veidas (zurnalas) keliai susisiekimas

2010 / 04 / 26 veidas

LIETUVA

29

PR SUSISIEKIMAS

Daugiau nei prie‰ metus tuometiskandidatas ∞ Susisiekimo minis-terijos vadovo kòd´ Eligijus Masi-

ulis kaip savo politinòs kampanijos a‰∞ ak-centavo silymà privatizuoti visas vien-uolika valstybini˜ region˜ keli˜ prieÏiros∞moni˜. ·i˜ keli˜ prieÏirà buvo silomapatikòti privaãiam kapitalui. Regis, pa-maÏu ‰iuos teorinius paÏadus norimapaversti knu.

Keliai bt˜ tik aptvarkomiPrie‰ mònes∞ Vyriausybei jau pateiktas

vadinamojo vie‰ojo ir privataus kapitalobendradarbiavimo modelis. Skubotas,menkai ekonomi‰kai pagr∞stas, pilnas vi-zij˜ ir be konkreãi˜ skaiãiavim˜.

Kol kas ai‰ku tik tai, kad privatininkas,pasira‰ius sutart∞, ∞sipareigot˜ valstybiniuskelius priÏiròti 20–25 metus, o valstybòsavo ruoÏtu kasmet mokòt˜ nustatytà sumàuÏ "efektyvesnes" koncesininko paslau-gas. Susisiekimo ministerijos ekspertai ap-skaiãiavo, kad taip esà bt˜ sutaupyta apie140 mln. Lt.

Priminsime, kad 2010 m. keliamspriÏiròti keli˜ prieÏiros ∞monòms skir-ta 243 mln. Lt. Taigi po reformos ‰i sumaturòt˜ sumaÏòti iki 100 mln. Lt per metus.Specialist˜ vertinimu, keliai tokiu atvejubt˜ ne priÏirimi, o tiesiog aptvarkomi,nes paprasãiausiai neuÏtekt˜ lò‰˜ visiemsreikalingiems darbams.

Ødomu pastebòti, kad idòja atiduoti re-gionines keli˜ prieÏiros ∞mones ∞ privaãiasrankas buvo kilusi jau prie‰ tris – keturismetus, bet tuometinò vyriausybò ‰iai pro-vokacijai nepasidavò.

Lietuvos automobili˜ keli˜ direkcijos(LAKD) ekspertai teigia, kad kelius ga-lima tvarkyti net ir uÏ 20 mln. Lt, bet to-kiu atveju keliuose nebt˜ uÏtikrinamaeismo sauga.

âia deròt˜ prisiminti, kad ‰iuo metu Ïu-vusi˜j˜ keliuose kreivò krinta Ïemyn, osaugumas keliuose priklauso ne tik nuoautomobili˜ kokybòs, Ïmoni˜ vairavimokultros, bet ir nuo eismo sàlyg˜.

Pagal silomà reformà privatus kapita-las perimt˜ dabartini˜ ∞moni˜ personalà ir∞rangà, o keliai likt˜ valstybiniai. Tai rei‰kia,kad valstybòs jau sukurtas turtas – keliai –bt˜ perduodamas priÏiròti privatininkuiir dar sudaromos visos sàlygos krautis saupelnà. Geresn∞ sandòr∞ pelno siekianãiamsubjektui sunku bt˜ sugalvoti.

Taãiau atrodo, jog pamir‰tama apie tai,kad privatus subjektas niekada nesivers pergalvà dòl kokybòs, kuri neduoda pelno. Busstengiamasi plòtoti keli˜ tinklà kuo maÏes-nòmis sànaudomis, o tai yra prakti‰kai mir-ties nuosprendis keli˜ kokybei.

Greiãiausiai ministras ir jo pataròjai susi-painiojo tarp argument˜ ir prielaid˜. Pas-tar˜j˜ projekte yra daug daugiau. Refor-mos projekte abstrakãiai teigiama, kad val-stybinòs keli˜ prieÏiros ∞monòs blogaiatlieka savo darbà, taãiau tai ne∞rodomajokiais pavyzdÏiais nei faktais. Vadovau-

jantis tokia logika, turbt reikòt˜ priva-tizuoti absoliuãiai visà keli˜ prieÏirà Lie-tuvoje, ∞skaitant ir atsakingas institucijas.

Îvyrkeliai sulyginti su magistralòmis

Konsultuojantis su LAKD specialistais∞ akis krinta pasirinkti nepagr∞sti skaiãiaiir tendencinga informacija, kuria norima∞rodyti ‰iuo metu veikianãi˜ ∞moni˜neefektyvumà.

Kaip palyginamasis rodiklis paimtasvienas fizinis kelio kilometras,visai nekreipiant dòmesio,koks tai kelio ruoÏas, ir ban-doma lyginti Ïmoni˜, tech-nikos i‰teklius 1 kilometruiÏvyrkelio su i‰laidomis 1 kilo-metrui automagistralòs.

Be to, reformoje pateikia-mi 2008 met˜ ekonomikospakilimo laikotarpio duome-nys, kai buvo padidòj´s fi-nansavimas ir pagerinti keli˜prieÏiros lygiai. Taãiaunutylima statistika, kaip paly-

ginti gerai ir lanksãiai ∞monòs savopareigas atliko priÏiròdamos kelius esanttokiai at‰iauriai Ïiemai kaip praòjusi.

"Dràsiai galime teigti, kad valstybiniskeli˜ prieÏiros sektorius jau prisitaikòprie sudòting˜ sunkmeãio sàlyg˜. Mestikrai operatyviai persitvarkòme 2009 ir2010 metais. Optimizavome ∞moni˜ veiklà, lò‰˜, panaudojam˜ keli˜ prieÏirai,apimtys sumaÏòjo 30 proc., maÏòjo dar-buotoj˜ (j˜ atleista apie ‰e‰is ‰imtus) iradministravimo i‰laidos sumaÏintos apie20 proc.", – sakò LAKD atstovas.

Vidutinis atlyginimas sumaÏintas sep-tyniais ‰imtais lit˜ (iki 1984 Lt), ∞vestagrieÏta transporto sànaud˜ GPS kontrolòssistema.

Keli˜ direkcijos specialist˜ vertinimu,reforma liudija apie tendencingà norà par-odyti keli˜ sektori˜ kaip neefektyviaidirbant∞ ir perduoti valstybòs turtà ∞ pri-vaãias rankas.

Nurodytos vie‰ojo ir privataus sekto-riaus partnerystòs principas keli˜ prieÏirossrityje niekur pasaulyje nòra taikomas.Tokios ‰alys kaip Anglija ar Lenkija (ku-rios minimos kaip pavyzdys Lietuvai) keli˜tinklo nuolatinei prieÏirai netaiko neiilgametòs valstybei priklausanãi˜ gamy-bini˜ pajògum˜ ir darbuotoj˜ nuomos, neivie‰ojo ir privataus modelio. ■

Lietuvos keliai: nauda visuome-nei ar privaçiam kapitalui?

TOMAS NERYLA

Ødiegus vie‰osios ir privaãios partnerystòs model∞, strategi-nis valstybòs turtas atsidurt˜ privataus akcininko rankose.

·.M

AÎ

EIK

OS

(B

FL)

NU

OT

R.

·.M

AÎ

EIK

OS

(B

FL)

NU

OT

R.