ŽemĖs Ūkio, maisto Ūkio ir ŽuvininkystĖs moksliniŲ … · pašarų poreikis ir jų rūšys...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

GYVULININKYSTĖS INSTITUTAS

TVIRTINU: ………………………

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė

V.Juškienė

2015 m. lapkričio mėn. 10 d.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR

TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROJEKTAS

LIETUVOJE LAIKOMO SKIRTINGO HOLŠTEINŲ VEISLĖS KRAUJO LAIPSNIO

JUODMARGIŲ PRODUKTYVIŲ KARVIŲ ŠĖRIMO ĮVERTINIMAS

2015 M. TARPINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas V. Uchockis

Baisogala

2015

2

Projekto vadovas: dr. Virginijus Uchockis

Vykdytojai:

Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Saulius Bliznikas

Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintautas Švirmickas

3

TURINYS

1 ĮVADAS............................................................................................ 4

2 2. TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODAI................................ 10

2.1 Projekto sąlygos................................................................... 10

2.2 Pašarų cheminės sudėties ir maistingumo tyrimai........... 10

2.3 Karvių šėrimo pilnavertiškumo nustatymas..................... 11

2.4 Melžiamų karvių holšteinizacijos laipsnio nustatymas.... 11

2.5 Karvių produktyvumo ir pieno kokybės tyrimai............. 11

3 TYRYMŲ REZULTATAI............................................................. 11

3.1 I ūkis……………………………………………………….. 11

3.2 Išvados……………………………………………………... 17

3.3 Pasiūlymai…………………………………………………. 17

3.4 II ūkis……………………………………………………… 17

3.5 Išvados…………………………………………………….. 22

3.6 Pasiūlymai ………………………………………………… 23

3.7 III ūkis……………………………………………………... 23

3.8 Išvados…………………………………………………….. 28

3.9 Pasiūlymai ………………………………………………… 29

3.10 IV ūkis……………………………………………………... 29

3.11 Išvados…………………………………………………....... 34

3.12 Pasiūlymai…………………………………………………. 34

4 LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................. 34

4

1. ĮVADAS.

Mūsų šalyje vyraujančių Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų karvių genetiniam produktyvumo

gerinimui 1972-1979 m. į Lietuvą buvo įvežti pirmieji Holšteinų buliai. 2006 m. iš Lietuvoje buvusių

3219 juodmargių Holšteinų karvių vidutiniškai primelžta po 6926 kg 4,25 proc. riebumo ir 3,36 proc.

baltymingumo pieno. Žalmargių Holšteinų 2006 m. buvo 547 karvės, davusios vidutiniškai po 7234

kg, 4,10 proc. riebumo ir 3,34 proc. baltymingumo pieno (16). Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur

Holšteinai sudaro apie 95 proc. pieninių karvių, 1999 m. buvo primelžta vidutiniškai po 8060 kg

pieno per metus. Geriausiuose JAV ir Izraelio ūkiuose karvių produktyvumas siekė 9000-10000 kg

3,8 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieno (6). Akivaizdu, kad dėl ne visada tinkamų šėrimo

ir laikymo sąlygų Lietuvoje esančių Holšteinų karvių produktyvumas neatitinka jų genetinio

potencialo, nors Lietuvoje yra tinkamos gamtinės sąlygos plėtoti stabilią ir produktyvią

gyvulininkystę. Tyrimais nustatyta, kad Holšteinai esant aukštam šėrimo lygiui (5500 ir daugiau paš.

vnt. per metus) ženkliai (16,3-18,7 proc.) pagerina Lietuvos juodmargių, ypač turinčių ½ ir daugiau

Holšteinų kraujo, pieningumą. Blogesnio šėrimo sąlygomis (3000-5000 paš. vnt. per metus)

Holšteinų kraujo turinčių karvių pieningumas yra 2,1-5,5 proc. mažesnis nei Lietuvos juodmargių (6,

12).

Gerinant pieno ūkių ekonominius rodiklius ir konkurencingumą svarbu, kad karvių genetinis

produktyvumo lygis būtų pasiektas nepakenkiant jų sveikatai, reprodukcijai ir ilgaamžiškumui.

Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai produktyvios pieninės aukšto genetinio potencialo karvės

gauna gerai subalansuotus pašarus. Su pašarų daviniu gaunama energija ir žali baltymai,

angliavandenių ir azotinių junginių tipas pašarų davinyje bei azoto ir energijos santykis yra mitybiniai

veiksniai, lemiantys pašarų suvartojimą ir pieno gamybą (1). Pieninę ir mėsinę galvijininkystę

pastaruosius 40-50 metų lydėjo sėkmė – šiandien iš karvių primelžiama vidutiniškai 67 proc. pieno

daugiau nei anksčiau (7). Ir ateityje galvijininkystės produktyvumo augimas labai priklausys nuo

naudojamų pašarų tipo, kokybės, jų saugos, tinkamo jų derinimo, teisingo šėrimo technologijų

taikymo.

Pašarų poreikis ir jų rūšys priklauso nuo karvių bandos produktyvumo, ūkyje turimų pasėlių

struktūros, pašarų gamybos technologijų ir kt. Todėl karvėms duodamų pašarų struktūra ūkiuose gali

būti skirtinga. Svarbu, kad sudarytuose racionuose butų pakankamai energijos ir maisto medžiagų, o

skiriamas pašarų kiekis butų optimalus fiziologiniu, pieno kokybės, ekonominiu požiūriu.

Dėl Lietuvoje vyraujančių palankių klimatinių sąlygų žolėms augti ir galimybės ūkiuose pakankamai

pasigaminti gerų žolinių pašarų tikslinga melžiamoms karvėms taikyti žolinį-silosinį šėrimo tipą, kai

5

žoliniai pašarai metinėje pašarų struktūroje sudaro ne mažiau kaip 65 – 70 proc. visos pašarų

energetinės vertės. Kadangi žoliniai pašarai sudaro didesniąją galvijams skirtų pašarų dalį, labai

svarbu jų pasigaminti kuo daugiau ir kuo geresnės kokybės. Naudojamų pašarų kokybė, galvijų

šėrimo pilnavertiškumas, taisyklinga gyvūnų mityba lemia gyvūninės produkcijos kiekį, kokybę,

gyvūnų sveikatingumą ir ilgaamžiškumą. Nuo to priklauso ir melžiamas karves ir mėsinius galvijus

auginančių ūkininkų gaunamas pelnas.

Atsižvelgiant į ūkiuose sukauptų pašarų kokybę, jų cheminę sudėtį ir maistingumą karvių šėrimo

pilnavertiškumui užtikrinti gali būti papildomai naudojami ūkyje pasigaminti ar pramonės gaminami

kombinuotieji pašarai, mineraliniai, vitamininiai ar kitokie biologiškai aktyvių medžiagų papildai. Jų

poreikis priklauso nuo sukauptų žolinių pašarų kokybės, cheminės sudėties ir maistingumo.

Karvės su pašaru turi gauti tiek maisto medžiagų, kiek sunaudoja savo gyvybiniams poreikiams ir

produkcijos sintezei (pienas, priesvoris, vaisius). Su pašaru per parą gyvuliai turi gauti tiek energijos,

baltymų, mineralų, vitaminų ir vandens, kiek minėtiems poreikiams jų sunaudoja per parą. Sudarant

pašarų davinius įvairaus produktyvumo melžiamoms karvėms būtina įsitikinti, ar su jais gaunamas

energijos ir maisto medžiagų kiekis atitinka poreikį pagal įprastas mitybos normas (1 lentelė) (4).

Kadangi skirtingu laktacijos periodu karvės turi skirtingą maisto medžiagų poreikį, karves

rekomenduojama grupuoti pagal jų produktyvumą ir laktacijos fazę, sudarant skirtingus racionus

kiekvienai grupei.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šviežiapienėms karvėms. Jas reikia pradėti šerti itin geros

kokybės, didelės energinės ir maistinės vertės pašarais, baltymingais koncentratais, geros kokybės

šienainiu ir silosu, paruoštu iš jaunų ankštinių ir varpinių žolių, pieninės vaškinės brandos kukurūzų.

Kritiškiausias laikotarpis šių karvių šėrime tęsiasi nuo apsiveršiavimo iki laktacijos periodo, kai

primilžiai didžiausi. Tuo metu netgi laikantis visų normuoto šėrimo ir raciono balansavimo

reikalavimų, dėl nepakankamo pašarų ėdamumo karvėms gali trūkti energijos ir

1 lentelė. Melžiamų karvių mitybos normos (karvės svoris - 600 – 650 kg)

Rodikliai Primelžta 4 proc. riebumo, 3,4 proc. baltymingumo pieno kg

10 15 20 25 30 35 40

Sausoji medžiaga kg 12,7 15,1 17,0 18,8 20,5 22,1 23,6

Neto energija laktacijai MJ 78,35 97,98 117,50 130,70 143,23 155,81 169,92

Žali baltymai g 1524 2038 2550 2914 3341 3779 4224

Naudingi žali baltymai g 1282 1707 2132 2557 2983 3408 3883

Žalia ląsteliena g 3048 3473 3740 3948 4100 4199 4248

6

t.t. ADF g 730 833 898 947 984 1008 1019

NDF g 945 1077 1159 1224 1271 1302 1317

Krakmolas g 1143 1510 2040 2726 3485 4199 4956

Cukrus g 889 1208 1530 2068 2460 2873 3186

Žali riebalai g 279 362 459 602 779 950 1086

Kalcis g 66 83 100 118 137 157 177

Fosforas g 44 57 70 83 98 115 132

Magnis g 25 31 36 41 47 53 59

Kalis g 82 100 114 128 141 155 168

Natris g 18 22 27 31 35 39 42

Chloras g 25 31 37 43 49 54 59

Siera g 26 32 37 42 47 52 57

Geležis mg 660 815 952 1090 1230 1370 1510

Manganas mg 660 815 952 1090 1230 1370 1510

Cinkas mg 660 815 952 1090 1230 1370 1510

Varis mg 127 151 187 207 240 265 283

Kobaltas mg 6,3 7,5 10,2 13,2 16,4 19,9 23,6

Jodas mg 6,3 7,5 10,2 13,2 16,4 19,9 23,6

Selenas mg 2,8 3,6 4,4 5,3 6,1 7,1 8,0

Molibdenas mg 1,5 2,1 2,7 3,4 4,1 4,9 5,7

Beta karotinas mg 203 257 306 357 410 464 519

Vit. A tūkst.TV 51 65 80 90 100 110 120

Vit. D tūkst.TV 9,6 12,1 14,3 16,5 18,9 21,2 23,6

Vit. E mg 414 431 602 669 732 791 850

maisto medžiagų. Šį trūkumą karvės kompensuoja savo organizmo atsargų sąskaita. Ko pasekoje gali

sutrikti angliavandenių ir riebalų apykaita, o gyvulys gali susirgti ketoze. Todėl, siekiant išvengti

maisto medžiagų apykaitos sutrikimų ir nepageidaujamo kūno svorio kritimo, šiuo laikotarpiu

šviežiapienėms karvėms skiriami geriausi, daugiausiai energijos ir maisto medžiagų turintys bei

apetitą žadinantys pašarai. Pagerėjus apetitui ir pašarų ėdamumui, karvių produktyvumui didinti ir jų

paveldimoms produktyvumo savybėms išryškinti rekomenduojama skirti 10 – 12 proc. pašarų

daugiau negu joms priklauso pagal mitybos normas.

Šviežiapienių labai produktyvių karvių raciono kilograme pašaro sausosios medžiagos turi būti 7,2–

7,3 MJ neto energijos. Toks su pašarais gaunamas energijos kiekis įgalima sumažinti jos trūkumą

karvės organizme, kuris susidaro pirmaisiais mėnesiais po apsiveršiavimo.

7

Labai produktyvių karvių racione turi būti 16–18 proc. baltymų, 15–17 proc. ląstelienos, tinkamas

vitaminų, makro ir mikroelementų kiekis bei jų tarpusavio santykis. Net 60–65 proc. visų baltymų

turi sudaryti didžiajame prieskrandyje skaidomi baltymai, kurių beveik pusė turi būti tirpieji.

Trūkstant baltymų, jiems papildyti naudojami baltyminiai priedai, dažniausiai – aliejinių augalų

perdirbimo šalutiniai produktai: sojos, saulėgrąžų, rapsų, linų sėmenų rupiniai ar išspaudos.

Priklausomai nuo kūno svorio melžiamai karvei laktacijos piko metu duodančiai per dieną 45 kg 4

proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo pieno reikia vidutiniškai 180 MJ NEL ir 4,3 kg žarnyne

skaidomų baltymų per dieną. Siekiant patenkinti šiuos reikalavimus ankstyvuoju laktacijos

laikotarpiu galvijams duodami pašarų daviniai, kuriuose gausu didele energetine verte pasižyminčių

grūdų bei padidintą riebalų kiekį turinčių antrinių pramonės perdirbimo produktų. Galvijų

aprūpinimas geros kokybės stambiaisiais pašarais šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus, kadangi jų dėka

skatinamas pašarų suvartojimas, intensyvėja kramtymas, o tuo pačiu padidėja suvartojamos energijos

kiekis išlaikant pašarų davinyje priimtiną grūdų kiekį (14). Dėl didelio žarnyne skaidomų baltymų

poreikio ir ribotų mikrobinių baltymų sintezės prieskrandžiuose galimybių pašarų daviniuose turi būti

pakankamai vertingų žalių baltymų komponentų, neskaidomų prieskrandžiuose. Tiek žalių baltymų

kiekis tiek ir jų kokybė yra svarbūs veršingumo ir ankstyvosios laktacijos laikotarpiais ypač

produktyvumo ir reprodukcijos požiūriu (2). 7 MJ NEL/kg SM energijos kiekis pasiekiamas, kai

karvė per dieną suvartoja mažiausiai 25 – 26 kg SM. Karvėms, negaunančioms tinkamo SM kiekio,

būdingas įvairaus laipsnio neigiamas energijos balansas. Negaudamos reikiamo maisto medžiagų ir

energijos kiekio pieno gamybai karvės panaudoja savo organizmo riebalų ir baltymų atsargas.

Oksidavus 1 kg kūno rezervų gali būti generuojama apie 25 MJ NEL, iš kurių 20 MJ NEL

panaudojama pieno gamybai. Šie skaičiavimai rodo, kad iš vieno kg kūno rezervo gali būti

pagaminama apie 5 -6 kg pieno per parą (15). Kuo daugiau pieno pagaminama, tuo didesnis neigiamas

energijos balansas pasiekiamas. Kūno riebalų mobilizavimas pieno gamybai iššaukia neesterifikuotų

riebalų rūgščių ir beta-hidroksibutiratų koncentracijos padidėjimą karvių kraujyje, taip pat patologinį

riebalų susikaupimą ant kepenų bei ketozę. Neesterifikuotų rūgščių kiekio padidėjimas tiesiogiai

susijęs su karvių nevaisingumu (2). Minėti pokyčiai iššaukia imuniteto susilpnėjimą bei visą eilę

metabolinių sutrikimų ir susirgimų (11).

Užtrūkusios karvės gali būti šeriamos tokiais pat pašarais, kaip ir melžiamos, tačiau kitokiomis

normomis (2 lentelė) (4) .

2 lentelė. Vidutinės užtrūkusių karvių mitybos normos (2 mėn. prieš apsiveršiavimą vienam

gyvuliui per parą)

8

Maisto medžiagos Kiekis Maisto medžiagos Kiekis

Sausoji medžiaga kg 12,50 Chloras g 40

Neto energija laktacijai MJ 77,2 Siera g 31

Žali baltymai g 1750 Geležis mg 875

Naudingi žali baltymai g 1442 Manganas mg 875

Žalia ląsteliena g 2362 Cinkas mg 875

t.t. ADF g 507 Varis mg 125

NDF g 672 Kobaltas mg 6,2

Krakmolas g 1125 Jodas mg 12,5

Cukrus g 875 Selenas mg 2,5

Žali riebalai g 275 Molibdenas mg 3,7

Kalcis g 87 Beta karotinas mg 300

Fosforas g 53 Vit. A tūkst.TV 56

Magnis g 31

Vit. D tūkst.TV 19

Kalis g 125 Vit. E mg 687

Natris g 20

Užtrūkio laikotarpiu gyvulių organizme kaupiasi papildomos maisto medžiagų atsargos, kurios vėliau

per laktaciją naudojamos pieno sintezei. Šiuo laikotarpiu karvių svoris padidėja 10 – 12 proc.

Užtrūkusių karvių šėrimas paparastai skirstomas į du periodus: 8–3 savaičių iki numatomo

veršiavimosi ir 3 savaičių iki veršiavimosi. Per kiekvieną iš šių periodų pašarų ir maisto medžiagų

poreikis skiriasi, todėl reikia optimaliai ir racionaliai pašerti karves, kad jos tinkamai pasiruoštų

būsimai laktacijai. Užtrūkio laikotarpiu šėrimo racionas turi turėti du ar tris kartus mažiau energijos

negu melžiamų karvių laktacijos pabaigoje ir keturis kartus mažiau energijos negu laktacijos

pradžioje. Užtrūkusioms karvėms skirti daviniai turi būti iš geros kokybės ir įvairių pašarų. Didesniąją

raciono dalį turi sudaryti apėmingi pašarai (iki 2 proc. gyvulio svorio skaičiuojant sausąją medžiaga).

Kombinuotųjų pašarų užtrūkusioms karvėms skiriama atsižvelgiant į apėmingų pašarų kokybę ir

maistingumą ir tiek, kiek reikia maisto medžiagų trūkumui padengti. Užtrūkimo metu labai padidėja

mineralinių medžiagų ir vitaminų poreikis.

Dėl Lietuvoje vyraujančio galvijų ūkio struktūros ypatumų sunku specializuotai tvarkyti žolių ūkį ir

taikyti pažangias žolinių pašarų gamybos technologijas. Ūkiuose, laikančiuose 1 – 5 karves,

ruošiamas tik šienas. Retais atvejais, dažniausiai ritiniuose, silosas gaminamas ūkiuose, laikančiuose

9

6 – 10 karvių. Maždaug 50 % ūkių laikančių 11- 20 karvių gamina silosą didesniais kiekiais.

Pagrindiniai kokybiško siloso gamintojai yra stambūs ūkiai, dažniausiai ŽŪB ir ūkininkai, laikantys

daugiau kaip 20 melžiamų karvių , turintys reikiamą žolynų priežiūros, žolės dorojimo techniką ir

įrangą bei galintys taikyti įvairias silosavimo technologijas (5).

Lietuvoje vyraujančios klimatinės sąlygos taip pat ne visuomet palankios žolinių pašarų, ypač šieno

gamybai. Paprastai tikrai kokybiško šieno yra pagaminama tik apie 35 % nuo bendro pagaminto šieno

kiekio (13).

2013 m. Lietuvos ūkiuose silosui ir žaliajam pašarui išauginta 670,4 tūkst. tonų kukurūzų bei 18,7

tūkst. tonų silosinių augalų (saulėgrąžų, lubinų, pupų, mišinių ir kt. augalų, skirtų siloso gamybai).

Žaliajam pašarui augintos vienmetės ir daugiametės žolės apėmė 656,7 tūkst. ha, kukurūzai 22,7

tūkst. ha, silosiniai augalai 1,4 tūkst. ha plotus (9).

Atsižvelgiant į šių pašarų sunaudojimo mąstą ir svarbą gyvūnų mitybai, dėmesys jų kokybei ir saugai

šiuo metu yra nepakankamas. Gaminamų žolinių pašarų kokybė visos šalies mastu nėra sistemingai

moksliškai tiriama. Patys žemės ūkio produkcijos gamintojai neišgali finansuoti mokslinių tyrimų,

jiems trūksta žinių ir kompetencijos. Turimi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad galvijų mitybai

naudojamo šieno ir siloso kokybė dažniausiai yra gana bloga, nes ne visuomet laikomasi šių pašarų

gamybos technologinių reikalavimų, pašarų gamybai naudojama ne pačios geriausios kokybės ir ne

labiausiai tinkama žaliava. Turimi fragmentiškų tyrimų duomenys neleidžia objektyviai įvertinti

esamos situacijos. Todėl yra būtina daugiau dėmesio skirti minėtų pašarų kokybės ir saugos

klausimams, kadangi šeriant netinkamos kokybės pašarais mažėja gyvūnų produktyvumas, kyla

pavojus gyvūnų bei žmonių sveikatai.

Projekto tikslas: Įvertinti Lietuvoje laikomų skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio

juodmargių produktyvumą, naudojamus racionus, aprūpinimą maisto medžiagomis ir šėrimo lygį.

Įgyvendinant šį tikslą bus sprendžiami šie uždaviniai:

Išanalizuoti skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio įtaką juodmargių

karvių produktyvumui.

Ištirti pašarus ir įvertinti pašarų kokybę, nustatyti pašarinę bei energetinę vertę.

Įvertinti galvijų šėrimo lygį atskiruose ūkiuose.

10

Parengti išvadas ir rekomendacijas dėl skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio įtakos

juodmargių karvių šėrimui.

2. TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODA

2.1. Projekto sąlygos.

Ataskaitiniu laikotarpiu projektas „Lietuvoje laikomų skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio

juodmargių produktyvių karvių šėrimo įvertinimas„ buvo vykdomas 2014 – 2015 m. krturiuose šalies

pieno ūkiuose. Projekte dalyvausiantys ūkiai buvo atrinkti pagal sekančius reikalavimus:

ūkininkas arba žemės ūkio įmonė turi turėti Holšteinų kraujo karvių bandą;

suteikti informaciją apie gyvulių laikymą ir šėrimo technologijas;

pateikti ūkyje naudojamus karvių šėrimui racionus;

suteikti galimybę paimti visus ūkyje naudojamų pašarų mėginius tyrimui.

2.2. Pašarų cheminės sudėties ir maistingumo tyrimai

Pašarų tyrimai atlikti LSMU Gyvulininkystės instituto chemijos laboratorijoje. Pašaruose buvo

nustatyta sausoji medžiaga - džiovinant juos 16 val. 60 oC temperatūroje bei vidutiniškai 3 val. (iki

pastovaus svorio) 105 oC temperatūroje; žali baltymai (N×6,25) Kjeldahl metodu; žali riebalai -

mėginius ekstrahuojant petrolio eteriu Soxtherm (C. Gerhardt GmbH & Co. KG, Vokietija)

įrenginyje; žalia ląsteliena - panaudojant sistemą Fibertec (Foss-Tecator AB, Höganäs, Švedija); ADF

ir NDF - panaudojant Ankom 220 Fiber Analyser (Ankom Technology, Macedon, JAV); žali pelenai

- mineralizuojant mėginius 600 oC temperatūroje; kalcis - atominės absorbcijos spektrofotometru

Perkin-Elmer 603 (Perkin-Elmer, Norwalk, Connecticut, JAV); fosforas - fotometriškai atliekant

reakciją su molibdovanadato reagentu. Silosuotuose pašaruose buvo papildomai nustatomi siloso

kokybės rodikliai: pH - potenciometriškai, mėginius paruošiant Faithfull aprašytu metodu (3);

organinių rūgščių (pieno, acto, sviesto) kiekiai cukrinių runkelių griežinių silose - efektyviosios

skysčių chromatografijos metodu, aprašytu N. Kubadinow (8), daugiamečių žolių silose – distiliuojant

Lepper-Flieg metodu (10); amoniako azotas - panaudojant Tecator (Foss-Tecator AB, Höganäs,

Švedija) įrangą. Neazotinės ekstraktinės medžiagos (NEM) buvo apskaičiuotas iš sausosios

medžiagos kiekio atimant žalių proteinų, žalių riebalų, žalios ląstelienos ir žalių pelenų kiekius.

2.3. Karvių šėrimo pilnavertiškumo nustatymas.

11

Ištyrus pašarų cheminę sudėtį ir surinkus duomenis apie ūkyje laikomų karvių šėrimą, buvo nustatytas

ūkyje naudojamų racionų pilnavertiškumas, naudojamų paros davinių maisto ir mineralinių medžiagų

kiekis palygintas su atitinkamo produktyvumo minėtų medžiagų poreikių.

2.4. Melžiamų karvių holšteinizacijos laipsnio nustatymas.

Projekto įgyvendinimui atrinktų ūkių karvių bandos holšteinizacijos laipsnis buvo įvertintas pagal

LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje taikomas įprastines

metodikas.

2.5. Karvių produktyvumo ir pieno kokybės tyrimai.

Ūkiuose laikomų karvių produktyvumo duomenys gauti iš UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“,

jų cheminės sudėties duomenys iš VĮ „Pieno tyrimai“.

3. TYRYMŲ REZULTATAI.

3.1 I ūkis.

Duomenys apie ūkį. Projekto įgyvendinimo metu ūkyje buvo laikoma 270 karvių. Per laktaciją iš

karvės vidutiniškai primelžiama 22,49 kg , R-4,45 proc. ir B- 3,33 proc. pieno. Karvės laikomos

palaidos šalto tipo karvidėje, šeriamos mechanizuotai vieną kartą per parą. Ūkyje karvės šeriamos

naudojant drėgnų pašarų mišinių šėrimo technologiją. Drėgni pašarų mišiniai gaminami ir dalinami

ūkyje turimu maišytuvu-dalytuvu. Tas pats drėgnas pašarų mišinys naudojamas tiek melžiamoms

tiek ir užtrūkusioms karvėms. Drėgną pašarų mišinį sudaro kukurūzų silosas, daugiamečių žolių

silosas, kombinuotasis pašaras, jo pridedant po 1 kg kiekvienai karvei. Fermoje taikomas automatinis

karvių girdymas. Karvės melžiamos 2 kartus per parą melžimo aikštelėje.

Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas. Karvių šėrimui šiame ūkyje yra naudojami daugiamečių

žolių ir kukurūzų silosai, bei kombinuotasis pašaras. Iš minėtų pašarų yra gaminamas drėgnas pašarų

mišinys karvėms. Ūkyje pasigamintų daugiamečių žolių ir kukurūzų silosų, bei kombinuotojo pašaro

cheminės sudėties ir maistingumo rodikliai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas

Rodikliai

Daugiamečių

žolių silosas Kukurūzų silosas

Kombinuotasis

pašaras

SD SD SD

Sausoji medžiaga proc. 39,08 0,17 41,67 0,60 88,18 0,45

Sausosios medžiagos sudėtis proc.

12

Žali baltymai (N x 6,25) 14,23 0,45 9,31 1,31 14,57 0,04

Žali riebalai 2,35 0,03 2,83 0,37 3,30 0,13

Žalia ląsteliena 23,64 0,08 16,56 2,49 6,93 0,05

ADF 31,08 1,40 20,55 4,47 9,93 0,18

NDF 43,39 1,00 37,46 2,93 37,99 0,20

NEM 51,79 1,08 67,19 0,19 73,17 0,21

Žali pelenai 7,98 0,40 4,10 0,90 2,03 0,12

Kalcis 0,975 0,03 0,490 0,04 0,070 0,001

Fosforas 0,248 0,001 0,221 0,003 0,319 0,001

Apykaitos energija MJ/kg 8,723 - 10,173 - 13,044 -

NEL MJ/kg 5,233 - 6,103 - 7,826 -

Virškinami baltymai g/kg 93,9 - 51,1 - 112,2 -

Kadangi daugiamečių žolių silosas buvo gaminamas iš tame pačiame lauke augančios vienodos

žolės, tarp tirtų mėginių siloso sausosios medžiagos sudėtis – žalių baltymų, žalių riebalų, žalios

ląstelienos, NEM, žalių pelenų kiekiai - skyrėsi nežymiai. Ištyrus daugiamečių žolių siloso kokybę

nustatėme, kad pH buvo 4,46, suminis organinių rūgščių kiekis 1,35 proc. iš jų 59,2 proc. sudarė

pieno, 37,1 proc. acto ir 3,7 proc. sviesto rūgštys. Pagal ištirtus siloso fermentacijos rodiklius

galima teigti, kad daugiamečių žolių silosas yra vidutinės kokybės.

Išanalizavus ūkyje naudojamo kukurūzų siloso cheminę sudėtį ir energetinę vertę (3 lentelė)

nustatėme, kad silosas yra geros kokybės, jo sausojoje medžiagoje yra 6,1 MJ/ kg NEL ir 51 g/ kg

virškinamų baltymų. Nustatyta siloso pH 4,19 , suminis organinių rūgščių kiekis buvo 1,55 proc.

natūralaus drėgnumo pašare, iš jų pieno rūgštis sudarė 72,0 proc., acto rūgštis 27,2 proc. ir sviesto

rūgštis 0,8 proc. suminio rūgščių kiekio. Sprendžiant iš kokybės rodiklių šis silosas yra geros

kokybės.

Nustačius kombinuotojo pašaro cheminę sudėtį ir energetinę vertę galima teigti, kad karvių šėrimui

naudojamas grūdų mišinys. Jo sausojoje medžiagoje yra tik 14,6 proc. žalių baltymų. Kai ūkyje

laikomų karvių produktyvumas yra aukštas paprastai naudojami kombinuotieji pašarai, kuriuose žali

baltymai sudaro 20-25 proc.

Galima teigti, kad ūkyje naudojamas apėmingų pašarų su minimaliu kiekių kombinuoto pašaro

drėgnas pašarų mišinys. Jo cheminė sudėtis ir energetinė vertė pateikta 4 lentelėje.

4 lentelė. Drėgno pašarų mišinio cheminė sudėtis ir maistingumas

Rodiklis Mato vienetas Vertė

13

Natūralioje

medžiagoje

Sausojoje

medžiagoje

Sausoji medžiaga proc. 43,49 100,00

Žali baltymai (N x 6,25) proc. 5,36 12,32

Žali riebalai proc. 1,14 2,62

Žalia ląsteliena proc. 11,40 26,21

ADF proc. 14,24 32,75

NDF proc. 22,96 52,79

NEM proc. 22,93 52,72

Žali pelenai proc. 2,66 6,12

Kalcis proc. 0,306 0,704

Fosforas proc. 0,098 0,225

Apykaitos energija MJ/kg 3,858 8,871

NEL MJ/kg 2,315 5,323

Virškinami baltymai g/kg 28,9 66,5

Pagal cheminę sudėtį ir energetinę vertę karvių šėrimui naudojamas drėgnas pašarų mišinys yra geros

kokybės, jame nustatyta 43,5 proc. sausosios medžiagos. Karvėms rekomenduojami drėgni pašarų

mišiniai, kuriuose sausosios medžiagos kiekis svyruoja nuo 38 iki 45 proc. Ūkyje naudojamame

drėgname pašarų mišinyje yra pakankamas baltymų ir energijos kiekis.

Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis. Darbo tikslais iš ūkyje turimų karvių

buvo atsirinkta po 10 karvių, esančių 0 – 3 mėn. laktacijos laikotarpyje bei 3 ir daugiau mėn.

laktacijos laikotarpyje. Iš šviežiapienių karvių ūkyje buvo melžiama vidutiniškai po 32, 2 kg pieno,

kurio vidutinis riebumas 4,22 proc., baltymingumas 2,87 proc. Karvių, kurių laktacijos tarpsnis 0 - 3

mėn., urėjos kiekis piene buvo 12,0 mg/proc. Tai rodo, kad minėtos grupės karvių racione trūksta

baltymų. Bandomųjų karvių kraujo holšteinizacija siekė 87 proc. (5 lentelė).

5 lentelė. Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis

Rodikliai

Laktacijos laikotarpis

0-3 mėn. (n=10)

x ± m

3 mėn. ir daugiau (n=10)

x ± m

Natūralaus riebumo pienas kg /d 32,19±1,01 23,04±1,35

Riebalai proc. 4,22±0,12 4,47±0,17

Baltymai proc. 2,87±0,03 3,34±0,07

Urėja mg/proc. 12,00±1,16 16,55±0,92

14

Holšteinų kraujo laipsnis proc. 87,07±1,15 87,30±1,35

Iš 3 ir daugiau mėn. laktuojančių karvių buvo primelžta vidutiniškai po 23 kg pieno, kurio riebumas

skiekė vidutiniškai 4,47 proc., baltymingumas 3,34 proc. Urėjos kiekis piene buvo 16,55 mg /proc.

Tai rodo, kad minėtos grupės karvių racione baltymų taip pat nepakanka.

Karvių racionai. Ūkyje karvės kasdien gaudavo vidutiniškai po 35 kg apėmingų pašarų drėgno

mišinio, į kurį dar buvo pridedama po 1 kg kombinuotojo pašaro, kurio 1 karvei per parą buvo

duodama vidutiniškai po 35 kg . Be minėto pašaro karvės dar gavo po 5 kg kombinuotojo pašaro,

tenkinti mineralinių medžiagų ir vitaminų trūkumui buvo naudojami melžiamoms karvėms skirti

mineraliniai-vitamininiai laižalai (6 lentelė).

6 lentelė. Vidutinis šviežiapienių karvių racionas

Pašarai Racionas Norma Palygti su norma ±

Drėgnas pašarų mišinys kg 35,0 - -

Kombinuotasis pašaras kg 5,0 - -

Viso: 40,0 - -

sausoji medžiaga kg 19,4 22,1 -2,7

NEL MJ 115,5 155,8 -40,3

žali baltymai g 2518,5 3779 -1260,5

virškinami baltymai g 1506,0 2456 -950,0

žali riebalai g 544,5 950 -405,5

žalia ląsteliena g 4295,5 4199 +96,5

kalcis g 110,2 157 -46,8

fosforas g 48,35 115 -66,65

Tiriamoju laikotarpiu paskaičiavome su racionu gautų sausosios medžiagos, žalių ir virškinamų

baltymų, žalių riebalų, žalios ląstelienos, kalcio ir fosforo kiekius. Su racionu kavės gavo 19,4 kg

sausosios medžiagos, 2518 g žalių baltymų, iš kurių 1506 g virškinami, 544 g žalių riebalų, 4295 g

žalios ląstelienos. Su minėtomis raciono maisto medžiagomis karvės gavo 115 MJ NEL. Minėtų

raciono maisto ir mineralinių medžiagų kiekius palyginus su maisto medžiagų poreikiu matome, kad

racione trūksta energijos, baltymų, riebalų, kalcio ir fosforo, bet su racionu karvės gauna daugiau

sausosios medžiagos ir žalios ląstelienos . Išanalizuoti šviežiapienių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo)

karvių vidutinių racionų duomenys rodo, kad ūkyje naudojamas racionas yra nepilnavertis (6 lentelė).

15

Toks pat racionas bei pašarai yra naudojami ir tolimesnio laktacijos tarpsnio (3 ir daugiau mėn.)

karvių šėrimui (7 lentelė).

7 lentelė. Vidutinis melžiamų karvių (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) racionas

Pašarai Racionas Norma Palygti su

norma ±



Viso: 40,0 - -

sausoji medžiaga kg 19,4 18,8 +0,6

NEL MJ 115,5 130,7 -15,2

žali baltymai g 2518,5 2914 -395,5

virškinami baltymai g 1506,0 1894,1 -388,1



kalcis g 110,2 118 -7,8

fosforas g 48,35 83 -34,65

Karvės su racionu gavo: 19,4 kg sausosios mežiagos, 2518 g žalių baltymų, 1506 g virškinamų

baltymų, 544 g žalių riebalų, 4295 g žalios ląstelienos. Su minėtomis maisto medžiagomis karvės

gavo vidutiniškai 115 MJ NEL, 110 g kalcio ir 48 g fosforo (7 lentelė). Palyginus su racionu

gaunamus maisto medžiagų kiekius su atitinkamam karvių produktyvumui rekomenduojamomis

normomis, nustatėme, kad racione trūksta energijos, baltymų, riebalų, kalcio ir fosforo. Žalios

ląstelienos ir sausosios medžiagos šios grupės karvės gauna daugiau nei rekomenduojama normose.

Taigi, darome išvadą, kad ir šios grupės karvės yra šeriamos nepilnaverčiu racionu.

Ūkyje laikomų užtrūkusių karvių racioną sudarė drėgnas pašarų mišinys, kurio karvės gauna

vidutiniškai po 25 kg per dieną (8 lentelė).

8 lentelė. Vidutinis užtrūkusių karvių racionas

Pašarai Racionas Norma Palygti su

norma ±


Viso: 25,0 - -


16

NEL MJ 57,87 77,2 -19,33

žali baltymai g 1340,0 1750 -410,0


žali riebalai g 285,0 275 +10

žalia ląsteliena g 2850,0 2362 +488

kalcis g 76,5 87 -10,5

fosforas g 24,5 53 -28,8

Su racionu užtrūkusios karvės gauna po 10,87 kg sausosios medžiagos, 57,9 MJ NEL, 1340 g žalių

baltymų, 722 g virškinamų baltymų, 285 g žalių riebalų, 2850 g žalios ląstelienos, 76,5g kalcio ir

24,5 g fosforo. Su racionu gautas maisto ir mineralines medžiagas palyginus su maisto medžiagų

poreikiu, nustatėme kad trūksta tirtų maisto ir mineralinių medžiagų išskyrus riebalų ir ląstelienos,

todėl galima teigti, kad ir šios grupės karvės šeriamos nepilnaverčiais racionais.

3.2 Išvados.

1. Produktyvių holšteinizuotų karvių šėrimui ūkyje gaminamas nepakankamai geros

kokybės daugiamečių žolių silosas ir nepakankamos maistinės ir energetinės vertės kombinuotasis

pašaras.

2. Ūkyje naudojamas drėgnas pašarų mišinys pagal savo sudėtį ir energetinę vertę yra geros

kokybės.

3. Iš bandymui atrinktų holšteinizuotų karvių primelžta vidutiniškai 32,2 kg 4,22 proc.

riebumo ir 2,87 proc. baltymingumo pieno (0 - 3 mėn. laktacijos tarpsnio) ir 23 kg 4,47 proc. riebumo

ir 3,34 proc. baltymingumo pieno (3 ir daugiau mėn. po apsiveršiavimo), urėjos kiekis piene svyravo

12,0 -16, 55 mg/proc ribose.

4. Bandymui naudotų produktyvių karvių holšteinizacija siekė 83,0-83,3 proc.

5. Ūkyje naudojami racionai, vertinant pagal karvių produktyvumą ir maisto medžiagų

poreikį joms, yra nepilnaverčiai.

3.3 Pasiūlymai

Reikėtų ūkyje atlikti karvių grupavimą, jas suskirstyti į 3 grupes: I gr. 0-3 mėn. po

apsiveršiavimo, II gr. virš 3 mėn. po apsiveršiavimo ir III gr.-užtrūkusių karvių. Atskiroms karvių

grupėms ruošti 3 skirtingus pilnaverčius drėgnus pašarų mišinius.

17

Racionų subalansavimui pagal maisto, mineralinių medžiagų ir energijos poreikį

rekomenduotume, naudoti baltyminius papildus arba kombinuotąjį pašarą, skirtą produktyvių karvių

šėrimui su 22-25 proc. baltymų. Melžiamų karvių racione padidinti kombinuotų pašarų kiekį iki 250

-300 g skaičiupojant vienam kg 4 proc. riebumo pieno.

3.4 II ūkis.

Duomenys apie ūkį. Tyrimo metu laikomas vidutinis karvių skaičius-143 vnt. Per laktaciją

iš karvės primelžta 24,55 kg , R-4,22 proc. ir B-3,22 proc. pieno. Karvės laikomos palaidos šalto

tipo karvidėje, šeriamos mechanizuotai 1 kartus per parą. Ūkyje karvės šeriamos naudojant drėgnų

pašarų mišinių šėrimo technologiją. Drėgni pašarų mišiniai gaminami ir dalinami ūkyje turimu

maišytuvu-dalytuvu. Šėrimui naudojamas 1 drėgnas pašarų mišinys melžiamoms karvėms ir

užtrūkusioms. Drėgnus pašarų mišinius sudaro kukurūzų silosas, daugiamečių žolių silosas ,

kombinuotas pašaras, jo pridedama po 1 kg karvei. Karvės laikomos palaidos šalto tipo karvidėje.

Fermoje taikomas automatinis karvių girdymas. Karvės melžiamos 2 kartus per parą melžimo

aikštelėje.

Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas. Ūkyje naudotuose silosuotuose pašaruose atlikus

cheminės sudėties analizę, nustatėme, kad I daugiamečių žolių silose buvo 48,62 proc. sausosios

medžiagos, o II daugiamečių žolių silose atitinkami 37,76 proc. (9 lentelė). Pagal cheminę sudėtį abu

karvių šėrimui naudojami silosai pakankamai geros kokybės, jų NEL vertė buvo 5,1-5,2 MJ/kg, o

virškinamų baltymų atitinkamai 72-90 g/kg.

Atlikus daugiamečių žolių (I) siloso kokybės rodiklių tyrimą, nustatėme, kad pH buvo 4,8, natūralaus

drėgnumo pašare suminis organinių rūgščių kiekis 1,025 proc. iš jų pieno rūgštis sudarė 50,1 proc.,

acto rūgštis 33,7 proc. ir sviesto rūgštis 16,2 proc. viso rūgščių kiekio. Daugiamečių žolių (II) siloso

pH buvo 4,7 , suminis organinių rūgščių kiekis 1,06 proc. iš jų 64,5 proc. sudarė pieno rūgštis , 10,7

acto rūgštis ir 24,9 proc. sviesto rūgštis. Sviesto rūgšties kiekis rodo, kad ūkyje naudojami silosai yra

prastos kokybės.

9 lentelė. Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas (n=15)

Rodikliai Daugiamečių žolių

silosas(I)

Daugiamečių žolių

silosas(II) Grūdų mišinys

SD SD SD

Sausoji medžiaga proc. 48,62 0,52 37,76 0,36 88,75 0,35

Sausosios medžiagos sudėtis proc.

18

Žali baltymai (N x 6,25) 10,96 1,23 13,59 1,28 12,06 1,25

Žali riebalai 2,06 0,21 2,33 0,36 4,26 0,18

Žalia ląsteliena 28,55 1,89 26,19 1,49 9,42 1,11

ADF 34,70 2,54 32,84 3,32 12,90 0,48

NDF 48,55 1,79 45,73 2,00 42,97 0,28

NEM 50,93 2,03 50,64 3,19 73,04 1,11

Žali pelenai 7,51 0,65 7,26 1,90 1,23 0,12

Kalcis 0,854 0,02 1,141 0,02 0,117 0,001

Fosforas 0,206 0,100 0,257 0,002 0,318 0,001

Apykaitos energija MJ/kg 8,509 - 8,689 - 12,101 -

NEL MJ/kg 5,105 - 5,215 - 7,261 -

Virškinami baltymai g/kg 72,4 - 89,8 - 92,8 -

Ūkyje karvių šėrimui naudotas grūdų mišinys, susidedantis iš miežių, kviečių ir kvietrugių. Cheminės

sudėties tyrimai rodo, kad pašaro sausojoje medžiagoje yra 12,06 proc. žalių baltymų iš jų 92,8 g/kg

sudarė virškinami baltymai (natūralaus drėgnumo pašare), NEL 7,26 MJ kg SM( 9 lentelė) .

Nustačius ūkyje naudojamo karvėms drėgno pašarų mišinio cheminę sudėtį (10 lentelė) matome, kad

jame yra tik 33,54 proc. sausosios medžiagos. Mišinys pagal jos kiekį yra per drėgnas, o silosuotuose

pašaruose yra nustatytas didelis sviesto rūgšties kiekis (16-25 proc. nuo viso organinių rūgščių

kiekio), todėl gali greitai pradėti gesti.


Rodiklis Mato

vienetas

Vertė

Natūralioje

medžiagoje

Sausojoje

medžiagoje

Sausoji medžiaga proc. 33,54 100




ADF proc. 10,08 30,04

NDF proc. 15,21 45,35

NEM proc. 17,08 50,92





19

NEL MJ/kg 1,742 5,194


Ūkyje naudojamame drėgname pašarų mišinyje yra pakankami maisto medžiagų (baltymų, riebalų,

ląstelienos) bei energijos kiekiai.

Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis. Karvių produktyvumo rodikliai ir

holšteinų kraujo laipsnio duomenys pateikti (11 lentelėje). Iš pateiktų duomenų matome, kad iš

šviežiapienių (0 - 3mėn. po apsiveršiavimo) holšteinizuotų karvių tyrimo laikotarpiu buvo primelžta

vidutiniškai po 27,5 kg 4,79 proc. riebumo ir 2,92 proc. baltymingumo pieno per parą. Šios grupės

karvių piene urėjos kiekis siekė 14,75 mg/proc. Atrinktų 10 karvių holšteinizacija siekė 77,4 proc.


Rodikliai


0-3 mėn. (n=10)

x ± m


x ± m


Riebalai proc. 4,79±0,11 4,66±0,12

Baltymai proc. 2,92±0,05 3,26±0,06

Urėja mg/proc. 14,75±0,58 16,30±0,59

Holšteinų kraujo laipsnis proc. 77,41±5,88 90,13±1,57

Antros karvių grupės (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) produktyvumas buvo aukštas ir siekė

vidutiniškai 22 kg 4,66 proc. riebumo ir 3,26 proc. baltymingumo pieno per parą. Urėjos kiekis

piene buvo 16,3 mg/proc. Šios grupės karvių holšetinizacija siekė 90,1 proc.

Pagal urėjos kiekį piene akivaizdu, kad tiek šviežiapienės (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) tiek ir

vėlesnio laktacijos tarpsnio (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) karvės su racionų gauna

nepakankamą kiekį baltymų.

Karvių racionai. Ūkyje naudojamus karvių racionus sudaro drėgnas pašarų mišinys, susidedantis

iš silosuotų pašarų ir grūdų mišinio. Mineralinių medžiagų ir vitaminų papildymui ūkyje naudojami

mineraliniai-vitamininiai laižomi papildai.

Su racionu šviežiapienės (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) karvės gavo po 60 kg drėgno pašarų mišinio

ir 5 kg kombinuotojo pašaro. Tokiu būdu su raciono pašarais minėti gyvuliai gavo 24,1 kg

20

sausosios medžiagos, 3355 g žalių baltymų, iš jų 1936 g virškinamų, 765 g žalių riebalų, 5210 g

žalios ląstelienos, 662 g ADF , 1215 g NDF, 264 g kalcio ir 86,7 g fosforo ( 12 lentelė). Ca:P

santykis racione yra 3:1. Karvių racionose rekomenduojamas Ca:P santykis 2:1. Trūkstamą fosforo

kiekį karvės gali gauti su laižomu mineraliniu-vitamininiu papildu.

12 lentelė. Vidutinis šviežiapienių karvių racionas

Pašarai Racionas Norma

Palyginti su

norma

±


Grūdų mišinys kg 5,0 - -

Viso: 65,0 - -


NEL MJ 136,7 143,23 -6,53

žali baltymai g 3355,0 3341 +14

virškinami baltymai g 1936,0 2171,65 -235,65

žali riebalai g 765,0 779 -14


kalcis g 264,4 137 +127,4

fosforas g 86,7 98 -11,3

Lyginant su raciono pašarais gaunamus maisto medžiagų ir energijos kiekius su atitinkamo

produktyvumo karvių poreikiais, nustatėme, kad šiame ūkyje šviežiapienių karvių racione trūksta

baltymų, riebalų, NEL, fosforo. Sausosios medžiagos, žalios ląstelienos ir kalcio šios karvės gauna

daugiau nei rekomenduoja šėrimo normos.

Vidutinis vėlesnio laktacijos tarpsnio (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) melžiamų karvių

racionas pateiktas 13 lentelėje. Šios grupės karvių racioną sudaro drėgnas pašarų mišinys,

susidedantis iš silosuotų pašarų, ir miglinių grūdų mišinys. Šių pašarų karvės gauna atitinkamai 60

ir 5,0 kg. Su raciono pašarais karvės gauna: sausosios medžiagos -24,6 kg, žalių baltymų -3355 g, iš

jų virškinamų -1936 g, žalių riebalų -765 g, žalios ląstelienos - 5210 g, kalcio-264 g ir

fosforo-86,7g.


Pašarai Racionas Norma Palyginti su norma ±


21


Viso: 65,0 - -


NEL MJ 136,7 130,7 +6,0

žali baltymai g 3355,0 2914 + 441

virškinami baltymai g 1936,0 1894,1 + 41,9

žali riebalai g 765,0 602 +163

žalia ląsteliena g 5210,5 3948 +1262

kalcis g 264,4 118 +146,4

fosforas g 86,7 83 +3,7

Palyginus gaunamą raciono maisto medžiagų kiekį su maisto medžiagų ir energijos poreikiu, galima

teigti, kad karvių racione visų maisto medžiagų ir energijos yra pakankamai. Tik ADF su raciono

pašarais karvės gauna mažiau nei rekomenduojama. Galima teigti, kad ūkyje šios grupės karvės yra

šeriamos pakankamai.

Vidutinį užtrūkusių karvių racioną sudaro 30 kg drėgno pašarų mišinio ir 2 kg grūdų mišinio. Su

raciono pašarais karvės gauna 12,3 kg sausosios medžiagos, 65 MJ/ kg NEL, 1624 g žalių baltymų,

926 g virškinmų baltymų, 363 g riebalų, 2486 g ląstelienos, 131 g kalcio ir 42 g fosforo (14 lentelė).





Viso: - -


NEL MJ 65,15 77,2 -12,05

žali baltymai g 1624,0 1750 -126


žali riebalai g 363,6 275 +88,6


kalcis g 131,7 87 +44,7

fosforas g 41,9 53 -11,1

Su raciono pašarais užtrūkusios karvės guna nepakankamai sausosios medžiagos, NEL, žalių bei

virškinamų baltymų ir fosforo. Ūkyje reikėtų ruošti atskirą drėgną pašarų mišinį užtrūkusioms

karvėms.

22

3.5 Išvados.

1. Produktyvių holšteinizuotų karvių šėrimui ūkyje gaminamas nepakankamai geros

kokybės, maistinės ir energetinės vertės daugiamečių žolių silosas bei grūdų mišinys.

2. Drėgnas pašarų mišinys pagal savo sudėtį patenkinamos kokybės.

3. Projekto įgyvendinimo metu iš šviežiapienių holšteinizuotų karvių primelžta vidutiniškai

po 27,5 kg 4,79 proc. riebumo ir 2,92 proc. baltymingumo pieno. Vėlesnio laktacijos tarpsnio karvės

(3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) davė 22 kg 4,66 proc. riebumo ir 3,26 proc. baltymingumo

pieno. Urėjos kiekis abiejų grupių karvių piene svyravo 14,7 -16,3 mg/proc. ribose.

4. Bandymui naudotų produktyvių karvių holšteinizacija - 77-90 proc.

5. Ūkyje naudojami šviežiapienių ir užtrūkūsių karvių racionai yra nepilnaverčiai. Galima

teigti, kad vėlesnio laktacijos tarpsnio (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) karvės yra šeriamos

pakankamai.

3.6 Pasiūlymai

Rekomenduojame ūkyje naudoti įvairesnius silosuotus pašarus ir pagerinti silosuotų pašarų

gamybą. Reikėtų ūkyje atlikti karvių grupavimą, jas suskirstyti į 3 grupes: I gr. 0-3 mėn. po

apsiveršiavimo, II gr. virš 3 mėn. po apsiveršiavimo ir III gr.-užtrūkusių karvių. Atskiroms karvių

grupėms ruošti 3 skirtingus pilnaverčius drėgnus pašarų mišinius. Šviežiapienių ir užtrūkūsių karvių

racionų subalansavimui pagal maisto, mineralinių medžiagų ir energijos poreikį rekomenduotume

naudoti skirtingus kombinuotus pašarus, skirtus produktyvių karvių šėrimui su 22-25 proc. baltymų.

Šviežiapienių karvių racione padidinti kombinuotų pašarų kiekį iki 250 -300 g skaičiupojant vienam

kg 4 proc. riebumo pieno.

3.7 III ūkis.

Duomenys apie ūkį. Tyrimo metu ūkyje buvo laikomos 626 karvės. Iš karvės per parą

primelžiama vidutiniškai 29,43 kg 4,33 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo pieno. Ūkyje

laikomų karvių holšteinizacijos laipsnis yra nuo 29,69 iki 95,51 proc. Karvės laikomos palaidos šalto

tipo karvidėje, šeriamos mechanizuotai vieną kartą per parą. Ūkyje karvės šeriamos naudojant drėgnų

pašarų mišinių šėrimo technologiją. Drėgni pašarų mišiniai gaminami ir dalinami ūkyje turimu

23

maišytuvu-dalytuvu. Šėrimui naudojami dviejų sudėčių drėgni pašarų mišiniai skirti šviežiapienėms

melžiamoms karvėms (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) bei vėlesnio laktacijos periodo (3 mėn. ir daugiau

po apsiveršiavimo) melžiamoms ir užtrūkusioms karvėms. Visavertį drėgną pašarų mišinį

šviežiepienėms karvėms (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) sudarė: kukurūzų silosas, daugiamečių žolių

silosas , šiaudai, kombinuotas pašaras (9,5 kg karvei per parą), melasa. Vėlesnio laktacijos tarpsnio

(3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) melžiamų ir užtrūkusių karvių drėgname pašarų mišinyje buvo

tie patys mišinio komponentai, tik kominuotojo pašaro karvei buvo duodama po 8,0 kg. Karvės

laikomos palaidos šalto tipo karvidėje. Fermoje taikomas automatinis karvių girdymas. Karvės

melžiamos 3 kartus per parą melžimo aikštelėje.

Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas. Šviežiapienėms karvėms skirto visaverčio drėgno pašarų

mišinio cheminė sudėtis ir maistingumas pateikti 15 lentelėje.

15 lentelė. Melžiamų karvių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) drėgno pašarų mišinio cheminė

sudėtis ir maistingumas

Rodiklis Mato vienetas

Vertė

Natūralioje

medžiagoje

Sausojoje

medžiagoje





ADF proc. 12,25 24,93

NDF proc. 19,16 38,98

NEM proc. 28,04 57,05





NEL MJ/kg 3,067 6,240


Viename kg minėto pašaro buvo nustatyta: 0,49 kg sausosios medžiagos, kurios viename

kg buvo 134,9 g žalių baltymų, iš jų 72,8 g virškinamų baltymų, 33,2 g žalių riebalų, 200,8 g žalios

ląstelienos, 249,3 g ADF, 389,8 g NDF, 8,14 g SM kalcio ir 5,21 g fosforo. Šio drėgno pašarų

mišinio sausosios medžiagos energetinė (NEL) vertė buvo 6,24 MJ/kg. Pagal cheminę sudėtį,

energetinę vertę ir kokybę mišinį galima laikyti visaverčiu.

24

Ištyrus drėgno pašarų mišinio, skirto vėlesnio laktacijos tarpsnio (3 mėn. ir daugiau po

apsiveršiavimo) melžiamoms ir užtrūkiusioms karvėms, cheminę sudėtį, nustatėme, kad viename

natūralaus drėgnumo pašaro kg yra 0,48 kg sausosios medžiagos, 64,3 g žalių baltymų iš jų 34,7 g

virškinamų, 18,4 g žalių riebalų, 97,3 g žalios ląstelienos, 123,3 g ADF ir 182,8 g NDF, 3,82 g kalcio

ir 2,72 g fosforo (16 lentelė).

16 lentelė. Drėgno pašarų mišinio (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo), skirto melžiamoms

ir užtrūkusioms karvėms, cheminė sudėtis ir maistingumas


Vertė

Natūralioje

medžiagoje

Sausojoje

medžiagoje





ADF proc. 12,33 25,85

NDF proc. 18,28 38,31

NEM proc. 26,46 55,46





NEL MJ/kg 2,608 5,466


Kalcio ir fosforo santykis drėgname pašarų mišinyje buvo 1,4:1. Drėgno pašarų mišinio

energetinė vertė buvo 2,608 MJ NEL.

Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis. Iš bandymui atrinktų

šviežiapienių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) melžiamų karvių buvo primelžta vidutiniškai po 37,43 kg

per parą pieno, kuriame buvo 4,63 proc. pieno riebalų ir 2,98 proc. pieno baltymų. Šios grupės karvių

piene buvo 22,20 mg/proc. urėjos. Urėjos kiekis rodo, kad su pašarais karvės gavo pakankamą

baltymų kiekį. Bandymui naudotų šviežiapienių karvių holšteinų kraujo laipsnis buvo 79,07 proc. (17

lentelė).


25

Rodikliai


0-3 mėn. (n=10)

x ± m


x ± m


Riebalai proc. 4,62±0,26 4,66±0,12

Baltymai proc. 2,98±0,04 3,26±0,06

Urėja 22,20±0,93 16,30±0,59

Holšteinų kraujo laipsnis 79,07±3,90 90,13±1,57

Vėlesnio laktacijos tarpsnio (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) melžiamų karvių

primilžis per parą siekė vidutiniškai 25,45 kg, jame buvo 4,66 proc. pieno riebalų ir 3,26 proc. pieno

baltymų. Šios grupės karvių piene urėjos buvo 16,3 mg/proc. Pagal šį rodiklį galima teigti, kad šios

grupės drėgname pašarų mišinyje trūksta baltymų. Šios grupės karvių holšteinizacijos laipsnis buvo

90,13 proc. ( 17 lentelė).

Karvių racionai. Melžiamoms karvėms, kurių laktacijos tarpsnis 0-3 mėn po

apsiveršiavimo, per parą skiriama vidutiniškai po 51,5 kg visaverčio drėgno pašarų mišinio. Su pašarų

daviniu šios karvės gauna po 23,3 kg sausosios medžiagos, 3414 g žalių baltymų, iš jų 1844 g

virškinamų baltymų, 839 g žalių riebalų, 5083 g žalios ląstelienos, 157,9 MJ NEL. Kalcio ir fosforo

santykis (1,56:1) minimaliai atitinka rekomenduojamą melžiamoms karvėms (18 lentelė).

18 lentelė. Vidutinis karvių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) racionas



Viso: 51,5 - -


NEL MJ 157,9 169,9 -15,02

žali baltymai g 3414,45 4224 -809,55

virškinami baltymai g 1843,7 2761,2 -918,2,3

žali riebalai g 839,45 1086 -246,55


kalcis g 206,0 177,0 +29

fosforas g 136,0 132,0 +4,0

26

Palyginę su racionu gaunamą maisto medžiagų ir energijos kiekį su jų poreikiu nustatėme,

kad šios grupės karvės gauna pakankamai sausosios medžiagos, žalios ląstelienos, kalcio ir fosforo.

Racione trūksta energijos, baltymų, riebalų (18 lentelė). Norint subalansuoti šios grupės melžiamų

karvių racioną, reikėtų padidintį kombinuotųjų pašarų kiekį, arba keisti jų sudėtį, didinant trūkstamų

medžiagų kiekį pašare.

Vėlesnio laktacijos tarpsnio (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) melžiamoms karvėms,

per parą skiriama po 50 kg šiai grupei gaminamo drėgno pašarų mišinio. Su racionu karvės gauna

23,85 kg sausosios medžiagos, 3215 g žalių baltymų, iš jų 1735 virškinamų baltymų, 920 g žalių

riebalų, 4865 žalios ląstelienos, 130 MJ NEL, 191 g kalcio ir 136 g fosforo (19 lentelė).




Viso: 50,0 - -


NEL MJ 130,4 143,23 -12,83

žali baltymai g 3215 3341 -126

virškinami baltymai g 1735 2171,65 -436,65

žali riebalai g 920 779 +141

žalia ląsteliena g 4865 4100 +765

kalcis g 191 137 +54

fosforas g 136 98 +38

Palyginus su racionu gaunamą maisto medžiagų ir tirtų mineralinių medžiagų kiekį su

rekomenduojamomis normomis, nustatėme, kad racione trūksa energijos ir baltymų, kitų maisto

medžiagų šios grupės karvės gauna pakankamai. Kalcio ir fosforo santykis racione yra 1,4:1. Norint

ūkyje pasigaminti šiai karvių grupei tinkantį pilnavertį drėgną pašarų mišinį reikėtų pakeisti

kombinuotojo pašaro sudėtį ir pasirinkti kitą mineralinį- vitamininį papildą.

Užtrūkusioms karvėms per parą buvo skiriama po 28 kg tos pačios sudėties drėgno pašarų

mišinio. Su raciono pašarais karvės gavo 13,19 kg sausosios medžiagos, 73 MJ NEL, 1800 g žalių

baltymų, iš jų 971 g virškinamų, 515 g žalių riebalų, 2724 g žalios ląstelienos, 106 g kalcio ir 76 g

fosforo (20 lentelė).

27




Viso: 28,0 - -


NEL MJ 73,02 77,2 -4,18

žali baltymai g 1800,4 1750 +50,4




kalcis g 106,96 87 +19,96

fosforas g 76,16 53 +23,16

Palyginus gaunamą su racionu maisto medžiagų ir energijos kiekį su šių medžiagų poreikių

užtrūkusioms karvėms, nustatėme, kad racione trūksta energijos ir virškinamų baltymų, kitų

reikalingų medžiagų pakanka. Siūlome ūkyje ruošti visavertį drėgną pašarų mišinį, skirtą

užtrūkusiom karvėms, tai leistu subalansuoti racioną pagal trūkstamas maisto medžiagas.

3.8 Išvados.

1. Bandymui atrinktos holšteinizuotos šviežiapienės (nuo 0 iki 3 mėn. po apsiveršavimo)

karvės davė vidutiniškai po 37,43 kg 4,62 proc. riebumo ir 2,98 proc.baltymingumo pieno.

Vėlyvesnio laktacijos periodo (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) melžiamų karvių

produktyvumas buvo 25,45 kg 4,66 proc. riebumo ir 3,26 proc. baltymingumo pieno. Urėjos kiekis

piene svyravo 16,3 -22,2 mg/proc. ribose.

2. Bandymui naudotų produktyvių karvių holšteinų kraujo laipsnis 79-90 proc.

3. Ūkyje naudojami produktyvių holšteinizuotų karvių racionai neatitinka energijos ir

maisto medžiagų poreikio, ir tuo požiūriu yra nepilnaverčiai.

3.9 Pasiūlymai

Norint subalansuoti melžiamų karvių racioną, reikėtų padidintį kombinuotų pašarų kiekį ,

arba keisti jų sudėtį, didinant trūkstamų maisto medžiagų kiekį pašare. Siūlome ūkyje ruošti visavertį

28

drėgną pašarų mišinį, skirtą užtrūkusiom karvėms. Tai leistų subalansuoti racioną pagal trūkstamas

medžiagas.

IV ūkis.

Duomenys apie ūkį. Ūkyje laikomos 605 karvės, kurių holšteinų kraujo laipsnis yra nuo 37,89 iki

99,90 proc. Per laktaciją iš karvės vidutiniškai primelžiama po 9924 kg 4,12 proc. riebumo ir 3,44

proc. baltymingumo pieno. Tyrimo laikotarpiu iš karvės per parą primelžta vidutiniškai po 23,3 kg

natūralaus reibumo pieno, kuriame riebalai sudarė 4,12 proc., baltymai 3,44 proc. Karvės laikomos

pririštos, šeriamos mechanizuotai 2 kartus per parą, naudojama apėmingų drėgnų pašarų mišinių

technologija. Šėrimui naudojamas tos pačios receptūros drėgnas pašarų mišinys melžiamoms ir

užtrūkusioms karvėms. Drėgną pašarų mišinį sudaro kukurūzų silosas, daugiamečių žolių silosas,

kombinuotasis pašaras, jo pridedant po 1,5 kg karvei. Likusi dalis kombinuotojo pašaro atiduodama

grupiniu būdu.

Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas. Ištyrus ūkyje naudojamo kombinuoto pašaro cheminę

sudėtį ir paskaičiavus energetinę vertę nustatėme, kad viename kg natūralaus drėgnumo pašaro yra

0,88 kg sausosios medžiagos, 198,8 g žalių baltymų, iš jų 159 g virškinamų baltymų, 37,6 g žalių

riebalų, 63,4 g žalios ląstelienos, 97,5 g ADF ir 206,7 g NDF, 554 g NEM, 8,71 g kalcio ir 1,32 g

fosforo. Pašaro energetinė vertė buvo 6,48 MJ NEM (21 lentelė).

21 lentelė. Kombinuotojo pašaro cheminė sudėtis ir maistingumas


Vertė

Natūralioje

medžiagoje

Sausoje

medžiagoje





ADF proc. 9,75 11,02

NDF proc. 20,67 23,37

NEM proc. 55,45 62,68


29




NEL MJ/kg 6,48 7,325


Ūkyje gaminamame drėgname pašarų mišinyje yra 0,403 kg sausosios medžiagos, kurios viename

kg yra 107,6 g žalių baltymų iš jų 58 g virškinamų, 24,3 g žalių riebalų, 218,1 g žalios ląstelienos,

291 g ADF ir 449 g NDF, 593 g NEM, 56,8 g žalių pelenų, juose 3,99 g kalcio ir 3,12 g fosforo.

Pašaro sausosios medžiagos energetinė vertė buvo 5,46 MJ/kg (22 lentelė).



Vertė

Natūralioje

medžiagoje

Sausoje

medžiagoje

Sausosios medžiagos proc. 40,34 100




ADF proc. 11,73 29,09

NDF proc. 18,10 44,86

NEM proc. 23,93 59,32





NEL MJ/kg 2,201 5,456


Karvių produktyvumo rodikliai ir holšteinų kraujo laipsnis. Minėtam tyrimui atlikti

atsirinkome po 10 šviežiapienių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) ir vėlyvesnio laktacijos periodo (3

mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) karvių. Tyrimo metu įvertinome pieno primilžį per parą, pieno

riebalų ir baltymų kiekius jame, urėjos koncentraciją. Taip pat buvo įvertintas abiejų grupių karvių

holšteinų kraujo laipsnis (23 lentelė).

30


Rodikliai


0-3 mėn. (n=10)

x ± m


x ± m


Riebalai proc. 4,34±0,10 4,67±0,19

Baltymai proc. 3,18±0,07 3,76±0,07

Urėja 22,5±1,05 29,25±1,55

Holšteinų kraujo laipsnis 91,32±1,52 91,21±1,30

Tyrimo laikotarpiu šviežiapienių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) kavių pieno primilžis per parą siekė

vidutiniškai po 32,6 kg pieno, kurio riebumas buvo 4,34 proc. , o baltymingumas - 3,18 proc. Šios

grupės karvių piene urėjos kiekis buvo 22,5 mg/proc. Holšteinų kraujo laipsnis - 91,32 proc.

Vėlesnio laktacijos periodo (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) karvių produktyvumas buvo

25,77 kg natūralaus riebumo pieno per parą. Primelžto pieno riebumas buvo 4,67 proc. ir

baltymingumas 3,76 proc. Vidutinė urėjos koncentracija piene buvo 29,25 mg/proc. Holšteinų

kraujo laipsnis sudarė 91,2 proc.

Karvių racionai. Ūkyje laikomų karvių šėrimui yra naudojams vienos sudėties universalus su

minimaliu kombinuotų pašarų kiekių drėgnas pašarų mišinys. Trūkstamas maisto ir mineralinių

medžiagų bei energijos kiekis kompensuojamas duodant atskiroms karvių grupėms skirtingus

kombinuotojo pašaro kiekius. Karvės sugrūpuotos į 3 grupes: šviežiapienes (0-3 mėn po

apsiveršiavimo), vėlesnio laktacijos periodo (3mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) ir užtrūkusias.

Su racionu šviežiapienės karvės (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) gauna 23,52 kg

sausosios medžiagos, 148,19 MJ NEL, 3774 g žalių baltymų, iš jų 2657 g virškinamų baltymų, 765

g žalių riebalų, 3587 g žalios ląstelienos, 145 g kalcio ir 67 g fosforo (24 lentelė).

24 lentelė. Vidutinis melžiamų karvių (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) racionas


31



Viso:


NEL MJ 148,19 155,81 -7,62

žali baltymai g 3774,4 3779 -4,6

virškinami baltymai g 2656,8 2456,3 +200,5


žalia ląsteliena g 3586,8 4199 -612,2

kalcis g 144,82 157 -12,18

fosforas g 69,56 115 -45,44

Išanalizavus ūkyje šviežiapienėms karvėms (0-3 mėn. po apsiveršiavimo) naudojamą

karvių racioną, nustatėme, kad jame trūksta žalių baltymų, žalių riebalų, žalios ląstelienos, kalcio ir

fosforo. Karvės su pašarų daviniu gauna daugiau sausosios medžiagos ir virškinamų baltymų. Tai

šios grupės karvė šeriamos nepakankamai.

Antrosios grupės melžiamoms karvėms (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) skiriama po

32 kg per parą drėgno pašarų mišinio ir 10 kg kombinuotojo pašaro. Su racionu karvės gauna 21,76

kg sausosios medžiagos, 3377 g žalių baltymų, iš jų 2338 virškinamų baltymų, 690 g žalių riebalų,

3550 g žalios ląstelienos, 135 MJ NEL, 139 g kalcio ir 53 g fosforo (25 lentelė).




Kombinuotas pašaras kg 10,0 - -

Viso:

sausji medžiaga kg 21,76 20,5 +1,26

NEL MJ 135,23 143,23 -8,0

žali baltymai g 3376,8 3341 +35,0

virškinami baltymai g 2338,5 2171,6 +166,9


žalia ląsteliena g 3550 4100 -550

32

kalcis g 138,6 137 +1,6

fosforas g 53,52 98 -44,48

Palyginus su racionu gaunamą maisto medžiagų ir energijos kiekį su tokio produktyvumo

karvėms rekomenduojamomis normomis, nustatėme, kad racione trūksa energijos, žalių riebalų,

žalios ląstelienos ir fosforo. Kitų maisto medžiagų šios grupės karvės gauna pakankamai. Kalcio ir

fosforo santykis racione yra 2,59:1. Mineralinių medžiagų subalansavimui ir papildymui ūkyje

naudojamas mineralinis vitamininis papildas- laižiklis.

Užtrūkusioms karvėms duodamas racionas pateiktas 26 lentelėje. Kaip ir pirmųjų dviejų

karvių grupių racionuose trūksa daugumos maisto medžiagų ir energijos.




Kombinuotas pašaras kg 1,5 - -

Viso: 23,5 - -


NEL MJ 59,74 77,2 -17,46

žali baltymai g 1383,2 1750 -366,8



žalia ląsteliena g 2376 2362 +14

kalcis g 53,31 87 -33,69

fosforas g 33,48 53 -19,52

33

Išanalizavus visus ūkyje karvių šėrimui naudojamus racionus, nustatėme, kad karvės gauna

su raciono pašarais nepakankamai maisto medžiagų. Norint subalansuoti ūkyje naudojamus karvių

racionus reikėtų gamintis atskirus skirtingus drėgnus pašarų mišinius ir naudoti kombinuotuosius

pašarus, skirtus šviežiapienėms (0-3 mėn. po apsiveršiavimo), vėlesnio laktacijos periodo (3 mėn. ir

daugiau po apsiveršiavimo) bei užtrūkusioms karvėms.

3.11 Išvados.

1. Iš šviežiapienių (0 iki 3 mėn. po apsiveršavimo) holšteinizuotų karvių vidutiniškai

primelžta po 32,6 kg 4,34 proc. riebumo ir 3,18 proc. baltymingumo pieno per parą. Kitos melžiamų

karvių grupės (3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo) primilžiai siekė 25,77 kg 4,67 proc. riebumo

ir 3,46 proc. baltymingumo pieno per parą. Urėjos kiekis piene svyravo 22,5-29,2 mg/proc. ribose.

2. Bandymui naudotų produktyvių karvių holšteinų kraujo laipsnis - 91 proc.

3. Išanalizavus visus ūkyje naudojamus karvių šėrimui racionus , nustatėme, kad karvės

gauna su raciono pašarais nepakankamą kiekį energijos ir maisto medžiagų.

3.12 Pasiūlymai

Norint subalansuoti ūkyje naudojamus karvių racionus reikėtų gaminti atskirus skirtingos

sudėties drėgnus pašarų mišinius ir naudoti skirtingos maistinės bei energetinės vertės

kombinuotuosius pašarus skirtus 0-3 mėn., 3 mėn. ir daugiau po apsiveršiavimo bei užtrūkusių karvių

grupėms.

SUDERINTA: ………………………

Gyvulininkystės, pašarų ir veterinarijos tyrimų

priežiūros komisijos pirmininkas

Vaidotas Prusevičius

2015 m. gruodžio 1 d.

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Clark J.H., Davis C.L. Some aspects of feeding high producing dairy cows. Journal of

Dairy Science. 1980. Vol. 63. P. 873-885.

2. Drackley J.K., Cardoso F.C. Prepartum and postpartum nutritional management to

optimize fertility in high-yielding dairy cows in confined TMR systems. Animal. 2014.8

(Suppl 1). P. 5 – 14.

3. Faithfull N.T. Methods in agricultural chemical analysis. A practical handbook. CABI

publishing, New York. 2002. P. 154-166.

4. Gyvulininkystės žinynas / Autorių kolektyvas. – Baisogala, LVA Gyvulininkystės

institutas, 2007. – 616 p.

5. Jatkauskas J., Vrotniakienė V., Kulpys J. Žolinių pašarų konservavimo kryptys ir

silosavimo priedų efektyvumas. Veterinarija ir zootechnika. 2003. T 22 (44).p. 35 – 39).

6. Jukna Č., Pauliukas K. Holšteinų panaudojimas Lietuvos juodmargių galvijų genetiniam

produktyvumo potencialui didinti. Žemės ūkio mokslai. 2001. Nr.2, p. 54-61.

7. Khiaosa-Ard R., Iben Ch., Zebeli Q. Cattle production and its key role in sustainable food

security and safety. BOKU symposium Tierernahrung, Vienna, 12.04.2012.

8. Kubadinow N. Zur Bestimmung von organischen Säuren in Preßschnitzelsilagen.

Zuckerindustrie. 1982. 107. P. 1107- 1110.

9. Lietuvos statistikos metraštis 2014. Priėjimas internete: web.stat.gov.lt.

10. Naumann C., Bassler R. Die chemische Untersuchung von Futtermitteln. Methodenbuch

Band III. 4. Erganzugslieferung, 1997, VDLUFA-Verlag, Darmstadt.

11. Ospina P.A., Nydam D.V., Stokol T., Overton T.R. Association between the proportion

ofsampled transition cows with increased nonesterified fatty acids and beta-

hydroxybutyrate and disease incidence, pregnancy rate, and milk production at the herd

level. Journal of Dairy Science. 2010. Vol. 93. P. 3595-3601.

12. Pauliukas K. Holšteinų veislės kraujo dalies ir šėrimo įtaka Lietuvos juodmargių galvijų

produktyvumui. Veterinarija ir zootechnika. 1997. T 3 (25), p. 117.

13. Sirvydis J. Žolinių pašarų gamybos technologijų vertinimas. Inžinerija, Lietuvos žemės

ūkio universiteto. Mokslo darbai. Kaunas, 1998. p. 3 - 15.

14. Zebeli Q., Mansmann D., Steingass H., Ametaj B.N. Balancing diets for physically

effective fibre and ruminally degradable starch: a key to lower the risk of sub-acute rumen

acidosis and improve productivity of dairy cattle. Livestock Science. 2010. 127. P. 1 – 10.

35

15. Zebeli Q. Dairy cow among performance, product quality and efficiency: the link to

nutrition. Nutrition, health and quality of food of animal origin challenges and

opportunities. Book of Proceedings. 2014. 25- th of September Kaunas. P. 19 – 23.

16. www.pienoukis.lt/pieniniu-galviju-veislės-5-holsteinai/

http://www.pienoukis.lt/pieniniu-galviju-veislės-5-holsteinai/

ŽemĖs Ūkio, maisto Ūkio ir ŽuvininkystĖs moksliniŲ … · pašarų poreikis ir jų rūšys...

Documents