anemijŲ paplitimas tarp nĖŠČiŲjŲ ir ŽindyviŲ
TRANSCRIPT
ANEMIJŲ PAPLITIMAS TARP NĖŠČIŲJŲ IR ŽINDYVIŲ
/2010 m. /
Užsakomojo tyrimo ataskaita
Vilnius, 2010
1
Darbas vykdytas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1325 patvirtintos Valstybinės maisto ir mitybos strategijos įgyvendinimo priemonių 2003-2010 metų plano (Žin. 2003, Nr. 101-4556), 2.2. priemonę „Tirti ir vertinti anemijų paplitimą tarp nėščiųjų ir žindyvių“
Darbo dalyviai
Vadovai: Dr. Romualdas Gurevičius – Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Dr. Rolanda Valintėlienė – Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja,
vyresnioji mokslo darbuotoja Atsakingi vykdytojai: Aušra Beržanskytė – Higienos instituto Sveikatos tyrimų centro Visuomenės sveikatos
tyrimų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Jelena Isakova – Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos
statistikos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja
2
1. PAGRINDIMAS Anemijos pripažįstamos pasauline visuomenės sveikatos problema, kurios pasekmės
daro įtaką sveikatai, o taip pat ir socialiniam bei ekonominiam vystymuisi. Anemijos labiausiai paplitusios tarp nėščiųjų ir vaikų, todėl jau 2002 metais jos įvardintos vienu svarbiausiu veiksniu, sąlygojančiu globalinę ligų naštą. Paplitimo skirtumai stebimi įvairiose populiacijos grupėse ir gyvenamose vietovėse. Iš viso pasaulyje anemija diagnozuota 1,62 mlrd. (95 proc. PI 1,50-1,74) gyventojų. Ja serga apie 41,8 proc. nėščių moterų. Žinoma, daugiausia ji paplitusi Afrikoje, Pietryčių Azijoje bei Pietų Amerikoje, kur tokių moterų įvairių autorių duomenimis nustatoma ne mažiau 30 proc. Tačiau ir Europoje registruojamas apie penktadalis nėščiųjų sergančių anemija rodo, jog tai yra vidutinio stiprumo visuomenės sveikatos problema, pakankamai aktuali net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Tyrimų duomenimis anemija sergančios nėščiosios 2-3 kartus dažniau linkusios į priešlaikinį gimdymą, kyla didesnė rizika perinatalinio mirtingumo. Anemija sergančių nėščiųjų naujagimiai dažniau gimsta mažesnio svorio, didesnis naujagimių sergamumas.
Valstybinės maisto ir mitybos strategijoje patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1325, siekiant pagerinti nėščiųjų ir žindyvių mitybą, numatyta tirti ir vertinti anemijų paplitimą tarp nėščiųjų ir žindyvių. Nuo 2010 m. gegužės mėn, po Valstybinio aplinkos sveikatos centro reorganizavimo, šios priemonės atsakingu vykdytoju paskirtas Higienos institutas.
2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Tikslas – įvertinti anemijų paplitimą tarp nėščiųjų ir žindyvių. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1. Ištirti nėščiųjų anemijos dažnio dinamiką Lietuvoje 2001-2009 metais pagal
gyvenamąją vietą 2. Išanalizuoti nėščiųjų anemijos paplitimą pagal apskritis ir gyvenamąją vietą
(miestas/kaimas) Lietuvoje 2001-2009 metais. 3. LITERATŪROS APŽVALGA Anemijų paplitimas Anemijos pripažįstamos pasauline visuomenės sveikatos problema, kurios pasekmės
daro įtaką sveikatai, o taip pat ir socialiniam bei ekonominiam vystymuisi. Anemijos labiausiai paplitusios tarp nėščiųjų ir vaikų, todėl jau 2002 metais jos įvardintos vienu svarbiausių veiksnių, sąlygojančių globalinę ligų naštą (1). Paplitimo skirtumai stebimi įvairiose populiacijos grupėse ir gyvenamose vietovėse.
Anemija diagnozuojama pagal hemoglobino lygį nustatytą atitinkamai grupei. Pavyzdžiui 0,5 - 4,99 metų vaikams ir nėščioms moterims Hb lygio riba 110g/l, 5-12 metų vaikams 115 g/l, 12-15 metų vaikams ir nenėščioms moterims nuo 15 metų 120 g/l, vyrams nuo 15 metų 130 g/l (1). Daugelyje paplitimo tyrimų, bendriems statistiniams rodikliams anemija nėščiajai diagnozuojama, jei hemoglobino lygis yra mažiau nei 110 g/l, tačiau kai kuriose šalyse vartojami matavimo vienetai mmol/l (2).
Patvirtinant anemiją nėščiajai taip pat atsižvelgiama į nėštumo periodą, t. y. pagal PSO rekomendacijas nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai pirmą ir trečią trimestrą Hb koncentracija mažesnė negu 110 g/l, o antrą — 105 g/l; Ht yra mažesnis nei 0,33 (3).
3
Dėl žemo hemoglobino lygio pasireiškia energijos stoka, silpnumas, dusulys, svaigimas ir pan. (4).
Iš viso pasaulyje anemija diagnozuota 1,62 mlrd. (95 proc. PI 1,50-1,74) gyventojų. Nėščios moterys anemija serga apie 41,8 proc. (95 proc. PI 39,9–43,8). Žinoma, daugiausia ji paplitusi Afrikoje, pietryčių Azijoje bei Pietų Amerikoje, kur tokių moterų įvairių autorių duomenimis nustatoma ne mažiau 30 proc. (5-10). Tačiau ir Europoje registruojamas apie penktadalis nėščiųjų sergančių anemija (18,7 proc., 95 proc. PI 12,3-25,1) rodo, jog tai yra vidutinio stiprumo visuomenės sveikatos problema, pakankamai aktuali net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse (11). Mažiausias paplitimas registruotas Monake (6,3 proc.), Norvegijoje (9,3 proc.), Šveicarijoje (9,7 proc.), Liuksemburge (10,3 proc), San Marine (11,3 proc.), Prancūzijoje (11,5 proc.), Islandijoje (11,8 proc.), Vokietijoje (12,3 proc.), Danijoje (12,4 proc.), Nyderlanduose (12,5 proc.), Švedijoje (12,9 proc.) ir tai vertinama kaip lengvo stiprumo visuomenės sveikatos problema. Daugiausiai Europoje nustatyta Gruzijoje (41,6 proc.), Turkijoje (40,2 proc.), kitur daugiausia 20-30 proc. Lietuvoje šis rodiklis siekia ketvirtadalį nėščiųjų – 24,2 proc. (95 proc. PI 7,5-55,5 proc.) (11).
Anemijas sąlygojantys veiksniai Pagrindinė anemijų priežastis - geležies trūkumas, dėl jo išsivysto apie 50 proc. anemijų.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui JAV, kur anemijos paplitimas žemas (3,1-6,9 proc.), reikšmės turi perkamo maisto prisotinimas geležimi ir tai sudaro 20-25 proc. gaunamos geležies (1). (1).
Pagrindiniai rizikos veiksniai – bloga geležies absorbcija iš maisto bei žmogaus gyvenimo periodas (augimas ir nėštumas).
Nėščiosioms anemija būna dėl: - fiziologinės hiperplazijos; - padidėjusio geležies poreikio; - padidėjusio folatų poreikio. Esant normaliam vienvaisiam nėštumui motinai per parą reikia apie 1000 mg geležies:
300—350 mg — vaisiui augti, 60 mg — placentai, 450 mg — motinos Hb ir eritrocitų gamybai, 240 mg — fiziologiškai prarandamam geležies kiekiui susigrąžinti (3).
Daugiausia tyrimų dėl priežasčių sukeliančių nėščiųjų anemijas atliekama ekonomiškai silpnesniuose regionuose (Afrikos, Azijos šalyse), kur didelis gimstamumas, daug nėščiųjų, o maistas nėra pilnavertis.
Daugiacentrinio tyrimo Malaizijoje metu nustatyta nedidelio sunkumo (90-110 g/l) 35 proc. anemijų paplitimas tarp nėščiųjų (6). Daugialypės tiesinės regresijos rezultatai parodė, jog tam daugiausia įtakos turėjo nėštumo periodas (didesnę riziką susirgti anemija turėjo paskutinį trimestrą nėščios), jaunas amžius (<20 m.), didesnis gimdymų skaičius (6;12). Panašios išvados gautos ir Vietname atliktame tyrime, kur nustatyta, jog didesnę riziką susirgti anemija turėjo paskutinį trimestrą nėščios, o tarp žindyvių - vyresnės ir mažesnio išsilavinimo moterys (7). Panašūs rezultatai gauti ir Palestinoje Gazos ruože bei Vakarų krante, kur anemijų užregistruota tarp dvigubai daugiau nėščiųjų nei Europoje (8). Jungtinėje Karalystėje dažniau anemija sirgo pirmagimdės, jaunesnės nei 25 m. amžiaus moterys, kurioms paskutiniame nėštumo trimestre nustatytas žemas Hb lygis (4).
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse atlikti tyrimai taip pat rodo, kad šiai patologijai itin didelės įtakos turi gyvenimo kokybė, materialinė gerovė, todėl nestebina didesnis paplitimas tarp imigrančių.
4
Prancūzijoje Paryžiaus regione moters klinikoje ištirtos 233 moterys, tarp kurių vienai iš devynių nėščių prancūzių ir pusei imigrančių nustatyta anemija. Autoriai rekomenduoja geležį vartoti nuo antro nėštumo trimestro, nes anemija didėdavo ilgėjant nėštumo laikotarpiui (13).
Olandijoje atliktas tyrimas parodė, jog didesnei anemijos rizikai labiausiai reikšmės turi kilmė – tarp ne Šiaurės Europos kilmės nėščiųjų (Viduržiemio jūros pakrantės, juodaodėms ir t.t.) anemijų paplitimas didesnis nei tarp kitų (14).
Anemijų paplitimas tarp imigrančių Danijoje keturis kartus didesnis nei tarp danių – atitinkamai 20 ir 5 proc. (15). Panaši tendencija stebima ir Vokietijoje tarp turkių imigrančių ir vokiečių (16). Nustatyta, kad anemijos atsiradimui įtakos turi jaunas nėščiosios amžius ir mažos pajamos (17;18). Šalyse, kur prastesnė nėščiųjų priežiūra, dėl nėščiųjų anemijų registruojama daugiau mirčių (19). Todėl tyrėjų išvadose pabrėžiama, kad sutvarkius šią sritį, tokių mirčių galima išvengti. Įdomu tai, kad vengrų mokslininkai nustatė ryšį tarp panikos sutrikimo ir nėščiųjų anemijos (20).
Nėščiųjų anemijų pasekmės Anemija sergančios nėščiosios 2-3 kartus dažniau linkusios į priešlaikinį gimdymą, kyla
didesnė rizika perinatalinio mirtingumo. Anemija sergančių nėščiųjų naujagimiai dažniau gimsta mažesnio svorio, didesnis naujagimių sergamumas (3;21;22).
Nors tyrimai, nagrinėjantys žindyvių anemijas atskirai, nėra dažni, galima įsivaizduoti, kad jų anemijų dažnis priklauso nuo moters būklės nėštumo metu – esant tokioms problemoms nėštumo metu, beveik 50 proc. jos išlieka ir žindymo laikotarpiu (23).
Anemijų diagnostika ir profilaktika Vakarų šalyse nėra vieningo sutarimo dėl nėščiųjų profilaktikos. Manoma, kad
fiziologinis geležies poreikis negali būti patenkintas vien maiste esančia geležimi. Todėl reikalingi preparatai, kurie turi būti rekomenduojami minimaliomis efektyviomis dozėmis, kad netrikdytų kitų reikalingų medžiagų įsisavinimą. Siekiant užtikrinti geriausią įsisavinimą, geležies preparatus rekomenduojama vartoti prieš miegą arba tarp valgymų. (24)
Etiopijoje buvo mėginama išsiaiškinti optimaliausią anemijos atrankos būdą, kai be kraujo tyrimo buvo vertinama ir fizinė apžiūra (blyškumas) bei simptomai (9). Anemija buvo dignozuota 15,1 proc. nėščiųjų.
JAV mokslininkų duomenimis paauglių bei suaugusių nėščių moterų sergamumą anemija pavyko sumažinti, paskyrus 60 mg geležies per dieną, nors nebuvo įrodyta, kad toks gydymas turėtų reikšmės vėliau mamos ar naujagimio sveikatai (25).
Priklausomai nuo anemijos sunkumo rekomenduojamas gydymas preparatais per os, o esant itin sunkiai būklei ir intraveninis gydymas (26).
Anemijų tyrimai Lietuvoje Lietuvoje nėščiųjų ir žindyvių anemijos aptariamos kaip papildomas klausimas
dažniausiai kito pobūdžio tyrimuose (27;28). Nors pagal biocheminių tyrimų duomenis kraujo serumo geležies koncentracijos vidutiniai rodikliai per 11-12 metų (tirtos nėščiosios 1987-86 m ir 1998 m.) žymiai sumažėjo, vis dėlto atitinka fiziologines normas. Kita vertus, atskirų moterų kraujyje geležies koncentracijos rodikliai buvo labai skirtingi ir labiau išsibarstę, priklausomai nuo to, ar jos vartojo geležies preparatus, ar ne.
Vertinant tai, jog vis tik net ketvirtdaliui nėščiųjų diagnozuojama anemija, kuri sukelia problemų tiek nėštumo periodu, tiek pogimdyminiu laikotarpiu ir žindant kūdikį, tai yra svarbi sritis, kuriai reiktų skirti daugiau dėmesio ne tik klinikiniu, bet ir visuomenės sveikatos požiūriu.
5
4. DARBO METODAI IR APIMTYS Tyrime panaudoti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Gimimų medicininių
įrašų duomenų bazė, kurioje nuo 1993 metų sausio 1 dienos kaupiami duomenys apie Lietuvos akušerijos stacionaruose gimusius naujagimius ir negyvagimius. Informacija apima nėščiosios sveikatos būklę, gimdymą ir jo komplikacijas, gimusio kūdikio būklę, naujagimius, mirusius per pirmąsias gyvenimo dienas ir negyvagimius, jų mirties priežastis. 2001-2005 m. nebuvo atskiriamos penkios naujos savivaldybės: Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Elektrėnų, Pagėgių ir Rietavo, todėl jose „nėra anemijų“. Dažnio rodiklis buvo skaičiuotas tokiu būdu: skaitiklis anemijų skaičius, vardiklis gimdyvių skaičius, todėl jis interpretuojamas, kaip anemijų skaičius 100-ui nėščiųjų (gimdyvių)
4. REZULTATAI Nėščiųjų anemijos dažnio dinamika Lietuvoje per devynių metų laikotarpį pavaizduota 1
paveiksle. Registruojamas nėščiųjų anemijų skaičius per paskutinius 9 metus rodo mažėjimo tendenciją ir paskutiniais 2009 m. buvo 12,7 proc.
24,726,8
25,1
20,718,3
16,114,6
13,2 12,7
0
5
10
15
20
25
30
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Anem
ijų d
ažni
s, p
roc.
1 pav. Nėščiųjų anemijos dažnio dinamika Lietuvoje 2001-2009 m.
Dar akivaizdžiau tai matyti, suskirsčius šį laikotarpį į tris periodus ir pagal gyvenamąją
vietą (2 pav.).
6
25,1
17,7
13,1
26,4
20,1
14,3
0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00
2001-2003
2004-2006
2007-2009
Anemijų dažnis, proc.
KaimasMiestas
2 pav. Nėščiųjų anemijos dažnis (proc.) Lietuvoje 2001-2009 m. pagal gyvenamąją vietą (miestas/kaimas)
Registruotas nėščiųjų (gimdyvių) anemijų dažnis 2009 m. buvo 12,7 proc., tarp kaimo
gyventojų (13,5 proc.) didesnis nei tarp miesto gyventojų (12,4 proc.) (Chi kv. = 6.320 , p = 0,012). Šiek tiek daugiau anemijų registruojama tarp kaimo gyventojų kiekvienais nagrinėjamo laikotarpio metais, tačiau ne visais metais skirtumai yra statistiškai reikšmingi (1 lentelė).
1 lentelė. Nėščiųjų anemijos dažnis Lietuvoje 2001-2009 m.
Iš jų su nurodyta anemija
Miesto gyventojos Kaimo gyventojos
Iš jų su nurodyta anemija
Iš jų su nurodyta anemija
Metai Gimdyvių skaičius
Abs. sk. Proc. Gimdyvių skaičius
Abs. sk. Proc.
Gimdyvių skaičius
Abs. sk. Proc.
2001 30894 7627 24,7 21464 5185 24,2 9430 2442 25,9 2002 29273 7832 26,8 20779 5453 26,2 8494 2379 28,0 2003 29564 7424 25,1 20912 5233 25,0 8652 2191 25,3 2004 29300 6065 20,7 20821 4129 19,8 8479 1936 22,8 2005 28954 5298 18,3 20288 3578 17,6 8666 1720 19,9 2006 28862 4638 16,1 20830 3228 15,5 8032 1410 17,6 2007 29123 4241 14,6 21338 3013 14,1 7785 1228 15,8 2008 31043 4090 13,2 22935 2981 13,0 8108 1109 13,7 2009 32137 4078 12,7 23697 2941 12,4 8440 1137 13,5
7
Analizuojant nėščiųjų anemijas pagal apskritis, nustatyta gan plati šios patologijos dažnio variacija, rodanti, jog Lietuvoje 2007-2009 metais turime šio sveikatos sutrikimo netolygumus (2 lentelė). Didžiausias šios patologijos dažnis analizuojamu periodu užfiksuotas Klaipėdos ir Telšių apskrityje, mažiausias – Panevėžio, Kauno ir Alytaus apskrityse. Apskrityse miesto ir kaimo moterų skirtumai nebuvo dideli, daugumoje atveju, pagal dažnį panašūs, išskyrus Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus apskritis, kur kaime anemijos buvo dažnesnės nei mieste, ir Utenos, kur situacija priešinga - tarp miesto gimdyvių ši patologija buvo dažnesnė nei kaimo.
2 lentelė. Nėščiųjų anemijos dažnis (proc.) apskrityse pagal gyvenamą vietą Lietuvoje 2007-2009 m.
Visoje Lietuvoje lyginant pagal tris periodus anemijų mažėjo maždaug tolygiai (3 pav.).
Šiuo aspektu lyginant apskritis, itin ryškus sumažėjimas nuo 2001-2003 m. iki 2004-2006 m. pastebėtas Klaipėdos, Tauragės apskrityse. Nedideli sumažėjimai nustatyti Utenos apskrityje nuo 2001-2003 m. iki 2004-2006 m., Panevėžio ir Tauragės apskrityse nuo 2004-2006 m. iki 2007-2009 m.
Teritorija Iš viso Miesto Kaimo
Lietuva 13,44 13,15 14,28 Vilniaus apskr. 12,28 11,69 15,08 Kauno apskr. 7,19 7,2 7,15 Klaipėdos apskr. 26,09 25,7 27,35 Šiaulių apskr. 14,45 14,58 14,16 Panevėžio apskr. 6,53 5,98 7,56 Alytaus apskr. 8,31 7,9 9,1 Marijampolės apskr. 14,29 14,4 14,16 Tauragės apskr. 16,73 16,95 16,52 Telšių apskr. 23,08 23,05 23,14 Utenos apskr. 15 16,16 12,64
8
0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00
LIETUVA
Vilniaus apskr.
Kauno apskr.
Klaipėdos apskr.
Šiaulių apskr.
Panevėžio apskr.
Alytaus apskr.
Marijampolės apskr.
Tauragės apskr.
Telšių apskr.
Utenos apskr.
Anemijų dažnis, proc.
2007-20092004-20062001-2003
3 pav. Nėščiųjų anemijos dažnis (proc.) apskrityse Lietuvoje 2001-2009 m.
Atskirose savivaldybėse mažėjimo tendencija atspindi bendrą tendenciją šalyje (3 lentelė).
Daugelyje jų mažėjimas per devynerius metus buvo apie porą kartų, Pakruojo 3 kartus, o Alytaus mieste net apie 10 k. Keliose savivaldybėse, kaip Lazdijų, Širvintų, Visagino, Ignalinos, Zarasų, tendencija buvo priešinga – paskutiniais metais registruota daugiau anemijų nei anksčiau.
3 lentelė. Nėščiųjų anemijos dažnis (proc.) savivaldybėse 2001-2009 m.
Savivaldybė 2001-2003 2004-2006 2007-2009
Iš viso Lietuvoje 25,50 18,37 13,44
Vilniaus apskr. 22,91 16,57 12,28
Vilnius 21,05 14,66 11,31
Elektrėnų sav. ND 10,78 6,00
Šalčininkų r. 30,18 23,91 17,84
Širvintų r. 17,88 29,10 18,89
Švenčionių r. 22,43 17,20 8,49
Trakų r. 22,57 13,88 11,71
Ukmergės r. 42,60 35,29 29,24
Vilniaus r. 23,60 19,31 12,11
Kauno apskr. 20,94 13,96 7,19
Kaunas 19,19 13,08 6,90
Birštonas 18,46 12,24 5,45
Jonavos r. 24,25 18,45 9,97
Kaišiadorių r. 33,44 28,25 9,48
Kauno r. 19,98 11,89 5,61
Kėdainių r. 24,59 11,66 8,94
Prienų r. 17,89 12,72 7,88
Raseinių r. 20,22 13,62 5,13
Klaipėdos apskr. 40,76 30,06 26,09
9
Klaipėda 40,60 28,93 24,86
Neringa 29,27 27,03 17,07
Palanga 37,98 29,44 20,17
Klaipėdos r. 38,50 28,42 25,06
Kretingos r. 43,96 39,26 33,45
Skuodo r. 41,30 28,57 28,50
Šilutės r. 41,29 28,93 28,13
Šiaulių apskr. 28,23 20,24 14,45
Šiauliai 30,10 20,17 15,03
Akmenės r. 27,02 22,75 15,98
Joniškio r. 20,59 13,86 14,17
Kelmės r. 41,17 36,03 19,72
Pakruojo r. 31,55 16,56 9,36
Radviliškio r. 13,83 11,54 7,61
Šiaulių r. 32,43 24,04 17,65
Panevėžio apskr. 16,85 7,69 6,53
Panevėžys 10,67 5,63 4,81
Biržų r. 37,05 11,78 10,12
Kupiškio r. 17,52 9,64 8,55
Panevėžio r. 12,73 7,49 4,19
Pasvalio r. 3,99 4,27 4,40
Rokiškio r. 34,96 13,91 14,71
Alytaus apskr. 20,73 14,79 8,31
Alytus 21,34 15,44 2,38
Druskininkai 29,26 8,56 5,58
Alytaus r. 21,44 16,62 8,67
Lazdijų r. 10,97 14,03 12,05
Varėnos r. 22,68 16,27 10,38
Marijampolės apskr. 23,95 20,38 14,29
Marijampolės r. 27,69 24,49 18,62
Kalvarijos sav. ND 21,13 19,19
Kazlų Rūdos sav. ND 13,58 10,58
Šakių r. 22,57 21,99 8,17
Vilkaviškio r. 17,94 12,21 10,35
Tauragės apskr. 27,44 19,13 16,73
Jurbarko r. 16,24 16,34 13,74
Pagėgių sav. ND ND 16,67
Šilalės r. 29,00 17,21 20,00
Tauragės r. 33,38 21,93 16,79
Telšių apskr. 36,71 30,00 23,08
Mažeikių r. 43,39 35,78 27,00
Plungės r. 30,27 26,75 22,75
Rietavo sav. ND 20,69 19,62
Telšių r. 34,48 26,19 18,39
Utenos apskr. 21,84 19,84 15,00
Visaginas 11,11 23,31 22,40
Anykščių r. 24,15 22,59 13,18
Ignalinos r. 19,79 22,55 11,73
Molėtų r. 17,00 17,19 10,97
Utenos r. 28,44 15,45 11,80
Zarasų r. 14,86 21,61 19,82
10
Anemijų paplitimo kitimas tarp Lietuvos savivaldybių atvaizduotas 4 lentelėje.
4 lentelė. Gimdyvių (nėščiųjų) anemijų kitimas tarp Lietuvos savivaldybių 2001-03, 2004-06 ir 2007-09 metais.
2001-2003 2004-2006 2007-2008
Stebėjimų skaičius
Tikras 56 60 61
Nebuvo duomenų
5 1 0
Vidurkis 25,8 19,4 14,1 Mediana 24,2 17,8 12,1 Moda 22,5 28,9 2,4 (a) Std. Nuokrypis 9,6 7,9 7,2 Rangas 39,9 34,9 31,1 Variacijos koeficientas (%) 37,2 40,7 51.1 Minimumas 3,9 4,3 2,4 Maximumas 43,9 39,3 33,4
( a) Yra daugybinės modos, parodoma mažiausia Pateiktoje informacijoje matosi, jog anemijos dažnis labai plačiai varijavo tarp Lietuvos
savivaldybių ir ši tendencija, kiekvienu sekančiu analizės periodu didėjo. 2001-03 metais šių rodiklių variacijos koeficientas buvo 37,2, 2004-2006 – 40,7 ir 2007-2008 – 51,1 proc. Tai rodo, jog analizuojama patologija yra geografiškai pasiskirsčiusi nevienodai, ir šie netolygumai turi tendenciją didėti. Norint išsiaiškinti šios tendencijos priežastis reikalingi išsamesni epidemiologiniai tyrimai.
6. IŠVADOS
1. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centre surinkta informacija nustatyta nėščiųjų (gimdyvių) anemijų mažėjimo tendencija 2001-2009 m., panašiai tarp miesto ir kaimo gyventojų.
2. Registruotas nėščiųjų (gimdyvių) anemijų dažnis 2009 m. buvo 12,7 proc., tarp kaimo gyventojų (13,5 proc.) didesnis nei tarp miesto gyventojų (12,4 proc.) (p<0,05).
3. Nustatyti nėščiųjų (gimdyvių) anemijų netolygumai tarp Lietuvos savivaldybių, kurie analizuojamais periodais turėjo tendenciją didėti.
4. Daugelyje savivaldybių, išskyrus Lazdijų, Širvintų, Visagino, Ignalinos, Zarasų savivaldybes, nėščiųjų (gimdyvių) anemijų dažnis 2001-2009 m. sumažėjo.
11
7. LITERATŪRA
1. McLean E, Cogswell M, Egli I, Wojdyla D, de BB. Worldwide prevalence of anaemia, WHO Vitamin and Mineral Nutrition Information System, 1993-2005. Public Health Nutr 2009 Apr;12(4):444-54.
2. Jans SM, Daemers DO, de VR, Lagro-Jansen AL. Are pregnant women of non-Northern European descent more anaemic than women of Northern European descent? A study into the prevalence of anaemia in pregnant women in Amsterdam. Midwifery 2009 Dec;25(6):766-73.
3. Zakarevičienė J, Makari S, Senkienė L. Nėščiųjų anemija. http://folk.uio.no/babills/lithuania/3_anemija.htm. 2010.
4. Paterson JA, Davis J, Gregory M, Holt SJ, Pachulski A, Stamford DE, et al. A study on the effects of low haemoglobin on postnatal women. Midwifery 1994 Jun;10(2):77-86.
5. Rodriguez OT, Szarfarc SC, Benicio MH. [Maternal anemia and malnutrition and their relation to birth weight]. Rev Saude Publica 1991 Jun;25(3):193-7.
6. Haniff J, Das A, Onn LT, Sun CW, Nordin NM, Rampal S, et al. Anemia in pregnancy in Malaysia: a cross-sectional survey. Asia Pac J Clin Nutr 2007;16(3):527-36.
7. Trinh LT, Dibley M. Anaemia in pregnant, postpartum and non pregnant women in Lak district, Daklak province of Vietnam. Asia Pac J Clin Nutr 2007;16(2):310-5.
8. Khader A, Madi H, Riccardo F, Sabatinelli G. Anaemia among pregnant Palestinian women in the Occupied Palestinian Territory. Public Health Nutr 2009 Dec;12(12):2416-20.
9. Gies S, Brabin BJ, Yassin MA, Cuevas LE. Comparison of screening methods for anaemia in pregnant women in Awassa, Ethiopia. Trop Med Int Health 2003 Apr;8(4):301-9.
10. Tee E Siong, Kandiah M, Ali J, Kandiah V, Zahari MR, Kuladevan R, et al. Nutritional anemia in pregnancy: a study at the maternity hospital, Kuala Lumpur. Malays J Reprod Health 1984 Jun;2(1):32-50.
11. Worldwide prevalence of anaemia 1993-2005. WHO global database on anaemia. World heath organization; 2008.
12. Iannotti LL, O'Brien KO, Chang SC, Mancini J, Schulman-Nathanson M, Liu S, et al. Iron deficiency anemia and depleted body iron reserves are prevalent among pregnant African-American adolescents. J Nutr 2005 Nov;135(11):2572-7.
13. Hercberg S, Wainer R, Bard D, Soustre Y, Galan P. [Study of the iron status of a population of pregnant women]. Rev Fr Gynecol Obstet 1985 Jun;80(6 Pt 2):467-72.
14. Giordano PC, Plancke A, Van Meir CA, Janssen CA, Kok PJ, Van Rooijen-Nijdam IH, et al. Carrier diagnostics and prevention of hemoglobinopathies in early pregnancy in The Netherlands: a pilot study. Prenat Diagn 2006 Aug;26(8):719-24.
15. Nybo M, Friis-Hansen L, Felding P, Milman N. Higher prevalence of anemia among pregnant immigrant women compared to pregnant ethnic Danish women. Ann Hematol 2007 Sep;86(9):647-51.
16. David M, Pachaly J, Vetter K. Perinatal outcome in Berlin (Germany) among immigrants from Turkey. Arch Gynecol Obstet 2006 Aug;274(5):271-8.
17. Bergmann RL, Gravens-Muller L, Hertwig K, Hinkel J, Andres B, Bergmann KE, et al. Iron deficiency is prevalent in a sample of pregnant women at delivery in Germany. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol 2002 May 10;102(2):155-60.
18. Leblanc CP, Rioux FM. Iron deficiency anemia following prenatal nutrition interventions. Can J Diet Pract Res 2007;68(4):222-5.
19. Brabin B, Prinsen-Geerligs P, Verhoeff F, Kazembe P. Anaemia prevention for reduction of mortality in mothers and children. Trans R Soc Trop Med Hyg 2003 Jan;97(1):36-8.
12
20. Banhidy F, Acs N, Puho E, Czeizel AE. Association between maternal panic disorders and pregnancy complications and delivery outcomes. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol 2006 Jan 1;124(1):47-52.
21. El GW, Pronost J, Carles G, Largeaud M, El GN, Montoya Y, et al. [Severe maternal anemia and pregnancy outcome]. J Gynecol Obstet Biol Reprod (Paris) 2004 Oct;33(6 Pt 1):506-9.
22. Lone FW, Qureshi RN, Emanuel F. Maternal anaemia and its impact on perinatal outcome. Trop Med Int Health 2004 Apr;9(4):486-90.
23. Amoa AB, Klufio CA, Kariwiga G, Heywood S. Antenatal haemoglobin profile at the Port Moresby General Hospital. P N G Med J 1998 Sep;41(3-4):119-25.
24. Milman N. Iron prophylaxis in pregnancy--general or individual and in which dose? Ann Hematol 2006 Dec;85(12):821-8.
25. Meier PR, Nickerson HJ, Olson KA, Berg RL, Meyer JA. Prevention of iron deficiency anemia in adolescent and adult pregnancies. Clin Med Res 2003 Jan;1(1):29-36.
26. Milman N. Prepartum anaemia: prevention and treatment. Ann Hematol 2008 Dec;87(12):949-59.
27. Pranevičius A, Radzevičiūtė V, Bimba P, Pranevičiūtė L. Moterų, sergančių tuberkulioze, nėštumo ir gimdymo eiga bei jų naujagimių būklė. Medicina (Kaunas ) 2003;39(4):399-402.
28. Drąsutienė GS, Tutkuvienė J, Zakarevičienė J, Ramašauskaitė D, Kasilovskienė Z, Laužikienė D, et al. Nėščiųjų antropometrinių rodiklių, medžiagų apykaitos ir naujagimių fizinės būklės pokyčiai per pastaruosius dešimtmečius. Medicina (Kaunas ) 2007;43(1):10-26.