2011 m. birželis Nr. 7 (27) ISSN 2029-4204

Šiame numeryje skaitykite:

INteraktyvus leIdINys traNsPOrtO PrOFesIONalaMs

EKO

www.iru.org www.Linava.Lt www.Lineka.Lt www.transp.Lt

nuoroDos:reikaLinga peržiūrai:

Dėmesys ekoLogijai: iŠŠūkiai ir gaLimybės

europos komisijos paskelbtoje Baltojoje kny-goje svarbiausias išdėstytas tikslas – iki 60 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį. lietuva gana palankiai vertina daugelį principų, išdėstytų Baltojoje knygoje. tačiau kyla nuogąstavimų, kad siūlomos priemonės per ateinančius 20 m. gali turėti neigiamos įtakos europos transpor-to konkurencingumui. tikėtina, kad transporto infrastruktūros plėtrai bus skiriama mažiau fi-nansinių es resursų, todėl norima pasitelkti kur kas daugiau privačių investicijų ir transporto naudotojų lėšų.

GeGužėS pabaIGoje LeIpcIGe (VokIetIja) VykuSIame tarptautINIame forume dISkutuota apIe efektyVeSNį traNSporto paSLauGų teIkImą europoS SąjuNGoS (eS) šaLySe. mINėtame forume Ir jo metu VykuSIoje dISkuSIjoje daLyVaVo SuSISIekImo mINIStraS eLigijus masiuLis.

baltoji knyga diktuoja ambicingus planus geležinkelininkams

Lietuvos ir baltarusijos pasienio gyventojai galės lengviau kirsti sieną

Lenkijoje keičiasi kelių mokesčio mokėjimai ketinama atsisakyti laikinų vairuotojų

pažymėjimų pristatytas vienas moderniausių geležinkelio

infrastruktūros kontrolės įrenginių euro 6 yra, o kas toliau? atsigauna technikos pardavimų rinka elektromobilių proveržio teks palaukti

graži svajonė –važiuoti pigiai

teCHnika

http://www.elibrary.lt/inf_res4.phtml?id=71613http://everydropcounts.volvotrucks.com/pages/lt_lt/default.aspxhttp://get.adobe.com/reader/

2

Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. habil. dr. Marija Burinskienė siūlė prioritetą skir-ti problemoms vilniuje spręsti. Pirmenybė, pasak jos, turėtų būti teikiama ekologiškam, elektra varomam bei viešajam transportui. Ji siūlė šiam transportui su-teikti prioritetą važiuojant miesto gatvėmis, optimi-zuoti esamą tinklą panaikinant pavienius maršrutus, išlaikant pasiekiamumo rodiklius, atskirų transporto rūšių maršrutų dubliavimąsi. reikėtų įvesti vieningą

Dėmesys ekoLogijai: iŠŠūkiai ir gaLimybės europos komisijos paskelbtoje baltojoje knygoje svarbiausias išdėstytas tikslas – iki 60 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Lietuva gana palankiai vertina daugelį principų, išdėstytų baltojoje knygoje. tačiau kyla nuogąstavimų, kad siūlomos priemonės per ateinančius 20 metų gali turėti neigiamos įtakos europos transporto konkurencingumui. tikėtina, kad transporto infrastruktūros plėtrai bus skiriama mažiau finansinių eS resursų, todėl norima pasitelkti kur kas daugiau privačių investicijų ir transporto naudotojų lėšų.

bilietą, kurio kaina priklausytų nuo realios kelionės trukmės ar ilgio, riboti eismą lengvaisiais automobi-liais miesto centre ir senamiestyje, griežtinti lengvų-jų automobilių statymo nuostatas. yra ir kitų ateities transporto sektoriaus iššūkių – naudoti kuo mažiau energijos, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, didinti transporto priemonių efek-tyvumą: naudoti naujus variklius, medžiagas, dizai-ną, optimizuoti logistikos grandinių veiklą.

Paklausta, kaip ketinama skatinti ieškančius galimy-bių važiuoti elektriniu transportu, M. Burinskienė sakė, kad vienas iš skatinimo būdų galėtų būti atlei-dimas nuo stovėjimo miesto centre mokesčio. Gali-ma svarstyti ir apie leidimą važiuoti viešajam trans-portui skirta juosta. Pasak susisiekimo ministerijos strateginio planavi-mo skyriaus vedėjo andriaus Šniuolio, derėtų siekti įgyvendinti Baltojoje knygoje numatytus svarbiau-sius reikalavimus, susijusius su ekologija: kurti nau-jas tvarių degalų rūšis, naudoti modernias varymo sistemas, rinktis ekologišką transportą, gerinti inf-rastruktūrą, taikant informacines sistemas ir rinkos paskatas. taip pat reikėtų tiesti aplinkkelius, šalin-ti pralaidumo trukdžius. kiti transporto prioritetai: transporto infrastruktūros modernizavimas, miestų transporto sistemos tobulinimas ir darnaus judumo skatinimas, ekologiško transporto plėtra, intelekti-nių transporto priemonių diegimas.Baltojoje knygoje akcentuojama, jog reikėtų su-mažinti šiltnamio dujų emisiją, tačiau kaip tokį sie-kį įgyvendinti – nenumatyta. Pasak klaipėdos uni-versiteto prof. habil. dr. vytauto smailio, mokslas ne-turi jokių įrankių, kurie leistų pasiekti tokius tikslus neįdiegiant naujų technologijų. Pasak mokslininko, Baltoji knyga kelia ambicingus tikslus, tačiau nepa-teikia sprendimų, kaip juos pasiekti.

Galutinai pritarta, kad europos sąjungos (es) valstybės narės gali taikyti „teršėjas moka“ principą, nustatant kelių rinkliavas sunkiasvorėms transporto priemonėms. Birželio pradžioje europos Parlamentas patvirtino kompromisinį susitarimą dėl eurovinjetės direkty-vos peržiūrėjimo. apmokestintos visos transpor-to priemonės, viršijančios 3,5 tonos, ne tik dėl inf-rastruktūros sąnaudų, bet ir dėl triukšmo bei taršos.Mokesčiai turės būti renkami elektroninių siste-mų  pagalba, kurios es lygmeniu, tikimasi, pradės veikti iki 2012 m. Šiuo metu vienuolikoje valstybių narių taikomas nuotolinis apmokestinimas elektro-ninėmis  rinkliavų rinkimo sistemomis. valstybės narės, neturinčios tokių veikiančių sistemų, negalės taikyti kelių ekologinių mokesčių.komisija pažymėjo, kad visiems vežėjams bus duo-damas kvitas, kuriame bus aiškiai nurodytas išori-nių sąnaudų mokesčio dydis, kad jie galėtų perkelti šias sąnaudas  savo klientams. Pasak es vykdomosios institucijos, išorinių sąnaudų mokesčiai sudarys 3-4 eurocentus už kilometrą, pri-klausomai nuo transporto priemonės euroklasės, vietos, kurioje yra kelias bei spūsčių lygio.  es valstybės narės, jei pageidauja, gali laisvai nuo mokesčio atleisti transporto priemones iki 12 tonų, tačiau turi pranešti tokio sprendimo priežastis ko-misijai.

DėL tarŠos apmokestinamas krovinių vežimas keLiais

http://ec.europa.eu/prelex/detail_dossier_real.cfm?CL=en&DosId=197238http://ec.europa.eu/prelex/detail_dossier_real.cfm?CL=en&DosId=197238http://ec.europa.eu/transport/its/road/application_areas/electronic_pricing_and_payment_en.htmhttp://ec.europa.eu/transport/its/road/application_areas/electronic_pricing_and_payment_en.htmhttp://ec.europa.eu/enterprise/sectors/automotive/environment/eurovi/index_en.htm

3

Baltoji knyga nurodo, kad būtina plėtoti geležin-kelių infrastruktūrą. Šiam finansinio programa-vimo laikotarpiui lietuvos geležinkelių infrastruktū-rai numatyta skirti 1,7 mlrd. litų es struktūrinių fon-dų lėšų. tačiau bendrovės „lietuvos geležinkeliai“ planuose yra daugiau kaip 900 mln. litų vertės inf-rastruktūros projektų, kuriems įgyvendinti lietuvai skirtų es lėšų, regis, nebeužteks.

baLtoji knyga Diktuoja ambiCingus pLanus geLežinkeLininkamsremiantis baltąja knyga daugiau krovinių turėtų vežti ekologiškesnis geležinkelio ir jūrų transportas, turėtų būti diegiamos naujos priemonės transporto taršai mažinti bei gyventojų mobilumui užtikrinti.

Į akis krenta Baltosios knygos teiginys „valstybės na-rės planuodamos biudžetą turi numatyti pakanka-mai nacionalinio finansavimo lėšų“. Šiuo metu vals-tybės biudžeto finansavimas geležinkeliams ne tik kad neskiriamas – aB „lietuvos geležinkeliai“ di-džiąją uždirbto pelno dalį dividendų forma perveda į valstybės biudžetą. Baltojoje knygoje siūloma privataus kapitalo daly-

vavimo infrastruktūros plėtros finansavime pers-pektyva. europos komisijos nuomone, vežėjai turė-tų dengti tik dalį geležinkelių infrastruktūros išlaidų, o jų nepadengta dalis turi būti finansuojama iš vals-tybių biudžetų. ek teigia, kad jei per artimiausius 40 metų neįgy-vendinsime Baltosios knygos nuostatų, transporto priklausomybė nuo gamtos liks apie 90 proc. Be to, 2050 m. CO2 į aplinką bus išmetama trečdaliu dau-giau nei 1990 m. Iki 2050-ųjų nuostoliai dėl spūsčių išaugs apie 50 proc. susisiekimas tarp centrinių ir periferinių rajonų suprastės.

asoCiaCija „Linava“ sveikina Liepos mėnesį jubiLiejų Švenčiančius asoCiaCijos narius ir kanDiDatus:

egidijus kondratavičius liepos 3 d. "jaroS traNSportaS" uab

juozas paltanavičius liepos 4 d. "IpukIS" paltanavičiaus įmonė

Daiva orlickaitė liepos 9 d. kdc uab

alfredas gulbinas liepos 16 d. "GaISrė" uab

rolandas ragaliauskas liepos 26 d. "deLta traNSportaS" uab

INteraktyvus leIdINys traNsPOrtO PrOFesIONalaMs

Leidėjas všį „transporto media centras“direktorius algirdas aušraVyriausiasis redaktorius gytis vincevičiusmaketo redaktorius kęstutis jonaitisNuotraukos tmC archyvasklaipėdos biuras artūras aušrareklama tel. (8 5) 2481536, (8 46) 311318redakcija j. basanavičiaus g. 45, vilnius

info@etransporter.ltwww.etransporter.lt

4

Forumo dalyviai bandė atsakyti į klausimą, kaip nau-dojant ribotus ekonominius išteklius patenkinti nuolat didėjantį asmenų ir bendruomenių mobilumo poreikį. Forumo metu vykusioje diskusijoje lietuvos susisiekimo ministras e. Masiulis kalbėjo apie saugaus eismo gerinimą, mažinančias neigiamą poveikį aplin-kai infrastruktūros plėtros priemones bei inovacijų die-gimo svarbą kuriant konkurencingą, efektyvią, taupią ir aplinkai draugišką šalies transporto sistemą.Pasak jo, moderni infrastruktūra yra kiekvienos trans-porto sistemos pagrindas, nes ji numato priemones, skirtas mobilumui didinti ir aplinkos bei socialinėms problemoms spręsti. esą, planuojamos infrastruktū-ros priemonės yra svarbios mažinant triukšmą, tran-zito srautus nukreipiant iš jautrių sričių ir sprendžiant problemas dėl tarptautinių transporto koridorių.

efektyvesnės transporto pasLaugos Gegužės pabaigoje Leipcige (Vokietija) vykusiame tarptautiniame forume diskutuota apie efektyvesnį transporto paslaugų teikimą europos Sąjungos (eS) šalyse. minėtame forume ir jo metu vykusioje diskusijoje dalyvavo susisiekimo ministras eligijus masiulis.

transporto forume dalintasi mintimis apie pasta-rojo meto įvykius ir ateities transportą kaip unika-lią pasaulinę platformą, kurią nulems ministrai, eks-pertai ir specialistai. susisiekimo ministras e. Masiulis taip pat dalyvavo dvišaliuose susitikimuose su rusijos transporto minis-tru, Gruzijos ekonomikos ir tvarumo ministre, australi-jos parlamentine sekretore infrastruktūros ir transpor-to klausimais bei Japonijos transporto viceministru.susitikime su rusijos transporto ministru aptarti klausi-mai dėl saugios aplinkos ir konkurencingų krovinių ve-žimo sąlygų tarp europos ir azijos kūrimo, siekiant to-liau plėtoti rytų – vakarų transporto iniciatyvą. su Gru-zijos ekonomikos ir tvarumo ministre apsvarstytas ša-lių bendradarbiavimas europos kaimynystės politikos ir transporto tranzito koridoriaus per Baltijos ir Juodosios

jūros uostus plėtros srityse.aplankyta saulės elemen-tų gamykla, kurioje ku-riamos Q ląstelės prisidės prie energijos tiekimo ir bus ieškoma aplinkai tin-kamų technologijų. Platus gamyklos produktų port-felis svyruoja nuo saulės elementų iki kristalinių ir plonasluoksnių saulės mo-dulių raktų fotoelektros sistemų. susirinkusieji do-mėjosi, ar šias technologi-jas bus galima taikyti trans-porto priemonėms.

www.transpress.lt

profesionalus požiūris

5

Lietuvos ir Baltarusijos pasienio teritorijoje gyve-nantys žmonės galės kirsti šių valstybių sienas su specialiais vietinio eismo per sieną leidimais. Būti kitos valstybės pasienio teritorijoje jie galės iki 90 dienų per pusę metų.Prašantieji išduoti leidimą turės atitikti susitarime nustatytus reikalavimus. tačiau, kaip anksčiau yra

Lietuvos ir baLtarusijos pasienio gyventojai gaLės Lengviau kirsti sienąSeimas ratifikavo Lietuvos ir baltarusijos Vyriausybių susitarimą dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos, pasirašytą 2010 m. spalio 20 d. minske.

pabrėžęs užsienio reikalų ministras audronius ažu-balis, tai susitarimas ne dėl prekybos, o giminėms, bažnyčioms ir kapams lankyti.kaip yra teigęs a. ažubalis, iš didesnių miestelių ir miestų į sutartas teritorijas lietuvos pusėje paten-ka vilnius, Ignalina, varėna, druskininkai, Baltarusi-jos pusėje – Gardinas, lyda, ašmena.

taip pat priimtos administracinių teisės pažeidi-mų kodekso pataisos: įtvirtinta atsakomybė už vie-tinio eismo per sieną režimo pažeidimą. už pažeidi-mą bus baudžiama įspėjimu arba bauda nuo 100 iki 500 litų, už pakartotinį pažeidimą grės bauda nuo 500 iki 1000 litų.seimas kartu priėmė ir pareiškimą dėl lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimo dėl pasienio gy-ventojų kelionių tvarkos. lietuvos diplomatinės at-stovybės ir konsulinės įstaigos, gavusios prašymus dėl vietinio eismo per sieną leidimo išdavimo iš į lietuvos ir Baltarusijos pasienio teritoriją atvykusių Baltarusijos piliečių ir trečiųjų valstybių piliečių, gy-venančių šioje pasienio teritorijoje ne mažiau kaip vienerius metus, dėl veiklos, susijusios su astravo atominės elektrinės ir kitų susijusių objektų staty-ba ar eksploatavimu, privalo atskirai vertinti šių pi-liečių prašymų pagrįstumą pagal atitikimą lietu-vos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimo dėl lietu-vos ir Baltarusijos pasienio gyventojų kelionių tvar-kos tikslui.taip pat priimtu pareiškimu vyriausybė po šešių mėnesių nuo susitarimo įsigaliojimo įpareigojama įvertinti ir seimui pateikti informaciją apie susita-rimo įgyvendinimą. Jeigu kils administravimo, vie-šosios tvarkos, ekonominės veiklos tvarkos ar naci-onalinio saugumo problemų, lietuvos respublika pasilieka teisę sustabdyti susitarimo taikymą.

Nuo birželio 13 d. pasienyje su rusija ir Bal-tarusija gyvenantieji, dirbantieji šiose valstybėse arba vykstantieji į jas reguliariais tarptautiniais maršrutais, atvykdami į lietu-vą standartinėse stacionariai įrengtose trans-porto priemonės degalų talpyklose gali įsivež-ti degalų be jokių mokesčių. kiti įvežami dega-lai (iki šiol buvo leidžiama be mokesčių įsivežti dar 10 litrų nešiojamoje talpykloje) apmokes-tinami muitais ir kitais mokesčiais.Pasienyje su rusija ar Baltarusija gyvenantys arba šiose valstybėse dirbantys lietuvos gy-ventojai, pateikę muitinei įrodymų, kad jie ke-liauja toliau nei pasienio zona ar grįžta iš kai-myninių šalių tolimesnių nei pasienis vietų, kaip ir buvo iki šiol, be muitų ir kitų mokes-čių gali įsivežti degalus, kurie yra vairuojamos transporto priemonės bake bei 10 litrų nešio-jamoje talpykloje.visiems kitiems mūsų šalies gyventojams lieka galioti ankstesnė tvarka – be muitų ir mokesčių galima atvažiuoti su pilnu degalų baku ir atsi-vežti dar 10 litrų degalų nešiojamoje talpykloje. Plačiau rasite čia:

keičiama įvežamų DegaLų atLeiDimo nuo mokesčių tvarka

http://www.cust.lt/web/guest/keleiviams/atvykstantistreciuju

6

„viatOll“ sistema veikia naudojant artimo nuo-tolio bevielio ryšio technologiją. Mokamuose keliuose yra pastatyti specialūs pravažiavimo vartai su įrengtomis antenomis. antenos suteikia galimybę užtikrinti ryšį tarp sistemos ir „viaBOX“ įrenginio, su-montuoto transporto priemonėje. kiekvieną kartą, kai transporto priemonė (su „viaBOX“ įrenginiu) pra-važiuoja pro pravažiavimo vartus su įrengtomis ante-nomis, nuskaičiuojamas mokestis už važiavimą kon-krečiu mokamo kelio ruožu. vairuotojas apie tai yra

Lenkijoje keičiasi keLių mokesčio mokėjimai Lenkijoje nuo liepos 1 d. kiekvienas vairuotojas, važiuojantis mokamais keliais krovinine transporto priemone, kurios leistinas svoris yra didesnis nei 3,5 t, bei autobusu, kuriame yra daugiau nei devynios sėdimos vietos (taip pat transporto priemonėmis, prie kurių yra prikabintos priekabos arba puspriekabės), privalės naudotis elektronine kelių mokesčio sistema „viatoLL“.

informuojamas garsiniu „viaBOX“ įrenginio signalu.„viatOll“ sistema taip pat veiks mokamuose valsty-biniuose greitkeliuose, o transporto priemonių, tu-rinčių „viaBOX“ įrenginius, vairuotojai galės naudo-tis specialiomis važiavimo juostomis, rezervuotomis transporto priemonėms, atsiskaitančioms už važiavi-mą mokamais keliais elektroniniu būdu. transporto priemonei priartėjus prie pravažiavimo užtvaro, nu-skaičiavus mokestį jis bus pakeliamas automatiškai.lengvųjų transporto priemonių vairuotojai (lengvų-

jų automobilių, mikroautobusų, turinčių ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, ir dviračių transporto priemo-nių, kurių bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), turės mokėti už važiavimą mokamais greitkeliais, priklausančiais kelių ir greitkelių generalinei direk-cijai. Mokestis bus renkamas mokamuose kelių ruo-žuose grynaisiais pinigais. Nuo liepos 1 d. šis mo-kestis privalomas greitkelio a2 koninas – strykuvas ruože, o nuo 2012 m. sausio 1 d. – ir greitkelio a4 vroclavo Belianai – sosnica ruože. kiti greitkelių ruo-žai paeiliui bus įtraukti į sistemą tuomet, kai jie bus paruošti naudoti. vairuotojas, įvažiuojantis į bet kurį išvardyto greitkelio ruožą, gaus bilietą, pagal kurį turės sumokėti mokestį už nuvažiuotą atstumą, iš-važiuodamas iš mokamo greitkelio ruožo. Mokesčio dydis priklausys nuo transporto priemonės rūšies ir nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.Ne vėliau kaip 2012 m. sausio 1 d. „viatOll“ siste-ma bus pritaikyta ir lengvųjų automobilių savinin-kams bei vairuotojams, kurie galės už naudojimąsi keliais atsiskaityti ir elektroniniu būdu, nenaudoda-mi grynųjų pinigų. kiekvienas lengvosios transpor-to priemonės vairuotojas galės pasirinkti mokėjimo būdą: mokėti tam skirtose mokesčių mokėjimo vie-tose kelyje arba elektroniniu būdu prisijungti prie „viatOll“ sistemos. daugiau informacijos apie lenkijos kelių mokesčio sistemą galima rasti čia:

mūsų partneriai:

http://www.viatoll.pl/lt

7

Siūloma atsisakyti nuostatų, kad pradedantie-siems vairuotojams išduodamas tik 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį vairuoto-jas gali pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pa-žymėjimą tik baigęs papildomus vairuotojų moky-mus. taip pat siūloma atsisakyti nuostatų, kad vai-ruotojų papildomas mokymas turi būti organizuo-jamas tik praktinio mokymo centruose. Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, valstybės įmo-nėje „regitra“ išlaikiusieji teorijos ir praktinio vaira-vimo egzaminus gaus 10 metų galiojančius vairuo-tojo pažymėjimus. laikinus pažymėjimus turintys

Valstybinės eismo saugumo komisija pri-tarė Policijos departamento siūlymui pra-dėti svarstyti galimybę grąžinti iki 2008 m. lie-tuvoje galiojusią baudos balų sistemą už kelių eismo taisyklių pažeidimus.Nutarta artimiausiu metu parengti metodiką, kaip funkcionuotų baudos balų sistema, jei ją būtų nutarta grąžinti. Pagal iki 2008 m. galio-jusią tvarką per metus už padarytus pažeidi-mus surinkus 10 baudos balų žmogui būdavo atimama teisė vairuoti automobilį 12 mėnesių.Policijos departamentas informavo, jog nuo lie-pos mėnesio kelių patruliai pradės dažniau ma-tuoti vairuojančių automobilių greitį. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką keliuose patruliuojan-tys policininkai greičio matavimui skiria apie penktadalį laiko. Nuo liepos 1 d. ši pareiga ga-lės būti prailginta iki pusės patruliavimo laiko.taip pat nutarta kelti griežtesnius reikalavimus ir didesnį dėmesį savivaldybėms, kuriose šie-met žuvusiųjų eismo įvykiuose padaugėjo.

siūLoma grąžinti bauDos baLų sistemą

ketinama atsisakyti Laikinų vairuotojų pažymėjimųSusisiekimo ministerijos parengtame naujame saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl laikinojo vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir papildomo visų pradedančiųjų vairuotojų mokymo praktinio vairavimo centruose. taip pat ketinama griežtinti reikalavimus keturračių ir sunkiasvorių motociklų vairuotojams, siūloma įtvirtinti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimą prieš jos registraciją.

pradedantieji vairuotojai, pasibaigus jų galiojimui, „regitroje“ galės nemokamai gauti 10 metų galio-jančius pažymėjimus.Papildomas vairuotojų mokymas ir toliau būtų or-ganizuojamas tik tiems motorinių transporto prie-monių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo at-imta dėl ket pažeidimų. ketinama panaikinti įstatymo nuostatas, numatan-čias galimybę keliuose mokyti šeimos narius vairuo-ti B1 kategorijos transporto priemones. Įstatymo projekte numatoma, kad keturračiai mo-tociklai turėtų būti registruojami ne traktorių, sava-

eigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, o lietuvos respublikos kelių transporto priemonių registre. Juos vairuoti galėtų asmenys tik sulaukę 18 metų ir turintys B kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimus. Patikslintos sąlygos norintiems vairuoti sunkiasvo-rius motociklus. Pavyzdžiui, vairuoti a kategorijos motociklus bus galima tik nuo 20 metų. taip pat numatyta, kad ruošiantis kelio rekonstruk-cijai ar tiesimui, kelio saugumo auditas ir poveikio kelio saugumui vertinimas turėtų būti atliekami ne tik lietuvos transeuropinės reikšmės automobilių keliuose ir automagistralėse, bet ir visuose keliuo-se ar gatvėse. Projekte taip pat siūloma numatyti, kad privalomo-ji transporto priemonių techninė apžiūra būtų atlie-kama prieš registraciją. siūloma patikslinti nuosta-tas, draudžiančias uždengti valstybinio numerio ženklus, numatant, kad tuo atveju, kai vežamas prie transporto priemonės galinės dalies pritvirtintas dviratis uždengia valstybinio numerio ženklą, mo-torinės transporto priemonės gale, gerai matomoje vietoje turėtų būti pritvirtinta valstybės įmonės „re-gitra“ išduota lentelė su valstybiniu numeriu.su nauju lietuvos respublikos saugaus eismo auto-mobilių keliais įstatymo projektu galite susipažinti čia.

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=91013&p_query=&p_tr2=&p_org=21&p_fix=y&p_gov=yhttp://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=91013&p_query=&p_tr2=&p_org=21&p_fix=y&p_gov=y

8

Airijos oro bendrovė „ryanair“ gegužės pabaigo-je pradėjo skrydžius į vokietijos miestą Brėme-ną. skrydžiai šia kryptimi vyksta 4 kartus per savai-tę. tai šeštoji šios oro bendrovės kryptis iš vilniaus oro uosto.  Nuo birželio pradžios Švedijos oro bendrovė „skyways“ skraido į ir iš vilniaus oro uosto. „skyways“ planuose – skrydžiai į dvi europos sostines – stok-holmą ir Berlyną. 

vasarą – nauji vežėjai ir reguLiariosios kryptys viLniaus oro uosteįsibėgėjant vasaros skrydžių sezonui, į Vilniaus oro uosto veiklą įsilieja naujos oro linijų bendrovės ir nauji maršrutai. reguliariosiomis kryptimis iš Vilniaus 16 oro bendrovių skraidins į 29 europos oro uostus.

Iš vilniaus į šį stokholmo oro uostą taip pat skraido „estonian air“. skrydžiai tarp Švedijos ir lietuvos iš viso vykdomi 11 kartų per savaitę. „skyways“ taip pat skraidys iš vilniaus į Berlyno te-gelio oro uostą – kasdien, išskyrus šeštadieniais. „skyways“ reisai vykdomi reaktyviniu „embraer 145“ lėktuvu, talpinančiu 48 keleivius. Nuo liepos pabaigos „Wizz air“ savo skrydžių žemė-lapį iš vilniaus papildys nauja kryptimi – dortmun-

Latvijos oro linijų bendrovės „airBaltic“ (ak-cinės bendrovės „air Baltic Corporation“) nuostoliai per pirmuosius penkis šių metų mė-nesius sudarė 13 mln. latų (apytikriai 63 mln. litų), interviu latvijos radijui pareiškė šalies su-sisiekimo ministras uldis augulis. Iš kompanijos kPMG atlikto audito duomenų paaiškėjo, kad pirmąjį ketvirtį nuostoliai suda-rė 18 mln. latų (apytikriai 88 mln. litų), o balan-džio ir gegužės mėnesiais bendrovė gavo pel-ną, kuris sudarė 5 mln. latų (apytikriai 24,3 mln. litų). u. augulis priminė, kad pirmieji trys metų mėnesiai buvo nelengvi aviacijos pramonei apskritai, ir nuostolių patyrė ne tik „airBaltic“. Nemokumo požymių nepastebėta ir galima tikėtis, kad vasarą „airBaltic“ gaus pelną, kuris kompensuos metų pradžios nuostolius. Oro linijų bendrovėms pelningas metas tęsiasi iki rugsėjo ir spalio mėnesių. auditas nepatvirtino spėjimų, kad „airBaltic“ lėšos nuplaukė į užsienio kompanijas.

suskaičiuoti „airbaLtiC“ nuostoLiai

do oro uostu. skrydžiai iš vilniaus į dortmundą bus vykdomi 3 kartus per savaitę. dortmundas yra nauja kryptis vilniaus oro uosto žemėlapyje – skrydžiai šį miestą niekada nebuvo vykdomi. Iš vilniaus į dortmundą “Wizz air” per metus planuoja pervežti per 40 tūkst. keleivių. vilniaus oro uostas šią vasarą ketina aptarnauti po 600 skrydžių per savaitę.

9

Naujoji kelio kontrolės mašina kainavo beveik 23,5 mln. litų, 85 proc. šios sumos finansuoja-ma 2007–2013 metų europos sąjungos struktūri-nės paramos lėšomis pagal susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę „transeuropinės reikš-

pristatytas vienas moDerniausių geLežinkeLio infrastruktūros kontroLės įrenginių Vilniuje pristatytas vienas moderniausių geležinkelių infrastruktūros kontrolei naudojamų įrenginių - austrijos kompanijos „plasser & theurer” pagamintas savaeigis kelio kontrolės vagonas em140, bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ leisiantis lazeriniu būdu operatyviai nustatyti ir įvertinti kelio techninę būklę.

mės geležinkelio linijų modernizavimas ir plėtra, reikiamos infrastruktūros sukūrimas viešiesiems lo-gistikos centrams steigti“.Ši kelio kontrolės mašina galės ne tik užrašyti ir atlik-ti matavimus dviem kryptimis, bet ir analizuoti ke-

lio parametrus. Joje taip pat sumontuota gabaritų kontrolės įranga, leisianti matavimus atlikti greitai ir tiksliai. kadangi eM140 masė yra panaši į lokomoty-vo, tai leis patikrinti kelio parametrus veikiamus ap-krovos.kelio parametrai, pagal kuriuos sprendžiama apie jo būklę, bus fiksuojami kompiuteryje skaitmeniniu būdu ir apdorojami greitai bei kokybiškai. taip pat specialios programos leis modeliuoti, kaip laikui bė-gant keisis kelio būklė.Mašinoje taip pat sumontuota įranga traukinių ra-dijo ir šiuo metu pradedamam naudoti GsM-r ry-šiui tikrinti, yra galimybė įrengti papildomai kontro-lei skirtas kelio filmavimo ir bėgių profilio nuskaity-mo sistemas, rakP (riedmenų automatinės kontro-lės prietaisų) tikrinimo įrangą.

Pirmadienį maršrutu Pekinas – Šanchajus pradėjo kursuoti pirmasis greitaeigis trau-kinys, pasiekiantis iki 300 km per valandą grei-tį. kaip pažymi „the daily telegraph“, 1 tūkst. 318 km atstumas buvo įveiktas per mažiau nei penkias valandas. Į pirmąjį reisą keleiviai, kaip paprastai, bilietų negalėjo nusipirkti: traukiniu iš Pekino į Šan-chajų vyko tik valdininkai ir žurnalistai. kelei-viai traukinio paslaugomis jau galės naudotis po trijų dienų. linija Pekinas – Šanchajus yra ilgiausia greitaei-gė magistralė. kaip skelbia BBC, bendros išlai-dos linijai siekė 215 mlrd. juanių (80,6 mlrd. litų). taigi, kiekvienas kelio kilometras kinijai kaina-vo maždaug 25 mln. dolerių (61 mln. litų). Bilietų kaina svyruos nuo 555 juanių (207 litų) iki 1 tūkst. 750 juanių (660 litų), priklausomai nuo klasės.Iki 2020 m. kinijoje turi būti nutiesta 16 tūkst. kilometrų greitaeigių magistralių.

kinijoje paLeistas greitasis traukinys

10

Žurnalas parduodamas „lietuvos pašto“ skyriuose

www.transp

ress.lt

Profesionalus požiūris

Transporto pasaulio politikai užsakė tyrimą, ku-rio tikslas – įvertinti ankstesnes politikos kryptis ir ateities scenarijus. Ištirta, kad 2020 m. rinkoje vei-kiausiai tebevyraus įprastiniai automobiliai, tačiau ti-kimasi, kad keliais riedės ir daug elektromobilių. Pla-nuojama, kad pasaulyje automobilių skaičius išaugs nuo 800 mln. iki 1,6 mlrd., o 2050 m. – iki 2,5 mlrd. tuo pat metu energijos išteklių mažės ir jų kainos augs. Norint ir ateityje patenkinti susisiekimo poreikius, reikėtų iš esmės keisti technologijas. Itin perspekty-viomis laikomos labai mažai anglies dvideginio iš-metančios hibridinės technologijos, bateriniai elek-

euro 6 yra, o kas toLiau?prieš kelis dešimtmečius pasauliui nelabai rūpėjo, kiek degalų reikia krovinius bei keleivius vežiojantiems sunkvežimiams bei autobusams. juo labiau nerūpėjo, kiek ir ko išmeta jų varikliai. tačiau kai europa ėmė dusti nuo vis dažniau ją užgriūvančio smogo, nuo vis dažniau jos žmones puolančių kvėpavimo takų ir plaučių ligų, susirūpinta ne juokais.

triniai varikliai ir vandenilio kuro elementai. europos komisija persvarsto vykdytą politiką ir pa-skelbė „švarių transportų sistemų iniciatyvą“. Joje suformuota ilgalaikė strategija, kuria būtų galima pasiekti, jog 2050 m. transporto sektoriaus porei-kiai būtų tenkinami iš alternatyvių ir atsinaujinan-čių šaltinių.

Naujos vizijos ekspertų grupė pirmą kartą suformavo viziją, ap-rėpiančią visą transporto sektorių. augančią visų

transporto priemonių kuro paklausą būtų ga-lima patenkinti kaip pa-grindinį energijos šalti-nį renkantis elektrą (ba-terijas arba vandenilio ir kuro elementus), kombi-nuojamą su biokuru, kaip tarpinę priemonę naudo-jant sintetinį kurą, o kaip pagalbinį kurą – meta-ną (gamtines dujas ir bio-metaną) ir suskystintąsias dujas. sutariama, kad tikėtinai paklausai patenkinti rei-kės iš visų atsinaujinan-čių šaltinių gaminamo kuro. skirtingoms trans-porto rūšims reikės įvairių alternatyvaus kuro tieki-mo variantų. reikės eko-nominiu požiūriu įvertinti ir atsižvelgti į naujų kuro rūšių suderinamumą su esamomis technologijo-mis bei infrastruktūra ir poreikį staigiai iš esmės keisti sistemą.

pLaNuojama, kad paSauLyje IkI 2020 m. automobILIų SkaIčIuS IšauGS Nuo 800 mLN. IkI 1,6 mLrd., o 2050 m. – IkI 2,5 mLrd.

http://www.lra.lt/lt.php/eismo_saugumas/juodosios_demes/82

11

www.linavos-servisas.lt

uždaroji akcinė bendrovė „Linavos“ servisas

Dirbame jums!

vilnius, jankiškių g. 41, tel. 8 5 274 00 84Šiauliai, V. bielskio g. 30a, tel. 8 41 50 27 40kaunas, taikos pr. 135d, tel. 8 37 37 31 87klaipėda, palangos pl. 6, tel. 8 46 39 73 43panevėžys, beržų g. 5, tel. 8 45 58 23 87alytus, Naujoji g. 140, tel. 8 315 77 144marijampolė, Sporto g. 9k, tel. 8 343 77 357el. p. linavos_servisas@linava.lt

kaip pasakoja s. ramanauskas, gegužės ir balan-džiais mėnesiais įmonėje „tds Group“ techni-kos pardavimai pagerėjo: parduota naudotų vilkikų ir puspriekabių, tačiau birželį pardavimai pristojo.

atsigauna teCHnikos parDavimų rinkaNaudota ir nauja specialiąja technika prekiaujančios įmonės „tdS Group“ pardavimų vadovas Simonas ramanauskas, kalbėdamas apie pardavimus, sako, kad jaučiamas šioks toks rinkos atsigavimas.

„tds Group“ atstovauja kH-kIPPer, gaminančiai sa-vivarčius kėbulus ir savivarčių priekabas, iš viso šiais metais parduota apie 40 kėbulų ir priekabų.s. ramanauskas sako, kad neseniai rinkoje pasirodė

dOll technika. Jau parduotos 2 specialiosios pus-priekabės, skirtos sunkiems ir negabaritiniams kro-viniams vežti. kaip sakė s. ramanauskas, iš viso šiais metais dOll produkcijos įmonė „tds Group“ tikisi parduoti 10 vienetų, tačiau jis pažymi, kad tai pro-gnozuoti yra gana sunku. „tds Group“ pardavimų vadovas atskleidžia, kad dauguma pirkėjų ieško pigesnių variantų, tad neaiš-ku, kaip specialiosios technikos rinka toliau kis.

http://www.youtube.com/watch?v=eHae-6j46DUhttp://www.youtube.com/watch?v=H6R5kYoeUz0http://www.linavos-servisas.lt

12

Estijoje jau pasiekta, kad valdžia pradėtų remti elektromobilių įsigijimą. estų viltys persėsti į „ža-liuosius“ automobilius sustiprėjo po to, kai valdžia nutarė parduoti Japonijos korporacijai „Mitsubishi“ 10 mln. vienetų taršos leidimų, o gautus pinigus pa-naudoti elektromobiliams subsidijuoti. latvijoje irgi ieškoma būdų, kaip greičiau pradėti kurti alternatyvų transporto tinklą. Pavasarį munici-palinė bendrovė „rigas energetikas agentūra“ užsi-mojo į elektromobilius persodinti valdininkus, o ša-lyje sukurti visą reikiamą elektrinių transporto prie-monių infrastruktūrą. kalbama, kad šis projektas

eLektromobiLių proveržio teks paLauktikone visame civilizuotame pasaulyje plintantis žaliojo transporto virusas neaplenkia ir Lietuvos. Lietuvoje valdžios institucijos garsiai apie tai kalba, tačiau subsidijų ar privilegijų žaliųjų transporto priemonių savininkams nežada. Specialistai pabrėžia, kad be valdiškos paramos elektromobilių revoliucija pasmerkta žlugti.

galėtų būti įgyvendintas 2012–2013 m. ir tam, esą, prireiktų beveik 6 mln. litų. lietuvoje nei elektromobilių gamyba, nei valstybės parama tokių mašinų šeimininkams nėra numatyta jokiais teisės aktais. Galbūt todėl lietuvoje tėra vos kelios dešimtys elektra varomų „grynuolių“ ir apie tūkstantis hibridinių mašinų. anot vilniaus Gedimi-no technikos universiteto transporto inžinerijos fa-kulteto docento dr. vigilijaus sadausko valdžios ins-titucijos nepajudino nė piršto, kad žmonės būtų su-interesuoti sėsti į aplinkai draugiškus automobiliuslietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis

mINIStraS pIrmININkaS anDrius kubiLius po perNaI apSILaNkymo IzraeLyje Ir eLektromobILIo baNdymo pareIškė, kad taI puIkIoS traNSporto prIemoNėS, kurIomS prIkLauSo šVIeSI ateItIS. NepaISaNt to, premjeraS Nežada, kad artImIauSIu metu LIetuVoje praSIdėS tokIų mašINų Gamyba, o eLektromobILIų SaVININkaI buS fINaNSIškaI remIamI.

uab „Linavos servisas“ degalai

Balandžio pabaigoje prie kauno rajono sa-vivaldybės pastato  atidaryta pirmoji lie-tuvoje europinius standartus atitinkanti elek-tromobilių įkrovos stotelė. Ją sumontavo uaB „elinta“ ir už simbolinę 1 lito kainą išnuomojo kauno rajono savivaldy-bei. Ji įsipareigojo propaguoti aplinkai drau-gišką transportą ir padengti elektros išlaidas, kurios per mėnesį gali siekti iki 50 litų. Birželį tokia stotelė atidaryta ir vilniuje, prie energetikos ir technikos muziejaus. Joje gali-ma krauti elektrinius dviračius, motorolerius, elektromobilius, riedžius ir kitas elektra varo-mas transporto priemones.skelbiama, kad pirmoji vilniuje elektrinių trans-porto priemonių įkrovimo stotelė pastatyta ben-dradarbiaujant  uaB „elektromotus” bei energeti-kos ir technikos muziejui.  lietuvoje kurta elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelė prie Mindaugo tilto nebus vienintelė sostinėje. dar šią vasarą antrą ketinama pastatyti prie vil-niaus miesto savivaldybės.

pirmosios eLektromobiLių įkrovimo stoteLės

www.tunnelmb.com

13

Tokio 7–8 metų automobilio rinkos kaina viduti-niškai siekia apie 30 tūkst. litų. Šią sumą galima šiek tiek sumažinti pardavus senąjį variklį ir kai ku-rias elektromobiliui nereikalingas dalis, tačiau vėl ri-zika: jei elektromobilis nepavyktų, jas vėl tektų pirk-ti, jei būtų nuspręsta grįžti prie vidaus degimo va-riklio. automobiliams ir elektromobiliams tinka apie 80 proc. agregatų bei detalių, naujų mechanizmų rei-kia palyginti nedaug: elektros variklio, jo valdymo

Specialistai tvirtina, kad gaminant elektro-mobilius šiltnamio efektą sukeliančių dujų anglies dvideginio į aplinką išskiriama panašiai, kiek jų išmeta ir dyzeliniai automobiliai. skirtu-mas tas, kad anglies dvideginio į aplinką išmeta ne elektromobilio išmetamasis vamzdis, o elek-trinės, gaminančios jiems skirtą energiją. didžiojoje Britanijoje buvo atlikti bandymai ir iš-siaiškinta, kad elektra varomas, 21 tūkstantį sva-rų kainuosiantis „smart Fortwo“ į aplinką išmeta 84 g/km. 9540 svarų kainuojantis toks pats dyze-linis modelis išmeta 103 g/km anglies dvideginio. „Nissan leaf“ elektra varomas automobilis, kainuojantis 23990 svarų, anglies dvideginio išmeta 81 g/km, o panašus „volkswagen 1.6 tdI“ su dyzeliniu varikliu – 108 g/km.Naujasis „Mitsubishi i-Miev“, kurio kaina - 24 tūkst. svarų, išmeta 68 g/km, o jo klasės „su-zuki splash“ su 1,3 litro dyzeliniu varikliu, kai-nuojantis 10410 svarų – 131 g/km.tokie skaičiai rodo, kad elektromobiliai taip pat teršia aplinką: papildomi anglies dioksido kiekiai į aplinką išmetami elektros energijos, skirtos automobilių gamybai, procese.

graži svajonė – važiuoti pigiaišiuo metu įregistruotais hibridiniais automobiliais, kurių dauguma – brangūs „toyota“ bei „Lexus“ modeliai, važinėja lygesni už kitus visuomenės nariai. eiliniai mirtingieji elektromobilius bando pasidaryti patys.

sistemos, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų bei galingos akumuliatorių baterijos. daug vilčių elektrinių transporto priemonių kūrėjai siejo su ličio jonų baterijomis, tačiau jos pirmiausia labai kaito ir perkaitusios sproginėjo. dar viena jų yda – apibrėžtas tokių akumuliatorių krovimų ciklas ir priklausomai nuo ciklų skaičiaus kintančios darbi-nės ypatybės. Pagaliau, litis – vienas iš rečiausių me-talų Žemėje. dabar elektriniams prietaisams maitinti pradėti

eLektromobiLiai irgi kenksmingi?

naudoti ličio ir geležies fosfato (liFePO4) akumulia-toriai. Jie neturi ličio jonų baterijų kai kurių neigia-mų ypatybių, tačiau yra labai brangūs, gana sunkūs ir jų gyvenimo trukmė apribota krovimų ciklais. Šiokią tokią prasmę e. mobilis įgyja motoroleriuo-se ir dviračiuose. lietuvoje įsigyti siūlomame moto-roleryje „Govecs“ sumontuotas 3 kW galios elektros variklis. elektros energiją jis gauna iš 63 kg sverian-čio akumuliatoriaus. viduje po sėdyne sumontuotas kroviklis, kurį įjungus į paprastą elektros lizdą aku-muliatorių galima pakrauti per keturias valandas. energijos važiuojant lygiu keliu turėtų pakakti 40–60 km distancijai. „ekomobility“ kompanija tokį mo-torolerį siūlo už 11499 litų. tokiais motoroleriais bandė patruliuoti policininkai vilniaus mieste. kaip tvirtino lietuvos kelių polici-jos viršininkas Gintaras aliksandravičius, „ekomobi-lity“ policijai patiko, tačiau šios transporto priemo-nės galimybes gerokai apriboja kaina ir vienu kro-vimu nuvažiuojamas atstumas. Šiek tiek keblesnė situacija su e. dviračiais. Juos persekioja ne tik tos pačios techninės problemos, tačiau dar prisideda ir rinkodara.

http://www.youtube.com/watch?v=c1LguX1sf_8 http://www.youtube.com/watch?v=bzFkn5X6_5M&feature=player_embedded

14

Šiuo metu didžiausia dirižablių problema – plūdrumo išlaikymas, mat tai reikalauja la-bai daug kuro. su „Pelicano“ projektu veiksmingai sprendžiama ši problema: naudojama suslėgimo sistema COsH (Control of static Heaviness). Paprastai dirižabliai kaip kurą naudoja helį, kuriuo siekia-ma atsverti svorį ir išlaikyti kontroliuojamą pusiausvyrą.

„peLiCano“ DirižabLis: mažiau kuro ir HeLiokompanija „aeros“ sukonstravo dirižablį „pelicano“, kuriuo siekiama sumažinti kuro ir helio sunaudojimą orlaiviuose bei dirižabliuose.

kurui degant, sumažinamas orlaivio svoris, sukuriamas disbalansas ir dirižablis paleidžiamas į atmosferą. Norint išsilaikyti tam tikrame lygyje reikia išleisti helį ar kitą alter-natyvų kurą į atmosferą, dėl to susidaro helio nuostoliai. „aeros“ sukurta COsH suspaudimo sistema padeda diri-žabliui išlikti kreiseriniame lygyje ir nenaudojant helio. dirižablis pastatomas su tvirta sklandmens membra-

na, per kurią daromas he-lio rezervuarų spaudimas, galintis keisti svorį spau-džiant aukštyn arba že-myn, padarant jį sunkes-niu ar lengvesniu. taip slėgio bakuose sumaži-namas kuro, reikalingo iš-silaikyti atitinkame aukš-tyje, poreikis. „aeros“ dirižablis „Pelica-no“ yra 230 pėdų ilgio, 600 tūkst. kubinių pėdų talpos transporto priemonė, ku-rią su šia slėgio valdymo COsH sistema planuojama išbandyti 2012-2013 m.

sauLės energija varomas katamaranas apipLaukė Daugiau kaip pusę pLanetos

Didžiausias pasaulyje saulės energija varomas lai-vas „tûranor Planetsolar“ dabar plaukia aplink pa-saulį ir siekia pasaulio rekordo. Jei pavyks jį pasiekti, tai bus ne tik didžiausias, bet ir pirmasis laivas, apiplaukęs planetą, naudodamas vien saulės energijos išteklius. Į kelionę katamaranas leidosi iš Monako praėjusių

metų rugsėjo 27 d. daugiau kaip per pusmetį laivas ap-lankė Majamį (Florida, Jav), kankuną (Meksika), taip pat Galapagų salyną. Perplaukęs ramųjį vandenyną, „tûranor Planetsolar“ birželio mėnesį pasiekė Brisbeną (australija). 31 metro ilgio (su saulės panelėmis – 35 m), 85 tonų tal-pos katamaranas kainavo 12,5 mln. eurų. Juo gali plaukti 40 keleivių, tačiau aplink pasaulį keliaujančią įgulą sudaro 6 asmenys. laivą dengia 537 m2 saulės panelių, kurių ge-neruojama elektros energija suka du elektrinius motorus. katamarano forma laivui suteikia galimybę pasiekti maž-

daug 26 km/h maksimalų greitį (kreiserinis katama-rano greitis – 14 km/h).

http://www.youtube.com/watch?v=XiHHtBWZSeo&feature=player_embedded#at=141

Button 171: Button 1519: Page 2: OffPage 3: Page 4: Page 5: Page 6: Page 7: Page 8: Page 9: Page 10: Page 11: Page 12: Page 13:

Button 1520: Page 2: OffPage 3: Page 4: Page 5: Page 6: Page 7: Page 8: Page 9: Page 10: Page 11: Page 12: Page 13:

Button 1716: Button 1717: Button 1718: Button 1719: Button 1721: Button 1722: Button 1723: Button 1724: Button 1720: Button 1725: Button 1726: Button 1727: Button 1747: Button 1728: Button 1729: Button 1748: Button 1730: Button 7024: Button 1731: Button 7019: Button 1733: Button 1734: Button 1732: Button 1735: Button 7021: Button 7020: Button 1736: Button 1737: Button 1738: Button 1740: Button 1742: Button 1739: Button 1741: Button 1744: Button 1745: Button 1743: Button 1746: Button 7022: Button 1749: Button 1751: Button 1753: Button 1750: Button 1752: Button 1772: Button 1773: Button 1774: Button 1776: Button 1775: Button 1777: Button 1754: Button 1756: Button 1757: Button 1755: Button 1758: Button 1759: Button 1760: Button 1761: Button 1763: Button 1762: Button 1768: Button 1769: Button 1770: Button 1771: Button 1543: Page 14: Off

Button 1544: Page 14: Off

Button 1778: Button 1779: