nerijus mačiulis swedbank vyriausiasis ekonomistas · medienos produktai 8 lietuvos preki ų...
TRANSCRIPT
Lietuvos ekonomikos apžvalgaLietuvos ekonomikos apžvalgaNerijus MačiulisSwedbank vyriausiasis ekonomistas
© Swedbank
Lietuvos ekonomikos transformacija: 2008-2014
© Swedbank
Lygiai po šešių metų pertraukos – viršytas prieš krizę pasiektas pikasę p p
2005Q1 2006Q1 2007Q1 2008Q1 2009Q1 2010Q1 2011Q1 2012Q1 2013Q1 2014Q1
BVP indeksas, pikas=0
0.30.0
5.0
-5.7-5.0
-15 0
-10.0
-19.8-20.0
15.0
-23.8-25.0
Euro zona Estija Latvija Lietuva
© Swedbank 3
-30.0Šaltiniai:: Eurostat, Swedbank
Pašalintas pagrindinis disbalansas
Ei ji k it ž i i k b % BVP
10%
15%Einamoji sąskaita, užsienio prekyba, % BVP
0%
5%
10%
%
-5%
0%
-15%
-10%
-25%
-20%
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014Prekių ir paslaugų balansas, % BVP
Prekių balansas, % BVP
© Swedbank 4
Einamosios sąskaitos balansas, % BVPŠaltinis: Lietuvos bankas, Swedbank
Sumažėjo privataus sektoriaus finansinis svertas
120Gyventojų skolos ir pajamų santykis, %
100
60
80 Euro zona
Estija
Latvija
40
Lietuva
20
0
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012Šaltinis: Eurostat
© Swedbank 5
Lietuviai – mažiausiai pasiskolinę ES gyventojai
Gyventojų skolos ir pajamų santykis, %
ŠvedijaNoregija
AirijaOlandija
Danija
SuomijaPortugalija
IspanijaJK
Liuksembur…Švedija
PrancūzijaVokietijaAustrijaBelgija
Euro zonaSuo ja
56.9
80.5
VengrijaLatvijaČekijaItalijaEstija
j
37.7LietuvaSlovakijaSlovėnija
Lenkijag j
© Swedbank 6
0 50 100 150 200 250 300Šaltinis: Eurostat
Gyventojų indėliai vėl viršija finansinius įsipareigojimusį p g j
Namų ūkių paskolos ir indėliai, likučiai mln. LTL
30000
33000
27000
30000
21000
24000
15000
18000
15000
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014Paskolos Indėliai
Š
© Swedbank 7
Šaltinis: Lietuvos Bankas
Perteklinis atsargumas, slopinamas ateities potencialasp
40
Investicijos pagal institucinį sektorių, % BVP8 4.
0
4.7
5.1
.1 4.6 5.7
30
35
40Estija Latvija Lietuva
5 22.3
2.2
3. 4
5.4
.1
4.1 5.4
3.1
3
4.9
4.3
4.3 4.
4
3.5 3.5 4.
2 5.2
4.9
20
25
21.7 21
.5 2 22
19.5
12.2
11.2 15
.3
15.4 22
.8
23.1
23.6
23.5
19.8
13.7
2.4 14.5
16.1 14
.6
15.4
17.5 19.2
16.5
9.7
5 .5 .9
5.
3.9 4
3.7
4
3.9
4.6 4.
4
3.7
25.3
21.1
8.310
15
5.4 6.7 9.
0
8.2
5.5
4.0
3.9
4.2
4.4
1.8 4.
9
4.7
4.8
5.0
3.6
2.1
2.6
2.3 4.3
4.0
3.6
3.7
3.9
3.6
2.2
2.2
2.1
1
12 9
9.5
11 10. 1
0
5
4 5 6 7 8 9 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 0 1 2 3
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
Namų ūkiai Verslas Valdžia BendrosŠaltinis: Eurostat.
© Swedbank 8
Užimtųjų skaičius susitraukė beveik dešimtadaliu
Užimtųjų skaičius atskiruose sektoriuose (tūkst.) ir jų pokytis per 5 metus (%)
-13-36
-18-9
ŠvietimasStatyba
Apdirbamoji gamybaPrekyba
-2-5
4-5
Viešasis valdSveikatos priežiūra
TransportasŽėmės ūkis
Švietimas
16-7
-1620
2
Administracinė veiklaApgyvend., maitinimas
Pramonė (be apdirb.)Profesinė veikla
Viešasis vald.
37-6192
16
NT ijFinansinė veikla
Meninė, pramog. veiklaInformacija, ryšiai
Administracinė veikla
2013 200837
0 50 100 150 200 250
NT operacijos 2013 2008
Šaltinis: Statistikos departamentas
© Swedbank 9
Darbo rinkos lūžiai – negrįžtami
Darbo jėga ir darbingo amžiaus gyventojai (2005 = 100)
150
200
110
120gyventojai (2005 = 100)
100
150
100
110
5090
080
15-74 m. Gyventojai 15-64 m. GyventojaiDarbo jėga UžimtiejiBedarbiai tūkst (deš sk )
© Swedbank 10
Bedarbiai, tūkst. (deš.sk.)Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank prognozės
Valstybės skola išaugo, bet išlieka viena mažiausių ESES
60%0%
Valdžios sektoriaus finansai, % BVP
50%-2%
37.8% 38.3%40.5% 39.4%
42.8% 42.5% 40%
-4%
21 1%
29.3%
20%
30%
-6%
21.1%19.4% 18.4% 17.9% 16.8% 15.5%
10%-8%
0%-10%
2003 2005 2007 2009 2011 2013 2015p
( ) ( )
© Swedbank 11
Bendroji skola (dešn.sk.) Biudžeto balansas (kair.sk.)Šaltinis: Finansų ministerija, Swedbank
Biudžeto struktūrinis deficitas – mažesnis, pertekliaus vis dar neprognozuojamasp p g j
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Valdžios sektoriaus deficitas
-0.5 -0.41
-0.5-1
0
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
-3.2 -3 5
-1.9-1.3 -1.5
-1
-3.3 -3.2
-2.2 -2.2
-1.2
-2.5-2.9
-1.2-1.7
-2.3-1.9
-2.3-2.9
-1.9 -2-1.5
-4
-3
-2
3.5
-5.5
-3.8
-5.4-4.7 -4.4
7
-6
-5
-7.2-6.5
-9
-8
-7
-9.4-10
Valdžios sektoriaus deficitas, % BVP Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, % BVP
Šaltinis: Europos Komisija Swedbank
© Swedbank 12
Šaltinis: Europos Komisija, Swedbank
Valstybės skolinimosi kaina – istorinėse žemumose
Vyriausybės ilgalaikės palūkanų normos (Eurostat benchmarks)10
8
9
tai
7
Proc
en
5
6
3
4 Latvia, EUR Poland, PLN Lithuania, LTL
Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl2
3
© Swedbank 13
Šaltinis: Reuters EcoWin
Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl10 11 12 13 14
Baltijos šalių priklausomybė nuo Rusijos rinkos
© Swedbank
Rusijos ekonomika: silpsta, bet turi finansinių rezervų
Rusijos realios disponuojamos pajamos, mažmeninė prekyba ir nedarbo lygis
Valdžios ir centrinio banko rezervai, valdžios skola % BVPmažmeninė prekyba ir nedarbo lygis
20
25
8
10skola, % BVP
30
35
40
10
15
4
6
20
25
30
Skola
Nacionalinis Turto Fondas
0
5
0
2
10
15Centrinio banko rezervai
-10
-5
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014-4
-2
Nedarbas (dešn sk )
0
5
2008 2009 2010 2011 2012 2013Nedarbas (dešn. sk.)Realios disponuojamos pajamos (4 ketv. vidurkis), % YoYMažmeninė prekyba, % YoY
Šaltinis: Reuters Ecowin
Šaltinis: Reuters EcoWin
© Swedbank
Ar Lietuva labiausiai priklausoma ir pažeidžiama?
1 000
Embargo produktų eksportas į Rusiją 2013 metais, mln EUR
700800900
1,000
400500600700
100200300400
0
huan
iaPo
land
rman
yrla
nds
Fran
cenm
ark
Spai
nel
gium
inla
ndIta
lyre
land
Gre
ece
unga
ryst
onia
UK
Latv
iah
Rep
.w
eden
oven
iartu
gal
Cyp
rus
ulga
riaov
akia
Cro
atia
mbo
urg
man
ia
Lith P
Ger
Net
heF
Den Be F I r G Hu Es
Cze
ch Sw Slo
Po C Bu Slo C
Luxe
mR
o
© Swedbank 16
Prekybos kanalas: maždaug 15-20 proc. Baltijos šalių eksporto keliauja į Rusiją tačiau didžioji dalis yra reeksportaseksporto keliauja į Rusiją, tačiau didžioji dalis yra reeksportas
Prekių eksporto kryptis 2013 m., proc. nuo visų prekių eksporto
UA; 1%Estija
UA; 1%Latvija Lietuva
RU; 11%
UA; 1%
BY; 0%
LV; %
RU; 12%
;
BY; 2%RU; 20%
UA; 4%
10%
LT; 6%Kiti; 55%
LT; 17%
Kiti; 47%
BY; 5%
Kiti; 45%
FI; 16%
55%
EE; 13%
PL; 7%
LV; 10%
EE; 8%PL; 7%
Visas prekių eksportas sudaro 43proc. BVP (prekių ir paslaugų – 60%
of GDP)
Visas prekių eksportas sudaro 71proc. BVP(prekių ir paslaugų – 86
proc. BVP)
Visas prekių eksportas sudaro 64proc. BVP
(prekių ir paslaugų – 88 proc. BVP)
FI; 3% FI; 1%PL; 7%
- Rusija yra svarbi eksporto rinka Lietuvos gamintojams, tačiau nėra pagrindinė - 85 proc. eksporto yra reeksportas, todėl labiausiai pažeidžiamas – transporto sektorius.
© Swedbank 17
Kurie sektoriai yra labiausiai pažeidžiami?
8Medienos produktai
Lietuvos prekių eksportas į Rusiją, 2013 m., proc. nuo viso prekių eksporto tam tikrame sektoriuje
Lietuviškos kilmės
Mėsa ir pienas: apie 10 proc.
Alk h li i i i i i ji
20
15
15
13
8
Metalai
Kiti pramonės produktai
Plastikai ir gumos
Chemijos produktai Visas Alkoholiniai ir gaivieji gėrimai: apie 65 proc.
30
27
24
20
20
Popierius
Tekstilė
Paruošti maisto produktai
Gyvuliniai produktai
MetalaiDrabužiai: apie 35 proc.
37
34
31
30
M ši i į i i i
Statybinės medžiagos
Optiniai instrumentai
Transporto priemonės
Popierius
Daržovės ir vaisiai: apie75 proc
40
40
0 10 20 30 40 50
Daržovės
Mašinos ir įrenginiai
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
75 proc.
20 proc. prekių eksporto keliauja į Rusiją, bet tik 4,8 proc. lietuviškas kilmės produktų yra eksportuojama į Rusiją. Reeksportas yra labai svarbus, net jeigu eksportuojamos prekės nėra pagaminamos Lietuvoje, tarpininkai, saugojimo ir transporto sektoriai
© Swedbank 18
y , j g p j p p g j , p , g j pkuria pridėtinę vertę. Tai reiškia, kad Lietuvos pramoninkai yra mažiau pažeidžiami nei transporto sektorius.
Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos nemažėja
Lietuvos prekių eksporto dalis tenkanti Rusijai
18%
20%
12%
14%
16%
8%
10%
12%
%
4%
6%
0%
2%
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Prekių eksportas į RusijąLietuv iškos kilmės prekių eksportas į Rusiją
Šaltinis: Statistikos departamentas.
© Swedbank
Ša s S a s os depa a e as
Importas iš Rusijos: ką importuojame ir kaip lengva tam surasti alternatyvų?lengva tam surasti alternatyvų?
Prekių importas iš Rusijos 2013 m., proc. nuo visų prekių importo tam tikrose prekių grupėse
29ViLietuva
6ViEstija Latvija
221
29
DaržovėsKiti pramonės …
Trasporto priemonėsViso
221
6
Plastikai
Transporto priemonės
Paruošti maisto …
Viso
222
9
Plastikai ir gymosTransporto priemonės
Optiniai instrumentaiViso
4442
Plastikai ir gumoPopierius
Statybinės medžiagosParuošti maisto …
5543
Popierius
Statybinės medžiagos
Taukai ir aliejai
Odos produktai
7443
Chemijos produktaiPopieriusMineralai
Paruošto maisto …
25986
Taukia ir aliejiaChemijos produktaiMedionos produktai
Metalai
3124
97
5
M di d kt i
Mineraliniai produktai
Chemijos produktai
Metalai
Popierius
2817
99
Mineraliniai produktaiMetalai
Medionos produktaiTaurieji metalai
84
0 20 40 60 80 100
Mineraliniai produktai
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
31
0 10 20 30 40 50
Medienos produktai
Šaltinis: Estijos statistikos departamentas.
29
0 10 20 30 40 50
Taukai ir aliejai
Šaltinis: Latvijos statistikos departamentas.
Importui iš Rusijos dažniausiai galima surasti alternatyvų. Labiausiai pažeidžiama – Lietuva.Didžiausia priklausomybė – energijos importas. Inčukalnio saugykla – ne išsigelbėjimas.
© Swedbank 20
y g j gy g j
Rusijos Achilo kulnas
Brent rūšies naftos kaina, USD
125
130
120
125
Bar
rel 110
115
US
D/B
100
105
90
95
Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie85
90
© Swedbank 21
Source: Reuters EcoWin11 12 13 14
Lietuvos ekonomika 2014-2016: augimą slopins išoriniai ik i iveiksniai
© Swedbank
Vidaus paklausa atsvers neigiamą besitraukiančio eksporto poveikį
15%
BVP augimo sudėtinės dalys
5 0%
10%
15%
3.8%1.8%
5.0% 4.0% 3.6% 3.8%2.4%
3.6% 3.2% 3.1%5%
-5%
0%
-10%
2012 2013 20142012 2013 2014Namų ūkių vartojimas Vyriausybės vartojimasInvesticijos (išsk. atsargas) AtsargosGrynasis eksportas BVP augimas
© Swedbank
Grynasis eksportas BVP augimas
Šaltinis: Statistikos Departamentas, Swedbank
Darbo rinkoje išliks teigiamos tendencijos, bet aštrės struktūrinio nedarbo problema
24%
Darbo rinka
13.8%17.8%
15.4%13.4% 11.8% 10.9% 9.7%12%
16%20%
5.8% 4.2% 5.8%
0%4%8%
12%
-8%-4%0%
-12%
2004 2006 2008 2010 2012 2014p
Nedarbo lygisNedarbo lygisNominalus bruto (iki mokesčių) atlyginimų augimasPridėtinės vertės, tenkančios vienam užimtajam, augimas
Š lti i St ti tik d t t S db k
© Swedbank 24
Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank
Po ilgos pertraukos – paskolų portfelio augimas
Paskolų portfelio metinis augimas, %
6%
8%
10%
0%
2%
4%
%
-4%
-2%
0%
-10%
-8%
-6%
2010 2011 2012 2013 2014Vidaus kreditas Nefinansinėms įmonėmsNamų ūkiams
© Swedbank 25
Namų ūkiamsŠaltinis: Lietuvos Bankas
Lūkesčiai blogėja, bet panikos nėra
11020
Ekonominių vertinimų rodiklis (pašalinus sezoniškumą)
1000
90-20
80-40
2011 2012 2013 20142011 2012 2013 2014PramonėPaslaugosVartotojaiMažmeninė prekybaStatybosEkonominis vertinimas (ilgalaikis vidurkis = 100), deš.sk.
Šaltinis: DG ECFIN
© Swedbank
Šaltinis: DG ECFIN
Ačiū už dėmesį!
Ekonomikos apžvalgos, prognozės, analizė:p g , p g ,www.swedbank-research.com