nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir propriocepcinių
Post on 15-Nov-2021
0 Views
Preview:
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
Rokas Gražulis
Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir propriocepcinių pratimų įtaka
čiurnos funkciniams rodikliams, po sportininkų patirtos ūmios čiurnos
raiščių traumos
Magistro baigiamasis darbas
Darbo mokslinis vadovas:
dr. Gediminas Tankevičius
Kaunas, 2016
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ..................................................................................................................................... 4
2. SUMMARY ......................................................................................................................................... 5
3. PADĖKA, INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ................................ 6
3.1. Padėka ............................................................................................................................................ 6
3.2. Interesų konfliktas ......................................................................................................................... 6
3.3. Etikos komiteto leidimas ............................................................................................................... 6
4. SANTRUMPOS ................................................................................................................................... 7
5. SĄVOKOS ........................................................................................................................................... 8
6. ĮVADAS ............................................................................................................................................... 9
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ............................................................................................... 10
8. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................... 11
8.1. Čiurnos raiščių traumų reikšmė, biomechanizmas, požymiai, klasifikacija ................................ 11
8.2. Gydymo ir reabilitacijos priemonės patyrus ūmią čiurnos raiščių traumą .................................. 12
8.3. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) veikimo mechanizmai ......................................... 13
8.4. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) poveikis raiščių gijimui ....................................... 14
8.5. Propriocepcinių pratimų reikšmė po ūmios čiurnos raiščių traumos .......................................... 16
9. TYRIMO METODIKA IR METODAI ............................................................................................. 17
9.1. Tiriamųjų imtis ir kontingentas ................................................................................................... 17
9.2. Tiriamųjų grupės.......................................................................................................................... 17
9.3. Objektyvūs ir subjektyvūs čiurnos vertinimo rodikliai ............................................................... 18
9.4. Tyrimo metodika ir taikytos intervencijos ................................................................................... 19
9.5. Statistinės duomenų analizės metodai ......................................................................................... 20
10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS .............................................................................................. 21
10.1. Čiurnos apimties pokyčiai reabilitacijos metu........................................................................... 21
10.2. Čiurnos izometrinės jėgos rodiklių pokyčiai reabilitacijos metu .............................................. 22
10.2.1. Čiurnos eversijos ir inversijos jėgos bei jėgos deficitas pirmojo apsilankymo metu ......... 22
10.2.2. Čiurnos eversijos ir inversijos jėgos bei jėgos deficitas antrojo apsilankymo metu ........... 23
3
10.2.3. Čiurnos eversijos ir inversijos jėgos bei jėgos deficitas trečiojo apsilankymo metu .......... 24
10.3. Apatinės galūnės funkcinės skalės (AGFS) balų pokyčiai reabilitacijos metu ......................... 27
10.4. Skausmo pagal VAS pokyčiai reabilitacijos metu .................................................................... 29
10.5. Skausmo pagal VAS pokyčiai atliekant pažeistosios kojos jėgų matavimus ............................ 31
11. IŠVADOS ......................................................................................................................................... 34
12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ............................................................................................... 35
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................ 36
14. PRIEDAI .......................................................................................................................................... 42
4
1. SANTRAUKA
Darbo autorius: Rokas Gražulis
Darbo pavadinimas: Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir propriocepcinių pratimų įtaka čiurnos
funkciniams rodikliams, po sportininkų patirtos ūmios čiurnos raiščių traumos.
Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti, kokią įtaką čiurnos funkciniams rodikliams ir jų kitimui turi NVNU
vartojimas ir propriocepciniai pratimai, patyrus ūmią čiurnos raiščių traumą.
Tyrimo uždaviniai: įvertinti objektyvius ir subjektyvius čiurnos funkciją atspindinčius rodiklius
(patinimą, izometrinės inversijos ir eversijos jėgą, apatinės galūnės funkcinės skalės rezultatus,
skausmą,) ir jų kitimus reabilitacijos eigoje visose tiriamųjų grupėse. Išanalizuoti ir palyginti gautus
duomenis tarp NVNU nevartojančių, NVNU vartojančių, ir propriocepcinius pratimus atliekančių
pacientų.
Tyrimo metodai ir dalyviai: atliktas eksperimentinis (intervencijų lyginamasis) tyrimas. Tiriamųjų
kontingentą sudarė 60 sportuojančių asmenų, atitinkančių įtraukimo į tyrimą kriterijus ir kurie dėl
reabilitacijos 2014-2016m. kreipėsi į LSMUL Kauno klinikų Sporto medicinos kabinetą. Visi
tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: A grupė (kontrolinė grupė), B grupė (NVNU grupė), C grupė
(propriocepcinių pratimų grupė). Čiurnos funkcijos rodikliai visose tiriamųjų grupėse registruoti kas
savaitę, iš viso tris kartus. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis standartiniu statistinių
programų paketu, IBM SPSS Statistics 20.0. Duomenys statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Rezultatai: Čiurnos patinimas reabilitacijos eigoje statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 1,79 iki 0,67
cm, izometrinės eversijos ir inversijos jėgų deficitas sumažėjo atitinkamai nuo 39,1 iki 21,7 % ir nuo
36,2 iki 22,2 %. Reabilitacijos pabaigoje propriocepciniai pratimai buvo efektyviausia priemonė,
mažinanti patinimą ir didinanti čiurnos raumenų jėgą. Apatinės galūnės funkcinės skalės (AGFS)
rodikliai statistiškai reikšmingai padidėjo nuo 26,3 iki 56,9 balo. Skausmas pagal vizualinę analoginę
skalę (VAS) statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 4,51 iki 2,03 balo. Skausmas pagal VAS atliekant
pažeistos kojos eversijos jėgų matavimus statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 6,13 iki 3,01 balo, o
inversijos metu nuo 6,05 iki 3,17 balo. Reabilitacijos pabaigoje propriocepcinius pratimus atliekantys
tiriamieji jautė statistiškai reikšmingai mažesnį skausmą lyginant su NVNU vartojusiais ir jų
nevartojusiais pacientais.
Išvados: Reabilitacijos metu stebėtas dalinis čiurnos funkcijos atsistatymas. NVNU vartojimas buvo
efektyvi priemonė mažinanti čiurnos patinimą, skausmą, pagerinanti čiurnos izometrinių jėgų
rodiklius, tačiau neturėjo jokių pranašumų prieš propriocepcinius pratimus. NVNU poveikis čiurnos
funkcijai buvo trumpalaikis, o propriocepcinių pratimų efektyvumas išliko iki pat reabilitacijos
pabaigos.
5
2. SUMMARY
Author: Rokas Gražulis
Title: The influence of non-steroidal anti-inflammatory drugs use and proprioception exercises for
ankle functional parameters after athletes suffered acute ankle ligament injury.
Aim of the study: To find out the influence of NSAID use and proprioception exercises for ankle
functional parameters after athletes suffered acute ankle ligament injury.
Research tasks: To assess objective and subjective parameters reflecting the function of the ankle
(swelling, isometric inversion and eversion strength, lower extremity functional scale results, pain) and
their variations in the course of rehabilitation in all treatment groups. To analyze and compare the data
between NSAIDs non-treating, NSAID-using, and patients who performs proprioception exercises.
Material and methods: Experimental (intervention comparative) study was performed. The study
included 60 patients fulfilling the inclusion criteria and who appealed to LSMUL KK Sports medicine
room (2014-2016 years). All subjects were divided into three groups: group A (control group), group
B (NSAID group), group C (proprioception exercise group). Parameters of ankle function in all three
treatment groups were registered every week a total of three times. Collected data were processed and
analyzed using the statistical package SPSS 20.0. The data has been considered as statistically
significant when p<0.05.
Results: Ankle swelling statistically significant decreased from 1.79 to 0.67 cm, isometric eversion
and inversion strength deficit decreased from 39.1 to 21.7% and from 36.2 to 22.2 % in the
rehabilitation course. Proprioception exercises were the most effective of reducing swelling and
improving ankle muscle strength in the end of rehabilitation. The lower extremity functional scale
(LEFS) indicators were statistically significant increased from 26.3 to 56.9 points. The pain on a
visual analog scale (VAS) was statistically significant decreased from 4.51 to 2.03 points. Pain in the
damaged leg eversion was decreased from 6.13 to 3.01 points, while the inversion from 6.05 to 3.17
points. Proprioreception exercises performing subjects have reduced pain compared with NSAID-
treated and NSAID non-treated patients in the end of rehabilitation.
Conclusions: Partial ankle function recovery observed during rehabilitation period. NSAID use was
an effective remedy for reducing ankle swelling, pain and improves ankle isometric strength
indicators, but did not have any advantages over propriocepcion exercises. NSAIDs effect for ankle
function was short but efficiency of propriocepcion exercises remained until the end of the
rehabilitation.
6
3. PADĖKA, INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO
LEIDIMAS
3.1. Padėka
Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos, Sporto medicinos
gydytojui Gediminui Tankevičiui už pagalbą atliekant baigiamąjį magistrinį darbą.
3.2. Interesų konfliktas
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
3.3. Etikos komiteto leidimas
2015-11-05 tyrimui išduotas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro
leidimas Nr. BEC – MF – 75.
7
4. SANTRUMPOS
AGFS – apatinės galūnės funkcinė skalė
COX - ciklooksigenazė
Fdef – jėgos deficitas
Fev – eversijos jėga
Fin – inversijos jėga
IL-1 – interleukinas 1
Nm – niutonmetrai
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
ŪČRT – ūmi čiurnos raiščių trauma
VAS – vizualinė analoginė skausmo skalė
VASev – skausmas pagal VAS eversijos metu
VASinv – skausmas pagal VAS inversijos metu
8
5. SĄVOKOS
Eversija – judesys, atliekamas per čiurnos sąnarį frontalinėje plokštumoje, nukreipiant padą išorės
link.
Inversija – judesys, atliekamas per čiurnos sąnarį frontalinėje plokštumoje, nukreipiant padą į vidų.
Izometrinės eversijos jėgos deficitas – procentinis skirtumas tarp pažeistos ir sveikos kojos
izometrinės eversijos jėgos.
Izometrinės inversijos jėgos deficitas – procentinis skirtumas tarp pažeistos ir sveikos kojos
izometrinės inversijos jėgos.
Izometrinis raumens susitraukimas – raumens susitraukimas, kurio metu raumuo atlieka darbą,
tačiau jo ilgis nekinta.
Propriocepcija – jutiminių signalų, gaunamų iš įvairių mechanoreceptorių, sujungimas į visumą, taip
nustatnt kūno poziciją ir judėjimą erdvėje.
9
6. ĮVADAS
Čiurnos raiščių traumos aktualios tiek sportininkų profesionalų, tiek mėgėjiškai sportuojančių
asmenų kasdienybėje. Ūmios čiurnos raiščių traumos (ŪČRT) siekia net ketvirtį visų sportininkų
patiriamų traumų. Tai ne tik sutrikdo individo dalyvavimą sportinėje veikloje, bet ir pablogina asmens
fizinę ir psichinę būseną, gali turėti lėtinių pasekmių: sumažėjusi judesių amplitudė, skausmas, sąnario
nestabilumas [1,2,3]. Remiantis tyrimų duomenimis žinoma, kad dauguma sportininkų į sportinę
veiklą sugrįžta per 7-55 dienas po patirtos ŪČRT. Tobulėjanti medicina skatina ieškoti priemonių,
kurios paspartintų atletų grįžimą į sportinę veiklą [4]. Anksčiau čiurnos raiščių traumas buvo siūloma
gydyti imobilizacija, tačiau pastaruoju metu daugėja tyrimų, įrodančių pažeistos srities ankstyvos
mobilizacijos, propriocepcinių pratimų naudą. Daugelis mokslininkų sutinka, kad pirmosiomis paromis
ŪČRT reikia gydyti vadovaujantis gerai žinomu PRICE protokolu [3,5,6].
Siekiant sumažinti skausmą po ūmios traumos, šiuolaikinėje praktikoje tampa įprasta skirti
analgetikų, NVNU. Vis dėlto, NVNU sukelia daug nepageidaujamų reakcijų, vartojami be griežtos
kontrolės, nėra aiškių NVNU skyrimo gairių. Atskleidžiama, kad kai kurie atletai NVNU vartoja ir
kaip prevencinę priemonę prieš sportinę veiklą [7,8]. Šiuo metu nėra didelio patikimumo įrodymų,
kuriuose būtų objektyviai analizuojama NVNU vartojimo įtaka čiurnos funkciniams rodikliams.
Atliktuose tyrimuose teigiama, kad nusprendus paskirti NVNU, šis gydymas turėtų trukti kuo
įmanoma trumpiau, atsižvelgiant į pažeidimo specifiką, disfunkcijos lygį ir skausmo intensyvumą.
Lietuvoje atliktas panašaus pobūdžio gydytojo G. Tankevičiaus mokslinis tyrimas, testuojant
čiurnos funkcinius rodiklius, tačiau neanalizuojama NVNU reikšmė reabilitacijos eigoje [9]. Šis
tyrimas naujas ir išskirtinis tuo, kadangi jame siekiama objektyvizuoti NVNU poveikį maksimaliai
raumenų jėgai bei skausmui izometrinio raumens susitraukimo metu naudojant „Biodex System 4 Pro“
universalų dinamometrą. Tokiu pat principu objektyvizuojama ir propriocepcinių pratimų reikšmė
reabilitacijos metu. Tai nėra vien teorinės reikšmės tyrimas. Detaliai, kas savaitę analizuojant
objektyvius čiurnos rodiklius galima įvertinti reabilitacijos efektyvumą skirtingose grupėse.
Pagrindinis šio darbo tikslas - remiantis objektyviais duomenimis palyginti NVNU vartojančių ir
propriocepcinius pratimus atliekančių sportininkų čiurnos funkcinius rodiklius ir jų kitimus
reabilitacijos eigoje. Šio darbo tema ir rezultatai gali būti aktualūs sporto medicinos gydytojams,
ortopedams-traumatologams, reabilitologams.
10
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Išsiaiškinti, kokią įtaką čiurnos funkciniams rodikliams bei jų kitimui turi NVNU vartojimas
ir propriocepciniai pratimai, patyrus ūmią čiurnos raiščių traumą.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti objektyvius čiurnos funkciją atspindinčius rodiklius (patinimą,
izometrinės inversijos ir eversijos jėgas) ir jų kitimus reabilitacijos eigoje visose tiriamųjų
grupėse.
2. Įvertinti ir palyginti subjektyvius čiurnos funkciją atspindinčius rodiklius (apatinės
galūnės funkcinės skalės rezultatus, skausmą) ir jų kitimus reabilitacijos eigoje visose
tiriamųjų grupėse.
3. Išanalizuoti ir palyginti gautus duomenis tarp NVNU nevartojančių, NVNU vartojančių ir
propriocepcinius pratimus atliekančių pacientų.
11
8. LITERATŪROS APŽVALGA
8.1. Čiurnos raiščių traumų reikšmė, biomechanizmas, požymiai, klasifikacija
Vienos iš dažniausiai pasitaikančių traumų sporte yra čiurnos raiščių pažeidimas. Jos gali
sumažinti gebėjimus dalyvauti sportinėje veikloje bei pabloginti gyvenimo kokybę [1,2]. Įvairių
šaltinių duomenimis inversinių čiurnos raiščių traumų dažnis siekia apie 25% visų griaučių – raumenų
sistemos traumų, iš kurių apie 50% yra susiję su sportine veikla. 7-10% visų besikreipiančiųjų į
skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl čiurnos raiščių traumos [5,10]. Žinomi rizikos faktoriai
klasifikuojami į vidinius (amžius, lytis, ūgis, kūno masės indeksas, praeityje buvęs pažeidimas,
dominuojanti galūnė, lankstumas, raumenų jėga, propriocepcija, reakcijos laikas, pėdos morfologija)
ir išorinius (konkreti sporto šaka su didele rizika traumai, konkurencingumo lygis, batų tipas, dangos
paviršius, išorinių suvaržomųjų priemonių naudojimas) [11,12]. Tarp skirtingų sporto šakų čiurnos
raiščių traumų dažnis skiriasi, tačiau dažniausiai patiriamos krepšinyje, futbole, tinklinyje, ilgų
distancijų bėgime, čiuožime ant ledo [13].
Čiurnos traumos tipą nulemia traumos mechanizmas ir čiurnos anatominiai ypatumai.
Daugiau nei 80% visų čiurnos traumų metu pažeidžiami čiurnos raiščiai [14]. Iš visų čiurnos raiščių
pažeidimų 77% atvejų pažeidžiamas šoninis raiščių kompleksas [15]. Šį kompleksą sudaro trys
raiščiai: priekinis šokikaulio šeivikaulinis raištis, kulnakaulio šeivikaulinis raištis ir užpakalinis
šokikaulio šeivikaulinis raištis [5,16]. Tipinis šoninių čiurnos raiščių komplekso pažeidimas įvyksta
inversijos (pėda pasukta į vidų) ir planetarinės fleksijos (pėda sulenkta žemyn) metu. Tai įvyksta dėl
to, kad šeivikaulis nusitęsia žemiau, formuodamas išorinę kulkšnį, taip apribodamas eversinį pėdos
judesį. Blauzdikaulis formuoja vidinę kulkšnį, tačiau tęsiasi trumpiau lyginant su šeivikauliu, todėl
sudaromos palankesnės sąlygos inversiniam pėdos judesiui, kurį riboja šoninis raiščių kompleksas
[17,18]. Pažeidus šoninį raiščių kompleksą, net 73% atvejų įvyksta priekinio šokikaulio šeivikaulinio
raiščio pažeidimas, nes jis atlaiko mažiausią apkrovą [19,20].
Įvykus ŪČRT jaučiamas stiprus skausmas, atsiranda patinimas, matomos įvairaus dydžio
kraujosruvos, sumažėja sąnario judrumas, sutrinka jo funkcija. Mokslinėje literatūroje čiurnos raiščių
pažeidimo sunkumas skirstomas į I, II ir III laipsnius, kurie atitinkamai reiškia, kad nėra, yra dalinis ar
visiškas raiščių plyšimas [21]. Atskirti I nuo II/III laipsnio čiurnos raiščių pažeidimą yra svarbu, nes
tai turi reikšmės gydymo pasirinkimui ir prognozei. Manoma, kad I laipsnio pažeidimo gydyti
nereikia, nes „funkcinis nestabilumas“ ar pakartotiniai pažeidimai yra retesni nei po III laipsnio
pažeidimų (visiško raiščių plyšimo) [22,23].
Malliaropoulos 2006 m. pasiūlė čiurnos raiščių pažeidimo sunkumo klasifikaciją adaptuotą
sportininkams pagal klinikinius ir radiologinės diagnostikos kriterijus [4]:
12
I laipsnio pažeidimas: aktyvios plantarinės ir dorsalinės fleksijos amplitudės sumažėjimas iki 5º
lyginant su sveikąja koja, čiurnos apimties, išmatuotos aštuoniukės formos metodu, skirtumas iki 0,5
cm lyginant su sveikąja koja.
II laipsnio pažeidimas: aktyvios plantarinės ir dorsalinės fleksijos amplitudės sumažėjimas 5–10º
lyginant su sveikąja koja, čiurnos apimties, išmatuotos aštuoniukės formos metodu, skirtumas 0,5–2,0
cm lyginant su sveikąja koja.
III A laipsnio pažeidimas: aktyvios plantarinės ir dorsalinės fleksijos amplitudės sumažėjimas > 10º
lyginant su sveikąja koja, čiurnos apimties, išmatuotos aštuoniukės formos metodu, skirtumas > 2,0 cm
lyginant su sveikąja koja, šoninėje čiurnos sąnario rentgenogramoje su apkrovimu distancija tarp
užpakalinio blauzdikaulio sąnarinio krašto ir artimiausio šokikaulio taško < 3 mm lyginant su sveikąja
koja.
III B laipsnio pažeidimas: aktyvios plantarinės ir dorsalinės fleksijos amplitudės sumažėjimas > 10º
lyginant su sveikąja koja, čiurnos apimties, išmatuotos aštuoniukės formos metodu, skirtumas > 2,0 cm
lyginant su sveikąja koja, šoninėje čiurnos sąnario rentgenogramoje su apkrovimu distancija tarp
užpakalinio blauzdikaulio sąnarinio krašto ir artimiausio šokikaulio taško > 3 mm lyginant su sveikąja
koja.
8.2. Gydymo ir reabilitacijos priemonės patyrus ūmią čiurnos raiščių traumą
Sutinkama, kad I, II ir III ūmaus čiurnos raiščių pažeidimo laipsniai gali būti sėkmingai
išgydomi taikant individualizuotus, agresyvius, ne operacinius gydymo metodus. Gydymo priemonės
pagrįstos biologinėmis raiščių gijimo stadijomis. Biologiškai raiščių gijimą galima suskirstyti į tris
skirtingas fazes: 1) uždegiminė fazė (trunka iki 10 dienų po traumos), 2) proliferacinė fazė (4-8
savaitė po traumos), 3) remodeliacijos fazė (iki 1 metų po traumos). Pradinis gydymas esant
uždegiminei fazei yra vengti besitęsiančio pažeidimo ir tolesnio čiurnos tinimo [24].
Teigiama, kad pirmosiomis 4-5 dienomis turėtų būti vadovaujamasi PRICE gydymo
protokolu (angl. protection-rest-ice-compression-elevation) [3,25]. Taikant šį protokolą siekiama, jog
galūnė būtų pakelta, taikomos šalčio aplikacijos, suteikta visiška ramybė ir apsauga taikant
spaudžiamąsias priemones. Ramybė būtina siekiant sumažinti metabolinius poreikius, išvengti
padidėjusio kraujo pritekėjimo ir apsaugoti silpnus besiformuojančio fibrino elementus. Taikant
trumpalaikį gydymą šalčio aplikacijomis 3-7 dienas sumažinamas metabolinis audinių pažeidimas,
sukeliama vazokonstrikcija, stabdomas kraujosruvos formavimasis bei efektyviau malšinamas
skausmas. Dauguma mokslinių darbų rekomenduoja naudoti šalčio terapiją 20 minučių kartojant kas
dvi valandas. Spaudžiamųjų (kompresinių) priemonių tikslas yra sustabdyti kraujavimą, apriboti
13
edemos formavimąsi ir eksudaciją iš pažeistų kapiliarų, mažinti randinio audinio susidarymą.
Pažeistos galūnės pakėlimas sumažina kraujo spaudimą aplinkinėse kraujagyslėse. Šiuo būdu
stabdomas prikraujavimas bei gerinamas uždegiminio eksudato drenažas limfagyslėmis [26].
Proliferacinės (antrosios) gijimo fazės metu į pažeistą audinį įauga kraujagyslės, proliferuoja
fibroblastai ir formuojasi naujos kolageno skaidulos. Šioje fazėje svarbu apsaugoti pėdą nuo
pakartotinių inversinių judesių, taip užkertant kelią silpnesnių, papildomų III tipo kolageno skaidulų
formavimuisi, kurios prisideda prie palaipsninio raiščio ilgėjimo. Kontroliuojama raiščio apkrova
skatina teisingos krypties kolageno skaidulų formavimąsi, o tai sudaro galimybes grįžti į sportinę
veiklą 4-8 savaitę po patirtos traumos. Tyrimų duomenys įrodo, kad ankstyvoji mobilizacija
neabejotinai yra naudinga, o ilgai taikoma imobilizacija turi žalingą poveikį raumenims, raiščiams ir
sąnariniams paviršiams [6,27,28]. Funkcinis gydymas naudojant specialias juostas (teipavimas),
pusiau lanksčius ar suveržiamus čiurnos įtvarus yra pranašesnis už 4 savaičių imobilizaciją, nes
sumažinami nepageidaujami simptomai, greičiau grįžtama į darbinę ar sportinę veiklą, pasiekiamas
didesnis sąnario stabilumas [6]. Ivins D. funkcinį gydymą siūlo skirstyti į tris fazes: 1) per pirmąsias
24 val. laikomasi PRICE protokolo; 2) per 48-72 val. pradedami daryti specialūs pratimai siekiant
atkurti judesį ir jėgą; 3) lavinama ištvermė, atliekami pratimai konkretūs tam tikrai sporto šakai bei
lavinama pusiausvyra [25]. Per pirmąsias 6 gydymo savaites turėtų būti tęsiami blauzdos raumenų
stiprinimo ir propriorecepciniai pratimai, prižiūrint fizioterapeutui [5]. Gydomosios ultragarsinės
procedūros ar elektrinė raumenų stimuliacija gydant ŪČRT nėra rekomenduojamos [29].
Chirurginis gydymas anksčiau buvo laikomas kaip viena iš gydymo galimybių, patyrus III
laipsnio ŪČRT. 2007m. atliktoje sisteminėje apžvalgoje buvo minima, jog chirurginis gydymas
naudingas esant lėtiniam skausmui, funkciniam nestabilumui ar siekiant grįžti į iki traumos buvusį
sportinį lygį. Tačiau šios išvados išlieka ginčytinos dėl metodologinių trūkumų [30]. Taip pat,
pastebima, kad operuojant pailgėja išgijimo laikas, čiurna tampa labiau sustingusi, pablogėja judrumas
lyginant su konservatyviu gydymu [22].
8.3. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) veikimo mechanizmai
NVNU veikia blokuodami fermentą ciklooksigenazę (COX). Išaktyvavus COX yra
slopinama ciklinių endoperoksidų, prostaglandinų, tromboksano sintezė iš arachidono rūgšties.
Žinomos dvi COX izofermentų formos. COX-1 aktyvi visada ir yra labai svarbi normaliam
organizmo funkcionavimui. COX-2 forma aktyvuojama audinių pažeidimo metu ir sąlygoja žymiai
didesnį prostaglandinų kiekio išsiskyrimą, kurie svarbūs atsirandant skausmui ir uždegimui. Įprastai
NVNU slopina abi COX formas, o tai efektyviai sumažina uždegiminį atsaką, bet kartu sumažina
14
skrandžio apsauginius veiksnius ir neigiamai veikia inkstų funkciją. Uždegimo slopinamas vyksta
blokuojant COX, dėl ko sumažėja uždegimo mediatorių prostaglandinų susidarymas. Manoma, kad
NVNU priešuždegiminiam poveikiui pasireikšti yra svarbus ir chemotaksio, IL-1 sintezės slopinimas,
sumažėjęs laisvųjų radikalų formavimasis. NVNU efektyviausiai malšina silpną ir vidutinio stiprumo
skausmą. Skausmo malšinamasis poveikis aiškinamas per fermento ciklooksigenazės slopinimą, dėl
ko sumažėja prostaglandinų produkcija. Manoma, kad prostaglandinas E2 įjautrina nervų galūnėles
mediatoriams, kurie išsiskiria lokaliai uždegimo vietoje. Taip pat manoma, kad įtakos turi skausminės
stimuliacijos slopinimas požievinėje srityje. Taigi, NVNU gali sukelti neigiamą poveikį gijimo
procesui, nes savo veikimu keičia uždegiminio atsako eigą [31,32].
8.4. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) poveikis raiščių gijimui
NVNU yra plačiai vartojami siekiant sumažinti skausmą ir patinimą esant sausgyslių ar
raiščių pažeidimams. Sėkmingas raiščių gijimas vyksta tik tam tikromis sąlygomis. Pirmiausia, turi
būti atkuriama raiščio mechaninė jėga. Antra, raiščio gijimas turi vykti efektyviai, kad būtų išvengta
sąnario nestabilumo. Galiausiai, turi būti atkuriama funkciškai lygiavertė mechaninė jėga tose vietose,
kur raištis tvirtinasi prie kaulo (entezės), jeigu ten buvo pažeidimas [33].
Norint atstatyti sausgyslės ar raiščio mechaninę jėgą, jų ląstelės turi proliferuoti ir migruoti į
pažeidimo vietą bei sekretuoti kolageną [34]. Bandymuose su ląstelių kultūromis, taikant gydymą
NVNU, stebėtas sausgyslių ląstelių proliferacijos ir migracijos slopinimas, bet padidėjusi kolageno
sintezė [35-38]. Atliekant bandymus su gyvūnais, kuomet buvo skiriami NVNU ir vertinta sausgyslių
bei raiščių jėga, rezultatai buvo skirtingi. Keletas studijų neparodė reikšmingo skirtumo vertinant
sausgyslių jėgą po gydymo NVNU [39,40], tuo tarpu kitose buvo įrodyta, kad sugijusios sausgyslės
atlaiko mažesnę pasipriešinimo ir tempimo jėgą [41,42]. Atsirado klinikinių tyrimų, kuriuose
gydymas NVNU gali pagerinti gyjančių sausgyslių ir raiščių biomechanines savybes. Gydymas
indometacinu reikšmingai padidino gyjančios triušio m. plantaris longus sausgyslės atlaikomą
tempimo jėgą, bet reikšmingai sumažino tirpaus kolageno kiekį [43]. Panašiai ir gydant piroksikamu
nuo 1 iki 6 dienos po operacijos pagerėjo šoninio kryžminio raiščio gijimas [44]. Sudėtingi raiščių ir
sausgyslių gijimo procesai neleidžia vieningai nuspręsti ar NVNU suteikia daugiau naudos nei žalos.
Iškilus šiems painiems klausimams buvo atliktos kelios klinikinės studijos norint įvertinti NVNU
poveikį sausgyslių gijimui. Prospektyvinėje studijoje buvo stebima 70 suaugusių pacientų su
skausminga Achilo sausgyslės tendinopatija. Vieniems buvo skiriamas piroksikamas, kitiems placebo.
Išeitys buvo vertinamos pagal liekamuosius simptomus, tokius kaip skausmas, jautrumas, patinimas,
judesio amplitudė, raumenų jėga ir bendras efektyvumo įvertinimas. Reikšmingas skirtumas nebuvo
15
gautas tarp gydytos ir negydytos pacientų grupės [45]. Atlikus retrospektyvinį 34 pacientų klinikinį
tyrimą, kur jie buvo gydomi indometacinu 6 savaites po distalinės dvigalvio žasto raumens sausgyslės
galo rekonstrukcijos, nebuvo pastebėtas reikšmingas skirtumas vertinat pakartotinį sausgyslės plyšimą
ar judesio amplitudę lyginant pažeistąją ir sveikąją rankas [46]. NVNU poveikį sausgyslių ir raiščių
gijimui galima analizuoti ir per ciklooksigenazės aktyvumo, prostaglandinų ir biologinių procesų
visumą. Paaiškėjo, kad NVNU skyrimas prieš sunkų fizinį krūvį slopina prostaglandino E2 gamybą,
dėl ko reikšmingai sumažėja kolageno sintezė [47]. Šie eksperimentai leidžia manyti, kad gydymą
NVNU galime skirti tam tikrose klinikinėse situacijose norėdami sumažinti sausgyslių ir raiščių
storėjimo procesą, o potencialiai neigiamą NVNU poveikį ląstelių proliferacijai galima suderinti su
teigiamu efektu kolageno sintezei [33].
Ne mažiau svarbus uždavinys raiščių gijimo procese – kiek įmanoma labiau sumažinti
sąnario nestabilumą. Esant sąnario nestabilumui didėja pakartotinio raiščio plyšimo tikimybė, prastėja
paciento išeitys. Atlikta retrospektyvinė studija, kurioje siekta įvertinti NVNU poveikį sąnario
nestabilumui po patirto raiščių pažeidimo. Pacientams 6 savaites po priekinio kryžminio raiščio
rekonstrukcijos autotransplantu buvo skiriamas ketorolakas sukėlė reikšmingai didesnį priekinį -
užpakalinį sąnario nestabilumą lyginant su pacientais, negavusiais gydymo ketorolaku [48]. Šios
išvados byloja, kad po raiščių pažeidimo ar atliktos rekonstrukcijos gydymas NVNU gali padidinti
sąnario nestabilumą, tačiau reikalingi tolimesni tyrimai siekiant patvirtinti ar sąnario nestabilumas
išlieka, ar laikui bėgant mažėja.
Tinkamam sausgyslės-kaulo ar raiščio-kaulo jungties (entezės) gijimui reikalingi
chemotaksiniai faktoriai, kurie uždegimines ląsteles nukreipia į pažeidimo vietą, skatina angiogenezę
ir rando formavimąsi. Mitogeniniai faktoriai skatina ląstelių proliferaciją ir fibroblastų produkuojamo
rando matrikso (tarpląstelinės medžiagos) atsidėjimą. Vyksta randinio audinio I ir III tipo kolageno
skaidulų remodeliacija, taip didinama mechaninė jėga [49,50]. Šiuo metu NVNU poveikis entezės
gijimui, kiekviename iš paminėtų procesų, nėra žinomas. Bandymuose su gyvūnais paaiškėjo, kad
bendras NVNU veikimas slopina tinkamą entezės gijimą. Histologinis tyrimas atskleidė, kad buvo
esminių skirtumų kolageno brendimo ir struktūrizacijos procesuose, o tai prisidėjo prie sausgyslės
atlaikomos apkrovos sumažėjimo [51]. Minima, kad didžiausia atlaikoma sausgyslės-kaulo jungties
jėga išvystoma 4 savaitę po operacijos, dėl ko reikia atkreipti dėmesį skiriant NVNU ankstyvajame
pooperaciniame periode [52].
Šiuo metu daugelis mokslininkų sutinka, kad patyrus ūmią čiurnos raiščių traumą trumpas
NVNU vartojimas yra naudingas: sumažinamas skausmas, patinimas, greičiau grįžtama į sportinę
veiklą [53]. Tyrimai atskleidė, kad vertinant skausmą ir sugrįžimą į sportinę veiklą dauguma NVNU
yra santykinai saugūs ir pranašesni už placebo [54]. Vietiškai vartojami NVNU tokie pat efektyvūs ir
16
su mažiau nepageidaujamų reiškinių nei vartojami per os [55]. Lyginant COX-2 inhibitorius su ne
COX inhibitoriais nei vieni vaistai nebuvo pranašesni už kitus [56].
8.5. Propriocepcinių pratimų reikšmė po ūmios čiurnos raiščių traumos
Propriocepcija apibūdinama kaip galimybė sujungti jutiminius signalus iš įvairių
mechanoreceptorių ir tokiu būdu nustatyti kūno poziciją bei judėjimą erdvėje. Taip pat ji vaidina
esminį vaidmenį pusiausvyros kontrolėje: generuoja tinkamą motorinį atsaką ir aktyvina reikiamas
raumenų grupes [57-59]. Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria sportininkai patyrę ŪČRT –
didelė tokios traumos rizika ateityje. Pagrindinė priežastis - sumažėję atitinkami propriocepciniai
signalai iš čiurnos sąnario, o tai lemia padidėjusį funkcinį nestabilumą [60,61]. Pagrindinės priežastys,
kurios lemia sutrikusią propriocepciją yra skausmas, sąnario patinimas, trauma ir raumeninis
nuovargis. Visa tai veikia per uždegiminių medžiagų susidarymą, nociceptorių aktyvaciją,
somatosensorinės žievės signalų pertvarką, mechanoreceptorių suardymą, griaučių raumenų
slopinimą, raumenų aktyvacijos sutrikimus, metabolizmo pokyčius [59]. Propriocepcija taip pat svarbi
atlikus judesį, kuomet palyginamas faktinis judesys su numatytuoju judesiu. Visa tai turi įtakos
motoriniam mokymuisi, kuomet atnaujinamas būsimos motorinės veiksmų sekos modelis [62].
Judesių metu norint pasiekti visišką judesio tikslumą, sąnario stabilumą, koordinaciją ir pusiausvyros
išlaikymą propriocepcijos svarba didėja. Ji užtikrina grįžtamojo ryšio bei pasiruošimo judesiui
kontrolę ir raumenų lankstumo reguliaciją [63].
Labiausiai propriocepcinių pratimų reikšmė akcentuojama siekiant išvengti panašios traumos
ateityje, tačiau tokie pratimai svarbūs ir ūmiame čiurnos pažeidimo laikotarpyje. Šie pratimai lemia
sumažėjusį propriocepcinį deficitą, mažina nepageidaujamų simptomų pasireiškimą, pakartotinio
pažeidimo riziką ir gerina pusiausvyros kontrolę [64]. Žinoma, kad pasyvių čiurnos stabilizatorių
funkciją atlieka raiščiai. Jie užtikrina pirminį čiurnos sąnario stabilumą, tačiau aktyvi jų kontrolė ir
tvirtumas yra riboti. Šiuo atveju neuroraumeninio pobūdžio pratimai turi galimybę pagerinti ir
refleksinę, ir valingą raumeninę aktyvaciją [65]. Foresterio N. atlikta bandomoji studija teigia, kad
pusiausvyros palaikymo pratimai ant nestabilių – specifinių paviršių sukelia būdingus
propriocepcinius raumenų signalus kylančius iš čiurnos bei padidina čiurnos eversinių raumenų
aktyvumą [66]. Yra duomenų, kad struktūruotų batų įklotų naudojimas suaktyvina CNS veiklą,
padidėja gaunamos informacijos suvokimas ir taip pagerinamas motorinis atsakas [67]. Akivaizdu, jog
propriocepcinių pratimų, įtrauktų į daugelį oficialių reabilitacijos protokolų tikslas - pagerinti čiurnos
funkciją tiek ūmiame, tiek tolimesniame laikotarpyje.
17
9. TYRIMO METODIKA IR METODAI
9.1. Tiriamųjų imtis ir kontingentas
Tyrimo tipas – eksperimentinis (intervencijų lyginamasis) tyrimas. Tiriamųjų kontingentą
sudarė sportuojantys asmenys, patyrę II ir IIIA laipsnio išorinių čiurnos raiščių pažeidimą pagal N.
Malliaropoulos sportininkams adaptuotą klasifikaciją [4], ir kurie dėl reabilitacijos kreipėsi į LSMUL
Kauno klinikų Sporto medicinos kabinetą. 2014-2016 m. dėl čiurnos traumos kreipėsi 83 asmenys,
įtraukimo į tyrimą kriterijus atitiko 74 pacientai, kuriems buvo išsamiai paaiškinta tyrimo eiga, įteikta
asmens informavimo forma. Sutikę dalyvauti 68 pacientai pasirašė asmens sutikimo formą. Tyrimą
baigė 60 pacientų.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Amžius nuo 18 iki 35 metų;
2. Sportine veikla, susijusia su bėgimu, šokinėjimu, staigiu judėjimo krypties keitimu užsiima ne
mažiau kaip 3 kartus per savaitę po 1 valandą;
3. Inversinio tipo išorinių čiurnos raiščių trauma įvykusi prieš 3–5 dienas;
4. Nustatytas II arba IIIA laipsnio išorinių čiurnos raiščių pažeidimas pagal N. Malliaropoulos
klasifikaciją;
5. Čiurnos apimties, išmatuotos aštuoniukės formos metodu, skirtumas tarp pažeistos ir sveikosios
kojos ≥ 1,0 cm;
6. Apribota atraminė kojos funkcija – be rankų pagalbos negali išlaikyti pusiausvyros ant
pažeistos kojos ilgiau nei 10 s.
Neįtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Negali pilnai priminti ant pažeistos kojos;
2. Nustatytas kaulo lūžis arba čiurnos sąnarinės kremzlės patologija;
3. Kliniškai nustatytas apatinės blauzdikaulinės šeivikaulio raištinės jungties pažeidimas;
4. Kliniškai nustatytas sausgyslių arba jų laikiklių pažeidimas;
5. Paskutinių metų laikotarpyje patirta išorinių čiurnos raiščių trauma;
6. Anksčiau atlikta čiurnos operacija.
9.2. Tiriamųjų grupės
Visi tiriamieji pagal sluoksniuotos randomizacijos principą (pagal lytį ir pažeidimo laipsnį)
buvo suskirstyti į tris grupes:
18
1. A grupė (kontrolinė grupė) - atliekantys tempimo pratimus namuose, taikantys šalčio terapiją,
nešiojantys funkcinį įtvarą;
2. B grupė (NVNU grupė) - atliekantys tempimo pratimus namuose, taikantys šalčio terapiją,
nešiojantys funkcinį įtvarą, vartojantys NVNU;
3. C grupė (propriocepcinių pratimų grupė) - atliekantys tempimo ir propriocepcinius pratimus
namuose, taikantys šalčio terapiją, nešiojantys funkcinį įtvarą.
9.3. Objektyvūs ir subjektyvūs čiurnos vertinimo rodikliai
1. Čiurnos patinimas: abiejų kojų čiurnos apimtys išmatuotos aštuoniukės formos metodu ir
apskaičiuotas apimčių skirtumas. Taikant šį metodą, centimetrine matavimo juostele
matuojama čiurnos apimtis, pradedant nuo vidurio taško tarp tibialis anterior sausgyslės ir
išorinės kulkšnies, toliau juostelę vedant distaliau os naviculare šiurkštumos, per padą,
proksimaliau penktojo padikaulio pagrindo, apjuosiant abi kulkšnis ir grįžtant į pradinį
matavimo tašką. Sveikosios ir pažeistosios kojų čiurnų apimtis matuojama po du kartus,
milimetrų tikslumu. Čiurnos patinimas apskaičiuojamas atimant sveikosios čiurnos matavimų
vidurkį iš pažeistosios kojos čiurnos vidurkio.
2. Izometrinis abiejų čiurnų inversijos ir eversijos jėgų matavimas. Gydymo ir reabilitacijos
efektyvumui vertinti buvo pasirinktas izometrinis čiurnos eversijos ir inversijos jėgų matavimas
(Fev ir Finv). Izometrinis režimas pasirinktas dėl saugumo – tyrimo metu tiriamojo pėda nejuda,
todėl pažeisti čiurnos raiščiai neapkraunami. Tyrimui naudotas „Biodex System 4 Pro“
universalus dinamometras su „Biodex Advantage Software Package“ („Biodex Medical
Systems Inc“, Shirley, Niujorko valstija, JAV) programine įranga. Izometrinio tyrimo metu
matuota abiejų čiurnų eversijos ir inversijos maksimali jėga bei apskaičiuotas maksimalios
jėgos skirtumas tarp sveikos ir pažeistos kojų eversijos bei inversijos. Izometrinė jėga yra
išreiškiama niutonmetrais (Nm). Vertinant čiurnos funkciją pagal izometrinės jėgos matavimus,
buvo apskaičiuojami izometrinės eversijos ir inversijos jėgų deficitai (Fdef) – procentinis
skirtumas tarp atitinkamų pažeistos ir sveikos kojos rodiklių.
3. Subjektyvus čiurnos funkciją atspindintis rodiklis - apatinės galūnės funkcinės skalės
klausimynas (žr. 1 priedas). Apatinės galūnės funkcinė skalė (AGFS) – tai klausimynas,
sudarytas iš 20 klausimų apie asmens galimybes atlikti kasdienines užduotis. AGFS gali būti
naudojama pradiniam, tarpiniam ir galutiniam apatinės galūnės subjektyviam funkcijos ir
progreso įvertinimui. Ši skalė gali būti naudojama reguliariai naudojamos intervencijos
19
efektyvumui įvertinti. Skalės stulpeliuose pažymėtų atsakymų balai sumuojami, taip gaunama
galutinė reikšmė. Maksimali skalės balų reikšmė yra 80 balų.
4. Skausmo įvertinimas pagal vizualinę analoginę skalę 30 sekundžių stovint ant pažeistos kojos.
Skausmas buvo vertinamas naudojant vizualinę analoginę skalę (VAS). Tiriamieji buvo
prašomi pastovėti ant pažeistos kojos 30 sekundžių netoli sienos, pusiausvyrai išlaikyti
stengdamiesi naudotis kuo mažesne rankų pagalba. Praėjus šiam laikui tiriamieji buvo prašomi
nubrėžti vertikalią liniją horizontalioje 10 cm ilgio skalėje, kad pažymėti skausmo lygį, kuris jų
manymu atitiko didžiausią pajaustą skausmo intensyvumą čiurnoje stovint ant pažeistos kojos.
Buvo matuojamas ilgis milimetrais nuo skalės pradinio taško kairėje iki paciento užbrėžtos
vertikalios linijos.
5. Skausmo įvertinimas pagal vizualinę analoginę skalę atliekant pažeistos čiurnos izometrinės
eversijos ir inversijos jėgų matavimus (VASev ir VASinv). Skausmas taip pat buvo vertinamas
pagal VAS. Pažeistos kojos eversinės ir inversinės izometrinių jėgų testavimo momentu
tiriamųjų buvo prašoma nubrėžti vertikalią liniją 10 cm ilgio skalėje ten, kur jų manymu atitiko
didžiausią pajaustą skausmo intensyvumą. Ilgis buvo matuojamas milimetrais nuo pradinio
skalės taško iki paciento užbrėžtos linijos.
9.4. Tyrimo metodika ir taikytos intervencijos
Čiurnos funkciją atspindintys objektyvūs ir subjektyvūs rodikliai (patinimas, izometrinės
inversijos ir eversijos jėgos, apatinės galūnės funkcinės skalės rezultatai, skausmas) visose trijose
tiriamųjų grupėse registruoti pirmojo apsilankymo metu (3–5 dieną po išorinių čiurnos raiščių
traumos) ir atitinkamai kas savaitę iš viso tris kartus. Visiems tiriamiesiems buvo paaiškinta, kaip
vadovaujantis paskirta reabilitacijos programa ją teisingai atlikti namuose. Pirmojo vizito metu visiems
pacientams duotas funkcinis „Aircast“ tipo čiurnos įtvaras, kineziterapijos programa, rekomenduotos
šalčio aplikacijos (krioterapija). Funkcinis įtvaras rekomenduotas dėl to, kad apsaugo pažeistą čiurną
nuo inversinių ir eversinių judesių, kurie lemia tolimesnį audinių pažeidimą ir lėtina gijimo procesą.
Įtvarą rekomenduota dėvėti vaikščiojant, kadangi jis neriboja plantarinės ir dorsalinės pėdos fleksijos.
Krioterapijos taikymas naudingas po kineziterapijos programų atlikimo, kadangi šalčio aplikacijos
sumažina audinių tinimą, skausmą ir uždegimą. Tiriamiesiems paaiškinta šalčio taikymo metodika: į
vandenį įbėrus ledukų šaldyti pažeistą vietą ~15 minučių 3-4 kartus per dieną. Kineziterapijos
programa buvo pritaikyta atlikti namų sąlygomis. Pagrindiniai jos principai – tempimo, raumenų jėgos,
ištvermės ir propriocepcijos lavinimo pratimai. Tempimo pratimai (plantarinė dorsifleksija) skirti
atlikti visiems pacientams siekiant išvengti kontraktūrų susidarymo. Čiurnos tempimo pratimus
20
rekomenduota daryti 40-60 s, po 3-4 kartus per dieną. C tiriamųjų grupė raumenų jėgai, ištvermei ir
propriocepcijai lavinti papildomai atliko pratimus su guma. Šie pratimai skatina čiurnos atraminės ir
stabilizuojančios funkcijos pagerėjimą. Jie atliekami stovint ant pažeistos kojos, stengiantis kuo
mažiau prisilaikyti rankomis į sieną ar rankeną bei išstovėti kuo ilgesnį laiką. Gumos pasipriešinimas
sukeliamas keturioms čiurnos kryptimis: medialinei, priekinei, lateralinei ir užpakalinei. Tokia tvarka
atliekamas vienas 360 laipsnių apsisukimas. Tokių apsisukimų rekomenduota atlikti po 2-3, juos
kartojant 2 kartus per dieną. Šiuos pratimus tiriamieji atlikinėjo iki paskutinio (trečiojo) vizito. Pirmojo
vizito metu tik B tiriamųjų grupei buvo paskirti vartoti NVNU (meloksikamas) iki antrojo vizito
dienos. Pacientai vaistą pradėjo vartoti po vizito pas gydytoją, nuo kitos dienos ryto, iš viso 6 dienas.
Rekomenduota išgerti 15mg vaisto dozę vienkartinai ryte, po valgio.
9.5. Statistinės duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis standartiniu statistinių programų paketu, IBM
SPSS Statistics 20.0. Kiekybinių kintamųjų skirstinių normalumui tikrinti naudotas Kolmogorovo-
Smirnovo testas. Kai skirstinys normalusis, kiekybinių požymių vidurkių palyginimui buvo naudotas
Studento t kriterijus. Kai normalumo prielaida buvo netenkinama, nepriklausomoms imtims taikytas
Mann-Whitney U kriterijus, o priklausomoms Wilcoxono kriterijus. Rezultatai aprašyti pateikiant
vidurkį, standartinį nuokrypį, medianą, 25 ir 75 procentiles. Duomenys statistiškai reikšmingi, kai
p<0,05.
21
10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Tyrime dalyvavo 60 sportininkų, kurie patyrė II ar IIIA laipsnio čiurnos traumas pagal
Malliaropoulos sportininkams adaptuotą klasifikaciją [4]. II laipsnio traumas buvo patyrę 65% (n=39),
o IIIA 35% (n=21) tiriamųjų. Iš jų 70% (n=42) vyrų ir 30% (n=18) moterų. Procentinis
pasiskirstymas grupėse pagal pagal lytį ir pažeidimo laipsnį buvo vienodas. Tiriamųjų amžius buvo
nuo 18 iki 33 metų (vidurkis 25,29 ± 4,67 m.). Vyrų amžiaus vidurkis 24,6 ± 4,58 m., o moterų 26,1 ±
4,88 m.
10.1. Čiurnos apimties pokyčiai reabilitacijos metu
Vertinant čiurnos patinimą pirmojo, antrojo ir trečiojo apsilankymo metu, bendroji mediana
tiriamųjų grupėse atitinkamai buvo 1,79 cm, 1,13 cm, 0,67 cm. Pirmojo apsilankymo metu čiurnos
patinimas skirtingose tiriamųjų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Antrojo
apsilankymo metu čiurnos patinimo skirtumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp A-C ir B-C
grupių (p>0,05), bet statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp A-B (p=0,047) tiriamųjų grupių. Trečiojo
matavimo metu čiurnos patinimas statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp A-B grupių, tačiau statistiškai
reikšmingai skyrėsi tarp A-C (p=0,023) ir B-C (p=0,032) grupių. Visose tiriamųjų grupėse čiurnos
patinimas mažėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05) lyginant pirmąjį su antruoju ir antrąjį su trečiuoju
matavimu.
Visų matavimų metu analizuota rodiklių mediana, 25-oji ir 75-oji procentilės, grupių
statistinis reikšmingumas pateikti 1 lentelėje. Čiurnos apimties pokyčiai kiekvieno matavimo metu tarp
skirtingų grupių pateikti 1 pav.
Čiurnos apimties matavimas aštuoniukės metodu yra plačiai naudojamas čiurnos patinimui
įvertinti ir yra objektyvus bei patikimas metodas patyrus ŪČRT [28,68,69]. Šiame darbe pirmojo
apsilankymo metu nustatytas vidutinis 1,79 cm apimties skirtumas tarp pažeistos ir sveikos kojos.
Gauti duomenys panašūs į C.M. Bleakley ir kt. rezultatus, kur pirmojo vizito metu užfiksuotas 1,9 cm
apimties skirtumas [28], bei G. Tankevičiaus pateiktus duomenis, kur pirmojo apsilankymo metu
nustatytas vidutinis 1,83 cm apimties skirtumas [9]. Antrojo ir trečiojo vizito metu vidutinė čiurnos
apimtis sumažėjo statistiškai patikimai (p<0,05) atitinkamai iki 1,13 cm ir 0,67 cm. Šie čiurnos
apimties pokyčiai labai panašūs su kitų autorių duomenimis [9,70,71]. Tyrimo metu gauti duomenys
atskleidžia, kad visose tyrimo grupėse čiurnos patinimas mažėjo statistiškai patikimai po kiekvienos
savaitės, tačiau tarp skirtingų grupių nevienodai. Analizuodami rezultatus padarėme išvadą, kad
22
NVNU poveikis čiurnos patinimui yra laikinas ir efektyvus tol, kol vartojami NVNU, o
propriocepcinių pratimų nauda turi tęstinį poveikį reabilitacijos metu.
1 lentelė. Čiurnos apimtis (cm) skirtingose tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu
Apsilankymas
A grupė (n=20) B grupė (n=20) C grupė (n=20)
p
A-B
p
A-C
p
B-C
Med
iana
25
pro
centi
lė
75
pro
centi
lė
Med
iana
25
pro
centi
lė
75
pro
centi
lė
Med
iana
25
pro
centi
lė
75
pro
centi
lė
I
apsilankymas 1,80 1,57 2,03 1,75 1,52 1,98 1,82 1,61 2,03 0,377 0,512 0,293
II
apsilankymas 1,27 1,09 1,45 1,02 0,85 1,27 1,11 0,82 1,24 0,047 0,058 0,694
III
apsilankymas 0,77 0,60 0,94 0,71 0,55 0,87 0,53 0,35 0,71 0,741 0,023 0,032
1 pav. Čiurnos apimties pokyčiai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu
10.2. Čiurnos izometrinės jėgos rodiklių pokyčiai reabilitacijos metu
10.2.1. Čiurnos eversijos ir inversijos jėgos bei jėgos deficitas pirmojo apsilankymo metu
Pirmojo apsilankymo metu visų trijų grupių eversijos jėgos sveikoje kojoje bendroji mediana
buvo 28,7 Nm. Skirtingose tiriamųjų grupėse eversijos jėga nepažeistoje kojoje statistiškai reikšmingai
0
0.2
0.4
0.6
0.8
1
1.2
1.4
1.6
1.8
2
I apsilankymas II apsilankymas III apsilankymas
Čiu
rno
s ap
imti
s (c
m)
A grupė
B grupė
C grupė
23
nesiskyrė (p>0,05). Visų trijų grupių eversijos jėgos pažeistoje kojoje bendroji mediana buvo 17,5 Nm.
Skirtingose tiriamųjų grupėse eversijos jėga pažeistoje kojoje pirmojo matavimo metu statistiškai
reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Pirmojo apsilankymo metu visų trijų grupių inversijos jėgos sveikoje
kojoje bendroji mediana buvo 29,6 Nm. Skirtingose tiriamųjų grupėse inversijos jėga nepažeistoje
kojoje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Visų trijų grupių inversijos jėgos pažeistoje kojoje
bendroji mediana buvo 18,9 Nm. Skirtingose tiriamųjų grupėse inversijos jėga pažeistoje kojoje
pirmojo matavimo metu statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Pirmojo matavimo metu vertinant
trijų grupių eversijos jėgos deficitą bendroji mediana buvo 39,1 %. Tiriamųjų eversijos jėgos deficitas
skirtingose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Pirmojo matavimo metu vertinant trijų
grupių inversijos jėgos deficitą bendroji mediana buvo 36,2 %. Tiriamųjų inversijos jėgos deficitas
skirtingose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Pirmojo matavimo metu nagrinėta rodiklių mediana, 25-oji ir 75-oji procentilės, grupių
statistinis reikšmingumas pateikti 2 lentelėje. Pažeistos kojos eversijos ir inversijos jėgų bei jėgų
deficitų kaita visose tiriamųjų grupėse skirtingų apsilankymų metu pateikta 2-5 pav.
Vertindami pirmojo izometrinio jėgų matavimo duomenis negavome jokių statistiškai
reikšmingų rezultatų skirtingose grupėse. Tai yra visiškai suprantama, kadangi sudarytos grupės buvo
homogeniškos pagal lytį, pažeidimo laipsnį, todėl funkcinės čiurnos galimybės buvo labai panašios.
Pirmojo matavimo metu gautos didžiausios izometrinės eversijos bei inversijos jėgų deficitų reikšmės,
atitinkamai buvo 39,1 % ir 36,2 %. Jos labai panašios į G. Tankevičiaus atlikto tyrimo, atitinkamai
38,0 % ir 35,6 % [9]. Mokslininkai teigia, kad toks didelis jėgų deficitas atsiranda dėl skausmo,
patinimo, uždegimo bei struktūrinio pažeidimo [72]. Kiti autoriai linkę manyti, kad jėgos deficitai
išsivysto dėl mechaninės nervų pažaidos [73].
10.2.2. Čiurnos eversijos ir inversijos jėgos bei jėgos deficitas antrojo apsilankymo metu
Antrojo apsilankymo metu visų trijų grupių eversijos jėgos sveikoje kojoje bendroji mediana
buvo 29,5 Nm. Skirtingose tiriamųjų grupėse eversijos jėga nepažeistoje kojoje statistiškai reikšmingai
nesiskyrė (p>0,05). Visų trijų grupių eversijos jėgos pažeistoje kojoje bendroji mediana buvo 21,7 Nm.
Eversijos jėga pažeistoje kojoje antrojo matavimo metu statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,047) tarp
A-C grupių. Antrojo apsilankymo metu visų trijų grupių inversijos jėgos sveikoje kojoje bendroji
mediana buvo 30,1 Nm. Skirtingose tiriamųjų grupėse inversijos jėga nepažeistoje kojoje statistiškai
reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Visų trijų grupių inversijos jėgos pažeistoje kojoje bendroji mediana
buvo 22,5 Nm. Inversijos jėga pažeistoje kojoje antrojo matavimo metu statistiškai reikšmingai skyrėsi
(p=0,044) tarp A-C tiriamųjų grupių.
24
Antrojo matavimo metu vertinant trijų grupių eversijos jėgos deficitą bendroji mediana buvo 26,2 %.
Tarp A-C tiriamųjų grupių eversijos jėgos deficitas buvo statistiškai reikšmingai (p=0,046) mažesnis, o
A-B ir B-C grupėse šis rodiklis statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Antrojo matavimo metu
vertinant trijų grupių inversijos jėgos deficitą bendroji mediana buvo 25,4 %. Tarp A-C tiriamųjų
grupių inversijos jėgos deficitas buvo statistiškai reikšmingai (p=0,021) mažesnis, o A-B ir B-C
grupėse šis rodiklis statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Antrojo matavimo metu nagrinėta rodiklių mediana, 25-oji ir 75-oji procentilės, grupių
statistinis reikšmingumas pateikti 2 lentelėje. Pažeistos kojos eversijos ir inversijos jėgų bei jėgų
deficitų kaita visose tiriamųjų grupėse skirtingų apsilankymų metu pateikta 2-5 pav.
Analizuodami duomenis, gautus antrojo apsilankymo metu, matome, kad visi pažeistosios
kojos rodikliai ir jėgų deficitai lyginant su pirmuoju apsilankymu sumažėjo statistiškai reikšmingai
(p<0,05) visose tiriamųjų grupėse. Vertinant turimus izometrinės eversijos bei inversijos jėgų rodiklius
statistiškai reikšmingi skirtumai rasti tarp propriocepsinės ir kontrolinės grupių. Buvo pastebėta, kad
labai aktualus rodmuo yra izometrinis eversijos bei inversijos jėgos deficitas, kuomet rasti statistiškai
reikšmingi skirtumai tarp A-C tiriamųjų grupių. Galime teigti, kad propriocepciniai pratimai pirmąją
reabilitacijos savaitę efektyviau paveikė čiurnos funkciją lyginant su kontroline grupe, tačiau prieš
NVNU grupę statistiškai patikimai pranašesni nebuvo.
10.2.3. Čiurnos eversijos ir inversijos jėgos bei jėgos deficitas trečiojo apsilankymo metu
Trečiojo apsilankymo metu visų trijų grupių eversijos jėgos sveikoje kojoje bendroji mediana
buvo 30,1 Nm. Skirtingose tiriamųjų grupėse eversijos jėga nepažeistoje kojoje statistiškai reikšmingai
nesiskyrė (p>0,05). Visų trijų grupių eversijos jėgos pažeistoje kojoje bendroji mediana buvo 23,6 Nm.
Eversijos jėga pažeistoje kojoje trečiojo matavimo metu statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,046) tarp
A-C grupių. Trečiojo apsilankymo metu visų trijų grupių inversijos jėgos sveikoje kojoje bendroji
mediana buvo 31,0 Nm. Skirtingose tiriamųjų grupėse inversijos jėga nepažeistoje kojoje statistiškai
reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Visų trijų grupių inversijos jėgos pažeistoje kojoje bendroji mediana
buvo 24,2 Nm. Inversijos jėga pažeistoje kojoje trečiojo matavimo metu statistiškai reikšmingai
skyrėsi (p=0,049) tarp A-C grupių. Trečiojo matavimo metu vertinant trijų grupių eversijos jėgos
deficitą bendroji mediana buvo 21,7 %. Tiriamųjų eversijos jėgos deficitas statistiškai patikimai buvo
mažesnis tarp lyginamų A-C (p=0,017) ir B-C (p=0,042) pacientų grupių. A-B grupių šis rodiklis
statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Trečiojo matavimo metu vertinant trijų grupių inversijos
jėgos deficitą bendroji mediana buvo 22,2 %. Tiriamųjų inversijos jėgos deficitas statistiškai patikimai
25
buvo mažesnis tarp lyginamų A-C (p=0,014) ir B-C (p=0,038) pacientų grupių. A-B grupių šis rodiklis
statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)
Trečiojo matavimo metu nagrinėta rodiklių mediana, 25-oji ir 75-oji procentilės, grupių
statistinis reikšmingumas pateikti 2 lentelėje. Pažeistos kojos eversijos ir inversijos jėgų bei jėgų
deficitų kaita visose tiriamųjų grupėse skirtingų apsilankymų metu pateikta 2-5 pav.
Analizuodami duomenis, gautus trečiojo apsilankymo metu, matome, kad tiriamųjų grupių
pažeistosios kojos eversinės ir inversinės jėgų ir jėgų deficitų rodikliai sumažėjo statistiškai
reikšmingai (p<0,05) lyginant su antruoju apsilankymu. Vertinant turimus izometrinės eversijos bei
inversijos jėgų rodiklius tarp skirtingų grupių statistiškai reikšmingi skirtumai aptikti tarp A-C
tiriamųjų grupių. Kaip ir antrojo matavimo metu, buvo pastebėta, kad izometrinis eversijos bei
inversijos jėgos deficitas statistiškai patikimai skyrėsi tarp A-C bei B-C tiriamųjų grupių.
Galime matyti, kad NVNU grupės rezultatai yra labiau panašūs į kontrolinės grupės nei į
propriocepcinės grupės rodiklius. Šiuo atveju galime teigti, kad propriocepciniai pratimai turėjo
didžiausią naudą čiurnos raumenų jėgos didėjimui ir jėgų deficitų mažėjimui.
2 lentelė. Čiurnos izometrinės jėgos rodikliai skirtingose tiriamųjų grupėse trijų apsilankymų metu
Ap
sila
nky
mas
Grupės A grupė (n=20) B grupė (n=20) C grupė (n=20)
p A
-B
p A
-C
p B
-C
Jėga, jėgos
deficitas
Koja,
judesio
tipas Med
ian
a
25
pro
cen
tilė
75
pro
cen
tilė
Med
ian
a
25
pro
cen
tilė
75
pro
cen
tilė
Med
ian
a
25
pro
cen
tilė
75
pro
cen
tilė
I ap
sila
nky
mas
Eversijos
jėga, Nm
Sveikoji
koja 28,7 23,90 33,50 28,1 23,01 33,19 29,2 23,83 34,57 0,264 0,289 0,129
Pažeistoji
koja 17,5 14,15 20,85 17,2 13,29 21,11 17,7 13,24 22,16 0,431 0,477 0,307
Inversijos
jėga, Nm
Sveikoji
koja 29,1 23,53 34,67 30,1 24,34 35,86 29,7 23,75 35,65 0,173 0,251 0,340
Pažeistoji
koja 18,6 13,99 23,21 18,9 14,34 23,46 19,2 14,69 23,71 0,454 0,263 0,448
Jėgos
deficitas, %
Eversija 39,0 30,87 47,13 38,8 30,53 47,07 39,4 31,00 47,80 0,517 0,334 0,249
Inversija 36,1 27,29 44,91 37,2 27,59 46,81 35,4 24,98 45,82 0,113 0,298 0,076
II a
psi
lan
ky
mas
Eversijos
jėga, Nm
Sveikoji
koja 29,3 24,04 34,57 29,0 23,64 34,34 30,1 24,65 35,54 0,402 0,211 0,138
Pažeistoji
koja 20,9 17,09 24,70 21,7 17,32 26,05 22,6 17,64 27,56 0,197 0,047 0,156
Inversijos
jėga, Nm
Sveikoji
koja 29,6 24,19 35,01 30,6 24,82 36,38 30,2 24,06 36,34 0,188 0,255 0,321
Pažeistoji
koja 21,2 16,72 25,68 22,9 18,19 27,61 23,4 18,46 28,34 0,093 0,043 0,292
Jėgos
deficitas, %
Eversija 28,7 22,07 35,34 25,2 19,15 31,23 24,9 19,43 30,38 0,063 0,046 0,327
Inversija 28,4 21,24 35,56 25,2 18,46 31,94 22,5 16,17 28,83 0,078 0,021 0,112
III
apsi
lan
ky
mas
Eversijos
jėga, Nm
Sveikoji
koja 29,8 24,41 35,20 29,9 24,34 35,46 30,7 24,96 36,44 0,541 0,189 0,197
Pažeistoji
koja 22,4 17,29 27,51 23,3 18,15 28,45 25,1 18,41 31,78 0,191 0,046 0,087
Inversijos
jėga, Nm
Sveikoji
koja 30,8 24,68 36,92 30,9 24,59 37,21 31,4 24,90 37,90 0,627 0,271 0,290
Pažeistoji
koja 23,0 18,38 27,62 23,9 18,93 28,87 25,6 20,1 31,3 0,193 0,049 0,089
Jėgos
deficitas, %
Eversija 24,8 18,56 31,03 22,1 15,20 29,00 18,2 12,24 24,10 0,096 0,017 0,042
Inversija 25,3 18,91 31,69 22,7 16,72 28,68 18,5 13,22 23,76 0,104 0,014 0,038
26
2 pav. Pažeistosios kojos Fev pokyčiai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu
3 pav. Pažeistosios kojos Finv pokyčiai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu
15
17
19
21
23
25
27
I apsilankymas II apsilankymas III apsilankymas
Paž
eis
tosi
os
kojo
s F e
v(N
m)
A grupė
B grupė
C grupė
15
17
19
21
23
25
27
I apsilankymas II apsilankymas III apsilankymas
Paž
eis
tosi
os
kojo
s F i
nv
(Nm
)
A grupė
B grupė
C grupė
27
4 pav. Fev deficito pokyčiai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu
5 pav. Finv deficito pokyčiai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu
10.3. Apatinės galūnės funkcinės skalės (AGFS) balų pokyčiai reabilitacijos metu
Analizuojant AGFS balų pokyčius pirmojo, antrojo ir trečiojo matavimo metu bendroji
mediana visose grupėse atitinkamai buvo 26,3 balo, 41,9 balo, 56,9 balo. Pirmųjų dviejų apsilankymų
metu funkcinė būklė įvertinta pagal AGFS skirtingose tiriamųjų grupėse statistiškai reikšmingai
nesiskyrė (p>0,05). Trečiojo vizito metu pastebėta, jog statistiškai reikšmingai (p=0,047) geresni
rezultatai gauti propriocepcinių pratimų grupėje lyginant su kontroline grupe. Pastbėta, kad antrojo
15
20
25
30
35
40
45
I apsilankymas II apsilankymas III apsilankymas
F ev
de
fici
tas
(%)
A grupė
B grupė
C grupė
15
20
25
30
35
40
I apsilankymas II apsilankymas III apsilankymas
F in
vd
efi
cita
s (%
)
A grupė
B grupė
C grupė
28
matavimo metu šiek tiek gerenė funkcija buvo NVNU vartojančių grupėje, o trečiojo matavimo metu
geriausia funkcija pasiekta propriocepcinių pratimų grupėje. Prasčiausia apatinės galūnės funkcija
išliko kontrolinėje grupėje. Vertinant kas savaitę apatinės galūnės funkcinius kitimus skirtingose
grupėse pastebėta, kad visų trijų tiriamųjų grupių funkcija pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05).
Kiekvieno matavimo metu nagrinėta rodiklių mediana, 25-oji ir 75-oji procentilės, grupių
statistinis reikšmingumas pateikti 3 lentelėje. Apatinės galūnės funkcijos pokyčiai kiekvieno
apsilankymo metu skirtingose grupėse pateikti 6 pav.
AGFS yra subjektyvi priemonė, tinkama įvertinti čiurnos pažeidimo sunkumui, todėl dažnai
naudojama įvairiuose tyrimuose [74,75]. ŪČRT periode, pirmojo apsilankymo metu, vidutinė balų
reikšmė visose grupėse buvo 26,3 balo. Šie duomenys labai panašūs į G. Tankevičiaus gautus
rezultatus, kur pirmojo vizito AGFS vidutinė reikšmė buvo 25,6 balo [9]. Žinoma, kad iki pirmojo
vizito pažeistoji galūnė nebuvo apkrauta dėl skausmo, diskomforto, bei daugiau pasyvesnės
kasdieninės veiklos (sėdėjimas, gulėjimas). Dėl šių priežasčių galima teigti, kad tiriamieji labiau
spėliojo ar bandė numanyti kaip jų čiurna toleruotų atitinkamą veiklą. Atsižvelgiant į didelę duomenų
sklaidą galime manyti, kad pirmojo matavimo metu gautos reikšmės ne visiškai atspindi realią čiurnos
funkciją. Antrojo matavimo metu AGFS reikšmės padidėjo iki 41,9 balo, o trečiojo matavimo iki 56,9
balo. Čiurnos funkcijos palaipsninį gerėjimą lėmė natūralūs gijimo procesai [76], tempimo ir
propriocepciniai pratimai [22,77], funkcinis įtvaras [78] ir didesnės čiurnos apkrovos galimybės [5].
Sportininkai pamažu didino čiurnos apkrovą, vadovavosi paskirta reabilitacijos programa, todėl jų
funkcinis pajėgumas labai išaugo. Pagal turimus duomenis galime daryti išvadą, kad propriocepciniai
pratimai efektyviausiai padidina apatinės galūnės funkcines galimybes, lyginant su konservatyviu ar
NVNU paskirtu gydymu.
3 lentelė. AGFS balai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu
Apsilankymas
A grupė (n=20) B grupė (n=20) C grupė (n=20)
p
A-B
p
A-C
p
B-C
Med
ian
a
25
pro
centi
lė
75
pro
centi
lė
Med
ian
a
25
pro
centi
lė
75
pro
centi
lė
Med
ian
a
25
pro
centi
lė
75
pro
centi
lė
I
apsilankymas 26,7 23,01 30,39 26,2 23,25 29,15 25,9 22,69 29,11 0,665 0,358 0,814
II
apsilankymas 39,9 36,64 43,16 43,2 39,80 46,60 42,6 39,10 46,10 0,069 0,092 0,233
III
apsilankymas 54,9 51,36 58,44 55,5 51,29 59,71 60,4 56,47 64,41 0,211 0,047 0,062
29
6 pav. AGFS balų pokyčiai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu
10.4. Skausmo pagal VAS pokyčiai reabilitacijos metu
Vertinant patiriamą skausmą pagal VAS stovint ant pažeistosios kojos pirmojo, antrojo ir
trečiojo apsilankymo metu, bendroji mediana tiriamųjų grupėse atitinkamai buvo 4,51 balai, 2,10 balai,
2,03 balai. Pirmojo apsilankymo metu skausmas pagal VAS skirtingose tiriamųjų grupėse statistiškai
reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Antrojo apsilankymo metu skausmas pagal VAS skirtingose grupėse
statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp A-C ir B-C grupių (p>0,05), bet statistiškai reikšmingai skyrėsi
(p=0,044) tarp A-B tiriamųjų grupių. Trečiojo matavimo metu skausmas pagal VAS statistiškai
reikšmingai nesiskyrė visose tiriamųjų grupėse. Visose trijose grupėse skausmas pagal VAS statistiškai
reikšmingai sumažėjo pirmojo – antrojo apsilankymo metu (p<0,05). Antrojo – trečiojo apsilankymo
metu kontrolinėje grupėje skausmo pokytis pagal VAS statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05), o
NVNU vartojančių ir propriocepcinių pratimų grupėje skausmo pagal VAS pokytis buvo statistiškai
nereikšmingas (p>0,05).
Visų matavimų metu analizuota rodiklių mediana, 25-oji ir 75-oji procentilės, grupių
statistinis reikšmingumas pateikti 4 lentelėje. Skausmo pagal VAS stovint ant pažeistosios kojos
pokyčiai kiekvieno apsilankymo metu skirtingose grupėse pateikti 7 pav.
Visiems gerai žinoma VAS skalė dažnai taikoma po ŪČRT skausmo intensyvumui įvertinti
[69,79-81]. Mūsų tyrime skausmo intensyvumas buvo vertinamas pacientui stovint ant pažeistos kojos.
Pirmojo vizito metu vidutinis skausmas pagal VAS buvo 4,51 balo. Atrojo ir trečiojo vizito metu
vidutinis skausmas pagal VAS atitinkamai buvo 2,10 ir 2,03 balo. Žinoma, jog skausmo intensyvumas
20
25
30
35
40
45
50
55
60
65
I apsilankymas II apsilankymas III apsilankymas
AG
FS b
alai
A grupė
B grupė
C grupė
30
po ŪČRT labiausiai sumažėja per pirmąją – antrąją savaites, o paskui stebimas pokytis yra daug
lėtesnis. Nors ši skalė atspindi subjektyvius pojūčius, tačiau gauti duomenys buvo panašūs su kitų
tyrimų rezultatais [69,79-81]. Įdomu tai, kad NVNU grupėje didžiausias skausmą malšinantis efektas
pasiektas tik trumpam laikotarpiui – kol buvo vartojami NVNU, t.y. pirmąją reabilitacijos savaitę.
Vėliau, trečiojo apsilankymo metu skausmas netgi truputį padidėjo. Tuo tarpu propriocepcinių pratimų
grupėje skausmo intensyvumas praktiškai nesiskyrė antrojo – trečiojo apsilankymo metu. Lyginant
trijų apsilankymų rezultatus, peršasi išvada, kad skausmą efektyviausiai malšina NVNU trumpame
periode, o propriocepciniai pratimai yra pranašesni už tik įprastinę reabilitacijos programą taikomą
kontrolinėje grupėje.
4 lentelė. Skausmo įvertinimas pagal VAS stovint ant pažeistos kojos kiekvieno apsilankymo metu
Apsilankymas
A grupė (n=20) B grupė (n=20) C grupė (n=20)
p
A-B
p
A-C
p
B-C
Med
iana
25
pro
centi
lė
75
pro
centi
lė
Med
iana
25
pro
centi
lė
75
pro
centi
lė
Med
iana
25
pro
centi
lė
75
pro
centi
lė
I
apsilankymas 4,52 3,88 5,16 4,47 3,95 4,99 4,55 3,97 5,13 0,455 0,872 0,392
II
apsilankymas 2,43 2,02 2,84 1,86 1,53 2,24 2,01 1,62 2,40 0,044 0,059 0,128
III
apsilankymas 2,16 1,83 2,49 1,91 1,55 2,27 2,03 1,71 2,35 0,087 0,302 0,146
7 pav. Skausmo pagal VAS pokyčiai stovint ant pažeistos kojos skirtingose tiriamųjų grupėse
kiekvieno apsilankymo metu
1.5
2
2.5
3
3.5
4
4.5
5
I apsilankymas II apsilankymas III apsilankymas
VA
S b
alai A grupė
B grupė
C grupė
31
10.5. Skausmo pagal VAS pokyčiai atliekant pažeistosios kojos jėgų matavimus
Atliekant pažeistosios kojos jėgų matavimus ir tuo pačiu momentu vertinant didžiausią
patiriamą skausmą pagal VAS pirmojo, antrojo ir trečiojo apsilankymo metu, bendroji mediana
tiriamųjų grupėse atitinkamai buvo 6,13 balai, 3,26 balai, 3,01 balai eversijos metu ir 6,05 balai, 3,34
balai, 3,17 balai inversijos metu. Pirmojo matavimo metu skausmas pagal VAS skirtingose tiriamųjų
grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė tiek eversijos, tiek inversijos metu (p>0,05). Antrojo
pažeistosios kojos jėgų matavimo metu skausmas pagal VAS statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp A-B
grupių eversijos (p=0,029) ir inversijos (p=0,018) metu, bei tarp A-C grupių eversijos (p=0,038) ir
inversijos (p=0,040) metu. Tarp B-C tiriamųjų grupių statistiškai patikimo skirtumo nebuvo. Trečiojo
pažeistosios kojos jėgų matavimo metu skausmas pagal VAS skirtingose grupėse statistiškai
reikšmingai nesiskyrė tarp A-B grupių, tačiau statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp A-C grupių eversijos
(p=0,025) ir inversijos (p=0,021) metu, bei tarp B-C grupių eversijos (p=0,048) ir inversijos (p=0,043)
metu. Visose trijose tiriamųjų grupėse skausmas pagal VAS atliekant eversinį ir inversinį pėdos judesį
statistiškai reikšmingai sumažėjo pirmojo – antrojo apsilankymo metu (p<0,05). Antrojo – trečiojo
apsilankymo metu skausmo pagal VAS pokytis atliekant eversinį ir inversinį pėdos judesį buvo
statistiškai nereikšmingas (p>0,05) A ir B tiriamųjų grupėse, tačiau statistiškai patikimai (p<0,05)
sumažėjo C grupėje.
Visų matavimų metu analizuota rodiklių mediana, 25-oji ir 75-oji procentilės, grupių
statistinis reikšmingumas pateikti 5 lentelėje. Skausmo pagal VAS pokyčiai atliekant pažeistosios
kojos jėgų matavimus kiekvieno apsilankymo metu skirtingose grupėse pateikti 8-9 pav.
Mūsų viena iš tyrimo naujovių yra VAS pritaikymas atliekant čiurnos eversinį bei inversinį
pėdos judesį. Iki šiol literatūroje nepavyko rasti duomenų apie tokį tiriamųjų patirto didžiausio
skausmo įvertinimo būdą. Pirmojo apsilankymo metu pacientai skausmo intensyvumą įvertino
vidutiniškai 1,58 balo didesnį nei stovint ant pažeistos kojos. Žinoma, jog aktyviai susitraukiant
raumenims didesnis krūvis tenka pažeistiems raiščiams, labiau išreikštas diskomfortas nei stovėjimo
metu. Antrojo vizito metu gauti duomenys atskleidžia, kad skausmas pagal VAS eversijos bei
inversijos metu statistiškai reikšmingai sumažėjo visose grupėse, tačiau tarp skirtingų grupių
nevienodai: didžiausią skausmą patyrė kontrolinės grupės tiriamieji, o mažiausią NVNU vartojančių
grupė. Nors antrojo apsilankymo metu didžiausias skausmą malšinantis poveikis stebėtas B grupėje,
tačiau statistinio reikšmingumo prieš C grupę nebuvo pastebėta. Trečiojo apsilankymo metu atsiskleidė
propriocepcinių pratimų nauda, kadangi šie pratimai statistiškai reikšmingai sumažino skausmą
lyginant su antruoju vizitu, bei tarp skirtingų tiriamųjų grupių trečiojo vizito metu. Mūsų manymu,
32
NVNU efektyviai sumažino skausmą trumpajame periode, tačiau propriocepcinių pratimų sistemingas
atlikimas turėjo didžiausią skausmo intensyvumą mažinantį poveikį visos reabilitacijos metu.
5 lentelė. Skausmo įvertinimas pagal VAS atliekant pažeistos kojos izometrinės eversijos ir inversijos
jėgų matavimus
Apsilankymas Judesio
tipas
A grupė (n=20) B grupė (n=20) C grupė (n=20)
p A
-B
p A
-C
p B
-C
Med
iana
25
pro
centi
lė
75
pro
centi
lė
Med
iana
25
pro
centi
lė
75
pro
centi
lė
Med
iana
25
pro
centi
lė
75
pro
centi
lė
I
apsilankymas
Eversijos
metu 6,06 5,09 7,03 6,14 5,15 7,13 6,20 5,20 7,20 0,614 0,557 0,709
Inversijos
metu 5,97 5,01 6,93 6,06 5,09 7,03 6,11 5,13 7,09 0,602 0,531 0,730
II
apsilankymas
Eversijos
metu 3,97 3,33 4,61 2,79 2,34 3,24 3,01 2,54 3,51 0,029 0,038 0,205
Inversijos
metu 4,12 3,46 4,78 2,65 2,17 3,12 3,24 2,72 3,76 0,018 0,040 0,089
III
apsilankymas
Eversijos
metu 3,61 3,03 4,19 3,13 2,63 3,63 2,30 1,93 2,67 0,138 0,025 0,048
Inversijos
metu 3,78 3,17 4,39 3,29 2,75 3,84 2,44 2,05 2,83 0,130 0,021 0,043
8 pav. Skausmo įvertinimas pagal VAS skirtingose tiriamųjų grupėse atliekant pažeistos kojos
izometrinės eversijos jėgos matavimus kiekvieno apsilankymo metu
0
1
2
3
4
5
6
7
I apsilankymas II apsilankymas III apsilankymas
VA
S e
vb
alai
A grupė
B grupė
C grupė
33
9 pav. Skausmo įvertinimas pagal VAS skirtingose tiriamųjų grupėse atliekant pažeistos kojos
izometrinės inversijos jėgos matavimus kiekvieno apsilankymo metu
0
1
2
3
4
5
6
7
I apsilankymas II apsilankymas III apsilankymas
VA
S in
vb
alai
A grupė
B grupė
C grupė
34
11. IŠVADOS
1. Reabilitacijos eigoje stebėta statistiškai reikšmingai teigiama objektyvių čiurnos funkciją
atspindinčių rodiklių dinamika. Čiurnos patinimą nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
efektyviau nei įprastinė reabilitacija sumažino po pirmosios reabilitacijos savaitės, o
propriocepciniai pratimai buvo efektyviausi reabilitacijos pabaigoje. Didinant pažeistosios
čiurnos eversinę ir inversinę jėgas bei mažinant jėgų deficitus, propriocepciniai pratimai buvo
efektyvesni nei kontrolinėje grupėje po pirmosios reabilitacijos savaitės, o reabilitacijos
pabaigoje pranašesni nei kitose dviejose grupėse.
2. Reabilitacijos eigoje stebėta statistiškai reikšmingai teigiama subjektyvių čiurnos funkciją
atspindinčių rodiklių dinamika. Propriocepciniai pratimai po antrosios reabilitacijos savaitės
statistiškai reikšmingai, lyginant su kontroline grupe, pagerino apatinės galūnės funkciją.
NVNU po pirmosios reabilitacijos savaitės turėjo statistiškai reikšmingai efektyvesnį skausmą
malšinantį poveikį už įprastinę reabilitacijos programą. Atliekant pažeistosios čiurnos
izometrinius jėgų matavimus vartojantys NVNU ir atliekantys propriocepcinius pratimus
patyrė statistiškai reikšmingai mažesnį skausmą, lyginant su kontroline grupe, po pirmosios
reabilitacijos savaitės. Reabilitacijos pabaigoje propriocepcinius pratimus atliekantys tiriamieji
jautė statistiškai reikšmingai mažesnį skausmą izometrinių jėgų matavimo metu nei
kontrolinėje ir NVNU vartojančių grupėse.
3. Reabilitacijos metu stebėtas dalinis čiurnos funkcijos atsistatymas. NVNU vartojimas buvo
efektyvi priemonė mažinanti čiurnos patinimą, skausmą, pagerinanti čiurnos izometrinių jėgų
rodiklius, tačiau neturėjo jokių pranašumų prieš propriocepcinius pratimus. NVNU poveikis
čiurnos funkcijai buvo trumpalaikis, o propriocepcinių pratimų efektyvumas išliko iki pat
reabilitacijos pabaigos.
35
12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Sportininkams, patyrusiems ūmią čiurnos raiščių traumą, sudaryti reabilitacijos programą,
pagal kurią būtų atliekami tempimo pratimai, taikoma krioterapija, dėvimas funkcinis įtvaras
bei rekomenduoti propriocepcinius pratimus su guma, kuriuos pacientai galėtų atlikti namuose.
2. Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) skirti tik diskomfortui dėl patiriamo skausmo
mažinti, nes jie neturi teigiamo poveikio reabilitacijos efektyvumui poūmiu periodu.
36
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Fong DTP, Hong Y, Chan LK, Yung PSH, Chan KM. A systematic review on ankle injury and
ankle sprain in sports. Sports Med. 2007;37(1):73-94.
2.Janssen KW, van Mechelen W, Verhagen EA. Ankles back in randomized controlled trial (ABrCt):
braces versus neuromuscular exercises for the secondary prevention of ankle sprains. Design of a
randomised controlled trial. BMC Musculoskeletal Disorders. 2011;12:210.
3. Ivins D. Acute ankle sprain: an update. Am Fam Physician. 2006;74(10):1714-20.
4. Malliaropoulos N, Papacostas E, Papalada A, Maffulli N. Acute lateral ankle spragins in track and
field athletes: an expanded classification. Foot Ankle Clin. 2006;11(3):497-507.
5. Michel P. J. van den Bekerom MPJ, Kerkhoffs GMMJ, McCollum GA, Calder JDF, van Dijk CN.
Management of acute lateral ankle ligament injury in the athlete. Knee Surg Sports Traumatol
Arthrosc. 2013;21(6):1390-5.
6. Kerkhoffs GM, van den Bekerom MPJ, Assendelft WJ, Blankevoort L, Struijs PA, van Dijk CN,
Smidt N. Immobilisation and functional treatment for acute lateral ankle ligament injuries in adults.
Cochrane Database Syst Rev (personal communication), 2012.
7. Jarvinen TAH. Muscle injuries: optimising recovery. Best Pract Res Clin Rheumatol 2007;21:317–
31.
8. Lippi G, Franchini M, Guidi GC. Non steroidal anti-inflammatory drugs (NSAIDs) in athletes. Br J
Sports Med 2006;40:661–3.
9. Tankevičius, G. Sportininkų po ūmios čiurnos raiščių traumos izometrinės eversijos ir inversijos
jėgų pokyčių vertinimas reabilitacijos eigoje. Daktaro disertacija, Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas, Kaunas, Lietuva. 2014. Prieiga per: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2014~D_20140904_150457-29759/DS.005.0.01.ETD.
10. Viljakka T, Rokkanen P. The treatment of ankle sprain by bandaging and antiphlogistic drugs.
Ann Chir Gynaecol. 1983;72:66–70.
11. Waterman BR, Owens BD, Davey S, Zacchilli MA, Belmont PJ. The epidemiology of ankle
sprains in the United States. J Bone Joint Surg Am 2010; 92: 2279-2284.
12. Cameron KL. Commentary: Time for a paradigm shift in conceptualizing risk factors in sports
injury research. J Athl Train 2010; 45: 58-60.
13. Chan KM, Yuan Y, Li CK, Chien P, Tsang G: Sports causing most injuries in Hong Kong. British
Journal of Sports Medicine 1993, 27(4):263-267.
14. Ferran NA, Maffulli N: Epidemiology of sprains of the lateral ankle ligament complex. Foot and
Ankle Clinics 2006, 11(3):659-662.
37
15. Gerber JP, Williams GN, Scoville CR, Arciero RA, Taylor DC: Persistent disability associated
with ankle sprains: a prospective examination of an athletic population. Foot and Ankle International
1998, 19(10):653-660.
16. Bozkurt M, Doral MN: Anatomic factors and biomechanics in ankle instability. Foot and Ankle
Clinics 2006, 11(3):451-463.
17. Attarian DE, McCrackin HJ, DeVito DP, McElhaney JE, Garrett WE: Biomechanical
characteristics of human ankle ligaments. Foot and Ankle 1985, 6(2):54-58.
18. Harmon KG: The ankle examination. Primary Care; Clinics in Office Practice 2004, 31(4):1025-
1037.
19. Attarian DE, McCrackin HJ, DeVito DP, McElhaney JE, Garrett WE: A biomechanical study of
human ankle ligaments and autogenous reconstructive grafts. American Journal of Sports Medicine
1985, 13(6):377-381.
20. Woods C, Hawkins R, Hulse M, Hodson A: The Football Association Medical Research
Programme: an audit of injuries in professional football: an analysis of ankle sprains. British Journal
of Sports Medicine 2003, 37(3):233-238.
21. Kannus P, Renstrom P. Current concept review. Treatment for acute tears of the lateral ligaments
of the ankle. J Bone Joint Surg Am 1991; 73:305–312.
22. Jeffrey D. Tiemstra, MD, Department of Family Medicine, University of Illinois College of
Medicine, Chicago, Illinois. Update on Acute Ankle Sprains. Am Fam Physician. 2012 Jun
15;85(12):1170-1176.
23. Van Dijk CN: Management of the sprained ankle. Br J Sports Med 2002, 36:83-84.
24. Akeson WH, Woo SLY, Amiel D, Frank CB The chemical basis for tissue repair. In: Hunter LH,
Funk FJ (eds) Rehabilitation of the injured knee. C. V. Mosby, St. Louis, 1984; 93–147.
25. Van den Bekerom MPJ, Struijs PAA, Welling L, Blankevoort L, van Dijk CN, Kerkhoffs GMMJ:
What is the evidence for RICE therapy in the treatment of ankle sprains? Systematic review of
literature. J Athl Train 2012; 47(4):435–443.
26. Kerr KM, Daley L, Booth L, Stark J. PRICE guidelines: guidelines for the management of soft
tissue (musculoskeletal) injury with protection, rest, ice, compression, elevation (PRICE) during the
first 72 hours (ACPSM). ACPOM. 1998;6:10–11.
27. Safran MR, Zachazewski JE, Benedetti RS, Bartolozzi AR, Mandelbaum R. Lateral ankle sprains:
a comprehensive review part 2: treatment and rehabilitation with an emphasis on the athlete. Med Sci
Sports Exerc. 1999;31(7 Suppl):S438-47.
28. Bleakley CM, O’Connor SR, Tully MA, Rocke LG, Macauley DC, Bradbury I, Keegan S,
McDonough SM. Effect of accelerated rehabilitation on function after ankle sprain: randomised
controlled trial. BMJ 2010; 10(340):c1964.
38
29. Van den Bekerom MPJ, van der Windt DAWM, van der Heijden GJ, Van den Berg S, ter Riet G,
De Winter AF, Bouter LM. Therapeutic ultrasound for acute ankle sprains. Cochrane Database Syst
Rev 2011; 15;6:CD001250.
30. Kerkhoffs GMMJ, Handoll HHG, de Bie R, Rowe BH, Struijs PAA. Surgical versus conservative
treatment for acute injuries of the lateral ligament complex of the ankle in adults. The Cochrane
database of systematic reviews. 2007;(2):CD000380.
31. J.-L. Ziltener, S. Leal, P.-E. Fournier. Non-steroidal anti-inflammatory drugs for athletes: An
update. Annals of Physical and Rehabilitation Medicine 2010, Volume 53, Issue 4, Pages 278-288.
32. Donatas Ragaišis, Audrius Sveikata, Gintautas Gumbrevičius, Renata Sveikatienė, Arvydas
Milašius. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo farmakologinių savybių apžvalga. Lietuvos bendrosios
praktikos gydytojas 2010, tomas XIV, Nr. 1.
33. Bailey Su and J. Patrick O'Connor. NSAID therapy effects on healing of bone, tendon, and the
enthesis. J Appl Physiol 2013; 115:892-899.
34. Leadbetter WB. Cell-matrix response in tendon injury. Clin Sports Med 11, 1992; 533–578.
35. Mallick E, Scutt N, Scutt A, Rolf C. Passage and concentrationdependent effects of indomethacin
on tendon derived cells. J Orthop Surg Res 2009; 4: 9.
36. Tsai WC, Hsu CC, Chen CP, Chen MJ, Lin MS, Pang JH. Ibuprofen inhibition of tendon cell
migration and down-regulation of paxillin expression. J Orthop Res 24: 2006; 551–558,.
37. Tsai WC, Hsu CC, Chou SW, Chung CY, Chen J, Pang JH. Effects of celecoxib on migration,
proliferation and collagen expression of tendon cells. Connect Tiss Res 48: 2007; 46–51.
38. Almekinders LC, Baynes AJ, Bracey LW. An in vitro investigation into the effects of repetitive
motion and nonsteroidal anti-inflammatory medication on human tendon fibroblasts. Am J Sports
Med 23: 1995; 119–123.
39. Minns RJ, Muckle DS. Mechanical properties of traumatized rat tendo- Achilles and the effect of
an anti-inflammatory drug on the repair properties. J Biomech 15: 1982; 783–787.
40. Thomas J, Taylor D, Crowell R, Assor D. The effect of indomethacin on Achilles tendon healing
in rabbits. Clin Orthopaed Rel Res 1991; 308–311.
41. Dimmen S, Engebretsen L, Nordsletten L, Madsen JE. Negative effects of parecoxib and
indomethacin on tendon healing: an experimental study in rats. Knee Surg Sports Traumatol Arthrosc
17: 2009; 835–839.
42. Elder CL, Dahners LE, Weinhold PS. A cyclooxygenase-2 inhibitor impairs ligament healing in
the rat. Am J Sports Med 29: 2001; 801–805.
43. Carlstedt CA, Madsen K, Wredmark T. The influence of indomethacin on tendon healing. A
biomechanical and biochemical study. Arch Orthop Trauma Surg 105: 1986; 332–336.
39
44. Hanson CA, Weinhold PS, Afshari HM, Dahners LE. The effect of analgesic agents on the healing
rat medial collateral ligament. Am J Sports Med 33: 2005; 674–679.
45. Astrom M, Westlin N. No effect of piroxicam on Achilles tendinopathy. A randomized study of
70 patients. Acta Orthop Scand 63: 1992; 631–634.
46. Anakwenze OA, Kancherla VK, Warrender W, Abboud JA. Outcomes of modified 2-incision
technique with use of indomethacin in treatment of distal biceps tendon rupture. Orthopedics 34:
2011; e724–e729.
47. Christensen B, Dandanell S, Kjaer M, Langberg H. Effect of antiinflammatory medication on the
running-induced rise in patella tendon collagen synthesis in humans. J Appl Physiol 110: 2011; 137–
141.
48. Mehta VM, Young EP, Paxton EW, Fithian DC. The effect of ketorolac on anteroposterior knee
laxity after anterior cruciate ligament reconstruction. Orthopedics 31: 2008; 538–540.
49. Galatz LM, Sandell LJ, Rothermich SY, Das R, Mastny A, Havlioglu N, Silva MJ, Thomopoulos
S. Characteristics of the rat supraspinatus tendon during tendon-to-bone healing after acute injury. J
Orthop Res 24: 2006; 541–550.
50. Gulotta LV, Rodeo SA. Growth factors for rotator cuff repair. Clin Sports Med 28: 2009; 13–23.
51. Ferry ST, Dahners LE, Afshari HM, Weinhold PS. The effects of common anti-inflammatory
drugs on the healing rat patellar tendon. Am J Sports Med 35: 2007; 1326–1333.
52. Rodeo SA, Arnoczky SP, Torzilli PA, Hidaka C, Warren RF. Tendon-healing in a bone tunnel. A
biomechanical and histological study in the dog. J Bone Joint Surg Am 75: 1993; 1795–1803.
53. Van den Bekerom MPJ, Sjer AEB, Struijs PAA, Blankevoort L, van Dijk CN, Kerkhoffs GMMJ
Non steroidal antiinflammatory drugs for treating acute ankle sprains. Cochrane Database Syst Rev
11: 2010; CD008810.
54. Morán M. Double-blind comparison of diclofenac potassium, ibuprofen and placebo in the
treatment of ankle sprains. J Int Med Res. 1991;19(2):121-130.
55. Lionberger DR, Brennan MJ. Topical nonsteroidal anti-inflammatory drugs for the treatment of
pain due to soft tissue injury: diclofenac epolamine topical patch. J Pain Res. 2010; 3:223-233.
56. Petrella R, Ekman EF, Schuller R, Fort JG. Efficacy of celecoxib, a COX-2-specific inhibitor, and
naproxen in the management of acute ankle sprain: results of a double-blind, randomized controlled
trial. Clin J Sport Med. 2004;14(4):225-231.
57. J. Han, G. Waddington, R. Adams, J. Anson, and Y. Liu, “Assessing proprioception: a critical
review of methods,” Journal of Sport and Health Science, 2015.
58. D. J. Goble, “Proprioceptive acuity assessment via joint position matching: from basic science to
general practice,” Physical Therapy, 2010, vol. 90, no. 8, pp. 1176–1184.
40
59. U. Roijezon, N. C. Clark, and J. Treleaven, “Proprioception ¨ in musculoskeletal rehabilitation.
Part 1: basic science and principles of assessment and clinical interventions,” Manual Therapy, 2015,
vol. 20, no. 3, pp. 368–377.
60. Hertel J: Functional instability following lateral ankle sprain. Sports Med 29: 2000; 361–371.
61. J. Witchalls, P. Blanch, G. Waddington, and R. Adams, “Intrinsic functional deficits associated
with increased risk of ankle injuries: a systematic review with meta-analysis,” British Journal of
Sports Medicine, 2012, vol. 46, no. 7, pp. 515–523.
62. Wolpert DM, Diedrichsen J, Flanagan JR. Principles of sensorimotor learning. Nat Rev Neurosci
2011;12(12):739-51.
63. Milner TE, Hinder MR, Franklin DW. How is somatosensory information used to adapt to
changes in the mechanical environment? Comput Neurosci Theor Insights Brain Funct 2007;165:363-
72.
64. Rozzi SL, Lephart SM, Sterner R, et al: Balance training for persons with functionally unstable
ankles. J Orthop Sports Phys Ther 1999;29:478-86.
65. Hung Y. Neuromuscular control and rehabilitation of the unstable ankle. World J Orthop 2015;
6(5): 434-438.
66. Forestier N, Terrier R, Teasdale N: Ankle muscular proprioceptive signals’ relevance for balance
control on various support surfaces: an exploratory study. Am J Phys Med Rehabil 2014;00:00Y00.
67. K. Davids, R. Shultleworth, C. Button, I. Renshew, and P. Glazier, “‘Essential noise’—enhancing
variability of informational constraints benefits movement control: a comment on Waddington and
Adams (2003),” British Journal of Sports Medicine, 2004, vol. 38, no. 5, pp. 601–605.
68. Rohner-Spengler M, Mannion AF, Babst R. Reliability and minimal detectable change for the
figure-of-eight-20 method of, measurement of ankle edema. J Orthop Sports Phys Ther.
2007;37(4):199-205.
69. Boyce SH, Quigley MA, Campbell S. Management of ankle sprains: a randomised controlled trial
of the treatment of inversion injuries using an elastic support bandage or an Aircast ankle brace. Br J
Sports Med. 2005;39(2):91-6.
70. Bleakley CM, McDonough SM, MacAuley DC, Bjordal J. Cryotherapy for acute ankle sprains: a
randomised controlled study of two different icing protocols. Br J Sports Med. 2006;40(8):700-5;
discussion 705.
71. Man IOW, Morrissey MC, Cywinski JK. Effect of neuromuscular electrical stimulation on ankle
swelling in the early period after ankle sprain. Phys Ther. 2007; 87(1):53-65.
72. Konishi Y, Fukubayashi T, Takeshita D. Possible mechanism of quadriceps femoris weakness in
patients with ruptured anterior cruciate ligament. Med Sci Sports Exerc. 2002;34(9):1414-8.
41
73. Nitz AJ, Dobner JJ, Kersey D. Nerve injury and grades II and III ankle sprains. Am J Sports Med.
1985;13(3):177-82.
74. Hiller CE, Refshauge KM, Bundy AC, Herbert RD, Kilbreath SL. The Cumberland ankle
instability tool: a report of validity and reliability testing. Arch Phys Med Rehabil. 2006;87(9):1235-
41.
75. Perron M, Hébert LJ, McFadyen BJ, Belzile S, Regniére M. The ability of the Biodex Stability
System to distinguish level of function in subjects with a seconddegree ankle sprain. Clin Rehabil.
2007;21(1):73-81.
76. Aiken AB, Pelland L, Brison R, Pickett W, Brouwer B. Short-term natural recovery of ankle
sprains following discharge from emergency departments. J Orthop Sports Phys Ther.
2008;38(9):566-71.
77. Terada M, Pietrosimone BG, Gribble PA. Therapeutic interventions for increasing ankle
dorsiflexion after ankle sprain: a systematic review. J Athl Train. 2013;48(5):696-709.
78. Prado MP, Mendes AAM, Amodio DT, Camanho GL, Smyth NA, Fernandes TD. A comparative,
prospective, and randomized study of two conservative treatment protocols for first-episode lateral
ankle ligament injuries. Foot & ankle international. / American Orthopaedic Foot and Ankle Society
[and] Swiss Foot and Ankle Society. 2014;35(3):201-6.
79 . O'Connor SR, Bleakley CM, Tully MA, McDonough SM. Predicting functional recovery after
acute ankle sprain. PloS one. 2013;8(8):e72124.
80. Bleakley CM, McDonough SM, MacAuley DC. Some conservative strategies are effective when
added to controlled mobilisation with external support after acute ankle sprain: a systematic review.
Aust J Physiother. 2008;54(1):7-20.
81. Mazières B, Rouanet S, Velicy J, Scarsi C, Reiner V. Topical ketoprofen patch (100 mg) for the
treatment of ankle sprain: a randomized, double-blind, placebocontrolled study. Am J Sports Med.
2005;33(4):515-23.
42
14. PRIEDAI
1 Priedas. Apatinės galūnės funkcinė skalė
Veikla Labai sunku
arba
neįmanoma
atlikti
Sunku Vidutiniškai
sunku
Truputį
sunku
Jokio
sunkumo
1. Bet koks Jums įprastas
užsiėmimas, buvimas mokykloje,
namuose
0 1 2 3 4
2. Jūsų pomėgiai, laisvalaikio veikla,
sportavimas
0 1 2 3 4
3. Įlipimas ir išlipimas iš vonios 0 1 2 3 4
4. Perėjimas iš vieno kambario į kitą 0 1 2 3 4
5. Batų ar kojinių apsiavimas 0 1 2 3 4
6. Pritūpimas 0 1 2 3 4
7. Daikto, esančio ant grindų,
pavyzdžiui, pirkinių krepšio
pakėlimas
0 1 2 3 4
8. Lengvi namų ruošos darbai 0 1 2 3 4
9. Sunkūs namų ruošos darbai 0 1 2 3 4
10. Įlipimas ir išlipimas iš mašinos 0 1 2 3 4
11. Ėjimas 300 m 0 1 2 3 4
12. Ėjimas 1,5 km 0 1 2 3 4
13. Užlipimas ir nulipimas 10 laiptų 0 1 2 3 4
14. Stovėjimas 1 valandą 0 1 2 3 4
15. Sėdėjimas 1 valandą 0 1 2 3 4
16.Bėgimas lygiu paviršiumi 0 1 2 3 4
17. Bėgimas nelygiu paviršiumi 0 1 2 3 4
18. Staigių posūkių atlikimas greitai
bėgant
0 1 2 3 4
19. Šokinėjimas 0 1 2 3 4
20. Vartymasis lovoje 0 1 2 3 4
Iš viso:
top related