pacientŲ, gydomŲ pakaitine inkstŲ terapija,
Post on 16-Oct-2021
5 Views
Preview:
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
ANA MINKOVSKIENĖ
PACIENTŲ, GYDOMŲ PAKAITINE INKSTŲ TERAPIJA,
GYVENIMO KOKYBĖS IR SĄSAJŲ SU NUOVARGIU
VERTINIMAS
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
dr. Lina Spirgienė
KAUNAS, 2015
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanas
prof. dr. J. Macijauskienė
.........................................
(Parašas)
2015 m. ....... mėn. ....... d.
PACIENTŲ, GYDOMŲ PAKAITINE INKSTŲ TERAPIJA,
GYVENIMO KOKYBĖS IR SĄSAJŲ SU NUOVARGIU
VERTINIMAS
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
dr. Lina Spirgienė .................
(Parašas)
2015 m. ....... mėn. ....... d.
Konsultantas
prof. dr. Marius Miglinas .................
(Parašas)
2015 m. ....... mėn. ....... d.
Recenzentas Darbą atliko
doc. dr. G. Bagdonas ................. Magistrantė
(Parašas) Ana Minkovskienė ...............
2015 m. ....... mėn. ....... d. (Parašas)
2015 m. ....... mėn. ....... d.
KAUNAS, 2015
TURINYS
SANTRAUKA ............................................................................................................................................... 5
SUMMARY ................................................................................................................................................... 6
SANTRUMPOS ............................................................................................................................................. 7
ŢODYNĖLIS ................................................................................................................................................. 8
ĮVADAS ....................................................................................................................................................... 10
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ......................................................................................................... 12
1. LITERATŪROS APŢVALGA ............................................................................................................. 13
1.1. Pakaitinė inkstų terapija ................................................................................................................. 13
1.2. Pakaitinę inkstų terapiją atliekančių pacientų slauga .................................................................... 17
1.2.1. Pakaitinę inkstų terapiją atliekančių pacientų slaugos poreikiai ir slaugytojo vaidmuo ........ 17
1.2.2. Hemodializuojamų pacientų slaugos aspektai ........................................................................ 20
1.2.3. Peritoninę dializę atliekančių pacientų slaugos aspektai ........................................................ 21
1.2.4. Pacientų atliekančių dializę, savirūpos svarba ....................................................................... 23
1.3. Gyvenimo kokybė.......................................................................................................................... 25
1.4. Nuovargis....................................................................................................................................... 29
1.5. Lietuvoje atlikti tyrimai, nagrinėjantys hemodializuojamų pacientų gyvenimo kokybę .............. 32
2. TYRIMO METODIKA ........................................................................................................................ 37
2.1. Tiriamųjų atranka .......................................................................................................................... 37
2.2. Tyrimo organizavimas ................................................................................................................... 38
2.3. Tyrimo etika .................................................................................................................................. 41
2.4. Klausimynai ................................................................................................................................... 41
2.5. Statistinės analizės metodai ........................................................................................................... 45
3. TYRIMO REZULTATAI ..................................................................................................................... 47
3.1. Sociodemografiniai pacientų duomenys ........................................................................................ 47
3.2. Pacientų, kurie gydomi pakaitine inkstų terapija, slaugos problemos ........................................... 49
3.3. Pacientų, gydomų pakaitinė inkstų terapija, gyvenimo kokybės vertinimas ................................. 65
3.4. Pacientų, gydomų pakaitine inkstų terapija, nuovargio vertinimas ............................................... 78
3.5. Pacientų, gydomų pakaitine inkstų terapija, gyvenimo kokybė ir nuovargio sąsajos ................... 89
4. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................... 92
IŠVADOS ................................................................................................................................................... 100
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ......................................................................................................... 101
PUBLIKACIJOS ........................................................................................................................................ 102
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...................................................................................................................... 103
PRIEDAI .................................................................................................................................................... 114
SANTRAUKA
Minkovskienė A. Pacientų, gydomų pakaitine inkstų terapija, gyvenimo kokybės ir sąsajų su
nuovargiu vertinimas / magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. L. Spirgienė; Lietuvos
sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2015, — 114 p.
Tyrimo tikslas - įvertinti pacientų, gydomų hemodialize ir peritonine dialize, slaugos problemas,
gyvenimo kokybę ir sąsajas su nuovargiu.
Tyrimo uţdaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems atliekama hemodializė ir
peritoninė dializė, slaugos problemas. 2. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems atliekama hemodializė ir
peritoninė dializė, gyvenimo kokybę. 3. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems atliekama hemodializė ir
peritoninė dializė, nuovargį. 4. Išanalizuoti pacientų, kuriems atliekama pakaitinė inkstų terapija,
gyvenimo kokybės ir nuovargio sąsajas.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2014 m. liepos - lapkričio mėnesiais, VšĮ VUL Santariškių
klinikose, VšĮ VMKL ir VšĮ VMKL Antakalnio filiale, teikiančiose dializės paslaugas ambulatoriniams
bei stacionare gydomiems pacientams. Tyrime dalyvavo 141 pacientas, gydomas pakaitine inkstų terapija
- 108 pacientai, kuriems buvo taikoma HD ir 33 pacientai, kuriems taikoma PD. Tyrimo metodas –
anketinė apklausa. Dializuojamų pacientų slaugos problemoms vertinti naudota autorės sukurta anketa;
naudotas klausimynas ,,Inkstų liga ir gyvenimo kokybė― (KDQOLTM
-36), skirtas nustatyti dializuojamų
pacientų gyvenimo kokybę; nuovargiui vertinti naudotas standartizuotas daugiamatis nuovargio
inventorius (MFI-20). Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas.
Rezultatai. Hemodializuojami pacientai daţniau jautė silpnumą (71,3 proc.), skundėsi miego
sutrikimais (69,4 proc.) ir sumaţėjusiu arteriniu kraujo spaudimu (52,8 proc.). Gydomi peritonine dialize,
daţniau jautė rankų ir kojų mėšlungį (81,8 proc.) nei hemodializuojami pacientai. Moterys daţniau
skundėsi sausa oda (69,0 proc.) ir galvos skausmu (60,6 proc.). Dusuliu (41,9 proc.), krūtinės skausmu
(38,4 proc.), raumenų skausmu (47,7 proc.) ir miego sutrikimais (72,1 proc.), daţniau skundėsi vyresni
(virš 55 m.) pacientai. Aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (58,3 proc.) turintys pacientai rečiau susidūrė
su arterinio kraujo spaudimo padidėjimo problema. Nustatyta, kad 2 k/sav. atliekantys hemodializę
pacientai daţniau skundėsi miego sutrikimais (76,1 proc.), silpnumu (76,1 proc.) bei odos nieţėjimu (51,1
proc.). Daţniausiai hemodializuojamiems teko susidurti su arterioveninės fistulės skausmu (12 proc.) ir
karščiavimu (11,1 proc.). Gydomi peritonine dialize daţniausiai pacientai susidūrė su odos aplink PDK
paraudimu (36,4 proc.). Pacientų fizinė ir psichinė būklė bei inkstų liga stipriai veikia gyvenimo kokybę.
Jaunesniems pacientams fizinė ir psichinė būklė daro teigiamą poveikį gyvenimo kokybei. Blogiausia
bendra gyvenimo kokybe pasiţymėjo vedę pacientai. Bendra gyvenimo kokybė koreliuoja su daugeliu
slaugos problemų. Dauguma pacientų patyrė didelį bendrą ir fizinį nuovargį, taip pat skundėsi dėl
sumaţėjusio aktyvumo. Pacientų bendras nuovargis, fizinis nuovargis, sumaţėjęs aktyvumas ir sumaţėjusi
motyvacija priklausė nuo pacientų socialinės padėties. Atliekantys peritoninė dializė, jautę didesnį
nuovargį, jautė ir didesnį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei.
Išvados. 1. Pacientams, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, būdinga daug slaugos
problemų, iš kurių daţniausios buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, silpnumas, mėšlungis bei miego
sutrikimai. 2. Pacientams, gydomiems hemodialize ir peritonine dialize, buvo nustatyta vidutinė gyvenimo
kokybė, tačiau peritonine dialize gydomi pacientai savo gyvenimo kokybę įvertino geriau. 3. Dauguma
pakaitine inkstų terapija gydomų pacientų patyrė bendrą ir fizinį nuovargį bei skundėsi sumaţėjusiu
aktyvumu. 4. Pacientų, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, nuovargis buvo susijęs su blogesne
gyvenimo kokybe.
SUMMARY
Minkovskienė A. Assessment of quality of life and it's correlation with fatigue in patients on
renal replacement therapy / master’s thesis / supervisor d. L. Spirgienė; Lithuanian University of Health
Sciences; Faculty of Nursing, Department or Nursing and Care. – Kaunas, 2015, - 114 p.
Purpose. To assess nursing problems and quality of life and it’s associations with fatigue in
patients on chronic haemodialysis and peritoneal dialysis.
Tasks. 1. To assess and compare nursing problems in patients on chronic haemodialysis and
peritoneal dialysis. 2. To assess and compare quality of life in patients on chronic haemodialysis and
peritoneal dialysis. 3. To assess and compare fatigue in patients on chronic haemodialysis and peritoneal
dialysis. 4. To analyse the associations of quality of life and fatigue in patients on chronic renal
replacement therapy.
Methodology. The study was performed during the period between July and November 2014 in
Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos, Vilnius City Clinical Hospital and Antakalnis Branch of
Vilnius City Clinical Hospital. All the above institutions provide dialysis services to ambulatory and
hospitalized patients. 141 patient on renal replacement therapy participated in the research – 108 patients
on haemodialysis and 33 patients on peritoneal dialysis. The questionnaire survey was implemented. We
created our own questionnaire to assess main problems in patients on renal replacement therapy. Kidney
Disease and Quality of Life (KDQOLTM
-36) instrument was used for determination of quality of life in
patients on renal replacement therapy. The standardized Multidimensional Fatigue Inventory (MFI-20)
was used for the assessment of fatigue. The study was approved by Centre for Bioethics, Lithuanian
University of Health Sciences.
Results. Patients on haemodialysis more often felt weakness (71.3%), complained about sleep
disorders (69.4%) and decrease in arterial blood pressure (52.8%). The patients treated with peritoneal
dialysis more often felt cramps in arms and legs (81.8%) when compared with patients on haemodialysis.
Women more often complained about dry skin (69.0%) and headache (60.0%). Dyspnoea (41.9%), chest
pain (38.4 percent.), muscle pain (47.7%) and sleep disorders (72.1%) were more common among older
patients over 55 years old. The problem of arterial blood pressure increase was less common among the
patients who have higher non-university education (58.3%). Patients who underwent two sessions of
haemodialysis per week more often complained about sleep disorders (76,1%), weakness (76,1%) and
itchy skin (51.1%), when comparing to standardized three sessions of haemodialysis per week.
Arteriovenous fistula pain (12%) and fever (11.1%) were most common among on haemodialysis. The
patients treated with peritoneal dialysis most often faced the problem of redness of their skin around
peritoneal dialysis catheter (36.4%). We found that physical and mental condition of the patients and their
kidney disease affects quality of life strongly. Also, these factors have an impact on quality of life of
younger patients. Married patients had the worst overall quality of life. Overall, quality of life correlates
with the number of nursing problems. Most of these patients experienced a major full-scale and physical
fatigue. Full-scale fatigue, physical fatigue, decreased activity and decreased motivation depended on the
social status of the patients. The patients who were treated with peritoneal dialysis and who felt an
increased fatigue, also felt a greater negative impact on quality of life.
Conclusions. 1. The patients on renal replacement therapy face a lot of nursing problems. The
most common of these problems were the increased arterial blood pressure, weakness, cramps and sleep
disorders. 2. The patients on renal replacement therapy had an average quality of life, however quality of
life of the patients treated with peritoneal dialysis was better. 3. Most of the patients on renal replacement
therapy suffered full-scale and physical fatigue, they also complained about decreased activity. 4. Fatigue
of the patients on renal replacement therapy was associated with worse quality of life.
7
SANTRUMPOS
AIDS – įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas
AKS – arterinis kraujo spaudimas
AV kraujagyslinis protezas – arterioveninis kraujagyslinis protezas
AVF – arterioveninė fistulė
CD – cukrinis diabetas
CVK – centrinės venos kateteris
GFG – glomerulų filtracijos greitis
HD – hemodializė
JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos
KD – kvėpavimo daţnis
Kt/V - nevienetinis dializės kokybės ţymuo
LIFN – lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas
LIN- lėtinis inkstų nepakankamumas
LR – Lietuvos Respublika
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė
PD – peritoninė dializė
PDK – peritoninės dializės kateteris
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SAM – sveikatos apsaugos ministerija
ŠKL – širdies kraujagyslių ligos
ŠSD – širdies susitraukimų daţnis
VMKL – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
VUL – Vilniaus universiteto ligoninė
8
ŢODYNĖLIS
Automatinė peritoninė dializė – peritoninės dializės rūšis, kurios metu naudojamas specialus aparatas,
kuris su kateteriu, įstatytu į pilvo ertmę yra sujungiamas 8-10 val. daţniausiai nakties metu [1].
Dializės – tai bendras gydymo metodų, skirtų organizmui apvalyti nuo endogeninės ir egzogeninės kilmės
kenksmingų medţiagų, elektrolitų bei skysčių pertekliaus ir paremtų medţiagų difuzijos pagal
koncentracijos gradientą, filtracijos ir konvekcijos pro pusiau laidţią membraną principais, grupės
pavadinimas [2].
Dializės paslaugas teikianti įstaiga (DPTĮ) - tai organizacinė struktūra (tarnyba, skyrius, poskyris,
atskira gydymo įstaiga), kurioje gali būti atliekamos dializės procedūros. DPTĮ skirstomos į teikiančias
ambulatorines ir/ar stacionarines dializės paslaugas [2].
Dializuojami pacientai - tai paskutinės stadijos lėtiniu inkstų nepakankamumu sergantys pacientai,
kuriems taikomas inkstus pakeičiantis gydymas dialize (hemodialize ar peritonine dialize) [3].
Gyvenimo kokybė – tai individo vietos gyvenime suvokimas, priklausantis nuo kultūros, kurioje
individas gyvena, jo vertybių sistemos, tikslų, vilčių, normų ir interesų. Tai sąvoka, nusakanti
daugiakomponentį reiškinį, apimantį asmens fizinę sveikatą, psichologinę būseną, nepriklausomybės lygį,
socialinius santykius, asmeninius įsitikinimus ir aplinką [4].
Hemodializė – tai gydymo metodas, kurį taikant kenksmingų medţiagų ir skysčių perteklius iš kraujo pro
pusiau laidţią dirbtinę membraną yra šalinamas į dializei naudojamą tirpalą [2].
Inksto persodinimas (transplantacija) – tai operacija, kurios metu kito ţmogaus inkstas persodinamas
(transplantuojamas) paskutinės stadijos lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančiam pacientui inksto
funkcijai atkurti [3].
Lėtinis inkstų nepakankamumas – tai progresuojantis glomerulų filtracijos greičio maţėjimas dėl
negrįţtamos nefronų ţūties, sergant lėtinėmis inkstų ligomis [3].
Nuolatinė ambulatorinė dializė – peritoninės dializės rūšis, atliekama rankiniu būdu bet kokioje švarioje
aplinkoje [1].
Nuovargis – daugiamatis reiškinys, kuris pasireiškia kaip ţmogaus būsena, kuri apibrėţiama
subjektyviomis ir objektyviomis savybėmis [5].
Pakaitinė inkstų terapija – tai bet kurios formos inkstų funkciją pakeičiantis gydymas (dializė, inksto
persodinimas), taikomas pacientams, sergantiems 5 stadijos lėtine inkstų liga [3].
Peritoninė dializė – tai dializės, kurią taikant kenksmingų medţiagų ir skysčių perteklius iš kraujo
šalinamas pro pilvaplėvę į dializei naudojamą tirpalą, esantį pilvo ertmėje, rūšis [2].
9
Savirūpa – su sveikata susijusi veikla, kurią gali atlikti pats pacientas ar jo artimieji, taip pat sveikatos
išsaugojimas, apsisaugojimas nuo ligų (prevencija), sveikatos pablogėjimo atpaţinimas ir gebėjimo
pačiam vykdyti gydytojo paskirtą gydymą skatinimas [6].
Slauga – asmens sveikatos prieţiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir
rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę prieţiūrą [7].
Slaugos problema – kiekviena problema, kuriai išspręsti reikia slaugos veiksmo (-ų) ar slaugytojo
įsikišimo [8].
10
ĮVADAS
Iki XX amţiaus vidurio inkstų funkcijos nepakankamumas buvo nepagydomas ir tolygus mirties
nuosprendţiui. Sparčiai vystantis ir tobulėjant medicinos technologijoms situacija pasikeitė, padidėjo
išgyvenamumas pacientų, sergančių galutinės stadijos lėtine inkstų liga, kuomet atsirado dializė. Dializės
metodas suteikė pacientams viltį išgyventi [9].
Nors medicina šiais laikais daro didelę paţangą [9], tačiau pasaulyje kasmet daugėja sergančiųjų
galutinės stadijos inkstų liga [10,11]. Pacientai sergantys galutinės stadijos inkstų liga, dėl medţiagų
apykaitos produktų ir toksinų kaupimosi patiria įvairių klinikinių simptomų, atsiranda hipertenzija,
anemija, edemos ir acidozė. Inkstų funkcijai pasiekus tašką, kai inkstai nebegali uţtikrinti pakankamos
funkcijos, reikalinga pakaitinė inkstų terapija [9]. Todėl pacientui sergančiam galutinės stadijos lėtine
inkstų liga, galimos trys gydymo galimybės: hemodializė, peritoninė dializė ir inksto transplantacija.
Kiekviena iš jų įneša savitas gyvenimo būdo korekcijas, pasiţymi tiek privalumais, tiek trūkumais. Todėl
mokslininkus nuo pat šių metodų atsiradimo pradţios domina jais gydomų pacientų gyvenimo kokybės
skirtumai [12].
Ilgą laiką mūsų šalyje vyravo stiprios hemodializės tradicijos. Remiantis ligonių kasų
duomenimis Lietuvoje kasmet išaiškinama apie 290 naujų inkstų nepakankamumo atvejų [13].
Kiekvienais metais gydymą dializėmis naujai pradeda vidutiniškai apie 350 pacientų [14].
Prognozuojama, jog 2020 metais pasaulyje dializuojamų pacientų skaičius pasieks 3 mln. [15]. Šiuo metu
Lietuvoje hemodialize gydomų pacientų skaičius siekia apie 1400, peritonine dialize gydomų pacientų –
iki 60. Lėtą peritoninės dializės plėtrą iš dalies lemia nevienodas finansavimas: hemodializės procedūrai
taikomas specialus įkainis, o peritoninės dializės priemonės perkamos centralizuotai, personalo darbas
atskirai neapmokamas. Tradicinės hemodializės prieinamumas Lietuvoje yra geras: procedūros atliekamos
ir valstybinėse gydymo įstaigose, ir privačiose. Namuose hemodializės paslaugos neteikiamos. Tuo tarpu
peritonine dialize gydomi pacientai priţiūrimi dviejuose centruose Vilniuje (VUL Santariškių klinikose
bei Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale), LSMUL Kauno klinikose ir Respublikinėje
Klaipėdos ligoninėje [16].
Nors medicinos technologijos inkstų terapijos srityje kasdien ţengia į priekį tačiau, dėl didėjančio
hemodializuojamų pacientų skaičiaus didėja hospitalizacijos daţnis, mirštamumas, slaugos apimtis
[17,18]. Tačiau dauguma pacientų, kuriems taikomos pakaitinės inkstų terapijos procedūros, patiria
nuovargį, kuris yra silpninantis simptomas arba gydymo dializėmis šalutinis efektas [19]. Sergantiesiems
įvairiomis ligomis, ypatingai inkstų ligomis, kuomet pacientas turi prisitaikyti prie nuolatinio prisirišimo
prie dializės aparatų, nuovargis yra daţnas ir nevienareikšmis. Dėl daugiamatės išraiškos nuovargis yra
11
sudėtinga problema [20]. Nuovargis neigiamai veikia pacientų fizinį funkcionavimą, neleidţia ţmogui
uţsiimti visaverte veikla, sumaţėja jo aktyvumas, pablogėja protinė ir fizinė gyvenimo kokybė [21]. Jis
virsta nuolatine būsena, kuri įtakoja sergančiųjų gyvenimo kokybę [22]. Todėl didelis dėmesys turi būti
kreipiamas į nuovargio sumaţinimą arba visišką jo pašalinimą, kad sergantieji galėtų gyventi visavertį
gyvenimą [23]. Siekiant uţtikrinti optimalią pacientų, sergančių lėtinio nuovargio sindromu, gyvenimo
kokybę svarbu ne tik tinkamai ją vertinti, bet ir taikyti nuovargio ir kitų simptomų valdymo priemones
[24].
Taigi, lėtinė inkstų liga paliečia nemaţą dalį visuomenės, ir šia liga sergančiųjų gyvenimo kokybė
tampa vis aktualesnė problema [12]. Todėl auga dializuojamų pacientų visavertės integracijos į visuomenę
ir gyvenimo kokybės pagerinimo poreikis [9], kuris yra vienas iš svarbiausių paskelbtų tikslų sveikatos
politikoje „Sveikata visiems XXI amţiuje― [12].
Darbo naujumas, mokslinė ir praktinė reikšmė. Iki šiol dializuojamų pacientų gyvenimo
kokybė buvo tirta, tačiau Lietuvoje nėra atlikta mokslinių tyrimų, nagrinėjančių šių pacientų nuovargį.
Nuovargis blogina sergančiųjų gyvenimo kokybę, apriboja jų savarankiškumą ne tik namų aplinkoje, bet
ir socialinėje ir darbinėje veiklose [25]. Šis darbas pirmasis, kuris nagrinėja pacientų, gydomų pakaitine
inkstų terapija, gyvenimo kokybės ir nuovargio sąsajas. Tiriamųjų gyvenimo kokybei įvertinti naudotas
klausimynas, kuris yra adaptuotas pacientams sergantiems ligomis, paţeidţiančiomis inkstus -
KDQOLTM
-36, (angl. Kidney disease Quality of Life), tuo tarpu nuovargio vertinimui pasirinktas
standartizuotas daugiamatis nuovargio inventorius (angl. The Multidimensional Fatigue Inventory (MFI-
20, 1995), bei papildomi klausimai tiriamųjų charakteristikoms įvertinti. Darbe vertintos ir palygintos
pacientų, taikančių skirtingas dializės rūšis (hemodializė ir peritoninė dializė), slaugos problemos,
gyvenimo kokybė, nuovargio įvertinimas bei tarpusavio sąsajos. Tyrimo metu nustatytas ryšys tarp
gyvenimo kokybės bei patiriamo nuovargio. Gyvenimo kokybės bei nuovargio tyrimai suteikia daug
informacijos apie fizinę ir psichologinę dializuojamų pacientų būklę, daţniausiai pasitaikančias slaugos
problemas, susijusias su atliekamomis dializės procedūromis.
Darbo tikslas - įvertinti pacientų, gydomų hemodialize ir peritonine dialize, slaugos problemas,
gyvenimo kokybę ir sąsajas su nuovargiu.
12
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti pacientų, gydomų hemodialize ir peritonine dialize, slaugos problemas,
gyvenimo kokybę ir sąsajas su nuovargiu.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė, slaugos
problemas.
2. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė, gyvenimo
kokybę.
3. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė, nuovargį.
4. Išanalizuoti pacientų, kuriems atliekama pakaitinė inkstų terapija, gyvenimo kokybės ir nuovargio
sąsajas.
13
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Pakaitinė inkstų terapija
Siekiant suprasti, ką galima pasiekti gydymo dialize metu, pradţioje svarbu išsiaiškinti, kaip
funkcionuoja sveiki inkstai [26]. Pagrindinė inkstų funkcija yra reguliacinė – palaikyti pastovią vidinę
organizmo terpę. Viena iš svarbiausių funkcijų, kurias atlieka inkstai yra šalinamoji, t.y. pašalinti iš
organizmo medţiagų apykaitos atliekas. Šią uţduotį inkstai atlieka dėka filtracijos glomeruluose.
Sumaţėjus glomerulų filtracijai, organizme kaupiasi medţiagų apykaitos atliekos ir atsiranda inkstų
nepakankamumo poţymių [27].
Lėtinis inkstų nepakankamumas (toliau LIN) – tai būklė, kai negrįţtamai sumaţėja glomerulų
filtracijos greitis. Glomerulų filtracijos greičiui sumaţėjus iki 14-10 ml/min., išryškėja ureminio
apsinuodijimo simptomai: vandens, elektrolitų ir druskų pusiausvyros sutrikimai, nesuderinami su gyvybe
[27]. Ties šia riba konservatyvios gydymo priemonės nebeefektyvios - būtina pradėti pakaitinę inkstų
terapiją [28].
Pakaitinė inkstų terapija – tai bet kurios formos inkstų funkciją pakeičiantis gydymas (dializė,
inksto persodinimas), taikomas pacientams, sergantiems 5 stadijos lėtine inkstų liga (ţr. 1 priedą) [3].
Galutinės stadijos lėtinio inkstų nepakankamumo optimaliausias gydymas yra inksto
transplantacija. Persodintas inkstas perima visas prarastas inkstų funkcijas ir suteikia pacientui geriausias
galimybes gyventi ilgą bei visavertį gyvenimą. Tačiau inkstų, tinkamų transplantacijai, yra daug maţiau
negu pacientų, kuriems jų reikia [27]. Todėl dėl donorinių inkstų transplantacijai trūkumo, kai kuriems
pacientams visą gyvenimą gali būti atliekama viena iš pakaitinės inkstų terapijos būdu – dializė [28].
Dializė, kaip gydymo metodas yra brangus, todėl kai nėra būtina nereikėtų pradėti jos per anksti.
Tačiau laukti per ilgai irgi negalima, nes ţinoma, kad pacientų mirtingumas didėja, kai dializė pradedama
vėlai, jau esant ryškių uremijos poţymių ir blogai mitybai (baltymų ir kalorijų deficitui) [27]. Tačiau
dializės gali reikėti ir pacientams, kurių ligos stadija yra ankstyvesnė nei galutinė stadija. Prieţastys gali
būti įvairios t.y. nekontroliuojama hipertenzija, simptominė uremija, sunki hiperkalemija, skysčių
perkrova, sunki koagulopatija, neuropatija ir sunki acidozė [28].
Pats dializė procesas vyksta, kai, naudojama pusiau laidi membrana, kurios pagalba pakeičiama
tirpalo kristaloidinių medţiagų sudėtis, nepakeičiant koloidinių medţiagų koncentracijos. Pagal tai, kokia
pusiau laidi membrana naudojama, dializė skirstoma:
Hemodializė (toliau HD) – naudojamos įvairios sintetinės ir pusiau sintetinės membranos;
Peritoninė dializė (toliau PD) – pilvaplėvė atlieka pusiau laidţios membranos vaidmenį [27].
14
Pakaitinės inkstų terapijos pasirinkimas. Pacientams, sergantiems galutinės stadijos inkstų
liga, reikia priimti sudėtingą sprendimą dėl pakaitinės inkstų terapijos t.y. pasirinkti tinkamiausią dializės
būdą [9].
Prieš pasirenkant tinkamiausią būdą, patartina su pacientu nuspręsti, kokią inkstų pakaitinio
gydymo formą jis norėtų pasirinkti [27]. Ruošiant pakaitinei inkstų terapijai, gydytojas nefrologas turėtų
paaiškinti pacientui, kokie yra pakaitinės inkstų terapijos būdai, kaip daţnai reikia dializuotis, kokių dietos
ir reţimo taisyklių reikės laikytis vienu ar kitu atveju. Vėliau trijų gydytojų nefrologų konsiliumas,
įvertinęs paciento sveikatos būklę bei jo socialines sąlygas, nusprendţia dėl jo tinkamumo programinėms
dializėms [29].
Jei pasirenkama hemodializė, reikėtų suformuoti arterioveninę fistulę (toliau AVF). Jei tai
neįmanoma dėl blogų venų – sintetinę arterioveninę jungtį nevyraujančioje (daţniausiai kairėje) rankoje.
Tuo atveju jei pasirenkama peritoninė dializė, tuomet peritoninės dializės kateterį galima įdėti likus
maţdaug mėnesiui iki planuojamos dializės pradţios [27]. Neparuošto pakaitinei inkstų terapijai paciento
dializių pradţia visada būna sunki ir komplikuota, o tai turi įtakos tolesnei ligos eigai bei gyvenimo
kokybei [29].
Pastaruoju metu dauguma sveikatos prieţiūros specialistų skatina pacientus naudotis savo teise
būti mokomiems ir būti aktyviais dalyviais savo gydyme bei slaugoje [30]. Mokymas prieš dializę įgalina
pacientus ir leidţia jiems tapti aktyvesniais komandos dalyviais, kai pradedamas gydymas dializės
procedūromis [31].
Hemodializė. Nuo to laiko, kai V. Kolfas atliko pirmąją sėkmingą hemodializės procedūrą, įvyko
daug pokyčių, kurie apėmė naudojamų įrenginių tobulinimą, uţtikrinimą, jog hemodializė būtų kuo
efektyvesnė ir kuo saugesnė, kad pacientų su inkstų funkcijos sutrikimu gyvenimo kokybė ir kiekybė būtų
kiek galima geriau išsaugoma [32].
Lietuvoje pagrindinis pakaitinės inkstų terapijos būdas yra hemodializė, kurio pagrindinės
prieţastys yra ekonominiai bei organizaciniai apribojimai bei nedidelis transplantacinis aktyvumas [33].
Hemodializė – tai gydymo metodas, kurį taikant kenksmingų medţiagų ir skysčių perteklius iš
kraujo pro pusiau laidţią dirbtinę membraną yra šalinamas į dializei naudojamą tirpalą [2].
Pagal atliekamos hemodializės ir gydomų pacientų sudėtingumą, HD yra skirstoma į paprastąją ir
sudėtingąją:
Paprastosios hemodializės – tai nuolatos, planine tvarka, sergantiems galutiniu inkstų
nepakankamumu atliekamos HD;
Sudėtingosios hemodializės – stacionare esantiems pacientams atliekamos HD [2].
15
Pradėjus gydymą programinėmis HD, pacientas pats pasirenka įstaigą, kurioje nori būti
dializuojamas. Tai gali būti tiek ligoninė tiek privatus dializės centras [34,35].
Hemodialize gydomų pacientų išgyvenamumui didelės įtakos turi dializės laikas ir jų daţnis [36].
Standartinė hemodializės procedūra atliekama 3 kartus per savaitę. Laikotarpis tarp hemodializių gali
trukti 44-68 valandas. Per šį laikotarpį paciento organizme susikaupęs skystis (kurio gali būti iki 8 litrų ir
daugiau) turi būti pašalintas per 3-4 valandas [27]. Pasaulyje priimtinas hemodializės trukmės ir daţnio
standartas yra 4-5 val., tris kartus per savaitę ( ≥ 12 val. per savaitę) [37,38]. Lietuvos Respublikos SAM
įsakyme 2004-09-23 Nr. V-661 ,,Dėl dializės paslaugų teikimo bendrujų ir specialiųjų reikalavimų
patvirtinimo― hemodializės trukmės standartas taip pat nurodytas 12 val. per savaitę (4 val. 3 k/sav.) [2].
Remiantis Vokietijoje ir JAV atliktais klinikiniais tyrimais, įrodytas ryšys tarp trumpesnio
dializės laiko ir didesnio pacientų mirštamumo. Tiems pacientams, kurie buvo dializuojami maţiau kaip
3,5 val., tris kartus per savaitę, buvo apie du kartus didesnė mirties rizika nei pacientams, kurie dializuoti
keturias ir daugiau valandų tris kartus per savaitę [36]. Europos geros praktikos rekomendacijose
teigiama: ,,Hemodializių tvarkaraštis du kartus per savaitę nerekomenduojamas― [38]. Duomenų apie
hemodializę atliekamą vieną kartą per savaitę, literatūroje nėra pateikta [33].
Peritoninė dializė. Pirmoji peritoninė dializė ţmogui atlikta metais anksčiau nei hemodializė
[35]. Tačiau ilgą laiką ji buvo nepopuliari dėl tuo metu nepakankamo efektyvumo ir daţnų pilvaplėvės
uţdegimų (peritonitų) [39].
Peritoninės dializės paplitimas visame pasaulyje skiriasi, o šio gydymo būdo taikymo
pasiskirstymas priklauso nuo regiono, finansavimo ir patirties. Pavyzdţiui, Meksikoje PD gydoma – 85
proc., Australijoje – 45 proc., Jungtinėje Karalystėje – 17 proc., o Bulgarijoje ir Japonijoje – maţiau kaip
4 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijose peritoninės dializės naudojimas 1995 m. buvo 14,4 proc., o 2008
m. – tik 6,2 proc. [40,41,16]. Priešingai nei daugelyje kitų pasaulio šalių, Honkonge pirmenybė teikiama
peritoninei dializei, todėl ten peritoninės dializės paplitimas yra 80 proc. [42]. Lietuvoje peritonine dializė
gydomų pacientų skaičius tesiekia 60 – tai sudaro maţiau negu 4 proc. dializuojamų asmenų ir maţiau
negu 3 proc. visų asmenų su galutinės stadijos inkstų liga (Lietuvos nefrologijos, dializės ir
transplantacijos asociacijos duomenys) [9].
Daugelyje pasaulio šalių PD laikoma pigesniu gydymo būdu, vien dėl to, kad PD atlikti reikia
maţiau medicinos personalo – PD pacientas atlieka namuose. Tačiau sumaţėjus peritoninės dializės
paplitimui, iškyla problemų tiek gydymo tiek slaugos aspektais. Sumaţėjus PD atliekančių pacientų
skaičiui, gydytojai turi maţiau peritoninės dializės pacientų, todėl prastėja jų įgūdţiai, jie nėra pakankamai
pasirengę rūpintis šiais pacientais [40,41,16].
16
Peritoninės dializės metu pilvaplėvė atlieka filtro funkciją. Kad būtų galima pradėti atlikti
peritoninės dializės procedūras, į pilvo ertmę turi būti įvedamas kateteris. Tai atliekama nedidelės
operacijos metu. Kateteris implantuojamos patogioje, lengvai po drabuţiais paslepiamoje pilvo vietoje.
Pilvo sienoje kateteris įtvirtinamas minkštu ţiedu. Išorėje lieka maţdaug 15 cm ilgio kateterio galas [35].
Kateteris sujungia dializės tirpalo sistemą su pilvo ertme [34].
Peritoninė dializė – yra vienas iš pakaitinės inkstų terapijos metodų, kuriuo metu ultrafiltracija ir
kraujo valymas vyksta per pilvaplėvę [43].
Peritoninės dializės procedūra susideda iš 3 fazių:
1. Įpylimas – dializės tirpalas yra suleidţiamas į pilvo ertmę.
2. Laikymas – skystis yra pilvo ertmėje.
3. Išleidimas – skystis išleidţiamas iš pilvo ertmės. Šios fazės kartu vadinamos pakeitimu [1].
Prieš pradedant atlikti peritoninę dializę, pacientams siūloma pasirinkti tarp nenutrūkstamos
ambulatorinės peritoninės dializės ir automatinės peritoninės dializės [41,44].
Nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė. Ši peritoninės dializės rūšis, kuri daţniausiai
atliekama. Ji atliekama rankiniu būdu bet kokioje švarioje aplinkoje – darbe, namie, kelionėje, nusiplovus
rankas ir uţsidėjus kaukę [33,22]. Tai daroma siekiant sumaţinti infekcijos patekimo riziką [27].
Naudojant šį PD būdą, skystis pilvaplėvės ertmėje yra keičiamas 4-5 kartus per parą rankiniu būdu.
Dializės tirpalą pasikeičia pats pacientas 3-4 kartus per dieną. Pakeitimo procesas uţtrunka nuo 20 iki 30
min. Naktį pacientas miega. Dializės tirpalo pakeitimas atliekamas itin atidţiai laikantis higienos, kad būtų
kuo labiau sumaţinta daţniausiai pasitaikančios PD komplikacijos – peritonito atsiradimo galimybė.
Dializės tirpalo pilve būna nuolat – tiek dieną tiek naktį [35].
Automatinė peritoninė dializė. Atliekant šią peritoninės dializės rūšį, naudojamas specialus
aparatas, kuris su PD kateteriu yra sujungiamas 8-10 valandų nakties metu. Tuo metu, kai vyksta dializė
pacientas gali ramiai miegoti. Aparatas pagal nustatytą programą automatiškai suleis ir išleis dializės
tirpalą į pilvo ertmę. Pacientui tereikia prieš einant miegoti prie aparato prijungti reikiamą skysčio
maišelių kiekį [35].
Peritoninė dializė suteikia pacientui laisvę atlikti dializę ne tik savo namuose, bet ir kitose
vietose. Ši dializės rūšis leidţia keliauti į bet kurį regioną, kuriame galima gauti reikiamų priemonių
dializei atlikti. Pacientai, gydomi peritonine dialize, turi didesnę galimybę dirbti. Šią galimybę suteikia
geresnė savijauta bei reţimo lankstumas [9].
Įrodymais nėra pagrįsta, kad vyresni pacientai, naudojantys peritoninę dializę, patiria daugiau
komplikacijų ar, kad jų gyvenimo kokybė yra blogesnė nei jaunesnių. Todėl daugėja gydytojų nefrologų,
17
manančių, kad peritoninė dializė turi daug privalumų vyresniems pacientams. Tai laisvė nuo ligoninės,
paprastas prieinamumas, geresnė kardiovaskulinė būklė (maţiau hipotenzijų ir aritmijų), gera
hipertenzijos kontrolė. Naudojant peritoninę dializę yra apsaugoma liekamoji inkstų funkcija [40].
Reguliarus medicinos personalo lankymasis pacientų namuose, kurias atlieka peritonines dializes,
leidţia išvengti peritoninės dializės nutraukimo dėl atlikimo klaidų ir pagerina pacientų išgyvenamumą
[45].
Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad pacientams sergantiems 5 stadijos lėtine inkstų liga,
pakaitinės inkstų terapijos procedūros yra neišvengiamos. Koks pakaitinės inkstų terapijos metodas
(hemodializė ar peritoninė dializė) bus taikomas, priklauso nuo paciento. Tačiau didelį vaidmenį atlieka
gydytojas nefrologas ir slaugytojas, kuris suteikia visą reikiamą informaciją apie vieną ar kitą pakaitinės
inkstų terapijos metodą, taip pacientui suteikdamas teisę pasirinkti jam tinkamiausią gydymo būdą.
Taikant hemodializę pacientas yra priklausomas nuo hemodializės procedūras teikiančių įstaigų, tuo tarpu
peritoninė dializė pacientui suteikia didesnę laisvę, nors tokių pacientų yra ţenkliai maţiau. Tačiau kad ir
koks gydymo būdas yra pasirenkamas, visas dėmesys sutelkiamas pacientų gyvenimo kokybės gerinimui,
teikiant efektyvesnes ir saugesnes procedūras.
1.2. Pakaitinę inkstų terapiją atliekančių pacientų slauga
1.2.1. Pakaitinę inkstų terapiją atliekančių pacientų slaugos poreikiai ir slaugytojo
vaidmuo
Slauga yra kertinė sveikatos prieţiūros dalis, o slaugos procesas - tai logiška, kryptinga,
sisteminga, nuosekli, individualizuota paciento prieţiūra, siekianti patenkinti visus asmens, šeimos ir
bendruomenės poreikius. Į ţmogų ţvelgiama kaip į visumą, vertinami ne tik jo fiziniai, dvasiniai poreikiai,
bet ir socialinė - ekologinė aplinka. Sveikas ţmogus pats pajėgia patenkinti šiuos 12 slaugos poreikių:
palaikyti saugią aplinką, bendrauti, kvėpuoti, valgyti ir gerti, tuštintis ir šlapintis, palaikyti švarią odą,
palaikyti normalią kūno temperatūrą, judėti, dirbti ir ţaisti, suvokti savo lytiškumą, miegoti, oriai numirti.
Liga yra ne tik mirties grėsmė, bet būklė, kai ţmogus nepajėgia patenkinti šių poreikių. Sergant LIFN,
atsiranda slaugos problemų daugumoje šių gyvybinių veiklų [46,47].
Slaugytojo tikslas - padėti pacientui jaustis saugiu, tapti nepriklausomu ar susigyventi su šia
sunkia ir klastinga liga [46]. Slaugytojo pareiga - visapusiškai padėti pacientui, kryptingai siekti pakeisti
turimą poţiūrį, nuostatas, įgūdţius ar net vertybinius prioritetus, susijusius su sveikata [48,49]. Slaugytojai
turi būti kompetetingi ir sugebėti dirbti tiek savarankiškai, tiek bendradarbiaudami su įvairių profesinių
18
sričių specialistais. Slaugytojų vaidmuo reikalauja iš jų atsakomybės, savarankiškumo, kelia didelius
reikalavimus ne tik slaugytojo profesinėms ţinioms ir įgūdţiams, bet ir bendraţmogiškoms savybėms
[50]. Tokie slaugytojai, kurie sugeba dirbti autonomiškai, yra lygiaverčiai partneriai sveikatos prieţiūros
komandoje, turėtų slaugyti ir pacientus, atliekančius pakaitinę inkstų terapiją [51].
Dializės procedūrų atlikimo technika keičiasi labai greitai, šių pacientų prieţiūra įgyja vis naujus
aspektus [51]. Literatūroje teigiama, kad didţiulį vaidmenį efektyvios hemodializės procedūros atlikime
vaidina slaugytojai. Slaugytojų vaidmuo apima ir dializės procedūros atlikimą, ir dializuojamų pacientų
prieţiūrą bei visus kitus papildomus slaugos veiksmus [52]. Hemodializės klinikose dirbantys slaugytojai
labai įtakoja dializės efektyvumą, nes jie atsako ne tik uţ tinkamą gydytojų paskyrimų (pvz. adekvataus
kraujo greičio ir procedūros trukmės ar tinkamo dializatoriaus parinkimo) vykdymą, bet ir uţ kraujagyslių
jungties funkcionavimą, jų prieţiūrą bei tinkamą kraujo mėginių paėmimą ir kt. [53].
Vienas iš pagrindinių dializės slaugytojų vaidmenų yra naujų slaugytojų ir techninio personalo
mokymas apie kokybiškos dializės procedūros atlikimą ir šių procedūrų efektyvumo svarbą. Šis mokymas
turi būti ne vienkartinis, o tęstinis. Tai yra labai svarbu hemodializuojamiems pacientams, nes kokybiškos
dializės gerina šių pacientų gyvenimo kokybę, sumaţina sergamumą ir mirtingumą [53].
Tačiau dializę atliekančių pacientų slauga yra sudėtinga. Iškylančios slaugos problemos yra
specifinės [54,51]. Dauguma pacientų daţnai būna bijantys gydytis, bijantys ateities, nestabilūs [55].
Dializuojamo paciento ir jo šeimos gyvenimas labai pasikeičia pradėjus taikyti dializės
procedūras. Beveik kiekvienas dializuojamas pacientas privalo priimti kompromisą - adaptuotis
priklausomybei prie dializės aparato [56]. Daţniausiai dializuojamas asmuo nebegali dirbti, dėl to
sumaţėja socialinės veiklos galimybės. Tiek pacientai, tiek jų artimieji ligos metu išgyvena sunkią krizę.
Ne visada artimieji supranta ligonio būklę. Todėl slaugytojai yra artimiausi ţmonės, kurie gali padėti
susigrąţinti pasitikėjimą tiek savimi tiek kitais [57].
Sergantiems LIFN yra labai svarbu ţinoti apie pačią ligą, jos eigą, galimas komplikacijas,
gydymo būdus, dietos, apsilankymo dializės centruose daţnio svarbą. Todėl slaugytoja ir gydytojas turi
pamaţu imtis teikti pacientui informaciją apie dializės procedūras. Personalas turi pasirūpinti, kad ir
paciento artimieji gautų tokią taip pat informaciją. Reikėtų nuvesti pacientą į dializių skyrių, supaţindinti
jį su ten dirbančiu personalu, aprodyti jam skyrių. Tai daugeliu atvejų padeda pacientui jaustis
saugesniam, kai pirmą kartą atliekama dializė [55].
Slaugos proceso pradţioje svarbu stebėti pacientą, jo bendravimą su palatos kaimynais,
artimaisiais, personalu. Taip pat reikia nuolat stebėti ne tik procesus vykstančius dializės metu, bet ir
nuotaikų kaitą – nerimo, įtarumo, baimės atsiradimą. Slaugytojas turi atpaţinti krizės fazes, ir padėti tuo
19
metu, kai pacientą uţvaldo neviltis ir kiti negatyvūs jausmai. Savo pastebėjimus rekomenduojama
paţymėti slaugos planuose, pasidalinti su kitais komandos nariais [13].
Nepaisant medicininės pagalbos prieinamumo, po hemodializės procedūrų pacientai išlieka
nepatenkinti savo gyvenimo kokybe, blogai jaučiasi, nes jų gyvenimas visiškai priklauso nuo pastovaus
gydymo. Tokie ţmonės paprastai nedirba, sumaţėja jų savirealizacija, jie tampa priklausomi nuo kitų.
Netikrumas, neţinomybė dėl sveikatos būklės, nesaugumo jausmas, baimė numirti, sukrečia tiek pacientą,
tiek jo artimuosius [58]. Todėl svarbu paciento artimiesiems išsiaiškinti, kaip jie turėtų ir galėtų padėti
savo šeimos nariui pakeisti gyvenimo būdą. Reikia turėti kantrybės nugalėti naujus rūpesčius. Tai ypač
rimtas stresas šeimoms, kurios ankščiau neturėjo rimtesnių krizių [59].
Pasitaiko atvejų, kai pacientai neateina į dializės centrą, o tai kelia didelę grėsmę jų pačių
gyvybei. Pacientus neretai slegia kaltės jausmas, kad jie esą jau niekam nereikalingi, našta artimiesiems.
Todėl slaugytoja turi būti gerai psichologiškai pasirengusi dirbti su dializuojamais pacientais [55].
Tyrimo duomenimis apie 30-60 proc. pacientų nesilaiko jiems paskirto gydymo rėţimo, o tarp
sergančių lėtinėmis ligomis šis procentas yra dar didesnis. Pagrindinė to prieţastis yra nepakankamas
bendravimas tarp pacientų, slaugytojų ir gydytojų. Ţinių stoka apie ligą, paskirtus vaistus, dietą ir
gyvenimo būdą, sukelia paciento nenorą laikytis gydytojo paskirto gydymo rėţimu. Tuo tarpu
įgyvendintas efektyvus mokymas sustiprina pacientų autonomiją, didina pasitikėjimą savimi, sumaţina
komplikacijų atvejus [58]. Kaip teigia J. Bydam (2000), mokymas – neatsiejama slaugos dalis, reikalinga
daugeliui pacientų [60]. Svarbu, kad slaugytojai mokydami dializuojamus pacientus iš anksto suplanuotų
mokymo programą, įvertintų mokymo tikslą, paciento imlumą informacijai, paciento informavimo,
švietimo ir mokymo poreikius bei konkrečiam pacientui reikalingas ţinias ir tinkamus mokymo metodus
[26,60,49,61,62,63]. Todėl pacientai turėtų palaikyti glaudų kontaktą ir su slaugytojais ir su gydytojais.
Svarbu, kad tarpusavio bendravimas būtų toks, kad pacientai nebijotų klausti, kad gautų atsakymą į
kiekvieną jiems rūpimą klausimą [13].
Tačiau pacientai turi jausti pagarbą, pasitikėjimą iš slaugytojų pusės, o slaugytojo ir paciento
santykiai turi būti paremti bendradarbiavimu, abipuse pagarba, nes tik tada pacientų mokymas bus
efektyvus ir naudingas abiem pusėms, tiek slaugytojams, tiek pacientams [64,13].
Pacientų mokymui gali turėti įtakos tam tikri veiksniai. Pirma, patys pacientai gali būti
nesuinteresuoti, kai slaugytojai ar kiti sveikatos prieţiūros darbuotojai kalba apie jų elgsenos pakeitimą,
moko savirūpos svarbos, aiškina apie jų susirgimą bei gydymo galimybes. Antra, slaugytojoms vykdyti
mokymo funkciją gali trukdyti laiko stoka, sudarytos netinkamos darbo sąlygos, mokymo patirties bei
ţinių trūkumas [58].
20
Dirbant kartu su gydytojais nefrologais, slaugytojų darbas gali turėti didţiulį poveikį pacientų
gydymo rezultatams. Teigiama, kad daugeliu atveju dializės centrų personalas gali įtakoti pacientų
savirūpą susijusią su skysčių kontrole, tinkama mityba, dializės procedūros doze ir trukme [53]. Nuo
harmoningo medicinos personalo ir paciento bendradarbiavimo, teorinių ir praktinių ţinių priklauso ir
gydymo dializėmis sėkmė, ir paciento gyvenimo kokybė [65].
1.2.2. Hemodializuojamų pacientų slaugos aspektai
Pagrindinis hemodializuojamų pacientų slaugos tikslas yra padėti kiekvienam pacientui kuo
geriau pritaikyti gydymą hemodializėmis, esant galutinei LIN stadijai [26]. Slaugytojai, dirbantys dializės
centruose, turi suprasti pagrindinius dializės principus, sugebėti techniškai atlikti procedūrą, ţinoti savo
pareigas ir atsakomybę, pastebėti ir sugebėti valdyti komplikacijas, dirbti laikantis infekcijos kontrolės
principų ir kt. [66]. Labai svarbu sukurti gerą ir saugų pasitikėjimą tarp paciento (ir jo artimųjų) bei
sveikatos prieţiūros personalo [26].
Hemodializė yra efektyvus gydymo metodas siekiant pašalinti iš organizmo toksiniams medţiagų
apykaitos produktams ir skysčių pertekliui [34]. Hemodializės procedūrų metu pasitaiko ir kritinių būklių,
kai reikalinga neatidėliotina pagalba arba net reanimacija. Hemodializuojamų pacientų slaugos procesas
reikalauja iš slaugytojų papildomų ţinių bei įgūdţių, o specifinės slaugos mokymas yra reikalingas ir
naudingas tiek slaugytojams, tiek pacientams [54,51].
Hemodializės metu, jei procedūra vyksta per greitai ar šalinamas labai didelis vandens kiekis,
gali atsirasti hipotonija (ţemas kraujo spaudimas), pykinimas, nuovargis, galvos skausmas, raumenų
mėšlungis. Tai gali pasireikšti tiek hemodializės metu, tiek po jos. Hemodializuojamus pacientus gali
varginti įvairios kitos problemas – vėmimas, krūtinės skausmas, svorio praradimas, odos spalvos pokyčiai,
sumaţėjęs raumenų tonusas, blyškumas, edemos [67,68]. Rečiau įvykstančios komplikacijos – tai
hiperjautrumo tipo reakcijos, kurios gali pasireikšti alergija į vienkartines priemones ar vaistus,
disekvilibrinis sindromas, oro embolija, traukuliai, hemolizė, sąmonės praradimas ir širdies sustojimas
[66,52].
Prieš kiekvieną HD procedūrą yra vertinama paciento savijauta ir pokyčiai po paskutinės dializės
procedūros. Labai svarbu tinkamai bendrauti, paaiškinti pacientui procedūros esmę ir svarbą, padrąsinti jį,
jei dializės procedūra bus atliekama pirmą kartą. Prieš kiekvieną dializės procedūrą pacientas turi būti
pasveriamas, siekiant nustatyti, kiek padidėjo jo svoris po paskutinės procedūros ir kiek skysčio turi būti
pašalinta iš jo organizmo šios dializės metu. Svoris yra įrašomas į medicininius dokumentus. Prieš HD
21
įvertinami pagrindiniai gyvybinės veiklos rodikliai (AKS, ŠSD, KD, T). Būtina išmatuoti paciento AKS ir
palyginti jį su ankstesniais rodmenimis, širdies susitraukimų daţnį (ŠSD) (siekiant įvertinti širdies veiklos
ritmiškumą), kvėpavimą (svarbu pastebėti, ypač kai jis yra pakitęs), kūno temperatūrą. Taip pat prieš
procedūrą turi būti įvertinama paciento kraujagyslių jungtis – arterioveninė jungtis ar centrinės venos
kateteris. Svarbu nustatyti, ar kraujagyslių jungtis funkcionuoja tinkamai, ar nėra infekcijos poţymių, o
esant suformuotai AVF – ar nėra paraudimo, patinimo, kraujosrūvų [66,52].
Hemodializuojamiems pacientams rekomenduojama laikytis reţimo, tai yra riboti skysčius ir tam
tikrus maisto produktus, kasdien vartoti vaistus ir 3 k/sav. atvykti HD procedūroms, kurios paprastai
trunka keturias valandas. Daugeliui nepavyksta laikytis jiems paskirto gydymo, tačiau būtina stengtis
palaikyti optimalią pacientų sveikatą ir gerovę. Slaugytojams svarbu ţinoti, kas padeda pacientams perlipti
barjerus, kurie trukdo tvirtai laikytis paskirto gydymo, nes kiekvienas pacientas yra individuali asmenybė.
Slaugytojui, kuris gerai paţįsta pacientą, yra suteikiama teisė individualizuoti bendravimą su juo, turint
tikslą maţinti barjerus, trukdančius paciento gebėjimui tvirtai laikytis paskirto gydymo [69].
Mokant pacientus, labai svarbu suţinoti, koks yra ţinių poreikis. Svarbu suvokti, kiek pacientai
ţino apie hemodializės procedūras (mitybos ypatumus, arterioveninės fistulės (jungties) prieţiūrą) ir kiek
norėtų ţinoti, nes nuo to priklauso mokymo proceso organizavimas. Ţinodami, kaip pacientai suvokia
savo ligą, slaugytojai galės padidinti mokymo efektyvumą iki maksimumo. Ugdytojui svarbu paţinti
ţmogaus fizinį, psichinį bei socialinį įvairiapusiškumą ir kaitą [70].
1.2.3. Peritoninę dializę atliekančių pacientų slaugos aspektai
Teoriškai PD, kaip ir HD, gali pasirinkti didţioji dalis dializuojamų pacientų. Manoma, kad
pradėti pakaitinį inkstų gydymą nuo PD yra naudingiau. Svarbiausia prieţastis – ilgesnė liekamoji diurezė.
Neretai, pacientui, kuris pradedamas gydyti HD, šlapimo kiekis smarkiai sumaţėja jau pačioje gydymo
pradţioje, o PD gydomi pacientai šlapimo turi ilgesnį laiką. Tai lemia maţesnė eritropoetino dozė,
geresnis natrio ir skysčių pašalinimas, veiksmingesnė arterinės hipertenzijos kontrolė, uţdegimo procesų
organizme slopinimas [16].
PD turi kelias specialias indikacijas: šis gydymo būdas taikomas naujagimiams ir maţiems
vaikams. PD rekomenduojama taip pat pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis,
širdies nepakankamumu, krešėjimo sutrikimais, bei tiems pacientams, kuriems nepavyksta suformuoti
arterioveninės jungties [16]. Nes pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, peritoninę dializę
22
daţnai toleruoja geriau nei hemodializę. Be to, pacientai išvengia ilgų ir varginančių kelionių keletą kartų
per savaitę į dializės centrus [71].
Tęsti PD vengiama, jei pilvaplėvė praranda apykaitinę funkciją (nepasiekiamas norimas ureminių
toksinų klirensas, sumaţėja ultrafiltracinis inkstų pajėgumas). Nepatariama PD skirti ir pacientams, kurių
pilvas buvo daug sykių arba sudėtingai operuotas. Tokiu atveju pilvaplėvės ertmėje gali būti daug sąaugų,
kurios gali lemti blogą PD kateterio funkciją [16].
Slaugytojas atlieka įvariapusį vaidmenį, slaugydamas pacientus, kuriems atliekama peritoninė
dializė. Pagrindinis slaugos tikslas padėti kiekvienam pacientui kuo geriau pritaikyti gydymą peritonine
dialize, atsiţvelgiant į turimus išteklius. Tai reikalauja iš gydytojo ir slaugytojų ţinių bei reikiamos
patirties, pakankamos gydymo įrangos ir galimybės stebėti kiekvieną pacientą individualiai. Su gydymu
dialize susijusi slauga turi būti atliekama laikantis grieţtų higienos taisyklių [26].
PD dėl nuolatinio procedūros atlikimo maţiau susijusi su hemodinaminėmis komplikacijomis,
pacientui leidţiama laikytis maţesnių skysčių ir maisto apribojimų, tačiau PD būdingesnės infekcinės ir
mechaninės problemos [16]. Daţna peritoninės dializės komplikacija yra peritonitas. Paprastai vienas iš
pirmųjų peritonito poţymių yra drumstas dializės skystis. Todėl peritonine dialize gydomi pacientai
mokomi atidţiai stebėti iš pilvaplėvės ertmės ištekėjusį dializės skystį. Pastebėjus drumstumą, slaugytojas
privalo tuoj pat atlikti mikroskopinį dializės skysčio tyrimą [71].
Implantavus PD kateterį, pacientai individualiai yra apmokomi ambulatoriškai toje sveikatos
prieţiūros įstaigoje, kurioje pradedama peritoninė dializė. Stacionare apmokomi sunkiai vaikštantys,
atvykę iš tolesnių vietovių, gydomi hemodialize pacientai bei pacientai, kuriems reikia nedelsiant pradėti
peritoninę dializę. Jeigu pacientas negali pats atlikti peritoninės dializės procedūrų, apmokomi jo artimieji.
Įvedus kateterį, iš pradţių katetrio išėjimo vietą priţiūri slaugytoja. Vėliau, ţaizdai sugijus, tai atlieka pats
pacientas [1]. Dializę atlikti galima po operacijos praėjus 2 sav., kai ţaizda gerai sugyja. Kai kada tai gali
uţtrukti ir iki 6 savaičių. Kol ţaizda gyja, neleidţiama maudytis vonioje, tai galima daryti tik po dušu,
kateterį ir ţaizdą po jo įvedimo uţklijavus neperšlampamu tvarsčiu [35].
Kiekvienos peritoninės dializės atlikimo metu rašomas protokolas. Prieš kiekvieną PD procedūrą
matuojamas kraujo spaudimas ir svoris. Ultrafiltracijos poreikis apskaičiuojamas pagal tos dienos svorio ir
idealaus svorio (tikslinio) skirtumą. Paciento idealus svoris yra nuolat vertinamas atsiţvelgiant į tinkamą
mitybos ir fizinio aktyvumo laipsnį. Reikia ţinoti, kad didėjantis kraujo spaudimas ir padidėjusios edemos
yra skysčio kaupimosi organizme poţymis (hiperhidratacija), o krintantis kraujo spaudimas, sumaţėjęs
odos turgoras bei troškulys gali rodyti skysčių trūkumą organizme (dehidratacija) [71].
23
1.2.4. Pacientų atliekančių dializę, savirūpos svarba
Dauguma gydymo programų pabrėţia, kad savirūpos gerinimas yra sėkmės raktas siekiant
pagerinti pacientų gydomų dialize, rezultatus bei sveikatos būklę. Dializuojamų pacientų savirūpa turi
įtakos ne tik pacientų sveikatos būklei, bet ir gyvenimo kokybei [72], nes didina pasitikėjimą savimi,
sumaţina komplikacijų skaičių [73,74,75].
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savirūpą apibrėţia kaip individo aktyvumą, šeimos ir
visuomenės ketinimą imtis sveikatos stiprinimo, kelią ligoms uţkirsti ir sugrąţinti sveikatą. Šis aktyvumas
įgyjamas įgūdţių ir ţinių dėka ir iš specialistų ir nespecialistų patirties [76].
Pacientų ugdymas uţima svarbią vietą slaugos mokslo disciplinoje ir yra vienas didţiausių
iššūkių šių dienų slaugai. Pagrindinė slaugytojų funkcija pacientų mokyme – suteikiant ţinių ir sudarant
palankią aplinką, skatinti keisti savo elgesį sveikatai palankia linkme. Šis tikslas turėtų išlikti visą
mokymo ir mokymosi procesą [77,78].
Su pasitikėjimu ir įsijautimu pacientai turi motyvuotai domėtis savo liga, jos gydymu, įsitraukti į
savirūpą ir savisaugą. Tie pacientai, kurie tampa sveikatos prieţiūros komandos dalimi, gali geriau
kontroliuoti save įvairiais aspektais tiek siekiant fizinio aktyvumo, tiek medikamentinės korekcijos ir
mitybos. Atsiranda atsakomybės ir savikontrolės jausmas [78,79].
D. Orem savirūpos modelis yra vienas iš klasikinių slaugos teorijų, tačiau nėra vienintelis slaugos
modelis, kuris naudojamas slaugant dializuojamus pacientus [80].
Didţiausias dėmesys sutelkiamas į paciento savirūpos mokymą ir ugdymą, o ne tik į pagrindinius
paciento poreikių tenkinimus. Orem savirūpos modelis grindţiamas samprata, kad ţmogus turi labai didelį
poreikį rūpintis savimi pats. Jis nori turėti pakankamai ţinių ir informacijos, kad uţsiimtų savirūpa ir
išsaugotų bei susigraţintų sveikatą po ligos. Tokiems poreikiams patenkinti reikia elgesio permainų,
susijusių su savirūpos poreikiu [81]. Svarbu skatinti paciento elgesio keitimą ir savirūpos įgūdţius, kad
būtų uţtikrinti siekiami ilgalaikiai rezultatai [82]. Ţmogaus elgesys gali būti pagrindinė sveikatos
problemų prieţastis, bet taip pat gali būti ir pagrindinis problemų sprendimo būdas: pakeisdami savo
elgesį pacientai gali išspręsti daugelį problemų ir neleisti kilti naujoms [83].
Pasak D. Orem savirūpa – tai procesas, kurio metu ţmogus pats saugo sveikatą, diagnozuoją ligą
ir ją gydo. Savirūpos koncepcija teigia, kad ţmogui reikia leisti ugdyti savo sveikatos pontencialą. Ji
traktuojama kaip pagalba, kurią asmuo suteikia pats sau [81]. Pagal Orem savirūpa yra dviejų rūšių:
1. Universalioji savirūpa – kasdieniniai veiksmai, kuriais tenkinami pagrindiniai asmens
poreikiai (kvėpavimo, valgymo, miego ir kt.).
24
2. Specialioji savirūpa – veiksmai, kurių imamasi, kai kuri nors funkcija nusilpsta,
pavyzdţiui: hemodializuojami pacientai turi vartoti maţiau druskos, nes tai saugo nuo skysčių
susilaikymo organizme, ir arterinio kraujospūdţio padidėjimo.
D. Orem įsitikinusi, kad geriausia pagalba ţmogui – sukurti aplinką, kurioje jis pats galėtų sau
padėti ir būti nepriklausomas visais gyvenimo atvejais. Savirūpoje nepaprastai didelę reikšmę turi
paciento ir slaugytojo asmenybių sąveika. Pagrindiniai D. Orem slaugos modelio principai yra tokie:
slaugytojas veikia paciento vardu; nuolat jį palaiko; jam vadovauja; sukuria palankią aplinką, reikalingą
paciento savirūpai; moko savirūpos [81].
Pagrindinė savirūpos modelio nuostata yra ta, kad savirūpos poreikis egzistuoja nuolat, ţmogus
turi teisę ir galimybę šį poreikį patenkinti. Tačiau pasitaiko situacijų, kai slaugytojams arba artimiesiems
tenka tiesiogiai įsitraukti į paciento prieţiūrą. Slaugymas padeda pacientui, kuriam taikomos dializės
procedūros, patenkinti sveikatos sutrikimų nulemtus poreikius, naudojant D. Orem lavinamąją –
paremiamąją slaugymo sistemą [81].
Lavinamoji – paremiamoji slaugymo sistema – kai pacientas visiškai sugeba patenkinti savo
poreikius, slaugytojo veikla nukreipta į paciento mokymą ir lavinimą. Slaugytojas taip pat gali pamokyti
paciento artimuosius, kaip teikti pagalbą dializuojamam asmeniui. Pasak D. Orem, savirūpos modelio
slaugytojas gali padėti pacientams vadovaudamasis penkiais metodais, [81] kurie pritaikyti
dializuojamiems pacientams (ţr. 2 lentelę).
2 lentelė. Slaugytojo vadovavimo pacientui metodai pagal D. Orem savirūpos modelį [81].
Eil.
Nr. Metodas Pavyzdys
1. Viską atlikti uţ pacientą
Esant sunkiai paciento būklei, kai pacientas pats negali savimi
pasirūpinti (pvz:. atliekant peritoninę dializę, kai pacientas yra
paralyžiuotas), slaugytojas turi atlikti peritoninę dializę uţ pacientą
2. Pamokyti konkrečios
veiklos
Dializuojamiems pacientams turi būti ribojami skysčiai, todėl
slaugytojas turi pateikti būdus, padedančius riboti skysčius ir jausti
maţesnį troškulį: gerti iš maţesnių puodelių ar stiklinių; čiulpti ledo
gabalėlį; sušaldytus vaisių gabalėlius; rūgščius ledinukus; skalauti
burną vandeniu, jo nenurydami; naudoti burnos gaiviklius; vengti
sūraus ir saldaus maisto ir kt [84].
3. Vadovauti pacientui
veikloje
Slaugytojas nurodo, kiek skysčių per parą turi suvartoti pacientas.
Skysčių kiekis turi atitikti šlapimo kiekį ir prakaito išsiskyrimą
(perspiracija – 500-800 ml) [71].
4. Teikti paramą atliekant
veiklą
Geriamų skysčių kiekis ir diurezė turi būti tiksliai matuojami. Todėl
slaugytojas turi skatinti patį pacientą matuoti geriamų skysčių kiekį
bei diurezę, jei jis yra pajėgus [71].
25
2 lentelės tęsinys
5. Sukurti aplinką, kurioje
pacientas galėtų tobulinti
savo ţinias
Slaugytojas gali pateikti skrajutes, knygutes apie dializuojamų
pacientų gyvenimo būdo pokyčių svarbą (pvz. „Gyvenimas su
dialize“). Šaltinis: Minkovskienė A, Spirgienė L, Rimševičius L, Miglinas M. Hemodializuojamų pacientų mitybos mokymo ir
savirūpos sąsajos, atsižvelgiant į socialinio išmokimo teoriją ir savirūpos modelį. Medicinos teorija ir praktika
2014;20(3):225-230.
Pagal D. Orem savirūpos modelį slaugytojas savo veiksmais (pvz. informacijos pateikimas apie
AVF, CVK ar PDK priežiūrą) atliekant hemodializę taip pat gali padėti pacientui įveikti savirūpos
apribojimus. Slaugytojas viso mokymo proceso metu, uoliai mokindamas dializuojamą pacientą,
vadovauja jam, aiškindamas ką ir kaip jis turi daryti, sukuria palankią aplinką (pvz:. tinkamas mokymo
laikas ir vieta), kurioje pacientas galėtų tobulinti jau turimas ţinias, nuolat pacientą palaiko ir papildo
ţinias esant neaiškumams [75].
Mokymas, švietėjiška veikla, lavinimasis ir pastangos rūpintis savimi padeda geriau priprasti prie
dializės reţimo, pacientai lengviau adaptuojasi [85]. Švietėjiškomis priemonėmis ir diskusijomis dializės
personalas gali išsiaiškinti kiekvieno paciento turimas ţinias, poreikius ir interesus. Nustatyta, kad ţinios
apie ligą pacientui duoda geresnius gydymo rezultatus, pailgina predializinį periodą, padeda išaiškinti
slaptus simptomus [86,87]. Visa tai gali būti naudinga maţinant hospitalizacijos skaičių ir gydymo
išlaidas [79].
Apibendrinant galima teigti, kad susidūrus su dializės procedūromis tiek dializuojamo paciento,
tiek jo artimųjų gyvenimas kardinaliai pasikeičia. Tai verčia juos priimti kompromisą adaptuotis
priklausomybei prie dializės aparato. Tačiau dauguma pacientų daţnai būna bijantys gydytis, bijantys
ateities, nestabilūs, nebegalintys uţsiimti įprasta veikla, sumaţėja jų socialinės veiklos galimybės. Todėl
slaugytojas privalo ne tik uţtikrinti efektyvų, saugų dializės procedūrų atlikimą bei dializuojamų pacientų
įvairiapusę prieţiūrą, bet ir įgyvendinti šių pacientų mokymą, kuris sustiprina jų pačių autonomiją, didina
pasitikėjimą savimi, sumaţina galimų komplikacijų atvejus. Pacientai, kurie tampa sveikatos prieţiūros
komandos dalimi, labiau pasitiki savimi ir geba geriau kontroliuoti save įvairiais aspektais. Atsiranda
atsakomybės ir savikontrolės jausmas, noras rūpintis savimi, kuris turi įtakos ne tik pacientų sveikatos
būklei, bet ir gyvenimo kokybei.
1.3. Gyvenimo kokybė
Kaip ir daugelis kitų lėtinių ligų, galutinės stadijos lėtinis inkstų nepakankamumas yra
nepagydomas [88]. Yra galimos trys gydymo galimybės: inksto transplantacija, peritoninė dializė ir
26
hemodializė. Kiekvienas šių pakaitinės inkstų transplantacijos būdu įneša savitas gyvenimo būdo
korekcijas, pasiţymi tiek privalumais, tiek trūkumais [12]. Vystantis nefrologijos mokslui, vis tobulėja
lėtinio inksto nepakankamumo gydymas, patys pakaitinės inkstų terapijos metodai, tačiau visiškai
pasveikti neįmanoma [88]. Todėl mokslininkus nuo pat šių gydymo metodų atsiradimo pradţios domina
jais gydomų pacientų gyvenimo kokybės skirtumai [12]. Taigi, šiame kontekste didelę prasmę įgyja ne tik
gyvenimo trukmė, bet ir jo kokybė [88].
Gyvenimo kokybės apibrėţimas, pateiktas Pasaulio sveikatos organizacijos, nurodo, kad
gyvenimo kokybė tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos,
kurioje individas gyvena, poţiūriu susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais ir interesais [89].
Kaip teigia Janušauskaitė (2003), gyvenimo kokybė išreiškia ne vien sąlygas, kuriomis gyvena
ţmonės. Daug svarbiau yra subjektyvus savo gyvenimo kokybės vertinimas, apibūdinant fizinę sveikatą,
dvasinę būseną, jausmus, įvardijant vertybes, gyvenimo prioritetus [90].
Medicinoje vartojama gyvenimo kokybės sąvoka, yra suprantama kaip fizinės, psichinės ir
socialinės paciento gerovės įvertinimas [89]. Medicinos mokslinėje literatūroje daţniausiai naudojami šie
su sveikata susijusios gyvenimo kokybės apibrėţimai:
paciento suvokimas apie jo vietą gyvenime, pasaulėţiūros ir kultūriniame kontekste, susietame su
jo tikslais, lūkesčiais, standartais ir interesais;
plyšys tarp paciento pasiekimų ir lūkesčių. Kuo maţesnis plyšys, tuo aukštesnė gyvenimo
kokybė;
tai paciento gerovės būklė sudaryta iš dviejų komponentų: gebėjimas atlikti kasdieninę veiklą,
kuri atspindi fizinę, psichologinę ir socialinę savijautą, bei paciento pasitenkinimo lygis,
įvertinantis ligos kontroliavimą [91].
T. Furmonavičius (2001) teigia, kad su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra neatitikimas tarp
sveikatos, kokios mes tikimės ir kokia ji yra [92].
Gustaitienė (2003) pateikia tris sritis, susijusias su sveikata susijusia gyvenimo kokybe [93]:
Fizinė sritis. Ji siejama su ţmogaus kasdienine veikla ir kitais gyvenimo tikslais, kuriems
reikalinga fizinė energija.
Socialinė sritis. Ši sritis apima paciento sugebėjimą integruotis į šeimos ir visuomenės gyvenimą,
bendrauti su draugais ir kaimynais.
Psichologinė sritis. Ji apima emocinę būseną, psichikos sveikatą, tai yra depresiją, baimę, pyktį,
laimę.
27
Gyvenimo kokybės analizė yra vertinga siekiant palyginti ir įvertinti tam tikros grupės ar su
sveikata susijusios būklės įtaką fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei, siekiant išsiaiškinti svarbiausius
gyvenimo kokybei įtakos turinčius veiksnius [94]. Taip yra skatinama rengti profilaktines sveikatos,
gyvenimo kokybės gerinimo programas, ieškoti būdų kaip spręsti su gyvenimo kokybe susijusias
problemas [95].
Veiksnių, turinčių įtakos ţmogaus gyvenimo, yra daug, pavyzdţiui, gyvenimo ir darbo sąlygos,
pajamos, šeimyninis gyvenimas, uţimtumas, socialinė parama ir materialinė gerovė, finansinė padėtis,
darbinė veikla, santykiai su aplinkiniais, sveikata, sveikatos prieţiūros galimybės, mityba, išsilavinimas,
ekologiniai veiksniai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai ir kita [96,97]. Gyvenimo kokybė atspindi, kaip
asmuo suvokia savo padėtį gyvenime priklausomai nuo jo nustatytų tikslų, lūkesčių, interesų, kultūros ir
kitų vertybių [98].
Sveikata yra viena iš svarbiausių gyvenimo kokybės sudedamųjų dalių todėl, kad tik sveikas
individas gali padaryti savo gyvenimą visavertį [96,97].
Skirtingi pakaitinio inkstų funkcijos gydymo būdai gali turėti įtakos pacientų gyvenimo kokybei
[98]. 2007 metais JAV Nacionalinis kokybės forumas paskelbė apie naujoves vertinant šios šalies
galutinės stadijos inkstų nepakankamumu sergančių pacientų gydymo ir sveikatos prieţiūros kokybę [12].
Tarp 24 vertinimo parametrų, vertinančių hemodializės ir peritoninės dializės adekvatumą, laboratorinius
tyrimus, pirmą kartą rekomenduota reguliariai, kartą per metus, tirti pacientų, sergančių LIFN, gyvenimo
kokybę. Nuo 1980 metų JAV vyriausybė ir nefrologų bendruomenė įdėjo dideles pastangas dializės
procedūrų kokybės gerinimui. Dauguma pastangų buvo sutelktos į klinikinių rodiklių gerinimą, t.y.
pagrindinis dėmesys kreiptas į anemijos, dializės adekvatumo, kraujagyslių jungties, inkstų
nepakankamumo komplikacijų korekciją. Deja, per dešimtmetį nuo 1994 m. iki 2004 m., kai įdiegtos
KDOQI (Kidney Disease Outcomes Quality Initiative) gairės, JAV dializuojamų pacientų standartizuoto
mirtingumo rodiklis sumaţėjo tik 1,1 proc. [99]. Todėl nuspręsta sutelkti dėmesį ir tirti pacientą kaip visą
visumą, ir vertinti jo gyvenimo kokybę. Manoma, kad gyvenimo kokybės rodiklių tyrimai padės
medicinos darbuotojams įvertinti paciento būklę, nustatyti poreikius ir riziką, iškelti tikslus, kaip pagerinti
gyvenimo kokybę [100].
Šiuo metu gydymo dialize pagrindinis tikslas yra ne tik paiilginti pacientų išgyvenamumą, bet ir
uţtikrinti tam tikrą gyvenimo kokybės standartą [101]. Tiriant gyvenimo kokybę, siekiama kuo tikslesnės
informacijos apie paciento funkcinę būklę ir jo paties įvertinimo, kaip sveikata įtakoja jo gyvenimo
kokybę [92].
28
Svarbus gyvenimo kokybės kriterijus - sugebėjimas integruotis į visuomenę, buvimas visaverčiu
visuomenės nariu, sugebantis aktyviai dirbti ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pradėjus dializes
procedūras iškyla daug įvairių problemų tiek pacientams tiek šeimos nariams [55].
Netikrumas, neuţtikrintumas, neţinomybė dėl sveikatos būklės, nesaugumo jausmas, baimė
mirti, sukrečia tiek pacientą, tiek jo artimuosius [58]. Todėl svarbu paciento artimiesiems išsiaiškinti, kaip
jie turėtų ir galėtų padėti savo šeimos nariui pakeisti gyvenimo būdą, susigyventi su naujais pokyčiais.
Reikia turėti kantrybės nugalėti naujus rūpesčius. Tai ypač rimtas stresas šeimoms, kurios ankščiau
neturėjo rimtesnių gyvenimo krizių [59].
Mokslininkai yra ištyrę, kad dializės procedūromis gydomų pacientų gyvenimo kokybei įtakos
turi demografiniai, klinikiniai, laboratoriniai veiksniai [102]. Dializuojamų pacientų gyvenimui įtakos turi
ir bendravimas su medicinos darbuotojais. Jų dėka galima pasiekti, kad pacientas pats pasiektų savo
pripaţinimą, pasijustų turintis pasirinkimo galimybę, kad jis nebevienišas, surastų savyje jėgų kovoti su
liga, įgytų vilties spręsti vidinius konfliktus [103].
Vienas iš pagrindinių dializės slaugytojų vaidmenų yra naujų slaugytojų ir techninio personalo
mokymas apie kokybiškos dializės procedūros atlikimą ir šių procedūrų efektyvumo svarbą. Šis mokymas
turi būti ne vienkartinis, o tęstinis. Tai yra labai svarbu hemodializuojamiems pacientams, nes kokybiškos
dializės gerina šių pacientų gyvenimo kokybę, sumaţina sergamumą ir mirtingumą [53].
Tačiau daţnas liūdesys, prislėgta nuotaika gali daryti neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, bet ir
gerai ţinoma tai, kad depresija sergant LIFN gali pastebimai veikti mirštamumą [104]. Nepaisant
medicininės pagalbos prieinamumo, po hemodializės procedūrų pacientai išlieka nepatenkinti savo
gyvenimo kokybe, blogai jaučiasi, nes jų gyvenimas visiškai priklauso nuo pastovaus gydymo. Tokie
ţmonės paprastai nedirba, sumaţėja jų savirealizacija, jie tampa priklausomi nuo kitų.
Taigi siekiant uţtikrinti ir nuolat gerinti gyvenimo kokybę, būtina sveikatos prieţiūrą orientuoti į
pacientą, ypatingą dėmesį kreipiant į jo poreikius ir lūkesčius sveikatos prieţiūros srityje [105].
Apibendrinus galima daryti prielaidą, kad gyvenimo kokybė, kaip sąvoka naudojama medicinoje,
yra suprantama kaip fizinės, psichinės ir socialinės paciento gerovės įvertinimas. Dializuojamiems
pacientams svarbu jaustis uţtikrintai, saugiai, išsaugoti sveikatą, gebėti kontroliuoti ligą, gyventi
motyvuotai bei susitaikyti su esamais pokyčiais. Nors yra nustatyta, kad demografiniai, klinikiniai,
laboratoriniai veiksniai daro įtaką dializuojamų pacientų gyvenimo kokybei, tačiau siekiant ją nuolat
gerinti, svarbu atlikti gyvenimo kokybės tyrimus. Tyrimai padėtų nustatyti sąsajas kaip dializuojamų
pacientų gydymas ir slauga keičia paciento fizinę, funkcinę, psichologinę ir socialinę funkcijas, bei
išsikelti tikslus, kaip pagerinti gyvenimo kokybę taikant hemodializę ir peritoninę dializę.
29
1.4. Nuovargis
Nuovargis – viena didţiausių problemų šiuolaikinėje visuomenėje. Tai daugiamatis reiškinys,
kuris pasireiškia kaip ţmogaus būsena, kuri apibrėţiama subjektyviomis ir objektyviomis savybėmis.
Subjektyviosios savybės - fiziniai nusiskundimai, dirglumas, apsnūdimas/mieguistumas,
apatiškumas, nesidomėjimas aplinka, introspekcija, sumaţėjęs darbingumas, padidėjęs poilsio poreikis,
nesugebėjimas atstatyti energijos po miego.
Objektyviosios savybės - nuolatinis ir neįveikiamas energijos trūkumas, nesugebėjimas
palaikyti įprastinio fizinio aktyvumo lygio, suvokimas, kad atlikti įprastus uţdavinius reikalinga
papildoma energija, kaltės jausmas uţ įsipareigojimų neįvykdymą, pervargimas [5].
Remiantis gydytojų specialistų rekomendacijomis, nuovargis apibūdinamas kaip subjektyvus
fizinės ir (ar) protinės energijos trūkumas, kuris individo ar priţiūrinčiojo suvokiamas kaip turintis
neigiamos įtakos kasdieniam pageidaujamam aktyvumui [106].
Nuovargį gali sąlygoti daugybė vidinių ir išorinių veiksnių [25]. Jis gali būti skirstomas į ūminį ir
lėtinį. Ūminis išsivysto esant tam tikroms aplinkybėms, po fizinio aktyvumo ar šilumoje. Tuo tarpu lėtinio
pastovaus nuovargio trukmė - ilgiau nei 6 savaitės, iš kurių 50 proc. dienų riboja fizinį aktyvumą ar daro
įtaką gyvenimo kokybei [106].
Nuovargio atsiradimas yra susijęs su šiais aplinkos veiksniais - darbu, mityba, temperatūra,
lėtiniu miego trūkumu, cirkadinio ritmo kaita ir įvairiomis ligomis, negalavimais, psichologiniais
veiksniais bei negebėjimu su jais susidoroti [20].
Sergantiesiems įvairiomis ligomis nuovargis yra daţnas ir nevienareikšmis. Dėl daugiamatės
išraiškos nuovargis yra sudėtinga problema [20]. Vieni skundţiasi fiziniu nuovargiu, kiti – protiniu, dar
kiti – bendru, bet jis visada pasireiškia kaip jausmas ir subjektyvus savo organizmo būklės įvertinimas
[107].
Nors nuovargį juntame visi: tiek sveiki, tiek sergantieji, tačiau sveikiems ţmonėms jis yra
signalas, primenantis, kad reikia sustoti ir leisti organizmui atgauti jėgas ir tokiu būdu apsaugoti
organizmą nuo pervargimo [108]. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ši negalia plačiai paplitusi tarp
pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, bet sergantiesiems nuovargis nėra tas signalas, kuris primena apie
organizmui reikalingą poilsį [20]. Jis virsta nuolatine būsena, kuri įtakoja sergančiųjų gyvenimo kokybę
[108].
Nuolatinis nuovargis neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę - apriboja jų savarankiškumą
ne tik namų aplinkoje, bet ir socialinėje ir darbinėje veiklose [25]. Todėl didelis dėmesys turi būti
30
kreipiamas į nuovargio sumaţinimą arba visišką jo pašalinimą, kad sergantieji galėtų gyventi visavertį
gyvenimą [23].
Siekiant uţtikrinti optimalią pacientų, sergančių lėtinio nuovargio sindromu, gyvenimo kokybę
svarbu ne tik tinkamai ją vertinti, bet ir taikyti nuovargio ir kitų simptomų valdymo priemones [24]. Todėl
vertinant paciento juntamą nuovargį svarbu įvertinti ir kitus jį įtakojančius veiksnius: skausmą, pykinimą
ir vėmimą, funkcinį aktyvumą [25]. Tinkamas šių simptomų valdymas uţtikrintų geresnę jų gyvenimo
kokybę ir sumaţintų apribojimus jų kasdieninėje veikloje [24].
Paskutinės stadijos inkstų liga yra daţna lėtinė liga, kurios paplitimas vis labiau didėja. Nors
inkstų funkciją iš dalies atstoja dializės procedūros, pacientams, sergantiems paskutinės stadijos inkstų
liga, yra būdingi įvairūs šios ligos simptomai, pvz., nuovargis, šleikštulys, vėmimas, miego sutrikimai ir
nieţulys, kurie sukelia kasdienį išsekimą, verčia pasijusti silpnais [109]. Daugumai pacientų, kuriems
taikomos pakaitinės inkstų terapijos procedūros, nuovargis yra silpninantis simptomas arba šalutinis
efektas [110]. Jo paplitimas yra nuo 60 proc. iki 97 proc., jis yra vertinamas, kaip simptomas, pagal kurį
galima daryti išvadas apie galimus širdies negalavimus ir mirtingumo procentą [109]. Kadangi nuovargis
įtakoja ir kenkia gyvenimo kokybei, bei kai kurių pacientų tarpe yra vertinamas, kaip kur kas svarbesnis
dalykas, nei išgyvenamumas, dėl to padidėja mirštamumo pavojus dializuojamiems pacientams [111].
Šiuo metu nepakanka ţinių apie skirtumus tarp bendrinio nuovargio ir to nuovargio, kuris yra siejamas su
dialize, tačiau su simptomų sunkumu ir jų paplitimu yra siejami įvairūs veiksniai. Veiksniai gali būti
skirstomi į [112]:
socialinius ir demografinius - įskaitant amţių, dializės trukmę, lytį ir rasę;
klinikinius veiksnius - įskaitant anemiją, anoreksiją, mitybą, lėtinį uţdegimą, miego
sutrikimus, fizinį neaktyvumą, gretutines ligas ir depresiją;
laboratorinius veiksnius - tame tarpe Kt/V, kreatinino ir šlapalo koncentracija serume bei
prieskydinės liaukos hormono lygį [112].
Klinikiniai, socialiniai ir su dialize susiję veiksniai yra įvardijami, kaip galimos nuovargio
prieţastys. Prasta mityba, anemija, uţdegiminiai pokyčiai, miego sutrikimai ir depresija tėra kelios
nuovargio prieţastys. Tačiau nėra paprasta nustatyti nuovargio prieţastį dializuojamiems pacientams. Tai
sudėtingas procesas, kuris apima įvairius pacientų sveikatos aspektus, taip pat įvairius socialinius ir
elgsenos veiksnius, kurie priklauso nuo pacientų sveikatos charakteristikos ir protinės elgsenos [112].
Literatūros šaltiniuose, kuriuose yra rašoma apie dializuojamų pacientų nuovargį, minima, kad
nuovargis pirmiausia daro poveikį ţmogaus fizinei ir protinei gerovei. Fizinį nuovargį pacientai
apibūdino, kaip nuolatinį energijos trūkumą, kuris suintensyvėja dializės dienomis. Nuovargis neigiamai
31
veikia pacientų fizinį funkcionavimą, neleidţia ţmogui uţsiimti visaverte veikla, sumaţėja jo aktyvumas,
pablogėja protinė ir fizinė gyvenimo kokybė. Jis daro poveikį pacientų gebėjimui uţsiimti kasdiene veikla,
kuri trunka kur kas ilgiau, kai pacientai yra pavargę, todėl jie jaučiasi nuošalyje nuo kitų asmenų bei
visuomenės. Nuovargis taip pat neigiamai veikia pacientų gebėjimą įsiminti ir susitelkti ties pokalbiais,
bei susigaudyti tame, kas vyksta aplink. Kai kurie pacientai jaučiasi tokie nuvargę, kad net negali tinkamai
komunikuoti su kitais asmenimis, todėl jiems sunku uţmegzti artimus santykius. Akivaizdu, kad
nuovargis vargina pacientus, kuriems yra taikomos pakaitinės inkstų terapijos – dializės procedūros, ir
trukdo jiems įsitraukti netgi į paprasčiausią fizinę ir protinę veiklą [109].
Egzistuoja daugybė sunkumų, su kuriais susiduria dializės specialistai. Nesant patikimos, svarios
ir jautrios nuovargio vertinimo skalės yra sunku aiškiai nustatyti šį simptomą. Mieguistumo ir depresijos
simptomai iš dalies sutampa su nuovargiu, todėl yra sunku apsispręsti dėl tikslingo gydymo. Be to, dėl
daugumos lėtinių sveikatos būklių, kurios būdingos dializuojamiems pacientams, gali išsivystyti nuovargis
ir jų įtakoje gali pasireikšti diena iš dienos ir ištisą parą kamuojantis nuovargis. Atsakymas, kaip būtų
galima nustatyti ir kovoti su nuovargiu, yra mūsų supratimo apie galimus tarpinius veiksnius gilinimas
[110]. Todėl nuovargio simptomų kontrolė yra esminis dalykas, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę
dializuojamiems pacientams. Tačiau aiškiai nepakanka informacijos apie tai, kaip pacientai, kuriems yra
taikomos dializės procedūros, sugeba susidoroti su savo nuovargiu [111].
Siekiant padėti šiems pacientams, svarbu suprasti, kas yra nuovargis ir kaip jį kontroliuoti šio tipo
pacientams [109]. Todėl svarbu kiek galima labiau įsigilinti į šį reiškinį ir identifikuoti tam tikras
dializuojamų pacientų grupes, kurie yra stipriai linkę patirti nuovargį. Tai padėtų sveikatos prieţiūros
specialistams anksčiau imtis reikiamų priemonių ir veikti ta linkme, kad būtų galima uţkirsti kelią šiam
silpninančiam simptomui [111].
Pacientai kuriems yra taikoma dializė, turi rasti būdus, kaip galėtų suvaldyti juos kamuojantį
nuovargį ir sušvelninti jo padarinius. Kadangi nuovargis neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę,
todėl didelis dėmesys turi būti kreipiamas į nuovargio sumaţinimą arba jo pašalinimą, kad dializuojami
pacientai galėtų gyventi visavertį gyvenimą [109].
Apibendrinant galima teigti, kad nuovargis neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę.
Veikiami nuolatinio nuovargio, pacientai negali uţsiimti visaverte veikla, sumaţėja jų aktyvumas,
pablogėja protinė ir fizinė gyvenimo kokybė. Nuovargis taip pat neigiamai veikia pacientų gebėjimą
įsiminti ir susitelkti ties pokalbiais. Akivaizdu, kad nuovargis vargina pacientus, kuriems yra taikomos
pakaitinės inkstų terapijos – dializės procedūros, ir trukdo jiems įsitraukti netgi į paprasčiausią fizinę ir
protinę veiklą, dėl to jie jaučiasi nuošalyje nuo kitų asmenų bei visuomenės. Dializuojamų pacientų
32
nuovargio tyrimai padėtų medicinos specialistams identifikuoti pacientus, patiriančius nuolatinį nuovargį,
uţtikrinti visas reikiamas priemones nuovargiui sumaţinti ar visiškai pašalinti, taip uţtikrinant geresnę
gyvenimo kokybę.
1.5. Lietuvoje atlikti tyrimai, nagrinėjantys hemodializuojamų pacientų gyvenimo
kokybę
Nagrinėjant hemodializuojamų pacientų gyvenimo kokybę, norėta išsiaiškinti kokie tyrimai ir jų
rezultatai buvo daryti ir publikuoti Lietuvoje per pastaruosius 5 metus. Buvo atlikta paskutinių 5 metų
Lietuvos medicininių ţurnalų (,,Medicina―, ,,Visuomenės sveikata― ,,Lietuvos bendrosios praktikos
gydytojas―, ,,Sveikatos mokslai―, ,,Gerontologija―, ,,Medicinos teorija ir praktika―, ,,Lietuvos
endokrinologija― ir ,,Lietuvos gydytojo ţurnalas―) apţvalga, kurioje nagrinėjama hemodializuojamų
pacientų gyvenimo kokybė, gyvenimo pokyčių analizė, išgyvenamumo sąsajos su gyvenimo kokybe.
Kuchareva N, Mockienė V, Rugevičienė O, ir Vasyliūtė I. 2013 metais atliko hemodializuojamų
pacientų gyvenimo kokybės pokyčių analizę [113]. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti hemodializuojamų
pacientų gyvenimo kokybės pokyčius. Tyrimui atlikti naudotas anoniminis inkstų ligomis sergančiųjų
pacientų gyvenimo kokybės klausimynas (angl. Kidney Disease Quality of Life Short Form, KDQOL-
SFTM
, version 1.3) [113].
Kaip parodė atliktas tyrimas, hemodializuojami pacientai savo sveikatą daţniausiai apibūdina
kaip patenkinamą (53,4 proc. ir 54,4 proc.) ir gerą (20,3 proc. ir 21,6 proc.), po 6 mėn. atsakymai beveik
nepakito. Atlikus pakartotinį tyrimą net 18,6 proc. pacientų nurodė, kad, palyginti su praėjusių metų
sveikata, ji yra daug blogesnė nei prieš metus, nors pirmo tyrimo metu tai akcentavo tik 0,8 proc. pacientų.
Atlikus tyrimą nustatytas depresijos lygio, miego ir skausmo jutimo tarpusavio ryšys. Pacientai, turintys
depresijos simptomų kenčia dėl blogos miego kokybės, juos labiau vargina įvairios lokalizacijos skausmai
[113].
Tyrėjai nustatė, kad hemodializuojamų pacientų kasdieniam gyvenimui inkstų ligų poveikis tiek
pirmojo, tiek pakartotinio tyrimo metu buvo vertintas beveik vienodai: 5,5 ir 5,3 balo (po 6 mėn.). Abiejų
tyrimų etapų metu beveik pusė pacientų nurodė, kad liga trukdo dirbti mokamą darbą.
Autorių atliktas tyrimas parodė, kad pasitenkinimas slaugos paslaugomis buvo labai aukšto lygio:
tai paţymėjo 95,2 proc. pacientų (1 etapo) ir 94,6 proc. tiriamų asmenų pakartotinio tyrimo po 6 mėn.
metu, tačiau statistiškai reikšmingų pokyčių nenustatyta. Pacientai, paţymėjo kad dializės personalas
padeda susitvarkyti su ligos pasekmėmis [113].
33
Pasak autorių, gyvenimo kokybės rodmenims įtakos neturėjo lytis ir šeiminė padėtis, tačiau
vidutinio stiprumo dydţiais koreliavo su išsilavinimu ir amţiumi. Pacientų išsilavinimas vidutinio
stiprumo lygiu koreliavo su aktyvia veikla, labai dideliu energingumu per pastarąsias 4 sav., akcentavimu,
kad fizinė sveikata trukdė veiklai darbe ir namuose. Hemodializuojamų pacientų amţius vidutinio
stiprumo atvirkštiniu ryšiu koreliavo su lipimu laiptais vieną ar kelis aukštus, didesnių atstumu ėjimu,
labai dideliu energingumu per pastarąsias keturias savaites, akcentavimu, kad turėjo daug energijos [113].
Hemodialize gydomų pacientų gyvenimo kokybę – literatūros apţvalgą 2011 metais, LSMU MA
Nefrologijos Klinikoje atliko Kušleikaitė N, Bumblytė I, A. [102]. Straipsnis parengtas remiantis
mokslinės literatūros analizės rezultatais. Kaip teigia Kušleikaitė N, ir Bumblytė I, A. (2011),
mokslininkai yra ištyrę, kad dialize gydomų pacientų gyvenimo kokybei įtakos turi demografiniai,
klinikiniai, laboratoriniai veiksniai. Todėl jų tyrimo tikslas buvo išnagrinėti šiuose straipsniuose įtaką
turinčius veiksnius. Atlikus literatūros apţvalgą, autorės teigia, kad šiuo metu gydymo dialize tikslas – ne
tik prailginti pacientų išgyvenimą, bet ir uţtikrinti gyvenimo kokybę, kuri įvertinti galima pagal paties
paciento pildomą klausimyną. Yra sukurta daug gyvenimo kokybės instrumentų. Pasak autorių, remiantis
literatūros analize, dializuojamų pacientų gyvenimo kokybė tyrinėta gana plačiai. Moksliniais tyrimais
siekta nustatyti, kurie medicininiai ar socialiniai veiksniai turi įtakos gyvenimo kokybei. Pacientų amţius
yra vienas svarbiausių gyvenimo kokybei įtakos turinčių veiksnių, tačiau įvairūs autoriai šią įtaką vertina
skirtingai. Autorės pabrėţia, kad lyties įtaką dialize gydomų pacientų gyvenimo kokybei vertinama
prieštaringai [102].
Literatūros duomenimis albumino, hemoglobino ir hematokrito kiekiai serume yra daţniausi
laboratoriniai rodikliai, tirti kaip potencialūs veiksniai, turintys įtakos dialize gydomų pacientų gyvenimo
kokybei [102].
Kušleikaitė N, ir Bumblytė I, A. (2011) straipsnyje nurodo, kad vertinant socialinės ir
ekonominės padėties bei gyvenimo kokybės ryšį, dauguma autorių teigia, kad didesnės pajamos ir
gyvenimas kartu su šeima bei socialinis palaikymas yra susiję su geresne pacientų gyvenimo kokybe. Taip
pat svarbus nagrinėjamas ryšys tarp paciento gydymo iki dializiniu laikotarpiu ir gyvenimo kokybės
pradėjus dializes. Autorės nurodo, kad Sesso ir bendraautoriai dar 1997 m. publikuotame straipsnyje teigė,
kad predializės klinikos lankymas, ruošiant pacientą pakaitinei inkstų terapijai, turėjo teigiamos įtakos
pacientų gyvenimo kokybei pradėjus gydymą dializėmis [102].
Apibendrinus atliktų mokslinių tyrimų duomenis, autorės teigia, kad hemodialize gydomų
pacientų gyvenimo kokybei įtakos turi grupė veiksnių, iš kurių dalies (lyties, amţiaus) keisti negalima,
tačiau nemaţa dalis veiksnių yra modifikuojami, t.y. hemoglobino, albumino kiekiai serume, dializės
34
dozė, nefrologo konsultacijos bei lėtinio inkstų nepakankamumo gydymas ikidializiniu laikotarpiu.
Kadangi nemaţai autorių pateikia prieštaringus duomenis, reikalingi tolesni veiksnių, turinčių įtakos
dialize gydomų pacientų gyvenimo kokybei, tyrimai, įrodantys įvairių gydymo strategijų įtaką gyvenimo
kokybei [102].
Kušleikaitė N, Bumlytė I, A., Kuzminskis V, ir Vaičiūnienė R. 2010 m. nagrinėjo hemodialize
gydomų pacientų gyvenimo kokybės ir išgyvenimo sąsajas [114].
Autoriai teigia, kad medicinos literatūroje pateikiama prieštaringų duomenų apie šių pacientų
gyvenimo kokybės ir mirtingumo sąsają, o gyvenimo kokybės kitimo ir mirtingumo sąsaja yra maţai
tyrinėta. Šio tyrimo tikslas – įvertinti, ar gyvenimo kokybė ir jos kitimas turi įtakos hemodialize gydomų
pacientų mirtingumui [114].
Perspektyviojo tyrimo metu, kuris buvo atliktas Kauno Medicinos Universiteto ligoninėje, buvo
įtraukti nuolatine hemodialize gydomi pacientai. Gyvenimo kokybė tirta kasmet naudojant patvirtintą
lietuvišką trumpos formos SF-36 (angl. Short Form-36) klausimyno versiją [114].
Atlikus tyrimą nustatyta, kad tarp hemodializuojamų pacientų su sveikata susijusi gyvenimo
kokybė yra laikoma nepriklausomu mirtingumą pranašaujančiu veiksniu. Laikui bėgant su sveikata
susijusios gyvenimo kokybės pasikeitimas suteikia papildomos informacijos, kuri leidţia numatyti tolesnį
tokių pacientų mirtingumą. Reikia atlikti naujus tyrimus, kurie leistų įvertinti, ar intervencijos, kurios
padeda pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, taip pat sumaţina hemodializuojamų pacientų
mirties riziką [114].
35
3 lentelė. Mokslinių straipsnių, nagrinėjančių hemodializuojamų pacientų gyvenimo kokybę, analizė [113,102,114].
AUTORIAI
METAI
RESPONDENTAI
(n)
NAUDOTI
KLAUSIMYNAI
REZULTATAI
Kuchareva N, Mockienė V,
Rugevičienė O, Vasyliūtė I.
2013 Vakarų Lietuvos regiono
sveikatos prieţiūros
įstaigose
hemodializuojami
pacientai.
1 tyrimo metu n148;
2 tyrimo metu, (po 6
mėn.) n=125.
Inkstų ligomis sergančiųjų
pacientų gyvenimo
kokybės klausimynas
(angl. Kidney Disease
Quality of Life Short
Form, KDQOL-SFTM
),
version 1.3.
Hemodializuojami pacientai daţniausiai savo
sveikatą apibūdino kaip patenkinamą, o
sveikatos rodikliai statistiškai reikišmingai
koreliavo su išsilavinimu ir amţiumi.
Kušleikaitė N, Bumblytė I,
A.
2011 Literatūros apţvalga.
-
Hemodialize gydomų pacientų gyvenimo
kokybei įtakos turi grupė veiksnių, iš kurių
dalies (lyties, amţiaus) keisti negalima,
tačiau nemaţa dalis veiksnių yra
modifikuojami, t.y. hemoglobino, albumino
kiekiai serume, dializės dozė, nefrologo
konsultacijos bei lėtinio inkstų
nepakankamumo gydymas ikidializiniu
laikotarpiu.
Kušleikaitė N, Bumblytė I,
A, Kuzminskis V,
Vaičiūnienė R.
2010 Kauno klinikose
nuolatine hemodialize
gydomi pacientai n183.
Su sveikata susijusios
gyvenimo kokybės
vertinimas naudojant SF-
36 klausimyną (angl.
Short Form-36)
Gyvenimo kokybė ir gyvenimo kokybės
blogėjimas yra nepriklausomi veiksniai,
susiję su hemodialize gydomų pacientų
mirtingumu.
36
Apibendrinant penkių pastarųjų metų mokslinės literatūros apţvalgą, galima teigti, kad pacientų
atliekančių hemodializę gyvenimo kokybės tyrimų yra nedaug. Tuo tarpu pacientų, kuriems taikoma
peritoninė dializė gyvenimo kokybės tyrimų nėra atlikta. Galima daryti prielaidą, kad ši dializės rūšis nėra
plačiai taikoma Lietuvoje, todėl nėra tyrimų, nagrinėjančių šių pacientų gyvenimo kokybę. Suteikiant
didesnį dėmesį gyvenimo kokybės tyrimams tiek hemodializuojamiems pacientams, tiek peritoninę dializę
taikantiems, būtų galimybė palyginti šių dviejų pakaitinių inkstų terapijos metodų įtaką gyvenimo
kokybei, taip uţtikrinant dar daugiau informacijos, pacientams renkantiems vienokį ar kitokį metodą.
Apibendrinant visą literatūrinę apţvalgą, galima teigti, kad dializė yra gyvybiškai svarbi
procedūra pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu. Koks pakaitinės inkstų terapijos būdas bus
taikomas, priklauso nuo paciento. Nors dializės procedūros labai paveikia tiek asmeninį, tiek socialinį
paciento gyvenimą, tačiau dializė pagerina pacientų gyvenimo kokybę. Šiuo atveju svarbus vaidmuo
atitenka medicinos darbuotojams, kurie pacientą informuoja, moko kaip susitaikyti ir susigyventi su liga.
Mokymasis, švietėjiška veikla, lavinimasis ir pastangos rūpintis savimi padeda geriau priprasti prie
dializės reţimo. Tik atlikdami dializuojamų pacientų gyvenimo kokybės tyrimus, galime nustatyti
veiksnius įtakojančius pacientų gyvenimo kokybę ir būdus, kaip pagerinti jų kasdieninį gyvenimą bei
sumaţinti patiriamą nuovargį.
37
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tiriamųjų atranka
Į tyrimą buvo įtraukti visi pacientai, kurie buvo gydomi pakaitine inkstų terapiją ir tuo metu
pasirinkę ambulatorines hemodializės (HD) bei peritoninės dializės (PD) paslaugas VšĮ Vilniaus miesto
ligoninėse (išskyrus privačius dializės centrus). Tyrimo metu, VšĮ Vilniaus miesto ligoninėse, pagal
pateiktus dializės skyriaus administracijos sąrašus, ambulatorinėms dializėms atlikti buvo prisiregistravę
148 pacientai.
Tiriamųjų įtraukimo ir išbraukimo kriterijai buvo parengti remiantis tyrime naudoto klausimyno
„Inkstų liga ir gyvenimo kokybė― (angl. Kidney Disease and Quality of Life KDQOLTM
-36), nurodytomis
rekomendacijomis.
Pacientų įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. amţius ≥ 18 metų;
2. dializės atliekamos daugiau ≥ 3 mėn.;
3. pacientai, kuriems hemodializė ambulatoriškai taikoma 2-3 k/sav.;
4. pacientai, atliekantys peritoninę dializę, 1-2 k/mėn. atvykstantys ambulatoriškai nefrologo
konsultacijai.
Išbraukimo kriterijai:
1. dokumentuota demencija;
2. pacientai, gydomi stacionare, kuriems taikoma hemodializė;
3. pacientai, kurie dializuojami < 3 mėnesius ir (ar) dializė atliekama < 2 k/sav.;
4. pacientai, gydomi stacionare, kuriems taikoma peritoninė dializė;
5. pacientai su ūmia psichoze;
6. pacientai, kurie atsisakė pildyti klausimyną;
7. nesupranta lietuvių kalbos;
8. pacientai negalintys uţpildyti klausimyno, dėl paţinimo funkcijų sutrikimo [115].
Tyrime buvo atrinktas 141 pacientas, visi atrinkti pacientai sutiko dalyvauti tyrime: 108
pacientai, kuriems taikoma hemodializė ir 33 pacientai, kuriems taikoma peritoninė dializė. Atsako daţnis
– 100,0 proc. Manoma, kad tokį atsako daţnį lėmė pačios tyrimo autorės dalyvavimas tyrime, bei
teigiamas administracijos poţiūris atliekant tyrimą.
Į tyrimą nebuvo įtraukti 7 pacientai, kadangi neatitiko įtraukimo į tyrimą kriterijų (1 pacientas,
dializavosi < 3 mėn., 2 pacientams dializė buvo atliekama 1 k/sav.; 2 pacientai, nesupranta lietuvių kalbos;
38
1 pacientas atsisakė pildyti klausimyną bei 1 pacientas negalėjo uţpildyti klausimyno, dėl paţinimo
funkcijų sutrikimo) (ţr. 4 lentelę).
4 lentelė. Tiriamųjų pacientų atrankos į tyrimą vykdymas
Vilniaus ligoninės
Pacientai, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, (n)
Hemodializė Peritoninė
dializė
Neatitiko įtraukimo kriterijų
Hemodializė Peritoninė
dializė
VšĮ Vilniaus universitetinė
ligoninė Santariškių klinikos 44 23 1 -
VšĮ Vilniaus miesto klinikinė
ligoninė 37 - 2 -
VšĮ Vilniaus miesto klinikinė
ligoninė Antakalnio filialas 27 10 2 2
VISO 108 33 5 2
n141 n7
Tyrimo objektas - pacientų, gydomų pakaitine inkstų terapija, gyvenimo kokybė ir nuovargis.
2.2. Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliktas 2014 m. liepos – 2014 m. lapkričio mėnesiais. Tyrimui atlikti pasirinktos
tris Viešosios Vilniaus miesto ligoninės, teikiančios hemodializės (HD) bei peritoninės dializės (PD)
paslaugas ambulatoriniams bei stacionare gydomiems pacientams:
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose – Dializių skyriuje;
VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – Hemodializės poskyryje;
VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Antakalnio filiale – Hemodializės skyriuje bei
Peritoninės dializės poskyryje.
Tyrime dalyvavo pacientai, tuo metu pasirinkę ambulatorines hemodializės (HD) bei peritoninės
dializės (PD) paslaugas šiose ligoninėse (išskyrus privačius dializės centrus).
Tyrimo planavimas buvo vykdomas pagal autorės parengtą tyrimo eigos schemą (ţr. 1 pav.).
Taikytas aprašomojo kiekybinio tyrimo instrumentas – anketinė apklausa. Parengus anketas buvo atliktas
bandomasis tyrimas, siekiant nustatyti, ar anketų klausimai yra informatyvūs ir suprantami pacientams.
Bandomojo tyrimo metu, atsitiktiniu būdu, buvo išrinkti ir apklausti 6 pacientai, kuriems taikomos
ambulatorinės hemodializės (HD) bei peritoninės dializės (PD) paslaugos VšĮ Vilniaus universiteto
ligoninėje Santariškių klinikose – Dializių skyriuje. Pacientai buvo informuoti apie tyrimą, supaţindinti su
39
tyrimo tikslu, atlikimo būdu ir anketų pildymo taisyklėmis. Bandomojo tyrimo rezultatai parodė, kad
anketų klausimai ir atsakymo variantai pacientams buvo aiškūs ir suprantami, todėl tyrimo duomenys
buvo įtraukti į duomenų bazę.
Prieš atliekant pacientų atranką, visų trijų Viešųjų įstaigų, Dializių skyriaus administracija,
pateikė pacientų sąrašus, kuriems ambulatoriškai taikoma pakaitinė inkstų terapiją, todėl buvo ţinomas
tikslus pacientų skaičius.
Pacientai, kuriems buvo taikoma hemodializė, buvo apklausiami procedūros metu, suderinus
tinkamą laiką su pacientu bei medicinos personalu. Tuo tarpu pacientai, kuriems taikoma peritoninė
dializė, buvo apklausiami atvykus konsultacijai pas nefrologą, suderinus tinkamą laiką su pacientu.
Anketas pildė patys pacientai, padedami tyrėjos. Klausimyno pildymas truko 15-20 min.
40
1 pav. Tyrimo schema
Mokslinės literatūros paieška ir analizė
Parengti klausimynai:
1.Autorės sukurta anketa
2.Inkstų liga ir gyvenimo kokybė klausimynas(angl. Kidney Disease Quality of Life, KDQOL-36 )
3.Daugiamatis nuovargio inventorius
klausimynas (angl. The Multidimensional Fatigue
Inventory, MFI-20)
LSMU Bioetikos centro leidimasNr. BEC-KS(M) - 133, 2013-12-04
Anketinė apklausa
DIALIZĖN=141
PERITONINĖ
DIALIZĖ
n=33
HEMODIALIZĖ
n=108
Bandomasis tyrimas
Duomenų rinkimas
Duomenų bazės sudarymas
Statistinė duomenų analizė
Rezultatai, jų aptarimas
Išvados
Rekomendacijos
41
2.3. Tyrimo etika
Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-KS(M)-133), išduotas
2013-12-04 (ţr. 2 priedą).
Pacientai buvo informuoti apie tyrimą, jo tikslą. Sutikusieji dalyvauti tyrime, pasirašė informuoto
asmens sutikimo formas. Pacientų konfidencialumas buvo uţtikrintas, nes tyrime naudotos anketos
anoniminės: tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebuvo klausiama. Tyrimo rezultatai skelbiami tik
apibendrinti.
2.4. Klausimynai
Autorės sukurta anketa, skirta hemodializuojamiems bei peritonine dialize gydomiems pacientams.
Šiam tyrimui atlikti buvo parengtas tyrimo instrumentas – autorės sukurta anketa, sudaryta
remiantis moksline literatūra ir praktika.
Anketa atspindi pacientų sociodemografinius duomenis, pakaitinės inkstų terapijos
(hemodializės, peritoninės dializės) būdus, slaugos problemas bei laboratorinius tyrimų duomenis.
Hemodializę ir peritoninę dializę atliekančių pacientų kai kurie klausimai skyrėsi, priklausomai nuo to,
kokia pakaitinė inkstų terapija jiems taikoma.
Laboratoriniai tyrimo duomenys buvo sudaryti remiantis LR Sveikatos Apsaugos Ministro
Įsakymu ,,Dėl dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“, 2004 m.
rugsėjo 23d. Nr. V-661, Vilnius [2].
Anketą, skirtą hemodializuojamiems pacientams sudaro 13 klausimų, peritoninę dializę
atliekantiems pacientams sudaro 12 klausimų (ţr. 3,4 priedą).
5 lentelė. Anketos, kurią sudarė autorė, dalys
Nr. Anketos dalys Pacientai, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija
HEMODIALIZĖ PERITONINĖ DIALIZĖ
1. Sociodemografiniai
duomenys
Anketos 1 - 6 klausimai, vertina:
lytį, amţių, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą, bei darbo
pobūdį.
2. Pakaitinės inkstų
terapijos būdai
Anketos 7 – 10 klausimai, vertina:
hemodializės atlikimo laiką
(metai/mėnesiai), (k./sav),
sergamumą cukriniu diabetu, bei per
kokią jungtį atliekama procedūra.
Anketos 7 – 9 klausimai, vertina:
dializės atlikimo laiką
(metai/mėnesiai), sergamumą
cukriniu diabetu, bei peritoninės
dializės rūšį.
42
5 lentelės tęsinys
3. Slaugos problemos
Anketos 11 - 12 klausimai, Anketos 10 - 11 klausimai,
vertina: slaugos problemas. Ši anketos dalis sudaryta iš klausimų -
teiginių, pasirenkant atsakymą „Taip“ arba „Ne“. (Pacientai galėjo
pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas).
4. Laboratoriniai
tyrimai
Anketos 13 klausimas,
(buvo įrašomi paskutiniai
laboratoriniai tyrimo duomenys,
prieš atliekant hemodializę)
Anketos 12 klausimas,
(buvo įrašomi paskutiniai
laboratoriniai duomenys)
Vertinami laboratorinių tyrimų duomenys.
Pacientams, gydomiems pakaitine inkstų terapiją (hemodialize ir
peritonine dialize) laboratorinių tyrimų periodiškumas vyksta vieną kartą
per mėnesį. Šiame tyrime buvo tiriami ir analizuojami laboratoriniai
tyrimai, tokie kaip: hemoglobinas, kalis, natris, šlapalas, kreatininas,
kalcis, bendras baltymas, fosforas.
Laboratorinių tyrimų duomenys buvo rinkti iš pacientų asmens sveikatos
istorijų:
- Forma Nr. 025/a; - Forma Nr. 003/a.
Laboratorinių tyrimų duomenys į pacientų anketas įrašė pati tyrėja.
Laboratorinių tyrimų normos:
Laboratoriniai tyrimai Lytis Norma
Hemoglobinas (g/l) vyr. 135-160
mot. 120-150
Kalio kiekis kraujo serume
(mmol/l)
vyr., mot. 3,8-5,3
Natrio kiekis kraujo serume
(mmol/l)
vyr., mot. 134-145
Šlapalo kiekis kraujo serume
(mmol/l)
vyr., mot. 2,5-7,5
Kreatino kiekis kraujo serume
(mmol/l)
vyr. 62-115
mot. 53-97
Kalcio koncentracija kraujo
serume (mmol/l)
vyr., mot. 2,10-2,55
Baltymo kiekis kraujo serume
(g/l)
vyr., mot. 66-83
Fosforo kiekis serume (mmol/l) vyr., mot. 0,74-1,52
Inkstų liga ir gyvenimo kokybė, (angl. Kidney disease and Quality of Life, KDQOLTM
-36 )
Siekiant nustatyti dializuojamų pacientų gyvenimo kokybę buvo taikytas KDQOLTM
-36
klausimynas. Klausimynas yra adaptuotas pacientams sergantiems ligomis, paţeidţiančiomis inkstus. Šį
klausimyną sukūrė grupė ekspertų ir konsultantų, 1994 metais. Grupės vadovas prof. Hays Ron,
medicinos profesorius Kalifornijos universitete [116]. KDQOLTM
-36 klausimynas pradėtas naudoti 2002
43
metais, yra validizuotas, patikrintas ir patvirtintas tyrimams atlikti [115]. Klausimyno naudojimui
autoriaus sutikimo gauti nereikia, nes internetiniame tinklalapyje, kuriame patalpintas klausimynas,
nurodyta, kad apklausos anketa gali būti naudojama nekomerciniais, mokslo ir mokslinių tyrimų tikslais
[117].
Prieš pradedant tyrimą KDQOLTM
-36 klausimynas iš anglų kalbos buvo išverstas dviejų
nepriklausomų asmenų į lietuvių kalbą, po to padarytas atgalinis vertimas į anglų kalbą norint patikrinti, ar
vertimas atitinka originalą. Išanalizavus pradinius vertimus, dalyvaujant klausimyno vertėjams buvo
taisomi neatitikimai, pasiūlyti optimaliausi klausimyno variantai, atitinkantys originalą. Taip buvo
sukurtas pirminis lietuviško KDQOLTM
-36 klausimyno variantas (ţr. 5 priedą). Siekiant nustatyti
sudaryto klausimyno vidinį suderinamumą, buvo apskaičiuotas Cronbach Alfa koeficientas, kuris buvo
lygus 0,747. Kadangi minėtas koeficientas yra didesnis uţ 0,7, galima teigti, kad klausimynas yra
sudarytas gerai.
KDQOLTM
- 36 klausimyną sudaro 36 klausimai apie pacientų sveikatą ir gyvenimą, inkstų ligą,
inkstų ligos poveikį kasdieniam pacientų gyvenimui. Klausimyne vertinama pastarųjų keturių savaičių
pacientų savijauta. Kiekvienam klausimui būtina pateikti vieną atsakymą, kuris geriausiai apibūdina
pacientų savijautą [115].
Klausimyną sudaro 5 subskalės [115]:
Fizinė būklė (angl. physical functioning) ir Psichinė būklė (angl. mental functioning) (12
klausimų) – klausimai apie bendrą sveikatos būklę, judėjimo apribojimus, gebėjimą įvykdyti norimas
uţduotis, nerimą ir depresiją, energijos kiekį ir socialinį aktyvumą.
Su inkstų liga susiję klausimai (angl. Burden of kidney disease subscale) (4 klausimai) –
kaip inkstų liga įtakoja kasdieninį gyvenimą, kiek laiko uţima kasdien atlikti pakaitinę inkstų terapiją, ar
procedūros atlikimas išsekina, ar pacientą verčia jaustis našta kitiems.
Su simptomais ir problemomis susiję klausimai (angl. Symptoms and problems
subscale) (12 klausimų) - kiek daug pacientą vargina raumens skausmai, krūtinės skausmas, mėšlungis,
nieţtinti ir sausa oda, oro trūkumas, silpnumas ar galvos svaigimas, apetito praradimas, rankų ir kojų
sustingimas, pykinimas, kitos problemos susijusios su dialize.
Inkstų ligos poveikis kasdieniniam gyvenimui (angl. Effects of kidney disease on daily
life subscale) (8 klausimai): kiek pacientą vargina skysčių ribojimas, grieţta dieta, gebėjimas susitvarkyti
namus, keliauti, priklausomybė nuo gydytojų ir medicininio personalo, stresas ar nerimas dėl inkstų ligos,
seksualinis gyvenimas, bendras savęs vertinimas.
44
Galimi atsakymų variantai vertinami dviejų – trijų – penkių - šešių balų sistema pagal Likerto
skalę (1-2; 1-3; 1-5; 1-6). Gauti atsakymai yra konvertuojami pagal klausimyno raktą į balus. Kur balas
100 reiškia stipriausią sutikimo su teiginiu laipsnį, o 0 balų stipriausią nesutikimo laipsnį. Balai skirstomi
priklausomai nuo galimų atsakymų variantų: jei atsakymai 2, vertinimo balas kinta nuo 0-100; jei 3
atsakymų variantai 0-50-100; jei 5 atsakymų variantai 0-25-50-75-100; jei 6 atsakymų variantai 0-20-40-
60-80-100. Atsakius į visus klausimus ir konvertavus į balus, balai yra susumuojami ir apskaičiuojamas
bendras balas, rodantis gyvenimo kokybę, sergant inkstų liga. Kuo didesnis balas, tuo geresnė gyvenimo
kokybė [117].
Klausimyno autoriai rekomenduoja įtraukti į klausimyną klausimus apie lytį, amţių, ar pacientas
neserga cukriniu diabetu [115]. Šie klausimai buvo įtraukti į papildomą, autorės sukurtą anketą.
Daugiamatis nuovargio inventorius (angl. The Multidimensional Fatigue Inventory, MFI-20)
Nuovargiui diferencijuoti ir objektyviai vertinti buvo naudojamas standartizuotas daugiamatis
nuovargio inventorius (MFI-20) (ţr. 6 priedą). Šį klausimyną sukūrė Smets E.M., Garssen B., Bonke B ir
De Haes J.C, Amsterdamo universitete, 1995 m. Daugiamatį nuovargio inventrių MFI-20 iš anglų kalbos
išvertė ir jo vertimo metodiką pristatė dr. Albinas Stankus [107]. Klausimyno naudojimui buvo gautas dr.
A. Stonkaus sutikimas.
MFI – 20 yra tinkamas klinikiniams ir moksliniams tyrimams Lietuvoje atlikti. Siekiant nustatyti
sudaryto klausimyno validumą, penkioms skalėms ir visam klausimynui buvo apskaičiuoti Cronbach Alfa
koeficientai. Kadangi visų skalių atvejais minėti koeficientai yra didesni uţ 0,7 galima teigti, kad
klausimynas yra sudarytas gerai. (ţr. 6 lentelę).
6 lentelė. Cronbach Alfa koeficientų apskaičiavimas nuovargio skalėms
Nuovargio skalė Cronbach Alfa
Bendras nuovargis 0,794
Fizinis nuovargis 0,807 Sumaţėjęs aktyvumas 0,787 Sumaţėjusi motyvacija 0,713 Protinis nuovargis 0,766 Visas klausimynas 0,926
Daugiamatis nuovargio inventorius (MFI-20) yra 20-ties klausimų, su atitinkama jų numeracijos
ataskaita, sumodeliuota nuovargio matavimui. Ji apima sekančius aspektus (skales) [107]:
1. Bendras nuovargis: 1,5,12,16 klausimai;
45
2. Fizinis nuovargis: 2,8,14,20 klausimai;
3. Sumaţintas aktyvumas: 3,6,10,17 klausimai;
4. Sumaţinta motyvacija: 4,9,15,18 klausimai;
5. Protinis nuovargis: 7,11,13,19 klausimai.
Atsakant į klausimyno teiginius, pacientas turi paţymėti langelį, kuris geriausiai nurodo jo
savijautą: kuo labiau pacientas nesutinka su teiginiu, tuo arčiau sakinio brėţia kryţelį ,,X― ,,Ne, tai
netiesa― ir atvirkščiai - jei tiriamasis sutinka su teiginiu, tuo arčiau sakinio paţymi ,,Taip, tai tiesa―.
Gautieji rezultatai tvarkomi ir analizuojami naudojantis klausimyno raktu, atliekant sekančius
veiksmus:
Priskiriami atsakymo vertinimai balais nuo 1 iki 5 sekantiems klausimams:
1,3,4,6,7,8,11,12,15,20 (pagal jų numeraciją), o likusiems – 2,5,9,10,13,14,16,17,18,19 klausimams
atliekama atvirkštinė balų numeraciją – nuo 5 iki 1. Kiekvienas langelis įgauna vertinimo balą nuo 1 iki 5.
Paţymėtų langelių dydţiai sumuojami pagal atitinkamą klausimų numeraciją. Tokiu būdu yra
gaunami reikiami nuovargio skalių dydţiai.
Iš kiekvienos gautos sumos dydţio atimamas skaičius 4, gautas rezultatas dalijamas iš 16 ir
dauginamas iš 100. Tokiu būdu nuovargio skalių dydţiai yra įvertinami procentais nuo 0 iki 100. Kuo
aukštesnis dydis procentais, tuo didesnis patiriamas nuovargis [107].
2.5. Statistinės analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą SPSS 17.0 (angl. Statistical
Package for the Social Sciencies) ir Microsoft Offise Excel 2010. Buvo taikomi aprašomosios statistikos
metodai.
Anketose naudojamų klausimynų vidinio suderinamumo patikrinimas buvo atliktas
apskaičiuojant Cronbach Alfa kriterijų. Klausimynai laikomi tinkamai sudarytais, kai Cronbach Alfa
reikšmė > 0,7.
Siekiant palyginti, kaip gauti rezultatai skiriasi skirtingose pacientų grupėse, buvo naudojami šie
statistiniai kriterijai:
Tyrimo rezultatams, kurie išreikšti intervaline skale:
1. Parametriniai (tiems tyrimo rezultatams, kurie pasiskirstė pagal normalųjį skirstinį):
Stjudento t kriterijus (kai lyginamos tik dvi pacientų grupės);
ANOVA F (kai lyginamų pacientų grupių yra trys ar daugiau).
46
2. Neparametriniai (tiems tyrimo rezultatams, kurie pasiskirstė ne pagal normalųjį skirstinį):
Mann-Whitney U (kai lyginamos tik dvi pacientų grupės);
Kruskalio–Valio H (kai lyginamų pacientų grupių yra trys ar daugiau).
Tyrimo rezultatams, kurie išreikšti nominaline arba rangine skale – Pearsono suderinamumo χ2
kriterijus.
Visais atvejais statistiškai reikšmingu buvo laikomas skirtumas, kurio patikimumas buvo didesnis
nei 95 proc., t.y. kai p<0,05. Tyrimo rezultatų normalumo patikrinimas buvo atliekamas apskaičiuojant
Shapiro–Wilko kriterijaus reikšmę (jeigu kriterijaus reikšmė buvo statistiškai reikšminga (t.y. p<0,05),
buvo laikoma, kad tyrimo rezultatai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo normaliojo skirstinio). Surinktų
duomenų vaizdavimui buvo naudotos – lentelės, diagramos.
47
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Sociodemografiniai pacientų duomenys
Buvo apklausti 141 pacientai, atliekantys pakaitinę inkstų terapiją (hemodializę ir peritoninę
dializę). Tiriamieji pagal lytį pasiskirstė panašiai – 70 vyrų (49,6 proc.) ir 71 moteris (50,4 proc.).
Pacientų amţius svyravo nuo 18 iki 85 metų, tuo tarpu dominavo 55 - 69 m. pacientai, kurie sudarė kiek
daugiau nei trečdalį tiriamųjų (36,9 proc.).
Įvertinus tyrimo dalyvių kitas socialines – demografines charakteristikas matyti, kad tarp tyrimo
dalyvių dominavo pacientai, turintys vidurinį (36,9 proc.) ir aukštesnįjį (26,2 proc.) išsilavinimą, vedę
(ištekėjusios) (57,4 proc.) asmenys, gyvenantys mieste (85,1 proc.), pagal socialinę padėtį save priskyrę
pensininkų (40,4 proc.) ir neįgaliųjų grupėms (36,9 proc.) (7 lentelė).
7 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas, n=141
Demografinės charakteristikos Pacientų skaičius, n (proc.)
Lytis Vyrai 70 (49,6)
Moterys 71 (50,4)
Amžius
18-24 m. 4 (2,8)
25-39 m. 16 (11,3)
40-54 m. 35 (24,8)
55-69 m. 52 (36,9)
70-84 m. 33 (23,4)
Virš 85 m. 1 (0,7)
Išsilavinimas
Pradinis 2 (1,4)
Pagrindinis 11 (7,8)
Vidurinis 52 (36,9)
Aukštesnysis 37 (26,2)
Aukštasis neuniversitetinis 12 (8,5)
Aukštasis universitetinis 27 (19,1)
Šeimyninė padėtis
Vedę (ištekėjusios) 81 (57,4)
Nevedę (netekėjusios) 18 (12,8)
Išsiskyrę 15 (10,6)
Našliai 24 (17,0)
Gyvenantys nesusituokus 3 (2,1)
Gyvenamoji vieta Miestas 120 (85,1)
Kaimas 21 (14,9)
48
7 lentelės tęsinys
Socialinė padėtis
Dirbantieji 27 (19,1)
Bedarbiai, ieškantys darbo 3 (2,1)
Pensininkai 57 (40,4)
Neįgalieji 52 (36,9)
Studentai 1 (0,7)
Namų šeimininkės 1 (0,7)
Pacientai pagal pakaitinės insktų terapijos metodų taikymą buvo suskirstyti į dvi grupes –
hemodializuojami pacientai (76,6 proc.) ir gydomi peritonine dialize (23,4 proc.). Tyrimas buvo
vykdomas Vilniaus miesto viešosiose įstaigose, kuriose taikomos minėtos dializės procedūros, todėl
pacientai buvo apklausti Santariškių klinikose (47,5 proc.), Antakalnio klinikose (27,0 proc.) ir Antakalnio
klinikų filiale (25,5 proc.). Pasiskirstymas pagal dializės rūšis ir tyrimo atlikimo vietą pateiktas 8 lentelėje.
8 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal dializės rūšį ir tyrimo atlikimo vietą, n=141
Pacientų skaičius, n (proc.)
Dializės rūšis Hemodializė 108 (76,6)
Peritoninė dializė 33 (23,4)
Tyrimo atlikimo vieta
Santariškių klinikos 67 (47,5)
Antakalnio klinikos 38 (27,0)
Antakalnio filialas 36 (25,5)
Nustatyta, kad daugiau nei pusei (52,5 proc.) tyrime dalyvavusių pacientų pakaitinės inkstų
terapijos procedūros buvo taikomos nuo 1 m. iki 4 m. Tačiau kaip parodė atlikto tyrimo rezultatai buvo ir
tokių pacientų, kurie pakaitinę inkstų terapiją atliko net 15 - 19 m. (0,7 proc.). Taip pat buvo nustatyta,
kad nedidelė dalis tyrime dalyvavusių pacientų (17,7 proc.) sirgo cukriniu diabetu, tuo tarpu didţioji dalis
116 (82,3 proc.) pacientų teigė nesergantys.
Įvertinus hemodializės procedūrų atlikimo duomenis nustatyta, kad daugumai tyrime dalyvavusių
pacientų (81,5 proc.) hemodializės procedūros buvo atliekamos 3 k/sav., tuo tarpu likusiai daliai
apklaustųjų (18,6 proc.) 2 k/sav. Hemodializuojamų pacientų slauga tiesiogiai susijusi su tuo, kokia
jungtis naudojama atlikti hemodializės procedūrą (AVF, CVK ar AV kraujagyslinis protezas). Kaip
parodė atliktas tyrimas, daugumai hemodializuojamų pacientų procedūros buvo atliekamos per
arterioveninę fistulę (AVF) (73,1 proc.), tuo tarpu AV kraujagyslinį protezą turėjo tik 1 (0,9 proc.)
pacientas. Pacientai, atliekantys peritoninės dializės procedūras viena ar kita rūšimi, pasiskirstė gana
tolygiai, t.y. automatinę peritoninę dializę atliko 17 (51,5 proc.) pacientų, o nuolatinę ambulatorinę
peritoninę dializę 16 (48,5 proc.) (9 lentelė).
49
9 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal gydymo charakteristikas
Gydymo charakteristika Pacientų skaičius, n(proc.)
Pakaitinės inkstų terapijos
procedūrų atlikimo trukmė
metais (n=141)
3-11 mėn. 28 (19,9)
1-4 m. 74 (52,5)
5-9 m. 28 (19,9)
10-14 m. 10 (7,1)
15-19 m. 1 (0,7)
Sergamumas cukriniu diabetu
(n=141)
Sergantys 25 (17,7)
Nesergantys 116 (82,3)
Hemodializės procedūrų
atlikimas, k/sav., (n=108)
2 kart. 20 (18,6)
3 kart. 88 (81,5)
Hemodializės procedūrų atlikimo
rūšis, (n=108)
Per arterioveninę fistulę 79 (73,1)
Per AV kraujagyslinį protezą 1 (0,9)
Per hemodializės kateterį 28 (25,9)
Peritoninės dializės atlikimo
rūšis, (n=33)
Automatinė peritotinė dializė 17 (51,5)
Nuolatinė ambulatorinė
peritotinė dializė 16 (48,5)
Apibendrinant sociodemografinius duomenis, galime teigti, kad tiek vyrų, tiek moterų
pasiskirstymas buvo panašus, dominavo virš 55 metų amţiaus pacientai, įgyję vidurinį išsilavinimą,
gyvenantys mieste. Didţiajai daliai apklaustųjų pacientų buvo taikoma hemodializė per arterioveninę
fistulę - 3k/sav.
3.2. Pacientų, kurie gydomi pakaitine inkstų terapija, slaugos problemos
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti su kokiomis slaugos problemomis susidūrė per
pastarąsias 4 savaites pacientai, taikantys vienokį ar kitokį pakaitinės inkstų terapijos metodą, (iš visų
pateiktų slaugos problemų, pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas).
Pagal atlikto tyrimo rezultatus, nustatyta, kad daţniausia slaugos problema, su kuria susidūrė
dializuojami pacientai, buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (73,0 proc.). Daugiau nei pusė
apklaustųjų pacientų jautė silpnumą (66,7 proc.), rankų ir kojų mėšlungį (66,0 proc.) bei susidūrė su
miego sutrikimais (62,4 proc.). Tuo tarpu tik trečdalis pacientų skundėsi dusuliu (33,3 proc.) ir apetito
stoka (33,3 proc.), o maţiau nei trečdalis (31,9 proc.) apklaustųjų skundėsi skausmu krūtinėje ir pykinimu
bei vėmimu (23,4 proc.) (2 pav.).
50
2 pav. Pacientų pasiskirtymas pagal slaugos problemas, su kuriomis pacientai susidūrė per
pastarąsias 4 sav., n=141
Buvo analizuota, su kokiomis slaugos problemomis susidūrė pacientai, taikantys skirtingas
dializės formas. Įvertinus gautus rezultatus nustatyta, kad hemodializuojami pacientai daţniau nei
peritoninę dializę atliekantys pacientai jautė silpnumą, atitinkamai (71,3 proc. ir 51,5 proc., p=0,035),
skundėsi miego sutrikimais (69,4 proc. ir 39,4 proc., p=0,002) bei sumaţėjusiu arteriniu kraujo spaudimu,
(52,8 proc. ir 24,2 proc., p=0,004). Tuo tarpu rečiau susidūrė su pykinimo ir vėmimo problema,
atitinkamai (28,7 proc. ir 6,1 proc., p=0,007). Tačiau palyginus hemodializuojamų ir peritoninę dializę
taikančių pacientų slaugos problemas, svarbu pastebėti, kad pacientai, kuriems taikoma peritoninė dializė,
daţniau jautė rankų ir kojų mėšlungį, atitinkamai (81,8 proc. ir 61,1 proc., p=0,028) nei hemodializuojami
pacientai.
Pastebėtina, kad kitų slaugos problemų pasireiškimo daţnumas tarp hemodializuojamų pacientų
ir pacientų, kuriems taikoma peritoninė dializė, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) – tačiau
51
daţniausią problemą pacientai nurodė padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, atitinkamai (74,1 proc. ir 69,7
proc., p=0,620) (10 lentelė).
10 lentelė. Pacientų, kuriems taikoma hemodializė ir peritoninė dializė, pasiskirstymas pagal pastarųjų
4 sav. slaugos problemas, n=141
Slaugos problemos Dializės rūšis/ n (proc.)
P HD, n=108 PD, n=33
Padidėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip 80 (74,1) 23 (69,7) χ
2=0,246; lls=1; p=0,620
Ne 28 (25,9) 10 (30,3)
Sumaţėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip 57 (52,8) 8 (24,2) χ
2=8,283; lls=1; p=0,004
Ne 51 (47,2) 25 (75,8)
Paburkimas aplink akis Taip 39 (36,1) 10 (30,3) χ
2=0,376; lls=1; p=0,540
Ne 69 (63,9) 23 (69,7)
Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 36 (33,3) 17 (51,5) χ
2=3,562; lls=1; p=0,059
Ne 72 (66,7) 16 (48,5)
Odos nieţėjimas Taip 50 (46,3) 14 (42,4) χ
2=0,153; lls=1; p=0,696
Ne 58 (53,7) 19 (57,6)
Sausa oda Taip 62 (57,4) 19 (57,6) χ
2=0,000; lls=1; p=0,986
Ne 46 (42,6) 14 (42,4)
Dusulio jautimas Taip 36 (33,3) 11 (33,3) χ
2=0,000; lls=1; p=1,000
Ne 72 (66,7) 22 (66,7)
Silpnumas Taip 77 (71,3) 17 (51,5) χ
2=4,451; lls=1; p=0,035
Ne 31 (28,7) 16 (48,5)
Galvos svaigimas Taip 57 (52,8) 11 (33,3) χ
2=3,828; lls=1; p=0,050
Ne 51 (47,2) 22 (66,7)
Galvos skausmas Taip 57 (52,8) 13 (39,4) χ
2=1,811; lls=1; p=0,178
Ne 51 (47,2) 20 (60,6)
Krūtinės skausmas Taip 36 (33,3) 9 (27,3) χ
2=0,427; lls=1; p=0,513
Ne 72 (66,7) 24 (72,7)
Raumenų skausmas Taip 43 (39,8) 11 (33,3) χ
2=0,449; lls=1; p=0,503
Ne 65 (60,2) 22 (66,7)
Rankų, kojų mėšlungis Taip 66 (61,1) 27 (81,8) χ
2=4,827; lls=1; p=0,028
Ne 42 (38,9) 6 (18,2)
Pykinimas, vėmimas Taip 31 (28,7) 2 (6,1) χ
2=7,229; lls=1; p=0,007
Ne 77 (71,3) 31 (93,9)
Apetito stoka Taip 40 (37,0) 7 (21,2) χ
2=2,848; lls=1; p=0,091
Ne 68 (63,0) 26 (78,8)
Vidurių uţkietėjimas Taip 39 (36,1) 10 (30,3) χ
2=0,376; lls=1; p=0,540
Ne 69 (63,9) 23 (69,7)
Miego sutrikimai Taip 75 (69,4) 13 (39,4) χ
2=9,730; lls=1; p=0,002
Ne 33 (30,6) 20 (60,6) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
52
Įvertinus gautus rezultatus nustatyta, kad moterys daţniau susidūrė su odos sausėjimo,
atitinkamai (69,0 proc. ir 45,7 proc., p=0,005) ir galvos skausmo problemomis (60,6 proc. ir 38,6 proc.,
p=0,009) nei pacientai vyrai.
Tarp hemodializuojamų ir peritoninę dializę atliekančių pacientų kitų slaugos problemų
pasireiškimo daţnumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (11 lentelė).
11 lentelė. Skirtingos lyties pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė per
pastarąsias 4 sav., n=141
Slaugos problemos Lytis/ n (proc.)
P Vyrai, n=70 Moterys, n=71
Padidėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip 52 (74,3) 51 (71,8) χ2=0,108; lls=1; p=0,743
Ne 18 (25,7) 20 (28,2)
Sumaţėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip 31 (44,3) 34 (47,9) χ2=0,184; lls=1; p=0,668
Ne 39 (55,7) 37 (52,1)
Paburkimas aplink akis Taip 22 (31,4) 27 (38,0) χ2=0,677; lls=1; p=0,411
Ne 48 (68,6) 44 (62,0)
Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 27 (38,6) 26 (36,6) χ2=0,057; lls=1; p=0,811
Ne 43 (61,4) 45 (63,4)
Odos nieţėjimas Taip 30 (42,9) 34 (47,9) χ2=0,360; lls=1; p=0,549
Ne 40 (57,1) 37 (52,1)
Sausa oda Taip 32 (45,7) 49 (69,0) χ2=7,828; lls=1; p=0,005
Ne 38 (54,3) 22 (31,0)
Dusulio jautimas Taip 27 (38,6) 20 (28,2) χ2=1,716; lls=1; p=0,190
Ne 43 (61,4) 51 (71,8)
Silpnumas Taip 45 (64,3) 49 (69,0) χ2=0,355; lls=1; p=0,552
Ne 25 (35,7) 22 (31,0)
Galvos svaigimas Taip 30 (42,9) 38 (53,5) χ2=1,605; lls=1; p=0,205
Ne 40 (57,1) 33 (46,5)
Galvos skausmas Taip 27 (38,6) 43 (60,6) χ2=6,819; lls=1; p=0,009
Ne 43 (61,4) 28 (39,4)
Krūtinės skausmas Taip 24 (34,3) 21 (29,6) χ2=0,360; lls=1; p=0,549
Ne 46 (65,7) 50 (70,4)
Raumenų skausmas Taip 23 (32,9) 31 (43,7) χ2=1,741; lls=1; p=0,187
Ne 47 (67,1) 40 (56,3)
Rankų, kojų mėšlungis Taip 43 (61,4) 50 (70,4) χ2=1,270; lls=1; p=0,260
Ne 27 (38,6) 21 (29,6)
Pykinimas, vėmimas Taip 15 (21,4) 18 (25,4) χ2=0,303; lls=1; p=0,582
Ne 55 (78,6) 53 (74,6)
Apetito stoka Taip 26 (37,1) 21 (29,6) χ2=0,908; lls=1; p=0,341
Ne 44 (62,9) 50 (70,4)
Vidurių uţkietėjimas Taip 20 (28,6) 29 (40,8) χ2=2,342; lls=1; p=0,126
Ne 50 (71,4) 42 (59,2)
53
11 lentelės tęsinys
Miego sutrikimai Taip 44 (62,9) 44 (62,0) χ2=0,012; lls=1; p=0,914
Ne 26 (37,1) 27 (38,0) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
Duomenų analizė atskleidė, kad dusuliu (41,9 proc., p=0,006), krūtinės skausmu (38,4 proc.,
p=0,016), raumenų skausmu (47,7 proc., p=0,005) ir miego sutrikimais (72,1 proc., p=0,004) daţniau
susidūrė vyresni (virš 55 m.) nei jaunesni pacientai. Tuo tarpu galvos skausmu (70,0 proc., p=0,035)
skundėsi jaunesni pacientai, kurių amţius buvo iki 39 metų. Analizuojant pastebėta, kad su kitomis
slaugos problemomis tiek jaunesni, tiek vyresni asmenys susidūrė panašiai. Tačiau daţniausiai pasitaikanti
problema visose amţiaus grupėse buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, atitinkamai (75,0 proc., 68,6
proc. ir 74,4 proc., p=0,788). Rečiausiai kylančios problemos vyresnių nei 40 metų pacientų grupėje buvo
pykinimas ir vėmimas (20,0 proc. p=0,461) ir apetito stoka (20,0 proc., p=0,151) (12 lentelė).
12 lentelė. Skirtingų amžiaus grupių pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis
susidūrė pacientai per pastarąsias 4 sav., n=141
Slaugos problemos
Amţius, m./ n (proc.)
p ≤39
n=20
40-54,
n=35
≥ 55, n=86
Padidėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip 15 (75,0) 24 (68,6) 64 (74,4) χ2=0,477; lls=2; p=0,788
Ne 5 (25,0) 11 (31,4) 22 (25,6)
Sumaţėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip 7 (35,0) 13 (37,1) 45 (52,3) χ2=3,463; lls=2; p=0,177
Ne 13 (65,0) 22 (62,9) 41 (47,7)
Paburkimas aplink akis Taip 7 (35,0) 13 (37,1) 29 (33,7) χ2=0,129; lls=2; p=0,937
Ne 13 (65,0) 22 (62,9) 57 (66,3)
Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 7 (35,0) 10 (28,6) 36 (41,9) χ2=1,939; lls=2; p=0,379
Ne 13 (65,0) 25 (71,4) 50 (58,1)
Odos nieţėjimas Taip 8 (40,0) 18 (51,4) 38 (44,2) χ2=0,800; lls=2; p=0,670
Ne 12 (60,0) 17 (48,6) 48 (55,8)
Sausa oda Taip 9 (45,0) 16 (45,7) 56 (65,1) χ2=5,308; lls=2; p=0,070
Ne 11 (55,0) 19 (54,3) 30 (34,9)
Dusulio jautimas Taip 1 (5,0) 10 (28,6) 36 (41,9) χ2=10,396; lls=2; p=0,006
Ne 19 (95,0) 25 (71,4) 50 (58,1)
Silpnumas Taip 14 (70,0) 19 (54,3) 61 (70,9) χ2=3,218; lls=2; p=0,200
Ne 6 (30,0) 16 (45,7) 25 (29,1)
Galvos svaigimas Taip 8 (40,0) 14 (40,0) 46 (53,5) χ2=2,444; lls=2; p=0,295
Ne 12 (60,0) 21 (60,0) 40 (46,5)
Galvos skausmas Taip 14 (70,0) 12 (34,3) 44 (51,2) χ2=6,697; lls=2; p=0,035
Ne 6 (30,0) 23 (65,7) 42 (48,8)
54
12 lentelės tęsinys
Krūtinės skausmas Taip 1 (5,0) 11 (31,4) 33 (38,4) χ2=8,322; lls=2; p=0,016
Ne 19 (95,0) 24 (68,6) 53 (61,6)
Raumenų skausmas Taip 2 (10,0) 11 (31,4) 41 (47,7) χ2=10,676; lls=2; p=0,005
Ne 18 (90,0) 24 (68,6) 45 (52,3)
Rankų, kojų mėšlungis Taip 13 (65,0) 22 (62,9) 58 (67,4) χ2=0,242; lls=2; p=0,886
Ne 7 (35,0) 13 (37,1) 28 (32,6)
Pykinimas, vėmimas Taip 3 (15,0) 7 (20,0) 23 (26,7) χ2=1,549; lls=2; p=0,461
Ne 17 (85,0) 28 (80,0) 63 (73,3)
Apetito stoka Taip 8 (40,0) 7 (20,0) 32 (37,2) χ2=3,781; lls=2; p=0,151
Ne 12 (60,0) 28 (80,0) 54 (62,8)
Vidurių uţkietėjimas Taip 5 (25,0) 13 (37,1) 31 (36,0) χ2=0,991; lls=2; p=0,609
Ne 15 (75,0) 22 (62,9) 55 (64,0)
Miego sutrikimai Taip 7 (35,0) 19 (54,3) 62 (72,1) χ2=10,827; lls=2; p=0,004
Ne 13 (65,0) 16 (45,7) 24 (27,9) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
Kaip parodė atlikto tyrimo rezultatai pacientai, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros
buvo taikomos ilgesnį laiką, daţniau susidūrė su silpnumo problema (90,9 proc., p=0,021). Vyrauja
tendencija, kad kuo ilgiau taikomos dializės procedūros, tuo daţniau pasireiškė silpnumas. Tuo tarpu kitų
slaugos problemų pasireiškimo daţnumas statistiškai reikšmingai (p>0,05) nuo trukmės, kiek taikomos
pakaitinės inkstų terapijos procedūros, nepriklausė. Tačiau kuo ilgesnė dializės trukmė, tuo daţnesnės
problemos buvo sausa oda (81,8 proc., p=0,241) ir raumenų skausmai (63,6 proc., p=0,071). Pasitaikė
tokių atvejų, kai ilgėjant dializės trukmei, problemos tampa retesnės t.y. pėdų ir kulkšnių tinimas (9,1
proc., p=0,182) ir pykinimas bei vėmimas (9,1 proc., p=0,589) (13 lentelė).
13 lentelė. Pacientų, taikančių pakaitinę inkstų terapiją skirtingą laiko trukmę, pasiskirstymas pagal
slaugos problemas, su kuriomis susidūrė pacientai per pastarąsias 4 sav., n=141
Slaugos problemos
Dializės procedūrų trukmė/ n (proc.)
p 3-11 mėn.,
n=28 1-4 m.,
n=74
5-9 m.,
n=28
≥ 10 m.,
n=11
Padidėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip 22 (78,6) 53 (71,6) 19 (67,9) 9 (81,8) χ2=1,323; lls=3;
p=0,724 Ne 6 (21,4) 21 (28,4) 9 (32,1) 2 (18,2)
Sumaţėjęs arterinis
kraujo spaudimas
Taip 10 (35,7) 35 (47,3) 15 (53,6) 5 (45,5) χ2=1,889; lls=3;
p=0,596 Ne 18 (64,3) 39 (52,7) 13 (46,4) 6 (54,5)
Paburkimas aplink akis Taip 8 (28,6) 28 (37,8) 9 (32,1) 4 (36,4) χ2=0,879; lls=3;
p=0,830 Ne 20 (71,4) 46 (62,2) 19 (67,9) 7 (63,6)
Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 13 (46,4) 29 (39,2) 10 (35,7) 1 (9,1) χ2=4,863; lls=3;
p=0,182 Ne 15 (53,6) 45 (60,8) 18 (64,3) 10 (90,9)
55
13 lentelės tęsinys
Odos nieţėjimas Taip 12 (42,9) 33 (44,6) 15 (53,6) 4 (36,4) χ2=1,209; lls=3;
p=0,751 Ne 16 (57,1) 41 (55,4) 13 (46,4) 7 (63,6)
Sausa oda Taip 14 (50,0) 40 (54,1) 18 (64,3) 9 (81,8) χ2=4,192; lls=3;
p=0,241 Ne 14 (50,0) 34 (45,9) 10 (35,7) 2 (18,2)
Dusulio jautimas Taip 7 (25,0) 29 (39,2) 8 (28,6) 3 (27,3) χ2=2,484; lls=3;
p=0,478 Ne 21 (75,0) 45 (60,8) 20 (71,4) 8 (72,7)
Silpnumas Taip 14 (50,0) 47 (63,5) 23 (82,1) 10 (90,9) χ2=9,758; lls=3;
p=0,021 Ne 14 (50,0) 27 (36,5) 5 (17,9) 1 (9,1)
Galvos svaigimas Taip 9 (32,1) 34 (45,9) 19 (67,9) 6 (54,5) χ2=7,552; lls=3;
p=0,056 Ne 19 (67,9) 40 (54,1) 9 (32,1) 5 (45,5)
Galvos skausmas Taip 11 (39,3) 38 (51,4) 14 (50,0) 7 (63,6) χ2=2,151; lls=3;
p=0,542 Ne 17 (60,7) 36 (48,6) 14 (50,0) 4 (36,4)
Krūtinės skausmas Taip 11 (39,3) 21 (28,4) 10 (35,7) 3 (27,3) χ2=1,421; lls=3;
p=0,701 Ne 17 (60,7) 53 (71,6) 18 (64,3) 8 (72,7)
Raumenų skausmas Taip 7 (25,0) 26 (35,1) 14 (50,0) 7 (63,6) χ2=7,020; lls=3;
p=0,071 Ne 21 (75,0) 48 (64,9) 14 (50,0) 4 (36,4)
Rankų, kojų mėšlungis Taip 15 (53,6) 53 (71,6) 18 (64,3) 7 (63,6) χ2=3,032; lls=3;
p=0,387 Ne 13 (46,4) 21 (28,4) 10 (35,7) 4 (36,4)
Pykinimas, vėmimas Taip 6 (21,4) 20 (27,0) 6 (21,4) 1 (9,1) χ2=1,921; lls=3;
p=0,589 Ne 22 (78,6) 54 (73,0) 22 (78,6) 10 (90,9)
Apetito stoka Taip 7 (25,0) 26 (35,1) 10 (35,7) 4 (36,4) χ2=1,100; lls=3;
p=0,777 Ne 21 (75,0) 48 (64,9) 18 (64,3) 7 (63,6)
Vidurių uţkietėjimas Taip 12 (42,9) 23 (31,1) 10 (35,7) 4 (36,4) χ2=1,275; lls=3;
p=0,735 Ne 16 (57,1) 51 (68,9) 18 (64,3) 7 (63,6)
Miego sutrikimai Taip 14 (50,0) 48 (64,9) 19 (67,9) 7 (63,6) χ2=2,389; lls=3;
p=0,496 Ne 14 (50,0) 26 (35,1) 9 (32,1) 4 (36,4) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
Tyrimo metu nustatyta, kad pacientai įgyję skirtingą išsilavinimą, susidūrė su dviem slaugos
problemomis t.y. padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu bei galvos skausmu. Tai rodo, kad aukštesnįjį
(54,1 proc., p=0,021) ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (58,3 proc., p=0,021) turintys pacientai
rečiau susidūrė su arterinio kraujo spaudimo padidėjimo problema, nei kad kitokį išsilavinimą turintys
pacientai. Be to, pacientai, turintys pagrindinį (36,4 proc., p=0,029) ir aukštąjį (universitetinį (29,6 proc.,
p=0,029) ir neuniversitetinį (33,3 proc., p=0,029) išsilavinimą, rečiau nei kiti, susidūrė su galvos
skausmais. Tuo tarpu kitų slaugos problemų pasireiškimas statistiškai reikšmingai nuo pacientų turimo
išsilavinimo nepriklausė (p>0,05) (ţr. 7 priedą, 14 lentelę).
Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad našliai ir nesusituokę dializuojami pacientai su
padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, atitinkamai (91,7 proc. ir 100,0 proc., p=0,025) ir miego
sutrikimais (87,5 proc. ir 100 proc., p=0,023) daţniau susidūrė nei išsiskyrę pacientai (46,7 proc). Tuo
56
tarpu kitų slaugos problemų pasireiškimas statistiškai reikšmingai nuo pacientų šeimyninės padėties
nepriklausė (p>0,05), t. y. skirtingos šeimyninės padėties pacientai su daugeliu slaugos problemų susidūrė
panašiai (ţr. 8 priedą, 15 lentelę).
Remiantis pateiktais duomenis, visais atvejais statistiškai reikšmingo ryšio tarp slaugos problemų
ir sergamumo cukriniu diabetu nebuvo (p>0,05), kas leidţia teigti, kad sergantys ir nesergantys cukriniu
diabetu pacientai susidūrė su panašiomis slaugos problemomis. Tačiau iš pateiktų rezultatų galime spręsti,
kad tiek sergantys, tiek nesergantys cukriniu diabetu pacientai, daţniausiai turėjo padidėjusį kraujo
spaudimą, atitinkamai (68,0 proc. ir 74,1 proc., p=0,530), jautė silpnumą (64,0 proc. ir 67,2 proc.,
p=0,755), skundėsi rankų ir kojų mėšlungiu (56,0 proc. ir 68,1 proc., p=0,247) bei miego sutrikimais (56,0
proc. ir 63,8 proc., p=0,466). Sergantys cukriniu diabetu daţniau skundėsi odos nieţiejimu (60,0 proc.,
p=0,106) ir sausa oda (60,0 proc., p=0,776) (16 lentelė).
16 lentelė. Pacientų sergančių ir nesergančių cukriniu diabetu pasiskirstymas pagal slaugos problemas,
su kuriomis susidūrė per pastarąsias 4 sav., n=141
Slaugos problemos Cukrinis diabetas/ n (proc.)
p Sergantys, n=25
Nesergantys, n=116
Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas Taip 17 (68,0) 86 (74,1) χ2=0,394; lls=1;
p=0,530 Ne 8 (32,0) 30 (25,9)
Sumaţėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip 13 (52,0) 52 (44,8) χ2=0,426; lls=1;
p=0,514 Ne 12 (48,0) 64 (55,2)
Paburkimas aplink akis Taip 7 (28,0) 42 (36,2) χ2=0,611; lls=1;
p=0,434 Ne 18 (72,0) 74 (63,8)
Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 8 (32,0) 45 (38,8) χ2=0,405; lls=1;
p=0,525 Ne 17 (68,0) 71 (61,2)
Odos nieţėjimas Taip 15 (60,0) 49 (42,2) χ2=2,617; lls=1;
p=0,106 Ne 10 (40,0) 67 (57,8)
Sausa oda Taip 15 (60,0) 66 (56,9) χ2=0,081; lls=1;
p=0,776 Ne 10 (40,0) 50 (43,1)
Dusulio jautimas Taip 9 (36,0) 38 (32,8) χ2=0,097; lls=1;
p=0,755 Ne 16 (64,0) 78 (67,2)
Silpnumas Taip 16 (64,0) 78 (67,2) χ2=0,097; lls=1;
p=0,755 Ne 9 (36,0) 38 (32,8)
Galvos svaigimas Taip 14 (56,0) 54 (46,6) χ2=0,735; lls=1;
p=0,391 Ne 11 (44,0) 62 (53,4)
Galvos skausmas Taip 14 (56,0) 56 (48,3) χ2=0,491; lls=1;
p=0,484 Ne 11 (44,0) 60 (51,7)
Krūtinės skausmas Taip 7 (28,0) 38 (32,8) χ2=0,214; lls=1;
p=0,643 Ne 18 (72,0) 78 (67,2)
57
16 lentelės tęsinys
Raumenų skausmas Taip 11 (44,0) 43 (37,1) χ2=0,418; lls=1;
p=0,518 Ne 14 (56,0) 73 (62,9)
Rankų, kojų mėšlungis Taip 14 (56,0) 79 (68,1) χ2=1,342; lls=1;
p=0,247 Ne 11 (44,0) 37 (31,9)
Pykinimas, vėmimas Taip 7 (28,0) 26 (22,4) χ2=0,358; lls=1;
p=0,550 Ne 18 (72,0) 90 (77,6)
Apetito stoka Taip 7 (28,0) 40 (34,5) χ2=0,389; lls=1;
p=0,533 Ne 18 (72,0) 76 (65,5)
Vidurių uţkietėjimas Taip 11 (44,0) 38 (32,8) χ2=1,146; lls=1;
p=0,284 Ne 14 (56,0) 78 (67,2)
Miego sutrikimai Taip 14 (56,0) 74 (63,8) χ2=0,532; lls=1;
p=0,466 Ne 11 (44,0) 42 (36,2) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
Remiantis gautais duomenimis buvo nustatyta, kad rečiau (2 k/sav.) atliekantys hemodializės
procedūras pacientai, nei pacientai jas atliekantys 3 k/sav. daţniau skundėsi miego sutrikimais, atitinkamai
(76,1 proc. ir 23,9 proc., p=0,002), silpnumu (76,1 proc. ir 23,9 proc., p=0,020), bei odos nieţėjimu (51,1
proc. ir 48,9 proc., p=0,034). Raumenų skausmais (53,4 proc. p=0,003) skundėsi daţniau 3 k/sav.
atliekantys hemodializę pacientai. Tuo tarpu susidūrimas su kitomis slaugos problemomis nuo
hemodializės procedūrų atlikimo daţnumo nepriklausė (17 lentelė).
17 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė per pastarąsias 4
sav. skirtingu dažnumu gydomi hemodializuojami pacientai, n=108
Slaugos problemos
Hemodializės procedūrų
atlikimas, k/sav; n (proc.) p
2 k., n=20 3 k., n=88
Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas Taip 15 (73,9) 23 (26,1) χ2=0,011; lls=1;
p=0,917 Ne 5 (26,1) 65 (73,9)
Sumaţėjęs arterinis kraujo spaudimas Taip 11 (54,5) 40 (45,5) χ2=0,596; lls=1;
p=0,440 Ne 9 (45,5) 48 (54,5)
Paburkimas aplink akis Taip 8 (38,6) 54 (61,4) χ2=1,313; lls=1;
p=0,252 Ne 12 (61,4) 34 (38,6)
Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 6 (30,7) 61 (69,3) χ2=1,503; lls=1;
p=0,220 Ne 14 (69,3) 27 (69,3)
Odos nieţėjimas Taip 10 (51,1) 43 (48,9) χ2=4,477; lls=1;
p=0,034 Ne 10 (48,9) 45 (51,1)
Sausa oda Taip 12 (60,2) 35 (39,8) χ2=1,545; lls=1;
p=0,214 Ne 8 (39,8) 53 (60,2)
Dusulio jautimas Taip 7 (36,4) 56 (63,6) χ2=1,964; lls=1;
p=0,161 Ne 13 (63,6) 32 (36,4)
58
17 lentelės tęsinys
Silpnumas Taip 15 (76,1) 21 (23,9) χ2=5,440 lls=1;
p=0,020 Ne 5 (23,9) 67 (76,1)
Galvos svaigimas Taip 11 (53,4) 41 (46,6) χ2=0,076; lls=1;
p=0,783 Ne 9 (46,6) 47 (53,4)
Galvos skausmas Taip 11 (55,7) 39 (44,3) χ2=1,608; lls=1;
p=0,205 Ne 9 (44,3) 49 (55,7)
Krūtinės skausmas Taip 7 (36,4) 56 (63,6) χ2=1,964; lls=1;
p=0,161 Ne 13 (63,6) 32 (36,4)
Raumenų skausmas Taip 9 (46,6) 47 (53,4) χ2=9,105; lls=1;
p=0,003 Ne 11 (53,4) 41 (46,6)
Rankų, kojų mėšlungis Taip 12 (61,4) 34 (38,6) χ2=0,013; lls=1;
p=0,910 Ne 8 (38,6) 54 (61,4)
Pykinimas, vėmimas Taip 6 (28,4) 63 (71,6) χ2=0,020; lls=1;
p=0,887 Ne 14 (71,6) 25 (28,4)
Apetito stoka Taip 8 (38,6) 54 (61,4) χ2=0,521; lls=1;
p=0,470 Ne 12 (61,4) 34 (38,6)
Vidurių uţkietėjimas Taip 7 (36,4) 56 (63,6) χ2=0,013; lls=1;
p=0,909 Ne 13 (63,6) 32 (36,4)
Miego sutrikimai Taip 15 (76,1) 25 (23,9) χ2=10,029; lls=1;
p=0,002 Ne 5 (28,4) 63 (76,1) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
Palyginamoji analizė parodė, kad statistiškai reikšmingo ryšio tarp iškylančių slaugos problemų ir
atliekamos peritoninės dializės rūšies nebuvo. Tai rodo, kad tiek pacientai atliekantys automatinę PD, tiek
pacientai atliekantys nuolatinę ambulatorinę PD, susidūrė su panašiomis slaugos problemomis. Tačiau
automatinę peritoninę dializę atliekantys pacientai daţniau skundėsi rankų ir kojų mėšlungiu, atitinkamai
(94,1 proc. ir 68,8 proc., p=0,059), susidūrė su padidėjusiu kraujospūdţiu (76,5 proc. ir 62,5 proc.,
p=0,383), sausos odos problemomis (58,8 proc. ir 56,3 proc., p=0,881), pėdų ir kulkšnių tinimu (52,9
proc. ir 50,0 proc., p=0,866), silpnumu (52,9 proc. ir 50,0 proc., p=0,866) nei pacientai atliekantys
nuolatinę peritoninę dializę. Tuo tarpu rečiausiai iš visų pateiktų problemų patyrė pykinimą ir vėmimą,
atitinkamai (5,9 proc. ir 6,3 proc., p=0,965) (18 lentelė).
59
18 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis per pastarąsias 4 sav.
susidūrė pacientai, kuriems atliekamos skirtingos peritoninės dializės rūšys, n=33
Slaugos problemos
Peritotinės dializės rūšis/ n (proc.)
p
Automatinė
peritoninė
dializė,
n=17
Nuolatinė
ambulatorinė
peritoninė
dializė,
n=16
Padidėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip 13 (76,5) 10 (62,5) χ2=0,762; lls=1;
p=0,383 Ne 4 (23,5) 6 (37,5)
Sumaţėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip 5 (29,4) 3 (18,8) χ2=0,510; lls=1;
p=0,475 Ne 12 (70,6) 13 (81,2)
Paburkimas aplink akis Taip 5 (29,4) 5 (31,3) χ2=0,013; lls=1;
p=0,909 Ne 12 (70,6) 11 (68,7)
Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 9 (52,9) 8 (50,0) χ2=0,029; lls=1;
p=0,866 Ne 8 (47,1) 8 (50,0)
Odos nieţėjimas Taip 8 (47,1) 6 (37,5) χ2=0,308; lls=1;
p=0,579 Ne 9 (52,9) 10 (62,5)
Sausa oda Taip 10 (58,8) 9 (56,3) χ2=0,022; lls=1;
p=0,881 Ne 7 (41,2) 7 (43,7)
Dusulio jautimas Taip 4 (23,5) 7 (43,8) χ2=1,517; lls=1;
p=0,218 Ne 13 (76,5) 9 (56,2)
Silpnumas Taip 9 (52,9) 8 (50,0) χ2=0,029; lls=1;
p=0,866 Ne 8 (47,1) 8 (50,0)
Galvos svaigimas Taip 7 (41,2) 4 (25,0) χ2=0,971; lls=1;
p=0,325 Ne 10 (58,8) 12 (75,0)
Galvos skausmas Taip 6 (35,3) 7 (43,8) χ2=0,247; lls=1;
p=0,619 Ne 11 (64,7) 9 (56,2)
Krūtinės skausmas Taip 3 (17,6) 6 (37,5) χ2=1,638; lls=1;
p=0,201 Ne 14 (82,4) 10 (62,5)
Raumenų skausmas Taip 5 (29,4) 6 (37,5) χ2=0,243; lls=1;
p=0,622 Ne 12 (70,6) 10 (62,5)
Rankų, kojų mėšlungis Taip 16 (94,1) 11 (68,8) χ2=3,566; lls=1;
p=0,059 Ne 1 (5,9) 5 (31,2)
Pykinimas, vėmimas Taip 1 (5,9) 1 (6,3) χ2=0,002; lls=1;
p=0,965 Ne 16 (94,1) 15 (93,7)
Apetito stoka Taip 3 (17,6) 4 (25,0) χ2=0,267; lls=1;
p=0,606 Ne 14 (82,4) 12 (75,0)
Vidurių uţkietėjimas Taip 4 (23,5) 6 (37,5) χ2=0,762; lls=1;
p=0,383 Ne 13 (76,5) 10 (62,5)
Miego sutrikimai Taip 8 (47,1) 5 (31,3) χ2=0,863; lls=1;
p=0,353 Ne 9 (52,9) 11 (68,7) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
60
Duomenų analizė atskleidė, kad iš 108 (100,0 proc.) hemodializuojamų pacientų, tik 49 (45,4
proc.) turėjo problemų susijusių su AVF ir hemodializės kateteriu. Daţniausiai hemodializuojamiems
pacientams teko susidurti su arterioveninės fistulės skausmu (12 proc.) ir karščiavimu (11,1 proc.). Kiek
rečiau teko susidurti su kitomis problemomis, tokiomis kaip AVF kraujavimu (2,7 proc.), šlapiavimu
aplink hemodializės kateterį (1,8 proc.) bei odos aplink kateterį patinimu (0,9 proc.) (19 lentelė)
19 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė hemodializuojami
pacientai, n=108
Slaugos problemos Pacientų skaičius, n (proc.)
Arterioveninės fistulės skausmas 13 (12,0)
Arterioveninės fistulės paraudimas 7 (6,4)
Arterioveninės fistulės kraujavimas 3 (2,7)
Odos aplink hemodializės kateterį paraudimas 7 (6,4)
Odos aplink hemodializės kateterį patinimas 1 (0,9)
Šlapiavimas aplink hemodializės kateterį 2 (1,8)
Skausmas aplink hemodializės kateterį 4 (3,7)
Karščiavimas 12 (11,1) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
Atlikus palyginamąją analizę paaiškėjo, kad visų nurodytų problemų atvejais vyrų ir moterų
nuomonės statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), kas rodo, kad hemodializuojami vyrai ir moterys
pastaruoju metu susidūrė su panašiomis problemomis. Tačiau moterys daţniau nei vyrai skundėsi AVF
skausmu, atitinkamai (23,1 proc. ir 9,5 proc., p=0,097), odos apkink hemodializės kateterį paraudimu
(23,8 proc. ir 14,3 proc., p=0,490). Tuo tarpu vyrai (15,1 proc., p=0,220) daţniau skundėsi karščiavimu
nei moterys (7,5 proc, p=0,220) (20 lentelė).
20 lentelė. Skirtingos lyties hemodializuojamų pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, n=108
Slaugos problemos
Lytis/ n (proc.) p
Vyrai, n=53 Moterys, n=55
Arterioveninės fistulės
skausmas
Taip 5 (9,5) 13 (23,1) χ2=2,757; lls=1; p=0,097
Ne 48 (90,5) 42 (76,9)
Arterioveninės fistulės
paraudimas
Taip 3 (4,8) 7 (12,8) χ2=1,663; lls=1; p=0,197
Ne 50 (95,2) 48 (87,2)
Arterioveninės fistulės
kraujavimas
Taip 1 (2,4) 3 (5,1) χ2=0,428; lls=1; p=0,513
Ne 52 (97,6) 52 (94,9)
Odos aplink hemodializės
kateterį paraudimas
Taip 8 (14,3) 13 (23,8) χ2=0,476; lls=1; p=0,490
Ne 45 (85,7) 42 (76,2)
Odos aplink hemodializės
kateterį patinimas
Taip 4 (7,1) 0 (0,0) χ2=1,400; lls=1; p=0,237
Ne 49 (92,9) 0 (0,0)
61
20 lentelės tęsinys
Šlapiavimas aplink
hemodializės kateterį
Taip 0 (0,0) 5 (10,0) χ2=1,488; lls=1; p=0,223
Ne 0 (0,0) 5 (90,0)
Skausmas aplink
hemodializės kateterį
Taip 4 (7,1) 8 (15,0) χ2=0,490; lls=1; p=0,484
Ne 49 (92,9) 47 (85,0)
Karščiavimas Taip 8 (15,1) 4 (7,5) χ2=1,504; lls=1; p=0,220
Ne 45 (84,9) 51 (92,5) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
Nustatyta, kad pacientai, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros taikomos daugiau nei 10
metų, daţniau susidūrė su odos aplink hemodializės kateterį patinimu (33,3 proc., p=0,016) ir karščiavimu
(30,0 proc., p=0,025) nei pacientai, kuriems procedūros taikomi trumpesnį laiką. Tuo tarpu su kitomis
problemomis pacientai, kurių atliekamų hemodializės procedūrų trukmė yra skirtinga, susidūrė panašiai.
Tačiau stebima tendencija AVF kraujavimo daţnio maţėjimo, ilgėjant hemodializės atlikimo trukmei (0,0
proc., p=0,662) (21 lentelė).
21 lentelė. Pacientų, taikančių hemodializės procedūras skirtingą laiko trukmę, pasiskirstymas pagal
slaugos problemas, n=108
Slaugos problemos
Hemodializės procedūrų trukmė/ n (proc.)
p 3-11 mėn.,
n=18 1-4 m.,
n=57 5-9 m.,
n=23
≥ 10 m.,
n=10
Arterioveninės fistulės
skausmas
Taip 1 (7,7) 6 (11,4) 7 (29,4) 3 (28,6) χ2=4,458; lls=3;
p=0,216 Ne 17 (92,3) 51 (88,6) 16 (70,6) 7 (71,4)
Arterioveninės fistulės
paraudimas
Taip 0 (0,0) 8 (13,6) 1 (5,9) 0 (0,0) χ2=3,446; lls=3;
p=0,328 Ne 0 (0,0) 49 (86,4) 22 (94,1) 0 (0,0)
Arterioveninės fistulės
kraujavimas
Taip 1 (7,7) 3 (4,5) 0 (0,0) 0 (0,0) χ2=1,590; lls=3;
p=0,662 Ne 17 (92,3) 54 (95,5) 0 (0,0) 0 (0,0)
Odos aplink
hemodializės kateterį
paraudimas
Taip 6 (33,3) 13 (22,2) 0 (0,0) 3 (33,3) χ2=3,056; lls=3;
p=0,383 Ne
12 (66,7) 44 (77,8) 0 (0,0) 7 (66,7)
Odos aplink
hemodializės kateterį
patinimas
Taip 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 3 (33,3) χ2=10,313; lls=3;
p=0,016 Ne
0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 7 (66,7)
Šlapiavimas aplink
hemodializės kateterį
Taip 0 (0,0) 6 (11,1) 0 (0,0) 0 (0,0) χ2=1,889; lls=3;
p=0,596 Ne 0 (0,0) 51 (88,9) 0 (0,0) 0 (0,0)
Skausmas aplink
hemodializės kateterį
Taip 3 (16,7) 3 (5,9) 3 (12,5) 3 (33,3) χ2=2,054; lls=3;
p=0,561 Ne 15 (83,3) 54 (94,1) 20 (87,5) 7 (66,7)
Karščiavimas Taip 2 (11,8) 2 (3,6) 5 (21,7) 3 (30,0) χ2=9,315; lls=3;
p=0,025 Ne 16 (88,2) 55 (96,4) 18 (78,3) 7 (70,0) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
62
Pagal pateiktus duomenis, daţniausiai pacientai susidūrė su odos aplink PDK paraudimu (36,4
proc.), kiek rečiau – su skausmu apatinėje pilvo dalyje (18,2 proc.). Tuo tarpu rečiausiai pacientai susidūrė
su tokiomis problemomis kaip karščiavimas (6,1 proc.), odos aplink PDK patinimas (6,1 proc.), skausmas
ir šlapiavimas aplink PDK (6,1 proc. ir 9,1 proc.) (3 pav.).
3 pav. Pacientų, kuriems taikoma peritoninė dializė pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su
kuriomis susidūrė per pastarąsias 4 sav., n=33
Analizuojant gautus duomenis nustatyta, kad visais atvejais vyrų ir moterų atsakymai statistiškai
reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), kas rodo, kad vyrai ir moterys, kurie gydomi peritonine dialize, susidūrė
su tomis pačiomis problemomis. Tačiau stebima tendencija, kad moterys (25 proc., p=0,325) daţniau nei
vyrai (11,8 proc., p=0,325) skundėsi skausmu apatinėje pilvo dalyje. Tuo tarpu vyrai (41,2 proc., p=0,554)
daţniau nei moterys (31,3 proc., p=0,554) skundėsi odos paraudimu aplink PDK. Taip pat vyrauja
tendencija, kad tas pats procentas vyrų (11,8 proc.) vienodai skundėsi tiek skausmu apatinėje pilvo dalyje,
tiek odos aplink PDK patinimu bei šlapiavimu, kas gali rodyti bendrus PDK uţdegimo poţymius (22
lentelė).
63
22 lentelė. Skirtingos lyties pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė
pacientai, atliekantys peritoninės dializės procedūras, n=33
Slaugos problemos
Lytis/ n (proc.) p
Vyrai, n=17 Moterys, n=16
Skausmas apatinėje pilvo
dalyje
Taip 2 (11,8) 4 (25,0) χ2=0,971; lls=1;
p=0,325 Ne 15 (88,2) 12 (75,0)
Odos aplink PDK
paraudimas
Taip 7 (41,2) 5 (31,3) χ2=0,351; lls=1;
p=0,554 Ne 10 (58,8) 11 (68,7)
Odos aplink PDK
patinimas
Taip 2 (11,8) 0 (0,0) χ2=2,004; lls=1;
p=0,157 Ne 15 (88,2) 0 (0,0)
Šlapiavimas aplink PDK Taip 2 (11,8) 1 (6,3) χ2=0,303; lls=1;
p=0,582 Ne 15 (88,2) 15 (93,7)
Skausmas aplink PDK Taip 0 (0,0) 2 (12,5) χ2=2,262; lls=1;
p=0,133 Ne 0 (0,0) 14 (87,5)
Karščiavimas Taip 1 (5,9) 1 (6,3) χ2=0,002; lls=1;
p=0,965 Ne 16 (94,1) 15 (93,7) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
Nustatyta, kad jaunesnių ir vyresnių pacientų slaugos problemos statistiškai reikšmingai
nesiskyrė (p>0,05). Tai rodo, kad skirtingo amţiaus pacientai susidūrė su tomis pačiomis problemomis.
Tačiau tyrimas atskleidė, kad odos aplink PDK paraudimas su amţiumi ţenkliai didėja (47,1 proc.,
p=0,255), tačiau karščiavimas priešingai – maţėja t.y. kuo jaunesnio amţiaus pacientas, tuo daţniau jam
pasireiškė karščiavimas (33,3 proc., p=0,079). Galima daryti prielaidą, kad su amţiumi pacientai įgauna
vis daugiau patirties kaip teisingai priţiūrėti PDK, taip maţinant galimų komplikacijų riziką, dėl kurio
maţėja karščiavimo epizodų (23 lentelė).
23 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė skirtingo amžiaus
pacientai, atliekantys peritoninę dializę, n=33
Slaugos problemos
Amţius m./ n (proc.)
p ≤ 39 m.,
n=3
40-54 m.,
n=13
≥ 55 m.,
n=17
Skausmas apatinėje pilvo
dalyje
Taip 1 (33,3) 2 (15,4) 3 (17,6) χ2=0,535; lls=2; p=0,765
Ne 2 (66,7) 11 (84,6) 14 (82,4)
Odos aplink PDK
paraudimas
Taip 0 (0,0) 4 (30,8) 8 (47,1) χ2=2,730; lls=2; p=0,255
Ne 0 (0,0) 9 (69,2) 9 (52,9)
Odos aplink PDK patinimas Taip 0 (0,0) 0 (0,0) 2 (11,8) χ2=2,004; lls=2; p=0,367
Ne 0 (0,0) 0 (0,0) 15 (88,2)
Šlapiavimas aplink PDK Taip 0 (0,0) 0 (0,0) 3 (17,6) χ2=3,106; lls=2; p=0,212
Ne 0 (0,0) 0 (0,0) 14 (82,4)
Skausmas aplink PDK Taip 0 (0,0) 1 (7,7) 1 (5,9) χ2=0,255; lls=2; p=0,880
Ne 0 (0,0) 12 (92,3) 16 (94,1)
64
23 lentelės tęsinys
Karščiavimas Taip 1 (33,3) 1 (7,7) 0 (0,0) χ2=5,077; lls=2; p=0,079
Ne 2 (66,7) 12 (92,3) 0 (0,0) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
Tyrimo metu paaiškėjo, kad pacientų, kurie atliko peritoninės dializės procedūras, problemos
nepriklausė nuo to, kokią laiko trukmę (metais), jiems buvo taikomos šios dializės procedūros. Tačiau
paţymėtina tai, kad pacientai peritoninę dializę atliekantys nuo 1 - 4 metų daţniau susidūrė su skausmu
pilvo apatinėje dalyje (23,5 proc., p=0,641), odos paraudimu aplink PDK (47,1 proc., p=0,228). Odos
patinimu aplink PDK (11,8 proc., p=0,572), šlapiavimu (17,6 proc., p=0,376) bei skausmu aplink PDK
(11,8 proc., p=0,572) skundėsi tik tie pacientai, kurie peritoninę dializę atlieka 1 - 4 m. Tuo tarpu
karščiavimu (20 proc., p=0,180) skundėsi tik trumpiausią laiką t.y. 3-11 mėn. atliekantys pacientai. 5
metus ir ilgesnį laiko tarpą šį dializės būdą taikantys pacientai šių problemų neišvardijo (24 lentelė).
24 lentelė. Pacientų, atliekančių peritoninę dializę skirtingą laiko trukmę, pasiskirstymas pagal slaugos
problemas, n=33
Slaugos problemos
PD atlikimo trukmė, n (proc.)
p 3-11 mėn.,
n=10
1-4 m.,
n=17
≥5m.,
n=6
Skausmas apatinėje pilvo dalyje Taip (20,0) (23,5) -
χ2=1,682; lls=3;
p=0,641 Ne (80,0) (76,5)
Odos aplink PDK paraudimas Taip (40,0) (47,1) -
χ2=4,326; lls=3;
p=0,228 Ne (60,0) (52,9)
Odos aplink PDK patinimas Taip (0,0) (11,8) -
χ2=2,004; lls=3;
p=0,572 Ne (0,0) (88,2)
Šlapiavimas aplink PDK Taip (0,0) (17,6) -
χ2=3,106; lls=3;
p=0,376 Ne (0,0) (82,4)
Skausmas aplink PDK Taip (0,0) (11,8) -
χ2=2,004; lls=3;
p=0,572 Ne (0,0) (88,2)
Karščiavimas Taip (20,0) (0,0) -
χ2=4,897; lls=3;
p=0,180 Ne (80,0) (0,0) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas
Inkstų veiklai pablogėjus, pirmiausia sutrinka pati sudėtingiausia funkcija – organizmo valymas.
Pacientas pradeda blogiau jaustis, darosi apatiškas, jam silpna, dieną būna mieguistas, naktį negali
uţmigti, nieţti odą, kamuoja šleikštulys, vėmimas. Gali būti paţeidţiami net ir sveiki organai: sutrinka
širdies darbas, kepenų, ţarnyno, smegenų veikla. Organizme kaupiasi šlapalas, kreatininas, šlapimo
rūgštis. Visa tai sukelia daugybę slaugos problemų, įtakojančių tiek slaugos procesą, tiek pačią dializės
procedūrą, todėl siekiant įvertinti dializuojamo paciento būlę, įvairiais intervalais imamas kraujas ir
65
atliekami klininkiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai. Taip siekiama išsiaiškinti ar dializės procedūros
efektyvios [118,14]. Todėl savo tyrime nustatėme kraujo rodiklių nukrypimus nuo normos ir jų sąveiką su
skirtingomis dializės procedūrų rūšimis (ţr. 9, 10, 11 priedą).
Apibendrinant pacientų gydomų hemodialize bei peritonine dialize slaugos problemas, nustatyta,
kad tiek vieni, tiek kiti dializuojami pacientai daţnai susidūrė su įvairiomis slaugos problemomis. Jas
daţniausiai įtakojo pacientų amţius, lytis bei gydymo dialize trukmė. Tačiau nustatyta, kad peritonine
dialize gydomi pacientai patyrė kiek maţiau problemų, nei hemodializuojami.
3.3. Pacientų, gydomų pakaitinė inkstų terapija, gyvenimo kokybės vertinimas
Atliekant tyrimą, dializuojamų pacientų buvo prašoma atsakyti į anketoje pateiktus 36 teiginius,
pagal kuriuos vėliau buvo apskaičiuoti penkių gyvenimo kokybės skalių vertinimai. Nustatytas didţiausias
balas (maksimaliai 100 balų vienoje skalėje), kuris reiškė geresnę gyvenimo kokybę.
Respondentų sociodemografinės charakteristikos buvo lyginamos su tyrimo metu gautais
rezultatais. Siekiant nustatyti, kokiems duomenims naudoti parametrinius kriterijus (Stjudento t testas,
ANOVA), o kokiems neparametrinius (Mann-Whitney U, Kruskalio - Valio H) kriterijus, patikrinome
tyrimo metu gautų duomenų pasiskirstymo normalumą, apskaičiuodami Shapiro – Wilko W kriterijų ir jo
statistinį reikšmingumą p. Pagal 28 lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad su simptomais ir
problemomis susijusios subskalės (W=0,922, p<0,001), inkstų ligos poveikio kasdieniniam gyvenimui
(W=0,954, p<0,001), su inkstų liga susijusios subskalės atvejais (W=0,955, p<0,001) W kriterijus buvo
statistiškai reikšmingas (p<0,05), todėl šių skalių rezultatų palyginimui naudojome neparametrinius
statistinius kriterijus. Tuo tarpu skalių, apibūdinančių fizinę būklę (W=0,982, p=0,063) ir psichinę būklę
(W=0,981, p=0,051) W kriterijai nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05), todėl jų palyginimui naudojome
minėtus parametrinius statistinius kriterijus (28 lentelė).
28 lentelė. Gyvenimo kokybės skalių normalumo patikrinimas
Gyvenimo kokybės skalės W p
Su simptomais ir problemomis susijusi subskalė 0,922 <0,001
Inkstų ligos poveikis kasdieniniam gyvenimui 0,954 <0,001
Su inkstų liga susijusi subskalė 0,955 <0,001
Fizinė būklė 0,982 0,063
Psichinė būklė 0,981 0,051
Gautuosius rezultatus analizuojant, pateikiamos apskaičiuotų gyvenimo kokybės skalių balų
skaitinės reikšmės (vidurkis, standartinis nuokrypis, mediana). Remiantis pateiktais duomenimis nustatyta,
66
kad dializuojamų pacientų gyvenimo kokybė buvo vidutinė (M=265,40). Tuo tarpu ligos simptomai ir
problemos (M=78,50) bei inkstų ligos poveikis kasdieniam gyvenimui (M=68,46) nedarė didelio poveikio
pačiai gyvenimo kokybei. Tačiau dėl fizinės būklės (M=37,15), psichinės būklės (M=43,65) bei pačios
inkstų ligos (M=37,63) pacientai jautė maţesnę nei vidutinę gyvenimo kokybę, kas rodo, kad pacientų
fizinė ir psichinė būklė bei pati inkstų liga stipriai veikia jų gyvenimo kokybę (29 lentelė).
29 lentelė. Pacientų gyvenimo kokybės skalių skaitinės charakteristikos
Gyvenimo kokybės skalės M SD Mediana
Bendra gyvenimo kokybė 265,40 66,42 266,74
Su simptomais ir problemomis susijusi subskalė 78,50 15,47 81,25
Inkstų ligos poveikis kasdieniniam gyvenimui 68,46 20,22 75,00
Su inkstų liga susijusi subskalė 37,63 26,35 31,25
Fizinė būklė 37,15 10,09 36,99
Psichinė būklė 43,65 10,92 44,11
Tyrimu nustatyta, kad PD atliekantys pacientai (M=296,07, p<0,001), pasiţymėjo geresne
gyvenimo kokybe nei hemodializuojami pacientai (M=256,02, p<0,001). Inkstų ligos poveikis
kasdieniniam gyvenimui, (M=77,84, p=0,002), fizinė būklė (M=40,37, p=0,036), psichinė būklė
(M=47,11, p=0,037) bei su inkstų liga susijusi subskalė (M=49,24, p=0,002) darė maţesnį poveikį
gyvenimo kokybei peritonine dialize gydomiems pacientams. Tuo tarpu ligos simptomai ir problemos
hemodializuojamų pacientų ir pacientų, kuriems atliekama peritoninė dializė, gyvenimo kokybei darė
panašų poveikį (30 lentelė).
30 lentelė. Pacientų, kuriems taikoma hemodializė ir peritoninė dializė pasiskirstymas pagal gyvenimo
kokybės skalių charakteristikas, n=141
Gyvenimo kokybės skalės
Dializės rūšis
t arba U lls P HD, n=108 PD, n=33
M SD M SD
Bendra gyvenimo kokybė 256,02 65,32 296,07 61,38 U=1116,0 139 <0,001
Su simptomais ir problemomis
susijusi subskalė 77,58 15,80 81,50 14,14 U=1476,00 139 0,136
Inkstų ligos poveikis
kasdieniniam gyvenimui 65,60 20,15 77,84 17,68 U=1139,00 139 0,002
Su inkstų liga susijusi subskalė 34,09 25,91 49,24 24,74 U=1159,50 139 0,002
Fizinė būklė 36,17 9,55 40,37 11,26 t=-2,122 139 0,036
Psichinė būklė 42,59 11,35 47,11 8,64 t=-2,107 139 0,037
67
Pagal gautus duomenis, nustatyta, kad vyrų ir moterų grupių skalių vidurkiai buvo panašūs ir
statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Tačiau duomenų analizė atskleidė, kad vyrai (M=269,58,
p=0,453) pasiţymėjo geresne gyvenimo kokybe nei moterys (31 lentelė).
31 lentelė. Skirtingos lyties pacientų gyvenimo kokybės skalių, įvertinimo balais, skaitinės
charakteristikos, n=141
Gyvenimo kokybės skalės
Lytis
t arba U lls P Vyrai, n=70 Moterys, n=71
M SD M SD
Bendra gyvenimo kokybe 269,58 59,45 261,27 72,83 U=2303,00 139 0,453
Su simptomais ir problemomis
susijusi subskalė 79,11 14,82 77,91 16,17 U=2403,50 139 0,736
Inkstų ligos poveikis
kasdieniniam gyvenimui 70,05 17,67 66,90 22,47 U=2354,00 139 0,588
Su inkstų liga susijusi
subskalė 38,48 23,67 36,80 28,90 U=2329,50 139 0,520
Fizinė būklė 37,15 10,27 37,16 9,99 t=-0,006 139 0,995
Psichinė būklė 44,80 10,38 42,51 11,39 t=1,247 139 0,214
Remiantis gautais duomenimis, nustatyta, kad jaunesniems nei 39 metų dializuojamiems
pacientams fizinė (M=46,01, p<0,001) ir psichinė būklė (M=49,28, p=0,044) daro teigiamą poveikį jų
gyvenimo kokybei nei vyresniems pacientams. Tuo tarpu pati inkstų liga, jos poveikis kasdieniam
gyvenimui bei simptomai ir problemos tiek jaunesnių, tiek vyresnių pacientų gyvenimo kokybei daro
panašią įtaką. Tačiau vyresnių nei 55 metų (M=253,44, p=0,090) dializuojamų pacientų gyvenimo kokybė
buvo blogiausia, lyginant su kitomis amţiaus grupėmis (32 lentelė).
32 lentelė. Skirtingo amžiaus pacientų gyvenimo kokybės skalių, įvertinimo balais, skaitinės
charakteristikos, n=141
Gyvenimo kokybės
skalės
Amţius, m.
F arba H lls P ≤ 39 m., n= 20 40-54 m., n=35 ≥55 , n=86
M SD M SD M SD
Bendra gyvenimo
kokybe 305,09 44,98 272,10 64,82 253,44 67,82 H=2,880
2 0,090
Su simptomais ir
problemomis susijusi
subskalė
86,67 9,00 83,57 11,34 74,54 16,81 H=0,848 139 0,357
Inkstų ligos poveikis
kasdieniniam gyvenimui 70,31 18,85 65,72 23,19 69,15 19,35 H=0,481 139 0,488
Su inkstų liga susijusi
subskalė 52,81 21,88 42,32 26,35 32,19 25,81 H=1,759 139 0,185
68
32 lentelės tęsinys
Fizinė būklė 46,01 6,28 37,82 9,82 34,82 9,81 F=11,610 139 <0,001
Psichinė būklė 49,28 7,11 42,68 11,06 42,73 11,29 F=3,200 139 0,044
Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad gyvenimo kokybės skalių vidurkiai skyrėsi tik
fizinės būklės atveju. Tai leidţia teigti, kad pacientams, trumpesnį laiką (3-11 mėn.) atliekantiems dializės
procedūras, dėl fizinės būklės (M=39,44, p=0,004) jautė maţesnį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei nei
pacientai, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros taikomos ilgesnį laiką. Tuo tarpu kitų skalių
vidurkiai tarp pacientų, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros atliekamos trumpesnį ir ilgesnį
laiką, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), kas rodo, kad šių pacientų gyvenimo kokybei ligos
simptomai ir problemos, inkstų ligos poveikis kasdieniam gyvenimui, psichinė būklė ir pati liga daro
panašią įtaką. Tačiau pati gyvenimo kokybė buvo geresnė tų pacientų, kurie tik neseniai buvo pradėję
gydymą dializėmis (M=282,90, p=0,230) (33 lentelė).
33 lentelė. Pacientų, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros taikomos skirtingą laiko tarpą,
gyvenimo kokybės skalių, įvertinimo balais, skaitinės charakteristikos, n=141
Gyvenimo
kokybės skalės
Trukmė
F arba H lls P 3-11 mėn.,
n=28
1-4 m.,
n=74 5-9 m.,
n=28 ≥10 m.
n=11
M SD M SD M SD M SD
Bendra gyvenimo
kokybe 282,90 64,94 164,39 67,27 262,53 61,43 234,91 72,35 H=4,312 3 0,230
Su simptomais ir
problemomis
susijusi subskalė
82,22 14,81 78,55 14,71 77,31 16,37 71,78 19,03 H=4,530 139 0,210
Inkstų ligos
poveikis
kasdieniniam
gyvenimui
73,44 17,00 67,44 21,11 70,20 19,35 58,24 21,89 H=4,374 139 0,224
Su inkstų liga
susijusi subskalė 41,29 28,28 36,40 26,48 39,73 24,55 31,25 26,66 H=1,544 139 0,672
Fizinė būklė 39,44 9,90 38,89 10,54 32,38 7,04 31,77 9,22 F=4,687 139 0,004
Psichinė būklė 46,51 8,92 43,11 12,10 42,91 9,65 41,87 10,17 F=0,840 139 0,474
Pagal pateiktus duomenis aukštąjį neuniversitetinį (M=43,34, p=0,032) ir aukštąjį universitetinį
išsilavinimą (M=40,49, p=0,032) turintiems pacientams, fizinė būklė darė teigiamą poveikį gyvenimo
kokybei. Tuo tarpu neigiamą poveikį gyvenimo kokybei dėl fizinės būklės patyrė pradinį išsilavinimą
(M=30,48, p=0,032) įgyję dializuojami pacientai. Kitų gyvenimo kokybės skalių įvertinimo balais
vidurkiai tarp skirtingo išsilavinimo pacientų, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), kas rodo, kad
69
skirtingą išsilavinimą turinčių pacientų gyvenimo kokybę panašiai veikia psichinė būklė, inkstų ligos
poveikis, simptomai ir pati liga. Tuo tarpu geriau bendrą gyvenimo kokybę vertino pacientai, įgyję
aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (M=292,00, p=0,109) (34 lentelė).
70
34 lentelė. Skirtingo išsilavinimo pacientų gyvenimo kokybės skalių vidurkiai, n=141
Gyvenimo kokybės
skalės
Išsilavinimas
H lls p
Pra
din
is,
n=
2
Pagri
ndin
is,
n=
11
Vid
uri
nis
,
n=
52
Au
kšt
esn
ysis
,
n=
37
Au
kšt
asi
s
neu
niv
ersi
teti
nis
n=
12
Au
kšt
asi
s
un
iver
site
tin
is,
n=
27
M SD M SD M SD M SD M SD M SD
Bendra gyvenimo kokybė 215,14 22,13 252,54 49,18 262,24 68,69 250,10 65,41 292,00 76,06 289,57 60,21 8,992 139 0,109
Su simptomais ir
problemomis susijusi
subskalė
73,96 10,31 75,38 12,87 76,56 17,52 77,31 15,83 82,12 17,62 83,87 9,47 5,685 139 0,338
Inkstų ligos poveikis
kasdieniniam gyvenimui 62,50 17,68 69,04 14,01 70,19 21,28 64,02 19,22 74,74 17,90 68,64 22,89 4,021 139 0,546
Su inkstų liga susijusi
subskalė 18,75 8,84 30,68 24,60 35,58 27,02 33,11 23,24 45,31 27,71 48,61 27,59 7,659 139 0,176
Fizinė būklė 30,48 3,23 35,66 10,17 36,54 10,91 34,37 8,71 43,34 12,03 40,49 7,95 12,242 139 0,032
Psichinė būklė 29,45 11,47 41,78 9,38 43,37 10,30 41,30 11,95 46,48 10,72 47,96 10,02 9,497 139 0,091
71
Remiantis atlikta tyrimų analize, geriausia bendra gyvenimo kokybe pasiţymėjo pacientai,
gyvenantys nesusituokę (M=299,51, p=0,044), nevedę/netekėjusios (M=283,16, p=0,044) ir išsiskyrę
(M=282,70, p=0,044 ). Tuo tarpu blogiausia bendra gyvenimo kokybe pasiţymėjo – vedę/ištekėjusios
(M=266,15, p=0,044), ir našliais tapę pacientai (M=234,44, p=0,044). Pagal gautus rezultatus nustatyta,
kad pacientų fizinė būklė turėjo maţiausią poveikį nevedusių/netekėjusių pacientų (M=41,44, p=0,010) ir
nesantuokoje gyvenančių pacientų (M=48,43, p=0,010) gyvenimo kokybei, tuo tarpu neigiamai įtakojo
našlių (M=32,04, p=0,010), vedusių/ištekėjusių (M=37,13, p=0,010) bei išsiskyrusių (M=38,03, p=0,010)
pacientų gyvenimo kokybę. Taip pat nustatyta, kad pacientų psichinė būklė, ligos simptomai bei kylančios
problemos, ligos poveikis kasdieniniam gyvenimui ir pati inkstų liga skirtingos šeimyninės padėties
pacientų gyvenimo kokybei darė panašų poveikį (35 lentelė).
72
35 lentelė. Skirtingos šeimyninės padėties pacientų gyvenimo kokybės skalių vidurkiai, n=141
Gyvenimo kokybės skalės
Šeimyninė padėtis
H lls p
Vedę
(ištekėjusios), n=81
Nevedę
(netekėjusios), n=18
Išsiskyrę,
n=15
Našliai, n=24
Gyvenantys
nesusituokus,
n=3
M SD M SD M SD M SD M SD
Bendra gyvenimo kokybė 266,15 67,35 283,16 50,29 282,70 76,08 234,44 61,63 299,51 57,60 9,801 139 0,044
Su simptomais ir
problemomis susijusi
subskalė
78,78 16,00 82,76 9,47 78,06 18,57 73,00 14,85 91,67 4,17 8,512 139 0,075
Inkstų ligos poveikis
kasdieniniam gyvenimui 68,52 21,30 68,75 22,05 74,79 17,22 64,19 17,46 67,71 15,42 2,785 139 0,594
Su inkstų liga susijusi
subskalė 37,58 26,19 44,79 23,21 45,00 30,18 27,08 25,25 43,75 25,00 7,002 139 0,136
Fizinė būklė 37,13 9,65 41,44 10,14 38,03 10,12 32,04 9,88 48,43 4,52 13,200 139 0,010
Psichinė būklė 44,15 10,55 45,41 8,64 46,82 12,02 38,12 11,06 47,96 18,33 8,466 139 0,076
73
Pagal pateiktus rezultatus, visų skalių vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), kas
rodo, kad tiek mieste, tiek kaime gyvenančių dializuojamų pacientų gyvenimo kokybė yra panaši ir inkstų
ligos veikiama vienodai, tačiau mieste gyvenančių pacientų bendra gyvenimo kokybė (M=267,00,
p=0,610) yra geresnė (36 lentelė).
36 lentelė. Pacientų, gyvenančių skirtingose gyvenvietėse, gyvenimo kokybės skalių vidurkiai, n=141
Gyvenimo kokybės skalės
Gyvenamoji vieta
U lls P Miestas, n=120 Kaimas, n=21
M SD M SD
Bendra gyvenimo kokybė 267,00 65,82 256,25 70,69 1172,00 139 0,610
Su simptomais ir problemomis
susijusi subskalė 79,10 14,68 75,10 19,45 1155,00 139 0,543
Inkstų ligos poveikis
kasdieniniam gyvenimui 68,15 20,07 70,24 21,46 1170,50 139 0,604
Su inkstų liga susijusi
subskalė 39,01 26,47 29,76 24,84 1021,00 139 0,165
Fizinė būklė 36,73 10,20 39,55 9,35 1062,00 139 0,252
Psichinė būklė 44,00 10,54 41,60 13,00 1119,00 139 0,414
Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, kad geresne bendra gyvenimo kokybe pasiţymėjo namų
šeimininkės (M=327,30, p=0,002), bedarbiai (M=321,86, p=0,002) ir dirbantieji (M=306,26, p=0,002),
tuo tarpu blogesne - pensininkai (M=248,69, p=0,002) ir neįgalieji pacientai (M=257,45, p=0,002). Taip
pat buvo nustatyta, kad ligos simptomai ir problemos maţiausiai neigiamai veikė namų šeimininkių
(M=91,67, p=0,002), dirbančiųjų (M=87,42, p=0,002) ir bedarbių (M=84,72, p=0,002) gyvenimo kokybę,
tuo tarpu didesnį neigiamą poveikį darė pensininkams (M=73,50, p=0,002) ir neįgaliesiems (M=78,69
p=0,002). Inkstų liga maţiausiai neigiamai veikė studentų (M=75,00, p<0,001) ir bedarbių (M=64,58,
p<0,001) gyvenimo kokybę, labiausiai - pensininkų (M=30,70, p<0,001) ir neįgaliųjų (M=34,25,
p<0,001). Tuo tarpu neigiamą poveikį gyvenimo kokybei dėl fizinės būklės labiausiai patyrė pensininkai
(M=32,73, p<0,001) ir studentai (M=35,94, p<0,001), maţiausiai fizinė būklė paveikė namų šeimininkių
gyvenimo kokybę (M=60,44, p<0,001). Psichinė būklė, kaip viena iš gyvenimo kokybės subskalių,
maţiausiai neigiamai veikė bedarbių (M=51,95, p=0,046) ir dirbančiųjų (M=48,95, p=0,046) gyvenimo
kokybę, labiausiai neigiamai – namų šeimininkių (M=40,81, p=0,046) ir pensininkų (M=42,01, p=0,046).
Atlikus gautų duomenų analizę, nustatyta ir tai, kad inkstų ligos poveikis kasdienio gyvenimo kokybei
tarp skirtingos socialinės padėties pacientų nesiskyrė (37 lentelė).
74
37 lentelė. Pacientų, skirtingos socialinės padėties, gyvenimo kokybės skalių vidurkiai, n=141
Gyvenimo kokybės skalės
Socialinė padėtis
H df p
Dir
ban
tiej
i,
n=
27
Bed
arb
iai,
iešk
an
tys
darb
o,
n=
3
Pen
sin
inkai,
n=
57
Neį
gali
eji,
n=
52
Stu
den
tai,
n=
1
Nam
ų
šeim
inin
kės
,
n=
1
M SD M SD M SD M SD M M
Bendra gyvenimo kokybė 306,26 50,95 321,86 49,51 248,69 63,68 257,45 68,53 296,49 327,30 18,42 139 0,002
Su simptomais ir problemomis
susijusi subskalė 87,42 9,54 84,72 10,28 73,50 15,72 78,69 16,10 81,25 91,67 19,16 139 0,002
Inkstų ligos poveikis kasdieniniam
gyvenimui 73,38 17,60 77,09 26,58 69,74 18,93 64,06 22,36 56,25 78,13 4,722 139 0,451
Su inkstų liga susijusi subskalė 53,70 22,42 64,58 13,01 30,70 25,09 34,25 25,95 75,00 56,25 22,09 139 0,001
Fizinė būklė 42,80 10,42 43,52 5,72 32,73 9,03 38,27 8,98 35,94 60,44 25,27 139 <0,001
Psichinė būklė 48,95 7,76 51,95 12,91 42,01 11,63 42,18 10,81 48,05 40,81 11,28 139 0,046
75
Svarbu pastebėti, kad visų gyvenimo kokybės skalių atvejais, skalių vidurkiai statistiškai
reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), todėl galima teigti, kad pacientų, tiek sergančių, tiek nesergančių cukriniu
diabetu, gyvenimo kokybė dėl inkstų ligos buvo paveikiama panašiai, tačiau geresne gyvenimo kokybe
pasiţymėjo nesergantys CD pacientai (M=268,08, p=0,434) (38 lentelė).
38 lentelė. Pacientų sergančių ir nesergančių cukriniu diabetu, gyvenimo kokybės skalių vidurkiai,
n=141
Gyvenimo kokybės skalės
Cukrinis diabetas
U lls P Sergantys, n=25 Nesergantys, n=116
M SD M SD
Bendra gyvenimo kokybė 252,96 69,71 268,08 65,69 1305,00 139 0,434
Su simptomais ir
problemomis susijusi subskalė 75,42 19,06 79,17 14,60 1341,50 139 0,558
Inkstų ligos poveikis
kasdieniniam gyvenimui 66,63 20,35 68,86 20,26 1346,00 139 0,574
Su inkstų liga susijusi
subskalė 35,00 26,27 38,20 26,45 1350,00 139 0,588
Fizinė būklė 35,02 10,43 37,61 10,01 1228,50 139 0,232
Psichinė būklė 40,89 10,40 44,24 10,98 1189,50 139 0,160
Pagal pateiktus duomenis, inkstų ligos poveikis kasdieniam gyvenimui skyrėsi tarp pacientų,
kuriems atliekama automatinė peritoninė dializė, ir pacientų, kuriems taikoma ambulatorinė peritoninė
dializė. Galima teigti, kad pacientai, atliekantys automatinę PD (M=72,06, p=0,029), daţniau jautė didesnį
neigiamą poveikį jų kasdieniam gyvenimui, nei nuolatinę automatinę PD atliekantys pacientai (M=83,99,
p=0,029). Tuo tarpu bendra gyvenimo kokybė, taip pat ligos simptomai, pati liga, fizinė būklė ir psichinė
būklė pacientams, kuriems atliekama automatinė peritoninė dializė, ir pacientams, kuriems atliekama
nuolatinė ambulatorinė dializė, gyvenimo kokybę veikė panašiai (39 lentelė).
39 lentelė. Pacientų, kuriems atliekamos skirtingos peritoninės dializės rūšys, gyvenimo kokybės skalių
vidurkiai, n=33
Gyvenimo kokybės skalės
Atliekama peritotinės analizės rūšis
U lls P
Automatinė
peritoninė dializė, n=17
Nuolatinė
ambulatorinė
peritoninė dializė, n=16
M SD M SD
Bendra gyvenimo kokybė 287,24 65,35 305,46 57,43 115,00 139 0,449
Su simptomais ir
problemomis susijusi
subskalė
81,13 15,82 81,90 12,61 127,00 139 0,745
76
39 lentelės tęsinys
Inkstų ligos poveikis
kasdieniniam gyvenimui 72,06 18,80 83,99 14,56 75,50 139 0,029
Su inkstų liga susijusi
subskalė 47,79 23,38 50,78 26,80 128,00 139 0,772
Fizinė būklė 38,53 12,50 42,33 9,79 105,00 139 0,264
Psichinė būklė 47,73 8,95 46,46 8,53 122,00 139 0,614
40 lentelėje pateikti Spearmano koreliacijos koeficientai tarp slaugos problemų ir gyvenimo
kokybės skalių. Įvertinus gautus rezultatus, nustatyta:
1. Bendra gyvenimo kokybė koreliuoja su daugeliu slaugos problemų, kas rodo, kad pacientų,
daţniau susidūrusių su šiomis slaugos problemomis, gyvenimo kokybė blogesnė. Tačiau pastebėtina tai,
kad šis koreliacinis ryšys silpnas (visais atvejais koreliacijos koeficientas nesiekė 0,4). Tuo tarpu buvo
nustatyta, kad bendra gyvenimo kokybė nekoreliavo su sumaţėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, rankų ir
kojų mėšlungiu bei vidurių uţkietėjimu, todėl galima teigti, kad šios slaugos problemos, kurias patyrė
dializuojami pacientai, nebuvo susijusios su blogesne gyvenimo kokybe.
2. Su simptomais ir problemomis susijusi gyvenimo kokybės subskalė koreliavo su visomis
išvardintomis slaugos problemomis. Šiuo atveju galima teigti, kad slaugos problemos, su kuriomis
daţniau susidūrė pacientai, buvo susijusios su blogesne gyvenimo kokybę, kuriai poveikį darė dėl ligos
patiriami simptomai ir problemos.
3. Inkstų ligos poveikis kasdieniniam gyvenimui koreliavo su arteriniu kraujo spaudimu (r=0,247,
p=0,003), silpnumu (r=0,295, p<0,001), galvos svaigimu (r=0,216, p=0,010), galvos skausmu (r=0,200,
p=0,018), krūtinės skausmu (r=0,237, p=0,005), raumenų skausmu (r=0,200, p=0,017), rankų ir kojų
mėšlungiu (r=0,219, p=0,009), pykinimu ir vėmimu (r=0,222, p=0,008), apetito stoka (r=0,275, p=0,001)
ir miego sutrikimais (r=0,290, p<0,001). Tai rodo, kad pacientų, daţniau susidūrusių su šiomis slaugos
problemomis, gyvenimo kokybė, veikiama kasdienio inkstų ligos poveikio, buvo blogesnė.
4. Su inkstų liga susijusi skalė koreliavo su arterinio kraujo spaudimo padidėjimu (r=0,220,
p=0,009), pėdų ir kulkšnių tinimu (r=0,216, p=0,010), dusuliu (r=0,282, p=0,001), galvos svaigimu
(r=0,282, p=0,001), krūtinės skausmu (r=0,335, p<0,001), raumenų skausmu (r=0,276, p=0,001),
pykinimu, vėmimu (r=0,290, p=0,013), apetito stoka (r=0,209, p=0,013) ir miego sutrikimais (r=0,303,
p<0,001). Tai rodo, kad pacientų, daţniau susidūrusių su šiomis slaugos problemomis, pati liga gyvenimo
kokybę neigiamai paveikė labiau.
5. Fizinės būklės įtaka gyvenimo kokybei koreliavo su visomis slaugos problemomis išskyrus rankų
ir kojų mėšlungį (r=0,067, p=0,432), t.y. pacientai, daţniau susidūrę su dauguma išvardintų slaugos
problemų, dėl fizinės būklės poveikio pasiţymėjo prastesne gyvenimo kokybe, tačiau rankų ir kojų
77
mėšlungio jutimas, nebuvo susijęs su fizinės būklės poveikiu gyvenimo kokybei. Pastebėtina ir tai, kad
stipriausias koreliacinis ryšys buvo tarp galvos svaigimo (r=0,442, p<0,001) ir fizinės būklės poveikio
bendrai gyvenimo kokybei, todėl galima teigti, kad galvos svaigimas darė didţiausią neigiamą poveikį
gyvenimo kokybei įtakojamos fizinės būklės.
6. Psichinės būklės įtaka gyvenimo kokybei koreliavo su dusuliu (r=0,259, p=0,002), silpnumu
(r=0,283, p=0,001), galvos svaigimu (r=0,214, p=0,011), krūtinės skausmu (r=0,218, p=0,009), raumenų
skausmu (r=0,305, p<0,001), pykinimu ir vėmimu (r=0,359, p<0,001), apetito stoka (r=0,237, p=0,005) ir
miego sutrikimais (r=0,330, p<0,001). Tai rodo, kad pacientų, daţniau susidūrusių su minėtomis slaugos
problemomis, gyvenimo kokybė buvo blogesnė dėl psichinės būklės įtakos (40 lentelė).
40 lentelė. Spearmano koreliacija tarp slaugos problemų ir gyvenimo kokybės skalių vidurkių, n=141
Gyvenimo kokybės skalės
Slaugos
problemos
Bendra
gyvenimo
kokybė
Su
simptomais ir
problemomis
susijusi
subskalė
Inkstų ligos
poveikis
kasdieniniam
gyvenimui
Su inkstų
liga
susijusi
subskalė
Fizinė
būklė
Psichinė
būklė
Padidėjęs
arterinis kraujo
spaudimas
r 0,299 0,314 0,247 0,220 0,246 0,160
p <0,001 <0,001 0,003 0,009 0,003 0,058
Sumaţėjęs
arterinis kraujo
spaudimas
r 0,164 0,201 0,150 0,048 0,181 0,144
p 0,052 0,017 0,076 0,576 0,032 0,088
Paburkimas
aplink akis
r 0,195 0,296 0,142 0,085 0,270 0,142
p 0,020 <0,001 0,094 0,316 0,001 0,093
Pėdų ir
kulkšnių
tinimas
r 0,237 0,261 0,134 0,216 0,276 0,131
p 0,005 0,002 0,113 0,010 0,001 0,122
Odos
nieţėjimas
r 0,187 0,371 0,095 0,124 0,214 0,089
p 0,026 <0,001 0,263 0,143 0,011 0,295
Sausa oda r 0,233 0,267 0,154 0,164 0,308 0,102
p 0,005 0,001 0,068 0,053 <0,001 0,229
Dusulio
jautimas
r 0,343 0,460 0,124 0,282 0,344 0,259
p <0,001 <0,001 0,142 0,001 <0,001 0,002
Silpnumas r 0,358 0,439 0,295 0,165 0,389 0,283
p <0,001 <0,001 <0,001 0,051 <0,001 0,001
Galvos
svaigimas
r 0,364 0,410 0,216 0,282 0,442 0,214
p <0,001 <0,001 0,010 0,001 <0,001 0,011
Galvos
skausmas
r 0,242 0,315 0,200 0,142 0,257 0,125
p 0,004 <0,001 0,018 0,094 0,002 0,139
Krūtinės
skausmas
r 0,363 0,406 0,237 0,335 0,308 0,218
p <0,001 <0,001 0,005 <0,001 <0,001 0,009
78
40 lentelės tęsinys
Raumenų
skausmas
r 0,357 0,408 0,200 0,276 0,357 0,305
p <0,001 <0,001 0,017 0,001 <0,001 <0,001
Rankų, kojų
mėšlungis
r 0,150 0,249 0,219 0,021 0,067 0,018
p 0,077 0,003 0,009 0,801 0,432 0,830
Pykinimas,
vėmimas
r 0,375 0,386 0,222 0,290 0,245 0,359
p <0,001 <0,001 0,008 <0,001 0,003 <0,001
Apetito stoka r 0,322 0,403 0,275 0,209 0,256 0,237
p <0,001 <0,001 0,001 0,013 0,002 0,005
Vidurių
uţkietėjimas
r 0,157 0,254 0,057 0,122 0,181 0,115
p 0,064 0,002 0,501 0,149 0,032 0,175
Miego
sutrikimai
r 0,394 0,374 0,290 0,303 0,304 0,330
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Apibendrinus dializuojamų pacientų gyvenimo kokybę, galima teigti, kad šių pacientų gyvenimo
kokybė yra vidutinė, kuriai didţiausią poveikį daro fizinė, psichinė būklė bei pati inkstų liga. Taip pat
įtakos turi slaugos problemos, su kuriomis kasdien susidūria dializuojami pacientai. Tačiau peritonine
dialize gydyti pacientai įvardijo savo gyvenimo kokybę kaip geresnę, nei hemodializuojamieji.
3.4. Pacientų, gydomų pakaitine inkstų terapija, nuovargio vertinimas
Tyrime dalyvavusių asmenų buvo prašoma atsakyti į 20 pateiktų teiginių apie nuovargį.
Remiantis daugiamačio nuovargio inventoriaus metodika, pagal gautus rezultatus buvo apskaičiuotas
bendras nuovargio skalės dydis ir keturių nuovargio rūšių skalių dydţių vidurkiai, kurie vėliau buvo
įvertinami procentais nuo 0 iki 100. Kuo aukštesnis dydis procentais, tuo didesnis patiriamas nuovargis.
Dializuojamų pacientų sociodemografinės charakteristikos buvo lyginamos su tyrimo metu
gautais rezultatais. Siekiant nustatyti, kokiems duomenims naudoti parametrinius kriterijus (Stjudento t
testas, ANOVA), o kokiems neparametrinius (Mann-Whitney U, Kruskalio-Valio H) kriterijus,
patikrinome tyrimo metu gautų duomenų pasiskirstymo normalumą, apskaičiuodami Shapiro–Wilko
kriterijų W ir jo statistinį reikšmingumą p. Visais atvejais W kriterijai buvo statistiškai reikšmingi
(p<0,05), kas rodo, kad nuovargio skalių reikšmių pasiskirstymas nuo normaliojo skirstinio skiriasi, todėl
rezultatų palyginimui turime naudoti neparametrinius statistinius kriterijus (Mann-Whitney U, Kruskalio-
Valio H) (41 lentelė).
79
41 lentelė. Nuovargio skalių normalumo patikrinimas
Nuovargio skalės W P
Bendras nuovargis 0,939 <0,001
Fizinis nuovargis 0,912 <0,001
Sumaţėjęs aktyvumas 0,925 <0,001
Sumaţėjusi motyvacija 0,966 0,001
Protinis nuovargis 0,935 <0,001
Tiriant nustatyta, kad protinio nuovargio skalės (M=41,6) ir sumaţėjusios motyvacijos (M=46,2)
vidurkiai buvo maţiausi, kas įrodo, kad dėl šių veiksnių dializuojami pacientai patyrė maţiausią nuovargį.
Pastebėtina tai, kad sumaţėjusios motyvacijos mediana buvo lygi 50,0 kas rodo, kad pusė pacientų dėl
sumaţėjusios motyvacijos jautė didesnį nei vidutinį nuovargį. Bendro nuovargio (M=62,5), fizinio
nuovargio (M=64,7) ir sumaţėjusio aktyvumo skalių (M=63,5) vidurkiai ir medianos viršijo 60 balų, iš ko
galima spręsti, kad dauguma pacientų patyrė didelį bendrą ir fizinį nuovargį, taip pat skundėsi dėl
sumaţėjusio aktyvumo (42 lentelė).
42 lentelė. Pacientų nuovargio skalių įvertinimo skaitinės charakteristikos
Nuovargio skalės M SD Mediana
Bendras nuovargis 62,5 28,7 62,5
Fizinis nuovargis 64,7 30,2 68,8
Sumaţėjęs aktyvumas 63,5 29,8 68,8
Sumaţėjusi motyvacija 46,2 25,5 50,0
Protinis nuovargis 41,6 31,2 37,5
Tyrimas atskleidė, kad dėl sumaţėjusio aktyvumo labiau patyrė nuovargį hemodializuojami
pacientai (M=67,2, p=0,006) nei pacientai, kuriems atliekama peritotinė dializė (M=51,3, p=0,006). Tuo
tarpu dėl kitų nuovargio išraiškos formų hemodializuojami pacientai ir pacientai, kuriems atliekama
peritoninė dializė, patyrė panašų nuovargį (43 lentelė).
43 lentelė. Pacientų, kuriems taikoma peritoninė dializė ir hemodializė, nuovargio skalių
įvertinimo skaitinės charakteristikos, n=141
Nuovargio skalės
Dializės rūšis
U lls p HD, n=108 PD, n=33
M SD M SD
Bendras nuovargis 64,9 28,0 54,4 30,0 1428,50 1 0,084
Fizinis nuovargis 67,1 29,6 56,6 31,2 1428,00 1 0,082
Sumaţėjęs aktyvumas 67,2 28,7 51,3 30,7 1222,00 1 0,006
Sumaţėjusi motyvacija 48,3 25,7 39,6 24,0 1452,50 1 0,107
Protinis nuovargis 43,8 30,9 34,5 31,4 1458,00 1 0,113
80
Pagal pateiktus duomenis, nuovargio skalių vidurkiai tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai
nesiskyrė (p>0,05), kas rodo, kad patiriamas nuovargis nuo lyties nepriklauso, o vyrai ir moterys patyrė
panašų nuovargį (44 lentelė).
44 lentelė. Skirtingos lyties pacientų nuovargio skalių įvertinimo skaitinės charakteristikos, n=141
Nuovargio skalės
Lytis
U Lls p Vyrai, n=70 Moterys, n=71
M SD M SD
Bendras nuovargis 61,2 26,1 63,7 31,2 2295,00 1 0,431
Fizinis nuovargis 65,8 29,6 63,6 31,0 2413,50 1 0,766
Sumaţėjęs aktyvumas 64,5 27,4 62,5 32,2 2476,00 1 0,970
Sumaţėjusi motyvacija 44,6 23,8 47,9 27,1 2273,50 1 0,381
Protinis nuovargis 37,7 29,9 45,5 32,1 2147,00 1 0,161
Nustatyta, kad pacientų patiriamas nuovargis statistiškai reikšmingai (p>0,05), nuo jų amţiaus
nepriklauso, o jaunesni ir vyresni pacientai patyrė panašų nuovargį (45 lentelė).
45 lentelė. Skirtingo amžiaus pacientų nuovargio skalių įvertinimo skaitinės charakteristikos, n=141
Nuovargio skalės
Amţius
H lls p ≤39 m., n=20 40-54 m., n=35 ≥55, n=86
M SD M SD M SD
Bendras nuovargis 45,9 17,4 54,6 31,4 69,5 27,5 1,598 2 0,206
Fizinis nuovargis 43,1 23,4 58,4 32,6 72,2 27,8 3,308 2 0,069
Sumaţėjęs aktyvumas 41,6 27,3 57,0 35,8 71,2 24,4 3,080 2 0,079
Sumaţėjusi motyvacija 33,4 18,9 36,4 26,6 53,2 24,1 0,209 2 0,647
Protinis nuovargis 26,3 22,8 40,7 31,5 45,6 31,8 2,625 2 0,105
Nustatyta, kad pacientai, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros atliekamos virš 10 metų,
patyrė didţiausią bendrą nuovargį (M=76,1, p=0,044), fizinį (M=81,3, p=0,005) bei protinį nuovargį
(M=56,3, p=0,013) nei pacientai, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros atliekamos trumpesnį
laiką. Tačiau sumaţėjęs aktyvumas ir sumaţėjusi motyvacija nuo dializės procedūrų atlikimo trukmės
nepriklauso (46 lentelė).
46 lentelė. Pacientų, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros taikomos skirtingą laiką,
nuovargio skalių įvertinimo skaitinės charakteristikos, n=141
Nuovargio skalės
Trukmė
H lls p 3-11 mėn.
n=28 1-4 m.
n=74
5-9 m.
n=28
≥10 m.
n=11
M SD M SD M SD M SD
Bendras nuovargis 52,2 29,2 61,6 28,7 69,6 26,4 76,1 26,9 8,080 3 0,044
Fizinis nuovargis 52,9 31,0 62,2 29,6 76,6 26,1 81,3 28,4 12,910 3 0,005
81
46 lentelės tęsinys
Sumaţėjęs
aktyvumas 58,0 27,2 61,1 31,2 73,9 24,2 67,0 36,1 5,492
3 0,139
Sumaţėjusi
motyvacija 38,2 25,4 46,3 26,1 53,1 23,1 48,9 24,7 4,587
3 0,205
Protinis nuovargis 30,6 33,2 40,5 31,2 56,3 25,4 40,3 28,3 10,766 3 0,013
Išanalizavus duomenis nustatyta, kad nuo įgyto pacientų išsilavinimo priklauso pacientų fizinis
nuovargis, sumaţėjęs aktyvumas ir protinis nuovargis. Tai rodo, kad pacientai, turintys ţemesnį
išsilavinimą (pradinį, pagrindinį ir vidurinį) patyrė didesnį fizinį nuovargį, atitinkamai (M=100,0;
M=59,7; M=65,3, p=0,016), sumaţėjusį aktyvumą (M=90,6; M=60,2; M=65,7, p=0,038) ir protinį
nuovargį (M=71,9; M=55,7; M=45,2, p=0,015), nei pacientai, turintys aukštesnį išsilavinimą. Tuo tarpu
bendras nuovargis ir sumaţėjusi motyvacija nuo įgyto pacientų išsilavinimo nepriklausė (47 lentelė).
82
47 lentelė. Skirtingo išsilavinimo pacientų, nuovargio skalių vidurkiai, n=141
Nuovargio skalės
Išsilavinimas
H lls p
Pra
din
is,
n=
2
Pagri
ndin
is,
n=
11
Vid
uri
nis
,
n=
52
Au
kšt
esn
ysis
, n=
37
Au
kšt
asi
s
neu
niv
ersi
teti
nis
, n=
12
Au
kšt
asi
s
un
iver
site
tin
is,
n=
27
M SD M SD M SD M SD M SD M SD
Bendras nuovargis 81,3 8,8 65,3 31,9 64,7 26,4 68,2 27,8 47,9 30,4 54,2 31,1 7,702 139 0,173
Fizinis nuovargis 100,0 0,0 59,7 34,0 65,3 30,6 75,5 25,0 51,0 32,6 54,2 29,1 13,998 139 0,016
Sumaţėjęs aktyvumas 90,6 13,3 60,2 25,7 65,7 28,6 72,5 27,5 50,0 30,4 52,1 32,8 11,743 139 0,038
Sumaţėjusi motyvacija 65,6 13,3 50,0 24,8 48,8 25,7 51,9 25,1 35,4 21,2 35,4 24,9 10,278 139 0,068
Protinis nuovargis 71,9 22,1 55,7 35,2 45,2 31,5 45,8 27,9 26,0 26,0 28,0 30,1 14,036 139 0,015
83
Pacientų nuovargis statistiškai reikšmingai (p>0,05) nepriklausė ir nuo pacientų gyvenamosios
vietos. Tačiau mieste gyvenantys pacientai labiausiai išreiškė fizinį nuovargį, tuo tarpu kaime gyvenantys
labiau patyrė bendrąjį nuovargį (48 lentelė).
48 lentelė. Pacientų, gyvenančių skirtingose gyvenvietėse, nuovargio skalių vidurkiai, n=141
Nuovargio skalės
Gyvenamoji vieta
U lls p Miestas, n=120 Kaimas, n= 21
M SD M SD
Bendras nuovargis 62,9 28,7 60,1 29,5 1188,50 139 0,678
Fizinis nuovargis 66,1 29,8 56,5 32,1 1025,00 139 0,169
Sumaţėjęs aktyvumas 64,5 30,0 57,7 28,8 1073,50 139 0,278
Sumaţėjusi motyvacija 45,6 25,3 50,0 26,7 1127,00 139 0,439
Protinis nuovargis 41,4 30,5 42,9 35,6 1237,00 139 0,894
Įvertinus duomenis nustatyta, kad pacientų bendras nuovargis, fizinis nuovargis, sumaţėjęs
aktyvumas ir sumaţėjusi motyvacija priklausė nuo pacientų socialinės padėties. Galima teigti, kad didesnį
bendrą nuovargį daţniau patyrė pensininkai (M=71,4, p=0,002) ir neįgalieji (M=63,9, p=0,002), rečiausiai
– namų šeimininkės (M=31,3, p=0,002). Didesnį fizinį nuovargį daţniau patyrė pensininkai (M=76,3,
p<0,001), neįgalieji (M=65,5, p<0,001) ir bedarbiai (M=64,6, p<0,001), rečiausiai – namų šeimininkės
(M=37,5, p<0,001). Dėl sumaţėjusio aktyvumo daţniau patyrė nuovargį pensininkai (M=75,4, p<0,001) ir
studentai (M=68,8, p<0,001), rečiausiai – namų šeimininkės (M=25,0, p<0,001), tuo tarpu dėl
sumaţėjusios motyvacijos daţniau patyrė nuovargį studentai (M=62,5, p<0,001) ir bedarbiai (M=60,4,
p<0,001) ir rečiausiai – dirbantieji (M=24,5, p<0,001). Pastebėtina ir tai, kad protinis nuovargis statistiškai
reikšmingai nuo paciento socialinės padėties nepriklausė (p>0,05) (49 lentelė).
84
49 lentelė. Pacientų, skirtingos socialinės padėties, nuovargio skalių vidurkiai, n=141
Nuovargio skalės
Socialinė padėtis
H lls p
Dir
ban
tiej
i n=
27
Bed
arb
iai,
iešk
an
tys
darb
o
n=
3
Pen
sin
inkai
n=
57
Neį
gali
eji
n=
52
Stu
den
tai
n=
1
Nam
ų
šeim
inin
kės
n=
1
M SD M SD M SD M SD M M
Bendras nuovargis 42,6 27,7 58,3 31,5 71,4 26,6 63,9 27,1 56,3 31,3 18,79 139 0,002
Fizinis nuovargis 40,0 26,0 64,6 30,8 76,3 25,1 65,5 30,6 50,0 37,5 26,17 139 <0,001
Sumaţėjęs aktyvumas 39,8 31,8 60,4 34,4 75,4 22,2 63,5 29,2 68,8 25,0 24,31 139 <0,001
Sumaţėjusi motyvacija 24,5 21,1 60,4 20,1 58,3 22,6 43,3 23,2 62,5 37,5 33,59 139 <0,001
Protinis nuovargis 26,2 29,5 45,8 26,0 48,2 32,6 42,4 29,2 31,3 37,5 9,419 139 0,093
85
Nustatyta, kad visų skalių atvejais nuovargis nuo sergamumo cukriniu diabetu nepriklausė, kas
rodo, kad sergantys ir nesergantys cukriniu diabetu pacientai patyrė panašų nuovargį (50 lentelė).
50 lentelė. Pacientų, sergančių ir nesergančių cukriniu diabetu, nuovargio skalių vidurkiai, n=141
Nuovargio skalės
Cukrinis diabetas
U lls p Sergantys, n=25 Nesergantys, n=116
M SD M SD Bendras nuovargis 64,5 32,0 62,0 28,1 1347,00 139 0,577
Fizinis nuovargis 71,8 29,0 63,1 30,4 1203,50 139 0,179
Sumaţėjęs aktyvumas 70,0 29,9 62,1 29,7 1191,50 139 0,161
Sumaţėjusi motyvacija 49,5 23,8 45,5 25,9 1333,50 139 0,528
Protinis nuovargis 48,3 31,8 40,2 31,0 1239,50 139 0,253
Pagal pateiktus duomenis, nuovargio skalių vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)
tarp pacientų, kuriems atliekamos skirtingos peritoninės dializės rūšys. Tai rodo, kad pacientai, kuriems
atliekama automatinė peritoninė dializė, ir pacientai, kuriems atliekama nuolatinė ambulatorinė dializė,
patiria panašų nuovargį (51 lentelė).
51 lentelė. Pacientų, kuriems atliekamos skirtingos peritoninės dializės rūšys, nuovargio skalių
vidurkiai, n=33
Nuovargio skalės
Atliekama peritotinės dializės rūšis
U lls p
Automatinė
peritoninė
dializė,
n=17
Nuolatinė
ambulatorinė
peritoninė dializė,
n=16
M SD M SD
Bendras nuovargis 55,1 28,3 53,5 32,5 134,00 139 0,942
Fizinis nuovargis 57,0 26,1 56,3 36,8 136,00 139 0,999
Sumaţėjęs aktyvumas 48,9 29,1 53,9 33,1 122,50 139 0,626
Sumaţėjusi motyvacija 37,5 22,4 41,8 26,1 120,50 139 0,575
Protinis nuovargis 30,5 26,7 38,7 36,1 121,00 139 0,583
Nustatyta, kad visų skalių atvejais statistiškai reikšmingo ryšio tarp šeimyninės padėties ir
pacientų nuovargio nebuvo (p>0,05). Atsiţvelgdami į tai galime teigti, kad skirtingos šeimyninės padėties
pacientai patyrė vidutinį nuovargį (52 lentelė).
86
52 lentelė. Skirtingos šeimyninės padėties pacientų nuovargio skalių vidurkiai, n=141
Nuovargio skalės
Šeimyninė padėtis
H lls p Vedę
(ištekėjusios), n=81
Nevedę
(netekėjusios), n=18
Išsiskyrę, n=15
Našliai, n=24
Gyvenantys
nesusituokus, n=3
M SD M SD M SD M SD M SD
Bendras nuovargis 62,7 28,4 52,4 28,3 54,6 33,8 75,3 24,8 52,1 15,7 9,406 139 0,052
Fizinis nuovargis 65,6 29,9 54,9 30,1 55,4 33,6 75,8 27,3 56,3 28,6 7,018 139 0,135
Sumaţėjęs aktyvumas 62,7 29,8 55,2 34,0 59,6 33,8 75,0 23,2 62,5 16,5 4,98 139 0,289
Sumaţėjusi motyvacija 44,4 26,1 47,6 23,3 38,8 26,4 58,1 22,5 29,2 14,4 7,934 139 0,094
Protinis nuovargis 41,4 30,0 30,9 24,4 39,2 36,6 55,2 32,8 14,6 25,3 8,819 139 0,066
87
53 lentelėje pateikiami Spearmano koreliacijos koeficientai tarp slaugos problemų ir nuovargio
skalių. Įvertinus statistiškai reikšmingus (p<0,05) koreliacijos koeficientus nustatyta, kad:
1. Visos nuovargio skalės neigiamai koreliavo su arterinio kraujo spaudimo padidėjimu, dusulio
jautimu, silpnumu, galvos svaigimu, galvos skausmu, krūtinės skausmu, raumenų skausmu, pykinimu,
vėmimu, apetito stoka ir miego sutrikimais. Tai rodo, kad pacientai, susidūrę su šiomis slaugos
problemomis, patyrė didesnį nuovargį. Tačiau pastebėtina, kad nors ir koreliacija buvo statistiškai
reikšminga, tačiau koreliacijos koeficientai nebuvo aukšti (neviršijo 0,4), kas rodo, kad nors ir nuovargis
buvo susijęs su minėtomis slaugos problemomis, tačiau šis ryšys buvo silpnas.
2. Įvertinus koreliacijos koeficientus tarp slaugos problemų ir atskirų nuovargio skalių nustatyta,
kad protinis nuovargis taip pat buvo susijęs ir su paburkimu aplink akis (r=-0,172, p=0,041) bei odos
nieţėjimu (r=-0,229, p=0,006), kas rodo, kad pacientai, susidūrę su šiomis problemomis, taip pat patyrė
didesnį protinį nuovargį.
3. Sumaţėjusi motyvacija koreliavo su pėdos ir kulkšnių tinimu (r=-0,210, p=0,012), kas rodo, kad
pacientai, daţniau susidūrę su šia problema, patyrė ir didesnę motyvacijos stoką.
4. Sumaţėjęs aktyvumas koreliavo su pėdų ir kulkšnių tinimu (r=-0,195, p=0,020), odos nieţėjimu
(r=-0,176, p=0,036), sausa oda (r=-0,205, p=0,015) ir vidurių uţkietėjimu (r=-0,195, p=0,021), kas leidţia
teigti, kad pacientai, daţniau susidūrę su šiomis problemomis, ir patyrė didesnį sumaţėjusį aktyvumą.
Pastebėtina ir tai, kad vidurių uţkietėjimas taip pat koreliavo ir su bendru (r=-0,238, p=0,005) bei fiziniu
nuovargiu (r=-0,221, p=0,008), kas rodo, kad pacientai, daţniau besiskundę vidurių uţkietėjimu, patyrė ir
didesnį fizinį bei bendrą nuovargį.
Tuo tarpu nustatyta ir tai, kad nuovargis nebuvo susijęs su rankų ir kojų mėšlungiu bei
sumaţėjusiu arteriniu kraujo spaudimu. Pastebėtina ir tai, kad bendras nuovargis ir fizinis nuovargis
nebuvo susijęs su paburkimu aplink akis, pėdų ir kulkšnių tinimu ir odos nieţėjimu, sumaţėjęs aktyvumas
ir sumaţėjusi motyvacija – paburkimu aplink akis, o sumaţėjusi motyvacija – su odos nieţėjimu, tuo tarpu
sumaţėjusi motyvacija ir protinis nuovargis – su sausa oda ir vidurių uţkietėjimu t. y. pacientai, dėl
daţniau patiriamų minėtų slaugos problemų, nepatyrė didesnio nuovargio (53 lentelė).
88
53 lentelė. Spearmano koreliacija tarp slaugos problemų ir nuovargio skalių vidurkių
Slaugos problemos
Bendras
nuovargis
Fizinis
nuovargis
Sumaţėjęs
aktyvumas
Sumaţėjusi
motyvacija
Protinis
nuovargis
Padidėjęs arterinis
kraujo spaudimas
r -0,293 -0,235 -0,226 -0,183 -0,287
p <0,001 0,005 0,007 0,030 0,001
Sumaţėjęs arterinis
kraujo spaudimas
r -0,136 -0,132 -0,139 -0,128 -0,098
p 0,109 0,119 0,100 0,130 0,247
Paburkimas aplink
akis
r -0,089 -0,062 -0,080 -0,054 -0,172
p 0,294 0,467 0,344 0,526 0,041
Pėdų ir kulkšnių
tinimas
r -0,163 -0,139 -0,195 -0,210 -0,066
p 0,053 0,100 0,020 0,012 0,434
Odos nieţėjimas r -0,098 -0,127 -0,176 0,003 -0,229
p 0,250 0,133 0,036 0,970 0,006
Sausa oda r -0,250 -0,258 -0,205 -0,132 -0,127
p 0,003 0,002 0,015 0,119 0,134
Dusulio jautimas r -0,304 -0,313 -0,403 -0,278 -0,314
p <0,001 <0,001 <0,001 0,001 <0,001
Silpnumas r -0,428 -0,434 -0,402 -0,317 -0,355
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Galvos svaigimas r -0,384 -0,382 -0,316 -0,352 -0,367
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Galvos skausmas r -0,202 -0,191 -0,242 -0,170 -0,218
p 0,016 0,024 0,004 0,044 0,009
Krūtinės skausmas r -0,375 -0,306 -0,286 -0,237 -0,299
p <0,001 <0,001 0,001 0,005 <0,001
Raumenų skausmas r -0,291 -0,311 -0,262 -0,240 -0,282
p <0,001 <0,001 0,002 0,004 0,001
Rankų, kojų
mėšlungis
r -0,117 -0,042 -0,025 -0,048 -0,081
p 0,168 0,618 0,769 0,572 0,339
Pykinimas, vėmimas r -0,192 -0,234 -0,258 -0,257 -0,245
p 0,022 0,005 0,002 0,002 0,003
Apetito stoka r -0,308 -0,333 -0,336 -0,329 -0,231
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 0,006
Vidurių uţkietėjimas r -0,238 -0,221 -0,195 -0,096 -0,123
p 0,005 0,008 0,021 0,255 0,147
Miego sutrikimai r -0,363 -0,378 -0,379 -0,215 -0,250
p <0,001 <0,001 <0,001 0,010 0,003
Apibendrinus dializuojamų pacientų nuovargį, galime teigti, kad pacientai patyrė didelį bendrą ir
fizinį nuovargį, taip pat skundėsi sumaţėjusiu aktyvumu. Pacientai gydomi hemodializėmis dėl
sumaţėjusio aktyvumo patyrė didesnį nuovargį, nei pacientai atliekantys peritoninę dializę. Tačiau
pacientai susidūrę su daugeliu slaugos problemų, jautė didesnį tiek bendrą tiek kitokio pobūdţio nuovargį.
89
3.5. Pacientų, gydomų pakaitine inkstų terapija, gyvenimo kokybė ir nuovargio
sąsajos
Siekdami nustatyti sąsajas tarp dializuojamų pacientų gyvenimo kokybės ir nuovargio, buvo
apskaičiuoti Spearmano koreliacijos koeficientai. Remiantis duomenimis, visais atvejais koreliacijos
koeficientai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05) ir neigiami, kas patvirtina tai, kad pacientai, kurie jautė
didesnį nuovargį, jautė ir didesnį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei. Koreliacijos koeficientas tarp
bendros gyvenimo kokybės ir bendro nuovargio buvo didelis (t.y. viršijo 0,7), kas rodo, kad ryšys tarp
nuovargio ir gyvenimo kokybės buvo stiprus, t.y. pacientai patyrę didţiausią nuovargį, skundėsi blogesne
gyvenimo kokybe. Pastebėtina ir tai, kad vieni iš didţiausių koreliacijos koeficientų (viršijantys 0,6) buvo
tarp fizinio nuovargio, sumaţėjusio aktyvumo subskalės ir bendros gyvenimo kokybės, tai rodo, kad
pacientai jautę didesnį fizinį nuovargį bei sumaţėjusį aktyvumą skundėsi blogesne gyvenimo kokybe. Tuo
tarpu tarp subskalės susijusios su simptomais ir problemomis ir bendro, fizinio nuovargio bei sumaţėjusio
aktyvumo, kas rodo, kad pacientai, labiausiai patyrę bendrą ir fizinį nuovargį bei sumaţėjusį aktyvumą,
labiausiai jautę ir inkstų ligos simptomų bei problemų neigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei (t. y.
labiausiai bendras ir fizinis nuovargis bei sumaţėjęs aktyvumas susijęs su ligos simptomais bei
problemomis, kurie veikia jų gyvenimo kokybę) (54 lentelė).
54 lentelė. Spearmano koreliacija tarp pacientų nuovargio ir gyvenimo kokybės skalių, n=141
Nuovargio skalės
Bendras
nuovargis
Fizinis
nuovargis
Sumaţėjęs
aktyvumas
Sumaţėjusi
motyvacija
Protinis
nuovargis
Bendra gyvenimo kokybe r -0,708 -0,646 -0,628 -0,545 -0,595
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Su simptomais ir
problemomis susijusi
subskalė
r -0,656 -0,654 -0,605 -0,521 -0,551
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Inkstų ligos poveikis
kasdieniniam gyvenimui
r -0,546 -0,415 -0,416 -0,314 -0,458
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Su inkstų liga susijusi
subskalė
r -0,579 -0,504 -0,492 -0,479 -0,435
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Fizinė būklė r -0,596 -0,669 -0,668 -0,503 -0,496
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Psichinė būklė r -0,503 -0,506 -0,475 -0,471 -0,574
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Buvo apskaičiuoti Spearmano koreliacijos koeficientai tarp pacientų gyvenimo kokybės ir
nuovargio skirtingose pakaitinės inkstų terapijos grupėse. Pagal gautus duomenis, nustatyta, kad visais
90
atvejais koreliacijos koeficientai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05) ir neigiami, kas patvirtina tai, kad
tiek hemodializuojami pacientai, tiek pacientai, kuriems atliekama peritoninė dializė, jautę didesnį
nuovargį, jautė ir didesnį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei. Tačiau koreliacijos koeficientai nebuvo
dideli (t.y. neviršijo 0,7), kas rodo, kad nors ir koreliacija buvo reikšminga, tačiau ryšys tarp nuovargio ir
gyvenimo kokybės buvo vidutinis. Išskyrus koreliaciją tarp bendro nuovargio ir bendros gyvenimo
kokybės tarpe hemodializuojamų pacientų, kas rodo, kad hemodializuojami pacientai dėl didesnio
nuovargio patyrė blogesnę bendrą gyvenimo kokybę, nei kad pacientai, kuriems atliekama peritorinė
dializė. Nustatyta ir tai, kad tarp pacientų, kuriems atliekama peritoninė dializė, protinis nuovargis
nekoreliavo su fizine būkle, o fizinis nuovargis – su psichine būkle. Tai rodo, kad šie pacientai, skirtingai
nei hemodializuojami pacientai, jausdami didesnį fizinį nuovargį nejautė prastesnės psichinės būklės, o
jausdami didesnį protinį nuovargį nejautė prastesnės fizinės būklės (55, 56 lentelė).
55 lentelė. Spearmano koreliacija tarp hemodializuojamų pacientų nuovargio ir gyvenimo kokybės,
n=108
Nuovargio skalės
Bendras
nuovargis
Fizinis
nuovargis
Sumaţėjęs
aktyvumas
Sumaţėjusi
motyvacija
Protinis
nuovargis
Bendra gyvenimo kokybė r -0,704 -0,623 -0,562 -0,509 -0,629
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Su simptomais ir
problemomis susijusi
subskalė
r -0,668 -0,651 -0,588 -0,526 -0,591
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Inkstų ligos poveikis
kasdieniniam gyvenimui
r -0,508 -0,346 -0,306 -0,242 -0,445
p <0,001 <0,001 0,001 0,012 <0,001
Su inkstų liga susijusi
subskalė
r -0,547 -0,459 -0,398 -0,429 -0,455
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Fizinė būklė r -0,589 -0,651 -0,683 -0,516 -0,520
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Psichinė būklė r -0,518 -0,537 -0,482 -0,455 -0,619
p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
91
56 lentelė. Spearmano koreliacija tarp peritoninę dializę atliekančių pacientų nuovargio ir gyvenimo
kokybės, n=33
Nuovargio skalės
Bendras
nuovargis
Fizinis
nuovargis
Sumaţėjęs
aktyvumas
Sumaţėjusi
motyvacija
Protinis
nuovargis
Bendra gyvenimo kokybė r -0,585 -0,565 -0,595 -0,593 -0,414
p <0,001 0,001 <0,001 <0,001 0,017
Su simptomais ir
problemomis susijusi
subskalė
r -0,574 -0,575 -0,581 -0,427 -0,377
p <0,001 <0,001 <0,001 0,013 0,031
Inkstų ligos poveikis
kasdieniniam gyvenimui
r -0,504 -0,441 -0,496 -0,413 -0,363
p 0,003 0,010 0,003 0,017 0,038
Su inkstų liga susijusi
subskalė
r -0,486 -0,499 -0,544 -0,585 -0,356
p 0,004 0,003 0,001 <0,001 0,042
Fizinė būklė r -0,574 -0,639 -0,498 -0,372 -0,317
p <0,001 <0,001 0,003 0,033 0,072
Psichinė būklė r -0,348 -0,333 -0,368 -0,466 -0,382
p 0,047 0,058 0,035 0,006 0,028
Apibendrinant gyvenimo kokybės bei nuovargio sąsajas yra nustatytas stiprus ryšys tarp bendros
gyvenimo kokybės ir bendro nuovargio. Tuo tarpu šis ryšys yra stipresnis hemodializuojamų pacientų
tarpe, lyginant su kita dializės rūšimi.
92
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Skirtingi pakaitinio inkstų funkcijos gydymo būdai gali turėti įtakos pacientų gyvenimo kokybei.
Gyvenimo kokybė priklauso nuo sveikatos būklės, dvasinių, fizinių savybių, socialinio ryšio su aplinka,
nepriklausomybės lygio. Ji atspindi, kaip asmuo suvokia savo padėtį gyvenime priklausomai nuo jo tikslų,
lūkesčių, interesų, kultūros vertybių [98]. Tačiau nuovargis yra vienas daţniausių simptomų, darančių
poveikį ţmogaus fizinei ir protinei gerovei, kuris būdingas dializuojamiems pacientams. Todėl nuovargio
simptomų kontrolė yra esminis dalykas, siekiant pagerinti dializuojamų pacientų gyvenimo kokybę [109].
Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos bei Lietuvos peritoninės dializės
centro duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje yra 1 480 hemodializuojamų pacientų ir 57 peritoninę dializę
atliekančių pacientų [119]. Mūsų atliktame tyrime dalyvavo 108 hemodializuojami pacientai ir 33
peritoninę dializę atliekantys pacientai.
Lietuvoje hemodializės procedūros atliekamos tiek valstybinėse gydymo įstaigose, tiek
privačiose. Tuo tarpu peritonine dialize gydomi pacientai priţiūrimi VUL Santariškių klinikose bei
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale, LSMUL Kauno klinikose ir Respublikinėje
Klaipėdos ligoninėje [16]. Mūsų atliktas tyrimas apėmė Vilniaus miesto viešąsias įstaigas, teikiančias
dializės procedūras, todėl tyrimas buvo vykdomas VUL Santariškių klinikose, Antakalnio klinikose ir
Antakalnio filiale.
Remiantis mūsų atliktu tyrimu, daugiau nei pusei tyrime dalyvavusių pacientų, pakaitinės inkstų
terapijos procedūros buvo taikomos nuo 1 m. iki 4 m. Tačiau pasitaikė ir tokių pacientų, kurie pakaitinę
inkstų terapiją atliko net 15 - 19 m. Pasak A. Grochovskos (2012), anksčiau vidutinė dializuojamų
pacientų gyvenimo trukmė buvo 4 metai [120]. Tuo tarpu M. Lichodziejevska – Niemierko (2005) teigia,
jog XX a. antroje pusėje vidutinė dializuojamų pacientų gyvenimo trukmė padidėjo iki 20 metų [121]
Kaip teigia prof. B. Dainys (2001) yra nemaţai ţmonių, kurie gydomi dializėmis virš 25 metų ir ilgiau
[13]. Nacionalinio inksto fondo duomenimis, vidutinė dializuojamų pacientų gyvenimo trukmė yra nuo 5
iki 10 metų, tačiau daugelis pacientų gyvena 20 ar net 30 metų [122].
Pasaulyje priimtinas hemodializės trukmės ir daţnio standartas yra 4-5 val., 3 kartus per savaitę
(≥ 12 val. per savaitę) [37,38]. Pagal Lietuvos Respublikos SAM įsakymą, hemodializės trukmės
standartas taip pat nurodytas 12 val. per savaitę (4 val. 3k/sav.) [2]. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis,
didţiajai daliai (81,5 proc.) pacientų hemodializės procedūros buvo atliekamos 3 kartus per savaitę, tuo
tarpu likusiai daliai apklaustųjų 2 kartus per savaitę. Pasak prof. M. Miglino (2003), standartinė
hemodializės procedūra atliekama 3 kartus per savaitę [27]. Europos geros praktikos rekomendacijose
teigiama: ,,Hemodializių tvarkaraštis du kartus per savaitę nerekomenduojamas― [38]. Tuo tarpu duomenų
93
apie hemodializę atliekamą vieną kartą per savaitę, literatūroje nėra pateikta [33]. Siekiant nustatyti
dializės procedūrų daţnio (k/sav.) įtaką mirštamumui, mokslininkai yra atlikę įvairius tyrimus. A. J.
Collins’o (2012) iš Mineapolio universiteto atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog kasdien
hemodializuojamų pacientų mirštamumas, sukeltas bet kokių prieţasčių, buvo 13 proc. maţesnis, nei tų
pacientų, kuriems hemodializė buvo atliekama tris kartus per savaitę [123]. Tą patį faktą patvirtino
Vokietijoje ir JAV atlikti klinikiniai tyrimai, kuriais įrodytas ryšys tarp trumpesnio dializės laiko ir
didesnio pacientų mirštamumo. Tiems pacientams, kurie buvo dializuojami maţiau kaip 3,5 val. 3 k/sav.,
buvo apie du kartus didesnė mirties rizika nei pacientams, kurie dializuoti ≥4 val. 3 k/sav [36].
Kanadiečių mokslininko G. E. Nesrallah (2012) iš Ontario tyrimo duomenimis, daţnos ir ilgos
hemodializės procedūros net 45 proc. sumaţina mirštamumą [124].
Remiantis mūsų atliktu tyrimu, pacientai pakaitinės inkstų terapijos procedūras taikantys daugiau
nei 10 metų, daţniau susidūrė su odos aplink hemodializės kateterį patinimu ir karščiavimu. Galima daryti
prielaidą, kad įtakos turėjo uţdegimas, pasireiškęs patinimu ir karščiavimu. Kaip teigia uţkrečiamųjų ligų
ir AIDS centras, „Infekcijų, susijusių su kraujagyslių kateterių naudojimu, profilaktikos metodinėse
rekomendacijose― - hemodializės kateterių naudojimas yra pagrindinis veiksnys, turintis įtakos
hemodializės pacientų bakteriemijai. Pacientų su hemodializės kateteriais bakteriemijos santykinė rizika,
lyginant su pacientais su arterioveninėmis jungtimis (fistulėmis), septynis kartus didesnė [125].
Mokslinės literatūros duomenimis, viena iš sunkiausių cukrinio diabeto komplikacijų yra inkstų
ligos - inkstų veiklos nepakankamumas. Ši komplikacija vargina 1/3 pacientų, sergančių tiek I, tiek II tipo
diabetu. Kasmet nustatoma 35 - 40 proc. atvejų inkstų veiklos nepakankamumo, kurio prieţastis cukrinis
diabetas [126]. Pasak K. Madziarskos (2006) cukrinis diabetas yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių
didinančių pacientų, atliekančių pakaitinę inkstų terapiją, mirštamumą. Tačiau reikšmingo ryšio lyginant
skirtingus dializės metodus, nebuvo. Tuo tarpu net 75 proc. sergančių CD pacientų JAV buvo gydomi
hemodializėmis, Lenkijoje 80 proc [127]. Kaip teigia kita Lenkijos mokslininkė M. Lichodzijevska –
Niemierko (2005), išgyvenamumas atliekant pakaitinę inkstų terapiją didėja, kai sergantys CD atlieka
hemodializę, tuo tarpu nesergantys CD – peritoninę dializę [121,128,129]. Tačiau mūsų atlikto tyrimo
duomenimis tik nedidelė dalis tyrime dalyvavusių pacientų (17,7 proc.) sirgo cukriniu diabetu.
Atliekant tyrimą vertinome ir demografinius respondentų duomenis bei jų poveikį gyvenimo
kokybei ir nuovargiui. Įvertinus dializuojamų pacientų lyties skirtumus, mūsų atlikto tyrimo rezultatai
atskleidė, kad moterys daţniau skundėsi išsausėjusia oda, galvos, AVF skausmu, odos aplik hemodializės
kateterį paraudimu bei pilvo skausmais (turinčios PDK). Tuo tarpu nustatėme, kad vyrai daţniau skundėsi
karščiavimu, odos paraudimu aplink PDK. Galima daryti prielaidą, kad moterų oda yra du kartus plonesnė
94
ir maţiau elastingesnė nei vyrų, be to moterys ţymiai daţniau turi kontaktą su įvairiais dirgikliais (pvz.
skalbimo milteliais, indų plovikliu ir kt.), kas lemia sausos odos asiradimą. Taip pat moterys yra
jautresnės nei stipriosios lyties atstovai, dėl to skausmo pojūtis galėjo būti daţnesnis būtent moterų tarpe.
Kadangi moterys yra skrupulingesnės, daţniau atlieka plaukų prieţiūros procedūras nei vyrai, tai galėjo
įtakoti galimą infekcijos atsiradimą hemodializės kateterio įvedimo vietoje, pasireiškianti paraudimu. Nors
nebuvo tirtos pacientų ţinios apie dializės kateterių prieţiūrą, tačiau remiantis tyrimo duomenimis vyrauja
tendencija, kad vyrams galimai įtakos paraudimui aplink dializės kateterius, karščiavimo epizodus galėjo
turėti ţinių stoka.
Mokslininkų nuomone, lyties įtaka gyvenimo kokybei vertinama prieštaringai. Tačiau mūsų
atlikto tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad lyties skirtumai neturėjo įtakos dializuojamų pacientų
patiriamam nuovargiui bei gyvenimo kokybei. Tačiau dalis mokslininkų nustatė, kad dializuojamų vyrų
gyvenimo kokybė buvo geresnė nei moterų. Lacson ir bendraautoriai ištyrė, kad moteriškoji lytis buvo
susijusi su blogiau vertinamu fizinės gyvenimo kokybės komponentu, tačiau priešingai įvertintas psichinės
sveikatos komponentas. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad moterys yra labiau priklausomos
nuo aplinkinių, sirgdamos jos patiria maţesnį šeimos palaikymą ir rūpestį nei vyrai, be to moterims
daţniau diagnozuojama depresija [102].
Siekiant įvertinti dializuojamų pacientų amţiaus skirtumus, nustatėme, kad pakaitinę inkstų
terapiją taikančių pacientų amţius svyravo nuo 18 iki 85 metų, tuo tarpu dominavo 55 - 69 m. Pacientai
virš 50 metų amţiaus daţniau skundėsi dusuliu, krūtinės skausmu, raumenų skausmu ir miego sutrikimais.
Šias problemas galėjo sąlygoti kitos su amţiumi susijusios ligos ir sveikatos problemos (pvz. širdies -
kraujagyslių, sąnarių ligos, nemiga). Tuo tarpu jaunesni pacientai iki 39 metų daţniau skundėsi galvos
skausmais. Galima manyti, kad šį skausmą galėjo sąlygoti migrena, patiriama būtent jaunesniame amţiuje.
Be to šis amţius priklauso darbingo amţiaus grupei, kuomet svarbiausia yra susikūrti šeimą, pakilti
karjeros laiptais. Tačiau vyravo odos aplink PDK paraudimo tendencija, kuri su amţiumi ţenkliai didėjo.
Šiuo atveju galima daryti prielaidą, kad šį reiškinį galėjo sąlygoti PDK įvedimo trukmė, t.y. kuo ilgiau
nekeičiamas PDK, tuo labiau gali būti dirginama kateterio įvedimo vieta. Be to pastebėta, kad jaunesnio
amţiaus pacientams daţniau nei vyresniems, pasireiškė karščiavimas. Galima manyti, kad su amţiumi
pacientai įgauna vis daugiau patirties kaip teisingai priţiūrėti PDK, taip maţinant galimų komplikacijų
atsiradimo riziką, dėl kurio maţėja karščiavimo epizodų.
Analizuojant amţiaus įtaką gyvenimo kokybei nustatyta, kad jaunesniems nei 39 metų
dializuojamiems pacientams fizinė ir psichinė būklė daro geresnę įtaką gyvenimo kokybei nei vyresniems
pacientams. Kiti mokslininkai atlikę tyrimus gavo panašius rezultatus. Mingardi ir bendraautoriai (1999)
95
tyrė hemodializuojamus pacientus ir nustatė, kad vyresni nei 70 metų pacientai, gyvenimo kokybę vertino
blogiau nei jaunesni [130]. Olandijoje atliktos daugiacentrės mokslinės studijos metu buvo apklausti 3
mėn. dialize gydomi pacientai. Jų tyrimo duomenimis vyresnis amţius susijęs su blogiau vertinama fizinės
veiklos sritimi [131]. JAV mokslininkai tyrė 2 mėn. dialize gydytus pacientus bei nustatė, kad vyresnio
amţiaus pacientai blogiau vertino fizinės veiklos sritį [132]. Galima numanyti, kad fiziškai jaunesnis
organizmas, yra stipresnis, todėl jaunesnių pacientų fizinė būklė yra geresnė nei vyresnių. Tuo tarpu mūsų
atlikto tyrimo duomenimis geresne psichine būkle pasiţymėjo jaunesni pacientai. Tačiau minėti JAV
mokslininkai nustatė, kad jų atlikto tyrimo metu vyresnių pacientų psichinės sveikatos komponentas
vertintas geriau nei jaunesnių asmenų. Inkstų liga turėjo maţesnę įtaką vyresnių pacientų kasdieniniam
gyvenimui, nei jaunesnių pacientų [132].
Išsilavinimo įtaka hemodialize gydomų pacientų gyvenimo kokybei traktuojama prieštaringai
[130,133]. Remiantis mūsų atliktu tyrimu nustatyta, kad daţniausiai dializuojami pacientai turėjo įgyję
vidurinį (36,9 proc.) ir aukštesnįjį (26,2 proc.) išsilavinimą. Pagal tyrimo duomenis išsilavinimas turėjo
įtakos tiek gyvenimo kokybei, tiek nuovargiui. Aukštąjį išsilavinimą (neuniversitetinį ir universitetinį)
turėję pacientai pasiţymėjo geresne fizine būkle, didesniu aktyvumu, patyrė maţesnį fizinį ir protinį
nuovargį, nei pacientai, įgyję ţemesnį išsilavinimą. Panašius rezultatus gavo ir kiti mokslininkai. Mingardi
ir bendraautoriai (1999) atlikę tyrimą nustatė, kad pacientų, lankiusių mokyklą daugiau nei penkerius
metus, gyvenimo kokybė buvo geresnė nei lankiusiųjų mokyklą trumpiau. Tačiau Seicos ir bendraautorių
(2009) teigimu, aukštesnis išsilavinimas buvo susijęs su blogiau vertinamu fizinės sveikatos komponentu
[130,133].
Vertinant šeimynę padėtį nustatėme, kad daugiau nei pusė dializuojamų pacientų buvo vedę ar
ištekėjusios pacientės. Išanalizavus bendrą gyvenimo kokybę paaiškėjo, kad geresne bendra gyvenimo
kokybe pasiţymėjo pacientai, gyvenantys nesusituokę, nevedę/netekėjusios ir išsiskyrę pacientai, tuo
tarpu prasčiausia bendra gyvenimo kokybe pasiţymėjo – vedę/ištekėjusios ir našliais tapę pacientai.
Tačiau pacientų fizinė būklė maţiausiai įtakojo nevedusių/netekėjusių pacientų ir nesantuokoje
gyvenančių pacientų gyvenimo kokybę. Galima daryti prielaidą, kad oficialūs įsipareigojimai kitam
ţmogui labiau įpareigoja, jaučiama didesnė atsakomybė ne tik uţ save, bet ir uţ šeimą, kas galimai gali
kelti didesnį stresą, taip įtakojant blogesnę gyvenimo kokybę. Tuo tarpu išanalizavus duomenis nustatyta,
kad skirtingos šeimyninės padėties pacientai patyrė panašų nuovargį. Tačiau daugelio kitų autorių atliktais
tyrimais nei išsilavinimas, nei šeimos padėtis neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos gyvenimo kokybei
[134,135,136].
96
Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, didţioji dauguma (85,1 proc.) dializuojamų pacientų gyveno
mieste. Tačiau reikšmingų skirtumų tarp gyvenimo kokybės bei patiriamo nuovargio, nenustatyta. Tai tik
įrodo, kad gyvenamoji vieta neįtakoja nei gyvenimo kokybės, nei nuovargio.
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais akivaizdu, kad priklausomybė tam tikrai socialinei grupei,
turi įtakos tiek gyvenimo kokybei, tiek patiriamam nuovargiui. Pagal mūsų atliktą tyrimą dauguma
apklaustųjų pacientų save priskyrė pensininkų (40,4 proc.) ir neįgaliųjų grupėms (36,9 proc.). Analogiškus
rezultatus gavo E. Ziarko (2001), kurios tiriamųjų grupėje pensininkai ir neįgalieji sudarė 55,6 proc.,
tačiau dėl inkstų ligos pasekmių buvo apriboti uţsiimant aktyvia bei darbine veikla [137].
Mūsų atlikto tyrimo duomenimis pensininkai ir neįgalieji pasiţymėjo prasčiausia bendra
gyvenimo kokybe ir bendru nuovargiu, lyginant su kitomis socialinėmis grupėmis. Jų gyvenimo kokybę
labiausiai įtakojo inkstų ligos bei ligos simptomų ir problemų subskalės. Tiek pensininkai, tiek neįgalieji
patyrė didţiausią fizinį nuovargį. Tuo tarpu pensinikai skundėsi sumaţėjusiu aktyvumu, sukeliančiu
nuovargį, tačiau dar ir patyrė neigiamą įtaką gyvenimo kokybei, kurią sąlygojo fizinė bei psichinė būklė.
Akivaizdu, kad pensinis amţius ir neįgalumas labai paveikia ţmogų. Iš atlikto tyrimo matyti, kad ne tik
liga, bet ir pats faktas, kad esi pensininkas ar negalią turintis asmuo stipriai veikia gyvenimo kokybę.
Pasitaikė dializuojamų pacientų, priklausančių studentų socialinei grupei, kurių gyvenimo kokybei įtakos
maţiausiai turėjo inkstų liga, tačiau labiausiai iš visų grupių neigiamai ją įtakojo fizinė būklė. Studentai
taip pat daţniausiai skundėsi nuovargiu patirtu dėl sumaţėjusio aktyvumo bei motyvacijos stokos. Galima
daryti prielaidą, kad studentai yra jauni ţmonės, kurie nors gali susigyventi su liga, tačiau mokslai ir sunki
liga fiziškai išsekina, sumaţėja fizinis aktyvumas, bei motyvacija, dėl ko didėja nuovargis. Geresne
bendra gyvenimo kokybe, pasiţymėjo namų šeimininkės, bedarbiai ir dirbantieji pacientai. Ligos
simptomai ir problemos maţiausiai neigiamai veikė šių pacientų gyvenimo kokybę. Namų šeimininkės,
besirūpinančios savo šeimomis, priklausė socialinei grupei, pasiţymėjusiai maţesniu nuovargiu bei
geresne gyvenimo kokybe nei kiti, kurią maţiausiai įtakojo fizinė būklė. Jos rečiausiai iš visų skundėsi
bendru nuovargiu, sumaţėjusiu aktyvumu. Tačiau psichinė būklė turėjo didţiausią neigiamą įtaką bendrai
gyvenimo kokybei. Dėl ko galima daryti prielaidą, kad rūpinimasis namais nors fiziškai neišsekina, tačiau
galimai dėl socialinių ryšių palaikymo stokos namų šeimininkės jaučia psichologinės būklės pablogėjimą.
Anot prof. B. Dainio (2001) ir L. Gustaitienės (2003), pradėjus dializės procedūras, pacientų
gyvenimas labai pasikeičia. Kinta tiek fizinė, tiek socialinė bei psichologinė gyvenimo sritis. Iškyla daug
įvairių problemų pacientams ir jų šeimos nariams, kurias, remiantis mūsų atliktu tyrimu, sąlygoja
pakaitinės inkstų terapijos metodas, procedūrų atlikimo trukmė bei dializei skirtos jungties rūšis [57,93].
97
Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, pagal PD rūšį pacientai pasiskirstė gana tolygiai. Apie pusę jų
atliko automatinę peritoninę dializę, tuo tarpu kita pusė - nuolatinę ambulatorinę peritoninę dializę.
Mokslininkų teigimu, automatinė peritoninė dializė buvo sukurta kaip alternatyva nuolatinei
ambulatorinei peritoninei dializei, kuri sparčiausiai vystėsi JAV ir Europoje. Meksikoje per pastaruosius
metus išaugo automatinės peritoninės dializės taikymas iki 35 proc. Remiantis Europos Automatizuotos
Peritoninės Dializės centro duomenimis, automatinę peritoninę dializę taikantys pacientai, pasiţymi
geresne gyvenimo kokybe bei maţesniu emociniu išsekimu, nei nuolatinę ambulatorinę peritoninę dializę
taikantys pacientai. Automatinė peritoninė dializė maţiausiai riboja asmeninę, profesinę bei ekonominę
dializuojamo paciento veiklą [138].
Pasak J. Penar (2011), PD kateterio įvedimo vieta yra ypač paţeidţiama mechaniškai, kas gali
sąlygoti infekcijos atsiradimo riziką. Riziką didina ir netinkama kateterio prieţiūra. Įtarti infekciją derėtų
esant tokiems simptomams kaip patinimas, paraudimas, šašo atsiradimas, bei PDK įvedimo vietos
šlapiavimas, ypač lydimas skausmo ar deginimo [139]. Remiantis mūsų atliktu tyrimu daţniausiai
pacientai susidūrė su odos aplink PDK paraudimu. Anot A. Stolarčyk (2009) bei B. Bialobţeskos (2009),
PD kateterio uţdegimas (infekcija) yra rimta komplikacija, sąlygojanti daţnesnę šių pacientų
hospitalizaciją, yra tiesioginė prieţastis kelianti grėsmę gyvybei bei stipriai įtakojanti gyvenimo kokybę.
Šios infekcijos daţnis siekia nuo 1:12 iki 1:120 dializuojamų pacientų gydymo mėnesiui [140]. Panašius
rezultatus publikuoja M. Lichodziejevska – Niemierko (2005), A. F. Vecchii ir kt. (1998) bei J. Perez-
Contreras (2000), kurie teigia, kad PD kateterio įvedimo vietos uţdegimas yra rimta komplikacija, daţniau
pasireiškianti vyresniame amţiuje[121,141,142].
D. Dutkovska (2012) ir kiti bendraautoriai teigia, kad PD atliekantys pacientai kiek daţniau
patiria mėšlungį, lyginant su hemodializuojamais pacientais (21,4 proc. ir 14,7 proc.) [143]. Analogiškus
rezultatus gavome atlikę mūsų tyrimą.
Anot J. A. Akoh (2009), praėjus neilgam laikotarpiui po AV fistulės suformavimo gali pasireikšti
tokie simptomai kaip skausmas, rankos sustingimas, pirštų šalimas ar net nekrozė [144]. Pasak S. Berman,
pacientai, sergantys inkstų funkcijos nepakankamumu, yra imlesni infekcijai, kuri hemodializuojamiems
pacientams daţniausiai susijusi su AVF prieiga [145]. Kaip teigia A. K. Saxena (2005), infekcija siekia 20
proc. visų AVF komplikacijų [146]. Remiantis klinininiais ir mikrobiologiniais tyrimais galima įrodyti
AVF infekciją, tačiau ją įtarti galima atsiradus pradiniams infekcijos poţymiais (karščiavimui, skausmui,
paraudimui) [146,147]. Pagal mūsų atliktą tyrimą, daugumai hemodializuojamų pacientų procedūros buvo
atliekamos per arterioveninę fistulę (73,1 proc.), per HD kateterį likusiems pacientams. Hemodializuojami
pacientai skundėsi arterioveninės fistulės skausmu (12 proc.) ir karščiavimu (11,1 proc.).
98
Remiantis mūsų atliktu tyrimu, hemodializuojami pacientai daţniau jautė silpnumą, skundėsi
miego sutrikimais bei sumaţėjusiu arteriniu kraujo spaudimu. M. Majkovič (1999) atlikto tyrimo
duomenimis, hemodializuojami pacientai daţniau jautė nuovargį bei nemigą, nei PD atliekantys pacientai
[148]. Tuo tarpu D. Dutkovska (2012) savo tyrimu nustatė, kad hemodializuojami vyresnio amţiaus
pacientai kenčia dėl miego sutrikimų, kas sąlygoja blogesnę gyvenimo kokybę [143]. M. Wanic-
Kassovskos (2007) atlikto tyrimo duomenimis, hipotenzija dializės metu pasireiškė 30 – 40 proc.
hemodializuojamų pacientų [149]. Gętek M. ir kiti autoriai (2012) patvirtina, kad hemodializuojamiems
pacientams, hipotenzija yra daţna problema [150]. Hipotenzijos pasireiškimas hemodializės metu blogina
gyvenimo kokybę, sumaţina gydymo efektyvumą bei didina gydymo kaštus [151,149].
Remiantis mūsų atliktu tyrimu, vyrauja tendencija, kad kuo ilgiau taikomos dializės procedūros,
tuo daţniau pasireiškia silpnumas. Kaip teigia H. Zielinska – Więčkovska (2014), kas antras dializuojamas
pacientas, po dializės procedūrų jautėsi išsekęs [152]. A. Al-Jumaih (2011) tyrimo duomenimis, nuovargis
buvo daţniau patiriamas hemodializuojamų pacientų tarpe lyginant su PD atliekančiais pacientais [153].
Pasak A. Wojčyk (2014), dializės procedūros išsekina. Tik 34 proc. jos tirtų respondentų po hemodializės
procedūrų galėjo tęsti įprastą kasdieninę veiklą, tačiau likusi dalis turėjo nors valandą pailsėti ar pasnausti,
kad galėtų atgauti prarastas jėgas, toliau tęsti įprastą veiklą [154].
Kaip parodė mūsų atliktas tyrimas, 2 k/sav. atliekantys hemodializės procedūras pacientai, nei
pacientai jas atliekantys 3 k/sav., daţniau skundėsi miego sutrikimais, silpnumu bei odos nieţėjimu.
Literatūros duomenimis atliekant hemodializę pašalinamas ne tik skysčių perteklius, bet ir gyvybiškai
svarbios mineralinės medţiagos. Dėl jų stokos gali sutrikti raumenų medţiagų apykaita. Tai įrodo mūsų
atlikto tyrimo rezultatai. 3 k/sav. atliekantys hemodializę pacientai daţniau skundėsi raumenų skausmais
[118].
Atlikę tyrimą nustatėme, kad pacientai ilgesnę laiko trukmę (metais) atliekantys dializės
procedūras daţniau skundėsi išsausėjusia oda ir raumenų skausmais. Tačiau ilgėjant dializės trukmei, kai
kurios problemos tampa retesnės (pėdų ir kulkšnių tinimas, pykinimas bei vėmimas). Galima daryti
prielaidą, kad kuo ilgiau atliekant dializės procedūras, pacientas labiau susigyvena su liga, laikosi
suvartojamų skysčių apribojimo dėl ko sumaţėja tinimas. Daţnesnės dializės procedūros sąlygoja
maţesnę organizmo intoksikaciją, dėl ko galėtų sumaţėti pykinimas bei vėmimas.
Apibendrinus rezultatų aptarimą galima teigti, kad mūsų atlikto tyrimo rezultatai beveik
nesiskiria nuo uţsienio moklsininkų atliktų tyrimų. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, nustatėme, kad
taikant bet kokios rūšies pakaitinę inkstų terapiją, slaugos problemos yra neišvengiamos, tačiau jos skiriasi
priklausomai nuo to, kokia dializės rūšis atliekama. Tai tiesiogiai lemia gyvenimo kokybės pokyčius bei
99
patiriamą nuovargį. Peritoninė dializė yra tas pakaitinės inkstų terapijos metodas, kurį pasirinkus,
pasiekiama geresnė gyvenimo kokybė bei patiriamas maţesnis nuovargis.
100
IŠVADOS
1. Pacientams, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, būdinga daug slaugos problemų, iš kurių
daţniausios buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, silpnumas, mėšlungis bei miego sutrikimai.
Hemodializuojami pacientai daţniau skundėsi sumaţėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, silpnumu,
miego sutrikimais, arterioveninės fistulės skausmu bei karščiavimu, tuo tarpu peritoninę dializę
atliekantys pacientai daţniausiai skundėsi rankų ir kojų mėšlungiu bei odos aplink peritoninės
dializės kateterį paraudimu.
2. Pacientams, gydomiems tiek hemodialize, tiek peritonine dialize, buvo nustatyta vidutinė
gyvenimo kokybė, tačiau peritonine dialize gydomi pacientai savo gyvenimo kokybę įvertino
geriau. Didţiausią neigiamą poveikį gyvenimo kokybei turėjo pacientų fizinė, psichinė būklė bei
pati inkstų liga.
3. Dauguma pakaitine inkstų terapija gydomų pacientų patyrė bendrą ir fizinį nuovargį bei skundėsi
sumaţėjusiu aktyvumu. Daţniau nuovargis pasireiškė pacientams, kuriems pakaitinė inkstų
terapija buvo taikoma daugiau nei 10 m. Dializuojamų pacientų patiriamas nuovargis priklausė
nuo pakaitinės inkstų terapijos būdo. Hemodializuojami pacientai, lyginant su peritonine dialize
gydytais pacientais, patyrė didesnį bendrą nuovargį dėl sumaţėjusio aktyvumo.
4. Pacientų, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, nuovargis buvo susijęs su blogesne gyvenimo
kokybe. Reikšmingų skirtumų taikant skirtingos rūšies dializės metodus, tarp visų gyvenimo
kokybės skalių bei nuovargio, nenustatyta. Tačiau hemodializuojamų pacientų bendras nuovargis
buvo didesnis ir blogesnė bendra gyvenimo kokybė, lyginant su peritonine dialize gydytais
pacientais.
101
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Slaugytojams, dirbantiems su dializuojamais pacientais
1. Perţiūrėti slaugos dokumentaciją, ar išsamiai vertinamos dializuojamų pacientų slaugos
problemos.
2. Rengti mokymus atskirose grupėse HD ir PD gydomiems pacientams, atkreipiant dėmesį į
daţniausias slaugos problemas ir jų sprendimo būdus.
3. Hemodialize ir peritonine dialize gydomiems pacientams su gydytojais nefrologais paruošti
lankstinukus su kiekvienai grupei būdingomis slaugos problemomis, problemų prieţastimis bei
sprendimo būdais.
Dializės centrų vadovams
1. Esant galimybei organizuoti dializuojamiems pacientams sveikatos prieţiūros specialistų komandą
įtraukiant gydytoją nefrologą, gydytojus specialistus, slaugytojus, kineziterapeutą, ergoterapeutą,
psichologą, socialinį darbuotoją.
2. Esant galimybei įkurti dializuojamiems pacientams ir jų artimiesiems mokymo kabinetą, pacientai
ir jų artimieji galėtų kreiptis iškilus įvairioms fizinėms, psichologinėms, socialinėms problemoms.
3. Periodiškai organizuoti kvalifikacijos kėlimą ar kursus dirbantiems specialistams, pristatyti mokslo
įrodomais grįstas rekomendacijas, naujausių tyrimų rezultatus.
102
PUBLIKACIJOS
1. Minkovskienė A, Spirgienė L, Miglinas M. Hemodializuojamų pacientų patiriamo nuovargio
vertinimas. Mokslo įrodymais pagrįsta praktika (III): mokslinės - praktinės konferencijos tezės,
2014, p.9-11.
2. Minkovskienė A, Spirgienė L, Rimševičius L, Miglinas M. Hemodializuojamų pacientų mitybos
mokymo ir savirūpos sąsajos, atsiţvelgiant į socialinio išmokimo teoriją ir savirūpos modelį.
Medicinos teorija ir praktika, 2014, 20 (3), p.225-230.
3. Radzvilienė J, Minkovskienė A, Spirgienė L. Hemodializuojamų pacientų mitybos savitumai.
Slauga. Mokslas ir praktika, 2014 (11) (215), p.4-8.
103
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Peritoninė dializė. Lietuvos asociacija ,,Gyvastis―. p.15-17,19-23.
2. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. ,,Dėl dializės paslaugų teikimo
bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų patvirtinimo―. [interaktyvus]. Vilnius: 2004 m. rugsėjo 23 d.
Nr. V-661. [ţiūrėta 2015-05-16]. Prieiga per Internetą: <https://www.e-
tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.220BC9ACC49C>.
3. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. ,,Dėl dializuojamųjų pacientų ir
pacientų, kuriems persodintas inkstas, gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo
patvirtinimo―. [interaktyvus]. Vilnius: 2011 m. rugpjūčio 5 d. Nr. V-759. [ţiūrėta 2015-05-16].
Prieiga per Internetą: <http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/kompensuojamieji-
vaistai/Documents/SAMv759_RedakcijaNr_1.pdf>
4. The World Health Organization. WHOQOL Study Protocol: Division of Mental Health
(MNH/PSF/93.3), Geneva. World Health Organization, 1993.
5. Stankus A. Rekomendacijos nuovargio diagnostikai ir korekcijai. [interaktyvus]. [ţiūrėta 2015- 02-
11]. Prieiga per Internetą:
<http://lsmuni.lt/media/dynamic/files/5758/rekomendacijos_nuovargio.pdf>.
6. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. ,,Dėl slaugos paslaugų
ambulatorinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų
patvirtinimo―. [interaktyvus]. Vilnius: 2007 m. gruodţio 14 d. Nr. V-1026. [ţiūrėta 2015-05-16].
Prieiga per Internetą: <https://www.e-
tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.D1F63CA62424>.
7. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Lietuvos medicinos norma MN 28 :
2011. ,,Bendrosios praktikos slaugytojas teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė―.
[interaktyvus]. Vilnius: 2011 m. birţelio 8 d. Nr. V-591. [ţiūrėta 2015-05-16]. Prieiga per
Internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=401304>.
8. Emuţienė V. Slaugos problemos ir diagnozės formulavimas. Slauga. Mokslas ir praktika.
[interaktyvus]. 2006;4(112):11. [ţiūrėta 2015-05-16]. Prieiga per Internetą:
<http://elibrary.lt/resursai/Ziniasklaida/Slauga/MP/2006/slauga-04.pdf>.
9. Gudynaitė M, Rimševičius L, Daugirdaitė S, ir kt. Namų dializė: privalūmai ir kliūtys. Medicinos
teorija ir praktika 2014;20(3):207-212.
10. Bommer J. Prevalence and socio-economic aspects of chronic kidney disease. Nephrol. Dial.
Transplant. 2002;17(11):8–12.
104
11. Vaičiūnienė R, Kuzminskis V, Kadišaitė I. Hemodializuojamų ligonių hospitalizavimas ir jo
prieţastys (Kauno medicinos universiteto klinikų duomenimis). Medicina 2003;39(1):109–114.
12. Kušleikaitė N. Pacientų, sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu, gyvenimo kokybė, su ją susiję
veiksniai ir išgyvenamumo prognozė. Daktaro disertacija. [interaktyvus]. Kaunas: Lietuvos
sveikatos mokslų universitetas, 2012. [ţiūrėta 2015-02-10]. Prieiga per Internetą:
<http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120604_102743-
52660/DS.005.0.01.ETD>.
13. Masiulionytė V. Hemodializuojamų pacientų slaugos ypatumai pacientų ir slaugytojo poţiūriu
Kauno medicinos universiteto klinikų Detoksikacijos skyriaus duomenimis. Magistro darbas.
[interaktyvus]. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2007. [ţiūrėta 2015-02-10]. Prieiga per
Internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070803.095837-
92282/DS.005.0.01.ETD>.
14. Tamošaitis A, Galubauskienė R. Lėtinis inkstų nepakankamumas ir mityba. Vilnius, II papildytas
leidimas, 2013.
15. Bumblytė I, A. Lėtinės inkstų ligos. Diagnostika, vaistų skyrimo ypatybės. Lietuvos bendrosios
praktikos gydytojas 2007;11(3):212-218.
16. Rimševičius L, Zdanavičius L. Pakaitinis inkstų gydymas: hemodializė ir peritoninė dializė.
Lietuvos gydytojo ţurnalas 2013; (2):48-55.
17. Bumblytė I. A, Skarupskienė I, Ţiginskienė E. Asmenų sergančių diabetine nefropatija, būklė
pradedant hemodializes. Medicina 2001;37(5):509-12.
18. Schwenger V, Hofmann A, Khaelifeh N, et al. Uremic patients – late referral, early death. Dtsch.
Med. Wochenschr. 2003;128(22):1216-20.
19. Jhamb M, Weisbord SD, Steel JL, et al. Fatigue in patients receiving maintenance dialysis: a
review of definitions, measures, and contributing factors. Am J Kidney Dis. 2008;52(2):353-65.
20. Stankus A, Broţaitienė J. Sergančiųjų koronarine širdies liga fizinio nuovargio ir fizinio pajėgumo
sąsajos bei prikklausomybė nuo psichoemocinės būklės. Biologinė psichiatrija ir
psichofarmakologija 2008;10(1):12-16.
21. Ann E, Horigan RN. Fatigue in Hemodialysis Patients: A Review of Current Knowledge. Journal
of Pain and Symptom Management 2012;44(5):715-724.
22. Servaes P, Verhagen S, Bleijenberg G. Determinants of chronic fatigue in disease-free breast
cancer patients: a cross-sectional study. Ann Oncol. 2002;13(4):589-98.
105
23. Staniūtė M, Šimkutė J, Broţaitienė J. Sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu patiriamo
nuovargio analizė. Sveikatos mokslai 2011;21(7):126-129.
24. Šavinytė A, Tolušienė J, Lesauskaitė V. Miego ir gyvenimo kokybės ypatumai sergant lėtinio
nuovargio sindromu. Sveikatos mokslai 2008;(3):1668-1676.
25. Šavinytė A, Tolušienė J, Lesauskaitė V. Nuovargis esant onkologinėmis ligomis: prieţastys,
simptomai ir valdymas. Sveikatos mokslai 2008;(3):1662-1668.
26. Hallbjorg A. Klinikinė slauga. Vilnius: Charibdė, 1999:501-516.
27. Miglinas M, Juknevičius I, Laurinavičius A, ir kt. Inkstų ligos. Vilnius: Vaistų ţinios,
2003:61,381-410.
28. Bullock N, Doble A, Turner W, ir kt. Urologijos vadovas. Vaistų ţinios, 2008:73.
29. Bumblytė I. A, Kuzminskis V, Razukevičienė L, ir kt. Lėtinių inkstų ligų diagnostika ir gydymas.
Lietuvos endokrinologija 2004;12(1,2):57-63.
30. Napier K. Mitybos vadovas sergantiems diabetu. Klaipėda, 2006.
31. Weibler T, Bairlen S. Therapien bei Nierenversagen; Dialyse Patienten Deutschlands, 2001.
32. Kantauskaitė M, Rimševičius L, Miglinas M. Hemodialize gydomų pacientų mitybos vertinimas.
Medicinos teorija ir praktika 2015;20(3):251-255.
33. Ţiginskienė E, Kuzminskis V, Bumblytė I. A, ir kt. Hemodializės tarnybos ir inkstų
transplantacijos raidos paralelės Lietuvoje (1996-2005). Medicina (Kaunas) 2007;43(1):114-120.
34. Ţiginskienė E. Lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo gydymas. Sveikatos mokslai 2002;6:51-
57.
35. Saukaitytė E. Peritoninė dializė ir hemodializė – kurią pasirinkti? Vilnius: Lietuvos nefrologinių
ligonių asociacija ,,Gyvastis― 2009; 24p.
36. Blake PG. Adequacy of dialysis revisited. Kidney International 2003;63:1587–1599.
37. Daugirdas JT, Kjellstrand CM. Chronic hemodialysis prescription: a urea kinetic approach. In:
Daugirdas JT, Blake PG, Ing TS, editors. Handbook of dialysis. 3 rd ed. Philadelphia.
38. European Best Practice Guidelines Expert Group on Hemodialysis, European Renal Association.
Section II. Haemodialysis adequacy. Nephrol. Dial. Transplant. 2002;17(7):16-31.
39. Negoi D, Nolph KD. History of Peritoneal Dialysis. Springer Science + Business Media LLC
2009;3.
40. Thodis ED, Oreopoulos DG. Home dialysis first: a new paradigm for new ESRD patients. J
Nephrol 2011;24(04):398–404.
106
41. National Institute for Clinical Excellence. Peritoneal dialysis in the treatment of stage 5 chronic
kidney disease. NICE Clinical Guidelines; 2011;125.
42. Fortnum D, Mathew T, Johnson KA. Model for Home Dialysis. Kidney Health Australia; 2012.
43. Vaitkūnaitė D, Jankauskienė A, Fischbach M. Adapted automated peritoneal dialysis: importance
of varying dwell time and fill volume. Medicina teorija ir praktika 2014;20(3):217-220.
44. Blagg CR. Home haemodialysis: ,,home, home, sweet, sweet home!‖ Nephrology 2005;10:206–
214.
45. Martino F, Adibelli Z, Mason G, et al. Home visit program improves technique survival in
peritoneal dialysis. Blood Purification. 2014;37:286-290.
46. Lapkauskienė N. Psichikos sveikatos sutrikimai ir slaugos pagrindai. Vilnius, 2004.
47. Blaţevičienė A, Jakušovaitė I. Slaugos etika. Kaunas: universiteto vadovėlis, 2008.
48. Sakalienė J. Hemodializuojamų pacientų socialinio funkcionavimo ypatumai. Bakalauro darbas.
Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2005.
49. Smaidţiūnienė D. Plaučių ligomis sergančių pacientų sveikatos mokymas slaugos grandyje.
Magistro darbas. [interaktyvus]. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2005. [ţiūrėta 2015-03-
07]. Prieiga per internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2005~D_20050608_125606-26922/DS.005.0.01.ETD>.
50. Piliponienė V, Proškuvienė R. Slaugytojų mokymosi motyvacija. Edukacinės studijos. Utena,
2008.
51. Stanislovienė N. Hemodializės slaugytojų mokymo vertinimas. Magistro darbas. [interaktyvus].
Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2010. [ţiūrėta 2015-03-07]. Prieiga per Internetą:
<http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100621_094417-
87000/DS.005.0.01.ETD>.
52. Nahara M, Morita N, Uchida M, et al. Nursing care for dialysis patients in Japan. Edtna erca J.
2004;30(4):217-21.
53. Henning MR. Affecting Kt/V: an analysis of staff interventions. Dialysis & Transplantation
Volume 2007;36(11):584–601.
54. Ţalienė J, Mitalienė O. Slaugytojo pasiruošimas (veiklos specifiškumas) slaugant
hemodializuojamus pacientus. Sveikatos mokslai 2008;4:1801-1804.
55. Vainauskaitė V. Hemodialize gydomų ligonių psichologinės problemos, slaugos personalo
vaidmuo. Magistro darbas. [interaktyvus]. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2005. [ţiūrėta
107
2015-03-11]. Prieiga per Internetą: <http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2005~D_20050615_105252-46037/DS.005.0.02.ETD>.
56. Lundin AP, Weiner RB. Psychological aspect of treatment for renal failure. p.2113-2118.
57. Dainys B. Inkstai ir sveikata. Vilnius, 2001.103p.
58. Kriukelytė D, Tamošiūnienė R. Slaugytojų poţiūris į pacientų apmokymą. Sveikatos mokslai
2002;4:46-49.
59. Ferrario SR, Zotti AM, Baroni A. Emotional reactions and practical problems of the caregivers of
hemodialysed patients. J Nephrol. 2002;15(1):54-60.
60. Bydam J. Pedagogika. Vilnius: Charibdė, 2000. 21 p
61. Karalis M, Wiesen K. Motivational interviewing. Nephrol Nurs J. 2007;34(3):336-338.
62. Ormandy P. Information topics important to chronic kidney disease patients: a systematic review. J
Ren Care. 2000;34(1):19-27.
63. Wingard R. Patient education and the nursing process: meeting the patient's needs. Nephrol Nurs
J. 2005;32(2):211-214.
64. Sajienė L. Pedagoginiai gebėjimai slaugytojo kvalifikacijos struktūroje. Pedagogika: mokslo
darbai 51. Vilnius: VPU. p.81-98.
65. Nakutienė L. Hemodializuojamųjų ligonių psichosocialinio funkcionavimo ypatumai. Magistro
tezės. Socialinis darbas medicinoje. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2003.
66. Jenkins K. Chronic kidney disease. A guide to clinical practice. EDTNA/ERCA handbook.
Šveicarija: Liucerna, 2008;85-124.
67. Weety L, Suet-Ch. The quality of life for Hong Kong dialysis patients. Journal of Advanced
Nursing 2011;35(2): 218–227.
68. Rosas SE, Joffe M, Franklin E, et al. Association of decreased quality of life and erectile
dysfunction in hemodialysis patients. Kidney Int. 2003;64(1):232-238.
69. Morgan L. A decute review: Methods to improve adherence to the treatment regimen among
haemodialysis patients. EDTNA/ERCA Journal 2001; XXVII. p.7-11.
70. Hayslip DM, Suttle CD. Prie – ESRD patient education: a review of the literature. Advances in
renal replacement therapy, 2000;2(3):217.
71. Razbadauskas A, Lukoševičienė R. Sergančiųjų inkstų ligomis slauga. Klaipėda, 2010. 48p.
72. Švecova S. Hemodializuojamų pacientų mokymo programos sukūrimas. Magistro darbas.
[interaktyvus]. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2007. [ţiūrėta 2015-03-18]. Prieiga per
108
Internetą: <http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_144803-
98499/DS.005.0.02.ETD>.
73. Lukoševičienė R, Stonkus S, Matukienė V. Lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančių ligonių
mokymo problemos aktualumas. Sveikatos mokslai 2008.
74. Dagdeviren A, Savaser S. Education to reduce potassium levels in adolescent, hemodialysis
patients. Journal of Renal Care, 2003;24(4):195–197.
75. Minkovskienė A, Spirgienė L, Rimševičius L, ir kt. Hemodializuojamų pacientų mitybos mokymo
ir savirūpos sąsajos, atsiţvelgiant į socialinio išmokimo teoriją ir savirūpos modelį. Medicinos
teorija ir praktika 2014;20(3):225-230.
76. Lyseniuk VP, Symonenko HH. Principles of post stroke rehabilitation. Lik Sprava, 2012;(7):144–
146.
77. Kelly J, Stanley M, Harris D. Predialysis education. Acceptance onto Dialysis, 2005:108.
78. Kowalik G. Praktyczne zastosowanie modelu pielęgnowania Doroty Orem. Studia medyczne
2012;26(2):107–111.
79. Kirkutis A, Lukoševičienė R, Kalibatienė D, ir kt. Hemodializuojamų ligonių reabilitacija.
Medicinos teorija ir praktika 2007;13(1):44-48.
80. Poznańska S. Dorothea Orem. Model samoopieki/deficytu samoopieki. Poznańska S, Płaszewska-
Żywko L. Wybrane modele pielęgniarstwa. Wydawnictw Uniwersytetu Jagielońskiego. Kraków,
2001:103–130.
81. Kalibatienė D. Slaugos teorija. Mokomoji knyga, Vilnius, UAB „Greita spauda―, 2008. p.280–294.
82. Pawar B. The role of the diabetes nurse in teaching patients with diabetes. Lietuvos slaugytojų
diabetologių draugijos mokslinės praktinės konferencijos medţiaga. [Vilnius, 2007 m. rugsėjo 29
d.]. Vilnius, 2007.
83. Javtokas Z. Sveikatos stiprinimo konspektas. Vilnius, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos
centras, 2009. p.16.
84. Švecova S. Gyvenimas su dialize. Lietuvos nefrologijų ligonių asociacija „Gyvastis―.
85. Juškelienė V. Visuomenės sveikatos įvadas: Sveikatos samprata, sveikatos rizikos ir palaikantys
veiksniai. Vilnius: ,,VPU leidykla‖ 2007.
86. Anuškevičienė S. Palankaus sveikatai elgesio sąsaja su dvasingumu ir vidine darna suaugusiame
amţiuje. Magistro darbas. [interaktyvus] Kaunas: Vytauto Didţiojo universitetas, 2013.p.15
[ţiūrėta 2015-03-21]. Prieiga per Internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2013~D_20130603_143418-92468/DS.005.0.01.ETD>.
109
87. Walker WA, Duggan Ch, Hendricks KM. Manual of pediatric nutrition. 3ed. London 2000:521–
528.
88. Gokal R. Health-related quality of life in end stage renal failure. Hellenistic Nephrology
2002;14:170-173.
89. Kalėdienė R, Petrauskienė J, Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir
praktika. Kaunas: ,,Šviesa―, 1999.
90. Janušauskaitė, Fahey T, Nolan B, Whelan C. Monitoring quality of life in Europe, European
Foundation for the improvement of living and working conditions. Luxemburg: Office for Official
Publications of the European Communities, 2003.
91. Bottomley A. The cancer patient and quality of life. The Oncologist 2002;7(2):120-125.
92. Furmonavičius T. Gyvenimo kokybės tyrimai medicinoje. Biomedicina 2001;1(2).
93. Gustainienė L. Sveikatos prieţiūros politika ir organizacija. Kaunas: Vytauto Didţiojo universiteto
leidykla, 2003. 222 p.
94. Carr A, Haggison I, Robinson P. Quality of life. London, BMJ books, 2003.
95. Mikaliūkštienė A. Sergančiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybės ir emocinės būsenos
ryšys su ligos ir socialiniais veiksniais. Daktaro disertacija. [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus
universitetas, 2010. p.10-12 [ţiūrėta 2015-03-24]. Prieiga per Internetą:
<http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110222_154457-
85630/DS.005.0.02.ETD>.
96. Juozulynas A, Čeremnych E, Kurtinaitis J, ir kt. Gyvenimo kokybė ir sveikata. Sveikatos mokslai
2005;15(1):71-74.
97. Polonsky W. Understanding and assessing diabetes-specific quality of Life. Diabetes spectrum
2000;13:36.
98. Kušleikaitė N, Bumblytė I. A, Kuzminskis V, ir kt. Pacientų, gydomų hemodialize, peritonine
dialize ir inksto transplantacija, gyvenimo kokybės vertinimas. Lietuvos endokrinologija
2004;12(1,2):20-24.
99. United States Renal Data System: USRDS 2006 Annual Data Report: Atlas of chronic kidney
disease and end-stage renal disease in the United States. Bethesda, National Institutes of health,
National Institute of diabetes and digestive and kidney diseases, 2006.
100. Alt PS, Schatell D, Witten B. Why we need a health-related quality of life. CPM Nephrology
News and Issues. 2008:28-35.
110
101. Kalanta-Zadeh K, Unruh M. Health related quality of life in patients with chronic kidney disease.
Intern. Urol. Nephrol. 2005;37:367-378.
102. Kušleikaitė N, Bumblytė I. A. Hemodialize gydomų pacientų gyvenimo kokybė. Lietuvos
bendrosios praktikos gydytojas 2011;15(7):526-529.
103. Gylienė E. Dializuojamų ligonių gyvenimo kokybės vertinimas ir slaugos ypatumai. Slauga ir
sveikata 2003:6-7,18-19.
104. Wuerth D, Finkelstein SH, Kliger AS, et al. Chronic peritoneal dialysis patients diagnosed with
clinical depression: results of pharmacologic therapy. Semin Dial. 2003;16(6):424-427.
105. Sajienė L. Pedagoginės kompetencijos reikšmė siekiant slaugos efektyvumo. Sveikatos mokslai,
2003;6:27-34.
106. Lauren B, Krupp MD. Fatigue in multiple sclerosis a guide do diagnosis and management.
Demos Medical Publishing, 2004.
107. Stankus A. Daugiamatis nuovargio inventorius. Biologinė psichiatrija ir psichofarmokologija,
2007;9(2):86-87.
108. Servaes P, Verhagen S, Bleijenberg G. Determinants of chronic fatigue in disease-free breast
cancer patients: a cross-sectional study. Ann Oncol. 2002;13(4):589-598.
109. Horigan AE. Fatigue in hemodialysis patients: a review of current knowledge. J Pain Symptom
Manage 2012;44(5):715-724.
110. Jhamb M, Weisbord SD, Steel JL, et al. Fatigue in patients receiving maintenance dialysis: a
review of definitions, measures, and contributing factors. Am J Kidney Dis. 2008;52(2):353-365.
111. Horigan AE, Schneider SM, Docherty S, et al. The Experience and Self-Management of Fatigue
in Hemodialysis Patients. Nephrol Nurs J. 2013;40(2):113–123.
112. Sakkas GK, Karatzaferi Ch. Hemodialysis Fatigue: Just ―Simple‖ Fatigue or a Syndrome on It’s
Own Right? Front Physiol. 2012;3:1-4.
113. Kuchareva N, Mockienė V, Rugevičienė O, ir kt. Hemodializuojamų pacientų gyvenimo kokybės
pokyčių analizė. Visuomenės sveikata, 2013;1:23-28.
114. Kušleikaitė N, Bumblytė I. A, Kuzminskis V, et al. The association between health – related
quality of life and mortality among hemodialysis patients. Medicina (Kaunas), 2010;46(8):531-
537.
115. Schatell D, Witten B. Measuring Dialysis Patients’ Health-Related Quality of Life with the
KDQOL-36™. Medical Education Institute, 2012:1-8. [online]. Available at: <http://kdqol-
complete.org/pdfs/kdqol-36.pdf>.
111
116. About KDQOL Complete. Medical Education Institute, 2009-2015. [online]. Available at:
<http://www.kdqol-complete.org/about/kdqol>.
117. Rand Health. Kidney Disease Quality of Life Instrument (KDQOL). Permissions Information.
[online]. Available at: <http://www.rand.org/health/surveys_tools/kdqol.html>.
118. Dobrovolskienė R, Galubauskienė R. Dializuojamų pacientų dietinio gydymo rekomendacijos.
Vilnius, II pataisytas leidimas, 2008;3.
119. Polianskis M, Vainutienė V, Rimševičius L. Dializuojamų ligonių klausa. Medicinos teorija ir
praktika 2014;20(3):239-243.
120. Grochowska A, Puto G, Kołpa M i inni. Opinie pacjentów hemodializowanych na temat
własnego zdrowia i samopoczucia. Hygeia Public Health 2012;47(1):100-104.
121. Lichodziejewska-Niemierko M. Dializoterapia u pacjentów w podeszłym wieku. Gerontologia
Polska, 2005;13(4): 230–237.
122. Dialysis. National Kidney Foundation 2015. [online]. Available at:
<https://www.kidney.org/atoz/content/dialysisinfo>.
123. Weinhandl ED, Liu J, Gilbertson DT, at al. Survival in Daily Home Hemodialysis and Matched
Thrice-Weekly In-Center Hemodialysis Patients. J Am Soc Nephrol. 2012;23(5):895–904.
124. Nesrallah GE, Lindsay RM,
Cuerden MS, et al. Intensive Hemodialysis Associates with
Improved Survival Compared with Conventional Hemodialysis. J Am Soc Nephrol.
2012;23(4):696–705.
125. Budginaitė, Sinkevič V, Zagrebnevienė G. Infekcijų, susijusių su kraujagyslių kateterių
naudojimu, profilaktikos metodinės rekomendacijos. [interaktyvus]. Vilnius: Uţkrečiamųjų ligų ir
AIDS centras, 2013. [ţiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per Internetą:
<http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/m_kateteriai.pdf>.
126. Keep your Kidneys Healthy. National diabetes Information Clearinghouse. [online]. Available at:
<www.niddk.nih.gov>.
127. Madziarska K, Banasik M. Chorzy na cukrzycę w programach hemodializy i dializy otrzewnowej
– zagrożenia, których można uniknąć. Problemy Lekarskie 2006;45(3):240–241.
128. Termorshuizen F, Korevaar JC, Dekker FW. et al. Hemodialysis and peritoneal dialysis:
comparison of adjusted mortality rates according to the duration of dialysis. Analysis of the
Netherlands Cooperative Study on Adequacy of Dialysis. J. Am. Soc. Nephrol. 2003;14:2851–
2860.
112
129. Collins AJ, Hao W, Xia H. et al. Mortality risk of peritoneal dialysis and hemodialysis. Am. J.
Kid. Dis. 1999;34:1065–1074.
130. Mingardi G, Comalba L, Cortinovis E, et al. Health – related quality of life in dialysis patients. A
report from an Italian study using the SF-36 Health survey. Nephrol Dialysis Transplant.
1999;14(6):1503-1510.
131. Merkus MP, Jager KJ, Dekker FW, et al. and the Neoscad Study Group. Quality of life in patients
on chronic dialysis: self - assessment 3 months after the start of treatment. American Journal of
Kidney Diseases 1997;29:584-592.
132. Kutner NG, Zhang R, McClellan WM. Patient-reported quality of life early in dialysis treatment:
effects associated with usual exercise activity. Nephrol Nursing J 2000;27(4):357-367.
133. Seica A, Segall L, Verzan C, et al. Factors affecting the quality of life of haemodialysis patients
from Romania: a multicentric study. Nephrol Dial Transplant 2009;24(2):626-629.
134. Loos C, Briancon S, Frimat L, et al. Effect of end-stage renal disease on the quality of life of
older patients. J Am Geriatr Soc 2003;51(2):229-233.
135. Guerini Rocco D, Mercieri A, Yavuzer G. Multidimensional health-status assessment of chronic
hemodialysis patients: the impact on quality of life. European Journal of Physical and
Rehabilitation Medicine 2006;42(2):113-119.
136. Leinau L, Murphy TE, Bradley E, et al. Relationship between Conditions Addressed by
Hemodialysis Guidelines and Non-ESRD-Specific Conditions Affecting Quality of Life. Clin J
Am Soc Nephrol 2009;4(3):572-578.
137. Ziarko E, Orzeł-Nowak A, Rak A, i inni. Jakość życia pacjentów z niewydolnością nerek. Pielęg.
Położ. 2001;43:53-63.
138. Sanchez AR, Madonia C, Rascon-Pacheco Ra. Improved patient/technique survival and
peritonitis rates in patients treated with automated peritoneal dialysis when compared to
continuous ambulatory peritoneal dialysis in a Mexican PD center. International Society of
Nephrology 2008;73:76–80.
139. Penar J. Zakażenia cewnika do dializy otrzewnowej. Dializa Ja i ty, 2011;2:11.
140. Stolarczyk A, Białobrzeska B. Zakażenia w dializie otrzewnowej-rola pielęgniarki w
profilaktyce. Forum Nefrologiczne 2009;2(2):130–136.
141. De Vecchi AF, Maccario M, Braga M, et al. Peritoneal dialysis in non-diabetic patients older than
70 years: comparison with patients aged 40 to 60 years. Am. J. Kid. Dis. 1998;31:479–490.
113
142. Perez-Contreras J, Miguel A, Sanchez J, et al. A prospective multicenter comparison of
peritonitis in peritoneal dialysis patients aged above and below 65 years. Levante PD Multicenter
Group. Adv. Perit. Dial. 2000;16:267–270.
143. Dutkowska D, Rumianowski B, Grochans E. Porównanie jakości życia pacjentów
hemodializowanych i dializowanych otrzewnowo. Probl Hig Epidemiol 2012;93(3):529-535.
144. Akoh JA. Prosthetic arteriovenous grafts for hemodialysis. J Vasc Access, 2009;10(3):137-147.
145. Berman S. Infections in Patients Undergoing Chronic Dialysis. Infectious Disease &
Antimicrobial Agents. [online]. Available at: <http://www.antimicrobe.org/e41.asp>.
146. Saxena AK, Panhotra BR, Al-Mulhim AS. Vascular access related infections in hemodialysis
patients. Saudi J Kidney Dis Transpl 2005;16:46–51.
147. Schild AF, Perez E, Gillaspie E, et al. A: Arteriovenous fistulae vs arteriovenous grafts: a
retrospective review of 1 700 consecutive vascular access cases. J Vasc Access 2008;9:231–235.
148. Majkowicz M, Afeltowicz Z, Dębska-Slizień A, i inni. Jakość życia chorych hemodializowanych,
dializowanych otrzewnowo oraz pacjentów onkologicznych. Psychoonkologia 1999;4:53-63.
149. Wanic-Kossowska M, Czekalski S. Hipotonia u chorych na przewlekłą chorobę nerek poddanych
dializoterapii. Pol. Arch. Med. Wewn. 2007;117:178–183.
150. Gętek M, Czech N, Białek-Dratwa A, i inni. Jakość życia chorych poddawanych przewlekle
leczeniu nerkozastępczemu – przegląd piśmiennictwa. Hygeia Public Health 2012;47:151–156.
151. Rutkowski B, Nowaczyk R, Mierzicki P, i inni. Jakość leczenia a jakość życia w polskich
ośrodkach hemodializy w 2005 roku. Część III. Jakość życia. Nefrol. Dial. Pol. 2008;3:149–155.
152. Zielińska-Więczkowska H, Krokowska
B. Ocena jakości życia chorych dializowanych. Borgis -
Medycyna Rodzinna 2014;2:42-45.
153. Al-Jumaih A, Al-Onazi K, Binsalih S, et al. A Study of Quality of Life and its Determinants
among hemodialysis Patients Using the KDQOL-S in One Center in Saudi Arabia. Arab Jurnal of
Nephrology and Transplantation 2011;4(3):125-130.
154. Wojczyk A. Problemy codziennego życia hemodializowanych pacjentów. Piel. Zdr. Publ. 2014;
4(2):143–148.
155. National Kidney Foundation. K/DOQI Clinical Practice Guidelines for Chronic Kidney
disease: Evaluation, Classification and Strtification. Am J Kidney Dis 2002;1:39:S1-S266.
114
PRIEDAI
115
1 PRIEDAS
1 lentelė. Lėtinio inkstų nepakankamumo stadijos ir klinikinių veiksmų planas [155].
STADIJA APIBŪDINIMAS GFG
(ml/min./1,73 m2)
VEIKSMAI
(0) Padidėjusi rizika ≥ 90 (+ ŠKL
veiksniai)
Koreguoti ŠKL rizikos veiksnius
1 Inkstų paţeidimas esant
normaliam ar padidėjusiam
GFG
≥ 90 Diagnozuoti ir gydyti inkstų ligas,
optimaliai gydyti kitas ligas,
lėtinti LIN progresavimą
2 Inkstų paţeidimas esant
nestipriai sumaţėjusiam GFG
60-89 Įvertinti LIN progresavimo greitį
3 Vidutiniškai sumaţėjęs GFG 30-59 Vengti LIN komplikacijų ir jas
gydyti
4 Labai sumaţėjęs GFG 15-29 Pasirengti pakaitiniam inkstų
funkcijos gydymui
5 Sunkus inkstų
nepakankamumas
<15 Inkstų funkcijos pakaitinis
gydymas, kai yra indikacijų
116
2 PRIEDAS
117
3 PRIEDAS
ANKETA, SKIRTA HEMODIALIZUOJAMIEMS PACIENTAMS
Gerbiamas Respondente,
Prašome Jus dalyvauti tyrime, kurį atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos
akademijos Slaugos fakulteto, klinikinės slaugos magistrantūros studentė Ana Minkovskienė.
Tyrimo tikslas - ištirti pacientų gydomų pakaitinė inkstų terapija gyvenimo kokybę ir slaugos
ypatumus.
Anketa yra anoniminė.
Prašome uţpildyti anketą, atsakant į kiekvieną klausimą. Pildydami anketą, prie ţemiau nurodytų
teiginių, pasirinkite Jums tinkamą atsakymo variantą ir jį paţymėkite langelyje ţenklu ,,X‖.
1. Lytis:
Vyras
Moteris
2. Jūsų amţius __________ m. (įrašykite)
3. Jūsų išsilavinimas:
Pradinis
Pagrindinis
Vidurinis
Aukštesnysis
Aukštasis neuniversitetinis
Aukštasis universitetinis
4. Jūsų šeimyninė padėtis:
Vedęs/ištekėjusi
Nevedęs/netekėjusi
Išsiskyręs/išsiskyrusi
Našlys/našlė
Gyvena kartu nesusituokę
5. Jūsų gyvenamoji vieta:
Miestas
Kaimas
6. Ar šiuo metu Jus dirbate (galimi keli atsakymo variantai):
Dirbantis
Bedarbis, ieškantis darbo
Pensininkas
Neįgalus
Studentas
Namų šeimininkė
Kita______________(įrašykite)
7. Įrašykite kiek laiko Jums atliekamos pakaitinės inkstų terapijos proceduros?
_______________ metai (-ų), _______________ mėnesiai (-ų).
8. Ar sergate cukriniu diabetu:
Taip
Ne
9. Kiek kartų per savaitę Jums atliekamos hemodializės procedūros? __________ k/sav.
118
10. Hemodializės procedūros Jums atliekamos per:
Arterioveninę fistulę
AV kraujagyslinį protezą
Hemodializės kateterį
11. Paţymėkite ar per pastarąsias 4 savaites susidūrėte su šiomis slaugos problemomis? (pažymėkite ,,taip“ arba ,,ne“).
Eil.
Nr. Slaugos problemos
(Vertinami tyrimo atlikimo dieną)
atsakymai
Taip Ne
1 Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas
2 Sumaţėjęs arterinis kraujo spaudimas
3 Paburkimas aplink akis
4 Pėdų ir kulkšnių tinimas
5 Odos nieţėjimas
6 Sausa oda
7 Jaučiamas dusulys
8 Silpnumas
9 Galvos svaigimas
10 Galvos skausmas
11 Krūtinės skausmas
12 Raumenų skausmas
13 Rankų/kojų mėšlungis
14 Pykinimas/vėmimas
15 Apetito stoka
16 Vidurių uţkietėjimas
17 Miego sutrikimas (daţni prabudimai, sunku uţmigti, trumpa miego
trukmė, mieguistumas)
12. Paţymėkite ar pastaruoju metu susidūrėte su šiomis problemomis? (pažymėkite ,,taip“ arba
,,ne“). Eil.
Nr. Arterioveninių fistulių, hemodializių kateterių vertinimas
(Vertinami tyrimo atlikimo dieną) atsakymai
Taip Ne
1 Arterioveninės fistulės skausmas
2 Arterioveninės fistulės paraudimas
3 Arterioveninės fistulės kraujavimas
4 Odos aplink hemodializės kateterį paraudimas
5 Odos aplink hemodializės kateterį patinimas
6 Šlapiavimas aplink hemodializės kateterį
7 Skausmas aplink hemodializės kateterį
8 Karščiavimas
13. Laboratoriniai tyrimai (Laboratorinių tyrimų duomenys įrašys medicinos personalas). (Įrašomi
paskutiniai laboratoriniai tyrimo duomenys, prieš atliekant pacientui hemodializę).
Hemoglobinas (g/l) _________
Kalio kiekis kraujo serume (mmol/l) _________
Natrio kiekis kraujo serume (mmol/l) _________
Ureos kiekis kraujo serume (mmol/l) _________
Kreatinino kiekis kraujo serume (mikromol/l) _________
Kalcio koncentracija kraujo serume (mmol/l) _________
Baltymo kiekis kraujo serume _________
Fosforo kiekis serume (mmol/l) _________
Dėkoju uţ nuoširdţius atsakymus!
119
4 PRIEDAS
ANKETA, SKIRTA PACIENTAMS, KURIEMS ATLIEKAMA PERITONINĖ DIALIZĖ
Gerbiamas Respondente,
Prašome Jus dalyvauti tyrime, kurį atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos
akademijos Slaugos fakulteto, klinikinės slaugos magistrantūros studentė Ana Minkovskienė.
Tyrimo tikslas - ištirti pacientų gydomų pakaitinė inkstų terapija gyvenimo kokybę ir slaugos
ypatumus.
Anketa yra anoniminė.
Prašome uţpildyti anketą, atsakant į kiekvieną klausimą. Pildydami anketą, prie ţemiau nurodytų
teiginių, pasirinkite Jums tinkamą atsakymo variantą ir jį paţymėkite langelyje ţenklu ,,X‖.
1. Lytis:
Vyras
Moteris
2. Jūsų amţius __________ m. (įrašykite)
3. Jūsų išsilavinimas:
Pradinis
Pagrindinis
Vidurinis
Aukštesnysis
Aukštasis neuniversitetinis
Aukštasis universitetinis
4. Jūsų šeimyninė padėtis:
Vedęs/ištekėjusi
Nevedęs/netekėjusi
Išsiskyręs/išsiskyrusi
Našlys/našlė
Gyvena kartu nesusituokę
5. Jūsų gyvenamoji vieta:
Miestas
Kaimas
6. Ar šiuo metu Jus dirbate (galimi keli atsakymo variantai):
Dirbantis
Bedarbis, ieškantis darbo
Pensininkas
Neįgalus
Studentas
Namų šeimininkė
Kita_____________(įrašykite)
7. Įrašykite kiek metų Jums atliekamos pakaitinės inkstų terapijos proceduros?
_______________ metai (-ų)
8. Ar sergate cukriniu diabetu:
Taip
Ne
120
9. Kokia peritoninės dializės rūšis Jums atliekama:
Automatinė peritoninė dializė
Nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė
10. Paţymėkite ar per pastarąsias 4 savaites susidūrėte su šiomis slaugos problemomis? (pažymėkite
,,taip“ arba ,,ne“). Eil.
Nr. Slaugos problemos
(Vertinami tyrimo atlikimo dieną)
atsakymai
Taip Ne
1 Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas
2 Sumaţėjęs arterinis kraujo spaudimas
3 Paburkimas aplink akis
4 Pėdų ir kulkšnių tinimas
5 Odos nieţėjimas
6 Sausa oda
7 Jaučiamas dusulys
8 Silpnumas
9 Galvos svaigimas
10 Galvos skausmas
11 Krūtinės skausmas
12 Raumenų skausmas
13 Rankų/kojų mėšlungis
14 Pykinimas/vėmimas
15 Apetito stoka
16 Vidurių uţkietėjimas
17 Miego sutrikimas (daţni prabudimai, sunku uţmigti, trumpa miego
trukmė, mieguistumas)
11. Paţymėkite ar pastaruoju metu susidūrėte su šiomis problemomis? (pažymėkite ,,taip“ arba
,,ne“). Eil.
Nr.
Peritoninės dializės kateterio vertinimas
(Vertinama tyrimo atlikimo dieną) atsakymai
Taip Ne
1 Skausmas apatinėje pilvo dalyje
2 Odos aplink PDK paraudimas
3 Odos aplink PDK patinimas
4 Šlapiavimas aplink PDK
5 Skausmas aplink PDK
6 PD kateterio funkcionavimo sutrikimas
7 Karščiavimas
12. Laboratoriniai tyrimai (Laboratorinių tyrimų duomenys įrašys medicinos personalas). (Įrašomi
paskutiniai laboratoriniai tyrimo duomenys, prieš atliekant pacientui dializę). Hemoglobinas (g/l) _________
Kalio kiekis kraujo serume (mmol/l) _________
Natrio kiekis kraujo serume(mmol/l) _________
Ureos kiekis kraujo serume (mmol/l) _________
Kreatinino kiekis kraujo serume (mikromol/l) _________
Kalcio koncentracija kraujo serume (mmol/l) _________
Baltymo kiekis kraujo serume _________
Fosforo kiekis serume (mmol/l) _________
Dėkoju uţ nuoširdţius atsakymus!
121
5 PRIEDAS
INKSTŲ LIGA IR GYVENIMO KOKYBĖ (KDQOLTM
-36)
Jūsų sveikata
Ši apklausa apima įvairius klausimus apie Jūsų sveikatą ir gyvenimą. Mus domina ką Jūs manote
apie kiekvieną iš šių klausimų.
1. Apskritai, ar Jūs manote, kad Jūsų sveikata yra: [Paţymėkite X viename langelyje kuris
geriausiai apibūdina Jūsų atsakymą.]
Puiki Labai gera Gera Vidutinė Bloga
1 2 3 4 5
Tolesni klausimai yra apie veiklą, kuria Jūs galite uţsiimti įprastą dieną. Ar Jūsų sveikata dabar
riboja tokią Jūsų veiklą? Jei taip, kiek?
[Paţymėkite X langelyje kiekvienoje eilutėje.]
Taip, Taip, Ne,
labai šiek tiek visiškai
riboja riboja neriboja
2. Nesudėtinga veikla, tokia kaip pastumti, stalą, stumti
siurblį, ţaisti kėgliais arba ţaisti golfą ............................. 1 .................. 2 .................... 3
3. Uţlipti keletą aukštų laiptais ............................................. 1 .................. 2 .................... 3
Ar per pastarąsias 4 savaites susidūrėte su kuria nors iš šių problemų darbe ar atlikdami kitą
įprastą kasdienę veiklą dėl savo fizinės sveikatos?
Taip Ne
4. Atlikote maţiau nei norėtumėte ..................................................... 1 ........................... 2
5. Jautėtės apribotas (-a) atlikdamas (-a) tokio
pobūdţio darbą ar kitą veiklą ......................................................... 1 ........................... 2
122
Ar per pastarąsias 4 savaites susidūrėte su kuria nors iš šių problemų darbe ar atlikdamas (-a) kitą
įprastą kasdienę veiklą dėl kokių nors emocinių problemų (tokių kaip depresija ar nerimas)?
Taip Ne
6. Atlikote maţiau nei norėtumėte ..................................................... 1 ........................... 2
7. Neatlikote darbo ar kitos veiklos taip atidţiai,
kaip esate įpratęs (-usi) .................................................................... 1 ........................... 2
8. Kiek per pastarąsias 4 savaites skausmas trukdė Jūsų įprastam darbui (įskaitant tiek darbą ne
namuose, tiek namų ruošos darbus)?
Visiškai netrukdė Šiek tiek Vidutiniškai Nemaţai Labai trukdė
trukdė trukdė trukdė
1 2 3 4 5
Šie klausimai skirti tam kaip Jūs jaučiatės ir kaip Jums sekėsi per pastarąsias 4 savaites.
Kiekvienam klausimui pateikite vieną atsakymą kuris geriausiai apibūdina Jūsų savijautą.
Kiek laiko per pastarąsias 4 savaites ...
Visą laiką Didţiąją Namaţą Kartais Retai Niekada
dalį laiko dalį laiko
9. Jautėtės ramus (-i)? .................. 1 …….. 2 …….… 3 ………. 4 …….. 5…..…. 6
10. Turėjote daug energijos? ......... 1 …….. 2 ………. 3 …….… 4 ….…. … 5 …….. 6
11. Jautėtės nusiminęs (-usi) ir liūdnas(-a) 1 ..…..... 2 ……..... 3 …..…... 4.……. 5 ….…... 6
12. Kiek laiko per pastarąsias 4 savaites Jūsų fizinė sveikata ar emocinės problemos trukdė Jūsų
socialinei veiklai (lankymuisi pas draugus, giminaičius ir pan.)?
Visą laiką Didţiąją dalį Kartais Retai Niekada
laiko
1 2 3 4 5
123
Jūsų inkstų liga
Kiek teisingi ar klaidingi toliau pateikti teiginiai Jūsų atveju?
Tikrai Daugiausiai Neţinau Daugiausiai Tikrai
teisingi teisingi klaidingi klaidingi
13. Mano inkstų liga per daug trugdo mano 1............. 2............. 3........... 4........... 5
gyvenimui......................................................
14. Per daug laiko turiu skirti savo inkstų 1............. 2............. 3.......... 4........... 5
ligai................................................................
15. Aš jaučiuosi susierzinęs (-usi), kai 1............. 2............. 3........... 4........... 5
kovoju su savo inkstų liga..........................
16. Aš jaučiuosi našta savo šeimai................. 1............. 2............. 3........... 4........... 5
Per pastarąsias 4 savaites kiek Jums trukdė kiekviena iš toliau išvardintų situacijų?
Visiškai Šiek tiek Vidutiniškai Labai Nepaprastai
netrukdė trukdė trukdė trukdė trukdė
17. Raumenų skausmas?......................................... 1.............. 2............... 3........... 4............. 5
18. Skausmas krūtinėje?......................................... 1................ 2............... 3............ 4............. 5
19. Mėšlungis?........................................................ 1............... 2.............. 3........... 4............ 5
20. Odos nieţėjimas?.............................................. 1................ 2................ 3............ 4............. 5
21. Sausa oda?........................................................ 1................ 2................ 3............ 4............. 5
22. Dusulys?........................................................... 1................ 2................ 3............ 4............. 5
23. Silpnumas ar galvos svaigimas?....................... 1................. 2................ 3............ 4............. 5
24. Apetito trūkumas?............................................. 1................ 2............... 3............ 4............. 5
25. Išsekimas?......................................................... 1................. 2............... 3............. 4............. 5
124
Per pastarąsias 4 savaites kiek Jums trukdė kiekviena iš toliau išvardintų situacijų?
Visiškai Šiek tiek Vidutiniškai Labai Nepaprastai
netrukdė trukdė trukdė trukdė trukdė
26. Rankų ar kojų sustingimas?.............................. 1................ 2............... 3............ 4............ 5
27. Pykinimas ar skrandţio veiklos sutrikimas?..... 1................ 2................ 3............ 4............. 5
28.a (Tik hemodializės pacientui)
Problemos dėl gydymo vietos?......................... 1................ 2................ 3............ 4............ 5
28.b (Tik peritoninės dializės pacientui)
Problemos dėl kateterio įvedimo vietos?.......... 1................ 2............... 3............ 4............. 5
Inkstų ligos poveikis Jūsų kasdieniam gyvenimui
Kai kurių ţmonių kasdieniam gyvenimui trukdo inkstų ligos poveikis, o kitiems jis netrukdo. Kiek
inkstų liga trukdo Jums kiekvienoje iš šių sričių?
Visiškai Šiek tiek Vidutiniškai Labai Nepaprastai
netrukdo trukdo trukdo trukdo trukdo
29. Skysčių apribojimai?.................................. 1.............. 2.............. 3.......... 4........... 5
30. Valgymo apribojimai?................................ 1............... 2.............. 3............ 4............ 5
31. Jūsų gebėjimui dirbti namuose?.................. 1................ 2............... 3............ 4............ 5
32. Jūsų galimybei keliauti?............................. 1............... 2.............. 3........... 4............ 5
33. Priklausomybė nuo gydytojų ir kito
medicininio personalo?............................... 1.............. 2............... 3........... 4........... 5
34. Stresas ar nerimas dėl inkstų ligos?............ 1.............. 2.............. 3........... 4........... 5
35. Jūsų seksualiniam gyvenimui?................... 1.............. 2.............. 3........... 4............ 5
36. Jūsų asmeninei išvaizdai?........................... 1............... 2.............. 3........... 4............ 5
Ačiū už atsakymus į šiuos klausimus !
125
6 PRIEDAS
DAUGIAMATIS NUOVARGIO INVENTORIUS
Uţduodami šiuos klausimus, mes norime suţinoti apie Jūsų savijautą pastaruoju metu. Prašome
paţymėti langelį, kuris geriausiai tai nurodo. Kuo labiau Jūs nesutinkate su teiginiu, tuo labiau brėţiate
kryţelį ,,X“ arčiau sakinio ,,Ne, tai netiesa“ (dešinėn) ir atvirkščiai – jei sutinkate su teiginiu, tuo arčiau
sakinio ,,Taip, tai tiesa“.
Ačiū už atsakymus į šiuos klausimus
1. Aš jaučiuosi stiprus (-i)
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
2. Fiziškai aš jaučiuosi galįs (-inti) padaryti maţai
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
3. Aš jaučiuosi labai aktyvus (-i)
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
4. Aš jaučiuosi taip, lyg galėčiau padaryti viską
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
5. Aš jaučiusi pavargęs (-usi)
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
6. Aš galvoju, kad per dieną padarau daug
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
7. Kai aš ką nors darau, galiu gerai sukaupti savo mintis
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
8. Fiziškai aš galiu padaryti daug
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
9. Aš baimiuosi, kai reikia ką nors daryti
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
10. Aš manau, kad labai maţai ką padarau per dieną
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
11. Aš galiu gerai susikaupti
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
12. Aš esu pailsėjęs (-usi)
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
13. Man reikia daug pastangų susikaupti
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
14. Fiziškai aš jaučiuosi esantis (-i) prastos būklės
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
15. Aš turiu daug planų
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
16. Aš greitai pavargstu
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
17. Aš galiu nedaug padaryti
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
18. Aš nesijaučiu galįs (-inti) ką nors padaryti
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
19. Mano mintys lengvai nuklysta
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
20. Fiziškai aš jaučiuosi puikiai
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
126
7 PRIEDAS
14 lentelė. Skirtingą išsilavinimą įgyjusių pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė per pastarąsias 4 sav.,
n=141
Slaugos problemos
Išsilavinimas/ n (proc.)
p Pradinis,
n=2 Pagrindinis,
n=11 Vidurinis,
n=52 Aukštesnysis,
n=37
Aukštasis
neuniversit., n=12
Aukštasis
universit.,
n=27
Padidėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip (100,0 (72,7) (82,7) (54,1) (58,3) (85,2) χ2=13,316;
lls=5; p=0,021 Ne (0,0) (27,3) (17,3) (45,9) (41,7) (14,8)
Sumaţėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip (50,0) 36,4 (51,9) (43,2) (33,3) (48,1) χ2=2,096;
lls=5; p=0,836 Ne (50,0) (63,6) (48,1) (56,8) (66,7) (21,9)
Paburkimas aplink akis Taip (50,0) (54,5) (36,5) (37,8) (33,3) (18,5) χ2=5,483;
lls=5; p=0,360 Ne (50,0) (45,5) (63,5) (62,2) (66,7) (81,5)
Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip (50,0) (45,5) (44,2) (40,5) (33,3) (18,5) χ2=5,815;
lls=5; p=0,325 Ne (50,0) (54,5) (55,8) (59,5) (66,7) (81,5)
Odos nieţėjimas Taip (50,0) (54,5) (42,3) (51,4) (41,7) (40,7) χ2=1,421;
lls=5; p=0,922 Ne (50,0) (45,5) (57,7) (45,9) (58,3) (59,3)
Sausa oda Taip (100,0) (54,5) (53,8) (62,2) (50,0) (59,3) χ2=2,440;
lls=5; p=0,785 Ne (0,0) (45,5) (46,2) (37,8) (50,0) (40,7)
Dusulio jautimas Taip (50,0) 45,5 (40,4) (35,1) (33,3) (11,1) χ2=8,195;
lls=5; p=0,146 Ne (50,0) (54,5) (59,6) (64,9) (66,7) (88,9)
Silpnumas Taip (50,0) (81,8) (67,3) (75,7) (50,0) (55,6) χ2=5,747;
lls=5; p=0,332 Ne (50,0) (18,2) (32,7) (24,3) (50,0) (44,4)
Galvos svaigimas Taip (50,0) (63,6) (51,9) (54,1) (16,7) (40,7) χ2=7,229;
lls=5; p=0,204 Ne (50,0) (36,4) (48,1) (45,9) (83,3) (59,3)
Galvos skausmas Taip (100,0) 36,4 (63,5) (51,4) (33,3) (29,6) χ2=12,423;
lls=5; p=0,029 Ne (0,00) (63,6) (36,5) (45,9) (66,7) (70,4)
Krūtinės skausmas Taip (50,0) (36,4) (34,6) (40,5) (25,0) (14,8) χ2=5,740;
lls=5; p=0,332 Ne (50,0) (63,6) (65,4) (59,5) (75,0) (85,2)
Raumenų skausmas Taip (50,0) (54,5) (42,3) (48,6) (25,0) (14,8) χ2=10,575;
lls=5; p=0,060 Ne (50,0) (45,5) (57,7) (51,4) (75,0) (85,2)
Rankų, kojų mėšlungis Taip (100,0) (72,7) (63,5) (64,9) (50,0) (74,1) χ2=3,574;
lls=5; p=0,612 Ne (0,0) (27,3) (36,5) (35,1) (50,0) (25,9)
127
14 lentelės tęsinys
Pykinimas, vėmimas Taip (0,0) (18,2) (28,8) (27,0) (33,3) (7,4) χ2=6,422;
lls=5; p=0,267 Ne (100,0) (81,8) (71,2) (73,0) (66,7) (92,6)
Apetito stoka Taip (50,0) 54,5 (30,8) (40,5) (25,0) (22,2) χ2=5,371;
lls=5; p=0,372 Ne (50,0) (45,5) (69,2) (59,5) (75,0) (77,8)
Vidurių uţkietėjimas Taip (50,0) (9,1) (36,5) (40,5) (33,3) (33,3) χ2=4,054;
lls=5; p=0,542 Ne (50,0) (90,9) (63,5) (59,5) (66,7) (66,7)
Miego sutrikimai Taip (100,0) (63,6) (71,2) (59,5) (50,0) (51,9) χ2=5,114;
lls=5; p=0,402 Ne (0,0) (36,4) (28,8) (40,5) (50,0) (48,1)
128
8 PRIEDAS
15 lentelė. Skirtingos šeimyninės padėties pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė per pastarąsias 4 sav.,
n=141
Slaugos problemos
Šeimyninė padėtis, n (proc.)
p Vedę
(ištekėjusios),
n=81
Nevedę
(netekėjusios),
n=18
Išsiskyrę,
n=15 Našliai,
n=24
Gyvenantys
nesusituokę,
n=3
Padidėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip (70,4) (77,8) (46,7) (91,7) (100,0) χ2=11,135;
lls=4; p=0,025 Ne (29,6) (22,2) (53,3) (8,3) (0,0)
Sumaţėjęs arterinis kraujo
spaudimas
Taip (43,2) (50,0) (33,3) (58,3) (66,7) χ2=3,323; lls=4;
p=0,505 Ne (56,8) (50,0) (66,7) (41,7) (33,3)
Paburkimas aplink akis Taip (34,6) (38,9) (20,0) (41,7) (33,3) χ2=2,085; lls=4;
p=0,720 Ne (65,4) (61,1) (80,0) (58,3) (66,7)
Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip (38,3) (33,3) (40,0) (37,5) (33,3) χ2=0,215; lls=4;
p=0,995 Ne (61,7) (66,7) (60,0) (62,5) (66,7)
Odos nieţėjimas Taip (44,4) (50,0) (33,3) (50,0) (66,7) χ2=1,817; lls=4;
p=0,769 Ne (55,6) (50,0) (66,7) (50,0) (33,3)
Sausa oda Taip (55,6) (55,6) (60,0) (66,7) (33,3) χ2=1,733; lls=4;
p=0,785 Ne (44,4) (44,4) (40,0) (33,3) (66,7)
Dusulio jautimas Taip (33,3) (22,2) (40,0) (41,7) (0,0) χ2=3,550; lls=4;
p=0,470 Ne (66,7) (77,8) (60,0) (58,3) (100,0)
Silpnumas Taip (60,5) (77,8) (60,0) (83,3) (66,7) χ2=5,689; lls=4;
p=0,224 Ne (39,5) (22,2) (40,0) (16,7) (33,3)
Galvos svaigimas Taip (43,2) (55,6) (46,7) (62,5) (33,3) χ2=3,443; lls=4;
p=0,487 Ne (56,8) (44,4) (53,3) (37,5) (66,7)
Galvos skausmas Taip (44,4) (55,6) (33,3) (75,0) (33,3) χ2=9,216; lls=4;
p=0,056 Ne (55,6) (44,4) (66,7) (25,0) (66,7)
Krūtinės skausmas Taip (30,9) (22,2) (40,0) (33,3) (66,7) χ2=2,960; lls=4;
p=0,565 Ne (69,1) (77,8) (60,0) (66,7) (33,3)
Raumenų skausmas Taip (38,3) (22,2) (46,7) (50,0) (0,0) χ2=5,666; lls=4;
p=0,226 Ne (61,7) (77,8) (53,3) (50,0) (100,0)
Rankų, kojų mėšlungis Taip (61,7) (55,6) (73,3) (79,2) (100,0) χ2=5,289; lls=4;
p=0,259 Ne (38,3) (44,4) (26,7) (20,8) (0,0)
129
15 lentelės tęsinys
Pykinimas, vėmimas Taip (21,0) (27,8) (26,7) (29,2) (0,0) χ2=1,906; lls=4;
p=0,753 Ne (79,0) (72,2) (73,3) (70,8) (100,0)
Apetito stoka Taip (33,3) (44,4) (26,7) (29,2) (33,3) χ2=1,488; lls=4;
p=0,829 Ne (66,7) (55,6) (73,3) (70,8) (66,7)
Vidurių uţkietėjimas Taip (33,3) (33,3) (40,0) (37,5) (33,3) χ2=0,353; lls=4;
p=0,986 Ne (66,7) (66,7) (60,0) (62,5) (66,7)
Miego sutrikimai Taip (59,3) (50,0) (46,7) (87,5) (100,0) χ2=11,356;
lls=4;
p=0,023 Ne
(40,7) (50,0) (53,3) (12,5) (0,0)
130
9 PRIEDAS
25 lentelė. Laboratorinių tyrimų reikšmės, n=141
Laboratoriniai tyrimai
Dializės rūšis
t arba U lls p HD, n=108 PD, n=33
M SD M SD
Hemoglobinas (g/l)
112,60 14,87 113,73 17,38 t=-0,365
139
0,715 norma vyr.(135-160)
mot.(120-150)
Kalio kiekis kraujo serume
(mmol/l) 6,06 5,35 4,95 0,78 U=1034,000 139 <0,001
norma vyr.,mot., (3,8-5,3)
Natrio kiekis kraujo serume
(mmol/l) 137,52 13,67 138,21 3,60 U=1615,500 139 0,415
norma vyr., mot., (134-145)
Šlapalo kiekis kraujo serume
(mmol/l) 22,69 6,22 20,76 5,03 t=1,624 139 0,107
norma vyr., mot., (2,5-7,5)
Kreatino kiekis kraujo serume
(mmol/l) 791,18 234,42 814,85 205,49 t=-0,522 139 0,603
norma
vyr.(62-115)
mot.(53-97)
Kalcio koncentracija kraujo
serume (mmol/l) 2,17 0,21 7,56 30,96 U=1654,000 139 0,533
norma vyr., mot., (2,10-2,55)
Baltymo kiekis kraujo serume
(g/l) 66,40 7,18 63,33 6,76 t=2,178 139 0,031
norma vyr., mot., (66-83)
Fosforo kiekis serume (mmol/l) 1,90 0,67 1,81 0,38 U=1662,500 139 0,561
norma vyr., mot.,(0,74-1,52)
131
10 PRIEDAS
26 lentelė. Pacientai, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, laboratorinių tyrimų rezultatai, n=141
Laboratoriniai tyrimai Pacientų skaičius/ n (proc.)
Hemoglobinas (g/l)
Sumaţėjimas 115 (81,6)
Norma 24 (17,0)
Padidėjimas 2 (1,4)
Kalio kiekis kraujo serume
(mmol/l)
Sumaţėjimas 3 (2,1)
Norma 64 (45,4)
Padidėjimas 74 (52,5)
Natrio kiekis kraujo serume
(mmol/l)
Sumaţėjimas 10 (7,1)
Norma 130 (92,2)
Padidėjimas 1 (0,7)
Šlapalo kiekis kraujo
serume (mmol/l)
Norma 2 (1,4)
Padidėjimas 139 (98,6)
Kreatino kiekis kraujo
serume (mmol/l)
Norma 2 (1,4)
Padidėjimas 139 (98,6)
Kalcio koncentracija kraujo
serume (mmol/l)
Sumaţėjimas 50 (35,5)
Norma 87 (61,7)
Padidėjimas 4 (2,8)
Baltymo kiekis kraujo
serume (g/l)
Sumaţėjimas 70 (49,6)
Norma 68 (48,2)
Padidėjimas 3 (2,1)
Fosforo kiekis serume
(mmol/l)
Sumaţėjimas 3 (2,1)
Norma 31 (22,0)
Padidėjimas 107 (75,9)
132
11 PRIEDAS
27 lentelė. Pacientų atliekančių hemodializę ir peritoninę dializę pasiskirstymas, pagal laboratorinių
tyrimų rezultatus, n=141
Laboratoriniai tyrimai Dializės rūšis/ n (proc.)
p HD, n=108 PD, n=33
Hemoglobinas (g/l)
Sumaţėjimas 90 (83,3) 25 (75,8) χ2=1,412; lls=2;
p=0,494 Norma 17 (15,7) 7 (21,2)
Padidėjimas 1 (0,9) 1 (3,0)
Kalio kiekis kraujo
serume (mmol/l)
Sumaţėjimas 1 (0,9) 2 (6,1) χ2=12,646; lls=2;
p=0,002 Norma 42 (38,9) 22 (66,7)
Padidėjimas 65 (60,2) 9 (27,3)
Natrio kiekis kraujo
serume (mmol/l)
Sumaţėjimas 5 (4,6) 5 (15,2) χ2=4,504; lls=2;
p=0,105 Norma 102 (94,4) 28 (84,8)
Padidėjimas 1 (0,9) 0 (0,0)
Šlapalo kiekis kraujo
serume
Norma 2 (1,9) 0 (0,0) χ2=0,620; lls=1;
p=0,431 Padidėjimas 106 (98,1) 33 (100,0)
Kreatino kiekis kraujo
serume (mmol/l)
Norma 2 (1,9) 0 (0,0) χ2=0,620; lls=1;
p=0,431 Padidėjimas 106 (98,1) 33 (100,0)
Kalcio koncentracija
kraujo serume (mmol/l)
Sumaţėjimas 39 (36,1) 11 (33,3) χ2=0,087; lls=2;
p=0,958 Norma 66 (61,1) 21 (63,6)
Padidėjimas 3 (2,8) 1 (3,0)
Baltymo kiekis kraujo
serume (g/l)
Sumaţėjimas 50 (46,3) 20 (60,6) χ2=2,656; lls=2;
p=0,265 Norma 55 (50,9) 13 (39,4)
Padidėjimas 3 (2,8) 0 (0,0)
Fosforo kiekis serume
(mmol/l)
Sumaţėjimas 3 (2,8) 0 (0,0) χ2=0,976; lls=2;
p=0,614 Norma 24 (22,2) 7 (21,2)
Padidėjimas 81 (75,0) 26 (78,8)
top related