Nr.21;Septintiejileidimometai;Tiražas300egz.2013pavasaris

CSK„LP“leidžiamasChemijosfakultetolaikraštis

ACETONAS 2005

ANNO

7772029270009

GSSN 2029-2708

CSK „LP“ internetewww.csklp.lt

Engiamas studentas ar tinginys,

ieškantis pasiteisinimų?

Vynas, vyno,vynui, vyną!

Avelių ganytojai

2

Redaktorės žodis

Šios pašalpos gali būti skiriamos studento materialinės ir socialinės padėties pablogėjimo atvejais (sunki liga, trauma, avarija, gaisras, rimta vagystė, artimojo mirtis, vieno iš tėvų darbo praradimas ir pan.).Pašalpos dydis lygus 4 – 12 BSI.Teisę prašyti vienkartinės socialinės stipendijos turi kiekvienas studentas. Prašymai yra priimami visą laiką.Prašant vienkartinės socialinės stipendijos reikalingi dokumentai: pažyma, parodanti šeimos sudėtį, dokumentai, parodantys studento bei abiejų jo tėvų paskutinių trijų mėnesių pajamas arba nedarbingumą, taip pat reikia pridėti dokumentus, patvirtinančius motyvacijoje išvardintus teiginius (mirties atveju – mirties liudijimo kopiją, operacijos atveju – pažymą iš ligoninės ir pan.).

VIENKARTINĖS SOCIALINĖS STIPENDIJOS

Pagaliau nutirpo sniegas ir ledokšniai, pagaliau saulės spinduliai ėmė šokti mums ant skruostų bei nosyčių ir

nebereikia slėpti jų po plačiais vilnoniais šalikais. Pagaliau viskas ėmė šviesėti ir žaliuoti. Pagaliau galima

nusimesti sunkius apdarus ir pradėti visa krūtine kvėpuoti šiltu pavasariniu oru. Šypsotis iki ausų galima ne vien

dėl šio žydinčio pavasario, bet ir dėl pagrindinės mūsų šventės – 48 Chemikų dienų!

CSK „LP“

Kad nepraleistumėte, kas, kur ir kada vyksta,

šiame numeryje rasite Chemikų dienų renginių

programėlę. Taip pat šios šventės proga

galėsite perskaityti fizikų linkėjimus. Be to,

kažkokiai mistikai veikiant kartais pavasarį visi

žmonės tampa mieli ir užsinorime į kiną nueiti

su žaviu jaunuoliu arba miela panele. Kas mus

skatina tai daryti sužinosite straipsnyje „Meilės

hormonas“. Pamankštinti savo protus galėsite

spręsdami kryžiažodį, o nuotaiką pakels

šmaikštūs Acetono nuotykiai.

Linkiu apsilankyti visuose Chemikų dienų renginiuose, daug linksmintis, mokytis ir šypsotis bei kuo greičiau

sulaukti maudynių ir ledų sezono!

Bučkiai,

Lebedžiuks

Nu

otr

au

ka I

evo

s P

ievo

s

IŠMOKOS NEĮGALIESIEMS

Studentai, turintys 45% ir mažesnį darbingumą, atitinkamoje studijų pakopoje (bakalauro, magistro, vientisųjų studijų) studijuojantys pirmą kartą bei neturintys akademinių skolų gali gauti šią finansinę pagalbą: 180 Lt dydžio išmokas per mėnesį ir 3,2 BSI dydžio išmoką iš dalies mokesčiui už mokslą kompensuoti (įstojusiems iki 2009 m.).Reikalingi dokumentai: prašymo forma ir neįgaliojo pažymėjimo kopija. Dokumentus reikia pristatyti į VU Akademinių paslaugų ir paramos studentams skyrių, Saulėtekio al. 9, 109A kab.

AKADEMINĖS NAUJIENOS

Kovo mėnesį vyko akademinių reikalų prodekanų posėdis. Jame buvo sprendžiama BUS'ų (bendrauniversitetinių studijų) tvarka. Nuspręsta, kad pirmame semestre gali būti tik vienas BUS dalykas, o kituose – ne daugiau nei du. BUS'us reikės pradėti mokytis nuo antro semestro ir ne vėliau, kaip priešpaskutiniame semestre. Šiuos dalykus nuspręsta daryti ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 15:00. BUS'ų egzaminų laikymo datos turi būti nustatytos 5 dienos prieš paskelbiant tvarkaraščius, tad apie egzaminą žinosime jau pradėję semestrą.

3

KAIP teisingai...Reda Paitian

Šalutinė reakcija

Kaip jau visi žinome, balandžio 22-26 dienomis bus mūsų CHEMIKŲ 48-tos dienos. Todėl reiktų joms teisingai pasiruošti ir dar teisingiau jas atšvęsti. Tai padaryti nėra labai sunku, netgi lengva, reikia tik daryti gerus dalykus:1. Dalyvauti turnyruose - visuose ar pagal save jau atsirinkti.2. Dalyvauti baigiamajame vakare ir išsilinksmint iki galo.3. Neniokoti dekoracijų ir jomis džiaugtis.4. Būti fainiems ir linksmiems per visas chemikų dienas.

Švęsti chemikų dienas

Pasitikti pavasarį

Kad ir ožiuodamasis bei šiek tiek vėluodamas, atėjo pavasaris. Baisu, jog jis ir vėl nepabėgtų, todėl būtinai reikia jį gražiai pasitikti. Tam yra daug įvairių būdų, kurių visų aš nežinau, o net jei ir žinočiau, nepajėgčiau išvardinti. Bet tokius paprastučius ir lengvai įgyvendinamus galiu išduoti. Pavasarį būtina daugiau laiko praleisti lauke ir veikti, pavyzdžiui, žaisti badmintoną, krepšinį, frisbį arba tiesiog pasitiesti pledą ant žolytės ir saulės atokaitoje skaityti knygą, galima taip ir mokytis. Atšilus orams, papiknikauti su draugais. Galima į gamtą išvažiuoti šašlykų pasikepti, o kad salotos su šašlykais būtų skanios, jas reikia pagardinti pačių užsiaugintais prieskoniais. Tad reikia pasirūpinti žemės sklypeliu ir pradėti auginti prieskonines žoleles.

Chemikai tiria

Daržo vaikaiIeva Lebedytė

Saulė yra mūsų gyvybės šaltinis. Tad, kai po žiemos saulė ima šildyti ir budinti svietą, kai žolė ir medžių pumpurai ima žaliuoti, man pasidaro linksmiau. Pamenu, vaikystėje pavasaris buvo ne džiaugsmo sezonas (kaip dabar), o darbų pradžia, nes su mama eidavome į daržą sėti įvairių daržovių bei prieskoninių žolių. Vėliau viskas apaugdavo žole ir reikėdavo ravėti. Negalėdavau eiti žaisti, kol nepadarydavau savo darbo dalies. O kur dar močiučių daržai ir sodeliai! Kažkodėl tą laikotarpį prisimenu labai baisiai, tačiau viskas keičiasi.

O keičiasi todėl, kad pagyvenusi porą metų Vilniuje ėmiau vertinti savo užsiaugintus maisto produktus. Todėl nusprendžiau pati pasisėti bent papraščiausių prieskoninių žolių, tokių kaip bazilikai. Ir čia ėmiau susidurti su įvairiomis problemomis – iš kur gauti sėklų, žemės, vazonų. Vėliau, jau pasėjus augalus iškyla naujų sunkumų – reikia neperlaistyti, laikyti šiltai, bet neperdžiovinti, surasti labai gerai apšviestą vietą. Po to augalas šiek tiek prasikala į paviršių ir tada juo reikia rūpintis dar labiau.

Visi šie sėjos darbai atrodydavo labai lengvi, kai matydavau, kaip močiutė tai daro. O pasirodo, visa tai reikalauja daug priežiūros ir meilės. Bet matyti augantį ir stiprėjantį augalą sukelia tik gerus jausmus ☻.

Iliustracija Indrės Lebedytės

4

Avelių ganytojai

Nors šis straipsnis didžiausius atgarsius sukels pirmakursiams, kadangi jų atsiminimai šviežiausi, tačiau jį gali paskaityti kiekvienas. Gal jau net numanote apie ką jis? Tai trumpa istorija apie kuratorystę, apie tai, ką tie žmonės - kuratoriai - veikia ir kam to iš viso reikia?

Kuratorių programa Vilniaus universitete gimė 2000 - aisiais metais. Ją inicijavo VU SA (Vilniaus universiteto Studentų atstovybė). Tokia puiki akcija negalėjo likti nepastebėta ir su tam tikru pagreičiu šią programą perėmė kitos Lietuvos aukštosios mokyklos. Iš esmės šioje programoje yra trys pakopos: kuratoriaus, kuratorių koordinatoriaus ir kuratorių koordinatorių koordinatoriaus. Esant tokiam pasiskirstymui, viskas gali vykti centriniu mastu ir yra lengviau prižiūrima, nei kad tai būtų kiekvieno fakulteto reikalas.

O kas gi tas kuratorius? Kaip skelbiama VU SA tinklalapyje: „Kuratorius – tai vyresnių kursų studentas, kuris padeda pirmakursiams apsiprasti naujoje aplinkoje, supažindina su Universiteto tradicijomis, studijų tvarka. Kuratoriai

Nuomonė pH=14

W. J. Kronopas

Engiamas studentas ar tinginys, ieškantis pasiteisinimų?

Nuomonė pH=14

Visi savo kailiu esame patyrę ir buvę tokiose situacijose, kai neišlaikome pusegzaminio ar egzamino, nors atrodo

mokėmės ir dėjome begales pastangų. Kas tada lieka kaltas, kaip pasiaiškinti draugams, tėvams? Vienas

lengviausių ir dažniausių būdų - apkaltinti dėstytoją, jog pastarasis per daug reikalauja, to nebuvo paskaitų metu

dėstomoje medžiagoje, jis specialiai mane sukirtinėja ir t.t. Bet ar iš tiesų dėstytojai tokie pabaisos?

padeda išspręsti akademinius bei socialinius klausimus, suteikia visą naujam studentui reikalingą informaciją, kurios gali prireikti įstojus“. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai yra paprasčiausias patarėjas, jei iškyla kokių nors klausimų, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Norint tapti geru kuratoriumi reikia įdėti nemažai pastangų. Ir ši veikla neprasideda pirmąją mokslo metų dieną – kuratorių atrankos vyksta dar nepasibaigus pavasario semestrui!

Norėdamas tapti kuratoriumi, jau per atranką turi pasirodyti ne iš kelmo spirtas. Išties pirmąkart teko susimąstyti apie tokius dalykus, kurie niekad į galvą nešautų. Tačiau vertinimo komisija jau tada tikrino, kaip žmonės elgtųsi vienose ar kitose situacijose. Turbūt baisiausias dalykas pirmakursiui būtų matyti pasimetusius vyresnių kursų studentus. Tas buvo dažnai kartojama: svarbiausia nepasimesti. Tą padarius ir įveikus atranką, laukė nemažai mokymų. Buvo išklausyti vienadieniai VU centriniai mokymai,

buvo važiuota į trijų dienų mokymus kartu su kolegomis iš Mykolo Romerio, ISM vadybos ir ekonomikos universitetų, taip pat iš VU fizikos, gamtos mokslų fakultetų. Nors atrodytų didelis čia mokslas paprotinti pirmakursius, perduoti kelis sakinius informacijos ir pasitrinti prie jų, bet daugybė mokymų ir vyresni studentai aiškiai parodė, kad visko gali būti. O kur dar priėmimai su išsigandusiais jau Chemijos fakulteto studentais ☻.

Tad ar verta tapti kuratoriumi? Drąsiai teigčiau, kad taip. Tai puiki galimybė parodyti, kokia šauni vieta yra tavo fakultetas, galimybė daryti įtaką jauniems žmonėms, kad jiems būtų geriau ir lengviau, o kur dar galimybė pažinti šimtus naujų žmonių! Na, pažinti tiek neteks, bet pasilabinti tai tikrai ☻! Kiekvienas mūsų (kuratorių) į šią programą atėjo vedami skirtingų tikslų, išsikėlę sau įvairius uždavinius. Manau, kad tai puiki galimybė pažinti ne tik daug naujų žmonių, bet kartu ir išmokti prisiimti atsakomybę ir išbandyti save. Tad ar būsi toks šaunus ir drąsus, kad taptum kuratoriumi?

Nuotrauka Vytauto Čeikaus

Herkus Petrikas

5

Fyzikai

Chemikams nuo fizikų

Atsimenu laikus, kai trumpindavau laidus, fotografuodavau osciliatorių ir romantiškoj šviesoj gaudydavau radijo

signalus. Šie procesai neatsiejami nuo saldumyno – cukraus. Jis mūsų didžiausia vertybė ir silpnybė. Draugams

sakydavau aš : „Kaip gerai! Kaip gerai!“. Jie manęs klausdavo : „Kas gerai?“. Aš jiems atšaudavau : „Kad yra Sari-,oi

sorry, kad yra chemikai!“. Nors daugelis galvodavo, kad chemikų specifinis kvapas ir, kad jie vaikšto su chalatais

įmantriais, aš žinojau, kad draugas chemikas ateis, patars, paguos ir cukraus gauti padės.

Kartą draugas chemikas nusivedė mane į vieną iš jų kambariukų, kuriuos jie vadino keistu

amazonių žodžiu, reiškiančiu vietą, kur daromi dalykai. Tas žodis buvo „laboratorija“. Man

parodė įdomybių, kokių dar nebuvau regėjęs (ne dėl akių problemų, o šiaip problemų). Per

gilų smogą mačiau, kaip jie montuoja, rotuoja, maišo ir distiliuoja. Apsimečiau, kad viską

suprantu, nors nė velnio nenutuokiau, kas ten per miltukai ir tirpalai. Atrodė, kaip vanduo,

maišytas su įvairiais dažais, o pasirodo ten tebuvo tik chalatų skalbykla. O tada draugas

chemikas rimtai nusivedė į tikrą laboratoriją. Šioje patalpoje mačiau daug prakaituotų veidų.

Vienas jų eksperimentus atlikdavo kompiuterio pagalba. Išanalizuodavo spalvas, formą, ir

padaręs išvadas, bandymus kartodavo, iki baigdavosi bandiniai. Eksperimetui pasisekus, kitą kartą stengdavosi

atlikti jį greičiau. Dar atsimenu, kad kompiuteryje ši programa vadinosi „minesweeper“. Priėjus prie draugo chemiko

stalo, jis ištraukė iš stalčiaus „Panevėžio cukrus“ pakuotę.

Kaip fizikas, amžinai lieku skolingas draugui chemikui už jo įdėtas pastangas, numestas kalorijas, išlietą prakaitą ir

išleistus 4 litus. Chemikai - nuostabios būtybės, kuriomis verta pasitikėti. Jų išmintis, paslaugumas ir piniginės storis

visada mum padės.

Ačiū jums, draugai Chemikai!

Vilniaus universiteto

Studentų atstovybė

Fizikos fakultete

Aišku, visi girdėjome gandus apie dėstytojus, kurie sukirtinėja studentus vien tam, kad iš jų pasipelnytų (ačiū Dievui,

tokių mūsų fakultete nė su žiburiu nerasi), ar vien tam, kad reikia kažkokio mistinio sukirstųjų procento. Tačiau prieš

kaltindami ir zirzdami, kokie jie blogi ir kaip sunku, pabandykite atsistoti į jų poziciją, pabandykite išsiaiškinti, kodėl jis

toks griežtas ir reiklus. Manau, kad nei vienas nepaklausėt „Kodėl?“ ir nė vienas nepabandėt atsistoti į dėstytojo

poziciją. Visiems suprantama, kad kiekvienas dėstytojas galvoja, kad jo dalykas yra pats svarbiausias. Bet ar taip ir

nėra? Juk tai chemija. Kiekviena pakraipa ar dėstomas dalykas susijęs su chemija yra reikalingas tam, kad jūs

taptumėte chemikais, protingais ir galinčiais save realizuoti pakankamai plačiame profesiniame spektre.

Toliau kalbant apie dėstytojus ir jų darbą, kurį kartais studentai yra linkę sumenkinti, jūs net neįsivaizduojate, kiek laiko

ir pastangų reikia kursui paruošti, kad jis būtų išsamus, naudingas ir pakankamai lengvai įsisavinamas, aišku, yra

visokių dėstytojų, paskaitos išpildymas ir išdėstymas jau kitas dalykas. Vėlgi, daugumos studentų nuomone,

paskaitos yra nuobodžios ir dėstomos monotoniškai. Na, brangieji, jūs jau nebesate mokykloje ar vaikų darželyje, kur

žaidžiama su lėlėmis, norint jus sudominti. Jūs turite domėtis, jūs esate tie, kurie įstojote, jūs turite būti motyvuoti ir

ieškoti atsakymų bei uždavinėti klausimus. Dėstytojas yra žmogus, kuris jums duoda įrankius tiems atsakymams

surasti. Ir tai, ką jis išdėsto, pateikia per paskaitas, to jis tikisi ir per egzaminą. Kad ir kaip tai būtų keista, nei vienas iš jų

nenori, kad jūs neišlaikytumėte, kodėl jūsų nuomone yra mažinama kartelė, mažinamas pereinamasis balas. Tačiau

metai iš metų matomas padidėjęs studentų abejingumas, toks jausmas, kad jums švelniai tariant tas pats, tad kokios

jūs reakcijos tikitės iš dėstytojų, kurie dirba, vargsta ir galiausiai jūs neduodate jokio atgalinio rezultato, o atrodo

žmogaus smegenų tūris nemažėja progresyviai su metais, tačiau vis daugiau neišlaikančių, o kurso sudėtingumas

nesikeičia taip radikaliai.

Tai kur atsakymas, brangieji? Aš manau, kad kiekvienas turėtumėte jo ieškoti savyje ir sąžiningai užduoti sau

klausimą, kas aš ir ką čia veikiu. Ir tada, kai turėsite atsakymą ir tikrai žinosite, kad čia yra jūsų vieta, net neabejoju,

kad atsiras noras ir motyvuoti jūsų nebereikės, jūs patys rasite visus atsakymus.

JX-594 merkurijaus kodas ar ateities gelbėtojas?

Edvinas Paliulis

6

Ką realiai mes žinome apie vėžines ligas? Kad tai nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis? Aplinkinių audinių naikinimas, sukeliant uždegimą bei galimą išplitimą į kitas kūno vietas? Didelė susirgimo tikimybė šiais laikais? Beveik neišgydomos? Gal ir teisingai, tačiau ties paskutiniuoju sustokime ir pasigilinkime.

Vėžio gydymo metodų yra gausybė, paminint chemoterapiją, švitinimą, imunoterapiją ar chirurginį auglio pašalinimą. Taip pat norint kovoti su liga dažniausiai yra taikoma kelių prieš tai išvardintų metodų kombinacija, nes pavieniui jie nėra tokie veiksmingi. Tačiau tai vis tiek negarantuoja išgijimo tikimybės, o kai kurie metodai turi masyvų neigiamą poveikį sveikiems audiniams ar organams. Būtent tai pakoreguoti

siekia galinga Kanados kompanija JENNEREX, atradusi virusą, galintį tiesiogiai atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles nepadarant neigiamo poveikio sveikosioms.

JX-594 virusas yra specialiai sukurtas kovoti su onkologinėmis ligomis trimis mechanizmais, kurie užtikrina vėžinių ląstelių žūtį. Pirmasis iš jų yra specifinio baltyminio darinio atpažinimas užkrėstų ląstelių membranose, kuris nerandamas sveikame organizme, ir genetinio

fragmento, koduojančio savidestrukciją, implantavimas vidun. Sėkmingai implantavus šį geną yra praeinama kaskada reakcijų, dėl kurių įvyksta „graži“ ląstelės žūtis (tokia, kuri savaime aptinkama mūsų organizme kiekvieną dieną). Antrasis mechanizmas tiesiogiai nesitaiko į užkrėstuosius darinius, nes, kaip žinia, norint augliui didėti, jam reikia maistinių medžiagų, o maistinės medžiagos gaunamos tik iš kraujo ir niekur daugiau. Taigi antrasis taikinys – kraujo padavimas į vėžines ląsteles, todėl JX-594 taip pat atakuoja bei naikina smulkiuosius kapiliarus, kurie būna apraizgę auglius ir teikia jiems reikiamus resursus. O štai trečias mechanizmas yra kiek įdomesnis, nes paprasčiausias viruso buvimas organizme ir jo orientacija ties vėžiniais dariniais skatina žmogaus imuninę sistemą reaguoti aktyviau. Tai tarytum stuktelėjimas imuninei sistemai, jog reikia pradėti kovoti, ir ji savo ruožtu lokalizuoja antikūnius bei makrofagus, galinčius naikinti ir virusą, ir auglį ties jų sankaupa.

JX-594 atradėjasPaimta iš www.tfri.ca

Chemikai tiria

Matant JX-594 viruso pasisekimą mėgintuvėliuose, jis ganėtinai greitai buvo pradėtas leisti kaip vaistas ir šiuo metu jau yra medicininių vaistų bandymo stadijoje. Įspūdingiausia yra tai, jog visiems žmonėms, kuriems šis preparatas buvo suteiktas ar mažomis, ar didelėmis dozėmis, augliai pradėjo trauktis, prognozuojamos gyvenimo trukmės pailgėjo, o tolerancija vaistui buvo itin gera. Vieninteliai užfiksuoti JX-594 bandymų metu pašaliniai efektai - gripinių požymių atsiradimas (kosulys, galvos skausmas, pykinimas), kurie dingo per 24 valandas nesvarbu nuo dozės intensyvumo.

Dabar siekiamas tarptautinis vaisto bandymas su žmonėmis, gydytais sorafenibu nuo kepenų vėžio, tačiau nesėkmingai. Jeigu rezultatai bus sėkmingi, šios epochos pabaigoje galbūt išvysime platų JX-594 taikymą gydant įvairias onkologines ligas, o gal net išgelbėtus tūkstančius gyvybių.

Paimta iš www.adderalljunkie.com

7

Membraninis medžiagų atskyrimas jau naudojamas daugelį metų, siekiant užtikrinti įvairiausių skysčių kokybę mūsų visuomenėje. Ši technologija dažniausiai pasitelkiama šalinant kenksmingas medžiagas iš vandens ar gryninant įvairiausius organinės kilmės skysčius.

Tačiau, kaip žinia, nieko tobulo nėra ir šis metodas taip pat turi įvairiausių trūkumų, kaip: palaipsninis membranos irimas dėl rūgščių ar chloro anijonų, prastas atsparumas karščiui bei membranos tinimas, prisigeriant organinės kilmės medžiagų. Kaip alternatyvą, galima naudoti keramikines membranas, kurios yra daug kartų atsparesnės nei organinės, tačiau nesugeba greitai perfiltruoti norimos medžiagos. Taigi kyla klausimas, ar niekas nežino, kur slypi tas aukso viduriukas tarp greičio ir kokybės?

Edvinas Paliulis

Gryno vandens iš purvo nepasemsi

Benita Braukylaitė

Meilės hormonas

ChSMD

Pavasariui pasirodžius už lango natūralu, kad širdis taip pat išsivaduoja iš sąstingio. Norisi apsikabinti, pasibučiuoti, juoktis ar apdovanoti kitą gražiais žodžiais. Bet ar kada susimąstėme, kas vyksta mūsų organizme įsimylėjus? Juk meilė – tai ištisa cheminių procesų virtinė. Įvairūs hormonai sukelia tuos žaviuosius drugelius pilve. Vienas jų – oksitocinas. Beveik nepriekaištingą reputaciją turėjęs hormonas, deja, turi ir neigiamą pusę.

Daugelį metų vykdyti bandymai tik stiprino požiūrį, kad oksitocinas sukelia tik pozityvius jausmus. Jo įkvėpę žmonės buvo labiau linkę aukoti labdarai, geriau suprato kitų reiškiamas emocijas, laikė kitus patrauklesniais ar mielesniais. Prieš porą metų mokslininko iš Izraelio universiteto tyrimai parodė, kad šis hormonas didina piktdžiugiškumą ir pavydo jausmą. Bandymas buvo atliktas su savanorių grupele, kurie žaidė azartinius žaidimus. Įkvėpusieji labiau džiaugėsi dėl pergalės, labiau pavydėjo, kai priešininkams nusišypsodavo sėkmė.

Oksitocino poveikis priklauso nuo to, su kuo bendraujame. Atrasta, kad hormono paveikti žmonės labiau bendradarbiauja su tais žmonėmis, apie kuriuos ką nors žino, nei su nepažįstamaisiais. Taip pat ištirta, kad oksitocino įkvėpusieji labiau linkę bendrauti ir dirbti su savo tautiečiais. Dar vienas bandymas atliktas su olandais. Gavę hormono jie demonstravo favoritizmą: išgirdę teigiamus žodžius, juos labiau siejo su olandais nei, tarkim, su vokiečiais ar arabais. Iškelta dar viena hipotezė, kad oksitocino trūkumas gali sukelti autizmą. Todėl žmonės, turintiems sunkumų suprasti įvairius socialius ženklus, šis hormonas gali padėti tai išspręsti, tačiau gali pakenkti pernelyg jautriems žmonėms.

Aišku viena, oksitocinas, daugelį metų žinomas tik kaip teigiamas emocijas sukeliantis hormonas, praranda savo reputaciją. Vis daugiau bandymų įrodo jo neigiamas savybes. Nors visgi turbūt jis turi daugiau pliusų nei minusų. Įkvėpkim gaivaus oro ir užpildykime širdutes meile!

Paimta iš nauka.in.ua

Pasirodo, jog gyvenimas vietoj nestovi ir keturių tyrėjų iš NIMS (National Institute for Material Science) dėka 2012 m. rudenį naujai atrasta anglis, kuri yra iš dalies panaši į deimantinę anglį ir turinti maždaug 1/7 mechaninės jėgos kaip deimantas (ji pavadinta DLC – diamond-like carbon). Šios anglies kelių nanometrų sluoksnį įtvirtinus ant porėto aliuminio substrato gaunama stebuklingoji membrana, galinti atlaikyti didelį karštį ir slėgį, netinti, filtruoti medžiagas net 1000 kartų greičiau nei bet kokie jos pirmtakai bei 100% nepraleisti dalelių iki 1nm skersmens. Paimta iš www.nims.go.jp

Dėl šio naujo išradimo siekiama greitai ir efektyviai filtruoti daugybę skysčių nuo pašalinių priemaišų. Taip pat norima ją pritaikyt naftos pramonėje, kas padėtų labai greitai išgauti visiškai išgrynintą kurą. Belieka tik spėlioti, gal netgi kuro kainos pamažėtų...

Chemikai tiria

Lietuviškai - A� esu chemikasEstiškai - Ma olen keemik

Angliškai – I am a chemistLatviškai – Es esmu ķīmiķis

������������������������������Vokiškai - Ich bin chemist

Japoniškai - 私は科学者です。(watashi wa kagakusha desu)Prancūziškai - Je suis chimiste

Turkiškai – KimyagerimLenkiškai - Jestem chemikiem

Itališkai - Sono una chimicaVEnGrIšKAI - KéMIKus VAGyOK

Slovakiškai - Ja som chemikDaniškai - Jeg er en kemiker

Portugališkai - Eu sou químico�eki�kai - jsem chemik

Indiškai (hindi) - म ैं एक रसायनज्ञ हूँ (Main ek Rasaayananknju hoon)IspAnIšKAI - yO sOy quíMICO

8

-2(1) 10 lito(2) brangiausias pasaulyje elementas, kurio gramas kainuoja 68 milijonus USD(3) metalas, kurio oksidas sudaro rubiną ir safyrą(4) šarmo priešas

2 2(5) [Ar] 4s 3d(6) lantanoidas turintis 6 stabilius ir 13 radioaktyvių izotopų(7) nerūdijantis metalas(8) mėnuo ir pirmakursių siaubas(9) dažnai vasarą sutinkama koloidinė sistema(10) brangakmenis, kurio 1 karato kaina ~3 mln dolerių(11) elementas, kurio druskos naudojamos psichinėms ligoms gydytiK

ry�ia

�odis

Kry

žiažo

dis

Ievo

s M

ikala

uskait

ės

Didžiuokis, kad esi chemikas ir ištark šią frazę įvairiomis kalbomis!

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

9

Vynas, vyno, vynui, vyną!Ieva Pieva

Ne, nežadu propoguoti alkoholystės, nežadu ir smerkti. Tik pasiūlysiu susipažinti su tokiu kasdieniu gėrimu, kaip vynas. Nesakykit, kad nesat girdėję ir matę – nepatikėsiu ☻.

Vynas, kaip žinia, alkoholinis gėrimas, gaunamas vykstant pilnam arba daliniam vynuogių, kitų vaisių ar uogų sulčių spiritinio rūgimo procesui. Rūšių bei brandinimo būdų yra daugiau nei apstu, tad papasakosiu ir stengsiuosi pateikti tai, kas įdomiausia – visgi gal ką naujo ir jūs sužinosit.

Pirmiausia atskirkim, kas yra kas: stalo vynas – dažniausiai sutinkamas tetrapakuose, iki 14% alkoholio tūrio, vynuogės maišytų rūšių, be geografinės nuorodos; rūšinis vynas – aukštesnės kokybės vynas su nurodyta geografine kilme ir vynuogių rūšimi, dažnai skirstomas pagal regionus; putojantis vynas – vynas su angliarūgšte, susidariusia fermentacijos metu arba pridėta vėliau (labiausiai žinomi šampanas iš Šampanės regiono (tik!)) Prancūzijoje, Spumante iš Italijos, Cava iš Ispanijos ir Sekt iš Vokietijos. Beje, rusai turi savą Tarybinį Šampaną, nes jiems tiesiog negalioja ES įstatymai, reglamentuojantys šampano regioninį pavadinimą; rožinis vynas – vynas, kurio spalva priklauso nuo naudojamų vynuogių odelių maceracijos (mirkymo) trukmės vynuogių sultyse; desertinis vynas – turi daug cukraus (nuo 50 g/l iki 400 g/l); spirituotas vynas – fermentacija dirbtinai sustabdyta, įpylus spirito arba papildomai spiritas įpilamas pasibaigus fermentacijai, saldūs (portveinas, Madeira).

Nors yra nemažai vynų skirstymų, tačiau vienareikšmiškai teigti, kuris yra geras ar blogas, negalima. Ragaujant skonį nulemia ne tik vynuogių rūšis ar brandinimo technologija, o taip pat ir taurė, iš kurios geriama, butelis, iš kurio pilama (jo sunkumas), apšvietimas (sakoma, kad rausvoje šviesoje vynas skanesnis ir net saldesnis), kompanija, temperatūra, kamštis (jo storis, pelėsis, iš ko padarytas, kokiu būdu užkimštas), maistas ir, žinoma, nuotaika ar organizmo būklė bei „išgėrimo“ lygis ☻.

Ragaujant, ar bent jau vaidinat gurmanus ir ekspertus, reikėtų pirmiausia pauostyti vyną taurėje (raudoną pirmiausia reikia dekantuoti (=perpilti, pravedinti), įvardinti sau, ką jaučiate (medieną, gėles, pavasarį, pievas), tada pateliuskuoti – vyno keteros būna skirtingų spalvų, jų atspalviai išduoda vyno amžių priklausomai nuo rūšies. Na, tada ir ragaukit mažais gurkšneliais. Jei skonis gaižus (sutraukia liežuvį), vyne daug taninų, o visi kiti pojūčiai priklauso nuo patirties, išragautų vynų kiekio ir mano aukščiau minėtų faktorių.

Apie vynus, ilginančius gyvenimo trukmę, nebursiu, tik paminėsiu, kad raudoname vyne gausu polifenolio resveratrolio – garsiosios antivėžinės medžiagos, o baltajame – tirosolo, saugančio nuo širdies ligų. Aišku, vynas nebus gyvybės šaltinis, tačiau saikingas vartojimas niekam nepakenkė. Kaip pasakė Sokrato mokinys Platonas – in vino veritas (liet. vyne slypi tiesa), tad kiekvienas atraskim savo požiūrį vyną, savo skonį ir savo teisybę ☻.

Chemikai po stalu Iliu

stra

cija

Ind

rės L

eb

ed

ytė

s

ChSMD

Nuslėpti išradimai, kurie galėjo pakeisti pasaulįLukas Vanagas

Pasaulyje esti daug išradimų, kurie yra žmonijos raidos varikliukas. Tai išradimai, padarę žmogaus gyvenimą lengvesniu, patogesniu. Be abejo, gyvenimas ateityje taps vis geresnis, kadangi žmogus siekia tobulybės. O kas, jei mes jau buvome arti tos ateities? Apie tai ir yra šis straipsnis - apie uždraustus išradimus, kurie valdžios ar kitų institucijų pagalba buvo uždrausti arba tiesiog sunaikinti, vien dėl to, kad tai nenešė naudos ar kam nors trukdė.

Kraupu darosi, kad žmogus ieško naudos tik sau. Taip atsitiko su elektromobiliu, tramvajumi. Automobilių kompanija „General Motors“ nuspėdama, kad jos pardavimai kris išpopuliarėjus tramvajams ir elektromobiliams, nusipirko jų patentus ir sustabdė Paimta iš assets.inhabitat.com

prekybą, bei gamybą. Juk svarbiausia - pelnas.

10

Šalutinė reakcija

Justas Raudonius

Sekmės beieškant

Penkiolika sekundžių iki starto. Atletai vietose. Finalinis bėgimas. Minia rėkia. Paskutinės sekundės. Viskam pasiruošęs. Trys. Tikslas aiškus. Du. „Sėkmės!“ – per kurtinantį triukšmą prasibrauna draugo palaikymas. Vienas. Laimėsiu. Šūvis! Raumenys įsitempia, šaunu į priek... STOP! Trumpam stabtelkim. Ką gi reiškia linkėjimas „sėkmės!“. Ar sėkmė išvis egzistuoja? Linkėdami sėkmės viliamės, kad aplinkybės, situacija ir kiti galimai atsitiktiniai faktoriai bus palankūs. Bet ar egzistuoja toks dalykas, kaip atsitiktinumas?

Ko gero paprasčiausia pradėti narplioti šį klausimą būtų nuo mums žinomų mokykloje nagrinėjamų bandymų ir atsitiktinių įvykių koncepcijų. Paimkime monetos metimo bandymą. Jau nepaisant to, kad paprastumo dėlei atmetama galimybė, kad moneta nukris ir liks stovėti ant briaunos, sakoma, kad tikimybė atvirsti herbui yra 50%, skaičiui, be abejo, tiek pat. Tačiau šios tikimybės neatspindi realybės, nes monetų yra įvairių, skiriasi gamybai naudoti metalai (t.y. jų tankiai), averso, reverso dizainai – piešinių formos ir dydžiai. Kitaip sakant, skiriasi masės centro padėtis. Ir ne tik ji. Taip pat ir krentančios monetos sąveika su oro dalelėmis bei stalo paviršiumi, jai atsitrenkiant. Esant tokiems skirtumams, labai mažai šansų, kad visgi herbo ir skaičiaus atvirtimo santykis būtų tiksliai 1:1. Bandymais parodyta, kad šiuo atveju teorinis supaprastinimas neatitinka praktikos. Tad kas gi čia tokio (ne)atsitiktinio ir kur čia įsipaišo sėkmė? O gal neįsipaišo?

Bandymo metu monetą veikia daugybė faktorių: pradinė padėtis, pradiniai linijinis ir kampinis greičiai, oro pasipriešinimas, drėgmė, temperatūra, slėgis, monetos skridimo trajektorija, atsitrenkimo į stalą kampas ir linijinis bei kampinis greičiai, trintis tarp stalo ir monetos, smūgio tamprumas ir dar, ko gero, kiti. Tačiau nei viename monetos „kelionės“ etape nėra kokio nors atsitiktinio dydžio. Net oro sudėtis ir dalelių išsidėstymas nėra atsitiktinis. Taip išeina, kad monetos atvirtimas viena ar kita puse visai nėra atsitiktinis įvykis. Jį tokiu įvardiname, nes neturime pakankamų žinių ir įrankių, kad galėtume įvertinti visiškai visus monetą veikiančius faktorius. Tad tenka monetos metimą vadinti laimės reikalu ir tikėtis geriausio...

Išnagrinėjus šį paprastą pavyzdį, nesunku pastebėti, kad visi (drįstu sakyti visi, nes dar neradau kitokio) vadinamieji atsitiktiniai įvykiai nėra tokie jau atsitiktiniai. Ir net, kaip sakoma, drugelio sparnų plazdenimas Amazonės miškuose daro įtaką orams Lietuvoje. Tad jeigu nėra tokio dalyko kaip atsitiktinis įvykis, sėkmės linkėjimas nepadės draugui laimėti varžybų. O gal padės? Gal jausdami vieną paprasčiausių palaikymo formų – žodelį „sėkmės!“ – jaučiamės stipresni ir labiau pasitikime savimi. Netrukdomi negatyvių minčių galime sėkmingiau koncentruotis į tikslą ir užtikrintai jo siekti. O gal visgi ne? Na, čia jau kiekvienam kitaip. O aš tikiuosi, kad prieš kitąkart ištardamas „sėkmės!“ susimąstysi, kodėl taip darome ir kodėl išvis šis pasaulis sukasi su visomis to pasekmėmis.

P. S. O jeigu jau susimąstei ir kokių nors įdomių įžvalgų, paklaidžiojimų ar kritiškų pastabų sugeneravai, būčiau dėkingas, jeigu pasidalintum ☻. Mane gali rasti per CSK „LP“.

Paimta iš www.maniacworld.com

Ar marihuana narkotikas? Pasak JAV maisto ir vaistų kokybės kontrolės institucijos tai yra narkotikas. Nors ir buvo ištirta bei patvirtinta, kad marihuanos ekstraktas gydo nuo odos vėžio, minėtoji institucija uždraudė medicinoje naudoti marihuanos ekstraktą ir pareiškė, kad tai narkotikas nr. 1. Keista, bet kokainas nėra toks baisus narkotikas, todėl jį galima naudoti medicinoje.

Rūkymas - viena didžiausių žmonijos problemų. Kadangi cigaretės sukelia priklausomybę bei didina plaučių vėžio riziką, kasmet miršta daugybė žmonių. Ar nebūtų alternatyvos, kuri mažintų plaučių vėžio riziką? Iš tikrųjų yra, tiksliau buvo sukurtos cigaretės, kurios nėra tokios toksiškos. Kur jos dingo ir kodėl žmonės mažai apie jas girdėjo? „L&M“ cigarečių kompanijos mokslininkai sukūrė geresnes cigaretes, bet kompanijai nepatiko tai, kad cigaretės nesukėlė priklausomybės. Kaip jau tikriausiai supratote, jei „L&M“ būtų išleidusi į rinką šias cigaretes, kristų jų pardavimai ir taip kompanijos pelnas sumažėtų.

TENS stimuliatorius - elektrinis nervų sistemos stimuliatorius buvo sukurtas tam, kad sumažintų kūno skausmą nenaudojant narkotinių medžiagų, vaistų. Gal ir neblogas išradimas, tačiau kompanija „Johnson & Johnson“ nusipirko įmonę, kuri pardavinėjo šį įrenginį ir nutraukė jo gamybą bei prekybą. Pardavinėjant vaistus daugiau uždirbama, be to, TENS stimuliatorių galima naudoti ne kartą. Ir vėl viskas į pelną.

Nuslėptų ar uždraustų išradimų sąrašas neaišku kokio ilgumo. Tačiau tokios neteisybės buvo, yra ir taip bus. Išradimai gerins žmonių gyvenimą, praturtins jį, prailgins. Gaila, kad ne visi geri išradimai lieka pasiekiami žmonijai. Sakykime, kad tai likimas, tačiau tikėkimės, kad atsiras tokių, kurie pralenks uždraustuosius išradimus ir padarys rytojų geresniu bei šviesesniu.

11

Sukaitusi vasara laksto viena. Liepa lieja karštymetį tvankų,O širdis –kumelaitė jauna,Ilgesys neįvardinto ją vis dar lanko.

Iš darbų pasjansą dėlioti sunku,Nors scenarijus aiškus, pareiga išrašytasAnt šachmatų lentos žirgu tampu,Kol į langą pasibeldžia rytas.

Rytui rasą pavyko išbert.Krikštoliniais lašais žodį aust.Savyje ieškok versmės atsigert,Leisk kitiems prie jos galvą priglaust.

Lida Tamulevičienė

Užsakytas eilėraštis

Nesioksiduojanti plunksna

įsisūpuoja paukštisant šakelės medžio netvirtosir taip pabundarytas paukščioprikeldamas giesmes –bet pabusk ir tu, Žmogau,iš amžinosios tylumos tarsi

juk užskris paukštis į lizdąseną savo kadaisaplankys namus, priglauspatirs; mus paguossuoks ant pievų plačiųnorėdamas širdies gyvospakils ir skristūps ir skleis sparnusdėl amžinosios tylumospaukštis į lizdą užskris

Eimantas Laugžemys

tiktai

Nelaužki man duonos,Jos pats turiu.Tik duoki šiltą patalą,Kur galėčiau numigtiKaip šuo šiaudinėj būdoj.

Man neberūpi: Nei maistas,Nei tavo problemos,A nei tai, kad vaikas šąla troboj.

Neberūpi ir tai, Kad valstybė sėdi skoloj.PVM'ai ir akcizasUž tai, kad gimei,Nes tai tavo bėda,Ko ėjai į šį pasaulį!

O aš tik šiltą kūnąPaliekantis laisvas žmogus.

Nepublikuotinas

Iliustracija Gintarės Latvytės

12

„Acetonas“:Vyr. redaktorė: Ieva Lebedytė. Redaktoriai: Reda Paitian, Vytautas Čeikus. Viršelis: Tautvilė Zinkevičiūtė. Korespondentai: Justas Raudonius, Edvinas Paliulis, Benita Braukylaitė, Reda Paitian, Lukas Vanagas, Herkus Petrikas, W. J. Kronopas, Ieva Pieva, Ieva Lebedytė, fyzikai. Prisidėjusieji: Lida Tamulevičienė, Justas Pošiūnas, Eimantas Laugžemys, Ieva Mikalauskaitė, Judita Malininaitė. Piešimas/fotografavimas: Tautvilė Zinkevičiūtė, Gintarė Latvytė, Indrė Lebedytė, Ieva Pieva. Maketavimas: Andrius Orechovas.Patalpos: VU ChF, 155 kab. Kontaktas: acetonas@csklp.lt. Taip pat dėkojame visiems prisidėjusiems morališkai, idėjiškai, fiziškai!

Ace

ton

o n

uo

tyk

iai

Nr

. 13

Kry

žiaž

od

žio

ats

akym

ai:

(1)

ceN

tas

(2)

kAlif

orn

is (

3)

aliU

min

is (

4)

rūG

štis

(5

) ti

tAn

as (

6)

eRb

is (

7)

roD

is (

8)

grU

od

is (

9)

rūK

as

(10

) žA

dei

tas

(11

) lit

iS