PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA

AB „PANEVĖŽIO SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ VEIKLOS AUDITO

ATASKAITA

2017 m. liepos 5 d. Nr. SAA-4

Panevėžys

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 2 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS .............................................................................................. 3

ĮŽANGA .............................................................................................................................................. 5

AUDITO REZULTATAI .................................................................................................................... 7 1. Bendrovės veiklos organizavimas ir valdymas ........................................................................... 7

1.1. Veiklos planavimas ir kontrolė vykdomi tinkamai ............................................................... 7 1.2. 2017 metais – svarbūs pagrindinės veiklos pokyčiai – įsigaliojo nauja įmokų už

komunalinių atliekų surinkimą skaičiavimo tvarka ......................................................................... 8

1.2.1. Padidėjo įmokos ................................................................................................................ 8 1.2.2. Įmokų padidėjimo priežastys ............................................................................................ 9

2. Nepakankama komunalinių atliekų tam neskirtose vietose susidarymo prevencija ir kontrolė 10 3. Ar Bendrovės veikla efektyvi ir ekonomiška ............................................................................ 13

3.1. Pelno efektyvumo vertinimas ............................................................................................. 13 3.2. Finansinio stabilumo vertinimas ......................................................................................... 16

3.3. Išteklių valdymas ................................................................................................................ 16 PRIEDAS .......................................................................................................................................... 20

2

SANTRAUKA

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme1 įtvirtintos savivaldybės funkcijos: švaros

ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas; komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių

žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas.

Įgyvendindama šią funkciją, Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė)

nuosavybės teise valdo atliekų tvarkymo, įskaitant antrinių žaliavų ir pakuočių surinkimą, miesto

gatvių ir teritorijų valymo ir kitas komunalines paslaugas teikiančios akcinės bendrovės

„PANEVĖŽIO SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ 100 proc. akcijų. Bendrovės, kurių akcijos,

suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise

priklauso savivaldybei, ir kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę administracijos,

valdymo arba priežiūros tarnybos narių, priskiriamos savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines

teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos ir savivaldybės institucijų teisės aktai.

Veiklos audito tikslas yra įvertinti, ar bendrovė taupiai, efektyviai ir rezultatyviai naudoja

turimus išteklius, kaip vykdo jai pavestas funkcijas, įvertinti jos veiklos rezultatus, pateikti

rekomendacijas paslaugų kokybei gerinti ar išlaidoms mažinti, veiklos efektyvumui ir

rezultatyvumui didinti.

Audito subjektas – akcinė bendrovė „PANEVĖŽIO SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“

(toliau – Bendrovė), buveinės adresas: Pilėnų g. 43, LT-36237 Panevėžys.

Audito objektas – Bendrovės veikla.

Audito tikslas – įvertinti Bendrovės veiklą efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo

aspektais.

Vertinant ekonomiškumą siekta nustatyti, ar pasirinkti geriausiai tinkantys ir mažiausiai

kainuojantys ištekliai nustatytiems tikslams įgyvendinti. Audito metu nagrinėjome:

- ar Bendrovė tinkamai įsigijo išteklių už mažiausią kainą;

- ar viešųjų pirkimų procedūros leido pasiekti geriausią kokybės ir kainos santykį;

- ar Bendrovė naudoja reikiamą išteklių kiekį, stengiasi mažinti veiklos sąnaudas.

Vertinant efektyvumą siekta nustatyti, ar pasiektas geriausias santykis tarp sukurtų produktų

(paslaugų), rezultatų ir tam panaudotų išteklių. Audito metu nagrinėjome:

- ar Bendrovė moki ir gali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus;

- ar Bendrovės veikla efektyvi ir pelninga;

- ar Bendrovės finansinė būklė stabili ir užtikrinamas veiklos tęstinumas.

Vertinant rezultatyvumą siekta nustatyti, ar Bendrovės veikla atitinka galiojančius teisės

aktus, ar pasiekti Bendrovės užsibrėžti tikslai ir numatyti rezultatai. Audito metu nagrinėjome:

- ar tinkami Bendrovės valdymo procesai;

- ar vidaus dokumentai atitinka teisės aktus;

- ar buvo užsibrėžti tikslai ir kokiomis priemonėmis buvo siekiama jų įgyvendinimo.

Audituojamas 2016 m. laikotarpis. Pokyčių ir palyginimų analizei naudoti ir ankstesnių

2013–2015 m. bei 2017 m. sausio–gegužės mėn. duomenys.

Informacija rinkta tikrinant Bendrovės pateiktus dokumentus, nagrinėjant teisės aktus,

susijusius su audituojamo subjekto veikla. Audito metu įrodymai rinkti vadovaujantis nuostata, kad

subjektas pateikė išsamią ir objektyvią informaciją, o pateiktų dokumentų kopijos atitinka jų

originalus. Įvertinę audito metu surinktus įrodymus, pateikėme išvadas ir rekomendacijas.

1 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, 1994-07-07 Nr. I-533 (su vėlesniais pakeitimais), 6 str. 31, 36 p.

3

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Išvados

1. Bendrovės veikla pelninga ir tai rodo Bendrovės vadovų tinkamus sprendimus siekiant

rezultatyvios, ekonomiškos ir efektyvios veiklos:

1.1. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir vadovas

vykdo jiems priskirtas funkcijas Bendrovės rezultatyvumo ir kontrolės srityse. Parengtas ir

vykdomas Bendrovės 2015–2018 m. strateginis veiklos planas. Visi strategijoje numatyti tikslai

pagal terminus yra įgyvendinami. Plano vykdymas aptariamas valdybos posėdžiuose. Siekiant

įvertinti Bendrovės veiklos tęstinumo alternatyvas, jei bus nutraukta atliekų tvarkymo sutartis su

Savivaldybe, parengtas ir Bendrovės veiklos perspektyvinis planas (1.1 d.).

1.2. Bendrovės valdomo turto ir įsipareigojimų kontrolė vykdoma tinkamai. Vertinant

Bendrovės sandorius, viešuosius pirkimus įsigyjant prekes, paslaugas ir darbus reikšmingų

neatitikimų nenustatyta (3.3 d.).

1.3. Bendrovės žmogiškųjų išteklių analizė rodo, kad:

- personalo užimtumas ir darbų paskirstymas organizuojamas efektyviai;

- personalo dokumentai sutvarkyti tinkamai;

- pagrindinių, pagalbinių ir kitų administracijos darbuotojų skaičius ir atlyginimų dydis

pasiskirsto proporcingai: vertintu laikotarpiu vidutiniškai pagrindinių darbuotojų skaičius

Bendrovėje sudaro 78 proc. visų darbuotojų, darbo užmokesčio sąnaudos – 69 proc., administracijos

ir kitų darbuotojų – 31 proc. visų darbo užmokesčio sąnaudų (3.3 d.).

1.4. Bendrovės finansinių santykinių rodiklių analizė rodo, kad Bendrovė yra likvidi ir

mokumo problemų neturi, todėl atsižvelgiant į Bendrovės veiklos pobūdį, ekonomines sąlygas,

atsižvelgiant į nuolatinę Bendrovės finansinių santykinių rodiklių analizę ir kontrolę galima teigti,

kad Bendrovės vadovybės veikla efektyvi:

- turto grąžos rodiklis nepatenkinamas, tačiau atsargų apyvartumo rodiklis, lyginant su

šalies atsargų apyvartumo rodikliu yra geresnis;

- pelningumo rodikliai nuo 2014 m. mažėja ir yra nepatenkinami, tačiau Bendrovė nuolat

stebi finansinę padėtį, periodiškai skaičiuoja pelningumo, mokumo rodiklius;

- nuosavo kapitalo grąža yra maža, tačiau skolos-nuosavybės rodiklis rodo neagresyvią ir

nerizikingą Bendrovės finansų politiką (3.1 d.).

1.5. Bendrovės bankroto tikimybės rodiklis rodo, kad finansų srityje Bendrovė yra saugi

(3.2 d.).

2. 2017 m. įsigaliojo nauja įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiavimo sistema.

Įmokos gyventojams už komunalinių atliekų surinkimą padidėjo: besinaudojantiems kolektyviniais

konteineriais nuo 17 iki 113 proc. namų valdoje, nuo 8 iki 59 proc. gyventojams bute;

besinaudojantiems individualiais konteineriais nuo 3 iki 136 proc. Didžiausią įtaką įmokų

padidėjimui už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą turėjo:

- sąvartyno kainų padidėjimas;

- darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų padidėjimas pakėlus minimalią algą;

- naujos dvinarės įmokos įvedimo sąnaudos (1.2. d.).

3. Neretais atvejais atliekų turėtojai atliekas tvarko nesilaikydami nustatytos tvarkos – šalina

komunalines, žaliąsias ar didžiagabarites atliekas ne tam skirtose vietose, palieka komunalines

4

atliekas šalia konteinerių ir kt. Šių atliekų surinkimas didina įmoką už komunalinių atliekų

surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą.

Neužtikrinama pakankama atsakomybė už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus: nustatoma

maža dalis pažeidėjų, jiems paprastai skiriamos minimalios baudos.

Bendrovei ir Savivaldybei teisės aktuose yra numatytos funkcijos, suteikti įgaliojimai atliekų

tam neskirtose vietose susidarymo prevencijos, kontrolės srityse, tačiau įvairių atliekų

(komunalinių, didžiagabaričių, žaliųjų ir kt.) tam neskirtose vietose nemažėja – švietimo,

informavimo ir kontrolės priemonių sistema nėra pakankama (2 d.).

4. Bendrovės vadovaujančių darbuotojų atlyginimas nėra susietas su Bendrovės veiklos

rezultatais: direktoriaus darbo užmokestis priklauso nuo kitų darbuotojų darbo užmokesčio, tačiau

visai nepriklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų. Bendrovės vadovo ir vadovaujančių darbuotojų

atlyginimus susiejus su Bendrovės veiklos rezultatais, būtų sudarytos tinkamos prielaidos

Bendrovės vadovams siekti efektyvesnės ir rezultatyvesnės Bendrovės veiklos (3.3 d.).

Savivaldybės administracijai rekomendacija dėl Savivaldybės kontroliuojamų įmonių

vadovų darbo užmokesčio nustatymo vadovaujantis Vyriausybės rekomendacijomis, atsižvelgiant į

įmonių veiklos rezultatus, pateikta Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017-02-08 rašte Nr.

S-34. Savivaldybės administracija įsipareigojo iki 2017-07-01 atsižvelgiant į Vyriausybės

rekomendacijas parengti Savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymo

metodiką.

Rekomendacija

Siekiant, kad mažėtų komunalinių atliekų tam neskirtose vietose, siūlome Bendrovei kartu

su Savivaldybės administracija apsvarstyti galimybes taikyti efektyvesnes priemones gyventojų

švietimo, informavimo, netinkamos veikos prevencijos ir kontrolės srityse.

5

ĮŽANGA

Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi

Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu2 (toliau

– ABĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu3, kitais įstatymais bei teisės aktais,

Bendrovės įstatais4.

Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti ūkinę veiklą, atliekant atliekų tvarkymo, įskaitant

antrinių žaliavų ir pakuočių surinkimą, miesto gatvių ir teritorijų valymo ir kitų komunalinių

paslaugų teikimą, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomos Panevėžio miesto savivaldybei

pavestos funkcijos. Pagrindinė Bendrovės veikla: nepavojingų atliekų surinkimas, tvarkymas ir

šalinimas; pavojingų atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; atliekų iš rūšiuojamųjų konteinerių

surinkimas, rūšiavimas, antrinių žaliavų pardavimas; pakuočių atliekų tvarkymas; valymo veikla;

kapinių priežiūra; benamių gyvūnų (šunų, kačių) gaudymas, laikymas, naikinimas ir registravimas;

skystų atliekų surinkimas; pastatų aptarnavimas ir kraštovaizdžio tvarkymas; kitų komunalinių

paslaugų teikimas.

Bendrovė turi teisę užsiimti ir kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama ūkine

komercine veikla. Licencijuojama veikla vykdoma tik gavus visus reikalingus leidimus ir licencijas.

Bendrovės finansiniai metai – kalendoriniai metai.

Bendrovės įstatinis kapitalas yra 1 765 035,70 Eur, kuris padalytas į 1 217 266 paprastąsias

vardines akcijas, vienos akcijos nominali vertė yra 1,45 Eur. Savivaldybei nuosavybės teise

priklauso 100 proc. akcijų.

Bendrovės veikla 2013–2016 m. laikotarpiu buvo pelninga. Bendrovė 2013 m. gavo 62,7

tūkst. Eur, 2014 m. – 142,8 tūkst. Eur, 2015 m. – 108,8 tūkst. Eur, 2015 m. – 44,0 tūkst. Eur pelno.

Vadovaujantis ABĮ 19 str. 8 d. nuostata, bendrovės valdymo organai privalo veikti

bendrovės ir jos akcininkų naudai, vadovautis įstatymais bei kitais teisės aktais, bendrovės įstatais.

Bendrovės įstatų 21 p. įtvirtinta nuostata, kad Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų

susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir Bendrovės vadovas.

Vadovaujantis ABĮ 31 str. 2–4 d. ir Bendrovės įstatų 22 p. nuostatomis, stebėtojų taryba yra

kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas. Bendrovės stebėtojų tarybą renka

visuotinis akcininkų susirinkimas iš 3 narių 4 metų laikotarpiui. Esama Bendrovės stebėtojų tarybos

sudėtis – Savivaldybės tarybos nariai Vidmantas Baltramiejūnas5, Juozas Bečelis6, pirmininkas7 –

Savivaldybės tarybos narys Daumantas Simėnas8.

Vadovaujantis ABĮ 33 str. 1–3 d. ir Bendrovės įstatų 23 p. nuostatomis, kolegialus

bendrovės valdymo organas Bendrovės valdyba sudaroma iš 3 narių 4 metų laikotarpiui.

Esama Bendrovės valdybos sudėtis – Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros

skyriaus vyriausiosios specialistės Vilija Gylienė9 ir Rūta Taučikienė10, pirmininkas11 – laikinai

einantis Bendrovės direktoriaus pareigas Rolandas Ramūnas12.

Valdybos kompetencija, jos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka, kiti su valdybos veikla susiję

klausimai reglamentuojami ABĮ, Bendrovės įstatuose, Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių

2 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, 2000-07-13 Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais). 3 Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, 1998-06-16 Nr. VIII-787 (su vėlesniais pakeitimais). 4 Bendrovės įstatai patvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-07 įsakymu Nr. A-315, Juridinių

asmenų registre registruoti 2015-04-24, kodas 247025610. 5 Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-03 įsakymas Nr. A-617. 6 Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-06 įsakymas Nr. A-1369. 7 Stebėtojų tarybos posėdžio 2015-07-22 protokolas Nr. 6. 8 Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-03 įsakymas Nr. A-617. 9 Stebėtojų tarybos posėdžio 2014-04-29 protokolas Nr. 1. 10 Stebėtojų tarybos posėdžio 2015-07-23 protokolas Nr. 7. 11 Valdybos posėdžio 2016-12-14 protokolas Nr. V-27. 12 Stebėtojų tarybos posėdžio 2016-12-12 protokolas Nr. 11.

6

įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklėse13, Savivaldybės

administracijos direktoriaus patvirtintose Savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo

akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklėse14.

Bendrovės direktoriumi15 iki 2016-10-27 dirbo Valentas Bakšys, nuo 2016-10-28

direktoriaus pareigas16 laikinai eina direktoriaus pavaduotojas Rolandas Ramūnas. Bendrovėje vyr.

buhaltere17 nuo 1991-12-02 dirba Liucija Kaminskienė.

Auditas atliktas pagal Valstybinio audito reikalavimus. Audito ataskaitoje pateikiami tik

audito metu atlikti ir nustatyti dalykai. Atlikdami auditą darėme prielaidą, kad visi auditoriams

pateikti dokumentai yra teisingi, išsamūs ir galutiniai, o jų kopijos atitinka originalus. Informacija

apie audito duomenų rinkimo ir vertinimo metodus pateikta priede.

Įvertinę audito metu surinktus įrodymus, pateikėme išvadas ir rekomendacijas, kurias

tinkamai įgyvendinus būtų taikomos efektyvesnės priemonės gyventojų švietimo, informavimo,

netinkamos veikos prevencijos ir kontrolės srityse.

13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-06 nutarimas Nr. 567 (su vėlesniais pakeitimais). 14 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai: 2012-09-24 Nr. A-741, 214-10-24 Nr. A-920. 15 1998-04-15 darbo sutartis Nr. 769. 16 2012-09-21 darbo sutartis Nr. 7/3102, valdybos posėdžio 2016-10-27 protokolas Nr. V-26. 17 1999-02-08 darbo sutartis Nr. 503.

7

AUDITO REZULTATAI

1. Bendrovės veiklos organizavimas ir valdymas

1.1. Veiklos planavimas ir kontrolė vykdomi tinkamai

Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir vadovas vykdo

jiems Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir Bendrovės įstatuose jiems nustatytas

funkcijas Bendrovės rezultatyvumo ir kontrolės srityse.

ABĮ18 numatyta valdybai svarstyti ir tvirtinti bendrovės veiklos strategiją, analizuoti ir

vertinti bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą ir

bendrovės veiklos organizavimą.

2014 m. gruodžio mėn. parengtas ir patvirtintas19 Bendrovės 2015–2018 m. strateginis

veiklos planas, kuriame aptarti Bendrovės strategijos rengimo tikslai ir uždaviniai, vykdoma veikla,

misija, vizija, vertybės, strateginės kryptys – didinti Bendrovės efektyvumą, tobulinti Bendrovės

valdymą ir plėsti paslaugų kryptis. Pateikta aplinkos veiksnių (vidinių, išorinių) analizė, kurioje

įvertinama teisinė bazė, Bendrovės struktūra, darbuotojai, finansiniai ištekliai, planavimo sistema,

konkurencinė aplinka, politiniai, teisiniai, ekonominiai ir technologiniai veiksniai. Nustatytos

strateginės kryptys, jų įgyvendinimo priemonės ir terminai. Strategijos įgyvendinimas kasmet

aptariamas valdybos posėdžiuose20. Visi strategijoje numatyti tikslai pagal terminus yra

įgyvendinami. Strategijoje numatytiems tikslams pasiekti kasmet sudaromas ir valdyboje

tvirtinimas metinis ilgalaikio turto įsigijimo ir remonto planas21, kurio papildymas ar pakeitimas

svarstomas ir tvirtinamas valdybos posėdžiuose.

Savivaldybės prašymu22, siekiant nustatyti kokie yra galimi sprendimai dėl tolimesnės

Bendrovės veiklos, jei būtų nutraukta atliekų tvarkymo sutartis su Savivaldybe, 2016 m. Bendrovė

valdybos pritarimu23 pirko Bendrovės veiklos perspektyvinio plano parengimo paslaugą.

Parengtame plane pateiktos Bendrovės veiklos tęstinumo alternatyvos bei pasiūlyti tolimesni

sprendimai, reikalingi norint pasirinkti didžiausią tikėtiną naudą miestui bei Bendrovei turinčią

alternatyvą.

Pastebėjimas. 2016 m. Bendrovė parengė naują24 įmokos už komunalinių atliekų surinkimą

iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo projektą ir teisės aktų, reikalingų įmokos

įvedimui, projektus, kuriuos patvirtino Savivaldybės taryba25 (žr. 1.2 d.). Šių projektų parengimas

Bendrovei kainavo 8,7 tūkst. Eur, papildomos sąnaudos dėl naujos apmokėjimo sistemos

administravimo – apie 73,6 tūkst. Eur. Tačiau šie pasikeitimai nebuvo numatyti Bendrovės

strateginiame veiklos plane.

Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir vadovas vykdo

jiems priskirtas funkcijas Bendrovės rezultatyvumo ir kontrolės srityse.

Parengtas ir valdybos patvirtintas Bendrovės 2015–2018 m. strateginis veiklos planas, bei

kasmet sudaromi ir valdybos tvirtinami metiniai ilgalaikio turto įsigijimo ir remonto planai. Visi

18 ABĮ 34 str. 1 d. 1 p. ir 7 d. 1 p. 19 2014-12-18 valdybos posėdžio protokolas Nr. V-8. 20 Valdybos posėdžio protokolai: 2016-06-10 Nr. V-20; 2017-04-27 Nr. V-32. 21 Valdybos posėdžio protokolai: 2015-01-29 Nr. V-9; 2016-01-21 Nr. V-16; 2017-03-02 Nr. V-30. 22 Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-30 raštas Nr. 19-1289(4.10). 23 Valdybos posėdžio protokolai: 2016-06-10 Nr. V-20; 2016-09-19 Nr. V-22. 24 Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 302 straipsnio pakeitimo įstatymas, 2015-03-26 Nr.

XII-1590. 25 Savivaldybės tarybos 2016-12-29 sprendimai: Nr. 1-425; Nr. 1-426; Nr. 1-427.

8

strategijoje numatyti tikslai pagal terminus yra įgyvendinami. Plano vykdymas aptariamas valdybos

posėdžiuose. Siekiant įvertinti Bendrovės veiklos tęstinumo alternatyvas, jei bus nutraukta atliekų

tvarkymo sutartis su Savivaldybe, parengtas ir Bendrovės veiklos perspektyvinis planas.

1.2. 2017 metais – svarbūs pagrindinės veiklos pokyčiai – įsigaliojo nauja įmokų už

komunalinių atliekų surinkimą skaičiavimo tvarka

1.2.1. Padidėjo įmokos

Savivaldybės taryba paskyrė26 Bendrovę Panevėžio miesto komunalinių atliekų tvarkymo

sistemos administratore bei pavedė27 pateikti Savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių

atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu

Savivaldybės taryba šią įmoką patvirtina, ją rinkti.

Iki 2016-12-31 galiojo tokie Bendrovės pateikti ir Savivaldybės tarybos patvirtinti28

komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir tvarkymo tarifai:

- už 1 m³ komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, įskaitant šalinimą sąvartyne,

gyventojams, naudojantiems individualius konteinerius, – 13,22 Eur (be PVM). Iš jų pastovioji

tarifo dalis – 9,39 Eur, kintamoji tarifo dalis – 3,83 Eur;

- gyventojams, naudojantiems kolektyvinius (1,1 m³ talpos) konteinerius, – 1,58 Eur (be

PVM) vienam gyventojui per mėnesį. Iš jų pastovioji tarifo dalis – 1,14 Eur/mėn., kintamoji tarifo

dalis – 0,44 Eur/mėn.

Teisės aktais29 savivaldybės buvo įpareigotos iki 2016-07-01 nustatyti ir nuo 2017-01-01

taikyti naujus arba patvirtinti esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš

atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius.

Nuo 2017-01-01 Savivaldybės taryba patvirtino30 naujus Bendrovės pateiktus tarifus,

nustatant dvinares įmokas (toliau – DVĮ) (žr. 1, 2 lentelė). Skaičiuojant DVĮ 2017-iems metams,

būtinosios sąnaudos skirstomos į pastoviąsias ir kintamąsias.

1 lentelė

Nekilnojamojo turto objektų, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais, valdos įmokos (be

PVM), Eurais

Nekilnojamojo

turto objektų

kategorijos

Žmonių

skaičius

Bendra

įmoka iki

2016-12-31

per mėn.

Dvinarės įmokos dydis nuo 2017-01-01

per mėn. Įmoka

padidėjo

„+“,

sumažėjo

„-“

Įmoka

padidėjo

„+“,

sumažėjo

„-“,

proc.

pastovioji

dedamoji

kintamoji

dedamoji

bendra

įmoka

Gyvenamosios

paskirties

objektai

(individualūs

namai)

valdoje valdai nekilnojamo

turto objektui

1,55 Eur

vienam

gyventojui

valdai

1 1,58 1,82 1,55 3,37 1,79 113,3

2 3,16 1,82 3,10 4,92 1,76 55,7

3 4,74 1,82 4,65 6,47 1,73 36,5

4 6,32 1,82 6,20 8,02 1,70 26,9

5 7,90 1,82 7,75 9,57 1,67 21,1

6 9,48 1,82 9,30 11,12 1,64 17,3

26 Savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimas Nr. 1-214. 27 Savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimas Nr. 1-323 (su vėlesniais pakeitimais). 28 Savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimas Nr. 1-1 (su vėlesniais pakeitimais). 29 Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 302 straipsnio pakeitimo įstatymas, 2015-03-26 Nr. I-

1590; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimas Nr. 711 (su vėlesniais pakeitimais). 30 Savivaldybės tarybos 2016-12-29 sprendimas Nr. 1-426.

9

Gyvenamosios

paskirties

objektai

(butai)

bute butui nekilnojamo

turto objektui

vienam

gyventojui butui

1 1,58 0,96 1,55 2,51 0,93 58,9

2 3,16 0,96 3,10 4,06 0,90 28,5

3 4,74 0,96 4,65 5,61 0,87 18,4

4 6,32 0,96 6,20 7,16 0,84 13,3

5 7,90 0,96 7,75 8,71 0,81 10,3

6 9,48 0,96 9,30 10,26 0,78 8,2

Šaltinis: Bendrovės duomenys

2 lentelė

Nekilnojamojo turto objektų, kurie naudojasi individualiais konteineriais, valdos įmokos (be PVM)

per mėnesį

Nuo 2017-01-01

Įmoka iki

2016-12-31,

Eur

Įmoka

padidėjo

„+“,

sumažėjo

„-“,

proc.

Minimali

komunalinių

atliekų

susidarymo

norma

individualios

valdos gyventojui

Gyventojų

skaičius

valdoje

Konteinerio

talpa,

m³

Minimalus

vežimų

skaičius

per metus

Įmokos

pastovioji

dalis,

Eur

Minimali

mėn.

kintamoji

įmoka,

Eur

Minimali

įmoka

valdai,

Eur

0,93 1 0,12 8 1,82 1,11 2,93 1,72 70,3

0,93 2 0,12 16 1,82 2,23 4,05 1,72 135,5

0,93 3 0,24 12 1,82 3,34 5,16 3,44 50,0

0,93 4 0,24 16 1,82 4,45 6,27 3,44 82,3

0,93 5 0,24 19 1,82 5,29 7,11 6,88 3,3

0,93 6 0,24 23 1,82 6,40 8,22 6,88 19,5

Šaltinis: Bendrovės duomenys

Įmokos gyventojams už komunalinių atliekų surinkimą besinaudojantiems kolektyviniais

konteineriais 2017 m. lyginant su 2016 m. didėjo nuo 17 proc. (esant 6 gyventojams namų valdoje)

iki 113 proc. (esant 1 gyventojui namų valdoje); nuo 8 proc. (esant 6 gyventojams bute) iki 59 proc.

(esant 1 gyventojui bute).

Įmokos už atliekų surinkimą besinaudojantiems individualiais konteineriais 2017 m.

lyginant su 2016 m. didėjo nuo 3 proc. (esant 5 gyventojams namų valdoje) iki 136 proc. (esant 2

gyventojams namų valdoje).

1.2.2. Įmokų padidėjimo priežastys

2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje Savivaldybės tarybai patvirtinus Panevėžio miesto

savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų

tvarkymą dydžio nustatymo metodiką31 bei komunalinių atliekų tvarkymo kainą, susidarymo

normas ir dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo

dydžius,32 nuo 2017 m. sausio 1 d. gyventojų mokama įmoka už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą padidėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo:

- sąvartyno priimamų atliekų kainų padidėjimas – mišrių komunalinių atliekų nuo 19,90

Eur/t iki 40,48 Eur/t, t. y. padidėjo 103 proc., kitų komunalinių atliekų nuo 18,99 Eur/t iki 39,95

Eur/t, t. y. padidėjo 110 proc. (žr. 1 pav.);

31 2016-12-29 tarybos sprendimas Nr. 1-425. 32 2016-12-29 tarybos sprendimas Nr. 1-426.

10

1 pav. Komunalinių atliekų kiekių, surenkamų iš Panevėžio miesto atliekų turėtojų ir šių

atliekų šalinimo sąvartyne sąnaudų palyginimas Šaltinis: Bendrovės duomenys

- darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų padidėjimas (padidėjus minimaliai

algai susidarė darbo užmokesčio dydžio disproporcija tarp aukštesnės kvalifikacijos vairuotojų ir

darbininkų, gaunančių minimalią algą, todėl vairuotojams, aukštesnės kvalifikacijos darbininkams

darbo užmokestis padidintas 10 proc., kitiems darbuotojams – 7 proc.);

- DVĮ įvedimo sąnaudos (apie 73,6 tūkst. Eur, daugiausiai iš jų: darbo užmokestis ir soc.

draudimas (1,5 žm.) – 19,5 tūkst. Eur bei vienkartinės gyventojų ir nekilnojamojo turto objektų

registrų duomenų įsigijimas – 45,1 tūkst. Eur).

Didžiausių įtaką įmokų padidėjimui už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir

atliekų tvarkymą turėjo sąvartyno kainų padidėjimas, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo

sąnaudų padidėjimas pakėlus minimalią algą, dvinarės įmokos įvedimo sąnaudos.

2. Nepakankama komunalinių atliekų tam neskirtose vietose susidarymo prevencija ir

kontrolė

2016 m. lyginant su 2015 m. atliekų surinkta 1720 t mažiau (žr. 2 pav. ). Ryškiausi atliekų

kiekių surinkimo pokyčiai 2016 m. lyginant su 2015 m.:

- sumažėjo stiklo – 306 t, mišrios statybinės ir griovimo atliekų – 563 t; mišrių

komunalinių atliekų – 3754 t;

- padaugėjo gatvių valymo liekanų 1752 t, biologiškai suyrančių atliekų – 219 t, didžiųjų

atliekų padaugėjo – 387 t.

2 pav. Visų atliekų surinkimas, tonomis

11

Atliekų turėtojai atliekas tvarko nesilaikydami nustatytos tvarkos

Komunalinių atliekų Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje tvarkymą: komunalinių

atliekų surinkimą, rūšiavimą, šalinimą ir apdorojimą, saugojimą, apskaitos tvarką, komunalinių

atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkytojų funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybes,

reglamentuoja Savivaldybės tarybos patvirtintos Panevėžio miesto savivaldybės atliekų tvarkymo

taisyklės33 (toliau – Taisyklės). Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje

esantiems komunalinių atliekų turėtojams, tačiau neretais atvejais atliekos nėra tvarkomos nustatyta

tvarka. Dažniausi fiksuojami Taisyklių pažeidimai: atliekų turėtojai nesudaro sutarčių su Bendrove,

šalina komunalines, žaliąsias ar didžiagabarites atliekas ne tam skirtose vietose, meta mišrias

komunalines atliekas į kitiems atliekų turėtojams priskirtus mišrių komunalinių atliekų konteinerius

ar palieka komunalines atliekas šalia konteinerių. Ne visi gyventojai tinkamai rūšiuoja atliekas arba

visai nerūšiuoja – Bendrovė jas turi perrūšiuoti.

Dėl netinkamos atliekų turėtojų veikos tvarkant atliekas, Bendrovė vykdo papildomas

funkcijas – surenka komunalines atliekas nuo konteinerinių aikštelių ne iš konteinerių, o kurios

paliekamos šalia jų (žr. 3 pav.). Šių atliekų surinkimas įtakoja – didina, gyventojams įmokas už

komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą. 2016 m. tokių atliekų išvežta 2115

tonos atliekant 1006 reisus, t. y. vieno reiso metu vidutiniškai išvežama 2,1 tonos komunalinių

atliekų. Skirtingoms atliekoms surinkti siunčiama skirtinga technika, krautuvai. 2016 m. šių atliekų

tvarkymo iš šalinimo sąvartyne sąnaudos sudarė 8 proc. visų Panevėžio mieste surenkamų

komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo sąvartyne sąnaudų.

3 pav. Atliekos, surenkamos nuo konteinerių aikštelių (ne konteinerine sistema).

Šaltinis: Bendrovės nuotraukos

Tokių atliekų surenkamų nuo konteinerių aikštelių ne iš konteinerių šalinimo sąvartyne

sąnaudos didėja, o jos įtraukiamos apskaičiuojant įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš

atliekų turėtojų ir jų tvarkymą (žr. 4 pav.).

33 Savivaldybės tarybos 2014-12-18 sprendimas Nr. 1-378 (su vėlesniais pakeitimais).

12

4 pav. Komunalinių atliekų kiekių, surenkamų nuo konteinerinių aikštelių (ne konteinerine sistema)

iš Panevėžio miesto atliekų turėtojų ir šių atliekų šalinimo sąvartyne sąnaudų palyginimas Šaltinis: Bendrovės duomenys

Nėra užtikrinta pakankama atsakomybė už netinkamą atliekų tvarkymą

Taisyklių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę – įspėjimą arba baudą iki 579

Eur34. 2016 m. Savivaldybės darbuotojai surašė 16 administracinių teisės pažeidimų protokolų.

Savivaldybės skirtos baudos daugumoje atvejų buvo minimalios – 2 Eur. 2017-01-01 įsigaliojo

naujas Administracinių nusižengimų kodeksas35, kuriame įtvirtintos didesnės sankcijos, t. y.

didesnė minimali baudą už Taisyklių pažeidimą – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 Eur,

nusižengus pakartotinai – bauda nuo 140 iki 600 Eur. 2017 m. sausio–gegužės mėnesiais surašyta

11 administracinių nusižengimų protokolų. Skirtos nuobaudos – įspėjimai arba 15 Eur bauda.

Bendrovė, surinkdama pažeidėjų atliekas, jų tvarkymui patiria reikšmingai didesnes

sąnaudas negu skiriamos baudos.

Nuo 2016 m. lapkričio mėn. pažeidėjams nustatyti naudojamos Savivaldybės kilnojamos

kameros. Bendrovės ir Savivaldybės administracijos teigimu, ne visada galima nustatyti pažeidėjus,

nes kilnojamosios kameros nekokybiškos, jos statomos tik dienos metu, kai kur nėra techninių

galimybių jas pastatyti, trūksta darbuotojų, kurie galėtų vertinti kamerų fiksuojamus pažeidėjus.

Atliekų tam neskirtose vietose susidarymo prevencijos priemonės nėra pakankamos

Savivaldybės funkcija – organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jos

teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrinti tų sistemų funkcionavimą,

organizuoti atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą36,

kontroliuoti, kaip gyventojai, įmonės ir organizacijos laikosi Taisyklių, vykdyti visuomenės

švietimo funkciją37. Bendrovė turi atlikti dalį Savivaldybės, įstatymų nustatyta tvarka pavestų

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcijų: įgyvendinti visuomenės švietimo ir informavimo

priemones38.

Bendrovė ir Savivaldybė vykdo Taisyklėse numatytas funkcijas:

- Savivaldybės administracija nagrinėja skundus, pranešimus, vykdo patikrinimus, surašo

ATP protokolus dėl Taisyklių pažeidimo, savo interneto svetainėje39 skelbia informaciją apie

atliekas, jų tvarkymą, mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių

sąrašą, žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių sąrašą ir darbo laiką;

- Bendrovė savo interneto svetainėje40 skelbia informaciją apie teikiamas paslaugas. Be

kitos, skelbiama informacija ir apie didžiųjų ir buityje susidarančios pavojingų atliekų surinkimą ir

kt.

34 Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, 1984-12-13 Nr. X-4449 (su vėlesniais pakeitimais)

1611 str. (galiojo iki 2017-01-01). 35 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymu

Nr. XII-1869 (su vėlesniais pakeitimais). 36 Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, 1998-06-16 Nr. VIII-787 (su vėlesniais pakeitimais). 37 Savivaldybės tarybos 2014-12-18 sprendimas Nr. 1-378 (su vėlesniais pakeitimais). 38 Ten pat. 39 Interaktyvu: 2017-06-28, http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/ekologijos-skyrius/atlieku-tvarkymas.html 40 Interaktyvu: 2017-06-28, http://psa.lt/atlieku-tvarkymas/

13

Tačiau atliekų tam neskirtose vietose kiekiai nemažėja, Bendrovė jų tvarkymui patiria vis

didesnes sąnaudas. Tai suponuoja nuomonę, kad priemonės nėra pakankamos – trūksta gyventojų

švietimo, informavimo, prevencijos ir kontrolės.

Neretais atvejais atliekų turėtojai atliekas tvarko nesilaikydami nustatytos tvarkos – šalina

komunalines, žaliąsias ar didžiagabarites atliekas ne tam skirtose vietose, palieka komunalines

atliekas šalia konteinerių ir kt. Šių atliekų surinkimas didina įmokas už komunalinių atliekų

surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą.

Neužtikrinama pakankama atsakomybė už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus: nustatoma

maža dalis pažeidėjų, jiems paprastai skiriamos minimalios baudos.

Bendrovei ir Savivaldybei teisės aktuose yra numatytos funkcijos, suteikti įgaliojimai atliekų

tam neskirtose vietose susidarymo prevencijos, kontrolės srityse, tačiau įvairių atliekų

(komunalinių, didžiagabaričių, žaliųjų ir kt.) tam neskirtose vietose nemažėja – švietimo,

informavimo ir kontrolės priemonių sistema nėra pakankama.

3. Ar Bendrovės veikla efektyvi ir ekonomiška

Vertindami Bendrovės efektyvumą, analizavome veiklos rezultatus, finansinės būklės

pasikeitimus, nustatėme finansinius santykinius rodiklius, veiklos riziką, santykį tarp atliktų

paslaugų apimties ir joms panaudotų išteklių. Audito požiūriu svarbiausią reikšmę turi:

- materialinės išlaidos,

- žmogiškųjų išteklių išlaidos,

- netiesioginės bendrosios išlaidos.

3.1. Pelno efektyvumo vertinimas

Pagrindinės Bendrovės pajamos gaunamos už:

- Panevėžio miesto teritorijų, viešųjų lauko tualetų valymo bei priežiūros paslaugas;

- Panevėžio miesto kapinių priežiūros paslaugas;

- bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų gaudymo, laikinosios globos Panevėžio mieste

paslaugas;

- komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių

atliekų turėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims).

Analizuojamu 2013–2016 m. laikotarpiu Bendrovės veikla buvo pelninga (žr. 3 lentelę).

3 lentelė

2013–2016 m. Bendrovės pajamų, sąnaudų ir pelno palyginimas, tūkst. Eur

Straipsnis 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

2016 m.

palyginimas su

2015 m., proc.

Pajamos 3 348,4 3 613,3 3 671,1 3 935,3 7,2

Sąnaudos 3 285,7 3 470,5 3 562,4 3 891,3 9,2

Pelnas prieš apmokestinimą 62,7 142,8 108,8 44,0 -59,6

Ar efektyviai uždirbamas pelnas, ar bendrovė priima gerus investicinius bei finansinius

sprendimus parodo finansinių santykinių pelningumo rodiklių analizė.

14

Bendrovės veiklos efektyvumą parodo pelningumo rodikliai.

Bendrovės pelningumo rodikliai mažėja nuo 2014 m. ir yra nepatenkinami,– grynojo ir

veiklos pelningumo rodikliai yra panašūs:

- nepatenkinamas, 2013–2016 m. mažesnis nei 5 (Bendrovės 2016 m. – 1,1), veiklos

pelningumo rodiklis (EBIT) rodo, kad Bendrovės pelningumas nėra didelis, dideli gamybos ir

paslaugų kaštai, tačiau Bendrovės kainodara yra kontroliuojama (žr. 5 pav.);

- nepatenkinamas, 2013–2016 m. mažesnis nei 5 (Bendrovės 2016 m. – 0,9), grynojo

pelningumo rodiklis rodo, kad iš pagrindinės Bendrovės veiklos yra uždirbamas nedidelis pelnas.

5 pav. Bendrovės 2013–2016 m. veiklos pelningumas

Pelningumo rodikliai nuo 2014 m. mažėja. Tačiau Bendrovėje finansinė padėtis nuolat

stebima, periodiškai skaičiuojami ir analizuojami Bendrovės pelningumo rodikliai.

Bendrovės pelningumo rodikliai nuo 2014 m. mažėja ir yra nepatenkinami, tačiau Bendrovė

nuolat stebi finansinę padėtį, periodiškai skaičiuoja pelningumo rodiklius.

Turto panaudojimo efektyvumas

Bendrovėje atsargos ir ilgalaikis turtas įsigyjamas pajamoms uždirbti. Pagrindinis rodiklis,

kuris parodo turto naudojimo efektyvumą, jo sukuriamą pridėtinę vertę yra turto grąžos rodiklis

(ROA), kuris mažesnis nei 8 – nepatenkinamas, parodo, kad turto naudojimo efektyvumas mažas.

Bendrovės turto grąža 2016 m. sudarė 1,04 proc. (žr. 6 pav.).

6 pav. Bendrovės 2013–2016 m. turto grąža

Bendrovės turto panaudojimo efektyvumą taip pat atspindi apyvartumo rodiklių dinamika.

Atsargų panaudojimo efektyvumą atspindintis turto grąžos rodiklis nėra geras, todėl papildomai

buvo analizuojamas atsargų apyvartumo rodiklis ir atsargų likučiai.

Analizuojamu laikotarpiu Bendrovės atsargų apyvartumo rodiklis (Bendrovės 2015, 2016 m.

– 19), yra 1,71 karto geresnis lyginant su šalies41 (šalies 2015 m. – 11,10) atsargų apyvartumu.

Skirtingų atsargų likučių apimtis labai didelė, todėl audito metu buvo analizuojamos atsargų grupės.

41 interaktyvu: 2017-06-02, https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/.

15

Atsargų likučiai metų pradžioje ir metų pabaigoje yra panašūs, didelių vienos pozicijos atsargų

likučių nenustatyta.

Bendrovės turto grąžos rodiklis nepatenkinamas, tačiau atsargų apyvartumo rodiklis,

lyginant su šalies atsargų apyvartumo rodikliu yra geresnis, atsargų likučiai metų pradžioje ir metų

pabaigoje yra panašūs ir didelių vienos pozicijos atsargų nenustatyta.

Nuosavo kapitalo efektyvumas Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE) rodo nuosavo kapitalo grąžą ir tam tikru

laipsniu – bendrovės vadovybės darbo efektyvumą naudojant investuotą kapitalą, parodo, kokia

investuotų savininkų lėšų dalis grįžta grynojo pelno forma.

Nepatenkinamas, 2013–2016 m. mažesnis nei 10 (Bendrovės 2016 m. – 1,3), nuosavo

kapitalo rodiklis parodo, kad 2016 m. grynojo pelno forma grįžo 1,3 proc. investuotų savininkų lėšų

(žr. 7 pav.).

7 pav. Bendrovės 2013–2016 m. nuosavo kapitalo grąža

Maža nuosavo kapitalo grąža gali reikšti, kad konkurencija rinkoje yra itin stipri arba

Bendrovės veikla reguliuojama. Naudinga bendrovės veiklą vertinti nuosavo kapitalo grąžos rodiklį

papildžius įsiskolinimo koeficientu, nes ROE rodikliui didelę įtaką turi skolos svertas.

Sverto grupės rodikliai

Kokią įtaką bendrovės veiklai turi pokyčiai bendrovės finansų struktūroje (skolos,

nuosavybė, turtas, sąnaudos, pajamos) padeda įvertinti mokumo ir sverto grupės rodikliai.

Skolos-nuosavybės (finansinės priklausomybės) rodiklis parodo bendrovės įsipareigojimų ir

nuosavo kapitalo santykį ir padeda įvertinti bendrovės mokumą. Skolos-nuosavybės (finansinės

priklausomybės) rodiklis apie 0,5 – normalus, kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo bendrovės padėtis

mokumo atžvilgiu blogesnė. Bendrovės žema (2016 m. – 0,26) rodiklio reikšmė rodo neagresyvią ir

nerizikingą Bendrovės finansų politiką. Audito metu atliekant Bendrovės stabilumo finansinių

santykinių rodiklių analizę, nustatyta, kad Bendrovė yra likvidi, mokumo problemų neturi, gali

laiku atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus.

Bendrovėje periodiškai skaičiuojami ir analizuojami finansiniai santykiniai likvidumo,

mokumo rodikliai.

Vertinant pelningumo reikšmes atsižvelgiama, kokioje šakoje ir kokiomis ekonominėmis

sąlygomis veikia Bendrovė. Atsižvelgiant į Bendrovės veiklos pobūdį ir nuolatinę Bendrovės

finansinių santykinių mokumo, likvidumo rodiklių analizę ir kontrolę galima teigti, kad Bendrovės

vadovybės veikla efektyvi.

Bendrovės mokumo ir likvidumo rodiklių analizė rodo, kad Bendrovė yra likvidi ir mokumo

problemų neturi. Bendrovė nepatiria apyvartinių lėšų trūkumo.

16

3.2. Finansinio stabilumo vertinimas

Bankroto tikimybės rodiklis remiantis Bendrovės veiklos rezultatais leidžia įvertinti

bendrovės stabilumą. E. Altman'o Z rodiklis, apskaičiuotas iš penkių dedamųjų, apibūdinančių

skirtingus bendrovės finansinės veiklos aspektus (nuosavą ir grynąjį apyvartinį kapitalą, visą turtą,

įsiskolinimus, pardavimų pajamas, nuosavybę ir kt.), taikomas bankroto galimybei prognozuoti. Kai

rodiklio reikšmė virš 2,90 – bendrovė laikoma sėkmingai veikiančia, kai tarp 1,23 ir 2,90 – rodo

galimą bankrotą ateityje, kai mažiau 1,23 – tikėtina, kad bendrovė bankrutuos. Naudojant šį modelį

bendrovių bankroto galimybė per vienerius metus nustatoma iki 95 proc., per dvejus metus iki 72

proc. tikslumu.

Didesnis nei 2,9 (Bendrovės 2016 m. – 3,0) E. Altman'o Z bankroto tikimybės rodiklis,

nuolatinė Bendrovės veiklos analizė ir kontrolė rodo, kad finansų srityje Bendrovė yra saugi (žr. 8

pav.).

8 pav. Bendrovės 2013–2016 m. stabilumas

Didesnis nei 2,9 Bendrovės bankroto tikimybės rodiklis, nuolatinė Bendrovėje vykdoma

finansinė analizė rodo, kad finansų srityje Bendrovė yra saugi.

3.3. Išteklių valdymas

Turtas apskaitomas ir inventorizacija atliekama tinkamai

Ilgalaikio turto apskaita vedama tinkamai – įsigytas ilgalaikis turtas apskaitytas, nurašytas

vadovaujantis teisės aktais, turtui teisingai taikomi Bendrovės patvirtinti nusidėvėjimo /

amortizacijos normatyvai, skaičiuojamas nusidėvėjimas / amortizacija.

Audito metu nustatyta, kad Bendrovėje inventorizacija atliekama tinkamai, vadovaujantis

Inventorizacijos taisyklių42 nuostatomis, inventorizuojamas visas turtas ir visi įsipareigojimai.

Bendrovėje vykdoma nuolatinė kontrolė viso turto ir visų įsipareigojimų: atliekama beviltiškų ir

abejotinų skolų inventorizacija, inventorizuojamas pas atskaitingus asmenis esantis užbalansinis

turtas, transporto priemonių naudotojai, materialiai atsakingi asmenys, dėl kuro bakuose esančio

kuro likučių periodiškai kas mėnesį atsiskaito pagal kelionės lapus pasirašytinai.

Viešieji pirkimai organizuojami ir vykdomi tinkamai

2016 m. Bendrovė atliko viešųjų pirkimų už 1542,9 tūkst. Eur, iš jų: supaprastintų pirkimų

už 736,9 tūkst. Eur, mažos vertės – 338,3 tūkst. Eur.

Vertinant Bendrovės veiklą ekonomiškumo aspektu, nagrinėjome: ar Bendrovė tinkamai

įsigijo prekes, paslaugas ir darbus už mažiausią kainą, ar viešųjų pirkimų procedūros leido pasiekti

geriausią kokybės ir kainos santykį. Vertinome Bendrovės degalų, pašto paslaugų ir patalpų

42 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimas Nr. 719 (su vėlesniais pakeitimais).

17

remonto darbų įsigijimą. Reikšmingų neatitikimų įsigyjant minėtus objektus nenustatyta, o nustatyti

pažeidimai įtakos pirkimo rezultatams neturėjo.

Audito metu Bendrovei buvo pateiktos žodinės pastabos dėl netinkamai nustatyto pirkimo

būdo perkant pašto paslaugas. Bendrovė atsižvelgė į pastabas, iniciavo sutarties, sudarytos parinkus

ne tą pirkimų būdą, nutraukimą, pradėjo vykdyti naują pirkimą.

Tinkamas personalo valdymas

Personalo dokumentai sutvarkyti tinkamai – Bendrovėje darbuotojų darbo sutartyse sulygtas

darbo užmokestis, darbo laikas ir pareigos, įrašyti visi pakeitimai, paruošti pareiginiai nuostatai ir

darbuotojai su jais pasirašytinai supažindinti. Su kai kuriais darbuotojais sudarytos materialinės

atsakomybės sutartys. Bendrovės darbuotojų pareigybės atitinka valdybos patvirtintas pareigybes.

Nustatyti smulkūs neatitikimai ištaisyti audito metu.

Žmogiškųjų išteklių sąnaudos Bendrovėje taikoma laikinė ir vienetinė, priedų darbo užmokesčio apskaičiavimo sistema.

Analizuojamu 2016 m. laikotarpiu Bendrovėje vidutiniškai dirbo 230 darbuotojų. Bendrovės visų

sąnaudų, darbo užmokesčio sąnaudų ir darbuotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal sritis 2016 m.

pateiktas 9 paveiksle.

9 pav. Darbuotojų skaičiaus ir sąnaudų pasiskirstymas, proc. Šaltinis: Bendrovės duomenys

Bendrovės vidinės ūkiskaitos duomenimis, pagal atliekamo darbo funkcijas ir pobūdį, 2016

m. darbuotojų skaičius pateiktas 10 paveiksle.

10 pav. Darbuotojų skaičius, proc.

Šaltinis: Bendrovės duomenys

Pagal Bendrovės vidinę ūkiskaitą 2016 m. pagrindinių darbininkų ir tarnautojų, t. y.

darbuotojų tiesiogiai dalyvaujančių paslaugų teikimo procese, darbo užmokesčio sąnaudos sudarė

18

vidutiniškai 69 proc. visų darbo užmokesčio sąnaudų, administracijos darbuotojų – 16 proc.

pagalbinių darbininkų – 15 proc. (žr. 11 pav.).

11 pav. Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudų pasiskirstymas, proc.

Šaltinis: Bendrovės duomenys

Audito metu nustatyta, kad efektyviai organizuojamas Bendrovės personalo darbas ir darbų

paskirstymas – atsižvelgiant į sezoniškumą ir atostogų metu darbuotojai pagal poreikį perkeliami iš

vieno skyriaus į kitą, tokiu būdu, esant sezoniškumui, efektyviai paskirstomas darbo krūvis ir

išvengiama terminuoto ar laikino darbuotojų priėmimo į darbą.

Turtas apskaitomas tinkamai, apskaitos duomenys pagrįsti inventorizacijos duomenimis.

Viešieji pirkimai organizuojami ir vykdomi tinkamai.

Personalo dokumentai sutvarkyti tinkamai – darbo sutartyse sulygtos darbo sąlygos, įrašyti

visi pakeitimai, paruošti pareiginiai nuostatai ir darbuotojai su jais pasirašytinai supažindinti.

Bendrovės darbuotojų pareigybės atitinka valdybos patvirtintas pareigybes.

Pagrindinių, pagalbinių ir kitų administracijos darbuotojų skaičius ir darbo užmokesčio

sąnaudos pasiskirstę pakankamai proporcingai. Pagrindinių darbuotojų skaičius Bendrovėje

sudaro 78 proc. visų darbuotojų, jų darbo užmokesčio sąnaudos – 69 proc., administracijos ir

pagalbinių darbuotojų – 31 proc. visų darbo užmokesčio sąnaudų.

Bendrovės personalo užimtumas ir darbų paskirstymas organizuojamas efektyviai.

Vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestis nesiejamas su veiklos rezultatais

Bendrovės valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą ir kitas darbo

sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas43.

Vyriausybės nutarimo44 4 p. nuostata rekomenduojama savivaldybėms, nustatant

savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovų (įmonės vadovo ir jo pavaduotojų) darbo užmokesčio

nustatymo tvarką, vadovautis šio nutarimo nustatytais reikalavimais, pagal kuriuos vadovų

mėnesinė alga susideda iš atitinkamai nustatytų pastoviosios dalies (koeficientais) ir kintamosios

dalies (priklausančios nuo bendrovės tikslų įgyvendinimo ir veiklos rezultatų). Pastovi dalis

nustatoma atsižvelgiant į bendrovės darbuotojų skaičių, valdomo turto dydį, pardavimo ir (ar)

paslaugų apimtis. Vadovų pavaduotojų alga nustatoma 10–20 proc. mažesnė.

Bendrovės valdyba nuo 2006-04-27 nustatė45 Bendrovės direktoriui, dirbusiam iki 2016-10-

27, o jam išėjus, nuo 2016-10-27 laikinai direktoriaus pareigas einančiam direktoriui46 – 5-ių

mėnesinių Bendrovės darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio pareiginį

atlyginimą.

43 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, 2000-07-13 Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais), 34 str. 2 d. 44 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-23 nutarimas Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo

užmokesčio“ (su vėlesniais pakeitimais). 45 Valdybos posėdžio 2010-04-09 protokolas Nr. 6. 46 2016-10-27 valdybos posėdžio protokolas Nr. V-26.

19

Valdyba, nustatydama atlyginimą Bendrovės direktoriui, nesivadovavo minėtomis

Vyriausybės nutarimo rekomendacijomis.

Įgyvendinus Vyriausybės rekomendacijas ir Bendrovės vadovaujančių darbuotojų

atlyginimus susiejus su Bendrovės veiklos rezultatais, būtų sudarytos tinkamos prielaidos

efektyvesnei ir rezultatyvesnei Bendrovės veiklai.

Savivaldybės kontrolierė Laima Skeirytė

Vyriausioji specialistė Lina Kraujelienė

Vyriausioji specialistė Simona Karalevičienė

Patarėja Irma Masiliūnienė

20

PRIEDAS

UAB „PANEVĖŽIO SPECIALUS

AUTOTRANSPORTAS“ veiklos audito

ataskaitos priedas

AUDITO PROCEDŪROS IR METODAI

Auditas atliktas vadovaujantis Savivaldybės kontrolierės Laimos Skeirytės 2017-05-16

pavedimu Nr. A-2. Auditą atliko Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vyriausios specialistės

Lina Kraujelienė (audito grupės vadovė), Simona Karalevičienė ir patarėja Irma Masiliūnienė.

Pagrindiniai duomenų rinkimo ir vertinimo metodai

Eil.

Nr. Metodas Tikslai

1. Dokumentų peržiūra.

Peržiūrėjome Bendrovės įstatus, Bendrovės visuotinio

akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos ir valdybos

posėdžių protokolus, direktoriaus įsakymus.

Peržiūrėjome dokumentus, susijusius su Bendrovės

valdymu, organizacine struktūra, darbuotojų pareiginius

nuostatus, darbo ir materialinės atsakomybės sutartis.

Peržiūrėjome Kolektyvinę sutartį, Darbo tvarkos taisykles,

Strateginį veiklos planą, ilgalaikio turto įsigijimo ir

remonto planus.

Peržiūrėjome dokumentus, susijusius su Bendrovės turtu,

atsargomis, inventorizacija.

Peržiūrėjome teisės aktus ir tvarkas susijusias su įmokos

už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir

atliekų tvarkymą pasikeitimu.

Nustatyti, ar tinkamas Bendrovės teisinis

reglamentavimas, ar kolegialus priežiūros

organas − stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo

organas – valdyba tinkamai vykdo pagal

kompetenciją priskirtas funkcijas.

Atlikti išsamią kelių veiksnių analizę ir surinkti

auditui reikalingus duomenis ir įrodymus.

Nustatyti įmokos už komunalinių atliekų

surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

padidėjimo priežastis.

2. Lyginamoji duomenų analizė.

Nagrinėjome finansines ataskaitas.

Skaičiavome, analizavome, finansinius santykinius

rodiklius, pajamų ir išlaidų dokumentus, žmogiškųjų

išteklių sąnaudas, kitus buhalterinės apskaitos

dokumentus.

Palyginome įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš

atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius prieš ir po

naujos apmokėjimo sistemos įvedimą.

Įvertinti Bendrovės veiklos efektyvumą, pokyčių

tendencijas ir finansinės rizikos laipsnį 2013–

2016 m. laikotarpiu įvertinant finansinius

rodiklius, nustatant mokumą, pelningumą,

finansinį stabilumą.

Surinkti informaciją apie pajamas ir sąnaudas

pagal atliekamas paslaugų sritis. Atlikti išsamią

šių duomenų analizę.

Nustatyti įmokos už komunalinių atliekų

surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

pasikeitimo dydžius.

3. Apklausa.

Pateikėme klausimus dėl susipažinimo su audituojamu

subjektu, jo aplinka, įskaitant subjekto vidaus kontrolę.

Surinkti auditui reikalingus įrodymus ir atlikti jų

analizę.

Analizuoti Bendrovės veiklos valdymo struktūrą,

apskaitos vedimo ypatumus.

4. Pokalbis.

Kalbėjomės su direktoriaus pavaduotoju laikinai einančiu

Bendrovės direktoriaus pareigas (valdybos pirmininku),

vyr. buhalteriu, vyr. buhalterio pavaduotoju, ekonomistu,

personalo administratoriumi, viešųjų pirkimų specialistu,

darbų saugos ir aplinkosaugos specialistu ir kitais

darbuotojais.

Surinkti auditui reikalingus įrodymus ir atlikti jų

analizę.

Susidaryti bendrą vaizdą, surinkti papildomą

informaciją apie Bendrovės veiklos ypatumus,

valdymą ir darbuotojų vykdomas funkcijas.

Surinktiems duomenims įvertinti taikėme skaičiavimo, palyginamosios ir situacijos analizės,

aprašomosios statistikos metodus.