5 paskaita. ekstradicija ir nv

5 paskaita Ekstradicija, perdavimas, Nv samprata 1

Ekstradicija. Ekstradicijos samprata ir formos. Ekstradicijos sąlygos pagal Lietuvos tarptautines

sutartis (1957 m. Europos Tarybos ekstradicijos konvencija ir dvišalės Lietuvos tarpvalstybinės sutartys)

ir Lietuvos baudžiamuosius įstatymus.

Asmens perdavimas. Asmens perdavimo sąvoka. Asmens perdavimas ad hoc ir nuolat

veikiančiam Tarptautiniam baudžiamajam teismui (1998 m. Romos Tarptautinio baudžiamojo teismo

statutas). asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį. Asmens perdavimo ir ekstradicijos skiriamieji

bruožai.

Ekstradicija ir perdavimas

Reglamentuoja:

BK 9 ir 91 straipsniai,

BPK 69 – 76 str.,

1957 m. Europos konvencija dėl ekstradicijos (ypač 1 - 11, 14, 28 str., 1975 pirmojo

protokolo 1, 2 str., 1978 antrojo protokolo 1-4 str.) ir LRS nutarimas Dėl 1957 m. Europos

konvencijos ,,Dėl ekstradicijos" ir jos 1975 m. bei 1978 protokolų ratifikavimo // Žin., 1995, Nr.

34-819;

1998 m. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statutas (Žin., 2003, Nr. 49 –

2165);

2002 m. birželio 13 d. Tarybos Pagrindų Sprendimas Dėl Europos arešto orderio ir

perdavimo tarp valstybių tvarkos (2002/584/TVR);

atskiros dvišalės ar daugiašalės Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl teisinės

pagalbos baudžiamosiose bylose;

Skaityti: BK 9 ir 91 straipsnių komentarą, būtų gerai atsiversti ir TVR ar 1957 ekstradic..

Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje, kuriame žmonės vis lengviau ir intensyviau keliauja,

dažnai pasitaiko atvejų, kada viena valstybė ar tarptautinė institucija (tarptautinis teismas) yra

suinteresuota įgyvendinti savo baudžiamąją jurisdikciją (nubausti arba įvykdyti bausmę) asmeniui,

esančiam kitos valstybės teritorijoje.

Net trejetas BT institutų reguliuoja tvarką, kaip sprendžiamas klausimas dėl tokio valstybės

ar tarptautinės institucijos intereso tenkinimo:

asmens išdavimas (ekstradicija),

asmens perdavimas tarptautiniam baudžiamajam teismui,

asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį.


Šiuos institutus galima analizuoti ir palyginti pagal keletą kriterijų, kurie pavaizduoti

lentelėje:

Teisiniai pagrindai

Išdavimo ar

perdavimo subjektai

Paskirtis Sąlygos Pagrindai neišduoti

Ekstradicija

Universalios JT konvencijos;Europos konvencijos; 1957 m. Europos konvencija ,,Dėl ekstradicijos”; Dvišalės, daugiašalės konvencijos;BK 9 str., BPK 69, 70, 71, 73

Valstybės – TTS dalyvės

Patraukti BA (nuteisti) arba įvykdyti nuosprendį

Nuteisimui – bent 1 m. LA bausmės; įvykdymui – paskirta ne ma-žiau kaip 4 mėn. LA (ne neatlik-tos bausmės likutis, o paskir-ta ne mažiau 4 mėn.).Ši sąlyga taiko-ma tik bent vie-nam iš N, dėl kurių prašoma išduoti.

Atitinkama TTS ir BK 9 str. 3 d.

Perdavimas pagal EAO

2002 m. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl EAO ir valstybių narių tarpusavio peravimo procedūrų; ES steigimo sutartis (1997 m. Amsterdamo, buvusi 1992 m. Maastrichto sutartis);BK 9(1), BPK 69(1), 71 (1) str.

Valstybės (ES narės) teisminės institucijos(teismai, TM ir GP)

Patraukti BA (nuteisti) arba įvykdyti nuosprendį

Nuteisimui – bent 1 m. LA bausmės; įvykdymui – paskirta ne ma-žiau kaip 4 mėn. LA (ne neatlik-tos bausmės likutis, o paskir-ta ne mažiau 4 mėn.).Ši sąlyga taiko-ma tik bent vie-nam iš N, dėl kurių prašoma išduoti.

2002 m. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl EAO ir valstybių narių tarpusavio peravimo procedūrų;BK 91 str. 3 ir 4 d.

Perdavimas TBT

1998 m. Romos TBT statutas;JT ST rezoliucijos (dėl ad hoc TBT steigimo (Ruandai ir Jugoslavijai))BK 9 str. 1, 2 d.

Valstybė, ratifikavusi statuto ar JT narė ir TBT

Patraukti BA (nuteisti)

asmuo padarė TBT statute ar JT ST rezoliu-cijoje apibrėžtą nusikalstamą veiką (genoci-das, karo nusi-kaltimai);jam yra 18 m.

NĖRA

Aptarus teisnius pagrindus, subjektus ir tikslus, iš jų galima sukonstruoti apibrėžimus:

Ekstradicija – tai procesas tarp valstybių – TTS dalyvių, reglamentuotas [žr. teisiniai

pagrindai], kurio metu viena iš valstybių išduoda kitai prašomą asmenį tam, kad šis būtų

prašančiojoje valstybėje nuteistas arba kad jam būtų įvykdyta paskirtoji bausmė.


Asmens perdavimas tarptautiniam baudžiamajam teismui - tai procesas tarp

nuolatinio ar ad hoc įkurto tarptautinio baudžiamojo teismo ir valstybės, TT sutarties, įsteigusios

nuolatinį TBT, dalyvės ar valstybės, JT narės (kai eina kalba apie ad hoc TBT), reglamentuotas [žr.

teisiniai pagrindai], kurio metu valstybė perduoda nuolatiniam ar ad hoc įkurtam TBT asmenį, kad

šis būtų nuteistas TBT.

Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį – tai procesas tarp valstybių – ES

narių teisminių institucijų (joms priskiriami ne tik teismai, bet ir Generalinė prokuratūra bei

Teisingumo ministerija), reglamentuotas [žr. teisiniai pagrindai], kurio metu vienos iš valstybių –

ES narių teisminė institucija perduoda kitos valstybės – ES narės teisminei institucijai prašomą

asmenį tam, kad šis būtų prašančiosios institucijos valstybėje nuteistas arba kad jam būtų įvykdyta

paskirtoji bausmė.

Kam reikalingos 3 procedūros? E nuo seno, EAO – supaprastinimas („Sąjungos siekis

tapti laisvės, saugumo ir teisingumo erdve reikalauja panaikinti ekstradiciją tarp ES narių“). TBT –

institucijos specifika lemia procedūros ypatumus.

Sąlygos ir pagrindai neišduoti:

Ekstradicijos ir perdavimų sąlygos (t. y. aplinkybės, kurių nesant net negali būti

keliamas asmens išdavimo ar perdavimo klausimas, o jei toks prašymas gautas - nenagrinėjamas) -

(ekstradicijos sąlygos nenurodytos BK, jos numatytos TTS) (žr. lentelę)

Pagrindai neišduoti ar neperduoti asmens (t. y. aplinkybės, į kurias atsižvelgiama

nagrinėjant prašymą perduoti ar išduoti asmenį) – tai aplinkybės, kurios gali rodyti, kad asmens

išdavimas ar perdavimas pažeistų svarbias asmens teises ir laisves arba pažeistų svarbius prašomosios

valstybės interesus.

Skirtingai nuo E ir EAO, perdavimo TBT atveju nėra numatyta tokių pagrindų, nes

laikoma, kad šie teismai, įkurti didelės pasaulio valstybių bendru susitarimu ir vadovaujantis

visuotinai pripažintais teisės principais, bei vykstantys tarpt sutarčių nustatyta tvarka, negali kelti

nepamatuotos grėsmės svarbioms asmens teisėms ar valstybės svarbiems interesams.

Pagrindai neišduoti skirstomi į privalomus ir neprivalomus (fakultatyvius)

(nedaug skiriasi E ir EAO ir juos galima grupuoti labai panašiai)


Ekstradicija (BK 9 str.) EAO (BK 91 str.)

Privalomi atsisakymo išduoti pagrindai

non bis in idem:7) asmuo atleistas nuo

bausmės pagal amnestijos aktą arba malonės tvarka;

4) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomy-bės ar bausmės;abipusis baudžiamumas:

1) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu; (šiam punktui priskirtina ir aplinkybė, gad asmuo nesulaukė Lietuvos BK reikalaujamo amžiaus)senatis:

6) suėjo apkaltina-mojo nuosprendžio priėmi-mo ar vykdymo senaties terminas;persekiojimo, diskrimina-vimo grėsmė:

3) asmuo persekio-jamas už politinio pobūdžio nusikaltimą;kt.:

8) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytų pagrindų. (pvz., LRS, ratifikuodamas 1957 konvenciją dėl ekstradicijos, padarė išlygą, kad Lietuva neišduos savo piliečių).

non bis in idem:2) asmuo pagal amnestijos aktą ar malonės tvarka Lietuvos

Respublikoje atleistas nuo bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, atlikimo;

6) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, buvo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;

3) asmuo už jo padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje ir paskirta bausmė įvykdyta, tebevykdoma ar nebegali būti vykdoma pagal nuteisusios valstybės įstatymus;abipusis baudžiamumas (su išlygom):

5) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai Europos arešto orderis išduotas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o Europos arešto orderį išdavusios valstybės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą veiką numato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę;amžius:

4) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;senatis:

7) Europos arešto orderis yra išduotas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję šio kodekso 95 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties ar 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai;persekiojimo, diskriminavimo grėsmė:

1) asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves;prašymas perduoti remiasi VBJ principu, kurio nenumato LR BK:

8) nusikalstama veika padaryta ne Europos arešto orderį išdavusios valstybės teritorijoje ir Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai negalėtų būti taikomi dėl analogiškos veikos, jeigu ji būtų buvusi padaryta ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais.

Neprivalomi atsisakymo išduoti pagrindai

2) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje;

5) asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė; (išduoti galima, jei gaunamos garantijos, kad mirties bausmė nebus skirta ar vykdoma)

4) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais;

6. Jeigu Europos arešto orderis išduotas dėl nusikalstamos veikos, už kurią Europos arešto orderį išdavusios valstybės įstatymai numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis perduodamas su sąlyga, kad Europos arešto orderį išdavusios valstybės įstatymai numato galimybę nuteistajam ne vėliau kaip atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo.


Dėl tos pačios Nv Lietuvoje jau prasidėjęs, prasidėsiantis ar nutrauktas baudžiamasis procesas:

1) dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, Lietuvos Respublikoje yra pradėtas baudžiamasis procesas;

2) dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikoje buvo atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą arba pradėtas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas;

3) Europos arešto orderis yra išduotas dėl Lietuvos Respublikos piliečiui ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo ir Lietuvos Respublika perima šios bausmės vykdymą;formalumai:

5) Europos arešto orderyje trūksta informacijos, reikalingos sprendimui dėl asmens perdavimo priimti, ir Europos arešto orderį išdavusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia.

Procedūra (išdavimo, perdavimo TBT, EAO):

a) kai prašoma išduoti ar perduoti Lietuvai (BPK 69, 691 str.) - Generalinė

prokuratūra (paprastai dėl nuteisimo) arba Teisingumo ministerija (paprastai dėl bausmės

įvykdymo) kreipiasi į užsienio valstybės instituciją su prašymu išduoti asmenį, arba išduoda EAO ir

jį perduoda užsienio valstybės institucijai.

b) kai gaunamas prašymas išduoti asmenį, ar jį perduoti TBT, ar gaunamas EAO

(BPK 711, 73 str.) - Generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo ar

perdavimo kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą, kurio teisėjas teismo posėdyje išsprendžia

išdavimo ar perdavimo klausimą (EAO atveju terminai trumpesni).

Perduoto ar išduoto asmens atsakomybės ribos (BPK 70 str., 1957 m. konvencijos Dėl

ekstradicijos 14 str., TVR Dėl EAO 27 str.):

Bendra taisyklė – asmuo gali būti nuteistas tik dėl tų nusikaltimų, dėl kurių buvo prašoma jį

išduoti/perduoti.

2K–420/1999 – asmens prašyta išduoti iš Rusijos dėl operacijų su valiuta taisyklių pažeidimo, o

nuteista ne tik dėl šio nusikaltimo, bet ir dar aštuonių – sukčiavimo stambiu mastu, turto iššvaistymo ir

pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo ir kt. LAT nuosprendį panaikino.

Vis tik bausti už Nv, nepaminėtas prašyme išduoti/perduoti, galima, jeigu:

1) yra gautas išdavusios/perdavusios valstybės sutikimas;

2) asmuo, turėdamas gaimybę išvykti iš Lietuvos per paras ja nepasinaudojo arba išvykęs

sugrįžo į Lietuvą;

3) perdavimo pagal EAO atveju – kai yra asmens sutikimas.


3 tema. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas

Nusikalstamos veikos samprata ir rūšys. Nusikaltimo sąvoka. Nusikaltimo požymiai. Nusikaltimų

klasifikacija ir jos baudžiamoji teisinė reikšmė.

Baudžiamojo nusižengimo sąvoka. Baudžiamojo nusižengimo požymiai. Nusikaltimo ir baudžiamojo

nusižengimo atribojimo kriterijai.

Nusikalstamos veikos atribojimas nuo kitų teisės pažeidimų (civilinio delikto, administracinio teisės

pažeidimo, drausminio nusižengimo).

Šis klausimas išsamiai atskleidžiamas V. Piesliako vadovėlyje.

Kas yra nusikalstama veika? Tai toks reiškinys, įvykis gyvenime. Ne formuluotė

įstatyme. Tai asmens poelgis, kuriuo yra pažeidžiama visuomenėje branginama vertybė. N

veikomis pripažįstami (kaip išplaukia iš ultima ratio principo) tik patys pavojingiausi visuomenei

asmenų poelgiai. Tačiau poelgio pavojingumas nėra vienintelis Nv požymis. Iš principo nullum

crimen sine lege išplaukia dar vienas Nv požymis – tai baudžiamojo įstatymo uždraustas poelgis.

Tai, kaip Nv pasireiškia gyvenime, jos pavojingumą visuomenei, yra įprasta vadinti

materialiuoju Nv požymiu.

Nv uždraudimas baudžiamajame įstatyme vadinamas formaliuoju Nv požymiu.

BK nepateikia Nv apibrėžimo, bet pateikia Nv rūšių – N ir bn apibrėžimus, kuriuose

matyti tiek formalusis, tiek materialusis Nv požymiai (BK 11 str. 1 d. ir 12 str.).

Koks yra materialiojo ir formaliojo Nv požymių santykis?

Tarp abiejų požymių yra artimas ryšys. Įstatymų leidėjas, spręsdamas, kokius poelgius

apibrėžti BK kaip nusikalstamus, vertina jų pavojingumą - ar tam tikras poelgis yra pavojingas ar

ne, ar jis tiek pavojingas, kad reiktų įtraukti jį BK. Nutaręs, kad poelgis pakankamai pavojingas,

įstatymų leidėjas jį formalizuoja, įtraukdamas į BK.

Nv neteisėtumas ir pavojingumas turėtų būti lyg vienas kito atspindys, būti visada greta.

Tačiau taip yra ne visada. Ir taip gali atsitikti dėl įvairių priežasčių:

1) gyvenimui sparčiai vystantis, įstatymų leidyba (dėl kompetencijos trūkumo,

biurokratinių kliūčių) gali atsilikti nuo gyvenimo, kaip atsitiko 1990 – 1994 metais. Tokiu atveju

nemažai akivaizdžiai žalingų veikų lieka neįtrauktos į BK (pvz, apgaulinga buhalterinė apskaita,

pinigų plovimas; nusikaltimai aplinkai ir pan.)

2) kartais įstatymų leidybos teisę turintys asmenys, įgyvendindami savo siaurus interesus,

piktavališkai kriminalizuoja veikas kurios visuomenei yra naudingos, bet žalingos valdančiajai

grupei žmonių (pvz., tarybiniais laikais drausti pasisakymai prieš valdžią, privačios komercinės

veiklos vystymas);

3) visuomet esama veikų, kurių pavojingumas ar nepavojingumas nėra akivaizdus, jo


vertinimas priklauso nuo to, kokioms vertybėms įstatymų leidėjas ar jo rinkėjų dauguma teikia

pirmenybę. Tipiškos priešpriešos – tradicinės vertybės (konservatizmas) ir asmens laisvė

(liberalizmas), privataus kapitalo apsauga (kapitalizmas) ir kiekvieno asmens teisė į gerovę

(socialinės vertybės). Pavyzdžiui, sprendžiant, kiek pavojinga visuomenei santuokinė neištikimybė,

homoseksualiniai santykiai, kanapių rūkymas, neteisėtų kompaktinių diskų kopijų gaminimas ir

pan., atsakymas priklauso nuo asmens vertybinės pozicijos. Jeigu jo nuomonė nesutampa su

įstatymų leidėjo nuomone, gali susidaryti situacija, kad asmuo nelaikys Nv pavojinga, o Nv

nelaikomą poelgį laikys itin pavojingu.

Taigi, jeigu poelgis yra aprašytas BK kaip Nv, negalim vienareikšmiškai sakyti, kad jis

objektyviai yra labai pavojingas visuomenei. Galima tik užtikrintai teigti, kad jis įstatymų leidėjo

požiūriu itin pavojingas visuomenei bei įstatymų leidėjo (ir rinkėjų daugumos)

pripažįstamoms vertybėms. Tai yra Nv materialiojo požymio turinys.

Koks formaliojo požymio – Nv neteisėtumo – turinys?

Iš pirmo žvilgsnio jis labai paprastas – Nv uždrausta baudžiamajame įstatyme (BK).

Tačiau iš tiesų nėra taip paprasta. Įstatymų leidėjas, spręsdamas, ar tam tikrą poelgį įtraukti į

BK, kartais gali papiktnaudžiauti. Esmė tame, kad BK aprašytų poelgių (Nv) tyrimas vyksta pagal

griežtas BPK taisykles. Norėdama, kad tyrimas vyktų lengviau, valstybė gali sąmoningai tam tikrų

pavojingų veikų neįtraukti į BK, o aprašyti jas ATPK. ATP tyrimas vyksta pagal daug paprastesnes

taisykles ir įtariamojo teisės saugomos kur kas mažiau.

Pvz.:

ATPK 173(6) straipsnis. Netikrų banderolių prekėms ar kitų specialių ženklų gaminimas, realizavimas, naudojimas

Netikrų banderolių prekėms ar kitų specialių ženklų gaminimas ar realizavimas - užtraukia baudą nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų su šių banderolių ar

kitų specialių ženklų bei jų gaminimo priemonių konfiskavimu. Netikrų banderolių prekėms ar kitų specialių ženklų naudojimas prekiaujamoms prekėms, kuriomis

draudžiama prekiauti be banderolių ar kitų specialių ženklų, - užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių

konfiskavimu.

Maksimali bauda pagal BK asmeniui – 300 MGL (39000 Lt). Taigi, akivaizdu, kad įstatymų

leidėjas banderolių klastojimą laiko labai pavojingu, ne mažiau pavojingu nei Nv, bet kažkodėl

(nežinia, ar sąmoningai, ar dėl neapsižiūrėjimo) aprašė šią veiką ATPK. Rezultatas – mažiau

užtikrinamos kaltinamojo teisės (pareigūnams lengviau, įtariamajam sunkiau).


LAT, remdamasis EŽTT praktika, yra paskelbęs išaiškinimą:

T-6 2004-06-18

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamų sąvokų „baudžiamasis kaltinimas“, „nusikaltimas“ ir „baudžiamasis procesas“ interpretavimas

Jame pabrėžta, EŽTT, spręsdamas, ar poelgis, dėl kurio asmuo nuteistas, yra N, ar ATP

griežtai nesivadovauja formaliuoju kriterijumi ir tai, kokiame akte numatyta atsakomybė už poelgį,

nėra lemiamas rodiklis sprendžiant, ar poelgis laikytinas Nv ar ATP.

Esminiai kriterijai – a) sankcijos dydis

b) teisės pažeidimo pobūdis

Jei akivaizdu, kad pažeidimas yra ne mažiau pavojingas nei kiti pažeidimai, aprašyti BK, ir

sankcija už jį numatyta nemažesnė, nei valstybė numato už Nv, tai pažeidimas EŽTT bus laikomas

Nv, net jei konkreti valstybė jį apibrėžė ne BK, o ATPK ar kitame administraciniame įstatyme.

Taigi, galima apibendrinti, kad formaliojo Nv požymio turinys yra kiek platesnis nei Nv

aprašymas BK: poelgio aprašymas BK, arba, retais išimtiniais atvejais, kituose teisės

aktuose, jei sankcija už kituose teisės aktuose aprašytą poelgį ir jo pavojingumas

prilygsta Nv pavojingumui ir už juos numatytoms sankcijoms.

http://ovada.tic.lt/lat/nutartis.aspx?id=26585

5 paskaita. ekstradicija ir nv

Documents