pasaulio ir lietuvos ekonomikos apžvalga nerijus mačiulis swedbank vyriausiasis ekonomistas
Post on 20-Jan-2016
71 Views
Preview:
DESCRIPTION
TRANSCRIPT
© Swedbank
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgaNerijus Mačiulis
Swedbank vyriausiasis ekonomistas
© Swedbank
10 metų valstybės obligacijų pajamingumas, %
Šaltinis: Reuters EcoWin, Swedbank
Vas10
Bir Spl11
Vas Bir Spl12
Vas Bir Spl13
Vas Bir Spl14
Vas
Pro
cent
ai
0
4
8
12
16
20
24
28
32
36 Graikija Portugalija Airija Italija Ispanija Vokietija Prancūzija
Portugalijos gelbėjimasPirmasis
Graikijos gelbėjimas
Airijos gelbėjimas
Trečiasis (ir paskutinis) Graikijos gelbėjimas - 2014 metais
ECB įsipareigojimas pirkti VVP antrinėje rinkoj
Antrasis Graikijos gelbėjimas
Valstybių skolinimosi kaina nebėra problema
© Swedbank
Naujas iššūkis – defliacijos rizika
Metinė infliacija atrinktose G20 šalyse, %
-3
0
3
5
8
10
13
15
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Indija
Rusija
Brazilija
Kinija
JK
JAV
Euro zona
Japonija
Šaltinis: OECD
© Swedbank
ECB turi daug instrumentų, bet neturi (kol kas) pakankamai motyvų
• Galimi ECB veiksmai:– Mažinti bazines palūkanas iki 0,1 proc.– Nustatyti neigiamas indėlių palūkanas (dabar 0,0 proc.)– Vykdyti ilgalaikio refinansavimo operacijas (LTRO)– Pirkti vyriausybių obligacijas ir kitus VP (OMT)– Kelių iš šių priemonių taikymas
Palūkanų normų ir valiutų kursų prognozės, %2014 2014 2014 2015 201501-14 06-30 12-31 07-30 12-31
Bazinės palūkanų normos Fed, JAV 0,25 0,25 0,25 0,50 1,00 ECB euro zona 0,25 0,25 0,25 0,25 0,50 Anglijos bankas 0,50 0,50 0,50 0,50 0,75 Japonijos bankas 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10
Valiutų kursai EUR/USD 1,36 1,30 1,25 1,25 1,30
USD/CNY 6,1 6,0 5,9 5,8 5,7
USD/JPY 105 107 110 110 110
EUR/GBP 0,83 0,80 0,78 0,76 0,76
Šaltiniai: Reuters Ecowin ir Swedbank.
© Swedbank
Indėlių ir bazinės palūkanos, komercinių bankų indėliai ECBe
Euro Zone, deposit facility, EUR billion (left scale) Euro Zone, Policy Rates, ECB Deposit Facility (right scale) Euro Zone, Policy Rates, ECB Main refinancing, Fixed Rate (right scale)
Source: Reuters EcoWin
07 08 09 10 11 12 13 14
Per
cent
0.0
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
3.0
3.5
4.0
4.5
EU
R (
billi
ons)
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
Neigiamos palūkanos mažai tikėtinos
© Swedbank
ECB vykdys agresyvesnę pinigų politiką nei FEDCentrinių bankų turtas
Šaltinis: Reuters EcoWin, Swedbank prognozės
08 09 10 11 12 13 14 15
GB
P, (
billi
ons)
0
25
50
75
100
125
150
175
200
225
250
275
300
325
350
375
400
425
EU
R, U
SD
, SE
K (
thou
sand
bill
ions
)
0.0
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
3.0
3.5
4.0
4.5
Europos Centrinis Bankas, EUR
Riksbank, SEK
Anglijos Centrinis Bankas, GBP (dešinė skalė) Federalinių rezervų
sistema, USD
© Swedbank
Lietuvos ekonomika:augimas bus spartesnis nei pernai,
bet lėtesnis nei galėtų būti
© Swedbank
2013 metais augimo sulėtėjimas buvo laikinas, tačiau sumažinome 2014-2015 metų BVP augimo prognozes
Metinio BVP augimo sudėtinės dalys, pp
6,0
3,7 3,3 3,74,2
-4
-2
0
2
4
6
8
2011 2012 2013p 2014p 2015p
Gry nasiseksportas
Atsargos
Inv esticijos (išsk.atsargas)
Valdžiossektoriausv artojimasNamų ūkiųv artojimas
Metinis BVPaugimas, %
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank skaičiav imai
© Swedbank
Ekonomikos augimą slopino tik keli sektoriai
BVP augimo sudėtinės dalys, pp
3,3%3,7%4,2%
-2%
0%
2%
4%
6%
8%
2011 2012 2013 13p 14p 15pKitaPreky ba, transportas, v iešbučiai ir restoranaiStaty baApdirbamoji pramonėŽemės ūkisMetinis BVP augimas, %
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank skaičiav imai
© Swedbank
Chemijos ir naftos pramonė - nekonkurencingos
Pramonės augimo sudėtinės dalys, pp
-10
-5
0
5
10
15
20
2010 2011 2012 2013Elektros, v andens tiekimasApdirbamoji gamy ba (išsk. chemikalus ir naf tos prod.)Raf inuoti naf tos produktaiCheminiai produktaiMetinis pramonės produkcijos augimas, %
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank skaičiav imai
© Swedbank
Spartaus eksporto augimo periodas baigėsi
Metinis prekių eksporto augimas
-15%
-10%-5%
0%5%
10%
15%20%
25%30%
35%
2012 2013Prekių eksportasPrekių eksportas (išsk. mineralinius prod.)Prekių eksportas (išsk. mineralinius prod. ir trąšas)
Šaltinis: Statistikos departamentas
© Swedbank
Materialinės investicijos augo ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuose
Metinio materialinių investicijų augimo sudėtinės dalys, pp
-60
-40
-20
0
20
40
60
2008 2009 2010 2011 2012 2013Valsty bės sektorius Priv atus sektorius Iš v iso
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank skaičiav imai
© Swedbank
Pramonės įmonės ketina mažinti investicijas
Materialinės investicijos ir investicijų tendencijos
-60
-40
-20
0
20
40
60
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014P
Investicijų tendencijos kryptis, balansas Materialinės investicijos(%, metinis pokytis)
Šaltinis: Statistikos departamentas
© Swedbank
Pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu išliks namų
ūkių vartojimas, kuris 2014 ir 2015 m. augs po 4,5 proc.
Paskolų portfelio metinis augimas
-15%
-10%
-5%
0%
5%
10%
15%
2009 2010 2011 2012 2013 2014
Vidaus kreditas Nefinansinėms įmonėms Namų ūkiams
Šaltinis: Lietuv os Bankas
© Swedbank
Nedarbas lėtės mažiau, bet spartus darbo užmokesčio augimas tęsis
Darbo rinka17,8%15,4%
13,4%11,7%
10,0% 9,0%
-3,3%
2,9% 3,8%6,4%
5,0% 6,0%
-4,3% -1,3%0,5%
4,9% 3,8% 3,0%
-5%
0%
5%
10%
15%
20%
2010 2011 2012 2013p 2014p 2015pNedarbo ly gisNominalus bruto (iki mokesčių) atly ginimų augimasRealus neto (po mokesčių) atly ginimų augimasPridėtinė v ertės, tenkančios v ienam užimtajam, augimas
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank
© Swedbank
Natūralus nedarbo lygis Lietuvoje – apie 10 proc.
Beveridžo kreivė
0
0.5
1
1.5
2
2.5
0.0 5.0 10.0 15.0 20.0Nedarbo lygis
La
isv
ų d
arb
o v
ietų
lyg
is
Ekonomikos atsigavimas
Ekonomikos nuosmukis
Ekonomikos plėtra ikikrizės
Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank
2011 III
2011 II2011 I
2010 IV
2010 III
2010 I
2010 II
2009 IV
2009 III2009 II
2009 I
2008 IV
2008 III
2006 I
2006 II
2006 III
2006 IV2008 II
2007 II
2007 III
2007 IV
2008 I2007 I
2012 IV - 2013 I
2012 I2012 II
2012 III
2014
2013 II
2013 III
© Swedbank
Aukštas ne tik vidurkis, bet ir standartinis nuokrypis
Metinis bruto darbo užmokesčio augimas, 2013 m. 1-3 ketv.
5.1%
2.0%2.4%
3.0%3.3%
4.5%4.8%4.9%
5.3%5.6%
5.9%6.0%
6.2%7.3%
8.8%9.2%
10.7%14.3%
0.0% 2.0% 4.0% 6.0% 8.0% 10.0% 12.0% 14.0% 16.0%
Iš v isoSv eikatos priežiūra
Viešasis v aldy mas,gy ny baProf esinė, mokslinė v eiklaFinansinė,draudimo v eikla
Šv ietimasInf ormacija ir ry šiai
Apdirbamoji gamy baElektros, dujų, garo tiekimas
Vandens tiekimas, atliekųTransportas, saugojimas
Didmeninė,mažmeninė preky baKasy ba
NT operacijosAdministracinė,aptarnav imo v eikla
Žemės ūkis
Staty baApgy v endinimas,maitinimas
© Swedbank
Struktūrinis nedarbas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas kaitins darbo rinką, ypač 2015 metais
Metinis bruto atlyginimų augimas, %
-6
-4
-2
0
2
4
6
8
2009 2010 2011 2012 2013p 2014p 2015pLietuv a Latv ija Estija
Šaltiniai: Šalių statistikos tarny bos ir Swedbank.
© Swedbank
Baltijos valstybės išliks sparčiausiai augančiomis ES
Metinis BVP augimas, %
3.33.7
4.24.44.8
4.5
1.0
3.0
3.7
-0.4
1.1
1.9
-1
0
1
2
3
4
5
6
2013p 2014p 2015p
Lietuva Latvija Estija Euro zonaŠaltinis: Swedbank.
© Swedbank
Emigracijos problema išsikvėpė
Vidutinė migracija per praėjusius 12 mėnesių, tūkst. gyventojų
-90
-70
-50
-30
-10
10
30
50
70
90
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Imigrantai Emigrantai Grynoji emigracija (emigracija - imigracija)
Šaltinis: Statistikos depatamentas, Swedbank
Emigrantų perlaidos į Lietuvą
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
0.0%
1.0%
2.0%
3.0%
4.0%
5.0%
6.0%
7.0%
Migrantų pervedamos lėšos, mln. LTL% nuo BVP (dešn. sk.)
Šatiniai: Lietuv os Bankas, Swedbank.
© Swedbank
Kainų stabilumo Mastrichto kriterijaus Lietuva 2015 metais jau turbūt nebetenkins
Vidutinė metinė infliacija ir Mastrichto kriterijus, %
0.0
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
3.0
3.5
4.0
4.5
2010 2011 2012 2013 2014p 2015p
Mastrichto kriterijus (išsk. išskirtis)
Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje
Šaltiniai: Eurostat ir Swedbank
© Swedbank
Nafta pigs, maistas ir metalai – brangs
Žaliavų kainos (2010 I ketv. = 100)
80
90
100
110
120
130
140
150
160
2010 2011 2012 2013 2014p 2015p
Nafta (Brent) Metalai Maisto produktai
Šaltiniai: Swedbank
© Swedbank
Būsto rinka: ar euras turės įtakos?
© Swedbank
Ar butų kainos Vilniuje ir Rygoje didės tiek, kiek didėjo Taline?
Vidutinės butų kainos Baltijos šalių sostinėse
0
200
400
600
800
1,000
1,200
1,400
1,600
1,800
Jan-
05A
pr-0
5Ju
l-05
Oct
-05
Jan-
06A
pr-0
6Ju
l-06
Oct
-06
Jan-
07A
pr-0
7Ju
l-07
Oct
-07
Jan-
08A
pr-0
8Ju
l-08
Oct
-08
Jan-
09A
pr-0
9Ju
l-09
Oct
-09
Jan-
10A
pr-1
0Ju
l-10
Oct
-10
Jan-
11A
pr-1
1Ju
l-11
Oct
-11
Jan-
12A
pr-1
2Ju
l-12
Oct
-12
Jan-
13A
pr-1
3Ju
l-13
Oct
-13
Eu
r/m
2
Talinas
Ryga
Vilnius
Metinis sandorių ir kainų pokytis per 10 mėn.
10.0%
22.3%
31.5%
15.9%
5.6%
-3.2%-5%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
Talinas Ryga Vilnius
Sandorių skaičius Vidutinė butų kainaŠaltiniai: Šalių statistikos departmentai.
© Swedbank
Nuomos pajamingumas viršijo istorinį vidurkį
6.5%
7.9%
6.1%
7.1%
3%
4%
5%
6%
7%
8%
9%
10%
11%
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Nuomos pajamingumas*, % Vilnius
Kaunas
Vilniaus senamiestis
Klaipėda
Vilnius (vidutinis)
Kaunas (vidutinis)
Vilnius senamiestis (vidutinis)
* Parodo kokią dalį buto kainos sudaro metinės jo nuomos pajamos. Šaltiniai: Edomus, Swedbank.
• Nuomos pajamingumas rodo kokią dalį būsto kainos sudaro metinės jo nuomos pajamos
© Swedbank
Būsto įperkamumas – daug didesnis nei prieš krizę
Būsto įperkamumo indeksas
153.9
158.4
130.6
40
50
60
70
80
90
100
110
120
130
140
150
160
170
180
190
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Talinas Ry ga Vilnius
© Swedbank
Būstų įperkamumą pakėlė itin žemos palūkanos
Būsto paskolų palūkanos
6.5%
2.88%
7.8%
3.84%
6.4%
2.56%
0.0%
1.0%
2.0%
3.0%
4.0%
5.0%
6.0%
7.0%
8.0%
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Estija
Latvija
Lietuva
Šaltiniai: šalių statistikos departamentai, ECB
© Swedbank
Geros dienos!
Ekonomikos apžvalgos, prognozės, analizė:
www.swedbank-research.com
© Swedbank
Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai: Lietuva
Pagrindiniai ekonomikos rodikliai, 2011-2015 1/
2012
Realaus BVP augimas, % 3,7 3,3 (4,0) 3,7 (4,0) 4,2 (4,5)
Namų ūkių vartojimo išlaidos 3,9 4,7 (3,8) 4,5 (4,0) 4,5 (4,5)
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 0,6 1,7 (3,0) 2,0 (2,0) 2,5 (5,0)
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas -3,6 11,0 (6,5) 8,0 (7,0) 10,0 (8,0)
Prekių ir paslaugų eksportas 11,8 7,6 (9,0) 6,0 (7,0) 6,4 (6,0)
Prekių ir paslaugų importas 6,1 8,8 (10,0) 9,0 (9,5) 8,0 (7,5)
VKI vidutinis augimas, % 3,1 1,0 (1,3) 1,5 (2,5) 3,0 (3,0)
Nedarbo lygis, % 2/13,4 11,7 (11,5) 10,0 (9,5) 9,0 (8,5)
Vidutinis metinis realus neto atlyginimo augimas, % 0,5 5,0 (3,0) 3,8 (2,8) 3,0 (3,0)
Nominalus BVP, mlrd. LTL 113,7 119,0 (119,5) 125,4 (127,1) 134,1 (136,7)
Prekių ir paslaugų eksporto augimas (nominalus), % 15,7 6,5 (9,5) 7,0 (8,0) 7,5 (9,0)
Prekių ir paslaugų importo augimas (nominalus), % 10,6 7,5 (10,7) 9,0 (9,5) 9,5 (10,5)
Prekybos ir paslaugų balansas, % BVP 1,0 0,2 (0,1) -1,4 (-1,2) -3,1 (-2,4)
Einamosios sąsk. balansas, % BVP -0,2 0,0 (-0,9) -1,8 (-2,2) -3,5 (-3,1)
Einamosios ir kapitalo sąsk. balansas, % BVP 2,0 2,3 (1,1) 0,4 (0,1) -1,2 (-0,4)
TUI įplaukos, % BVP 1,7 1,5 (3,0) 2,5 (3,5) 3,5 (4,0)
Bendras įsiskolinimas užsieniui, % BVP 75,4 74,5 (73,5) 72,8 (70,5) 69.8 (66,7)
Valdžios sektoriaus balansas, % BVP 3/3,2 -2,9 (-2,7) -2,0 (-1,7) -1,0 (-0,7)
Valdžios sektoriaus bendroji skola, % BVP 40,5 39,7 (39,5) 42,4 (38,6) 40,8 (36,5)1/ Skaičiai skliaustuose - ankstesnės prognozės2/ Pagal gyventojų užimtumo tyrimą3/ Pagal Mastrichto kriterijų
2013p 2014p 2015p
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Swedbank.
© Swedbank
Swedbank Pasaulio ekonomikos augimo prognozės 1/ (metinis pokytis proc.)2012
JAV 2,8 1,9 (1,6) 3,2 (2,7) 3,1 (3,2)
EZ šalys -0,6 -0,4 (-0,4) 1,1 (1,2) 1,9 (1,8)
Vokietija 0,9 0,6 (0,5) 2,1 (1,9) 2,2 (2,0)
Prancūzija 0,0 0,1 (0,2) 0,6 (1,0) 1,9 (1,9)
Italija -2,6 -1,9 (-1,9) 0,1 (0,6) 1,4 (1,5)
Ispanija -1,6 -1,2 (-1,3) 0,9 (0,8) 1,8 (1,8)
Suomija -0,8 -1,2 (-0,6) 0,8 (1,0) 1,8 (1,8)
JK 0,2 1,9 (1,2) 2,9 (1,9) 2,4 (2,6)
Danija -0,4 0,4 (0,4) 2,0 (1,7) 2,1 (1,9)
Norvegija 3,3 1,8 (1,7) 1,7 (2,0) 2,1 (2,0)
Japonija 1,4 1,7 (2,0) 1,8 (1,9) 0,9 (0,9)
Kinija 7,8 7,6 (7,4) 6,9 (7,3) 7,1 (7,1)
Indija 5,1 4,0 (4,7) 6,3 (5,7) 5,8 (7,3)
Brazilija 1,0 2,4 (3,4) 2,8 (4,) 3,9 (4,1)
Rusija 3,5 1,3 (1,3) 2,0 (2,8) 2,3 (2,8)
Pasaulis (PPP 2/) 3,0 2,8 (2,8) 3,5 (3,5) 3,8 (3,9)
Pasaulis (JAV $) 2,5 2,3 (2,3) 3,0 (3,1) 3,4 (3,5)
1/ Spalio prognozės skliausteliuose; šios šalys reprezentuoja 70% pasaulio ekonomikos
2/ Svoriai pagal Pasaulio banko 2011 m. duomenis Šaltiniai: Statistikos depatamentai ir Swedbank.
2013p 2014p 2015p
© Swedbank
Kur atsidurs grynieji pinigai keičiant litus į eurus?
Grynųjų pinigų kiekis Lietuvoje
7.6%
8.5% 8.3%8.7% 8.8%
8.2%7.7%
8.5%9.0%
9.9% 10.1% 10.0%
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
0.0%
2.0%
4.0%
6.0%
8.0%
10.0%
12.0%
Grynieji pinigai apyvartoje metų pabaigoje mln. litų Grynųjų pinigų ir vidaus paklausos santykis
Šaltiniai: Lietuv os bankas, Swedbank skaičiav imai
top related