IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS IR ATSISAKYMAS PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ

PRADĖJIMAS:

BPK

 166 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia1.Ikiteisminis tyrimas pradedamas:1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką;2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.2. Šio Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas.3. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.4. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui.      167 straipsnis.     Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka.2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu.3. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą. 169 straipsnis. Prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą1. Gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą.2. Pradėjęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai.      170 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą1. Prokuroras turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus.2. Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas.3. Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus, paveda kriminalinės žvalgybos subjektams panaudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ar priemones, kuriomis nėra ribojamos šio Kodekso 44 straipsnio 9 dalyje numatytos asmens teisės.4.Tik prokuroras priima sprendimus:

1) dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo;2) dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo;3) dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, išskyrus šio Kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus;4) dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;5) dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.5. Aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti.6. Tik prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo. Šio Kodekso 214 ir 217 straipsniuose numatytais atvejais prokuroro nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas. 171 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą1. Jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui.2. Gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. Prokuroras gali nuspręsti:1) pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus;2) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą;3) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai.3. Prokuroras turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.

172 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisės ir pareigos1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus šiame Kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas.2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo:1) atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos;2) vykdyti visus prokuroro nurodymus;3) prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą.3. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

REKOMENDACIJOS DĖL IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS IR JOS REGISTRAVIMO TVARKOSPatvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 I. BENDROSIOS NUOSTATOS 2. Ikiteisminis tyrimas pradedamas:2.1. gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką;2.2. prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.3. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo būdai:

3.1. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima proceso sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame skunde, pareiškime ar pranešime nurodytos nusikalstamos veikos arba dėl nusikalstamos veikos, kurios požymius patys nustatė prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas;3.2. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas pradeda bent vieną Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytą proceso veiksmą.4. Sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos:4.1. rezoliucija;Rezoliucija – prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Rezoliucija užrašoma ant:– prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką. Rezoliucijos tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Rezoliucijoje nurodoma: nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą, rezoliuciją užrašiusio asmens pareigos, parašas, vardas ir pavardė, rezoliucijos užrašymo data;– ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno, kuriam nesuteikti įgaliojimai pradėti ikiteisminį tyrimą, surašyto pranešimo, kuriame nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką, išaiškėję jam atliekant savo tiesiogines tarnybines funkcijas;– kito prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno tarnybinio pranešimo, jeigu pagal jį nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

4.2. tarnybinis pranešimas;Tarnybinis pranešimas – prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno pranešimas, kuriame nurodomi faktai apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriuos nustatė prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ir išreiškiamas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą arba pranešama apie jau pradėtą ikiteisminį tyrimą. Sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Sprendime nurodomas tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą.Tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą rašomas tuo atveju, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nepriėmę atskiro proceso sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėjo bent vieną BPK numatytą proceso veiksmą. Tokiame tarnybiniame pranešime (tekstas rašomas būtuoju kartiniu laiku) nurodomi nustatyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką, atlikti proceso veiksmai, jų atlikimo faktinis pagrindas ir tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą.

4.3. prokuroro reikalavimas;Prokuroro reikalavimas – prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų BPK 167 straipsnio 2 dalyje ir 409 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Prokuroro reikalavimas išreiškiamas rezoliucija arba atskiru rašytiniu dokumentu (1 priedas) ar nutarimu.BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimu. Pagal BPK 167 straipsnio 2 dalį dėl šių veikų ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas prokuroro reikalavimu tik tada, kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo. Esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui ikiteisminis tyrimas pradedamas bendra tvarka (užrašoma rezoliucija).

34. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, būtina atsižvelgti į tai, jog vien nukentėjusiojo užimamos pareigos ar socialinis statusas savaime nenulemia nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės, nes įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs, nepaisant jų veiklos rūšies ir pobūdžio bei kitų aplinkybių (BPK 6 str. 2 d.), o tą patį procesinį statusą turintys baudžiamojo proceso dalyviai turi ir tokias pačias teises bei pareigas. Minėtas įstatyminis pagrindas sietinas ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų, o su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas, Žin., 2006-01-19, Nr. 7-254).35. Sprendžiant, ar asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, būtina atsižvelgti į tai, kad šis įstatyminis pagrindas taikomas tokioms situacijoms, kai asmuo apskritai negali pats arba per teisėtą savo atstovą išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus, arba negali pats, arba per teisėtą savo atstovą atlikti tam tikrų veiksmų, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pvz., dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir kt.), taip pat ir tokioms situacijoms, kai nors asmuo ir gali pats arba per teisėtą savo atstovą išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus, gali pats arba per teisėtą savo atstovą atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pvz., dėl negalėjimo gauti reikalingos informacijos, neturėjimo teisės atlikti reikiamus proceso veiksmus, dėl asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisinės neliečiamybės ir kt.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas, Žin., 2006-01-19, Nr. 7-254).36. Draudžiama atsisakyti priimti skundą, pareiškimą ar pranešimą apie BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, jei tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą kito asmens interesais pateikė ne nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Nagrinėdamas tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo imtis priemonių gauti patikslinimą tiesiogiai iš nukentėjusiojo arba jo teisėto atstovo.37. Jei nukentėjusysis arba teisėtas jo atstovas prokuratūroje arba ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo patikslinimo metu pareiškia, jog pageidauja, kad dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, toks tyrimas pradedamas bendra tvarka (užrašant rezoliuciją), o jeigu nepageidauja – priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.38. Nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo (jeigu pagal įstatymą toks skundas ar pareiškimas yra būtina sąlyga baudžiamajam procesui pradėti (BPK 167 str.)) ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-06-15 nutarimai, Žin., 2006-01-19, Nr. 7-254; 2006-06-17, Nr. 68-2514).39. Šių rekomendacijų 33–35 punktų nuostatos taikomos ir sprendžiant dėl baudžiamojo proceso pradėjimo dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BPK 407 straipsnyje, 409 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu, jei veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisių ir teisėtų interesų, neatsižvelgiant į tai, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 straipsnyje, pradedamas ir atliekamas bendra tvarka, jei nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Jei yra gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją.40. Draudžiama atsisakyti priimti skundą, pareiškimą ar pranešimą apie BPK 407 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas tokiose bylose neatliekamas.41. Prokuratūroje arba ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą skundą, pareiškimą ar pranešimą apie BPK 407 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nagrinėjantis prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo įvertinti, ar skunde, pareiškime ar pranešime nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ir ar ja padaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Ikiteisminio tyrimo

pareigūnas, manydamas, jog ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame skunde, pareiškime ar pranešime nurodyta BPK 407 straipsnyje numatyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba ja buvo padaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą persiunčia prokurorui, o prokuroras sprendžia, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu.42. Jei prokuratūroje arba ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame skunde, pareiškime ar pranešime nurodyta BPK 407 straipsnyje numatyta nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nebuvo padaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir yra žinomas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime turi būti išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai, taip pat nurodytas teismas, kuriam gali būti paduodamas skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui.43. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje gavus informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, nurodytą 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje, tačiau nesant nukentėjusiojo skundo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nusprendęs, kad ši veika turi visuomeninę reikšmę arba kad asmuo, kuriam padaryta žalos, dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų, surinktą medžiagą perduoda prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokuroro reikalavimu. Prokuroras, gavęs šią medžiagą ir nusprendęs, kad nėra BPK 167 straipsnio 2 dalyje ar 409 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių (veika neturi visuomeninės reikšmės arba asmuo gali ginti savo teisėtus interesus), priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 

4.4. prokuroro nutarimas.Prokuroro nutarimas:– motyvuotas dokumentas, kuriuo panaikinamas neteisėtas ar nepagrįstas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą;– prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pagal realiąją ar idealiąją sutaptį padarytų nusikalstamų veikų ar dėl dviejų arba daugiau asmenų padarytų skirtingų nusikalstamų veikų, kai dėl vienų veikų sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti išreiškiamas rezoliucija ir (ar) tarnybiniu pranešimu, o dėl kitų veikų – prokuroro reikalavimu.

Sąvokos:Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas – ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis statutinis valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, turintis arba neturintis įgaliojimų pradėti ir (ar) atlikti ikiteisminį tyrimą.Ikiteisminio tyrimo pareigūnas – ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuriam įstaigos vadovo įsakymu suteikti įgaliojimai priimti sprendimą pradėti ir (ar) atlikti ikiteisminį tyrimą ir kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes (BPK 18 str.).Budėtojas – ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, kuriam įstaigos vadovo įsakymu suteikti įgaliojimai priimti į įstaigą atvykusių asmenų žodinius ar rašytinius skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką, priimti elektroninio ryšio priemonėmis įstaigoje gautus skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką arba informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą arba pavesti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui neatidėliotinai patikrinti gautos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką tikrumą.Informacija apie galimą nusikalstamą veiką – ikiteisminio tyrimo įstaigoje arba prokuratūroje elektroninio ryšio priemonėmis gauta informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kuri nėra pakankamai informatyvi, kad būtų galima nedelsiant priimti proceso sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą,

arba kai tokia informacija yra pakankamai informatyvi, tačiau joje nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti šią informaciją suteikusį asmenį.Neatidėliotinas informacijos apie galimą nusikalstamą veiką patikrinimas – neatidėliotinas išvykimas į informacijoje apie galimą nusikalstamą veiką nurodytą vietą arba pas šią informaciją suteikusį asmenį, siekiant nustatyti, ar informacija apie galimą nusikalstamą veiką yra tikra, taip pat surasti ir (ar) apsaugoti nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje įvykio vietoje esančius daiktus (pėdsakus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir (ar) nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nukentėjusįjį, liudytojus.Skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką – fizinio ar juridinio asmens (toliau – pareiškėjas) kreipimasis į prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą žodžiu, raštu ar elektroninio ryšio priemonėmis, pranešant apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius ir, jei yra žinoma, ją padariusį ir nukentėjusį asmenis.Patikslinimas – prokuroro, jo pavedimu prokuroro padėjėjo ar ikiteisminio tyrimo pareigūno gautas rašytinis pareiškėjo ar nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens papildomas paaiškinimas ar pareiškimas, kuriuo detalizuojami ar papildomi skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką, ir (ar) įstatymų nustatyta tvarka iš jų arba valstybės ar savivaldybės įstaigų gauti dokumentai ir (ar) duomenys, turintys reikšmės gautam skundui, pareiškimui ar pranešimui nagrinėti.

 IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS, IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS REGISTRAVIMAS IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOJE 44. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas darbą organizuoja taip, kad įstaigoje darbo valandomis, o policijoje – visą parą, budėtų asmuo (budėtojas), įgaliotas priimti skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką ir informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti neatidėliotiną informacijos patikrinimą, priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.45. Budėtojas, gavęs informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, ją registruoja nustatyta tvarka ir organizuoja neatidėliotiną tokios informacijos patikrinimą. Elektroninio ryšio priemonėmis gauta informacija apie galimą nusikalstamą veiką archyvuojama įstaigos vidaus teisės aktuose nustatyta tvarka.46. Informacijos apie galimą nusikalstamą veiką registracijos įraše nurodoma:46.1. informacijos gavimo data, valanda ir minutė;46.2. informacijos gavimo būdas (telefonu, elektroniniu laišku ar kt.), informaciją pranešusio (atsiuntusio elektroninio ryšio tinklais) asmens vardas ir pavardė, adresas, telefono abonento numeris arba kita kontaktinė informacija, įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas, adresas, telefono abonento numeris arba kita kontaktinė informacija;46.3. trumpas gautos informacijos turinys;46.4. duomenys apie tai, kam buvo pavesta patikrinti gautos informacijos tikrumą ir tokio patikrinimo rezultatas.47. Informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo kuo greičiau nuvykti į budėtojo nurodytą vietą ar pas informaciją suteikusį asmenį ir įsitikinti, ar tokia informacija yra tikra.48. Neatidėliotino informacijos apie galimą nusikalstamą veiką patikrinimo metu ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams draudžiama nepradėjus ikiteisminio tyrimo atlikti veiksmus, kurie savo turiniu atitinka procesinių prievartos priemonių turinį (pvz., prievartinis daiktų ar dokumentų paėmimas, prievartinė asmens daiktų apžiūra ir kt.), išskyrus asmens, kuris buvo užkluptas darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, sulaikymą.49. Jei informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato nusikalstamos veikos požymius, jis gali pats nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą, surašydamas tarnybinį pranešimą, ir atlikti pirminius tyrimo veiksmus arba gali pradėti ikiteisminį tyrimą, atlikdamas būtinus

pirminius BPK numatytus proceso veiksmus. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnas, grįžęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą, surašo tarnybinį pranešimą, kuris registruojamas įstaigoje nustatyta tvarka.50. Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą šių rekomendacijų 3.2 punkte nurodytu būdu, apie planuojamą atlikti pirmąjį BPK numatytą proceso veiksmą ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo pranešti (nesant galimybės – tuojau pat po jo atlikimo) budėtojui elektroninio ryšio priemonėmis arba įstaigoje įrengta visą parą veikiančia elektroninio ryšio linija, skirta fiksuoti pranešimus automatiniu režimu, ir atlikti pirminius proceso veiksmus. Proceso veiksmo metu arba tuojau pat, kai jis pabaigiamas, surašomas protokolas.51. Atlikti pirminius neatidėliotinus proceso veiksmus prieš tai elektroninio ryšio priemonėmis nepranešus budėtojui galima tik tokiu atveju, kai iškyla realus pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui ir dėl laiko stokos nėra galimybės susisiekti su budėtoju. Tokiais atvejais atlikęs tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnas elektroninio ryšio priemonėmis praneša budėtojui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, o vėliau surašo tarnybinį pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodo atliktus proceso veiksmus, duomenis, pagrindžiančius priimtą sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, ir kodėl apie numatomą atlikti pirmąjį proceso veiksmą nebuvo pranešta budėtojui.52. Pradėtą ikiteisminį tyrimą budėtojas ar kitas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo paskirtas asmuo užregistruoja ikiteisminių tyrimų registre.53. Ikiteisminių tyrimų registre įrašomi tokie duomenys:53.1. pradėto ikiteisminio tyrimo numeris (suteikimo tvarka nustatyta Nusikalstamų veikų, jas padariusių asmenų bei nukentėjusių asmenų centralizuotos apskaitos instrukcijoje);53.2. ikiteisminio tyrimo pradėjimo data;53.3. asmens, pranešusio apie nusikalstamą veiką, duomenys (fizinio asmens vardas ir pavardė, kontaktinė informacija arba įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas ir jos atstovo kontaktinė informacija);53.4. ikiteisminio tyrimo pareigūno, pradėjusio ikiteisminį tyrimą, pareigos, vardas ir pavardė;53.5. trumpas tiriamos nusikalstamos veikos aprašymas ir jos kvalifikavimas, nurodant BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą;53.6. gali būti registruojami ir kiti įstaigos veiklai būtini duomenys.54. Neatidėliotino patikrinimo metu nustačius, kad informacija apie galimą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisinga, informaciją tikrinęs ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas apie tai praneša budėtojui, o šis padaro įrašą atitinkamame informacijos registre.55. Draudžiama atsisakyti priimti skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką motyvuojant tuo, kad juose nurodytos nusikalstamos veikos tyrimas yra priskiriamas kitai teritorinei, aukštesnės pakopos arba specializuotai ikiteisminio tyrimo įstaigai, arba tuo, kad pareiškėjas skundą, pareiškimą ar pranešimą pateikė kito asmens interesais, neturėdamas atstovaujamo asmens pavedimo ar įgaliojimo. Skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką nagrinėjami vadovaujantis šių rekomendacijų nuostatomis, neatsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautuose dokumentuose pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą.56. Dėl žodinių skundų, pareiškimų ar pranešimų ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo nustatytos formos protokolą-pareiškimą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą, pareiškimą ar pranešimą priėmęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Prieš priimdamas iš atvykusio pareiškėjo skundą, pareiškimą ar pranešimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas pasirašytinai įspėja pareiškėją dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Toks įspėjimas surašomas kaip pareiškėjo rašytinis pareiškimas, jog jis yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį (2 priedas), arba įrašomas į protokolą-pareiškimą.57. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas arba įstaigos padalinio vadovas taip pat nagrinėja šioje įstaigoje paštu, per pasiuntinių paslaugas teikiančią įmonę ar elektroninio ryšio priemonėmis gautus skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką arba paveda tai atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Tokių skundų, pranešimų ar pareiškimų turiniui taikomi šių rekomendacijų 11 punkto reikalavimai.

Ikiteisminio tyrimo įstaigoje elektroninio ryšio priemonėmis gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai, kurių autentiškumas nepatvirtintas saugiu elektroniniu parašu, nagrinėjami ta pačia tvarka kaip ir rašytiniai skundai, pranešimai ar pareiškimai, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar šios įstaigos padalinio vadovas turi informacijos, leidžiančios identifikuoti skundą, pranešimą ar pareiškimą parašiusį asmenį. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautų skundų, pareiškimų ar pranešimų, surašytų ne valstybine kalba, vertimą į valstybinę kalbą organizuoja šios įstaigos vadovo įgaliotas darbuotojas.58. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti rašytiniai anoniminiai skundai, pranešimai ar pareiškimai apie nusikalstamą veiką įstaigos vadovo (jo pavaduotojo) arba įstaigos struktūrinio padalinio vadovo (jo pavaduotojo) sprendimu gali būti nagrinėjami, jeigu tokiame skunde, pranešime ar pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti patikslintos ir nežinant pareiškėjo asmens duomenų.59. Draudžiama ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą skundą, pranešimą ar pareiškimą apie nusikalstamą veiką persiųsti nagrinėti kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, išskyrus atvejus, kai būtina gauti skundo, pareiškimo ar pranešimo patikslinimą ir jo nebuvo galima priimti skundo, pareiškimo ar pranešimo priėmimo metu.60. Įvertinęs gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinį ir padaręs išvadą, jog yra duomenų apie nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas, įstaigos padalinio vadovas, budėtojas arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks ikiteisminis tyrimas registruojamas šių rekomendacijų 52–53 punktuose nustatyta tvarka.61. Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą skundą, pranešimą ar pareiškimą ir padarius išvadą, jog net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo nurodytus faktus apie padarytą nusikalstamą veiką reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Nutarime turi būti išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai.62. Jei skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką yra tikslinamas, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas patikslinimą privalo gauti per kuo trumpesnį terminą. Jei per 20PASENUS NORMA - NETAIKYTI darbo dienų ikiteisminio tyrimo pareigūnas negauna patikslinimo, apie tai privalo informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovą, nurodydamas patikslinimo negavimo priežastis. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar jos struktūrinio padalinio vadovas nustato terminą, per kurį turi būti gautas patikslinimas ir priimtas proceso sprendimas.63. Spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką nagrinėjantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali naudotis viešai prieinama informacija, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaigoje tvarkomais duomenimis, jeigu tokia informacija gali būti gaunama nesinaudojant procesinėmis prievartos priemonėmis.64. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas arba įstaigos padalinio vadovas paveda šį tyrimą atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iki prokuroras priims sprendimą dėl tolesnio tyrimo vietos. Rezoliucijos pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu.65. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešama pareiškėjui ir prokurorui. Pranešime prokurorui nurodoma:65.1. sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priėmusio pareigūno ir ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno pareigos, vardas ir pavardė;65.2. ikiteisminio tyrimo numeris ir jo pradėjimo pagrindas (skundas, pareiškimas, pranešimas apie nusikalstamą veiką);65.3. pareiškėjo (nukentėjusiojo) asmens duomenys;65.4. trumpas tiriamos nusikalstamos veikos aprašymas ir preliminarus veikos kvalifikavimas;65.5. įtariamo asmens duomenys (jei yra žinomi);65.6. ar yra pagrindas nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka;65.7. ar reikia sudaryti tyrimo grupę iš skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.

66. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar jos struktūrinio padalinio vadovas, gavęs prokuroro pavedimą atlikti ikiteisminį tyrimą (kai ikiteisminį tyrimą prokuroras pradėjo BPK 169 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jį pradėjo kita ikiteisminio tyrimo įstaiga BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka), paveda atlikti šį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui (pareigūnams). Tyrimui vadovaujančiam prokurorui pranešama, kuriam ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą.67. Jei proceso veiksmus atliekant ikiteisminį tyrimą turi atlikti keli tos pačios įstaigos ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tokius veiksmus jie gali atlikti žodiniu arba rašytiniu ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba įstaigos padalinio vadovo pavedimu. V. NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ, SUSIJUSIŲ SU GAISRAIS, TYRIMO PRADŽIA 68. Gavę informacijos apie gaisrą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – PAGD) ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnai atlieka neatidėliotiną informacijos patikrinimą. Užgesinus gaisrą, vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais teisės aktais atliekama gaisravietės apžiūra ir tarnybiniame pranešime fiksuojami asmenų, žinančių faktines aplinkybes, turinčias reikšmės gaisro kilimo priežasčiai nustatyti, duomenys.69. Paaiškėjus tyčinio padegimo požymiams, PAGD pareigūnas apie tai nedelsdamas praneša teritorinės policijos įstaigos budėtojui.70. Teritorinės policijos įstaigos budėtojas, gavęs informacijos apie nusikalstamą veiką, susijusią su tyčiniu padegimu, paveda policijos įstaigos ikiteisminio tyrimo pareigūnams vykti į įvykio vietą.71. Policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, sprendžia ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą. Svetimo turto sunaikinimas tyčia padegant paprastai kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (kaip padarytas visuotinai pavojingu būdu).72. Policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas, priėmęs sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, atlieka pirminius tyrimo veiksmus. Gaisravietės įvykio vietos tyrimą visais atvejais atlieka PAGD specialistas. Prireikus pasitelkiami kitų sričių specialistai (teismo medikas, ekspertas-kriminalistas ir kt.)73. PAGD arba jam pavaldžių įstaigų pareigūnams patikrinus informaciją apie gaisrą ir nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba 188 straipsnyje, požymius, išaiškinama nuo gaisro nukentėjusiam asmeniui ar teisėtam jo atstovui (jeigu yra žinomas), jog ikiteisminis tyrimas dėl tokių veiksmų gali būti pradėtas tik tada, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, o nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Dėl žodinių skundų ir pareiškimų minėti pareigūnai surašo nustatytos formos protokolą-pareiškimą.74. PAGD pareigūnas, gavęs nuo gaisro nukentėjusio asmens skundą arba jo teisėto atstovo pareiškimą (jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas), pradeda ikiteisminį tyrimą, atlieka įvykio vietos (gaisravietės) tyrimą ir kitus tyrimo veiksmus.75. Esant duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba 188 straipsnyje, ir nuo gaisro nukentėjęs asmuo (sunaikinto ar sugadinto turto savininkas) nėra žinomas arba toks asmuo dėl kitų svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, arba paaiškėjusi nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, PAGD pareigūnas surinktą medžiagą perduoda prokurorui, kad šis spręstų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokuroro reikalavimu (neatsižvelgiant į tai, ar yra gautas nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas).76. Jei nuo gaisro nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo negauta ir nėra pagrindo manyti, jog nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų arba kad nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba 188 straipsnyje, nepradedamas. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šiais atvejais nepriimamas.77. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas ir tais atvejais, kai gaisravietės apžiūros metu nustatomi aiškūs administracinio teisės pažeidimo požymiai ir surašomas administracinio teisės

pažeidimo protokolas, jeigu tokį pažeidimą padaręs asmuo yra žinomas arba pradedamas administracinio teisės pažeidimo tyrimas, jeigu pažeidimą padaręs asmuo nėra žinomas. Jeigu yra gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, tačiau nustatomi aiškūs administracinio teisės pažeidimo požymiai, priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.78. Kai gaisravietėje randamas lavonas, be šiame skyriuje numatytų ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimų, nedelsiant sprendžiamas klausimas ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 129 arba 132 straipsnį, atsižvelgiant į gaisro kilimo priežastis bei kitas nustatytas faktines aplinkybes.79. Jei gaisravietės apžiūros metu nenustatoma tyčinio arba neatsargaus svetimo turto sunaikinimo požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gaisravietėje rasto lavono mirties priežasčiai nustatyti (pvz., žuvus namo savininkui, kai gaisras kilo dėl jo paties neatsargaus elgesio su ugnimi). VI. IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS MIRTIES PRIEŽASČIAI NUSTATYTI 80. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 30-712; 2002, Nr. 43-1601) 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, nustatęs asmens mirties faktą, privalo nedelsdamas pranešti policijai esant bent vienai šių sąlygų:– nustatyta arba įtariama smurtinė mirtis;– mirtis įvyko viešoje vietoje;– nenustatyta mirusiojo asmenybė;– neaiški mirties priežastis, jei mirtis įvyko už stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ribų;– staigi arba netikėta mirtis;– mirė pacientas, išbuvęs stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje mažiau nei 24 valandas, išskyrus atvejus, kai mirtis įvyko dėl nustatytos lėtinės ligos;– nustatyta arba įtariama, jog mirtis įvyko nuo gamybinės traumos, apsinuodijimo, profesinės ligos, ypač pavojingos infekcinės ligos;– mirusiajam jo paskutinio susirgimo metu nebuvo teikiama medicinos pagalba;– to reikalauja mirusiojo teisėtas atstovas;– kitais įstatymų numatytais atvejais.81. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kokie asmenys turi teisę nustatyti asmens mirties faktą. Asmens mirties faktą nustato:– asmens sveikatos priežiūros specialybių gydytojai;– gydytojas patologas;– gydytojas teisės medicinos ekspertas;– gydytojų konsiliumas;– skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigų slaugos specialistai;– slaugos specialistas, tiesiogiai atlikęs mirusio asmens sveikatos priežiūrą nesant gydytojo.82. Policijos įstaigoje gavus informacijos apie asmens mirties faktą, budėtojas ją registruoja nustatyta tvarka kaip informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ir nedelsdamas paveda šios įstaigos pareigūnui patikrinti informaciją, nuvykstant į gautoje informacijoje nurodytą vietą.83. Jei į įvykio vietą nebuvo atvykęs Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 4 straipsnyje numatytas asmuo, turintis teisę nustatyti asmens mirties faktą, policijos pareigūnas privalo iškviesti į įvykio vietą asmens sveikatos priežiūros gydytoją arba skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigos slaugos specialistą, kad būtų konstatuotas mirties faktas. Jeigu yra įvykę vėlyvieji lavoniniai reiškiniai, gydytojas ar skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigos slaugos specialistas į įvykio vietą nustatyti mirties fakto nekviečiamas.Vėlyvieji lavoniniai reiškiniai – tai lavono irimas veikiant išoriniams ir vidiniams veiksniams. Išoriniams veiksniams priskiriamas vabzdžių ir gyvūnų ardomasis poveikis, oro sąlygų įtaka ir kt. Vidiniai veiksniai yra

puvimas, autolizė (organinių struktūrų savaiminis irimas veikiant kūne esantiems fermentams). Galimas ir kitoks irimo pasireiškimas, pvz., trūnijimas, užsikonservavimas, suvarškėjimas. Vėlyvieji lavoniniai reiškiniai paprastai atsiranda praėjus ne mažiau kaip kelioms paroms po mirties. Priklausomai nuo aplinkos, kurioje buvo lavonas, temperatūros, drėgmės ir kt. veiksnių vėlyvųjų reiškinių atsiradimas gali prasidėti ir po kelių savaičių ar mėnesių nuo mirties momento.84. Teismo medicinoje yra keletas mirties pagal ją sukėlusius veiksnius klasifikacijų.Mirtis būna natūrali ir nenatūrali (priešlaikinė).Natūrali mirtis pagrįsta fiziologinėmis priežastimis, sudarančiomis tokias sąlygas, kuriomis gyvas organizmas negali egzistuoti. Tai mirtis dėl gilios senatvės, išsekus organizmo fiziologinėms atsargoms, neišsivysčiusių naujagimių mirtis dėl nepakankamų fiziologinių atsargų gyvybei palaikyti arba apsigimimų.Nenatūrali (priešlaikinė) mirtis įvyksta nuo ligų arba sužalojimų. Priešlaikinė mirtis socialiniu ir teisiniu požiūriu skirstoma į smurtinę ir nesmurtinę.Smurtinė mirtis (morscriminalis) – tai mirtis nuo įvairių išorinių veiksnių poveikio (mechaninių sužalojimų, deguonies stokos, elektros, žaibo, aukštos ir žemos temperatūros, aukšto ir žemo atmosferos slėgio, jonizuojančio spinduliavimo, nuodų poveikio, susargdinimo, bado, troškulio, psichinės traumos, fizinio pervargimo).Atsižvelgiant į tai, kas tą išorinį veiksnį panaudojo, smurtinės mirtys yra skirstomos į nužudymą (homicidium), savižudybę (suicidium) arba nelaimingą atsitikimą (casusaccidentalis).Nesmurtinė mirtis – mirtis dėl įvairių ligų.85. Esant nusikalstamos veikos (nužudymo, neatsargaus gyvybės atėmimo, palikimo be pagalbos, kai grėsė pavojus gyvybei, privedimo prie savižudybės, padėjimo nusižudyti, darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, dėl kurio žuvo žmogus, ir kt.) požymiams ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal atitinkamą BK straipsnį. Tokiu atveju į įvykio vietą kviečiamas teismo medikas, kuris atlieka išorinę lavono apžiūrą. Jeigu įmanoma, lavono apžiūra turi būti atliekama įvykio arba lavono radimo vietoje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras turi reikalauti, kad lavonas apžiūros metu būtų išrengtas, visos kūno sritys nuodugniai apžiūrėtos. Jei lavonas randamas ne uždaroje patalpoje arba jei toje vietoje negalima atlikti nuodugnios išorinės lavono apžiūros, apžiūra gali būti tęsiama pergabenus lavoną į tam tinkamas patalpas (teritorinėje lavoninėje, ligoninėje, teismo medicinos skyriuje), prieš tai užfiksavus (nufotografuojama ir aprašoma) radimo padėtį ir kitas aplinkybes.86. Informacijos dėl žmogaus mirties priežasties patikslinimo metu policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas išsiaiškina, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis mirė ar buvo rastas miręs asmuo, ar pastaruoju metu jis sirgo, pas kurį gydytoją (kurioje gydymo įstaigoje) gydėsi, kokius vartojo vaistus. Policijos pareigūnas (-ai) turi užfiksuoti asmenų, buvusių įvykio vietoje, mirusiojo artimų giminaičių, kartu gyvenusių asmenų asmens duomenis, pokalbių su jais metu surinkti reikšmingą įvykiui tirti informaciją, kuri nurodoma ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniame pranešime. Jei į įvykio vietą nekviečiamas teismo medikas, policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas lavono radimo vietoje atlieka ir išorinę lavono apžiūrą, tarnybiniame pranešime aprašo lavono išorę, kūno, rankų ir kojų padėtį, aprangą, matomus kūno sužalojimų pėdsakus, odos pakitimus, lavondėmes, kūno sustingimo laipsnį ir kt. Patikrinimo metu apžiūrint lavoną ir jo radimo vietą, vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) 18 straipsnio 1 dalies 12 punktu, tikslinga fotografuoti, daryti vaizdo įrašus.87. Patikslinimo metu taip pat susipažįstama su asmens sveikatos priežiūros gydytojo ar skubios medicinos pagalbos specialisto, konstatavusių mirties faktą, medicininiuose dokumentuose padarytais įrašais apie jų atliktą lavono išorinę apžiūrą.88. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus išorinę lavono apžiūrą jo radimo vietoje, lavonas gali būti siunčiamas į teritorinę lavoninę ar Teismo medicinos instituto teritorinį padalinį, kad papildomą išorinę lavono apžiūrą atliktų gydytojas ar teismo medikas. Papildomą išorinę lavono apžiūrą teismo medikui turėtų būti pavedama atlikti smurtinės mirties atvejais ir tais atvejais, kai išorinės lavono apžiūros neatliko

gydytojas (nepavyko nustatyti, kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje gydėsi mirusysis, asmuo mirė toli nuo savo gyvenamosios ir gydymosi įstaigos vietos, nepavyko surasti gydytojo ir pan.).89. Įtarus netinkamą gydymą arba jei asmuo mirė laisvės atėmimo vietoje, atlikti išorinę lavono apžiūrą pavedama teismo medikui.90. Teismo medikui ar kitam gydytojui atliekant papildomą išorinę lavono apžiūrą dalyvauja ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, kuris užfiksuoja išorinės lavono apžiūros duomenis tarnybiniame pranešime arba apžiūros protokole. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi pateikti gydytojui ar teismo medikui visą patikslinimo metu surinktą informaciją apie mirties aplinkybes, taip pat užtikrinti, kad būtų pateikta medicininė dokumentacija (ambulatorinė kortelė). Įvertinęs išorinės lavono apžiūros ir medicininės dokumentacijos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir autopsijos paskyrimo būtinumo.Nenustačius, kad mirtis galėjo būti smurtinė, ikiteisminis tyrimas nepradedamas ir priimamas proceso sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokio nutarimo nuorašas išsiunčiamas mirusiojo artimiesiems arba teisėtam atstovui, išaiškinant BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatytą nutarimo apskundimo tvarką ir terminus.91. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas (-ai), atlikęs informacijos apie žmogaus mirties priežastį patikslinimą, surašo išsamų tarnybinį pranešimą (pranešimus). Tarnybiniame pranešime nurodomos visos nustatytos faktinės asmens mirties aplinkybės, mirusiojo artimųjų ir įvykio liudytojų asmens duomenys ir jų paaiškinimų esminiai duomenys, nurodomi duomenys apie įvykio vietos ir lavono apžiūrą, asmenų, radusių lavoną, ir mirusiojo artimų giminaičių duomenys bei jų žodinių paaiškinimų turinys, asmens, konstatavusio mirties faktą, asmens duomenys, su lavonu atlikti veiksmai ir manipuliacijos. Nurodoma, kam iš mirusiojo giminių ar artimųjų pranešta apie mirties faktą. Jei buvo fotografuota ar filmuota, pridedamos laikmenos su fotografijomis ar vaizdo įrašu.92. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuris atliko informacijos apie žmogaus mirties priežastį patikrinimą, ar prokurorui padarius preliminarią išvadą, jog asmens mirties priežastis galėjo būti smurtinė, tačiau nesant duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, pradedamas ikiteisminis tyrimas asmens mirties priežasčiai nustatyti.Ikiteisminio tyrimo pradėjimo registracijos įraše BK specialios dalies straipsnis nenurodomas, nurodomas skaičių kodas – 555000. Nusikalstamos veikos statistinės kortelės (10 kortelė) 11-oje eilutėje taip pat nurodomas skaičių kodas 555000.93. Ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti pagal kodą 555000 taip pat pradedamas, jeigu yra įvykę vėlyvieji lavoniniai reiškiniai.94. Kai randamas neatpažinto žmogaus lavonas, informacijos apie mirties priežastį patikrinimo metu policija turi imtis priemonių mirusiojo asmenybei nustatyti, rasti mirusiojo artimuosius ar jo teisėtą atstovą ir informuoti juos apie asmens mirtį. Nepavykus nustatyti mirusiojo asmenybės, pradedamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti pagal kodą 555000.95. Ikiteisminio tyrimo mirties priežasčiai nustatyti metu nustačius konkrečios nusikalstamos veikos požymių, priimamas proceso sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, surašant tarnybinį pranešimą dėl nusikalstamos veikos, užpildoma papildoma statistinė kortelė (10 kortelė), kurios 11-oje eilutėje nurodomas BK straipsnis.96. Jei mirties priežastis yra aiški ir ją galima pagrįsti medicininių dokumentų duomenimis, ambulatorinės ar stacionarios sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros gydytojas, išoriškai apžiūrėjęs lavoną, nustato nesmurtinės mirties priežastį ir išduoda medicininį mirties liudijimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi policijai apie tokį atvejį gali būti nepranešama, mirties priežasties patikslinimas neatliekamas ir proceso sprendimas nepriimamas (išskyrus, kai to reikalauja mirusiojo teisėtas atstovas).97. Kai asmuo miršta ne sveikatos priežiūros įstaigoje, o asmens sveikatos priežiūros gydytojas nenustato mirties priežasties ir apie tokį atvejį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir

kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, buvo pranešta policijai, tačiau policijos pareigūnai, informacijos patikslinimo metu atlikę šių rekomendacijų 83 punkte nurodytus veiksmus, nenustato, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ar kad mirtis galėjo būti smurtinė, ir jei yra žinoma mirusiojo asmenybė, ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti nepradedamas, priimamas proceso sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokio nutarimo nuorašas išsiunčiamas mirusiojo artimiesiems ar teisėtam atstovui, išaiškinant BPK 168 straipsnio 4 dalyje numatytą apskundimo tvarką ir terminus.98. Kai mirties priežastis neaiški, o ikiteisminis tyrimas nepradedamas, mirusiojo artimiesiems ar įgaliotam atstovui turi būti išaiškinama, kad vadovaujantis Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarkos (Žin., 1998, Nr. 89-2464), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 565, 2.3 punktu medicininį mirties liudijimą gali išduoti gydytojas patologas ar teismo medikas, atlikęs lavono pomirtinį patologijos tyrimą, kuris skiriamas ne policijos ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro (Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarkos 5 p.).99. Gavus mirusiojo artimųjų ar kitų asmenų pareiškimą, kuriame nurodoma, kad asmuo galėjo tapti nusikaltimo auka, visais atvejais priimamas proceso sprendimas pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. VIII. IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS ASMENIUI DINGUS BE ŽINIOS IR TOKIO TYRIMO PRADŽIOS REGISTRAVIMAS 100. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje gavus skundą, pranešimą ar pareiškimą apie be žinios dingusį asmenį, ikiteisminis tyrimas pradedamas šių rekomendacijų IV skirsnyje nustatyta tvarka. Rezoliucijoje formuluojamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dingusio be žinios asmens, BK specialiosios dalies straipsnis nenurodomas, nurodomas skaičių kodas – 556000. Nusikalstamos veikos statistinės kortelės (10 kortelė) 11-oje eilutėje taip pat nurodomas tik skaičių kodas 556000.101. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius konkrečios nusikalstamos veikos požymių, surašomas ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas arba ant dokumento, kuriame yra užfiksuoti duomenys apie paaiškėjusios nusikalstamos veikos požymius, užrašoma prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jos padalinio vadovo rezoliucija. Rezoliucijoje ar tarnybiniame pranešime pažymima, jog ikiteisminis tyrimas toliau bus tęsiamas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį. Tęsiant tyrimą pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, užpildoma nusikalstamos veikos statistinė kortelė (10 kortelė), kurios 11-oje eilutėje nurodomas BK specialiosios dalies straipsnis.______________ Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos1 priedas (Reikalavimo formos pavyzdys) PROKURORO REIKALAVIMAS 200___ m. _____________________d.____________________(vieta) ____________________________________________________________________________________(prokuratūros pavadinimas, prokuroro vardas ir pavardė)Susipažinęs su 200___ m. ____________________ d. _______________________________________(pareiškėjo vardas ir pavardė,

___________________________________________________________________________________________juridinio asmens pavadinimas, jo atstovo vardas ir pavardė, ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigos, vardas ir pavardė)____________________________________________ dėl____________________________________________(skundu, pareiškimu, pranešimu, tarnybiniu pranešimu)___________________________________________________________________________________________(nusikalstamos veikos trumpas aprašymas)______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________nustačiau, kad šioje veikoje yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso _______ str. požymių.Tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, taip pat prokuroro reikalavimu.Nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepateikė skundo ar pareiškimo, tačiau___________________________________________________________________________________________(motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas)______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 167 str.: 1. Pradedu ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu ______________________________________(trumpas nusikalstamos veikos aprašymas)______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ ,tai yra dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK ________________________________________________ str.2. Pavedu atlikti ikiteisminį tyrimą _____________________________________________________(ikiteisminio tyrimo įstaiga)___________________________________________________________________________________________ ____________________            _____________                      _____________________(pareigos)                         (parašas)                                (vardas ir pavardė)______________ Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos2 priedas (Įspėjimo formos pavyzdys)

 ĮSPĖJIMASDĖL ATSAKOMYBĖS UŽ MELAGINGĄ ĮSKUNDIMĄ AR PRANEŠIMĄ APIE NEBŪTĄ NUSIKALTIMĄ 200___ m. _________________ d.________________(vieta) Pareiškėjas__________________________________________________________________________ .(vardas ir pavardė, asmens kodas)pateikęs 200 m. _____________ d.______________________________________________________________ ,(skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiklą)įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. ______________________(pareiškėjo parašas) Pareiškėją įspėjo:      _______________________                   ______________________                ____________________(pareigos)                                                   (parašas)                                  (vardas ir pavardė)______________ 

ATSISAKYMAS:

BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.3. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.

4. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo.5. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

PRAKTIKA DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI

BPK normos reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina, jog BPK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nurodyta aplinkybė - veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.

BPK 168 straipsnio 2 dalis numato, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą.

Nustatyta, kad nagrinėjamoje medžiagoje prokurorė priėmė motyvuotą nutarimą ir pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime išdėstyti motyvai ir nurodytas įstatyminis pagrindas, kodėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Tos pačios nuomonės buvo ir Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė savo pobūdžiu bei taikomomis valstybės prievartos priemonėmis yra griežčiausia ir taikoma tik pažeidžiant baudžiamuoju įstatymu saugomus teisinius gėrius, todėl sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti priimamas tik atidžiai įvertinus visas aplinkybes. Į tai atsižvelgiant konstatuoja, jog priimant sprendimą

atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl sukčiavimo, visos aplinkybės įvertintos tinkamai. Ikiteisminio tyrimo teisėjas teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir teisingai pripažino, jog pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

MOTYVAI Sukčiavimas Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį sukčiavimas tai savo ar kitų naudai svetimo turto įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, tačiau tokių aplinkybių pareiškėjas A. J. nei prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, nei skunde dėl revizuojamos nutarties nenurodė. Iš surinktos medžiagos matyti, jog Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“2010-02-12 paskolos sutartimi Nr. 70045 suteikė O. P., A. J. 49000 Lt paskolą, tačiau duomenų, kad A. J. į sandorį buvo įtrauktas apgaule, o sandorio metu O. P. turėjo išankstinę tyčią nevykdyti prievolės arba jos išvengti, byloje nepateikta. Dėl to ir skunde nurodoma aplinkybė, jog O. P. pardavė savo turtą tam, kad galėtų išvengti įsipareigojimų pagal aptartą paskolos sutartį, nepagrindžia išankstinės tyčios dėl nusikalstamo sukčiavimo, nes sandorių nevykdymas savaime nesudaro nusikalstamos veikos požymių.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, svarbias sprendžiant dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės dėl galimo sukčiavimo faktų yra akivaizdžiai paremtos tik prielaidomis. Kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjo išvados dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo paremtos medžiagos duomenų analize, yra motyvuotos, aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo su jomis nesutikti. Skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jis atmetamas, nutartis paliekama galioti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1141-238/2012;

Skausmo sukėlimasBPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodyta aplinkybė - veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.

Teismas pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė savo pobūdžiu bei taikomomis valstybės prievartos priemonėmis yra griežčiausia ir taikoma tik pažeidžiant baudžiamuoju įstatymu saugomus teisinius gėrius, todėl sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti priimamas tik atidžiai įvertinus visas aplinkybes. Konstatuotina, jog priimant sprendinius atsisakyti pradėti ikiteisminį

tyrimą pagal S. J. pareiškimą dėl fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui, visos aplinkybės įvertintos tinkamai. Ikiteisminio tyrimo teisėjas teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir teisingai pripažino, jog pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš pateiktos medžiagos matyti, jog pasiėmęs iš motinos gyvenamosios vietos mažametį sūnų, pareiškėjas pastebėjo, jog vaiko nosis yra nežymiai nuspausta (kraujosruvą ant vaiko nosies patvirtino ir medicinos specialistė). Vaikas tėvui papasakojo, jog nosį jam nuspaudė senelis žaidimo „Kiek kiaulė turi paršiukų?“ metu. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad tokie vaiko senelio veiksmai atitinka BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Su tokiais pareiškėjo argumentais sutikti negalima, nes LR BK 140 str. aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius sudaro tik aptartų padarinių sukėlimas, vaiką tyčia mušant ar smurtaujant prieš jį. Dėl to, ikiteisminio tyrimo teisėjas revizuojamoje nutartyje visiškai pagrįstai pripažino, jog žaidimų metu dėl neatsargumo atsiradę ypatingai nežymūs vaiko sveikatos sutrikdymai ar jam sukeltas nedidelis fizinis skausmas, negali būti vertinami kaip nusikalstami, kadangi tokius padarinius sąlygojo ne tyčiniai, o netyčiniai veiksmai. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, asmenys pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik už tyčinius veiksmus, mažamečius vaikus mušant ar kitaip smurtaujant prieš juos. Taigi, vaikiškų žaidimų metu atsiradę nežymūs sveikatos sutrikdymai ar patirtas mažareikšmis fizinis skausmas, sąlygotas neatsargių ar objektyvių (įvairūs sutrenkimai, nubrozdinimai, įbrėžimai ir pan.) priežasčių, nesudaro ne tik BK 140 str. 2 d. numatytos veikos sudėties, bet ir neleidžia abejoti piktnaudžiavimu tėvų pareigomis, apie kurį pareiškime užsimena S. J.. Kaip teisingai pastebėjo ikiteisminio tyrimo teisėjas, tarpusavio konfliktai ar nesutarimai paprastai nėra sprendžiami baudžiamojo poveikio priemonėmis ar instrumentais, o bendru sutarimu neišspręsti ginčai dėl išsituokusių asmenų bendravimo su vaikais tvarkos, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

Argumentai dėl mažamečio vaiko apklausos teisėtumo patikrinimo, irgi atmestini, nes, kaip žinia, apklausiant vaiką, baudžiamasis procesas prasidėjęs nebuvo, o medžiagoje surinktų duomenų pilnai pakako nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo. Kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjo išvados dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstos medžiagos duomenų analize, motyvuotos, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti. Skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gruodžio mėn. 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-2084-317/2012;

Nesunkus sveikatos sutrikdymasBPK 168 str. 1 d. ir 2 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar

baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Įvertinęs pateiktą medžiagą, prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skundžiamą teismo nutartį bei skundo argumentus skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal P. D. skundą atsisakyta pagrįstai. Tiek prokuroro nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad P. D. dėl šuns padarytų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau pažymėtina, jog norint kvalifikuoti veiką pagal BK 138 str. 1 d., t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, būtina nustatyti šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, iš kurių vienas yra tai, kad ši veika padaroma tik esant asmens kaltei, kuri pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Išanalizavęs teismui pateiktą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad joje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti P. D. skunde nurodytą aplinkybę, jog R. B. tyčia užsiundė ant jos šunį. Pažymėtina, kad vien asmens subjektyvus manymas, jog galbūt buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika negali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog dėl P. D. skunde nurodytų aplinkybių pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu atsisakyta pagrįstai, kadangi akivaizdžiai nepadaryta veika, turinti pareiškėjos nurodomo nusikaltimo požymių. Pažymėtina, kad R. B. už veiksmus, kurie pasireiškė gyvūno laikymo taisyklių pažeidimu, buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 str. 5 d. ir paskirta 500 Lt dydžio bauda. Taip pat Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimu už akių iš R. B. P. D. buvo priteista 904,79 Lt turtinei ir 3 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. padarytos žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, minėto teismo sprendimo vykdymas yra ne teismo kompetencija, todėl P. D. skunde keliami klausimai, susiję su šio teismo sprendimo vykdymu, nenagrinėtini.

Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad tiek prokuroro nutarimas, tiek teismo nutartis yra motyvuoti, pagrįsti ir juos naikinti P. D. skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio mėn. 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-838-72/2012;

Melagingas pranešimasI. Babušio skundas netenkintinas, nes išnagrinėjus visą gautą medžiagą galima konstatuoti, kad

nebuvo surinkta pakankamai duomenų, jog būtų galima priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Visų pirma, pareiškėjas turi būti pasirašytinai įspėtas dėl galimai melagingų parodymų davimo, taip pat būtina jį apklausti liudytoju smulkiai išsiaiškinant, kurie daiktai jam yra gražinti, kokios būklės daiktus jis buvo palikęs išvažiuodamas, kokių apsaugos priemonių ėmėsi savo turtui apsaugoti, kuriuos daiktus ir kam yra padovanojęs, pateikti pinigines perlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šiuo metu nebūdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagindų parodymų davimo ar melagingo įskundimo I. Babušis pats arba per savo atstovus gali nebaudžiamas duoti kokius tik jis nori parodymus. I. Babušio pareiškimo teisingumu verčia abejoti įvykio vietos apžiūra, kur matyti, kad I. Babušio namų valda paversta sąvartynu, nesaugoma, dalis pareiškime paminėtų kaip pavogtų daiktų galimai yra šioje valdoje, todėl I. Babušio teiginių negalima

vertinti kaip visiškai atitinkančių tikrovę. Nepadarius detalios viso turto apžiūros nėra įmanoma spręsti apie nusikalstamą veiką. Liudytoja apklausta Julija Sankauskienė parodė, kad yra I. Babušio turto bendrasavininkė, jį apibūdino kaip konfliktišką ir kerštingą žmogų, kuris jos nesiklausęs bendrą turtą nuomavo keliems asmenims, ji ir dabar negalinti patekti į savo būstą, prieš kelis metus matė, kad namo viduje buvo likę keli menkaverčiai daiktai. Tai verčia abejoti ar I. Babušio būste buvo koks nors jo skunduose išvardintas kaip pagrobtas turtas.

Pagal šiuo metu surinktus duomenis I. Babušio prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo nurodytus BK straipsnius tenkinti neįmanoma, nes nėra pagrindžiančių duomenų, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, todėl jo skundas netenkinamas.

Grasinimas nužudytiR. Andriušienės skundas netenkintinas, nes išnagrinėjus visą gautą medžiagą galima konstatuoti, kad

tarp abiejų ginčo šalių yra susiklostę nepakantumo santykiai, kurie kyla galimai dėl turto. Iš skundo patikslinimo metu surinktos medžiagos akivaizdžiai matosi, kad tarp sutuoktinių susiklostę tik civiliniai - teisiniai, o ne kito pobūdžio santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys ginčai ir konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu ar sukčiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo, atkuriant pažeistas teises. Nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę sutuoktinių konflikto prigimtį. CK 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad civilinį ieškinį pareiškęs ieškovas, remdamasis CK 1.138 straipsniu, nustatančiu civilinių teisių gynimo būdus, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Šiuo atveju civilinėmis teisinėmis galimybėmis taip pat turėtų būti aktyviai naudojamasi. Taip pat nagrinėjamoje situacijoje nėra ne tik sukčiavimo, savivaldžiavimo, bet ir kitų turtinių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, o nesant šių nusikalstamų veikų požymių ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas.

Atskirai verta panagrinėti ir BK 145 str. Kaip ir kiekviena nusikalstama veika, taip ir ši reikalauja, kad apie ją būtų kuo greičiau ir išsamiau pranešta teisėsaugos institucijoms, kad jos galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas, surinkti faktinius duomenis ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis. BK 145 straipsniu kriminalizuota veika, dėl kurios yra baudžiami asmenys, grasinę nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą arba terorizavę. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.). Žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja nukentėjusiojo atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus. Šiuo atveju turi būti ir nukentėjusiojo suvokimas, kad kaltininko grasinimai, bauginimai jo atžvilgiu yra realūs, akivaizdūs ir galimai bus įvykdyti tuojau pat. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad tarp sutuoktinių įvyko konfliktas. R. Andriušienėpolicijai apie įvykį pranešė tik praėjus keliems mėnesiams nuo, jos manymu, prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos. Tai akivaizdžiai rodo, kad ji kelis mėnesius dėl įtariamojo jo atžvilgiu išreikštų grasinimų nebijojo, o paskui pradėjo bijoti. Toks nukentėjusiojo elgesys nebūdingas nuo nusikalstamos veikos realiai nukentėjusiam asmeniui ir apsunkina teisėsaugos institucijų darbą nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus dideliam laiko tarpui imtis išaiškinti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, rinkti faktinius duomenis. Dėl to pagal surinktus byloje duomenis matyti, kad R. Andriušienė jai reiškiamų grasinimų metu nejautė pavojaus nei dėl savo ar artimųjų gyvybės ar turto. Dėl to galima konstatuoti, kad nėra padaryta BK 145 str. ar 140 str. numatyta nusikalstama veika.

Netiesos sakymas civilinėje byloje

J. Stirbio skundas netenkintinas, nes, kaip teisingai nurodė A. Šakickas savo nutarime, J. Stirbio įvardytus veiksmus proceso dalyviai atliko nagrinėjant civilines bylas teismuose. Civilinio proceso metu neteisėtų veikų kriminalizavimas yra reglamentuotas CPK normose. CPK 300 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kai nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186 str. 6 d. už Lietuvos Respublikos Konstitucijos priesaikos sulaužymą sakant netiesą proceso metu, teismas asmenis gali traukti civilinėn atsakomybėn. Už netiesos sakymą civilinio proceso metu baudžiamoji atsakomybė nėra numatyta. Nesant padarytai BK numatytai nusikalstamai veikai ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas. Tai yra imperatyvi BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta norma. Šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti nutarimą bei pradėti ikiteisminį tyrimą.

Dirbtinis kriminalizavimasN. Žiūko skundas netenkintinas, nes išnagrinėjus visą gautą medžiagą galima konstatuoti, kad tarp

abiejų ginčo šalių yra susiklostę nepakantumo santykiai, kurie kyla dėl turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys ginčai ir konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo, atkuriant pažeistas teises. Nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę Kauno medžiotojų sąjungos bei N. Žiūko konflikto prigimtį. CK 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad civilinį ieškinį pareiškęs ieškovas, remdamasis CK 1.138 straipsniu, nustatančiu civilinių teisių gynimo būdus, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Šiuo atveju civilinėmis teisinėmis galimybėmis taip pat buvo aktyviai naudotasi. Tačiau teismai civilinių procesų metu pateiktuose dokumentuose neįžvelgė klastojimo požymių ir dėl to nepriėmė atskirųjų nutarčių.

Dėl N. Žiūko teiginio, kad A. Šakickas netyrė jo skundo, galima konstatuoti, kad A. Šakickas tirdamas N. Žiūko pareiškimą surinko net 202 lapus medžiagos, kurią išanalizavęs priėmė procesinį sprendimą. Prie surinktų dokumentų yra visa medžiaga, reikiama procesiniam sprendimui priimti, ja A. Šakickas tinkamai vadovavosi.

Pagal surinktą medžiagą matyti, kad nepadaryta nusikalstama veika, todėl šiuo atveju ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas. Dėl to N. Žiūko skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą, dėl aukščiau išvardintų priežasčių nėra pagrįstas. ir dėl to nėra tenkinamas.

J. Ežerskio skundas netenkintinas, nes išnagrinėjus visą gautą medžiagą galima konstatuoti, kad tarp abiejų ginčo šalių yra susiklostę civiliniai sutartiniai santykiai. Iš surinktos medžiagos akivaizdžiai matosi, kad tarp minimų asmenų susiklostę tik civiliniai - teisiniai, o ne kito pobūdžio santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys ginčai ir konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, turto pasisavinimu ar sukčiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę konflikto prigimtį. CK 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad civilinį ieškinį pareiškęs ieškovas, remdamasis CK 1.138 straipsniu, nustatančiu civilinių teisių gynimo būdus, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Šiuo atveju civilinėmis teisinėmis galimybėmis taip pat turėtų būti aktyviai naudojamasi. Taip pat nagrinėjamoje

situacijoje nėra ne tik sukčiavimo, savivaldžiavimo, bet ir kitų turtinių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, o nesant šių nusikalstamų veikų požymių ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas.

J. Ežerskio skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą dėl aukščiau išvardintų priežasčių nėra pagrįstas ir dėl to nėra tenkinamas.

Kai praleistas terminas LR Baudžiamojo proceso kodekso 168 str. 4 d. nustato, jog prokuroro nutarimas atsisakyti patenkinti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Praleidus terminą dėl svarbių priežasčių asmenys, turintys teisę paduoti skundą, gali prašyti atnaujinti praleistą terminą.Iš pateiktos medžiagos matyti, jog prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas 2012 m. gegužės 10 d. Tą pačią dieną nutarimas išsiųstas pareiškėjui A. S. jo pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Skundą Vilniaus m. 1 apylinkės teismui dėl minėto prokuroro nutarimo pareiškėjas pateikė 2012 m. birželio 21 d., t.y. praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai buvo priimtas skundžiamas prokuroro nutarimas bei jo nuorašas išsiųstas pareiškėjui. Byloje nėra jokių duomenų, kad laiku apskųsti prokuroro nutarimą pareiškėjui būtų sukliudžiusios kokios nors objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios. Skundžiamame prokuroro nutarime A. S. buvo išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas.

Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad nutarimo paštu negavo, jį atsiėmė prokuratūroje, todėl skundo termino nepraleido, tačiau skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui pats pareiškėjas nurodo, jog laiku negalėjo apskųsti prokuratūros sprendimo, t.y. nurodo, jog apskundimo terminą yra praleidęs, tačiau atnaujinti apskundimo terminą neprašė.

Tokiu būdu, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai konstatavo, jog skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą jam paduoti ir skundą paliko nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, naikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. rugpjūčio mėn. 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-597-574/2012;

LIETUVOS RESPUBLIKOSAPSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJEĮSTATYMAS 2011 m. gegužės 26 d. Nr. XI-1425Vilnius PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis1. Šiuo įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą.2. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Šis įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą. Vaiko apsauga nuo smurto reglamentuojama šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.   2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos1. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.2. Nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ir savivaldybių institucijų nepriklausomas, savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra pelno ar politinės valdžios siekimas arba tik religijos tikslų įgyvendinimas.3. Pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims (toliau – pagalba) – psichologo, teisinės, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir kitos būtinos paslaugos, teikiamos valstybės, savivaldybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.4. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo (toliau – smurtą patyręs asmuo) – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.5. Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.6. Smurtautojas – asmuo, smurtaujantis artimoje aplinkoje.7. Smurto artimoje aplinkoje subjektas – smurtą patyręs asmuo ar smurtautojas.8. Specializuota kompleksinė pagalba smurtą patyrusiems asmenims (toliau – specializuota kompleksinė pagalba) – specializuotos pagalbos centrų teikiama kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje atveju įveikiant kritinę būklę, specializuota psichologo, teisinė ir kita pagalba.9. Specializuotos pagalbos centras – viešąsias funkcijas atliekanti institucija, teikianti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims.10. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. 3 straipsnis. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje principaiApsauga nuo smurto artimoje aplinkoje įgyvendinama vadovaujantis šiais principais: bendradarbiavimo, dalyvavimo, kompleksiškumo, prieinamumo ir kokybės, solidarumo, tinkamumo, koordinavimo, teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, proporcingumo, humaniškumo, teisingumo, veiksmingumo, objektyvumo ir efektyvumo.   4 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencija1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, vykdo šio ir kitų teisės aktų reikalavimus.

2. Prevencijos priemonės įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų. Vyriausybė finansuoja nevyriausybinių organizacijų atliekamą prevencinę veiklą.3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi šių prevencijos priemonių:1) organizuoja visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto;2) organizuoja teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, specialistų ir kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos srityje, mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų;3) organizuoja visuomenės teisinį švietimą apie veikas, kurios laikomos smurtu artimoje aplinkoje, šių veikų teisines pasekmes ir atsakomybės už jų padarymą neišvengiamumą;4) organizuoja tyrimus, statistinių duomenų rinkimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir šių duomenų analizę;5) rengia kursus, kuriuose mokoma konfliktų, kylančių artimoje aplinkoje, taikaus sprendimo būdų;6) neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus;7) imasi kitų prevencijos priemonių. ANTRASIS SKIRSNISSMURTĄ PATYRUSIO ASMENS APSAUGA   5 straipsnis. Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės1. Jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, skiriamos šios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės:1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu;2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Šias priemones skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi ne vėliau kaip per 48 valandas.3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos kartu su bausme, išskyrus atvejus, kai nuteistajam skiriamas areštas arba laisvės atėmimas.4. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės neskiriamos, kai smurtautojas yra nepilnametis.5. Skiriant šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas priemones, jeigu smurtą patyręs asmuo ar smurtautojas dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų ar savybių negali likti be priežiūros, šių asmenų priežiūros klausimas sprendžiamas kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.   6 straipsnis. Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių taikymas1. Policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir informuoja prokurorą, jeigu ikiteisminiam tyrimui pradėti būtinas prokuroro reikalavimas.2. Procesiniams veiksmams taikomas pagreitintas procesas, kai panaudoto smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme. 

  7 straipsnis. Policijos pareigūnų funkcijos1. Gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia.2. Policijos pareigūnai organizuoja pagalbos teikimą šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.3. Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Smurtautojo iškeldinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.4. Policijos pareigūnai apie teismo skirtą įpareigojimą smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo, praneša specializuotos pagalbos centrui. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka nepilnametis, policijos pareigūnai apie tai praneša ir vaiko teisių apsaugos skyriui.5. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas teismo sprendimas. Kontrolė atliekama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. TREČIASIS SKIRSNISPAGALBOS VALDYMAS IR ORGANIZAVIMAS   8 straipsnis. Pagalbos valdymas1. Pagalbos valdymas apima pagalbos priemonių planavimą, administravimą, organizavimą, atsakomybės paskirstymą ir finansavimo užtikrinimą.2. Vyriausybė tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtą ilgalaikę valstybinę pagalbos teikimo ir finansavimo programą, kuri finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir tarptautinių programų.3. Vyriausybės įgaliotos institucijos yra atsakingos už specializuotos pagalbos centrų programos parengimą. Specializuotos pagalbos centrai steigiami prioritetą teikiant nevyriausybinėms organizacijoms.4. Specializuotos pagalbos centrai teikia specializuotą kompleksinę pagalbą.5. Savivaldybių institucijos ir nevyriausybinės organizacijos įstatymų nustatyta tvarka teikia ir įgyvendina ilgalaikės pagalbos paslaugas.6. Pagalbos teikimą prižiūri atsakingos institucijos. 9 straipsnis. Pagalbos organizavimas1. Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį apie galimybes gauti pagalbą ir su jo žinia praneša apie įvykį specializuotos pagalbos centrui.2. Specializuotos pagalbos centras, gavęs pranešimą iš policijos pareigūnų, nedelsdamas susisiekia su smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą.3. Policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša vaiko teisių apsaugos skyriui, jeigu nepilnametis patyrė smurtą artimoje aplinkoje, buvo jo liudininkas, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, arba jeigu įtariamas smurtavęs asmuo yra nepilnametis. KETVIRTASIS SKIRSNISSMURTO ARTIMOJE APLINKOJE SUBJEKTŲ TEISĖS 10 straipsnis. Smurtą patyrusio asmens teisės1. Smurtą patyręs asmuo turi teisę:1) gauti iš policijos pareigūno ir iš specializuotos pagalbos centro informaciją apie įstaigas, teikiančias pagalbą pagal šį įstatymą;

2) gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, numatytą smurtą patyrusiems asmenims;3) kreiptis ir gauti pagalbą šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės galioja ir tada, kai nebuvo kreiptasi į policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje.   11 straipsnis. Smurtautojo teisėsĮtariamas smurtautojas turi teisę:1) gauti iš policijos pareigūno informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas, kai taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos;2) teikti paaiškinimus dėl smurto artimoje aplinkoje;3) kreiptis ir gauti pagalbą kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. PENKTASIS SKIRSNISATSAKOMYBĖ UŽ SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE 12 straipsnis. Atsakomybė už smurtą artimoje aplinkoje1. Smurtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.2. Smurtautojas, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat padaręs neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 13 straipsnis. Atsakomybė už melagingą pranešimąAsmuo, melagingai pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavęs smurtą patyrusio asmens teisėmis, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. ŠEŠTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas1. Šis įstatymas, išskyrus 15 straipsnį, įsigalioja po 6 mėnesių nuo jo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“.2. Šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata taikoma po to, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais patvirtina specializuotos pagalbos centrų programą. 15 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei1. Vyriausybė per 3 mėnesius nuo šio įstatymo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, pakeitimų projektus.2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per 6 mėnesius nuo šio įstatymo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ patvirtina specializuotos pagalbos centrų programą. 

Ar artima aplinka 2 studentai bendrabučio kambaryje? Kodėl?