„pelenų, susidarančių šilumos tiekimo įmonėse deginant ... pelenu pan galimyb studija...

http://www.ekostrategija.lt

El. paštas: [email protected] Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius

tel. +370 5 2191303

faks. +370 5 2124777

Studijos

„Pelenų, susidarančių šilumos tiekimo įmonėse deginant

medieną, panaudojimas“

ataskaita

2007 m. rugsėjis

Autoriai:

Kokybės kontrolė:

Inga Valuntienė, Energetikos mokslo magistras

Živilė Paškauskaitė, Aplinkos inžinerijos bakalauras

Martynas Nagevičius, Šilumos ūkio technikos mokslo magistras

2

TURINYS

1. MEDIENOS PELENŲ UTILIZAVIMO PROBLEMA LIETUVOJE ..................................................................... 3

2. PELENŲ PANAUDOJIMAS MIŠKŲ ŪKYJE........................................................................................................... 4

2.1 MIŠKO KURO PELENŲ CHEMINĖ SUDĖTIS ................................................................................................................. 4 2.2 PELENŲ POVEIKIS MIŠKO EKOSISTEMOMS ............................................................................................................... 5 2.3 MIŠKO KURO PELENŲ SANDĖLIAVIMAS, PAKROVIMAS, IŠKROVIMAS IR TRANSPORTAVIMAS ................................... 6 2.4 KOMPENSUOJAMOJO TRĘŠIMO MIŠKO KURO PELENAIS APLINKOSAUGINIAI RIBOJIMAI ............................................ 7 2.5 REKOMENDUOJAMOS IŠBARSTOMŲ PELENŲ APIMTYS ............................................................................................. 8 2.6 PELENŲ KLASIFIKAVIMAS........................................................................................................................................ 9 2.7 PELENŲ GRANULIAVIMAS IR MAIŠYMAS SU NUOTĖKŲ DUMBLU ............................................................................ 10

3. MIŠKO KURO PELENŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOS MIŠKŲ ŪKYJE ....................................................... 12

4. MEDIENOS PELENŲ PANAUDOJIMAS ŽEMĖS ŪKYJE ................................................................................. 14

5. PELENŲ PANAUDOJIMAS KELIŲ STATYBOJE ............................................................................................... 15

6. PELENŲ PANAUDOJIMAS GAMINANT BETONO GAMINIUS ...................................................................... 16

7. PELENŲ ŠALINIMAS REGIONINIAME SĄVARTYNE ..................................................................................... 17

8. PELENŲ PANAUDOJIMAS VIETINIŲ SĄVARTYNŲ REKULTIVAVIMUI .................................................. 19

9. SVARSTYTI KLAUSIMAI ........................................................................................................................................ 20

10. IŠVADOS ................................................................................................................................................................. 21

11. EKONOMINIS VERTINIMAS ............................................................................................................................. 23

12. LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................................................. 27

1 PRIEDAS. Laboratorijos .............................................................................................................................................. 1 2 PRIEDAS. Miškų urėdijos ir kontaktiniai duomenys .................................................................................................... 2 3 PRIEDAS. Prašymas atlikti veiklos sertifikavimą dėl miško kuro pelenų tyrimo ......................................................... 7 4 PRIEDAS. Prašymas reglamentuoti miško kuro pelenų panaudojimą ......................................................................... 8 5 PRIEDAS. Prašymas pelenus priimti į nepavojingų atliekų sąvartynus ....................................................................... 9 6.PRIEDAS. Aplinkos ministerijos raštas...................................................................................................................... 10 7. PRIEDAS. Atsakymai iš laboratorijų ........................................................................................................................ 11

3

1. Medienos pelenų utilizavimo problema Lietuvoje

Remiantis pasauline moksline ir praktine patirtimi medienos pelenus rekomenduojama naudoti kaip trąšą.

Medienos pelenų panaudojimas tręšimui yra viena iš alternatyvų. Šiai alternatyvai įgyvendinti reikalinga teisinė

bazė, tačiau dabartiniu momentu medienos pelenai yra įvardijami kaip atliekos, todėl galioja atliekų tvarkymo

normos, taisyklės ir kiti teisės aktai susiję su atliekų tvarkymu. Miško kuro pelenų panaudojimas miškų ir žemės

ūkyje apibrėžtuose Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytuose atliekų tvarkymo būduose, nėra pakankamai tikslus.

Šiuo metu energetikos įmonės miško kuro pelenus šalina vietiniuose sąvartynuose. Pradėjus veikti regioniniams

sąvartynams, pelenai turėtų būti šalinami juose, tačiau dar nėra žinoma ar visi regioniniai sąvartynai šiuos

pelenus priims.

Galimybių studijoje, atsižvelgiant į pasaulinę patirtį, detaliau nagrinėjamas medienos pelenų panaudojimas

miškų ūkyje bei galimybės šiuos pelenus panaudoti žemės ūkyje. Biomasę deginantiems įrenginiams pelenų

panaudojimas tręšimui siūlomas ir Geriausiuose prieinamuose gamybos būduose. Aplinkosauginė nauda

gaunama pakartotinai panaudojant degimo atliekas. Pažymima, kad nuo biomasės stambiųjų pelenų reikia

atskirti smulkiąją frakciją, kurioje yra sunkiųjų metalų. Kaip trąšas galima naudoti tik stambiuosius pelenus,

tačiau tai priklauso nuo maistingųjų medžiagų kiekio ir dirvožemio savybių.

Tačiau pelenų panaudojimas miškuose ir žemės ūkyje dabartinėmis sąlygomis neišspręstų pelenų panaudojimo

problemos ateityje. Šios problemos sprendimui reikalinga sudaryti teisinę bazę, priemones, bei pelenų

panaudojimo miškų ir žemės ūkyje naudojamų technologijų įdiegimą.

Medienos pelenai gali būti panaudoti įvairiose pramonės srityse ir kitose veiklose. Gali būti panaudoti ir

smulkieji (lakieji) medienos pelenai susidarę oro valymo įrenginiuose ir dugno pelenai žemiau išvardintose

pramonės srityse, jeigu tenkina cheminius ar fizinius sudėties reikalavimus, keliamus toje pramonės ar ūkio

srityje, kurioje yra naudojami:

Žemės ūkis;

Miškų ūkis;

Sąvartynų rekultivavimas;

Kelių statyba ir remontas;

Cemento ir betono gaminių gamyba;

Kraštovaizdžio gerinimas bei karjerų rekultivavimas. Studijoje neaprašytas, nes pelenų panaudojimas

dideliais kiekiais mažai tikėtinas. Pavyzdžiui, per 10 metų Šiaulių regione rekultivavimo vieną karjerą;

Kit.

4

2. Pelenų panaudojimas miškų ūkyje

Pelenų panaudojimas išspręstų atliekų tvarkymo, utilizavimo problemą, bei atliktų miško ekosistemos maisto

medžiagų nuostolių kompensavimą. Dėl medienos ir kirtimų atliekų paėmimo miško ekosistema praranda daug

vertingų medžiagų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu Lietuvos miškų institutas parengė

„Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais rekomendacijos“ (toliau rekomendacijos), kurį išleido 2006.

Rekomendacijos parengtos naudojant užsienio šalių patirtį, bei Lietuvoje vykdytų lauko eksperimentų

duomenis.

2.1 Miško kuro pelenų cheminė sudėtis

Remiantis rekomendacijomis miško kuro pelenų makro ir mikro maisto medžiagų bei sunkiųjų metalų

koncentracijos priklauso nuo:

kuro deginimo sąlygų;

medienos kuro rūšies naudojimo (skirtingos cheminių elementų sankaupos medžio dalyse (spygliuose,

lapuose, šakose, šaknyse, stiebuose, žievėje).

Dalis miško kuro pelenuose esančių mikroelementų (Mn. Cu, Zn, B, Mo) yra būtini augalų maisto medžiagų

apykaitai. Kiti (As, Cd, Hg, Cr, Ni, Pb) yra toksiški sunkieji metalai, kurie gali užteršti dirvožemį, augalus,

vandens telkinius, o migruodami į gilesnius dirvožemio horizontus-ir gruntinius vandenis.

Rekomendacijose minima, kad be makroelementų ir mikroelementų bei sunkiųjų metalų, miško kuro pelenuose

gali būti aptinkami radioaktyvūs kalio (40K), Stroncio (90Sr) ir Cezio (137Cs) izotopai.

Miško kuro pelenų kokybę parodo maisto medžiagų (Ca, Mg, K ir P) ir mikroelementų (B, Zn, Cu, Mn, Mo ir

kt.) koncentracijos – kuo jos didesnės, tuo pelenai vertingesnis. Toksiški sunkieji metalai (As, Cd, Hg, Cr, Ni,

Pb, V ir kt.), radionuklidukai (137Cs) bei poliaromatiniai angliavandeniliai (pvz., bendz(a)pirenas) pelenų

kokybę mažina [Rekomendacijos]. Atsižvelgiant kitų šalių patirtį, rekomendacijose pasiūlyti miško kuro pelenų

kokybės rodikliai ir jų nustatymo metodai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Pageidaujami miško kuro pelenų kokybės rodikliai.

Cheminis parametras Rekomenduojami minimalūs ir maksimalūs

miško kuro pelenų sudėtinių cheminių

elementų ir medžiagų

koncentracijos[Rekomendacijos]

Taikomi Suomijoje maksimalūs miško

kuro pelenų sunkiųjų metalų

koncentracijoms reikalavimai [„Wood

ash recycling state of the art in Finland

and Sweden“ Pirkko Vesterinen, 2003]

Miško tręšimui Žemės ūkyje

Org. anglis., % 10-15 (maksimaliai)

Fosforas, g kg-1

10 (minimalus)

Kalis, g kg-1

30 (minimalus)

5

Cheminis parametras Rekomenduojami minimalūs ir maksimalūs

miško kuro pelenų sudėtinių cheminių

elementų ir medžiagų

koncentracijos[Rekomendacijos]

Taikomi Suomijoje maksimalūs miško

kuro pelenų sunkiųjų metalų

koncentracijoms reikalavimai [„Wood

ash recycling state of the art in Finland

and Sweden“ Pirkko Vesterinen, 2003]

Kalcis, g kg-1

125 (minimalus)

Magnis, g kg-1

20 (minimalus)

Boras, mg kg-1

500 (maksimalus)

Vanadis, mg kg-1

70 (maksimalus)

Nikelis, mg kg-1

70 (maksimalus) 100 (maksimalus)

Chromas, mg kg-1

100 (maksimalus)

Kadmis, mg kg-1


Švinas, mg kg-1


Varis, mg kg-1


Cinkas, mg kg-1


Arsenas, mg kg-1


Gyvsidabris, mg kg-1


137Cezis, kBq kg

-1 5 (maksimalus)

Benz(a)pirenas, µg

kg-1

2 (maksimalus)

Be paminėtų cheminių elementų, tikslinga miško kuro pelenuose nustatyti organinės anglies koncentraciją.

Jeigu ji viršija 10 % (100 g C kg-1), turi būti gerinamas miško kuro deginimo katilinėje efektyvumas, be to,

tokius pelenus sunkiau stabilizuoti.

Cheminei analizei miško kuro pelenų ėminiai iš pelenų krūvos ar konteinerio imami iš įvairaus gylio, ir ne

mažiau kaip iš 15 – os atskirų vietų (kiekvieno ėmimo dydis apie 1 litras). Iš jų homogenizuojamas vienas

jungtinis 1 litro ėminės [Rekomendacijos].

2.2 Pelenų poveikis miško ekosistemoms

Rekomendacijose aprašomas miško kuro pelenų poveikis miško ekosistemoms:

dirvožemiai pašarmėja ir praturtėja visomis, išskyrus azotą, augalams reikalingomis medžiagomis

(Kalciu, Magniu, Kaliu, Fosforu); praturtėja organine anglimi;

pašarmėjęs dirvožemis suintensyvina mikroorganizmų aktyvumą: celiuliozės ardymą, durpių

mineralizaciją, nitrifikacijos procesą ir pan.;

padidėja mielių ir bakterijų kiekis;

teigiamai į pelenus reaguoja anaerobinė atmosferinio azoto jungėja (Clostridium pasteuiannum);

6

pušynuose sumažėja žieduotojų kirmėlių; pagausėja sliekų;

pašarmėjus dirvožemiui, mikroorganizmai suintensyvina organikos skaidymą tada padidėja tirpioji

organinės anglis. Pelenuose esanti organinė anglis suaktyvina juose esančių mineralinių elementų

judrumą;

miško kuro pelenų išbarstymas suintensyvina organinio azoto mineralizaciją, ypač durpiniuose

dirvožemiuose; Dėl to padidėja nitratų (NO3-) išplovimas, tai gali skatinti ir kitų jonų migraciją į

gilesnius dirvožemio horizontus o tuo pačiu ir į gruntinius vandenis.

miško pelenų stabilizavimas (granuliavimas) sumažina tikimybę užteršti gilesnius dirvožemio

horizontus.

manoma, kad sunkiųjų metalų poveikiui ypač yra atsparūs medžiai, augantys Kalcio jonais prisotintuose

dirvožemiuose, nes šie jonai sumažina medžiagų gebą pasisavinti sunkiuosius metalus. Todėl miško

kuro pelenus, kuriuose gausu Kalcio, tikslinga naudoti miškuose, kurių dirvožemiai yra užteršti

sunkiaisiais metalais;

cheminių elementų išplovimas iš pelenų daugiausia priklauso nuo dirvožemio pH. Šarmiški dirvožemiai

sulaiko kai kurių pelenuose esančių elementų, ypač sunkiųjų metalų, patekimą į augalus ar gruntinius

vandenius;

pakitusi dirvožemio cheminė sudėtis bei pH gali turėti įtakos dirvožemio gyvosios dangos būklei.

Išbarsčius miško kuro pelenus brukniniuose pušynuose, samanų padengimas šiek tiek sumažėjo, tik

išbarsčius didžiausią pelenų dozę (5 t ha-1);

tiriant tręšimo pelenais įtaką beržų ir karklų želdiniams, nustatyta, kad per 14 metų pelenais patręštuose

plotuose medienos biomasė priaugo vidutiniškai 1,6 karto daugiau.;

brukninuose pušynuose medžių prieaugis ir jų biomasė, praėjus 3 metams po pelenų išbarstymo,

nepakito (tyrimai Lietuvoje);

minreliniuose dirvožemiuose medynų produktyvumas padidėja, kai miško kuro pelenai išbarstomi su

azotinėmis trąšomis.

Apibendrinant galima teigti:

1. Išbarsčius miško kuro pelenus miške, dirvožemiai pašarmėja ir gali praturtėti visomis, išskyrus azotą,

augalams reikalingomis svarbiausiomis maisto medžiagomis (Kalciu, Magniu, Kaliu, Fosforu) bei

organine Anglimi.

2. Didelės miško kuro pelenų koncentracijos gali turėti neigiamos įtakos miško augalijai, o kai kurie

cheminiai elementai, ypač sunkieji metalai, gali užteršti gruntinius vandenius.

3. Miškų tręšimui tinkamiausi sukietėję (stabilizuoti) pelenai, nes sulėtėja cheminių medžiagų išsiplovimas

ir nesuardoma natūrali maisto medžiagų apytaka (aktyvios pelenų medžiagos į ją „įsilieja“ palaipsniui)

[Rekomendacijos].

2.3 Miško kuro pelenų sandėliavimas, pakrovimas, iškrovimas ir transportavimas

Minėtose rekomendacijose, Geriausiuose prieinamuose gamybos būduose bei remiantis Skandinavijos šalių

patirtimi aprašomas rekomenduojamas pelenų sandėliavimas. Prieš išbarstant pelenus miške, jie gali būti

laikomi sandėliuose (Skandinavijos šalyse miško kuro pelenai dažniausiai tiesiogiai iš katilinių transporteriais

paskleidžiami netoli katilinių įrengtose betonuotose tranšėjose). Sandėliavimo vieta turi būti sausa. Ilgesniam

miško kuro pelenų sandėliavimui rekomenduojamos laikinos išbetonuotos aikštelės, geriausia – turinčios

pastogę, kuri apsaugotų nuo vėjo ir lietaus poveikio. Sandėliavimo vieta turi būti parinkta toliau nuo degių

medžiagų, ar objektų. Taip pat rekomenduojama pelenus drėkinti tam, kad būtų sumažintas jų dulkėtumas, o

taip pat vanduo gali būti panaudojamas ir pelenų atvėsinimui (švieži susidarę pelenai gali būti pernelyg karšti).

Energetikos įmonėje, sudeginančioje 14000 t medienos, pelenų susidaro apie 500 t, šiam pelenų kiekiui

sandėliuoti reikalinga patalpa, kuri talpintų 500-600 m3 pelenų.

7

Miško kuro pelenų pakrovimo, iškrovimo procese reikalinga naudoti mechaninį krautuvą, sumažinant metimo

aukštį ir pasirinkti geriausią padėtį miško kuro pelenus kraunant į sunkvežimį. Važiuodamos transporto

priemonės turi pasirinkti tokį transporto priemonės greitį vietoje, kad nebūtų sukeliama dulkių arba jų būtų kuo

mažiau.

Pakraunant ir iškraunant iki minimumo turi būti sumažintas produkto pakėlimo greitis ir laisvo kritimo aukštis.

Siekiant iki minimumo sumažinti pelenų laisvo kritimo aukštį, iškrovėjo anga turi siekti krovinio dugną arba jau

sukrautą medžiagą.

Pakrovimo ir iškrovimo metu, kiek įmanoma numatant atlikti perkėlimo veiksmus tuo metu, kada vėjo greitis

yra nedidelis.

Asmuo dirbantis su pelenais turi naudoti apsaugos priemones (akinius, apsauginė kaukę ir vilkėti apsaugančius

drabužius).

Pelenai transportuojami automobiliais arba traktorinėmis priekabomis, pritaikytais birių medžiagų

transportavimui. Jei transportuojami negranuliuoti sausi pelenai, būtinas priekabų (automobilių kėbulų)

uždengimas. Parenkant transportavimo priemones būtina atsižvelgti į transportavimo atstumą, kelių būklę

(transportuojant dideliais atstumais racionaliau naudoti automobilius, tačiau, esant prastiems keliams, traktoriais

galima privažiuoti arčiau jų išbarstymo vietų).

Pasak rekomendacijų, miško kuro pelenai paprastai turi būti transportuojami prieš pat jų paskleidimą

(dažniausiai jie paskleidžiami iš karto atvežus).

Nestabilizuoti (dulkiški pelenai), miško kuro pelenai gali būti kenksmingi miško ekosistemai (padidėja

medžiagų išplovimo rizika, stiprus ir greitas poveikis dirvožemiui bei augalijai ir kt.).

Rekomendacijose siūlomi svarbiausi pelenų stabilizavimo būdai:

1. Jeigu miško kuro pelenuose organinės Anglies koncentracija viršija 10 %, jie gali sukietėti savaime

veikiami ore esančio CO2 ir drėkinant. Vandens į nestorą (20-30 cm) paskleistą pelenų sluoksnį pilama

(purškiama) tiek, kad gerai išmaišius pelenus drėgmės kiekis būtų 30-40 % nuo sausų pelenų masės.

Tokie pelenai per keletą savaičių savaime sukietėja.

2. Jeigu miško kuro pelenuose organinės Anglies kiekis didesnis negu 10 %, sudrėkinti pelenai kietėja

silpnai arba iš viso nekietėja. Tokie pelenai paskleidžiami išbetonuotoje aikštelėje ar tranšėjoje, po

sudrėkinimo mechaniškai suslegiami traktoriumi, prieš tai pridėjus surišamųjų medžiagų (cemento,

natrio silikato ar kt.).Šiais būdais sukietinus miško kuro pelenus prieš jų išbarstymą miške reikia

susmulkinti. Pelenų masė sutrupinama traiškant ją traktoriais. Gauti skirtingo dydžio gabaliukai malimo

mašinomis susmulkinami į vienodo dydžio gabaliukus.

3. Geriausia miško kuro pelenus prieš jų išbarstymą miške granuliuoti maišyklėse. Jose pelenai

granuliuojami pridedant surišamųjų medžiagų. taip gaunamos gana vienodo dydžio, 4-8 mm skersmens

granulės.

Miške daugiausiai turėtų būti naudojami tik stabilizuoti (sukietinti, savaime sukietėję ir susmulkinti ar

granuliuoti) pelenai, kurie palaipsniui susiskaidytų per 5-25 metus. Kartais tręšimui gali būti naudojami ir

nestabilizuoti dulkiški miško kuro pelenai, išbarstant juos rekultivuojamuose karjeruose ar šviežiose kirtavietėse

prieš pat dirvos ruošimą miško želdinimas [Rekomendacijos].

2.4 Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais aplinkosauginiai ribojimai

Pagal galiojančias teisės normas miško kuro pelenais tręšimui apribojimų nenustatyta, tačiau rekomendacijose,

kompensuojamąjį tręšimą miško kuro pelenais siūloma taikyti IV grupės (ūkiniuose) miškuose normalaus

drėgnumo Nae, Na, Nb, Nc ir Nd augavietėse, pirmiausia medynuose (ar plynose kirtavietėse), kuriuose kirtimo

atliekos panaudotos miško kuro ruošai. Šiose augavietėse galima tręšti ir medelynus, kuriuose vykdyti

įprastiniai ugdymo ar pagrindiniai kirtimai (miško kuras neruoštas).

Taip pat šį tręšimą tikslinga taikyti nusausintuose ar savaime nusausėjusiuose durpžemiuose (Pan, Pb

n, Pc

n

augavietėse), nes juose dažniausiai trūksta augalams prieinamo fosforo ir kalio. Biologinės įvairovės

8

išsaugojimui miško masyvuose ar net atskiruose kvartaluose turėtų likti netręšta ne mažiau kaip 20 % minėtų

augaviečių medynų ploto.

Papildomai miško kuro pelenai gali būti išbarstomi prieš apželdinant mišku nederlingus žemės ūkio plotus,

rekultivuojamus karjerus bei pustomus degradavusius smėlio dirvožemius (pvz., buvusių karinių poligonų

plynėse).

Visais paminėtais atvejais miško kuro pelenų negalima barstyti arčiau negu 50 m atstumu nuo atvirų vandens

telkinių (upelių, melioracinių griovių ar pan.) ar užmirkusių plotų. Kompensuojamasis tręšimas neturėtų vykti

žiemą, esant sniego dangai, arba pavasario polaidžio metu, jei yra pavojus, kad pelenai ar jų cheminės

medžiagos gali patekti į vandens telkinius.

Geriausias laikas barstyti pelenus yra ruduo. Prisilaikant kitų gamtosaugos reikalavimų galima tręšti ir pavasarį,

iki vegetacijos pradžios. Nestabilizuoti pelenai plynose kirtavietės ir apželdomose ne miško žemėse turi būti

išbarstomi prieš pat arba kartu su rudeniniu dirvos ruošimu miško želdiniams [Rekomendacijos].

2.5 Rekomenduojamos išbarstomų pelenų apimtys

Pagal maisto medžiagų nuostolius dėl miško kuro ruošos bei maisto medžiagų koncentracijas Lietuvos katilinių

kokybiškuose miško kuro pelenuose apskaičiuota, kad kalio (K) kompensavimui į hektarą reikia išbarstyti 5-7 t,

fosforo (P) – 3-7 t, magnio - 2-5 t ir kalcio apie 1 t miško kuro pelenų. Teikiant prioritetą K ir P, per apyvartą

reikėtų išbarstyti apie 3-7 t ha-1 pelenų. Norint išvengti neigiamo stresinio poveikio miško ekosistemoms,

vienkartinė pelenų norma neturėtų viršyti 2,0 – 3,5 t ha-1 [Rekomendacijos] .

2 lentelė. Vienkartinės tręšimo normos miško kuro pelenais normos IV grupės miško pelenuose

[Rekomendacijos].

Miško augavietė Pelenų dozė, t ha-1*

Azoto dozė, kg ha-1

Nae, Na 1,5-2,0 70

Nb 2,5-3,0 90

Nc, Nd 3,0-3,5 120

Pan, Pb

n 2,0-2,5 70

Pcn

2,5-3,0 90

* - medynuose kompensuojamasis tręšimas miško kuro pelenais vykdomas atliekant per 2 kartus. Pirmą kartą pelenų ir

azotinių trąšų išbarstymą rekomenduojama derinti su retinimo kirtimais, kai medynuose iškertamos valksmos; antrą kartą-

viduramžuose ar pribręstančiuose medynuose. Plynose kirtavietėse kompensuojamasis tręšimas miško kuro pelenais (2,5-3

t ha-1

) taikomas, jeigu šis tręšimas nebuvo vykomas čia augusiuose pribręstančiuose medynuose (plynos kirtavietės

azotinėmis trąšomis netręšimos).

Mažiau derlingose augavietėse, kuriose maisto medžiagų nuostoliai dėl biomasės išnešimo būna mažesni,

tikslinga naudoti mažesnes normas, derlingesnėse – didesnes, kad būtų išvengta galimų biologinės įvairovės

pokyčių.

Plynose kirtavietėse kompensuojamasis tręšimas miško kuro pelenais (2,5-3 t ha-1) taikomas tik tuo atveju,

jeigu šis tręšimas nebuvo vykdomas čia augusiuose pribręstančiuose medynuose. Plynos kirtavietės azotinėmis

trąšiomis netręšiamos. Jei naudojami nestabilizuoti pelenai, jie išbarstomi prieš pat ar kartu su rudeniniu dirvos

ruošimu miško želdiniams. Pirmiausia tręšiamos plynos kirtavietės, kuriose dirvožemio rūgštumas yra mažesnis

negu pHcaCl2 3,5.

Degradavusius pustomus smėlžiamius ar rekultivuojamų karjerų pradžiamius galima tręšti dulkiškais biriais

(nestabilizuotais) miško kuro pelnais, kurie išbarstomi (5-6 t ha-1) prieš pat arba kartu su dirvos ruošimu miško

želdiniams. Prieš miško želdinių veisimą pavasarį būtina tręšti azotinėmis trąšomis (90-120 kg N į hektarą).

Apželdinant nederlingus smėlžemius apleistuose žemės ūkio plotuose miško kuro pelenai (5-6 t ha-1) taip pat

barstomi prieš pat arba kartu su dirvos ruošimu miško želdiniams, bet tręšti azotinėmis trąšomis nebereikia

[Rekomendacijos].

9

2.6 Pelenų klasifikavimas

Panaudojant pelenus kaip trąšą, rekomenduojama nuo biomasės stambiųjų pelenų atskirti smulkiąją frakciją,

kurioje yra gausu sunkiųjų metalų.

Pelenus pagal tam tikras frakcijas suskirsto suklasifikuoja oro valymo įrenginiai. Todėl vykdant oro valymo

įrenginių priežiūrą ir sandėliuojant pelenus, reikia žinoti kuriuose oro valymo įrenginiuose nusėda labai

smulkios dalelės, o kuriuose vidutiniškai smulkios.

Suomijoje ir Švedijoje medienos pelenų panaudojimą tręšimui apsprendžia sunkiųjų metalų koncentracija

pelenuose, o ypatingai Kadmio koncentracija. Kadmio koncentracija medžio apdirbimo pramonėje varijuoja nuo

3 iki 30 mg/kg. Leidžiamas kiekis tręšiant žemės ūkio laukus yra 3 mg/kg. Viena galimybė sumažinti sunkiųjų

metalų koncentraciją pelenuose yra jų klasifikavimas.

Nuo degimo sąlygų, kuro charakteristikų priklauso pelenų kokybė ir jų kiekis, kuris įtakoja pelenų utilizavimo

galimybes. Pelenų klasifikavime svarbu žinoti, kaip sunkieji metalai pasiskirstę skirtingo dydžio dalelėse.

Atlikus tyrimus su elektrostatiniu oro valymo įrenginiu nustatyta, kad sunkiųjų metalų daugiausia yra mažose

dalelėse, kurios valomo oro srautu nunešamos į paskutinines oro valymo įrenginio sekcijas ir ten nusėda

[„Wood ash recycling state of the art in Finland and Sweeden“ Pirkko Vesterinen, 2003].

Esant didelei dulkių koncentracijai ir įvairiam dulkių dispersiškumui taikomi dviejų laipsnių oro valymo

įrenginiai. Pradžioje sėsdinimo kameros ar ciklonai surenka stambiadisperses dulkes (grubus valymas), po to

filtrai ir elektrostatiniai filtrai surenka smulkiadisperses dulkes (smulkus valymas) [„Žmonių sauga“, P.

Čyras,Vilniaus Gedimino technikos universitetas].

Pirminio oro valymo įrenginių klasei priskiriami sausieji oro valymo įrenginiai: gravitacinės kameros, inerciniai

(įvairių tipų ciklonai)ir šlapieji: tuščiaviduriai, su įkrova, išcentriniai, skruberiai. O švariojo valymo įrenginiai

elektrostatiniai filtrai, įvairūs pluoštiniai (rankoviniai), akytieji, grūdėtieji filtrai, ventūrio skrūberiai ir t.t

[„Aplinkos apsauga“ Pranas Baltrėnas 1996 m.].

Taigi labai smulkios dalelės, kuriose gali būti daug sunkiųjų metalų, nusėda švariojo valymo oro valymo

įrenginiuose. Pirminio oro valymo įrenginiuose didesnė tikimybė jog nusėda stambesnės dalelės. Labai svarbu

atskirti daleles smulkesnes negu 10µm iš didesnių dalelių srauto, nes jose didžiausia sunkiųjų metalų

koncentracija.

Palyginimui 3 lentelėje pateikiamas dulkių ir aerozolių klasifikavimas pagal dispersiškumą.

3 lentelė. [„Aplinkos apsauga“ Pranas Baltrėnas 1996 m.].

Dalelės Pavadinimas Dalelių dydis

Labai stambios Kopų smėlis Virš 40 µm

Stambios Formavimo smėlis metalų

liejimo pramonėje

Nuo 20 µm iki 40 µm

Vidutinės Portlancementas Nuo 10 µm iki 20 µm

Smulkios Atmosferos dulkės Nuo 5 µm iki 10 µm

Labai smulkios Aerozoliai Iki 5 µm

10

2.7 Pelenų granuliavimas ir maišymas su nuotėkų dumblu

Pelenų granuliavimas, tai procesas, kurio metu panaudojant tam tikrus įrenginius, pritaikant tam tikrus būdus iš

medienos pelenų suformuojamos granulės.

Remiantis Suomijos ir Švedijos praktika bei galimybių studija trumpai aprašoma granuliavimo specifika.

Pelenų granuliavimas gali būti atliekamas keliais metodais. Vienas iš galimų pelenų granuliavimo metodų,

atsižvelgiant ir pritaikant pelenams būdingą specifiką yra paimtas atsižvelgiant į betono granuliavimo praktiką.

Įsigyti reikiamą įrangą ir naudoti minėto granuliavimo tipą reikalinga investuoti mažiau kaip 1 milijoną eurų.

Šio granuliatoriaus gamybos našumas yra 12000-14000 t/per metus. Jeigu pelenai granuliuojami pilnu pajėgumu

(7,5 t/val) per vieną pamainą, per metus 10000 t, gamybos kaina yra mažiau nei 20 eurų už toną.

Naudojant kitokio tipo granuliavimo būdą (toliau tekste - mažesnio pajėgumo granuliatorius) investicijų prireikė

apie 13 500 eurų, tokio įrenginio produktyvumas yra 1150 kg/h. Metinė gamybos produkcija yra 2125 t,

produkcijos pagaminimo kaina yra 17 eurų/t. Tačiau susidurta su pelenų drėkinimo problema, nes galutinis

pelenų gaminio drėgnumas gali būti gautas ir mažesnis negu 5 %.

Tręšimas pelenų granulėmis yra aplinkai saugesnis būdas, negu tręšiant palaidais pelenais. Granuliavimas

sumažina pH rodiklio grubų veikimą į dirvožemį ir į augalus, kuris atsiranda, kai naudojami dideli kiekiai

palaidų pelenų. Išbarsčius sugranuliuotus pelenus sumažėja sunkiųjų metalų išsiplovimas į dirvožemį, žymiai

stipresnis sunkiųjų metalų išsiplovimas vyksta išvarsčius palaidus pelenus. Laikui bėgant medžiai po tuputį

įsisavina maistingąsias medžiagas ir rizika, kad šios medžiagos pateks į tekantį vandenį (upelius) yra maža.

Medienos pelenai gali būti kartu panaudoti su nuotekų dumblu. Kadangi gryni pelenai yra per daug dulkingi ir

jie ištirpsta per greitai, kitoks efektas gaunamas pelenus granuliuojant su nuotekų dumblu.

Ir medienos pelenuose ir nuotekų dumble yra maistingų medžiagų reikalingų miško augimui. Todėl pelenai ir

nuotekų dumblas gali būti panaudojami miškų tręšimui kartu. Prieš paskleidžiant pelenų ir dumblo granules į

miškus, reikalinga nustatyti dumblo ir pelenų mišinio dozes. Iš granulių mineralinės medžiagos ištirpsta

pakankamai lėtai. Sugranuliuoti pelenai ir nuotekų dumblas turi būti išvežti į miškus daug efektyviau ir

paprasčiau ir kaip galima ekonomiškiau.

Granuliavimas gali būti atliekamas mažesnio pajėgumo granuliatoriumi,, kuris yra išbandytas su skirtingu

nuotekų dumblo kiekiu. Granulių sudėtis yra 2/3 nuotekų dumblas ir jos padengiamos pelenais. Pelenų

sukietėjimas atsiranda tada, kai vanduo esantis dumble, reaguoja su Kalciu pelenuose. Taip pat yra galimybė

įdėti papildomų mineralinių medžiagų į šias granules.

Tokios granulės lauke gali būti sandėliuojamos trumpą laikotarpį (savaitę), ir geriausiai ne ant atviros žemės, bet

ant pagrindo pvz. išbetonuota aikštelė. Granulių charakteristikos, kurios pagamintos mažuose pajėgumo

granuliatoriuose yra pateiktos lentelėje. Žalingas sunkiųjų metalų išsiplovimas/ištirpimas, naudojant su dumblu

sugranuliuotus medienos pelenus, buvo neaptiktas. Savo sudėtyje daugiau sunkiųjų metalų turi pelenai negu

nuotekų dumblas, todėl didelis dumblo kiekis ir mažesnis pelenų kiekis sumažina sunkiųjų metalų koncentraciją

granulėse.

4 lentelė. Keletas pelenų-dumblo granulių charakteristikų [Wood ash recycling state of the art in Finland

and sweeden, Pirkko Vesterinen, 2003,].

11

Granulių dydis: dalelių esančių nuo 2-10 mm

proporcija,, %

85

Drėgnumas, % 50-60

Pelenų dalis, % 33

Nuotekų dumblo dalis/proporcija % 67

Fosforo kiekis, g/kg 13-17

Azoto kiekis, g/kg 15-17

Suomijos įmonėse, kuriose susidaro palyginti maži pelenų kiekiai rekomenduojama įrengti mažesnio pajėgumo

granuliatorių. Granuliatorius gali būti sumontuotas ant mašinos taip pat turi būti įrengti pakeičiami/kilnojami

konteineriai. Šios koncepcijos tikslas tas, kad po granuliavimo tas pats sunkvežimis gali transportuoti granules į

mišką konteineriuose, šių granulių paskleidimui. Šių granulių transportavimas į mišką gali būti vykdomas

naudojant priekabas, naudojamas kurui transportuoti energetikos įmonėse.

Suomijos ir Švedijos galimybių studijoje minima, jog granulių pagaminimo ir paskleidimo miškuose kaina

apytiksliai gali būti nuo 18,5-20 eurų už toną granulių, įskaičiuojant ir transportavimo išlaidas 50 km. Palyginus

su pelenų šalinimo kaina sąvartynuose, yra sutaupoma, ypač atsižvelgiant į tai, kad ateityje sąvartyne šalinimo

kaina augs. Ekonominis efektas yra žymiai didesnis, jeigu susumuotume po tręšimo pelenais padidėjusį medžių

prieaugį

Ypatingai beržų sodinukų tręšimas pelenų-dumblo granulėmis veikia gerai jų augimą 5 lentelė

5 lentelė. Beržų sodinukų aukštis (mm) po 5 mėnesių auginimo šiltnamyje [Wood ash recycling state of

the art in Finland and sweeden, Pirkko Vesterinen, 2003].

Tręšimo

medžiagos

sudėtis

Suminis kiekis, dumblas+pelenai, t/ha Vidurkis

0 6+3=9 12+6=18 16+9=25

Dumblas

+pelenai 1

166 287 416 441 328

Dumblas

+pelenai 2

223 308 445 402 344

Dumblas

+pelenai 1+N

(azotas)

171 358 371 406 327

Nuotekų

dumblas

146 319 373 328 291

Suomiška trąša 172 359 429 402 340

Vidutinis aukštis 175 326 407 396

Miškų praturtinimo maistingomis medžiagomis naudojant granules pagamintas iš dumblo ir pelenų, įrodyta, kad

padidėja biomasės prieaugis. Pelenų – dumblo granuliavimo metodas yra labai praktiškai pritaikomas.

12

3. Miško kuro pelenų panaudojimas Lietuvos miškų ūkyje

Energetikos įmonėse, kurios degina medieną per metus vidutiniškai susidaro 25000 t pelenų. Lietuvoje yra virš

400 000 ha ploto augaviečių, kuriose pelenai galėtų būti panaudoti kaip trąša. Praktiniu miškų tvarkymu

Lietuvoje užsiima urėdijos. Studijos rėmuose atliktų telefoninių apklausų rezultate nustatyta, kad į pelenų

panaudojimą miškų ūkyje daugelis urėdijų žiūri palankiai. Lietuvoje medienos pelenai kaip trąša buvo

naudojami tik eksperimentiniuose tyrimuose, todėl pelenų išbarstymui buvo pritaikyta esama technika ir tręšimo

trąšomis išbarstymo technologijos. Todėl pelenų panaudojimo galimybes riboja technologijų trūkumas urėdijose

(ypač-papildomos išlaidos technologijoms), ir patirtis. Urėdijų sąrašas ir kontaktai nurodyti 2 priede.

Remiantis rekomendacijomis pelenų išbarstymas gali būti vykdomas 1.1.4 ir 1.1.5 skyriuose minėtose

augavietėse tam tikrais kiekiais. Remiantis Valstybinės miškotvarkos tarnybos statistikos duomenimis Lietuvoje

esančios miško augavietės urėdijose, kuriose gali būti taikomas tręšimas miško kuro pelenais pateiktos 3

lentelėje.

6 lentelė. Valstybinės reikšmės miško žemės plotai pagal augavietes urėdijose ir nacionaliniame parke.

[Prieiga internete: http://www.lvmi.lt]

Nr.

Miškų urėdija,

nacionalinis parkas

Na Nb Nc Nd Pa*,Pan Pb*,Pbn Pc*,Pcn Iš viso

ha

1 Alytaus 66 3 840 5 592 3 330 71 233 860 16 142

2 Anykščių 186 3 945 2 105 427 175 856 729 17 021

3 Biržų - 262 855 781 59 1 604 1 685 28 960

4 Druskininkų 11 894 7 460 924 - 170 987 854 25 593

5 Dubravos 23 2 087 2 343 72 194 531 579 12 971

6 Ignalinos 519 9 849 3 172 842 147 1 356 1 692 21 435

7 Jonavos 89 3 760 2 276 619 75 823 911 20 039

8 Joniškio - 23 469 1 400 114 550 1 004 17 098

9 Jurbarko 90 9 208 2 448 266 327 886 1 602 30 600

10 Kaišiadorių 12 4 388 5 687 2 096 151 500 988 24 949

11 Kauno - 492 1 335 916 3 165 235 15 699

12 Kazlų Rūdos 19 8 807 664 8 177 811 1 719 28 119

13 Kėdainių - 22 510 1 608 - 123 290 20 935

14 Kretingos 570 3 521 3 222 173 72 815 706 32 669

15 Kupiškio 25 874 734 196 53 916 1 220 11 414

16 Kuršėnų - 356 2 028 610 16 677 816 19 731

17 Marijampolės - 239 3 965 2 700 196 563 1 145 20 800

18 Mažeikių - 606 2 096 307 287 2 672 2 080 30 879

19 Nemenčinės 2 352 17 446 3 274 346 124 1 210 1 298 28 970

20 Pakruojo - 28 519 541 14 128 411 17 069

21 Panevėžio 1 1 910 1 056 381 115 1 837 2 990 36 231

22 Prienų 13 5 578 4 288 1 093 47 181 299 19 569

23 Radviliškio - 31 982 1 332 715 582 1 261 21 466

24 Raseinių - 111 1 152 901 11 246 425 18 894

25 Rietavo 5 150 1 621 831 214 1 047 910 22 079

26 Rokiškio 16 1 420 3 904 856 458 1 977 2 415 18 757

27 Šakių 8 4 101 894 177 194 582 982 24 232

28 Šalčininkų 2 397 8 849 5 845 56 567 1 143 1 096 27 567

29 Šiaulių 23 2 592 3 606 1 250 144 850 1 334 24 812

30 Šilutės 164 5 059 4 708 355 433 1 335 1 870 30 335

31 Švenčionėlių 4 836 21 585 2 283 293 141 2 376 1 805 37 843

13

32 Tauragės 3 3 787 1 495 259 130 1 076 890 31 330

33 Telšių 13 3 338 8 086 1 138 612 2 373 2 601 31 910

34 Tytuvėnų - 1 115 3 204 634 138 621 1 041 13 345

35 Trakų 158 12 680 9 537 1 702 35 546 1 027 27 210

36 Ukmergės 9 2 737 4 948 1 828 87 2 160 2 353 32 891

37 Utenos 20 3 544 3 928 1 611 70 816 1 571 14 464

38 Valkininkų 1 180 11 144 2 991 87 235 665 903 21 266

39 Varėnos 8 513 12 247 1 088 11 154 563 1 331 27 208

40 Veisiejų 874 12 127 3 712 417 202 226 695 19 678

41 Vilniaus 422 10 127 10 147 823 45 760 1 623 28 701

42 Zarasų 116 6 066 3 006 545 39 653 1 102 12 708

43 Kuršių nerijos NP 4 783 1 427 21 - - - 2 7 891

Iš viso 2006 01 01

39 397

208

935

126

716 33 816 7 209 39 018 51 350

991

478

* - statistikos duomenų lentelėje pateiktas ir Pa, Pb, Pc augaviečių plotas, kuriose miško kuro pelenais tręšimas

negali būti vykdomas.

Augavietėje tręšimas pelenais atliekamas 2 kartus išbarstant nuo 2 iki 3 tonų pelenų į vieną hektarą. Energetikos

įmonėse susidarančius pelenus reikalinga išbarstyti į 8300 ha augaviečių ploto per vienerius metus, tai yra

mažiau nei 2 % nuo esamo augaviečių ploto. Reiktų nepamiršti, kad tręšimas pelenais turi būti atliekamas tam

tikromis specifinėmis sąlygomis, tam tikru augaviečių amžiaus periodu: prieš apsodinant augavietę, bei jos

augimo viduramžiuose (žr. 1.1.5 skyrių), todėl praktiškai panaudojamo ploto yra žymiai mažiau.

Miškų departamento miškininkystės skyriaus vedėjas nurodė vadovautis tik parengtomis rekomendacijomis ir

pelenus šalinti ten nurodomose augavietėse.

Pasirinktinai skambinta į miškų urėdijas. Švenčionėlių urėdija priimtų pelenus, tačiau nuogąstauja, jog nėra

techninių galimybių šiuos pelenus išbarstyti, nelabai pritaria pelenų išbarstymui. Anykščių urėdija teigiamai

vertina pelenų panaudojimą miškų tręšimui, tačiau techninės galimybės riboja. Biržų urėdija teigiamai vertina

pelenų panaudojimą, geranoriškai priimtų. Druskininkų urėdija pelenų nepriimtų. Dubdavos eksperimentinė-

mokomoji urėdija geranoriškai priimtų, būtų įmanomos ir techninės galimybės skolinantis ir pan. Urėdijos tikisi

ekonominio palaikymo atlikti šiems darbams.

14

4. Medienos pelenų panaudojimas žemės ūkyje

Medžio pelenai gali būti panaudoti žemės ūkyje. Kaip ir kada juos naudoti, rekomendacijų Lietuvoje nėra.

Toliau trumpai aprašomi Lietuvoje daryti eksperimentai bei jų rezultatai.

Medžio pelenuose gausu kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinei trąšai. Gausiausia maisto medžiagų turi

beržinių malkų pelenai, mažiau vertingesni pušų malkų pelenai ir dar mažiau vertingesni eglių malkų pelenai.

Pelenuose cheminės medžiagos chloro yra labai mažai, todėl jie ir tinka visiems augalams ypač chloro

nemėgstantiems – grikiams, bulvėms, lubinams.

2003-2004 m. Lietuvoje buvo daryti bandymai vidutinio sunkumo priemolio balkšvažemyje. Buvo auginta

miežių ir bulvių sėklos. 2005 m. tirtas medžio pelenų poveikis vasariniams rapsams. Tręšimui naudojamuose

pelenuose buvo gausu Kalcio (Ca) ir Kalio (K), kitais elementais reikalingais dirvožemio turtinimui pelenai

buvo mažiau turtingi.

Vidutiniais duomenimis, įvertinus ir klimatines sąlygas, didžiausias grūdų derlius gautas paskleidus pelenus

dirvoje santykiu 2 t/ha, didint išbarstomų pelenų kiekį iki 6t/ha efektyvumas mažėja. Vidutiniais duomenimis

didžiausias bulvių derlius gaunamas išbarstant pelenus 4 t/ha, didint išbarstomų pelenų kiekį efektyvumas

nedidėjo.

Iš šių tyrimų paaiškėjo, kad pelenai teigiamai veikė ne tik vasarinių miežių ir valgomųjų bulvių derlių, bet turėjo

įtakos ir po jų augintiems vasariniams rapsams. Rapsų derlius padidėjo po visomis medžio pelenų normomis

tręštų miežių ir bulvių. Taip pat medžio pelenai gerino dirvožemio agrochemines savybes. Pelenų normos

priklauso nuo jų kokybės, dirvožemio agrocheminių savybių bei auginamų augalų [„Augalų tręšimas medžio

pelenais“ Dr. Elvyra Butkuveinė ir kit.].

Lietuvoje esančių ūkių skaičių sugrupuotą pagal ūkininkų žemėnaudos bendrąjį plotą, tam kad orientaciniai

galima būtų spręsti kiek yra didelių ūkių, kuriems ateityje būtų galima pasiūlyti naudoti medienos pelenus

galima rasti internete: http://www.vic.lt/centras/rodyk:984.

Europos Tarybos reglamente „Dėl ekologinių žemės ūkio produktų gamybos <...>“ numatoma, kad medienos

pelenai tam tikrais atvejais galėtų būti kaip tręšimo ir dirvos kondicionavimo priemonė. Ekologinių ūkių

katalogą ir sąrašą galima rasti :http://www.ekoagros.lt/datafiles/katalogas_2006(1).pdf

Suomijoje, pelenams, kurie naudojami žemės ūkyje kaip trąša, yra nustatytos sunkiųjų metalų leistinos ribos.

Miško kuro pelenų, naudojamų Suomijos laukų tręšimui, kokybės reikalavimai, pateikti 1 lentelėje.

http://www.vic.lt/centras/rodyk:984

15

5. Pelenų panaudojimas kelių statyboje

Šiame skyriuje apžvelgiama Švedijos patirtis miško kuro pelenus panaudojant kelių statybai.

Kiekvienais metais apie 1 milijoną tonų pelenų yra pagaminama Švedijos įmonių (energetikos įmonės,

popieriaus gamybos pramonė, medžio apdirbimo pramonė) degimo procese. Didelė ir potenciali rinka šiems

produktams yra konstrukcijos, kurioms pagaminti kasmet sunaudojama apie 100 milijonų tonų įvairių žaliavų.

Tiesioginis pelenų panaudojimas yra vykdomas kelių statyboje, sąvartynų rekultivavme ar gaminant betono

gaminius. [Summary of the program „Environmentally correct utilization of ashes“ at Varmeforst 2002-2005

m].

Švedijoje daugiausia yra naudojami lakieji pelenai (lakieji pelenai yra pelenai nusėdę oro valymo įrenginiuose),

todėl kad Švedijoje šių pelenų kiekiai yra žymiai didesni, negu dugno pelenų kiekiai, susidarę ardyne [wood ash

recycling state of the art in Finlannd and Sweden, Pirkko Vesterinen 2003 m].

Žemiau pateikiama tyrimų ir bandymų apžvalga pelenus panaudojant kelių statyboje. Tam kad pelenai būtų

panaudoti kelių konstrukcijose reikalingi būdai ir metodai, nusakantys pelenų poveikį aplinkai, taip pat

reikalinga ištirti pelenų fizines, geotechnines savybes, kurios svarbios pelenų panaudojimui kelių

konstrukcijose. Švedijoje tokie tyrinėjimai buvo atlikti prieš 2 metus. Gauti rezultatai parodė, jog sunkiųjų

metalų išsiplovimas iš pelenų į dirvožemį ir į vandenis nebuvo didelis, kaip ankščiau buvo manyta. Rezultatai

parodė, kad dulkės nusėdę nuo kelio važiuojamosios dalies į pakelėse esančią augmeniją, daro didesnę žalą

aplinkai ir tai yra didesnė problema [Summary of the program „Environmentally correct utilization of ashes“ at

Varmeforst 2002-2005 m].

Praktikoje pelenai buvo naudojami mažais kiekiais asfaltu nepadengtuose keliuose. Suomija turi patirties

naudojant smulkiuosius (lakiuosius) pelenus statant šalčiui atsparių konstrukcijų kelius. Pritaikant Suomijos

patirtį ir eksperimentus atliktus Švedijoje, buvo sukurtas „Vadovas“, kuriame pateikti reikalavimui kelių be

asfaltinės dangos statybai naudojant pelenus [Summary of the program „Environmentally correct utilization of

ashes“ at Varmeforst 2002-2005 m].

Lakieji pelenai, susidarantys deginant biokurą ar anglį, daugiausia gali būti naudojami dvejopai, vienas būdas

naudojant pelenus kaip atskirą vientisą sluoksnį, o kitas pelenus permaišant kartu su žvyru. Pelenų naudojimas

suteikia tokių funkcinių savybių kaip tvirtumas, patvarumas ir atsparumas šalčiui. Taigi gaminiai, kuriuose yra

lakiųjų pelenų arba kurie yra statybinių konstrukcijų pagrindas turės mažesnį pralaidumą, didesnį atsparumą

šalčiui, ilgaamžiškumą. Šios savybės priklauso nuo lakiųjų pelenų kokybės, tikimasi, kad konstrukcijos

naudojant pelenus gali būti geresnės už tradicines konstrukcijas, kaip yra naudojamas smėlis ar žvyras. Statant

tokias kelių konstrukcijas, kai planuojama naudoti lakiuosius pelenus, visada siūloma kreiptis vietos valdžios

leidimo, nes poveikis į aplinką turi būti apribotas ar labai minimalus. Konstrukcijų, kurių sudėtyje yra lakiųjų

medžiagų, dulkėtumas ir senėjimo efektas priklauso nuo lietaus, tradicinėms konstrukcijoms šie efektai yra

kitokie [Fly ash in civil engineering, Gravel roads, Hanna Munde ir kit.]

Atlikti tyrimai žvyrkelių statyboje panaudojant lakius medienos pelenus susidariusius popieriaus ir energijos

gamybos įmonėje parodė, jog pelenai susidarantys deginant medieną stabilizuoja ir sutvirtina žvyrą, todėl gali

būti įmaišyti į žvyrą. Lakieji pelenai su žvyru yra sumaišomi maišyklėse, įmaišant į mišinį tam tikrą vandens

kiekį. Pelenai sutvirtinę žvyrą, keliui suteikia daugiau stabilumo. Taip pat nustatyta, jog sunkiųjų metalų

išsiplovimas į požeminius vandenis esančius kelio apylinkėse sumažėja [Gravel road stabilisation of

Ehnsjovagen, Hallstavik, 2006].

Naudojant medienos pelenus kelių konstrukcijose reikalinga labiau sutankinti, sulyginti ir suspausti kelio dangą.

Į konstrukcijas patekęs vanduo paskatina šarminimo procesą, tankumo sumažinimą bei sumažina atsparumą

šalčiui. Kelių, kuriuose panaudoti lakieji pelenai, kokybiškas nusausinimas, kokybiškas sutankinimas, yra

esminiai dalykai nuo kurių priklauso aplinkosauginis efektas. Lakiųjų pelenų panaudojimas žvyro sutvirtinimas,

sustangrinimui yra efektyvesnis naudojant nedidelius lakiųjų pelenų kiekius [Fly ash stabilisation of gravel

roads, Josef macsik, 2006].

16

6. Pelenų panaudojimas gaminant betono gaminius

Švedijoje galiojantys standartai pelenų panaudojimui cemento ir betono gaminimas gaminti yra pritaikyti

pelenams, kuriuose gausu anglies ir silicio. Pelenai susidarantys deginant biokurą netenkina šių standartų. Todėl

medienos pelenai buvo tyrinėjami, kaip priedas gaminant betoną. Švedijoje betono gamyboje neleidžiama

pelenų panaudoti dideliais kiekiais ir pelenams keliami aukšti reikalavimai. Tačiau aukšta cemento kaina skatina

ją mažinti, pavyzdžiui kaip rišančiąją medžiagą betone naudojant lakiuosius pelenus [Ashes in concrete related

aplications regulations, best praktice and experence, 2003].

Švedijoje buvo atlikti tyrimai, kai lakieji medienos pelenai buvo panaudoti kaip cemento pakaitalas, ne

įprastinėse, kitokio tipo konstrukcijose - rudos kasyklose. Kasyklų vietose iš kurių iškasta ruda lieka tuščios

ertmės, kurios paprastai užpildomos įvairiomis liekanomis sumaišytomis su cementu, tam kad būtų išlaikytas

stabilumas ir būtų galima eksploatuoti esančias šalia rudos kasyklas. Tyrimai parodė, kad lakieji medienos

pelenai gali pakeisti pusę cemento kiekio, kuris naudojamas šiam sutvirtinimui. [Summary of the program

„Environmentally correct utilization of ashes“ at Varmeforst 2002-2005 m].

Švedijoje atlikti bandymai panaudojant popieriaus pramonėje susidarančius medienos pelenus, parodė, jog

medienos pelenai yra geras priedas, kuris stabilizuoja, sutvirtina betoną. Betono paviršius visas lygus ir be

ertmių (porų) [Utilization Swedish fly ash from bio fuel fired pover plants as a filler materiali n concrete, Hillevi

Sundblom, 2006].

Daugelis įmonių, kurios gamina betono gaminius, į pelenų panaudojimą betoninių gaminių gamyboje žiūri

skeptiškai. Gal būt pasikeitimai matomi tik šiuo metu, kai išsaugo susidomėjimas pelenais. Aukštas

aplinkosauginių aspektų supratimas ir įsisavinimas pastūmėjo šiam pasikeitimui. Iškyla rizika ar bus išlaikomi

reikalavimai šiems gaminių kokybės rodikliams kaip patvarumas, ilgaamžiškumas ir patikimumas, nepaisant to,

šių pelenų panaudojimas yra galimas, ir kur jie yra panaudojami ten gali būti sutaupomi pinigai ir taip pat

sumažinamos CO2 emisijos (nes gaminant cementą CO2 emisijos labai didelės [Ashes in concrete related

aplications regulations, best praktice and experence, 2003].

17

7. Pelenų šalinimas regioniniame sąvartyne

Energetikos įmonės deginimo metu susidarančius medienos pelenus galės priduoti į regioninį sąvartyną, kurio

taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodyta, jog leidžiama šalinti nepavojingus medienos

pelenus. Energetikos įmonėms transportuoti ir priduoti medienos pelenus į regioninius sąvartynus reikalingi

didesni kaštai. Vidutinei energetikos įmonei, sudeginančiai apie 14000 t įvairios medienos apytiksliai per metus

susidaro apie 500 t (apie 875 m3) pelenų.

Už pelenų priėmimą į sąvartyną reikės mokėti mokestį, kuris bus nustatytas kiekvienoje savivaldybėje pagal

galiojančias atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų tvarkymo dokumentus. Pavyzdžiui, Alytaus regioniniame

sąvartyne mokestis už vieną toną atliekų yra 50,85 Lt ( be PVM). Per vienerius metus įmonei priduoti pelenus į

regioninį sąvartyną kainuotų apie 25425 Lt (be PVM). Į medienos pelenų tvarkymo išlaidas įeis ir pelenų

transportavimo išlaidos. Transportavimo kaštų dydis priklauso nuo atstumo iki regioninio sąvartyno. Kai

kurioms energetikos įmonėms transportuoti medienos pelenus pagal administracinį suskirstymą priklausantį

regioninį sąvartyną yra neoptimalu. Pavyzdžiui, UAB „Fortum Švenčionių energija“ turėtų medienos pelenus

transportuoti į Vilniaus regioninį sąvartyną, tačiau arčiau juos būtų transportuoti į Utenos regioninį sąvartyną.

Šiuo atveju Utenos regioninis sąvartynas neprivalo priimti atliekų iš „UAB Fortum Švenčionių energijos“. 4

lentelėje pateikiami regioninių atliekų tvarkymo centrų telefonin4s apklausos apie planuojamą pelenų utilizaciją

sąvartynuose, rezultatai.

7 lentelė. Lietuvos regioniniai atliekų tvarkymo centrai

Regioninis atliekų

tvarkymo centras

Regioniniame

sąvartyne pelenų

šalinimas šiuo metu

Regioniniame sąvartyne

pelenų šalinimo sąvartyne

vykdymas ateityje

Pastabos

Marijampolės regioninis

atliekų tvarkymo centras

Vykdomas Dar neaišku, bet tikriausiai

bus.

Kainynas rengiamas.

TIPK leidimas rengiamas

Alytaus regioninis atliekų

tvarkymo centras

Vykdomas Bus vykdomas.

Pelenai priimami pagal

juridinį susitarimą

(sutartis).

Nustatytas kainynas.

TIPK leidimas patvirtintas,

galiojantis

Klaipėdos regioninis


Vykdomas Neaišku ar bus vykdomas.

Pelenai priimami pagal

juridinį susitarimą

(sutartis).

Kainynas nenustatytas

Dabar pelenai priimami.

Susidurta su problema, kad

atveža per karštus pelenus,

užsidega sąvartyne

šiukšlės.

Kauno regioninis atliekų

tvarkymo centras

Vykdomas Neaišku ar bus vykdomas Pagrindinį sąvartyną

eksploatuoja UAB „Kauno

švara“, vėliau sąvartynas

bus išplėstas ir toliau

eksploatuos KRAC

Panevėžio regioninis


Vykdomas Bus vykdomas

Šiaulių regioninis atliekų

tvarkymo centras


Telšių regioninis atliekų

tvarkymo centras

Nevykdomas Neaišku

Pelenai eksploatacija buvo

padariusi žalos, pažeidė

atliekų filtro surinkimo

18

Regioninis atliekų

tvarkymo centras

Regioniniame

sąvartyne pelenų

šalinimas šiuo metu

Regioniniame sąvartyne

pelenų šalinimo sąvartyne

vykdymas ateityje

Pastabos

sistemą.

Vilniaus regioninis atliekų

tvarkymo centras

Nepriima Neaišku Pelenai pagrindiniame

sąvartyne nepriimami, nes

TIPK leidime pelenų

šalinimas neleidžiamas. Po

metų bus koreguojamas

TIPK leidimas.

Mažesniuose sąvartynuose

kontrolė nevykdoma.

Utenos regioninis atliekų

tvarkymo centras


19

8. Pelenų panaudojimas vietinių sąvartynų rekultivavimui

Remiantis užsienio patirtimi ir eksperimentais pelenai gali būti panaudojami sąvartynų rekultivavime

formuojant sąvartyno paviršiuje sluoksnį-„dangtį“. Formuojant šį dangtį, pelenai yra naudojami kartu su

apdorotu nuotekų dumblu. Šiam sluoksniui pelenai suteikia aukštą pH rodiklį (šarmingumą padidėja), taip pat

suteikia dumblui stabilumo, dumblas sutvirtėja, sukietėja. Šis efektas yra prilyginamas mechaninio sutvirtinimo

efektui. Švedijos projekte tam tikromis proporcijomis pelenai buvo sumaišyti su nuotekų dumblu ir paskleisti

keturiose sąvartynų aikštelėse, kurioms buvo suformuotas aikštelių paviršius su „pelenų-dumblo“ dangčiu. Šių

paviršių tyrimai iki šiol atliekami. Suformuotas „dangtis“ tapo žalias ir naudingas plotas, nes pro jį mažiau

prasiskverbia paviršinis vanduo, kuris įtakoja cheminę atliekų degradaciją. Taip pat nustatyta, kad per didelis

pH rodiklis, gali sumažinti nuotekų dumblo stabilumą, tvirtumą. [ Summary of the program „Environmentally

correct utilization of ashes“ at Varmeforst 2002-2005 m].

Šio sluoksnio-dangčio funkcija yra riboti patenkančio vandens kiekį, kuris infiltruojasi į atliekas, dėl to kyla

aukšti reikalavimui sluoksnio nepralaidimui, trapumui ir ilgalaikiškumui. Atliekant tokio sluoksnio tyrimus, kur

nuotekų dumblas buvo sutvirtintas lakiaisiais pelenais, rezultatai parodė, kad šis mišinys (iš nuotekų dumblo ir

pelenų) turi mažą vandens pralaidumą. Švedijoje yra sukurtos taisyklės („Vadovas“), kuriomis vadovaujantis

įrengiami pelenų-dumblo sluoksniai. Ši instrukcija susideda iš geotechninių reikalavimų pelenams apibūdinimo

bei aplinkosaugai keliamų reikalavimų. Toje instrukcijose aprašyti reikalavimai šio sluoksnio įrengimui,

sandėliavimui, ir tolimesnei jo priežiūrai. Šia instrukcija reikalinga tiems, kurie planuoja sąvartynų uždarymą su

lakiųjų pelenų ir nuotekų dumblo mišiniu, kuriems reikalingi planai, bei kurie atsakingi už šio sluoksnio

priežiūrą. Nuotekų dumblas ir lakieji pelenai iš skirtingų įmonių gali turėti skirtingas savybes. Naudojamų

medžiagų kokybė gali keisti šio sluoksnio savybes - tai yra pralaidumą ir ilgalaikiškumą. Todėl ir pelenai ir

nuotekų dumblas turi atitikti reikalavimus, kurie reikalingi šio sluoksnio formavimui. Šio sluoksnio gamyba

turi būti atliekama su tokiomis pačiomis savybėmis, kurios buvo nustatytos ir suskaičiuotos laboratorijoje, kai

šioms medžiagoms buvo daryti tyrimai [„Instruction manual Fly ash stabilised (FSS) as liner material“ Carling

M., Hakansson K., ir kit.]

Sąvartynų uždarymas panaudojant pelenų ir nuotekų dumblo mišinio sluoksnį, gali būti atliekamas nepavojingų

atliekų sąvartynuose. Taip pat atlikti tyrimai parodė, kad sluoksnio laidumas laikui bėgant mažėja, tai yra laikui

bėgant sluoksnis mažiau praleidžia vandens, todėl tokie sluoksniai yra ilgalaikis sprendimo būdas. Iki šios

dienos sąvartynų aikštelės padengtos tokiu sluoksniu yra kelių metų senumo. Ateityje šio sluoksnio naudojimo

informacijos bazė bus pakankamai informatyvi, tam kad būtų galima įvertinti tokio sluoksnio funkcionalumą,

ilgalaikiškumą ir laidumą [Folow up – Installed liner construction at Dragmossen waste site].

20

9. Svarstyti klausimai

2007 m. rugsėjo 20 dieną buvo suorganizuotas susitikimas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

atstovais siekiant aptarti susidariusią pelenų šalinimo problemą. Sustikime dalyvavo: Aplinkos kokybės

departamento direktorius Arūnas Čepelė ir UAB „Ekostrategija“ atstovai.

Sustikime buvo svarstyti ir iškelti šie klausimai:

Siekiant palengvinti pelenų panaudojimą ir sumažinti panaudojimo kaštus (tuo pačiu siekiant nedidinti šilumos

gamybos savikainos), reikalinga:

1. Sudaryti sąlygas šalinti pelenus vietiniuose sąvartynuose, kol bus parengta reikalinga teisinė bazė,

reglamentuojanti pelenų panaudojimą tręšimui.

Pasak ministerijos atstovo, to padaryti neįmanoma.

2. Užtikrinti, kad Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai nesudarytų kliūčių įmonėms pasikoreguoti

TIPK leidimus, kol dar nėra aiškiai reglamentuotas pelenų panaudojimas.

Nėra aiškios pozicijos dėl TIPK koregavimo energetikos įmonei. Tačiau pokalbio metu A. Čepelė rekomendavo

pelenus šalinti regioniniuose sąvartynuose, kurie turi leidimus.

3. Reikia, kad Aplinkos ministerija patikslintų savo poziciją medienos pelenų tyrimų klausimu. Daugelis

laboratorijų gali atlikti medienos pelenus, tačiau jos neturi licenzijos.

Aplinkos ministerijos atstovo nuomone, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija turėtų kreiptis į laboratorijas, su

prašymu sertifikuotis pelenų tyrimams.

4. Reglamentuoti pelenų panaudojimo miškų ūkyje ir žemės ūkyje tvarką, siekiant supaprastinti

procedūras. Tam reikalinga parengti Pelenų panaudojimo tręšimui taisykles.

Aplinkos ministerijos atstovo nuomone, reikalingas oficialus Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos kreipimasis į

Aplinkos ministeriją, su prašymu reglamentuoti medienos pelenų naudojimą žemės ūkyje bei miškų ūkyje.

Dabartinis miško kuro pelenų panaudojimas žemės ūkyje laikomas legaliu, jeigu būtų įrodyta, jog medienos

pelenai yra šalinami aplinkai saugiu būdu.

21

10. Išvados

Miško kuro pelenų panaudojimo įgyvendinimas

Miško kuro pelenai gali būti panaudoti daugelyje gamybos sričių, tačiau nėra reglamentuotos jų savybės,

kokybės reikalavimai, panaudojant pelenus kelių statyboje, betono gaminių gamyboje ir kit.

Reikalavimai reikalingi pelenus panaudojant ir sąvartynų rekultivavimui, formuojant pelenų ir dumblo dangtį.

Skandinavijos šalyse daugiausia naudojami lakūs, smulkieji biokuro pelenai, todėl šios šalies pelenų naudojimo

patirtį galima pritaikyti ir Lietuvoje panaudojant smulkius ir dugno pelenus. Geriausi prieinami gamybos būdai

siūlo pelenus naudoti kaip trąšą, todėl studijoje rekomenduojama pelenus naudoti žemės ir miškų ūkyje.

Reikalinga kreiptis į Aplinkos ministeriją, dėl miško kuro pelenų panaudojimo žemės ir miškų ūkyje

reglamentavimo. Tol kol bus sukurti reglamentuojantys pelenų panaudojimą dokumentai, išlieka alternatyva

pelenus vežti į vis dar veikiančius sąvartynus, bei į regioninius sąvartynus, kurie turi leidimus šalinti

nepavojingus miško kuro pelenus. Kita alternatyva, pelenus naudoti pagal dabar galiojančią tvarką,

vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu, Atliekų tvarkymo taisyklėmis ir kitais atliekų tvarkymą

reglamentuojančiais dokumentais, koreguoti TIPK leidimą tampant atliekų naudotoju. Miško kuro pelenus

naudoti remiantis „Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais rekomendacijomis“, kuriose nurodyti pelenų

kokybės reikalavimai. Žemiau pateikiami siūlomi LŠTA veiksmai.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) veiksmai:

1. LŠTA kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl medienos pelenų panaudojimo žemės ir miškų ūkyje teisinio

reglamentavimo. Šio prašymo koncepcija pateikta 3 priede. Siekiant pagreitinti procesą. LŠTA taip pat gali

pateikti Aplinkos ministerijai alternatyvias Pelenų panaudojimo miško ir žemės ūkyje taisykles. Siekti, kad

reglamentavime būtų supaprastintos procedūros, numatytos „Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais

rekomendacijomis“, pvz., nuostata atlikti Cezio137. tyrimus.

2. LŠTA kreiptis į regioninius atliekų tvarkymo centrus su prašymu, kad regioninio sąvartyno taršos integruotos

prevencijos ir kontrolės leidime į atliekų sąrašą būtų įtrauktos nepavojingi medienos pelenus. Šio prašymo

koncepcija pateikta 5 priede.

3. LŠTA vardu kreiptis į laboratorijas su prašymu savo veiklą sertifikuoti pelenų tyrimams (1 priedas). Šio

prašymo koncepcija pateikta 4 Priedas.

Įmonių veiksmai:

1. Kol bus rengiamos pelenų panaudojimo žemės ir miškų ūkyje taisykles, šalinti pelenus sąvartynuose, kurie

turi teisę juos priimti, tai yra turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriame, nurodyta, jog į

sąvartyną galima vežti nepavojingus medienos pelenus. Pažymėtina, kad pagal susitarimą su Regioniniu atliekų

tvarkymo centru, įmonės pelenus gali vežti ne tik į savo regiono sąvartyną,

arba

2. Pelenus panaudoti miško tręšimui, vadovaujantis Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais

rekomendacijomis, tam reikalinga:

Ūkinėje veikloje įteisinti pelenų panaudojimą:

Koreguoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir tapti atliekų naudotoju. Atliekų

naudojimas turi būti įvardintas pagal atliekų tvarkymo įstatymo 2 priedelį (Žin., 1998, Nr. 61-

1726; 2000, Nr. 90-2776; 2002, Nr. 13-475). Šiuo atveju galimas variantas būtų „Paskleidimas

ant žemės, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę, įskaitant kompostavimą ir kitus

biologinio perdirbimo metodus“. Leidimas rengiamas remiantis TIPK leidimo išdavimo

atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedo 8 punktą „Šalinamos ar naudojamos (išskyrus tas

22

įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos“

(Žin., 2002, Nr. 85-3684; Žin., 2005, Nr. 1003-3829).

Taip pat reikalinga parengti atliekų tvarkymo reglamentą. Reglamentas rengiamas pagal Atliekų

tvarkymo taisyklių (Žin., 2004-04-29, Nr. 68-2381) VI skyrių, o paties reglamento struktūra

pateikiama taisyklių 13 priede. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra

neatsiejama Leidimo dalis ir pateikiamas kartu su paraiška Leidimui gauti, atnaujinti ar

koreguoti.

Svarbu sudaryti sutartis su urėdijomis, kurios įsipareigotų priimti geros kokybės pelenus,

tinkamus naudoti miško tręšimui. Urėdija turėtų kasmet sutartyje nurodyti kiek pelenų per

metus ji pajėgi pašalinti, vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis. Ši sutartis turėtų būti

atnaujinama kasmet. Rekomenduojama sutartį aptarti ir suderinti su Regiono aplinkos apsaugos

departamentu.

Jei reikalinga, įsirengti pelenų sandėlį (minimalūs reikalavimai: išbetonuota aikštelė, geriausia

su pastoge, kuri apsaugotų nuo vėjo ir lietaus).

Jei reikalinga, įsigyti įrangą pelenų stabilizavimui (reikalinga pelenus drėkinti, pelenų drėgmės

kiekis turi būti 30-40 % nuo sausų pelenų masės).

Urėdija turėtų įsigyti įrangą pelenų išbarstymui.

23

11. Ekonominis vertinimas

Šiame skyriuje pateikiamas trumpas energetikos įmonės išlaidų pelenų utilizavimui palyginimas. Žemiau

aprašytos naudotos prielaidos, o ekonominis vertinimas pateikiamas 6 lentelėje.

Ekonominis palyginimas atliekamas įmonei, kuri per metus sudegina 14000 t miško kuro, o pelenų per metus

susidaro apie 500 t (875 m3).

Pelenų panaudojimo veiklą reikalinga legalizuoti parengiant reikalingus dokumentus, jeigu dokumentai bus

rengiami už įmonės ribų, šių dokumentų parengimui reikalingos papildomos išlaidos.

Miško kuro pelenų tyrimas yra vienas iš pirmų žingsnių. Skandinavijos šalyse rekomenduojama atlikti tyrimus

vieną kartą per metus (laikotarpyje nuo rudens iki pavasario). Mėginiai turi būti imami iš 15 atskirų vietų.

Laboratorijos, kuri pateikė preliminarų tyrimų kainyną duomenimis vienas pelenų kokybės tyrimas be Cezio137

tyrimo (vienas Cezio137 tyrimas kainuoja 900 Lt), kainuoja apie 610 Lt. 15-os mėginių tyrimas kainuos 9200

Lt. Jeigu bus nustatomas Cezis137, laboratorinių tyrimų kaina padidės dvigubai. Skaičiavimuose pateikiame

pelnų tyrimus netiriant Cezio137.

Energetikos įmonė turi turėti pelenų laikinojo saugojimo vietą (sandėlį). Jeigu įmonės teritorijoje sandėlis yra

blogos būklės, be stogo ir t.t., reikalinga jį renovuoti. Priimant kad sandėlio plotas yra 300 m2, o renovavimo

kaina 50 Lt/m2 (kaina minimali), reikalinga apie 15000 Lt. Jeigu įmonė turi geros būklės sandėlį šie kaštai

nereikalingi. Tačiau visiškai naujo sandėlio įrengimo kaina būtų didesnė.

Pelenų stabilizavimo įrangos įsirengimo kaina Švedijoje 2003 metais buvo apie 50 000 eurų, drėkinimo

operacijoms nereikalinga papildomų darbuotojų, kaina paprasto pelenų drėkinimo kai produktyvumas 4000 t/per

metus yra už toną 2,5 euro [Wood ash recycling state of the art in Finland and Sweeden, draft 31.10.2003,

Pirkko Vesterinen].

Pelenų išvežimas gali būti atliekamas įvairiomis transporto priemonėmis: traktoriais su priekabomis,

savivartėmis ir t.t. Vidutiniškai įmonėje susidaro apie 875 m3, vieno išvežimo metu gali būti išvežta 5-10 m3

pelenų. Toliau skaičiavimuose priimame, kad vieno išvežimo metu apytiksliai išvežama 7 m3 arba apie 4 t

pelenų, t.y. apie 125 reisai/metus. Priimame, kad vieno išvežimo metu, transporto priemonė nuvažiuoja apie 60

km. Transporto priemonės kuro norma (dyzelis) šimtui kilometrų yra nuo 25-40 ltr/100 –ui km. Priimame, kad

transporto priemonei kuro norma yra 30 ltr, tuomet vieno reiso kaina yra apie 40 Lt (kai dyzelino kaina žemės

ūkio technikai yra apie 2 Lt).

Utilizavimo sąvartyne išlaidos susideda iš transportavimo ir pridavimo į sąvartyną kaštų. Kai kurių regioninių

sąvartynų atstovų teigimu, pridavimo į sąvartyną išlaidos sudarys apie 55 Lt vienai tonai pelenų. Jeigu įmonėje

susidaro 500 tonų pelenų, reikalinga apie 27500 Lt/metus. Transportavimo išlaidos priklauso nuo atstumo iki

regioninio sąvartyno. Vieno reiso metu nuvažiuotas atstumas gali siekti ir daugiau nei 60 km.

24

8 lentelė. Energetikos įmonės patiriamos išlaidos miško kuro pelenų utilizavimui.

TIPK

leidimo

koregavim

as

Pelenų

tyrimai1, be

Cezio

tyrimų

Pelenų

stabilizavimas2

Sandėlio

įrengimas,

esamo

sandėlio

vietoje ar

rekonstrukcija

Pelenų išvežimas

(kai atstumas apie

60 km)

Pelenų

pridavimas

urėdijai arba

ūkininkui3

Pelenų

pridavimas į

regiono

sąvartyną

Iš viso

Miško kuro

pelenų

panaudojim

as tręšimui

4000 Lt 9200 Lt 15000 Lt 5000 Lt 0 33200Lt pirmais metais

9200 5000 0 5000 Lt 0 19200 Lt vėlesniais metais

Miško kuro

pelenų

vežimas į

regioninį

sąvartyną

15000 Lt 5000 Lt 27500 Lt 47500 Lt pirmais metais

5000 Lt 27500 Lt 32500 Lt vėlesniais metais

1 Cezio

137 vienas tyrimas kainuoja apie 900 Lt. 15-kai tokių mėginių kainuos 13500 Lt. Šis elementas nustatomas, dėl to kad medienoje galėjo susikaupti po

Černobilio avarijos.

2 Stabilizavimo įrangos kaina priklauso nuo stabilizatoriaus pajėgumo, kuris priklauso ir nuo perdirbamų pelenų kiekio. Vėlesniais metais už perdirbamų pelenų kiekį

priimant, kad stabilizuojamų pelenų kaina iki 5000 Lt, priimant jog kaina atitinka Švedijos standartus. Lentelėje stabilizavimo įrangos kaina pirmais metais

neįvertinta.

3-.Pridavimo urėdijai ar ūkininkui išlaidos gali būti tiek neigiamos (patiriamos papildomos išlaidos), bet gali būti ir teigiamos (gaunamos pajamos), jei ūkininkas

vietoje įprastinių trąšų įsigyja pelenus. Šioje lentelėje šios išlaidos priimtos lygios 0.

Šis ekonominis vertinimas, paremtas daugeliu prielaidų, todėl nėra tikslus. Norint perdirbti pelenus, kurie vėliau gali būti panaudoti pirmiausiai reikalinga rinka,

kuriai pelenus būtų naudinga ir ekonomiška naudoti. Šia rinka Lietuvoje galėtų būti Kelių statybos ir remonto įmonės, cemento ir betono gaminių gamyklos, todėl

reikalingi tyrimai ir bandymai Lietuvoje, taip pat vėlesnis šios gamybos ir gaminių technologinis reglamentavimas. Skandinavijos šalyse tokio tipo įmonėse

daugiausia naudojami smulkūs biokuro pelenai, kurie paprastai turi daugiau „cementinių“ savybių negu dugno pelenai. Lietuvoje energetikos įmonėse susidarančių

pelenų didžiąją dalį sudaro dugno pelenai, šie pelenai remiantis Geriausiais prieinamais gamybos būdais, gali būti perdirbami ir naudojami kaip trąša.

8 lentelėje pateikiamas ekonominis vertinimas, kuris atliktas Suomijos galimybių studijoje. Šis vertinimas apima pelenų perdirbimo ir visas transporto išlaidas, tam

kad pelenai būtų panaudoti kaip trąša.

25

Palyginamasis ekonominis įvertinimas

Pelenų perdirbimo išlaidos paskaičiuotos, kai pagaminamos produkcijos(granulių) yra 6300 t/metus. Šie

investicijų skaičiavimai paremti prie tam tikrų ekonominių sąlygų, 2003 metų duomenys [Wood ash recycling

state of the art in Finland and sweeden, draft 31.10.2003, Pirkko Vesterinen].

9 lentelė.

26

Kainos faktorius

Būdai

A B C

Kaina už vieną toną, eurai/už toną

išbarsty

mas

malū

nsp

arniu

išbarsty

mas

mišk

o

trakto

rium

i

išbarsty

mas

malū

nsp

arniu

išbarsty

mas

mišk

o

trakto

rium

i

išbarsty

mas

malū

nsp

arniu

išbarsty

mas

mišk

o

trakto

rium

i

1. Investicijos

eurais:

Vietos įrengimas pelenų sandėliavimui

67 275

Naujas sandėliavimo pastatas su

konvejeriu 269 100

Bendra investicinė suma

1,35

5,20

-

1,35

5,20

2. Pelenų gamybos ir paskleidimo

kaina;

Granuliavimas

Transporto išlaidos gaminant

Pakrovimo darbai

Transporto išlaidos išvežant (50 km)

Pelenų išbarstymas miško traktoriumi

0,5 km kaina

Pelenų išbarstymas malūnsparniu 1 km

kaina

Bendra gamybos ir paskleidimo kaina

27,25

27,25

27,25

1,0

1,0

0,35

0,35

0,35

3,85

3,85

3,85

8,05

8,05

8,05

50,45

50,45

50,45

40,6-82,9

40,6-82,9

39,9-81,9

1+2: BENDRA SUMA 40,6-82,9 41,9-84,3 44,7-87,1

* A. Paplitęs metodas; sandėliavimas lauke fabriko teritorijoje;

B. Sandėliavimas sename ceche, reikalingas pastato įrengimas sandėliavimui (tūris 1000 m3);

C. Naujas sandėlio pastatas, šiaurinėje teritorijos dalyje nuo granuliavimo įrenginių. Sugranuliuotų pelenų

transportavimas į sandėlį.

27

12. Literatūros sąrašas

1. Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais rekomendacijos, 2006.

2. Wood ash recycling state of the art in Finland and Sweden, Pirkko Vesterinen, 2003;

3. Žmonių sauga, P. Čyras,VGTU;

4. Aplinkos apsauga, Pranas Baltrėnas, 1996 m;

5. Augalų tręšimas medžio pelenais, Dr. Elvyra Butkuveinė ir kit.;

6. Summary of the program „Environmentally correct utilization of ashes“ at Varmeforst, 2002-2005 m.;

7. Summary of the program Environmentally correct utilization of ashes at Varmeforst 2002-2005 m.;

8. Fly ash in civil engineering, Gravel roads, Hanna Munde ir kit.

9. Gravel road stabilisation of Ehnsjovagen, Hallstavik 2006m.;

10. Fly ash stabilisation of gravel roads, Josef Macsik, 2006m.;

11. Ashes in concrete related aplications regulations, best praktice and experience, 2003m.;

12. Utilization Swedish fly ash from bio fuel fired pover plants as a filler material and concrete, Hillevi

Sundblom, 2006 m.;

13. Instruction manual Fly ash stabilised (FSS) as liner material, Carling M., Hakansson K., ir kit.

14. Folow up – Installed liner construction at Dragmossen waste site.;

15. Laboratorijų sąrašas prieiga internete http://aaa.am.lt/VI/files/0.116020001168252815.doc

16. Miškų urėdijos ir kontaktiniai duomenys, prieiga internete: http://www.gmu.lt/?pid=38

17. Valstybinės reikšmės miško žemės plotai pagal augavietes urėdijose ir nacionaliniame parke, prieiga

internete: http://www.lvmi.lt

18. Didekių ūkių sąrašas, prieiga internete: http://www.vic.lt/centras/rodyk:984.

19. Ekologiniai ūkiai: http://www.ekoagros.lt/datafiles/katalogas_2006(1).pdf.

http://aaa.am.lt/VI/files/0.116020001168252815.doc

http://www.vic.lt/centras/rodyk:984

1

1 PRIEDAS. Laboratorijos

Laboratorijų sąrašas, į kurias reikėtų išsiųsti prašymą dėl veiklos sertifikavimo pelenų tyrimams, prieinamas

internete: http://aaa.am.lt/VI/files/0.116020001168252815.doc

Taip pat pateikiame laboratorijų sąrašą, kurios pateikė duomenis apie savo veiklą ir atliekamus tyrimus.

Pavadinimas, adresas, telefonas, faksas Pastabos

1 Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių

tyrimų centro analitinis skyrius

Savanorių pr. 287, LT-50127 Kaunas,

tel. (8-37) 311 520, faks. (8-37) 311 542.

Kontaktinis asmuo Šarūnas Antanaitis, e-mail:

[email protected],

Leidimo tirti pelenus neturi.

Nustato beveik visus cheminius elementus

pateiktus 1 lentelėje. Pateikė preliminarų kainyną.

Jeigu matys poreikį atlikti šiems tyrimams, gali

sertifikuotis.

3 UAB "Vilniaus vandenys"

Nuotekų laboratorija

Titnago g. 74, LT 01517 Vilnius,

tel. (8-5) 260 2880, faks.(8-5) 260 1920

Kontaktinis asmuo Irena Bružienė

email:[email protected]


Atlikti gali tik dalies cheminių elementų (tik

sunkiųjų metalų) tyrimus. Pateikė preliminarų

kainyną.

4 Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija

Tel. 852107338; 852107332; email:

v.augustinavičienė@aaa.am.lt


Nustato beveik visus cheminius elementus

pateiktoje 1 lentelėje.

5 Vilniaus Gedimino technikos universiteto

Aplinkos apsaugos instituto Aplinkos apsaugos ir

darbo sąlygų laboratorija

Saulėtekio al. 11, LT 10223 Vilnius,

tel. 274 4725, faksas 274 4731

Kontaktinis asmuo E. Paliulis e-mail:

[email protected]


Gali atlikti tik dalies cheminių elementų ( tik kai

kurių sunkiųjų metalų: Nikelio, Chromo, Švino,

Vario, Cinko). Pateikė preliminarų kainyną.

Iš laboratorijų gauti atsakymai pateikti 6 priede.

http://aaa.am.lt/VI/files/0.116020001168252815.doc

mailto:[email protected]

mailto:v.augustinavičienė@aaa.am.lt

2

2 PRIEDAS. Miškų urėdijos ir kontaktiniai duomenys

Miškų urėdijos ir kontaktiniai duomenys, prieiga internete: http://www.gmu.lt/?pid=38

Valstybės įmonė Alytaus miškų urėdija

Medelyno g. 33, 62100 Alytus,

tel. 8-315 52192, 2150; faks. 52902, 2151

Rimantas Prūsaitis,

mob. tel. 8-686 10007

[email protected]

Valstybės įmonė Anykščių miškų urėdija

Vilniaus g. 101, 29142 Anykščiai,

tel. 8-381 58577, 2264; faks. 58577, 2264

Sigitas Kinderis,

mob. tel. 8-686 86301

[email protected]

Valstybės įmonė Biržų miškų urėdija

J.Basanavičiaus g. 62, 41164 Biržai,

tel.: 8- 450 31540, 2491; faks. 31408, 2489

Romanas Gaudiešius,

mob. tel. 8-686 08803

[email protected]

Valstybės įmonė Druskininkų miškų urėdija

M.K.Čiurlionio g. 96, 66151 Druskininkai,

tel. 8-313 52425, 2146; faks. 53310, 2148

Viktoras Klimas,

mob. tel. 8-686 35702

[email protected]

Valstybės įmonė Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija

Liepų g. 12, Girionys, 53102 Kauno r.,

tel. 8-37 547210, 2076; faks. 547374, 2078

Kęstutis Šakūnas,

mob. tel. 8-698 47632

[email protected]

Valstybės įmonė Ignalinos miškų urėdija

Ažušilės g. 18, 30126 Ignalina,

tel. 8-386 52246, 2277; faks. 52246, 2277

Vergantas Valiukas,

mob. tel. 8-686 74300

[email protected]

Valstybės įmonė Jonavos miškų urėdija

Miško g. 1, 55101 Jonava,

tel. 8- 349 51291, 2236; faks. 54903, 2246

Vytautas Daukševičius,

mob. tel. 8-686 53109

[email protected]

Valstybės įmonė Joniškio miškų urėdija

Beržininkų k., 84193 Joniškio r.,

tel. 8- 426 52032, 2345; faks. 55105, 2349

Aleksas Abromavičius,

mob. tel. 8-698 47585

[email protected]

Valstybės įmonė Jurbarko miškų urėdija

Miškininkų g. 5, 74206 Jurbarkas,

tel. 8-447 72262, 2479; faks. 71544, 2467

Faustas Bakys,

mob. tel. 8-686 15151

[email protected]










3

Valstybės įmonė Kaišiadorių miškų urėdija

Miškininkų g. 1, 56161 Kaišiadorys,

tel. 8-346 67630, 2567; faks. 53463, 2570

Stasys Truskauskas,

mob. tel. 8-698 38352

[email protected]

Valstybės įmonė Kauno miškų urėdija

Romainių g. 2, 47327 Kaunas,

tel. 8-37 385600, 2100; faks. 385493, 2097

Juozas Jermalavičius,

mob. tel. 8-698 13545

[email protected]

Valstybės įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija

Miškininkų g.1, Kazlų Rūda, 69421 Marijampolės r.,

tel. 8-345 96195, 2195; faks. 96065, 2193

Albertas Zdanevičius,

mob. tel. 8-687 47263

[email protected]

Valstybės įmonė Kėdainių miškų urėdija

S Dariaus ir Girėno g. 46, 57153 Kėdainiai,

tel. 8-347 60991, 2229; faks. 51458, 2224

Juozas Girinas,

mob. tel. 8-686 17177

[email protected]

Valstybės įmonė Kretingos miškų urėdija

Savanorių g. 27, 97111 Kretinga,

tel. 8- 445 51550, 2438; faks. 51173, 2435

Antanas Baranauskas,

mob. tel. 8-687 86068

[email protected]

Valstybės įmonė Kupiškio miškų urėdija

Vilniaus g. 33, 40114 Kupiškis,

tel. 8-459 35351, 2536; faks. 35304, 2535

Dainius Stonkus,

mob. tel. 8-686 18900

[email protected]

Valstybės įmonė Kuršėnų miškų urėdija

Gedimino g. 4, 81181 Kuršėnai Šiaulių r.,

tel. 8- 41 598100, 2586; faks. 598119, 2605

Algimantas Juozas Kundrotas,

mob. tel. 8-686 14801

[email protected]

Valstybės įmonė Marijampolės miškų urėdija

Vilkaviškio g. 71, 86136 Marijampolė,

tel. 8 343 91300, 2182; faks. 91763, 2189

Kęstutis Bielskus,

mob. tel. 8-687 45966

[email protected]

Valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija

Senkelio g. 14, 89126 Mažeikiai,

tel. 8-443 72785, 2403; faks. 71357, 2400

Albinas Paulavičius,

mob. tel. 8-686 17365

[email protected]

Valstybės įmonė Nemenčinės miškų urėdija

Vilniaus g. 60, 15173 Nemenčinė, Vilniaus r.,

tel. 8- 5 2371836, 2019; faks. 2381614, 2031

Eligijus Ryškus,

mob. tel. 8-687 44833

[email protected], [email protected]












4

Valstybės įmonė Pakruojo miškų urėdija

Linksmučių k., 83184 Pakruojo r.,

tel. 8- 421 69100, faks. 69107

Kazys Gudas,

mob. tel. 8-687 23883

[email protected]

Valstybės įmonė Panevėžio miškų urėdija

Savitiškio g. 13, 37188 Panevėžys,

tel. 8-45 448711, 2129; faks. 445961, 2124

Daugirdas Lukoševičius,

mob. tel. 8-686 91900

[email protected]

Valstybės įmonė Prienų miškų urėdija

Ignacavos vnk., 59149 Prienų r.,

tel. 8-319 60300, faks. 60492

Robertas Judickas,

mob. tel. 8-686 69010

[email protected]

Valstybės įmonė Radviliškio miškų urėdija

Šiaulių g. 31, 82142 Radviliškis,

tel. 8- 422 61510, 2325; faks. 61511, 2326

Juozas Eismontas,

mob. tel. 8-686 98359

[email protected]

Valstybės įmonė Raseinių miškų urėdija

Norgėlų k., 60190 Raseinių r.,

tel. 8-428 71300, 2367; faks. 71305, 2372

Antanas Kilčiauskas,

mob. tel. 8-698 47431

[email protected]

Valstybės įmonė Rietavo miškų urėdija

Taikos g. 4 a, Rietavas, 90315 Plungės r.,

tel. 8- 448 68440, faks. 69781

Vacys Jankauskas,

mob. tel. 8-698 12220

[email protected]

Valstybės įmonė Rokiškio miškų urėdija

Sakališkio g. 2, 42110 Rokiškis,

tel. 8- 458 71012, 2512; faks. 71014, 2513

Rimantas Kapušinskas,

mob. tel. 8-687 48408

[email protected]

Valstybės įmonė Šakių miškų urėdija

Giedručių k., 71103 Šakių r.,

tel. 8- 345 51651, 2201, faks. 51491, 2200

Ksaveras Vaičiūnas,

mob. tel. 8-686 51301

[email protected]

Valstybės įmonė Šalčininkų miškų urėdija

Tartoko k., 17127 Šalčininkų r.,

tel. 8-380 30100; 2255; faks. 52826, 2255

Gintaras Paltanavičius,

mob. tel. 8-686 51900

[email protected]

Valstybės įmonė Šiaulių miškų urėdija

Žalioji 2, Toločiai, 76319 Šiaulių r.,

tel. 8-41 547094, 2117; faks. 547068, 2115

Stasys Pališkis,

mob. tel. 8-698 05335

[email protected]











5

Valstybės įmonė Šilutės miškų urėdija

Nemuno g. 15, 99149 Šilutė,

tel. 8-441 62111, 2383; faks. 75925, 2396

Stepas Bairašauskas,

mob. tel. 8-686 12776

[email protected]

Valstybės įmonė Švenčionėlių miškų urėdija

Žeimenos g. 49, Švenčionėliai 18208 Švenčionių r.,

tel. 8-387 31397, 2286; faks. 32869, 2298

Nauris Jotautas,

mob. tel. 8-687 34021

[email protected]

Valstybės įmonė Tauragės miškų urėdija

Vytauto g. 125, 72211Tauragė,

tel. 8-446 61232, 2453; faks. 61242, 2452

Paulius Martinavičius,

mob. tel. 8-687 73737

[email protected]

Valstybės įmonė Telšių miškų urėdija

Berkinėnų k., Ryškėnų sen. Telšių raj., 87151

tel. 8-444 70544, 2428; faks. 70502, 2423

Bronislovas Banys,

mob. tel. 8-687 40008

[email protected]

Valstybės įmonė Tytuvėnų miškų urėdija

Miškininkų g. 3, Tytuvėnai, 86469 Kelmės r.,

tel. 8-427 56240, 2358; faks. 59383, 2363

Svajūnas Vaitekūnas,

mob. tel. 8-698 38249

[email protected]

Valstybės įmonė Trakų miškų urėdija

Rubežių k., S.Trakų pšt., 21143 Trakų r.,

tel. 8-528 32306,faks. 32307

Vygantas Mierkis,

mob. tel. 8-686 13301

[email protected]

Valstybės įmonė Ukmergės miškų urėdija

Vilniaus g. 140, 20168 Ukmergė,

tel. 8-340 64355, 2167; faks. 64774, 2177

Kazys Grybauskas,

mob. tel. 8-686 81088

[email protected]

Valstybės įmonė Utenos miškų urėdija

Molėtų g. 51, 28135 Utena,

tel. 8-389 61345, 2313; faks. 61336, 2311

Stasys Kvedaras,

mob. tel. 8-687 18322

[email protected]

Valstybės įmonė Valkininkų miškų urėdija

Miškininkų g. 1 65438 Valkininkai, Varėnos r.,

tel. 8-310 56143, faks. 56196

Arvydas Strazdas,

mob. tel. 8-687 12458

[email protected]

Valstybės įmonė Varėnos miškų urėdija

Miškininkų 5, 65156 Varėna,

tel. 8-310 35035, 2611; faks. 35033, 2609

Pranas Celevičius,

mob. tel. 8-698 73321

[email protected]











6

Valstybės įmonė Veisiejų miškų urėdija

Kalvelių k., Veisiejų sen., 67333 Lazdijų r.,

tel. 8-318 56693, 2161; faks. 56135, 2155

Zenius Želionis,

mob. tel. 8-686 69314

[email protected]

Valstybės įmonė Vilniaus miškų urėdija

Smolensko g. 15, 03201Vilnius,

tel. 8- 5 2336159, 2010; faks. 2160930, 2002

Raimondas Ribačiauskas,

mob. tel. 8-698 15727

[email protected]

Valstybės įmonė Zarasų miškų urėdija

Smėlynės g. 11, 32110 Zarasai,

tel. 8-385 30557, 2270; faks. 54536, 2275

Rimantas Jurevičius,

mob. tel. 8-686 63318

[email protected]




7

3 PRIEDAS. Prašymas atlikti veiklos sertifikavimą dėl miško kuro pelenų tyrimo

Laboratorijoms pagal sąrašą, skelbiamą http://aaa.am.lt/VI/files/0.116020001168252815.doc

DĖL VEIKLOS SERTIFIKAVIMO MIŠKO KURO PELENŲ TYRIMŲ ATLIKIMUI

Lietuvoje labai daug centralizuoto šilumos tiekimo įmonių katilinėse degina medieną. Degimo

metu susidaro miško kuro pelenai. Iki šiol miško kuro pelenus įmonės šalindavo vietiniuose sąvartynuose. Šie

sąvartynai palaipsniui bus uždaromi (iki 2009 m. turi būti uždaryti visis sąvartynai), o įmonės turės pelenus

šalinti regioniniuose sąvartynuose. Atsižvelgiant į tai, kad pelenų šalinimas regioniniuose sąvartynuose

pakankamai brangus, įmonės ieško būdų pelenus panaudoti pakartotinai, pavyzdžiui miškų arba žemės ūkyje.

Tam, kad pelenai galėtų būti panaudoti pakartotinai, reikalinga nustatyti pelenų cheminę sudėtį.

Tačiau energetikos įmonės susidūrė su problema, jog Lietuvoje nėra nei vienos laboratorijos turinčios licenziją

atlikti pelenų tyrimus.

Prašome Jūsų laboratoriją sertifikuoti savo veiklą miško kuro pelenų tyrimų atlikimui. Pridedame

lentelę, kutrioje yra išvardinti cheminiai elementai, kurių tyrimus rekomenduojama atlikti, norint panaudoti

miško kuro pelenus. Atkreipiame dėmesį, kad gali reikėti atlikti nemažai tokių tyrimų, kadangi apie 40 šilumos

tiekimo įmonių kurui naudoja medieną. Pelenų tyrimus reikėtų atlikti 17-kai cheminių elementų iki 15 mėginių

kasmet. .

1 lentelė. Cheminiai elementai, kurių tyrimus rekomenduojama atlikti, norint panaudoti miško

kuro pelenus miškų ar žemės ūkyje

Cheminis parametras

1. Org. anglis., %

2. Fosforas, g kg-1

3. Kalis, g kg-1

4. Kalcis, g kg-1

5. Magnis, g kg-1

6. Boras, mg kg-1

7. Vanadis, mg kg-1

8. Nikelis, mg kg-1

9. Chromas, mg kg-1

10. Kadmis, mg kg-1

11. Švinas, mg kg-1

12. Varis, mg kg-1

13. Cinkas, mg kg-1

14. Arsenas, mg kg-1

15. Gyvsidabris, mg kg-1

16. 137Cezis, kBq kg

-1

17. Benz(a)pirenas, µg kg-1

8

4 PRIEDAS. Prašymas reglamentuoti miško kuro pelenų panaudojimą

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Jakšto 4/9, LT-01105, Vilnius

DĖL PELENŲ PANAUDOJIMO ŽEMĖS ŪKYJE IR MIŠKŲ ŪKYJE REGLAMENTAVIMO

Lietuvoje nemažai centralizuoto šilumos tiekimo įmonių katilinėse degina medieną. Medienos

panaudojimas šilumos gamybai didina nepriklausomybę nuo atsivežtinio kuro, mažina šiltnamio dujų emisijas į

aplinką ir leidžia sumažinti įmonės kaštus energijos gamybai, o tuo pačiu ir šilumos kainas vartotojams.

Medienos degimo metu susidaro miško kuro pelenai. Iki šiol miško kuro pelenus įmonės šalindavo vietiniuose

sąvartynuose. Šie sąvartynai palaipsniui bus uždaromi, o įmonės turės pelenus šalinti regioniniuose

sąvartynuose. Tačiau dar nėra žinoma ar visi regioniniai sąvartynai šiuos pelenus priims, be to, tai neabejotinai

padidins įmonių išlaidas pelenų šalinimui, o tuo pačiu įtakos ir šilumos kainą galutiniams vartotojams.

Medienos pelenų panaudojimas tręšimui miškų arba žemės ūkyje yra viena iš alternatyvų, kuri

leistų įmonėms sumažinti pelenų šalinimo išlaidas Tačiau dabartiniu momentu medienos pelenai yra įvardijami

kaip atliekos1, todėl pelenų panaudojimui miškų ir žemės ūkyje galioja atliekų tvarkymo normos, taisyklės ir kiti

teisės aktai susiję su atliekų tvarkymu. Miško kuro pelenų panaudojimas miškų ir žemės ūkyje apibrėžtuose

Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytuose atliekų tvarkymo būduose nėra pakankamai tikslus (Žin., 1998, Nr. 61-

1726; 2000, Nr. 90-2776; 2002, Nr. 13-475). Miško kuro pelenų panaudojimas žemės ūkyje bei kitur gali būti

atliekamas tik aplinkai saugiu būdu.

Atkreipiame dėmesį, kad biomasę deginantiems įrenginiams pelenų panaudojimas tręšimui

siūlomas ir Geriausiuose prieinamuose gamybos būduose. Aplinkosauginė nauda gaunama pakartotinai

panaudojant degimo atliekas. Pelenų panaudojimas tręšimui taip pat yra įprastinė praktika kitose Europos šalyse

(pvz., Suomijoje), taip pat šioje srityje jau yra sukaupta nemaža ir Lietuvos mokslinių institucijų patirtis.

Manome, kad pelenų panaudojimas dabartinėmis sąlygomis neišspręstų pelenų panaudojimo

problemos ateityje. Šios problemos sprendimui reikalinga reglamentuoti ir supaprastinti pelenų panaudojimą

miškų ir žemės ūkyje.

Prašome kuo skubiau spręsti pelenų pakartotinio panaudojimo klausimus ir reglamentuoti pelenų

panaudojimą tręšimui miškų ir žemės ūkyje.

1 10 Terminių procesų atliekos

10 01 01 dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės (išskyrus garo katilų dulkes, nurodytas 10 01 04)

10 01 03 lakieji durpių ir neapdorotos medienos pelenai

9

5 PRIEDAS. Prašymas pelenus priimti į nepavojingų atliekų sąvartynus

Regioniai atliekų tvarkymo centrai

Kopija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Jakšto 4/9, LT-01105, Vilnius

DĖL NEPAVOJINGŲ MEDIENOS PELENŲ ĮTRAUKIMO Į ŠALINAMŲ ATLIEKŲ SĄRAŠĄ

KOREGUOJANT AR RENGIANT PAGRINDINIO REGIONINIO SĄVARTYNO TIPK LEIDIMĄ

Įgyvendinant regioninę atliekų tvarkymo sistemą, Lietuvoje šiuo metu uždaromi rajonų vietiniai

sąvartynai. Energetikos įmonės visą laiką turėjo galimybę šalinti pelenus vietiniuose sąvartynuose, tačiau juos

uždarius medienos pelenai turės būti vežami į pagrindinį regiono nepavojingų atliekų sąvartyną. Šio sąvartyno

taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime turi būti leidžiama šalinti nepavojingus medienos pelenus.

Tačiau iškilo problema, jog regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno leidime gamybos metu susidarę

nepavojingi medienos pelenai pagal galiojančias teisines normas neprivalo būti įtraukti. Todėl jei regioniniai

atliekų tvarkymo centrai nenumatys pagal TIPK leidimą galimybės priimti nepavojingas medienos atliekas , gali

atsirasti ribojimas ir neleidimas šalinti nepavojingus medienos pelenų regioniniuose sąvartynuose, sukelsiantis

ekologinių ir aplinkosauginių problemų.

Energetikos įmonės suinteresuotos ir ieško kitų galimybių, kaip medienos pelenai ir gerosios jų

savybės gali būti panaudotos kitaip, negu tik pašalinamos sąvartyne, tačiau šiuo metu medienos pelenų

panaudojimą kitose ūkinėse veiklose apriboja teisinių dokumentų, kurie reglamentuotų pelenų pakartotinį

panaudojimą, trūkumas. Tuo tarpu nepavojingų atliekų susidarančių gamybos metu šalinimą regiono

nepavojingų atliekų sąvartynuose remia ir palaiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri 2007 m.

gegužės 22 d. išsiuntė raštą „Dėl atliekų priėmimo į nepavojingų atliekų sąvartynus“ (raštas išsiųstas 2007-05-

22), prašydama regioninius atliekų tvarkymo centrus sudaryti galimybę regioniniuose nepavojingų atliekų

sąvartynuose šalinti atliekas, kurių neįmanoma perdirbti ar kitaip panaudoti ir kurios atitinka teisės aktuose

nustatytus atliekų priėmimo į atitinkamos klasės sąvartynus kriterijus.

Prašome rengiant arba koreguojant Nepavojingų atliekų sąvartyno taršos integruotos prevencijos

ir kontrolės leidimą įtraukti nepavojingus medienos pelenus ir neužkirsti galimybės gamybos metu

susidarančius nepavojingus medienos pelenus šalinti regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne..

10

6.PRIEDAS. Aplinkos ministerijos raštas.

Šis raštas regioniniams departamentams ir atliekų tvarkymo centrams buvo išsiųstas Aplinkos ministerijai žinant

apie susidariusią padėtį ir pelenų panaudojimo problemą.

Šiuo raštu norima paskatinti atliekų tvarkymo centrus, kad į regioninius nepavojingų atliekų sąvartynus būtų

priimtos nepavojingas gamybos atliekas. Taip pat raginama atreikptį dėmesį į šią problemą regiono aplinkos

apsaugos departamentams išduodant TIPK leidimus..

Aplinkos ministerija gavo informaciją, kad naujai atidaromuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose

priimamos tik mišrios komunalinės atliekos, neatsižvelgiant į tai, kad įmonės ir organizacijos, kurių gamybinės atliekos iki

šiol buvo šalinamos sąvartynuose, neturi, kur jas dėti, kadangi jų neįmanoma perdirbti ar kitaip panaudoti.

Regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose gali būti šalinamos įmonių ir organizacijų gamybinės atliekos, kurių

negalima perdirbti ar kitaip sutvarkyti ir kurios atitinka Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros

po uždarymo taisyklių 2 priedėlio II dalyje nustatytus atliekų, priimtinų į nepavojingų atliekų sąvartynus, kriterijus ir

ribines vertes. Todėl prašome regionų aplinkos apsaugos departamentus išduodant TIPK leidimus sąvartynų operatoriams

atkreipti dėmesį, ar į leidžiamų šalinti atliekų sąrašus įtrauktos ne tik mišrios komunalinės atliekos, bet ir tos atliekos, kurių

šalinimo galimybė buvo vertinama atliekant PAV procedūras bei numatyta sąvartynų techniniuose projektuose ir kurias

perdirbti ar kitaip panaudoti Lietuvoje šiuo metu nėra galimybių.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pagal minėtas taisykles, sąvartynai skirstomi į trijų klasių sąvartynus: pavojingų,

nepavojingų ir inertinių atliekų. Minėtos taisyklės taip pat nustato, kad paraiškoje TIPK leidimui gauti turi būti nurodyta

sąvartyno klasė, todėl TIPK leidimai turi būti išduodami laikantis šios klasifikacijos ir juose taip pat turi atsispindėti

sąvartyno klasė. TIPK leidimuose neturėtų būti nurodyti tokie sąvartynų pavadinimai, kaip „regioninis sąvartynas“,

„regioninis komunalinių atliekų sąvartynas“ ir pan.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas problemas, prašome regioninius atliekų tvarkymo centrus atkreipti dėmesį į susidariusią

situaciją ir sudaryti galimybę regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose šalinti atliekas, kurių neįmanoma perdirbti ar

kitaip panaudoti ir kurios atitinka teisės aktuose nustatytus atliekų priėmimo į atitinkamos klasės sąvartynus kriterijus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA Juridinių asmenų registras. Kodas 188602370. A. Jakšto g. 4/9, LT -01105 Vilnius. Tel. (8~5) 266 3661. Faks. (8~5)

266 3663.

El. p. [email protected] http://www.am.lt PVM moketojo kodas LT100001095812

Regionų aplinkos apsaugos departamentams

Regioniniams atliekų tvarkymo centrams

2007-05-22

Nr. (10-4)-D8-4401

Į

Nr.

DĖL ATLIEKŲ PRIĖMIMO Į NEPAVOJINGŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNUS

Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis

11

7. PRIEDAS. Atsakymai iš laboratorijų

„pelenų, susidarančių šilumos tiekimo įmonėse deginant ... pelenu pan galimyb studija...

Documents