Download - Gimtasis kraštas 2010 03 05
Albinas Čaplikas
Šio mėnesio pradžioje Vyriau-sybė su neslepiamu džiugesiu pa-skelbė išplatinusi 2 mlrd. dolerių obligacijų emisiją su 7,625 proc. metinėmis palūkanomis. Ne visi supratome džiugesio priežastį, nes metinės palūkanos labai di-delės. Finansų analitikai paskel-bė, kad palūkanos galėjo būti nors 0,5 proc. mažesnės, per 10 metų būtume sutaupę apie 10 mln. dolerių. Dar daugiau abe-jonių kelia tai, kad skolintasi JAV doleriais. O tai gali atnešti 160 mln. litų nuostolių.
Nustebo net ministrė
Kol kas niekas neatsakė į klausimą, kodėl skolinamės doleriais? Paprastai Europos Sąjungos šalys dažniau ima kreditus eurais, ypač euro zonos šalys. Lietuva irgi planuoja tapti euro zonos nare.
Skolinimosi dieną (šių metų vasario 4 d.) dolerio kursas buvo 2,48 Lt, o šį penktadienį – 2,55 Lt. Taigi skaičiavimai paprasti –
per 22 dienas Lietuvos skola išaugo nuo 4,96 mlrd. Lt iki 5,12 mlrd. Lt – apie 160 mln. Lt. Žinoma, A.Kubiliaus neverta lyginti su Vorenu Bafetu ar Georgu Sorosu. Fizikui nelengva ieškoti tiesiausio kelio klaidžiose finansų džiunglėse. Tačiau A.Kubilius ne vienas braunasi per tas džiungles – jam skina kelią jaunasis finansų patarėjas Mykolas Majauskas, mums prisiekęs, kad darbo vietą investiciniame banke
„Barclays Capital“ į premjero patarėjo kėdę išmainė ne dėl pinigų. Tikriausiai norėjo mus išgelbėti? Kalbama, kad A.Kubilius aklai pasitiki šiuo jaunuoliu. Mūsų žiniomis, kai kurie Finansų ministerijos (FM) tarnautojai tiesiog nuleidžia rankas – neretai neužtenka net finansų ministrės pritarimo. Jeigu idėjai nepritaria jaunasis Mykolas, kurčias lieka ir premjeras.
išplatinusi beveik 5 mlrd. litų obligacijų emisiją doleriais Vyriausybė per 22 dienas vien dėl dolerio kurso augimo „uždirbo“ valstybei apie 160 mln. litų nuostolių.
Nukelta į 2 psl.
specialistai pataria, kaip išvengti po sniegingų žiemų ar liūčių kiemus semiančio potvynio.
Tirpstančios pusnys – galvos skausmas
Skandinavų antausis Lietuvai
Nijolė petrošiūtė
Už Europos Sąjungos pinigus įsteigtas Jaunimo užimtumo centras Kelmėje kol kas rūpinasi tik vietos politikų užimtumu ir duoda darbo įvairioms šalies institucijoms, pra-dedant Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir baigiant Specialių-jų tyrimų tarnyba.
Pusės etato dalybos
Sujudimas Kelmės rajone prasidėjo tada, kai viena ką tik įsteigto Jaunimo užimtumo centro darbuotoja Rasa Rimkutė kreipėsi į savivaldybės Korupcijos prevencijos komisiją ir pasiskundė, kad darbuotojų atranka į Jaunimo užimtumo centrą vyko trim etatams užimti, bet ji įdarbinta tik puse etato, nes kitą pusę iš jos atėmė savivaldybės darbuotoja, rajono tarybos Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto pirmininkė, savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Jolanta Dausinienė.
Supainiojo privačius ir viešuosius interesus
Monopolininkų pinklėsesaulius tVirbutas
Seimui pateiktas Atsinaujinančios energijos šaltinių įstatymo projek-tas sulaukė kritikos dėl pataikavimo monopolininkams.
Mažųjų diskriminacija
Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas Gintautas Jakimavičius sakė, kad Atsinaujinančios energijos šaltinių įstatymo projekte numatyta supaprastinta tvarka leisti prisijungti prie elektros tinklų vėjo jėgainių savininkams.
Pasak vedėjo, jėgainių savininkai galės pardavinėti energiją sutarties dieną fiksuota kaina su skatinamaisiais priedais 12 metų. Fiksuotą kainą sudarytų rinkos vertė ir priedas, kuris būtų mokamas, jei tiekėjas garantuotų parduoti stabilų, nenutrūkstamą numatytą energijos kiekį.
suomijos aukščiausiasis teismas atsisakė lietuvai išduoti už sunkius nusikaltimus mūsų šalyje nuteistus Maliką ir Chadižat Gatajevus. Jų byla, kurioje minimas ir vienas mūsų valstybės saugumo darbuotojas, apauga vis įdomesniais faktais.
3 psl.
Nukelta į 3 psl.
Nukelta į 2 psl.
Alergijas gydo dietosŽinoma 84 metų gydytoja Filomena taunytė įsitikinusi, kad alergijas ir daugelį kitų ligų galima išgydyti be vaistų – tinkamu maistu ar dietomis.
Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 kovo 5–12 d., Nr. 2
Gimtasis kraštas8 psl. 10 psl.
A.Kubiliaus skolinimasis – 160 mln. litų nuostolis Lietuvai per 22 dienas
Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 22
Neoficialiomis žiniomis, šį kartą net finansų ministrė Ingrida Šimonytė nustebo, kai buvo nuspręsta obligacijų emisiją dar kartą platinti doleriais. Valiutų kursai, žinoma, svyruoja, tačiau pastaruoju metu vis daugėja svarių argumentų dolerio stiprėjimo naudai. Dolerio vertė auga ne vieną ar dvi savaites, bet jau tris mėnesius. Ir, svarbiausia, yra daug veiksnių, kad šis augimas – neatsitiktinis. O populiariai kalbant, kuo dolerio vertė greičiau augs, tuo didės mūsų skola. Tiksliau, jau dvi skolos, t. y. iš viso 6,5 mlrd. USD. Juk mes planuojame kažkada įsivesti eurą. Taigi litus ar būsimuosius eurus turėsime konvertuoti ir grąžinti skolą doleriais.
Nekrologo doleriui neperskaitė
Kodėl taip atsitiko? Žinoma, kai ateis laikas skolą grąžinti, labai tikėtina, bus jau kita valdžia. Po manęs – nors ir tvanas? Gal dabartinis premjeras įsitikinęs prasta dolerio ateitimi? Tačiau viešnagės JAV metu nekrologo doleriui jis neperskaitė.
„Tikėkime, kad doleriais buvo tinkamesnis pasiūlymas“, – bando spėlioti „DnB Nord“ banko vyriausioji ekonomistė Jekaterija Rojaka.
Dabar doleris auga stabiliai. Kaip ilgai tai tęsis? Sunku pasakyti, tačiau
akivaizdu, kad jau tris mėnesius doleris su menkais svyravimais kopia į kalną.
Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis, kaip ir pridera, saugo Vyriausybės mundurą: „Finansų ministerija pasirenka optimalias skolinimosi sąlygas. JAV kapitalo rinka šių metų pradžioje buvo likvidesnė nei Europos. Be to, 2009 m. spalio mėnesį JAV kapitalo rinkoje išplatintų Vyriausybės 5 metų trukmės (1,5 mlrd. USD) obligacijų paklausa rinkoje ir prekyba antrinėje rinkoje rodė, kad mūsų šalies Vyriausybės vertybiniai popieriai yra paklausūs ir domina potencialius investuotojus.
Pinigų tikrai trūksta, reikia skolintis. Ne tik Lietuva skolinasi. Tačiau apmaudu, kad skolinantis, regis, nekyla skausmingų minčių apie pasko
los grąžinimą. Premjeras ir finansų ministrė abejingai reaguoja sulaukę priminimo, kad sumažinus kai kuriuos mokesčius į valstybės biudžetą patektų daugiau lėšų, nes daugiau žmonių pajėgtų mokesčius mokėti, mažiau siektų juos slėpti.
„Žinau šią teoriją, tačiau niekas negali garantuoti, kad taip bus iš tikrųjų. Jeigu sumažinsime mokesčius, o lėšų daugiau nesurinksime?“ – klausimu į klausimą atsako finansų ministrė I.Šimonytė.
Buvęs finansų ministras, dabartinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius apgailestauja dėl itin išaugusios valstybės skolos. Jo teigimu, Vyriausybė nepaiso svarbaus principo – skolintas lėšas nukreipti į investicines programas, kurios kurtų darbo vietas ir vėliau mokesčiais papildytų valstybės kišenę: „Deja, kol kas skolinti pinigai pravalgomi.“
Kiekvieno skola – 8 tūkst. litų
Finansų ministerijos atstovai negalėjo pasakyti, kiek vienam gyventojui per metus reikia sumokėti valstybės skolos ir palūkanų. Teisinamasi, kad skelbiant statistiką vadovaujamasi tarptautiniais standartais, o juose tokių duomenų pateikti nereikalaujama. Tačiau skaičiuoja kiti. Štai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva sako, kad
2009 m. pabaigoje centrinės valdžios skola sudarė 26,9 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad kiek vienas Lietuvos gyventojas spalio pabaigoje buvo skolingas daugiau nei po 8 tūkst. Lt.
Šįmet padėtis nepagerės. Finansų ministerijos specialistų teigimu, šių metų pabaigoje valstybės skola gali sudaryti 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Taigi kas ketvirtas šįmet iš valstybės biudžeto išleistas litas (neskaičiuojant ES lėšų) bus pasiskolintas.
Draudimo sąlygos neskelbiamos
Pagal Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategiją, nuo valiutų kursų svyravimų draudžiamas kiekvienas sandoris, sudaromas ne litais arba ne eurais. Pasak Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus Audriaus Želionio, šį kartą Lietuva pasinaudojo šia galimybe. Kokiomis sąlygomis?
„Apibendrinta informacija apie sandorį vėliau bus pateikta ataskaitose apie valstybės skolą ir jos valdymą“, – aptakiai atsako A.Želionis.
Deja, neskelbiama, kokiomis sąlygomis apdraustas sandoris praėjusių metų spalio mėnesį, kai buvo išplatinta 1,5 mlrd. USD obligacijų emisija. Labai tikėtina, kad nesužinosime ir šį kartą. Galime tik numanyti – jeigu draudimas būtų mums labai palankus, tai Vyriausybė tokios progos pasigirti nepraleistų. Dabar – tyla.
Graikijoje nesiliauja streikai. Mes, lietuviai, esame kantresni – joks graikas Lietuvoje įprastomis sąlygomis tiesiog neišgyventų. Tokia išvada nepranašauja nieko gero, nors euro zonos ekonomikoje Graikijos dalis tesiekia 3 proc. Svarbiau, kad Graikija morališkai žlugdo eurą.
aktualijos
apmaudu, kad skolinantis, regis, nekyla skausmingų minčių apie paskolos grąžinimą.
A.Kubiliaus skolinimasis – 160 mln. litų nuostolis Lietuvai per 22 dienas
Finansų ministrė ingrida šimonytė nustebo, kai buvo nu-spręsta obligacijų emisiją dar kartą platinti doleriais.
kalbama, kad premjeras andrius kubilius aklai pasitiki savo jaunuoju finansų patarėju Mykolu Majausku.
Tačiau šie gražūs teiginiai gali virsti farsu, jei liks dabartinis stambiesiems energetikams palankus įstatymo variantas. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas pastebi, kad projekte bandoma įteisinti pavienių vėjo jėgainių statytojų diskriminaciją. „Pagal supaprastintą tvarką prijungti prie elektros tinklų bus galima tik vėjo jėgaines, kurių galia neviršija 250 kW, be to, nurodoma, kad jėgainės turi būti ne didesnės nei leistinos naudoti vartotojui galios, – stebėjosi jis. – Vadinasi, kad ūkininkai galės statyti tik nedideles, vien savo reikmėms naudojamas jėgaines. Rašoma, kad parduoti jie galės tik perteklinę energiją, bet kaip ji atsiras, jei jėgainės galia negali viršyti leistinos naudoti galios?“
Kyšo stambiųjų ausys
Įstatymo projekte numatyta, kad iki 250 kW jėgainės nedelsiant bus prijungiamos tik tada, jei jėgainės savininkas įvykdys visas operatoriaus nurodytas projektavimo sąlygas. „Tas sąlygas galima paversti neįmanomomis, – aiškino J.Žukas. – Pavyzdžiui, man neseniai skambino ūkininkas ir skundėsi, kad norėjo prijungti prie VST tinklų savo jėgainę. VST Tauragės skyriuje jam pasakė, kad elektros linijos perkrautos, todėl tai yra neįmanoma, nebent ūkininkas už 4 mln. Lt pastatytų kitą pastotę!“
J.Žukas įtaria, kad tokios įstatymo nuostatos atsirado po stambiųjų energetikų pastabų. „Jie tą nuomonę pareiškė ir pasitarime žemės ūkio ministrui, todėl aišku, kieno ausys kyšo įstatymo projekte“, – mano jis.
Lietuvos atsinaujinančių ištek lių energetikos asociacijos prezidentas Artūras Skardžius pasakojo, kad pirminis įstatymo variantas buvo artimas vokiškam. Vokietijoje ūkininkai gali statyti didelės galios jėgaines ir laisvai pardavinėti jų energiją. „Turi būti atsisakyta galios apribojimų ir suteiktos išskirtinės sąlygos jėgaines prijungti prie tinklų“, – įsitikinęs A.Skardžius.
Neišnaudotos galimybės
Atsinaujinanti energija iki 2020 m. turės sudaryti ne mažiau kaip
23 proc. visos suvartotos energijos. Valstybės auditoriai neseniai konstatavo, kad šalyje yra didžiulių biokuro, biomasės, biodujų, vėjo energetikos, geoterminės energijos resursų, kurie dabar neišnaudojami. „Lietuvoje kol kas nesukurta subalansuota ir stabili atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros skatinimo sistema, todėl šių išteklių negalima maksimaliai ir racionaliai panaudoti energijos gamybai, suderinti energijos gamintojų ir vartotojų interesus“, – rašoma auditorių išvadoje.
Monopolininkų pinklėse
a.skardžius įsitikinęs, kad valstybė tu-rėtų numatyti didesnę paramą alter-natyviai energijai vystyti.
Einame ne tuo keliuSigitas Paulauskas, lietuvos vėjo energetikos asociacijos prezidentas
Vyriausybė susitelkusi į naujos atominės elektrinės staty-bą, kuri yra brangi ir neperspektyvi. Vietoj to būtų galima už daug mažesnes lėšas plėtoti vėjo energetiką. Tyrimai paro-dė, kad panaudoję vėjo jėgainių parkus jūroje ir sausumoje, visiškai apsirūpintume elektros energija, gaunama iš vėjo. Tada galėtume sukurti ir konkurencinę elektros tiekėjų rinką, atnaujinti tinklus, kurie yra pasenę ir negali priimti naujų energijos tiekėjų.
atkelta iš 1 psl.
atkelta iš 1 psl.
Turėjo pasirinkti konsultantusMarius Dubnikovas, lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas
Vyriausybė turėjo pasirinkti konsultan-tus, kurie privalėjo įvertinti pasiūlą bet kuria valiuta. Belieka manyti, kad pa-siūla obligacijų emisiją platinti doleriais buvo didesnė, tačiau palūkanos buvo gana aukštos. Dolerio stiprėjimas euro atžvilgiu prasidėjo prieš tris mėnesius, dar iki skandalingos žinios apie Graiki-ją. Gal dėl įvykių Graikijoje euras nesu-žlugs, tačiau pasirodo informacijos apie sudėtingą padėtį Ispanijoje bei Portuga-lijoje. Jeigu žinios pasitvirtintų ir nebūtų greitai sureaguota, tai euras susidurtų su naujais sunkumais.
Doleris buvo nepelnytai nuvertintasRimantas Rudzkis, „Dnb Nord“ banko vyriausiasis analitikas
Kai kurie finansų analitikai jau seniai tvirtino, kad doleris yra nepelnytai nu-vertintas. Pastaraisiais metais europie-čiai pastebėjo, kad JAV prekės bei pa-slaugos gerokai pigesnės. Taigi doleris turėjo kilti. Tiesa, sunku prognozuoti, kaip bus po kelių metų. Svarbu ir tai, ko-kio lygio bus doleris tada, kai ateis lai-kas paskolą grąžinti. Ar išplatinę emisiją doleriais patirsime nuostolių ar ne, pri-klausys nuo to, ar Vyriausybė sėkmingai apsidraudė nuo valiutos svyravimų.Dabar dolerį augina sunkumai Graiki-joje bei Ispanijoje. Ypač pavojinga Is-panija. Šioms valstybėms reikia taupyti. Ar sugebės?
Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 3aktualijos
Gediminas staNišauskas
Suomijos teismas smogė antau-sį Lietuvos teisėsaugos sistemai. Iš pradžių Helsinkio, o vėliau ir Suo-mijos Aukščiausiasis Teismas atsi-sakė Lietuvai išduoti čečėnus M. ir Ch.Gatajevus.
Apkaltino
Praėjusių metų birželį Kauno miesto apylinkės teismas M. ir Ch.Gatajevus pripažino kaltais dėl smurtavimo, grasinimo nužudyti ir savavaldžiavimo. Abiem buvo paskirta po 10 mėnesių nelaisvės. Praėjus keliems mėnesiams Kauno apygardos teismas sugriežtino bausmes ir skyrė po 1,5 metų nelaisvės.
Grozno angelais vadinami sutuoktiniai nuo Lietuvos teisėsaugos pasislėpė Suomijoje. Lietuviai dėl jų išdavimo kreipėsi turėdami Europos arešto orderį. Kodėl suomiai iki šiol neišduoda dėl itin sunkių nusikaltimų nuteistų asmenų, mums pasakojo vadinamosios Helsinkio grupės narė, žmogaus teisių gynėja Oksana Čelyševa.
Draugystė su globotine
O.Čelyševai iki šiol kelia nuostabą, kad tyrimą vykdė Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Galima tik spėlioti, kodėl tyrimą atliko VSD, kurio vienas darbuotojas palaikė itin artimus ryšius su viena globotinių Seda Esimbajeva. Ta mergaitė šiuo metu yra nėščia, todėl manau, kad byla galutinai diskreditavo Lietuvos VSD“, – neabejoja O.Čelyševa.
Ji teigia, kad iš pradžių buvo galima suprasti, kodėl tyrimo ėmėsi VSD, bet tolesnius veiksmus galėjo atlikti ir eiliniai tyrėjai.
„Tie itin aktyvūs VSD veiksmai, įskaitant ir įtaką liudininkams, neįtikino Helsinkio teismo, todėl visi kaltinimai, už kuriuos buvo nuteisti Gatajevai, buvo laužti iš piršto, – pa
sakojo O.Čelyševa. – Helsinkio teismas įvardijo vienintelį dalyką – šeimos problemas.“
Žmogaus teisių gynėja atkreipė dėmesį, jog teismas atsižvelgė į protingumo kriterijus, kad suaugę vaikai privalo prisidėti prie šeimos biudžeto. Nuteisus M. ir Ch.Gatajevus Lietuvoje, dalis globotinių buvo perduoti į vaikų globos namus „Vilniaus SOS kaimas“.
„Suomijos žurnalistai šiek tiek domėjosi „SOS kaimu“ ir jie turi įtarimų, kad ten klesti mažamečių prostitucija, o su ja gali būti susiję labai aukšti asmenys“, – kalbėjo O.Čelyševa.
Ji neturi jokių konkrečių įrodymų, bet apie tai televizijos žurnalistams užsiminė patys vaikai: „Pamėginkite nuvykti į „SOS kaimą“ ir vienui vieni pasikalbėti su tais vaikais – užtikrinu, kad susidursite su rimtomis kliūtimis.“
Svarstys teismas
M. ir Ch. Gatajevai šiuo metu dienas leidžia Suomijos kalėjimuose. Nuo pat pradžių jie laikomi gydymo skyriuose ir nebendrauja su tikrais nusikaltėliais. Ant kalėjimo langų nėra grotų. Kameros nerakinamos visą dieną. Ten yra ne tik biblioteka, sporto salė, bet ir sauna.
Trys M. ir Ch.Gatajevų globotiniai šiuo metu irgi yra Suomijoje, paprašę šios šalies politinio prieglobsčio. Tai padarė, kai atsisakę liudyti prieš savo įtėvius pajuto VSD spaudimą. Globotiniai lanko tėvus kalėjime.
Iš visų minėtų globotinių parodymų neatsisakė tik S.Esimbajeva, kuri bendravo su D.Š.
Galutinį sprendimą dėl M. ir Ch.Gatajevų Suomijos Aukščiausiasis Teismas paskelbs gavęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą.
Skandinavų antausis Lietuvai
Rasai atrodė, kad šitaip neturėtų būti: jei atranka vyko trim etatams užimti, tai trys darbuotojos ir turėjo būti priimtos, o ne keturios, ką jau kalbėti apie tai, kad vienu etatu reikia dalytis su savivaldybės darbuotoja.
Rajono tarybos narys Vytautas Šimkūnas sakė, kad socialdemokratė J.Dausinienė yra tarybos narė ir kaip politikė dirba jaunimo politikos srityje. „Trumpiau sakant, ji pati formuoja jaunimo politiką ir pati ją kontroliuoja. Be to, ji yra ir savivaldybės administracijos darbuotoja, kuruojanti jaunimo klausimus. Mūsų rinktas Seimo narys Kęstutis Masiulis labai tiksliai pastebėjo: tai, ką politikė J.Dausinienė suplanuoja, tą administratorė J.Dausinienė įgyvendina, o jei administratorė J.Dausinienė padaro klaidų ir jei kas blogai vykdoma, už tai duoda sau pylos.“
Tačiau administratorė J.Dausinienė, atrodo, dirba labai puikiai, nes politikė J.Dausinienė jai išrūpino 60 proc. algos priedą, kuris yra didžiausias savivaldybėje. Tačiau ir to pasirodė negana: politikė J.Dausinienė pavedė administratorei J.Dausinienei vykdyti trijų darbuotojų atranką į naujai steigiamą Jaunimo užimtumo centrą ir čia pat nutarė pusę etato pasiimti sau, t. y. pati rinko darbuotojus ir pati atsirinko save, R.Rimkutei palikdama tik pusę etato.
Neteisėtas ministerijos trigrašis
Rajono Korupcijos prevencijos komisija kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską ir pasiteiravo, ar jam pavaldus Jaunimo
reikalų departamentas nepažeidė teisės aktų, organizavęs darbuotojų atranką į Jaunimo užimtumo centrą. Mat paaiškėjo, kad dėl šio centro steigimo ir trijų jo etatų buvo pasirašyta sutartis tarp Jaunimo reikalų departamento ir savivaldybės administracijos. Iš ministerijos atėjo atsakymas, kad „raštu buvo prašoma numatyti galimybę vieną iš etatų ar jo dalį skirti Kelmės rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorei J.Dausinienei. Šį raštą pasirašė departamento Informacijos analizės ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Laura Bačinskienė. Ministerijai atlikus L.Bačinskienei suteiktų tarnybinių įgaliojimų analizę paaiškėjo, kad ji neturėjo teisės pasirašyti departamento siunčiamų raštų.“
V.Šimkūnas pastebi, kad šiose pusės etato dalybose daug kas ko negalėjo, bet darė. Tas pusė etato tik nuplėšė vešinčios korupcijos šydą.
Pakvipo cenzūra
Prasidėjus pusės etato paieškoms ir išlindus kur kas negražesniems dalykams, J.Dausinienė kreipėsi į savivaldybės tarybos Etikos komisiją ir paprašė įvertinti, ar jos kolega V.Šimkūnas nenusižengė etikos normoms, nes, jos teigimu, klaidingai informavo Seimo narį Kęstutį Masiulį apie įdarbinimą Jaunimo užimtumo centre. Komisija nusprendė... paprašyti V.Šimkūno ir Seimo nario susirašinėjimo tekstų. Tai ne juokais supykdė ir patį Seimo narį Kęstutį Masiulį: „Kam? Gal cenzūruos asmeninius laiškus ir dar papeiks, kad nepakankamai etiškai atsiliepiama apie vicemerą Zenoną Mačernių ir jo taip neįprastai globojamą J.Dausinienę? O gal ateityje, prieš siųsdamas laiškus Seimo nariui, kiekvienas kelmiškis turės jų turinį suderinti su Z.Mačerniu?“ – viešai klausė Seimo narys K.Masiulis.
Jo nuomone, problemos reikia ieškoti ne Seimo nariui siunčiamų laiškų turinyje, o savyje, nes problemą ir sukėlė būtent pats vietos socialdemokratų lyderis Z.Mačernius, įdarbinęs savo proteguojamą J.Dausinienę. O kai šis sandėris viešai prisvilo, ėmė ieškoti kaltų: „Pakvipo „partkomo“ pirmojo sekretoriaus morale: teisybės ieškotojams rankos išsukinėjamos, nuskriaustieji prigąsdinami.“ Parlamentaras dailios moters globėjui pasiūlė prieš ieškant kaltų pasiimti veidrodį.
O per tą laiką atėjo atsakymas iš VTEK, kuriame nurodyta, kad J.Dausinienė nusižengė ne vienam įstatymo straipsniui.
Supainiojo privačius ir viešuosius interesus
pakvipo „partkomo“ pirmojo sekretoriaus morale: teisybės ieškotojams rankos išsukinėjamos, nuskriaustieji prigąsdinami.
Daug abejonių dėl tyrimoHenrikas Mickevičius, Žmogaus tei-sių stebėjimo instituto direktorius
Suomijos sprendimo dar nėra. Turime baudžiamąją bylą Lietuvoje ir drauge daug abejonių, ar visas tyrimas atiti-ko Europos žmogaus teisių standar-tus. Keista, kad paprastoje buitinėje byloje labai aktyviai dalyvavo VSD. Kyla klausimas – kodėl? Pati byla su-kurpta iš to, kad buvo įrašytas konflik-tas diktofonu, vienai globotinių duotu VSD darbuotojo. Pats teismo procesas buvo uždaras. Liudytojai buvo vežami į VSD ir gąsdinami, kad jeigu neduos tinkamų parodymų, bus išsiųsti iš Lie-tuvos. Kaip mes priėjome iki to, kad taip šiurkščiai pažeisdami žmogaus teises imame „siūti“ tokias bylas?
Be komentarųVytautas Makauskas, Valstybės saugumo departamento atstovas spaudai
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vyk-do teismas. Remiantis prokurorų teis-mui pateikta įrodomąja medžiaga, M. ir Ch.Gatajevų byloje yra priimtas nuosprendis, kurio Valstybės saugu-mo departamentas nekomentuoja.
atkelta iš 1 psl.
suomijos žurnalistai šiek tiek domėjosi „sos kaimu“ ir jie turi įtarimų, kad ten klesti mažamečių prostitucija.
Generalinis direktorius Žanas panovas
Vyriausiasis redaktoriusstasys Jokūbaitis
Administratorė (8 5) 210 0110
Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė taraškevičienė
Atsakingasis sekretoriusrobertas sabaliauskas (8 5) 210 0113
Pardavimų departamentas Vaiva leišienė, (8 5) 210 0093Prenumeratos ir platinimo departamentasegidija kamarauskaitė (8 5) 210 0060
Žurnalistaiirma Dubovičienė, lina pečeliūnienė, arvydas Jockus, bernardas šaknys, Meilė taraškevičienė, Virginija barštytė, lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, albinas Čaplikas, Gediminas stanišauskas, saulius tvirbutas, Nijolė petrošiūtė, Vida tavorienė, šarūnas preikšas
Gimtasis kraštasuab „Valstiečių laikraštis“ leidinys
Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 24
Referendumą dėl piliečių teisės reikalauti pirmalaikių Seimo rinkimų inicijuojanti Naujoji sąjunga (socialliberalai) per pirmąjį mėnesį tvirtina surinkusi apie 112 tūkst. arba daugiau nei trečdalį būtinų surinkti piliečių parašų.
Pasak referendumo iniciatyvinės grupės nario Mariaus Ulozo, Lietuvos piliečių parašai dėl referendumo surengimo renkami visoje šalyje. Jo teigimu, aktyviausiai žmonės pasirašo Švenčionyse, Kupiškyje, Palangoje,
Alytuje, Šiauliuose, Šilutėje. Keliasdešimt tūkstančių parašų surinkta didžiuosiuose Lietuvos miestuose, rašoma Naujosios sąjungos pranešime.
„Džiaugiuosi, kad referendumo idėja palaiko vis daugiau žmonių – kiekvieną dieną į mūsų būstines skambina ir ateina žmonės, kurie nori prisidėti prie parašų rinkimo, kviečia atvykti į jų darbo kolektyvus, bendruomenes“, – tvirtino referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Artūras Paulauskas.
stasys Jokūbaitis
Daugiau kaip prieš mėnesį Artūro Paulausko vadovaujami socialliberalai pradėjo rinkti parašus, norėdami surengti referendumą, kad mūsų Konstitucija būtų papildyta nuostata, suteikiančia šalies Prezidentui teisę 300 tūkst. piliečių reikalavimu skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Užmojis nemenkas. Per politines audras gerokai aptrupėjusi, vos vieną savo atstovą parlamente turinti partija su savo talkininkais iki balandžio pabaigos privalės surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. referendumo reikalaujančių rinkėjų parašų. Mažiausiai po 3–4 tūkst. parašų kasdien.
Vėliau, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, prie balsavimo urnų pareikšti savo valią turėtų ateiti daugiau kaip pusė turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus Lietuvos piliečių. Kitaip tariant, apie 1 mln. 340 tūkst. gyventojų. Ir tai dar ne viskas. Kad būtų priimta referendumu siūlyta nuostata, reikia, kad jai pritartų daugiau kaip pusė balsavusiųjų referendume, bet ne mažiau kaip trečdalis visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Ar pavyks socialliberalams su savo gerokai sumenkusia kariauna ir praretėjusiomis rėmėjų gretomis per tris mėnesius surinkti tiek parašų? Ar ateis referendume pareikšti savo nuomonės kone pusė Lietuvos žmonių?
Tai ne retoriniai klausimai. Jie iškyla vos prisiminus, kuo baigėsi ikišioliniai referendumai Lietuvoje. Tik keturi iš poros dešimčių buvo vainikuoti pergalėmis. Visi kiti patyrė fiasko. Sužlugo jau pirmajame etape, nepajėgus surinkti pakankamai parašų, arba vėliau rinkėjams parodžius
abejingumą referendumuose keltoms nuostatoms.
Nepaisydami tokios liūdnokos praktikos, socialliberalai vis dėlto ryžosi inicijuoti referendumą. Taip ir norisi paklausti: kodėl?
Tikisi, kad tautai jau iki gyvo kaulo įgriso dabartinis Seimas ir ji, kaip kažkada balsavusi dėl sovietinės kariuomenės išvedimo, miniomis plūs į rinkimų apylinkes ir balsuos už teisę Prezidentui paleisti įkyrėjusį Seimą ir skelbti naujus rinkimus? Ar, kaip jau suskubo pareikšti šios iniciatyvos priešininkai, tai tik didžiosios politi
kos nuošalėje atsidūrusios partijos ir jos lyderio Artūro Paulausko bandymas išsiropšti iš užmaršties apkasų ir priminti apie save rengiantis kitiems rinkimams?
Prieš atsakydami į šį klausimą pabandykime kai ką išsiaiškinti. Ar tikrai nėra jokios galimybės kaip nors atsikratyti blogai dirbančiu, visuomenės pasitikėjimą praradusiu Seimu ir pareikalauti naujo parlamento rinkimų? Deja, ne.
Tokia tvarka nustatyta baiminantis, kad, įteisinus galimybę paleisti Seimą, politikai gali tapti priklausomi nuo konkurentų, verslo, žiniasklaidos ar net korumpuotų interesų grupių. O demokratinėje valstybėje parlamentaras turi būti laisvas, nesaistomas jokios
priklausomybės, kad priimant įstatymus jam negalėtų būti daromas koks nors spaudimas. Taigi iš dviejų blogybių tenka rinktis mažesnę.
Tiesa, šiuo metu Konstitucijoje numatyta, kad pirmalaikius Seimo rinkimus Prezidentas vis dėlto gali skelbti. Tačiau ne dėl to, kad parlamentarai nepateisino į juos dėtų vilčių. O tik tada, jei Seimas du kartus iš eilės nepritartų Vyriausybės programai arba Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareikštų tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Tačiau tai tik graži teorija. Koks nevisaprotis pjaus šaką, ant kurios pats sėdi? Ar Seimas, ar Vyriausybė imsis tokių veiksmų, kad paskui eitų šunims šėko pjauti ir viską, ką per rinkimus taip sunkiai pasiekė, be jokių skrupulų paliktų kitiems? Kol kas Lietuvoje tokių šakų „pjovikų“ ir karštų entuziastų užleisti valdžią kitiems nepastebėta.
O kaip kitose, senosios demokratijos valstybėse? Visaip yra. Naujosios sąjungos (socialliberalų) siūlymas Konstituciją pataisyti taip, kad, surinkus 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų dėl parlamento paleidimo, Prezidentas įgytų teisę skelbti naujus rinkimus, Europoje nėra naujas dalykas. Tačiau niekur nėra taip, kad žmonės tiesiogiai, referendumu nusprendę skelbti pirmalaikius rinkimus, iškart išvaikytų savo šalies įstatymų leidėjus. Todėl, jei socialliberalams pavyktų surengti referendumą ir priimti Konstitucijos pataisą, vis tiek galutinis žodis priklausytų Prezidentui. Todėl socialliberalų iniciatyva nėra jau tokia bloga, kaip bando teigti jų oponentai. Be to, Prezidentas taip pat negalėtų imtis iniciatyvos nutraukti Seimo įgaliojimus vienašališkai. Būtų tam tikra pusiausvyra. Tai patvirtina ir mūsų konstitucinės teisės specialistai.
Kiek mums visa tai kainuotų? Parašų rinkimas ir jų tikrinimas – apie 30–40 tūkst. litų. Pats referendumas – apie 10–15 mln. litų. Demokratija kainuoja brangiai, bet ar norėtume ją pakeisti kuo nors kitu?
komentarai
lina peČeliūNieNė
„Turiu tau pranešti gerą naujieną, jau gaunu kas mėnesį po 320 litų“, – pasakė anądien mano kaimynas gimtajame miestelyje. Žmogus, kuriam dar tolokai iki pensijos, bet jis niekada nuolat nedirbo. Visi juokėsi, kai būdamas penkiasdešimties, tėvui mirus, jis ėjo į seniūniją prašyti našlaičio pašalpos. Negavęs gyveno iš motinos pensijos. Dabar mirė ir motina. O jis į tėvų namą priėmė gyventi visokius prašalaičius. Visi vėl juokėsi – Algis daro verslą, gyvens iš nuomos. Bet jis paaiškino: „Ką gali iš tų nuomininkų paimti, jie tokie pat kaip aš.“
Išgirdusi „gerąją naujieną“ patariau Algiui eiti gatve ir visiems dirbantiems žmonėms dėkoti, kad jie mokėdami mokesčius suneša jam tą pašalpą. „Ką čia šneki, – supyko Algis, – aš ne iš žmonių gaunu, o iš pašto.“ Tokių pašalpas gaunančių mano miestelyje vis daugėja. Darbo netekusiesiems net neapsimoka kito ieškotis – kas tau dirbs už minimumą ar už pusę etato.
Grįžęs iš Rusijos našlys Gediminas penkerius metus jautėsi turtingas kaip tikras europietis, gerai uždirbdavo vežiodamas automobilius iš Europos. Ilgam išvykdamas į tarptautinius reisus, savo motinai patikėdavo dešimtmečio sūnaus priežiūrą. Bet motina neseniai mirė, ir Gediminas taip pat gyvena iš pašalpos. „Bijau palikti vaiką, kad neatimtų ir neatiduotų į vaikų namus“, – paaiškino. Kartu dar gyvena irgi nedirbantis prasigėręs brolis. Vaiko jis, žinoma, neprižiūrės.
Praėjusių metų vidury Lietuvoje buvo 1,4 mln. dirbančių ir 1,5 mln. nuolat gaunančių socialines išmokas žmonių. Bedarbių vis dar daugėja. „Sodrai“ valstybė pernai skolino apie 3 mlrd. litų, šiemet vėl planuojamas 2,5 mlrd. Lt deficitas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), pavadinęs „Sodrą“ finansine piramide („Sekundės“ banku), sulaukė kairiųjų politikų pykčio bangos. LLRI pasiūlymai (privačiuose fonduose kaupti lėšas pensijai, motinystei, privačiai draustis nuo nedarbo) buvo prilyginti „Buratino nuotykiams“.
Laukėme Vyriausybės rengiamos „Sodros“ reformos. Ir pirmųjų siūlymų jau sulaukėme. Žadama pailginti pensinį amžių iki 65 metų ir vyrams, ir moterims, žadama sumažinti paramą motinystei. Žinojome, kad taip bus. Negali juk laukti gėrybių iš sprogstančios „Sodros“. Motinystės atostogos Lietuvoje tikrai negali būti dosniausios Europoje. Reikia keisti tą išmokų tvarką, kuri skatino sukčiauti – fiktyviai pasididinti atlyginimą, kad gautum maksimalią motinystės išmoką. Reikia panaikinti draudimą dirbti auginant vaiką. Pagaliau kažkaip reikėtų naikinti ir socialinę neteisybę: vaiko susilaukusi studentų šeima dabar juk ypač nuskriausta.
Kita vertus, net Seimo valdančiosios koalicijos narys Rimantas Dagys piestu stojasi už dabartinę (pasiteisinusią?) motinystės rėmimo tvarką. Darbo partija irgi nori, kad liktų taip, kaip dabar. Atsiras ir daugiau Seimo geradarių, kurie nesirūpindami valstybės finansais nepraleis progos populistiškai dek laruoti meilę vaikams. Todėl tikėtina, kad Seimas tik sumažins motinystės išmokų dydį, o jų skyrimo tvarka smarkiai nesikeis.
Pensinis amžius bus pailgintas. Jaunimui tai neatrodo taip skaudu – juk visa amžinybė iki tos pensijos (penkeri metai šen ar ten). Dabartiniams pensininkams jau nebeaktualu. Liūdniausia tiems, kuriems dabar per 50 metų, ir kurie jau ėmė skaičiuoti, kiek liko. Tie vysis pensiją kaip bėgantį horizontą. Bet gal bus nutarta ne po pusę metų kasmet tolinti pensiją, o lėčiau. Gal bus palikta kokia nors alternatyva išankstinei pensijai, kai jau esi sukaupęs darbo stažą. Neaišku, ar užteks 30 metų stažo, ar jį irgi pailgins.
Net jeigu vėliau mokama pensija padidės 7–15 proc. (kaip iš lubų pasvarstė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas), jos užteks tik komunaliniams mokesčiams. Teisus pasirodys LLRI: taupyti ir kaupti senatvei kiekvienas privalo pats. Gal verta įteisinti privalomąjį kaupiamąjį draudimą?
Po tos siūlomos reformos pasitikėjimas „Sodra“ nė kiek nepadidės. Milijardinė skola sumažės gal tik kokiu šimtu milijonų, todėl nesi tikras: jei moki įmokas, tau visada padės valstybė, kai tik neteksi darbingumo. Paliekamas socialiai neteisingas principas: tie, kurie dirba, privalės dirbti dar ilgiau, o tie, kurie nedirba, nieko nepraranda. Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, negalima žmogaus bausti darbu. Todėl pašalpų gavėjų negalima priversti dirbti viešųjų darbų. Taip žmonės demoralizuojami. Auga asocialiųjų ratas, auga ir jų vaikai, nematantys dirbančių tėvų ir patys dirbti nemokantys.
Tie mano kaimynai nėra moraliai žlugę. Jei kas pasiryžtų, jei būtų stipri bendruomenė, dar galima juos patriotiškai uždegti: tik tu gali iššluoti gatvę, tik tu moki tokį suoliuką sukalti, tik tu gali taip gražiai suremontuoti namą arba išvalyti Dubysos pakrantę. Bet niekas jais neužsiima.
Todėl gali ateiti toks laikas, kai socialinio draudimo mokestis virs mokesčiu už socialinę ramybę. Mokėsime asocialiems vien todėl, kad jie nevogtų ir socialistinių revoliucijų nekeltų. O jie taip ir nesupras, kad pinigai pašte neauga. Ydinga „Sodros“ sistema tik gilina socialinę atskirtį.
Pinigai iš pašto
praėjusių metų vidury lietuvoje buvo 1,4 mln. dirbančių ir 1,5 mln. nuolat gaunančių socialines išmokas žmonių.
Jei socialliberalams pavyktų surengti referendumą ir priimti konstitucijos pataisą, vis tiek galutinis žodis priklausytų prezidentui.
Kiek kainuoja demokratija
Naujojo saugumo vadovo dai-romasi ir krašto apsaugos ministe-rijoje – žiniasklaidos duomenimis, žvilgsniai krypsta į pulkininką leite-nantą Gediminą Griną.
prezidentė Dalia Grybauskaitė pageidautų, kad Valstybės saugu-mo departamento (VsD) vadovas būtų ne iš šios institucijos, gerai iš-manytų žvalgybos reikalus, turėtų patirties tarptautinės diplomati-jos srityje, būtų gerai vertinamas Nato.
būtent tokius kriterijus atitinka krašto apsaugos ministerijos 2-ojo operatyvinių tarnybų departamen-to laikinasis vadovas G.Grina, kuris nuo praėjusių metų spalio šiame poste pavaduoja Juozą kačergių, išvykusį mokytis į užsienį.
seimo užkulisiuose kalbama, kad G.Grinos kandidatūrą palaiko valdančiosios daugumos branduolį sudarantys konservatoriai, o ypač krašto apsaugos ministrė rasa Ju-knevičienė.
Ieškoma saugumo vadovo
Surinkta 112 tūkst. parašų
referendumo organizatoriai tvirtina per pirmąjį mėnesį jau surinkę apie 112 tūks-tančius rinkėjų parašų.
Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 5
Viešojo pirkimo konkursams diriguojantis telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius lečkauskas nė nesigėdydamas rūpinasi savo buvusios įmonės reikalais.
aktualijos
Gediminas staNišauskas
Melioracijos projektus įgyvendi-nantiems ūkininkams derėtų būti apdairesniems. Telšių bendrovė „Ežerūna“ (buvusi AB „Telšių melio-racija“) šiuo metu susidūrė su rim-tais sunkumais. Teismo antstoliai areštavo beveik visą įmonės turtą. Tiesa, jos gyvenimą palengvina vie-nas Telšių savivaldybės vadovų, ku-riam anksčiau priklausė ir „Ežerū-nos“ akcijų, ir direktoriaus kėdė.
Draugą pažinsi nelaimėje
UAB „Ežerūna“ pastaraisiais metais Telšių rajone laimi nemažai viešojo pirkimo konkursų. Ši įmonė užsiima me lioracijos ir kitais panašiais darbais.
Atrodo, sėkmės raktas yra ne tik savivaldybei palankūs pasiūlymai, bet ir naudingos pažintys. Savivaldybės viešojo pirkimo konkursams vadovauja Telšių rajono savivaldybės admi
nistracijos direktoriaus pavaduotojas J.Lečkauskas. Jam anksčiau priklausė ne tik dalis „Telšių melioracijos“ akcijų, bet ir direktoriaus postas. Valdininkas šios bendrovės direktoriumi dirbo beveik 10 metų.
„Taip, turėjau apie 8 proc. akcijų, bet jas pardaviau“, – pripažino J.Lečkauskas.
Paklaustas, kam akcijas pardavė, valdininkas įvardijo įmonės inžinierių ir dabartinį „Ežerūnos“ vadovą Joną Valančių, kuriam priklauso kontrolinis akcijų paketas.
Sieja ne tik ilgametė draugystė
J.Lečkauskas neįžvelgia nieko blogo, kad per viešųjų pirkimų komisijos posėdžius nenusišalina nuo svarstymo konkursų, kuriuose dalyvauja „Ežerūna“. Jis dirba net su projektais, kurių darbus ši įmonė atlieka.
Taip 2006–2008 m. J.Lečkauskas vadovavo Masčio ežero valymo ir pakrantės tvarkymo darbų projektui, kurio konkursą laimėjo „Ežerūna“. Bendra rangos darbų vertė siekė beveik 1,5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Darbų priėmimo aktą taip pat pasirašė buvęs „Ežerūnos“ vadovas ir akcininkas J.Lečkauskas.
„Aš neįžvelgiu nieko bloga, dirbame labai skaidriai“, – tikino dabartinis įmonės direktorius J.Valančius. Su Telšių savivaldybės valdininku J.Lečkausku draugystė jį sieja jau 25 metus.
Prieš eidamas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas J.Lečkauskas dirbo Telšių vicemeru ir jau tada dirigavo mažos
vertės statybos darbų pirkimo komisijai. Vietos spauda ne kartą rašė, kad komisija neretai pasiūlymus siuntė tik kelioms pasirinktoms įmonėms, tarp jų būdavo ir „Telšių melioracija“.
Pavadinimą pakeitusi bendrovė užnugario neprarado iki šiol. 2009 m. ji laimėjo mažos vertės viešojo pirkimo konkursą dėl melioracijos darbų Gadūnavo seniūnijoje (161,3 tūkst. Lt), o pagal apklausas gavo teisę atlikti Telšių gatvių lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcijos projektavimo darbus (190 tūkst. Lt).
Vėliau, liepos mėnesį, savivaldybė ir UAB „Telšių vandenys“ pasirašė sutartį su rangovais dėl nuotekų tinklų tiesimo Telšių mieste ir Rainių gyvenvietėje. Būtent šiam projektui įgyvendinti kaip viena iš rangovų buvo pasirinkta vėlgi „Ežerūna“. Su partneriu ji įsipareigojo atlikti darbų už 3,8 mln. litų.
Teismo antstolis areštavo turtą
Seimo narys Žilvinas Šilgalis prieš kelerius metus buvo Telšių rajono tarybos narys ir iki šiol prisimena įtartiną J.Lečkausko bei J.Valančiaus draugystę.
„Akivaizdu, kad Telšiuose įsisenėjo problema, kai politikai patys priima sprendimus, kur reikalingos investicijos. Vėliau sudaromos konkursų sąlygos ir juos laimi iš anksto žinomos bendrovės, – kalbėjo Ž.Šilgalis. – Ši neskaidri praktika tokia įsisenėjusi, kad vietos valdininkai ją priima kaip savaime suprantamą.“
Gali būti, kad „Ežerūnai“ neužteks vien Telšių savivaldybės užtarėjų. Pernai teismo antstolis Vaidas Drungilas areštavo beveik visą „Ežerūnos“ turtą, įskaitant kelis sklypus ir net įmonės automobilius – visa tai vertinama 478,5 tūkst. litų.
Be kita ko, aiškėja, kad ir įmonei priklausantys pastatai Sedos gatvėje yra įkeisti bankui. Tačiau „Ežerūnos“ vadovas J.Valančius tikina, kad tai nesutrukdys įmonei toliau sėkmingai dirbti.
J.Lečkauskas mums teigė nieko nežinąs apie „Ežerūnos“ turto areštą.
Žvilgsnis nukrypo į ūkininkus
Klausinėjamas J.Lečkauskas prasitarė, kad savivaldybė prisideda ir prie projektų, pagal kuriuos melioruojamos ūkininkų žemės. Vieną tokių esą laimėjo ir „Ežerūna“.
„Prie kiekvieno projekto savivaldybė prisideda 10 proc. (iki 100 tūkst. Lt), o likusią dalį (apie 1 mln. Lt) skiria Europos Sąjunga“, – sakė J.Lečkauskas.
Pagal nustatytą tvarką keli ūkininkai privalo įsteigti asociaciją ir teikti vandentvarkos paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Ją patvirtinus, žemdirbių asociacija skelbia konkursą, kad parinktų rangovą.
Mūsų žiniomis, šiemet Telšių apskrityje NMA ketina įgyvendinti keturis tokius projektus, todėl rinkdamiesi rangovus ūkininkai turėtų būti apdairūs.
Seimo narys Ž.Šilgalis įsitikinęs, kad J.Lečkausko veikla ir abejones keliančiomis įmonėmis turėtų pasidomėti atitinkamos tarnybos. „Jei įmonės turtas areštuotas, vadinasi, didėja rizika, kad bendrovė neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų“, – sakė politikas. „Ežerūnos“ vadovas J.Valančius pripažino, kad kai kuriuos darbus įgyvendinti vėluojama, bet jie esą bus baigti.
telšių rajono savivaldybė įtariama neskaidriai organizavusi viešuosius pirkimus.
J.lečkauskas uoliai rūpinasi viešaisiais pirkimais, o konkursų laimėtoja dažnai paskelbiama anksčiau ir jam priklausiu-si bendrovė.
Neblėstanti draugystė – pelninga
akivaizdu, kad telšiuose įsisenėjo problema, kai politikai patys priima sprendimus, kur reikalingos investicijos.
Paini elektros rinkašarūnas preikšas
Laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėją gyventojai galės tik po kelerių metų. O pramonės įmonėms laisva energijos rinka prieinama jau nuo sausio 1 dienos. Tačiau daugelis nežino, kaip teisingai orientuotis, nepaklysti jiems naujoje, painioje rin
koje. Tokiems į pagalbą skuba Rytų skirstomųjų tinklų darbuotojai.
Dabar elektros energija perkama Baltijos biržoje pagal valandinį jos sunaudojimo grafiką. Į Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filiale vykusį išplėstinį posėdį gausiai susirinkusiems įmonių vadovams ir tarybos nariams Rytų skirstomųjų tinklų atsakingi darbuotojai ( Jurgis Dambrava bei Romualdas Stundžia) aiškino, kad įmonės gaus skirstomųjų tinklų sąskaitas už tinklų paslaugas – jų linijomis tiektą elektros energiją, o pačią energiją pirks biržoje per tarpininkus. Jų šiuo metu jau yra 32 ir gali daugėti. Toks elektros energijos pirkimo būdas įmonių vadovams atrodo ganėtinai sudėtingas, painus ir sunkiai suvokiamas.
Vytautas baGDoNas
Šiemet Anykščių rajono biudže-to planuojamos pajamos mažėja 20 mln. Lt, todėl daugeliui sričių lė-šos gerokai apkarpytos. Nors anykš-tėnų, kaip ir visos šalies gyventojų, laukia nelengvi finansiniai metai, tačiau rajono meras Sigutis Obelevi-čius žvelgia į ateitį gana optimistiš-kai. Ketinama pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikia-
momis galimybėmis. Pasak mero, rajono savivaldybė keletą metų kantriai dirbo, rengė daugybę (net per 50) projektų gauti ES struktūri-nių fondų paramą. Todėl tikimasi, kad dalis projektų šiais metais bus pradėta įgyvendinti, o kai kurie pro-jektai bus ir užbaigti.
Šiais metais už maždaug 0,8 mln. Lt planuojama įrengti savarankiško gyvenimo namus seneliams Debei-kiuose, įgyvendinti Anykščių mies-to ir Naujųjų Elmininkų vandentie-kio bei kanalizacijos tinklų tiesimo (daugiau kaip 13 mln. Lt vertės) pro-jektą. Taip pat šiemet bus vykdo-mas „Viešosios turizmo ir aktyvaus bei sveikatingumo infrastruktūros plėtros Šventosios upės kairiajame krante“ projektas. Jo vertė – 7 mln.
Lt. O įgyvendinant projektą „Van-dens turizmo trasų išvystymas“ už ES lėšas bus sutvarkyta Puntu-ko akmens teritorija, Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažny-čios bokšte bus įrengta apžvalgos aikštelė.
Anykštėnai už ES lėšas ketina pakeisti langus ir duris miesto vai-kų darželiuose bei Kurklių S.Kairio pagrindinėje mokykloje, dar šešio-se kaimų gyvenvietėse įdiegti van-dens nugeležinimo technologiją, at-likti Kavarsko vidurinės mokyklos rekonstrukciją. Be to, bus pradėtos Menų inkubatoriaus statybos, kurios kainuos 6,5 mln. Lt, bei visuomeni-nių pastatų, miestelių ir stambesnių gyvenviečių infrastruktūros tvarky-mo darbai. Tam skirta 8 mln. Lt.
už šios iškabos esantis „ežerūnos“ pastatas įkeistas bankui, o likęs turtas areštuotas.
Sunkmečiu – galybė projektų
Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 26
Du mėnesiai – beveik 10 tūkst. pažeidėjų. Toks 150 greičio matuoklių, įrengtų šalies keliuose, laimikis. Pasirodo, labiausiai keliuose siautėja užsieniečiai. Tačiau Lietuvos pareigūnai neturi galimybių nei jų atpažinti, nei skirti baudų. 8 mln. litų – tiek baudų maždaug per metus išrašyta greičio mėgėjams, kuriuos užfiksavo stacionarieji greičio matuokliai. Jie keliuose pradėti montuoti pernai kovą, o gruodžio mėnesį veikė jau visi 150.
Praėjusį gruodį šalies keliuose stacionarieji greičio matuokliai užfiksavo 7908 pažeidėjus. Iš jų atpažinti 5108. Sausį, manoma, dėl sudėtingesnių orų pažeidėjų užfiksuota šiek tiek mažiau – 6334, iš jų identifikuoti 3786.
Vidutiniškai greitis viršijamas apie 29 kilometrais per valandą. Tikėtina,
kad nemažai pažeidėjų tiesiog nesulėtina greičio ten, kur kelyje greitis ribojamas.
Beveik trečdalis visų pažeidėjų – užsieniečiai.
„Transporto priemonių su užsienio valstybiniais numeriais vairuotojai yra labai nedrausmingi. Pastaraisiais mėnesiais jie sudarė 29 proc. visų užfiksuotų pažeidėjų. Anksčiau tokių pažeidėjų užfiksuodavome vidutiniškai 17 procentų. Neturime galimybės nustatyti vairuotojo tapatybę. Kad galėtume juos nubausti, reikia, kad jie grįžtų į Lietuvą ir nusižengtų, nes Administracinių teisės pažeidimų kodeksas galioja tik Lietuvos teritorijoje“, – sakė Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas.
prieblandos
šarūnas preikšas
Kad nesaikingas alkoholio var-tojimas yra žalingas ir tik prišaukia bėdų, žino visi. Tačiau daugelis dėl to nesusimąsto ir be jokios progos plempia degtinę, vyną ar alų. Ko-dėl? „Dėl linksmumo, dėl drąsos, kad energijos daugiau būtų, kad bėdas, vargus pamirščiau. Žinai, kai gerai įpili ir „nučiuožia stogas“ – dangus atsiveria! Imk, pabandyk – pats įsi-tikinsi“, – tiesė „bambalį“ prie mies-telio parduotuvės „po vakarykščio“ sveikatą taisantis pulkelis apsiblau-susių vyrukų.
Toks ar bent jau panašus vaizdelis buvo ir vieną penktadienį Anykščiuose, kai alkoholinius gėrimus plempė Eugenijus Asačiovas, Nerijus Jovaiša ir broliai Algis bei Gintautas Mickūnaičiai. Kai jau pakako, vyrukai patraukė į diskoteką. Joje pamatęs, kad sugėrovas Algis pargriuvo, 23 metų Nerijus (sportiškas UAB „Sveikatos oazė“ instruktorius gelbėtojas) pamanė, kad vaikinas yra mušamas, ir puolė ginti draugo – pribėgęs tris kartus smogė kumščiu į veidą greta Algio
buvusiam L.P. Nieko dėtam žmogui buvo sutrupinti abu žandikauliai.
„Tai, kad vyrukas įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pašaliniams asmenims matant be jokios priežasties sumušė L.P., įvertinome kaip chuliganizmą viešoje vietoje ir N.Jovaišai iškėlėme baudžiamąją bylą. Tiesa, teismas ją nutraukė“, – įvykį prisiminė Anykščių policijos komisariato (PK) viršininkas Rimantas Čepulis. Teismas jaunuoliui buvo gailestingas: už niekuo dėto žmogaus sumušimą, kaulų sulaužymą viešoje vietoje, nepagarbą ir panieką aplinkiniams, visuomenei net nebaudė. Tik įpareigojo vaikiną atlikti tai, ką ir jis pats, kad išvengtų bausmės, siūlė – Valstybinei ligonių kasai atlyginti 2953 Lt žalą už aukos gydymą. Mat mušeika savo aukos atsiprašė.
Stiprus, į „bambalius“ supilstytas alus populiarus ir Molėtų rajono Toliejų kaime. Sodiečiai sutartinai jį laiko pagrindiniu svaigalu kaime. Jis ne vienam aptemdė protą, prišaukė nepataisomų bėdų. Paskutinę kalendorinės žiemos savaitę girtas nepilnametis net brolį virtuviniu peiliu mirtinai subadė.
Jūratė pilibaitieNė
Jau penkerius metus Policijos departamentas su socialiniais par-tneriais įgyvendina projektą „Būk saugus su mobiliu“. Jo paskirtis – už-tikrinti, kad nuošalesnėse gyvenvie-tėse ir vienkiemiuose gyvenantys senukai, neįgalūs asmenys atsitikus nelaimei galėtų operatyviai infor-muoti specialiąsias tarnybas.
Pasinaudota daugiau nei 300 kartų
Įgyvendinant projektą žmonėms jau išdalyta 620 įrenginių. Jie sukonstruoti taip, kad, vos kartą nuspaudus pagalbos mygtuką, pokalbio iš nukentėjusiojo pusės negalima nutraukti, to padaryti negalėtų ir užpuolikas. Mobilųjį įrenginį galima naudoti ir kitais ekstremaliais atvejais, pavyzdžiui, staiga sutrikus sveikatai ir kilus gaisrui.
Įrenginyje įmontuotas jautrus mikrofonas pagalbos centro operatoriams leidžia girdėti ne tik žmogaus balsą, bet ir visus garsus patalpoje – dažniausiai specialistams tai padeda suprasti, kas iš tiesų vyksta. Kaip informavo Policijos departamento Viešųjų ryšių skyriaus atstovai, nenorint, kad užpuolikas sužinotų, jog auka jau išsikvietė pagalbą, garsiakalbio garsą galima pritildyti – pagalbos centre ir toliau girdima, kas vyksta patalpoje, tačiau operatoriaus negirdėti. Tai auką gali apsaugoti nuo neprognozuojamų užpuoliko veiksmų.
Įsigydami įrenginį projekto dalyviai užpildo anketą, todėl ištikus ne
laimei nereikia operatoriams aiškinti, kaip atvykti iki įvykio vietos, šie duomenys jiems yra žinomi.
Dalyvauja ne visos savivaldybės
Lietuvoje yra 60 savivaldybių, tačiau programoje dalyvauja vos daugiau nei pusė – 37. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Nemeikaitė sakė, kad įgyvendinti projektą trukdo ribotas finansavimas: „Vieno mygtuko įrenginių išlaikymą pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais finansuoja Policijos departamentas, vėliau tuo turi pasirūpinti pačios savivaldybės. Deja, kai kurios savivaldybės atsisako įgyvendinti projektą ne
tik dėl lėšų stokos, bet ir todėl, kad abejoja jo nauda.“
Vieną įrenginį išlaikyti per metus atsieina apie 450 litų. Projekte dalyvaujančios savivaldybės jų yra užsisakiusios pagal poreikį – nuo 5 iki 35. Daugiausia mobiliųjų įrenginių turi Švenčionių ir Vilniaus rajono savivaldybės. Kaip rodo Policijos departamento pateikiama statistika, nuo 2007 metų įrenginiais buvo pasinaudota daugiau nei 300 kartų, dažniausiai prašyta medikų ir policijos pagalbos.
Pavyko išvengti skaudžių nelaimių
L.Nemeikaitė teigė, kad pasinaudojus vieno mygtuko įrenginiu jau
yra pavykę išvengti skaudžių nelaimių.
„Pareigūnai prisimena atvejį, užfiksuotą Visagine 2008 metais, vos tik pradėjus įgyvendinti projektą. Sodininkų bendrijoje gyvenantis žmogus vieno mygtuko įrenginiu pasinaudojo pranešdamas, kad kaimynystėje kilo gaisras. Tuomet buvo išvengta skaudžių padarinių, nes laiku atskubėjo pagalba“, – pasakojo Policijos departamento atstovė.
Policijos departamento atstovė L.Nemeikaitė pabrėžė, kad projektas „Būk saugus su mobiliu“ atlieka didžiulį prevencinį darbą: „Nusikalsti linkę asmenys vengia namų, kuriuose įrengti vieno mygtuko įrenginiai. Kad toks įrenginys yra, praneša dėmesį patraukiantys lipdukai.“
Pagalba vieno mygtuko paspaudimu
Nelinksmos prognozėsLinas Pernavas, utenos apskrities Vpk viršininkas
praėjusiais metais apskrityje užfiksuo-tos 2864 nusikalstamos veikos, arba 140 daugiau negu 2008 metais. ta-čiau ištiriama daugiau nusikaltimų, net 9 proc. viršijamas šalies vidurkis. Didžiąją dalį nusikaltimų sudaro va-gystės. prognozuojama, kad dėl sun-kios ekonominės situacijos ir nedarbo vagysčių dar padaugės. Vagiama par-duotuvėse, įmonėse, iš sodybų, trans-porto priemonių. Gvelbiama, kas pa-kliūva po ranka – nuo koplytstulpių, automobilių, kompiuterinės bei bui-tinės technikos iki uogienių, alaus ar cigarečių. padaugėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. per metus aps-krityje užregistruoti 9 išžaginimai, 16 sunkių sveikatos sutrikdymų, 10 nu-žudymų. kriminalistai išaiškino visus šiuos nusikaltimus įvykdžiusius įtaria-muosius. sukčiavimo atvejų užregis-truota beveik dvigubai daugiau, dau-gėja ir plėšikavimo atvejų. Daugiausia jų buvo utenos rajone ir Visagine. po-puliariausias neteisėtas verslas ute-nos bei ignalinos rajonuose – „pils-tuko“ gamyba ir prekyba. Vis daugiau nusikaltimų įvykdoma apsvaigus nuo alkoholio, psichotropinių ar narkoti-nių medžiagų. Nužudymas Molėtų apskrityje šiais metais yra antras. pir-masis buvo Zarasų rajone.
Nedrausmingiausieji – užsieniečiai
Gėriau ir gersiu...
pirmųjų dviejų šių metų mėne-sių rodikliai ir toliau patvirtina ten-denciją, kad įmonių turto areštų skaičius lietuvoje stabiliai mažėja. Vasarį buvo įregistruoti 1479 turto areštai – tai beveik tiek pat, kiek ir sausį, kai buvo užfiksuoti 1481 to-kie atvejai.
„palyginus verslo turto areštų ir pradelstų skolų statistiką, ryškėja pa-radoksali tendencija, kad vis dar di-dėjant įmonių įsiskolinimams, mažė-ja joms įregistruojamų turto areštų skaičius. taip atsitinka dėl to, kad dažniausiai verslas su prioritetiniais kreditoriais, pavyzdžiui, bankais, te-lekomunikacijų ir komunalinio ūkio bendrovėmis, randa būdų susitarti „gražiuoju“, nors ir augindami jiems skolas. tačiau kreditoriai, kuriems prasiskolinusios įmonės skiria ma-žiau reikšmės, netenka kantrybės ir imasi turto arešto kaip paskutinės priemonės kovoti su skolininkais“, – pranešime cituojama kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė alina buemann.
palyginti su 2009 m. kovu, kuo-met buvo užfiksuotas didžiausias įre-gistruotų turto areštų skaičius per-nai, šių metų vasario mėnesį atitin-kamas rodiklis sumažėjo daugiau nei per pusę.
Didžiausias santykinis įmonių, tu-rinčių turto areštus, skaičius vasario mėnesį užfiksuotas Vilniaus, kauno ir klaipėdos apskrityse.
aukštos rizikos sektoriai ir toliau telkia didžiausią įregistruojamų tur-to areštų skaičių. statybų ir nekilno-jamo turto, pramonės, prekybos ir transporto sektoriuose per vasarį įregistruota 80 proc. visų turto areš-tų atvejų.
Mažėja įmonių turto areštų
Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 7pasaulis
Dr. Manvydas VitkūNas
Vakarų pusrutulį nuo šių metų pradžios sukrėtė jau antras galingas žemės drebėjimas. Šeštadienį siaura juosta Ramiojo vandenyno pakran-tėje nusidriekusioje Čilėje itin stiprų (8,8 balo pagal Richterio skalę) že-mės drebėjimą lydėjo cunamio ban-gos. Jos užliejo keliolika netoli Čilės esančių salų ir dešimtis gyvenviečių. Stichija palietė 80 proc. šalies terito-rijos. Žemės drebėjimą juto ir kaimy-nė Argentina (čia žuvo du žmonės), o įvairaus stiprumo cunamio bangos pasiekė daugelį Ramiojo vandenyno pakrančių.
Rekordiniai smūgiai
„Haitis 2“ – taip pasaulio seismologai jau praminė žemės drebėjimą Čilėje. Stichija sugriovė dešimtis tūkstančių namų (iš viso suniokota apie 1,5 mln. pastatų), daugiau nei 2 mln. gyventojų paliko be pastogės. Nuostoliai šalies infrastruktūrai ir ūkiui, preliminariu skaičiavimu, gali siekti nuo 15 iki 30 mlrd. JAV dolerių.
Ši stichinė nelaimė yra stipriausia šalyje nuo 1960 metų, kai Čilėje buvo užfiksuotas galingiausias žemės drebėjimas pasaulyje per visą seismologinių stebėjimų istoriją. Tąkart požeminių smūgių stiprumas siekė 9,5 balo pagal Richterio skalę. Stichinė nelaimė įėjo į istoriją kaip Didysis Čilės žemės drebėjimas, pasiglemžęs iki 6 tūkst. gyvybių. Prieš penkiasdešimt metų daugiausia žmonių žuvo nuo cunamio bangų.
1939 metais Čilę sukrėtęs žemės drebėjimas nusinešė net 50 tūkst. gyvybių.
Šįkart karčią ankstesnių žemės drebėjimų patirtį įsisavinę pakrantės gyvenviečių žmonės, išlikę gyvi po požeminių smūgių, iškart stengėsi kopti į aukštesnes vietas, bėgo į kalnus. Tai daugybei čiliečių išgelbėjo gyvybę. Labiausiai nukentėjo pakrantės miestas Konstitusjonas. Čia žuvo iki 300 žmonių, daugelį jų pražudė cunamis.
Po pirmojo, stipriausio, žemės drebėjimo smūgio ėjo daugybė silpnes
nių. Iš viso nuo šeštadienio iki pirmadienio Čilėje buvo užfiksuota daugiau kaip šimtas skirtingo stiprumo požeminių smūgių.
Išgąsdino net Vankuverį
Žemės drebėjimo sukeltos cunamio bangos užliejo ne tik Čilės, bet ir kitų Pietų Amerikos valstybių – Peru, Ekvadoro, Kolumbijos – pakrantes. Iš unikalios gamtos kampelio – Ekvadorui priklausančių Galapagų salų – pasitelkus karo aviaciją buvo skubiai evakuoti gyventojai.
Silpstančios cunamio bangos pasiekė ir Šiaurės Ameriką. Netgi žiemos olimpinių žaidynių sostinėje – Kanados mieste Vankuveryje – buvo paskelbtas cunamio pavojus. Cunamis nusirito iki Havajų, Japonijos ir Rusijai priklausančių Kurilų salų. Čia stichija galutinai išsikvėpė: Šiaurės Japonijoje ir Kuriluose užfiksuotos vienu dviem metrais aukštesnės bangos nei įprastai. Tačiau dėl visa
ko japonų valdžia paskelbė cunamio pavojų, iš pakrančių trumpam buvo evakuota 230 tūkst. žmonių. Perspėjimo dėl cunamio pavojaus sulaukė netgi Antarktidos pakrantėse esančių mokslinių stočių darbuotojai.
Žuvo ir gelbėtojų
Kol kas neaišku, koks bus galutinis Čilėje siautėjusios stichijos aukų skaičius. „Daugybė žmonių dingo be žinios“, – kreipdamasi į šalies gyventojus pranešė Čilės prezidentė Mišelė Bačelet. Ji kreipėsi į Jungtines Tautas bei visą pasaulio bendruomenę, prašydama humanitarinės pagalbos. Stichijos nusiaubtai šaliai labiausiai trūksta lauko ligoninių, vaistų ir tvarsliavos, elektros generatorių, vandens valymo įrenginių, lengvų konstrukcijų surenkamų tiltų. Kalnuotai, sraunių upių išraižytai valstybei tiltų atstatymas šiuo metu yra itin opus klausimas.
Čilė neliks vieniša. Šalis jau dabar sulaukia užsienio paramos. Per pastaruosius pusantro mėnesio pasaulio bendruomenė labai aktyviai rėmė ir nelaimės sukrėstą Haitį. Pavyzdžiui, Europoje tik viena Baltarusija nesuteikė paramos šiai nelaimės ištiktai šaliai. Pirmoji užsienio valstybė, atėjusi į pagalbą Čilei, buvo kaimynė Argentina, pati patyrusi šio žemės drebėjimo smūgius. Argentinoje naktį iš pirmadienio į antradienį taip pat
užfiksuotas 5,3 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas.
Net gelbėtojai, skubantys padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, nėra apsaugoti nuo nelaimių. Vienas pirmųjų lėktuvų, skraidinusių humanitarinės pagalbos krovinius į Konsepsjono miestą, sudužo taip ir nepasiekęs tikslo. Žuvo visi šeši juo skridę žmonės.
Aukų mažiau nei Haityje
Žemės drebėjimas Čilėje buvo gerokai smarkesnis nei sausio 12
dieną supurtęs Haitį. Tačiau aukų skaičius tiesiog nesulyginamas (730–800 žmonių Čilėje ir 230 tūkst. žmonių Haityje). Tai paaiškinama dviem priežastimis. Haityje žemės drebėjimas įvyko itin tankiai apgyvendintoje šalies dalyje, tiesiogiai smogė sostinei Porto Prensui, o Čilėje žemės drebėjimo epicentras buvo palyginti retai apgyvendintame regione. Tačiau svarbiausia priežastis, išgelbėjusi gyvybę bent dešimtims tūkstančių čiliečių – šioje šalyje išmoktos ankstesnių žemės drebėjimų pamokos. Daugelio naujesnės statybos namų konstrukcijos patvarios, statoma atsižvelgiant į seisminių smūgių pavojų. Čilės, kuri yra viena turtingiausių Lotynų Amerikos šalių, gyventojai gali sau tai leisti.
Siautėja plėšikai
Stichijos nusiaubtoje Čilėje iškart po žemės drebėjimo kilo neišvengiamas chaosas, susidariusia padėtimi netruko pasinaudoti nusikaltėliai. Viename didžiausių šalies miestų Konsepsjone, dydžiu prilygstančiame Vilniui, plėšikai siaubė apgriuvusias parduotuves, prekybos centrus, išsigandusių gyventojų paliktus individualius namus. Miesto merė Žaklina van Riselberg prašė šalies vyriausybės pagalbos. Į Konsepsjoną buvo įvesti kariuomenės daliniai, šiame mieste ir kai kuriose kituose šalies regionuose galioja komendanto valanda. Visą parą stichijos nusiaubtose vietovėse patruliuoja kariai ir policininkai.
Daumantas MusNiCkas
Adeno įlankoje Somalio piratai neteko „plaukiojančios bazės“ – transportinio laivo, kuriuo į atvirą vandenyną buvo gabenamos piratų grupės. Pastebėję galimą grobį plė-šikai persėsdavo į greitaeiges gumi-nes valtis ir užpuldavo beginklius užsienio šalių krovininius laivus.
Danija prie Somalio krantų yra išsiuntusi eskadros minininką „Absalon“, pagamintą pagal steals technologijas (jis sunkiai aptinkamas radarų), ginkluotą greitašaudžiais pabūklais, zenitinėmis ir „laivas–laivas“ klasės raketomis. Specialiuose laivo angaruose telpa du sraigtasparniai. Tai moderniausias iš 35 karo laivų (atsiųstų šešiolikos šalių), šiuo metu patruliuojančių prie 3100 km Somalio pakrančių.
Pasiviję jūroje pastebėtą piratų laivą, danai su Somalio banditais pasielgė labai humaniškai: leido jiems palikti laivą ir persėsti į gumines valtis, tik tada nuskandino piratų „plaukiojančią bazę“. Tai vienas didžiausių piratų patirtų nuostolių per kelis pastaruosius mėnesius.
Nors tarptautinė bendruomenė deda didžiules pastangas, kad sutramdytų piratus rytinėje Afrikos pakrantėje, somaliečiai siautėja ir vieną po kito grobia užsienio prekybinius laivus. Praėjusią savaitę jie užgrobė Indijos krovininį laivą „Abdul Razak“ su devynių žmonių įgula. Šiuo metu piratų nelaisvėje iš viso yra devyni prekybiniai laivai, apie 200 užsieniečių.
Manoma, kad vien pernai piratai gavo 60–80 mln. JAV dolerių išpirkos už užgrobtus laivus – į jų nelaisvę buvo patekę 47 laivai, 867 jūrininkai.
Somalio vyriausybė kontroliuoja tik šalies sostinę Mogadišą ir artimiausias apylinkes. Visoje kitoje šalies teritorijoje tvyro chaosas, tapęs puikia terpe klestėti teroristams ir piratams. Vasario 24–25 dienomis Filipinuose vykusioje tarptautinėje kovos su piratavimu konferencijoje Somalio prezidentas Šarifas Šeichas Achmedas tiesiai šviesiai pareiškė: „Mūsų šalis tampa antruoju Afganistanu.“ Daugelis konferencijoje kalbėjusių tarptautinio saugumo ekspertų išsakė nuomonę, kad įvesti tvarką Somalyje ir likviduoti piratų bazes pavyks tik tarptautinėms pajėgoms surengus stambaus masto sausumos operaciją. Tačiau vienintelė šiuo metu galinti tai padaryti jėga – NATO – turi pernelyg daug problemų Afganistane, kad ryžtųsi pradėti dar vieną didžiulę karinę operaciją.
Danijos karo laivas „absalon“ yra moderniausias iš visų somalio pakrantėje pa-truliuojančių užsienio laivų.
NATO jūrininkai skandina piratų laivus
Žemė Čilėje drebėjo smarkiau nei HaityjeNeseniai Čilę supurtęs žemės drebėjimas nusinešė daugiau nei 730 gyvybių.
po drebėjimo vyras iš po griuvėsių ištraukė šalies simbolį – Čilės vėliavą. rodrigo karloso eugenijo linfati Medinos (Čilė) nuotrauka
stichija Čilėje sugriovė dešimtis tūkstančių namų. iš viso suniokota apie 1,5 mln. pastatų. epa-eltos nuotraukos
Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 28 sodyba
eugenija aNtaNaitytė
Interjero specialistas, norėda-mas sukurti būsto šeimininkui pa-tinkančią gyvenamąją aplinką, pir-miausia pasidomi, kuo šis užsiima, kokie laisvalaikio pomėgiai. Juk ju-drių ir ramiai gyvenančių žmonių poreikiai labai skiriasi!
Ko pageidaus cholerikas
Šio tipo žmonių pomėgiai permainingi, jie nuolat trokšta naujų įspūdžių ir pojūčių, tad netenkins nė vienas grynas stilius. Eklektika, margumas jiems – kaip tik!
Būstas turi būti erdvus, kad baldai ir išdėlioti niekučiai netrukdytų ryžtingai judėti, gestikuliuoti. Tačiau emocijų kupinas cholerikas mėgsta griežtas formas. Poreikį nuolat keisti aplinką pavyks patenkinti pasirinkus
lengvai perstumdomus, įvairiai tarpusavyje derinamus baldus. Permainingo būdo žmonės vertina įmantrų, dekoratyvų būsto apšvietimą. Įvairiaspalviai šviestuvai gali būti keisčiausių formų ir netikėčiausiose vietose.
Interjeras turėtų būti spalvingas. Tinka mėlyna – ji veikia raminamai, kartu neleidžia pernelyg nukabinti nosies. Kontrastus mėgstantis žmogus mėlynumą mielai pagyvintų, tarkime, oranžiniais arba raudonais daiktais. Psichologas to daryti nepatartų – siūlytų rinktis šaltesnes spalvas, kurios kuria platesnės erdvės, lengvumo pojūtį.
Geresnei melancholiko nuotaikai
Melancholikus dažnai kamuoja liūdesys. Tai lemia ne pesimizmas, o didelis jautrumas. Svajojimas
vienumoje, praeities prisiminimai, fantazavimas jiems teikia pasitenkinimo – jie mėgsta gilintis į save. Būstas – tai tvirtovė, sauganti nuo permainingo, judraus pasaulio, ramybės ir jaukumo oazė. Tačiau tai anaiptol neturi būti pagalvėlėmis apkamšytas lizdelis. Būsto stilius gali būti gana įvairus: nuo klasikos iki modernizmo.
Melancholikui svarbiausia, kad namuose vyrautų harmonija, psichologinis komfortas.
Tuštuma ir didelė erdvė melancholiką erzina, nes tokioje aplinkoje jis neranda ramybės kampelio. Jam nepriimtina mada svetainę jungti su virtuve. Tą erdvę melancholikas stengsis kaip nors mažinti statydamas pertvaras, baldus ar bent pakabindamas lengvas, pusiau permatomas užuolaidas. Baldai turėtų būti be aštrių kampų, o grindys – užklotos kilimu ar kitokia žingsnių garsą slopinančia, kojoms šilumos teikiančia danga.
Jaukiausias apšvietimas – blankus, plačiai sklindantis. Priimtinas vietinis didesnių paveikslų apšvietimas, dėl baldų šešėlio kambaryje atsirandančios tamsesnės nišos.
Nepriekaištingo žmogaus namai
Patraukliausias psichologinis tipas aplinkiniams – mokantis džiaugtis gyvenimu, savo problemų kitiems neprimetantis sangvinikas. Interje
re jis mėgsta lengvas, šiltas spalvas: geltoną, gintarinę, kreminę, kartais – oranžinę ir net raudoną. Jis gerai jaučiasi spalvingoje aplinkoje, kaip ir cholerikas, nevengia kontrastingų, drąsių derinių.
Sangviniko namai kupini džiaugsmo, energijos: čia vaikų triukšmas, po kojomis painiojasi gyvūnai, groja muzika, ateina ir išeina svečiai. Toks gyvenimas sangviniko nevargina. Jam svarbu, kad namuose būtų daug oro, šviesos, šiltų jausmų. Todėl nereikia stebėtis, kad jis naujame bute pirmiausia išgriauna vieną kitą sieną. Susitaikyti su senu suplanavimu – ne jo charakteris. Savo bute jis tikrai nesistengs sukurti jaukių mažų kampelių.
Šie žmonės nemėgsta stambių baldų nei daiktų gausos. Kalbant apie stilių, skonis įvairuoja: jis gali būti ir romantinis, ir ekstremalus.
Flegmatiko aplinka rami
Flegmatiko namuose gyvenimas lėtas. Įmantrybės nepageidaujamos.
Šio būdo žmonėms patinka viskas, kas ramiai nuteikia. Jiems nebūdingi emocijų proveržiai, skubėjimas. Kuriant aplinką galioja šeimininko gyvenimo šūkis: tinkamus sprendimus reikia daryti neskubant. Stabilumas, ramybė flegmatikui yra pačios svarbiausios vertybės. Visa tai atspindi ir interjeras, pasirenkami patikimi ir tvirti baldai. Jie veikiausiai naudoti jau ne vienos kartos ir yra nemadingi, bet mieli, nepamainomi. Nemėginkite įkalbėti pakeisti – flegmatikas rengiasi juos palikti dar ir savo vaikams ar vaikaičiams!
saulius tVirbutas
Pirmieji artėjančio pavasario ato-drėkiai ir lietūs daugelio sodybų šei-mininkams atneša rūpesčių. Užlie-jami rūsiai, pažliunga sodai, telkšo balos. Šių nepatogumų galima iš-vengti investavus į drenažą arba ne-didelę melioracijos sistemą sukūrus paprastesnėmis priemonėmis.
Reikia ištirti vandens lygį
Pasak Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Melioracijos katedros docentės Almos Pocienės, norint turėti vešlius sodus, gėlynus bei daržus, būtinas tinkamas žemės drėgmės balansas. „Projektuojant želdinius reikia žinoti, kad po aukštais vaismedžiais ir medžiais gruntiniai vandenys turi būti ne sek liau kaip 1,5 m, po vaiskrūmiais – 1 m, po vejomis, gėlynais, daržais – 0,5–0,8 m“, – sakė mokslininkė.
Sunkiau sutvarkyti teritoriją, kurios paviršius lygus, o gruntas – molis ar sunkus priemolis. „Taip pat yra sklypų, kur gruntiniai vandenys arti paviršiaus, – aiškino A.Pocienė. – Tokiuose sklypuose dirva, vejos dažnai užmirksta, pavasariais ilgai neatšyla, todėl prie augalų šaknų nepatenka oro.“
Gruntinio vandens lygį galima reguliuoti. Suprantama, geriausia kviesti specialistus. Jie ne tik ištirtų gruntinio vandens gylį, bet ir patartų, kaip sausinti, kuris iš metodų – brangesnis ar pigesnis – efektyviausias konkrečiame kieme, tinkamiausias reljefui.
Pagalbininkas – tvenkinys
Paprasčiausias būdas pažeminti gruntinį vandenį – žemiausioje sklypo vietoje iškasti tvenkinį. „Šeimininkas turėtų numatyti, kur vandeniui lengviausia tekėti, ir tose vietose iš
kasti griovelius iki telkinio“, – sakė A.Pocienė. Taip ne tik pažeminamas gruntinio vandens lygis, bet ir po liūčių ar per pavasario polaidį vanduo telksis į vieną vietą – tvenkinį. Įrengiant sodybą patariama iš anksto pa
gal galimybes formuoti reljefą: tarp priešingų sklypo kraštų paviršiaus nuolydis turėtų būti bent 20 cm. Jei yra galimybė, geriausia nuolydį formuoti nuo namo į sklypo pakraščius. Kas metrą paviršius turėtų žemėti maždaug 2 cm.
Kai sodyba nuokalnėje, kalno pusėje kasamas apsauginis griovys, surenkantis paviršinį pašlaičių vandenį ir nukreipiantis jį žemyn nuo sodybos.
Jeigu nėra galimybės iškasti kūdrą, reikėtų įrengti vandens duobę. Jos dugnas turi būti išklotas 10–15 cm skersmens akmenimis ir užpiltas gargždu ar žvyru. Ant paviršiaus dar klojama samanų, pilama durpių ir žemių. Samanos ir durpės neleidžia užsikimšti tarpams tarp akmenų. Duobės dugnas turi siekti vandeniui laidų sluoksnį, kitaip teks galvoti, kur išpumpuoti vandens perteklių.
Keičiama ir dirvos struktūra
Vienas paprastesnių būdų turėti sausesnį sodą – suarti sklypą ir įmaišyti į žemę rupaus smėlio ar žvyro. „Be to, galima nukasti ar nustumti viršutinį derlingo dirvožemio sluoksnį, paskui ant nukasto ploto užpilti 20–30 cm žvyro ir vėl paskleisti dirvožemį, – pasakojo A.Pocienė. – Taip žemė paruošiama gėlynams, daržui ar mažiems vejų ploteliams.“
Taip pat sklype galima iškasti griovelius, į juos pripilti išplauto smėlio, o ant viršaus užpilti maždaug 20 cm dirvožemio sluoksnį. Šitaip palengvintas gruntas greičiau sugeria polaidžio ar lietaus vandenį. 5 cm skaldos sluoksniu galima padengti ir visą sklypą. Skalda paslepiama dirvožemio sluoksniu. Toks drenažas naudingas ir vejai, nes ji greičiau atsigaus po
žiemos įšalo, sklype netelkšos balos. Tačiau specialistai pabrėžia, kad būtina labai gerai išanalizuoti sklypo reljefą, gruntą, kad vanduo rastų geriausius kelius nutekėti į griovelius. Neretai neįmanoma išsiversti be melioracijos specialistų. Ūkininkus kartais konsultuoja ir LŽŪU Melioracijos katedros mokslininkai.
Drenažo vamzdžiai
Minėtų sausinimo būdų gali nepakakti – vanduo vis tiek veršis pro pamatus, drėks namo rūsys. Tuomet tenka kloti drenažo vamzdžius. Tai nepigi, bet efektyvi sausinimo sistema. Geriausia, kai vamzdžiais apjuosiamas visas pastatas. Geriausiai tinka gofruoti su kiaurymėmis PVC vamzdžiai, aptraukti geotekstile arba kokosų plaušais. Apie 0,5–1 m nuo namo pamatų reikia iškasti tranšėją. Ji turi būti tokio gylio, kad drenažo vamzdžiai eitu žemiau nei pamatų pagrindas. Tranšėjos dugnas sutankinamas ir išklojamas 5 cm žvirgždo ir smėlio sluoksniu. Tranšėjos nuolydis turi būti 2 mm kas metrą. Geriausia paklotus vamzdžius užpilti gargždu, paskui smėliu ir galiausiai gruntu. Drenažo vamzdžius reikia sujungti su surenkamuoju šuliniu, miestelio kanalizacijos sistema arba nuvesti į kūdrą.
Drenažo sistema prižiūrima per apžvalginius ir nukreipiamuosius šulinėlius. Jie gali būti įrengiami iš gelžbetoninių žiedų, bet dabar siūlomi ir paprastesni plastikiniai. Protarpiais nukreipiamųjų šulinėlių sistemą reikėtų praplauti laistymo žarna.
Tokia sistema tinka ne tik prie pastatų pamatų, bet ir visame sklype. Lengvoje dirvoje drenos klojamos 45–60 cm gylyje, sunkioje – nuo 80 cm iki 1,5 m. Norint apsaugoti sistemą nuo augalų šaknų, vamzdžius reikia užpilti skalda ar šlaku.
Namai pagal charakterį
Senus molinius vazonus gali-ma atgaivinti akriliniais ar kito-kiais dažais. Akriliniai dažai grei-tai išdžiūsta, neturi kvapo. Prieš tai indai išvalomi, išmirkomi, iš-plaunami, išdžiovinami. Nelygų paviršių neprošal išlyginti sienoms skirtu gruntu. Nudžiūvęs paviršius padengiamas dažais. Pagrindine spalva paviršių pravartu nutepti 2 kartus. Gražiau atrodo vazonai, dekoruoti piešiniais. Paprasčiausią ornamentą galima sudaryti iš vie-nos ar įvairių spalvų išilginių linijų ar taškų. Kad linijos būtų taisyklin-gos, norimą piešinį galima iškirpti iš popieriaus ir, trafaretą priklija-vus prie vazono, nudažyti.
Augalai į indą sodinami gerai išdžiūvus dažams. Dekoruoti vazo-nai neturi nustelbti žydinčių auga-lų grožio. Juose labiau tinka sodin-ti trumpai žydinčias, vešlią žalumą turinčias gėles.
Parengė Mėta Juškaitė
Dekoratyvūs akcentai
Tirpstančios pusnys – galvos skausmaspaprasčiausias būdas pažeminti gruntinį vandenį – žemiausioje sklypo vietoje iškasti tvenkinį.
Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 9
Vieni žmonės mėgsta aštrų ir sūrų maistą, kiti valgo prėskiau. Druskos nesunku atsisakyti – bent porą savaičių valgykite maistą, kurio nereikia papildomai sūdyti.
Druska nesudrėks, jei druskinėje laikysite keletą ryžių grūdelių. Be to, į druską galima įmaišyti 8–10 proc. bulvių krakmolo. Krakmolas nekeičia jos skonio ir spalvos.
Mėsa. Padauginus druskos mėsa sukietėja, ypač riebi. Per sūrų troškinio, kepsnio ar virtos mėsos skonį gerina miltų, sviesto padažai. Kepsnį ar virtą mėsą galite užpilti grietine ar prėsku miltų padažu. Mėsą sudėkite į gilesnį indą, užpilkite šalta grietine ar padažu ir uždengę palikite, kol atvės. Paskui indą su mėsa pašildykite vandens vonelėje (nekaitinkite tiesiogiai ant ugnies!).
Žuvis. Užpilai pagerina ir per sūrios žuvies skonį. Į juos galite pridėti daug morkų, svogūnų, petražolių, krapų, kitų žalumynų ir ant mažos ugnies troškinti su persūdyta žuvimi.
Grybai. Grybų sūrumą sumažinsite pridėję miltų, ryžių, bulvių tyrės, grietinės ar įpylę truputį vandens, parūgštinto citrinos sultimis. Kartais sūrumą susilpnina papildoma nesūdytų grybų sauja, bet stebuklas neįvyks – patiekalas bus „margo“ skonio.
Daržovės. Sunkiausia pagerinti per sūriai išvirtų daržovių skonį. Paprasčiau pagaminti naują patiekalą. Pavyzdžiui, iš sūrių virtų bulvių, morkų, salierų galima sugrūsti košę, sumaišyti su panašiu kiekiu be druskos virtų daržovių. Vietoj daržovių į sūrią košę galite dėti miltų, grietinės, riebalų, kiaušinių (geriausia plaktų baltymų). Persūdytas šviežias daržoves sumaišykite su bedruskėmis. Į salotas pravartu įberti truputį cukraus.
Sriuba. Nerūpestingos šeimininkės persūdytą sriubą skiedžia vandeniu. Taip pagadina skonį. Verčiau įberti lakštinių, manų ar ryžių kruopų, bulvių arba miltų (priedus galima dėti į puodą suvyniotus į švaraus audinio gabalėlį, kad sriuboje nepasklistų), o paskui sultinį nuskaidrinti plaktu kiaušinio baltymu.
Druskos berkite mediniu šaukštu, sriubos prieš tai paragavę semdami iš puodo vidurio. Ypač tai svarbu verdant riebią sriubą. Daugumą patieka
lų, ypač ankštinių daržovių, geriausia sūdyti beveik pagamintus ar jau pagamintus. Nesūdytas maistas greičiau išverda, mažiau sugeria druskos.
rima MarCiNkeViČieNė
Iki Velykų besitęsianti gavėnia primena mums protėvių mitybos tradicijas. Maistas ir valgymas Lie-tuvoje visada buvo tapatinamas su šventu ritualiniu veiksmu.
Bene svarbiausia tradicija, galiojanti tiek per pasninką, tiek kiekvieną dieną, yra pagarba duonai. Senoliai sakydavo, kad nepagarbiai duoną ant stalo dedančio žmogaus gyvenimas bus tarsi aukštyn kojomis.
Daržovės ir vaisiai – pagrindinis maistas per pasninką. Iš daržovių lietuviai daugiausia suvartoja kopūstų, burokų, morkų, agurkų, svogūnų, ridikų. Pasninko valgiams gaminti naudojamos ir šviežios, ir raugintos ar kitaip konservuotos daržovės. Tradicinė lietuvių prieskoninė daržovė – svogūnas – jau šimtmečius niekam neužleidžia lyderio pozicijos. Populiariausi vaisiai ir uogos – obuoliai, kriaušės, slyvos, vyšnios, serbentai, agrastai, avietės, žemuogės, bruknės, mėlynės, spanguolės. Norėdami paįvairinti pasninko stalą nepamirškite ir žiemos atsargų: raugintų agurkų, kopūstų, burokėlių, obuolių, pomidorų, sūdytų rūgštynių, dilgėlių, salierų, petražolių, krapų, burokėlių lapkočių ir kitų gėrybių. Valgiams ruošti būtinai naudokite džiovintus vaisius bei uogas.
Kitas labai svarbus pasninko valgis – grybai. Grybų patiekalai ne tik skanūs, bet ir maistingi, ko ypač stinga pasninkaujant.
Ypatinga reikšmė tenka grūdinėms kultūroms. Didžiausi košių mėgėjai Lietuvoje yra žemaičiai. Aukštaitijoje iš įvairių grūdų kepami blynai. Per
pasninką jie dažniausiai maišomi be pieno ir kepami tik su augaliniu aliejumi. Beje, lietuviai blynus kepdavo ir iš daržovių: morkų, burokėlių ar salierų. Dzūkijoje populiarūs grikių ir miltiniai patiekalai.
Neatsiejama pasninko dalis – žuvų valgiai. Pasak dvasininkų, pasninkas turi būti švelnesnis vaikams, ligoniams, pagyvenusiems ir sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms. Nėščioms moterims pasninkauti draudžiama.
Pasninkauti, ko gero, geriausiai tinka lėtinėmis kasos ir tulžies pūslės
ligomis sergantiems žmonėms. Kam sutrikusi virškinamojo trakto veikla, reikalingas ne pasninkas, o speciali dieta. Prisiminkite, kad augaliniame maiste daug angliavandenių, o jų perteklius organizme virsta riebalais. Be to, nepakenktų papildomai vartoti vitaminų.
Pasninkaujantiems ypač trūksta geležies, kurios pagrindinis šaltinis – mėsa. Nevalgant mėsos organizmui geležies nepakanka, nes iš augalų ji pasisavinama labai sunkiai. Geležies preparatai būtini pasninkaujantiems, ypač moterims.
Mūsų namai
• Žuvį 10–15 min. prieš gamin-dami apibarstykite druska – kepa-ma ji mažiau trupės.
• Žiupsnelis druskos gerina šo-kolado, tortams skirto kremo skonį, saugo pieną nuo rūgimo, mažina kiaušinio baltymo plaki-
mo laiką, nuskaidrina inde ilgiau laikomą aliejų, neleidžia gesti įtrū-
kusiems pomidorams (beriama ant įtrūkusios odelės).
• Truputis druskos gerina pri-svilusio pieno skonį (pabėrus ant viryklės išnyksta pieno svilėsių kvapas). Jos pravartu berti į pri-degusį puodą, kad būtų lengviau valyti, į keptuvę – kad netikštų įkaitinti riebalai.
• Ruošdami patiekalus garuo-se, į vandenį įberkite druskos – vi-rimo temperatūra bus aukštesnė. Druska padės ilgiau išlaikyti šiltą šildyklę.
• Pasūdytame vandenyje ver-damų kiaušinių lukštas netrūksta, lengviau nusilupa.
• Į sūrų vandenį pamerkus švie-žias daržoves, šviežius grybus, pa-sišalina smulkūs kenkėjai.
Silkė su obuoliais ir svogūnais
1 kg silkių, 0,5 kg cukraus, obuolių, svogūnų, pipirų, laurų lapelių, cinamo-no, 1 stiklinė acto, 1 stiklinė aliejaus.
silkes supjaustykite gabalėliais. Cu-krų ir cinamoną sumaišykite. obuolius ir svogūnus supjaustykite griežinėliais. silkes apvoliokite cinamone ir cukruje. indo dugną išklokite obuoliais ir svo-gūnais. toliau sluoksniais dėkite sil-kę, prieskonius, obuolius ir svogūnus. Viršutinis sluoksnis turi būti obuolių ir svogūnų. užpilkite actu, aliejumi ir parą laikykite šaldytuve.
Kopūstų salotos su džiovintais grybais
0,5 kopūsto, 2 svogūnai, 100 g vir-tų džiovintų grybų, 100 g aliejaus, 2 šaukštai acto, druskos, cukraus pagal skonį.
kopūstą supjaustykite smulkiais šiaudeliais. svogūnus ir grybus su-pjaustykite šiaudeliais ir apkepkite su puse nurodyto aliejaus. atvėsusius svogūnus ir grybus sumaišykite su ko-pūstais. Įberkite druskos, cukraus, su-pilkite actą, likusį aliejų ir viską išmai-šykite. puoškite žalumynais.
Daržovių mišrainė su grybais
100 g virtų bulvių, 50 g virtų morkų, 50 g konservuotų žaliųjų žirnelių, 50 g marinuotų agurkų, 10 g plikytų kmynų.Padažui: 1 šaukštas aliejaus, 1 šaukštelis acto, truputis druskos, pipirų, cukraus.
Daržoves supjaustykite kubeliais, su-dėkite į indą, užpilkite padažu ir gerai išmaišykite. sudėkite į salotinę, išklotą salotų lapais. puoškite žalumynais ir ma-rinuotais agurkais.
Raudonoji mišrainė
500 g virtų raudonųjų pupe-lių, 200 g virtų burokėlių, 200 g rau-dongūžių kopūstų, 4 šaukštai alie-jaus, 1 šaukštelis maltų kmynų, 1 raudonasis svogūnas, 3–4 salotų lapai, 1 citrinos sultys, druskos, pipirų.
Į dubenėlį suberkite pupeles, kube-liais pjaustytus burokėlius, šiaudeliais pjaustytus kopūstus, maltus kmynus, smulkintus svogūnus, druskos, pipirų, užpilkite citrinos sultimis ir išmaišykite. lėkštę išklokite salotų lapais, ant jų su-dėkite salotas ir užpilkite aliejumi.
Vazonas pagal interjerąirena laukytė
Vazonas turi atitikti augalo dydį ir neužgožti jo grožio. Dekoratyvinį indą patariama rinktis pagal interje-ro stilių. Net ir tuščias jis gali puošti kambarį, o didesnis – tapti įdomiu sodybos akcentu.
Daugelis augalų parduodami plastikiniuose gėliapuodžiuose. Jie lengvi, patogūs, pigūs, juose neįsiveisia dumbliai ir žemė ne taip greitai išdžiūsta. Tačiau plastikinių vazonų dugne neįrengus tinkamo drenažo, gėlių šaknys gali užmirkti, jas sunkiau pasiekia oras. Tokie labiau tinka drėgmę mėgstantiems augalams. Plastikinius vazonus geriau statyti balkone, lauke.
Keraminiai indai laidesni, šaknys gerai kvėpuoja. Sunkūs, stabilūs molinukai atrodo solidžiai ir yra populiarūs, nes tinka daugeliui augalų. Moliniuose induose šiek tiek prasčiau auga azalijos, hortenzijos ir kiti rūgščius substratus mėgstantys augalai, mat molis iš vandens sugeria įvairias druskas, substrate įvyksta šarminė reakcija.
Molinių vazonų būna įvairiausių formų, spalvų. Prie aplinkos visada dera balti ar molio spalvos. Jei nepatinka natūrali spalva, indą lengva perdažyti. Labai populiarūs dekoruoti paprasti ar glazūruoti keraminiai puodai ir vazonų padėklai. Glazūruota keramika atrodo elegantiškai.
Keramiką keičia stiklas, porcelianas. Stikliniame inde puikiai atrodo mažų eševerijų kupsteliai, orhidėjos, porcelianiniame – baltai žydintys ciklamenai, rožinės azalijos.
Madingi variniai, cinkuotos skardos indai. Drąsiai galima rinktis cilindro formos, ovalius ar kvadratinius vazonus. Cilindro formos metalinis indas tinka euforbijoms, cinkuotas – purpurinėms ginuroms. Metalas išryškina augalo faktūrą ir labai tinka šiuolaikiniame interjere. Didesniame metaliniame inde gerai atrodo stambesnius lapus turinčios dracenos, difenbachijos, peperomijos. Šios gėlės puošia erdvias patalpas, įstaigų koridorius.
Medžio vytelių ar žievių pintinės skirtos paparčiams, sanpaulijoms, orchidėjoms, bromelinių šeimos augalams. Raktažoles, krokus ir kitas svogūnines gėles galima sodinti į samanų pintinėles. Kalankėms galime skirti mažą medinį kubilėlį, stambesniems augalams – didesnius kubilus ar kibirus. Margalapiai fikusai originaliai atrodo džiovintų kempių inde, gerberos – vazone iš samanų. Visi šie indai laidūs vandeniui, todėl būtina įtiesti plastikinę plėvelę.
Tradiciniai pasninko valgiai
Druska – paslaugi pagalbininkė
Sūdyti galima ne tik valgį
Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 210 sveikata
Virginija barštytė
F.Taunytė visai negertų vaistų, jei nereikėtų „remontuoti“ širdies. Nevartoti vaistų, jei tai įmanoma, ji siūlo ir kitiems. Kodėl? Medikė turi savo versiją.
Vaistų ne visada reikia
„Daugelis vaistų gydo ne ligą, o tik slopina jos pasireiškimą. Pasaulyje gaminama per 20 tūkstančių pavadinimų vaistų, nors stacionariam gydymui užtektų 200, ambulatoriniam – 100.
Kiekvienas cheminis preparatas turi šalutinį poveikį. Vaikantis kainų, apie alergiją sukeliantį ar kenksmingą vaistų maišymą negalvojama“, – tikino ji. Apskritai, medikės manymu, vaistų geriama, kai nėra jokio reikalo: „Nuo paprasčiausios slogos prirašoma vaistų už 100 litų, nors užtektų ūkišku muilu pamuilintu pirštu išplauti nosies gleivinę ar į nosį įlašinti atskiesto trijų procentų vandenilio peroksido. Užtektų ir skiestų svogūnų sulčių.“
Ligas įveikia maistas
Medikė įsitikinusi, kad daugelį ligų galima įveikti tinkamu maistu. Pavyzdžiui, visas medžiagų apykaitos ligas, reumatoidinį artritą, podagrą ar alergijas: „Alergija nėra liga. Tai tik neadekvati organizmo reakcija pirmiausia į maistą, o paskui į įvairias medžiagas: vaistus, kvapus, kuriuos kai kurie mokslininkai laiko tik katalizatoriais, galinčiais prišaukti organizmo reakciją.“
Alergiškų vaikų būtų mažiau, jei mamos juos tinkamai maitintų nuo kūdikystės. „Gimę kūdikiai, jei negauna motinos pieno, maitinami visokiais saldžiais mišiniais, konservuotu pienu, todėl alergijų daugėja“, – aiškino F.Taunytė.
Alergiškus vaikus ji pataria gydyti vien dietomis. „Suaugusiųjų, jei jie gėrė daug vaistų, ypač hormoninių, dietomis išgydyti nepavyks, tačiau galima kur kas sumažinti šių ligų pasireiškimą“, – patarė medikė.
Dietomis gydoma ir tokia liga kaip šizofrenija. „Pasaulyje sklando nuomonė, jog šizofrenija taip pat yra sunki alerginė liga. Rusijoje ji bandoma gydyti badu ir dieta, ir tai duoda neblogų rezultatų“, – pasakojo Filomena.
Nepasisavina baltymų
Dėl alergijų kaltas ne tik netinkamas maistas. „Žmonių, linkusių į alergines ligas, vidaus organai dirba nepakankamai. Nepasisavinti baltymai, vadinami antigenais, pakliūva į kraują. Iš ten jį turėtų pašalinti „paskutinė instancija“ – inkstai, tačiau dažnai ir jie nesugeba atlikti savo darbo. Gelbėdamasis organizmas prigamina antikūnų ir šie, užpuolę nepasisavintą baltymą, geba jį pašalinti per odą, plaučius, vidaus organus. Taip atsiranda odos bėrimas, kankina obstrukcinis bronchitas, reumatas“, – aiškino pašnekovė.
Depresiją gydo badaudama
Ligas galima išsigydyti ir badaujant. Tai F.Taunytė pati praktikuoja nuo 35 metų: „Stengiuosi kas tris mėnesius pabadauti po septynias dienas. Liūdesį, kuris mane aplanko pavasariais, taip pat gydausi badaudama, gerdama tik vandenį. Tai padeda.“
Anot medikės, pasninkauti vieną dieną per savaitę – labai naudinga. „3–7 dienų sulčių dieta, ypač pasiligojus, taip pat sveikintina. Laikytis pasninko pataria visos religijos. Keturias savaites prieš Kalėdas, septynias prieš Velykas ir kartą per savaitę mūsų protėviai buvo tikri vegetarai. Sugrįžkime prie tokių įpročių ir perpus ar net daugiau sumažės alerginių, vėžinių ligų, reumatų, neliks podagros“, – tikino pašnekovė.
Ji pati nėra didelė vegetarizmo šalininkė. Pasak jos, toks maistas tinka sergantiems sunkiomis alerginėmis ligomis, bet ne sveikiems.
Alergijas gydo dietoslina kaZokaitytė
Didelį „stažą“ turintys rūkaliai pratinasi gyventi be cigaretės ir skai-čiuoja sutaupytus litus. Mesti rūkyti visai nesunku, sako jie. „Sunkiau iš-vengti tos vienos „nekaltos“ atsitik-tinės cigaretės“, – patirtimi dalijosi jau pusmetį nerūkantis, „Nerūkan-čiu europiečiu“ išrinktas panevėžie-tis Algirdas Navakas.
Nerūko porą mėnesių
Tikriausiai kils dar vienas žemės drebėjimas. Taip vaikai juokaudami sureagavo į žinią, kad jų tėtis Bronislovas Kazokaitis meta rūkyti. Kėdainių rajone gyvenantis 64 metų vyras rūko daugiau nei 40 metų. Kasdien po pakelį cigarečių. Namiškiams net nešovė į galvą mintis, kad jis gali bandyti mesti. Pasirodo, gali. Ūkininkaujantis vyras metė rūkyti pačioje sausio pradžioje.
Priežastis – pabrangusios cigaretės. Jis suskaičiavo, kad, jei mėnesį nerūkytų, sutaupytų 200 Lt. B.Kazokaitis sutaupė šiek tiek mažiau. Be dūmo ištvėrė 27 dienas. Cigaretę į rankas „įbruko“ stresinė situacija. „Bet vėl mesiu“, – užtikrino jis.
Sėkmingesnė B.Kazokaičio sūnaus Mindaugo rūkymo metimo istorija. 29 metų Kaune gyvenantis vaikinas rūko daugiau nei 10 metų. Per dieną jis taip pat surūkydavo pakelį (o kartais ir daugiau) cigarečių. Metė praėjusių metų pabaigoje, anksčiau už tėvą, ir nerūko jau keletą mėnesių.
„Norėjau patikrinti, ar sugebėsiu mesti rūkyti. Tikrai nebuvo sunku“, – sakė jis. Nebent išgėręs vieną cigaretę sutraukia. Bet tai nutinka retai. Kol kas jis nejaučia, kaip keičiasi jo organizmas ir savijauta. Tai pastebi tik jo artimieji. Ypač mama. Itin lieknas Mindaugas akivaizdžiai pradėjo daugiau valgyti ir, anot jo mamos, „taisosi“. Ar metė rūkyti visam laikui, Mindaugas negali pasakyti. Bent dabar jis jaučiasi patenkintas – kol kas kontroliuoja padėtį.
Jaučiasi dvigubu nugalėtoju
26 metų panevėžietis vadybininkas Algirdas Navakas jaučiasi dvigubu nugalėtoju. Pradėjęs rūkyti 17os,
vaikinas nerūko jau pusmetį, o už savo pastangas išrinktas neseniai pasibaigusio konkurso „Nerūkantis europietis 2009“ nugalėtoju.
„Nerūkančio europiečio“ konkursas Europoje vyksta jau antrą kartą, kuriame su kitomis 19 šalių dalyvauja ir Lietuva. Jame galėjo dalyvauti ne tik jau metusieji rūkyti, bet ir vis dar rūkantys. Pagrindinė sąlyga – išlikti nerūkantiems bent 6 mėnesius. Konkurse dalyvavo ir rūkyti nepradėjo 112 dalyvių, iš kurių komisija į finalą atrinko 10 nominantų. Komisijos nariai atrinko tuos, kurių metimo rūkyti istorijos buvo labiausiai įkvepiančios ir motyvuojančios kitus ryžtis mesti rūkyti.
A.Navakui apie konkursą pranešė žmona. „Anketą užpildžiau tą pačią dieną, kai tik sužinojau. Skelbiamas konkursas sutapo su mano apsisprendimu dar kartą bandyti mesti“, – sakė jis apskaičiavęs, kad per metus sutaupytų apie 3500 Lt. Cigaretės, kurias jis rūkydavo, kainuoja apie 9 Lt.
Sunkiausios – pradžia
Rūkymą gali išprovokuoti ne tik įtampa, bet ir išėjimas į balkoną. „Metant rūkyti organizmas valosi ir atsinaujina, bet psichika taip greitai nepasiduoda. Iš pasąmonės ateina momentiniai norai parūkyti“, – pasakojo Aina. Tuos momentinius norus gali sukelti buvimas aplinkoje, kur ūkoma, pamačius peleninę, žiebtuvėlį, net išėjus į balkoną, kuriame buvote įpratęs rūkyti. Sunkiausios yra pirmosios 48 valandos. „Organizmas reikalauja nikotino. Po 48 valandų prasideda ramesnė abstinencinė būsena. Užeina tik momentiniai norai. Po 3–4 savaičių dauguma metusiųjų poreikio rūkyti ir kitų abstinencijos požymių nebejaučia, tačiau padidėjęs jautrumas nikotinui išlieka mėnesius, tad įvairūs psichosocialiniai veiksniai, pavyzdžiui, stresas, draugai, alkoholis, lengvai gali išprovokuoti atkritį“, – pasakojo ji.
Kaip mesti rūkyti1. Noras mesti rūkyti: norinčiam mesti rūkyti gali padėti visi būdai, nenorinčiam – joks.2. aiškūs metimo motyvai:• Sveikatos pagerinimas ar išsau-
gojimas (nerūkantys žmonės mažiau serga ir gyvena ilgiau);
• Pinigų taupymas (vidutiniškai 500–1000 litų per metus);
• Geras pavyzdys kitiems (savo vaikams, moksleiviams, paci-entams ir pan.);
• Estetinis (nemalonus kvapas iš burnos, peleninių, patalpose);
• Ekologinis (aplinkos ir patalpų oro teršimas);
• Psichologinis (valios ugdymas, savivertės pagerinimas).
3. Žinojimas, kaip palengvinti abs-tinenciją (užimtumas, fizinis akty-vumas, ko nors kramtymas, van-dens gėrimas, relaksacija ir kt.
Jau metusiam rūkyti b.kazokaičiui cigaretę vėl į rankas „įbruko“ stresinė situa cija, o jo sūnus Mindaugas jaučiasi patenkintas – kol kas kontroliuoja padėtį.
Rūkalių mažėja
„Girdėjau, kad įvairius nega-lavimus galima pašalinti orga-nizmą detoksikavus, t. y. išvalius. Kokie produktai tam tinkamiau-si?“ – klausia neseniai gripu per-sirgusi skaitytoja iš Utenos r.
Grūdai, vaisiai, daržovės, kai kurios vaistažolės turi detoksikuojamųjų savybių. Ypač vertinga grūdų ląsteliena. Jos organizmas nevirškina, tačiau suaktyvina žarnyno veiklą, o svarbiausia – ji sumažina cholesterolio kiekį kraujyje. Daugeliui žinoma, kad cholesterolis yra kenksmingas žmogui – trukdo kraujo apytakai, mažina kraujagyslių spindį. Grūduose esanti ląsteliena sutraukia cholesterolio perteklių kaip sugeriamasis popierius. Tiesa ir tai, kad žmogaus organizmui labai nedidelis cholesterolio kiekis yra reikalingas. Taigi, jei norime būti sveikesni, gaminkime daugiau valgių iš grūdinių kultūrų. Taip pat galima kiek pakeisti įprastus patiekalus, pavyzdžiui, įberti žiups
nelį sėlenų į bulvinių blynų mišinį ar į kefyrą, vaikams – į jogurtą.
Vaisiai, uogos ir daržovės turi organizmą valančiųjų medžiagų – pektinų. Pektinai ne tik mažina cholesterolio perteklių, bet ir sutraukia sunkuosius metalus.
Iš uogų ypač daug pektinų turi juodieji bei raudonieji serbentai, iš vaisių – obuoliai, o iš daržovių – morkos. Įdomu tai, kad, norint išvalyti organizmą, geriau valgyti šiek tiek pakepintus obuolius ir morkas. Tuomet organizmą valančioji medžiaga – pektinai – lengviau pasisavinami.
Iš vaistingųjų žolių organizmą geriausiai valo beržų lapai ir pumpurai, taip pat jonažolės. Beržų lapai bei pumpurai gerina inkstų veiklą, neleidžia susidaryti tulžies akmenims, o jeigu jų yra – pamažu tirpdo. Jonažolės valo kepenis ir virškinimo sistemą, gerina jų veiklą. Organizmui valyti labai tinka arbata, pagaminta iš beržų pumpurų, jonažolės, smiltyninių šlamučių ir ramunėlių mišinio. Jį reikia užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti apie porą valandų ir gerti reguliariai po pusę stiklinės prieš valgį.
Parengė Ieva Rimšaitė
Vietoj tabletės – obuoliai ir morkos
Daugelį ligų galima įveikti tinkamu maistu, kai reikia – ir susilaikymu.
Gydytoja F.taunytė įsitikinusi, kad aler-gijas ir daugelį kitų ligų galima išgydyti be vaistų – tinkamu maistu ar dietomis.
Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 11Metų laikaiselemonas paltaNaViČius
Tik nesakykite, kad jums nepa-tiko žiema – ji apsupo savo gro-žybėmis, sugrąžino mus į gam-tos realybę. O dabar gyvename pavasario laukimu. Ir vėl puikus jausmas...
Vartus atveria kovas
Kovas arba kovinis – taip kadaise pirmą pavasario mėnesį pavadino mūsų protėviai. Jie tikrai buvo pastabūs ir įžvalgūs, regėjo ne tik ilgėjančią dieną, tęžtantį sniegą, bet ir sugrįžtančius paukščius. Vieversiukas skardžiabalsis, pempė kuoduota, labai žvitri ir graži, o kovas – juodas, karkiantis, snapu draikantis pusnis. Kaip tokio nepastebėsi?
Kovai šiandien ne visada išlekia žiemoti į tolimus Europos pakraščius – kalti mes patys, aprūpinantys juos, varnas, kranklius, kuosas maistu; sąvartynai, išmetamos buitinės atliekos smarkiai pakeitė jų biologiją ir lėmė sprendimą nekeliauti. Kadaise (dar prieš 100 metų) kovai buvo reguliariai migruojantys paukščiai: rudenį išskrisdavo, o pavasario pradžioje, kai jau galėjo rasti maisto, sugrįždavo.
Nežinia, kodėl kovai buvo tokie išskirtini, kodėl mūsų protėviai pirmam pavasario mėnesiui nedavė, pavyzdžiui, vieversio vardo. Šiandien lyg ir pamiršome, kad kovai, ypač jų jaunikliai, buvo valgomi – pavasario pabaigoje, kai lizduose augantys paukščiukai būdavo plunksnuoti ir riebūs, juos pešdavo ir išvirę valgydavo. Kad nemanytume esantys barbarai, priminsiu, jog Švedijoje šis paprotys buvo gajus daug ilgiau. Švedai sako, kad mielai ir dabar smaližiautų koviena, jei tik jos turėtų.
Protrūkių orai
Kovą regime visko: žiemos nuotrupų, šilumos protrūkių ir įkyraus lietaus. Tokie reiškiniai mums nėra nelaukti – visus juos suprantame kaip pavasario pradžią. Per keletą pastarųjų dešimtmečių esame regėję visko: štai 1980 m. pavasarį prie Žuvinto, kur pavasaris išaušta bene anksčiausiai, pirmasis atlydys buvo tik kovo 27 dieną. Panašiai pavasaris vėlavo 1996aisiais. Keletas pas
tarųjų metų buvo kitokie: kovą jau regėjome tikrai pavasariškų vaizdų. Tiesa, anksti išdžiūvusi žemė kėlė daug rizikos ne tik laukiniams, bet ir mūsų prižiūrimiems augalams.
Kovą mūsų niekas nestebina. Jei lietus – gerai: žinome, kad dalis vandens susigers į dirvožemį. Jei sniegas – dar geriau: lėtai tirpdamas jis taip pat pagirdys žemę. Kažkodėl ne visi nori savo laukuose pasilikti kuo daugiau drėgmės, nesodina apsauginių juostų, lauko želdinių, nors jie yra gero derliaus garantas. Be to, priebėga gyvūnams. Gal šį pavasarį kas nors ryšis?
Sakoma, kad pavasaris prasideda nuo pirmo pliko grumsto. Kovą juoduoja ištisi laukai. Ta plikų žemės lopų trauka suprantama – juose knibžda pirmoji gyvybė. Jeigu pasilenktume ir gerai įsižiūrėtume, surastume čia vorelių, boružių, sliekų. Tačiau dar daugiau gyvybės formų – nematomos.
Nematomos yra ir bakterijos, gyvenančios tik pavasarį ir skleidžiančios ypatingą kvapą: mes žinome, kad žemė taip kvepia tik dabar. Jei
pamiršote šį aromatą, išeikite į savo sodą, daržą, prie dirvos ir tikrai jį pajusite. Šiuo kvapu pagardintas visas pavasario oras – nesvarbu, sninga, lyja ar saulelė šviečia.
Beldžiasi į širdį
Pavasaris sujaukia daugelio žiemiškas mintis: tai ne koks nors asmeninis kiekvieno gyvio atradimas, o dėsninga pavasario nuotaika. Štai ką tik baigėsi ar bent jau paskutines dienas gyvuoja lapių ruja. Tik dabar galime pamatyti, kiek jų daug, netgi per daug... Po vestuvių lapės vėl taps ramios, beveik nepastebimos.
Nenustebkime vidury dienos pamatę laukais straksinčių kiškių – ir jiems vestuvės. Ir voverėms, lakstančioms medžių šakomis. Ir mangutams, neseniai pabudusiems iš žiemos miego.
Tačiau smagiausia paukščių pasaulyje: skraidymo, judėjimo, giesmių tiek daug, kad mes tik dabar nustembame – pasirodo, paukščių yra gerokai gausiau nei manome. Kiekviena giesmė ką nors reiškia, retai jos giedamos, švilpaujamos šiaip sau. Paprastai giesmė – bendravimo, informavimo priemonė. Štai pabalin sugrįžusios pempės ne tik šoka savo pavasarinius šokius – aidi ir aidi jų trimitai. Vėliau, paukščiams perint, tų trelių bus mažiau, o dabar svarbu pranešti kitiems, jog ši vieta jau užimta. Tą patį sako ir varnėnas šnekutis. Vos sugrįžęs tupi liepos viršūnėje, pašvilpauja, o paskui įsidrąsinęs leidžiasi prie inkilo ir pašiaušęs pagurklį pragysta.
Nesakykite, kad pavasaris neveikia mūsų. Tačiau svarbu ir tai, kaip jį pasveikina gyvūnai bei augalai. Štai sukruto pirmieji drugiai, atgijo skruzdėlės – pavasaris juos pažadino. Ar tikrai gyvūnai jaučia išskirtinę pavasarišką nuotaiką, sunku pasakyti. Manau, jiems gera.
Kai sukrunta bitės
Bičių apsiskraidymas – ypatingas pavasario ženklas. Keletą mėnesių ant korių judėjusios krutėjusios bitelės įsiklausydamos į savo vidinį balsą nustato, kada išaušta ta šiltoji diena, kai laikas išskristi išsivalyti
žarnyno, iškuopti avilio vidų ir pradėti naują sezoną. Apsiskraidymas yra stimulas gyventi nauju ritmu. Jeigu paskui stoja šiltesni orai, bitutes jau galima sutikti nuo pumpurų laižančias lipnias išskyras, ieškančias žiedų. Ar jų galima rasti kovą? Žinoma, šiuo metu jau atsiveria pirmosios žibuoklės, pirmi sodo gėlių – snieguolių, scylių žiedeliai. Tas žydėjimas dar labai negausus ir nedrąsus, tačiau bitės skuba skanauti pirmo tikro ir šviežio maisto. Labai anksti, tik šiek tiek vėliau už bites sudūzgia kamanės. Peržiemojusios motinos paskelbia naujos šeimos gyvenimą – joms lemta pradėti nuo nulio: surasti vietą lizdui, numegzti pirmas korio akutes, sudėti kiaušinėlius, rinkti nektarą ir žiedadulkes. Kamanės pūkuotos, atsparios vėsiam orui. Dažnai jas galima matyti net lietučiui dulkiant ar vėlyvam sniegeliui krintant. Žiūri į tokį gležną gyvį ir supranti, kad gyvenimo džiaugsmas gali daryti stebuklus. Kodėl tu to negali?
Paukštis sugrįžta linksmas
Kovo pabaigoje, per vadinamąjį Blovieščių (kovo 25ąją), parskrenda gandrai – taip bent buvo sakoma nuo seno. Paprastai taip ir būna, kasdien skaičiuojame vis pilnėjančius lizdus. Ar tikrai, kaip sakė Kristijonas Donelaitis, „gandras sugrįžo linksmas“?
Paukščių pasaulyje, matyt, nėra tokio paties, kaip mūsų, džiaugsmo. Tačiau jeigu pažvelgsime į ką tik sa
vame lizde nusileidusį gandrą, pamatysite, koks jis guvus, koks savimi pasitikintis, kaip aktyviai reaguoja į tolyje plasnojančius kitus gandrus. Kažkuris jų bus jo gandrienė. O kiti nepageidaujami, nes šis lizdas yra jo nuosavybė.
Beje, ar išliko jūsų gandralizdis? Apsižvalgykite – gal jį reikia pataisyti, gal galite dabar, dar paukščiams nesugrįžus, pakeisti pagrindą, nugenėti trukdančias šakas ir atžalas. O gal medis, kuriame yra gandro lizdas, jau netvirtas, gal lizdą reikia perkelti kitur? Kad gandrai sugrįžtų linksmi, reikia ir mūsų geros valios.
Nepamirškime gandrų ir savęs. Juk jau pavasaris...
kovą regime visko: žiemos nuotrupų, šilumos ir įkyraus lietaus. tokie reiškiniai nėra nelaukti – juos suprantame kaip pavasario pradžią.
Nepamirškime gandrų ir savęs – juk jau pavasaris!
Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 212 sportas
Policininkų lydimas į Vengriją grįžo 41ų metų Peteris Farkasas – 1992ųjų olimpinis čempionas, nuteistas 7eriems metams nelaisvės. Buvęs Vengrijos olimpinės rinktinės narys P.Farkasas buvo suimtas 2009 metų gruodį Andoroje. Jis pripažintas kaltu neteisėto kanapių auginimo byloje. Už tai vengrui skirti 7eri metai kalėjimo.
Bausmė padidinta nuo 5 iki7 metų dėl to, kad P.Farkasas, sužinojęs nuosprendį, pabėgo ir bandė slapstytis kitoje šalyje. P.Farkasas, jo brolis ir dar vienas bendrininkas buvo pripažinti kaltais ne tik dėl didelio kanapių kiekio auginimo viename iš Vengrijos sostinės Budapešto priemiesčių, bet ir
dėl marihuanos platinimo. Jis 1992 metų Barselonos olimpinių žaidynių graikųromėnų vidutinio svorio (iki 82 kg) imtynėse iškovojo aukso medalį.
Likus mažiau nei 100 dienų iki pasaulio futbolo čempionato pradžios FIFA prezidentas S.Blateris pareiškė, kad „nėra jokių abejonių“ dėl Pietų Afrikos Respublikos (PAR) pasirengimo savo šalyje priimti vieną didžiausių sporto renginių planetoje,
skelbia BBC. Visos arenos jau yra pastatytos.Nepaisant žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie vangiai perkamus bilietus, FIFA teigimu, jų jau parduota 2,2 milijono iš 2,9 numatytų visiems mačams. PAR rengiasi priimti 450 tūkst. atvyksiančių
svečių iš užsienio, tačiau FIFA pripažįsta, kad dėl ekonominės recesijos šis skaičius gali sumažėti.
PAR pasirengimas pasaulio pirmenybėms kainavo 2,9 mlrd. svarų sterlingų (11,1 mlrd. litų). Johanesburgo, Keiptauno ir Blumfonteino oro uostai buvo pastebimai rekonstruoti, o Durbane pastatytas naujas, duris atversiantis gegužės 1ąją.
Šalis taip pat stengiasi įtikinti futbolo aistruolius savo saugumu, nors PAR kriminalinė situacija yra išties prasta – 50 žmogžudysčių vidurkis per parą. Vis dėlto pasaulio čempionato metu bus sustiprintas saugumas. Tam papildomai samdoma 41 tūkst. policijos pareigūnų.
Pasaulio futbolo čempionatas startuos birželio 11ą dieną ir tęsis visą mėnesį.
Jau kovo 14-ąją prasidės automobilių „Formulės-1“ pasaulio čempionatas. pirmosios lenktynės bus surengtos azijoje, bahreino trasoje. Jūsų dėmesiui – lenktynių pilotų nuomonės apie artėjantį „Formulės-1“ sezoną ir komandų ambicijas.
Data Etapas Trasa2010-03-14 bahreino Gp sakhiras2010-03-28 australijos Gp albert parkas, Melburnas2010-04-04 Malaizijos Gp sepangas, kuala lumpūras2010-04-18 kinijos Gp šanchajus2010-05-09 ispanijos Gp katalonija, barselona2010-05-16 Monako Gp Monte karlas2010-05-30 turkijos Gp stambulas2010-06-13 kanados Gp Monrealis2010-06-27 europos Gp Valensija (ispanija)2010-07-11 D.britanijos Gp silverstone’as2010-07-25 Vokietijos Gp Hockenheimas2010-08-01 Vengrijos Gp Hungaroringas, budapeštas2010-08-29 belgijos Gp spa-Francorchamps2010-09-12 italijos Gp Monza2010-09-26 singapūro Gp singapūras2010-10-10 Japonijos Gp suzuka2010-10-24 pietų korėjos Gp * korėja, yeongamas2010-11-07 brazilijos Gp interlagosas, san paulas2010-11-14 abu Dabio Gp yas Marina (Jungtiniai arabų emyratai)
* Yeongamo trasa šiuo metu statoma, etapas įvyks pastačius žiedą ir jį leidus naudoti Tarptautinei automobilių federacijai (FIA).
2010 m. „Formulės-1“ tvarkaraštis
„Mercedes“ lenktynininko Michaelio Šumacherio teigimu, geriausią rezultatą treniruotėse Barselonoje (Ispanija) pasiekusi „McLaren“ komanda atrodė labai stipri, tačiau pažymėjo, kad tikrasis ekipų pajėgumas paaiškės tik pirmosiose sezono lenktynėse Bahreine kovo 14ąją.
Vokiečio teigimu, nuo paskutiniųjų žiemos bandymų iki čempionato pradžios „Formulės1“ komandos dar kiek patobulins savo techniką, kas gali turėti įtakos jų pajėgumui. Primename, kad jo ats
tovaujama ekipa į pirmąsias varžybas atsiveš patobulintą bolido difuzorių.
„Mes esame paruošę šiek tiek patobulinimų, tačiau ar tai bus ženklu, ar ne, lyginant su tuo, ką atliks arba ne kiti? Tai sudėtingas galvosūkis.“
Kalbėdamas apie nuotaiką komandoje, M.Šumacheris džiaugėsi teigiama atmosfera bei papasakojo apie sunkų mechanikų darbą.”Apskritai, esame teigiamai nusiteikę. Visi sunkiai dirba, nes vyksta gamyba, bandymai – mechanikai dirba naktimis,“ – kalbėjo vokietis.
„Turime daug sunkaus darbo, esu dėkingas, kad visi pluša kaip pašėlę, tiek čia, tiek gamykloje. Taigi, dabar visi greičiausiai laukia šiokio tokio atokvėpio. Apskritai, esame tikri, kad mūsų pajėgumas išaugo, taigi, viskas pamažu stoja į savo vietas.“
„Ferrari“ lenktynininkas Fernando Alonso nepraranda geros nuotaikos – bandymų Barselonoje (Ispanija) metu ispanas užtikrino, kad jo ekipa jau baigė pasiruošimą artėjančiam sezonui. „Nežinau,“ – ispanų žurnalistų paklaustas, ar turi pergalingą bolidą, atsakė pilotas. „Aišku tik tai, kad puikiai padirbėjome. Bolidas puikiai veikė visą priešsezonį. Be to, man papuolė geros dienos, nes daug dienų galėjau dirbti sausoje trasoje. Prieš pradėdami bandymus sudarėme sąrašą, kurio paskutinį punktą įvykdėme šiandien. Taigi, į Bahreiną vykstame padarę viską, ką galėjome padaryti, atlikę namų darbus. Žiūrėsime, kas
bus. Nežinome, kokie greiti esame lyginant su mūsų varžovais, tačiau manau, kad išspausime visą savo potencialą,“ – kalbėjo sportininkas. Žurnalistams F.Alonso paaiškino ir ankstesnį savo pasisakymą, jog „Ferrari F10“ yra geriausias jo vairuotas bolidas. Ispanas pažymėjo, kad tikrai neturėjo galvoje to, kad šis automobilis šiuo metu yra pats geriausias visoje „Formulės1“ rikiuotėje.
„Formulės1“ čempiono Dž.Bato no, šiemet atstovaujančio „McLaren“ komandą, teigimu, artėjančių pirmenybių lenktynėse turėtume išvysti įdomių ir labai neįprastų taktinių sprendimų. „Pagal tai, ką mačiau bandymuose, manau, kad lenktynėse išvysime daug labai neįprastų taktinių sprendimų,“ – pareiškė britas.
„Manau, kad geriausios komandos laikysis panašios taktikos. Manau, kad kai kurios komandos bandys sustoti dviem ar trim ratais anksčiau už savo varžovus, kad galėtų išvažiuoti naujomis padangomis ir galbūt taip išsiveržti į priekį,“ – sakė lenktynininkas. Dž.Batonas sutiko, kad jo švelnus vairavimo
stilius tiks pasikeitusioms vairavimo sąlygoms – sportininkai šiemet dėl kuro pylimo varžybų metu draudimo lenktynes turės pradėti itin sunkiais bolidais ir tausoti padangas. „Popietė Bahreine bus labai įdomi. Manau, kad ten daug ko išmoksime. Mes jau daug išmokome, tačiau dar turime perprasti, ką sumanė kiti žmonės ir kokios šiemet pasiteisins taktikos.“
„Formulės-1“ čempionatas startuos Bahreine
Rubenso Baričelo nuomone, „Williams“ komanda gali tapti vienu šių metų „Formulės1“ čempionato siurprizų. Brazilas atkreipė dėmesį į savo partnerio N.Hulkenbergo Barselonoje (Ispanija) pasiektą rezultatą.
„Kiek žinau, Nico pasiektas rezultatas buvo pirmasis kartas, kai išbandėme automobilį su mažu degalų kiekiu. Mes nustebinome kelis žmones ir staiga apie „Williams“ buvo pradėta kalbėti“, pastebėjo R.Baričelo, pernai lenktyniavęs „Brawn“ (dabar – „Mercedes“).
„Šią žiemą labai labai lengva tapti žiemos bandymų herojumi. Jei būčiau išsiurbęs degalus visuose bandymuose, būčiau buvęs pirmas visuose bandymuose, tačiau ar taip būčiau apie bolidą sužinojęs tiek, kiek žinau dabar? Nemanau,“ – sakė lenktynininkas.
„Jaučiamės konkurencingi – manau, kad „WilliamsCosworth“ šiemet gali viena iš žmones nustebinsiančių komandų. Tačiau, kaip jau sakiau, labai sunku ką nors pasakyti, todėl stengiuosi išlikti blaivaus proto, neatitrūkti nuo žemės, toliau sunkiai dirbti. Vis dėlto, jaučiu, kad mūsų bolidas yra konkurencingas,“ – aiškino jis.
R.BARIČELO: „Williams“ gali nustebinti
M.ŠUMACHERIS: Esame nusiteikę optimistiškai
F.ALONSO: „Ferrari“ pasiruošusi sezonui
Dž. BATONAS: Bus įdomių taktinių sprendimų
Olimpinis čempionas augino kanapes
Afrika jau laukia futbolo gerbėjų
Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 13kelionės
Virginija barštytė
Į Šveicarijos kalnus važiavome autobusu per Lenkiją, Čekiją. Pa-keliui Pilzene aplankėme alaus mu-ziejų, kur paragavome tikro čekiško alaus. O jau kitą dieną mus pasitiko žavusis Šveicarijos kurortas Liucer-na. Tai miestas prie didingo Keturių Kantonų ežero, kuriuo paplaukio-jus tarsi atsiveria vartai į margas-palvius Šveicarijos kalnus.
Vartai į margaspalvius kalnus
Vieta, kurioje atostogavome, buvo vos už 100 km nuo Liucernos. Privažiavę Adelbodeną, keltuvu pakilome į 2000 m aukštį, kur mus pasitiko Šveicarijos gražuolės – stambios žalos karvės, kurioms po kaklais tilindžiuoja skambalai. Matyt, ir joms pabodo vienas ir tas pat veiksmas – rupšnoti žolę, tad gal ketvertas jų, susirikiavusių prie pat kelto, smalsiai žvelgė į mus savo didelėmis liūdnomis akimis.
Sukasi laiko ratas
Žmonės, gyvenantys šiame aukštyje, kur apstu karvėms tinkančių ganyklų, vis dar laikydamiesi senovinių tradicijų gamina įvairių rūšių sūrius,
varškę, sviestą. Čia jų galima ir paragauti, ir nusipirkti bei nusifotografuoti – svetingi namų šeimininkai beveik kas vakarą mielai aprodydavo savo namų ūkį: didelį varinį katilą pienui kaitinti, kamaroje suslėgtą varškę, sandėliukų lentynose brandinamus „olandiškus“ sūrius.
Labiausiai nustebino karvių pririšimo „technika“ tvartuose. Gyvuliai rišami ne vien už kaklo ar ragų, kaip mums įprasta, bet ir jų uodegos pakeltos į viršų ir pritvirtintos prie sienos ar lubų, – kad nesusiterštų, paaiškino šeimininkas. Ir išties, karvutės Šveicarijoje – labai švariai laikomos, tvarto kvapai – vien šienas ir pienas. Gal todėl jos tokios stambios, tvirtos, žvilgančios, dieną naktį tilindžiuoja varpeliais po kaklais.
Kaime gyvena nedaug šeimų, ant vienos rankos pirštų suskaičiuotume, ir visi nuo ryto iki vakaro dirba: tręšia ganyklas, gano karves, užsiima sūrių gamyba, namų ūkiu.
Toks gyvenimas čia vyksta vasarą, o artėjant žiemai, karvės lyg kalnų turistės genamos stačiais kalnų keliukais 2000 metrų žemyn į slėnį, kur peržiemoja, kad anksti pavasarį vėl užkoptų į viršų, į kalnuotąsias ganyklas. Taip sukasi laiko ratas.
Šiame autentiškame Šveicarijos kaimelyje lyg idiliškame paveikslėlyje per septynias dienas matėme ir sau
lę, ir sniegą, patyrėme ir šalčio (vieną rytą iškrito sniego bei buvo nulinė temperatūra), klausydamiesi varpelių skambesio, gėrėdamiesi iš visų pusių slėnį apglėbiančiais kalnais.
Po kojų – pritrenkianti panorama
Niekur kitur čia nepamatysi tokios nuostabios panoramos, atsive
riančios tiesiog po kojomis. Ypač žaviai, pasilypėjus į vietinės reikšmės viršukalnes (aukščiausia vieta – 2700 m), atsiveria vaizdas į žemai slėnyje stūksantį Adelbodeną, kuris su savo ryškiai išdažytomis sodybomis primena M.K.Čiurlionio paveikslą „Karalių pasaka“, kur karaliai savo delnuose tarsi žmogiškos laimės simbolį laiko mažutę sodybą.
Bene labiausiai įstrigo pirmasis
žygis. Jaunas kalnų vadovas vedė, savaime aišku, savo žingsniu, vietomis net ristele pasileisdamas, o tai nežavėjo visų keliavusiųjų – taip natūraliai žmonės pasidalijo į tris atskiras grupeles: į pajėgiųjų (gal labiau patyrusių) keliautojų grupelę ir į mažiau patyrusių, o dar viena grupelė susidarė iš norinčių tiesiog saugiai pasivaikščioti ir pasigėrėti kalnais iš tolo.
Šveicarijos Alpės vilioja ir vasarą, ir žiemą
aukščiausias kalnas adelbodeno apylinkėse.
kalnuose esantis adelbodeno miestelis traukia turistus bet kokiu oru.
kalnų krioklys skleidžia gaivą. tik gamta gali padovanoti tokį gėlių ir akmenų derinį.
Sportas vos auštant, lengvas maistas ir čia pat stūksantys tarsi ranka pasiekiami kalnai. O jei dar pridėsime gryną orą, aukštą dangų, autentiškus Šveicarijos kalnų kaimus ir miestelius, puikių bičiulių būrį, patirsime daug nuostabių atostogų, apie kurias vėliau taip miela pasvajoti žiemą, akimirkų.
Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 214 eteris
6.30 „MikėPūkuotu-kas ir Tigras“.
7.00 „Fantastiškasketvertas“.
7.30 „TomoirDžerionuotykiai“.
7.55 Tegulkalba. 8.55 Kakadu.(N-7) 9.25 Auksinė
blykstė. 10.25 Nuotykiųf.
„Mumijossugrįžimas“ (2001m.,JAV).(N-7).
13.00 Žirgųlenkty-nės.
13.05 „Kalnietis“. (N-7)
14.05 „TomoirDžeriopasakos“.
14.35 „Meilėsspar-nai“.
15.35 „Manonuodė-mė“.
16.35 „Likimokerai“. 17.35 Kryžminė
ugnis. 18.45 Žinios.Sportas.
Orai. 19.10 Kakadu.(N-7) 19.40 Nuo...Iki... 20.30 Serialas„Mano
mylimasprie-še“.
21.00 Naujaversija.(N-7)
21.30 Dviračiošou. 22.00 Žinios.Verslas.
Kriminalai.Sportas.Orai.
22.40 Komedija„Žmonosirmeilužės“ (2001m.,JAV).(N-7)
0.45 „Išrinktieji“.(N-14)
6.00 Labasrytas. 9.00 Savaitė. 9.30 Pasauliopano-
rama. 10.05 „Diagnozė:
žmogžudystė“. (N-7)
11.00 TarpRytųirVakarų.
12.00 Bėdųturgus. 13.00 Duokimgaro! 14.30 Stilius. 15.00 Kultūrųkryžke-
lė.Trembita. 15.15 „Gyvūnųgelbė-
tojai“. 15.45 „Švelnusis
Benas“. 16.15 Visaišeimai.
„Namelis prerijose“.
17.15 „Diagnozė:žmogžudystė“. (N-7)
18.15 „Šiandien“. Aktualijųlaida (suvertimu įgestųkalbą).
18.45 „Senis“.(N-7) 19.55 Idėjųmetas. 20.25 Loterija„Per-
las“. 20.30 Panorama. 21.20 Savaitėsatgar-
siai. 22.04 Loterija„Per-
las“. 22.05 Savaitėsatgar-
siai(tęsinys). 22.30 Vakarožinios. 22.45 „Dingę“.(N-7)
„Dingę“. „Žmonos ir meilužės“.
6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė.Bjauru-
sisančiukasišIndijos“.
7.40 Muzikinėpopietė.
8.05 Šeštadieniorytas.
9.00 „DetektyvasKalas“.
10.00 „Mentai.Sudu-žusiųžibintųgatvės“.(N-7)
11.10 Nepaaiškinamifaktai.(N-7)
12.10 Melodrama„Svenaholmopaslaptis“ (2006m.,Vo-kietija).(N-7)
14.00 „Džesė.Bjauru-sisančiukasišIndijos“.
14.30 Muzikinėpopietė.
15.00 Tauroragas. 15.35 „Vaiduoklių
istorijos“. 16.05 Juokingiausi
žmonėsirgyvūnai.
16.45 „DetektyvasKalas“.
17.45 Nepaaiškinamifaktai.(N-7)
18.45 „Mentai.Sudu-žusiųžibintųgatvės“.(N-7)
20.00 Žinios. 20.25 Sąmokslo
teorija. 21.30 Gerasfilmas.
Romantinėkomedija„Vi-liojimomenas“(2004m.,JAV,Vokietija).(N-7)
23.20 Žinios. 23.50 „Kądaryti?“
(N-7) 0.50 „Kungfu
išmintis“.TVžurnalas.
1.20 Bamba.(S)
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“.
(N-7) 7.55 Drama„Zoro.
Špagairrožė“.(N-7)
8.55 „Meilėssūkury-je“.
10.00 „Emilija“.(N-7) 10.50 Komedija
„Kaipmanotėtis“ (2005m.,JAV).
13.05 „TakasirDžiu-džiugalia“.
13.35 „Įspūdingasisžmogus-voras“.
14.05 „HanaMonta-na“.
14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“.
(N-7) 15.35 „Nuodėmingo-
ji“.(N-7) 16.35 „Svetimas
veidas“.(N-7) 17.40 „Naisiųvasara“.
(N-7) 18.25 Susitikime
virtuvėje. 18.45 TV3žinios. 19.10 „Amžinijaus-
mai“.(N-7) 19.40 Begrimo.(N-7) 20.30 Gyvenimasyra
gražus.(N-7) 21.10 „Svetimi“.(N-7) 21.45 TV3vakaro
žinios. 21.58 Loto6. 22.00 „Nusivylusios
namųšeiminin-kės“.(N-7)
23.00 „CSIMajamis“.(N-14)
24.00 Drama„Cukrus“(2008m.,JAV).(N-7)
0.55 Komedija„Suk-čiaiRičiai“(2007m.,JAV).(N-14)
„Cukrus“. „Viliojimo menas“.
kovo 8, pirmadienis
6.30 „MikėPūkuotu-kas ir Tigras“.
7.00 „Fantastiškasketvertas“.
7.30 „TomoirDžeriopasakos“.
7.55 Tegulkalba. 8.55 Žvaigždžių
duetai4. 13.00 Žirgųlenkty-
nės. 13.05 „Kalnietis“.
(N-7) 14.05 „TomoirDžerio
pasakos“. 14.35 „Meilėsspar-
nai“. 15.35 „Manonuodė-
mė“. 16.35 „Likimokerai“. 17.35 „Širdžiųėdi-
kės“.(N-7) 18.45 Žinios.Sportas.
Orai. 19.10 Kakadu.(N-7) 19.40 Abipussienos. 20.30 Serialas„Mano
mylimasprie-še“.
21.00 Pirmaskartassužvaigžde.(N-7)
21.30 Dviračiošou. 22.00 Žinios.Verslas.
Kriminalai.Sportas.Orai.
22.40 Detektyvinisserialas„Men-talistas“.(N-7)
23.40 „4400“.(N-7) 0.40 „Išrinktieji“.
(N-14) 1.35 SveikatosABC.
6.00 Labasrytas. 9.00 „Senis“.(N-7) 10.05 „Diagnozė:
žmogžudystė“. (N-7)
11.00 Toksgyveni-mas.
12.00 Pinigųkarta. 13.00 Rytosuktinis
suZitaKelmic-kaite.
14.30 Gustavoenci-klopedija.
15.00 Kultūrųkryžke-lė.Rusųgatvė.
15.15 „Gyvūnųgelbė-tojai“.
15.45 „ŠvelnusisBenas“.
16.15 Visaišeimai.„Namelispreri-jose“.
17.00 IškilmingasLietuvosNepri-klausomybėsAktosignatarųpagerbimasLRPrezidentorūmuose.
18.15 „Šiandien“. Aktualijųlaida (suvertimu įgestųkalbą).
18.45 „Senis“.(N-7) 19.55 Stilius. 20.25 Loterija„Per-
las“. 20.30 Panorama. 21.20 Teisėžinoti. 22.04 Loterija„Per-
las“. 22.30 Vakarožinios. 22.45 Trileris„Vienos
kriminalinėpolicija“.(N-7)
labas rytas. kakadu.
6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė.Bjauru-
sisančiukasišIndijos“.
7.40 Muzikinėpopietė.
8.05 Sveikataiirlaimei.
9.00 „DetektyvasKalas“.
10.00 „Mentai.Sudu-žusiųžibintųgatvės“.(N-7)
11.10 Nepaaiškinamifaktai.(N-7)
12.10 „Juodasisriteris“.(N-7)
14.00 „Džesė.Bjauru-sisančiukasišIndijos“.
14.30 Muzikinėpopietė.
15.00 Autopilotas. 15.35 „Vaiduoklių
istorijos“. 16.05 Juokingiausi
žmonėsirgyvūnai.
16.45 „DetektyvasKalas“.
17.45 Nepaaiškinamifaktai.(N-7)
18.45 „Mentai.Sudu-žusiųžibintųgatvės“.(N-7)
20.00 Žinios. 20.25 Sankirtos. 21.00 Todarnebu-
vo... 21.30 Gerasfilmas.
Trileris„Vilkųimperija“(2005m.,Prancūzija).(N-14)
24.00 Žinios. 0.30 Romantinė
komedija„Vi-liojimomenas“(2004m.,JAV,Vokietija).(N-7)
2.15 Bamba.(S)
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“.
(N-7) 7.55 Drama„Zoro.
Špagairrožė“. (N-7)
8.55 Drama„Meilėssūkuryje“.
10.00 „Emilija“.(N-7) 10.50 Chorųkarai. 13.05 „TakasirDžiu-
džiugalia“. 13.35 „Įspūdingasis
žmogus-vo-ras“.
14.05 „HanaMonta-na“.
14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“.
(N-7) 15.35 Drama„Nuodė-
mingoji“.(N-7) 16.35 „Svetimas
veidas.(N-7) 17.40 „Naisiųvasara“.
(N-7) 18.25 Susitikime
virtuvėje. 18.45 TV3žinios. 19.10 Drama„Amžini
jausmai“.(N-7) 19.40 Akistata.(N-7) 20.30 Darpažiūrė-
sim...(N-7) 21.10 „Svetimi“.(N-7) 21.45 TV3vakaro
žinios. 21.58 „Loto6“.Lote-
rija. 22.00 „Meloteorija“.
(N-7) 23.00 Veiksmof.
„Liūtis“(1998m.,JAV). (N-14)
1.00 Komedija„SukčiaiRičiai“.(N-14)
„liūtis“. „Vilkų imperija“.
6.30 „MikėPūkuotu-kas ir Tigras“.
7.00 „Fantastiškasketvertas“.
7.30 „TomoirDžeriopasakos“.
7.55 Tegulkalba. 8.55 Kakadu.(N-7) 9.30 Pirmaskartas
sužvaigžde.(N-7)
10.00 2minutėsšlovės.
12.00 Kryžminėugnis. 13.00 Žirgųlenktynės. 13.05 „Kalnietis“.(N-7) 14.05 „TomoirDžerio
pasakos“. 14.35 „Meilėsspar-
nai“. 15.35 „Manonuodė-
mė“. 16.35 „Likimokerai“. 17.35 „Širdžiųėdikės“.
(N-7) 18.45 Žinios.Sportas.
Orai. 19.10 Kakadu.(N-7) 19.40 Paskutinė
instancija. 20.30 Serialas„Mano
mylimasprie-še“.
21.00 Gyvenimaspagalmoteris.
21.30 Dviračiošou. 22.00 Žinios.Verslas.
Kriminalai.Sportas.Orai.
22.40 Veiksmof.„Delta“būrys2.Kolumbijosgrandis“.(N-7)
0.55 „Išrinktieji“.(N-14)
6.00 Labasrytas. 9.00 „Senis“.(N-7) 10.05 „Diagnozė:
žmogžudystė“. (N-7)
11.00 Antsvarstyklių. 12.00 Savaitėsatgar-
siai. 13.00 Sveikinimų
koncertas. 14.45 Klausimėlis. 15.00 Kultūrųkryž-
kelė.Vilniausalbumas.
15.15 „Gyvūnųgelbė-tojai“.
15.45 „ŠvelnusisBenas“.
16.15 Visaišeimai.„Namelispreri-jose“.
17.15 „Diagnozė:žmogžudystė“. (N-7)
18.15 „Šiandien“. Aktualijųlaida (suvertimu įgestųkalbą).
18.45 „Senis“.(N-7) 19.55 Žurnalisto
tyrimas. 20.25 Loterija„Per-
las“. 20.30 Panorama. 21.20 Pinigųkarta. 22.04 Loterija„Per-
las“. 22.30 Vakarožinios. 22.45 Trileris„Vienos
kriminalinėpolicija“.(N-7)
Žurnalisto tyrimas. „širdžių ėdikės“.
6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė.Bjauru-
sisančiukasišIndijos“.
7.40 Muzikinėpopietė.
8.05 Sekmadieniorytas.
9.00 „DetektyvasKalas“.
10.00 Mentai.Sudu-žusiųžibintųgatvės.(N-7)
11.10 Nepaaiškinamifaktai.(N-7)
12.10 Kriminalinistrileris„Šnipųžaidimai“.(N-7)
14.00 „Džesė.Bjauru-sisančiukasišIndijos“.
14.30 Muzikinėpopietė.
15.00 „Kungfuišmintis“. TVžurnalas.
15.35 „Vaiduokliųistorijos“.
16.05 Juokingiausižmonėsirgyvūnai.
16.45 „DetektyvasKalas“.
17.45 Nepaaiškinamifaktai.(N-7)
18.45 „Mentai.Sudu-žusiųžibintųgatvės“.(N-7)
20.00 Žinios. 20.25 Akistatasu
Lietuva. 21.00 Tarpmiestoir
kaimo. 21.30 Gerasfilmas.
Komedija„Mi-lijonasmetųpriešmūsųerą“(2004m.,Prancūzija).(N-7)
23.30 Žinios. 24.00 Trileris„Atvira
ugnis“(1995m.,JAV).(N-14)
1.40 „Bamba“.(S)
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“.
(N-7) 7.55 Drama„Zoro.
Špagairrožė“.(N-7)
8.55 „Meilėssūkury-je“.
10.00 „Emilija“.(N-7) 10.50 Pramogųlaida.
(N-7) 12.20 TaiparbaNe. 13.05 „TakasirDžiu-
džiugalia“. 13.35 „Įspūdingasis
žmogus-voras“. 14.05 „HanaMonta-
na“. 14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“.
(N-7) 15.35 Drama„Nuodė-
mingoji“.(N-7) 16.35 „Svetimas
veidas“.(N-7) 17.40 „Naisiųvasara.
(N-7) 18.25 Susitikime
virtuvėje. 18.45 TV3žinios. 19.10 Drama„Amžini
jausmai“.(N-7) 19.40 Priešsrovę.
(N-7) 20.30 Dok.drama
„Farai“.(N-7) 21.10 „Svetimi“.(N-7) 21.45 TV3vakaro
žinios. 21.58 „Loto6“.Loteri-
ja. 22.00 „Kalėjimo
bėgliai“.(N-14) 23.00 „CSIkriminalis-
tai“.(N-14) 24.00 Eurolygos
apžvalga. 0.05 Drama„Cu-
krus“(2008m.,JAV).(N-7)
1.00 Komedija„SukčiaiRičiai“(2007m.,JAV).(N-14)
„svetimi“. „Detektyvas kalas“.
kovo 9, antradienis
6.30 „TomoirDžeriopasakos“.
6.55 Animac.f.„Barbėirdei-mantinėpilis“.
8.20 Animac.f.„Ei,Arnoldai!
9.40 Nuotykiųkomedija„Naminukai“ (1997m., D.Britanija,JAV).
11.15 Veiksmoko-medija„Jeigužvilgsniugalė-tumnužudyti“(1991m.,JAV). (N-7)
12.50 Nuotykiųkomedija„Mažylis“(1995m.,JAV)
14.35 Animac.f. „Misija„Kar-vės“.
16.00 Veiksmo komedija„Kūdikis už30000000“. (2006m.,Hon-kongas).(N-7)
18.45 Žinios.Sportas.Orai.
19.09 „Čiukučiukutraukinuku“.Informacinėlaida.
19.12 Kakadu.(N-7) 19.40 Premjera.„Kai
švenčiaŽuvys“.Muzikinisšou.
21.40 Veiksmof.„Prezidentosprendimas“ (1996m.,JAV).(N-7)
0.20 Kriminalinėdrama„Kasjūs,poneBruksai?(2007m.,JAV).(N-14)
8.00 Animac.f.„Pelenė“.
9.00 Svečiųatvyki-mas.Transliaci-jaišSeimo.
10.00 IškilmingasLRSeimominė-jimas,skirtasKovo11-osios.
11.30 KomentarasišLRTstudijos.
12.00 Vėliavųpakėli-moceremonija.
12.30 Lietuvoskariuo-menėsparadas.
13.15 KomentarasišLRTstudijos.
13.30 Šv.Mišiųtrans-liacijaišVilniausarkikatedros.
14.30 Koncertas„Šau-kiuašLietuvą“.
15.00 JungtinisLietuvos,EstijosirLatvijoskariuomeniųorkestrųkon-certasKatedrosaikštėje.
16.30 Žinios. 16.40 PoetoJustino
Marcinkevičiaus80-mečiui.Koncertas.
18.00 Premjera.Dok.f.„A.Brazaus-kas:liudijimai“.
19.00 Premjera.Dok.f.apieV.Landzber-gį„Laisvėsdžia-zas“.
20.00 Premjera.Dok.f.„Lietuva.Statusas.Nepri-klausoma“.
20.25 Loterija„Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Koncertas
„Tikimelaisve“.Pertraukoje– 22.04Perlas.
23.00 Drama„Rug-sėjis“(1987m.,JAV).(N-14)
„pelenė“. „prezidento sprendimas“.
6.55 Televitrina. 7.15 Juokingiausi
žmonėsirgyvūnai.
7.45 Muzikinėpopietė.
8.15 Laikoženklai. 9.15 „Vaiduoklių
istorijos“. 9.40 „Detektyvas
Kalas“. 10.35 Amerikos
talentaiIV. 12.10 Komedija„Mi-
lijonasmetųpriešmūsųerą“(2004m.,Prancūzija).(N-7)
14.05 Dok.f.„Trysdeklaracijos“.
15.00 Dok.f.„Visatiesybėapiemanotėvą“.
16.15 Fantastinėani-macija„Žvaigž-džiųkarai:pererdvęirlaiką“.(N-7)
17.55 Drama„Berly-nostebuklas“ (2008m.,Vo-kietija).(N-7)
20.00 Žinios. 20.15 Akistatasu
Lietuva. 21.00 „Lietuvos
žinių“tyrimas. 21.30 Gerasfilmas.
Veiksmotrileris„ŠnipasZorgė“(2003m.,Japo-nija).(N-14)
0.55 „Kądaryti?“(N-7)
1.55 Bamba.(S)
6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Avataras“. 7.05 „Simpsonai“.
(N-7) 7.35 Animac.f.„Pir-
mykštėžemėXI.Mažozau-riukųinvazija“.
9.10 Komedija„Dviratininkai“(2002m.,JAV).
10.40 Nuotykiųf.„Žvaigždžiųvaikis“(1997m.,JAV).
12.40 Komedija„Daktaras Dolitlis3“ (2006m.,JAV).
14.40 Komedija„Beždžionėlėriedlentininkė“(2001m.,JAV,Kanada).
16.15 Komedija„Oskaras“ (1991m.,JAV).
18.25 Susitikimevirtuvėje.
18.45 TV3žinios. 19.00 Nuotykiųf.
„Paskutinistamplierius“ (2008m.,JAV).(N-7)
22.30 Komedija„Psi-choterapija“(2003m.,JAV). (N-7)
0.30 Drama„Narko-tikųprekeiviai“ (1995m.,JAV).(N-14)
„psichoterapija“. „berlyno stebuklas“.
kovo 11, ketvirtadieniskovo 10, trečiadienis
Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 15eteris
6.30 Animac.f.„TobijasTocasirjoliūtas“.
7.50 Animac.f.„Betmenas.Fantomokau-kė“.
9.15 Komedijašeimai„ŠuoSkipas“.
11.00 Gerumodiena. 11.05 Veiksmo
komedija„Vaikųdarželiopolicininkas“ (1990m.,JAV).(N-7)
13.20 Gerumodiena. 13.25 Nuotykių
komedija„TeisinguolisDadlis“(1999m.,JAV).
14.55 Gerumodiena. 15.00 Nuotykiųf.
„SugrįžimasįŽydrąjąpa-krantę“(1991m.,JAV).(N-7)
17.00 Gerumodiena. 17.05 Dok.f.„Prieš
parskrendant įžemę“.
18.00 Gerumodiena. 18.45 Žinios.Sportas.
Orai. 19.00 Gerumodiena
(tęsinys). 22.00 Veiksmof.
„Pavojingassandėris“(2003m.,JAV).(N-7)
0.10 Siaubof.„Juodojiskylė“(1997m.,D.Britanija,JAV).(N-14)
8.00 Animac.f.„Juo-dasisGražuo-lis“.
8.50 Animac.nuoty-kiųf.„Gudruo-lėpelytė“.
10.10 Pasaka„Gyvenokartąkaralius“.
12.00 A.Kačanauskomuzikosmoky-klosvaikųgru-pė„LinksmasisDO“.Geriausiosdainos.
13.45 Katastrofųf.„Viesulas“ (1996m.,JAV).(N-7)
16.00 Žinios (suvertimu įgestųkalbą).
16.10 Iškilmingaskoncertas,skirtasLietuvosNepriklauso-mybėsatkūri-mo20-mečiui„Tikimelaisve“.
18.15 Premjera.Dok.f.„MisijaSibi-ras“Kazachsta-ne“.
19.00 Lietuvostūkstantmečiovaikai.
20.25 Loterija„Per-las“.
20.30 Panorama. 20.55 Duokimgaro! 22.04 Loterija„Per-
las“. 22.08 Duokimgaro!
(tęsinys). 23.00 Veiksmotrileris
„Pasauliopabaiga“(1999m.,JAV). (N-14)
„Viesulas“. „teisinguolis Dadlis“.
6.50 Televitrina. 7.10 Juokingiausi
žmonėsirgyvūnai.
8.00 Muzikinėpopietė.
8.30 „Lietuvosžinių“tyrimas.
9.00 Todarnebu-vo...
9.30 „Vaiduokliųistorijos“.
9.55 „Žvaigždžiųkarai:pererdvęirlaiką“.(N-7)
10.35 Paulinos „Įžvaigždes“kompaktiniodiskopristaty-mas.
12.10 Drama„Berlynostebuklas“ (2008m.,Vo-kietija).(N-7)
14.10 „Valstybėske-lias.AlmaMa-terVilnensis“.Dok.f.ciklas.
15.10 „Vaiduokliųistorijos“.
15.35 Gimnazistai. 16.45 „Detektyvas
Kalas“. 17.45 Nepaaiškinami
faktai.(N-7) 18.45 „Mentai.Sudu-
žusiųžibintųgatvės“.(N-7)
20.00 Žinios. 20.15 „Juodasis
riteris“.(N-7). 21.20 Amerikostalen-
taiIV. 23.00 Europosrąsto
kėlimočempio-natas. 2009m.
23.45 Trileris„Vilkųimperija“(2005m.,Prancūzija).(N-14)
2.10 Bamba.(S)
7.25 Teleparduotu-vė.
7.40 Animac.f.„Pir-mykštėŽemėXII.Didžiojisparnuočiųdiena“.
9.10 Nuotykiųf.„Kikboksoakademija“ (1997m.,JAV).(N-7)
10.50 Filmasšeimai.„Tikrasismakaolobis“(1998m.,Australija).
12.30 Komedija„Bizniovaikai“(2000m.,JAV).
14.35 Komedija„Beždžionėlėekstremalė“ (2003m.,Kanada).
16.15 Filmasšeimai.„Gaisrinėsšuo“(2007m.,JAV,Kanada).
18.25 Susitikimevirtuvėje.
18.45 TV3žinios. 19.10 Muzikinėkaru-
selė. 20.10 Didysis
penktadieniofilmas.Kome-dija„Džonsonųatostogos“ (2004m.,JAV).(N-7)
22.10 Komedija„LaimingasisGilmoras“(1996m.,JAV).(N-7)
0.10 Veiksmof.„Im-perija“(2002m.,JAV).(N-14)
„Džonsonų atostogos“. „Žvaigždžių karai“.
kovo 12, penktadienis
6.30 „Laslostovy-kla“.
6.55 „NenuoramaDžiunėLy“.
7.20 „BazasŠvies-metisirŽvaigž-džiųkomanda“.
7.45 „AntinasGu-druolis“.
8.10 „Finas ir Fer-bis“.
8.35 „Dinozaurųkaralius“.
9.00 SveikatosABC. 10.00 Kinopusry-
čiai.Nuotykiųkomedija„Sva-joniųstovykla“(1994m.,JAV).
12.00 Nuotykiųkomedija„Vel-niškasėkmė“(1991m.,JAV).
13.50 „Ratuotasriteris“.(N-7)
14.50 „Deginantiaistra“.
17.00 Nevienaskelyje.
17.45 „Teleloto“.TVžaidimas.
18.45 Žinios.Sportas.Orai.
19.00 SavaitėsįvykiųTOP5.
19.30 2minutėsšlovės.
21.30 Premjera.Kriminalinistrileris„Vertėja“(2005m.,JAV,Prancūzija,D.Britanija).(N-7)
0.10 Snobonaktis.Drama„Truma-nošou“(1998m.,JAV).(N-7)
8.15 TufiaiirTuniai. 8.30 „PašėlęTornbe-
riai“. 8.55 „Paslapčių
sodas“. 9.20 Animac.f.
„AviukasŠonas“.
9.30 „Ragaiirkano-possugrįžta“.
10.00 Gustavoenci-klopedija.
10.30 Telebim-bam. 11.00 Lietuvoskino
auksofondas.„Vaikaiiš„Ame-rikos“viešbu-čio“(1990m.,Lietuva).
12.45 Pasauliodokumentika.Dok.serialas„NeregėtaKinija:pandųšalis“.
13.45 Detektyvokla-sika.„Puaro“.
15.30 Šventadieniomintys.
16.00 Žinios(suvertimuįgestųkalbą).
16.10 TVkonkursas„Dainųdainelė2010“.
18.00 SeptyniosKaunodienos.
18.30 PopietėsuAlgimantuČekuoliu.
19.00 Keliaukim! 19.30 Bėdųturgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Savaitėsfilmų
filmas.Trileris„Hadofakto-rius“(2006m.,JAV).(N-7)
„Hado faktorius“. „Velniška sėkmė“.
6.50 Televitrina. 7.05 Grožisiresteti-
ka. 8.00 Giriųhorizon-
tai. 8.30 Tarpmiestoir
kaimo. 9.00 Tauroragas. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio
rytas. 11.00 Sveikataiir
laimei. 12.00 „KungFuišmin-
tis“. TVžurnalas.
12.30 „Juodasisriteris“.(N-7)
13.30 Juokingiausižmonėsirgyvūnai.
14.00 SveikinimųkoncertasTel.(85)2780803,mob. 861877654.
16.00 Giriųhorizon-tai.
16.30 Svarbuspokal-bis.
17.00 „Lietuvosžinių“tyrimas.
17.30 Kainoskodas. 18.00 „Valstybės
kelias.1830/31m.Sukilimas“.Dok.f.ciklas.
19.00 „Kądaryti?“(N-7)
20.00 Žinios. 20.15 Ekstrasensų
mūšisVII.(N-7) 21.15 Meilėsistorijos.
Melodrama„Meilėstinkluo-se“(2006m.,Vokietija).(N-7)
23.00 Trileris„Tylioji“(2005m.,JAV).(N-14)
0.55 Bamba.(S)
6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh!GX“.
(N-7) 7.00 „Vėžliukai
nindzės“. 7.30 „Smalsutė
Dora“. 7.55 H2O.Serialas. 9.00 Sveikasžmo-
gus. 10.00 Vaikams.
Komedija„Ste-buklingibatai2“(2006m.,JAV,Kanada).
12.00 Drama„Undi-nėskrėslas“(2006m.,JAV,Kanada).
13.45 Kreivasveidro-dis.
15.50 Akistata.(N-7) 16.40 Nuodėmiųde-
šimtukas.(N-7) 17.30 Dok.drama
„Farai“.(N-7) 18.10 Asistentai. 18.45 TV3Žinios. 19.00 Savaitėsko-
mentarai. 19.30 TaiparbaNe. 20.00 Pramogųlaida.
(N-7) 21.30 Trileris„Sparta-
nas“(2004m.,JAV,Vokietija). (N-14)
23.35 Kriminalinėdrama„Jūramato“(2002m.,Japonija).(N-14)
„spartanas“. „tylioji“.
kovo 14, sekmadienis
6.30 „Laslostovy-kla“.
6.55 „NenuoramaDžiunėLy“.
7.20 „BazasŠvies-metisirŽvaigž-džiųkomanda“.
7.45 Premjera.Animac.seri-alas„AntinasGudruolis” .
8.10 „Finas ir Fer-bis“.
8.35 „Dinozaurųkaralius“.
9.00 Vaikams.„KarolukoirPencėsrytas“.
9.30 Žaliojiakademi-ja.
10.00 Kinopusryčiai.Animac.f.„AntinoDafiosuktybės“.
11.30 Komedija „Įžvejybą“ (1997m.,JAV).
13.15 Kakadu.(N-7) 13.45 „Ratuotas
riteris“.(N-7) 14.50 „Deginanti
aistra“. 17.00 Švarūspinigai. 17.30 SuperKakadu.
(N-7) 18.00 Žvaigždžių
duetai4. 18.45 Žinios.Sportas.
Orai. 19.00 Žvaigždžių
duetai4(tęsi-nys).
22.00 Romantinėkomedija„Išsis-kyrimas“(2006m.,JAV).(N-7)
0.10 Katastrofųf. „10,5balo“ (2004m.,JAV).(N-7)
8.00 Krikščioniožodis.
8.15 „TufiaiirTu-niai“.
8.30 „PašėlęTornbe-riai“.
8.55 „Paslapčiųsodas“.
9.20 „AviukasŠonas“.
9.30 Gimtojižemė. 10.00 Rytosuktinissu
ZitaKelmickaite. 11.30 Durysatsidaro. 12.15 Pulsas. 12.45 „Labiauuž
viską“. 13.45 Klausimėlis. 14.00 „Jūrųžvalgas“. 15.00 I„Gyvenimas
Napoleonolaikais“.
16.00 Žinios. 16.10 Sveikinimų
koncertas. 18.00 Tuzinasauksi-
nių. 18.30 Animacinisf.
„Žiniaapiecivili-zacijosbūklę“.
18.40 Animac.f.„Kąmespadarėmevištoms“.
18.45 Animac.f.Šaunio-jokareivioŠveikonuotykiai Pa-sauliniamekare.„Šveikastraukia įkarą“.
19.10 „ŠerlokasHolm-sasirdaktarasVotsonas.Kru-vinasužrašas“.
20.25 Perlas. 20.30 Panorama. 21.00 Pasauliopano-
rama. 21.30 Komedija
„Karštis“(2006m.,Rusija).(N-7)
23.15 Lietuvoskinoauksofondas.„Vaikaiiš„Ame-rikos“viešbu-čio“(1990m.,Lietuva).
„karštis“. „išsiskyrimas“.
6.50 Televitrina. 7.05 Sveikataiir
laimei. 8.00 Gimnazistai. 9.00 Kainoskodas. 9.30 „Vaiduoklių
istorijos“. 10.00 Šeštadienio
rytas. 11.00 Grožisiresteti-
ka. 12.00 Todarnebu-
vo... 12.30 „Juodasis
riteris“.(N-7) 13.30 Juokingiausi
žmonėsirgyvūnai.
14.15 Europosrąstokėlimočempio-natas. 2009m.
15.00 Laikoženklai. 16.00 Tarpmiestoir
kaimo. 16.30 Autopilotas. 17.00 Ekstrasensų
mūšis.(N-7) 18.00 Nepatvirtinta
diagnozėIII.(N-7)
19.00 „Kądaryti?“(N-7)
20.00 Žinios. 20.15 „Juodasis
riteris“.(N-7) 21.20 Kriminalinis
trileris„Šnipųžaidimai“.(N-7)
23.15 Trileris„Vam-pyrųera“(2002m.,Honkongas,Japonija,Olan-dija).(N-14)
1.20 Bamba.(S)
6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh!GX“.
(N-7) 7.00 „Vėžliukai
nindzės“. 7.30 „Smalsutė
Dora“. 7.55 H2O.Serialas. 9.00 Apieūkįir
bites. 9.30 Mamyčių
klubas. 10.00 Vaikams.
Komedija„Ste-buklingibatai“(2002m.,JAV).
12.00 Veiksmokome-dija„Slaptasisbrolis“(2002m.,JAV). (N-7)
13.45 Kreivasveidro-dis.
15.45 Begrimo.(N-7) 16.35 Gyvenimasyra
gražus.(N-7) 17.10 „Moterųalėja“.
(N-7) 18.10 Chorųkarai. 18.45 TV3žinios. 19.00 Chorųkarai
(tęsinys). 22.00 Drama„Oska-
rų“šeštadienis.PaskutinisŠkotijoskara-lius“(2006m.,D.Britanija).(N-14)
0.30 Nuotykiųf.„Se-nasisGringo“(1989m.,JAV).(N-7)
„slaptasis brolis“. „Vampyrų era“.
kovo 13, šeštadienis
Avinas. susimąstykite, kokie svarbiausi jūsų veiklos tikslai, ir padarykite viską, kad juos pasiek-tumėte. Jūsų pastangos bus sėkmingos. Neatsisa-kykite kolegų ir bičiulių pagalbos. priimkite dalyki-nius pasiūlymus, ypač tuos, kurie susiję su bendros įmonės steigimu.
_ Jautis. sužinosite svarbią naujieną, kuri, ko gera, pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą ir turės įtakos karjerai. Daug naudos duos pažintis su įtakingu asmeniu. Jis jums padės plėsti verslą ir įgyvendinti komercinius projektus. problemos namuose truk-dys tvarkyti svarbius reikalus, bet verčiau nekreip-kite dėmesio į nesutarimus šeimoje ir visas jėgas skirkite verslui.
` Dvyniai. Vertėtų paklausyti savo teisininko patarimo ir tik tada pradėti bendradarbiauti su naujais partneriais. Jums niekas nekliudo iškeliauti į tolimas šalis, o finansinės problemos bus išspręstos jau šią savaitę. azartinių lošimų ir abejotinų biržos sandorių mėgėjai dabar turi būti itin atsargūs.
a Vėžys. išspręsite verslo problemas ir sėkmin-gai žengsite į priekį. išsipildys visi jūsų lūkesčiai, susiję su naujų partnerystės santykių užmezgimu, paskolų gavimu, įsidarbinimu. Darbe turėsite vi-sišką veiksmų laisvę, todėl galėsite pasiekti gerų rezultatų.
b Liūtas. turėsite kaip reikiant padirbėti ir su-taupyti pinigų, kad galėtumėte plėsti verslą. šiame kelyje jūs susidursite su sunkumais, bet galiausiai pavyks įgyvendinti visus sumanymus. asmeninia-me gyvenime prasideda laimės ir mėgavimosi mei-le laikotarpis.
c Mergelė. susitiksite su giminaičiu, kuris jums parengė dalykinių pasiūlymų. Galimas dalykas, kad netrukus imsitės bendro verslo, kurio pradžiai rei-kia ruoštis jau dabar. Finansiniu požiūriu savaitė bus gana sėkminga. asmeniniai laimėjimai suteiks pasitikėjimo tvarkant reikalus, o partnerių parama leis gauti gerų dividendų.
Horoskopaid Svarstyklės. Darbai jūsų neišgąsdins, priešin-gai – dirbsite energingai ir atkakliai. tik turite elgtis diplomatiškai ir vengti nesutarimų su partneriais. tada sulauksite paramos ir pagalbos. Naudingas patarimas padės sėkmingai tvarkyti reikalus. Fi-nansinės operacijos duos pelno, o svajonės įsigyti nekilnojamojo turto netrukus išsipildys. šeimyni-niame gyvenime – vienos šventės.
eSkorpionas. pasieksite didelių laimėjimų dar-be, komercinėje veikloje, būsite labai patenkinti tuo, kad pildosi visi norai. Neblogas metas tiems, kurie stengiasi įsitraukti į politinę veiklą. svarbus asmuo padės įsilieti į politikų gretas. Ne už kalnų kelionė į užsienį.
f Šaulys. Galite apsvarstyti su vyresnybe pro-blemas ir sulaukti pagalbos jas sprendžiant. savo tikslus pasieksite įvairiais būdais ir priemonėmis – čia jums padės ir kelionė po užsienio šalis, ir inves-ticijos į svarbius projektus, ir giminių pagalba, tiks-liau – jų pinigai. santykiai su mylimu žmogumi pa-darys ateinančią savaitę malonią visais atžvilgiais.
g Ožiaragis. seksis kontroliuoti situaciją, gali-te svarstyti įvairias verslo plėtros galimybes. Vals-tybės tarnautojai darbe sulauks vadovų paramos, tad galės veikti ryžtingiau ir turėti daugiau naudos. solidžios investicijos padės gauti didelių dividendų. asmeniniai tikslai bus pasiekti kelionės metu.
h Vandenis. atsidursite situacijoje, kuri viską pakeis į gerąją pusę. reikia tik nepražiopsoti galimy-bės ir laiku ja pasinaudoti. pasiūlymus imtis bendro verslo pirmiausia reikėtų gerai apgalvoti. rizikingi sandoriai duos daug naudos. bet kelionę reikės ati-dėti, nes darbe susiklostys ypatinga situacija.
i Žuvys. pasieksite teigiamų rezultatų, tvarkyda-mi profesinius ir finansinius reikalus. Jūsų aktyvumą deramai įvertins vadovai bei kolegos. asmeniniame gyvenime prasideda ilgai lauktas stabilumo laikotar-pis: santykiuose su artimais ir mylimais žmonėmis nusistovės visiško savitarpio supratimo atmosfera.
Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 216 pasaulis margas
Likus kelioms dienoms iki JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų ceremonijos, vienas filmo apie Irako karą „Išminuotojų būrys“ kūrėjų Nikola Šartjė įsivėlė į skandalą. Nepaisant to, kino juosta vis tiek gali pelnyti geriausio filmo kategorijos „Oskarą“. Tačiau „Išminuotojų būrio“ sėkmę kelias pastarąsias dienas temdė vieno iš jo prodiuserių N.Šartjė žingsnis, laikomas šiurkščiu taisyklių dėl neigiamos reklamos pažeidimu. Prodiuseris gali sulaukti Kino akademijos drausminių sankcijų, nes daugybei dėl „Oskaro“ apdovanojimų balsuojančių jos narių išsiuntinėjo elektroninius laiškus, ragindamas balsuoti už „Išminuotojų būrį“, o ne „500 mln. dolerių kainavusį filmą“.
N.Šartjė šiomis žinutėmis tiesiogiai puolė kitą kandidatą pelnyti prestižiškiausią apdovanojimą – režisieriaus Džeimso Kamerono didelio biudžeto mokslinės fantastikos dramą „Įsikūnijimas“. Tai laikoma Kino akademijos neigiamą reklamą
draudžiančių taisyklių pažeidimu.Prancūzijos prodiuseris galiausiai
buvo priverstas atsiprašyti dėl savo pirmojo laiško ir pavadino jį netinkamu bei kvailu. „Mano elektroninis laiškas peržengė ribą ir neatitinka kino išaukštinimo dvasios, kurią įkūnija šie apdovanojimai, – rašė jis. – Dar labiau suklydau prašydamas jūsų pagalbos paraginti kitus balsuoti už šį filmą ir komentuodamas kitą.“
Praėjusią savaitę už narkotikų laikymą ir vartojimą sulaikytas žinomas Turkijos popmuzikos atlikėjas Tarkanas jau laisvėje. Apklausiamas jis prisipažino esąs priklausomas nuo narkotikų, tikino, kad dėl to gailisi ir yra pasirengęs gydytis. Tačiau Tarkanas kategoriškai neigia įtarimus, kad jis užsiima narkotikų platinimu.
Dainininkas buvo suimtas vasario 26 dieną Stambule. Apieškoję jo vilą
pareigūnai rado 12,5 gramo hašišo. Per operaciją buvo sulaikyta dar dešimt asmenų, tarp jų – žinomi verslininkai, įtakingų valdininkų vaikai, žurnalistai. Komentuodamas pastarųjų dienų įvykius Tarkanas pareiškė vartojantis ne hašišą, o kokainą, o rasti narkotikai esą priklauso jo vairuotojui. Tuo metu Turkijos žvaigždės advokatas apskritai neigė faktą, kad jo klientas vartoja narkotikus.
Prancūzijos sostinėje savaitgalį vykusioje prestižinėje „Cezarių“ apdovanojimų ceremonijoje triumfavo režisierius Žakas Odijardas ir jo kalėjimo drama „Pranašas“.
Ši niūri istorija, pasakojanti apie šešerius metus kalėti nuteistą arabų
jaunuolį, įsitraukiantį į narkotikų ir kontrabandos pasaulį, laimėjo devyniose svarbiausių Prancūzijos kinematografijos apdovanojimų kategorijose, tarp jų – už geriausią režisūrą ir už metų filmą. Juosta iš viso buvo nominuota trylikos kategorijų „Ce
zariams“. Palyginti nežinomam 28 metų Taharui Rahimui, kuris šioje juostoje atliko pagrindinį neraštingo Maliko, kilusio iš Šiaurės Afrikos, vaidmenį, atiteko net du apdovanojimai – už geriausią vyro vaidmenį ir už geriausią debiutą.
Už geriausią antrojo plano vaidmenį apdovanotas Nilsas Arestrupas, šiame filme vaidinantis korsikiečių gaujos vadeivą.
J.Odijardas, sakydamas padėkos kalbą, atidavė pagarbą dešimtims statistų kalinių, kurių darbas suteikė filmui realistiškesnę atmosferą.
Juosta taip pat pelnė prestižinės geriausio filmo prancūzų kalba nominacijos apdovanojimą, „Cezarius“ už geriausią operatoriaus darbą ir geriausią scenarijų. „Pranašas“ nominuotas „Oskarui“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje, praėjusių metų Kanų festivalyje apdovanotas antruoju pagal svarbą Didžiuoju komisijos prizu už geriausią režisūrą. Be to, ši juosta pelnė praėjusią savaitę vykusio 53iojo Londono kino festivalio BAFTA apdovanojimą kaip geriausias užsienio filmas.
Legendinė roko grupė „The Rolling Stones“, ilgą laiką atsisakiusi klausytojams pateikti archyvinę medžiagą, sutiko įtraukti dešimtį anksčiau neišleistų dainų į pakartotinai pasaulį išvysiantį albumą „Exile on Main Street“. 1972 metų albumas, laikomas vienu geriausių grupės dis
kų, buvo įrašytas Prancūzijos viloje, kuria kadaise naudojosi gestapas. Gitaristas Keitas Ričardsas tuo metu buvo priklausomas nuo heroino, o dainininkas Mikas Džageris leido laiką su savo nauja žmona Bjanka.
Į perleidžiamą albumą bus sudėtos ne tik naujos kompozicijos, bet
ir kai kurių senų šios plokštelės dainų alternatyviosios versijos. Be to, bus sukurtas dokumentinis filmas ir į jį įtraukti kai kurie archyviniai įrašai, nuotraukos, neseni grupės narių interviu.
Plokštelė JAV parduotuvėse pasirodys gegužės 18 dieną.
JAV prezidentas Barakas Obama pralošė Kanados ministrui pirmininkui Stivenui Harperiui dėžę alaus, kai sekmadienį Kanados ledo ritulininkai įveikė amerikiečius Vankuverio olimpiados finale. B.Obama ir S.Harperis susilažino, kuri nacionalinė rinktinė per finalą iškovos olimpiados čempionės vardą. Rungtynes laimėjo kanadiečiai re
zultatu 3:2.
Pagal lažybų sąlygas dabar JAV prezidentas skolingas Kanados ministrui pirmininkui dėžę alaus „Molson Canadian“ iš to paties pavadinimo alaus daryklos. Ši 1786 metais įkurta darykla yra seniausia Šiaurės
Amerikoje. Panašiai susilažino ir abiejų šalių lyderių atsto
vai spaudai. Lažybas pralaimėjęs B.Obamos atstovas eilinėje spaudos konferencijoje turės pasirodyti žurnalistams apsirengęs raudonos ir baltos spalvų Kanados ledo ritulio rinktinės narių nerti
nį ir nenusirengti jo 15 minučių.
Barakas Obama Kanados premjerui pralošė dėžę alaus
„The Rolling Stones“ išleis 10 negirdėtų dainų
Prodiuseris pakliuvo į nemalonę
Triumfavo dramos „Pranašas“ kūrėjaiTarkanas paleistas iš areštinės
Nikolė Kidman pakviesta atlikti naujo vaidmens romantinėje komedijoje „Vedybų daktarė“. Aktorė vaidins psichologę, kuri konsultuoja susituokti besirengiančias poras. Tačiau jos herojė peržengs profesinės etikos ribas ir nuspręs, kad būtų tinkamesnė žmona vienam iš savo konsultuojamų vyrų nei jo sužadėtinė.
Priminsime, kad pastarasis filmas, kuriame vaidino N.Kidman, buvo Robo Maršalo miuziklas „Devyni“. Tačiau šis miuziklas nebuvo populiarus, kaip ir kiti filmai, kuriuose pastaruosius kelerius metus filmavosi aktorė.
2008 metų pabaigoje žurnalas „Forbes“ pavadino N.Kidman „labiausiai pervertinta Holivudo žvaigžde“, mat paaiškėjo, kad filmai, kuriuose vaidmenis kūrė aktorė, vos uždirba tiek, kiek jai sumokama honoraro.
Nikolė Kidman pasisavins svetimą jaunikį