nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir propriocepcinių

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

Rokas Gražulis

Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir propriocepcinių pratimų įtaka

čiurnos funkciniams rodikliams, po sportininkų patirtos ūmios čiurnos

raiščių traumos

Magistro baigiamasis darbas

Darbo mokslinis vadovas:

dr. Gediminas Tankevičius

Kaunas, 2016

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ..................................................................................................................................... 4

2. SUMMARY ......................................................................................................................................... 5

3. PADĖKA, INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ................................ 6

3.1. Padėka ............................................................................................................................................ 6

3.2. Interesų konfliktas ......................................................................................................................... 6

3.3. Etikos komiteto leidimas ............................................................................................................... 6

4. SANTRUMPOS ................................................................................................................................... 7

5. SĄVOKOS ........................................................................................................................................... 8

6. ĮVADAS ............................................................................................................................................... 9

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ............................................................................................... 10

8. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................... 11

8.1. Čiurnos raiščių traumų reikšmė, biomechanizmas, požymiai, klasifikacija ................................ 11

8.2. Gydymo ir reabilitacijos priemonės patyrus ūmią čiurnos raiščių traumą .................................. 12

8.3. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) veikimo mechanizmai ......................................... 13

8.4. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) poveikis raiščių gijimui ....................................... 14

8.5. Propriocepcinių pratimų reikšmė po ūmios čiurnos raiščių traumos .......................................... 16

9. TYRIMO METODIKA IR METODAI ............................................................................................. 17

9.1. Tiriamųjų imtis ir kontingentas ................................................................................................... 17

9.2. Tiriamųjų grupės.......................................................................................................................... 17

9.3. Objektyvūs ir subjektyvūs čiurnos vertinimo rodikliai ............................................................... 18

9.4. Tyrimo metodika ir taikytos intervencijos ................................................................................... 19

9.5. Statistinės duomenų analizės metodai ......................................................................................... 20

10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS .............................................................................................. 21

10.1. Čiurnos apimties pokyčiai reabilitacijos metu........................................................................... 21

10.2. Čiurnos izometrinės jėgos rodiklių pokyčiai reabilitacijos metu .............................................. 22

10.2.1. Čiurnos eversijos ir inversijos jėgos bei jėgos deficitas pirmojo apsilankymo metu ......... 22

10.2.2. Čiurnos eversijos ir inversijos jėgos bei jėgos deficitas antrojo apsilankymo metu ........... 23

3

10.2.3. Čiurnos eversijos ir inversijos jėgos bei jėgos deficitas trečiojo apsilankymo metu .......... 24

10.3. Apatinės galūnės funkcinės skalės (AGFS) balų pokyčiai reabilitacijos metu ......................... 27

10.4. Skausmo pagal VAS pokyčiai reabilitacijos metu .................................................................... 29

10.5. Skausmo pagal VAS pokyčiai atliekant pažeistosios kojos jėgų matavimus ............................ 31

11. IŠVADOS ......................................................................................................................................... 34

12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ............................................................................................... 35

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................ 36

14. PRIEDAI .......................................................................................................................................... 42

4

1. SANTRAUKA

Darbo autorius: Rokas Gražulis

Darbo pavadinimas: Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir propriocepcinių pratimų įtaka čiurnos

funkciniams rodikliams, po sportininkų patirtos ūmios čiurnos raiščių traumos.

Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti, kokią įtaką čiurnos funkciniams rodikliams ir jų kitimui turi NVNU

vartojimas ir propriocepciniai pratimai, patyrus ūmią čiurnos raiščių traumą.

Tyrimo uždaviniai: įvertinti objektyvius ir subjektyvius čiurnos funkciją atspindinčius rodiklius

(patinimą, izometrinės inversijos ir eversijos jėgą, apatinės galūnės funkcinės skalės rezultatus,

skausmą,) ir jų kitimus reabilitacijos eigoje visose tiriamųjų grupėse. Išanalizuoti ir palyginti gautus

duomenis tarp NVNU nevartojančių, NVNU vartojančių, ir propriocepcinius pratimus atliekančių

pacientų.

Tyrimo metodai ir dalyviai: atliktas eksperimentinis (intervencijų lyginamasis) tyrimas. Tiriamųjų

kontingentą sudarė 60 sportuojančių asmenų, atitinkančių įtraukimo į tyrimą kriterijus ir kurie dėl

reabilitacijos 2014-2016m. kreipėsi į LSMUL Kauno klinikų Sporto medicinos kabinetą. Visi

tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: A grupė (kontrolinė grupė), B grupė (NVNU grupė), C grupė

(propriocepcinių pratimų grupė). Čiurnos funkcijos rodikliai visose tiriamųjų grupėse registruoti kas

savaitę, iš viso tris kartus. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis standartiniu statistinių

programų paketu, IBM SPSS Statistics 20.0. Duomenys statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

Rezultatai: Čiurnos patinimas reabilitacijos eigoje statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 1,79 iki 0,67

cm, izometrinės eversijos ir inversijos jėgų deficitas sumažėjo atitinkamai nuo 39,1 iki 21,7 % ir nuo

36,2 iki 22,2 %. Reabilitacijos pabaigoje propriocepciniai pratimai buvo efektyviausia priemonė,

mažinanti patinimą ir didinanti čiurnos raumenų jėgą. Apatinės galūnės funkcinės skalės (AGFS)

rodikliai statistiškai reikšmingai padidėjo nuo 26,3 iki 56,9 balo. Skausmas pagal vizualinę analoginę

skalę (VAS) statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 4,51 iki 2,03 balo. Skausmas pagal VAS atliekant

pažeistos kojos eversijos jėgų matavimus statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 6,13 iki 3,01 balo, o

inversijos metu nuo 6,05 iki 3,17 balo. Reabilitacijos pabaigoje propriocepcinius pratimus atliekantys

tiriamieji jautė statistiškai reikšmingai mažesnį skausmą lyginant su NVNU vartojusiais ir jų

nevartojusiais pacientais.

Išvados: Reabilitacijos metu stebėtas dalinis čiurnos funkcijos atsistatymas. NVNU vartojimas buvo

efektyvi priemonė mažinanti čiurnos patinimą, skausmą, pagerinanti čiurnos izometrinių jėgų

rodiklius, tačiau neturėjo jokių pranašumų prieš propriocepcinius pratimus. NVNU poveikis čiurnos

funkcijai buvo trumpalaikis, o propriocepcinių pratimų efektyvumas išliko iki pat reabilitacijos

pabaigos.

5

2. SUMMARY

Author: Rokas Gražulis

Title: The influence of non-steroidal anti-inflammatory drugs use and proprioception exercises for

ankle functional parameters after athletes suffered acute ankle ligament injury.

Aim of the study: To find out the influence of NSAID use and proprioception exercises for ankle

functional parameters after athletes suffered acute ankle ligament injury.

Research tasks: To assess objective and subjective parameters reflecting the function of the ankle

(swelling, isometric inversion and eversion strength, lower extremity functional scale results, pain) and

their variations in the course of rehabilitation in all treatment groups. To analyze and compare the data

between NSAIDs non-treating, NSAID-using, and patients who performs proprioception exercises.

Material and methods: Experimental (intervention comparative) study was performed. The study

included 60 patients fulfilling the inclusion criteria and who appealed to LSMUL KK Sports medicine

room (2014-2016 years). All subjects were divided into three groups: group A (control group), group

B (NSAID group), group C (proprioception exercise group). Parameters of ankle function in all three

treatment groups were registered every week a total of three times. Collected data were processed and

analyzed using the statistical package SPSS 20.0. The data has been considered as statistically

significant when p<0.05.

Results: Ankle swelling statistically significant decreased from 1.79 to 0.67 cm, isometric eversion

and inversion strength deficit decreased from 39.1 to 21.7% and from 36.2 to 22.2 % in the

rehabilitation course. Proprioception exercises were the most effective of reducing swelling and

improving ankle muscle strength in the end of rehabilitation. The lower extremity functional scale

(LEFS) indicators were statistically significant increased from 26.3 to 56.9 points. The pain on a

visual analog scale (VAS) was statistically significant decreased from 4.51 to 2.03 points. Pain in the

damaged leg eversion was decreased from 6.13 to 3.01 points, while the inversion from 6.05 to 3.17

points. Proprioreception exercises performing subjects have reduced pain compared with NSAID-

treated and NSAID non-treated patients in the end of rehabilitation.

Conclusions: Partial ankle function recovery observed during rehabilitation period. NSAID use was

an effective remedy for reducing ankle swelling, pain and improves ankle isometric strength

indicators, but did not have any advantages over propriocepcion exercises. NSAIDs effect for ankle

function was short but efficiency of propriocepcion exercises remained until the end of the

rehabilitation.

6

3. PADĖKA, INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO

LEIDIMAS

3.1. Padėka

Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos, Sporto medicinos

gydytojui Gediminui Tankevičiui už pagalbą atliekant baigiamąjį magistrinį darbą.

3.2. Interesų konfliktas

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

3.3. Etikos komiteto leidimas

2015-11-05 tyrimui išduotas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro

leidimas Nr. BEC – MF – 75.

7

4. SANTRUMPOS

AGFS – apatinės galūnės funkcinė skalė

COX - ciklooksigenazė

Fdef – jėgos deficitas

Fev – eversijos jėga

Fin – inversijos jėga

IL-1 – interleukinas 1

Nm – niutonmetrai

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

ŪČRT – ūmi čiurnos raiščių trauma

VAS – vizualinė analoginė skausmo skalė

VASev – skausmas pagal VAS eversijos metu

VASinv – skausmas pagal VAS inversijos metu

8

5. SĄVOKOS

Eversija – judesys, atliekamas per čiurnos sąnarį frontalinėje plokštumoje, nukreipiant padą išorės

link.

Inversija – judesys, atliekamas per čiurnos sąnarį frontalinėje plokštumoje, nukreipiant padą į vidų.

Izometrinės eversijos jėgos deficitas – procentinis skirtumas tarp pažeistos ir sveikos kojos

izometrinės eversijos jėgos.

Izometrinės inversijos jėgos deficitas – procentinis skirtumas tarp pažeistos ir sveikos kojos

izometrinės inversijos jėgos.

Izometrinis raumens susitraukimas – raumens susitraukimas, kurio metu raumuo atlieka darbą,

tačiau jo ilgis nekinta.

Propriocepcija – jutiminių signalų, gaunamų iš įvairių mechanoreceptorių, sujungimas į visumą, taip

nustatnt kūno poziciją ir judėjimą erdvėje.

9

6. ĮVADAS

Čiurnos raiščių traumos aktualios tiek sportininkų profesionalų, tiek mėgėjiškai sportuojančių

asmenų kasdienybėje. Ūmios čiurnos raiščių traumos (ŪČRT) siekia net ketvirtį visų sportininkų

patiriamų traumų. Tai ne tik sutrikdo individo dalyvavimą sportinėje veikloje, bet ir pablogina asmens

fizinę ir psichinę būseną, gali turėti lėtinių pasekmių: sumažėjusi judesių amplitudė, skausmas, sąnario

nestabilumas [1,2,3]. Remiantis tyrimų duomenimis žinoma, kad dauguma sportininkų į sportinę

veiklą sugrįžta per 7-55 dienas po patirtos ŪČRT. Tobulėjanti medicina skatina ieškoti priemonių,

kurios paspartintų atletų grįžimą į sportinę veiklą [4]. Anksčiau čiurnos raiščių traumas buvo siūloma

gydyti imobilizacija, tačiau pastaruoju metu daugėja tyrimų, įrodančių pažeistos srities ankstyvos

mobilizacijos, propriocepcinių pratimų naudą. Daugelis mokslininkų sutinka, kad pirmosiomis paromis

ŪČRT reikia gydyti vadovaujantis gerai žinomu PRICE protokolu [3,5,6].

Siekiant sumažinti skausmą po ūmios traumos, šiuolaikinėje praktikoje tampa įprasta skirti

analgetikų, NVNU. Vis dėlto, NVNU sukelia daug nepageidaujamų reakcijų, vartojami be griežtos

kontrolės, nėra aiškių NVNU skyrimo gairių. Atskleidžiama, kad kai kurie atletai NVNU vartoja ir

kaip prevencinę priemonę prieš sportinę veiklą [7,8]. Šiuo metu nėra didelio patikimumo įrodymų,

kuriuose būtų objektyviai analizuojama NVNU vartojimo įtaka čiurnos funkciniams rodikliams.

Atliktuose tyrimuose teigiama, kad nusprendus paskirti NVNU, šis gydymas turėtų trukti kuo

įmanoma trumpiau, atsižvelgiant į pažeidimo specifiką, disfunkcijos lygį ir skausmo intensyvumą.

Lietuvoje atliktas panašaus pobūdžio gydytojo G. Tankevičiaus mokslinis tyrimas, testuojant

čiurnos funkcinius rodiklius, tačiau neanalizuojama NVNU reikšmė reabilitacijos eigoje [9]. Šis

tyrimas naujas ir išskirtinis tuo, kadangi jame siekiama objektyvizuoti NVNU poveikį maksimaliai

raumenų jėgai bei skausmui izometrinio raumens susitraukimo metu naudojant „Biodex System 4 Pro“

universalų dinamometrą. Tokiu pat principu objektyvizuojama ir propriocepcinių pratimų reikšmė

reabilitacijos metu. Tai nėra vien teorinės reikšmės tyrimas. Detaliai, kas savaitę analizuojant

objektyvius čiurnos rodiklius galima įvertinti reabilitacijos efektyvumą skirtingose grupėse.

Pagrindinis šio darbo tikslas - remiantis objektyviais duomenimis palyginti NVNU vartojančių ir

propriocepcinius pratimus atliekančių sportininkų čiurnos funkcinius rodiklius ir jų kitimus

reabilitacijos eigoje. Šio darbo tema ir rezultatai gali būti aktualūs sporto medicinos gydytojams,

ortopedams-traumatologams, reabilitologams.

10

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Išsiaiškinti, kokią įtaką čiurnos funkciniams rodikliams bei jų kitimui turi NVNU vartojimas

ir propriocepciniai pratimai, patyrus ūmią čiurnos raiščių traumą.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti objektyvius čiurnos funkciją atspindinčius rodiklius (patinimą,

izometrinės inversijos ir eversijos jėgas) ir jų kitimus reabilitacijos eigoje visose tiriamųjų

grupėse.

2. Įvertinti ir palyginti subjektyvius čiurnos funkciją atspindinčius rodiklius (apatinės

galūnės funkcinės skalės rezultatus, skausmą) ir jų kitimus reabilitacijos eigoje visose

tiriamųjų grupėse.

3. Išanalizuoti ir palyginti gautus duomenis tarp NVNU nevartojančių, NVNU vartojančių ir

propriocepcinius pratimus atliekančių pacientų.

11

8. LITERATŪROS APŽVALGA

8.1. Čiurnos raiščių traumų reikšmė, biomechanizmas, požymiai, klasifikacija

Vienos iš dažniausiai pasitaikančių traumų sporte yra čiurnos raiščių pažeidimas. Jos gali

sumažinti gebėjimus dalyvauti sportinėje veikloje bei pabloginti gyvenimo kokybę [1,2]. Įvairių

šaltinių duomenimis inversinių čiurnos raiščių traumų dažnis siekia apie 25% visų griaučių – raumenų

sistemos traumų, iš kurių apie 50% yra susiję su sportine veikla. 7-10% visų besikreipiančiųjų į

skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl čiurnos raiščių traumos [5,10]. Žinomi rizikos faktoriai

klasifikuojami į vidinius (amžius, lytis, ūgis, kūno masės indeksas, praeityje buvęs pažeidimas,

dominuojanti galūnė, lankstumas, raumenų jėga, propriocepcija, reakcijos laikas, pėdos morfologija)

ir išorinius (konkreti sporto šaka su didele rizika traumai, konkurencingumo lygis, batų tipas, dangos

paviršius, išorinių suvaržomųjų priemonių naudojimas) [11,12]. Tarp skirtingų sporto šakų čiurnos

raiščių traumų dažnis skiriasi, tačiau dažniausiai patiriamos krepšinyje, futbole, tinklinyje, ilgų

distancijų bėgime, čiuožime ant ledo [13].

Čiurnos traumos tipą nulemia traumos mechanizmas ir čiurnos anatominiai ypatumai.

Daugiau nei 80% visų čiurnos traumų metu pažeidžiami čiurnos raiščiai [14]. Iš visų čiurnos raiščių

pažeidimų 77% atvejų pažeidžiamas šoninis raiščių kompleksas [15]. Šį kompleksą sudaro trys

raiščiai: priekinis šokikaulio šeivikaulinis raištis, kulnakaulio šeivikaulinis raištis ir užpakalinis

šokikaulio šeivikaulinis raištis [5,16]. Tipinis šoninių čiurnos raiščių komplekso pažeidimas įvyksta

inversijos (pėda pasukta į vidų) ir planetarinės fleksijos (pėda sulenkta žemyn) metu. Tai įvyksta dėl

to, kad šeivikaulis nusitęsia žemiau, formuodamas išorinę kulkšnį, taip apribodamas eversinį pėdos

judesį. Blauzdikaulis formuoja vidinę kulkšnį, tačiau tęsiasi trumpiau lyginant su šeivikauliu, todėl

sudaromos palankesnės sąlygos inversiniam pėdos judesiui, kurį riboja šoninis raiščių kompleksas

[17,18]. Pažeidus šoninį raiščių kompleksą, net 73% atvejų įvyksta priekinio šokikaulio šeivikaulinio

raiščio pažeidimas, nes jis atlaiko mažiausią apkrovą [19,20].

Įvykus ŪČRT jaučiamas stiprus skausmas, atsiranda patinimas, matomos įvairaus dydžio

kraujosruvos, sumažėja sąnario judrumas, sutrinka jo funkcija. Mokslinėje literatūroje čiurnos raiščių

pažeidimo sunkumas skirstomas į I, II ir III laipsnius, kurie atitinkamai reiškia, kad nėra, yra dalinis ar

visiškas raiščių plyšimas [21]. Atskirti I nuo II/III laipsnio čiurnos raiščių pažeidimą yra svarbu, nes

tai turi reikšmės gydymo pasirinkimui ir prognozei. Manoma, kad I laipsnio pažeidimo gydyti

nereikia, nes „funkcinis nestabilumas“ ar pakartotiniai pažeidimai yra retesni nei po III laipsnio

pažeidimų (visiško raiščių plyšimo) [22,23].

Malliaropoulos 2006 m. pasiūlė čiurnos raiščių pažeidimo sunkumo klasifikaciją adaptuotą

sportininkams pagal klinikinius ir radiologinės diagnostikos kriterijus [4]:

12

I laipsnio pažeidimas: aktyvios plantarinės ir dorsalinės fleksijos amplitudės sumažėjimas iki 5º

lyginant su sveikąja koja, čiurnos apimties, išmatuotos aštuoniukės formos metodu, skirtumas iki 0,5

cm lyginant su sveikąja koja.

II laipsnio pažeidimas: aktyvios plantarinės ir dorsalinės fleksijos amplitudės sumažėjimas 5–10º

lyginant su sveikąja koja, čiurnos apimties, išmatuotos aštuoniukės formos metodu, skirtumas 0,5–2,0

cm lyginant su sveikąja koja.

III A laipsnio pažeidimas: aktyvios plantarinės ir dorsalinės fleksijos amplitudės sumažėjimas > 10º

lyginant su sveikąja koja, čiurnos apimties, išmatuotos aštuoniukės formos metodu, skirtumas > 2,0 cm

lyginant su sveikąja koja, šoninėje čiurnos sąnario rentgenogramoje su apkrovimu distancija tarp

užpakalinio blauzdikaulio sąnarinio krašto ir artimiausio šokikaulio taško < 3 mm lyginant su sveikąja

koja.

III B laipsnio pažeidimas: aktyvios plantarinės ir dorsalinės fleksijos amplitudės sumažėjimas > 10º

lyginant su sveikąja koja, čiurnos apimties, išmatuotos aštuoniukės formos metodu, skirtumas > 2,0 cm

lyginant su sveikąja koja, šoninėje čiurnos sąnario rentgenogramoje su apkrovimu distancija tarp

užpakalinio blauzdikaulio sąnarinio krašto ir artimiausio šokikaulio taško > 3 mm lyginant su sveikąja

koja.

8.2. Gydymo ir reabilitacijos priemonės patyrus ūmią čiurnos raiščių traumą

Sutinkama, kad I, II ir III ūmaus čiurnos raiščių pažeidimo laipsniai gali būti sėkmingai

išgydomi taikant individualizuotus, agresyvius, ne operacinius gydymo metodus. Gydymo priemonės

pagrįstos biologinėmis raiščių gijimo stadijomis. Biologiškai raiščių gijimą galima suskirstyti į tris

skirtingas fazes: 1) uždegiminė fazė (trunka iki 10 dienų po traumos), 2) proliferacinė fazė (4-8

savaitė po traumos), 3) remodeliacijos fazė (iki 1 metų po traumos). Pradinis gydymas esant

uždegiminei fazei yra vengti besitęsiančio pažeidimo ir tolesnio čiurnos tinimo [24].

Teigiama, kad pirmosiomis 4-5 dienomis turėtų būti vadovaujamasi PRICE gydymo

protokolu (angl. protection-rest-ice-compression-elevation) [3,25]. Taikant šį protokolą siekiama, jog

galūnė būtų pakelta, taikomos šalčio aplikacijos, suteikta visiška ramybė ir apsauga taikant

spaudžiamąsias priemones. Ramybė būtina siekiant sumažinti metabolinius poreikius, išvengti

padidėjusio kraujo pritekėjimo ir apsaugoti silpnus besiformuojančio fibrino elementus. Taikant

trumpalaikį gydymą šalčio aplikacijomis 3-7 dienas sumažinamas metabolinis audinių pažeidimas,

sukeliama vazokonstrikcija, stabdomas kraujosruvos formavimasis bei efektyviau malšinamas

skausmas. Dauguma mokslinių darbų rekomenduoja naudoti šalčio terapiją 20 minučių kartojant kas

dvi valandas. Spaudžiamųjų (kompresinių) priemonių tikslas yra sustabdyti kraujavimą, apriboti

13

edemos formavimąsi ir eksudaciją iš pažeistų kapiliarų, mažinti randinio audinio susidarymą.

Pažeistos galūnės pakėlimas sumažina kraujo spaudimą aplinkinėse kraujagyslėse. Šiuo būdu

stabdomas prikraujavimas bei gerinamas uždegiminio eksudato drenažas limfagyslėmis [26].

Proliferacinės (antrosios) gijimo fazės metu į pažeistą audinį įauga kraujagyslės, proliferuoja

fibroblastai ir formuojasi naujos kolageno skaidulos. Šioje fazėje svarbu apsaugoti pėdą nuo

pakartotinių inversinių judesių, taip užkertant kelią silpnesnių, papildomų III tipo kolageno skaidulų

formavimuisi, kurios prisideda prie palaipsninio raiščio ilgėjimo. Kontroliuojama raiščio apkrova

skatina teisingos krypties kolageno skaidulų formavimąsi, o tai sudaro galimybes grįžti į sportinę

veiklą 4-8 savaitę po patirtos traumos. Tyrimų duomenys įrodo, kad ankstyvoji mobilizacija

neabejotinai yra naudinga, o ilgai taikoma imobilizacija turi žalingą poveikį raumenims, raiščiams ir

sąnariniams paviršiams [6,27,28]. Funkcinis gydymas naudojant specialias juostas (teipavimas),

pusiau lanksčius ar suveržiamus čiurnos įtvarus yra pranašesnis už 4 savaičių imobilizaciją, nes

sumažinami nepageidaujami simptomai, greičiau grįžtama į darbinę ar sportinę veiklą, pasiekiamas

didesnis sąnario stabilumas [6]. Ivins D. funkcinį gydymą siūlo skirstyti į tris fazes: 1) per pirmąsias

24 val. laikomasi PRICE protokolo; 2) per 48-72 val. pradedami daryti specialūs pratimai siekiant

atkurti judesį ir jėgą; 3) lavinama ištvermė, atliekami pratimai konkretūs tam tikrai sporto šakai bei

lavinama pusiausvyra [25]. Per pirmąsias 6 gydymo savaites turėtų būti tęsiami blauzdos raumenų

stiprinimo ir propriorecepciniai pratimai, prižiūrint fizioterapeutui [5]. Gydomosios ultragarsinės

procedūros ar elektrinė raumenų stimuliacija gydant ŪČRT nėra rekomenduojamos [29].

Chirurginis gydymas anksčiau buvo laikomas kaip viena iš gydymo galimybių, patyrus III

laipsnio ŪČRT. 2007m. atliktoje sisteminėje apžvalgoje buvo minima, jog chirurginis gydymas

naudingas esant lėtiniam skausmui, funkciniam nestabilumui ar siekiant grįžti į iki traumos buvusį

sportinį lygį. Tačiau šios išvados išlieka ginčytinos dėl metodologinių trūkumų [30]. Taip pat,

pastebima, kad operuojant pailgėja išgijimo laikas, čiurna tampa labiau sustingusi, pablogėja judrumas

lyginant su konservatyviu gydymu [22].

8.3. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) veikimo mechanizmai

NVNU veikia blokuodami fermentą ciklooksigenazę (COX). Išaktyvavus COX yra

slopinama ciklinių endoperoksidų, prostaglandinų, tromboksano sintezė iš arachidono rūgšties.

Žinomos dvi COX izofermentų formos. COX-1 aktyvi visada ir yra labai svarbi normaliam

organizmo funkcionavimui. COX-2 forma aktyvuojama audinių pažeidimo metu ir sąlygoja žymiai

didesnį prostaglandinų kiekio išsiskyrimą, kurie svarbūs atsirandant skausmui ir uždegimui. Įprastai

NVNU slopina abi COX formas, o tai efektyviai sumažina uždegiminį atsaką, bet kartu sumažina

14

skrandžio apsauginius veiksnius ir neigiamai veikia inkstų funkciją. Uždegimo slopinamas vyksta

blokuojant COX, dėl ko sumažėja uždegimo mediatorių prostaglandinų susidarymas. Manoma, kad

NVNU priešuždegiminiam poveikiui pasireikšti yra svarbus ir chemotaksio, IL-1 sintezės slopinimas,

sumažėjęs laisvųjų radikalų formavimasis. NVNU efektyviausiai malšina silpną ir vidutinio stiprumo

skausmą. Skausmo malšinamasis poveikis aiškinamas per fermento ciklooksigenazės slopinimą, dėl

ko sumažėja prostaglandinų produkcija. Manoma, kad prostaglandinas E2 įjautrina nervų galūnėles

mediatoriams, kurie išsiskiria lokaliai uždegimo vietoje. Taip pat manoma, kad įtakos turi skausminės

stimuliacijos slopinimas požievinėje srityje. Taigi, NVNU gali sukelti neigiamą poveikį gijimo

procesui, nes savo veikimu keičia uždegiminio atsako eigą [31,32].

8.4. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) poveikis raiščių gijimui

NVNU yra plačiai vartojami siekiant sumažinti skausmą ir patinimą esant sausgyslių ar

raiščių pažeidimams. Sėkmingas raiščių gijimas vyksta tik tam tikromis sąlygomis. Pirmiausia, turi

būti atkuriama raiščio mechaninė jėga. Antra, raiščio gijimas turi vykti efektyviai, kad būtų išvengta

sąnario nestabilumo. Galiausiai, turi būti atkuriama funkciškai lygiavertė mechaninė jėga tose vietose,

kur raištis tvirtinasi prie kaulo (entezės), jeigu ten buvo pažeidimas [33].

Norint atstatyti sausgyslės ar raiščio mechaninę jėgą, jų ląstelės turi proliferuoti ir migruoti į

pažeidimo vietą bei sekretuoti kolageną [34]. Bandymuose su ląstelių kultūromis, taikant gydymą

NVNU, stebėtas sausgyslių ląstelių proliferacijos ir migracijos slopinimas, bet padidėjusi kolageno

sintezė [35-38]. Atliekant bandymus su gyvūnais, kuomet buvo skiriami NVNU ir vertinta sausgyslių

bei raiščių jėga, rezultatai buvo skirtingi. Keletas studijų neparodė reikšmingo skirtumo vertinant

sausgyslių jėgą po gydymo NVNU [39,40], tuo tarpu kitose buvo įrodyta, kad sugijusios sausgyslės

atlaiko mažesnę pasipriešinimo ir tempimo jėgą [41,42]. Atsirado klinikinių tyrimų, kuriuose

gydymas NVNU gali pagerinti gyjančių sausgyslių ir raiščių biomechanines savybes. Gydymas

indometacinu reikšmingai padidino gyjančios triušio m. plantaris longus sausgyslės atlaikomą

tempimo jėgą, bet reikšmingai sumažino tirpaus kolageno kiekį [43]. Panašiai ir gydant piroksikamu

nuo 1 iki 6 dienos po operacijos pagerėjo šoninio kryžminio raiščio gijimas [44]. Sudėtingi raiščių ir

sausgyslių gijimo procesai neleidžia vieningai nuspręsti ar NVNU suteikia daugiau naudos nei žalos.

Iškilus šiems painiems klausimams buvo atliktos kelios klinikinės studijos norint įvertinti NVNU

poveikį sausgyslių gijimui. Prospektyvinėje studijoje buvo stebima 70 suaugusių pacientų su

skausminga Achilo sausgyslės tendinopatija. Vieniems buvo skiriamas piroksikamas, kitiems placebo.

Išeitys buvo vertinamos pagal liekamuosius simptomus, tokius kaip skausmas, jautrumas, patinimas,

judesio amplitudė, raumenų jėga ir bendras efektyvumo įvertinimas. Reikšmingas skirtumas nebuvo

15

gautas tarp gydytos ir negydytos pacientų grupės [45]. Atlikus retrospektyvinį 34 pacientų klinikinį

tyrimą, kur jie buvo gydomi indometacinu 6 savaites po distalinės dvigalvio žasto raumens sausgyslės

galo rekonstrukcijos, nebuvo pastebėtas reikšmingas skirtumas vertinat pakartotinį sausgyslės plyšimą

ar judesio amplitudę lyginant pažeistąją ir sveikąją rankas [46]. NVNU poveikį sausgyslių ir raiščių

gijimui galima analizuoti ir per ciklooksigenazės aktyvumo, prostaglandinų ir biologinių procesų

visumą. Paaiškėjo, kad NVNU skyrimas prieš sunkų fizinį krūvį slopina prostaglandino E2 gamybą,

dėl ko reikšmingai sumažėja kolageno sintezė [47]. Šie eksperimentai leidžia manyti, kad gydymą

NVNU galime skirti tam tikrose klinikinėse situacijose norėdami sumažinti sausgyslių ir raiščių

storėjimo procesą, o potencialiai neigiamą NVNU poveikį ląstelių proliferacijai galima suderinti su

teigiamu efektu kolageno sintezei [33].

Ne mažiau svarbus uždavinys raiščių gijimo procese – kiek įmanoma labiau sumažinti

sąnario nestabilumą. Esant sąnario nestabilumui didėja pakartotinio raiščio plyšimo tikimybė, prastėja

paciento išeitys. Atlikta retrospektyvinė studija, kurioje siekta įvertinti NVNU poveikį sąnario

nestabilumui po patirto raiščių pažeidimo. Pacientams 6 savaites po priekinio kryžminio raiščio

rekonstrukcijos autotransplantu buvo skiriamas ketorolakas sukėlė reikšmingai didesnį priekinį -

užpakalinį sąnario nestabilumą lyginant su pacientais, negavusiais gydymo ketorolaku [48]. Šios

išvados byloja, kad po raiščių pažeidimo ar atliktos rekonstrukcijos gydymas NVNU gali padidinti

sąnario nestabilumą, tačiau reikalingi tolimesni tyrimai siekiant patvirtinti ar sąnario nestabilumas

išlieka, ar laikui bėgant mažėja.

Tinkamam sausgyslės-kaulo ar raiščio-kaulo jungties (entezės) gijimui reikalingi

chemotaksiniai faktoriai, kurie uždegimines ląsteles nukreipia į pažeidimo vietą, skatina angiogenezę

ir rando formavimąsi. Mitogeniniai faktoriai skatina ląstelių proliferaciją ir fibroblastų produkuojamo

rando matrikso (tarpląstelinės medžiagos) atsidėjimą. Vyksta randinio audinio I ir III tipo kolageno

skaidulų remodeliacija, taip didinama mechaninė jėga [49,50]. Šiuo metu NVNU poveikis entezės

gijimui, kiekviename iš paminėtų procesų, nėra žinomas. Bandymuose su gyvūnais paaiškėjo, kad

bendras NVNU veikimas slopina tinkamą entezės gijimą. Histologinis tyrimas atskleidė, kad buvo

esminių skirtumų kolageno brendimo ir struktūrizacijos procesuose, o tai prisidėjo prie sausgyslės

atlaikomos apkrovos sumažėjimo [51]. Minima, kad didžiausia atlaikoma sausgyslės-kaulo jungties

jėga išvystoma 4 savaitę po operacijos, dėl ko reikia atkreipti dėmesį skiriant NVNU ankstyvajame

pooperaciniame periode [52].

Šiuo metu daugelis mokslininkų sutinka, kad patyrus ūmią čiurnos raiščių traumą trumpas

NVNU vartojimas yra naudingas: sumažinamas skausmas, patinimas, greičiau grįžtama į sportinę

veiklą [53]. Tyrimai atskleidė, kad vertinant skausmą ir sugrįžimą į sportinę veiklą dauguma NVNU

yra santykinai saugūs ir pranašesni už placebo [54]. Vietiškai vartojami NVNU tokie pat efektyvūs ir

16

su mažiau nepageidaujamų reiškinių nei vartojami per os [55]. Lyginant COX-2 inhibitorius su ne

COX inhibitoriais nei vieni vaistai nebuvo pranašesni už kitus [56].

8.5. Propriocepcinių pratimų reikšmė po ūmios čiurnos raiščių traumos

Propriocepcija apibūdinama kaip galimybė sujungti jutiminius signalus iš įvairių

mechanoreceptorių ir tokiu būdu nustatyti kūno poziciją bei judėjimą erdvėje. Taip pat ji vaidina

esminį vaidmenį pusiausvyros kontrolėje: generuoja tinkamą motorinį atsaką ir aktyvina reikiamas

raumenų grupes [57-59]. Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria sportininkai patyrę ŪČRT –

didelė tokios traumos rizika ateityje. Pagrindinė priežastis - sumažėję atitinkami propriocepciniai

signalai iš čiurnos sąnario, o tai lemia padidėjusį funkcinį nestabilumą [60,61]. Pagrindinės priežastys,

kurios lemia sutrikusią propriocepciją yra skausmas, sąnario patinimas, trauma ir raumeninis

nuovargis. Visa tai veikia per uždegiminių medžiagų susidarymą, nociceptorių aktyvaciją,

somatosensorinės žievės signalų pertvarką, mechanoreceptorių suardymą, griaučių raumenų

slopinimą, raumenų aktyvacijos sutrikimus, metabolizmo pokyčius [59]. Propriocepcija taip pat svarbi

atlikus judesį, kuomet palyginamas faktinis judesys su numatytuoju judesiu. Visa tai turi įtakos

motoriniam mokymuisi, kuomet atnaujinamas būsimos motorinės veiksmų sekos modelis [62].

Judesių metu norint pasiekti visišką judesio tikslumą, sąnario stabilumą, koordinaciją ir pusiausvyros

išlaikymą propriocepcijos svarba didėja. Ji užtikrina grįžtamojo ryšio bei pasiruošimo judesiui

kontrolę ir raumenų lankstumo reguliaciją [63].

Labiausiai propriocepcinių pratimų reikšmė akcentuojama siekiant išvengti panašios traumos

ateityje, tačiau tokie pratimai svarbūs ir ūmiame čiurnos pažeidimo laikotarpyje. Šie pratimai lemia

sumažėjusį propriocepcinį deficitą, mažina nepageidaujamų simptomų pasireiškimą, pakartotinio

pažeidimo riziką ir gerina pusiausvyros kontrolę [64]. Žinoma, kad pasyvių čiurnos stabilizatorių

funkciją atlieka raiščiai. Jie užtikrina pirminį čiurnos sąnario stabilumą, tačiau aktyvi jų kontrolė ir

tvirtumas yra riboti. Šiuo atveju neuroraumeninio pobūdžio pratimai turi galimybę pagerinti ir

refleksinę, ir valingą raumeninę aktyvaciją [65]. Foresterio N. atlikta bandomoji studija teigia, kad

pusiausvyros palaikymo pratimai ant nestabilių – specifinių paviršių sukelia būdingus

propriocepcinius raumenų signalus kylančius iš čiurnos bei padidina čiurnos eversinių raumenų

aktyvumą [66]. Yra duomenų, kad struktūruotų batų įklotų naudojimas suaktyvina CNS veiklą,

padidėja gaunamos informacijos suvokimas ir taip pagerinamas motorinis atsakas [67]. Akivaizdu, jog

propriocepcinių pratimų, įtrauktų į daugelį oficialių reabilitacijos protokolų tikslas - pagerinti čiurnos

funkciją tiek ūmiame, tiek tolimesniame laikotarpyje.

17

9. TYRIMO METODIKA IR METODAI

9.1. Tiriamųjų imtis ir kontingentas

Tyrimo tipas – eksperimentinis (intervencijų lyginamasis) tyrimas. Tiriamųjų kontingentą

sudarė sportuojantys asmenys, patyrę II ir IIIA laipsnio išorinių čiurnos raiščių pažeidimą pagal N.

Malliaropoulos sportininkams adaptuotą klasifikaciją [4], ir kurie dėl reabilitacijos kreipėsi į LSMUL

Kauno klinikų Sporto medicinos kabinetą. 2014-2016 m. dėl čiurnos traumos kreipėsi 83 asmenys,

įtraukimo į tyrimą kriterijus atitiko 74 pacientai, kuriems buvo išsamiai paaiškinta tyrimo eiga, įteikta

asmens informavimo forma. Sutikę dalyvauti 68 pacientai pasirašė asmens sutikimo formą. Tyrimą

baigė 60 pacientų.

Įtraukimo į tyrimą kriterijai:

1. Amžius nuo 18 iki 35 metų;

2. Sportine veikla, susijusia su bėgimu, šokinėjimu, staigiu judėjimo krypties keitimu užsiima ne

mažiau kaip 3 kartus per savaitę po 1 valandą;

3. Inversinio tipo išorinių čiurnos raiščių trauma įvykusi prieš 3–5 dienas;

4. Nustatytas II arba IIIA laipsnio išorinių čiurnos raiščių pažeidimas pagal N. Malliaropoulos

klasifikaciją;

5. Čiurnos apimties, išmatuotos aštuoniukės formos metodu, skirtumas tarp pažeistos ir sveikosios

kojos ≥ 1,0 cm;

6. Apribota atraminė kojos funkcija – be rankų pagalbos negali išlaikyti pusiausvyros ant

pažeistos kojos ilgiau nei 10 s.

Neįtraukimo į tyrimą kriterijai:

1. Negali pilnai priminti ant pažeistos kojos;

2. Nustatytas kaulo lūžis arba čiurnos sąnarinės kremzlės patologija;

3. Kliniškai nustatytas apatinės blauzdikaulinės šeivikaulio raištinės jungties pažeidimas;

4. Kliniškai nustatytas sausgyslių arba jų laikiklių pažeidimas;

5. Paskutinių metų laikotarpyje patirta išorinių čiurnos raiščių trauma;

6. Anksčiau atlikta čiurnos operacija.

9.2. Tiriamųjų grupės

Visi tiriamieji pagal sluoksniuotos randomizacijos principą (pagal lytį ir pažeidimo laipsnį)

buvo suskirstyti į tris grupes:

18

1. A grupė (kontrolinė grupė) - atliekantys tempimo pratimus namuose, taikantys šalčio terapiją,

nešiojantys funkcinį įtvarą;

2. B grupė (NVNU grupė) - atliekantys tempimo pratimus namuose, taikantys šalčio terapiją,

nešiojantys funkcinį įtvarą, vartojantys NVNU;

3. C grupė (propriocepcinių pratimų grupė) - atliekantys tempimo ir propriocepcinius pratimus

namuose, taikantys šalčio terapiją, nešiojantys funkcinį įtvarą.

9.3. Objektyvūs ir subjektyvūs čiurnos vertinimo rodikliai

1. Čiurnos patinimas: abiejų kojų čiurnos apimtys išmatuotos aštuoniukės formos metodu ir

apskaičiuotas apimčių skirtumas. Taikant šį metodą, centimetrine matavimo juostele

matuojama čiurnos apimtis, pradedant nuo vidurio taško tarp tibialis anterior sausgyslės ir

išorinės kulkšnies, toliau juostelę vedant distaliau os naviculare šiurkštumos, per padą,

proksimaliau penktojo padikaulio pagrindo, apjuosiant abi kulkšnis ir grįžtant į pradinį

matavimo tašką. Sveikosios ir pažeistosios kojų čiurnų apimtis matuojama po du kartus,

milimetrų tikslumu. Čiurnos patinimas apskaičiuojamas atimant sveikosios čiurnos matavimų

vidurkį iš pažeistosios kojos čiurnos vidurkio.

2. Izometrinis abiejų čiurnų inversijos ir eversijos jėgų matavimas. Gydymo ir reabilitacijos

efektyvumui vertinti buvo pasirinktas izometrinis čiurnos eversijos ir inversijos jėgų matavimas

(Fev ir Finv). Izometrinis režimas pasirinktas dėl saugumo – tyrimo metu tiriamojo pėda nejuda,

todėl pažeisti čiurnos raiščiai neapkraunami. Tyrimui naudotas „Biodex System 4 Pro“

universalus dinamometras su „Biodex Advantage Software Package“ („Biodex Medical

Systems Inc“, Shirley, Niujorko valstija, JAV) programine įranga. Izometrinio tyrimo metu

matuota abiejų čiurnų eversijos ir inversijos maksimali jėga bei apskaičiuotas maksimalios

jėgos skirtumas tarp sveikos ir pažeistos kojų eversijos bei inversijos. Izometrinė jėga yra

išreiškiama niutonmetrais (Nm). Vertinant čiurnos funkciją pagal izometrinės jėgos matavimus,

buvo apskaičiuojami izometrinės eversijos ir inversijos jėgų deficitai (Fdef) – procentinis

skirtumas tarp atitinkamų pažeistos ir sveikos kojos rodiklių.

3. Subjektyvus čiurnos funkciją atspindintis rodiklis - apatinės galūnės funkcinės skalės

klausimynas (žr. 1 priedas). Apatinės galūnės funkcinė skalė (AGFS) – tai klausimynas,

sudarytas iš 20 klausimų apie asmens galimybes atlikti kasdienines užduotis. AGFS gali būti

naudojama pradiniam, tarpiniam ir galutiniam apatinės galūnės subjektyviam funkcijos ir

progreso įvertinimui. Ši skalė gali būti naudojama reguliariai naudojamos intervencijos

19

efektyvumui įvertinti. Skalės stulpeliuose pažymėtų atsakymų balai sumuojami, taip gaunama

galutinė reikšmė. Maksimali skalės balų reikšmė yra 80 balų.

4. Skausmo įvertinimas pagal vizualinę analoginę skalę 30 sekundžių stovint ant pažeistos kojos.

Skausmas buvo vertinamas naudojant vizualinę analoginę skalę (VAS). Tiriamieji buvo

prašomi pastovėti ant pažeistos kojos 30 sekundžių netoli sienos, pusiausvyrai išlaikyti

stengdamiesi naudotis kuo mažesne rankų pagalba. Praėjus šiam laikui tiriamieji buvo prašomi

nubrėžti vertikalią liniją horizontalioje 10 cm ilgio skalėje, kad pažymėti skausmo lygį, kuris jų

manymu atitiko didžiausią pajaustą skausmo intensyvumą čiurnoje stovint ant pažeistos kojos.

Buvo matuojamas ilgis milimetrais nuo skalės pradinio taško kairėje iki paciento užbrėžtos

vertikalios linijos.

5. Skausmo įvertinimas pagal vizualinę analoginę skalę atliekant pažeistos čiurnos izometrinės

eversijos ir inversijos jėgų matavimus (VASev ir VASinv). Skausmas taip pat buvo vertinamas

pagal VAS. Pažeistos kojos eversinės ir inversinės izometrinių jėgų testavimo momentu

tiriamųjų buvo prašoma nubrėžti vertikalią liniją 10 cm ilgio skalėje ten, kur jų manymu atitiko

didžiausią pajaustą skausmo intensyvumą. Ilgis buvo matuojamas milimetrais nuo pradinio

skalės taško iki paciento užbrėžtos linijos.

9.4. Tyrimo metodika ir taikytos intervencijos

Čiurnos funkciją atspindintys objektyvūs ir subjektyvūs rodikliai (patinimas, izometrinės

inversijos ir eversijos jėgos, apatinės galūnės funkcinės skalės rezultatai, skausmas) visose trijose

tiriamųjų grupėse registruoti pirmojo apsilankymo metu (3–5 dieną po išorinių čiurnos raiščių

traumos) ir atitinkamai kas savaitę iš viso tris kartus. Visiems tiriamiesiems buvo paaiškinta, kaip

vadovaujantis paskirta reabilitacijos programa ją teisingai atlikti namuose. Pirmojo vizito metu visiems

pacientams duotas funkcinis „Aircast“ tipo čiurnos įtvaras, kineziterapijos programa, rekomenduotos

šalčio aplikacijos (krioterapija). Funkcinis įtvaras rekomenduotas dėl to, kad apsaugo pažeistą čiurną

nuo inversinių ir eversinių judesių, kurie lemia tolimesnį audinių pažeidimą ir lėtina gijimo procesą.

Įtvarą rekomenduota dėvėti vaikščiojant, kadangi jis neriboja plantarinės ir dorsalinės pėdos fleksijos.

Krioterapijos taikymas naudingas po kineziterapijos programų atlikimo, kadangi šalčio aplikacijos

sumažina audinių tinimą, skausmą ir uždegimą. Tiriamiesiems paaiškinta šalčio taikymo metodika: į

vandenį įbėrus ledukų šaldyti pažeistą vietą ~15 minučių 3-4 kartus per dieną. Kineziterapijos

programa buvo pritaikyta atlikti namų sąlygomis. Pagrindiniai jos principai – tempimo, raumenų jėgos,

ištvermės ir propriocepcijos lavinimo pratimai. Tempimo pratimai (plantarinė dorsifleksija) skirti

atlikti visiems pacientams siekiant išvengti kontraktūrų susidarymo. Čiurnos tempimo pratimus

20

rekomenduota daryti 40-60 s, po 3-4 kartus per dieną. C tiriamųjų grupė raumenų jėgai, ištvermei ir

propriocepcijai lavinti papildomai atliko pratimus su guma. Šie pratimai skatina čiurnos atraminės ir

stabilizuojančios funkcijos pagerėjimą. Jie atliekami stovint ant pažeistos kojos, stengiantis kuo

mažiau prisilaikyti rankomis į sieną ar rankeną bei išstovėti kuo ilgesnį laiką. Gumos pasipriešinimas

sukeliamas keturioms čiurnos kryptimis: medialinei, priekinei, lateralinei ir užpakalinei. Tokia tvarka

atliekamas vienas 360 laipsnių apsisukimas. Tokių apsisukimų rekomenduota atlikti po 2-3, juos

kartojant 2 kartus per dieną. Šiuos pratimus tiriamieji atlikinėjo iki paskutinio (trečiojo) vizito. Pirmojo

vizito metu tik B tiriamųjų grupei buvo paskirti vartoti NVNU (meloksikamas) iki antrojo vizito

dienos. Pacientai vaistą pradėjo vartoti po vizito pas gydytoją, nuo kitos dienos ryto, iš viso 6 dienas.

Rekomenduota išgerti 15mg vaisto dozę vienkartinai ryte, po valgio.

9.5. Statistinės duomenų analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis standartiniu statistinių programų paketu, IBM

SPSS Statistics 20.0. Kiekybinių kintamųjų skirstinių normalumui tikrinti naudotas Kolmogorovo-

Smirnovo testas. Kai skirstinys normalusis, kiekybinių požymių vidurkių palyginimui buvo naudotas

Studento t kriterijus. Kai normalumo prielaida buvo netenkinama, nepriklausomoms imtims taikytas

Mann-Whitney U kriterijus, o priklausomoms Wilcoxono kriterijus. Rezultatai aprašyti pateikiant

vidurkį, standartinį nuokrypį, medianą, 25 ir 75 procentiles. Duomenys statistiškai reikšmingi, kai

p<0,05.

21

10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Tyrime dalyvavo 60 sportininkų, kurie patyrė II ar IIIA laipsnio čiurnos traumas pagal

Malliaropoulos sportininkams adaptuotą klasifikaciją [4]. II laipsnio traumas buvo patyrę 65% (n=39),

o IIIA 35% (n=21) tiriamųjų. Iš jų 70% (n=42) vyrų ir 30% (n=18) moterų. Procentinis

pasiskirstymas grupėse pagal pagal lytį ir pažeidimo laipsnį buvo vienodas. Tiriamųjų amžius buvo

nuo 18 iki 33 metų (vidurkis 25,29 ± 4,67 m.). Vyrų amžiaus vidurkis 24,6 ± 4,58 m., o moterų 26,1 ±

4,88 m.

10.1. Čiurnos apimties pokyčiai reabilitacijos metu

Vertinant čiurnos patinimą pirmojo, antrojo ir trečiojo apsilankymo metu, bendroji mediana

tiriamųjų grupėse atitinkamai buvo 1,79 cm, 1,13 cm, 0,67 cm. Pirmojo apsilankymo metu čiurnos

patinimas skirtingose tiriamųjų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Antrojo

apsilankymo metu čiurnos patinimo skirtumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp A-C ir B-C

grupių (p>0,05), bet statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp A-B (p=0,047) tiriamųjų grupių. Trečiojo

matavimo metu čiurnos patinimas statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp A-B grupių, tačiau statistiškai

reikšmingai skyrėsi tarp A-C (p=0,023) ir B-C (p=0,032) grupių. Visose tiriamųjų grupėse čiurnos

patinimas mažėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05) lyginant pirmąjį su antruoju ir antrąjį su trečiuoju

matavimu.

Visų matavimų metu analizuota rodiklių mediana, 25-oji ir 75-oji procentilės, grupių

statistinis reikšmingumas pateikti 1 lentelėje. Čiurnos apimties pokyčiai kiekvieno matavimo metu tarp

skirtingų grupių pateikti 1 pav.

Čiurnos apimties matavimas aštuoniukės metodu yra plačiai naudojamas čiurnos patinimui

įvertinti ir yra objektyvus bei patikimas metodas patyrus ŪČRT [28,68,69]. Šiame darbe pirmojo

apsilankymo metu nustatytas vidutinis 1,79 cm apimties skirtumas tarp pažeistos ir sveikos kojos.

Gauti duomenys panašūs į C.M. Bleakley ir kt. rezultatus, kur pirmojo vizito metu užfiksuotas 1,9 cm

apimties skirtumas [28], bei G. Tankevičiaus pateiktus duomenis, kur pirmojo apsilankymo metu

nustatytas vidutinis 1,83 cm apimties skirtumas [9]. Antrojo ir trečiojo vizito metu vidutinė čiurnos

apimtis sumažėjo statistiškai patikimai (p<0,05) atitinkamai iki 1,13 cm ir 0,67 cm. Šie čiurnos

apimties pokyčiai labai panašūs su kitų autorių duomenimis [9,70,71]. Tyrimo metu gauti duomenys

atskleidžia, kad visose tyrimo grupėse čiurnos patinimas mažėjo statistiškai patikimai po kiekvienos

savaitės, tačiau tarp skirtingų grupių nevienodai. Analizuodami rezultatus padarėme išvadą, kad

22

NVNU poveikis čiurnos patinimui yra laikinas ir efektyvus tol, kol vartojami NVNU, o

propriocepcinių pratimų nauda turi tęstinį poveikį reabilitacijos metu.

1 lentelė. Čiurnos apimtis (cm) skirtingose tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu

Apsilankymas

A grupė (n=20) B grupė (n=20) C grupė (n=20)

p

A-B

p

A-C

p

B-C

Med

iana

25

pro

centi

lė

75

pro

centi

lė

Med

iana

25

pro

centi

lė

75

pro

centi

lė

Med

iana

25

pro

centi

lė

75

pro

centi

lė

I

apsilankymas 1,80 1,57 2,03 1,75 1,52 1,98 1,82 1,61 2,03 0,377 0,512 0,293

II

apsilankymas 1,27 1,09 1,45 1,02 0,85 1,27 1,11 0,82 1,24 0,047 0,058 0,694

III

apsilankymas 0,77 0,60 0,94 0,71 0,55 0,87 0,53 0,35 0,71 0,741 0,023 0,032

1 pav. Čiurnos apimties pokyčiai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu

10.2. Čiurnos izometrinės jėgos rodiklių pokyčiai reabilitacijos metu

10.2.1. Čiurnos eversijos ir inversijos jėgos bei jėgos deficitas pirmojo apsilankymo metu

Pirmojo apsilankymo metu visų trijų grupių eversijos jėgos sveikoje kojoje bendroji mediana

buvo 28,7 Nm. Skirtingose tiriamųjų grupėse eversijos jėga nepažeistoje kojoje statistiškai reikšmingai

0

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

1.4

1.6

1.8

2

I apsilankymas II apsilankymas III apsilankymas

Čiu

rno

s ap

imti

s (c

m)

A grupė

B grupė

C grupė

23

nesiskyrė (p>0,05). Visų trijų grupių eversijos jėgos pažeistoje kojoje bendroji mediana buvo 17,5 Nm.

Skirtingose tiriamųjų grupėse eversijos jėga pažeistoje kojoje pirmojo matavimo metu statistiškai

reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Pirmojo apsilankymo metu visų trijų grupių inversijos jėgos sveikoje

kojoje bendroji mediana buvo 29,6 Nm. Skirtingose tiriamųjų grupėse inversijos jėga nepažeistoje

kojoje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Visų trijų grupių inversijos jėgos pažeistoje kojoje

bendroji mediana buvo 18,9 Nm. Skirtingose tiriamųjų grupėse inversijos jėga pažeistoje kojoje

pirmojo matavimo metu statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Pirmojo matavimo metu vertinant

trijų grupių eversijos jėgos deficitą bendroji mediana buvo 39,1 %. Tiriamųjų eversijos jėgos deficitas

skirtingose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Pirmojo matavimo metu vertinant trijų

grupių inversijos jėgos deficitą bendroji mediana buvo 36,2 %. Tiriamųjų inversijos jėgos deficitas

skirtingose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

Pirmojo matavimo metu nagrinėta rodiklių mediana, 25-oji ir 75-oji procentilės, grupių

statistinis reikšmingumas pateikti 2 lentelėje. Pažeistos kojos eversijos ir inversijos jėgų bei jėgų

deficitų kaita visose tiriamųjų grupėse skirtingų apsilankymų metu pateikta 2-5 pav.

Vertindami pirmojo izometrinio jėgų matavimo duomenis negavome jokių statistiškai

reikšmingų rezultatų skirtingose grupėse. Tai yra visiškai suprantama, kadangi sudarytos grupės buvo

homogeniškos pagal lytį, pažeidimo laipsnį, todėl funkcinės čiurnos galimybės buvo labai panašios.

Pirmojo matavimo metu gautos didžiausios izometrinės eversijos bei inversijos jėgų deficitų reikšmės,

atitinkamai buvo 39,1 % ir 36,2 %. Jos labai panašios į G. Tankevičiaus atlikto tyrimo, atitinkamai

38,0 % ir 35,6 % [9]. Mokslininkai teigia, kad toks didelis jėgų deficitas atsiranda dėl skausmo,

patinimo, uždegimo bei struktūrinio pažeidimo [72]. Kiti autoriai linkę manyti, kad jėgos deficitai

išsivysto dėl mechaninės nervų pažaidos [73].

10.2.2. Čiurnos eversijos ir inversijos jėgos bei jėgos deficitas antrojo apsilankymo metu

Antrojo apsilankymo metu visų trijų grupių eversijos jėgos sveikoje kojoje bendroji mediana



Eversijos jėga pažeistoje kojoje antrojo matavimo metu statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,047) tarp

A-C grupių. Antrojo apsilankymo metu visų trijų grupių inversijos jėgos sveikoje kojoje bendroji

mediana buvo 30,1 Nm. Skirtingose tiriamųjų grupėse inversijos jėga nepažeistoje kojoje statistiškai

reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Visų trijų grupių inversijos jėgos pažeistoje kojoje bendroji mediana

buvo 22,5 Nm. Inversijos jėga pažeistoje kojoje antrojo matavimo metu statistiškai reikšmingai skyrėsi

(p=0,044) tarp A-C tiriamųjų grupių.

24

Antrojo matavimo metu vertinant trijų grupių eversijos jėgos deficitą bendroji mediana buvo 26,2 %.

Tarp A-C tiriamųjų grupių eversijos jėgos deficitas buvo statistiškai reikšmingai (p=0,046) mažesnis, o

A-B ir B-C grupėse šis rodiklis statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Antrojo matavimo metu

vertinant trijų grupių inversijos jėgos deficitą bendroji mediana buvo 25,4 %. Tarp A-C tiriamųjų

grupių inversijos jėgos deficitas buvo statistiškai reikšmingai (p=0,021) mažesnis, o A-B ir B-C

grupėse šis rodiklis statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

Antrojo matavimo metu nagrinėta rodiklių mediana, 25-oji ir 75-oji procentilės, grupių



Analizuodami duomenis, gautus antrojo apsilankymo metu, matome, kad visi pažeistosios

kojos rodikliai ir jėgų deficitai lyginant su pirmuoju apsilankymu sumažėjo statistiškai reikšmingai

(p<0,05) visose tiriamųjų grupėse. Vertinant turimus izometrinės eversijos bei inversijos jėgų rodiklius

statistiškai reikšmingi skirtumai rasti tarp propriocepsinės ir kontrolinės grupių. Buvo pastebėta, kad

labai aktualus rodmuo yra izometrinis eversijos bei inversijos jėgos deficitas, kuomet rasti statistiškai

reikšmingi skirtumai tarp A-C tiriamųjų grupių. Galime teigti, kad propriocepciniai pratimai pirmąją

reabilitacijos savaitę efektyviau paveikė čiurnos funkciją lyginant su kontroline grupe, tačiau prieš

NVNU grupę statistiškai patikimai pranašesni nebuvo.

10.2.3. Čiurnos eversijos ir inversijos jėgos bei jėgos deficitas trečiojo apsilankymo metu

Trečiojo apsilankymo metu visų trijų grupių eversijos jėgos sveikoje kojoje bendroji mediana



Eversijos jėga pažeistoje kojoje trečiojo matavimo metu statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,046) tarp

A-C grupių. Trečiojo apsilankymo metu visų trijų grupių inversijos jėgos sveikoje kojoje bendroji

mediana buvo 31,0 Nm. Skirtingose tiriamųjų grupėse inversijos jėga nepažeistoje kojoje statistiškai

reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Visų trijų grupių inversijos jėgos pažeistoje kojoje bendroji mediana

buvo 24,2 Nm. Inversijos jėga pažeistoje kojoje trečiojo matavimo metu statistiškai reikšmingai

skyrėsi (p=0,049) tarp A-C grupių. Trečiojo matavimo metu vertinant trijų grupių eversijos jėgos

deficitą bendroji mediana buvo 21,7 %. Tiriamųjų eversijos jėgos deficitas statistiškai patikimai buvo

mažesnis tarp lyginamų A-C (p=0,017) ir B-C (p=0,042) pacientų grupių. A-B grupių šis rodiklis

statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Trečiojo matavimo metu vertinant trijų grupių inversijos

jėgos deficitą bendroji mediana buvo 22,2 %. Tiriamųjų inversijos jėgos deficitas statistiškai patikimai

25

buvo mažesnis tarp lyginamų A-C (p=0,014) ir B-C (p=0,038) pacientų grupių. A-B grupių šis rodiklis

statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)

Trečiojo matavimo metu nagrinėta rodiklių mediana, 25-oji ir 75-oji procentilės, grupių



Analizuodami duomenis, gautus trečiojo apsilankymo metu, matome, kad tiriamųjų grupių

pažeistosios kojos eversinės ir inversinės jėgų ir jėgų deficitų rodikliai sumažėjo statistiškai

reikšmingai (p<0,05) lyginant su antruoju apsilankymu. Vertinant turimus izometrinės eversijos bei

inversijos jėgų rodiklius tarp skirtingų grupių statistiškai reikšmingi skirtumai aptikti tarp A-C

tiriamųjų grupių. Kaip ir antrojo matavimo metu, buvo pastebėta, kad izometrinis eversijos bei

inversijos jėgos deficitas statistiškai patikimai skyrėsi tarp A-C bei B-C tiriamųjų grupių.

Galime matyti, kad NVNU grupės rezultatai yra labiau panašūs į kontrolinės grupės nei į

propriocepcinės grupės rodiklius. Šiuo atveju galime teigti, kad propriocepciniai pratimai turėjo

didžiausią naudą čiurnos raumenų jėgos didėjimui ir jėgų deficitų mažėjimui.

2 lentelė. Čiurnos izometrinės jėgos rodikliai skirtingose tiriamųjų grupėse trijų apsilankymų metu

Ap

sila

nky

mas

Grupės A grupė (n=20) B grupė (n=20) C grupė (n=20)

p A

-B

p A

-C

p B

-C

Jėga, jėgos

deficitas

Koja,

judesio

tipas Med

ian

a

25

pro

cen

tilė

75

pro

cen

tilė

Med

ian

a

25

pro

cen

tilė

75

pro

cen

tilė

Med

ian

a

25

pro

cen

tilė

75

pro

cen

tilė

I ap

sila

nky

mas

Eversijos

jėga, Nm

Sveikoji

koja 28,7 23,90 33,50 28,1 23,01 33,19 29,2 23,83 34,57 0,264 0,289 0,129

Pažeistoji

koja 17,5 14,15 20,85 17,2 13,29 21,11 17,7 13,24 22,16 0,431 0,477 0,307

Inversijos

jėga, Nm

Sveikoji

koja 29,1 23,53 34,67 30,1 24,34 35,86 29,7 23,75 35,65 0,173 0,251 0,340

Pažeistoji

koja 18,6 13,99 23,21 18,9 14,34 23,46 19,2 14,69 23,71 0,454 0,263 0,448

Jėgos

deficitas, %

Eversija 39,0 30,87 47,13 38,8 30,53 47,07 39,4 31,00 47,80 0,517 0,334 0,249

Inversija 36,1 27,29 44,91 37,2 27,59 46,81 35,4 24,98 45,82 0,113 0,298 0,076

II a

psi

lan

ky

mas

Eversijos

jėga, Nm

Sveikoji

koja 29,3 24,04 34,57 29,0 23,64 34,34 30,1 24,65 35,54 0,402 0,211 0,138

Pažeistoji

koja 20,9 17,09 24,70 21,7 17,32 26,05 22,6 17,64 27,56 0,197 0,047 0,156

Inversijos

jėga, Nm

Sveikoji

koja 29,6 24,19 35,01 30,6 24,82 36,38 30,2 24,06 36,34 0,188 0,255 0,321

Pažeistoji

koja 21,2 16,72 25,68 22,9 18,19 27,61 23,4 18,46 28,34 0,093 0,043 0,292

Jėgos

deficitas, %

Eversija 28,7 22,07 35,34 25,2 19,15 31,23 24,9 19,43 30,38 0,063 0,046 0,327

Inversija 28,4 21,24 35,56 25,2 18,46 31,94 22,5 16,17 28,83 0,078 0,021 0,112

III

apsi

lan

ky

mas

Eversijos

jėga, Nm

Sveikoji

koja 29,8 24,41 35,20 29,9 24,34 35,46 30,7 24,96 36,44 0,541 0,189 0,197

Pažeistoji

koja 22,4 17,29 27,51 23,3 18,15 28,45 25,1 18,41 31,78 0,191 0,046 0,087

Inversijos

jėga, Nm

Sveikoji

koja 30,8 24,68 36,92 30,9 24,59 37,21 31,4 24,90 37,90 0,627 0,271 0,290

Pažeistoji

koja 23,0 18,38 27,62 23,9 18,93 28,87 25,6 20,1 31,3 0,193 0,049 0,089

Jėgos

deficitas, %

Eversija 24,8 18,56 31,03 22,1 15,20 29,00 18,2 12,24 24,10 0,096 0,017 0,042

Inversija 25,3 18,91 31,69 22,7 16,72 28,68 18,5 13,22 23,76 0,104 0,014 0,038

26

2 pav. Pažeistosios kojos Fev pokyčiai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu

3 pav. Pažeistosios kojos Finv pokyčiai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu

15

17

19

21

23

25

27


Paž

eis

tosi

os

kojo

s F e

v(N

m)

A grupė

B grupė

C grupė

15

17

19

21

23

25

27


Paž

eis

tosi

os

kojo

s F i

nv

(Nm

)

A grupė

B grupė

C grupė

27

4 pav. Fev deficito pokyčiai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu

5 pav. Finv deficito pokyčiai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu

10.3. Apatinės galūnės funkcinės skalės (AGFS) balų pokyčiai reabilitacijos metu

Analizuojant AGFS balų pokyčius pirmojo, antrojo ir trečiojo matavimo metu bendroji

mediana visose grupėse atitinkamai buvo 26,3 balo, 41,9 balo, 56,9 balo. Pirmųjų dviejų apsilankymų

metu funkcinė būklė įvertinta pagal AGFS skirtingose tiriamųjų grupėse statistiškai reikšmingai

nesiskyrė (p>0,05). Trečiojo vizito metu pastebėta, jog statistiškai reikšmingai (p=0,047) geresni

rezultatai gauti propriocepcinių pratimų grupėje lyginant su kontroline grupe. Pastbėta, kad antrojo

15

20

25

30

35

40

45


F ev

de

fici

tas

(%)

A grupė

B grupė

C grupė

15

20

25

30

35

40


F in

vd

efi

cita

s (%

)

A grupė

B grupė

C grupė

28

matavimo metu šiek tiek gerenė funkcija buvo NVNU vartojančių grupėje, o trečiojo matavimo metu

geriausia funkcija pasiekta propriocepcinių pratimų grupėje. Prasčiausia apatinės galūnės funkcija

išliko kontrolinėje grupėje. Vertinant kas savaitę apatinės galūnės funkcinius kitimus skirtingose

grupėse pastebėta, kad visų trijų tiriamųjų grupių funkcija pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05).

Kiekvieno matavimo metu nagrinėta rodiklių mediana, 25-oji ir 75-oji procentilės, grupių

statistinis reikšmingumas pateikti 3 lentelėje. Apatinės galūnės funkcijos pokyčiai kiekvieno

apsilankymo metu skirtingose grupėse pateikti 6 pav.

AGFS yra subjektyvi priemonė, tinkama įvertinti čiurnos pažeidimo sunkumui, todėl dažnai

naudojama įvairiuose tyrimuose [74,75]. ŪČRT periode, pirmojo apsilankymo metu, vidutinė balų

reikšmė visose grupėse buvo 26,3 balo. Šie duomenys labai panašūs į G. Tankevičiaus gautus

rezultatus, kur pirmojo vizito AGFS vidutinė reikšmė buvo 25,6 balo [9]. Žinoma, kad iki pirmojo

vizito pažeistoji galūnė nebuvo apkrauta dėl skausmo, diskomforto, bei daugiau pasyvesnės

kasdieninės veiklos (sėdėjimas, gulėjimas). Dėl šių priežasčių galima teigti, kad tiriamieji labiau

spėliojo ar bandė numanyti kaip jų čiurna toleruotų atitinkamą veiklą. Atsižvelgiant į didelę duomenų

sklaidą galime manyti, kad pirmojo matavimo metu gautos reikšmės ne visiškai atspindi realią čiurnos

funkciją. Antrojo matavimo metu AGFS reikšmės padidėjo iki 41,9 balo, o trečiojo matavimo iki 56,9

balo. Čiurnos funkcijos palaipsninį gerėjimą lėmė natūralūs gijimo procesai [76], tempimo ir

propriocepciniai pratimai [22,77], funkcinis įtvaras [78] ir didesnės čiurnos apkrovos galimybės [5].

Sportininkai pamažu didino čiurnos apkrovą, vadovavosi paskirta reabilitacijos programa, todėl jų

funkcinis pajėgumas labai išaugo. Pagal turimus duomenis galime daryti išvadą, kad propriocepciniai

pratimai efektyviausiai padidina apatinės galūnės funkcines galimybes, lyginant su konservatyviu ar

NVNU paskirtu gydymu.

3 lentelė. AGFS balai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu

Apsilankymas


p

A-B

p

A-C

p

B-C

Med

ian

a

25

pro

centi

lė

75

pro

centi

lė

Med

ian

a

25

pro

centi

lė

75

pro

centi

lė

Med

ian

a

25

pro

centi

lė

75

pro

centi

lė

I

apsilankymas 26,7 23,01 30,39 26,2 23,25 29,15 25,9 22,69 29,11 0,665 0,358 0,814

II

apsilankymas 39,9 36,64 43,16 43,2 39,80 46,60 42,6 39,10 46,10 0,069 0,092 0,233

III

apsilankymas 54,9 51,36 58,44 55,5 51,29 59,71 60,4 56,47 64,41 0,211 0,047 0,062

29

6 pav. AGFS balų pokyčiai tiriamųjų grupėse kiekvieno apsilankymo metu

10.4. Skausmo pagal VAS pokyčiai reabilitacijos metu

Vertinant patiriamą skausmą pagal VAS stovint ant pažeistosios kojos pirmojo, antrojo ir

trečiojo apsilankymo metu, bendroji mediana tiriamųjų grupėse atitinkamai buvo 4,51 balai, 2,10 balai,

2,03 balai. Pirmojo apsilankymo metu skausmas pagal VAS skirtingose tiriamųjų grupėse statistiškai

reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Antrojo apsilankymo metu skausmas pagal VAS skirtingose grupėse

statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp A-C ir B-C grupių (p>0,05), bet statistiškai reikšmingai skyrėsi

(p=0,044) tarp A-B tiriamųjų grupių. Trečiojo matavimo metu skausmas pagal VAS statistiškai

reikšmingai nesiskyrė visose tiriamųjų grupėse. Visose trijose grupėse skausmas pagal VAS statistiškai

reikšmingai sumažėjo pirmojo – antrojo apsilankymo metu (p<0,05). Antrojo – trečiojo apsilankymo

metu kontrolinėje grupėje skausmo pokytis pagal VAS statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05), o

NVNU vartojančių ir propriocepcinių pratimų grupėje skausmo pagal VAS pokytis buvo statistiškai

nereikšmingas (p>0,05).


statistinis reikšmingumas pateikti 4 lentelėje. Skausmo pagal VAS stovint ant pažeistosios kojos

pokyčiai kiekvieno apsilankymo metu skirtingose grupėse pateikti 7 pav.

Visiems gerai žinoma VAS skalė dažnai taikoma po ŪČRT skausmo intensyvumui įvertinti

[69,79-81]. Mūsų tyrime skausmo intensyvumas buvo vertinamas pacientui stovint ant pažeistos kojos.

Pirmojo vizito metu vidutinis skausmas pagal VAS buvo 4,51 balo. Atrojo ir trečiojo vizito metu

vidutinis skausmas pagal VAS atitinkamai buvo 2,10 ir 2,03 balo. Žinoma, jog skausmo intensyvumas

20

25

30

35

40

45

50

55

60

65


AG

FS b

alai

A grupė

B grupė

C grupė

30

po ŪČRT labiausiai sumažėja per pirmąją – antrąją savaites, o paskui stebimas pokytis yra daug

lėtesnis. Nors ši skalė atspindi subjektyvius pojūčius, tačiau gauti duomenys buvo panašūs su kitų

tyrimų rezultatais [69,79-81]. Įdomu tai, kad NVNU grupėje didžiausias skausmą malšinantis efektas

pasiektas tik trumpam laikotarpiui – kol buvo vartojami NVNU, t.y. pirmąją reabilitacijos savaitę.

Vėliau, trečiojo apsilankymo metu skausmas netgi truputį padidėjo. Tuo tarpu propriocepcinių pratimų

grupėje skausmo intensyvumas praktiškai nesiskyrė antrojo – trečiojo apsilankymo metu. Lyginant

trijų apsilankymų rezultatus, peršasi išvada, kad skausmą efektyviausiai malšina NVNU trumpame

periode, o propriocepciniai pratimai yra pranašesni už tik įprastinę reabilitacijos programą taikomą

kontrolinėje grupėje.

4 lentelė. Skausmo įvertinimas pagal VAS stovint ant pažeistos kojos kiekvieno apsilankymo metu

Apsilankymas


p

A-B

p

A-C

p

B-C

Med

iana

25

pro

centi

lė

75

pro

centi

lė

Med

iana

25

pro

centi

lė

75

pro

centi

lė

Med

iana

25

pro

centi

lė

75

pro

centi

lė

I

apsilankymas 4,52 3,88 5,16 4,47 3,95 4,99 4,55 3,97 5,13 0,455 0,872 0,392

II

apsilankymas 2,43 2,02 2,84 1,86 1,53 2,24 2,01 1,62 2,40 0,044 0,059 0,128

III

apsilankymas 2,16 1,83 2,49 1,91 1,55 2,27 2,03 1,71 2,35 0,087 0,302 0,146

7 pav. Skausmo pagal VAS pokyčiai stovint ant pažeistos kojos skirtingose tiriamųjų grupėse

kiekvieno apsilankymo metu

1.5

2

2.5

3

3.5

4

4.5

5


VA

S b

alai A grupė

B grupė

C grupė

31

10.5. Skausmo pagal VAS pokyčiai atliekant pažeistosios kojos jėgų matavimus

Atliekant pažeistosios kojos jėgų matavimus ir tuo pačiu momentu vertinant didžiausią

patiriamą skausmą pagal VAS pirmojo, antrojo ir trečiojo apsilankymo metu, bendroji mediana

tiriamųjų grupėse atitinkamai buvo 6,13 balai, 3,26 balai, 3,01 balai eversijos metu ir 6,05 balai, 3,34

balai, 3,17 balai inversijos metu. Pirmojo matavimo metu skausmas pagal VAS skirtingose tiriamųjų

grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė tiek eversijos, tiek inversijos metu (p>0,05). Antrojo

pažeistosios kojos jėgų matavimo metu skausmas pagal VAS statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp A-B

grupių eversijos (p=0,029) ir inversijos (p=0,018) metu, bei tarp A-C grupių eversijos (p=0,038) ir

inversijos (p=0,040) metu. Tarp B-C tiriamųjų grupių statistiškai patikimo skirtumo nebuvo. Trečiojo

pažeistosios kojos jėgų matavimo metu skausmas pagal VAS skirtingose grupėse statistiškai

reikšmingai nesiskyrė tarp A-B grupių, tačiau statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp A-C grupių eversijos

(p=0,025) ir inversijos (p=0,021) metu, bei tarp B-C grupių eversijos (p=0,048) ir inversijos (p=0,043)

metu. Visose trijose tiriamųjų grupėse skausmas pagal VAS atliekant eversinį ir inversinį pėdos judesį

statistiškai reikšmingai sumažėjo pirmojo – antrojo apsilankymo metu (p<0,05). Antrojo – trečiojo

apsilankymo metu skausmo pagal VAS pokytis atliekant eversinį ir inversinį pėdos judesį buvo

statistiškai nereikšmingas (p>0,05) A ir B tiriamųjų grupėse, tačiau statistiškai patikimai (p<0,05)

sumažėjo C grupėje.


statistinis reikšmingumas pateikti 5 lentelėje. Skausmo pagal VAS pokyčiai atliekant pažeistosios

kojos jėgų matavimus kiekvieno apsilankymo metu skirtingose grupėse pateikti 8-9 pav.

Mūsų viena iš tyrimo naujovių yra VAS pritaikymas atliekant čiurnos eversinį bei inversinį

pėdos judesį. Iki šiol literatūroje nepavyko rasti duomenų apie tokį tiriamųjų patirto didžiausio

skausmo įvertinimo būdą. Pirmojo apsilankymo metu pacientai skausmo intensyvumą įvertino

vidutiniškai 1,58 balo didesnį nei stovint ant pažeistos kojos. Žinoma, jog aktyviai susitraukiant

raumenims didesnis krūvis tenka pažeistiems raiščiams, labiau išreikštas diskomfortas nei stovėjimo

metu. Antrojo vizito metu gauti duomenys atskleidžia, kad skausmas pagal VAS eversijos bei

inversijos metu statistiškai reikšmingai sumažėjo visose grupėse, tačiau tarp skirtingų grupių

nevienodai: didžiausią skausmą patyrė kontrolinės grupės tiriamieji, o mažiausią NVNU vartojančių

grupė. Nors antrojo apsilankymo metu didžiausias skausmą malšinantis poveikis stebėtas B grupėje,

tačiau statistinio reikšmingumo prieš C grupę nebuvo pastebėta. Trečiojo apsilankymo metu atsiskleidė

propriocepcinių pratimų nauda, kadangi šie pratimai statistiškai reikšmingai sumažino skausmą

lyginant su antruoju vizitu, bei tarp skirtingų tiriamųjų grupių trečiojo vizito metu. Mūsų manymu,

32

NVNU efektyviai sumažino skausmą trumpajame periode, tačiau propriocepcinių pratimų sistemingas

atlikimas turėjo didžiausią skausmo intensyvumą mažinantį poveikį visos reabilitacijos metu.

5 lentelė. Skausmo įvertinimas pagal VAS atliekant pažeistos kojos izometrinės eversijos ir inversijos

jėgų matavimus

Apsilankymas Judesio

tipas


p A

-B

p A

-C

p B

-C

Med

iana

25

pro

centi

lė

75

pro

centi

lė

Med

iana

25

pro

centi

lė

75

pro

centi

lė

Med

iana

25

pro

centi

lė

75

pro

centi

lė

I

apsilankymas

Eversijos

metu 6,06 5,09 7,03 6,14 5,15 7,13 6,20 5,20 7,20 0,614 0,557 0,709

Inversijos

metu 5,97 5,01 6,93 6,06 5,09 7,03 6,11 5,13 7,09 0,602 0,531 0,730

II

apsilankymas

Eversijos

metu 3,97 3,33 4,61 2,79 2,34 3,24 3,01 2,54 3,51 0,029 0,038 0,205

Inversijos

metu 4,12 3,46 4,78 2,65 2,17 3,12 3,24 2,72 3,76 0,018 0,040 0,089

III

apsilankymas

Eversijos

metu 3,61 3,03 4,19 3,13 2,63 3,63 2,30 1,93 2,67 0,138 0,025 0,048

Inversijos

metu 3,78 3,17 4,39 3,29 2,75 3,84 2,44 2,05 2,83 0,130 0,021 0,043

8 pav. Skausmo įvertinimas pagal VAS skirtingose tiriamųjų grupėse atliekant pažeistos kojos

izometrinės eversijos jėgos matavimus kiekvieno apsilankymo metu

0

1

2

3

4

5

6

7


VA

S e

vb

alai

A grupė

B grupė

C grupė

33

9 pav. Skausmo įvertinimas pagal VAS skirtingose tiriamųjų grupėse atliekant pažeistos kojos

izometrinės inversijos jėgos matavimus kiekvieno apsilankymo metu

0

1

2

3

4

5

6

7


VA

S in

vb

alai

A grupė

B grupė

C grupė

34

11. IŠVADOS

1. Reabilitacijos eigoje stebėta statistiškai reikšmingai teigiama objektyvių čiurnos funkciją

atspindinčių rodiklių dinamika. Čiurnos patinimą nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

efektyviau nei įprastinė reabilitacija sumažino po pirmosios reabilitacijos savaitės, o

propriocepciniai pratimai buvo efektyviausi reabilitacijos pabaigoje. Didinant pažeistosios

čiurnos eversinę ir inversinę jėgas bei mažinant jėgų deficitus, propriocepciniai pratimai buvo

efektyvesni nei kontrolinėje grupėje po pirmosios reabilitacijos savaitės, o reabilitacijos

pabaigoje pranašesni nei kitose dviejose grupėse.

2. Reabilitacijos eigoje stebėta statistiškai reikšmingai teigiama subjektyvių čiurnos funkciją

atspindinčių rodiklių dinamika. Propriocepciniai pratimai po antrosios reabilitacijos savaitės

statistiškai reikšmingai, lyginant su kontroline grupe, pagerino apatinės galūnės funkciją.

NVNU po pirmosios reabilitacijos savaitės turėjo statistiškai reikšmingai efektyvesnį skausmą

malšinantį poveikį už įprastinę reabilitacijos programą. Atliekant pažeistosios čiurnos

izometrinius jėgų matavimus vartojantys NVNU ir atliekantys propriocepcinius pratimus

patyrė statistiškai reikšmingai mažesnį skausmą, lyginant su kontroline grupe, po pirmosios

reabilitacijos savaitės. Reabilitacijos pabaigoje propriocepcinius pratimus atliekantys tiriamieji

jautė statistiškai reikšmingai mažesnį skausmą izometrinių jėgų matavimo metu nei

kontrolinėje ir NVNU vartojančių grupėse.

3. Reabilitacijos metu stebėtas dalinis čiurnos funkcijos atsistatymas. NVNU vartojimas buvo

efektyvi priemonė mažinanti čiurnos patinimą, skausmą, pagerinanti čiurnos izometrinių jėgų

rodiklius, tačiau neturėjo jokių pranašumų prieš propriocepcinius pratimus. NVNU poveikis

čiurnos funkcijai buvo trumpalaikis, o propriocepcinių pratimų efektyvumas išliko iki pat

reabilitacijos pabaigos.

35

12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Sportininkams, patyrusiems ūmią čiurnos raiščių traumą, sudaryti reabilitacijos programą,

pagal kurią būtų atliekami tempimo pratimai, taikoma krioterapija, dėvimas funkcinis įtvaras

bei rekomenduoti propriocepcinius pratimus su guma, kuriuos pacientai galėtų atlikti namuose.

2. Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) skirti tik diskomfortui dėl patiriamo skausmo

mažinti, nes jie neturi teigiamo poveikio reabilitacijos efektyvumui poūmiu periodu.

36

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Fong DTP, Hong Y, Chan LK, Yung PSH, Chan KM. A systematic review on ankle injury and

ankle sprain in sports. Sports Med. 2007;37(1):73-94.

2.Janssen KW, van Mechelen W, Verhagen EA. Ankles back in randomized controlled trial (ABrCt):

braces versus neuromuscular exercises for the secondary prevention of ankle sprains. Design of a

randomised controlled trial. BMC Musculoskeletal Disorders. 2011;12:210.

3. Ivins D. Acute ankle sprain: an update. Am Fam Physician. 2006;74(10):1714-20.

4. Malliaropoulos N, Papacostas E, Papalada A, Maffulli N. Acute lateral ankle spragins in track and

field athletes: an expanded classification. Foot Ankle Clin. 2006;11(3):497-507.

5. Michel P. J. van den Bekerom MPJ, Kerkhoffs GMMJ, McCollum GA, Calder JDF, van Dijk CN.

Management of acute lateral ankle ligament injury in the athlete. Knee Surg Sports Traumatol

Arthrosc. 2013;21(6):1390-5.

6. Kerkhoffs GM, van den Bekerom MPJ, Assendelft WJ, Blankevoort L, Struijs PA, van Dijk CN,

Smidt N. Immobilisation and functional treatment for acute lateral ankle ligament injuries in adults.

Cochrane Database Syst Rev (personal communication), 2012.

7. Jarvinen TAH. Muscle injuries: optimising recovery. Best Pract Res Clin Rheumatol 2007;21:317–

31.

8. Lippi G, Franchini M, Guidi GC. Non steroidal anti-inflammatory drugs (NSAIDs) in athletes. Br J

Sports Med 2006;40:661–3.

9. Tankevičius, G. Sportininkų po ūmios čiurnos raiščių traumos izometrinės eversijos ir inversijos

jėgų pokyčių vertinimas reabilitacijos eigoje. Daktaro disertacija, Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas, Kaunas, Lietuva. 2014. Prieiga per: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2014~D_20140904_150457-29759/DS.005.0.01.ETD.

10. Viljakka T, Rokkanen P. The treatment of ankle sprain by bandaging and antiphlogistic drugs.

Ann Chir Gynaecol. 1983;72:66–70.

11. Waterman BR, Owens BD, Davey S, Zacchilli MA, Belmont PJ. The epidemiology of ankle

sprains in the United States. J Bone Joint Surg Am 2010; 92: 2279-2284.

12. Cameron KL. Commentary: Time for a paradigm shift in conceptualizing risk factors in sports

injury research. J Athl Train 2010; 45: 58-60.

13. Chan KM, Yuan Y, Li CK, Chien P, Tsang G: Sports causing most injuries in Hong Kong. British

Journal of Sports Medicine 1993, 27(4):263-267.

14. Ferran NA, Maffulli N: Epidemiology of sprains of the lateral ankle ligament complex. Foot and

Ankle Clinics 2006, 11(3):659-662.

37

15. Gerber JP, Williams GN, Scoville CR, Arciero RA, Taylor DC: Persistent disability associated

with ankle sprains: a prospective examination of an athletic population. Foot and Ankle International

1998, 19(10):653-660.

16. Bozkurt M, Doral MN: Anatomic factors and biomechanics in ankle instability. Foot and Ankle

Clinics 2006, 11(3):451-463.

17. Attarian DE, McCrackin HJ, DeVito DP, McElhaney JE, Garrett WE: Biomechanical

characteristics of human ankle ligaments. Foot and Ankle 1985, 6(2):54-58.

18. Harmon KG: The ankle examination. Primary Care; Clinics in Office Practice 2004, 31(4):1025-

1037.

19. Attarian DE, McCrackin HJ, DeVito DP, McElhaney JE, Garrett WE: A biomechanical study of

human ankle ligaments and autogenous reconstructive grafts. American Journal of Sports Medicine

1985, 13(6):377-381.

20. Woods C, Hawkins R, Hulse M, Hodson A: The Football Association Medical Research

Programme: an audit of injuries in professional football: an analysis of ankle sprains. British Journal

of Sports Medicine 2003, 37(3):233-238.

21. Kannus P, Renstrom P. Current concept review. Treatment for acute tears of the lateral ligaments

of the ankle. J Bone Joint Surg Am 1991; 73:305–312.

22. Jeffrey D. Tiemstra, MD, Department of Family Medicine, University of Illinois College of

Medicine, Chicago, Illinois. Update on Acute Ankle Sprains. Am Fam Physician. 2012 Jun

15;85(12):1170-1176.

23. Van Dijk CN: Management of the sprained ankle. Br J Sports Med 2002, 36:83-84.

24. Akeson WH, Woo SLY, Amiel D, Frank CB The chemical basis for tissue repair. In: Hunter LH,

Funk FJ (eds) Rehabilitation of the injured knee. C. V. Mosby, St. Louis, 1984; 93–147.

25. Van den Bekerom MPJ, Struijs PAA, Welling L, Blankevoort L, van Dijk CN, Kerkhoffs GMMJ:

What is the evidence for RICE therapy in the treatment of ankle sprains? Systematic review of

literature. J Athl Train 2012; 47(4):435–443.

26. Kerr KM, Daley L, Booth L, Stark J. PRICE guidelines: guidelines for the management of soft

tissue (musculoskeletal) injury with protection, rest, ice, compression, elevation (PRICE) during the

first 72 hours (ACPSM). ACPOM. 1998;6:10–11.

27. Safran MR, Zachazewski JE, Benedetti RS, Bartolozzi AR, Mandelbaum R. Lateral ankle sprains:

a comprehensive review part 2: treatment and rehabilitation with an emphasis on the athlete. Med Sci

Sports Exerc. 1999;31(7 Suppl):S438-47.

28. Bleakley CM, O’Connor SR, Tully MA, Rocke LG, Macauley DC, Bradbury I, Keegan S,

McDonough SM. Effect of accelerated rehabilitation on function after ankle sprain: randomised

controlled trial. BMJ 2010; 10(340):c1964.

38

29. Van den Bekerom MPJ, van der Windt DAWM, van der Heijden GJ, Van den Berg S, ter Riet G,

De Winter AF, Bouter LM. Therapeutic ultrasound for acute ankle sprains. Cochrane Database Syst

Rev 2011; 15;6:CD001250.

30. Kerkhoffs GMMJ, Handoll HHG, de Bie R, Rowe BH, Struijs PAA. Surgical versus conservative

treatment for acute injuries of the lateral ligament complex of the ankle in adults. The Cochrane

database of systematic reviews. 2007;(2):CD000380.

31. J.-L. Ziltener, S. Leal, P.-E. Fournier. Non-steroidal anti-inflammatory drugs for athletes: An

update. Annals of Physical and Rehabilitation Medicine 2010, Volume 53, Issue 4, Pages 278-288.

32. Donatas Ragaišis, Audrius Sveikata, Gintautas Gumbrevičius, Renata Sveikatienė, Arvydas

Milašius. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo farmakologinių savybių apžvalga. Lietuvos bendrosios

praktikos gydytojas 2010, tomas XIV, Nr. 1.

33. Bailey Su and J. Patrick O'Connor. NSAID therapy effects on healing of bone, tendon, and the

enthesis. J Appl Physiol 2013; 115:892-899.

34. Leadbetter WB. Cell-matrix response in tendon injury. Clin Sports Med 11, 1992; 533–578.

35. Mallick E, Scutt N, Scutt A, Rolf C. Passage and concentrationdependent effects of indomethacin

on tendon derived cells. J Orthop Surg Res 2009; 4: 9.

36. Tsai WC, Hsu CC, Chen CP, Chen MJ, Lin MS, Pang JH. Ibuprofen inhibition of tendon cell

migration and down-regulation of paxillin expression. J Orthop Res 24: 2006; 551–558,.

37. Tsai WC, Hsu CC, Chou SW, Chung CY, Chen J, Pang JH. Effects of celecoxib on migration,

proliferation and collagen expression of tendon cells. Connect Tiss Res 48: 2007; 46–51.

38. Almekinders LC, Baynes AJ, Bracey LW. An in vitro investigation into the effects of repetitive

motion and nonsteroidal anti-inflammatory medication on human tendon fibroblasts. Am J Sports

Med 23: 1995; 119–123.

39. Minns RJ, Muckle DS. Mechanical properties of traumatized rat tendo- Achilles and the effect of

an anti-inflammatory drug on the repair properties. J Biomech 15: 1982; 783–787.

40. Thomas J, Taylor D, Crowell R, Assor D. The effect of indomethacin on Achilles tendon healing

in rabbits. Clin Orthopaed Rel Res 1991; 308–311.

41. Dimmen S, Engebretsen L, Nordsletten L, Madsen JE. Negative effects of parecoxib and

indomethacin on tendon healing: an experimental study in rats. Knee Surg Sports Traumatol Arthrosc

17: 2009; 835–839.

42. Elder CL, Dahners LE, Weinhold PS. A cyclooxygenase-2 inhibitor impairs ligament healing in

the rat. Am J Sports Med 29: 2001; 801–805.

43. Carlstedt CA, Madsen K, Wredmark T. The influence of indomethacin on tendon healing. A

biomechanical and biochemical study. Arch Orthop Trauma Surg 105: 1986; 332–336.

39

44. Hanson CA, Weinhold PS, Afshari HM, Dahners LE. The effect of analgesic agents on the healing

rat medial collateral ligament. Am J Sports Med 33: 2005; 674–679.

45. Astrom M, Westlin N. No effect of piroxicam on Achilles tendinopathy. A randomized study of

70 patients. Acta Orthop Scand 63: 1992; 631–634.

46. Anakwenze OA, Kancherla VK, Warrender W, Abboud JA. Outcomes of modified 2-incision

technique with use of indomethacin in treatment of distal biceps tendon rupture. Orthopedics 34:

2011; e724–e729.

47. Christensen B, Dandanell S, Kjaer M, Langberg H. Effect of antiinflammatory medication on the

running-induced rise in patella tendon collagen synthesis in humans. J Appl Physiol 110: 2011; 137–

141.

48. Mehta VM, Young EP, Paxton EW, Fithian DC. The effect of ketorolac on anteroposterior knee

laxity after anterior cruciate ligament reconstruction. Orthopedics 31: 2008; 538–540.

49. Galatz LM, Sandell LJ, Rothermich SY, Das R, Mastny A, Havlioglu N, Silva MJ, Thomopoulos

S. Characteristics of the rat supraspinatus tendon during tendon-to-bone healing after acute injury. J

Orthop Res 24: 2006; 541–550.

50. Gulotta LV, Rodeo SA. Growth factors for rotator cuff repair. Clin Sports Med 28: 2009; 13–23.

51. Ferry ST, Dahners LE, Afshari HM, Weinhold PS. The effects of common anti-inflammatory

drugs on the healing rat patellar tendon. Am J Sports Med 35: 2007; 1326–1333.

52. Rodeo SA, Arnoczky SP, Torzilli PA, Hidaka C, Warren RF. Tendon-healing in a bone tunnel. A

biomechanical and histological study in the dog. J Bone Joint Surg Am 75: 1993; 1795–1803.

53. Van den Bekerom MPJ, Sjer AEB, Struijs PAA, Blankevoort L, van Dijk CN, Kerkhoffs GMMJ

Non steroidal antiinflammatory drugs for treating acute ankle sprains. Cochrane Database Syst Rev

11: 2010; CD008810.

54. Morán M. Double-blind comparison of diclofenac potassium, ibuprofen and placebo in the

treatment of ankle sprains. J Int Med Res. 1991;19(2):121-130.

55. Lionberger DR, Brennan MJ. Topical nonsteroidal anti-inflammatory drugs for the treatment of

pain due to soft tissue injury: diclofenac epolamine topical patch. J Pain Res. 2010; 3:223-233.

56. Petrella R, Ekman EF, Schuller R, Fort JG. Efficacy of celecoxib, a COX-2-specific inhibitor, and

naproxen in the management of acute ankle sprain: results of a double-blind, randomized controlled

trial. Clin J Sport Med. 2004;14(4):225-231.

57. J. Han, G. Waddington, R. Adams, J. Anson, and Y. Liu, “Assessing proprioception: a critical

review of methods,” Journal of Sport and Health Science, 2015.

58. D. J. Goble, “Proprioceptive acuity assessment via joint position matching: from basic science to

general practice,” Physical Therapy, 2010, vol. 90, no. 8, pp. 1176–1184.

40

59. U. Roijezon, N. C. Clark, and J. Treleaven, “Proprioception ¨ in musculoskeletal rehabilitation.

Part 1: basic science and principles of assessment and clinical interventions,” Manual Therapy, 2015,

vol. 20, no. 3, pp. 368–377.

60. Hertel J: Functional instability following lateral ankle sprain. Sports Med 29: 2000; 361–371.

61. J. Witchalls, P. Blanch, G. Waddington, and R. Adams, “Intrinsic functional deficits associated

with increased risk of ankle injuries: a systematic review with meta-analysis,” British Journal of

Sports Medicine, 2012, vol. 46, no. 7, pp. 515–523.

62. Wolpert DM, Diedrichsen J, Flanagan JR. Principles of sensorimotor learning. Nat Rev Neurosci

2011;12(12):739-51.

63. Milner TE, Hinder MR, Franklin DW. How is somatosensory information used to adapt to

changes in the mechanical environment? Comput Neurosci Theor Insights Brain Funct 2007;165:363-

72.

64. Rozzi SL, Lephart SM, Sterner R, et al: Balance training for persons with functionally unstable

ankles. J Orthop Sports Phys Ther 1999;29:478-86.

65. Hung Y. Neuromuscular control and rehabilitation of the unstable ankle. World J Orthop 2015;

6(5): 434-438.

66. Forestier N, Terrier R, Teasdale N: Ankle muscular proprioceptive signals’ relevance for balance

control on various support surfaces: an exploratory study. Am J Phys Med Rehabil 2014;00:00Y00.

67. K. Davids, R. Shultleworth, C. Button, I. Renshew, and P. Glazier, “‘Essential noise’—enhancing

variability of informational constraints benefits movement control: a comment on Waddington and

Adams (2003),” British Journal of Sports Medicine, 2004, vol. 38, no. 5, pp. 601–605.

68. Rohner-Spengler M, Mannion AF, Babst R. Reliability and minimal detectable change for the

figure-of-eight-20 method of, measurement of ankle edema. J Orthop Sports Phys Ther.

2007;37(4):199-205.

69. Boyce SH, Quigley MA, Campbell S. Management of ankle sprains: a randomised controlled trial

of the treatment of inversion injuries using an elastic support bandage or an Aircast ankle brace. Br J

Sports Med. 2005;39(2):91-6.

70. Bleakley CM, McDonough SM, MacAuley DC, Bjordal J. Cryotherapy for acute ankle sprains: a

randomised controlled study of two different icing protocols. Br J Sports Med. 2006;40(8):700-5;

discussion 705.

71. Man IOW, Morrissey MC, Cywinski JK. Effect of neuromuscular electrical stimulation on ankle

swelling in the early period after ankle sprain. Phys Ther. 2007; 87(1):53-65.

72. Konishi Y, Fukubayashi T, Takeshita D. Possible mechanism of quadriceps femoris weakness in

patients with ruptured anterior cruciate ligament. Med Sci Sports Exerc. 2002;34(9):1414-8.

41

73. Nitz AJ, Dobner JJ, Kersey D. Nerve injury and grades II and III ankle sprains. Am J Sports Med.

1985;13(3):177-82.

74. Hiller CE, Refshauge KM, Bundy AC, Herbert RD, Kilbreath SL. The Cumberland ankle

instability tool: a report of validity and reliability testing. Arch Phys Med Rehabil. 2006;87(9):1235-

41.

75. Perron M, Hébert LJ, McFadyen BJ, Belzile S, Regniére M. The ability of the Biodex Stability

System to distinguish level of function in subjects with a seconddegree ankle sprain. Clin Rehabil.

2007;21(1):73-81.

76. Aiken AB, Pelland L, Brison R, Pickett W, Brouwer B. Short-term natural recovery of ankle

sprains following discharge from emergency departments. J Orthop Sports Phys Ther.

2008;38(9):566-71.

77. Terada M, Pietrosimone BG, Gribble PA. Therapeutic interventions for increasing ankle

dorsiflexion after ankle sprain: a systematic review. J Athl Train. 2013;48(5):696-709.

78. Prado MP, Mendes AAM, Amodio DT, Camanho GL, Smyth NA, Fernandes TD. A comparative,

prospective, and randomized study of two conservative treatment protocols for first-episode lateral

ankle ligament injuries. Foot & ankle international. / American Orthopaedic Foot and Ankle Society

[and] Swiss Foot and Ankle Society. 2014;35(3):201-6.

79 . O'Connor SR, Bleakley CM, Tully MA, McDonough SM. Predicting functional recovery after

acute ankle sprain. PloS one. 2013;8(8):e72124.

80. Bleakley CM, McDonough SM, MacAuley DC. Some conservative strategies are effective when

added to controlled mobilisation with external support after acute ankle sprain: a systematic review.

Aust J Physiother. 2008;54(1):7-20.

81. Mazières B, Rouanet S, Velicy J, Scarsi C, Reiner V. Topical ketoprofen patch (100 mg) for the

treatment of ankle sprain: a randomized, double-blind, placebocontrolled study. Am J Sports Med.

2005;33(4):515-23.

42

14. PRIEDAI

1 Priedas. Apatinės galūnės funkcinė skalė

Veikla Labai sunku

arba

neįmanoma

atlikti

Sunku Vidutiniškai

sunku

Truputį

sunku

Jokio

sunkumo

1. Bet koks Jums įprastas

užsiėmimas, buvimas mokykloje,

namuose

0 1 2 3 4

2. Jūsų pomėgiai, laisvalaikio veikla,

sportavimas

0 1 2 3 4

3. Įlipimas ir išlipimas iš vonios 0 1 2 3 4

4. Perėjimas iš vieno kambario į kitą 0 1 2 3 4

5. Batų ar kojinių apsiavimas 0 1 2 3 4

6. Pritūpimas 0 1 2 3 4

7. Daikto, esančio ant grindų,

pavyzdžiui, pirkinių krepšio

pakėlimas

0 1 2 3 4

8. Lengvi namų ruošos darbai 0 1 2 3 4

9. Sunkūs namų ruošos darbai 0 1 2 3 4

10. Įlipimas ir išlipimas iš mašinos 0 1 2 3 4

11. Ėjimas 300 m 0 1 2 3 4

12. Ėjimas 1,5 km 0 1 2 3 4

13. Užlipimas ir nulipimas 10 laiptų 0 1 2 3 4

14. Stovėjimas 1 valandą 0 1 2 3 4

15. Sėdėjimas 1 valandą 0 1 2 3 4

16.Bėgimas lygiu paviršiumi 0 1 2 3 4

17. Bėgimas nelygiu paviršiumi 0 1 2 3 4

18. Staigių posūkių atlikimas greitai

bėgant

0 1 2 3 4

19. Šokinėjimas 0 1 2 3 4

20. Vartymasis lovoje 0 1 2 3 4

Iš viso:

nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir propriocepcinių

Documents