baudžiamojo kodekso komentaras

UDK 343(474.5)(094) Li307

TURINYS

Komentaro autoriai:

Armanas ABRAMAVIČIUS

Agnė BARANSKAITĖ

Algimantas ČEPAS

Algimantas ČEPAS, Gintaras ŠVEDAS

Romualdas DRAKŠAS

Anna DRAKŠIENĖ

Oleg FEDOSIUK

GiriusIVOŠKA

Antanas JATKEVIČIUS

Albertas MILINIS

Vytas MILIUS

Vladas PAVILONIS, Gintaras ŠVEDAS

Jonas PRAPIESTIS

Deividas SOLOVEIČIKAS

Deividas SOLOVEIČIKAS, Gintaras ŠVEDAS

Gintautas ŠULIJA

Gintautas ŠULIJA, Gintaras ŠVEDAS

Gintaras ŠVEDAS

Mokslinis redaktorius doc. dr. Gintaras ŠVEDAS

Recenzentai:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas GREIČIUS

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas,Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedrosprof. habil. dr. Vytautas PIESLIAKASSudarytojas doc. dr. Jonas PRAPIESTIS

© A. Abramavičius, A. Baranskaitė, 2004© A. Čepas, R. Drakšas, 2004© A. Drakšienė, O. Fedosiuk, 2004© G. Ivoška, A. Jatkevičius, 2004© A. Milinis, V. Milius, 2004© V. Pavilonis, J. Prapiestis, 2004© D. Soloveičikas, G. Šulija, 2004© G. Švedas, 2004

© n Teisinės informacijos centras, 2004

10-12 straipsniai

29, 30, 32-39, 40, 79 straipsniai

8, 9 straipsniai

91 straipsnis

28, 31, 41, 54, 59, 60 straipsniai

80, 89-94 straipsniai

391 straipsnis

13-16 straipsniai

81-88 straipsniai

95-97 straipsniai

75-78 straipsniai

1-7, 67-74, 98 straipsniai

21-27 straipsniai

20 straipsnis

17-19 straipsniai

47 straipsnis

55-58, 61-66 straipsniai

42-46, 48-53 straipsniai

ISBN 9955-557-52-4 (1 knyga) ISBN 9955-557-53-2 (bendras)

str.

psl.

Pratarmė............................................................................................. 11

BENDROJI DALIS..................................................i_98 15

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS........................1-2 16

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojokodekso paskirtis.................................................................. 162 straipsnis. Pagrindinės baudžiamosiosatsakomybės nuostatos.........................................................

22

II SKYRIUS. BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMOGALIOJIMAS...............................................

.............3-91 32

3 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas............... 324 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimasasmenims, padariusiems nusikalstamas veikasLietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose arorlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava arskiriamaisiais ženklais.......................................................... 435 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių ir kitųnuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų baudžiamojiatsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus.................. 516 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė užužsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei............. 557 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė užtarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus.................... 568 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už užsienyjepadarytus nusikaltimus......................................................... 589 straipsnis. Ekstradicija....................................................... 629l straipsnis. Asmens perdavimas pagal Europosarešto orderį......................................................................... 72

III SKYRIUS. NUSIKALTIMAS IRBAUDŽIAMASIS NUSIŽENGIMAS.............................10-20

10 straipsnis. Nusikalstamų veikų rūšys................................ 8611 straipsnis. Nusikaltimas................................................... 9112 straipsnis. Baudžiamasis nusižengimas............................. 98

86

Turinys

str. psl.

13 straipsnis- Amžius, nuo kurio asmuo atsakopagal baudžiamuosius įstatymus............................................... 100

14 straipsnis- Kaltės formos....................................................... 10315 straipsnis- Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasisnusižengimas............................................................................... 105

16 straipsnis. Neatsargus nusikaltimas irbaudžiamasis nusižengimas........................................................ 110

17 straipsnis. Nepakaltinamumas.............................................. 113

18 straipsnis- Ribotas pakaltinamumas.................................... 11619 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamąveiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio,narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikąveikiančių medžiagų................................................................... 118

20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamojiatsakomybė.................................................................................. 120

IV SKYRIUS. NUSIKALSTAMOS VEIKOSSTADIJOS IR FORMOS ...................................................21-27

21 straipsnis. Rengimasis padaryti nusikaltimą........................ 127

22 straipsnis. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamąveiką............................................................................................. 13923 straipsnis. Savanoriškas atsisakymas pabaigtinusikalstamą veiką...................................................................... 146

24 straipsnis. Bendrininkavimas ir bendrininkųrūšys............................................................................................. 153

25 straipsnis. Bendrininkavimo formos..................................... 164

26 straipsnis. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė............... 168

27 straipsnis- Nusikaltimų recidyvas......................................... 174

V SKYRIUS. BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘŠALINANČIOS APLINKYBĖS ........................................28-35 180

28 straipsnis. Būtinoji gintis....................................................... 180

29 straipsnis. Asmens, padariusio nusikalstamąveiką, sulaikymas........................................................................ 188

30 straipsnis. Profesinių pareigų vykdymas.............................. 194

___________ Turinys

str. psl.

31 straipsnis Būtinasis reikalingumas....................................... 198

32 straipsnis Teisėsaugos institucijos užduotiesvykdymas..................................................................................... 202

33 straipsnis [sakymo vykdymas............................................... 209

34 straipsnis Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika................. 213

35 straipsnis Mokslinis eksperimentas...................................... 220

VI SKYRIls. ATLEIDIMAS NUOBAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS ............................36-40 228

36 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosiosatsakomy>ės, kai asmuo ar nusikalstama veikaprarado Pavojingumą................................................................. 228

37 straipsnis Atleidimas nuo baudžiamosiosatsakomy)es dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo..................... 232

38 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosiosatsakomy>ės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuosusitaiko...................................................................................... 238

39 straipsnis Atleidimas nuo baudžiamosiosatsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių......................... 246

39 straipjnis. Atleidimas nuo baudžiamosiosatsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleistiorganizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimonarių padlrytas nusikalstamas veikas........................................ 249

40 straipsnis Atleidimas nuo baudžiamosiosiitsakomyjės pagal laidavimą.................................................... 253

VII SKYRUJS. BAUSMĖ....................................................41-53 262

41 straipsnis Bausmė ir jos paskirtis......................................... 26242 straipsnis. Bausmių rūšys...................................................... 268

43 straipsnis. Bausmių rūšys juridiniams asmenims................ 271

44 straipsnis. Viešųjų teisių atėmimas...................................... 273

45 straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba

užsiimti tjm tikra veikla atėmimas............................................. 277

46 straipsnis. Viešieji darbai...................................................... 279

47 straipsnis. Bauda.................................................................... 283

127

Turinys

str. psl.

48 straipsnis. Laisvės apribojimas............................................. 28749 straipsnis. Areštas.................................................................. 29250 straipsnis. Terminuotas laisvės atėmimas............................. 29551 straipsnis. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos...................... 29852 straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimas................. 30053 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas............................ 301

VIII SKYRIUS. BAUSMĖS SKYRIMAS..........................54-66 302

54 straipsnis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai................ 30255 straipsnis. Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartąteisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą.............. 310

56 straipsnis. Bausmės skyrimas recidyvistui užtyčinio nusikaltimo padarymą................................................... 31257 straipsnis. Bausmės skyrimas už rengimąsi irpasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką................................ 315

58 straipsnis. Bausmės skyrimas nusikalstamosveikos bendrininkams................................................................. 31959 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės................ 32260 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės................ 334

61 straipsnis. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybęlengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių............................. 34262 straipsnis. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta,bausmės skyrimas....................................................................... 348

63 straipsnis. Bausmės skyrimas už keliasnusikalstamas veikas................................................................... 358

64 straipsnis. Bausmės skyrimas, kai neatlikusbausmės padaryta nauja nusikalstama veika............................ 365

65 straipsnis. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės................ 370

66 straipsnis. Kardomojo kalinimo įskaitymas įpaskirtą bausmę.......................................................................... 372

IX SKYRIUS. BAUDŽIAMOJO POVEIKIOPRIEMONĖS IR JŲ SKYRIMAS......................................67-74 374

67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemoniųpaskirtis ir rūšys......................................................................... 374

Turinys

str. psl.

68 straipsnis- Uždraudimas naudotis specialia teise.................. 38069 straipsnis- Turtinės žalos atlyginimas arpašalinimas.................................................................................. 382

70 straipsnis- Nemokami darbai................................................. 384

71 straipsnis- Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų

asmenų fondą.............................................................................. 386

72 straipsnis- Turto konfiskavimas............................................ 388

73 straipsnis- Baudžiamojo poveikio priemoniųskyrimas....................................................................................... 395

74 straipsnis- Baudžiamojo poveikio priemoniųnevykdymo teisinės pasekmės.................................................... 396

X SKYRIUS. BAUSMĖS VYKDYMO ATIDĖJIMASIR ATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS .................................75-79 399

75 straipsnis- Bausmės vykdymo atidėjimas............................. 39976 straipsnis- Atleidimas nuo bausmės dėl ligos........................ 40777 straipsnis- Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimobausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimobausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme............................. 41178 straipsnis- Amnestija.............................................................. 42079 straipsnis- Malonė.................................................................. 423

XI SKYRIUS. NEPILNAMEČIŲ BAUDŽIAMOSIOSATSAKOMYBĖS YPATUMAI..........................................80-94 428

80 straipsnis- Nepilnamečių baudžiamosiosatsakomybės ypatumų paskirtis................................................. 428

81 straipsnis- Skyriaus nuostatų taikymas................................. 43382 straipsnis- Auklėjamojo poveikio priemonėsnepilnamečiams........................................................................... 437

83 straipsnis- [spėjimas.............................................................. 43984 straipsnis- Turtinės žalos atlyginimas arba jospašalinimas.................................................................................. 440

85 straipsnis- Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai............ 44286 straipsnis- Atidavimas tėvams arba kitiemsfiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasivaikais, ugdyti ir prižiūrėti......................................................... 444

9

Turinys

str. psl.

87 straipsnis. Elgesio apribojimas............................................. 447

88 straipsnis. Atidavimas į specialią auklėjimoįstaigą........................................................................................... 450

89 straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemoniųnevykdymo pasekmės................................................................. 452

90 straipsnis. Bausmių ypatumai nepilnamečiams................... 456

91 straipsnis. Bausmės skyrimo nepilnamečiuiypatumai...................................................................................... 463

92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimasnepilnamečiui.............................................................................. 471

93 straipsnis- Nepilnamečio atleidimas nuobaudžiamosios atsakomybės...................................................... 477

94 straipsnis. Asmens, kuriam nusikalstamos veikospadarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų,lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmėsprieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės jampakeitimas švelnesne bausme..................................................... 483

XII SKYRIUS. BAUDŽIAMOSIOSATSAKOMYBĖS SENATIS...............................................95-96 491

95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžiopriėmimo senatis......................................................................... 491

96 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžiovykdymo senatis.......................................................................... 496

XIII SKYRIUS. TEISTUMAS..................................................97 501

97 straipsnis. Teistumas............................................................. 501

XIV SKYRIUS. PRIVERČIAMOSIOS MEDICINOSPRIEMONĖS.............................................................................98 508

98 straipsnis. Priverčiamosios medicinos priemonės................ 508

BK KOMENTARO (1-98 straipsniai)ABĖCĖLINĖ DALYKINĖ RODYKLĖ........................................... 513

BK (1-98 straipsniai)ABĖCĖLINĖ DALYKINĖ RODYKLĖ........................................... 527

PRATARME

1. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikosbaudžiamasis kodeksas. Kartu Įsigaliojo ir naujieji Lietuvos Respublikosbaudžiamojo proceso kodeksas bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymokodeksas. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje sukurti irpradėjo galioti tarpusavyje suderinti pirmieji nacionaliniai kodifikuotiįstatymai, įtvirtinantys mūsų šalies baudžiamosios politikos nacionaliniusteisinius pagrindus.

2. Naujasis Baudžiamasis kodeksas parengtas remiantis atitinkamų EuroposSąjungos ir kitų tarptautinių teisės aktų nuostatomis, atsižvelgta į EuroposŽmogaus Teisių Teismo praktiką Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismojurisprudenciją įvertinta šiuolaikinių demokratinių teisinių valstybiųpraktika baudžiamosios teisėkūros srityje. Komentare remtasi (atsižvelgta) irtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimais, kurie, nors irbuvo skirti senojo Baudžiamojo kodekso taikymo praktikai, tačiau nepraradosavo aktualumo ir įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui.Neatsisakyta ir kai kurių senojo Baudžiamojo kodekso nuostatų, atitikusiųnepriklausomos Lietuvos valstybės poreikius vykdant baudžiamąją politiką.

Pažymėtina, jog rengiant naujojo Baudžiamojo kodekso projektą kartu aktyviai buvo keičiamas, pildomas senasis, 1961 m. patvirtintas ir iki 2003 m. gegužės I d. galiojęs Baudžiamasis kodeksas. Antai, atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę per pirmuosius dešimt nepriklausomybės metų įstatymų, keičiančių, pildančių senąjį Baudžiamąjį kodeksą buvo priimta daugiau negu per sovietinį šio kodekso galiojimo laikotarpį (1961-1990). Kai kuriais senojo Baudžiamojo kodekso pakeitimais ir papildymais šis įstatymas buvo iš esmės reformuotas: atsisakyta sovietinių ideologinių neteisimų nuostatų, taip pat tų normų, kurios negalėjo būti taikomos pasikeitus tarptautinėms, politinėms, ekonominėms, socialinėms ir kitoms Lietuvos valstybės egzistavimo sąlygoms. Jau pirmieji senojo Baudžiamojo kodekso pakeitimo, papildymo įstatymų projektai buvo rengiami padedant Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros mokslininkams.

3. Esminėmis naujojo Baudžiamojo kodekso naujovėmis yra baigta visasnusikalstamas veikas apimanti klasifikacija. Nusikalstamos veikos pagalBaudžiamajame kodekse numatytus požymius skirstomos į baudžiamuosiusnusižengimus ir nusikaltimus. Nusikaltimai yra neatsargūs ir tyčiniai.Tyčiniai nusikaltimai yra skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai

Pratarmė Pratarmė

sunkius. Išplėsta nusikalstamos veikos subjekto samprata, nes kai kurių konkrečiai Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytų nusikalstamu veikų subjektais gali būti ir juridiniai asmenys. Bausmių sistema papildyta naujomis, su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis (pavyzdžiui, viešųjų teisių atėmimas, viešieji darbai). Be bausmių Baudžiamajame kodekse [tvirtintas ir baudžiamojo poveikio priemonių institutas. Šios priemonės gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Tai sudaro prielaidas užtikrinti atsakomybės neišvengiamumo už kaltai padarytą nusikalstamą veiką principą.

Bausmių sistemą Baudžiamajame kodekse pradeda lengviausia bausmė -viešųjų teisių atėmimas, toliau nuosekliai nurodomos kitos griežtesnės bausmės. Šis principas iš esmės pritaikytas ir išdėstant baudžiamojo poveikio priemonių sistemą konstruojant Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnių sankcijas. Tai rodo įstatymų leidėjo poziciją, jog parenkant kaltininkui bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę turi būti ieškoma galimybių taikyti kaltininkui racionaliausią, ekonomiškiausią ir kartu efektyviausią bausmę ar kitą poveikio priemonę.

4. Kitose Baudžiamojo kodekso nuostatose taip pat nuosekliai realizuojamiir vystomi atsakomybės diferencijavimo, humanizmo, teisingumo, bausmiųindividualizavimo, bausmių ekonomijos ir kiti baudžiamosios teisėsprincipai. Pavyzdžiui, Baudžiamajame kodekse ryški įstatymų leidėjopozicija griežtinti atsakomybę asmenims, padariusiems sunkius ar labaisunkius nusikaltimus, recidyvistams ir pavojingiems recidyvistams,organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariams. KartuBaudžiamajame kodekse išplėstos galimybės švelninti atsakomybę ar atleistinuo jos arba bausmės asmenis, padariusius baudžiamąjį nusižengimą arpirmą kartą padariusius neatsargų ar nesunkų arba apysunkį tyčinįnusikaltimą. Pažymėtina, kad Baudžiamajame kodekse įtvirtintas naujasXI skyrius „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai". Išplėstassąrašas aplinkybių šalinančių baudžiamąją atsakomybę.

5. Baudžiamajame kodekse kardinaliai pakeista ir jo Specialioji dalis. Jikonkretesnė, nes jos struktūra ir klasifikacija remiasi tiksliau ir konkrečiauapibrėžtais rūšiniais objektais ir jų pagrindu išskirtomis atskirų nusikalstamų veikų grupėmis. Pavyzdžiui, senojo Baudžiamojo kodekso X skirsnio„Nusikaltimai visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai" norimi pagrindusudaryti aštuoni naujojo Baudžiamojo kodekso skyriai.

Baudžiamojo kodekso Specialiąją dalį sudaro 32 skyriai (senajame Baudžiamajame kodekse jų buvo 18). Kai kurie iš jų yra iš esmės nauji

(pavyzdžiui, XVI skyrius „Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomy-bei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai", XXX skyrius ,, Nusikaltimai informatikai").

6. Specialiosios dalies struktūros, jos normų klasifikacijos ir išskyrimo įatskirus skyrius kriterijus yra ne tik rūšinis, bet ir aksiologinis(vertinamasis) kriterijus, atskleidžiantis nusikalstamų veikli rūšinio objekto,t. y. saugomų visuomeninių (socialinių) santykių svarbą, reikšmę, vertę.Todėl Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sistema pradedama nuoskyrių jungiančių baudžiamosios teisės normas, uždraudžiančiasnusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į svarbiausius, vertingiausiusteisinius gėrius. Taigi Specialioji dalis pradedama nuo pačių sunkiausiųpavojingiausių nusikalstamų veikų pažeidžiančių didžiausias individo,visuomenės, valstybės vertybes (interesus). Tokia naujojo Baudžiamojokodekso Specialiosios dalies sistema kartu atskleidžia valstybėsbaudžiamosios politikos hyptis, prioritetus, formuoja šios politikosstrategiją ir taktiką.

7. Specialiojoje dalyje taip pat nurodyta kurių nusikalstamų veikų subjektaisgali būti juridiniai asmenys. Naujovėmis yra ir tai, jog Specialiojoje dalyjetaip pat nurodoma, kurios nusikalstamos veikos gali būti padaromosneatsargiai, už kurių veikų padarymą asmuo gali būti traukiamasbaudžiamojon atsakomybėn tik esant nukentėjusiojo skundui ir kt.

S. Minėta, kad komentuojamas Baudžiamasis kodeksas — pirmas nacionalinis Lietuvos valstybės ir teisės istorijoje kodifikuotas vientisas baudžiamosios teisės aktas, kuriame daug naujų normų ir net atskirų institutų. Šis kodeksas galioja nuo 2003 m. gegužės 1 d., todėl aiškinant (interpretuojant) atskiras Baudžiamojo kodekso sąvokas, formuluotes, normas, institutus ne visada buvo galima remtis baudžiamosios teisės doktrina, mažoka ir teismų praktikos taikant naująjį Baudžiamąjį kodeksą. Rengiant Baudžiamojo kodekso komentarą ypač vertingos buvo žinomų baudžiamosios teisės specialistų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros profesoriaus, habilituoto daktaro Vytauto Piesliako pastabos ir patarimai.

9. Komentarą parašė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros darbuotojai: profesorius daktaras Vladas Povilonis, docentai daktarai Armanas Abramovičius, Romualdas Drakšas, Anna Drakšienė, Ilona Michailovič, Jonas Prapiestis, Gintaras Švedas, lektorius daktaras Algimantas Čepas bei lektoriai Rita Aliukonienė, Juozas Nocius,

Pratarmė

Dainius Stasiulis, taip pat doktorantai Marius Aidukas, Agnė Baranskaitė, Girius Ivoška, Gintautas Sakalauskas, Deividas Soloveičikas bei Gintautas Šulija. Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedrai talkino Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros docentas daktaras Oleg Fedosiuk, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai docentai daktarai Egidijus Bieliūnas bei Pranas Kuconis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas docentas daktaras Edvardas Sinkevičius, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė, Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis bei kiti teisininkai.

Komentaro bendraautoriai profesorius Vladas Pavilonis, docentai Armanas Abramovičius, Anna Drakšienė, lektorius Juozas Nocius dirbo ir naujojo Baudžiamojo kodekso projekto rengimo grupėse.

Deja, negailestinga ir neteisinga lemtis ilgamečiui šviesios atminties Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vedėjui profesoriui daktarui Vladui Paviloniui neleido pabaigti pradėtų darbų. Liko nebaigta Profesoriaus rašyta komentaro dalis, mokslinis viso komentaro redagavimas. Profesoriaus darbus teko pabaigti dabartiniam Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vedėjui docentui daktarui Gintarui Švedui.

BENDROJI DALIS

10. Baudžiamojo kodekso komentarą sudarys Bendrosios dalies komentarui.

2 knygos - pirmoji skirta

Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies komentare atsižvelgta į įstatymus bei kitus teisės aktus, galiojusius 2004 m. spalio 1 d.

Autorių kolektyvo vardu doc. dr. Jonas Prapiestis

14

(1-98 straipsniai)

Bendroji dalis, I skyrius 1 straipsnis Bendroji dalis, I skyrius straipsnis

I SKYRIUS

(1-2 straipsniai)

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 Straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis

1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis - baudžiamosios teisės priemonėmisginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybėsinteresus nuo nusikalstamų veikų.

2. Šis kodeksas:1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia;2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonesuž šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinospriemones;3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip patpagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys galibūti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.

3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų,nurodytų Šio kodekso priede, nuostatomis. (Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 27 d. [statymo Nr. LY-2169, Įsigal. nuo Lietuvos Respublikos Įstojimo į Europos Sąįungų dienos (Žin., 2004, Nr. 72-2492) redakcija)

1. Baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) yra vientisas baudžiama-sis įstatymas. BK, kurio būtinumą pagrindžia Konstitucija ir joje įtvir-tinti pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams bei pan. principai, kartu yra Lietuvos teisės sistemos da-lis. BK - sistematizuotas, aukščiausią teisinę galią turintis teisės ak-tas - baudžiamasis įstatymas, kuris nustato, kokios pavojingos veikos yra nusikalstamos, ir jas uždraudžia, nustato teisines tokių veikų pa-darymo pasekmes - bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones bei priverčiamąsias medicinos priemones, baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, ku-riais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo bau-džiamosios atsakomybės ar bausmės.

2. BK kaip sistematizuotam teisės aktui budinga tai, kad jameteisės normos išdėstytos tam tikra logine seka ir remiantis vienodaispagrindais. Visos BK teisės normos yra tarpusavyje susietos ir sudaro visumą- sistemą. BK sistemą apibūdina jo skirstymas į Bendrąjąir Specialiąją dalis, tolesnis kiekvienos iš šių dalių skirstymas į skyrius, o skyrių - į straipsnius. Toks skirstymas turi objektyvų pagrindą, leidžiantį ne tik surasti reikiamą teisės normą, bet ir nustatyti josryšį su kitomis BK teisės normomis. Ypač glaudus yra BK Bendrosios ir Specialiosios dalių teisės normų ryšys. BK Bendrosios daliesteisės normos skirtos įvairiais aspektais „aptarnauti" Specialiosios dalies teisės normas, pavyzdžiui, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už nepabaigtą daryti nusikaltimą klausimą būtina atsižvelgti į BKBendrojoje dalyje nustatytas taisykles dėl nusikalstamos veikos padarymo stadijų (BK 21 ir 22 str.) ir pan. Kita vertus, ir BK Specialiosios dalies skyriuose yra teisės normų-definicijų, kurios atskleidžiaatskirų šioje dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymiųturinį, pavyzdžiui, karys ir šauktinis (BK 330 str.), artimieji giminaičiai (BK 248 str.), valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo (BK230 str.), didelė turtinė žala (BK 212 str.) ir pan.

3. BK vientisumas reiškia ir tam tikrą šio teisės akto išbaigtumą.BK nustatytos teisės normos sudaro išbaigtą baudžiamosios atsakomybės už Lietuvoje padarytas nusikalstamas veikas rinkinį. Kita vertus, BK išbaigtumas nepaneigia šio teisės akto dinamiškumo, kurįlemia tiek visuomenės ir valstybės gyvenimo raida, socialinių vertybių kaita, vienų socialinių reiškinių išnykimas ir naujų atsiradimas,tiek tarptautinės teisės reikalavimai. Lietuva, būdama įvairių tarptautinių organizacijų narė, privalo atsižvelgti į tarptautinės bendrijos priimtas teisines nuostatas, reikalaujančias numatyti baudžiamąją atsakomybę nacionaliniuose įstatymuose už tam tikras pavojingas veikas.Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys gali daryti ir jau daro esminę įtaką Lietuvos Respublikos BK įtvirtintai baudžiamosios atsakomybės sistemai, pavyzdžiui, juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės (BK 20 str.) atsiradimas, Lietuvos Respublikos piliečio ekst-radicijos (BK 9 str.) galimybė ir pan.

4. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąvoka „paskirtis" yra apibrėžiama keliais aspektais. Viena iš jame nurodytų šios sąvokos prasmių yra „iš anksto numatytas tikslas". Šia prasme sąvoką „paskirtis"įstatymų leidėjas įvairiuose priimtuose įstatymuose vartoja gana dažnai. Taip suprantant įstatyme numatytą paskirtį laikytina, kad įstaty-

Bendroji dalis, I skyrius 1 straipsnis Bendroji dalis, I skyrius 1 straipsnis

mas yra priemonė tam tikslui pasiekti. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje apibrėžta BK paskirtis yra: „baudžiamosios teisės priemonė-mis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės bei vals-tybės interesus nuo nusikalstamų veikų". Taigi akivaizdu, kad BK keliamas tikslas - apsaugoti išvardintus teisinius gėrius. Tai visų pir-ma Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnyje nustatytos garan-tijos dėl svarbiausių žmogaus teisių ir laisvių: gyvybės apsaugos (19 str.), žmogaus laisvės neliečiamumo (20 str.), žmogaus asmens neliečiamumo (21 str.), žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo (22 str.), nuosavybės neliečiamumo (23 str.), žmogaus būsto neliečiamu-mo (24 str.) ir kt.

5. BK paskirtis - ginti Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas vertybes — realizuojama iš esmės dviem aspektais. Visų pirma pažymėtina baudžiamojo įstatymo bendroji prevencija - siekis užkirsti keliąnusikalstamų veikų padarymui įtvirtinant baudžiamajame įstatyme tamtikro elgesio draudimus ir nustatant baudimo (bausmių, baudžiamojopoveikio priemonių ir pan.) formas už tokių draudimų pažeidimą. Absoliuti dauguma asmenų sąmoningai laikosi baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytų draudimų. Kita vertus, įvairūs kriminologinių tyrimųrezultatai rodo, kad dalis žmonių susilaiko nuo neteisėtų veiksmų padarymo vien žinodami, kad baudžiamuosiuose įstatymuose yra nustatytas atitinkamas draudimas, o už jo nevykdymą arba netinkamą vykdymą gresia baudžiamoji atsakomybė. Atskirai paminėtina specialiojibaudžiamojo įstatymo prevencija - siekis baudžiamosios teisės priemonėmis paveikti asmenis, teismo pripažintus kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, kad jie laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

6. Visos pavojingos veikos, pripažįstamos nusikalstamomis, yranustatytos BK. Šis teisės aktas, taip pat visi jo papildymai ir pakeitimai skelbiami oficialiame leidinyje „Valstybės žinios", o apie aktualius BK pakeitimus ir papildymus paprastai informuojama ir per kitasvisuomenės informavimo priemones, pavyzdžiui, dienraščius, žurnalus, televiziją ir kt. Tai reiškia, kad visi asmenys turi galimybę gautiinformaciją apie baudžiamaisiais įstatymais uždraustas nusikalstamasveikas ir nepažeisti įstatymų reikalavimų. Informacija apie baudžiamąjį įstatymą, jame nustatytus draudimus bei baudimo formas už tokių draudimų pažeidimą, taip pat jų taikymo praktiką formuoja žmonių sąmonę teisinga linkme ir skatina elgtis teisėtai, tam tikrą žmoniųdalį sulaiko nuo nusikalstamų veikų padarymo.

7. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK turi būtiapibrėžta, kokios veikos yra nusikaltimai, o kokios - baudžiamiejinusižengimai. Tai reiškia, jog BK yra konkretizuotas nusikalstamųveikų, kurios klasifikuojamos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, sąrašas. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų kontinentinės teisėssistemos šalių, baudžiamoji atsakomybė grindžiama išimtinai įstatymu. Kiti teisės aktai negali spręsti ir nesprendžia baudžiamosios atsakomybės klausimų.

8. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymų leidėjas išskyrė į atskirągrupę mažiau pavojingas nusikalstamas veikas - baudžiamuosius nusižengimus. Tai BK numatytos pavojingos veikos, už kurių padarymąnustatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą (plačiau ir. BK 12 str. komentarą). Įtai teismas privalo atsižvelgti spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausinius, nes nuo jų sprendimopriklauso BK normų galiojimas laiko atžvilgiu (plačiau žr. BK 3 str.komentarą).

9. Pažymėtina, kad BK pirmą kartą pavartota sąvoka „veikų (t. y.nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų) darymo uždraudimas".Anksčiau galiojusiame BK apie tai, kad jame numatytos veikos yrauždraustos, buvo galima spręsti tik iš teisinių pasekmių, numatytų užjų padarymą. Tačiau jeigu asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosiosatsakomybės, galėjo susidaryti įspūdis, kad padarytoji veika baudžiamojo įstatymo neuždrausta. BK nuoroda į veikų uždraudimą suponuoja, kad visos BK Specialiojoje dalyje numatytos veikos, nepriklausomai, ar jos realiai padarytos, ar ne, savaime yra uždraustos.

10. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatytos teisinių pasekmių rūšys už veikų, kurios yra uždraustos šiuo kodeksu,padarymą: a) bausmės, b) baudžiamojo poveikio priemonės, c) auklėjamojo poveikio priemonės, d) priverčiamosios medicinos priemonės. Teisinių pasekmių taikymo pagrindai ir ribos priklauso nuo padarytos veikos pobūdžio (nusikaltimas ir jo rūšis pagal sunkumą, baudžiamasis nusižengimas ar pavojingas elgesys, neužtraukiantis baudžiamosios atsakomybės), subjekto, kuris padarė nusikalstamą veikąir kuriam taikomos teisinės pasekmės (fizinis ar juridinis asmuo, nepilnametis, ribotai pakaltinamas ar nepakaltinamas asmuo, sunkiai sergantis asmuo ir pan.).

11. Bausmė gali būti skiriama tik pakaltinamam (arba ribotai pakaltinamam) ir sulaukusiam amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus, fiziniam asmeniui arba baudžiamajame įstatymenumatytas sąlygas atitinkančiam juridiniam asmeniui, padariusiems nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Apie juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas plačiau ir. BK 20 str. komentarą. Jeigufizinis asmuo dėl šiame BK numatytų aplinkybių atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, jam gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės arba priverčiamosios medicinos priemonės. Nepilnamečiui, kuris padarė nusikaltimą, tačiau buvo atleistasnuo baudžiamosios atsakomybės, arba padariusiam vieną baudžiamąjįnusižengimą visais atvejais skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės. Jeigu nepilnametis padarė du ir daugiau baudžiamųjų nusižengimų, teismas gali jam skirti bausmę (apie lai plačiau ir. BK 82 str.komentarą). Jeigu nepilnametis padarė nusikaltimą ir nėra BK numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo, jam turi būti skiriama bausmė. Ribotai pakaltinamam asmeniui, kuris padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų nusikaltimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti skiriama bausmė arba baudžiamojo (nepilnamečiui - auklėjamojo) poveikio priemonės arba priverčiamosios medicinos priemonės. Priverčiamosios medicinos priemonės taip pat galibūti skiriamos asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, beiasmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmėspaskyrimo sutriko psichika, jei dėl to jie negali suvokti savo veiksmųesmės ar jų valdyti.

12. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 punkte skelbiama, kad BKturi būti nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos,taip pat asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės pagrindai bei sąlygos. Ši nuostata užprogramuoja patraukimo baudžiamojon atsakomybėn teisėtumo,asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą, humanizmo ir pan. principųrealizavimą. Asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn,jeigu jo padaryta veika atitinka BK Specialiosios dalies straipsnyjeįtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį. Kitaip tariant, tokiu atveju veika būna padaryta pakaltinamo fizinio asmens, sulaukusio amžiaus,nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, arba baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas sąlygas atitinkančio juridinioasmens, jei veika asmuo padarė žalą arba sukėlė žalos grėsmę teisėsginamiems gėriams, veika yra padaryta kaltai, ir nėra aplinkybių, dėlkurių negalima baudžiamoji atsakomybė už tokią veiką. Kita vertus,

įstatymų leidėjas iš anksto daro prielaidą, kad padarytos veikos, ku-rios atitinka baudžiamojo įstatymo įtvirtintą nusikalstamos veikos su-dėtį, ne visais atvejais pavojingos tokiu mastu, kad baudžiamoji atsa-komybė turi būti realizuojama skiriant bausmę. Dar daugiau, ši įstaty-mų leidėjo nuostata rodo, kad kiti BK straipsniai turi nustatyti teisi-nius pagrindus, kuriais remiantis galima spręsti, ar asmuo, kuris pada-rė šiame BK numatytą nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo bau-džiamosios atsakomybės ir bausmės, taip pat tokio atleidimo pagrin-dus ir sąlygas.

13. Komentuojamo straipsnio 3 dalis nustato, kad BK nuostatosyra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų BK priede,nuostatomis. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminiųaktų rengimo tvarkos įstatymo („Valstybės žinios", 1995, Nr. 41-991;2002, Nr. 66-2705) 12' str. nurodo, jog „nuorodos į Europos Sąjungosteisės aktus ... pateikiamos tais atvejais, kai teisės aktu arba atskiromisteisės akto nuostatomis derinami ir įgyvendinami Europos Sąjungosteisės aktai. Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede."Nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus daromos remiantis Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1690 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo12' straipsnio nuostatų įgyvendinimo" („Valstybės žinios". 2002, Nr.104-4648), Europos teisės departamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybės direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu patvirtintomis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuoseir kituose teisės aktuose rekomendacijomis („Valstybės žinios", 2002.Nr. 125-5720).

14. BK priede šiuo metu nurodytas tik vienas Europos Sąjungosteisės aktas - tai 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas2002 /584/ TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų. Kita vertus, tai nereiškia, jog BK nuostatos yra suderintos tik su šiuo Europos Sąjungos teisės aktu; tiesiogreikalavimas daryti nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktus įsigaliojovėliau nei BK. Remiantis minėto Lietuvos Respublikos įstatymų irkitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 12' str. 4 dalimi,tokios nuorodos turės būti padarytos keičiant arba papildant BK jopriede pateikiant nenurodytus Europos Sąjungos teisės aktus.

2 Straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos

1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padarytaveika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamosveikos padarymo metu.

2. Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.

3. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jisyra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymometu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padarytaveika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

5. Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą.

6. Niekas negali bati baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrąkartą.

1. Komentuojamo straipsnio pavadinimas leidžia daryti išvadą, kadsąvoka „baudžiamoji atsakomybė" yra viena iš pagrindinių baudžiamosios teisės sąvokų, išreiškianti įvairias asmens, padariusio nusikalstamą veiką, ir esmines dėl to atsiradus teisiniams santykiams nuostatas: patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindus (BK 2 str.1, 3 ir 4 dalys), Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvojegyvenančių asmenų baudžiamąją atsakomybę už užsienyje padarytusnusikaltimus (BK 5 str.), baudžiamąją atsakomybę už tarptautinėsesutartyse numatytus nusikaltimus (BK 7 str.), juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę (BK 20 str.), bendrininkų baudžiamąją atsakomybę (BK 26 str.) ir kt. Teisingas visų „baudžiamosios atsakomybės"aspektų suvokimas yra viena iš esminių sąlygų užtikrinant teisėtumąbaudžiamosiose bylose.

2. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „atsakyti", be kitų, turitokias reikšmes: 1) reaguoti, atsiliepti; 2) gauti atpildą už nusikaltimąar kitus neteisėtus veiksmus; 3) garantuoti, užtikrinti darbo sėkmę irpan.

22

3. Baudžiamojoje teisėje terminas „atsakyti" reiškia baudžiamosiosatsakomybės realizavimą. Baudžiamoji atsakomybė realizuojama paskiriant asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamajame įstatyme numatytą (-as) bausmę (-es) arba atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Pažymėtina, kadbaudžiamosios atsakomybės realizavimas atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės gali būti siejamas su baudžiamojo poveikio priemonių (nepilnamečiams - auklėjamojo poveikio priemonių) ir (ar) priverčiamųjų medicinos priemonių taikymu.

4. Padarius BK Specialiojoje dalyje numatytą nusikalstamą veikąatsiranda teisinis santykis, kurio subjektais iš vienos pusės yra nusikalstamos veikos subjektas, iš kitos - valstybė, kuriai atstovauti įgaliotas teismas. Esant tokiam santykiui teismo teisė ir pareiga - konstatuoti (arba ne) nusikalstamos veikos padarymą, asmens kaltumą beikaltam asmeniui už padarytą veiką paskirti baudžiamojo įstatymo numatytą (-as) bausmę (-es) arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Nusikalstamos veikos subjektas privalo priimti paskirtus teisių ir laisvių suvaržymus arba specialias pareigas, turėdamas teisę reikalauti, kad tų suvaržymų pobūdis ir laipsnis būtų teisingas, atitiktų padarytą nusikalstamą veiką.

5. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkte įsakmiai nurodyta,kad pagal BK baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jeiguasmens padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Ši taisyklė įtvirtina esminį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nullum poena sinelege, kurį nustato ir tarptautinė teisė. Pavyzdžiui, Europos ŽmogausTeisių Teismas S.W. byloje prieš Jungtinę Karalystę pažymėjo, kadturi būti laikomasi „šio, o taip pat principo, pagal kurį baudžiamasisįstatymas neturi būti aiškinamas plečiamai, darant žalą kaltinamajam.Iš šių principų seka, kad bet kuris nusikaltimas turi būti tiksliai nustatytas įstatyme, be to būtina, kad kiekvienas galėtų suprasti iš straipsnio teksto <...>, kokie veiksmai ar neveikimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę" („Europeiskij sud po pravam čeloveka, Izbran-nyje rešenija", t. 2, M., 2000, p. 162).

6. Baudžiamosios atsakomybės pagrindai nustatyti BK teisės normose, kurios nurodo, kokios pavojingos veikos įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, bei pateikiašių veikų požymius. Šis nusikalstamų veikų sąrašas yra išsamus. Taippat apibrėžiamos teisinės pasekmės, jeigu tokios veikos bus padary-

23

tos. Akivaizdu, kad BK nustatytas pavojingų veikų uždraudimas, gra-sinant valstybės prievarta, kol nėra padarytos nusikalstamos veikos, turi abstraktų pobūdį. Juo įstatymų leidėjas iš esmės prevencine pras-me nustatydamas teisines pasekmes įspėja susilaikyti nuo nusikalsta-mų veikų padarymo.

Kai asmuo padaro pavojingą veiką, būtina nustatyti mažiausiai dvi aplinkybes: ar toji veika buvo uždrausta baudžiamuoju įstatymu ir ar tas draudimas galiojo veikos padarymo metu. Aiškinantis veikos uždraudimą reikia turėti omenyje, kad kai kuriais atvejais suvokti jį galima tik atsižvelgus į kituose teisės aktuose sureguliuotus santykius (normas-definicijas, blanketines normas ir pan.) arba išanalizavus tam tikrus nusikalstamos veikos sudėties požymius (vertinamuosius nusi-kalstamos veikos sudėties požymius). Pažymėtina, kad BK nepripa-žįsta nei teisės, nei įstatymo analogijos, todėl veikos, kurios neįtrauk-tos į galiojantį BK, gali būti amoralios, neetiškos arba neteisėtos (pavyzdžiui, administracinis teisės pažeidimas ir pan.), tačiau neuž-trauks baudžiamosios atsakomybės. Taip pat svarbu tiksliai nustatyti, koks nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo laikas ir ko-kie baudžiamieji įstatymai galiojo jo padarymo metu (žr. BK 3, 4 str. komentarus).

7. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatytas principas „įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia" iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 dalyje įtvirtintą bendresnį principą, pagal kurį bet kurio įstatymo nežinojimasnuo teisinės atsakomybės neatleidžia. Šio principo įgyvendinimui garantuoti to paties Konstitucijos straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymų irkitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas („Valstybėsžinios-', 1993. Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) nustato, kad ne tik įstatymai, bet ir poįstatyminiai teisės aktai gali būti taikomi tik tuomet, kaijie yra paskelbti oficialiame leidinyje „Valstybės žinios".

8. Komentuojamo straipsnio 3 dalis įtvirtina vieną svarbiausiųšiuolaikinės baudžiamosios atsakomybės nuostatų - atsakomybę tikuž kaltai padarytą veiką. Šiuo metu galiojanti baudžiamoji demokratinių šalių teisė kartais vadinama kaltės teise. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda t ik tuomet, kai BK numatyta veika padaroma viena išįstatyme nustatytų kaltės formų. Tai reiškia, kad tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Kaltės principas

iš baudžiamosios teisės eliminuoja o b j e k t y v ų p a k a l t i n i m ą, t. y. asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už padarinius, kurie atsiranda be jo kaltės. Žala, padaryta be kaltės, baudžiamojoje teisėje vadinama kazusu arba atsitikimu ir negali būti pagrindu pa-traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Nekalto asmens patrauki-mas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina ir su kitais bendraisiais baudžiamosios teisės principais. Baudžiamosios atsakomybės reali-zavimas dažniausiai siejamas su tikslingu valstybės prievartos prie-monių (bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių ir t. t.) taikymu. Vienas iš paminėtų prievartos priemonių taikymo tikslų yra siekis pa-taisyti kaltininką (apie tai plačiau žr. BK41, 67, 80 str. komentarus), tuo tarpu nekaltą žmogų nėra nei pagrindo, nei reikalo kaip nors pa-taisyti.

9. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikianustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatytabaudžiamajame įstatyme. BK numatytos dvi kaltės formos - tyčia irneatsargumas (apie tai plačiau žr. BK 14 str. komentarą). Tyčia galibūti tiesioginė ir netiesioginė (apie tai plačiau žr. BK 15 str. komentarą), o neatsargumas skirstomas į nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą (apie tai plačiau žr. BK 16 str komentarą).Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už neatsargiai padarytas veikas galima tik BK Specialiosios dalies straipsniuose nustatytais atvejais (apie tai plačiau žr. BK 16 str. komentarą).

10. Kaltės principas tuo pačiu reiškia asmeninę atsakomybę. Baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris patskaltai padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas.

11. Komentuojamo straipsnio 4 dalis nustato taisyklę, kad pagalbaudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatymenumatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą,visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra irnusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai taip pat yra pakankami, kad pavojinga veika būtų pripažinta nu-

sikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kiekviena pavojinga veika gali turėti daug įvairių požymių, kurių for-malizuoti įstatyme neįmanoma. Įstatymų leidėjas turi išskirti tik pa-grindinius, esminius požymius, pagal kuriuos pavojinga veika pripa-žįstama nusikalstama ir ją galima atriboti nuo kitų nusikalstamų vei-kų arba teisės pažeidimų. Nusikalstamos veikos sudėtis - teisinė są-voka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar bau-džiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis lei-džia ne tik atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos, nustatyti, kokios rūšies nusikalstama veika padaryta, bet ir atriboti vieną nuo kitos nusikalstamas veikas, turinčias panašius požymius.

12. Baudžiamosios teisės doktrina įvardija objektyviuosius (objektą ir objektyviąją pusę) bei subjektyviuosius (subjektą ir subjektyviąją pusę) nusikalstamos veikos sudėties elementus. Kiekvieną iš paminėtų elementų apibūdina tam tikri požymiai, pavyzdžiui, objektyviąją pusę - veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, veikos padarymo laikas, vieta, būdas, įrankiai, priemonės ir kitosaplinkybės, subjektą- amžius ir pakaltinamumas bei pan. Būtina pažymėti, kad visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai įtvirtinti įstatyme. Visų nusikalstamos veikossudėties požymių apibūdinimui panaudojamos tiek BK Specialiosios,tiek Bendrosios dalies normos. Dauguma požymių (pavyzdžiui, veika, padariniai ir pan.) atskleidžiami BK Specialiosios dalies straipsniuose, tačiau dalies - ir BK Bendrosios dalies straipsniuose,pavyzdžiui, subjekto amžius (apie tai plačiau žr. BK 13 str. komentaro), nepakaltinamumas ir ribotas pakaltinamumas (apie tai plačiaužr. BK 17, 18 str. komentarus), tyčinės ir neatsargios kaltės turinys(apie tai plačiau žr. BK 15, 16 str. komentarus) ir t. t.

13. Baudžiamosios teisės doktrina nusikalstamos veikos sudėtiespožymius suskirsto į pagrindinius ir papildomus. Šis skirstymas yrasąlyginis, nes konkrečiai nusikalstamos veikos sudėčiai visi joje nurodyti požymiai yra būtini norint pripažinti veiką nusikalstama ir jąindividualizuoti. Tačiau tarp požymių yra tokių, kurie būdingi kiekvienai konkrečiai nusikalstamos veikos sudėčiai, pavyzdžiui, veika,kaltė, amžius, pakaltinamumas ir nusikalstamos veikos objektas. Šiepožymiai vadinami pagrindiniais. Tuo tarpu papildomi požymiai būdingi ne visoms, o tik kai kurioms konkrečioms nusikalstamų veikųsudėtims. Papildomais požymiais yra veikos padariniai, priežastinisryšys tarp veikos ir padarinių, veikos padarymo vieta, laikas, įran-

kiai, priemonės, kitos aplinkybės bei veikos motyvas ir tikslas. Jei įstatymų leidėjas šių požymių neįtraukia į sudėtį, tai jos nedaro įta -kos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tačiau gali turėti reikšmės bausmės individualizavimui.

14. Nusikalstamos veikos sudėties objektas (t. y. kam veika daroma žala arba sukeliama žalos grėsmė) išryškėja iš BK Specialiosiosdalies straipsnio pavadinimo, vietos Specialiosios dalies sistemoje irturinio, pavyzdžiui, sunkus sveikatos sutrikdymas arba nepagarbateismui parodo, kad nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata arba normalus teismo darbas ir pan. Neretai rūšinis nusikalstamos veikos objektas įvardijamas BK Specialiosios dalies skyriaus pavadinime, pavyzdžiui, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui (BK 22 skyrius), nusikaltimai ir baudžiamiejinusižengimai asmens socialinėms teisėms (BK 27 skyrius) bei kt. Sunusikalstamos veikos objektu susijęs ir nusikalstamos veikos dalykas- materialaus pasaulio daiktai, į kuriuos tiesiogiai kėsinantis pažeidžiamas objektas, pavyzdžiui, automobilio vagystės atveju objektuyra teisiniai nuosavybės santykiai, o dalyku - automobilis ir pan.

15. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai išdėstytiBK Specialiosios dalies straipsniuose, tačiau kai kurios jos požymiųsavybės gali būti aptartos ir kituose teisės aktuose (blanketinės teisėsnormos). Pavyzdžiui, kelių eismo saugumo ar transporto priemoniųeksploatavimo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis,nesunkiai sutrikdęs kito žmogaus sveikatą ar padaręs didelės turtinėsžalos (BK 281 str. 1 dalis), įvardija nusikalstamos veikos turinį -nustatytų kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą ir dėl to atsiradusius padarinius - eismo įvykį, nesunkiai sutrikdžiusi kito žmogaus sveikatą ar padariusį didelėsturtinės žalos. Tuo tarpu ieškant priežastinio ryšio tarp atsiradusiųpadarinių ir veikos būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių kelių eismosaugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo,pavyzdžiui, viršyto greičio, saugaus atstumo nesilaikymo ar pan., atsirado šiame BK straipsnyje nurodyta žala. Taigi šiuo atveju tik papildomas teisės aktas - Kelių eismo taisyklės, kurias patvirtino Vyriausybė („Valstybės žinios", 2003, Nr. 7-263), - padės atskleisti nusikalstamos veikos turinį.

16. Nusikalstamos veikos sudėties subjekto požymiai - amžius,pakaltinamumas arba juridinio asmens baudžiamosios atsakomybėssąlygos - atskleidžiami BK Bendrosios dalies straipsniuose. Tam tikrais atvejais, kai įstatymų leidėjas nurodo, kad veiką gali padaryti tikspecialus vykdytojas, specialaus vykdytojo požymiai nurodomi BKSpecialiosios dalies straipsniuose, pavyzdžiui: Lietuvos Respublikospilietis (BK 120 str.), motina, tėvas, sūnus ar dukra (BK 129 str.1 dalies 3 punktas), valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo(BK 225 str. ir kt.) ir pan.

17. Nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymiai- kaltė, jos formos ir turinys - atskleidžiami BK Bendrosios daliesstraipsniuose. Be to, visais atvejais, kai veika gali būti padaroma tik(arba ir) neatsargiai, apie tai yra nuoroda BK Specialiosios daliesstraipsnyje, nustatančiame atsakomybę už paminėtą veiką. Veikos motyvas arba tikslas, kai juos įstatymų leidėjas įtraukia į nusikalstamosveikos sudėtį, nurodomi BK Specialiosios dalies straipsniuose, nustatančiuose konkrečios nusikalstamos veikos požymius.

18. Teisingam baudžiamojo įstatymo taikymui daug reikšmės turinusikalstamų veikų sudėčių klasifikavimas pagal sudėčių pavojingumo laipsnį ir konstrukciją. Pagal pavojingumo laipsnį sudėtys skirstomos į pagrindines, kvalifikuotas ir privilegijuotas. Pagrindinė sudėtis - tai sudėtis, kurioje nėra nei didinančių, nei mažinančių atitinkamos rūšies nusikalstamos veikos pavojingumą požymių. Ši sudėtisapima tokius požymius, kurie būdingi kiekvienai šios rūšies nusikalstamai veikai. Kvalifikuota sudėtis be bendrų atitinkamos rūšies nusikalstamos veikos požymių, turi papildomų požymių, kurie didina šiosrūšies nusikalstamos veikos pavojingumą. Tuo tarpu privilegijuota sudėtis turi papildomų požymių, kurie mažina šios rūšies nusikalstamosveikos pavojingumą. Kvalifikuotos ir privilegijuotos sudėtys gali būtisukonstruotos BK Specialiosios dalies straipsnių, nustatančių pagrindinę nusikalstamos veikos sudėtį, antrosiose, trečiosiose ir 1.1. dalysearba atskiruose straipsniuose. Kvalifikuoti arba privilegijuoti nusikalstamos veikos požymiai gali apibūdinti veikos subjektą, pavyzdžiui:tėvas, motina, sūnus ar dukra (BK 129 str. 1 dalies 3 punktas), veikosobjektą (dalyką), pavyzdžiui: Respublikos Prezidento arba naujagimio gyvybė (BK 115 ir 131 str.), veiką, pavyzdžiui: kankindamas arkitaip itin žiauriai (BK 138 str. 2 dalies 6 punktas), veikos padarinius, pavyzdžiui: nedidelės arba didelės vertės turtą (BK 178 str. 3 ir4 dalys), veikos motyvą, pavyzdžiui: dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 8, 9 punktai) ir pan.

28

19. Pagal konstrukciją nusikalstamų veikų sudėtys skirstomos įformalias, kai nusikalstama veika laikoma teisiškai pabaigta padariusją, o veikos padariniai paliekami už nusikalstamos veikos sudėtiesribų (pavyzdžiui, davus kyšį ir pan.), ir materialias, kai nusikalstamaveika laikoma teisiškai pabaigta atsiradus baudžiamajame įstatymenurodytiems padariniams (pavyzdžiui, mirus žmogui, kurį siekta nužudyti, ir pan.).

20. Komentuojamo straipsnio 5 dalis iš esmės atkartoja LietuvosRespublikos Konstitucijos 31 str. 4 dalies nuostatą, pagal kurią „bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu". Taigi Konstitucija nustato, kad bausmės, kurios gali būti paskirtos už padarytąnusikalstamą veiką, gali būti įteisintos ne bet kuriuo teisės aktu, o tikįstatymu. Konstitucinis Teisinas, aiškindamas minėtą Konstitucijosnuostatą, savo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojokodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio3 dalies (1998 m. vasario 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos RespublikosKonstitucijai" („Valstybės žinios", 2003, Nr. 57-2552) pabrėžė, jog „Konstitucijos 31 str. 4 dalis ... inter alia reiškia, kad pagal Konstitucijąįstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti, kokios veikos yranusikalstamos, taip pat baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas ...{statymų leidėjas bausmes, skiriamas už nusikalstamas veikas, ir šiųbausmių dydžius turi nustatyti tik įstatymu; bausmės turi būti nustatytos už kiekvieną nusikalstamą veiką". Ši Konstitucijos nuostata BKišvystoma įtvirtinant, kad ne tik bausmės, bet ir baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamostik pagal įstatymą. Pažymėtina, kad visos bausmės, baudžiamojo arauklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės yra numatytos tik BK. Jokie kiti teisės aktai nereglamentuojašių valstybės prievartos priemonių.

21. Teismo kompetenciją skirti bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio bei priverčiamąsias medicinos priemones nustato BKįtvirtinti bausmių, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio bei priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo pagrindai ir taisyklės bei Baudžiamojo proceso kodekse numatyta procesinė jų skyrimo tvarka (apietai plačiau žr. BK 8, 9, 11 bei 14 skyrių komentarus).

22. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje įtvirtintas dar vienas konstitucinis principas, pagal kurį niekas negali būti baudžiamas už tąpačią veiką antrą kartą. Pažymėtina, kad šis principas akcentuojamas

29

ir tarptautiniuose teisės aktuose. Europos žmogaus teisių ir pagrindi-nių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 str. 1 dalyje bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 7 dalyje nu-statyta, kad „niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas už nusi-kaltimą, už kurį jis yra išteisintas arba nuteistas galutiniu nuospren-džiu pagal konkrečios šalies įstatymą ar baudžiamąjį procesą". Drau-dimo bausti antrą kartą už tą pačią veiką esmė yra tai, kad asmuo, kuris nuteistas arba išteisintas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, ne-gali būti tais pačiais pagrindais iš naujo patrauktas baudžiamojon at-sakomybėn ir vėl nuteisiamas arba išteisinamas. Tačiau tai nereiškia, kad priėmus išteisinamąjį arba apkaltinamąjį nuosprendį prokuroras, nuteistasis, nukentėjusysis ar kitas proceso dalyvis neturi teisės ver-tinti tokį nuosprendį kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Apeliacinės ar kasa-cinės instancijos teismui nustačius, kad išteisinamasis arba apkaltina-masis nuosprendis buvo nepagrįstas ar neteisėtas, privaloma tokią klaidą ištaisyti. Tuo tarpu kai išteisinamasis arba apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir praėję visi Baudžiamojo proceso kodekse (toliau -ir BPK) nustatyti tokio nuosprendžio apskundimo terminai, byla tuo pačiu pagrindu negali būti atnaujinta, o asmuo nuteistas.

23. Asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas pagal LietuvosRespublikos BK už užsienyje padarytus nusikaltimus, numatytus BK5, 6 ir 7 str., nustato šio kodekso 8 str. (apie tai plačiau žr. BK 5, 6, 7ir 8 str. komentarus).

24. Teisinėje praktikoje daugiau reikšmės turi klausimas dėl kitaisįstatymais numatytos atsakomybės, pavyzdžiui, civilinės, drausminėsir pan. atsakomybės realizavimo, kai atsakomybės pagrindą sudaronusikalstama veika, už kurią asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Asmens nuteisimas už padarytą nusikalstamą veiką iš esmės nedraudžia spręsti kitos, su šia nusikalstama veika susijusios atsakomybės klausimų. Pavyzdžiui, nuteisus už nusikalstamą veiką galibūti sprendžiamas nuteistojo atsakomybės už padarytą turtinę ar neturtinę žalą arba tokio asmens atleidimo iš darbo ar valstybės tarnybos ir pan. klausimas. Taigi gali būti realizuotos be baudžiamosiosatsakomybės ir kitų rūšių atsakomybės.

25. Problematiškesnis yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybės santykis, kuris reikalauja atsakyti, ar asmenį nubaudus administracine nuobauda, pavyzdžiui, už Kelių eismo saugumo taisykliųpažeidimą, galima vėliau dėl to paties fakto pradėti ikiteisminį tyrimą,

pripažinti asmenį kaltu ir paskirti bausmę. Pažymėtina, kad į šį klausi-mą tik dalinis atsakymas pateiktas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) („Valstybės žinios", 1985, Nr. 1-1) 9 str. 2 dalyje, kurioje skelbiama, kad „administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamo-sios atsakomybės". Ši Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuo-stata leidžia padaryti dvi svarbias išvadas. Pirma, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymas už tą patį teisės pažeidimą yra negalimas ir prieštarautų konstituciniam principui, draudžiančiam bausti už tą pačią veiką antrą kartą. Antra, kilus klausimui, kuri atsakomybė turi būti taikoma, ATPK prioritetą suteikia baudžiamajai atsakomybei. Pažymėtina, kad asmens nubaudimas administracine nuobauda auto-matiškai nepašalina baudžiamosios atsakomybės už tą pačią veiką, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 13 d. nutartyje Nr. 2K-863/2001 („Teismų praktika", 2001, Nr. 16, p. 240-241) teigiama, jog „tai, kad kasatorė už tą pačią veiką nubausta administracine tvar-ka, nėra pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą, nes to nenumato Bau-džiamojo proceso kodeksas. Kasatorę pagrįstai nuteisus pagal BK 115 str., klausimas dėl nutarimo skirti jai administracinę nuobaudą gali būti sprendžiamas ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka" (t. y. skun-džiant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo).

Bendroji dalis, II skyrius

II SKYRIUS(3-9' straipsniai) BAUDŽIAMOJO

ĮSTATYMO GALIOJIMAS

3 Straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas

1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos vei-kos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

2. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomasiki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.3. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežti

nantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Išimtį sudaro šio kodekso normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), okupuotos valstybės civilių trėmimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmoniškąelgesį su jais (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), draudžiamą karoataką (111 straipsnis).

4. Skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei pri-verčiamosios medicinos priemonės, kurias numato teismo sprendimo pri-ėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas.

Bendroji dalis, II skyrius

1. Teisingas baudžiamųjų įstatymų taikymas reikalauja žinoti teisės normas, nustatančias jų galiojimą laiko atžvilgiu, ir tiksliai jomis vadovautis tuo sudarant sąlygas tinkamai realizuoti baudžiamųjų įsta-tymų paskirtį, priimti teisingus teismų sprendimus ir ginti baudžiamo-siose bylose žmogaus teises ir laisves. Baudžiamųjų įstatymų galioji-mo ir taikymo laiko atžvilgiu bendrieji principai įtvirtinti Europos žmo-gaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 str. bei Tarp-tautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 str., kuriuose nustatyta, kad „niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba pagal tarp-tautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais". Šiose tarptautinėse sutar-tyse nustatyta, kad tokio draudimo gali būti nesilaikoma tik tuomet, kai padaryta tokia veika, kuri pagal tarptautinės bendrijos pripažįsta-mus bendruosius teisės principus buvo laikoma nusikaltimu. Šiuos pradmenis išplėtoja BK 3 str. 1 dalis ir kiti įstatymai, reglamentuojan-tys baudžiamosios teisės normų galiojimą ir taikymą laiko atžvilgiu, pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įsta-tymas („Valstybės žinios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736). Teis-mai, taikydami baudžiamąjį įstatymą, turi atsižvelgti ir į Lietuvos Res-publikos tarptautinių sutarčių įstatymą („Valstybės žinios", 1999, Nr. 60-1948), kuris nustato, kad jei kuri nors įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymas, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kuriais atvejais veikos nusikalstamumui, baudžiamumui arba teisinei veiką padariusio asmens padėčiai įtakos gali turėti pakeitimai ir papildymai kituose įstatymuose ar teisės aktuose, kurie nepriskiriami prie baudžiamųjų įstatymų, pavyzdžiui, Buhalterinės apskaitos įstatyme, Kelių eismo taisyklėse, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše bei pan., todėl teismai turi kruopščiai patikrinti, kaip dėl tokių pakeitimų ir papildymų kituose norminiuose teisės aktuose pakito baudžiamajame įstatyme numatytų veikų nusi-kalstamumas, baudžiamumas ar teisinė veiką padariusio asmens padė-tis. Be to, teismai, spręsdami baudžiamųjų įstatymų galiojimo ir taiky-mo laiko atžvilgiu klausimus, turi vadovautis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu".

3 straipsnis

32

33

Bendroji dalis, II skyrius 3 stn llcmlroji dalis, II skyrius 3 straipsnis

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padary-mo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Taigi tam, kad būtų galima teisingai išspręsti klausimą, koks baudžiamasis įstatymas galiojo nu-sikalstamos veikos padarymo metu, reikia nustatyti: a) kada baudžia-masis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą ir asmens bau-džiamumą, įsigaliojo; b) ar baudžiamojo įstatymo, nustatančio veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą, galiojimas nenutrūkęs ar ne-panaikintas; c) ar šiuo laikotarpiu buvo padaryta veika. Lietuvos Res-publikoje įstatymų įsigaliojimo tvarką nustato Konstitucijos 70 str., o ją detalizuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skel-bimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas („Valstybės žinios", 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) kurio 5 str. nustatyta, kad Lietuvos Respubli-kos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės žiniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstaty-muose nenumatoma vėlesnė įsigaliojimo data. Tais atvejais, kai Res-publikos Prezidentas Konstitucijos 71 str. nurodytu laiku nesiunčia Seimui įstatymo pakartotinai svarstyti ir jo nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir „Valstybės žiniose" oficialiai pa-skelbia Seimo Pirmininkas. Referendumu priimtas įstatymas įsigalioja jo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose" dieną, jeigu pačiame įstatyme nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

3. Taigi Lietuvos Respublikoje įstatymai įsigalioja: a) paskelbimo „Valstybės žiniose" dieną; b) vėliau tą dieną, kuri nurodyta pačiame įstatyme. Tačiau įstatymo įsigaliojimas ne visuomet reiškia, kad jis besąlygiškai gali būti taikomas. Svarbu nustatyti, ar asmuo objekty-viai galėjo susipažinti su paskelbtu įstatymu. Tarkim, informacija apie tai, kas naujai priimtu įstatymu numatyta kaip nusikalstama veika pa-skelbtose „Valstybės žiniose", pasiekė rajono spaudos platintojus ir valdžios institucijas tik antroje tos pačios dienos pusėje, o naujai už-drausta nusikalstama veika padaryta ryte. Tokiu atveju nėra pagrindo reikalauti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltininkas, net ir norėda-mas, negalėjo žinoti oficialaus nustatyto draudimo teksto. Dėl to Lie-tuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu" 9 punkte pritariama tokiai teismų praktikai, pagal kurią baudžiamasis įstatymas, jeigu jame nėra nurodyta vėlesnė įsigaliojimo data, prade-damas taikyti kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo „Valstybės ži-niose".

4. Veikos nusikalstamumą nustatantis įstatymas yra toks įstatymus, kuriame numatyta arba pakeista nusikalstamos veikos sudėtis, oasmens baudžiamumą nustatantis įstatymas yra toks įstatymas, kuriame numatyta bausmė už nusikalstamą veiką, nustatyta arba pakeistaImiismės rūšis arba dydis.

5. Tačiau gali būti atvejų, kad tarp Seimo priimto įstatymo paskelbimo ir jo įsigaliojimo (vacatio legis) praeis pakankamai daug laiko.Komentuojamas BK buvo Seimo priimtas 2000 m. rugsėjo 26 d., opradėjo galioti tik daugiau kaip po dvejų metų. Vėlesnis žmonėms beivnlstybei svarbių ir reikalingų įstatymų įsigaliojimas yra pateisinamas,nes atsiranda reali galimybė tinkamai susipažinti ir suderinti savoveiksmus su naujai priimto įstatymo reikalavimais.

6. Baudžiamojo įstatymo, jo atskiro straipsnio arba straipsnio dalies galiojimo laikas pasibaigia, kai: 1) įstatymas (ar straipsnis, dalis)piinaikinamas; 2) įstatymas pakeičiamas kitu įstatymu (ar straipsniu,di i l imi) ir pradeda galioti šio įstatymo (ar straipsnio, dalies) naujan-dakcija; 3) įstatymas netenka galios suėjus jo galiojimo terminui.I U- lo, remiantis Konstitucijos 107 str., įstatymas (taip pat ir baudžiamasis) ar jo dalis negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiaipaskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad jis ar jo dalis prieš-i.iniiija Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Reiktų atkreipti dėmesį,kad pagal Konstitucijos 106 str. ir Konstitucinio Teismo įstatymo(Valstybės žinios", 1993, Nr. 6-120) 26 str. nuostatas įstatymo ar joii,įlies galiojimas sustabdomas, kai Konstitucinio Teismo pirmininkasnlu ia l ia i paskelbia „Valstybės žiniose" ir Konstitucinio Teismo inter-IU-IO linklalapyje apie Konstitucinio Teismo sprendimą priimti nagri-I H I I Seimo nutarimu pateiktą prašymą dėl įstatymo ar jo dalies atitikimo Konstitucijai. Sustabdytasis įstatymo ar jo dalies galiojimas atnaujinamas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo pripažįstama,k,id toks įstatymas ar jo dalis neprieštarauja Konstitucijai, paskelbimo dienos.

7. Taikant baudžiamąjį įstatymą už padarytą nusikalstamą veiką,Imlii ia nustatyti jos padarymo laiką. Nusikalstamos veikos padarymolaikas yra veikos (veikimo arba neveikimo) padarymo laikas. Jeiguveikos padarymo metu galiojo vienas įstatymas, o padarinių atsiradimo metu — kitas, taikomas įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu.Inčiau BK 3 str. 1 dalyje numatyta išimtis, susijusi su materialinėmisnusikalstamų veikų sudėtimis. Kai darant nusikalstamą veiką, kuri įsta-

Bendroji dalis, II skyrius 3 straipsnisHi'iiilroji dalis, II skyrius 3 straipsnis

tyme apibūdinta kaip materiali, kaltininko tyčia yra nukreipta į tam tikrą padarinių atsiradimo laiką, tokios veikos padarymo laikas yra tų padarinių atsiradimo laikas. Tokiu atveju taikomas įstatymas, galio-jęs padarinių atsiradimo metu.

8. Jeigu nusikalstamą veiką sudaro du veiksmai, jos padarymo pabaiga yra antrojo veiksmo atlikimo laikas. Tęstinės ir trunkamosiosveikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yravisas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Tačiau šių nusikalstamų veikų padarymo atvejais taikomas įstatymas, galiojęs tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta arba nutraukta.

9. Jeigu nusikalstama veika nebuvo pabaigta dėl to, kad nutrūkorengimosi arba pasikėsinimo stadijoje, taikomas jos nutrūkimo metugaliojęs įstatymas.

10. Bendrininkavimo atvejais kiekvienam iš bendrininkų taikomasbaudžiamasis įstatymas, galiojęs tuo metu, kai bendrininkas, veikdamas pagal susitarimą, pabaigė savo veiksmus arba nuo jų susilaikė.Išimtį sudaro tokios bendrininkų padarytos nusikalstamos veikos, kurių padarinių atsiradimo jie norėjo kitu metu. Tokiais atvejais visiemsbendrininkams taikomas baudžiamasis įstatymas, galiojęs padariniųatsiradimo metu.

11. Šiuolaikinė baudžiamųjų įstatymų leidyba yra labai dinamiška, todėl gali pasitaikyti atvejų, kad nusikalstama veika padaryta ga-liojant vienam įstatymui, tačiau kol vyko ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas iki nuosprendžio priėmimo, šis įstatymaspasikeitė ne mažiau kaip du kartus. Tokiu atveju iškyla klausimas,kokią reikšmę turi įstatymas, kuris negaliojo nei nusikalstamos veikos padarymo, nei nuosprendžio priėmimo metu (remiantis baudžiamosios teisės teorija, vadinamasis „tarpinis" įstatymas). Baudžiamasis įstatymas nepateikia atsakymo į šį klausimą, tuo tarpu LietuvosAukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38„Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu"16 punkte pritariama teismų praktikai, pagal „kurią tarpinis įstatymas, atitinkantis BK 7 str. 3 dalies (naujojo BK 3 str. 3 dalies) nuostatas, netaikomas, o tarpinis įstatymas, atitinkantis BK 7 str. 2 dalies(naujojo BK 3 str. 2 dalies) nuostatas, yra taikomas".

12. Komentuojamo straipsnio 2 dalis įtvirtina taisyklę, pagal kuriąveikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiuhihlii nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvi-iiiinlis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Tai reiškia, kad nu-Htniyl.'i bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusįnusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Jos esmė yra tai, kadknllininkui taikomas ne įstatymas, kuris galiojo jo veikos padarymo melu, d vėlesnis įstatymas, jei remiantis baudžiamosios teisės doktrina irliisinų praktika jis pripažįstamas švelnesniu. Taip pasireiškia humanis-tlni.s baudžiamųjų įstatymų pobūdis. Būtų ne tik nepagrįsta, bet ir nehumaniška asmeniui toliau atlikti bausmę už veiką, kuri nauju įstatymudeki iininalizuota arba numato galimybę atleisti nuo baudžiamosios at-»«komybės ar skirti švelnesnę bausmę bei taikyti kitas bausmės atlikimo sąlygas, kurios palengvina nuteistojo padėtį. BK aptariant grįžta-in,HI baudžiamojo įstatymo galiojimą (lex retro agit), jis siejamas suUl in i s aplinkybių grupėmis: 1) veikos nusikalstamumo panaikinimu(tlckiiminalizacija); 2) bausmės švelninimu (depenalizacija); 3) kitokiuteisinės nuteisto asmens padėties palengvinimu.

13. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame ne-lieiuimatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta josMiik'tis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požy-imi|, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamomis. Akivaizdu,IMIII naujojo BK grįžtamasis galiojimas ryškiausiai matomas, kai vyksiu visiškas ar dalinis anksčiau numatytų nusikaltimų dekriminalizavi-ni , r. Komentuojamame BK, palyginus su senuoju BK, nebėra keliųilf-.imčių tokių sudėčių, pavyzdžiui, diversijos (senojo BK 66 str.),I ciikimo (senojo BK 67 str.), banditizmo (senojo BK 75 str.), valsty-ln"> lu i to privatizavimo dokumentų klastojimo (senojo BK 2071 str.),|v,i?iavimo į pasienio zoną taisyklių pažeidimo (senojo BK 213 str.),■.i.iivbos taisyklių pažeidimo (senojo BK 275 str.), neteisėto karatėmokymo (senojo BK 236' str.), nepateisinamai rizikingos banko ope-i .ii-ijos (senojo BK 3262 str.) ir kai kurių kitų. Tačiau reikėtų pažymė-i i , kad tai, jog naujajame BK nėra tokiu pat pavadinimu straipsniom iciSkia, kad nebus baudžiamosios atsakomybės už tam tikrąpavo-IMIĮVI veiką. Pavyzdžiui, būtų nepagrįsta, jeigu veikos, kurios anks-r I , I I I buvo numatytos kaip diversija arba kenkimas, dabar būtųpripa-j|'.l;iinos nenusikalstamomis ir neužtrauktų baudžiamosios atsakomybes \\7. tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, banditizmas - už turtoĮik-šimą ir pan. Tai reiškia, kad naujajame BK nesuradus tuo pačiuĮMv;idinimu straipsnio reikia patikrinti, ar jame numatyta kokiu nors

Bendroji dalis, II skyrius 3 straipsnis Itrndroji dalis, II skyrius 3 straipsnis

38 aspektu veika nėra numatyta kituose BK straipsniuose, kuriuose ki-taip išdėstyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pavyzdžiui, se-nojo BK 225 str. numatyta chuliganizmo sudėtis naujojo BK 284 str.

numatyta kaip viešosios tvarkos pažeidimas, vietoj chuliganiškų pa-skatų numatyti tam tikri nepagarbos aplinkiniams žmonėms ar aplinkai demonstravimo veiksmai.

14. Naujajame BK nebenumatytos veikos, už kurias atsakomybėatsiranda tik esant administracinei prejudicijai. Tai reiškia, kad tokiaišraiška pavojingų veikų sudėtys yra dekriminalizuotos. Administracinis nusižengimas, kad ir kiek kartų jis padaromas, savo pavojingumu negali peraugti iki nusikalstamos veikos

pavojingumo lygmens.Beje, ir anksčiau būdavo pakankamai sunku įrodyti, kad kaltininkas,pakartotinai darydamas administracinį teisės pažeidimą, suvokė darąs nusikaltimą. Priešingu atveju de facto tektų pripažinti objektyvųpakaltinimą.

15. Naujajame BK padidintas nusikalstamų veikų, už kurių padarymą numatyta baudžiamoji atsakomybė galima tik esant nukentėjusioasmens skundui, jo teisėto atstovo pareiškimui ar prokuroro reikalavimui, skaičius. Taigi kaltininko baudžiamoji atsakomybė tokiu atvejusiejama su nukentėjusiojo, jo atstovo ar prokuroro diskrecija. Esanttam tikroms aplinkybėms nukentėjusysis, jo atstovas ar prokurorasgali atsisakyti kreiptis į teisėsaugos institucijas ir padarytos veikosnebus galima teismo nuosprendžiu pripažinti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (BK 184, 186, 187, 188 ir kiti straipsniai).

16- Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir dalinės dekrimi-nalizacijos atvejais, kai iš naujajame BK numatytos nusikalstamos vei-kos sudėties pašalinami arba papildomai nustatomi vienas ar keli po-žymiai, kurie susiaurina baudžiamosios atsakomybės ribas. Pavyzdžiui, naujojo BK 252 str., numatant baudžiamąją atsakomybę už žmogaus pagrobimą įkaitu, nenumatytas toks požymis kaip grasinimas nužudyti ar padaryti sunkų kūno sužalojimą, kad būtų priverstos tarptautinės viešosios organizacijos, valstybė ar jos institucijos atlikti bet kokį veiksmą ar susilaikyti nuo jo. Taip pat šiame straipsnyje nenumatytas grasinimas paminėtais tikslais fiziniam asmeniui, juridiniam asmeniui ar grupei asmenų. Suprantama, kad jeigu žmogus pagrobiamas ir gra-sinamąjį nužudyti, siekiant gauti išpirką, veika nėra dekriminalizuota apskritai. Kitaip tariant, sumažėjus atsakomybei pagal vieną BK straips-nį, gali reikti ją perkvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį.

17. Dalinės dekriminalizacijos atvejis galimas ir pagal naujojo BKI (> str., kuris nustato, kad atsakomybė pagal šį kodeksą už nusikaltimo.u baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo galima tik Spe-< iiiliojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. Taigi jeigu asmuo padarėveiką dėl neatsargumo, kuri naujojo BK Specialiosios dalies straipsnyje neįvardinta kaip neatsargi, tokią veiką reikia pripažinti dekrimina-li/uota.

18. Dalinės dekriminalizacijos atvejis galimas ir pagal naujojo BKI1 str. 1 dalį, kuri nustato, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn\\7. rengimąsi padaryti nusikalstamą veiką galima tik tuo atveju, jeigurengtasi daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Vadinasi, visi kitiii'iigimosi padaryti kokią nors kitą pavojingą veiką atvejai yra dekri-iniiializuoti, t. y. už juos baudžiamoji atsakomybė yra negalima.

19. Dalinės dekriminalizacijos atvejis galimas ir pagal naujojo BKK), 32, 33, 34, 35 str., kuriuose numatytos naujos aplinkybės, šali-luinčios baudžiamąją atsakomybę: profesinių pareigų vykdymas, teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas, įsakymo vykdymas, pateisinama profesinė ar ūkinė rizika, mokslinis eksperimentas. Dėl to veikos, padarytos paminėtomis aplinkybėmis ir esant kitoms baudžiamojo įstatymo numatytoms sąlygoms, yra dekriminalizuotos.

20. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, kai švelninamaliimc nustatyta bausmė. Bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris su-iMM/.ina jos minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, numato naująiillcrnatyvią švelnesnę bausmės rūšį, pašalina griežtesnę bausmės rūšį Tais atvejais, kai naujasis baudžiamasis įstatymas sumažina

mini-in. il ią bausmės ribą ir kartu padidina maksimaliąjos ribą, vienareikšmiškai atsakyti, ar toks įstatymas yra švelnesnis, negalima. LietuvosAukšč

iausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimoN i 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas,uL'lamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu"I s punkte nurodyta, kad „šis klausimas gali būti išspręstas tik pri-i i i i i i i i t nuosprendį arba nutartį, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pa-vnjingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčiasn-ikSmės bausmės skyrimui". Jeigu atsižvelgiant į šiuos kriterijus kal-immkui gali būti paskirta bausmė arčiau minimalios naujojo įstatymo.inkcijoje numatytos ribos, tai toks įstatymas yra švelnesnis,

todėl jis ini i būti taikomas kvalifikuojant veiką ir skiriant bausmę. Jeigu atsižvelgiant į šiuos kriterijus kaltininkui gali būti paskirta bausmė, di-ili'snė negu senajame įstatyme numatyta maksimali jos riba, toks įsta-

39

Bendroji dalis, II skyrius 3 straipsnis llcndroji dalis, II skyrius 3 straipsnis

tymas yra griežtesnis, todėl jis neturi grįžtamosios galios. Tokiu atve-ju taikomas įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu. Nors paminė-tame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime tiesiogiai nenu-rodyta, tačiau šiuo principu reikėtų vadovautis ir tais atvejais, kai naujasis baudžiamasis įstatymas padidina minimalią bausmės ribą ir kartu sumažina jos maksimalią ribą, nustato naują alternatyvią švel-nesnės bausmės rūšį ir kartu padidina griežtesnės bausmės ribas ir pan.

21. Pažymėtina, kad komentuojamas BK, lyginant su senuoju BK,iš esmės pakeitė bausmių sistemas, bausmių skyrimo, atleidimo nuobaudžiamosios atsakomybės bei bausmės institutus, todėl vertinant,ar naujasis baudžiamasis įstatymas yra švelnesnis (griežtesnis), be paminėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime nurodytųaplinkybių, teismai turėtų įvertinti ir tokius aspektus kaip atleidimonuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės galimybes (apie taiplačiau žr. BK. 36-40 str., 75-77 str. komentarus), maksimalų galimųskirti bausmių skaičių (apie tai plačiau žr. BK 42 str. komentarą),bausmių skyrimo taisykles (apie tai plačiau žr. BK 54-66 str. komentarus), atskirų bausmių rūšių ypatybes (pavyzdžiui, arešto bausmėsnegalima skirti nėščioms moterims ir pan.), taip pat BK Specialiosiosdalies straipsnių sankcijų konstravimo principus ir 1.1.

22. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, jeigu jis ir kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį.Prie tokių įstatymų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m.gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymųgaliojimą laiko atžvilgiu" 12 punkte priskiriami įstatymai, kurie „pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleistiveiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmėsarba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustato asmeniui palankesnę pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimą, suteikia palankesnes baudos sumokėjimo sąlygas, sutrumpina senaties, teistumo terminus irpan." Be to, atsižvelgdami į komentuojamo BK naujoves, teismai turėtų įvertinti ir tokius aspektus kaip nusikalstamų veikų rūšys ir nusikaltimų klasifikacija (apie tai plačiau žr. BK 10 ir U str. komentarus), naujai nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis (apie tai plačiau žr. BK 39 ir 40 str. komentarus), didesnį bausmių, kurias skiriant leidžiamas bausmės vykdymo atidėjimas, skaičių(apie tai plačiau žr. BK 75 str. komentarą), iš dalies palengvintas

sąlygas ir didesnį asmenų, kuriems gali būti pritaikytas lygtinis atlei-dimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos lais-vės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, skaičių (apie tai plačiau žr. BK 77 str. komentarą) bei pan.

23. Komentuojamame BK padaryti esminiai nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės pakeitimai. Pavyzdžiui, BK 13 str. nustatyta, kadnumatant atsakomybę už dalį nusikalstamų veikų, už kurias baudžiamoj i atsakomybė pagal senąjį BK buvo nustatyta keturiolikos-Sešiolikos metų vaikams, apatinė amžiaus riba padidinta iki šešiolikosmetų, pavyzdžiui, numatant atsakomybę už veiksmus, galinčius sukelti traukinio katastrofą, nužudymą motinos savo naujagimio ar didžiai susijaudinus, už tyčinį sunkų kūno sužalojimą didžiai susijaudinus ir pan. Kita vertus, pažymėtina, kad dėl dalies veikų baudžiamojinlsakomybė nustatyta nuo keturiolikos metų, pavyzdžiui, seksualinisprievartavimas (BK 150 str.), turto prievartavimas (BK 181 str.).

24. Komentuojamo BK XI skyrius „Nepilnamečių baudžiamosios.iisakomybės ypatumai" nustato, kad nepilnamečiams negalima skirtichilies bausmių, kurios gali būti skiriamos suaugusiems asmenims, -viešųjų teisių atėmimo, teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tami ik rą veikla atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos. Terminuotasl.iisvės atėmimas nepilnamečiui gali būti paskirtas tik tuomet, jeiguvra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmės nepakanka nepilnamečio elgesiui pakeisti arba jis yra padaręs sunkų arba labai sunkųnusikaltimą. Be to, skiriant laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui,l'.latyme nustatyta apatinė laisvės atėmimo riba mažinama per pusęiii/>ie tai plačiau žr. BK 91 str. komentarą).

25. Nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomy-lu-s ir bausmės esant tam tikroms sąlygoms, jeigu jis yra traukiamasknidžiamojon atsakomybėn už nesunkų ar apysunkį tyčinio nusikaltimu padarymą, taikant jam auklėjamojo poveikio priemones (apie taiplačiau žr. BK 92-94 str. komentarus). Pabrėžtina, kad nepilnamečių,iižvilgiu naujajame BK nustatyta ir daugiau atvejų, kai švelninamosluusmių ribos ar kitaip palengvinama teisinė jų padėtis, todėl jų atžv i lg iu baudžiamasis įstatymas grįžtamąją galią gali turėti net keliais.ispcktais.

Bendroji dalis, II skyrius 3 straipsnis Bendroji dalis, II skyrius 3-4 straipsniai

26. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymas,nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, neturi grįžtamosios galios. Veikos nusikalstamumą nustatantis įstatymas yra toksįstatymas, kuriame numatyta nauja arba pakeista esanti nusikalstamosveikos sudėtis išplečiant baudžiamosios atsakomybės ribas. Griežtinantis bausmę įstatymas yra toks įstatymas, kuris padidina jos minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, numato naują alternatyvią griežtesnę bausmės rūšį, pašalina švelnesnę bausmės rūšį. Tais atvejais,kai naujasis baudžiamasis įstatymas padidina minimalią bausmės ribąir kartu sumažina jos maksimalią ribą, nustato naują alternatyvią švelnesnę bausmės rūšį ir kartu padidina griežtesnės bausmės ribas, sumažina minimalią bausmės ribą ir kartu padidina maksimalią jos ribą,vienareikšmiškai atsakyti, ar toks įstatymas yra griežtesnis, negalima.Tokiu atveju teismai turėtų vadovautis principais, nurodytais šiostraipsnio komentaro 20 punkte. Kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį įstatymas yra toks įstatymas, kuris pakeičia nusikalstamos veikos rūšį ir klasifikacinę nusikaltimo grupę,susiaurina galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustato asmeniui mažiau palankią pataisos įstaigos rūšį, suteikia mažiau palankesnes baudos sumokėjimo sąlygas, pailgina senaties, teistumo terminus ir pan.

27. Remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta bendros taisyklės, pagal kurią griežtesnis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios, išimtis. Šią išimtį sudaro normos, nustatančios baudžiamąją atsakomybę už genocidą (BK 99 str.), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį sužmonėmis (BK 100 str.), tarptautinės humanitarinės teisės saugomųasmenų žudymą (BK 101 str.), okupuotos valstybės civilių trėmimą(BK 102 str.), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais (BK 103 str.),civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosepajėgose (BK 105 str.) ir draudžiamą karo ataką (BK 111 str.). Taireiškia, kad paminėtuose BK straipsniuose numatyta atsakomybė, sugriežtintos už jas sankcijos arba kitoks teisinės tokias veikas padariusio asmens padėties sunkinimas turi grįžtamąją galią. Pastebėtina, kadši išimtis turėtų būti taikoma tik tiems asmenims, kurių atžvilgiu darnėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis.

28. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė, pagal kurią baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčia-mosios medicinos priemonės skiriamos tos, kurios numatytos teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiame baudžiamajame įstatyme. As-menims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, gali būti taikomos baudžiamojo, o nepilnamečiams - auklėjamojo po-veikio priemonės. Tuo tarpu asmenims, kurie padarė pavojingas vei-kas būdami nepakaltinami ar ribotai pakaltinami, gali būti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės. Šios priemonės nepriskiriamos kriminalinėms bausmėms. Baudžiamojo poveikio priemonės turi pa-dėti įgyvendinti bausmės paskirtį, auklėjamojo poveikio priemonės -padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, priverčiamosios medicinos priemonės - apsaugoti visuomenę nuo pavojingų psichinio ligonio veiksmų, neretai ir patį asmenį nuo galimų susižalojimų ir kitų pada-rinių. Tai, kad visos šios priemonės nėra tiesiogiai skirtos nubaudi-mui, jų skirstymas į griežtesnes ar švelnesnes nėra esminis. Atsižvel-giant į tai baudžiamasis įstatymas įtvirtina paprastą taisyklę: taiko-mos tos priemonės, kurios numatytos teismo sprendimo priėmimo me-lu galiojančiame baudžiamajame įstatyme.

4 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimas asmenims, padariu-siems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklaisi Pavadinimas - Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. '003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

1. Asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais Ženklais, atsako pagal Šį kodeksą. (Lietuvos Respublikos 2003 m.balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

2. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Bendrininkų nusikalstamos veikospadarymo vieta yra vieta, kurioje ši veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrininkų veikė kitoje vietoje, -jo veikimo vieta.

.1. Kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės terito-rijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko.

Bendroji dalis, II skyrius 4 straipsnis Hcndroji dalis, II skyrius 4 straipsnis

4. Asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir padarė nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje, baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžia-mas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir šiuo kodeksu.

1. Baudžiamųjų įstatymų galiojimą erdvėje apsprendžia teritorinis,pilietybės (personalinis), realinis bei universalinis principai, įtvirtintiBK 4-8 str.

2. Baudžiamojo įstatymo galiojimas visuomet yra ribojamas tamtikra teritorija, kurios ribose užtikrinamas valstybės suverenitetas. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią „asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arbalaivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiaisženklais, atsako pagal šį kodeksą". Įstatymo nuoroda į asmenį reiškia, kad įstatymas, kuriame aptariamas teritorinis principas, nustatobaudžiamąją atsakomybę nepriklausomai, koks asmuo - fizinis ar juridinis padarė BK uždraustas veikas ar fizinis asmuo yra Lietuvospilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės (apatridas), ar juridinis asmuo registruotas Lietuvoje ar kitoje valstybėje, kokia juridinio asmens forma, ir pan.

3. Lietuvos valstybės teritoriją apibrėžia valstybės siena. PagalLietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo(„Valstybės žinios", 2002, Nr. 42-1192) 2 str. 1 punktą valstybės sienayra linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oroerdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. Šio įstatymo 2 str. prie vidaus vandenų priskirti: 1) Lietuvos Respublikosvandenys, esantys į sausumos pusę nuo teritorinės jūros bazinės linijos, jungiančios labiausiai į jūrą nutolusius jūros uostų molų taškus;2) Lietuvos Respublikos teritorijos pasienio ruože esantys Kuršių marių vandenys, upės, ežerai ir kiti vandens telkiniai. Teritorinė jūra -Lietuvos Respublikos pakrantės 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros vandenų juosta, kuri yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teritorijos dalisir kurios ribas su gretimomis valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai bei normos. Pasienio vandenys - upės, ežerai ir kiti vandenstelkiniai, kurių vandenimis arba krantais eina valstybės siena.

4. Pažymėtina, kad valstybės siena, jeigu kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse su gretimomis valstybėmis,eina:

1) sausuma ir vietomis, kur valstybės siena kerta upes, ežerus irkitus vidaus vandenis, pereidama nuo vieno kranto į kitą, linijomis,jungiančiomis gretimus valstybės sienos ženklus;

2) laivybine upe pagal pagrindinio farvaterio (laivakelio) arba upėsdeltos vidurį, nelaivybine upe (upeliu) pagal jos (jo) vidurį arba pagrindinės vagos vidurį;

3) tiltais arba kitomis konstrukcijomis, einančiomis per upę (upelį),ežerą arba kitą vandens telkinį pagal šio statinio vidurį arba pagal jolechnologinę ašį, neatsižvelgiant, kaip valstybės siena eina vandeniu.

5. Su valstybės teritorija yra glaudžiai susijusios dar dvi sąvokos:„kontinentinis šelfas" ir „išimtinė ekonominė zona". 1982 m. Jūrųteisės konvencijos 76 str. kontinentinį šelfą apibrėžia taip: „Pakrantėsvalstybės kontinentinis šelfas apima jūros dugną ir po juo esančias/.ėmės gelmes tų povandeninių rajonų, kurie yra už jos teritorinėsjūros per visą sausumos teritorijos natūralų tęsinį iki žemyno povandeninio krašto išorinės ribos arba per 200 jūrmylių nuo bazinių linij ų , nuo kurių matuojamas teritorinės jūros plotis, jeigu žemyno povandeninio krašto išorinė riba nesiekia šio atstumo <...>". Povandenin i s žemyno kraštas apima pakrantės valstybės sausumos masyvo,esančio po vandeniu, tęsinį, ir susideda iš šelfo jūros dugno ir po juoesančių žemės gelmių, šlaito ir pakilimo. Jis neapima vandenyno dugno dideliuose gyliuose, taip pat jo okeaninių kalnagūbrių, arba po tuodugnu esančių klodų. Pakrantės valstybė įgyvendina savo suvereniasleises kontinentinio šelfo atžvilgiu siekdama tirti jį ir eksploatuotigamtos turtus. Tačiau pabrėžtina, kad pakrantės valstybė, turinti teisęI kontinentinį šelfą, neturi įtakos teisiniam jį dengiančių vandenų ir oro erdvės virš tų vandenų statusui. Tai reiškia, kad dėl to neturi būti n ukdoma tokioje teritorijoje kitų valstybių laivų ir orlaivių navigaci-l.11 ir kitoms teisėms. Tuo tarpu išskirtinė ekonominė zona pagal Jū-ros aplinkos apsaugos įstatymą („Valstybės žinios", 1997, Nr. 108-2731) vi a „už teritorinių vandenų ribos esanti Baltijos jūros dalis, kurioje I ietuvos Respublika turi tam tikras suverenias teises, jurisdikciją ir pareigas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptau-l in ius susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninėmis valstybėmis nusta-lo Lietuvos Respublikos tarptautiniai susitarimai". Pagal paminėtos lilrų teisės konvencijos 56 str. pakrantės valstybės išskirtinėje ekono-minėje zonoje turi: a) suverenias teises, kuriomis remdamosi gali ty-

Bendroji dalis, II skyrius 4 straipsnis Bendroji dalis, II skyrius 4 straipsnis

rinėti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti tiek gyvuosius išteklius, tiek negyvosios gamtos turtus tuose vandenyse, kurie dengia jūros dugną, arba jūros dugne, jos gelmėse esančiuose kloduose; b) turi teisę atlik-ti kitokią veiklą, skirtą išskirtinei ekonominei zonai tyrinėti ir eks-ploatuoti, pavyzdžiui, užsiimti energijos gamyba panaudojant vande-nį, sroves, vėją.

6. Taigi kontinentinis šelfas ir išskirtinė ekonominė zona pagaltarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str.4 dalį nėra Lietuvos valstybės teritorijos dalis. Tuo tarpu, kaip minėta, komentuojamo straipsnio 1 dalyje, aptariant teritorinį principą, baudžiamoji atsakomybė siejama su Lietuvos valstybės teritorija. Todėlklausimo sprendimas galėtų būti dvejopas: a) nustatoma speciali atsakomybė už veikas, padarytas kontinentiniame šelfe ir išskirtinėjeekonominėje zonoje (taip yra padariusios kai kurios valstybės,pavyzdžiui, Rusija); b) asmenys, padarę veikas šiose teritorijose, traukiami baudžiamojon atsakomybėn remiantis ne teritoriniu, o kitaisprincipais, pavyzdžiui, pilietybės arba universaliniu, atsižvelgiant įpadariusio veiką asmens pilietybę arba pažeisto teisinio gėrio specifiką- išimtines Lietuvos valstybės teises aptariamose teritorijose. Tainulemia ir tarptautinėse sutartyse nustatyti pakrantės valstybės interesai, susiję su pavojingų zonų tokiose vietose sukūrimu, tokių zonųturtų tyrimu ar naudojimu.

7. Komentuojamas straipsnis įteisino tarptautinėje teisėje pakankamai ilgą laiką nusistovėjusią taisyklę, pagal kurią atviroje jūrojeesantis laivas ar oro erdvėje esantis orlaivis yra valstybės, su kuriosvėliava ar skiriamaisiais ženklais jis pažymėtas, teritorija. Valstybė,kurios jurisdikcijoje yra jūrų laivas arba orlaivis, nustatyta tvarka suteikia teisę šiam jūros laivui plaukti su jos vėliava arba paženklintivalstybės atpažinimo ženklais orlaivį. Tuo pačiu laivas ar orlaivis tampa tos valstybės teritorijos dalimi, kurioje galioja ir baudžiamieji įstatymai.

8. Padarius nusikalstamą veiką jūros laive, kuris yra atviroje jūroje, ar orlaivyje, kuris yra atviroje oro erdvėje, turinčiame Lietuvosvalstybės vėliavą ar Lietuvos valstybės skiriamuosius ženklus, baudžiamoji atsakomybė atsiranda pagal Lietuvos BK, jeigu kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje. Kartu būtina atkreipti dėmesį, kad tokia jurisdikcija paprastai yra nustatoma tik civiliniams jūrų laivams ir orlaiviams. Laivui ar orlaiviui, esančiam užsienio šalies teritorijoje, galioja tos šalies įstatymai, tačiau tai nereiš-

kia, kad jie automatiškai bus taikomi, jei tame laive ar orlaivyje bus padaryta nusikalstama veika. Toks jurisdikcijų kolizijos atvejis spren-džiamas remiantis tarptautinėmis sutartimis, pavyzdžiui, Konvencija dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš saugią jūrų laivybą („Valstybės žinios"', 2003, Nr. 8-226), Konvencija dėl nusikaltimų ir tam tikrų veiks-mų, padarytų orlaiviuose („Valstybės žinios", 1997, Nr. 19-416), Kon-vencija dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu („Valstybės žinios"4, 1997, Nr. 19-417) ir pan., arba nacionaline teise. Pavyzdžiui, numatyta, kad Lietuvos Respublika, remdamasi Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 8 str., taiko baudžiamąjį įstatymą tik tada, kai: ,,a) nusikalstamos veikos padariniai yra susiję su Lietuvos Respublikos ar asmenų interesais; b) padaryta ar daroma nusikalstama veika trikdo Lietuvos Respublikos viešąją tvarką arba pažeidžia taikaus plaukimo teritorine jūra tvarką; c) tokios priemonės būtinos, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, narkotinių, psichotropinių, pavojingų ir (ar) kenksmingų medžiagų apyvartai; d) to prašo įplaukusio į Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą laivo kapitonas arba laivą įregistravusios valstybės diplomatinis atstovas arba konsulinis pareigūnas".

9. Padarius nusikalstamą veiką kariniuose jūrų laivuose ar orlai-viuose, baudžiamoji atsakomybė dažniausiai iškyla pagal tos valsty-bės, kurių nacionalinei priklausomybei priklauso karinis jūrų laivas ar orlaivis, baudžiamuosius įstatymus, neatsižvelgiant, kur jie yra. To-kia taisyklė taikoma todėl, kad karinių jūrų laivų, orlaivių ir karinio kontingento atvykimas į užsienio valstybių teritoriją, uostus ar terito-rinius vandenis su oficialiais vizitais, karinėms pratyboms ir pan. bū-na iš anksto tarp valstybių suderintas tarptautiniuose susitarimuose, išsprendžiant ir kai kuriuos baudžiamosios atsakomybės klausimus. Pažymėtina, kad užsienio valstybių kariuomenės vienetams Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kai kuriuos draudimus. Pavyzdžiui, pa-gal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 8 str. 3 punktą laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į Klai-pėdos uostą uždrausta, pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstaty-mo 7 str. 4 dalį povandeniniai karo laivai Lietuvos Respublikos teri-torine jūra privalo plaukti vandens paviršiumi ir iškėlę savo valstybės vėliavą, nustatyta sprendimų leisti atvykti užsienio valstybės kariuo-menės vienetui į Lietuvos Respubliką priėmimo tvarka ir valstybės sienos kirtimo tvarka: pagal Lietuvos Respublikos kariuomenės vie-netų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat tarp-tautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymo 8 str. sprendi-

mą surengti Lietuvos teritorijoje tarptautines pratybas ir leisti atvykti į Lietuvą užsienio valstybės kariniam vienetui priima Vyriausybė ar-ba krašto apsaugos ministras ir t. t.

10. Baudžiamųjų įstatymų paskirtis inter alia yra nustatyti baudžiamąją atsakomybę už padarytas veikas, todėl labai svarbu žinotine tik teritorines baudžiamojo įstatymo galiojimo ribas, bet ir nusikalstamos veikos padarymo vietą. Baudžiamasis įstatymas galioja irgali būti taikomas tik tada, kai jo galiojimo teritorijoje padaryta nusikalstama veika.

11. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė, arba galėjo ir turėjo veikti, arba kurioje atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Taigi įstatymas formalios nusikalstamos veikos sudėties atveju jos padarymo vietą sieja su atitinkamų veiksmų padarymo ar neveikimo vieta, o materialios nusikalstamos veikos sudėtiesatveju - su baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių atsiradimovieta. Teisiškai reikšminga yra ne konkreti vietovė (miestas, kaimasir pan.), o tai, kad ta vietovė yra baudžiamojo įstatymo galiojimoerdvėje. Nusikalstamoms veikoms, kurios padaromos neveikimu, būdinga tai, kad kaltininkas neatliko tam tikrų veiksmų, tačiau juos atitinkamu laiku atitinkamoje vietoje galėjo bei privalėjo padaryti. Taigi ten, kur buvo atsiradusi realiai įvykdoma pareiga veikti, ir bustokios nusikalstamos veikos padarymo vieta.

12. Lietuvos ir užsienio valstybių baudžiamieji įstatymai tos pačios veikos atžvilgiu gali būti pritaikyti tik tuo atveju, jeigu bendrininkai veikė skirtingose valstybėse. Tokią taisyklę įtvirtina komentuojamo straipsnio 2 dalis, pagal kurią bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje ta veika buvo padaryta, o jeiguvienas bendrininkų veikė kitoje vietoje -jo veikimo vieta.

13. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai ta patinusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje,jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko. Šia taisykle specialiai užprogramuojama kelių valstybių baudžiamųjų įstatymų jurisdikcijų kolizija, kuria siekiama, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo neišvengtų baudžiamosios atsakomybės. Jos įteisinimąnulemia tarptautinės savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, eks-tradicijos, baudžiamojo persekiojimo ir pan. sutartys, leidžiančios teikti

teisinę pagalbą kitai valstybei tik tuo atveju, jei padaryta veika pripa-žįstama nusikalstama abiejose valstybėse. Jos esmę sudaro tai, kad jeigu nusikalstama veika buvo daroma Lietuvoje ir užsienyje, užten-ka, kad bent dalis nusikalstamos veikos (pradžia, t. y. veiką sudaran-tis elgesys; pabaiga, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų padari-nių atsiradimas; arba veikos tęsinys ir pabaiga) buvo padaryta Lietu-voje, ir baudžiamoji atsakomybė taip pat iškyla ir pagal Lietuvos BK. Kurioje valstybėje baudžiamoji atsakomybė bus realizuota, priklauso nuo įvairių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, pavyzdžiui, kaltininko pilietybės, nukentėjusiojo pilietybės, daugumos įrodymų buvimo vietos ir pan.

14. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kuriasprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės asmenų, padariusių nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, tačiaukurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo Lietuvos baudžiamosios jurisdikcijos. Asmenų, kurie Lietuvos Respublikoje naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, grupes nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Įstatymo dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso („Valstybės žinios"', 1991, Nr. 29-791; 1992, Nr. 22-634)9 str. nustato, kad „diplomatinės atstovybės vadovai, diplomatai ir jųšeimos nariai naudojasi asmens bei privačios rezidencijos neliečiamybe". Diplomatai, jei jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, naudojasi imunitetu nuo Lietuvos Respublikos baudžiamosios, civilinėsir administracinės atsakomybės. Administracinio bei techninio personalo darbuotojai ir jų šeimos nariai, jeigu jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, naudojasi privilegijomis ir imunitetais. Aptarnaujančiopersonalo nariai, jeigu jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, taippat diplomatai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, imunitetunaudojasi tik dėl veiksmų, atliktų vykdant tarnybines pareigas, jeigukitaip nėra susitarta tarp valstybių. Be to, diplomatinės atstovybėspatalpos, jose esantis turtas, transporto priemonės, archyvai ir dokumentai yra neliečiami, o Lietuvos Respublikos valdžios atstovai į tokias patalpas įeiti gali tik sutikus diplomatinės atstovybės vadovui.

15. Lietuvos Respublika yra sudariusi dvišales ir daugiašales tarptautines sutartis, kurių pagrindu tam tikroms asmenų grupėms Lietuvos Respublikoje suteikiamas imunitetas nuo baudžiamosios jurisdikcijos, pavyzdžiui, valstybių narių atstovams Jungtinėse Tautose irJungtinių Tautų pareigūnams pagal Konvenciją dėl Jungtinių Tautų

privilegijų ir imunitetų („Valstybės žinios", 1999, Nr. 83-2457), valstybių narių atstovams ir įvairių Jungtinių Tautų bei kitų specializuotų agen-tūrų - Tarptautinės darbo organizacijos, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Tarptautinės civilinės aviacijos organizaci-jos, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulinės sveikatos apsaugos or-ganizacijos, Pasaulinės pašto sąjungos ir pan. - pareigūnams pagal Konvenciją dėl specializuotų agentūrų privilegijų ir imunitetų („Valstybės žinios", 1999, Nr. 83-2458), valstybių narių atstovams ir Eu-ropos Tarybos pareigūnams pagal Europos Tarybos statutą („Valstybės žinios", 2002, Nr. 40-987) bei Europos Tarybos privilegijų ir imunitetų pagrindinį susitarimą („Valstybės žinios", 1998, Nr. 59-1658), Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjams pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją („Valstybės žinios", 2000, Nr. 96-3016), Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėjams, prokurorams ir jų pavaduotojams bei sekretoriui pagal Romos tarptautinio baudžia-mojo teismo statutą („Valstybės žinios", 2003, Nr. 49-2165), Komisijos prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nariams pagal Konvenciją prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą („Valstybės žinios", 1998, Nr. 86-2393), ir t. t. Kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar asmuo turi imunitetą nuo Lietuvos Respublikos baudžiamosios jurisdikcijos, privaloma tiksliai nustatyti teisinį asmens statusą, teisinį jo pagrindą (Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį) ir privilegijų bei imunitetų, kuriais naudojasi asmuo, apimtį.

16. Asmuo, kuris naudojasi diplomatiniu imunitetu nuo Lietuvos baudžiamosios jurisdikcijos, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje neatsako pagal Lietuvos BK. Toks asmuo gali būti paskelbiamas persona non grata. Tada jis privalo grįžti į jį pasky-rusią šalį, kur jo baudžiamoji atsakomybė sprendžiama remiantis ben-drais tos šalies baudžiamųjų įstatymų principais.

5 Straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusi-kaltimus

Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asme-nys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą.

1. Komentuojamas straipsnis įteisina pilietybės (personalinį) principą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsakopagal Lietuvos BK. Šia taisykle specialiai užprogramuojama keliųvalstybių baudžiamųjų įstatymų jurisdikcijų kolizija, kuria siekiama,kad nusikalstamą veiką užsienyje padaręs Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolatinis Lietuvos gyventojas neišvengtų baudžiamosios atsakomybės. Jos įteisinimą nulemia tarptautinių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, ekstradicijos, baudžiamojo persekiojimo ir pan. sutarčių nuostatos, leidžiančios atsisakyti išduoti kitaivalstybei savo pilietį, neteikti teisinės pagalbos ir pan. Pavyzdžiui,BK 9 str. nustato, kad asmens išdavimas kitai valstybei (ekstradicija)galimas tik Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu(apie tai plačiau žr. BK 9 str. komentarą), todėl, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietis, kuris padarė nusikaltimą kitoje valstybėje,jeigu su ja Lietuvos Respublika neturi tarptautinės sutarties dėl ekstradicijos arba sutartyje nenumatyta savo valstybės piliečio ekstradicijos galimybė, grįžęs į Lietuvos Respublikos teritoriją negali būtiišduotas valstybei, kurioje padarė nusikaltimą, jis turi būti patrauktasbaudžiamojon atsakomybėn komentuojamo straipsnio pagrindu pagalB K straipsnį, nustatantį padaryto nusikaltimo sudėtį.

2. Pažymėtina, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą užsienyje Lietuvos Respublikos piliečio ar kito nuolat Lietuvoje gyvenančio asmens baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos BK negalima.

3. Komentuojamo straipsnio pagrindu baudžiamojon atsakomybėnpagal Lietuvos BK straipsnį, nustatantį padaryto nusikaltimo sudėtį,traukiami Lietuvos Respublikos diplomatai bei kiti asmenys, kuriepadarė nusikaltimus užsienio valstybėje, neturinčioje teisės vykdytisavo baudžiamosios jurisdikcijos dėl minėtų asmenų privilegijų ir imunitetų.

52 4. Komentuojamas straipsnis nustato šias baudžiamosios atsakomybės sąlygas: a) padarytas nusikaltimas (apie nusikaltimo sampratąplačiau žr. BK 10 ir 11 str. komentarus); b) nusikaltimas pradėtas,daromas ir pabaigtas arba nutrauktas užsienio valstybėje; c) nusikaltimą padarė Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat Lietuvojegyvenantis asmuo; d) nusikaltimą padaręs Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo yra Lietuvos Respublikoje; e) nėra teisinio pagrindo nusikaltimą padariusį LietuvosRespublikos pilietį ar kitą nuolat Lietuvoje gyvenantį asmenį išduoti

valstybei, kurioje padarytas nusikaltimas.

5. Lietuvos Respublikos piliečiais pagal Pilietybės įstatymą („Valstybės žinios", 2002, Nr. 95-4087; 2003, Nr. 38-1701) yra: 1) asmenys, iki1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai irprovaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiainerepatrijavo); 2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. - 1940 m. birželio 15 d.nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip patjų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respubli

kos teritorijoje, nėra kitos valstybės piliečiai; 3) lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai (lietuvių kilmės asmeniulaikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar seneliųyra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu); 4) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybępagal 1989 m. lapkričio 3 d.

priimtą Pilietybės įstatymą; 5) kiti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal 1991 m. gruodžio5 d. priimtą Pilietybės įstatymą.

6. Pilietybės įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama: gimus, įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę, optavimo būdu ar kitaisLietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais pagrindais irkitais Pilietybės įstatyme numatytais pagrindais.

7. Pagal Pilietybės įstatymą vaikas, kurio abu tėvai jo gimimometu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikospilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar užjos ribų. Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vienas iš tėvų buvoLietuvos Respublikos pilietis vaiko gimimo metu, vaiko, gimusio užLietuvos Respublikos teritorijos ribų, pilietybė, iki jam sukaksaštuoniolika metų, nustatoma pagal tėvų susitarimą. Vaikas, kurio vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o

kitas - asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą. Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę (analogiškai sprendžiamas ir Lietuvos Respublikos teritorijoje rasto vaiko, kurio tėvai nežinomi, pilietybės klausimas).

8. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama prašymą pateikusiam asmeniui, jei jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir:a) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą; b) nuolat gyvena LietuvosRespublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų; c) turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje; d) išlaikė Konstitucijos pagrindų egzaminą; e) yra asmuo be pilietybės arba tokiosvalstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybėsįgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, pilietis. LietuvosRespublikos Konstitucijos 12 str. 2 dalis įtvirtina vienos pilietybėsprincipą, tačiau leidžia įstatymais padaryti išimtis, t. y. leidžia turėtidviejų valstybių pilietybę. Tokius išimtinius atvejus nustato minėtoPilietybės įstatymo 18 str., pagal kurį būti Lietuvos piliečiais ir turėtikitos valstybės pilietybę gali asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęLietuvos Respublikos pilietybę, ir jų vaikai, vaikaičiai bei provaikaičiai, jeigu šie asmenys nerepatrijavo iš Lietuvos, bei lietuvių kilmėsasmenys, kurių tėvai, seneliai arba vienas iš tėvų, senelių yra ar buvolietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. Be to, asmenims, nusipelniusiems Lietuvai, Respublikos Prezidento dekretu gali būti suteikia Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka netaikant pilietybėssuteikimo sąlygų.

9. Teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę gali įgyvendinti asmenys, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokiateisė pagal Pilietybės įstatymo 17 str. 1 dalį neterminuotai

išsaugoma: a) asmenims, kurie

iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo LietuvosRespublikos pilietybę, ir jų vaikams, vaikaičiams bei provaikaičiams(jeigu šie asmenys nerepatrijavo iš Lietuvos), gyvenantiems užsieniovalstybėse; b) lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse. Šiems asmenims suteikta galimybė gauti Lietuvos Respublikospiliečio pasą arba teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinančius dokumentus.

10. Nuolat Lietuvoje gyvenančiu asmeniu pagal Civilinio kodekso („Valstybės žinios"', 2000, Nr. 70-2262) 2.12 str. yra asmuo, turintisLietuvos Respublikoje nuolatinę gyvenamąją vietą. Fizinis asmuo pri-

53

■ i • '

54 pažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respubliko-je, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir

išlaikyti savo asmeninių, socialinių bei ekonominių interesų centrą. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Nustatant gyvenamąją asmens vietą, atsižvelgiama į faktinio asmens gyvenimo

toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie gyvenamąją as-mens vietą viešuosiuose registruose, taip pat viešus paties asmens pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Be to, nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas („Valstybės žinios", 1998, Nr. 66-1910),

pagal kurį asmuo privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

11. Trečioje šalyje padarius nusikalstamą veiką asmeniui, kuris turi Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės (dvigubą) pilietybę, gali iškilti klausimas, pagal kurios valstybės baudžiamuosius įstatymus jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Remiantis tarptautine tei-se tokiais atvejais siūloma taikyti vadinamąjį „efektyvios pilietybės" principą, pagal kurį nustatoma, kokios valstybės piliečiu asmuo laiky-tinas pirmiausia atsižvelgiant į: a) tikrąjį konkretų ryšį su tam tikra valstybe; b) nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena ar dirba jis ir jo šeima; c) turto buvimo vietą; d) valstybės, iš kurios jis yra kilęs, teritoriją ir pan.

12. Lietuvos Respublikos piliečiai ar kiti nuolat Lietuvoje gyvenan-tys asmenys gali būti nusikaltimo padarymo vietos valstybės teismo pripažinti kaltais ir nubausti. Tokiu atveju galioja BK 2 str. 6 dalies nor-ma, pagal kurią niekas už tą patį nusikaltimą negali būti baudžiamas du kartus (apie tai plačiau žr. BK 2 str. 6 dalies komentarą), bei BK 8 str. 2 dalies norma, pagal kurią asmuo, padaręs nusikaltimus užsienyje, neat-sako pagal Lietuvos BK, jei atliko užsienyje paskirtą bausmę, buvo at-leistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo, buvo išteisintas užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, at-leistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais (apie tai plačiau žr. BK 8 str. 2 dalies komentarą).

13. Lietuvos Respublikos piliečiai ar kiti nuolat Lietuvoje gyve-nantys asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę užsienio valsty-bėje, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais pagrin-dais ir tvarka gali būti perduoti Lietuvos Respublikai, kad atliktų li-kusią bausmės dalį.

6 Straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei

Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jie užsienyje padarė šio kodekso 114-128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei.

1. Komentuojamas straipsnis įtvirtina baudžiamosios teisės doktrinoje vadinamąjį realinį principą. Neretai šis principas įvardinamas kaipvalstybės interesų apsaugos principas. Jis reiškia, kad valstybė, į kurios esminius interesus užsienyje kėsinasi užsienietis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos toje valstybėje, gali patraukti tokį užsienietį baudžiamojon atsakomybėn.

2. Komentuojamas straipsnis nustato tokios baudžiamosios atsakomybės realizavimo sąlygas: a) nusikaltimą padarė užsienietis (užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės), neturintis nuolatinėsgyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje; b) nusikaltimas padary-(as užsienyje; c) padarytas nusikaltimas numatytas šio BK VI skyriuje, nustatančiame atsakomybę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;d) nusikaltimą padaręs užsienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; e) už tokio nusikaltimo padarymą užsienietis kitoje valstybėjenebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

3. BK VI skyriuje numatyta atsakomybė už valstybės perversmą(ISK 114 str.), kėsinimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę

(BK 115 str.) ar kitos valstybės ar tarptautinės viešosios organizaci-jos nario gyvybę (BK 116 str.), išdavystę (BK 117 str.), padėjimąkitai valstybei

veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 str.), šnipinėjimą (BK 119 str.), kolaboravimą (BK 120 str.), antikonstituciniųgrupių ar organizacijų kūrimą ir veiklą (BK 121 str.), viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą (BK 122 str.),piktnaudžiavimą oficialiais įgaliojimais (BK 123 str.), neteisėtą disponavimą informacija, kuri yra valstybės paslaptis (BK 124 str.), vals-lybės paslapties atskleidimą (BK 125 str.), valstybės paslapties praradimą (BK 126 str.), valstybės simbolių išniekinimą (BK 127 str.) iružsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos simbolių išniekinimą (BK 128 str.). Šis nusikaltimų sąrašas yra išsamus, todėl

55

Bendroji dalis, II skyriu s 6—7 straipsniai Bendroji dalis, II skyrius

7 straipsnis

jame nenumatyto nusikaltimo, kuriuo kėsintasi į esminius Lietuvos valstybės interesus, padarymas nesudarys baudžiamosios atsakomy-bės pagrindo pagal komentuojamą straipsnį.

4. Užsienietis už paminėtus nusikaltimus komentuojamo straipsnio pagrindu baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiamas Lietuvoje.

7 Straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus

Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyve-namoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už pada-rytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptauti-nių sutarčių pagrindu:1) nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (99-113 straipsniai);2) prekybą žmonėmis (147 straipsnis);3) vaiko pirkimą arba pardavimą (157 straipsnis);4) netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arbarealizavimą (213 straipsnis);5) nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą (216 straipsnis);6) teroro aktą (250 straipsnis);7) orlaivio, laivo ar stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimą (251 Straipsnis); (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymoNr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės I d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

8) žmogaus pagrobimą įkaitu (252 straipsnis);9) neteisėtą elgesį su radioaktyviosiomis medžiagomis (256 ir 257straipsniai);10) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259-269 straipsniai).

1. Komentuojamas straipsnis įtvirtina baudžiamosios teisės doktri-noje vadinamąjį universalinės jurisdikcijos principą. Šio principo esmę sudaro tai, kad valstybė nustato baudžiamąją atsakomybę už tam tikrus nusikaltimus, neatsižvelgdama įjuos padariusių asmenų pilietybę ir gy-venamąją vietą, taip pat nusikaltimo padarymo vietą bei tai, ar už pada-rytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus. Šia taisykle specialiai užprogramuojama kelių valstybių baudžiamųjų įsta-tymų jurisdikcijų kolizija, kuria siekiama, kad nusikalstamą veiką pada-ręs asmuo neišvengtų baudžiamosios atsakomybės. Tradiciškai tokio-

56

mis nuostatomis siekiama padėti baudžiamosios teisės priemonėmis už-kirsti kelią tarptautiniams nusikaltimams. Tarptautinė bendrija yra pri-ėmusi nemažai tarptautinių sutarčių, pavyzdžiui, keturias 1949 m. Žene-vos konvencijas dėl elgesio su karo belaisviais, 1973 m. Konvenciją dėl nusikaltimų, padarytų tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, įskai-tant diplomatus, prevencijos ir baudimo už juos, 2000 m. Konvenciją dėl kovos su terorizmo finansavimu, 1988 m. Konvenciją dėl kovos su ne-teisėtais veiksmais prieš saugią jūrų laivybą ir jos Protokolą dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš stacionarių platformų kontinentiniame šelfe saugą ir pan., kuriuose nustatyta, jog tam tikros veikos kelia pavojų ne tik konkrečios valstybės gyventojams, bet ir visai tarptautinei bendruomenei.

2. Pagal komentuojamą straipsnį Lietuvos Respublika universalinįprincipą taiko tik tiems nusikaltimams, kurie numatyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, pavyzdžiui, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai (BK 99-113 str.) numatyti Romos Tarptautiniobaudžiamojo teismo statute („Valstybės žinios", 2003, Nr. 49-2156; 49-2165), prekyba žmonėmis (BK 147 str.) ir vaiko pirkimas arba pardavimas (BK 157 str.) - Protokole dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimisir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papil-dančiame Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotąnusikalstamumą („Valstybės žinios", 2003, Nr. 49-2157; 49-2166), orlaivio, laivo ar stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas(BK 251 str.) - 1988 m. Konvencijoje dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš saugią jūrų laivybą ir jos Protokole dėl kovos su neteisė-lais veiksmais prieš stacionarių platformų kontinentiniame šelfe saugą(„Valstybės žinios", 2003, Nr. 8-267) ir 1.1. Komentuojamame straipsnyjepateiktas baigtinis nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kurioms taikomas universalus baudžiamojo įstatymo galiojimo principas, sąrašas.

3. Vienu iš esminių šio principo požymių yra tai, kad asmenį, pada-i iusį tarptautinį ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK/ str., patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje galima net ir tuo.ilveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokias veikas.

4. Pažymėtina, kad pagal Romos Tarptautinio baudžiamojo teismoslalutą asmenų, padariusių tokius nusikaltimus kaip genocidą, nusi-knllimus žmoniškumui, karo nusikaltimus bei agresiją, baudžiamąjąju-i isdikciją, esant šioje tarptautinėje sutartyje numatytoms sąlygoms,

57

Bendroji dalis, II skyrius 7-8 straipsniai Bendroji dalis, II skyrius 8 straipsnis

galės vykdyti Tarptautinis baudžiamasis teismas nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo vietos net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padary-mo vietos valstybė nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokias veikas.

o Straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus

1. Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus šio kodekso 5 ir 6straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį jstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir užjos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamasLietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagalLietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio.

2. Asmuo, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 6 ir 7 straipsniuose, neatsako pagal šį kodeksą,jeigu jis:1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę;2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo;3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuobaudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirtadėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais.

1. Komentuojamame straipsnyje nustatytos patraukimo baudžia-mojon atsakomybėn už užsienyje padarytus nusikaltimus sąlygos. Pir-moji straipsnio dalis, kurioje numatytas abipusis veikos baudžiamu-mas kaip patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga (t. y. nuosta-ta, kad asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, atsako pagal baudžia-mąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikal-timu ir užjos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą), taikoma tik nusikaltimams, kuriuos užsienyje padarė Lietuvos Respublikos pilie-čiai ir kiti nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje asmenys, bei nu-sikaltimams Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisu-mui ir konstitucinei santvarkai (BK 114-128 str.), kuriuos užsienyje

58

padarė asmenys, neturintys nei Lietuvos Respublikos pilietybės, nei nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Šios straips-nio dalies nuostatos netaikomos užsienyje padarytiems nusikaltimams, už kuriuos atsakomybė BK numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu (žr. BK 7 str. komentarą). Pacta sund servanda principas reikalauja, kad universalinės jurisdikcijos principui būtų teikiamas prioritetas kitų jurisdikcijos principų atžvilgiu, todėl Lietuvos Respublikos piliečiai už užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė LR BK numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu, turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn remiantis BK 7 str., o ne BK 5 str., ir abipusio veikos baudžiamumo reikalavimas tokiais atvejais neturi būti laikomas.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abipusio veikos bau-džiamumo sąlyga suprantama kaip reikalavimas, kad asmenys nebūtų įraukiami baudžiamojon atsakomybėn už užsienyje padarytą veiką, jei veika, kurios padarymu jie kaltinami, jos padarymo vietos valsty-bėje nepripažįstama nusikaltimu (užsienio valstybės baudžiamieji įsta-tymai nenumato analogiško nusikaltimo) arba toje valstybėje už tokių veikų padarymą nebaudžiama (užsienio valstybės baudžiamieji įsta-lymai numato analogišką nusikaltimą, tačiau egzistuoja aplinkybės, kurioms esant nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamojon atsakomy-bėn netraukiamas, pavyzdžiui, būtinojo reikalingumo situacija).

Komentuojamame straipsnyje įtvirtinama abipusio veikos baudžia-mumo sąlyga nereikalauja norminių veikos apibrėžimų abiejų valsty-b i ų įstatymuose tapatumo, t. y. nereikalauja, kad Lietuvos Respubli-kos ir nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamosios teisės normos, nustatančios atsakomybę už nusikaltimą, būtų tapačios. Pa-k;mkama sąlyga patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pripa-žįstama tai, kad baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką numa-lyta abiejų valstybių įstatymuose. Pavyzdžiui, nesvarbu, kad nusikal-i i ino padarymo vietos valstybėje veika laikoma vagyste, o pagal Lie-i u vos Respublikos BK - sukčiavimu, svarbu tik tai, kad abiejose vals-ivbėse konkreti veika laikoma nusikaltimu. Nusikaltimų, numatytų BK d str., ypatybės reikalauja, kad nustatant nusikalstamą veikos pobūdį pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės įstatymus būtų spren-džiama, ar veika būtų laikoma nusikaltimu, jei ja būtų kėsintasi ne į I ietuvos Respublikos, o į nusikaltimo padarymo vietos valstybės in-i erosus.

Nors BK nereikalauja, kad norminiai veikos, už kurią traukiama bau-džiamojon atsakomybėn, apibrėžimai nusikaltimo padarymo vietos vals-

59

Bendroji dalis, II skyrius8 straipsnis Bendroji dalis, II skyrius 8 straipsnis

tybėje ir Lietuvos Respublikoje butų tapatus, veikos pavojingumas abiejose valstybėse turi būti vertinamas panašiai. Komentuojamame straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik už veiką, kuri ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir nusikaltimo padarymo vietos valstybėje pripažįstama nusikaltimu (ne baudžiamuoju nusižengimu, baudžiamuoju teisės pažeidimu ar pan.). Nustatant, ar veikos vertinimas nusikaltimo padarymo vietos valsty-bėje atitinka Lietuvos Respublikos BK įtvirtintą nusikaltimo sąvoką, turi būti atsižvelgiama į visus veikos sunkumą šios valstybės įstaty-muose apibūdinančius kriterijus. Svarbiausiu jų pripažintinas toje vals-tybėje už veiką numatytos sankcijos pobūdis - ar sankcija gali būti pripažįstama bausme (atsižvelgti į tai reikalauja ir komentuojamos nor-mos nuostata, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiama tik už tas užsienyje padarytas veikas, už kurių padarymą baudžiama pagal nusi-kaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos BK). Ta-čiau taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus veikos pavojingumą apibū-dinančius kriterijus, pavyzdžiui, į tai, ar baudžiamoji atsakomybė už šią veiką realizuojama baudžiamojo proceso tvarka ir kt.

3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinamas reikalavimas, kad bausmė už užsienyje padarytus nusikaltimus (išskyrus BK7 str. numatytus nusikaltimus) neviršytų maksimalaus nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose už tokios veikos padarymą numatytos bausmės dydžio.

Nustatant maksimalius nusikaltimo padarymo vietos valstybės įsta-tymuose už konkrečias veikas numatytų bausmių dydžius neturi būti apsiribojama pagal atitinkamų normų sankcijas numatytų bausmių vir-šutinių ribų įvertinimu. Atitinkami maksimalūs bausmės dydžiai turi būti nustatomi atsižvelgiant ir į kitas užsienio valstybės baudžiamojo įstaty-mo normas, reglamentuojančias bausmių rūšis, skyrimą, lygtinį atleidimą nuo bausmės bei kt., ir sprendžiant, kokia konkreti maksimali bausmė galėtų būti paskirta asmeniui už jo padarytą nusikaltimą.

4. Komentuojamo straipsnio 2 dalis taikoma visų ne teritorinėjeLietuvos Respublikos jurisdikcijoje padarytų nusikaltimų atžvilgiu irnustato, kokioms aplinkybėms esant asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje. Šių aplinkybių įtvirtinimu siekiama garantuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str.įtvirtinto non bis in idem principo, draudžiančio pakartotinį baudimąuž tapačią veiką, įgyvendinimą. Sprendžiant, ar veika, dėl kurios baudžiamoji atsakomybė jau realizuota užsienyje, yra tapati veikai, užkurią siekiama patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos

Respublikoje, atsižvelgiama tik į faktines veikos aplinkybes. Tapatumo tarp Lietuvos Respublikos normos, kurią siekiama taikyti veikos atžvil-giu, ir atitinkamų užsienio valstybės normų nereikalaujama.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „užsienio valstybės teismas" turi būti aiškinama plačiau ir apimančia tarptauti-nius teismus: Tarptautinį baudžiamąjį teismą, Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą buvusiai Jugoslavijai, Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Ruandai. Reiktų atkreipti dėmesį, kad Tarptautinio baudžiamojo teis-mo statuto 20 str. 2 paragrafe įtvirtinama, jog asmuo negali būti teisia-mas už nusikaltimą, už kurį jis jau buvo nuteistas Tarptautinio bau-džiamojo teismo arba šiame Teisme išteisintas, nereikalaujama, kad asmuo būtų atlikęs Teismo paskirtą bausmę.

Komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad asme-nys neatsako pagal Lietuvos Respublikos BK už užsienyje padarytas veikas, jeigu jiems bausmė užsienyje paskirta, tačiau jie atleisti nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo. Ši BK norma taikoma tik užsienio valstybės ar tarptautinio baudžia-mojo teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių atžvilgiu, tačiau nerei-kalauja, kad sprendimą dėl atleidimo nuo bausmės atlikimo priimtų užsienio teismas, o ne kita kompetentinga institucija (pavyzdžiui, as-inuo gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo užsienio valstybės va-dovo sprendimu malonės tvarka).

Asmuo neatsako pagal Lietuvos Respublikos BK už užsienyje pa-darytus nusikaltimus, jeigu jis užsienio valstybės teismo nuospren-džiu išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, bausmė nepaskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais. Ši nuostata neleidžia traukti asmenis baudžia-mojon atsakomybėn už užsienyje padarytus nusikaltimus, jeigu jie j au buvo užsienyje kaltinami tokių nusikaltimų padarymu ir teismo nuosprendžiu išteisinti arba teismas ar kita kompetentinga institucija nusprendė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar baus-mės, taip pat jei užsienio teismas ar kita kompetentinga institucija nusprendė neskirti asmeniui bausmės dėl senaties ar kitais teisiniais Pagrindais.

BK nereikalauja, kad komentuojamo straipsnio 2 dalyje minimi už-sienio teismų ir kitų kompetentingų užsienio institucijų sprendimai būtų galutiniai. Lygtinio pobūdžio priemones sankcionuojančius sprendimus taip pat apima šioje straipsnio dalyje įtvirtinamos sąvo-kos. Asmenys, kurie užsienyje buvo nuteisti lygtinai, taip pat kurie užsienyje buvo lygtinai atleisti nuo bausmės atlikimo, neturi būti trau-kiami baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje.

9 Straipsnis- Ekstradicija

1. Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d.Įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin.. 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

2. Užsienietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitosvalstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamasTarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikostarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. Įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

3. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas,jeigu:1) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu;2) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje;3) asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą;4) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas, išteisintas aratleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;5) asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė;6) suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar vykdymo senatiesterminas;7) asmuo atleistas nuo bausmės pagal amnestijos aktą arba malonėstvarka;8) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytų pagrindų.

4. Asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra suteiktasprieglobstis, už nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo persekiojamiužsienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą nebaudžiamiir užsienio valstybėms neišduodami, išskyrus šio kodekso 7 straipsnyjenumatytus atvejus.

1. Komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinama pamatinė nuo-stata, kad tiek Lietuvos Respublikos piliečiai, tiek užsieniečiai (Lietu-vos Respublikos pilietybės neturintys užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės) gali būti išduodami užsienio valstybėms ar perduodami Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei jų ekstradicijos galimybė numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezo-liucijoje. Tokia galimybė numatoma ne tik sutartyse, kurių pavadini-muose figūruoja terminas „ekstradicija" (pavyzdžiui, Europos konven-cijoje dėl ekstradicijos („Valstybės žinios", 1995, Nr. 34-819)), bet ir daugiau klausimų reglamentuojančiose dvišalėse sutartyse (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos sutartyje dėl teisi-nės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose („Valstybės žinios", 2002, Nr. 75-3217)) bei daugiašalėse kon-vencijose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santy-kių („Valstybės žinios", 1994, Nr. 28-492)). Reiktų atkreipti dėmesį, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo statutas, numatantis valstybių parei-gą perduoti teismui šios institucijos nurodytus asmenis, taip pat turi tarptautinės sutarties statusą.

Nuostatos dėl ekstradicijos įtvirtinamos ir daugiašalėse konvenci-jose dėl atskirų veikų kriminalizavimo, dažniausiai pateikiant stan-dartinę formulę, kuria remdamosi valstybės gali laikyti atitinkamą kon-venciją teisiniu pagrindu ekstradicijai dėl toje konvencijoje numatytų nusikaltimų. Tokios nuostatos įtvirtintos Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 16 str. („Valstybės žinios", 2002, Nr. 51-1933), Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos 27 str. („Valstybės žinios", 2002, Nr. 23-853), Konvencijos dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš saugią jūrų laivybą 11 str. („Valstybės žinios", 2003, Nr. 8-266), Konvencijos dėl nusikaltimų, padarytų tarp-tautiniu mastu saugomiems asmenims, įskaitant diplomatus, preven-cijos ir baudimo už juos 8 str. („Valstybės žinios", 2002, Nr. 97-4257), Tarptautinės konvencijos dėl kovos su terorizmo finansavimu 11 str. („Valstybės žinios", 2003, Nr. 8-268), Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 6 str. („Valstybės žinios", 1998, Nr. 38-1004), 1995 m. konven-cijos dėl Jungtinių Tautų ir joms priskirto personalo apsaugos 15 str. („Valstybės žinios", 2000, Nr. 48-1374), Tarptautinės konvencijos dėl kovos su įkaitų ėmimu 10 str. („Valstybės žinios", 2000, Nr. 108-3430), Konvencijos dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą 8 str. („Valstybės žinios", 1997, Nr. 19-418), Konvencijos dėl kovos su

neteisėtu orlaivio pagrobimu 8 str. („Valstybės žinios", 1997, Nr. 19-417), 1961 m. bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 36 str. („Valstybės žinios-', 2001, Nr. 51-1768) ir kt. Lietuvos Respublika laikosi nuostatos, kad šios sutartys visais atvejais (tiek esant atitinkamiems pareiškimams ratifikuojant sutartis, tiek jų nesant) laikomos pagrindu ekstradicijai vykdyti. Tokiais atvejais dvišalės ar daugiašalės sutartys dėl ekstradicijos taikomos tik tiek, kiek jos papildo ir patikslina šių specialiųjų konvencijų taikymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo se-nato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 42 „Dėl teismų praktikos taikant LR tarptautines sutartis ir Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų normas, nustatančias asmenų išdavimą užsienio valstybei arba perdavimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui" 7punktą („Teismųpraktika", 2003, Nr. 20)).

Taip pat pažymėtina, kad spręsdamas ekstradicijos klausimus teis-mas vadovaujasi tik tomis tarptautinėmis sutartimis, kurios jų taikymo metu galioja ir Lietuvos Respublikai, ir prašančiai išduoti asmenį vals-tybei (žr. minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruo-džio 29 d. nutarimo Nr. 42 5 punktą.), t. y. kurios ne tik ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo, bet ir ratifikuotos valstybės, kuri prašo ekstradicijos, bei (daugiašalių konvencijų atveju) ratifikuotos sutartyje numatyto valstybių skaičiaus, pripažįstamo būtinu sutarties įsiga-liojimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos pareigą per-duoti asmenis Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiai Ju-goslavijai ir Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui Ruandai nustato ne tarptautinės sutartys, o Jungtinių Tautų Organizacijos (toliau - ir JTO) Saugumo Tarybos rezoliucijos. Vis dėlto svarbu, kad ir tokiais atvejais ekstradiciją vykdoma tarptautinės sutarties (Jungtinių Tautų Organizacijos statuto, nustatančio Saugumo Tarybos kompetenciją pri-imti atitinkamas rezoliucijas) pagrindu.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Res-publikos pilietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija". Asmenis, kurie yra Lietuvos Respubli-kos piliečiais, apibrėžia Pilietybės įstatymo („Valstybės žinios", 2002, Nr. 95-4087) 1 str. Šio įstatymo 2 str. nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir pasas".

Šioje straipsnio dalyje vartojama formuluotė „Lietuvos Respubli-kos pilietis gali būti išduodamas" negali būti laikoma įtvirtinančia teismo diskreciją spręsti ar vykdyti tarptautinėje sutartyje numatytą ir Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančią ekstradiciją ar perdavimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Lietuvos Respubli-kos Konstitucijos 13 str. ir šią Konstitucijos normą detalizuojančioje BPK 71 str. 1 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečiai gali būti išduoti užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam bau-džiamajam teismui tik tuo atveju, jei tarptautinė sutartis ar JTO Sau-gumo Tarybos rezoliucija įtvirtina Lietuvos Respublikos pareigą iš-duoti ar perduoti asmenį. Tokios pareigos nėra ir LR piliečiai negali būti išduodami, jei tarptautinėje sutartyje numatyta, kad ją sudariu-sios valstybės nevykdo arba gali atsisakyti vykdyti savo piliečių eks-tradiciją (žr.: minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 42 9 punktą).

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta formuluotė „užsienietis, padaręs nusikalstamą veiką kitos valstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei" negali būti aiškinama kaip nustatanti,jog užsienietis gali būti išduotas tik valstybei, kurios teritorijoje padaryta veika. Šioje straipsnio dalyje vartojama sąvoka „atitinkamavalstybė" turi būti suvokiama kaip apibūdinanti valstybę, pateikusiąnagrinėjamą ekstradicijos prašymą. Vėlgi pabrėžtina, kad BPK 71 str.2 dalyje įtvirtinta, jog užsieniečiai gali būti išduodami arba perduodami Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tais atvejais, kai tarptautinėje sutartyje, pagal kurią prašoma ekstradicijos, ar atitinkamojeJTO Saugumo Tarybos rezoliucijoje numatyta tokia Lietuvos Respublikos pareiga.

4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kada galimaatsisakyti išduoti asmenį užsienio valstybei. BK nenumatyta galimybėatsisakyti perduoti asmenį Tarptautiniam baudžiamajam teismui, nestokio atsisakymo galimybės nenumato Tarptautinio baudžiamojo teismo statutas.

Šios nuostatos formuluojamos kaip įtvirtinančios teismo diskreciją sprendžiant atsisakymo vykdyti ekstradiciją klausimus. Vis dėlto tokia teismo diskreciją galima tik retais atvejais. Paprastai kėliajai užkerta pacta sund servanda principas, reikalaujantis, kad ekstradiciją būtų vykdoma visais atvejais, kada tai numatyta tarptautinėje sutartyje. Ekstradiciją turi būti vykdoma net tuomet, kai yra Lietuvos Respubli-kos BK numatyti, tačiau atitinkamoje tarptautinėje sutartyje neįtvirtinti

Bendroji dalis, II skyrius 9 straipsnis Ucndroji dalis, II skyrius 9 straipsnis

atsisakymo vykdyti ekstradiciją pagrindai. Pavyzdžiui, Lietuvos Res-publikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekst-radicijos sutarties 2 str. 4 punkte numatyta, kad „dėl nusikaltimo, dėl kurio išduodama, prašymas išduoti patenkinamas nepaisant to, kur buvo padaryta nusikaltimą sudaranti veika arba veikos", todėl atsisa-kymas išduoti asmenį Jungtinėms Amerikos Valstijoms remiantis Lie-tuvos Respublikos BK 9 str. 3 dalies 2 punktu negalimas. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina tiksliai išsiaiškinti, kokios sutarties pagrindu yra prašoma ekstradicijos ir kokias jos sąlygas bei atsisakymo išduoti asmenį pagrindus nustato ta sutartis. Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad daugiašalėse konvencijose dėl ekstradicijos paprastai numatoma valstybių - konvencijos dalyvių teisė padaryti išlygas konvencijos normoms. Tokių išlygų padarymo teise dažnai naudojasi ir Lietuvos Respublika (pavyzdžiui, Lietuvos Respublika padarė išlygą Europos konvencijai dėl ekstradicijos, kad „Lietuvos Respublika taikys ekstra-diciją tik su sąlyga, kad asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, ne-bus teisiamas prašančiosios valstybės specialiajame teisme"). Kiek-vienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar atitinkamoje daugiašalėje kon-vencijoje numatyta Lietuvos Respublikos pareiga išduoti asmenį, turi būti įvertinta, kokias išlygas konvencijai yra padariusios Lietuvos Res-publika ir ekstradicijos prašanti valstybė.

Diskrecija sprendžiant ekstradicijos klausimus negalima ir tais at-vejais, kai ekstradiciją pažeistų Lietuvos Respublikos Konstituciją ar-ba žmogaus teisių apsaugos garantijas įtvirtinančias Lietuvos Respub-likos ratifikuotas tarptautines sutartis, pirmiausia - Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Tokiais atvejais turi būti at-sisakoma vykdyti ekstradiciją, net jeigu ji numatyta prašančiosios vals-tybės ir Lietuvos Respublikos sudarytoje ekstradicijos sutartyje.

5. Nuostata, kad ekstradiciją gali būti nevykdoma dėl veikų, pa-gal LR BK nelaikomų nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais, reiškia, jog ekstradiciją gali būti vykdoma tik kai jos prašoma dėl veikos, kuria pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas arba kuri būtų laikoma nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos BK, jei ji būtų padaryta Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Vertinant, ar veika yra (būtų laikoma) nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos BK, į veikos kvalifikaciją pagal prašančiosios valstybės baudžiamuo-sius įstatymus neturi būti atsižvelgiama.

6. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, kad ekst-nidicija gali būti nevykdoma dėl veikų, padarytų Lietuvos Respublikos teritorijoje, reiškia, jog ekstradiciją gali būti vykdoma tik kai josprašoma dėl veikos, padarytos už Lietuvos Respublikos teritorijosubų (žr. BK 4 str. komentarą). Tarptautinėse sutartyse gali būti numatoma, kad atsisakymas vykdyti ekstradiciją remiantis šiuo pagrindunegalimas (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties 2 str. 4 punktą), olose sutartyse, kuriose toks atsisakymo vykdyti ekstradiciją pagrindaspripažįstamas, paprastai įtvirtinama atsisakiusios vykdyti ekstradicijąvalstybės pareiga pradėti baudžiamąjį procesą asmeniui arba perimtiužsienyje priimto nuosprendžio vykdymą (žr. Lietuvos Respublikos irKinijos Liaudies Respublikos ekstradicijos sutarties 5 str.).

Pagal BK 4 str. 3 dalį padarytomis už Lietuvos Respublikos terito-i į jos ribų pripažįstamos ir tos veikos, kurios, nors buvo daromos Lie-luvos Respublikoje, ir pradėtos, ir baigtos (arba nutrauktos) už Lietu-vos Respublikos ribų (žr. BK 4 str. komentarą).

7. Ekstradiciją gali būti nevykdoma, jei prašančioji valstybė persekio-|n prašomą išduoti asmenį dėl politinio pobūdžio nusikaltimo. Politiniopohiidžio nusikaltimais laikomos baudžiamųjų įstatymų uždraustos veikos, kuriomis kėsinamasi įteisinius gėrius, turinčius grynai politinįpobū-il|, kurios padaromos dėl politinių motyvų arba siekiant politinio pobū-<l?i<> liksiu, nepriklausomai, kaip veika kvalifikuojama. Ar asmuo, kurįpra-'uiiiiii išduoti, yra persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą, spren-ilJiiiina kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant veiką, dėl kurios prašomaKilnoti; jos tikslus ir motyvus; prašomo išduoti asmens statusą (pavyzdini, atsižvelgiant įjo vaidmenį politiniame valstybės gyvenime, jo at-Jvilj'.iu toje valstybėje taikytas prievartos priemones ir jų taikymo pagrin->hi'.), laktus, kuriais asmuo pagrindžia, kad yra persekiojamas už politiniopolnid/io nusikaltimą; valstybės, kuri pateikė prašymą, politinę sistemą,minsimas bei tradicijas ir pan. Pabrėžtina, kad kai kurios Lietuvos Res-piihlikos tarptautinės sutartys nustato nusikaltimų, kuriems negali būtipi ip.i/jstamas politinis pobūdis (pavyzdžiui, nusikaltimai žmoniškumui,ypiimidas) sąrašus (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtiniųinurikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties 4 str; Europoskonvencijos dėl ekstradicijos papildomo protokolo 1 str.; Europos kon-i e m i f i i s dėl kovos su terorizmu 1 str; Konvencijos dėl kelio užkirtimoįjgihifit/o nusikaltimui ir baudimo už jį 7 str. bei kt). Svarbu atkreipti(l#iiiesį, kad šiomis sutartimis valstybės įsipareigoja nepripažinti politiniolaiii tikru kategorijų nusikaltimų pobūdžio tiktais atvejais, kai ekstradici-itn tkM jų prašo kita sutartį pasirašiusi valstybė.

Bendroji dalis, II skyrius 9 straipsnis lliiulidji dalis, II skyrius 9 straipsnis

BK politinis nusikaltimo, dėl kurio prašoma ekstradicijos, pobūdis nepripažįstamas pakankamu pagrindu nevykdyti ekstradicijos. Apta-riamoji nuostata įtvirtina, kad ekstradicija gali būti nevykdoma tik tais atvejais, kai prašomas išduoti asmuo dėl politinio pobūdžio nusikalti-mo prašančiojoje valstybėje yra persekiojamas. Šiame punkte vartoja-mas terminas „persekiojimas" negali būti tapatinamas su „baudžiamojo persekiojimo" sąvoka, nes jis apibūdina ypatingą asmens teisių ribojimą dėl pagrindų, negalinčių būti teisių diferenciacijos pagrindu. Tokiais atvejais ekstradicija negali būti vykdoma, net jei Lietuvos Res-publikos tarptautinėje sutartyje nenumatyta galimybė atsisakyti iš-duoti asmenį remiantis politiniu nusikaltimo, dėl kurio prašoma ekstra-dicijos, pobūdžiu. Ekstradicija tokiais atvejais prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrin-dinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. įtvirtintoms normoms, drau-džiančioms žeminantį žmogaus orumą elgesį.

8. Ekstradicija gali būti nevykdoma, jei dėl veikos, dėl kurios pra-šoma vykdyti ekstradicija, asmuo jau buvo nuteistas, išteisintas arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Pastaroji nuo-stata suformuluota vadovaujantis principu, kad negalima bausti du kartus už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem). Šis principas atsispindi visose tarptautinėse ekstradicijos sutartyse, kuriose daly-vauja Lietuvos Respublika. Tačiau principą įtvirtinančios sutarčių nuo-statos savo turiniu skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriau-sybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutar-ties 5 str. nustatyta, kad asmuo neišduodamas, „kai prašomas išduoti asmuo prašymą gavusioje valstybėje buvo nuteistas arba išteisintas už nusikaltimą, dėl kurio prašoma išduoti. Pagal Lietuvos įstatymus nuteisimas arba išteisinimas taip pat reiškia teismo patvirtintą susita-rimą, kuris yra galutinis ir privalomas". Tuo tarpu Lietuvos Respubli-kos ir Kinijos Liaudies Respublikos ekstradicijos sutarties 3 str. 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad išduoti atsisakoma ir tais atvejais, kai prašymą gavusios šalies kompetentingos institucijos dėl to paties nusikaltimo buvo nutraukusios asmens, kurį prašoma išduoti, bylą.

Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, ekstradicija nevykdoma visais atvejais (jei Lietuvos Respublikos tarp-tautinėje sutartyje nenumatyta kitaip), kai prašoma išduoti asmenį, kuris jau buvo kaltintas veikos, dėl kurios prašoma ekstradicijos, pa-darymu, ir kuriam baudžiamoji byla buvo baigta atitinkamu procesiniu sprendimu. Aptariama BK nuostata nereikalauja, kad atitinkamas pro-cesinis sprendimas būtų priimtas prieš gaunant Lietuvos Respublikai ekstradicijos prašymą. Be to, pagrindu atsisakymui vykdyti ekstradi-

68

i i|i| laikytini minėti procesiniai sprendimai nepriklausomai, kurioje vals-tybėje (Lietuvos Respublikoje, prašančiojoje valstybėje ar trečiojoje valstybėje) jie priimti. Sprendžiant veikos, dėl kurios buvo priimtas iipliiriamame punkte minimas procesinis sprendimas, ir veikos, dėl ku-nos prašoma ekstradicijos, tapatumo klausimus, atsižvelgiama tik į (aklinės aplinkybes, norminių veikos apibrėžimų tapatumo (vienodos kvalifikacijos) nereikalaujama.

Tais atvejais, kai asmuo, kurį prašoma išduoti, Lietuvos Respubli-koje ar užsienyje jau baustas už veiką, dėl kurios prašoma ekstradici-jos, pastaroji negali būti vykdoma, nes ji pažeistų Lietuvos Respubli-kos Konstitucijos 31 str. įtvirtintą draudimą bausti už tą patį nusikal-lim;| antrą kartą. Tokio asmens ekstradicija turi būti nevykdoma net ir litis atvejais, kai jos prašoma pagal tarptautinę sutartį, kurioje nenu-matytos specialios taisyklės dėl asmens, jau bausto už veiką, dėl ku-rios jį prašoma išduoti, ekstradicijos.

•). Ekstradicija gali būti nevykdoma, jei asmeniui, kurį prašoma iš-duoti, to prašančiojoje valstybėje už padarytą nusikaltimą gali būti Iiiikoma mirties bausmė. Tai, jog prašančiosios valstybės įstatymuose numatyta mirties bausmė už veiką, dėl kurios prašoma ekstradicijos, ir liii, kad egzistuoja mirties bausmės skyrimo išduotam asmeniui tikimy-ln\ automatiškai neužkerta kelio ekstradicijai. Tokiais atvejais asmuo t i n i būti išduodamas, jei prašančioji valstybė pateikia pakankamas iMiuntijas, kad mirties bausmė asmeniui nebus skiriama arba nebus vvkdoma, netgi jeigu ji bus paskirta. Dažnai tokia nuostata įtvirtinama II tarptautinėse sutartyse, pavyzdžiui, Europos konvencijos dėl ekst-i.ulicijos 11 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Ame-i ikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties 7 str.

Asmens ekstradicija valstybei, kurioje jam gresia mirties bausmė niek už nusikaltimą, dėl kurio vykdoma ekstradicija, tiek už bet kurį I u;i nusikaltimą), prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei I uropos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Visais atvejais, kada egzistuoja mirties bausmės įvykdymo grėsmė, i m i būti atsisakoma išduoti asmenį. Kai tarptautinėje sutartyje, kuria imiiantis prašoma ekstradicijos, nėra specialių taisyklių dėl asmens, I ui iam gali būti taikoma mirties bausmė, išdavimo, atsisakymas vyk-• I v t i ekstradicija turi būti remiamas kitais sutartyje numatytais pagrin-dinis , pavyzdžiui, tuo, kad ekstradicija prieštarautų prašomosios vals-UIR-S „pagrindiniams įstatymų principams" (Lietuvos Respublikos ir lliillarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių san-lvkii | civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 19 str., Lietuvos Kivspublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių san-

69

tykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 18 str., Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 18 str.).

10. Ekstradicija gali būti nevykdoma, jei suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar vykdymo senaties terminas. Šia BK nuostataduodama nuoroda į realiai suėjusį senaties terminą, t. y. į terminą,numatytą prašančiosios valstybės įstatymuose. Tačiau ši nuostata turibūti taikoma ir Lietuvos Respublikos BK numatytų senaties terminųatžvilgiu, t. y. atsisakymas vykdyti ekstradicija galimas, kai dėl senaties nebūtų įmanoma priimti nuosprendį arba jį įvykdyti, jei veika būtų padaryta (arba buvo padaryta) Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.

11. Ekstradicija gali būti nevykdoma, jei asmuo, kurį prašoma išduoti, buvo atleistas nuo bausmės už nusikaltimą, dėl kurio prašomaekstradicijos, pagal amnestijos aktą arba malonės tvarka. Ši nuostatasuformuluota taip pat vadovaujantis principu, kad negalima bausti dukartus už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem). BK 78 str.nustatyta, kad „nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistasnuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu",o remiantis šio kodekso 79 str. „nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malonės prašymą". Taigi tiek amnestija, tiek malonė gali būtitaikoma tik asmeniui, kuriam priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, t. y. asmeniui, kuris jau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, dėlkurios jį prašoma išduoti.

Atsisakymo vykdyti ekstradicija pagrindu laikytinas atitinkamas am-nestijos arba malonės aktas nepriklausomai, kurioje valstybėje (Lietu-vos Respublikoje, prašančiojoje ar trečiojoje valstybėje) jis priimtas. Atsisakymas vykdyti ekstradicija gali būti grindžiamas tik amnestijos aktu, realiai taikytu asmeniui, kurį prašoma išduoti. Tais atvejais, kai ekstradicijos prašoma dėl veikos, padarytos Lietuvos Respublikos juris-dikcijoje ir patenkančios į Lietuvos Respublikos Seimo priimto amnesti-jos akto taikymo sferą, ekstradicijos klausimai turi būti sprendžiami tik prieš tai pritaikius arba atsisakius taikyti atitinkamą amnestijos aktą.

Sprendžiant veikos, dėl kurios asmuo atleistas nuo bausmės, ir veikos, dėl kurios prašoma ekstradicijos, tapatumo klausimus, atsi-žvelgiama tik į faktines aplinkybes, norminių veikos apibrėžimų tapa-tumo (vienodos kvalifikacijos) nereikalaujama.

12. Ekstradicija gali būti nevykdoma, jei yra kiti Lietuvos Respub-likos tarptautinėse sutartyse numatyti atsisakymo vykdyti ekstradici-

ją pagrindai. Visose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nu-matyti bent keli kiti atsisakymo vykdyti ekstradicija pagrindai, nepa-minėti komentuojamame straipsnyje. Pavyzdžiui, Europos konvenci-jos dėl ekstradicijos 3 str. 3 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti neišduodamas, Jei prašomoji valstybė turi svarbių priežasčių tikėti, kad prašymas išduoti asmenį už kriminalinį nusikaltimą buvo pateik-tas tam, kad asmuo būtų teismo tvarka persekiojamas ir baudžiamas dėl jo rasės, religijos, tautybės ar politinių įsitikinimų", Lietuvos Res-publikos ir Kinijos Liaudies Respublikos ekstradicijos sutarties 3 str. I dalies 3 punkte nustatyta, kad išduoti atsisakoma, jeigu „nusikalti-mas, dėl kurio prašoma išduoti, pagal prašymą pateikusios šalies įsta-tymus yra išimtinai karo teisės reguliuojamas nusikaltimas" ir pan.

Tarptautinės sutartys pagal BK 9 str. 3 dalies 8 punktą yra ne tik valstybių įsipareigojimus vykdyti ekstradicija įtvirtinančios sutartys, liet ir kitos, tarp jų ir skirtos žmogaus teisių apsaugai sutartys. Pavyz-džiui, Konvencijos dėl pabėgėlių statuso („Valstybės žinios", 1997, Nr. 12-227) 33 str. nustatomas draudimas išsiųsti pabėgėlius į šalį, kur jų gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, pri-klausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių pažiūrų, nebent šie pabėgėliai dėl svarbių priežasčių laikomi pavojingais šalies, kurioje jie yra, saugumui arba yra nuteisti įsigaliojusiu nuosprendžiu už ypač sunkų nusikaltimą ir kelia visuotinį pavojų šaliai.

13. Komentuojamo straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad prieglobstį Lie-Hivos Respublikoje gavę asmenys neišduodami ir nėra baudžiami pa-l'.iil Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą už veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, nebent ta veika yra nusikaltimas, už kurį .iisakomybė yra numatyta tarptautinės sutarties pagrindu. Ši norma .įpima plačiau nei įtvirtinta 9 str. 3 dalies 3 punkte. Ji draudžia politinį prieglobstį gavusių asmenų ekstradicija ir tais atvejais, kai ekstradici-|os prašoma ne dėl politinio nusikaltimo. Be to, ši norma draudžia <kstiadiciją ir tais atvejais, kai jos prašo ne asmenį persekiojusi, o dilioji valstybė.

BK 9 str. 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai ekstradicijos piaSoma dėl veikų, kurių baigtinis sąrašas pateiktas BK 7 str. (žr. BK ' str. komentarą), asmuo gali būti išduodamas. Tačiau ir dėl veikų, \O kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta tarptautinių sutarčių pa-r.iiiulu, negalima išduoti asmens prašančiajai ekstradicijos valstybei, kurioje tam asmeniui gresia persekiojimas. Tokiais atvejais turi būti .ilsis;ikoma vykdyti ekstradicija ir asmuo traukiamas baudžiamojon at-■.nkomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK.

Bendroji dalis, II skyrius 9' straipsnis I le miroj i dalis, II skyrius

9' straipsnis

9 Straipsnis. Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį

1. Remiantis Europos arešto orderiu, Lietuvos Respublikos pilietis aružsienietis, Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje įtariamasnusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvėsatėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas Europosarešto orderį išdavusiai valstybei.

2. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal Europos arešto orderįperduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybėsįstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vieneriųmetų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu Europos arešto orderisbuvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmėsvykdymo, - tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis neguketuri mėnesiai.

3. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europosarešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu:1) asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindinesžmogaus teises ir (ar) laisves;2) asmuo pagal amnestijos aktą ar malonės tvarka Lietuvos Respublikoje atleistas nuo bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką, dėlkurios išduotas Europos arešto orderis, atlikimo;3) asmuo už jo padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotasEuropos arešto orderis, buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje ar kitojevalstybėje ir paskirta bausmė įvykdyta, tebevykdoma ar nebegali būtivykdoma pagal nuteisusios valstybės įstatymus;4) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęsamžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymusgalima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;5) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai Europos arešto orderis išduotasdėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėlEuropos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų2 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o Europos areštoorderį išdavusios valstybės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamąveiką numato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusiąbausmę;6) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europosarešto orderis, buvo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungosvalstybėje narėje išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybėsar bausmės;

72

7) Kuropos arešto orderis yra išduotas dėl nusikalstamos veikos, dėlkurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai,ir yra suėję šio kodekso 95 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties ar 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojonuosprendžio vykdymo senaties terminai;8) nusikalstama veika padaryta ne Europos arešto orderį išdavusiosviilstybės teritorijoje ir Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymainegalėtų būti taikomi dėl analogiškos veikos, jeigu ji būtų buvusi pa-duryta ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje suLietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais.

4. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, atsižvelgiant į bylos tiplinky bes ir teisingumo interesus, gali būti neperduodamas Europos nri\sto orderį išdavusiai valstybei, jeigu:I) dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios išduotas Kumpos arešto orderis, Lietuvos Respublikoje yra pradėtas baudžia-niiisis procesas;1) dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikoje buvo Blsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą arba pradėtas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas;S) l',uropos arešto orderis yra išduotas dėl Lietuvos Respublikos pilie -čiui ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui paskirtos ■m laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo ir Lietuvos Respublika perima šios bausmės vykdymą;•I) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; S) Kuropos arešto orderyje trūksta informacijos, reikalingos spren-i l i n i u i dėl asmens perdavimo priimti, ir Europos arešto orderį išdavusi \ nlslybė per nustatytą terminą jos nepateikia.

\ Jeigu Europos arešto orderis išduotas dėl Lietuvos Respublikos piliečiui ■u užsieniečiui paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, u ^i hausmė buvo paskirta jam nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos mii;rinėjinio vietą bei laiką, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis perduodamas tik tuo atveju, kai Europos arešto orderį išdavusi valstybė u?likrina, kad šio asmens prašymu byla bus išnagrinėta (peržiūrėta) ir nuosprendis priimtas jam dalyvaujant.

73

Bendroji dalis, II skyrius 9' straipsnis Hendroji dalis, II skyrius

9' straipsnis

6. Jeigu Europos arešto orderis išduotas dėl nusikalstamos veikos, užkurią Europos arešto orderį išdavusios valstybės įstatymai numato laisvėsatėmimo iki gyvos galvos bausmę, Lietuvos Respublikos pilietis aružsienietis perduodamas su sąlyga, kad Europos arešto orderį išdavusiosvalstybės įstatymai numato galimybę nuteistajam ne vėliau kaip atlikusdvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės kreiptis dėl atleidimo nuobausmės ar jos sušvelninimo.

7. Jeigu Europos arešto orderis išduotas baudžiamojo persekiojimotikslais, Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikojegyvenantis asmuo gali būti perduodamas su sąlyga, kad asmuo, dėl kurioEuropos arešto orderį išdavusi valstybė priėmė nuosprendį, bus grąžintasį Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusiąbausmę, jeigu to prašytų perduotasis asmuo arba to pareikalautų LietuvosRespublikos generalinė prokuratūra.

(Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 27 d. Įstatymo Nr. IX-2I69, įsigal. nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos (Žin., 2004, Nr. 72-2492) redakcija)

1. Komentuojamas straipsnis įteisina ir reglamentuoja Europosarešto orderio taikymo pagrindus ir sąlygas Lietuvos Respublikoje.Šis straipsnis sudaro teisines prielaidas įgyvendinti Europos Sąjungos2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėlEuropos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimoprocedūrų Lietuvos Respublikoje, kurį Europos Sąjungos narės turėjoįgyvendinti nuo 2003 m. gruodžio 31 dienos. Europos arešto orderiopaskirtis yra valstybių Europos Sąjungos narių tarpusavio santykiuosepakeisti visas tarptautines sutartis, reglamentuojančias ekstradicijosklausimus.

2. E u r o p o s a r e š t o o r d e r i s pagal Baudžiamojo procesokodekso 17' str. 1 d. yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminėsinstitucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narėįpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenįsiekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jampaskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka 2002 m.birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europosarešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų8 str. 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus. Atkreiptinasdėmesys, kad terminas „teisminė institucija" turi būti aiškinamas kaipapimantis visas institucijas, kurioms atitinkamos valstybės įstatymaisuteikia teisę atlikti šią teisminę funkciją - išduoti Europos arešto

orderį, pavyzdžiui, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą Europos arešto orderį Lietuvos Respublikoje išduoda Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija.

3. Komentuojamame straipsnyje skirtingai nei ekstradicijos atveju{apie tai plačiau žr. BK 9 str. komentarą), reglamentuojant perdavimopagal Europos arešto orderį klausimus ir Lietuvos Respublikos piliečių, ir užsieniečių teisinė padėtis nėra diferencijuojama. Toks reglamentavimas grindžiamas nuostata, kad pagal Europos arešto orderįLietuvos Respublikos piliečiai ne išduodami svetimai valstybei, operduodami kitai Europos Sąjungos valstybei. Šiomis aplinkybėmisuiSkintina ir tai, kad Europos arešto orderio vykdymo klausimųnereglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 str., kuriameĮtvirtinta, kad „draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitaivalstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenustatokitaip". Pabrėžtina ir tai, kad 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindųsprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių nariųtarpusavio perdavimo procedūrų nustatyta, kad jis yra priimtas remiantis Europos Sąjungos steigimo sutarties 34 str. 2(b) punktu, kuriuovalstybės Europos Sąjungos narės delegavo Europos Vadovų tarybaifunkciją priimti Europos Sąjungos valstybėms narėms privalomuspagrindų sprendimus, todėl pripažintina, kad Lietuvos Respublikospiliečių perdavimo pagal Europos arešto orderį pagrindas yra tarp-lautinė sutartis - Europos Sąjungos steigimo sutartis.

4. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal Europos,nešto orderį perduodamas asmuo, kuris: a) Europos arešto orderįišdavusioje valstybėje yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu,n ba b) Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje nubaustas sulaisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau nėra jos atlikęs. Reikia turėtiumenyje, kad straipsnyje nekeliamas reikalavimas, jog Europos areštouulcrį išdavusioje valstybėje paskirta bausmė savo turiniu būtųadekvati Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytoms arešto,terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvoshaiismėms, svarbu tai, jog ši bausmė būtų susijusi su asmens laisvėsatėmimu. Kadangi šioje straipsnio dalyje įtvirtintas reikalavimas, kadpa^al Europos arešto orderį turi būti perduodamas asmuo, kuris nėraatlikęs visos orderį išdavusioje valstybėje paskirtos bausmės arba josdalies, todėl aplinkybė, kad prašomas perduoti asmuo yra atlikęs dalį?.ioje valstybėje paskirtos bausmės, negali būti atsisakymo perduotiasmenį pagrindu.

Bendroji dalis, H skyrius 9' straipsnis llendroji dalis, II skyrius 9' straipsnis

76 5. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal Europos arešto orderį asmuo perduodamas tik tuo atveju, jeigu: a) pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už padarytą nusikalstamą veiką

yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, arba b) kai paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi mėnesiai.

6. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriemsesant asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį yra negalimas,t. y. esant šiems pagrindams teismas privalo priimti sprendimą nevykdyti Europos arešto orderio.

7. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas draudim

asperduoti asmenį pagal Europos arešto orderį tais atvejais, kai asmensperdavimas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Ši norma nustato, kad asmuo negali būti perduodamas tais atvejais, kai joperdavimas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstituciją arba žmogausteisių apsaugos garantijas įtvirtinančias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, pavyzdžiui, Europos Žmogaus teisių ir pagrindiniųlaisvių apsaugos konvenciją bei jos papildomus protokolus ir pan.

8. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas draudimasperduoti asmenį pagal Europos arešto orderį tais atvejais, kai asmuopagal amnestijos aktą ar malonės tvarka Lietuvos Respublikoje atleistas nuo bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotasEuropos arešto orderis, atlikimo. Ši nuostata suformuluota taip patvadovaujantis principu, kad negalima bausti du kartus už tą pačiąnusikalstamą veiką (non bis in idem). BK 78 str. nustatyta, kad„nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ardalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu", o remiantisšio kodekso 79 str. „nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar daliesbausmės atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malonėsprašymą". Taigi tiek amnestija, tiek malonė gali būti taikoma tikasmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis,t. y. asmeniui, kuris jau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, dėlkurios jį prašoma perduoti. Europos arešto orderis nevykdomas tiktada, jeigu atitinkamas amnestijos arba malonės aktas yra priimtasLietuvos Respublikoje, o ne Europos arešto orderį išdavusioje ar trečiojoje valstybėje. Užsienio valstybėse prašomo perduoti asmens atžvilgiu priimti amnestijos ar malonės aktai gali užkirsti kelią Europosarešto orderio vykdymui tik tada, jeigu jų buvimas rodytų, kad asmensperdavimas gali pažeisti pagrindines žmogaus teises ar laisves {apie

lai plačiau žr. šio straipsnio komentaro 7 punktą). Atsisakymas vykdyti Europos arešto orderį gali būti grindžiamas tik amnestijos aktu, realiai taikytu asmeniui, kurį prašoma perduoti. Tais atvejais, kai asmenį prašoma perduoti dėl veikos, padarytos Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje ir patenkančios į Lietuvos Respublikos Seimo priimto amnestijos akto taikymo sferą, Europos arešto orderio vykdymo klausimai turi būti sprendžiami tik prieš tai pritaikius arba atsisakius laikyti amnestijos aktą. Sprendžiant veikos, dėl kurios asmuo atleistas nuo bausmės, ir veikos, dėl kurios prašomąjį perduoti Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, tapatumo klausimus, atsižvelgiama tik į faktines aplinkybes, teisinis veikos apibrėžimų tapatumas (vienoda kvalifikacija) nėra reikalaujamas.

9. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimasperduoti asmenį pagal Europos arešto orderį tais atvejais, kai prašomasperduoti asmuo Lietuvos Respublikoje ar bet kurioje kitoje valstybėjejau buvo nuteistas už veiką, dėl kurios prašoma jo perdavimo ir paskirtabausmė buvo įvykdyta, yra tebevykdoma arba nebegali būti vykdomapagal nuteisusios valstybės įstatymus. Šis draudimas perduoti asmenįlaikomas tik tais atvejais, kai prašomas asmuo buvo nuteistas ir jambuvo paskirta bausmė. Tais atvejais, kai prašomas perduoti asmuobuvo nuteistas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje, tačiau jambausmė nebuvo paskirta, minėtas draudimas netaikomas. Tai, arbausmė yra įvykdyta, tebevykdoma ar nebegali būti vykdoma, sprendžiama pagal valstybės, kurioje ši bausmė buvo paskirta, įstatymus.Terminas „tebevykdoma bausmė" apima ir tuos atvejus, kai bausmėyra paskirta, tačiau nevykdoma dėl vienų ar kitų pagrindų, kuriemsišnykus, ji gali būti pradėta vykdyti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikojebausmės vykdymo atidėjimas ir pan. Sprendžiant veikos, už kuriąasmeniui buvo paskirta bausmė, ir veikos, dėl kurios prašomąjį

perduo-li Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, tapatumo klausimus,atsižvelgiama tik į faktines aplinkybes, teisinis veikos apibrėžimųlapatumas

(vienoda kvalifikacija) nėra reikalaujamas.

10. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį tais atvejais, kaiasmuo nusikalstamos veikos, dėl kurios išduotas Europos areštoorderis, padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagalLietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamojiatsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys,kad šioje nuostatoje nurodomas ne bendras baudžiamosios atsakomybės amžius pagal Lietuvos Respublikos BK, bet amžius, kurio

77

Bendroji dalis, II skyrius 9' straipsnis Bendroji dalis, II skyrius 9' straipsnis

sulaukusiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kyla baudžiamoji atsakomybė už konkrečią prašomo perduoti asmens pa-darytą nusikalstamą veiką. Taigi perduodamas gali būti ir 16 metų nesulaukęs asmuo, jei jo perdavimo prašoma dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 13 str. 2 dalyje, o prašomas perduoti asmuo veikos padarymo metu buvo sulaukęs bent 14 metų amžiaus. Pabrėžtina, kad klausimas, ar prašomas perduoti asmuo nusikalstamos veikos padary-mo metu buvo sulaukęs atitinkamo Lietuvos Respublikos baudžiamuo-siuose įstatymuose numatyto amžiaus, sprendžiamas ir tais atvejais, kai pati nusikalstama veika, dėl kurios prašoma perduoti asmenį, padaryta už Lietuvos Respublikos jurisdikcijos ribų ir asmuo negalėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje. Tokiu atveju sprendžiant veikos, dėl kurios prašoma perduoti asmenį Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 13 str. 2 dalyje, tapatumo klausimus, atsižvelgiama tik į faktines aplinkybes, teisinis veikos apibrėžimų tapatumas (vienoda kvalifikacija) nėra reikalaujamas.

11. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintas drau-dimas perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį tais atvejais, kai veika, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nelaikoma nusikalstama. Europos arešto orderis gali būti vykdomas tik dėl veikos, kuria pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas arba kuri būtų laikoma nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos BK, jei ji būtų padaryta Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Sprendžiant veikos, dėl kurios prašoma perduoti asmenį Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, ir nusikalstamos veikos, numatytos atitinkamame Lietuvos Respub-likos BK Specialiosios dalies straipsnyje, tapatumo klausimus, at-sižvelgiama tik į faktines aplinkybes, teisinis veikos apibrėžimų tapatumas (vienoda kvalifikacija) nėra reikalaujamas.

Šiame komentuojamo straipsnio 3 dalies punkte įtvirtinta bendros taisyklės išimtis: asmenys turi būti perduodami pagal Europos arešto orderį dėl veikų, kurios, nors ir nelaikomos nusikalstamomis pagal Lietuvos Respublikos BK, tačiau yra numatytos baigtiniame veikų są-raše, kurį nustato 2002 m. birželio 13 d. Europos Vadovų Tarybos pa-grindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valsty-bių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 str. 2 dalis. Šiame sąraše nurodytos tokios veikos: 1) dalyvavimas nusikalstamame organizuo-tame susivienijime; 2) terorizmas; 3) prekyba žmonėmis; 4) seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija; 5) neteisėta prekyba narko-

tikais ir psichotropinėmis medžiagomis; 6) neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis; 7) korupcija; 8) klastotės, įskaitant klas-lotes, kurios turi poveikio Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos; 9) nusikalstamu būdu įgytų pinigų plovimas; 10) valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas; 11) nusikaltimai informatikai; 12) ekologiniai nusikaltimai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančiomis gyvūnų ir augalų rūšimis bei veislėmis; 13) pagalba neteisėtai patekti į šalį ir apsigyventi joje; 14) žmogžudystė, rimtas kūno sužalojimas; 15) neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais;16) žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas;

17) rasizmas ir ksenofobija; 18) organizuotas arba ginkluotas apiplėšimas; 19) neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius; 20) sukčiavimas; 21) reketavimas irturto prievartavimas; 22) gaminių klastojimas ir piratavimas; 23) administracinių dokumentų padirbinėjimas ir prekyba jais; 24) mokėjimopriemonių padirbinėjimas; 25) neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimo skatinimo medžiagomis; 26) neteisėta prekybabranduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis; 27) prekyba vogtaisautomobiliais; 28) išžaginimas; 29) padegimas; 30) Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai; 31) neteisėtas orlaivių ar laivųužgrobimas; 32) sabotažas. Šių veikų atveju pakanka, kad prašančiojivalstybė įrodytų, jog pagal jos įstatymus veika, dėl kurios prašomaperduoti asmenį, atitinka vieną iš minėtame sąraše nurodytų veikų.Klausimas, ar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus veika, dėl kuriosprašoma perduoti asmenį, atitinka minėtame sąraše nurodytą veiką,nesprendžiamas. Be to, komentuojama nuostata reikalauja, kad prašančiosios valstybės įstatymai už veiką, jei ji patenka į minėtą sąrašą,numatytų ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusiąbausmę. Prašančiojoje valstybėje numatyta bausmė tenkins keliamusicikalavimus, jeigu pagal jos baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už veiką, sankcijoje nustatytos su laisvės atėmimu■.usijusios bausmės maksimali riba yra trys arba daugiau metų.Komentuojama nuostata nereikalauja, kad orderį išdavusios valstybėsbaudžiamuosiuose įstatymuose numatyta bausmė savo turiniu būtųadekvati Lietuvos Respublikos BK numatytoms terminuoto laisvėsalėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėms, svarbu, kadl a i būtų bausmė, kurią vykdant iš esmės ribojama asmens laisvė.

12. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintas draudimas perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį tais atvejais, kaiorderis išduotas dėl veikos, dėl kurios j is jau buvo išteisintas aratleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, jei procesiniaisprendimai buvo priimti Lietuvos Respublikoje arba kitoje EuroposSąjungos valstybėje. Ši nuostata nereikalauja, kad procesinis sprendimas būtų priimtas prieš gaunant Europos arešto orderį. Sprendžiantnusikalstamos veikos, dėl kurios buvo priimtas procesinis sprendimas,ir nusikalstamos veikos, dėl kurios prašoma perduoti asmenį, tapatumoklausimus, atsižvelgiama tik į faktines aplinkybes, teisinis veikosapibrėžimų tapatumas (vienoda kvalifikacija) nėra reikalaujamas.

13. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtintas draudimas perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį tais atvejais, kai dėlnusikalstamos veikos gali būti taikomi ir Lietuvos Respublikosbaudžiamieji įstatymai, tačiau yra suėję Lietuvos Respublikos BKnumatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties (apie taiplačiau žr. BK 95 str. komentarą) arba apkaltinamojo nuosprendžiovykdymo senaties (apie tai plačiau žr. BK 96 str. komentarą) terminai.

14. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintas draudimas perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį tais atvejais, kaiveika padaryta ne orderį išdavusios valstybės teritorijoje, o jurisdikcijaremiasi principais, kurių nepripažįsta Lietuvos Respublikos BK. Šinuostata kiekvienu konkrečiu perdavimo klausimo nagrinėjimo atvejureikalauja įvertinti, ar asmens baudžiamosios atsakomybės klausimasgalėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisme, jei jo ir jopadarytos nusikalstamos veikos ryšiai su Lietuvos Respublika būtųidentiški prašomo perduoti asmens ryšiams su orderį išdavusią valstybe. Pavyzdžiui, kai kurių Europos Sąjungos valstybių baudžiamiejiįstatymai numato, kad asmenys, neturintys nei šių valstybių pilietybės,nei nuolatinės gyvenamosios vietos šiose valstybėse, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, užsienyjepadarytas prieš šios valstybės piliečius. Tokiu jurisdikcijos principuparemtas Europos arešto orderis Lietuvos Respublikoje negalėtų būtivykdomas, nes Lietuvos Respublikos BK nenumato galimybės trauktibaudžiamojon atsakomybėn asmenis už tokias užsienyje padarytasnusikalstamas veikas.

15. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje įtvirtinti fakultatyviniaiatsisakymo vykdyti Europos arešto orderį pagrindai. Esant šiemspagrindams teismas turi teisę, tačiau neprivalo, priimti sprendimąnevykdyti Europos arešto orderio. Sprendimas nevykdyti Europosarešto orderio turi būti grindžiamas ne tik šio straipsnio 4 dalies 1-5punktuose nurodytais pagrindais, tačiau ir kitomis bylos aplinkybėmisir teisingumo interesų įgyvendinimo poreikiu. Teismas privalo motyvuoti, kurios bylos aplinkybės rodo, kad perdavus asmenį pagalEuropos arešto orderį teisingumo interesai būtų pažeisti.

16. Komentuojamo straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta teismoteisė atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, jei jis išduotas dėlnusikalstamos veikos, dėl kurios Lietuvos Respublikoje yra pradėtasbaudžiamasis procesas. Ar dėl nusikalstamos veikos jau yra pradėtasbaudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje, sprendžiama vadovaujantis BPK 166 str. 3 dalimi, kuri nustato, kad sprendimą pradėtiikiteisminį tyrimą priima prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigosvadovas ar šio įgaliotas asmuo ant pareiškimo, pranešimo ar skundoapie nusikalstamą veiką užrašydami rezoliuciją, o kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis nustatyta tvarka užregistruojamas.Komentuojamos nuostatos atžvilgiu svarbus tik pats faktas, kad dėlEuropos arešto orderyje nurodytos nusikalstamos veikos LietuvosRespublikoje buvo pradėtas baudžiamasis procesas, nereikalaujama,kad sprendimas nepradėti baudžiamojo proceso arba jį nutraukti būtųpriimtas prieš Lietuvos Respublikai gaunant Europos arešto orderį.Sprendžiant nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, ir nusikalstamos veikos, dėl kuriosprašoma perduoti asmenį, tapatumo klausimus, atsižvelgiama tik įFaktines aplinkybes, teisinis veikos apibrėžimų tapatumas (vienodakvalifikacija) nėra reikalaujamas. Komentuojama nuostata tiesiogiainereikalauja, kad baudžiamasis procesas būtų pradėtas būtent prašomoperduoti asmens atžvilgiu, tačiau daugeliu atveju šio punkto nuostatagali būti taikoma tik tada, kai prašomas perduoti asmuo pagal LietuvosRespublikos įstatymus yra laikomas įtariamuoju arba kaltinamuojubaudžiamajame procese.

17. Komentuojamo straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo teisė atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, jei jis išduotas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios Lietuvos Respublikoje buvo atsisa-kyta pradėti baudžiamąjį procesą arba pradėtas baudžiamasis procesas Inivo nutrauktas. Ar Lietuvos Respublikoje buvo atsisakyta pradėti

Bendroji dalis, II skyrius 9' straipsnis Bendroji dalis, II skyrius 9' straipsnis

baudžiamąjį procesą arba pradėtas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, sprendžiama vadovaujantis BPK 168, 212-216, 254 ir kt. straipsniais, kurie reikalauja, kad būtų priimtas prokuroro ar ikiteis-minio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba prokuroro nutarimas ar teismo nutartis (nuosprendis) nutraukti baudžiamąjį procesą. Sprendžiant, ar atsisakymas perduoti asmenį tenkintų teisingumo interesus, būtina įvertinti pagrindus, kuriais re-miantis buvo atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą arba buvo priimtas sprendimas nutraukti baudžiamąjį procesą. Komentuojamos nuostatos atžvilgiu svarbus tik pats faktas, kad dėl Europos arešto orderyje nurodytos nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikoje buvo atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą arba baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, nereikalaujama, kad sprendimas nepradėti baudžia-mojo proceso arba jį nutraukti būtų priimtas prieš Lietuvos Respub-likai gaunant Europos arešto orderį. Sprendžiant nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti arba nutraukti baudžiamąjį procesą, ir nusikalstamos veikos, dėl kurios prašoma perduoti asmenį, tapatumo klausimus, atsižvelgiama tik į faktines aplinkybes, teisinis veikos apibrėžimų tapatumas (vienoda kvali-fikacija) nėra reikalaujamas.

18. Komentuojamo straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta teismo teisė atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, jei jis išduotas dėl Lietuvos Respublikos piliečiui ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyve-nančiam asmeniui paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo ir Lietuvos Respublika perima šios bausmės vykdymą. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 4 str. 6 punktas pripažįsta kiekvienos valstybės teismų prerogatyvą nurodytais atvejais spręsti, ar perduoti asmenį orderį išdavusiai valstybei, ar perimti šiam asmeniui paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo atveju orderį išdavusios valstybės sutikimas, kad prašomam perduoti asmeniui paskirta bausmė būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje nėra reikalaujamas. Bausmės vykdymo perėmimas ir perimtos bausmės vykdymas realizuojamas vadovaujantis 1983 m. Europos nuteistų asmenų perdavimo konvencija ir šios konvencijos papildomu protokolu („Valstybės žinios", 1995, Nr.42-1022; 2000, Nr. 108-3422, 108-3429), arba 1970 m. Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo („Valstybės žinios". 1997, Nr.101-2547,101-2665), taip pat šis klausimas gali būti sprendžiamas dvišalėmis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

19. Komentuojamo straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta teismoIcisė atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, jei jis išduotas dėl nusikalstamos veikos, padarytos Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivear orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais.Nusikalstama veika, padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivear orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais,laikoma ir tokia veika, kuri buvo pradėta, baigta arba nutrūko Lietuvosvalstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybėsvėliava ar skiriamaisiais ženklais (apie tai plačiau žr. BK 4 str.komentarą).

20. Komentuojamo straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta teismoleisė atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, jei pateiktame Europosarešto orderyje trūksta informacijos, reikalingos sprendimui dėl asmensperdavimo priimti, ir Europos arešto orderį išdavusi valstybė pernustatytą terminą jos nepateikia. Tai, kokia informacija turi būti pateiktaliuropos arešto orderyje, apibrėžia 2002 m. birželio 13 d. Tarybospagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio irvalstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 8 str.: a) reikalaujamo;ismens tapatybė ir pilietybė; b) išduodančiosios teisminės institucijospavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai bei elektroninio paštoadresas; c) vykdytino teismo sprendimo įrodymas, arešto orderis arbakitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas; d) nusikaltimo pobūdis ir teisinė kvalifikacija; e) aplinkybių, kuriomis nusikal-limas buvo padarytas, aprašymas, ypač laikas, vieta, reikalaujamoasmens dalyvavimo padarant nusikaltimą laipsnis; f) skirta bausmė,jei yra priimtas galutinis teismo sprendimas, arba pagal išduodančiosios valstybės narės teisę skirtinų už tokį nusikaltimą bausmių ribos;i0 jei įmanoma, kitos nusikaltimo aplinkybės. Minėto Tarybos pagrindųsprendimo priedas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro irLietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymo „Dėl Europos;irešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos areštoorderį taisyklių patvirtinimo" („Valstybės žinios", 2004, Nr. 134-4886)I priedas nustato Europos arešto orderio formą. Pažymėtina, kad teis-mas taip pat gali reikalauti, kad Europos arešto orderį išdavusi valstybė pateiktų papildomą informaciją, kuri yra būtina sprendžiant, ar nėra pagrindų atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį. Terminą, per kurį t u r i būti pateikta prašoma papildoma informacija, nustato teismas, lačiau būtina turėti omenyje, kad BPK 71' str. reikalauja, kad galutinis sprendimas dėl Europos arešto orderio turi būti priimtas per 60 dienų nuo asmens suėmimo dienos ir tik išimtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas iki 90 dienų.

Bendroji dalis, II skyrius 91 straipsnis Bendroji dalis, II skyrius 9' straipsnis

21. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas perduoti asmenį, jei Europos arešto orderis išduotas dėl Lietuvos Respublikos piliečiui ar užsieniečiui paskirtos su laisvės atėmimu susijusiosbausmės vykdymo, o ši bausmė buvo paskirta jam nedalyvaujant irnepranešus apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, nebent orderįišdavusi valstybė užtikrina Lietuvos Respubliką, kad prašomo perduotiasmens prašymu byla bus išnagrinėta (peržiūrėta) ir nuosprendispriimtas jam dalyvaujant. Tai, ar prašomam perduoti asmeniui buvotinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, sprendžiamaatsižvelgiant ir į orderį išdavusios valstybės, ir į Lietuvos Respublikosįstatymus: jei pranešimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus būtųlaikomas tinkamu, reikalavimas orderį išdavusiai valstybei išnagrinėti(peržiūrėti) bylą negali būti keliamas. Sprendimas perduoti asmenį turibūti priimamas, jei orderį išdavusi valstybė nurodo, kad pagal josįstatymus perduotas asmuo turės teisę į bylos peržiūrėjimą teismepirmosios instancijos, apeliacine ar kasacine tvarka arba pateikiapakankamas garantijas, kad perduotam asmeniui bus suteikta tokiateisė išimties tvarka, net jeigu orderį išdavusios valstybės įstatymaitokios teisės nenumato.

22. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas perduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba užsienietį, jei Europos areštoorderis išduotas dėl nusikalstamos veikos, už kurią orderį išdavusiosvalstybės įstatymai numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę,nebent šios valstybės įstatymai numato nuteistajam galimybę ne vėliaukaip atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės kreiptis dėlatleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo. Asmuo šiuo atveju turibūti perduodamas tik tada, kai orderį išdavusios valstybės įstatymainumato ne tik prašymo pateikimo, bet ir jo patenkinimo galimybę.Komentuojama nuostata turi būti aiškinama kaip duodanti nuorodą įEuropos orderį išdavusios valstybės teismo ar kitos atitinkamusįgaliojimus turinčios institucijos teisę atleisti nuo bausmės ar jąsušvelninti.

23. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kadLietuvos Respublikos teismas, nuspręsdamas perduoti LietuvosRespublikos pilietį ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantį asmenįbaudžiamojo persekiojimo tikslais, kartu nustatytų sąlygą orderįišdavusiai valstybei, kad pastaroji grąžintų asmenį į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeitokia bausmė bus paskirta ir jeigu to paprašytų perduotas asmuo arba

I (o pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Tokią sąlygą asmens perdavimo baudžiamojo persekiojimo tikslais nustato ir 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų Šiuo atveju nereikalaujama, kad orderį išdavusi valstybė pateiktų garantijas, jog nustatytos sąlygos grąžinti asmenį bus laikomasi, nes pakankama šios sąlygos vykdymo garantija yra įtvirtinta 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 5 str. 5 punkte, kuris įtvirtina tokią asmenį perėmusios valstybės pareigą.

24. Europos arešto orderio išdavimo, asmens perdavimo ir perėmi-mo pagal Europos arešto orderį tvarką nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas „Dėl Europos arešto orderio išdavinio ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo" („Valstybės žinios", 2004, Nr. 134-4886).

Bendroji dalis, III skyrius 10 straipsnis Hcndroji dalis, III skyrius 10 straipsnis

III SKYRIUS

(10-20 straipsniai)

NUSIKALTIMAS IR BAUDŽIAMASIS NUSIŽENGIMAS

10 Straipsnis. Nusikalstamų veikų rūšys

Nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nu-sižengimus.

1. Komentuojamame straipsnyje apibrėžiama tai, į kokias rūšis klasifikuojamos BK numatytos nusikalstamos veikos. Pagal šį straipsnįnusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai laikomi nusikalstamų veikų rūšimis. Taigi nusikalstama veika gali pasireikšti arba kaip nusikaltimas, arba kaip baudžiamasis nusižengimas.

2. Pažymėtina, kad pagal senąjį BK nusikalstamos veikos nebuvoskirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Jame vienintele veikos rūšimi, už kurią buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė, pripažintas tik nusikaltimas.

3. Nusikalstama veika gali būti nagrinėjama įvairiais aspektais:kaip atitinkamas poelgis, kaip socialinio gyvenimo reiškinys, kaip asmens savybių, jo charakterio bruožų pasekmė. Šie aspektai suponuoja ir skirtingas nusikalstamos veikos tyrimo kryptis.

Baudžiamoji teisė apsiriboja nusikalstamos veikos nagrinėjimu tei-siniu aspektu, t. y. baudžiamajai teisei yra reikšmingas nusikalstamos veikos kaip atitinkamo poelgio požymių atskleidimas ir jų formaliza-vimas įstatyme. Šiuo aspektu nusikalstama veika - sąmoningas ir va-lingas, pavojingas, priešingas teisei žmogaus elgesys išoriniame pa-saulyje.

4. Nusikalstama gali būti pripažįstama tik konkreti veika, kuri visada yra žmogaus elgesio pasireiškimas išoriniame pasaulyje. Žmogus negali būti baudžiamas už savo mintis, įsitikinimus, pažiūras, norus. Žmogus gali būti baudžiamas tik tada, kai jo mintys, įsitikinimai,pažiūros yra realizuojamos konkrečia baudžiamajame įstatyme numatyta pavojinga veika (pavyzdžiui, asmens nepasitenkinimas esama

valstybine valdžia pasireiškia viešu raginimu smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą (BK 122 str.), asmens noras tapti turtingu realizuojamas darant plėšimą (BK 180 str.) ir pan.).

5. Nusikalstama veika kaip viena iš žmogaus elgesio pasireiškimoformų visada būna sąmoninga ir valinga. Ji kontroliuojama žmogaussąmonės, todėl negali būti laikoma nusikalstama tokia veika, kuri visai nekontroliuojama žmogaus sąmonės, arba veika, kuri, nors ir suvokiama, bet žmogaus nevaldoma. Asmuo, kuris veikė dėl nenugalimos jėgos ar fizinės prievartos, paprastai negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Nenugalima jėga - nenumatytas, neišvengiamas išorinis įvykis, kurio asmuo, padaręs veiką, negalėjo kontroliuoti. Pavyzdžiui, negali l)ūti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn gydytojas dėl potvynio negalėjęs atvykti ir suteikti medicininę pagalbą ligoniui.

Fizinė prievarta - veiksmai, nukreipti kito asmens valiai suvaržyti ;ir ją palenkti nusikaltėlio norima linkme. Pavyzdžiui, nebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už savo pareigų nevykdymą asmuo, pri-valantis saugoti jam patikėtą turtą, jeigu jis nusikaltėlio buvo surištas.

6. Kitaip yra vertinama psichinės prievartos įtaka baudžiamajai atsakomybei. Psichinė prievarta visiškai nepalaužia asmens valios. Dėlpsichinės prievartos įtakos asmuo visgi gali kontroliuoti savo veiksmus. Tokiu atveju sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimusreikia atsižvelgti į psichinės prievartos esmę, jos pavojingumą, veikos, padarytos esant psichinei prievartai, pasekmes, taip pat asmens,kurio atžvilgiu naudojama psichinė prievarta, statuso ypatumus(pavyzdžiui, policininkai, gaisrininkai, gelbėtojai, kariškiai ir pan.,lyginant su kitais asmenimis, turi tam tikrus įpareigojimus), kitas aplinkybes. Tam tikrais atvejais, kai asmuo padaro nusikaltimą dėlpsichinės prievartos, pavyzdžiui, grasinant j į nužudyti, padaryti kūnosužalojimą ir pan., tokia situacija gali būti vertinama kaip būtinasisreikalingumas. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo visais atvejais, kai jispadaro nusikaltimą dėl psichinės prievartos, yra netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui, asmuo, grasinamas nužudymu,buvo priverstas nužudyti kitą žmogų. Tokiu atveju asmuo bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nužudymą. Skiriant bausmęC.iili būti atsižvelgiama į psichinę prievartą kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

7. Išoriškai kiekviena nusikalstama veika gali pasireikšti dviem formomis - veikimu arba neveikimu.

Bendroji dalis, III skyrius 10 straipsnis Bendroji dalis, III skyrius 10 straipsnis

8. Veikimas yra pagrindinė kiekvienos nusikalstamos veikos padarymo forma. Veikimas pasireiškia įvairių veiksmų, kuriais kėsinamasi įbaudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius, atlikimu. Kiekvienąveikimą sudaro sąmoningas ir valingas žmogaus kūno judesys. Baudžiamąja teisine prasme reikšmingi tik tokie kūno judesiai, kuriuoslemia asmens sąmonė ir valia. Kūno judesiai, padaryti dėl fizinės prievartos (tam tikrais atvejais ir dėl psichinės prievartos), refleksiniaijudesiai negali būti pripažįstami nusikalstamu veikimu. Kadangi veikimas - sąmoningas žmogaus kūno judesys, reikėtų pripažinti, kad veikimo sąvoka neapima ir tų jėgų, dėsningumų, kuriuos nusikaltėlis panaudoja darydamas veiką. Atitinkamų jėgų, dėsningumų panaudojimas yra už veikimo ribų ir įjuos reikia atsižvelgti siekiant geriau suvokti padaryto veikimo pobūdį.

9. Nusikalstamas veikimas savo fizine esme gali pasireikšti labaiįvairiai. Dažniausiai asmuo, darantis nusikalstamą veiką, norėdamaspasiekti atitinkamą rezultatą, veikia kitus žmones (nužudymo atveju)ar materialaus pasaulio daiktus (vagystės atveju), tačiau asmuo, darantis nusikalstamą veiką, gali veikti ir žodžiu, pavyzdžiui, šmeižimo, įžeidimo atveju ir pan. Žodžiu dažniausiai veikia nusikaltimo bendrininkai - kurstytojas, organizatorius. Veikimas žodžiu irgi yra tamtikras kūno judesio pasireiškimas.

10. Veikimas gali susidėti iš vieno kūno judesio ar kūno judesiųvisumos, tačiau dažniausiai praktikoje veikimą apibūdina visas kūnojudesių kompleksas. Atsižvelgiant į tai yra išskiriamos tęstinės ir trun-kamosios nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos su dviem veiksmais ir pan.

11. Veikimas galimas labai įvairiais budais. Visų būdų konstruojantatskiras nusikalstamų veikų sudėtis praktiškai neįmanoma numatyti.Įstatymo leidėjas konstruodamas BK Specialiosios dalies straipsniųdispozicijas vartoja apibendrintas sąvokas, pavyzdžiui: „pagrobimas",„užvaldymas", „nužudymas", „rinkimas", „gaminimas", „perdavimas",„suklastojimas" ir 1.1.

12. Antra veikos pasireiškimo forma yra neveikimas. Tai pasyvusžmogaus elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti išoriniame pasaulyjetam tikrus pakitimus.

Neveikimas nuo veikimo skiriasi fiziniais dalykais. Veikimo atveju nusikalstamos veikos subjektas daro tam tikrus kūno judesius, o nevei-kimo atveju neatlieka tokių kūno judesių, kuriuos jis privalo ir gali atlikti.

13. Neveikimas kaip viena iš veikos pasireiškimo formų gali būtipaprastas, kai jį sudaro vienas epizodas. Pavyzdžiui, asmuo, sužinojęs, kad padarytas tyčinis nužudymas, apie tai nepranešė teisėsaugosinstitucijoms. Neveikimas gali būti ir sudėtinis, t. y. susidedantis išdaugelio epizodų. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojas ilgą laiką neatlieka jam pavestų pareigų.

Neveikimas yra sąmoningas ir valingas asmens poelgis. Asmuo suvokia, kad jis privalo veikti atitinkamu būdu. Jei asmuo nesuvokė, kad privalo atitinkamai veikti, nes negalėjo to suvokti, baudžiamoji iitsakomybė tokiam asmeniui neatsiranda.

Taip pat negali atsirasti baudžiamoji atsakomybė už neveikimą, jei asmuo suvokė, kad jis turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Tai kartais yra nurodoma ir baudžiamajame įstatyme konstruojant nusikalstamų vei-kų sudėtis, kurių objektyvioji pusė apibūdinama neveikimu. Pa-vyzdžiui, pagal BK 144 str. baudžiamoji atsakomybė už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, atsiranda tik tada, kai kaltininkas turi galimybę suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą.

14. Neveikimo baudžiamumas kartais įstatyme yra siejamas ir sukitomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, pagal BK 238 str. už nepranešimąapie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimiejigiminaičiai ir šeimos nariai.

15. Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neveikimą, kaip jau iš dalies buvo minėta, visų pirma reikia nustatyti, arasmuo privalėjo veikti atitinkamu būdu. Tokia pareiga veikti nustatoma baudžiamajame įstatyme konstruojant atskirų nusikalstamų veikųsudėtis. Dažniausiai baudžiamosios teisės normose, uždraudžiant taml ikras nusikalstamas veikas, būna numatytas tiesioginis reikalavimasveikti atitinkamu būdu (pranešti apie nusikaltimo padarymą, išlaikytivaikus, atsiskaityti už atliktus darbus ir pan.). Tačiau kartais tokioreikalavimo gali nebūti numatyta - nusikalstamų veikų sudėtys galibūti sukonstruotos atsižvelgiant į abi veikos pasireiškimo formas, nenustatant vien tik reikalavimo veikti. Taip yra konstruojant nužudymo, sveikatos sutrikdymo sudėtis. Reikalavimai veikti (pavyzdžiui,suteikti pagalbą nukentėjusiajam, užtikrinti saugų traukinių eismą, mokėti mokesčius, atvykti atlikti karinę tarnybą ir pan.) visada aiškiaiapibrėžiami. Negalima grasinant baudžiamuoju įstatymu reikalauti išasmens veikti daugiau negu jis įpareigotas. Nenustatytų reikalavimųnevykdymas nėra baudžiamojo neveikimo pagrindas.

Bendroji dalis, III skyrius

16. Asmens pareigą veikti atitinkamu būdu gali lemti:1) asmens profesija bei jo tarnybinės pareigos, pavyzdžiui, gydy

tojas privalo suteikti medicinos pagalbą, laivo kapitonas privalo suteikti pagalbą vandens kelyje nelaimės ištiktiems žmonėms, policininkas privalo užkirsti kelią nusikaltimo padarymui ir pan.;

2) giminystės ryšiai, pavyzdžiui, tėvai privalo išlaikyti vaikus;3) pilietinės pareigos, pavyzdžiui, asmuo privalo pranešti teisė

saugos institucijoms apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą;asmenys privalo mokėti mokesčius;

4) ankstesnis asmens elgesys, pavyzdžiui, vairuotojas, padaręs avariją, privalo suteikti pagalbą nukentėjusiajam;

5) sutartiniai santykiai, pavyzdžiui, asmuo įsipareigojęs atsiskaityti už atliktus darbus, tai ir privalo padaryti.

Pažymėtina, kad asmens įpareigojimai veikti atitinkamu būdu daž-niausiai būna numatyti ir kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, asmens pa-reigą mokėti mokesčius nustato mokesčių administravimo bei kiti mo-kestiniai įstatymai, {statymų leidėjai priima daug įvairių įstatymų, ku-riuose įtvirtinami atitinkami įpareigojimai, tačiau ne kiekvieno įstaty-muose numatyto įpareigojimo nevykdymas užtraukia baudžiamąją at-sakomybę. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai įstatymų leidėjas vieno ar kito įpareigojimo nevykdymą pripažįsta nusikalsta-ma veika. Tai spręsdamas įstatymų leidėjas paprastai atsižvelgia į ga-limus įstatymu nustatytos pareigos nevykdymo padarinius.

17. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už neveikimąreikia nustatyti jo pradžią ir pabaigą. Tai darant turi būti atsižvelgiama į tris aplinkybes:

1) asmens pareigos daryti atitinkamus veiksmus atsiradimo momentą;

1) asmens galimybę esamomis sąlygomis padaryti šiuos veiksmus;2) veiksmų, kuriuos asmuo privalėjo padaryti, neatlikimo momentą.

18. Dažniausiai nusikalstamos veikos gali būti padaromos arbatik veikimu (pavyzdžiui, vagystė, plėšimas, išžaginimas ir pan.), arbatik neveikimu (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogausgyvybei, deklaracijos nepateikimas, juridiniam asmeniui paskirtosbausmės nevykdymas ir pan.). Tačiau kai kurios nusikalstamos veikos gali būti padaromos ir veikimu, ir neveikimu (naujagimio nužudymas, valstybės paslapties atskleidimas, teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingomis medžiagomis taisyklių pažeidimas ir pan.).

Bendroji dalis, UI skyrius

19. Apie pavojingumo ir priešingumo teisei sampratas plačiau žr.BK 11 ir 12 str. komentarus.

20. Nusikalstamų veikų skirstymas į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus turi ne tik teorinę, bet ir praktinę taikomąją reikšmę sprendžiant įvairius su baudžiamąja atsakomybe ir bausmės skyrimu susijusius klausimus. Pavyzdžiui, pagal BK nėra baudžiama užrengimąsi padaryti baudžiamąjį nusižengimą, skiriasi bausmių, kurios gali būti skiriamos už nusikaltimų bei už baudžiamųjų nusižengimų padarymą sistemos, konkrečių bausmių (pavyzdžiui, baudos) dydžiai ir pan. (žr. BK 21, 42, 47 str. komentarus), baudžiamasis nusižengimas neužtraukia teistumo (žr. BK 97 str. komentarą) ir 1.1.

11 Straipsnis. Nusikaltimas

1. Nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

2. Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.

3. Nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvėsatėmimo.

4. Apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės;itėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.

5. Sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajameįstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.

(>. Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžia-majame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės iitčmimo.

1. Komentuojamame straipsnyje pateikiama nusikalstamos veikos nusikaltimo sąvoka ir reglamentuojamas nusikaltimų klasifikavimas į i;im tikras grupes.

10 straipsnis 10-11 straipsniai

2. N u s i k a l t i m a s - pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimasar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Taigi šiame straipsnyje išliko materialus-formalus nusikaltimo apibrėžimas, kuris buvo ir senajame BK. Įstatymų leidėjas šiame apibrėžime išskiriadu nusikaltimo momentus - materialųjį ir formalųjį.

Materialusis nusikaltimo sąvokos momentas išreiškia socialinę nu-sikaltimo esmę. Būtent komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad nusikaltimu laikoma ne bet kokia, o pavojinga veika. Veikos pavojin-gumas pasireiškia tuo, kad tokia veika kėsinamasi į konkrečius valsty-bės saugomus teisinius gėrius (pavyzdžiui, visuomeninę santvarką, nuosavybę, ekonominę sistemą ir pan.). Būtent materiali sąvoka lei-džia atsakyti į klausimą, kodėl vienos ar kitos veikos baudžiamajame įstatyme yra pripažįstamos nusikaltimu.

Formalusis nusikaltimo sąvokos momentas išreiškia teisinį nusi-kaltimo požymį, t. y. priešingumą teisei, tačiau vien tik iš formalios nusikaltimo sąvokos praktiškai negalima spręsti apie veikos krimina-lizavimo pagrindus. Tokiu atveju tampa neaišku, kodėl vienos veikos baudžiamajame įstatyme yra laikomos nusikaltimu, o kitos - ne. Ta-čiau reikia turėti omeny ir tai, kad formalioji nusikaltimo sąvoka pa-šalina analogijos instituto taikymo galimybę baudžiamojoje teisėje bei sulygina visus teisės pažeidėjus įstatymo atžvilgiu.

Taigi formalusis bei materialusis momentai nusikaltimo sąvokoje papildo vienas kitą.

3. Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalyje esančia nusikaltimosąvoka galima būtų išskirti tokius pagrindinius nusikaltimo požymius:

1) nusikaltimas - veika;2) nusikaltimas - pavojinga veika;3) nusikaltimas - priešinga teisei veika;4) nusikaltimas - veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

4. Nusikaltimu gali būti pripažįstama tik sąmoninga ir valinga veika, kuri pasireiškia aktyvia elgesio forma - veikimu ar pasyvia elgesio forma - neveikimu (plačiau apie veikos sampratą ir. BK 10 str.komentarą).

5. Nusikaltimu yra pripažįstama ne bet kokia, o tik pavojinga veika.Taigi antruoju nusikaltimo požymiu reiktų laikyti jo pavojingumą. Nusikaltimo pavojingumas reiškia, kad nusikaltimu kėsinamasi į valstybėssaugomus teisinius gėrius. Dėl tokio kėsinimosi šiems teisiniams gėriams padaroma žala arba sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Teisiniam gėriui, atsižvelgiant įjo esmę, gali būti padaroma fizinė, turtinė,

moralinė, politinė ir pan. žala. Pavyzdžiui, kėsinantis į teisinį gėrį gyvybę atsiranda fizinio pobūdžio žala, kėsinantis į teisinį gėrį nuosavybę -turtinio pobūdžio žala, kėsinantis į teisinį gėrį garbę - moralinė žala ir pan. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais reali žala teisiniam gėriui gali būti nepadaryta. Gali būti tik sukeliama tokios žalos grėsmė. Taip daž-niausiai būna rengimosi nusikaltimui ir pasikėsinimo stadijose bei forma-lių nusikaltimų sudėčių atveju, tačiau dėl tokios grėsmės atsiradimo ga-limybės veika taip pat pripažįstama pavojinga.

6. Nusikaltimo pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė,kuri nepriklauso nei nuo įstatymų leidėjo, nei nuo asmenų, taikančiųbaudžiamąsias teisines normas, valios. Įstatymų leidėjas privalo tikišskirti iš veikų tokias veikas, kurios yra pavojingos, ir tai įtvirtintibaudžiamosios teisės normomis. Nusikaltimo pavojingumas yra dinamiškas, kintantis požymis. Visuomeninių santykių raida lemia tai, kadvienos veikos, kurios buvo laikomos pavojingomis, praranda savopavojingumą, kartais net tampa naudingomis, o kitos veikos, kuriosnebuvo pavojingos, pasidaro tokios.

7. Pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikaltimo požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviems požymiams: padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms, kadangi šie požymiai yra labiau pastebimi ir lengviau vertinaminei subjektyvūs požymiai. Tačiau nereikia menkinti ir subjektyvių požymių: kaltės, tikslo, motyvo, kadangi ir jie daro nemažai įtakos veikąpripažįstant arba nepripažįstant pavojinga.

8. Nusikaltimo pavojingumas yra apibūdinamas dviem rodikliais:pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu.

Pavojingumo pobūdis - kokybinė nusikaltimo charakteristika. Pa-vojingumo pobūdis daugiausia priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavyzdžiui, pagal pavojingumo pobūdį nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į asmenį, skirsis nuo nusikaltimų, kuriais kėsinamasi į nuosavybę. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, kadangi ji betarpiškai susijusi su objektu. Padaryta žala sukelia atitinkamus pakitimus objekte. Pavyzdžiui, pavojingumo pobūdžiu skirsis nusikaltimai, kuriais pada-roma materialinė, moralinė arba fizinė žala. Pavojingumo pobūdis pri-klauso nuo kaltės formos. Esant kitoms vienodoms sąlygoms tyčiniai nusikaltimai pavojingumo pobūdžiu visada skirsis nuo neatsargių. Pa-vojingumo pobūdžiui turi įtakos ir kitos objektyviosios bei subjekty-viosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.

94 Pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikaltimo charakteristi-ką. Jei pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas, t. y. jo turinys, tai pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavo-

jingumas. Nusikaltimai, kurie yra vienodi pagal pavojingumo pobūdį, dažniausiai diferencijuojami pagal pavojingumo laipsnį. Pavyzdžiui, tyčiniai sveikatos sutrikdymai esant vieningam pavojingumo pobūdžiui

(objektas - asmens sveikata, žala - fizinė, pasireiškianti kūno sužalojimu, kaltės forma - tyčia) turi kelis pavojingumo laipsnius: sunkūs, nesunkūs, nežymūs. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių. Kaip vieną iš jų reiktų nurodyti padarytos žalos dydį. Pavyz-džiui, pagal pavojingumo laipsnį paprasta vagystė skiriasi nuo

vagystės, padarytos pagrobiant didelės vertės svetimą turtą, tyčinis vieno asmens nužudymas - nuo tyčinio dviejų ar daugiau asmenų nužudymo. Pavojingumo laipsniui įtakos turi ir nusikaltimo padarymo būdas, motyvai, tikslai, laikas, kitos aplinkybės.

9. Pavojingos veikos padarymas dar nereiškia, kad tokia veikabus pripažįstama nusikaltimu, o kaltas asmuo bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nusikaltimu laikoma tik tokia pavojinga veika, kuri yra numatyta baudžiamajame įstatyme. Taigi išskiriamas trečiasis nusikaltimo požymis - priešingumas teisei.

Priešingumas teisei yra formalus nusikaltimo požymis, kuris reiš-kia, kad padaryta veika laikoma nusikaltimu, jei jos požymiai sutam-pa su baudžiamajame įstatyme aprašytais nusikaltimo sudėties požy-miais. Priešingumas teisei, kaip vienas iš nusikaltimo požymių, nuro-dytas ne tik komentuojamo straipsnio 1 dalyje, bet ir BK 2 str. 4 da-lyje, kurioje sakoma, kad „pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį". Iš dalies į priešin-gumą teisei kaip būtinąjį nusikaltimo požymį taip pat atkreiptas dė-mesys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos kon-vencijos 7 str. 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad „niekas negali būti nu-teistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius jų įvykdy-mo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais".

10. Nusikaltimu laikoma ne bet kokia pavojinga ir priešinga teiseiveika, o tik tokia veika, už kurios padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė. Neturi reikšmės, ar tai terminuotas laisvės atėmimas, arlaisvės atėmimas iki gyvos galvos.

11. Paminėti nusikaltimo požymiai - veika, pavojingumas, priešingumas teisei ir baudžiamumas - tarpusavyje susiję. Nusikaltimo pavojingumas ir priešingumas teisei pasireiškia veika. Priešingumas teiseiyra teisinė pavojingumo išraiška baudžiamajame įstatyme. Nusikaltimo baudžiamumas - pavojingos, priešingos teisei veikos pasekmė.Kai nėra bent vieno iš šių požymių - nėra nusikaltimo.

12. Komentuojamame straipsnyje taip pat yra reglamentuotas nusikaltimų klasifikavimas į tam tikras grupes. Pagal šio straipsnio 2 dalįnusikaltimai, atsižvelgiant į kaltės formą, skirstomi į tyčinius ir neatsargius, o tyčiniai nusikaltimai atsižvelgiant į jų pavojingumą, kurįišreiškia laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už nusikaltimo padarymą, sankcijoje dydis,į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Pažymėtina, kadneatsargūs nusikaltimai į jokias grupes pagal BK neskirstomi, sudarovieną neatsargių nusikaltimų grupę.

13. Senajame BK nebuvo atskiro straipsnio, numatančio nusikaltimų skirstymą į atitinkamas grupes. Senajame BK pateikta tik sunkausnusikaltimo sąvoka nurodant sunkių nusikaltimų sąrašą, taip pat kaikuriuose straipsniuose, reglamentuojančiuose laisvės atėmimo bausmės skyrimą bei atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo minima nesunkaus nusikaltimo sąvoka.

14. Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis tyčiniai nusikaltimai komentuojamame straipsnyje skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius, - baudžiamajame įstatyme (atitinkamo BK Specialiosios dalies straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už nusikaltimo padarymą, sankcijoje) numatytos bausmės rūšis (laisvėsatėmimas) ir jos dydis. Taigi sprendžiant klausimą, kuriai nusikaltimųgrupei priskiriama viena ar kita veika, reikia išsiaiškinti, kokio dydžiolaisvės atėmimo bausmė numatyta BK straipsnio, reglamentuojančioatsakomybę už šio nusikaltimo padarymą, sankcijoje.

Pažymėtina, kad pagal BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją numatytas bausmės dydis yra teisinė nusikaltimo pavojingumo išraiška baudžiamajame įstatyme. Įstatymo leidėjas, įvertindamas nusikaltimo daromos ar gresiančios žalos teisės saugomiems gėriams dydį, nustato atitinkamas sankcijas. Kuo pavojingesnis nusikaltimas, tuo griežtesnė bausmės rūšis ir didesnis jos dydis numatytas BK Specialiosios dalies sankcijoje už jo padarymą. Taigi tyčinių nusikaltimų suskirstymas parodo ir tam tikrą jų pavojingumo laipsnį bei pobūdį. Pačiais pavojingiausiais yra laikomi labai sunkūs, o mažiausiai pavojingais - nesunkūs nusikaltimai.

95

15. Nesunkiems nusikaltimams priskiriami tyčiniai nusikaltimai, užkuriuos numatyta baudžiamajame įstatyme didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Tai, pavyzdžiui, privertimas darytis neteisėtą abortą (BK 143 str.), trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise (BK 172 str.), radinio pasisavinimas (BK 185 str.) ir pan.

16. Apysunkiams nusikaltimams yra priskiriami tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmėviršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Tai, pavyzdžiui, vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą (BK 122 str.), nužudymas labai susijaudinus (BK 130 str.), vaiko išnaudojimas pornografijai (BK 162 str.)ir pan.

17. Sunkiu nusikaltimu pripažįstamas tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvėsatėmimo. Tai, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais(BK 123 str.), didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 dalis), orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfeužgrobimas panaudojant fizinį smurtą (BK 251 str. 2 dalis) ir pan.

18. Labai sunkiu nusikaltimu pripažįstamas tyčinis nusikaltimas,už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršijadešimt metų laisvės atėmimo. Tai, pavyzdžiui, išdavystė (BK 117 str.),nužudymas (129 str.), narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams (BK 261 str.).

Šiai nusikaltimų grupei yra priskiriami ir tie nusikaltimai, už ku-rių padarymą kartu su laisvės atėmimo bausme alternatyviai sankcijoje yra numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.

19. Komentuojamame straipsnyje nusikaltimus priskiriant vienai arkitai grupei yra vartojama formuluotė „baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė". Ši formuluotė apibūdina (reiškia) laisvės atėmimo bausmės numatytos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijoje už konkretaus nusikaltimo padarymą, viršutinę ribą.

20. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimų priskyrimo atitinkamai nusikaltimų grupei atsižvelgiama tik į laisvės atėmimo bausmės dydį.Kokios kitos alternatyvios bausmės yra numatytos už nusikaltimo padarymą, šio klausimo sprendimui reikšmės neturi.

.

21. Toks komentuojamame straipsnyje numatytas nusikaltimų suskirstymas į atitinkamas grupes sukelia tam tikras teisines pasekmes.Į nusikaltimų priskyrimą vienai ar kitai grupei turi būti atsižvelgiamasprendžiant įvairius baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimus: jeigu asmuo, teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, jis, skirtingai nei asmuo, irgi teismopripažintas ribotai pakaltinamu, padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, pagal BK 18 str. negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosiosatsakomybės, bausmė jam gali būti tik švelninama (plačiau žr. BK18 str. komentarą); asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų arlabai sunkų nusikaltimą (plačiau žr. BK 21 str. komentarą); asmuoneatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės esant atsakomybęlengvinančioms aplinkybėms, jeigu jis padarė sunkų arba labai sunkųnusikaltimą (plačiau žr. BK 39 str. komentarą); asmeniui, pirmą kartąteisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai turibūti skiriama su laivės atėmimu nesusijusi bausmė (plačiau žr. BK55 str. komentarą) ir pan.

22. Pažymėtina, kad pagal teisines pasekmes, kurias gali sukeltipadaryta veika, visas nusikalstamas veikas (nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus) taip pat galima suskirstyti į dvi grupes. Į vieną grupę patektų baudžiamasis nusižengimas, neatsargus nusikaltimas,nesunkus ir apysunkis tyčinis nusikaltimas, o į kitą - sunkus ir labaisunkus nusikaltimas. Dėl pirmos grupės nusikalstamų veikų baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė ne tik švelninti skiriamą bausmę, bet ir plačiausiai taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės institutus, taip pat bausmės vykdymo atidėjimą, tuotarpu antros grupės veikų atveju baudžiamasis įstatymas leidžia tikšvelninti skiriamą bausmę.


12 straipsnis w Bendroji dalis, III skyrius 12 straipsnis

12 Straipsnis. Baudžiamasis nusižengimas

Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.

1. Komentuojamame straipsnyje pateikiama nusikalstamos veikos- baudžiamojo nusižengimo sąvoka. Senajame BK baudžiamųjų nusižengimų kaip nusikalstamų veikų rūšies nebuvo numatyta. Kaip jauminėta komentuojant BK 10 str., senajame BK išskirta tik viena nusikalstamų veikų rūšis - nusikaltimai.

2. Baudžiamasis nusižengimas - pavojinga ir BK uždrausta veika(veikimas arba neveikimas), už kurį numatyta bausmė, nesusijusi sulaisvės atėmimu, išskyrus areštą.

Pagal BK galima išskirti tokius baudžiamojo nusižengimo požymius:1) baudžiamasis nusižengimas - veika;2) baudžiamasis nusižengimas - pavojinga veika;3) baudžiamasis nusižengimas - priešinga teisei veika;4) baudžiamasis nusižengimas - tai veika, už kurią numatyta baus

mė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.

3. Baudžiamasis nusižengimas kaip ir kita nusikalstama veika -nusikaltimas, gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu (apie veiką plačiau žr. BK 10 str. komentarą).

4. Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga veika, tačiau lyginantsu nusikaltimu baudžiamasis nusižengimas yra mažiau pavojinga nusikalstama veika. Didesnį nusikaltimo pavojingumą šiuo atveju lemia joobjektyvūs ir subjektyvūs požymiai. Paprastai nusikaltimo padarymopasekmės būna sunkesnės nei baudžiamojo nusižengimo. Pavyzdžiui,turtinės žalos padarymas apgaule yra pripažįstamas baudžiamuoju nusižengimu, jeigu šia veika kitam asmeniui padaroma nedidelė turtinėžala (BK 186 str. 2 dalis). Didesniam nusikaltimo, palyginti su baudžiamuoju nusižengimu, pavojingumui įtakos turi ir nusikaltimo dalyko vertė. Pavyzdžiui, jeigu vagystės būdu pagrobiamas nedidelės vertės svetimas turtas, tai tokia veika (aišku, jeigu nėra šią veiką kvalifikuojančių požymių) laikoma ne nusikaltimu, o baudžiamuoju nusižengimu. Dažnai didesnį nusikaltimo nei baudžiamojo nusižengimo pavojingumą lemia ir jo subjektyvūs požymiai: kaltė, motyvas, tikslas (plačiau apie veikos pavojingumą žr. BK 11 str. komentarą).

98

5. Baudžiamasis nusižengimas visada yra priešinga teisei veika(apie priešingumą teisei žr. BK 11 str. komentarą).

6. Pagrindinis formalus baudžiamojo nusižengimo skirtumas nuonusikaltimo yra nusižengimo baudžiamumas. Baudžiamuoju nusižengimu laikoma tik tokia veika, už kurią numatyta bausmė, nesusijusi sulaisvės atėmimu, išskyrus areštą. Iš esmės formaliai žiūrint konkrečiosbausmės rūšies numatymas už nusikalstamos veikos padarymą lemiašios veikos priskyrimą arba baudžiamajam nusižengimui, arba nusikaltimui. Tokiu atveju sprendžiant klausimą, ar konkreti nusikalstama veika yra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, atsižvelgiama ne į tai, kokios rūšies bausmė skiriama už padarytą veiką, o į tai,kokios rūšies bausmė yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už tokią veiką, sankcijoje. Visaisatvejais, kai BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė, susijusi sulaisvės atėmimu (šiuo atveju nesvarbu, ar alternatyviai), tokia veikalaikoma nusikaltimu. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo leidėjas priebausmių, susijusių su laisvės atėmimu, pagal komentuojamą straipsnįnepriskiria arešto. Taigi jeigu už nusikalstamą veiką baudžiamajameįstatyme numatytas tik areštas arba areštas ir kita su laisvės atėmimunesusijusi bausmė (bauda, laisvės apribojimas ir pan.), veika laikomabaudžiamuoju nusižengimu.

7. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, BK Specialiojoje dalyje formuluodamas nusikalstamų veikų sudėtis, jose visada tiesiogiai nurodo, kada viena ar kita veika yra pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu. Pavyzdžiui, BK 178 str. 4 dalyje numatyta, kad „tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas ...".

8. Nusikalstamų veikų skirstymas į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus turi ne tik teisinę, bet ir praktinę reikšmę sprendžiant įvairius baudžiamosios atsakomybės bei bausmės skyrimo klausimus (plačiau žr. BK 10 str. komentarą).

99

13 Straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus

1. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio2 dalyje numatytais atvejais - keturiolika metų.

2. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymobuvo suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą (129 straipsnis), sunkųsveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenųar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą(263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginiųsugadinimą (280 Straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d.įstatymo Nr. IX-1992, įsigal. 2004 m. vasario 14 d. (Žin., 2004, N r. 25-760) redakcija)

3. Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos Respublikos įstatymųnustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.

1. Galiojančiame BK yra nustatytos dvi amžiaus ribos, nuo kuriųnepilnamečiams gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, t. y. šešiolika ir keturiolika metų.

Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jei ko-mentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus yra sulaukęs iki nusikalstamos veikos padarymo (žr. BK 3 str. komentarą).

2. Bendroji amžiaus, nuo kurio gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, riba yra šešiolika metų, t. y. tokio amžiaus sulaukęs asmuogali atsakyti už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, kurienumatyti BK, taip pat už pasikėsinimą, rengimąsi padaryti sunkų arlabai sunkų nusikaltimą, už nusikalstamas veikas, padarytas bendrininkaujant, išskyrus tuos atvejus, kai:

1) nusikalstamos veikos sudėtis yra sukonstruota taip, kad nusi-kalstamos veikos subjektui atsakomybę sąlygoja pilnametystė, t. y. už nusikaltimus, numatytus BK 159 str. (vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką), 160 str. (vaiko įtraukimą vartoti vaistus ar kitas apkvaišinan-čias medžiagas), 161 str. (vaiko įtraukimą girtauti), 162 str. (vaiko iš-

100

naudojimą pornografijai), 261 str. (narkotinių ar psichotropinių me-džiagų platinimą nepilnamečiams), 264 str. 2 dalyje (nepilnamečio len-kimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas), 307 str. 3 dalyje (pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos), 308 str. 2 dalyje (nepilnamečio įtraukimą į prostituciją), pagal baudžiamąjį įstatymą gali atsakyti ne jaunesnis kaip aštuoniolikos metų asmuo;

2) asmens galėjimas būti nusikaltimo subjektu siejamas su tam tikra įstatymų nustatyta pareiga, kurios atsiradimą lemia tai, kad asmuo turi būti sulaukęs daugiau nei aštuoniolika metų, pavyzdžiui, už nusi-kaltimą, numatytą BK 314 str. (šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą), pagal baudžiamąjį įstatymą gali atsakyti asmuo, sulaukęs devyniolikos metų.

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje yra pateiktas baigtinis nusikalstamų veikų, už kurias pagal baudžiamąjį įstatymą gali atsakytiasmuo, kuriam iki pavojingos veikos padarymo suėjo keturiolika melų, sąrašas. Baudžiamosios atsakomybės nuo keturiolikos metų nustatymą lemia du svarbiausi kriterijai: pirma, įstatymo leidėjo požiūriuketuriolikos metų sulaukęs asmuo geba suvokti komentuojamo straipsnio 2 dalyje įrašytų veikų pavojingumą bei galimų jam taikyti baudžiamojo pobūdžio suvaržymų reikšmę; antra, daugelis sąraše nurodytų nusikalstamų veikų yra labai sunkūs arba sunkūs nusikaltimaižmogaus gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, asmens nuosavybei ir turtiniams interesams, visuomenės saugumui, t. y. didžiausią socialinę reikšmę turintiems gėriams.

4. Asmens amžius nustatomas pagal asmens dokumentus (asmenspasą, asmens identifikavimo kortelę, gimimo liudijimą, vairuotojo pažymėjimą ar kt.). Jeigu asmens amžiaus negalima nustatyti pagal asmens dokumentus, skirtina teismo ekspertizė. Jei atlikus teisino ekspertizę pateikiama išvada, kuriais būtent metais gimė asmuo, gimimo dienalaikytina paskutinė tų metų diena. Kai asmens amžius nustatomas mėnesio tikslumu, gimimo diena laikytina paskutinioji to mėnesio diena.Teismo ekspertizės akte nustačius tikėtiną asmens amžiaus tarpsnį(maksimalų ir minimalų), teisinas turėtų vadovautis minimaliu amžiumi.

5. Atsižvelgiant įBK 81 str. nuostatas, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas pagal nusikalstamą veiką padariusio asmens amžių, socialinę brandą bei gebėjimą atsakyti už nusikalstamas veikas išskirialris asmenų kategorijas: pilnamečius, sulaukusius aštuoniolikos metų,pilnamečius, sulaukusius dvidešimt vienerių metų, bei nepilnamečiusnsmenis, sulaukusius keturiolikos, tačiau nesulaukusius aštuonioli-

101

Bendroji dalis, III skyrius 13 straipsnis llcndroji dalis, III skyrius 13-14 straipsniai

102 kos metų. Pastarųjų baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamen-tuoja BK XI skyrius.

6. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris padarė pavojingą veiką, aprašytą BK, bet negali būti traukiamasbaudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad nėra sulaukęs keturiolikos me

tų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomosauklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.

7.

Kol nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio auklėjamojo poveikio priemonių taikymą nepilnamečiams, kurie padarė nusikaltimo arbaudžiamojo

nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau nebuvo sulaukę Lietuvos Respublikos BK numatyto baudžiamosios atsakomybėsamžiaus (2003 m. gegužės 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 581 patvirtintaLietuvos Respublikos nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūrosįstatymo koncepcija; „Valstybės žinios", 2003, Nr. 47-2080), reikėtų vadovautis Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d.įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso,patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo irįgyvendinimo tvarkos įstatymo („Valstybės žinios", 2002, Nr. 112-4970;2003, Nr. 38-1736) 3 str. 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad įsigaliojus naujiems kodeksams, jei nėra jų įgyvendinimą užtikrinančių įstatymų ir kitųteisės aktų, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, užtikrinę senojo BK,senojo BPK bei Pataisos darbų kodekso nuostatų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo („Valstybės žinios",1996, Nr. 36-807) 49 str. nustatyta, jog vaikui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos nusikalstamos veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos priverčiamosios auklėjamojo poveikio priemonės:

1) įspėjimas;2) įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusiojo;3) atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą;4) namų priežiūra (laisvalaikio apribojimas);5) atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą;6) kitos įstatymuose numatytos priemonės.Be to, 1995 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nu-

tarimu Nr. 643 patvirtintų Specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų laikinųjų nuostatų („Valstybės žinios", 1995, Nr. 39-971) 24.3 punkte nu-statyta, kad dvylikos-keturiolikos metų nepilnamečiai, padarę visuo-menei pavojingą (sunkią) veiką (pagal vidaus reikalų įstaigų (policijos)

pateiktus dokumentus), gali būti priimami į auklėjimo ir globos namus, levams arba jiems atstojantiems asmenims prašant ir vaikui sutikus, su Švietimo ir mokslo ministerijos kelialapiu. Šių nuostatų 42-49 punktuose aptartos priemonės ugdymo, auklėjimo ir globos namuose.

14 Straipsnis. Kaltės formos

Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

1. Kaltė pagal baudžiamosios teisės teoriją apibrėžiama kaip asmenssantykis su daroma pavojinga veika (veikimu arba neveikimu) ir padariniais. Jis apibūdintinas tiek individualiai (asmens, darančio pavojingąveiką, nuostatomis visuomenėje vyraujančių vertybių atžvilgiu), tiek socialiai (paremtas visuomenės nuostatomis asmens, darančio pavojingąveiką, vertybių atžvilgiu). Kaltė apima tiek asmens intelekto, tiek valiosprocesus, tarp kurių egzistuoja glaudus ryšys: bet kuris valingas veiksmas neįmanomas be intelektinio asmens vertinimo bei būdų, kuriais galiImti pasiektas norimas rezultatas; antra vertus, intelektinis procesas ne-l'.ali duoti rezultatų be asmens valios išraiškos.

Baudžiamojoje teisėje, kitaip nei civilinėje teisėje, vyrauja subjek-ivvios kaltės principas, t. y. asmuo laikomas kaltu, jeigu jis suvokia, kad sukelia pavojų, vertindamas savo intelektą ir valią kaip nukreiptą veikti nepavojingai ar neveikti pavojingai (individualus kaltės apibūdinimas). Kita vertus, objektyvios kaltės principas taikytinas tuo atveju, jeigu asmuo, vertindamas savo intelektą ir valią kaip nukreiptą veikti nepavojingai ar neveikti pavojingai, sukelia pavojų, tačiau tai ■.iivokia ne jis pats, o visuomenė (socialus kaltės apibūdinimas).

2. Komentuojamame straipsnyje nurodant kaltės formas — tyčią irneatsargumą detalizuojama BK 2 str. 3 dalies nuostata, kad asmuoalsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra

padaręsnusikalstamą veiką būdamas kaltas.

i. Skirtingas intelektinio ir valinio elementų derinys lemia tai, kad leoriškai ir ko

mentuojamame BK straipsnyje skiriamos dvi kaltės formos - tyčia ir neatsargumas.

Veika pripažintina padaryta t y č i a , kuomet asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių siekia arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

103

Bendroji dalis, III skyrius 14 straipsnis Itendroji dalis, III skyrius 15 straipsnis

104 Veika pripažintina padaryta d ė l n e a t s a r g u m o , kai asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus pada-rinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba kai nenu-

matė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus padari-nius, nors galėjo ir turėjo numatyti, kad jie atsiras.

4. Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės

požymių. Kaltės turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinęreikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės esmės nustatymas yra svarbus ne tik pagrindžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą, bet ir kvalifikuojant nusikalstamas veikas bei

atskiriant jas vienas nuo kitų pagal subjektyviosios pusės požymius.

5. Analizuojant valinį elementą, pabrėžtina, kad asmens santykissu objektyviaisiais požymiais formaliųjų ir materialiųjų nusikalstamųveikų sudėčių atvejais skiriasi. Formaliųjų sudėčių atveju asmens santykis apima fizinį gebėjimą ir norą padaryti veiką, o materialiųjų sudėčių atveju asmens santykis apima ne tik fizinį gebėjimą ir norą padaryti veiką, bet ir sukelti padarinius.

6. Pripažįstama, kad asmuo padarė veiką tyčia, jeigu veiką padarėsuvokdamas visus veikos požymius, kurie sudaro nusikalstamos veikos sudėtį, ir norėdamas, kad jo padarytos veikos požymiai atitiktųbaudžiamajame įstatyme aprašytos veikos požymius.

7. Jeigu nusikalstamos veikos požymiai aprašyti kvalifikuotąja sudėtimi ir kvalifikuojančio požymio atžvilgiu asmens tyčia yra neapibrėžta, asmuo turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn užtyčia padarytą nusikalstamą veiką, atitinkančią paprastosios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

8. Asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus ar neveikdamas, turiįsitikinti, kad jis veikia, laikydamasis įstatymo ar jam neprieštaraudamas, arba nenustato todėl, kad įstatymas jam suteikia teisę neveiktiarba nenustato pareigos veikti. Jeigu asmuo suvokia, kad jis pažeidžiaįstatymų nuostatas veikti ar neveikti, ir tokia veika yra aprašyta BKkaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nepriklausomai, ar suvokė, jogtokia veika aprašyta BK Specialiojoje dalyje. Antra vertus, jeigu asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, pažeidžia specialias taisykles, sukuriomis jis turėjo būti, bet nebuvo oficialiai supažindintas, tų taisyklių nežinojimas dėl nesupažindinimo gali būti pagrindas netraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.

15 Straipsnis. Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas

1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesioginelyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį irnorėjo taip veikti;

2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį,numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodeksenumatyti padariniai, ir jų norėjo.

3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiamekodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leidojiems atsirasti.

1. Komentuojamame straipsnyje pateikiamas tyčios skirstymas įtiesioginę ir netiesioginę bei atskleidžiama kiekvienos rūšies tyčiosesmė, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų sudėčių skirstymą pagal konstrukciją.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkte pateikiamas tiesioginės tyčios apibrėžimas formaliųjų nusikalstamų veikų sudėčių atveju. Formalioji nusikalstamos veikos sudėtis yra tokia, kurios konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti pakanka pagrįstifaktą, jog asmuo padarė pavojingą ir priešingą teisei

(nusikalstamą)veiksmą (veikimas) arba atsiradus įstatymo nustatytai pareigai nepradėjo jos vykdyti, nustojo ją vykdyti (neveikimas).

3.F

ormalių

jų nusikalstamų veikų sudėčių atveju tiesioginei tyčiaiyra būdingi šie požymiai:

a) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas;b) norėjimas veikti.Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios

elementą, o antrasis - valinį.

105

106 4. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę,suvokimas. Veikos pavojingumo pobūdžio suvokimo apimtis nustato

ma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais.

5. Norėjimas veikti esant galimybei nenukreipti valios yra sąmo

ningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (pavyzdžiui, įžeidimo, žmogaus laisvės varžymo atvejais). Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenu-kreipimas (esant galimybei nukreipt

i valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas(pavyzdžiui, nepranešama apie labai sunkų nusikaltimą).

6. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkte pateikiamas tiesioginės tyčios apibrėžimas nusikalstamų veikų materialiųjų sudėčių atveju. Nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia,kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėlasmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingiteisei (nusikalstami) padariniai.

7. Nusikalstamų veikų materialiųjų sudėčių atveju tiesioginei tyčiai būdingi šie požymiai:

a) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas;b) numatymas, kad gali atsirasti šiame kodekse numatyti padari

niai;c) norėjimas, kad dėl veikimo ar neveikimo atsirastų padariniai.Pirmieji du požymiai apibūdina tiesioginės tyčios intelektualųjį

elementą, o trečiasis - valinį.

8. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas veikimo atveju reiškia, kad nusikalstamą veiką darantis asmuo suvokia,jog yra įstatyme nustatytas draudimas sukelti padarinius arba liepimas nesukelti padarinių. Pažymėtina, kad remiantis BK 278 str.3 dalimi ir 280 str. 1 dalimi nusikalstamą veiką darantis asmuo suvokia, jog egzistuoja draudimas sukelti realią grėsmę padariniams atsirasti. Be to, asmuo suvokia, kad savo veika jis sukelia konkrečius BKSpecialiosios dalies dispozicijoje aprašytoje nusikalstamos veikos sudėtyje nurodytus padarinius.

Jeigu asmuo suvokia veikos pavojingumo pobūdžio ribas taip, kaip jos aprašytos nusikalstamos veikos sudėtyje, jam taikoma baudžiamoji atsakomybė už baigtą nusikalstamą veiką.

Jeigu asmuo suvokia veikos pavojingumo ribas siauriau, negu jos aprašytos veikos sudėtyje, jam taikoma baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą padaryti veiką. Jeigu asmuo suvokia, kad nori sukelti padarinius, aprašytus sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo sudėtimi, tačiau padariniai neatsiranda, jam gali būti taikoma atsakomybė ne tik už pasikėsinimą, bet ir rengimąsi padaryti nusikaltimą.

Jeigu asmuo suvokė veikos pavojingumo ribas, atitinkančias daugiau nei vienos nusikalstamos veikos sudėties ribas, jam bus taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal veikų sutaptį.

9. Numatymas, kad gali atsirasti padariniai veikimo atveju, reiškia, jog veiką darantis asmuo suvokia, kad tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, o padarinių atsiradimas konkrečiu atveju yra neišvengiamas ar labai tikėtinas. Neveikimo atveju pareigą veikti turintis asmuo sąmoningai nevykdo jam nustatyto liepimoveikti ir suvokia, kad konkrečiu atveju padarinių atsiradimas dėl pareigos neįvykdymo yra neišvengiamas ar labai tikėtinas. Tiek veikimo,tiek neveikimo atveju tiesioginei tyčiai būdinga tai, kad kaltininkasmano, jog padariniai atsiras neišvengiamai.

10. Norėjimas, kad dėl veikimo ar neveikimo atsirastų padariniai, reiškia, jog veikdamas asmuo sąmoningai nukreipia savo pastangas tam, kad atsirastų padariniai ar kiltų grėsmė (BK Specialiosiosdalies straipsniuose nurodytais atvejais) jiems atsirasti, arba sąmoningai nepradeda vykdyti pareigos, sudarydamas sąlygas BK Specialiosios dalies normoje aprašytoje nusikalstamos veikos sudėtyje nurodytiems padariniams atsirasti.

11. Netiesioginė tyčia būdinga tik nusikalstamų veikų materialiosioms sudėtims, o ją nusako tokie požymiai:

a) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas (ir.

šiostraipsnio komentaro 4 punktą);

b) numatymas, kad gali atsirasti BK numatyti padariniai;c) padarinių nenorėjimas, bet sąmoningas leidimas jiems atsirasti.

12.

Pad

arinių nenorėjimas, bet sąmoningas leidimas jiems atsirasti apibūdina asmens abejingumą tam, kad jo daroma veika galisukelti Specialiosios dalies normoje aprašytoje nusikalstamos veikossudėtyje nurodytus padarinius. Asmuo suvokia galinčių atsirasti konkrečių padarinių pobūdį, tačiau neatsisako savo pavojingo elgesio irnesitiki išvengti jų arba realios grėsmės, kad jie atsiras (o jeigu tikisi- remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais: sėkme, liki-

107

r Bendroji dalis, III skyrius

rau, burtais ar kt). Kitaip tariant, asmuo nenukreipia valios tam, kad nebūtų priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių arba realios grės-mės padariniams atsirasti.

13. Vienais atvejais įstatymų leidėjas konstruoja nusikalstamų veikų sudėtis, neaprašydamas nusikalstamos veikos požymių taip, kadbūtų galima aiškiai spręsti, kokia tyčia - tiesiogine ar netiesiogine -gali būti padaroma viena ar kita nusikalstama veika, todėl konkrečiosrūšies tyčios išaiškinimas paliekamas teismams, pavyzdžiui, šiuo atžvilgiu laikytinas reikšmingu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose"12 punktas, kuriame teigiama, kad „sukčiavimas bei patikėto ar esančio kaltininko žinioje svetimo turto pasisavinimas padaromi tik esantkaltininko tiesioginei tyčiai, o iššvaistymas galimas ir esant netiesioginei tyčiai" („Teismų praktika", 1999, Nr. 10, p. 265). Kitais atvejaisgalima spręsti, kad nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, pavyzdžiui, kai nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, kai straipsnio dispozicijoje yra nurodytas tikslas, veikos padarymobūdas („apgaule", „versliškai", „melagingai"), dalyko savybės („apgaulingi duomenys", „svetimas kūrinys").

14. Komentuojamame straipsnyje apibūdinta tiesioginė ir netiesioginė tyčia, tačiau remiantis baudžiamosios teisės teorija teismųpraktikoje skiriamos ir kitų rūšių tyčios: pagal susiformavimo momentą - iš anksto apgalvota ir staiga atsiradusi; pagal apibrėžtumą -neapibrėžta (nekonkretizuota) ir apibrėžta (konkretizuota).

15. Iš anksto apgalvota tyčia yra tokios rūšies tyčia, kuri atskleidžia psichinį kaltininko santykį su veika kaip trunkantį daugiau laiko,kuris skiriamas apgalvoti nusikalstamos veikos aplinkybes, veikimobūdą ir siekiamus padarinius. Tokia tyčia veikdamas asmuo paprastailaikomas pavojingesnių.

Staiga atsiradusios tyčios atveju laikotarpis tarp nusikalstamo kėslo ir veikos yra labai trumpas ar beveik nepastebimas. Asmuo, kurio psichi-nis santykis su veika ar jos padariniais susiformuoja staiga, laikomas mažiau pavojingu, kadangi veika yra ne iš anksto apgalvotas, kryptin-gas, asmens inicijuotas intelekto ir valios išreiškimas, o atsiradęs netikė-tai, paprastai dėl paties nukentėjusiojo sąlygotų aplinkybių.

Staigiosios tyčios atmaina yra afektinė tyčia, kuriai būdingai tai, jog asmuo padaro nusikalstamą veiką labai susijaudinęs, t. y. būdamas psichiškai paveiktas aplinkybių- neteisėto ar itin įžeidžiančio nuken-tėjusio asmens poelgio kaltininko ar jo artimo asmens atžvilgiu.


Veikos padarymas esant afektinei tyčiai turi reikšmės kvalifikuo-jant veiką kaip mažiau pavojingą (žr. BK 130 str. ir 136 str. komenta-rus). Asmuo, kuris veikė afektine tyčia, gali būti pripažintas ribotai pakaltinamu, irtai gali turėti įtakos taikant jam baudžiamąją atsakomy-bę ar baudžiamojo poveikio priemones (žr. BK 18 str. komentarą).

16. Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tuomet, kai kaltininkasdarydamas veiką suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, kitaip tariant, kaltininką tenkinabet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą.Neapibrėžtos (nekonkretizuotos) tyčios atveju kaltininkas atsako užatsiradusius padarinius.

17. Apibrėžta (konkretizuota) tyčia yra tuomet, kai asmuo konkrečiai suvokia veikos pavojingumo pobūdį ir siekia konkrečių padarinių(pavyzdžiui, užvaldyti konkretų svetimą turtą, atimti gyvybę ir pan.).Apibrėžta (konkretizuota) tyčia gali būti paprasta, kai kaltininkas siekiavieno konkretaus rezultato (pavyzdžiui, nukentėjusiojo mirties) arbaalternatyvi, kai kaltininkas suvokia, kad jo veika gali sukelti du ardaugiau savarankiškų padarinių, iš kurių bet kurie j į patenkins (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas arba mirtis). Apibrėžtos(konkretizuotos) tyčios atveju veika kvalifikuojama pagal jos kryptingumą ne tik tada, kai tikslas pasiekiamas, bet ir kai nepasiekiamas,.leigu padariniai nepasiekiami dėl nuo kaltininko nepriklausančių priežasčių, veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas sukelti padarinius, kurių buvo siekiama.

Jeigu apibrėžta (konkretizuota) tyčia nusikalstamos veikos metu perauga į neapibrėžtą (nekonkretizuotą) tyčią, veika kvalifikuotina pa-gal atsiradusius padarinius.

18. Tyčios apibrėžtumas turi praktinės reikšmės atskiriant baigtasveikas nuo kėsinimosi jas padaryti, pavyzdžiui, šiuo atžvilgiu reikšminga laikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. birželio 2 d.nutartis, kurioje nustatyta, kad veika gali būti kvalifikuotina kaip pasikėsinimas nužudyti tik tuo atveju, jei nusikaltimas padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. Jei kaltininkas suvokė ne abstraktų daromosveikos pavojingumą, bet jos pavojingumą kito asmens gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir norėjo atimti gyvybę nukentėjusiajam. Būtent tokio turinio tyčinė kaltė, nustatyta bylos teisminionagrinėjimo metu, leistų kvalifikuoti veiką kaip pasikėsinimą nužudyti" („Teismų praktika", 1998, Nr. 10, B4-52, p. 299).

15 15 straipsnis

108 109


16 Straipsnis. Neatsargus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas

1.Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jispadarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

2.Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo arneveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

3.Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimoar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagalveikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

4.Asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais.

1. Komentuojamame straipsnyje yra apibūdintas dviejų rūšių neatsargumas — nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas. Neatsargumas kaip tam tikros rūšies kaltė skiriasi nuo tyčiosintelektinio ir valinio elemento reikšme.

2. Nusikalstamą pasitikėjimą apibūdina:a) numatymas, kad dėl asmens veikimo ar neveikimo gali atsirasti

BK numatyti padariniai;b) lengvabūdiškas tikėjimasis išvengti padarinių.

3. Numatymas, kad gali atsirasti padariniai reiškia, jog asmuosuvokia, kad tokia veika apskritai gali būti sukeliami padariniai, tačiaunepateisinamai ir nepagrįstai mano, jog konkrečioje situacijoje padariniai neatsiras arba BK Specialiosios dalies straipsnyje nurodytais atvejais grėsmė jiems atsirasti nekils, kadangi asmuo, jo nuomone, pateisinamai ir pagrįstai pasitiki savo, trečiųjų asmenų ar gamtos jėgųįtaka konkrečiai situacijai.

Asmuo nepagrįstai ir nepateisinamai vertina priežastinio veikos ir padarinių ryšio raidą, t. y. mano, kad jo veika gali būti padarinių atsi-radimo priežastis, tačiau nenumato, kad padariniai atsiras kaip tik dėl tų aplinkybių, kurias kaltininkas laikė nepakankama (atsitiktine) prie-žastimi padariniams atsirasti, arba dėl tų aplinkybių, dėl kurių kaltinin-kas tikėjo, kad padariniai neatsiras. Asmuo neįvertina savo galimybių

110

Bendroji dalis, III skyrius ________________________________ 16 straipsnis

užkirsti kelią padariniams atsirasti arba neatsižvelgia, kad tam tikros objektyvios aplinkybės gali neleisti jam išvengti padarinių. Taigi as-muo, neatsižvelgdamas į subjektyvias ir objektyvias aplinkybes, ne-pagrįstai ir nepateisinamai rizikuoja.

Galiojančiame BK intelektinis nusikalstamo pasitikėjimo elementas apima tik nusikalstamus padarinius, tačiau neakcentuojamas veikos pavojingumo pobūdžio suvokimas. Asmuo savo veikos pavojingumą vertina abstrakčiai, t. y. veika, jo vertinimu, galėtų būti laikoma pavojinga, tačiau konkrečiu atveju negalinti sukelti padarinių (nepa-vojinga). Tai, ar kaltininkas suvokia veikos pavojingumą, turi įtakos nustatant, ar kaltininkui taikytina atsakomybė už veikos padarymą neatsargiai, ar jam netaikytina atsakomybė todėl, kad susidariusi si-tuacija yra kazusas.

4. Lengvabūdiškas tikėjimasis išvengti padarinių reiškia, kad kal-tininkas nepagrįstai mano, jog pavojingi padariniai neatsiras, ir tikisi, kad jų bus išvengta, remdamasis aplinkybėmis, kurios, asmens verti-nimu, turėtų užkirsti kelią padariniams atsirasti. Tikėjimasis yra pagrįs-tas tik subjektyvia kaltininko nuomone, kad padariniai neatsiras, neat-sižvelgiant į subjektyvias ir objektyvias aplinkybes, kurias kaltininkas turėtų įvertinti, darydamas veiką. Kaltininkas gali pasikliauti tiek savo Ilzinėmis ir psichinėmis savybėmis, tiek kitų asmenų elgesiu ir būsena, žmogaus sukurtų objektų ar gamtos jėgų veikimu ir kt. Šis nusikalsta-mo pasitikėjimo požymis apibūdina valinį elementą.

Nusikalstamo pasitikėjimą apibūdina būtent lengvabūdiškas tikė-iimasis. Lengvabūdiškumas reiškia, jog kaltininkas pervertina aplin-kybių įtaką tam, kad padariniai neatsiras ar grėsmė atsirasti jiems nekils. Kaltininkas nepagrįstai vertina aplinkybes, kurios gali užkirsti kelią padarinių atsiradimui, ir neteikia reikšmės aplinkybėms, kurios gali turėti įtakos padarinių atsiradimui.

Aplinkybių, kuriomis remdamasis kaltininkas tikisi išvengti nusikals-i ;imų padarinių, pobūdis turi įtakos vertinant, ar veika padaryta nusikals-i amai pasitikint, ar netiesiogine tyčia. Jeigu kaltininkas tikisi, kad padari-niai neatsiras dėl, pavyzdžiui, prietarų, magijos ar religinių įsitikinimų, tai via netiesioginės tyčios požymis, o jeigu kaltininkas tikisi išvengti pada-rinių ir pasikliauja žmogaus sukurtų objektų ar gamtos jėgų veikimu, tai yra nusikalstamo pasitikėjimo požymis.

111

16 straipsnis

Bendroji dalis, III skyrius 16 straipsnis Bendroji dalis, III skyrius 16—17 straipsniai

5. Nusikalstamas nerūpestingumas apibudinamas taip pat dviem požymiais:

a) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BKnumatyti padariniai;

b) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras.

Nenumatymas, kad gali atsirasti padariniai, apibūdina intelektu-alųjį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Jis pasireiškia tuo, kad asmuo daro veiką, neatsižvelgdamas į visuotinai priimtinas atsargaus elgesio taisykles ar specialius reikalavimus, susijusius su vykdoma veikla arba einama tarnyba, pareigomis, profesija. Pažymėtina, kad atsargumo taisyklės gali būti privalomos ir visiems, ir atskiroms asmenų grupėms.

Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikals-tamo nerūpestingumo elementą.

Galėjimas numatyti yra subjektyvusis kriterijus, kuris lemia, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už padarytą veiką. Antra vertus, asmuo, net ir turėdamas pareigą numatyti padari-nių atsiradimą, dėl asmeninių savybių (psichinės ar fizinės būklės) gali neturėti galimybės suvokti ir veikti (neveikti) taip, kad tam tikri pavojingi padariniai neatsirastų.

Turėjimas (pareiga) numatyti yra objektyvusis nusikalstamo nerū-pestingumo kriterijus. Jis apibrėžiamas visuotinai priimtinomis pro-tingumo ir apdairumo taisyklėmis, tam tikru teisės aktu, kuriame nu-statytas tam tikras reikalaujamas asmens elgesys (plačiau žr. BK 10 str. komentarą). Jeigu asmuo negalėjo nežinoti, kad jis turi pareigą veikti, bei veikė neapdairiai ir neatidžiai, tuo sukeldamas padarinius, jo veika pripažintina padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Šio straipsnio komentarui reikšminga laikytina Lietuvos Aukščiau-siojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1999 m. spalio 12 d. nutartis, priimta kasacinėje byloje Nr. 2K-565/1999, kurioje nuro-dyta, kad kvalifikuojant veiką kaip neatsargų nužudymą privaloma nustatyti, kad asmuo privalėjo ir galėjo numatyti savo veikos pasek-mes, šiuo atveju - kito žmogaus mirtį: „Turėjimas numatyti pasekmes yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pa-reiga išplaukia iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesinės veiklos, gy-venimiško patyrimo ir pan. (...) Galėjimas numatyti pasekmes yra sub-jektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato as-mens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje nu-

matyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos pasekmę" („Teis-mų praktika", 1999, Nr. 12, p. 297-301).

6. Jeigu asmuo padarė veiką, nenumatydamas bei negalėdamas arneturėdamas numatyti padarinių, tokia veika laikoma kazusu (įvykiu)ir asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

7. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už neatsargiasveikas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik specialiai kodekse numatytais atvejais. Šie atvejai yra numatyti BK Specialiosios dalies straipsniuose naudojant įvairius juridinės normųtechnikos būdus:

a) antrosiose, trečiosiose ar ketvirtosiose straipsnių dalyse nurodyta, kad straipsnyje numatyta veika (veikos) yra nusikalstama (nusikalstamos) ir tais atvejais, kai ji (jos) padaryta (-os) dėl neatsargumo.Kitaip tariant, straipsnyje nurodoma, kad veika (veikos) gali būti padaryta (-os) tiek tyčia, tiek neatsargiai (pavyzdžiui, BK 270-273, 275,276,278 str.);

b) atskirose straipsnių dalyse nurodyta, kad asmuo pagal straipsnį atsako arba veika pripažįstama nusikalstama tik tais atvejais, kainumatyta veika padaryta dėl neatsargumo (pavyzdžiui, BK 255, 257,277 str.);

c) kai kurių straipsnių dispozicijose tiesiogiai nustatyta, kad veikos padaromos dėl neatsargumo (pavyzdžiui, BK 132, 137, 188 str.).

17 Straipsnis. Nepakaltinamumas

1. Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustąveiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arbavaldyti savo veiksmų.

2. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksąuž padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

1. P a k a l t i n a m urnas- fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai yra vienas iš būtinų nusikals-tamos veikos subjekto - fizinio asmens - požymių. Tik iš pakaltinamo asmens baudžiamasis įstatymas gali bei turi reikalauti daryti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų ir už šio reikalavimo nevykdymą grasinti jam kriminaline bausme.

112 113

Bendroji dalis, UI skyrius 17 straipsnis Bendroji dalis, III skyrius 17 straipsnis

114 2. Lietuvos baudžiamoji teisė nepripažįsta objektyvaus pakaltini-mo, todėl fizinis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam negali būti skiriama bausmė, jeigu jis pavojingą ir bau

džiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas.Toks asmuo nėra ir negali būti pripažįstamas nusikalstamos veikossubjektu.

3. Ne p a ka l t i na m urnas- tokia psichinė asmens būsena,kuri uždraustos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo neleidžiaasmeniui suvokti tokios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustąveiką, netraukiamas baudžiamojon atsakom

ybėn ir nebaudžiamas, nesnesuvokdamas savo veiksmų esmės ar negalėdamas jų valdyti jis negali suvokti ir jam skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės esmės.

4. Komentuojamame straipsnyje skiriami du nepakaltinamumo kriterijai: 1) medicininis (biologinis), 2) juridinis (psichologinis). Medicininis (biologinis) kriterijus apibūdina bendrą psichinę žmogaus būseną, o juridinis (psichologinis) kriterijus - žmogaus intelektą ir valiądarant pavojingą veiką. Nepakaltinamu asmuo tampa tik nustačius irmedicininį, ir juridinį kriterijus.

5. Medicininio (biologinio) kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas. Psichika - smegenų funkcija, atspindinti aplinką ir reguliuojanti organizmo sąveiką su ja. Nesveika psichika yra tuomet, kai suyra visuma, sutrinka procesų koordinacija. P s ic h i k o s s u t r i k i m a i apima psichikos ligas, silpnaprotystę irkitus psichinės veiklos sutrikimus, numatytus pagal 10-os redakcijostarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr.542 „Dėl 10-os redakcijos tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK-10) įvedimo" („Valstybės žinios'", 2001, Nr.50-1758). Psichikos sutrikimai įvairiai pažeidžia žmogaus jutimą, atmintį, intelektą, sąmonę ir asmenybę, todėl žmogus, turintis psichikossutrikimų, neadekvačiai suvokia ir vertina aplinką, nepakankamai jojeorientuojasi ir nepajėgia pasirinkti tinkamą elgesio variantą. Psichikossutrikimai nepriklauso nuo žmogaus valios, todėl, pavyzdžiui, negalibūti pripažįstamas nepakaltinamu asmuo, kuris negalėjo suprasti savoveiksmų esmės arba jų valdyti dėl fiziologinio girtumo. Šių nuostatųlaikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 5 d.

nutartis. Kasacinė bylaNr. 2K-538, kategorija S-2.1.1.2.4). Kiekvienu konkrečiu atveju siekiant nustatyti, ar žmogaus psichika buvo sutrikusi darant baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, turi būti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė.

6. Medicininį nepakaltinamumo kriterijų sudaro tik psichikos sutrikimai. Jei psichinė veikla sutrinka dėl kitokių priežasčių, pavyzdžiui,dėl susijaudinimo, gimdymo, apsvaigimo nuo narkotikų, alkoholio irpan., tokia būsena nelaikoma medicininiu nepakaltinamumo kriterijumi, tačiau gali turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (nužudymas didžiai susijaudinus (BK 130 str.), naujagimio nužudymas(BK 131 str.) ir 1.1.) arba bausmės skyrimui kaip atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė (BK 59 ir 60 str.).

7. Medicininį nepakaltinamumo kriterijų sudaro bet kuris vienaspsichikos sutrikimas, tačiau vien toks sutrikimas nelemia nepakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas sąlygoja tokiąbūseną, dėl kurios asmuo negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti.

8. Juridinis (psichologinis) nepakaltinamumo kriterijus apibūdinatokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvoktisavo veiksmų esmę arba suvokiant tą esmę juos valdyti. Negalėjimassuvokti savo veiksmų esmės yra intelektualusis juridinio kriterijauspožymis, o negalėjimas jų valdyti - valinis požymis. Juridiniam kriterijui pripažinti alternatyviai pakanka vieno iš šių požymių. Negalėjimas suvokti savo veikų esmės susijęs tik su veikomis, kurios nurodytos baudžiamajame įstatyme kaip pavojingos. Intelektualusis požymis reiškia, kad asmuo nesuvokia savo veiksmų esmės, taip pat jųpavojingumo. Negalėjimas valdyti savo veiksmų pasireiškia tuomet,kai dėl psichikos sutrikimo yra pažeista valia. Asmuo, suvokdamassavo veikos pavojingumą dėl psichikos sutrikimo, negali nugalėti potraukio vogti (kleptomanija), padeginėti (piromanija) ir pan.

9. Pakaltinamumas ir nepakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Ši nuostata reiškia, kad asmuo, kuris dėl psichikossutrikimo nesupranta savo veiksmų esmės arba negali jų valdyti, nepadaręs nusikalstamos veikos nėra nepakaltinamas. Nepakaltinamasnėra ir asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmėspaskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suprasti savo veiksmųesmės ar jų valdyti. Tokiu atveju taikomos BK 76 str. 3 dalyje numatytos taisyklės (ir. BK 76 str. komentarą).

115

Bendroji dalis, III skyrius 17-18 straipsniai Bendroji dalis, III skyrius 18 straipsnis

10. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu pri-pažįsta teismas. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Nepakaltinamam asmeniui teis-mas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 str. (apie tai plačiau žr. BK 98 str. komentarą).

18 Straipsnis. Ribotas pakaltinamumas

1. Asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šiokodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėrapakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobodžio ar valdyti savo veiksmų.

2. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų arapysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu,atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuobaudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyjenumatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

3. Asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.

1. Ilgametė Lietuvos teismų praktika rodo, kad yra nemažai atvejų,kai nusikalstamas veikas padaro asmenys, turintys tam tikrų psichikos sutrikimų, kurie nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti asmenįnepakaltinamu. Tokie asmenys pagal baudžiamosios teisės doktriną irkriminologiją įvardijami kaip ribotai pakaltinami arba asmenys, kuriemsbūdingos psichinės anomalijos. Vienas iš pagrindinių baudžiamosiosteisės principų yra teisingumo principas, kurį įtvirtina BK 41 ir 54 str.Baudžiamajame įstatyme jis realizuojamas ir numatant riboto pakalti-namumo institutą, kuris įteisina ribotai pakaltinamų asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

2. R i b o t a s p a k a l t i n a m u m a s - tokia psichinė asmensbūsena, kuri uždraustos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo,nesančio pakankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamu, neleidžiaasmeniui visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžioar valdyti savo veiksmų.

3. Komentuojamame straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumokriterijai: 1) medicininis (biologinis); 2) juridinis (psichologinis). _Ribft_____tai jjakjltinamu asmuo pripažįstąnias-tik tuomet, kai bus nustatyti ir _medicininis, ir juridinis kriterijai.

4. Medicininio (biologinio) kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas (apie tai plačiau žr. BK 17 str). Kitavertus, riboto pakaltinamumo atveju psichikos sutrikimo laipsnis ir tosutrikimo pasireiškimo intensyvumas neturi būti pakankamas asmenįpripažinti nepakaltinamu. Kiekvienu konkrečiu atveju, siekiant nustatyti asmens psichikos sutrikimo laipsnį ir intensyvumą baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos darymo metu, turi būti skiriama teismopsichiatrinė ekspertizė. Tokios ekspertizės rezultatų pagrindu teismasgali pripažinti asmenį ribotai pakaltinamu.

5. Juridinis (psichologinis) riboto pakaltinamumo kriterijus apibūdina tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris tik iš d a l i e s atima jamsugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę arba suvokiant esmę iš daliessugebėjimą juos valdyti (apie tai plačiau žr. BK 17 str. komentarą).

6. Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymometu. Asmenį ribotai pakaltinamu pripažįsta teismas.

7. Asmuo, pripažintas ribotai pakaltinamu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą (žr. BK 12 str. komentarą), neatsargų nusikaltimą (žr. BK16 str. komentarą), nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (žr. BK 11 str.komentarą), atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jamgali būti švelninama remiantis BK 59 str. (žr. BK 59 str. komentarą)arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK67 str. numatytas baudžiamojo poveikio priemones (žr. BK 67 str.komentarą), arba BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones (žr. BK 98 str. komentarą).

8. Asmuo, pripažintas ribotai pakaltinamu, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 11 str. komentarą), atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantisBK 59 str. (žr. BK 59 str. komentarą).

116 117

Bendroji dalis, III skyrius 18—19 straipsniai Bendroji dalis, III skyrius 19 straipsnis

9. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas ne įpareigoja, o suteikia teisę teismui nuspręsti, ar taikyti asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu, teisines priemones, jei taip, tai kokias priemones skirti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (žr. BK 54 str. komentarą), įvertinti psichikossutrikimo įtaką baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos padarymuiir nuspręsti, ar atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės arba švelninant bausmę bus realizuota bausmės paskirtis (žr. BK 41 str. komentarą).

10. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos baudžiamąją teisęmedicininio tiek nepakaltinamumo, tiek riboto pakaltinamumo kriterijaus nesudaro socialinis nebrandumas arba socialinė degradacija, t. y.asmens, sulaukusio BK 13 str. nustatyto amžiaus, nuo kurio atsakopagal baudžiamuosius įstatymus (žr. BK 13 str. komentarą), sociali- „nių įgūdžių neturėjimas arba praradimas dėl asmenybės vystymosiypatumų, žinių ar gyvenimo patirties stokos, gyvenimo būdo ir pan.Socialiai nesubrendęs arba degradavęs asmuo laikomas pakaltinamuir atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 dalies 5 punktu, turi atsižvelgti į tokią aplinkybę, kai parenka ir skiria bausmę.

19 Straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų

1. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio,narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuobaudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

2. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų arapysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytasar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuobaudžiamosios atsakomybės.

3. Asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarėsunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso59 straipsniu.

1. BK skiriamos kelios apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų formos: 1) sava-noriškas apsvaigimas; 2) priverstinis apsvaigimas; 3) patologinis ap-svaigimas; 4) fiziologinis apsvaigimas. Savanoriškas f i z i o l o g i -n i s a p s v a i g i m a s būna tais atvejais, kai asmuo savo noru vartoja alkoholį, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir tampa lam tikros psichinės būsenos, kai susilpnėja veiksmų stabdymo ir savikontrolės procesai, atsiranda laikini psichikos pakitimai. Antra ver-tus, toks apsvaigimas neeliminuoja asmens ryšio su išoriniu pasauliu, todėl jis gali suvokti jį supančią aplinką, nors ir ne taip gerai kaip normalios būsenos žmogus. P r i v e r s t i n i s a p s v a i g i m a s būna tais atvejais, kai asmuo nugirdomas arba apsvaiginamas prieš jo valią, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą arba apgaulę. Patologinis apsvaigimas būna laikinas psichikos sutrikimas. Patologinio apsvai-gimo atveju, skirtingai nuo fiziologinio apsvaigimo, asmens judesiai yra tikslūs, kalba rišli ir aiški. Skiriamos dvi patologinio apsvaigimo formos - epilepsinė ir paranojinė. Epilepsinės formos atveju asmuo neteisingai, iškreiptai suvokia aplinką, o paranojinė forma sukelia ha-liucinacijas, pyktį, baimę. Patologinis apsvaigimas sudaro medicininį (biologinį) nepakaltinamumo kriterijų (žr. BK 17 str. komentarą).

2. Komentuojamame straipsnyje nustatyta taisyklė, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamo-sios atsakomybės neatleidžiamas. Ši taisyklė taikoma savanoriško fi-ziologinio apsvaigimo atveju. Alkoholiu laikytini alkoholio produktai. Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymu („Valstybės žinios", 1995, Nr. 44-1073) tai yra nedenatūruotas etilo alkoholis, denatūruotas etilo alkoholis, techninis etilo alkoholis, alkoholiniai gėrimai, ingredientai ir žaliavos, kuriuose yra etilo alkoholio. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (pre-kursorių) kontrolės įstatymą („Valstybės žinios", 1999, Nr. 55-1764) yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenks-mingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus svei-katos sutrikimą, pasireiškiantį psichine ir fizine asmens priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai (apie tai plačiau žr. BK 259 str. komentarą). K i t o m i s p s i c h i k ą v e i k i a n č i o m i s medžia-g o m i s laikytinos bet kokios medžiagos, kurių vartojimas tiek pagal paskirtį, tiek ne pagal paskirtį paveikia žmogaus psichiką, pavyzdžiui, vaistai, klijai, dažai, odekolonas ir pan.

118 119


3. Savanoriškas fiziologinis apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jei šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (žr. BK 60 str. komentarą).

4. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą (žr. BK 12 str. komentarą), neatsargų nusikaltimą (žr. BK 16 str. komentarą), nesunkų arbaapysunkį tyčinį nusikaltimą (žr. BK 11 str. komentarą) padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškaisugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arbavaldyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

5. Asmuo, kuris sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 11 str.komentarą) padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintasir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamosveikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atsako pagal baudžiamąjįįstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK59 str. (žr. B K 59 str. komentarą). Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas ne įpareigoja, o suteikia teisę teismui švelninti bausmę. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (žr. BK 54 str. komentarą), įvertinti nugirdy-mo ar apsvaiginimo aplinkybes ir apsvaigimo įtaką nusikalstamos veikos padarymui, nuspręsti, ar švelninant bausmę bus realizuota bausmės paskirtis (žr. BK 41 str. komentarą).

20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė

1.Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymąšio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė.

2.Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamasveikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudaiarba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinioasmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniameasmenyje, turėjo teisę:1) atstovauti juridiniam asmeniui arba2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.


3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju,jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas arįgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės.

4. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens,kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką,baudžiamosios atsakomybės.

5. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. (LietuvosRespublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo N r. IX-23I4, įsigal. 2004 m. liepos 13 d.(Žin., 2004. Nr. 108-4030) redakcija)

1. Komentuojamas straipsnis įtvirtina naują institutą Lietuvos bau-džiamojoje teisėje -juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės įteisinimas siejamas su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais bei eurointegracija. Pareigą valstybėms - tarptautinių sutarčių dalyvėms numatyti nacionaliniuose bau-džiamuosiuose įstatymuose juridinių asmenų atsakomybę nustato to-kios Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys kaip Eu-ropos Tarybos 1999 m. Europos baudžiamosios teisės konvencija prieš korupciją („Valstybės žinios", 2002, Nr. 23-851; 853) bei Jungtinių Tautų 2000 m. konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą („Valstybės žinios", 2002, Nr. 51-1929; 51-1933). Analogišką pareigą vals-tybėms nustato ir Europos Sąjungos 1995 m. konvencijos dėl Eu-ropos Bendrijų finansinių interesų apsaugos Antrasis protokolas („Valstybės žinios", 2004, Nr. 67-2354; Nr. 112-4178). Šios tarptautinės sutartys nustato juridinių asmenų atsakomybės sąlygas, jose numa-tytų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą atsako juridiniai asmenys, sąrašą, bausmių, taikomų juridiniams asmenims, rūšis ir kitus su juri-dinių asmenų atsakomybe susijusius aspektus.

2. Juridinių asmenų samprata ir rūšys apibrėžiamos Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 2.33-2.35 str. bei 2.50 str. 4 dalyje. Taigi siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn įmonę, įstaigą ar orga-nizaciją būtina remtis nurodytų CK straipsnių nuostatomis, nustatan-čiomis juridinių asmenų požymius ir rūšis, taip pat specialiųjų įstaty-mų, taikomų atskirų įmonių veiklai, normomis.

19-20 straipsniai 20 straipsnis

120121

Bendroji dalis, III skyrius 20 straipsnis Bendroji dalis, IIJI skyrius 20 straipsnis

122 3. CK 2.33 str. 1 dalyje nurodyta, kad j u r i d i n i u a s m e n i ulaikoma savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurigali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsa

kovu teisme. Siaurai aiškinant šią CK normą, galima konstatuoti, kadjoje numatyti šie juridinio asmens požymiai: juridinio asmens organizuotumas, identitetas, galėjimas būti ieškovu ar atsakovu teisme bei

įgyti tam tikras teises ir pareigas. Plačiai aiškinant minėtą CK normą,galima išskirti ir kitus juridinio asmens požymius: juridinio asmensturto atskirumą nuo jo dalyvio turto, galėjimą sudaryti savo vardusandorius, savarankiškų tikslų ir interesų turėjimą bei t. t. CK nustatyta , jog jur idiniai asmenys gal i būt i viešie j i i r

pr ivat ie j i (CK2.34 str.) bei ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės (CK 2.50 str.4 dalis). V i e š i e j i j u r i d i n i a i a s m e n y s yra valstybėsar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudossau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus (CK 2.34 str. 2 dalis). Tuo tarpu p r i v a t i e j i j u r i d in i a i a s m e n y s yra juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkintiprivačius interesus ir siekti komercinės-materialinės naudos (CK2.34 str. 3 dalis). Juridinio asmens rūšis yra svarbi aplinkybė svarstantgalimybę patraukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kadangine visi juridiniai asmenys gali būti nusikaltimo subjektai (apie taiplačiau žr. šio straipsnio komentaro 15 punktą). Juridinių asmenųskirstymas į ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės įmones įtvirtina bendrąją nuostatą Lietuvos civilinėje teisėje, kad kiekviena įmonėyra juridinis asmuo, todėl pagal galiojantį CK tiek uždaroji akcinėbendrovė, tiek personalinė įmonė ar ūkinė bendrija yra juridiniai asmenys.

4. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK Specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė.Taigi BK nustatytas išsamus nusikalstamų veikų, kurių nusikaltimosubjektas gali būti juridinis asmuo, sąrašas. Tai, kad už konkrečiosnusikalstamos veikos padarymą baudžiamojon atsakomybėn gali būtitraukiamas juridinis asmuo, nurodyta konkrečiose BK Specialiosiosdalies straipsnių dalyse (pavyzdžiui, BK 132 str. 4 dalis; 179 str.4 dalis ir 1.1.). Juridinis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojonatsakomybėn, jeigu konkrečiame BK Specialiosios dalies straipsnyjenėra nurodyta, jog už tokios veikos padarymą gali atsakyti ir juridinisasmuo.

5. Komentuojamo straipsnio antrojoje dalyje nustatytos juridinioasmens baudžiarmosios atsakomybės sąlygos. Juridinis asmuo gali būtipatrauktas baudižiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu: pirma,fizinis asmuo psadarė nusikalstamą veiką; antra, fizinis asmuo nusikalstamą veiką padarė juridinio asmens naudai arba interesams, veikdamas individualliai ar juridinio asmens vardu; trečia, jeigu toks fizinisasmuo eina tam i tikras vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovautijuridiniam asmemiui arba priimti įmonės vardu sprendimus, kontroliuoti juridinio asme:ns veiklą. Šios sąlygos yra privalomos.

6. N u s i k a i l s t a m o s v e i k o s j u r i d i n i o a s m e n s naud a i a r b a i n lt e r e s a m s reiškia, kad fizinis asmuo, darydamasnusikalstamą veiiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniamasmeniui, kuriami jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jisdirba, interesams. Materialinė ar kitokia nauda pripažintina tais atvejais, kai juridiinis asmuo gauna paskolą ar subsidiją, išvengia mokesčių mokėjimco arba juos sumažina, išvengia ekonominių ar kitųsankcijų ir pan. JJuridinio asmens interesai pripažintini tais atvejais,kai juridinis asmtuo laimi viešųjų pirkimų konkursą, gauna užsakymą,pripažįstamas paitikimu partneriu ar klientu ir pan. Juridinio asmenspatraukimas baucdžiamojon atsakomybėn nepriklauso nuo to, ar juridinis asmuo realijai gavo naudos.

7. Darydamass nusikalstamą veiką, fizinis asmuo veikia arba individualiai, t. y. nemurodydamas tretiesiems asmenims, kam j is atstovauja ir kieno interesams veikia, arba juridinio asmens vardu, t. y. nurodydamas tiesiogiai atstovaujamąjuridinį asmenį, tačiau bet kuriuo atveju toks asmuo weikia juridinio asmens naudai arba interesams.

8. V a d o v ą u j a n č i o m i s p a r e i g o m i s laikytinos tokiosasmens pareigos,, kurios suteikia teisę duoti privalomus kitiems juridinio asmens dairbuotojams nurodymus ar įsakymus, taip pat teisęformuoti juridinko asmens ar jo struktūrinės dalies (filialo, atstovybės,departamento, skiyriaus ir pan.) veiklos ar funkcionavimo kryptis iratstovauti juridiniiam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu arba kontroliuoti veiklą. T T e i s ė a t s t o v a u t i j u r i d i n i a m a s m e n i u ireiškia teisę veiktii juridinio asmens vardu, kai yra teisiniai santykiai sutrečiaisiais asmemimis tiek privatinės, tiek viešosios teisės srityje.T e i s ė p r i i m t i s p r e n d i m u s j u r i d i n i o a s m e n s v a r d ureiškia teisę spręstti apie juridinio asmens veiklą, jo dalyvavimą privatinių ar viešųjų teeisinių santykių srityje ir pan. T e i s ė k o n t r ol i u o t i asmens v e i k l ą reiškia teisę prižiūrėti, ar tinkamai vykdoma

123

juridinio asmens veikla, taip pat teisę imtis atitinkamų priemonių, jeigu paaiškėja, kad juridinio asmens veikla nėra vykdoma tinkamai arba pakankamai, kad būtų pasiekti maksimalūs veiklos rodikliai. Prie vado-vaujančias pareigas užimančių asmenų pirmiausia priskirtini juridinio asmens valdymo organas - įmonės ir pan. direktorius, prezidentas arba juridinio asmens valdymo organui atstovaujantis narys, pavyzdžiui, valdybos pirmininkas, jeigu jis turi paminėtus įgaliojimus ir 1.1. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs fizinis asmuo neturi baudžiamajame įstaty-me nurodytų požymių, juridinis asmuo negali būti patrauktas baudžia-mojon atsakomybėn.

9. Tais atvejais, kai juridinis asmuo pasižymi sudėtinga struktūra,vadovaujančias pareigas užimančiu asmeniu gali būti pripažinti juridinio asmens struktūrinių padalinių, pavyzdžiui, filialo, atstovybės,departamento ir pan., vadovai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina tiksliai nustatyti juridinio asmens struktūrą, jo organų ir valdymo organųhierarchiją bei teisinius ryšius, juridinio asmens valdymo organų iratskirų darbuotojų kompetencijos ribas, nes nuo šių aplinkybių priklausys ir juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas.

10. Komentuojamo straipsnio trečiojoje dalyje nustatytos sąlygos,kurioms esant juridinis asmuo g a l i b ū t i traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Aptariama BK 20 str. dalis taikoma kai: pirma, nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris yra juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas; antra, nusikalstamą veiką asmuo padarė juridinio asmens naudai; trečia, nusikalstamos veikos padarymas -nepakankamos kaltininko priežiūros ar kontrolės, kurią privalėjo užtikrinti vadovaujančias pareigas einantis asmuo, rezultatas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo vartojama sąvoka Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas" aiškintina ne kaip ikiteisminio tyrimopareigūno teisė spręsti, ar pradėti konkretų ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, o kaip jo pareiga imtis teisės aktuosenumatytų priemonių, jeigu egzistuoja sąlygos, numatytos BK 20 str.3 dalyje.

11. D a r b u o t o j u pagal Darbo kodeksą („Valstybės žinios",2002, Nr. 64-2569) yra fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Galėjimas turėtidarbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas vienodasvisiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai turiLietuvos Respublikoje tokį patį darbinį teisnumą, išskyrus įstatymuo-

124

se numatytas išimtis, kaip ir Lietuvos piliečiai. Darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sulaukusiam šešiolikos metų (išim-tys gali būti nustatytos Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose). J u r i d i n i o a s m e n s į g a l i o t u a t s t o v u laikytinas asmuo, veikiantis pagal įgaliojimą, prokūrą, pavedimo sutartį ar kitais pa-grindais, teisėtai suteikiančiais teisę asmeniui atstovauti juridiniam asmeniui ir veikti jo interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar tarp asmens, padariusio nusikalstamą veiką, ir juridinio asmens yra teisiniai atstovavimo santykiai. Tokiais atvejais reikia va-dovautis CK ar kitais įstatymais, nustatančiais atstovavimo juridiniam asmeniui pagrindus ir tvarką.

12. Juridinio asmens darbuotojas arba įgaliotas atstovas nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai (apie taižr. šio straipsniokomentaro 6 punktą).

13. Nusikalstamos veikos padarymas būna nepakankamos kaltininko priežiūros ar kontrolės, kurią privalėjo užtikrinti vadovaujančias pareigas einantis asmuo, rezultatas. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata reiškia, kad vadovaujančias pareigas einantis asmuo (apie tai žr.šio straipsnio komentaro 8 ir 9 punktus) neatliko arba netinkamaiatliko jam pavestas priežiūros arba kontrolės funkcijas ir tai sąlygojonusikalstamos veikos padarymą. N e p a k a n k a m a p r i e ž i ū r aar k o n t r o l ė gali pasireikšti tuo, kad darbuotojas ar įgaliotasasmuo nesupažindintas su privalomais žinoti teisės aktais, juridinioasmens nustatytomis veiklos ir/arba vidaus tvarkos taisyklėmis ar instrukcijomis, vidinės organizacinės juridinio asmens netvarkos toleravimu ir pan. Baudžiamajame įstatyme tiesiogiai nenustatyti reikalavimai juridinio asmens darbuotojo ar įgalioto asmens priežiūros ar kontrolės intensyvumui, tačiau reikėtų manyti, jog baudžiamąją atsakomybę juridiniam asmeniui tokiu pagrindu užtraukia tik akivaizdžiainepakankama priežiūra ar kontrolė. Jeigu juridinio asmens vadovaujančias pareigas einantis asmuo tinkamai ir rūpestingai atliko priežiūros ir kontrolės funkcijas, juridinis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tokiu atveju iškyla tik fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės klausimas.

14. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusi-kalstamą veiką (apie tai žr. BK 24 str. komentarą), baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad juridinis asmuo, veikęs komentuojama-

125

Bendroji dalis, III skyrius 20 straipsnis Bendroji dalis, IV skyrius 21 straipsnis

126 me straipsnyje nurodytomis sąlygomis ir padaręs juridinio asmens vardu nusikalstamą veiką, bus traukiamas baudžiamojon atsakomy-bėn už draudžiamos veikos padarymą. Tokiais atvejais juridinis asmuo ir nurodytas fizinis asmuo traukiami baudžiamojon atsakomybėn at-

skirai, tačiau kiekvienu atveju būtina nurodyti, kokį vaidmenį atliko fizinis asmuo.

15. Baudžiamojon atsakomybėn negali būti patraukti valstybė,

savivaldybės, valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga (apie taižr. BK 44 str. komentarą) bei viešoji tarptautinė organizacija. Viešąjatarptautine organizacija laikoma tarpvalstybinė ar tarpvyriausybinėtarptautinė organizacija, pavyzdžiui, NATO, Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Taryba ir pan. Tokių tarptautinių

organizacijų grupeipriskirtinos ir tos organizacijos, kurių veiklos steigimo dokumentuoseįtvirtinti privilegijos ir imunitetai nuo valstybės jurisdikcijos,pavyzdžiui, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas ir pan.

16. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būtiskiriamos bausmės, numatytos BK 43 str. (apie tai žr. BK 43 str.komentarą), ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas(apie tai žr. BK 67 ir 72 str. komentarus).

IV SKYRIUS

(21-27 straipsniai)

NUSIKALSTAMOS VEIKOS STADIJOS IR FORMOS

21 Straipsnis. Rengimasis padaryti nusikaltimą

1. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas.Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

2. Asmuo už rengimąsi padaryti nusikaltimą atsako pagal šio straipsnio1 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.

1. BK Specialiosios dalies straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos apibūdinamos kaip baigtos, t. y. kaip tokios, kuriose yra visi atskiros rūSies nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau nusikalstama veika, kaip ir kiekvienas reiškinys, neretai turi savo raidos, vystymosi stadijas. Todėl BK Bendrojoje dalyje numatytos ir rengimosi bei pasikėsinimo stadijos, įtvirtinti šių stadijų požymiai (21, 22 str.). Rengimasis ir pasikėsinimas padaromi iki nusikalstamos veikos baigiamosios stadijos, rengimosi ir pasikėsinimo veiksmais kaltininkas siekia sudaryti sąlygas nusikalstamiems tikslams pasiekti. Pagal baudžiamosios teisės doktriną rengimosi ir pasikėsinimo stadijos dar vadinamos išankstine (parengtine) nusikalstama veika.

2. Pažymėtina, kad ne kiekvienoje nusikalstamoje veikoje išskiriamos parengtinės veikos stadijos. Neretai nusikalstami kaltininko tikslai pasiekiami vientisa, nepertraukiama nusikalstama veika. Tokiais atvejais nusikalstamos veikos stadijų

išskyrimas neįmanomas. Kitais atvejais nusikalstamoje veikoje galima iš

skirti ir rengimosi veiksmus, ir nusikalstamos veikos sudėties realizavimo pradžią, tęsinį, pertraukas bei pan. Jei nusikalstami kaltininko motyvai, tikslai realizuoti, jei veikoje yra visi sudėties požymiai rengimosi, pasikėsinimo

127

Bendroji dalis, IV skyrius 21 straipsnis Bendroji dalis, IV skyrius 21 straipsnis

stadijų išskyrimas (nors tai ir butų įmanoma) tokioje nusikalstamoje veikoje nebetenka teisinės prasmės. Šiais atvejais kiekviena vėlesnė nusikalstamos veikos stadija apima anksčiau buvusias: pasikėsinimas - rengimąsi, pabaigta nusikalstama veika - rengimąsi bei pasikėsini-mą. Todėl baigtose nusikalstamose veikose rengimosi ir pasikėsinimo stadijos teisinės reikšmės neturi ir visa veika kvalifikuojama pagal konkretų BK Specialiosios dalies straipsnį, be nuorodos į BK 21 ar 22 str.

3. Kvalifikuojant nebaigtą nusikalstamą veiką ir taip kartu nurodant teisinius tokios veikos kaltininko baudžiamosios atsakomybėspagrindus, daromos nuorodos atitinkamai į BK 21 str. 1 dalį (rengimasis padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą) ar BK 22 str. 1 ar2 dalis (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką) ir konkretų BKSpecialiosios dalies straipsnį, numatantį baigtą nusikalstamą veiką,kurią siekiant padaryti ir buvo atlikta parengtinė veika. Parengtiniųnusikalstamos veikos stadijų išskyrimas teisinės reikšmės turi tuomet,kai kaltininkui nepavyksta pabaigti nusikalstamos veikos ir realizuotijos motyvų, tikslų dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

4. Rengimosi ir pasikėsinimo stadijos viena nuo kitos ir nuo baigtos nusikalstamos veikos skiriasi kaltininko atliktų veiksmų pobūdžiu,nusikalstamos veikos motyvo, tikslo, kaltės realizavimo laipsniu, nusikalstamos veikos nutrūkimo momentu, skirtingu priartėjimo priebaigtos nusikalstamos veikos laipsniu. Nusikalstamos veikos stadijos, kurioje nutrūko veika, išskyrimas turi reikšmės teisiniam padarytos nusikalstamos veikos įvertinimui - kvalifikacijai, kaltininko atsakomybės diferencijavimui ir bausmės individualizavimui.

5. Parengtinės veikos stadijos galimos daugelyje tyčinių nusikalstamų veikų, apibūdintų materialiomis ar formaliomis sudėtimis. Kartupažymėtina, kad kai kurių tyčinių veikų, apibūdintų materialiomis sudėtimis, priešingumas baudžiamajam įstatymui (nusikalstamumas) taipsusietas su pavojingų padarinių atsiradimu, jog tokios veikos apskritainegali turėti rengimosi ar pasikėsinimo stadijų (pavyzdžiui, piktnaudžiavimas (BK 228 str. 1 dalis), savavaldžiavimas (BK 294 str. 1 dalis). Tokiais atvejais veika, net ir sąmoningai nukreipta pavojingiemspadariniams sukelti, nėra nusikalstama, jei tokių padarinių neatsirado.Parengtinės veikos stadijos negalimos ir tais atvejais, kai baudžiamojiatsakomybė iškyla už veikas, sukėlusias sunkių padarinių pavojų,pavyzdžiui, piktnaudžiaujant oficialiais įgaliojimais, jei tai galėjo padaryti didelės žalos (BK 123 str.). Rengimasis nusikaltimui ir pasikė-

128

sinimas padaryti nusikalstamą veiką neįmanomi taip pat veikose, api-būdintose formaliomis sudėtimis realizuojamose neveikimu.

6. Parengtinės nusikalstamos veikos subjektu gali būti asmuo, atitinkantis nusikalstamos veikos, kuriai rengėsi arba kurią pasikėsinopadaryti, subjekto požymius. Jei rengiantis konkrečiai nusikalstamaiveikai ar kėsinantis ją padaryti kartu padaroma ir kita savarankiškanusikalstama veika, parengtinės nusikalstamos veikos subjektas turiatitikti ir tos kitos veikos subjekto požymius.

7. Subjektyvioji parengtinės nusikalstamos veikos pusė pirmiausia apibūdinama siekiu sudaryti būtinas sąlygas pasirengti pradėti vykdyti sumanytą nusikalstamą veiką ar palengvinti jos padarymą, pradėti daryti nusikalstamą veiką ir siekti nusikalstamų padarinių. Ren-gimuisi ir pasikėsinimui būtina tiesioginė tyčia.

8. Teisinės parengtinės nusikalstamos veikos pasekmės kaltininkui iš esmės gali būti tokios pat kaip ir už baigtos nusikalstamosveikos, nes atsakomybė už rengimąsi padaryti nusikaltimą ar už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką iškyla atitinkamai pagal BK21 str. 1 dalį arba BK 22 str. 1 ar 2 dalis ir šio kodekso straipsnį,kuris numato baigtą nusikalstamą veiką.

Bausmė parengtinės nusikalstamos veikos kaltininkui turi būti ski-riama sankcijos, nustatytos konkrečiame BK Specialiosios dalies straipsnyje už baigtą nusikalstamą veiką, kurią rengtasi ar kurią pasi-kėsinta padaryti, ribose. Individualizuojant bausmę už parengtinę nu-sikalstamą veiką turi būti vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyri-mo pagrindais (žr. BK 54 str. komentarą) kartu įvertinant konkretaus rengimosi arba pasikėsinimo pobūdį. Nors BK už parengtinę nusikals-tamą veiką leidžia skirti tokią pat bausmę kaip ir už baigtą nusikalsta-mą veiką, BK 21 str. 2 dalies ir 22 str. 3 dalies nuostatos, kad bausmė už rengimąsi ar kėsinimąsi gali būti švelninama remiantis BK 62 str., reiškia ir tai, jog parengtinės nusikalstamos veikos stadijos gali būti vertinamos kaip mažiau pavojingos nei baigta nusikalstama veika.

9. Sprendžiant, kokioje parengtinės veikos stadijoje nutrūko konk-reti nusikalstama veika, atribojant rengimąsi ir pasikėsinimą nuo baig-tos nusikalstamos veikos stadijos, būtina nustatyti teisinį jos baigtu-mo momentą.

Nusikalstama veika pagal BK laikoma baigta, kai objektyvieji ir subjektyvieji jos požymiai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK Specialiosios dalies konkretaus straipsnio dispozicijoje numatytos

129

Bendroji dalis, IV skyrius

veikos sudėties požymius. BK Specialiojoje dalyje nurodytose sudėty-se įtvirtintos kaip minėta baigtų nusikalstamų veikų sampratos, taigi kartu nurodytas ir teisinis jų baigtumo momentas. Jis paprastai priklauso nuo veikos objektyviosios pusės apibūdinimo sudėtyje.

10. Nusikalstamos veikos sudėties konstrukcija gali lemti, kad teisinis ir faktinis nusikalstamos veikos baigtumo momentai nesutampa. Teisinis nusikalstamos veikos baigtumo momentas gali nesutapti ir su paties subjekto vertinimu apie padarytos veikos baigtumą, pavyzdžiui, kaltininkas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą,t. y. padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 dalyje, tačiau jotikslas buvo pagrobti kelis kartus didesnės vertės turtą.

Kiekviena nusikalstama veika tikrovėje sukelia žalingų padarinių. Jų atsiradimas - faktinis veikos baigtumo momentas. Kai konkrečios rūšies nusikalstamų veikų objektyvioji pusė sudėtyje aprašyta pilnai, t. y. nurodyta ir veikimas (neveikimas), ir jo padariniai (materiali sudėtis), teisinis tokių veikų baigtumo momentas siejamas su sudėtyje nurodytų pasekmių kilimu. Taigi faktinis ir teisinis tokių nusikalstamų veikų baig-tumo momentai sutampa.

11. BK nurodytos ir nusikalstamų veikų sudėtys, kuriose apibūdinama tik veika, o žalingi padariniai nenurodomi ir nėra būtinas objektyvusis požymis (formaliosios sudėtys). Tokios sudėties nurodytos veikospadarymas reiškia teisinį visos nusikalstamos veikos baigtumo momentą, kuris gali nesutapti su faktiniu.

Nusikalstamų veikų aprašymą formaliosiomis sudėtimis nulemia įvairios priežastys, pavyzdžiui, sudėtyje aprašomos veikos pavojingu-mo pobūdis toks, kad jau pats veikimas (neveikimas) yra pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei; tos pačios rūšies veikos gali su-kelti įvairius padarinius, kuriuos B K išvardyti sudėtinga ar net neįma-noma; padariniai laiko atžvilgiu gali būti nutolę nuo padaryto veikimo (neveikimo). Tokiais atvejais nusikalstami padariniai tiesioginę teisinę reikšmę turi ne nustatant nusikalstamos veikos padarymo stadiją ir pa-grindžiant kaltininko patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, o skiriant ir individualizuojant bausmę už tokios veikos padarymą.

12. Trunkamosios nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, neteisėtaslaisvės atėmimas (BK 146 str.), neteisėtas šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas (BK 253 str.),šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas (BK 314 str.), pagalBK laikomos baigtomis, kai kaltininkas pažeidžia konkretų teisės aktą ir nevykdo jame numatytos pareigos. Nors teisiškai tokia nusikals-

Hendroji dalis, IV skyrius

lama veika jau baigta, teisės akto pažeidimas, pareigos nevykdymas gali tęstis tam tikrą laiką. Taigi tokios baigtos nusikalstamos veikos stadijoje toliau nepertraukiamai (kiekvienu momentu) įvykdoma jos sudėtis, kaltininkui net ir neatliekant jokių pakartotinių ar papildomų veiksmų. Tuo tarpu faktiškai trunkamosios veikos baigiamos, kai kal-lininkas pats nutraukia nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, išlaisvina nu-kentėjusįjį, teisėsaugos institucijoms perduoda neteisėtai laikomą šau-namąjį ginklą, atvyksta į krašto apsaugos įstaigą, sulaikomas teisė-saugos institucijų arba išnyksta atitinkama kaltininko pareiga.

13. Tęstinės nusikalstamos veikos susideda iš besitęsiančių laikeir kartas nuo karto atnaujinamų vienarūšių veiksmų (neveikimo). Atskirai tokie veiksmai (neveikimas) galėtų būti vertinami kaip savarankiška baigta nusikalstama veika ir kvalifikuojama pagal tą patį BKSpecialiosios dalies straipsnį, tačiau juos jungia tas pats tikslas, vieninga tyčia, nukreipta į tą patį objektą, siekiant tų pačių nusikalstamųpadarinių. Taigi tokie vienarūšiai veiksmai (neveikimas) yra sudėtinės tos pačios nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, nusikalstamu būduįgytų pinigų ar turto legalizavimo (BK 216 str.), dalys (epizodai).Tokios nusikalstamos veikos laikomos baigtomis atlikus paskutiniusveiksmus, būtinus nusikalstamam tikslui, tyčiai realizuoti.

14. Teisinis ir faktinis veikos baigtumo momentai paprastai sutampa ir nusikalstamose veikose, aprašytose sudėtinėmis sudėtimis.Sudėtinės sudėtys, pavyzdžiui, plėšimo (BK 180 str.), apibūdinamosdviejų ar daugiau veikų požymiais ir jei jos nebūtų apjungtos vienasudėtimi, galėtų būti kvalifikuojamos pagal atskirus BK Specialiosios dalies straipsnius. Sudėtinėje sudėtyje tokios veikos tampa neatskiriamomis vienos nusikalstamos veikos dalimis. Todėl sudėtinės nusikalstamos veikos laikomos baigtomis, kai padaromos visos veikos,numatytos ir apjungtos sudėtine sudėtimi.

15. Jei pagal nusikalstamos veikos sudėties konstrukciją baudžiamoji atsakomybė iškyla už sukėlimą pavojaus kilti sunkiems padariniams (pavojaus sukėlimo deliktai), tokia veika laikoma baigta, kaiyra atlikti veiksmai (neveikimas), numatyti sudėtyje, ir jie yra pagrindas išvadai, jog iškilo realus pavojus atsirasti sunkiems padariniams,kurie tokioje sudėtyje gali būti ir nekonkretizuoti, pavyzdžiui, teisėtodisponavimo radioaktyviomis medžiagomis taisyklių pažeidimas (BK257 str.), kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisykliųpažeidimas (BK 277 str. 2 dalis), transporto priemonių ar kelių, juose

21 straipsnis 21 straipsnis

esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas (BK 278 str. 3 dalis).

130 131

Bendroji dalis, IV skyrius 21 straipsnis Hcndroji dalis, IV skyrius 21 straipsnis

16. Jei nusikalstama veika sudėtyje apibudinama alternatyviaisveiksmais, pavyzdžiui, neteisėtu namų gamybos stiprių alkoholiniųgėrimų ar aparatų jiems gaminti gaminimu, laikymu ar gabenimu arba realizavimu (BK 201 str. 1 dalis), ar (ir) alternatyviais žalingaispadariniais, pavyzdžiui, transporto priemonių ar kelių, juose esančiųįrenginių netinkamos priežiūros ar remonto padariniais (BK 278 str.1, 2 dalys), tokia nusikalstama veika pagal BK laikoma baigta, kaiatliekamas kuris nors alternatyvus veiksmas ar/ir atsiranda kurie norssudėtyje nurodyti padariniai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2002 m. birželio 21 d. nu-tarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar nar-kotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kate-gorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabeni-mo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232', 2322, 2325, 23210, str.)" 16 punkte pažymėjo, jog jei BK straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos suformuluotos kaip alterna-tyvios, baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš tokiame BK straipsnyje numatytų veikų.

17. Kai kurių nusikaltimų, paprastai labai sunkių, pavyzdžiui, sąmokslo valstybės perversmui įvykdyti organizavimo (BK 114 str. 1 d.),kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę (BK 115 str.),nusikalstamo susivienijimo organizavimo (BK 249 str. 3 d.), sudėtyssukonstruotos taip, kad iš esmės dar tik parengtinė veika pripažįstamabaigtu nusikaltimu (nukirstinės sudėtys).

18. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyti objektyvieji ir subjektyvieji rengimosi padaryti nusikalstamą veiką požymiai. Objekty-vieji rengimosi požymiai yra: 1) nusikaltimo priemonių ir įrankių suieškojimas, 2) nusikaltimo priemonių ir įrankių pritaikymas, 3) veikimo plano sudarymas, 4) bendrininkų telkimas, 5) kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Kiekvienas nurodytas rengimosi požymis turi alternatyvią savarankišką reikšmę, t. y.bet kurio iš jų nustatymas kaltininko (suprantama, esant ir kitiemsįstatyme numatytiems rengimosi požymiams) veikoje gali būti vertinamas kaip rengimasis padaryti nusikaltimą. Konkretus rengimasisobjektyviai gali pasireikšti įvairiais minėtais požymiais ar jų visuma.

19. N u s i k a l t i m o p a d a r y m o p r i e m o n ė s ir į r a nki a i - paprastai materialaus pasaulio daiktai, kuriems kaltininkassuteikia specifinę nusikalstamą paskirtį. P r i e m o n ė s - įtaisai,įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kt. materialūs daiktai, kurie da-

132

i ant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tie-siogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja ir pan., tačiau jais suda-romos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Nusikaltimo padarymo priemonėmis gali būti, pavyzdžiui, transporto priemonės, būtinos atvykti į nusikaltimo padarymo vietą, iSvežti pagrobtą turtą; ryšių priemonės apsaugos pokalbių klausymuisi, bendrininkų veiksmų koordinavimui; migdomieji, siekiant užmigdy-li nukentėjusįjį ir taip palengvinti jo turto vagystę; kopėčios, virvės, siekiant patekti į patalpą, kurioje numatytas pagrobti turtas. Nusikalti-mo padarymo priemonėmis laikytinos ir medicinos, fizikos, chemijos, kompiuterijos, teisės bei kt. sričių žinios, taip pat įvairi informacija, būtina darant konkretų nusikaltimą. Į r a n k i a i - bet kurie daiktai, kurie naudojami darant nusikalstamą veiką, t. y. atliekant veiksmus (neveikimą), numatytus nusikaltimo sudėtyje, ir kuriais tiesiogiai kėsi-namasi į nusikaltimo dalyką, objektą, pavyzdžiui, nešaunamieji, šauna-mieji ginklai, sprogmenys, nuodai, cheminės medžiagos, įvairūs įsilau-žimo įrankiai; ūkiniai, buitiniai įrankiai, kuriais sužalojami nukentėju-sieji. Kaip įrankiai nusikaltimui padaryti gali būti panaudojami ir gyvū-nai, mažamečiai, psichiniai ligoniai ar kiti asmenys, kurie negali būti pripažįstami nusikalstamos veikos subjektais.

N u s i k a l t i m o p r i e m o n i ų ir į r a n k i ų s u i e š k o j i m a s - bet kuris teisėtas (pavyzdžiui, perkant, skolinantis, keičiant) ar netei-sėtas (pavyzdžiui, pagrobiant, įsigyjant nesilaikant teisės aktais nusta-tytos tvarkos) būdas, siekiant gauti nusikaltimo priemones ar (ir) įran-kius. Atskirais atvejais neteisėtas priemonių ir įrankių suieškojimas gali sudaryti savarankišką nusikalstamos veikos sudėtį. Tokiais atvejais veika kvalifikuojama pagal sutapties taisykles (žr. komentuojamo straipsnio 26 punktą).

20. P r i t a i k y m a s - veiksmai, kuriais priemonėms, įrankiamssuteikiamos tokios savybės, dėl kurių jie tampa tinkamais realizuotinusikalstamus ketinimus. Tai gali būti konkrečių daiktų perdirbimas,jų formos pakeitimas, remontas, patobulinimas, dydžių sumažinimas,padarant juos portatyviniais, pavyzdžiui, šautuvo buožės, vamzdžionupjovimas, stalo peilių nusmailinimas, slėptuvių automobilyje įrengimas ir pan. Terminas „pritaikymas" apima ir nusikaltimo priemoniųar įrankių pagaminimą.

21. V e i k i m o p l a n o s u d a r y m a s - nusikaltimo padarymopriemonių, įrankių įgijimo, pritaikymo, bendrininkų telkimo būdų arkitų rengimosi veiksmų numatymas; nusikaltimo padarymo eigos, lai-

133

Bendroji dalis, IV skyrius 21 straipsnis llcudroji dalis, IV skyrius 21 straipsnis

134 ko, būdų, bendrininkų vaidmenų numatymas ir pan.; numatymas, su-planavimas veiksmų, būtinų likviduojant galimus nusikaltimo pėdsa-kus, realizuojant nusikalstamai įgytą turtą ir pan. Konstatuojant ob-

jektyvaus rengimosi stadijos požymio „veiksmo plano sudarymas" bu-vimą, pakanka, kad kaltininkas siekiamo padaryti nusikaltimo eigą nu-mato bendrais, esminiais bruožais.

22. Be n d r in i n k ų t e l k im a s - asmenų, kurie reikalingirealizuojant kaltininko numatytą nusikaltimą, parinkimas, jų galimybių tokiai veiklai išaiškinimas, patikrinimas, šių asmenų palenkimasbendrai nusikalstamai veiklai, jų būsimos veiklos suplanavimas, vaidmenų paskirstymas, suderinimas ir pan. Tai organiza

cinė veikla, kurigali būti atliekama naudojant įvairius būdus, pavyzdžiui, įtikinėjimą,pažadus, papirkimą, taip pat grasinimus, šantažą, psichinę, fizinę prievartą. Pastarieji bendrininkų telkimo būdai atskirų asmenų atžvilgiugali sukurti būtinojo reikalingumo situaciją (žr. BK 31 str. komentarą).Kadangi bendrininkų telkimas (kaip ir apskritai rengimosi padaryti nusikaltimą veiksmai) nutrūksta ne kaltininko valia, tai bendrininkavimoinstituto kontekste gali būti suprantama kaip nepavykęs kurstymas, tačiau kaltininko veikla kvalifikuotina tik pagal BK 21 str. 1 dalį ir konkretų BK Specialiosios dalies straipsnį, numatantį atsakomybę už nusikaltimą, kuriam buvo rengtasi ir telkiant bendrininkus.

23. Kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygųsudarymas visų pirma reiškia, kad BK nenumatyti visi galimi rengimosi padaryti nusikaltimą būdai (formos). Rengimusi padaryti nusikaltimą gali būti pripažįstami ir kiti veiksmai, kurie neapimami formuluotėmis „priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas", „veikimo plano sudarymas", „bendrininkų telkimas". BK 21 str. 1 dalyjenenurodyti tyčiniai veiksmai (neveikimas) gali būti pripažinti rengimusi nusikaltimui, jei jie sudaro galimybes realizuoti nusikalstamąketinimą ar reikšmingai lengvina sąlygas sumanyto nusikaltimo padarymui. Tai gali būti, pavyzdžiui, finansinių įmonės dokumentų sunaikinimas rengiantis grobstyti jos turtą; asmenų, supirksiančių pavogtąturtą, ieškojimas; slėptuvių nusikaltimo vykdytojams ar kitiems bendrininkams arba pagrobtam turtui paslėpti parengimas; numatytos aukos gyvenimo būdo, judėjimo maršruto išsiaiškinimas; ryšių, apsaugos signalizacijos išjungimas ar sugadinimas pastato patalpose iš kurnumatyta pagrobti turtą; sarginio šuns nunuodijimas; spūsties, sumaišties, panikos sukėlimas minioje, siekiant nepastebėtai iškraustyti kišenes, sužaloti numatytas aukas ir 1.1. Sprendžiant, ar konkretūs, BK21 str. 1 dalyje neišvardinti, veiksmai (neveikimas) laikytini rengi-

muši padaryti nusikaltimą, turėtų būti vertinama ne tik pačių veiksmų (neveikimo) svarba sudarant galimybes ir palengvinant sąlygas pada-i v l i nusikaltimą, bet ir visos kitos nusikalstamos veikos aplinkybės.

24. Nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas reiškiane tik sąlygų, reikšmingai lengvinančių sumanyto nusikaltimo padarymą, bet ir sąlygų, be kurių sumanytas nusikaltimas apskritai negalėtų būti padarytas, sudarymą.

25. Rengimasis padaryti nusikaltimą kelia pavojų BK saugomiemsir ginamiems teisiniams gėriams (teisiniams santykiams), tačiau nevisada rengimasis nusikaltimui užtraukia baudžiamąją atsakomybę.Komentuojamas straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai rengiamasipadaryti tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

26. Jei rengimasis padaryti konkretų sunkų ar labai sunkų nusikal-limą, be požymių, numatytų komentuojamo straipsnio 1 dalyje ir ati-linkamame BK Specialiosios dalies straipsnyje, pavyzdžiui, sprogstamųjų medžiagų įsigijimas rengiantis teroristiniam aktui (BK 21 str.I dalis ir 250 str.), atitinka ir kitos nusikalstamos veikos sudėties požymius, veika kvalifikuotina kaip baigto, pavyzdžiui, neteisėto įsigijimo sprogstamųjų medžiagų ir nebaigto (rengimasis teroristiniam aktui) nusikaltimų sutaptis, pavyzdžiui, BK 253 str. ir BK 21 str. 1 dalis,250 str. Minėta, kad pagal BK nusikalstamu ir baudžiamu laikomast ik rengimasis padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Todėl jeirengimasis padaryti mažiau pavojingą (t. y. nesunkų ar apysunkį) nusikaltimą, pavyzdžiui, sukčiavimą (BK 182 str. 1 dalis), atitinka ir ki

tos savarankiškos baigtos nusikalstamos veikos sudėties, pavyzdžiui,dokumento suklastojimo (BK 300 str. 1 dalis) požymius, tai tokia veika kvalifikuotina

ne kaip nusikaltimų sutaptis, bet kaip pavienis baigias nusikaltimas, t. y. kaip dokumento suklastojimas (BK 300 str.).

27. Rengimusi tiesiogiai į numatytą nusikaltimo dalyką dar nesikėsinama, rengimosi veikoje nėra ir kitų objektyvių sumanyto nusikaltimo sudėties požymių. Kaltininkas yra nusprendęs, kad tik poatitinkamo pasirengimo pradės daryti sumanytą nusikaltimą, t. y.„pereis" į pasikėsinimo stadiją. Laiko tarpas tarp rengimosi ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą, jei tuo metu nėra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. {tai gali būti atsižvelgiama apibūdinant kaltininko asmenybę, kurios įvertinimas pagal BK 54 str. 2 dalies 5 punktą yrabūtinas ir individualizuojant bausmę.

135

Bendroji dalis, IV skyrius 21 straipsnis Hendroji dalis, IV skyrius 21 straipsnis

28. Rengimosi būdai, išvardinti BK 21 str. 1 dalyje, atliekami aktyviais veiksmais. Pagal formuluotę „kitoks tyčinis nusikaltimo padarymąlengvinančių sąlygų sudarymas" rengimasis nusikaltimui galimas ir neveikimu, kai, pavyzdžiui, asmuo dėl užimamų pareigų, profesijos, įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų privalantis atlikti veiksmus, užkertančius kelią kitų asmenų nusikalstamai veikai, pavyzdžiui, apsaugosdarbuotojas, turintis įjungti signalizaciją, filmavimo kameras ir pan., tonedaro ir sudaro sąlygas kitiems asmenims pagrobti turtą.

Rengimosi veiksmus, jų pobūdį, sudėtingumą, trukmę ir kitas ap-linkybes paprastai nulemia nusikaltimo, numatyto padaryti ir kuriam pradėta rengtis, sudėtingumas.

29. Pagal komentuojamą straipsnį rengimasis padaryti nusikaltimąteisinę reikšmę turi tuomet, kai: 1) šioje stadijoje kaltininko veika nutrūksta ir nepasiekia kitos nusikalstamos veikos stadijos - pasikėsinimo; 2) kaltininko veika nutrūksta dėl aplinkybių, kurios nepriklausonuo kaltininko valios, t. y. jam to nenorint, priverstinai, pavyzdžiui,dėl kaltininko nesugebėjimo, nepatyrimo, ligos, neleidžiančios tęsti nusikalstamos veikos, dėl teisėsaugos institucijų, kitų asmenų įsikišimo,dėl nukentėjusiojo pasipriešinimo.

30. Apibūdinant subjektyviuosius rengimosi padaryti nusikaltimąpožymius, pažymėtina, kad šiai stadijai, kaip kryptingai, tikslingai nusikalstamai veikai, būdinga iš anksto apgalvota, konkreti ar alternatyvi tiesioginė tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad kaltininkas:

1) supranta nusikaltimo, kuriam rengiasi, pobūdį, jo sudėties požymius;

2) įsitikinęs, kad sumanytam nusikaltimui būtina pasirengti atliekant atitinkamus veiksmus (neveikimą);

3) suvokia numatytų rengimosi veiksmų pobūdį, jų svarbą tolesneinusikalstamai veikai;

4) numato priežastinį ryšį ir jo vystymąsi tarp rengimosi ir vėlesnių nusikalstamos veikos stadijų;

5) įsitikinęs, kad atlikęs numatytus pasirengimo veiksmus neapsiribos jais ir tęs savo veiką, padarys sumanytą nusikaltimą.

31. Rengimosi motyvas, tikslas, tyčia susiformuoja iki rengimosiveiksmų (neveikimo) pradžios.

32. Kadangi kaltininkas, rengdamasis sumanytam nusikaltimui, su-vokia jo pobūdį, numato padarinius ir jų siekia, akivaizdu, kad gali Imti rengiamasi tik tyčiniam nusikaltimui. Rengtis neatsargiam nusi-kaltimui pagal komentuojamą straipsnį neįmanoma. Neatsargių nusi-kaltimų padariniai kaltininkui nereikalingi, todėl nelaukiami, neretai nenumatyta net jų tikimybė (žr. BK 16 str. komentarą). Nenumatyda-inas, nesiekdamas nusikalstamų padarinių asmuo negali jiems rengtis.

53. Minėta, kad pagal komentuojamą straipsnį rengimusi padaryti nusikalstamą veiką pripažįstami konkretūs veiksmai (neveikimas), sie-kiant pasirengti konkretaus pobūdžio, sunkumo nusikaltimui. Nėra ren-gimasis padaryti nusikalstamą veiką veiksmai dėl nekonkrečių veikų, I y. rengimasis dėl visa ko, pavyzdžiui, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas neturint leidimo; neteisėtas stipriai veikiančių ar nuodingų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, netu-rint konkretaus tikslo dėl jų panaudojimo. Tokios veikos, esant visiems kimkrečiame BK Specialiosios dalies straipsnyje numatytos sudėties požymiams, gali būti pripažintos baigtomis nusikalstamomis veikomis.

34. Pagal BK 1, 2, 10, 11, 12 ir kitus straipsnius nusikalstamomis ir baudžiamomis veikomis pripažįstami tik konkretūs veiksmai ar neveiki-mas, kuriais objektyviai (išorėje) realizuojamas nusikalstamas kaltinin-ko motyvas, tikslas, kaltė. Taigi pagal BK nusikalstamu gali būti pripa-žįstamas tik toks rengimasis, kai kartu neatskiriamai realizuojami ir ob-icktyvieji, ir subjektyvieji tokios parengtinės sudėties veikos požymiai.

Kaltininko nusikalstamos veikos motyvas, tikslas numatytam nusi-kaltimo padarymui sudaryti būtinas ar jo padarymą lengvinančias są-lygas, susiformavusi tyčia subjektyviaisiais rengimosi padaryti nusi-kaltimą sudėties požymiais gali būti pripažįstami tik tada, kai jie reali-zuojami (objektyvizuojami) komentuojamo straipsnio 1 dalyje numa-tytais veiksmais (neveikimu). Todėl kaltininko motyvo, tikslo, susifor-mavusios tyčios padaryti nusikaltimą atskleidimas žodžiu, raštu ar ki-ta forma, jei tai nepasireiškia, nerealizuojama konkrečiais veiksmais (neveikimu), kuriais būtų siekiama sudaryti realias sąlygas tolimes-niems nusikalstamiems veiksmams, negali būti pripažįstama rengimusi nusikaltimui. Baudžiamosios teisės doktrinoje tai vadinama tyčios atskleidimu, jos iškėlimu aikštėn, kuris pagal BK nėra nusikalstamos veikos stadija.

136 137

Bendroji dalis, IV skyrius 21 straipsnis Hcndroji dalis, IV skyrius

21-22 straipsniai

35. Jei kaltininko motyvas, tikslas, tyčia realizuojama tik grasinimais sužaloti, nužudyti ar atlikti kitus pavojingus veiksmus, tai tokiaveika, esant ir kitiems BK Specialiojoje dalyje nustatytiems konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiams, gali būti vertinamakaip savarankiškas baigtas nusikaltimas, pavyzdžiui, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.), grasinimas vadui (BK 318 str. 1 dalis). Kitaisatvejais tokio pobūdžio grasinimai gali būti nusikaltimo sudėties būtinasis požymis, pavyzdžiui, išžaginimo (BK 149 str.), seksualinioprievartavimo (BK 150 str.), plėšimo (BK 180 str.), pasipriešinimovalstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiamasmeniui (BK 286 str.) sudėtyse.

36. Kurstymas padaryti nusikaltimą, patarimai, pamokymai, kaippadaryti ar palengvinti nusikaltimo padarymą laikomi ne rengimusipadaryti nusikaltimą, o bendrininkavimu, t. y. kurstymu, padėjimu, numatytu BK 24 str. 5, 6 dalyse (žr. BK 24 str. 5, 6 dalių komentarus).

37. Rengimasis padaryti nusikaltimą kvalifikuojamas pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį ir konkretų BK Specialiosios dalies straipsnį, numatantį nusikaltimą, kuriam buvo rengiamasi. Savarankiškai vienas BK 21 str., be nuorodos ir į BK Specialiosios dalies straipsnį,procesiniuose baudžiamosios bylos dokumentuose nenurodomas.

38. Skiriant bausmę už rengimąsi nusikaltimui turi būti remiamasibendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (ir. BK 54 str. komentarą).Kartu turi būti įvertinta ir atsižvelgta: 1) koks atliktų rengimosi nusikaltimui veiksmų (neveikimo) pobūdis; 2) kokios rengimosi veiksmais (neveikimu) sąlygos sudarytos numatytam nusikaltimui padarytiar padarymo palengvinimui, kokia tų sąlygų reikšmė tolesnei nusikalstamai veikai; 3) kokiu laipsniu realizuoti kaltininko numatyti rengimosi veiksmai (neveikimas); 4) kur nutrūko rengimasis ir kiek jisnutolęs nuo kėsinimosi ar baigto nusikaltimo stadijų; 5) dėl kokiųpriežasčių nutrūko rengimasis; 6) kokios buvo kaltininko pastangossiekiant pašalinti be jo valios atsiradusias kliūtis tęsti nusikalstamąveiką; 7) koks kiekvieno bendrininko (jei jie buvo) vaidmuo atliekantrengimosi veiksmus (neveikimą); 8) kokios kitos aplinkybės, apibūdinančios rengimąsi konkrečiam nusikaltimui.

Rengimosi veiksmai patys savaime, nesusieti su nusikaltimo, ku-riam buvo rengtasi, pobūdžiu, baudžiamumu, neatskleidžia savo pa-vojingumo. Individualizuojant bausmę už rengimąsi nusikaltimui turi būti atsižvelgta ir į nusikaltimo, kurį padaryti kaltininkas rengėsi, ob-

lekią, nusikaltimo padarymo būdą, pasekmes ir kitus požymius, api-būdinančius nusikaltimo pavojingumą, vietą BK Specialiosios dalies sistemoje.

39. Bausmė už rengimąsi padaryti nusikaltimą skiriama pagal BKSpecialiosios dalies straipsnį, numatantį nusikaltimą, kuriam buvo rengiamasi. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes kaltininkui gali būti skiriama ir švelnesnė, negu įstatymo nustatyta bausmė (žr. BK 62 str.komentarą).

40. Vien tai, kad BK nustatyta baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi ne bet kuriai nusikalstamai veikai, o tik sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams, nors už pasikėsinimą baudžiamoji atsakomybėĮ;ali iškilti pradėjus daryti ir nusikaltimo, ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį, rengimasis gali būti laikomas, visoms kitoms aplinkybėmsesant tapačioms, mažiau pavojinga veika nei pasikėsinimas. Pažymėtina, kad ne bet kurie rengimosi veiksmai (neveikimas), nors ir formaliainutinkantys požymius, numatytus komentuojamo straipsnio 1 dalyje,užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jei rengimasis nesudarė sąlygų, išesmės padidinančių tikimybę pasiekti numatytus nusikalstamus padarinius, jei ir be atlikto rengimosi būtų buvę įmanoma tęsti nusikalstamą veiką ir realizuoti nusikalstamus ketinimus, pasiekti numatytus nusikalstamus padarinius, tokia kaltininko veika gali būti vertinama kaipmažareikšmiškumas (žr. BK 37 str. komentarą).

22 Straipsnis. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką

1. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arneveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkovalios nepriklausančių aplinkybių.

2. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones.

3. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagalS i o straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.

138 139

Bendroji dalis, IV skyrius 22 straipsnis Hendroji dalis, IV skyrius 22 straipsnis

1. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką - numatyto ir siekiamo padaryti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties vykdymo pradžia. Tai paprastai būna rengimosi stadijoje sudarytų sąlygų,būtinų nusikalstamai veikai padaryti ar lengvinančių jos padarymą,panaudojimas tęsiant kaltininko veiką. Kita vertus, pasikėsinimas įmanomas ir be rengimosi padaryti nusikaltimą stadijos. Pasikėsinimo metu,skirtingai nei rengimosi stadijoje kaltininkas pradeda tiesiogiai kėsintisį nusikalstamos veikos objektą, dalyką ir sukelia jiems realų pavojų arnet padaro žalą. Tai tarpinė stadija tarp rengimosi ir baigtos nusikalstamos veikos (apie tai plačiau taip pat žr. BK 21 str. komentarą).

2. Komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti objektyvieji irsubjektyvieji pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką požymiai. Objektyvieji požymiai yra veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedama daryti nusikalstama veika; aplinkybės, dėl kurių, priešingainei dėl kaltininko ketinimų, pradėta veika nepabaigiama.

3. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką gali būti atliekamasveikimu ar (rečiau) neveikimu (pavyzdžiui, motina, siekdama naujagimio mirties, jo nemaitina, sergančio neslaugo, tačiau socialinių darbuotojų įsikišimas išgelbsti naujagimį). Kokie veiksmai (neveikimas)gali būti pripažinti pasikėsinimu, koks jų pobūdis, turinys priklausonuo numatytos ir realizuojamos nusikalstamos veikos sudėties. Jei sudėtyje numatytas veikimas, tokia sudėtis realizuojama aktyviais veiksmais, jei neveikimas, pasikėsinimas pasireiškia nurodytu neveikimu.Pasikėsinimas neveikimu paprastai įmanomas nusikalstamose veikose, apibūdintose materialiomis sudėtimis, pagal kurias tarp veiksmų(neveikimo) ir jų padarinių atsiradimo įmanomas laiko tarpas.

4. Pasikėsinimu, o ne rengimusi gali būti pripažinti ir veiksmai,kurie pradėtos vykdyti veikos sudėtyje tiesiogiai nenurodyti (pavyzdžiui, dėl jų įvairovės), bet padaromi prieš pat veikimą, tiesiogiainumatytą sudėtyje, pavyzdžiui, užsimojimas peiliu, siekiant sužalotikitą asmenį. Tokie veiksmai taip pat atskleidžia sumanytos ir numatytos pradėti vykdyti veikos sudėtyje veikos esmę, kryptį, yra jos pradžia ir sudėtinė dalis, be jų veika paprastai būtų tiesiog neįmanoma.Tokie veiksmai atitinka kėsinimosi akivaizdumo požymį, kadangi kėsinimasis laikomas akivaizdžiu ne vien tada, kai jis yra pradėtas, betir tada, kai jis tiesiogiai gresia nukentėjusiojo teisėms, valstybės arvisuomenės interesams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikantįstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo" 6 punktą).

140

5. Aplinkybės, nepriklausančios nuo kaltininko valios, dėl kuriųnebaigta veika, - įvairaus pobūdžio aplinkybės, neleidžiančios sėkmingai pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką. Jos gali būti įvairios, betbūtent jos, o ne pats kaltininkas sustabdo nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, pasikėsinimo metu įsijungia apsaugos sistema, nukentėjusiojopasipriešinimas yra toks, jog kaltininkas nepajėgus jį palaužti; netikėtai pasirodo kiti asmenys, pavyzdžiui, pareigūnai, liudytojai nusikalstamos veikos vietoje; tik pasikėsinimo metu paaiškėja naudojamų priemonių ar įrankių netinkamumas ar kitoks nepakankamas kaltininko pasirengimas nusikalstamai veikai. Šioms aplinkybėms būdinga tai, jogbūtent jos neleidžia kaltininkui pabaigti nusikalstamos veikos. Kaltininkas aplinkybių, neleidžiančių pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką,nenumato iki kėsinimosi pradžios, o jei ir numato, jų neįvertina kaipgalinčių sutrukdyti pabaigti nusikalstamą veiką. Minėtų aplinkybių, jųpobūdžio išsiaiškinimas svarbus nustatant pasikėsinimo pavojingumo laipsnį, apibūdinant kaltininko asmenybę, nes tai parodo, kaippasirengęs, kiek agresyvus, ryžtingas, atkaklus buvo kaltininkas,siekdamas realizuoti savo nusikalstamus ketinimus.

6. Subjektyviosios pasikėsinimo pusės turinys priklauso nuo nusikalstamos veikos, kurią kaltininkas pradeda daryti sudėties konstrukcijos. Jei nusikalstamos veikos motyvas, tikslas yra būtini tokiosveikos sudėties požymiai, tai kaltininko motyvas, tikslas turi būti tapatūs nurodytiems daromos nusikalstamos veikos sudėtyje. Kitais atvejais kaltininko motyvas, tikslas gali būti įvairūs ir pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę už pasikėsinimą įjuos neatsižvelgiama. Šie sub-jektyvūs pasikėsinimo požymiai įvertinami skiriant ir individualizuo-lant bausmę. Pasikėsinimas - kryptinga, tikslinga veika, todėl padaromas tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti iš anksto apgalvota ar staigaki lus i , konkreti arba alternatyvi. Jei kaltininkas pasikėsina padarytinusikalstamą veiką, aprašytą materialia sudėtimi, jis suvokia pradedamos veikos pavojingą pobūdį, numato jos padarinius ir jų siekia. Kariu subjektas supranta priežastingumo ryšį tarp jo daromos veikos irsiekiamų veikos sudėtyje numatytų padarinių. Jei pasikėsinama pada-i vti nusikalstamą veiką, aprašytą formalia sudėtimi, kaltininkas suvo-k i a pavojingą pradedamos veikos pobūdį ir siekia tą veiką pabaigti,k-i pasikėsinama padaryti nusikalstamą veiką, apibūdintą alternatyviasudėtimi, tai kaltininko kaltei įrodyti pakanka nustatyti, kad jis suvokėpavojingą bent vieno iš alternatyvių veiksmų pobūdį ir (ar) numatėbent vieną iš alternatyvių padarinių, nurodytų sudėtyje, ir to siekė.

141

7. Pasikėsinimo metu kaltininkas nenumato aplinkybių, kurios sutrukdytų pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką, arba numato tokias aplinkybes, bet vis tiek yra įsitikinęs, kad jos nesutrukdys įvykdyti nusikalstamus ketinimus.

8. Pasikėsinimas galimas daugelyje tyčinių nusikalstamų veikų, aprašytų materialiomis sudėtimis. Veikų sudėčių objektyviosios pusėskonstrukcija (apibūdinimas) lemia tai, kad pasikėsinimas nusikalstamose veikose, apibūdintose formalia sudėtimi, įmanomas, kai veikosobjektyviosios pusės turinį sudaro du ar daugiau veiksmų, kai tarpveiką sudarančių veiksmų (pradžios ir pabaigos) yra atotrūkis laike.Pasikėsinimas paprastai negalimas nusikalstamose veikose, apibūdintose formaliomis sudėtimis, kuriose jau pirmo veiksmo (ar bet kurio išnumatytų ar nenumatytų sudėtyje alternatyvių veiksmų) padarymasišreiškia nusikalstamos veikos esmę ir ji laikomas baigta veika,pavyzdžiui, įžeidimas (BK 155 str. 1 dalis). Pasikėsinimas neįmanomasir nusikalstamose veikose, kurių sudėtys BK sukonstruotos taip, kadne tik pasikėsinimas, bet ir rengimasis padaryti veiką laikomi baigtunusikaltimu (nukirstinės sudėtys), pavyzdžiui, kėsinimasis į LietuvosRespublikos Prezidento gyvybę (BK 115 str.), antikonstitucinės grupės ar organizacijos kūrimas (BK 121 str.).

9. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pasikėsinimo samprata apima baigto ir nebaigto pasikėsinimo rūšis. Pasikėsinimas laikomas b a i g t u, kai kaltininkas mano, kad padarė viską, kas buvonumatyta ir būtina siekiant nusikalstamų padarinių. Kaltininkas įsitikinęs, kad numatytas rezultatas bus pasiektas ir be kokių nors papildomų veiksmų. Tačiau veika nebaigiama arba neatsiranda padarinių dėlnuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, kaltininkas siekdamas nužudyti šovė ir pataikė į nukentėjusįjį, tačiau laikusuteikta medicininė pagalba jo gyvybę išgelbėjo ir pan. Baigtas pasikėsinimas galimas ir nusikalstamose veikose, apibūdinamose formaliomis sudėtimis, kuriose numatytą veiką sudaro ne tik kaltininko veiksmai, bet ir atitinkamas kitų asmenų veikimas ar neveikimas, pavyzdžiui,asmuo, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, jo kabinete palikovoką su pinigais, kuriuos radęs tarnautojas kreipėsi į specialiąsiastarnybas (BK 22 str. 1 dalis ir 227 str.). Toks pasikėsinimas subjektyviąja prasme labiausiai priartėja prie baigtos nusikalstamos veikos stadijos.

10. Pasikėsinimas laikomas n e b a i g t u, kai kaltininkas suvokia,kad veika nepabaigta, nes nepavyko atlikti viso to, kas buvo numatyta ir būtina nusikalstamiems padariniams atsirasti. Taigi nepabaigtopasikėsinimo atveju nusikalstama veika nepabaigta ne tik objektyviai,bet ir subjektyviai, pavyzdžiui, siekdamas nužudyti kaltininkas šovė įnukentėjusįjį, bet nepataikė ar užsikirto ginklas ir pan. Nebaigtas pasikėsinimas galimas ir materialiomis, ir formaliomis sudėtimis aprašytosenusikalstamose veikose, kuriose apskritai įmanoma pasikėsinimo stadija. Pasikėsinimas gali būti nepabaigtas tiek dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, tiek dėl aplinkybių, priklausančiųnuo kaltininko valios, pavyzdžiui, kaltininkui savanoriškai atsisakiuspabaigti nusikalstamą veiką (apie tai plačiau ir. BK 23 str. komenta-ra).

11. Pagrindinis kriterijus, skiriantis baigtą ir nebaigtą pasikėsinimus, - subjektyvus, t. y. kaltininko įsitikinimas, kad atlikta veika baigta ar nebaigta. Ir baigtas, ir nebaigtas pasikėsinimas kvalifikuojamaspagal komentuojamo straipsnio 1 dalį. Minėtų pasikėsinimo rūšių išskyrimas turi reikšmės vertinant pasikėsinimo pavojingumą, individualizuojant bausmę.

12. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytos netinkamo pasikėsinimo rūšys, kai kaltininkas dėl klaidos ar savo tamsumo, neišmanymo nesuvokia, kad kėsinasi į netinkamą objektą ar naudoja netinkamas priemones. Formuluotė „į netinkamą objektą" iš esmės reiškia„į netinkamą dalyką", nes „netinkami objektai" nėra saugomi baudžiamuoju įstatymu, tuo tarpu ir netinkamo pasikėsinimo atvejais baudžiamoji atsakomybė kaltininkui gali būti taikoma. Sistemiškai vertinantkomentuojamo straipsnio 2 dalies ir BK 21 str. 1 dalies nuostatas,pažymėtina, jog formuluotė „netinkamos priemonės" nereiškia, jog neįmanomas netinkamas pasikėsinimas netinkamais įrankiais (ir. BK21 str. komentaro 19 punktą) kaltininko veika taip pat vertintina pagal BK 22 str. 2 dalį.

13. Pasikėsinimu į netinkamą o b j e k t ą (ar dalyką) laikytiniatvejai, kai: 1) nusikalstamos veikos dalyko apskritai nėra (pavyzdžiui,vietoj narkotinių priemonių nusiperkami, pagrobiami kreidos milteliai; siekiant pagrobti pinigus atrakinamas tuščias seifas); 2) pasikėsinimo dalykas yra netekęs tų savybių, dėl kurių jis buvo saugomasbaudžiamojo įstatymo (pavyzdžiui, siekiant nužudyti šaunama neį, kaltininko nuomone, miegantį, bet į jau mirusį asmenį).

142 143


22 straipsnis T Bendroji dalis, IV skyrius 22 straipsnis

14. Pasikėsinimu n e t i n k a m o m i s p r i e m o n ė m i s (arįrankiais) laikytini atvejai, kai pasikėsinimui per kaltininko klaidą panaudojamos priemonės (ar įrankiai), kurie: 1) tik konkrečiu atvejunegali sukelti siekiamų pasekmių (pavyzdžiui, siekiant nužudyti nukentėjusįjį šaunama iš neužtaisyto ginklo); 2) apskritai neturi savybių, galinčių sukelti nusikalstamas pasekmes (pavyzdžiui, siekiant nužudyti vietoje nuodų nukentėjusiajam į maistą supilami nekenksmingi milteliai). Pasikėsinimu netinkamomis priemonėmis (ar įrankiais)laikytini ir atvejai, kai atliekant tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, burtais, maldomis, nužiūrėjimu bloga akimi, apžavais, užkalbėjimais siekiama pakenkti kitų asmenų sveikatai, išvaizdai, karjerai, šeimyniniam gyvenimui. Taip netinkamai pasikėsinama ne dėl kaltininko klaidos, o dėl jo visiško neišmanymo, tamsumo, neišprusimo. Tokia veika, jei ją padaręs asmuo nepripažįstamas nepakaltinamu, vertintinakaip nebaudžiamas tyčios atskleidimas ar kaip mažareikšmiškumas(apie tai plačiau žr. BK 37 str. komentarą), bet ne kaip pasikėsinimas, numatytas komentuojamame straipsnyje.

15. Nors paminėti netinkamo pasikėsinimo atvejai nusikalstamųpadarinių nesukelia, kaltininkas atlieka veiksmus, įgyvendindamas ikiveikos susiformavusią tiesioginę tyčią padaryti konkrečią nusikalstamą veiką ir sukelti pavojingus padarinius. Tai rodo ir kaltininko, ir joveikos pavojingumą. Nusikalstama veika nepabaigiama dėl kaltininko klaidos. Todėl baudžiamoji atsakomybė už netinkamą pasikėsinimą taikoma bendrais pagrindais ir atsižvelgiant į klaidos baudžiamojoje teisėje taisykles (žr. BK 15 str. komentarą).

16. Pasikėsinimu gali būti sukeliami nusikalstami padariniai, tačiau jie paprastai būna ne tie, kurie numatyti nusikalstamos veikossudėtyje ir kurių siekė kaltininkas. Kvalifikuojant tokią veiką (visiemskitiems numatytos ir realiai padarytos veikos požymiams esant tapa-tiems ar vienarūšiams) atsižvelgiama į objekto, į kurį buvo numatytapasikėsinti ir į kurį realiai (iš tikrųjų) pasikėsinta, rūšį, siektos ir realiai padarytos žalos pobūdį, dydį, tyčios rūšį. Jei numatyta ir realiaipasikėsinta į tą patį objektą, padaryta mažesnė negu siekta, bet topaties pobūdžio žala, pavyzdžiui, siekta sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 str.), tačiau realiai nukentėjusiajam padarytas nesunkussveikatos sutrikdymas (BK 138 str.), veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti pavienį nusikaltimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 22 str. 1 dalis ir 135 str.). Jei numatyta ir realiai pasikėsinta į tą patį objektą, padaryta didesnė negu siekta, bet to paties pobū-

džio žala, pavyzdžiui, siekta nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau realiai nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuotina kaip baigtas sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. arba 137 str.).

Minėta, kad pasikėsinimui padaryti nusikalstamą veiką būdinga tik tiesioginė tyčia. Jei pasikėsinta į kitokios rūšies negu norėta ob-jektą ir dėl to sukelti ne siekto pobūdžio padariniai, pavyzdžiui, siekta nužudyti nukentėjusįjį, bet jam padarytas sunkus sveikatos sutrik-dymas, veika kvalifikuotina kaip kėsinimosi į gyvybę (BK 22 str. 1 dalis ir 129 str.) ir sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 str.) sutaptis. Tokią kvalifikaciją pagrindžia tai, kad kėsinimasis į gyvybę numatytas BK XVII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus gyvybei", o sun-kus sveikatos sutrikdymas - BK XVIII skyriuje „Nusikaltimai žmo-gaus sveikatai". Nusikaltimų klasifikacijos BK Specialiojoje dalyje pagrindas - skirtingi rūšiniai objektai, nulemiantys ir atitinkamą veikų kvalifikaciją.

17. Baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką iškyla tada, kai veika, atitinkančia BK 22 str. 1 ar 2 dalyjenumatytus požymius, pradedama, bet dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių nepabaigiama vykdyti tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis (paprastai sudėties objektyvioji pusė),numatyta konkrečiame BK Specialiosios dalies straipsnyje. Tai pagrindžiama nuoroda į komentuojamo straipsnio 1 arba 2 dalį bei įkonkretų BK Specialiosios dalies straipsnį, numatantį atsakomybę užbaigtą nusikalstamą veiką, kurią kėsintasi padaryti. Esant BK 22 str.1 ar 2 dalyje numatytiems pagrindams baudžiamoji atsakomybė taikoma už pasikėsinimą padaryti bet kurį tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, išskyrus nusikalstamas veikas, nurodytas šiostraipsnio komentaro 8 punkte.

18. BK numatyta, kad už pasikėsinimą gali būti baudžiama taippat, kaip ir už baigtą nusikalstamą veiką. Teismas, skirdamas bausmęuž pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, privalo vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (žr. BK 54 str. komentarą). Kartuatsižvelgtina į pasikėsinimo veiksmų pobūdį, pasikėsinimo rūšį (baigtas, nebaigtas; tinkamas, netinkamas), nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnį, priežastis, dėl kurių nepabaigta nusikalstama veika (plačiau žr. BK 57 str. komentarą).

144 145


23 straipsnis


23 straipsnis

23 Straipsnis. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką

1. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamąveiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti.

2. Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal šį kodeksą atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikojeyra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

3. Kai nusikalstamą veiką daro keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęsją pabaigti organizatorius ar kurstytojas pagal šį kodeksą neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad bendrininkai nepadarytų nusikalstamos veikos, kurią jis organizavo ar sukurstė, ir ta veika nebuvo padaryta ar neatsirado jos padarinių. Be to, pagal šį kodeksąneatsako padėjėjas, jeigu jis savo noru atsisakė dalyvauti nusikalstamojeveikoje, apie tai pranešė kitiems bendrininkams ar teisėsaugos institucijoms ir ta veika nebuvo padaryta arba ji padaryta be jo pagalbos. (LietuvosRespublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495, įsigal. 2003 m. gegužės

I d. (Žin.. 2003, Nr. 38-1733)redakcija)

4. Asmuo, kuris bandė savu noru atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bet nusikalstamos veikos arba jos padarinių jamnepavyko išvengti, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jamgali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.

1. Komentuojamame straipsnyje įtvirtintas baudžiamosios teisėsinstitutas suteikia galimybę netaikyti baudžiamosios atsakomybės asmeniui, besirengusiam padaryti sumanytą nusikaltimą ar jau pradėjusiam vykdyti nusikalstamą veiką, tačiau vėliau pakeitusiam savo ketinimus ir atsisakiusiam pabaigti tokią veiką. Nustačius BK tokią galimybę, asmenys yra skatinami nutraukti pradėtas veikas, siekiama išvengti nusikalstamų padarinių. Ši prevencinė nusikalstamumo priemonė, įtvirtinta BK, kartu atskleidžia ir baudžiamosios teisės humanizmą, socialinių, materialinių, moralinių ir kt. pastangų (nuostolių)ekonomijos siekį taikant baudžiamuosius įstatymus.

2. Komentuojamame straipsnyje pateikiamos savanoriško atsisakymo (1, 2 ir 3 dalys) ir nepavykusio savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką (4 dalis) sampratos, požymiai, jų teisinės pasekmės. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamos veikos stadijomis, o neretai ir su bendrininkavimo institutu baudžiamojoje teisėje.

146

3. S a v a n o r i š k a s a t s i s a k y m a s - sąmoningas, savo valiapriimtas sprendimas atsisakyti tęsti pradėtą rengimąsi nusikaltimui arpabaigti pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką. Asmuo nutraukiaparengtinę nusikalstamą veiką suvokdamas ir būdamas įsitikinęs, kadatsisakymo metu yra realios galimybės tęsti pradėtą nusikalstamą veikąir pabaigti ją iki galo. Tokį sprendimą subjektas priima ne priverstaskitų asmenų ar susidūręs su neįveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis),neleidžiančiomis pabaigti pradėtą parengtinę nusikalstamą veiką, osavanoriškai. Jei subjektas pradėtą nusikalstamą veiką nutraukia savovalia ir būdamas įsitikinęs, jog jai pabaigti nėra neįveikiamų kliūčių,nors iš tikrųjų tokios kliūtys egzistuoja, tai vertintina kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. Jei subjektas klaidingaimanė, kad susidariusioje situacijoje nėra galimybių tęsti ir pabaigtipradėtą nusikalstamą veiką ir dėl to ją nutraukė, pavyzdžiui, atsitiktinai prie sandėlio sustojusį asmenį palaikė sargu, nematytą prietaisąįvertino kaip signalizaciją, toks atsisakymas pagal BK 23 str. nėrasavanoriškas.

4. Kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką, gali būti įvairūs išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, sustiprinta sargyba, netikėtas pašalinių žmonių pasirodymas, staiga pasikeitusios gamtinės sąlygos; nukentėjusiojo elgesys: netikėtai aktyvus jo priešinimasis, dingimas (pasislėpimas); subjekto būsena: nuovargis, ligos priepuolis; paties subjekto veiksmai: nusikaltimo padarymo priemonių,įrankių praradimas, triukšmo sukėlimas, pašalinių asmenų dėmesioatkreipimas.

5. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką turi būtigalutinis ir besąlyginis, t. y. subjektas ne sustabdo pradėtą nusikalstamą veiką ir nukelia jos baigtumo momentą ar daro pertrauką, pavyzdžiui, laukdamas palankesnio aplinkybių susiklostymo, siekdamas atgauti jėgas, o nutraukia ją negrįžtamai. Nėra savarankiško atsisakymopabaigti nusikalstamą veiką tais atvejais, kai subjektas nepakartojaankstesnės veikos, nesukėlusios siekiamų nusikalstamų padarinių. Atsisakymas pakartoti nepavykusią nusikalstamą veiką, suvokiant tokiopakartojimo galimybę, neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

6. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimasrengimosi ar pasikėsinimo stadijose, t. y. iki baigto nusikaltimo stadijos (žr. BK 21 str. komentaro I punktą). Rengimosi stadijoje savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą gali pasireikšti veikimu(pavyzdžiui, sunaikinant suieškotas ar pritaikytas priemones, įrankius,

147

pranešant teisėsaugos institucijoms apie rengiamą nusikaltimą) ar ne-veikimu, t. y. nevykdant tolesnių veiksmų, sudarančių sąlygas, būti-nas nusikaltimui padaryti ar palengvinančias jo padarymą (pavyzdžiui, nustojus stebėti sumanyto plėšimo auką, nebetelkiant bendrininkų). Nebaigto pasikėsinimo atveju savanoriškas atsisakymas pabaigti nu-sikalstamą veiką gali pasireikšti veikimu ar neveikimu. Neveikimo atveju subjektas susilaiko, nebetęsia veiksmų, numatytų pradėtos da-ryti nusikalstamos veikos sudėties objektyviojoje pusėje ir tiesiogiai nukreiptų į nusikalstamos veikos objektą, ir, jei sudėtis materiali, ga-linčių sukelti nusikalstamus padarinius ar sudarančių pavojų jiems kilti, pavyzdžiui, subjektas nusitaikė, bet į nukentėjusįjį neiššovė.

7. Baigto pasikėsinimo atveju savanoriškas atsisakymas nutrauktinusikalstamą veiką įmanomas, jei ta veika yra aprašyta materialia sudėtimi ir jei tarp padarytų veiksmų (neveikimo) bei jų padarinių atsiradimo yra laiko, per kurį subjektas gali nutraukti priežastinio ryšiovystymąsi ir išvengti nusikalstamų padarinių. Dėl to baigto pasikėsinimo atveju neveikimu savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką paprastai įmanomas tik retais atvejais. Baigto pasikėsinimosubjektas jau yra atlikęs veiksmus (neveikimą), galinčius sukelti nusikalstamus padarinius, pavyzdžiui, iššovė, smogė, dūrė į gyvybei pavojingas nukentėjusiojo kūno vietas. Taigi būtini nauji veiksmai, galintys pakeisti ar nutraukti priežastinio ryšio vystymąsi ir užkirsti kelią nusikalstamiems padariniams.

8. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką gali būtipaties subjekto ar kitų asmenų iniciatyva, tačiau kiekvienu komentuojamo straipsnio taikymo atveju turi būti nustatyta, kad sprendimasatsisakyti tęsti rengimąsi ar pasikėsinimą yra priimtas paties subjektosąmoningai ir yra jo laisvos valios išraiška, o ne nulemtas atsiradusiųneįveikiamų ar sunkiai įveikiamų kliūčių (aplinkybių), kitų asmenų,pavyzdžiui, bendrininkų, prievarta.

9. Savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką motyvaiįvairūs, pavyzdžiui, baimė dėl galimos atsakomybės, bausmės, savoelgesio amoralumo suvokimas, nukentėjusiojo gailestis, sąžinės graužimas. Motyvai savarankiškos teisinės reikšmės, taikant BK 23 str.,paprastai neturi. Svarbu ne paskatos priimant sprendimą nebetęsti nusikalstamos veikos, o tokio sprendimo realizavimas. Taip pat svarbu,kad subjektas įsitikinęs (net ir sąžiningai klysdamas), jog nėra neįveikiamų aplinkybių (kliūčių) tęsti ir pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką. Tais atvejais, kai subjektas atsisako pabaigti nusikalstamą veiką

148

dėl to, nes yra įsitikinęs, jog ją padaręs bus demaskuotas, sulaikytas, toks atsisakymas negali būti laikomas savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką pagal komentuojamą straipsnį.

10. Subjektui atsisakius pabaigti nusikalstamą veiką, pagal BK nebūtina apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms, atvykti ir prisipažinti darius, bet nutraukus nusikalstamą veiką, todėl apie konkrečiąparengtinę nusikalstamą veiką ir savanorišką atsisakymą ją pabaigtiteisėsaugos institucijoms gali būti ir nežinoma. Tačiau jei bendromiskelių asmenų jėgomis rengtasi ar pasikėsinta padaryti labai sunkų nusikaltimą ir ne visi bendrininkai savanoriškai atsisakė jį pabaigti, apietai teisėsaugos institucijos turi būti informuojamos, antraip gali būtitaikoma baudžiamoji atsakomybė už nepranešimąapie nusikaltimą (BK238 str.), išskyrus tuos atvejus, kai atsisakiusiam pabaigti nusikaltimąbendrininkui po pranešimo apie rengiamą nusikaltimą iškyla grėsmėbūti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn.

11. Savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką reikia skirti nuo aktyvios atgailos, kai asmuo baigtos nusikalstamos veikos atveju atvyksta į teisėsaugos ar kitas institucijas ir prisipažįsta padaręsnusikalstamą veiką, aktyviais veiksmais stengiasi savanoriškai pašalinti nusikalstamus padarinius, atlyginti ar sumažinti padarytą žalą,susitaikyti su nukentėjusiuoju, aktyviai padeda teisėsaugos institucijoms atskleisti nusikalstamą veiką, išaiškinti jos subjektus ir 1.1. Skirtingai nuo savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką, aktyvios atgailos atveju asmuo vien šiuo pagrindu nėra atleidžiamas nuobaudžiamosios atsakomybės, tačiau anksčiau minėti aktyviosios atgailos veiksmai gali būti pripažįstami aplinkybe, lengvinančia atsakomybę, arba vienu iš pagrindų atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės (ir. BK 38, 39, 39', 40, 41, 93, 97, 114, 227, 259 str. komentarus), ar bausmės (ir. BK 75 str. 4 dalies 1 punkto, 92 str. komentarus) arba lygtinai atleidžiant nuo laisvės atėmimo bausmės priešterminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pakeičiant švelnesne bausme (ir. BK 77, 94 str. komentarus).

12. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką pasekmės. Savanoriškasatsisakymas pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką nulemiamas naujų,jau ne nusikalstamų, subjekto motyvų, nebelieka ir tyčios siekti baigtos nusikalstamos veikos bei (ar) nusikalstamų padarinių, todėl nutraukiami ar neatliekami veiksmai (neveikimas), kuriais kėsinamasi įnusikalstamos veikos objektą, neatsiranda nusikalstami padariniai. Tai-

149

gi veika netenka pavojingumo, išnyksta objektyvieji ir subjektyvieji baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Esant visoms savanoriško at-sisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąlygoms asmuo yra besąlygiš-kai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už iki atsisakymo pradėtą, bet nepabaigtą nusikalstamą veiką, todėl tokiam asmeniui negali būti keliami kokie nors papildomi reikalavimai, sąlygos, nusta-tomi įpareigojimai ir pan.

13. Jei asmens nusikalstamoje veikoje, padarytoje iki savanoriškoatsisakymo ją pabaigti, yra baigta kitos (o ne tos, kuriai rengtasi arkurią padaryti pasikėsinta) nusikalstamos veikos sudėtis, asmuo atsako už pastarąją, bet ne už parengtinę nusikalstamą veiką, pavyzdžiui,asmuo atsisakęs ginkluoto plėšimo, atsako už neteisėtą šaunamojoginklo įsigijimą.

14. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimasne tik parengtinėje vieno asmens veikoje, bet ir esant įvairioms bendrininkavimo formoms. Atsisakyti pabaigti bendrai daromą nusikalstamą veiką gali visi bendrininkai arba kiekvienas iš jų atskirai, nepriklausomai nuo kitų asmenų sprendimų. Kartu komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrininkai, savanoriškai atsisakydamipabaigti nusikalstamą veiką, kartu privalo imtis tam tikrų priemonių,kad atliktų atitinkamus veiksmus. Jų pobūdis priklauso nuo bendrininkavimo rūšies, konkretaus kiekvieno bendrininko indėlio (vaidmens) bendroje nusikalstamoje veikoje. Todėl ir savanoriško bendrininkų atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąlygos diferencijuojamos atsižvelgiant į bendrininkavimo rūšį. Organizatoriui, kurstytojuijų savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką atveju keliamididesni reikalavimai, negu vykdytojui ar padėjėjui, irgi nusprendusiems nutraukti savo nusikalstamą veiką.

15. Organizatorius ar kurstytojas, priėmę sprendimą savanoriškaiatsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką, privalo imtis visų nuo jų priklausančių priemonių, kad kiti bendrininkai, kuriuos jie suorganizavoar sukurstė, nepadarytų veikos (formaliose sudėtyse), o jei veika padaryta, kad būtų išvengta tos veikos sudėtyje numatytų padarinių (materialiosiose sudėtyse). Taigi savanoriškas organizatoriaus ar kurstytojo atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką negali apsiriboti tiksprendimo nutraukti savo organizacinę ar kurstytojišką veiklą priėmimu ir tolesniu neveikimu. Kiekvienas iš šių bendrininkų privalo neutralizuoti savo indėlį bendroje parengtinėje nusikalstamoje veikloje. Taiįmanoma padaryti tik aktyviais teisėtais veiksmais, pavyzdžiui, įtiki-

150

nant ar priverčiant vykdytoją nepradėti ar neleisti jam pabaigti vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėtį; įtikinant padėjėją atsisakyti padėti vykdytojui. Organizatorius ar kurstytojas, savanoriškai atsisakę pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką ir atlikę visus nuo jų priklau-sančius veiksmus, netraukiami baudžiamojon atsakomybėn už iki sa-vanoriško atsisakymo padarytą veiką, jei jie pasiekė, kad: 1) vykdyto-jas nepadarytų bendrai numatytos ir siektos veikos (formalioje sudė-tyje); 2) vykdytojas veiką padaręs, tačiau pavyko nesukelti nusikals-tamų veikos padarinių, numatytų sudėtyje (materialiojoje). Jei organi-zatorius ar kurstytojas parengtinę kitų bendrininkų nusikalstamą veiką siekė nutraukti ar nutraukė neteisėtais veiksmais (pavyzdžiui, šan-tažuodami, grasindami, padarydami materialinę ar fizinę žalą vykdyto-jui, padėjėjui ar jų artimiesiems), už tokius veiksmus, (jei j ie nepripa-žįstami baudžiamąją atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis) esant visiems kitiems nusikalstamos veikos požymiams, gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau baudžiamoji atsakomybė už to-kiais veiksmais nutrauktą bendrą parengtinę nusikalstamą veiką netai-koma.

16. Vykdytojo savanoriškam atsisakymui pabaigti nusikalstamąveiką, apibūdintą formalia sudėtimi, paprastai pakanka neveikimo. Aktyvūs veiksmai būtini tais atvejais, kai padarius nusikalstamą veiką,apibūdintą materialia sudėtimi (baigto pasikėsinimo atveju), dar yraįmanoma užkirsti kelią tokios veikos padariniams, pavyzdžiui, pranešant nukentėjusiam apie gresiantį pavojų (apie tai plačiau žr. šio str.komentaro 7 punktą).

17. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje padėjėjo savanoriškam atsisakymui pabaigti nusikalstamą veiką būtina, kad šis bendrininkas apietokį savo sprendimą bet kokia suprantama forma praneštų kitiems bendrininkams arba teisėsaugos institucijoms. Kartu keliama sąlyga, kadbendrininkų pradėta nusikalstama veika nebūtų padaryta, o jei tokiaveika jau padaryta, turi būti konstatuota, jog ji padaryta be padėjėjopagalbos. Taigi padėjėjui pakanka pašalinti (neutralizuoti) savo indėlįbendroje nusikalstamoje veikoje. Skirtingai nei organizatoriaus, savanoriško kurstytojo, padėjėjo atsisakymo pabaigti nusikalstamą veikąatveju neprivaloma imtis visų nuo jų priklausančių priemonių, kadbendrininkai, kuriems jie padėjo, nepadarytų nusikalstamos veikos arneatsirastų nusikalstamų padarinių, jei vis tik bendra veika padaryta.Padėjėjo savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką formospriklauso nuo jo pagalbos kitiems bendrininkams būdų - fizinio ar

151

Bendroji dalis, IV skyrius 23 straipsnis Bendroji dalis, IV skyrius 23-24 straipsniai

intelektualaus padėjimo. Padėjėjas, suteikęs fizinę pagalbą, privalo to-kią pagalbą pašalinti, pavyzdžiui, atsiimti vykdytojui įteiktus nusikals-tamos veikos padarymo įrankius. Jei padėti bendrininkams padėjėjas buvo tik pažadėjęs, pavyzdžiui, įteikti nusikalstamos veikos padarymo įrankius, pašalinti kliūtis, jam pakanka elgtis pasyviai - netesėti ben-drininkams duotą pažadų. Padėjėjas, suteikęs intelektualinę pagalbą, pavyzdžiui, konsultavęs, instruktavęs vykdytoją ar kt. bendrininkus, privalo neutralizuoti aktyviais veiksmais, pavyzdžiui, įtikinti bendri-ninkus atsisakyti nusikalstamos veikos; apie pradėtą bendrą nusikals-tamą veiką informuoti teisėsaugos institucijas.

18. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje pateikta bendra nepavyku-sio savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką samprata ir nustatyti atsakomybės už jį pagrindai bei sąlygos. Pripažįstant sub-jekto veiksmus (neveikimą) siekiant nutraukti parengtinę nusikalsta-mą veiką nepavykusiu atsisakymu, atsižvelgtina ne tik į pradėtos ir savanoriškai nutraukiamos parengtinės nusikalstamos veikos sudėties konstrukcijos ypatumus, bet ir į tai, kokia forma - vieno asmens ar bendrininkų - darytoje parengtinėje veikoje buvo bandyta savanoriš-kai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką. Bendrininkų savanoriškam atsisakymui pabaigti bendrą nusikalstamą veiką keliami papildomi rei-kalavimai, kurių pobūdis priklauso nuo bendrininkavimo rūšies, vaid-mens (indėlio) bendroje nusikalstamoje veikoje (žr. šio straipsnio ko-mentaro 14-J 7 punktus). Organizatoriui ar kurstytojui, nors jie ėmėsi visų nuo jų priklausančių priemonių siekiant, kad vykdytojas (ben-dravykdytojai) nepadarytų nusikalstamos veikos, kurią jie organizavo ar kurstė, vis tik nepavyksta nutraukti vykdytojo (bendravykdytoju) veiksmų (neveikimo) ir nusikalstama veika pabaigiama bei (ar) atsi-randa jos padarinių, o ankstesni organizatoriaus, kurstytojo veiksmai nepraranda pavojingumo, todėl yra baustini. Jei nežiūrint padėjėjo pastangų savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką, kiti ben-drininkai nusikalstamos veikos nenutraukia ir (ar) atsiranda padari-nių, turi būti įvertinamas padėjėjo vaidmuo bendroje pabaigtoje nusi-kalstamoje veikoje. Konstatavus, kad padėjėjui nepavyko pašalinti (neutralizuoti) savo fizinio ar intelektualinio indėlio bendroje nusi-kalstamoje veikoje, pavyzdžiui, atsiimti jo perduotų nusikaltimo pada-rymo įrankių ar vykdytojas pasinaudojo būtent padėjėjo patarimais, be kurių nusikalstamą veiką nebūtų pavykę pabaigti arba jos padary-mas būtų iš esmės sunkesnis, padėjėjo siekis ir pastangos savanoriš-kai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką laikytini nepavykusiais.

19. Nepavykusio atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką atveju (nusikalstamą veiką darant vienam asmeniui ar bendrininkaujant) at-sakoma pagal BK straipsnį, kuriame numatyta baigta nusikalstama veika. Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (ir. BK 54 str. komentarą). Pagal BK 59 str. nepavykęs bandymas savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką vertin-tinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl gali būti pagrindu švelninti bausmę. Individualizuojant bausmę nepavykusio atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką atveju taip pat atsižvelgtina į subjekto motyvus, atliktų veiksmų pobūdį, priežastis, dėl kurių nepavyko rea-lizuoti pasikeitusių ketinimų ir 1.1.

24 Straipsnis. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys

1. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyjesusitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

2. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius,kurstytojas ir padėjėjas.

3. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kuriedėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

4. Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veikląarba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.

5. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamąveiką.

6. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamaspatarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis,saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęspaslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taippat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

152 153

154 1. Nusikalstamų veikų sudėtys BK Specialiojoje dalyje paprastaiaprašytos taip, lyg jas darytų vienas asmuo, tiesiogiai atlikdamas veiką, numatytą sudėtyje. Tačiau praktikoje kiekviena tyčinė nusikalstama veika gali būti padaroma sujungiant kelių asmenų pastangas, to

dėl komentuojamame straipsnyje pateikiama bendrininkavimo sąvoka, nurodyti jo ir visų pagal BK galimų bendrininkų rūšių požymiai.Bendrininkavimas - ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymoforma, kai nusikalstama veika padaroma bendromis kelių asmenų pa

stangomis. Nusikalstamiems tikslams pasiekti suvienijamos (susivienija) dviejų ar daugiau asmenų pastangos. Veikiant bendrai paprastaiesti tvirtesnis psichologinis nusistatymas ir pasiryžimas padaryti arbatęsti nusikalstamą veiką, geriau apgalvoti jos padarymo būdus, pasirinkti efektyvesnius įrankius ir priemones. Tai

neretai sudaro galimybes padaryti pavojingesnes, sunkesnes nusikalstamas veikas, kurių vienas žmogus nepajėgtų padaryti, sukelti sunkesnius nusikalstamus padarinius. Pagaliau suderintais kelių asmenų veiksmais yra daugiau galimybių paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir sudaryti kitas kliūtis jas išaiškinti, išvengti atsakomybės ir ryžtis tęsti nusikalstamą veiklą. Taigi visoms kitoms sąlygoms esant tapačioms, veika, padarytabendrininkaujant, paprastai kelia didesnį pavojų, negu vieno asmensdaroma ar padaryta veika.

2. B e n d r i n i n k a v i m a s - tyčinis bendras dviejų ar daugiautarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir bet kurią kitą nusikalstamos veikos padarymo formą, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

3. Bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja - bendrai veikia - du ar daugiau nusikalstamosveikos subjektų. Mažiausias bendrininkų skaičius - du asmenys. Bendrininkavimo subjektu - bendrininku gali būti pripažintas tik tas bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvaujantis fizinis asmuo, kuris yrasulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė už jokonkrečiai padarytą (daromą) nusikalstamą veiką, bei pakaltinamas,t. y. sugebantis suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, arba ribotaipakaltinamas, t. y. negalintis visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, asmuo (žr. BK 13, 17,18 str. komentarus). Taigi pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį bendrininkavimas galimas, kai nusikalstamą veiką daro ne mažiau kaip

du fiziniai asmenys, juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. Kadangi pagal BK 20 str. juridinis asmuo BK numatytais atvejais gali atsakyti už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, todėl tokiais atvejais pripažinus tokį fizinį asmenį kaltu bendrininkavus tam tikroje nusikalstamoje veikoje bendrininkavimas gali būti inkriminuotas ir juridiniam asmeniui.

Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad bendrininkavimas galimas, kai nusikalstamą veiką daro ne mažiau kaip du fiziniai asmenys. Jei nusikalstamai veikai vykdyti pasitelkiamas neturintis fizinio subjekto požymių (nesulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, ar nepakaltinamas) arba toks asmuo, kuris dėl tos veikos nėra kaltas (ir. BK 14, 15, 16 str. komentarus), jis negali būti laikomas bendrininku. Kaltininkas, pasinaudojęs tokiais asmenimis lyg nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, atsako kaip tie-sioginis atitinkamos nusikalstamos veikos vykdytojas, veikęs vienas.

4. Pagal BK būtinu bendrininkavimo požymiu yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Veikti bendrai tarpusavyje turi būti susitarę bent du asmenys. Pažymėtina, kad susitarimas tarp bendrininkų(tiek išankstinis, tiek ir nusikalstamos veikos darymo metu), kuris sujungia juos, sutvirtina pasiryžimą daryti ar tęsti bendrą nusikalstamąveiką, yra būtinas subjektyviosios bendrininkavimo pusės požymis. Asmenų susitarimas (tarpusavyje) bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir 1.1.).

5. Bendrininkaujama paprastai aktyviais veiksmais, tačiau galimasir neveikimas, t. y. tyčinis savo pareigų neatlikimas, turint tikslą tokiubūdu palengvinti ar sudaryti galimybes kitų bendrininkų nusikalstamiems veiksmams, pavyzdžiui, sargas apsimeta nematąs į jo saugomas patalpas patekusių bendrininkų.

6. Bendrininkavimas galimas visose nusikalstamos veikos stadijose.

7. Pripažįstant asmenį bendrininku kartu turi būti nustatyta, kad joveiksmai (neveikimas) yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nessudaro sąlygas kitų bendrininkų, paprastai vykdytojo, veiksmams arpapildo juos. Jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų (neveikimo),bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Atsakomybės už kaltai padarytą nusikalstamą veiką, bausmės individualizavimo ir kiti konstituciniai baudžiamosios teisės principai, išskyrimas BK bendrininkų rūšių, bendri-

155

Bendroji dalis, IV skyrius 24 straipsnis Bendroji dalis, FV skyrius 24 straipsnis

ninkavimo formų, reikalavimas skiriant bausmę konkretizuoti kiekvie-no bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, vaidmenį ir pobūdį (ir. BK 54, 58 str. komentarus), mažareikšmišku-mo samprata (žr. BK 37 str. komentarą) formuoja išvadą, jog nusta-čius, kad konkretaus asmens indėlis nėra reikšmingas bendrai daromai ar padarytai nusikalstamai veikai, yra pagrindas tai vertinti kaip maža-reikšmiškumą (žr. BK 37 str. komentarą). Kartu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutari-mo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis" 7 punktą „veikos padarymo bendrininkavimo atveju mažareikšme gali būti pripažinta (ar nepripažinta) tik visų bendrininkų veika".

8. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Jei bendrininkaujant padaryta nusikalstama veika BK yra apibūdinta formalia sudėtimi, bendru rezultatu tokio bendrininkavimo yra pati veika.

9. Tarp kiekvieno bendrininko nusikalstamų veiksmų (neveikimo)ir atsiradusių bendrų padarinių (nusikalstamose veikose apibūdintosematerialiomis sudėtimis) ar bendrai padarytosios veikos (formaliosesudėtyse) turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad:1) bendrininko veiksmai (neveikimas) laiko atžvilgiu yra pirmesni,negu bendrai padaryta veika ar kilę bendros veikos padariniai; 2) bendrininko veiksmai (neveikimas) yra būtina sąlyga darant bendrą nusikalstamą veiką ar atsirandant bendriems nusikalstamiems padariniams;3) bendra nusikalstama veika ir bendri nusikalstami padariniai - dėsningas ir būtinas bendros bendrininkų veiklos rezultatas; 4) padaromabendra nusikalstama veika ar atsiranda nusikalstamų padarinių būtentdėl bendrininkų veiksmų (ir (ar) neveikimo) visumos, o ne dėl kitųasmenų veiklos ar atsitiktinių aplinkybių.

10. Bendrininkavimo atveju objektyviąją nusikalstamos veikos sudėties pusę realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (bendra-vykdytojai), todėl pažymėtina, kad priežastinį ryšį tarp organizatoriaus,kurstytojo ar padėjėjo veikos ir bendrų padarinių galima patvirtinti tiktada, kai įsitikinama, kad kiekvieno iš paminėtų bendrininkų veiksmai(neveikimas) buvo reikalingi ar net būtini bendroje nusikalstamoje veikoje, nes sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams ar iš esmės papildė jų veiksmus. Priežastinis ryšys, būdamas vienu iš objektyvių bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindų, kartu nubrėžia ribą, ikikada galimas bendrininkavimas, i bendrą nusikalstamą veiką galima įsi-

156

lieti iki nusikalstamų padarinių atsiradimo (veikose, apibūdintose mate-rialiomis sudėtimis) arba iki veikos pabaigimo (formaliose sudėtyse). Taigi bendrininkavimas galimas tik iki nusikalstamos veikos pabaigimo (žr. BK21 str. komentaro 1 punktą). Pažymėtina irtai, kad priežastinis ryšys yra vienas iš svarbiausių objektyviųjų momentų, atribojančių ben-drininkavimą nuo prisidėjimo prie nusikaltimo.

11. Subjektyviajai bendrininkavimo pusei būdinga ne tik atitinkamas psichinis santykis su bendrai daroma nusikalstama veika (jei veika apibūdinama formalia sudėtimi) ir jos padariniais (materiali sudėtis), bet ir atitinkami vidiniai (psichiniai) santykiai tarp bendrininkų.Tyčinio bendrininkų veiklos pobūdžio nurodymas komentuojamostraipsnio 1 dalyje reiškia, kad visi bendrininkai veikia tyčia, bendrininkavimas neįmanomas neatsargių nusikaltimų atveju. Bendrininkavimas galimas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia, tačiau bendrininkavimui būdingesnė tiesioginė tyčia. Juk bendrininkams daugiau galimybių sujungti savo veiksmus ir pasiekti bendrą nusikalstamą rezultatą to siekiant, o ne pasyviai, nors ir sąmoningai, tai leidžiant ar tolaukiant. Konkrečią kiekvieno bendrininko (organizatoriaus, vykdytojo ir kt.) tyčios rūšį, jos turinį nulemia jo vaidmuo darant bendrą nusikalstamą veiką, todėl vieni tos pačios nusikalstamos veikos dalyviaigali veikti tiesiogine, kiti - netiesiogine tyčia.

12. Intelektualųjį tyčios turinį bendrininkaujant paprastai sudarošie momentai: 1) kiekvieno bendrininko suvokimas, kad jis su kitaisasmenimis dalyvauja bendrai (bent jau su vienu subjektu) daromojenusikalstamoje veikoje; 2) supratimas, kad visi bendrininkai kėsinasiį tą patį objektą; 3) vykdytojo motyvų, tikslų bei daromų veiksmų irsiekiamų bendrų nusikalstamo pobūdžio padarinių suvokimas; 4) jeibendrai daromoje nusikalstamoje veikoje pagal BK vykdytojas turiatitikti specialiuosius šios veikos subjekto požymius, tokie požymiaituri būti žinomi bei suprantami ir kitiems bendrininkams; 5) supratimas, kad savo veiksmais (neveikimu) vykdytojui (ar kitiems bendrininkams) sudaromos būtinos sąlygos padaryti nusikalstamą veiką;6) vykdytojo žinojimas, kad bent vienas kitas asmuo - bendrininkassudaro jam sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ir siekti bendrai numatyto tikslo; 7) priežastinio ryšio tarp vykdytojo veikos ir jos padarinių suvokimas; 8) priežastinio ryšio tarp vykdytojo ir kitų bendrininkų veiksmų (neveikimo) suvokimas, t. y. supratimas, kad vykdytojoveiksmai nulemti ar iš esmės sąlygoti kitų bendrininkų veiksmų (neveikimo); 9) suvokimas, kad nusikalstama veika daroma bendrai, turibūti abipusis bent tarp dviejų asmenų. Kartu pažymėtina, jog kiekvie-

157

no bendrininko tyčia yra individuali ir jos turinys priklauso nuo ben-drininko dalyvavimo darant bendrą nusikalstamą veiką vaidmens, po-būdžio, nuo to, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymius atspindi jo sąmonė, valia.

13. Valinį tyčios bendrininkaujant turinį sudaro: 1) bendrininko noras veikti kartu su kitais bendrininkais ir siekimas sujungti savo nusikalstamas pastangas su kitų asmenų, dalyvaujančių toje pačioje nusikalstamoje veikoje veiksmais (neveikimu); 2) bendrų nusikalstamų padarinių siekimas ar sąmoningas leidimas tokiems padariniams atsirasti.

14. Taigi bendrininkai turi suvokti visus bendrininkavimo, apibūdinto komentuojamo straipsnio 1 dalyje, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Jei kurios nors sudėties, numatytoskonkrečiame BK Specialiosios dalies straipsnyje, požymio kaltininkas,skirtingai nuo kitų asmenų, dalyvaujančių bendroje nusikalstamojeveikoje, nesuvokė (nenumatė ir pan.), jo veika negali būti kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį ar jo dalį. Tokia taisyklė taikytina konkrečiame BK straipsnyje numatytos tiek pagrindinės, tiek kvalifikuotossudėties požymių atžvilgiu. Kartu pažymėtina, kad bendrai daromosnusikalstamos veikos sudėties požymiai, susiję tik su atskirų bendrininkų (dažniausiai vykdytojo) asmenybe, negali būti kvalifikuojamikitiems bendrininkams, nors jų ir buvo suprasti. Bendrininkavimo atveju suvokiama, vertinama ne tik savo, bet ir kitų asmenų - bendrininkų veika bei jos pasekmės darant nusikalstamą veiką. Jei kitų asmenųdalyvavimas daromoje nusikalstamoje veikoje nesuvokiamas, kiekvienas asmuo daro „savo" nusikalstamą veiką, už kurią atsako atskirai.

15. Nors bendrininkavimas subjektyviąja prasme vertinamas kaipbendras tyčinis dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas toje pačiojetyčinėje nusikalstamoje veikoje, atskirų bendrininkų tos pačios nusikalstamos veikos motyvai ar tikslai gali būti ir skirtingi. Teisinė pastarųjų reikšmė priklauso nuo jų svarbos bendrai daromos nusikalstamosveikos sudėtyje. Jei motyvas, tikslas yra būtini sudėties požymiai, visibendrininkai privalo juos žinoti ir jais vadovautis. Tokiu atveju jų veika gali būti kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį ar jo dalį. Jeibendrininkas vadovavosi kitais bendrai daromos nusikalstamos veikossudėtyje nenumatytais motyvais, tikslais, jo veiksmai (neveikimas) negali būti kvalifikuojami pagal tą patį BK straipsnį ar jo dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenari-nėje sesijoje priimta nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 2K-322/2002), kurioje išaiškinta, kad tuo atve-

158

ju, kai vykdytojas nužudymą padaro dėl savanaudiškų paskatų ir orga-nizatorius apie tai žino, organizatoriaus veikla turi būti kvalifikuojama kaip nužudymo dėl savanaudiškų paskatų organizavimas, nors pats organizatorius tokių paskatų neturėjo.

16. Bendrininkavimas įmanomas ten, kur vienodai suvokiamas daromos veikos, jos padarinių bendrumas, susitariama tarpusavyje. Nėra bendrininkavimo ten, kur nusikalstami padariniai atsirado dėl neatsargiai besielgiančių (nors ir kelių) asmenų veiksmų, pavyzdžiui,vėluojantis keleivis prašė vairuotoją padidinti greitį, vairuotojas, taipadaręs, pažeidė eismo taisykles ir partrenkė nukentėjusįjį. Tai neatsargus bendras (t. y. BK nenumatytas) žalos padarymas, todėl kiekvienas asmuo, jei jo veikoje bus nustatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, atsakys ir individualiai. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, kai kelių asmenų veikos buvo reikšmingos baudžiamosios teisės požiūriu ir yra būtinos padarinių atsiradimo sąlygos, kiekvienas ištokių asmenų atsako už visus neatsargiai sukeltus nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 5 d. nutartisNr. 2K-88/2002). Neatsargus bendrininkavimas neįmanomas ir nusikalstamose veikose, padarytose tyčia kitų asmenų. Neatsargumas negali sukurti to išorinio ir vidinio suderinamumo tarp pavienių asmenųveiksmų, kuris yra būdingas ir būtinas bendrininkavimui. Tokio ryšiotaip pat nebūna tarp tyčinės nusikalstamos veikos vykdytojo ir to asmens, kuris dėl neatsargumo sudaro sąlygas tokiai veikai. Negalimalaikyti bendrininkavimu ir tokių atvejų, kai asmuo nesuvokia, kad savo veiksmais (neveikimu) padeda daryti kitam asmeniui nusikalstamąveiką, kai nesusitaria tarpusavyje dėl bendros nusikalstamos veikos.

17. Skirtingas bendrininkų vaidmuo ir indėlis į bendrai daromąnusikalstamą veiką yra pagrindas išskiriant p a p r a s t ą j į ir sudėt i n g ą j į bendrininkavimą. Paprastojo bendrininkavimo atveju visi(mažiausiai du) bendrininkai betarpiškai dalyvauja vykdydami objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (visą ar atskirąjos dalį), todėl toks bendrininkavimas dar vadinamas bendravykdy-mu. Sudėtingo bendrininkavimo atveju bendrininkai, dalyvaudamibendroje nusikalstamoje veikoje, atlieka skirtingus, komentuojamostraipsnio 3-6 dalyse numatytus veiksmus (neveikimą). Be vykdytojo(vykdytojų), kiti bendrininkai sudėtingo bendrininkavimo atveju galiir neatlikti bendros veikos sudėtyje numatytų veiksmų (neveikimo).

159

r Bendroji dalis, IV skyrius

18. Komentuojamo straipsnio 2-6 dalyse nurodomi tokie bendrininkai: vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Šis nusikalstamos veikos galimų bendrininkų rūšių sąrašas yra baigtinis. Bendrininkų rūšies nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju sudaro galimybes teisingai kvalifikuoti bendrininkų veiką, nurodant ne tik BKSpecialiosios dalies straipsnį, bet ir atitinkamą BK 24 str. dalį, apibūdinančią atskiro bendrininko veikos pobūdį (rūšį). Kartu tai padedanurodyti kiekvieno bendrininko kaltumo laipsnį ir vykdyti BK 54 str.(bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) nuostatas.

19. Vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikalstamą veiką, t. y. tiesiogiai įvykdęs bendros veikos sudėtį ir pasiekęsbendrai siektų nusikalstamų padarinių. Tos pačios nusikalstamos veikos sudėtį gali realizuoti vienas asmuo, tačiau nereta situacija, kadkeli vykdytojai dalimis įvykdo bendrai numatytą ir sutartą nusikalstamą veiką. Nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantysasmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiojo pasipriešinimą ar neleidžia jampabėgti, šalina kliūtis besibraunantiems į patalpas vogti ir pan.

20. BK Specialiosios dalies straipsniuose yra sudėčių, kuriose nurodoma, kad vykdytojui, be bendrųjų subjekto požymių, reikalingi irpapildomi - specialūs subjekto požymiai. Tokiais atvejais kiti bendrininkai, neturintys tokių specialių požymių, gali būti tik organizatoriais,kurstytojais, padėjėjais, bet ne nusikalstamos veikos vykdytojais.

21. Vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris pasiekia nusikalstamą rezultatą pasinaudodamas asmenimis, nesuvokiančiais savo veiksmų esmės ar negalinčiais jų valdyti arba nesulaukusiais amžiaus, nuo kuriogalima baudžiamoji atsakomybė. Teoriškai pastaroji situacija apibūdinama kaip nusikalstamos veikos padarymas per tarpininką. Pažymėtina, jog situacija, kai nusikalstamos veikos dalyviais yra tik vienas vykdytojas ir jo panaudojami nepakaltinami, nesulaukę amžiaus,nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenys arba asmenys,kurie dėl kartu su vykdytoju padarytos veikos nėra kalti, negali būtivertinama kaip bendrininkavimas. Tokiais atvejais trūksta bendrininkavimo subjekto ir subjektyviųjų požymių, numatytų komentuojamostraipsnio 1 dalyje. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai tam tikrabendrininkavimo forma numatyta kaip aplinkybė, kvalifikuojanti atitinkamą nusikaltimą (BK 149 str. 2 dalis, 150 str. 2 dalis, 180 str.3 dalis, 181 str. 3 dalis, 250 str. 5 ir 6 dalys, 263 str. 3 dalis).


22. Kiekvieno bendrininkavimo atveju vykdytojui tenka ypatingasvaidmuo -jis realizuoja nusikalstamus visų bendrininkų ketinimus.Jei nėra vykdytojo, neįmanomas bendrininkavimas. Iš vykdytojo veiksmų sprendžiama apie nusikalstamos veikos baigtumo laipsnį. Jei vykdytojo nusikalstama veika sustojo pasirengimo ar pasikėsinimo stadijoje, laikoma, kad ir kiti bendrininkai baigė savo veiką atitinkamosestadijose.

23. O r g a n i z a t o r i u s yra asmuo, kuris: 1) subūrė organizuotągrupę; 2) subūrė nusikalstamą susivienijimą; 3) vadovavo organizuotai grupei; 4) vadovavo nusikalstamam susivienijimui; 5) koordinavoorganizuotos grupės veiklą; 6) koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiklą; 7) parengė nusikalstamą veiką; 8) vadovavo nusikalstamai veikai. Taigi BK nurodytas baigtas alternatyvių veikų, iškurių vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi, sąrašas. Esministokio bendrininko požymis yra tai, kad jis suvienija ir nukreipia kitųbendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai - ar išankstinėse jos stadijose, ar jau nusikalstamosveikos darymo metu. Tai bendros nusikalstamos veikos vadovas. Organizatorius būna organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant tyčinę atitinkamo pavojingumo nusikalstamą veiką (žr. BK25 str. komentarą). Organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimasbe vadovo praktiškai neįmanomi. Norint pripažinti vieną iš bendrininkų organizatoriumi, nebūtinai visi šie organizaciniai veiksmai turibūti jo veikloje, užtenka bet kurio iš jų, tačiau dažnai organizatoriausveikla būna žymiai įvairesnė. Dar daugiau - darydamas tą pačią nusikalstamą veiką jis gali atlikti ir vykdytojo veiksmus. Suprantama, kadsprendžiant bendrininkų atsakomybės pagrindimo, bausmės individualizavimo klausimus visi to paties asmens vaidmenys bendroje nusikalstamoje veikoje turi būti išskiriami.

24. Organizatoriaus veikla ne tik labai reikšminga, bet ir įvairi,visada aktyvi. Jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia, verbuoja asmenis dalyvauti darant nusikaltimą, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų įvykdymo būdus, priemones,paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato tarpusavio ryšius ir t. t.Neretai organizatoriaus vaidmuo tuo neapsiriboja, nes kartu jis vadovauja ir kitiems bendrininkams, jau realizuojantiems bendrus nusikalstamos veikos tikslus. Lyginant bendrininkų rūšis, jų veiklą, akivaizdu, kad organizatorius yra pavojingiausias. Tai patvirtina ir BKSpecialiosios dalies normos, tam tikrais atvejais nustatančios, kad vienpati organizacinė veikla yra baigtas nusikaltimas, pavyzdžiui, anti-

24 straipsni

24 straipsnis

160 161

162 konstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas (BK 121 str.), nusikalsta-mo susivienijimo organizavimas (BK 249 str. 3 dalis).

25. Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti

nusikalstamą veiką. Tai nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Nusikalstamo sumanymo autoriumi nebūtinai turi būti patskurstytojas. Kurstymo būdai daugiausia priklauso nuo kurstytojo ir

kurstomojo charakterio savybių, tarpusavio santykių, todėl yra patysįvairiausi: įtikinėjimai, prašymai, pažadai, papirkimas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu ir 1.1. Taigi kurstymo būdai, įstatyme neišvardijami, tačiau kurstyti visada, net ir užmaskuotaforma, galima tik aktyviais veiksmais. Kartu

kurstytojo veiksmai neturiužgniaužti kurstomojo asmens valios, jie privalo tik sukelti sąmoningąnorą daryti bendrą nusikalstamą veiką. Jei sukurstomas daryti pavojingą veiką to nesuvokiantis asmuo: nepakaltinamas, nesulaukęs atitinkamo amžiaus, apgautas, užhipnotizuotas ar priverstas psichine,fizine prievarta, kurstytojas atsako kaip netiesioginis vykdytojas. Tokiais atvejais asmenų, padariusių pavojingas veikas, elgesyje nėratyčios - būtino bendrininkavimo požymio.

26. Kurstymas visada turi būti konkretus, t. y. lenkiama padarytikonkrečią nusikalstamą veiką arba bent jau apibūdintą rūšiniais požymiais, sukeliančią įvairaus sunkumo, bet vieno pobūdžio padarinius (pavyzdžiui, nusikaltimus sveikatai, asmeniui). Bendro pobūdžiopoveikis, kai nesikreipiama į konkrečius asmenis, nenurodomas objektas, o tik siekiama sukelti nesveikas pažiūras, polinkius, neteisingus vertinimus (pavyzdžiui, aukštinami asmenys, pažeidinėjantys įstatymus), nėra kurstymas baudžiamojo bendrininkavimo aspektu.

27. Tam tikrais atvejais kurstytojiški veiksmai, įvertinus didelį jųpavojų, laikomi baigtu nusikaltimu, pavyzdžiui, vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą (BK 122 str.), lenkimasvartoti narkotines ar psichotropines medžiagas (BK 264 str.).

28. Subjektyviajai bendros kurstytojo ir kurstomojo asmens veiklos pusei būdinga tyčia, tačiau jų motyvai, tikslai gali būti skirtingi.Kurstytojas gali veikti ir provokaciniais tikslais, norėdamas demaskuoti kaltininką. Toks kurstymas nepašalina nei kurstytojo, nei jo demaskuoto asmens veikos pavojingumo bei baudžiamumo, todėl pagalatitinkamas BK normas turėtų atsakyti ir provokatorius, ir jo demaskuotas asmuo. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001.

29. P a d ė j ė j u laikomas asmuo, padedantis padaryti nusikalstamą veiką: 1) duodamas patarimų, nurodymų; 2) teikdamas priemones; 3) šalindamas kliūtis; 4) saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus; 5) iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, tos veikos pėdsakus arnusikalstamu būdu įgytus daiktus; 6) iš anksto pažadėjęs realizuotinusikalstama veika įgytus ar pagamintus daiktus. Įstatyme pateiktasišsamus praktiškai visų įmanomų padėjimo, pirmiausia vykdytojui, otaip pat ir kitiems bendrininkams būdų sąrašas. Tai atskleidžia padėjėjo veiklos charakteristiką. Akivaizdu, kad padėjėjas savo nusikalstamaveikla prie kitų bendrininkų veikos prisideda tada, kai pastarieji jauketina padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Tuo padėjėjas tik sustiprina jau suformuotą kurstytojo ar kitų bendrininkų pasiryžimą nusikalstamai veikti bei palengvina nusikalstamos veikos padarymą, slėpimą.

30. Padėjimas kitiems bendrininkams gali būti i n t e l e k t u a l u sa r b a f i z i n i s . Duodamas patarimus, nurodymus (pavyzdžiui, kurįsigyti efektyvius nusikaltimo įrankius, gauti tikslius duomenis apie sargybą), iš anksto žadėdamas slėpti nusikaltimą arba realizuoti nusikalstama veika įgytus ar pagamintus daiktus, padėjėjas bendrininkams suteikia intelektualią pagalbą, o kitais komentuojamo straipsnio 6 dalyjenurodytais atvejais - fizinę pagalbą.

31. Pagalba visada teikiama konkrečiam bendrininkui arba visiemsbendrininkams. Paprastai ji įmanoma ir svarbi, kai ne tik suvokiama,kad pagalba reikšminga bendrai nusikalstamai veiklai, bet ir kai padėjėjas imasi atitinkamos iniciatyvos, t. y. atlieka aktyvius veiksmus perduodamas informaciją ar kitaip padėdamas vykdytojui, organizatoriui,rečiau - kurstytojui. Padėjimas galimas ir neveikimu, tačiau tik tuoatveju, kai padėjėjas, turintis specialią teisinę (ne moralinę) pareigątrukdyti, neleisti atlikti nusikalstamus bendrininkų veiksmus, sąmoningai jos nevykdo. Iš anksto duotas pažadas netrukdyti bendrininkų veiksmams, nepranešti apie juos atitinkamoms valdžios institucijoms stiprina bendrininkų pasiryžimą, įsitikinimą, kad nusikalstamas rezultatasbus pasiektas. O pareigą padėjėjui atitinkamai veikti gali nulemti įstatymo, kitų teisės aktų, profesijos, tarnybos reikalavimai.

32. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais. Būtent priežastinis ryšys

163

Bendroji dalis, IV skyrius 24-25 straipsniai Bendroji dalis, IV skyrius

25 straipsnis

tarp padėjėjo veiksmų ir atsiradusio rezultato palieka už bendrininka-vimo ribų visas kitas veikas, vienaip ar kitaip susijusias su nusikals-tama veika, bet prie jos padarymo neprisidėjusias.

33. Norint pripažinti asmenį padėjėju būtina nustatyti ir tyčią joveikoje. Dažniausiai tai būna tiesioginė tyčia, nors galima situacija,kad padėjėjas suvokia, kad jo veiksmai padeda rengiamai ar daromainusikalstamai veikai, ir sąmoningai leidžia tam įvykti. Pažymėtina,kad bendrininkavimo rūšys ir formos gali įvairiai derintis bei persipinti, pavyzdžiui, organizuotoje grupėje visi bendrininkai gali atliktivykdytojų funkcijas, bet galimas ir įvairesnis pareigų paskirstymas.

34. Visais atvejais kaltininko, atlikusio kelis vaidmenis, veika turiišsamiai atsispindėti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau tokia padėtis ne visada turi įtakos asmens veikos kvalifikacijai. Jeigu bent dalisasmens atliktų veiksmų (neveikimo) buvo susijusi su vykdytojo funkcijomis, jo veika turi būti kvalifikuojama tik kaip vykdytojo, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos organizavimas yra kvalifikuotos sudėtiespožymis (pavyzdžiui, asmens veika turi būti kvalifikuota tik pagal BK249 str. 3 dalį, nepaisant, kad tik dalįjo veiksmų galima laikyti vadovavimu). Jeigu asmuo be organizatoriaus funkcijų, atliko kurstytojo ir (ar)padėjėjo funkcijas, jo veika kvalifikuojama tik kaip nusikalstamos veikosorganizavimas. Pagaliau jeigu asmuo atliko kurstytojo ar padėjėjo funkcijas, abi šios aplinkybės turi atsispindėti kvalifikuojant veikas (pavyzdžiui,BK 24 str. 5 ir 6 dalys, BK 178 str. 3 dalis).

25 Straipsnis. Bendrininkavimo formos

1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė,nusikalstamas susivienijimas.

2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti aružbaigti, jei bent du iŠ jų yra vykdytojai. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. K-1495, įsigal. 2003 m. gegužės I d. (Žiu., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

3. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienąsunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamasnusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veik-lai - vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams da-ryti - susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusa-vio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susi-vienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei tero-ristinė grupė. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495,

įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

1. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšių, veiksmų bendrumo, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį,komentuojamame straipsnyje išskirtos tokios bendrininkavimo formos:1) bendrininkų grupė; 2) organizuota grupė; 3) nusikaĮslarnas susivienijimas. Bendrininkavimo formų išskyrimo kriterijumi gali būti laikomas ir asmenų susitarimo tarpusavyje padaryti nusikalstamą veikąlaikas. Bendrininkų grupė ir organizuota grupė gali būti sudaromos iriki numatytos bei siekiamos nusikalstamos veikos pradžios, ir pačiosveikos darymo metu. Tuo tarpu nusikalstamas susivienijimas sudaromas prieš numatytų bendrai padaryti nusikalstamų veikų pradžią, t. y.iki numatytų nusikaltimų objektyviosios pusės realizavimo. Kita vertus, į sukurtą bei nusikalstamą veiką pradėjusį daryti nusikalstamąsusivienijimą gali įstoti ir nauji bendrininkai.

2. Bendrininkavimo formų išskyrimas padeda išsamiau suprastišio teisinio reiškinio esmę, tiksliau įvertinti bendros nusikalstamosveikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Tai svarbu kvalifikuojant bendrai daromą nusikalstamą veiką, sprendžiant bendrininkų atsakomybės diferencijavimo bei bausmės individualizavimo klausimus.

3. B e n d r i n i n k ų g r u p ė pagal komentuojamo straipsnio2 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ardaugiau asmenų susitaria kartu pradėti daryti, tęsti ar užbaigti jaupradėtą nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkų grupė gali susidarytirengimosi padaryti nusikalstamą veiką ar nebaigto pasikėsinimo jąpadaryti stadijose. Jei bendrininkai tęsia bendrą veiklą baigto pasikėsinimo, baigtos nusikalstamos veikos stadijose, bendrininkų grupė paprastai jau būna susiformavusi. Bendrininkų grupė gali susidaryti betkokio pavojingumo tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimopadarymui. Bendrininkų grupės nariai tarpusavyje gali susitarti dėlvisos numatytos bendros nusikalstamos veikos ar jos epizodų darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimonusikalstamais padariniais ar jų slėpimo ir kt. Iš anksto numatytas,

164 165

Bendroji dalis, IV skyrius 25 straipsnis Dendroji dalis, IV skyrius 25 straipsnis

detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du ben-drininkai turi vykdyti objektyviąją bendros nusikalstamos veikos su-dėties pusę (ar jos dalį). Kadangi bendrininkų grupę gali sudaryti ma-žiausiai du asmenys, ji gali būti sudaryta vien iš vykdytojų. Kitais atvejais bendrininkų grupėje, be bent dviejų vykdytojų, gali būti ir kitų bendrininkų.

4. Iš visų komentuojamame straipsnyje numatytų bendrininkavimoformų mažiausiai pavojinga - bendrininkų grupė. Kartu pažymėtina,kad ši bendrininkavimo forma pagal BK 60 str. 1 dalies 1 punktą nevisada laikoma aplinkybe, sunkinančia baudžiamąją atsakomybę. Taiginusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje visoms kitomsnusikalstamos veikos aplinkybėms esant tokioms pačioms ne visadayra pavojingesnis už nusikalstamą veiką, padarytą vieno asmens. Bendrininkų grupės padaryta nusikalstama veika gali būti pripažinta pavojingesne, kai visi bendrininkai yra vykdytojai ir kėsinasi į ypatingaisvarbų, vertingą, baudžiamojo įstatymo saugomą objektą, kai nusikalstamas tikslas pasiekiamas smurtu ir 1.1.

5. Organizuotagrupėyra tada, kai bet kurioje nusikalstamosveikos stadijoje du ir daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupėsnarys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padarytinusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ir tęsiamos veikos metu. Taigiorganizuota grupė gali susidaryti prie pavienio nusikalstamą veikądarančio asmens prisidėjus (prisijungus) kitiems asmenims, siekiantiems veikti kartu. Organizuota grupė sudaroma siekiant padaryti kelisnesunkius ar apysunkius nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (apie tai plačiau žr. BK 11 str. komentarą). Kitoms,mažiau pavojingoms nusikalstamoms veikoms - baudžiamiesiems nusižengimams padaryti nereikia sukurti tokią sudėtingą ir pavojingąbendrininkavimo formą, kokia yra organizuota grupė (tai beprasmiška), tačiau tai nereiškia, kad organizuota grupė kartu su nusikaltimaisnegali padaryti ir baudžiamųjų nusižengimų.

6. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nu-

sikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodo-mos užduotys, paskirstomi vaidmenys, sutariama dėl nusikaltimo pa-darymo būdo, vietos, laiko. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusi-kalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, besitęsiančius ryšius. Įmanomos situacijos, kad: 1) organizuotoje grupėje visi jos nariai atlieka vykdytojo funkcijas, tačiau yra pasiskirstę užduotis; 2) yra keli organizatoriai; 3) atskiruose to paties nusikaltimo epizo-duose ar darant kitus nusikaltimus tam pačiam dalyviui tenka skirtin-gi vaidmenys. Visais atvejais jie realizuoja bendrai suderintą nusi-kalstamos veikos planą. Tokie bendrininkai supranta sukūrę organi-zuotą grupę ar priklausą jai.

7. N u s i k a l s t a m a s s u s i v i e n i j i m a s yra tada, kai bendrainusikalstamai veiklai - vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiemsnusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių paskirstymas.Komentuojamo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta formuluotė „asmenys susivienija" reiškia susivienijimo dalyvių paklusnumą bendriems susivienijimo tikslams, jų nepriklausomumo atsisakymą ir reikiamą drausmę.

Nusikalstamas susivienijimas sukuriamas siekiant daryti sunkius ar-ba labai sunkius nusikaltimus (paprastai sistemingai nusikalstamai veik-lai), tačiau kartais jis gali būti reikalingas vienam, bet sudėtingam sun-kiam ar labai sunkiam nusikaltimui padaryti. Nusikalstamam susivie-nijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau bendrininkų susita-rimas, aiškus organizatoriaus - vadovo ar vadovų buvimas, detalus vaidmenų pasiskirstymas (kartais ir visi nariai gali būti vykdytojais), bet ir ilgalaikiai, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai. Nusikalstamo susivieni-jimo nariai paprastai būna apsirūpinę ryšio ir kitomis techninėmis prie-monėmis, palengvinančiomis jų nusikalstamą veiklą (Lietuvos Aukš-čiausiojo Teismo Teisėjų senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 15 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant nusikalstamo susivienijimo (BK 2271) baudžiamąsias bylas". „Teismų praktika", 2001, p. 96).

8. Nusikalstamas susivienijimas atskiriems nusikaltimams daryti galisujungti ir keletą autonomiškai veikiančių organizuotų grupių.

9. Subjektyviajai nusikalstamo susivienijimo pusei būdinga tik tiesioginė tyčia. Asmuo įstodamas (kai kada atlikdamas tam tikrą procedūrą) į nusikalstamą susivienijimą suvokia jo tikslus, jų siekimo būdus bei priemones ir būna pasiryžęs aktyviai vykdyti jam paskirtąvaidmenį.

166 167


10. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė gru-pė ar organizacija (apie tai plačiau ir. BK 121 str. komentarą), tero-ristinė grupė (apie tai plačiau ir. BK 250 str. komentarą).

26 Straipsnis. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė

1. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

2. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko rengiantis ar pasikėsinantją daryti, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako už rengimąsi arpasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką.

3. Jeigu yra vieno iš bendrininkų baudžiamąją atsakomybę šalinančių,lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių, į jas neatsižvelgiama sprendžiant dėl kitų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės.

4. Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodeksostraipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šiokodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį.

5. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal šio kodekso 249 straipsnį kaip vykdytojai.

1. Komentuojamas straipsnis įtvirtina pagrindines bendrininkų atsakomybės nuostatas: kiekvieno bendrininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas už bendrai daromą nusikalstamą veiką yra tas pats -tai objektyvių ir subjektyvių nusikalstamos veikos požymių visuma(sudėtis) jo veikoje; bendrininko veikos kvalifikacijos priklausomybėnuo vykdytojo padarytos veikos pobūdžio bei bendrai daromos nusikalstamos veikos stadijos, kurią pasiekė vykdytojo veika. Minėtosprincipinės bendrininkų baudžiamosios atsakomybės nuostatos derinamos su asmeninės kaltės, atsakomybės diferencijavimo, bausmėsindividualizavimo, teisingo nubaudimo ir kt. baudžiamosios teisėsprincipais.

2. Baudžiamajame įstatyme visiems asmenims, kaltiems dėl nusikalstamos veikos padarymo, nustatyti vienodi baudžiamosios atsakomybės pagrindai (BK 2 str.). Kokių nors papildomų bendrininkų atsakomybės pagrindų - be nusikalstamos veikos sudėties jų veikoje -BK nėra numatyta. Kartu pažymėtina, kad kiekvieno bendrininko baudžiamosios atsakomybės pagrindą sudaro sudėtingesnės negu vieno

asmens daromos veikos požymių visuma, t. y. bendrininkavimo požy-mių, numatytų BK 24, 25 str., ir bendrai daromos nusikalstamos vei-kos, numatytos BK Specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvali-fikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Tokia sudėtinė bendri-ninkavimo sudėtis turi būti nustatyta kiekvieno bendrininko atžvilgiu, nepriklausomai nuo bendrininkavimo rūšies ir formos.

3. Tai, kad bendrininkų veikos įvertinimas priklauso nuo vykdytojo faktiškai padarytos veikos, nereiškia, kad bendrininkų vaidmuo bendroje nusikalstamoje veikoje yra tik pagalbinis, kad bendrininkų at-sakomybė visiškai priklauso (yra akcesorinė) nuo vykdytojo atsako-mybės. Jau minėta, kad ne tik vykdytojo, bet ir kiekvieno kito ben-drininko veika atitinka BK Specialiojoje dalyje numatytos tos pačios nusikalstamos veikos sudėtį, kuri papildoma ir konkrečios bendrinin-kavimo rūšies, numatytos BK 24 str. 3-6 dalyse, požymiais. Taigi ir vykdytojas, ir kiti bendrininkai atsako ne už kitų, o už pačių asmeniškai padarytą nusikalstamą veiką, todėl nėra ir negali būti visiško ben-drininkų atsakomybės priklausymo nuo vykdytojo atsakomybės. Ant-raip būtų įmanomos teisine prasme nelogiškos ir nepagrįstos situacijos: jeigu nebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn vykdytojo (pavyzdžiui, jei jis savanoriškai atsisakė pabaigti nusikaltimą, jei nepavyko jo kurstymas ar jis mirė), atsakomybės klausimas kitiems bendrininkams, jau atlikusiems savo nusikalstamą vaidmenį, net nebūtų keliamas; jeigu vykdytojas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius amnestiją ar suteikus malonę, automatiškai baudžiamosios atsakomybės išvengtų kiti bendrininkai ir pan. Bet BK tai nenumatyta.

4. Komentuojamo straipsnio 1 dalies nuostata reiškia ir tai, kad bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t. y. už tokius vykdy-tojo veiksmus, kurie turi ryšį su bendrai daroma veika, bet neapima-mi bendrininkų tyčia. Tokiais atvejais išnyksta būtini bendrininkavi-mo požymiai: veiksmų bendrumas ne tik objektyviąja, bet ir subjek-tyviąja prasme. Vykdytojui, o ne visiems bendrininkams turi būti ink-riminuojamos tik jo suvoktos ir realizuotos kvalifikuotos nusikalsta-mos veikos aplinkybės (pavyzdžiui, veikos padarymo būdas). Vykdy-tojo ekscesu laikytini ir tokie jo veiksmai, kurie nebuvo bendrininkų susitarimo dalyku arba kurie padaryti neatsargiai. Už tokius veiks-mus ir jų padarinius vykdytojas atsako vienas. Ekscesu nebus laiko-mas toks vykdytojo elgesys, kuris ir skirdamasis nuo bendrininkų nu-matytos, sutartos veikos nekeičia kėsinimosi esmės, todėl neturi reikš-mės numatytos (sutartos) ir realizuotos veikos kvalifikavimui. Pažy-

169

168

25-26 straipsniai

mėtina, kad ne tik vykdytojas, bet ir kuris nors bendrininkas gali pa-žeisti tarpusavio susitarimą dėl bendros nusikalstamos veikos, pa-vyzdžiui, siekti kitų padarinių, atlikti neaptartus ir bendrai nusikalsta-mai veikai nereikalingus veiksmus. Taigi galimas kiekvieno bendrinin-ko ekscesas, už kurį atsakoma asmeniškai.

5. Bendrininkų veiksmų kvalifikacija priklauso nuo to, kiek vykdy-tojas realizuoja bendrą nusikalstamą ketinimą. Vykdytojo veika nule-mia, kurią stadiją pasiekia bendra nusikalstama veika. Jei vykdytojo veiksmais (neveikimu) numatyta ir sutarta nusikalstama veika pabai-giama, ir jo, ir visų kitų bendrininkų veika kvalifikuojama kaip bendri-ninkavimas baigtoje nusikalstamoje veikoje. Jei vykdytojas nebaigė bendros veikos arba baigė, bet ji nesukėlė numatytų ir siektų bendrų nusikalstamų padarinių, vykdytojo veika, atsižvelgiant į atliktų veiks-mų pobūdį, vertinama kaip rengimasis arba pasikėsinimas padaryti konkrečią nusikalstamą veiką bendrininkaujant. Teisiškai tai išreiškia-ma nurodant BK 21 ar 22 str. bei jų dalis, kuriuose aprašytos atitinka-mos nusikalstamos veikos stadijos, BK 24 str. ir jo dalį, apibūdinančią bendrininkavimo rūšį, bei BK Specialiosios dalies straipsnį (straips-nius). Pastarajame numatyta nusikalstama veika, kuriai tarpusavyje susitarę rengėsi ar kurią kėsinosi padaryti bendrininkai. Taigi bendri-ninkai atsako atitinkamai: organizatorius - už rengimosi ar kėsinimosi padaryti bendrą nusikalstamą veiką organizavimą, kurstytojas - už kurstymą rengtis padaryti nusikaltimą arba kėsintis padaryti nusikals-tamą veiką, padėjėjas - už padėjimą rengtis ar kėsintis padaryti nusi-kalstamą veiką.

6. Apie bendrininkų savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamąveiką žr. BK 23 str. komentaro 14-19 punktus.

7. Bendrininkavimo institutas, remdamasis bendraisiais baudžiamosios atsakomybės pagrindais, nepaneigia ir asmeninės atsakomybės, teisingo nubaudimo bei kitų baudžiamosios teisės principų. Jeiyra vieno iš bendrininkų baudžiamąją atsakomybę šalinančių, lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių, į jas neatsižvelgiama sprendžiantkitų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės klausimus. Be to, atskiriems bendrininkams negali būti inkriminuojamos asmeninės kitų bendrininkų savybės, pavyzdžiui, recidyvisto, pavojingo recidyvisto įvardijimo atvejais. Ši aplinkybė apibūdina tik tokios savybės turėtojoasmenybę, o ne bendrai realizuojamą nusikalstamą veiką, todėl turireikšmės tik to konkretaus bendrininko atsakomybės pobūdžiui beilaipsniui (apie tai plačiau žr. BK 38, 56, 77 str. komentarus).

8. BK numatyta, kad, pavyzdžiui, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nusikaltimų irbaudžiamųjų nusižengimų krašto apsaugos tarnybai, sudėčių vykdytoju gali būti tik asmuo, be bendrųjų subjekto požymių, turintis irspecialiuosius subjekto požymius, pavyzdžiui, valstybės tarnautojas,[statyme nenumatyta, kad darant tokias veikas bendrininkaujant ir kitibendrininkai, be vykdytojo, privalo turėti specialaus subjekto požymius, todėl asmenys, organizavę, kurstę ar padėję padaryti nusikalstamą veiką, kurios vykdytoju gali būti tik specialusis subjektas, atsakopagal tuos pačius BK straipsnius kaip ir vykdytojas.

9. Komentuojamo straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatos įtvirtina bendrininkų baudžiamosios atsakomybės, jos pagrindų ir ribų santykį (ryšį) su vykdytojo atsakomybe. Vykdytojo vaidmens pobūdis bendrojenusikalstamoje veikoje, kitų bendrininkų veiksmų (neveikimo) ryšyssu vykdytojo veika, jos padariniais, bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai bei kiti objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai suponuoja tokį pat visų bendrininkų baudžiamosiosatsakomybės pagrindą ir visų bendrininkų veiksmų kvalifikavimą pagal tą patį BK straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už vykdytojopadarytą veiką. Vykdytojo ir kitų bendrininkų veika paprastai kvalifikuojama ne tik pagal tą patį konkretų BK Specialiosios dalies straipsnį, bet ir nurodant konkrečią bendrininkavimo rūšį, aprašytą atitinkamose BK 24 str. dalyse.

10. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal BK Specialiosiosdalies straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką,inter alia pabrėžia ir visų kitų bendrininkų veikos pavojingumą, nurodo teisines bendros nusikalstamos veikos pasekmes, bendrininkųatsakomybės ryšį ir santykį su vykdytojo atsakomybe. Bendrininkųveikos kvalifikacija pagal tą patį BK Specialiosios dalies straipsnįpagrindžia ir vienodus bendrininkų atsakomybės principus: 1) bendrininkams už bendrą nusikalstamą veiką, jos sukeltus padarinius taikomos tos pačios bausmės, neperžengiant minimalios ir maksimaliosribų, numatytų pagal straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojoir kitų bendrininkų veika, sankciją; 2) individualizuojant bausmę laikomasi tų pačių bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.).

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos subjekto ar subjektyviosios pusės požymiai, lemiantys nusikalstamos veikos kvalifikuotos ar pri-vilegijuotos sudėties suformulavimą, gali būti inkriminuojami tiktam

170 171

bendrininkui, kuris tuos požymius atitinka. Tokiais atvejais bendrinin-kų veikos kvalifikuojamos pagal skirtingas BK Specialiosios dalies atitinkamo straipsnio dalis. Jei nusikalstamos veikos subjekto ar sub-jektyviosios pusės požymių pagrindu suformuotos kvalifikuotos ar privilegijuotos sudėtys įtvirtintos atskiruose BK Specialiosios dalies straipsniuose, pavyzdžiui, nužudymas labai susijaudinus (130 str.), naujagimio nužudymas (131 str.), pagal BK 131 str. gali būti kvalifi-kuojama tik naujagimio motinos veika, pagal BK 130 str. - tik afekto būsenos buvusio kaltininko veika. Su tokiais kaltininkais bendrinin-kavę asmenys atsako ne pagal BK 130 str. ar 131 str., bet pagal ati-tinkamą BK 129 str. (nužudymas) dalį.

11. Vienodi bendrininkų atsakomybės pagrindai nepaneigia bendrininkų atsakomybės diferencijavimo ir bausmės individualizavimo,nereiškia lygios (vienodos) visų bendrininkų atsakomybės. Kiekvienas bendrininkas atsako už savo asmeninę veiką, už tai, ką aprėpė jotyčia. Įvertinamas kiekvieno bendrininko vaidmuo, bendrininkavimorūšis. Komentuojamo straipsnio 4 dalies nuostata, kad organizatorius,kurstytojas ar padėjėjas atsako ne tik pagal BK Specialiosios daliesstraipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už vykdytojo padarytą veiką,bet ir pagal BK 24 str. 4, 5 ar 6 dalis, reiškia reikalavimą individualizuoti kiekvieno bendrininko atsakomybę, atsižvelgiant ir į kiekvienobendrininko veikos pobūdį - bendrininkavimo rūšį, konkretų indėlįdarant bendrą nusikalstamą veiką, siekiant nusikalstamų padarinių.

12. Kiekvieno bendrininko dalyvavimo bendroje nusikalstamojeveikoje pobūdį pirmiausia apibūdina bendrininkavimo rūšis. Būtentvykdytojo, organizatoriaus, kurstytojo, padėjėjo funkcijos nulemiabendrininko vaidmenį, vietą, svarbą bendrai nusikalstamai veikai. Paprastai visoms kitoms veikos aplinkybėms, sąlygoms esant vienodoms(lygioms), organizatorius laikomas pavojingesnių už kurstytoją, padėjėją. Tačiau išvada apie bendrininko pavojingumą, padaryta atsižvelgiant tik į dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje pobūdį -bendrininkavimo rūšį, yra formali. Visada vertintinas realus kiekvieno bendrininko poveikis kitiems bendrininkams, visai nusikalstamosveikos eigai bei jos padariniams, t. y. dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje laipsnis. Kiekvieno bendrininko dalyvavimo darantbendrą nusikalstamą veiką laipsnį nulemia jo veiklos indėlis, tokioindėlio svarba kitų bendrininkų veiksmams. Tai rodo bendrininko sumanumo, aktyvumo, valios, atkaklumo ir kt. savybių (pavyzdžiui, tarnybinio priklausomumo nuo kitų bendrininkų) panaudojimo siekiantbendro nusikalstamo rezultato įvertinimas.

13. Sprendžiant kiekvieno bendrininko atsakomybės klausimą įver-tintina ir bendrininkavimo forma, kuria realizuojama sutarta bendranusikalstama veika ir numatyti bei siekiami bendri nusikalstami padariniai. Pažymėtina, kad BK 25, 26 str. 1, 2, 3 dalys, taip pat BK60 str. 1 dalies 1 punkto nuostatos (žr. BK 60 str. 1 dalies 1 punktokomentarą) rodo, jog ne bet koks bendrininkavimas ir ne kiekvienąkartą sunkina kiekvieno bendrininko atsakomybę. Šios taisyklės išimtis yra bendros nusikalstamos veikos padarymas organizuotoje grupėje. Tokia bendrininkavimo forma visada laikoma aplinkybe, sunkinančia visų jos dalyvių atsakomybę (BK 60 str. 1 dalies 2 punktas).

14. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje, pabrėžiant nusikalstamosusivienijimo pavojingumą, nurodyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai nepriklausomai nuo faktinės jų veiklos - bendrininkavimo rūšies ir vaidmens - baustini kaip vykdytojai. Taip siekiama sugriežtinti nusikalstamo susivienijimo dalyvių baudžiamąją atsakomybę. Nežiūrint, kad komentuojamo straipsnio 5 dalyje nereikalaujamanustatyti kiekvieno dalyvio vaidmenį (organizatorius, vykdytojas irt. t.), teismas nėra atleidžiamas nuo pareigos individualizuoti kiekvieno bendrininko atsakomybę. Tam reikia išsiaiškinti kiekvieno bendros nusikalstamos veikos dalyvio vaidmenį (organizatoriaus, kurstytojo, padėjėjo), įvertinti jo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes. Kartu BK įtvirtinta, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik tais atvejais,kai kaltininko tyčia (apie tai plačiau žr. BK 15 str. komentarą) apėmėnusikalstamo susivienijimo dalyvių veiklą, t. y. kai kaltininkas suvokė savo paties, kitų bendrininkų daromos veikos pavojingumą, jospobūdį, suprato bendrai daromos veikos padarinius ir jų siekė.

172 173

27 Straipsnis. Nusikaltimų recidyvas

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.Toks asmuo yra recidyvistas.

2. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo:1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaronaują labai sunkų nusikaltimą;2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą;3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą;4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą.

3. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobodį ir kitas bylosaplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu.

4. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu,neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolika metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip patužsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikosbaudžiamieji įstatymai atsakomybės nenumato.

5. Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas.

1. Komentuojamame straipsnyje iš visų baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje žinomų nusikaltimų recidyvų, pavyzdžiui, paprasto,pavojingo, bendrojo, specialaus, penitencinio, nurodomi nusikaltimų recidyvas ir pavojingas nusikaltimų recidyvas, apibūdinami jų požymiai,taip pat įtvirtinamas recidyvisto ir pavojingo recidyvisto institutas.

2. Nusikaltimų recidyvo požymiais, įtvirtintais komentuojamostraipsnio 1 dalyje, yra: 1) tyčinių nusikaltimų padarymas (į baudžiamuosius nusižengimus bei į neatsargius nusikaltimus pripažįstant nusikaltimų recidyvą neatsižvelgiama); 2) recidyvą sudaro mažiausiaidu tyčiniai nusikaltimai; 3) šiuos nusikaltimus padaro tas pats asmuo;

174

4) būna išlikęs teistumas bent už vieną anksčiau padarytą tyčinį nusi-kaltimą, t. y. susidaro situacija, kad asmuo, teistas už tyčinio nusikal-timo padarymą, teistumui užjįneišnykus ar j o nepanaikinus įstatymo nustatyta tvarka vėl padaro bent vieną tyčinį nusikaltimą; taigi nusi-kaltimų recidyvu negali būti pripažįstama situacija, kai to paties as-mens atžvilgiu antrasis nuosprendis priimamas dėl nusikaltimo, pada-ryto iki nuosprendžio priėmimo pirmoje byloje.

3. Nors tiesiogiai komentuojamo straipsnio 1 dalyje ir apskritai visame šiame straipsnyje nenurodyta, sistemiškai aiškinant jo 1 ir 4 dalis pažymėtina, kad sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būtilaikomi nusikaltimai, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis nei aštuoniolikos metų, nors teistumas už juos ir neišnykęs ar nepanaikintas.Komentuojant BK 27 str. nuostatas šiuo aspektu taip pat pažymėtina,kad svarbus būtent nusikaltimų padarymo laikas. Šis straipsnis taikomas, jei kaltininkas juos padarė nesulaukęs aštuoniolikos metų. Kadatoks asmuo buvo nuteistas (nesukakus aštuoniolikos metų ar jau būnant pilnamečiu), minimu atveju teisinės reikšmės neturi (taip pat žr.šio straipsnio komentaro 8, 10, 11, 14 punktus). Konstatuojant nusikaltimų recidyvą taip pat neatsižvelgiama į asmens teistumą už užsienyje padarytus nusikaltimus, jei šiame BK už tokias veikas nenumatytabaudžiamoji atsakomybė.

4. Pripažįstant nusikaltimų recidyvą neturi reikšmės: 1) padarytųir nusikaltimų recidyvo komponentais (sudėtine dalimi) esančių tyčinių nusikaltimų rūšis, pobūdis: jie gali būti tapatūs, vienarūšiai arįvairių rūšių; 2) nusikaltimų recidyvą sudarančių tyčinių nusikaltimųkategorija - sunkumo laipsnis, numatytas BK 11 str.; 3) paskirtosbausmės (bausmių) rūšis, dydis; jei paskirta laisvės atėmimo bausmė- jos atlikimo vieta; 4) ar už anksčiau padarytą nusikaltimą atliktabausmė; 5) kokioje nusikalstamos veikos stadijoje nutrūko asmensdaromas nusikaltimas (nusikaltimai); 6) ar nusikaltimų recidyvą sudarantys nusikaltimai padaryti bendrininkaujant, ar vieno asmens.

5. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nusikaltimųrecidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas ..., vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų". Aiškinant šią nuostatą nusikaltimų recidyvoatsiradimo momento aspektu pažymėtina, kad asmens kaltumą padarius nusikaltimą (taip pat paties nusikaltimo padarymą) konstatuoja teismas. Taigi nusikaltimų recidyvas konstatuojamas nuo to momento, kaiasmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą), kitu teismo nuosprendžiu pripažįstamas

175

kaltu padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nuo tokio momento asmuo jau laikomas recidyvistu, jo atžvilgiu teismas gali taikyti ir BK 56 str. nu-matytos bausmės skyrimo recidyvistui bei pavojingam recidyvistui tai-sykles (žr. BK 56 str. komentarą). Tame pačiame (paskutiniame) nuo-sprendyje gali būti konstatuojamas nusikaltimų recidyvas. Jį padaręs asmuo (kaltininkas) laikomas recidyvistu ir į tai atsižvelgiama indivi-dualizuojant tokio asmens atsakomybę.

6. Nusikaltimų recidyvas baigiasi, kai išnyksta ar panaikinamasteistumas bent už vieną nusikaltimą, esantį būtinąja sudėtine recidyvo dalimi, arba kai išnyksta teistumas už sunkiausią iš nusikaltimų,sudarančių recidyvą, kadangi asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų(žr. BK 97 str. 8 dalį). Nuo to momento ir asmuo, padaręs nusikaltimus, sudariusius nusikaltimų recidyvą, nebelaikomas recidyvistu. Dėlto atskiras teismo sprendimas ar koks nors kitas teisės aktas bei procesinis veiksmas nereikalingi.

7. Asmuo, padaręs tyčinius nusikaltimus, kurių visuma pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį sudaro nusikaltimų recidyvą, laikomasrecidyvistu. Tai patvirtina apkaltinamasis nuosprendis, kuriame teismas konstatuoja nusikaltimų recidyvą, ir kuris tuo pačiu nustato, kadkaltininkas yra recidyvistas. Pavojingu recidyvistu pripažįstama teismo sprendimu. Recidyvo atveju jį padaręs asmuo savaime laikomasrecidyvistu. Teismas atskiro sprendimo tuo klausimu nepriima. Taigiasmuo recidyvistu laikomas nuo to momento, kai teismas pripažįsta jįkaltu padarius paskutinį nusikaltimą, sudarantį nusikaltimų recidyvą.Teismas, konstatavęs nusikaltimų recidyvą ir tuo pačiu savaime pripažinęs kaltininką recidyvistu, tuo pačiu nuosprendžiu taiko BK nuostatas, susijusias su recidyvisto atsakomybės individualizavimu.

Recidyvu gali būti pripažintas tik toks tyčinis nusikaltimas, kuris buvo padarytas po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėji-mo, nes tik nurodytu momentu asmeniui atsiranda teistumas (žr. BK 97 str. 1 dalį). Konstatuodamas nusikaltimų recidyvą, teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinamasis yra recidyvistas (kuriuo tapo nuo to momento, kai po ankstesniojo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėji-mo padarė pirmą tyčinį nusikaltimą), ir pritaiko jam bausmės skyri-mo recidyvui taisykles (žr. BK 56 str. komentarą).

8. Recidyvistu negali būti pripažįstamas asmuo, kuris nusikaltimus (nusikaltimą), galinčius sudaryti nusikaltimų recidyvą, padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų.

9. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pavojingo nusikaltimų recidyvo ir pavojingo recidyvisto institutai.

10. Pavojingą nusikaltimų recidyvą apibūdina, išskyrus nusikaltimų, sudarančių šią recidyvo rūšį, sunkumą, iš esmės tokie pat požymiai, kaip ir nusikaltimų recidyvą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas,komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodydamas nusikaltimus, sudarančius pavojingą nusikaltimų recidyvą, nemini kaltės formos, tačiaušie nusikaltimai pagal BK 11 str. gali būti padaromi tik tyčia.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje yra išvardyti nusikaltimų, už kuriuos asmuo jau yra nuteistas bei naujai jo padarytų nusikaltimų (nusikaltimo) deriniai, sukuriantys pavojingo nusikaltimų recidyvo si-tuaciją. Tik esant tokioms situacijoms nusikalstamos veikos sudaro pavojingą nusikaltimų recidyvą. Kita vertus, pavojingas nusikaltimų recidyvas konstatuojamas kiekvieną kartą, kai susidaro bet kuri iš si-tuacijų, numatytų šio straipsnio 2 dalyje. Tai padaroma nuosprendyje pripažinus asmenį kaltu padarius nusikaltimą, kuris pagal konkretų komentuojamo straipsnio 2 dalies punktą sukuria pavojingo nusikal-timų recidyvo situaciją.

Nusikalstamų veikų, kurios vertinamos kaip pavojingas nusikalti-mų recidyvas, pagrindai kartu yra veiką padariusio asmens pripažini-mo pavojingu recidyvistu pagrindai. Dėl šios priežasties komentuoja-mo straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad teismas, spręsdamas klausimus dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistu-mą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nu-sikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įsta-tymuose atsakomybė nenumatyta, taikytina ne tik pripažįstant asmenį pavojingu recidyvistu, bet ir visų pirma konstatuojant pavojingo nu-sikaltimų recidyvo buvimą ar nebuvimą.

11. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, spręs-damas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia ir į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis nei aštuoniolikos metų. Tuo tarpu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, apibūdinant atitinkamai recidyvą, recidyvistą ir pavojingą nusikaltimų recidyvą, mi-nėta išimtis neįtvirtinta. Taigi įmanomos situacijos, kad recidyvistu gali būti laikomas ir asmuo, nesulaukęs aštuoniolikos metų, nes jo pripa-žinimui recidyvistu, konstatavus nusikaltimų recidyvą, BK nereikalauja atskiro teismo sprendimo. Tokio sprendimo pasekmė būtų atsako-mybės griežtinimas nepilnamečiui recidyvistui (žr. šio straipsnio ko-

176 177

mentaro 5, 7, 16punktus). Tai prieštarautų BK įtvirtintam nepilname-čių, padariusių nusikalstamas veikas, atsakomybės švelninimui, todėl komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, nenustatant, kad pripažįstant asmenį recidyvistu neatsižvelgiama ir į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis nei aštuoniolikos metų, vertintinas kaip įstatymo spraga.

12. Pavojingas nusikaltimų recidyvas baigiasi, kai išnyksta ar panaikinamas teistumas pagal nuosprendį, kuriuo asmuo buvo pripažintas pavojingu recidyvistu (ir. BK 97 str. komentarą). Kiti pagrindai arsąlygos pavojingo nusikaltimų recidyvo pasibaigimui BK nenumatyti, todėl atskiras teismo sprendimas ar koks nors kitas teisės aktas,procesinis veiksmas dėl pavojingo nusikaltimų recidyvo pasibaigimonereikalingas.

13. Padarytų nusikalstamų veikų pripažinimas pavojingu nusikaltimų recidyvu savaime nesuponuoja teisinio jį padariusio asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu. Esant tokiam pagrindui, teismas kiekvieną kartą sprendžia ir turi teisę (bet ne pareigą) asmenį pripažinti(ar nepripažinti) pavojingu recidyvistu. Tai turi būti padaroma teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, suanksčiau padarytais nusikaltimais nulėmusį pavojingo nusikaltimų recidyvo susiformavimą. Teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, pagal komentuojamo straipsnio 3 dalįprivalo atsižvelgti į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, t. y. nusikalstamos veikos padarymo stadiją, dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį, pavyzdžiui, bendrininkavimo rūšį, jeiveika (veikos) padarytos bendrininkaujant, į kitas bylos aplinkybes,pavyzdžiui, lengvinančias ar sunkinančias kaltininko atsakomybę.

14. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurios gali būti nustatytos baudžiamojoje byloje, tačiau kurios negaliturėti reikšmės teismui sprendžiant asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą. Tai teistumas už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas išnykęs ar panaikintas,taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose atsakomybė nenumatyta.

Minėta, kad į tai neturėtų būti atsižvelgiama ir konstatuojant nusi-kaltimų ar pavojingą nusikaltimų recidyvą (ir. šio straipsnio komen-taro 2, 4, 5, 10 punktus).

15. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumasišnyksta ar panaikinamas. Apie teistumo išnykimą ir panaikinimą/p/ac/a?;ir. BK 97 str. komentarą. Atskiro teismo sprendimo ar kokio nors kitoteisinio akto, procesinio veiksmo dėl konstatavimo, kad asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu neteko galios, BK nereikalauja.

16. Apibūdinant teisines nusikaltimų recidyvo, pavojingo nusikaltimų recidyvo, recidyvisto, pripažinimo pavojingu recidyvistu pasekmes, pažymėtina, kad recidyvas - didesnio pavojaus nusikalstamosveikos padarymo forma. Recidyvas gali būti pagrindu paskiriant sunkesnę bausmę: recidyvistui - paprastai laisvės atėmimo bausmę, pavojingam recidyvistui -griežtesnę bausmę negu pagal straipsnio sankciją už padarytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (ir. BK 56 str. komentarą).

Nors įstatymų leidėjas tiesiogiai nenurodo (išskyrus BK 38 str.), recidyvistas, pavojingas recidyvistas, atsižvelgus į jų padarytų nusi-kaltimų sunkumą, negali būti atleidžiami nuo baudžiamosios atsako-mybės. Išimtimi gali būti tik BK 39' str. (atleidimas nuo baudžiamo-sios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas) numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai. Dėl padarytų nusikaltimų sunkumo pavojingam recidyvistui negali būti atidėtas bausmės vykdymas (BK 75 str. 1 dalis). BK 77 str. 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pavojingam recidyvistui netaikomas lyg-tinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atė-mimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme. Pagal BK 77 str. 1 dalies 1 punkto c papunktį recidyvistams nustatyta griežčiausia są-lyga lygtinai atleidžiant juos nuo bausmės prieš terminą-jie privalo būti atlikę ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės. Pa-gal BK 97 str. 3 dalies 3 punkto d papunktį pavojingi recidyvistai ilgiausiai iš visų nuteistųjų- dešimt metų laikomi turinčiais teistumą. Priimant įstatymus dėl amnestijos recidyvistams ir pavojingiems recidyvistams paprastai nustatomos griežtesnės šio instituto taikymo sąlygos. Pažymėtina, kad užtikrinant visų lygybės prieš įstatymą prin-cipą, recidyvisto, pavojingo recidyvisto požymiai nėra nurodomi pa-grindinėse ar kvalifikuotose nusikaltimų sudėtyse.

Nusikaltimų recidyvas ar pavojingas nusikaltimų recidyvas, kaip ir kitos nusikalstamų veikų daugėto formos, pagal BK 60 str. nelaiko-mos aplinkybe, sunkinančia baudžiamąją atsakomybę.

178 179

Bendroji dalis, V skyrius 28 straipsnis Bendroji dalis, V skyrius 28 straipsnis

V SKYRIUS

(28-35 straipsniai)

BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANČIOS APLINKYBĖS

28 Straipsnis. Būtinoji gintis

1. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos įkitus asmenis ar valdžios institucijas.

2. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitasteises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesioginetyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios gintiesribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimas, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

4. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjįįstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.

1. Įstatymų leidėjas numato du svarbiausius nusikalstamos vei-kos požymius - ji pavojinga ir uždrausta BK (žr. BK 11 ir 12 str. komentarus). Kartu jis nurodo, kad tam tikrais atvejais veika gali būti numatyta BK, tačiau nepavojinga. Aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikal-timu ar baudžiamuoju nusižengimu, BK V skyriuje apibrėžiamos kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Tai yra būtinoji gintis (BK 28 str.); asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas (BK 29 str.); profesinių pareigų vykdymas (BK 30 str.); būtinasis rei-kalingumas (BK 31 str.); teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas (BK 32 str.); įsakymo vykdymas (BK 33 str.); pateisinama profesinė

180

ar ūkinė rizika (BK 34 str.) ir mokslinis eksperimentas (BK 35 str.). Pabrėžtina, kad šių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, nes komentuo-jamas BK nenumato tokių aplinkybių kaip, pavyzdžiui, nukentėjusiojo sutikimas, savo teisės realizavimas ir 1.1. Kai kurias aplinkybes, kurios pašalina baudžiamąją atsakomybę, reglamentuoja specialūs įstatymai, pavyzdžiui, kraujo donorystę Kraujo donorystės įstatymas („Valstybės žinios", 1996, Nr. 115-2666), žmogaus organų donorystę Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas („Valstybės žinios", 1996, Nr. 116-2696; 2004, Nr. 55-1826).

2. B ū t i n o j i g i n t i s , remiantis baudžiamosios teisės teorija,apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuonebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

3. Valstybė, apibrėždama žmogaus teises ir laisves, garantuoja jųapsaugą. Tačiau apginti žmogaus teises ir laisves valstybės institucijųturimomis priemonėmis ne visada galima, todėl baudžiamieji įstatymai suteikia žmogui teisę gintis pačiam. Įtvirtindamas būtinosios ginties institutą įstatymų leidėjas pripažįsta, kad veiksmai, padaryti esantbūtinajai ginčiai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojingąkėsinimąsi. Tokiu atveju valstybė ne tik realiai leidžia pasinaudotiasmeniui savo prigimtine teise gintis, bet ir yra jos teisinis garantas.

4. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skyriuje(„Žmogus ir valstybė"), taip pat jos preambulėje yra apibrėžtos žmogaus teisės ir laisvės, kurios turi būti ginamos. Dėl to būtinosios ginties instituto įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme yra viena iš svarbių priemonių, užtikrinančių žmogaus teisių įgyvendinimą. Teisė į būtinąją gintį akcentuojama ir tarptautinėse sutartyse. Pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(„Valstybės žinios", 2000, Nr. 96-3016) 2 str. įtvirtinta, jog gyvybėsatėmimas negali būti laikomas prieštaraujančiu šiam straipsniui, jeigutai įvyko neviršijant jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamaibūtina ginant kiekvieną asmenį nuo neteisėto smurto.

5. Įstatymų leidėjas akcentuoja, kad asmuo teisę į būtinąją gintįgali įgyvendinti nepriklausomai, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, valdžios institucijas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas dar 1997 m. birželio 13 d. nuta-

181

rime Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo" teismams išaiškino, kad teisė į būtinąją gintį gali būti realizuota nepriklausomai nuo galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant arba kreipiantis pagalbos į kitus as-menis ar pareigūnus („Teismų praktika", 1997, Nr. 7, p. 70-73).

6. Būtinoji gintis yra žmogaus teisė, o ne pareiga. Nepasinaudoji-mas šia teise neužtraukia teisinės atsakomybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai kai kuriems valstybės tarnautojams arviešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims nustato pareigą užkirsti kelią pavojingoms veikoms ir ginti kitų žmonių teises,tačiau tokių asmenų (pavyzdžiui, policininkų) veiksmai, kuriais padaryta žalos, vertinami pagal kitos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės - profesinės pareigos vykdymo taisykles (žt: BK30 str. komentarą). Kartu pabrėžtina, kad teisę į būtinąją gintį turikiekvienas žmogus, taip pat ir policijos pareigūnas. Jis turi teisę panaudoti jėgą prieš kitą asmenį gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi,gresiančio jo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

7. Baudžiamasis įstatymas leidžia ginti ne tik savo, bet ir kitųasmenų teises, valstybės ar visuomenės interesus. Ginant kitą asmenįar jo teises nebūtinas to asmens sutikimas.

8. Būtinoji gintis galima ne prieš visus pavojingus veiksmus. Baudžiamasis įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais teisės aktaissaugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuotokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytosnusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus (visuomenės ir valstybės saugumą,normalų valstybinių įstaigų funkcionavimą ir pan.).

9. Būtina pabrėžti, kad būtinoji gintis, susijusi su žalos puolančiajam padarymu, bus aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę tiktuo atveju, jei atitiks ginties teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos susijusios su dviem esminiais momentais - kėsinimusi ir gynyba.

10. Kėsinimąsi apibūdina trys sąlygos: kėsinimosi pavojingumas, kėsinimosi akivaizdumas, kėsinimosi realumas.

K ė s i n i m o s i p a v o j i n g u m ą rodo tai, kad besikėsinančio asmens veiksmai, sudarantys kėsinimosi turinį, nukreipti prieš kito asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamy-

182

bę, kitas asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingu kėsinimusi laikomos tik tos baudžiamajame įstatyme nu-matytos veikos, kurios gali pasireikšti veikimu. Būtinoji gintis nega-lima prieš veiką, kuri padaroma neveikimu (pavyzdžiui, BK 164 str. numatytą vengimą išlaikyti vaiką). Pavojingu kėsinimusi turėtų būti pripažinti ir tokių asmenų, kurie dėl kokių nors asmeninių savybių ir pan. negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, veiksmai. Lei-džiama gintis ir nuo pavojingų veiksmų, kuriuos daro, pavyzdžiui, nepakaltinamas, mažametis asmuo ar pan. Antra vertus, humanizmo principas reikalauja, kad tokių asmenų kėsinimasis būtų atremtas pa-darant jiems minimaliai žalos, o jei yra galimybė - apskritai išven-giant žalos jų sveikatai, turtui ir pan.

11. Negali būti pripažinti pavojingu kėsinimusi įstatymo ir kitų teisės aktų apibrėžti pareigūnų ar kitų asmenų veiksmai, kuriais ribojamos žmogaus teisės ir laisvės, tačiau visais atvejais asmuo nepraranda teisės į būtinąją gintį, jeigu pareigūno ar kito asmens veiksmai yraaiškiai neteisėti. Būtina pabrėžti, kad teismas, vertindamas asmensgynybą prieš teisėtus pareigūnų veiksmus, turi atsižvelgti, kaip ginantysis suvokė (realiai galėjo ir turėjo suvokti) pareigūnų veiksmus.Jei, pavyzdžiui, pareigūnai, būdami neuniformuoti ir neprisistatę dėlkokių nors priežasčių, susijusių su jų tiesioginės pareigos atlikimu,panaudojo prieš asmenį fizinę jėgą, o žmogus, manydamas, jog taiužpuolikai, priešinosi ir gynėsi, tokie asmens veiksmai turėtų būti pripažįstami būtinąja gintimi, o ne pasipriešinimu valstybės tarnautojuiar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK286 str.), nes asmuo neidentifikavo ir negalėjo identifikuoti „užpuolikų" kaip pareigūnų.

12. Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kai žala jau daroma arbayra labai aiški jos grėsmė, t. y. kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jisyra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms,valstybės ar visuomenės interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismosenatas yra pabrėžęs, kad itin kruopščiai turi būti tiriamos pavojingokėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą („Teismų praktika", 1997,Nr. 7). Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (išsitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantis apsupamas kitų asmenų ir pa i, taip pat tuomet, kai gynyba įvyksta vos pasibaigus kėsinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginančiajam nebuvo aiškus. Pa-

183

Bendroji dalis, V skyrius 28 straipsnis

vojingas kėsinimasis negali būti laikomas pasibaigusiu, jeigu jis buvo laikinai sustabdytas besikėsinančiojo (pavyzdžiui, dėl pavojingesnių užpuolimo priemonių paieškos). Taip pat kėsinimosi pabaigos besąly-giškai nereiškia ginklų ar kitų daiktų, panaudotų pavojingo kėsinimosi metu, atitekimas besiginančiajam.

13. Besiginančiojo veiksmai, padarant žalos kitam asmeniui, negalibūti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas jo kėsinimasis jau buvoatremtas ar pasibaigęs ir besiginantysis tai suprato, todėl aiškiai nebuvoreikalo gintis. Tokiu atveju atsakomybė už padarytus veiksmus atsiranda bendrais pagrindais. Pažymėtina, kad besiginančiojo veiksmai, padarant žalos kitam asmeniui, kai pavojingas kėsinimasis jau buvo atremtasar pasibaigęs ir besiginantysis tai suprato, gali peraugti į asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymą^ BK 29 str. komentarą).

Negali būti laikomi būtinąja gintimi ir tokie atvejai, kai iš anksto, siekiant apsaugoti asmenų teises ir interesus nuo galimų, spėjamų kė-sinimųsi, įtaisomi pavojingi gyvybei įrenginiai (aptvarai su įjungta elektros srove, sprogstamieji įtaisai ir pan.). Paprastai tokiais atvejais dar nėra realios kėsinimosi grėsmės, todėl šių įrenginių statytojai turi imtis įvairių atsargumo priemonių. Jei tokių priemonių nesiimama ar jos yra nepakankamos ir atsiranda žalingų padarinių, įrengimų staty-mas gali būti pripažintas tyčine ar neatsargia nusikalstama veika. Bū-tinoji gintis negalima tyčios iškėlimo aikštėn metu ir tik išimtinais atvejais galima rengimosi padaryti nusikalstamą veiką stadijoje. Ren-gimosi padaryti nusikalstamą veiką stadijoje paprastai dar nėra nei pavojingo kėsinimosi, nei realios grėsmės. Rengimosi esmė yra sąlygų sudarymas numatomam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukš-čiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija 2002 m. sausio 29 d. (Bau-džiamoji byla Nr. 2K-111/2002) nutartyje akcentavo, kad baudžia-moji atsakomybė už rengimąsi padaryti konkretų nusikaltimą atsiranda tuomet, kai sumanymas padaryti nusikaltimą yra išreiškiamas veiks-mais, sąmoningai sudarančiais ar siekiančiais sudaryti sąlygas suma-nytam nusikaltimui pasiekti („Teismų praktika", 2002, Nr. 17, p. 260). Kartu pabrėžtina, kad tais atvejais, kai asmuo suvokia ir tikrai žino, jog rengimasis padaryti nusikalstamą veiką nukreiptas prieš jį ir kelia realią grėsmę jo įstatymais ginamiems interesams, jis turi teisę į būti-nąją gintį. Įstatymas nedraudžia rengtis būtinajai ginčiai.

14. R e a l i u laikomas kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų, egzistuojaobjektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Jei realiai kėsinimosi nebuvo ir žmogus dėl tokio kėsinimosi klydo, įsivaizduodamas jį, tokia

Bendroji dalis, V skyrius

situacija laikoma t a r i a m ąja b ū t i n ą j a g i n t i m i . Klaida, dėl kurios asmuo pradeda gintis nuo negresiančio jam pavojaus, gali atsirasti dėl neteisingai įvertintos konkrečios situacijos, kito asmens elgesį palaikius pavojingu, neteisingai suvokus pašalinio asmens vaidmenį užpuolimo sąlygomis ir pan.

T a r i a m o j i b ū t i n o j i g i n t i s gali būti tuo atveju, kai nėra realaus pavojingo kėsinimosi, tačiau susidariusios įvykio aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, jog jis prasidėjo arba tiesiogiai gresia, o be-siginantysis neturi ar negali numatyti, kad įvykio aplinkybes suvokia klaidingai, todėl tariamos ginties metu padaryta žala kitam asmeniui laikoma padaryta esant būtinajai ginčiai. Jeigu, esant toms pačioms sąlygoms, besiginantysis turėjo ir galėjo numatyti, kad iš tikrųjų kėsi-nimosi nėra, jo veiksmai dėl žalos padarymo kitam asmeniui kvalifi-kuojami kaip padaryti dėl neatsargumo. Negalima laikyti tariamąja gintimi atvejų, kai nebuvo pakankamo pagrindo tikėtis kėsinimosi ir gintis pradėta iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo. Žalos padarymą tokiomis aplinkybėmis reikia laikyti tyčine nusikalstama veika, jei ji atitinka konkrečius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pavyz-džiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija 2001 m. gegužės 22 d. (Baudžiamoji byla Nr. 2K-486/2001) nutartyje akcen-tavo, kad nukentėjusiojo asmenybė (baustas už veiksmus prieš poli-cijos pareigūnus ir anksčiau), jo elgesys prieš pat įvykį (smurtas prieš žmoną) negali būti pagrindas būtinajai ginčiai, nes: < ... > tokia gintis neatitiktų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, < ... > būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, o ne nuo pavojingų asmenų" („Teismų praktika", 2001, Nr. 16, p. 217).

15. Reikalavimus g y n y b a i nulemia pats kėsinimosi pobūdis.Be to, gynyba turi atitikti šiuos požymius: žala padaroma tik besikėsinančiajam, žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi, padarytažala neperžengia būtinosios ginties ribų.

16. Ginantis ž a l a p a d a r o m a t i k b e s i k ė s i n a n č i a j a m ,o ne tretiesiems asmenims. Žala, padaryta būtinosios ginties metu,gali būti gyvybės atėmimas, sunkus sveikatos sutrikdymas, smūgiųsudavimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas ir pan. Komentuojamostraipsnio atžvilgiu nesvarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam būtinosios ginties atveju, yra mažesnė, ar didesnė už žalą, kurią užpuolikas ketino padaryti besiginančiajam. Kokybiškai ir kiekybiškai ji galineatitikti žalos, kuri grėsė dėl kėsinimosi. Užpultasis gali gintis ir netiesioginiu būdu.

28 straipsnis

184185

17. Žala padaroma atremiant p a v o j i n g ą k ė s i n i m ą s i . Reikiapabrėžti, kad baudžiamasis įstatymas leidžia ginti teisėtus ne tik savo,bet ir kitų asmenų, valstybės ar visuomenės interesus. Tai reiškia, kadgintis gali ne tik užpultasis, bet ir, pavyzdžiui, jo artimieji, draugai ar kitiatsitiktinai toje vietoje buvę asmenys. Paminėtina, kad abipusėms muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, jog abi pusėsvadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Dėl to tokiose muštynėse nėra besiginančiųjų. Abipusių muštynių metu teisės į būtinąją gintį nebūna, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola.

18. Ginantis negali būti peržengtos b ū t i n o s i o s g i n t i e sribos. Gynyba laikoma teisėta, jei ji atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumas ir pobūdis yra labai susijusios sąvokos, priklausančios nuo objekto, į kurį kėsinamasi, vertingumo, veikimo būdo, kėsinimosi intensyvumo. Kėsinimosi pavojingumas pirmiausia priklauso nuo jo objekto reikšmingumo, todėl skirtingas yrakėsinimosi pavojingumas, kai iškyla grėsmė asmens gyvybei, sveikatai ar asmens orumui. Kėsinimosi pavojingumui turi reikšmės ir galimos žalos dydis, o esant vienodiems kėsinimosi objektams - kėsinimosi būdas, kėsinimosi stadija, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis ir kitos aplinkybės. Kėsinimosi pobūdis priklauso nuo panaudotųpriemonių, kėsinimosi intensyvumo (užpuolikų skaičiaus, jų ginkluo-tumo ir pan.), vietos, laiko ir kitų aplinkybių.

19. B ū t i n o s i o s g i n t i e s r i b ų peržengimas yra tuo atveju,kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigugynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra būtinos visos sąlygos vienumetu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia (t. y. ginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtinitokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia); c) gynyba aiškiai neatitinkakėsinimosi pavojingumo ir pobūdžio. Pažymėtina, kad naujasis BK išplėtė būtinosios ginties ribas, kadangi nustatė, jog būtinosios ginties ribųperžengimas yra tik tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiaisutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Įstatymų leidėjas pabrėžia, kad tokiu atveju gynybaa i š k i a i neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tai lengvaisuvokiamas ir nekeliantis abejonių kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumoneatitikimas. Šis aiškumas yra fakto ir jo vertinimo klausimas. Baudžiamosios teisės doktrinoje teigiama, kad tai, jog gynyba aiškiai neatitinkakėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo reikėtų suvokti dvejopai: a) objek-

186

tyviu požiūriu tai yra objektyviai išoriškai neatitinkantis kėsinimosi pa-vojingumo ir pobūdžio aktas; b) vertinant subjektyviu požiūriu tai yra vidinis-psichologinis veikiančio subjekto santykis su esamu neatitiki-mu, t. y. šis neatitikimas yra akivaizdus, aiškus pačiam besiginančiajam. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų taiky-mo intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Įstatymas neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsi-nimosi. Asmuo gali gintis vien savo fizinėmis jėgomis, gali naudoti ir nešaunamuosius ar šaunamuosius ginklus. Ribojamas tik žmogaus svei-katai padaromos žalos dydis.

20. Baudžiamajame įstatyme numatyti du atvejai, kuriems esantnepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos. Neužtraukiabaudžiamosios atsakomybės veikimas, kai: a) būtinosios ginties ribosperžengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Abu šie atvejai įstatymų leidėjo nėra saistomi su besikėsinančiajam padarytos žalos dydžiu. Komentuojamame straipsnyje numatytasdidelis sumišimas ar išgąstis yra emocinė besiginančiojo būsena,pavojingoje situacijoje, susijusioje su nusikalstama besikėsinančiojoveika. Tokia asmens būsena turi būti vertinama tiek pagal subjektyvųbesiginančiojo situacijos suvokimą (išgyvenimo stiprumą ir specifiką, kurie priklauso nuo pavojaus pobūdžio), tiek pagal faktines bylosaplinkybes. Emocinės besiginančiojo būsenos vertinimui gali būtikviečiami specialistai ar skiriama atitinkama ekspertizė (psichologinė, psichologinė-psichiatrinė ir kitos). Pabrėžtina, kad teismai, vertindami konkrečią situaciją, privalo turėti omenyje, jog besiginantysis visada yra blogesnėje padėtyje, nes neturi laiko paruošti gynybosplano, pasirinkti gynybos vietos, laiko, būdų ar priemonių ir 1.1.

21. Įsibrovimu į būstą pripažintini atvejai, kai į patalpas, kuriose faktiškai gyvena žmogus (pavyzdžiui, butą, namą, sodo namelį, statybinįvagonėlį ir pan.), patenkama neteisėtai. Neteisėtu įsibrovimu reikėtų laikyti bet kokį patekimą į būstą, kai nėra jokio formalaus pagrindo, jokioteisėto intereso, jokių teisių į jį įeiti. Svarbu yra tai, kad kaltininkas braunasi į būstą prieš savininko ar kito ten gyvenančio asmens valią. Būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo taisyklės, ginant būstą, taikomos tiktais atvejais, kai įsibrovimas į būstą turi pavojingo kėsinimosi požymius.Teismai, vertindami ginties veiksmus nuo įsibrovimo į būstą, turi kreiptiypatingą dėmesį į konkrečias bylos aplinkybes, užpuoliko asmenybę, jotikslus, kėsinimosi intensyvumą ir priemones, kuriomis tai daroma, grėsmės apimtį, žalingų padarinių realumą, įvykio vietą, laiką, užpuoliko ir

187

Bendroji dalis, V skyrius 28-29 straipsniai Bendroji dalis, V skyrius 29 straipsnis

besiginančiojo tarpusavio santykius, užpuolikų ir besiginančiųjų skai-čių, pastarųjų galimybę fiziškai atremti kėsinimąsi ir pan.

22. Būtinosios ginties nuostatos negali būti taikomos ginties provokacijai. Ginties provokacija - tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja pavojingo kito asmens kėsinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos, kad padaryti žalos. Ginties provokacija negali būtivertinama pagal būtinosios ginties taisykles, nes ji sudaro vieningątyčinio nusikaltimo planą.

23. Pabrėžtina, kad teismai nuosprendyje privalo nurodyti būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo požymius ir savo išvadas pagrįstikonkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

24. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo neatleidžiamas nuobaudžiamosios atsakomybės. Įstatymų leidėjas, pripažindamas socialinį būtinosios ginties vertingumą, palieka teismui teisę asmeniui, peržengusiam būtinosios ginties ribas, skirti švelnesnę, negu įstatymonumatytą, bausmę (apie tai plačiau žr. BK 62 str. komentarą) arbaskiriant bausmę pripažinti tokią situaciją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (apie tai plačiau žr. 59 str. komentarą).

25. Esant visoms būtinajai ginčiai keliamoms sąlygoms baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.Ikiteisminio tyrimo stadijoje baudžiamoji byla nutraukiama prokuroronutarimu (BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis), o nagrinėjant byląpirmosios (BPK 254 str. 4 dalis), apeliacinės (BPK 326 str. 1 dalies2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacinės (BPK 382 str. 2 punktas,383 str.) instancijos teisme tvarka, teisėjo ar teismo nutartimi.

29 Straipsnis. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas

1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčianužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, - sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.

2. Asmens, atminančio nusikalstamą veiką padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos šio kodekso 28 straipsnyje nustatytos būtinosiosginties taisyklės.

188

1. Asmens, p a d a r i u s i o n u s i k a l s t a m ą v e i k ą , s ul a i k y m a s - tokia situacija, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrūktiar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaroma turtinė žala, nesunkus sveikatos sutrikdymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo,o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusįnužudyti, - sunkus sveikatos sutrikdymas, jeigu nusikalstamą veikąpadariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Žalos, sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, padarymas, kai neviršijamos sulaikymui būtinos priemonės, laikomas socialiai vertingu elgesiu ir vertinamas kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

2. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas yra kiekvieno asmens teisė. Nepasinaudojimas ja neužtraukia atsakomybės. Šiateise asmuo gali pasinaudoti net ir tuo atveju, kai turi realią galimybękreiptis į atitinkamą teisėsaugos instituciją. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo subjektai yra tik fiziniai asmenys. Teisėsaugos institucijų pareigūnai, pavyzdžiui, policininkas, Specialiųjų tyrimųtarnybos pareigūnas ir pan., turi ne teisę, o pareigą sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tokią pareigą jiems nustato specialūs įstatymai, pavyzdžiui, Policijos veiklos įstatymas („Valstybės žinios", 2003,Nr. 104-4643) ir pan. Jų veiksmai sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kai pastarajam padaroma žalos, turi būti vertinami kaip profesinės pareigos vykdymas. Pagal tai sprendžiamas jų baudžiamosiosatsakomybės klausimas (apie tai plačiau žr. BK 30 str. komentarą).

3. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas, padarantjam atitinkamo dydžio žalą, jei kitaip nebuvo įmanoma jo sulaikyti,nelaikomas nusikalstama veika dėl šiuo institutu siekiamų tikslų: nusikalstamą veiką padariusį asmenį perduoti teisėsaugos institucijoms,atimti galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti kitų žmonių, visuomenės saugumą, viešąją tvarką, teismo paskirtos bausmės įvykdymą ir pan.

4. Kad žalos padarymas sulaikant nusikalstamą veiką padariusįasmenį nebūtų laikomas nusikalstama veika, jis turi atitikti įstatymenustatytą sąlygų, reglamentuojančių sulaikymo teisėtumą ir pagrįstumą bei apibūdinančių sulaikomojo veiksmus, visumą: sulaikomas nusikalstamą veiką padaręs asmuo; tas asmuo vengia sulaikymo; įstatyme nurodyta žala proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui; įstatyme nurodyta žala padaroma tiksulaikomajam.

189

5. Pagrindas sulaikymui yra nusikalstamos veikos padarymas. Sulaikomas gali būti asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, t. y. nusikaltimą(apie tai plačiau žr. BK 11 str. komentarą) ar baudžiamąjį nusižengimą (apie tai plačiau žr. BK 12 str. komentarą). Baudžiamasis įstatymas neriboja nusikalstamų veikų, kurias padariusiam asmeniui galibūti padaroma tam tikra žala, skaičiaus.

6. Remiantis komentuojamu straipsniu negalima daryti žalos sulaikant asmenį, padariusį kitokį teisės pažeidimą. Jei sulaikomas asmuo,kuris apskritai nepadarė jokio teisės pažeidimo, prievartos jį sulaikantpanaudojimas, vertinant konkrečią situaciją, paprastai suteikia jam teisę į būtinąją gintį.

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką gali pripažinti tik teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau tokiu atveju asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sąvoka nereiškia, kad gali būti sulaikytas tiknuteistas asmuo. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį gali būti sulaikomas bet kuris nusikalstamą veiką padaręs arba įtariamas jos padarymu asmuo, nepriklausomai, ar jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, galiliudyti tai, jog teisėsaugos institucijos yra paskelbusios asmens paiešką, asmuo užklumpamas bedarantis nusikalstamą veiką arba tuoj pojos padarymo, mačiusieji, kad daroma veika tarp jų ir nukentėjusysis,tiesiogiai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, ant asmens, jo drabužių, daiktų, pas jį ar jo gyvenamojoje vietoje randamiaiškūs nusikalstamos veikos pėdsakai ir pan.

5. Sulaikantysis turi būti įsitikinęs, kad asmuo, kurį jis sulaiko,yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Nesant tokio įsitikinimo nėra ir sulaikymo pagrindo. Jei asmuo klydo manydamas,kad sulaikomasis yra padaręs nusikalstamą veiką, ir negalėjo bei neturėjo to suvokti, kaltės nėra. Tuo tarpu jei sulaikantysis asmuo nesuvokė, tačiau galėjo ir turėjo suvokti, kad daro klaidą, jis atsakys užnusikalstamą veiką, padarytą dėl neatsargumo. O asmuo, suvokęs sulaikymo nepagrįstumą, t. y. suvokęs, jog sulaiko asmenį, nepadariusįnusikalstamos veikos, turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį žalos padarymą sulaikomajam.

6. Teisė panaudoti jėgą sulaikant asmenį atsiranda tada, kai sulaikomas asmuo yra realizavęs nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę arba pradėjęs ją realizuoti, tačiau jos nepabaigęs dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Jei nusikalstama veika dar ne-

baigta, veiksmai prieš sulaikomą asmenį turi būti vertinami pagal bū-tinosios ginties taisykles (apie tai plačiau žr. BK 28 str. komentarą).

10. Pagal komentuojamą straipsnį vertintinas tik aktyviai sulaikymo vengiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas. Kaltininkas sulaikymo gali vengti, pavyzdžiui, bėgdamas, bandydamas ištrūkti, slėpdamasis, naudodamas priemones, padedančias pakeisti išvaizdą, sudarydamas kliūtis jį bandančiam sulaikyti asmeniui ir pan.P a s i s l ė p i m u laikomi tokie veiksmai, kai asmuo, padaręsnusikalstamą veiką, įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, pažeidžia jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus,šaukiamas neatvyksta į ikiteisminio tyrimo institucijas ar teismą, pabėga iš sulaikymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos, keičiasavo gyvenamąją ar darbo vietą, pakeičia išvaizdą, gyvena turėdamassvetimus ar suklastotus dokumentus ir pan. Veiksmai, kuriais asmuosiekia išvengti sulaikymo, turi būti tyčiniai ir aktyvūs. Nelaikomas pasislėpusiu asmuo, kuris, pavyzdžiui, pakeitė gyvenamąją vietą dėl vedybų, darbo funkcijų atlikimo ir pan. Žalos padarymas sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris nevengia sulaikymo, negali būti vertinamas kaip aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę. Tokiu atveju sulaikantysis turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už atliktus veiksmus pagal atsiradusius padarinius.

11. Sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį žala gali būtipadaroma tik jam, bet ne tretiesiems asmenims. Jei sulaikant tokį asmenį žala padaroma tretiesiems asmenims, situacija gali būti vertinama pagal būtinojo reikalingumo taisykles (apie tai plačiau žr. BK31 str. komentarą).

12. Sulaikantysis asmuo, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį, realią situaciją ir savo galimybes, sulaikydamas kaltininką turi naudoti minimalias priemones, kurios efektyviairiboja nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmų laisvę („proporcingumo" principas). Sulaikymas pasireiškia tam tikrų priemonių panaudojimu sulaikomajam. Tai gali būti, pavyzdžiui, surišimas, laisvėsapribojimas, prievartinis transportavimas, atitinkamo sunkumo sveikatos sutrikdymas, drabužių suplėšymas, transporto priemonės, su kuria asmuo bando pabėgti, sugadinimas ir pan. Vertinant sulaikomųjų irsulaikančiųjų asmenų veiksmų proporcingumą, turi būti atsižvelgiamaį sulaikymo momentą (šviesus ar tamsus paros metas), sulaikomųjųamžių, skaičių, fizines savybes (kūno sudėjimą), elgesį, ginklo turėjimą ir pan.

190 191

13. Žala, padaryta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turi išesmės atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei sulaikymo aplinkybes. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyti leistinos bei pateisinamos žalos dydžiai. Aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būtipadaryta tam tikra turtinė žala, nesunkus sveikatos sutrikdymas (apietai plačiau žr. BK 138 str. komentarą) arba sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (apie tai plačiau žr. BK 137 str. komentarą).Sunkus sveikatos sutrikdymas (apie tai plačiau žr. BK 135 str. komentarą) gali būti padarytas tik tuo atveju, jei nusikaltimo vietojesulaikomas asmuo, tyčia nužudęs ar pasikėsinęs nužudyti. Tačiau betkuriuo atveju fizinės prievartos panaudojimo ribas reglamentuoja baudžiamojo įstatymo nuostata, jog žala asmeniui gali būti padaroma tiktuo atveju, jei kitomis priemonėmis nebuvo įmanoma jo sulaikyti.

14. Tai, ar žalos padarymas buvo neišvengiamas, ar neegzistavogalimybė sulaikyti asmenį nepadarant jam žalos, yra vertinamasis požymis. Jis nustatomas atsižvelgiant į visas baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotas konkretaus sulaikymo aplinkybes.

15. Kadangi asmens sulaikymo tikslas yra teisingumo realizavimas, todėl bet kokiomis sąlygomis ir bet kokioje situacijoje (išskyrusatvejus, kai tokia situacija perauga į būtinąją gintį) atimti gyvybę sulaikomajam draudžiama. Sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį jokiomis aplinkybėmis (išskyrus atvejus, numatytus komentuojamo straipsnio 2 dalyje (žr. šio straipsnio komentaro 22 punktą)) jisnegali būti nužudomas. Nužudęs sulaikomą asmenį sulaikantysis turibūti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais, priklausomai nuo jo tyčios kryptingumo ir konkrečių bylos aplinkybių,kaip už nužudymą (apie tai plačiau žr. BK 129 ir 130 str. komentarus) ar neatsargų gyvybės atėmimą (apie tai plačiau žr. BK 132 str.komentarą).

16. Bet kuriuo atveju žalos padarymas sulaikomajam yra tik būtinapriemonė, o ne tikslas. Jis negali virsti susidorojimu su sulaikomuasmeniu.

17. Baudžiamasis įstatymas nenumato asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo ribų peržengimo, todėl tais atvejais, kai sulaikomajam asmuo sąmoningai padaro žalos, kuri nebuvo tomis aplinkybėmis būtina, baudžiamoji atsakomybė už tokios žalos padarymąiškyla bendrais pagrindais.

192

18. Tais atvejais, kai asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo metu pažeidžiamos BK 29 str. nurodytos sąlygos, tokie sulaikančiojo veiksmai, traukiant jį baudžiamojon atsakomybėn, turi būtivertinami kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (apie tai plačiau žr.BK 59 str. komentarą). Be to, teismas tokiais atvejais bausmę galiskirti remdamasis švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo taisyklėmis (apie tai plačiau žr. BK 62 str. komentarą).

19. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo institutąreikia skirti nuo įtariamojo sulaikymo, atliekamo vadovaujantis BPKnormomis (žr. BPK 140 str.). Jį turi teisę vykdyti tik teisėsaugos institucijų pareigūnai. Tokių pareigūnų veiksmai sulaikant nusikalstamąveiką padariusį asmenį turėtų būti vertinami pagal profesinės pareigos vykdymo taisykles (žr. BK 30 str. komentarą).

20. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo tam, kad išvengtų sulaikymo, gali aktyviai pasipriešinti sulaikančiajam, panaudoti prieš pastarąjįfizinę ar psichinę prievartą. Tokiu atveju pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies nuostatas nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas perauga į būtinąją gintį, o sulaikantysis įgyja teisę veikti pagal būtinosios ginties taisykles (apie tai plačiau žr. BK 28 str. komentarą).

21. Esant visoms nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo teisėtumui keliamoms sąlygoms, baudžiamasis procesas negali būtipradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo stadijoje baudžiamoji byla nutraukiama prokuroro nutarimu (BPK 212 str.1 punktas, 214 str. 1 dalis), o nagrinėjant bylą pirmosios (BPK 254 str.4 dalis), apeliacinės (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas)ar kasacinės (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos teisme tvarka, teisėjo ar teismo nutartimi.

22. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo atvejai negali būti vertinami ir pagal būtinojo reikalingumo taisykles. Skirtumastas, jog žalos padarymo pagrindas būtinojo reikalingumo atveju yragamtos, gyvulių ar žmogaus veiksmų keliamas pavojus valstybės, visuomenės ar asmens interesams, o asmens, padariusio nusikalstamąveiką, sulaikymo atveju - praeityje padaryta nusikalstama veika; būtinojo reikalingumo atveju žala padaroma paprastai tretiesiems asmenims, o nusikalstamą veika padariusio asmens sulaikymo metu - tiksulaikomam asmeniui; būtinojo reikalingumo atveju padaryta žala visada turi būti mažesnė už išvengtą žalą, o asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo metu galima padaryti tik įstatyme numatytąžalą, kurios dydis griežtai nepriklauso nuo išvengtosios.

193

30 Straipsnis. Profesinių pareigų vykdymas

1. Asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamasprofesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų.

2. Asmuo pagal šį kodeksą atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytusįgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.

1. P r o f e s i n i ų p a r e i g ų vykdymas- situacija, kai žalosbaudžiamojo įstatymo ginamiems interesams padaro asmuo, vykdantis įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytas funkcijas ar pareigas.

2. Profesinių pareigų vykdymas yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tuo atveju, jei tokios pareigos atliekamos vadovaujantis įstatyme ar kitame teisės akte numatytomis sąlygomis ir jasvykdant neperžengiamos įstatymo ar kito teisės akto nustatytos ribos.

3. Vykdant profesines pareigas atlikti veiksmai (neveikimas), norsformaliai ir atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos požymius, negali būti pripažįstami nusikalstama veika,kadangi jie yra teisėti ir jais siekiama visuomenei naudingo rezultato.Veiksmai, atliekami dėl profesinių pareigų vykdymo, nukreipti svarbiam, naudingam visuomenei bei individui tikslui pasiekti, yra sąlygoti įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, todėl jei nepažeidžiamaprofesinių funkcijų, t. y. tų, kurias asmuo privalo atlikti dėl užimamųpareigų, dirbamo darbo, atlikimo tvarka, jie besąlygiškai turi būti vertinami kaip teisėti.

4. P r o f e s i n ė p a r e i g a - asmens, dirbančio tam tikrą darbą,einančio tam tikras pareigas ar užsiimančio tam tikra veikla, veiksmai,kuriuos jis privalo atlikti ir atlieka savo darbo, profesinės veiklos sferoje, remdamasis darbą, profesinę veiklą reglamentuojančiais teisėsaktais, taip pat institucijos, kurioje jis dirba, vidaus tvarkos taisyklėmis, atitinkamais statutais ir pan.

5. Atitinkami įstatymai, pavyzdžiui, Policijos veiklos įstatymas („Valstybės žinios", 2003, Nr. 104-4643), Sveikatos sistemos įstatymas („Valstybės žinios", 2004, Nr. 115-4283), Prokuratūros įstatymas („Valstybės žinios", 2003, Nr. 123-5584), nustato profesines pareigas vykdantiems as-menims pareigą atitinkamose situacijose veikti tam tikru būdu (pavyz-džiui, policijos pareigūnas, prokuroras turi imtis priemonių, kad būtų sulaikytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir pan.). Profesinę pareigą vykdantiems asmenims pareigą atitinkamose situacijose veikti tam (ikru būdu gali nustatyti ne tik įstatymai, bet ir kiti teisės aktai, pavyz-džiui, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti: Lietuvos me-dicinos norma MN 27:1996 „Gydytojas alergologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" (1996 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. 436; „Valstybės žinios", 1996, Nr. 85-2027); Hematologinės kontrolės gy-dant leponeksu (klozapinu) metodinės rekomendacijos (1997 m. gruo-džio 18 d. įsakymas Nr. 692; „Valstybės žinios", 1998, Nr. 67-1974); Lie-tuvos medicinos norma MN 25:1999 „Gydytojas anesteziologas-reani-matologas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė" (1999 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 284; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 81-2906); Lietuvos medicinos norma MN 14:1999 „Bendrosios prakti-kos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" (1999 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 553; „Valstybės žinios", 1999, Nr. 109-3196); Lietuvos higienos norma HN 95:1999 „Radiacinės saugos ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją" (1999 m. gruodžio 31 d. įsaky-mas Nr. 566; „Valstybės žinios", 2000, Nr. 3-90); Gydomųjų aferezių ir hemosorbcijos kokybės reikalavimai (2000 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 583; „Valstybės žinios", 2000, Nr. 96-3056); Lietuvos medicinos nor-ma MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" (2000 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50; „Valstybės žinios", 2000, Nr. 11-261); Lietuvos medicinos norma MN 79:2000 „Gydytojas neurochirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" (2000 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 58; „Valstybės žinios", 2000, Nr. 12-317); Lietuvos medicinos norma MN 93:2001 „Operacinės slaugyto-jas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" (2001 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. 628; „Valstybės žinios", 2001, Nr. 104-3721); Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos ir gydymo metodika (2002 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 563; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 32-1030); Asmenų, kuriems atliekamos medicininės teisinės procedūros, radiaci-nės saugos taisyklės (2002 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 644; „Valstybės žinios", 2003, Nr. 15-625); Radiacinės saugos reikalavimai me-dicininėje rentgeno diagnostikoje (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 656; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 32-1030) ir 1.1.

194 195

6. Veiksmai, turintys pavojingos baudžiamajame įstatyme numatytosveikos požymius, padaromi profesinės asmens veiklos sferoje. Tai galibūti policijos pareigūnų, prokurorų, medikų, gelbėtojų, gaisrininkų irkitų asmenų veiksmai - svarbu tik tai, jog toks asmuo turi vykdyti savoprofesines pareigas. Neturi reikšmės, ar toks asmuo dirba, atlieka pareigas valstybės, savivaldybės institucijoje ar privačioje įmonėje. Baudžiamasis įstatymas neriboja profesijų, kurias turinčių asmenų veiksmai galibūti vertinami kaip atitinkantys komentuojamame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šalinantys baudžiamąją atsakomybę, skaičiaus.

7. Profesinių pareigų vykdymo sąlygas, aplinkybes, tvarką, priemones (pavyzdžiui, kokiomis sąlygomis policijos pareigūnas ar prokuroras gali panaudoti ginklą ir pan.) nustato teisės aktai.

8. Teisės aktuose numatytas pareigas einantys asmenys atitinkamais atvejais savo pareigas privalo vykdyti ir ne tarnybos metu, todėlir tokioje situacijoje jų veiksmais padaryta žala turi būti vertinamakaip profesinių pareigų vykdymas, kuris šalina baudžiamąją atsakomybę, esant visoms baudžiamojo įstatymo nustatytoms sąlygoms.

9. Paprastai teisės aktuose nustatomos ir profesinių pareigų vyk-dymo ribos, kurių peržengti jas vykdantys asmenys negali. Iš esmės įstatymai reikalauja, kad vykdydami savo profesines pareigas asme-nys siektų padaryti kiek įmanoma mažiau žalos. Jos dydis yra verti-namasis požymis, kurį kiekvienu konkrečiu atveju nustato ir įvertina prokuroras, teisėjas ar teismas. Galimos žalos dydį gali reglamentuoti atitinkami teisės aktai, pavyzdžiui, Policijos veiklos įstatymo 23-27 str.; Hematologinės kontrolės gydant leponeksu (klozapinu) metodinių rekomendacijų 1-8 punktai; Asmenų, kuriems atliekamos medicininės teisinės procedūros, radiacinės saugos taisyklių 8-9 punktai; Radiacinės saugos ir kokybės laidavimo taikant spindulinę terapiją taisyklių 8-11, 129, 138, 161-164 punktai. Prokuroras, teisėjas ar teismas, vertindamas padarytą žalą, turi vadovautis tokių teisės aktų nuostatomis, reikalavimais. Bendra taisyklė tokia: kuo vertingesni in-teresai, vertybės, dėl kurių apsaugos padaryta žalos, tuo daugiau ža-los gali būti laikoma padaryta neperžengiant įstatymo leistų profesi-nės pareigos vykdymo ribų.

10. Profesinių pareigų vykdymas gali sutapti su kita baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe - įsakymo vykdymu (apie tai pla-čiau žr. BK 33 str. komentarą). Tačiau neteisėto įsakymo vykdymas negali būti pateisintas profesinės pareigos vykdymu.

11. Jei asmuo įstatyme nustatytas pareigas atlieka nesilaikydamasjame nurodytų tokių pareigų vykdymo sąlygų, atlikdamas profesinespareigas peržengia teisės aktų nustatytas profesinių pareigų vykdymoribas (kai nėra tyčios darant tokius veiksmus), už padarytą žalą jistraukiamas atsakomybėn bendrais pagrindais pagal pasekmes kaip užtyčinės ar neatsargios, priklausomai nuo kaltės formos, tikslų bei motyvų, nusikalstamos veikos padarymą. Tačiau tokia asmens veika turibūti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir lemti bausmėsšvelninimą už padarytą nusikalstamą veiką (žr. BK 59 str. komentarą). Be to, teismas tokiais atvejais bausmę gali skirti remdamasis švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo taisyklėmis (apietai plačiau žr. BK 62 str. komentarą).

12. Negali būti pagrindu pašalinti baudžiamąją atsakomybę dėl tarnybinių pareigų vykdymo atvejai, kai asmuo, prisidengdamas profesinės pareigos vykdymu, tyčia daro žalą teisės saugomiems interesams.Tokiu atveju asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikalstamą veiką pagal atsiradusius padarinius, atsižvelgiant įjo tikslus bei motyvus darant tokią veiką.

13. Kai profesinių pareigų, atliekamų vadovaujantis atitinkamaisteisės aktais ir nepažeidžiant jų nustatytų įgaliojimų, vykdymas atitinka komentuojamame straipsnyje nustatytas sąlygas, asmens atžvilgiunegali būti pradedamas baudžiamasis procesas, o pradėtas turi būtinutrauktas. Ikiteisminis tyrimas profesinės pareigos vykdymoatveju nutraukiamas prokuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 punktas,214 str. 1 dalis), o teisminis nagrinėjimas - pirmosios (BPK 254 str.4 dalis), apeliacinės (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacinės (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos teismeteisėjo ar teismo nutartimi.

196 197

Bendroji dalis, V skyrius 31 straipsnis Hcndroji dalis, V skyrius 31 straipsnis

31 Straipsnis. Būtinasis reikalingumas

1. Asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jispadarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms,visuomenės ar valstybės interesams gresiant] pavojų, jeigu šis pavojusnegalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

2. Asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacijasudaryta dėl neatsargumo.

3. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veiktididesnio pavojaus sąlygomis.

1. B ū t i n a s i s reikalingumas apibūdinamas kaip situacija,kai teisėtai padaroma žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį Lietuvos valstybės interesams, visuomenės interesams, to asmens ar kitų asmenų teisėms, jeitoks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta.

2. Veikimas būtinojo reikalingumo atveju yra asmens teisė, o nepareiga. Nepasinaudojimas šia teise paprastai neužtraukia atsakomybės, tačiau tam tikriems valstybės pareigūnams (pavyzdžiui, gaisrininkams, policininkams ir pan.) bei kitiems asmenims (pavyzdžiui,gelbėtojams) įstatymai ir kiti teisės aktai nustato pareigą rizikuoti savo gyvybe ar sveikata ir gelbėti (apsaugoti) kitus interesus, todėl jųveiksmai bus vertinami pagal profesinės pareigos vykdymo taisykles(apie tai plačiau žr. BK 30 str. komentarą). Pažymėtina, kad veiksmams, padarytiems būtinojo reikalingumo atveju, keliami daug griežtesni reikalavimai nei būtinosios ginties metu, nes būtinojo reikalingumo atveju žalos padaroma tretiesiems asmenims, kurie gali neturėti nieko bendro su susidariusia situacija. Dėl to asmuo, norėdamasišvengti gresiančio pavojaus, turi iš kelių tinkamų apsaugos priemonių pasirinkti tokią, kuri darys mažiausią neigiamą poveikį kitų asmenųinteresams.

3. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darantžalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra

socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį intere-su. Kita vertus, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos tam tikros sąlygos: a) gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; b) realus ir akivaizdus pavojus; c) gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams; d) pavojus, pašalinamas darant žalą trečiajam asmeniui; e) padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta.

4. Objektų, kuriems gali grėsti pavojus, sąrašą sudaro praktiškaivisi teisės saugomi interesai, pavyzdžiui, gyvybė, sveikata, laisvė, nuosavybė ir pan. Būtinojo reikalingumo situacija gali susidaryti ne tikdėl atskiro individo, bet ir dėl valstybės ar visuomeninio teisinio gėrio apsaugos. Pavojaus šaltinis, sudaręs būtinojo reikalingumo situaciją, gali būti: stichinės gamtos jėgos (uraganai, žemės drebėjimai,potvyniai ir pan.), gyvulių ir žvėrių elgesys, mechanizmai, dėl kuriųdarbo ar gedimų kyla pavojus, žmonių elgesys ir 1.1. Įstatymų leidėjas sąmoningai nepateikia išsamaus pavojaus šaltinių sąrašo, nes jopateikti praktiškai neįmanoma.

5. Būtinojo reikalingumo situacijoje pavojus būna akivaizdus irrealus. Šie pavojaus požymiai atspindi reiškinio egzistavimą laike irerdvėje. A k i v a i z d ž i u laikomas pavojus, kuris iškilo, dar tebe-gresia ir kelia tiesioginę grėsmę saugomiems interesams. Ir būsimas,ir praėjęs pavojus negali sudaryti būtinojo reikalingumo situacijos.R e a l i u laikomas toks pavojus, kuris egzistuoja tikrovėje, o neasmens vaizduotėje. Klaidingas pavojaus ir jo realumo suvokimas nesudaro būtinojo reikalingumo, tačiau turi reikšmės subjektyviosios daromos veikos pusės vertinimui. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kadasmuo neprivalėjo ir negalėjo suvokti, jog pavojaus iš tikrųjų nebuvo,ir norėdamas jo išvengti padarė veiksmus, turinčius baudžiamajameįstatyme numatytų požymių, jo veika negali būti laikoma nusikalstama. Tačiau suklydęs ir pažeidęs kieno nors interesus asmuo neatsakopagal baudžiamuosius įstatymus ne dėl to, kad vadovavosi būtinuojureikalingumu, o dėl to, kad jo veikoje nėra kaltės. Jei asmuo, vertindamas situaciją, nebuvo pakankamai apdairus, todėl neteisingai suvokėpavojų, kurio iš tikrųjų nebuvo, už padarytą žalą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip už nusikalstamą veiką, padarytądėl neatsargumo (apie neatsargumą plačiau žr. BK 16 str. komentarą).

198 199

Bendroji dalis, V skyrius 31 straipsnis Ucndroji dalis, V skyrius 31 straipsnis

6. Būtina sąlyga taikant BK 31 str. nuostatas yra tai, kad gresiantispavojus gali būti pašalintas tik darant žalą teisės saugomiems interesams. Tokios žalos padarymas tampa vieninteliu būdu išgelbėti didesnį gėrį. Asmuo, kuris turi galimybę pašalinti teisės saugomiems interesams gresiantį pavojų nepadarydamas jokios žalos, privalo šia galimybe pasinaudoti. Komentuojamas straipsnis taikomas, kai asmuo suvokia arba gali suvokti tokios galimybės buvimą.

7. Iškilęs pavojus šalinamas padarant žalą trečiajam asmeniui. Juogali būti fizinis ar juridinis asmuo, neturintis nieko bendro su susidariusia situacija. Šiems asmenims gali būti padaryta fizinės, materialinės ar kitokios žalos.

8. Padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengta. Santykis tarp padarytos ir išvengtos žalos nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju išanalizavus visas bylos aplinkybes. Žalų santykį būtina įvertinti ne tikkiekybiniu, bet ir kokybiniu (parodančių objekto vertingumą) požiūriais. Įstatymo reikalavimas, kad padaryta žala būtų mažesnė už išvengtąją, reiškia, jog didesnės ar lygiavertės žalos padarymas nebuspripažįstamas būtinuoju reikalingumu ir neužtrauks baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jei asmuo negalėjo ir neprivalėjo numatyti,jog padaryta žala bus didesnė nei išvengtoji ar lygiavertė jai. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nereikalauja pasirinkti mažiausią žalądarantį elgesio variantą.

9. Žalos įvertinimas tokiu atveju neturėtų visiškai atitrūkti nuosubjektyvaus galimos žalos dydžio suvokimo. Kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgta, kokios didesnės žalos asmuo bijojo bei tikėjosiišvengti ir kokią mažesnę žalą tikėjosi savo veiksmais padaryti. Į taiturėtų būti atsižvelgiama net tuo atveju, kai realiai dėl kokių norsaplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti asmens numatytos, jo padarytos ar išvengtos žalos dydis nedaug skiriasi nuo tikėtosios padaryti ar išvengti žalos.

10. Komentuojamas straipsnis neatsako į klausimą, ar būtinojo reikalingumo situacijoje galimas gyvybės atėmimas. Baudžiamosios teisės doktrinoje vyravo požiūris, kad būtinojo reikalingumo situacijojenegalima gelbėti savo gyvybės kitos gyvybės sąskaita. Tačiau šisdraudimas neturėtų būti vertinamas kaip absoliutus, nes realiame gyvenime pasitaiko situacijų, kai gyvybės atėmimas gali būti pateisinamas tiek moraliniu, tiek teisės požiūriu.

Gyvybės atėmimą būtinojo reikalingumo situacijoje iš esmės gali-ma vertinti pagal bendrąsias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas (apie tai plačiau žr. šio straipsnio komentaro 4-9 punktus). Atsižvel-giant į jas gyvybės atėmimas būtinojo reikalingumo situacijoje turėtų būti pripažįstamas teisėtu, jei pavojus grėsė kelių ar keliolikos žmo-nių gyvybėms ir jų išgelbėjimui paaukota vieno žmogaus gyvybė, pa-vyzdžiui, vairuotojas, stabdydamas nuo kalno važiuojantį pilną moki-nių autobusą, kurio stabdžiai nebeveikia, trenkiasi į priešingą pusę važiuojančią mašiną, ir tokios avarijos metu žūsta tos mašinos vai-ruotojas, tačiau išgelbėjamos mokinių gyvybės. Galima ir keblesnė gyvenimo situacija, kai, pavyzdžiui, esant pavojui dviejų žmonių gy-vybei asmuo, niekuo negalėdamas padėti kitam žmogui, gali išsigel-bėti pats arba žūti kartu. Teisės doktrinoje ši situacija vertinama įvai-riai. Vieni autoriai tvirtina, kad tokiu atveju turėtų žūti abu, kadangi absoliučios gyvybės apsaugos principas neturėtų leisti daryti kokių nors išimčių, tačiau kiti yra tos nuomonės, kad žmogus turi teisę gel-bėti savo gyvybę. Dera sutikti, kad pastaroji nuomonė pagrįstesnė, nes žūstančiojo gyvybė teisiniu požiūriu yra taip pat vertinga kaip ir išsigelbėjusiojo. Negalima įpareigoti asmenį negelbėti savo gyvybės, o paaukoti ją kito žmogaus išgelbėjimui arba žūti kartu. Tačiau visais atvejais galima uždrausti tam tikslui naudoti prievartą. Jeigu asmuo žuvusiojo atžvilgiu nenaudojo jokios apgaulės ar prievartos, jo veiks-mų negalima vertinti kaip neteisėtų. Nors moraliniu požiūriu auka būtų suprantama, baudžiamoji teisė negali reikalauti iš žmogaus au-koti savo gyvybę kitų asmenų naudai. Galimybė išgelbėti žmogaus gyvybę yra esminė sąlyga tam, kad būtinasis reikalingumas būtų pri-pažintas teisėto gyvybės atėmimo pagrindu.

11. Būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms numatytoms sąlygoms. Jei nėra bent vienos sąlygos, BK 31 str. nuostatosnegali būti taikomos, o asmuo už padarytą žalą gali būti patrauktasbaudžiamojon atsakomybėn.

12. Baudžiamajame įstatyme nenumatytas būtinojo reikalingumoribų peržengimas. Jei asmuo nereikalingai padaro žalos, jo veiksmainegali būti vertinami kaip būtinasis reikalingumas. Tais atvejais, kaiasmuo, veikiantis būtinojo reikalingumo sąlygomis, pažeidžia komentuojamame straipsnyje nurodytas sąlygas, jo veiksmai, traukiant jį baudžiamojon atsakomybėn, gali būti vertinami kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (apie tai plačiau žr. BK 59 str. komentarą).

200 201

13. Senasis BK nereglamentavo situacijos, kai žalos padaroma sie-kiant išvengti pavojaus, kurį sukėlė pats būtinojo reikalingumo situa-cijoje veikęs asmuo. Teismas tokią situaciją galėdavo vertinti ir kaip nusikaltimą, ir kaip būtinąjį reikalingumą, ir kaip aktyvią atgailą ar net savanorišką atsisakymą pabaigti daryti nusikaltimą. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė specialią taisyklę, pagal kurią asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo taisyklėmis tik tuo atveju, jei pavojinga situacija buvo sudaryta dėl neatsargumo (apie tai plačiau žr. BK 16 str. komentarą). Tais atvejais, kai asmuo savo tyčiniais veiksmais sudarė pavojingą situaciją, kurios vengiant padaryta žalos, pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis negalima, o baudžiamosios atsakomybės klausimai tada sprendžiami bendrais pagrindais.

14. Komentuojamo straipsnio 3 dalis nustato taisyklę, pagal kuriąasmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumonuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privaloveikti didesnio pavojaus sąlygomis. Ši taisyklė reiškia, kad valstybėspareigūnai ir kiti asmenys, kurie turi pareigą saugoti žmonių, visuomenės ar valstybės interesus, negali atsisakyti vykdyti jiems pavestųpareigų, motyvuodami tuo, kad taip jie išvengia didesnės žalos, pavyzdžiui, gaisrininkas privalo gesinti degantį namą ir gelbėti jame esantįturtą net ir tuo atveju, kai gelbėjimo veiksmų metu kyla pavojus jogyvybei.

15. Esant visoms būtinajam reikalingumui keliamoms sąlygoms,baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būtinutrauktas. Ikiteisminio tyrimo stadijoje baudžiamoji byla nutraukiamaprokuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis), o nagrinėjant bylą pirmosios (BPK 254 str. 4 dalis), apeliacinės (BPK 326 str.1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacinės (BPK 382 str.2 punktas, 383 str.) instancijos teisme tvarka, teisėjo ar teismo nutartimi.

32 Straipsnis. Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas

1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis teisėtai veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį.

2. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis nusikalstamosusivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ar jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtąužduotį ir neperžengė šios užduoties ribų.

202

3. Jeigu, veikdamas pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį ar vykdydamas kitą teisėsaugos institucijos užduotį, asmuo peržengėšios užduoties ribas, jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmėgali boti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.

4. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat operatyvinės veiklos subjektai.

1- Komentuojamame straipsnyje įtvirtintos dvi savarankiškos bau-džiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės: 1) nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis, 2) kita teisėta teisėsaugos institucijos užduotis. Pažymėtina, kad pagal Operatyvinės veiklos įstatymą („Valstybės žinios", 2003, Nr. 54-2369) nusikalstamos veikos imituojan-čio elgesio modelio porūšis yra kontroliuojamasis gabenimas. Šios aplinkybės yra alternatyvios, veikiant pagal bet kurią vieną iš jų as-meniui šalinama baudžiamoji atsakomybė.

2. N u s i k a l s t a m ą v e i k ą i m i t u o j a n t i s e l g e s i om o d e l i s - sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamosveikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises irlaisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso1981 straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai" („Valstybės žinios", 2000, Nr. 39-1105) yra nurodęs, kad nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis - tai ypatinga operatyvinės veiklos forma. Ją realizuojantys operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius nusikalstamos veikospožymius. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribas nubrėžiaOperatyvinės veiklos įstatymu nustatytų normų sistema, kurią sudaroOperatyvinės veiklos įstatyme suformuluota modelio paskirtis, modelio darymo pagrindai, modelio sankcionavimo tvarka ir kt.

4. Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymo pagrindą, sąlygas, ribas bei subjektus, kai nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis naudojamas iki ikiteisminio tyrimo pradžios, reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas. Tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantis modelis gali būti laikomas teisėtu ir sudaryti pagrin-

203

204 dą, šalinantį baudžiamąją atsakomybę. Pagrindinės nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio teisėtumo sąlygos yra šios: a) nusi-kalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie

rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 str, 145 str. 2 dalyje, 146 str. 2 ir 3 dalyse, 150 str. 1 dalyje, 151 str. 2 dalyje, 162 str., 178 str. 2

dalyje, 180 str. 1 dalyje, ir pan. (Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str.); b) jį turi sankcionuoti generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratūrų vy-riausieji prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai; c) sankcija duodama pagal operatyvinės veiklos subjekt

o vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą; d) neperžengtos nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio ribos. Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymo pagrindą, sąlygas, ribas bei subjektus, kai nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis naudojamas jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas. Tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantis modelis gali būti laikomas teisėtu ir sudaryti pagrindą, šalinantį baudžiamąją atsakomybę. Pagrindinės nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio teisėtumo sąlygos yra šios: a) tiriamas sunkus arba labai sunkus nusikaltimas arba BK XXVIII skyriuje numatytas apysunkis nusikaltimas; b) jį turi sankcionuoti ikiteisminio tyrimo teisėjas; c) sankcija duodama pagal motyvuotą prokuroro prašymą; d) neperžengtos nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio ribos.

5. K o n t r o l i u o j a m a s i s g a b e n i m a s - sankcionuoti veiksmai, kurių metu leidžiama įvežti į Lietuvos Respublikos teritori-ją, pervežti per ją arba išvežti išjos neteisėtai gabenamas ar keliančias įtarimą prekes bei kitokius objektus, kontroliuojant operatyvinės veik-los subjektui, siekiant išaiškinti nusikalstamas veikas, jas rengiančius, darančius arba padariusius asmenis. Kontroliuojamasis gabenimas gali būti atliekamas tik Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar susi-tarimų pagrindu. Kontroliuojamojo gabenimo taikymo pagrindą, sąly-gas, ribas bei subjektus reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstaty-mas. Tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantis gabenimas gali būti laikomas teisėtu ir sudaryti pagrindą, šalinantį baudžiamąją atsakomy-bę. Pagrindinės kontroliuojamojo gabenimo teisėtumo sąlygos yra ana-logiškos nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio teisėtumo sąlygoms (apie tai plačiau žr. šio straipsnio komentaro 4 punktą).

6. K i t o k i a t e i s ė t a t e i s ė s a u g o s i n s t i t u c i j o s uždu o t i s - kompetentingo teisėsaugos institucijos pareigūno sankcionuota veika, formaliai turinti nusikalstamos veikos požymius, kuriasiekiama apginti teisės saugomus asmens, visuomenės bei valstybėsinteresus.

7. Teisėsaugos i n s t i t u c i j o s užduoties vykdymas-tokiasituacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams padaromažalos sankcionuotais veiksmais, kuriais stengiamasi apginti svarbesnius valstybės, visuomenės ar asmens interesus. Nors jie atitinka kurios nors BK Specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, negali būti laikomi nusikalstamomis veikomis, kadangi yra teisėtiir atlikti ginant visuomenei naudingus interesus. Pagrindu, šalinančiubaudžiamąją atsakomybę, yra tie atvejai, kai asmuo, vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį, t. y. veikdamas ne pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės (apie tai plačiau žr. BK 25 str. komentarą) veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose. Asmuo tokiu atveju veikia pagal policijos, kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar operatyvinės veiklos subjektų duotą nurodymą, sankcionuotą atitinkamos institucijos vadovo. Teisėsaugos institucijos užduotisyra t e i s ė t a , jei ji skirta apsaugoti visuomenei svarbius interesus,duota kompetentingo pareigūno nepažeidžiant jo kompetencijos.

8. Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, kontroliuojamąjį gabenimą ar kitą teisėsaugos institucijos užduotį vykdantis

asmuopraktiškai padaro tam tikrame BK Specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau jei kartu yra ir visos komentuojamame straipsnyj

e nurodytos sąlygos, asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime taip pat yra nurodęs, jog nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį sudarantys veiksmai formaliai atitinka Baudžiamajame kodekse numatytos ir imituojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tačiau pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 19 dalį šieoperatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių veiksmai padaromi siekiant išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis, apginti įstatymų saugomas asmenų teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės irvalstybės saugumą. Asmuo, taikantis nusikalstamą veiką imituojantįelgesio modelį, už tai negali būti traukiamas atsakomybėn, jei tinkamairealizuoja Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytus reikalavimus, t. y.nedaro spaudimo asmeniui, kuriam modelis taikomas, neskatina, neprovokuoja asmens padaryti nusikalstamą veiką.

205

9. Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymo ar kontroliuojamojo gabenimo metu atliekamų konkrečių veiksmų ribos atitinka imituojamą BK Specialiosios dalies straipsnį.

10. Asmens veiksmai (neveikimas), veikiant pagal nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, atliekant kontroliuojamąjį gabenimą arkitą teisėtą teisėsaugos institucijos užduotį, yra laikomi teisėtais, jeinepažeidžiama jų vykdymo tvarka, neperžengiamos nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio ar kitos teisėtos teisėsaugos institucijos užduoties sankcijoje nustatytų veiksmų ribos. Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytų nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio ar kontroliuojamojo gabenimo ribų nepaisymas, nusikalstamos veikos provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu ar gabenimudaro tą modelį ar gabenimą neteisėtą. Tie patys reikalavimai taikytiniir teisėsaugos institucijos kitai teisėtai užduočiai.

11. Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį atliekančio asmens veiksmai yra teisėti tik tuo atveju, kai jais „prisijungiama" prietęstinių ar trunkamųjų nusikalstamų veikų, taip pat besitęsiančių, betnepasibaigusių nusikalstamų veikų. Ši nusikalstama veika tęsiasi beoperatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamos ar daromos nusikalstamos veikos veiksmus. Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujos nusikalstamos veikos darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmusnutraukė (Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 dalis) (KonstitucinioTeismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas).

12. Negali būti laikomi nusikalstamą veiką imituojančio elgesiomodeliu, kontroliuojamuoju gabenimu ar kita teisėta teisėsaugos institucijos užduotimi nurodymai, kuriuos vykdantis subjektas įgaliojamas daryti genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus,nusikaltimus žmogaus gyvybei, sveikatai bei nusikaltimus, galinčiussukelti kitų sunkių pasekmių. Draudžiama veikti pagal nusikalstamąveiką imituojančio elgesio modelį, atlikti kontroliuojamąjį gabenimąar kitą teisėtą teisėsaugos institucijos užduotį, jeigu jie kelia tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai arba gali sukelti kitų sunkiųpadarinių. Tokių nusikalstamų veikų padarymo atveju tiek nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, kontroliuojamąjį gabenimą arkitą teisėsaugos užduotį sankcionavęs, tiek sankcijos prašęs, tiek irjuos vykdęs asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendraispagrindais pagal kilusius padarinius.

13. Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, kontroliuojamąjį gabenimą ar teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį vykdantis asmuo turi vengti žalos padarymo, o jei ji neišvengiama, siektipadaryti kiek įmanoma mažiau žalos. Tačiau jei nusikalstamą veikąimituojančio elgesio modelis, kontroliuojamasis gabenimas ar kita teisėsaugos institucijos užduotis yra teisėti, o jų vykdymas būtinas, yrapagrindas taikyti asmeniui komentuojamo straipsnio nuostatas net irtuo atveju, kai padaroma žalos teisės saugomiems interesams. Veikiantpagal nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, vykdant kontroliuojamąjį gabenimą ar kitą teisėtą teisėsaugos institucijos užduotį žalos gali būti padaroma įvairiems teisės saugomiems interesams: aplinkai, nuosavybei, sveikatai, viešajai tvarkai ir pan. Žalos atžvilgiu tokią užduotį vykdantis asmuo veikia neatsargiai ar apskritai be kaltės.Negali būti traukiamas atsakomybėn ir nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, kontroliuojamąjį gabenimą ar kitą teisėtą teisėsaugos institucijos užduotį sankcionavęs, ir sankcijos prašęs pareigūnas.

14. Jei veikdamas pagal nusikalstamą veiką imituojantį elgesiomodelį, vykdydamas kontroliuojamąjį gabenimą ar kitą teisėtą teisėsaugos institucijos užduotį asmuo tyčia padaro žalos teisės saugomiems interesams, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendraispagrindais pagal kilusius padarinius. Tais atvejais, kai žalą teisės saugomiems interesams nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį,kontroliuojamąjį gabenimą ar kitą teisėtą teisėsaugos institucijos užduotį atliekantis operatyvinės veiklos subjektas padaro tyčia siekdamas išvengti sunkesnių padarinių, už tokią veiką baudžiamoji atsakomybė jam nekyla.

15. Žalos dydis yra vertinamasis požymis. Kuo svarbesni interesai, vertybės, kurias siekiant apsaugoti padaryta žalos, tuo didesnėžala gali būti laikoma padaryta neperžengiant nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio, kontroliuojamojo gabenimo ar kitos teisėtos teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo ribų.

16. Veikiant pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, atliekant kontroliuojamąjį gabenimą ar vykdant kitą teisėtą teisėsaugos institucijos užduotį turi būti laikomasi jas sankcionuojant nustatytų ribų, su kuriomis prieš pradedant veiksmus, siekiant taikytinusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, atlikti kontroliuojamąjįgabenimą ar kitą teisėtą teisėsaugos institucijos užduotį juos vykdysiantis asmuo supažindinamas pasirašytinai.

206 207

Bendroji dalis, V skyrius 32 straipsnis Bendroji dalis, V skyrius 32-33 straipsniai

17. Asmuo už padarytą žalą vykdant nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, kontroliuojamąjį gabenimą ar kitą teisėtą teisėsaugos institucijos užduotį, atsako kaip už nusikalstamos veikos padarymą, kai jis peržengia nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio,kontroliuojamojo gabenimo ar kitos teisėtos teisėsaugos institucijosužduoties sankcionavimu nustatytas ribas. Tokia asmens veika vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str.) arba lemiašvelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės skyrimo taisyklių taikymą už padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 str.).

18. Pagal komentuojamame straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, kontroliuojamąjį gabenimą ar kitą teisėsaugos institucijos užduotį pagal savo kompetenciją gali veikti tiekteisėsaugos institucijų- policijos, ikiteisminio tyrimo bei prokuratūros įstaigų, taip pat operatyvinės veiklos subjektų - pareigūnai, tiekbet kuris kitas asmuo.

19. Pagal BPK 165 str. i k i t e i s m i n i o t y r i m o į s t a i g o syra policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimųtarnyba, Karo policija, Valstybės saugumo departamentas, Finansiniųnusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės departamentas ir 1.1.

20. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą o p e r a t y v i n ė s veikl o s s u b j e k t a i s pripažįstami specialius valstybės įgaliojimusturintys krašto apsaugos, vidaus reikalų, muitinės sistemų, Valstybėssaugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos padaliniai, kuriems pavedama operatyvinė veikla ir kurių pareigūnai įgaliojami jąvykdyti. Operatyvinės veiklos subjektų pagrindinės institucijos yraAntrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalųministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimųtarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

21. Esant komentuojamame straipsnyje numatytiems pagrindamsikiteisminis tyrimas nepradedamas, o jei jis pradėtas - nutraukiamas.Ikiteisminio tyrimo metu nustačius BK 32 str. nurodytas sąlygasikiteisminis tyrimas nutraukiamas prokuroro nutarimu (BPK 212 str.1 punktas, 214 str. 1 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus bylos nagrinėjimo pirmosios (BPK

254 str. 4 dalis), apeliacinės (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacinės (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos teisme metu byla nutraukiama teisėjo ar teismo nutartimi.

33 Straipsnis. |sakymo vykdymas

1. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už veiką, kurią jis padarėvykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą.

2. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis įvykdė žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą.

3. Asmuo, atsisakęs vykdyti nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą. Toks asmuo gali atsakyti pagalšį kodeksą tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudėtis.

1. Įsakymo, p o t v a r k i o ar n u r o d y m o vykdymas-asmens veiksmai, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams jispadaro žalos vykdydamas aukštesnio pagal pavaldumą asmens įsakymą, potvarkį ar nurodymą. Tokie veiksmai, nors ir atitinka tam tikrą BKSpecialiojoje dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį, negali būtilaikomi nusikalstamais, kadangi jie yra teisėti ir atlikti ginant visuomenei naudingus interesus. Šio instituto egzistavimas padidina vadovaujančiųjų asmenų ir jų duodamų įsakymų, potvarkių ar nurodymų reikšmę, taip pat užtikrina įsakymus vykdančių asmenų teisinį saugumą.

2. Šiame straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinantiaplinkybė taikytina tik civilinės tarnybos sąlygomis, {sakymo vykdymo bei nevykdymo karo tarnyboje baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuoja BK 317 str. (apie tai plačiau žr. BK 317 str.komentarą).

3. Veiksmų, susijusių su žalos padarymu teisės saugomiems interesams, pagrindas yra įsakymas, potvarkis ar nurodymas. Įsakymas,potvarkis ar nurodymas yra valdymo aktas. Jis yra reikalavimo, nurodymo, pareiškimo forma. Įsakymą, potvarkį ar nurodymą privalo įvykdyti asmuo, kuriam jis yra adresuotas. Įsakymas, potvarkis ar nurodymas duodamas tarnybinio ar kitokio pavaldumo tvarka ir reiškia reikalavimą, adresuotą personaliai nurodytam asmeniui. Teisę duoti įsakymą, potvarkį ar nurodymą turi asmuo, turintis tam valdingus įgalinimus. Įsakymas, potvarkis ar nurodymas negali dubliuoti galiojančių

208 209

210 teisės aktų reikalavimų, priešingu atveju vadovaujančio asmens palie-pimai negali būti vertinami kaip įsakymas, potvarkis ar nurodymas. Tarnyboje duodami įsakymai, potvarkiai ar nurodymai skirti spręsti

atskirus klausimus, betarpiškai kylančius iš nuolatinių tarnybinių funk-cijų atlikimo. Įsakymas, potvarkis ar nurodymas yra privalomas, išreiš-kiantis valdančio subjekto valią, skirtas įgyvendinti galiojančių teisės

aktų reikalavimus, todėl jis yra pagrindas atlikti vienus ar kitus veiks-mus ir laikomas aktu, kurio teisinė galia didesnė nei veiksmų, atliktų jį vykdant. Atsakomybė už įsakymo, potvarkio ar nurodymo vykdymo padarinius atsiranda jį davusiam asmeniui.

4. Teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodym

ą įvykdęs asmuo neatsakonet ir tuo atveju, jei tokia veika padaroma žalos baudžiamojo įstatymosaugomiems teisiniams gėriams. Tam, kad įsakymo, potvarkio ar nurodymo vykdymas būtų aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę,jis turi atitikti įstatymo jam keliamus reikalavimus - turi būti teisėtas irprivalomas jį vykdančiam asmeniui.

5. Įsakymas, potvarkis ar nurodymas yra t e i s ė t a s, kai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir yra duotas kompetentingo asmens (viršininko, vadovo), jo kompetencijos ribose. Kompetencijosribos - atitinkamas pareigas užimančių asmenų teisių ir pareigų visuma, susidaranti remiantis teisės aktų bei tarnybinių instrukcijų, priimtų pagal galiojančius teisės aktus, pagrindu ir suteikianti teisę pagalkompetenciją duoti valdingus ir privalomus nurodymus pavaldiniams.Jei asmuo mano, kad vykdo vadovaujančiojo asmens, kompetentingoduoti įsakymą, potvarkį ar nurodymą, nors pastarasis jokių teisių duoti tokį įsakymą, potvarkį ar nurodymą neturi, jis turi atsakyti už neatsargios nusikalstamos veikos pagal kilusius padarinius padarymą, kadangi pagal savo užimamas pareigas jis privalo žinoti įsakymą, potvarkį ar nurodymą duodančio asmens kompetencijos ribas - taigi jųnesuvokė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (apie tai plačiau žr. BK16 str. komentarą). Asmuo, davęs įsakymą, potvarkį ar nurodymą,kurio pagal savo kompetenciją jis duoti negalėjo, traukiamas atsakomybėn už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą pagal kilusius padarinius vykdant tokį įsakymą, potvarkį ar nurodymą.

6. Teisėtas taip pat yra toks įsakymas, potvarkis ar nurodymas,kuris duotas pavaldžiam, pagal tarnybą privalančiam paklusti, asmeniui. Taigi įsakymą, potvarkį ar nurodymą gali duoti tik aukštesnispagal pareigas, taip pat oficialiai laikinai tokias pareigas einantis as-muo.

7. Įsakymas, potvarkis ar nurodymas pavaldiniui yra privalomas,kai jis yra duotas nustatyta tvarka ir laikantis nurodytos formos. Įsakymas, potvarkis ar nurodymas gali būti duodamas žodžiu arba raštu,perduodamas betarpiškai jį turinčiam įvykdyti asmeniui ar per kitąasmenį, kuris įsakymą vykdančiam asmeniui žinomas, nekelia abejonių (pavyzdžiui, per padėjėją, sekretorę ir pan.). Įsakymas, potvarkisar nurodymas, duodamas raštu, turi būti su atitinkamam dokumentuibūdingais rekvizitais, kai kuriais atvejais jis turi išreikšti kolegialųsprendimą. Įsakymo, potvarkio ar nurodymo davimo tvarką ir formąkiekvienu atveju nustato teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai. Tik šiassąlygas, reikalavimus atitinkantys įsakymas, potvarkis ar nurodymasgali būti pripažinti baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe.

8. Vykdant įsakymą, potvarkį ar nurodymą žalos gali būti padaroma įvairiems teisės saugomiems interesams: aplinkai (pavyzdžiui, išleidus į vandens telkinį neišvalytas nuotekas), nuosavybei, darbo saugai, eismo saugumui (pavyzdžiui, nutupdžius orlaivį į kito orlaivioužimtą nusileidimo taką ir dėl to pastariesiems susidūrus) ir 1.1.

9. Jei įsakymas, potvarkis ar nurodymas yra teisėtas, o jo vykdymas būtinas, komentuojamas straipsnis taikytinas net ir tuo atveju, jeipadaroma žalos (kai asmeniui atliekant veiksmus nėra tyčios) teisėssaugomiems interesams. Tokiu atveju negali būti traukiamas atsakomybėn ir tokį įsakymą, potvarkį ar nurodymą davęs pareigūnas.

10. Jei vykdydamas įsakymą, potvarkį ar nurodymą asmuo tyčiapadaro žalos teisės saugomiems interesams, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais.

11. Asmuo, įvykdęs žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį arnurodymą, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Žinomai nus i k a l s t a m a s duoto įsakymo, potvarkio ar nurodymo pobūdisreiškia, jog jį vykdantis asmuo neabejotinai suprato, kad toks įsakymas, potvarkis ar nurodymas yra nusikalstamas.

12. Jei žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą duodantis asmuo suvokia, jog jo įsakymas, potvarkis ar nurodymas neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų arba jis nekompetentingasduoti tokį įsakymą, potvarkį ar nurodymą, suvokia, jog bus padarytažalos teisės saugomiems interesams, ir nori, kad toks įsakymas, potvarkis ar nurodymas būtų įvykdytas, žalos padaroma ne esant būtinybei įvykdyti valstybės ar tarnybos užduotis, o siekiant karjeros,

211

Bendroji dalis, V skyrius 33 straipsnis Bendroji dalis, V skyrius 33-34 straipsniai

priešingai tarnybos interesams ar veikiant dėl savanaudiškų paskatų ir pan. Todėl žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą davęs vadovaujantis asmuo taip pat traukiamas baudžiamojon atsa-komybėn. Net ir tuo atveju, kai įsakymą, potvarkį ar nurodymą duoda kompetentingas asmuo, laikydamasis įstatymo nustatytos formos, jo vykdymas nešalina baudžiamosios atsakomybės, jei akivaizdus jo nu-sikalstamas pobūdis.

13. Neteisėto įsakymo, potvarkio ar nurodymo įvykdymas nešalina galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn nei jį davusį, neijį įvykdžiusį asmenis.

14. Tais atvejais, kada pavaldinys verčiamas įvykdyti nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, pavyzdžiui, grasinant ginklu irpan., žalos padarymas gali būti vertinamas pagal būtinojo reikalingumo taisykles (žr. BK 31 str. komentarą). Tokioje situacijoje žala, padaryta vykdant nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, turi būtimažesnė nei žala, kurią padaryti grasinta. Nusikalstamo įsakymo, potvarkio ar nurodymo vykdymas darant įtaką grasinimu, kai jis atitinkavisas būtinajam reikalingumui keliamas sąlygas, vertintinas kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė pagal BK 31 str. (žr. BK 31 str. komentarą).

15. Asmuo, abejojantis vykdomo įsakymo, potvarkio ar nurodymoteisėtumu (nusikalstamumu), nuo atsakomybės neatleidžiamas. Atsakomybė jam kyla už neatsargios nusikalstamos veikos (žr. BK16 str. komentarą) padarymą. Abejojimas vykdomo įsakymo, potvarkio ar nurodymo teisėtumu (nusikalstamumu) gali būti vertinamas tikkaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Asmuo, nesuvokęs nusikalstamo vykdomo įsakymo, potvarkio ar nurodymo pobūdžio, nors pagal savo užimamas pareigas, išsilavinimą ir kt. privalėjęs ir galėjęsnumatyti tokį jo pobūdį bei galinčius atsirasti padarinius, traukiamasbaudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos padarymą dėlneatsargumo (nusikalstamas nerūpestingumas (apie tai plačiau žr. BK16 str. komentarą)). Tokioje situacijoje už nusikalstamo įsakymo, potvarkio ar nurodymo įvykdymo sukeltus padarinius atsako ir jį davęsasmuo. Asmuo, nesuvokęs, jog vykdo nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, kai jis neturėjo ir negalėjo suvokti tokio įsakymo,potvarkio ar nurodymo pobūdžio, baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas, nesant jo veikoje kaltės.

16. Įsakymo, potvarkio ar nurodymo vykdymas negali būti pripažįstamas baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe nei jį davusiam, nei jį įvykdžiusiam asmeniui už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, taip pat už sunkiausių nusikaltimų žmogui (pavyzdžiui, nužudymo, išžaginimo) padarymą.

17. Asmuo, suvokęs nusikalstamą įsakymo, potvarkio ar nurodymo pobūdį ir atsisakęs jį vykdyti, gali būti traukiamas baudžiamojonatsakomybėn tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudėtis. Nevykdymas reiškia visišką ir galutinį atsisakymą vykdyti tokį įsakymą, potvarkį ar nurodymą. Priežastys, dėlkurių asmuo atsisakė vykdyti tokį įsakymą, potvarkį ar nurodymą, joveiksmų vertinimui reikšmės neturi. Nusikalstamą įsakymą, potvarkį arnurodymą davęs asmuo už tokią veiką atsako bendrais pagrindais.

18. Kai egzistuoja visos teisėto įsakymo vykdymo sąlygos, ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas, o jei j is pradėtas - turi būtinutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius komentuojamamestraipsnyje nurodytas sąlygas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas prokuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios (BPK 254 str. 4 dalis), apeliacinės (BPK326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacinės (BPK382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos teisme metu byla nutraukiamateisėjo ar teismo nutartimi.

34 Straipsnis. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika

1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui.

2. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinįmokslą ir techniką, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus.

1. Profesinės ar ūkinės rizikos situacija galima bet kurioje sąmoningoje žmogaus veiklos sferoje, kai reikia profesinių žinių, mokslo, technikos panaudojimo. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika sudaro savarankišką aplinkybę, šalinančią baudžiamąją atsakomybę.

212 213

2. P a t e i s i n a m a p r o f e s i n ė ar ū k i n ė r i z i k a -tokia situacija, kai žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniamsgėriams padaroma siekiant visuomenei, individui naudingų rezultatųir neperžengiant pateisinamos rizikos ribų. Toks žalos padarymas baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams remiantis komentuojamustraipsniu nėra laikomas nusikalstama veika ir nebaudžiamas.

3. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika galima situacijose, kai buvo veikta nesivadovaujant mokslo aprobuotomis metodikomis ar kaisferoje, kurioje buvo atliekami rizikingi veiksmai (neveikimas) tokiosmetodikos veiksmų (neveikimo) atlikimo metu apskritai neegzistavo.

4. R i z i k a bendrąja prasme - sprendimas veikti tikintis teigiamųrezultatų, kartu suvokiant būtinybę tam tikslui paaukoti atitinkamasvertybes. Rizikuojant negali būti absoliutaus įsitikinimo, jog bus pasiektas užsibrėžtas tikslas. Rizika visada susijusi su nesėkmės, žalosatsiradimo tikimybe (nors ji būtų ir nedidelė). Rizikinga situacija pasižymi tuo, jog net jei asmuo pritaiko visas, jo nuomone, būtinas priemones, išlieka žalos padarymo galimybė, asmuo leidžia jai atsirasti,imdamasis pakankamų toje situacijoje, atsižvelgiant į turimas galimybes, priemonių, kad išvengtų žalos baudžiamojo įstatymo saugomiemsinteresams.

5. Profesinė ar ūkinė rizika įmanoma bet kurioje sąmoningoje žmogaus veiklos sferoje. Gali būti profesinė, mokslinė rizika, kai siekiamaįdiegti į praktiką naujas metodikas, technologijas, išradimus; medicininė rizika - kai bandomi nauji medikamentai ar gydymo metodai, susijęsu galimybe padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai; komercinėrizika - kai siekiama gauti naudos iš kainų pokyčių bankų, biržų, investicinėje ir pan. veikloje; organizacinė-valdymo rizika - kai pereinama prie naujos valstybinio ar teritorinio valdymo sistemos, ir tai galiatnešti daug finansinių nuostolių bei sąlygoti kitas neprognozuotasžalingas pasekmes (pavyzdžiui, streikus); techninė rizika - bandomosnaujos techninės sistemos, nesėkmės atveju galinčios padaryti daugmaterialinės bei fizinės žalos; ūkinė rizika - kai siekiama ekonominėsnaudos, pereinama prie naujų gamybos būdų ir technologijų. Skirstymas į profesinę ir ūkinę riziką yra santykinis; abi šios rizikos rūšystarpusavyje persipina, kadangi be profesinių žinių ūkinė rizika ne tiknegali būti pateisinama, bet ir apskritai negali egzistuoti. BK neišvardytos žmogaus veiklos sritys, kuriose profesinė ar ūkinė rizika galibūti pateisinama, nes teisėtos rizikos sfera apima bet kurią profesinęar ūkinę riziką, jei tik ji atitinka komentuojamame straipsnyje nurody-

tas sąlygas. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju rizikos priskyrimą profe-sinei ar ūkinei vertina prokuroras, teisėjas ar teismas, atsižvelgdami į žalą padariusio asmens išsilavinimą, veiklos sferą, rizikingų veiksmų atlikimo tikslus, motyvus ir kitas bylos aplinkybes.

6. Ne kiekvieno žmogaus rizika gali būti vertinama kaip profesinėar ūkinė. Tokia ji gali būti tik tuomet, kai tam tikrus veiksmus, sukėlusius baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, žmogus atlikovykdydamas savo profesines funkcijas ar ūkinę veiklą. Taigi šių reikalavimų neatitinkančio asmens rizikingi veiksmai negali būti pagrindunetraukti asmens baudžiamojon atsakomybėn pagal komentuojamąstraipsnį.

7. Atliekant rizikingus veiksmus gali iškilti pavojus įvairioms vertybėms: materialus, t. y. susijęs su galimos materialinės žalos padarymu, fizinis - keliantis pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai, organizacinis - keliantis grėsmę normaliai ūkio subjektų ar valstybės institucijų veiklai ir pan.

8. P a t e i s i n a m a i s gali būti pripažinti tik tokie rizikingiveiksmai (neveikimas), kurie nukreipti pasiekti visuomenei naudingus tikslus, t. y. skirti visuomenės gerovei (pro bono publicd). Taireiškia, kad rizikuojantis asmuo siekia sėkmės, kuri atneštų naudosdaugeliui žmonių, visai visuomenei ir valstybei. Tokios naudos duodair veiksmai, atliekami vieno žmogaus atžvilgiu, kadangi sėkmės atvejutokie veiksmai vėliau gali būti kartojami ir daugelio žmonių, visuomenės ar valstybės interesams patenkinti, pavyzdžiui, unikali rizikingaoperacija atliekama gelbstint vieno žmogaus gyvybę, vėliau tokia operacija pradedama plačiai taikyti atitinkamoms ligoms, traumoms gydyti. Žalos galimo padarymo grėsmę dėl to pateisina rezultatas, svarbusvisai visuomenei.

9. Kad už padarytą žalą nekiltų baudžiamoji atsakomybė, rizika turibūti pateisinama. Pateisinama yra ta rizika, kuri atitinka komentuojamostraipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus: padaryta veika turi atitiktišiuolaikinį mokslą ir techniką, nurodyto tikslo nebuvo galima pasiektinesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų ginamus interesus.

214 215

10. Pateisinamos rizikos atveju asmens veiksmai neturi pažeistitiesioginių įstatymuose bei kituose norminiuose aktuose įtvirtintų elgesio taisyklių reikalavimų, nustatytų konkrečiai veiklos rūšiai. Taisatvejais, kai rizikingi veiksmai atliekami asmeniui naujomis, neįprastomis, netikėtomis sąlygomis, naujoje srityje, sprendimą neretai reikiapriimti ekstremaliomis, ne visai kontroliuojamomis ir prognozuojamomissąlygomis, kurios nebūna sureguliuotos galiojančių teisės aktų nuostatomis. Tokiu atveju asmens veiksmai ir kilusi žala turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, visuotinai priimto saugaus elgesio kriterijais, atsižvelgiant į konkrečią situaciją bei visas įvykio aplinkybes.

11. Jei v e i k a a t i t i n k a š i u o l a i k i n į m o k s l ą irt e c h n i k ą, tai reiškia, kad asmuo, atlikdamas rizikingą veiką,atsižvelgė į savo profesinį pasirengimą, sugebėjimus, toje srityje esančius pasiekimus, vadovavosi atitinkamomis rekomendacijomis. Priešatlikdamas veiką asmuo turi numatyti bent apytikrį rezultatą, kurį nustatyti leidžia pasiektas mokslo ir technikos lygis. Taigi rizikingi veiksmai turi būti pagrįsti objektyviomis žiniomis ir ilgalaike patirtimi, įgytaisvienoje ar kitoje srityje.

12. Tai, kad nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais, reiškia, kad turi būti imamasi veiksmų,tikėtinai galinčių padaryti mažiausiai žalos teisės saugomiems interesams. Šį komentuojamo straipsnio reikalavimą reikia vertinti remiantisprotingumo kriterijumi, atsižvelgiant, ar buvo imtasi visų priemonių, arvisos turimos, esamos žinios, priemonės buvo panaudotos, taigi įobjektyvias tam tikros situacijos sąlygas. Todėl pagal komentuojamostraipsnio nuostatas reikia įvertinti siekto naudingo tikslo ir rizikosbei galimos žalos proporcingumą. Jei toks proporcingumas akivaizdžiai pažeidžiamas pasirenkant objektyviai per daug rizikingus veiksmus, asmens veika vertinama kaip neatitinkanti pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos reikalavimų ir negalinti būti aplinkybe, šalinančiabaudžiamąją atsakomybę. Svarbesnis, reikšmingesnis tikslas pateisinadidesnę riziką. Profesinės ar ūkinės rizikos metu asmuo paprastai turigalimybę pasirinkti vieną iš kelių elgesio variantų. Iš asmens reikalaujama pasirinkti optimalų, jo nuomone, elgesio variantą, leisiantį pasiekti maksimalų rezultatą mažiausiai rizikuojant. Iš asmens negali būtireikalaujama pasirinkti objektyviai naudingiausią ir mažiausiai rizikingą elgesio variantą.

13. B ū t i n o s s a u g u m o p r i e m o n ė s , kuriomis siekiamaapsaugoti nuo žalos įstatymų saugomus interesus, - šiuolaikiniaismokslo ir technikos pasiekimais, profesinėmis žiniomis, patirtimi ir kitais faktoriais pagrįstos ir, asmens nuomone, pakankamos priemonėsžalai išvengti. Asmuo turi imtis visų įmanomų, jo nuomone, priemonių,kad būtų išvengta žalos. Taigi svarbiausia yra tai, kad asmuo pasirinktas priemones subjektyviai vertina kaip pakankamas. Reikalaujant tikobjektyviai būtinų priemonių ėmimosi būtų paneigta pati rizikos prasmė, nes veiksmai tokiu atveju turėtų padėti išvengti bet kokios žalos.Priemonių pakankamumas yra vertinamoji kategorija. Praktiškai priemonių pakankamumo ar nepakankamumo faktą įvertina prokuroras,teisėjas ar teismas konkrečiu atveju, atsižvelgęs į visas aplinkybes. Išasmens gali būti reikalaujama imtis tik rizikuojant egzistuojančių, reikalingų, galimų saugumo priemonių. Negali būti reikalaujama imtis saugumo priemonių, kurios, tikėtina, gali atsirasti ateityje.

14. Rizikuojantis asmuo turi suvokti galimas žalingas pasekmes, jųpobūdį, bent bendrais bruožais ir žalingų pasekmių atsiradimo mechanizmą. Jei asmuo atlieka veiksmus, kurie gali tapti, pavyzdžiui, stambios materialinės žalos priežastimi, tačiau realiai padaroma žalos žmogaus sveikatai, bet toje situacijoje jos išvengti nebuvo galima, asmens veiksmai taip pat vertintini pagal komentuojamą straipsnį.

15. Galimi atvejai, kai dėl netikslių apskaičiavimų numatyta žalakyla ne dėl tos priežasties, kurios veikimas buvo prognozuojamas irmažinamas, o dėl kitos priežasties veikimo. Tokiu atveju atsakomybėatsiranda už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą pagal kilusius padarinius. Asmuo taip pat traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos padarymą pagal kilusius padarinius, kurie pagal rizikos aplinkybes apskritai nebuvo numatyti, jei juos tojesituacijoje buvo įmanoma numatyti.

16. Tais atvejais, kai rizika susijusi su itin sunkių pasekmių, t. y. su grėsmės daugelio žmonių gyvybei, ekologinės katastrofos ar visuoti-nės nelaimės sukėlimu, ir kai rizikuojantis asmuo tai supranta, tačiau tokios veikos neatsisako ir padaro žalingų padarinių, galimybė taikyti komentuojamą straipsnį priklauso nuo to, ar pasiektas rezultatas yra proporcingas padarytai žalai. Vertinamojo požymio „daugelio" vertini-mą, atsižvelgdami į konkretaus įvykio aplinkybes, pasiektą rezultatą, žuvusiųjų skaičių, kiekvienu atveju pateikia prokuroras, teisėjas ar teismas. Šios aplinkybės egzistavimą galima pripažinti ir tuo atveju, kai žūsta bent vienas ar keli žmonės, jei susidariusioje situacijoje tik,

216 217

218 pavyzdžiui, atsitiktinumas, gerai organizuoti gelbėjimo darbai, lėmė jog buvo išvengta daugelio žmonių aukų. Ekologinės katastrofos grėsmė reiškia, jog rizikuojant sudaromas pavojus, kad masiškai dide-lėse teritorijose žus gyvūnai, žuvys, augalai, bus ženkliai užteršta at-mosfera ar vandens telkiniai. Tai sudaro pagrindą tokias teritorijas priskirti ekologinės nelaimės ir ypatingos situacijos zonoms; tai teri-torijos, kuriose vyksta esminiai supančios aplinkos pakitimai, kelian-tys grėsmę paties žmogaus egzistavimo biologiniam pagrindui, natū-ralių ekologinių sistemų būklei. Taip atsitinka, pavyzdžiui, dėl profesi-nės ar ūkinės rizikos pagrindu atliekamų veiksmų (neveikimo) kilusios

dujotiekių, naftotiekių avarijos, radioaktyvaus didelės teritorijos ap-švitinimo, didelių miškų plotų gaisrų. V i s u o t i n ė n e l a i m ė -situacija, kai kyla pavojus, jog bus pažeisti gyvybiškai svarbūs visuo-menės interesai, poreikiai, kurių patenkinimas būtinas užtikrinant vi-suomenės egzistavimą, jos vystymąsi. Tai gali būti padaroma, pavyz-džiui, sukeliant epidemijas, potvynius, šilumos tinklų avarijas žiemą.

17. Galimų padarinių suvokimas suponuoja ir tai, jog rizikuojantisasmuo su jais privalo supažindinti kitus asmenis, galinčius nukentėtinuo rizikingų veiksmų (neveikimo), jei konkrečioje situacijoje tai įma

noma padaryti (pavyzdžiui, negalima iš rizikuojančio asmens reikalautitokių veiksmų, jei žmogus, kuriam bus atliekama skubi operacija, praradęs sąmonę, o kol bus surasti artimieji, tikėtina, asmuo mirs). Taisudaro galimybę įsitikinti, jog nukentėjusysis pats savanoriškai rizikavo, žinojo galimą pavojų. Jei žalos padaroma asmeniui, kuris rizika

vo, tačiau nebuvo įspėtas apie galimą pavojų, o kaltininkas to nepadarė sąmoningai, jis atsako už tyčinės nusikalstamos veikos padarymąpagal atsiradusius padarinius.

18. Peržengti pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos ribas asmuo gali tik veikdamas neatsargiai ir būtent nusikalstamo pasitikėjimo forma (apie tai plačiau žr. BK 16 str. komentarą), kai suvokiagalimos žalos atsiradimą, bet lengvabūdiškai tikisi jos išvengti. Taigitokiu atveju žalos padaroma pažeidžiant komentuojamame straipsnyjenumatytus reikalavimus pateisinamai profesinei ar ūkinei rizikai. Rizikingų veiksmų (neveikimo), padariusių žalos teisės saugomiems interesams, atlikimas vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (apie tai plačiau žr. BK 59 str. komentarą) arba gali būti švelnesnės bausmės, negu numatyta įstatyme, skyrimo taisyklių taikymo pagrindu (apie tai plačiau žr. BK 62 str. komentarą).

19. Kai žalos rizikuojant padaroma tyčia (žr. BK 15 str. komentarą) ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo (žr. BK 16 str. komentarą),kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais, nes tyčios atveju asmuo sąmoningai siekė padaryti žalą teisėssaugomiems interesams, o nusikalstamo nerūpestingumo atveju jis nenumatė žalingų padarinių kilimo, nors turėjo ir galėjo numatyti. Rizika, kad ji būtų pateisinama, turi būti apgalvota. Taigi abiem šiaisatvejais kaltininko veiksmai (neveikimas) neatitinka pateisinamai profesinei ar ūkinei rizikai keliamų sąlygų.

20. Komentuojamo straipsnio nuostatos negali būti taikomos ir taisatvejais, kai asmuo rizikuoja siekdamas išimtinai asmeninių tikslų.

21. Pateisinamą profesinę ar ūkinę riziką reikia atriboti nuo būtinojo reikalingumo (žr. BK 31 str. komentarą). Pateisinama profesinėar ūkinė rizika nuo būtinojo reikalingumo atribojama pagal tai, ar dėlbūtinojo reikalingumo situacijos susidarymo kyla grėsmė teisės saugomiems interesams, sukelta gamtos jėgų, biologinių procesų, žmogaus veiksmų. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika atsiranda siekiantvisuomenei naudingų tikslų, kurių pasiekimas susijęs su žalos įstatymų saugomiems teisiniams gėriams padarymu. Būtinojo reikalingumoatveju asmens veiksmai nukreipti žalos išvengimui; pateisinamos rizikos atveju veiksmai nukreipti visuomenei naudingo rezultato, kurisyra geresnis nei esamas, pasiekimui. Būtinojo reikalingumo atveju gresiantis pavojus, jei jis nebus pašalintas, sąlygos pavojingas pasekmes; pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos atveju tokių pasekmiųatsiradimas yra tik galimas. Būtinojo reikalingumo atveju padaryta žala turi būti mažesnė už išvengtą; pateisinamos rizikos atveju žalosdydžiui toks reikalavimas nėra keliamas. Būtinojo reikalingumo

ribųperžengimas užtraukia baudžiamąją

atsakomybę tik tyčinio žalos padarymo atveju; nesant bent vienos iš pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos teisėtumo sąlygų, galima atsakomybė ir už neatsargų (nusikalstamo nerūpestingumo forma) žalos padarymą.

22. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika nuo mokslinio eksperimento (žr. BK 35 str. komentarą) atribojama pagal tai, jog moksliniseksperimentas atliekamas remiantis mokslo aprobuotomis

metodikomis, prieš eksperimentuojant yra atliktas atitinkamas teorinis būsimoeksperimento pagrindimas; pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikospanaudojimo situacijoje veikiama nesiremiant mokslo aprobuotomismetodikomis, nėra išankstinio profesinės ar ūkinės rizikos veiksmųteorinio pagrindimo.

219

23. Esant visoms komentuojamame straipsnyje nustatytoms sąly-goms ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas, o jei jis pradėtas -turi būti nutrauktas. BK 34 str. pagrindu ikiteisminis tyrimas nutrau-kiamas prokuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis), o nagrinėjant bylą teisme pirmosios (BPK 254 str. 4 dalis), apeliacinės (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacinės (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos tvarka, teisėjo ar teismo nutar-timi.

35 Straipsnis. Mokslinis eksperimentas

1. Asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos,pagal šį kodeksą neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmėsmokslui ir eksperimentuotojas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengtažalos įstatymų saugomiems interesams.

2. Mokslinis eksperimentas draudžiamas neturint apie galimus padarinius informuoto eksperimento dalyvio laisvo sutikimo.

3. Mokslinis eksperimentas draudžiamas, išskyrus įstatymų numatytusatvejus, su nėščia moterimi, jos vaisiumi, mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė.

1. Šiuolaikinėmis spartaus mokslo ir technikos vystymosi sąlygomis iškyla būtinybė įsisavinti naujas technologijas gamybos procese,diegti naujus gydymo metodus medicinoje ir pan. Siekiant geresniųrezultatų neretai nauji eksperimentai bei bandymai yra susiję su rizikapadaryti fizinę žalą žmogaus gyvybei ir sveikatai ar žymią materialinęžalą. Tačiau net ir rizikingi veiksmai yra socialiai vertingi, nes jie skirtikurti techninę pažangą, išrasti naujus gydymo metodus ir preparatus,nustatyti gamtos vystymosi dėsningumus bei juos kontroliuoti ir pan.Mokslinis eksperimentas galimas bet kurioje sąmoningoje žmogausveiklos sferoje, kai reikia profesinių žinių, mokslo, technikos panaudojimo.

2. Mokslinis eksperimentas nuo pateisinamos profesinės ar ūkinėsrizikos (žr. BK 34 str. komentarą) atribojamas pagal tai, jog moksliniseksperimentas atliekamas remiantis egzistuojančiomis iki mokslinio eksperimento atlikimo momento mokslo aprobuotomis metodikomis, priešeksperimentuojant atliktas atitinkamas būsimo eksperimento teorinis

pagrindimas, sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui; pateisinamą profesinę ar ūkinę riziką sudarantys veiksmai (neveiki-mas) atliekami nesant iki tokių veiksmų (neveikimo) atlikimo momento mokslo aprobuotų metodikų, nėra išankstinio teorinio pagrindimo, ati-tinkami veiksmai (neveikimas) atliekami visuomenei naudingu tikslu.

3. M o k s l i n i s e k s p e r i m e n t a s - situacija, kai siekiantsocialiai naudingo rezultato arba norint išvengti sunkių pasekmių padaroma žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams.Jis skirtas atrasti naujas technologijas, sukurti naujus mechanizmus,patikrinti jų veikimą, atrasti naujus gydymo metodus, sukurti naujusmedikamentus, pritaikyti įvairių ligų gydymui mokslo pasiekimus, pritaikyti medicinoje naujas technologijas ir pan.

Mokslinis eksperimentas galimas tik tuo atveju, kai jam yra iš anksto ruošiamasi, kai situacija sukuriama iš anksto ir sąmoningai, kai atliekant mokslinį eksperimentą remtasi mokslo aprobuotomis metodi-komis, prieš eksperimentuojant eksperimentas pagrįstas teorinėmis ži-niomis, paskaičiavimais ir pan. Sistemiškai aiškinant komentuojamo straipsnio nuostatas, lyginant jas su BK 34 str. nuostatomis, galima daryti išvadą, kad paprastai tai būna eksperimentai, kuriuose dalyvauja žmonės. Visų pirma mokslinis eksperimentas atliekamas medicininės, farmacinės veiklos sferose, pavyzdžiui, atliekami veiksmai, kuriais siekiama išsiaiškinti žmogaus organizmo galimybes, aplinkos, me-chanizmų poveikį žmogui, jo sveikatai, psichikai, išbandyti maisto pro-duktus. Tik esant šioms sąlygoms mokslinis eksperimentas laikomas baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe.

4. Atliekant mokslinį eksperimentą turi būti vadovaujamasi atitinkamų teisės aktų, pavyzdžiui, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo(„Valstybės žinios", 2004, Nr. 115-4285), reikalavimais. Pažeidus šiuosreikalavimus atliktas mokslinis eksperimentas negali būti laikomas teisėtu.

5. Mokslinio eksperimento, kurio metu bandomi atitinkami medikamentai, preparatai, atlikimo tvarką detaliai reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 320 patvirtintosGeros klinikinės praktikos taisyklės („Valstybės žinios", 2004, Nr. 32-1030). Tik pagal šias taisykles atliktas mokslinis eksperimentas, padaręsžalos, gali būti pagrindas taikyti asmeniui komentuojamą straipsnį.

220 221

222 6. Pagal komentuojamą straipsnį t e i s ė t a s m o k s l i n i se k s p e r i m e n t a s yra tais atvejais, kai: a) eksperimentuojantremiamasi mokslo aprobuotomis metodikomis, b) sprendžiama proble

ma turi išskirtinės reikšmės mokslui, c) eksperimentuotojas imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams, d) yra laisvas asmens, kurio gyvybei ar sveikatai atliekant moks

linį eksperimentą gali būti padaryta žalos, sutikimas.

7.

R ė m im a s i s m o k s lo a p r o bu o t om i s m e t od i k om i s reiškia, jog eksperimentuotojas vadovavosi tik tokiomismokslo žiniomis, tyrimais ir pan., kurie yra iki eksperimento atlikimomomento oficialiai pripažinti leistinais

naudoti, pagrįsti pripažintomis teorinėmis žiniomis, rekomendacijomis, praktiniais bandymais beikitais iki tol atliktais moksliniais eksperimentais. Prieš atlikdamas eksperimentą asmuo turi jį pagrįsti ir numatyti tikėtiną rezultatą, kurį nustatyti leidžia pasiektas mokslo ir technikos lygis. Eksperimentas turibūti pagrįstas objektyviomis žiniomis ir ilgalaike patirtimi, sukauptaisbei oficialiai pripažintais atitinkamoje mokslo srityje. Mokslinis eksperimentas negali būti laikomas teisėtu, jei jį atliekant remtasi, pavyzdžiui,tuo pačiu metu atliktų eksperimentų preliminariais rezultatais, išradimais, metodikomis ir pan., kurių tikrumu yra abejojama, taip pat metodikomis, kurios nėra oficialiai nustatyta tvarka aprobuotos. Galimasituacija, kad eksperimentuotojo veiksmai (neveikimas) nukreipti paneigti egzistuojančias teorijas, išradimus, metodikas. Toks paneigimastaip pat turi būti pagrįstas egzistuojančiais mokslo ir technikos pasiekimais paremtais skaičiavimais, atitinkamos problemos pozicijų analize, aprobuotomis tyrimų konkrečioje srityje metodikomis ir 1.1. Atvejais, kai eksperimentuojant nebuvo remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis ar toje mokslo srityje, kurioje atliekami eksperimentiniaiveiksmai (neveikimas), mokslo aprobuotų metodikų apskritai nėra,mokslinis eksperimentas nebuvo pagrįstas teorinėmis žiniomis, paskaičiavimais ir pan., asmens veiksmai (neveikimas) negali būti vertinami kaip teisėtas mokslinis eksperimentas, šalinantis kaltininkui baudžiamąją atsakomybę pagal komentuojamą straipsnį. Tokie veiksmai(neveikimas), jei jie atitinka BK 34 str. nustatytas sąlygas, gali šalintikaltininko baudžiamąją atsakomybę kaip pateisinama profesinė ar ūkinė rizika.

8. Mokslinio eksperimento teisėtumo požymis yra ir tai, kad sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui (pavyzdžiui, surastimedikamentus AIDS gydymui, surasti būdą sumažinti radioaktyviųjų

spindulių poveikį visam žmogaus organizmui, gydant spindulių terapija vėžinius susirgimus, surasti būdą sumažinti ultravioletinių spindulių neigiamą poveikį žmogaus organizmui). Tai reiškia, kad eksperimentuojantis asmuo siekia sėkmės, kuri atneštų naudos mokslui, daugeliui žmonių ar visai visuomenei. Dėl šios priežasties teigiamo tokios veikos rezultato visai visuomenei svarba yra pateisinama galimo žalos padarymo grėsmė (pavyzdžiui, rizikuojantis asmuo bei jo padėjėjai suserga spinduline liga atrandant radioaktyvius elementus).

9. Mokslinis eksperimentas paprastai yra susijęs su tikimybe, jogbus padaryta žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams. Žalagali būti žinoma iš anksto, taip pat ji gali atsirasti staiga. Ji gali būtifizinė, moralinė bei turtinė. Taigi mokslinis eksperimentas galimasbet kurioje sąmoningoje žmogaus veiklos sferoje, jei jis sukelia nurodyto pobūdžio žalą.

10. Mokslinis eksperimentas, padaręs žalos, gali būti pagrindu,šalinančiu baudžiamąją atsakomybę, tik tuo atveju, kai atitinkamusrizikingus veiksmus atlikęs asmuo turėjo pakankamą kompetenciją,išsilavinimą ar veikė dėl savo profesinių funkcijų vykdymo ar ūkinėsveiklos. Šių reikalavimų neatitinkančio asmens atliekamas moksliniseksperimentas, padaręs žalos, negali būti pagrindas, pašalinantis baudžiamąją atsakomybę pagal komentuojamą straipsnį.

11. Eksperimentuojantis asmuo privalo imtis būtinų priemonių, kadbūtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams, t. y. jis turiimtis pakankamų šiuolaikiniais mokslo ir technikos pasiekimais, profesinėmis žiniomis, patirtimi ir kitais faktoriais pagrįstų priemonių žalai išvengti. Priemonių pakankamumas yra vertinamoji kategorija. Asmuo turi imtis visų įmanomų, jo nuomone, priemonių, kad būtų

išvengtažalos. Taigi svarbiausia yra tai, kad asmuo pasirinktas priemones subjektyviai vertintų kaip pakankamas. Nereikalaujama, kad asmuo imtųsiobjektyviai

būtinų priemonių, nes tokiu atveju būtų paneigta pati rizikos prasmė, kadangi atliekant veiksmus tokiu atveju turėtų būtiišvengta bet kokios žalos. Eksperimentas pasižymi tuo, jog net ir asmeniui ėmusis visų būtinų, jo nuomone, priemonių išlieka tikimybė,jog bus padaryta žalos. Asmuo leidžia tokiai žalai kilti, tačiau imasipakankamų toje situacijoje, atsižvelgiant į turimas galimybes, priemonių, siekdamas išvengti žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams. Iš asmens gali būti reikalaujama imtis tik eksperimento metuegzistuojančių, o ne vėliau, t. y. tik po mokslinio eksperimento atlikimo atsiradusių, sukurtų priemonių.

223

12. Kiekvienu konkrečiu atveju tik nustačius visas komentuojamame straipsnyje numatytas eksperimento teisėtumo sąlygas galima pripažinti, jog žala buvo padaryta teisėto mokslinio eksperimento sąlygomis, ir konstatuoti, kad asmens veiksmuose (neveikime) nėra nusikalstamos veikos sudėties.

13. Atliekant mokslinį eksperimentą asmens veiksmai negali pažeisti tiesioginių įstatymuose bei kituose norminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatytų konkrečiai veiklos rūšiai.

14. Mokslinis eksperimentas gali būti atliekamas naujomis sąlygomis, naujoje srityje, kuri gali nebūti sureguliuota galiojančių teisėsaktų normomis. Neretai sprendimą tokiais atvejais reikia priimti nevisai kontroliuojamomis ir prognozuojamomis sąlygomis, tačiau ir tokiu atveju eksperimentuojant turi būti remiamasi mokslo aprobuotomis metodikomis, turi būti atliktas teorinis būsimo mokslinio eksperimento pagrindimas. Tokiu atveju asmens veiksmai ir padaryta žala turibūti vertinami vadovaujantis protingumo, visuotinai priimto saugauselgesio kriterijais, atsižvelgiant į konkrečią situaciją bei visas įvykioaplinkybes.

15. Kita būtina komentuojamo straipsnio taikymo teisėtumo sąlyga- l a i s v a s a s m e n s , su k u r i u o a t l i e k a m a s e k s p er i m e n t a s , s u t i k i m a s . Šis reikalavimas pagrįstas Konstitucijos21 str. 4 dalimi, įtvirtinančia, kad su žmogumi bėjo žinios ir laisvo sutikimo negali būti atliekami moksliniai ar medicininiai bandymai, bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto („Valstybės žinios", 2002, Nr.77-3288) 7 str., nustatančiu, jog draudžiama daryti medicininius armokslinius bandymus su kokiu nors žmogumi be jo laisvo sutikimo.Laisvas eksperimento dalyvio sutikimas turi būti duotas raštu ir toksrašytinis sutikimas turi būti patvirtintas notaro (Notariato įstatymo(„Valstybės žinios"', 2003, Nr. 38-1703) 26 str.) ar kito atitinkamus dokumentus turinčio teisę tvirtinti subjekto (pavyzdžiui, ligoninės vyriausiojo gydytojo). Asmuo, davęs sutikimą atlikti su juo mokslinį eksperimentą, jį gali bet kuriuo momentu atšaukti. Prieš duodant sutikimąeksperimento dalyvis turi būti informuotas apie mokslinio eksperimento atlikimo sąlygas, jo metu planuojamas naudoti technikos priemones, preparatus, eksperimentu siekiamą naudą bei galimos žalos jo gyvybei, sveikatai, garbei, orumui, nuosavybei, turtui ar kt. vertybėmspobūdį bei laipsnį. Ši informacija turi būti nurodyta rašytiniame asmens, su kuriuo planuojama atlikti mokslinį eksperimentą, sutikime. Sutikimą gali duoti tik veiksnus, 18 m. amžiaus sulaukęs asmuo. Kai moks-

224

linį eksperimentą būtina atlikti su nepilnamečiu, tačiau ne jaunesniu kaip 14 m. amžiaus (žr. šio straipsnio komentaro 16punktą) asmeniu, sutikimą turi duoti abu tėvai ar įstatyminiai nepilnamečio atstovai ir rajono, miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba. Jei nepilnamečio tėvai gyvena skyrium, būtinas vieno iš tėvų ar įstatyminio atstovo ir rajo-no, miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos sutikimas. Jis turi būti lais-vas, negali būti išgautas prievarta, apgaule, nenurodant asmeniui ga-limų žalingų pasekmių ir pan. Kai eksperimento dalyvio sutikimas nėra laisvas, mokslinis eksperimentas negali būti pripažįstamas teisėtu.

16. Draudžiama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, atlikti moks-linį eksperimentą su nėščia moterimi, jos vaisiumi, mažamečiu, sutri-kusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė. Tai paaiški-nama tuo, kad šių asmenų padėtis yra išskirtinė tiek socialiniu, tiek fiziniu, tiek psichologiniu aspektais. Moters nėštumo stadija, jos svei-katos būklė nėštumo metu, vaisiaus gyvybingumas ir pan. aplinkybės reikšmės neturi. M a ž a m e č i u laikomas asmuo, kuris nėra sulau-kęs keturiolikos metų amžiaus. Sutrikusios psichikos asmens sampra-tos nepateikia nė vienas galiojantis įstatymas, todėl vadovaujantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo („Valstybės žinios", 2003, Nr. 38-1689) 1 str. 1 dalimi laikytina, jog sutrikusios psichikos asmeniu yra asmuo, kuris serga psichikos liga. Psichikos liga - gydytojo diagno-zuotas, psichiatro patvirtintas susirgimas, pagal galiojančią ligų klasi-fikaciją priskiriamas psichikos ligoms. Draudimas atlikti mokslinį eks-perimentą su mažamečiu bei sutrikusios psichikos asmeniu grindžia-mas tuo, jog šie asmenys negali duoti sutikimo, kad su jais būtų atliekamas eksperimentas. Atlikti mokslinį eksperimentą tokiu atveju draudžiama net ir esant vaiko, jo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų sutikimui. A s m e n i u , k u r i a m a t i m t a l a i s v ė , pripažįstamas bet kuris asmuo, kuriam laisvė atimta prieš jo valią, pavyzdžiui, atlie-kantis administracinį areštą arba arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, suimtas ikiteisminio bylos tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, patalpintas į psichikos sveika-tos priežiūros įstaigą ir pan.

Draudimas atlikti mokslinį eksperimentą su asmeniu, kuriam atimta laisvė, yra visuotinai pripažinta nuostata, įtvirtinta ir tarptautiniuose dokumentuose, pavyzdžiui, Sulaikytų ar suimtų bet kuria forma asme-nų apsaugos principų sąvado (priimtas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1988 m. gruodžio 9 d.) 22 principas įtvirtina, jog nė su vienu asmeniu, kuris yra sulaikytas ar suimtas, net ir esant jo sutiki-mui negali būti atliekami kokie nors medicininiai ar moksliniai bandy-mai, galintys padaryti žalos jo sveikatai.

225

17. Draudimo atlikti mokslinį eksperimentą su nėščia moterimi, josvaisiumi, mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė, galima nesilaikyti tik konkrečiai įstatymuose numatytais atvejais ir neperžengiant nustatytų leidimo ribų.

Taip pat šio draudimo galima nesilaikyti atvejais, kai, pavyzdžiui, nurodyto asmens gyvybei gresia pavojus, pripažinti ir patvirtinti gy-dymo metodai bei medikamentai nepadeda. Tokiu atveju gavus nuro-dyto asmens laisvą sutikimą, o jei jis yra nesąmoningas -jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių sutikimą gali būti atliekamas su juo eks-perimentas bandant išgelbėti jo gyvybę. Jei tokiu atveju asmuo neturi šeimos narių ar artimų giminaičių ar per laiką, kurį, atsižvelgiant į as-mens sveikatos būklę, galima laukti, jų surasti neįmanoma, mokslinis eksperimentas gali būti atliekamas raštu tam pritarus ne mažiau kaip dviejų atitinkamos srities gydytojų konsiliumui bei sveikatos priežiū-ros įstaigos medicinos etikos komisijai.

18. Veiksmai, kuriais peržengiamos teisėto mokslinio eksperimento ribos, yra pavojingi ir sudaro nusikalstamos veikos sudėtį. Jas peržengti asmuo gali tik veikdamas nusikalstamo pasitikėjimo forma (apietai plačiau žr. BK 16 str. komentarą), kai suvokia galimą žalą, betlengvabūdiškai tikisi jos išvengti. Tokiu atveju žalos padaroma pažeidžiant komentuojamame straipsnyje numatytus reikalavimus teisėtammoksliniam eksperimentui. Asmens veiksmai (neveikimas), padarę žalos teisės saugomiems interesams, vertinami kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (apie tai plačiau žr. BK 59 str. komentarą) arba galibūti švelnesnės bausmės, negu numatyta įstatyme, skyrimo taisykliųtaikymo pagrindu (apie tai plačiau žr. BK 62 str. komentarą).

19. Mokslinį eksperimentą atliekantis asmuo turi suvokti galimųžalingų padarinių pobūdį ir laipsnį, taip pat bent bendrais bruožaissuprasti žalingų padarinių atsiradimo mechanizmą. Tačiau jei atliekant mokslinį eksperimentą, pavyzdžiui, dėl klaidingų paskaičiavimų,kyla ne fizinė, bet materialinė žala, kai toje situacijoje jos išvengtinebuvo galima, asmens veiksmai taip pat vertinami pagal komentuojamą straipsnį.

20. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda už neatsargios nusikalstamos veikos pagal kilusius padarinius padarymą ir tais atvejais, kai dėlnetikslių apskaičiavimų numatyta žala kyla ne dėl tos priežasties, kurios veikimas buvo prognozuojamas ir mažinamas, o dėl kitos priežasties veikimo.

I

21. Asmuo taip pat turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos padarymą pagal padarinius, kuriųatsiradimo mokslinio eksperimento metu jis nenumatė, tačiau turėjo irgalėjo numatyti.

22. Žala, kilusi dėl aplinkybių, kurių eksperimentuotojas negalėjoir neturėjo numatyti, ar dėl pašalinių, atsitiktinių jėgų veikimo, vertintina kaip neturinti įtakos mokslinį eksperimentą atliekančio asmensatsakomybei. Jo veiksmai tokioje situacijoje turi būti vertinami pagalkomentuojamą straipsnį kaip aplinkybė, šalinanti asmens baudžiamąją atsakomybę. Taip pat vertintina veika, jei asmuo padarė žalos, kuriatliekant mokslinį eksperimentą buvo neišvengiama, norint gauti siekiamą rezultatą.

23. Kai žalos eksperimento metu padaroma tyčia, kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais pagal padarinius. Taip pat asmuo atsako tais atvejais, kai žalos mokslinio eksperimento atveju padaroma dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. kaiasmuo nenumato žalos kilimo, bet turi ir gali numatyti, kadangi tam,kad mokslinis eksperimentas būtų pripažintas teisėtu, galima žala turibūti iš anksto numatyta.

24. Komentuojamas straipsnis netaikomas irtais atvejais, kai eksperimentuotojas siekia išimtinai asmeninių tikslų, pavyzdžiui, stengiasisukurti medikamentus gydyti ligai, kuria serga pats ar jo artimieji, irneketina mokslinio eksperimento metu pasiektų rezultatų naudoti beileisti juos naudoti analogiškos ligos atvejais; siekia tik sau sukurtiitin saugų automobilį ir neketina leisti taikyti tas pačias priemonesgaminant kitus automobilius.

25. Esant visoms teisėto mokslinio eksperimento sąlygoms ikiteisminis tyrimas nepradedamas, o jei jis pradėtas, turi būti nutrauktas.Esant komentuojamame straipsnyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas prokuroronutarimu (BPK 212 str. 1 dalis), o nagrinėjant bylą teisine pirmosios(BPK 254 str. 4 dalis), apeliacinės (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas,327 str. 1 punktas) ar kasacinės (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.)instancijos tvarka, byla nutraukiama teisėjo ar teismo nutartimi.

226 227

Bendroji dalis, VI skyrius 36 straipsnis Bendroji dalis, VI skyrius 36 straipsnis

VI SKYRIUS

(36-40 straipsniai)

ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS

36 Straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai as-muo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą

Padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios at-sakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisine šis asmuo ar jo padaryta veika, dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepa-vojingi.

1. A t l e i d i m a s n u o b a u d ž i a m o s i o s atsakomybės, k a iasmuo ar n u s i k a l s t a m a v e i k a prarado pavojingumą yrabesąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis patsarba jo padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą. Asmens,kuris nustojo būti pavojingas, arba asmens padariusio veiką, kuri nebėra pavojinga, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra netikslingas ir nereikalingas BK 41 str. nurodytais bausmės paskirties požiūriais.

2. Nusikalstamos veikos sąvoka (apie tai plačiau žr. BK 10 str.komentarą) apima visus nusikaltimus (apie tai plačiau žr. BK 11 str.komentarą) ir baudžiamuosius nusižengimus (apie lai plačiau žr. BK12 str. komentarą), numatytus BK Specialiojoje dalyje. Atskirais atvejais prarasti pavojingumą gali ir nusikalstama veika, padaryta esantkvalifikuojančių požymių, tačiau paprastai sunkūs nusikaltimai,pavyzdžiui, nužudymai ir pan., negali prarasti pavojingumo netgi esantfaktiniam aplinkybių pasikeitimui.

3. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būtikeliamas tik po to, kai nustatomas pavojingos veikos, atitinkančiosbaudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, padarymo faktas bei ją padaręs asmuo (žr. BK 2 str.komentarą). To nenustačius baudžiamoji atsakomybė negalima, taiginegali būti sprendžiamas ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas.

228

4. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą reikia atriboti nuo baudžiamųjų įstatymų pakeitimų, panaikinančių veikos nusikalstamumą (baudžiamumą) ir turinčių grįžtamąją galią (apie tai plačiau žr. BK 3 str. komentarą), kadangi komentuojamo straipsnio taikymas galimas tik tuo atveju, kai veika, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, tampa nepavojinga, tačiau jos nusikalstamumas (baudžiamumas) išlieka.

5. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą reikia skirti ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (apie tai plačiaužr. BK 37 str. komentarą), kadangi pastaruoju atveju nusikalstamaveika jau jos padarymo momentu vertintina kaip mažareikšmė. Tuotarpu nusikalstama veika pavojingumą dėl aplinkybių pasikeitimo gali prarasti praėjus kuriam tai laikui po jos padarymo, o veikos padarymo metu ji buvo pavojinga ir baustina.

6. Aplinkybės, šalinančios asmens ar veikos pavojingumą, atsiranda padarius veiką. Jos gali pasikeisti tuojau po to, kai padarytanusikalstama veika, arba praėjus tam tikram laikui. Aplinkybės, šalinančios veikos ar asmens pavojingumą, gali atsirasti ikiteisminio bylos tyrimo metu, tačiau ne vėliau kaip iki bylos nagrinėjimo teisme.

7. Komentuojamame straipsnyje numatyti du savarankiški alternatyvūs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai - nusikalstamą veiką padariusio asmens arba nusikalstamos veikos tapimasnepavojingais. Konstatavus bet kurio iš šių pagrindų egzistavimą taikytinas komentuojamas straipsnis.

8. Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu padarius nusikalstamąveiką pasikeitė faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuobuvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios (pavyzdžiui, asmuo pašaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą, kaltininkas atleidžiamas iš užimamų pareigų, su kurių ėjimu buvo susijusi jo padaryta nusikalstamaveika, ir pan.). Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmensveiksmų (pavyzdžiui, pats pakeičia savo gyvenamąją vietą, įsidarbina,pradeda mokytis, išsigydo nuo alkoholizmo ir pan.). Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką, nulemti tokius joindividualių savybių pasikeitimus, kurie leistų teisėjui ar teismui įsiti-

229

230 kinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.

9. Skirtingai nuo atvejo, kai dėl aplinkybių pasikeitimo nepavojinga tampa nusikalstama veika, šiuo atveju aplinkybių pasikeitimas lemia, jog nepavojingu tampa tik asmuo, o jo padaryta nusikalstama

veika ir jos padarymo metu buvo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu išlieka pavojinga. Išvados apie tai, kad asmuo nustojo būti pavojingas, gali būti padarytos tik iš esmės išnagrinėjus aplinkybių, susijusių su asmeniu, jo gyvenimo ir darbo sąlygomis, pasikeitimą. Josvertintinos ne pavieni

ui, o komplekse. Negali būti vertinamas kaipaplinkybių pasikeitimas teigiamas asmens elgesys, susijęs su padaryta nusikalstama veika (pavyzdžiui, nuoširdus gailestis, padarytos žalos atlyginimas ir pan.). Asmuo tampa nepavojingu pasikeitus aplinkybėms dėl to, jog pašalinamos iki nusikalstamos veikos padarymobuvusios sąlygos, o naujos sąlygos teigiamai veikia tą asmenį.

10. Pagal komentuojamą straipsnį asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl aplinkybių pasikeitimo jam tapus nepavojingu neturi būti siejamas su įsitikinimu, jog asmuo ateityje nedarys naujųteisės pažeidimų. Tokiu atveju taip pat nėra svarbu, ar aplinkybiųpasikeitimas ir ateityje nesąlygos kaltininko pavojingumo, jei jis padarys nusikalstamą veiką. įstatymas nereikalauja tokių atleidimo šiuopagrindu taikymo garantijų, kadangi nurodoma tik tai, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo nustojo būti pavojingas.

11. Aplinkybių, dėl kurių asmuo tapo nepavojingu, pasikeitimassiejamas su aplinka, kuri kaltininką supo iki nusikalstamos veikospadarymo ir yra susijusi tik su konkrečiu asmeniu bei jo padarytanusikalstama veika.

12. Padaryta nusikalstama veika gali prarasti pavojingumą dėl objektyvių, nuo kaltininko sąmonės ir valios nepriklausančių veiksnių -atitinkamų politinių, socialinių, ekonominių, organizacinių ir kitų aplinkybių pasikeitimo. Tokie pasikeitimai gali įvykti visos valstybės(pavyzdžiui, esminės ekonominės, finansinės, ūkinės ir kt. reformos),atskirų regionų, vietovių (pavyzdžiui, laisvosios ekonominės zonos režimo įvedimas) ar net konkretaus ūkio subjekto, valstybės institucijosmastu. Negali būti pripažįstama praradusia pavojingumą nusikalstamaveika, jei aplinkybės pasikeitė dėl paties kaltininko veiksmų (pavyzdžiui,atlygina nusikalstama veika padarytą žalą). Nusikalstamai veikai praradus pavojingumą kartu ne tokiu pavojingu tampa jąpadaręs asmuo.

13. Komentuojamas straipsnis gali būti taikomas ir nesant bylojeatsakomybę lengvinančių aplinkybių (žr. BK 59 str. komentarą).

14. Pasikeitus objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių nusikalstamaveika tapo nebepavojinga, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus tokia veika gali būti įvertinta kaip administracinis ar drausminis teisėspažeidimas.

15. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, kad asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Tai yra teismo teisė, todėl teismas adhoc savo nuožiūra, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti komentuojamo straipsnio nuostatas.

16. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (apie tai plačiau žr. BK 67-73 str. komentarus). Nepilnamečiui, padariusiam nusikaltimą ir komentuojamo straipsnio pagrindu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtosauklėjamojo poveikio priemonės (žr. BK 81-88 str. komentarus). Jasskiria teismas. Teismo diskreciją kiekvienos konkrečios baudžiamojopoveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo klausimu nustato konkretus BK straipsnis, kuriame numatytos atskiros baudžiamojo (BK 68-72 str.) ar auklėjamojo (BK 83-88 str.) poveikiopriemonės. Jas skiriant turėtų būti atsižvelgiama į kaltininko asmenybę bei kitas subjektyvias ir objektyvias bylos aplinkybes.

17. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei asmuo ar nu

sikalstama veika prarado pavojingumą, yra besąlyginis - atleidžiamojo elgesiui ateityje nėra nustatomi reikalavimai, taip pat nėra privalomajam

taikyti kokias nors poveikio priemones. Tai, kad aptariamu pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo padarėnaują nusikalstamą veiką, negali lemti jo patraukimo baudžiamojonatsakomybėn už ankstesnę nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal komentuojamą straipsnį yra galutinis. Tačiau tai nereiškia, kad tokiu pagrindunutraukta byla negali būti atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 443^55 str.).

Toks atleidimas taip pat pašalina galimybę vertinti antrą nusikaltimą, padarytą esant realiajai nusikaltimų sutapčiai.

231

Bendroji dalis, VI skyrius 36-37 straipsniai Bendroji dalis, VI skyrius 37 straipsnis

18. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal komentuojamą straipsnį nesąlygoja teistumo.

19. Pritaikius komentuojamą straipsnį, padaryta veika ir toliau laikoma priešinga baudžiamajai teisei, o kaltininkas laikomas padariusiu baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką. Komentuojamo straipsnio normomis negalima remtis tuomet, kai baudžiamasis procesas nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas nesant veikoje nusikalstamosveikos sudėties arba kai veikoje yra nusikalstamos veikos sudėtiespožymiai, bet dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties(žr. BK 95 str. komentarą) įstatymu neleidžiama taikyti baudžiamosios atsakomybės.

20. Ikiteisminis tyrimas, kai asmuo ar nusikalstama veika praradopavojingumą, nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo(BPK 212 str. 3 punktas, 214 str. 2 dalis). Bylos parengimo nagrinėtiteisme metu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu pagrindu ir byla nutraukiama teisėjo ar teismo priimta nutartimi (BPK 235 str.). Bylos nagrinėjimo pirmojoje (BPK 254 str. 5 dalis,303 str. 4 dalis) ar apeliacinėje (BPK 326 str. 2 dalies 1 punktas, 327 str.2 punktas) instancijoje metu, byla nutraukiama ir asmuo atleidžiamasnuo baudžiamosios atsakomybės pagal komentuojamą straipsnį teismonuosprendžiu, o bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje metu - teismonutartimi (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.).

37 Straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

Padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. [statymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

1. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsa-komybės rūšis, kai kaltininko veikoje, formaliai vertinant, yra nusikal-timo sudėtis, tačiau realiai jos pavojingumas yra nedidelis. Vien for-malaus veikos panašumo į nusikalstamą, vien nedidelio jos pavojin-gumo nepakanka, kad ją būtų galima įvertinti kaip pagrindą baudžia-

232

majai atsakomybei kilti, todėl siekiant išvengti nepagrįsto asmens pat-raukimo baudžiamojon atsakomybėn tokia veika pripažįstama maža-reikšme.

2. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būtikeliamas tik po to, kai nustatomas pavojingos veikos, atitinkančiosbaudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo sudėtį, padarymo faktas bei ją padaręs asmuo {žr. BK 2 str. komentarą). To nenustačiusbaudžiamoji atsakomybė negalima, taigi negali būti sprendžiamas iratleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas.

3. Komentuojamo straipsnio taikymo atveju asmens padaryta veika formaliai turi visus nusikalstamos veikos požymius. Kai bent vieno nusikalstamos veikos požymio nėra, asmuo apskritai negali būtitraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal tą straipsnį. Tai nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo klausimas, o ne mažareikšmiškumo situacija. Taigi tokios situacijos vertinti kaip mažareikšmiškumo ir jo pagrindu atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybėsnegalima.

4. Veika m a ž a r e i k š m e yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedarožalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Taigi taisatvejais, kai padarytos veikos požymiai nors ir sutampa su baudžiamajame įstatyme nurodytais atitinkamos nusikalstamos veikos požymiais, bet ji iš esmės negali sukelti žalos saugomiems visuomeniniams santykiams, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosiosatsakomybės.

5. Komentuojamas straipsnis gali būti taikomas tik nusikaltimą(apie tai plačiau žr. BK 10 ir 11 str. komentarus) padariusiam asmeniui. Dėl mažareikšmiškumo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būtiatleidžiama tik tuo atveju, kai baudžiamasis įstatymas už tokią veikąnenumato baudžiamojo nusižengimo (apie tai plačiau žr. BK 10 ir12 str. komentarus) sudėties.

6. Nustatant veikos mažareikšmiškumą turi būti atsižvelgiama ir įobjektyviuosius, ir į subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikosmažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padarytažala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, pavyzdžiui, jei asmuo siekė nužudyti žmogų, ta-

233

čiau realiai jam pavyko tik suplėšyti nukentėjusiojo drabužius, kalti-ninko veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė, kadangi ji yra pavojinga, nes kaltininkas siekė padaryti daug žalos, sukelti sunkių padarinių ir tai jam nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Tokiu atveju kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomy-bėn už pasikėsinimą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (žr. BK 22 str. komentarą).

7. Padarytos veikos mažareikšmiškumas bei nepavojingumas yravertinamieji požymiai. Jų egzistavimą konstatuoja prokuroras, teisėjas ar teismas, kiekvienu konkrečiu atveju remdamiesi visomis bylojenustatytomis aplinkybėmis. Tokiu atveju turi reikšmės žalingų padarinių dydis, dalykas, į kurį buvo kėsintasi, nusikaltimo padarymo būdas, sąlygos ir aplinkybės, kaltės forma, tyčios kryptingumas, motyvai, kuriais vadovavosi kaltininkas, tikslai, kurių jis siekė darydamastą nusikaltimą, kaltininko asmenybės ypatumai ir pan.

8. Veikos mažareikšmiškumą gali apspręsti tik požymiai, kurie pasireiškė padarius veiką. Kitos aplinkybės, nepasireiškusios veikoje(pavyzdžiui, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, nuoširdusgailestis, savanoriškas padarytos žalos atlyginimas, kaltininko gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis ir kt.), vertinant veiką kaip mažareikšmę reikšmės neturi.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21 d.nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis (BK 8 str. 2 d.)" („Teismų praktika", 1997, Nr. 14. p. 413-416)7 punkte nurodyta, jog jei baudžiamosios atsakomybės atsiradimasyra susietas su tam tikro vertinamojo nusikalstamos veikos sudėtiespožymio egzistavimu (žymi žala, didelė žala, ypatingas įžūlumas, nepaprastas cinizmas ir pan.), nustačius, kad veikai ar jos pasekmėmsbūdingas šis požymis, pripažinti veiką mažareikšme negalima. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo nuostata atitinka ir naujojo BK 37 str. esmę, todėl ja neabejotinai turėtų būti vadovaujamasivertinant galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybėsdėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Įstatyme pateiktas šių požymiųvertinimas - būtent jie daro veiką pavojingą, todėl teismas negalilaikyti juos daugiau ar mažiau pavojingais ir jų pagrindu pripažinęsveiką mažareikšme atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

10. Teismas už nusikalstamos veikos padarymą gali atleisti asmenįnuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ir tuomet, kaiyrająkvalifikuojantys požymiai, jei kiti padaryto nusikaltimo požymiaimažareikšmiai (minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 8 punktas). Šie didesnį veikos pavojingumo laipsnį parodantyspožymiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, nepašalina galimybėspripažinti veiką mažareikšme, atsižvelgiant į nusikaltimą ir kaltininkąapibūdinančių požymių visumą.

11. Veika, padaryta bendrininkaujant (žr. BK 24-26 str. komentarus), mažareikšme pripažintina tik visų bendrininkų atžvilgiu (minėtoLietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 9 punktas). Tą lemia, jog visų bendrininkų veiksmai (neveikimas) yra būtini nusikalstamiems padariniams atsirasti nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų indėlio darant nusikaltimą. Tačiau tuo atveju, kai konkretaus asmensindėlis nėra reikšmingas bendrai daromai ar padarytai nusikalstamaiveikai, jo veiksmai gali būti vertinami kaip mažareikšmiškumas nepriklausomai, kaip vertinami kitų bendrininkų veiksmai (žr. BK24 str. komentaro 6 punktą).

12. Idealiosios nusikalstamų veikų sutapties atveju nėra būtina,jog visi šią sutaptį sudarantys nusikaltimai turi būti mažareikšmiai.Idealiosios sutapties atveju mažareikšmiais gali būti pripažinti tiekvienas, tiek keli, tiek visi į sutaptį įeinantys nusikaltimai. Kai mažareikšmiais pripažįstami visi idealiąją sutaptį sudarantys nusikaltimai,asmuo tokiu atveju apskritai turėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kai mažareikšmėmis pripažįstamos ne visos į idealiąją sutaptį įeinančios veikos, už kitas jų asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendra tvarka.

13. Realiosios sutapties atveju mažareikšmiais gali būti pripažintitiek vienas, tiek keli, tiek visi sutaptį sudarantys nusikaltimai (minėtoLietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 11 punktas). Kai mažareikšmėmis pripažįstamos ne visos realiąją sutaptį sudarančios veikos, už kitas iš jų asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendra tvarka.

14. Nusikaltimo pripažinimui mažareikšmiu byloje nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės reikšmės neturi(minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 14 punktas).

234 235

15. Teismas paprastai neturėtų pripažinti mažareikšmiais nusikaltimų, kurie baudžiamajame įstatyme priskirti labai sunkių nusikaltimųkategorijai, nors įstatymas tiesiogiai tokio draudimo ir neįtvirtina, (žr.BK U str. komentarą). Tai kategorijai priklauso patys sunkiausi, pavojingiausi bei griežčiausiai baudžiami nusikaltimai, todėl abejotina, argali egzistuoti aplinkybės, kurios tokią veiką, pavyzdžiui, tyčinį kvalifikuotą nužudymą, galėtų padaryti mažareikšmę, tik esant išimtinėmsaplinkybėms gali egzistuoti sąlygos, kad tokia veika tik formaliai atitiktų nusikalstamos veikos požymius. Kuo reikšmingesni yra visuomeniniai santykiai, kurie pažeisti darant nusikaltimą, tuo mažesnė žalagali sudaryti pagrindą pripažinti veiką mažareikšme.

16. Veika gali būti vertinama kaip mažareikšmė ir tais atvejais, kaiasmens daromas nusikaltimas nutrūksta parengiamojoje stadijoje dėlpriežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, o asmuo gali būtiatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis komentuojamu straipsniu, kadangi tokiu atveju nekyla žala teisės saugomiems gėriams, nepažeidžiami įstatymo saugomi objektai ir pan.

17. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimomažareikšmiškumo yra besąlyginis, jis nesusietas su jokiais reikalavimais atleidžiamojo elgesiui ateityje. Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis komentuojamu straipsniu, padaronaują nusikalstamą veiką, tai negali būti pagrindu patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už pirmą nusikaltimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal komentuojamą straipsnį yra galutinis. Tačiau tai nereiškia, kad tokiu pagrindunutraukta byla negali būti atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 443-455 str.).

Toks atleidimas taip pat pašalina galimybę vertinti antrą nusikals-tamą veiką kaip padarytą esant realiajai nusikalstamų veikų sutap-čiai.

18. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (apie tai plačiau žr. BK 67-73 str. komentarus). Nepilnamečiui, padariusiam nusikaltimą ir komentuojamo straipsnio pagrindu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtosauklėjamojo poveikio priemonės (žr. BK 81—88 str. komentarus). Tokias priemones skiria teismas. Jo diskreciją kiekvienos konkrečiosbaudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo klausimunustato konkretus BK straipsnis, numatantis atskiras baudžiamojo (BK

236

68-72 str.) ar auklėjamojo (BK 83-88 str.) poveikio priemones. Ski-riant jas turėtų būti atsižvelgiama į kaltininko asmenybę bei kitas sub-jektyvias ir objektyvias bylos aplinkybes.

19. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal komentuojamą straipsnį nesukelia teistumo.

20. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį dėl mažareikšmiškumo yra teisėjo ar teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to teisėjas arteismas, adhoc atsižvelgęs į visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, atspindinčias padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį,dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir kt., laisvai sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosiosatsakomybės dėl mažareikšmiškumo, ar pripažinti jį kaltu dėl padaryto nusikaltimo.

21. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo nepašalina galimybės už analogišką tik mažiau pavojingą veiką taikyti asmeniui civilinę ar drausminę atsakomybę, vadovaujantis atitinkamomis, nurodytos atsakomybės rūšis reglamentuojančiomis kitų teisės šakų normomis.

22. Asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo gali būti atleistas ikiteisminio tyrimo stadijoje, bylosparengimo nagrinėti teisine metu ar teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjosprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (BPK 212 str. 4 punktas, 214 str. 2 dalis). Bylos parengimo nagrinėti teisme metu byla nutraukiama teisėjo ar teismo priimta nutartimi (BPK 235 str.). Nagrinėjant bylą pirmosios (BPK 254 str.5 dalis, 303 str. 4 dalis) ar apeliacinės (BPK 326 str. 2 dalies 1 punktas,327 str. 2 punktas) instancijos teisme byla nutraukiama ir asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo teismo nuosprendžiu, o nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme -teismo nutartimi (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.).

237

Bendroji dalis, VI skyrius

38 straipsnis

Bendroji dalis, VI skyrius 38 straipsnis

38 Straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžia-mosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybėsinstitucijos atstovu, ir4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistasnuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas,taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosiosatsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketverimetai.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šiostraipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdoteismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos,teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės užvisas padarytas nusikalstamas veikas.

4. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šiostraipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą,ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybėsuž visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius yra sąlyginė atleidimo nuo bau-džiamosios atsakomybės rūšis, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų bandomąjį laikotarpį, jei kaltininkas susitaikė su nukentėjusiu as-meniu. Ši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma visiems asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengi-mus (žr. BK 10 ir 12 str. komentarus) arba nusikaltimus, kurie bau-

238

džiamajame įstatyme priskiriami prie neatsargių {žr. BK U ir 16 str. komentarus) arba tyčinių nesunkių bei apysunkių (žr. BK 11, 15 str. komentarus) nusikaltimų.


3. Už komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamųveikų padarymą baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas irjuridinis asmuo (žr. BK 20 str. komentarą), kuris taip pat gali būtiatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, kadangi BK nėra normų, draudžiančių nuo baudžiamosiosatsakomybės atleisti juridinį asmenį.

4. Nukentėjusiuoju pagal komentuojamą straipsnį gali būti fizinisar juridinis asmuo ir valstybė.

5. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą, šiostraipsnio pagrindu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms komentuojamo straipsnio 1 dalyje išvardytomsbūtinoms sąlygoms: asmuo: a) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir b) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir c) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir d) yra pagrindas manyti, kad jis nedarysnaujų nusikalstamų veikų. Šios sąlygos apibūdina nusikalstamą veikąpadariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

6. P r i s i p a ž i n i m a s p a d a r i u s n u s i k a l s t a m ą v e i k ąreiškia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriškai prisipažįsta, jog yra padaręs baudžiamojoįstatymo uždraustą veiką, tai yra pats savanoriškai ikiteisminio tyrimoinstitucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Savanoriškumątokiu atveju paneigia parodymų keitimas, prisipažinimas tik dėl byloje surinktų įrodymų ir panašios aplinkybės (apie tai plačiau žr. BK59 str. komentarą).

239

7. Padarytą žalą valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti savo noru. Savanorišku žalos atlyginimuar pašalinimu nėra laikomi tie atvejai, kai kaltininkas ją atlygina todėl,kad tai padaryti yra įpareigotas priimtu teisino nuosprendžiu.

8. N u k e n t ė j us i aj am p a d a r y t o s ž a l o s a t l y g i n imas ar p a š a l i n i m a s - moralinės, fizinės ar turtinės žalos, kuriąpatyrė nukentėjusysis dėl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos,atlyginimas ar pašalinimas bet kuriuo būdu. Kaltininkas ir nukentėjusysis patys susitaria dėl jiems priimtino žalos dydžio ir jos atlyginimoar pašalinimo būdo. Žalos atlyginimas reiškia piniginį nusikalstama veika padarytos žalos kompensavimą, pavyzdžiui, atlyginama sugadinto,sužaloto ar pagrobto turto vertė, padengiamos sugadinto turto remontoišlaidos ir pan. Žalos pašalinimas reiškia padarytos žalos neutralizavimą: turtinė žala pašalinama darbu (pavyzdžiui, įstatomas išdaužtas langas); perduodamas kitas, analogiškas pavogtam daiktas; apmokamosgydymosi, reabilitacijos dėl padarytos žalos sveikatai išlaidos; sumokama pinigų suma kaip kompensacija už žalą, padarytą nukentėjusiojoreputacijai. Moralinė žala taip pat gali būti atlyginta viešai atsiprašantnukentėjusiojo ir pan. Kompensacijos už padarytą žalą dydį nukentėjusysis nustato savarankiškai, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

9. Žalos atlyginimo ar pašalinimo faktas turi būti fiksuojamas baudžiamosios bylos medžiagoje, nes tai ne tik įrodo būtinos atleidimuinuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius sąlygos, egzistavimą, bet ir leidžia išvengti vėlesnių nepagrįstų nukentėjusiojo reikalavimų pakartotinai atlyginti ar pašalinti padarytą žalą.

10. Kaltininkas ir nukentėjusysis taip pat gali susitarti, jog padaryta žala ar tam tikra likusi jos dalis bus atlyginta vėliau, jau atleiduskaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Tokį šalių susitarimą tvirtina teismas, kuris gali nustatytiir terminą, per kurį kaltininkas privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį teismas tokiu atveju turėtų nustatyti žalai atlyginti ne ilgesnį nei vienerių metų terminą,t. y. bandomąjį laikotarpį, nustatomą asmeniui, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis komentuojamu straipsniu. Jei kaltininkas be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos, teismas turi teisę panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir

spręsti klausimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už tą nusikalstamą veiką. Apie žalos atlyginimą taip pat žr. BK 77 str. komentarą.

11. S u s i t a i k y m a s reiškia, kad nukentėjusysis ne tik paprasčiausiai atleido kaltininkui, bet ir iš esmės pašalino visas savo pirmines pretenzijas bei reikalavimus, pareikštus baudžiamojo proceso tvarka. Susitaikymas su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens, valstybėsinstitucijos atstovu yra lemiamas faktorius teismui, priimančiam sprendimą dėl asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Susitaikymo iniciatyva gali būti tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš kaltinamojo pusės. Motyvai, dėl kurių susitaikyta(pavyzdžiui, gailestis, piniginės kompensacijos gavimas, gerai apmokamo darbo gavimas), reikšmės neturi, tačiau bet kuriuo atveju nukentėjusysis turi savanoriškai apsispręsti susitaikyti. Tuo atveju, kainukentėjusysis su kaltininku susitaiko dėl pastarojo ar kitų asmenųgrasinimo, smurto ar kitokios prievartos jam ar jo artimiesiems, pagrindo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nėra. Jei grasinimas, smurtas ar kitokia prievarta sudaro atitinkamos nusikalstamos veikos sudėtį, kaltininkas užtokius veiksmus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn {apie tai plačiau žr. B K 145, 234 str. komentarus).

12. Visais atvejais susitaikymas turi būti procesine tvarka įformintas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos. Susitaikymas gali būti išreiškiamas rašytine (prijungiant prie baudžiamosiosbylos medžiagos) ar žodine forma. Žodinis susitaikymas turi būti fiksuojamas procesiniuose dokumentuose.

13. Tuo atveju, kai kaltininkas susitaiko su juridinio asmens arvalstybės institucijos atstovu, pastarasis privalo pateikti teismui atitinkamo valstybės institucijos ar juridinio asmens organo įgaliojimąsusitaikyti su kaltininku, o teismas turi pareigą patikrinti įgaliojimotikrumą bei tinkamos jo formos laikymąsi. Kadangi BK 20 str. įtvirtinta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė ir BK nėra normų,draudžiančių nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti juridinį asmenį, susitaikyti su nukentėjusiuoju, kai kaltininku yra juridinis asmuo,gali juridinio asmens atstovas, pateikęs teismui atitinkamo juridinioasmens organo įgaliojimą susitaikyti su nukentėjusiuoju ir juridinioasmens įsipareigojimą atlyginti žalą (jei žala dar nėra atlyginta).

240 241

242 14. Būtina sąlyga taikant komentuojamą straipsnį - pagrindasmanyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko

elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltėsformą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veikąpadariusiojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančiasaplinkybes. Aplinkybės, duodančios pagrindą manyti, jog asmuo ne

darys naujų nusikalstamų veikų, gali būti labai įvairios, pavyzdžiui,nuoširdus gailėjimasis, aiškios pastangos atlyginti ar pašalinti žalą,išsamus parodymų apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybesdavimas ir pan.

15.

Taip pat turėtų būti kreipiamas dėmesy

s į visas kitas, komentuojamo straipsnio 1 dalyje nenurodytas tiek objektyvias, tiek subjektyvias aplinkybes, kurių visuma parodo padarytos nusikalstamosveikos pavojingumo pobūdį, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosiosatsakomybės tikslingumą. Visos aplinkybės turi būti nurodytos ir įvertintos prokuroro nutarime teikti teismui atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės komentuojamo straipsnio pagrindu ir (arba) teismo ar teisėjo priimtame sprendime, nutartyje ar nuosprendyje atleistiasmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

16. Net ir esant visoms komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms teisėjas ar teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuobaudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,kadangi tai yra jo teisė, o ne pareiga. Taigi visų komentuojamo straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų egzistavimas nereiškia, jog kaltininkuibus pritaikytas BK 38 str, - atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri tokiu atveju bus besąlygiškai realizuota.

17. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (apie tai plačiau žr. BK 67-73 str. komentarus). Nepilnamečiui, padariusiam nusikaltimą ir komentuojamo straipsnio pagrindu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtosauklėjamojo poveikio priemonės (žr. BK 81-88 str. komentarus). Jasskiria teismas. Teismo diskreciją kiekvienos konkrečios baudžiamojoar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo klausimu nustato konkretus BK straipsnis, numatantis atskiras baudžiamojo (BK 68-72 str.)

ar auklėjamojo (BK 83-88 str.) poveikio priemones. Jas skiriant turėtų būti atsižvelgiama į kaltininko asmenybę bei kitas subjektyvias ir objektyvias bylos aplinkybes.

18. Tais atvejais, kai asmuo yra padaręs keletą nusikalstamų veikų, iš kurių tik dėl vienos ar kelių gali susitaikyti su nukentėjusiuoju,ir jam gali būti pritaikytas BK 38 str., už kitų nusikalstamų veikųpadarymą jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais. Tokiu atveju nėra skirtumo, vienas ar keli asmenys nukentėjonuo atskirų nusikalstamų veikų.

19. Kai nuo nusikalstamos veikos yra nukentėję keli asmenys, kaltininkas turi susitaikyti su visais nukentėjusiaisiais, atlyginti ar pašalinti žalą arba susitarti atlyginti ar pašalinti visiems nukentėjusiesiemspadarytą žalą.

20. Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta asmenų grupės, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius gali būti taikomas tiek visiems grupėje nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, tiek daliai jų. Komentuojamo straipsnio taikymas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, kiekvienas kaltininkas turi atitikti tuos reikalavimus, kuriuos kelia įstatymas. Kiti grupėje nusikalstamą veiką padarę asmenys, kurie neatitinka komentuojamo straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikalstamą veiką.

21. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas recidyvistas, pavojingas recidyvistas

(apietai plačiau žr. BK 27 str. komentarą). Tai, kad kaltininkas yra padaręskeletą nusikalstamų veikų ar turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą(kai jis nėr

a recidyvistas ar pripažintas pavojingu recidyvistu), savaime nėra kliūtis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės komentuojamo straipsnio pagrindu. Tokiu pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat negali būti atleistas asmuo, kuris anksčiau jau buvoatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau kaip ketveri metai. S u s i t a i k y m o d i e n alaikoma ta diena, kurią teismas priėmė sprendimą atleisti kaltininkąnuo baudžiamosios atsakomybės. Suėjus ketverių metų terminui kaltininkas gali būti pakartotinai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei susitaiko su nukentėjusiu asmeniu.

243

244 22. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas irnukentėjęs asmuo susitaiko, yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Tokiu atveju asmeniui nustatomas vieneriųmetų bandomasis laikotarpis. Jei asmuo per vienerius metus nuo tos

dienos, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas ar teismas priėmėsprendimą, nutartį ar nuosprendį, kuriuo kaltininkas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, nepadaro naujos nusikalstamos veikos, jis nėra laikomas teistu.

23. Bandomuoju laikotarpiu asmens padarytos nusikalstamos veikos vertinimas ir jos įtaka asmens baudžiamosios atsakomybės atsiradimui priklauso nuo naujai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio. Priklausomai nuo to baudžiamasis įstatymas teismui nustato arba teisę, arba pareigą

per bandomąjį laikotarpį padarytąnusikalstamą veiką vertinti kaip turinčią įtakos ankstesniam asmensatleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, arba nesieti jos su ankstesniu asmens atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu pagrindu.

24. Jei kaltininkas per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės komentuojamo straipsnio pagrindu padarė baudžiamąjį nusižengimą (žr. BK 12 str. komentarą) ar neatsargų nusikaltimą (žr. BK 16 str. komentarą), teismui, atsižvelgiant bei vertinant abiejų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, galimą abiejų nusikalstamų veikų ryšį, taip pat apskritai visą asmens elgesį bandomuoju laikotarpiu (pavyzdžiui, administracinių nuobaudųegzistavimą, asocialų elgesį ir pan.), paliekama teisė spręsti, ar panaikinti ankstesnį sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybėsir traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 dalis), ar naujos nusikalstamos veikospadarymą vertinti kaip neturintį įtakos ankstesniam asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal komentuojamą straipsnį.

25. Kai asmuo per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosiosatsakomybės komentuojamo straipsnio pagrindu padaro naują tyčinįnusikaltimą (žr. BK 15 str. komentarą), ankstesnis sprendimas atleistinuo baudžiamosios atsakomybės savaime iš karto netenka galios irteismas privalo spręsti dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojonatsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str.4 dalis).

26. Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos nutrauktas ikiteisminis tyrimas, ir kaltininkas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybėskaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, per vienerių metų bandomąjį laikotarpį padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba kaltininkas be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, prokuroras galirinktis, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, ar surašyti ir pateiktiikiteisminio tyrimo teisėjui tvirtinti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, ar nesurašyti tokio nutarimo ir neteikti jo tvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tais atvejais, kai asmuo per vienerius metuspadaro naują tyčinį nusikaltimą, prokuroras privalo surašyti nutarimąatnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir pateikti jį tvirtinti ikiteisminiotyrimo teisėjui (BPK 217 str. 2 dalis).

27. Teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų irtvarkos nevykdymas be pateisinamų priežasčių reiškia, kad kaltininkas turi galimybę turimomis santaupomis, turtu ar gaunamomis pajamomis atlyginti tokiame susitarime nurodytą žalą, tačiau sąmoningainevykdo tokio įsipareigojimo. Be pateisinamų priežasčių kaltininkasnevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų beitvarkos ir tais atvejais, kai slepia pajamas, turtą, perduoda turtą tretiesiems asmenims ir pan. arba turėdamas galimybę sąmoningai nedirba,nesiverčia verslu ir pan.

28. Kaltininkas ir nukentėjusysis gali susitaikyti ikiteisminio bylostyrimo, bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisminio bylos

nagrinėjimo stadijose iki išeinant teismui į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriauskonsult

acija teismams. „Teismų praktika", 1996, Nr. 5-6, p. 232).

29. Nors BK tiesiogiai tokio draudimo ir neįtvirtina, atleidimas nuobaudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikiusremiantis komentuojamo straipsnio normomis neturėtų būti taikomasprivataus kaltinimo byloms (BPK XXX skyrius). Privataus kaltinimobylų iškėlimui nustatyta speciali proceso pradėjimo tvarka —jos keliamos tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui.Kartu šiai bylų kategorijai nustatyta ir speciali jų iškėlimo, nagrinėjimobei proceso užbaigimo tvarka. Tokioms byloms nėra taikoma įprastabaudžiamųjų bylų proceso tvarka, taigi asmeniui netaikytinos ir BPKnuostatos, reglamentuojančios bylų nutraukimą remiantis komentuojamu straipsniu. Vadovaujantis principu, jog specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją normą - šiuo atveju specialioji norma yra BPK

245

Bendroji dalis, VI skyrius 38—39 straipsniai Bendroji dalis, VI skyrius 39 straipsnis

416 str. 2 dalis (apie tai plačiau žr. BPK 416 str. komentarą) - turi būti taikomos tokioje situacijoje BPK normos, reglamentuojančios priva-taus kaltinimo bylų nutraukimą, o ne normos, reglamentuojančios atlei-dimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius procesinę realizavimo tvarką.

30. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ikiteisminio tyrimo stadijoje(BPK 212 str. 5 punktas) ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, patvirtinančiu prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (BPK214 str. 2 dalis). Bylos parengimo nagrinėti teisme metu asmuo galibūti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir nutraukta baudžiamoji byla teismo nutartimi(BPK 235 str.). Nagrinėjant bylą pirmosios (BPK 254 str. 5 dalis,303 str. 4 dalis) ar apeliacinės (BPK 326 str. 2 dalies 1 punktas, 327 str.2 punktas) instancijos teisme byla nutraukiama ir asmuo atleidžiamasnuo baudžiamosios atsakomybės teismo nuosprendžiu, o nagrinėjantbylą kasacinės instancijos teisme - teismo nutartimi (BPK 382 str.2 punktas, 383 str.).

31. Pagal Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785 ir Bausmių vykdymokodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo („Valstybės žinios", 2002,Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736) 12 str. asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 53' str. irper vienerius metus po susitaikymo padariusiems nusikalstamą veiką,taikomos galiojančio BK 38 str. 3 arba 4 dalies nuostatos.

39 Straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsa-komybės, jeigu:1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

246

1. BK atsakomybę lengvinančios aplinkybės priklausomai nuo atitinkamų sąlygų vertinamos nevienareikšmiškai. Vienais atvejais BK59 str. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės lemia, jogkaltininkui skiriama švelnesnė bausmė (žr. BK 61 str. komentarą)sankcijos ribose, kitais atvejais - švelnesnė, negu įstatymo numatyta,bausmė (žr. BK 62 str. komentarą). Tuo tarpu komentuojamas straipsnis nustato, kad lengvinančių aplinkybių buvimas rodo, jog kaltininkąuž jo padarytą nusikalstamą veiką dėl mažesnio jos pavojingumo laipsnio nėra tikslinga traukti baudžiamojon atsakomybėn.


3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, yra besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo pirmą kartą padaro baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą esant bent dviems atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės,kai yra lengvinančių aplinkybių, gali būti atleistas tik esant komentuojamame straipsnyje nurodytų aplinkybių visumai: a) asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą; b) tokią nusikalstamą veiką jis padaręs pirmą kartą; c) egzistuoja ne mažiau kaipdvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str.1 dalyje; d) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tik visų šiųsąlygų egzistavimas duoda pagrindą teismui atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

4. Apie baudžiamojo nusižengimo sampratą žr. BK 10 ir 12 str,neatsargaus nusikaltimo - BK 11, 14 ir 16 str. komentarus.

5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtų bausmių vykdymą" („Teismų praktika", 2000, Nr. 13, p. 272) 2 punktą asmuopripažįstamas nusikalstamą veiką padariusiu pirmą kartą, jei jis anksčiau nebuvo teistas arba buvo teistas, tačiau jam teistumas yra išnykęs ar panaikintas; pritaikius amnestijos aktą arba malonės suteikimotvarka jis atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos lais-

247

Bendroji dalis, VI skyrius 39 straipsnis Bendroji dalis, VI skyrius 39-39' straipsniai

248 vės atėmimo ar pataisos darbų bausmės ir pan. Plačiau apie asmenį, pirmą kartą padariusį nusikalstamą veiką, žr. BK 55 str. komentarą.

6. Dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos turi būti nustatytos

ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytosBK 59 str. 1 dalyje (žr. BK 59 str. komentarą). Tokiu atveju gali būtiatsižvelgiama tik į nurodyto straipsnio 1 dalyje išvardytas aplinkybes. Kitos aplinkybės, nors ir pripažintos teisino atsakomybę lengvi

nančiomis konkrečiu atveju, reikšmės atleidimui nuo baudžiamosiosatsakomybės pagal komentuojamą straipsnį neturi.

7. Komentuojamo straipsnio nuostata, jog neturi būti atsakomybęsunkinančių aplinkybių, reiškia, jog neturi būti BK 60 str. išvardytųatsakomybę sunkinančių aplinkybių (žr. BK 60 str.

komentarą). Svarstydamas komentuojamo straipsnio taikymo galimybę, teismas kitų aplinkybių, nenurodytų BK 60 str. 1 dalyje, pripažinti atsakomybę sunkinančiomis negali, kadangi tokių aplinkybių sąrašas yra baigtinis.Pabrėžtina, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininkodalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, galibendrininkų grupės nepripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe.Be to, apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitųpsichiką veikiančių medžiagų yra sunkinančia atsakomybę aplinkybetik tuomet, kai turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

8. Teismas turėtų atsižvelgti ne tik į nurodytas aplinkybes, bet ir įvisas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, atspindinčias padarytos veikos pavojingumą, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan.

9. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui gali būti paskirtos baudžiamojo poveikiopriemonės (apie tai plačiau žr. BK 67-73 str. komentarus). Nepilnamečiui, padariusiam nusikaltimą ir komentuojamo straipsnio pagrindu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės (žr. BK 81-88 str. komentarus). Jas skiria teismas. Teismo diskreciją kiekvienos konkrečios baudžiamojo arauklėjamojo poveikio priemonės skyrimo klausimu nustato konkretusBK straipsnis, numatantis atskiras baudžiamojo (BK 68-72 str.) arauklėjamojo (BK 83-88 str.) poveikio priemones. Jas skiriant turėtųbūti atsižvelgiama į kaltininko asmenybę bei kitas subjektyvias ir objektyvias bylos aplinkybes.

10.Net ir esant visoms sąlygoms teismas gali atsisakyti atleistiasmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi įstatymas jam suteikia teisę, o ne nustatopareigą tokiu atveju ad hoc atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

11. Nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, gali būti atleidžiama bylos parengimo nagrinėtiteisme metu arba teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosiosatsakomybės, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bylą nutraukiama, teisėjo ar teismo priimta nutartimi (BPK 235 str.), bylosnagrinėjimo pirmosios (BPK 254 str. 5 dalis, 303 str. 4 dalis) ar apeliacinės (BPK 326 str. 2 dalies 1 punktas, 327 str. 2 punktas) instancijos teisme metu - teismo nuosprendžiu, o bylos nagrinėjimokasacinės instancijos teisme metu - teismo nutartimi (BPK 382 str.2 punktas, 383 str.).

39 Straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas

1. Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamamsusivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigujis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęsnusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti

organizuotosgrupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jaubuvo atleistas, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivieni

jimo organizatoriui ar vadovui.

(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, Įsigal. 2003 m. gegužės I d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

1. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, yra besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas organizuotos nusikalstamos grupės ar

249

Bendroji dalis, VI skyrius 39' straipsnis Bendroji dalis, VI skyrius 39' straipsnis

susivienijimo dalyvis už jo suteiktą pagalbą teisėsaugos institucijoms, užkertant kelią šių nusikalstamų struktūrų veiklai ir patraukiant jų na-rius baudžiamojon atsakomybėn.

2. Komentuojamame straipsnyje numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma tik esant visoms šiomssąlygoms: 1) asmuo įtariamas dėl jo dalyvavimo organizuotai grupeiar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba jopriklausymo nusikalstamam susivienijimui ir pagal baudžiamojo proceso normas laikomas įtariamuoju arba kaltinamuoju; 2) yra baudžiamojo proceso tvarka gautas tokio asmens prisipažinimas, kad jis dalyvavo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamą veiką ar priklausė nusikalstamam susivienijimui; 3) toksasmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamosusivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

Komentuojamame straipsnyje numatytais pagrindais nuo baudžia-mosios atsakomybės gali būti atleidžiamas tiek tas, kuris prisipažino bei padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivieniji-mo narių padarytas nusikalstamas veikas savo noru kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, tiek tas, kuris tai padarė norėdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kai teisėsaugos institucijos jau buvo surinkusios jo kaltumą patvirtinančių įrodymų.

3. Apie o r g a n i z u o t o s g r u p ė s ir n u s i k a l s t a m o s us i v i e n i j i m o požymius plačiau žr. BK 25 str. komentarą. Nusikalstamos veikos padarymas organizuotoje grupėje pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 dalies 2 punktas). Tokia aplinkybė taip pat gali būti numatyta kai kuriose BK Specialiosios daliesnormose kaip kvalifikuojantis požymis (180 str. 3 dalis, 181 str. 3 dalis,263 str. 3 dalis). Specialią teisinę reikšmę gali įgauti ir priklausymasorganizuotai grupei, suformuotai teroro aktui padaryti (BK 250 str.5 d.). Nusikalstamų veikų padarymas būnant nusikalstamo susivienijimo nariu, taip pat priklausymas tokiam susivienijimui teisinę reikšmęįgauna taikant asmeniui BK 249 str., 250 str. 6 dalį arba 121 str.

4. Komentuojamo straipsnio numatytais pagrindais asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tiek už konkrečiasnusikalstamas veikas, kurias jis padarė būdamas organizuotos grupėsar nusikalstamo susivienijimo nariu, tiek už dalyvavimą tokios grupėsar susivienijimo veikloje.

5. Asmens prisipažinimas, kad jis dalyvavo organizuotai grupeiar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamą veiką ar priklausė nusikalstamam susivienijimui, reiškia, jog asmuo ne tik patvirtina šiuos faktus, bet ir duoda teisingus parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, atskleidžia savo vaidmenį organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo struktūroje ir pan.

6. Aktyvi į t a r i a m o a s m e n s p a g a l b a t e i s ė s a u g os i n s t i t u c i j o m s gali pasireikšti kaip vertingos informacijos apieorganizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą ir struktūrąteikimas, liudijimas prieš organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narius, teisėsaugos institucijos užduoties įvykdymas, kurispadėjo surinkti įrodymus apie organizuotos grupės ar nusikalstamosusivienijimo veiklą, ir kiti panašūs veiksmai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės komentuojamo straipsnio numatytais pagrindais galimas tik tuo atveju, kai asmuo atskleidė visus jam žinomusfaktus apie organizuotos grupės arba nusikalstamo susivienijimo padarytus ar planuojamus nusikaltimus, taip pat įrodymus, galinčius patvirtinti šiuos faktus, pateikė visą jam žinomą informaciją apie organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narius ir kitas dominančias tyrimą atliekančius pareigūnus aplinkybes. Ar įtariamas asmuoaktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, ar yra kitos BK 39' str.nurodytos sąlygos, prieš priimdamas procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą arba baudžiamąją bylą sprendžia prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas arba teismas.

7. Komentuojamame straipsnyje numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčianužudant arba kuris tokiais pat pagrindais anksčiau jau buvo atleistasnuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui (apie tai plačiauBK 24 ir 25 str. komentarus). Asmeniu, dalyvavusiu tyčia nužudant,laikytinas tiek nužudymo vykdytojas, tiek bet kuris kitas tokioje veikoje dalyvavęs bendrininkas (organizatorius, kurstytojas, padėjėjas).Komentuojamo straipsnio numatytais pagrindais gali būti atleistas nuobaudžiamosios atsakomybės toks asmuo, kuris dalyvavo tik rengimosi arba pasikėsinimo nužudyti stadijoje (apie tai plačiau ir. BK 21 ir22 str. komentarus). Jeigu asmuo, prisipažinęs, kad jis dalyvavo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamąveiką ar priklausė nusikalstamam susivienijimui, be to, aktyviai padė-

250 251

Bendroji dalis, VI skyrius ________________________________39' straipsnis

jęs atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, negali būti atleistas nuo baudžiamo-sios atsakomybės dėl to, kad dalyvavo tyčia nužudant, tokiam asme-niui teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę (apie tai plačiau žr. BK 63 str. komentarą).

8. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui gali būti paskirtos baudžiamojo poveikiopriemonės (apie tai plačiau žr. BK 67-73 str. komentarus). Nepilnamečiui, padariusiam nusikaltimą ir komentuojamo straipsnio pagrindu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės (žr. BK 81-88 str. komentarus). Jas skiria teismas. Teismo diskreciją kiekvienos konkrečios baudžiamojo arauklėjamojo poveikio priemonės skyrimo klausimu nustato konkretusBK straipsnis, numatantis atskiras baudžiamojo (BK 68-72 str.) arauklėjamojo (BK 83-88 str.) poveikio priemones. Jas skiriant turėtųbūti atsižvelgiama į kaltininko asmenybę bei kitas subjektyvias ir objektyvias bylos aplinkybes.

9. Komentuojamame straipsnyje numatytais pagrindais atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens atžvilgiu baudžiamojoproceso tvarka nutraukiamas ikiteisminis tyrimas arba teismo nuosprendžiu nutraukiama baudžiamoji byla. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtinaprokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (BPK 212 str.7 punktas, 214 str.), o bylos parengimo nagrinėti teisme metu asmuoatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukiamateisėjo ar teismo priimta nutartimi (BPK 235 str.), bylos nagrinėjimopirmosios (BPK 254 str. 5 dalis, 303 str. 4 dalis) ar apeliacinės (BPK326 str. 2 dalies 1 punktas, 327 str. 2 punktas) instancijos teismemetu - teismo nuosprendžiu, o bylos nagrinėjimo kasacinės instancijosteisme metu - teismo nutartimi (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.)

252

Bendroji dalis, VI skyrius

40 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

pagal laidavimą

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkųar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

2. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybėspagal laidavimą, jeigu:1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojoją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytąžalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kititeismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybędaryti teigiamą įtaką kaltininkui.

4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

5. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaiguslaidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismonustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

6. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas j laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstatogrąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

7. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargųnusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybėsuž visas padarytas veikas.

253

40 straipsnis

8. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavi-mą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendi-mas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir spren-džiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nu-sikalstamas veikas.

1. A t l e i d i m a s n u o b a u d ž i a m o s i o s a t s a k o m y b ė s p a g a l l a i d a v i m ą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atlei-džiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam as-meniui ir nustatant nuo vienerių iki trejų metų laidavimo terminą (ban-domąjį laikotarpį). Asmens atidavimas pagal laidavimą yra ne tik tam tikros rūšies atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir viena iš kaltininko auklėjimo priemonių. Tokiu atveju kaltininko atsakomy-bė „tarsi" padalijama tarp kaltininko, laiduotojo ir valstybės. Kaltinin-kas įsipareigoja nepadaryti naujos nusikalstamos veikos, laiduotojas laiduoja, kad kaltininkas per nustatytą laidavimo laikotarpį nepadarys naujos nusikalstamos veikos, o valstybė iš savo pusės sutinka atiduoti kaltininką laiduotojo atsakomybėn ir netaikyti jam valstybės prievartos priemonės - bausmės.


3. Pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas baudžiamąjį nusižengimą (žr. BK 10 ir 12 str. komentarus),neatsargų (žr. BK 11 ir 16 str. komentarus) arba nesunkų ar apysunkįtyčinį (žr. BK U ir 15 str. komentarus) nusikaltimą padaręs asmuo.

4. Laidavimo iniciatyva galima tiek iš laiduotojo, tiek iš kaltinamojo pusės, tačiau bet kuriuo atveju laiduotojas turi laisvai apsispręsti dėlsutikimo prisiimti kaltininką pagal laidavimą savo atsakomybėn. Tuoatveju, kai asmuo apsiima laiduoti dėl kaltininko ar kitų asmenų grasinimo jam ar jo artimiesiems, pagrindo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra. Jei grasinimas sudaro atitinkamos nusikalstamos veikos sudėtį, kaltininkas už tokių veiksmų atlikimą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (žr. BK 145 str. komentarą).

254

5. Asmuo, padaręs komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytopobūdžio nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo baudžiamosiosatsakomybės pagal laidavimą tik esant šio straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai, t. y. jei: a) asmuo pirmąkartą padarė nusikalstamą veiką; b) jis visiškai pripažino savo kaltęir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; c) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; d) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

6. Apie a s m e n į , p i r m ą k a r t ą p a d a r i u s į n u s i k a l st a m ą veiką, plačiau žr. BK 39 ir 55 str. komentarus.

7. Visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl padarytosnusikalstamos veikos reiškia, kad asmuo pripažįsta, jog padarė konkrečią nusikalstamą veiką, ir ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, negatyviai vertina tai ir kremtasi dėl savopadarytos veikos bei pan. Kaltės pripažinimas nėra tapatus gailėji-muisi padarius nusikalstamą veiką. Pastarasis gali pasireikšti ir tamtikrais veiksmais, pavyzdžiui, aktyviu padėjimu teisėsaugos institucijoms aiškinantis nusikalstamą veiką ir pan. Tik visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis gali garantuoti asmens pataisymą netaikant jambausmės. Draudimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigiantį asmenį yra besąlyginis. Pagrindu netaikyti šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies yra ir tik dalinis kaltės pripažinimas.

8. Padarytą žalą valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti savo noru, o ne kai yra įpareigojamaspriimtu teismo nuosprendžiu. Nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas - moralinės, fizinės ar turtinės žalos, kurią patyrė nukentėjusysis dėl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos, atlyginimas ar pašalinimas bet kuriuo būdu. Kaltininkas ir nukentėjusysis patys susitaria dėl jiems priimtino žalos dydžio bei atlyginimo arpašalinimo būdo. Žalos atlyginimas reiškia piniginį nusikalstama veika padarytos žalos kompensavimą, pavyzdžiui, atlyginama sugadinto,ar pagrobto turto vertė, padengiamos sugadinto turto remonto išlaidos ir pan. Žalos pašalinimas reiškia padarytos žalos neutralizavimą:turtinė žala pašalinama darbu (pavyzdžiui, įstatomas išdaužtas langas), grąžinamas ar perduodamas kitas, analogiškas pavogtam daik-

255

tas; apmokamos gydymosi, reabilitacijos dėl padarytos žalos sveika-tai išlaidos; sumokama pinigų suma kaip kompensacija už žalą, pada-rytą nukentėjusiojo reputacijai. Moralinė žala taip pat gali būti atly-ginta viešai atsiprašant nukentėjusiojo ir pan. Atlyginimo už padarytą žalą dydį nukentėjusysis nustato savarankiškai, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

9. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytąžalą, nes įstatymas nereikalauja atlyginti ar pašalinti visą padarytąžalą, taip pat nenustato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta. Prokuroras, teisėjas ar teismas patys nustato, atsižvelgdami įvisas konkrečios bylos aplinkybes, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltininkas ir nukentėjusysis taip pat gali susitarti,kad padaryta žala bus atlyginta vėliau, t. y. jau atleidus asmenį nuobaudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi tais atvejais, kaiiki atleidimo momento kaltininkas nėra atlyginęs ar pašalinęs nusikalstama veika padarytos žalos ir net nėra pradėjęs to daryti, jis turiįsipareigoti ją atlyginti jau po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokį asmens įsipareigojimą tvirtina teismas,kuris gali nustatyti ir terminą, per kurį kaltininkas privalo atlygintinukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas tokiu atveju turėtų nustatytižalai atlyginti ne ilgesnį nei trejų metų terminą, t. y. maksimalų laidavimo terminą (bandomąjį laikotarpį), nustatomą asmeniui, atleidžiantjį nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis komentuojamu straipsniu. Apie nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taip pat ir.BK 77 str. komentarą.

10. Pagrindą manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalinspadarytą žalą, gali sudaryti tai, kad kaltininkas jau yra savanoriškaiatlyginęs jos dalį, taip pat tai, kad jis turi turto, dirba arba turi kitokiųpajamų ir pan.

11. P a g r i n d ą m a n y t i , k a d a s m u o l a i k y s i s į s t a t ymų ir n e d a r y s n a u j ų n u s i k a l s t a m ų veikų, gal i rodytisurinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijanti, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė,duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininkoasmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes irpan. Aplinkybės, duodančios pagrindą manyti, kad asmuo ateityje lai-

256

kyšis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, asmens elgesys iki nusikalstamos veikos padary-mo, nuoširdus gailėjimasis, aiškios pastangos atlyginti ar pašalinti žalą, išsamus parodymų apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes davimas, ir pan.

12. Tik visų komentuojamo straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygųegzistavimas sudaro pagrindą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką,atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau netir esant visoms nurodytoms sąlygoms teisėjas ar teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,kadangi tai yra jo teisė, o ne pareiga. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra kaltininko teisė net ir esantvisoms komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Taippat turi būti kreipiamas dėmesys į kitas šio straipsnio 2 dalyje nenurodytas aplinkybes, kurių visuma parodo kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą.

13. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiaiar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. BK nepateikia sąvokų„tėvai" ir „artimieji giminaičiai" išaiškinimo, skirto BK VI skyriui,reglamentuojančiam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus, arba BK Bendrojoje dalyje vartojamoms šioms sąvokoms. BK248 str. 1 dalyje pateiktas šios sąvokos išaiškinimas taikytinas tik BKXXXIV skyriui, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Civiliniukodeksu. Tėvams (kraujo), remiantis CK 3.130 str. 3 dalimi, prilyginami ir įtėviai. Pagal CK 3.135 str. artimaisiais giminaičiais turibūti pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, tai yra tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai bei šoninės linijosantrojo laipsnio giminaičiai, tai yra broliai ir seserys. Asmenimis,v e r t a i s t e i s m o p a s i t i k ė j i m o , laikytini pilnamečiai, turintysautoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys darytijam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojosavybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką, pateiktądarbovietės administracijos ar visuomeninės organizacijos, kuriai toksasmuo priklauso. Ypač atidžiai turi būti sprendžiamas klausimas dėlasmens paskyrimo laiduotoju, kai jis buvo teistas, net jei teistumasyra išnykęs ar panaikintas, kai jis baustas administracine tvarka irpan. Tėvų ir artimųjų giminaičių išskyrimas iš kitų asmenų pabrėžiatik šių asmenų pirmenybę, lyginant su kitais laiduotojais.

257

Bendroji dalis, VI skyrius 40 straipsnis Heiidroji dalis, VI skyrius 40 straipsnis

14. Komentuojamame straipsnyje nenumatyta galimybė laiduotojubūti juridiniam asmeniui, tačiau tokiu atveju juridiniam asmeniui gali„atstovauti" ir būti laiduotoju fizinis asmuo, esantis atitinkamuose teisiniuose santykiuose su tokiu asmeniu, pavyzdžiui, įmonės darbuotojas, visuomeninės organizacijos (pavyzdžiui, Kalinių globos draugijosir pan.) narys ir pan. Tokiu atveju būtinas savanoriškas fizinio asmens,„atstovaujančio" juridiniam asmeniui, sutikimas, įsipareigojimas laiduotiuž atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį.

15. Laidavimo terminą ikiteisminio tyrimo teisėjas (prokuroro teikimu), teisėjas ar teisinas pagal įstatymą parenka savo nuožiūra adhoc,atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdįbei laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes (pavyzdžiui, susitarimą dėl žalos atlyginimo ir pan.), kadangi baudžiamasis įstatymasnenustato tam jokių sąlygų, kriterijų ar apribojimų. Tačiau bet kuriuoatveju laidavimas negali būti skiriamas trumpesniam nei vienerių irilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.

16. Laidavimas gali būti skiriamas su užstatu arba bėjo. Užstatoskyrimo klausimą išsprendžia teismas, atsižvelgdamas į asmenines laiduotojo savybes ir turtinę jo padėtį. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei ją padariusioasmens savybes. Paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus įlaiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes. Pavyzdžiui, užstatą tikslinga skirti tais atvejais, kai visasurinkta baudžiamosios bylos medžiaga liudija apie didesnį nusikalstamą veiką padariusio asmens pavojingumą, pavyzdžiui, vertinant asmenybę neturėtų būti neatsižvelgiama į išnykusius ar panaikintusteistumus už tyčines veikas ar veikas, kurios yra panašios į kaltininkopadarytą veiką, turėtų būti kreipiamas dėmesys ir į tai, ar asmuo turigaliojančių administracinių nuobaudų, pažeidinėja viešąją tvarką ir pan.Užstato dydžio ribų baudžiamasis įstatymas nenurodo, todėl teismaspats nustato konkretų užstato dydį, atsižvelgdamas į nusikalstamosveikos pobūdį, kaltininko asmenybę, asmenines laiduotojo savybes,turtinę jo padėtį ir realias galimybes sumokėti užstatą. Teismas taippat turi nustatyti terminą, per kurį laiduotojas privalo sumokėti užstatą. Pastarąjį laiduotojas per nustatytą laiką privalo sumokėti įteisinonurodytą sąskaitą. Jei per nurodytą terminą laiduotojas be pateisinamų priežasčių užstato nesumoka, teismas gali atsisakyti atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jei asmuoper laidavimo terminą nepadaro naujos nusikalstamos veikos, užstatas teismo sprendimu grąžinamas laiduotojui.

258

17. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Teismas privalo pa-((.•nkinti tokį laiduotojo prašymą nepriklausomai nuo priežasčių, dėlkurių laidavimo atsisakyta, {statyme nenumatyta laidavimo atsisakymui jokių ribojimų, todėl laiduotojas gali jo atsisakyti tiek dėl asmen i n i ų priežasčių (pavyzdžiui, susirgo sunkia liga, išvyko į ilgalaikęstažuotę užsienyje ir pan.), tiek dėl su kaltininko elgesiu susijusiųpriežasčių (pavyzdžiui, kaltininkas nuolat pažeidinėja viešąją tvarką,girtauja, vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas ir pan.).

18. Į priežastis, dėl kurių atsisakyta laidavimo, teismas atsižvelgiapriimdamas sprendimą dėl užstato grąžinimo bei tolesnio kaltininkolikimo. Teismas grąžinti užstatą, paskirti kitą laiduotoją ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali tais atvejais, kai laiduotojas atsisako laidavimo dėl asmeninių priežasčių, nesusijusių su neigiamu kaltininko elgesiu laidavimo metu. Tais atvejais, kai laidavimoatsisakoma dėl neigiamo kaltininko elgesio laidavimo metu, teismaslurėtų kaltininką patraukti baudžiamojon atsakomybėn už padarytąnusikalstamą veiką.

19. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimąyra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis; asmuonėra besąlygiškai nuo jos atleidžiamas. Jei jis nevykdo įstatymo reikalavimo, t. y. per laidavimo laiką padaro naują nusikalstamą veiką,gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei asmuo per laidavimo laikotarpį nepadaro naujos nusikalstamos veikos, jis nėra laikomas teistu ir jam išnyksta visos baudžiamosios teisinės nusikalstamosveikos padarymo pasekmės.

20. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui gali būti paskirtos baudžiamojo poveik io priemonės (apie tai plačiau žr. BK 67-73 str. komentarus). Nepilnamečiui, padariusiam nusikaltimą ir komentuojamo straipsnio pagrindu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtosauklėjamojo poveikio priemonės (žr. BK 81-88 str. komentarus). Jasskiria teismas. Teismo diskreciją kiekvienos konkrečios baudžiamojoar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo klausimu nustato konkretus BK straipsnis, numatantis atskiras baudžiamojo (BK 68-72 str.)ar auklėjamojo (BK 83-88 str.) poveikio priemones. Jas skiriant turėtų būti atsižvelgiama į kaltininko asmenybę bei kitas subjektyviasir objektyvias bylos aplinkybes.

259

Bendroji dalis, VI skyrius 40 straipsnis Hcndroji dalis, VI skyrius 40 straipsnis

21. Laidavimo laikotarpiu asmens padarytos nusikalstamos veikosvertinimas ir jos įtaka asmens baudžiamosios atsakomybės atsiradimui bei bausmės griežtumui priklauso nuo naujai padarytos veikospavojingumo pobūdžio ir laipsnio. Priklausomai nuo to baudžiamasisįstatymas teismui nustato arba teisę, arba pareigą per laidavimo laikotarpį padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip turinčią įtakos asmensatleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką arba nesieti jos su ankstesniu asmens atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu pagrindu.

22. Pagal komentuojamo straipsnio 7 dalį teismui paliekama teisėspręsti, atsižvelgiant bei vertinant nusikalstamos veikos, dėl kuriosasmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo ir naujai padaryto baudžiamojo nusižengimo (žr. BK 12 str. komentarą) arba neatsargaus nusikaltimo (žr. BK 16 str. komentarą) pavojingumopobūdį ir laipsnį, galimą abiejų nusikalstamų veikų ryšį, taip pat apskritai visą asmens elgesį laidavimo metu (pavyzdžiui, administracinių nuobaudų egzistavimą, asocialų elgesį ir pan.), ar panaikinti ankstesnį sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręstiklausimą dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėnuž visas padarytas nusikalstamas veikas.

23. Kai asmuo laidavimo laikotarpiu padaro naują tyčinį nusikaltimą (žr. BK 15 str. komentarą), ankstesnis sprendimas atleisti nuobaudžiamosios atsakomybės netenka galios ir teismas privalo spręstidėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas (BK 40 str. 8 dalis).

24. Jei asmuo, dėl kurio padarytos veikos nutrauktas ikiteisministyrimas ir kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo laikotarpiu padaro naują bet kokią nusikalstamąveiką, išskyrus tyčinį nusikaltimą, arba jei laiduotojas atsisako laidavimo, prokuroras gali rinktis, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, surašyti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir jį teiktitvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar tokio nutarimo nesurašyti. Taisatvejais, kai asmuo nurodytu laikotarpiu padaro naują tyčinį nusikaltimą, prokuroras privalo surašyti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir j į teikti tvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 217 str.3 dalis). Taigi tokiu atveju procesą inicijuoja prokuroras, tačiau galutinį sprendimą priima teismas.

25. Kad asmuo galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotojas turi pateikti rašytinį prašymą teisėjui;ir teismui atiduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisėjas ar teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali patvirtintilokį prašymą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės atiduodamaskaltininką tokį prašymą pateikusiam asmeniui pagal laidavimą arbaatmesti tokį prašymą motyvuotu nutarimu ar nutartimi. Prašymas dėlkaltininko atidavimo pagal laidavimą prijungiamas prie baudžiamosios bylos medžiagos.

26. Komentuojamas straipsnis negali būti taikomas, jei kaltininkasnesutinka, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagallaidavimą. Tokiu atveju teismas bylą nagrinėja BPK nustatyta tvarka irpriklausomai nuo jos aplinkybių priima išteisinamąjį arba apkaltinamąjįnuosprendį.

27. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėllaidavimo ikiteisminio tyrimo stadijoje (BPK 212 str. 6 punktas) ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (BPK 214 str. 2 dalis). Bylosparengimo nagrinėti teisme metu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutraukiama teisėjo ar(eismo nutartimi (BPK 235 str.), bylos nagrinėjimo pirmosios (BPK254 str. 5 dalis, 303 str. 4 dalis) ar apeliacinės (BPK 326 str. 2 daliesI punktas, 327 str. 2 punktas) instancijos teisme metu - ar teismonuosprendžiu, o bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme metu

teismo nutartimi (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.).

u 260 261

Bendroji dalis, VII skyrius 41 straipsnis Hendroji dalis, VII skyrius 41 straipsnis

VII SKYRIUS

(41-53 straipsniai)

BAUSMĖ

41 Straipsnis. Bausmė ir jos paskirtis

1.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:1)sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;5)užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

1. Žmogaus teisės ir laisvės - esminės šiuolaikinės civilizacijos vertybės. Pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Tai reiškia, kad žmogus gimdamas jas įgyja nepriklausomai, kokiu mastu valstybė skirtingais teisės aktais jas įtvirtina. Žmogaus teisės ir lais-vės universalios, jos priklauso kiekvienam. „Šias teises turi kiekvie-nas žmogus, tai reiškia, kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji žmo-nės (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Konstitucijai" („Valstybės žinios", 1998, Nr. 109-3004)). Tačiau žmogus, turėdamas įvairias teises ir lais-ves, negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis jomis beatodairiškai, ignoruodamas socialinę aplinką ir joje įtvirtintas elgesio taisykles. Toks elgesys reikštų nuolatinį vieno prieš visus, visų prieš vieną karą. Nuo Konfucijaus laikų žinomas universalus moralės principas kaip besąlyginis paliepimas, kurį I. Kantas suformulavo kategorišku impe-ratyvu: „Nedaryk kitiems to, ko tu nenori, kad kiti darytų tau". Su-prantama, kad asmuo, darydamas neteisėtus veiksmus, nepaiso šio principo ir paprastai veikia skatinamas egoistinių paskatų, todėl tam tikrų nusikaltusio asmens teisių ir laisvių suvaržymas gali turėti reikš-mės užkertant kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui. Nusikalsta-ma veika šiurkščiausiai pažeidžia kitų žmonių teises ir laisves, svar-

262

biausius teisės ginamus gėrius, dėl to baudžiamieji įstatymai, nustaty-dami bausmių sistemą, turi paskirtį ne tik padaryti atitinkamą poveikį nuteistajam, bet ir užtikrinti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų gynimą, taip pat vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją.

2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismoapkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą arbaudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausmės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas,o jos turinį - tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialiospareigos.

3. Bausmė yra viena, tačiau ne vienintelė baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonė. Baudžiamoji atsakomybė gali būti realizuojama ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arbabausmės bei paskyrus jam įstatyme numatytas baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones (apie tai plačiau ir. BK VI, IX, X ir XIskyrių komentarus).

4. Bausmė pasižymi tam tikrais specifiniais požymiais, kurie išskiria ją iš kitų valstybės prievartos priemonių - administracinių nuobaudų, procesinių prievartos priemonių (suėmimo, baudos ir t. t.).Teisės literatūroje išskiriama net iki 50 tokių požymių, tačiau svarbiausi yra bausmės skyrimo pagrindas ir tvarka, jos oficialumas ir viešumas, individualumas bei sukeliamos teisinės pasekmės.

5. Bausmė gali būti paskirta tik už baudžiamajame įstatyme numatytos pavojingos nusikalstamos veikos - nusikaltimo ar baudžiamojonusižengimo - padarymą. Lietuvos baudžiamojoje teisėje uždraustastiek teisės, tiek įstatymo analogijos taikymas. Pabrėžtina, kad įstatymešis draudimas tiesiogiai nėra įvardytas. Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad,esant spragai baudžiamajame įstatyme, tam tikra įstatymo analogijayra galima.

Bausmei būdingas oficialumas, kuris pasireiškia tuo, kad nuospren-dis priimamas valstybės vardu, laikantis baudžiamojo proceso reikala-vimų. _Bjįusjn^JndjvjdjiąJi^vejkio_priemonė. Ji skiriama tik fiziniam ar juridiniam asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusi-žengimą. Bausmė negali būti skiriama kaltininko šeimos nariams ar ki-tiems asmenims. Teismo paskirtą bausmę privalo atlikti pats nuteista-sis. Bausmė visais atvejais skiriama viešai. Tuo atveju, kai teismo procesas būna uždaras, rezoliucinė apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kurioje nustatoma bausmės rūšis ir dydis, skelbiama viešai. Teismo

263

Bendroji dalis, VII skyrius 41 straipsnis Bendroji dalis, VII skyrius 41 straipsnis

paskirtos bausmės atlikimas užtraukia nuteistajam teisines pasekmes - teistumą. Kitos valstybinės prievartos priemonės tokių pasekmių neužtraukia.

6. B a u s m ė s p a s k i r t i s - galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskir-ties nustatymą nulemia nusikalstamumo būklė ir dinamika, baudžia-mosios politikos kryptingumas, vyraujanti bausmės teorija. Bausmės paskirties įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme turi principinę reikš-mę, nes tai lemia atskirų bausmių turinį, leidžia sudaryti minėtus fak-torius atitinkančią bausmių sistemą, nustatyti atskiroms bausmių rū-šims keliamus tikslus, sudaryti esmines teisines bausmių vykdymo sąlygas ir įvertinti bausmių efektyvumą.

7.J3ausmės paskirtį įstatomųJeįdėįas^EibJdj K j i

visumą. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje bausmės skyrimo tjkslai išdėstyti nuoseklia tvarka, atsižvelgiant į jų realizavimo eiliškumą, ir jsudaro vieningą bausmės paskirtį. Baudžiamajame įstatyme nustatyti tokie tikslai:_JJ sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veiRiį darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamasTelkp'; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymųjr_vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Asmenų sulaikymas n u o n u s i k a l t i m o padarymopagal baudžiamosios teisės teoriją vadinamas bendrąja prevencija. Bendrosios prevencijos poveikis pasireTškia baudžiamojo įstatymoj nustatančio nusikaltimą ir bausmę, priėmimu ir paskelbimu, bausmės skyrimu ir atlikimu. Tačiau bendroji prevencija nesusijusi su konkrečiu nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Iš esmės tai yra kitų asmenų įspėj i-mo, informavimo, bauginimo, kad jie nepadarytų nusikalstamos veikos,priemonė. Baudžiamosios teisės doktrinoje dažnai akcentuojama, kadbausmė yra individuali poveikio priemonė, kuri taikoma nusikalstamąveiką padariusiam asmeniui, ir neturėtų būti kitų asmenų sulaikymo nuonusikaltimų padarymo priemone. Paminėtina, kad bendrosios prevencijos nepripažinimas bausmės paskirtimi nėra ir negali būti tapatinamassu bauginamojo bausmės poveikio kitiems visuomenės nariams neigimu.

9. Įstatymų leidėjas, pripažindamas nubaudimą bausmės esme, iškelia bausmei ir tokį pat tikslą. Tokiu atveju nubaudimas negali būtisuvokiamas atskirai nuo kitų tikslų ir turi būti aiškinamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Asmens nubaudimo tikslą ryškiausiai at-

spindi laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, kadangi tokiais at-vejais asmens pataisymas nėra skiriamos bausmės efektyvumo kriteri-jus.

10. Ga l imybės pada ry t i nau ją nus ika l t imą a t ėmimoir apribojimo tikslas reiškia, kad bausme siekiama sudaryti tokiasfizines sąlygas, kurios užkirstų kelią naujai nusikalstamai veikai padaryti. Šio tikslo įtvirtinimą Lietuvos baudžiamajame įstatyme nulemiabausmės esmės samprata, o teismų praktikoje j is pasireiškia plačiulaisvės atėmimo bausmės taikymu. Pažymėtina, kad kai kurios bausmių rūšys tiesiogiai užprogramuotos šiam tikslui, pavyzdžiui, viešųjųteisių atėmimas (BK 44 str.) ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimtitam tikra veikla atėmimas (BK 45 str.) atima iš nuteistojo galimybępadaryti nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.

11. Siekimas, kad asmenys, a t l i k ę bausmę, laikytųsiv a l s t y b ė j e g a l i o j a n č i ų įstatymų ir ne n u s i k ai s tų, pagalbaudžiamosios teisės teoriją vadinamas specialiąja (individualiąja) prevencija. Specialiosios prevencijos poveikis pasireiškia konkrečių asmens teisių ar laisvių atėmimu arba ribojimu, arba specialių pareigųnustatymu, kuris turėtų atimti galimybę padaryti naują nusikalstamąveiką, bei individualizuotų pataisymo priemonių taikymu. Specialiosios prevencijos tikslas vertintinas kaip pažangus, nes valstybė įsipareigoja nuteistajam taikyti pozityvias poveikio priemones, kurios kiekvienai bausmei yra skirtingos, pavyzdžiui, skyrus laisvės atėmimą pataisymo priemonės yra bausmės atlikimo režimas, nuteistųjų darbas,profesinis ir bendrasis lavinimas, nuteistųjų socialinė reabilitacija. Taikomų individualių priemonių visuma turi įtikinti asmenį, jog nusikalstamas elgesys yra nepriimtinas jam pačiam ir visuomenei, todėl atlikęsbausmę jis turėtų sugebėti savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. T e i s i n g u m o p r i n c i p o įgyvendinimo užtikrinimas yranauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, nes senajame BK ji nebuvo minima. Tai bendrasis, būdingas visoms teisėssakoms, principas, tačiau skiriant bausmes jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamaiindividualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatymeįtvirtintos bausmės paskirtį.

264 265

13. Vertinant teisingumo principo turinį bausmės paskirties po-žiūriu, teismams reikėtų atkreipti dėmesį tiek į įstatymų leidėjo poziciją priimant baudžiamuosius įstatymus, tiek į praktinį šio principo taiky-mą skiriant bausmę.

14. Teisingumas - visų pirma teisingas baudžiamasis įstatymas,sudarantis sąlygas vienodai teisminei praktikai. Šis principas savaimenepaneigia, kad tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas. Teismas klauso tik įstatymo, todėl jis privalo derinti įstatymo jamsuteiktą laisvę ir vienodą baudžiamųjų priemonių parinkimo bei skyrimo praktiką, neatsižvelgdamas į teisėjo nuotaiką ar bylos nagrinėjimovietą ir laiką.

15. Taikydamas konkrečius įstatymus teismas kartu atsižvelgia įjuose nustatytų draudimų ir reikalavimų teisingumą bei sankcijosenumatytų bausmių už jų pažeidimą proporcingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d. redakcija)atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" („Valstybės žinios", 2003,Nr. 57-2552) yra konstatavęs, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinioteisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybėsprincipai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turibūti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačiosnusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos^ už nusikalstamasveikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtųakivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai".Teismui kilus abejonių, ar įstatymas atitinka Konstitucijoje įtvirtintasnuostatas, jis turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis nustatytų,ar konkrečios BK nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

16. Skiriant bausmę, teisingumo principas gali būti užtikrintas irindividualizuojant bausmes, t. y. už konkrečią nusikalstamą veiką konkrečiam asmeniui parenkant bausmę. Paprastai skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių,teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių. Tokiu atveju teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai,visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės,bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti

266

adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veikąjuri^atitikti tos veikos pavojingumojiobūdį bei laipsnį.

17. Kartu būtina atsižvelgti, kad teisingumo principo įgyvendinimą skiriant bausmę įstatymų leidėjas sieja su visuomenės interesu,kuris leidžia teismui pažiūrėti į bausmę ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos prizmę, bet ir atsižvelgiant į visuomenės interesą,kurio įtvirtintos BK nuostatos ne visada gali atspindėti. Kita vertus,visuomenės interesas gali priklausyti ne tik nuo vyraujančių moraliniųvisuomenės nuostatų ir teisingumo jausmo padarytos nusikalstamosveikos pavojingumo požiūriu, bet ir nuo teisiamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamosveikos darymo metu ir po jos, taip pat nuo nukentėjusiojo padėties irpozicijos.

18. Pabrėžtina, kad teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimassuponuoja galimybę teismui paskirti mažesnę bausmę negu straipsniosankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali, arbašvelnesnę bausmės rūšį negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau vadovaudamasis šiuo principu teismas negali teisiamajam paskirti griežtesnę bausmę negu numatytastraipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

19. Teisingumo principo įgyvendinimas kartu reikalauja visapusiškos baudžiamaisiais įstatymais ginamų gėrių (žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės, laisvės ir t. t.) apsaugos. Lietuvos RespublikosKonstitucinis Teismas 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl LietuvosRespublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio antrosios dalies irLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir2 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai" („Valstybėsžinios", 1993, Nr. 70-1320) pabrėžė, jog baudžiamųjų įstatymų taikymasturi užtikrinti proporcingą, nuolatinį ir teisingą atsaką sunkiems teisinių gėrių pažeidimams, kad viešai patvirtintų baudžiamojo įstatymonormų laikymosi būtinumą. Kartu konstatuota, jog „negalima teigti,kad visuomenė yra teisinga ir humaniška, jeigu nusikaltėliai gali elgtislaisviau negu žmonės, kurie laikosi įstatymo reikalavimų".

267

42 Straipsnis. Bausmių rūšys

1. Padariusiam nusikaltimą asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės:1)viešųjų teisių atėmimas;2)teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;3)viešieji darbai;4) bauda;5)laisvės apribojimas;6)areštas;7)terminuotas laisvės atėmimas;8)laisvės atėmimas iki gyvos galvos. , i

2. Padariusiam baudžiamąjį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamosšios bausmės:1)viešųjų teisių atėmimas;2)teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;3)viešieji darbai;4)bauda;5)laisvės apribojimas;6)areštas.

3. Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą,gali būti skiriama tik viena bausmė.

4. Šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi bausmės.

5. Jeigu už kelis padarytus nusikaltimus skiriamos daugiau negu dviskirtingų rūšių bausmės, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, iš paskirtų bausmių palieka dvi bausmes: vieną iš jų - griežčiausią, okitą parenka savo nuožiūra.

6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68 ir 72 straipsniais, gali būti skiriamos baudžiamojopoveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise ir (ar) turtokonfiskavimas. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. LY-23J4, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

7. Bausmių rūšis juridiniams asmenims ir bausmių skyrimo nepilna-mečiams ypatumus nustato šio kodekso 43 ir 90 straipsniai.

1. Komentuojamas straipsnis nustato bausmių, skiriamų už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, sistemą- tam tikra tvarka išdėstytą, išsamų ir teismams privalomą bausmių sąrašą. Nors straipsnis nustato atskiras bausmių, skiriamų už nusikaltimą (šio straipsnio 1 dalis)ir baudžiamąjį nusižengimą (šio straipsnio 2 dalis) sistemas, jas skiriatik vienas požymis - terminuotas laisvės atėmimas ir laisvės atėmimasiki gyvos galvos numatomas tik bausmių, skiriamų už nusikaltimą,sistemoje.

2. Visos bausmės išvardijamos nuosekliai pagal jų griežtumą- pradedant švelniausia (viešųjų teisių atėmimu) ir baigiant griežčiausia(areštu už baudžiamąjį nusižengimą ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos už nusikaltimą). Šis nuoseklumas turi daug reikšmės teismui, kaijis skiria nuteistajam asmeniui galutinę bausmę už kelias nusikalstamas veikas (apie tai plačiau žr. BK 63 str. komentarą) arba kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (apie tai plačiau žr.BK 64 str. komentarą), taip pat tais atvejais, kai teismas pripažįsta,kad reikia sušvelninti bausmę (apie tai plačiau žr. BK 62, 77 ir94 str. komentarus). Toks bausmių sistemos konstravimo principastaip pat parodo ir valstybės baudžiamosios politikos kryptingumą beisiekį įgyvendinti baudžiamosios teisės ekonomiškumo principą taikant optimalias ir proporcingas bausmes. Be to, šiuo bausmių sistemos konstravimo principu vadovaujamasi ir nustatant konkrečias bausmes BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijose.

3. Bausmių sąrašas yra išsamus ir privalomas, nes teismas turiteisę ir privalo skirti tik jame numatytas bausmes ir tik tokio dydžioar trukmės, kaip nurodyta BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojamanusikalstama veika, sankcijoje. Ši taisyklė netaikoma viešųjų teisiųatėmimo atveju, nes tokia bausmė skiriama tuomet, kai straipsnio,pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje numatytateisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimobausmė (žr. BK 44 str. komentarą), teisės dirbti tam tikrą darbą arbaužsiimti tam tikra veikla atėmimo atveju, nes tokia bausmė gali būtitaikoma ir teismo nuožiūra (apie tai plačiau žr. BK 45 str. komentarą), baudos atveju, nes tokios bausmės dydis nustatytas BK Bendrojoje dalyje (apie tai plačiau žr. BK 47 str. komentarą). Nukrypti nuominėtos taisyklės ir sušvelninti bausmę galima tik esant baudžiamajame įstatyme numatytiems pagrindams, pavyzdžiui, skiriant švelnesnę,negu įstatymo numatytą, bausmę (apie tai plačiau žr. BK 62 str.komentarą) ir pan.

268 269

Bendroji dalis, VII skyrius

42 straipsnis Bendroji dalis, VII skyrius 43 straipsnis

270 4. Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą arba vieną baudžiamąjįnusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė. Asmeniui, padariusiam kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.) arba neatlikus bausmės

padariusiam naują nusikalstamą veiką (BK 64 str.), gali būti skiriamosdvi bausmės. Jeigu už kelis padarytus nusikaltimus skiriamos daugiaunei dvi skirtingų rūšių bausmės, teismas, skirdamas galutinę subend

rintą bausmę, iš paskirtų bausmių palieka dvi bausmes: vieną iš jų -griežčiausią, o kitą parenka savo nuožiūra. Bausmių griežtumas nustatomas pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį (žr. šio straipsnio komentaro 2 punktą). Teismo nuožiūra parenkamai antrajai bausmei nekeliamas reikalavimas, kad ji būtų griežtesnė (švelnesnė) už

bausmę, kurineįeis į galutinę subendrintą bausmę. Kita vertus, teismas nėra visiškailaisvas parinkti bet kurią antrą bausmę, kuri įeis į galutinę subendrintąbausmę. Tokiu atveju teismas privalo laikytis BK VIII skyriuje nustatytų bendrų bausmės skyrimo nuostatų. Be to, teismą riboja bendriejiteisės principai, draudžiantys reikalauti iš asmens neįmanomo, todėl įgalutinę bausmę įeinančios dvi bausmės turi būti tarpusavyje suderinamos ir netrukdyti viena kitos vykdymui. Atsižvelgiant į tai, nerekomenduotina skirti su ilgalaikiu laisvės atėmimu tokias bausmes kaipviešieji darbai, viešųjų teisių atėmimas, laisvės apribojimas arba viešieji darbai ir areštas ir pan. Galutinės subendrintos bausmės skyrimotaisykles nustato BK 63 ir 64 str.

5. Padariusiam nusikalstamą veiką (veikas) asmeniui kartu su bausme (dviem bausmėmis), jei yra BK 68 str. numatytas pagrindas, galibūti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotisspecialia teise (apie tai plačiau žr. BK 68 str. komentarą), o jei yra BK72 str. numatytas pagrindas, privalo būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas (apie tai plačiau žr. BK 72 str.komentarą). Baudžiamasis įstatymas nedraudžia kartu su bausme(dviem bausmėmis) skirti abi šias baudžiamojo poveikio priemones.

6. Bausmių, skiriamų juridiniams asmenims, rūšis nustato BK43 str., o bausmių, skiriamų nepilnamečiams, rūšis ir jų ypatumus -BK 90 str. (apie tai plačiau žr. BK 43 ir 90 str. komentarus).

43 Straipsnis. Bausmių rūšys juridiniams asmenims

1. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės:1) bauda;2) juridinio asmens veiklos apribojimas;3) juridinio asmens likvidavimas.

2. Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbtišį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones.

3. Juridiniam asmeniui už vieną nusikalstamą veiką gali būti skiriamatik viena bausmė.

4. Juridiniams asmenims skiriamos bausmės šio kodekso specialiosiosdalies straipsnių sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmęjuridiniam asmeniui, vadovaujasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytu bausmių sąrašu.

1. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra vienas iš naujausių baudžiamosios teisės institutų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje(plačiau žr. BK 20 str. komentarą). Akivaizdu, kad juridiniam asmeniui objektyviai negali būti skiriama daugelis tų bausmių, kurios baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamą veiką padariusiam fiziniam asmeniui, pavyzdžiui, areštas, viešieji darbai, laisvės atėmimasir pan. Taigi įstatymų leidėjas privalo numatyti atskiras bausmių, taikomų juridiniams asmenims, rūšis.

2. Komentuojamas straipsnis nustato bausmių, skiriamų juridiniamasmeniui už padarytą nusikalstamą veiką, sistemą - tam tikra tvarkaišdėstytą, išsamų ir teismams privalomą bausmių sąrašą.

3. Visos bausmės išvardijamos nuosekliai pagal jų griežtumą

-pradedant švelniausia (bauda) ir baigiant griežčiausia (juridinio asmens likvidavimu).

4.B

ausmių sąrašas yra išsamus ir privalomas, nes teismas turiteisę ir

privalo skirti tik jame numatytas bausmes. Juridiniams asmenims skiriamos bausmės BK Specialiosios dalies straipsnių, pagal kuriuos kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijose nenurodomos.Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi šiostraipsnio 1 dalyje nustatytu bausmių sąrašu. Tuo tarpu juridiniamsasmenims skiriamos baudos dydį nustato BK 47 str., o juridinio asmens veiklos apribojimo trukmę - BK 52 str.

271

Bendroji dalis, VII skyrius 43 straipsnis Bendroji dalis, VII skyrius

43-44 straipsniai

5. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, privalo laikytisbendrų bausmės skyrimo pagrindų (plačiau ir. BK 54 str. komentarą) bei fundamentalių baudžiamosios teisės principų: bausmės individualizavimo, teisėtumo, teisingumo, ekonomijos ir t. t. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės doktrina sudaro prielaidas fizinioasmens veiką ir kaltę, esant BK 20 str. nustatytoms sąlygoms, pripažinti ir juridinio asmens veika bei kalte, todėl individualizuojant bausmę juridiniam asmeniui privaloma atsižvelgti į aplinkybes, numatytasBK 54 str. 2 dalyje, tačiau siejant jas su juridinio asmens esme. Beto, parenkant ir skiriant bausmę juridiniam asmeniui turi būti atsižvelgiama ir į bausmės esmę bei jos paskirtį (plačiau žr. BK 41 str. komentarą).

6. Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones (žinia-sklaidą). V i s u o m e n ė s i n f o r m a v i m o p r i e m o n ė m i s pagalVisuomenės informavimo įstatymą („Valstybės žinios", 2000, Nr. 75-2272) yra knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai,televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija bei kitos priemonės, kuriomis platinama informacija. Per visuomenės informavimo priemones skelbiamas tik įsiteisėjęs nuosprendis. Rinkos ekonomikos ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis kiekvienas juridinis asmuo, užsiimantis komercine-ūkine veikla bei siekiantis įgyti kuo didesnę rinkos dalį, vertina ir savo dalykinę reputaciją. Juridinio asmens dalykinė reputacija yra viena iš asmeninių neturtinių juridinio asmens teisių, kuri ginama įstatymų nustatyta tvarka.Teismui nutarus paskelbti apie juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką per visuomenės informavimo priemones, atsiranda reali galimybė, kad bus sumenkinta juridinio asmens reputacija, nes apie neteisėtą jo veiką sužinos neapibrėžtas asmenų ratas. Dėl šios priežastiesspręsdamas, ar pasinaudoti tokia teise, teismas turi įvertinti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgti, kokį poveikį padarys paskirta juridiniam asmeniui bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė ir pan. Apie juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką patartina paskelbti per visuomenės informavimo priemones tik tada, kaisiekiama tam tikrų prevencinių tikslų, t. y. kai juridinio asmens veiklospobūdis arba rezultatai reikšmingi visuomenei (pavyzdžiui, sveikatosapsaugos, maisto pramonės ir kt. srityse) arba egzistuoja reali tikimybė, kad juridinis asmuo gali pakartotinai nusikalsti ir pan., todėl tikslinga informuoti visuomenę apie „polinkį" daryti nusikalstamas veikas.

'II

7. Juridiniam asmeniui už vieną nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė. Baudžiamasis įstatymas nenustato maksimalausleistino bausmių skaičiaus, kuris galėtų būti skiriamas juridiniam asmeniui, nuteistam už dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų padarymą.Antra vertus, atsižvelgdamas į juridiniams asmenims numatytų bausmių rūšių turinį, teismas juridiniam asmeniui, nuteistam už dviejų ardaugiau nusikalstamų veikų padarymą, gali paskirti tik dvi bausmes -baudą ir juridinio asmens veiklos apribojimą arba juridinio asmenslikvidavimą, nes pastarosios dvi bausmės tarpusavyje yra nesuderinamos.

8. Vadovaujantis BK 67 str. 4 dalies nuostatomis, padariusiam nusikalstamą veiką (veikas) juridiniam asmeniui kartu su bausme (bausmėmis), jei yra BK 72 str. numatytas pagrindas, privalo būti skiriamabaudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas (apie tai plačiau žr. BK 72 str. komentarą).

9. Atleisti juridinį asmenį nuo bausmės prieš terminą galima tikamnestijos (BK 78 str.) arba malonės (BK 79 str.) tvarka. Baudžiamajame įstatyme nenumatytos juridiniam asmeniui paskirtos bausmėspakeitimo į kitą (tiek griežtesnę, tiek švelnesnę) bausmę galimybės.Jei juridinis asmuo nevykdo jam paskirtos bausmės, už bausmės vykdymą atsakingas juridinio asmens darbuotojas atsako pagal BK244 str. (plačiau žr. BK 244 str. komentarą).

44 Straipsnis. Viešųjų teisių atėmimas

1. Viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas.

2. Viešųjų teisių atėmimas straipsnio sankcijoje nenustatomas. Šią bausmę teismas skiria tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatyta teisėsdirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė irnusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m.gegužės 1 d. (Žin., 2003. Nr. 38-1733) redakcija)

3. Teismas, skirdamas viešųjų teisių atėmimo bausmę, nurodo, kokia teisė atimama. Viešosios teisės gali būti atimtos nuo vienerių iki penkeriųmetų. Šios bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

272 273

II Bendroji dalis, VII skyrius

1. Viešųjų teisių atėmimas yra švelniausia bausmė, kurios esmęsudaro terminuotas teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės arsavivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas.

2. Valstybės ar s a v i v a l d y b i ų i n s t i t u c i j o m i s ir įstaig o m i s pagal Valstybės tarnybos įstatymą („Valstybės žinios", 1999,Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) yra atstovaujamosios valdžios (Seimasir savivaldybės taryba), valstybės vadovo (Respublikos Prezidentas),vykdomosios valdžios (Vyriausybė, ministerija, apskrities viršininkas,valdyba (meras), teisminės valdžios institucijos (Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Apeliacinis teismas, apygardų teismai, apylinkiųteismai, prokuratūra), teisėsaugos institucijos ir įstaigos (Valstybėssaugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Kalėjimų departamentas), auditą (Valstybės kontrolė), kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos (Seimo kontrolieriai, Vyriausybės atstovas, Lietuvos Respublikos muitinė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, savivaldybės kontrolierius), kitos valstybės ar savivaldybiųinstitucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus. V i e š a s i s a d m i n i s t r a v i m a spagal Viešojo administravimo įstatymą („Valstybės žinios", 1999, Nr.60-1945) yra įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama vykdomoji valstybės ir savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti. Atsižvelgiant į tai, valstybės ar savivaldybiųįstaigomis laikytinos Seimo kanceliarija, Seimo kontrolierių įstaiga, Prezidentūra, Vyriausybės kanceliarija, Vyriausybės įstaigos ir įstaigosprie ministerijų (komitetai, departamentai, tarnybos, agentūros, biurai,inspekcijos ir kt.) bei joms pavaldžios įstaigos, Vyriausybės atstovotarnyba, apskrities viršininko administracija ir apskrities įstaigos, savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, savivaldybės administracija, kuriąsudaro struktūriniai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai: seniūnijos,kitos savivaldybės įstaigos, taip pat kitos įstaigos, turinčios įstatymųjoms suteiktus įgaliojimus ir atliekančios joms pavestas viešojo administravimo funkcijas.

Bendroji dalis, VII skyrius

3. V a l s t y b ė s įmonė pagal Valstybės ir savivaldybių įmoniųįstatymą („Valstybės žinios", 1999, Nr. 102-2049) yra valstybės lėšomisįsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o įmonė valdo turtą, naudoja jį bei disponuoja juo turtopatikėjimo teisėmis.

4. S a v i v a l d y b ė s į m o n ė pagal Valstybės ir savivaldybiųįmonių įstatymą („Valstybės žinios", 1999, Nr. 102-2049) yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis įsteigta arba įstatymųnustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir kuri valdo turtą,naudoja jį bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.

5. Prie nevalstybinių organizacijų priskirtinos viešosios įstaigos(ne pelno organizacijos), asociasijos, politinės partijos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, profesinės sąjungos, taip pat profesinės organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos advokatų taryba, Notarų rūmaiir pan.

6. V i e š o j i į s t a i g a pagal Viešųjų įstaigų įstatymą („Valstybėsžinios", 1996, Nr. 68-1633) yra šio įstatymo nustatyta tvarka dalininkų(savininko) turtu įsteigta ne pelno organizacija, veikianti socialinėje,švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir viešaiteikianti šių sričių paslaugas visuomenės nariams, taip pat savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės turtu įsteigta ne pelno organizacija, teikianti paslaugas keleivinio transporto, ryšių, elektros, šilumos,dujų, vandentiekio, komunalinio ūkio ar kitose srityse. Ne pelno organizacija - įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinio asmens teisesturintis subjektas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Ji gautopelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams (savininkui).

7. A s o c i a c i j a pagal Asociacijų įstatymą („Valstybės žinios",2004, Nr. 25-745) yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijosnarių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti artenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos pavadinime gali būtižodžiai „asociacija", „visuomeninė organizacija", „susivienijimas",„konfederacija", „sąjunga", „draugija" ir pan.

44 44 straipsnis

274 275

Bendroji dalis, VII skyrius44 straipsnis Bendroji dalis, VII skyrius 44-45 straipsniai

8. P o l i t i n ė p a r t i j a pagal Politinių partijų įstatymą („Valstybėsžinios", 1999, Nr. 29-622; 2004, Nr. 54-1831) yra savo pavadinimą turintis,pagal šį įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas -tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybėsvaldžią ir savivaldos teisę.

9. R e l i g i n ė b e n d r u o m e n ė yra asmenų grupė, siekiantiįgyvendinti tos pačios religijos tikslus. (Ji gali būti vietinis atitinkamos religinės bendrijos padalinys.) R e l i g i n ė b e n d r i j a yrabažnyčių ir tolygių religinių organizacijų - bendruomenių, siekiančiųįgyvendinti tos pačios religijos tikslus, - susivienijimai. Bendriją sudaro ne mažiau kaip dvi religinės bendruomenės, turinčios bendrąvadovybę. R e l i g i n i a i c e n t r a i yra aukštesniosios religiniųbendrijų valdymo institucijos. (Plačiau apie tai žr. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą („ Valstybės žinios", 1995, Nr. 89-1985)).

10. Profesinė sąjunga pagal Profesinių sąjungų įstatymą(„Valstybės žinios", 2003 Nr. 108-4816) yra savanoriška, savarankiška irsavaveiksmė organizacija, atstovaujanti ir ginanti darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.

11. Baudžiamasis įstatymas nustato, kad gali būti atimamos tik renkamos (pavyzdžiui, mero, partijos pirmininko) arba skiriamos (pavyzdžiui,teisėjo, prokuroro, savivaldybės administracijos direktoriaus ir pan.)pareigos, jei nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis.

12. Viešųjų teisų atėmimas gali būti taikomas asmenims, kurie tokias teises turi arba gali turėti, taip pat ir iš tų asmenų, iš kurių ši teisėjau atimta kitais pagrindais. Paskyrus tokią bausmę nuteistasis turibūti atleistas iš pareigų, kurias eiti draudžia teismo nuosprendis.

13. Teisinas, skirdamas tokią bausmę, nuosprendyje turi konkrečiaiįvardinti pareigas, kurias asmeniui uždraudžia eiti. Aplinkybė, kad priimant nuosprendį asmuo jau neina pareigų, kuriomis piktnaudžiaujantpadaryta nusikalstama veika, nekliudo teismui skirti jam tokią bausmę.

14. Viešųjų teisių atėmimas straipsnio, pagal kurį kvalifikuojamanusikalstama veika, sankcijoje nenustatomas. Tokią bausmę teismasgali paskirti tais atvejais, kai straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje yra numatyta teisės dirbti tam tikrą darbąarba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė (pavyzdžiui, BK 225,

228, 229 str. ir pan.) ir nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. P i k t n a u d ž i a v i m u v i e š o s i o m i s te i -s ė m i s laikomas tyčinis pasinaudojimas viešosiomis teisėmis, neati-tinkantis užimamų pareigų interesų, padarytas savanaudiškais ar as-meniniais tikslais. Teisinas, atsižvelgdamas į BK 42 str. 3 dalies ir 54 str. 1 dalies reikalavimus, viešųjų teisių atėmimą gali paskirti ir vadovaudamasis BK 54 str. 3 dalimi (kai straipsnio sankcijoje numaty-tos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai skirti švelnesnę bausmę), arba BK 62 str. (kai teismas skiria švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę), arba BK 77 str. (kai teismas taiko lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo baus-mės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakei-timą švelnesne bausme).

15. Viešųjų teisių atėmimas gali būti skiriamas nuo vienerių ikipenkerių metų. Tokios bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Viešųjų teisių atėmimo vykdymas pradedamas nuosprendžiuiįsiteisėjus nepriklausomai, ar tokia bausmė paskirta kartu su kita,pavyzdžiui, areštu ar laisvės atėmimu, todėl viešųjų teisių atėmimasneskirtinas kartu su ilgalaikiu laisvės atėmimu.

16. Atleisti nuo viešųjų teisių atėmimo prieš terminą galima tik dėlligos (BK 76 str.), amnestijos (BK 78 str.) arba malonės (BK 79 str.)tvarka.

17. Vadovaujantis BK 90 str. 1 dalimi tokia bausmė netaikoma nepilnamečiams (apie tai plačiau žr. BK 81 str. ir 90 str. komentarus).

18. Viešųjų teisių atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

45 Straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba

užsiimti tam tikra veikla atėmimas

1. Teismas skiria teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos sri-tyje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.

276 277

Bendroji dalis, VII skyrius 45 straipsnis Bendroji dalis, VII skyrius 45-46 straipsniai

2. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būtiatimama nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės laikas straipsniosankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

3. Jeigu teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veiklaatėmimo bausmė paskirta kartu su laisvės atėmimu arba areštu, ji taikoma visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laikąpo laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

1. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas skiriamas, kai tokia bausmė nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje, o kaltininkas nusikalstamąveiką padarė darbinės ar profesinės veiklos srityje arba teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarė išvadą, kadnuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimtitam tikra veikla.

2. Tokios bausmės turinį sudaro dvejopo pobūdžio draudimas: teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas ir teisės užsiimti tam tikra veiklaatėmimas. Teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas yra uždraudimasnuteistajam dirbti konkretų darbą kokioje nors veiklos srityje arbapagal tam tikrą specialybę, pavyzdžiui, dirbti gydytoju, vairuotoju,kasininku, ir pan. T e i s ė s u ž s i i m t i t a m t i k r a v e i k l aatėmimas yra uždraudimas nuteistajam užsiimti kokia nors veikla,pavyzdžiui, komercine, ūkine, bankine veikla ir pan.

3. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimasgali būti taikomas asmenims, kurie tokią teisę turi arba gali turėti, taip patiš kurių tokia teisė atimta paskyrus administracinę nuobaudą arba kitaispagrindais. Paskyrus tokią bausmę, nuteistasis turi būti atleistas iš darbo, kurį jam draudžia dirbti nuosprendis. Jei asmeniui atimama teisė užsiimti tam tikra veikla, kuriai būtinas leidimas (licencija), atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos, taip pat kitos įstaigos arorganizacijos, įgaliotos išduoti leidimus (licencijas), privalo panaikintiišduotus leidimus (licencijas) tos veiklos rūšiai.

4. Teismas, skirdamas tokią bausmę, nuosprendyje turi konkrečiaiįvardinti tuos darbus arba veiklos sferas, kurias asmeniui uždraudžia.Aplinkybė, kad priimant nuosprendį asmuo jau nedirba darbo ar neužsiima veikla, su kuria susijusi padaryta nusikalstama veika, nekliudoskirti jam tokią bausmę.

278

5. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmėslaikas straipsnio sankcijoje nenustatomas. Jį nustato, vadovaudamasisBK 45 str. 2 dalimi, teismas, skirdamas tokią bausmę. Bausmės terminasskaičiuojamas metais ir mėnesiais. Jeigu teisės dirbti tam tikrą darbą aružsiimti tam tikra veikla atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimuarba areštu, jis taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką irteismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Laisvėsatėmimo ar arešto bausmės atlikimu laikomas ir atleidimas nuo laisvėsatėmimo ar arešto dėl ligos (BK 76 str.), dėl lygtinio atleidimo nuolaisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktosios laisvės atėmimobausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme (BK 77 str.), išskyrus areštą, dėl amnestijos (BK 78 str.) ir malonės (BK 79 str.), taip pat lygtinispaleidimas iš pataisos namų (BVK 157-164 str.). Laisvės atėmimo ararešto bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 str.) atveju teisės dirbti tamtikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas pradedamas vykdytinuosprendžiui įsiteisėjus.

6. Atleisti nuo teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikraveikla atėmimo prieš terminą galima tik dėl ligos (BK 76 str.), amnestijos (BK 78 str.) arba malonės (BK 79 str.) tvarka.

7. Vadovaujantis BK 90 str. 1 dalimi tokia bausmė netaikoma nepilnamečiams (apie tai plačiau žr. BK 81 ir 90 str. komentarus).

8. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimobausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

46 Straipsnis. Viešieji darbai

1.Viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasissutinka.

2.Viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmėsterminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosiusdarbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

3.Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą.

279

Bendroji dalis, VII skyrius 46 straipsnis

Bendroji dalis, VII skyrius 46 straipsnis

4. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis ir (ar) apskrities viršininko administracija.

5. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnįjam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

6. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

7. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir poįspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančiosinstitucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65straipsniuose nustatytas taisykles.

8. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuo-sius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47,49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr.

IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės I d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

1. Viešieji darbai yra viena iš švelnesnių bausmių rūšių, kuriosesmę sudaro įpareigojimas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Ši bausmėturėtų tapti ekonomiška ir pakankamai efektyvia poveikio priemoneasmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkiusnusikaltimus.

2. Viešieji darbai gali būti paskirti tik tais atvejais, kai jie numatytistraipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje.Teismas tokią bausmę taip pat gali paskirti, kai straipsnio sankcijojenumatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 dalis), skiriant švelnesnę, nei įstatymo numatytąbausmę (BK 62 str.) arba lygtinai atleidžiant nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeičiant,švelnesne bausme (BK 77 str. ir 94 str.). Pabrėžtina, kad teismas, parinkdamas ir skirdamas viešųjų darbų bausmę, privalo atsižvelgti netik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltinin-

280

ko asmenybę, šeiminę ir turtinę padėtį, bet ir į aplinkybes, kurios ob-jektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešuosius darbus, pavyzdžiui, invalidumą, nėštumą, sunkią ligą ir pan.

3. Viešieji darbai gali būti skiriami nuo vieno mėnesio iki vieneriųmetų. Tokios bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijojenenustatomas. Tai nustato, vadovaudamasis BK 46 str. 2 ir 3 dalimis,teismas, kuris skirdamas tokią bausmę nuosprendyje turi tiksliai įvardinti bausmės atlikimo laiką (nuo vieno mėnesio iki vienerių metų) irdarbo valandų skaičių (nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį). Antra vertus, maksimalus darbo valandų skaičius negali būti didesnis nei480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kaibausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą. Nepilnamečiams tokiabausmė negali viršyti 240 valandų tiek už nusikaltimą, tiek už baudžiamąjį nusižengimą (BK 90 str. 2 dalis).

4. Teismo nuosprendyje darbas, kurį įpareigojamas dirbti nuteistasis, nenurodomas. Tokį darbą nuteistajam parenka bausmę vykdantiinstitucija - pataisos inspekcija kartu su savivaldybių vykdomosiomisinstitucijomis ir (ar) apskrities viršininko administracija. Savivaldybėsvykdomoji institucija, remiantis Vietos savivaldos įstatymu („Valstybės žinios", 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832), yra savivaldybėsvaldyba ir savivaldybės meras. Minėta funkcija gali būti skiriama atlikti struktūriniam teritoriniam savivaldybės padaliniui - seniūnijai (seniūnui). Baudžiamasis įstatymas darbui kelia tik vieną reikalavimą-jisturi būti dirbamas visuomenės labui. D a r b u v i s u o m e n ė s 1 a -b u i laikytinas bet koks darbas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, teikiančiose socialinę pagalbą, paslaugas arba paramą neįgaliesiems, socialiai remtiniems asmenims, nepilnamečiams, ligoniams,tvarkant aplinką ir pan. Nuteistajam darbas parenkamas atsižvelgiant įturimą profesiją ar specialybę, amžių, sveikatą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, paties nuteistojo pageidavimus.

5. Viešieji darbai vykdomi tik esant raštiškam nuteistojo sutikimui.Sis baudžiamojo įstatymo reikalavimas grindžiamas Europos žmogausteisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos („Valstybės žinios",2000, Nr. 96-3016) 4 str. nuostatomis, jog „niekas negali būti verčiamasdirbti priverstinį arba privalomąjį darbą". Priverstiniu arba privalomuojunelaikomas darbas, kurį reikalaujama atlikti kalinimo metu (t. y. arešto,terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos

281

Bendroji dalis, VII skyrius 46 straipsnis Bendroji dalis, VII skyrius

46-47 straipsniai

atvejais) arba lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu. Raštiš-ko nuteistojo sutikimo dirbti viešuosius darbus davimo tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Jei nuteistasis po nuosprendžio įsi-teisėjimo tokio sutikimo neduoda, bausmę vykdanti institucija - patai-sos inspekcija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu. Keisdamas viešųjų darbų bausmę į baudą arba areštą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalsta-mos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko asmenybę, šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat į priežastis, dėl kurių nuteistasis neduoda suti-kimo atlikti viešuosius darbus, ir pan. Teismas viešuosius darbus kei-čia į baudą arba areštą vadovaudamasis BK 47, 49 ir 65 str. nustatyto-mis taisyklėmis.

6. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo tokios bausmės vietojjos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (žr. BK 67-74 str. komentarus). Objektyviomis upriežastimis, dėl kurių nuteistasis negali atlikti viešųjų darbų, laikytini tokie atvejai, kai nuteistasis įsiteisėjus nuosprendžiui tampa pirmos arba antros grupės invalidu, suserga arba sulaukia pensinio amžiaus, jei moteris - išeina nėštumo ir gimdymo atostogų bei pan. irdėl šių priežasčių negali atlikti viešųjų darbų pakankamai ilgą laiko-tarpį. Ar priežastį, dėl kurios nuteistasis negali atlikti viešųjų darbų, pripažinti objektyvia, sprendžia teismas bausmę vykdančios instituci-jos - pataisos inspekcijos teikimu.

7. Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtąlaiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęstiviešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas. Pateisinamomis priežastimis, dėl kurių nuteistasis neišdirbo paskirtųviešųjų darbų valandų, laikytini tokie atvejai, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu serga, slaugo ligonį, prižiūri vaiką, tampa invaliduar sulaukia pensinio amžiaus bei pan. ir dėl šių priežasčių negali tamtikrą laiką dirbti. Ar priežastį, dėl kurios nuteistasis neišdirbo paskirtųviešųjų darbų valandų, pripažinti pateisinama, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos - pataisos inspekcijos teikimu. Teismas,pripažinęs priežastį pateisinama, gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kolnuteistasis išdirbs paskirtas viešųjų darbų valandas. Tokiu atvejuteismas nustato konkretų laikotarpį, per kurį nuteistasis turi išdirbtilikusias viešųjų darbų valandas, tačiau šis terminas kartu su atliktubausmės laiku negali viršyti maksimalaus vienerių metų viešųjų darbųbausmės termino. Jeigu asmeniui buvo paskirtas (arba pratęstas) mak-

282

simalus vienerių metų viešųjų darbų bausmės terminas, per kurį dėl pateisinamų priežasčių jis neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, pripažįstama, kad asmuo atliko viešųjų darbų bausmę.

8. Jeigu nuteistasis, davęs raštišką sutikimą viešųjų darbų bausmės vykdymui, vengia atlikti tokią bausmę, ją vykdanti institucija -pataisos inspekcija įspėja jį raštu dėl galimų teisinių vengimo atliktibausmę pasekmių. Vengimu a t l i k t i viešųjų darbų bausmęlaikytinas nuteistojo neišdirbimas paskirtų viešųjų darbų per mėnesį arkitą ilgesnį laikotarpį be objektyvių ar pateisinamų priežasčių, taip patnetinkamai, nekokybiškai ir pan. atliekamas darbas ar nustatytos darbotvarkos pažeidimai. Jeigu nuteistasis ir įspėjus jį vengia atlikti viešųjųdarbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos - pataisos inspekcijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.Keisdamas viešųjų darbų bausmę į baudą arba areštą teismas atsižvelgia į atliktos bausmės dalį, kaltininko asmenybę, šeiminę ir turtinę padėtį bei pan. \ baudą arba areštą keičiama tik neatlikta viešųjų darbųbausmės dalis, vadovaujantis BK 47, 49 ir 65 str. nustatytomis taisyklėmis.

9. Atleisti nuo viešųjų darbų bausmės prieš terminą galima tik dėlligos (BK 76 str.), amnestijos (BK 78 str.) arba malonės (BK 79 str.)tvarka.

10. Viešųjų darbų bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

47 Straipsnis. Bauda

1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojojedalyje numatytais atvejais.

2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Minimali bauda yra vieno MGL dydžio.

3. Nustatoma bauda:1) už baudžiamąjį nusižengimą - iki 50 MGL dydžio;2) už nesunkų nusikaltimą - iki 100 MGL dydžio;3) už apysunkį nusikaltimą - iki 200 MGL dydžio;4) už sunkų nusikaltimą - iki 300 MGL dydžio;5) už neatsargų nusikaltimą - iki 75 MGL dydžio. (Lietuvos Respublikos2003 m. balandžio 10 d. įstatymo N r. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin.,2003, Nr. 38-1733) redakcija)

283

4. Juridiniam asmeniui nustatoma iki 10 000 MGL dydžio bauda.

5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

6. Jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

7. Jei asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

1. Bauda - piniginė bausmė, kurios esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Šios rūšies bausmė yra ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė asmenims,padariusiems savanaudiškas ar turtinę žalą sukėlusias nusikalstamasveikas. Atsižvelgiant į tai, baudos bausmė turėtų būti plačiau taikomateismų praktikoje.

2. Baudos bausmė, palyginus su kitomis valstybės prievartos priemonėmis (bauda kaip administracinė nuobauda, ekonominė sankcija,bauda, taikoma už procesinių taisyklių pažeidimą, ir pan.), išsiskiriatuo, kad ji gali būti skiriama tik teismo sprendimu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Be to, asmuo, nubaustas bauda už nusikaltimo padarymą, BK 97 str. nustatytam laikui įgyja teistumą. Baudžiamajame įstatyme numatytas turtinių nuteistojo teisių ribojimas ir kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis: paskyrus turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenųfondą, turto konfiskavimą. Tačiau baudžiamojo poveikio priemonėsturi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir taikomos, išskyrus turtokonfiskavimą, tik nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atleistam pilnamečiui asmeniui (plačiau žr. BK 67 str. komentarą). Turtokonfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bauda. Skirdamas turto konfiskavimą, teismas gali konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikaltimoįrankis, priemonė ar nusikalstamos veiklos rezultatas. Tuo tarpu bauda gali būti asmeniui skiriama ir tada, kai jis neturi pakankamai turto arpajamų, kad iš karto sumokėtų ją.

3. Bauda gali būti skiriama ir fiziniam, ir juridiniam asmeniui. Fiziniam asmeniui bauda gali būti paskirta tik tais atvejais, kai ji numatytastraipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje.Teismas šią bausmę taip pat gali paskirti, kai straipsnio sankcijoje

284

numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo prin-cipui (BK 54 str. 3 dalis), skiriant švelnesnę, nei įstatymo numatytą, bausmę (BK 62 str.), lygtinai atleidžiant nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeičiant švel-nesne bausme (BK 77 ir 94 str.) bei keičiant viešųjų darbų bausmę (BK 46 str. 7 ir 8 dalys). Tuo tarpu skirdamas šią bausmę juridiniam asme-niui teismas vadovaujasi BK 43 str.

4. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau - MGL)dydžiais, todėl nuosprendyje konkretus baudos dydis nurodomasMGL dydžiais. M G L pagal Gyventojų pajamų garantijų įstatymą(„Valstybės žinios", 1990, Nr. 30-711) yra šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimaliusdrabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų,buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad MGL dydis gali būti indeksuojamas ir konkreti baudos suma litais gali pasikeisti, teismo sprendime nurodytinas ir baudos dydis litais. Pasikeitus MGL dydžiui, konkretus baudos dydis nustatomas vadovaujantis BK 3 str. ir LietuvosAukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38„Dėl teismų praktikos taikant BK normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu" 6 punkto taisyklėmis.

5. Minimali bauda yra vieno MGL dydžio. Taikomąjį MGL dydįpatvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo metu jis pagal Vyriausybės nutarimą „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio, valstybės socialinio draudimo bazinės pensijosir minimalių dydžių didinimo" („Valstybės žinios", 1998, Nr. 32-869)sudaro 125 litus vienam asmeniui.

6. Fiziniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis priklausonuo nusikalstamos veikos rūšies (baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas); kaltės formos - (tyčinis ar neatsargus nusikaltimas) bei tyčinio nusikaltimo grupės pagal sunkumą (BK 11 str.). Bauda nustatoma už baudžiamąjį nusižengimą iki 50 MGL dydžio (iki 6 250 Lt); užnesunkų nusikaltimą- iki 100 MGL (iki 12 500 Lt); už apysunkį nusikaltimą- iki 200 MGL (iki 25 000 Lt); už sunkų nusikaltimą- iki300 MGL (iki 37 500 Lt) ir neatsargų nusikaltimą - iki 75 MGL(iki 9 375 Lt).

285

286 7. Nepilnamečiui bauda gali būti skiriama tik tuo atveju, jei jis dirba ar turi savo turto (apie tai plačiau BK 90 str. komentarą). Nepilnamečiui gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda. Baudžiamasis

įstatymas nenustato minimalaus baudos dydžio nepilnamečiui.

8. Juridiniam asmeniui nustatyta iki 10 000 MGL dydžio (iki

1 250 000 Lt) bauda nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos rūšiesbei nusikaltimo grupės pagal sunkumą (BK 11 str.).

9. Baudos dydis už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Konkretų baudos dydį nustato teismas, skirdamas tokiąbausmę. Skirdamas baudą teismas vadova

ujasi bendraisiais bausmiųskyrimo pagrindais (BK 54 str.), o parinkdamas konkretų baudos dydįturi itin įdėmiai įvertinti kaltininko asmenybę, jo turtinę padėtį, šeimąir išlaikytinius bei pan. Teismas neturėtų skirti tokio dydžio baudos,kurio asmuo, objektyviai vertinant, negalės sumokėti.

10. Jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismasantstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiaisdarbais. Ar asmuo neturi lėšų sumokėti baudą, sprendžia teismas. Keisdamas baudą viešaisiais darbais teismas vadovaujasi BK 65 str., kurisvieno MGL dydžio baudą prilygina šešioms viešųjų darbų valandoms,ir BK 46 str., kuris nustato maksimalų viešųjų darbų atlikimo laiką beidarbo valandų skaičių (plačiau ir. BK 46 str. komentarą).

11. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybiųją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Jei asmuo nevengiasumokėti teismo paskirtos baudos, tačiau neturi pakankamai turto arpajamų, ji negali būti keičiama areštu. V e n g i m u laikytini tokietyčiniai asmens veiksmai, kai jis, turėdamas pajamų ar turto, visiškaiar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba kai turėdamaspajamų visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą irneturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba kai slepiasavo pajamas, turtą ir pan. Nuteistojo veiksmai, kai jis nors ir gali, betnesiekia uždirbti pajamų baudai sumokėti, nelaikytini vengimu. Ar asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti,sprendžia teismas antstolio teikimu. Keisdamas baudą areštu teismasvadovaujasi BK 65 str., kuris dviejų MGL dydžio baudą prilygina vienai arešto dienai, ir BK 49 str., kuris nustato maksimalų arešto terminą(plačiau žr. BK 49 str. komentarą). ■„,,..■

12. Bauda, paskirta juridiniam asmeniui, viešaisiais darbais arbaareštu nekeičiama.

13. Atleisti nuo baudos bausmės atlikimo galima tik dėl ligos (BK76 str.), amnestijos (BK 78 str.) arba malonės (BK 79 str.) tvarka.

14. Baudos bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmiųvykdymo kodeksas.

48 Straipsnis. Laisvės apribojimas

1. Laisvės apribojimo bausmę teismas skiria šio kodekso specialiojojedalyje numatytais atvejais.

2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių ikidvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

3. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be leidimo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytųdraudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

4. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas galinustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus.

5. Teismas gali uždrausti:1) lankytis tam tikrose vietose;2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus.

6. Teismas gali įpareigoti:1) tam tikru laiku būti namuose;2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokiąžalą pašalinti savo darbu;

3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis;4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinėsligos, kai nuteistasis sutinka;5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet neilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros,

globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais,nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

287

, . 1 ' H '

7. Teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu galipaskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami.

9. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytųįpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleistijį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytąbaudžiamojo poveikio priemonf. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d.įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

10. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jamkeičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal.2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

1. Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Ši bausmė turėtų tapti ekonomiška ir pakankamai efektyvia poveikio priemone asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkius ar apysunkius nusikaltimus.

2. Laisvės apribojimas gali būti paskirtas tik tais atvejais, kai jisnumatytas straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika,sankcijoje. Teismas tokią bausmę taip pat gali paskirti, kai straipsniosankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 dalis), skiriant švelnesnę, negu įstatymonumatytą, bausmę (BK 62 str.) arba lygtinai atleidžiant nuo laisvėsatėmimo bausmės ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeičiantšvelnesne bausme (BK 77 ir 94 str.).

3. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesiųiki dvejų metų. Tokios bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais irmetais.

288

4. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga beteismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vielos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismonustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai.

5. Nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos- pataisos inspekcijos leidimo arba žinios nekeisti gyvenamosios vietos reiškia, kad nuteistasis privalo informuoti teismą arba pataisosinspekciją Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Nei teismas, nei pataisos inspekcija tokiu atveju neturėtų drausti arba riboti nuteistojo teisę pakeisti savo gyvenamąją vietą, tačiau šios institucijos (arba bent vienaiš jų) turi būti ne vėliau kaip prieš 7 dienas informuotos apie planuojamą naują nuteistojo gyvenamąją vietą. G y v e n a m ą j a v i e t apagal CK 2.16 str. („Valstybės žinios", 2000 Nr. 74-2262) laikoma vieta,kurioje fizinis asmuo (nuteistasis) faktiškai dažniausiai gyvena. Nustatant gyvenamąją nuteistojo vietą, atsižvelgiama į faktinio asmensgyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie gyvenamąją asmens vietą viešuose registruose, taip pat viešus paties asmenspareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Nuo 2003 m. sausio 1 d.įsigaliojo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas („Valstybėsžinios". 1998, Nr. 66-1910), pagal kurį asmuo privalo deklaruoti savogyvenamąją vietą.

6. Nuteistajam laisvės apribojimu teismas gali uždrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose, pavyzdžiui, restoranuose, kavinėse, sportoklubuose, lošimo namuose ir pan.; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam arperduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus, pavyzdžiui, šaunamuosius ar kitokius ginklus, mobiliuosius telefonus, transporto priemones ir pan. Bet kuris teismo nustatomas draudimas turi būti kiekįmanoma konkretesnis, aiškesnis ir įvykdomas.

7. Nuteistąjį laisvės apribojimu teismas gali įpareigoti: 1) tam tikrulaiku būti namuose; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žaląar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; 3) pradėti dirbti arbaužsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos (jei nuteistasis sutinka);5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet neilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, besirūpinančiose ne-

289

įgaliaisiais, senais ar kitais žmonėmis, kuriems reikia pagalbos. Bet kuris teismo nustatomas įpareigojimas turi būti kiek įmanoma konkretesnis, aiškesnis ir įvykdomas. Įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose gali būti skiriamas bet kuriam nuteistajam. Jį skirdamas teismas turi nustatyti tikslų paros laiką, pavyzdžiui, nuo 22 vai. iki 7 vai, kuomet nuteistasis turi būti namuose. Įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu gali būti skiriamas tik tam nuteistajam, kuris nusikalstama veika padarė turtinę žalą. Turtinės žalos dalies atlyginimas skiriamas tik tuo atveju, kai nusi-kalstamą veiką, kuria padaryta turtinė žala, padarė keli asmenys ir jiems solidariai priteistas žalos atlyginimas. N u s i k a l s t a m a v e i k a p a d a r y t a t u r t i n ė ž a l a pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" 9 punktą laikoma „tur-tinės, fizinės ar moralinės nusikaltimo pasekmės, tiesiogiai kilusios iš nusikalstamos kaltininko veikos". Ji apima kitas nusikalstamos veikos sąlygotas turtines pasekmes, pavyzdžiui, ligonių kasos išlaidas nuken-tėjusiajam gydyti, socialinio draudimo išlaidas dėl nukentėjusiojo ne-darbingumo ir pan. Įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti dar-bo biržoje, mokytis gali būti skiriamas tiktam nuteistajam, kuris nedirba ir nėra užsiregistravęs darbo biržoje arba nesimoko. Įpareigojimas gy-dytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos gali būti skiriamas tik tam nuteistajam, kuris serga bent viena paminėta liga ir pats sutinka gydytis. Įpareigojimas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, besirūpinančiose neįgaliaisiais, senais ar kitais žmo-nėmis, kuriems reikia pagalbos, gali būti skiriamas bet kuriam nuteista-jam. Jį skirdamas teismas nustato tik darbo valandų skaičių, o konkretų darbą parenka bausmę vykdanti institucija - pataisos inspekcija.

8. Teismas vietoj vieno ar kelių BK 48 str. 5 ir 6 dalyse nurodytųdraudimų ar įpareigojimų gali paskirti ir kitus baudžiamajame įstatymenenumatytus draudimus ar įpareigojimus, pavyzdžiui, įpareigojimą rūpintis nukentėjusiojo ūkiu, kol pastarasis gydosi ligoninėje; draudimąvartoti alkoholinius gėrimus; neprisiartinti arčiau kaip 50 metrų prienukentėjusiojo ar tam tikro objekto ir pan. Įstatyme nenumatytus draudimus ir įpareigojimus teismas gali paskirti tik paties nuteistojo ar kitųbaudžiamojo proceso dalyvių (pavyzdžiui, prokuroro, nukentėjusiojo)prašymu, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką nuteistojoelgesiui. . • ,

9. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė,gali nustatyti vieną arba kelis tiek baudžiamajame įstatyme numatytus, tiek jame nenumatytus draudimus ir įpareigojimus. Maksimalusteismo paskirtų draudimų ir įpareigojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti tarpusavyje suderinami ir objektyviai įvykdomi,pavyzdžiui, negalima skirti įpareigojimo būti namuose nuo 9 vai. iki18 vai. kartu su įpareigojimu dirbti arba mokytis, jei darbas arba mokslas turi vykti tuo pačiu metu ir pan. Teismas, parinkdamas draudimų irįpareigojimų rūšis bei nustatydamas jų turinį, atsižvelgia į kaltininkoasmenybės požymius, kurie lemia jo pavojingumą arba charakterizuojaasmenybę: ankstesnius teistumus, polinkį į girtavimą ir pan., vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos metu ir po jos, nusikalstamos veikos priežastis, amžių, šeimyninę padėtį, darbingumą, dirbamą darbą, sveikatą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikantbendruosius bausmių skyrimo pradmenis" 5 punktas).

10. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos - pataisos inspekcijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (žr. BK 67—74 str. komentarus).

O b j e k t y v i o m i s p r i e ž a s t i m i s , d ė l k u r i ų n u t e i s -t a s i s n e g a l i įvykdyti n u s t a t y t ų į p a r e i g o j i m ų, laikytini tokie atvejai, kai nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo tampa inva-lidu, suserga liga, sulaukia pensinio amžiaus, išeina vaiko priežiūros atostogų, jei moteris - nėštumo ir gimdymo atostogų bei pan. ir dėl šių priežasčių negali vykdyti nustatytų įpareigojimų arba jų įvykdy-mas tampa labai sudėtingas pakankamai ilgam laikotarpiui. Ar priežastį, dėl kurios nuteistasis negali įvykdyti įpareigojimų, pripažinti objek-tyvia, sprendžia teismas.

11. Kiekvienas nuteistas laisvės apribojimu, privalo nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Tokių atsiskaitymų tvarką ir periodiškumą, remiantis Bausmių vykdymo kodeksu (toliau - ir BVK), nustato bausmę vykdanti institucija - pataisosinspekcija.

12. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši baus-mė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles. Vengimu a t l i k t i l a i s v ė s a p r i b o j i m o bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigo-

290 291

Bendroji dalis, VII skyrius 48-49 straipsniai liendroji dalis, VII skyrius 49 straipsnis

jimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigoji-mai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių (žr. šio straipsnio ko-mentaro 10 punktą) arba kitų svarbių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, ligonio slaugymo ir pan., taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidi-mai. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsa-komybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios ins-titucijos - pataisos inspekcijos teikimu.

13. Atleisti nuo laisvės apribojimo bausmės prieš terminą galimatik dėl ligos (BK 76 str), amnestijos (BK 78 str.) arba malonės (BK79 str.) tvarka.

14. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustatoBausmių vykdymo kodeksas.

49 straipsnis. Areštas

1. Areštą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. ■ ■' ■ : i ' : ' ■■■ " : " '

2 . Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

3. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parųarešto, už baudžiamąjį nusižengimą - nuo dešimties iki keturiasdešimtpenkių parų arešto.

4. Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

5. Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas galinustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine areštoatlikimo tvarka.

6. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

292

1. A r e š t a s yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areš-linėje. Arešto esmę sudaro trumpalaikis nuteistojo izoliavimas nuovisuomenės, laikant jį specialiai tam tikslui skirtose areštinėse. Šibausmė turėtų tapti ekonomiška ir pakankamai efektyvia poveikio priemone asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkius nusikaltimus.

2. Areštas gali būti paskirtas tik tais atvejais, kai jis numatytasstraipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje.Teismas tokią bausmę taip pat gali paskirti, kai straipsnio sankcijojenumatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 dalis), skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę (BK 62 str.) arba lygtinai atleidžiant nuo laisvės atėmimobausmės prieš terminą ir pakeičiant neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį švelnesne bausme (BK 77 ir 94 str.).

3. Trumpiausias arešto laikas yra dešimt parų už baudžiamąjį nusižengimą ir penkiolika parų už nusikaltimą. Net ir tais atvejais, kai(eismas pagal BK 62 str. skiria švelnesnę, negu įstatymo numatytą,bausmę, arešto laikas negali būti trumpesnis nei dešimt ar penkiolikaparų. Norėdamas dar labiau švelninti bausmę, teismas tokiu atvejuluri skirti švelnesnės rūšies bausmę. Trumpesnį nei minimalų areštolaiką teismas gali paskirti tik pakeisdamas švelnesnes bausmes į areštą pagal BK 65 str. taisykles.

4. Maksimalus arešto laikas yra keturiasdešimt penkios paros užbaudžiamąjį nusižengimą ir devyniasdešimt parų už nusikaltimą. Šiųmaksimalių arešto ribų teismas negali viršyti net tais atvejais, kai skir ia galutinę bausmę už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.) arbakai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.).

5. Nepilnamečiui, remiantis BK 90 str. 4 dalimi, areštas gali būtiskiriamas nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų.

6. Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato, vadovaudamasis komentuojamo straipsnio 3 dalimi arba BK 90 str. 4 dalimi, teismas, skirdamas tokią bausmę. Arešto laikas skaičiuojamas paromis. Teismas, skirdamas arešto bausmęasmeniui, kuriam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privaloj j įskaityti į paskirtą bausmę, prilygindamas vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) arba priverčiamosios medicinos priemonės taikymo dienąvienai arešto parai (BK 66 str. ir 76 str.).

293

7. Keičiant arešto bausmę į laisvės atėmimo bausmę viena areštopara prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai. Tuo tarpu keičiantkitas bausmes į arešto bausmę vienai arešto parai prilyginama dviejųMGL dydžio bauda; šešių valandų viešieji darbai; dviejų dienų laisvės apribojimas (BK 65 str.).

8. Jeigu areštas paskirtas iki 45 parų, teismas gali nustatyti atlikti jįpoilsio dienomis. Poilsio dienomis pagal Darbo kodeksą („Valstybėsžinios", 2002, Nr. 64-2569) laikomos sekmadienis ir kitos nedarbo dienos, švenčių dienos, taip pat atostogų dienos. Jeigu asmuo pažeidžiaarešto, atliekamo poilsio dienomis, tvarką, pavyzdžiui, neatvyksta nustatytu laiku į areštinę, padaro administracinį teisės pažeidimą ir pan.,teismas areštinės direktoriaus teikimu gali savo sprendimu pakeisti jąį įprastinę arešto atlikimo tvarką.

9. Arešto bausmė neskiriama nėščioms moterims. Joms teismasturėtų skirti straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika,sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę. Jei straipsnio sankcijoje yranumatytas, be arešto, tik laisvės atėmimas, teismas turėtų svarstytišvelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo (BK 62 str.) arpaskirtos bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 str.) galimybes arbaspręsti, ar laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai neprieštarautųteisingumo principui (BK 54 str. 3 dalis).

10- Arešto bausmė gali būti neskiriama asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus. Asmeniu, au-g i n a n č i u v a i k ą i k i t r e j ų metų, laikomas tėvas, motina, tėvai, įtėviai (jeigu jiems neapribota tėvų valdžia), globėjas (rūpinto-jas) ir bet kuris asmuo, kuris faktiškai augina vaiką iki trejų metų. Šiems asmenims arešto bausmė gali būti neskiriama tik tuo atveju, jei to reikalauja vaiko interesai. Spręsdamas apie vaiko interesus teismas privalo įvertinti, kaip paminėtas asmuo vykdo savo pareigą auklėti vaiką, rūpintis jo auklėjimu ir vystymusi, sveikata, dvasiniu ir morali-niu ugdymu; kokią įtaką šių pareigų vykdymui turės paskirta bausmė; kas rūpinsis vaiku, jei bus paskirta arešto bausmė; kokia paminėto asmens nuomonė ir pan. Teismo sprendimas neskirti arešto bausmės turi būti motyvuotas. Teismas, priėmęs sprendimą neskirti arešto baus-mės, turėtų parinkti straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę. Jei straipsnio sankcijoje yra numatytas, be arešto, tik laisvės atėmimas, teismas turėtų skirti arešto bausmę ir spręsti, ar negalima nustatyti jos atlikimą poilsio dienomis (BK 49 str. 5 dalis), arba svarstyti švelnesnės, negu įstaty-

mo numatyta, bausmės skyrimo (BK 62 str.) ar paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 str.) galimybes, arba spręsti, ar arešto ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai neprieštarautų teisingu-mo principui (BK 54 str. 3 dalis).

11. Šio straipsnio komentaro 9 ir 10 punktuose nurodytomis taisyklėmis teismas vadovaujasi ir tais atvejais, kai arešto bausmė skiriama pakeičiant viešuosius darbus (BK 46 str. 7 dalis), baudą (BK 47 str.7 dalis), laisvės apribojimą (BK 48 str. 10 dalis) arba lygtinai atleidžiant nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktą laisvėsatėmimo bausmės dalį pakeičiant švelnesne bausme (BK 77 str. ir94 str.).

12. Atleisti nuo arešto bausmės prieš terminą galima tik dėl ligos(BK 76 str.), amnestijos (BK 78 str.) arba malonės (BK 79 str.) tvarka.

13. Arešto bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmiųvykdymo kodeksas.

50 Straipsnis. Terminuotas laisvės atėmimas

1. Terminuotą laisvės atėmimą teismas skiria šio kodekso specialiojojedalyje numatytais atvejais. Bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

2. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, galibūti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas,atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustatoBausmių vykdymo kodeksas.

1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra nuteistojo izoliavimas (am tikram laikui nuo visuomenės, laikant jį specialiai tam skirtose pataisos įstaigose: atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėji-muose. Ši bausmė gali būti skiriama tik nusikaltimą padariusiam asme-niui.

294 295

Bendroji dalis, VII skyrius 50 straipsnis llcndroji dalis, VII skyrius 50 straipsnis

2. Terminuotas laisvės atėmimas gali būti paskirtas tik tais atvejais, kai jis numatytas straipsnio, pagal kurį kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje.

3. Trumpiausias laisvės atėmimo terminas yra trys mėnesiai. Net irtais atvejais, kai teismas pagal BK 62 str. skiria švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą minimalią bausmę, laisvės atėmimas negalibūti paskirtas trumpesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Norėdamasdar labiau sušvelninti bausmę, teismas turi pereiti prie švelnesnėsbausmės rūšies. Laisvės atėmimas trumpesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui gali būti paskirtas tik BK 65 str. numatytų taisyklių pagrindupakeičiant kitas bausmes į laisvės atėmimą.

4. Maksimalus laisvės atėmimo terminas yra dvidešimt metų, tačiau teismas, skirdamas šią bausmę, negali viršyti straipsnio, pagalkurį kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje numatyto maksimalauslaisvės atėmimo termino. Šio maksimalaus laisvės atėmimo termino -dvidešimt metų teismas negali viršyti net tais atvejais, kai skiria galutinę bausmę už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.). Tuo tarpuskiriant tokią bausmę pagal BK 64 str., kai neatlikus bausmės padarytas naujas nusikaltimas, maksimalus jos terminas gali būti dvidešimtpenkeri metai.

5. Asmeniui, kuris padarė nusikaltimą neturėdamas aštuoniolikosmetų, terminuotą laisvės atėmimą teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nusikalstamiems nepilnamečiopolinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkųar labai sunkų nusikaltimą. Skiriant nepilnamečiui laisvės atėmimą,šios bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytosstraipsnio, pagal kurį kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje (apietai plačiau žr. BK 91 str. komentarą). Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų (BK 90 str. 5 dalis). Ši taisyklėtaikoma ir tuomet, kai straipsnio, pagal kurį kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijos riba yra daugiau nei dešimt metų.

6. Paskyręs terminuotą laisvės atėmimą teismas, remdamasis BK75 str. arba 92 str., gali taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą.

7. Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose,pataisos namuose ir kalėjimuose. Pataisos įstaigos tarpusavyje skiriasi nuteistųjų izoliacijos griežtumu bei teisine padėtimi. Mažiausias izoliacijos laipsnis ir švelniausia teisinė padėtis taikoma atvirose koloni-

|ose, o didžiausias izoliacijos laipsnis ir griežčiausia teisinė padėtis -kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, apkaltinamajame nuosprendyje nustatydamas pataisos įstaigos rūšį. Teismas, parink-damas bausmės atlikimo vietą, atsižvelgia į kaltininko asmenybę ir padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą. Vertindamas kaltininko asmenybę teismas turi atsižvelgti į asmens amžių, šeimos padėtį ir socialinius ryšius, išsilavinimą, sveikatą, turimą specialybę (profesi-ją), ankstesnius teistumus, elgesį darbe ir buityje bei t. t. (apie tai plačiau žr. BK 54 str. komentarą). Vertindamas padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą teismas turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį (smurtinis, turtinis ir pan.), kaltės formą ir rūšį (tyčia, neatsargumas ir t. t.), nusikaltimo pavojingumą pagal BK 11 str. (apie tai plačiau žr. BK 11 str. ir 54 str. komentarus).

8. Baudžiamasis įstatymas nenustato griežtų ir formalių kriterijų,pagal kuriuos teismas parinktų pataisos įstaigos rūšį. Būtina turėti omenyje, kad pagrindinė pataisos įstaigos rūšis yra pataisos namai. Bausmės atlikimas atvirose kolonijose skirtinas asmenims, padariusiems neatsargius nusikaltimus, tyčinius nesunkius nusikaltimus, pirmą kartąnuteistiems už tyčinius apysunkius nusikaltimus ir pan. Bausmės atlikimas kalėjimuose skirtinas tik išimtiniais atvejais pilnamečiams asmenims, padariusiems tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.Baudžiamasis įstatymas nedraudžia teismui paskirti dalies bausmės atlikimą kalėjime, pavyzdžiui, trejus arba penkerius metus, po to perkeliant nuteistąjį tolesniam bausmės atlikimui į pataisos namus.

9. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodeksas kai kuriais atvejaisnustato nuteistųjų kategorijas, kurios laisvės atėmimo bausmę atliekakalėjimuose bei atvirose kolonijose (Bausmių vykdymo kodekso 83 ir90 str.). Šios nuostatos yra privalomos ir taikomos tik laisvės atėmimobausmės vykdymo procese (pavyzdžiui, perkeliant nuteistąjį iš vienosrūšies pataisos įstaigos į kitą tolimesniam bausmės atlikimui ir pan.),tačiau teismas gali atsižvelgti į jas ir bausmės skyrimo metu.

10. Laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Į laisvės atėmimo laiką įskaitomas kardomojokalinimo (suėmimo) bei priverčiamosios medicinos priemonės taikymolaikas (BK 66 str. ir 76 str. 3 dalis).

296 297

Bendroji dalis, VII skyrius 50-51 straipsniai Bendroji dalis, VII skyrius 51 straipsnis

11. Atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą galima dėlligos (BK 76 str), taikant lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme (BK 77 str.), amnestijos (BK 78 str.) ir malonės(BK 79 str.) tvarka.

12. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustatoBausmių vykdymo kodeksas.

51 Straipsnis. Laisvės atėmimas iki gyvos gal

1. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę teismas skiria šio kodeksospecialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2.Jeigu baudžiamasis įstatymas numato galimybę švelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu dvidešimt penkeri metai.

3.Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka kalėjime.Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęnuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo tvarką irsąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. (Lietuvos Respublikos 2003 m.balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495, įsigal. 2003 m. gegužės I d. (Žin.. 2003, Nr.38-1733) redakcija)

1. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės neribotam laikui, laikant jį specialiai tam skirtose pataisos įstaigose. Ši bausmė gali būti skiriama tik labai sunkųnusikaltimą padariusiam asmeniui. BK 90 str. nenumatyta šios bausmės skyrimo nepilnamečiams galimybė. Be to, remiantis humanizmoprincipu, ši bausmė neturėtų būti skiriama ir ribotai pakaltinamamasmeniui (apie tai plačiau ir. BK 18 str. komentarą).

2. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos gali būti paskirtas tik taisatvejais, kai jis numatytas straipsnio, pagal kurį kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos yra pati griežčiausia bausmė, todėl ji numatyta tik 11 straipsnių sankcijose: už genocidą (BK 99 str.), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis(BK 100 str.), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (BK 101 str.), agresiją (BK 110 str.), draudžiamą karo ataką sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 111 str. 2 dalis), kėsinimąsi į Lietuvos

298

Respublikos Prezidento gyvybę (BK 115 str.), kėsinimąsi į kitos vals-tybės ar tarptautinės viešosios organizacijos atstovo gyvybę (BK 116 str.), nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 129 str. 2 dalis), nusikalstamą susivienijimą sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 249 str. 2 ir 3 dalys), teroro aktą sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 250 str. 4 dalis), orlaivio, laivo ar stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimą sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 251 str. 4 dalis). Be to, tokia bausmė straipsnių sankcijose visais atvejais numatyta kaip al-ternatyva terminuotam laisvės atėmimui.

3. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka kalėjime. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būtiperkelti į pataisos namus. Nuteistųjų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, atlikusių pirmuosius dešimt metų bausmės, perkėlimo į pataisosnamus atvejus ir tvarką numato Bausmių vykdymo kodekso 165 str.2 dalis, pagal kurią sprendimą dėl perkėlimo priima apylinkės teismaskalėjimo administracijos teikimu, atsižvelgdamas į nuteistojo elgesįbausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus.

4. Jeigu baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė švelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, sušvelnintos laisvės atėmimobausmės terminas negali būti trumpesnis negu dvidešimt penkeri metai. BK numatytos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės: 1) amnestija (BK 78 str.); 2) malonė (BK 79 str).Tiek Seimas amnestijos aktu, tiek Respublikos Prezidentas dekretudėl malonės suteikimo, švelnindami laisvės atėmimą iki gyvos galvos,gali šią bausmę tik pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Be to, tokslaisvės atėmimas negali būti trumpesnis negu dvidešimt penkeri metai. Į šį dvidešimt penkerių metų terminą įskaitomas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas (BK 66 str.), priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikas (BK 76 str. 3 dalis) bei laisvės atėmimo iki gyvosgalvos bausmės metu atliktas laikas.

5. Teismas, skirdamas bausmę už kelias nusikalstamas veikas (BK63 str.) arba kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika(BK 64 str.), o už vieną nusikaltimą paskirtas laisvės atėmimas ikigyvos galvos, subendrindamas galutinę bausmę gali taikyti tik bausmių apėmimą.

6. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo tvarką irsąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

299

vos

Bendroji dalis, VII skyrius 52 straipsnis U c n d r o j i dalis, VII skyrius 52—53 straipsniai

52 Straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimas

1. Teismas, skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo bausmę, uždraudžia juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla ar įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.

2. Juridinio asmens veikla gali boti apribota nuo vienerių iki penkeriųmetų. Šios bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

1. Juridinio asmens veiklos apribojimas yra bausmė, taikoma juridiniams asmenims. Šios bausmės esmę sudaro terminuotas draudimasverstis tam tikra veikla arba įpareigojimas uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.

2. D r a u d i m a s v e r s t i s t a m t i k r a v e i k l a yra terminuotas uždraudimas užsiimti tam tikros rūšies veikla, kuria faktiškaiužsiima juridinis asmuo, pavyzdžiui, prekyba ginklais, vaistų gamybair pan. Jei juridiniam asmeniui uždraudžiama užsiimti tam tikra veikla, kuriai būtinas leidimas (licencija), atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos, kitos įstaigos ar organizacijos, įgaliotos išduoti leidimus (licencijas), privalo panaikinti išduotus leidimus(licencijas) tos rūšies veiklai.

3. Į p a r e i g o j i m a s u ž d a r y t i t a m t i k r ą j u r i d i n i oa s m e n s p a d a l i n į yra terminuotas juridinio asmens filialo,atstovybės ar kito padalinio veiklos nutraukimas (uždarymas).Juridinio asmens filialas pagal CK 2.53 str. yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arbadalį juridinio asmens funkcijų. Juridinio asmens atstovybė pagal CK2.56 str. yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp juridinių užsienioasmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, taip pat su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Nei filialas, neiatstovybė nėra juridinis asmuo. Kitu juridinio asmens padaliniu laikytini skyrius, departamentas, tarnyba ir pan., atliekantys bent dalį juridinio asmens funkcijų. Tokia bausmė negali būti taikoma juridinio asmens vidinę veiklą užtikrinantiems ar su ja susijusiems padaliniams,pavyzdžiui, buhalterijai, sekretoriatui ir pan. Esant pagrindui, taikytinajuridinio asmens likvidavimo bausmė (apie tai žr. BK 53 str. komenta-ra). ..

4. Teismas, skirdamas šią bausmę, nuosprendyje turi konkrečiaiįvardinti veiklos, kuria uždraudžia užsiimti, rūšį arba padalinį, kurįįpareigojama uždaryti.

5. Juridinio asmens veiklos apribojimas gali būti skiriamas nuovienerių iki penkerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiaisir metais.

6. Atleisti juridinį asmenį nuo veiklos apribojimo prieš terminą galima tik amnestijos (BK 78 str.) arba malonės (BK 79 str.) tvarka.

7. Juridinio asmens veiklos apribojimo bausmės atlikimo tvarką irsąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

53 Straipsnis- Juridinio asmens likvidavimas

Teismas, skirdamas juridinio asmens likvidavimo bausmę, įpareigoja ju-ridinį asmenį per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komer-cinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens pa-dalinius.

1. Juridinio asmens likvidavimas yra griežčiausia bausmė, taikomajuridiniams asmenims. Šios bausmės esmę sudaro įpareigojimas perteismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę arprofesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.

2. Juridinio asmens likvidavimas sukelia rimtų padarinių ne tik josavininkui, bet ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims,pavyzdžiui, darbuotojams, kurie turi būti atleisti iš darbo, kreditoriams, skolininkams, partneriams ir pan., todėl teismas tokią bausmęlurėtų skirti tik išimtiniais atvejais, kai juridinis asmuo sistemingaidaro nusikalstamas veikas, veikia kaip priedanga nusikalstamoms veikoms ir pan.

3. Teismas, skirdamas tokią bausmę, privalo nustatyti terminą, perkurį turi būti likviduotas juridinis asmuo. Nustatydamas šį terminąteismas privalo atsižvelgti įjuridinio asmens vykdomos veiklos rūšis,juridinio asmens dydį bei darbuotojų skaičių ir pan.

4. Juridinio asmens likvidavimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

300301

Bendroji dalis, VIII skyrius 54 straipsnis Bendroji dalis, VIII skyrius 54 straipsnis

VIII SKYRIUS

(54-66 straipsniai)

BAUSMĖS SKYRIMAS

54 Straipsnis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijąlaikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia j:1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;2) kaltės formą ir rūšį;3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;4) nusikalstamos veikos stadiją;5) kaltininko asmenybę;6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką fortnąir rūšį;7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiaiprieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

1. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo sta-dijų, kurią būtų galima apibrėžti kaip tam tikrą procesą, kai teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos prie-monę asmeniui, pripažintam kaltu konkrečios nusikalstamos veikos padarymu. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys - remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos me-džiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Įstatymų lei-dėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai - viena iš svar-biausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Jų buvimas atspindi nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

302

2. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus galima suskirstyti įkeletą grupių: 1) nuostatas, nurodančias, kad skiriama bausmė turiatitikti įstatymo reikalavimus; 2) nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti; 3) nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

3. Pirmoji grupė sujungia nuostatas, nurodančias, kad skiriamabausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus: a) bausmė galibūti paskirta tik asmenims, pripažintiems kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo; b) teismas skiria bausmę pagal BK Specialiosios daliesstraipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, sankcijoje nurodytas ribas; c) teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK Bendrosios dalies nuostatomis.

4. Pabrėžtina, kad bausmės diferencijavimo galimybės yra nustatytos pačiame baudžiamajame įstatyme, pagal padarytos nusikalstamosveikos pobūdį. Pavyzdžiui, BK 11 str. nurodo, kokie nusikaltimai yranesunkūs, apysunkiai, sunkūs ar labai sunkūs, o BK 12 str. - kokiosnusikalstamos veikos yra baudžiamieji nusižengimai (apie tai plačiaužr. BK 11, 12 str. komentarus). Teismas privalo pagal įstatyme nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo ar baudžiamojonusižengimo sudėties požymius juridiškai įvertinti veiką, nurodyti atitinkamą BK straipsnį, kuriame yra numatyti jos požymiai. Tai yra vienasvarbiausių tinkamos bausmės paskyrimo sąlygų, kadangi tik padarytai veikai pritaikyta baudžiamojo įstatymo normos sankcija nustato,kokios rūšies ir kokio dydžio bausmė gali būti skiriama už tos nusikalstamos veikos padarymą. Pagal baudžiamąjį įstatymą sankcija yra įstatyme numatytos bausmės skyrimo riba, nes teismas neturi teisės paskirti joje nenumatytos rūšies bausmės bei peržengti joje numatytomaksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio. Pažymėtina, kad minimalius ir maksimalius kitų bausmių dydžius (tarp jų ir laisvės atėmimobausmės ribas, kai ji skiriama vadovaujantis nusikaltimų ir nuosprendžių sutapties taisyklėmis) nustato BK Bendroji dalis. Šios taisyklėsišimtį sudaro tik juridiniams asmenims skiriamos bausmės, kurios BKSpecialiosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi BK 43 str. 1 dalyjenustatytu bausmių sąrašu (žr. BK 43 str. komentarą).

5. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis: Specialiosios dalies straipsnio sankcija irBendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą. BKBendrojoje dalyje pateikta bausmės sąvoka, nurodyta jos paskirtis,numatytos bausmių sistemos, apibrėžtas atskirų rūšių bausmių turi-

303

Bendroji dalis, VIII skyrius

nys, nustatyti minimalus ir maksimalūs jų dydžiai ir reglamentuojami jų skyrimo bei kiti su bausme susiję klausimai, pavyzdžiui, maksimalus skiriamų bausmių skaičius ir pan. Taigi spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus teismas remiasi Specialiosios dalies sankcija ir atsižvelgia į Bendrosios dalies normų reikalavimus.

6. Antrą reikalavimų grupę sudaro nuostatos, skirtos bausmei indi-vidualizuoti: skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusi-kalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nu-sikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinan-čias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birže-lio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių surašy-mą" 3.1.12 punkte akcentuojama, kad „Motyvuodamas konkrečią baus-mę teismas nuosprendyje aprašo byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos jų reikšmę ir nurodo, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Be to, motyvuodamas bausmę nepilnamečiui, teismas nuosprendyje nurodo, kokią įtaką bausmei turi BK 91 str. 2 d. nurodytos aplinkybės" („Teismų praktika", 2003, Nr. 19, p. 206). Pabrėžtina, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į to-kias aplinkybes, kurios įstatyme numatytos kaip nusikalstamos veikos požymis ir panaudotos šios veikos kvalifikavimui.

7. Konkretaus n u s i k a l t i m o ar b a u d ž i a m o j o n u s i ž e n -g i m o p a v o j i n g u m o l a i p s n i s kiekvienoje byloje paaiškėja išanalizavus padaryto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudė-ties požymius. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį lemia lyginamasis kėsinimosi objekto ir dalyko vertingumas, vienarū-šių žalų dydis, kaltės laipsnis, nusikaltimo padarymo vieta, laikas ir kt. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius baus-mių skyrimo pradmenis" pažymėjo, kad vertindamas konkretaus nusi-kaltimo pavojingumo laipsnį teismas atsižvelgia į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įran-kius ar priemones nusikaltimui padaryti, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus („Teismų praktika", 1999, Nr. 12, p. 381-389).

304

54 straipsnisi dalis. VIII skyrius

8.Nusikaltimo sudėtis -teisinis nusikaltimo apibūdinimas, kuria-me įtvirtinti nusikaltimo esmę, pobūdį ir pavojingumą atskleidžiantys požymiai (apie tai plačiau ir. BK 11 str. komentarą). Baudžiamojo nusižengimo sudėtis - teisinis baudžiamojo nusižengimo apibūdini-mas, kuriame įtvirtinti baudžiamojo nusižengimo esmę, pobūdį ir pa-vojingumą atskleidžiantys požymiai (apie tai plačiau žr. BK 12 str. komentarą).

9. Bausmė gali būti paskirta tik asmenims, pripažintiems kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, pirmiausia išnagrinėja visus įrodymus bei išsprendžia klausimą, ar kaltinamasis kaltas dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir turi būti nubaustas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi nustatyti psichinį asmens santykį su daroma nusikalstama veika ir padariniais. Šių nustatytų aplinkybių svarba akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 4 d. nutartis („Teismų praktika", Nr. 17, p. 258). BK 14, 15 ir 16 str. apibrėžia konkrečias kaltės formas, jų rūšis (apie tai plačiau ir. BK 14, 15, 16 str. komentarus). Pabrėžtina, kad bausmės skyrimui reikšmingos ne tik BK Bendrojoje dalyje nurodytos kaltės formos (tyčia ir neatsargumas), rūšys (tiesioginė ir netiesioginė tyčia, nusikalstamas pasitikėjimas ir nerūpestingumas), bet ir baudžiamosios teisės doktrinoje bei teismų praktikoje išskiriamos įstatyme nenumatytos tyčios rūšys: staigioji tyčia, iš anksto apgalvota tyčia, apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia. Įstatymų leidėjas ir teismų praktika tyčines veikas laiko pavojingesnėmis. Be to, padarytos veikos kaltės forma ir rūšis taip pat apibūdina ir nusikalstamos veikos subjektą, parodo jo pavojingumą (pavyzdžiui, atsižvelgiant, ar asmuo veikė dėl staiga kilusios tyčios, ar jis iš anksto kruopščiai rengėsi padaryti nusikalstamą veiką, bausmės dydis už tokią pačią, panašiomis aplinkybėmis padarytą vagystę gali būti nevienodas).

10. Padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai - labai svar-bios sudedamosios nusikalstamo elgesio mechanizmo dalys, atsklei-džiančios subjektyviąją veikos pusę. Jie yra žmogaus veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu. Vertindamas asmens, padariu-sio nusikalstamą veiką motyvus ir tikslus, teismas turėtų atsižvelgti ir į jų formavimosi aplinkybes. Dažnai motyvai ir tikslai būna nusikalsta-mo elgesio kaip reakcijos į kaltininkui nepalankią socialinę aplinką,

305

54 straipsnis

išraiška (pavyzdžiui, svetimo turto pasisavinimo motyvai susiformuoja dėl skurdo; nužudymo motyvai susiformuoja kaip reakcija į nuolatinį asmens orumo žeminimą ir pan.).

11. M o t y v a s yra pagrindinis individo elgesį apibūdinantisveiksnys, suprantamas kaip asmenį supančios realybės atspindys, skatinantis jo veiką ir orientuojantis jį patenkinti konkrečius poreikius.Nusikalstamo elgesio motyvas apskritai apibūdinamas kaip dėl socialinės aplinkos ir asmens gyvenimo patirties susiformavusi paskata,kuri yra vidinė, tiesioginė nusikalstamo elgesio priežastis ir išreiškiaasmeninį požiūrį į tai, į ką yra orientuota nusikalstama veika. Kitaiptariant, nusikalstamos veikos padarymo motyvas - suvoktos vidinėspaskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikalstamąveiką. Nusikalstamos veikos padarymo motyvai pagal visuomeninį vertingumą gali būti skirstomi į pozityvius (noras padėti vargstančiam),neutralius (draugystė), negatyvius (savanaudiškumas). Motyvai iš esmės lemia tik bendrą veikos kryptį, tikslą, tačiau tai, kaip to tikslosiekiama, priklauso nuo daugelio aplinkybių.

12. T i k s l a s - asmens įsivaizduojami objektyvios tikrovės pasikeitimai, kurie turi atsirasti padarius nusikalstamą veiką. Tarp motyvoir tikslo egzistuoja glaudus vidinis ryšys. Motyvas ir tikslas turi įtakos tyčios ir jos kryptingumo susiformavimui, tačiau jie neįtraukiami įtyčios turinį (apie tai plačiau ir. BK 15 str. komentarą).

13. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos padarymo stadiją. Įstatymų leidėjas skirtingai vertina rengimąsi arpasikėsinimą padaryti nusikaltimą ir pabaigtą nusikalstamą veiką(apie tai plačiau ir. BK 21, 22 ir 57 str. komentarus). Skirtingasvertinimas pirmiausia atsispindi veikos kvalifikavimo, o po to - ir bausmės skyrimo procese. Už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamąveiką numatyta bausmė (žr. BK 62 str. komentarą).

14. Nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) pavojingumo pobūdis irlaipsnis priklauso ir nuo kaltininko asmenybės. Skirdamas bausmę, teismas turi atkreipti dėmesį, kad kaltininkas yra ne tik nusikalstamos veikossubjektas, bet ir nubaudimo objektas. Vertindamas kaltąjį asmenį kaipnusikalstamos veikos subjektą, t. y. pakaltinamą, įstatyme nustatyto amžiaus sulaukusį žmogų, kaltą dėl nusikaltimo padarymo, teismas pirmiausia nustato požymius, pagal kuriuos jo padaryta nusikalstama veika įvertinama ir kvalifikuojama. Vertindamas teisiamąjį kaip nubaudimo objektą,

teismas įvertina ir daugelį įstatyme nenumatytų individo požymių: so-cialinį asmenybės vaidmenį ir ryšius, vertybines orientacijas, psicholo-gines savybes, artimiausią aplinką, kurios poveikio jis negalėjo gyveni-me išvengti, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos ir 1.1. Individuali-zuojant bausmę ne mažiau svarbus ir asmenybės savybių bei nusikalsta-mos veikos situacinio momento santykis. Skirdamas bausmę, teismas gali atsižvelgti į kitus asmenybę charakterizuojančius požymius: amžių, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Tačiau remdama-sis vien šiais požymiais teismas negali griežtinti bausmės kaltininkui. Baudžiamojoje byloje surinktų duomenų apie kaltininko asmenybę visu-ma turi būti pakankama, kad teismas galėtų išsiaiškinti, ar asmuo nusikal-to atsitiktinai, nepalankiai susidarius situacijai, ar nusikalstama veika yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismas negali skirti už tą pačią veiką vienodos bausmės asmeniui, kuris charakterizuoja-mas teigiamai, o nusikaltimą padarė atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius situacijai, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką dėl susiformavu-sios neigiamos asmenybės orientacijos, nes jis pats aktyviai ieško gali-mybių nusikalsti.

15. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą grupės asmenų padarytų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų atveju atsižvelgti į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas (apie tai plačiau žr. BK 24, 25 str. ko-mentarus). Asmens vaidmuo nusikalstamoje veikoje būna skirtingas - nuo eilinio nusikalstamos veikos vykdytojo, kurstytojo ar padėjėjo iki grupės organizatoriaus. Kaltininko indėlis darant nusikaltimą taip pat gali būti labai skirtingas: jis gali būti labai aktyvus rengiant nusi-kaltimą (surado ginklą, subūrė grupę ir pan.), pasikėsinimo stadijoje (užsispyrusiai siekė tikslo, nepaisė įspėjimų ir pan.), baigdamas pra-dėtą nusikaltimą (aktyviai dalyvauja darant nusikalstamus veiksmus, tyčiojasi iš aukos ir pan.) arba labai pasyvus visose nusikaltimo dary-mo stadijose. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija 2002 m. spalio 8 d. (Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2002) nutar-tyje konstatavo, kad „kelių asmenų veiklos bendrumas gali pasireikšti dviem formomis: pirma, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies reali-zuoja padaromo nusikaltimo objektyviuosius požymius (paprastas ben-drininkavimas), antra, kad tik kai kurie nusikalstamos veikos dalyviai padaro veikas, kurios sudaro įstatyme numatytos nusikalstamos vei-kos objektyviąją pusę. Antruoju atveju kai kurie bendrininkai padaro veikas, kurios neįeina į daromo nusikaltimo objektyviąją pusę, tačiau

306 307

jų padarytos veikos palengvina nusikaltimo vykdytojams tiesiogiai padaryti nusikaltimą (sudėtinis bendrininkavimas)" („Teismų praktika", 2002, Nr. 18, p. 104-105). BK 24 str. įvardija tokių asmenų rūšis ir pateikia jų daromų veikų sąrašą. Todėl, skirdamas bausmę, teismas turėtų atsižvelgti, kokį konkretų vaidmenį kaltininkas atliko bendrininkų grupėje, koks jo indėlis darant nusikalstamą veiką, elgesys nusi-kalstamos veikos darymo metu. Jeigu bendrininkavimas baudžiamaja-me įstatyme numatytas kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požy-mis, jis sudaro būtinąjį tos nusikalstamos veikos sudėties požymį ir bausmė skiriama pagal atitinkamo BK Specialiosios dalies straipsnį ir jo dalį. Kitais atvejais bendrininkavimas gali būti teismo pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, dėl kurios teisiamajam gali būti paskirta griežtesnė bausmė.

16. Individualizuodamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į visasatsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes {apie tai plačiau žr. BK 59, 60 str. komentarus).

17. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Taiviena iš principinių BK nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatyminius apribojimus ir teisino diskreciją, vertinant konkrečiasbylos aplinkybes. Skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymoreikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjįasmenį. Todėl įstatyme įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumoprincipui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, nepažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmėnėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Ši taisyklė iš dalies koreguoja bausmės skyrimui skirtųnormų turinį, kai konkrečioje byloje kaltininkui būtina nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas. Pabrėžtina, kad teisingumo principas taikomas vadovaujantis ne vien konkrečių BK 41 ir komentuojamo straipsnių nuostatų turiniu, bet ir atskleidžiant platesnį BK teisinįkontekstą. Aiškindamasis įstatymo nuostatas dėl konkrečios bausmėsskyrimo, teismas pirmiausia turi atkreipti dėmesį į jose išreikštą beiakivaizdžiai pateiktą įstatymų leidėjo valią, ir būtent tokią, kokiaji yrapateikta pažodiniame tekste ir prasminiame baudžiamojo įstatymo kontekste (apie tai plačiau žr. BK 41 str. komentarą).

308

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d.nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" išaiškino teismams, kad taikyti komentuojamo straipsnio 3 dalies nuostatasgalima tik tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. „Taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (BK 54 str. 3 dalis), teisinas turi nurodyti, kokios yra išimtinėsaplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimasšiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui" („Teismų praktika", 2003, Nr. 19, p. 206).

19. Pabrėžtina, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamasveikas, už kurių padarymą BK Specialiojoje dalyje numatyta juridinioasmens baudžiamoji atsakomybė. Todėl skirdamas bausmę juridiniamasmeniui teismas vadovaujasi BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ir Bendrosiosdalies nuostatomis.

20. Skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, teismas taip pat turėtųatsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y.kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikalstamos veikos padarymo būdą,laiką, vietą, padarytos žalos dydį, tikslus bei motyvus ir pan. Būtinojibaudžiamosios atsakomybės sąlyga yra juridinio asmens kaltė. Spręsdamas tokio asmens kaltės klausimus, teisinas turėtų nustatyti jo poziciją: ar pažeisdamas baudžiamuosius įstatymus buvo ydingai nusistatęs ginamų vertybių atžvilgiu, ar turėjo galimybę elgtis teisėtai, betpasirinko neteisėtą elgesio variantą, ar pakankamai atidžiai ir rūpestingai prižiūrėjo bei kontroliavo savo darbuotojus ir pan. Kartu teismasatsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančiasbei sunkinančias aplinkybes ir kt.

21. Juridinio asmens kaip nusikalstamos veikos subjekto ypatumainulemia bausmių rūšis, kurios gali būti skiriamos juridiniam asmeniuiuž padarytą nusikalstamą veiką: bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas (apie tai plačiau žr. BK 43 str.komentarą).

22. BK 20 str. 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens baudžiamojiatsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstėarba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės, todėl pastarajam bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiaisbausmės skyrimo pagrindais.

309

55 straipsnis. Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusi -kaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias baus-mes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

1. Bausmių skyrimo politika turi būti orientuota į dažnesnį su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių taikymą. Asmenys, teisiami pirmąkartą už nusikalstamas veikas, kurių pavojingumas nėra didelis, paprastai nebūna baudžiami laisvės atėmimu ir izoliuojami nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, komentuojamame straipsnyje numatyta pareigaasmenims, pirmą kartą teisiamiems už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

2. Komentuojamo straipsnio nuostatos taikomos, jei nustatomosšios trys sąlygos:

1) asmuo padarė nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą;2) už padarytą nusikalstamą veiką asmuo teisiamas pirmą kartą;1) straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai

su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusiossu laisvės atėmimu.

3.Apie nesunkų, a p y s u n k į t y č i n į n u s i k a l t i m ą -žr. BK U str. komentarą. Straipsnio nuostatos taikytinos, jei asmuo viena veika padarė vieną nusikaltimą arba padaryta veika laikytina paviene nusikalstama veika (tęstinės, trunkamosios nusikalstamos vei-kos). Skirtingai nei senojo BK nuostatose, šiame kodekse nebenuma-toma, kad pakartotinis tapačių nusikalstamų veikų padarymas laiko-mas paviene nusikalstama veika.

4. Asmuo laikytinas t e i s i a m u p i r m ą k a r t ą, jei:1) dėl savo padarytos nusikalstamos veikos traukiamas baudžia

mojon atsakomybėn pirmą kartą;2) dėl anksčiau padaryto baudžiamojo nusižengimo asmuo buvo

nuteistas ir atliko bausmę;3) dėl anksčiau padaryto nusikaltimo buvo nuteistas, atliko baus

mę ir jo teistumas išnyko ar panaikintas;4) buvo nuteistas už ankstesnės nusikalstamos veikos padarymą,

tačiau pritaikius amnestiją arba suteikus malonę atleistas nuo visos

310

ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (ir jo teistumas išnyko ar buvo panaikintas);

5) dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos atleistas nuo bau-džiamosios atsakomybės:

- remiantis BK 36, 37, 39, 39', 93 str. numatytais pagrindais (žr.šių straipsnių komentarus);

- pagal BK 40 str., jei per vienerius metus nepadarė naujos nusikalstamos veikos (žr. BK 40 str. komentarą);

- pagal BK 38 str., jei per vienerius metus nepadarė naujos nusikalstamos veikos ir vykdė teismo patvirtintą susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos {žr. BK 38 str. komentarą).

5. Nors BK tiesiogiai nenumatyta, rekomenduotina apsvarstyti galimybę skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir tais atvejais,kai asmuo padaro kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau viena veika (idealioji nusikaltimų sutaptis) arba naujasnusikaltimas nėra susijęs su anksčiau padaryta veika ir kokybiškai yrakitokio pobūdžio, pavyzdžiui, skiriasi veikų objektai, kaltės formos irpan. (asmuo neteisėtai atima laisvę (BK 146 str.), o vėliau dar melagingai praneša apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str.) ir pan.).

6. Trečioji sąlyga - straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis turi būti numatytabausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, nėra expressis verbis įvardinta komentuojamame straipsnyje. Kita vertus, sistemiškai aiškinant BK,ši sąlyga turi būti nustatyta, nes jei straipsnio sankcijoje yra numatytos tik bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (pavyzdžiui, BK177 str. numatyta, kad asmuo, kuris trukdo profesinių sąjungų veiklai,baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veiklaatėmimu, bauda arba laisvės apribojimu), teismas privalo, nesiremdamas BK 55 str., už tokių veikų padarymą skirti tik su laisvės atėmimunesusijusią bausmę. Jei straipsnio sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, pavyzdžiui, už kolaboravimą (BK 120 str.), skirti bausmę,nesusijusią su laisvės atėmimu, galima tik nustačius švelnesnės, neguįstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygas (apie tai plačiau žr.BK 62 str. komentarą) arba kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (apie taiplačiau žr. BK 54 str. komentarą).

7. Su l a i s v ė s atėmimu n e s u s i j u s i bausmė-bausmė,kurios turinyje nenumatytas laisvės atėmimas. Tokia bausmė yra viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam

311

Bendroji dalis, VIII skyrius 55—56 straipsniai Bendroji dalis, VIII skyrius 56 straipsnis

tikra veikla atėmimas, viešieji darbai, bauda ir laisvės apribojimas. Pa-gal šį straipsnį prie nesusijusių su laisvės atėmimu bausmių rekomen-duotina priskirti ir areštą.

8. Įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiria su laisvės atėmimunesusijusias bausmes" reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausmeuž nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko sulaisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Atsižvelgiant į tai, komentuojamo straipsnio nuostatos laikytinos specialiąjanorma BK 61 str. atžvilgiu (bausmės skyrimas, kai yra atsakomybęlengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip BK 61 str.numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirtilaisvės atėmimo bausmę.

9. Jei nusprendžiama skirti laisvės atėmimo bausmę, teismas turimotyvuoti savo sprendimą. Motyvai turi būti aiškūs ir konkretūs, paprastai įvertinamos komentuojamo straipsnio taikymo sąlygos, BK41 str. numatyta bausmės paskirtis ir nurodomos nustatytos aplinkybės, kurios pagrindžia tokį teismo sprendimą.

10. Laisvės atėmimo b a u s m ė - terminuoto laisvės atėmimoarba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (apie tai plačiau žr.BK 50, 51 str. komentarus).

56 Straipsnis. Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą

1. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skirialaisvės atėmimo bausmę.

2. Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistuigali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais.

1. Recidyvisto ar pavojingo recidyvisto statusas parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, komentuojamamestraipsnyje numatytos specialios bausmės skyrimo taisyklės recidyvistams ar pavojingiems recidyvistams, padariusiems tyčinius nusikaltimus. Šios bausmių skyrimo nuostatos leido atsisakyti senajameBK buvusių nusikaltimų sudėčių, kurių kvalifikuotais požymiais buvoteistumas, veikos pakartotinumas ar itin pavojingo recidyvisto statusas. Tokios kvalifikuotos nusikaltimų sudėtys buvo kritikuojamos, nesasmens savybės objektyviai nepadidina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, tačiau gali ir turi daryti įtakos skiriamos bausmėsrūšiai bei dydžiui.

2. Komentuojamas straipsnis taikytinas asmeniui, kuris jau teistasuž tyčinio nusikaltimo padarymą ir turintis neišnykusį ar nepanaikintąteistumą, kitu teismo nuosprendžiu pripažįstamas padaręs ir dar bentvieną naują tyčinį nusikaltimą (t. y. asmuo tampa recidyvistu) arbateismo pripažįstamas pavojingu recidyvistu (apie tai plačiau žr. BK27 str. komentarą).

3. Apie r e c i d y v i s t ą žr. BK 27 str. komentarą.

4. Taikant komentuojamo straipsnio nuostatas nėra reikšminga, arnusikaltimas, už kurio padarymą asmuo teisiamas arba nuteistas anksčiau, baigtas, ar nutrūko rengimosi arba pasikėsinimo stadijoje, taippat ar asmuo buvo vykdytojas, ar kitoks bendrininkas darant bet kurįnusikaltimą.

5. Apie t y č i n į n u s i k a l t i m ą i f : BK 10, 11, 15 str. komentarus.

6. Nustatant recidyvistui skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį,turi būti atsižvelgiama į anksčiau padarytų nusikaltimų, dėl kurių teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, skaičių, pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybės bruožus bei priežastis, dėl kurių anksčiautaikytos priemonės jam nepadarė pozityvaus poveikio.

7. Apie l a i s v ė s atėmimo bausmę žr. BK50str. komentarą.

8. Įstatyme vartojama sąvoka p a p r a s t a i s k i r i a l a i s v ė sa t ė m i m o bausmę reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausmerecidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimobausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Tik išskirtiniais,

312 313

netipiškais atvejais ir nustačius atsakomybę lengvinančias aplinky-bes recidyvistui už tyčinį nusikaltimą tikslinga skirti ne laisvės atėmi-mo, o švelnesnę bausmę. Jeigu pagal BK straipsnio, pagal kurį teisia-mas recidyvistas, sankciją numatytos laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, švelnesnę bausmę galima paskirti tik remiantis švelnesnės, negu įstatymo numatyta bausmė, bausmės skyrimo taisyklėmis (apie tai plačiau žr. BK 62 str. komentarą) arba tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarau-tų teisingumo principui (apie tai plačiau žr. BK 54 str. komentarą).

9. Nusprendęs neskirti laisvės atėmimo (arba laisvės atėmimo ikigyvos galvos) bausmės teismas turi motyvuoti savo sprendimą. Motyvai turi būti aiškūs ir konkretūs, įvertinant komentuojamo straipsniotaikymo sąlygas, BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir nurodomasnustatytas aplinkybes, kurios pagrindžia tokį teismo sprendimą.

10. Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė bausmė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

11. Apie p a v o j i n g ą r e c i d y v i s t ą žr. BK 27 str. komentarą.

12. Apie l a i s v ė s atėmimo bausmę žr. BK50str. komentarą.

13. Apie b a u s m ė s v i d u r k i o nustatymai/-. BK 61 str.komentarą.

14. Įstatyme vartojamas terminas s k i r i a m a reiškia, kad teismasyra įpareigotas pavojingam recidyvistui skirti ne tik laisvės atėmimobausmę, bet ir jos dydis turi būti griežtesnis, negu BK straipsniosankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Švelnesnė, nei laisvės atėmimo bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik remiantis švelnesnės, negu įstatymonumatyta, bausmės skyrimo taisyklėmis (apie tai plačiau žr. BK62 str. komentarą) arba tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (apie tai plačiaužr. BK 54 str. komentarą).

15. Pabrėžtina, kad komentuojamas straipsnis nustato bausmėsskyrimo recidyvistui ir pavojingam recidyvistui skyrimo principus beišvelnesnės, nei laisvės atėmimas, bausmės skyrimo atvejus, todėl teismas, esant pagrindui, recidyvistui arba pavojingam recidyvistui galipaskirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

57 Straipsnis. Bausmės skyrimas už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką

1. Bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta.

2. Už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką remiantisšio kodekso 62 straipsniu gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtąnusikalstamą veiką numatyta bausmė.

1. Parengtinė nusikalstama veika laikoma mažiau pavojinga nei pabaigta. Atsižvelgiant į tai, skiriant bausmę tikslinga skirtingai vertintirengimąsi bei pasikėsinimą ir pabaigtą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusikaltimą.

2. Apie r e n g i m ą s i p a d a r y t i n u s i k a l t i m ą f r. BK 21 str.k o m e n t a r ą .

3. Apie p a s i k ė s i n i m ą p a d a r y t i n u s i k a l s t a m ą v e i -k ą žr. BK 22 str. komentarą.

4. Apie n u s i k a l t i m ą žr. BK 10, 11 str. komentarus.

5. Apie b a u d ž i a m ą j į n u s i ž e n g i m ą ir. BK 12 str. komentarą.

6. Skirtingas pabaigtos ir nutrauktos nusikalstamos veikos vertinimas atsispindi ir veikos kvalifikavimo procese. Kai veika nutrūkstarengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje, ji kvalifikuojama pagal BKstraipsnį, nustatantį atsakomybę už atitinkamą pabaigtą nusikaltimą,bei BK 21 str. 1 dalį, o pasikėsinimo atveju - pagal BK straipsnį,nustatantį atsakomybę už atitinkamą pabaigtą nusikalstamą veiką, beiBK 22 str. 1 ar 2 dalį (apie tai plačiau žr. BK 22 str. 3 dalies komentarą).

7. Bausmės skyrimas už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą b e n d r a t v a r k a reiškia, kadskirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimopagrindais, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo stadiją(apie tai plačiau žr. BK 54 str. 2 dalies 4 punkto komentarą), baus-

314 315

mės skyrimo nuostatomis, jei asmuo teisiamas pirmą kartą (apie tai plačiau žr. BK 55 str. komentarą), jei asmuo yra recidyvistas (apie tai plačiau žr. BK 55 str. komentarą) ir t. t. Įstatyme nenumatyta konkreti skirtinos bausmės rūšis ar dydis už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, tačiau visada turi būti atsižvelgiama į: 1) kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą; 2) tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas; 3) priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nepabaigta.

8. Atsižvelgdamas į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, teismas atriboja vienas nusikalstamas veikas nuo kitų. V e i k s m ų p a -v o j i n g u m a s išreiškiamas per pavojingumo pobūdį ir pavojingumolaipsnį. Apie nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį/?/a-čiau žr. BK 54 str. komentarą.

9. N u s i k a l s t a m o k e t i n i m o į g y v e n d i n i m ą nulemiastadija, kurioje nusikalstama veika nutrūko. BK nurodytos trys nusikalstamos veikos stadijos: rengimasis padaryti sunkų ar labai sunkųnusikaltimą (apie tai plačiau žr. BK 21 str. komentarą), pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (apie tai plačiau žr. BK 22 str. komentarą) ir pabaigta nusikalstama veika. Paprastai kuo didesnis nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo laipsnis, tuo pavojingesne laikytinaveika. Nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo laipsnis reikšmingas ir taisatvejais, kai asmuo veikia nekonkretizuota tyčia. Pavyzdžiui, skirtingaituri būti vertinami atvejai, kai asmuo tik įsigyja sprogstamąsias medžiagas, tikėdamasis padaryti žalos sveikatai, ir kai jas panaudoja, betpadarinių dėl tam tikrų priežasčių neatsiranda.

10. Kai veika nutrūksta rengimosi stadijoje, atsižvelgiama į pasikėsinimo pradžios artumą, t. y. momentą, kada veika faktiškai pradedamadaryti. Rengiantis padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamųjų įstatymųginamos vertybės dar nėra betarpiškai pažeidžiamos, tik sudaromostam sąlygos. Kitaip tariant, kaltininkas dar nepradeda daryti veiksmų,kurie laikytini būtinaisiais tam tikros nusikalstamos veikos požymiais(apie tai plačiau žr. BK 21 str. komentarą). Visgi nurodyti, kuriekaltininko padaryti rengimosi veiksmai, ypač jei j ie yra teisėti, rodopasikėsinimo pradžios artumą, galima tik konkrečiu atveju įvertinusvisas bylos aplinkybes. Be to, juo labiau rengimosi veiksmai yra nutolę nuo pasikėsinimo pradžios, tuo sunkiau įrodyti, kad rengtasi nusikalstamai veikai.

11. Jei veika nutrūksta pasikėsinimo stadijoje, svarbu atsižvelgti įveikos pabaigimo (kai nusikalstamos veikos sudėtis yra formali) arpavojingų padarinių atsiradimo artumą (kai nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali; apie tai plačiau žr. BK 22 str. komentarą). Kuogeriau yra parengtas ir organizuotas nusikalstamas ketinimas, tuo labiau jis pavojingas, nes padidėja tikimybė, kad nusikaltimas bus pabaigtas.

12. Jei veika nutrūksta pasikėsinimo stadijoje, svarbu atsižvelgti irį pasikėsinimo baigtumą. Baigtu pasikėsinimu laikytini tie atvejai, kaikaltininkas visiškai realizuoja nusikalstamą sumanymą ir padaroma, josupratimu, viskas, kad nusikalstama veika būtų baigta, tačiau ji nebaigiama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Jeigu nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, esant baigtam pasikėsinimui,apskritai negalima savanoriškai atsisakyti nusikalstamos veikos padarymo, o jei materiali, atsisakymas įmanomas tais atvejais, kai nusikalstamų padarinių atsiranda ne tuoj pat po veikos padarymo, ir asmuodar gali sukliudyti jiems atsirasti (apie tai plačiau žr. BK 23 str. komentarą). Esant nebaigtam pasikėsinimui, kaltininkas dar neatliekavisų veiksmų, kurie yra reikalingi veikai baigti. Pavyzdžiui, asmuo,siekdamas paveikti rinkimų ar referendumo rezultatus, neteisingai suskaičiavo, tačiau vėliau persigalvojo ir neužfiksavo neteisingai suskaičiuotų rinkėjų ar referendume dalyvavusių piliečių balsų. Atsižvelgiant į tai, paprastai nebaigtas pasikėsinimas laikytinas mažiaupavojingu nei baigtas, nes pastaruoju atveju asmuo subjektyviai padaro viską, kad realizuotų nusikalstamą sumanymą.

13. Jei panaudojamos objektyviai netinkamos priemonės nusikalstamai veikai padaryti, neteisingai suvokiamas priežastinis ryšys tarpreiškinių, baudžiamosios atsakomybės apskritai neturėtų būti. Pavyzdžiui, siekiant nužudyti kitą žmogų, panaudojamas žaislinis pistoletas,kerai, užkeikimai ir pan. Baudžiamosios teisės doktrinoje tokie atvejailaikomi tyčios iškėlimu aikštėn.

14. Priežastys, dėl kurių nusikalstama veika nebaigta, - priemonių, įrankių netinkamumas, nukentėjusiojo pasipriešinimas, teisėsaugos institucijų ar pareigūnų veiksmai ir pan. Visos šios priežastys yrareikšmingos sprendžiant apie padarytos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad net analogiškų priežasčių reikšmė atskirose bylose gali būti skirtinga. Visgi visoms joms būdingastas pats požymis - nuo kaltininko valios nepriklausančios aplinkybės.

316 317

15. Bausmės už parengtinę nusikalstamą veiką skyrimui reikšmėsturi ir kiti bausmės skyrimo pagrindai: kaltininko asmenybė, bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės (apie tai plačiau žr. BK 54 str.komentarą). Pavyzdžiui, skirtingos bausmės skyrimo taisyklės numatytos asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinįnusikaltimą (apie tai plačiau žr. BK 55 str. komentarą), ar recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (apie tai plačiau žr. BK 56 str.komentarą) ir t. t.

16. Teismas, skirdamas bausmę už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, gali ją švelninti remdamasis ir bendrosiomisbausmių skyrimo nuostatomis: BK straipsnio sankcijos ribose parinktimažesnę bausmę arba švelnesnę jos rūšį ar apskritai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei nusikaltimas dėl mažareikšmiškumo nėrapavojingas (apie tai plačiau žr. BK 37 str. komentarą) ir pan.

17. BK 57 str. 2 dalyje numatytas specialus skiriamos bausmėsšvelninimo atvejis - galimybė taikyti BK 62 str. ir paskirti švelnesnę,negu įstatymo numatytą bausmę, jei veika nutrūksta rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, nustatomosatsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginama arpašalinama turtinė žala, jei ji padaryta.

18. Bausmė BK 57 str. 2 dalies pagrindu gali būti švelninama vienuiš trijų būdų: 1) paskiriant mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė; 2) paskiriant mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 str. 2 dalyje;3) paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (apie tai plačiau žr. BK 62 str.komentarą).

19. Bausmės švelninimas už parengtinę nusikalstamą veiklą nėrateismo pareiga. Jei, pavyzdžiui, kaltininko asmenybė yra apibūdinamavien neigiamai, nustatoma, kad parengtinė nusikalstama veika daromane dėl atsitiktinai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, dėsningai susijusi su asmens gyvenimo būdu, jau iki veikos padarymo asmuo buvo recidyvistas arba pripažintas pavojingas recidyvistas ar pan., galibūti ne tik nešvelninama, bet ir skiriama griežtesnė bausmė arba didesnis jos dydis.

58 straipsnis. Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams

1.Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimodarant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.

2. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams.

1. Visiems nusikalstamos veikos bendrininkams taikomi vienodibaudžiamosios atsakomybės pagrindai, tačiau skiriamos poveikio priemonės turi būti kiek galima labiau individualizuotos kiekvienam iš jų,atsižvelgiant į jų tyčios turinį bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Bausmė visiems bendrininkams skiriama asmeniškai.

2. Apie nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo b e n d r i n i n k u sžr. BK 25 str. komentarą.

3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendratvarka, tačiau atsižvelgiant į kiekvieno asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.Bausmės skyrimas b e n d r a t v a r k a reiškia, kad nusikaltimo arbaudžiamojo nusižengimo bendrininkams taip pat turi būti taikomi bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (apie tai plačiau žr. BK 54 str.komentarą), BK nuostatos, nustatančios bausmės skyrimą, jei asmuoteisiamas pirmą kartą (apie tai plačiau žr. BK 55 str. komentarą), jeiasmuo yra recidyvistas (apie tai plačiau žr. BK 56 str. komentarą) ir1.1. Pažymėtina, kad bendrininkų grupė (išskyrus atvejį, kai teismas tonepripažįsta) ir organizuota grupė yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės (apie tai plačiau žr. BK 61 str. komentarą), tačiau visadaturi būti atsižvelgta į bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamąveiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.

4. Bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką r ū š i s -kiekvieno iš bendrininkų betarpiškai padaryti veiksmai realizuojant nusikalstamą sumanymą. BK 24 str. nurodytos keturios nusikalstamosveikos bendrininkų rūšys: vykdytojas, organizatorius, kurstytojas irpadėjėjas (apie tai plačiau žr. BK 24 str. komentarą). Įstatymas nenustato, kuris iš bendrininkų yra pavojingesnis ir turėtų būti baudžia-

318 319

mas griežčiau nei kiti bendrininkai. Paprastai vykdytojo veiksmai būna atskaitos tašku, pagal kurį vertinamas organizatoriaus, kurstytojo ir padėjėjo pavojingumas. Laikytina, kad organizatorius, esant analogiš-koms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, yra pavojingesnis nei vyk-dytojas, todėl turėtų būti baudžiamas griežčiau. Tuo tarpu kurstytojas ir padėjėjas, esant analogiškoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, yra mažiau pavojingi nei vykdytojas, todėl turėtų būti baudžiami švel-niau. Antra vertus, atsižvelgiant į asmenines bendrininkų savybes ar bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką vaidmenį ir pobū-dį, jie gali būti baudžiami ir švelniau, pavyzdžiui, prieš vykdytoją bu-vo naudojama psichinė prievarta grasinant susidoroti, jei nebus pada-ryta nusikalstama veika, vykdytojas buvo nepilnametis, o kiti bendri-ninkai - pripažinti pavojingais recidyvistais ir pan. Padėjėjo veiksmai paprastai būna mažiau pavojingi nei kitų bendrininkų. Atsižvelgiant į tai, paprastai tikslinga apsvarstyti galimybę atleisti padėjėją nuo bau-džiamosios atsakomybės ar bausmės ir spręsti klausimą dėl baudžia-mojo poveikio priemonių taikymo.

5. Bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma -skirtingas pagal suderinamumą ir organizuotumo laipsnį bendrininkųveiksmų pasireiškimas. BK 25 str. numatytos trys bendrininkavimoformos: bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas (apie tai plačiau žr. BK 25 str. komentarą).

6. Bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką vaidmuo- kiekvieno iš bendrininkų veiksmų reikšmingumas ir indėlis darantnusikalstamą veiką kai siekiama nusikalstamų padarinių. Paprastai bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšis nulemia ir jo vaidmenį konkrečios nusikalstamos veikos procese. Pavyzdžiui, paprastaiorganizatoriaus veiksmai laikytini reikšmingesniais veikos padarymuiar padarinių atsiradimui nei padėjėjo, todėl bendrininko vaidmuo leidžia nustatyti, kuris iš bendrininkų konkrečiu atveju labiausiai prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo realizavimo, ir pagal tai individualizuoti bausmę.

7. Bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką p o b ū d i s-kiekvieno iš bendrininkų veiksmų pavojingumas, pasireiškiantis dalyvavimo nusikalstamoje veikoje intensyvumu, aktyvumu ir kitomisaplinkybėmis. Pavyzdžiui, keli asmenys sumuša nukentėjusįjį ir dėl tojam sunkiai sutrikdoma sveikata, tačiau vieni iš bendrininkų suduodatik vieną smūgį, kiti - keliolika ir pan.

8. Kadangi organizuota grupė laikytina labiau pavojinga bendrininkavimo forma, BK 58 str. 2 dalyje numatyta, kad jos nariams užnusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams.

9. Apie b e n d r i n i n k ų grupę, o r g a n i z u o t ą g r u p ę žr.BK 25 str. komentarą.


11. Įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiriama griežtesnė bausmė" reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme organizuotos grupėsnariams laiko griežtesnę bausmę, nes būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Tik išskirtiniais atvejais ir nustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių tikslinga netaikyti BK 58 str. 2 dalies nuostatų. Nusprendęs neskirti griežtesnės bausmės organizuotos grupės nariui (nariams) teismas turi motyvuoti savo sprendimą. Motyvai turi būti aiškūs ir konkretūs, įvertinant BK 58 str. 2 dalies taikymo sąlygas, BK 41 str. numatytą bausmėspaskirtį ir nurodant nustatytas aplinkybes, pagrindžiančias tokį teismo sprendimą.

12. BK nekonkretizuoja, kaip griežčiau gali būti baudžiami organizuotos grupės nariai. Griežtesne bausme gali būti tiek BK straipsniosankcijoje numatyta griežtesnė bausmės rūšis, tiek BK sankcijoje numatytas didesnis tos pačios rūšies bausmės dydis.

13. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas arba dalyvavimasjo veikloje sudaro atskirą nusikalstamos veikos sudėtį (apie tai plačiau žr. BK 249 str. komentarą). Atsižvelgiant į tai, kad tokie bendrininkų veiksmai laikytini pavojingiausiais, paprastai nusikalstamo susivienijimo nariai, lyginant su kitų bendrininkavimo formų nariais, turibūti baudžiami griežčiausiai.

14. Skiriant bausmę turi būti įvertinti ir tie bendrininkų veiksmai,kurių neapėmė kitų bendrininkų tyčia. Pavyzdžiui, susitariama pagrobti tam tikrą turtą, tačiau jį begrobdamas vykdytojas susiduria su nukentėjusiojo pasipriešinimu ir jį palauždamas sutrikdo jam sveikatą(kokybinis ekscesas) arba pagrobiamas didesnės vertės turtas, neiprieš darant nusikalstamą veiką sumanytas pagrobti turtas (kiekybinisekscesas). Už tokius veiksmus asmeniškai atsako tik vykdytojas (apietai plačiau žr. BK 26 str. komentarą).

320 321

Bendroji dalis, VIII skyrius 58-59 straipsniai Hcndroji dalis, VIII skyrius 59 straipsnis

15. Bausmės skyrimo metu nusikalstamos veikos požymiai, apibu-dinantys asmenines kiekvieno iŠ bendrininkų savybes (pavyzdžiui, teistumas, amžius ir pan.) ar padėtį (pavyzdžiui, pilietis, valstybės tar-nautojas ir pan.), yra reikšmingi tik sprendžiant kiekvieno iš bendri-ninko baudžiamosios atsakomybės klausimą. Jei kai kurių bendrininkų atžvilgiu nustatomos aplinkybės, šalinančios, lengvinančios ar sunki-nančios atsakomybę, į jas atsižvelgiama tik individualizuojant bausmę konkretiems bendrininkams (apie tai plačiau žr. BK 26 str. 3 dalies komentarą).

59 Straipsnis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:1) kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmemiui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių;2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veikąir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusiusasmenis;3) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą;4) nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties;5) veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievartanepašalina baudžiamosios atsakomybės;6) veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys;7) veika padaryta nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu;8) veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;9) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasisįstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą;10) veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai;11) veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo;12) veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo;13) nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką.

2. Teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis irkitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.

3. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvi-nančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties po-žymis.

1. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena išbausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmėsskyrimo pagrinduose (BK 54 str.). Kai yra vien atsakomybę lengvinančios ar vien ją sunkinančios aplinkybės, teismas, atsižvelgdamas įjas, bausmę griežtina ar švelnina (apie tai plačiau žr. BK 61 str.komentarą). Jeigu nustatomos ir vienos, ir kitos aplinkybės, teismas,atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kurios iš jų nulemia bausmės dydį.

2. A t s a k o m y b ę l e n g v i n a n č i o s a p l i n k y b ė s yraaplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Jeigu byloje yra lengvinančių aplinkybių, teismas galipagal taikomo straipsnio sankcijos ribas paskirti švelnesnę bausmėsrūšį, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę (BK 62 str.),atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.) irpan. Kokią konkrečią reikšmę individualizuojant bausmę turi lengvinanti aplinkybė, įstatymų leidėjas paliko spręsti teismui.

3. Tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbąarba kitais aktyviais veiksmais išvengė arba bandė išvengti sunkesnių padarinių, yra aplinkybė, ne tik parodanti veikos pavojingumo laipsnį, bet ir atspindinti kaltininko psichikos santykį su padarytaneteisėta veika bei leidžianti įvertinti jo pastangas užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams atsirasti. Pabrėžtina, kad šios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jissiekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba,icigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Pavyzdžiui, kaltininkas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tačiau iškvietė gydy-loją, kad išvengtų sunkesnių padarinių. Teismui būtina įvertinti, arkaltininko veikoje nėra savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamąveiką (apie tai plačiau žr. BK 23 str. komentarą). Materialiosiosenusikalstamų veikų sudėtyse kaltininkas, savanoriškai atsisakydamasbaigti nusikalstamą veiką, turi sukliudyti atsirasti žalingiems padariniams. Jeigu jam nepavyko to padaryti, tokie veiksmai teismo gali būtivertinami kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Formaliosiose su-delyse įstatymų leidėjas, konstruodamas nusikalstamos veikos sudė-

322 323

Bendroji dalis, VIII skyrius 59 straipsnis licndroji dalis, VIII skyrius 59 straipsnis

tį, apsiriboja tik veikos aprašymu, o jos padarinius palieka už nusi-kalstamos veikos sudėties ribų. Šiuo atveju nusikalstama veika baigta nuo jos atlikimo momento, todėl aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba išvengė arba bandė išvengti sunkesnių padarinių, teismo turėtų būti pripažįstami atsako-mybę lengvinančia aplinkybe.

4. Jei kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, tai yra aplinkybė, apibūdinanti nusi-kalstamos veikos subjektą ir rodanti jo pažiūrų bei dorovinių nuosta-tų, dažnai priklausančių nuo situacijos ar kitų asmenų įtakos, nepa-stovumą. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas komen-tuojamo straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nurodė galimų pozity-vių kaltininko veiksmų alternatyvą ir numatė ne vieną, o dvi iš dalies savarankiškas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Dėl to teismai atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali laikyti: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuo-širdų gailėjimąsi; b) kaltininko pagalbą aiškinantis minėtą veiką ar (ir) joje dalyvavusius asmenis.

5- Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nu-matytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis rodo mažesnįjo pavojingumą ir galimybę švelninti bausmę. N u o š i r d u s g a i l ė j i m a s i s dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nu-sikalstamą veiką. Jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo; jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pa-galbą ir pan. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos vei-kos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Asmuo tokiu atveju nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos iki bylos išnagrinėjimo teisine. Jei nagrinėjant bylą teisme, skir-tingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalsta-mos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies tei-singus parodymus, ši aplinkybė nepripažintina lengvinančia. K a l t i -n i n k o p r i s i p a ž i n i m a s p a d a r i u s n u s i k a l s t a m ą v e i k ą esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusi-

Ii

kalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikals-(;una veika padaryta kartu su bendrininkais - kai atskleidžia ir bendri-ninkų padarytas veikas. Jei asmuo padarė kelias nusikalstamas vei-kas, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tų veikų atžvilgiu, apie kurių padarymą ;ismuo prisipažino savanoriškai. Kaltininko prisipažinimu padarius nu-sikalstamą veiką reikėtų laikyti ir tuos atvejus, kai jis laisva valia at-vyksta ir praneša apie padarytą nusikalstamą veiką valstybės institu-cijoms ar jų tarnautojams, nepriklausomai nuo to, ar apie jo nusikals-tamą veiką jau yra žinoma, ar ne (pavyzdžiui, policijai, Specialiųjų ty-rimų tarnybai, Valstybės saugumo departamentui, Finansinių nusikal-timų tyrimo tarnybai, Muitinės departamentui, prokuratūrai, ir pan.). Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas sava-norišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų: specialisto išvados ar ekspertizės akto, surinktų dokumentų, nusikalstamos veikos pėdsakų ir pan.). Vertinant asmens prisipažinimo savanoriškumą, reikia atsižvelgti, kada teisėsaugos institucijos sužinojo apie nusikalstamą veiką, kaip asmuo, pranešęs apie nusikalstamą veiką, vertina teisėsaugos institucijų galimybes išaiškinti nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai gau-nama informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką iš šalies arba kai patys teisėsaugos pareigūnai aptinka nusikalstamos veikos požymius. Paprastai veiką padaręs asmuo nėra nustatomas iš karto. Tokiu atveju asmens prisipažinimas dėl veikos padarymo paprastai laikytinas savanorišku. Be to, net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą as-mens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, apie kurią nežinoma arba, kaltininko nuomone, nebuvo žinoma teisėsaugos institucijoms, laikytinas savanorišku. Visada reikšmingesnis yra savanoriškas kalti-ninko prisipažinimas, jei j i s grindžiamas pozityviais motyvais (pavyzdžiui, atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos, noras išvengti sunkesnių padarinių ir pan.). Kaltininko prisipažinimas padarius nu-sikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvi-nančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Negali būti pripažįstamas atsako-mybę lengvinančia aplinkybę asmens prisipažinimas padarius nusi-kalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu, jei teisme jis keičia parody-mus ir ima neigti savo kaltę.

324 325

Bendroji dalis, VIII skyrius 59 straipsnis Hcndroji dalis, VIII skyrius

59 straipsnis

6. Kaltininkas p a g a l b ą a i š k i n a n t n u s i k a l s t a m ą v e i-k ą suteiks tada, jei jis gera valia aktyviais veiksmais padės išaiškintivisas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktiniusįrodymus, nurodys nusikalstamos veikos liudytojus ir 1.1. Pabrėžtina,kad tais atvejais, kai byloje nustatytos visos komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punkto aplinkybės (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis) ir byloje nėra atsakomybęsunkinančių aplinkybių, teismas privalo atsižvelgti į tai ir skirti kaltininkui su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba laisvės atėmimobausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimąnumatytos bausmės vidurkis (apie tai plačiau ir. BK 61 str. 4 dalieskomentarą). Jei kaltininkas visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalinopadarytą turtinę žalą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, turi apsvarstyti galimybę taikyti jam švelnesnę, negu įstatymonumatytą, bausmę (apie tai plačiau ir. BK 62 str. komentarą).

7. Jei k a l t i n i n k a s s a v o n o r u a t l y g i n o ar p a š a l i n opadarytą žalą, tai yra aplinkybė, apibūdinanti nusikalstamos veikossubjektą ir parodantį jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veikapadarytajam žalą. Žala yra turtiniai, fiziniai ar moraliniai padariniai,tiesiogiai sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos (CK 6.249 ir CK6.250 str.). Svarbu tai, kad kaltininkas savo noru atlygina ar pašalinažalą, atsiradusią dėl neteisėtų jo veiksmų. Žala turi būti atlyginama ikiteismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus - iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Žalos atlyginimo būdai gali būtiįvairūs: kaltininkas grąžina pagrobtą turtą, pinigais atlygina pagrobtoturto vertę, sutaiso sugadintą daiktą, viešai atsiprašo nukentėjusiojouž įžeidimą ar šmeižtą ir 1.1. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismasgali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kaikaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos arba pašalina žalą kaltininko prašymu, žalą atlygina kiti asmenys. Juo anksčiaukaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, tuo daugiau reikšmės taituri skiriant bausmę. Žalos atlyginimo motyvai gali būti įvairūs, tačiausvarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus padaro savo noru.

8. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arbabeviltiškos kaltininko padėties yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konk-

rečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik daryda-mas nusikalstamą veiką. Teismas gali daryti prielaidą, kad jei nebūtų lokių aplinkybių poveikio, asmuo nebūtų daręs nusikalstamos veikos. Tačiau jeigu tokia aplinkybė susidarė dėl tyčinių kaltininko veiksmų (pavyzdžiui, nuolatinio girtavimo ir pan.), teismas neturėtų pripažinti ją atsakomybę lengvinančia. Vertindamas beviltišką nusikaltusio asmens padėtį, teismas turėtų išsiaiškinti, ar kaltininkas nebuvo patekęs į būti-nojo reikalingumo situaciją (apie tai plačiau ir. BK 31 str. komentarą). Kartu pabrėžtina, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo, teisiamojo posėdžio metu nustatytas objektyviai susiklosčiusias kaltininko gyvenimo aplin-kybes, psichologinę kaltininko būseną dėl šių aplinkybių (pavyzdžiui, slegianti įtampa, neviltis ir pan.), asmens suvokimą, ar jis galėjo išveng-ti nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

9. Veika, p a d a r y t a d ė l p s i c h i n ė s ar f i z i n ė s p r i e -va r tos , j e i g u t o k i a p r i e v a r t a n e p a š a l i n a b a u d ž i a -m o s i o s a t s a k o m y b ė s, yra aplinkybė, apibūdinanti objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. Ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia todėl, kad kaltininkui dėl išorinių, nuo jo valios nepriklau-sančių aplinkybių buvo gerokai sumažinta galimybių pasirinkti teisėto elgesio variantą. Tokiais atvejais galima manyti, kad asmuo savo ini-ciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs teisiamąjį atlikti neteisėtus veiks-mus. P s i c h i n ė p r i e varta-grasinimai naudoti smurtą (pavyzdžiui, nužudyti, atimti laisvę ir pan.), sunaikinti ar sugadinti turtą, paskleisti nepalankias žinias apie jį ar jo artimuosius ir pan. F i z i n ė p r i e var-t a- fizinės jėgos panaudojimas prieš žmogų, sukeliant skausmą ir kitus padarinius sveikatai ar gyvybei. Suprantama, jeigu grasinimo ar prievartos pobūdis lėmė būtinąją gintį, būtinąjį reikalingumą ar kitas baudžiamąją atsakomybę šalinančias aplinkybes, asmuo neatsako pa-gal baudžiamąjį įstatymą (ir. BK 28, 31 ir kitų straipsnių komenta-rus). Vertinant šią aplinkybę, būtina atsižvelgti, kad poveikis asmeniui gali būti padaromas ir tais atvejais, kai prievarta taikoma ne tik paties kaltininko, bet ir jam artimų žmonių atžvilgiu. Be to, Lietuvos Aukš-čiausiojo Teismo senatas 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" („Teismų praktika", 1999, Nr. 12) išaiškino, kad prievartiniais veiksmais reikėtų laikyti ir tuos veiksmus, kai kitas asmuo, siekdamas priversti kaltininką padaryti neteisėtą veiką, paima, sunaikina ar sugadina jo turtą ir pan.

326 327

10. Jei v e i k o s padarymui į t a k o s t u r ė j o provokuoj a n t i s ar r i z i k i n g a s n u k e n t ė j u s i o asmens e l g e s y s ,tai yra aplinkybė, apibūdinanti objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. Ši aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų (pavyzdžiui, keršto,pavydo), o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuoj a n č i u reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningaiskatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniaisveiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis irpan. R i z i k i n g u reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysisneatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš j į. Tokiuatveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertinasavo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesyspaskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Jei kaltininko veikąišprovokavo ne nukentėjusiojo, o kito asmens veiksmai, tačiau kaltininkas, vertindamas padėtį, klydo, tokia situacija teismo gali būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

11. Jei v e i k a p a d a r y t a asmens, k u r i o b ū k l ė b e v i lt i š k a , p r a š y m u, tai yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik nukentėjusįjį, bet ir kaltininko asmenybę. Tokiais atvejais paprastai nebūna neisavanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, o nusikalstama veika sąlygojama gailesčio ar noro palengvinti kito asmens padėtį. Išskirtinis tokios nusikalstamos veikos požymis yra tai, kad ji visuomet padaromadėl kito asmens sveikatos būklės ir jo paties prašymu. Būklės beviltiškumas nustatomas vertinant visas bylos aplinkybes, tačiau tokiu atveju svarbiausia, kad tiek prašantis nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkassuvoktų ir neabejotų, jog nukentėjusiojo būklė buvo beviltiška. Būtent altruistiniai motyvai lemia tai, kad komentuojama aplinkybė priskiriama prie atsakomybę lengvinančių.

12. Jei veika padaryta pažeidžiant nusikals tamą veikąpadariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo,profesinės pareigos, teisėsaugos i n s t i t u c i j ų užduotiesvykdymo, gamybinės ar ūkinės r i z i k o s , m o k s l i n i oeksperimento teisėtumo sąlygas, tai yra aplinkybė, apibūdinanti objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius (t. y.

būdą, kaip buvo padaryta nusikalstama veika) ir kartu parodanti tei-siamojo bei jo padarytos nusikalstamos veikos santykį. Kaltininkas veikia esant aplinkybėms, šalinančioms baudžiamąją atsakomybę, ta-čiau pažeidžia joms privalomas teisėtumo sąlygas. Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padaro dėl pozityvių ar neutralių motyvų (pavyzdžiui, neleisdamas ištrūkti aktyviai bandan-čiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, siekdamas pašalinti gresiantį pavojų, vykdydamas teisėsaugos insti-tucijų teisėtą užduotį ir pan.), kurie leidžia teismui manyti, jog kaltinin-ko asmenybė nėra labai pavojinga (apie tai plačiau žr. BK 29, 30, 31, 32, 34 ir 35 str. komentarus). Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas šią aplinkybę, paliko spragą, nes neįtraukė dar vienos aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę, -tai įsakymo vykdy-mą (apie tai plačiau žr. BK 33 str. komentarą). Jei veika padaroma pažeidžiant įsakymo vykdymo teisėtumo sąlygas, tai ši aplinkybė turėtų būti pripažįstama lengvinančia pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį.

13. Jei veika padaryta peržengiant b ū t i n o s i o s g i n -t i e s r i b a s , kai b a u d ž i a m a s i s įstatymas numato atsa-komybę už b ū t i n o s i o s g i n t i e s r i b ų peržengimą, tai yra aplinkybė, apibūdinanti objektyviuosius nusikalstamos veikos sudė-ties požymius bei rodanti teisiamojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos santykį. Baudžiamoji atsakomybė už būtinosios ginties ribų peržengimą gali atsirasti tik tada, kai gynyba aiškiai neatitinka kėsini-mosi pobūdžio ir pavojingumo, dėl to tiesiogine tyčia užpuolikas yra nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata. Kadangi kaltinin-kas, nors ir peržengdamas leistinas būtinosios ginties ribas, ginasi ar gina kitų visuomeninių santykių subjektų teises bei teisėtus interesus nuo pavojingo kėsinimosi, teismas gali daryti prielaidą, kad jis nėra labai pavojingas. Apie būtinosios ginties ribų peržengimą žr. BK 28 str. komentarą. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 62 str. nuostatomis (apie tai plačiau žr. BK 62 str. komentarą). Kai skiriama švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, baus-mė, į būtinosios ginties ribų peržengimą nebegalima pakartotinai atsi-žvelgti kaip į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kitais atvejais būti-nosios ginties ribų peržengimas tampa svarbia atsakomybę lengvi-nančia aplinkybe individualizuojant bausmę.

328 329

Bendroji dalis, VIII skyrius 59 straipsnis liendroji dalis, VIII skyrius 59 straipsnis

14. Jei veika padaryta dėl d i d e l i o s u s i j a u d i n i m o , kurį nulėmė n e t e i s ė t i nukentėjusio asmens v e i k s m a i , tai yra aplinkybė, apibūdinanti nusikalstamos veikos padarymo situa-ciją ir subjektą. Didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei: a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį; b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Fiziologinis afektas - ypa-tinga emocinė būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė ir susilpnėja sa-vitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Įstatymų leidėjas didelį susijaudinimą pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe todėl, kad fiziologinis afektas kyla esant kritinėms aplinkybėms, kai žmogui sunku rasti tinkamą išeitį iš netikėtai susidariusios situacijos. Fiziologinis afektas visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Baudžiamosios teisės teorijoje tokia teisiamojo būsena nusikalstamos veikos darymo metu dažnai vertinama kaip tam tikras moralinis jo nusikalstamos veikos pateisinimas. Neteisėtais veiksmais laikomi bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smū-gių sudavimu, kankinimu, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Prie-šingu įstatymui smurtu laikytini bet kokie tokio pobūdžio veiksmai, padaryti nesant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo ar asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymo aplinkybių (žr. „Teismų praktika", 1999, Nr. 12, p. 385). Didelio susijaudinimo būsena gali būti sukelta ir ne vienkartinių priešingų teisei veiksmų, besitęsiančių iki nusikalsta-mos veikos padarymo, jei nusikalstama veika padaryta iškart po pas-kutinio veiksmo. Jeigu didelį kaltininko susijaudinimą lėmė neteisėti ne nukentėjusiojo, o kito asmens veiksmai, tačiau kaltininkas, vertin-damas padėtį, klydo, tokia aplinkybė gali būti pripažįstama atsakomy-bę lengvinančia („Teismų praktika", 1999, Nr. 12, p. 385). Jeigu didelis susijaudinimas numatytas įstatymo dispozicijoje kaip sudedamoji vei-kos dalis (privilegijuota sudėtis), teismas negali jo pripažinti atsako-mybę lengvinančia aplinkybe (pavyzdžiui, BK 130, 136 str.).

15 . Je i ve ika padary ta r ibo ta i paka l t inamo asmens , tai yra aplinkybė, apibūdinanti nusikalstamos veikos subjektą. Ribotai pakaltinamu gali būti pripažįstamas asmuo, kuris nusikalstamos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visapusiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų (apie tai pla-čiau ir. BK 18 str. komentarą). Asmuo, teismo pripažintas ribotai pa-

kaltinamu, už padarytą nusikalstamą veiką atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama, atsižvelgiant į ribotą pakąltinamumą kaip į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (remiantis IJK 59 str.), arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikant baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio (BK 67 ir 93 str.) arba priverčiamąsias medicinos priemones (BK 98 str.).

16. Jei v e i k ą p a d a r ė p r i e š jo v a l i ą n u g i r d y t a s ar a p s v a i g i n t a s asmuo, tai yra aplinkybė, apibūdinanti nusikals-tamos veikos subjektą ir tas pagrindines priežastis, dėl kurių asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokiu atveju svarbi laikina asmens būse-na, kai jis negalėjo visapusiškai suprasti savo veiksmų pobūdžio ar juos valdyti. Skirtingai nuo riboto pakaltinamumo, tai neilgalaikė as-mens būsena, kuri atsiranda dėl prieš jo valią padaryto trečiųjų asme-nų poveikio. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo prieš jo valią galėjo būti nugirdytas (apsvaigintas) apgaulės būdu (pavyzdžiui, vietoje vais-tų nuo galvos skausmo, jam paduotos psichotropinės medžiagos), pavartojant prieš jį psichinį ar fizinį smurtą (pavyzdžiui, grasindami susidorojimu draugai priverčia nepilnametį išgerti alkoholį) ir pan. Prie-žastys, dėl kurių asmuo prieš jo valią nugirdomas ar apsvaiginamas, gali būti įvairios: noras iš jo pasityčioti, kerštas, lengvabūdiškumas, neteisingai suprastas draugiškumas ir pan. Įstatymų leidėjas išskiria priverstinį asmens girtumą ar apsvaigimą, kuris gali būti fiziologinis ir patologinis. Patologinio girtumo ar apsvaigimo būsenos asmuo iš-kreiptai suvokia tikrovę, todėl negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės bei juos valdyti. Tokie asmenys paprastai pripažįstami nepakal-tinamais. Fiziologinio girtumo ar apsvaigimo metu iš esmės nenutrūksta normalus psichinis kaltininko ryšys su išoriniu pasauliu, tačiau girtas ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių, nuodingų ar stipriai vei-kiančių medžiagų asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, gali sumažėti jo sugebėjimas objektyviai suvokti aplinką ir į ją reaguoti bei pan. Teismas neturėtų pripažinti atsakomybę lengvinančia aplin-kybe tokios situacijos, kai kaltininkas savo noru sukėlė sau būseną, dėl kurios jis nebegalėjo kontroliuoti veiksmų. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija 2003 m. sausio 7 d. (Sau-džiamoji byla Nr. 2K-31/2003) nutartyje konstatavo, jog teismas pa-grįstai pripažino nepilnamečio girtumą sunkinančia atsakomybę aplin-kybe, nors jam alkoholinius gėrimus vartoti pasiūlė suaugę asmenys, kadangi byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, jog nepilnametis buvo prieš savo valią verčiamas vartoti alkoholinius gėrimus. Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad nusikaltimą nuteistieji

330 331

padarė būdami girti, jų padaryta nusikalstama veika yra susijusi su girtumu. Atsakomybės už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių me-džiagų, klausimus reglamentuoja BK 19 str., kuriame numatyta, jog baudžiamoji atsakomybė iškyla tik tada, kai nugirdytas ar apsvaigin-tas asmuo padaro sunkų arba labai sunkų nusikaltimą (apie tai pla-čiau žr. BK 19 str. 3 dalies komentarą).

17.Jei n e p a v y k s t a s a v a n o r i š k a i a t s i s a k y t i p a -d a r y t i n u s i k a l s t a m ą v e i k ą, tai yra aplinkybė, apibūdinanti nusikalstamos veikos subjektą, jo požiūrį į daromą nusikalstamą vei -ką. Motyvai, dėl kurių asmuo atsisako padaryti nusikalstamą veiką, juridinės reikšmės neturi. Tai gali būti padaryta dėl baimės, kitų asme -nų įkalbinėjimų ir pan. Savanoriškai atsisakant pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą svarbiausia yra tai, kad asmuo atsisako baigti pradėtą nusikalstamą veiką savo noru (t. y. neverčiant tai padaryti objektyvioms aplinkybėms), nors ir suvokia, kad gali ją pabaigti. Sa-vanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąlygas reglamen -tuoja BK 23 str. (apie tai plačiau žr. BK 23 str. komentarą), kuriame numatyta, jog tuo atveju, kai nusikalstamos veikos ar jos padarinių nepavyko išvengti, asmeniui gali būti švelninama bausmė.

18. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad atsako-mybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingu-mą. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai, jaunas amžius ir pan. Pavyz-džiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija 2003 m. vasario 4 d. (Baudžiamoji byla Nr. 2K-112/2003) nutartyje pasisakė dėl kaltininko asmenybę charakterizuojančių požymių vertinimo būtinu-mo. Tenkindamas kasacinį skundą, Teismas atsižvelgė į tai, kad nu-teistasis nusikaltimą padarė dėl susiklosčiusių sunkių šeimyninių ap-linkybių. Kita vertus, tam tikrais atvejais BK nustato reikalavimus, pagal kuriuos reikšmės turi tik komentuojamajame straipsnyje įvardin-tos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pavyzdžiui, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, atveju (apie tai plačiau žr. BK 39 str. komentarą).

19. Teismas gali pripažinti bet kurią komentuojamame straipsnyjenurodytą aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tada, kai ji nenurody-la kaltinamajame akte. Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, kuriame numatyta ta veika (BPK 23 str.). Kaltinamajame akte nurodomos ir įtariamojo atsakomybę lengvinančios beisunkinančios aplinkybės. Galutinį sprendimą dėl aplinkybių pripažinimo atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis priima teismas. Kaltinamuoju aktu prokuroras tik nurodo savo poziciją, kokios aplinkybės turi būti tiriamos teisiamajame posėdyje. Jame gali būti sprendžiami klausimai ir dėl kitų, prokuroro nenurodytų aplinkybių pripažinimoatsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis. Tai gali būti daromatiek kitų bylos nagrinėjimo teisme dalyvių, tiek paties teismo iniciatyva. Pasiūlyti svarstyti kaltinamajame akte nenurodytas aplinkybes turiteisę ir prokuroras (BPK 219 str.).

20. Konstruodamas privilegijuotas nusikalstamų veikų sudėtis,įstatymų leidėjas nustato požymius, kurie mažina veikos pavojingumąir kartu švelnina baudžiamąją atsakomybę. Tokiais požymiais dažnaibūna atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pavyzdžiui, nužudymaslabai susijaudinus (BK 130 str.), sunkus sveikatos sutrikdymas labaisusijaudinus (BK 136 str.) ir kt., todėl skirdamas bausmę teismas nebegali atsižvelgti į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

332 333

Bendroji dalis, VIII skyrius 60 straipsnis

Bendroji dalis, VIII skyrius 60 straipsnis

60 Straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra Šios:1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvienobendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, galinepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia;2) veiką padarė organizuota grupė;3) veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų;4) veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčiojantis iš jo;5) veika padaryta mažamečiui;6) veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, invalidumo, senatvės ar kitųpriežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo;7) veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia;8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime;9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjoįtakos nusikalstamos veikos padarymui;10) veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis,sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;11) dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių.

2. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

1- Skiriant bausmę, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į atsako-mybę sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę s u n k i n a n č i o s ap-l i n k y b ė s yra tokios aplinkybės, kurios apibūdindamos kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką, teismui parodo tuos neigiamus momen-tus, kurie didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingu-mą ir leidžia griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybę sunki-nančių aplinkybių buvimas daugeliu atveju nulemia griežtesnės baus-mės paskyrimą. Kadangi jų sunkumo laipsnis nėra visuomet vieno-das, kiekvienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės įtaką kaltojo as-mens atsakomybei nustato teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą.

2. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, skirtingai nuo at-sakomybę lengvinančių aplinkybių, yra išsamus (baigtinis), todėl teis-mas negali pripažinti atsakomybę sunkinančiomis tokių aplinkybių, kurios nėra konkrečiai išvardytos komentuojamame straipsnyje.

334

3. Jei v e i k ą padarė b e n d r i n i n k ų grupė, tai yra aplinkybė,apibūdinanti nusikalstamos veikos padarymo formą. Pagal BK 25 str.I dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. įstatymų leidėjastokią nusikalstamą veiką laiko pavojingesne nei vieno asmens padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (apie tai plačiau ir. BK24, 25 ir 26 str. komentarus). Pavyzdžiui, Lietuvos AukščiausiasisTeismas 1999 m. birželio 29 d. nutartyje (Kasacinė byla Nr. 2K-422/1999) yra pabrėžęs, kad bendrininkavimas yra bendra ir vieninga keliųasmenų veikla. „Bendrininkavimo esmė yra ta, kad visi bendrininkųgrupės nariai, neperžengdami susitarimo ribų, atsako už tuos veiksmus, kuriuos realizavo vykdytojas ar vykdytojai. Jei vykdytojas padarė baigtinį nusikaltimą ir neišėjo už susitarimo ribų, už baigtinį nusikaltimą atsakys ir kiti bendrininkai" („Teismų praktika", 1999, Nr. 12,p. 220). Paminėtina, kad padėjėjas savo nusikalstamą veiką dažnaiatlieka anksčiau, negu nusikaltimo vykdytojas realizuoja objektyviąjąjos pusę (išimtis - iš anksto pažadėtas nusikaltusio asmens, nusikalstamos veikos įrankių ar priemonių ir pan. slėpimas), tačiau tai nepanaikina jam baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką. Jis, kaipnusikalstamos veikos bendrininkas, atsako pagal susitarimą už tuosveiksmus, kuriuos padarė vykdytojas.

4. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimodarant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti tokiosaplinkybės atsakomybę sunkinančia. Skiriant bausmę atsižvelgiama įfaktinį asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdį ir laipsnį,neteisėto jo elgesio įtaką nusikalstamų tikslų realizavimui bei atsiradusiems (ar galėjusiems atsirasti) padariniams. Faktinis dalyvavimonusikalstamoje veikoje pobūdis nustatomas pagal asmens kaip bendrininko dalyvavimo bendrojoje nusikalstamoje veikloje rūšį (apie taiplačiau BK 24 str. komentarą). Jei yra vieno iš bendrininkų baudžiamąją atsakomybę šalinančių, lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių, į jas neatsižvelgiama sprendžiant kitų bendrininkų atsakomybėsklausimus.

5. Jei v e i k ą p a d a r ė o r g a n i z u o t a grupė, tai yra aplinkybė,parodanti daug pavojingesnę nusikalstamos veikos padarymo formą.Tokia nusikalstamos veikos padarymo forma suteikia kaltininkui (irkitiems bendrininkams) daugiau galimybių įgyvendinti nusikalstamąsumanymą, geriau paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pan.O r g a n i z u o t a g r u p ė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos

335

336 veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikalti-mus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtin-gą vaidmenį (apie tai plačiau žr. BK 25 str. komentarą). Organizuota

grupė nėra sunkinanti aplinkybė tiems nusikaltimams, kuriems įstatymų leidėjas numatė šį požymį kaip kvalifikuojantį nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, BK 180, 181 str.). Kadangi grupės organizuotumas yra vertinamasis požymis, skiriant bausmę būtina nurodyti, kokiais kriteri-

jais remiantis asmuo yra pripažintas organizuotos grupės nariu. Skir-tingai nuo prieš tai komentuotos aplinkybės, vien aktyvus dalyvavimas organizuotoje grupėje, nesvarbu, koks kaltininko atliktų veiksmų pobūdis, skiriant bausmę turėtų būti pripažįstamas atsakomybę

sunkinančia aplinkybe.

6. V e i k a p a d a r y t a d ė l c h u l i g a n i š k ų ar s a v a n a u -d i š k ų paskatų. Tai yra dvi atskiros aplinkybės, kurios neigiamai charakterizuoja kaltininko asmenybę, parodo veikos stimulus, susiju-sius su jo poreikių tenkinimu. Tokios paskatos leidžia daryti prielaidą, kad asmuo yra pasirengęs bet kokiu būdu, netgi darydamas nusikals-tamą veiką, įgyvendinti savo egoistinius siekius, todėl jo asmenybė pavojingesnė. C h u l i g a n i š k a s p a s k a t a s apibūdina tyčiniai asmens veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą. Kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį įjuos, pasinaudojant savo veiksmais bet kokia, net mažareikš-me dingstimi. S a v a n a u d i š k a p a s k a t a paprastai laikomas asmens siekimas gauti bet kokios turtinės naudos (daiktų, pinigų, turtinių teisių ir pan.) arba išvengti materialinių išlaidų (grąžinti skolą, atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ir pan.). Savanaudiškos paskatos pripažįstamos kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepriklausomai, ar savanaudiškos paskatos buvo iki nusikalstamos veikos padarymo, ar darant veiką. Kadangi įstatymų leidėjas akcen-tuoja, jog nusikalstama „veika padaryta dėl <...> savanaudiškų paska-tų", tais atvejais, kai savanaudiškos paskatos atsirado po nusikalsta-mos veikos padarymo, jos negali būti pripažintos atsakomybę sunki-nančia aplinkybe.

7. Jei veika padaryta kankinant nukentėjusi asmenį ar tyčioj a n t i s iš j o , tai yra aplinkybė, parodanti ne tik nusikalsta-mos veikos padarymo būdą, jos pavojingumą, bet ir neigiamus kalti-

ninko asmenybės bruožus, jo negailestingumą, beširdiškumą ir pan. Pagal teismų praktiką k a n k i n i m a s - tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus, ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46; „Teismų praktika'1, 2004, Nr. 12, p. 217). Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 1 str. nurodoma, jog „sąvoka „kankinimas" reiškia kiekvieną veiksmą, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar dvasinis skausmas arba kančia..." („Žmogaus teisės. Jungtinių tautų dokumentai". Vilnius, 2000, p. 150). Nukentėjusiam asmeniui sukeliamos kančios gali būti fizinės ir psichinės. Psichinės kančios, pavyzdžiui, gali būti tais atvejais, kai nukentėjusiojo akivaizdoje kankinami artimieji (vaikai, tėvai, sutuoktinis ir pan.). Tais atvejais, kai pats nukentėjęs asmuo kankinamas artimųjų akivaizdoje, jam sukeliamos ir fizinės, ir psichinės kančios, kartu psichinės kančios sukeliamos jo artimiesiems. Kankinimų negalima pateisinti jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, būtinąja gintimi, profesinių pareigų vykdymu ir pan.). T y č i o j i m a s iš n u k e n t ė j u s i o j o būna tada, kai kaltininkas daro veiksmus, iš esmės prieštaraujan-čius moralės bei dorovės principams, šiurkščia, ciniška forma. Tokiais veiksmais jis siekia pažeminti nukentėjusiojo garbę ir orumą, sukelti jam daug dvasinių ar papildomų fizinių kančių. Pasityčiojimas iš nukentėjusiojo apima ir tuos atvejus, kai nusikalstama veika padaryta sadistiškai tyčiojantis iš nukentėjusiojo ar jo artimųjų. Tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė dažniausiai būdinga nusikalstamoms žmogaus gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui veikoms, nors gali reikštis ir darant kitas nusikalstamas veikas, pavyzdžiui, plėšimą, turto prievartavimą ir pan. (BK 180, 181 str.).

8. Jei v e i k a p a d a r y t a m a ž a m e č i u i , tai yra aplinkybė, apibūdinanti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (nukentėjusįjį). Kartu ši aplinkybė iš dalies parodo dorovines nusikalstamos veikos subjekto nuostatas. Pagal teismų praktiką ir baudžiamosios teisės doktriną mažamečiais laikomi visi asmenys iki keturiolikos metų. Dažnai literatūroje nusikalstamos veikos, padarytos prieš mažametį, yra laikomos nusikalstamomis veikomis prieš bejėgiškos būklės asmenį. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į fizinį, protinį ir socialinį mažamečio vaiko nesubrendimą, jo nesugebėjimą pasinaudoti savo teisėmis bei apginti savo interesus, baudžiamuoju įstatymu nustato jam ypatingą teisinę apsaugą. Nukentėjusiojo mažametystė yra formalus

337

338 požymis, kuris didina nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismas pri-valo atsižvelgti į šią aplinkybę, jei kaltininkas žinojo, kad nukentėju-sysis dar neturi keturiolikos metų. Pažymėtina, BK nurodytos specia-lios normos kuriose nukentėjusiojo mažametystė yra kvalifikuojantis

(pavyzdžiui, BK 135, 138, 149 str.) arba būtinasis nusikalstamos vei-kos sudėties požymis (pavyzdžiui, 153, 156 str.). Tokiais atvejais indi-vidualizuojant bausmę nukentėjusiojo mažametystė negali būti laiko-ma atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

9. Jei v e i k a p a d a ry t a a s m e ni u i , k u r i s d ė l l i g o s , i n v a l id u m o , s e n a tv ė s ar k i t ų p r i e ža s č i ų b u v o be-j ė g i šk o s b ū k l ės , be jo p r a š ym o , tai yra aplinkybė, apibūdinanti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (nuken-tėjusįjį). Kartu ji parodo moralinį nusikalstamos veikos subjekto nuo-

smukį. Didesnis kaltojo asmens pavojingumas esti tada, kai nusikals-tamos veikos auka pasirenkamas asmuo, kuris dėl savo amžiaus, bejė-giškos būklės ar kitų savybių negali kaltininkui pasipriešinti. B e j ė-g i š k u m o b ū k l ė - tokia asmens būsena, kai dėl savo fizinės ar psichinės būklės (pavyzdžiui, fizinių trūkumų, psichinės ligos, kito-kios liguistos arba nesąmoningos būsenos) jis negali suprasti savo ar kaltininko daromų veiksmų pobūdžio ir reikšmės arba negali pasiprie-šinti kaltininkui. Bejėgiška būklė būna dvejopa - fizinis ar psichinis bejėgiškumas. Fizinis bejėgiškumas esti tada, kai nukentėjusysis, su-prasdamas su juo atliekamų veiksmų esmę, fiziškai negali tam priešintis (pavyzdžiui, dėl ligos, invalidumo, senatvės ir pan.). Psichinis be- i jėgiškumas rodo tai, kad nukentėjusysis dėl savo psichinių savybių ar ligos nesuvokia jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės ir jiems nesi-priešina ar neprieštarauja. Į šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę galima atsižvelgti tik tuomet, jei kaltininkas žinojo apie bejėgišką nu-kentėjusiojo būklę ir darydamas nusikalstamą veiką tyčia tuo pasinau-dojo. Įstatymų leidėjas akcentuoja, kad kaltininkas nusikalstamą veiką daro ne vykdydamas nukentėjusiojo prašymą, o prieš jo valią. Nuken-tėjusieji, dėl savo psichinių savybių ar ligos nesuvokiantys jų atžvil-giu atliekamų veiksmų esmės, negali išreikšti savo valios, tačiau tai nereiškia, kad tyčinis kaltininko pasinaudojimas tokia nukentėjusiojo būkle gali būti nelaikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Jei veika padaryta prašant nukentėjusiam asmeniui, kurio būklė beviltiška (ji dažnai yra ir bejėgiška būklė), tai yra atsakomybę lengvi-nanti aplinkybė.

10. Jei v e i k a p a d a r y t a n ė š č i a i m o t e r i a i , k a i a k iv a i z d u , k a d ji n ė š č i a , tai yra aplinkybė, apibūdinanti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (nukentėjusiąją) ir kartuparodanti nusikalstamos veikos subjekto požiūrį į nėščią moterį, ypatingą nepagarbą jai. Nėščios moters padėtis yra išskirtinė fiziologiniu,psichologiniu ir socialiniu požiūriais, todėl tokia moteris ypač saugoma ir gerbiama visuomenėje. Sudėtingi pakitimai, vykstantys nėščiosmoters organizme, sąlygoja, kad esant konfliktinei ar kitokiai sudėtingai gyvenimo situacijai jai sunkiau pasirinkti, kaip elgtis, ji tampa mažiau pajėgi pasipriešinti kaltininkui (pavyzdžiui, plėšimo, išžaginimometu ir pan.). Įstatymų leidėjas, įpareigodamas griežtinti bausmę (esantšiai aplinkybei), atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstama veika žalos padaroma ne vien nėščiai moteriai, bet ir jos nešiojamam vaisiui. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę į šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę galima atsižvelgti tik tuomet, jei moters nėštumas buvo akivaizdus ir kaltininkas žinojo, kad nukentėjusioji yra nėščia. Nėštumo stadija ir nusikalstamos veikos motyvai (jie gali būti susiję su nėštumu) tokios aplinkybės pripažinimui atsakomybę sunkinančia reikšmės neturi.

11. Jei v e i k a padaryta pasinaudojant visuomeninear k i t o asmens n e l a i m e , tai yra aplinkybė, apibūdinanti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir kaltininko asmenybę.Kaltininko atsakomybę tokiu atveju sunkina ne padarytos žalos dydis, o veikos padarymo aplinkybės. Jei tokiomis sąlygomis padaromair nedaug žalos, skiriant bausmę tai vis tiek turėtų būti vertinama

kaipatsakomybę sunkinanti aplinkybė. Remiantis teismų praktika v i su omenine n e la im e laikomi tokie visuomeninio gyvenimo įvykiai argamtos reiš

kiniai, kurie sukelia grėsmę daugelio žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, pavyzdžiui, karas, epidemija, potvynis, žemės drebėjimasir pan. Asmeninė n e l a i m ė - tokie įvykiai, kurie skaudžiai susijęsu nukentėjusiojo ar jam artimų žmonių interesais, pavyzdžiui, artimųjų netektis, gaisras, sunki liga ir pan. Pabrėžtina, kad skirdamas bausmę, atsižvelgti į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas galitik tuomet, jei kaltininkas suprato, jog įvyko visuomeninė ar kito asmens nelaimė, ir savo nusikalstamiems tikslams pasiekti sąmoningaituo pasinaudojo.

12. J e i ve iką padarė asmuo, apsva igęs nuo a lkoh o l i o , narkotikų, p s i c h o t r o p i n i ų ar k i t ų p s i c h i k ą v e ikiančių medžiagų, j e i g u š i o s aplinkybės turėjo į takosnusikalstamos veikos padarymui, tai yra aplinkybė, apibūdinanti nusikalstamos veikos subjektą ir rodanti didesnį jo pavojin-

339

Bendroji dalis, VIII skyrius

60 straipsnis Bendroji dalis, VIII skyrius 60 straipsnis

340 gumą. Baudžiamosios teisės doktrinoje teigiama, kad apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių me-džiagų įtraukimas į atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą turi daug prevencinės reikšmės. Girtas ar apsvaigęs asmuo gali netekti

savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems po-traukiams. Vidutinio girtumo stadiją pasiekęs žmogus suvokia, kas darosi aplinkui, tačiau nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų ir dėl to dažnai padaro tokias nusikalstamas veikas: nužudymą (BK 129 str.),

sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 str.), viešosios tvarkos pažeidi-mą (BK 284 str.), kapo išniekinimą (BK 312 str.) irpan. Apsvaigimui nuo alkoholio įstatymų leidėjas prilygino ir apsvaigimą nuo narkotikų, psichotropinių, toksinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų, ku-rios slopina fiziologines

organizmo funkcijas, sukelia haliucinacijas. Pabrėžtina, kad vartojantys alkoholį ar psichiką veikiančias medžiagas asmenys gali padaryti nusikalstamą veiką tiek apsvaigę, tiek tuo metu, kai stengiamasi gauti pinigų toms medžiagoms įsigyti. Tačiau komen-tuojamame straipsnyje akcentuojama apsvaigimo būsena, todėl šias aplinkybes pripažinti atsakomybę sunkinančiomis, teismas gali tik ta-da, kai asmuo buvo apsvaigęs ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalsta-mos veikos padarymui. Taigi jei kaltininkas nusikalstamą veiką padarė neapsvaigęs, tik siekdamas įsigyti svaiginančių medžiagų, teismas skir-damas bausmę negali pripažinti, jog tokia aplinkybė sunkina atsako-mybę. Jeigu apsvaigusio asmens padaryta veika savo pobūdžiu nėra susijusi su tokia kaltininko būsena, ji taip pat neturėtų būti atsakomy-bę sunkinančia aplinkybe, pavyzdžiui, aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.), melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti doku-mentą (BK 304 str.), pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (BK 307 str.) irpan.

Negali būti atsakomybę sunkinanti aplinkybė tie atvejai, kai as-muo nugirdomas ar apsvaiginamas prieš jo valią (apie tai plačiau žr. BK 19 ir 59 str. 12 punkto komentarus).

13. Jei veika padaryta v i s u o t i n a i pavojingu būdu arba naudo j an t sp rogmen i s , sp rogs t amąs i a s medž i agas arba šaunamuosius g i n k l u s , tai yra aplinkybė, apibūdinanti nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius -jos padarymo būdą bei priemones - ir kartu kaltininko, kuris savo nusikalstamam tiks-lui pasiekti pasirinko pačias pavojingiausias priemones, asmenybę. Įsta-tymų leidėjas, konstruodamas tokią atsakomybę sunkinančią aplinky-bę, iš esmės numatė trijų aplinkybių alternatyvą: a) veika padaryta vi-suotinai pavojingu būdu; b) veika padaryta naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas; c) veika padaryta naudojant šaunamuosius

ginklus. Kiekviena iš alternatyvių BK 60 str. 10 punkto sudedamųjų dalių gali būti teismo pripažinta savarankiška atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Visuotinai pavojingas būdas, pavyzdžiui, sprogimai, padegimai, užtvindymai irpan., padidina veikos pavojingumą, kadangi vienu metu keliamas pavojus daugeliui įstatymo saugomų teisinių gėrių. Tokiu atveju atsakomybę sunkina pats veikos padarymo būdas, o ne atsiradusi žala, todėl skiriant bausmę būtina atsižvelgti į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai padaryta nedaug žalos, ar visai jos nepadaryta. Nurodydamas nusikalstamos veikos padarymo priemones, įstatymų leidėjas iš esmės detalizuoja visuotinai pavojingo būdo formas ir išskiria dažniausiai pasitaikančias, pavojingiausias nusikalstamos veikos padarymo priemones: sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ir šaunamuosius ginklus. Šių priemonių sąvokas ir jų naudojimo tvarkąnustato specialūs įstatymai; pavyzdžiui, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas („Valstybės žinios", 2002, Nr. 13-467) įtvirtina ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, teisinius jų apyvartos bei jos kontrolės pagrindus ir kt. (apie tai plačiau žr. BK 253 str. komentarą). Nusikalstamos veikos padarymas visuotinai pavojingu būdu ar panaudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ir šauna-muosius ginklus yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai kaltininkas suvokia, jog jis panaudoja tokį būdą ar priemones, kurios yra pavojingos ne vieno, o dviejų ar daugiau asmenų gyvybei ir sveikatai arba gali sunaikinti didelės vertės svetimą turtą, ar daug reikšmės turinčias mokslines, istorines ar kultūrines vertybes ir pan.

14. Jei d ė l padarytos v e i k o s a t s i r a d o s u n ki ų pa-ri a r i n i ų, tai yra aplinkybė, apibūdinanti nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymį- padarinius. Ši aplinkybė turi daug reikšmės ir tyčinėms, ir neatsargioms nusikalstamoms veikoms. Prie sunkių padarinių įstatymų leidėjas priskiria ne tik tuos, kuriuos kaltininkas numatė, bet ir tuos, kuriuos jis turėjo bei galėjo numatyti. Skiriant bausmę svarbu, kad tarp veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Padarinių atsiradimo laikas iš esmės reikšmės neturi. Sunkūs padariniai dažniausiai būna materialūs, pavyzdžiui, padaroma didelė turtinė žala arba fizinė žala asmeniui (sunkus sveikatos sutrikdymas) ir pan. Tačiau jie gali būti ir nesusiję su materialiąja sritimi, pavyzdžiui, kai atsiranda padarinių valstybės politikai, viešiesiems interesams ir pan. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali būti pripažįstami tik tie sunkūs padariniai, kurie gerokai viršijo įstatymo numatytus kaip neišvengiamus nusikalstamos veikos padarinius. Teismas atsiradusius padarinius privalo įvertinti ne vien materialiosiose nusikalstamų veikų sudėtyse, bet ir tuomet, kai jie nėra būtinasis konkrečios nusikalsta-

341

Bendroji dalis, VIII skyrius 60-61 straipsniai Bendroji dalis, VIII skyrius 61 straipsnis

mos veikos objektyviosios pusės požymis (formaliosios nusikalstamų veikų sudėtys).

15. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra svarbus kriterijus, į kurį privalo atsižvelgti teismas, individualizuodamas bausmę. Antrojoje komentuojamo straipsnio dalyje įstatymų leidėjas nurodo, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Taigi jei kuri nors iš komentuojamo straipsnio 1 dalyje išvardytų atsa-komybę sunkinančių aplinkybių yra kaltininkui inkriminuoto nusikalti-mo sudėties požymis ar padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis ir teismas tokia aplinkybe jau kartą rėmėsi kvalifikuodamas veiką, ji nebegali būti pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pavyzdžiui, teismų praktika laikosi tos nuostatos, kad sa-vanaudiški motyvai ir tikslai yra būtinieji turto grobimo požymiai. To-dėl į tokią aplinkybę neturėtų būti atsižvelgiama individualizuojant bausmę už vagystę (BK 178 str.), plėšimą (BK 180 str.) ir pan. Tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė netaikoma ir tada, kai savanaudiški motyvai numatyti kaip kvalifikuojantis nusikalstamą veiką požymis, pavyzdžiui, nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 da-lies 9 punktas), sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų pa-skatų (BK 135 str. 2 dalies 9 punktas) ir kt.

61 Straipsnis. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių

1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia j tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yrair atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, irįvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

2. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

3. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus irmaksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmėsvidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.

342

4. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybęsunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsniosankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvėsatėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

5. Ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę teismas gali skirti asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m.gegužės I d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

6. Šio straipsnio 5 dalis netaikoma tyčinio nužudymo organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IK-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d.(Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

1. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš skiriamos bausmės individualizavimo sąlygų. Komentuojamo straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę, nustatyti ar yra tik atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ar yra tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra tiek atsakomybę lengvinančių,tiek atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę.

2. Apie a t sakomy b ę l e n g v i n a n č i a s a p l i n k y b e s žr.BK 59 str. komentarą.

3. A p i e a t s a k o m y b ę s u n k i n a n č i a s a p l i n k y b e s ž r .BK 60 str. komentarą.

4. Skiriant bausmę nėra atsižvelgiama į atsakomybę sunkinančiasar lengvinančias aplinkybes, kurios kodekse numatytos kaip būtiniejinusikalstamos veikos sudėties požymiai, nes jos jau vieną kartą būnaįvertintos kvalifikuojant veiką (apie tai plačiau žr. BK 59, 60 str.komentarus).

5. Nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės visada turi būti aiškios ir konkrečios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime „Dėl teismų praktikostaikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" pabrėžė, kad teis-

343

Bendroji dalis, VIII skyrius 61 straipsnisBendroji dalis, VIII skyrius 61 straipsnis

344 mas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia ir tą aplinkybę, kuri ne-nurodyta kaltinamojoje išvadoje (kaltinamajame akte), tačiau jei atsa-komybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta kaltinamojoje išvadoje, ji gali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia tik tada, kai pagal fakti-

nes aplinkybes ji nustatyta, nors ir nepripažinta kaip tokia. Jei faktinės aplinkybės, kurios leidžia pripažinti tam tikrą aplinkybę atsakomybę sunkinančia, paaiškėja tik teisme, teisinas savo iniciatyva tokios aplinkybės atsakomybę sunkinančia nepripažįsta. Jei, pavyzdžiui, tik

teisme nustatoma, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padari-nių, teismas savo iniciatyva nepripažįsta tokios aplinkybės atsakomybę sunkinančia.

6. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybės gali būti pripažintos irtos aplinkybės, kurios nenurodytas BK 59 str. (apie tai plačiau žr.BK 59 str.

komentarą), tačiau jos turi būti tinkamai ištirtos, nustatytos ir turi būti motyvuojama, kodėl jos pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis. Pavyzdžiui, jei atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko sveikatos būklė, turi būti nurodoma, kodėl ji pripažįstama tokia ir kokios reikšmės turi kaltininko baudžiamajai atsakomybei. Remiantis minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato1999 m. gruodžio 23 d. nutarimu, negalima remtis vien abstrakčiomisformuluotėmis ar tam tikrų principų (humanizmo, teisėtumo bei pan.)realizavimu motyvuojant tam tikrų aplinkybių nustatymą. Pavyzdžiui,tai, kad laisvės atėmimo bausmė neskiriama recidyvistui, negali būtimotyvuojama vien tuo, kad dėl per didelio įkalintų asmenų skaičiauslaisvės atėmimo vietose jų nebūtų kur patalpinti.

7. BK 60 str. numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašasyra išsamus, todėl teismas negali pripažinti atsakomybę sunkinančiomis tų aplinkybių, kurios nėra nurodytos šiame BK straipsnyje. Be to,atsakomybę sunkinančiomis negali būti pripažintos tos aplinkybės, kurios atsiranda ne dėl kaltininko veiksmų arba dėl kaltininko veiksmų,tačiau jis neturėjo ir negalėjo numatyti, kad tokios aplinkybės (pavyzdžiui, sunkūs padariniai) atsiras. Jei aplinkybės, sunkinančios atsakomybę, apibūdina nusikalstamos veikos sudėties objektą ar veiką, kaltininkas turi jas suvokti. Pavyzdžiui, jei sukurstomas nusižudyti ar privedamas prie savižudybės mažametis asmuo (BK 133 str.), mažametystė kaip atsakomybę sunkinti aplinkybė gali būti inkriminuojama tik tada, jei kaltininkas, darydamas veiką, suvokė tokią aplinkybę.

8. Teismas, skirdamas bausmę, įvertina atsakomybę lengvinančiasir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taippat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Aplinkybiųį v e r t i n i m a s reiškia, kad teismas aplinkybes pripažįsta teisiškaireikšmingomis ir nustato lyginamąjį jų reikšmingumą.

9. Aplinkybių k i e k i s parodo nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skaičių, o p o b ū d i s - santykį suatskirais nusikalstamos veikos sudėties elementais. Pavyzdžiui, aplinkybė, nusakanti, kad veika padaryta nėščiai moteriai (BK 60 str.7 punktas), apibūdina nukentėjusi nuo nusikalstamos veikos asmenį,aplinkybė, nusakanti, kad veiką padarė organizuota grupė, apibūdinaobjektyviąją nusikalstamos veikos pusę ir pan. Nustatydamas šių aplinkybių t a r p u s a v i o s a n t y k į , teismas įvertina kiekvienąaplinkybę atsižvelgdamas įjos santykį su kita aplinkybe. Pavyzdžiui,dėl padarytos nusikalstamos veikos atsirado sunkių padarinių, betkaltininkas atlygino tik dalį žalos ir pan. Įstatyme nenumatytas lyginamasis tokių aplinkybių reikšmingumas, tai palikta teismo nuožiūrai.Kitos BK 54 str. 2 dalyje nurodytos aplinkybės yra padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis (apie tai plačiau žr. BK 54 str.komentarą).

10. Motyvuodamas parenkamą bausmės rūšį ir dydį teismas

nurodo aplinkybes, kuriomis pagrindžiamas bausmės rūšies parinkimas irbausmės dydžio nustatymas. Be to, rekomenduojama motyvuojant tainumatyti,

ar konkretus bausmės rūšies ir dydžio parinkimas leis pasiekti bausmės skyrimo tikslus, ar kaltininkas realiai turi galimybę atlikti konkrečią bausmę (pavyzdžiui, ar atsižvelgiant į sveikatos būklękaltininkas galės tam tikrą valandų skaičių dirbti viešuosius darbus,ar atsižvelgiant į pajamas kaltininkas galės sumokėti tam tikro dydžiobaudą ir pan.).

10. Apie b a u s m i ų r ū š i s žr. BK 42 str. komentarą.

12. B a u s m ė s d y d i s - kokybinė ir kiekybinė bausmės turinįsudarančių teisių ir laisvių apribojimų bei (arba) specialių pareigų išraiška. Vienų bausmių atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja, kadteismas nustatytų ir kokybinę, ir kiekybinę dydžio išraišką, pavyzdžiui, laisvės apribojimo atveju teismas nustato tiek šios bausmės

345

346 trukmę, tiek konkrečius draudimus bei įpareigojimus ir pan., kitų baus-mių atveju - tik kiekybinę dydžio išraišką, pavyzdžiui, baudos atveju teismas nustato tik baudos dydį ir pan.

13. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi bausmių sistema (BK 42 str.), kurioje bausmės nuosekliai išdėstytos nuo švelniausios iki griežčiausios. Analogiška seka paprastai bausmės išdėstytosir BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijose. Griežtesnės rūšies

bausmė gali būti parenkama tik tais atvejais, kai atsižvelgiant į bylosaplinkybes švelnesne bausme negalima įgyvendinti bausmės paskirties.

14. Laivės atėmimo bausmės rūšies dydžio vidurkio nustatymobūdas yra numatytas komentuojamo straipsnio 3 dalyje, t. y. sudedamas minimalus ir maksim

alus straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas iš dviejų. Jei straipsniosankcijoje minimalus bausmės dydis už nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi laisvės atėmimo bausmės minimaliu dydžiu, nustatytu BK 50 str.

15. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvėsatėmimu nesusijusią bausmę, jeigu kaltininkas:

1) savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, ir "■2) nuoširdžiai gailisi, ir3) aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, ir4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

16. Visos šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės turi savo reikšmę ir apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką. Apie jųturinį plačiau žr. BK 59, 60 str. komentarus.

17. Komentuojamo straipsnio 4 dalies taikymo pagrindai nėra identiški švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindams (BK 62 str. 1 dalis): taikant BK 62 str. nėra reikalaujama, kadnusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyktų ir praneštų apienusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą turtinę žalą. Be to, skirtingai nuo BK 62 str., šio straipsnio daliesnuostatos netaikomos, jei nustatoma atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

18. Apie prisipažinimą padarius nusikaltimą, nuoširdų gailėjimąsi iraktyvią pagalbą išaiškinant nusikaltimą plačiau žr. BK 59 ir 62 str.komentarus. Analogiškos aplinkybės numatytos BK 62 str., todėl teismas negali taikyti BK 61 str. 4 dalies nuostatų, o vėliau dar paskirtišvelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę pagal BK 62 str. 1 dalį,nes į nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes jau bus atsižvelgęs.

19. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas t e i smas s k i r i a reiškia, kad nustačius šioje straipsnio dalyje numatytus pagrindus teismas privalo skirti ne didesnę kaip BK straipsniosankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Sulaisvės atėmimu nesusijusi bausmė gali būti paskirta tik tada, kai jinumatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje.


21.Apie l a i s v ė s a t ė m i m o b a u s m ę žr. BK 50 str. komentarą.

22. Bausmės vidurkio nustatymo būdas numatytas komentuojamostraipsnio 3 dalyje.

23. Apie su l a i s v ė s atėmimu n e s u s i j u s i a s bausmesžr. BK 55 str. komentarą.

24. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta viena iš organizuoto nusikalstamumo kontrolės formų - galimybė švelninti bausmę irskirti ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą

numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jei nustatomos šios dvi sąlygos:

1)k

altininkas prisipa

žino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir

2) aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamosusivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą.

25. Galimybė švelninti bausmę organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariams, bendradarbiaujantiems su teisėsaugos institucijomis, numatyta ir BK 62 str. 4 dalyje. Tos pačios aplinkybės galibūti teisiškai reikšmingos tik vieną kartą, todėl negalima bausmę švelninti remiantis BK 62 str. 4 dalimi, o po to - dar ir pagal BK 61 str.5 dalį.

347

Bendroji dalis, VIII skyrius 61-62 straipsniai Bendroji dalis, VIII skyrius

62 straipsnis

26. Bausmės švelninimas remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi net ir nustačius šioje dalyje numatytas sąlygas, nėra teismo pareiga. Be to, komentuojamos straipsnio nuostatos netaikomos tyčinionužudymo atveju organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimoorganizatoriui ar vadovui.

27. D a l y v a v i m a s t y č i a n u ž u d a n t reiškia, kad asmuo patsbetarpiškai siekė tyčia neteisėtai atimti kito žmogaus gyvybę arbabuvo tokios nusikalstamos veikos bendrininkas (apie tai plačiau žr.BK 115, 116, 129, 130, 131 str. komentarus).

28. Apie aktyvią p a g a l b ą a t s k l e i d ž i a n t tyčinį nužudymąž r . B K 6 2 s t r . k o m e n t a r o 1 4 p u n k t ą . A k t y v u s p a d ė j i m a sreiškia, kad kaltininkas pats rodo iniciatyvą ir padeda atskleisti nusikaltimą aktyviais veiksmais.

29. Apie o r g a n i z u o t a s g r u p e s , n u s i k a l s t a m u s sus i v i e n i j i m u s žr. BK 25 str. komentarą. Apie nusikalstamos veikoso r g a n i z a t o r i u s ar v a d o v u s žr. BK 24 str. komentarą.

62 Straipsnis. Švelnesnės, negu {statymo numatyta, bausmės skyrimas

1. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigunusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apiešią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškaiar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

2. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę irtuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš daliesatlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūsir nėra kam juos prižiūrėti, arba2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatymenumatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvoantraeilis, arba4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant darytinusikalstamą veiką, arba

348

5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

3. Kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali:1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnio2 dalyje, arba3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijojeuž padarytą nusikalstamą veiką.

4. Teismas taip pat gali pagal šio straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnę,negu įstatymo numatyta, bausmę asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant,jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviaipadėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą, ir:1) nužudymas padarytas dėl grasinimo ar prievartos arba2) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo nužudant buvo antraeilis, arba3) veika nutrūko rengiantis nužudyti ar kėsinantis nužudyti.(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. Įstatymo Nr. 1X-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003. Nr. 38-1733) redakcija)

1. Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokiosrūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagalkurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Komentuojamame straipsnyje numatyta šios bendros taisyklės išimtis: teismas turi teisę skirti švelnesnę,negu įstatymo nustatytą, bausmę, net tada, kai pati švelniausia BKstraipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažinakaltininko asmenybės pavojingumą ir (ar) padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį ar situacinį pobūdį ir pan.

2. Š v e l n e s n ė , n e g u į s t a t y m o numatyta, bausmė -mažesnė bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, arba mažesnė bausmė, nei įstatymas numato skirti pavojingam recidyvistui, arba švelnesnė bausmės rūšis, negu numatytastraipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Plačiau apie bausmės švelninimo būdus žr. šio straipsnio komentaro 32-36 punktus.

349

350 3. Komentuojamame straipsnyje numatyta, kad teismas g a l i , tačiau neprivalo paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą, bausmę. Jeinustatomi pagrindai taikyti šio straipsnio nuostatas, tokia galimybė

turi būti apsvarstoma.

4. Komentuojamo straipsnio taikymas siejamas ne su padarytosnusikalstamos veikos sunkumu, o su konkrečiomis straipsnyje nuro

dytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio nuostatosgali būti taikomos ir nustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių,pavyzdžiui, veiką padarius dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų(BK 60 str. 1 dalies 2 punkto) ir pan.

5. Teismas, nustatęs komentuojamame straipsnyje numatytas ap

linkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę užk i e k v i e n ą nusikalstamą veiką.

6. Komentuojamo straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytos trys kategorijos pagrindų, kuriuos nustačius galima taikyti švelnesnę, neguįstatymo numatyta, bausmę.

7. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką:

1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešėapie nusikalstamą veiką;

2) nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismuiišaiškinti nusikalstamą veiką;

3) visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padarytą turtinę žalą.

8. Nuoširdus gailėjimasis ir pagalba ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką yra alternatyvios pagrindo taikytišio straipsnio nuostatas sąlygos, todėl esant bet kuriai iš jų išliekagalimybė taikyti komentuojamo straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirtišvelnesnę bausmę.

9. Analogiškos nurodytoms, atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra numatytos ir BK 59 str. 1 dalies 2 ir 3 punktuose, tačiau josnėra visiškai vienodos, nes BK 62 str. iš asmens reikalauja ne tikprisipažinti padarius nusikalstamą veiką, bet ir savo noru atvykti arbapranešti apie ją. Be to, pastarajame straipsnyje numatytas įpareigojimas atlyginti ar pašalinti ne apskritai žalą, o turtinę žalą.

10. Atvykimas ir p r a n e š i m a s a p i e n u s i k a l s t a m ąv e i k ą reiškia, kad asmuo turi savanoriškai atvykti į valstybės instituciją ir pranešti apie savo nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jisbetarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais - ir apie kitų bendrininkų padarytas veikas. Jei asmuo padarėkelias nusikalstamas veikas, jo atvykimas ir pranešimas apie nusikalstamos veikos padarymą gali būti laikomas pagrindu švelninti bausmętik už tas nusikalstamas veikas, apie kurias pranešė savanoriškai. Galima atvykti ir pranešti ne tik apie baigtą nusikalstamą veiką, bet irapie pasikėsinimą ar rengimąsi ją padaryti.

11. Apie padarytą nusikalstamą veiką turi būti pranešama valstybės institucijoms ar jų tarnautojams, kurie yra įgalinti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (pavyzdžiui, policijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, prokuratūrai ir pan.).

12. Asmens atvykimas ar pranešimas apie nusikalstamos veikospadarymą laikytinas savanorišku, kai asmuo tai daro savo noru, o neverčiamas objektyvių aplinkybių. Vertinant asmens prisipažinimo savanoriškumą, reikia atsižvelgti, kada teisėsaugos institucijos sužinojo apienusikalstamą veiką, ar yra surinkta pakankamai įrodymų, kaip asmuo,pranešęs apie nusikalstamą veiką, vertina teisėsaugos institucijų galimybes išaiškinti ją. Paprastai baudžiamasis persekiojimas pradedamasdėl nusikalstamos veikos padarymo fakto, o jį padaręs asmuo nenustatomas iš karto. Tokiu atveju asmens atvykimas ir prisipažinimas dėlveikos padarymo paprastai laikytinas savanorišku. Be to, net ir

patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų, kurios nėra žinomos teisėsaugos institucijoms, laikytinas savanorišk

u. Visada reikšmingesnis savanoriškas kaltininko atvykimas ir prisipažinimas, jei jis grindžiamas pozityviais motyvais.

13. Apie n u o š i r d ų g a i l ė j i m ą s i plačiau ir. BK 59 str.komentarą.

14. Padėjimu i š a i š k i n t i n u s i k a l s t a m ą v ei ką laikytinitokie asmens veiksmai, kai jis savanoriškai padeda išaiškinti svarbiausias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, surinkti daiktiniusįrodymus, nurodo liudytojus ir pan. Visgi jei pagal bylos aplinkybestokia pagalba objektyviai būna nereikalinga (asmuo sulaikomas inflag-ranti ir pan.), tai nepašalina galimybės taikyti komentuojamą straipsnį.Jei nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant su kitais asmenimisir asmuo atsisako padėti išaiškinti kitus bendrininkus, pavyzdžiui, nu-

351

rodyti jam žinomas jų pavardes, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus svarbius požymius ar pateikti kitokias reikalingas žinias, negali būti laikoma, kad jis padeda išaiškinti nusikalstamą veiką.

15. V i s i š k a s ar d a l i n i s t u r t i n ė s ž a l o s a t l y g i n imas a r b a p a š a l i n i m a s kaip pagrindas taikyti komentuojamąstraipsnį reiškia, kad nusikalstama veika padaryta turtinė žala turi būtiatlyginama kompensuojant jos vertę pinigais ar kitomis materialinėmisvertybėmis, grąžinant pagrobtą turtą arba pašalinama darbu. Jei turtinės žalos nepadaryta, bausmė pagal komentuojamo straipsnio 1 dalįnegali būti švelninama.

16. Visiškas ar dalinis žalos atlyginimas ar pašalinimas turi būti savanoriškas ir atliktas iki teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo,o jeigu nuosprendis apskųstas - iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas savo nuožiūra gali nuspręsti, ar tam tikros dalies turtinės žalos atlyginimą arba pašalinimą galima laikyti daliniu žalos atlyginimu arba pašalinimu. Pripažįstant tokią aplinkybę, atsižvelgiama ne tik į tai, kokia turtinės žalos dalis atlyginta ar pašalinta, bet irį tai, kokias realias galimybes kaltininkas turėjo atlygindamas ar pašalindamas padarytą žalą, ar parodė iniciatyvą ir pan. Operatyvus žalosatlyginimas laikytinas reikšmingesniu pripažįstant tokią aplinkybę pagrindu taikyti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę.

17. Jei vienas ar keli kaltininkai atlygina ar pašalina bendrininkųpadarytą žalą, tokia aplinkybė paprastai pripažįstama tik žalą atlyginusiems ar pašalinusiems asmenims. Jei vienas iš bendrininkų atlyginaar pašalina visą nusikalstama veika padarytą žalą ir kitiems bendrininkams išnyksta pareiga atlyginti ar pašalinti ją nukentėjusiajam, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali bausmę švelninti ir kitiems bendrininkams.

18. Jei kaltininko paprašius žalą atlygina ar pašalina kiti asmenys(artimieji, draugai, verslo partneriai ir pan.), tokią aplinkybę galimapripažinti vienu iš pagrindų taikyti šio straipsnio nuostatas, tačiautokiu atveju reikia atsižvelgti ir į tai, ar nukentėjusysis sutinka sutokiu žalos atlyginimu arba pašalinimu.

19. Jei nukentėjusysis vengia priimti žalos atlyginimą, padaryta žalagali būti atlyginama sumokant pinigus į teismo, antstolio arba notarodepozitinę sąskaitą. Tokie veiksmai pripažintini turtinės žalos atlyginimu.

20. Jei iš kaltininko buvo paimtos pagrobtos materialinės vertybėsir laikytos daiktiniais įrodymais baudžiamojoje byloje, jų sugrąžinimasHPK nustatyta tvarka nukentėjusiajam nelaikomas turtinės žalos atlyginimu kaip pagrindu taikyti straipsnio nuostatas, nes toks atlyginimas nėra savanoriškas.

21. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių;1) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo pada

ryta, ir:- kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neį

galūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba- kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įsta

tyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba- kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką

buvo antraeilis, arba- veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant

daryti nusikalstamą veiką, arba- veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba- veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens

sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinėsrizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

22. Apie atsakomybę l e n g v i n a n č i a s a p l i n k y b e s žr.BK 59 str. komentarą. Įstatymas reikalauja, kad teismas nustatytųbent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis gali būti tiek BK 59 str. lengvinančių aplinkybių sąraše numatytos, tiek kitos teismo pripažintos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybės. Tokios sąlygos - bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės - neatitinka tos lengvinančios atsakomybę aplinkybės, kuriomsįstatymų leidėjas suteikė savarankiškų sąlygų reikšmę: veika padarytaperžengiant būtinosios ginties ribas, veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo,profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumosąlygas. Tokios sąlygos taip pat neatitinka atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurios įstatyme numatytos kaip būtinasis nusikaltimo sudėties požymis. Teismo nustatytos atsakomybę lengvinančiosaplinkybės visada turi parodyti mažesnį padarytos nusikalstamos vei-

352 353

kos bei ją padariusio asmens pavojingumą ir suteikti pagrindą manyti, kad galima taikyti komentuojamo straipsnio nuostatas.

23. Apie pareigą b e n t iš d a l i e s a t l y g i n t i ar p a š a l i nti p a d a r y t ą t u r t i n ę ž a l ą plačiau žr. šio straipsnio komentaro15-20 punktus. Pažymėtina, kad ši sąlyga yra būtina tik tuo atveju,jei nusikalstama veika padaryta turtinės žalos. Jei nusikalstama veikanepadaryta turtinės žalos, bausmė gali būti švelninama pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, netaikant turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo nuostatos.

24. Asmenų, k u r i e s e r g a s u n k i a l i g a ar y r a neįgal ū s , i š l a i k y m a s reiškia, kad kaltininkas sudaro šių asmenųporeikiams ir gyvenimui reikalingas sąlygas, slaugo arba nuolat juosprižiūri. Nustatant išlaikymo faktą, nėra reikšmingas teisinis pagrindas,kuriuo grindžiamas išlaikymas. Tai gali būti įstatymu (pavyzdžiui, pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus), sutartimi nustatyta pareiga išlaikyti iki gyvos galvos (pavyzdžiui, išlaikymo iki gyvos galvossutartis - CK 6.460-6.464 str.) arba kitais pagrindais teikiamas išlaikymas. Teismas, spręsdamas, ar kaltininko išlaikomą asmenį galima laikytisergančiu sunkia liga, remiasi gydymo įstaigos, o prireikus - ir ekspertų komisijos, kuri nustato ligos pobūdį, pažyma ar išvada. Tačiau visada turi būti įvertintos faktinės sergančio asmens galimybės be kitųpriežiūros pasirūpinti savimi. Neįgalus asmuo reiškia asmenį, kuris yrapripažintas I ar II grupės invalidu. Atsižvelgdamas į darbingumo netekimo laipsnį, priežastis, atsiradimo laiką ir terminą, invalidumo grupesnustato valstybinės medicininės-socialinės ekspertizės komisijos, va-dovaudamos savo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės (žr. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą,„Valstybės žinios", 1994, Nr. 59-1153). Nustatant faktą, kad dėl teismopaskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti kaltininko išlaikomą asmenį,kuris serga sunkia liga arba yra neįgalus, svarbu atsižvelgti į kitų asmenų, pavyzdžiui, sutuoktinio, giminaičių ir pan., faktinį galėjimą prižiūrėti sunkiai sergantį arba neįgalų asmenį.

25. Tai, kad k a l t i n i n k a s i š l a i k o mažamečius v a i k u syra požymis, jog jis rūpinasi vaikų sveikata, dvasiniu, moraliniu ugdymu, atsako už vaikų auklėjimą bei vystymąsi ir teikia jų poreikiams beivystymosi sąlygoms reikalingą materialinį išlaikymą. Mažamečiais vaikais laikytini asmenys, nesulaukę 14 m. amžiaus. Asmeniu, išlaikančiumažamečius vaikus, pagal komentuojamą straipsnį laikytinas asmuo,kuris faktiškai prižiūri ir išlaiko tokius vaikus. Nustatant faktą, kad dėl

teismo paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti vaikų, svarbu atsižvelgti j faktines kitų asmenų, pavyzdžiui, sutuoktinio, sugyventinio ir pan. galimybes prižiūrėti vaikus. Būna, kad kito iš tėvų (jei jų nėra-globė-jo) valdžia nėra apribota, tačiau faktiškai jis savo pareigų neatlieka (pa-vyzdžiui, nedirba ir pan.) arba jo priežiūra kenkia vaiko interesams. Tada teismas gali pripažinti, kad dėl kaltininkui paskirtos įstatyme numa-tytos bausmės mažamečių vaikų nebus kam prižiūrėti.

26. Vertinant kaltininko kaip bendrininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką antraeiliu, turi būti nustatoma, ar konkretaus bendrininko veiksmai iš esmės turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Be to, atsižvelgiama į asmens kaip bendrininko dalyvavimodarant nusikalstamą veiką rūšį ir pobūdį (apie tai plačiau žr. BK58 str. komentarą). Formaliai teismui nėra draudžiama nė vieno išbendrininkų veiksmų laikyti antraeiliais.

27. Veikos nutrūkimas rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką reiškia, kad nusikalstama veikanebuvo baigta.

28. Apie r e n g i m ą s i p a d a r y t i n u s i k a l s t a m ą ve i ką žr.BK 21 str. komentarą.

29. Apie p a s i k ė s i n i m ą padaryti n u s i k a l s t a m ą v e i k ąžr. BK 22 str. komentarą.

30. Apie b ū t i n o s i o s g i n t i e s r i b ų peržengimą žr. BK28 str. komentarą. Plačiau apie šią aplinkybę kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę žr. BK 59 str. komentarą.

31. Apie n u s i k a l s t a m ą v e i k ą p a d a r i u s i o asmens s u l a ikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos, teisės a u g o s i n s t i t u c i j ų u ž d u o t i e s vykdymo, gamybinės arū k i n ė s rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlyga s žr. BK 29-35 str. komentarus. Plačiau apie šių aplinkybių kaipiitsakomybę lengvinančių turinį žr. BK59 str. komentarą.

32. Nustatęs visas komentuojamo straipsnio 1 arba 2 dalyje esančias sąlygas, teismas savo nuožiūra gali pasirinkti vieną iš trijų bausmės švelninimo būdų:

1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padary-I J Į nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba

354 355

2) paskirti mažesnę bausmę, nei nustatyta šio kodekso 56 str.2 dalyje, arba

3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

33. Teismas gali švelninti bet kurios rūšies bausmę. Vienu metutaikyti kelis bausmės švelninimo būdus neleidžiama.

34. Mažesnės bausmės, negu straipsnio sankcijoje už padarytąnusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, skyrimas kaip bausmės švelninimo būdas taikytinas tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės atveju, kai minimalūs jos dydžiai yra apibrėžti BK Specialiosiosdalies sankcijose. Teismas, skirdamas mažesnę bausmę, nei straipsniosankcijoje numatyta mažiausia bausmė, negali peržengti tai bausmėsrūšiai BK Bendrojoje dalyje numatytos mažiausios bausmės. Pavyzdžiui, švelninant bausmę asmeniui, kuris nužudė kitą žmogų, toksasmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių ikipenkiolikos metų (BK 129 str. 1 dalis), sušvelninta laisvės atėmimobausmė negali būti švelnesnė, nei trys mėnesiai (apie tai plačiau žr.BK 50 str. komentarą) ir griežtesnė, nei penkeri metai.

35. Pavojingam recidyvistui gali būti neskiriama griežtesnė bausmė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (t. y. netaikomos BK 56 str. 2 daliesnuostatos). Pažymėtina, kad ir tais atvejais, kai pavojingam recidyvistui bausmė švelninama pagal komentuojamą straipsnį, už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas yra įpareigotas jam skirti laisvės atėmimobausmę. Be to, jei straipsnio sankcija, pagal kurį asmuo teisiamas, šiaibausmės rūšiai numato minimalią ribą, bausmę skiriant pavojingamrecidyvistui jos peržengti negalima.

36. Skirdamas švelnesnes bausmės rūšis, nei numatyta straipsniosankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, teismas nėra apribojamas,kurią švelnesnės bausmės rūšį parinkti, išskyrus tas bausmės rūšis,kurios numatytos straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje.Pavyzdžiui, už transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimą (BK 282 str.) kaltininkas gali būti baudžiamas areštu arba laisvėsatėmimu iki penkerių metų. Tokiu atveju areštas, nors jis ir laikytinasšvelnesne bausmės rūšimi nei laisvės atėmimas, neskiriamas, nes tokia bausmės rūšis gali būti paskirta ir netaikant komentuojamo straipsnio nuostatų. Tokios bausmės švelninimo būdas taikytinas tada, kaiteismas nustato, kad teisiamajam ir švelniausioji sankcijoje numatytabausmės rūšis yra per griežta bausmė.

356

37. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje (kaip ir BK 61 str. 5 dalyje)numatyta galimybė švelninti bausmę organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariams, kurie bendradarbiauja su teisėsaugosinstitucijomis. Šios dalies straipsnio taikymo sąlygos (išskyrus trečiąją sąlygą - nužudymas padarytas dėl grasinimo ar prievartos arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo nužudant buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis nužudyti ar kėsinantis nužudyti) yra analogiškos numatytoms BK 61 str. 5 dalyje (apie tai plačiau žr. BK 61 str.komentarą).

38. G r a s i n i m o bei p r i e v a r t o s sąvokos aiškintinosadekvačiai psichinės bei fizinės prievartos sąvokoms (apie tai plač i a u ž r . B K 5 9 s t r . k o m e n t a r ą ) .

39. Apie kal t in inko kaip bendr ininko v a i d m e n s a n t r a e i l i š -k u m ą ž r . š i o s t r a i p s n i o k o m e n t a r o 2 6 p u n k t ą .

40. Apie r e n g i m ą s i p a d a r y t i n u s i k a l s t a m ą v e i k ąž r . B K 2 1 s t r . k o m e n t a r ą .

41.Apie p a s i k ė s i n i m ą p a d a r y t i n u s i k a l s t a m ą v e i k ąžr. BK 22 str. komentarą.

42. Paskyrus švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę nėra draudžiama atidėti jos vykdymą, tačiau turi būti nustatyti visi BK 75 str.numatyti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai. Pavyzdžiui,jei padarytas nusikaltimas yra sunkus ar labai sunkus, o bausmė, norsir švelninta, nėra didesnė kaip treji laisvės atėmimo metai, jos vykdymo atidėti negalima.

43. Skirdamas švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę teismasapkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad bausmėšvelninta remiantis BK 62 str. ir šio straipsnio dalis ir punktus, kuriaisremiamasi švelninant bausmę. Be to, nuosprendyje nurodomi motyvaituri atitikti įstatyme numatytas straipsnio taikymo sąlygas.

44. Švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali paskirti tiekpirmosios, tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teismas.

357

63 Straipsnis. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmęuž kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas galibausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskirasnusikalstamas veikas bausmei.

3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtosuž vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtosšvelnesnės bausmės.

4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamosšvelnesnės bausmės.

5. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai:1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą irpriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijomspagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius;3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimoarba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

6. Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būtiapimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiautaiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar išdalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis. (Lietuvos Respublikos2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, isigat. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr.108-4030) redakcija)

7. Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinėsubendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, ojeigu skiriama kitos rūšies bausmė, - šio kodekso nustatyto tos rūšiesbausmės maksimalaus dydžio. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstaty -mo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

8. Negalima skirti tokios subendrintos bausmės rūšies, kuri nebuvopaskirta už atskiras nusikalstamas veikas. (Lietuvos Respublikos 2004 m.liepos 5 d. įstatymo Nr. !X-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

9. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai ponuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojojebyloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atliktapagal ankstesnį nuosprendį. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymoNr. LY-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

10. Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jispadarė tęstinę nusikalstamą veiką. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d.įstatymo Nr. 1X-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

1. Paprastai kelių nusikalstamų veikų padarymas rodo didesnį kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės doktrinoje komentuojamame straipsnyje numatytos nuostatos vadinamos bausmiųskyrimo taisyklėmis esant nusikalstamų veikų sutapčiai.

2. K e l i ų n u s i k a l s t a m ų v e i k ų padarymas kaip prielaidaskirti bausmę pagal nusikalstamų veikų sutaptį reiškia, kad:

1) bent dvi asmens padarytos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis, kurios sudaro atskirasnusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis ir turi savarankiškassankcijas. Nusikalstamų veikų sutaptį gali sudaryti tiek nusikaltimai,tiek baudžiamieji nusižengimai, tiek nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Bausmė skiriama pagal nusikalstamų veikų sutapties taisykles ir tais atvejais, kai dalis veikų kvalifikuojama kaip baigta nusikalstama veika, o dalis - kaip nutrūkusi rengimosi ar pasikėsinimostadijoje arba kaip padaryta bendrininkaujant;

2) asmuo bent už dvi iš padarytų veikų nėra nuteistas ir nėra kitųteisinių kliūčių vykdyti baudžiamąjį jo persekiojimą dėl tų veikų (pavyzdžiui, asmuo nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BKnumatytais pagrindais, yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėtoatstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, nėra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir pan.). Be to, tais atvejais,kai asmuo, teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (apie tai plačiau žr. BK 38 str.komentarą), per vienerius metus padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamos priežasties nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, taip pat kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybėspagal laidavimą (apie tai plačiau žr. BK 40 str. komentarą), laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teisinas gali spręsti dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon

358 359

Bendroji dalis, VIII skyriu s 63 straipsnis Bendroji dalis, VIII skyrius 63 straipsnis

360 atsakomybėn už visas nusikalstamas veikas, o jei toks asmuo per paminėtą laikotarpį padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis spren-dimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir spren-

džiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas pada-rytas nusikalstamas veikas.

3. Skirdamas bausmę pagal nusikalstamų veikų sutaptį, iš pradžiųteismas atskirai kvalifikuoja kiekvieną veiką pagal BK straipsnį ar jodalį. Po to, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, paskiria bausmę už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, ovėliau -

galutinę subendrintą bausmę.

4. Jei asmuo pripažįstamas kaltu dėl keleto nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių viena padaryta nesulaukus aštuoniolikos metų, o kitajau esant pilnamečiu, teismas iš pradžių turėtų paskirti bausmę užnusikalstamą veiką, kurią asmuo padarė dar būdamas nepilnamečiu,atsižvelgdamas į BK 90 str. nuostatas, o vėliau - už nusikalstamąveiką, kurią padarė jau sulaukęs aštuoniolikos metų. Po to paskiriamagalutinė subendrinta bausmė.

5.Bausmės skyrimas už k i e k v i e n ą n u s i k a l s t a m ą v e i k ą a t s k i r a i reiškia, kad teismas priimdamas nuosprendį turi atskirai paskirti tam tikros rūšies, trukmės ir (arba) dydžio bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką. Jei teismas, esant BK numatytiems pagrindams, tai-ko švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimo taisykles (BK 62 str.) arba švelnesnės bausmės skyrimo taisykles, kai straipsnio sank-cijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str.), tokiais atvejais švelninamos bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, o po to subendrinamos. Amnestijos akto taikymo klausimai sprendžiami tik po to, kai subendrinamos už at-skiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.

6. G a l u t i n ė s u b e n d r i n t a b a u s m ė - bausmė, nustatoma įstatyme numatytais būdais subendrinus bausmes, paskirtas už atski-ras nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad galutinę subendrintą baus-mę gali sudaryti dvi bausmės: griežčiausia iš paskirtų už nusikalstamą veiką ir teismo nuožiūra parinkta iš paskirtų už kitas nusikalstamas veikas (apie tai plačiau žr. BK 42 str. komentarą). Be to, esant pa-grindui, kartu su galutine bausme turi būti skiriamas turto konfiskavi-mas (apie tai plačiau žr. BK 72 str. komentarą) ir (arba) uždraudimas naudotis specialia teise (apie tai plačiau žr. BK 68 str. komentarą). Pagal galutinę subendrintą bausmę sprendžiama apie taikomus teisi-

nius padarinius nuteistajam: bausmės rūšį, trukmę (dydį) ir (ar) teistumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nurodoma tik paskyrus galutinę subendrintą bausmę.

7. Jei teismas, esant BK numatytiems pagrindams, atideda bausmės vykdymą (BK 75 str.), tai nurodoma ne skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, o paskyrus galutinę subendrintą bausmę.

8. Galutinė subendrinta bausmė skiriama teismui apėmus arba visiškai ar iš dalies sudėjus bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas. Bausmių apėmimo būdą teismas taiko tik komentuojamostraipsnio 5 dalyje numatytais atvejais (apie tai plačiau žr. šio straipsnio komentaro 9 punktą), o visais kitais atvejais - visiško arba daliniobausmių sudėjimo būdą. Teismas gali taikyti tik vieną galutinėssubendrintos bausmės skyrimo būdą, išskyrus atvejį, kai dalis paskirtųbausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos. Šiuo atveju teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po tošiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomispaskirtomis bausmėmis.

9. Subendrinant bausmes apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnę. Subendrinti a p ė m i m o b ū d u galima ne tik tospačios, bet ir skirtingų rūšių bausmes. Sprendžiant bausmių griežtumoklausimą turi būti vadovaujamasi bausmių sistemos sąrašu (apie taiplačiau žr. BK 42 str. komentarą), kur bausmės išvardintos nuosekliai nuo švelniausios iki griežčiausios. Jei paskiriamos vienarūšės bausmės, griežtesne bausme laikytina bausmė, kurios trukmė ir (arba) dy

dis yra didesni. Galutinė subendrinta bausmė, paskirta apėmimo būdu, prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas. Tik apėmimo būd

u galima subendrinti bausmes, kai:1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Idealiąja

nusikalstamųveikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dviar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BKstraipsniuose. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojas, bendrininkaudamassu asmeniu, gabenančiu privalomus pateikti muitinei daiktus, už užmokestį praleidžia per valstybės sieną gabenamus privalomus pateiktimuitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžių sumą. Tokiu atveju vienoje valstybės tarnautojo veikoje galime įžvelgti ir kontrabandos (BK 199 str.), ir kyšininkavimo (BK 225 str.) nusikaltimų požymių;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Tokiu atveju baudžiamasis įstatymas nustato ir materialųjį (vei-

361

362 kos labai skiriasi pagal pavojingumą), ir formalųjį (veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms) kriterijus, ku-rie turi būti abu vienu metu. Apie nusikalstamų veikų pavojingumą, nusikalstamų veikų rūšis ir kategorijas plačiau žr. BK 10, 11 str. ko-

mentarus. Pažymėtina, kad materialusis ir formalusis kriterijai tarpusavyje susiję, nes nusikalstamų veikų rūšys bei nusikaltimų kategorijos išskiriamos būtent pagal veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad tais atvejais, kai padarytos veikos priskiriamos

nusikalstamoms veikų rūšims ar kategorijoms per vieną ar kelias grupes, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, baudžiamasis nusi-žengimas ir apysunkis nusikaltimas bei pan., veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Tais atvejais, kai padarytos veikos priskiriamos panašioms nusikalstamoms veikų

rūšims ar kategorijoms, pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas ir neatsargus nusikaltimas bei pan., būtina įvertinti, ar jos labai skiriasi pagal pavojingumą, t. y. palyginti jų kėsinimosi objektus, dalykus (nukentėjusiuosius), padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan.;

3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo, o nepilnamečiams - dešimt metų laisvės atėmimo (žr. BK 90 str. 5 dalies komentarą) arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šis reikalavimas yra susijęs su taisykle, kad galutinė subendrinta baus-mė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė - šiame kodekse nustatyto maksimalaus tos rū-šies bausmės dydžio. Kadangi laisvės atėmimas iki gyvos galvos yra absoliučiai apibrėžta griežčiausia bausmės rūšis, o dvidešimt metų -ilgiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė, numatyta BK Bendrojoje dalyje ir Specialiosios dalies straipsnių sankcijose, baus-mių sudėjimas praktiškai neįmanomas ir tokio dydžio bausmės priva-lomai turi apimti kitas švelnesnes bausmes.

10. Subendrindamas bausmes s u d ė j i m o b ū d u teismas, skirdamas galutinę bausmę, visiškai ar iš dalies sudeda bausmes, pa-skirtas už atskiras nusikalstamas veikas. Sudedant bausmes teismas, vadovaujantis BK 65 str. nurodytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kuriose nurodytas laisvės atėmimo, arešto, laisvės apri-bojimo ir viešųjų darbų santykis su kitomis bausmėmis, išrenka griež-čiausią bausmės rūšį iš paskirtų už nusikalstamą veiką, po to į tokios rūšies bausmę pakeičia visas kitas paskirtas bausmes ir jas prideda prie griežčiausios bausmės. Reiktų atkreipti dėmesį, jog BK numatyta, kad tam tikros bausmės (pavyzdžiui, bauda) nekeičiamos ir skiriamos

kartu su kitomis bausmėmis, arba jame apskritai nenumatytos atskirų bausmių sudėjimo ir keitimo kitomis bausmėmis taisyklės (pavyzdžiui, viešųjų teisių atėmimo, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo atveju). Šių bausmių negalima subendrinti jas visiškai ar iš dalies sudedant su kitomis bausmėmis (apie tai plačiau žr. BK 65 str. komentarą). Jos gali būti subendrinamos tik taikant apėmimo būdą arba skiriamos kaip antra bausmė (apie tai plačiau žr. BK 42 str. komentarą).

11. Kai bausmės v i s i š k a i s u d e d a m o s , prie griežčiausiosbausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką, pridedamos visoskitos paskirtos bausmės, o kai bausmės iš dalies sudedamos - priegriežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką, švelnesnės bausmės pridedamos iš dalies. Jei iš dalies sudedamos skirtingų rūšių bausmės, prie griežtesnės rūšies bausmės pridedama dalisšvelnesnės rūšies bausmės. Jei prie griežčiausios bausmės iš daliespridedamos kelios švelnesnės bausmės, teismas gali pridėti arba kiekvienos iš paskirtų bausmių dalį, arba jų sumos dalį.

12.Sudedant bausmes iš dalies galutinė bausmė pagal dydį (trukmę) turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskirasnusikalstamas veikas, tačiau galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšiesgalutinė bausmė - maksimalaus BK nustatyto tos rūšies bausmėsdydžio. Jei skiriant bausmes už kelias nusikalstamas veikas už vieną išnusikalstamų veikų paskirtas maksimalus BK nustatytos tos rūšiesbausmės dydis, ta bausmė turi apimti švelnesnes bausmes arba ji skiriama kartu su kitomis bausmėmis. Pažymėtina, kad juridiniams asmenims ir nepilnamečiams numatyti skirtingi maksimalūs skirtinos baus

mės dydžiai. Be to, pagal nusikalstamos veikos sunkumą diferencijuojami maksimalūs baudos dydžiai (apie tai plačiau žr. BK 47 str. komentarą).

13.

Galutinė subendrinta bausmė gali būti tik tos rūšies, kuri paskirta už atskiras nusikalstamas veikas, pavyzdžiui, jei asmeniui nė užvieną iš nusikalstamų veikų nepaskirtas laisvės atėmimas, laisvėsatėmimo bausmė negali būti ir galutinė subendrinta bausmė.

14. Komentuojamo straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais,kai nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimopadarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tokiais atvejaisteismas paskiria bausmę už naujai paaiškėjusi nusikaltimą ar baudžia-

363

mąjį nusižengimą, o vėliau ji subendrinama su anksčiau paskirta baus-me. Tačiau bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuo-sprendį laikas, privalo būti įskaitytas į galutinės subendrintos baus-mės laiką. Jei daliai bausmės, paskirtos pirmuoju nuosprendžiu, buvo pritaikyta amnestija arba malonė ir asmuo nuo jos buvo atleistas, ta bausmės dalis nesubendrinama ir neįskaitoma.

15. Jei nustatoma, kad asmuo yra padaręs kelias nusikalstamasveikas iki priimant nuosprendį pirmojoje byloje, teismas iš pradžiųpaskiria bausmę pagal kiekvieną straipsnį ar jo dalį atskirai, o po to -subendrintą bausmę. Vėliau ši subendrinta bausmė subendrinama subausme, nuosprendžiu paskirta pirmojoje byloje.

16. Jei kitos asmens nusikalstamos veikos išaiškinamos jau ponuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, ši aplinkybė netrukdo teismui spręsti klausimo dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu.

17. Jei pirmuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas nebuvo atidėtas, subendrintos bausmės vykdymas taip pat nėra atidedamas.

18.Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. T ę s t i n ė n u s i k a l s t a m a v e i k a - viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą ir kurias apima vieninga kaltinin-ko tyčia. Padarytos veikos epizodai laikomi vienos nusikalstamos vei-kos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato. Nustačius vie-ningą tyčią, jos realizavimo laikas nėra reikšmingas. Tokiu būdu pada-rytos veikos laikytinos vienos nusikalstamos veikos epizodais, ir pati nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį.

19. Jeigu jau paskyrus bausmę paaiškėja nusikalstamos veikos epizodas, padarytas iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, ne-sudarantis savarankiškos nusikalstamos veikos, įsiteisėjęs teismo nuo-sprendis gali būti panaikintas, byla atnaujinama ir nagrinėjama kaip dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 443-450 str. nustatyta tvarka.

64 Straipsnis. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika

1. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimolaikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naująnusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę užnaują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

2. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtosbausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.

3. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtosbausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmėsdalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtosbausmės dalis.

4. Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrintabausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeiguskiriama kitos rūšies bausmė, - šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

5. Jeigu už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimoiki gyvos galvos bausmė, bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

1- Komentuojamame straipsnyje numatytos bausmės skyrimo tai-syklės taikomos asmeniui, kuris: a) neatlikęs nuosprendžiu paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą (taip pat ir asmeniui, kuris lygti-nai paleistas iš pataisos namų pagal BVK lygtinio paleidimo laikotar-piu) veiką; b) naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atidėjus bausmės vykdymą (BK 75 ir 92 str.); c) lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą padarė naują nusikals-tamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu (BK 77 ir 94 str.). Baudžia-mosios teisės doktrinoje tokie atvejai vadinami bausmės skyrimu esant nuosprendžių sutapčiai.

364 365

2. N u t e i s t a s i s , n e a t l i k ę s p a s k i r t o s bausmės, yraasmuo, kuriam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuojam buvo paskirta bausmė arba bausmės vykdymas buvo atidėtas, irasmuo neatliko paskirtos bausmės arba nėra praėjęs bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Tokiu atveju nėra reikšminga, ar asmuo neatliko jam paskirtos bausmės dėl savo, ar dėl valstybės, kitų institucijų,kurios atsakingos už bausmės vykdymą, kaltės.

3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, kai pasibaigia terminai apeliaciniam skundui paduoti, ir jis nėra apskundžiamas.Jei paduodamas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjanuo jo paskelbimo dienos. Jei apeliacinės arba kasacinės instancijosteismas pakeičia įsiteisėjusį teismo nuosprendį, galutinė bausmė nustatoma remiantis šios instancijos teismo priimta nutartimi.

4. Jei dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos jau yra suėjęapkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai, bausmė, paskirta už tokią veiką, nėra subendrinama su bausme, paskirta už naujos nusikalstamos veikos padarymą.

5. Asmuo laikomas p a d a r i u s i u naują nusikalstamą veiką, jei po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dėl anksčiau padarytos veikos jis padarė naują veiką, kuri kvalifikuojama pagal skirtingusarba vieną BK straipsnį ir kuri sudaro atskirą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (-is) bei turi savarankišką sankciją (-as).

6. Jei asmuo iki bausmės už vieną nusikalstamą veiką paskyrimopadarė kitą tęstinę ar trunkamąją nusikalstamą veiką, kuri tęsėsi ir poapkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, galutinė subendrinta bausmė skiriama remiantis šiame straipsnyje numatytomis taisyklėmis.

7. Skirdamas bausmę pagal nuosprendžių sutaptį teismas iš pradžių paskiria bausmę už naują nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą. Skiriant bausmės rūšį, trukmę ir (arba) dydį, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (apie tai plačiau žr. BK 54 str.komentarą), tačiau atsižvelgiama ir į tai, ar naujos veikos padarymometu ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė dar nebuvo atlikta.

8. Paskyręs bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką, teismas vėliau ją subendrina su neatliktos bausmės dalimi. Apie galutinęsubendrintą bausmę plačiau žr. BK 63 str. komentaro 6 punktą.

9. Nustatant n e a t l i k t o s paskirtos bausmės dalį asmeniui,kuris nėra atlikęs jam paskirtos bausmės, imama ta bausmės dalis, kuriasmeniui liko atlikti nuo tada, kai dėl naujos nusikalstamos veikospriimtas nuosprendis.

10. Nustatant neatliktos bausmės dalį asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė b a u s m ė s vykdymo a t i d ė j i m o l a ik o t a r p i u , neatlikta bausme laikytina visa nuosprendžiu paskirta iratidėta bausmė. Net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminams asmuo nelaikomas atleistu nuo bausmės, iki teismas galutinaiatleidžia asmenį nuo bausmės (apie tai plačiau žr. BK 75 str. komentarą). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr.25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą", jeinaują nusikalstamą veiką padarė asmuo, nesantis galutinai atleistasnuo bausmių, kurių vykdymo atidėjimo laikas yra pasibaigęs, teismasbyloje dėl naujo nusikaltimo padarymo skelbia pertrauką arba atidedabylos nagrinėjimą iki bus išspręstas galutinio atleidimo nuo atidėtųbausmių klausimas.

11. Nustatant neatliktos bausmės dalį asmeniui, kuris buvo lygtinaiatleistas nuo bausmės prieš terminą, imama likusi ir realiai neatliktabausmės dalis, iki asmuo buvo lygtinai atleistas nuo bausmės priešterminą. Asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės, laikytinas visiškai atlikęs bausmę tik pasibaigus nuosprendžiu paskirtos bausmės laikui(apie tai plačiau žr. BK 77 str. komentarą). Neatliktos bausmės dalimi laikytina bausmės dalis, kuri liko asmeniui atlikti, o ne laikotarpis ikinuosprendžiu paskirtos bausmės pasibaigimo. Pavyzdžiui, asmuo buvo nuteistas laisvės atėmimu už neatsargų ar nesunkų nusikaltimą arapysunkį tyčinį nusikaltimą ir atlikęs pusę paskirtos bausmės buvolygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą (BK 77 str. 1 dalies1 punktas), tačiau prieš pasibaigiant nuosprendžiu paskirtos bausmėslaikui padarė naują nusikalstamą veiką. Tokiu atveju neatlikta bausmėsdalimi laikytina pusė paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės.

12. Jei paskirta bausmė, kurios asmuo neatliko, buvo švelninta (pritaikius amnestijos aktą ar pan.), subendrinama neatlikta sušvelnintosbausmės dalis. Jei už padarytą nusikalstamą veiką asmuo buvo visiškai atleistas nuo bausmės, bausmė, nuo kurios asmuo yra visiškaiatleistas, nesubendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme.

366 367

Bendroji dalis, VIII skyrius 64 sti Bendroji dalis, VIII skyrius 64 straipsnis

13. Teismas negali keisti pirmuoju nuosprendžiu paskirtos baus-mės. Remiantis 1997 m. sausio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija, jei nustatoma, kad bausmė pirmuoju nuosprendžiu buvo paskirta pažeidžiant baudžiamųjų įstatymų nuostatas (pavyzdžiui, pir-muoju nuosprendžiu buvo nepagrįstai atidėtas bausmės vykdymas), teismas, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, iš esmės nau-juoju nuosprendžiu pašalina ir pirmajame nuosprendyje padarytą klaidą.

14. Bausmių subendrinimui pagal nuosprendžių sutaptį reikšmin-ga, ar pirmuoju nuosprendžiu paskirta bausmė jos vykdymo stadijoje buvo pakeista kita bausme ar baudžiamojo poveikio priemone. Tais atvejais, kai asmuo faktiškai atlieka kitą jam pakeistą bausmę, jis laiko-mas atliekančiu būtent šią bausmę, (pavyzdžiui, asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas pakeičia ją areštu ir pan.). Dėl to pagal naująjį nuosprendį paskirta bausmė, va-dovaujantis šio straipsnio nuostatomis, subendrinama su vykdymo stadijoje pakeista neatliktos bausmės dalimi.

15. Bausmės subendrinamos visiškai arba iš dalies jas sudedant. Bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelg-damas į galimybes individualizuoti bausmę. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iš d a l i e s s u d e d a - m o s, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 str. 3 dalis). Apie bausmių sudėjimą ir keitimą plačiau žr. BK 63 str. komentarą.

16. Subendrinta bausmė gali būti tik tos rūšies, kuri buvo paskirtabent vienu iš nuosprendžių. Subendrinant bausmes pagal nuosprendžių sutaptį, vadovaujamasi BK 65 str. numatytomis bausmių sudėjimo taisyklėmis. Jei paskyrus galutinę subendrintą bausmę nustatomos BK 75 str. numatytos sąlygos, bausmės vykdymas gali būti atidėtas.

17. Jei asmuo, neatlikęs jam paskirtos bausmės, padaro kelias nusikalstamas veikas, iš pradžių už jas paskirtos bausmės subendrinamos pagal BK 63 str. numatytas taisykles, o vėliau - pagal numatytasBK 64 str., t. y. prie jų visiškai ar iš dalies pridedama pagal pirmąjįnuosprendį neatliktos bausmės dalis.

18. Jei pirmuoju nuosprendžiu bausmės vykdymas nebuvo atidėtas, bausmei, subendrintai pagal šio straipsnio nuostatas, jos vykdymo atidėjimas taip pat neturėtų būti taikomas.

19. Pagal nuosprendžių sutaptį subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal ankstesnįjį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį. Tokiu būdu teismas, subendrindamas bausmes, nėra apribotas maksimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės už padarytą sunkiausiąnusikalstamą veiką.

20. Kai bausmės subendrinamos esant nuosprendžių sutapčiai, galutinė subendrinta bausmė bet kokiu atveju negali viršyti dvidešimtpenkerių metų laisvės atėmimo, o jei skiriama kitos rūšies bausmė, -šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Jeipagal abu nuosprendžius paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusiosbausmės ir griežtesnė iš subendrinamų bausmių yra maksimalaus tosrūšies bausmei nustatyto dydžio, griežtesnė bausmė apima švelnesnęarba skiriamos abi bausmės.

21. Jei už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bausmės subendrinamos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvosgalvos. Vadinasi, jei bent vienu iš nuosprendžių paskiriamas laisvėsatėmimas iki gyvos galvos, ši bausmė privalomai apima visas švelnesnes bausmes ir skiriama viena galutinė subendrinta bausmė.

368369

65 Straipsnis. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės

1. Paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles:1) viena laisvės atėmimo diena prilyginama:a) vienai arešto parai (1:1);b)dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2);2) viena arešto para prilyginama:a) dviejų MGL dydžio baudai (1:2);b) šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6);c) dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2);(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IK-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, N r. 38-1733) redakcija)

3) viena laisvės apribojimo diena prilyginama:a) trims viešųjų darbų valandoms (1:3);b) vieno MGL dydžio baudai (1:1);4) vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.

2. Teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuosenumatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Baudanekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas.

1. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja bausmių sudėjimo irkeitimo taisykles. Bausmės sudedamos, kai prie griežtesnės bausmėsvisiškai ar iš dalies pridedama kita bausmė, o keičiamos, kai vietojevienos bausmės paskiriama atlikti kita bausmė.

2. Bausmių sudėjimo ir keitimo nuostatos taikomos tada, kai skirtingų rūšių bausmės, skiriamos pagal nusikalstamų veikų (apie taiplačiau ir. BK 63 str. komentarą) ar nuosprendžių (apie tai plačiaužr. BK 64 str. komentarą) sutaptį, yra subendrinamos, arba kai nuosprendžio vykdymo metu asmuo piktybiškai vengia atlikti bausmę ardėl objektyvių priežasčių negali jos atlikti ir nevykdoma bausmė pakeičiama kitos rūšies bausme.

3. Sudedant ar keičiant arešto ar laisvės apribojimo bausmes sulaisvės atėmimu, viena arešto para arba dvi laisvės apribojimo dienosprilyginamos vienai laisvės atėmimo dienai.

4. Sudedant ar keičiant baudą, viešuosius darbus, laisvės apribojimą su areštu, viena dviejų minimalių gyvenimo lygių dydžių (MGL)bauda, šešios viešųjų darbų valandos, dvi laisvės apribojimo dienosprilyginamos vienai arešto parai.

5. Sudedant ar keičiant viešuosius darbus ar baudą į laisvės apribojimą, trys viešųjų darbų valandos ar vieno MGL dydžio bauda prilyginama vienai laisvės apribojimo dienai.

6. Jei bauda keičiama į viešuosius darbus, šešios viešųjų darbųvalandos prilyginamos vieno MGL dydžio baudai.

7. Subendrinant bausmes pagal nusikalstamų veikų arba nuosprendžių sutaptį švelnesnė bausmė subendrinama su griežtesne. Nustatant, kuri bausmė yra griežtesnė, vadovaujamasi bausmių sistema, kurioje bausmės išdėstytos nuo švelniausios iki griežčiausios (apie taiplačiau žr. BK 42 str. komentarą).

8. Subendrinant bausmes pagal nusikalstamų veikų ar nuosprendžių sutaptį (apie tai plačiau žr. B K 63, 64 str. komentarus) baudanekeičiama ir skiriama kartu su kitomis bausmėmis. Jei už kelias nusikalstamas veikas arba keliais nuosprendžiais buvo paskirtos tik baudos, jos gali būti subendrinamos apimant vienai kitą arba visiškai,arba iš dalies jas sudedant.

9. Bauda gali būti keičiama kitomis bausmėmis tik nuosprendžiovykdymo stadijoje, t. y. kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ji gali būti pakeista į viešuosius darbus, o kai asmuo vengiasavo noru ją sumokėti ir nėra galimybių jos išieškoti, bauda gali būtipakeista į areštą šiame straipsnyje numatytu santykiu. Be to, nuosprendžio vykdymo stadijoje viešieji darbai gali būti pakeisti baudaarba areštu, o laisvės apribojimas - areštu (apie tai plačiau žr. BK46, 48 str. komentarus).

10. BK nėra viešųjų teisių atėmimo ir teisės dirbti tam tikrą darbąarba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmių sudėjimo ir keitimo sukitomis bausmėmis taisyklių. Šios bausmės nėra keičiamos ir skiriamos kartu su kitomis bausmėmis. Jei skiriant bausmę už kelias nusikalstamas veikas ar pagal nuosprendžių sutaptį paskiriamos daugiaunegu dvi skirtingų rūšių galutinės bausmės, iš paskirtų bausmių paliekamos dvi bausmės, iš kurių viena turi būti griežčiausia, o kita parenkama teismo nuožiūra.

370 371

Bendroji dalis, VIII skyrius 65-66 straipsniai Bendroji dalis, VIII skyrius 66 straipsnis

11. Komentuojamas straipsnis draudžia dvigubą bausmių keitimą. Tai reiškia, kad galima keisti tik tas bausmes, kurių keitimas yra tiesio-giai numatytas BK 65 str.: areštą ar laisvės apribojimą — į laisvės atėmimą, baudą, viešuosius darbus, laisvės apribojimą- į areštą, vie-šuosius darbus - į laisvės apribojimą, baudą- į viešuosius darbus ar atvirkščiai. Atsižvelgiant į draudimą keisti bausmes du kartus negali-ma, pavyzdžiui, baudą keisti į viešuosius darbus, iš pradžių baudą pakeičiant į laisvės apribojimą, o vėliau laisvės apribojimo bausmę pakeičiant į viešuosius darbus ir pan.

66 Straipsnis. Kardomojo kalinimo {skaitymas į paskirtą bausmę

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2.Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagalšio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai.

1- Jei ikiteisminio tyrimo metu asmeniui buvo paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), teisinas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nusprendžia šią priemonę įskaityti į paskirtą bausmę. Tokia nuostata taikoma nepriklausomai, ar teismo sprendimas buvo priimtas pirmo-sios, ar apeliacinės ar kasacinės instancijos teisine, ar nagrinėjant by-lą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Analogiškus reikalavimus dėl kar-domojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę pripažino Europos žmo-gaus teisių komisija, nagrinėdama skundus (žr., pavyzdžiui, P. L. v. France Judgement of 2 April 1997, Reports 1997 - II).

2. K a r d o m a s i s k a l i n i m a s (suėmimas) - griežčiausiakardomoji priemonė, apimanti laikiną asmens laisvės atėmimą ir skiriama teisėjo ar teisino nutartimi, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti jų taikymui keliamų tikslų (BPK 121-122 str.). Be to, skiriant šią kardomąją priemonę reikia laikytis ir kitųjos skyrimo pagrindų bei sąlygų, numatytų BPK.

3. Kardomajam kalinimui (suėmimui) turi būti prilygintas ir į paskirtą bausmę įskaitomas dėl padarytos nusikalstamos veikos paskirtolaikinojo sulaikymo laikas (BPK 140 str.) bei laikas, praleistas stacionarioje ekspertizės įstaigoje, jei tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją byląreikia įtariamajam daryti medicininę ar teismo psichiatrijos ekspertizę(BPK 141 str.). Remiantis BPK 402 str. 2 dalimi, dėl paskirtų priverčia-

372

mųjų medicinos priemonių laikas, išbūtas sveikatos priežiūros įstaigo-je, taip pat turi būti įskaitomas į bausmės atlikimo laiką.

4. Komentuojamame straipsnyje numatyta nuostata dėl kardomojokalinimo (suėmimo) įskaitymo į visas paskirtas bausmes yra nauja,nes senajame BK numatytas privalomas kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymas nuteisus tik pataisos darbų be laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo bausmėmis. Paskirdamas kitų rūšių bausmes teismas galėdavo atsižvelgti, kad parengtinio tyrimo metu buvo paskirta ši kardomoji priemonė, ir sušvelninti paskirtą bausmę arba visiškai atleistikaltininką nuo bausmės atlikimo.

5. Kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo į kitas bausmes santykis turėtų būti nustatomas pagal BK 65 str. numatytą taisyklę, kurivieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilygina vienai laisvėsatėmimo ar arešto parai. Atsižvelgiant į tai, viena kardomojo kalinimo(suėmimo) diena turėtų būti prilyginama dviems laisvės apribojimodienoms, dviejų MGL dydžių baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms bei vienai laisvės apribojimo dienai.

6. Teismas, įskaitęs ikiteisminio tyrimo metu taikytą kardomąjį kalinimą (suėmimą) ir nustatęs BK 75 str. numatytus pagrindus, gali atidėti bausmės vykdymą.

7. BK nenumatyta, kokiu santykiu kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitomas į paskirtą viešųjų teisių atėmimo (BK44 str.) ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veiklaatėmimo (BK 45 str.) bausmę, todėl jei ikiteisminio tyrimo metu asmeniui taikomas kardomasis kalinimas (suėmimas), o vėliau paskiriamaviena iš šių bausmių, teismas į tokią aplinkybę turėtų atsižvelgti irsušvelninti skiriamą bausmę.

8. Jei kardomojo kalinimo (suėmimo) ar kitos laisvę apribojančiospriemonės, paskirtos BPK nustatyta tvarka, taikymo trukmė atitinka arviršija paskirtos bausmės terminą, teismas įskaito šį laiką į paskirtąbausmę ir visiškai atleidžia asmenį nuo bausmės atlikimo.

373

Bendroji dalis, IX skyrius 67 straipsnis Bendroji dalis, IX skyrius 67 straipsnis

IX SKYRIUS

(67-74 straipsniai)

BAUDŽIAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS IR JŲ SKYRIMAS

67 Straipsnis Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmėspaskirtį.

2. Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šiokodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmėsšio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šiosbaudžiamojo poveikio priemonės:1) uždraudimas naudotis specialia teise;2) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;3) nemokami darbai;4) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;5) turto konfiskavimas.(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495, įsigal. 2003 m. gegužės I d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

3. Uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būtiSkiriami kartu SU bausme. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr.IK-2314. įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

4. Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodeksoVI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šiokodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamas turtokonfiskavimas. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314,

įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

5. Juridiniam asmeniui gali būti skiriamas turto konfiskavimas. (LietuvosRespublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. 1X-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d.(Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. 1X-2314, įsigal. 2004 m. liepos13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

I. Komentuojamo BK IX skyriuje įtvirtintas naujas baudžiamosios teisės Bendrosios dalies institutas - baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas. Šio instituto atsiradimą sąlygojo keletas priežasčių. Pirma, baudžiamojo poveikio priemonių įteisinimas sudaro teisines są-lygas platesniam baudžiamosios atsakomybės individualizavimui ir di-ferencijavimui, nes teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalsta-mos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, gali skirti bausmę, arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir taikyti baudžiamojo poveikio priemones arba atleisti nuo baudžiamo-sios atsakomybės ar bausmės. Antra, naujajame BK įteisinus mažiau-siai pavojingų nusikalstamų veikų rūšį - baudžiamuosius nusižengi-mus, atsirado būtinumas turėti tokias baudžiamosios atsakomybės prie-mones, kurios galėtų pataisyti asmenis, padariusius tokio pobūdžio veikas, ir kurios nebūtinai sąlygotų bausmei būdingus padarinius. Trečia, esminius ginčus dėl savo pagrįstumo kėlė viena iš griežčiausių papildomų bausmių - turto, kuris priklauso kaltininkui pagal nuosa-vybės teisę, teisėtai įgijus (paveldėtas, dovanotas, pirktas ir pan.), konfiskavimas. Šiuo metu daugelyje užsienio valstybių baudžiamuo-siuose įstatymuose numatyta, jog teisiškai pagrįstas yra nusikaltimo įrankių, priemonių, turto, kuris yra įgytas nusikalstamu būdu, arba naudos, kuri gauta paleidus apyvarton nusikalstamai įgytą turtą, kon-fiskavimas. Tačiau tokio turto konfiskavimą vargu ar galima laikyti kriminaline bausme, nes nuteistasis netenka to, kas jam nepriklausė. Komentuojamame BK skyriuje numatytas turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė, apimanti tik nusikaltimo įrankių, prie-monių ar nusikalstamos veikos rezultatą, leidžia teisiškai pagrįstai iš-spręsti šią problemą.

2. Baudžiamojo p o v e i k i o priemonė - teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, at-leisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir lais-ves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti baus-mės paskirtį. Savo esme ir turiniu baudžiamojo poveikio priemonės labai panašios, tačiau ne tapačios bausmėms, nes skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai ir pan. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės - viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Jas skiria teismas asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, ne-atsargų, nesunkų, apysunkį ar sunkų nusikaltimą ir atleistam nuo bau-džiamosios atsakomybės ar bausmės. Pažymėtina, kad BK numato ga-limybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir sunkų nusikaltimą

374 375

376 padariusį asmenį (apie tai plačiau žr. BK 391 str. komentarą). Visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės rūšys, kai tai-komos baudžiamojo poveikio priemonės, nereiškia visiško (besąlygi-nio) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Baudžia-

mojo poveikio priemonės turi privalomą nusikaltusiam asmeniui pobūdį, o jų (išskyrus turto konfiskavimą) vykdymo vengimas sudaro bau-džiamąjį nusižengimą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę (žr. BK 243 str. komentarą), tačiau pabrėžtina, kad baudžiamojo poveikio prie-

monių taikymas neužtraukia teistumo.

3. Komentuojamo straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (apie taiplačiau žr. BK 41 str. komentarą). Taigi akivaizdu, kad atleidimu nuobaudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir

baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiamakriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo aratėmimo ir 1.1.

4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti paskirtos pilnamečiui asmeniui:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;2) turtinės žalos atlyginimas ar jos pašalinimas;3) nemokami darbai;4) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;5) turto konfiskavimas.

5. Išvardintų priemonių baudžiamasis poveikis pasireiškia tuo, kadjos suvaržo asmenų, padariusių nusikalstamą veiką, teises ir laisvesarba nustato specialias pareigas, kurių paskirtis daugiau auklėjamojonegu baudžiamojo pobūdžio. Siekiant surasti geriausią poveikio priemonę kaltininkui, įstatyme paliekama teismui diskrecija parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones ir jų skaičių. Be to, jeiguasmuo paskirtos poveikio priemonės įvykdyti negali, leidžiama vykdymo procese ją pakeisti kita. Tai reiškia, jog įstatyme daugiausiadėmesio skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį asmeniui. Baudžiamojo poveikio priemonės pagal savoesmę ir daromą poveikį nėra vienareikšmės, sąlyginai jas galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmą grupę sudarytų priemonės, turinčiosprevencinį pobūdį (pavyzdžiui, uždraudimas naudotis specialia teise:vairuoti transporto priemonę, medžioti, žvejoti, nusikaltimo įrankių,priemonių ar nusikaltimu gautos naudos konfiskavimas). Šios grupės

priemonių paskirtis - padėti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Antrą grupę sudarytų priemonės, kuriomis siekiama nukentėjusiojo nuo nusikaltimo teisių atstatymo (turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų padarymo fondą). Pabrėžtina, kad šiuo metu tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių baudžiamoji teisė ėmė skirti daugiau dėmesio nukentėjusiajam, ne tik kaltininko nubaudimui. Tokiu būdu bent iš dalies švelninamas psichologinis nukentėjusiojo šokas, mažinami realiai patirti materialiniai nuostoliai, kurie atsirado dėl nusikalstamos veikos padarymo. Trečią grupę sudarytų priemonės, kuriomis siekiama pataisyti kaltininką (nemokami darbai). Darbas ir pagalba neįgaliesiems, jų aprūpinimo problemos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigų gyvavimo ir veiklos atmosfera gali as-menį, padariusį nusikalstamą veiką, paveikti stipriau nei pakankamai griežta bausmė.

6. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos tik pilnamečiams asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Nepilnamečiams asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės arbausmės, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės (apietai plačiau žr. BK XI skyriaus komentarą) bei turto konfiskavimas(apie tai plačiau žr. šio straipsnio komentaro 12 punktą). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiams asmenims,atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistiems nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės gali būti paskirtos ir kitais BK nustatytais atvejais, pavyzdžiui, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam ribotai pakaltinamam asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkįnusikaltimą (apie tai plačiau žr. BK 18 str. 2 dalies komentarą),

jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų (apie tai plačiau žr. B K 46 str. 5 dalies komentarą), dėlobjektyvių

priežasčių negali įvykdyti laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų (apie tai plačiau žr. BK 48 str. 9 dalies komentarą).

7. BK VI skyriuje numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, ar nusikalstamaveika prarado pavojingumą (BK 36 str.), nusikaltimo mažareikšmiškumas (BK 37 str.), kaltininkas susitaiko su nukentėjusiuoju (BK 38 str.),yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 39 str.), asmuo padėjoatskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių pa-

377

darytas nusikalstamas veikas (BK 39' str.); asmens perdavimas pagal laidavimą (BK 40 str.).

8. Pažymėtina, kad kai kuriomis atleidimo nuo baudžiamosios at-sakomybės rūšimis numatytos specifinės atleidimo nuo baudžiamo-sios atsakomybės sąlygos (pavyzdžiui, atleidimas pagal laidavimą), todėl tokiais atvejais reikėtų ypač atidžiai taikyti baudžiamojo povei-kio priemones, siekiant išvengti atleidimo nuo baudžiamosios atsako-mybės sąlygų ir baudžiamojo poveikio priemonių tarpusavio priešta-ravimo ar dubliavimo.

9. BK X skyriuje numatyti tokie atleidimo nuo bausmės pagrindai: bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.), atleidimas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 str.), lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme (BK 77 str), amnestija (BK 78 str.) ir malonė (BK 79 str.). Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymas atleidimo nuo bausmės atveju gali būti ribojamas remiantis kitomis taisyklėmis, pavyzdžiui, atleidimo nuo bausmės, kai sutrinka psichika ir dėl to asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti atveju, asmeniui gali būti paskirtos tik priverčiamosios medicinos prie-monės (apie tai plačiau žr. BK 76 str. komentarą), baudžiamojo po-veikio priemonė, išskyrus turto konfiskavimą, negali būti skiriama su bausme, todėl baudžiamojo poveikio priemonė negali būti paskirta neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pakeitus švelnesne bausme (apie tai plačiau žr. BK 77 str. komentarą), baudžiamojo poveikio priemonę paskirti gali t i k teismas, todėl jos negali paskirti nei Seimas amnestijos aktu (apie tai plačiau žr. BK 78 str. komentarą), nei Res-publikos Prezidentas malonės tvarka (apie tai plačiau žr. BK 79 str. komentarą) ir pan.

10. Pažymėtina, kad kai kuriomis atleidimo nuo bausmės rūšimis numatytos specifinės atleidimo nuo bausmės sąlygos (pavyzdžiui, bausmės vykdymo atidėjimo atveju), todėl tokiais atvejais reikėtų ypač atidžiai taikyti baudžiamojo poveikio priemones, siekiant išvengti at-leidimo nuo bausmės sąlygų ir baudžiamojo poveikio priemonių tar-pusavio prieštaravimo ar dubliavimo.

11. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta bendros taisyklės,pagal kurią baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotisspecialia teise ir turto konfiskavimas - gali būti paskirtos kartu subausme, išimtis. Apie uždraudimą naudotis specialia teise, turto konfiskavimą ir jų skyrimą plačiau žr. BK 68 ir 72 str. komentarą.

12. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad baudžiamojopoveikio priemonė - turto konfiskavimas gali būti skiriama ir nepilnamečiui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI arXI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistas nuo bausmės BKX skyriuje numatytais pagrindais. Apie turto konfiskavimo taikymonepilnamečiams ypatybes žr. BK 72 str. komentarą.

13. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas gali būti taikomas ir juridiniam asmeniui. Tokiu atveju neturireikšmės, ar juridinis asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.Gali būti, kad juridinis asmuo įgijo turto darydamas nusikalstamasveikas, tiesiogiai ar netiesiogiai buvo susietas su neteisėtu pelno gavimu arba kaltininkas sukūrė juridinį asmenį ar investavo į jau egzistuojantį juridinį asmenį nusikalstamu būdu gautas lėšas, kad jos duotų jam legalaus pelno ir pan. (plačiau žr. BK 72 str. komentarą).

14. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje nustatyti keli baudžiamojopoveikio priemonių skyrimo principai. Pirma, įstatymas suteikia teismuiteisę pačiam parinkti, kurią (ar kurias) iš įstatymo numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikyti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Reiktų atkreipti dėmesį, kad šią teisętam tikrais atvejais riboja baudžiamojo poveikio priemonės turinys, pavyzdžiui, turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą galima skirti tik tada,kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai (apie tai plačiau žr. BK 69 str. komentarą). Antra, įstatymas neriboja šių priemonių skaičiaus, kuris gali būtipritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės arbausmės. Skiriant dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, josturi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemoniųsuderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienos iš jų vykdymui, pavyzdžiui, kažin ar būtų teisinga, jeigu teismas kaltininkui paskirtų turtinėsžalos atlyginimą ar pašalinimą kartu su įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jei toks dvigubas finansinis reikalavimas būtųsunkiai įvykdomas dėl turtinės kaltininko padėties ir pan.

378 379

Bendroji dalis, IX skyrius 68 straipsnis

Bendroji dalis, IX skyrius 68 straipsnis

68 Straipsnis. Uždraudimas naudotis specialia teise

1.Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teisevairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotiginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasisšiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. (Lietuvos Respublikos2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. LY-2314, Įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr.108-4030) redakcija)

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių ikitrejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimoterminą.

1. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise. U ž d r a u d i m a s n a u d o t i s s p e c i a l i a t e i s e - terminuotas draudimas naudotis specialia teise (teisėmis), kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise (teisėmis). Pažymėtina, kad BK numato šiai bau-džiamojo poveikio priemonei panašią bausmę - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą (apie lai plačiau žr. BK 45 str. komentarą), tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Bausmės atveju atimama teisė dirbti su profesine veikla susijusį darbą arba užsiimti profesine veikla, o baudžiamojo poveikio priemonės atveju uždraudžiama tik naudotis specialia teise. Bausmės atveju teisė dirbti tam tikrą darbą (vairuotojo, mokytojo, gydytojo ir pan.) arba užsiimti tam tikra veikla (komercine, ūkine ir pan.) atimama tam tikram laikui, o baudžiamojo poveikio priemonės atveju tik draudžiama tam tikrą laiką ja naudotis. Atlikęs bausmę asmuo, norėdamas dirbti darbą arba užsi-imti veikla, į kuriuos teisė buvo atimta, turi nustatyta tvarka gauti leidimą, licenciją, išlaikyti egzaminus ir pan., tuo tarpu pasibaigus teis-mo nustatytam terminui, kuriam buvo uždrausta naudotis specialia teise, jos turėtojas šią teisę turi atgauti automatiškai, t. y. nelaikyda-mas specialiai tam reikalui nustatytų egzaminų, testų ir pan.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sąlyga: uždrausti naudotis specialia teise galima tik tada, kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise. Pabrėžtina, kad, remiantis BK 42 ir 67 str., uždraudimas naudotis specialia teise, esant nurodytoms sąlygoms, gali būti skiriamas ir kartu su bausme (dviem bausmėmis).

380

3. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas turėtųįvertinti, ar šia teise nėra pagrįsta darbinė ar profesinė asmens veikla.Pavyzdžiui, jeigu asmuo dirba vairuotoju įmonėje ar įstaigoje, draudimas naudotis vairavimo teise neturėtų būti taikomas, nes tai faktiškaireikštų ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą (t. y. BK 45 str. numatytos bausmės pritaikymą) bei pan. Taigiuždraudimas naudotis specialia teise gali pasireikšti draudimu vairuotitransporto priemonę, laikyti ar nešioti ginklą savigynai arba medžioklinį šautuvą, ir pan. Pažymėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama ir tuo atveju, kai asmuo darbinėje arba profesinėje veikloje turi galimybę pasinaudoti specialia teise, pavyzdžiui, įmonėleidžia savo darbuotojui - teisininkui vairuoti darbo metu transportopriemonę, ir pan.

4. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas turi nustatyti, ar nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise. Pavyzdžiui, neteisėtos medžioklės (apie tai plačiau žr. BK 272 str. komentarą) atveju asmuo pasinaudoja tokiomis specialiomis teisėmis kaipteise medžioti, teise turėti medžioklinį šautuvą ir pan., todėl teismastokiu atveju gali taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę uždrausdamas naudotis teise medžioti ir (ar) turėti medžioklinį šautuvą. Uždraudimo naudotis specialia teise negalima taikyti tais atvejais, kaiasmuo, turintis specialią teisę, nusikalstamą veiką padaro nesinaudodamas šia teise.

5. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis specialių teisių, kuriomis gali būti uždrausta naudotis, sąrašas: tai teisė vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teisė laikyti ir nešioti ginklą, teisė medžioti, teisė žvejoti ir pan. Šis sąrašas nėra baigtinis,todėl teismas gali uždrausti naudotis ir tokia teise, kurios šiame pavyzdiniame sąraše nėra, pavyzdžiui, teise nardyti po vandeniu su autonominiais kvėpavimo prietaisais, ir pan.

6. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uždraudimasnaudotis specialia teise gali būti nuo vienerių iki trejų metų. Konkretųterminą nustato teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę. Kadangi uždraudimo naudotis specialia teise termino skaičiavimasnustatytas metais, mėnesiais ir dienomis, konkrečiu atveju skiriant šiąbaudžiamojo poveikio priemonę terminas gali būti nustatomas tiekmetais, tiek mėnesiais, tiek dienomis.

381

Bendroji dalis, IX skyrius 68-69 straipsniai Bendroji dalis, IX skyrius 69 straipsnis

7. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, turi konkrečiai nurodyti,kokia teise ar teisėmis naudotis yra uždrausta ir koks tokio draudimoterminas. Baudžiamasis įstatymas neriboja specialių teisių, kuriomisnaudotis gali būti uždraudžiama, kiekio, tačiau jeigu kaltininkas nusikalstamą veiką padarė naudodamasis keliomis specialiomis teisėmis(pavyzdžiui, neteisėtai medžiojant galima naudotis teise medžioti, teise laikyti medžioklinį šautuvą ir teise vairuoti transporto priemonę beipan.), teismas turėtų įvertinti, ar tikslinga uždrausti naudotis visomisšiomis teisėmis, bei praktinio tokių draudimų įvykdymo galimybes.

8. Kadangi nei baudžiamieji, nei baudžiamojo proceso įstatymai nenustato specialios uždraudimo naudotis specialia teise vykdymo pradžios ir tvarkos, turi būti taikoma bendra BPK taisyklė, pagal kurią taituri būti pradedama įsiteisėjus teismo sprendimui. Pažymėtina, kad vykdant šią baudžiamojo poveikio priemonę būtų tikslinga, kad dokumentą, kuris leidžia asmeniui naudotis specialia teise, turintis asmuo privalėtų j į grąžinti išdavusiai institucijai, įstaigai ar organizacijai. Tokią teisę patvirtinančio dokumento grąžinimas suėjus teismo nustatytam terminui reikštų, kad asmuo vėl gali naudotis specialia teise.

9. Apie vengimą atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę, pateisinamas priežastis, dėl kurių asmuo negali jos atlikti, taip pat uždraudimo naudotis specialia teise nevykdymo teisines pasekmes plačiauir. BK 74 str. komentarą.

69 Straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas

1. Teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai.

2. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmensgautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti.

3. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą.

1- Šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje keičiasi požiūris į teisinę nu-kentėjusiojo padėtį, kuris siejamas su nauja kaltininko nubaudimo fi-losofija. Apskritai nusikalstama veika - kaltininko konfliktas su vals-tybe dėl nukentėjusiajam padarytos žalos, kurį privalo išspręsti teis-mas. Tokio konflikto išsprendimui (arba bent jau sušvelninimui) daug

382

reikšmės turi tai, kad kaltininkas savarankiškai atlygina, arba pašalina nusikalstama veika padarytą žalą, arba imasi priemonių, kad būtų iki minimumo sumažinti dėl jo veikos atsiradę padariniai. Tai reiškia, kad nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas arba pašalinimas tam-pa vienu iš esminių baudžiamosios bylos sprendimo aspektų.

2. Komentuojamame straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikiopriemonė, kuri grindžiama nauju požiūriu į nukentėjusįjį, — turtinėsžalos atlyginimas ar pašalinimas. Turtinės žalos a t l y g i n i m a sar p a š a l i n i m a s - įpareigojimas kaltininkui per teismo nustatytąterminą atlyginti ar pašalinti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu padarytą žalą asmeniui, nuosavybei ar gamtai.

3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta viena papildomašios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sąlyga - nusikalstamaveika padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ir gamtai. Skiriant tokiąbaudžiamojo poveikio priemonę neturi reikšmės nusikalstamos veikosrūšis ir pobūdis. Įstatyme apibrėžiant šią sąlygą, vartojamos bendrosios „asmens" ir „žalos" sąvokos, todėl darytina išvada, kad žala galibūti padaryta tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, o pati žala galibūti tiek turtinė, tiek fizinė, tiek neturtinė (moralinė). Pavyzdžiui, fiziniam asmeniui buvo sutrikdyta sveikata, jis pirko vaistus, neteko dalies atlyginimo ir pan. Juridiniam asmeniui gali būti padaryta žalosneteisėtai žvejojant jam priklausančiame vandens telkinyje ir pan. Žalanuosavybei reiškia, kad sunaikintas ar sugadintas nukentėjusiajampriklausantis turtas (apie turto sunaikinimą ir sugadinimą plačiaužr. BK 187 str. komentarą). Žala gamtai gali pasireikšti oro, vandensar žemės užteršimu, neteisėtu miško kirtimu, ypač saugomo augalijosar gyvūnijos egzemplioriaus sunaikinimu, ir pan.

4. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmę sudaro turtinės žalos atlyginimas arba žalos pašalinimas. Turtinės žalos atlyginimas pasireiškia padarytos žalos įvertinimu pinigine išraiška ir pinigų sumossumokėjimu nukentėjusiajam. Tuo tarpu padarytos žalos pašalinimasgali pasireikšti žalingų padarinių pašalinimu savo darbu, remontu, tokio paties daikto grąžinimu ir pan.

5. Teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti visas aplinkybes, tarp jų ir tai, ar nukentėjusysis pageidauja tokio žalos atlyginimo ar pašalinimo, ar kaltininkas turi realių galimybiųatlyginti, pašalinti padarytą žalą. Jeigu realus padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių yra

383

ribotas (pavyzdžiui, kaltininkas yra bedarbis, invalidas, ligotas, turi daug išlaikytinių, žalą atlygino iki teismo sprendimo priėmimo ir pan.), tikslingiau parinkti kitą iš BK 67 str. numatytų baudžiamojo poveikio priemonių.

6. Teismo nustatomas atlyginti turtinės žalos dydis turi būti realus.Tais atvejais, kai nukentėjusiojo (kaltininko) nuomonė dėl žalos dydžio neatitinka realių aplinkybių, žalos dydį tikslinga nustatyti pagalspecialisto (pavyzdžiui, turto vertintojo ir pan.) skaičiavimus.

7. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog į atlyginamosžalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos išdraudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti, pavyzdžiui, draudimo išmoka, pašalpa mirties ar ligos atveju, pinigų sumos ar turtas,gautas labdaros keliu, ir pan.

8. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, skirdamas turtinės žalos atlyginimą arba pašalinimą, privalo nustatyti netik atlygintinos žalos sumą, bet ir terminą, per kurį kaltininkas turiatlyginti arba pašalinti žalą. Terminas turėtų būti realus, tačiau ne perdaug ilgas.

9. Apie vengimą atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę, pateisinamas priežastis, dėl kurių asmuo negali jos atlikti, taip pat turtinėsžalos atlyginimo arba pašalinimo nevykdymo teisines pasekmes plačiau žr. BK 74 str. komentarą.

70 Straipsnis. Nemokami darbai

1. Teismas skiria nuo 20 iki 100 valandų nemokamų darbų sveikatospriežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

2. Nemokami darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka.

1. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonę nemokamus darbus. Nemokami darbai-įpareigojimas neatlygintinai dirbti nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, glo-bos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė panaši į bausmę, numatytą BK 46 str., - į viešuosius darbus, tačiau tarp jų yra keletas skirtumų. Pirma, nemokamų darbų trukmė yra žymiai trumpesnė nei

384

viešųjų darbų. Antra, nemokamų darbų atveju akcentuojama jų atliki-mo vieta - sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos bei pan. įstaigos bei organizacijos, tuo tarpu viešųjų darbų atveju jų atlikimo vietą pa-renka bausmę vykdanti institucija - pataisos inspekcija kartu su savi-valdybių vykdomosiomis institucijomis ir (ar) apskrities viršininko ad-ministracija. Trečia, vengimo atlikti viešuosius darbus teisinės pasek-mės yra žymiai sunkesnės, nei nemokamų darbų.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pateikiamas vietų, kuriosegali būti paskirtas nemokamų darbų atlikimas, sąrašas: sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitos valstybinės ar nevalstybinės įstaigos ar organizacijos. Tai gali būti ligoninė, slaugos ligoninė, invalidųar senų asmenų globos ir rūpybos namai, vaikų globos ar rūpybosnamai, kuriuos išlaiko valstybė, savivaldybės ar privatūs asmenys irpan. Konkrečią įstaigą ar organizaciją, kurioje bus atliekami nemokamidarbai, pagal Pataisos inspekcijų darbo tvarką, patvirtintą teisingumoministro („Valstybės žinios", 2003, Nr. 40-1856), nustato pataisos inspekcija.

3. Nemokami darbai gali būti skiriami nuo 20 iki 100 valandų. Konkretų valandų skaičių nustato teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę (pavyzdžiui, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, užimtumą ir pan.), skiriamų baudžiamojopoveikio priemonių skaičių ir kitas aplinkybes.

4. Teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti visas aplinkybes, tarp jų ir tai, ar kaltininkas turi realių galimybiųdirbti nemokamus darbus. Jeigu realus nemokamų darbų atlikimas dėlobjektyvių ar subjektyvių aplinkybių yra ribotas (pavyzdžiui, kaltininkas yra invalidas, ligotas, turi daug išlaikytinių, ir pan.), tikslingiauparinkti kitą iš BK 67 str. numatytų baudžiamojo poveikio priemonių.

5. Komentuojamo straipsnio 2 dalis nustato esminę sąlygą, kuriosturi būti laikomasi prieš vykdant nemokamus darbus, - turi būti raštiškas sutikimas dirbti nemokamus darbus, kuris įsiteisėjus teismo sprendimui paimamas asmeniui pirmą kartą atvykus į pataisos inspekciją.Jeigu asmuo po teismo sprendimo įsiteisėjimo nesutinka atlikti nemokamus darbus, teismas pataisos inspekcijos teikimu juos pakeičia kitabaudžiamojo poveikio priemone (apie tai plačiau žr. BK 74 str. komentarą).

385

Bendroji dalis, IX skyrius 70-71 straipsniai Bendroji dalis, IX skyrius

71 straipsnis

6. Apie vengimą atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę, patei-sinamas priežastis, dėl kurių asmuo negali jos atlikti, taip pat nemoka-mų darbų neatlikimo teisines pasekmes plačiau žr. BK 74 str. komen-tarą.

71 straipsnis [moka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą

Teisinas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką j nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, [moka turi būti sumokėta per teismo nustaty-tą terminą.

1. Viena iš šiuolaikinės baudžiamosios teisės tendencijų - yra tai,kad daugiau dėmesio skiriama nukentėjusiajam po nusikalstamos veikos padarymo. Svarbu ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikalstamąveiką, bet ir kiek įmanoma daugiau pašalinti tų padarinių, kurie atsirado dėl padarytos nusikalstamos veikos.

2. Dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas gali priimti sprendimą ir priteisti žalos atlyginimą iškaltininko Baudžiamojo proceso kodekso X skyriuje nurodyta arbabendra tvarka, tačiau realaus žalos atlyginimo dažnai nebūna arba jis„ištirpsta" per palyginus ilgą ikiteisminį tyrimą, teisminį bylos nagrinėjimą arba priteistos žalos išmokėjimo laiką. Dėl to nukentėjusysisneturi realių galimybių greitai atstatyti dėl nusikalstamos veikos prarastas vertybes. Dar daugiau problemų sukelia nusikalstama veikapadaryta moralinė ar psichologinė žala, kuriai sumažinti reikia lėšų,nes ne kiekvienas nukentėjusysis nuo nusikalstamos veikos jų turipakankamai.

3. Tam tikrais atvejais nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas irteisminis nagrinėjimas gali būti ilgas, o nusikalstamą veiką padaręsasmuo gali būti nenustatytas, todėl žalos atlyginimo pareigą tokiaisatvejais turėtų perimti valstybė. Baudžiamojo proceso kodekso118 str. numatyta galimybė teismo sprendimu atlyginti žalą avansuvalstybės tam skirtomis lėšomis, jei kaltininkas arba už jo veiksmusmaterialiai atsakingi asmenys neturi lėšų žalai atlyginti. Kita vertus,1983 m. Europos konvencija dėl kompensacijų asmenims, nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, kurią Lietuvos Respublika rengiasiratifikuoti, Europos Sąjungos 2004 m. Tarybos direktyva 2004/80/EBdėl žalos kompensavimo nusikaltimų aukoms, kurią Lietuvos Respublika turi įgyvendinti nuo 2005 m. liepos 1 d., bei Europos Tarybos

386

Ministrų Komiteto 1977 m. Rezoliucija (77) 27 dėl kompensacijų nuken-tėjusiems nuo nusikaltimų nustato valstybių pareigą išmokėti kompen-saciją, jei ji nėra sumokama iš kitų šaltinių, asmenims, dėl tyčinių smur-tinių nusikaltimų patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, arba iš-laikytiniams, netekusiems juos išlaikančio asmens dėl tokio pobūdžio nusikaltimo. Tokios kompensacijos mokamos iš specialiai šiam tikslui sudaryto fondo. Siekiant įgyvendinti minėtos konvencijos reikalavi-mus, Lietuvoje turi būti priimtas specialus įstatymas, kuris reglamen-tuotų, iš kokių lėšų turi būti suformuotas Nukentėjusių nuo nusikalti-mų asmenų fondas, jo administravimo bei išmokų nukentėjusiems nuo nusikaltimų asmenims mokėjimo tvarka. Neabejotina, kad surinktų į šį fondą lėšų suma vienaip ar kitaip nulems išmokų dydžius, taip pat asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, grupes, kurioms kompensaci-jos turėtų būti išmokamos, ir pan. BK 71 str. nustato tik vieną tokio fondo sudarymo lėšų šaltinį - asmenų, padariusių nusikalstamas vei-kas, įmokų mokėjimą.

4. Komentuojamame straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikiopriemonė, kuri grindžiama nauju požiūriu į nukentėjusįjį, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka į nukentėjusiųnuo n u s i k a l t i m ų asmenų fondą - įpareigojimas kaltininkuiper teismo nustatytą terminą sumokėti į specialų fondą nuo 5 iki25 MGL dydžio pinigų sumą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė panaši į bausmę, numatytą BK 47 str., - baudą, tačiau tarp jų yra keletasskirtumų. Pirma, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondądydis yra žymiai mažesnis nei baudos. Antra, įmokos į nukentėjusiųnuo nusikaltimų asmenų fondą paskirtis yra materialinė pagalba nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, tuo tarpu bauda sumokama (išieškoma) į valstybės biudžetą. Trečia, teisinės vengimo atlikti baudąpasekmės yra žymiai sunkesnės nei įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

5. Įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis galibūti nuo 5 iki 25 MGL dydžio. Nustatydamas konkretų jos dydį, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę (pavyzdžiui, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, išlaikytiniųskaičių, užimtumą, gaunamas pajamas ir turtą bei pan.), skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių skaičių ir kitas aplinkybes. Jeigu realusįmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimasdėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių yra ribotas (pavyzdžiui, kaltininkas yra invalidas, ligotas, turi daug išlaikytinių ir pan.), tikslingiau parinkti kitą iš BK 67 str. numatytų baudžiamojo poveikio priemo-

387

Bendroji dalis, IX skyrius 71-72 straipsniai

Bendroji dalis, IX skyrius

72 straipsnis

nių. Kita vertus, neskirti tokios baudžiamojo poveikio priemonės teis-mas neturėtų motyvuodamas, kad kaltininkas neturi lėšų tokiai įmokai sumokėti. Tokiu atveju tikslingiau nustatyti ilgesnį įmokos į nukentė-jusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminą.

6. Teismas, paskirdamas tokią baudžiamojo poveikio priemonę, privalo nustatyti ir terminą, per kurį ji turi būti sumokėta. Asmuo, kuriampaskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, per nustatytą laiką privalo pats paskirtą įmoką sumokėti į Teisingumo ministerijos specialiąbanko sąskaitą.

7. Apie vengimą atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę, pateisinamas priežastis, dėl kurių asmuo negali jos atlikti, taip pat įmokos įnukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nesumokėjimo teisinespasekmes plačiau žr. BK 74 str. komentarą.

72 Straipsnis. Turto konfiskavimas

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino betkokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitusasmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti:1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padarytipinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus;2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertęturinčius daiktus;3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertęturinčius daiktus.

3. Kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jeigu:1) turtas jiems buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti;2) įgydami turtą, jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas,pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamosveikos.

4. Kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būtikonfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti,kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiemsasmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko,jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2,3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieškokonfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. (Lietuvos Respublikos2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr.108-4030) redakcija)

6. Nepilnamečiams taikomas tik šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytasprivalomas turto konfiskavimas. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin.. 2004. Nr. 108-4030) redakcija)

7. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamusdaiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

1. Šiuolaikinė baudžiamoji teisė spręsdama nusikalstamų veikų prevencijos baudžiamosiomis priemonėmis problemą realizuoja idėją, kaddaryti nusikalstamą veiką „neapsimoka" ne tik dėl gresiančios bausmės, bet ir dėl to, kad iš kaltininko paimama viskas, kas buvo tiesiogiai ar netiesiogiai gauta padarius nusikalstamą veiką. Turto konfiskavimas yra ta priemonė, kuri pakankamai pilnai realizuoja šią idėją. Pažymėtina, kad valstybės pareigą numatyti turto konfiskavimą baudžiamuosiuose įstatymuose nustato ir kai kurios Lietuvos Respublikostarptautinės sutartys, pavyzdžiui, Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas („Valstybės žinios", 2003, Nr. 49-2165), Europos 1990 m.konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamųpaieškos, arešto bei konfiskavimo („Valstybės žinios", 1995, Nr. 12-263), 1999 m. Jungtinių Tautų tarptautinė konvencija dėl kovos suterorizmo finansavimu („Valstybės žinios", 2003. Nr. 8-268), JungtiniųTautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą(„Valstybės žinios", 2002, Nr. 51-1933), Europos baudžiamosios teisėskonvencija prieš korupciją („Valstybės žinios", 2002, Nr. 23-853) ir pan.

2. Naujasis BK iŠ esmės keičia požiūrį į turto konfiskavimą. SenojoBK 35 str. papildoma bausmė - turto konfiskavimas buvo apibrėžtaskaip priverstinis neatlygintinis viso ar dalies turto, kuris yra asmeninėnuteistojo nuosavybė, arba turto, kuris yra perduotas valdyti kitiemsasmenims paėmimas valstybės nuosavybėn. Tokios apimties turto kon-

388 389

390 fiskavimas kėlė atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. problemą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1993 m. gruo-džio 13 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

148 straipsnio antrosios dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 punktų atitikimo Lietuvos Res-publikos Konstitucijai" („Valstybės žinios", 1993, Nr. 70-1320) pažymėjo,

jog teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi galimybę atsižvelgti į teisiamojo turtinę padėtį, įgyto turto šaltinius, įvertinti, ar nuteistojo turtas buvo susietas su padarytu nusikaltimu ir pan. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad „turto konfiskavimas yra viena iš priemo-nių, kuriomis siekiama užkirsti kelią visų

pirma sunkiems savanaudiškiems nusikaltimams, kuriais kėsinamasi į Konstitucijos saugomą kitų asmenų nuosavybę". Taigi Konstitucinis Teismas, spręsdamas klausimą dėl asmeninio turto konfiskavimo, nors ir netiesiogiai, susiejo jį su turtinės naudos padarius nusikaltimą gavimu tiesiogiai neatskirdamas ir to turto, kuris gautas padarius nusikalstamą veiką, ir kito teisėtai įgyto turto (to dažniausiai padaryti apskritai neįmanoma), priėjo išvadą dėl turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės teisėtumo. Tačiau keičiant ir pildant senąjį BK buvo nustatoma, kad turto konfiskavimas turi būti skiriamas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika neturėjo tiesioginio ar netiesioginio ryšio su turtinės naudos gavimu ar neteisėtai įgyto turto gausinimu.

3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo po-veikio priemonė - turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas - priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas vals-tybės nuosavybėn. Naujajame BK atsisakyta nuosavybės teise pri-klausančio turto, kuris niekaip nesusietas su nusikalstamos veikos padarymu ar išjos kokios nors naudos gavimu, konfiskavimo. Konfis-kuojami tik kaltininkui ir kitiems asmenims priklausantys materialią vertę turintys daiktai, jeigu jie įstatymo nurodytais aspektais buvo panau-doti nusikalstamos veikos darymui arba gauta padarius nusikalstamą veiką tiesioginės ar netiesioginės naudos. Turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė pasižymi keliomis ypatybėmis. Pirma, teismas privalo skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais ko-mentuojamame straipsnyje, išskyrus 4 dalyje nustatytą atvejį, numa-tytais atvejais. Antra, skirtingai nei kitos baudžiamojo poveikio prie-monės, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, turi būti skiriamas ir kartu su bausme (BK 42 str. 5 dalis), ir atleidus asmenį nuo baudžia-mosios atsakomybės arba bausmės, ir išteisinus asmenį (pavyzdžiui,

teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad automobilį pavogė trylikos metų vaikas, ir pan.), ir net tuo atveju, kai asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn (BK 72 str. 2 dalies 1 punktas ir 3, 4 dalys). Trečia, turto konfiskavimas, kurio asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, negali būti pakeistas kita baudžiamojo poveikio priemone (BK 74 str.) Ketvirta, vengimas atlikti tokią baudžiamojo poveikio priemonę neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 str.

4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje pateikiama konfiskuotino t u r t o samprata: tai turtas, kuris buvo nusikaltimo (apie taiplačiau žr. BK 11 str. komentarą) padarymo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos (apie tai plačiau žr. BK 10-12 str. komentarus)rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankis - daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką (apietai plačiau žr. BK 21 str. komentaro 19 punktą).

N u s i k a l t i m o padarymo priemonė-daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti (apie tai plačiau žr. BK 21 str. komentaro 19 punktą). Komentuojamos straipsnio dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatomi konkretūs atvejai, kai turtas privalo būti konfiskuotas:

1) perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai;

2) darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai ar kiti materialiąvertę turintys daiktai;

3) iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai.

5. Nusikalstamai veikai padaryti gali būti perduoti arba panaudotikaltininkui ar kitam asmeniui pagal nuosavybės teisę priklausantysmaterialią vertę turintys daiktai, kurie: a) uždrausti ar turimi neteisėtai(padirbti pinigai ar vertybiniai popieriai, narkotinės ar psichotropinės

medžiagos, ginklai ir pan.); b) atlieka ūkinę, kultūrinę, asmeninių poreikių tenkinimo funkciją ir pan. (pavyzdžiui, kirvis, peilis, automobilisir pan.). Konfiskuojant „a"

grupės daiktus neatsižvelgiama, ar juosvaldė asmuo, kuris patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ar kiti asmenys. Tuo tarpu dėl „b" grupės daiktų konfiskavimo gali kilti tamtikrų problemų, kai daiktai yra kitų asmenų nuosavybė ar kaltininkuipriklauso tik kaip bendros jungtinės nuosavybės dalis. Konfiskuotiturtą, kuris kaltininkui nepriklauso, galima tik tais atvejais, kai: 1) yraaplinkybės, nurodytos šio str. 3 ar 4 dalyse; 2) konfiskuotiną daiktą ar

391

Bendroji dalis, IX skyriu s 72 straipsnis Bendroji dalis, IX skyrius 72 straipsnis

392 jo dalį įmanoma atskirti iš bendros jungtinės nuosavybės. Kai toks atskyrimas yra neįmanomas, konflskuotinas daiktas įvertinamas pini-gais ir konfiskuojama tokio daikto vertė pinigais.

6. Kaltininkas taip pat gali turėti pinigų ar kitų materialiai vertingųdaiktų, kurie yra tiesioginis nusikalstamos veikos rezultatas, pavyzdžiui, pavogti pinigai, daiktai, įgyti sukčiaujant, pinigai, paimti kaip

kyšis, ir pan., arba netiesioginis nusikalstamos veikos rezultatas, pavyzdžiui, už pavogtus pinigus įsigytos akcijos, pinigai gauti už nužudymą, ir pan. Jeigu tikrasis savininkas šio turto neteko ne savo valia(pavyzdžiui, jis buvo pavogtas, atimtas ir pan.), savininkas nuosavybės teisių į jį nepraranda, todėl toks turtas privalo būti

konfiskuotasiš kaltininko ir grąžintas teisėtam savininkui. Pažymėtina, kad pinigaiar kiti materialią vertę turintys daiktai tam tikrais atvejais gali būti irnusikaltimo padarymo priemone, ir tiesioginiu nusikalstamos veikosrezultatu, pavyzdžiui, asmuo davė kyšį, o kaltininkas jį paėmė (nepriklausomai, ar kyšio davėjas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn), todėl kyšio dalykas turi būti konfiskuotas ir pan.

7. Teismas, taikydamas turto konfiskavimą, privalo nurodyti, kaippinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai buvo panaudoti darantnusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos.

8. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas, kurisperduotas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, yra konfiskuojamas nepaisant, ar tie asmenys yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jeigu: a) turtas jiems buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti;b) įgydami turtą, jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog tas turtas,pinigai ar už juos įgytos vertybės yra gauti iš nusikalstamos veikos.Turto suteikimo nusikalstamai veika daryti atveju asmuo, perdavęsturtą, privalo suvokti, jog tas turtas bus panaudotas nusikalstamaiveikai padaryti kaip įrankis arba priemonė. Akivaizdu, kad tokiu atvejuasmuo tampa nusikalstamos veikos darymo bendrininku, pavyzdžiui,padėjėju ir pan. (apie tai plačiau žr. BK 24 str. komentarą), nepriklausomai, ar vykdytojas padarė nusikalstamą veiką, apie kurią žinojoturto davėjas. Suvokimu, kad perduotas turtas bus panaudotas nusikalstamos veikos darymui, laikytini ir tokie atvejai, kai turtą perdavęsasmuo neturi tikslios informacijos kur, kada, kaip ir kokia konkretinusikalstama veika bus padaryta, tačiau jis perduoda turtą būtentnusikalstamai veikai daryti (pavyzdžiui, perduoda legaliai turimą ginklą, žinodamas kad asmuo brakonieriaus, ir pan.). Pažymėtina, kad komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatytas dar vienas turto konfiska-

vimo atvejis, susijęs su galimu perduoto turto panaudojimu darant sunkų arba labai sunkų nusikaltimą (apie tai plačiau žr. šio str. komentaro 10 punktą).

9. Turtas, kuris perduotas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, yra konfiskuojamas nepaisant, ar tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jeigu įgydami turtą jie žinojo arba turėjo ir galėjožinoti, jog šis turtas, pinigai ar už juos įgytos vertybės yra gautos išnusikalstamos veikos. Žinojimas, jog turtas, pinigai ar už juos įgytosvertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos, reiškia, kad asmuo, įgydamas turtą, suvokia, jog turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautasiš nusikalstamos veikos. Toks nusikalstamu būdu gauto turto įgijimasgali sudaryti savarankiškos tyčinės nusikalstamos veikos, numatytosBK 189 str. (žr. šio straipsnio komentarą), sudėtį. Tokiu atveju šisturtas turi būti konfiskuojamas komentuojamo straipsnio 2 dalies3 punkte numatytu pagrindu. Turėjimas ir galėjimas žinoti, jog turtas,pinigai ar už juos įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos,reiškia, kad asmuo elgiasi neapdairiai, pavyzdžiui, dėl aiškiai nedidelės parduodamo turto kainos, iškeisdamas turtą į alkoholinius gėrimus, parduodamas turtą be dokumentų bei pan., ir įgyja turto, gautoiš nusikalstamos veiklos. Esant neatsargiai kaltei iš nusikalstamos veikos gauto turto įgijimas nesudaro savarankiškos nusikalstamos veikos sudėties, tačiau tai yra pagrindas tokio turto konfiskavimui. Jeiguasmuo nežinojo arba neturėjo ir (ar) negalėjo žinoti, jog turtas, pinigaiar už juos įgytos vertybės yra gautos iŠ nusikalstamos veikos, tokio

turto konfiskuoti iš jį įgijusio asmens negalima. Tokiu atveju sąžiningai įgyto turto likimas sprendžiamas remiantis Civiliniu kodeksu. Tuotarpu iš kaltininko, perl

eidusio turtą, pinigus ar už juos įgytas vertybes, gautas iš nusikalstamos veikos, turėtų būti išieškoma remiantiskomentuojamo straipsnio 5 dalimi konfiskuotino turto vertę atitinkantipinigų suma.

10. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatytas dar vienas specialus turto konfiskavimo atvejis. Teismas gali konfiskuoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotą turtą neatsižvelgdamas, arturtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu tas asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad perduotas turtas gali būtipanaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tokiu atvejuturto konfiskavimas gali būti taikomas tik esant tokioms sąlygoms:1) asmuo, kuriam perduotas turtas, rengėsi, pasikėsino ar jau padarėsunkų ar labai sunkų nusikaltimą (apie tai plačiau žr. BK 11 str.komentarą); b) asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar at-

393

Bendroji dalis, IX skyrius 72 straipsnis Bendroji dalis, IX skyrius 72-73 straipsniai

394 leistas nuo baudžiamosios atsakomybės; c) asmuo, kuris perdavė tur-tą, elgėsi neatsargiai, t. y. perduodamas turtąjis turėjo ir galėjo žinoti, kad asmuo, kuriam perduotas (pavyzdžiui, paskolintas, išnuomotas ir pan.) turtas, tą turtą gali panaudoti darydamas sunkų ar labai sunkų

nusikaltimą (pavyzdžiui, išsinuomojo transporto priemonę kontrabandai stambiu mastu ir pan.)- Turėjimas (pareiga) žinoti, kad perduotas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, yra objektyvusis kriterijus. Ši pareiga gali atsirasti tiek dėl visuotinai

priimtinų protingumo ir apdairumo taisyklių, tiek dėl teisės akto, kuris nustato tam tikrą asmens elgesį, reikalavimų. Galėjimas žinoti, kad per-duotas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusi-kaltimą, yra subjektyvusis kriterijus, apibūdinantis individualias as-mens savybes, sudarančias realias galimybes

numatyti turto panaudojimą darant sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Turto konfiskavimas galimas tik tuo atveju, kai turtą perdavęs asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad perduotas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Jei asmuo, net ir turėdamas pareigą žinoti, tačiau dėl asmeninių savybių, pavyzdžiui, ligos, nuovargio ir pan., negalėjo žinoti, kad perduotas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, turto konfiskavimo taikyti negalima. Pažymėtina, kad tokiu atveju įstatymų leidėjas teismui suteikia tik teisę skirti turto konfiskavimą, jei yra visos šioje straipsnio dalyje nustatytos sąlygos, t. y. turto konfiskavimo skyrimas, skirtingai nuo kitų jo skyrimo pagrindų, nėra privalomas. Teismas šia teise turėtų naudotis ir skirti turto konfiskavimą labai atsargiai, tik išsiaiškinus visas tiek turto perdavimo, tiek perduoto turto panaudojimo darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą aplinkybes, tiek asmens pareigą bei realią galimybę žinoti, kad perduotas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

11. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretie-siems asmenims arba jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (pavyz-džiui, turtas išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.), teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų, nurodytų komen-tuojamo straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kilus ginčui dėl konfiskuotino turto vertės gali būti pakviestas specialistas (turto vertintojas ir pan.), į kurio nuo-monę galėtų atsižvelgti teismas, priimdamas sprendimą.

12. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiams privalomas turto konfiskavimas taikomas tik šio straipsnio 2 ir3 dalyse numatytais atvejais (apie tai plačiau žr. šio straipsnio komentaro 5-8 punktus).

13. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti daiktą, kuris turi būti konfiskuotas (Je'gu turi būti konfiskuojamas ne vienas daiktas, nurodomasvisų daiktų sąrašas). Tuo atveju, kai konfiskuotino turto negalimapaimti natūra (apie tai žr. šio straipsnio komentaro U punktą), teismas turi nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais.

14. Turto konfiskavimą atlieka antstolis Civilinio proceso kodeksonustatyta tvarka. Šio kodekso 755 str. nustato, kad vykdant teismonuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti turtiniai nuteistojo kreditorių reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios išlaidos.

/j Straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

1.Teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis šio skyriaus nuostatų.

2.Baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis irvykdomos atskirai.

1- Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemones teismas skiria laikydamasis BK IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas" nuostatų. Apie baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tikslą, pagrindus ir tvarką, atskirų baudžiamojo poveikio priemonių

skyrimo ypatybes plačiau žr. BK 67-73 str. komentarus.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje

nustatyta, jog tuo atveju, kai kartu su kriminaline bausme yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jos negali būti subendrinamos ir vykdomos atskirai. Pažymėtina, kad nors baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskirta tik atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės (t. y. tarsi pašalinama galimybė skirti ir bausmę, ir baudžiamojo poveikio priemonę), faktiškai tokia situacija įmanoma, pavyzdžiui, asmuo, atliekantis bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę, padaro naują nusikalstamą

395

veiką, už kurią teismas jam paskiria baudžiamojo poveikio priemonę arba bausmę, ir pan. Tokiu atveju, kai kartu paskirtos bausmė ir bau-džiamojo poveikio priemonė (net jei jos išoriškai labai panašios, pavyz-džiui, teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas ir uždraudimas naudotis specialia teise, viešieji darbai ir nemokami dar-bai bei pan.), jų subendrinimas yra negalimas, nes BK nustato skirtin-gas nuostatas dėl jų paskirties, skyrimo pagrindų ir tvarkos, teisinių vengimo vykdyti ar negalėjimo jas atlikti pasekmių ir pan. Reiktų at-kreipti dėmesį, kad bausmė turi daug reikšmės teistumui (apie tai pla-čiau žr. BK 97 str. komentarą) ir jo trukmei, tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonė neužtraukia teistumo.

74 Straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės

1. Bet kokia teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali{vykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kitabaudžiamojo poveikio priemone. Jeigu asmuo po teismo sprendimo įsi teisėj i m o nesutinka atlikti nemokamus darbus, teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu pakeičia nemokamus darbus kita baudžiamojo poveikio priemone. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. LK-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

2. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuoatveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtąbaudžiamojo poveikio priemonę.

1. Vienas iš svarbiausių baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektų yra paveikti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kuris at-leistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Komentuojamo straipsnio 1 da-lyje yra nustatyta, jog tuo atveju, kai asmuo dėl pateisinamos priežas-ties negali įvykdyti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemo-nės, ji gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone, kuri labiau tinkama tokiam asmeniui. Baudžiamasis įstatymas leidžia pa-keisti kitomis tik tas baudžiamojo poveikio priemones, kurios nurody-tos BK 67 str. 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose: uždraudimą naudotis spe-

396

cialia teise (apie tai plačiau žr. BK 68 str. komentarą), turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą (apie tai plačiau žr. BK 69 str. komentarą) ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (apie tai plačiau žr. BK 71 str. komentarą).

2. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti pakeista tikesant paties asmens prašymui, kai jos jis negali įvykdyti dėl pateisinamos priežasties. P a t e i s i n a m a p r i e ž a s t i m i , d ė l k u r i o sn e g a l i m a įvykdyti p a s k i r t o s b a u d ž i a m o j o poveik i o p r i e m o n ė s , laikytini atvejai, kai asmuo, turintis įvykdytibaudžiamojo poveikio priemonę, po teismo sprendimo įsiteisėjimo tampa pirmos ar antros grupės invalidu, suserga, sulaukia pensinio amžiaus, išeina nėštumo ir gimdymo atostogų, vaiko priežiūros atostogų,privalo slaugyti invalidą ar ligonį bei pan. ir dėl šių priežasčių negaliįvykdyti jam paskirtų pareigų ar laikytis nustatytų draudimų. Ar priežastį, dėl kurios asmuo negali įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, laikyti pateisinama, sprendžia teisinas, todėl asmuo privalo kreiptis į teismą BPK 357 str. ir 362 str. nustatyta tvarka. Prašyme jis privalonurodyti baudžiamojo poveikio priemonę, kurią prašo pakeisti, bei priežastis, dėl kurių jis negali įvykdyti paskirtos baudžiamojo poveikiopriemonės, esant reikalui pridėdamas reikiamus dokumentus (pavyzdžiui, gydytojo pažymą ir pan.).

3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta ir speciali taisyklė tam atvejui, kai asmuo nesutinka atlikti jam paskirtą baudžiamojopoveikio priemonę - nemokamus darbus (apie tai plačiau žr. BK70 str. komentarą). Jeigu asmuo po teismo sprendimo įsiteisėjimonesutinka atlikti nemokamus darbus, teismas baudžiamąją poveikiopriemonę vykdančios institucijos - pataisos inspekcijos teikimu pakeičia nemokamus darbus kita baudžiamojo poveikio priemone.

4. Jeigu teismas prieina išvadą, kad asmuo, kuriam paskirta vienaar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, negali įvykdyti jos (jų)dėl pateisinamos priežasties, taip pat jei asmuo nesutinka atlikti nemokamų darbų, teismas privalo savo nuožiūra parinkti ir paskirti kitą(kitas) baudžiamojo poveikio priemonę (-es). Parinkdamas ir skirdamasnaują baudžiamojo poveikio priemonę teismas turi atsižvelgti į priežastis, dėl kurių asmuo negalėjo atlikti pirmiau paskirtos priemonės,bei galimybę įvykdyti naują baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, jog baudžiamajame įstatyme nenumatyta galimybė atleisti asmenįnuo baudžiamojo poveikio priemonės, jeigu asmuo negali atlikti josdėl pateisinamų priežasčių.

397

Bendroji dalis, IX skyrius 74 straipsnis Bendroji dalis, X skyrius 75 straipsnis

5. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kaiasmuo vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę(išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijosteikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 str. (apie tai plačiau žr. BK243 str. komentarą). Vengimu įvykdyti baudžiamojo poveikiopriemonę laikytini tokie atvejai, kai asmuo nevykdo arba netinkamaivykdo jam nustatytas pareigas arba nesilaiko nustatytų draudimų, pavyzdžiui, vairuoja transporto priemonę, neatiduoda vairuotojo teisiųpažymėjimo, neatlygina ar nepašalina žalos, nedirba arba aiškiai atmestinai dirba nemokamus darbus, ir pan. Vengimas pasižymi tam tikrupiktybiškumu arba sistemingumu, nors baudžiamasis įstatymas to nenustato, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti šiojestraipsnio dalyje numatytas teisines pasekmes. Tikslinga, kad vengimu teismas pripažintų tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas arba nesilaiko nustatytų draudimų tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo ar nukentėjusiojopareiškimo arba įspėjimo dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo.

6. Baudžiamajame įstatyme numatyta, jog teikimą dėl baudžiamojopoveikio priemonės vykdymo vengimo teismui pateikia bausmę vykdanti institucija. Tačiau teisės aktai išsamiai ir tiksliai nenustato valstybės institucijų, kurios turėtų kontroliuoti baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą. Remiantis teisės aktų nuostatomis ir susiklosčiusiapraktika, uždraudimo naudotis specialia teise vykdymas turėtų būtipavedamas institucijai, kuri išduoda leidimus naudotis teise (pavyzdžiui, policija draudimo vairuoti ar turėti šaunamąjį ginklą atveju irpan.), įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimąir turto konfiskavimą turėtų kontroliuoti antstolis, nemokamus darbus- pataisos inspekcija, o žalos atlyginimą ir pašalinimą- pats nukentėjusysis.

7. Pažymėtina, kad nėra visiškai aiški ir procesinė bausmės skyrimo už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę sprendimotvarka. BPK tiesiogiai nenurodyta, kokia tvarka teismas skiria bausmęuž baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, t. y. ar nevykdantbaudžiamojo poveikio priemonės teismas automatiškai priima sprendimą paskirti bausmę, ar turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant, kad vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę pagalBK 243 str. sudaro baudžiamojo nusižengimo sudėtį, galima darytiišvadą, kad tokios bylos turėtų būti tiriamos ir nagrinėjamos bendraBPK nustatyta tvarka.

X SKYRIUS

(75-79 straipsniai)

BAUSMĖS VYKDYMO ATIDĖJIMAS IR ATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS

75 Straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas(Pavadinimas - Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius arapysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arbane daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieneriųiki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslaibus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030)

redakcija)

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną arkelis iš šių įpareigojimų:1) atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;2) atsiprašyti nukentėjusio asmens;3) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;4) pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teisino sutikimonekeisti darbo vietos;5) pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę;6) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinėsligos, kai nuteistasis sutinka;7) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimoneišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. (LietuvosRespublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr 1X-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d.(Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. LY-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

3. Skirdamas šio straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, teismasnustato laiką, per kurį nuteistasis privalo juos įvykdyti.

398 399

Bendroji dalis, X skyrius 75 straipsnis Bendroji dalis, X skyrius 75 straipsnis

4. Jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:1) įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus, nepadarė šios dalies 3 punktenumatytų pažeidimų ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų,nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuteistąjį nuobausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas;2) vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminiopoveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmėsvykdymo atidėjimo terminą;3) be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų arbapažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, užkuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudosar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymoatidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismoįpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmėsvykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę; (LietuvosRespublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d.

(Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

4) padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šiokodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. (Lietuvos Respublikos 2004 m.liepos 5 d. įstatymo Nr. 1X-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-

4030) redakcija)

1. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Ši poveikio priemonė taikoma asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkiusar apysunkius nusikaltimus, kai egzistuoja ir kitos komentuojamostraipsnio taikymo sąlygos (apie jas plačiau žr. šio straipsnio komentaro 4 punkte). Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realauslaisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yrapakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausmesiekiami tikslai.

2. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvėsatėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė buspakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikųdarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam busapribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasasmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumoprincipo įgyvendinimas.

3. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas, jeigu asmuo yranuteisiamas laisvės atėmimu. Komentuojamame straipsnyje nėra reikalavimo, kad asmuo šia bausme būtų nuteistas pirmą kartą. Be to,nebereikalaujama, kad atidedant bausmės vykdymą asmuo būtų atlyginęs bent 1/3 nusikaltimu padarytos žalos. Reiktų atkreipti dėmesį,jog įstatymas nenumato kitų rūšių bausmių vykdymo atidėjimo galimybės.

4. Komentuojamas straipsnis apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis sąlygomis: asmuo gali būti nuteistas už vieną arkelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaiptrejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. jis neturi būti nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 10-12 str.). Paskirtoslaisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra speciali bausmėsrūšis. Jeigu nuteistasis neįvykdo teismo skirtų įpareigojimų ar padaroteisės pažeidimų, teismas gali panaikinti bausmės vykdymo atidėjimąir priimti sprendimą vykdyti bausmę. Teismas turėtų apsvarstyti, artikslinga skirti laisvės atėmimą, nors ir atidedant jo vykdymą, jeigubylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė leidžia paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę. Paskirta bausmė jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu išlieka.

5. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiamsypatumai aptariami BK 92 str. komentare.

6. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas priklauso nuo teismo skiriamos bausmės dydžio, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis neivieneri ir ilgesnis negu treji metai. Laiką, kuriam atidėtas paskirtosbausmės vykdymas, teismas parenka atsižvelgdamas į galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį,taip pat nuteistajam skiriamus įpareigojimus bei jų įvykdymo trukmę(žr. „ Teismų praktikos, taikant paskirtų bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgą aprobuotą 2000 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 25 ", kuris minėtoje dalyje aktualus ir taikant naująjį BK. „Teismų praktika", Nr. 13, p. 278)). Šio termino sutrumpinimas negalimas net tada, kai skiriama švelnesnė nei įstatymo nustatyta bausmė. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo, o ne nuo jo įsiteisėjimo dienos („Teismų praktika'", Nr. 5-6, p. 219).

400 401

7. Jeigu asmuo yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kuriųuž nė vieną nebuvo nuteistas, teismas iš pradžių subendrina už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes (BK 63 str.), o vėliausprendžia paskirtos subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 25„Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą" 10 punktu, kuris aktualus ir taikant naująjį BK, galima teigti, jog jei kaltininkasyra padaręs ir tyčines, ir neatsargias nusikalstamas veikas, teismasgali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu už kiekvieną tyčinę arneatsargią nusikalstamą veiką paskirta bausmė neviršija komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytų bausmės ribų, o subendrinta bausmėnėra didesnė nei šių normų nustatyta nusikalstamai veikai, padarytaidėl neatsargumo, t. y. šešerių metų.

8. Jei teismui priėmus nutartį dėl nuteistojo atleidimo nuo paskirtos bausmės paaiškėja, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimolaikotarpiu yra padaręs naują nusikalstamą veiką, teismo nutartis dėlatleidimo nuo bausmės gali būti peržiūrėta dėl naujai paaiškėjusiųaplinkybių. Kaip jau minėta, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo, o ne nuo jo įsiteisėjimo dienos („Teismų praktika", Nr. 5-6, p. 219).

9. Komentuojamame straipsnyje nenumatytas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atidėjimas. Jos nesubendrinamos su bausmėmis ir taikomos atskirai (BK 73 str. 2 dalis), todėl net atidėjus laisvėsatėmimo bausmės vykdymą kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas ir (ar) uždraudimas naudotis specialia teise)turi būti realiai taikomos.

10. Jeigu BK 42 str. 4 ir 5 dalyse numatytais atvejais asmeniuipaskiriamos dvi bausmės, teismas, esant komentuojamame straipsnyje numatytoms sąlygoms, gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o komentuojamame straipsnyje nenurodytos bausmėsturi būti vykdomos.

11. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytanusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį įjos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamą veikąir kt. Visais atvejais būtina atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo

padarymo priežastis. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir kt. (ir. Teismu praktikos, taikant paskirtų bausmių vyk-dymo atidėjimą, apžvalgą aprobuotą 2000 m. birželio 16 d. Lietu-vos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 25 („Teismų praktika", Nr. 13, p. 283-287)/ Vertinant byloje esančius duomenis apie kaltinin-ko asmenybę, ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kaip laisvės atėmi-mo bausmės vykdymas paveiks teigiamus socialinius kaltininko ry-šius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių ar neįgalių asmenų ir pan.).

Kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliū-tis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei byloje yra komentuojama-me straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėji-mo sąlygos ir teismas pripažįsta, kad bausme įgyvendinami tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau esant kaltininko atsako-mybę sunkinančių aplinkybių teismas turėtų papildomai motyvuoti, kodėl esant tokioms aplinkybėms bausmės vykdymas atidedamas ar-ba atsisakoma atidėti bausmės vykdymą.

Svarstant galimybę atidėti bausmės vykdymą, reikia vadovautis ir BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais.

12. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas turi paskirti nuteista-jam vieną ar kelis komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytus įparei-gojimus. Įpareigoti nuteistąjį atlikti tai, kas nenumatyta baudžiamaja-me įstatyme, negalima. Skiriant įpareigojimus, būtina nustatyti jų įvyk-dymo terminą, kuris negali viršyti bausmės vykdymo atidėjimo laiko. Įpareigojimus teismas turėtų paskirti atsižvelgdamas į jų tikslingumą bei įvykdymo realumą, būsimą poveikį nuteistajam. Pagal komentuoja-mą straipsnį, nuosprendžio įvykdymo procesą sudaro nuteistajam skirtų įpareigojimų įvykdymo per teismo nustatytą laiką kontrolė ir jo elgesio priežiūra per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, galutinis atlei-dimas nuo paskirtos bausmės, jos vykdymo atidėjimo termino pratęsi-mas arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir realus bausmės vykdymas. Dėl šių priežasčių būtina spręsti, ar bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinti institucija turės galimybę kontroliuoti nuteistojo elgesį bei įpareigojimų vykdymą.

Konkretus teismo paskiriamas įpareigojimas priklauso tiek nuo ski-riamo įpareigojimo rūšies, bylos aplinkybių, tiek nuo nuteistojo asme-

402 403

nybės. Pavyzdžiui, skirdamas įpareigojimą atlyginti nusikaltimu pada-rytą turtinę žalą, teismas turėtų nurodyti, kokio dydžio žala, kokiems asmenims ir kokiu būdu (natūra ar pinigais) turi būti atlyginta; įparei-godamas atsiprašyti nukentėjusio asmens, teismas gali nurodyti konk-retų atsiprašymo būdą (pavyzdžiui, viešai, spaudoje); be teismo suti-kimo uždrausdamas keisti darbo vietą, teismas turėtų nurodyti darbo-vietę, kurioje nuteistasis dirba; įpareigodamas pradėti ar tęsti mokslą, teismas gali konkretizuoti, kokioje mokymo įstaigoje mokslas turi būti pradedamas ar tęsiamas. Kartu teismas turi nustatyti laiką, per kurį nuteistasis turės įvykdyti paskirtą įpareigojimą (BK 75 str. 3 dalis).

13. Pabrėžtina, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, taippat turi teisę paskirti ir vieną arba kelias baudžiamojo poveikiopriemones (apie tai plačiau žr. BK 67 str. komentarą). Teismas, paskelbęs apkaltinamąjį nuosprendį ir atidėjęs paskirtos laisvės atėmimobausmės vykdymą, privalo išaiškinti nuteistajam bausmės vykdymoatidėjimo esmę ir galimas pasekmes, jeigu jis ne vykdys bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtų įpareigojimų ar pažeidinės įstatymus. Tai turi būti užprotokoluota teismo posėdžio protokole.

14. Atidedant bausmės vykdymą, nuosprendis vykdymui nėra perduodamas, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos ir tvarkos (BK 50 str. 3 dalis) nurodyti nereikia. Jeigu pagal komentuojamo straipsnio 4 dalies 3 punktą teismas priima sprendimąpanaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, turi būti nurodoma bausmės atlikimo vieta(„Teismų praktika", Nr. 8, p. 195).

15. Pasibaigus nustatytam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, gyvenamosios nuteistojo vietos apylinkės teismas pagal nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą atleidžia nuteistąjį nuobausmės, jeigu šis įvykdė jam paskirtus įpareigojimus, nepadarė komentuojamo straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytų pažeidimų ir yrapagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Komentuojamas straipsnis leidžia teismui reaguoti į nuteistojoelgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jei teismo paskirtusįpareigojimus nuteistasis vykdo arba pastarųjų nevykdo dėl pateisinamų ir objektyvių priežasčių, tačiau padaro teisės pažeidimų, sąlygojančių administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonėstaikymą, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo

atidėjimo terminą. Toks klausimas svarstomas pasibaigus pirminiam bausmės vykdymo atidėjimo terminui ir tik tais atvejais, kai pirminis bausmės vykdymo atidėjimo terminas nesiekia trejų metų. Tokiu atveju gali būti atsižvelgiama tik į galiojančias administracines ar drausmines nuobaudas (ATPK 36 str., Darbo kodekso 243 str.), o bausmės vykdymo atidėjimo terminas gali būti pratęstas iki vienerių metų. Ver-tinant nuteistojo elgesį pratęsto bausmės vykdymo atidėjimo laikotar-piu, pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimas nėra draudžiamas, tačiau tam turi būti visos komentuojamo straipsnio tai-kymo sąlygos. Pažymėtina, jog visais atvejais bendras pirminio baus-mės vykdymo atidėjimo terminas ir pratęsimo terminas negali viršyti komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyto maksimalaus paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino - trejų metų. Tais atvejais, kai nuteistasis nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja vie-šąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar draus-minio poveikio priemonės, nuteistojo elgesį kontroliuojanti institucija, nelaukdama, kol pasibaigs bausmės vykdymo atidėjimo terminas, tei-kimu turėtų kreiptis į teismą, kad šis įspėtų nuteistąjį dėl galimo baus-mės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Jeigu nuteistasis, būdamas teis-mo įspėtas, likusiu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nepadaro teisės pažeidimų, teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės arba pra-tęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą, bet tik tokiam laikotarpiui, kad jis neviršytų bendro trejų metų termino. Tais atvejais, kai būda-mas teis-mo įspėtas nuteistasis toliau daro komentuojamo straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytus pažeidimus, nuteistojo elgesį kontroliuo-janti institucija, nelaukdama bausmės vykdymo atidėjimo termino pa-baigos, turėtų kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panai-kinimo.

17. Bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir vykdoma paskirta bausmė tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) asmuo be patei-sinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų; 2) pažeidi-nėja viešąją tvarką; 3) girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuo-baudos ar drausminio poveikio priemonės, ir yra nepasibaigęs jų ga-liojimo terminas; 4) nuteistasis pagal jo elgesį kontroliuojančios insti-tucijos teikimą teismo buvo įspėtas, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas; 5) nuteistasis į įspėjimą nereaguoja, toliau ne-vykdo teismo įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus.

404 405

Bendroji dalis, X s kyrius 75 straipsnis Bendroji dalis, X skyrius 75-76 straipsn

406 18. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo panaiki-nimo klausimą dėl jo įpareigojimų nevykdymo, turi patikrinti, ar nu-teistasis turėjo realią galimybę tokius įpareigojimus įvykdyti, t. y. ar

egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios įvykdyti įpareigoji-mą, ar nuteistasis dėjo protingas ir pagrįstas pastangas, kad būtų įgyvendintas paskirtu įpareigojimu siekiamas tikslas. Pavyzdžiui, įmonės

likvidavimas galėtų būti laikomas priežastimi, pateisinančia įparei-gojimo be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos nevykdymą; dėl nu-kentėjusio asmens išvykimo nuolat gyventi į užsienį gali likti neįvyk-dytas įpareigojimas atsiprašyti nukentėjusio asmens; nuteistajam dėl objektyvių priežasčių

praradus darbą, priklausomai nuo jo turtinės padėties, galimybių vėl įsidarbinti ir kitų aplinkybių tai galėtų būti laikoma priežastimi, Įėmusia įpareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą neįvykdymą. Vertinant galimybę panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą dėl kitų teisės pažeidimų padarymo, reikia atsižvelgti į nuteistojo pažeidimų piktybiškumą. Nuteistojo padarytų teisės pažeidimų pobūdis turi tokiu atveju parodyti jo nenorą taisytis. Kai kurie teisės pažeidimai (eismo taisyklių, gyvūnų laikymo, gamtos apsaugos ir pan.) turi mažiau įtakos sprendžiant, ar nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jeigu jie nėra susiję su asmens anksčiau padaryta nusikalstama veika.

19. Nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką, prie naujai paskirtos bausmės remiantis BK 64 str. pridedama visa neatlikta bausmė ar jos dalis. Nors tokiu atveju komentuojamame straipsnyje imperatyviai nenurodytas draudimas tai-kyti bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, kurių įgyvendinimas vieną kartą pritai-kius BK 75 str. jau nebuvo pasiektas, praktiškai pakartotinis šio straipsnio taikymas yra netikslingas.

Tais atvejais, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotar-piu padaro naują nusikalstamą veiką ir teismas prie nauju nuospren-džiu paskirtos bausmės prijungia neatliktą pagal ankstesnį nuosprendį bausmę (BK 64 str.), įstatymas nereikalauja, kad būtų priimta nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

20. BK 75 str. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. liepos 13 d. numatė galimybę atidėti ne tik laisvės atėmimo, bet ir baudos bei arešto bausmių vykdymą, todėl 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90,91,92,95, 97, 128, 144, 148, 150, 178, 182, 194, 195,201,204,205,210,211,212,220,221,222,223,230,236,

246, 248, 260, 263, 287, 306 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 228' straipsniu įstatymas; („Valstybės žinios", Nr. 108-4030) 42 str. nurodoma, jog „Asmenims, kuriems baudos ir arešto bausmės vykdymas atidėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsnius, nustatyti įpareigojimai vykdomi ir po šio įstatymo įsigaliojimo iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos. Galutinį sprendimą pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui teismas priima vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 75 ir 92 straipsniais."

76 Straipsnis. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos

1. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės,jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydomaliga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę iratleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybęir ligos pobūdį.

2. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydomaliga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šįklausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą,nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį iratliktos bausmės laiką.

3. Asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės arjų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokįasmenį nuo bausmės, teismas nusprendžia dėl priverčiamųjų medicinospriemonių skyrimo. Jeigu toks asmuo pasveiksta, jis gali būti siunčia

mas toliau atlikti bausmę. Tokiu atveju laikas, kurį buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką dienauž dieną.

1. Europos žmogaus teisių ir pagrindini

ų laisvių apsaugos konvencijos 2 str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga ar sutrikus jo psichikai, paskirtos bausmės atlikimas gali tapti prieštaraujančiu nurodytam draudimui. Siekiant užtikrinti, kad sunkia nepagydoma liga sergančiam ar sutriku-

407

408 šios psichikos asmeniui bausmės atlikimas nepasidarys žiauria arba jo orumą žeminančia bausme, BK numatyta galimybė atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos.

2. Bausmės paskirtį apibrėžia BK 41 str. Bausme siekiama ne tikatstatyti socialinį teisingumą, bet ir pataisyti nuteistąjį. Tačiau esantobjektyvioms priežastims, t. y. nuteistajam susirgus sunkia psichine

liga ar sutrikus jo psichikai, dėl ligos jis negali būti aktyvus pataisymo proceso dalyvis, o psichinio sutrikimo atveju net negali suvoktijam paskirtų valstybės prievartos priemonių esmės. Dėl šių priežasčiųbausme įgyvendinami tikslai tampa nepasiekiami, o tolimesnis bausmės atlikimas tampa beprasmis.

3. Komentuojamame straipsnyje numatyti trys atleidimo nuo bausmės dėl ligos atvejai:

- nusikalstamą veiką padaręs asmuo suserga sunkia nepagydoma liga iki nuosprendžio priėmimo;

- nusikalstamą veiką padaręs asmuo suserga sunkia nepagydoma liga po nuosprendžio priėmimo;

- asmeniui po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir jis negali suvokti savo veiksmųesmės ar jų valdyti.

4. BK nėra konkrečiai įvardintos bausmės, nuo kurių atlikimo asmuo gali būti atleistas dėl ligos. Atsižvelgiant į atleidimo nuo bausmės dėl ligos instituto esmę asmuo turėtų būti atleidžiamas nuo visųBK 42 str. 1 ir 2 dalyse nurodytų bausmių atlikimo, jeigu yra komentuojamo straipsnio taikymo sąlygos. Kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimas ir (arba) uždraudimas naudotis specialia teise turi būti realiai taikomos, kadangi komentuojamame straipsnyje apie atleidimą nuo baudžiamojo poveikiopriemonių neužsiminta.

5. Komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti atvejai, kadanuo bausmės atleidžiami asmenys, susirgę ne psichine, o kitokia sunkia nepagydoma liga, trukdančia atlikti bausmę. Tais atvejais nuteistasis negali atlikti bausmės dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmėsypatumų, t. y. esant tokioms sąlygoms neįmanomas bausmės paskirties realizavimas (BK 41 str. 2 dalis).

6. Sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos,o ne jurisprudencijos prerogatyva, todėl kiekvienu konkrečiu atvejuspeciali gydytojų komisija nustato, ar liga, kuria serga nuteistasis atitinka „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji galibūti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo atlikimo, sąrašą", patvirtintąšiuo metu vis dar galiojančiu 1995 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministerijos įsakymu Nr. 969/578 „Dėl Lietuvos Respublikosbaudžiamojo kodekso 57 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pataisosdarbų kodekso 107 straipsnio įgyvendinimo tvarkos" („Valstybėsžinios", 1995, Nr. 94-2110), kuris ateityje turėtų būti peržiūrėtas ir suderintas su naujaisiais baudžiamaisiais įstatymais.

7. Skirtingai nei nuteistojo atleidimas nuo bausmės dėl psichikossutrikimų, atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligosnėra teismui pareiga. Teismas turi teisę atleisti nuteistąjį nuo bausmės, o ši teisė realizuojama įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą irnuteistojo asmenybę, atsižvelgus į atliktos bausmės dalį, taip pat įsunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems,kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje bei galimą poveikį minėtų asmenųsveikatai.

8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, daug reikšmėsturi laikotarpis, kuriuo paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos

požymiai. Jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo darydamas nusikalstamąveiką ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, susirgimas negali būtipripažintas

pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės.

9. Atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, teismas turi nustatyti, kad tolesnis nuteistojo bausmės atlikimas dėl jo ligos pobūdžioyra negalimas. Pavyzdžiui, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietojenuteistasis dėl fizinės būklės negali dalyvauti darbinėje veikloje irsocialinės reabilitacijos programose, nuolat būna gydymo įstaigoje,dėl jo ligos pobūdžio atsiranda pavojus susirgti kitiems nuteistiesiems.Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas, ar sunkia liga sergančio nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str.(kankinimo uždraudimas) nuostatų, yra pabrėžęs, kad asmuo neturėtųbūti verčiamas patirti didesnes už patiriamas kalint kančias. Nors Konvencijoje ir nenustatytas įpareigojimas paleisti kalinius, sergančius

409

Bendroji dalis, X skyrius 76 straipsnis Bendroji dalis, X skyrius 76-77 straipsniai

410 sunkia liga, pagal Konvencijos 3 str. valstybės privalo „saugoti fizinę įkalintų asmenų sveikatą" (Muoisel v. Prancūzija, 2002-11-14). Į šiuos Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotus teiginius reikia atsi-

žvelgti ir taikant komentuojamo straipsnio nuostatas.

10. Kaip vienas iš atleidimo nuo bausmės pagal BK 76 str. pagrin

dų nurodomas psichinės asmens veiklos sutrikimas, kuriam esant nuteistasis praranda galimybę suvokti padarytos nusikalstamos veikospavojingumą, neigiamas jos pasekmes. Sutrikus psichinei nuteistojoveiklai, jis nebesuvokia valstybės paskirtos bausmės priverčiamojo-auklėjamojo pobūdžio. Pagal

BK 17 str. prasmę baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti tik pakaltinami asmenys. Jeigu pavojingos irpriešingos baudžiamajam įstatymui veikos darymo metu asmuo buvonepakaltinamas, t. y. negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo arbavaldyti savo veiksmų, jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Asmens psichika gali sutrikti ir po nusikalstamos veikos padarymo. Tuomet bausmės atlikimas tampa beprasmis.

11. Ne kiekvienas psichikos sutrikimas yra pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo, o tik toks, dėl kurio jis negali suvoktisavo veiksmų esmės ar jų valdyti. Remiantis komentuojamu straipsniunustačius tokį psichikos sutrikimą, teismui atsiranda ne teisė, o pareiga atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Teismas negali tokio klausimo spręsti savo nuožiūra, jeigu nėra pateiktos atitinkamos gydytojų komisijosišvados. Padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir nuteistojo asmenybė, atliktos bausmės dalis, laisvės atėmimo bausmės atlikimoįstaiga atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl psichikos sutrikimo išesmės reikšmės neturi.

12. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, psichika gali sutriktitiek iki teismo nuosprendžio priėmimo, tiek atliekant nuosprendžiu paskirtą bausmę. Pirmuoju atveju nėra galimybės kaltinamajam paskirtibausmę, antruoju atveju, teismas atleidžia nuteistąjį nuo visos bausmės arba tolimesnio jos vykdymo.

13. Priklausomai nuo psichinio sutrikimo pobūdžio teismas, atleisdamas nuteistąjį nuo bausmės, gali atiduoti jį giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai. Visais atvejais dėl psichikos sutrikimo atleistamnuo bausmės asmeniui gali būti paskirtos priverčiamosios medicininiopobūdžio priemonės, numatytos BK 98 str. (apie tai plačiau ir. BK98 str. komentarą).

14. Psichikos sutrikimai, atitinkantys nepakaltinamumo kriterijus (BK17 str.), gali būti pastovaus arba laikino pobūdžio. Jei psichikos sutrikimas laikinas, pasveikęs asmuo gali būti teismo įpareigotas atlikti paskirtą bausmę ar neatliktą jos dalį, kai nėra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas (BK 96 str.). Laikas, per kurįasmuo buvo priverstinai gydomas, įskaitomas į bausmės laiką.

15. Nutartį atleisti nuteistąjį nuo tolesnio bausmės atlikimo priimaapylinkės teismas, remdamasis bausmės vykdymo institucijos vadovoteikimu ir kartu su teikimu siunčiama specialios gydytojų komisijos išvada (Bausmių vykdymo kodekso 177 str.). Nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą teismas nagrinėja vadovaudamasis BPK 362 str.nustatyta tvarka. Jeigu asmuo susirgo psichine liga ir gali prireikti jamskirti priverčiamąsias medicinos priemones, bausmę vykdančios institucijos vadovo teikimo nagrinėjimo tvarką nustato BPK 402^403 str.

77 Straipsnis. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme

1. Asmenį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme (išskyrus bauda), jeigu šis asmuo:1) atliko:a) ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų arapysunkį tyčinį nusikaltimą arbab) ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą,arbac) ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės už labai sunkųnusikaltimą, arba jeigu asmuo yra recidyvistas, arba

d) ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės už neatsargų arbanesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurį padarė nėščia moteris, taippat vienišas tėvas (motina), turintis vaiką iki 7 metų arba du ar daugiaunepilnamečių vaikų, kai jam (jai) tėvų valdžia nėra teismo apribota šiųvaikų atžvilgiu

;2) visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iš dalies jąatlygino ar pašalino ir įsipareigojo per neatliktos bausmės laiką visiškaiją atlyginti ar pašalinti;3) savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įrodė,kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba laisvėsatėmimo bausmę pakeisti švelnesne.

411

2. Teismas, lygtinai atleisdamas asmenį nuo bausmės prieš terminą, galipaskirti vieną arba kelis šio kodekso 75 straipsnio 2 dalyje numatytusįpareigojimus. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privaloįvykdyti paskirtus įpareigojimus. Šis laikas negali būti ilgesnis užneatliktos bausmės laiką.

3. Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvėsatėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme netaikomas:1) pavojingam recidyvistui;2) laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistam asmeniui;3) asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminąir per neatliktos bausmės dalies laiką padarė naują tyčinį nusikaltimą.

4. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės priešterminą, įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus ir nepadarė šio straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų, kai sueina laisvės atėmimo bausmėsterminas, jis laikomas atlikęs bausmę.

5. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės priešterminą, be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimųarba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų,už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus buvo taikytos administracinėsnuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesįkontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad gali būtipanaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės priešterminą. Jeigu įspėtas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį atleidimąnuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir vykdyti neatliktą bausmėsdalį. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2S14, įsigal. 2004 m.

liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

6. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės priešterminą, arba asmuo, kuriam laisvės atėmimo bausmė pakeista švelnesne,per neatliktos bausmės laiką padaro naują nusikalstamą veiką, teismasskiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

1. Šiuolaikinės baudžiamosios teisės doktrinoje akcentuojama vis didesnė bausmės individualios prevencijos (pataisymo) paskirtis, o nubaudimas imamas laikyti tik priemone kitiems bausmės tikslams pa-siekti. Skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, neįmanoma labai tiksliai įvertinti individualių jo savybių ir iš anksto nustatyti terminą, per kurį bus pasiekti bausmės tikslai. Baudžiamajame įstatyme, sie-

412

kiant skatinti nuteistąjį stengtis pasitaisyti, numatytos dvi skirtingos nuteistojo padėties švelninimo galimybės. Viena galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, yra lygtinis nuteistojo atleidimas nuo laisvės atė-mimo bausmės prieš terminą, kita - neatliktos laisvės atėmimo baus-mės dalies pakeitimas švelnesne bausme.

2. Skirtingai nei lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmėsprieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimasšvelnesne bausme yra besąlyginis, todėl netgi švelnesnės bausmėsatlikimo laikotarpiu nuteistajam padarius naują nusikalstamą veiką neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nevykdoma.

3. Komentuojamo straipsnio taikymas abiem paminėtais atvejaisyra galimas tik egzistuojant visoms šioms sąlygoms:

- asmuo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir šią bausmę realiaiatlieka. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymasnegali būti atidėtas (BK 75 str.);

- asmuo yra atlikęs komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punktoa-d papunkčiuose nurodytas laisvės atėmimo bausmės dalis,t. y. ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės, jeigupadarytas nusikaltimas yra neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis, jei nusikaltimą padaręs asmuo yra nėščia moteris, vienišas tėvas (motina), turintis vaiką iki 7 metų arba du,daugiau nepilnamečių vaikų, ir tėvystė šių vaikų atžvilgiu nėraapribota; ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės, jeigu padarytas nusikaltimas yra neatsargus arba nesunkus ar apysunkistyčinis; ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės, jeigupadarytas nusikaltimas yra sunkus; ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės, jeigu padarytas nusikaltimas yralabai sunkus, arba jeigu asmuo yra recidyvistas.

Taigi norint pritaikyti komentuojamą straipsnį būtina įsitikinti, ar nuteistasis atliko nustatytą minimalią bausmės dalį, o atliktina mini-mali bausmės dalis, kaip maryti iš išdėstytų sąlygų, įstatymų leidėjo yra nustatyta atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą, kaltės formą bei asmenines nuteistojo savybes.

Pažymėtina, kad vaikų skaičius ar nuteistosios nėštumas yra svar-būs kriterijai sprendžiant komentuojamo straipsnio taikymo galimybę, kadangi į tokias nusikaltimą padariusio asmens savybes, egzistavu-sias darant nusikaltimą ir skelbiant nuosprendį atsižvelgta skiriant bausmę, o pradėjus realiai vykdyti paskirtą bausmę tokios aplinkybės gali pasikeisti.

413

Taikant komentuojamą straipsnį, kai asmuo yra padaręs sunkų ar-ba labai sunkų nusikaltimą, nuteisto asmens vaikų skaičius ar nuteis-tosios nėštumas įtakos reikalaujamai atlikti bausmės daliai neturi.

Komentuojamame straipsnyje išdėstytas baigtinis sąlygų, kurioms esant lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne negalimas, sąrašas.

Atliktina bausmės dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į nuospren-džiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Jei bausmė nuteistajam sumažinta amnestijos ar malonės aktu (BK 78, 79 str), atlikta bausmės dalis nustatoma remiantis amnestijos ar malonės aktu nustatyta bausme.Tais atvejais, kai asmuo nuteisiamas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63, 64 str.), komentuojamas straipsnis gali būti taikomas atlikus būtiną bausmės dalį, įstatymo nustatytą už sunkesnį nusikaltimą; - asmuo turi būti visiškai atlyginęs nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iš dalies ją atlyginęs ar pašalinęs, ar įsipareigojęs per neatliktos bausmės laiką visiškai ją atlyginti ar pašalinti. Reiktų atkreipti dėmesį, jog norint lygtinai atleisti asmenį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme nėra būtinas neturtinės žalos atlyginimas, nors nusikaltimu padaryta neturtinė žala privalo būti atlyginama visais atvejais (CK 6.250 str. 2 dalis). Nustatydamas nusikaltimu padarytos ir atlygintinos žalos dydį, teismas atsižvelgia tik į tiesiogiai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Teismas, nustatęs, kad kaltininko padaryti nuostoliai (ligonių kasos išlaidos dėl nukentėjusiojo gydymo, socialinio draudimo išlaidos dėl nukentėjusiojo nedarbingumo ir pan.) tiesiogiai nesusiję su jo nusikalstama veika, nors kaltininkas tų nuostolių nėra visiškai ar iš dalies atlyginęs, teismas gali lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme. Jeigu nusikaltimu padarytą žalą visiškai ar iš dalies atlygino kiti asmenys arba vienas iš nuteistųjų, tokį veiksmą teismas gali pripažinti numatytos žalos atlyginimo sąlygos įvykdymu ne tik žalą atlyginusiam nuteistajam, bet ir kitiems nusikaltimo bendrininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą" 3 punktas, kuris aktualus ir taikant nau-jąjį BK. („Teismų praktika", Nr. 13, p. 272)). Tačiau įsipareigoti per neatliktos bausmės laiką visiškai atlyginti ar pašalinti neatlygintą žalos dalį turi pats nuteistasis asmeniškai. Civiliniam

ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui tokį atsisakymą priėmus, laikytina, jog BK 77 str. 1 dalies 2 punkte numatyti reikalavimai įvykdyti;

- asmuo savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimometu yra įrodęs, kad lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme yra galimas. Teismas turi nustatyti, jognuteistasis pasitaisė, dėl to toliau laikyti jį laisvės atėmimo vietoje nebėra tikslinga. Nuteistojo pasitaisymą apibūdina jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo: laisvės atėmimo įstaigos režimo laikymasis, požiūris į darbą ir (ar) mokymąsi beikitas pataisos priemones, geranoriškas požiūris į kitus nuteistuosius, dalyvavimas bausmės atlikimo vietos socialinėsreabilitacijos renginiuose, neturėjimas galiojančių drausminiųnuobaudų ir kt. Tokį nuteistojo elgesį gali patvirtinti laisvėsatėmimo vietos administracijos charakteristikos. Nuteistojo darbas laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu yra svarbuskriterijus tik tada, jeigu nuteistajam galimybė dirbti buvo suteikta. Tokiu atveju būtina atsižvelgti į nuteistojo požiūrį į atliekamą darbą, kvalifikacijos kėlimą, darbo našumą, darbo įrankiųtausojimą ir kt. aplinkybes. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas reglamentuojamas Bausmių vykdymo kodekso 125-135 str. Teismo išvados apie nuteistojo pasitaisymąturi būti pagrįstos duomenimis apie nuteistojo elgesį laisvėsatėmimo vietoje per visą bausmės atlikimo laikotarpį, vykdantnustatyto režimo reikalavimus. Tokiu būdu išvengiama vien formalaus požiūrio į nagrinėjamą klausimą. Duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi pervisą bausmės atlikimo laiką turi atsispindėti bausmės vykdymoinstitucijos vadovo teikime teismui ir su teikimu siunčiamojenuteistojo asmens byloje. Be to, kartu su teikimu teismui beinuteistojo byla teismui pateikiama pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada (Bausmių vykdymo kodekso 179 str.2 dalis). Teismas, nustatęs BK 77 str. išvardintų sąlygų buvimąbei konstatavęs nuteistojo pasitaisymą, gali lygtinai atleisti jįnuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktą laisvėsatėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme.

4. Komentuojamas straipsnis netaikomas esant šioms sąlygoms:- asmuo teismo pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 str.

2 dalis);

414 415

- asmeniui paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė;- asmeniui taikytas lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš termi

ną ir per neatliktos bausmės dalies laiką asrnuo padarė naujątyčinį nusikaltimą.

5. Naujos nusikalstamos veikos padarymas tuo laikotarpiu, kuriamneatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis buvo pakeista švelnesne bausme, nėra kliūtis komentuojamo straipsnio taikymui.

6. Lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arneatliktos laisvės atėmimo dalies pakeitimą švelnesne bausme taikobausmės atlikimo vietos teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Teismas taip pat parenka ir taikytiną bausmės rūšį. Spręsdamaslygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo švelnesne bausme klausimą, teismas turi vadovautis tuo metu galiojančiais įstatymais, o neįstatymais, kurie veikė bylos nagrinėjimo bei nuosprendžio skelbimometu. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas, kuris panaikina veikosnusikalstamumą, sušvelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl taikant lygtinį atleidimą nuo bausmės arba neatliktą laisvėsatėmimo bausmės dalį keičiant švelnesne bausme reikia atsižvelgti įtokius įstatymo pakeitimus, kuriuos pritaikius gali palengvėti nuteistojo padėtis.

7. Komentuojamas straipsnis leidžia teismui, lygtinai atleidžiant asmenį nuo bausmės prieš terminą, paskirti vieną ar kelis BK 75 str.2 dalyje numatytus įpareigojimus kartu nustatant terminą, ne ilgesnįuž neatliktos bausmės laiką, per kurį tie įpareigojimai privalo būti įvykdyti. Pažymėtina, jog tokie įpareigojimai gali būti ir neskiriami, jeiguteismui jų skyrimas neatrodo tikslingas, t. y. nebelieka abejonių nuteistojo pasitaisymu (plačiau šiuo klausimu žr. BK 75 str. komentaro14 punktą). Reiktų atkreipti dėmesį, jog teismas BK 75 str. 2 dalies1 punkte numatyto įpareigojimo atlyginti arba pašalinti nusikaltimupadarytą turtinę žalą neturėtų skirti, kadangi pats įpareigojimas perneatliktos bausmės laiką visiškai atlyginti neatlygintos turtinės žalosdalį yra būtina sąlyga komentuojamo straipsnio taikymui. Dėl šių priežasčių galimas tik likusių BK 75 str. 2 dalyje numatytų įpareigojimųskyrimas. Pabrėžtina, kad teismas taip pat turi teisę lygtinai atleidžiantasmenį nuo bausmės prieš terminą pakeisti ir vieną arba kelias baudžiamojo poveikio priemones (apie tai plačiau žr. BK 67 str. komentarą).

8. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminąnėra besąlyginis, o taikomas su tam tikru bandomuoju terminu, kuriuolaikytina neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis. Šio termino pratęstiar sutrumpinti teismas negali. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. rugsėjo 9 d. konsultacija, kuri aktuali ir taikant naująjį BK(„Teismų praktika", Nr. 5-6, p. 219), galima teigti, jog bandomasis terminas prasideda teismui paskelbus nutartį dėl lygtinio atleidimo nuolaisvės atėmimo bausmės prieš terminą, o ne tokiai nutarčiai įsiteisėjus. Bandomojo termino pabaiga siejama su paskirto laisvės atėmimobausmės termino pasibaigimu. Atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą lygtinumas pasireiškia tuo, kad asmeniui nevykdantjam paskirtų įpareigojimų ar padarius komentuojamo straipsnio 5 dalyje nurodytus pažeidimus, taip pat padarius naują nusikalstamą veikąlygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą yrapanaikinamas, o neatlikta bausmės dalis realiai vykdoma. Lygtinai atleisdamas nuteistąjį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, teismas konkrečiai įvardinti bandomojo laikotarpio neprivalo, nes tokiobandomojo laikotarpio, kuris lygus neatliktai bausmės daliai, buvimasišplaukia iš komentuojamo straipsnio esmės.

9. Teismas, paskelbęs nutartį dėl lygtinio asmens atleidimo nuolaisvės atėmimo bausmės prieš terminą, privalo išaiškinti nuteistajamlygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą esmę irgalimas pasekmes, jeigu jis nevykdys neatliktos bausmės laikotarpiuipaskirtų įpareigojimų, pažeidinės įstatymus, neatlygins nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalies, kurią įsipareigojo atlyginti. Galimų pasekmių, teismo nustatytų įsipareigojimų nevykdymo išaiškinimas turibūti užprotokoluotas teismo posėdžio protokole.

10. Skirtingai nuo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmėsprieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį keičiant švelnesne bausme jokie įpareigojimai asmeniui negali būti skiriami. Bausmių rūšys, pradedant nuo švelniausios, išvardintos BK 42 str. Keičiant neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį švelnesne bausme, galimas visų švelnesnių už laisvės atėmimą bausmių, išskyrus baudą,paskyrimas. Be to, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme yra besąlyginis. Tai reiškia, jog net padariusnaują nusikalstamą veiką neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nebus realiai vykdoma. Asmeniui neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalįpakeitus švelnesne bausme jis laikomas atliekančiu paskirtą švelnesnę bausmę, o buvusi laisvės atėmimo bausmė netenka reikšmės.

416 417

11. Keičiant laisvės atėmimo bausmės dalį švelnesne bausme, būtina vadovautis BK 65 str. nurodytomis bausmių sudėjimo ir keitimotaisyklėmis, kadangi tik taip galima nustatyti, ar naujai paskirta bausmė gali būti laikoma švelnesne už neatliktą laisvės atėmimo bausmėsdalį. Be to, nėra leidžiama peržengti kiekvienai bausmės rūšiai nustatytų tiek minimalių, tiek maksimalių ribų. Pažymėtina, jog nors pagalkomentuojamą straipsnį neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį keičiant švelnesne bausme jokie įpareigojimai asmeniui negali būti skiriami, tam tikrais atvejais įpareigojimų skyrimas yra galimas, jei tokieįpareigojimai yra sudedamoji naujai paskirtos švelnesnės už laisvėsatėmimą bausmės dalis. Pavyzdžiui, terminuoto laisvės atėmimo bausmę pakeitęs laisvės apribojimu teismas gali paskirti BK 48 str. 5 ir6 dalyse numatytus draudimus ar įpareigojimus. Taip pat būtina laikytis švelnesnių nei laisvės atėmimo bausmių skyrimo sąlygų, pavyzdžiui, viešieji darbai vykdomi tik nuteistajam sutinkant (BK 46 str.1 dalis). Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis gali būti keičiamavisomis švelnesnėmis bausmėmis (išskyrus baudą) ir tada, kai švelnesnė bausmė pagal bendrą taisyklę gali būti skiriama tik šio kodeksoSpecialiojoje dalyje numatytais atvejais, tačiau konkrečiu atveju atsakomybę už padarytą nusikaltimą nustatančios normos sankcijoje tokiabausmės rūšis nėra numatyta.

12. Komentuojamame straipsnyje nenumatytas lygtinis atleidimasnuo baudžiamojo poveikio priemonių (turto konfiskavimo ir uždraudimo naudotis specialia teise) ar jų pakeitimas švelnesne baudžiamojopoveikio priemone, todėl net lygtinai atleidus asmenį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmėsdalį pakeitus švelnesne bausme kartu paskirtos baudžiamojo poveikiopriemonės turi būti realiai taikomos.

13. Teismo nutartis lygtinai atleisti asmenį nuo laisvės atėmimobausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme ar atsisakyti taikyti šias priemones turi būtiargumentuota, nurodant motyvus, kuriais remdamasis teismas priėjoteigiamą ar neigiamą išvadą.

14. Jeigu teismas atmetė bausmės vykdymo institucijos vadovoteikimą dėl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą arneatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme, pakartotinis teikimas gali būti nagrinėjamas tik pasibaigus šešiųmėnesių terminui, numatytam Bausmių vykdymo kodekso 179 str.3 dalyje, ir skaičiuojamam nuo teikimo atmetimo dienos.

418

15. Jeigu asmeniui sueina laisvės atėmimo bausmės, nuo kuriosatlikimo lygtinai jis buvo atleistas, terminas, asmuo laikomas atlikusiubausmę, jeigu jis įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus ir nepadarėkomentuojamo straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų.

16. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminąpanaikinamas ir vykdoma neatliktos bausmės dalis, kai:

- asmuo be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitųteisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, bei yra nepasibaigęs jų galiojimo terminas (ATPK 36 str.,DK 243 str.). Prie teismo paskirtų įpareigojimų neįvykdymo reikėtų priskirti ir nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalies, kurią atlyginti per neatliktos bausmės laiką buvo įsipareigojęs nuteistasis, neatlyginimą. Tokiu atveju taip pat būtina atsižvelgti įįsipareigojimų neatlikimo priežastis, t. y. ar nuteistasis turėjorealias galimybes tokius įsipareigojimus įvykdyti;

- nuteistasis pagal jo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą teismo buvo įspėtas, kad lygtinis atleidimas nuo laisvėsatėmimo bausmės prieš terminą gali būti panaikintas;

- nuteistasis į įspėjimą nereaguoja, toliau nevykdo teismo įpareigojimų arba daro teisės pažeidimus.

Plačiau apie lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą panaikinimą žr BK 75 str. komentaro 16 punktą.

17. Lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminąasmuo, nevykdantis teismo paskirtų įpareigojimų ar darantis kitus pažeidimus, gali būti įspėtas. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimobausmės prieš terminą gali būti panaikintas tik dėl pažeidimų, padarytų neatliktos bausmės laikotarpiu.

18. Lygtinai atleistiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą asmenims terminas, kuriam pasibaigus išnyksta teistumas (BK97 str. 3 dalis), skaičiuojamas ne nuo nuosprendžiu paskirtos laisvėsatėmimo bausmės termino pasibaigimo, o nuo nutarties lygtinai atleisti asmenį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą priėmimo.

Neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeitus švelnesne baus-me teistumo išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti atlikus laisvės atėmimo bausmės dalį pakeitusią švelnesnę bausmę.

419

Bendroji dalis, X skyrius 77-78 straipsniai Bendroji dalis, X skyrius 78 straipsnis

19. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmėsprieš terminą, per neatliktos bausmės laiką padaro naują nusikalstamąveiką, teismas nebeturi galimybės rinktis ir privalo panaikinti lygtinįatleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą bei skirti bausmę pagal BK 64 str. nustatytas taisykles, t. y. prie nauju nuosprendžiupaskirtos bausmės pridėti visą ar dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, nuo kurios atlikimo asmuo lygtinai buvo atleistas priešterminą. Jei nauja nusikalstama veika padaroma pasibaigus neatliktosbausmės laikotarpiui, skaičiuojamam nuo nutarties paskelbimo, BK64 str. neturėtų būti taikomas, nors nuo nutarties įsiteisėjimo dienosminėtas terminas nebūtų suėjęs.

20. Jei naują nusikalstamą veiką per neatliktos laisvės atėmimobausmės laiką padaro asmuo, kuriam laisvės atėmimo bausmė pakeistašvelnesne bausme, subendrinant bausmes prie nauju nuosprendžiupaskirtos bausmės pridedama visa neatlikta laisvės atėmimo bausmėarba jos dalis pakeista švelnesne bausme, kadangi laisvės atėmimobausmės ar jos dalies pakeitimas švelnesne bausme yra besąlyginis.

78 Straipsnis Amnestija

1. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu.

2. Amnestijos pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato amnestijos aktas.

Į.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 19 punkte numatyta, kad amnestija yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas aktas, pagal kurį nuteistiesiems taikomas visiškas ar dalinis atleidimas nuo baus-mės.

2. Skirtingai nuo Respublikos Prezidento teikiamos malonės, am-nestijos aktai taikomi daugeliui individualiai nurodytų asmenų. Am-nestijos paskelbimas paprastai siejamas su valstybei reikšmingais įvy-kiais - konstitucijos priėmimu, valstybinio gyvenimo jubiliejais - ir savo paskirtimi padeda realizuoti humanizmo bei teisingumo princi-pus, patikslina valstybės baudžiamąją politiką. Pažymėtina, kad am-nestijos aktas nepanaikina nusikalstamų veikų, kurių atžvilgiu jis tai-komas, baudžiamumo bei nedekriminalizuoja jų.

3. Komentuojamas straipsnis apibrėžia amnestijos akto taikymoribast tačiau jų nedetalizuoja, todėl amnestijos pagrindai, taikymo sąlygos ir tvarka nustatyti konkrečiame amnestijos akte.

4. Paprastai amnestijos įstatymas taikomas baudžiamosioms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo priėmimo, todėl amnestijos aktaslaikomas vienkartiniu aktu, neturinčiu juridinės galios nusikalstamomsveikoms, kurios bus padarytos po amnestijos išleidimo. Tačiau išimtiniais atvejais, jeigu amnestijos įstatyme numatyta, amnestija gali būtitaikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms po amnestijos paskelbimo, bet amnestijos akte būna nurodytas tikslus konkrečios amnestijos taikymo terminas.

5. Amnestija yra detalus teisės aktas, kuriame nurodoma ne tik šioakto taikymo subjektai, bet ir pati įstatymo taikymo tvarka. Amnestijosįstatymą taiko ir vykdo teismai asmenims, kurių bylos įsigaliojus įstatymui buvo neišnagrinėtos teisme arba išnagrinėtos, tačiau nuosprendžiai dar neįsiteisėję, taip pat nuteistiesiems, kurie iki amnestijos paskelbimo buvo lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir kuriems neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pakeista švelnesne bausme. Amnestiją taiko sudaryta amnestijos komisija. Paprastai į amnestijos komisijos sudėtį įeina įkalinimo įstaigos atstovas, kalinių globos draugijos atstovas, teritorinės prokuratūros prokuroras. Įstatymas nustato terminą, per kurį tokia komisija privalo užbaigti amnestijos taikymą. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį, priima sprendimą,kurį nuteistasis ar prokuroras, paduodami apeliacinį skundą dėl amnestijos taikymo ar netaikymo, gali apskųsti teismui. Ginčus dėl amnestijos taikymo sprendžia Lietuvos Respublikos teismai BPK 362 str.nustatyta tvarka. Prokuroro skundas sustabdo amnestijos komisijossprendimo vykdymą, kol teismas išnagrinės skundą.

6. Nuosprendžio priėmimas ir bausmės vykdymą prižiūrinčių institucijų sprendimai yra teisinis pagrindas taikyti amnestijos aktą ir įvykdyti Lietuvos Respublikos Seimo valią dėl amnestijos konkretiemsasmenims.

7. Turi būti iš esmės išnagrinėta asmenų, kuriems taikomas amnestijos aktas, baudžiamoji byla, esanti teisminio nagrinėjimo stadijoje, irpriimtas nuosprendis.

420 421

Bendroji dalis, X skyrius78 straipsnis Bendroji dalis, X skyrius 78-79 straipsniai

8. Įstatymų leidėjas, nustatydamas amnestijos kriterijus ir individualizuodamas nuteistuosius, kuriems bus taikoma amnestija, išskiria netik bausmės rūšį, dydį, nusikalstamos veikos pobūdį, bet ir kitokiusreikalavimus. Paprastai bausmės daugiau švelninamos nėščioms beiturinčioms nepilnamečių vaikų moterims, taip pat neįgaliesiems bei pensinio amžiaus asmenims. Įstatyme dėl amnestijos paprastai nurodoma,kokiais atvejais ir kokiai asmenų kategorijai amnestija netaikoma, pavyzdžiui, nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pavojingiemsrecidyvistams (BK 27 str.), nuteistiesiems už sunkius valstybinius nusikaltimus, nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 129 str.), išžaginimą sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 149 str.), už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietoje, nesigydantiems nuo venerinių ligų, alkoholizmo ar narkomanijos ir kt. Amnestija netaikoma asmenims, padariusiems kelias nusikalstamas veikas, jeigu bent dėl vienos iš jų amnestijos įstatyme amnestija nenumatyta. Padariusiems trunkamuosius ir tęstinius nusikaltimus amnestija taikoma tik tada, jeigu tie nusikaltimai buvo baigti iki įstatymo nustatytos datos įskaitytinai.

9. Amnestijos įstatyme numatytais atvejais amnestijos taikymasgali būti siejamas su materialinės žalos atlyginimu. Jeigu nusikalstamaveika padaryta materialinės žalos, nuteistasis turi būti atlyginęs bentdalįjos.

10. Amnestijos aktas neturi reabilitacinio pobūdžio ir, nors BK tiesiogiai nenumatyta galimybė amnestijos aktu asmeniui, kuriam taikomas amnestijos aktas, panaikinti teistumą, įstatymų leidėjas įstatymuose dėl amnestijos gali numatyti tam tikras sąlygas, kurioms esantamnestija panaikina teistumą, pavyzdžiui, už lengvas nusikalstamasveikas. Reiktų atkreipti dėmesį, kad po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo nė viename įstatyme nenumatyta galimybė panaikinti dėl amnestijos akto teistumą. Pritaikius amnestiją ir atleidusnuteistąjį nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies ar jam sumažinus neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, klausimas dėl teistumoišnykimo ar panaikinimo sprendžiamas remiantis faktiškai atlikta bausme BK 97 str. nustatyta tvarka, teistumo terminą skaičiuojant nuo tosdienos, kada asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimovietos ar atleidžiamas nuo kitos bausmės

11. Amnestija gali būti sąlyginė ir besąlygiška, t. y. įstatymų leidėjas gali numatyti tam tikras sąlygas, kurios apribotų amnestijos aktotaikymą, pavyzdžiui, atleidimą nuo bausmės susieti su bandomuojulaikotarpiu ir kt.

12. Atkūrus Lietuvos valstybę išleisti tokie įstatymai dėl amnestijų:1. 1990 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl am

nestijos atstačius nepriklausomą Lietuvos valstybę";2. 1993 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl am

nestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą";3. 1995 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl

amnestijos";4. 1996 m. liepos 10 d. „Lietuvos Respublikos amnestijos už kai

kurių operacijų užsienio valiuta norminių aktų pažeidimą įstatymas";5. 1998 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl

dalinės amnestijos akto";6. 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl

amnestijos akto";7. 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl am

nestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metųsukaktį".

79 Straipsnis. Malonė

1. Nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo,jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malonės prašymą.

2. Malonės suteikimo tvarką nustato Respublikos Prezidentas.

1. Malonės instituto esmė tai, kad palengvinama nusikalstamasveikas padariusių asmenų padėtis, realizuojamas humanizmo principas baudžiamojoje teisėje ir taip tikslinama valstybės baudžiamoji politika.

2. Malonė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str.23 punktą yra Respublikos Prezidento išleistas teisės aktas, kuriuo,nekeičiant ir neatšaukiant baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už konkrečią nusikalstamą veiką, bei nenaikinant apkaltinamojoteismo nuosprendžio, tuo pačiu metu visiškai ar iš dalies atleidžiamasįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu konkretus asmuoar konkrečiai nurodyti asmenys nuo teismo paskirtos bausmės ar josdalies atlikimo.

422 423

3. Malonė gali būti teikiama asmenims, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams,kurie yra nuteisti kitų valstybių teismų ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip.

4. Malonės teikimo pagrindus, sąlygas bei tvarką nustato Respublikos Prezidento 2004 m. rugsėjo 15 d. dekretu Nr. 68 „Dėl Malonėskomisijos sudarymo ir jos nuostatų" (toliau - Nuostatai; „Valstybėsžinios", 2004, Nr. 140-5102) patvirtinta malonės prašymų pateikimo irsvarstymo tvarka.

5. Malonės teisę turi tik Respublikos Prezidentas. Tik RespublikosPrezidentas sprendžia, ar suteikti malonę ir kokią malonę taikyti, t. y.pats nustato jos rūšį-atleisti nuteistąjį nuo bausmės ar ją sutrumpinti (sumažinti).

6. Malonė teikiama Respublikos Prezidento dekretais. RespublikosPrezidento dekretas dėl malonės suteikimo yra individualus vienkartinio taikomojo pobūdžio teisės aktas, jame procesiniai malonės realizavimo aspektai nereglamentuojami. Jokie kiti (papildomi) teisės aktaimalonei realizuoti nėra reikalingi ir nepriimami.

7. BK nenustato asmenų, kuriems gali būti suteikta malonė, taippat nenurodo nusikalstamų veikų, už kurias ji teiktina. Malonė neribojama paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu, pakartotinumo egzistavimuir pan. -ji gali būti suteikta kiekvienam jos prašančiam nuteistajam.

8. Malonė teikiama tik esant nuteistojo prašymui. Asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, malonės prašymai svarstomi nuteistajam atlikus ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės (žr. Nuostatu 9 punktą). Galimi ir tarpininkavimai dėlmalonės suteikimo prašymą padavusiam nuteistajam. Tarpininkauti gali,pavyzdžiui, darbovietės, kurioje asmuo dirbo iki nuteisimo, administracija ar kolektyvas, Seimo nariai, visuomeninės organizacijos ir pan.

9. Malonė teikiama tik tiems nuteistiesiems, kurių atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis (BPK 336 str.). Malonėstvarka asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,jam negali būti nutraukta baudžiamoji byla, taip pat negali būti panaikintos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sukeliamos teisinės pasekmės bei teistumas.

10. Kai dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio yra paduotas kasacinis skundas, malonės prašymai gali būti svarstomi ir malonė teikiamatik išnagrinėjus bylą kasacine tvarka.

11. Malonės tvarka asmuo gali būti atleistas tik nuo bausmės (visos ar jos dalies) atlikimo. Nuo baudžiamojo poveikio, priverčiamųjųmedicinos ir auklėjamojo poveikio priemonių malonės tvarka asmuoatleistas negali būti.

12. Malonė gali būti suteikta už tų nusikalstamų veikų padarymą,už kurias jos suteikimo metu bausmė yra pradėta atlikti, tačiau darnėra iki galo atlikta. Tai lemia, jog malonės suteikimas nėra reabilitacija, jis nepanaikina fakto, kad asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Nuo baudos bausmės gali būti atleidžiama tik tuo atveju, kai ji dar nėra pradėta vykdyti arba nors ir pradėta vykdyti, tačiau iki galo ne-įvykdyta. Kai ši bausmė yra jau įvykdyta, atleidimas nuo jos malonės tvarka jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokiu atveju asmeniui įmo-kėta (išieškota) baudos suma nėra grąžinama. Tais atvejais, kai dalis baudos jau yra sumokėta ir asmuo, Respublikos Prezidentui patenki-nus jo malonės prašymą, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės vykdy-mo, sumokėta (išieškota) baudos suma asmeniui taip pat nėra grąži-nama.

13. Malonė nuteistiesiems gali būti teikiama dviem būdais - atleidžiant nuteistąjį arba nuo visos, arba nuo dalies bausmės atlikimo. Atleidimas nuo visos bausmės atlikimo reiškia, kad nuteistasis atleidžiamas nuo tolesnio visos bausmės atlikimo, o dalinis - kad asmuo atleidžiamas nuo dalies likusios bausmės atlikimo, t. y. jam tam tikra dalimisumažinama likusi neatlikta bausmės dalis. Nors Nuostatų 13.3 papunktyje nurodyta, jog malonės tvarka neatliktoji bausmės dalis galibūti pakeista švelnesne bausme, tokia norma negali būti taikoma, nes jineatitinka komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintos imperatyviosnuostatos, jog teikiant malonę nuteistasis gali būti atleistas nuo visosar dalies bausmės atlikimo. Ši komentuojamo straipsnio nuostata suponuoja tai, kad kitos malonės teikimo formos negali būti taikomos.

14. Suteikiant malonę negali būti atleidžiama nuo žalos, padarytosnukentėjusiajam, atlyginimo, numatyto teismo apkaltinamajame nuosprendyje.

424 425

15. Teikiant malonę vertinama asmens padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, malonės prašančio nuteistojoasmenybė, kurią, be kitų aplinkybių, apibūdina ir išnykę bei panaikintiteistumai, taip pat atsižvelgiama į teistumą, vertinami nusikalstamosveikos padarymo motyvai (pavyzdžiui, buitinio konflikto metu nužudęs žmogų asmuo turi daugiau galimybių tikėtis, kad jam bus suteiktamalonė, nei iš anksto žmogžudystę suplanavęs nuteistasis), nuteistojo elgesys bausmės atlikimo vietoje, taip pat jo šeimos padėtis, atliktos bausmės dalis bei kitos aplinkybės, leidžiančios priimti motyvuotąsprendimą dėl malonės suteikimo konkrečiam asmeniui. Taip pat atsižvelgiama į bausmės atlikimo įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka paskirtą bausmę, administracijos nuomonę.

16. Malonės suteikimas panaikina tik baudžiamąją teisinę nusikalstamos veikos padarymo fakto reikšmę, jos kriminalinis pobūdisišlieka ir turi reikšmės sprendžiant recidyvo klausimą.

17.Respublikos Prezidento sprendimas dėl malonės suteikimo yra galutinis, jis negali būti apskųstas nei teismine, nei kitokia tvarka. Nors praktikoje yra buvęs atvejis, kad Respublikos Prezidentas per-žiūrėjo savo sprendimą dėl malonės konkrečiam asmeniui suteikimo ir jį panaikino, paaiškėjus po malonės suteikimo tam tikroms aplinky-bėms, tokia praktika negali būti vertinama kaip pagrįsta, kadangi su-teiktos malonės atšaukimas prieštarauja šio instituto esmei ir paskir-čiai.

18. Respublikos Prezidentui nepatenkinus asmens malonės prašy-mo, nėra draudžiama su tokiu prašymu kreiptis pakartotinai. Pakartoti-nis malonės prašymas gali būti paduodamas ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmojo prašymo atmetimo dienos. Iki nuro-dyto termino pabaigos gauti pakartotiniai prašymai nenagrinėjami ir grąžinami pareiškėjams. Prašymo atmetimo data laikoma ta diena, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl malonės nesuteikimo.

19.Malonė gali būti pilna arba dalinė. Pilnas atleidimas apima at-leidimą nuo visos likusios bausmės atlikimo. Dalinis atleidimas reiškia bausmės sušvelninimą sutrumpinant teismo paskirtą bausmės laiką ar sumažinant jos dydį, t. y. atleidžiama tik nuo dalies likusios neatliktos bausmės.

20. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylųskyriaus konsultacija teismams (ji atitinka ir naujojo BK 79 str. turinįbei prasmę) ta bausmės dalis, nuo kurios asmuo buvo atleistas suteikus jam malonę, nustatant kartu tam tikras sąlygas jo elgesiui, nuteisiant jį už naujai padarytą nusikalstamą veiką, negali būti pridedama,kadangi tokiu atveju, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, bausmių subendrinti vadovaujantis bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (žr. BK 64 str. komentarą),taisyklėmis negalima („Teismų praktika", 1997, Nr. 7, p. 91.).

21. Paprastai Respublikos Prezidentas savo iniciatyva sudaro Malonės komisiją, kuri padeda įvertinti visas aplinkybes, susijusias sukiekvienu malonės prašančiu nuteistuoju. Ji preliminariai svarsto visus malonės prašymus ir teikia Respublikos Prezidentui savo išvadasbei pasiūlymus apie tikslingumą suteikti malonę kiekvienam konkrečiam asmeniui, taip pat apie malonės teikimo variantus (pavyzdžiui,atleidimas nuo tolesnio bausmės atlikimo, atleidimas nuo dalies bausmės atlikimo ir pan.). Malonės komisijos nuomonė nėra privaloma, turitik rekomendacinį pobūdį, todėl įjos pateiktus vertinimus bei rekomendacijas Respublikos Prezidentas, teikdamas malonę, gali ir neatsižvelgti.

426 427

Bendroji dalis, XI skyrius 80 straipsnis Bendroji dalis, XI skyrius 80 straipsnis

XI SKYRIUS

(80-94 straipsniai)

NEPILNAMEČIŲ BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS YPATUMAI

80 Straipsnis. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų šiame sky-riuje ir šio kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtis:1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinębrandą;2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes;3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu,neteisėto elgesio priežasčių šalinimu;4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuoja: a) baudžiamojo įstatymo nuostatos, išdėstytos XI skyriuje, - „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai" (BK 80-94 str.); b) BK 13 str. 2 ir 3 dalys, nustatančios amžių, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus;c) BK 27 str. 4 dalis, nurodanti, jog teismas, spręsdamas dėl asmenspripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų;d) BK 97 str. 4 dalis įtvirtinanti, kad nepilnamečiams, nuteistiems užneatsargius ar tyčinius nusikaltimus, teistumo terminai po bausmėsatlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę;e) teismas nepilnamečiams bausmes skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

2. Sąvoka „nepilnametis" apima visus asmenis, kurie nesulaukėpilnametystės (aštuoniolikos metų), bet sulaukė amžiaus, nuo kuriotraukiama baudžiamojon atsakomybėn. Ši sąvoka yra sudedamoji „vaiko" sąvokos dalis, kuri apima vaikus, sulaukusius nuo keturiolikos iki

aštuoniolikos metų amžiaus (ir. BK 81 str. komentarą). BK 13 str. nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję še-šiolika metų, o asmenys, sulaukę keturiolikos metų, atsako už to pa-ties straipsnio 2 dalyje išvardintas veikas. Jaunesni nei keturiolikos metų amžiaus asmenys pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako (žr. BK 13 str. komentarą).

3. Pagrindiniai nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatu-mai įtvirtinami pagal: a) trumpesnį taikomų nepilnamečiams bausmių rūšių sąrašą; b) šių bausmių skyrimo specifiką (atsižvelgiant į subjektą ir aplinkybes, sąlygojančias baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą); c) galimybę taikyti alternatyvias auklėjamojo poveikio priemones; d) švelnesnes atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės sąlygas; e) teistumo terminų sutrumpinimą ir kt.

4. Komentuojamame straipsnyje įtvirtinta paskirtimi siekiama nurodyti teismams, kokių esminių nuostatų jie privalo laikytis, skirdamibausmes ar auklėjamojo poveikio priemones nepilnamečiams.

5. Visi išvardyti elementai iš esmės konkretizuoja pagrindines baudžiamosios teisės funkcijas (bendrosios prevencijos, informacinę,represinę, individualiosios prevencijos), kurios negali būti paneigtosjokiu atsakomybės išskirtinumu. Reikėtų manyti, kad įstatymų leidėjas, nurodydamas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, turėjo omenyje ne apskritai nepilnamečių baudžiamosiosatsakomybės, o pirmiausia nepilnamečiams taikomų bausmių ir auklėjamojo poveikio priemonių sistemos bei kitų specialiai jiems įstatymenumatytų bendrosios taisyklės išimčių paskirtį (pavyzdžiui, atleidimonuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės vykdymo atidėjimo, teistumo terminų sutrumpinimo ir kt.).

6. Bausmė yra griežčiausia prievartos priemonė, suvaržanti nepilnamečiams jų teises ir laisves bei lemianti sunkiausias pasekmes (teistumą). Pagal BK XI skyriaus nuostatų prasmę ji turi būti taikoma tada,kai paaiškėja, jog nepilnametis padarė tokią nusikalstamą veiką, užkurią jam negali būti taikomos švelnesnės poveikio priemonės. Kadangi BK nenumatyta specialių, tik nepilnamečiams taikomų, bausmių, loginė bendrosios dalies nuostatų analizė leidžia manyti, kad nepilnamečiams taikomos tokios pat bausmės kaip ir skiriamos suaugusiems asmenims turi ir tą pačią paskirtį: 1) sulaikyti nepilnamečius nuonusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį

428 429

Bendroji dalis, XI skyrius80 straipsnis Bendroji dalis, XI skyrius 80 straipsnis

nepilnametį; 3) atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikals-tamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius nepilnamečius taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).

7. Bausmė nepilnamečiui skiriama siekiant įgyvendinti ne vieną kurį nors tikslą, o kelis tarpusavyje susijusius tikslus: tiek nubaudimo užpadarytą nusikalstamą veiką, tiek apsaugos nuo naujų nusikaltimų,tiek auklėjimo (pataisymo) priemonės, galinčios padėti nepilnamečiuipakeisti gyvenimo būdą ir elgesį. Ji turi padėti nepilnamečiui resociali-zuotis visuomenėje ir užkirsti kelią nusikalstamo elgesio recidyvui. Įstatymų leidėjas, atsižvelgęs į nepilnamečio amžių ir turėdamas norą padėti jam reintegruotis bei atlikti naudingą vaidmenį visuomenėje, neapsiriboja bendrosios bausmės paskirties akcentavimu, nurodo specialiąnepilnamečiams taikomų ypatumų paskirtį, kuri iš esmės papildo ir individualizuoja BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį.

8. Bausmės, numatytos BK 90 str., netaikomos tiems nepilnamečiams, kurie padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą arba yra atleistinuo baudžiamosios atsakomybės. Jiems įstatyme numatyta specialiauklėjamojo poveikio priemonių sistema (BK 82 str.).

9. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiui gali būti pritaikytos kaip bausmės alternatyva (atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės) arba kaip pataisymo bei ugdymo priemonė (padarius jam vieną baudžiamąjį nusižengimą).

10. Nubaudimo elementai būdingi kiekvienai taikomos auklėjamojopoveikio priemonės rūšiai, kadangi bet kuri iš jų yra tiesioginis nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos padarinys. Tačiau šiuo atveju daugiausia dėmesio skiriama ne tiek pačiam nubaudimui, kiekjauno žmogaus asmenybės korekcijai ir tolesnei jo integracijai į pozityvią mikrosocialinę aplinką.

11. Savo esme auklėjamojo poveikio priemonės visais atvejais nukreiptos į ateitį. Jomis siekiama svarbiausių tikslų: 1) pataisyti nepilnametį ir jį ugdyti; 2) keisti jo gyvenimo būdą ir padėti jam integruotiskonkrečioje socialinėje aplinkoje; 3) sulaikyti jį nuo kitų neteisėtų veikų padarymo. Taikant šias priemones, kartu turėtų būti atsižvelgiama irį nepilnamečio praeitį - padarytą neteisėtą veiką bei ją sąlygojusiasaplinkybes. Šie auklėjamojo poveikio priemonių taikymo tikslai įpareigoja teismą daugiausia dėmesio skirti sudėtingesniems klausimams -

nepilnamečio asmenybės korekcijai ir jos resocializacįjai. Auklėjamojo poveikio priemonių paskirtis kartu yra sudedamoji visos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties dalis.

12. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais. įstatymų leidėjas,įtvirtindamas specialią nepilnamečiams taikomų poveikio priemoniųsistemą ir numatydamas specialią nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, sudaro teisinį pagrindą sudėtingam nepilnamečių resocializacijos procesui.

13. Įstatymų leidėjas teismams nurodo pagrindinius nepilnamečiųbaudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties elementus (tikslus):

a) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai pasiekiamas toks asmenybės vystymosi lygis, kuriam esant nepilna-mečiai gerai įsisąmonina draudimus bei liepimus kaip tam tikrus visuo-menės reikalavimus ir tampa pajėgūs valdyti savo elgesį. Atsižvelgda-mas į tai, įstatymų leidėjas apibrėžė minimalias baudžiamosios atsako-mybės amžiaus ribas ir BK 13 str. 1 dalyje nurodė, kad pagal BK atsako asmuo, kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo buvo suėję šešiolika metų, o to paties str. 2 dalyje numatytais atvejais - keturio-lika metų. Siekdamas, kad atsakomybė atitiktų asmenų amžių ir socia-linę brandą, jis susiaurino pavojingų veikų, už kurias jie atsako įstaty-me nustatyta tvarka nuo keturiolikos metų, ratą (BK 13 str. 2 dalyje). Pateiktas veikų sąrašas yra išsamus ir negali būti taikomas plačiau. Formalus amžiaus traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn nu-statymas yra būtinas, nes be šios juridinės prezumpcijos atsirastų galimybė pasireikšti subjektyvizmui. Tačiau teismas, individualizuoda-mas bausmę, turėtų atsižvelgti, kad nepilnametis ne visuomet gali tei-singai ir visiškai suprasti padarytos veikos reikšmę, galimus jos pada-rinius, iš esmės keičiančius jo paties gyvenimą, nukentėjusiajam pa-darytos žalos dydį ir kt. Sugebėjimas orientuotis pagal dorovines el-gesio, juo labiau teisines normas nėra įgimtas, tačiau kiekvienu konk-rečiu atveju jos yra išmokstamos ir suvokiamas jų turinys auklėjimo bei socializacijos procese.

Atsižvelgiant į socialinės, psichologinės nepilnamečio asmenybės struktūros ypatumus, ribojamas nusikalstamų veikų, už kurias baudžia-mojon atsakomybėn gali būti patraukti keturiolikos-šešiolikos metų paaugliai, skaičius. Taip pat yra nustatyti apribojimai skiriant nepilna-

430 431

Bendroji dalis, XI skyrius 80 straipsnis Bendroji dalis, XI skyrius 80-81 straipsniai

432 mečiams maksimalų laisvės atėmimo laiką (ne daugiau kaip dešimt me-tų), švelnesnės sąlygos atleidžiant nepilnametį nuo baudžiamosios at-sakomybės, lygtinai atleidžiant nuo bausmės prieš terminą ir 1.1.;

b) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio

priemonių taikymo šiems asmenims galimybes. Terminuotas laisvėsatėmimas nepilnamečiui turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejaiskaip ultima ratio priemonė, užkertanti kelią neteisėtiems nepilnamečioveiksmams. Ji skiriama tada, kai taikytos kitos bausmės ar auklėjamojo

poveikio priemonės nepadarė jam teigiamos įtakos ir teismas turi pagrindą manyti, kad kitų bausmių rūšių ir auklėjamojo poveikio priemonių pakeisti nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams nepakanka, arba nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą;

c) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir

elgesį derinantbaudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu,auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Skirdamas bausmę arauklėjamojo poveikio priemonę nepilnamečiui, teismas turi atsižvelgtine tiktai į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltėsformą, kaltininko asmenybę, nusikalstamo kėsinimosi stadiją, asmensdalyvavimo darant nusikaltimą formą, atsakomybę lengvinančias beisunkinančias aplinkybes, bet ir į nepilnamečio gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir psichinį išsivystymą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikaltimo padarymo. Visos šios aplinkybės glaudžiai siejasi su nepilnamečio asmenybės formavimosi ypatumais, jo reakcija į socialinės aplinkos poveikį, kaltės suvokimą ir atgailą dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Nepilnamečio asmenybę apibūdina ne vien teigiami ar neutralūs požymiai (įvairūs gabumai, draugiškumas, smalsumas, meilė tėvams ir pan.), bet ir tokie neigiami požymiai kaip pagrindinės pareigos moky-tis ar dirbti nevykdymas arba netinkamas jos vykdymas, nepriimtinos gyvenimo būdo apraiškos (valkatavimas, girtuokliavimas, narkotikų vartojimas ir kt.), agresyvumas, pyktis, žiaurumas, pavydas ir 1.1. Kiek-vienu konkrečiu atveju teismas turėtų nepilnamečio asmenybę vertinti kompleksiškai (tiek teigiamus, tiek neigiamus požymius) ir individuali-zuodamas bausmę skirti tokias poveikio priemones, kurios didintų ne-pilnamečio resocializacijos bei adaptacijos visuomenėje galimybes, ska-tintų asmenybės ugdymą;

d) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.Siekiama, kad nepilnamečiai, įvykdžius jiems bausmę ar taikius auk-

lėjamojo poveikio priemonę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų. Priimtu nuosprendžiu teismas turi taip apriboti (arba atimti) nepilnamečiui tei-

ses ir laisves, kad toks apribojimas atimtų arba apsunkintų jam galimybę padaryti naują nusikalstamą veiką. Taikomos nepilnamečiui poveikio priemonės turėtų priklausyti ne tik nuo BK 54 str. 2 dalyje ir 91 str. 2 dalyje išvardytų aplinkybių, bet ir nuo bendro asmenybės kryptingumo. Pavyzdžiui, nepilnamečiai, kuriems nėra būdingi teisės pažeidimai, sąmoningai nesiekia kitam pakenkti ir turėti iš to naudos, neieško progų nusikalsti, sąžiningai mokosi arba dirba, o nusikalstamą veiką padarė dėl susidariusios sudėtingos situacijos (nesugebėjo teisingai apsispręsti, patyrė neigiamą draugų įtaką ir pan.) ar dėl lengvabūdiškumo, turėtų būti baudžiami švelniau. Tačiau nepilnamečiai, kuriems būdingas pozityvios aplinkos neigimas ir jos vengimas (vengia mokytis, dirbti, nepadeda tėvams, nuolat su jais konfliktuoja ir pan.), kurie nuolatos daro teisės pažeidimus ir aktyviai ieško tam priežasčių (pavyzdžiui, užkabinėja nepažįstamus asmenis, norėdami sudaryti konfliktinę situaciją, daro smulkias ar nedidelės vertės svetimo turto vagystes ir pan.) ir kuriems būdingas agresyvumas, įžūlumas, savanaudiškumas, kurių nusikalstamos veikos neapsiriboja gyvenamąja vieta ar pan., turėtų būti baudžiami griežčiau.

81 Straipsnis. Skyriaus nuostatų taikymas

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamosveikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų.

2. Šio kodekso 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies1,2,3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būtitaikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeiguteismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus beikitas bylos aplinkybes, o prireikus - į specialisto paaiškinimus ar išvadą,nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

1. BK XI skyriaus nuostatos taikomos nepilnamečiams, tai yra

as-menims, neturintiems aštuoniolikos metų. Ši BK nuostata grindžiama tarptautinių teisės aktų reikalavimais, ja taip pat siekia

ma tarpusavyje suderinti Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas. Tarptautinės teisės aktai nepilnamečio sąvokos nepateikia, tačiau juose apibrėžiama vaiko sąvoka. Pavyzdžiui, 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kurią 1995 m. liepos 3 dieną ratifikavo Lietuvos Respublikos

433

Seimas („Valstybės žinios", 1995, Nr. 60-1501), vaiku laiko kiekvieną žmogų, neturintį aštuoniolikos metų, jei pagal taikomą įstatymąjo pil-nametystė nepripažinta anksčiau. Lietuvos Respublikos teisės aktuose atsižvelgta į šią tarptautinių teisės aktų nuostatą: Lietuvos Res-publikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo („Valstybės žinios", 1996, Nr. 33-807) 2 straipsnyje teigiama, kad „vaikas yra žmogus, netu-rintis aštuoniolikos metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ki-taip". Lietuvos civiliniuose įstatymuose aštuoniolikos metų amžius laikomas asmens pilnametystės riba ir siejamas su civiliniu veiksnu-mu. CK 2.5 str. teigiama, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnu-mas) atsiranda tada, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Taigi nepilnamečiu Lietuvos civiliniuose įsta-tymuose pripažįstamas asmuo, neturintis aštuoniolikos metų, o sąvo-kos „vaikas" ir „nepilnametis" yra laikomos iš esmės tapačios.

2. Sąvoka „nepilnametis" baudžiamosios teisės srityje apima mažiau dalykų nei civilinės teisės srityje - tik asmenis, nesulaukusiuspilnametystės, bet sulaukusius tokio amžiaus, kada jau galima trauktibaudžiamojon atsakomybėn. BK 13 str. „Amžius, nuo kurio asmuoatsako pagal baudžiamuosius įstatymus" nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiami sulaukę šešiolikos metų, o asmenys, sulaukę keturiolikos metų, atsako už to paties straipsnio 2 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas. Nepilnamečiai, jaunesni nei keturiolikosmetų, pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako. Jiems apibūdinti, remiantis Lietuvos baudžiamosios teisės doktrina, vartojama sąvoka „mažametis". Remiantis BK 13 str. 3 dalimi, jiems gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės. Taigi baudžiamosios teisės sąvoka „nepilnametis" apima asmenis, sulaukusius keturiolikos (šešiolikos) metų, tačiau nesulaukusius pilnametystės - aštuoniolikos metų.

3. Reiktų atkreipti dėmesį, kad šio skyriaus nuostatos taikomosasmenims, kuriems nebuvo suėję aštuoniolika metų nusikalstamos veikos darymo metu. Vadinasi, vienos ar kitos baudžiamojo proceso stadijos metu, kada sprendžiamas klausimas dėl šio skyriaus nuostatųtaikymo, asmuo jau gali būti pilnametis. Taigi įsigaliojus naujajam BKneteko aktualumo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 dienos nutarimo Nr. 30 „Dėl teismų praktikos atleidžiant nepilnamečius nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 52' str.)" 2 punktonuostata, pagal kurią nusikaltimą padaręs asmuo, remiantis senojo BK52' str., gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriantjam priverčiamąsias auklėjamojo poveikio priemones, jeigu jam nėra

suėję aštuoniolika metų teismo nutarties priėmimo metu. Taip pat reik-tų atkreipti dėmesį, kad BK 81 str. 1 dalis, reglamentuojanti, jog BK vienuoliktojo skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nebuvo suėję aštuoniolika metų nusikalstamos veikos darymo metu, yra ben-droji šiam skyriui taikoma norma. BK 86 str. 1 dalyje ir 88 str. 1 dalyje nustatytos specialiosios šios normos išimtys: asmeniui, kuris teismo nutarties priėmimo metu jau yra pilnametis, nebegalima paskirti minė-tuose straipsniuose reglamentuotų auklėjamojo poveikio priemonių, nepaisant, kad jis nusikalstamos veikos darymo metu dar buvo nepil-nametis.

4. BK 90 str. „Bausmių ypatumai nepilnamečiams", 91 str. „Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai", 92 str. „Baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui", 93 str. „Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės" ir 94 str. „Asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės priešterminą arba laisvės atėmimo bausmės jam pakeitimas švelnesne bausme" nuostatos, taip pat 82 str. 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytosauklėjamojo poveikio priemonės (BK 82 str. 1 dalies 1 punkte numatytas įspėjimas, 2 punkte - turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas, 3 punkte - nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, 5 punkte -elgesio apribojimas) gali būti taikomos ir pilnamečiams - asmenims,kurie nusikalstamos veikos darymo metu jau turėjo aštuoniolika metų,tačiau buvo jaunesni nei dvidešimt vienerių metų. Norint tokiems asmenims pritaikyti minėtų BK 11 skyriaus straipsnių nuostatas, būtinaviena sąlyga: teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikospobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, prireikus - ir į specialistopaaiškinimus ar išvadą, turi nuspręsti, kad toks asmuo pagal socialinębrandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 str. numatytą nepilnamečiųbaudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį.

5. Apie nusikalstamos veikos pobūdį žr. BK 15 str. komentarą.Apie nusikalstamos veikos motyvus žr. BK 54 str. komentarą.

6. Kitos bylos aplinkybės, į kurias tokiu atveju turi atsižvelgti teismas, gali būti nusikalstamos veikos dalykas, jos padarymo būdas,įrankiai, priemonės, laikas, vieta, tikslas ir pan. Šios aplinkybės turirodyti nepakankamą socialinę aštuoniolikos-dvidešimties metų asmensbrandą.

434 435

7. Pagal BK 81 str. 2 dalį teismas prireikus gali atsižvelgti ir į specialisto paaiškinimus ar išvadą. Vadinasi, specialisto paaiškinimai arišvada nėra privalomi kiekvienu atveju, kada teismas sprendžia klausimą dėl BK 11 skyriaus nuostatų taikymo aštuoniolikos-dvidešimtiesmetų asmenims. Specialistas turi atitikti BPK numatytą specialisto sąvoką. Tai gali būti bet kuris asmuo, kuris gali suteikti žinių, duoti paaiškinimų ar pateikti išvadą apie socialinę aštuoniolikos-dvidešimtiesmetų asmens brandą.

8. Socialinė branda- fizinio ir psichinio asmenybės brandumo pakopa, kurią skirtingi asmenys pasiekia skirtingo amžiaus (apietai plačiau žr. BK 91 str. komentaro 6 punktą). Kad asmuo imtųvykdyti socialines savo kaip suaugusiojo pareigas ir priprastų prietokio socialinio vaidmens, reikia nemažai laiko. Neverta ieškoti atskaitos taško, nuo kurio prasideda suaugusio žmogaus gyvenimo etapas,kadangi viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus psichikos ir individualių gyvenimo aplinkybių. Riba, skirianti pilnamečius asmenis nuonepilnamečių, yra sąlyginė. Nepilnamečių psichologijos ypatumai kelerius metus pasireiškia ir jiems sulaukus pilnametystės. Aštuoniolikos-dvidešimties metų asmenys pagal savo socialinę brandą iš tiesų nedaug skiriasi nuo nepilnamečių, jų nusikalstamas veikas sąlygojančios priežastys dažnai glūdi vaikystėje, jie dažnai būna priklausominuo savo tėvų, gyvena kartu su jais, nėra sukūrę savo šeimų, tebesimoko, dar nedirba, laisvalaikį leidžia su vaikystės draugais, tad jųnusikalstamos veikos dažnai būna vaikiškos, neapgalvotos, padarytos kartu su nepilnamečiais bendrininkais.

82 Straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams

1. Nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, skiriamos, onusikaltimą padariusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmėsatleistam nepilnamečiui gali būti skiriamos šios auklėjamojo poveikiopriemonės:1) įspėjimas;2) turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas;3) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai;4) atidavimas tėvams ar kitiems flziniams ar juridiniams asmenims, kurierūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti;5) elgesio apribojimas;6) atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.

2. Teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyjesuderintas auklėjamojo poveikio priemones.

3. Jeigu padaryti du ar daugiau baudžiamųjų nusižengimų, teismas nepilnamečiui gali skirti bausmę. Skirdamas bausmę, teismas privalo motyvuotisavo sprendimą. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314,įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

1. Jeigu asmuo, neturėdamas aštuoniolikos metų, padarė baudžiamąjį nusižengimą, teismas privalo jam skirti auklėjamojo poveikio priemones. Jeigu toks asmuo padarė nusikaltimą, jam auklėjamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos remiantis BK 92 str. (Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui), 93 str. (Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės) ir 94 str. (Asmens,kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės jam pakeitimas švelnesne bausme). Jeigu nepilnametis asmuo padarė nusikaltimą, jam auklėjamojopoveikio priemonės skiriamos tik su sąlyga, kad jos atitinka minėtuose BK straipsniuose numatytus reikalavimus.

2. Apie baudžiamąjį nusižengimą žr. BK 12 str. komentarą. Apienusikaltimą žr. BK 11 str. komentarą.

3. Teismas nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar-ba nusikaltimą, gali paskirti ne daugiau kaip tris iš šešių BK 82 str. 1 dalyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Jeigu teismas ne-pilnamečiui skiria dvi arba tris auklėjamojo poveikio priemones, jos

436 437

Bendroji dalis, XI skyrius 82 strs Bendroji dalis, XI skyrius 83 straipsnis

438 turi būti tarpusavyje suderintos, t. y. turi padėti viena kitai jas taikyti. Ar auklėjamojo poveikio priemonės dera tarpusavyje, sprendžiama pa-gal konkrečias bylos aplinkybes. Be to, būtina atkreipti dėmesį į BK 85 str. 3 dalies, 86 str. 3 dalies, 87 str. 5 dalies ir 88 str. 3 dalies nuo-statas, kuriomis remiantis vieną iš auklėjamojo poveikio priemonių -

atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą- galima skirti kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu, jos pašalinimu, tačiau negalima skirti kartu su nemokamais auklėjamojo pobūdžio darbais, atidavimu tėvams arba kitiems fiziniams, juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti bei prižiūrėti ir elgesio apribojimu.

4. Nepilnamečiui, padariusiam du ar daugiau baudžiamųjų nusižengimų, teismas gali paskirti bausmę. Ši nuostata nereiškia, jog teismas visais atvejais už du ir daugiau baudžiamųjų nusižengimų turėtų paskirti bausmę. Baudžiamieji nusižengimai (apie tai

plačiau žr. BK 10 ir 12 str. komentarus) yra mažiau pavojingi už nusikaltimus, todėl tais atvejais, kai padaryti du arba keli baudžiamieji nusižengimai, teismas turėtų įvertinti galimybę skirti griežtesnes auklėjamojo poveikio priemones, pavyzdžiui, atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, prireikus, kartu su įspėjimu ir (arba) turtinės žalos atlyginimu arba jos pašalinimu.

5. Teismas nepilnamečiui už baudžiamųjų nusižengimų padarymą gali paskirti vieną iš BK 90 str. 1 dalyje numatytų bausmės rūšių, išskyrus laisvės atėmimą, kadangi BK Specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už baudžiamuosius nusižengimus, sankcijose šios bausmės negali būti (BK 12 str.). Teismas skiria bausmę laiky-damasis BK 90 str. 2-4 dalyse numatytų bausmių nepilnamečiams ypatumų. Nusprendęs skirti bausmę, teismas pirmiausiai turėtų ap-svarstyti galimybę nepilnamečiui paskirti švelniausią bausmę, numa-tytą BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Visais atvejais teismas, nusprendęs nepilnamečiui už baudžiamuosius nusižengimus skirti bausmę, privalo šį savo sprendimą motyvuoti.

83 straipsnis, [spėjimas

1. Įspėjimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška auklėjamojo poveikio priemonė arba kartu su kitomis tokiomis priemonėmis.

2. Teismas, skirdamas nepilnamečiui šią auklėjamojo poveikio priemonę,raštu išaiškina galimas teisines pasekmes, jeigu jis padarytų naujų nusikalstamų veikų.

1. Įspėjimas yra švelniausia auklėjamojo poveikio priemonė, teismoskiriama baudžiamąjį nusižengimą arba nusikaltimą padariusiam nepilnamečiui. Jis, pavyzdžiui, gali būti skiriamas tada, kai nepilnametisatsitiktinai padaro nusikalstamą veiką ir yra linkęs pasitaisyti, nuoširdžiai gailisi, supranta savo kaltę ir savo elgesio netinkamumą, pasižada mokytis, dirbti, gerai elgtis.

2. Įspėjimas gali būti skiriamas vienas arba kartu su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, tačiau, remiantis BK 82 str. 2 dalimi, išviso nepilnamečiui negali būti paskirtos daugiau kaip trys auklėjamojopoveikio priemonės, tai yra teismas kartu su įspėjimu dar turi teisępaskirti vieną arba dvi, tačiau ne daugiau auklėjamojo poveikio priemonių. Be to, remiantis BK 82 str. 2 dalies nuostatomis, tuo atveju,kada kartu su įspėjimu teismas skiria dar vieną ar dvi auklėjamojo poveikio priemones, visos paskirtos priemonės turi būti tarpusavyje suderintos. Teoriškai įspėjimą galima derinti su visomis kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Įspėti nepilnametį galima nurodant jamatlyginti arba pašalinti turtinę žalą, įpareigojant atlikti auklėjamojo pobūdžio darbus, atiduodant tėvams ar kitiems asmenims ugdyti ir prižiūrėti, nustatant jam įpareigojimus arba draudimus, sudarančius nepilnamečio elgesio apribojimo turinį. Tačiau abejotina, ar tikslinga kartu paskirti švelniausią ir griežčiausią auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą su atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą.

3. Teismas, skirdamas nepilnamečiui įspėjimą, raštu jam išaiškinateisines pasekmes, kurios atsirastų, jeigu nepilnametis padarytų naujųnusikalstamų veikų. Pavyzdžiui, teismas nepilnametį įspėja, kad tuoatveju, jeigu jis, būdamas anksčiau teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vėl padarytų baudžiamąjį nusižengimą, jam galėtų būtipaskirta daugiau ar griežtesnių auklėjamojo poveikio priemonių. Taippat teismas nepilnametį gali įspėti, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamasanksčiau teistas už nusikaltimo padarymą, vėl padarytų nusikaltimą,jis nebegalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam

Bendroji dalis, XI skyrius 83-84 straipsniai Bendroji dalis, XI skyrius 84 straipsnis

nebegalėtų būti pritaikyta ši ar kitos auklėjamojo poveikio priemonės, kadangi BK 93 str. 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jeigu jis neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė pirmą kartą. Teismas, skirdamas nepilnamečiui įspėjimą, gali jam išaiškinti ir kitas teisines pasekmes, kurios atsiras, jei nepilnametis padarys naujų nusikalstamų veikų, nevykdys arba netinkamai vykdys paskirtas auk-lėjamojo poveikio priemones ir pan.

84 Straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas

1.Turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arbapadarytą žalą gali pašalinti savo darbu.

2.Turtinė žala turi boti atlyginta arba pašalinta savo darbu per teismonustatytą terminą.

1. Turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas yra auklėjamojo poveikio priemonė, teismo skiriama baudžiamąjį nusižengimą arba nusi-kaltimą padariusiam nepilnamečiui. Jis gali būti skiriamas vienas arba kartu su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, tačiau, remiantis BK 82 str. 2 dalimi, iš viso nepilnamečiui negali būti paskirtos daugiau kaip trys auklėjamojo poveikio priemonės. Vadinasi, teismas kartu su turti-nės žalos atlyginimu arba jos pašalinimu dar turi teisę paskirti vieną arba dvi, tačiau ne daugiau auklėjamojo poveikio priemonių. Be to, re-miantis BK 82 str. 2 dalies nuostatomis, tuo atveju, kada kartu su turti-nės žalos atlyginimu arba jos pašalinimu teismas skiria dar vieną ar dvi auklėjamojo poveikio priemones, visos paskirtos priemonės turi būti tar-pusavyje suderintos. Teoriškai turtinės žalos atlyginimą arba jos pašali-nimą galima derinti su visomis kitomis auklėjamojo poveikio priemonė-mis. Tačiau abejotina, ar turtinės žalos pašalinimas galėtų derėti su ne-mokamais auklėjamojo poveikio darbais, įpareigojimu dirbti bei kitais BK 87 str. 2 dalyje numatytais įpareigojimais, reikalaujančiais daug laiko, ka-dangi nepilnamečiui gali būti sudėtinga suspėti atlikti visas teismo pa-skirtas auklėjamojo poveikio priemones. Ne visuomet šalinti padarytą turtinę žalą įmanoma ir gyvenant specialioje auklėjimo įstaigoje. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad tokią priemonę nėra tikslinga skirti tuomet, kai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas arba pašali-nimas buvo pagrindas atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsako-mybės, remiantis BK 93 str. 1 dalies 1 punktu.

440

2. Kadangi Lietuvos baudžiamojoje teisėje nėra pripažįstama trečiųjų asmenų baudžiamoji atsakomybė, turtinės žalos atlyginimas arbajos pašalinimas gali būti skiriamas tik tuomet, kada nepilnametis turilėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba kada jis gali savo darbupašalinti nusikalstama veika padarytą žalą. Vadinasi, nepilnamečio tėvai, kiti įstatyminiai jo atstovai ar kiti asmenys savo iniciatyva ir lėšomis už nepilnametį neturėtų atlyginti arba pašalinti turtinės žalos. Norspagal CK 6.276 str. 2 dalį tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jopadarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai arrūpintojas, teismas neturėtų tokios priemonės skirti nepilnamečiui, neturinčiam lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba negalinčiampadarytos žalos pašalinti savo darbu, kadangi toks žalos atlyginimobūdas, kai auklėjamojo poveikio priemonę įvykdo ne pats nepilnametis, neatitiktų BK 80 str. numatytos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas savo lėšomis arba jos pašalinimas savo darbu daro didelįauklėjamąjį poveikį, o juk būtent auklėjamasis poveikis sudaro šios irkitų BK XI skyriuje numatytų poveikio priemonių esmę.

3. Lėšos, kuriomis nepilnametis savarankiškai disponuoja, gali būti, pavyzdžiui, jam priklausančios lėšos bankų sąskaitose, jo gautaspalikimas, jo darbo užmokestis ir pan.

4. Teismas, skirdamas tokią auklėjamojo poveikio priemonę, privalo nustatyti terminą, per kurį nepilnametis turi atlyginti savo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba ją pašalinti savo darbu. Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį,nepilnamečio amžių, užimtumą (mokymosi ar darbo, taip pat laisvąlaiką), fizinius duomenis, sveikatos būklę, turtinę padėtį, įvairias bylos aplinkybes ir pan.

441

85 Straipsnis. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai

1. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

2. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi, jeigu nepilnametissutinka.

3. Nemokamų darbų nepilnamečiui negalima skirti, jeigu jis atiduodamasį specialią auklėjimo įstaigą.

1. Teismas nepilnamečiui gali paskirti nuo 20 iki 100 valandų ne-mokamų auklėjamojo pobūdžio darbų. Konkretų valandų skaičių teis-mas nustato atsižvelgdamas į nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nepilnamečio asmenybę (jo amžių, užimtumą, sveika-tos būklę), kitas bylos aplinkybes.

2. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai skiriami atlikti įvairioseįstaigose ir organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ar globos ir rūpybos įstaigose.Šios įstaigos ir organizacijos gali būti valstybinės arba nevalstybinės(nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos), nacionalinės, užsienio šalių ar tarptautinės.

3. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai savo pobūdžiu skiriasinuo galimos nepilnamečiams paskirti viešųjų darbų bausmės, kadangišios auklėjamojo poveikio priemonės taikymo atveju ypatingai pabrėžiamas auklėjamasis nemokamų darbų pobūdis ir poveikis nepilnamečiui. Tai ne bausmė kokiu nors neprestižiniu darbu (pavyzdžiui, šluotigatves ir pan.), o auklėjimas darbu.

4. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi tik esant rašytiniam paties nepilnamečio sutikimui. Priešingu atveju jie gali būti pripažinti priverstiniais ir prieštaraujančiais Europos žmogaus teisių irpagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 str. 2 daliai. Tačiau BKnereglamentuoja situacijos, kuomet nepilnametis nesutinka vykdytitokios auklėjamojo poveikio priemonės. Reiktų manyti, kad tokiu atveju leistina analogija viešųjų darbų bausmei bei baudžiamajai poveikiopriemonei - nemokamiemsjiarbams, kurie taip pat gali būti vykdomitik nuteistojo sutikimu (BK 46 str. 1 dalis ir 70 str., BVK 39 str. 3 dalis).

Taigi jeigu nepilnametis nesutinka vykdyti jam paskirtų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, jų vykdymą kontroliuojanti institucija kreipiasi įjuos paskyrusį teismą su teikimu juos pakeisti kita auklėja-mojo poveikio priemone.

5. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 dienos įstatymu Nr. VIII-I968, Baudžiamojoproceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 dienos įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 dienos įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo(„Valstybės žinios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736) 3 str. 2 dalimi,nustatančia, kad įsigaliojus naujiesiems kodeksams, jei nėra jų įgyvendinimą užtikrinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomi įstatymaiir kiti teisės aktai, užtikrinę senojo Baudžiamojo kodekso, senojo Baudžiamojo proceso kodekso bei Pataisos darbų kodekso nuostatų įgyvendinimą, šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kol kas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 21 dienos nutarimu Nr. 36 patvirtinta Nemokamų darbų atlikimo tvarka(„Valstybės žinios", 1997, Nr. 8-147).

6. Nepilnamečiui teismas negali skirti nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų kartu su atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą. Šios dviauklėjamojo poveikio priemonės yra tarpusavyje nesuderinamos: būdamas specialioje auklėjimo įstaigoje, nepilnametis neturėtų galimybės dirbti nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai gali būti skiriami kartu su įspėjimu arba kitomis, tarpusavyje suderintomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, bet jų galibūti ne daugiau kaip dvi. Kita vertus, abejotina, ar nemokami auklėjamojo poveikio darbai galėtų derėti su turtinės žalos pašalinimu, įpareigojimu dirbti ar kitais BK 87 str. 2 dalyje numatytais įpareigojimais,reikalaujančiais daug laiko, kadangi nepilnamečiui gali būti sudėtingasuspėti atlikti visas teismo paskirtas auklėjamojo poveikio priemones.

442 443

Bendroji dalis, XI skyrius

86 Straipsnis. Atidavimas tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti

1. Atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti nustatomas nuo šešių mėnesiųiki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolikametų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta priemonė gali būti skiriama tais atvejais, kai:

1) tėvai ar kiti asmenys sutinka ugdyti bei prižiūrėti nepilnametį, patysnedaro neigiamos įtakos nepilnamečiui, turi galimybių sudaryti jo asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas, sutinka teikti būtiną informaciją šios priemonės vykdymą kontroliuojančioms institucijoms;

2) nepilnametis sutinka, kad jį ugdytų bei prižiūrėtų nurodyti asmenys, irpasižada jų klausyti bei tinkamai elgtis.

3. Atidavimas tėvams ar kitiems asmenims ugdyti ir prižiūrėti gali būtiskiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Ši priemonė negali būti skiriama, jeigu nepilnametis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.

1. Teismas nepilnametį gali atiduoti tėvams arba kitiems fiziniamsar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti. Kitifiziniai ar juridiniai asmenys gali būti nepilnamečio įtėviai, giminaičiai,globėjai, rūpintojai, taip pat šeimynos, valstybinės ar nevalstybinėsvaikų globos ar rūpybos įstaigos, kitos įstaigos, besirūpinančios vaikais, užsiimančios jų ugdymu ir priežiūra.

2. Teismas gali nustatyti šios auklėjamojo poveikio priemonės taikymo trukmę nuo šešių mėnesių iki trejų metų. Nustatydamas konkretų terminą, teismas atsižvelgia į nepilnamečio amžių, asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kitas bylos aplinkybes.

3. Teismas turi atsižvelgti ir į situaciją nepilnamečio šeimoje, jotėvų, įtėvių ar kitų kartu ar skyrium gyvenančių pilnamečių asmenų,taip pat į valstybinių ar nevalstybinių institucijų ir kitų juridinių asmenų gebėjimus bei galimybes ugdyti ir prižiūrėti nepilnametį. Tokią priemonę tikslinga taikyti, kada nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygos gali užtikrinti jo perauklėjimą. Nepilnametis įpareigojamas pakeistisavo elgesį, klausyti tėvų ar kitų asmenų. Tėvai arba kiti fiziniai ar

Bendroji dalis, XI skyrius ________________________________ 86 straipsnis

juridiniai asmenys įpareigojami sustiprinti nepilnamečio priežiūrą, kont-roliuoti jo elgesį, mokymąsi, darbą ir laisvalaikį, sudaryti palankias sąlygas jam tinkamai auklėtis pačiam.

4. Atidavimas tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti negali būti nustatytasilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų. Sulaukęs aštuoniolikos metų asmuo tampa pilnamečiu ir įgyja civilinį veiksnumą(CK 2.5 str. 1 dalis), todėl jo tėvai arba kiti fiziniai ar juridiniai asmenysnebetenka pareigos jį ugdyti ir prižiūrėti. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad ši komentuojamo straipsnio 1 dalies nuostata nustato BK81 str. 1 dalyje reglamentuotos bendrosios taisyklės išimtį, jog BKXI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nebuvo suėję aštuoniolika metų nusikalstamos veikos padarymo metu. Remiantiskomentuojamo straipsnio t dalimi, asmeniui, kuris teismo nutartiespriėmimo metu jau yra pilnametis, nebebus galima paskirti tokios auklėjamojo poveikio priemonės, nepaisant, kad jis nusikalstamos veikospadarymo metu dar buvo nepilnametis. Be to, tokia auklėjamojo poveikio priemonė negali būti paskirta asmenims, kuriems nusikalstamosveikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvosuėję dvidešimt vieneri metai, ir remiantis BK 81 str. 2 dalimi.

5. Teismas atidavimą tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniamsasmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti gali paskirti tiktuo atveju, jeigu yra visos komentuojamo straipsnio 2 dalies punktuose numatytos sąlygos. Pirma, tėvai arba kiti fiziniai ar juridiniai asmenys turi sutikti ugdyti ir prižiūrėti nepilnametį. Savo sutikimąjie galipareikšti tiek ikiteisminio bylos nagrinėjimo, tiek teisiamojo posėdžiometu. Jis gali būti žodinis arba rašytinis. Tuo atveju, kai tėvai arba kitifiziniai arba juridiniai asmenys savo valią išreiškia žodžiu, ji turi būtiužfiksuota ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teisiamojoposėdžio metu surašytame protokole. Antra, tėvai arba kiti fiziniai arjuridiniai asmenys patys turi nedaryti neigiamos įtakos nepilnamečiui.Nepilnamečiai neturėtų būti perduoti auklėti tokiems tėvams arba kitiems fiziniams asmenims, kurie visiškai nesirūpina vaikais (dėl to vaikai nuolat valkatauja, badauja, daro teisės pažeidimus ir pan.), taip patkurie patys piktnaudžiauja alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, taiko vieni kitiems fizinės prievartos priemones ir pan. Trečia, tėvai arbakiti fiziniai ar juridiniai asmenys privalo turėti galimybių sudaryti nepilnamečio asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas. Vadinasi, nepilnamečiai neturėtų būti perduoti auklėti tėvams ar kitiems fiziniams asme-

86 straipsnis

444 445

446 nims, jeigu jie yra ilgam išvykę ir negali realiai pasirūpinti nepilname-čiu, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, neturi nuolatinės gyvena-mosios vietos, neturi galimybių sudaryti tinkamas sąlygas nepilname-

čiui mokytis ir pan. Ketvirta, tėvai arba kiti fiziniai ar juridiniai asmenys turi sutikti teikti būtiną informaciją tokios priemonės vykdymą kontroliuojančioms institucijoms, tai yra informuoti, ar nepilnametis

vykdo įsipareigojimus, įpareigojimus, draudimus, ar jis mokosi, dirba, ar klauso tėvų, kitų fizinių ar juridinių asmenų atstovų nurodymų ir prašymų, ar nedaro teisės pažeidimų ir pan. Pažymėtina, kad visos keturios komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąly-gos yra privalomos. Be to, nepilnametis

turi pats sutikti, kad jį ugdytų ir prižiūrėtų nurodyti asmenys, bei pasižadėti jų klausyti, tinkamai elgtis. Šios abi komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos taip pat yra privalomos.

6. Atidavimas tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asme-nims ugdyti ir prižiūrėti gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip sava-rankiška poveikio priemonė arba kartu su viena arba dviem tarpusa-vyje suderintomis kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis: įspėji-mu, turtinės žalos atlyginimu arba pašalinimu, nemokamais auklėjamojo pobūdžio darbais ar elgesio apribojimu. Ši priemonė negali būti skiriama kartu su nepilnamečio atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą. Šios dvi auklėjamojo poveikio priemonės yra tarpusavyje nesuderina-mos: būdamas specialioje auklėjimo įstaigoje, nepilnametis neturėtų galimybės būti ugdomas ir prižiūrimas tėvų arba kitų fizinių ar juridi-nių asmenų.

87 Straipsnis. Elgesio apribojimas

1. Elgesys gali būti apribojamas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Šios poveikio priemonės terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais.

2. Teismas nepilnametį gali įpareigoti:1) būti namuose nustatytu laiku;2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;3) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokiniotaisykles ir pan.);4) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijosar venerinės ligos kursą. Šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjųprašymu, jeigu nepilnametis sutinka;5) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

3. Teismas nepilnamečiui gali uždrausti:1) žaisti azartinius žaidimus;2) užsiimti tam tikra veikla;3) vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną irpan.);4) lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamos įtakos;5) be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keistigyvenamąją vietą.

4. Nepilnametis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų irdraudimų vykdymą.

5. Nepilnamečio elgesio apribojimas gali boti skiriamas nepilnamečiuikaip savarankiška poveikio priemonė ar su kitomis auklėjamojo poveikiopriemonėmis. Ši priemonė negali būti skiriama, jeigu nepilnametis ati

duodamas į specialią auklėjimo įstaigą.

1. Teismas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių gali apri-boti nepilnamečio elgesį. Šios

auklėjamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais. Konkretų terminą teismas nustato atsižvelgdamas į nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos pobūdi nepilnamečio asmenybę (jo amžių, užimtumą, sveikatos būklę), kitas bylos aplinkybes, taip pat į nepilnamečio nusikalstamą veiką sąlygojusias aplinkybes. Itin svarbu, kad teismas konkrečiu atveju parinktų tinkamus nepilnamečiui įpareigojimus ir (ar) draudimus,

447

448 kurių sąrašas priklausytų nuo konkretaus nepilnamečio elgesio, mo-kymosi, laisvalaikio, aplinkybių jo šeimoje.

2. Teismas nepilnamečiui gali skirti vieną, kelis ar visus penkis

komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus ir (arba)vieną, kelis ar visus penkis minėto straipsnio 3 dalyje numatytus draudimus. Įstatymas neriboja teismo galimų paskirti nepilnamečiui įpareigojimų ir draudimų skaičiaus. Žinoma, netikslinga nepilnamečiui pa

skirti labai daug įpareigojimų ir draudimų, kurie per daug suvaržytų joelgesį; be to, tinkamą jų visų vykdymą būtų sudėtinga kontroliuoti.Kita vertus, paskyrus per mažai įpareigojimų ir draudimų, ši auklėjamojo poveikio priemonė gali būti neefektyvi ir neatitikti nepilnamečiųbaudžiamosios atsakomybės paskirties.

3. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepilnametis gali būti įpareigotas būti namuose nustatytu laiku (pavyzdžiui,vakarais nuo 18 valandos ir naktimis arba tik naktimis nuo 22 valandos). Tikslinga, kad teismas konkrečiai apibrėžtų, kokiomis savaitėsdienomis ir kokiomis valandomis jis įpareigoja nepilnametį būti namuose.

4. Nepilnametis, remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalies2 punktu, gali būti teismo įpareigotas mokytis (pavyzdžiui, imti lankytispecialaus ugdymo arba profesinio lavinimo mokyklą), tęsti mokslą(pavyzdžiui, toliau lankyti mokyklą tuo atveju, kai nepilnametis yranustojęs ją lankyti) arba dirbti (jeigu nepilnamečiui, remiantis Lietuvos Respublikos darbo įstatymais, leidžiama dirbti ir jis turi tokią galimybę).

5. Nepilnametis, remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalies3 punktu, gali būti įpareigotas įgyti tam tikrų žinių arba išmokti draudimus. Pavyzdžiui, nepilnametį teismas gali įpareigoti išmokti keliųeismo, moksleivio elgesio arba saugos darbe taisykles, įgyti saugioskaimynystės žinių ir pan.

6. Teismas komentuojamo straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytąįpareigojimą atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, tok-sikomanijos ar venerinės ligos kursą gali paskirti tik šiomis ligomissergančiam nepilnamečiui jo tėvų arba globėjų prašymu ir tik esantpaties nepilnamečio sutikimui.

7. Teismas nepilnamečiui gali paskirti komentuojamo straipsnio2 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo arreabilitacijos priemonėse. Socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonės gali būti, pavyzdžiui, kognityvinių (pažinimo) įgūdžių kursai, grupinė arba individuali psichoterapija, pykčio valdymo pamokos ir pan.Teismas šį įpareigojimą gali skirti tada, kai gyvenamojoje nepilnamečio vietoje (mieste, rajone, gyvenvietėje, kaime), kurioje jis mokosiarba dirba, veikia įstaigos ar organizacijos, rengiančios tokias priemones nepilnamečiams. Tokios įstaigos ir organizacijos gali būti valstybinės arba nevalstybinės (nevyriausybinės organizacijos, viešosiosįstaigos), nacionalinės, užsienio šalių ar tarptautinės.

8. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas nepilnamečiui gali uždrausti žaisti azartinius žaidimus (pavyzdžiui, žaistikortomis ar domino, lošti žaidimų automatais ir pan.).

9. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas nepilnamečiui gali uždrausti užsiimti tam tikra veikla (pavyzdžiui, dirbti kokįnors konkretų darbą, užsiimti kokia nors veikla laisvalaikio metu irpan.).

10. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies 3 punktą teismas nepilnamečiui gali uždrausti vairuoti motorinę transporto priemonę. Pažymėtina, kad teismas gali uždrausti nepilnamečiui vairuoti tik tokiątransporto priemonę, kuriąjis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktųnuostatas turi teisę vairuoti, pavyzdžiui, mopedą.

11.P

agal komentuojamo straipsnio 3 dalies 4 punktą teismas nepilnamečiui gali uždrausti lankytis vietose, kuriose daroma neigiamaįtaka nepilnamečio elge

siui (pavyzdžiui, stadionuose arba sporto salėse sporto rungtynių metu, kavinėse, diskotekose), arba bendrauti sužmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką (pavyzdžiui, su buvusiaisnusikalstamos veikos bendrininkais, su pilnamečiais, įtraukusiais jį įnusikalstamą veiklą, su nusikalstamų paauglių grupuočių nariais).

12. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies 5 punktą teismas nepilnamečiui gali uždrausti be šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad šis draudimas aktualus tuo atveju, kada nepilnametis patssprendžia savo gyvenamosios vietos pakeitimo klausimus, taip pat,pavyzdžiui, kada tėvai jam sudaro galimybes išvykti į kitą vietovę arvalstybę ir taip išvengti paskirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymo.

449

Bendroji dalis, XI skyrius 87-88 straipsniai Bendroji dalis, XI skyrius 88 straipsnis

i 13. Nepilnametis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą. Atsiskaitymo tvarką nustatokiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, taip pat teismas. Nepilnametisapie jam teismo paskirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą atsiskaitoteismui arba kitoms šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymąkontroliuojančioms institucijoms ar pareigūnams.

14. Elgesio apribojimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba kartu su viena, dviem tarpusavyje

suderintomis kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Ši priemonėnegali būti skiriama kartu su nepilnamečio atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą. Šios dvi auklėjamojo poveikio priemonės yra tarpusavyjenesuderinamos: būdamas specialioje auklėjimo įstaigoje, nepilnametisneturėtų galimybės vykdyti jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų.

Taippat abejotin

a, ar, pavyzdžiui, įpareigojimas dirbti, kiti komentuojamostraipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai, reikal

aujantys daug laiko,galėtų derėti su turtinės žalos pašalinimu ar nemokamais auklėjamojopoveikio darbais, kadangi nepilnamečiui gali būti sudėtinga suspėtiatlikti visas teismo paskirtas auklėjamojo poveikio priemones.

88 Straipsnis. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą

1.Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą nustatomas nuo šešių mėnesių ■iki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolikametų.

2.Konkretų buvimo specialioje auklėjimo įstaigoje laiką nustato teismas,atsižvelgdamas į nepilnamečio asmenybę, tai, ar jo nusikalstamas elgesyskartojasi, kokios poveikio priemonės jau taikytos, ir kitas bylos aplinkybes.

3.Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu arba pašalinimu.

1. Teismas nusikalstamą veiką padariusiam nepilnamečiui griežčiau-sią auklėjamojo poveikio priemonę - atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą- gali paskirti nuo šešių mėnesių iki trejų metų, tačiau ne ilgiau iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų. Nepilnametis, sulaukęs aš-tuoniolikos metų, iš specialios auklėjimo įstaigos turi būti paleidžia-mas. Reiktų atkreipti dėmesį, kad ši komentuojamo straipsnio 1 dalies nuostata nustato BK 81 str. 1 dalyje reglamentuotos bendrosios tai-

450

syklės išimtį, jog BK XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, ku-riems nebuvo suėję aštuoniolika metų nusikalstamos veikos padary-mo metu. Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi, asmeniui, kuris teismo nutarties priėmimo metu jau yra pilnametis, nebebus galima paskirti tokios auklėjamojo poveikio priemonės, nepaisant to, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu dar buvo nepilnametis. Be to, tokia auklėjamojo poveikio priemonė negali būti paskirta asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, ir remiantis BK 81 str. 2 dalimi.

2. Atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą tikslinga taikyti tik tuomet, kai nebegalima skirti kitų, švelnesnių auklėjamojo poveikio priemonių arba kada kitos auklėjamojo poveikio priemonės jau buvo taikytos anksčiau, tačiau nedavė pageidaujamų rezultatų, taip pat kadayra duomenų, jog nepilnametis yra linkęs ir toliau daryti nusikalstamas veikas, kada nepilnamečiui nepakanka daryti vien auklėjamąjį poveikį, neribojant jo laisvės, jį reikia kuriam laikui ir izoliuoti.

3. Konkretų buvimo specialioje auklėjimo įstaigoje terminą nustatoteismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio asmenybę, jo nusikalstamoelgesio kartotinumą, jau taikytas poveikio priemones ir kitas bylosaplinkybes (pavyzdžiui, nusikalstamos veikos pobūdį, ją sąlygojusiasaplinkybes ir pan.).

4. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 dienos įstatymu Nr. VIII-I968, Baudžiamojoproceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 dienos įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 dienos įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo(„Valstybės žinios"', 2002, Nr. 112-4970; 2003. Nr. 38-1736) 3 str. 2 dalimi,atidavimo į specialią auklėj imo įstaigą procedūrą ir buvimo joje tvarkąkol kas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 5 dienos nutarimu Nr. 643 patvirtinti Specialiųjų vaikų auklėjimoir globos namų laikinieji nuostatai („Valstybės žinios", 1995, Nr. 39-971).Tačiau vykdant 1999 m. birželio 17 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Tautų vystymo programos atstovų pasirašytąNepilnamečių justicijos programą numatyta sukurti naują teisinę bazę,reglamentuojančią minimalios ir vidutinės priežiūros nepilnamečių globos ir pataisos įstaigų veiklą. Taigi turėtų būti naujai reglamentuotasir tokios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymas.

451


5. Teismas atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą gali paskirti ne-pilnamečiui kaip savarankišką poveikio priemonę arba kartu su įspėji-mu ir (arba) turtinės žalos atlyginimu arba jos pašalinimu. Abejotina, ar tikslinga kartu paskirti švelniausią ir griežčiausią auklėjamojo po-veikio priemonę - įspėjimą su atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą. Gyvenant specialioje auklėjimo įstaigoje ne visuomet įmanoma ir pa-šalinti padarytą turtinę žalą. Atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą, pagal BK 85 str. 3 dalies, 86 str. 3 dalies ir 87 str. 5 dalies nuostatas, negalima skirti kartu su nemokamais auklėjamojo pobūdžio darbais, atidavimu tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti bei elgesio apribojimu, kadangi pastarosios auklėjamojo poveikio priemonės nėra suderinamos su griežčiausia auklėjamojo poveikio priemone - atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą.

89 Straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės

1. Jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartusįspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

2. Jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo nemažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimoįstaigą.

1. Skirdamas auklėjamojo poveikio priemones nepilnamečiui, pada-riusiam baudžiamąjį nusižengimą arba nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį stadiją, moty-vus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunki-nančias aplinkybes bei nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio prie-mones ir jų veiksmingumą bei elgesį po nusikalstamos veikos padary-mo, gali paskirti bet kurią iš BK 82 str. 1 dalyje numatytų poveikio priemonių. Siekdamas BK 80 str. nustatytos paskirties, teismas gali

Bendroji dalis, XI skyrius ___________________________________ 89 straipsnis

paskirti vieną arba dvi, bet ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas auklėjamojo poveikio priemones.

2. Nepilnamečiams, kurie pirmą kartą nusikalstamą veiką padarėatsitiktinai ar susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms,teismas paprastai turėtų skirti vieną auklėjamojo poveikio priemonę.Įstatymų leidėjas nenurodo, kuri iš tokių priemonių yra griežčiausia,tačiau nuoseklus jų išvardijimas leidžia manyti, kad griežčiausia jų —atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą (ir. BK88 str. komentarą). Šipriemonė neturėtų būti skiriama nusikaltusiam pirmą kartą nepilnamečiui. Nepilnametis laikomas nusikaltusiu pirmą kartą, jeigu jis anksčiaunėra padaręs baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo arba yra padaręs tokią veiką, bet pasibaigę patraukimo baudžiamojon atsakomybėnsenaties terminai, išnykęs arba panaikintas teistumas. Idealiosios su-tapties atveju padaryti keli baudžiamieji nusižengimai ar nusikaltimaireiškia baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo padarymą pirmą kartą.

3. Kartu teismas sprendžia klausimą, kas yra atsakingas už paskirtųauklėjamojo poveikio priemonių vykdymą. Pavyzdžiui, atiduodamas nepilnametį tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurierūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti (BK 86 str.), teismas nurodo, kadšie asmenys kartu su nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiomis institucijomis yra atsakingi už jų elgesį. Įpareigodamas nepilnametį mokytis ar tęsti mokslą (BK 87 str. 2 dalis), teismas, vadovaudamasis BPK342 str. 4 dalies 9 punktu, siunčia įsiteisėjusį nuosprendį mokymo įstaigai, kurioje mokosi nepilnametis. Tai reiškia, kad mokymo įstaiga kartusu nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiomis institucijomis privalorūpintis nepilnamečio mokymusi ir elgesiu.

4. Įstatymų leidėjas nekonkretizuoja, kokios institucijos įpareigotos kontroliuoti nepilnamečių elgesį. BPK 342 str. 4 dalies 9 punktenurodyta, kad tai turėtų būti savivaldybės socialinės globos ir rūpybos įstaigos, tačiau pagal galiojančius teisės aktus BPK nurodytosinstitucijos nepilnamečių elgesio nekontroliuoja. Vis dėlto reikia manyti, kad įstatymų leidėjas turėjo omenyje valstybines institucijas,kurių pareiga kontroliuoti auklėjamojo poveikio priemonių, numatytųBK 82 str. 1 dalies 1-5 punktuose, įgyvendinimą ir teikimu kreiptis įteismą dėl vienų auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo kitomispoveikio priemonėmis (arba, atvirkščiai, kreiptis dėl lygtinio paleidimoiš specialios auklėjimo įstaigos).

88-89 straipsniai

452 453

i 5. Kol nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio auklėjamojopoveikio priemonių vykdymą, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymuNr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimotvarkos įstatymo („Valstybės žinios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736) 3 str. 2 dalimi, nustatančia, kad įsigaliojus naujiems kodeksams,jei nėra jų įgyvendinimą užtikrinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, tai

komi įstatymai ir kiti teisės aktai, užtikrinę senojo BK, senojo BPK beiPataisos darbų kodekso nuostatų įgyvendinimą.

6. Konkretų individualų darbą dirba su nepilnamečiais, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir kuriems vietoj bausmės paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, ir tokių vaikų elgesį

kontroliuoja Policijos de

partamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prevencijos tarnybos nepilnamečių reikalų policijos pareigūnai. 2001 m. gegužės 10 d. Policijos generali

nio komisaro įsakymu Nr. 194 patvirtintaNepilnamečių reikalų policijos pareigūno tarnybinės veiklos instrukcija („Valstybės žinios", 2001, Nr. 41-1445; Nr. 88-3123).

7. Nepilnametis, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė,privalo ją sąžiningai vykdyti. Nepilnametis nevykdo jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės tada, kai tyčia: a) nevykdo prisiimtų įsipareigojimų (pavyzdžiui, neklauso tėvų arba kitų fizinių ar juridiniųasmenų, kuriems jis yra atiduotas ugdyti ir prižiūrėti, teisėtų ir jo elgesio korekcijai būtinų nurodymų, nedirba paskirtų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, kuriuos sutiko dirbti, ir kt.); b) nevykdo teismoįpareigojimų (pavyzdžiui, būti namuose nustatytu laiku, savo darbupašalinti padarytą žalą ir kt.); c) nepaiso teismo įspėjimo dėl naujųnusikalstamų veikų padarymo; d) nepaiso teismo draudimų (pavyzdžiui, žaisti azartinius žaidimus, vairuoti motorinę transporto priemonęir kt.).

8. Nepilnametis netinkamai vykdo paskirtą auklėjamojo poveikiopriemonę kai: a) vykdo ją tik iš dalies (pavyzdžiui, teismo įspėtasnedaro naujų nusikalstamų veikų, bet daro administracinius teisėspažeidimus, už kuriuos jam (ar įstatyminiams jo atstovams) skiriamosadministracinės nuobaudos, dirba tik 1/4 ar 1/3 nustatyto nemokamųdarbų laiko ir pan.); b) tyčia blogai ir nesąžiningai vykdo prisiimtusįsipareigojimus ar teismo paskirtus įpareigojimus (pavyzdžiui, be pateisinamų priežasčių praleidinėja pamokas, daro pravaikštas darbe, įsi-

454

pareigojęs padarytą žalą pašalinti savo darbu, tyčia jį dirba taip at-mestinai, kad nukentėjusysis atsisako padarytajam žalą laikyti paša-linta dėl tyčia sugadinto daikto arba atsiradusių naujų nuostolių ir pan.); c) vykdo tik vieną iš visų (dviejų ar trijų) teismo paskirtų auk-lėjamojo poveikio priemonių.

9. Dėl nevykdymo ar netinkamo auklėjamojo poveikio priemoniųvykdymo nepilnametis kontroliuojančių jo elgesį institucijų turi būtine mažiau kaip du kartus raštu oficialiai įspėtas. Jeigu nepilnametisnereaguoja į tokius įspėjimus, teismas, remdamasis tokių priemoniųvykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikiopriemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

10. Teismas, nagrinėdamas kontroliuojančių institucijų teikimą dėlnepilnamečio elgesio, turi įsitikinti, ar nepilnametis turėjo galimybęįvykdyti jam paskirtas poveikio priemones, ar oficialūs įspėjimai buvopagrįsti ir ar pagrįstai jam buvo paskirtos administracinės nuobaudosarba drausminio poveikio priemonės. Nustatęs, kad auklėjamojo poveikio priemonės nevykdomos ar netinkamai vykdomos dėl pateisinamų priežasčių, o oficialūs įspėjimai nepagrįsti, teismas turėtų priimtinutartį nekeisti paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių. Jeigu teismui paaiškėja, kad nepilnametis objektyviai negali įvykdyti paskirtosauklėjamojo poveikio priemonės (dėl tėvų ar globėjų mirties ar sunkios ligos, prarasto darbo ar stipendijos ir kt.), jis gali pakeisti tokiąpriemonę kita, kurią nepilnametis gali įvykdyti, tačiau tokia auklėjamojo poveikio priemonė neturėtų būti daug griežtesnė už keičiamą auklėjamojo poveikio priemonę.

11. BPK specialiai nereglamentuoja vienų auklėjamojo poveikiopriemonių keitimo kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis tvarkos.Reikėtų manyti, kad šiuos klausimus turėtų išspręsti specialūs auklėjamojo poveikio priemonių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai.Vis dėlto klausimus dėl vienų auklėjamojo poveikio priemonių keitimokitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis turėtų nagrinėti ir nutartimiišspręsti auklėjamojo poveikio priemonės taikymo nuteistam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiui vietos apylinkėsteismas.

455

Bendroji dalis, XI skyrius89-90 straipsniai Bendroji dalis, XI skyrius 90 straipsnis

12. Jeigu nepilnametis, kuris buvo teisiamas ne už vieną, o už duar kelis baudžiamuosius nusižengimus ar nesunkius nusikaltimus irkuriam dėl to buvo paskirtos dvi ar net trys auklėjamojo poveikiopriemonės, tyčia nevykdo ar netinkamai vykdo konkrečius įsipareigojimus, įpareigojimus ar draudimus, teismas turi pagrindą manyti, kadtokiam asmeniui reikėtų pritaikyti griežtesnes arba labiau individualizuotas auklėjamojo poveikio priemones. Toks teismo įsitikinimas turibūti pagrįstas bylos aplinkybėmis. Nepilnametis turi būti ne mažiaukaip du kartus oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio, o auklėjamojopoveikio priemonių vykdymą kontroliuojančios institucijos turi kreiptis į teismą su teikimu dėl kitų auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo. Kartu teismas atsižvelgia į duomenis apie nepilnamečio asmenybęir jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas.

13. Keisdamas auklėjamojo poveikio priemones, teismas nebūtinaituri skirti visiškai naujas (dar neskirtas) BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Teismas gali pakeisti vieną iš anksčiau paskirtų priemonių, jei nepilnametis nevykdo arba netinkamai vykdo,arba dvi iš jų, parinkdamas labiausiai tarpusavyje derančias priemones, o kitas, anksčiau paskirtas, palikti. Suteikdamas galimybę keistipaskirtas auklėjamojo poveikio priemones, įstatymų leidėjas siekia,kad būtų pirmiausia panaudotos visos galimos švelniausios prievartos priemonės, kuriomis būtų galima pataisyti nepilnametį.

14. Įvertinęs visas naujas bylos aplinkybes ir nepilnamečio asmenybę, teismas taip pat gali vietoj dviejų (ar net trijų) auklėjamojo poveikio priemonių paskirti griežčiausią priemonę - atidavimą į specialiąauklėjimo įstaigą.

90 Straipsnis. Bausmių ypatumai nepilnamečiams

1. Nepilnamečiui gali būti skiriamos tik šios bausmės:1) viešieji darbai;2) bauda;3) laisvės apribojimas;4) areštas;5) terminuotas laisvės atėmimas.(Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. 1X-23I4, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

2. Nepilnamečiams negali būti paskirta daugiau nei 240 valandų viešųjųdarbų.

456

3. Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiamnepilnamečiui. Nepilnamečiui gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. [statymo Nr. IX-1495, įsigal.2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

4.Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

5.Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų.

1. Bausmė, kaip griežčiausia prievartos priemonė, nepilnamečiuiturėtų būti taikoma tada, kai paaiškėja, jog jis padarė tokio pobūdžionusikalstamą veiką, už kurią jam negali būti taikomos švelnesnės poveikio priemonės. Komentuojamame straipsnyje nenumatyta kokių norsspecialių bausmių nepilnamečiams. Iš esmės jame apibrėžiamas taikomų bausmių skaičius ir ribos.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytos nuosekliai pagaljų griežtumą visos bausmės, kurios gali būti skirtos nepilnamečiui užnusikaltimo padarymą - pradedant švelniausia bausme (viešaisiaisdarbais) ir baigiant griežčiausia (terminuotu laisvės atėmimu). Šis nuoseklumas turi daug reikšmės, kai: a) teismas skiria nepilnamečiui galutinę bausmę už kelis nusikaltimus (BK 63 str.); b) teismas skiria jambausmę pagal kelis nuosprendžius (BK 64 str.); c) teismas pripažįsta,jog nuteistam nepilnamečiui reikia paskirti švelnesnę, negu įstatymonumatyta, bausmę (BK 62 str.); d) laisvės atėmimo bausmę reikia pakeisti švelnesne bausme (BK 94 str.).

3. Komentuojamame straipsnyje įtvirtintų bausmių nepilnamečiuisąrašas yra išsamus. Vadovaujantis BK 42 str. 3 dalimi, nepilnamečiui,padariusiam vieną nusikaltimą, gali būti skiriama tik viena bausmė. BK63 ir 64 str. numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi bausmės.Remiantis BK 42 str. 6 dalies nuostatomis, nepilnamečiui kartu subausme gali būti skiriamas turto konfiskavimas (žr. BK 72 str. komentarą). Auklėjamojo poveikio priemonės kartu su bausmėmis negalibūti paskirtos.

4. Viešuosius darbus teismas skiria nepilnamečiui tik BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytais atvejais.

5. Skirdamas viešuosius darbus nepilnamečiui, teismas vadovaujasi BK 46, 54 ir 90 str. BK 46 str. reglamentuoja šios bausmės skyrimosąlygas ir taisykles (žr. BK 46 str. komentarą), BK 54 str. nustato

457


90 straipsnis Bendroji dalis, XI skyrius

90 straipsnis

bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, o BK 90 str. nustato tik šios bausmės ribas nepilnamečiui. Kartu teismas turėtų atsižvelgti, kad tokios bausmės vykdymui reikalingas rašytinis nuteisto nepilna-mečio sutikimas (BVK 39 str.).

6. Nepilnamečiui negali būti paskirta daugiau nei 240 valandų viešųjų darbų. Įstatymų leidėjas nurodo tik maksimalią tokios bausmėsribą, todėl teismas, įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, nepilnamečio asmenybę, bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, visas atsakomybęlengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat aplinkybes, nurodytas BK 91 str. 2 dalyje, turi teisę savo nuožiūra paskirti tokį viešųjųdarbų valandų kiekį, koks yra optimalus nepilnamečio asmenybės korekcijai.

7. Pabrėžtina, kad nepilnamečiui skiriamos bausmės turi atitikti netik nepilnamečio padėtį bei asmenybę, bet ir nusikaltimo aplinkybes,jo sunkumą. Teismas turėtų įvertinti, ar už padarytą veiką tikslingiauskirti viešuosius darbus, ar kai kurias auklėjamojo poveikio priemones, kurios savo turiniu iš esmės gali būti griežtesnės už tokią bausmęir gali efektyviau sulaikyti nepilnametį nuo naujų neteisėtų veikų padarymo. Pavyzdžiui, jeigu nepilnametis padarė vagystę be kvalifikuojančių šią nusikalstamą veiką požymių, t. y. jis padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 dalyje, tai teismas, vadovaudamasisBK 93 str. nuostatomis, gali (bet ne privalo) jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Įstatymų leidėjas suteikė teisę teismui savo nuožiūra vertinti situaciją ir atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę (-es), arba paskirti vieną iš BK 178 str. 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių, kuriosgali būti paskirtos nepilnamečiui: viešuosius darbus, baudą, laisvėsatėmimą iki trejų metų. Tačiau teismo laisvė nėra absoliuti, pavyzdžiui,skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jis privalo atsižvelgti į BK 91 str.3 dalies nuostatas.

8. Viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas. Kartu su tokią bausmę vykdančiainstitucija nepilnamečio teisių apsauga rūpinasi Vaiko teisių apsaugostarnybos (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio17 d. nutarimu Nr. 1983 patvirtintus Bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatus. „Valstybės žinios", 2002, Nr. 120-5415/ Nepilnamečiui negali būti paskirti tokie viešieji darbai, kurie gali kenkti josveikatai.

458

9. Baudą nepilnamečiui teismas skiria tik BK Specialiosios dalieskonkretaus straipsnio sankcijoje numatytais atvejais, vadovaudamasis BK 47, 54 ir 90 str. nustatytomis taisyklėmis. Minimali bauda nepilnamečiui, kaip ir suaugusiems asmenims, yra vieno MGL dydžio (žr.BK 47 str. 2 dalies komentarą), o jos maksimumas negali viršytinustatyto komentuojamame straipsnyje maksimalaus 50 MGL dydžio.

10. Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiamnepilnamečiui.

11. Dirbančiu nepilnamečiu gali būti asmuo, kuriam sukako šešiolika metų ir kuris pagal Darbo kodekso 14 str. turi darbinį teisnumą irgali savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas). Kartu Darbo kodeksas neatmeta galimybės įsidarbinti jaunesniems asmenims. Nepilnametis nuo keturiolikos iki šešiolikos metų gali įsidarbinti, jei jis turi raštišką mokyklos, kurioje mokosi,taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą sutikimąbei jo sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą (Darbo kodekso 104 str.2 dalis). Taigi dirbančiu nepilnamečiu reikia laikyti asmenį, kuris yraketuriolikos-septyniolikos metų amžiaus ir dirba pagal darbo sutartįuž atlyginimą, (Darbo sutarčių rūšis nustato Darbo kodekso 108 str.;„Valstybės žinios", 2002, Nr. 64-2569). Bet kuriuo atveju (nesvarbu, arnuolatinis, ar laikinas darbas) nepilnamečiui išmokamas (ar bus išmokėtas ateityje) tokio dydžio atlyginimas, kuris gali garantuoti baudosišieškojimą.

12. Bauda gali būti paskirta ir nedirbančiam, bet turinčiam turtonepilnamečiui. Pagal CK nepilnametis nuosavybės teise gali turėti betkokį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išskyrus daiktus, kuriems reikalingas specialus leidimas (pavyzdžiui, šaunamasis ginklas) arba kurieišimti iš civilinės apyvartos (pavyzdžiui, nuodai, narkotikai). Nepilnamečio turtu reikėtų laikyti ir tą turtą, kurį jis turi bendrosios dalinėsnuosavybės teisėmis, jeigu jis proporcingai savo daliai gauna pajamas arba tas turtas gali būti atidalijamas natūra arba išmokama už jįkompensacija. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metųturi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu užtokias pajamas (CK 2.8 str. 2 dalis).

13. Bauda nepilnamečiui gali būti paskirta ir tais atvejais, kai jisgauna pajamų turėdamas piniginių indėlių banke, dividendų už jampriklausančias akcijas, nuomos mokestį, pensiją, pašalpą, stipendiją.

459

14. Visais atvejais nepilnametis turi arba dirbti, arba turėti tiek turto, kad būtų garantuotas priverstinis baudos išieškojimas.

15. Nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nepilnamečiui, kad jisprivalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą perdu mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismonustatytą laiką. Jeigu nepilnametis laiku nesumoka baudos, ši bausmėpagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdomapriverstinai. Baudos vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK.

16. Laisvės apribojimo esmę sudaro įstatyme numatytų ir teismopaskirtų nepilnamečiui draudimų ir įpareigojimų taikymas. Ši bausmėgalėtų būti paskirta nepilnamečiui už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, jeigu ji numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje, {statymų leidėjas nenustatė jokių šios bausmės skyrimo ypatumų nepilnamečiams, todėl jiems taikomos beveikvisos BK 48 str. nuostatos. Nepilnamečiui negali būti taikoma BK48 str. 9 dalies nuostata, nurodanti -jeigu nuteistasis dėl objektyviųpriežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmęvykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jospaskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę (žr. BK 48 str. komentarą). Nors komentuojamame straipsnyje specialiai neminima, iš XI skyriaus („Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai") turinioišplaukia, kad tokiais atvejais teismas turėtų skirti nepilnamečiuiauklėjamojo poveikio priemonę.

Paminėtina, kad ši bausmė turi panašumų su BK numatyta auklėja-mojo poveikio priemone - elgesio apribojimu (BK 87 str.). Elgesio apribojimo pagrindiniai skirtumai nuo laisvės apribojimo bausmės yra: 1) elgesio apribojimas skiriamas nepilnamečiui, padariusiam baudžia-mąjį nusižengimą, taip pat gali būti skiriamas padariusiam nusikaltimą ir nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atleistam nepilname-čiui; laisvės apribojimas gali būti skiriamas už nusikaltimus, kai nėra pagrindo nepilnametį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės; 2) elgesio apribojimo trukmė yra nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių; laisvės apribojimas gali būti skiriamas nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; 3) apribojant elgesį numatyti įpareigojimai ir draudimai iš dalies skiriasi nuo laisvės apribojimo bausmėje numa-tytų draudimų bei įpareigojimų (žr. BK 87 ir 48 str. komentarus); 4) skirdamas elgesio apribojimą (kitaip - nei skiriant laisvės apriboji-mo bausmę (BK 48 str. 7 dalis)), teismas negali paskirti nepilnamečiui kitų baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ar įpareigojimų;

5) taip pat skiriasi šios auklėjamojo poveikio priemonės nevykdymo ir vengimo atlikti laisvės apribojimo bausmę padariniai ir kt.

17. Areštas -trumpalaikis laisvės atėmimas nepilnamečiui, kurisgali būti jam skiriamas nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų. Šiąbausmę teismas skiria tik BK Specialiosios dalies konkretaus straipsnio sankcijoje numatytais atvejais, vadovaudamasis BK 49, 54 ir90 str. nustatytomis taisyklėmis.

18. Paskyręs tokią bausmę teismas tuoj pat išaiškina nepilnamečiui paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises irpareigas. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja BPK 354 str. ir BVKantrasis skirsnis. Areštinėje nepilnamečiai laikomi izoliuotai nuo suaugusių asmenų. Socialinę nepilnamečių reabilitaciją organizuoja areštinės administracija.

19. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas nenustato, skiriant tokią bausmę nepilnamečiui jokių specialių amžiaus ribų, todėl ji gali būti paskirta ir asmeniui, sulaukusiam keturiolikos metų amžiaus. Už administracinius teisės pažeidimus areštas kaip nuobauda gali būti skiriamas tikasmenims, kuriems sukako aštuoniolika metų (ATPK 29 str. 2 dalis).

20. Arešto bausmės trukmę kiekvienu konkrečiu atveju nustatoteismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, nepilnamečio amžių, sveikatos būklę ir socialinę brandą bei kitas BK 49 str.,54 str. 2 dalyje ir 91 str. 1 dalyje išvardytas aplinkybes.

21. Vyresniojo paauglystės amžiaus (keturiolikos-penkiolikos metų) nepilnametis geriau už mažametį orientuojasi supančioje aplinkoje,supranta daugelio savo veiksmų pavojingumą ir gali juos valdyti, todėl įstatymų leidėjas nustato, jog asmenys nuo keturiolikos metų amžiaus privalo atsakyti už savo veiksmus pagal baudžiamuosius įstatymus. Svarbu yra tai, kad tokią atsakomybę sąlygoja veikų pavojingumas bei socialiniai-psichologiniai nepilnamečio asmenybės ypatumai.Vis dėlto socialinės tokio amžiaus nepilnamečio brandos ypatumai, jopsichinės savybės dažnai sudaro sąlygas neadekvačiai reakcijai į socialinės aplinkos pasikeitimus. Tokie nepilnamečiai nepakankamai gerai suvokia teisinius, socialinius-psichologinius savo veikos padarinius, todėl skirdamas arešto bausmę teismas turėtų atsižvelgti ir įnepilnamečio amžių. Pirmą kartą teisiamam keturiolikamečiui paprastaineturėtų būti skiriamas tokios bausmės maksimumas.

460 461

22. Areštas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus nepilnamečiams galėtų būti skiriamas tais atvejais, kai anksčiau atidėtas bausmės vykdymas ar taikytos jam kitos bausmės, nesusijusios su laisvėsatėmimu, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

23. Terminuotas laisvės atėmimas nepilnamečiui skiriamas BK Specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Skirdamas šią bausmę teismasvadovaujasi BK 50, 54, 90, 91 str. numatytomis taisyklėmis. Laisvėsatėmimas - sunkiausia bausmė nepilnamečiui, kuri taikoma jam tikkaip ultima ratio priemonė, užkertanti kelią nusikalstamiems jo veiksmams. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė nepilnamečiui neskiriama.

24. Jeigu straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijojenenustatytas konkretus laisvės atėmimo bausmės minimumas, nepilnamečiui tokios bausmės minimumas, kaip ir suaugusiems, yra trysmėnesiai. Laisvės atėmimo bausmės maksimumas nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų.

25. Bausmės atlikimo vietą nustato teismas. Nepilnametis laisvėsatėmimo bausmę atlieka nepilnamečių pataisos namuose. Tokią bausmę atliekantys nepilnamečiai suskirstomi į paprastąją ir lengvąją grupes (BVK trečiasis skirsnis).

26. Kai laisvės atėmimas paskiriamas asmenims, kurie nusikaltimąpadarė būdami nepilnamečiai, bet teisiami ir laisvės atėmimo bausmėjiems skiriama jau sulaukus aštuoniolikos metų, bausmę jie turėtų atlikti suaugusiems asmenims skirtose laisvės atėmimo vietose.

27. Išimtiniais atvejais nepilnamečių pataisos namuose gali atliktibausmę ir asmenys, kuriems suėję aštuoniolika ar daugiau metų, tačiaunėra dvidešimt vienerių metų. Vadovaudamasis BK 81 str. 2 dalies nuostatomis teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, prireikus - ir į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, ar toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir bausmę gali atlikti nepilnamečių pataisosnamuose, bet ne ilgiau iki jam sueis dvidešimt vieneri metai.

28. Nepilnamečiui, nuteistam už neatsargų nusikaltimą arba nuteistam bauda, areštu ar laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriemsmetams už tyčinį nusikaltimą, paskirtos bausmės vykdymas gali būtiatidėtas (žr. BK 92 str. komentarą).

91 Straipsnis. Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai

1. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais.

2. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į:1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas;2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą;3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą;4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigat. 2004 m. liepos 13 d. (Žin.,2004, Nr. 108-4030) redakcija)

3. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeiguyra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametispadarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimobausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės,numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis,sankcijoje.

1. Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas vadovaujasi BKVIII skyriuje įtvirtintais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis,kurie yra vienodi visiems nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, bei atsižvelgia į tuos bausmių individualizavimo ypatumus, kurie numatyti XI skyriuje, komentuojamame straipsnyje.

2. Skirdamas konkrečią bausmę nepilnamečiui teismas: 1) atsižvelgia į BK Specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę užpadarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytas ribas; 2) tiksliailaikosi BK Bendrosios dalies nuostatų; 3) įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nepilnamečio kaltės formą irrūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei jų ypatumus, susijusius su nepilnamečio amžiumi, nusikalstamos veikos padarymo stadiją, nepilnamečio asmenybę (konkretų jo amžių, lytį, išsimokslinimą, šeiminę padėti, dorovines savybes ir kt.), nepilnamečiokaip bendrininko dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką, formą ir rūšį,atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (žr. BK54 ir kt. VIII skyriaus str. komentarus).

462 463

3. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1999 m.gruodžio 23 d. nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" yra išaiškinęs, kad teismas galipripažinti bet kurią įstatyme paminėtą (BK 59 str.) aplinkybę lengvinančia atsakomybę ir tada, kai ji nenurodyta kaltinamajame akte. Tokiaaplinkybė gali būti nustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamajame akte nenurodytą aplinkybę teismas gali pripažinti atsakomybęsunkinančia tik tada, kai pagal faktines bylos aplinkybes ji yra nustatyta, bet (pavyzdžiui, dėl prokuroro neatidumo) liko nenurodyta kaipatsakomybę sunkinanti. Naujojo BPK komentaro autorių nuomone,teisiamajame posėdyje gali būti sprendžiami klausimai dėl prokurorokaltinamajame akte nenurodytų aplinkybių pripažinimo lengvinančiomis ir sunkinančiomis tiek prokuroro ar kitų bylos nagrinėjimo teismedalyvių, tiek paties teismo iniciatyva (Lietuvos Respublikos baudžiamojoproceso kodekso komentaras. I dalis, Vilnius, 2003, p. 600).

4. Būtina pabrėžti, kad tais atvejais, kai atsakomybę lengvinančiosaplinkybės dominuoja atsakomybę sunkinančių aplinkybių atžvilgiu,nepilnamečiui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis BK 62 str. nuostatomis, gali nepilnamečiui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę (ir. BK 62 str. komentarą).

5. Kartu teismas atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą,3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, 4) nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo. Visos šios aplinkybės glaudžiai siejasi su nepilnamečio asmenybės formavimosi ypatumais, joreakcija į socialinės aplinkos poveikį, kaltės suvokimą dėl padarytosnusikalstamos veikos ir atgailą. Šis aplinkybių sąrašas nereiškia, kadteismas negali atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes, kurios gali turėtireikšmės bausmės individualizavimui (pavyzdžiui, vyresniųjų grupėsnarių įtaką nepilnamečiui, laisvės atėmimo vietų subkultūros poveikįirkt).

6. Nepilnamečio gyvenimo ir auklėj imo sąlygų vertinimasturi padėti teismui atskleisti jo asmenybę, atsakomybę lengvinančiasar sunkinančias aplinkybes ir parinkti poveikio priemonę. Reikšmingomis šiuo požiūriu laikytinos aplinkybės, kurios apibūdina:

- nepilnamečio šeimą arba ją atstojančią instituciją: tarpusavio santykius šeimoje arba nepilnamečio ugdymo ir priežiūros insti-tucijoje (pavyzdžiui, internatinėje mokykloje, specialiuose glo-

bos namuose), tėvų ar juos atstojančių asmenų elgesį (pavyz-džiui, ar jie tinkamai atliko savo pareigą auklėti ir prižiūrėti vai-kus, ar nedarė neigiamos įtakos vaikams, ar kuriam nors iš jų nebuvo taikytos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įsta-tyme („Valstybės žinios", 2001, Nr. 60-2138; 2003, Nr. 38-1731) numatytos prevencinio poveikio priemonės), materialinę šeimos padėtį, pagrindines jos dorovines vertybes;

- mokymo įstaigos kolektyvą: santykius klasėje ar grupėje, nederamą mokytojų elgesį su mokiniais (pavyzdžiui, fizinį ar psichinį smurtą), nuolatinį nepilnamečio ignoravimą, žeminimą dėl jomaterialinės padėties ar sveikatos ir kt.;

- paties nepilnamečio santykį su jį supančia aplinka: jo ryšius beivietą neformaliose grupėse (ar tarp jų nėra teistų suaugusiųasmenų) ir laisvalaikį, jo praleidimo formas, požiūrį į pagrindinęveiklą (mokymąsi, darbą), aplinkinių požiūrį į nepilnametį, nedarbo ir nesimokymo trukmę ir priežastis, pabėgimus iš šeimosar ugdymo įstaigų ir kt.

Kartu būtina nustatyti, ar nebuvo žiauriai elgiamasi su nepilname-čiu šeimoje, mokykloje, kitoje mokymo ir ugdymo įstaigoje, darbo ko-lektyve (pavyzdžiui, ar nebuvo nuolat mušamas, seksualiai išnaudoja-mas ar kitokiu būdu niekinamas tėvų ar juos atstojančių asmenų, ar nesityčiodavo iš jo mokytojai, auklėtojai, mokiniai, laisvalaikio grupių nariai ir kt.).

7. Nepilnamečio s v e i k a t o s b ū k l ė ir s o c i a l i n ė brandaparodo svarbius bausmės skyrimui aspektus, susijusius ne tik su fiziniu jo išsivystymu (pavyzdžiui, neįgalus, turi fizinių trūkumų, nusilpęs dėl ligų ar nepakankamo maitinimo, atletiškas ir kt.), bet ir jo intelektu, valia, emocijomis, gebėjimu orientuotis situacijose ir jas valdyti.Medikų nuomone, patirtos traumos ar paveldėtos bei persirgtos ligos(pavyzdžiui, galvos traumos, epilepsija, tuberkuliozė, alkoholizmas,narkomanija ir kt.) gali turėti įtakos tolesniam jo fiziniam ir psichiniamvystymuisi. Visa tai gali skatinti nepilnamečio agresyvumą, žiaurumąar ypatingą švelnumą, gebėjimą užjausti ir kt. Fizinė ir psichinė asmens būklė turi būti nustatyta specialistų (ekspertų) ir patvirtinta medicinos įstaigų dokumentais.

8. Socialinę nepilnamečio brandą atskleidžia turimų žinių kiekis, jopožiūris į aplinką ir jį supančius asmenis, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus jo amžiaus žmonėms ir žinoti savo vietąjįsupančioje aplinkoje, gebėjimas numatyti savo veikos padarinius ir

464 465

juos planuoti, kritikuoti ir būti savikritiškam, atkaklus užsibrėžtų tikslų siekis, galėjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus kritinėse si-tuacijose bei kt.

9. Nepilnamečio sveikatos būklės ir socialinės brandos ypatumaigali turėti įtakos jo poreikiams ir interesams bei pažiūroms, kurios galinulemti neteisėtą jo elgesį. Socialinė nepilnamečio branda nuosprendyje turėtų būti aptarta atskirai, kadangi nepakankamas jo išsivystymas socialinės ir emocinės brandos atžvilgiu sąlygoja tai, kad jis galibūti nevisaverčiu nusikaltimo subjektu, t. y. formaliai nepilnametis gali būti sulaukęs baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus, tačiau josocialinė ir emocinė branda gali atitikti vienuolikos-dvylikos artrylikos metų vaiko amžių, todėl jis gali elgtis lengvabūdiškai, nekritiškai, neatsakingai, lengvai pasiduoti kitų asmenų įtakai ir pan. Šiosaplinkybės gali nulemti ir subjektyviąją veikos pusę. Subjektas yraemociškai brandus asmuo, suvokiantis savo padėtį visuomenėje irturintis tam tikrą intelektą. Šių elementų nevisavertiškumas dėl nepakankamo asmens išsivystymo lygio paprastai deformuoja ir valinį subjekto momentą (žr. BK 14 str. komentarą). įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas gali tokį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei yra visos BK 93 str. numatytos sąlygos, gali skirti jam atitinkamo straipsnio sankcijos ribose numatytą švelnesnę bausmę arba atidėti jos vykdymą (BK 92 str.).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėjų kolegija 2001 m. gruodžio 4 d. nutartyje (Kasacinė byla Nr. 2K-1066/2001) konstatavo, kad „pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjįįstatymą (t. y. senąjį BK) yra nustatyta formali baudžiamosios atsakomybės amžiaus riba, pagal kurios amžiaus ypatumus yra susiaurintatik pavojingų veikų apimtis, už kurias nepilnamečiai nuo keturiolikosiki šešiolikos metų traukiami baudžiamojon atsakomybėn įstatyme nustatyta tvarka. Tai lemia veikų pavojingumas bei nepilnamečio asmenybės socialiniai-psichologiniai ypatumai" („Teismų praktika", 2002,Nr. 17, p. 258). Vadovaujantis naujojo BK 91 str. 2 dalimi, galima teigti,kad ši kategoriška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nuostatapagal analogiją ateityje nepilnamečiams neturėtų būti taikoma. Kartupaminėtina, kad vadovaujantis BK 81 str. 2 dalimi socialinės brandosklausimai yra reikšmingi ir sprendžiant asmenų, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, baudžiamosios atsakomybės klausimus (žr. BK 81 str. komentarą).

11. Duomenys apie anksčiau taikytas poveikio priemones ir jųveiksmingumą leidžia teismui spręsti, kokios poveikio priemonės (švelniausios ar griežčiausios) gali padėti koreguoti nepilnamečio elgesį.Bausmės individualizavimui reikšmingos žinios apie: nusižengimus, užkuriuos asmuo pašalintas iš mokyklos, grubius darbo drausmės pažeidimus darbovietėje ir taikytas poveikio priemones, padarytus administracinius teisės pažeidimus ir taikytas poveikio priemones, baudžiamuosius nusižengimus ir taikytas auklėjamojo poveikio priemones, anksčiau padarytus nusikaltimus ir bausmės atlikimą.

12. Nepilnamečio elgesys po nusikalstamos veikos padarymo išdalies atspindi pagrindines jo vertybes, gebėjimą suvokti bei vertintipadarytą veiką ir atsiradusius dėl to padarinius. Nepilnametis gali prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėtis, atsiprašytinukentėjusiojo ir stengtis atlyginti žalą, pats ar per trečiuosius asmenis grąžinti pavogtus daiktus ir kt. Visa tai leidžia teismui manyti, kadnepilnametis ateityje gali nebedaryti naujų nusikalstamų veikų.

13. Baudžiamojoje byloje surinktų duomenų apie nepilnamečio asmenybę visuma turi būti pakankama, kad teismas galėtų išsiaiškinti, arnepilnametis nusikalto atsitiktinai, susidarius nepalankiai situacijai, arnusikalstama veika yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismas neturėtų skirti vienodos bausmės nepilnamečiui, kurischarakterizuojamas teigiamai, o nusikaltimą padarė atsitiktinai, susidarius nepalankiai situacijai, ir nepilnamečiui, padariusiam nusikalstamąveiką dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nes jispats aktyviai ieško galimybių nusikalsti.

14. Nemažai nepilnamečių nusikaltimus padaro grupėse, kuriose jųvaidmuo būna skirtingas - nuo eilinio nusikalstamos veikos vykdytojo ar padėjėjo iki grupės organizatoriaus. Taigi ne tiktai skirtingo, betir to paties amžiaus nepilnamečiai skiriasi daugeliu atvejų vienas nuokito savo socialine branda. Nepilnamečio vaidmuo darant nusikaltimątaip pat gali būti labai skirtingas: jis gali būti labai aktyvus rengiantnusikaltimą (suranda ginklą, suburia grupę), pasikėsinimo stadijoje(užsispyręs siekia tikslo, nepaiso įspėjimų), baigiant pradėtą nusikaltimą (aktyviai dalyvauja darant nusikalstamus veiksmus, tyčiojasi išaukos) arba atvirkščiai, labai pasyvus visose nusikaltimo darymo stadijose.

466 467

15. Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir skirdamas bausmę teismasgali: 1) atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirtijam auklėjamojo poveikio priemones (BK 93 str.); 2) paskirti bausmę,nesusijusią su laisvės atėmimu (viešuosius darbus, baudą; BK 90 str.);3) paskirti bausmę ir atidėti jos vykdymą (baudos, arešto ir laisvėsatėmimo; BK 92 str.); 4) paskirti realią laisvės atėmimo bausmę (areštą,terminuotą laisvės atėmimą; BK 90 str).

16. Vadovaudamasis BK 42 str. 4 ir 5 dalių nuostatomis teismasnusikaltimų ir nuosprendžių sutapties atveju gali paskirti nepilnamečiui dvi tarpusavyje derančias bausmes (žr. BK 42, 63, 64 ir 65 str.komentarus). Kartu su bausmėmis auklėjamojo poveikio priemonėsnegali būti skiriamos.

17. Nepilnamečiui taip pat negali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, išskyrus privalomą turto konfiskavimą. Konfiskuojamas tik tas nepilnamečio turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas turėtų konfiskuoti:perduotus nepilnamečiui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; darant nusikalstamą veiką nepilnamečio panaudotus pinigus ir kitus materialiąvertę turinčius daiktus (t. y. visus nusikalstamai veikai daryti panaudotus įrankius ir priemones: kirvį, ginklą, visrakčius, kompiuterį, transporto priemonę ir kt.); iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitusmaterialią vertę turinčius daiktus (t. y. nusikaltimo dalyką - pinigus,papuošalus, buitinius prietaisus, televizorius, vaizdo grotuvus, kompiuterį ir kt.) Nepilnamečiams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas nepaisant, ar jie patraukti baudžiamojon atsakomybėn,jeigu turtas buvo jiems perduotas nusikalstamai veikai daryti (pavyzdžiui, perduoti pinigai narkotikams pirkti), įgydami turtąjie žinojo arbaturėjo ir galėjo žinoti, jog tas turtas, pinigai ar už juos naujai įgytosvertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos.

18. Įstatymų leidėjas pabrėžia, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu spręsdamas pagal visas bylosaplinkybes jis turi pagrindą manyti, kad kitos rūšies bausmių nusikalstamiems nepilnamečio polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigunepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 11 str.5 ir 6 dalių komentarus).

19. Ar nepilnamečio polinkiai yra nusikalstami ir ar juos galimapakeisti bausmėmis, nesusijusiomis su terminuotu laisvės atėmimu,sprendžia teismas įvertinęs nepilnamečio asmenybę, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytasjam poveikio priemones ir jų veiksmingumą, taip pat jo elgesį po nusikaltimo padarymo. Pabrėžtina, kad teismas daugiausia dėmesio turėtųskirti kaltam nepilnamečio elgesiui, kuris pasireiškia dėl tam tikro jogyvenimo būdo, kurį jis gali valingai pasirinkti (daryti ar nedaryti neteisėtas veikas, mokytis ar nesimokyti), o ne vertinimui, koks kaltininkas yra iš prigimties, koks susiformavo jo charakteris.

20. Apie nusikalstamus nepilnamečio polinkius liudija aplinkybės,charakterizuojančios jį:

a) iki nusikalstamos veikos padarymo:- nepilnametis anksčiau padarė pavojingas veikas, bet jų pada

rymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis galėjo atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus;

- nepilnametis anksčiau padarė nusikalstamas veikas, dėl kuriųbuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;

- nepilnamečiui, nuteistam už tyčinį nusikaltimą, buvo atidėtaspaskirtos bausmės vykdymas ir paskirtos auklėjamojo poveikiopriemonės, kurių jis tyčia nevykdė arba netinkamai vykdė;

- nepilnametis buvo lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba jam laisvės atėmimo bausmė buvo pakeista švelnesne bausme, bet jis per neatliktos bausmės laikąpadarė naują nusikaltimą;

- nepilnametis, atlikęs terminuotą laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nusikaltimą (dėl kurio teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas), padarė naują tyčinį nusikaltimąir kt.

b) nusikalstamos veikos padarymo metu:- nepilnametis pasirinko žiaurų (kankino nukentėjusįjį, tyčiojosi

iš jo), visuotinai pavojingą ar gerai apgalvotą nusikaltimo padarymo būdą;

- pasirinkti apgalvoti ir gerai pritaikyti nusikaltimo įrankiai, priemonės, dėl to atsirado sunkių padarinių, buvo sunku išaiškintipadarytą nusikalstamą veiką;

- nusikaltimas padarytas tyčia dėl chuliganiškų, savanaudiškųar kitų žemų paskatų ir kt.

c) po nusikalstamos veikos padarymo:

468 469


91 straipsnis Bendroji dalis, XI skyrius 91-92 straipsniai

- nepilnametis slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, neprisipažino padaręs nusikaltimą, melavo, išsisukinėjo;

- nepilnametis padarė keliolika nusikalstamų veikų, iš kurių nemažiau kaip du yra sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, norsuž vieną j is anksčiau nebuvo teisiamas;

- iškėlus baudžiamąją bylą dėl padarytų nusikaltimų, nepilnametis ir toliau netinkamai elgiasi: daro administracinius teisės pažeidimus, vartoja narkotikus, toksines ar kitas svaigiąsias medžiagas, verčiasi prostitucija ir kt.

Visos šios aplinkybės leidžia teismui manyti, jog nepilnamečiui bū-tų galima skirti terminuotą laisvės atėmimą, tačiau teismas gali šios bausmės neskirti arba paskyręs atidėti jos vykdymą, jeigu yra pakan-kamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

21. Nepilnamečiui terminuotas laisvės atėmimas negali būti paskirtas ilgesniam kaip dešimties metų laikui. Ši taisyklė galioja ir tada, kaitaikomo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo riba yra daugiau negu dešimt metų laisvės atėmimo arba nepilnamečiui skiriamabausmė pagal nusikaltimų ar nuosprendžių sutaptį (žr. BK 63, 64 ir65 str. komentarus).

22. Jeigu asmuo padarė vieną ar kelis sunkius ar labai sunkiusnusikaltimus būdamas nepilnamečiu, o kitus nesunkius ar apysunkiusnusikaltimus padarė jau sulaukus aštuoniolikos metų, galutinė subendrinta bausmė už kelias nusikalstamas veikas neturėtų viršyti nepilnamečiams nustatyto bausmės maksimumo (dešimties metų laisvėsatėmimo). Kitais atvejais, kai sunkiausios veikos padarytos sulaukus18 metų amžiaus, galutinė bausmė skiriama pagal bendras BK 63,65 str. nustatytas taisykles.

23. Kai skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui,jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Taigi taisatvejais, kai BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytaskonkretus terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumas, nepilnamečiui jis visuomet yra perpus mažesnis. Pavyzdžiui, BK 129 str.1 dalyje numatytos paprasto nužudymo sankcijos ribos nepilnamečiuiturėtų būti nuo dvejų metų ir šešių mėnesių iki dešimties metų.

24. { terminuoto laisvės atėmimo laiką nepilnamečiui įskaitomaskardomasis kalinimas (žr. BK 66 str. komentarą).

25. Skirdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teismas, vado-vaudamasis BK nuostatomis, skiria atlikti bausmę nepilnamečių patai-sos namuose. Laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuo-se atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją ir lengvąją grupes.

92 Straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui(Pavadinimas ~ Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. {statymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d, (Žin.. 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

1.Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriemsmetams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėtipaskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamaspagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmėsatlikimo. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal.

2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

2.Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną arkelias auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialiąauklėjimo įstaigą.

3.Jeigu nuteistas nepilnametis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:1) vykdė teismo paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, nepadarė šiosdalies 3 punkte numatytų pažeidimų ir yra pagrindas manyti, kad jislaikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžianuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas;2) vykdo teismo paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, tačiau padarokitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudosar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęstibausmės vykdymo atidėjimo terminą;3) be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikiopriemonių arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisėspažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojoelgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kadbausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu įspėtas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ardaro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimąir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę;

470 471

Bendroji dalis, XI skyrius 92 straipsnis

Bendroji dalis, XI skyrius 92 straipsnis

4) padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64, 90 ir 91 straipsniuose numatytas taisykles.(Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

1. Pastarąjį dešimtmetį nepilnamečiams už padarytus nusikaltimusteismai dažniausiai skirdavo laisvės atėmimą, atidedami bausmės vykdymą. Remiantis teisės doktrina ir praktika, vyrauja nuomonė, kad taiyra efektyvi nepilnamečių pataisymo ir perauklėjimo priemonė. Bausmės vykdymo atidėjimu siekiama pataisyti nepilnamečius asmenis neizoliuojant jų nuo visuomenės, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuoti jų elgesį ir sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamųveikų padarymo bei palaipsniui pripratinti juos prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo.

2. Įstatyme numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas:

a) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriemsmetams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus;

b) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kadbausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kai vienos iš nurodytų sąlygų nėra, bausmės vykdymo nepilna-mečiui negalima atidėti.

3. Pirmoji sąlyga priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikospavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies, tikslų bei motyvų ir kitųBK 54 ir 91 str. išvardytų aplinkybių, susijusių su tinkamu veikoskvalifikavimu ir bausmės paskyrimu. Antroji sąlyga priklauso nuo nepilnamečio asmenybės, jo gyvenimo ir auklėjimo aplinkybių.

4. Nepilnamečiams atidėti paskirtos bausmės vykdymą teismas gali: a) už bet kokio vieno ar kelių neatsargių nusikaltimų padarymą nepriklausomai nuo paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydžio(BK 90 str. nustatytos ribos); b) už vieno ar net kelių tyčinių nusikaltimų padarymą, jeigu už jį (ar juos) nepilnamečiui paskirtas laisvėsatėmimas ne ilgiau kaip ketveriems metams. Įstatymų leidėjas nekeliajokių reikalavimų dėl padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumo. Todėlnepilnamečiui bausmės vykdymas gali būti atidedamas tada, kai jispadaro kelis nesunkius nusikaltimus arba vieną ar kelis apysunkiusnusikaltimus, taip pat sunkų ar net labai sunkų tyčinį nusikaltimą.

472

iii

HSvarbu tai, kad galutinė subendrinta bausmė nebūtų didesnė kaip ketveri metai laisvės atėmimo.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2000 m. birželio 16 d.nutarime Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmiųvykdymą" („Teismų praktika", 2000, Nr. 13, p. 272) nurodė, kad neturėtų būti skiriama griežtesnė bausmė ir atidedamas jos vykdymas, jeigu,atsižvelgus į bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, galima paskirtisankcijoje numatytą švelnesnę bausmę.

6. Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą tik laisvėsatėmimu nuteistam nepilnamečiui. Paskirtų viešųjų darbų, baudos,laisvės apribojimo ar arešto vykdymas negali būti atidedamas. Įstatymų leidėjas nereikalauja, kad nepilnametis būtų teisiamas pirmą kartą.Vadinasi: a) toks asmuo už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimągalėjo būti anksčiau teistas bet kokiomis BK 90 str. nustatytomis bausmėmis nepriklausomai, ar teistumas jam yra išnykęs; b) anksčiau jisgalėjo būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir jam galėjo būti taikytos auklėjamojo poveikio priemonės; c) nepilnametis už neatsargausarba nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei bausmės ir kt.

7. Jeigu nepilnametis yra padaręs ne vieną, o kelias nusikalstamasveikas, iš kurių nė už vieną nebuvo nuteistas, teismas iš pradžių subendrina paskirtas bausmes ir po to sprendžia paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismosenato 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 25 „Dėl teismų praktikosatidedant paskirtųjų bausmių vykdymą" nurodyta, kad spręsdamasbausmės vykdymo atidėjimo klausimą nepilnamečiui, padariusiam vientyčinius nusikaltimus arba vien nusikaltimus dėl neatsargumo, teismas remiasi galutinės subendrintos bausmės dydžiu. Jeigu nepilnametis yra padaręs ir tyčinių nusikaltimų, ir nusikaltimų dėl neatsargumo, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu paskirtosbausmės už tyčinius nusikaltimus neviršija ketverių metų laisvėsatėmimo. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra ribojamas jokiomis paskirtų bausmių ribomis tais atvejais, jei nusikaltimą (ar nusikaltimus)nepilnametis padarė dėl neatsargumo.

8. Paminėtina, kad, viena vertus, teismas nėra suvaržytas kokiomisnors papildomomis straipsnyje nenurodytomis sąlygomis dėl bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau, kita vertus, teismas privalo vadovautis BK 56 str. nuostatomis, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo

473

rBendroji dalis, XI skyrius 92 straipsnis Bendroji dalis, XI skyrius 92 straipsnis

padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Iš BK 27 str. 1 dalyje įtvirtintos recidyvisto definicijos išplaukia, kad nepil-nametis taip pat gali būti recidyvistu, kai jis, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikin-tas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Asmens kaltumą, padarius naują nusikaltimą, konstatuoja teismas, tačiau vadovaudamasis BK 27 str. 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis jis nepriklausomai nuo padarytų nusikaltimų sunkumo negali pripažinti nepilnametį pavojingu recidyvistu.

Įstatymų leidėjas BK 56 str. 1 dalyje nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai turėtų skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgdamas į BK XI skyriuje „Nepilname-čių baudžiamosios atsakomybės ypatumai" akivaizdžiai išreikštą įsta-tymų leidėjo valią dėl švelnesnės nepilnamečių baudžiamosios atsa-komybės ir vadovaudamasis BK 54 str. 3 dalies nuostatomis teismas gali nepilnamečiui neskirti laisvės atėmimo bausmės. Jeigu teismas, vadovaudamasis BK 56 str. nuostatomis, vis dėlto nepilnamečiui pa-skyrė laisvės atėmimo bausmę (ne daugiau kaip ketveriems metams), jos vykdymas gali būti atidėtas.

9. Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turėtų apsvarstyti šiospriemonės taikymo tikslingumą. Jeigu nepilnamečiui anksčiau jau buvo atidėtas bausmės vykdymas, bet jis ir toliau daro nusikalstamasveikas, pakartotinai taikyti tas pačias poveikio priemones nėra tikslinga, nes pirmesnis nuosprendis nebuvo geras įspėjimas ir nesulaikėnuo naujų nusikalstamų veikų.

10. Individualizuojant bausmę ir sprendžiant jos vykdymo atidėjimo klausimus, antroji sąlyga turi būti įvertinta savarankiškai.

Įvertinant byloje esančius duomenis apie nepilnamečio asmenybę, reiktų atkreipti dėmesį, kaip paskirtos bausmės vykdymas gali paveikti jo teigiamus socialinius ryšius: negalės baigti mokslo ar įsigyti specia-lybės, visiškai pablogins ir taip sunkią materialinę padėtį bei kt.

11. Nepilnamečio atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas (pavyzdžiui, veika padaryta mažamečiui, nepilnametis buvo apsvaigęsnuo alkoholio ar narkotikų, dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių ir kt.) nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Svarbu,kad teismas pripažintų, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12. Paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidedamas nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamasnuo nuosprendžio paskelbimo dienos („Teismų praktika". 1996, Nr. 5-6,p. 219). Jeigu nepilnamečiui buvo paskirtos dvi bausmės, iš kuriųviena yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, o josvykdymas negali būti atidėtas, ji pradedama vykdyti įsiteisėjus teismonuosprendžiui.

13. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas privalo nepilnamečiui paskirti vieną ar kelias tarpusavyje derančias auklėjamojopoveikio priemones: įspėjimą, turtinės žalos atlyginimą arba jos pašalinimą, nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, atidavimą tėvams arkitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti, elgesio apribojimą. Kartu teismas nustato laiką, perkurį nuteistasis privalo šias priemones įvykdyti. Tik viena iš BK82 str. nurodytų auklėjamojo poveikio priemonių - atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą-negali būti paskirta.

14. Jeigu parenkant auklėjamojo poveikio priemonę kelios iš jųkonkuruoja tarpusavyje, tai, esant vienodoms sąlygoms turėtų būtiskiriama ta, kuri, atsižvelgiant į nepilnamečio asmenybę, geriau užtikrina jo resocializaciją. Tuo atveju, kai abi auklėjamojo poveikio priemonės yra vienodai tinkamos, pirmenybė teikiama tai iš jų, kuri pačiamnepilnamečiui yra priimtinesnė. Pavyzdžiui, skiriamas turtinės žalosatlyginimas ar jos pašalinimas arba nemokami auklėjamojo pobūdžiodarbai. Atidėjęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismasišaiškina nepilnamečiui bausmės vykdymo atidėjimo esmę ir galimuspadarinius, jeigu jis nevykdys paskirtas jam auklėjamojo poveikiopriemones.

15. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos ir nepilnamečio atleidimo nuo bausmės klausimus teismas sprendžia atsižvelgdamas įnuteisto nepilnamečio elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

16. Jeigu nepilnametis bausmės vykdymo laikotarpiu vykdė teismopaskirtas auklėjamojo poveikio priemones (visus įpareigojimus ardraudimus), nepažeidinėjo viešosios tvarkos, negirtavo ar nedarė kitųteisės pažeidimų (pavyzdžiui, nepateisinamų pravaikštų darbe) arbabaudžiamųjų nusižengimų ar naujų nusikaltimų ir yra pagrindas manyti,kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismasatleidžia jį nuo bausmės kai sueina bausmės vykdymo atidėjimoterminas.

474 475

Bendroji dalis, XI skyrius 92 straipsnisBendroji dalis, XI skyrius 92-93 straipsniai

17. Jeigu nepilnametis vykdo teismo paskirtas auklėjamojo poveikio priemones (su jomis susijusius įpareigojimus ar draudimus), tačiaupadaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinėsnuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriemsmetams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

18. Jeigu nepilnametis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bepateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio

; priemonių arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos admi-nistracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu raštu įspėja nepilnametį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas.

Nagrinėdamas auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo prie-žastis teismas turėtų patikrinti, ar nepilnametis turėjo realią galimybę jas vykdyti, ar jis dėjo pakankamai pastangų jų vykdymui, ar nebuvo objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jas laiku ir tinkamai vykdyti.

Vertindamas nepilnamečio viešosios tvarkos ar kitų teisės pažei-dimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administra-cinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, padarymo prie-žastis, teismas turėtų atkreipti dėmesį į aplinkybes, susijusias su pada-rytais teisės pažeidimais (jų pobūdį, nepilnamečio vaidmenį darant šiuos pažeidimus, atsiradusius padarinius ir pan.), taip pat į nepilna-mečio asmenybę (jo teigiamas ir neigiamas savybes ir kt.).

19. Jeigu įspėtas nuteistas nepilnametis ir toliau nevykdo teismopaskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ir daro administracinius, kitusteisės pažeidimus, teismas jo elgesį kontroliuojančios institucijosteikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą irvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

20. Jeigu nepilnametis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpįpadarė naują nusikalstamą veiką, teismas skiria galutinę bausmęvadovaudamasis BK 64, 90 ir 91 str. nuostatomis.

21. Jeigu nepilnametis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpįpadarė naują nusikalstamą veiką, teismas skiria galutinę bausmę vadovaudamasis BK 64 str. nuostatomis. Paskyrusiam subendrintą bausmę teismui įstatymų leidėjas nedraudžia dar kartą atidėti nepilnamečiuibausmės vykdymą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju jis turi apsvarstyti, ar tikrai yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslaibus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi per bausmės vyk-

476

dymo atidėjimo laikotarpį, nepaisydamas teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių, nepilnametis padarė naują nusikalstamą veiką. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas turėtų nuosprendyje nurodyti motyvus, kodėl tai yra tikslinga ir į kokias bylos aplinkybes atsi-žvelgta priimant sprendimą.

93 Straipsnis- Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

1. Nepilnametis, pirmą kartą padaręs neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu arpinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yrakitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2. Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šiostraipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

1. Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir auklėjamojo poveikio priemonių skyrimas iš esmės yra prevencinio poveikio priemonė ne tik nepilnamečiui, bet ir jį supančiai aplinkai. Tai besąlyginis nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Komentuojamame straipsnyje įstatymų leidėjas nustato esminius nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas.

3. Nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant šiems pagrindams:

a) nepilnametis padarė neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinįnusikaltimą (apie šiuos nusikaltimus žr. BK U str. komentarą);

b) tokį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. birželio 15 d.nutarimu Nr. 30 „Dėl teismų praktikos atleidžiant nepilnamečius nuobaudžiamosios atsakomybės" išaiškino, kad nepilnametis pagal ko-

477

478 mentuojamą straipsnį laikomas pirmą kartą padariusiu nusikaltimą, jei-gu jis anksčiau nėra padaręs nusikaltimo arba anksčiau padarytam nusikaltimui yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sena-

ties terminai, jeigu teistumas išnykęs ar panaikintas, jeigu pritaikyta jam amnestija arba suteikta malonė, jeigu jis atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės.

5. Pirmą kartą padariusiu nusikaltimą taip pat laikomas nepilnametis, nusikaltęs jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36, 37,93 str. numatytais pagrindais, taip pat nepilnametis, atleistas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 str.), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminams (BK 96 str.),

atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu laidavimo metu nepadarė naujo tyčinio nusikaltimo (BK 40 str.).

6. Tęstiniai ar trunkamieji nusikaltimai laikomi vienu nusikaltimu.Kadangi keli nusikaltimai, padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutap-čiai, vienas kito atžvilgiu nėra pakartotiniai, juos padarę nepilnamečiaitaip pat laikomi nusikaltę pirmą kartą.

7. Būdamas nepilnamečiu nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra bent viena iš komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbuar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą;

2) pripažintas ribotai pakaltinamu;3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką;4) yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir

nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Vadovaujantis BK 81 str. 1 dalies nuostatomis galima manyti,kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleisti visi asmenys,kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, nepriklausomai ar nuosprendžio ar nutarties priėmimometujie jau buvo pilnamečiai.

9. Pirmoji iš nurodytų sąlygų įstatymų leidėjo yra siejama su aktyvia nepilnamečio atgaila dėl padaryto nusikaltimo: jis nukentėjusioasmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

10. Nukentėjusio asmens atsiprašyti nepilnametis gali: a) žodžiu:viešai per radiją, televiziją, dalyvaujant kaltininko ir nukentėjusiojoįstatyminiams atstovams, bendradarbiams, bendramoksliams, visuomenės atstovams ir kt. Jis gali atsiprašyti nukentėjusiojo ir niekamnedalyvaujant, tačiau tokiu atveju ne tik kaltininkas, bet ir nukentėjusysis turi apie tai pareikšti teisėsaugos institucijoms; b) raštu: paskelbti spaudoje, parašyti atsiprašymo laišką ir kt. Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali priklausyti vien nuoto, ar nukentėjusysis tokį atsiprašymą pripažįsta pakankamu.

11. Šiai sąlygai taip pat būtina, kad nepilnametis savo noru ar jovalia kiti asmenys visiškai ar iš dalies atlygintų arba pašalintų nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Įstatymų leidėjas nereikalauja, kadbūtų atlyginta ar pašalinta visa turtinė žala. Svarbu, kad nepilnametissavo pastangomis pagal galimybes atlygintų padarytą nukentėjusiajam skriaudą ir dėtų pastangas su juo susitaikyti.

12. Žala yra turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos(tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiškayra nuostoliai. Jeigu nukentėjusysis nuostolių dydžio negali tiksliaiįrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249). Neturtinė žala yra fizinisasmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas,bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalti

mo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais baudžiamajame įstatyme numatytais atvejais (CK 6.250 str.).

13.L

ietuvos

Aukščiausiojo Teismo senatas 2000 m. birželio 16 d.nutarime Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmiųvykdymą" („Teismų praktika", 2000, Nr. 13, p. 272) nurodė, kad nustatydamas nusikaltimu padarytos ir atlygintinos žalos dydį teismas atsižvelgia tik į tiesiogiai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadinasi, jeigu teismas nustato, kad kaltininko padaryti nuostoliai, tiesiogiai nesusiję su jo nusikalstama veika, dar neatlyginti, jis vis dėlto turilaikyti, kad nepilnametis iš dalies atlygino ar pašalino turtinę žalą.Pavyzdžiui, ligonių kasos išlaidos gydant nukentėjusįjį yra nuostoliai,kurie priteisiami iš nuteistojo, tačiau ligonių kasos išlaidos nesaistomos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nepilnamečio padaryta nusikalstama veika. Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, visuometturi nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos irpadarinių (atsiradusios žalos).

479

480 14. Pabrėžtina, kad pagal baudžiamąją teisę baustina tik už kaltaipadarytą veiką, todėl nepilnametis kaltininkas turėtų atsakyti tik užtuos padarytos nusikalstamos veikos padarinius (žalą), kuriuos jis nu

matė arba galėjo ir turėjo numatyti. Negautoji nauda yra tolimesnieji(netiesioginės) nusikalstamos veikos padariniai. Negalima atmesti irtai, kad padarytoji veika yra conditio sine qua non (būtinoji sąlyga)

negautai naudai, tačiau nepilnamečio kaitėjo veikos padarinių suvokimas paprastai neapima nukentėjusiojo negautos naudos. Bet tai nereiškia, kad dėl nepilnamečio nusikalstamos veikos atsiradusi žala negalibūti išieškota civilinės teisės ir civilinio proceso nustatyta tvarka.

15. Dalinį žalos atlyginimą reikėtų pripažinti ir tais atvejais,

kainepilnametis atlygina tik dalį (pavyzdžiui, ketvirtadalį ar pusę padarytos turtinės žalos), bet susitaria su nukentėjusiuoju, kad ateityje busatlyginta visa žala.

16. Žalą nepilnametis gali pašalinti ir savo darbu, pavyzdžiui, sutaisydamas sugadintą daiktą, savo darbu pašalindamas padarinius,atidirbdamas už padarytą žalą nukentėjusiam priimtinu būdu ir pan.

17. Nepilnamečio prašymu padėti jam atlyginti ar pašalinti padarytą žalą gali tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai, giminės, draugai ir kt. Jiegali prisidėti prie žalos atlyginimo pinigais ar kitokiu būdu padėti nepilnamečiui pašalinti nusikaltimo padarinius, tačiau teismas neturėtųpripažinti įvykdyta BK 93 str. nustatytą žalos atlyginimo ar jos pašalinimo sąlygą tais atvejais, kai tretieji asmenys savo iniciatyva, nesantjokių nepilnamečio pastangų, atlygina ar pašalina turtinius nusikaltimo padarinius.

18. Jeigu nusikaltimu padarytą žalą visiškai ar dalinai atlygino arba pašalino kiti nusikaltimo bendrininkai, teismas, spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus, atsižvelgia į priežastis, dėl kurių nepilnametis neprisidėjo prie žalos atlyginimo ar jos pašalinimo. Jeigu nepilnametis objektyviai negalėjo to padaryti (dėl sunkios ligos, skurdo, staigios tėvų netekties ir kt.), teismas gali pripažinti numatytos žalos atlyginimo sąlygos įvykdymą ne tik žalą atlyginusiam nuteistajam, bet ir teisiamam nepilnamečiui. Jeigu nepilnametisnenorėjo prisidėti prie žalos atlyginimo ar jos pašalinimo arba nepadarė to dėl nerūpestingumo, arogancijos ir kt. nepateisinamų priežasčių,teismas šią sąlygą turėtų pripažinti tik žalą atlyginusiems asmenimsarba tiems nuteistiesiems, kurių interesų ir valios dėka žalą atlyginokiti asmenys.

19. Žalos atlyginimas arba susitarimas su nukentėjusiuoju dėl turtinės žalos pašalinimo savo darbu teismo pripažįstamas sąlyga atleistinepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kaltininkas arba joprašymu kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino žalą iki bylos išnagrinėjimo pirmosios arba apeliacinės instancijos teisme, arba nepilnametis, jotėvai ar juos atstojantys asmenys susitarė dėl turtinės žalos pašalinimo.Susitarimas atlyginti likusią žalos dalį ar pašalinti nusikaltimu padarytąturtinę žalą teismui gali būti pateiktas žodžiu arba raštu. Minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 30(„Teismų praktika", 2001, Nr. 15, p. 417) nurodyta, kad žodinio susitarimosąlygos turi būti įrašomos į teismo posėdžio protokolą ir patvirtinamosnukentėjusiojo bei nepilnamečio parašais.

20. Nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas ir nepilnametis pirmą kartą padaręs neatsargų arba nesunkų ar apysunkįtyčinį nusikaltimą, jeigu jis pripažintas ribotai pakaltinamu. Ribotaspakaltinamumas - tokia nepilnamečio būsena, kuri nusikalstamos veikos darymo metu neleido jam visapusiškai suprasti savo veiksmų pobūdžio ir juos valdyti dėl psichikos nukrypimų, nebuvusių pakankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamu (ir. BK 18 str. komentarą).

21. Visais atvejais svarbu nustatyti, ar nepilnametis yra visavertisnusikaltimo subjektas, ar jis pakankamai išsivystęs, vertinant jo fizinę,socialinę ir emocinę būklę, ar psichinio ir fizinio išsivystymo trūkumaigali turėti įtakos daromų nusikaltimų suvokimui ir kt. (žr. 91 str. 7,

8,9, 10 punktą komentarus).

22.T

rečioji iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyviųsąlygų yra tai, kad nepilnametis visiškai pripažino sav

o kaltę ir gailisipadaręs nusikalstamą veiką. Nepilnamečio prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų veikų parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, neigiamai vertina savo poelgius ir nori pasitaisyti.

23. Tikrą savo kaltės pripažinimą parodo tai, kad nepilnametis netik žodžiais prisipažįsta esąs kaltas, bet ir atvykęs prisipažįsta padaręsnusikalstamą veiką arba duoda išsamius parodymus, padeda išaiškintipadarytą nusikaltimą, savo iniciatyva tariasi su nukentėjusiuoju dėlpadarytos žalos atlyginimo arba jos pašalinimo ir kt.

24. Nuoširdus gailestis reiškia, kad nepilnametis suvokia nusikalstamos veikos padarinius ir kremtasi dėl jų atsiradimo, atsiprašo nukentėjusiojo, duoda pažadą daugiau nenusikalsti ir kt. Jeigu nepilna-

481

Bendroji dalis, XI skyrius 93 straipsnis Bendroji dalis, XI skyrius 93-94 straipsniai

mėtis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat apeliacine tvarka skųsdamas nuosprendį neprisipažino esąs kaltas, vengė atsakomybės, davė neteisingus parodymus ir tuo trukdė ištirti ir išnagrinėti bylą, savo kaltę pripažino tik nagrinėjant teisme bylą apeliacine tvarka, toks nepilnamečio elgesys neturėtų būti laikomas nuoširdžiu gailėjimusi.

25. Įstatymų leidėjas nepateikia išsamaus alternatyvių sąlygų sąrašo, bet nurodo, jog gali būti ir kitų (BK 93 str. 1 dalyje nenurodytų)pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujųnusikalstamų veikų. Teismo diskrecija šioje srityje yra vertinti visasbylos aplinkybes ir prognozuoti nepilnamečio elgesį.

26. Teismui susidaryti nuomonę, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali padėti aplinkybės: nepilnametis po nusikalstamos veikos padarymo nutraukė santykius sunusikalstama grupe, nebesilanko viešuose renginiuose, kuriuose vartojamas alkoholis, pradėjo mokytis arba įsidarbino ir nedaro administracinių ar drausminių teisės pažeidimų, pradėjo gydytis nuo narkomanijos ar alkoholizmo ir kt.

27. Atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės teismasskiria jam BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones irnustato jų vykdymo terminą. Naudodamasis savo diskrecija teismasparenka vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, tačiau visaisatvejais jis atsižvelgia į jų vykdymo suderinamumą (pavyzdžiui, skiriamas įspėjimas ir atidavimas tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti; turtinėsžalos atlyginimas arba jos pašalinimas ir elgesio apribojimas bei kt.;žr. BK 82 str. komentarą). Kadangi komentuojamame straipsnyje įstatymų leidėjas kalba būtent apie nepilnamečių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl tik jiems gali būti skiriamos visos įstatymenumatytos auklėjamojo poveikio priemonės.

28. Asmenims, teisminio bylos nagrinėjimo metu sulaukusiems aštuoniolikos (ar daugiau) metų, kuriems nusikalstamos veikos darymometu nebuvo suėję aštuoniolika metų, gali būti skiriamos tik tos auklėjamojo poveikio priemonės, kurios nepažeidžia jų teisių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams. Tokiems asmenims neturėtų būti skiriamasatidavimas tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti bei prižiūrėti ir atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.

29. Parinkdamas auklėjamojo poveikio priemones, teismas atsižvelgia ne tik į BK 91 str. išvardytas aplinkybes, bet ir į nepilnamečioasmenybę, jo fizinę, socialinę, emocinę brandą, santykius su tėvaisbei tėvų įtaką ugdant nepilnametį, tėvų pasiryžimą keisti gyvenimobūdą ir nepilnamečio ugdymo sąlygas.

30. Paskirta auklėjamojo poveikio priemonė ar tokių priemonių visuma turi daryti daugiausia teigiamo poveikio nepilnamečiui.

31. Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nesukelia teistumo. Nusikaltimas, už kurio padarymą nepilnametis nuobaudžiamosios atsakomybės atleistas, nesudaro nusikaltimų recidyvonaujai padarytam nusikaltimui ir negali būti atsakomybę sunkinančiaaplinkybe. Nepilnametis, net ir keletą kartų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, negali būti pripažintas recidyvistu.

94 Straipsnis. Asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės jam pakeitimas švelnesne bausme

1. Asmenį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, ku-rios padarymo metu jam nebuvo suėję aštuoniolika metų, arba asmenį, kuriam remiantis šio kodekso 81 straipsnio 2 dalimi buvo taikyti nepil -namečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, teismas gali lygtinai at-leisti nuo bausmės prieš terminą arba šią bausmę pakeisti švelnesne baus-me (išskyrus baudą), jeigu:1) asmuo atliko:a) ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų arapysunkį tyčinį nusikaltimą arbab) ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkų ar labaisunkų nusikaltimą;2) asmuo visiškai atlygino ar pašalino arba iš dalies atlygino ar pašalinoir įsipareigojo per neatliktos ar paskirtos švelnesnės bausmės laiką visiškai atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę žalą;3) asmens elgesys, mokymasis ir (ar) darbas laisvės atėmimo bausmėsatlikimo metu rodo, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne.

482 483

2. Teismas, lygtinai atleisdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenįnuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, gali paskirti vieną arba kelisšio kodekso 87 straipsnyje numatytus įpareigojimus ar draudimus. Kartuteismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo įvykdyti nurodytus įpareigojimus ir laikytis nurodytų draudimų. Šis terminas negali būti ilgesnis už neatliktos bausmės laiką.

3. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, įvykdė teismo nustatytus įpareigojimus ir nepažeidė nustatytų draudimų, kai sueina laisvės atėmimo bausmės terminas, jis laikomas atlikęsbausmę.

4. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimųarba pažeidžia paskirtus draudimus, teismas asmens elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu jį įspėja, kad gali būti panaikintas lygtinisatleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Jeigu įspėtas asmuo toliau nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja paskirtus draudimus, teismas to asmens elgesį kontroliuojančios institucijosteikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir vykdyti neatliktą bausmės dalį.

5. Jeigu asmuo, kuris lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmėsprieš terminą arba kuriam laisvės atėmimo bausmė pakeista švelnesne,per neatliktos bausmės laiką padaro naują nusikalstamą veiką, teismasskiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje nustatytas taisykles.

1. Tai sąlyginis nepilnamečio arba pilnamečio asmens, kuriam nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, lygtinis atleidimas nuo tam tikros paskirtos laisvės atėmimo bausmės daliesatlikimo prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės jam pakeitimasšvelnesne bausme. Toks lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminąarba jos pakeitimas švelnesne bausme taikomas ir asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos darymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiaunebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, prireikus - ir į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kadtoks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui.

2. Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba jos pakeitimas švelnesne bausme gali būti taikomas tik asmenims, nubaustiemsterminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BPK 360 str., lygtinį atlei-

484

dimąnuo bausmės prieš terminą arba jos pakeitimą švelnesne bausme taiko teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Šiame straips-nyje nenumatyta jokių išlygų nepilnamečiams. Vis dėlto reikėtų many-ti, kad nepilnamečiams toks atleidimas turėtų būti taikomas teismo remiantis bendru bausmę vykdančios institucijos ir Vaiko teisių ap-saugos tarnybos teikimu. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausy-bės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 patvirtintų Bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų („Valstybės žinios"', 2002, Nr. 120-5415) 22.11. pastraipoje nurodyta, kad šios tarnybos turi teisę prašyti teismo nustatyta tvarka lygtinai atleisti nepilnametį nuo baus-mės atlikimo nepasibaigus terminui, pakeisti jam neatliktą bausmės dalį švelnesne bausme arba paleisti jį iš laisvės atėmimo vietos ar specialiosios globos (ugdymo) įstaigos.

3. Pagal įstatymą teismas gali rinktis vieną iš nurodytų alternatyvų: arba lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą,arba jos pakeitimą švelnesne bausme. Pasirinkimas priklauso nuo padarytos veikos pavojingumo, paskirtos bausmės dydžio, atliekančiobausmę asmens elgesio bausmės atlikimo metu, jo sveikatos būklės,šeiminės padėties ir kt. aplinkybių.

4. Teismas laisvės atėmimo bausmę gali keisti į švelnesnę BK90 str. 1 dalyje nurodytą bausmę -viešuosius darbus, laisvės apribojimą arba areštą. Laisvės atėmimo bausmė į baudą negali būti keičiama.

5. Lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminąarba jos pakeitimą švelnesne bausme teismas gali taikyti tik esantkomentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytoms trims sąlygoms:

1) asmuo atliko: a) ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą arba b) ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkų ar labai sunkųnusikaltimą;

2) asmuo visiškai atlygino ar pašalino arba iš dalies atlygino arpašalino ir įsipareigojo per neatliktos ar paskirtos švelnesnės bausmės laiką visiškai atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę žalą;

3) asmens elgesys, mokymasis ir (ar) darbas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu rodo, kad galima jį lygtinai atleisti nuo bausmėsprieš terminą arba laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne. Visosšios sąlygos yra būtinos.

6. Pirmoji sąlyga - įstatymų leidėjo nustatyti minimalūs terminai,kurių asmuo privalo laikytis. Jie priklauso nuo padaryto nusikaltimo

485

486 pavojingumo (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikalti-mas), kaltės formos (neatsargus ar tyčinis nusikaltimas).

7. Asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo

suėję aštuoniolika metų, nuteistas už neatsargų arba nesunkų ar apy-sunkį tyčinį nusikaltimą terminuota laisvės atėmimo bausme, privalo atlikti ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės.

Būtent tokių nusikaltimų padarymas yra vienas iš pagrindų atleisti

nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, padaręs tokį nusikaltimą vis dėlto buvo nuteistas laisvės atėmimu, vadinasi, arba jis nusikalto ne pirmą kartą, arba nebuvo nė vienos BK 93 str. 1 dalyje nurodytos sąlygos, arba kaltininko asmenybė neleido teismui manyti, jog jis

ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Įvertinęs asmens pavojingumą, įstatymų leidėjas nenurodė jokių kitų specialių taisyklių, kurios galėtų palengvinti nuteistojo padėtį, kad jis būtų atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba bausmė būtų pakeista švelnesne bausme (išskyrus baudą). Tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendžia, ar nepilnametis gali būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, ar bausmė gali būti pakeista švelnesne, ar yra pagrindas manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Asmuo privalo atlikti ne mažiau kaip du trečdalius paskirtosbausmės, jeigu terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (pavyzdžiui, nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą ir kt).

9. Atlikta bausmės dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką. Jei nuteistasis atleistas nuo dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu (BK 78 str.) arba Respublikos Prezidento malonės aktu (BK 79 str.), atlikta bausmės dalis nustatoma remiantis amnestijos ar malonės aktu nustatyta bausme. Tuoatveju, kai asmuo nuteisiamas už kelias nusikalstamas veikas (BK63 str.), lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminąarba laisvės atėmimo bausmės pakeitimas švelnesne bausme gali būtitaikomas atlikus būtiną bausmės dalį, įstatymo nustatytą už sunkiausią nusikaltimą. Jeigu asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymometu nebuvo suėję aštuoniolika metų, nuteistas pagal nuosprendžiųsutaptį (BK 64 str.), atlikta bausmės dalis turėtų būti apskaičiuojamaatsižvelgiant į paskirtą galutinę bausmę (subendrinta bausmė, paskirta už naujai padarytą nusikaltimą, su ankstesnio nuosprendžio bausmėmis, jeigu jos iki naujo nuosprendžio priėmimo neįvykdytos). Pami-

nėtina, kad bausmių, nuo kurių nepilnametis buvo galutinai atleistas, su bausmėmis, paskirtomis už naujo nusikaltimo padarymą, teismas nesubendrina.

10. Antroji sąlyga atskleidžia nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir jo santykius su nukentėjusiuoju. Visiškas žalos atlyginimas ar pašalinimas arba iš dalies jos atlyginimas ar pašalinimas irįsipareigojimas per neatliktos ar paskirtos švelnesnės bausmės laikąvisiškai atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę žalą iš dalies parodo,kad kaltininkas supranta savo veiksmų neteisėtumą ir atlikdamas bausmę stengiasi pagal galimybes sušvelninti jų padarinius (apie padarytąnepilnamečio nusikalstama veika žalą ir. ir BK 93 str. komentaro 9-19 punktus).

11. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje atlyginti ar pašalintipadarytą turtinę žalą pačiam nuteistajam yra sudėtinga, todėl teismaspripažįsta žalos atlyginimą ar pašalinimą ir tais atvejais, kai kaltininkovalia kiti asmenys nukentėjusiajam visiškai ar iš dalies atlygina arbapašalina nusikalstama veika padarytą žalą arba kaltininkas įsipareigojaper neatliktos ar paskirtos švelnesnės bausmės laiką visiškai atlygintiar pašalinti padarytą turtinę žalą. Nuteistasis įsipareigoja įstaigos administracijai raštu, kuris kartu su kitais dokumentais pateikiamas teismui, sprendžiančiam klausimą dėl asmens atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės jam pakeitimo švelnesne bausme.

12. Pagal komentuojamą straipsnį žala turi būti visiškai ar iš dalies

atlyginama arba pašalinama po teismo nuosprendžio priėmimo. Lygtiniam atleidimui nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės

atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne bausme iš esmės neturireikšmės, ar kaltininkas atlygino (pašalino) padarytą žalą tuoj po įsiteisėjusio nuosprendžio (nuosprendžio įsiteisėjimo tvarka nustatytaBPK 398 str.), t. y. dar iki jo suėmimo, ar jam realiai atliekant laisvėsatėmimo bausmę.

13. Trečioji sąlyga - nuteistojo pasitaisymas, kurį patvirtina joelgesys, mokymasis ir (ar) sąžiningas darbas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nepilnamečių, kaip ir suaugusių asmenų, laisvėsatėmimo vietoms būdinga neformali santykių sistema ir pokyčiai, reguliuojantys socialinį nuteistojo statusą ir primetantys nusikalstamopasaulio požiūrį į gyvenimą, žmogų ir padarytą nusikalstamą veiką,todėl bausmės atlikimo režimo laikymasis, dalyvavimas bausmės atli-

487

488 kimo vietoje organizuojamuose renginiuose ir galiojančių nuobaudų neturėjimas, turėtų būti vertinami kaip pasitaisymo kriterijai.

14. Įstatymų leidėjas nereikalauja, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje tik gerai ar labai gerai mokytųsi, puikiai dirbtų. Pakanka, kad jisstengiasi mokytis, be nepateisinamų priežasčių nepraleidžia užsiėmi

mų, laikosi darbo drausmės ir vykdo paskirtas užduotis. Paminėtina,kad nuteistas nepilnametis neturi pasirinkimo ir privalo ilgą laiką bendrauti su kitais sunkius ir labai sunkius nusikaltimus padariusiais asmenimis. Dėl to teismas, spręsdamas nepilnamečio pasitaisymo klausimą, turi teisę vertinti visus duomenis, rodančiu

s jo pasitaisymą.

15. Spręsdamas lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmėsprieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės pakeitimo švelnesne bausme klausimą, teismas individualiai įvertina kiekvieną nuteistąjį: atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, priežastis ir motyvus, į joasmenybę, žalos atlyginimą, duomenis, rodančius jo pasitaisymą, irkt.Apie asmens pasitaisymą reikėtų spręsti pagal jo elgesį, mokymąsi ir(ar) požiūrį į darbą per visą bausmės atlikimo laiką arba bent per ilgesnę jo dalį.

16. Teismas, nustatęs, kad nuteistasis atliko dalį bausmės, visiškaiatlygino ar pašalino arba iš dalies atlygino ar pašalino žalą ir įsipareigojo per neatliktos ar paskirtos švelnesnės bausmės laiką visiškaiatlyginti ar pašalinti padarytą turtinę žalą, savo elgesiu, mokymusi ardarbu įrodė, jog pasitaisė, turėtų taikyti lygtinį atleidimą nuo laisvėsatėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės jampakeitimą švelnesne bausme. Teismas neturėtų atsisakyti tai darytiremdamasis įstatyme nenurodytais motyvais, pavyzdžiui, bausmėsšvelnumu, trumpalaikiu buvimu konkrečioje laisvės atėmimo vietoje irpan. Jeigu teismas motyvuotai atsisako lygtinai atleisti nuo bausmėsprieš terminą arba laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme(pavyzdžiui, jeigu asmens bausmės atlikimo vietoje savęs įtvirtinimopriemonė yra fizinė kitų asmenų prievarta ir žiaurumas, neapykanta irvisiškas nepasitikėjimas administracija, nenoras mokytis ir (ar) dirbtibei pan.), pakartotinai pateikti teismui tokį klausimą galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių (BVK 179 str. 3 dalis).

17. Teismas, lygtinai atleisdamas asmenį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, gali: a) įpareigoti jį: būti namuose nustatytu laiku;mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (pavyzdžiui, išmokti saugaus eismo taisykles ir pan.); jeigu as-

muo sutinka, atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą; dalyvauti valstybinėms ar nevalstybinėms įstaigoms bei organizacijoms taikant socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemones; b) uždrausti jam: žaisti azartinius žaidimus; užsiimti tam tikra veikla; vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną ir pan.); lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka asmens elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką; be šiuos draudimus kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

18. Šių įpareigojimų ir draudimų skaičius teismui nėra ribojamas,juos teismas, vadovaudamasis BK 87 str. 2 dalies nuostatomis, parenka savo nuožiūra. Svarbiausia, kad tokie įpareigojimai ir draudimai vienas kitam neprieštarautų, būtų suderinti ir realiai įvykdomi. Suprantama, asmuo turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų irdraudimų vykdymo eigą institucijoms, kontroliuojančioms jo elgesį.

19. Kartu teismas turi nustatyti terminą, per kurį asmuo privaloįvykdyti nurodytus įpareigojimus ir laikytis nurodytų draudimų. Kaineatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pakeičiama švelnesne bausme, jos terminai nustatomi vadovaujantis BK 90 str. nuostatomis, įtvirtinančiomis švelnesnių bausmių ribas nepilnamečiams. Visais atvejaisnaujai paskirtos švelnesnės bausmės vykdymo laikas negali būti ilgesnis už neatliktos laisvės atėmimo bausmės laiką. Ši įstatymo normayra imperatyvi.

20. Lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą esmę sudaro tai,kad asmuo, sąžiningai vykdydamas teismo nustatytus įpareigojimus irnepažeisdamas nustatytų draudimų, leidžia manyti, jog pasitaisė irateityje laikysis valstybėje galiojančių įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Kai sueina laisvės atėmimo bausmės terminas, toks

asmuolaikomas atlikęs visą nuosprendžiu paskirtą bausmę.

21.T

ais atvejais, kai asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimobausmės prieš terminą, be

pateisinamų priežasčių neįvykdo teismopaskirtų įpareigojimų arba juos netinkamai įvykdo, teismas asmenselgesį kontroliuojančios institucijos teikimu raštu jį įspėja, kad galibūti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės priešterminą ir jam turės būti vykdoma neatlikta bausmės dalis.

22. Tais atvejais, kai asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimobausmės prieš terminą, vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, bet pažeidžia draudimus, jis taip pat turi būti raštu įspėtas, kad lygtinis atlei-

489

Bendroji dalis, XI skyrius 94 straipsnis Bendroji dalis, XII skyrius 95 straipsnis

dimas nuo bausmės prieš terminą gali būti panaikintas ir jam tada tektų vykdyti neatliktą bausmės dalį.

23. Visais atvejais turėtų būti nustatyta, dėl kokių priežasčių asmuo nevykdo įpareigojimų ar draudimų. Jeigu tai sistemingas darbodrausmės, viešosios tvarkos ar nustatytų įpareigojimų arba draudimųpažeidinėjimas, toks asmens elgesys turėtų būti laikomas tyčiniu irrašytinis teismo įspėjimas yra paskutinė priemonė, kuri taikoma joelgesiui koreguoti. Jeigu įspėtas asmuo ir toliau nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja draudimus, teismas jo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu turėtų priimti sprendimą panaikintilygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir vykdytineatliktą bausmės dalį.

24. Sistemingas darbo drausmės, viešosios tvarkos ar nustatytųpareigų pažeidinėjimas konstatuojamas tada, kai asmuo padaro tris ardaugiau tokių pažeidimų, nesvarbu, ar jis buvo baustas už kiekvienąpažeidimą, jeigu tokie pažeidimai padaromi per vienerius metus nuopirmojo pažeidimo padarymo dienos ir nėra juridinių kliūčių patrauktiasmenį atsakomybėn už kiekvieną pažeidimą atskirai.

25. Jeigu asmuo nevykdo nustatytų įpareigojimų ar draudimų dėlobjektyviai susiklosčiusių aplinkybių (pavyzdžiui, sunki liga, artimųjųmirtis, atleidimas iš darbo ne dėl to, kad jis pažeidė darbo drausmę, irpan.), teismas, atsižvelgdamas į asmenybę, nustatytų įpareigojimų ardraudimų nevykdymo priežastis, gali pripažinti tokias aplinkybes pateisinamomis ir suėjus laisvės atėmimo bausmės terminui laikyti jį atlikusiu bausmę.

26. Jeigu per neatliktos bausmės laiką nepilnametis padarė naująnusikalstamą veiką, bausmė tokiam asmeniui skiriama pagal BK 64 str.nustatytas nuosprendžių sutapties taisykles. Teismas, paskyręs nepilnamečiui bausmę už naują nusikaltimą, subendrina bausmes: priebausmės, paskirtos už naujai padarytą nusikaltimą, jis visiškai ar išdalies prideda pagal pirmesnį nuosprendį neatliktą bausmę. Jeigu neatlikta bausmės dalis yra didesnė, prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (apie tai plačiau žr. BK 64 str. komentarą). Jei už pirmesnį nusikaltimą nepilnametis nubaustas terminuotulaisvės atėmimu, o už naują nusikalstamą veiką gali būti nubaustas irkitos rūšies bausme, sudėdamas paskirtas bausmes, taip pat vienasbausmes keisdamas kitomis teismas vadovaujasi BK 65 str. nustatytomis taisyklėmis.

490

XII SKYRIUS

(95-96 straipsniai)

BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS SENATIS

"5 SirilipsniS. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis

1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali boti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:1) praėję:a)dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas;b)penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas;c) aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas;d)dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas;e) penkiolika metų, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;f) dvidešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniukito žmogaus gyvybės atėmimu;(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733, Nr. 39-0 - atitaisymas) redakcija)2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpėnuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamosveikos.

2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymoiki nuosprendžio priėmimo dienos.

3. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminiotyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tosdienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįstapadaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būtipriimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniukito žmogaus gyvybės atėmimu, - dvidešimt metų ir senaties eiganenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

4. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaronaują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senatieseiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos,kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

491

Bendroji dalis, XII skyrius 95 straipsnis Bendroji dalis, XII skyrius 95 straipsnis

5. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse:1) genocidui (99 straipsnis);2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis);3) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101straipsnis);4) okupuotos valstybės civilių trėmimui ar okupavusios valstybės civiliųgyventojų perkėlimui (102 straipsnis); (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos5 d įstatymo Nr IX-23I4, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030)redakcija)

5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais (103 straipsnis);6) tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimui (104 straipsnis);7) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis);8) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106straipsnis);9) agresijai (110 straipsnis);10)draudžiamai karo atakai (111 straipsnis);11) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis).

1. Apkaltinamojo nuosprendžio p r i ė m i m o s e n a t i s -baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties egzistavimą pagrindžiareikalavimas, jog baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat ponusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui- priešingu atveju mažėja jos efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiuoinstitutu realizuojami humanizmo, teisingumo, bausmės ekonomijosprincipai; kartu valstybė prisiima „atsakomybę" už atitinkamos baudžiamosios teisės paskirties (tikslų) nerealizavimą tinkamu laiku.

2. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai: a) yra suėjęs apkaltinamojonuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujosnusikalstamos veikos. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatisnusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikoma tik tuo atveju, kaiegzistuoja nurodytų sąlygų visuma.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra besąlyginis as-mens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Suėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam ap-

492

kaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kai yra įvykdy-tos visos nurodytos sąlygos, prokuroras, teisėjas ar teismas privalo taikyti asmeniui BK 95 str. nuostatas - tai prokuroro, teisėjo ar teismo pareiga, o ne teisė.

3. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) bei nusikaltimo grupės pagal sunkumą (apietai plačiau žr. BK 10, 11, 12 str. komentarus). Kuo pavojingesnėpadaryta nusikalstama veika ir kuo sunkesnis nusikaltimas, tuo ilgesnis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kuris yra:a) dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas; b) penkerimetai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas;c) aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas;d) dešimt metų, kai padarytas sunkus nusikaltimas; e) penkiolika metų, kai padarytas labai sunkus nusikaltimas.

4. Bendros apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminųnustatymo taisyklės išimtis numatyta komentuojamo straipsnio1 dalies 1 punkto „f papunktyje, kuris nustato dvidešimties metųsenaties terminą už nusikaltimus, susijusius su tyčiniu kito žmogausgyvybės atėmimu, pavyzdžiui, BK 115, 116, 129 str. Tokiu atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas priklauso nuopadaryto nusikaltimo objekto ir dalyko (nukentėjusiojo).

5. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pradžiayra diena, kurią padaryta nusikalstama veika. Nusikalstama veika laikoma baigta, jei kaltininko veikoje yra visi konkrečiame BK Specialiosios dalies straipsnyje numatyti tos nusikalstamos veikos požymiai.Plačiau apie konkrečios nusikalstamos veikos padarymo laiką žr.BK 3, 21 str. komentarus.

6. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis baigiasi nuosprendžio priėmimo dieną pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, jog įapkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį neįskaitomas laikas nuonuosprendžio priėmimo iki jo įsiteisėjimo dienos.

7. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas metais. Jis baigiasi praėjus komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam metų skaičiui 24 valandą, prieš prasidedantatitinkamai paskutinei termino dienai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pasibaigimas švenčių arba nedarbo dieną senaties termino nepratęsia.

493

8. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams suėjus ikiteisminio tyrimo metu, byla nutraukiama prokuroro nutarimu(BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis). Kai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai sueina nagrinėjant bylą pirmosios (BPK235 str., 254 str. 4 dalis) ar apeliacinės (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas,327 str. 1 punktas) instancijos teisme, byla nutraukiama teisėjo ar teismo nutartimi.

9. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga sustoja, jei asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. P a s i s l ė p i m u laikomi tokie tyčiniai veiksmai,kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, siekia išvengti baudžiamosiosatsakomybės, taip pat kai toks asmuo pažeidžia jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus, šaukiamas neatvyksta į ikiteisminiotyrimo institucijas ar teismą, keičia savo gyvenamąją ar darbo vietą,išvaizdą, gyvena turėdamas svetimus ar suklastotus dokumentus irpan. Pažymėtina, kad bet kurio vieno veiksmo padarymas gali būtivertinamas kaip kaltinamojo pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo arteismo. Pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo laikomas ir asmuo, kuris nėra įtariamuoju arba kaltinamuoju konkrečioje baudžiamojoje byloje, t. y. asmuo, kuris yra padaręs nusikalstamą veiką, nors irneturintis jokio oficialaus procesinio statuso. Tačiau negali būti laikomas pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo asmuo, kuris, pavyzdžiui, pakeitė gyvenamąją vietą dėl vedybų, darbo ar tarnybosfunkcijų atlikimo ir pan.

10. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kuriąjis pats atvykstaį teisėsaugos instituciją ar pas tokios institucijos pareigūną ir prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Taigi tokiu atveju senaties eiga skaičiuojama toliau, o ne prasideda iš naujo. Nors komentuojamo straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje nurodyta, kad senaties eiga atsinaujinanuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kuriąjis pats atvyksta irprisipažįsta padaręs nusikaltimą, ši taisyklė turi būti taikoma ir padarius baudžiamąjį nusižengimą, nes priešingu atveju lengvesnę nusikalstamą veiką padaręs asmuo atsidurtų blogesnėje padėtyje.

Laikas, praėjęs nuo nusikalstamos veikos padarymo iki pasislėpi-mo nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, į apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį įskaitomas; jis toliau skaičiuojamas atsinaujinus se-naties eigai.

Laikas, kurį asmuo buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, į apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį neįskaitomas.

494

11. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga negali sustoti neapibrėžtam laikui. Praėjus nuo nusikaltimo padarymo momentopenkiolikai metų arba dvidešimčiai metų, jei padarytas nusikaltimassusijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, net jei asmuo slėpėsi nuo ikiteisminiotyrimo ar teismo. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą tokiu atveju gali nutraukti tik naujo nusikaltimo padarymas. Naujo baudžiamojo nusižengimo padarymas nenutraukia tokio termino.

Nors komentuojamo straipsnio 3 dalies trečiajame sakinyje nuro-dyta, kad negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kai praeina penkiolika arba dvidešimt metų tik nuo nusikaltimo padarymo, tokia taisyklė turi būti taikoma ir padarius baudžiamąjį nusižengimą, nes priešingu atveju lengvesnę nusikalstamą veiką padaręs asmuo atsi-durtų sunkesnėje padėtyje.

12. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga nutrūksta,jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo, kuriam nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, senaties eigos metu padaro naują nusikalstamą veiką(nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą). Tokiu atveju laikas, praėjęsnuo pirmosios nusikalstamos veikos padarymo iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dėl pirmosios nusikalstamos veikos senaties eigapradedama skaičiuoti iš naujo nuo antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento ir tęsiasi už abi nusikalstamas veikas.

13. Vadovaujantis Jungtinių Tautų 1968 m. Konvencija dėl senatiestermino netaikymo už karo nusikaltimus ir už nusikaltimus žmoniškumui („Valstybės žinios", 2002, Nr. 23-856) bei Tarptautinio BaudžiamojoTeismo Romos statutu („Valstybės žinios", 2003, Nr. 49-2165), komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyti konkretūs nusikaltimai, dėl kuriųypatingo pavojingumo visai žmonijai, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis netaikoma: 1) genocidui (BK 99 str.); 2) tarptautinėsteisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (BK 100 str.); 3) tarptautinėshumanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (BK 101 str.); 4) okupuotos valstybės civilių trėmimui ar okupavusios valstybės civiliųgyventojų perkėlimui (BK 102 str.); 5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam nežmoniškamelgesiui su jais (BK 103 str.); 6) tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimui (BK 104 str.);7) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (BK 105 str.); 8) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (BK 106 str.); 9) agresijai (BK 110 str.);

495

Bendroji dalis, XII skyrius 95-96 straipsniai Bendroji dalis, XII skyrius 96 straipsnis

10) draudžiamai karo atakai (BK 111 str.); 11) uždraustų karo priemonių naudojimui (BK 112 str.). Šiuos nusikaltimus padariusiems asmenims apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas nepriklausomai nuo lai-ko, praėjusio po nusikaltimo padarymo.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, pa-tvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo („Valstybės žinios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736) 13 str. 1 dalimi, asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką iki 2003 m. gegužės 1 d., nuospren-džio priėmimo senatis nustatoma atsižvelgiant, kurie senaties terminai yra trumpesni, t. y. remiamasi galiojančio BK 95 str., arba senojo BK 49 str. nuostatomis.

96 Straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis

1. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu:1) jis nebuvo įvykdytas:a) per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą,arbab) per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kaipaskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, arbac) per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršijapenkerių metų, arbad) per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimtmetų, arbae) per penkiolika metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų ar paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ir2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos.

2. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamasnuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

3. Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę,senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kuriąnuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiaimetų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, - dvidešimt metų ir senatieseiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

4. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatiestermino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminaspradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo.

5. Skirdamas bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasišio kodekso 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

1. Apkal t inamojo nuosprendž io vykdymo s e n a t i s -baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasisatleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties egzistavimą pagrindžia tai, kad praėjus ilgamlaikui po nuosprendžio įsiteisėjimo ir nepradėjus jo vykdyti bausmėsvykdymas dažniausiai tampa netikslingu, nes praranda savo prevencinę reikšmę ir nebeatitinka bausmės paskirties (tikslų).

2. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatiesterminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtosbausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis asmeniui taikoma tik tuo atveju, kai egzistuoja nurodytų sąlygų visuma.

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra besąlyginis as-mens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo bausmės pagrin-das. Suėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuo-sprendžio vykdymo senaties terminui, kai įvykdytos visos nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 96 str. nuostatas - tai teismo pareiga, o ne teisė.

3. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pradėtas vykdyti po to,kai jis įsiteisėja. Nuosprendis įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskun-dimo terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas. Padavus apeliacinį skundą,nuosprendis įsiteisėja apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir paskelbus sprendimą (BPK 336 str.).

4. Apkaltinamasis nuosprendis laikomas neįvykdytu, jeigu jis nebuvo nukreiptas vykdyti (pavyzdžiui, po nuosprendžio įsiteisėjimoprarasta baudžiamoji byla, persiunčiant dingo apkaltinamasis teismonuosprendis) arba buvo nukreiptas vykdyti, tačiau realiai nebuvo vykdomas (pavyzdžiui, nuteistasis vengė bausmės atlikimo, bausmę vykdantys pareigūnai jos nevykdė tyčia).

496 497

5. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies, paskirtos bausmės rūšies bei laisvės atėmimo bausmės dydžio. Kuo padaryta nusikalstama veika pavojingesnė, kuo griežtesnė teismo apkaltinamuojunuosprendžiu paskirta bausmė, kuo didesnė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo trukmė, tuo ilgesni apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai: a) dveji metai, kai paskirta bausmė užbaudžiamąjį nusižengimą, arba b) treji metai, kai paskirta ne laisvėsatėmimo bausmė arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršijadvejų metų, arba c) penkeri metai, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų, arba d) dešimt metų, kai paskirta laisvėsatėmimo bausmė neviršija dešimt metų, arba e) penkiolika metų, kaipaskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų ar paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

6. Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę nesustabdo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eigos. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas, jų vykdymas ar nevykdymas neturi jokios reikšmės taikant komentuojamą straipsnį.

7. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo diena.

8. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis teismo nuosprendis.

9. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas metais. Jis baigiasi praėjus komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam metų skaičiui 24 valandą, prieš prasidedantatitinkamai paskutinei termino dienai. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pasibaigimas švenčių ar nedarbo dieną senaties termino nepratęsia.

10. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga sustoja,jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti paskirtą bausmę. Vengimu a t l i k t i bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojoveiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimusdokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Vengimu atlikti bausmę nelai-

komi tokie nuteistojo veiksmai, kuriuose nėra tyčios išvengti bausmės atlikimo, pavyzdžiui, pakeičiama gyvenamoji vieta dėl darbo.

11. Nuteistojo veiksmai, kuriais jis vengia atlikti bausmę, gali sudaryti savarankiškos nusikalstamos veikos sudėtį. Tokiais atvejais jieturi būti kvalifikuojami kaip vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimobausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą (apie tai plačiau žr.BK 242 str. komentarą) ar kaip vengimas atlikti su laisvės atėmimunesusijusias bausmes (apie tai plačiau žr. BK 243 str. komentarą).

12. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės arbabuvo sulaikytas. Laikas, praėjęs nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo iki vengimo atlikti bausmę pradžios, į apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį įskaitomas. Laikas, kurį nuteistasis vengėatlikti bausmę, į apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį neįskaitomas. Jis toliau skaičiuojamas tik atsinaujinus senaties eigai.

13. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga negali sustoti neapibrėžtam laikui. Praėjus nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos penkiolikai metų, o kai už nusikaltimo padarymą paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos - dvidešimčiai metų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas net tuo atveju jei asmuo vengė atlikti paskirtą bausmę. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį gali nutrauktitik naujos nusikalstamos veikos - nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo (apie tai plačiau žr. BK 10, 11, 12 str. komentarus) - padarymas.

14. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga nutrūksta, jei nuteistasis, kuris nėra atlikęs apkaltinamuoju teisino nuosprendžiu paskirtos bausmės, senaties eigos metu padaro naują nusikalstamą veiką. Taigi senaties eiga nutrūksta tiek tuo atveju, kai nuteistasispadaro nusikaltimą, tiek tuo atveju, kai jis padaro baudžiamąjį nusižengimą. Laikas, praėjęs nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki naujos nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas ir į senatį neįskaitomas. Tokiu atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga pradedama iš naujo skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo momento.

498 499

Bendroji dalis, XII skyrius96 straipsnis

Bendroji dalis, XIII skyrius 97 straipsnis

15. Tais atvejais, kai apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eigą nutraukia nauja nusikalstama veika, teismas, skirdamas bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką, turi vadovautis bausmėsskyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika,taisyklėmis, numatytomis B K 64 str. (apie tai plačiau ir. BK 64 str.komentarą).

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojoproceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785,ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo („Valstybėsžinios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736) 13 str. 1 dalimi asmenims,padariusiems nusikalstamą veiką iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma atsižvelgiant, kuriesenaties terminai yra trumpesni, t. y. remiamasi galiojančio BK 96 str.arba senojo BK 50 str. nuostatomis.

XIII SKYRIUS

(97 straipsnis)

TEISTUMAS

97 Straipsnis. Teistumas

1. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys,kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasisnuosprendis, j teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujosnusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuobausmės ar baudžiamosios atsakomybės, lygtinio atleidimo nuo bausmėsprieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.

2. Atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės irlaisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

3. Turinčiais teistumą laikomi:1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, — laikotarpiu,kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas;2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, - bausmės atlikimolaikotarpiu; (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495.įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtąbausmę, — bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arbaatleidimo nuo bausmės atlikimo:a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą;b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą;c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą;d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)

4. Nepilnamečiams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punktenumatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę. (Lietuvos Respublikos2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr.108-4030) redakcija)

500 501

Bendroji dalis, XIII skyrius 97 straipsnis Bendroji dalis, XIII skyrius 97 straipsnis

5. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmėsatlikimo. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal.2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

6. Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta irasmenys laikomi neteistais.

7. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojoprašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

8. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamasskaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veikątol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

1. T e i s t u m a s - teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymąasmens, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis,padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą (priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo) laiką. Teistumassąlygoja asmeniui tik įstatymuose numatytas specialias baudžiamąsias teisines bei bendras teisines pasekmes, kurių neapima nuosprendis.

2. Turinčiais teistumą pripažįstami tik tie asmenys, kurie nuteistiuž bet kokio sunkumo tyčinio ar neatsargaus nusikaltimo padarymą.Teismo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimas ir bausmės atlikimasuž tyčinio ar neatsargaus baudžiamojo nusižengimo padarymą teistumo asmeniui neužtraukia.

3. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai. Baudžiamajame įstatyme netiesiogiai turinčiais teistumą taip pat laikomi ir asmenys, užsienio valstybių teismų artarptautinių teismų nuteisti už nusikaltimus, kuriuos padarius atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, tačiautoks teistumas turi įtakos tik asmens pripažinimui pavojingu recidyvistu (apie tai plačiau žr. BK 27 str. komentarą). Komentuojamostraipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teistais pripažįstami tik tie asmenys,kuriems yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

4. Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tik tuo atveju, jei asmuo, turintis teistumą, padaro naują nusikalstamą veiką. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į teistumą teismas atsižvelgia:

1) skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą(apie tai plačiau žr. BK 56-64 str. komentarus);

2) spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės (apie tai plačiau žr. BK 36-40, 76 str. komentarus);

3) spręsdamas dėl kaltininko lygtinio atleidimo nuo bausmės priešterminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme (apie tai plačiau žr.BK 77 ir 94 str. komentarus);

4) pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu (apie tai plačiaužr. BK 27 str. komentarą).

5. Bendras teisines teistumo pasekmes sudaro žmogaus teisių ir laisvių suvaržymai, kurių apribojimas numatytas Lietuvos Respubli-kos įstatymuose, pavyzdžiui, asmuo negali būti auditoriumi, jei jis teistas ir nėra išnykęs teistumas, o jei teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą - nepriklausomai, ar išnyko teistumas (Audito įstatymo 6 str.; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 63-2242); negali būti advokatu, jei yra teistas už nusikalstamos veikos padarymą ir nėra išnykęs teistu-mas, o jei yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą - net ir išnykus teistumui (Advokatūros įstatymo 8 str.; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 50-1632); negali būti antstoliu, jei nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas, o jei teistas už sunkų ar labai sunkų nusikal-timą- nepriklausomai, ar teistumas išnyko (Antstolių įstatymo 5 str; „Valstybės žinios", 2003, Nr. 38-1704); asmuo, teistas už tyčinį nusikal-timą, negali būti profesinės karo tarnybos kariu bei kariu savanoriu (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28, 29 str.; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 4-28); asmuo, teistas už nusi-kaltimą, nepriimamas į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam paval-džiose įstaigose ar valstybės įmonėse (Tarnybos Kalėjimų departa-mente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto II str.; „Valstybės žinios", 2003, Nr. 49-2158); asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai, nepriimamas į tarnybą Valstybės saugumo departamente (Valstybės saugumo departamento statuto 16 str; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 73-2516); asmuo, teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarny-bai ir viešiesiems interesams bei korupcinio pobūdžio nusikalstamą

502 503

rBendroji dalis, XIII skyrius 97 straipsnis Bendroji dalis, XIII skyrius 97 straipsnis

veiką, negali dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje {Dip-lomatinės tarnybos įstatymo 18 str.; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 44-1439); asmuo, teistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusi-kalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar ko-rupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą ir turintis neišny-kusį ir nepanaikintą teistumą, negali būti priimamas į valstybės tar-nautojo pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 19 str.; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 116-4323); asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą, negali dirbti branduolinės energetikos objektuose (Branduolinės energijos įstatymo 70 str.; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 60-2122); asmuo, teistas už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai ir nusikaltimus finansų sistemai, negali būti banko akcininku (Komercinių bankų įstatymo 14 str.; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 4-50); asmuo, turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai, negali būti lošimus organizuojančios bendrovės steigėju (akcininku), taip pat juos kont-roliuojančiu asmeniu, lošimus organizuojančios bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariu ir administracijos vadovu, jo pavaduotoju, vyriausiuoju finansininku, lošimo namų (kazino), bingo, automatų sa-lonų administracijos vadovu, jo pavaduotoju, vyriausiuoju finansi-ninku, lošėjus aptarnaujančio personalo ir Priežiūros komisijos dar-buotoju (Azartinių lošimų įstatymo U str.; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 4-49); asmeniui, teistam už valstybinį nusikaltimą ar kitą sunkų nusikaltimą, bei asmeniui, turinčiam teistumą už nesunkų tyčinį nusi-kaltimą, neišduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės pa-slaptį sudarančia informacija (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstaty-mo 9 str.; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 116-4322); asmeniui, kuris padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarp-tautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, as-meniui, kuris dalyvavo nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valsty-bę, bei asmeniui, kuris iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teistas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusi-kaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respub-likos įstatymai, arba buvo Lietuvoje baustas už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė, nesuteikiama Lietuvos Res-publikos pilietybė (Pilietybės įstatymo 12 str.; „Valstybės žinios", 2003, Nr. 38-1701); asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą daugiau kaip še-šiems metams laisvės atėmimo bausme, jei nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję dešimt metų, bei asmuo, teistas už neatsargų

nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkoti-nių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba tyčinį nusikalti-mą, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, negali įsigyti ir turėti ginklą bei šaudmenų (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str.; „Valstybės žinios", 2004, Nr. 32-1011); asmeniui, teistam už tyčinį nusi-kaltimą, jei neišnykęs ir nepanaikintas teistumas, nesuteikiama teisė medžioti ir neišduodamas medžiotojo bilietas (Medžioklės įstatymo 14 str.; „Valstybės žinios", 2003, Nr. 61-2765); asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą, negali būti teikiamas apdovanoti (Valstybės apdovanoji-mų įstatymo 14 str.; „Valstybės žinios", 2003, Nr. 57-2535) ir pan.

6. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžioįsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Taigiasmuo laikomas teistu visą bausmės atlikimo periodą ir baudžiamojoįstatymo nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo trukmę lemiapadaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltės forma ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymas. Teistumo trukmę sudaro:

1) asmenims, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, - laikotarpis, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas;

2) asmenims, nuteistiems už neatsargius nusikaltimus, - bausmėsatlikimo laikotarpis;

3) asmenims, nuteistiems už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikusiems paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpis ir po bausmėsatlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo:

a) treji metai, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą;b) penkeri metai, jeigu j ie nuteisti už sunkų nusikaltimą;c) aštuoneri metai, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą;d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.

7. Vien asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimo padarymą savaime nesąlygoja teistumo atsiradimo. Tais atvejais, kai asmuo nors ir buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn,tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atlikimo buvo atleistas, jis nėra laikomas teistu. Neturinčiais teistumo taip pat laikomiasmenys, kuriems buvo paskirtos baudžiamojo poveikio, priverčiamosios medicinos ar auklėjamojo poveikio priemonės.

8. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui(apie tai plačiau žr. BK 81 str. komentarą), nuteistam už tyčinionusikaltimo padarymą, šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti terminai mažinami per pusę.

504 505

Bendroji dalis, XIII skyrius 97 straipsnis Bendroji dalis, XIII skyrius 97 straipsnis

9. Tyčinius nusikaltimus padariusiems asmenims teistumo terminai, nustatyti komentuojamo straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje,pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią atlikta paskirta bausmė.Asmenims, nuteistiems pagal nusikaltimų (apie tai plačiau žr. BK63 str. komentarą) ar nuosprendžių (apie tai plačiau žr. BK 64 str.komentarą) sutaptį, bausmės atlikimo diena laikoma ta diena, kurią jiebaigė atlikti galutinę subendrintą bausmę.

Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teistumo termi-nai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo buvo atleistas nuo bausmės atlikimo. Tačiau ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai asmuo, realiai atlikęs dalį bausmės, atleistas nuo tolesnio jos atlikimo. Asmenys, atleisti nuo visos bausmės atlikimo, laikomi neturinčiais teistumo (žr. šio str. komentaro 7 punktą).

10. Tais atvejais, kai įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendisneįvykdomas, teistumas išnyksta suėjus apkaltinamojo nuosprendžiovykdymo senaties terminui (apie tai plačiau žr. BK 96 str. komentarą).

11. Suėjus komentuojamo straipsnio 3 bei 4 dalyse nustatytiemsterminams, jei asmuo jų metu nepadarė naujos nusikalstamos veikos,teistumas išnyksta. Teistumas išnyksta savaime, tam nereikalingas neiteismo, nei kurios kitos valstybės institucijos sprendimas, nei oficialus teistumo išnykimo faktą patvirtinantis dokumentas. Išnykus teistumui asmuo laikomas neteistu, jam anuliuojamos visos teisinės pasekmės, susijusios su teistumu.

12. Suėjus įstatyme nustatytiems terminams (su sąlyga, kad šiųterminų metu asmuo nepadarė naujos nusikalstamos veikos) teistumas išnyksta visiems nuteistiesiems be jokių išimčių.

13. Teistumas gali būti panaikintas prieš terminą ar sutrumpintasteistumo laikas pagal nuteistojo prašymą, kai yra suėję ne mažiau kaippusė teistumo termino. Pagal komentuojamą straipsnį teistumas priešterminą gali būti panaikintas ar jo terminas sutrumpintas tik pagalpaties nuteistojo prašymą. Remiantis komentuojamo straipsnio 7 dalimi teismas gali ne tik panaikinti teistumą, bet ir sutrumpinti jo laiką.Teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką,atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jodarbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apieteistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą. Teistumas gali būti panaikinamas prieš ter-

506

miną ar jo laikas gali būti sutrumpinamas nepriklausomai, kokia baus-mė asmeniui buvo paskirta, taip pat nepriklausomai nuo paskirto lais-vės atėmimo bausmės dydžio.

14. Teistumas panaikinamas prieš terminą ar jo laikas sutrumpinamas teismo nutartimi. Jei teismas priima nutartį atmesti asmens prašymą sutrumpinti teistumo laiką ar panaikinti teistumą prieš terminą, pakartotinai tokius klausimus jis gali nagrinėti ne anksčiau kaip praėjusvieneriems metams nuo nutarties atmesti tokį nuteistojo prašymą priėmimo (BPK 363 str.).

15. Teistumo panaikinimas pagal savo teisines pasekmes yra tapatus teistumo išnykimui (žr. šio str. komentaro 12 punktą).

16. Teistumo išnykimo laikui daro įtaką ir baudžiamųjų įstatymųpakeitimas, kadangi veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmęšvelninantis arba kitokiu būdu teisinę nusikalstamą veiką padariusioasmens padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąjągalią ir taip pat taikomas asmenims, turintiems teistumą (apie tai plačiau žr. BK 3 str. komentarą).

17. Jei teistumo laikotarpiu asmuo padarė naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą teistumo eiga nutrūksta. Tokiu atveju anuliuojamas visas teistumo laikas, praėjęs nuo bausmės atlikimo dienos ikinaujos nusikalstamos veikos padarymo momento, ir jis pradedamasskaičiuoti iš naujo nuo bausmės atlikimo už naują nusikalstamą veiką.Kartu prasideda ir teistumo už naują nusikaltimą eiga. Taigi tokiu atveju teistumo laikas prasideda tuo pačiu metu už abu nusikaltimus, onuteistasis laikomas teistu už abu nusikaltimus tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Tais atvejais, kai teistumo laikotarpiu asmuo padaro naują bau-džiamąjį nusižengimą, teistumas už pastarąjį, remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi, jam neatsiranda (žr. šio str. komentaro 1 ir 2 punk-tus). Šiuo atveju naujo baudžiamojo nusižengimo padarymas svarbus tik tiek, jog nutraukia teistumo už anksčiau padarytą nusikaltimą eigą. Teistumo išnykimo už pirmą nusikaltimą terminas pradedamas skai-čiuoti iš naujo nuo bausmės už baudžiamąjį nusižengimą atlikimo.

18. Asmuo, nuteistas pagal nusikaltimų ar nuosprendžių sutaptį,laikomas teistu už kiekvieną nusikaltimą tol, kol išnyksta teistumas užsunkiausią iš jų.

507

Bendroji dalis, XIV skyrius 98 straipsnis Bendroji dalis, XIV skyrius 98 straipsnis

XIV SKYRIUS

(98 straipsnis)

PRIVERČIAMOSIOS MEDICINOS PRIEMONĖS

98 Straipsnis. Priverčiamosios medicinos priemonės

1. Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo arbausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones:1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatospriežiūros įstaigose;3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotosepsichikos sveikatos priežiūros įstaigose;4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotosepsichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytosveikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydytistacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

3. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare.

4. Stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taikoasmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

5. Stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomasspecializuotame stacionare.

6. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko.Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė beiišnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimądėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

7. Jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina,taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo gali būtiteismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartujam gali boti nustatomas medicininis stebėjimas.

1. Už pavojingos veikos padarymą tam tikrais atvejais baudžiamajame įstatyme numatytas ne bausmės, o kitų valstybės prievartos priemonių taikymas. Tokių priemonių sistemoje reikšmingą vietą užimapriverčiamosios medicinos priemonės.

2. P r i v e r č i a m o s i o s m e d i c i n o s p r i e m o n ė s -priverstinės medicininio poveikio priemonės, taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais arribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamosveikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jienegali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

3. Priverčiamosios medicinos priemonės yra panašios į bausmes,jomis siekiama iš dalies analogiškų tikslų, tačiau jos savo forma iresme yra skirtingos. Bausmių ir priverčiamųjų medicinos priemoniųpanašumai pasireiškia tuo, kad jos yra: 1) valstybės prievartos priemonės; 2) taikomos nepriklausomai nuo asmenų, kuriems jos taikomos, ar jų atstovų noro; 3) jas taiko tik teismas asmenims, padariusiems pavojingas veikas. Priverčiamosios medicinos priemonės skiriasi nuo bausmės savo paskirtimi, turiniu ir teisinėmis pasekmėmis:1) jomis nesiekiama nubausti asmenį už padarytą pavojingą veiką;2) veika, už kuriąjos taikomos, nelaikoma nusikalstama; 3) priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas neužtraukia teistumo ir kitų baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių; 4) jos skiriamos nenurodanttermino, kada jų taikymas privalo būti nutrauktas.

4. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis (kaip ir bausmėmis)siekiama neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką. Tai daroma neįtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Siekti nubaudimo tikslo priverčiamosiomis me-

508 509

Bendroji dalis, XIV skyrius 98 straipsnis Bendroji dalis, XIV skyrius 98 straipsnis

dicinos priemonėmis nėra prasmės, nes asmuo, padaręs pavojingą vei-ką ir pripažintas nepakaltinamu, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, vadinasi, jis negalės suprasti ir bausmės prasmės. Jeigu asmeniui po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, jis taip pat negalės suprasti apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtos bausmės ir jos vykdymo prasmės. Taigi nubaudimas turi būti pakeistas gydymu, nes juo gali būti pasiektas minėtas tikslas.

5. Priverčiamos medicinos priemonės gali būti taikomos: 1) asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, t. y. padariusiems pavojingas veikas ir negalėjusiems suprasti savo veiksmų esmės arba jųvaldyti (BK 17 str.); 2) asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais, t. y. padariusiems pavojingas veikas ir negalėjusiems visiškaisuprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti (BK 18 str.); 3) asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, bet prieš nuosprendžio priėmimą susirgusiems psichikos liga, taip pat prieš teismo paskirtosbausmės atlikimą arba jos atlikimo metu susirgusiems psichikos liga,dėl kurios jie negali suvokti savo veiksmų ir paskirtos bausmės esmės(BK 76 str.).

6. Komentuojamame straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones galima taikyti, jei: 1) asmuo padarė baudžiamajameįstatyme numatytą pavojingą veiką; 2) veikos padarymo metu asmuobuvo nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas, arba teismui priimantnuosprendį, iki apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo arba jos atlikimo metu asmeniui sutriko psichika ir dėl to jisnegali suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti, tuo pačiu suvoktipaskirtos bausmės esmės; 3) asmuo, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sveikatos būklę, yra pavojingas.

7. Taikydamas priverčiamąsias medicinos priemones nepakaltinamiems asmenims, padariusiems pavojingas veikas, teismas neturėtųspręsti jų baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimų. Ribotaipakaltinami asmenys, padarę baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų nusikaltimą arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistinuo baudžiamosios atsakomybės taikant priverčiamąsias medicinospriemones.

8. Asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo arba atliekant bausmę sutriko psichika ir dėl to jis negali suprasti savo veiksmųesmės ar jų valdyti, teismo atleidžiamas nuo bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės atlikimo, teismas išsprendžia klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Pasveikęs asmuogali būti siunčiamas atlikti likusią bausmę. Laikas, per kurį buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką- diena už dieną (apie tai plačiau ir. BK 76 str. komentarą).

9. Komentuojamas straipsnis nustato, kad gali būti taikomos tokios priverčiamos medicinos priemonės: 1) ambulatorinis stebėjimaspirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinisstebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotosepsichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 5) perdavimas giminaičių arkitų asmenų globai ar rūpybai kartu su medicininiu stebėjimu.

10. Komentuojamame straipsnyje nenumatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš paminėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Kita vertus, baudžiamasis įstatymasnustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: a) psichikos sutrikimą ir josunkumą, b) padarytos pavojingos veikos pobūdį, c) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

11. Ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūrossąlygomis teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionarearba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

12. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydytistacionare. Tokiam asmeniui jau teikiama stacionarinė psichiatrinė pagalba, tačiau jis nėra atskirtas nuo kitų ligonių. Tokį jo patalpinimąlemia tai, kad net pasiekus palyginti greitą sveikatos pagerėjimą išlieka psichikos sutrikimo recidyvo tikimybė, tuo pačiu ir tam tikras pavojus ligoniui bei aplinkiniams. Stacionaro sąlygos tokį recidyvo pavojųvienaip ar kitaip leidžia labiau kontroliuoti.

510 511

Bendroji dalis, XIV skyrius 98 straipsnis

13. Stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismastaiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikossutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Tokiu atveju specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti specialuspacientų laikymo režimas, kuris leidžia užkirsti kelią naujų pavojingųveiksmų padarymui, ten negali būti kitų sergančių psichikos ligomispacientų.

14. Stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmenims, kurie kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingi aplinkiniams ir turi būti stebimi beigydomi specializuotame stacionare. Tokiu atveju specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti specialus pacientų laikymo režimas,kuris leidžia užkirsti kelią naujų pavojingų veiksmų, nukreiptų priešžmogaus gyvybę ar sveikatą, padarymui, ten negali būti kitų sergančių psichikos ligomis pacientų. Šios priemonės paskirtis - leisti stebėti ir gydyti psichikos ligonius, kurie kelia ypač didelį pavojų ne tiksavo, bet ir kitų asmenų gyvybei arba sveikatai.

15. Perdavimą giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai kartu sumedicininiu stebėjimu arba be jo teismas skiria asmenims, kuriemsnebūtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, bei asmenims,kuriems teismas panaikino priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą

16. Priverčiamąsias medicinos priemones teismas skiria nenustaty-damas jų taikymo trukmės, nes neįmanoma iš anksto numatyti, kieklaiko reikės psichikos sutrikimui gydyti. Tokios priemonės taikomostol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėrabausmė, jos labai suvaržo asmeninę žmogaus laisvę, todėl komentuojamo straipsnio 6 dalyje numatyta taisyklė, pagal kurią teismas nerečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

BK KOMENTARO RODYKLĖ

512 (1-98 straipsniai)

Aktyvi BK komentaro (1—98 straipsniai) rodyklė BK komentaro (1-98 straipsniai) rodyklė Bausmės

BK KOMENTARO (1-98 straipsniai) ABĖCĖLINĖ DALYKINĖ RODYKLĖ*

Aktyvi pagalba - žr. Pagalba.

Alkoholis - veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo jo, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė -60str. 12.

Amnestija - sąvoka- 78 str. 1.

Apysunkis nusikaltimas - 55 str. 3.

Apkaltinamasis nuosprendis -jo priėmimo senatis - 95 str. 1.; jo priėmimo sena-ties termino eigos sustojimas - 95 str. 9.; jo vykdymo senatis - 96 str. 1.

Apsvaigimas - veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė -60 str. 12.; žr. Priverstinis apsvaigimas. Savanoriškas fiziologinis apsvaigimas.

Apsvaiginimas - veika, padaryta prieš jo valią nugirdyto ar apsvaiginto asmens, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 16.

Areštas - sąvoka - 49 str. 1.; šios bausmės neskyrimas asmeniui, auginančiam vaiką iki trejų metų- 49 str. 10.

Asmeninė nelaimė - veikos padarymas pasinaudojant ja kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė — 60 str. 11.

Asmuo - padaręs nusikalstamą veiką, jo sulaikymas — 29 str. 1.; kuriam atimta lais-vė, draudimas atlikti mokslinį eksperimentą su juo - 35 str. 16.; atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis prarado pavojingumą- 36 str. 1.; pirmą kar-tą padaręs nusikalstamą veiką - 40 str. 6.; vertas teismo pasitikėjimo - 40 str. 13.; jo prevencinis sulaikymas nuo nusikaltimo padarymo - 41 str. 8.; atlikęs bausmę, siekimas, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų - 41 str. 11.; augi-nantis vaiką iki trejų metų, arešto bausmės neskyrimas jam - 49 str. 10.; teisia-mas pirmą kartą - 55 str. 4.; padaręs nusikalstamą veiką, jo sulaikymas pažei-džiant sulaikymo teisėtumo sąlygas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė -59 str. 12.; padaręs nusikalstamą veiką, jo sulaikymas pažeidžiant sulaikymo tei-sėtumo sąlygas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas jam -62 str. 31.; padaręs naują nusikalstamą veiką- 64 str. 5.

Asociacija - sąvoka - 44 str. 7.

Atėmimas - galimybės padaryti naują nusikaltimą-tam tikra veikla atėmimas.

Skaičiais nurodyta: komentuojamas kodekso straipsnis ir šio straipsnio komentaro punktas. Reikšminiai žodžiai komentare spausdinami išretintai.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės - kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą- 36 str. 1.; kai nukentėjusysis ir kaltininkas susitaiko -38 str. 11.; pagal laidavimą-40 str. 1.

Atlyginimas - žalos, padarytos nukentėjusiajam - 38 str. 8.; turtinės žalos, pagrin-das kaltininkui švelninti bausmę - 62 str. 15., 23.; turtinės žalos, baudžiamojo poveikio priemonė - 69 str. 2.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės - sąvoka - 59 str. 2.; bausmės skyrimas atsižvelgiant į jas - 61 str. 2., 62 str. 22.; jų įvertinimas - 61 str. 8.; jų kiekis, pobūdis, tarpusavio santykis - 61 str. 9.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės - sąvoka - 60 str. 1.; bausmės skyrimas atsižvelgiant į jas - 61 str. 3.; jų įvertinimas - 61 str. 8.; jų kiekis, pobūdis, tar-pusavio santykis - 61 str. 9.

Atsisakymas - savanoriškas, pabaigti nusikalstamą veiką - 23 str. 3.; nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką kaip atsakomybę lengvi-nanti aplinkybė - 59 str. 17.

Atvykimas ir pranešimas - apie nusikalstamą veiką, pagrindas kaltininkui švelninti bausmę - 62 str. 10.

Auklėjimo sąlygos - atsižvelgimas į jas skiriant nepilnamečiui bausmę - 91 str. 6.

Bauda — vengimas sumokėti ją-47 str. 11.

Baudžiamasis nusižengimas -jo pavojingumo laipsnis - 54 str. 7; bausmės skyri-mas už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti jį - 57 str. 5.

Baudžiamojo poveikio priemonė - sąvoka - 67 str. 2.: priežastis, dėl kurios nega-lima įvykdyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 74 str. 2.

Bausmė-sąvoka-41 str. 2.; jos paskirtis-41 str. 6.; siekimas, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų - 41 str. 11.; teisingumo principo lai-kymasis skiriant ją-41 str. 12.; jos vidurkio nustatymas-56 str. 13.; jos rūšys -61 str. 11.; jos dydis - 61 str. 12.; laisvės atėmimas - 61 str. 21.; nesusijusi su laisvės atėmimu - 61 str. 23.; jos subendrinimo būdai - 63 str. 9., 10., 11.; nu-teistasis, neatlikęs paskirtos bausmės - 64 str. 2., 9.; jų sudėjimas (iš dalies) -64 str. 15.; vengimas atlikti ją-96 str. 10.; žr. Areštas. Bauda. Galutinė subend-rinta bausmė. Laisvės apribojimas. Laisvės atėmimas. Švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Viešieji darbai.

Bausmės apėmimas — žr. Bausmė.

Bausmės skyrimas - už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžia-mąjį nusižengimą bendra tvarka - 57 str. 7.; bendrininkams bendra tvarka - 58 str. 3; bendrininkų grupės nariams - 58 str. 9.; ne didesnės kaip BK straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės ar-ba su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės - 61 str. 19.; švelnesnės, negu įstaty-mo numatyta - 62 str. 2.; už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai - 63 str. 5.

41 str. 10.; žr. Teisės užsiimti

514 515

Bausmės BK komentaro (1-98 straipsniai) rodyklėBK komentaro (1-98 straipsniai) rodyklė {sakymas

Bausmės vykdymo atidėjimas-jo laikotarpis - 64 str. 10.

Bejėgiška būklė - veikos padarymas bejėgiškos būklės asmeniui kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 9.

Bendrininkai - jų telkimas nusikaltimui padaryti - 21 str. 22.; nusikaltimo, bau-džiamojo nusižengimo - 58 str. 2.; jų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rū-šis - 58 str. 4., forma - 58 str. 5., vaidmuo - 58 str. 6., pobūdis - 58 str. 7.; ir. Ekscesas. Kurstytojas. Organizatorius. Padėjėjas. Vykdytojas.

Bendrininkavimas - sąvoka - 24 str. 2.; ir. Bendrininkų grupė. Nusikalstamas susivienijimas. Organizuota grupė. Paprastasis bendrininkavimas. Sudėtingasis bendrininkavimas.

Bendrininkų grupė - bendrininkavimo forma - 25 str. 3.; bausmės skyrimas jos nariams - 58 str. 9.; veika, padaryta jos, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė — 60 str. 3.

Beviltiška būklė - veika, padaryta asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 11.

Būtinasis reikalingumas - sąvoka - 31 str. 1.; veikos padarymas pažeidžiant būti-nojo reikalingumo teisėtumo sąlygas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė — 59 str. 12.; veikos padarymas pažeidžiant būtinojo reikalingumo teisėtumo sąly-gas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas-62 str. 31.; ir. Pa-vojus.

Būtinoji gintis - sąvoka - 28 str. 2; jos ribų peržengimas - 28 str. 19.; veikos pada-rymas peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties peržengimą, kaip atsakomybę lengvinanti ap-linkybė - 59 str. 13.; veikos padarymas peržengiant būtinosios ginties ribas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas - 62 str. 30.; žr. Gynyba. Kėsinimasis. Tariamoji būtinoji gintis.

Būtinos saugumo priemonės - kuriomis siekiama apsaugoti nuo žalos įstatymų saugomus interesus-34 str. 13.

Chuliganiškos paskatos - veikos padarymas dėl jų kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 6.

Dalyvavimas-tyčia nužudant-61 str. 27.

Darbas - visuomenės labui — 46 str. 4.; ir. Nemokami darbai. Viešieji darbai.

Darbuotojas-sąvoka-20 str. 1 1 .

Didelis susijaudinimas - veika, padaryta dėl didelio susijaudinimo, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 14.

Draudimas - verstis tam tikra veikla — 52 str. 2.

Ekscesas - bendrininkų atsakomybės nustatymas vykdytojo eksceso atveju -26 str. 4.

Eksperimentas -žr. Mokslinis eksperimentas. Elgesys

— žr. Provokuojantis elgesys. Rizikingas elgesys. Europos

arešto orderis — sąvoka - 91 str. 2.

Fizinė prievarta - veika, padaryta dėl jos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė -59 str. 9.

Fizinis padėjimas - padaryti nusikalstamą veiką- 24 str. 30.

Gailėjimasis -žr. Nuoširdus gailėjimasis.

Galutinė subendrinta bausmė-jos nustatymas - 63 str. 6.

Gamybinė rizika - veikos padarymas pažeidžiant gamybinės rizikos teisėtumo sąlygas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 12.; veikos padarymas pažeidžiant gamybinės rizikos teisėtumo sąlygas švelnesnės, negu įstatymo nu-matyta, bausmės skyrimas - 62 str. 31.

Gynyba - būtinosios ginties teisėtumo sąlyga - 28 str. 15.; žalos padarymas tik besikėsinančiajam gynybos atveju - 28 str. 16., atremiant pavojingą kėsinimąsi -28 str. 17., neperžengiant būtinosios ginties ribų - 28 str. 18.

Gyvenamoji vieta - sąvoka- 48 str. 5.

Gyvenimo sąlygos - atsižvelgimas į jas skiriant nepilnamečiui bausmę - 91 str. 6.

Grasinimas- sąvoka-62 str. 38.

Grupė-žr Bendrininkų grupė. Organizuota grupė.

Ikiteisminio tyrimo įstaigos - 32 str. 19.

Institucijos - žr. Savivaldybės institucijos ir įstaigos. Teisėsaugos institucijos. Vals-tybės institucijos ir įstaigos.

Intelektualus padėjimas - padaryti nusikalstamą veiką-24 str. 30.

Invalidumas - veikos padarymas asmeniui, kuris dėl invalidumo buvo bejėgiškos būklės, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 9.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - baudžiamojo poveikio priemonė-71 str. 4.

Įmonė - ir. Savivaldybės įmonė. Valstybės įmonė.

Įpareigojimai - objektyviosios priežastys, dėl kurių nuteistasis negali įvykdyti jų -48 str. 10.; uždaryti tam tikrąjuridinio asmens padalinį- 52 str. 3.

Įrankiai — nusikaltimo padarymo, jų suieškojimas - 21 str. 19.; pasikėsinimas pada-ryti nusikalstamą veiką netinkamais įrankiais-22 str. 14.

Įsakymas - jo vykdymas - 33 str. 1.; ir. Teisėtas įsakymas, potvarkis ar nurodymas. Žinomai nusikalstamas įsakymas.

516 517

Įstaiga BK komentaro (1-98 straipsniai) rodyklė BK komentaro (1-98 straipsniai) rodyklė Netinkamos

Įstaiga - žr. Ikiteisminio tyrimo įstaigos. Savivaldybės institucijos ir įstaigos. Vals-tybės institucijos ir įstaigos. Viešoji įstaiga.

Išlaikymas - asmenų, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, pagrindas kaltininkui švelninti bausmę - 62 str. 24.; mažamečių vaikų, pagrindas kaltininkui švelninti bausmę - 62 str. 25.

Įtariamasis - aktyvi jo pagalba teisėsaugos institucijoms - 391 str. 6.

Juridinis asmuo - sąvoka- 20 str. 3.; nusikalstamos veikos darymas jo naudai arba interesams - 20 str. 6.; teisė atstovauti jam, teisė priimti sprendimus jo vardu, teisė kontroliuoti jo veiklą- 20 str. 8.; jo patraukimo baudžiamojon atsakomy -bėn sąlygos - 20 str. 10.; jo įgaliotas atstovas - 20 str. 11.; nusikalstamos veikos padarymas dėl jo darbuotojo ar įgalioto atstovo nepakankamos priežiūros ar kontrolės - 20 str. 13.; nuosprendžio paskelbimas jam per visuomenės informa-vimo priemones - 43 str. 6.; įpareigojimas uždaryti tam tikrą jo padalinį -52 str. 3.; žr. Privalieji juridiniai asmenys. Viešieji juridiniai asmenys.

Kaltės formos - žr. Neatsargumas. Tyčia.

Kaltininkas -jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nuken-tėjusiuoju - 38 str. 11.; jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką kaip atsa-komybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 5.; pagalbos išaiškinant nusikalstamą veiką suteikimas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 6.; padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas savo noru kaip atsakomybę lengvinanti aplin-kybė - 59 str. 7.

Kankinimas - veikos padarymas kankinant nukentėjusi asmenį kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 7.

Kardomasis kalinimas (suėmimas) - kardomoji priemonė - 66 str. 2.

Kėsinimasis - būtinosios ginties teisėtumo sąlyga: jo pavojingumas - 28 str. 10., jo akivaizdumas - 28 str. 12., jo realumas - 28 str. 14.

Kito asmens nelaimė - veikos padarymas pasinaudojant ja kaip atsakomybę sunki-nanti aplinkybė - 60 str. 11.

Kontroliuojamasis gabenimas - 32 str. 5.

Kurstytojas - sąvoka - 24 str. 25.

Laidavimas - atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jį - 40 str. 1.; pa-grindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jį - 40 str. 1 1 .

Laisvės apribojimas - vengimas atlikti laisvės apribojimo bausmę - 48 str. 12.

Laisvės atėmimas - su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - 55 str. 7., 61 str. 23.; laisvės atėmimo bausmė - 55 str. 10., 56 str. 7., 12., 61 str. 21.; jo skyrimas -56 str. 8.

Liga - veikos padarymas asmeniui, kuris dėl ligos buvo bejėgiškos būklės, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 9.; asmenų, sergančių sunkia liga, iš-laikymas, pagrindas kaltininkui švelninti bausmę- 62 str. 24.

Malonė - sąvoka - 79 str. 2.

Mažamečiai vaikai - švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas kalti-ninkui, išlaikančiam juos - 62 str. 25.

Mažametis - draudimas atlikti mokslinį eksperimentą su juo - 35 str. 16.; veikos padarymas jam kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė — 60 str. 8.

Mažareikšmiškumas - veikos - 37 str. 4.

Medicinos priemonės ~žr. Priverčiamosios medicinos priemonės.

Mokslinis eksperimentas - sąvoka - 35 str. 3.; teisėtas mokslinis eksperimentas -35 str. 6.; jo atlikimas remiantis mokslo aprobuotomis metodikomis - 35 str. 7.; asmens, su kuriuo atliekamas eksperimentas, laisvas sutikimas - 35 str. 15.; draudimas atlikti jį su mažamečiu, su asmeniu, kuriam atimta laisvė - 35 str. 16.; veikos padarymas pažeidžiant mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 12.; veikos padarymas pažeidžiant mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas - 62 str. 31.

Motyvas - sąvoka- 54 str. 11.

Narkotikai - veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo jų, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė-60 str. 12.

Naujas nusikaltimas-galimybės padaryti jį atėmimas-41 str. 10.

Neatsargumas - kaltės forma - 14 str. 2.

Neįgalių asmenų išlaikymas - pagrindas kaltininkui švelninti bausmę - 62 str. 24.

Nelaimė - žr. Asmeninė nelaimė. Kito asmens nelaimė. Visuomeninė nelaimė. Vi-suotinė nelaimė.

Nemokami darbai - baudžiamojo poveikio priemonė - 70 str. 1.

Nepakaltinamumas - 17 str. 3.

Nepakankama priežiūra ar kontrolė - juridinio asmens darbuotojo ar įgalioto atstovo, nusikalstamos veikos padarymas dėl to - 20 str. 13.

Nepilnametis - jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygos - 91 str. 6.; jo sveikatos būklė ir socialinė branda-91 str. 7.

Nesunkus nusikaltimas - 55 str. 3.

Netinkamos priemonės - pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką netinkamomis priemonėmis - 22 str. 14.

518 519

Nėščia BK komentaro (1-98 straipsniai) rodyklė BK komentaro (1-98 straipsniai) rodyklė Pavojingas

Nėščia moteris - veikos padarymas jai kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė -60 str. 10.

Netinkamas objektas (ar dalykas) - pasikėsinimas į jį- 22 str. 13.

Nugirdymas - veika, padaryta prieš jo valią nugirdyto ar apsvaiginto asmens, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 16.

Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas - 71 str. 4.

Nukentėjusysis - jam padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas - 38 str. 8.; jo susitaikymas su kaltininku, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomy-bės pagrindas - 38 str. 11.; jo provokuojantis ar rizikingas elgesys, turėjęs įtakos veikos padarymui - 59 str. 10.; jo neteisėti veiksmai, nulėmę veikos padarymą dėl didelio kaltininko susijaudinimo kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė -59 str. 14.; veikos padarymas kankinant ar tyčiojantis iš jo, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 7.

Nuosprendis - juridiniam asmeniui, jo paskelbimas per visuomenės informavimo priemones - 43 str. 6.; ir. Apkaltinamasis nuosprendis.

Nuoširdus gailėjimasis - 62 str. 13.; dėl nusikalstamos veikos padarymo kaip atsa-komybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 5.

Nurodymas —jo vykdymas - 33 str. 1.; ir. Teisėtas įsakymas, potvarkis ar nurody-mas. Žinomai nusikalstamas nurodymas.

Nusikalstama veika - juridinio asmens naudai arba interesams - 20 str. 6.; jos pa-darymas dėl juridinio asmens darbuotojo ar įgalioto atstovo nepakankamos prie-žiūros ar kontrolės - 20 str. 13.; savanoriškas atsisakymas pabaigti ją- 23 str. 3.; asmens, padariusio ją, sulaikymas - 29 str. 1.; atleidimas nuo baudžiamosios at-sakomybės, kai ji prarado pavojingumą — 36 str. 1.; asmuo, pirmą kartą padaręs ją- 40 str. 6.; turtinės žalos padarymas ja - 48 str. 7.; pasikėsinimas padaryti ją - 57 str. 3.; priežastys, dėl kurių ji nebaigta - 57 str. 14.; atvykimas ir praneši-mas apie ją, pagrindas kaltininkui švelninti bausmę - 62 str. 10.; padėjimas iš-aiškinti ją, pagrindas kaltininkui švelninti bausmę - 62 str. 14.; kelių nusikals-tamų veikų padarymas - 63 str. 2.; asmuo, padaręs naują nusikalstamą veiką-64 str. 5.; ir. Tęstinė nusikalstama veika. Veika.

Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis - 32 str. 2.

Nusikalstamas susivienijimas - bendrininkavimo forma - 25 str. 7.; 391 str. 3.,61 str. 29.;

Nusikalstamo ketinimo įgyvendinimas - 57 str. 9.

Nusikaltimas - 57 str. 4., 58 str. 10., 61 str. 20.; sąvoka - 11 str. 2.; jo padarymo priemonės ir įrankiai, jų suieškojimas - 21 str. 19.; asmens sulaikymas nuo jo padarymo - 41 str. 8.; atėmimas ir apribojimas galimybės padaryti jį - 41 str. 10.; jo pavojingumo laipsnis - 54 str. 7.; rengimasis padaryti jį - 57 str. 2.; jo padarymo priemonė — 72 str. 4.; ir. Apysunkis nusikaltimas. Nesunkus nusikal-timas. Tyčinis nusikaltimas.

Nusižengimas - ir. Baudžiamasis nusižengimas.

Nuteistasis - dėl objektyvių priežasčių negalintis įvykdyti nustatytų įpareigojimų -48 str. 10.; neatlikęs paskirtos bausmės - 64 str. 2., 9.

Nužudymas - dalyvavimas tyčia nužudant - 61 str. 27.; aktyvi pagalba atskleidžiant tyčinį nužudymą- 61 str. 28.

Objektyviosios priežastys - dėl kurių nuteistasis negali įvykdyti nustatytų įpareigo-jimų-48 str. 10.

Objektyvus pakaltinimas - 2 str. 8.

Operatyvinė veikla -jos subjektai - 32 str. 20.

Organizatorius - sąvoka - 24 str. 23.; nusikalstamos veikos - 61 str. 29.

Organizuota grupė - 39' str. 3., 58 str. 9., 61 str. 29.; bendrininkavimo forma -25 str. 5.; veika padaryta jos, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 5.

Padėjėjas - sąvoka - 24 str. 29.

Padėjimas - kitiems bendrininkams padaryti nusikalstamą veiką - 24 str. 30.; at-skleisti nusikalstamą veiką-61 str. 29.; išaiškinti nusikalstamą veiką, pagrindas kaltininkui švelninti bausmę - 62 str. 14.

Pagalba - įtariamojo teisėsaugos institucijoms - 391 str. 6.; kurią kaltininkas sutei-kia išaiškinant nusikalstamą veiką kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė -59 str. 6.; aktyvi pagalba atskleidžiant tyčinį nužudymą- 61 str. 28.

Pakaltinamumas - 17 str. \.;ir. Ribotaspakaltinamumas.

Paprastasis bendrininkavimas-24 str. 17.

Pasikėsinimas - padaryti nusikalstamą veiką, jo baigtinumo momentas - 22 str. 9., 10.; į netinkamą objektą (ar dalyką) - 22 str. 13.; netinkamomis priemonėmis (ar įrankiais) - 22 str. 14.; padaryti nusikalstamą veiką- 57 str. 3., 62 str. 28., 41.

Pasislėpimas - asmens, siekiančio išvengti sulaikymo - 29 str. 10.; nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eigos sustojimas šiuo atveju - 95 str. 9.

Pasitikėjimas - asmuo, vertas teismo pasitikėjimo - 40 str. 13.

Pašalinimas - žalos, padarytos nukentėjusiajam - 38 str. 8.; turtinės žalos, bau-džiamojo poveikio priemonė - 69 str. 2.

Pateisinama priežastis - dėl kurios negalima įvykdyti paskirtos baudžiamojo po-veikio priemonės - 74 str. 2.

Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn -juridinio asmens - 20 str. 10.

Pavojingas recidyvistas - bausmės skyrimas jam už tyčinio nusikaltimo padarymą -56 str. 11.

520 521

Pavojingumas BK komentaro (1-98 straipsniai) rodyklė BK komentaro (1-98 straipsniai) rodyklė Sprogstamosios

Pavojingumas - atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikals-tama veika prarado pavojingumą- 36 str. 1.; nusikaltimo ar baudžiamojo nusi-žengimo - 54 str. 7.; veiksmų - 57 str. 8.; veikos padarymas visuotinai pavojin-gu būdu kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 13.

Pavojus - akivaizdus ir realus, būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga - 31 str. 5.

Piktnaudžiavimas -viešosiomis teisėmis —44 str. 14.

Pirmas kartas - asmuo, padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą- 40 str. 6.; pirmą kartą teisiamas asmuo - 55 str. 4.

Pobūdis - bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką- 58 str. 7.

Politinė partija - sąvoka - 44 str. 8.

Potvarkis -jo vykdymas - 33 str. 1.; žr. Teisėtas įsakymas, potvarkis ar nurody-mas. Žinomai nusikalstamas potvarkis.

Pranešimas — žr. Atvykimas ir pranešimas.

Prievarta - 62 str. 38.; žr. Fizinė prievarta. Psichinė prievarta.

Priežastys - dėl kurių nusikalstama veika nebaigta- 57 str. 14.

Prisipažinimas - padarius nusikalstamą veiką- 38 str. 6.; kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 5.

Pritaikymas - priemonių ir įrankių nusikaltimui daryti - 21 str. 19.

Privatieji juridiniai asmenys - sąvoka — 20 str. 3. Priverčiamosios

medicinos priemonės—jų taikymas —98 str. 2.

Priverstinis apsvaigimas - nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichi-ką veikiančių medžiagų-19 str. 1.

Profesinė pareiga - sąvoka - 30 str. 4.; jos vykdymas - 30 str. 1.; veikos padarymas pažeidžiant profesinės pareigos teisėtumo sąlygas kaip atsakomybę lengvinanti ap-linkybė - 59 str. 12.; veikos padarymas pažeidžiant profesinės pareigos teisėtumo sąlygas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas-62 str. 31.

Profesinė sąjunga - sąvoka - 44 str. 10.

Provokuojantis elgesys - nukentėjusiojo, turėjęs įtakos veikos padarymui, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 10.

Psichiką veikiančios medžiagos - 19 str. 2.; veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo jų, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaip at-sakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 12.

Psichikos sutrikimai - 17 str. 5.

Psichinė prievarta - veika, padaryta dėl jos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 9.

Psichotropinės medžiagos - veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo jų, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaip atsakomybę sun-kinanti aplinkybė -60 str. 12.

Recidyvistas - bausmės skyrimas jam už tyčinio nusikaltimo padarymą- 56 str. 3.; žr. Pavojingas recidyvistas.

Religinė bendrija - sąvoka — 44 str. 9. Religinė

bendruomenė - sąvoka - 44 str. 9. Religiniai

centrai - sąvoka - 44 str. 9.

Rengimasis - padaryti nusikalstamą veiką- 57 str. 2., 62 str. 28., 40.; žr. Bendri-ninkai. Nusikaltimas. Veikimo plano sudarymas.

Ribotai pakaltinamas asmuo - veika, padaryta ribotai pakaltinamo asmens, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė- 59 str. 15.

Ribotas pakaltinamumas - 18 str. 2.; jo nustatymo juridinis (psichologinis) kriteri-jus- 18 str. 5.

Rizika - sąvoka - 34 str. 4.; pateisinama profesinė ar ūkinė rizika - 34 str. 2., 8.

Rizikingas elgesys - nukentėjusiojo, turėjęs įtakos veikos padarymui, kaip atsako-mybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 10.

Savanaudiškos paskatos - veikos padarymas dėl jų kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 6.

Savanoriškas fiziologinis apsvaigimas - nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų - 19 str. 1.

Savivaldybės įmonė - sąvoka - 44 str. 4.

Savivaldybės institucijos ir įstaigos - 44 str. 2.

Senatis - apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo - 95 str. 1.; apkaltinamojo nuo-sprendžio priėmimo, jos termino eigos sustojimas - 95 str. 9.; apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo - 96 str. 1.

Senatvė - veikos padarymas asmeniui, kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 9.

Socialinė branda - sąvoka - 81 str. 8.; atsižvelgimas į ją skiriant nepilnamečiui bausmę-91 str. 7.

Speciali teisė - uždraudimas naudotis ja, baudžiamojo poveikio priemonė-68 str. 1.

Sprogmenys - veikos padarymas naudojant juos kaip atsakomybę sunkinanti aplin-kybė-60 str. 13.

Sprogstamosios medžiagos - veikos padarymas naudojant jas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 13.

522 523

Sudėjimas BK komentaro (1-98 straipsniai) rodyklė

BK komentaro (1-98 straipsniai) rodyklė Veika

Sudėjimas — ir. Bausmė.

Sudėtingasis bendrininkavimas - 24 str. 17.

Suieškojimas-nusikaltimo priemonių ir įrankių —21 str. 19.

Sulaikymas - asmens, padariusio nusikalstamą veiką— 29 str. 1.; asmens, padariu-sio nusikalstamą veiką, pažeidžiant sulaikymo teisėtumo sąlygas, kaip atsako-mybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 12.; asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pažeidžiant sulaikymo teisėtumo sąlygas, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas jam - 62 str. 31.

Sunkios pasekmės - atsiradusios po veikos padarymo kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė -60 str. 14.

Susitaikymas - nukentėjusiojo su kaltininku, atleidimas nuo baudžiamosios atsa-komybės šiuo atveju -38 str. 11.; susitaikymo diena-38 str. 21.

Sveikatos būklė-atsižvelgimas į ją skiriant nepilnamečiui bausmę-91 str. 7.

Šaunamieji ginklai - veikos padarymas naudojant juos kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 13.

Švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė -jos skyrimas - 62 str. 2.

Tariamoji būtinoji gintis - 28 str. 14.

Teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas - 45 str. 2.

Teisėsaugos institucijos - jų užduoties vykdymas - 32 str. 6., 7.; veikos padarymas pažeidžiant teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo teisėtumo sąlygas kaip at-sakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 12.; veikos padarymas pažeidžiant tei-sėsaugos institucijų užduoties vykdymo teisėtumo sąlygas švelnesnės, negu įsta-tymo numatyta, bausmės skyrimas - 62 str. 31.

Teisėtas įsakymas, potvarkis ar nurodymas-33 str. 1.

Teisingumo principas-jo laikymasis skiriant bausmę —41 str. 12.

Teismas - bausmės skyrimas - 61 str. 19.; jo galimybė paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę - 62 str. 3., 5.

Teistumas-sąvoka-97 str. 1. Tęstinė

nusikalstama veika - 63 str. 18. Tyčia -

kaltės forma - 14 str. 2. Tyčinis

nusikaltimas - 56 str. 5.

Tyčiojimasis - veikos padarymas tyčiojantis iš nukentėjusio kaip atsakomybę sun-kinanti aplinkybė - 60 str. 7.

Tikslas-54 str. 12.

Turtinė žala -žr. Žala.

Turto konfiskavimas - baudžiamojo poveikio priemonė - 72 str. 3., 4.

Uždraudimas - naudotis specialia teise, baudžiamojo poveikio priemonė - 68 str. 1.

Ūkinė rizika - veikos padarymas pažeidžiant ūkinės rizikos teisėtumo sąlygas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 12.; veikos padarymas pažeidžiant ūkinės rizikos teisėtumo sąlygas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas — 62 str. 31.

Vadovas - nusikalstamos veikos - 61 str. 29. Vadovaujančios

pareigos -juridiniame asmenyje - 20 str. 8.

Vaidmuo — bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką— 58 str. 6.; kaltinin-ko kaip bendrininko - 62 str. 39.

Valstybės institucijos ir įstaigos - sąvoka - 44 str. 2.

Valstybės įmonė - sąvoka - 44 str. 3.

Veika - jos atitikimas šiuolaikinį mokslą ir techniką- 34 str. 11.; mažareikšmė -37 str. 4.; padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos kaip atsakomybę lengvi-nanti aplinkybė - 59 str. 9.; provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys turėjęs įtakos jos padarymui kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė -59 str. 10.; padaryta asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 11.; padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką pa-dariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos, teisė-saugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė -59 str. 12.; padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įsta-tymas numato atsakomybę už būtinosios ginties peržengimą, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 13.; padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nu-lėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, kaip atsakomybę lengvinanti ap-linkybė - 59 str. 14.; padaryta ribotai pakaltinamo asmens kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 15.; padaryta prieš jo valią nugirdyto ar apsvai-ginto asmens kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 16.; nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką - 59 str. 17.; padaryta bendrininkų grupės kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 3.; padaryta organizuotos grupės kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 5.; padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 6.; padaryta kankinant nukentėjusi ar tyčiojantis iš jo kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 7.; padaryta mažamečiui kaip atsakomybę sunki-nanti aplinkybė - 60 str. 8.; padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, invalidumo, se-natvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, bėjo prašymo kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 9.; padaryta nėščiai moteriai kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 10.; padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 11.; padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos

524 525

Veikimo BK komentaro (1-98 straipsniai) rodyklė

padarymui, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 12.; padaryta visuo-tinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 13.; sun-kių pasekmių atsiradimas dėl jos padarymo kaip atsakomybę sunkinanti aplin-kybė - 60 str. 14.; padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos, teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisė-tumo sąlygas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas -62 str. 31.; žr. Nusikalstama veika.

Veikimo plano sudarymas - nusikaltimui padaryti - 21 str. 21.

Veiksmai -jų pavojingumas - 57 str. 8.; veikos padarymas dėl didelio susijaudini-mo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, kaip atsakomybę leng-vinanti aplinkybė - 59 str. 14.

Vengimas - atlikti viešųjų darbų bausmę - 46 str. 8.; sumokėti baudą- 47 str. 11.; atlikti laisvės apribojimo bausmę - 48 str. 12.; atlikti bausmę - 96 str. 10.

Viešasis administravimas —sąvoka-44 str. 2.

Viešieji darbai - vengimas atlikti viešųjų darbų bausmę - 46 str. 8.

Viešieji juridiniai asmenys - sąvoka - 20 str. 3.

Viešoji {staiga - sąvoka - 44 str. 6.

Viešosios teisės - piktnaudžiavimas jomis - 44 str. 14.

Vykdymo atidėjimas -žr. Bausmės vykdymo atidėjimas.

Vykdytojas - sąvoka - 24 str. 19.; ir. Ekscesas.

Visuomenės informavimo priemonės - nuosprendžio paskelbimas juridiniam as-meniui per jas - 43 str. 6.

Visuomeninė nelaimė - veikos padarymas pasinaudojant ja kaip atsakomybę sun-kinanti aplinkybė - 60 str. 11.

Visuotinai pavojingas būdas - veikos padarymas visuotinai pavojingu būdu kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60 str. 13.

Visuotinė nelaimė - 34 str. 16.

Žala -jos padarymas tik besikėsinančiajam gynybos atveju - 28 str. 16., atremiant pavojingą kėsinimąsi - 28 str. 17.; padaryta nukentėjusiajam, jos atlyginimas ar pašalinimas- 38 str. 8.; nusikalstama veika padaryta turtinė žala —48 str. 7.; kal-tininko padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas savo noru kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59 str. 7.; turtinė, visiškas ar dalinis jos atlyginimas ar pašalinimas, pagrindas kaltininkui švelninti bausmę - 62 str. 15., 23.; turtinė, jos atlyginimas ar pašalinimas, baudžiamojo poveikio priemonė — 69 str. 2.

Žinomai nusikalstamas įsakymas, potvarkis ar nurodymas - jo įvykdymo pa-s e k m ė s - 3 3 s t r . 1 1 .

BK RODYKLE

(1-98 straipsniai)

526

Administracinės BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Asmuo

BK (1-98 straipsniai) ABĖCĖLINĖ DALYKINĖ RODYKLĖ*

Administracinės nuobaudos: jų taikymo asmeniui, lygtinai atleistam nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, pasekmės - 77; jų taikymo nuteistajam baus -mės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pasekmės - 75; jų taikymo nuteistajam ne-pilnamečiui bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pasekmės - 92.

Agresija: senaties netaikymas už šį nusikaltimą- 95.

Alkoholis: asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo jo -19; veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo jo, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Alkoholizmas: teismo įpareigojimai gydytis nuo jo-48, 75, 87.

Ambulatorinis stebėjimas: pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, priverčiamoji medicinos priemonė - 98.

Amnestija, amnestijos aktas: 78; Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio neišdavimas atitinkamai valstybei, jeigu jis atleistas nuo bausmės pagal amnesti-jos aktą- 9.

Amžius: nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai - 80, 81; nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus - 13; nusikalstamos veikos ben-drininkų - 24.

Antikonstitucinė grupė ar organizacija: jos prilyginimas nusikalstamam susivie-nijimui -25.

Antraeilis vaidmuo: darant nusikalstamą veiką, švelnesnės, negu įstatymo numaty-ta, bausmės skyrimas - 62.

Apysunkis nusikaltimas: apkaltinamojo nuosprendžio senatis už šį nusikaltimą -95; asmens, prieš jo valią nugirdyto ar apsvaiginto, atleidimas nuo baudžiamo-sios atsakomybės už šį nusikaltimą- 19; asmens, pripažinto ribotai pakaltinamu, atsakomybė už šį nusikaltimą- 18; atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už Šį nusikaltimą, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko - 38; atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą pagal laidavimą - 40; baudos dydžio nustatymas už šį nusikaltimą - 47; bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už šį nusikaltimą - 55; bausmės už šį nusikaltimą vykdymo ati-dėjimas - 75; lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme - 77, 94; nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą -93; sąvoka -11; teistumo terminas už šį nusikaltimą - 97.

Apkaltinamasis nuosprendis: asmens neišdavimas atitinkamai valstybei suėjus jo priėmimo ar vykdymo senaties terminui - 9; asmens pripažinimas pavojingu re-cidyvistu priimant jį —27; atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos priimant jį- 76; jo įsiteisėjimo pasekmės asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką- 97;jo priėmimo senatis - 95: jo vykdymo senatis - 96.

Aplinkybės: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl aplinkybių pasikeitimo- 36; jų reikšmės įvertinimas bausmės skyrimo atveju - 61; nepriklausančiosnuo kaltininko valios - 22; žr. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę šalinančios aplinkybės. Veikos aplinkybės.

Apribojimas: ir. Elgesio apribojimas. Juridiniai asmenys. Laisvės apribojimas.

Apskrities viršininko administracija: viešųjų darbų nuteistajam parinkimas - 46.

Apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų: asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą šioje būsenoje -19; kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė- 60.

Apsvaigintas prieš valią asmuo: jo atsakomybės už nusikalstamą veiką ribos - 19; kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59.

Areštas: 49; baudos pakeitimas juo - 47; bausmės rūšis - 42; jo skyrimas padariu-siam nusikaltimą nepilnamečiui - 90; laisvės apribojimo bausmės pakeitimas juo- 48; teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės paskyrimas kartu su juo - 45; už baudžiamąjį nusižengimą - 12; viešųjųdarbų pakeitimas juo - 46.

Areštinė: arešto atlikimasjoje-49.

Arešto para: 49, 65, 66, 90.

Artimieji giminaičiai: kaip laiduotojai - 40; nepakaltinamų ar ribotai pakaltinamų asmenų perdavimas jų globai ar rūpybai - 98.

Asmenybė: žr. Kaltininkas. Nepilnamečiai. Nuteistasis.

Asmeninės savybės: žr. Laiduotojas. Nusikalstamas nerūpestingumas.

Asmens (ne-) perdavimas: pagal Europos arešto orderį- 91.

Asmuo: auginantis vaiką iki trejų metų, arešto neskyrimas jam - 49; jo sulaikymas pažeidžiant teisėtumo sąlygas - 59. 62; jo teisinę padėtį palengvinančio bau-džiamojo įstatymo grįžtamoji galia - 3; kaip laiduotojas - 40; kuriam atimta laisvė, draudimas atlikti mokslinį eksperimentą su juo - 35; padaręs nusikalsta-mą veiką, jo sulaikymas - 29; pirmą kartą teisiamas už nesunkų ar apysunkį ty-činį nusikaltimą, bausmės skyrimas jam - 55; senaties eigos atsinaujinimas nuo jo sulaikymo dienos - 95; žr. Bendrininkai. Būtinoji gintis.

Skaičiais nurodytas BK straipsnis.

528 529

Aštuoniolika BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Baudžiamasis

Aštuoniolika metų amžius: 27, 81; žr. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Ugdymas.

Atėmimas: žr. Laisvės atėmimas. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Viešiįjn teisių atėmimas.

Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą: kaip auklėjamojo poveikio priemonė nepilnamečiams - 82, 85, 86, 87, 88, 89, 92.

Atidavimas ugdyti ir prižiūrėti: žr. Ugdymas.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės: asmens, prieš jo valią nugirdyto ar apsvaiginto ir padariusio nusikaltimą- 19; dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo -37; kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo su-sivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas - 391; kai asmuo ar nusikals-tama veika prarado pavojingumą- 36; kai yra lengvinančių aplinkybių - 39; kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko - 38; nepilnamečio - 93; pagal laida-vimą- 40; pagrindų ir sąlygų nustatymas BK - 1; ribotai pakaltinamo asmens -18; žr. Auklėjamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės.

Atleidimas nuo bausmės: amnestijos aktu - 78; asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų - 94; dėl ligos - 76; ne-pilnamečio, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui - 92: pagrindų ir sąly-gų nustatymas BK - 1; prieš terminą- 77; suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui - 75; suteikus malonę - 79; žr. Auklėjamojo poveikio priemonės. Bau-džiamojo poveikio priemonės.

Atlyginamos žalos dydis: neįskaičiavimas į jį sumų, kurias nukentėjęs asmuo gavo iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti - 69.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 59; atleidimas nuo baudžiamosios atsako-mybės esant joms - 39; bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ap-linkybių - 61; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių-62.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės: 60; bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių -61.

Atsakomybę šalinančios aplinkybės: 26.

Atsakomybė: už žalą, padarytą vykdant profesines pareigas - 30; žr. Amžius. Bau-džiamoji atsakomybė. Baudžiamasis įstatymas.

Atsiprašymas nukentėjusio asmens: teismo paskirtas nuteistajam įpareigojimas atidedant bausmės vykdymą- 75.

Atsisakymas: laidavimo - 40; padaryti nusikalstamą veiką, atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59; savanoriškas, pabaigti nusikalstamą veiką- 23; vykdyti nusi-kalstamą įsakymą- 33.

Atsiskaitymas: apie draudimų, įpareigojimų vykdymą- 48, 87.

Atskleidimas: žr. Ikiteisminis tyrimas.

Atvykimas atlikti bausmę: senaties eigos atsinaujinimas šiuo atveju - 96.

Atvykimas ir prisipažinimas: apkaltinamojo nuosprendžio senaties eigos atsinauji-nimas - 95; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas šiuo atveju -62.

Atviros kolonijos: laisvės atėmimo bausmės atlikimas jose - 50.

Auklėjamojo poveikio priemonės: jų nevykdymo pasekmės - 89; jų paskyrimas nepilnamečiui atidedant bausmės vykdymą - 92; jų paskyrimas nepilnamečiui atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės - 93; jų skyrimas tik pagal įstatymą- 2; jų taikymas asmeniui, kuriam iki BK numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų - 13; jų taikymas nepilnamečiams - 80, 81,82.

Azartinių žaidimų uždraudimas: nepilnamečiui - 87.

Bauda: 47; bausmės rūšis - 42; jos skyrimas juridiniams asmenims - 43; jos skyri-mas kartu su kita bausme - 65; jos skyrimas nepilnamečiui - 90; viešųjų darbų pakeitimas ja-46.

Baudžiamasis įstatymas: amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus - 13; asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstaty-mą yra nebaudžiami - 9; asmens atsakomybė pagal jį už nusikalstamą veiką, pa-darytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką vei-kiančių medžiagų - 19; asmens atsakomybė pagal jį už užsienyje padarytus nu-sikaltimus - 8; asmens, kuris bandė savu noru atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, atsakomybė pagal jį - 23; atsakomybė pagal jį per-žengus būtinosios ginties ribas - 28; atsakomybės pagal baudžiamąjį įstatymą pagrindinės nuostatos - 2; atvejai, kai asmuo neatsako pagal jį už padarytą veiką- 31, 32, 33, 34; draudimai ir įpareigojimai, numatyti jame - 48; jo galiojimasasmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais - 4; jo galiojimo laikas - 3; nenumatantis atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus - 27; ribotai pakaltinamo asmens atsakomybė pagal jį - 18; užužsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei užsieniečių atsakomybė pagal jį-6.

Baudžiamasis nusižengimas: 12; amžius, nuo kurio asmuo atsako už j į - 13; arešto skyrimas už j į - 49; asmens atsakomybė už jį, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų - 19; asmens pripažinimas kaltu padarius j į - 14; atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarymą- 38, 39, 40; auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams už jį - 82; baudos skyrimas už jį - 47; bausmės skyrimas bendrininkams už jį -58; bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padarytas naujas baudžiamasis nu-sižengimas - 64; bausmės skyrimas už jį - 41, 42; bausmės skyrimas už kelis baudžiamuosius nusižengimus - 63; bausmės skyrimas už rengimąsi ir pasikėsi-

530 531

Baudžiamoji BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Bejėgiška

nimą padaryti j į - 22, 57; neatsargus- 16; nusikalstamos veikos rūšis- 10; ribo-tai pakaltinamo asmens atsakomybė už j į — 18; savanoriškas atsisakymas pabaigti jį - 23; tyčinis - 15; turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas padarius jį - 69; viešųjų darbų skyrimas užjį-46.

Baudžiamoji atsakomybė: asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir padarė nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje - 4; bendrininkų - 26; jos pagrindų ir sąlygų nustatymas BK - 1; juridinio asmens - 20; Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų - 5; nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis - 80, 81; pagrindinės nuostatos - 2; už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų - 19; už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus -7; už užsienyje padarytus nusikaltimus - 8; užsieniečių už užsienyje padarytus nusikaltimus - 6.

Baudžiamoji jurisdikcija: imunitetas nuo jos-4.

Baudžiamoji teisė: žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių, visuomenės ir valstybės interesų gynyba nuo nusikalstamų veikų jos priemonėmis - 1.

Baudžiamojo poveikio priemonės: jų nevykdymo teisinės pasekmės — 74; jų pa-skyrimas vietoj teismo nustatytų įpareigojimų, kurių nuteistasis negali įvykdyti -48; jų paskyrimas vietoj viešųjų darbų - 46; jų paskirtis ir rūšys - 67; jų skyri -mas - 73; jų skyrimas tik pagal įstatymą - 2, 3; jų taikymas ribotai pakaltina-mam asmeniui - 18; nustatytos BK - 1; uždraudimas naudotis specialia teise ir (ar) turto konfiskavimas - 42.

Baudžiamojo proceso dalyvių prašymas: dėl draudimų ar įpareigojimų paskyrimo nuteistajam - 48.

Baudžiamumas: 3.

Bausmę vykdanti institucija: jos teikimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių pakeitimo kita bausme - 74; jos teikimas dėl nuteistajam nustatytų apribojimų ir draudimų pakeitimo - 48; viešųjų darbų parinkimas nuteistajam - 46.

Bausmė: baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinant bausmės paskirtį - 67; jos dydis - 61; jos paskirtis - 41; jos tikslų pasiekimas be realaus bausmės atlikimo - 75, 92; jos vidurkis - 56; žr. Apkaltinamasis nuosprendis. Areštas. Atleidimas nuo bausmės. Bauda. Didžiausia bausmė. Juridiniai asmenys. Laisvės apriboji-mas. Laisvės atėmimas. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nepilnamečiai. Švel-nesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Teistumas. Viešieji darbai. Viešųjų teisiu atėmimas.

Bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu: asmeniui, pirmą kartą teisiamam už ne-sunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą - 55; jos skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių - 61; už baudžiamai į nusižengimą - 12.

Bausmės griežtinimas: 3.

Bausmės laikas: asmens įsipareigojimas per neatliktos ar paskirtos švelnesnės bausmės laiką visiškai atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę žalą- 77, 94; baus-mės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas į j į - 63; jo nustatymas skiriant teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę - 45.

Bausmės skyrimas, paskyrimas: 42; asmenims, turintiems teistumą - 97; asme-niui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą - 55; bendrieji bausmės skyrimo pagrindai - 54; juridiniams asmenims - 43; kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių - 59, 60, 61; kai neatli-kus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika - 64; kardomojo kalinimo įskai-tymas į paskirtą bausmę - 66; nepilnamečiams - 90, 91, 94; nepilnamečiui už dviejų ar daugiau baudžiamųjų nusižengimų padarymą- 82; nusikalstamos vei-kos bendrininkams - 58; recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą - 56; švelnesnės, negu įstatymo numatyta- 62; tik pagal įstatymą- 2; už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą- 74; už kelias nusikalstamas veikas - 63; už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką - 57; už užsienyje pada-rytus nusikaltimus - 8; ir. Bausmė.

Bausmės terminas: žr. Areštas. Juridiniai asmenys. Laisvės apribojimas. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Terminuotas laisvės atėmimas. Viešieji darbai. Viešųjų teisių atėmimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas: 75; asmenų laikymas turinčiais teistumą- 97; nau-jos nusikalstamos veikos padarymas jo laikotarpiu, pasekmės - 64; nepilname-čiui - 92.

Bausmių apėmimas: 63, 64.

Bausmių (pa-) keitimas: baudos viešaisiais darbais ar areštu - 47; bausmių keitimo taisyklės - 65; laisvės apribojimo areštu - 48; neatliktos laisvės atėmimo baus-mės dalies pakeitimas švelnesne bausme - 77, 94; viešųjų darbų bauda arba areštu - 46.

Bausmių rūšys: 42; juridiniams asmenims-43.

Bausmių subendrinimas: 64, 65.

Bausmių sudėjimas: bausmių sudėjimo taisyklės - 65; kai neatlikus bausmės pada-ryta nauja nusikalstama veika - 64; kai padarytos kelios nusikalstamos veikos -63.

Bausmių vykdymo kodeksas: laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarkos ir sąlygų nustatymas jame - 50; laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo tvar-kos ir sąlygų nustatymas jame -51 .

Bejėgiška būklė: veikos padarymas prieš bejėgiškos būklės asmenį, kaip atsakomy-bę sunkinanti aplinkybė - 60.

532 533

Bendravykdytojas BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Elgesio

Bendravykdytojas: 24.

Bendravimo uždraudimas: asmenims, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė - 48; nepilnamečiui su žmonėmis, darančiais jam neigiamos įtakos - 87.

Bendrininkai: bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams - 54, 58; jų baudžiamoji atsakomybė - 26; jų nusikalstamos veikos padarymo vieta - 4; jų rūšys - 24; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo jiems atvejis -62.

Bendrininkavimas: 24; jo formos - 25.

Bendrininkų grupė: bendrininkavimo forma — 25; nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupės, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Beviltiška padėtis: nusikalstamos veikos padarymas dėl jos kaip atsakomybę leng-vinanti aplinkybė - 59.

Būsto neliečiamumas: veikos padarymas ginant būsto neliečiamybę - 28.

Būtinasis reikalingumas: 31; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyri-mas jo atveju - 62; veika, padaryta pažeidžiant jo teisėtumo sąlygas - 59.

Būtinoji gintis: 28, 29; veikos padarymas peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržen-gimą, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59; veikos padarymas peržen-giant būtinosios ginties ribas, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės sky-rimas šiuo atveju - 62.

Buvimas namuose: kaip poveikio priemonė nepilnamečiams - 87; tam tikru laiku, kaip laisvės apribojimo bausmė - 48.

Chuliganiškos paskatos: veikos padarymas dėl jų kaip atsakomybę sunkinanti ap-linkybė - 60.

Civiliai: okupuotos valstybės civilių trėmimas ar okupavusios valstybės civilių gy-ventojų perkėlimas, senaties netaikymas už šį nusikaltimą- 95; okupuotos vals-tybės civilių trėmimas, baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia už šį nusikaltimą - 3 .

Daiktai: įgyti nusikalstamu būdu, jų paslėpimas ar realizavimas - 24: jų konfiska-vimas — 72; uždraudimas juos turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims - 48.

Dalyvavimas: asmens kaip bendrininko nusikalstamoje veikoje, bausmės skyrimas atsižvelgiant į veikos rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį- 58.

Dalyviai: nusikalstamo susivienijimo, jų atsakomybė - 26.

Darbas: teismo įpareigojimas be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos — 75; teismo įpareigojimas nepilnamečiui dirbti - 87; teismo įpareigojimas padarytą žalą pa-

šalinti savo darbu - 48, 84, 93; teismo įpareigojimas pradėti dirbti ar užsiregist-ruoti darbo biržoje - 48, 75.

Darbinės veiklos sritis: nusikalstamos veikos padarymas darbinės veiklos srityje -45.

Darbo birža: žr. Darbas.

Darbo vieta: žr. Darbas.

Darbuotojas: padaręs nusikalstamą veikąjuridinio asmens naudai — 20.

Denatūruotas etilo alkoholis: žr. Alkoholiniai gėrimai.

Didelis sumišimas: veikos, padarytos dėl jo, nelaikymas būtinosios ginties ribų peržengimu - 28.

Didelis susijaudinimas: veikos padarymas dėl jo kaip atsakomybę lengvinanti ap-linkybė - 59.

Didesnio pavojaus sąlygos: žr. Būtinasis reikalingumas.

Didžiausia bausmė: už nusikaltimo padarymą- 11.

Dirbantis nepilnametis: baudos skyrimas jam - 90.

Draudimai: asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė - 48; atlikti mokslinį eksperimentą - 35; dvigubo bausmių keitimo - 65; jų pažeidimo pa-sekmės asmeniui, lygtinai atleistam nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą - 94; nepilnamečiui - 87.

Draudžiama karo ataka: baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia už šį nusikaltimą -3; senaties netaikymas už šį nusikaltimą- 95.

Draudžiamas elgesys su žmonėmis: baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia už šį nusikaltimą- 3; senaties netaikymas už šį nusikaltimą- 95.

Drausminio poveikio priemonės: jų taikymo asmeniui, lygtinai atleistam nuo lais-vės atėmimo bausmės prieš terminą, pasekmės - 77; jų taikymo nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pasekmės - 75; jų taikymo nuteistajam nepilnamečiui bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pasekmės - 92.

Dvigubas bausmių keitimas: 65.

Eksperimentas (-ai): jo dalyvio laisvas sutikimas dėl mokslinio eksperimento - 35;žr. Mokslinis eksperimentas.

Ekstradicija: 9.

Elgesio apribojimas: 87; kaip auklėjamojo poveikio priemonė nepilnamečiams -82.

534 535

Elgesys BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Institucija

Elgesys: žr. Draudžiamas elgesys su žmonėmis. Nepilnamečiai. Nežmoniškas elge-sys.

Europos arešto orderis: asmens (ne-) perdavimas pagal jį valstybei, išdavusiai šį orderį-91.

Europos Sąjungos teisės aktai: 1.

Finansinė veikla: jos nutraukimas juridinio asmens likvidavimo atveju - 53.

Fizinė prievarta: veikos padarymas dėl jos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė -59.

Gailėjimasis: žr. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsakomybę lengvi-nančios aplinkybės. Bausmės skyrimas, paskyrimas.

Galiojimo laikas: baudžiamojo įstatymo —3.

Galutinė subendrinta bausmė: 42, 63.

Gamybinė rizika: 59, 62.

Genocidas: baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia už šį nusikaltimą- 3; senaties netaikymas už šį nusikaltimą- 95.

Gydymasis: įpareigojimai nuteistajam gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos - 48, 75, 87.

Giminaičiai: asmens perdavimas jų globai ar rūpybai - 98; žr. Artimieji giminaičiai.

Gynimas: žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių, visuomenės ir valstybės interesų nuo nusikalstamų veikų- 1.

Ginklas: uždraudimas nešiotis jį-68.

Ginkluotosios pajėgos: žr. Priešo ginkluotosios pajėgos.

Girtavimas: bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas dėl jo - 75; lygtinio atlei-dimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą panaikinimas dėl jo - 77; ne-pilnamečio, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas dėl jo - 92.

Gyvenamoji vieta: asmenų atsakomybė pagal šį kodeksą už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus, nesvarbu, kokia jų gyvenamoji vieta- 7; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms - 75; draudimas keisti ją be elgesio apribo-jimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios - 87; draudimas keisti ją be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios - 48; užsieniečių, neturinčių jos Lietuvos Respublikoje, baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikal-timus - 6.

Gyvenimo sąlygos: atsižvelgimas į jas skiriant nepilnamečiui bausmę - 91.

Gyventojai: žr. Civiliai.

Globa ir rūpyba: asmens, kuriam nebūtina taikyti priverčiamąsias medicinos prie-mones - 98.

Globėjas: jo prašymas teismui skirti nepilnamečiui įpareigojimus, apribojančius jo elgesį - 87.

Globos ar rūpybos įstaiga: neatlygintinas darbas joje kaip auklėjamo pobūdžio priemonė - 85; nemokamų darbų išdirbimas joje - 70; teismo įpareigojimas as-meniui, nuteistam laisvės apribojimo bausme, neatlygintinai išdirbti nustatytą valandų skaičių joje - 48.

Gresiantis pavojus: asmens atsakomybė už veiką, kuriąjis padarė siekdamas paša-linti gresiantį pavojų -31.

Griežčiausioji bausmė: 42, 63.

Griežtesnė bausmė: jos skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams - 58; jos skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą- 56; jos skyrimas už ke-lias nusikalstamas veikas - 63; švelnesnės bausmės keitimas ja- 65.

Griežto stebėjimo sąlygos: priverčiamoji medicinos priemonė —98.

Grįžtamoji galia: žr. Baudžiamasis Įstatymas.

Grupė: žr. Antikonstitucinė grupė ar organizacija. Bendrininkų grupė. Organizuota grupė. Teroristinė grupė.

Ideali sutaptis: bausmių apėmimo taikymas esant jai - 63.

įgaliojimai: jų viršijimas vykdant profesines pareigas - 30. Įgaliotas

atstovas: juridinio asmens, padaręs nusikalstamą veiką-20. Įkaitai:

žmogaus pagrobimas įkaitu - 7.

Ikiteisminis tyrimas: padėjimas jam išaiškinti nusikalstamą veiką - 62; senaties eigos sustojimas pasislėpus nuo jo - 95; žr. Teisėsaugos institucijos.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą: 71; kaip baudžiamojo poveikio priemonė - 67.

Imunitetas: asmenų, kurie naudojasi juo, baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas - 4.

Informacija: sutikimas teikti ją atidavimo tėvams arba kitiems fiziniams ar juridi-niams asmenims ugdyti ir prižiūrėti priemonės vykdymą kontroliuojančioms ins-titucijoms - 86.

Institucija: prižiūrinti bausmės vykdymo atidėjimą - 75, 92; žr. Bausmę vykdanti institucija. Įgaliota institucija. Kontroliuojančios institucijos. Savivaldybės insti-tucija. Teisėsaugos institucijos. Valstybės institucija.

536 537

Invalidumas BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Kaltininkas

Invalidumas: veikos padarymas prieš invalidumą turintį asmenį kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Įpareigojimai: asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė - 48; asme-niui, lygtinai atleistam nuo bausmės prieš terminą— 77, 94; asmeniui, nuteistam atlikti viešuosius darbus - 46; juridiniam asmeniui per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą - 53; nepilname-čiui - 87; nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas - 75; uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį- 52.

Įrankiai: jų suieškojimas rengiantis padaryti nusikaltimą- 21; nusikalstamos vei -kos, jų konfiskavimas - 72; nusikalstamos veikos, jų paslėpimas - 24.

Įrenginiai: keliuose esantys įrenginiai, jų sugadinimas - 13.

Įsakymas: jo (ne-) vykdymas - 33.

Įsipareigojimas (-ai): atlyginti žalą - 40; per neatliktos ar paskirtos švelnesnės bausmės laiką visiškai atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę žalą - 94; per neat-liktos bausmės laiką visiškai žalą atlyginti ar pašalinti - 77.

įskaitymas: į bausmės laiką bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį - 63; kardomojo kalinimo į paskirtą bausmę - 66; taikomų priver-čiamųjų medicinos priemonių į laisvės atėmimo laiką- 76.

Įspėjimas: 83; asmeniui, kuriam veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, kad gali būti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą - 94; dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimo panaikinimo - 75; dėl galimų teisinių pasekmių, jeigu asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę -46; dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą galimo panaikinimo - 77; kaip auklėjamojo poveikio priemonė nepilnamečiams - 82, 88; nepilnamečiui dėl auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo kitomis - 89; nepilnamečiui dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimo panaikinimo — 92.

Įstaigos: žr. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Priverčiamosios medicinos priemonės. Prokuratūros įstaiga. Savivaldybės institucija. Sveikatos priežiūros įstaiga. Teisėsaugos institucijos. Valstybės institucija.

Įstatymas: griežtinantis bausmę - 3; jo grįžtamoji galia - 3; jo nežinojimas neatlei-džia nuo baudžiamosios atsakomybės - 2; nustatantis veikos nusikalstamumą -3; palengvinantis asmens teisinę padėtį - 3; panaikinantis veikos nusikalstamu-mą — 3; sunkinantis asmens teisinę padėtį - 3; švelninantis bausmę - 3, 51; žr. Baudžiamasis įstatymas. Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas. Lie-tuvos Respublikos įstatymai.

Išdavimas: žr. Ekstradicija.

Išdirbimas: paskirtų viešųjų darbų valandų - 46; valandų, paskirtų per laisvės apri-bojimo laiką-48.

Išgąstis: žr. Būtinoji gintis.

Išieškojimai: ir. Bauda. Turtas.

Išimtis: dėl baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios - 3.

Išlaikymas: švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas asmenims, išlaikantiems ligonius ar mažamečius vaikus - 62.

Išteisinimas: žr. Baudžiamoji atsakomybė. Ekstradicija.

Išvados: kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla - 45; specialisto, kad asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui - 81; sveikatos priežiūros įstaigos, dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo — 98.

Išžaginimas: asmens, kuriam iki šio nusikaltimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsakomybė- 13.

Įvykdymo laikas: žr. Įpareigojimai.

Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo tarybos rezoliucija: Lietuvos Respub-likos piliečio ar užsieniečio išdavimas remiantis ja- 9.

Juridiniai asmenys: jiems nustatomos baudos dydis - 47; jiems skiriamos bausmės- 43; jo atstovas padaręs nusikalstamą veiką, veikdamas juridinio asmens naudai- 20; jų baudžiamoji atsakomybė - 20; jų likvidavimas - 43, 53; jų turto konfiskavimas - 67, 72; jų veiklos apribojimas - 43, 52; žr. Ugdymas.

Kalėjimai: laisvės atėmimo bausmės atlikimas juose - 50; laisvės atėmimo iki gy-vos galvos bausmės atlikimas juose-51.

Kaltė: bausmės skyrimas atsižvelgiant į ją- 54; jos formos - 14; žr. Baudžiamoji atsakomybė.

Kaltės pripažinimas: žr. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltininkas: apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas atsižvelgiant į jo asmenybę -27; atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis ir nukentėjęs asmuo su-sitaiko - 38; atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą- 40; atsižvelgimas į jo teistumą sprendžiant klausimus dėl bausmės skyrimo, atleidi-mo nuo bausmės ir kitus klausimus - 97; bausmės atlikimo vietos parinkimas at-sižvelgiant į jo asmenybę - 50; bausmės skyrimas atsižvelgiant į jo asmenybę -54; bausmės skyrimas jam už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką — 57; jo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės - 59, 61; nusikalstamos veikos padarymas darbinės ar profesinės veiklos srityje, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas —45; pas jį esančio konfiskuotino turto konfiskavimas - 72; pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką- 22; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas jam - 62.

538 539

Kankinimas BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Laisvės

Kankinimas: senaties netaikymas už tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų kankinimą - 95; tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų, baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia už šį nusikaltimą- 3; veikos padarymas kankinant nukentėjusi asmenį kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Kardomasis kalinimas (suėmimas): jo įskaitymas į paskirtą bausmę - 66.

Karo ataka: žr. Draudžiama karo ataka.

Karo belaisviai: jų prievartinis panaudojimas priešo ginkluotosiose pajėgose, bau-džiamojo įstatymo grįžtamoji galia už šį nusikaltimą - 3; jų prievartinis panau-dojimas priešo ginkluotosiose pajėgose, senaties netaikymas už šį nusikaltimą -95.

Karo nusikaltimai: baudžiamosios atsakomybės už juos numatymas tarptautinėse sutartyse - 7.

Karo priemonės: žr. Uždraustos karo priemonės.

Kategorija: žr. Nusikalstama veika.

Keliai, kelių įrenginiai: jų sugadinimas- 13.

Kelios nusikalstamos veikos (nusikaltimai): bausmės dydis už jas - 42; bausmės skyrimas už jas - 63; žr. Bendrininkavimas.

Kelių transporto priemonės: teisės vairuoti jas uždraudimas - 68.

Kita valstybė: Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikalstamą veiką jos terito-rijoje, jo išdavimas - 9.

Kliūčių šalinimas: žr. Padėjėjas.

Kolonijos: laisvės atėmimo bausmės atlikimas jose - 50.

Komercinė veikla: jos nutraukimas juridinio asmens likvidavimo atveju - 53.

Kontroliuojančios institucijos: auklėjamojo poveikio priemonių, bausmių, draudi-mų ir įpareigojimų vykdymą- 75, 77, 86, 87, 89, 92, 94.

Koordinavimas: organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo - 24.

Kurstymas: padaryti nusikalstamą veiką veikiant juridinio asmens naudai arba inte-resais - 20.

Kurstytojas: jo savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką, jo atsako-mybės klausimas - 23; sąvoka - 24.

Labai sunki turtinė padėtis: kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59.

Labai sunkus nusikaltimas: apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už šį nusikaltimą- 95; asmenys, turintys teistumą už šį nusikaltimą- 97; asmens at-sakomybė už rengimąsi padaryti labai sunkų nusikaltimą- 21; asmens, kuriam

taikomi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba šios bausmės pakeitimas švelnesne bausme už jį- 94; asmens, prieš jo valią nugirdyto ar apsvaiginto, atsakomybė už jo padarymą- 19; asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu už jo padarymą- 27; atvejis, kai asmuo gali būti lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pakeista švelnesne bausme už jį- 77; bendrininkavimo formos darant jį - 25; ribotai pakaltinamo asmens atsakomybė, padarius jį - 18; sąvoka -11; terminuoto laisvės atėmimo skyrimas nepilnamečiui už j į - 91; turto, kuris galėjo būti panaudotas darant labai sunkų nusikaltimą, konfiskavimas - 72.

Laidavimas: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jį - 40.

Laiduotojas: asmenys, galintys būti juo - 40. Laikas: žr. Bausmės laikas.

Galiojimo laikas. Senatis. Teistumas. Laisvės (-ių) varžymas:

atsižvelgiant į teistumą- 97.

Laisvės apribojimas: 48; bausmės rūšis - 42; jo pakeitimas kitomis bausmėmis -65; jo skyrimo nepilnamečiui ypatumai - 90.

Laisvės atėmimas: bausmės rūšis - 42; jo pakeitimas kitomis bausmėmis - 65; jo skyrimas už kelias nusikalstamas veikas - 63; jo skyrimo ypatumai, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika - 64; jo skyrimo nepilnamečiui ypatumai — 90, 91; kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę - 66; laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta - 50; laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme - 77, 94; laisvės atėmimo bausmės . senaties terminai - 96; laisvės atėmimo bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą - 55; laisvės atėmimo bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių - 61; laisvės atėmimo bausmės skyrimas nepilnamečiams - 80, 90, 91; laisvės atėmimo bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą -56; laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimo padarymą- 11; lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme - 77, 94; priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko įskaitymas į laisvės atėmimo laiką diena už dieną- 76; senaties terminai laisvės atėmimo bausmės vykdymui - 96; šios bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui - 92; teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės taikymas visą laisvės atėmimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo - 45; terminuotas laisvės atėmimas - 50; žr. Bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Laisvės atėmimas iki gyvos galvos: 51; bausmės rūšis - 42; lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme netaikymas asmeniui, nuteistam šia bausme - 77; šios baus-mės atlikimas kalėjime, terminas po kurio nuteistieji gali būti perkelti į pataisos namus - 51; šios bausmės skyrimo atvejai -51.

540 541

Laivas BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Motina

Laivas: baudžiamojo įstatymo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas laivuose - 4; jo užgrobimas - 7.

Lankymosi tam tikrose vietose uždraudimas: asmenims, nuteistiems laisvės apri-bojimo bausme - 48; nepilnamečiui, kaip elgesio apribojimas — 87.

Legalizavimas: žr. Pinigai. Turtas.

Lengvinančios aplinkybės: žr. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Lietuvos Respublika: baudžiamojo įstatymo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas jos teritorijoje — 4; Lietuvos Respublikos piliečio ar užsie-niečio neišdavimas atitinkamai valstybei už nusikalstamą veiką, padarytą jos ter-itorijoje - 9.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas: asmenų, kuriems pagal LR įstaty-mus yra suteiktas prieglobstis, už nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo perse-kiojami užsienyje, nebaudžiamumas pagal jį - 9; jo galiojimas asmenims, pada-riusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar or-laiviuose su Lietuvos vėliava ar ženklais - 4; teismo neatsižvelgimas į užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos įstatymai atsakomybės nenumato, pripažįstant asmenį pavojingu recidyvistu - 27; žr. Baudžiamasis įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas: atsakomybė pagal jį už tarptautinė-se sutartyse numatytus nusikaltimus - 7; jo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje - 4; jo galiojimas asmenims už užsienyje padarytus nusikaltimus - 5, 8; jo paskirtis - 1.

Lietuvos Respublikos įstatymai: asmenų, kuriems suteiktas prieglobstis, neišdavi-mas užsienio valstybei ir nebaudžiamumas pagal juos - 9; auklėjamojo poveikio ar kitų priemonių nustatymas juose - 13; bausmės už užsienyje padarytus nusi-kaltimus skyrimo pagal juos atvejis - 8; teistų piliečių teisių ir laisvių, kurių ap-ribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai, suvaržymas - 97.

Lietuvos Respublikos pilietis: jo baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus - 5; jo išdavimas užsienio valstybei arba perdavimas Tarptautiniam baudžiamajam teismui - 9.

Lietuvos Respublikos pilietis: žr. Asmens (ne-) perdavimas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas: malonės suteikimas nuteistajam - 79.

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys: asmenų, kurie naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamosios atsakomybės klausimo spren-dimas vadovaujantis jomis - 4; Lietuvos Respublikos piliečio (užsieniečio) išda-vimas remiantis jomis - 9.

Lietuvos Respublikos teritorija: žr. Lietuvos Respublika.

Lietuvos valstybė: užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus jai — 6.

Lietuvos valstybės teritorija: žr. Lietuvos Respublika.

Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą: 77; asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų -94.

Likvidavimas: žr. Juridiniai asmenys.

Maksimalus bausmės dydis: 8, 61, 63, 64.

Malonė, malonės tvarka: 9, 79.

Materialią vertę turintys daiktai: jų konfiskavimas - 72.

Mažametis: draudžiamas mokslinis eksperimentas su juo - 35; veikos padarymas mažamečiui kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Mažametis vaikas: švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas asme-nims, išlaikantiems j į - 62.

Mažareikšmiškumas: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo - 37.

Mažesnė bausmė: jos paskyrimo sąlygos - 62.

Medicininis stebėjimas: jo nustatymas asmeniui, kuriam nebūtina taikyti priver-čiamąsias medicinos priemones arba jų taikymas panaikintas — 98.

Medžiojimas: teisės medžioti uždraudimas - 68.

Minimali bauda: 47.

Minimali bausmė: skiriant laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui — 91.

Minimalus bausmės dydis: 61.

Minimalus gyvenimo lygis (MGL): 47.

Mirties bausmė: žr. Ekstradicija.

Modelis: nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelis, teisėtas veikimas pagal jį-32.

Mokymasis: kaip teismo įpareigojimas - 48, 75, 87, 94.

Mokslinis eksperimentas: 35; veika, padaryta pažeidus jo teisėtumo sąlygas - 59, 62.

Mokslo tęsimas: teismo įpareigojimas asmeniui atidedant bausmės vykdymą- 75; teismo įpareigojimas nepilnamečiui apribojant jo elgesį-87.

Moters vaisius: ir. Mokslinis eksperimentas.

Motina: jos atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme - 77.

542 543

Motyvai BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Nesunkus

Motyvai: nusikalstamos veikos, atsižvelgimas įjuos skiriant bausmę - 54, 81.

Motociklai: teismo draudimas nepilnamečiui vairuoti jį, kaip elgesio apribojimas -87.

Motorinė transporto priemonė: teismo draudimas nepilnamečiui vairuoti ją, kaip elgesio apribojimas - 87.

Nacionalinės vertybės: jų grobstymas, senaties netaikymas už šį nusikaltimą- 95.

Narkomanija: teismo įpareigojimai gydytis nuo jos-48, 75, 87.

Narkotinės ar psichotropinės medžiagos: amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus už šių medžiagų vagystę, prievartavimą ar kitokį ne-teisėtą užvaldymą - 13; asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo jų - 19; baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numa-tytus nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis - 7; veikos padarymas apsvaigus nuo jų kaip atsakomybę sunki-nanti aplinkybė - 60.

Neatleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės: įstatymo nežinojimas nuo bau-džiamosios atsakomybės neatleidžia - 2; už nusikalstamą veiką, padarytą ap-svaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų- 19.

Neatlygintinas atidirbimas, išdirbimas, darbas: iki 200 valandų per teismo nusta-tytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką - 48; viešųjų darbų - 46.

Neatlikta bausmė: bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusi-kalstama veika - 64; jos tolesnis vykdymas už paskirtų įpareigojimų arba drau-dimų pažeidinėjimą- 94; neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme - 77.

Neatsargumas: asmens pripažinimas kaltu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą dėl neatsargumo - 14.

Neatsargus baudžiamasis nusižengimas: 16.

Neatsargus nusikaltimas: 11; apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už jį — 95; asmens, prieš jo valią nugirdyto ar apsvaiginto, atleidimas nuo baudžiamo-sios atsakomybės už šį nusikaltimą- 19; asmens, pripažinto ribotai pakaltinamu, atsakomybė už jo padarymą- 18; atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už j į - 38, 39, 40; baudos dydžio nustatymas už šį nusikaltimą- 47; lygtinis atlei-dimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme už j į - 77; neatsargus nusikaltimas - 16; nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už jį - 93, 94; paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui nuteistam, už j į - 92; teis-tumas už jį-97.

Neįgalių asmenų išlaikymas: žr. Švelnesnė, negu [statymo numatyta, bausmė.

Neišdavimas: ir. Ekstradicija.

Nelaimė: veikos padarymas pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai: kaip auklėjamojo poveikio priemonė nepilnamečiams - 82, 85.

Nemokami darbai: baudžiamojo poveikio priemonė, skiriama pilnamečiui asme-niui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės arba atleistam nuo bausmės -67; jų pakeitimas kita baudžiamojo poveikio priemone - 74; sveikatos priežiū-ros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei or-ganizacijose-70.

Nepakaltinamumas: 17; nusikalstamos veikos padarymas pasitelkus nepakaltina-mus asmenis - 24; priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas asmenims, teis-mo pripažintiems nepakaltinamais - 98.

Nepilnamečiai: atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo skyri-mas jiems - 67; auklėjamojo poveikio priemonės jiems - 82; auklėjamojo po-veikio priemonių nevykdymo pasekmės - 89; baudžiamosios atsakomybės ypa-tumų paskirtis - 80; bausmės skyrimo jiems ypatumai - 91; bausmės vykdymo atidėjimas jiems - 92; bausmių ypatumai jiems - 90; galimų teisinių pasekmių išaiškinimas, jeigu nepilnametis padarytų naujų nusikalstamų veikų po įspėjimo paskyrimo - 83; įspėjimo skyrimas jam - 83; jų atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą - 88; jų atidavimas tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asme-nims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti - 86; jų atleidimas nuo bau-džiamosios atsakomybės — 93; jų elgesio apribojimas - 87; jų elgesys po nusi-kalstamos veikos padarymo, atsižvelgimas į jį skiriant nepilnamečiui bausmę -91; lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės jiems pakeitimas švelnesne bausme - 94; nemokamų auklė-jamojo pobūdžio darbų skyrimas jiems - 85; turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas - 84; bausmės skyrimas jam už dviejų ar daugiau baudžiamųjų nu-sižengimų padarymą— 82.

Nepilnamečiai vaikai: tėvo (motinos), turinčio jų, atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme - 77.

Nerūpestingumas: nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, padarytas dėl nusi-kalstamo nerūpestingumo - 16.

Nesunkus nusikaltimas: 11; apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už jį — 95; asmens, prieš jo valią nugirdyto ar apsvaiginto, atleidimas nuo baudžiamo-sios atsakomybės už šį nusikaltimą - 19; atleidimas nuo baudžiamosios atsako-mybės už jį - 38; atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už jį pagal laida-vimą- 40; bauda už jo padarymą - 47; bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam užjį- 55; bausmės vykdymo atidėjimas už jį- 75; lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo baus-mės dalies pakeitimas švelnesne bausme užjį - 77; nepilnamečio atleidimas nuo

544 545

Nesunkus BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Nusikalstamas

baudžiamosios atsakomybės už jį — 93, 94; ribotai pakaltinamo asmens atsako-mybė už j į - 18; teistumas už j į - 97.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas: asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, jį sulaikant - 29.

Neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai: veikos padarymas dėl didelio susijaudi-nimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59.

Netiesioginė tyčia: 15.

Netikri pinigai: jų pagaminimas, laikymas arba realizavimas - 7.

Netikri vertybiniai popieriai: jų pagaminimas, laikymas arba realizavimas - 7.

Netinkamas objektas: kėsinimasis į jį — 22.

Netinkamos priemonės: jų naudojimas pradedant daryti nusikalstamą veiką- 22.

Nevalstybinės įstaigos, organizacijos: nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, skirtų nepilnamečiui, atlikimas jose - 85; teisių būti išrinktam ar paskirtam į jų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas - 44; teismo įpareigojimas neatlygin-tinai išdirbti jose nustatytą laiką - 48; teismo įpareigojimas nepilnamečiui daly-vauti jų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse - 87; teismo skirtų nemokamų darbų atlikimas jose - 70.

Nežmoniškas elgesys: su saugomais asmenimis, baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia už šį nusikaltimą- 3; su saugomais asmenimis, senaties netaikymas už šį nusikaltimą-95.

Nėščia moteris: arešto neskyrimas jai - 49; draudimas atlikti mokslinį eksperimentą su ja - 35; jos atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatlik-tos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme - 77; veikos padarymas jai kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Nubaudimas: bausmės paskirtis — 41; neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę — 74.

Nugirdymas: asmens, nugirdyto prieš jo valią, atsakomybė už nusikalstamos veikos padarymą- 19; veikos padarymas asmens, nugirdyto prieš jo valią, kaip atsa-komybę lengvinanti aplinkybė - 59.

Nukentėjęs asmuo: jo susitaikymas su kaltininku - 38.

Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas: 67, 71.

Nuodingosios medžiagos: baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse nu-matytus nusikaltimus, susijusius su disponavimu nuodingomis medžiagomis — 7.

Nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys: jų baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus - 5.

Nuolatinė gyvenamoji vieta: jos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių bau-džiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei -6 .

Nuosavybės gynimas: nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančios veikos padarymas ginant nuosavybę - 28.

Nuosprendis: apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo pasekmės - 97; apkaltina-mojo nuosprendžio vykdymo senaties termino skaičiavimas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios - 96; asmens pripažini-mas pavojingu recidyvistu priimant apkaltinamąjį nuosprendį - 27; asmens su-sirgimo sunkia nepagydoma liga iki jo priėmimo ar po jo priėmimo pasekmės -76; bausmės skyrimas teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižen-gimą padariusiam asmeniui - 41; jo paskelbimas per visuomenės informavimo priemonę - 43; jo priėmimo senatis - 95; jo vykdymo senatis - 96; kito nusikal -timo ar baudžiamojo nusižengimo padarymas iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo - 63; Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio neišdavimas atitin-kamai valstybei, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar vykdymo senaties terminas - 9; pridėjimas prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės vi-sos neatliktos bausmės dalies, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalsta-ma veika - 64; užsienio valstybės teismo - 8.

Nuoširdus gailėjimasis: prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59, 61, 62.

Nusikalstama veika: apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis užjos padary-mą- 95; asmens atsakomybė už ją, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkoti-nių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų - 19; asmens, kuriam jos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, lygtinis atleidimas nuo lais-vės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės jam pakeiti-mas švelnesne — 94; asmens, padariusio ją, sulaikymas - 29; atleidimas nuo bau-džiamosios atsakomybės, kai ji prarado pavojingumą- 36; baudžiamojo įstaty -mo galiojimas asmenims, padariusiems jas Lietuvos valstybės teritorijoje - 4; bausmės skyrimas jos bendrininkams - 58; bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika - 64; bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas - 63; bausmės skyrimas už rengimąsi ir pasikėsinimą pada-ryti ją- 57; jos padarymo laikas - 3; jų rūšys - 10; pasikėsinimas padaryti ją — 22; savanoriškas atsisakymas pabaigti ją - 23; turto, kuris buvo jos rezultatas, konfiskavimas - 72.

Nusikalstamą veiką imituojantis modelis: asmens atsakomybė veikiant pagal nu-sikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį - 32.

Nusikalstamas būdas: įgyto turto, pinigų legalizavimas - 7; įgytų daiktų paslėpi-mas, sunaikinimas ar sugadinimas - 24.

Nusikalstamas nerūpestingumas: 16.

Nusikalstamas pasitikėjimas: 16.

546 547

Nusikalstamas BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Pasikėsinimas

Nusikalstamas susivienijimas: asmens, dalyvavusio jo veikloje vykdant teisėsau-gos institucijos teisėtą užduotį atsakomybė - 32; bendrininkavimo forma — 25; jo dalyvių atsakomybė - 26; jo organizatorius - 24; padėjimas atskleisti jo narių padarytas nusikalstamas veikas - 39'.

Nusikalstamumas: 3.

Nusikaltėlio paslėpimas: 24.

Nusikaltimas: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo mažareikšmišku-mo - 37; baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikal-timus - 7; baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus - 8; jo įrankių, priemonių konfiskavimas - 72; jo įrankių, priemonių suieškojimas ar pritaikymas rengiantis padaryti nusikaltimą -21; Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų baudžiamoji atsakomybė už užsie-nyje padarytus nusikaltimus - 5; nusikalstamos veikos rūšis - 10; rengimasis padaryti jį - 21; sąvoka - 11; užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus - 6; žr. Apysunkis nusikaltimas. Labai sunkus nusikalti-mas. Neatsargus nusikaltimas. Nesunkus nusikaltimas. Nusikalstama veika. Sun-kus nusikaltimas. Tyčinis nusikaltimas.

Nusikaltimo padarymo vieta: 7, 8. Nusikaltimo

sudėties požymis: 59, 60. Nusikaltimų recidyvas: 27.

Nusižengimas: 28; ir. Baudžiamasis nusižengimas.

Nuteistasis: apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis - 96; atsižvelgimas į jo asmenybę sprendžiant atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą- 76; baudžia-mojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės - 74; bausmės skyrimas jam, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika - 64; jo atleidimas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malonės prašymą - 79; jo sutikimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais -47; jo sutikimas dėl viešųjų darbų vykdymo - 46; jo sutikimas vykdyti teismo įpareigojimus gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar vene-rinės ligos - 48; laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose - 50; momentas, nuo kurio jis laikomas turinčiu teistu-mą - 97; nepilnametis, vienos ar kelių auklėjamojo poveikio priemonių pasky-rimas jam atidedant bausmės vykdymą- 92; vieno ar kelių įpareigojimų pasky-rimas jam atidedant bausmės vykdymą- 75; vieno ar kelių įpareigojimų pasky-rimas jam lygtinai atleidžiant nuo bausmės prieš terminą- 77.

Nužudymas: asmens, kuriam iki šio nusikaltimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsakomybė - 13; ne didesnės kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusi-kaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės skyrimas už jį — 61; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas už jį-62; tiesiogine tyčia, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo - būti-nosios ginties ribų peržengimas - 28.

Okupacija: baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia už okupuotos valstybės civilių trėmimą - 3; senaties netaikymas už okupuotos valstybės civilių trėmimą ar okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimą- 95.

Operatyvinės veiklos subjektai: teisėsaugos institucijos - 32.

Organizacija: žr. Antikonstitucinė grupė ar organizacija. Kita valstybė. Tarptautinė viešoji organizacija. Užsienio valstybė.

Organizatorius: jo baudžiamoji atsakomybė - 26; jo savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką, jo atsakomybės klausimas - 23; nusikalstamos vei-kos bendrininkas - 24; organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, atlei-dimo nuo baudžiamosios atsakomybės netaikymas jam - 39'.

Organizuota grupė: asmens, dalyvavusio jos veikloje vykdant teisėsaugos instituci-jos teisėtą užduotį, atsakomybė - 32; bendrininkavimo forma - 25; griežtesnės bausmės skyrimas jos nariams - 58; padėjimas atskleisti jos narių padarytas nu-sikalstamas veikas - 39'; veikos padarymas jos kaip atsakomybę sunkinanti ap-linkybė - 60.

Orlaivis: baudžiamojo įstatymo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais - 4; jo užgrobimas - 7.

Oro transporto priemonės: uždraudimas vairuoti jas - 68.

Padalinys: juridinio asmens, jo uždarymas apribojant juridinio asmens veiklą- 52; juridinio asmens, jo uždarymas likviduojant juridinį asmenį - 53.

Padėjėjas: jo baudžiamoji atsakomybė - 26; jo savanoriškas atsisakymas dalyvauti nusikalstamoje veikoje, jo atsakomybės klausimas - 23; nusikalstamos veikos bendrininkas - 24.

Padėjimas: atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių pada-rytas nusikalstamas veikas - 39'; daryti nusikalstamą veiką- 24; išaiškinti bau-džiamojo įstatymo numatytą veiką kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59, 61,62.

Pagalba: jos suteikimas nukentėjusiam asmeniui kaip atsakomybę lengvinanti ap-linkybė - 59.

Palenkimas daryti nusikalstamą veiką: 24.

Pareigos: atvejai, kai pareigos nevykdymas nepateisinamas būtinojo reikalingumo nuostatomis -31; profesinių pareigų vykdymas - 30.

Parengimas: nusikalstamos veikos - 24.

Pasikėsinimas: bausmės skyrimas už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką — 57; padaryti nusikalstamą veiką- 22; padaryti nusikalstamą veiką bendrininkau-

548 549

Pasipriešinimas BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Pirmas

jant - 26; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas už pasikėsi -nimą padaryti nusikalstamą veiką - 62.

Pasipriešinimas: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pasipriešinimo atrėmimas -29.

Pasiskirstymas: vaidmenų ar užduočių nusikalstamame susivienijime — 25.

Pasislėpimas: nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eigos sustojimas - 95.

Pasitelkimas: bendrininkų, rengiantis padaryti nusikaltimą - 21; nepakaltinamų asmenų arba nesulaukusių tam tikro nustatyto amžiaus asmenų nusikalstamos veikos padarymui - 24.

Pasitikėjimas: nusikalstamas pasitikėjimas- 16; teismo pasitikėjimo verti asmenys kaip laiduotojai-40.

Paskatos: veikos padarymas dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Paskirta bausmė: žr. Bausmės vykdymo atidėjimas. Juridiniai asmenys.

Paskirtis: baudžiamojo poveikio priemonių - 67; bausmės - 41; Lietuvos Respubli-kos baudžiamojo kodekso - 1; nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypa-tumų - 80.

Paslėpimas: nusikaltėlio - 24; žr. Turtas.

Pastovūs tarpusavio ryšiai: tarp nusikalstamo susivienijimo asmenų- 25.

Pasveikimas: asmens, kuriam po nusikalstamos veikos buvo sutrikusi psichika, siuntimas toliau atlikti bausmę - 76; priverčiamųjų medicinos priemonių taiky-mas, kol asmuo pasveiksta - 98.

Pataisos namai: laisvės atėmimo bausmės atlikimas juose - 50; nuteistųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme perkėlimas įjuos-51.

Patarimai: duodami patarėjo darant nusikalstamą veiką-24.

Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika: 34.

Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn: turto konfiskavimo pagrindai neatsi-žvelgiant į tai, ar asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn - 72.

Pavojinga situacija: jos sudarymas dėl neatsargumo, asmens galimybė pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis šioje situacijoje - 31.

Pavojinga veika: baudžiamasis nusižengimas - 12; nusikaltimas - 11; padaryta asmens, kuriam nebuvo suėję keturiolika metų - 13; padaryta nepakaltinamo asmens- 17.

Pavojingas būdas: veikos padarymas visuotinai pavojingu būdu, atsakomybę sun-kinanti aplinkybė - 60.

Pavojingas pobūdis: asmens, kuris negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalsta-mos veikos pobūdžio, pripažinimas ribotai pakaltinamu - 18; asmens, prieš jo valią nugirdyto ar apsvaiginto ir dėl to ne visiškai sugebėjusio suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės -19; nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymas tiesiogine tyčia suvo-kiant pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį - 15.

Pavojingas recidyvistas: atsižvelgimas į teistumą pripažįstant asmenį juo - 97; bausmės skyrimas jam už tyčinio nusikaltimo padarymą - 56; jo neatleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis ir nukentėjęs asmuo susitaiko - 38; lyg-tinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme netaikymas jam - 77; pagrindai asmenį pri-pažinti juo-27.

Pavojingumas: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikals-tama veika prarado pavojingumą- 36.

Perduotas turtas: žr. Turtas.

Persekiojimas: asmens už politinio pobūdžio nusikaltimą, jo neišdavimas atitinka-mai užsienio valstybei - 9.

Peržengimas ribų: būtinosios ginties - 28, 59, 62; vykdant teisėsaugos institucijos užduotį-32.

Pėdsakai: nusikaltimo, jų slėpimas - 24.

Piktnaudžiavimas: viešosiomis teisėmis - 44.

Piliečiai: žr. Lietuvos Respublikos pilietis. Užsienietis.

Piliečio teisės ir laisvės: jų gynyba baudžiamosios teisės priemonėmis - 1; jų var-žymas atsižvelgiant į teistumą- 97.

Pilietybė: baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikalti-mus neatsižvelgiant įją- 7.

Pilnametis asmuo: atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, baudžia-mojo poveikio priemonių skyrimas jam - 67.

Pinigai: atlyginimas arba pašalinimas padarytos turtinės žalos jais - 93; įgyti nusi-kalstamu būdu, jų legalizavimas - 7; jų konfiskavimas - 72; netikri, jų pagami-nimas, laikymas arba realizavimas - 7.

Piniginė bausmė: 47.

Pirmas kartas: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką- 39; atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pa-gal laidavimą, kai asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką - 40; bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusi-

550 551

Pirminė BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Rengimasis

kaitimą - 55; nepilnamečio, pirmą kartą padariusio neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės - 93.

Pirminė psichikos sveikatos priežiūra: 98.

Plėšimas: asmens, kuriam iki šio nusikaltimo padarymo buvo suėję keturiolika me-tų, atsakomybė- 13.

Poilsio dienos: arešto atlikimas poilsio dienomis - 49.

Policija: teisėsaugos institucija - 32.

Politinio pobūdžio nusikaltimas: Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio neišdavimas atitinkamai valstybei, jei asmuo persekiojamas už šį nusikaltimą-9.

Potvarkis: asmens atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą už veiką, kurią jis padarė vykdydamas potvarkį - 33.

Poveikio priemonės: ir. Auklėjamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės. Drausminio poveikio priemonės.

Pranešimas: apie padarytą nusikalstamą veiką - 62; bendrininkams ar teisėsaugos institucijoms apie atsisakymą dalyvauti nusikalstamoje veikoje - 23.

Prašymas: malonės - 79; nuteistojo dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo - 97; paskirti baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus - 48; tėvų ar globėjų, kad nepilnametis atliktų visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą- 87; veikos padarymas nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu, atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59; vieną baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti kita -74.

Prekyba: žmonėmis - 7.

Priešo ginkluotosios pajėgos: baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia už civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimąjose — 3; civilių ar karo belaisvių prievar-tinis panaudojimas jose, senaties netaikymas už šį nusikaltimą— 95.

Prievartavimas: narkotinių ar psichotropinių medžiagų - 13; seksualinis - 13; turto -13.

Priežiūra: ir. Nepilnamečiai. Ugdymas.

Prisipažinimas: kaltininko, padariusio baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jo pasekmės-38, 59, 61,62, 95.

Priverčiamosios medicinos priemonės: 98; jų nustatymas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse - 1; jų skyrimas tik pagal įstatymą - 2, 3; jų taikymas asmeniui atleidimo nuo bausmės dėl ligos atveju - 76; jų taikymas asmeniui, teismo pripažintam nepakaltinamu - 17; jų taikymas asmeniui, teismo pripažin-tam ribotai pakaltinamu - 18.

Priverstinis paėmimas: turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asme-nis, valstybės nuosavybėn - 72.

Profesija: asmens negalėjimas pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingu-mo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos privalo veikti didesnio pavojaus sąlygo-mis -31.

Profesinė rizika: 34.

Profesinė veikla: jos nutraukimas juridinio asmens likvidavimo atveju - 53; nusi-kalstamos veikos padarymas profesinės veiklos srityje - 45.

Profesinės pareigos: jų vykdymas - 30; jų vykdymas pažeidžiant teisėtumo sąlygas - 59, 62.

Prokuratūros įstaiga: teisėsaugos institucija-32.

Provokuojantis elgesys: nukentėjusiojo — 59.

Psichiką veikiančios medžiagos: asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, pada-rytą apsvaigus nuo jų - 19; veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo jų, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Psichikos sutrikimas: atleidimas nuo bausmės ar jos atlikimo dėl psichikos sutri-kimo - 76; dėl kurio asmuo negalėjo suvokti veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, darydamas uždraustą veiką- 17, 18; draudimas atlikti mokslinį eksperimentą su sutrikusios psichikos asmeniu - 35; priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika- 98.

Psichikos sveikatos priežiūros įstaiga: asmens stebėjimas ir gydymas joje, priver-čiamoji medicinos priemonė - 98.

Psichinė prievarta: veikos padarymas dėl jos, atsakomybę lengvinanti aplinkybė -59.

Psichotropinės medžiagos: ir. Narkotinės ar psichotropinis medžiagos.

Radioaktyviosios medžiagos: baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą elgesį su jomis -7 .

Realus bausmės atlikimas: ir. Bausmės vykdymo atidėjimas. Teistumas.

Recidyvas, recidyvistas: asmens pripažinimus juo - 97; atleidimo nuo baudžiamo-sios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, negalimumas -38; bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą- 56; jo lyg-tinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme - 77; nusikaltimų - 27.

Rengimasis: padaryti nusikalstamą veiką, bausmės skyrimas už jį - 57; padaryti nusikaltimą-21.

552 553

Renkamos

BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Suėmimas

Renkamos pareigos: teisės būti išrinktam atėmimas - 44.

Respublikos Prezidentas: malonės prašymo patenkinimas - 79.

Ribotas pakaltinamumas: 18; nepilnamečio, pripažinto ribotai pakaltinamu, atlei-dimas nuo baudžiamosios atsakomybės - 93; priverčiamųjų medicinos priemo-nių taikymas asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais - 98; veikos padarymas ribotai pakaltinamo asmens, atsakomybę lengvinanti aplinkybė- 59.

Rizika: gamybinė ar ūkinė, veikos padarymas pažeidžiant jos teisėtumo sąlygas -59, 62; pateisinama profesinė ar ūkinė rizika - 34.

Rizikingas nukentėjusio asmens elgesys: 59.

Rūpyba, rūpybos įstaiga: ir. Globa ir rūpyba. Globos ar rūpybos įstaiga.

Rūpinimasis: žr. Ugdymas.

Saugomi asmenys: tarptautinės humanitarinės teisės, šių asmenų žudymas, žaloji-mas, kankinimas - 3, 95.

Saugomi objektai: jų naikinimas - 95.

Savaeigė mašina: teismo uždraudimas nepilnamečiui vairuoti ją- 87.

Savanaudiškos paskatos: kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Savanoriškas atsisakymas: nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikals-tamą veiką-59; pabaigti nusikalstamą veiką-23.

Savanoriškas atvykimas ir pranešimas: apie padarytą nusikalstamą veiką- 62.

Savarankiška poveikio priemonė: atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą - 88; atidavimas tėvams ar kitiems asmenims ugdyti ir prižiūrėti - 86; įspėjimas, ski-riama nepilnamečiui - 83; nepilnamečio elgesio apribojimas - 87.

Savivaldybė: neatsako pagal šį kodeksą- 20.

Savivaldybės institucija: neatsako pagal šį kodeksą - 20; teisės būti išrinktam ar paskirtam įjos renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas - 44.

Savivaldybės įstaiga: žr. Savivaldybės institucija.

Savivaldybių įmonės: teisės būti išrinktam ar paskirtam į jų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas - 44.

Savivaldybių vykdomosios institucijos: darbo nuteistajam parinkimas - 46.

Savo veiksmų esmės nesuvokimas, nevaldymas: 76, 98. Seimas: amnestijos

aktas - 78.

Seksualinis prievartavimas: amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuo-sius įstatymus už šį nusikaltimą- 13.

Senatis, senaties terminas: apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir vykdymo senatis - 9, 95, 96; bausmės neskyrimo dėl senaties, jeigu tai numatyta užsienio valstybės teisiniais pagrindais, pasekmės - 8.

Senatvė: nusikalstamos veikos padarymas asmeniui, kuris dėl senatvės buvo bejė-giškos būklės, atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Skiriamos pareigos: teisės būti paskirtam atėmimas - 44.

Skirtingos nusikalstamų veikų rūšys: 63.

Socialinė branda: atsižvelgimas į ją skiriant nepilnamečiui bausmę - 91.

Speciali auklėjimo įstaiga: žr. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.

Specialybės įgijimas: teismo paskirtas įpareigojimas nuteistajam- 75.

Specialios teisės: uždraudimas naudotis jomis - 42, 67, 68.

Specialistas: jo paaiškinimai ar išvados dėl asmens socialinės brandos - 81.

Specializuota psichikos sveikatos priežiūros įstaiga: 98.

Sprendimas: atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jo panaikinimas, padarius naują tyčinį nusikaltimą- 38; atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal lai-davimą, jo panaikinimas, padarius naują tyčinį nusikaltimą - 40; panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, jeigu nuteistasis nepilnametis toliau nevykdo teis-mo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar daro teisės pažeidimus - 92; pa-naikinti bausmės vykdymo atidėjimą, jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus - 75; panaikinti lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą, jeigu įspėtas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų ir daro teisės pažeidimus - 77, 94.

Sprogstamosios medžiagos: asmens, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusi-žengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsakomybė už jų pagrobimą-13; jų panaudojimas darant nusikalstamą veiką kaip atsakomybę sunkinanti ap-linkybė - 60.

Stacionari platforma: kontinentiniame šelfe, jos užgrobimas - 7.

Stacionarinis stebėjimas: kaip priverčiamoji medicinos priemonė — 98.

Stebėjimas: ir Priverčiamosios medicinos priemonės.

Stipriai veikiančios medžiagos: baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus, susijusius su disponavimu jomis- 7.

Su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė: žr. Bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Subendrinta bausmė: 42, 63, 64, 65.

Suėmimas: žr. Kardomasis kalinimas (suėmimas).

554 555

Sugebėjimas BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Teisės

Sugebėjimas suvokti: pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį apsvaigus nuo alko-holio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų - 19.

Suieškojimas: priemonių ir įrankių nusikaltimui padaryti -21.

Sulaikymas: asmens, padariusio nusikalstamą veiką - 29; senaties eigos atsinauji-nimas nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas - 95, 96: veikos padarymas pa-žeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo teisėtumo sąlygas -59, 62.

Sunkesnių padarinių išvengimas: kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59.

Sunki nepagydoma liga: atleidimas nuo bausmės dėl jos - 76; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas, jei kaltininkas išlaiko sergančius sunkia liga asmenis - 62.

Sunkinančios aplinkybės: žr. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Sunkus nusikaltimas: apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už jo padary-mą- 95; asmens atsakomybė už rengimąsi padaryti j į - 21; asmens, prieš jo va-lią nugirdyto ar apsvaiginto, atsakomybė už jo padarymą- 19; asmens pripaži-nimo pavojingu recidyvistu už jo padarymą atvejai - 27; asmens, pripažinto ri-botai pakaltinamu, atsakomybė už jo padarymą - 18; baudos dydžio nustatymas už jį - 47; bendrininkavimas darant jį - 25; lygtinio atleidimo nuo laisvės atė -mimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakei-timo švelnesne bausme už jį pagrindai - 77, 94; sąvoka -11; teistumas už jo pa-darymą — 97; terminuoto laisvės atėmimo skyrimas nepilnamečiui už jo padary-mą- 91; turto, kuris gali būti panaudotas darant jį, konfiskavimas - 72.

Sunkus sveikatos sutrikdymas: asmens, kuriam iki šio nusikaltimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsakomybė - 13; būtinosios ginties ribų peržengimas — 28; nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, bandančiam išvengti sulaikymo -29.

Susijaudinimas: veikos padarymas dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai - 59, 62.

Susitaikymas: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nuken-tėjęs asmuo susitaiko - 38.

Susitarimas: žr. Bendrininkavimas.

Sustiprinto stebėjimo sąlygos: asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare - 98.

Sutaptis: ideali nusikalstamų veikų sutaptis, bausmių apėmimo taikymas esant jai -63.

Sutrikusios psichikos asmuo: draudimas atlikti mokslinį eksperimentą su juo -35.

Sutrumpinimas: žr. Teistumas.

Sveikatos būklė: atsižvelgimas į ją skiriant nepilnamečiui bausmę - 91.

Sveikatos priežiūros įstaiga: neatlygintinas darbas joje kaip teismo įpareigojimas nuteistajam - 48; nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų joje paskyrimas - 85; nemokamų darbų joje paskyrimas - 70; stacionarinio stebėjimo joje taikymas -98.

Sveikatos priežiūros organizacijos: žr. Sveikatos priežiūros įstaiga.

Sveikatos sutrikdymas: žr. Nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sunkus sveikatos su-trikdymas.

Šaudmenys: jų pagrobimas asmens, kuriam iki šio nusikaltimo padarymo buvo suėję keturiolika metų- 13.

Šaunamasis ginklas: asmens, kuriam iki jo pagrobimo buvo suėję keturiolika metų, atsakomybė - 13; jo panaudojimas darant nusikalstamą veiką kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė: jos skyrimas - 62.

Tarptautinė humanitarinė teisė: baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia už tarptau-tinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą- 3; jos normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimas, senaties netaikymas už šį nusikaltimą -95.

Tarptautinė teisė: asmenų, kurie pagal jos normas naudojasi imunitetu nuo bau-džiamosios jurisdikcijos, atsakomybės klausimo sprendimas - 4; jos draudžia-mas elgesys su žmonėmis - 3, 95.

Tarptautinė viešoji organizacija: neatsako pagal šį kodeksą- 20.

Tarptautinės sutartys: baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numaty-tus nusikaltimus — 7; baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas vado-vaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis - 4; Lietuvos Respub-likos piliečio ar užsieniečio (ne-) išdavimas remiantis ja - 9.

Tarptautinis baudžiamasis teismas: 9.

Teisė: į būtinąją gintį - 28.

Teisė būti išrinktam ar paskirtam į pareigas: žr. Viešųjų teisių atėmimas.

Teisės aktai: nustatantys įgaliojimus vykdant profesines pareigas, šių įgaliojimų (ne-) viršijimas-30.

Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas: 42, 45.

Teisės laikyti ir nešioti ginklą uždraudimas: 68. Teisės medžioti uždraudimas:

68.

556 557

leisis BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Tyčinis

Teisės pažeidimas: padarytas asmens, lygtinai atleisto nuo laisvės atėmimo baus-mės prieš terminą- 77; padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu - 75; padarytas nepilnamečio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu - 92.

Teisės vairuoti transporto priemonę uždraudimas: 68.

Teisės žvejoti uždraudimas: 68.

Teisėsaugos institucijos: jų užduoties vykdymas - 32; nusikalstamos veikos padė-jėjo pranešimas joms apie atsisakymą dalyvauti nusikalstamoje veikoje - 23.

Teisėsaugos institucijos užduotis: jos vykdymas - 32; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas pažeidus jos vykdymo teisėtumo sąlygas - 62; vei-kos padarymas vykdant ją kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - 59.

Teisėtas įsakymas, potvarkis, nurodymas: asmens atsakomybės klausimas įvyk-džius jį-33.

Teisinės pasekmės: žr. Baudžiamojo poveikio priemonės. įspėjimas. Nepilnamečiai.

Teisingumas, teisingumo principas: 41, 54.

Teismo nuosprendis: bausmės paskyrimas juo - 41; dėl asmens atleidimo nuo bausmės dėl ligos, kuria asmuo susirgo iki jo priėmimo ar po jo priėmimo - 76; juridiniam asmeniui, jo paskelbimas per visuomenės informavimo priemones -43; užsienio valstybės dėl išteisinimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomy-bės ar bausmės - 8; ir. Apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo nuožiūra: bausmės parinkimas - 42.

Teismo sprendimas: atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laida-vimą - 40; dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jo panaikinimo atve-jai - 38; dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių - 39; dėl įprastinės arešto atlikimo tvarkos pakeitimo - 49; dėl lais -vės atėmimo bausmės paskyrimo, jo motyvacija - 55; jo priėmimo metu galio-jantis baudžiamasis įstatymas - 3; panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę - 75; panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę - 92; pa-naikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir vykdyti neatliktą bausmės dalį- 77, 94.

Teismo uždraudimai, draudimai: apribojant nepilnamečio elgesį - 87; asmenims, nuteistiems laisvės apribojimo bausme - 48; lygtinai atleidžiant asmenį nuo lais-vės atėmimo bausmės prieš terminą - 94; naudotis specialia teise - 68; skiriant juridinio asmens veiklos apribojimo bausmę - 52.

Teistumas: 3, 27, 97.

Terminas: atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą - 88; atidavimo tėvams arba ki-tiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiū-rėti - 86; bausmės vykdymo atidėjimo - 75; bausmės vykdymo atidėjimo nepil-

namečiui - 92; įmokos sumokėjimo į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fon-dą- 71; laidavimo - 40; laisvės atėmimo nepilnamečiui - 90; lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą- 77; per kurį turi būti atlyginta arba pašalinta turtinė žala - 69, 84; per kurį turi būti nutraukta visa ūkinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla ir uždaryti visi juridinio asmens padaliniai - 53; po kurio nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme gali būti perkelti iš kalėjimo į pataisos namus - 51; sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės - 51; teistumo nepilnamečiui - 97.

Termino skaičiavimas: arešto - 49; elgesio apribojimo - 87; juridinio asmens veik-los apribojimo - 52; laisvės apribojimo bausmės - 48; teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės - 45; teistumo - 97; terminuoto laisvės atėmimo bausmės - 50; uždraudimo naudotis specialia teise - 68; viešųjų darbų - 46; viešųjų teisių atėmimo bausmės - 44; ir. Senatis.

Termino suėjimas: apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar vykdymo senaties -9; bausmės vykdymo atidėjimo - 75; bausmės vykdymo atidėjimo nepilname-čiui - 92; teistumo - 97.

Terminuotas laisvės atėmimas: 42, 50; nepilnamečiui - 90, 91.

Teroristinė grupė: jos prilyginimas nusikalstamam susivienijimui - 25.

Teroro aktas: 7.

Tęstinė nusikalstama veika: 63.

Tėvai: atidavimas jiems ugdyti ir prižiūrėti nepilnametį - 82, 86; jų prašymasteismui skirti nepilnamečiui įpareigojimus kaip kaltininko laiduotojai - 40.

Tėvas: jo atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme - 77.

Tyčia: asmens, tyčia nužudžiusio ar pasikėsinusio nužudyti asmenį, sulaikymas nusikaltimo vietoje - 29; bendrininkų baudžiamoji atsakomybė už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia - 26; būtinosios ginties ri-bų peržengimas, kai tiesiogine tyčia nužudomas žmogus arba jam sunkiai sutrik-doma sveikata-28; nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymas tyčia-14; nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymas tiesiogine ar netiesiogine tyčia- 15.

Tyčinis baudžiamasis nusižengimas: 15.

Tyčinis nusikaltimas: 11, 15; bausmės skyrimas recidyvistui už jo padarymą- 56; paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui už jį - 92; teistumas už jį - 97; ir. Apysunkis nusikaltimus. Labai sunkus nusikaltimas. Nesunkus nusikal-timas. Sunkus nusikaltimas.

Tyčinis veikimas ar neveikimas: 22.

87; jų valdžios apribojimas - 77;

558 559

Tyčiojimasis BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Vaikai

Tyčiojimasis: iš nukentėjusio asmens, atsakomybę sunkinanti aplinkybė — 60.

Tiesioginė tyčia: 15,28.

Toksikomanija: teismo įpareigojimai gydytis nuo jos-48, 75, 87.

Tolesnis bausmės atlikimas: asmens atleidimas nuo jos susirgus sunkia nepagydo-ma liga - 76.

Transporto priemonės: jų sugadinimas, asmens, kuriam iki šio nusikaltimo pada-rymo buvo suėję keturiolika metų, atsakomybė - 13; uždraudimas vairuoti ją-68, 87; žr. Keliai, kelių įrenginiai.

Tretieji asmenys: jiems priklausantis konfiskuotinas turtas - 72.

Trėmimas: okupuotos valstybės civilių, baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia už šį nusikaltimą- 3; okupuotos valstybės civilių, senaties netaikymas už šį nusikal-timą-95.

Trumpalaikis laisvės atėmimas: areštas - 49.

Turtas: baudos už nusikaltimo padarymą skyrimas nepilnamečiui, turinčiam savo turto - 90; įgytas nusikalstamu būdu, jo legalizavimas - 7; jo apsaugos pažeidi-mas karo metu - 95; jo konfiskavimas - 72; jo konfiskavimas, baudžiamojo po-veikio priemonė - 42, 67; jo sunaikinimas ar sugadinimas, amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus už turto sunaikinimą ar sugadi-nimą- 13; konfiskuotinas, jo paslėpimas - 72.

Turtinė padėtis: laiduotojo, atsižvelgimas į ją nustatant užstato dydį-40; nusikals-tamą veiką padariusio asmens - 59.

Turtinė žala: asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, jį sulaikant - 29.

Ugdymas: atidavimas tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti - 80, 82, 86.

Ūkinė rizika: pateisinama — 34; veikos padarymas pažeidus jos teisėtumo sąlygas -59, 62.

Ūkinė veikla: jos nutraukimas skiriant juridinio asmens likvidavimo bausmę - 53.

Uždraudimas: žr. Medžiojimas. Specialios teisės. Teismo uždraudimai. Veikla. Žvejojimas.

Uždraustos karo priemonės: jų naudojimas, senaties netaikymas už šį nusikaltimą -95.

Užduotis: žr. Bendrininkavimas. Teisėsaugos institucijos užduotis.

Užsienietis (-čiai): jo baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei - 6; padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar ki-tos valstybės teritorijoje, jo (ne-) išdavimas atitinkamai valstybei - 9; žr. Asmens (ne-) perdavimas.

Užsienio valstybė, užsienio valstybės organizacija: Lietuvos Respublikos piliečio, padariusio nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritori-joje, išdavimas užsienio valstybei — 9.

Užsienio valstybės teismo nuosprendis: dėl išteisinimo, atleidimo nuo baudžiamo-sios atsakomybės ar bausmės - 8.

Užsienis: baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus - 8; Lietu-vos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų baudžia-moji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus - 5; neatsižvelgimas į už-sienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai atsakomybės nenumato, sprendžiant asmens pripažinimo pavojingu re-cidyvistu klausimą - 27; nusikalstamos veikos padarymas ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje - 4; užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei - 6.

Užsiėmimas tam tikra veikla: teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas, bausmės rūšis - 42, 45; teismo draudimas nepilnamečiui užsiimti tam tikra veikla - 87.

Užsiregistravimas darbo biržoje: teismo įpareigojimas-48, 75.

Užstatas: laidavimo paskyrimas su juo - 40.

Vadovas: organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, atleidimo nuo bau-džiamosios atsakomybės netaikymas jam - 391.

Vadovaujančios pareigos: juridinio asmens atsakomybė už fizinio asmens, einan-čio vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, padarytas nusikalstamas vei-kas - 20.

Vadovavimas: organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui - 24.

Vagystė: asmens, kuriam iki šio nusikaltimo buvo suėję keturiolika metų, atsako-mybė- 13.

Vaidmuo: bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams atsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikalstamą veiką - 58; nusikalstamo susivienijimo dalyvio, darant nusikalstamą veiką, jo atsakomybė 26; organizuotos grupės nario, da-rant nusikaltimą - 25; švelnesnės, negu įsiūlymo numutyla, bausmės skyrimas, kai kaltininko kaip bendrininko vaidmuo daranl nusikalstamą veiką buvo antra-eilis - 62.

Vaikai: iki 7 metų arba du ar daugiau, levo (motinos), turinčio jų, atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme - 77; iki trejų metų, arešto neskyrimas asmenims, auginantiems juos - 49; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas asmenims, išlaikantiems mažame-čius vaikus — 62; vaiko pirkimas arba pardavimas - 7.

560 561

Vairavimas BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Vertybiniai

Vairavimas: teisės vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones uždraudimas - 68; teisės vairuoti motorinę transporto priemonę uždraudimas nepilnamečiui kaip elgesio apribojimas - 87.

Valandų išdirbimas, atidirbimas: neatlygintinai, paskyrus viešuosius darbus - 46; sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijo-se, asmenims, nuteistiems laisvės apribojimo bausme —48.

Valstybė: neatsako pagal šį kodeksą- 20.

Valstybės įmonė: teisės būti išrinktam ar paskirtam į jos renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas - 44.

Valstybės institucija: kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis susitaiko su valstybės institucijos atstovu - 38; neatsako pagal šį kodeksą - 20; teisės būti išrinktam ar paskirtam įjos renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas -44.

Valstybės interesai: baudžiamojo kodekso paskirtis ginti juos — 1; jų gynimas ne-peržengiant būtinosios ginties ribų - 28; jų gynimas pasiremiant būtinojo reika-lingumo nuostatomis — 31.

Valstybės įstaiga: ir. Valstybės institucija.

Valstybės prievartos priemonė: bausmė —4 1 .

Valstybinė organizacija: nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų atlikimas joje -85; nemokamų darbų atlikimas joje - 70; nepilnamečio dalyvavimas jos rengia-mose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse - 87.

Vandens transporto priemonės: teisės vairuoti ją uždraudimas - 68.

Vardas: fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos juridinio asmens vardu, atsakomybės klausimas - 20.

Veika: asmens, teismo pripažinto nepakaltinamu, atsakomybė pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką- 17; padaryta ginantis ar ginant kitą asmenį, nuosavy-bę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus - 28; pa-daryta pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį - 32; padaryta sie-kiant pašalinti pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų - 31; padaryta vykdant teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą- 33; ir. Nusikalstama veika.

Veikimo planas: jo sudarymas rengiantis padaryti nusikaltimą- 21.

Veikla: jos nutraukimas likviduojant juridinį asmenį - 53; juridinio asmens veiklos apribojimas - 52; uždraudimas juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla - 52; uždraudimas nepilnamečiui užsiimti tam tikra veikla, kaip elgesio apribojimas -87.

Veikos aplinkybės: 16.

Veikos motyvai: atsižvelgimas į padarytos nusikalstamos veikos motyvus skiriant bausmę - 54; teismo sprendimas taikyti asmeniui nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus atsižvelgiant įjuos - 81.

Veikos nusikalstamumas: 3.

Veikos nutrūkimas: 4, 26, 62.

Veikos padarymo laikas: 3.

Veikos padarymo vieta: 4.

Veikos pavojingumas: ambulatorinio ar stacionarinio stebėjimo taikymas atsižvel-giant į padarytos veikos pavojingumą- 98; asmens pripažinimas nepakaltinamu, jeigu jis darydamas nusikalstamą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo - 17; atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikals-tama veika prarado pavojingumą - 36; bausmės skyrimas kaltininkui atsižvel-giant į nusikalstamos veikos pavojingumą— 54; bausmių apėmimo taikymas, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą—63.

Veikos pėdsakai: jų paslėpimas - 24.

Veikos pradžia: 4.

Veikos stadijos: 25, 54.

Veikos sunkumas: 76.

Veikos tikslai: 54.

Veikos uždraudimas: 1.

Veiksmai: bausmės skyrimas už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsižvelgiant į veiksmų pavojingumą - 57; savo veiksmų esmės nesuvo-kimas, nevaldymas - 76, 98.

Veikų sutaptis: 63.

Venerinė liga: teismo įpareigojimas gydytis nuo jos - 48, 75; teismo įpareigojimas nepilnamečiui gydytis nuo jos - 87.

Vengimas: atlikti bausmę po nuosprendžio įsitcisėjimo, senaties eigos sustojimas -96; atlikti laisvės apribojimo bausmę, jos pakeitimas areštu - 48; atlikti viešųjų darbų bausmę, jos pakeitimas bauda arba iirešlu - 46; įvykdyti baudžiamojo po-veikio priemonę - 74; sumokėti baudi), jos pakeitimas areštu - 47.

Vertybės: gautos iš nusikalstamos veikos, jų konfiskavimas - 72; nacionalinės, jų grobstymas, senaties netaikymas už šį nusikaltimą- 95.

Vertybiniai popieriai: netikrų vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas - 7.

562 563

Vienišas BK (1-98 straipsniai) rodyklė BK (1-98 straipsniai) rodyklė Žvejojimas

Vienišas tėvas (motina): jo (jos) atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme - 77.

Viešieji darbai: 46; baudos pakeitimas jais - 47; bausmės rūšis - 42; jų pakeitimas kitomis bausmėmis - 65; jų skyrimas nepilnamečiui - 90.

Viešoji tvarka: bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas nepilnamečiui už jos pažeidimą - 92; bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas už jos pažeidimą -75; lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą panaikinimas užjos pažeidimą- 77.

Viešųjų teisių atėmimas: 44; bausmės rūšis - 42.

Vykdymo atidėjimas: žr. Bausmės vykdymo atidėjimas.

Vykdytojas: bendrininkų atsakomybė už jo padarytas nusikalstamas veikas - 26; nusikalstamos veikos bendrininkas - 24.

Visuomenei naudingas tikslas: žr. Profesinė rizika. Ūkinė rizika.

Visuomenės informavimo priemonės: nuosprendžio juridiniam asmeniui paskel-bimas per jas -43.

Visuomenės interesai: baudžiamojo kodekso paskirtis ginti juos — 1; jų gynimas neperžengiant būtinosios ginties ribų - 28; jų gynimas pasiremiant būtinojo rei-kalingumo nuostatomis -31.

Visuomeninė nelaimė: 60.

Visuotinai pavojingas būdas: veikos padarymas visuotinai pavojingu būdu, atsa-komybę sunkinanti aplinkybė - 60.

Žalos atlyginimas ar pašalinimas: asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojimas atlyginti ar pašalinti turtinę žalą- 48; asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba ne-atliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme atlyginus ją - 77; atsa-komybę lengvinanti aplinkybė - 59; auklėjamojo poveikio priemonė nepilname-čiams - 82; baudžiamojo poveikio priemonė, skiriama pilnamečiui asmeniui, at-leistam nuo baudžiamosios atsakomybės - 67; fiziniam ar juridiniam asmeniui, kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės - 38; jo skyrimas nepil-namečiui kartu su atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą- 88; kaltininko atlei-dimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atlyginus ar pašalinus ją - 40; nepilnamečio, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne atlyginus ją - 94; nepilnamečio, atlyginusio ar pašalinusio žalą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės - 93; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas - 62; teismo įpareigojimas asmeniui, kuriam bausmės vykdymas atidė-tas - 75; turtinės - 84; turtinės, kai padaryta asmeniui, nuosavybei ar gamtai -69.

Žalos padarymas: atliekant teisėtą mokslinį eksperimentą - 35; bandančiam iš-vengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui - 29; būtinojo reika-lingumo sąlygomis -31; vykdant profesines pareigas - 30.

Žinių įgijimas: teismo įpareigojimas nepilnamečiui - 87.

Žinojimas apie turto gavimo būdą: iš nusikalstamos veikos - 72.

Žinomai nusikalstamas įsakymas, potvarkis, nurodymas: jo įvykdymas-33.

Žmogaus pagrobimas įkaitu: baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą numa-tymas tarptautinėse sutartyse — 7.

Žmogaus teisės ir laisvės: baudžiamojo kodekso paskirtis ginti jas- 1.

Žudymas: tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų, baudžiamojo įstaty-mo grįžtamoji galia už šį nusikaltimą- 3; tarptautinės humanitarinės teisės sau-gomų asmenų, senaties netaikymas už šį nusikaltimą- 95.

Žvejojimas: teisės žvejoti uždraudimas - 68.

564 565

baudžiamojo kodekso komentaras

Documents