas Skunčikas
nagrinėjo temą „Rašytojos kūryba ir lietuvių poetų eilės“. Pamario krašto giesmes atliko dainininkė
Giedrė Zeicaitė, akompanavo Irmantas Mikalonis (birbynė), Viktorija Narmontė (kanklės). Vakarą
vedė prof. Roma Bončkutė.
Lapkričio 15 d. Bibliotekoje lankėsi Lietuvos dvarų kultūros tyrinėtojas Marius
Daraškevičius, kuris skaitė paskaitą „Vizualioji genealogija – giminės portretų galerija Lietuvos
dvarų valgomuosiuose XIX a.“
-
20
Tapo tradicija prisiminti ir pagerbti žymius klaipėdiečius, kurių netekome. Lapkričio 17 d.
Bbibliotekoje surengtas paminklosaugos eksperto, architekto, istoriko, Klaipėdos piliavietės
tyrinėtojo ir jos restauravimo projekto rengėjo, vieno iš Klaipėdos pilies džiazo festivalio
organizatorių, Lietuvos skautų brolijos nario, buriuotojo, ROTARY klubo nario, vieno pirmųjų
uostamiesčio sąjūdiečių Vytauto Šliogerio (1943–2006) atminimo vakaras „Laiko įspaudai: žmonės,
kūrę Klaipėdą“. Prisiminimais dalinosi: Edmundas Andrijauskas, Vytautas Čepas, Jonas Genys,
Vytautas Grubliauskas, Daiva Nakrošienė, Laima Šliogerienė, Kristupas Šliogeris, Olga Žalienė.
Saksofonu muzikos kūrinius atliko Laimonas Urbikas. Renginio režisierė – Dalia Kanclerytė.
Lapkričio 22 d. besidominčius sveika gyvensena ir gydomosiomis augalų galiomis Biblioteka
kvietė į susitikimą su žolininke Adele Karaliūnaite. Renginio metu buvo skaitoma paskaita
„Vaistinėlė ant palangės“.
Lapkričio 30 d. surengtas straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų
Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas. Renginyje dalyvavo Kauno IX-ojo forto
muziejaus atstovas Marius Pečiulis, Klaipėdos universiteto mokslininkai: prof. dr. Vygantas
Vareikis, dr. Hektoras Vitkus, Justas Stončius ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio
okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas.
Gruodžio 7 d. bibliotekoje įvyko jaukus ir prasmingas advento vakaras „Aš nemirštu, aš
žengiu į gyvenimą...“: režisierės Dalios Kanclerytės dokumentinio filmo „Rožių lietus“ peržiūra ir
brolio Astijaus pamąstymai.
Gruodžio 13 d. vedėja Loreta Liutkutė dalyvavo Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos surengto
miesto I-II gimnazijos klasių mokinių viešojo kalbėjimo konkurso „Mėgstamiausi literatūros
herojai“ vertinimo komisijoje; renginio metu pristatė Bibliotekos veiklas.
Šios Bibliotekos sienos nėra labai tinkamos dailės parodų eksponavimui, visgi tai buvo
galimybė 11-ai menininkų parodyti savo darbus visuomenei. Darbus eksponavo A. Brako dailės
mokyklos neformaliojo suaugusių švietimo mokiniai, fotografijas – Rimantas Petrikas, Stasys
Paškevičius, Gintautas Survila, tapybos darbus – Daiva Dašenkovienė, Ingida Oginskienė, Povilas
Dirgėla, Rūta Girgždutaitienė, kompiuterinę grafiką – Arūnė Pundytė.
Vaikų ir Jaunimo skyriaus renginiai. Optimizuojant bibliotekos valdymo struktūrą, Vaikų
ir Jaunimo skyriai apjungti. Optimizavimo efekto tikimąsi organizuojant kultūrinę-edukacinę
veiklą, nes renginiai, ypač susiję su naujų technologijų naudojimų, aktualūs ir vaikams, ir jaunimui.
Tikimės, kad, apjungus padalinius, bus lengviau vaikų skyriaus skaitytojus prijaukinti
vyresniesiems skirtoje bibliotekoje.
Renginiai Jaunimui. Jaunimui suorganizuoti 73 renginiai, kuriuose dalyvavo 2216 dalyvių.
Daugelis renginių organizuoti įgyvendinant projektus „Medijos – kas, kaip ir kodėl?“ bei „Dingęs
paveldas“, kuriuos inicijavo su jaunimu dirbančios skyriaus darbuotojos (žr. skyrius Projektai).
Nauja intriguojanti iniciatyva – 2 renginiai iš ciklo „Jaunimas ant karštosios kėdės sodina...“, kurių
metu vyresniųjų klasių moksleiviai diskutavo apie gyvenimo aktualijas su pripažinimą pelniusiais
literatais Rimantu Kmita ir Sigitu Parulskiu. Lankytojų susižavėjimo sulaukė I.Simonaitytės
metams skirtas renginys „Kalėdinis Ievos Simonaitytės knygų aromatas“, organizuotas kartu su
kvapais užsiimančia VšĮ „KapKap“. Bendradarbiaujant su VšĮ Metidė, suorganizuota konferencija
„Klaipėdos kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki pajūrio švyturio“. Tęsiant bendradarbiavimą su
Vydūno gimnazija, suorganizuotas tradiciniu tapęs renginys, skirtas metų poezijos knygos
rinkimams bei gimnazistų kūrybos vakaras.
Padalinyje renkasi ir savo veiklą vykdo Stalo žaidimų klubas, kuris surengė net 2 tarptautinius
stalo žaidimų čempionatus. Darbas su jaunimu neatsiejamas nuo naujų technologijų ir inovacijų, nes
-
21
šis padalinys geriausiai jomis aprūpintas. Didžiulio susidomėjimo ir lankytojų gausos susilaukė
Lietuvos M.Mažvydo acionalinės bibliotekos sukurtas virtualios realybės projektas „Laiko
portalas“.
Jaunimo padalinio vyriausioji bibliotekininkė Akvilina Niedvaraitė teigia: „Vis dažniau
renginius ir susitikimus inicijuoja pats jaunimas. Manome, kad pagaliau jie atrado mūsų biblioteką,
kaip savo saviraiškos erdvę, atvirą įvairiems sumanymams ir idėjoms. Pačių jaunų žmonių
įsitraukimas garantuoja, kad biblioteka veiklą vykdė tinkama kryptimi“.
Renginiai Pempininkų bibliotekoje. Pempininkų bibliotekos vedėja Inesa Atkočaitienė apie
padalinio kultūrinę edukacinę veiklą rašo: „Pempininkų biblioteka, turėdama nemažai galimybių
eksponuoti parodas (stiklinė vitrina, įvairūs stendai vaikų centre), stengiasi organizuoti kuo
aukštesnės vertės bendruomenės narių parodas. Suaugusiųjų aptarnavimo zonoje tuo rūpinasi
vyresnioji bibliotekininkė Roma Macijauskienė, o vaikų centre „Gerviukas“ – vyriausioji
bibliotekininkė Aušrinė Sandaraitė.
Renginių organizavimas skatina bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis bei atskirais
asmenimis. Vaikų centro darbuotojos bendradarbiauja su darželiais, mokyklomis, pedagogų
būreliais, siūlydamos įvairius edukacinius užsiėmimus, ekskursijas, parodų atidarymus. Tikslingas,
naudingas ir pasiteisina vasaros skaitymo programų organizavimas šiame padalinyje.
2017 metais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Klaipėdos turizmo mokykla, Jeronimo
Kačinsko muzikos mokykla, l/d „Čiauškutė“ bei “Yamaha“ muzikos mokykla. Bendrų darbų dėka
pritraukta daugiau lankytojų, suorganizuota įdomių ir paklausių renginių.
2017 metais daugiau dėmesio skirta edukacinei veiklai. Išpopuliarėjo Vyresniosios
bibliotekininkės Romos Macijauskienės organizuojami rankdarbių užsiėmimai. Vaikų centre
„Gerviukas“ organizuojamos vaikų gimtadienių šventė, įgyvendinamos 2 neformalaus vaikų
švietimo programos, organizuojami teminiai renginiai. Paskelbus registraciją į teminį edukacinį
renginį – vietos kaip mat buvo užpildytos, teiraujamasi apie būsimas edukacijas.
Bibliotekoje didžiausio populiarumo sulaukia renginiai sveikatingumo temomis, mėgstami
literatūriniai knygų pristatymai, kuriuos kuruoja ir veda vyriausioji bibliotekininkė Inga
Markauskienė“.
Pempininkų padalinys vienas didžiausių Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje,
todėl ir suorganizuotų renginių skaičius gausus: iš viso suorganizuoti 273 renginiai, t sk. 215
žodinių, iš jų 164 – edukaciniai. Renginiuose lankėsi 4000 lankytojų.
Renginiai Girulių bibliotekoje. 2017 metais Girulių bibliotekoje suorganizuoti 85 renginiai:
12 kompleksinių, 54 žodiniai, 31 vaizdinis (19 kūrybinių darbų ir 12 spaudinių parodų).
Renginiuose apsilankė 3328 lankytojai.
Girulių bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Lina Lazutkaitė apie bibliotekos veiklą
pasakojo: „Vyko Klaipėdos Jeronimo Kačinsko ir Juozo Karoso muzikos mokyklų, Eduardo Balsio
menų gimnazijos mokinių, YAMAHA muzikos mokyklos auklėtinių, Stasio Šimkaus
konservatorijos mokinių ir jų mokytojos Rūtos Kociūtės – Agafonovienės koncertai. VLC klubo
„Draugystė“ teatro būrelio „Teatriukas A“ mažieji aktoriai parodė spektaklį pagal H.K.Anderseno
pasaką „Sniego karalienė“. Motinos dienai skirtame koncerte žymių klasikų kūrinius atliko solistė
Valentina Samuitienė (sopranas) ir Gintarė Samuitytė (gitara). Gegužės mėnesį Klaipėdos Gedminų
progimnazijos bendruomenės nominacijų „Gedminietis“ iškilmės, kur buvo parodytas Klaipėdos
Jaunimo teatro spektaklis „Knygų personažai atgyja. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje Klaipėdos
Stasio Šimkaus konservatorijos inicijuotas ir surengtas antrasis vaikų ir jaunimo festivalis „Muzika
kviečia kiekvieną“. Vieną festivalio dieną dalyviai koncertavo Girulių bibliotekoje. Bibliotekoje
-
22
koncertavo žinomus muzikos atlikėjai, pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje – smuikininkas
Martynas Švėgžda fon Bekerr, Kotryną Šiugždinytė, vokalistė Auksė Petroni, Danielius
Praspaliauskis ir daugelį kitų. Žinomi muzikai koncertavo kartu su jaunaisiais atlikėjais, koncertas
sulaukė ne tik gausių aplodismentų, bet ir emocijų pakylėtų žiūrovų džiaugsmo ašarų...“
Visi šie renginiai suorganizuoti ramiuoju Girulių gyvenvietės periodu, kai jau būna pasibaigęs
kurortinis sezonas ir renginių ciklas „Pėdink į Girulius“, kuris ir išpopuliarino padalinį visame
mieste.
Renginių ciklas „Pėdink į Girulius – 2017“. Suorganizuoti 17 renginių, dalyvavo 75
atlikėjai, 1600 renginių lankytojų.
8-ojo renginių ciklo „Pėdink į Girulius“ programa sodri ir įvairi – sezonas prasidėjo
dainuojamosios poezijos grupės „Antro posmelio klubas“ koncertu „Klausyk širdies“. Dar vieną
dainuojamosios poezijos vakarą „Išdainuoti eilėraščiai“ surengė Linas Švirinas. Lietuvos
kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestro (vadovas Pranciškus Memėnas) koncertą
žmonės girdėjo ne tik bibliotekos kieme, bet ir visoje Girulių gyvenvietėje. Klausytojus sužavėjo ir
jaunuolių grupės iš Vilniaus „UNDAN“ muzika ir jų atliekamos lietuviško folkloro muzikinės
interpretacijos. Fortepijoninio trio koncertas, kuriame dalyvavo atlikėjai Karolis Vaičiulis
(violančelė), T.-M. Ajauskaitė (smuikas) ir K.Budvytytė-Mejerė (fortepijonas) užbaigė vasaros
koncertinį sezoną.
Kita renginių ciklo kryptis – literatūrinė. Apie save pasakojo ir savo kūrybą pristatė Ugnė
Barauskaitė, aktorius, režisierius, rašytojas Alvydas Šlepikas. Kadangi 2017 metai buvo paskelbti
rašytojos Ievos Simonaitytės metais, du ciklo „Pėdink į Girulius“ renginiai buvo skirti šiai datai. Tai
teatralizuota kompozicija „Jeigu taip parašiau“, kur buvo skaitomos ištraukos iš I. Simonaitytės
kūrybos, skambėjo Mažosios Lietuvos dainos ir giesmės, lankytojai buvo vaišinami kafija ir
pyragais. Scenarijų šiam renginiui sukūrė ir renginį vedė režisierė Dalia Kiseliūnaitė, renginyje
dalyvavo ansamblis „Vorusnėlė“ ir „Antro posmelio klubas“. Teatro ir kino aktorė, Ievos
Simonaitytės literatūrinės premijos laureatė Virginija Kochanskytė dedikacijoje rašytojai „Ak, buvo
visko...“ skaitė jos kūrybos ištraukas.
Klaipėdiečio gydytojo Jono Sąlygos fotografijų parodos „Jūros impresija“ atidarymas vyko
kartu su jūreiviškų dainų vakaru „Birželio naktys ir jūra“. Koncertavo solistai Jonas Sąlyga,
Vytautas Kliukinskas, Sergejus Treščenkinas, Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ (vad.
Aušra Šlažienė), klaipėdiečių ansamblis „Vakaro žaros“ (vad. Janina Žemaičiūnienė) ir kiti senjorų
ansambliai.
Keli „Pėdink į Girulius“ renginiai buvo skirti ciklo „Kultūros veikėjų paveikslai“ žinomoms
asmenybėms: susitikimus su šv. Pranciškaus onkologijos centro direktore Aldona Kerpyte, žinoma
choreografe, šokio teatro „PADI DAPI Fish“ meno vadove, KU docente Agnija Šeiko, Klaipėdos
dramos teatro aktore Regina Šaltenyte. Renginius režisavo režisierė Dalia Kanclerytė.
Renginiai vaikams. Vaikų ir jaunimo skyriaus vaikų padalinyje (Danės g. 7) suorganizuoti
129 renginiai, kuriuose dalyvavo 2402 vaikai. Vaikų centruose suorganizuoti 199 renginiai, iš jų
žodiniai – 140, t sk. edukaciniai – 81.
Skyriaus darbuotojos kuruoja bendrų vaikams skirtų programų įgyvendinimą: vienuoliktą
kartą vaikų padaliniai renginiais įsijungė į Klaipėdos miesto „Vaikų kultūros dienų“ programą,
dalyvavo LR prezidentės inicijuotoje Knygų Kalėdų akcijoje, organizavo renginius vaikams
Lietuvos nacionalinės bibliotekų savaitės metu. Vis žinomesnės ir populiaresnės tampa vaikų
gimtadienio šventės, organizuojamos pagal 2 skirtingus scenarijus: „Smagioji laboratorija“ ir
“Piratiški nuotykiai bibliotekoje“. Tėveliai, sumokėję simbolinį mokestį, šią programą vaikams
-
23
užsako kaip dovaną ir gali pasirinkti renginio vietą – Vaikų skyrių, Pempininkų bibliotekos vaikų
centrą „Gerviukas“ arba Girulių biblioteką. Vien Vaikų skyriuje (Danės g. 7) suorganizuota 10
gimtadienių, kuriuose dalyvavo 171 vaikas.
Intensyvėja Pempininkų bibliotekos vaikų centro „Gerviukas“ veikla. Tokie užsiėmimai, kaip
„Švęskime Lietuvos gimtadienį“, „Pasislėpusios raidės“, „Kelionė laiku per Klaipėdos istoriją“,
„Rengiuosi tautinį kostiumą“, knygų mūšis – tik kelios svarbiausios kultūrinės-edukacinės
programos, sukvietusios į biblioteką nemažai darželių ir mokyklų ugdytinių. Dažniausiai rengiamos
edukacinės programos apie lietuvių liaudies tradicijas, šventes, istoriją bei literatūrą. Vos paskelbus
naują programą – dalyvių sąrašas kaip mat užpildomas – norinčių dalyvauti edukacinėje veikloje
netrūksta. Jau ne vienerius metus artimai bendradarbiaujama su lopšelių-darželių logopedais.
Kiekvienais metais su metodine grupe sudaromas metų planas – bendras veiklos projektas. Vaikų
centro „Gerviukas“ bibliotekininkėms surengti 15 edukacijų per mėnesį yra įprasta.
Kiti bibliotekos renginiai. Bibliotekų, veikiančių kultūrinei veiklai nepritaikytomis
sąlygomis, darbuotojos siekia artimo ryšio su bendruomene ir organizuoja netradicines veiklas.
Pietinėje miesto dalyje, kur kultūros infrastruktūra mažai išvystyta, daugiabutyje įkurdintoje
Laukininkų bibliotekoje veikia „Kūrybos fabrikas“ – garsiai pavadintas dėl veiklų įvairovės, nes
čia mikrorajono moterys per metus rinkosi 29 kartus – užsiėmė rankdarbiais, viena kitą
mokydamos, kartu paminėjo istorines datas ir žinomas asmenybes. Panašia bendruomenę telkiančia
veikla užsiima „Kauno atžalyno“ ir Kalnupės bibliotekos. Kalnupės biblioteka savoje
bendruomenėje užsiėmė ir labdaringa veikla, surinko iš gyventojų šiltus mezginius: kojines, kepures
ir kt., ir prieš šalčius juos dovanojo nakvynės namų gyventojams.
Edukaciniai renginiai. Informaciją šiam skyriui pateikė Informacinių technologijų ir
projektų valdymo skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė.
Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, atsižvelgdama į skaitytojų poreikius,
siekdama mažinti socialinę atskirtį bei pritraukti naujų skaitytojų, tęsė skaitmeninio, informacinio
bei medijų raštingumo mokymus suaugusiems, jaunimui ir vaikams. 2017 m. didelį dėmesį skyrė el.
paslaugų įsisavinimui bei jaunimo medijų raštingumui. Dalyvaujant projektinėje veikloje, buvo
parengta nauja mokymo medžiaga „Nugalėk elektroninių paslaugų baimę“, skatinanti susipažinti ir
praktiškai išbandyti įvairių institucijų elektronines paslaugas. 2017 m. gyventojams pristatyta 13
mokymų programų, kuriose dalyvavo 679 žmonės. Mokymus vykdė 10 bibliotekos specialistų ir 8
kviestiniai lektoriai. Be grupinių mokymų Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka visuose
17-oje padalinių teikė gyventojams konsultacijas skaitmeninio raštingumo klausimais (3170
konsultuotų gyventojų). Mokymai vyksta Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje
(Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A).
Skaitmeninio raštingumo mokymų temos:
kompiuterinio raštingumo pradžiamokslis „Išmokime dirbti kompiuteriu“ lietuvių ir rusų
kalbomis;
nugalėk elektroninių paslaugų baimes – atnaujinta programa;
darbas su MS Office taikomosiomis programomis MS Word 2010, MS PowerPoint 2010;
išmanieji įrenginiai: išmok naudotis skaityklėmis ir planšetiniais kompiuteriais.
Genealogijos mokymų temos (projekto „Šeimos istorija – išsaugok atmintį“ tęstinumas):
genealoginės informacijos paieška ir medžių braižymas;
skaitmeninio šeimos archyvo kūrimas: senų nuotraukų, negatyvų ir kitų dokumentų
redagavimas Gimp programa;
leidinio maketavimas ir dizainas: darbas su MS Publisher, fotoknygos kūrimas.
-
24
Inovacijų mokymai jaunimui:
technologiniai užsiėmimai: 3D technologijos, skraidyklių valdymas ir elektronikos
pagrindai.
Medijų raštingumo mokymų temos jaunimui (pagal projektą „Medijos – kas, kodėl ir kaip?“):
„Tekstas medijose – kas ir kaip?“ (lekt. Vada Stepanovaitė) – 3 val.
„Vaizdo medžiagos ruošimas komunikacijai ir vaizdų autorinės teisės“ (lekt. Rūta
Stepanovaitė) – 4,5 val.
medijų laboratorijos užsiėmimai su Klaipėdos universiteto laborantais (10,5 val.) : „10-
ties žingsnių mokymas pradedantiems filmuoti“; „Medijų laboratorija, ką joje veikia laborantai?“,
„Vaizdo montažas pradedantiesiems“, „Savo turimos vaizdo medžiagos montažas“.
IT ir kūrybinių industrijų nuotoliniai mok