dekoras_duchoborai

Keliautoja

202 pavasaris dekoras

Duchoborai, arba menas mylėti mažus dalykus

Galvoju, kaip paaiškinti, kodėl aptrintas lipdukas ant siuvimo mašinos dėžės dera su didingais seno-viniais cariniais lovos ornamentais. kodėl čia netrūksta porcelianinio puodelio, o metalinis atrodo tinkamiausias? Ne tik šios detalės, bet ir visa duchoborų aplinka spinduliuoja darna ir kartu stebina paradoksais.

Korespondentė Evelina Taunytė

Rep

orta

žas i

š adž

arijo

s. N

uotra

ukos

Eve

linos

tau

nytė

s

CandyCactus

203pavasaris dekoras

Girdėjau apie juos seniai. mindama dviračiu jau gerus penkiolika metų netvarkytu keliu jaučiausi taip, lyg keliaučiau į pasaulio pakraštį. mintyse stebėjausi, nejaugi šiais laikais dar yra tokių principingų žmonių? Caras jų nesuvaldė – jie degino ginklus, atsisakė vaikš-čioti į cerkvę ir ėmė melstis namuose, atmetę ikonas, šventikus ir kitus išorinius autorite-tus. kokie tie žmonės iš tikrųjų? Nekantrumas pagaliau juos sutikti padėjo minti pedalus sunkiai pravažiuojamu duobėtu žvyrkeliu.

Duchoborai (rus. duch – dvasia; borotsa – kovoti, angl. spirit wrestlers) – tai Zaporožės, Jekaterinoslavo (dabar dnepropetrovsko), astrachanės ir kitų ukrainos kazokų žemių paprasti gyventojai, kurie XViii amžiuje, matyt, nė neįtarė, kad po kelių šimtmečių juos enciklopedijose vadins „sekta“. Šie žmonės tiesiog negalėjo suderinti kai kurių dalykų, kaip antai dievo įsakymo „Nežudyk“ ir caro bei patriarcho kvietimo į armiją. Paklusdami savo vidiniam balsui ir atsisakydami veikti prieš savo sąžinę, jie tapo nebesuderinami su politine sistema. kadangi duchoborų maištas grėsė išplisti, caras kaukaze numatė jiems naują gyvenvietę – grėsmingai vadinamą kaukazo sibiru. Šios vietos klimatas garsėjo atšiaurumu, čia tuo metu negyveno nei gruzinai, nei armėnai.

Gruzijoje, netoli armėnijos, 2 km aukštyje driekiasi plynaukštė. medžiai čia nebeauga,

skalbiniai, kaip ir kitos kasdieninės

buities detalės, čia neslepiami. Galbūt duchoborai, atme-tę įvairias dogmas, ikonas ir išorinius

autoritetus, dvasingu-mo semiasi iš mažų kasdienybės detalių

ir nesąmoningai joms suteikia garbingas

vietas savo namuose.

ant kalvų glaustosi tik debesys. tačiau atsikėlus duchoborams ši vieta caro ir mano nuostabai atgijo. išdygo žydrai nudažytomis ir puošniai išraižytomis sijomis sutvirtinti baltučiai namukai žeme dengtais stogais, ant kurių vasarą žaliuoja ištisos pievelės. kad atgrasus žiemos baltumas taptų tik nekaltu spalvų fonu, kieme auga šermukšnis, džiūva raudonas rūbelis. Duchoborų centras – Bogdanovka reiškia „dievo duota“. savo vardų šiluma atšiaurų kraštovaizdį pažaboja ir kiti kaimeliai – tambovka (rus. „ten dievas“), Gorelovka (rus. „degančioji“).


Keliautoja


Vaizdžiai pakabinta tar-ka galėtų drąsiai rikiuo-tis šalia paveikslų.

Jei baltos sienos yra tarsi fonas linijoms ir spalvoms, tai kas-dienybė duchoborams yra fonas, iškeliantis dvasinius įvykius, atsiskleidžiančius per buitį.


kaip prieš šimtmetį, taip ir dabar Bogdanovkoje ir Gore-lovkoje sujudimas. tuomet Rusijos rašytojas levas tols-tojus, sužinojęs apie sielų kovotojus, ėmėsi jiems pagel-bėti ir daugeliui padėjo emigruoti į kanadą. dar ir dabar Vankurveryje, manitoboje, saskačevanėje galima išgirsti senąją rusų kalbą. Šiuo metu jau daug šeimų iš Bogda-novkos išvažiavo kurti bendruomenės į tambovo apskri-tį Rusijoje. Pasak duchoborų, Rusija remia jų grįžimą, o Gruzija neskirdama jiems dėmesio praranda vieną darbš-čiausių šalies bendruomenių. Šį pavasarį žada išvažiuoti dar 100 šeimų. Galbūt taip ir baigsis duchoborų istorija Gruzijoje.


Grožį labiausiai vertiname, kai suvokiame jo laikinumą. todėl gyvos gėlės nepalyginamos su puošniausiomis plastmasinėmis. suvokiant, kad tuoj šios duchoborų bendruomenės nebeliks, viskas giliau krenta į akis ir į širdį. Gorelovkoje sutiktas senukas, pasiraitydamas ūsus, man rodo ir pasakoja, kaip pats pasistatęs krosnį. Jo namuose keistas jaukus minimalizmas, turintis kelių šimtų metų tradiciją, dabar atrodo moderniai – yra tik tai, ko reikia. Garbingai pastatyta šluota, lyg paveikslas pakabinta tarka. Baltame tapetų fone žydrai dažytos durys. Viskas atrodo beveik netikroviškai, net ir senukas, vaiši-nantis paties kepta duona. sakoma, kad žmogaus namai ir jų tvarka atspindi sielą. Piotras aleksejevičius Baturinas veikiausiai tikrai yra atsikratęs dvasinio balasto – tai patvirtina ir jo giedra šypsena. Jis prasitaria: „aš senas, niekur nevažiuosiu“. ir man palengvėja. Ne viskas dings tuoj pat, matyt, dar galėsiu grįžti į šiuos namus.


InterviuKeliautoja

Paradoksas, kad pačioje atšiauriausioje caro imperijos vietoje neturtingi ir valdžiai nepaklūstantys žmonės sugebėjo ne tik išgyventi, bet ir sukurti ypač jaukią ir išskirtinę aplinką. kokia ta duchoborų paslaptis, gėriu persmelkianti kruopščiai sutvarkytą mėšlo krūvą, nukalkintą sieną ir prižiūrėtą vienišą šermukšnį darželyje?

Šiais laikais jie lygiai tokie pat nepritapėliai, kaip ir anuomet. tik dabar jie ne caro priešai, o gyvas priekaištas vartotojiškai visuomenei, nes savo gyvenimo būdu lyg pro ūsą šypsodamiesi teigia: „Juk daikto esmė yra jo dvasia“.

Batumis, 2008-02-01CandyCactus dabar keliauja, rašo ir kuria Gruzijoje

www.candycactus.net

dekoras_duchoborai

Documents