atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo šilumos gamybai scenarijai
Post on 30-Jan-2016
76 Views
Preview:
DESCRIPTION
TRANSCRIPT
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo šilumos gamybai
scenarijaiProjekto “Politikos priemonių, skatinančių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šilumos (vėsumos) gamybai,
formavimas ES šalyse” seminaras
Lietuvos energetikos institutas, Kaunas 2009 09 18
Scenarijų palyginimo principas
Data basis and scientific groundfor target setting
RES H/C targets
Stakeholder policy processtarget setting
Exi
stin
gsc
enar
ios
Top
-dow
nap
proa
ch
Bot
tom
-up
appr
oach
Pol
icy
asse
ssm
ent
Economicmodelling
results
Revisedtargets
Policyworkshops
WP 3: RES-H/C targets
WP 4: Policyoptions
Potencialų vertinimo principas
Achieved Achieved potential potential (2005)(2005)
Barriers (non-economic)
AdditionalAdditionalrealisablerealisablemidmid--term term potential potential (up to 2020)(up to 2020)
2000 2005 2010 2015
Historical deployment
Theoretical potential
Ene
rgy
gene
ratio
n
Economic Potential(without additional support)
Technical potential R&D
2020
Policy, Society
Maximal time-path for penetration (Realisable Potential)
Long-term potential
Mid-term potential
Green-x (top - down) modelis
• Sukurtas Vienos technologijos universitete, finansuotas per 5-ąją tyrimų programą, skirtą paskirstytosios gamybos (DG) plėtrai analizuoti.
• Modelis leidžia detaliai aprašyti AEI išteklius ir juos naudojančias technologijas, įvairias politikos įgyvendinimo paramos schemas atsižvelgiant į kaštus ir siekiamą naudą.
• Šio modelio pagalba nagrinėta ES-27 AEI plėtra. Išnagrinėta investicijų poreikis, papildomas išlaidos gamybai (palyginti su tradicinėmis technologijomis), vartotojų išlaidų padidėjimas dėl naudojamų paramos schemų, o taip pat nauda dėl tiekimo patikimumo didėjimo bei CO2 emisijų mažinimo.
• Rezultatai pateikiami per atskirų šalių, technologijų ir laiko pjūvius. • www.green-x.at
Gamyba iš AEI ES-27 šalyse, TWh
0
500
1.000
1.500
2.000
2.500
3.000
3.500
4.000
4.500
200
6
200
9
201
2
201
5
201
8
202
1
202
4
202
7
203
0
RE
S g
en
era
tio
n (
TW
h)
RES-electricity (& CHP) RES-transport RES-heat
Galutinio AEI vartojimo pasiskirstymas ES-27 šalyse,%
final energy demand - medium
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
50%2
00
6
20
08
20
10
20
12
20
14
20
16
20
18
20
20
20
22
20
24
20
26
20
28
20
30R
ES
sh
are
on
gro
ss
fin
al e
ne
rgy
de
ma
nd
electricity
heat
transport
total
Šilumos gamyba iš AEI ES-27 šalyse. Pasiskirstymas pagal technologijas, TWh
0
200
400
600
800
1.000
1.200
1.400
1.600
1.800
2.000
20
06
20
08
20
10
20
12
20
14
20
16
20
18
20
20
20
22
20
24
20
26
20
28
20
30
RE
S-H
ge
ne
rati
on
(T
Wh
)
Biogas (grid) Solid biomass (grid)Biowaste (grid) Geothermal heat (grid)Solid biomass (non-grid) Solar thermal heating and hot waterHeat pumps
Galutinio AEI-Š gamybos pasiskirtymas ES-27 šalyse pagal sektorius,TWh
0
200
400
600
800
1.000
1.200
1.400
1.600
1.800
2.000
20
06
20
09
20
12
20
15
20
18
20
21
20
24
20
27
20
30
RE
S-H
ge
ne
rati
on
(T
Wh
)
RES-H non-gridRES-H district heating & large scaleRES-H CHP
Gamyba iš AEI-Š Lietuvoje, TWh
0
5
10
15
20
25
30
35
40
20
06
20
08
20
10
20
12
20
14
20
16
20
18
20
20
20
22
20
24
20
26
20
28
20
30
RE
S g
en
era
tio
n (
TW
h)
RES-electricity (& CHP) RES-transport RES-heat
Galutinio AEI vartojimo pasiskirtymas Lietuvoje,%
final energy demand - medium
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
50%2
00
6
20
08
20
10
20
12
20
14
20
16
20
18
20
20
20
22
20
24
20
26
20
28
20
30R
ES
sh
are
on
gro
ss
fin
al e
ne
rgy
de
ma
nd
electricity
heat
transport
total
Šilumos gamyba iš AEI Lietuvoje. Pasiskirstymas pagal technologijas, TWh
0
5
10
15
20
252
00
6
20
08
20
10
20
12
20
14
20
16
20
18
20
20
20
22
20
24
20
26
20
28
20
30
RE
S-H
ge
ne
rati
on
(T
Wh
)
Biogas (grid) Solid biomass (grid)Biowaste (grid) Geothermal heat (grid)Solid biomass (non-grid) Solar thermal heating and hot waterHeat pumps
Galutinio AEI-Š gamybos pasiskirstymas Lietuvoje pagal sektorius, TWh
0
5
10
15
20
25
20
06
20
09
20
12
20
15
20
18
20
21
20
24
20
27
20
30
RE
S-H
ge
ne
rati
on
(T
Wh
)
RES-H non-gridRES-H district heating & large scaleRES-H CHP
“Bottom-up” tipo modelis
• Šis modeliavimo būdas pasižymi tuo, kad išeities tašku laikomas vartojimas. • Detaliai aprašomi vartotojai, jų vartojimo ypatybės• Detaliai aprašomos technologijos galinčios patenkinti vartotojų poreikius• Šiam projekte daug dėmesio skirta pastatams, kaip potencialiems AEI-Š technologijų vartotojams. Pastatų skaičius, stogų plotai, galimybė instaliuoti biomasės katilus, saulės kolektorius
Saulės kolektorių gyvenamuose namuose instaliavimas
0,0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
2007
2009
2011
2013
2015
2017
2019
2021
2023
2025
2027
2029
sola
r co
llec
tor
area
(M
m²)
0,00
0,01
0,02
0,03
0,04
0,05
0,06
0,07
ann
ual
in
stal
led
co
llec
tor
area
(M
m²)
solar thermal total
annual installation Mm²
Šilumos gamyba saulės kolektoriuose
0
100
200
300
400
500
600
700
2007
2009
2011
2013
2015
2017
2019
2021
2023
2025
2027
2029
TJ solar thermal total
2020 metais galėtų siekti 35,7 MWh
Gyvenamųjų pastatų šildomų naudojant biomasę kiekis
0
50.000
100.000
150.000
200.000
250.000
300.000
350.000
400.000
2007
2009
2011
2013
2015
2017
2019
2021
2023
2025
2027
2029N
um
ber
of
bu
ildin
gs
wit
h b
iom
ass
hea
tin
g s
yste
m
Biomass district heating
Wood Pellets
Wood chips
Wood log
Šilumos gyvenamiesiems pastatams gamyba iš biomasės, TJ
0
10.000
20.000
30.000
40.000
50.000
60.000
20
07
20
09
20
11
20
13
20
15
20
17
20
19
20
21
20
23
20
25
20
27
20
29
Bio
ma
ss
pri
ma
ry e
ne
rgy
fo
r h
ea
tin
g in
th
e
res
ide
nti
al s
ec
tor
(TJ
) Biomass district heating
Wood Pellets
Wood chips
Wood log
Biomass potential for heatproduction
Šilumos siurblių gyvenamuose namuose instaliavimas
0
5.000
10.000
15.000
20.000
25.000
30.000
35.000
40.000
45.00020
07
2010
2013
2016
2019
2022
2025
2028
nu
mb
er o
f b
uil
din
gs
heat pumps LT
Gamyba šilumos siurbliais
0
500
1.000
1.500
2.000
2.500
3.000
3.500
4.000
4.50020
07
2010
2013
2016
2019
2022
2025
2028
TJ heat pumps LT
2020 metais gali siekti 600 TJ arba 0,166 TWh
Skirtingų tyrimų rezultatų palyginimas. Gamyba
0
5
10
15
20
25
LITBIOMA Top-dow naproach
LITBIOMA Top-dow naproach
LITBIOMA Top-dow naproach
2007 2010 2015 2020
TW
h RES-T
RES-H
RES-E
Skirtingų tyrimų rezultatų palyginimas. Gamyba pagal sektorius
0.0
4.0
8.0
12.0
16.0
LITBIOMA LEI Top-downaproach
LITBIOMA LEI Top-downaproach
LITBIOMA LEI Top-downaproach
2007 2010 2015 2020
TW
h
RES-H non-grid RES-H grid
Diskusijai. Kaip gali kisti šilumos vartojimo struktūra?
• Ar tikrai šilumos rinka augs? (namų renovacija)• Mažos galios biomasės TE konkurencingumas?• Pramoniniai saules kolektoriai mieste? (ploto/galios/išnaudojimo laiko/investicijų santykis)• Pramoniniai šilumos siurbliai?• Ar buitiniai šilumos siurbliai konkuruos su gamtinėmis dujomis?
CŠT sektorius plėtros scenarijai. • “TE scenarijus”. Elektra brangi. Plėtojamos mažos galios dujinės TE keičiant esamus dujų katilus• “AEI scenarijus”. Elektra pigi. Plėtojami biomasės katilai vietoj esamų dujų katilų
Lietuvos šilumos rinka 2007
Production to District Heating 13.6 TWh
CHP 5.6 TWh
HOB 5 TWh
Other 3 TWh
RES 0.3 TWh
Nat.gas 5.3 TWh
RES 1.6 TWh
Nat.gas 3.4 TWh
Chemical ind. 2.45 TWh
Nuclear 0.53 TWhNon-grid production 8 TWh
Wood 6.2 TWh
Possible RES-H penetration in the heat market (production)
HOB/RES 1.6 TWh
HOB/Nat.gas 3.4 TWh
Chemical ind. 2.45 TWh
Nuclear 0.53 TWh
CHP/RES 0.3 TWh
CHP/Nat.gas 5.3 TWh
CHP scenario RES/HOB scenario
RES 1.9 TWh
Nat.gas 1.1 TWh
RES 4.5 TWh
Nat.gas 0.5 TWh
Nat. gas 0.53 TWh
CHP/RES 0.3 TWhCHP/RES 0.6 TWh
Nat.gas 7.3 TWhNat.gas 5 TWh
Chemical ind. 2.45 TWh
TWh 2007 CHP scenario
RES/HOB scenario
RES 1.9 2.2 5.1
Non RES 11.7 11.4 8.5
Possible RES-H penetration in heat market
Ačiū už kantrybę
Labai prašau užpildyti anketą! Ačiū
top related