strateginio pasekmiŲ aplinkai vertinimo ataskaita spav.pdf · susidarančių komunalinių atliekų...

KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA

VILNIUS, 2012

KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO APIMTIES NUSTATYMO DOKUMENTAS SS-12-011-BPL

© 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos 2

TURINYS

1. Plano turinys, pagrindiniai bendrojo plano tikslai ir sąsaja su kitais planais

ir programomis 3

2. Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas 4

4. Su planu susijusios aplinkos apsaugos problemos 16

6. Galimos reikšmingos pasekmės 17

7. Priemonės plano įgyvendinimo reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai

išvengti, sumažinti ar kompensuoti 18

SPAV apimties nustatymo dokumento vertinimo išvados 29

Konsultacijų su visuomene dokumentai 30

Kiti priedai 31



1. Plano turinys, pagrindiniai bendrojo plano tikslai ir sąsaja su kitais planais ir programomis

Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau vadinama SPAV) objektas – 2012 m. vasario mėnesį pradėtas rengti Kupiškio rajono teritorijos bendrasis planas. „Kupiškio rajono teritorijos bendrasis planas“ rengiamas Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. TS-113 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo“, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. TS–283 „Dėl pritarimo projektui „Kupiškio rajono bendrojo plano parengimas“ pagrindu, vadovaujantis:

• Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Lietuvos Respublikos Seimo 2002–11–12 nutarimas Nr. IX–1187) (Žin., 2002, Nr. 113–5029);

• Nacionaline energetikos strategija (LRS 2007–01–18 nutarimas Nr. X–1046) (Žin., 2007, Nr. 11–430);

• Nacionaline turizmo plėtros programa iki 2013 metų (Žin., 2007, Nr. 97–3939); • Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (2002–10–29 LR Seimo nutarimas Nr. IX–1154)

(Žin., 2002, Nr.110–4852); • Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiuoju planu (patvirtintas 2009-02-23 LR ūkio ministro

įsakymu Nr. 4-68); • Nacionalinių dviračių trasų specialiuoju planu; • Panevėžio apskrities teritorijos generaliniu planu (parengti sprendiniai ir vykdomi baigiamojo

etapo darbai); • Panevėžio regiono plėtros planu 2009–2015 metams (patvirtintas Panevėžio regiono plėtros

tarybos sprendimu 2010–06–22 Nr. R2–57, patikslintas ir papildytas Panevėžio regiono plėtros tarybos 2011–12–22 sprendimu Nr. 51/4S–73);

• Kupiškio rajono plėtros iki 2020 m. strateginiu planu (patvirtintas Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2011–03–31 sprendimu Nr. TS–69);

• Panevėžio rajono teritorijos bendruoju planu (patvirtintu Panevėžio rajono tarybos 2008-07-03 sprendimu Nr. T-154);

• Biržų rajono teritorijos bendruoju planu; • Rokiškio rajono teritorijos bendruoju planu (patvirtintu Rokiškio rajono tarybos 2008-06-27

sprendimu Nr. TS-6.109); • Anykščių rajono teritorijos bendruoju planu (patvirtintu Anykščių rajono tarybos 2008-06-26

sprendimu Nr. TS-223); • Kupiškio miesto bendruoju planu iki 2026 metų (patvirtintas 2008–02–14 tarybos sprendimu Nr.

TS–19); • Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo

žemėtvarkos schema (patvirtinta Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009–05–28 sprendimu Nr. TS–163);

• Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema (patvirtinta Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2006–12–21 sprendimu Nr. TS–255);

• Kupiškio rajono savivaldybės šilumos ūkio specialiuoju planu; • Kupiškio rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema (patvirtinta 2009–

05–05 LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV–212); • Kitais Kupiškio rajono teritorijoje parengtais ir patvirtintais žemėtvarkos projektais, žemės

sklypų detaliaisiais planais (pagal teritorijų planavimo dokumentų registrą); • Planavimo sąlygomis Kupiškio rajono teritorijos bendrojo planavimo dokumentui rengti (rajono

lygmens); • Gamtinio karkaso lokalizavimo rajoninės schemomis (Vilniaus universiteto kraštotvarkos grupė,

1992-1993 m., 1974 m. topo pagrindas). Pagal Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr.

ADV–558 patvirtintą Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano techninę užduotį ir darbų programą, bendrojo plano rengimo tikslai yra:

• Suformuoti Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos vystymo koncepciją, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus;

• Tobulinti susiklosčiusią rajono teritorijos struktūrą, vystyti jos urbanistinę sistemą; • Numatyti priemones, užtikrinančias kraštovaizdžio tvarkymą, gamtos ir kultūros paveldo

objektų išsaugojimą;



• Plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą; • Nustatyti prioritetines teritorijų funkcines zonas ir jų pagrindines tikslines žemės naudojimo

paskirtis; • Numatyti teritorijas visuomenės poreikiams reikalingų objektų plėtrai; • Numatyti rekreacinių teritorijų vystymo galimybes; • Formuoti miškų ir želdynų sistemas, numatyti užstatytų teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę

gerinančias priemones; • Numatyti teritorijas gyvenamųjų vietovių infrastruktūros ir kitų veiklos sričių plėtrai. Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui, o sprendiniai

detalizuojami 10 metų laikotarpiui. Bendrojo plano koncepcijos stadijoje sprendžiami klausimai: 1. Nustatomi teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymo principai; 2. Atliekama galimų alternatyvių Kupiškio rajono teritorijos vystymosi variantų paieškos ir jų

palyginamoji analizė; 3. Rengiamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas; 4. Rengiama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita.

Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentas rengiamas, vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu (Žin., 2004, Nr. 130-4650, su vėlesniais pakeitimais). Šis direktyvinis dokumentas nustato vertinimo ataskaitos sudėtį ir vertinimo sritis, kriterijus ir kitus reikalavimus, keliamus vertinimo ataskaitai. Pagrindiniai strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumento tikslai yra:

- nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas bendrojo plano pakeitimo koncepcijos įgyvendinimo pasekmes aplinkai;

- užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su tam tikromis valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene, atsižvelgiama į šių konsultacijų ir kitų viešumą užtikrinančių procedūrų rezultatus;

- užtikrinti, kad plano rengimo organizatoriai turės išsamią ir patikimą informaciją apie galimas reikšmingas planų ir programų įgyvendinimo pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją pasirinkdamas tinkamiausią koncepcijos alternatyvą.

Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentas padės nustatyti galimą bendrojo plano sprendinių įtaką Kupiškio rajono savivaldybės gamtinei ir socialinei–ekonominei aplinkai, įvertinti galimas reikšmingas plano įgyvendinimo pasekmes atskiroms rajono savivaldybės teritorijos dalims, be to, sumažins siūlomų alternatyvų neigiamų pasekmių riziką. SPAV dokumentas padės įžvelgti bendrojo plano koncepcijų trūkumus ir tobulinti strateginius plano sprendimus ankstyvojoje planavimo stadijoje. SPAV procedūrų metu galima pakeisti pradinius planavimo tikslus ar jų įgyvendinimo priemones. Taip pat SPAV užtikrins konsultavimąsi su įvairių lygmenų institucijomis ir visuomene bei sudarys sąlygas atsižvelgti į jų nuomonę, o plano rengimo organizatoriai turės patikimą informaciją apie plano įgyvendinimo pasekmes.

2. Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas

Žemės naudojimas Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, bendras Kupiškio rajono plotas sudaro 108.012,71 ha.

2011 m. didžiąją dalį žemės fondo struktūros sudarė žemės ūkio naudmenos, t.y. 58 %, kita didelė dalis tenka miškams – 28 %. Laisvos valstybinės žemės plotai užima 5900,34 ha, tai sudaro 5,46 % nuo bendro rajono ploto, didžiausia dalis laisvos žemės plotų yra Šimonių seniūnijoje – 2326,46 ha.

Bendrajame plane žemės naudojimo klausimai sprendžiami numatant teritorijos vystymo ir žemės naudojimo pokyčius 20 metų laikotarpiui. Bendrojo plano sprendiniai siejami su Valstybine aplinkos apsaugos strategija (1996 m.), Valstybės ilgalaikės raidos strategija (2002 m.), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais (2002 m.), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (2009 m.). Pagal teritorijų planavimo įstatymą rengiant teritorijų planavimo dokumentus bandoma maksimaliai suderinti investuotojo, žemės savininko, visuomenės ir valstybės interesus dėl planuojamos teritorijos panaudojimo ir veiklos joje reglamentavimo. Plano įgyvendinimo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į aplinkos išsaugojimą bei numatomos priemonės bendram gamtovaizdžiui pagerinti.

Aplinkos kokybė



Aplinkos būklę Kupiškio rajono teritorijoje reprezentuoja: oro, vandens ir dirvožemio kokybė. Šių aplinkos elementų kokybės pokyčiai apsprendžia bendrą aplinkos kokybę. Jų kokybės pokyčiai neigiamai arba teigiamai įtakoja natūralaus kraštovaizdžio, biotos struktūros bei populiacijų pokyčius.

Oro kokybė Oro kokybė yra svarbus darnaus vystymosi prioritetas. Oro kokybė įtakoja žmonių sveikatą,

pasaulio klimato kaitą, žemės ūkio, kultūrinius objektus. Kupiškio rajono aplinkos oro kokybei įtaką turi mobilūs ir stacionarūs oro taršos šaltiniai bei iš aplinkinių regionų pernešama oro tarša. 2.1 lentelė. Išmetamų teršalų kiekis į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių

Išmetamų teršalų kiekis į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui, kg

2008 m. 2009 m. 2010 m.

Lietuvos Respublika 1090 988 978

Panevėžio apskritis 346 333 354

Kupiškio rajono savivaldybė 296 279 337 Informacijos šaltinis: Statistikos departamentas

Lyginant su Lietuvos Respublika ir Panevėžio apskritimi Kupiškio rajone vidutinis išmetamų teršalų

kiekis yra 3 kartus mažesnis negu Lietuvos Respublikoje ir 0,1 karto mažesnis negu Panevėžio apskrityje) (žr. 2.1 lentelę), o tai rodo, kad pagal taršos iš stacionarių šaltinių santykinę emisiją Kupiškio savivaldybė yra viena iš švariausių.

Nuo 2003 m. ūkio subjektai yra įpareigoti (Žin., 2003, Nr. 17-770) deklaruoti turimus potencialius geologinės aplinkos taršos židinius. Tiek kartografavimo, tiek deklaracijų duomenys yra saugomi Lietuvos geologijos tarnyboje. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenų bazę pagrindiniai teritorijos taršos šaltiniai Kupiškio rajone yra bendrovės, užsiimančios įvairaus pobūdžio veikla – teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai. Degalinių, technikos kiemų, garažų, katilinių ir naftos bazių teritorijose yra tikėtina grunto ir požeminio vandens tarša naftos produktais. Pramonės įmonių teritorijose galima tarša įvairiomis medžiagomis, priklausomai nuo to, kokios jos naudojamos. Valymo įrenginiuose, aplink trąšų sandėlius ir fermas gruntiniame vandenyje ar grunte gali būti padidintos azoto junginių, organinės medžiagos ir kai kurių sunkiųjų metalų koncentracijos. Gyvulininkystės objekto teritorijoje vykdoma veikla pavojinga paviršiniam ir požeminiam vandeniui. Taršos šaltiniai dažniausiai koncentruojasi urbanizuotų vietovių teritorijose arba šalia jų. Žemiau esančiame paveiksle yra pavaizduoti Kupiškio rajono potencialūs taršos židiniai (žr. 2.1 pav.).



2.1 pav. Kupiškio rajono potencialūs taršos židiniai

Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano verslo, pramonės, logistikos ir kitoms veiklos rūšims žemės poreikis yra neapibrėžtas, tačiau teritorijos tokioms reikmėms rezervuotinos pagrindinėje urbanistinėje ašyje kaip pasiūla pasirinkti.

Vandens kokybė Kupiškio rajone visiems vartotojams – gyventojams, įstaigoms ir pramonės įmonėms pagal poreikį

tiekiamas požeminis vanduo, kurio kokybė yra gera bakteriologiniu atžvilgiu, bet daugeliu atvejų turi padidintą geležies ir amonio kiekį. Dėl to vandens apsaugai Kupiškio rajone turi būti skiriamas didelis dėmesys – būtina griežta dirvožemio apsauga. Pagrindiniai gruntinio vandens teršimo šaltiniai yra pramonės įmonės, nutekėjimai iš požeminių kanalizacijos vamzdynų, nekanalizuotos gyvenamosios vietovės. Esant palankioms hidrogeologinėms sąlygoms, gruntinis vanduo migruoja gilyn, nešdamas teršalus į vandeninguosius horizontus. Kadangi tik 44 % Kupiškio rajono gyvetojų yra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų ir susikaupusias nuotekas tvarko savarankiškai, Kupiškio rajono savivaldybė siekdama pagerinti tiekiamo vandens kokybę ir sumažinti vandens nuostolius tinkluose bei kokybiškiau tvarkyti nuotekas, įgyvendina įvairius projektus, finansuojamus tiek iš savivaldybės biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Šiuo metu jau yra atnaujinti vandens ruošimo, nuotekų valymo įrenginiai ir tinklai Rudilių, Juodpėnų, Palėvenėlės, Adomynės, Noriūnų kaimuose, įrengti vandens gerinimo įrenginiai Alizavos, Naivių, Laičių, Skapiškio, Šimonių kaimuose, nutiesta vandentiekio linija iš Kupiškio miesto į



Šepetos kaimą, iš dalies modernizuota Kupiškio miesto nuotekų valykla. Taip pat Kupiškio rajono savivaldybės administracija kartu su UAB „Kupiškio vandenys“ įgyvendina 16 mln. Lt vertės projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kupiškio rajone“. Jį vykdant, tiesiami nauji vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai Kupiškio mieste ir Aukštupėnų kaime, rekonstruojamos Kupiškio miesto nuotekų siurblinės, atnaujinami nuotekų valymo įrenginiai, siekiant iš nuotekų pašalinti azotą ir fosforą.

Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvose siūlomos centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos vystymo kryptys. Įgyvendinus koncepcijos sprendinius sumažėtų nevalytų ar nepakankamai apvalytų nuotekų patekimas į gruntą, tuo pačiu mažėtų dirvožemio tarša, o tai teigiamai įtakotų bioįvairovę ir gamtinę aplinką.

Dirvožemio kokybė Dirvožemio būklė labai svarbi gamtinei aplinkai. Nuo jos priklauso dauguma ekologinių sistemų bei

vandenų sektoriaus kokybė. Biologinė urbanizuotų teritorijų gamtinės aplinkos įvairovė skurdi, tačiau urbanizuotose vietovėse į dirvožemį patekę teršalai, atmosferos kritulių veikiami, upėmis, upeliais, grioviais ir drenažo sistemomis gali nukeliauti labai toli ir užteršti didelius paviršinio vandens baseinus, o kartais ir gilesnius grunto sluoksnius ar net požeminius vandenis, taip padarydami didelę žalą gamtai, žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Todėl Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano koncepcijoje numatomas inžinerinės infrastruktūros vystymas teigiamai paveiks ir dirvožemio ekologinę būklę. Neįgyvendinus koncepcijos sprendinių, tikėtinas tolimesnis neigiamas urbanizacijos poveikis dirvožemio užterštumui, o nepalanki dirvožemio ir grunto būklė gali turėti reikšmingos įtakos ir žmonių sveikatai.

* * * Visų trijų aukščiau minėtų aplinkos komponentų (oro, vandens ir dirvožemio) kokybę įtakoja

susidarančių komunalinių atliekų šalinimas. Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje atliekų tvarkymas Lietuvoje yra pripažįstamas prioritetine aplinkos apsaugos sritimi. Atliekų šalinimas apima atliekų surinkimą, pervežimą, pirminį apdirbimą ir šalinimą (deginimas, laidojimas). Visi eksploatuojami sąvartynai turi atitikti ES tarybos direktyvą 1999/31/ES ir daryti minimalų neigiamą poveikį aplinkai.

Kupiškio rajone mišrias komunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingas atliekas, biologiškai skaidžias atliekas ir antrines žaliavas surenka ir tvarko UAB „Kupiškio komunalininkas“ išvežama į Didžiagraščių k. esančią kompostavimo aikštelę. Stambiagabaritines, pavojingas atliekas, žaliąsias atliekas surenka Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC), popierių, stiklą ir plastiką surenka UAB „Panevėžio Specialus autotransportas“. Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvose siūloma atliekas šalinti Panevėžio regioniniame sąvartyne.

Gyvenimo kokybė Gyvenamųjų ir kitų urbanizuojamų vietovių sistema. Kupiškio rajono savivaldybė, pagal

teritorijos dydį ir gyventojų skaičių, yra mažiausia savivaldybė Panevėžio apskrityje. Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje yra 6 seniūnijos: Kupiškio, Alizavos, Skapiškio, Subačiaus, Šimonių, Noriūnų. Savivaldybėje vyrauja labai smulkios gyvenamosios vietovės iki 50 gyventojų ir iš esmės atitinka smulkaus žemės ūkio ir smulkios prekybos paslaugų interesus. Kupiškio rajono gyvenamųjų vietovių sistemą sudaro 2 miestai, 7 miesteliai, 366 kaimai, 32 viensėdžiai, 2 geležinkelio stočių gyvenvietės. Esamas gyvenviečių tinklas gali sumažėti todėl, kad dalis gyvenviečių susilies su gretimais miesteliais bei Kupiškio ar Subačiaus miestais, kita dalis – mažiausieji kaimai sunyks, jų vietą užims tie, kurie šiuo metu mažesni kaip 300 gyventojų.

Kupiškio miestas ir 11 didesnių gyvenamųjų vietovių (Alizava, Salamiestis, Antašava, Subačius, Rudiliai, Noriūnai, Aukštupėnai, Šepeta, Šimonys, Adomynė, Skapiškis) pretenduoja į bazinį Kupiškio rajono savivaldybės gyvenviečių tinklą, galintį sudaryti pakankamai išvystytą socialinių ir kitų paslaugų sklaidą.

Būsto kokybė Kupiškio rajone per 17 metų nuo 1995 m. apsirūpinimo būstu lygis išaugo nuo 24,8 kv.m/gyv. iki

32,8 kv.m/gyv. 2011 m., t.y. išaugo apie 24 % (LR–25 m²/1 gyv.). Būstų vystymo esminio poreikio nėra, taip pat poreikis mažės dėl migracijos, gyventojų natūralaus mažėjimo. Tačiau išliks socialinio būsto poreikis, taip pat stiprės būstų kokybės (energetinės) potencialas – renovacija, rekonstrukcija. Gali stiprėti nepasitenkinimas gyvenimo kokybe daugiabučiuose namuose, todėl gali atsirasti vienbučių namų statyba.

Gyventojų gyvenimo kokybė kaip socialinės aplinkos elementas ypač priklauso nuo būsto kokybės, sveikos aplinkos būste ir komunalinių paslaugų (geriamojo vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, aprūpinimo šiluma, elektra, gamtinėmis dujomis ir kt.) prieinamumo. Kokybiškos komunalinės paslaugos sudaro sąlygas gyventojų higienai, sveikai gyvensenai ir komfortui.



Komunalinių paslaugų prieinamumas: • Centralizuotas vandens tiekimas – Kupiškio rajono savivaldybėje požeminis gėlas geriamas vanduo

išgaunamas iš 26 vandenviečių (Naivių k. vandenvietė šiuo metu nėra įregistruota Lietuvos geologijos tarnyboje). Vandens kokybė yra gana gera, tik dominuoja padidintas geležies ir amonio kiekis, kurį būtina pašalinti prieš pateikiant vandenį vartotojams. Pagrindinė Kupiškio rajono teritoriją aptarnaujanti vandens tiekimo įmonė yra UAB „Kupiškio vandenys“. Kitos įmonės tiekiančios vandenį gyventojams: Antašavos mstl. pajininkai, Biliūnų k. bendruomenė, Daršiškių k. pajininkai, Didžprūdžių k. pajininkai, Drūlėnų k. pajininkai, Kreipšių k. bendruomenė, Lukonių k. pajininkai, Paketurių k. pajininkai, Papilių k. pajininkai, Uoginių k. pajininkai, Svidenių k. pajininkai. Prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų, kuriuos aptarnauja UAB „Kupiškio vandenys“, yra prisijungę apie 44 proc. Kupiškio rajono savivaldybės gyventojų. Daugiausia vartotojų prisijungusių prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų yra Kupiškio m., kuriame prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų yra prisijungę apie 70 proc. visų miesto gyventojų. Likusioji gyventojų dalis (56 proc.) naudojasi individualiais gręžiniais arba kastiniais šuliniais. Negilių šulinių vandenyje ne visada išlaikomos leistinos teršalų normos, ypač dėl nitratų koncentracijų. Kyla grėsmė gyventojų sveikatingumui. UAB „Kupiškio vandenys“ Kupiškio rajono savivaldybėje priklauso 9 vandens bokštai, iš kurių didžioji dalis yra pasenę ir nebenaudojami vandens tiekimui ir laikymui. Vandens laikymui naudojamas tik Noriūnų k. vandens bokštas. Kupiškio rajono bendruoju planu numatyta pasenusios inžinerinės infrastruktūros renovacija/rekonstrukcija ir vandentvarkos infrastruktūros plėtra.

• Centralizuotas buitinių nuotekų tvarkymas – Kupiškio rajono savivaldybėje centralizuotai nuotekos surenkamos 13 gyvenamųjų vietovių (Kupiškio m., Subačiaus m., Alizavos, Salamiesčio, Šimonių mstl., Adomynės, Aleksandrijos, Aukštupėnų, Juodpėnų, Noriūnų, Palėvenėlės, Rudilių, Šepetos). Prie centralizuoto nuotekų tvarkymo tinklo yra prisijungę tik 35 proc. visų Kupiškio rajono gyventojų. Daugiausia vartotojų prisijungusių prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų yra Kupiškio m., kuriame prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų yra prisijungę apie 67 proc. visų miesto gyventojų. Likusi Kupiškio rajono savivaldybės gyventojų dalis (65 proc.) nuotekas kaupia išsėmimo duobėse, iš kur jos išgabenamos į nuotekų valyklas. Dalis gyventojų nevalytas nuotekas išleidžia į laukus, kur sveikatai pavojingos medžiagos patenka į požeminius vandens telkinius. UAB „Kupiškio vandenys“ Kupiškio rajone priklauso 11 nuotekų valyklų. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis tik 3 nuotekų valykloms (Kupiškio m., Palėvenėlės k., Adomynės k.) yra nustatytos ir įregistruotos sanitarinės apsaugos zonos. Pagal UAB „Kupiškio vandenys“ pateiktus duomenis 6 nuotekų valyklų (Noriūnų k., Subačiaus k., Alizavos mstl., Salamiesčio mstl., Šepetos k., Šimonių mstl.) techninė būklė yra prasta. UAB „Kupiškio vandenys“ Kupiškio rajone priklauso apie 58,0 km nuotekų tvarkymo tinklų, kurių tikslus ilgis Kupiškio rajono savivaldybėje nėra žinomas, nes nėra inventorizuoti visi nuotekų tvarkymo tinklai. Didžioji dalis nuotekų tvarkymo tinklų yra susidėvėję ir pasenę, todėl būtina juos renovuoti/rekonstruoti. Bloga tinklų būklė tiesiogiai įtakoja papildomą nuotekų tvarkymo sistemos apkrovimą, t.y. per nesandarius vamzdžių sujungimus į sistemą patenka gruntiniai bei lietaus vandenys. Visos UAB „Kupiškio vandenys“ eksploatuojamos nuotekų valyklos nuotekas išvalo iki leistinos koncentracijos pagal BDS7 rodiklį, tačiau Alizavos mstl., Salamiesčio mstl., Noriūnų k., Rudilių k. ir Juodpėnų k. nuotekų valyklos neženkliai viršija bendro fosforo koncentraciją po valymo, o Salamiesčio mstl. ir Rudilių k. nuotekų valyklos neženkliai viršija ir bendro azoto koncentraciją po valymo. Pagal galimybių studiją „Panevėžio regioninės atliekų tvarkymo sistemos plėtra, užtikrinant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo uždavinių įgyvendinimą“ Kupiškio nuotekų valykloje sausintas dumblas džiovinimui bus vežamas į Panevėžio nuotekų valyklą. Kupiškio rajono bendruoju planu numatoma centralizuotų buitinių nuotekų tinklų plėtra. Tai turėtų ženklų ilgalaikį poveikį gamtinei aplinkai. Dėl tinkamai eksploatuojamų inžinerinių įrenginių sumažėtų avarijų, tuo pačiu ir nuotekų patekimo tikimybė į požeminių vandenų sluoksnius.

• Dujų tiekimas. Kupiškio rajone gamtinių dujų tinklo nėra. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą ir Panevėžio apskrities teritorijos generalinį planą Kupiškio rajono savivaldybės teritoriją numatoma dujofikuoti iki 2020 metų nutiesiant magistralinio dujotiekio trasą Panevėžys – Kupiškis – Rokiškis. AB „Lietuvos dujos“ duomenimis, aukščiau minėtas dujotiekis bus tiesiamas tik atsiradus poreikiui bei lėšoms.

• Centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT). Šiluminė energija Kupiškio rajone tiekiama centralizuotai arba pasigaminama individualiose vartotojų šilumos gamybos katilinėse. Pagrindinis centralizuotai gaminamos šilumos tiekėjas Kupiškio rajone yra AB „Panevėžio energija“. AB „Panevėžio energija“ šilumą tiekia Kupiškio miesto, Subačiaus miesto, Noriūnų bei Šepetos kaimų gyventojams ir įmonėms. Šnipeliškio kaimo įstaigoms bei gyventojams šilumą tiekia UAB „Lenauda“. AB „Panevėžio energija“ šilumą gamina trijose katilinėse, esančiose Subačiuje, Noriūnuose ir



Šepetoje, o Kupiškio mieste šilumą perka iš nepriklausomo gamintojo AB „Simega“, kuriam priklauso dvi katilinės. Kupiškio rajone šilumos gamybos įrenginiai iš esmės yra atnaujinti arba modernizuoti, pritaikant šilumos gamybai naudoti biokurą, tačiau šilumos tiekimo tinklai susidėvėję. Jų atnaujinta tik 1,3 km iš esamų 28 km. Pagal Kupiškio rajono savivaldybės šilumos ūkio specialųjį planą – siūlomos decentralizuoto, centralizuoto bei mišraus šildymo tiekimo zonos Šepetos, Subačiaus ir Noriūnų gyvenvietėse.

• Aprūpinimas elektra. Kupiškio rajonas priklauso bendram Lietuvos elektros energijos tiekimo tinklui. Kupiškio rajone elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų bei įrenginių techninės priežiūros, remonto, eksploatavimo ir specializuotas elektros tinklo paslaugas teikia tinklų operatoriai bei visuomeniniai tiekėjai AB „LESTO“ ir AB LITGRID. Šios bendrovės disponuoja 100 proc. rajone esančių perdavimo linijų ir 95 proc. skirstymo linijų. Likusios elektros energijos skirstymo linijos – 45 km – priklauso vartotojams ir valstybei. Šiuo metu Kupiškio rajone elektros energija tiekiama visiems Kupiškio rajono gyventojams. Kupiškio rajone esančių transformatorinių bendra galia yra 49 MVA, o maksimali apkrova yra tik 13,76 MVA, todėl esami transformatoriai turi beveik 72 % rezervą ir gali patenkinti papildomų vartotojų poreikius.

• Telekomunikaciniai tinklai ir ryšiai. Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje yra gana gerai išplėtoti telekomunikaciniai tinklai ir ryšiai. Fiksuoto laidinio telefoninio ryšio paslaugas Kupiškio rajono savivaldybėje teikia AB TEO LT. Mobilaus ryšio ir internetinio ryšio paslaugas Kupiškio rajone teikia trys pagrindiniai operatoriai: UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“. Šiuo metu rajone veikia 48 mobiliojo ryšio bokštai, kurie savo darbiniu lauku padengia visą Kupiškio rajono savivaldybės teritoriją. Tačiau ne visur mobilaus ryšio laukas yra pakankamai stiprus ir patikimas. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ Kupiškio m. ir priemiestinėse gyvenvietėse suteikia galimybę naudotis 4G MEZON internetu.

• Alternatyvių energijos šaltinių naudojimas. Iš alternatyvių energijos šaltinių elektros energijos gamybai Kupiškio rajone kol kas naudojama tik hidroenergija. Šiuo metu Kupiškio rajone yra veikiančios dvi hidroelektrinės (Akmenių HE (50 kW) ir Stirniškių HE (55 kW)), kurių instaliuotų įrenginių galia siekia 105 kW. Platesnį šios atsinaujinančios energijos rūšies panaudojimą riboja maži upių ir upelių vidutiniai metiniai vandens debitai. Kitų atsinaujinančių energijos rūšių – saulės, vėjo, geoterminės energijos – naudojimą Kupiškio rajone lemia nepalankios gamtinės sąlygos: žemas geoterminio lauko intensyvumas (III geoterminis laukas; t = 20°C; potenciali galia 40–50 mW/ m2), vidutinis vėjo greitis tesiekia 4 m/s, saulė vidutiniškai per metus šviečia 1.700 valandų. Kupiškio rajone savivaldybėje šiuo metu labiausiai pasireiškia sekliųjų (iki 100 metrų gylio) ir mišriųjų (saulės, atmosferos) geoterminių išteklių panaudojimas individualių namų šildymui.

Koncepcijos sprendinių įgyvendinimas suteiktų galimybę rajono gyventojus aprūpinti kokybiškomis

komunalinėmis paslaugomis, išvengti žmonių sveikatos problemų (sąlygojamų centralizuotų komunalinių paslaugų nebuvimo). Racionalesnis energijos šaltinių panaudojimas mažintų teršalų išmetamų į atmosferą kiekius, pagerintų bendrą rajono ekologinę situaciją, o tai netiesiogiai padidintų ir rajono gyventojų gyvenimo kokybę.

Kraštovaizdis Pagal Lietuvos fizinį geografinį rajonavimą Kupiškio rajono savivaldybė patenka į vidurio Lietuvos

žemumų arealą, formuojamą Nevėžio moreninės lygumos ir Aukštaitijos moreninės aukštumos sritį, formuojamą Aukštaičių moreninių kalvynų. Didesnėje Kupiškio rajono teritorijos dalyje vyrauja išplautžemiai dirvožemiai, šiaurėje ir rytuose – rudžemiai, pelkėtose vietovėse – šlynžemiai ir durpžemiai. Per rajoną teka Pyvesa, Lėvuo (aukštupiai), rytiniu pakraščiu vingiuoja Šetekšna, yra 19 ežerų (iš jų didžiausi Notigalė ir Ešerinis), Šepetos durpynas, Notigalės, Kepurinės, Iženo ir kt. pelkės. Iš 32 dirbtinių vandens telkinių didžiausias yra Lėvens tvenkinys, dar vadinamas Kupiškio mariomis. Miškai Kupiškio rajone užima apie 28 % teritorijos. Didžiausi rajono miškai – Skapagirio, Šimonių, Žvirblionių. Nemelioruotas, nenašias, įsiterpusias į miškus ar neturinčias privažiavimo žemės ūkio naudmenas miškingumo didinimo programoje Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje 2004-2020 metų laikotarpiu numatoma užsodinti mišku padidinant teritorijos miškingumą iki 41,4 %. Miškingumo didinimas sumažins žemės ūkio naudmenas, atsiras konfliktas su žemės ūkio gamyba, daugeliui kaimų pasikeis aplinka, apskritai kraštovaizdis. Pažymėtina, kad miško sodinimui skiriami dispersiniai plotai iš esmės nekoreliuoja su gamtinio karkaso konfigūracija, yra propaguojamas sklypelinis planavimas. Dalį plotų, kurie pagal „Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą“ yra skirti miškų įveisimui, tačiau yra pavieniai, atskiri, nedideli ir nesijungia su esamais miškų plotais, Kupiškio rajono bendrojo plano koncepcijoje siūloma panaudoti biokuro gamybai.



Saugomos teritorijos Bendrojo plano koncepcijoje ypač didelis dėmesys skiriamas Kupiškio rajono savivaldybės

teritorijoje urbanistinę veiklą ribojantiems veiksniams, tame tarpe – saugomoms teritorijoms. Kupiškio rajono savivaldybės saugomų teritorijų tinklą sudaro valstybinės ir savivaldybių reikšmės saugomos teritorijos užimančios 8928,78 ha plotą, t.y. apie 8 % nuo bendro savivaldybės ploto. Europinės reikšmės „Natura 2000“ teritorijos užima 9936,57 ha plotą (žr. 2.2 pav. ir 2.2 lentelę).

2.2 pav. Saugomų teritorijų pasiskirstymas Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje

2.2 lentelė. Saugomos teritorijos

Nr. Rūšis, pavadinimas Steigimo tikslas

Plotas savivaldybėje,

ha

Visas plotas,

ha

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS

Valstybiniai draustiniai

1 Buožių geologinis

draustinis išsaugoti ledyno paliktą riedulyną

14,09 14,09

2 Prūsagalės

geomorfologinis draustinis

išsaugoti Pyvesos upės senslėnio fragmentą su raiškia fliuvioglacialinių protakų sistema

274,69 274,69

3 Vainiškio pedologinis

draustinis

išsaugoti Nemunėlio-Nevėžio aukštupių lygumos velėninių jaurinių glėjinių priemolio dirvožemių

etaloną 98,11 98,11



4 Alojos telmologinis

draustinis išsaugoti natūralią Alojos pelkę

39,54 39,54

5 Iženo telmologinis

draustinis

išsaugoti Vakarų Aukštaičių prieškalvėms būdingą Iženo pelkinį kompleksą Paukščiai ir jų buveinės

318,09 318,09

6 Kepurinės

telmologinis draustinis

išsaugoti Vakarų Aukštaičių prieškalvėms būdingą aukštapelkės kompleksą, turintį didelę botaninę ir

zoologinę vertę 700,3 700,3

7 Notigalės

telmologinis draustinis

išsaugoti stambų pelkėtų masyvų kompleksą Vidurio Lietuvos žemumoje

1271,6 1390,98

8 Sakonių balos

telmologinisdraustinis išsaugoti natūralią Užuraisčio pelkę 60,79 60,79

9 Lėvens

kraštovaizdžio draustinis

išsaugoti raiškų Lėvens upės fliuvioglacialinio senslėnio kraštovaizdį

1325,33 1326,38

Gamtos paveldo objektai

10 Stirniškių atodanga išsaugoti atodangą (paskelbtas valstybės saugomu

gamtos paminklu) 0,02 0,02

11 Buivėnų ąžuolas išsaugoti ąžuolą (paskelbtas valstybės saugomu) - - Biosferos poligonai

12 Šimonių girios

biosferos poligonas

Išsaugoti girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti juodojo gandro, mažojo erelio rėksnio, lėlio,

žalvarnio, juodosios meletos, ligutės populiacijas teritorijoje

4056,78 23265,03

13 Žaliosios girios

biosferos poligonas

Išsaugoti Žaliosios girios ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti juodojo gandro (Ciconia nigra),

vapsvaėdžio (Pernis apivorus), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum) populiacijas teritorijoje

769,45 14174,41

SAVIVALDYBIŲ REIKŠMĖS Gamtos paveldo objektai

14 Stirniškių kurilinis

maumedis Išsaugoti kurilinį maumedį (paskelbtas valstybės

saugomu) - -

„Natura 2000“ teritorijos Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST)

15 Kepurinės pelkė natūralių distrofinių ežerų, aktyvių aukštapelkių, tarpinių pelkių ir liūnų, vakarų taigos, pelkinių

miškų, ūdrų, auksuotųjų šaškyčių apsaugai 700,30 700,30

16 Lėvens upės slėnis eutrofinių aukštųjų žolynų, aliuvinių pievų, šienaujamų mezofitų pievų, aliuvinių miškų,

paupių guobynų, ūdrų apsaugai 860,80 861,85

17 Notigalės pelkė natūralių distrofinių ežerų, aktyvių aukštapelkių, tarpinių pelkių ir liūnų, vakarų taigos, pelkinių

miškų, ūdrų apsaugai 1271,60 1390,98

18 Sakonių bala pelkinių miškų apsaugai 60,79 60,79 19 Skapagirio miškas baltamargių šaškyčių, didžiųjų auksinukų apsaugai 2161,10 2161,16

20 Šimonių giria

natūralių distrofinių ežerų, upių sraunumų su kurklių bendrijomis, šienaujamų mezofitų pievų, miškapievių, aktyvių aukštapelkių, tarpinių pelkių

ir liūnų, vakarų taigos, medžiais apaugusių ganyklų, pelkinių miškų, ūšių, didžiųjų auksinukų,

šneiderio kirmvabalių, plikažiedžių linlapių apsaugai

4056,78 23266,62

21 Žalioji giria Didžiųjų auksinukų, lūšių apsaugai 825,20 33869,66 Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST)

22 Šimonių giria juodųjų gandrų (Ciconia nigra), mažųjų erelių 4056,78 23266,62



rėksnių (Aquila pomarina), lėlių (Caprimulgus europaeus), žalvarnių (Coracias garrulus), juodųjų

meletų (Dryocopus martius), ligutės (Lullula arborea) apsaugai

23 Žalioji giria juodųjų gandrų (Ciconia nigra), vapsvaėdžių

(Pernis apivorus), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum) apsaugai

769,45 14174,41

Saugomų teritorijų steigimo pagrindas: Draustiniai: - Buožių geologinis draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1988–02–29 nutarimu Nr. 57 (Žin.,

1988, Nr. 9–65). - Prūsagalės geomorfologinis draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1988–02–29 nutarimu Nr.

57 (Žin., 1988, Nr. 9–65). - Vainiškio pedologinis draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1988–02–29 nutarimu Nr. 57

(Žin., 1988, Nr. 9–65). - Alojos telmologinis draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1974–05–16 nutarimu Nr. 195

(Žin., 1974, Nr. 18–181, 20–203). - Iženo telmologinis draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1974–05–16 nutarimu Nr. 195 (Žin.,

1974, Nr. 18–181, 20–203). - Kepurinės telmologinis draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1988–02–29 nutarimu Nr. 57

(Žin., 1988, Nr. 9–65). - Notigalės telmologinis draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1974–05–16 nutarimu Nr. 195

(Žin., 1974, Nr. 18–181, 20–203). - Sakonių balos telmologinis draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1974–05–16 nutarimu Nr.

195 (Žin., 1974, Nr. 18–181, 20–203). - Lėvens kraštovaizdžio draustinis įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992–

09–24 nutarimu Nr. I–2913 (Žin., 1992, Nr. 30–913). Biosferos poligonai: - Šimonių girios biosferos poligonas įsteigtas LR Aplinkos ministro 2004–12–10 įsakymu Nr. D1–629

(Žin., 2004, Nr. 181–6713). - Žaliosios girios biosferos poligonas įsteigtas LR Aplinkos ministro 2004–12–10 įsakymu Nr. D1–629

(Žin., 2004, Nr. 181–6713). „Natura 2000“ teritorijos – buveinių apsaugai svarbios teritorijos: - Kepurinės pelkė. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos įsteigimo pagrindas yra LR Vyriausybės

2009–03–04 nutarimas Nr. 192 (Žin., 2009, Nr. 34–1287). - Lėvens upės slėnis. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos įsteigimo pagrindas yra LR Aplinkos

ministro 2009–11–03 įsakymas Nr. D1–654 (Žin., 2009, Nr. 135–5903). - Notigalės pelkė. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos įsteigimo pagrindas yra LR Vyriausybės

2009–03–04 nutarimas Nr. 192 (Žin., 2009, Nr. 34–1287). - Sakonių bala. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos įsteigimo pagrindas yra LR Vyriausybės 2009–

03–04 nutarimas Nr. 192 (Žin., 2009, Nr. 34–1287). - Skapagirio miškas. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos įsteigimo pagrindas yra LR Aplinkos

ministro 2009–04–22 įsakymas Nr. D1–210 (Žin., 2009, Nr. 51–2039). - Šimonių giria. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos įsteigimo pagrindas yra LR Vyriausybės

2009–03–04 nutarimas Nr. 192 (Žin., 2009, Nr. 34–1287). - Žalioji giria. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos įsteigimo pagrindas yra LR Vyriausybės 2005–

04–20 nutarimas Nr. 431 (Žin., 2005, 52–1742). „Natura 2000“ teritorijos – paukščių apsaugai svarbios teritorijos: - Šimonių giria. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos įsteigimo pagrindas yra LR Vyriausybės

2005–04–20 nutarimas Nr. 431 (Žin., 2005, 52–1742). - Žalioji giria. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos įsteigimo pagrindas yra LR Vyriausybės 2005–

04–20 nutarimas Nr. 431 (Žin., 2005, 52–1742).

Nagrinėjamoje Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančioms saugomoms teritorijoms bendrojo plano sprendinių neigiamas poveikis nenumatomas – urbanistinė plėtra į saugomas teritorijas neplanuojama, koncepcija parengta vadovaujantis jų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir reglamentais.



Saugomose teritorijose žemės naudojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, kitais įstatymais bei teisės aktais.

Bendruoju planu nagrinėjamoje Kupiškio rajono teritorijoje yra gamtos paveldo vertybių, įrašytų į valstybės ar savivaldybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą (žr. 2.2 pav. ir 2.3 lentelę). Iš viso Kupiškio rajone yra 3 gamtos paveldo objektai, iš kurių 2 (Stirniškių atodanga ir Buivėnų ąžuolas) valstybinės reikšmės gamtos paveldo objektai ir 1 (Stirniškių kurilinis maumedis) savivaldybinės reikšmės gamtos paveldo objektas.

2.3. lentelė. Gamtos paveldo objektai

Eil. Nr.

Gamtos paveldo objekto

pavadinimas

Aprašymas

Valstybinės reikšmės

1 Stirniškių atodanga

Stirniškių atodanga patenka į Lėvens kraštovaizdžio draustinį ir jame įsteigtą „Natura 2000“ teritoriją–Lėvens upės slėnį (buveinių apsaugai svarbi teritorija). Stirniškių atodanga yra valstybinės reikšmės geologinis gamtos paveldo objektas. Atodangos plotas yra 0,02 ha. Stirniškių atodanga paskelbta saugoma 1964 m.

2 Buivėnų ąžuolas

Buivėnų ąžuolas yra valstybinės reikšmės botaninis gamtos paveldo objektas. Buivėnų ąžuolo rūšis yra paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), kurio aukštis – 20,0 m, apimtis 1,3 m aukštyje – 6,62 m. Rudikių ąžuolas paskelbtas saugomu 1960 m.

Savivaldybinės reikšmės

3 Stirniškių kurilinis

maumedis

Stirniškių kurilinis maumedis patenka į Lėvens kraštovaizdžio draustinį ir jame įsteigtą „Natura 2000“ teritoriją–Lėvens upės slėnį (buveinių apsaugai svarbi teritorija). Stirniškių kurilinis maumedis yra savivaldybinės reikšmės botaninis gamtos paveldo objektas.

Informacijos šaltinis. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Gamtos paveldo teritorijose žemės naudojimas reglamentuojamas Gamtos paveldo objektų

nuostatomis, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, kitais įstatymais bei LR teisės aktais. Nagrinėjamoje Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje esantiems gamtos paveldo objektams bendrojo plano sprendinių neigiamas poveikis nenumatomas.

Gamtinis karkasas Kupiškio rajono teritorijoje gamtinį karkasą formuoja regioninės reikšmės migracijos koridoriai,

praeinantys Lėvens ir Pyvesos upių koridoriais, rajoniniai ir vietiniai vidinio stabilizavimo arealai bei geologinės takoskyros. Kupiškio rajono teritorijoje gamtinio karkaso struktūros užima 65 % Kupiškio rajono teritorijos, o tai sąlygoja aplinkos apsaugos interesų prioritetą ir darnios plėtros principų įgyvendinimą (žr.2.3 pav.).

Gamtinis karkasas apima visas gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas ekologiškai svarbias bei pakankamai natūralias teritorijas, garantuojančias bendrąjį kraštovaizdžio stabilumą, jungia į bendrą kraštotvarkinę ekologinio kompensavimo zonų sistemą. Jo paskirtis ne tik sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo sistemą, užtikrinti ryšius tarp gamtinių saugomų teritorijų, bet ir saugoti natūralų kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtinius rekreacinius išteklius, sudaryti sąlygas atkurti miškams, optimizuoti agrarinio kraštovaizdžio struktūrą geoekologiniu požiūriu, reguliuoti agrarinės veiklos plėtrą, kraštovaizdžio intensyvaus sukultūrinimo – užstatymo gyvenamaisiais bei pramonės rajonais – plėtrą.



2.3 pav. Gamtinis karkasas

Gamtinio karkaso teritorijose veikla turi būti vykdoma pagal naujausios aktualios redakcijos

Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimus. Pagrindiniai apribojimai taikomi gamtinio karkaso teritorijose: – Keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą (gyvenamųjų, pramonės ir

sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijų) turi būti formuojamos besijungiančios, 50 procentų planuojamos teritorijos užimančios gamtinio karkaso struktūros, kurias gali sudaryti priklausomieji želdynai, vandens telkiniai ir jų dalys; miškų ūkio paskirties žemės sklypai (žemės ūkio paskirties sklype buvusios miško naudmenos); kitos paskirties atskirųjų (rekreacinių, apsauginių ir ekologinių) želdynų žemės sklypai; visuomeninės paskirties teritorijų rekreacinių miškų žemės naudojimo pobūdžio žemės sklypai. – gamtinio karkaso kitos tikslinės paskirties sklypų užstatymo tankumas ribojamas iki 30

procentų ploto, išskyrus miestų, miestelių bendruosiuose planuose numatytas visuomeninės paskirties teritorijas, kuriose, įvertinus teritorinę erdvinę kraštovaizdžio struktūrą, geoekologinį potencialą, numatomą sklypo naudojimo pobūdį, užstatymo tankumas gali būti padidintas iki 50 procentų ploto; – gamtinio karkaso teritorijose draudžiama naujų pramonės įmonių, kurioms reikalingi taršos

integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, statyba bei naujų gyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų kvartalų statyba konservacinės, miškų, kitos – rekreacinės, taip pat žemės ūkio paskirties teritorijose. Gamtinio karkaso palaikymas ir vystymas turės tiesioginį, žymų ir teigiamą poveikį biologinės

įvairovės stabilumui ir gausėjimui, nes yra susijęs su geoekologinėmis takoskyromis bei migraciniais koridoriais, kurie glaudžiai siejasi su santykinai natūraliomis – miškingomis teritorijomis.



Kultūros paveldas Pagal LR teritorijos bendrąjį planą vienas iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių bendrąją

kraštovaizdžio formavimo politiką, yra ypatingą reikšmę kraštovaizdžio vizualinėje struktūroje turinti esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorinė sklaida bei patraukliausių kultūros paveldo objektų sankaupos arealai. Kupiškio rajono savivaldybėje yra 352 kultūros paveldo vertybės, įrašytos į kultūros paveldo vertybių registrą, iš jų 347 nekilnojamosios ir 5 kilnojamosios kultūros paveldo vertybės (žr. Priedą Nr. 1).

Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje yra 29 kulturos paveldo objektai ir vietovės, priklausantys kultūros paminklų kategorijai, dar 169 – priklausantys valstybės saugomų kategorijai ir 134 – kuriems taikoma pradinė apsauga (taip vadinami registriniai objektai). Didžiąją dalį rajono kultūros paminklų sudaro archeologijos paminklai – piliakalniai, gyvenvietės, kapinynai, pilkapynai. Kultūros paminklais paskelbti tik keletas Kupiškio rajone esančių statinių kompleksų (Palėvenės šv. Domininko bažnyčia ir dominikonų vienuolyno ansamblis) ir dvejos laidojimo vietos. Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ir vietovių tarpe, daugiausia yra laidojimo vietų (96), statinių kompleksų (38) ir pavienių statinių (16). Kupiškio rajone pagal Panevėžio apskrities generalinį planą yra nustatyti trys kultūros paveldo vertybių sankaupos arealai: Grigonių–Astravų, Palėvenėlės–Kupiškio–Mirabelio, Buivėnų–Noriūnų.

Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų paskirtis – užtikrinti praeities kartų pastatytų, įrengtų, sukurtų ar istorinių įvykių sureikšmintų kultūros vertybių išsaugojimą, naudojant arba pritaikant naudoti jas pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu.

Kultūros paveldo objektų saugojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 2004, Nr. 153–5571). Tvarkymo ir naudojimo reikalavimai nustatomi kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančioms kultūros paveldo vertybėms bendrojo plano sprendinių neigiamas poveikis nenumatomas. Neįgyvendinus bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendinių, tęstųsi dabar pasireiškiančios neigiamos nekilnojamojo kultūros paveldo pokyčių tendencijos: urbanistikos ir architektūros paveldo kultūrinės vertės menkėjimas, dalies archeologijos objektų fizinės būklės blogėjimas, nepakankamas kultūros paveldo objektų pritaikymas lankymui. Kultūros vertybių objektų statuso teisinės apsaugos įtvirtinimas, šių objektų teritorijų naudojimo režimų sąsaja su rekreacijos funkcinio prioriteto zonomis sudarys prielaidas skatinti esamų vertybių išsaugojimo ir atkūrimo procesus.

3. Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos

Rengiama koncepcija apima Kupiškio rajono savivaldybės teritoriją (pagal administracines ribas

užima 1080 km2). Vadovaujantis darniosios plėtros principais bendrojo plano koncepcijoje nustatyta analizuojamos teritorijos policentrinė, funkciškai integruota erdvinė struktūra ir jos vystymo kryptys. Rajono erdvinė struktūra vystoma sudarant palankiausias gyvenimo sąlygas ir optimalų balansą tarp urbanizuotų ir neurbanizuojamų (atskirieji želdynai, miškai, vandenys) teritorijų, saugant vietos kraštovaizdį. Kupiškio rajono bendrojo plano koncepcijos stadijoje konkretūs parametrai teritorijoms urbanizuoti nenumatyti, numatomos tik pagrindinės galimos teritorijų plėtros kryptys, todėl ir įvertinti koncepcijos sprendinių poveikio reikšmingumą sudėtinga.

Kupiškio rajono bendrojo plano koncepcijos sprendiniai nedarys poveikio jautrioms teritorijoms, nes invazija į saugomas teritorijas nenumatoma ir koncepcija parengta vadovaujantis jų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir reglamentais:

• Bendruoju planu nagrinėjamoje Kupiškio rajono teritorijoje yra 11 saugomų teritorijų (plačiau žr. 2 skyrių). Saugomose teritorijose žemės naudojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, kitais įstatymais bei teisės aktais. Šalia bendrojo plano sprendinių esančioms saugomoms teritorijoms neigiamas poveikis nenumatomas;

• Gamtinio karkaso palaikymas ir vystymas turės tiesioginį, žymų ir teigiamą poveikį biologinės įvairovės stabilumui ir gausėjimui, nes yra susijęs su migraciniais koridoriais, kurie glaudžiai siejasi su santykinai natūraliomis – miškingomis teritorijomis. Gamtinio karkaso teritorijose, veikla turi būti vykdoma pagal aktualios redakcijos Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimus;



• Kupiškio rajono bendrojo plano sprendiniai, paremti ilgalaike erdvine plėtros strategija, darnios plėtros principais sudarys palankias sąlygas išsaugoti natūralų ir suformuoti kultūrinį kraštovaizdį;

• Kultūros paveldo vertybių teritorijos reikšmingos ne tik kultūrinio pažinimo bei kraštotvarkiniu požiūriais, kaip labiausiai atraktyvios teritorijos kultūriniam turizmui, bet kartu ir kaip labiausiai pažeidžiamos netinkamai jas tvarkant, arba neskiriant išsaugojimui ir tvarkymui pakankamai dėmesio. Bendruoju planu veikla kultūros paveldo teritorijose nenumatoma, todėl ir poveikis šioms teritorijoms nebus daromas.

4. Su planu susijusios aplinkos apsaugos problemos

Kupiškio rajono teritorijos bendruoju planu skatinama naudoti integruotus (kompleksinius) metodus esamoms ar galimoms aplinkos apsaugos problemoms spręsti, neprieštaraujant nacionalinio arba regioninio lygmens politikai. Šiandien Europos Bendrijos lygmeniu visose valstybėse jau veikia per 250 bendrų teisės aktų, kurie reguliuoja, kaip turi būti tvarkomos ir laikomos pavojingos medžiagos, kaip turi būti saugoma gyvoji aplinka, kokie yra leistini oro ir vandens užterštumo standartai, kaip turi būti tvarkomos pramoninės ir buitinės atliekos, pavojingi chemikalai. Pagrindinės aplinkos kokybės problemos yra susijusios su Kupiškio rajono teritorijos bendruoju planu yra sąlygotos transporto ir inžinerinės infrastruktūros išvystymo lygio, foninio aplinkos užterštumo:

1) aplinkos oro tarša kenksmingomis aplinkai ir žmogui medžiagomis, atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis; 2) energijos ir energetinių išteklių, vandens išteklių neefektyvus naudojimas; 3) paviršinių ir gruntinių vandenų tarša; 4) dirvožemio tarša; 5) grėsmė biologinės įvairovės išlikimui; 6) grėsmė kraštovaizdžio išsaugojimui. Vandens ištekliai savivaldybėje yra pakankami, tačiau jų kokybė turi būti gerinama. Taip pat nors

centralizuotai kai kuriose gyvenvietėse surenkamos nuotekos ir išvalomos iki normatyvais nustatyto lygmens, tačiau dar daug vartotojų neprisijungę prie tinklų, taigi paviršinio vandens kokybė nėra labai gera, jai turi įtakos ir lietaus kanalizacijos tinklų nepakankamas išplėtojimas miestuose ir miesteliuose. Dirvožemis planuojamos teritorijos ribose daugiausiai teršiamas transporto. Jis daro neigiamą įtaką ir oro kokybei, taip pat didina akustinio triukšmo lygį Kupiškio mieste. Orą savivaldybėje be transporto dar teršia išmetalai iš katilinių ir vietinio šildymo katilų.

Rengiamo Kupiškio rajono bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros dalies sprendimais siekiama įgyvendinti tokius aplinkosaugos tikslus:

1) mažinti aplinkos oro taršą kenksmingomis aplinkai ir žmogui medžiagomis; 2) mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, siekiant įgyvendinti Lietuvos kaip Europos Bendrijos narės įsipareigojimus dėl įtakos klimato kaitai švelninimo; 3) užtikrinti efektyvų energijos ir energijos išteklių, vandens, vartojimą, skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą; 4) užtikrinti gamtinių paviršinių ir požeminių vandenų apsaugą; 5) užtikrinti dirvožemio apsaugą; 6) saugoti ir palaikyti gamtos paveldą – kraštovaizdį, biologinę įvairovę.

5. Tarptautiniu, Europos bendrijos arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su planu

Pagrindiniai ES aplinkos apsaugos tikslai nustatyti Europos Bendrijos steigimo sutartyje: • išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę; • saugoti žmonių sveikatą; • apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius; • remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ir pasaulinėms aplinkos problemoms

spręsti.



5.1 lentelė. Nacionalinių ir tarptautinių planų, strateginių dokumentų reikalavimai atskiriems aplinkos komponentams bei veiklos rūšims

Eil. Nr.

Aplinkos komponentas veiklos sritis

Nacionaliniai ir tarptautiniai strategijos ir planai

1 Gamtos išteklių

racionalus naudojimas Lietuvos darnaus vystymosi strategija. 23.4 prioritetas Valstybės ilgalaikės

raidos strategija. Aplinkos apsaugos ilgalaikės plėtros 2–ji kryptis

2

Pagrindinių ūkinės veiklos sektorių

(pramonės, žemės ūkio, transporto,

energetikos, urbanizuotų teritorijų ir kt.) taršos ar kitokio

neigiamo poveikio įtaka

Lietuvos darnaus vystymosi strategija. 23.3 taršos mažinimo prioritetas Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Aplinkos apsaugos ilgalaikės plėtros 3–ji

kryptis Nacionalinė energetikos strategija. Rio de Žaneiro deklaracijos “Darbotvarkė–21” siekiai atmosferos apsaugos transporto srityje Europos

Bendrijos penktoji aplinkos apsaugos veiksmų programa. 1–ji ir 2–ji temos. Europos Bendrijos šeštoji aplinkos apsaugos veiksmų programa “Aplinka 2010:

Mūsų ateitis, mūsų pasirinkimas”. 1 ir 3 prioritetai. ES Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo.

3 Žmonių sveikata

Lietuvos darnaus vystymosi strategija. 23.5 prioritetas, 139 ir 157 tikslai. Rio de Žaneiro deklaracijos “Darbotvarkė–21” 14

principas. Europos Bendrijos šeštoji aplinkos apsaugos veiksmų programa “Aplinka 2010: Mūsų ateitis, mūsų pasirinkimas”. 3–is prioritetas.

4 Kraštovaizdžio apsauga

ir kraštotvarka

Lietuvos darnaus vystymosi strategija. 23.8 prioritetas. Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Aplinkos apsaugos ilgalaikės plėtros 4–ji kryptis. Europos

kraštovaizdžio konvencijos tikslas.

5 Biologinės įvairovės

apsauga

Europos Bendrijos šeštoji aplinkos apsaugos veiksmų programa “Aplinka 2010: Mūsų ateitis, mūsų pasirinkimas”. 2 prioritetas Europos Bendrijos penktoji

aplinkos apsaugos veiksmų programa. 7–ji tema. Europos tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB) Europos tarybos direktyva

dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEB). Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Aplinkos

apsaugos ilgalaikės plėtros 4–ji kryptis. Lietuvos darnaus vystymosi strategija. 23.7 prioritetas.

Nacionalinių dokumentų, į kurių principines nuostatas buvo atsižvelgta rengiant Kupiškio rajono

teritorijos bendrąjį planą, sąrašas pateiktas šio dokumento 1 skyriuje.

6. Galimos reikšmingos pasekmės Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliktas šiais

aspektais: • Poveikis teritorijos vystymo darnai (žemės naudojimui, miško naudojimui, žemės gelmių išteklių

apsaugai ir racionaliam naudojimui, susisiekimo sistemos vystymui); • Poveikis socialinei aplinkai (higieninei būklei); • Poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (kraštovaizdžio ir aplinkos kokybei, biologinei

įvairovei, rekreacinei aplinkai, kraštovaizdžio struktūrai, ekosistemoms, gamtos objektų apsaugai); • Poveikis ekonominei aplinkai; • Poveikis kultūros paveldui (kultūros paveldo išsaugojimui, atitikimui kultūros vertybių apsaugą,

naudojimą ir tvarkymą reglamentuojamiems teisės aktams ir dokumentų reikalavimams). Konceptualūs sprendiniai vertinami kiekvienai iš koncepcijos alternatyvų parengtos „Galimų

reikšmingų pasekmių vertinimo lentelės“ pagalba (žr. Priedus Nr. 2, Nr. 3). Šis metodas pagrįstas sprendinių išskaidymu į sudedamąsias dalis ir kiekvienos dalies įvertinimu aukščiau nurodytais aspektais taip:

• sprendimai darys reikšmingą teigiamą įtaką (žymima +); • sprendimai darys reikšmingą neigiamą įtaką (žymima –); • sprendimai nedarys jokios įtakos (žymima 0); • sprendimų galima įtaka nežinoma (žymima ?).



Sudarant „Galimų reikšmingų pasekmių vertinimo lentelę“ buvo nuspręsta apjungti (ir atskirai nenagrinėti) pasekmių pobūdžius, kurie įvertinus Plano lygmenį ir mastelį neturi aiškių ar reikšmingų skiriamųjų požymių. T.y. vertinimo metu trumpalaikės pasekmės buvo prilygintos laikinoms pasekmėms, ilgalaikės pasekmės buvo prilygintos vidutinės trukmės ir nuolatinėms pasekmėms (žr. Priedus Nr. 2, Nr. 3).

SPAV vertinimo komponentai: biologinė įvairovė, visuomenė ir jos sveikata, gyvūnija, augalija, dirvožemis, vanduo, oras, klimatas, materialusis turtas, kultūros paveldas, saugus eismas ir kraštovaizdis. Vengiant pasekmių vertinimo komponentų dubliavimo, pasekmės „aplinkai“ atskirai nevertinamos, nes teritorijoje aplinką reprezentuoja oras, vanduo ir dirvožemis, kurių kiekvienas yra vertinamas atskirai. Bendruoju planu valstybinės reikšmės automobilių keliai neplanuojami, todėl bendrojo plano konceptualių sprendinių pasekmės valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo plėtrai nenumatomos ir galimų reikšmingų pasekmių vertinimo lentelėje nenagrinėjamos.

Poveikio pobūdis (tiesioginis arba netiesioginis) aprašomas galimų reikšmingų pasekmių vertinimo lentelės 23 skiltyje „paaiškinimai/numatomų pasekmių aprašymas“.

Kupiškio rajono bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijoje nagrinėjamos dvi koncepcijos alternatyvos – „status quo“ ir „galimos rajono plėtros“. Pagrindiniai jų požymiai: „status quo“ alternatyva – išlaikomas esamas žemės naudojimo lygis, nusistovėję paslaugų ryšiai ir kaimynystės santykiai, t.y. įprastas ir stabilus gyvenimo būdas; „galimos rajono plėtros“ alternatyva – išlaikomi darnios plėtros principai; aiški gyvenamųjų vietovių ir ūkinių veiklų rėmimo politika; efektyviai valdomos viešos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros investicijos.

Koncepcijų alternatyvų galimų reikšmingų pasekmių palyginamosios analizės rezultatai rodo, kad daugiausiai ilgalaikių (nuolatinių) teigiamų pasekmių tikėtina įgyvendinant „galimos rajono plėtros“ koncepciją. Taip pat įgyvendinant šią koncepcijos alternatyvą nenumatoma ilgalaikių (nuolatinių) neigiamų pasekmių (žr. Priedus Nr. 2, Nr. 3).

Išsami Koncepcijos alternatyvų palyginamoji analizė bei galimų reikšmingų pasekmių vertinimo rezultatai pateikti 8 skyriuje „Pasirinktų plano alternatyvų aprašymas, priežastys, dėl kurių pasirinktos svarstytos plano ar programos alternatyvos“.

Konceptualūs sprendiniai bus detalizuojami bendrojo plano sprendinių konkretizavimo stadijoje bei vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu bus atliktas konkrečių sprendinių vertinimas.

7. Priemonės plano įgyvendinimo reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti

Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių aplinkai, reikalinga:

1. Išduodant planavimo sąlygas specialiųjų ir detaliųjų planų rengimui, nurodyti, jog privaloma laikytis šių bendrojo plano sprendinių:

i. kompleksinio teritorijų planavimo; ii. numatyto rekreacinių teritorijų tinklo; iii. centralizuotos inžinerinės infrastruktūros sistemos.

2. Vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę; 3. Skatinti ekologinį švietimą ir didinti rajono gyventojų ekologinį sąmoningumą. Supažindinti

institucijas ir suinteresuotą visuomenę su bendrojo plano sprendiniais; 4. Vykdyti aplinkos elementų (aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens, dirvožemio) stebėseną;

5. Kupiškio rajono teritorijos bendrajame plane išskirtų saugomų paveldo objektų kultūrinės vertės išsaugojimo nuostatos turėtų būti detalizuotos ir įgyvendinamos nustatant tvarkymo ir naudojimo reikalavimus kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

6. Kultūrinės vertės požymiais pasižyminčių, tačiau apsaugos statuso neturinčių teritorijų specialiuosius ir detaliuosius planus rengti siekiant šių požymių išsaugojimo ir stiprinimo;

7. Numatyti priemones, stabdančias istorinio agrarinio kraštovaizdžio ir tradicinių kaimo gyvenviečių nykimą, skatinant vietinius gyventojus laikytis paveldosaugos reikalavimų;

8. Tiesiant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus naudoti visas dirvožemio apsaugos priemones. Neigiamas poveikis gali būti dar labiau sumažintas tokiomis priemonėmis:

• laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų su aplinkosauga susijusių reikalavimų ir procedūrų – sanitarinių apsaugos zonų nustatymo reikalavimų ir tvarkymo režimų, planuojamos



ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, stebėsenos (monitoringo) taisyklių ir pan.;

• teritorijas planuojamiems infrastruktūros objektams, kurie numatyti netoli saugotinų (kultūros

paveldo) teritorijų, parinkti specialiojo ar detaliojo planavimo metu tikslesniu masteliu.

8. Pasirinktų plano alternatyvų aprašymas, priežastys, dėl kurių pasirinktos svarstytos plano ar programos alternatyvos

Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos vystymo alternatyvos:

• “Status quo” alternatyva. Ši alternatyva nagrinėja pasekmes, kurios tikėtinos tuo atveju, jei nebūtų parengtas bendrasis planas. „Status quo“ alternatyvos trūkumai ir rizikos:

• Kupiškio rajonas ir toliau neturėtų bendrojo planavimo dokumento; • neaiški gyvenamųjų vietovių ir ūkinių veiklų rėmimo politika; • nepakankamas finansavimas skaidant resursus ir pastangas visuose veiklos sektoriuose,

visose gyvenamosiose vietovėse, t. y. be veiklos ir teritorinių prioritetų; • ši alternatyva gali tapti primityvia pasyvia raida ir didėjančiu atotrūkiu nuo kitų

dinamiškiau besivystančių savivaldybių; • remiama savivaldybės centro plėtra (parengtas Kupiškio miesto bendrasis planas) didins

socialinę, ekonominę kaimų atskirtį; • didelė mažų kaimo gyvenamųjų vietovių nykimo rizika; • socialinės infrastruktūros vystymo tikimybė labai maža dėl mažos vartotojų lokalios

koncentracijos; • mažiausiai tikėtina, kad savivaldybės erdvinės struktūros efektyvumas, gyvenimo lygio ir

kiti skirtumai bus kontroliuojami ir reguliuojami, o šių skirtumų sumažinimo formos ir turinys bus socialiai, ekonomiškai, finansiškai ir kitaip pagrįsti ir garantuoti;

• ši alternatyva gilins egzistuojančias socialines, ekonomines ir kitokias neigiamas tendencijas.

Kupiškio rajono savivaldybės socialinės, ekonominės ir aplinkos raidos bei erdvinės struktūros valdymo, taip pat gyvenimo teritorinio organizavimo rajone požiūriu “Status quo” alternatyva nėra priimtina kaip bendrojo plano koncepcinis variantas.

• “Galimos rajono plėtros” alternatyva. Ši alternatyva parengta siekiant maksimaliai įgyvendinti

bendrojo plano iškeltus tikslus bei pagal galimybes apriboti galimybes gilinti rajone identifikuotas problemas (Bendrojo planavimo kompetencijos ribose). Pagrindinės nuostatos: - bendrojo plano sprendiniai rengiami laikotarpiui iki 2022 metų (koncepcija – iki 2032 metų); - bendrojo plano planavimo bazė – statistinė gyventojų skaičiaus prognozė, teritorijos

įsisavinimo galimybių bei apribojimų analizė; - iki bendrojo plano rengimo parengti teritorijų planavimo dokumentai lieka galioti.

1.1.1.1 Gyvenamųjų vietovių sistemos formavimo argumentai: • smulkios, dispersinės sklaidos gyvenvietės neturi vystymo perspektyvos (išskyrus ypatingus

atvejus); • tik didesni negu 300 gyv. dydžio kaimai gali išlaikyti santykinį patrauklumą dėl didesnės

socialiai ir ekonomiškai pagrįstos socialinės, gamybinės, inžinerinės infrastruktūros, kultūros įstaigų ir t.t., geresnės saugos tikimybės;

• didesnėms gyvenvietėms geografinis ir funkcinis atstumas su Kupiškiu yra papildomas jų privalumas;

• kitų didesnių gyvenviečių privalumai: arti pagrindinių kelių ir rajono centrų; tolygi sklaida rajono teritorijoje ir dėl to – gretimų teritorijų aptarnavimo centrų funkcijos.

Toliau tekste analizuojama „Galimos rajono plėtros“ alternatyva. Konceptualiojoje stadijoje

apibrėžiami pagrindiniai bendrojo plano teritoriniai sprendimai, o šių teritorijų detalizavimas ir sektoriniai klausimai (susisiekimas, inžinerinė infrastruktūra ir kt.) sprendžiami sprendinių konkretizavimo stadijoje.



Erdvinė struktūra Lietuvos Respublikos bendrajame plane Kupiškio miestas išskirtas kaip 3 lygmens (savivaldybės), a kategorijos – esamas ir palaikomas centras. Plėtoti centrus savivaldybės teritorijoje nenumatoma. Pagal bendrąjį planą rajoną kerta 3 urbanistinės integracijos ašys: 1 lygmens (šalies), 1B kategorijos urbanistinė integracijos ašis, jungianti Panevėžį su Rokiškiu; 1 lygmens (šalies), 1C kategorijos urbanistinė integracijos ašis, jungianti Kupiškį, Svedasus ir Uteną; 2 lygmens regioninės jungties urbanistinė integracijos ašis, jungianti Kupiškį, Vabalninkus ir Biržus (žr. 8.1 pav.).

8.1 pav. Kupiškio rajono centro vaidmuo LR teritorijos bendrajame plane

„Galimos plėtros“ koncepcija suformuota atsižvelgiant į LR teritorijos bendrojo plano sprendinius, statistinę gyventojų skaičiaus prognozę, teritorijos įsisavinimo galimybes bei apribojimų analizę (žr. plačiau Koncepcijos aiškinamojo rašto 2 skyrių „Kupiškio rajono bendrojo plano informacinė bazė ir koncepcijos nustatymo argumentai“).

„Galimos plėtros“ koncepcijoje siūloma tokia Kupiškio rajono gyvenviečių sistema (žr. 8.2 pav.): I. centrinis rajono branduolys – Kupiškis, Aukštupėnai, Paketuriai, Byčiai, Smilgiai,

Noriūnai, Šepeta – polifunkcinė teritorija; II. vystytini ir proteguotini lokalūs centrai – Alizava, Skapiškis, Adomynė, Šimonys, Rudiliai,

Subačius, Antašava, Salamiestis – turintys bent minimalią socialinę ir ekonominę bazę jų gyventojams bei aplinkiniams mažesnių kaimų gyventojams;

III. pagrindiniai ir žemesnio rango komunikaciniai koridoriai; IV. teritorijos abipus Lėvens tvenkinio ir Lėvens upės įsisavinimas rekreacijai ir turizmui.



8.2 pav. Koncepcijoje siūloma Kupiškio rajono gyvenviečių sistema

I-II. Centrų ir gyvenamųjų vietovių sistema turi būti hierarchinė (žr. „Teritorijos vystymo erdvinės

struktūros“ brėžinį): � Kupiškio miestas ir jo aglomeracija (Noriūnai, Smilgiai, Byčiai, Paketuriai, Aukštupėnai,

Šepeta) – centrinis rajono branduolys– savivaldybės a kategorijos centras. Siekiant kuo efektyviau įvertinti nustatytą centrinį rajono branduolį (žr. 8.2 pav.) bendrojo plano rengėjai rekomenduoja parengti centrinio rajono branduolio specialųjį planą arba išplanavimo schemą (teritorijai, turinčiai glaudžius tarpusavio ryšius, labiausiai išvystytą socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą visame Kupiškio rajone), atlikti prognozuojamos taršos (atmosferos oro, triukšmo lygio) modeliavimą Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano galiojimo laikotarpiu. Ši teritorija yra polifunkcinė, kurioje potencialiai galima plėtra. Parengus specialųjį planą ar išplanavimo schemą būtų galima detaliai parinkti ar įvertinti teritorijas potencialias plėtrai ir jų aprūpinimą socialine ir inžinerine infrastruktūra. Dalis centrinio rajono branduolio teritorijos jau yra išnagrinėta miesto bendrąjame plane.

� Savivaldybės pacentriai, b kategorija: Alizava, Antašava, Subačius, Rudiliai, Šimonys, Adomynė, Skapiškis, Salamiestis. Vystytini ir proteguotini lokalūs centrai turintys bent minimalią socialinę ir ekonominę bazę jų gyventojams bei mažesnių kaimų gyventojams.

� nekategorizuotos vietovės – vienkiemiai, kaimai, kurie neturi plėtros prioriteto ir palaikomojo režimo, ir jų raidos scenarijų lemia žemės bei kitos rinkos, o taip pat ir demografinių (natūralaus mažėjimo, migracijos) procesų tempai, revitalizacija toleruojama teritorijų naudojimo reglamentų ribose (konkretizavimas bendrojo plano sprendiniuose) iš esmės palaikant gatvinių ir kupetinių kaimų tipą.

III. Pagrindiniai komunikaciniai koridoriai: Panevėžys – Kupiškis – Rokiškis, Biržai – Kupiškis – Utena. Žemesnio rango koridoriai: Kupiškis – Šepeta – Anykščiai, Skapiškis – Pandėlys.

IV. Bendrojo plano rengėjai išskiria ekstensyvios ir intensyvios veiklos rekreacines teritorijas: teritorija aplink Lėvens tvenkinį – intensyviai rekreacinei veiklai, teritorija aplink Lėvens upę (Lėvens kraštovaizdžio draustinio teritorija su gretimybėmis link krašto kelio Nr. 122) – ekstensyviai rekreacinei veiklai.

Lėvens tvenkinio teritorija yra labai patraukli savo gamtine aplinka, tačiau ji yra mažai kam žinoma, todėl bendrojo plano rengėjai rekomenduoja parengti galimybių studiją Lėvens tvenkinio



teritorijai, kurioje būtų išanalizuotos ir pagrįstos galimybės išvystyti rekreacinę ir turistinę infrastruktūrą, patrauklią ir konkurencingą Šiaurės Aukštaitijos regione.

Rekreacinio koridoriaus įsisavinimui reikalinga parengti galimybių studiją, apimančią tokių veiklų analizę:

Trasos: • Autodromai, motodromai, velodromai; • Slidžių trasos, • Rogučių trasos; • Bobslėjų trasos; • Buriavimas ((vaikų) jachtklubas); • Irklavimo trasos;

Vandens (marių) naudojimas: • Motorinis vandens sportas; • Pramoginis laivas (nakvynės galimybė); • Plaukimo baseinai;

Aktyvaus laisvalaikio įranga: • Alpinizmo sienos; • Riedlenčių aikštelės; • Golfo aikštynai (Kupės parke); • Šaudyklos (lankais); • Atrakcionai vaikams ir suaugusiems;

Kita, pvz: ekskursijos, kokios kitur Lietuvoje neorganizuojamos (durpynai, spanguolynų plantacijos).

Taip pat didinant Lėvens tvenkinio patrauklumą rekreaciniu ir turistiniu požiūriu reikėtų įrengti keletą perkėlų, taip pat įrengti dviračių ir/ar pėsčiųjų takus su kita reikalinga infrastruktūra žmonių poilsiui ir pramogoms, didelį dėmesį skiriant teritorijos informacinės sistemos sukūrimui ir jos pasiekiamumo didinimui.

Funkciniai prioritetai Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai išskiriami išnagrinėjus ir

įvertinus šiuos kriterijus: • Urbanistinių struktūrų išsidėstymą ir galimą plėtrą; • Gyventojų pasiskirstymą; • Inžinerinę infrastruktūrą ir transporto sistemą; • Esamą ir perspektyvinį žemės naudojimą; • Žemės ūkio paskirties žemės ekonominį potencialą; • Kraštovaizdžio, miškų, rekreacinių, saugomų teritorijų struktūras. Savivaldybės teritorijoje nustatytos šių funkcinių prioritetų teritorijos (žr. „Funkcinių prioritetų“

brėžinį): • Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos. Didžiausią plotą urbanizuotų ir urbanizuojamų

teritorijų sudaro Kupiškio miestas ir jo plėtros teritorijos, mažesne apimtimi galėtų vystytis proteguotini ir vystytini centrai (Alizavos mstl., Antašavos mstl., Subačiaus m., Rudilių k., Šimonių mstl., Adomynės k., Skapiškio mstl., Salamiesčio k.). Urbanizuojamų teritorijų plėtra vyktų žemės ūkio naudmenų sąskaita;

• Infrastruktūros teritorijos; • Miško teritorijos. Nemelioruotas, nenašias, įsiterpusias į miškus ar neturinčias privažiavimo

žemės ūkio naudmenas miškingumo didinimo programoje Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje 2004-2020 metų laikotarpiu numatoma užsodinti mišku padidinant teritorijos miškingumą iki 41,4 %. Miškingumo didinimas sumažins žemės ūkio naudmenas, atsiras konfliktas su žemės ūkio gamyba, daugeliui kaimų pasikeis aplinka, apskritai kraštovaizdis. Pažymėtina, kad miško sodinimui skiriami dispersiniai plotai iš esmės nekoreliuoja su gamtinio karkaso konfigūracija, yra propaguojamas sklypelinis planavimas. Dalį plotų, kurie pagal „Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą“ yra skirti miškų įveisimui, tačiau yra pavieniai, atskiri, nedideli ir nesijungia su esamais miškų plotais, siūloma panaudoti biokuro gamybai;

• Žemės ūkio teritorijos. Urbanizuotų teritorijų, infrastruktūros, rekreacijos, miškų plėtra vyks paverčiant žemės ūkio naudmenas kitomis naudmenomis ir keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Siekiant išvengti sklypelinio miško įveisimo, aplinkos ir kraštovaizdžio pasikeitimų, dalį numatytų įveisti miškais plotų siūloma panaudoti biokuro gamybai;

• Hidrografijos, pelkių teritorijos;



• Naudingųjų iškasenų teritorijos. Dalyje išeksploatuotų naudingųjų iškasenų teritorijų (esančių strategiškai patogioje vietoje) siūloma konversija;

• Rekreacinės teritorijos. Rekreacinio prioriteto zona išskiriama susiformavusių rekreacinių struktūrų pagrindu bei siūlomų naujų rekreacinio naudojimo teritorijų aplinkoje. Rekreaciniu požiūriu patraukliausios teritorijos yra aplink Lėvens upę ir Lėvens tvenkinį. Aplink šias teritorijas reikėtų įrengti dviračių ir/ar pėsčiųjų takus, poilsiavietes, stovyklavietes, nuomos punktus ir kitą reikalingą infrastruktūrą žmonių poilsiui ir pramogoms. Didinant Lėvens tvenkinio teritorijos patrauklumą rekomenduojama įrengti keletą perkėlų per Lėvens tvenkinį. Taip pat rekreaciniu požiūriu patraukli teritorija yra ir Kupiškio mieste (Kupos parkas), kurios dalis šiuo metu yra pritaikyta poilsiui – bendrojo plano rengėjai rekomenduoja dalį teritorijos pritaikyti golfo aikštyno įrengimui;

• Konservacinės apsaugos teritorijos. Esamą Kupiškio rajono savivaldybės saugomų teritorijų tinklą sudaro valstybinės ir savivaldybių reikšmės saugomos teritorijos (valstybiniai draustiniai, biosferos poligonai, gamtos paveldo objektai). Šios teritorijos užima 10 % nuo bendro savivaldybės ploto. Šias teritorijas siūloma saugoti – invazija į konservacinės apsaugos teritorijas bendruoju planu nenumatoma.

„Galimos plėtros“ koncepcijos esminiai privalumai: • Savivaldybės ir valstybės kapitalo investicijų efektyvaus panaudojimo galimybės; • Geros prielaidos savivaldybės, valstybės ir privačių struktūrų bendradarbiavimui; • Gyventojams, ūkininkams, verslininkams aiškūs gyvenimo ir veiklos organizavimo rajone

strateginiai ilgalaikiai principai, bei gyvenimo ir veiklos pasirinkimo alternatyvos; • Efektyvesnės erdvinės struktūros kūrimo galimybės; • Racionalus žemės naudojimas. KONCEPCIJŲ ALTERNATYVŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ Rengiama koncepcija apima Kupiškio rajono savivaldybės teritoriją. 2012 m. pradžioje Kupiškio

rajone gyveno 21184 gyventojų (Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LR Vyriausybės). Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje gyventojų skaičius nuolat mažėja, vidutiniai metiniai mažėjimo tempai -1,2 proc. (ši mažėjimo tendencija gauta išvedus aritmetinį vidurkį iš kasmetinių Lietuvos statistikos departamento prie LR duomenų apie gyventojų skaičiaus kitimą 1997 – 2012 m. laikotarpiu). Statistiškai, kol kas nėra jokių veiksnių, kurie lemtų augimo tendencijas. Savivaldybės gyventojų skaičius mažėja dėl neigiamo ir mažėjančio natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo. Jeigu išsilaikytų susiklosčiusios tendencijos, prognozuojami nepalankūs natūralaus mažėjimo ir gyventojų neigiamo migracijos saldo dydžiai:

Natūralus mažėjimas (vidutiniškai geriausiu atveju) n = -8,34 gyv./1000 gyv. Migracijos neigiamas saldo (vidutiniškai geriausiu atveju) m = -15,39 gyv./1000 gyv. n + m = -23,73

Įvertinus migracijos saldo prognozuojami tokie dydžiai: 2012 m. 2022 m.* 2032 m.*

Bendras gyventojų sk. Kupiškio rajone 21184 18301 14943

Gyventojų sk. Kupiškio miesto administracinėse ribose 8750 6935 6122 * Gyventojų skaičiaus prognozė pateikiama vadovaujantis „trend“ funkcija.

Optimistinė prognozė, t.y. gyventojų skaičiaus augimo tikimybė, yra mažai tikėtina, dėl gyventojų

senėjimo tendencijų ir mažo gimstamumo bei migracijos į didmiesčius ar užsienį. Optimistinės prognozės metu prognozuojama, kad gyventojų skaičius mažės mažesniais tempais negu iki šiol (-1 proc.). Iš dalies gyventojų skaičiaus Kupiškio rajone stabilumo veiksnys – Kupiškio miesto metropolizacija. Šis procesas gali padėti išlaikyti arba paskatinti kurtis Kupiškio rajone naujus gyventojus, kurių darbo vietos būtų Kupiškio m. ar aplink jį.

Optimistiniu variantu gyventojų skaičius Kupiškio rajone būtų toks: 2012 m. 2022 m. 2032 m.

Bendras gyventojų sk. Kupiškio rajone 21184 19209 16981 Gyventojų sk. Kupiškio miesto administracinėse ribose 8750 6994 6313



Pagal optimistinę prognozę gyventojų skaičius Kupiškio miesto nepertraukiamo užstatymo ribose galėtų sudaryti apie 8100 gyventojų.

Kupiškio rajone per 17 metų nuo 1995 m. apsirūpinimo būstu lygis išaugo nuo 24,8 kv.m/gyv. iki 32,8 kv.m/gyv. 2011 m., t.y. išaugo apie 24 % (LR–25 m²/1 gyv.). Būstų vystymo esminio poreikio nėra, taip pat poreikis mažės dėl migracijos, gyventojų natūralaus mažėjimo. Tačiau išliks socialinio būsto poreikis, taip pat stiprės būstų kokybės (energetinės) potencialas – renovacija, rekonstrukcija. Gali stiprėti nepasitenkinimas gyvenimo kokybe daugiabučiuose namuose, todėl gali pasireikšti vienbučių namų statyba.

Kupiškio rajono bendrasis planas rengiamas prognozuojamam 16 981 gyventojo Kupiškio rajonui, kiekybinė naujai įsisavinamų teritorijų plėtra remiasi kokybiniais aspektais – gyvenimo kokybės gerinimas didinant gyvenamąjį plotą, didesnė gyvenamosios vietos pasirinkimo laisvė.

Alternatyvių koncepcijų palyginimas palankumo balais (nuo 1 iki 5 max) pateikiamas:

IŠVADA: Galima daryti išvadą, kad Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano konceptualių sprendinių

ilgalaikės teigiamos pasekmės labiausiai tikėtinos “galimos rajono plėtros” įgyvendinimo atveju, t. y. formuojant policentrinę, funkciškai integruotą struktūrą. Pastarasis atvejis yra palankus teritorijos vystymo darnai, racionalesnei techninei infrastruktūrai, mažesnėms jos tiesimo ir naudojimo išlaidoms. “Galimos rajono plėtros” koncepcija leis racionaliau įsisavinti lėšas skirtas Kupiškio rajono savivaldybės plėtrai, tvarkymui, naudojimui ir apsaugai.

“Galimos rajono plėtros” koncepcija formuoja optimalų teritorijos vystymą, išlaiko darnios plėtros principus, sudaro geresnes sąlygas investuotojų iniciatyvai skatinti, nustat teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus, leidžia efektyviai valdyti viešas socialinės ir inžinerinės infrastruktūros investicijas. Bendrojo plano rengėjų nuomone, galima daryti išvadą, kad Bendrojo plano konceptualių sprendinių ilgalaikės teigiamos pasekmės labiausiai tikėtinos “galimos rajono plėtros” koncepcijos įgyvendinimo atveju, t. y. formuojant optimalų teritorijos vystymą, išlaikant darnios plėtros principus.

Be aukščiau pateikto alternatyvių koncepcijų palyginimo palankumo balais kiekvienai iš koncepcijos alternatyvų yra parengta „Galimų reikšmingų pasekmių aplinkai vertinimo lentelė“ (žr. Priedus Nr. 2, Nr. 3).

Alternatyvių koncepcijų galimų reikšmingų pasekmių vertinimo rezultatų suvestinė:

Pasekmių pobūdis „Status quo“ „Galimos rajono

plėtros“ alternatyva trumpalaikės (laikinos) 2 7

Teigiamas ilgalaikės (nuolatinės) 8 40 trumpalaikės (laikinos) 26 8

Neigiamas ilgalaikės (nuolatinės)

Viso:

43 2

Galimų reikšmingų pasekmių vertinimo lentelės pagalba atlikus kiekvienos iš koncepcijos alternatyvų vertinimą, nustatyta, kad:

• Įgyvendinant „status quo“ alternatyvą tikėtina sulaukti daugiausiai ilgalaikių (nuolatinių) neigiamų pasekmių, tuo tarpu teigiamos ilgalaikės pasekmės sudaro mažesnę dalį lyginat su „galimos rajono plėtros“ koncepcija.

Kriterijai „Status quo“ „Galimos plėtros“

alternatyva 1. Užstatymo kompaktiškumas 3 4 2. Gyventojų ir darbo vietų tankis 2 4 3. Funkcinė integracija 2 4 4. Socialinė integracija 2 5 5. Gyvenamosios aplinkos kokybė 2 4 6. Sąlygos susisiekimui pėsčiomis 3 3 7. Automobilių taršos emisijos lygis 4 3 8. Investicijos gyvenamųjų vietovių infrastruktūrai 1 5 9. Teritorijų rezervavimo 10-15 m. tikimybė 0 2 10. Erdvės pasirinkimo įvairovė 5 3 11. Nepertraukiamo užstatymo valdymo tikimybė 0 5

VISO: 24 42



• Įgyvendinant „galimos rajono plėtros“ koncepciją numatoma daugiau ilgalaikių (nuolatinių) teigiamų pasekmių bei lyginant su „status quo“ alternatyva ilgalaikių neigiamų pasekmių poveikis būtų minimalus.

Įvertinus tai, kad Bendrojo plano sprendiniai rengiami 10-ies metų laikotarpiui, o koncepcija 20-iai metų, Bendruoju planu yra orientuojamasi į ilgalaikes teigiamas pasekmes. Koncepcijų alternatyvų galimų reikšmingų pasekmių palyginamosios analizės rezultatai rodo, kad daugiausiai ilgalaikių (nuolatinių) pasekmių tikėtina įgyvendinant „galimos rajono plėtros“ koncepciją. Įgyvendinant šią koncepciją ilgalaikių neigiamų pasekmių poveikis būtų minimalus lyginant su „status quo“ alternatyva. Be to, manoma, kad „galimos rajono plėtros“ koncepcijos sprendiniai neturės neigiamo poveikio visuomenės sveikatai.

9. Sunkumai, su kuriais susidurta atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą

Kupiškio rajono bendrojo plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliktas panaudojant įvairią statistinę medžiagą, analizuojant ankstesnių metų teritorijų planavimo bei kitus su plano rengimu susijusius dokumentus.

Didžiausia problema iškilusi rengiant bendrąjį planą – informacijos, kuri prieinama oficialiuose Lietuvos statistikos departamento prie LR Vyriausybės leidiniuose ir kituose šaltiniuose ribotumas, metodikų kaita, dėl kurios įvairių metų duomenys tampa nepalyginami; radikali šalies vystymosi etapų kaita, dėl kurios nėra ilgalaikių nusistovėjusių tendencijų, todėl silpna prognozės bazė; didžiausia problema – seniūnijų lygmens, bet kurios srities duomenų stoka, o egzistuojančių duomenų verifikavimas; migracijos, makroekonominiai ir socialiniai procesai apskritai neprognozuotini savivaldybės lygmenyje. Todėl rengiant bendrąjį planą naudoti tiek statistinių trendų duomenys, tiek ir bendrosios kokybiškai aprašomos tendencijos. Informacijos trūkumas ir ribotumas kai kuriose srityse bei bendrojo planavimo dokumentų rengimo metodikų kaita apsunkino įvairių laikmečių duomenų lyginimą, darant ir pateikiant apibendrinamąsias išvadas. Taip pat surinktos informacijos atnaujinimas yra neoperatyvus. Tačiau šios problemos neturi ženklios įtakos atlikto SPAV kokybei ir rezultatams.

10. Numatytų taikyti stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas Vykdant bendrojo plano įgyvendinimo stebėseną, kasmet turėtų būti kaupiama informacija apie: 1. Rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, kuriems išduotos planavimo sąlygos vadovautis bendrojo plano sprendiniais;

2. Urbanizuotų teritorijų plėtrą apibūdinančius rodiklius: leidimus rengti detaliuosius planus, žemės paėmimą ne žemės ūkio poreikiams, leidimus ne žemės ūkio paskirties statinių statybai.

Kupiškio rajono bendrajame plane išskirtų saugomų paveldo objektų kultūrinės vertės išsaugojimo nuostatos turėtų būti detalizuotos ir įgyvendinamos nustatant tvarkymo ir naudojimo reikalavimus kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendinių įgyvendinimo monitoringui siūlomi šie indikatoriai:

Indikatorių nustatymo metai Indikatorių grupės, indikatoriai 2012 2017 2022

Mato vnt. 1 2 3 4 5 6

1. GYVENTOJAI 1. Gyventojų skaičius gyv. sk. 2. Natūralus prieaugis gyv. sk/1000 gyv. 3. Migracijos saldo gyv. sk/1000 gyv. 4. Pensinio amžiaus gyventojai %

2. ŽEMĖS NAUDOJIMAS



1. Mažaaukštė gyvenamoji statyba ha, % 2. Viešos paskirties objektai ha, % 3. Pramonės, verslo ir pan. objektų ha, %

3. SUSISIEKIMAS 1. Keliai km, km/km² užstatytoje teritorijoje 2. Vidutinis gyventojų mobilumas km/parą 4.

Keleivių pervežimo struktūra: lengvuoju automobiliu

%

5. dviračiu % 6. pėsčiomis % 7. kitais būdais % 8. Automobilizacija l.aut/1000 gyv. 9. Interneto sklaida % gyv. (% namų ūkių)

4. BŪSTAS 1. Gyvenamasis plotas m²/1 gyv. 2. Socialinio būsto dalis būsto fonde % Centralizuotų tinklų dalis: 3. šilumos tiekimas % gyv. 4. geriamo vandens tiekimas % gyv. 5. nuotekos % gyv. 6. dujų tiekimas % gyv.

5. UŽIMTUMAS 1. Užimtumo lygis % darbingo amžiaus Užimtumo struktūra: 2. žemės ūkyje dirb.sk. 3. versle, pramonėje, logistikoje,

statyboje dirb.sk.

4. administravime dirb.sk. 5. socialinėje sferoje dirb.sk. 6. paslaugų sferoje dirb.sk. 7. rekreacija, pramogos, sportas,

turizmas dirb.sk.

8. finansų, draudimo sferoje dirb.sk. 9. komunaliniame ūkyje dirb.sk. 10.

kitur dirb.sk.

6. APLINKA 1. Paimta vandens m³ 2. Sunaudota vandens:

namų ūkiui ir buičiai m³

3. žemės ūkiui m³ 4. pramonei m³ 5. kitur m³ 6. Nuotekos:

išleista nuotekų

m³

7. išleista nevalytų, užterštų

m³

8. Teršalai: bendra taršos emisija iš stacionarių taršos šaltinių

kg/gyv.

bendra taršos emisija iš mobilių šaltinių

kg/gyv.

9. Periodiniai faktinės oro taršos ir triukšmo lygio matavimai formuojamame centriniame rajono branduolyje pagal pagrindinius komunikacinius koridorius: Panevėžys-Kupiškis-Rokiškis, Biržai-Kupiškis-Utena

kg/gyv. % gyv.



10.

Centralizuota šiukšlių surinkimo sistema % namų ūkių

11.

Akustinio diskomforto lygis (zonoje gyvena gyventojų)

% gyv.

7. NUSIKALSTAMUMAS, EISMO SAUGA 1. Nusikalstamumo lygis n/1000 gyv. 2. Eismo įvykių skaičius e.įv./1000 gyv. 3. Žuvusiųjų skaičius ž. sk. 4. Sužeistųjų skaičius suž. sk. 8. TERITORIJŲ PLANŲ RENGIMAS 1. Patvirtinti gyvenamųjų namų DP sk. 2. Kitų DP 3. Kitų planų, programų, studijų

11. Santrauka

Rengiamo Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) atliekamas teritorijos vystymo koncepcijos rengimo stadijoje. Šio vertinimo tikslas yra, remiantis strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentu, įvertinti jame įvardintose teritorijose galimas reikšmingas teigiamas bei neigiamas pasekmes, kurios gali įvykti įgyvendinus Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano koncepcijos sprendinius.

Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliktas panaudojant įvairią statistinę medžiagą, analizuojant ankstesnių metų teritorijų planavimo bei kitus su plano rengimu susijusius dokumentus. Didžiausia problema iškilusi rengiant bendrąjį planą – duomenų stoka ir esamų duomenų patikimumas. Informacijos trūkumas ir ribotumas kai kuriose srityse bei bendrojo planavimo dokumentų rengimo metodikų kaita apsunkino įvairių laikmečių duomenų lyginimą, darant ir pateikiant apibendrinamąsias išvadas. Taip pat surinktos informacijos atnaujinimas yra neoperatyvus. Tačiau šios problemos neturi ženklios įtakos atlikto SPAV kokybei ir rezultatams.

Kupiškio rajono bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijoje nagrinėjamos dvi koncepcijos alternatyvos – „status quo“ ir „galimos rajono plėtros“. Pagrindiniai jų požymiai: „status quo“ alternatyva – išlaikomas esamas žemės naudojimo lygis, nusistovėję paslaugų ryšiai ir kaimynystės santykiai, t.y. įprastas ir stabilus gyvenimo būdas; „galimos rajono plėtros“ alternatyva – išlaikomi darnios plėtros principai; aiški gyvenamųjų vietovių ir ūkinių veiklų rėmimo politika; efektyviai valdomos viešos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros investicijos.

Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvoms įvertinti yra parengtos „Galimų reikšmingų pasekmių vertinimo lentelės“ (žr. Priedus Nr. 2, Nr. 3). Koncepcijų alternatyvų galimų reikšmingų pasekmių palyginamosios analizės rezultatai rodo, kad daugiausiai ilgalaikių (nuolatinių) teigiamų pasekmių tikėtina įgyvendinant „galimos rajono plėtros“ koncepciją. Taip pat įgyvendinant šią koncepcijos alternatyvą ilgalaikių neigiamų pasekmių poveikis būtų minimalus lyginant su „status quo“ alternatyva (žr. Priedus Nr. 2, Nr. 3).

Taigi šio strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimtyje siūloma pasirinkti „galimos rajono plėtros“ koncepciją, kurios įgyvendinimo atveju laukiama daugiau ilgalaikių (nuolatinių) teigiamų pasekmių. Šias pasekmes lems bendrojo plano sprendiniams nustatyti įgyvendinimo prioritetai ir reglamentai, ko pasekoje laukiamas racionalus žemės naudojimas, gamtinių išteklių išsaugojimas, optimaliai išnaudojama esama susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, savivaldybės ir valstybės kapitalo investicijų efektyvaus panaudojimo galimybės, gyventojams, ūkininkams, verslininkams, pramonininkams aiškūs gyvenimo ir veiklos organizavimo rajone principai, bei gyvenimo ir veiklos pasirinkimo alternatyvos, geros prielaidos savivaldybės, valstybės ir privačių struktūrų bendradarbiavimui.

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos bendrojo plano koncepcijos stadijoje nustatomi Kupiškio rajono teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo prioritetai ir reglamentai, todėl lieka aktualios bendrajame plane numatytos priemonės plano įgyvendinimo reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti.

Kupiškio rajono teritorijos bendrajame plane išskirtų saugomų paveldo objektų kultūrinės vertės išsaugojimo nuostatos turėtų būti detalizuotos ir įgyvendinamos nustatant tvarkymo ir naudojimo reikalavimus kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Saugomose teritorijose, taip pat ekologinės apsaugos zonose žemės naudojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, kitais įstatymais bei



teisės aktais, todėl poveikis, galintis turėti neigiamas pasekmes saugomoms teritorijoms, bendrajame plane nenumatomas, iš esmės nepriklausomai nuo rajono savivaldybės teritorijos vystymo alternatyvų.

Trumpalaikis nereikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir eismo saugai galimas statybos metu pvz. padidėjęs dulkėtumas, triukšmas, laikinas kraštovaizdžio pažeidimas. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje bendrojo plano sprendimai turės teigiamą reikšmingą poveikį. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos bendrojo plano stebėsena turėtų būti vykdoma taikant Kupiškio rajono teritorijos bendrajame plane numatytas priemones.



SPAV apimties nustatymo dokumento vertinimo išvados



Konsultacijų su visuomene dokumentai



Kiti priedai

strateginio pasekmiŲ aplinkai vertinimo ataskaita spav.pdf · susidarančių komunalinių atliekų...

Documents