KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

VEIKLOS ANALIZĖ

2013 METAI

Ataskaitą rengė :

Direktorės pavaduotoja Eugenija Koveckienė

Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė

Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėja Loreta Daugėlienė

Klaipėda

2014

2

TURINYS

BENDROJI DALIS (3 – 4p.)

DARBUOTOJAI (4 – 6p.)

BIBLIOTEKŲ PRIEINAMUMAS (7 – 8p.)

DOKUMENTŲ FONDŲ BŪKLĖ (8 – 14p.) Dokumentų komplektavimas

Dokumentų nurašymas Dokumentų fondų panaudojimas

Mainų ir atsarginis fondai

VARTOTOJŲ APTARNAVIMAS (14-17p.) Vartotojai Lankytojai

Dokumentų išduotis Skaitomumas

BIBLIOTEKOS INFORMACINĖ VEIKLA. LIBIS.VIEŠAS INTERNETAS

IR ELEKTRONINĖS PASLAUGOS (17-21 p) Bibliografinis informacinis darbas

Bibliotekos techninė ir programinė įranga LIBIS PĮ diegimas, priežiūra ir problemos

Internetas ir elektroninės paslaugos Duomenų bazės

SKAITYMO AKTYVINIMAS IR INFORMACIJOS SKLAIDA (21 – 28p.) Projektinė veikla

Viešieji ryšiai Bibliotekos interneto svetainė

FINANSAVIMAS – (29 –30p.)

IŠVADOS – (30 –31p.)

3

BENDROJI DALIS

Biblioteka šimtmečius vykdė išskirtinį informacijos sklaidos uždavinį. Monopolinės viešos informacijos tvarkytojų teisės slysta iš bibliotekininkų rankų. Gyvename dinamiškais informacinių technologijų vystymosi laikais. Stebime sparčius informacijos gausėjimo ir senėjimo procesus. Biblioteka išstumta iš saugios, išlikimą garantuojančios erdvės, į konkurencinę aplinką. Gausėjantys interneto ištekliai ir tobulėjančios informacijos paieškos priemonės keičia bibliotekų paslaugas. Pokyčiai, vykstantys bibliotekose, ne evoliuciniai, kai senos patirties pagrindu kuriamos naujos darbo formos, bet revoliuciniai – reiškiantys esminius pokyčius mąstyme, kuriant naują bibliotekų veiklos koncepciją. Naujas tendencijas pajutome prieš dešimtmetį, ir esame nemažai nuveikę eidami pokyčių keliu. Prieš dešimtmetį buvome inovatyvūs ieškodami naujų bibliotekos vystymo kelių: pirmieji šalyje pradėjome mokyti kompiuterinio raštingumo vyresniojo amžiaus žmones, pradėjome segmentuoti bibliotekos paslaugas. Kartu su visos šalies bibliotekomis siekiame visuomenės sąmonėje suformuoti mintį, kad biblioteka gali būti naudinga ir ieškome efektyvių būdų kaip tokiomis tapti.

LR Kultūros ministerija viešųjų bibliotekų paslaugas yra sugrupavusi į 3 grupes. Pirmoji paslaugų grupė – tradicinės paslaugos, kurių tikslas – išsaugoti rašytinį paveldą ir skatinti skaitymą, sudaryti sąlygas visuomenės savišvietai ir savikūrai, ugdyti kūrybingumą bei vaizduotę. LR Bibliotekų įstatyme nurodyta, kad lėšos dokumentams įsigyti skiriamos iš valstybės ir savivaldybės biudžeto. Nustačius, kad mažėjantis finansavimas dokumentų komplektavimui daro ilgalaikį poveikį bibliotekų fondų kokybei, fondų panaudos ir lankytojų rodiklių kitimui, 2012 m. dokumentų įsigijimo finansavimą LR Kultūros ministerija padidino, tačiau lėšos iš savivaldybės biudžeto buvo sumažintos. 2013 metais, leidiniams brangstant, gyventojų aprūpinimas naujais dokumentais išliko ankstesniųjų metų lygyje. Vykdant didelę komplektuojamų dokumentų atranką bibliotekos fondai gerėja. Bibliotekos dokumentų fondai įgyja vertę kai yra skaitomi, o jų pagrindu kuriamos žinios, todėl svarbu kultūriniais, edukaciniais renginiais skatinti skaitymą. Biblioteka rengia ir teikia skaitymo aktyvinimo projektus papildomam finansavimui gauti.

Antroji paslaugų grupė apima elektronines bibliotekos paslaugas, t.y. LIBIS, viešo interneto prieigą, kultūros paveldo skaitmeninimą, skaitmeninės informacijos duomenų bazių kūrimą, gyventojų informacinės kompetencijos ugdymą ir kitas elektroninėmis priemonėmis teikiamas bibliotekų paslaugas. Šių paslaugų kokybės pagrindas – sklandus informacinių technologijų funkcionavimas ir geri bibliotekininkų darbo su informacinėmis technologijomis įgūdžiai. Lietuvos kultūros ministerijos 1995 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 314 „Dėl integralios bibliotekų informacijos sistemos kūrimo“ įgyvendino elektroninės bibliotekos plėtrą Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje – aprūpino biblioteką LIBIS funkcionavimui būtina programine ir, iš dalies, technine įranga. Šiuo metu LIBIS posistemės įdiegtos ir sėkmingai funkcionuoja visuose bibliotekos padaliniuose. 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-170, Klaipėdos miesto savivaldybei pasirašius bendradarbiavimo sutartį Nr. TR-1019 su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendintas projektas „Bibliotekos pažangai“, o kartu ir Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano 5.2.1.3 priemonė, kurioje buvo numatyta įgyvendinti informacinių ir komunikacinių technologijų įdiegimo ir modernizavimo Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje projektus. Projektas „Bibliotekos pažangai", finansuotas LR Kultūros ministerijos bei B. ir M. Geits fondo, užtikrino klaipėdiečiams galimybę visose miesto bibliotekose naudotis interneto prieiga, įgyti kompiuterinio raštingumo, bibliotekų darbuotojams suteikė žinių, reikalingų dirbant su vartotojais ir naujomis technologijomis. 2012 metai – paskutiniai projekto įgyvendinimo metai. 2013 m. iškilo būtinybė užtikrinti projekto “Bibliotekos pažangai“ veiklų tęstinumą, t.y. gerinti darbuotojų technologinę kompetenciją, užtikrinti sklandų informacinių technologijų funkcionavimą, nemokamą interneto prieigą, tęsti kompiuterinio raštingumo mokymus ir informacijos paieškos konsultacijas vartotojams bei plėsti nuotoliniu būdu

4

pasiekiamų paslaugų skaičių. Bibliotekininkų darbas reikalauja vis aukštesnės kvalifikacijos ir intensyvėja, tačiau tai neatsispindi bibliotekininkų darbo apmokėjime.

Trečioji paslaugų grupė – viešosios erdvės (bendruomenės centro) paslaugos, skatinančios gyventojus bendrauti, dalyvauti pilietiniuose ir edukaciniuose renginiuose, inicijuoti projektus, savarankiškai formuoti nuomones. Ši paslaugų grupė sutapo su Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano 5.2.2 uždaviniu: „Skatinti miesto bendruomenės kultūrinį ir kūrybinį aktyvumą, stiprinti kultūrinį identitetą“. Biblioteka kasmet suorganizuoja didelį skaičių renginių, kurie remiasi bendruomenės narių iniciatyvomis, savanoryste, saviveikliniu menu, partneryste su miesto ir šalies kultūros įstaigomis bei projektine veikla. Pagrindas šiai veiklai – bibliotekos patalpos, darbuotojai, dokumentų ištekliai ir kryptinga veikla. Bibliotekos atvirumą įvairioms miestiečių iniciatyvoms riboja mažos bibliotekų patalpos – net 7 bibliotekos padaliniai įkurdinti daugiabučiuose namuose, kur neįmanomas didesnis žmonių susibūrimas. Bibliotekų situaciją būtina gerinti įgyvendinant Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano 2007-2013 metams 5.2.1 uždavinį „Sudaryti sąlygas Klaipėdos miesto kultūros infrastruktūros plėtrai ir meno žanrų sklaidai šalies bei tarptautiniu mastu“.

Vadovaudamasi LR Kultūros ministro 2005 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. ĮV-502 patvirtintu Valstybės ir savivaldybių įsteigtų bibliotekų mokamų paslaugų sąrašu ir Klaipėdos miesto savivaldybė 2006 m. kovo 20 d. sprendimu Nr.T2-78 patvirtinu Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos mokamų paslaugų kainoraščiu, biblioteka teikia mokamas paslaugas. Didžiausios lėšos buvo surenkamos vartotojams parduodant neterminuotai galiojančius elektroninius skaitytojų pažymėjimus. Lėšų už mokamas paslaugas surinkimas mažėjo, nes bibliotekos vartotojai jau yra įsigiję pažymėjimus ankstesniais metais.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos nuostatuose, patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. T2-182, bibliotekos tikslas – kaupti, saugoti savivaldybės bendruomenės poreikius atitinkantį dokumentų fondą, užtikrinti tolygų bibliotekinių paslaugų prieinamumą visiems savivaldybės gyventojams, dalyvauti kuriant bendrą Lietuvos bibliotekų dokumentų fondą ir bendrą informacinę sistemą. Siekdama gerinti viešosios informacijos teikimą ir kultūros prieinamumą gyventojams, biblioteka įgyvendino šiuos uždavinius:

užtikrino stabilų bibliotekos funkcionavimą, pavestų funkcijų vykdymą; gerino bibliotekos spaudinių ir kitų dokumentų fondus, užtikrino prieigą

prie elektroninės informacijos; aktyvino skaitymą ir informacijos sklaidą; pagal galimybes gerino bibliotekos materialinė bazę.

DARBUOTOJAI

Bibliotekos veiklos sėkmė, išteklių panaudojimas, paslaugų kokybė priklauso nuo

bibliotekos darbuotojų kvalifikacijos, kūrybingumo ir motyvacijos. 2013 metais bibliotekoje dirbo 75,25 darbuotojų etatų kolektyvas. Pagal darbuotojų skaičių LR Kultūros ministerija biblioteką yra priskyrusi 2 grupei, tačiau formuojant darbo užmokesčio fondą į tai neatsižvelgiama. 2013 metais darbo užmokesčio fondas buvo formuojamas pagal LR kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-677 nustatytą pareigybių koeficientų vidurkį, asignavimus darbo užmokesčiui mažinant 5 proc. Padidinus minimalų atlyginimą, darbo užmokestis pagalbiniams darbininkams mažai skyrėsi nuo bibliotekos specialistų atlyginimų. Dalyvaudama Klaipėdos teritorinės darbo biržos viešųjų darbų programoje, biblioteka buvo įdarbinusi 4 asmenis, ir gaudavo 60 proc. subsidijų darbo užmokesčiui kompensuoti. Bibliotekos valytojoms buvo mažinami darbo krūviai, kad būtų galima specialistams išmokėti atlyginimus pagal nustatytus koeficientus.

5

Bibliotekos veikloje nemažą sumaištį sukėlė Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimas dėl biudžetinių įstaigų apskaitos centralizavimo. Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu ADI–3185 bibliotekos buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti naujai įkurtam Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriui. Bibliotekos buhalterio ir kasininko etatai panaikinti ir 2013 m. rugpjūčio 30 d įsakymu Nr. P1-794 patvirtintas naujas Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos didžiausias leistinų pareigybių skaičius – 74 etatai. Sėkmingai susiklosčius situacijai ilgametės buhalterijos darbuotojos liko dirbti bibliotekoje – Daiva Viršilienė tapo atsakinga už Ūkio skyriaus veiklą, o Vaida Diržininkienė – už personalą.

2013 metais bibliotekos specialistų amžiaus vidurkis buvo 50 metų – lydimas didėjančio sergamumo. Biblioteka visus metus dirbo įtemptomis sąlygomis, tačiau organizacinėmis priemonėmis pavyko užtikrinti 9 valandų trukmės bibliotekų darbo dienos laiką ir sklandų paslaugų teikimą. Įtemptas darbas turėjo įtakos bibliotekos darbuotojų kaitai – pasikeitė 18 darbuotojų. Iš darbo išėjo ilgametė „Pelėdžiuko“ vaikų filialo vyriausioji bibliotekininkė Pranė Trusevič, Jaunimo skyriaus vedėja Rasa Dambrauskienė, Ūkio skyriaus vedėja Irena Valotkienė, IT ir projektų valdymo skyriaus metodininkė Audronė Balsė, kitos darbuotojos. Bibliotekos kolektyvą papildė specialistės: Pempininkų filialo vedėja Aistė Lukoševičiūtė ir vyresnioji bibliotekininkė Akvilė Bertulė, Miško filialo vyriausia bibliotekininkė Angelė Skarienė, inžinierė Rasa Tautvydė ir kt.

Spartus bibliotekų modernėjimas ir būtinybė įgyti naujų kompetencijų darbuotojas užgrūdino – visų bibliotekos padalinių darbuotojos sėkmingai dirba LIBIS, tobulina skaitmeninės informacijos paieškos įgūdžius, teikia elektronines paslaugas, organizuoja kultūrinę edukacinę veiklą, stiprina ryšius su bendruomene. Vyresnioji bibliotekos specialistų karta, gerai įvaldžiusi tradicinės bibliotekų veiklos organizavimo metodus, nepraleidžia galimybių įgyti naujų darbo su skaitmenine informacija žinių. Už darbuotojų pasirengimą teikti skaitmeninę informaciją ir elektronines paslaugas atsakingas Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyrius. Šio skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė teikia konsultacijas darbuotojams kompiuterių ir programinės įrangos naudojimo, elektroninių paslaugų teikimo klausimais.

LIBIS administratorė Raimonda Rudienė pagal poreikį – telefonu ar darbo vietoje moko ir konsultuoja darbuotojas darbo su LIBIS klausimais. 2013 metais daugiausiai dėmesio skirta mokymams įsisavinant LIBIS dokumentų užsakymo ir rezervavimo operacijas.

Kaip įprasta, darbuotojų kvalifikaciniai mokymai vyko švaros dieną organizuojamų seminarų metu. Nuo 2013 m. gruodžio mėn. darbuotojos kviečiamos ugdyti informacinius gebėjimus virtualiai. Svetainės www.biblioteka.lt darbuotojų aplinkoje sukurta rubrika „Būk išmanus bibliotekininkas, pasitikrink savo žinias“. Tai skaitmeninės informacijos paieškos įgūdžių treniruotės – puikus būdas išsiaiškinti savo gebėjimų spragas, susipažinti su įvairiais interneto šaltiniais, informacijos paieškos būdais, pagilinti darbo su elektroniniais katalogais, duomenų bazėmis žinias, prisiminti darbo su kompiuterinėmis programomis subtilybes ir kompiuteriu vykdomas funkcijas. Kiekvieną savaitę darbuotojams pateikiamos naujos užduotys. Už teisingus atsakymus skiriami balai. Visi teisingi užduoties atsakymai su paaiškinimais talpinami darbuotojų aplinkoje. 2014 metų pabaigoje išrinksime išmaniausią bibliotekininką, surinkusį daugiausiai balų. Kiekvienas darbuotojas dalyvauja asmeniškai.

Išnaudojome įvairias galimybes kelti darbuotojų kvalifikaciją ir už bibliotekos ribų. Gera praktika, kad Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka pradėjo rūpintis regiono bibliotekininkų mokymais. Populiariausi – mokymai, susiję su naujų informacinių technologijų naudojimu. Šių žinių atnaujinimu kolektyve rūpinasi Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė, nepraleisdama galimybės pati įgyti daugiau kompetencijos: kovo 20 d. dalyvavo kvalifikacijos kėlimo seminare „Saugesnis internetas mūsų

6

vaikams“, seminaro rengėja – asociacija „Langas į ateitį“ (6 val.) (Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“); rugsėjo 26 d. dalyvavo kvalifikacijos kėlimo seminare „Edukacinių projektų, skirtų visuomenei, rengimas ir vartotojų poreikių analizė“, Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje (8 val.); rugsėjo 13 d. dalyvavo renginyje „Naujojo pasirenkamojo vaikų ugdymo finansavimo modelio pristatymas Klaipėdoje“ (pagal Ugdymo plėtotės centro projektą „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“); lapkričio 8 d. dalyvavo seminare „Duomenų bazės: laisvai prieinamos ir prenumeruojamos DB, statistika“ (8 val.) (Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje). Šio skyriaus metodininkė Jūratė Skeiverienė lapkričio 28 d. dalyvavo kursuose „Praktiniai elektroninių viešųjų pirkimų mokymai: 2013 – 2014 metų naujovės“ (5 ak. val.) (organizavo UAB „Juridicum“), o informacijos skaitmeninimo koordinatorė Vaida Skarulskytė–Tiurkina spalio 16 d. dalyvavo seminare „Elektroninių žinynų kūrimo prieigos įrankiais internete“ (Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje).

Bibliotekos veiklos naujoviški sprendimai, modernumas priklauso nuo darbuotojų, kurie nebijo iššūkių, yra iniciatyvūs ir aktyviai komunikuoja su aptarnaujama bendruomene. Įgyvendinant įvairius projektus, nemažai bibliotekininkų turėjo įgyti pedagoginių žinių, tapo mokytojais. Ruoniuko vaikų filialo vyriausioji bibliotekininkė Irina Tabak ėmėsi koordinuoti edukacinį kompiuterinį žaidimą „IŠŠŪKIS“ bibliotekos vaikų padaliniuose ir 9-iose miesto mokyklose. 2013 metais įvairiais būdais buvo siekiama suaktyvinti darbą su jaunimu. Jaunimo skyriaus bibliotekininkė, vėliau vedėja, bibliotekos LBD skyriaus pirmininkė Akvilina Niedvaraitė balandžio 30 d. dalyvavo LBD konferencijoje „Bendraujančios bibliotekos: patirtys, technologijos“, rugsėjo 13 d. – „Neformalus švietimas: projekto pristatymas“, rugsėjo 17 d. – „Darbo su LIBIS programa įgūdžių tobulinimas bei naujovių pristatymas“, rugsėjo 26 d. – „Edukacinių projektų, skirtų visuomenei, rengimas ir vartotojų poreikių analizė“, lapkričio 6 d. – „Europos Parlamento rinkimai 2014 m. ir bendradarbiavimas su bibliotekomis“, lapkričio 28 d. – „Būk mobilus, ieškok išmaniai“ – „iPad geriausias mokslams“, „Bendravimas su paaugliais ir jų mokymo ypatumai“. Šio skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Eglė Skaisgirytė lapkričio 8 d. dalyvavo mokymuose „Duomenų bazės: laisvai prieinamos ir prenumeruojamos“.

Direktorės pavaduotoja Eugenija Koveckienė ir Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė tobulino įgūdžius KU organizuojamame seminare „EBSCO duomenų bazė“.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Jakštienė lapkričio 28 d. dalyvavo kompiuterinio ir informacinio raštingumo kursuose „Būk mobilus, ieškok išmaniai“.

Siekiant plačiau bibliotekos veikloje taikyti savanorių pagalbą, „Ruoniuko“ vaikų filialo vyr. bibliotekininkė Irina Tabak dalyvavo mokymuose Birštone „Savanorystės metodika ir programa bibliotekoje“ (32 val.).

Bibliotekininkų akiratis ir žinios buvo plečiamos organizuojant išvažiuojamuosius seminarus, aplankant naujausias šalies bibliotekas: Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Jurbarko r. savivaldybės viešąją biblioteką.

7

BIBLIOTEKŲ PRIEINAMUMAS

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos tinklas per metus nepakito, tik žengtas žingsnis projektuojant bibliotekų ateitį. Klaipėdos miesto savivaldybės 2013 – 2020 metų strateginiame plėtros plane numatytas bibliotekų tinklo optimizavimas, sukuriant naują bibliotekų veiklos koncepciją, pritaikytą bendruomenės poreikiams. Šiuo metu bibliotekos tinklas tik iš dalies atitinka bibliotekoms keliamus reikalavimus. Šeši padaliniai įkurdinti daugiaaukščių namų butuose. Blogiausia situacija pietinėje miesto dalyje, kurioje gyvena apie 37 tūkstančiai suaugusiųjų ir dar tiek pat vaikų. Šioje teritorijoje nėra nė vienos kultūros įstaigos, išskyrus 4 daugiabučiuose namuose veikiančias mažas bibliotekėles, kurių bendras plotas – 323 kv./m. Viena iš šių bibliotekėlių – „Karlskronos“ vaikų filialas – patalpomis naudojasi laikinai, leidus savininkui. Visais lygiais deklaruojamas Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos tikslas – pagerinti bibliotekų prieinamumą pietinės miesto dalies gyventojams, pastatant naują, bendruomenės poreikiams pritaikytą biblioteką. Į šią biblioteką būtų perkelti bibliotekos skyriai iš miesto centro, kur bibliotekų per daug. Centro gyventojams bibliotekų prieinamumą pilnai užtikrina išaugusi Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka. Tačiau naujos bibliotekos statybos pietinėje miesto dalyje idėja sunkiai skinasi kelią. Miesto vadovų prioritetas – renovuoti ir bendruomenės poreikiams pritaikyti „Kauno atžalyno“ filialo patalpas, nes šis objektas yra tikslinėje miesto teritorijoje, kurią planuojama modernizuoti pirmiausiai.

Stabilus bibliotekos funkcionavimas, pavestų funkcijų vykdymas priklauso nuo finansavimo. Formuojant 2013 metų biudžetą lėšos bibliotekos išlaikymui buvo mažinamos 10 proc., nors realiai būtinosios išlaidos didėjo. Metai užbaigti su skola. Dalį būtinųjų išlaidų teko finansuoti rėmėjų lėšomis. Bibliotekos patalpas administruoja ir techninę priežiūrą vykdo namų valdos (6 padaliniai), daugiabučių namų bendrijos (4 padaliniai), patalpos prižiūrimos ūkio būdu (7 padaliniai). Nuo 2013 metų patalpų šildymo išlaidas centralizuotai apmoka Klaipėdos miesto savivaldybė, todėl skaitytojai gali dirbti šiltesnėse bibliotekose, tačiau, neskiriant lėšų remontui, intensyviai lankomų, neremontuojamų ir rečiau valomų bibliotekos patalpų būklė prastėjo. Meno skyriuje ir Laukininkų filiale einamąjį patalpų remontą atliko bibliotekos darbininkai, nupirkus remontui reikalingas medžiagas už rėmėjų lėšas. 2013 metais pradėtas renovuoti pastatas, kur veikia Miško filialas. Visuose bibliotekos padaliniuose įrengtos apsaugos sistemos, o Pempininkų filialo patalpose ir stebėjimo sistema. Apsaugą vykdo UAB „Apsaugos komanda“.

Bibliotekos padalinių galimybės aptarnauti bendruomenę skirtingos. Didžiosios bibliotekos labiau matomos, gali sukaupti didesnius fondus, suteikti patogias skaitymo sąlygas ir siekia artimesnių kontaktų su aptarnaujama bendruomene. Kalnupės filialas nuo 2003 metų, pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su senelių globos namais Žalgirio gatvėje, taiko knygnešystę ir šiuo būdu aptarnauja 30 senelių namų gyventojų. Ši biblioteka nuo 2013 m. pradėjo bendradarbiauti su Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetine įstaiga Klaipėdos Litorinos mokykla (Smiltelės g. 22), kur mokosi klausos negalią turintys vaikai, ir taip pat taiko knygnešystės metodą. Kalnupės filialo vyriausiajai bibliotekininkei Janinai Skuodienei įsijungus į Pajūrio bendruomenės veiklą ir 2012 m. pateikus projektą bendruomenių aplinkos gerinimo programai, įrengtas pandusas neįgaliesiems, o 2013 m. prie bibliotekos įrengtas dviračių stovas. Dalyvaudamas bendruomenės tarybos veikloje ir teikdamas paraiškas tai pačiai programai, matomumą mikrorajone didino ir „Kauno atžalyno“ filialas, kuriam pavyko šalia pagrindinio kelio įrengti nuorodą į biblioteką. Ieškoti netradicinių būdų priminti apie savo egzistavimą potencialiems vartotojams, du informaciniai stendai bibliotekos informacijai talpinti įrengti pietinėje miesto dalyje, kur butuose veikiančios bibliotekos „paskęsta“ vienodų daugiabučių namų apsuptyje.

8

Bibliotekos struktūra išliko nepakitusi: 8 skyriai, 13 filialų, Mainų ir Atsarginis fondai. Bendras bibliotekų plotas – 3875 kv. m. Bibliotekos registracijos adresas – Turgaus g. 8, 91247 Klaipėda. Bibliotekų darbo laikas nesikeitė.

DOKUMENTŲ FONDŲ BŪKLĖ

Vienas svarbiausių bibliotekos uždavinių – formuoti vertingą, vartotojų poreikius

atitinkantį dokumentų fondą ir kurti tinkamas sąlygas juo naudotis. Biblioteka siekia racionaliai naudoti dokumentų komplektavimui skiriamas lėšas, tačiau fondų didėjimo galimybes riboja mažos bibliotekų patalpos, ypač miesto mikrorajonuose. Butuose veikiančios bibliotekos dirba kaip knygų išdavimo punktai ir, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, daugiau komplektuoja grožinę literatūrą. Fondų talpinimo lentynose problema aštrėja leidykloms leidžiant storesnius leidinius. Standartizuotas matas, kai į vieną metrą talpinama 50 vnt. knygų, nebetinka. Be to, mažėjo dokumentų fondui dėstyti skirtos erdvės dėl viešo interneto darbo vietų kūrimo. Net mažindami fondų dydį, negalime užtikrinti rekomenduojamų fondo dėstymo normų – lentynos iškeltos iki lubų, kiekvienoje bibliotekoje fondų dėstymo lentynose tvarka skiriasi. Didžiausia bėda, kad iš bibliotekos fondų tenka šalinti leidinius, kurie neturi paklausos, nors nėra praradę kultūrinės vertės ar susidėvėję.

Biblioteka yra atlikusi didžiulį darbą suvesdama dokumentų fondą į LIBIS katalogą. Kalnupės filialo darbuotojos baigia sukataloguoti tarybinio laikotarpio ideologiją atspindinčių leidinių kolekciją – „Raudonąjį kampelį“. Dar neužbaigtas katalogavimo darbas Melnragės filiale. Nesukataloguotų leidinių randa ir katalogavimo klaidas nuolat taiso visų bibliotekos padalinių darbuotojos. Dėl didelių darbo krūvių kuriant LIBIS katalogą ilgą laiką nebuvo vykdomi fondų patikrinimai. Šiuo metu padaliniuose tikrinami į LIBIS katalogą suvestų knygų fondai su inventorinėmis knygomis, siekiant nustatyti leidinius, kurie nebuvo rasti katalogavimo metu, ir greičiausiai, yra dingę iš atvirų fondų. Žingsnis po žingsnio artėjame prie to, kad fondų apskaita LIBIS atitiktų fondų apskaitą Bendrosios fondų apskaitos knygose. 2013 metais pirmą kartą (Pempininkų filiale) atliktas fondo patikrinimas naudojant RFID įrenginį. Užtruko pasirengimo darbai – buvo instaliuojama programa, LIBIS fondo dalims priskirti lentynų skirtukai ir kt. Viso Pempininkų filialo fondo nuskenavimas su įrenginiu užtruko dvi savaites. Trūkstamų dokumentų paieška būtų lengvesnė, jei griežtai būtų laikomasi fondų dėstymo tvarkos pagal UDK skyrius. Diskutuojama dėl grožinės literatūros dėstymo lentynose tvarkos. Daugelio bibliotekos specialistų nuomone vartotojams patogiau, kai grožinė literatūra lentynose dėstoma ne pagal UDK atitinkamų kalbų literatūros skyrius, o pagal abėcėlę, literatūros žanrus, serijas. Bibliotekoje taikomas mišrusis dokumentų fondų dėstymas apsunkino patikros darbą, nes vieno pavadinimo leidiniai randami skirtingose fondo dalyse – pagrindiniame, dubletų fonde, prie serijų ir kt. Patikrinimo metu dėl didelio duomenų kiekio apdorojimo strigo LIBIS darbas aptarnaujant skaitytojus, todėl patikrinimo duomenys buvo tvarkomi po bibliotekos darbo valandų. RFID sistema įdiegta ne tik Pempininkų filiale, todėl sekantis fondo patikrinimas planuojamas Skaitytojų aptarnavimo skyriuje.

2013 m. SVB keitėsi darbuotojai, todėl įvyko nemažai dokumentų fondų perdavimų. Žinant kokį svarbų vaidmenį dokumentų fondų organizavimui turi bibliotekininkų profesionalumas, tikimasi kokybinio fondų turinio gerėjimo:

vasario 27 d. „Karlskronos“ filialo dokumentų fondą vyr. bibliotekininkė Linutė Lazutkaitė perdavė vyresn. bibliotekininkei Brigitai Sutkuvienei;

vasario 28 d. Girulių filialo fondą vyr. bibliotekininkė Inesa Atkočaitienė perdavė vyr. bibliotekininkei Linutei Lazutkaitei;

9

gegužės 31 d. Miško filialo fondą vyr. bibliotekininkė Dijana Vaitiekūnienė perdavė vyr. bibliotekininkei Angelei Skarienei;

birželio 26 d. Jaunimo skyriaus dokumentų fondą vedėja Rasa Dambrauskienė perdavė vedėjai Akvilinai Niedvaraitei;

rugsėjo 4 d. „Pelėdžiuko“ vaikų filialo dokumentų fondą vyr. bibliotekininkė Pranė Trusevič perdavė vyr. bibliotekininkei Laurai Arnašienei;

gruodžio 31 d. Pempininkų filialo dokumentų fondą, po patikrinimo, vyr. bibliotekininkė Regina Jonelienė perdavė vedėjai Aistei Lukoševičiūtei.

Iš viso 2013 m. pabaigoje SVB dokumentų fonde buvo 341947 vienetai dokumentų (2012 m. 348341 vnt.)

o VB skyriuose – 111090 vnt. (33 %) (2012 m. – 115418 vnt.) o filialuose – 193468 vnt. (56 %) (2012 m. – 195385 vnt.) o vaikų filialuose – 37389 vnt. (11 %) (2012 m. – 37538 vnt.)

Grožinės literatūros fondas - 210972 vnt. ( 62 %): o VB skyriuose – 55924 vnt. (27 %); o filialuose – 126718 vnt. ( 62 % ); o vaikų filialuos – 8330 vnt. (11 %);

Šakinis fondas - 130975 vnt. ( 38 %): o VB skyriuose 55166 egz. ( 42 %); o filialuose 66750 egz. (51 %); o vaikų filialuose 9059 egz. (7 %)

Dokumentų fondas pagal dydį yra optimalus. Vienam gyventojui tenka 2,1 vnt.

dokumentų. Metų pradžioje, aptariant dokumentų komplektavimo kryptis, buvo kalbama apie didesnį dėmesį šakinės literatūros komplektavimui, tačiau rezultatas gavosi atvirkštinis – per metus šakinės literatūros procentas bendrame fonde sumažėjo nuo 44 iki 38 proc. , o grožinės padidėjo nuo 56 iki 62 proc. Vykdant einamąjį komplektavimą, nelengva numatyti, kaip pasikeis fondo dalių proporcijos metų pabaigoje, tačiau komplektavimas turi būti kryptingas, siekiant pagerinti šakinio fondo sudėtį. Dokumentų komplektavimas. Dokumentų fondų komplektavimą įtakoja daug veiksnių. Bene svarbiausias – komplektavimui skiriamos lėšos. Planuota, kad 2013 metais dokumentams įsigyti bus skirta 1 Lt iš savivaldybės biudžeto ir 0,8 Lt iš LR Kultūros ministerijos. Už šias lėšas planuota nupirkti apie 12800 egz. naujų dokumentų (1000 gyventojų – 80 vnt.). Iš viso nupirkta 9651 vnt. naujų knygų, vaizdo ir garso dokumentų: už savivaldybės biudžeto lėšas – 3953 vnt.; už LR Kultūros ministerijos lėšas – 9651 vnt. 60,7 tūkst. Lt savivaldybės lėšų buvo skirta periodikos prenumeratai, užsakyta 141 komplektas periodinių leidinių.

Komplektuojant dokumentus siekiama dokumentų fondo kultūrinės vertės augimo. Bibliotekos dokumentų komplektavimo tarybos sprendimu komplektavimo prioritetai – vaikų literatūra, lietuvių autorių kūriniai ir nuostata pirkti didesnę išliekamąją vertę turinčius leidinius. Skaitytojus aptarnaujančių padalinių specialistai stebi vartotojų skaitymo tendencijas ir dalyvauja komplektavimo darbe teikdami rekomendacijas dėl leidinių užsakymo pagal „Ekspresinformaciją“. Padaliniams užsakomų leidinių kiekį apsprendžia padalinio vartotojų skaičius.

2013 metais iš viso dokumentams pirkti išleista 307 tūkst. Lt:

10

o Iš savivaldybės biudžeto –162,5 tūkst. Lt: knygoms- 100,1 tūkst. Lt; periodiniams leidiniams – 61,2 tūkst. Lt; trimačiams dokumentams – 0,3 tūkst. Lt; bibliotekinei technikai – 1,7 tūkst. Lt

o LR Kultūros ministerijos lėšos – 136,3 tūkst. Lt: knygoms – 131,5 tūkst. Lt; garsiniams ir regimiesiems dokumentams – 4,8 tūkst. Lt;

o Kiti lėšų šaltiniai – 9,0 tūkst. Lt. Vidutinė pirktų knygų kaina – 22 Lt, tačiau populiariausių grožinių knygų, perkamų po

12 egz., kaina siekia 36 Lt ir daugiau. 2013 m. rusiškų knygų, kurias perkame iš UAB „Homo sapiens“, kaina išliko panaši kaip ir 2012 m., apie 23 Lt. Komplektuojant knygas rusų kalba, skaitytojams pageidaujant, buvo perkamos rimtesnės tematikos knygos, ne vien populiariausių autorių grožinė literatūra.

Fondų komplektavimo darbe sudėtinga taikyti LR Viešųjų pirkimų įstatymą. 2013 metais buvo sudaryta 11 sutarčių su tiekėjais. Pagrindiniu tiekėju buvo pasirinkta UAB „Šviesa“, tačiau užsakymai daug operatyviau ir pilniau buvo vykdomi perkant knygas tiesiogiai iš leidėjų: UAB „Tyto alba“, UAB „Jotema“, UAB Leidykla Vaga, UAB „Nieko rimto“, UAB „Vipsupply“, UAB „Baltų lankų“ leidyba, UAB „Eglė“. UAB „Knygininkas“ ir Klaipėdos universiteto leidyklos. Užsakymai įvykdyti apie 90 proc. UAB „Humanitas“ biblioteką aprūpino knygomis užsienio kalba, garsiniais ir regimaisiais dokumentais. UAB „Šviesa“ suinteresuota, kad didžioji lėšų dalis būtų panaudota UAB „Alma Littera sprendimai“ leidžiamai produkcijai pirkti, tačiau reikia pasidžiaugti, kad 2013 m. UAB „Šviesa“ užsakymus vykdė geriau, nei ankstesniais metais.

Knygų pirkimas ne vienintelis šaltinis dokumentų fondams papildyti. 2013 metais bibliotekos fondus papildė dovanos – 2127 vnt. knygų. Knygas dovanojo: autoriai Z. Prochorskis, A. Kuklys, J. Navickas; leidėjai dienraštis „Lietuvos rytas“, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, S. Jokužio spaustuvė; per AB „Lietuvos paštas“ buvo pristatomi LR Kultūros ministerijos siunčiami dovanojami leidiniai. Bibliotekos gavo nemažai dovanų be lydimojo dokumento, todėl kilo problemų įtraukiant juos į bibliotekos apskaitą. Biblioteka leidinius įkainuoja, tačiau dovanotojams prisiminus, kad reikia suderinti sumas pagal buhalterinę apskaitą, kainos skiriasi.

Spauda buvo užsakyta per 4 platinimo agentūras: AB Lietuvos paštas, UAB Lietuvos rytas, UAB „Scientia“ ir UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“(leidiniai užsienio kalba Meno skyriui). UAB „Vakarų ekspresas“ ir UAB „Klaipėda“ savo leidžiamus dienraščius – „Vakarų ekspresas“, „Respublika“ lietuvių ir rusų kalbomis, „Vakaro žinios“, ir UAB „Diena Media News“ – „Klaipėda“ lietuvių ir rusų kalba pagal bendradarbiavimo sutartis visiems bibliotekos padaliniams skiria nemokamai, ir tai leidžia sutaupyti apie 25000 Lt.

Iš viso SVB skyriai ir filialai 2013 m. turėjo 141 pav. prenumeruojamų periodinių leidinių:

o laikraščiai lietuvių kalba – 13 pav.; o laikraščiai rusų kalba – 5 pav.; o žurnalai lietuvių kalba – 85 pav.; o žurnalai rusų kalba – 31 pav.; o žurnalai užsienio kalba – 7 pav. 2013 m. buvo išspręsta problema dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo

dovanojamų leidinių pristatymo į bibliotekos padalinius. Dovanoti laikraščiai (10 pav.) ir žurnalai (43 pav.) skaitytojus pasiekdavo jų išleidimo dieną, o ne po mėnesio, kaip buvo 2012 metais.

11

Periodiniai leidiniai LIBIS programa buvo tvarkomi tik Skaitytojų aptarnavimo ir Jaunimo skyriuose. Kiti padaliniai tebenaudojo popierines periodinių leidinių apskaitos formas.

Iš viso 2013 metais į bendrąją fondų apskaitą įrašyta dokumentų:

SVB – 18743 vnt. , 3093 pav. (2012 m. - 17517 vnt.). Tame skaičiuje:

o knygų – 11780 vnt. (63 %): įsigyta grožinės literatūros knygų – 8709 vnt. (74 %.); šakinės literatūros knygų – 3071 vnt. (26 %.);

o garsinių, regimųjų dokumentų – 264 vnt. (1 %); o kitų rūšių dokumentų – 39 vnt.; o periodinių leidinių užpajamuota – 6660 vnt. (36 %).

Pagal kalbas SVB įsigijo leidinių: lietuvių kalba – 14393 vnt., rusų kalba – 3852 vnt., anglų k. – 439 vnt., kitomis užsienio kalbomis – 59 vnt.

Pagal tematiką nauji dokumentai paskirstyti:

0 sk. 1 sk. 2 sk. 3 sk. 5 sk. 6 sk. 7 sk. 8 sk. gr.lit. 9 sk.

Skyriai 1986 106 26 252 35 158 462 55 1576 150 Filialai 4503 316 50 370 43 370 261 84 6155 228 vaikų filialai 416 6 4 42 25 30 37 10 978 9 SVB 6905 428 80 664 105 558 760 149 8709 387

Dokumentų nurašymas. Vis aktualesnė tampa dokumentų nurašymo problema – mažos patalpos neleidžia didinti fondų apimties, tačiau vis mažiau lieka leidinių, kuriuos bibliotekininkai gali lengva ranka nurašyti kaip pasenusio turinio ar susidėvėjusius. Vietos stygius ir siekis tinkamai sutvarkyti bei skaitytojams atverti dokumentų fondus neleidžia laikyti nepaklausių dokumentų. Nurašant paklausą praradusius leidinius laikomasi nuostatos – nenurašyti paskutinio lietuviškų knygų egzemplioriaus bibliotekų sistemoje, kad prireikus jį būtų galima rasti kuriame nors bibliotekos padalinyje.

Dokumentų fondų naujinimas vykdomas keičiant mažiausios paklausos leidinius naujai įsigytais dokumentais. Bibliotekos darbuotojos sistemingai peržiūri fondus ir turi galimybę iš fondų atrinkti tiek leidinių nurašymui, kiek gauna naujų. Gerinant fondų sudėtį, Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyrius koreguoja leistinų nurašyti dokumentų kiekį pagal fondų situaciją padalinyje. Metų pabaigoje, atlikus dokumentų inventorizaciją, sudaromi nurašymui atrinktų leidinių sąrašai ir organizuojamas šių leidinių pardavimas aukcionuose. Aukcionuose neparduoti leidiniai nurašomi į makulatūrą.

Iš viso 2013 m. buvo nurašyta 25137 vnt. 2566 pavadinimų dokumentų: skyriuose – 9134 vnt.; filialuose – 14297 vnt.; vaikų filialuose – 1706 vnt.

Nurašymo priežastys:

o skaitytojų prarasti – 243 vnt.; o perduota į mainų fondą – 76 vnt.;

12

o kitos priežastys – 3426 vnt., t sk. parduota aukcione – 2489 vnt., dingę dėl nenustatytų priežasčių – 919 vnt. (iki 0,2 % išduoties), mirus skaitytojui – 10 vnt., skaitytojų negrąžintos – 8 vnt.

Pagal dokumentų rūšį nurašyta:

o knygų – 10757 vnt. (43 %); o spaudos – 13952 vnt. (56 %); o brošiūrų – 388 vnt. (1 %); o garsinių ir regimųjų dokumentų – 26 vnt.; o kt. dokumentų – 14 vnt.

Keičiantis vartotojų poreikiams vis rečiau iš saugyklų paimami seni laikraščiai ir

žurnalai. Skaitytojų aptarnavimo skyriuje, tvarkant periodinių leidinių saugyklą, nurašytas didelis senų periodinių leidinių kiekis – 5904 vnt., todėl buvo nurašyta gerokai daugiau leidinių nei gauta per 2013 metus. Nurašius daugiau dokumentų, mažėjo UDK 2, 3, 5, 6, 8 ir 9 skyrių apimtys, tačiau 2, 8 ir 9 skyrių panaudojimo koeficientas vis dar mažas. Nurašant leidinius 2014 metais UDK 2,8 ir 9 skyriai turi būti peržiūrėti pirmiausiai. Meno leidiniai sensta lėčiausiai arba nesensta visai, tačiau tobulėjant poligrafijai ir keičiantis vartotojų estetikos suvokimui, Meno skyriaus fondo komplektavimas kelia daugiausiai dilemų – palikti ar nurašyti leidinį.

Dokumentų fondų panaudojimas. Mažėjant vartotojų skaičiui fondų apyvartos rodiklis sumažėjo iki 2. Optimalus fondo apyvartos rodiklis – 3 tik Pempininkų ir „Ruoniuko“ vaikų filialuose. Didesnis už optimalų yra Vaikų ir Meno skyriuose , mažesnis už SVB vidutinį – Laukininkų, Šiaulių, Melnragės filialuose, Skaitytojų aptarnavimo ir Jaunimo skyriuose. Bibliotekos darbuotojos dokumentų fondus vertina gerai, teigia, kad gali tenkinti įvairiausius vartotojų poreikius, tačiau fondo apyvartos rodiklis rodo, kad fondo naudojimą reikia gerinti. Turėtume ieškoti būdų, kaip vartotojams pranešti žinią, kad mūsų biblioteka turi turtingą dokumentų fondą. Šiuo metu dažniau skleidžiama informacija, kad bibliotekos blogai finansuojamos, negauna lėšų dokumentams komplektuoti, todėl vartotojai ieško alternatyvių būdų savo skaitymo poreikiams tenkinti. Viešąsias bibliotekas vartotojai dažniau sieja su grožinės literatūros skaitymu turiningam laisvalaikiui, ir vis daugiau žmonių teigia, kad neturi laiko leisti laisvalaikį su knyga. Gal didesnį ekonominės naudos efektą bibliotekos pasiektų gerindamos teminę fondų sudėtį ir maksimaliai tenkindamos vartotojų poreikius žinių atnaujinimui?.. 2013 metais grožinės literatūros išduotis sudarė 39 proc., periodinių leidinių – 39 proc., šakinio fondo – 22 proc.

Siekiant geriau tenkinti vartotojų poreikius, buvo keičiamos nuostatos dėl fondo saugumo. Sudarius sutartis su skolų išieškojimo tarnyba „Julianus Inkaso“, skaitytojams drąsiau skolinami brangūs leidiniai. Iš skaityklų lediniai perkeliami į abonementus ir išduodami į namus. Į namus išduodami ir informaciniai leidiniai, nes jų panaudojimas bibliotekoje mažėja dėl galimybių informaciją greičiau susirasti internete.

Fondo teminės sudėties atitikimą vartotojų poreikiams pagal UDK skyrius atskleidžia fondų panaudojimo koeficientas. Lyginant su 2012 m. rezultatai nedaug pasikeitė – išliko tos pačios tendencijos: didėjo filosofijos, psichologijos (UDK 1 sk.) leidinių išduotis, dar labiau išaugo visuomenės ir taikomųjų mokslų (UDK 3 ir 6 sk.) paklausa. Efektyviausiai naudojami meno (UDK 7 sk.) leidiniai specializuotame Meno skyriuje. Kalbotyros, filologijos, literatūros mokslo (UDK 8 sk.) leidinių populiarumas ir toliau mažėjo. Paklausos neturi religijos, teologijos tematika (UDK 2 sk.) ir geografijos, biografijų, istorijos tematika (UDK 9 sk.), tačiau skirtinguose bibliotekos padaliniuose tematinis leidinių panaudojimas labai skiriasi.

13

Fondų panaudojimo koeficientas:

1

sk. 2 sk 3 sk. 5 sk. 6 sk. 7 sk. 8 sk. Gr . lit. 9

sk. VB 0,8 1 1,2 2 1 2 0,2 0,9 0,5 Filialai 1,3 0 1 0,5 0,6 0,6 0,2 1 0,3 Vaikų filialai 1 0 0,8 0,8 1 0,6 0,3 1,3 0,6 SVB 0,9 0 1 1 0,8 1,8 0,2 1,3 0,4

Žinant, kad fondo dalys gerai naudojamos, kai koeficientas svyruoja nuo 0,8 iki 1,3,

galime teigti, kad fondas gerai sukomplektuotas ir yra paklausus, išskyrus UDK 8 ir 9 skyrius, tačiau nagrinėjant koeficientų skirtumus padaliniuose, teminę fondų sudėtį būtina koreguoti.

Dėl vietos stokos mažuosiuose bibliotekos filialuose mokslo sričių leidiniai komplektuojami epizodiškai, neatspindi tematinės leidinių įvairovės ir yra mažiau naudojami nei padaliniuose, kur šakinis fondas sukomplektuotas išsamiai, o tai įmanoma tik didžiuosiuose bibliotekos padaliniuose. Pvz. profiliuotame Meno skyriuje meno leidiniai sudaro 68 proc., o jų išduotis sudaro 84 proc. Didžiausius šakinės literatūros fondus turi Pempininkų filialas ir Skaitytojų aptarnavimo skyrius (43 proc. viso fondo). Šiuose padaliniuose kai kurie skyriai yra labai aktyviai naudojami, todėl būtina įsigyti daugiau šių skyrių leidinių, pvz.: Pempininkų filiale 1 skyriaus panaudojimo koeficientas – 1,8, 3 skyriaus – 3; 6 skyriaus – 1. Butuose veikiančiose bibliotekose didžiausias šakinių leidinių fondas sukomplektuotas Laukininkų filiale, tačiau didžiausio 3 skyriaus panaudojimas – tik 0,5.

Šakinio fondo naudojimo diagrama SVB skyriuose ir filialuose

SVB fonduose, nurašant paklausos neturinčius leidinius, keičiasi fondų sudėtis pagal

kalbas: SVB leidiniai lietuvių kalba sudaro 78 procentus (266208 vnt.): o VB – 74 proc. (81700vnt.); o filialuose – 80 proc. (154067 vnt. ); o vaikų filialuose –81 proc. ( 30441 vnt.).

14

SVB leidiniai rusų kalba – 17 proc., anglų kalba – 4 proc. Lietuviškos fondo dalies panaudojimo koeficientas SVB – 1 , kaip ir VB bei filialuose.

Nors rusų kalba leidiniai sudaro tik 17 proc., jų panaudojimo koeficientas SVB – 0,6; VB – 0,5; filialuose – 0,7, vaikų filialuose – 0,3. Leidiniai kitomis užsienio kalbomis sudaro nedidelę dalį, tačiau jų panaudojimas – 1,2. Daugiausiai leidinių užsienio kalbomis sukaupta Meno ir Jaunimo skyriuose ir Pempininkų filiale. Aktyviausiai šie leidiniai naudojami Meno skyriuje, neblogai Pempininkų filiale. Jaunimo skyriuje šios fondo dalies panaudojimo koeficientas tik 0,2.

Mainų ir Atsarginis fondai. 2013 metais į Mainų fondą perduota 690 vnt. dokumentų už 338 Lt., ir fonde buvo 5298 vnt. dokumentų bendrai sumai – 5098 Lt. Atsarginis fondas pasipildė 614 vnt. dokumentų už 334Lt. Jame sukaupta 8061 vnt. dokumentų bendrai sumai 16971 Lt.

Mainų ir Atsarginio fondo patalpose taip pat trūksta vietos. Problema sprendžiama siūlant nurašymui atrinktus leidinius nusipirkti gyventojams aukcionuose. Spalio mėnesį vykusiame aukcione buvo parduota 720 vnt. dokumentų už 380 Lt. Aukcionų organizavimas reikalauja papildomų pastangų ir didelės finansinės naudos nesuteikia, tačiau pasitenkinimas, radus naują šeimininką pasmerktam leidinius, yra pakankamai didelis stimulas imtis šio nelengvo darbo. Kadangi fondų organizavimą labai apsunkina vietos stoka skyriuose ir filialuose, Mainų ir Atsarginio fondų reikšmė auga. Šių fondų dokumentai nebuvo kataloguojami LIBIS. Nuo 2012 metų perduodant sukataloguotus leidinius iš pagrindinių fondų, LIBIS buvo suformuoti Mainų ir Atsarginis fondai, turintys savininko ir saugotojo teises.

VARTOTOJŲ APTARNAVIMAS

Spartus informacijos ir komunikacijos technologijų vystymasis keičia vartotojų požiūrį į bibliotekas. Nemaža visuomenės dalis, ypač jaunimas, mano, kad biblioteka – mirštanti institucija, nes skaitmeninė informacija ir elektroniniai jos perdavimo būdai geriau tenkina poreikį surasti reikalingą informaciją per trumpiausią laiką. Tačiau bibliotekos sulaukia ir pagarbaus vertinimo už kokybinius pokyčius, keičiant paslaugų struktūrą. Daugėjo vartotojų, kurie bibliotekoje lankosi ne dėl spaudinių, o dėl elektroninių paslaugų, tačiau bendras bibliotekos vartotojų skaičius mažėjo.

Vartotojai. 2013 m. bibliotekos paslaugomis naudojosi 22578 vartotojai (2012 m. – 24879). Mažiau užsiregistravo naujų vartotojų (– 540), nebepersiregistravo 1761 vartotojas. Bibliotekoje mažėjo visų amžiaus grupių vartotojų. Akivaizdžiai mažiau bibliotekos paslaugomis naudojosi jaunimas. „Kitų“ grupei priskiriamų vartotojų mažėjimą galėjo įtakoti tai, kad miesto laikraščių redakcijos nebetaikė nuolaidų prenumeruojantiems dienraščius bibliotekoje. Daug šios vartotojų grupės žmonių bibliotekoje išmoko naudotis kompiuteriais ir periodinius leidinius skaito namuos elektronine forma. Lyginant su 2012 metais ženkliai sumažėjo periodinių leidinių išduotis (– 29,8 tūkst. vnt.)

Viešosios bibliotekos skyriuose vartotojų skaičiaus mažėja stiprėjant Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos pozicijoms. Kol trūko knygų, vartotojai naudojosi abiejų bibliotekų paslaugomis. Gerokai atnaujinus dokumentų fondus abiejose bibliotekose, vartotojai renkasi modernesnes ir patogesnes skaitymo sąlygas. 2013 metais VB skyrių paslaugomis naudojosi 1276 vartotojais mažiau (2012 m. – 9686; 2013 m. – 8410) Labiausiai sumažėjo Vaikų skyriaus skaitytojų skaičius (– 974).

Miesto mikrorajonuose daugiabučiuose veikiančių bibliotekų vartotojų skaičius augo, tačiau mažos patalpos ir ribotas šių bibliotekų matomumas neleidžia ženkliai padidinti vartotojų

15

skaičiaus. Daugiau vartotojų užsiregistravo Debreceno, Miško, Laukininkų, „Karlskronos“ filialuose, tačiau reikšmingiausias vartotojų skaičiaus augimas užfiksuotas Girulių filiale (+ 204): 2012 m. – 335; 2013 m. – 539. Girulių filialas – biblioteka, kur kryptingai siekiama suartėjimo su bendruomene. Veikdama kaip bendruomenės centras, biblioteka pasiekė apčiuopiamų rezultatų. Šie rezultatai rodo, kokiu keliu bibliotekos turi eiti užtikrindamos išlikimą ir siekdamos būti naudingomis visuomenei – būtina bibliotekas iš knygų namų paversti bendruomenės centrais, aprūpintais visų rūšių informacijos ištekliais.

2013 metais bibliotekoje pirmą kartą užfiksuotas visų vartotojų grupių skaičių mažėjimas.

Biblioteka naudojosi: ikimokyklinio amžiaus vaikų – 460; I-IV kl. – 2786; V-VIII kl. – 2817; XI-XII kl. – 3325; kitų mokymo įstaigų – 2294; dirbančiųjų – 6549; kitų – 4347. Lankytojai: SVB lankytojų skaičius – 393378, lyginant su 2012 metais sumažėjo 15 proc.; VB – 109092, sumažėjo 27 proc., filialuose – 222317, sumažėjo 12 proc.; vaikų filialuose – 61969, nežymiai didėjo.

Labiausiai lankytojų skaičius mažėjo VB Vaikų skyriuje (55 proc.) ir Miško filiale ( 42 proc.). Vaikų skyriui tenka konkuruoti su Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Vaikų skyriaus kolektyvu dėl centrinės miesto dalies mažųjų skaitytojų. Miško filiale keitėsi darbuotojos ir metų pabaigoje pastebėtos lankytojų apskaitos klaidos, kurios nebuvo taisomos, nes buvo uždarytas duomenų perdavimo į LIBIS statistikos modulį periodas. Geriausių rezultatų pasiekta Girulių filiale. Čia lankytojų skaičius padidėjo 65 proc. Bibliotekos lankytojai – indikatorius leidžiantis įvertinti bibliotekininkų darbą. Girulių filialo prestižą augino visas bibliotekos kolektyvas, vasaros laiku telkęs pastangas programai „Pėdink į Girulius“ įgyvendinti bei vaikų vasaros stovyklos organizavimui, tačiau neabejotinai reikšmės turėjo tai, kad šiam padaliniui pradėjo vadovauti ilgametė bibliotekos darbuotoja Lina Lazutkaitė.

Jeigu lankytojų skaičiaus mažėjimui yra objektyvios priežastys – bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas, elektroninės paslaugos, iki 10 vnt. padidintas spaudinių išdavimas, tai dokumentų išduotiems mažėjimui priežasčių neturėtų būti – dokumentų fondai gerėjo. Bibliotekoms nuperkami visi leidiniai, kurių pageidauja vartotojai. Būtina skleisti pozityvią informaciją apie gerus bibliotekos fondus, kad sulauktume gausesnio skaitytojų skaičiaus. Dokumentų išduotis: SVB išduota dokumentų – 690509, lyginant su 2012 m. – 4 proc. mažiau; VB – 237245, 7 proc. mažiau; filialuose – 364767 , 2 proc. mažiau; vaikų filialuose – 88497, 2 proc. mažiau.

16

Dokumentų išduotis daugelyje bibliotekos padalinių didėjo: Girulių filiale – 45 proc., Pempininkų filiale – 25 proc. Padalinių darbuotojos raginamos atverti parankinius skaityklų fondus ir knygas išduoti į namus, tačiau didesnis procentas dokumentų į namus išduotas tik VB skyriuose ir vaikų filialuose. Miesto filialuose išduotis į namus mažėjo, daugiausiai Miško filiale, kurio darbuotojos negalėjo nurodyti tokio ženklaus sumažėjimo priežasčių. Trūkstant vietos dokumentams laikyti lentynose, geriausiai, kai knygos „svečiuojasi“ pas skaitytojus. Padalinių darbuotojoms leista pačioms nusistatyti išduodamų dokumentų skaičių LIBIS programoje. Tačiau dokumentų naudojimą lengvinančios sąlygos nekompensuoja išduoties mažėjimo VB Vaikų skyriuje (– 21 proc.), Jaunimo skyriuje ( - 10 proc.) ir Miško filiale (net - 116 proc.).

Išduotis pagal dokumentų rūšis:

Periodikos išduotis (vnt.)

% bendros išduoties

Knygų išduotis (vnt.)

% bendros išduoties

Kitų dok, išduotis (vnt)

SVB 272650 39 410894 60 3704 VB 97607 41 138151 58 1487 Filialai 145225 40 214070 59 2213 Vaikų filialai 29818 34 58673 66 4

Dokumentų išduoties rodiklio kaita priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau bibliotekos

darbuotojų dėmesys apskaitai vaidina itin svarbų vaidmenį. Ne paslaptis, kad apskaitant dokumentų išduotį skaityklose, dalis darbuotojų preciziškai fiksuoja kiekvieną vartotojų paimtą leidinį, kitos šiam darbui skiria mažiau dėmesio. Skaitomumas 2013 m. SVB didėjo – 31 (2012 – 30): VB skyriuose – 28, (2012 – 2 6); filialuose – 33, (2012 – 34), (mažiausias Šiaulių filiale – 21, didžiausias Kalnupės filiale – 48); vaikų filialuose – 29, (2012 – 28), ( mažiausias „Karlskronos“ vaikų filiale – 17, didžiausias „Ruoniuko“ vaikų filiale – 44).

Skaitymo tendencijos, pasirenkant dokumentus pagal rūšis, kito nedaug – periodinių leidinių išduotis mažėjo 2 proc. ( sudarė 39 proc. visos išduoties); knygų – analogiškai didėjo. 2013 m. pabaigoje bibliotekoje buvo 8009 vnt. garsinių regimųjų dokumentų. Didelė dalis – vinilinių plokštelių kolekcija, kuri šiuo metu paklausos neturi. Skaitytojai naudojasi skaitmeniniais vaizdo ir garso dokumentais, kurių kolekciją sudaro 3766 vnt. dokumentų, išduota 3704 vnt., apyvarta 1. Skaitmeninių dokumentų kolekcijas formuojamos Jaunimo ir Meno skyriuose, Pempininkų filiale. Bibliotekos raginamos daugiau komplektuoti šių rūšių dokumentų. Skaitmeninių dokumentų kolekcija didėja, tačiau panaudojimas galėtų būti didesnis.

Grožinės literatūros išduotis SVB sudarė 70 proc. visos knygų išduoties; VB – 47 proc.; filialuose – 81 proc., vaikų filialuose – 85 proc. Šakinės literatūros išduotis didžiausia Skaitytojų aptarnavimo, Jaunimo, Meno skyriuose ir Pempininkų filiale, kur yra galimybė sukomplektuoti išsamesnį šakinės literatūros fondą. Išsamiau šakinės literatūros fondas komplektuojamas Kalnupės, „Kauno atžalyno“, Laukininkų filialams, tačiau šiuose padaliniuose skaitytojai labiau renkasi grožinę literatūrą – čia grožinės literatūros išduota per 80 proc.

Pagal tematiką – dar mažiau skaitytojai domėjosi literatūros, istorijos ir gamtos mokslais, daugiau psichologija, socialiniais, technologiniais mokslais ir meno klausimais.

17

Vartotojams skirtų darbo vietų skaičius – 371, iš jų kompiuterizuotos – 116, tačiau

pastebimas skaityklų tuštėjimo metas, ypač Viešosios bibliotekos skyriuose. VB skyrių skaityklos užpildomos per Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos švaros dienas. Tai dar kartą patvirtina, kad miesto centre bibliotekos dubliuoja paslaugas.

BIBLIOTEKOS INFORMACINĖ VEIKLA

LIBIS, VIEŠAS INTERNETAS IR ELEKTRONINĖS PASLAUGOS

Informacinių technologijų skverbtis į visas gyvenimo sritis iš esmės pakeitė bibliotekų bibliografinį, informacinį darbą, internetas – bibliotekos informacinius fondus ir net pačius bibliografus. Tradicinio bibliografinio, informacinio darbo erdvė siaurėja. LIBIS, bibliotekoje taikoma bibliografijos darbo technologija, naikina apribojimus ieškant dokumentų vienos ar visos šalies bibliotekų fonduose, tačiau technologija pati savaime nėra vertybė, kol tokia jos nepripažįsta vartotojai. Bibliotekoje yra 22578 vartotojai, tačiau LIBIS katalogo virtualių apsilankymų skaičius – tik 7899. Statistika rodo, kad didžioji vartotojų dalis neturi poreikio naudotis elektroniniu katalogu, apie jį nežino arba nenori keisti informacijos paieškos įpročių, nors lyginant su 2012 metais WEB katalogo virtualių apsilankymų skaičius išaugo 33 proc., seansų skaičius – 43 proc., paieškų skaičius – 55 proc.

2012 m. 2013 m. Web katalogo katalogas.biblioteka.lt naudojimas

5273 virtualių apsilankymų 6119 seansų skaičius 27879 paieškos 215 atsisiųstieji dokumentai 9338 atsisiųstieji įrašai 2055 val. seansų trukmė

7899 virtualių apsilankymų 10703 seansų skaičius 62559 paieškos 2284 atsisiųstieji dokumentai 15988 atsisiųstieji įrašai 7358 val. seansų trukmė

Informacijos paieškos įgūdžių formavimas – vienas iš bibliotekos veiklos uždavinių, kurį įgyvendindami kertame šaką ant kurios sėdime, nes tampame vis mažiau reikalingi informacinius gebėjimus turintiems vartotojams. Bibliografinio, informacinio darbo apskaitos statistika šią prielaidą patvirtina – visų rūšių užklausų skaičius sumažėjo nuo 25 iki 34 proc., mažiau vartotojams teikta konsultacijų, džiugu, kad buvo mažiau ir neatsakytų užklausų.

Bibliografinis informacinis darbas. Gauta užklausų – 38583. Pusę užklausų pateikė moksleiviai, kitą pusę – suaugusieji. Daugiausiai gauta užklausų: teminių – 15929, adresinių – 15552; mažiau tikslinamųjų – 4461 ir faktografinių – 2159. Daugiausiai teminių užklausų pateikta meno klausimais – 5233.

18

Bibliotekos bibliografai prisideda kurdami bibliografijos duomenų banką. Bibliografijos ir knygotyros centrui išsiųsta 1521 straipsnių aprašų: 1374 leidinio „Vakarų ekspresas“ straipsniams, 147 – leidinio „Vakarų Lietuva“ straipsniams. Daugelis anksčiau bibliografų vykdytų funkcijų neteko prasmės dėl naujų interneto paieškos galimybių. Daug mažiau naudojamas ir bibliotekos informacinis fondas. Bibliografai turėtų daugiau dėmesio skirti informacijos skaitmeninimo darbams.

Įgyvendinant projektą „Kai Google nepadeda, padės biblioteka“, organizavome informacinio raštingumo mokymus vyresniųjų klasių moksleiviams ir pedagogams. Mokymų pradžioje didžioji dalis klausytojų žinojo tik vieną informacijos paieškos įrankį – internetą. Kadangi ne visas informacines problemas sprendžia internetas, pavykdavo įrodyti, kad bibliotekos turi potencialo ir gali būti naudingos ne tik aprūpindamos spausdintais dokumentais, bet ir nurodydamos vertingiausius elektroninius išteklius. Pradėję mokymus pamatėme, kad labai maža dalis klausytojų mokėjo naudotis elektroniniais bibliotekų katalogais ir teigė, kad gali apsieiti be bibliotekų. Mokymų metu, vykdant paieškos užduotis, pastebėta, kad vienoda LIBIS aplinka skirtingoms LIBIS katalogo dalims trukdė pasirinkti tinkamą išteklių. Nežinodami skirtumų tarp LIBIS suvestinio, Nacionalinio bibliografijos duomenų banko ar vienos bibliotekos katalogo, vartotojai dažnai gaudavo klaidingus rezultatus, reiškė nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą bibliotekų kuriamais produktais, tačiau praktiškai visi pripažino, kad suteiktos žinios buvo naudingos. LIBIS katalogas – „raktas“ bibliotekų fondų turiniui atrakinanti, tačiau didžioji vartotojų dalis dar nemoka juo naudotis.

Bibliotekos tinklas pilnai kompiuterizuotas jau nuo 2009 metų (įgyvendinus projektą „Bibliotekos pažangai“). 2013 m. jokių esminių pakeitimų organizuojant bibliotekos kompiuterių tinklą neįvyko. Pateikus paraišką projekto „Bibliotekos pažangai“ konkursui „Gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymo bibliotekose stiprinimas“ ir jį laimėjus, 2013 m. atnaujinta kompiuterių klasė Pempininkų filiale (10 nešiojamų kompiuterių) bei gauti 2 nauji vaizdo projektoriai mokymo klasėms. Dabar Jaunimo skyriaus ir Pempininkų filialo mokymo klasės aprūpintos nauja mokymo įranga. Viešos prieigos kompiuteriai veikia sparčiai, tačiau esant rimtiems gedimams, savivaldybei neskyrus lėšų remontui, esame priversti juos nuimti iš darbo vietos. Pasibaigus projektui, pastebimas netolygus kompiuterių naudojimas padaliniuose, todėl numatoma optimizuoti viešo interneto darbo vietų išdėstymą. Didžiausią rūpestį kelia LIBIS funkcionavimą užtikrinti turintys kompiuteriai Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriuje bei skaitytojus aptarnaujančiuose padaliniuose. Daugelis jų yra gauti iš LR Kultūros ministerijos, dirba lėtai, jiems trūksta atminties. 2013 m. paspartinti 3 kompiuteriai: administracijoje, Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyriuje bei Informacijos ir bibliografijos skyriuje.

IT įrangos, tinklo sklandžiu funkcionavimu rūpinasi Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyrius, ir konkrečiai šio skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė. Per šį skyrių vyksta komunikacija su įrangos priežiūrą vykdančia įmone AUB „Avilura“, interneto ryšio tiekėju TEO LT, AB.

2013 m. vaikams skirtuose kompiuteriuose įdiegtas edukacinis kompiuterinis žaidimas „IŠŠŪKIS“ – 42 darbo vietos pagal projektą „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“, kuris vykdomas aktyvinant „Viešųjų bibliotekų ir mokyklų bendradarbiavimą diegiant ugdymo ir švietimo pagalbos inovacijas“. Žaidimą sukūrė Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, o mūsų vaikų bibliotekos tapo šio projekto partnerėmis. Bibliotekoje 5-8 klasių vaikai žaisdami mokosi, renka taškus bei gauna paskatinimą savo mokykloje. Žaidimas žaidžiamas tik bibliotekoje arba projekte dalyvaujančioje mokykloje (plačiau skaityti skyriuje „Projektai“).

Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, vagysčių, gaisrų ir t.t., naujausia įranga apdrausta kompanijos AB „Lietuvos draudimas“. Kaip jau minėta, lokalaus ryšio kompiuterių

19

tinklo konfigūravimo ir priežiūros paslaugas vykdo UAB „Avilura“ (2013 m. vasario 20 d. sutartis Nr. APT-004), 2012-2014 m. optinį interneto ryšį bibliotekai tiekia TEO LT, AB (Girulių ir Melnragės filialams – DSL technologija). Visuose bibliotekos padaliniuose veikia nemokamas bevielis internetas. Vienuolikoje bibliotekos padalinių įrengtos „Zebra“ belaidžio interneto naudojimo zonos. Bibliotekai tai nieko nekainuojanti paslauga, o skaitytojams – papildoma galimybė su nešiojamu kompiuteriu prisijungti prie interneto.

Bibliotekos techninė ir programinė įranga. 2013 metais įsigyta įgarsinimo įranga: kolonėlė, stovas, belaidis mikrofonas, pultas, laidai (pagal projektą „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai – skaitome, matome, girdime“); 10 nešiojamų kompiuterių mokymų klasei ir 2 projektoriai Benq MW519 ir 1 bevielio ryšio prieigos įrenginys TP – Link (pagal LNB bibliotekos pažangai projektą). Iš biudžeto lėšų pratęsta 160 licencijų naudoti antivirusines programas NOD32.

2013 metais atlikus inventorizaciją ir įvertinus kompiuterinės technikos nusidėvėjimą, skyriuose ir filialuose nurašyta 16 kompiuterių, 2 spausdintuvai, 1 multimedija projektorius, 1 brūkšninių kodų skeneris. Iš viso 2013 m. pabaigoje bibliotekoje buvo 195 kompiuteriai, t. sk. veikiantys – 182, neveikiantys – 13. Veikiantys darbuotojų kompiuteriai – 65, veikiantys vartotojų kompiuteriai – 116. Visi kompiuteriai prijungti prie interneto.

LIBIS PĮ diegimas, priežiūra ir problemos. 2013 metais šalies bibliotekos per Lietuvos savivaldybės viešųjų bibliotekų asociaciją kėlė LIBIS priežiūros ir jos apmokėjimo klausimus. LIBIS priežiūra apmokama iš savivaldybės biudžeto. Kuriant LIBIS, Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriuje per metus sukurta 16 sąskaitų rekatalogavimui, 14 sąskaitų periodikai registruoti. Periodikos registravimas LIBIS tik pradėtas. Šį darbą vykdo tik Skaitytojų aptarnavimo skyrius ir Pempininkų filialas, todėl dar dažnai pasitaiko klaidų. Metų pabaigoje sudaryti laikraščių komplektai, surašytos komplektų ir žurnalų vienetų kainos. Į LIBIS centrą išsiųsti duomenys dėl kūrinių panaudos. Importuoti 9 reikšminių žodžių sąrašai, iš viso 42861 reikšminis žodis. Bibliotekos duomenų bazės archyvas 228 kartus kopijuotas iš LIBIS serverio į DVD diską.

2013 m. rugpjūčio mėnesį visuose bibliotekos kompiuteriuose įdiegti LIBIS v4.20.4 atnaujinimai. Vykdant atnaujinimo darbus, LIBIS administratorė po porą kartų aplankė visus bibliotekos padalinius. Pakeitus LIBIS programos versiją naujesne, atsirado pokyčių sistemoje:

Komplektavimo posistemėje atliktas ilgai lauktas pakeitimas – perduodant dokumentus iš vieno fondo į kitą, perdavimo duomenys įtraukiami į Visuminę apskaitą. Perdavimas bendrojoje fondo apskaitos knygoje traktuojamas kaip nurašymas iš fondo, kuris perduoda, ir kaip gavimas fonde, kuris priima. Perdavimas skaičiuojamas, kai keičiamas savininkas ir saugotojas. Atsirado nauja nurašymo priežastis (Perdavimas → Nurašymas / Gavimas). Visuminėje apskaitoje Gavime išvedami fondo, kuris priėmė dokumentus, duomenys. Gauta perdavimo metu (visi perdavimo duomenys) ir Viso (bendra gavimų suma – nauji gavimai + perdavimai). Atsirado nauja nurašymo priežastis – Perduota. Visuminėje apskaitoje nurašymo forma – dvi eilutės – viena eilutė su išskaidymais (nurašyta ir nurašyta / perduota) ir Viso bendra (nauji nurašymai + perdavimai į kitą fondą). Inventorinėje knygoje rodomi visi perduoti egzemplioriai (ir rekataloguoti). Naujiena – padidintos vertės dokumentų tvarkymas, kai dokumento vertė pakyla, pvz. jį restauravus.

Skaitytojų aptarnavimo posistemėje atsirado galimybė rinktis knygos išdavimo formą – į namus ar vietoje. Tas knygos požymis skaitytojams matomas OPAC ir WWW OPAC kataloguose. Bet ši funkcija mūsų bibliotekai buvo aktuali prieš keletą metų – kai buvo ribojamas išduodamų leidinių skaičius, kai nebuvo išduodami dokumentai iš skaityklų. Naikinant apribojimus išduočiai, šis pakeitimas nebeaktualus.

20

Savitarna. Kai skaitytojas grąžina rezervuotą dokumentą per savitarnos įrenginį, darbuotojui rodomas pranešimas „Grąžinamam dokumentui yra rezervuotas užsakymas. Atidėkite jį į specialią lentyną“. Skaitytojų aptarnavimo lange šalia mygtuko „Rezervavimai“ atsiranda raudonas šauktukas. Darbuotojas gali išspausdinti rezervavimo lapelį , o pranešimas dokumentą rezervavusiam skaitytojui siunčiamas ne automatiškai, o darbuotojui pasirinkus funkciją „Siųsti pranešimą“ . Šis pakeitimas labai naudingas.

OPAC ir WWW kataloge kiekvieno užsakymo metu programa tikrins teises „Užsakomų dokumentų limitas“ ir „Išduodamų dokumentų limitas“, ir jei užsakymo metu viršijamas užsakomų/paimtų dokumentų limitas, rodys pranešimą: „Paimtas maksimalus dokumentų skaičius (pvz: 5). Užsakomas dokumentas bus išduotas tik tuomet, jei grąžinsite bent vieną dokumentą“. Pranešimas rodomas per OPAC ir WWW-OPAC. Šiuo atveju užsakymas turi būti priimtas.

Per 2013 metus iš Suvestinio katalogo gauti 5 klaidų protokolai, ištaisyti 35 klaidingi įrašai. Iškilus nesklandumams ir sutrikimams LIBIS programos darbe, telefonu arba elektroniniu paštu konsultuojamasi su UAB „Asseco Lietuva“ programuotojais (pagal priežiūros sutartį kreiptasi 52 kartus). Interneto ir Elektroninės paslaugos. 2013 m. internetu bibliotekoje naudojosi 63039 lankytojai (2012 m. – 61788).

Dalis bibliotekų paslaugų persikėlė į virtualią erdvę. Skaitytojas gali užsisakyti skaitytojo bilietą ir apmokėti jo gamybą internetu, gali užsakyti leidinio kopiją, ją apmokėti internetu. Gali klausti bibliotekininko internetu ir gauti atsakymus, gali prenumeruoti bibliotekos naujienas. Taip biblioteka žengia į informacinę visuomenę ir nepraranda kontakto su ta visuomenės dalimi, kuri persikėlė gyventi į virtualią erdvę. Bibliotekos paslaugos: dokumentų paieška elektroniniame kataloge, leidinių užsakymas, rezervavimas. Leidinio išduoties termino pratęsimas galimas nuotoliniu būdu, tik gyventojams vis dar trūksta informacijos apie šias bibliotekų galimybes. 2013 m. elektroniniu katalogu pasinaudojo tik 7899 virtualūs vartotojai.

Nuo 2012 m. Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka tapo portalo Interaktyvi biblioteka www.ibiblioteka.lt dalyve, kuriuo gali naudotis visi skaitytojai turintys vieningą skaitytojo bilietą. Statistika rodo, kad šio portalo „Klausk bibliotekininko“ paslauga 2013 m. naudojosi mažai vartotojų.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje lankytojai gali naudotis RFID savitarnos išdavimo/grąžinimo paslauga. Vieni šia paslauga naudojasi nuo pirmų dienų, o kitiems patikimiau knygas grąžinti bibliotekininkui. 2013 m. savitarnos įrenginiu leidinius grąžino 1267 skaitytojai, leidinius pasiėmė – 1246 skaitytojai.

Didžiausias kompiuterių apkrovimas pastebimas Pempininkų filiale, Jaunimo skyriuje bei „Ruoniuko“ filiale. Pastebime, kad vis daugiau lankytojų dirba su savo nešiojamais kompiuteriais, naudojasi bevieliu internetu. Viešos interneto prieigos kompiuteriuose įdiegta Vartotojų registracijos ir statistikos sistema (VRSS) palengvina vartotojų registraciją, VIP lankytojų kontrolę. Bibliotekininkai registruoja vartotojus, suteikdami jiems prisijungimo duomenis, galiojančius visose Lietuvos bibliotekose. Sistemoje įdiegtos funkcijos leidžiančios darbuotojams, prižiūrintiems viešąją interneto prieigą, kontroliuoti prieigos lankytojų darbą.

Elektroninių paslaugų apskaitai duomenys surenkami iš duomenų bazių, web katalogo, LIBIS programos bei VRSS ataskaitos.

Elektroninių paslaugų statistika: o Virtualių apsilankymų skaičius – 284203. o Seansų skaičius – 13432.

21

o Seansų trukmė (val.) – 78511. o Interneto seansų skaičius – 63039 o Paieškų skaičius – 351516. o Atsisiųstų įrašų skaičius – 19281. o Atsiųstų dokumentų skaičius – 2673. o Kompiuterizuotų darbo vietų vartotojai – 10812, t sk. nauji – 1288.

Duomenų bazės. 2013 metais LR Kultūros ministerija finansavo 13 pavadinimų ankstesniais metais turėtų duomenų bazių prenumeratą: INFOLEX. Praktika (5 prisijungimo slaptažodžiai); EBSCO 10 bazių (visai sistemai); Grove Art Online (visai sistemai); Grove Music Online (visai sistemai). Bibliotekai prenumeruojant laikraščius „Verslo žinios“ ir „Lietuvos rytas“, suteikta prieiga prie šių leidinių elektroninio archyvo. Be to, biblioteka turi „Lietuvos periodinės spaudos bibliografinę straipsnių bazę“ 1994-2002 m. (archyvas 4 CD), kuri prieinama ir per internetą, bei LIBIS duomenų bazę vietos tinkle. Duomenų bazėmis vartotojai naudojosi mažiau.

Duomenų bazių naudojimas 2012 2013

LITLEX 1799 operacijos 2463 operacijos

EBSCO 44 naujų nuotoliniai vartotojai 574 prisijungimai

15253 paieškų 900 atsisiųsti dokumentai

9 nauji nuotoliniai vartotojai 234 prisijungimai 8784 paieškų 377 atsisiųsti dokumentai

Grove Art Online, Grove Music Online

53 prisijungimų 68 paieškų 80 pilnateksčiai dokumentai 266 atsiųsti įrašai 4 nauji nuotoliniai vartotojai

35 prisijungimai 22 paieškos 12 pilnateksčių dokumentų 74 atsiųsti įrašai 1 naujas nuotolinis vartotojas

EBSCO ir Grove Art, Grove Music Online duomenų bazės prieinamos tiek universitete, tiek Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje, tiek kolegijose. Visos bibliotekos suteikia nuotolinės prieigos slaptažodžius prie tų pačių duomenų bazių, kiekvienas vartotojas savarankiškai per www.ibiblioteka.lt portalą gali užsisakyti LNB nuotolinę prieigą prie tų pačių ir dar daugiau duomenų bazių, tačiau duomenų bazių paketai skiriasi. Turėdamas Klaipėdos universiteto suteiktą EBSCO nuotolinę prieigą, skaitytojas gali pasinaudoti ir elektroninių knygų paketu bei žymiai didesniu kiekiu duomenų bazių, kai tuo tarpu viešosios bibliotekos prieiga suteikia tik 10 bazių EBSCO paketą. „Ką geriau rinktis vartotojui? Ką patarti bibliotekininkui? Neturėtų būti konkurencijos tarp bibliotekų“ – teigia duomenų bazes administruojanti J.Baltrimienė. Turime aktyvinti duomenų bazių naudojimą, nurodyti kur rasti vieną ar kitą dokumentą, tačiau pirmiausiai patys bibliotekininkai turi išmokti jomis naudoti.

22

SKAITYMO AKTYVINIMAS IR INFORMACIJOS SKLAIDA

Ankstesniuose skyriuose daugiau buvo kalbama apie bibliotekos veiklą, formuojant bibliotekos informacijos išteklius – spausdintus ir skaitmeninius, apie informacijos naudojimo sąlygų gerinimą. Kai kalbama apie trečią šiuolaikinių bibliotekų veiklos kryptį – viešosios erdvės (bendruomenės centro) paslaugas, suvokiame, kad turime skatinti miesto bendruomenės kultūrinį ir kūrybinį aktyvumą, stiprinti kultūrinį identitetą, ir tai darome organizuodami kultūrinius, edukacinius renginius, kviesdami savo vartotojus įgyti geresnius darbo su informacija įgūdžius, skatindami skaitymą ir informacijos naudojimą. Formuojant bibliotekos biudžetą, ši veiklos kryptis iš miesto savivaldybės biudžeto praktiškai nefinansuojama. Biblioteka rengia ir įgyvendina projektus, skatina padalinių darbuotojas kultūrinei veiklai pasitelkti savanorius, bendradarbiauti su aktyviais vietos bendruomenės žmonėmis. Siekiant stiprinti ryšius su bendruomene, bibliotekos darbuotojos dalyvauja 4 Klaipėdos miesto vietos bendruomenių tarybų veikloje, teikia projektus „Vietos bendruomenių savivaldos programos veikloms, tenkinančioms vietos bendruomenių viešuosius poreikius“. „Kauno atžalyno“, Girulių ir Kalnupės filialų bibliotekose vyksta bendruomenės tarybų susirinkimai ir posėdžiai. Aktyviausi bendruomenėse žmonės pradeda suprasti ir vertinti bibliotekų atvirumą ir galimybes dirbti bendruomenės labui. Sėkmingos veiklos pavyzdys – nuo 2008 m. vykdoma suartėjimo su vietos bendruomene programa Girulių bibliotekoje. Įvairiapusė, bendruomeniškumu paremta, Girulių filialo veikla padėjo Klaipėdos miesto savivaldybės vadovams suvokti pasikeitusią bibliotekų misiją, ir, kuriant miesto strateginį planą 2015 – 2020 metams, planuojama išanalizuoti esamą bendruomenės centrų ir bibliotekų struktūrą, optimizuoti tinklą, parengti ir įgyvendinti naują veiklos koncepciją. Tikima, kad įgyvendinus šią priemonę, bus sutvarkyta bibliotekų infrastruktūra, ir jos veiks kaip bendruomenės centrai.

Bibliotekos patalpos, bibliotekininkų atvirumas bendruomenei ir kryptinga veikla buvo pagrindas gausiam kultūrinių, edukacinių renginių skaičiui. Nors renginių skaičius nežymiai mažėjo, juose apsilankė 1195 lankytojais daugiau nei 2012 metais. Rengiant projektus išnaudojamas viso kolektyvo kūrybinis potencialas, naudojami kūrybingumo aktyvinimo metodai, ir rezultatai nenuvilia. Nors butuose veikiančios bibliotekos neturi patalpų kultūrinei veiklai, tačiau ir čia kultūrinis gyvenimas verda, dalyvaujant aktyviems skaitytojams ar kaimyninėms organizacijoms. Nemaža dalis renginių yra labai kuklūs – vienos vaikų darželio grupės vaikų darbelių parodėlė ar mamytėms parengtos programėlės perkėlimas į biblioteką, bet jų gausa įspūdinga. Didesnės apimties renginiai organizuojami Meno ir Jaunimo skyriuose, Pempininkų ir Girulių filialuose. Kultūriniai, edukaciniai renginiai. Apskaitant ir nedidelės apimties renginius, statistika įspūdinga:

renginių skaičius iš viso – 488, renginių lankytojų skaičius – 8438; kompleksiniai – 60; žodiniai – 186, t sk. kultūros – 66, edukaciniai – 60, ekskursijos – 60; vaizdiniai – 250, t sk. spaudinių parodos – 126 ( eksponuota 3020

dokumentų), kūrybinių darbų parodos ( 3194 darbai). Didesnio visuomenės dėmesio sulaukė 160 bibliotekos renginių, iš jų 70 parodų,

suorganizuotų Meno skyriaus ir Girulių filialo galerijose. Edukacinė veikla kryptinga – informacinio raštingumo mokymai įvairioms vartotojų

grupėms. 2013 metais organizuojamuose individualiuose ir grupiniuose mokymuose bibliotekoje dalyvavo 1063 žmonės, jiems skirta 1154 ak. val., t sk. grupiniuose mokymuose dalyvavo 850 žmonių, skirta 948 darbo valandos. Didelė dalis renginių organizuota pagal projektus.

23

Projektinė veikla. 2013 finansavimą gavo 3 bibliotekos projektai. Kiti buvo vykdomi be specialaus finansavimo arba naudojant rėmėjų lėšas.

Projektas „Kai Google nepadeda, padės Biblioteka“. Tai LR Kultūros ministerijos dalinai finansuotas Bibliotekų plėtros projektas. Bendras projekto biudžetas – 14900,00 Lt. Ministerijos skirtas finansavimas – 12500,00 Lt, bibliotekos ir rėmėjo UAB „Mūsų laikas“ finansinis indėlis – 2400,00 Lt. Projekto pobūdis – informacinio raštingumo mokymai pedagogams ir vyresniųjų klasių

moksleiviams. Projekto tikslas – suteikti žinių apie svarbiausius interneto šaltinius, skirtus švietimui, mokymuisi ir studijoms bei ugdyti gebėjimus naudotis elektroniniais katalogais. Bendradarbiaujant su informatikos mokytojais, suorganizuoti 7 (2 akademinių valandų trukmės) skaitmeninės informacijos paieškos užsiėmimai „Kai Google nepadeda!“ Klaipėdos gimnazijų vyresniųjų klasių moksleiviams. Užsiėmimų metu „Žaliakalnio“‚ „Ąžuolyno“, „Aukuro“, Vytauto Didžiojo, H.Zudermano ir „Varpo“ gimnazijose buvo pristatyti švietimui ir mokslui aktualūs informaciniai šaltiniai: Lietuvoje sukurti kokybiški ir patikimi skaitmeninės informacijos ištekliai, atminties institucijų skaitmenintos kultūros paveldo vertybės, bibliotekose prenumeruojamos duomenų bazės, bibliotekų elektroniniai katalogai. Kiekvienam moksleiviui buvo įteikta padalomoji medžiaga - atmintinė „Kai Google nepadeda!“ , kurioje pateikti informacijos ištekliai studijoms ir mokslui. Informacijos paieškos gudrybių išmokėme 144 moksleivius. Vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams taip pat buvo organizuotas žinių patikrinimas – protų mūšis „Pamatuok savo žinias“. Bendradarbiaujant su Klaipėdos ir Kretingos pedagogų švietimo ir kultūros centrais, suorganizuota 17 užsiėmimų Klaipėdos ir Kretingos pedagogams (4 ak. val. trukmės). Mokymai vykdyti abiejų miestų centrų mokymo klasėse bei mokymo įstaigose. Visiems pedagogams parengta ir išdalinta padalomoji - mokomoji medžiaga „Kai Google nepadeda!“. Iš viso mokėsi 369 pedagogai.

Projektas „ Minime Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos krašto susijungimo 90-metį“. LR Kultūros ministerijos programai ,,Išsaugoti istorinę ir kultūrinę atmintį“ teiktas projektas, kurio bendras biudžetas – 7100,00 Lt. Kultūros ministerija skyrė 6000,00 Lt finansavimą, regioninė televizija „Balticum“ reportažą apie forumą ir teatralizuotą renginį paruošė nemokamai. Projekto tikslas – aktualizuoti plačiajai visuomenei Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos

krašto susijungimo 1923 m. svarbą, istorinio laikotarpio ir aplinkos ypatumus, Klaipėdos krašto savitumą. Projekto pobūdis – renginys – atviras forumas visuomenei "Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-metis", įvykęs bibliotekos Girulių filiale. Forumo metu žymūs Vakarų Lietuvos istorikai – Silva Pocytė, Vygantas Vareikis, Vasilijus Safronovas, kiti politikos bei visuomenės veikėjai, pateikdami savo požiūrius, diskutavo su auditorija apie šį istorinį įvykį, stengdamiesi jį susieti su šių dienų aktualijomis: S.Pocytė paruošė ir pristatė istorinę apžvalgą “Lietuvininkų/klaipėdiškių ir didlietuvininkų sugyvenimo problema Klaipėdos krašte tarpukario metais; V.Safronovas – Kaip Lietuva išnaudojo prijungtąją Klaipėdą tarpukary”, V.Vareikis – “1923-ieji: kokie jie buvo Klaipėdos krašte?”. Forumas buvo praturtintas ir kultūrinėmis akcijomis: prieš renginį klaipėdiečiai turėjo galimybę stebėti inscenizuotą 1923 metų sargybos pasikeitimo ceremoniją, kurią imitavo karo istorijos renginių klubas "Grenadierius", buvo eksponuojama to meto prancūzų ir lietuvių kariuomenių amunicija ir ginkluotė, visi norintys galėjo nusifotografuoti ir pabendrauti su "sukilimo dalyviais“. Renginį taip pat paįvairino ir renginio dalyvių bei žiūrovų “gyvojo piešimo” akcija, kurioje dalyvavo menininkų susivienijimas „Gyvasis piešimas“. Sukurtas vaizdo įrašas: http://www.youtube.com/watch?v=5YtM97yG7eA

Literatūrinių renginių ciklas „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai – skaitome, matome, girdime“. Kultūros rėmimo fondo dalinai finansuotas projektas. Bendras projekto biudžetas – 7000,00 Lt, KRF skyrė 6000,00 Lt, kitų rėmėjų dalis – 1000,00 Lt.

24

Projekto tikslas – populiarinti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus bei jų kūrybą. Girulių filiale suorganizuotas renginių ciklas: 1. pristatyta V.Daujotytės knyga „Sugrįžęs iš gyvenimo“, apie M.Martinaitį. Renginio svečiai: filologijos mokslų daktarė, profesorė Viktorija Daujotytė, literatūrologas dr. Marijus Šidlauskas, poetas, eseistas ir literatūros kritikas dr. Rimantas Kmita. Paįvairindami renginį, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros II kurso vaidybos studentai ir Klaipėdos jaunimo teatras (atlikimo režisierė Erika Mažulienė) nuotaikingai atliko kūrinius iš knygos „Kukučio baladės“; 2. rašytojos Jurgos Ivanauskaitės atminimo vakaras su jos fotografijų paroda „Tibetas - kita realybė“ (paroda pasiskolinta iš Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fondų). 56 fotografijose užfiksuota tai, „kas simbolizuoja ribą tarp dviejų tikrovių – kasdienės ir magiškosios, tai, kas įmena slaptąją erdvės ir laiko sankirtą, kurioje staiga gali prasidėti pasaulius ir žmogų perkeičiantis vyksmas“. Renginyje demonstruotos ištraukos iš režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio-biografinio filmo, pristatančio rašytojos Jurgos Ivanauskaitės gyvenimą, kūrybą ir visuomeninę veiklą, perteikiančio rašytojos patirtį bei įamžinantį jos idėjas, skambėjo ištraukos iš jos kūrybos ir turėjome progos išgirsti amžinai gyvą pačios Jurgos balsą. Renginio dvasią padėjo sukurti Dianos Dainytės-Uribės skambantys dubenys - 3-4 tūkstančius metų siekianti Tibeto budistų tradicija; parodų galerijoje 3. demonstruoti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų sukurti filmai: „Jausmai“ (rež. Almontas Grikevičius, Algirdas Dausa); „Gražuolė“ (rež. Arūnas Žebriūnas); „Prieš parskrendant į žemę“ (rež. Arūnas Matelis); „Eurazijos aborigenas“ (rež. Šarūnas Bartas); „Vienui vieni“ (rež. Jonas Vaitkus).

Meno skyriuje pagal šį projektą įvykusiame literatūriniame renginyje „...esu linkęs kasdien ką nors parašyti“ turėjome galimybę skaitytojams pristatyti į Klaipėdą nedažnai prikviečiamus ir miesto akademinės visuomenės, inteligentijos laukiamus svečius: poetą, eseistą Aidą Marčėną ir filosofę, eseistę Jūratę Rubavičienę (Baranovą). Poetas skaitė savo eiles, dalinosi „kūrybos virtuvės“ paslaptimis, prisiminimais apie susitikimus ir pokalbius su plunksnos kolegomis, filosofė pristatė jo pastarųjų metų kūrybos rinkinius.

Tradicinį renginį - klaipėdietiškos knygos rinkimus „Klaipėdos knyga – 2012“ rėmė UAB „Mūsų laikas“ - 2824,60 Lt.

Tai septintą kartą surengtas konkursas, kuriame skaitytojai rinko populiariausią, o komisija – gražiausią knygas. Šį kartą 9 Klaipėdos leidėjai pateikė 12 knygų. Populiariausia 2012-ųjų metų Klaipėdos knyga tapo „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“, sudaryta istoriko Vasilijaus Safronovo. Knygą išleido Klaipėdos universiteto leidykla. Dėl populiariausios knygos savo nuomonę pareiškė 1377 žmonės. Gražiausia 2012-ųjų metų Klaipėdos knyga pripažinta Michele Bianchi (Alberto Vimina) „Lenkijos pilietinių karų istorija“, išleista Klaipėdos universiteto leidyklos. Laureatai apdovanoti skulptoriaus Svajūno Jurkaus sukurtomis bronzinėmis statulėlėmis, simbolizuojančiomis lakią knygos mintį.

Tęstinė programa "Pėdink į Girulius 2013" buvo organizuojama apjungiant į bendrą renginių ciklą paskirus projektinius renginius, savanorių pasirodymus. Renginius programai dovanojo miesto koncertinės organizacijos ir pavieniai atlikėjai. Per vasarą Girulių bibliotekoje suorganizuota 15 koncertinių programų, 4 parodų pristatymai ir dailininkų pleneras „Gyvas piešimas“. Programa vykdyta bibliotekos lėšomis. Renginių organizavimo darbą koordinavo Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė Pagal programą "Pėdink į Girulius" renginiai vyko kiekvieną birželio - rugpjūčio mėnesio

trečiadienį. Kultūrinė programa išties buvo įdomi ir turininga. Girulių galerijoje menotyrininkės Rūtos Jakštonienės iniciatyva surengtos įspūdingos tekstilininkės Džinos Jasiūnienės (Vilnius) ir tekstilininko, tapytojo, grafiko, dailės pedagogo Zenono Varnausko (Kaunas) parodos. Koncertinę Girulių programą, kuri buvo labai įvairi - nuo lengvo džiazo iki ištraukų iš žymiausių pasaulio

25

operų ir operečių, praturtino ne mažiau dėmesio susilaukę literatūriniai vakarai. Netiesa, kad nebesižavime poezija. Literatūrinis vakaras su profesore Viktorija Daujotyte, skirtas Marcelijui Martinaičiui, režisierės Dalios Kanclerytės ir brolių pranciškonų surengti japoniškos poezijos (haiku) skaitymai, pritariant dambrelių ir varinių dubenų garsams, Akordeonisto Žygimanto Laurinavičiaus muzikos ir lyrikos vakaras sutraukė didžiulį būrį lankytojų. Nepaprastai jaukus ir šiltas buvo šviesios atminties rašytojai, keliautojai, menininkei Jurgai Ivanauskaitei dedikuotas vakaras. Rengiant Girulių vasaros kultūrinę programą labiausiai stebino atlikėjų geranoriškumas ir entuziazmas. Negalime nepaminėti vokalinio projekto „Red Vita“ kolektyvo, ypatingai Vitalijaus Muravjovo ir Aurelijos Kržanavičienės, šį sezoną surengusiems tris įspūdingus koncertus. Medinių pučiamųjų kvintetas „Debesuota su pragiedruliais“ taip pat koncertavo ne kartą, o ištikima mūsų kultūrinių renginių partnerė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos dėstytoja Tamara Prokopovič padovanojo vasarotojams ne vieną aukščiausio lygio koncertą. Žygimanto Laurinavičiaus ir Marijaus Kučiko muzikiniai projektai jau tapo gražia tradicija. Be šių atlikėjų nebeįsivaizduojame vasaros koncertinės programos. Jaukus ir šiltas buvo jaunųjų Gypsy/Jazz stiliumi grojančių Hit-Kick koncertas.

Ypatingo dėmesio bei vasarotojų palaikymo ir šiais metais susilaukė menininkų pleneras „Gyvas piešimas 2013“. Esame dėkingi Klaipėdos turizmo informacijos centrui, kad ketvirtą vasarą bendradarbiauja su mumis ir apgyvendina menininkus kempinge Giruliuose. Šį kartą pleneras truko dešimt dienų-nuo rugpjūčio 1 iki 10 dienos. Plenere vasarotojų portretus piešė beveik 30 menininkų. Šioje akcijoje visada labai noriai dalyvauja Girulių bibliotekos vasaros vaikų stovyklos vaikai.

Vaikų vasaros užimtumo programa „Sveika vasara“ 2013. 3 vasaros mėnesius Girulių bibliotekoje organizuotoje stovykloje laiką leido per 60 vaikų . Stovyklos vadovė – bibliotekininkė Irina Tabak. Stovykla organizuota be specialaus finansavimo. Kiekvieną dieną nuo antradienio iki šeštadienio, nuo 10 iki 14 valandos bibliotekoje

šurmuliavo 7 – 14 metų vaikai iš visos Lietuvos ir Airijos. Jie bibliotekoje mokėsi bendrauti, atskleisti savo talentus, sveikai gyventi, sportuoti, mylėti knygas ir ugdyti savo gebėjimus. Su vaikais dirbo dailės pedagogės savanorės: Digna Reminienė, Rita Valaikienė, Elena Mekšėnienė. Jogos užsiėmimus vedė mokytojos Irina Paždagytė-Darinskienė ir Daiva Palubinskaitė. Vaikai stengėsi kuo daugiau laiko praleisti prie jūros, pasimankštinti. Tikru iššūkiu vaikams tapo dalyvavimas „Vilties žygyje“ (nuo Girulių bibliotekos iki Šv. Pranciškaus onkologijos centro). Vaikus sužavėjo bendravimas su broliu Benediktu. Vaikų vasaros užimtumo stovykloje svečiavosi rašytojai: Nijolė Kepenienė, Laimonas Inis ir Paulius Juodišius. Jie ne tik drauge su vaikais garsiai skaitė, aptarė nuotykių ir kitokias knygas, bet ir pakvietė vaikus nupiešti iliustracijas savo naujajai knygai. Vaikus sužavėjo Timuro Bandzos ir gido Tito vedamos istorinės ekskursijos po Girulių Juodąją tvirtovę, II pasaulinio karo metų hitlerininkų priešlėktuvinės gynybos įtvirtinimus. Vaikams labai patiko ekskursija į Pajūrio regioninį lankytojų centrą, kurią pravedė parko direkcijos vyr. specialistas Rolandas Puidokas. Stovyklos dalyvius apie pavojus jūroje įspėjo, taip pat mokė plaukti ir gelbėti skęstančiuosius Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyr. specialistas Aleksandras Siakki su savo komanda.

2013 m. birželio – rugpjūčio mėn. vyko Vaikų vasaros skaitymo programa-žaidimas „Sveika vasara“ . Programoje dalyvavo 364 1-6 klasių moksleiviai.

Programa vykdyta be specialaus finansavimo. Skaitydami knygas vaikai rinko lipdukus, dalyvavo loterijoje ir patys tapo knygučių leidėjais. Kiekvienas užsiregistravęs programos dalyvis gavo ZINE – programos dalyvio knygutę, kurią sudarė trys temos: sveikas maistas, sportas, žingeidumas. Pasirinkę temą vaikai skaitė knygas ir už kiekvieną perskaitytą knygą gavo po spalvotą lipduką. Surinkusieji 5 lipdukus kiekvieną vasaros mėnesį dalyvavo loterijoje. Nugalėtojai (56 vaikai) apdovanoti pakvietimais į baseiną svečių namuose „Aismares“ ir į Lietuvos jūrų

26

muziejų. Vasarą vaikai ne tik skaitė, bet ir mokėsi kurti savo ZINE. Specialiai tam sukurtas bibliotekos mokomasis filmukas „Kaip pasidaryti ZINE“ http://youtu.be/R6B84rmvp6w

Bibliotekos kolektyvas aktyviai dalyvavo kolegų ir kitų organizacijų

inicijuotuose projektuose: Dalyvavome Lietuvos LIONS klubų asociacijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos

projekte „SKAITYMAS: sėkmė ir džiaugsmas. Skaitymo konkursas bei šventės vaikams ir jaunimui Lietuvos bibliotekose“. Iš rekomenduojamų lietuvių ir užsienio autorių sąrašo (1-4 klasių, 5-6 klasių ir 7-12 klasių) moksleiviai buvo kviečiami skaityti pasirinktą kūrinį ir parašyti jam recenziją, atsiliepimą ar sukurti iliustraciją. Iš viso į Klaipėdos miesto savivaldybės viešąją biblioteką buvo pristatytos 3 recenzijos ir 68 iliustracijos. Iš jų atrinktos dvi recenzijos ir keturios iliustracijos, kurios išsiųstos tolimesniam vertinimui. Klaipėdos „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos 7 klasės mokinio Jono Vaičiaus konkursui pateikta Roderick Gordon ir Brian Williams knygos „Tuneliai“ recenzija atrinkta kalendoriaus leidybai.

2013 metų rudenį Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje (Danės g 7) rinkosi bibliotekininkai, mokytojai ir vaikai, dalyvaujantys viešųjų bibliotekų inovacijų programoje - žaidime „IŠŠŪKIS“. Susitikime dalyvavo žaidimo kūrėjų komanda iš Utenos A. ir M. Miškinių viešosios

bibliotekos, kuri pristatė Klaipėdoje įgyvendinamą projektą ir edukacinį kompiuterinį žaidimą. Iki metų pabaigos žaidimas sulaukė per 1000 uostamiesčio moksleivių dėmesio. Programa skatina vaikus žaisti ne įprastus kompiuterinius žaidimus, o mokomąjį žaidimą, kuris įtraukia, padeda įgyti žinių, suderintų su mokymo programomis. 5-7 klasių moksleiviai, žaisdami žaidimą „Iššūkis“, bibliotekose gali pagerinti savo mokymosi rezultatus iš matematikos, istorijos, lietuvių ir anglų kalbų, gamtos mokslų. Sukurtos techninės priemonės žaidimo stebėjimui, valdymui, statistikos surinkimui. Kartą per mėnesį geriausius rezultatus pasiekę vaikai – bibliotekų skaitytojai yra apdovanojami kvietimais į baseiną, o projekto dalyviai mokyklose skatinami mokytojų. Šiuo žaidimu siekiame motyvuoti vaikus mokytis ir eiti į mokyklą noriai, daugiau laiko praleisti bibliotekoje. Šiame žaidime dalyvauja 9-ios Klaipėdos mokyklos: „Verdenės“, Prano Mašioto, Simono Dacho, Martyno Mažvydo, „Gabijos“ progimnazijos bei Liudviko Stulpino, Gedminų, „Vyturio“, Vitės pagrindinės mokyklos.

Projektas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ (Nr. VP1-2.3-ŠMM-04-V-03-001). Projektas yra finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą”. Projektas įgyvendinamas pagal trišalę finansavimo ir administravimo sutartį, pasirašytą Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros ir Ugdymo plėtotės centro. Jis yra sudėtinė „Mokyklų tobulinimo programos plius“ dalis. Projekto tikslas – gerinti mokyklų bibliotekose teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą. Žaidimas IŠŠŪKIS ir jo metodika įdiegti įgyvendinant projekto veiklą „Viešųjų bibliotekų ir mokyklų bendradarbiavimas diegiant ugdymo ir švietimo pagalbos inovacijas“.

Biblioteka kaip partnerė yra nusprendusi prisidėti įgyvendinant VŠĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ vykdomą ES fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra per savanoriškos veiklos stiprinimą bibliotekose: bibliotekos jaunimui“. Projektu siekiama populiarinti savanorystę Lietuvoje, mažinti jaunimo bedarbystę, plėsti

neformaliojo švietimo formas, efektyviau išnaudoti Lietuvos bibliotekas, kurios yra neformaliojo

27

švietimo šaltinis, tačiau 2013 metais įvyko tik savanorių mentorių mokymai. Planuojama, kad savanoriai aktyviai dalyvaus bibliotekos vasaros stovyklos ir vasaros skaitymų programose 2014 metais.

Tęsėme informacines švietimo pamokas kolegijos studentams. Jie buvo supažindinti su bibliotekų elektroniniais katalogais, EBSCO duomenų bazėmis, internetinėmis enciklopedijomis, paveldo dokumentais. Su šia vartotojų grupe dirbo Bibliografijos informacijos skyriaus vedėja V. Silkauskienė.

Informacinių įgūdžių ugdymas, organizuojant virtualius konkursus ir protų mūšius. Kadangi fizinės bibliotekos lankytojų mažėja, o virtualių daugėja, suvokiame, kad kelio

atgal nebėra. Šiuolaikinis vartotojas išmanus, gerai įvaldęs šiuolaikines IT technologijas, nori paslaugų 24 val. per parą 7 dienas per savaitę. Turime kurti ir plėtoti elektronines paslaugas, suteikti kuo platesnę prieigą prie skaitmeninės informacijos ir informacinį raštingumą ugdyti įvairiausiomis formomis. 2013 metais bibliotekos svetainėje parengėme dvi virtualias viktorinas – konkursus. Bibliotekų savaitės metu organizuotas konkursas „Atrask bibliotekos lobius“, skirtas naudingai praleisti laiką ir susipažinti su bibliotekos el. paslaugomis bei vertingais interneto šaltiniais. Per penkias dienas internautai turėjo įveikti penkias užduotis. Džiugu, kad dalyviai sužinojo kažką naujo, anot jų, pirmą kartą aplankė portalą www.epaveldas.lt . Kitas virtualus protų mūšis moksleiviams ir studentams „Pasitikrink savo žinias“ dar kartą parodė, kad Google milžinė ne visada gali padėti rasti atsakymų, todėl tobulėti yra kur. Per tris dienas jaunimas turėjo įveikti 10 užduočių. Tam, kad susidorotų su sunkiausiomis užduotimis, jie privalėjo pasidomėti Virtualios bibliotekos www.lvb.lt. klodais, nacionalinės bibliografijos banku.

Kompiuiterinio raštingumo mokymuose vyresnio amžiaus žmonėms dalyvavo 290 žmonių, jų mokymams skirta 864 darbo valandų. Vykdydami projektą „Gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymo bibliotekose

stiprinimas“ tęsėme mokymus suaugusiems. 2013 metais gyventojai galėjo rinktis mokymų programą: 1 tema. Pradedantiesiems kompiuterio vartotojams – „Išmokime dirbti kompiuteriu“ (24 ak. val.) – supažindinami su kompiuteriu, mokomi dirbti su tekstų tvarkymo programa, ieškoti informacijos internete, susikurti el. paštą ir internete būti saugiems; 2 tema. „Elektroninės paslaugos patogesniam gyvenimui“: el. bankininkystė, el. valdžios paslaugos, el. komercija, Sodros EGAS sistema, VMI paslaugos ir kt. (6 ak. val.); 3 tema. „Išmok naudotis Facebook socialiniu tinklu saugiai ir patikimai“ (3 ak. val.); 4 tema. „Skaitmeninių nuotraukų tvarkymas kompiuteryje“ (3 ak. val.).

Visi bibliotekos specialistai yra pasirengę suteikti vartotojams pagalbą ieškant elektroninės informacijos. Jei grupiniai mokymai organizuojami tik Pempininkų ir Jaunimo skyriaus mokymų klasėse, tai individualūs gyventojų mokymai organizuojami, konsultacijos teikiamos visuose bibliotekų padaliniuose. 2013 m. individualiai buvo apmokyta 213 gyventojų (206 k. val.), tačiau pastebima, kad vartotojų kompiuteriniai įgūdžiai gerėja ir vis rečiau prašoma bibliotekininkų pagalbos.

Viešieji ryšiai. Bibliotekos ryšiai su žiniasklaida gerėja. Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyriaus darbuotojos nuolat siunčia informaciją dienraščiams „Klaipėda“, „Vakarų ekspresas“ ir kitoms. Dienraštis „Klaipėda“ yra nuolatinis konkurso „Klaipėdos knyga“ informacinis rėmėjas.

2013 metais apie Klaipėdos miesto savivaldybės viešąją biblioteką Lietuvos spaudoje iš viso buvo 38 straipsniai ir 8 publikacijos interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“; dienraštyje „Klaipėda“ – 21; „Vakarų ekspresas“ – 13; „Lietuvos rytas“ – 1; „Šiaulių naujienos“ – 1; „Klaipėdos universitetas“ – 1. Pagal tematiką daugiausiai straipsnių skirta konkursui „Klaipėdos knyga -2012“ – 11; Meno skyriaus renginiams – 8; programai „Pėdink į Girulius“ – 2; kitiems Girulių filialų

28

renginiams – 7; Vaikų skyriaus renginiams – 1; protų mūšiui „Pamatuok savo žinias“ – 1; programai „Iššūkis“ pristatyti – 1; bendrai apie biblioteką – 7. Sudarius bendradarbiavimo sutartis su miesto dienraščiais, biblioteka gauna nemokamą šių leidinių prenumeratą visiems bibliotekos padaliniams, ir nuolat skelbiama informacija net apie kuklius bibliotekoje organizuojamus renginius.

Bibliotekos reklama publikacijomis spaudoje neapsiribojo. Pagal projektus parengtas ir išleistas knygų skirtukas, skirtas skaitymui aktyvinti, kuriame nurodyti bibliotekos padalinių adresai. Jolita Baltrimienė parengė ir išleido mokomąją metodinę priemonę „Kai Google nepadeda“. 2013 metais kelionę po Klaipėdos viešas įstaigas pradėjo 3 kilnojamieji stendai, kurių tikslas paraginti tėvus rūpintis vaikų skaitymu, ir pirmoji stotelė buvo Klaipėdos miesto vaikų ligoninės fojė. Toliau šie stendai keliauja po ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Bibliotekos interneto svetainė www.biblioteka.lt. Bibliotekos rinkodara persikelia į virtualią erdvę. Bibliotekos interneto svetainėje publikuojamos bibliotekos aktualijos, pristatomi renginiai, parodos, kuriami nauji produktai, diegiamos el. paslaugos. Svetainės duomenys saugomi ne bibliotekos serveryje, o pagal sutartį atsakingos įmonės UAB „Duomenų centras“ serveryje.

2012 m. bibliotekos svetainėje įdiegta Joomla turinio valdymo sistema leidžia kasdien greitai atnaujinti informaciją, kurti naujus tinklalapius. Svetainė sutvarkyta laikantis bendrųjų reikalavimų, keliamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms. Kiekvienas vartotojas turi galimybę užsiprenumeruoti naujienlaiškius į elektroninį paštą arba gauti jas per RSS naujienų kanalus. 2013 m. naujienlaiškius prenumeravo 80 vartotojų.

Kuriant interneto svetainės turinį, kaupiama informacija tikslinėms vartotojų grupėms. Šiuo metu naujojoje svetainėje savo aplinkus turi vaikai ir senjorai. Kiekvieną mėnesį svetainėje „Vaikams“ pateikiamos naujų knygų dėlionės. Tai kiek neįprasta forma susipažinti su naujausiomis knygomis bibliotekoje. Džiugu, kad šiomis dėlionėmis mielai naudojasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. 2013 m. svetainė „Senjorams“ tapo daug gyvybingesnė, nes į jos kūrimą buvo įtraukta pagyvenusiųjų žmonių bendruomenė. Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė Kristina Buslajeva teikė informaciją apie mieste vykstančius ar įvykusius renginius. Svetainėje kaupiama informacija apie mieste veikiančius klubus, draugijas, renginius, sveikatos priežiūrą, mokymus ir paslaugas pagyvenusiems. 2014 m. planuojama vėl pradėti kurti Klaipėdos „Jaunimui“ skirtą interneto turinį.

Bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Paveldosaugos skyriaus darbuotojais, atnaujinama Klaipėdos miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių svetainė. 2002 m. sukurtoje svetainėje yra daug pasikeitusios informacijos, objektai pakeitę išvaizdą, atsirado naujų, todėl visus reikia suregistruoti, perfotografuoti. Atnaujintoje svetainėje atsiras naujas skyrelis apie Klaipėdos gatves. Darbas vyksta itin lėtai. Buvo planuota svetainę atnaujinti Klaipėdos 760 metų jubiliejui, tačiau nepavyko. Tikimės 2014 metais darbus pabaigti.

Svetainėje nuolat atnaujinama, pristatoma bibliotekos projektinė veikla. Kaupiamas bibliotekoje kasmet vykdomų projektų „Klaipėdos knyga“, „Pėdink į Girulius“, Vaikų vasaros skaitymų programos, Vaikų vasaros stovyklos nuotraukų ir renginių archyvas.

Virtualios bibliotekos populiarinimui plačiai naudojame žiniatinklio 2.0 galimybes: Youtube http://www.youtube.com/user/kmsvbiblioteka/videos); Facebook http://www.facebook.com/kmsvb Picasa žiniatinklio albumas https://picasaweb.google.com/116577306083500373830 Atnaujinamas bibliotekos pristatymas anglų ir lietuvių kalbomis Prezi.com svetainėje.

2013 metais virtualios bibliotekos svetainė www.biblioteka.lt sulaukė 276 tūkst. lankytojų.

29

2013 m. svetainėje www.biblioteka.lt sukurta darbuotojų aplinka (intranetas), kur

talpinama tik darbuotojams aktuali informacija: nuostatai, taisyklės, tvarkos, įsakymai, LIBIS aktualijos, prašymų formos, atmintinės, profesinės kalbos patarimai, aktuali informacija kvalifikacijai. Be rimtos informacijos stengiamės ir geros nuotaikos įnešti: nepamirštame kolegių gimtadienių, pasidaliname kolektyvinių švenčių, kelionių nuotraukomis. Pagal projektą „Bibliotekos pažangai“ darbuotojų kompiuteriuose įdiegta pokalbių programa MS LYNC, kurios pagalba tarpusavyje gali bendrauti visos Lietuvos bibliotekos, galima organizuoti vaizdo seminarus, nuotoliniu būdu prisijungti prie kito kompiuterio. Tikimės visus šiuos privalumus ateityje išnaudoti, nes šiuo metu populiaresnės darbuotojų komunikavimo technologijos: telefoniniai pokalbiai trumpaisiais numeriais ir el-paštu. Visi darbuotojai, kol dirba bibliotekoje, naudojasi bibliotekos suteiktais e-pašto adresais ir elektroninio pašto dėžutes naudoja pagal patvirtintą Informacinių technologijų panaudojimo tvarką. Dėžučių skaičius ir talpa neribojama. Šiuo metu aktyvūs 39 elektroninio pašto adresai. Pašto serveris pagal sutartį saugomas UAB „Duomenų centras“.

FINANSAVIMAS

Finansavimo šaltiniai:

Biudžetas 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Skirtos lėšos, tūkst. Lt:

2018,9 2363,9 2008,1 1939,7 2149,4 2204,5 2147,7

Valstybės 142,3 232,4 86,4 64,2 72,3 140,5 172,2

Savivaldybės 1719,6 2016,7 1854,4 1803,0 1982,9 1989,8 1923,1

Už mokamas paslaugas

56,7 52,1 47,1 61,3 43,3 34,2 32,8

Patalpų nuoma 0 0,3 0 0,9 1,7 0,5 0

Kitos lėšos (parama) 100,3 62,4 20,2 10,3 49,2 39,5 19,6

Savivaldybės biudžeto lėšos panaudotos:

darbo užmokesčiui – 1216,7 tūkst. Lt, socialiniam draudimui – 374,8 tūkst. Lt;

prekėms ir paslaugoms – 331,5 tūkst. Lt (ryšių paslaugoms – 53,9 tūkst. Lt, transporto

išlaikymui – 4,9 tūkst. Lt , spaudiniams pirkti – 162,5 tūkst. Lt, komandiruotėms ir kvalifikacijai –

3,2 tūkst. Lt, komunalinėms paslaugoms – 48,4 tūkst. Lt, kitoms paslaugoms – 50,8 tūkst. Lt).

Valstybės biudžeto lėšos panaudotos:

spaudiniams pirkti – 136,3 tūkst. Lt;

darbo užmokesčiui viešųjų darbų darbininkams – 11,2 tūkst. Lt;

kultūrinės edukacinės veiklos projektų finansavimas – 24,5 tūkst. Lt.

30

Lėšos gautos už mokamas paslaugas panaudotos:

prekėms ir paslaugoms -25,8 tūkst. Lt;

materialiojo turto įsigijimui – 5 tūkst. Lt;

kitoms išlaidoms – 2,0 tūkst. Lt.

Paramos lėšos panaudotos (rėmėjai UAB „Mūsų laikas „ UAB „Švesa, 2 proc.):

prekėms ir paslaugoms – 11,2 tūkst. Lt;

komandiruotėms – 2,2 tūkst. Lt;

kvalifikacijos kėlimui – 1,9 tūkst. Lt;

kultūrinei edukacinei veiklai – 4,3 tūkst. Lt.

IŠVADOS Informacinių technologijų progresas, spartėjantys socialiniai pokyčiai ir kintantis

visuomenės požiūris į apsirūpinimą informacijos ištekliais reikalauja naujoviško, konceptualaus požiūrio į bibliotekų veiklą. Keičiantis sąlygoms, spausdintas žodis, kartu ir bibliotekos, palaipsniui gali prarasti turėtas pozicijas. Bibliotekos informacinės paslaugos pralaimi konkurencijoje prieš efektyviai tvarkomą ir operatyviai randamą skaitmeninę informaciją. Nemažai nuveikta einant pokyčių keliu: automatizuoti bibliotekiniai procesai, visuose padaliniuose sukurtos viešo interneto prieigos, išaugo bibliotekininkų informacinė kompetencija, esame tapę kompiuterinio ir informacinio raštingumo mokytojais, tačiau suvedę metų statistinius duomenis matome daugelio mūsų veiklos matavimo rodiklių mažėjimą, nors elektroninių paslaugų vartojimas didėjo. Akivaizdu, vartotojų bendruomenės poreikiai keičiasi. Ar šių metų veiklos rodiklių mažėjimas jau yra signalas, kad iš esmės mažėja bibliotekų reikšmė, sunku pasakyti, nes įtakos galėjo turėti ir trumpalaikiai nesklandumai – didelis darbuotojų sergamumas, darbuotojų kaita, senėjantis bibliotekos kolektyvas ir nusivylimas, kad bibliotekininkų pastangos neįvertinamos darbą atitinkančiais atlyginimais.

Tačiau vis dar turime gausų skaitytojų ratą, ir turime ką jiems pasiūlyti. Bibliotekos fondas pagal dydį yra optimalus, 1 gyventojui tenka 2,1 knygos, tačiau jo dėstymas lentynose neskatina skaitymo. Kalbant apie dokumentų fondų atnaujinimą, mums toli iki IFLA rekomendacijų – 1 knyga 4 – iems gyventojams. Mūsų bibliotekoje 1 knyga nuperkama 12 – ai gyventojų, tačiau lieka pasidžiaugti, kad iš miesto biudžete skiriamos lėšos fondų komplektavimui net krizės laikotarpiu nedaug mažėjo. Įjungiant į fondą naują knygą, mažiausiai naudojamas dokumentas atrenkamas nurašymui, tačiau keičiantis knygų poligrafijai – jos storėja – fondai perkrauti. Vietos stoka – rimta problema visuose bibliotekos padaliniuose. Komplektuodamos ir nurašydamos spaudinius, padalinių darbuotojos orientuojasi į vartotojų poreikius, tačiau kartu turime auginti bendrą fondo kultūrinę vertę. Tikslinga peržiūrėti fondų situaciją bibliotekos padaliniuose, kurti naują fondų organizavimo modelį – suformuoti fondų branduolį, kur būtų sukaupti vertingiausi meno ir mokslo leidiniai, Lietuvos ir kitų pasaulio šalių grožinė literatūra.

Informacijos kiekio augimas ir prieigos plėtojimas kuria situaciją, kad problema tampa ne informacijos stygius, o jos perteklius. Naujos galimybės bibliotekoms – informacijos vertinimas pagal kokybinius požymius, t.y. perkame ne viską, ką siūlo leidėjai, o tik leidinius, atitinkančius mūsų aptarnaujamos bendruomenės poreikius ir pasirūpiname įsigyti leidinius, didinančius bendrą mūsų fondų vertę, nors, gal būt, tie leidiniai nebus aktyviai naudojami. Nustatant vartotojų, ypač potencialių, poreikius, leidybos tendencijų stebėjimas, individualus ledinių kokybės

31

įvertinimas reikalauja didelės darbuotojų kompetencijos. Nauji įgūdžiai reikalingi komplektuojant ir naudojant naujų formų dokumentus, tuo labiau, kad šių dokumentų rinka dar nesusiformavusi, komplektavimas komplikuotas. Negalime būti maksimaliai kompetentingi visose informacijos srityse, todėl tikslinga pasiskirstyti kuruojamos informacijos blokais, kad bendromis pajėgomis įgytume ekonomiškai bei technologiškai pajėgių vartotojų pripažinimą, kad esame naudingi kaip informacijos vadybininkai.

2013 metais bibliotekoje mažiau užsiregistravo naujų vartotojų (-540), nebepersiregistravo 1761 vartotojas. Lyginant su 2012 metais, biblioteka sulaukė 15 proc. mažiau lankytojų, tačiau bibliotekos renginiuose šiemet dalyvavo per 1000 lankytojų daugiau. Dokumentų išduotis sumažėjo 4 procentais, tačiau mažėjimas būtų didesnis, jei nebūtume gerinę skaitymo sąlygų – neberibojome skolinamų dokumentų skaičiaus, labiau atvėrėme skaityklų fondus. Skaitomumas didėjo. Savo ataskaitose bibliotekų darbuotojos įvardija ne vieną objektyvią priežastį, kodėl mažėja pagrindiniai mūsų veiklos rodikliai: emigracija, gimstamumo mažėjimas, kintančios skaitymo ir informacijos naudojimo tradicijos ir kt., tačiau bibliotekos paslaugomis naudojasi tik 14 proc. miesto gyventojų. 86 procentai – yra potencialūs bibliotekos vartotojai, tik mes dar neišsiaiškinome jų informacinių poreikių ir nesukūrėme jiems reikalingų paslaugų.

Tačiau ne viskas priklauso nuo bibliotekininkų pastangų. Vis ryškesne problema tampa nesubalansuotas bibliotekų tinklas Klaipėdos mieste. Bibliotekos skyriams miesto centre tenka konkuruoti dėl vartotojų dėmesio su atnaujinta ir išaugusia Klaipėdos apskrities viešąja Ievos Simonaitytės biblioteka, tapusia patraukliu kultūros centru ir siūlančia modernesnes skaitymo sąlygas. Kad neprarandame didesnės dalies skaitytojų, mus gelbsti geri knygų fondai. Tuo tarpu mūsų potencialūs vartotojai gyvena miesto miegamuosiuose mikrorajonuose, kur bibliotekų patalpos mažos ir nepritaikytos kultūrinei, edukacinei veiklai. Klaipėdos miesto savivaldybė, kurdama strategijas 2014-2020 metams, yra numačiusi atlikti „Bibliotekų ir bendruomenės centrų optimizavimo galimybių studiją“. Lieka tikėtis, kad problemos sprendimas įgis pagreitį. Įžvalga bibliotekas kurti kaip bendruomenės centrus gali atverti bibliotekoms naujus veiklos horizontus, o miesto bendruomenėms – naujas galimybes mokytis, bendrauti ir bendradarbiauti.

Turime stiprinti savo kūrybingumą, nes mūsų laukia nauji iššūkiai – greičiausiai ne evoliuciniai, o revoliuciniai.