ataskaita merotarybai 05 14 (2)
TRANSCRIPT
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖSTARYBOS ATASKAITA
2013 m. balandis – 2014 m. balandis
Į Vilnių grįžo optimizmas
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 m. duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu Vilniuje.
Savivaldybės finansiniai šaltiniai
Pagal finansinius rodiklius, patvirtintus Seimo įstatymo, 2013 m. Vilniaus miesto biudžetas įvykdytas 102 proc.
Pagal Vilniaus miesto tarybos patvirtintą ir patikslintą 2013 m. biudžetą, jis įvykdytas 98,2 proc.
Rekordinis GPM surinkimas (400 mln. Lt daugiau nei Finansų ministerija planavo)
Vilniuje dirbantys žmonės sumokėjo 1,9 mlrd. Lt GPM, tačiau miesto biudžete lieka tik mažiau nei penktadalis vilniečių sumokamo GPM – 362 mln. Lt.
812 mln. Lt vilniečių GPM teko valstybės iždui ir buvo perskirstytas kitoms savivaldybėms. Į valstybės biudžetą patenka beveik 500 mln. Lt.
Vilniuje 2014 m. didėja GPM atskaitymo dalis
Seimas Vyriausybės teikimu patvirtino Vilniaus miesto biudžetą, kuriame Vilniuje GPM dalis padidinta nuo 42 iki 48 proc., taigi Vilniuje liks daugiau sostinės gyventojų sumokamų mokesčių.
Planuojamos pajamos iš šio mokesčio – 527 mln. Lt, todėl sostinės biudžetas gaus papildomus 106 mln. Lt.
Vilniaus m. savivaldybė sieks, kad Vilniui liekanti GPM dalis jau kitąmet sudarytų 55 proc., o 2016 m. – 60 proc.
Biudžetas Baltijos šalių sostinėse
Vilniaus miesto finansai
2013 m. bendra savivaldybės skola buvo 1,139 mlrd. Lt. Savivaldybė šiuo metu neviršija Seimo nustatytų skolinimosi limitų.
Nuo 2012 m. savivaldybė, įvedusi griežtas taupymo priemones, perfinansavusi dalį skolų ir optimizavusi viešojo transporto bei kitų įmonių darbą sutaupė daugiau nei 70 mln. litų, tai yra beveik 15 proc. visų savarankiškų savivaldybės pajamų. Šiais metais turime grąžinti trečdalį visų Vilniaus skolų – 379 mln. Lt.
Taupymo ir pajamų didinimo rezultatas – 345 mln. litų
Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2012 metų vykdo finansinių lėšų taupymo ir pajamų didinimo programą.
2012 – 2015 m. bendras priemonių plano finansinis efektas - 345 milijonai litų (sutaupymai ir papildomos pajamos)
Didžiausi sutaupymai ir pajamos:• Vilniaus viešojo transporto pertvarka – 108 mln. litų• Efektyvesnis turto panaudojimas ir privatizacija 107 mln. litų
Tiesioginės užsienio investicijos Vilniuje
Tiesioginės užsienio investicijos sostinėje pasiekė 25,9 mlrd. Lt ir per metus padidėjo dešimtadaliu.
2014 m. „The Financial Times“ leidinys „FDI Magazine“ Vilniui skyrė pirmą vietą pagal ekonominį investicijų efektyvumą.
2013 m. Vilniuje iš viso investuota 1,5 mlrd. Lt.
Lietuvos Statistikos departamento duomenys sausio 1 d.
Verslas Vilniuje
Vilniaus apskrityje sukuriama 40 proc. Lietuvos BVP.
Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Vilniuje veikė per 30 tūkst. įmonių. Per metus jų padaugėjo 10 proc.
Naujai įregistruotų smulkių ir vidutinių įmonių sostinėje 2014 m. pradžioje buvo 11 tūkst. 663.
2011–2013 m. patvirtintų detaliųjų planų skaičius Vilniuje išaugo daugiau negu dvigubai, o vidutinė patvirtinimo trukmė sumažėjo nuo 12 mėn. (2011 m.) iki 6 mėn. (2013 m.).
Vidutinis atlyginimas Vilniuje
Vilniaus m. savivaldybė pirmoji pradėjo taikyti praktiką, kai tiekėjai viešųjų pirkimų sutartyse įsipareigoja darbuotojams, vykdantiems pirkimo sutartį, mokėti ne mažesnį kaip 90 proc. darbo užmokestį, kurį nurodo Statistikos departamentas pagal paskutinius oficialius duomenis konkrečioms ekonominės veiklos sritims Vilniuje.
Europos Komisija šią savivaldybės iniciatyvą įvertino kaip teigiamą ir geros praktikos pavyzdį, su ja buvo supažindinti kitų Baltijos šalių, Švedijos, Suomijos atstovai.
Šilumos kaina VilniujeVilniuje nuo gegužės 1 d. 23 proc. sumažėjo šilumos gamybos sąnaudos, nes šilumos gamybai bus naudojamas tik biokuras, kurio kaina yra daugiau nei dvigubai mažesnė už gamtines dujas.
Naujo biokuro katilo įrengimo projektas parengtas su Vyriausybės atstovais ir atitinka Nacionalinės energetikos strategijos projektą – modernizavus Vilniaus termofikacinę elektrinę Nr.3. 70 proc. šilumos būtų pagaminta naudojant vietinį biokurą ir tik 30 proc. dujas. Vienos kilovatvalandės (kWh) kaina sumažėtų iki 18,4 ct ir būtų viena mažiausių Lietuvoje.
Kiti veiksniai, galintys sumažinti šilumos kainą:• Atliekų rūšiavimo gamykla;• Nepriklausomi šilumos iš biokuro gamintojai.
Naujieji Vilniaus aplinkkeliai
Pusmečiu anksčiau nei planuota atidarytas Vakarinio aplinkkelio II etapas. Nutiesta 2,84 km ilgio dviejų krypčių šešių eismo juostų aplinkkelio atkarpa nuo L. Asanavičiūtės g. iki Ozo g. Pastatyti 4 viadukai. Projekto vertė – 211 mln. Lt.
Eismui taip pat atidarytas Vilniaus išorinis Pietinis aplinkkelis. Sutvarkyta kelio dalis siekia 7,6 km. Įgyvendintų darbų vertė – apie 218 mln. Lt.
2013 m. užbaigta Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis su Žirnių gatve. Kelio ilgis siekia 3,48 km. Projektas baigtas 3 mėn. anksčiau nei planuota, jo vertė – 53 mln. Lt.
Šiais metais bus užbaigta Geležinio Vilko g. (tarp Goštauto g. ir Pietario g.), rekonstrukcija ir pastatytas naujas viadukas. Projekto vertė viršija 30 mln. Lt.
Per 3 metus darželiuose sukurta 3 400 naujų vietų
Švietimui 2014 m. numatyta skirti 605,7 mln. Lt arba 47 proc. viso miesto biudžeto. Savivaldybė dotuoja darželius daugiau kaip 68 mln. Lt per metus. Vieno vaiko išlaikymas per metus kainuoja apie 6 tūkst. Lt. Per trejus metus sukurta 3 400 naujų vietų darželinukams. 2013 m. lapkritį prasidėjo darželio statybos Santariškėse, jį lankys daugiau nei 220 vaikų. Tai bus antras darželis Vilniuje per 20 metų.
Ačiū
Dėkoju Vyriausybei, Seimui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, vilniečiams ir miesto svečiams.
Dėkoju prisidėjusiems prie projekto „Dovana Vilnius“, kurių dėka Vilnius gavo dovanų už daugiau nei 1 milijoną litų.
Už tai, kad idėjos čia virsta realiais darbais ir kiekvienas prie to gali prisidėti.