ŽemĖs Ūkio, maisto Ūkio ir ŽuvininkystĖs moksliniŲ … · pašarų poreikis ir jų rūšys...
Post on 05-Nov-2019
4 Views
Preview:
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
GYVULININKYSTĖS INSTITUTAS
TVIRTINU: ………………………
LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė
V.Juškienė
2015 m. lapkričio mėn. 10 d.
ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR
TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROJEKTAS
LIETUVOJE LAIKOMO SKIRTINGO HOLŠTEINŲ VEISLĖS KRAUJO LAIPSNIO
JUODMARGIŲ PRODUKTYVIŲ KARVIŲ ŠĖRIMO ĮVERTINIMAS
2015 M. TARPINĖ ATASKAITA
Tyrimo vadovas V. Uchockis
Baisogala
2015
2
Projekto vadovas: dr. Virginijus Uchockis
Vykdytojai:
Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Saulius Bliznikas
Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintautas Švirmickas
3
TURINYS
1 ĮVADAS............................................................................................ 4
2 2. TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODAI................................ 10
2.1 Projekto sąlygos................................................................... 10
2.2 Pašarų cheminės sudėties ir maistingumo tyrimai........... 10
2.3 Karvių šėrimo pilnavertiškumo nustatymas..................... 11
2.4 Melžiamų karvių holšteinizacijos laipsnio nustatymas.... 11
2.5 Karvių produktyvumo ir pieno kokybės tyrimai............. 11
3 TYRYMŲ REZULTATAI............................................................. 11
3.1 I ūkis……………………………………………………….. 11
3.2 Išvados……………………………………………………... 17
3.3 Pasiūlymai…………………………………………………. 17
3.4 II ūkis……………………………………………………… 17
3.5 Išvados…………………………………………………….. 22
3.6 Pasiūlymai ………………………………………………… 23
3.7 III ūkis……………………………………………………... 23
3.8 Išvados…………………………………………………….. 28
3.9 Pasiūlymai ………………………………………………… 29
3.10 IV ūkis……………………………………………………... 29
3.11 Išvados…………………………………………………....... 34
3.12 Pasiūlymai…………………………………………………. 34
4 LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................. 34
4
1. ĮVADAS.
Mūsų šalyje vyraujančių Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų karvių genetiniam produktyvumo
gerinimui 1972-1979 m. į Lietuvą buvo įvežti pirmieji Holšteinų buliai. 2006 m. iš Lietuvoje buvusių
3219 juodmargių Holšteinų karvių vidutiniškai primelžta po 6926 kg 4,25 proc. riebumo ir 3,36 proc.
baltymingumo pieno. Žalmargių Holšteinų 2006 m. buvo 547 karvės, davusios vidutiniškai po 7234
kg, 4,10 proc. riebumo ir 3,34 proc. baltymingumo pieno (16). Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur
Holšteinai sudaro apie 95 proc. pieninių karvių, 1999 m. buvo primelžta vidutiniškai po 8060 kg
pieno per metus. Geriausiuose JAV ir Izraelio ūkiuose karvių produktyvumas siekė 9000-10000 kg
3,8 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieno (6). Akivaizdu, kad dėl ne visada tinkamų šėrimo
ir laikymo sąlygų Lietuvoje esančių Holšteinų karvių produktyvumas neatitinka jų genetinio
potencialo, nors Lietuvoje yra tinkamos gamtinės sąlygos plėtoti stabilią ir produktyvią
gyvulininkystę. Tyrimais nustatyta, kad Holšteinai esant aukštam šėrimo lygiui (5500 ir daugiau paš.
vnt. per metus) ženkliai (16,3-18,7 proc.) pagerina Lietuvos juodmargių, ypač turinčių ½ ir daugiau
Holšteinų kraujo, pieningumą. Blogesnio šėrimo sąlygomis (3000-5000 paš. vnt. per metus)
Holšteinų kraujo turinčių karvių pieningumas yra 2,1-5,5 proc. mažesnis nei Lietuvos juodmargių (6,
12).
Gerinant pieno ūkių ekonominius rodiklius ir konkurencingumą svarbu, kad karvių genetinis
produktyvumo lygis būtų pasiektas nepakenkiant jų sveikatai, reprodukcijai ir ilgaamžiškumui.
Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai produktyvios pieninės aukšto genetinio potencialo karvės
gauna gerai subalansuotus pašarus. Su pašarų daviniu gaunama energija ir žali baltymai,
angliavandenių ir azotinių junginių tipas pašarų davinyje bei azoto ir energijos santykis yra mitybiniai
veiksniai, lemiantys pašarų suvartojimą ir pieno gamybą (1). Pieninę ir mėsinę galvijininkystę
pastaruosius 40-50 metų lydėjo sėkmė – šiandien iš karvių primelžiama vidutiniškai 67 proc. pieno
daugiau nei anksčiau (7). Ir ateityje galvijininkystės produktyvumo augimas labai priklausys nuo
naudojamų pašarų tipo, kokybės, jų saugos, tinkamo jų derinimo, teisingo šėrimo technologijų
taikymo.
Pašarų poreikis ir jų rūšys priklauso nuo karvių bandos produktyvumo, ūkyje turimų pasėlių
struktūros, pašarų gamybos technologijų ir kt. Todėl karvėms duodamų pašarų struktūra ūkiuose gali
būti skirtinga. Svarbu, kad sudarytuose racionuose butų pakankamai energijos ir maisto medžiagų, o
skiriamas pašarų kiekis butų optimalus fiziologiniu, pieno kokybės, ekonominiu požiūriu.
Dėl Lietuvoje vyraujančių palankių klimatinių sąlygų žolėms augti ir galimybės ūkiuose pakankamai
pasigaminti gerų žolinių pašarų tikslinga melžiamoms karvėms taikyti žolinį-silosinį šėrimo tipą, kai
5
žoliniai pašarai metinėje pašarų struktūroje sudaro ne mažiau kaip 65 – 70 proc. visos pašarų
energetinės vertės. Kadangi žoliniai pašarai sudaro didesniąją galvijams skirtų pašarų dalį, labai
svarbu jų pasigaminti kuo daugiau ir kuo geresnės kokybės. Naudojamų pašarų kokybė, galvijų
šėrimo pilnavertiškumas, taisyklinga gyvūnų mityba lemia gyvūninės produkcijos kiekį, kokybę,
gyvūnų sveikatingumą ir ilgaamžiškumą. Nuo to priklauso ir melžiamas karves ir mėsinius galvijus
auginančių ūkininkų gaunamas pelnas.
Atsižvelgiant į ūkiuose sukauptų pašarų kokybę, jų cheminę sudėtį ir maistingumą karvių šėrimo
pilnavertiškumui užtikrinti gali būti papildomai naudojami ūkyje pasigaminti ar pramonės gaminami
kombinuotieji pašarai, mineraliniai, vitamininiai ar kitokie biologiškai aktyvių medžiagų papildai. Jų
poreikis priklauso nuo sukauptų žolinių pašarų kokybės, cheminės sudėties ir maistingumo.
Karvės su pašaru turi gauti tiek maisto medžiagų, kiek sunaudoja savo gyvybiniams poreikiams ir
produkcijos sintezei (pienas, priesvoris, vaisius). Su pašaru per parą gyvuliai turi gauti tiek energijos,
baltymų, mineralų, vitaminų ir vandens, kiek minėtiems poreikiams jų sunaudoja per parą. Sudarant
pašarų davinius įvairaus produktyvumo melžiamoms karvėms būtina įsitikinti, ar su jais gaunamas
energijos ir maisto medžiagų kiekis atitinka poreikį pagal įprastas mitybos normas (1 lentelė) (4).
Kadangi skirtingu laktacijos periodu karvės turi skirtingą maisto medžiagų poreikį, karves
rekomenduojama grupuoti pagal jų produktyvumą ir laktacijos fazę, sudarant skirtingus racionus
kiekvienai grupei.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šviežiapienėms karvėms. Jas reikia pradėti šerti itin geros
kokybės, didelės energinės ir maistinės vertės pašarais, baltymingais koncentratais, geros kokybės
šienainiu ir silosu, paruoštu iš jaunų ankštinių ir varpinių žolių, pieninės vaškinės brandos kukurūzų.
Kritiškiausias laikotarpis šių karvių šėrime tęsiasi nuo apsiveršiavimo iki laktacijos periodo, kai
primilžiai didžiausi. Tuo metu netgi laikantis visų normuoto šėrimo ir raciono balansavimo
reikalavimų, dėl nepakankamo pašarų ėdamumo karvėms gali trūkti energijos ir
1 lentelė. Melžiamų karvių mitybos normos (karvės svoris - 600 – 650 kg)
Rodikliai Primelžta 4 proc. riebumo, 3,4 proc. baltymingumo pieno kg
10 15 20 25 30 35 40
Sausoji medžiaga kg 12,7 15,1 17,0 18,8 20,5 22,1 23,6
Neto energija laktacijai MJ 78,35 97,98 117,50 130,70 143,23 155,81 169,92
Žali baltymai g 1524 2038 2550 2914 3341 3779 4224
Naudingi žali baltymai g 1282 1707 2132 2557 2983 3408 3883
Žalia ląsteliena g 3048 3473 3740 3948 4100 4199 4248
6
t.t. ADF g 730 833 898 947 984 1008 1019
NDF g 945 1077 1159 1224 1271 1302 1317
Krakmolas g 1143 1510 2040 2726 3485 4199 4956
Cukrus g 889 1208 1530 2068 2460 2873 3186
Žali riebalai g 279 362 459 602 779 950 1086
Kalcis g 66 83 100 118 137 157 177
Fosforas g 44 57 70 83 98 115 132
Magnis g 25 31 36 41 47 53 59
Kalis g 82 100 114 128 141 155 168
Natris g 18 22 27 31 35 39 42
Chloras g 25 31 37 43 49 54 59
Siera g 26 32 37 42 47 52 57
Geležis mg 660 815 952 1090 1230 1370 1510
Manganas mg 660 815 952 1090 1230 1370 1510
Cinkas mg 660 815 952 1090 1230 1370 1510
Varis mg 127 151 187 207 240 265 283
Kobaltas mg 6,3 7,5 10,2 13,2 16,4 19,9 23,6
Jodas mg 6,3 7,5 10,2 13,2 16,4 19,9 23,6
Selenas mg 2,8 3,6 4,4 5,3 6,1 7,1 8,0
Molibdenas mg 1,5 2,1 2,7 3,4 4,1 4,9 5,7
Beta karotinas mg 203 257 306 357 410 464 519
Vit. A tūkst.TV 51 65 80 90 100 110 120
Vit. D tūkst.TV 9,6 12,1 14,3 16,5 18,9 21,2 23,6
Vit. E mg 414 431 602 669 732 791 850
maisto medžiagų. Šį trūkumą karvės kompensuoja savo organizmo atsargų sąskaita. Ko pasekoje gali
sutrikti angliavandenių ir riebalų apykaita, o gyvulys gali susirgti ketoze. Todėl, siekiant išvengti
maisto medžiagų apykaitos sutrikimų ir nepageidaujamo kūno svorio kritimo, šiuo laikotarpiu
šviežiapienėms karvėms skiriami geriausi, daugiausiai energijos ir maisto medžiagų turintys bei
apetitą žadinantys pašarai. Pagerėjus apetitui ir pašarų ėdamumui, karvių produktyvumui didinti ir jų
paveldimoms produktyvumo savybėms išryškinti rekomenduojama skirti 10 – 12 proc. pašarų
daugiau negu joms priklauso pagal mitybos normas.
Šviežiapienių labai produktyvių karvių raciono kilograme pašaro sausosios medžiagos turi būti 7,2–
7,3 MJ neto energijos. Toks su pašarais gaunamas energijos kiekis įgalima sumažinti jos trūkumą
karvės organizme, kuris susidaro pirmaisiais mėnesiais po apsiveršiavimo.
7
Labai produktyvių karvių racione turi būti 16–18 proc. baltymų, 15–17 proc. ląstelienos, tinkamas
vitaminų, makro ir mikroelementų kiekis bei jų tarpusavio santykis. Net 60–65 proc. visų baltymų
turi sudaryti didžiajame prieskrandyje skaidomi baltymai, kurių beveik pusė turi būti tirpieji.
Trūkstant baltymų, jiems papildyti naudojami baltyminiai priedai, dažniausiai – aliejinių augalų
perdirbimo šalutiniai produktai: sojos, saulėgrąžų, rapsų, linų sėmenų rupiniai ar išspaudos.
Priklausomai nuo kūno svorio melžiamai karvei laktacijos piko metu duodančiai per dieną 45 kg 4
proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo pieno reikia vidutiniškai 180 MJ NEL ir 4,3 kg žarnyne
skaidomų baltymų per dieną. Siekiant patenkinti šiuos reikalavimus ankstyvuoju laktacijos
laikotarpiu galvijams duodami pašarų daviniai, kuriuose gausu didele energetine verte pasižyminčių
grūdų bei padidintą riebalų kiekį turinčių antrinių pramonės perdirbimo produktų. Galvijų
aprūpinimas geros kokybės stambiaisiais pašarais šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus, kadangi jų dėka
skatinamas pašarų suvartojimas, intensyvėja kramtymas, o tuo pačiu padidėja suvartojamos energijos
kiekis išlaikant pašarų davinyje priimtiną grūdų kiekį (14). Dėl didelio žarnyne skaidomų baltymų
poreikio ir ribotų mikrobinių baltymų sintezės prieskrandžiuose galimybių pašarų daviniuose turi būti
pakankamai vertingų žalių baltymų komponentų, neskaidomų prieskrandžiuose. Tiek žalių baltymų
kiekis tiek ir jų kokybė yra svarbūs veršingumo ir ankstyvosios laktacijos laikotarpiais ypač
produktyvumo ir reprodukcijos požiūriu (2). 7 MJ NEL/kg SM energijos kiekis pasiekiamas, kai
karvė per dieną suvartoja mažiausiai 25 – 26 kg SM. Karvėms, negaunančioms tinkamo SM kiekio,
būdingas įvairaus laipsnio neigiamas energijos balansas. Negaudamos reikiamo maisto medžiagų ir
energijos kiekio pieno gamybai karvės panaudoja savo organizmo riebalų ir baltymų atsargas.
Oksidavus 1 kg kūno rezervų gali būti generuojama apie 25 MJ NEL, iš kurių 20 MJ NEL
panaudojama pieno gamybai. Šie skaičiavimai rodo, kad iš vieno kg kūno rezervo gali būti
pagaminama apie 5 -6 kg pieno per parą (15). Kuo daugiau pieno pagaminama, tuo didesnis neigiamas
energijos balansas pasiekiamas. Kūno riebalų mobilizavimas pieno gamybai iššaukia neesterifikuotų
riebalų rūgščių ir beta-hidroksibutiratų koncentracijos padidėjimą karvių kraujyje, taip pat patologinį
riebalų susikaupimą ant kepenų bei ketozę. Neesterifikuotų rūgščių kiekio padidėjimas tiesiogiai
susijęs su karvių nevaisingumu (2). Minėti pokyčiai iššaukia imuniteto susilpnėjimą bei visą eilę
metabolinių sutrikimų ir susirgimų (11).
Užtrūkusios karvės gali būti šeriamos tokiais pat pašarais, kaip ir melžiamos, tačiau kitokiomis
normomis (2 lentelė) (4) .
2 lentelė. Vidutinės užtrūkusių karvių mitybos normos (2 mėn. prieš apsiveršiavimą vienam
gyvuliui per parą)
8
Maisto medžiagos Kiekis Maisto medžiagos Kiekis
Sausoji medžiaga kg 12,50 Chloras g 40
Neto energija laktacijai MJ 77,2 Siera g 31
Žali baltymai g 1750 Geležis mg 875
Naudingi žali baltymai g 1442 Manganas mg 875
Žalia ląsteliena g 2362 Cinkas mg 875
t.t. ADF g 507 Varis mg 125
NDF g 672 Kobaltas mg 6,2
Krakmolas g 1125 Jodas mg 12,5
Cukrus g 875 Selenas mg 2,5
Žali riebalai g 275 Molibdenas mg 3,7
Kalcis g 87 Beta karotinas mg 300
Fosforas g 53 Vit. A tūkst.TV 56
Magnis g 31
Vit. D tūkst.TV 19
Kalis g 125 Vit. E mg 687
Natris g 20
Užtrūkio laikotarpiu gyvulių organizme kaupiasi papildomos maisto medžiagų atsargos, kurios vėliau
per laktaciją naudojamos pieno sintezei. Šiuo laikotarpiu karvių svoris padidėja 10 – 12 proc.
Užtrūkusių karvių šėrimas paparastai skirstomas į du periodus: 8–3 savaičių iki numatomo
veršiavimosi ir 3 savaičių iki veršiavimosi. Per kiekvieną iš šių periodų pašarų ir maisto medžiagų
poreikis skiriasi, todėl reikia optimaliai ir racionaliai pašerti karves, kad jos tinkamai pasiruoštų
būsimai laktacijai. Užtrūkio laikotarpiu šėrimo racionas turi turėti du ar tris kartus mažiau energijos
negu melžiamų karvių laktacijos pabaigoje ir keturis kartus mažiau energijos negu laktacijos
pradžioje. Užtrūkusioms karvėms skirti daviniai turi būti iš geros kokybės ir įvairių pašarų. Didesniąją
raciono dalį turi sudaryti apėmingi pašarai (iki 2 proc. gyvulio svorio skaičiuojant sausąją medžiaga).
Kombinuotųjų pašarų užtrūkusioms karvėms skiriama atsižvelgiant į apėmingų pašarų kokybę ir
maistingumą ir tiek, kiek reikia maisto medžiagų trūkumui padengti. Užtrūkimo metu labai padidėja
mineralinių medžiagų ir vitaminų poreikis.
Dėl Lietuvoje vyraujančio galvijų ūkio struktūros ypatumų sunku specializuotai tvarkyti žolių ūkį ir
taikyti pažangias žolinių pašarų gamybos technologijas. Ūkiuose, laikančiuose 1 – 5 karves,
ruošiamas tik šienas. Retais atvejais, dažniausiai ritiniuose, silosas gaminamas ūkiuose, laikančiuose
9
6 – 10 karvių. Maždaug 50 % ūkių laikančių 11- 20 karvių gamina silosą didesniais kiekiais.
Pagrindiniai kokybiško siloso gamintojai yra stambūs ūkiai, dažniausiai ŽŪB ir ūkininkai, laikantys
daugiau kaip 20 melžiamų karvių , turintys reikiamą žolynų priežiūros, žolės dorojimo techniką ir
įrangą bei galintys taikyti įvairias silosavimo technologijas (5).
Lietuvoje vyraujančios klimatinės sąlygos taip pat ne visuomet palankios žolinių pašarų, ypač šieno
gamybai. Paprastai tikrai kokybiško šieno yra pagaminama tik apie 35 % nuo bendro pagaminto šieno
kiekio (13).
2013 m. Lietuvos ūkiuose silosui ir žaliajam pašarui išauginta 670,4 tūkst. tonų kukurūzų bei 18,7
tūkst. tonų silosinių augalų (saulėgrąžų, lubinų, pupų, mišinių ir kt. augalų, skirtų siloso gamybai).
Žaliajam pašarui augintos vienmetės ir daugiametės žolės apėmė 656,7 tūkst. ha, kukurūzai 22,7
tūkst. ha, silosiniai augalai 1,4 tūkst. ha plotus (9).
Atsižvelgiant į šių pašarų sunaudojimo mąstą ir svarbą gyvūnų mitybai, dėmesys jų kokybei ir saugai
šiuo metu yra nepakankamas. Gaminamų žolinių pašarų kokybė visos šalies mastu nėra sistemingai
moksliškai tiriama. Patys žemės ūkio produkcijos gamintojai neišgali finansuoti mokslinių tyrimų,
jiems trūksta žinių ir kompetencijos. Turimi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad galvijų mitybai
naudojamo šieno ir siloso kokybė dažniausiai yra gana bloga, nes ne visuomet laikomasi šių pašarų
gamybos technologinių reikalavimų, pašarų gamybai naudojama ne pačios geriausios kokybės ir ne
labiausiai tinkama žaliava. Turimi fragmentiškų tyrimų duomenys neleidžia objektyviai įvertinti
esamos situacijos. Todėl yra būtina daugiau dėmesio skirti minėtų pašarų kokybės ir saugos
klausimams, kadangi šeriant netinkamos kokybės pašarais mažėja gyvūnų produktyvumas, kyla
pavojus gyvūnų bei žmonių sveikatai.
Projekto tikslas: Įvertinti Lietuvoje laikomų skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio
juodmargių produktyvumą, naudojamus racionus, aprūpinimą maisto medžiagomis ir šėrimo lygį.
Įgyvendinant šį tikslą bus sprendžiami šie uždaviniai:
Išanalizuoti skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio įtaką juodmargių
karvių produktyvumui.
Ištirti pašarus ir įvertinti pašarų kokybę, nustatyti pašarinę bei energetinę vertę.
Įvertinti galvijų šėrimo lygį atskiruose ūkiuose.
10
Parengti išvadas ir rekomendacijas dėl skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio įtakos
juodmargių karvių šėrimui.
2. TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODA
2.1. Projekto sąlygos.
Ataskaitiniu laikotarpiu projektas „Lietuvoje laikomų skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio
juodmargių produktyvių karvių šėrimo įvertinimas„ buvo vykdomas 2014 – 2015 m. krturiuose šalies
pieno ūkiuose. Projekte dalyvausiantys ūkiai buvo atrinkti pagal sekančius reikalavimus:
ūkininkas arba žemės ūkio įmonė turi turėti Holšteinų kraujo karvių bandą;
suteikti informaciją apie gyvulių laikymą ir šėrimo technologijas;
pateikti ūkyje naudojamus karvių šėrimui racionus;
suteikti galimybę paimti visus ūkyje naudojamų pašarų mėginius tyrimui.
2.2. Pašarų cheminės sudėties ir maistingumo tyrimai
Pašarų tyrimai atlikti LSMU Gyvulininkystės instituto chemijos laboratorijoje. Pašaruose buvo
nustatyta sausoji medžiaga - džiovinant juos 16 val. 60 oC temperatūroje bei vidutiniškai 3 val. (iki
pastovaus svorio) 105 oC temperatūroje; žali baltymai (N×6,25) Kjeldahl metodu; žali riebalai -
mėginius ekstrahuojant petrolio eteriu Soxtherm (C. Gerhardt GmbH & Co. KG, Vokietija)
įrenginyje; žalia ląsteliena - panaudojant sistemą Fibertec (Foss-Tecator AB, Höganäs, Švedija); ADF
ir NDF - panaudojant Ankom 220 Fiber Analyser (Ankom Technology, Macedon, JAV); žali pelenai
- mineralizuojant mėginius 600 oC temperatūroje; kalcis - atominės absorbcijos spektrofotometru
Perkin-Elmer 603 (Perkin-Elmer, Norwalk, Connecticut, JAV); fosforas - fotometriškai atliekant
reakciją su molibdovanadato reagentu. Silosuotuose pašaruose buvo papildomai nustatomi siloso
kokybės rodikliai: pH - potenciometriškai, mėginius paruošiant Faithfull aprašytu metodu (3);
organinių rūgščių (pieno, acto, sviesto) kiekiai cukrinių runkelių griežinių silose - efektyviosios
skysčių chromatografijos metodu, aprašytu N. Kubadinow (8), daugiamečių žolių silose – distiliuojant
Lepper-Flieg metodu (10); amoniako azotas - panaudojant Tecator (Foss-Tecator AB, Höganäs,
Švedija) įrangą. Neazotinės ekstraktinės medžiagos (NEM) buvo apskaičiuotas iš sausosios
medžiagos kiekio atimant žalių proteinų, žalių riebalų, žalios ląstelienos ir žalių pelenų kiekius.
2.3. Karvių šėrimo pilnavertiškumo nustatymas.
11
Ištyrus pašarų cheminę sudėtį ir surinkus duomenis apie ūkyje laikomų karvių šėrimą, buvo nustatytas
ūkyje naudojamų racionų pilnavertiškumas, naudojamų paros davinių maisto ir mineralinių medžiagų
kiekis palygintas su atitinkamo produktyvumo minėtų medžiagų poreikių.
2.4. Melžiamų karvių holšteinizacijos laipsnio nustatymas.
Projekto įgyvendinimui atrinktų ūkių karvių bandos holšteinizacijos laipsnis buvo įvertintas pagal
LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje taikomas įprastines
metodikas.
2.5. Karvių produktyvumo ir pieno kokybės tyrimai.
Ūkiuose laikomų karvių produktyvumo duomenys gauti iš UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“,
jų cheminės sudėties duomenys iš VĮ „Pieno tyrimai“.
3. TYRYMŲ REZULTATAI.
3.1 I ūkis.
Duomenys apie ūkį. Projekto įgyvendinimo metu ūkyje buvo laikoma 270 karvių. Per laktaciją iš
karvės vidutiniškai primelžiama 22,49 kg , R-4,45 proc. ir B- 3,33 proc. pieno. Karvės laikomos
palaidos šalto tipo karvidėje, šeriamos mechanizuotai vieną kartą per parą. Ūkyje karvės šeriamos
naudojant drėgnų pašarų mišinių šėrimo technologiją. Drėgni pašarų mišiniai gaminami ir dalinami
ūkyje turimu maišytuvu-dalytuvu. Tas pats drėgnas pašarų mišinys naudojamas tiek melžiamoms
tiek ir užtrūkusioms karvėms. Drėgną pašarų mišinį sudaro kukurūzų silosas, daugiamečių žolių
silosas, kombinuotasis pašaras, jo pridedant po 1 kg kiekvienai karvei. Fermoje taikomas automatinis
karvių girdymas. Karvės melžiamos 2 kartus per parą melžimo aikštelėje.
Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas. Karvių šėrimui šiame ūkyje yra naudojami daugiamečių
žolių ir kukurūzų silosai, bei kombinuotasis pašaras. Iš minėtų pašarų yra gaminamas drėgnas pašarų
mišinys karvėms. Ūkyje pasigamintų daugiamečių žolių ir kukurūzų silosų, bei kombinuotojo pašaro
cheminės sudėties ir maistingumo rodikliai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas
Rodikliai
Daugiamečių
žolių silosas Kukurūzų silosas
Kombinuotasis
pašaras
SD SD SD
Sausoji medžiaga proc. 39,08 0,17 41,67 0,60 88,18 0,45
Sausosios medžiagos sudėtis proc.
12
Žali baltymai (N x 6,25) 14,23 0,45 9,31 1,31 14,57 0,04
Žali riebalai 2,35 0,03 2,83 0,37 3,30 0,13
Žalia ląsteliena 23,64 0,08 16,56 2,49 6,93 0,05
ADF 31,08 1,40 20,55 4,47 9,93 0,18
NDF 43,39 1,00 37,46 2,93 37,99 0,20
NEM 51,79 1,08 67,19 0,19 73,17 0,21
Žali pelenai 7,98 0,40 4,10 0,90 2,03 0,12
Kalcis 0,975 0,03 0,490 0,04 0,070 0,001
Fosforas 0,248 0,001 0,221 0,003 0,319 0,001
Apykaitos energija MJ/kg 8,723 - 10,173 - 13,044 -
NEL MJ/kg 5,233 - 6,103 - 7,826 -
Virškinami baltymai g/kg 93,9 - 51,1 - 112,2 -
Kadangi daugiamečių žolių silosas buvo gaminamas iš tame pačiame lauke augančios vienodos
žolės, tarp tirtų mėginių siloso sausosios medžiagos sudėtis – žalių baltymų, žalių riebalų, žalios
ląstelienos, NEM, žalių pelenų kiekiai - skyrėsi nežymiai. Ištyrus daugiamečių žolių siloso kokybę
nustatėme, kad pH buvo 4,46, suminis organinių rūgščių kiekis 1,35 proc. iš jų 59,2 proc. sudarė
pieno, 37,1 proc. acto ir 3,7 proc. sviesto rūgštys. Pagal ištirtus siloso fermentacijos rodiklius
galima teigti, kad daugiamečių žolių silosas yra vidutinės kokybės.
Išanalizavus ūkyje naudojamo kukurūzų siloso cheminę sudėtį ir energetinę vertę (3 lentelė)
nustatėme, kad silosas yra geros kokybės, jo sausojoje medžiagoje yra 6,1 MJ/ kg NEL ir 51 g/ kg
virškinamų baltymų. Nustatyta siloso pH 4,19 , suminis organinių rūgščių kiekis buvo 1,55 proc.
natūralaus drėgnumo pašare, iš jų pieno rūgštis sudarė 72,0 proc., acto rūgštis 27,2 proc. ir sviesto
rūgštis 0,8 proc. suminio rūgščių kiekio. Sprendžiant iš kokybės rodiklių šis silosas yra geros
kokybės.
Nustačius kombinuotojo pašaro cheminę sudėtį ir energetinę vertę galima teigti, kad karvių šėrimui
naudojamas grūdų mišinys. Jo sausojoje medžiagoje yra tik 14,6 proc. žalių baltymų. Kai ūkyje
laikomų karvių produktyvumas yra aukštas paprastai naudojami kombinuotieji pašarai, kuriuose žali
baltymai sudaro 20-25 proc.
Galima teigti, kad ūkyje naudojamas apėmingų pašarų su minimaliu kiekių kombinuoto pašaro
drėgnas pašarų mišinys. Jo cheminė sudėtis ir energetinė vertė pateikta 4 lentelėje.
4 lentelė. Drėgno pašarų mišinio cheminė sudėtis ir maistingumas
Rodiklis Mato vienetas Vertė
13
Natūralioje
medžiagoje
Sausojoje
medžiagoje
Sausoji medžiaga proc. 43,49 100,00
Žali baltymai (N x 6,25) proc. 5,36 12,32
Žali riebalai proc. 1,14 2,62
Žalia ląsteliena proc. 11,40 26,21
ADF proc. 14,24 32,75
NDF proc. 22,96 52,79
NEM proc. 22,93 52,72
Žali pelenai proc. 2,66 6,12
Kalcis proc. 0,306 0,704
Fosforas proc. 0,098 0,225
Apykaitos energija MJ/kg 3,858 8,871
NEL MJ/kg 2,315 5,323
Virškinami baltymai g/kg 28,9 66,5
Pagal cheminę sudėtį ir energetinę vertę karvių šėrimui naudojamas drėgnas pašarų mišinys yra geros
kokybės, jame nustatyta 43,5 proc. sausosios medžiagos. Karvėms rekomenduojami drėgni pašarų
mišiniai, kuriuose sausosios medžiagos kiekis svyruoja nuo 38 iki 45 proc. Ūkyje naudojamame
drėgname pašarų mišinyje yra pakankamas baltymų ir energijos kiekis.
Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis. Darbo tikslais iš ūkyje turimų karvių
buvo atsirinkta po 10 karvių, esančių 0 – 3 mėn. laktacijos laikotarpyje bei 3 ir daugiau mėn.
laktacijos laikotarpyje. Iš šviežiapienių karvių ūkyje buvo melžiama vidutiniškai po 32, 2 kg pieno,
kurio vidutinis riebumas 4,22 proc., baltymingumas 2,87 proc. Karvių, kurių laktacijos tarpsnis 0 - 3
mėn., urėjos kiekis piene buvo 12,0 mg/proc. Tai rodo, kad minėtos grupės karvių racione trūksta
baltymų. Bandomųjų karvių kraujo holšteinizacija siekė 87 proc. (5 lentelė).
5 lentelė. Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis
Rodikliai
Laktacijos laikotarpis
0-3 mėn. (n=10)
x ± m
3 mėn. ir daugiau (n=10)
x ± m
Natūralaus riebumo pienas kg /d 32,19±1,01 23,04±1,35
Riebalai proc. 4,22±0,12 4,47±0,17
Baltymai proc. 2,87±0,03 3,34±0,07
Urėja mg/proc. 12,00±1,16 16,55±0,92
14
Holšteinų kraujo laipsnis proc. 87,07±1,15 87,30±1,35
Iš 3 ir daugiau mėn. laktuojančių karvių buvo primelžta vidutiniškai po 23 kg pieno, kurio riebumas
skiekė vidutiniškai 4,47 proc., baltymingumas 3,34 proc. Urėjos kiekis piene buvo 16,55 mg /proc.
Tai rodo, kad minėtos grupės karvių racione baltymų taip pat nepakanka.
Karvių racionai. Ūkyje karvės kasdien gaudavo vidutiniškai po 35 kg apėmingų pašarų drėgno
mišinio, į kurį dar buvo pridedama po 1 kg kombinuotojo pašaro, kurio 1 karvei per parą buvo
duodama vidutiniškai po 35 kg . Be minėto pašaro karvės dar gavo po 5 kg kombinuotojo pašaro,
tenkinti mineralinių medžiagų ir vitaminų trūkumui buvo naudojami melžiamoms karvėms skirti
mineraliniai-vitamininiai laižalai (6 lentelė).
6 lentelė. Vidutinis šviežiapienių karvių racionas
Pašarai Racionas Norma Palygti su norma ±
Drėgnas pašarų mišinys kg 35,0 - -
Kombinuotasis pašaras kg 5,0 - -
Viso: 40,0 - -
sausoji medžiaga kg 19,4 22,1 -2,7
NEL MJ 115,5 155,8 -40,3
žali baltymai g 2518,5 3779 -1260,5
virškinami baltymai g 1506,0 2456 -950,0
žali riebalai g 544,5 950 -405,5
žalia ląsteliena g 4295,5 4199 +96,5
kalcis g 110,2 157 -46,8
fosforas g 48,35 115 -66,65
Tiriamoju laikotarpiu paskaičiavome su racionu gautų sausosios medžiagos, žalių ir virškinamų
baltymų, žalių riebalų, žalios ląstelienos, kalcio ir fosforo kiekius. Su racionu kavės gavo 19,4 kg
sausosios medžiagos, 2518 g žalių baltymų, iš kurių 1506 g virškinami, 544 g žalių riebalų, 4295 g
žalios ląstelienos. Su minėtomis raciono maisto medžiagomis karvės gavo 115 MJ NEL. Minėtų
raciono maisto ir mineralinių medžiagų kiekius palyginus su maisto medžiagų poreikiu matome, kad
racione trūksta energijos, baltymų, riebalų, kalcio ir fosforo, bet su racionu karvės gauna daugiau
sausosios medžiagos ir žalios ląstelienos . Išanalizuoti šviežiapienių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo)
karvių vidutinių racionų duomenys rodo, kad ūkyje naudojamas racionas yra nepilnavertis (6 lentelė).
15
Toks pat racionas bei pašarai yra naudojami ir tolimesnio laktacijos tarpsnio (3 ir daugiau mėn.)
karvių šėrimui (7 lentelė).
7 lentelė. Vidutinis melžiamų karvių (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) racionas
Pašarai Racionas Norma Palygti su
norma ±
Drėgnas pašarų mišinys kg 35,0 - -
Kombinuotasis pašaras kg 5,0 - -
Viso: 40,0 - -
sausoji medžiaga kg 19,4 18,8 +0,6
NEL MJ 115,5 130,7 -15,2
žali baltymai g 2518,5 2914 -395,5
virškinami baltymai g 1506,0 1894,1 -388,1
žali riebalai g 544,5 602 -57,6
žalia ląsteliena g 4295,5 3948 +347,5
kalcis g 110,2 118 -7,8
fosforas g 48,35 83 -34,65
Karvės su racionu gavo: 19,4 kg sausosios mežiagos, 2518 g žalių baltymų, 1506 g virškinamų
baltymų, 544 g žalių riebalų, 4295 g žalios ląstelienos. Su minėtomis maisto medžiagomis karvės
gavo vidutiniškai 115 MJ NEL, 110 g kalcio ir 48 g fosforo (7 lentelė). Palyginus su racionu
gaunamus maisto medžiagų kiekius su atitinkamam karvių produktyvumui rekomenduojamomis
normomis, nustatėme, kad racione trūksta energijos, baltymų, riebalų, kalcio ir fosforo. Žalios
ląstelienos ir sausosios medžiagos šios grupės karvės gauna daugiau nei rekomenduojama normose.
Taigi, darome išvadą, kad ir šios grupės karvės yra šeriamos nepilnaverčiu racionu.
Ūkyje laikomų užtrūkusių karvių racioną sudarė drėgnas pašarų mišinys, kurio karvės gauna
vidutiniškai po 25 kg per dieną (8 lentelė).
8 lentelė. Vidutinis užtrūkusių karvių racionas
Pašarai Racionas Norma Palygti su
norma ±
Drėgnas pašarų mišinys kg 25,0 - -
Viso: 25,0 - -
sausoji medžiaga kg 10,87 12,5 -1,63
16
NEL MJ 57,87 77,2 -19,33
žali baltymai g 1340,0 1750 -410,0
virškinami baltymai g 722,5 1140 -417,5
žali riebalai g 285,0 275 +10
žalia ląsteliena g 2850,0 2362 +488
kalcis g 76,5 87 -10,5
fosforas g 24,5 53 -28,8
Su racionu užtrūkusios karvės gauna po 10,87 kg sausosios medžiagos, 57,9 MJ NEL, 1340 g žalių
baltymų, 722 g virškinamų baltymų, 285 g žalių riebalų, 2850 g žalios ląstelienos, 76,5g kalcio ir
24,5 g fosforo. Su racionu gautas maisto ir mineralines medžiagas palyginus su maisto medžiagų
poreikiu, nustatėme kad trūksta tirtų maisto ir mineralinių medžiagų išskyrus riebalų ir ląstelienos,
todėl galima teigti, kad ir šios grupės karvės šeriamos nepilnaverčiais racionais.
3.2 Išvados.
1. Produktyvių holšteinizuotų karvių šėrimui ūkyje gaminamas nepakankamai geros
kokybės daugiamečių žolių silosas ir nepakankamos maistinės ir energetinės vertės kombinuotasis
pašaras.
2. Ūkyje naudojamas drėgnas pašarų mišinys pagal savo sudėtį ir energetinę vertę yra geros
kokybės.
3. Iš bandymui atrinktų holšteinizuotų karvių primelžta vidutiniškai 32,2 kg 4,22 proc.
riebumo ir 2,87 proc. baltymingumo pieno (0 - 3 mėn. laktacijos tarpsnio) ir 23 kg 4,47 proc. riebumo
ir 3,34 proc. baltymingumo pieno (3 ir daugiau mėn. po apsiveršiavimo), urėjos kiekis piene svyravo
12,0 -16, 55 mg/proc ribose.
4. Bandymui naudotų produktyvių karvių holšteinizacija siekė 83,0-83,3 proc.
5. Ūkyje naudojami racionai, vertinant pagal karvių produktyvumą ir maisto medžiagų
poreikį joms, yra nepilnaverčiai.
3.3 Pasiūlymai
Reikėtų ūkyje atlikti karvių grupavimą, jas suskirstyti į 3 grupes: I gr. 0-3 mėn. po
apsiveršiavimo, II gr. virš 3 mėn. po apsiveršiavimo ir III gr.-užtrūkusių karvių. Atskiroms karvių
grupėms ruošti 3 skirtingus pilnaverčius drėgnus pašarų mišinius.
17
Racionų subalansavimui pagal maisto, mineralinių medžiagų ir energijos poreikį
rekomenduotume, naudoti baltyminius papildus arba kombinuotąjį pašarą, skirtą produktyvių karvių
šėrimui su 22-25 proc. baltymų. Melžiamų karvių racione padidinti kombinuotų pašarų kiekį iki 250
-300 g skaičiupojant vienam kg 4 proc. riebumo pieno.
3.4 II ūkis.
Duomenys apie ūkį. Tyrimo metu laikomas vidutinis karvių skaičius-143 vnt. Per laktaciją
iš karvės primelžta 24,55 kg , R-4,22 proc. ir B-3,22 proc. pieno. Karvės laikomos palaidos šalto
tipo karvidėje, šeriamos mechanizuotai 1 kartus per parą. Ūkyje karvės šeriamos naudojant drėgnų
pašarų mišinių šėrimo technologiją. Drėgni pašarų mišiniai gaminami ir dalinami ūkyje turimu
maišytuvu-dalytuvu. Šėrimui naudojamas 1 drėgnas pašarų mišinys melžiamoms karvėms ir
užtrūkusioms. Drėgnus pašarų mišinius sudaro kukurūzų silosas, daugiamečių žolių silosas ,
kombinuotas pašaras, jo pridedama po 1 kg karvei. Karvės laikomos palaidos šalto tipo karvidėje.
Fermoje taikomas automatinis karvių girdymas. Karvės melžiamos 2 kartus per parą melžimo
aikštelėje.
Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas. Ūkyje naudotuose silosuotuose pašaruose atlikus
cheminės sudėties analizę, nustatėme, kad I daugiamečių žolių silose buvo 48,62 proc. sausosios
medžiagos, o II daugiamečių žolių silose atitinkami 37,76 proc. (9 lentelė). Pagal cheminę sudėtį abu
karvių šėrimui naudojami silosai pakankamai geros kokybės, jų NEL vertė buvo 5,1-5,2 MJ/kg, o
virškinamų baltymų atitinkamai 72-90 g/kg.
Atlikus daugiamečių žolių (I) siloso kokybės rodiklių tyrimą, nustatėme, kad pH buvo 4,8, natūralaus
drėgnumo pašare suminis organinių rūgščių kiekis 1,025 proc. iš jų pieno rūgštis sudarė 50,1 proc.,
acto rūgštis 33,7 proc. ir sviesto rūgštis 16,2 proc. viso rūgščių kiekio. Daugiamečių žolių (II) siloso
pH buvo 4,7 , suminis organinių rūgščių kiekis 1,06 proc. iš jų 64,5 proc. sudarė pieno rūgštis , 10,7
acto rūgštis ir 24,9 proc. sviesto rūgštis. Sviesto rūgšties kiekis rodo, kad ūkyje naudojami silosai yra
prastos kokybės.
9 lentelė. Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas (n=15)
Rodikliai Daugiamečių žolių
silosas(I)
Daugiamečių žolių
silosas(II) Grūdų mišinys
SD SD SD
Sausoji medžiaga proc. 48,62 0,52 37,76 0,36 88,75 0,35
Sausosios medžiagos sudėtis proc.
18
Žali baltymai (N x 6,25) 10,96 1,23 13,59 1,28 12,06 1,25
Žali riebalai 2,06 0,21 2,33 0,36 4,26 0,18
Žalia ląsteliena 28,55 1,89 26,19 1,49 9,42 1,11
ADF 34,70 2,54 32,84 3,32 12,90 0,48
NDF 48,55 1,79 45,73 2,00 42,97 0,28
NEM 50,93 2,03 50,64 3,19 73,04 1,11
Žali pelenai 7,51 0,65 7,26 1,90 1,23 0,12
Kalcis 0,854 0,02 1,141 0,02 0,117 0,001
Fosforas 0,206 0,100 0,257 0,002 0,318 0,001
Apykaitos energija MJ/kg 8,509 - 8,689 - 12,101 -
NEL MJ/kg 5,105 - 5,215 - 7,261 -
Virškinami baltymai g/kg 72,4 - 89,8 - 92,8 -
Ūkyje karvių šėrimui naudotas grūdų mišinys, susidedantis iš miežių, kviečių ir kvietrugių. Cheminės
sudėties tyrimai rodo, kad pašaro sausojoje medžiagoje yra 12,06 proc. žalių baltymų iš jų 92,8 g/kg
sudarė virškinami baltymai (natūralaus drėgnumo pašare), NEL 7,26 MJ kg SM( 9 lentelė) .
Nustačius ūkyje naudojamo karvėms drėgno pašarų mišinio cheminę sudėtį (10 lentelė) matome, kad
jame yra tik 33,54 proc. sausosios medžiagos. Mišinys pagal jos kiekį yra per drėgnas, o silosuotuose
pašaruose yra nustatytas didelis sviesto rūgšties kiekis (16-25 proc. nuo viso organinių rūgščių
kiekio), todėl gali greitai pradėti gesti.
10 lentelė. Drėgno pašarų mišinio cheminė sudėtis ir maistingumas
Rodiklis Mato
vienetas
Vertė
Natūralioje
medžiagoje
Sausojoje
medžiagoje
Sausoji medžiaga proc. 33,54 100
Žali baltymai (N x 6,25) proc. 4,71 14,04
Žali riebalai proc. 0,96 2,86
Žalia ląsteliena proc. 7,73 23,05
ADF proc. 10,08 30,04
NDF proc. 15,21 45,35
NEM proc. 17,08 50,92
Žali pelenai proc. 3,06 9,12
Kalcis proc. 0,432 1,288
Fosforas proc. 0,121 0,361
Apykaitos energija MJ/kg 2,904 8,658
19
NEL MJ/kg 1,742 5,194
Virškinami baltymai g/kg 25,4 75,7
Ūkyje naudojamame drėgname pašarų mišinyje yra pakankami maisto medžiagų (baltymų, riebalų,
ląstelienos) bei energijos kiekiai.
Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis. Karvių produktyvumo rodikliai ir
holšteinų kraujo laipsnio duomenys pateikti (11 lentelėje). Iš pateiktų duomenų matome, kad iš
šviežiapienių (0 - 3mėn. po apsiveršiavimo) holšteinizuotų karvių tyrimo laikotarpiu buvo primelžta
vidutiniškai po 27,5 kg 4,79 proc. riebumo ir 2,92 proc. baltymingumo pieno per parą. Šios grupės
karvių piene urėjos kiekis siekė 14,75 mg/proc. Atrinktų 10 karvių holšteinizacija siekė 77,4 proc.
11 lentelė. Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis
Rodikliai
Laktacijos laikotarpis
0-3 mėn. (n=10)
x ± m
3 mėn. ir daugiau (n=10)
x ± m
Natūralaus riebumo pienas kg /d 27,49±0,99 22,06±1,10
Riebalai proc. 4,79±0,11 4,66±0,12
Baltymai proc. 2,92±0,05 3,26±0,06
Urėja mg/proc. 14,75±0,58 16,30±0,59
Holšteinų kraujo laipsnis proc. 77,41±5,88 90,13±1,57
Antros karvių grupės (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) produktyvumas buvo aukštas ir siekė
vidutiniškai 22 kg 4,66 proc. riebumo ir 3,26 proc. baltymingumo pieno per parą. Urėjos kiekis
piene buvo 16,3 mg/proc. Šios grupės karvių holšetinizacija siekė 90,1 proc.
Pagal urėjos kiekį piene akivaizdu, kad tiek šviežiapienės (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) tiek ir
vėlesnio laktacijos tarpsnio (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) karvės su racionų gauna
nepakankamą kiekį baltymų.
Karvių racionai. Ūkyje naudojamus karvių racionus sudaro drėgnas pašarų mišinys, susidedantis
iš silosuotų pašarų ir grūdų mišinio. Mineralinių medžiagų ir vitaminų papildymui ūkyje naudojami
mineraliniai-vitamininiai laižomi papildai.
Su racionu šviežiapienės (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) karvės gavo po 60 kg drėgno pašarų mišinio
ir 5 kg kombinuotojo pašaro. Tokiu būdu su raciono pašarais minėti gyvuliai gavo 24,1 kg
20
sausosios medžiagos, 3355 g žalių baltymų, iš jų 1936 g virškinamų, 765 g žalių riebalų, 5210 g
žalios ląstelienos, 662 g ADF , 1215 g NDF, 264 g kalcio ir 86,7 g fosforo ( 12 lentelė). Ca:P
santykis racione yra 3:1. Karvių racionose rekomenduojamas Ca:P santykis 2:1. Trūkstamą fosforo
kiekį karvės gali gauti su laižomu mineraliniu-vitamininiu papildu.
12 lentelė. Vidutinis šviežiapienių karvių racionas
Pašarai Racionas Norma
Palyginti su
norma
±
Drėgnas pašarų mišinys kg 60,0 - -
Grūdų mišinys kg 5,0 - -
Viso: 65,0 - -
sausoji medžiaga kg 24,6 20,5 +4,1
NEL MJ 136,7 143,23 -6,53
žali baltymai g 3355,0 3341 +14
virškinami baltymai g 1936,0 2171,65 -235,65
žali riebalai g 765,0 779 -14
žalia ląsteliena g 5210,5 4100 +1110,5
kalcis g 264,4 137 +127,4
fosforas g 86,7 98 -11,3
Lyginant su raciono pašarais gaunamus maisto medžiagų ir energijos kiekius su atitinkamo
produktyvumo karvių poreikiais, nustatėme, kad šiame ūkyje šviežiapienių karvių racione trūksta
baltymų, riebalų, NEL, fosforo. Sausosios medžiagos, žalios ląstelienos ir kalcio šios karvės gauna
daugiau nei rekomenduoja šėrimo normos.
Vidutinis vėlesnio laktacijos tarpsnio (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) melžiamų karvių
racionas pateiktas 13 lentelėje. Šios grupės karvių racioną sudaro drėgnas pašarų mišinys,
susidedantis iš silosuotų pašarų, ir miglinių grūdų mišinys. Šių pašarų karvės gauna atitinkamai 60
ir 5,0 kg. Su raciono pašarais karvės gauna: sausosios medžiagos -24,6 kg, žalių baltymų -3355 g, iš
jų virškinamų -1936 g, žalių riebalų -765 g, žalios ląstelienos - 5210 g, kalcio-264 g ir
fosforo-86,7g.
13 lentelė. Vidutinis melžiamų karvių (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) racionas
Pašarai Racionas Norma Palyginti su norma ±
Drėgnas pašarų mišinys kg 60,0 - -
21
Grūdų mišinys kg 5,0 - -
Viso: 65,0 - -
sausoji medžiaga kg 24,6 18,8 +5,80
NEL MJ 136,7 130,7 +6,0
žali baltymai g 3355,0 2914 + 441
virškinami baltymai g 1936,0 1894,1 + 41,9
žali riebalai g 765,0 602 +163
žalia ląsteliena g 5210,5 3948 +1262
kalcis g 264,4 118 +146,4
fosforas g 86,7 83 +3,7
Palyginus gaunamą raciono maisto medžiagų kiekį su maisto medžiagų ir energijos poreikiu, galima
teigti, kad karvių racione visų maisto medžiagų ir energijos yra pakankamai. Tik ADF su raciono
pašarais karvės gauna mažiau nei rekomenduojama. Galima teigti, kad ūkyje šios grupės karvės yra
šeriamos pakankamai.
Vidutinį užtrūkusių karvių racioną sudaro 30 kg drėgno pašarų mišinio ir 2 kg grūdų mišinio. Su
raciono pašarais karvės gauna 12,3 kg sausosios medžiagos, 65 MJ/ kg NEL, 1624 g žalių baltymų,
926 g virškinmų baltymų, 363 g riebalų, 2486 g ląstelienos, 131 g kalcio ir 42 g fosforo (14 lentelė).
14 lentelė. Vidutinis užtrūkusių karvių racionas
Pašarai Racionas Norma Palyginti su norma ±
Drėgnas pašarų mišinys kg 30,0 - -
Grūdų mišinys kg 2,0 - -
Viso: - -
sausoji medžiaga kg 12,37 12,5 -0,23
NEL MJ 65,15 77,2 -12,05
žali baltymai g 1624,0 1750 -126
virškinami baltymai g 926,8 1140 -213,2
žali riebalai g 363,6 275 +88,6
žalia ląsteliena g 2486,2 2362 +124,3
kalcis g 131,7 87 +44,7
fosforas g 41,9 53 -11,1
Su raciono pašarais užtrūkusios karvės guna nepakankamai sausosios medžiagos, NEL, žalių bei
virškinamų baltymų ir fosforo. Ūkyje reikėtų ruošti atskirą drėgną pašarų mišinį užtrūkusioms
karvėms.
22
3.5 Išvados.
1. Produktyvių holšteinizuotų karvių šėrimui ūkyje gaminamas nepakankamai geros
kokybės, maistinės ir energetinės vertės daugiamečių žolių silosas bei grūdų mišinys.
2. Drėgnas pašarų mišinys pagal savo sudėtį patenkinamos kokybės.
3. Projekto įgyvendinimo metu iš šviežiapienių holšteinizuotų karvių primelžta vidutiniškai
po 27,5 kg 4,79 proc. riebumo ir 2,92 proc. baltymingumo pieno. Vėlesnio laktacijos tarpsnio karvės
(3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) davė 22 kg 4,66 proc. riebumo ir 3,26 proc. baltymingumo
pieno. Urėjos kiekis abiejų grupių karvių piene svyravo 14,7 -16,3 mg/proc. ribose.
4. Bandymui naudotų produktyvių karvių holšteinizacija - 77-90 proc.
5. Ūkyje naudojami šviežiapienių ir užtrūkūsių karvių racionai yra nepilnaverčiai. Galima
teigti, kad vėlesnio laktacijos tarpsnio (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) karvės yra šeriamos
pakankamai.
3.6 Pasiūlymai
Rekomenduojame ūkyje naudoti įvairesnius silosuotus pašarus ir pagerinti silosuotų pašarų
gamybą. Reikėtų ūkyje atlikti karvių grupavimą, jas suskirstyti į 3 grupes: I gr. 0-3 mėn. po
apsiveršiavimo, II gr. virš 3 mėn. po apsiveršiavimo ir III gr.-užtrūkusių karvių. Atskiroms karvių
grupėms ruošti 3 skirtingus pilnaverčius drėgnus pašarų mišinius. Šviežiapienių ir užtrūkūsių karvių
racionų subalansavimui pagal maisto, mineralinių medžiagų ir energijos poreikį rekomenduotume
naudoti skirtingus kombinuotus pašarus, skirtus produktyvių karvių šėrimui su 22-25 proc. baltymų.
Šviežiapienių karvių racione padidinti kombinuotų pašarų kiekį iki 250 -300 g skaičiupojant vienam
kg 4 proc. riebumo pieno.
3.7 III ūkis.
Duomenys apie ūkį. Tyrimo metu ūkyje buvo laikomos 626 karvės. Iš karvės per parą
primelžiama vidutiniškai 29,43 kg 4,33 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo pieno. Ūkyje
laikomų karvių holšteinizacijos laipsnis yra nuo 29,69 iki 95,51 proc. Karvės laikomos palaidos šalto
tipo karvidėje, šeriamos mechanizuotai vieną kartą per parą. Ūkyje karvės šeriamos naudojant drėgnų
pašarų mišinių šėrimo technologiją. Drėgni pašarų mišiniai gaminami ir dalinami ūkyje turimu
23
maišytuvu-dalytuvu. Šėrimui naudojami dviejų sudėčių drėgni pašarų mišiniai skirti šviežiapienėms
melžiamoms karvėms (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) bei vėlesnio laktacijos periodo (3 mėn. ir daugiau
po apsiveršiavimo) melžiamoms ir užtrūkusioms karvėms. Visavertį drėgną pašarų mišinį
šviežiepienėms karvėms (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) sudarė: kukurūzų silosas, daugiamečių žolių
silosas , šiaudai, kombinuotas pašaras (9,5 kg karvei per parą), melasa. Vėlesnio laktacijos tarpsnio
(3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) melžiamų ir užtrūkusių karvių drėgname pašarų mišinyje buvo
tie patys mišinio komponentai, tik kominuotojo pašaro karvei buvo duodama po 8,0 kg. Karvės
laikomos palaidos šalto tipo karvidėje. Fermoje taikomas automatinis karvių girdymas. Karvės
melžiamos 3 kartus per parą melžimo aikštelėje.
Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas. Šviežiapienėms karvėms skirto visaverčio drėgno pašarų
mišinio cheminė sudėtis ir maistingumas pateikti 15 lentelėje.
15 lentelė. Melžiamų karvių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) drėgno pašarų mišinio cheminė
sudėtis ir maistingumas
Rodiklis Mato vienetas
Vertė
Natūralioje
medžiagoje
Sausojoje
medžiagoje
Sausoji medžiaga proc. 49,15 100
Žali baltymai (N x 6,25) proc. 6,63 13,49
Žali riebalai proc. 1,63 3,32
Žalia ląsteliena proc. 9,87 20,08
ADF proc. 12,25 24,93
NDF proc. 19,16 38,98
NEM proc. 28,04 57,05
Žali pelenai proc. 2,98 6,06
Kalcis proc. 0,400 0,814
Fosforas proc. 0,256 0,521
Apykaitos energija MJ/kg 5,111 10,399
NEL MJ/kg 3,067 6,240
Virškinami baltymai g/kg 35,8 72,8
Viename kg minėto pašaro buvo nustatyta: 0,49 kg sausosios medžiagos, kurios viename
kg buvo 134,9 g žalių baltymų, iš jų 72,8 g virškinamų baltymų, 33,2 g žalių riebalų, 200,8 g žalios
ląstelienos, 249,3 g ADF, 389,8 g NDF, 8,14 g SM kalcio ir 5,21 g fosforo. Šio drėgno pašarų
mišinio sausosios medžiagos energetinė (NEL) vertė buvo 6,24 MJ/kg. Pagal cheminę sudėtį,
energetinę vertę ir kokybę mišinį galima laikyti visaverčiu.
24
Ištyrus drėgno pašarų mišinio, skirto vėlesnio laktacijos tarpsnio (3 mėn. ir daugiau po
apsiveršiavimo) melžiamoms ir užtrūkiusioms karvėms, cheminę sudėtį, nustatėme, kad viename
natūralaus drėgnumo pašaro kg yra 0,48 kg sausosios medžiagos, 64,3 g žalių baltymų iš jų 34,7 g
virškinamų, 18,4 g žalių riebalų, 97,3 g žalios ląstelienos, 123,3 g ADF ir 182,8 g NDF, 3,82 g kalcio
ir 2,72 g fosforo (16 lentelė).
16 lentelė. Drėgno pašarų mišinio (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo), skirto melžiamoms
ir užtrūkusioms karvėms, cheminė sudėtis ir maistingumas
Rodiklis Mato vienetas
Vertė
Natūralioje
medžiagoje
Sausojoje
medžiagoje
Sausoji medžiaga proc. 47,71 100
Žali baltymai (N x 6,25) proc. 6,43 13,48
Žali riebalai proc. 1,84 3,86
Žalia ląsteliena proc. 9,73 20,39
ADF proc. 12,33 25,85
NDF proc. 18,28 38,31
NEM proc. 26,46 55,46
Žali pelenai proc. 3,25 6,81
Kalcis proc. 0,382 0,801
Fosforas proc. 0,272 0,570
Apykaitos energija MJ/kg 4,346 9,109
NEL MJ/kg 2,608 5,466
Virškinami baltymai g/kg 34,7 72,7
Kalcio ir fosforo santykis drėgname pašarų mišinyje buvo 1,4:1. Drėgno pašarų mišinio
energetinė vertė buvo 2,608 MJ NEL.
Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis. Iš bandymui atrinktų
šviežiapienių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) melžiamų karvių buvo primelžta vidutiniškai po 37,43 kg
per parą pieno, kuriame buvo 4,63 proc. pieno riebalų ir 2,98 proc. pieno baltymų. Šios grupės karvių
piene buvo 22,20 mg/proc. urėjos. Urėjos kiekis rodo, kad su pašarais karvės gavo pakankamą
baltymų kiekį. Bandymui naudotų šviežiapienių karvių holšteinų kraujo laipsnis buvo 79,07 proc. (17
lentelė).
17 lentelė. Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis
25
Rodikliai
Laktacijos laikotarpis
0-3 mėn. (n=10)
x ± m
3 mėn. ir daugiau (n=10)
x ± m
Natūralaus riebumo pienas kg /d 37,43±1,35 25,45±2,27
Riebalai proc. 4,62±0,26 4,66±0,12
Baltymai proc. 2,98±0,04 3,26±0,06
Urėja 22,20±0,93 16,30±0,59
Holšteinų kraujo laipsnis 79,07±3,90 90,13±1,57
Vėlesnio laktacijos tarpsnio (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) melžiamų karvių
primilžis per parą siekė vidutiniškai 25,45 kg, jame buvo 4,66 proc. pieno riebalų ir 3,26 proc. pieno
baltymų. Šios grupės karvių piene urėjos buvo 16,3 mg/proc. Pagal šį rodiklį galima teigti, kad šios
grupės drėgname pašarų mišinyje trūksta baltymų. Šios grupės karvių holšteinizacijos laipsnis buvo
90,13 proc. ( 17 lentelė).
Karvių racionai. Melžiamoms karvėms, kurių laktacijos tarpsnis 0-3 mėn po
apsiveršiavimo, per parą skiriama vidutiniškai po 51,5 kg visaverčio drėgno pašarų mišinio. Su pašarų
daviniu šios karvės gauna po 23,3 kg sausosios medžiagos, 3414 g žalių baltymų, iš jų 1844 g
virškinamų baltymų, 839 g žalių riebalų, 5083 g žalios ląstelienos, 157,9 MJ NEL. Kalcio ir fosforo
santykis (1,56:1) minimaliai atitinka rekomenduojamą melžiamoms karvėms (18 lentelė).
18 lentelė. Vidutinis karvių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) racionas
Pašarai Racionas Norma Palyginti su norma ±
Drėgnas pašarų mišinys kg 51,5 - -
Viso: 51,5 - -
sausoji medžiaga kg 25,31 23,6 +1,71
NEL MJ 157,9 169,9 -15,02
žali baltymai g 3414,45 4224 -809,55
virškinami baltymai g 1843,7 2761,2 -918,2,3
žali riebalai g 839,45 1086 -246,55
žalia ląsteliena g 5083,05 4248 +835,0
kalcis g 206,0 177,0 +29
fosforas g 136,0 132,0 +4,0
26
Palyginę su racionu gaunamą maisto medžiagų ir energijos kiekį su jų poreikiu nustatėme,
kad šios grupės karvės gauna pakankamai sausosios medžiagos, žalios ląstelienos, kalcio ir fosforo.
Racione trūksta energijos, baltymų, riebalų (18 lentelė). Norint subalansuoti šios grupės melžiamų
karvių racioną, reikėtų padidintį kombinuotųjų pašarų kiekį, arba keisti jų sudėtį, didinant trūkstamų
medžiagų kiekį pašare.
Vėlesnio laktacijos tarpsnio (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) melžiamoms karvėms,
per parą skiriama po 50 kg šiai grupei gaminamo drėgno pašarų mišinio. Su racionu karvės gauna
23,85 kg sausosios medžiagos, 3215 g žalių baltymų, iš jų 1735 virškinamų baltymų, 920 g žalių
riebalų, 4865 žalios ląstelienos, 130 MJ NEL, 191 g kalcio ir 136 g fosforo (19 lentelė).
19 lentelė. Vidutinis melžiamų karvių (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) racionas
Pašarai Racionas Norma Palyginti su norma ±
Drėgnas pašarų mišinys kg 50,0 - -
Viso: 50,0 - -
sausoji medžiaga kg 23,85 20,5 +3,35
NEL MJ 130,4 143,23 -12,83
žali baltymai g 3215 3341 -126
virškinami baltymai g 1735 2171,65 -436,65
žali riebalai g 920 779 +141
žalia ląsteliena g 4865 4100 +765
kalcis g 191 137 +54
fosforas g 136 98 +38
Palyginus su racionu gaunamą maisto medžiagų ir tirtų mineralinių medžiagų kiekį su
rekomenduojamomis normomis, nustatėme, kad racione trūksa energijos ir baltymų, kitų maisto
medžiagų šios grupės karvės gauna pakankamai. Kalcio ir fosforo santykis racione yra 1,4:1. Norint
ūkyje pasigaminti šiai karvių grupei tinkantį pilnavertį drėgną pašarų mišinį reikėtų pakeisti
kombinuotojo pašaro sudėtį ir pasirinkti kitą mineralinį- vitamininį papildą.
Užtrūkusioms karvėms per parą buvo skiriama po 28 kg tos pačios sudėties drėgno pašarų
mišinio. Su raciono pašarais karvės gavo 13,19 kg sausosios medžiagos, 73 MJ NEL, 1800 g žalių
baltymų, iš jų 971 g virškinamų, 515 g žalių riebalų, 2724 g žalios ląstelienos, 106 g kalcio ir 76 g
fosforo (20 lentelė).
27
20 lentelė. Vidutinis užtrūkusių karvių racionas
Pašarai Racionas Norma Palyginti su norma ±
Drėgnas pašarų mišinys kg 28,0 - -
Viso: 28,0 - -
sausoji medžiaga kg 13,19 12,5 +0,69
NEL MJ 73,02 77,2 -4,18
žali baltymai g 1800,4 1750 +50,4
virškinami baltymai g 971,6 1140 -168,4
žali riebalai g 515,2 275 +240,2
žalia ląsteliena g 2724,4 2362 +362,4
kalcis g 106,96 87 +19,96
fosforas g 76,16 53 +23,16
Palyginus gaunamą su racionu maisto medžiagų ir energijos kiekį su šių medžiagų poreikių
užtrūkusioms karvėms, nustatėme, kad racione trūksta energijos ir virškinamų baltymų, kitų
reikalingų medžiagų pakanka. Siūlome ūkyje ruošti visavertį drėgną pašarų mišinį, skirtą
užtrūkusiom karvėms, tai leistu subalansuoti racioną pagal trūkstamas maisto medžiagas.
3.8 Išvados.
1. Bandymui atrinktos holšteinizuotos šviežiapienės (nuo 0 iki 3 mėn. po apsiveršavimo)
karvės davė vidutiniškai po 37,43 kg 4,62 proc. riebumo ir 2,98 proc.baltymingumo pieno.
Vėlyvesnio laktacijos periodo (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) melžiamų karvių
produktyvumas buvo 25,45 kg 4,66 proc. riebumo ir 3,26 proc. baltymingumo pieno. Urėjos kiekis
piene svyravo 16,3 -22,2 mg/proc. ribose.
2. Bandymui naudotų produktyvių karvių holšteinų kraujo laipsnis 79-90 proc.
3. Ūkyje naudojami produktyvių holšteinizuotų karvių racionai neatitinka energijos ir
maisto medžiagų poreikio, ir tuo požiūriu yra nepilnaverčiai.
3.9 Pasiūlymai
Norint subalansuoti melžiamų karvių racioną, reikėtų padidintį kombinuotų pašarų kiekį ,
arba keisti jų sudėtį, didinant trūkstamų maisto medžiagų kiekį pašare. Siūlome ūkyje ruošti visavertį
28
drėgną pašarų mišinį, skirtą užtrūkusiom karvėms. Tai leistų subalansuoti racioną pagal trūkstamas
medžiagas.
IV ūkis.
Duomenys apie ūkį. Ūkyje laikomos 605 karvės, kurių holšteinų kraujo laipsnis yra nuo 37,89 iki
99,90 proc. Per laktaciją iš karvės vidutiniškai primelžiama po 9924 kg 4,12 proc. riebumo ir 3,44
proc. baltymingumo pieno. Tyrimo laikotarpiu iš karvės per parą primelžta vidutiniškai po 23,3 kg
natūralaus reibumo pieno, kuriame riebalai sudarė 4,12 proc., baltymai 3,44 proc. Karvės laikomos
pririštos, šeriamos mechanizuotai 2 kartus per parą, naudojama apėmingų drėgnų pašarų mišinių
technologija. Šėrimui naudojamas tos pačios receptūros drėgnas pašarų mišinys melžiamoms ir
užtrūkusioms karvėms. Drėgną pašarų mišinį sudaro kukurūzų silosas, daugiamečių žolių silosas,
kombinuotasis pašaras, jo pridedant po 1,5 kg karvei. Likusi dalis kombinuotojo pašaro atiduodama
grupiniu būdu.
Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas. Ištyrus ūkyje naudojamo kombinuoto pašaro cheminę
sudėtį ir paskaičiavus energetinę vertę nustatėme, kad viename kg natūralaus drėgnumo pašaro yra
0,88 kg sausosios medžiagos, 198,8 g žalių baltymų, iš jų 159 g virškinamų baltymų, 37,6 g žalių
riebalų, 63,4 g žalios ląstelienos, 97,5 g ADF ir 206,7 g NDF, 554 g NEM, 8,71 g kalcio ir 1,32 g
fosforo. Pašaro energetinė vertė buvo 6,48 MJ NEM (21 lentelė).
21 lentelė. Kombinuotojo pašaro cheminė sudėtis ir maistingumas
Rodiklis Mato vienetas
Vertė
Natūralioje
medžiagoje
Sausoje
medžiagoje
Sausoji medžiaga proc. 88,46 100
Žali baltymai (N x 6,25) proc. 19,88 22,47
Žali riebalai proc. 3,76 4,25
Žalia ląsteliena proc. 6,34 7,17
ADF proc. 9,75 11,02
NDF proc. 20,67 23,37
NEM proc. 55,45 62,68
Žali pelenai proc. 3,03 3,43
29
Kalcis proc. 0,871 0,985
Fosforas proc. 0,132 0,149
Apykaitos energija MJ/kg 10,80 12,209
NEL MJ/kg 6,48 7,325
Virškinami baltymai g/kg 159,0 179,7
Ūkyje gaminamame drėgname pašarų mišinyje yra 0,403 kg sausosios medžiagos, kurios viename
kg yra 107,6 g žalių baltymų iš jų 58 g virškinamų, 24,3 g žalių riebalų, 218,1 g žalios ląstelienos,
291 g ADF ir 449 g NDF, 593 g NEM, 56,8 g žalių pelenų, juose 3,99 g kalcio ir 3,12 g fosforo.
Pašaro sausosios medžiagos energetinė vertė buvo 5,46 MJ/kg (22 lentelė).
22 lentelė. Drėgno pašarų mišinio cheminė sudėtis ir maistingumas
Rodiklis Mato vienetas
Vertė
Natūralioje
medžiagoje
Sausoje
medžiagoje
Sausosios medžiagos proc. 40,34 100
Žali baltymai (N x 6,25) proc. 4,34 10,76
Žali riebalai proc. 0,98 2,43
Žalia ląsteliena proc. 8,80 21,81
ADF proc. 11,73 29,09
NDF proc. 18,10 44,86
NEM proc. 23,93 59,32
Žali pelenai proc. 2,29 5,68
Kalcis proc. 0,161 0,399
Fosforas proc. 0,126 0,312
Apykaitos energija MJ/kg 3,668 9,093
NEL MJ/kg 2,201 5,456
Virškinami baltymai g/kg 23,4 58,0
Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis. Minėtam tyrimui atlikti
atsirinkome po 10 šviežiapienių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) ir vėlyvesnio laktacijos periodo (3
mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) karvių. Tyrimo metu įvertinome pieno primilžį per parą, pieno
riebalų ir baltymų kiekius jame, urėjos koncentraciją. Taip pat buvo įvertintas abiejų grupių karvių
holšteinų kraujo laipsnis (23 lentelė).
30
23 lentelė. Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis
Rodikliai
Laktacijos laikotarpis
0-3 mėn. (n=10)
x ± m
3 mėn. ir daugiau (n=10)
x ± m
Natūralaus riebumo pienas kg /d 32,60±1,77 25,77±1,30
Riebalai proc. 4,34±0,10 4,67±0,19
Baltymai proc. 3,18±0,07 3,76±0,07
Urėja 22,5±1,05 29,25±1,55
Holšteinų kraujo laipsnis 91,32±1,52 91,21±1,30
Tyrimo laikotarpiu šviežiapienių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) kavių pieno primilžis per parą siekė
vidutiniškai po 32,6 kg pieno, kurio riebumas buvo 4,34 proc. , o baltymingumas - 3,18 proc. Šios
grupės karvių piene urėjos kiekis buvo 22,5 mg/proc. Holšteinų kraujo laipsnis - 91,32 proc.
Vėlesnio laktacijos periodo (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) karvių produktyvumas buvo
25,77 kg natūralaus riebumo pieno per parą. Primelžto pieno riebumas buvo 4,67 proc. ir
baltymingumas 3,76 proc. Vidutinė urėjos koncentracija piene buvo 29,25 mg/proc. Holšteinų
kraujo laipsnis sudarė 91,2 proc.
Karvių racionai. Ūkyje laikomų karvių šėrimui yra naudojams vienos sudėties universalus su
minimaliu kombinuotų pašarų kiekių drėgnas pašarų mišinys. Trūkstamas maisto ir mineralinių
medžiagų bei energijos kiekis kompensuojamas duodant atskiroms karvių grupėms skirtingus
kombinuotojo pašaro kiekius. Karvės sugrūpuotos į 3 grupes: šviežiapienes (0-3 mėn po
apsiveršiavimo), vėlesnio laktacijos periodo (3mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) ir užtrūkusias.
Su racionu šviežiapienės karvės (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) gauna 23,52 kg
sausosios medžiagos, 148,19 MJ NEL, 3774 g žalių baltymų, iš jų 2657 g virškinamų baltymų, 765
g žalių riebalų, 3587 g žalios ląstelienos, 145 g kalcio ir 67 g fosforo (24 lentelė).
24 lentelė. Vidutinis melžiamų karvių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) racionas
Pašarai Racionas Norma Palyginti su norma ±
31
Drėgnas pašarų mišinys kg 32,0 - -
Kombinuotasis pašaras kg 12,0 - -
Viso:
sausoji medžiaga kg 23,52 22,1 +1,42
NEL MJ 148,19 155,81 -7,62
žali baltymai g 3774,4 3779 -4,6
virškinami baltymai g 2656,8 2456,3 +200,5
žali riebalai g 764,8 950 -185,2
žalia ląsteliena g 3586,8 4199 -612,2
kalcis g 144,82 157 -12,18
fosforas g 69,56 115 -45,44
Išanalizavus ūkyje šviežiapienėms karvėms (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) naudojamą
karvių racioną, nustatėme, kad jame trūksta žalių baltymų, žalių riebalų, žalios ląstelienos, kalcio ir
fosforo. Karvės su pašarų daviniu gauna daugiau sausosios medžiagos ir virškinamų baltymų. Tai
šios grupės karvė šeriamos nepakankamai.
Antrosios grupės melžiamoms karvėms (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) skiriama po
32 kg per parą drėgno pašarų mišinio ir 10 kg kombinuotojo pašaro. Su racionu karvės gauna 21,76
kg sausosios medžiagos, 3377 g žalių baltymų, iš jų 2338 virškinamų baltymų, 690 g žalių riebalų,
3550 g žalios ląstelienos, 135 MJ NEL, 139 g kalcio ir 53 g fosforo (25 lentelė).
25 lentelė. Vidutinis melžiamų karvių (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) racionas
Pašarai Racionas Norma Palyginti su norma ±
Drėgnas pašarų mišinys kg 32,0 - -
Kombinuotas pašaras kg 10,0 - -
Viso:
sausji medžiaga kg 21,76 20,5 +1,26
NEL MJ 135,23 143,23 -8,0
žali baltymai g 3376,8 3341 +35,0
virškinami baltymai g 2338,5 2171,6 +166,9
žali riebalai g 689,6 779 -89,4
žalia ląsteliena g 3550 4100 -550
32
kalcis g 138,6 137 +1,6
fosforas g 53,52 98 -44,48
Palyginus su racionu gaunamą maisto medžiagų ir energijos kiekį su tokio produktyvumo
karvėms rekomenduojamomis normomis, nustatėme, kad racione trūksa energijos, žalių riebalų,
žalios ląstelienos ir fosforo. Kitų maisto medžiagų šios grupės karvės gauna pakankamai. Kalcio ir
fosforo santykis racione yra 2,59:1. Mineralinių medžiagų subalansavimui ir papildymui ūkyje
naudojamas mineralinis vitamininis papildas- laižiklis.
Užtrūkusioms karvėms duodamas racionas pateiktas 26 lentelėje. Kaip ir pirmųjų dviejų
karvių grupių racionuose trūksa daugumos maisto medžiagų ir energijos.
26 lentelė. Vidutinis užtrūkusių karvių racionas
Pašarai Racionas Norma Palyginti su norma ±
Drėgnas pašarų mišinys kg 25,0 - -
Kombinuotas pašaras kg 1,5 - -
Viso: 23,5 - -
sausoji medžiaga kg 11,42 12,5 -1,08
NEL MJ 59,74 77,2 -17,46
žali baltymai g 1383,2 1750 -366,8
virškinami baltymai g 823,5 1140 -316,5
žali riebalai g 301,4 275 +26,4
žalia ląsteliena g 2376 2362 +14
kalcis g 53,31 87 -33,69
fosforas g 33,48 53 -19,52
33
Išanalizavus visus ūkyje karvių šėrimui naudojamus racionus, nustatėme, kad karvės gauna
su raciono pašarais nepakankamai maisto medžiagų. Norint subalansuoti ūkyje naudojamus karvių
racionus reikėtų gamintis atskirus skirtingus drėgnus pašarų mišinius ir naudoti kombinuotuosius
pašarus, skirtus šviežiapienėms (0-3 mėn. po apsiveršiavimo), vėlesnio laktacijos periodo (3 mėn. ir
daugiau po apsiveršiavimo) bei užtrūkusioms karvėms.
3.11 Išvados.
1. Iš šviežiapienių (0 iki 3 mėn. po apsiveršavimo) holšteinizuotų karvių vidutiniškai
primelžta po 32,6 kg 4,34 proc. riebumo ir 3,18 proc. baltymingumo pieno per parą. Kitos melžiamų
karvių grupės (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) primilžiai siekė 25,77 kg 4,67 proc. riebumo
ir 3,46 proc. baltymingumo pieno per parą. Urėjos kiekis piene svyravo 22,5-29,2 mg/proc. ribose.
2. Bandymui naudotų produktyvių karvių holšteinų kraujo laipsnis - 91 proc.
3. Išanalizavus visus ūkyje naudojamus karvių šėrimui racionus , nustatėme, kad karvės
gauna su raciono pašarais nepakankamą kiekį energijos ir maisto medžiagų.
3.12 Pasiūlymai
Norint subalansuoti ūkyje naudojamus karvių racionus reikėtų gaminti atskirus skirtingos
sudėties drėgnus pašarų mišinius ir naudoti skirtingos maistinės bei energetinės vertės
kombinuotuosius pašarus skirtus 0-3 mėn., 3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo bei užtrūkusių karvių
grupėms.
SUDERINTA: ………………………
Gyvulininkystės, pašarų ir veterinarijos tyrimų
priežiūros komisijos pirmininkas
Vaidotas Prusevičius
2015 m. gruodžio 1 d.
34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Clark J.H., Davis C.L. Some aspects of feeding high producing dairy cows. Journal of
Dairy Science. 1980. Vol. 63. P. 873-885.
2. Drackley J.K., Cardoso F.C. Prepartum and postpartum nutritional management to
optimize fertility in high-yielding dairy cows in confined TMR systems. Animal. 2014.8
(Suppl 1). P. 5 – 14.
3. Faithfull N.T. Methods in agricultural chemical analysis. A practical handbook. CABI
publishing, New York. 2002. P. 154-166.
4. Gyvulininkystės žinynas / Autorių kolektyvas. – Baisogala, LVA Gyvulininkystės
institutas, 2007. – 616 p.
5. Jatkauskas J., Vrotniakienė V., Kulpys J. Žolinių pašarų konservavimo kryptys ir
silosavimo priedų efektyvumas. Veterinarija ir zootechnika. 2003. T 22 (44).p. 35 – 39).
6. Jukna Č., Pauliukas K. Holšteinų panaudojimas Lietuvos juodmargių galvijų genetiniam
produktyvumo potencialui didinti. Žemės ūkio mokslai. 2001. Nr.2, p. 54-61.
7. Khiaosa-Ard R., Iben Ch., Zebeli Q. Cattle production and its key role in sustainable food
security and safety. BOKU symposium Tierernahrung, Vienna, 12.04.2012.
8. Kubadinow N. Zur Bestimmung von organischen Säuren in Preßschnitzelsilagen.
Zuckerindustrie. 1982. 107. P. 1107- 1110.
9. Lietuvos statistikos metraštis 2014. Priėjimas internete: web.stat.gov.lt.
10. Naumann C., Bassler R. Die chemische Untersuchung von Futtermitteln. Methodenbuch
Band III. 4. Erganzugslieferung, 1997, VDLUFA-Verlag, Darmstadt.
11. Ospina P.A., Nydam D.V., Stokol T., Overton T.R. Association between the proportion
ofsampled transition cows with increased nonesterified fatty acids and beta-
hydroxybutyrate and disease incidence, pregnancy rate, and milk production at the herd
level. Journal of Dairy Science. 2010. Vol. 93. P. 3595-3601.
12. Pauliukas K. Holšteinų veislės kraujo dalies ir šėrimo įtaka Lietuvos juodmargių galvijų
produktyvumui. Veterinarija ir zootechnika. 1997. T 3 (25), p. 117.
13. Sirvydis J. Žolinių pašarų gamybos technologijų vertinimas. Inžinerija, Lietuvos žemės
ūkio universiteto. Mokslo darbai. Kaunas, 1998. p. 3 - 15.
14. Zebeli Q., Mansmann D., Steingass H., Ametaj B.N. Balancing diets for physically
effective fibre and ruminally degradable starch: a key to lower the risk of sub-acute rumen
acidosis and improve productivity of dairy cattle. Livestock Science. 2010. 127. P. 1 – 10.
35
15. Zebeli Q. Dairy cow among performance, product quality and efficiency: the link to
nutrition. Nutrition, health and quality of food of animal origin challenges and
opportunities. Book of Proceedings. 2014. 25- th of September Kaunas. P. 19 – 23.
16. www.pienoukis.lt/pieniniu-galviju-veislės-5-holsteinai/
top related