2016 metų Lietuvos biudžeto projektas

2015 m. spalio 15 d.

2

Įžanga

2015 m. tapusi euro zonos nare ir vadovaudamasi 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento

ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų

stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų

(toliau – Reglamentas), Lietuva teikia Europos Komisijai ir Euro grupei 2016 metų Lietuvos

biudžeto projektą (toliau – LBP).

Siekiant užtikrinti glaudesnį euro zonos šalių ekonominės ir fiskalinės politikos stebėsenos ir

koordinavimo procesą, euro zonos šalys Europos Komisijai kiekvienais metais turi pateikti

stabilumo bei nacionalinių darbotvarkių programas (iki balandžio 30 d.) ir nacionalinių biudžetų

projektus (iki spalio 15 d.). Šių dokumentų teikimas ir jų vertinimas yra Europos semestro

sudedamosios dalys. Pirmajame etape Europos Komisija įvertinusi euro zonos šalių pateiktas

nacionalines reformų darbotvarkes ir stabilumo programas, teikia specifines rekomendacijas

valstybėms narėms (toliau – Rekomendacijos). Antrajame etape (pateikus nacionalinių biudžetų

projektus) Europos Komisija vertina ir teikia nuomonę dėl nacionalinio biudžeto rodiklių atitikties

Europos Sąjungos (toliau – ES) Stabilumo ir augimo pakto (toliau – SAP) reikalavimams, vertina

priemones siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinant Rekomendacijas. Ši nuomonė

teikiama nacionaliniams parlamentams prieš biudžeto tvirtinimą.

LBP parengtas pagal Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių

biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos valstybinio socia-

linio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Lietuvos

Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo

įstatymo projektą, kuriems 2015 m. rugsėjo 30 d. pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šių

įstatymų projektai parengti pagal Finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo 10 d. paskelbtą ekonominės

raidos scenarijų, Stabilumo programoje nustatytus vidutinio laikotarpio tikslus valdant valdžios

sektoriaus finansus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo

konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucinis įstatymas), Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės

įstatymo, ir SAP nuostatomis ir įgyvendinant Rekomendacijas.

LBP sudaro Lietuvos ekonominės raidos scenarijaus, kurį 2015 m. rugsėjo 18 d. patvirtinto

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vykdanti Biudžeto politikos kontrolės institucijos

funkcijas, rodikliai ir informacija apie Lietuvos ekonominę padėtį ir tendencijas, valdžios sektoriui

priskiriamų biudžetų visumos formuojami finansų rodikliai pagal Europos sąskaitų sistemą 2010

(toliau – ESA), valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų rodikliai, informacija apie planuojamų valdžios

sektoriaus finansų rodiklių atitiktį Stabilumo programoje pateiktiems valdžios sektoriaus finansų

rodikliams.

3

Nepaisant padidėjusio išorinės aplinkos neapibrėžtumo Lietuvos bendrasis vidaus produktas

(toliau – BVP) 2015 metų pirmąjį pusmetį, lyginant su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo 1,3

procento. Numatoma, jog šalies ūkis 2015 metais augs 1,9 procento (Stabilumo programoje buvo

projektuotas 2,5 procento BVP augimas). Projektuojama, kad 2016 metais BVP augs 3,2 procento

(Stabilumo programos projekcija – 3,2 procento BVP).

Šalies ūkio gebėjimas susidoroti su išorinės aplinkos keliamais iššūkiais, fiskalinių taisyklių

laikymasis, vykdoma sisteminė pensijų reforma ir sėkmingas pajamų administravimą gerinančių

priemonių taikymas sudarys palankias sąlygas valdžios sektoriaus struktūrinio balanso rodikliui

2015–2016 metais1 nenukrypti nuo Stabilumo programoje pateiktų rodiklių. Vertinant valdžios

sektoriaus finansų riziką ilguoju laikotarpiu, įgyvendinant Stabilumo programoje iškeltus valdžios

sektoriaus finansų tikslus, viešųjų finansų rizika Europos Komisijos skaičiavimais yra maža (rizikos

rodiklio reikšmė lygi 1,9, t. y. mažesnė už ribą – 2, kurią viršijus ilgalaikė valdžios sektoriaus

finansų rizika būtų laikoma vidutine). Numatoma, kad 2015 metų valdžios sektoriaus struktūrinis

deficitas sudarys ne daugiau 0,9 proc. BVP. 2016 metais Lietuvoje prognozuojamas neigiamas

produkcijos atotrūkis nuo potencialo. Numatoma struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą

išlaikyti artimą vidutinio laikotarpio tikslui (1 proc. BVP deficitas) ir nuo jo nenukrypti

atskaičius sisteminės pensijų reformos, pripažintos Eurostato, kaštus (0,1 proc. BVP). 2016

metais, įskaitant sisteminės pensijų reformos kaštus, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas

sudarys iki 1,1 proc. BVP.

1 Nuo Stabilumo programoje pateiktų 2017-2018 metų valdžios sektoriaus finansų rodiklių taip pat nebus nukrypta.

Numatoma, kad 2017-2018 metais, esant teigiamam produkcijos atotrūkiui nuo potencialo, valdžios sektorius bus

subalansuotas ir pasiektas perteklius (vertinant valdžios sektoriaus balanso ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso

rodiklius).

4

1. Makroekonominė situacija ir perspektyvos

LBP pateiktas Finansų ministerijos parengtas ir Biudžeto politikos kontrolės institucijos

patvirtintas Lietuvos 2015–2018 metų ekonominės raidos scenarijus, kuris 2015 m. rugsėjo 10 d.

buvo paskelbtas Finansų ministerijos interneto svetainės paskyroje http://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-

valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus. Ekonominės raidos scenarijus parengtas

naudojantis duomenimis, gautais iki 2015 m. rugsėjo 1 d., Biudžeto politikos kontrolės institucijos

išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus paskelbta interneto svetainės paskyroje

http://www.vkontrole.lt/bp/isvados.aspx.

Išorinės ekonominės aplinkos prielaidos (prekybos partnerių raida, naftos kainos, euro ir

dolerio kursas) atitinka Europos komisijos 2015 metų pavasario prognozes. Nepaisant padidėjusio

išorinės aplinkos neapibrėžtumo, Lietuvos BVP 2015 metų pirmąjį pusmetį išaugo 1,3 procento, o

ūkio raida išliko subalansuota: BVP augimą skatino išorės ir vidaus paklausa. Numatoma, jog šalies

ūkis 2015 metais augs 1,9 procento.

Vidaus paklausos įtaka BVP pokyčiams vidutiniu laikotarpiu išliks stipri. Namų ūkių

vartojimas 2015 metų pirmąjį pusmetį augo 4,9 procento, o visiems šiems metams numatomas 4,5

procento augimas, toks pat – ir 2016 metams. Namų ūkių vartojimo išlaidų dinamiką vidutiniu

laikotarpiu iš esmės lems pokyčiai darbo rinkoje, kainų konvergencijos procesai ir darbo našumo

pokyčiai. Nepaisant geopolitinės įtampos ir išorinės aplinkos neapibrėžtumo vartotojų lūkesčiai per

pirmuosius devynis šių metų mėnesius išliko geresni nei prieš metus. Svarbus elementas – bendrojo

pagrindinio kapitalo formavimas – pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 11 procentų. Numatoma, kad

bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 2015 metais augs 6,9 procento, 2016 metais – 4,2

procento. Investicijų augimą skatins poreikis didinti darbo našumą, bankų paskolų prieinamumas,

Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų naujos finansinės perspektyvos projektų ir su krašto

apsauga susijusių investicijų projektų vykdymas.

2015 metų pirmąjį pusmetį prekių ir paslaugų importas augo 9,6 procento, o eksportas – 1,3

procento. Lėtesnį eksporto augimą daugiausia lėmė Rusijos įvestas embargas tam tikriems maisto

produktams ir suprastėjusi Rusijos ekonominė padėtis. Aktyvus investicinis procesas iš dalies lėmė

išaugusį prekių importą, kuris buvo neigiamo grynojo eksporto priežastis. 2016 metais atsigavęs

eksportas sušvelnins grynojo eksporto neigiamą įtaką BVP augimui.

Jau kelerius metus darbo rinkoje tęsiasi nedarbo mažėjimo tendencijos. Nedarbo lygis

Lietuvoje, Eurostato duomenimis, yra tarp sparčiausiai mažėjančių ES. 2015 metų antrąjį ketvirtį

vidutinis nedarbo lygis sumažėjo iki 9,4 procento – toks nedarbo lygis numatomas ir visiems 2015

metams, o 2016 metams numatomas 8,8 procento nedarbo lygis. Vidutiniu laikotarpiu tikimasi

5

mažėjančio nedarbo lygio dėl gerėjančios padėties darbo rinkoje – auganti darbo jėgos paklausa,

sparčiai kylantis realus darbo užmokestis skatins gyventojus aktyviau dalyvauti darbo rinkoje.

Darbo užmokesčio pokyčius šalies ūkyje lemia pastaruoju metu sparčiai augantys atlyginimai

privačiame sektoriuje, ypač ten, kur vis labiau jaučiamas darbuotojų trūkumas ir poreikis išlaikyti

kvalifikuotus darbuotojus. Numatoma, kad 2015 metais vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

augs 4,8 procento, o 2016 metais – 5,3 procento. Vykstant darbdavių konkurencijai dėl aukštos

kvalifikacijos darbuotojų augs realios vienetinės darbo sąnaudos, o trūkstant darbo jėgos – bus

daugiau investuojama į gamybinius pajėgumus ir kils darbo našumas. Darbo našumo ir vienetinių

darbo sąnaudų pokyčiai lems realaus darbo užmokesčio pokyčius vidutiniu laikotarpiu.

Vidutinė metinė defliacija 2015 m. rugsėjo mėnesį sudarė 0,5 procento, o visiems 2015

metams numatoma 0,4 procento defliacija. Defliaciją lėmė degalų, administruojamųjų ir maisto

kainų kitimo tendencijos. Nuo 2016 metų, laipsniškai atsigaunant energijos prekių kainoms,

stiprėjant paklausai ir kylant kainų lygiui pagrindinėje Lietuvos eksporto rinkoje – ES, vidutinė

metinė infliacija Lietuvoje nuosaikiai spartės.

1 lentelė (0.i**). Pagrindinės prielaidos

2014 m. 2015 m. 2016 m.

Trumpalaikės palūkanų normos (vidutinės metinės) 0,3 0,1 0,1

Ilgalaikės palūkanų normos (vidutinės metinės) 2,8 1,7 2,2

JAV dolerio ir euro keitimo kursas (vidutinis metinis) 1,33 1,08 1,07

Nominalusis efektyvus valiutų keitimo kursas 0,8 -2,5 -0,3

Pasaulio (be ES) BVP augimas, procentais 3,8 3,8 4,3

ES BVP augimas, procentais 1,4 1,8 2,1

Pagrindinių eksporto rinkų augimas, procentais 1,0 0,6 1,8

Pasaulio (išskyrus ES) importo augimas, procentais 1,9 3,4 4,9

Naftos kainos (Brent, JAV doleriais už barelį) 99,7 54,5* 66,0

*Naftos kainos prielaida 2015 metams pakoreguota pagal šių metų 7 mėnesių faktinius duomenis. Rengiant projekcijas

buvo taikyta 54,45 dol. už barelį naftos kaina.

** Šios ir visų kitų LBP lentelių numeriai, pateikti skliaustuose, atitinka 2014 m. spalio 7 d. Europos komisijos

išaiškinime (angl. Specifications on the implementation of the Two Pack and Guidelines on the format and content of

draft budgetary plans, economic pertmership programmes and debt issuance report) pateiktus lentelių numerius

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos Komisija

6

2 lentelė (1a). Makroekonominiai rodikliai

ESA

kodas

2014 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

mln. eurų Pokytis, procentais

1. BVP, grandine susieta

apimtis B1*g 32925,0* 3,0* 1,9 3,2 3,5 3,9

2. Potencialus BVP 32555,3 2,2 2,8 3,3 3,1 2,9

iš jo:

- darbo veiksnys 0,1 0,6 0,9 0,6 0,2

- kapitalo veiksnys 1,1 1,3 1,3 1,3 1,4

- bendrasis gamybos

veiksnių našumas 1,1 1,0 1,1 1,2 1,3

3. BVP, to meto kainomis B1*g 36444,4* 4,2* 1,9 4,7 5,7 6,4

BVP sudedamosios dalys (grandine susieta apimtis)

4. Namų ūkių vartojimo

išlaidos + ne pelno

institucijų,

aptarnaujančių namų

ūkius, vartojimo išlaidos

(NPI)

P.3 21104,0* 4,1* 4,5 4,5 4,7 4,8

5. Valdžios sektoriaus

galutinio vartojimo

išlaidos

P.3 5713,3* 1,3* 1,3 0,6 0,6 0,6

6. Bendrojo pagrindinio

kapitalo formavimas P.51g 6371,8* 5,4* 6,9 4,2 4,4 5,2

7. Atsargų pokytis ir

vertybių įsigijimas,

atėmus netektį, BVP

procentais

P.52+P.5

3 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A.

8. Prekių ir paslaugų

eksportas P.6 26673,3* 3,0* 0,8 3,2 4,5 5,3

9. Prekių ir paslaugų

importas P.7 25791,2* 2,9* 3,9 4,2 5,3 5,9

BVP (grandine susieta apimtis) didėjimą lemiantys veiksniai, procentais

10. Galutinė vidaus

paklausa - 2,9* 4,4 4,0 4,2 4,5

11. Atsargų pokytis ir

vertybių įsigijimas,

atėmus netektį

P.52+P.5

3 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A.

12. Prekių ir paslaugų

balansas B.11 - 0,2* -2,5 -0,8 -0,7 -0,6

*Lietuvos statistikos departamentas 2015 m. spalio 2 d. perskaičiavo 2014 metų duomenis , o ekonominės raidos

scenarijus parengtas naudojant duomenis, gautus iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija

7

3 lentelė (1b). Kainų rodikliai.

ESA

kodas

Rodiklio

reikšmė

2014 m.

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

Indeksas Pokytis, procentais

1. BVP defliatorius 110,7* 1,2* 0,0 1,5 2,2 2,5

2. Privataus vartojimo

defliatorius 108,5* 0,1* -0,4 1,4 1,9 2,1

3. SVKI (2005 m. = 100) 140,1 0,2 -0,4 1,4 1,9 2,2

4. Valdžios sektoriaus

galutinio vartojimo išlaidų

defliatorius

107,8* 3,8* 3,0 3,0 3,0 3,0

5. Investicijų defliatorius 108,2* 1,2* 1,2 1,2 1,2 1,2

6. Eksporto (prekių ir

paslaugų) kainų defliatorius 111,0* -2,3* -2,4 1,1 1,5 1,5

7. Importo (prekių ir

paslaugų) kainų defliatorius 112,0* -3,0* -3,8 1,3 0,5 0,5

*Lietuvos statistikos departamentas 2015 m. spalio 2 d. perskaičiavo 2014 metų duomenis , o ekonominės raidos

scenarijus parengtas naudojant duomenis, gautus iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija

4 lentelė (1c). Darbo rinkos rodikliai

ESA kodas 2014 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Reikšmė Pokytis, procentais

1. Užimtų gyventojų skaičius, tūkst. 1319,0 2,0 1,3 0,8

2. Užimtumas, dirbta valandų - - - -

3. Nedarbo lygis, procentais* 10,7 - 9,4 8,8

4. Darbo našumas (bendroji pridėtinė

vertė, tenkanti vienam užimtajam), tūkst.

eurų

25,0** 1,0** 0,6 2,3

5. Darbo našumas, dirbta valandų 13,6** 1,4** - -

6. Atlygis darbuotojams, mln. eurų D.1 14582,9 6,5 6,1 6,0

7. Atlygis vienam užimtajam, eurais 11056,1 4,4 4,8 5,2

*Pateikiama rodiklio reikšmė ** Lietuvos statistikos departamentas 2015 m. spalio 9 d. perskaičiavo 2014 metų duomenis, o ekonominės raidos

scenarijus parengtas naudojant duomenis, gautus iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija

8

5 lentelė (1d). Sektorių balansai

ESA

kodas

2014 m. 2015 m. 2016 m.

proc. BVP proc. BVP proc. BVP

1. Grynasis šalies skolinimasis B.9 4,7 0,6 -1,8

iš jo:

- prekių ir paslaugų balansas 1,9* -1,1 -2,0

- pirminių pajamų ir pervedimų balansas 0,1 -1,0 -1,7

- kapitalo sąskaita 2,7 2,7 1,9

2. Privataus sektoriaus grynasis skolinimas/skolinimasis B.9 5,4 1,5 -0,5

3. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas/skolinimasis B.9 -0,7 -0,9 -1,3

4. Statistinis neatitikimas 0 0 0

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos bankas

* Lietuvos statistikos departamentas 2015 m. spalio 9 d. perskaičiavo 2014 metų duomenis, o ekonominės raidos

scenarijus parengtas naudojant duomenis, gautus iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

9

2. Fiskalinė politika

Bus tęsiama fiskalinė politika, numatyta Stabilumo programoje: 2015–2016 metais,

projektuojant Lietuvoje neigiamą produkcijos atotrūkį nuo potencialo, stimuliuojama visuminė

paklausa, 2017–2018 metais, projektuojant teigiamą produkcijos atotrūkį nuo potencialo,

stabilizuojamos kainos. Tokiu būdu bus užtikrinamas tvarus ekonomikos augimas ir naujų darbo

vietų kūrimas. Didžiausias dėmesys skiriamas viešųjų finansų kokybės pagerinimui: geresniam

mokesčių administravimui ir viešųjų išlaidų efektyvumo didinimui. Geresnio mokesčių

administravimo rezultatas lemia didesnes valstybei priskiriamų biudžetų pajamas. Lietuvos

vidutinės trukmės laikotarpio tikslas yra struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, ne didesnis už 1

proc. BVP. 2014 metais Lietuva pasiekė vidutinio laikotarpio tikslą, nuo kurio nebus nukrypta

2015–2016 metais, o 2017–2018 metais planuojama struktūrinio valdžios sektoriaus balanso

rodiklį pagerinti ir pasiekti valdžios sektoriaus perteklių.

Numatomi 2015 mеtų valdžios sektoriaus finansų rodikliai

2015 metų numatomas valdžios sektoriaus nominalus balanso rodiklis yra 0,9 proc. BVP

deficitas – 0,3 proc. BVP geresnis rodiklis, nei patvirtintas 2015 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir Stabilumo programoje.

Numatoma, kad 2015 metais valdžios sektoriaus struktūrinis balanso rodiklis bus 0,9 proc.

BVP deficitas.

Geresnį, nei projektuota rengiant 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą ir Stabilumo programą, valdžios sektoriaus balansą ir

struktūrinį valdžios sektoriaus balansą 2015 metais lemiantys veiksniai:

1) efektyviai įgyvendinamos mokesčių administravimo priemonės – tęstinės ir naujos, tarp

pastarųjų – į geresnį pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) administravimą orientuotos

priemonės;

2) laukiamas perteklinis vietos valdžios subsektoriaus balansas. 2015 metų pirmąjį pusmetį

vietos valdžios subsektoriaus perteklius sudarė 108 mln. eurų arba 0,3 proc. BVP (2014 metais I

pusmetį – 80 mln. eurų, arba 0,2 proc. BVP perteklius; 2014 metais vietos valdžios subsektoriaus

perteklius – 41,3 mln. eurų, arba 0,1 proc. BVP). Projektuojama, kad iki 2015 metų pabaigos vietos

valdžios subsektoriaus balansas išliks teigiamas (2015 metų pradžioje buvo projektuotas vietos

valdžios subsektoriaus deficitas).

10

3) patikslintas valdžios sektoriui priskirtos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

projektuojamas metinis finansinis veiklos rezultatas ir tai teigiamai paveikė numatomą 2015 metų

valdžios sektoriaus balansą.

Mokesčių administravimo priemonės 2015 m.

Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos pajamų planas 2015

metais įgyvendinant mokesčių administravimo priemones bus viršytas. Per devynis šių metų

mėnesius į valstybės ir savivaldybių biudžetus buvo surinkta 101,2 mln. eurų daugiau, arba 2 proc.

pajamų daugiau, nei planuota. Daugiausia pajamų planai viršyti surenkant akcizus, gyventojų

pajamų mokestį (toliau – GPM) ir pelno mokestį. Pajamos iš PVM šiuo metu dar atsilieka nuo

plano, tačiau atsilikimas yra dėsningas, įvertinus tai, kad rengiant 2015 metų biudžeto projektą 2015

metais buvo projektuota infliacija (1,2 proc.), o šiuo metu projektuojama defliacija (0,4 proc.).

Tačiau, nepaisant defliacijos, per devynis šių metų mėnesius pajamų iš PVM planas įvykdytas

daugiau kaip 97 proc.

Naujos 2015 m. PVM administravimo priemonės

Nuo 2015 m. gegužės 1 d. pradėta įgyvendinti priemonė „PSF (PVM sąskaitų faktūrų)

registras“, pagal kurią apie 7 tūkstančiai šalies įmonių, atrinktų remiantis rizikos analize, privalo kas

mėnesį teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis. Pirmieji PVM sąskaitų faktūrų

duomenys gauti 2015 m. birželio mėnesį. Minėtų įmonių duomenys periodiškai bus peržiūrimi ir,

įvertinus įmonių veiklos rodiklių pokyčius, bus sprendžiamas klausimas dėl nurodymų teikti

duomenis davimo kitiems mokesčių mokėtojams, tokiu būdu plečiant kontroliuojamų įmonių

skaičių.

Siekiant efektyvaus PVM už statybos paslaugas surinkimo į valstybės biudžetą, 2015 m.

liepos 1 d. priimtos Lietuvos Respublikos PVM įstatymo pataisos, pagal kurias išskaityti ir

sumokėti į biudžetą PVM privalo apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu

atliekami statybos darbai.

Naujos diskrecinės PVM administravimo priemonės „PSF (PVM sąskaitų faktūrų)

registras“ teigiamas efektas pajamų iš PVM surinkimui buvo stebimas nuo pat jos taikymo

pradžios – pajamos smarkiai auga nuo 2015 m. birželio mėnesio, kuomet pradėti gauti PVM

sąskaitų faktūrų registrai. Numatoma, kad per 2015 m. septynis mėnesius (birželį – gruodį)

teigiama įtaka PVM surinkimui sudarys apie 0,12 proc. BVP, tęstinis šios priemonės taikymo

poveikis per pirmus penkis 2016 metų mėnesius sudarys 0,1 proc. BVP – iš viso daugiau kaip

0,2 proc. BVP per 12 mėnesių. Diskrecinės PVM administravimo priemonės „PSF (PVM sąskaitų

faktūrų) registras“ poveikis valdžios sektoriaus balansui įvertintas 2015 metų valdžios sektoriaus

balanso projekcijoje.

11

6 lentelė. Pajamų įvedus naują diskrecinę PVM administravimo priemonę „PSF (PVM

sąskaitų faktūrų) registras“ surinkimo tendencijos 2015 metais

Laikotarpis Pajamų iš PVM pokytis palyginti

su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu

Pajamų iš PVM vidutinis plano

vykdymas per laikotarpį

2015 m. sausio – gegužės mėn. +18,1 mln. eurų (+1,5 proc.) 95,1 proc.

2015 m. birželio – rugsėjo mėn. +88,4 mln. eurų (+9,1 proc.) 100,2 proc.

Kitų mokesčių administravimas

2014 m. rudenį rengiant 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, 2015 metams buvo projektuotas 6,6 proc. darbo

užmokesčio fondo augimas. 2015 m. rugsėjį paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje 2015

metams projektuotas šiek tiek mažesnis – 6,1 proc. – darbo užmokesčio fondo augimas. Nepaisant

to, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos GPM pajamų planas yra viršytas (23 mln.

eurų, arba 2,3 proc. per 9 šių metų mėnesius). Plano viršijimą, be kita ko, sąlygojo taikomos

mokesčių administravimo priemonės – 2015 metų pirmąjį pusmetį Valstybinė mokesčių inspekcija

pradėjo taikyti naują GPM prievolių galimam vengimui nustatyti skirtą mokesčių mokėtojų

atrankos modelį, taip pat buvo sugriežtinta kontrolė įmonių, kuriose daliai darbuotojų mokamas

mažesnis už minimalų darbo užmokestis.

2015 m. akcizų surinkimui teigiamą įtaką turi Vyriausybės lygmeniu koordinuojamos šalies

kontroliuojančių ir teisėsaugos institucijų taikomos priemonės, orientuotos į nelegalios akcizais

apmokestinamų prekių apyvartos masto mažinimą (diegiamos modernios sienos stebėjimo sistemos,

prie išorės sienų sugriežtinta gabenamų prekių fizinė kontrolė, vykdoma gabenamų prekių

pakartotinė kontrolė). Per devynis 2015 m. mėnesius pajamų iš akcizų yra surinkta 42,5 mln. eurų

arba 5,3 proc. daugiau nei planuota. Vertinant kiekius, labiausiai augo cigarečių ir dyzelinių degalų

pardavimai – per 2015 m. 1–8 mėn. cigarečių parduota 6,9 proc. daugiau (rengiant biudžetą

planuota 2,6 proc.) nei 2014 m., dyzelinių degalų parduota net 13,4 proc. daugiau (rengiant biudžetą

planuota 5,1 proc.). Tikimasi, kad metinis pajamų iš akcizų planas bus viršytas daugiau kaip 50

mln. eurų.

2016 mеtų valdžios sektoriaus finansiniai rodikliai

2016 metų valdžios sektoriaus finansų rodikliai parengti vadovaujantis nacionaliniais ir ES

teisės aktais, pateikti LBP konsolidavus valdžios sektoriui priskirtų biudžetų finansinius rodiklius

(pagal Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo ir

Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektus), taip pat

atsižvelgiant į numatomus 2015 metų valdžios sektoriaus metinius duomenis.

12

Valdžios sektoriui priskiriamų suplanuotų biudžetų visuma formuoja tokius valdžios

sektoriaus finansinius rodiklius, kuriais užtikrinama, kad 2016 metais:

nenukrypstama nuo vidutinio laikotarpio tikslo;

laikomasi valdžios sektoriaus išlaidų ribojimo taisyklės (ang. expenditure benchmark)

(įvertinant tai, kad 2015 metais numatoma nenukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo);

laikomasi valdžios sektoriaus struktūrinio balanso taisyklės, nustatytos Konstituciniame

įstatyme.

Numatoma struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą išlaikyti artimą vidutinio laikotarpio tikslui

ir nuo jo nenukrypti. Planuojamas 1 procento BVP struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas (tiksliau

– 0,98 proc. BVP), o įvertinant tai, kad Eurostatas pripažino 2016 metų Lietuvos pensijų reformos

etapą kaip sisteminę reformos dalį ir, kad 2016 metų reformos etapo kaštai sudarys 0,1 (tiksliau –

0,09 proc. BVP), struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas iš viso sudarys iki 1,1 proc. BVP.

Vertinant, ar suplanuotas 2016 m. valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimas atitinka SAP

nuostatas, atsižvelgta į kaštus minėtam pensijų reformos etapui finansuoti.

Planuojamas 2016 metams valdžios sektoriaus balansas – 1,3 procento BVP to meto kainomis

deficitas. 2017–2018 metų laikotarpiu suplanuota pasiekti perteklinį valdžios sektorių.

Nuo 2014 metų įsigaliojus naujai valdžios sektoriaus finansų statistikos metodikai ESA‘2010,

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priskirta valdžios sektoriui, todėl šios valstybės įmonės

finansinis veiklos rezultatas daro įtaką valdžios sektoriaus balansui.

7 lentelė. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ finansinio veiklos rezultato poveikis valdžios

sektoriaus balanso rodikliui

proc. BVP 2015 m. 2016 m.

Valdžios sektoriaus balanso

rodiklis (ESA) -0,9 -1,3

Valdžios sektoriaus balanso

rodiklis be VĮ „Indėlių ir

investicijų draudimas“ finansinio

veiklos rezultato

-1,4 -1,2

Mokesčių administravimo priemonių poveikis 2016 m.

Diskrecinės PVM administravimo priemonės „PSF (PVM sąskaitų faktūrų) registras“ (kurios

taikymo teigiamas efektas stebimas nuo 2015 m. birželio mėn.) poveikis valdžios sektoriaus

balansui 2016 metais sudarys apie 0,1 proc. BVP, įvertis bus tikslinamas pagal 2015 metų dešimties

mėnesių duomenis ir šiuo metu nėra įtrauktas į 2016 m. valdžios sektoriaus balanso projekciją.

13

8 lentelė. Mokesčių administravimą gerinančios priemonės, neįtrauktos į 2016 m. valdžios

sektoriaus balanso rodiklio projekciją

Priemonių

sąrašas Aprašymas

ESA

kodas

Apskaitos

principas

Priėmimo

stadija

Poveikis

2016 m.

biudžetui

proc. BVP

„PSF (PVM

sąskaitų faktūrų)

registras“ –

elektroninių

PVM sąskaitų

faktūrų rinkimas

ir tikrinimas

Įmonės, atrinktos remiantis rizikos

analize, privalo kiekvieną mėnesį

(pradedant 2015 m. birželio mėn.)

pateikti gautų ir išrašytų PVM

sąskaitų faktūrų duomenų registrą. D2 Kaupimo

Patvirtinta

Vykdomas

VMI

0,10

Kitos naujos

mokesčių

administravimo

priemonės

Nuo 2016 m. įsigalioja Mokesčių

administravimo įstatymo pakeitimai,

kurie sudarys prielaidas mokesčių

administratoriui automatiniu būdu

gauti daugiau informacijos,

reikalingos mokestinės prievolės

dydžiui nustatyti, galimybes

mokestines prievoles formuoti pagal

trečiųjų šaltinių teikiamą informaciją;

kitos į geresnį GPM ir PVM

administravimą orientuotos naujos

priemonės

D2,

D5 Kaupimo

Patvirtinta

Seimo,

VMI bus

vykdomos

0,09

Nuo 2016 metų sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo

pakeitimai, kurie sudarys prielaidas mokesčių administratoriui automatiniu būdu gauti daugiau

informacijos, reikalingos mokestinės prievolės dydžiui nustatyti (informacija apie finansų įstaigose

turimų lėšų likučius, apyvartas, paskolas ir kt.), supaprastins mokesčių išieškojimo procedūras, be

to, mokesčių administratorius turės galimybę formuoti mokestines prievoles ne tik pagal mokesčio

mokėtojo pateiktą informaciją ar atlikus mokestinį patikrinimą, bet ir pagal trečiųjų šaltinių

teikiamą informaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo

įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių

transporto kodekso pakeitimų projektų nuostatas nuo 2016 m. spalio 1 d. visi PVM mokėtojai turės

pranešti mokesčių administratoriui detalią gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų informaciją, taip

pat turės būti teikiami prekių gabenimo dokumentų duomenys. Šios projektinės nuostatos sudarys

prielaidas geresnei PVM kontrolei ir mažins neapskaitytų pajamų mastą.

Mokesčių sistemos pokyčiai 2015–2016 m.

2015 metais padidėjo akcizų tarifai visiems tabako gaminiams, alkoholiniams gėrimams ir

gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje. Nekilnojamojo turto mokesčio

srityje sumažinta nekilnojamojo turto, kuris priklauso fiziniams asmenims, neapmokestinamoji

vertė nuo 289 620 eurų iki 220 000 eurų. Taip pat nustatyta, kad šeimoms, auginančioms tris ir

14

daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų,

taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų. Kartu sumažintas minėtam

nekilnojamajam turtui taikomas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nuo 1 proc. iki 0,5 proc.

2016 metais planuojama ir toliau didinti akcizų tarifus daugumai tabako gaminių, visiems

alkoholiniams gėrimams ir akcizais apmokestinti gamtines dujas, naudojamas kaip šildymui skirtas

kuras. Nuo 2016 m. sausio 1 d. siūloma nuo 166 eurų iki 200 eurų padidinti neapmokestinamųjų

pajamų dydį (toliau – NPD), neįgaliems asmenims NPD padidinti nuo 175 eurų iki 210 eurų,

didžiausią negalią turintiems – nuo 235 eurų iki 270 eurų ir nuo 60 eurų iki 120 eurų siūloma didinti

papildomą NPD už vaikus. Taip pat siūloma sumažinti nuo 3000 eurų iki 500 eurų

neapmokestinamųjų pajamų ribą iš vertybinių popierių perleidimo ir palūkanų už indėlius bei skolos

vertybinius popierius. Siūloma nuo 5 iki 10 metų ilginti išlaikymo laikotarpį kito nei gyvenamasis

būstas (gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) nekilnojamojo turto,

kurį išlaikius minėto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos būtų priskiriamos

neapmokestinamosioms pajamoms.

Išlaidų politikos pokyčiai 2015–2016 m.

2015–2016 metų valdžios sektoriaus išlaidų pokyčiai labiausiai susiję su priemonėmis,

orientuotomis į mažiausias pajamas ir įplaukas gaunančius asmenis – bazinės pensijos ir

draudžiamųjų pajamų padidinimas (pensijos didėjo nuo 2015 m. liepos 1 d. ir didės nuo 2016 m.

sausio 1 d.), minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) padidinimas (nuo 2015 m. liepos 1 d.

didėjo iki 325 eurų ir nuo 2016 m. sausio 1 d., numatoma, padidės iki 350 eurų), mažiausiai

uždirbančių kultūros ir meno darbuotojų, dirbančiųjų socialinį darbą, ikimokyklinio ugdymo

auklėtojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atlyginimų padidinimas 2015–2016 metais. Išlaidų

politikos pokyčiai (kartu su NPD ir papildomo NPD padidinimu) ne tik pagerins mažiausias

pajamas ir įplaukas gaunančiųjų padėtį, bet paskatins vidaus vartojimą šalyje.

Rengiant 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatymo projektą, įvertinus tai, kad 2015 metais baigiasi ES 2007–2013 metų

finansinio programavimo laikotarpio investicijos ir poreikį skatinti šalies ekonomiką investuojant,

didelis dėmesys planuojant 2016 metų asignavimus skirtas bendrojo pagrindinio kapitalo

formavimui valdžios sektoriaus lėšomis. Projektuojama, kad, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės

finansinės paramos, valdžios sektoriaus išlaidų kapitalui formuoti santykis su BVP 2016 m. bus

didesnis (2,5 proc. BVP) nei 2015 m. (2,4 proc. BVP).

15

9 lentelė. Švietimo, sveikatos apsaugos ir užimtumo sričių finansavimas

2015 m. biudžetas 2016 m. biudžeto

projektas

mln. eurų proc. BVP mln. eurų proc. BVP

Švietimui

Valstybės ir savivaldybių biudžetuose be ES ir kitos

tarptautinės finansinės paramos 1100 3,0 1109 2,9

Sveikatos apsaugai

Valstybės biudžete be ES ir kitos tarptautinės finansinės

paramos 527 1,4 534 1,4

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos be

asignavimų iš valstybės biudžeto 965 2,6 1015 2,6

Iš viso: 1492 4,0 1549 4,0

Užimtumo skatinimui

Aktyvios užimtumo rėmimo priemonės (Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžete) 29 0,1 29 0,1

Darbo biržos administravimas (valstybės biudžete) 21 0,1 21 0,1

Iš viso: 50 0,1 50 0,1

16

10 lentelė (2a). Valdžios sektoriaus ir jo subsektorių finansų rodikliai

ESA

kodas 2015 m. 2016 m.

proc. BVP proc. BVP

Grynasis skolinimas (+) / grynasis skolinimasis (–)

(B.9) pagal subsektorius

1. Valdžios sektorius S.13 -0,9 -1,3

2. Centrinė valdžia S.1311 -0,6 -1,0

3. Krašto valdžia S.1312

4. Vietos valdžia S.1313 0,1 0,0

5. Socialinės apsaugos fondai S.1314 -0,4 -0,2

6. Palūkanų mokėjimas D.41 1,7 1,6

7. Pirminis balansas 0,8 0,3

8. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės 0,1 -0,1

9. Realaus BVP augimas (%) 1,9 3,2

10. Potencialaus BVP augimas, procentais 2,8 3,3

Iš jo:

- darbo veiksnys 0,6 0,9

- kapitalo veiksnys 1,3 1,3

- bendrasis gamybos veiksnių našumas 1,0 1,1

11. Produkcijos atotrūkis nuo potencialo (proc.

potencialaus BVP) -0,2 -0,3

12. Ciklinė biudžeto dedamoji (proc. potencialaus

BVP) -0,1 -0,1

13. Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (1 - 12) (proc.

potencialaus BVP) -0,8 -1,2

14. Pirminis balansas, pakoreguotas pagal ciklą (13 +

6) (proc. potencialaus BVP) 0,9 0,4

15. Struktūrinis balansas (13 - 8) (proc. potencialaus

BVP) -0,9 -1,1*

* Struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą 2016 metais nuo 1 proc. BVP iki 1,1 proc. BVP padidina pensijų reformos -

sisteminės 2016 metų jos dalies kaštai.

Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis apskaičiuotas iš valdžios sektoriaus balanso

rodiklio atėmus ciklinę komponentę, kuri apskaičiuota kaip tų metų produkcijos atotrūkio nuo

potencialo ir valdžios sektoriaus balanso rodiklio elastingumo sandauga. Valdžios sektoriaus

balanso rodiklio elastingumo reikšmė atitinka Europos komisijos apskaičiuotą reikšmę ir yra lygi

0,413. Skaičiuojant struktūrinį valdžios sektoriaus balanso rodiklį, atsižvelgta į vienkartines

priemones: VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pajamas ir išlaidas, susijusias su draudžiamaisiais

įvykiais (2015 metais vienkartinės pajamos viršys išlaidas – 0,4 procento BVP; 2016 metais išlaidos

viršys pajamas – 0,1 procento BVP), Klimato kaitos programos pajamas ir išlaidas (2015 metais

išlaidos viršys pajamas 0,1 procento BVP; 2016 metais pajamos bus lygios išlaidoms), iš Lietuvos

Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl

ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo,

įstatymo kylančius įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio kompensavimo (2015 metais – 0,2

procento BVP atskaičius mokesčius).

17

Valdžios sektoriaus skola

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2015 m. pabaigoje sudarys apie 42,9

procento BVP. Neatsižvelgiant į numatomą išankstinį lėšų kaupimą siekiant išpirkti 1 mlrd.

eurų euroobligacijas 2016 m. pradžioje, skola sudarytų apie 40,2 procento BVP. Taip pat

prognozuojama, kad centrinės valdžios skola pagal likutinę trukmę 2015 m. pabaigoje sudarys

apie 6 metus, o 2016 m. pabaigoje – apie 5,9 metų. Trumpalaikė skola sudarys atitinkamai 11 ir

9 procentus. Skola už kintamą palūkanų normą sudarys po 0,2 procento 2015 ir 2016 metais.

2015 ir 2016 metais centrinės valdžios skola eurais įvertinus išvestines finansines priemones

sudarys 100 procentų.

11 lentelė (2b). Valdžios sektoriaus skolos projekcijos

proc. BVP

2015 m. 2016 m.

1. Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje 42,9* 40,8

2. Valdžios sektoriaus skolos pokytis 2,1 -2,1

Valdžios sektoriaus skolą lemiantys veiksniai

3. Pirminis balansas -0,6 -0,3

4. Palūkanos 1,7 1,6

5. Skolos pokyčio tikslinimas 1,8 -1,5

Numanoma skolos palūkanų norma 4,0 4,0

* Neatsižvelgiant į galimą lėšų kaupimą perfinansavimo rizikai valdyti išperkant euroobligacijų emisijas,

valdžios sektoriaus skola 2015 metų pabaigoje sudarytų 40,2 procento BVP. Projekcijose neatsispindi

netiesiogiai apskaičiuoto finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) atskaitymas.

Atsižvelgiant į 2015 metais numatomas suteikti garantijas, tarp jų dėl Lietuvos Respublikos

mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų, numatoma, kad valstybės

garantuota skola gali išlikti tokio pat – 1,1 proc. BVP – santykio 2015 ir 2016 metais.

12 lentelė (2c). Valstybės garantuota skola

proc. BVP 2015 m. 2016 m.

Valstybės garantijos 1,1 1,1

Iš jų: susijusios su finansų sektoriumi 0,0 0,0

18

3. Pajamų ir išlaidų projekcijos pagal nesikeičiančios politikos scenarijų

13 lentelė (3). Valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų rodikliai pagal nesikeičiančios politikos

scenarijų išskirstyti pagal pagrindinius straipsnius

Valdžios sektorius (S13) ESA kodas 2015 m. 2016 m.

proc. BVP proc. BVP

1. Pajamos pagal nesikeičiančios politikos scenarijų TR 35,1 34,0

1.1. Gamybos ir importo mokesčiai D.2 11,6 11,5

1.2. Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai D.5 5,6 5,7

1.3. Kapitalo mokesčiai D.91 0,0 0,0

1.4. Socialinės įmokos D.61 12,0 11,9

1.5. Pajamos iš turto D.4 0,4 0,3

1.6. Kitos 5,4 4,6

p.m.: Mokesčių našta 29,2 29,0

(D.2+D.5+D.61+D.91-D.995)

2. Išlaidos pagal nesikeičiančios politikos scenarijų TE 36,1 34,7

Iš jų:

2.1. Darbuotojų darbo užmokestis D.1 9,4 9,1

2.2. Tarpinis vartojimas P.2 5,2 5,0

2.3. Socialinės pašalpos D.62

12,8 12,5 D.632

Iš jų: nedarbo pašalpos 0,3 0,3

2.4. Palūkanų išlaidos D.41 1,7 1,6

2.5. Subsidijos D.3 0,3 0,3

2.6. Pagrindinio kapitalo formavimas P.51 3,9 3,5

2.7. Kapitalo pervedimai D.9 0,6 0,5

2.8. Kitos 2,1 2,3

19

4. Valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos pagal suplanuotos fiskalinės politikos

scenarijų

14 lentelė (4a). Valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų rodikliai pagal suplanuotą fiskalinę

politiką

proc. BVP ESA kodas 2015 m. 2016 m.

Valdžios sektorius (S13)

1. Pajamos TR 35,4 34,0

1.1. Gamybos ir importo mokesčiai D.2 11,8 11,6

1.2. Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai D.5 5,7 5,5

1.3. Kapitalo mokesčiai D.91 0,0 0,0

1.4. Socialinės įmokos D.61 12,1 12,0

1.5. Pajamos iš turto D.4 0,4 0,3

1.6. Kitos 5,4 4,6

Mokesčių našta 29,5 29,1

(D.2+D.5+D.61+D.91-D.995)

2. Išlaidos TE 36,3 35,3

2.1. Darbuotojų darbo užmokestis D.1 9,5 9,3

2.2. Tarpinis vartojimas P.2 5,2 5,0

2.3. Socialinės pašalpos D.62+D.632 13,0 12,9

Iš jų: Nedarbo pašalpos 0,3 0,3

2.4. Palūkanų išlaidos D.41 1,7 1,6

2.5. Subsidijos D.3 0,3 0,3

2.6. Pagrindinio kapitalo formavimas P.51 3,9 3,5

2.7. Kapitalo pervedimai D.9 0,6 0,5

2.8. Kitos 2,1 2,2

15 lentelė (4b). Sumos neįtrauktos į išlaidų limitą

Rodiklis ESA

kodas

2014 m. 2015 m. 2016 m.

mln.

eurų proc. BVP proc. BVP proc. BVP

1. ES programų išlaidos, visiškai atitinkančios ES

fondų pajamas

725,5 2,0 2,6 2,0

2. Ciklinės nedarbo išmokų išlaidos 0,0 0,0 0,0 0,0

3. Pajamų srities diskrecinės priemonės -17,6 -0,1 0,3 0,0

4. Įstatymų numatytas pajamų padidėjimas 0,0 0,0 0,0 0,0

5. Diskrecinės priemonės įtrauktos į biudžeto projektą

16 lentelė (5a.i). Valdžios sektoriaus taikomos diskrecinės pajamų priemonės

Priemonė Priemonės aprašymas ESA kodas Apskaitos

principas Priėmimo stadija

Poveikis biudžetui, proc. BVP

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

PSF (PVM sąskaitų

faktūrų) registras“ –

elektroninių PVM

sąskaitų faktūrų rinkimas

ir tikrinimas

Įmonės, atrinktos remiantis rizikos analize,

privalo kiekvieną mėnesį (pradedant 2015 m.

birželio mėn.) pateikti gautų ir išrašytų PVM

sąskaitų faktūrų duomenų registrą. Nustačius

neatitikimus inicijuojami kontrolės veiksmai.

Priemonė netiesiogiai liečia ir gavusio

nurodymą teikti registrus mokesčio

mokėtojo prekybos partnerius.

D2 Kaupimo Patvirtinta, vykdo

VMI 0,12 - - -

NPD didinimas NPD padidinti nuo 166 EURų iki 200

EURų, padidinti papildomą NPD už vaikus,

nuo 60 iki 120 EURų bei padidinti

individualius NPD neįgaliesiems.

D5 Kaupimo

Patvirtintas

Vyriausybės,

numatyta biudžeto

projekte

- -0,17 - -

Minimalios mėnesinės

algos (toliau – MMA)

didinimas

MMA padidinti iki 350 eurų nuo 2016-01-01

(įskaitant MMA didinimą iki 325 nuo 2015-

07-01)

D5 Kaupimo Patvirtintas

Vyriausybės,

numatyta biudžeto

projekte

0,01 0,02 - -

D61 Kaupimo 0,03 0,09 - -

Lengvatinio PVM tarifo

centriniam šildymui ir

karštam vandeniui

naikinimas

Nuo 2017 m. sausio 1 d. naikinamas

lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centriniam

šildymui ir karštam vandeniui D2 Kaupimo Patvirtintas Seimo - - 0,14 -

Socialinio draudimo

bazės praplėtimas

Individualių įmonių savininkų, mažųjų

bendrijų ir ūkinių bendrijų narių

apmokestinimas socialinio draudimo

įmokomis nuo deklaruotos asmeniniams

poreikiams išimamos sumos, kuri negali būti

mažesnė nei minimali mėnesinė alga,

pirmais veiklos metais atleidžiant nuo įmokų

mokėjimo

D61 Kaupimo Patvirtinta Seimo 0,06 - - -

21

Priemonė Priemonės aprašymas ESA kodas Apskaitos

principas Priėmimo stadija

Poveikis biudžetui, proc. BVP

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

PVM lengvata

apgyvendinimo

paslaugoms

Nuo 2015 m. sausio 1 d. taikomas 9 proc.

PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms D2 Kaupimo Patvirtinta Seimo -0,02 - - -

Gamtinių dujų kaip

šildymo kuro

apmokestinimas akcizu

Nuo 2016 m. sausio 1 d. gamtinėms dujoms,

kurios yra naudojamos kaip šildymo kuras

taikyti akcizų mokestį D2 Kaupimo

Patvirtintas

Vyriausybės,

numatyta biudžeto

projekte

- 0,01 - -

Žemės ūkiui skirto

gazolio apmokestinimas

akcizu

Žemės ūkiui skirti gazoliai apmokestinami

minimaliu tarifu nuo 2015-07-01 D2 Kaupimo Patvirtinta Seimo 0,01 0,02 - -

Akcizų tarifų didinimas

tabako gaminiams

Akcizų tarifus tabako produktams padidinti

nuo 2015 m. sausio 1 d., 2015 m. kovo 1d.,

2016 m. kovo 1 d., 2017 m. kovo 1 d. ir

2018 sausio 1d.

D2 Kaupimo

Patvirtintas

Vyriausybės,

numatyta biudžeto

projekte

0,02 0,03 0,03 0,02

Akcizų tarifų didinimas

etilo alkoholiui ir

alkoholiniams gėrimams

Akcizų tarifus alkoholiniams gėrimams

padidinti nuo 2015 m. kovo 1 d. , 2016 m.

kovo 1d., 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. kovo

1d.

D2 Kaupimo

Patvirtintas

Vyriausybės,

numatyta biudžeto

projekte

0,04 0,03 0,02 0,02

Kitos diskrecinės

priemonės

Apmokestinamosios žemės vertės

skaičiavimas nuo žemės vidutinės rinkos

vertės; fizinių asmenų nekilnojamojo turto

neapmokestinamos vertės ribos ir tarifo

mažinimas; palūkanų už indėlius bei skolos

vertybinius popierius bei vertybinių popierių

pardavimo pajamų neapmokestinamos ribos

mažinimas

D5 Kaupimo

Patvirtinta Seimo,

numatyta biudžeto

projekte

0,01 0,01 0,01 -

IŠ VISO*: 0,28 0,04 0,20 0,05

*Galimi neatitikimai dėl apvalinimo

22

17 lentelė (5a.ii). Valdžios sektoriaus taikomos diskrecinės išlaidų priemonės

Priemonė Priemonės aprašymas ESA

kodas

Apskaitos

principas Priėmimo stadija

Poveikis biudžetui proc. BVP

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

Valstybės biudžeto ir

savivaldybių asignavimų

valdytojų darbuotojų

MMA padidinimas

Valstybės biudžeto ir savivaldybių asignavimų

valdytojų darbuotojų MMA padidinti iki 350 eurų nuo

2016-01-01 ( (įskaitant MMA didinimą iki 325 nuo

2015-07-01)

D1 Kaupimo

Patvirtintas

Vyriausybės, numatyta

biudžeto projekte

-0,03 -0,10 - -

Pensijų, finansuojamų iš

Valstybinio socialinio

draudimo fondo

biudžeto, padidinimas

Pensijų padidinimas dėl bazinės pensijos ir

draudžiamųjų pajamų didinimo nuo 2015-07-01 ir nuo

2016-01-01 D62 +

D632 Kaupimo

Patvirtintas

Vyriausybės, numatyta

biudžeto projekte

-0,09 -0,27 - -

Kultūros ir meno

darbuotojų darbo

užmokesčio padidinimas

Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui

padidinti nuo 2015-07-01 ir nuo 2016-07-01 D1 Kaupimo

Patvirtintas

Vyriausybės, numatyta

biudžeto projekte

-0,01 -0,03 - -

Darbo užmokesčio

padidinimas vidaus

tarnybos sistemos

pareigūnams ir Valstybės

tarnybos įstatymo

pakeitimo nuostatų

įgyvendinimas

Darbo užmokesčio padidinimas Policijos

departamento, Priešgaisrinės apsaugos departamento,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kt. institucijų

pareigūnams, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo

nuostatų pakeitimo įgyvendinimas D1 Kaupimo

Patvirtintas

Vyriausybės, numatyta

biudžeto projekte

- -0,06 - -

Pensijų ir socialinių

išmokų didinimas,

finansuojamas iš

valstybės biudžeto

Valstybinėms pensijoms motinoms, išauginusioms 5

vaikus iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms; socialinėms

išmokoms dėl bazinės pensijos ir draudžiamų pajamų

padidinimo, finansuojama iš valstybės biudžeto

D62 +

D632 Kaupimo

Patvirtintas

Vyriausybės, numatyta

biudžeto projekte

-0,03 -0,04 - -

Sisteminės pensijų

reformos vykdymas

Pensijų sistemos reformos įstatymu nuo 2016-01-01 į

pensijų fondus pervedama 2 proc. šalies ūkio vidutinio

darbo užmokesčio dydžio pensijų įmoka

D62 +

D632 Kaupimo Seimo patvirtinta - -0,09 - -

Mokėjimų iš struktūrinės

paramos finansinio

2007-2013 metų periodo

pabaiga po 2015 m.

Bendrojo finansavimo išlaidos investuojant struktūrinės

paramos 2017-2013 m. finansinio periodo lėšas

netęsiamos po 2015 m. D1, P2,

P51 Kaupimo

Patvirtintas

Vyriausybės, numatyta

biudžeto projekte

- 0,11 - -

Socialinį darbą

dirbančiųjų atlyginimų

padidinimas

Socialinį darbą dirbančiųjų atlyginimų padidinimas

nuo 2016-01-01 D1 Kaupimo

Patvirtintas

Vyriausybės, numatyta

biudžeto projekte

- -0,02 - -

IŠ VISO: -0,16 -0,49 - -

23

6. LBP ir Rekomendacijų, LBP ir Europos Sąjungos augimo ir darbo strategijos sąsajos

18 lentelė (6.a). Rekomendacijos Lietuvai

Rekomendacija Priemonių sąrašas Poveikis siekiamam tikslui

1. 2015 m. vengti nuokrypio

nuo vidutinio laikotarpio tikslo

ir užtikrinti, kad 2016 m.

nuokrypis neviršytų leidžiamos

ribos, susijusios su sistemine

pensijų reforma. Išplėsti

mokesčių bazę ir pagerinti

mokestinių prievolių vykdymą

1.1. Tobulinti valdžios sektoriaus finansų stebėsenos sistemą, įtraukiant

vietos valdžios subsektoriaus teikiamą informaciją apie numatomus einamųjų

metų savivaldybių biudžetų vykdymo rodiklius.

Savivaldybių teikiamos jų pačių parengtos einamųjų metų numatomų

finansinių rezultatų projekcijos sudaro galimybę gauti tikslesnius

duomenis valdžios sektoriaus finansų monitoringui atlikti.

1.2 Tobulinti Rezervinio fondo nuostatus, siekiant kaupti finansinius

išteklius (atsargas) sunkmečiui, juos efektyviai valdyti ir nustatyti šių atsargų

panaudojimo aplinkybes.

Sukaupti valstybės finansiniai ištekliai (atsargos) prisidės prie valdžios

sektoriaus finansinio stabilumo sunkmečiu. Rezervinio (stabilizavimo)

fondo projekte numatomi papildomi fondo lėšų šaltiniai.

1.3 Parengti Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimo

įstatymo projektą.

Įstatymo lygiu numatoma užtikrinti, kad visų valdžios sektorių

sudarančių subjektų, subjektų grupių ir viso valdžios sektoriaus lygiu

būtų vykdoma finansinių rodiklių stebėsena, laiku identifikuojamos

finansų valdymo problemos ir taikomos tinkamos priemonės. Numatoma

atsakomybė už netinkamą stebėseną. Ši priemonė leis operatyviau

nustatyti kylančias valdžios sektoriaus finansų tvarumo problemas.

1.4 Parengti 2016 m. valstybės biudžeto (VB), Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto (PSDF), Valstybinio Socialinio draudimo fondo

biudžeto (VSDF) projektus.

Parengtų biudžetų projektų visuma užtikrina valdžios sektoriaus finansų

drausmę reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi ir ne didesnį nei

leistiną nukrypimą nuo vidutinio laikotarpio tikslo.

1.5 Panaudoti 2015 m. birželio mėn. Tarptautinio valiutos fondo (TVF)

atliktos Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidų efektyvumo analizės išvadas

rengiant valstybės biudžeto ir socialinių fondų sektoriui priskirtų fondų

biudžetus.

Sutaupytos biudžeto lėšos švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės

apsaugos srityse, kurios galėtų būti skirtos struktūrinėms reformoms

finansuoti ar valdžios sektoriaus balansui gerinti.

1.6 Parengti Mokesčių administravimo įstatymo pataisų, reglamentuojančių

finansų rinkos dalyvių teikiamos informacijos (apie asmenų atidarytas ir

uždarytas sąskaitas, apyvartas, likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus,

vertybinius popierius, draudimo įmokas); juridinių asmenų teikiamos

informacijos (apie fizinių asmenų piniginius įnašus, atsiskaitytinas sumas;

taip pat apie iš užsienio juridinių asmenų gautas paslaugas Lietuvoje, ir iš

užsienio išsinuomotus darbuotojus) bei gyventojų teikiamos informacijos

(apie gautų pajamų ir įsigyto turto įsigijimo šaltinius ir jų pagrįstumą)

teikimą mokesčių administratoriui, įgyvendinamuosius teisės aktus.

Optimizuojamas informacijos mokesčių administratoriui teikimas, kad

būtų gaunama kuo daugiau duomenų, pagal kuriuos galima operatyviai

identifikuoti mokesčių nemokėjimo rizikas; kontroliuoti turto ir pajamų

šaltinių pagrįstumą; apmokestinti nedeklaruotas pajamas, tame tarpe

įgytas ir iš neteisėtos „šešėlinės“ veiklos.

1.7. Suteikti mokesčių administratoriui teisę suformuoti mokesčių mokėtojui

mokestinę prievolę pagal mokesčių administratoriaus turimą informaciją ir ją

išieškoti, jeigu mokesčių mokėtojas nepateikia mokesčio deklaracijos.

Praplėsti mokesčių administratoriaus teisę nurodyti mokesčių mokėtojui

atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais, kai yra rizika, kad mokesčių mokėtojas

Operatyviau išieškomi nesumokėti ir nedeklaruoti mokesčiai, ribojamos

galimybės nemokėti mokesčių atsiskaitant grynaisiais pinigais.

24

atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali nevykdyti savo mokestinės

prievolės. Įstatymas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.

1.8 Riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Neapskaitytos ekonomikos masto mažinimas.

1.9 Diegti naujausiais technologiniais sprendimais pagrįstą mokesčių

administravimo informacinę sistemą („Išmanioji mokesčių administravimo

sistema, i.MAS“):

Mokesčių surinkimo gerinimas, administravimo efektyvumo didinimas ir

naštos mokesčių mokėtojui mažinimas. Įdiegus šią sistemą mokesčių

mokėtojai bus įpareigoti teikti mokesčių administratoriui sąskaitų faktūrų

ir važtaraščių duomenis, mokesčių administratoriui bus sudarytos

sąlygos geriau atlikti nuolatinės mokesčių mokėtojų kontrolės

procedūras, užtikrinti mokestinių pažeidimų prevenciją, o mokesčių

mokėtojai galės gauti e.paslaugas dėl preliminarių PVM deklaracijų

suformavimo, e.važtaraščių naudojimo, apskaitos e.paslaugas ir kt.

- Parengti i.MAS įgyvendinimui reikalingus Mokesčių administravimo

įstatymo pataisų, taip pat lydinčiųjų Pridėtinės vertės mokesčio bei Kelių

transporto kodekso pataisų, įstatymų projektus.

- Įdiegti elektroninių sąskaitų faktūrų, elektroninių važtaraščių, analizės ir

rizikos valdymo posistemius.

1.10 Vykdyti PVM sąskaitų faktūrų projektą, kurio metu padidintos rizikos

mokesčių mokėtojai yra įpareigoti periodiškai teikti PVM sąskaitų registrų

duomenis.

Remiantis gaunamais duomenimis, vykdomas PVM sąskaitų faktūrų

„kryžminis“ sutikrinimas, identifikuojami rizikingi sandoriai su

dalyvavimu sukčiavimuose įtariamais mokesčių mokėtojais, taip pat

mokėtojais, nemokančiais mokesčių ir pan.

1.11 Įdiegti standartinę apskaitos duomenų rinkmeną, kuri suformuojama ir

pateikiama mokestinio patikrinimo tikslais.

Efektyvesnis mokesčių administravimas, sutrumpėjusios kontrolės

veiksmų procedūros, įdiegtas duomenų teikimo viešojo administravimo

institucijoms standartas.

1.12 Vykdyti tikslinius projektus „Ratai“, „Skaidri gamyba“, „Šou be

šešėlių“, „Atsakinga statyba“, „Nuostolinga įmonė“, „Sportas“, „Mediena“.

Tinkamas ir savalaikis mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių

vykdymas ir mokesčių surinkimo užtikrinimas.

2. Spręsti darbingo amžiaus

gyventojų mažėjimo problemą

didinant švietimo sistemos

suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo

rinkos poreikiams, gerinant su

pagrindiniais gebėjimais

susijusius rezultatus ir sveikatos

priežiūros sistemos rezultatus;

sumažinti mokesčių naštą mažas

pajamas gaunantiems asmenims,

perkeliant mokesčių naštą

kitiems šaltiniams, kurių

apmokestinimas mažiau kenkia

ekonomikos augimui

2.1 Pradėti vykdyti naują pameistrystės stiprinimo projektą (meistrų

mokymas, jų darbo užmokesčio kompensavimas, įmonių panaudotos

pameistrių mokymui medžiagos kompensavimas).

Plačiau naudojamas mokymas darbo vietose, aktyvesnis darbdavių

dalyvavimas profesiniame mokyme.

2.2 Dalyvauti ir vykdyti Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektą praktiniam

profesiniam mokymui gerinti (angl. Work based learning, WBL-BALT).

Apsikeitimas profesinio mokymo sistemos reformų patirtimi tarp

Baltijos šalių, ypač praktinio mokymo darbo vietoje ir pameistrystės

diegimo aspektu.

2.3 Atnaujinti profesinio mokymo programas pagal ūkio ir regiono poreikį:

parengti 20 modulinių profesinio mokymo programų ir 5 profesinius

standartus.

Išplėtota moderni profesinio mokymo sistema.

2.4 Didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms, suteikti

profesinio veiklinimo paslaugas, įgyvendinant Europos Socialinio fondo

(ESF) projektą „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra

bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“.

Geresnis profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumas ir

kokybė.

2.5 Atidaryti 13 sektorinių praktinio mokymo centrų. Užtikrintas kokybiškų įgūdžių įgijimas švietimo ir mokymo sistemoje.

2.6 Pradėti vykdyti projektą pagal Europos ekonominės erdvės stipendijų

programą „Norvegijos patirties suaugusiųjų švietimo srityje diegimas

Lietuvoje“, kuris skirtas suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugų plėtrai.

Išplėtotos suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugos.

25

2.7 Parengti poįstatyminius teisės aktus įgyvendinančius Neformaliojo

suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pakeitimo įstatymą:

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2015-2022 metų

plėtros programą; Finansavimo mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų

švietimo ir tęstinio mokymosi programas metodiką; Neformaliojo

suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi kokybės gerinimo, veiklos

įsivertinimo, išorinio vertinimo, dalyvių pažangos ir pasiekimų įsivertinimo,

finansuojamų iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, kokybės

užtikrinimo tvarkos aprašą.

Sukurta suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistema, padėsianti

suaugusiems prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių.

Išaugęs mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus asmenų

grupėje.

2.8 Plėsti suaugusiųjų neformaliajam mokymuisi nuotoliniu būdu sukurtą

platformą – suaugusiųjų mokymosi informacinę sistemą (SMIS).

Skatinamas bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų

teikimas įvairioms tikslinėms grupėms.

2.9 Koordinuoti ir skatinti iniciatyvas kuriant institucijų partneryste

grindžiamą mokymąsi visą gyvenimą profesinio mokymo įstaigose ir

aukštosiose mokyklose.

Vykdomos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos.

2.10 Pradėti vykdyti projektą „Suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės 2015-

2017 m. įgyvendinimas“.

Koordinuojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas suaugusiųjų

mokymosi visą gyvenimą srityje.

2.11 Dalyvauti tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokymosi visą gyvenimą ir

suaugusiųjų švietimo tyrimuose.

Kryptingiau orientuojamos neformaliojo švietimo ir kvalifikacijos

tobulinimo programos.

2.12 Sukurti ir plėtoti aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir karjeros

stebėsenos sistemą, nuolat atnaujinti Lietuvos ūkio prognozę, priėmimą į

aukštąsias mokyklas planuoti remiantis sistemos duomenimis: įdiegti sąsajas

su Sodros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos

duomenų bazėmis, Gyventojų registru (tai sudarys sąlygas perėjimui prie

nuolatinės absolventų karjeros stebėsenos) ir parengti specialistų

kvalifikacijų sąsajų su darbo vietomis analizę.

Specialistų kvalifikacijų žemėlapio rezultatai bus naudojami valstybės

politikos formaliojo ir neformaliojo švietimo, kvalifikacijų sistemos,

mokymosi visą gyvenimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros

(toliau – MTEP) srityse įgyvendinimui, įskaitant priėmimo į valstybės

finansuojamas vietas planavimui, tiksliniam studijų finansavimui,

išoriniam mokslo ir studijų institucijų, studijų programų vertinimui ir

akreditavimui, mokslo ir studijų institucijų steigimui, pertvarkymui,

leidimų vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą išdavimui

ir priežiūrai, visuomenės ir suinteresuotųjų grupių informavimui apie

absolventų karjerą, švietimo pasiūlą ir kitais aktualiais klausimais,

kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijos atlikti.

2.13 Atlikti studijų ir mokymo programų susiejimą su Lietuvos profesijų

klasifikatoriuje pateiktomis profesijų grupėmis.

Sudarytos sąlygos nustatyti, ar asmuo dirba pagal įgytą kvalifikaciją.

2.14 Įgyvendinti Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių

ligų mažinimo 2007–2013 m. programą, kurioje numatyta užtikrinti esmines

aukštos kokybės ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, investuojant į

sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą ir šiuolaikinių

technologijų diegimą, gerinant pagrindinių neinfekcinių ligų prevenciją,

siekiant sumažinti sveikatos sutrikimų neigiamą poveikį.

Sudarytos prielaidos mažinti gyventojų sergamumą ir mirštamumą nuo

pagrindinių neinfekcinių ligų, kuo ilgiau išsaugoti jų darbingumą, ilginti

sveiko gyvenimo trukmę. Kuo ankščiau diagnozuotos ligos, trumpesnis

tikslios diagnozės nustatymo laikas, skubi kvalifikuota būtina pagalba

bei specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos turės teigiamą poveikį

darbo jėgos produktyvumui šalyje

26

2.15 Parengti ir įgyvendinti ketvirto sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių

tinklo konsolidavimo etapo planą.

Efektyvus nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų sistemos

funkcionavimas.

2.16 Sukurti efektyvesnį ir tikslesnį rodiklių, pagal kuriuos vertinami

sveikatos netolygumai, stebėsenos modelį.

Operatyviau išmatuojamas ir vienodai interpretuojamas sveikatos

rodiklių netolygumų mastas, tikslingiau pasirenkamos sveikatos

netolygumų mažinimo priemonės, nukreipiant investicijas į prioritetines

problemines teritorijas.

2.17 Sukurti sveikatos būklių išeičių vertinimo modelį. Sudarytos prielaidos objektyviam sveikatos sistemos veiklos vertinimui,

remiantis galutiniais sveikatos sistemos veiklos rezultatais.

2.18 Parengti neoficialių mokėjimų sveikatos priežiūros sektoriuje mažinimo

ir šalinimo priemones

Įdiegta bendra korupcijos apraiškų sveikatos sistemoje stebėjimo ir

vertinimo sistema.

Numatoma, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, toleruojančių

korupciją (visų medicinos darbuotojų procentais) 2016 m. bus 50 proc.;

2017 m. – 45 proc.; 2018 m. – 40 proc.; 2019 m. – 35 proc.

Lietuvos gyventojų, per pastaruosius 12 mėn. davusių kyšius, susijusius

su viešosiomis paslaugomis (visų Lietuvos gyventojų procentais) 2016

m. – 24 proc.; 2017 m. – 23 proc.; 2018 m. – 22 proc.; 2019 m. – 21

proc.

2.19 Įgyvendinti antikorupcinę „Švarių rankų“ iniciatyvą Lietuvos

nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose.

Reglamentuotas asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos

antikorupciniu požiūriu vertinimas ir korupcijos indekso nustatymas.

2.20 Rengiant 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių įstatymo projektus parengti ir pateikti siūlymus dėl NPD bei pajamų

mokesčio lengvatų pajamoms iš kapitalo siaurinimo.

Padidintas NPD leistų sumažinti mokesčių naštą mažas pajamas

gaunantiems asmenims, susiaurintos pajamų mokesčio lengvatos

kapitalui leistų tolygiau parskirstyti mokestinę naštą tarp darbo ir

kapitalo pajamų

2.21 Apmokestinti sąvartynų operatorius, įvedant sąvartyno mokestį. Aplinkosauginių mokesčių bazės išplėtimas.

2.22 Padidinti akcizų tarifus alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams. Didinami tie mokesčiai, kurie mažiau kenkia ekonomikos augimui.

2.23 Parengti teisės aktų, reglamentuojančių mokestį už aplinkos teršimą iš

transporto priemonių projektus, atsižvelgiant į atlikto tyrimo „Dėl transporto

priemonių mokesčio dydžio nustatymo kriterijų, pagrindžiant juos kitų šalių

patirtimi ir statistiniais duomenimis ir pasiūlymų dėl transporto priemonių

apmokestinimo Lietuvoje, pagrindžiant siūlomų tarifų dydžius ir

planuojamus pasiekti rezultatus“ išvadas.

Įvedus aplinkos taršos (dėl transporto priemonių) mokestį būtų sudarytos

sąlygos sumažinti mokesčius tų sričių, kurių apmokestinimas stabdo

ekonomikos augimą.

3 Imtis visapusiškos pensijų

sistemos reformos, padėsiančios

spręsti ir pensijų adekvatumo

problemą. Padidinti bedarbių

pašalpų ir piniginės socialinės

paramos aprėptį ir adekvatumą

ir sudaryti geresnes sąlygas

3.1. Parengti teisės aktų projektus, siekiant pertvarkyti socialinio draudimo

pensijas, labiau sustiprinant įmokų-išmokų ryšį: bazinės pensijos dalį atskirti

nuo socialinio draudimo ir jas finansuoti iš bendrųjų mokesčių.

Ilguoju laikotarpiu padidintas pensijų sistemos finansinis tvarumas ir

išmokų pakankamumas.

3.2. Didinti senatvės pensijos amžių. 2015 m. senatvės pensijos amžius moterims 61 m. 4 mėn., vyrams 63 m.

2 mėn. Siekiamas ilgalaikis tikslas iki 2026 m. pasiekti 65 m. senatvės

pensijos amžių. Po 2026 m. didinti atsižvelgiant į ilgėjančią būsimo

gyvenimo trukmę

27

įsidarbinti darbo ieškantiems

asmenims.

3.3. Nustatyti aiškų indeksavimą, pagrįstą aiškiais kriterijais, atsižvelgiant į

ekonomines sąlygas ir demografinius rodiklius.

Numatytas automatinis socialinio draudimo pensijų indeksavimas kasmet

pagal darbo užmokesčio fondo augimo slenkantį vidurkį.

3.4. Keisti netekto darbingumo pensijų apskaičiavimo tvarką. Netekto darbingumo pensijų dydžiai susieti su asmeniui nustatytu

darbingumo lygiu.

3.5. Tobulinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams

teisinį reguliavimą, išplečiant aplinkybių sąrašą, kai piniginės socialinės

paramos proporcingo mažinimo schema nebūtų taikoma.

Užtikrinamas piniginės socialinės paramos adekvatumas, t. y.

nepasiturintiems asmenims garantuojama valstybės parama tuo atveju,

kai dėl objektyvių priežasčių asmenys negali įsidarbinti.

3.6. Suteikti asmenims didesnę socialinę apsaugą nedarbo atveju didinant

nedarbo draudimo išmoką, ilginant jos mokėjimo trukmę bei plečiant šios

išmokos aprėptį.

Didesnis nedarbo socialinio draudimo išmokos adekvatumas ir gavėjų

aprėptis.

3.7 Lanksčiau reguliuoti darbo santykius Darbo kodekse. Sudarytos prielaidos užimtumui didėti.

3.8. Sudaryti sąlygas efektyviau įdarbinti socialinės paramos gavėjus per

savivaldybių organizuojamas užimtumo didinimo programas, taip pat

naudojantis aktyviomis darbo rinkos priemonėmis bei pagal išankstinio

apmokėjimo paslaugų kvitus.

Didesnė socialinės pašalpos gavėjų dalyvavimo aktyviose darbo rinkos

priemonėse aprėptis.

3.9. Taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones atskiroms bedarbių

grupėms atrankos tvarka, atsižvelgiant į bedarbio amžių, nedarbo trukmę,

kvalifikaciją.

Greitesnis vyresnio amžiaus, nekvalifikuotų ir ilgalaikių bedarbių

integravimas į darbo rinką.

3.10. Pradėti taikyti naują įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį

priemonę, kai asmens praktinis mokymas yra organizuojamas darbo vietoje,

o teorinis – profesinio mokymo įstaigoje.

Didesnė darbuotojų įtrauktis taikant mokymosi priemones padės išlaikyti

ir kelti jų kvalifikaciją.

3.11. Organizuoti iki 6 mėnesių trukmės stažuotes, kaip neatlygintinos darbo

praktikos laikotarpį, darbiniams įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti,

atnaujinti ar tobulinti, skiriant stipendiją.

Didesnė bedarbių motyvacija įgyti darbinius įgūdžius stažuojantis ir

pagalba jiems išvengti ilgalaikio nedarbo.

3.12. Nustatyti asmens padidėjusių kelionės ir apgyvendinimo išlaidų

kompensavimo tvarką, bedarbiui įsidarbinus į laisvą darbo vietą, įsidarbinus

pagal pameistrystės ar darbinio mokymo darbo sutartį, dalyvaujant remiamo

įdarbinimo priemonėje.

Didesnė bedarbių motyvacija įsidarbinti toliau nuo gyvenamosios vietos

esančiose darbo vietose.

3.13 Parengti vyresnio amžiaus asmenų motyvavimo ir savanoriškos veiklos

skatinimo programą.

Vyresnio amžiaus asmenys (54+) ilgiau dalyvauja darbo rinkoje, o išėję

iš darbo rinkos lengviau grįžta į ją.

28

19 lentelė (6.b). Rodikliai apibrėžti Europos Sąjungos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijoje

Nacionaliniai strategijos

„Europa 2020“ tikslai Priemonių sąrašas

Tiesioginis priemonės poveikis strategijos „Europa 2020“ tikslui

pasiekti

Nacionalinis užimtumo

tikslas – 72,8 proc.

Modernizuoti darbo santykių reglamentavimą priimant naują Darbo kodeksą:

darbo sutarčių rūšių įvairovės išplėtimas;

darbuotojų atleidimo procedūros supaprastinimas;

darbo sutarčių keitimas;

viršvalandžių reglamentavimas.

Liberalizavus ir supaprastinus darbo santykius skatinamas naujų darbo

vietų kūrimas ir darbo paklausa.

Remti įmonių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą („Žmogiškieji ištekliai Invest

LT+“, „Kompetencijų vaučeris“, „Inomokymai“, „Pameistrystė“, „Kompetencija

LT“). Šioms priemonėms įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 15,6 mln. EUR iš

ES struktūrinių fondų.

Įdiegtos įvairios priemonės, skirtos remti įmonių darbuotojų kvalifikacijos

tobulinimą ir kompetentingumo didinimą.

Taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones atskiroms bedarbių grupėms

atrankos tvarka, atsižvelgiant į bedarbio amžių, nedarbo trukmę, kvalifikaciją.

Didinamas laisvų darbo išteklių dalyvavimas darbo rinkoje.

Įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvos priemonių planą. Užtikrinamas greitas ir tvarus jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į

darbo rinką, mažinamas jaunimo nedarbas.

Skatinti mokymo paslaugų suaugusiesiems plėtotę ir galimybę mokytis. Šiai

priemonei įgyvendinti 2016 m. numatoma skirti 261 tūkst. EUR iš ES struktūrinių

fondų.

Pagerintos suaugusiųjų bendrosios ir bazinės kompetencijos, plečiamas

mokymo paslaugų įvairioms besimokančiųjų grupėms teikimas.

Nacionalinių investicijų į

MTEP tikslas – 1,9 proc.

BVP

Remti verslo inovacinį potencialą skatinančias veiklas. Šiai priemonei įgyvendinti

2016 m. planuojama skirti 681 tūkst. EUR iš valstybės biudžeto.

Vykdomos priemonės, skatinančios verslo investicijas į MTEP

infrastruktūrą.

Remiami inovacijų plėtrą skatinantys taikomieji moksliniai tyrimai,

aukštos pridėtinės vertės verslo kūrimasis ir plėtra, dalyvavimas

tarptautinėse su inovacijomis siejamose programose ir projektuose.

Patobulinta teisinė, mokesčių bazė, reguliavimo ir kita inovacijoms diegti

palanki aplinka.

Tarp valstybės ir verslo įmonių pasidalinta investavimo rizika, kurią

verslo įmonės prisiima siekdamos tapti inovatyvios, kurdamos naujus

produktus, diegdamos naujas technologijas, modernizuodamos gamybą.

Išplėstos galimybės verslo ir mokslo institucijoms bendradarbiauti taikant

įvairias partnerystės formas, modelius, inovacijų komercinimą.

Patobulinti patentavimo ir licencijavimo procesai, skatinama klasterizacija

ir tinklaveika.

Pasiekti stabilų kasmetinį 0,04–0,05 proc. MTEP finansavimo viešosiomis lėšomis

augimą, kad 2020 m. MTEP finansavimo viešosiomis lėšomis dalis būtų 1 proc. nuo

BVP.

Viešojo sektoriaus investicijos į MTEP, o ypač į MTEP infrastruktūrą, yra

esminė sąlyga, kad į MTEP būtų pritrauktos privačios investicijos,

kurioms didėti reikalingos papildomos priemonės.

Didinti MTEP finansavimo privačiomis lėšomis dalį: Nemaža dalis iš MTEP gaunamų pajamų mokslo ir studijų institucijose

29

gerinti MTEP paslaugų ir rezultatų apskaitą ir deklaravimą verslo įmonėse;

gerinti MTEP paslaugų ir rezultatų apskaitą viešojo sektoriaus tyrimų

organizacijose;

sukurti patrauklią ir efektyvią su rezultatais susietą uždarbio sistemą viešojo

sektoriaus tyrimų organizacijose, sudaryti sąlygas organizacijoms užsidirbti

rinkoje, o pajamas reinvestuoti.

Šiai priemonei įgyvendinti 2016 m. iš valstybės biudžeto planuojama skirti 1,99

mln. EUR.

(toliau – MSI) ir ypač verslo įmonėse nėra detalizuotos apskaitoje, todėl

neatspindi realios situacijos ir formuoja neigiamą požiūrį į paramos

MTEP veikloms efektyvumą. Švietimo ir mokslo ministerija,

įgyvendindama 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų priemones, skirtas

remti MSI vykdomą MTEP veiklą, reikalaus iš MSI (projektų pareiškėjų)

atskirai apskaityti pajamas, gaunamas realizuojant MTEP veiklos

rezultatus.

Sukurta palanki organizacinė struktūra, individualaus skatinimo sistema ir

kultūrinė aplinka: MSI, turinčios viešosios įstaigos statusą, turi galimybes

gauti pajamas, rinkoje realizuodamos savo tyrėjų kuriamus MTEP

rezultatus ir jas panaudoti MTEP veiklai, papildydamos valstybės

skiriamą finansavimą.

Sudaryti sąlygas MTEP specializacijai, skatinti MTEP grįstas inovacijas. Priemonei

įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 14,583 mln. EUR iš ES struktūrinių fondų.

Valstybės ištekliai skiriami perspektyviausioms mokslo šakoms ir žinioms

imlaus verslo sritims, generuojančioms aukštą pridėtinę vertę, vystyti.

Didinti Lietuvos MTEP sistemos integraciją į ES MTEP paslaugų rinkas. Priemonei

įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 3,277 mln. EUR iš valstybės biudžeto, iš

kurių 1,547 mln. EUR Šveicarijos finansinė parama.

Mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijų, susijusių su dalyvavimu

tarptautinėse MTEP programose, ugdymas. Tinkamos MTEP

infrastruktūros, sudarančios sąlygas bendradarbiauti ir integruotis į

tarptautines infrastruktūras, plėtra.

Plėtoti komercinį ir nekomercinį MTEP rezultatų naudojimą. Planuojamas mokslo populiarinimo sistemos sukūrimas turėtų priartinti

visuomenę prie mokslo. MSI tyrėjų pasiekti MTEP rezultatai gali būti

naudingi daugeliui visuomenės gyvenimo aspektų (medicinai, maisto

saugai, transporto sistemai, viešajam valdymui ir pan.), taip pat, tinkamai

panaudojus šiuos rezultatus, galima didelė komercinė nauda šalies ūkio

subjektams. Matoma MTEP veiklos nauda visuomenei ir ūkio plėtrai

turėtų paskatinti MTEP užsakymų apimčių didėjimą.

Stiprinti žmogiškąjį potencialą sumanios specializacijos kryptims plėtoti. Priemonei

įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 5,915 mln. EUR iš ES struktūrinių fondų.

Vaikų sudominimas technologiniais mokslais, tyrėjo, mokslo vadybininko

ir pan. profesija.

Būsimų mokslininkų ir kitų tyrėjų ugdymas, siekiant papildyti mokslinį

potencialą.

Mokslo vadybininkų, taip pat vadybinių gebėjimų turinčių tyrėjų

ugdymas.

Viešojo ir privataus sektorių specialistų, naudosiančių sukurtus MTEP

rezultatus (visuomenės poreikiams, diegiant rinkoje ir pan.), ugdymas

(taip pat sparčiai augančių sektorių (pvz. informacinių technologijų)

aprūpinimą specialistais).

Nacionalinis išmetamų

šiltnamio efektą

Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija patvirtinta Lietuvos

Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375;

Neviršytas ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje

nedalyvaujančiuose sektoriuose Lietuvai nustatytas leistinas metinis

30

sukeliančių dujų (pokytis

nuo 2005 metų lygio

proc. ir mln. tonų CO2

ekvivalentu) tikslas – 15

proc.

Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių 2013-

2020 metams įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 366 ir vėlesni jo

pakeitimai;

Sektorinės programos ir planai:

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213;

Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328;

Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas, patvirtintas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366.

išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (14,019 mln. t CO2

ekv.).

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos balanse

sudarys 25 proc.

Galutinės energijos vartojimo efektyvumas padidės 9 proc., palyginti su

2010 m.

BVP dalis, skirta klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato

kaitos tikslams įgyvendinti, sudarys 0,32 proc.

Nacionalinis

atsinaujinančių energijos

išteklių sunaudojimo

tikslas – 23 proc.

Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija, patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789.

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo

2010–2015 metų priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1-180 .

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Nr. XI-1375.

Numatytos skatinimo priemonės:

fiksuotas tarifas;

energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimas;

atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių prijungimo prie

energetikos tinklų ar sistemų išlaidų kompensavimas;

energetikos tinklų ar sistemų galios ir pralaidumo ar kitų atitinkamų

techninių parametrų rezervavimas atsinaujinančius energijos išteklius

naudojantiems įrenginiams prijungti;

energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių persiuntimas pirmumo teise;

elektros energijos gamintojų atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos

elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų

rezervavimą skatinimo laikotarpiu;

parama žemės ūkio produkcijos – biokuro, biodegalų, biotepalų ir bioalyvų

gamybos žaliavos – gamybai ir perdirbimui;

privalomo atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti ir

(ar) privalomo energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo, taip

pat biodegalų naudojimo reikalavimai;

parama investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias

technologijas.

Didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį šalies energijos balanse,

kuo geriau patenkinamas energijos poreikis elektros ir šilumos

energetikos bei transporto sektoriuose vidaus ištekliais, atsisakoma

importuojamo taršaus iškastinio kuro ir taip padidinamas energijos

tiekimo saugumas, energetinė nepriklausomybė ir prisidedama prie

tarptautinių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Užtikrinant darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą,

skatinamas tolesnis naujų technologijų vystymasis ir diegimas bei

pagamintos energijos vartojimas, ypač atsižvelgiant į Lietuvos

tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos

išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir

energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos

tikslus.

Nacionalinis energijos

efektyvumo tikslas –740

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa ir Viešųjų pastatų

energinio efektyvumo didinimo programa. Joms įgyvendinti 2016 m. valstybės

Padidintas daugiabučių ir viešųjų namų energijos vartojimo efektyvumas.

Pastatas po modernizacijos turi pasiekti C energinio naudingumo klasę.

31

ktne (kilo tonų naftos

ekvivalentu)

biudžeto projekte numatoma skirti 115,3 mln. EUR, iš kurių 11,3 mln. EUR –

valstybės biudžeto lėšos, o 104 mln. EUR iš ES struktūrinių fondų.

Gatvių apšvietimo sistemų modernizavimas. Sumažintas elektros energijos suvartojimas. Elektros energijos

suvartojimas po projekto įgyvendinimo turi sumažėti ne mažiau kaip

40%.

Nacionalinis tikslas, kad

18–24 metų asmenų,

įgijusių tik pagrindinį

išsilavinimą ir toliau

nesimokančių dalis būtų

– nedidesnė nei 9 proc.

Didinti vaikų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą. Priemonei

įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 1,299 mln. EUR iš valstybės biudžeto, iš

kurių 1,194 mln. EUR - ES struktūrinių fondų lėšos.

Modernizuotos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo erdvės, geriau

pritaikytos įstaigų erdvės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

programų teikėjams, atsižvelgiama į šeimų poreikius derinant darbo ir

šeimos įsipareigojimus.

Modernizuotos ikimokyklinio ugdymo įstaigos (sukurtos naujos ugdymo

vietos mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio

ugdymo programas),

Įdiegti nauji ikimokyklinio ugdymo organizavimo modeliai.

Įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą vaikams, kuriems tais kalendoriniais

metais sueina 6 metai. Priemonei įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 1,448 mln.

EUR iš valstybės biudžeto.

Sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti lygias galimybes visiems vaikams

pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir padėti tėvams

(globėjams) kurti kokybiškas ankstyvojo ugdymo sąlygas.

Kurti ir diegti taiklesnį ugdymo turinį ir naujas mokymo organizavimo formas.

Priemonei įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 242 tūkst. EUR iš valstybės

biudžeto, iš kurių 213 tūkst. EUR lėšos iš ES struktūrinių fondų.

Ugdymo procesas įgyvendinamas kitaip: įgyvendinamas produktyviojo

mokymosi modelis (7 mokyklose), teikiama metodinė parama mokykloms

– taip didinamos mokinių mokymosi pasirinkimo galimybės, tenkinami

mokymosi sunkumų turinčių ir mokymosi motyvaciją praradusių mokinių

ugdymosi poreikiai, derinant jų mokymąsi mokykloje ir praktinio

mokymosi vietose.

Kuriamos lanksčios praktiniu mokymu darbo vietoje grindžiamos

modulinės profesinio mokymo programos, atsižvelgiant į šalies ūkio

pasiūlą ir darbdavių poreikius, taip didinant profesinio mokymo programų

prieinamumą jaunimui ir suaugusiems, dirbantiems ir bedarbiams.

Diegiant teorinį ir praktinį mokymą darbo vietoje, taikant pameistrystės

mokymo organizavimo formą, dalyvauja darbdaviai, sudaromos

lankstesnės sąlygos kvalifikacijos neturintiems asmenims ją įgyti darbo

vietoje, taip mažinant pasitraukimo iš darbo rinkos ar švietimo sistemos

riziką.

Pagerinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų galimybes mokytis.

Priemonei įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 1 mln. EUR iš ES struktūrinių

fondų.

Išplėtota ugdymosi formų įvairovė ir padidintas švietimo pagalbos

prieinamumas bendrosios paskirties mokyklose. Savivaldybėse išplėtota

kompleksiškai teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros

paslaugos vaikams ir jų tėvams. Sumažintas specialiosiose mokyklose ir

ugdymo centruose ugdomų vaikų skaičius, diegiant inovatyvius ugdymo

ir švietimo pagalbos teikimo organizavimo modelius, aprūpinant

mokyklas specialiosiomis mokymosi ir ugdymui skirtomis techninės

pagalbos priemonėmis, tobulinamos švietimo pagalbos specialistų

32

(psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, logopedų),

mokytojų kompetencijos.

Įgyvendinti patyčių, žalingų polinkių ir kitas prevencijos bei pagalbos mokiniams

programas.

Padidinta prevencinių programų įvairovė, mokyklų, dalyvaujančių

įgyvendinant smurto ir patyčių prevencijos programas, aprėptis

Padidinti neformaliojo vaikų švietimo įvairovę ir prieinamumą. Priemonei

įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 476 tūkst. EUR iš ES struktūrinių fondų.

Daugiau vaikų dalyvauja neformaliojo vaikų švietimo programose ir

tobulina bendrąsias ir dalykines kompetencijas.

Suteikti profesinio veiklinimo paslaugas. Priemonei įgyvendinti 2016 m.

planuojama skirti 290 tūkst. EUR iš ES struktūrinių fondų.

Užtikrintas geresnis profesinio orientavimo prieinamumas ir kokybiškos

teikiamos paslaugos sudarys sąlygas ugdyti mokinių motyvaciją, priimti

informaciją ir patirtimi grįstus sprendimus dėl tolesnio mokymosi ir

karjeros planavimo, taip mažinant ankstyvo pasitraukimo iš švietimo

sistemos riziką.

Atnaujinti profesinio mokymo programas pagal ūkio ir regiono poreikį. Priemonei

įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 681 tūkst. EUR iš ES struktūrinių fondų.

Kuriant išplėtotą modernią profesinio mokymo sistemą rengiami ūkio

poreikius atitinkantys skirtingų ūkio sektorių profesiniai standartai.

Vadovaujantis jais rengiamos modulinės profesinio mokymo programos.

Tokiu būdu lanksčiai reaguojama į verslo poreikius, atnaujinant atskirus

programų modulius ir formalizuojant gamyboje įgyjamas kompetencijas,

užtikrinant sklandžią besimokančiųjų integraciją į darbo rinką.

Nacionalinis tikslas, kad

30–34 metų asmenų,

turinčių aukštąjį arba

jam prilygintą

išsilavinimą dalis būtų

48,7 proc.

Siekiant aukštesnės studijų kokybės, modernizuoti studijų infrastruktūrą. Priemonei

įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 1,17 mln. EUR iš valstybės biudžeto, iš jų

994,4 tūkst. EUR iš ES struktūrinių fondų.

Kuriama aukštojo mokslo studijų infrastruktūra, atliepianti ekonominį

poreikį. Sudaromos palankios ir modernios sąlygos studijuojant įgyti

reikiamas kompetencijas

Skirti tikslines studijų stipendijas, socialines stipendijas studentams. Priemonei

įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 9,833 mln. EUR iš valstybės biudžeto.

Sudaromos socialinės ir finansinės paskatos bei pagalba studentams iš

socialiai jautrių grupių, mažinama socialinė atskirtis aukštojo mokslo

srityje.

Didinti aukštojo mokslo konkurencingumą. Priemonei įgyvendinti 2016 m.

planuojama skirti 927 tūkst. EUR iš valstybės biudžeto.

Geresnė atitiktis darbo rinkos poreikiams.

Lietuvos aukštųjų mokyklų (tarptautinio) žinomumo ir prestižo didinimas,

studijų Lietuvoje populiarinimas.

Skatinti mokymo paslaugų suaugusiesiems plėtrą ir mokymąsi. Priemonei

įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 290 tūkst. EUR iš valstybės biudžeto.

Lietuvos aukštosiose mokyklose vertinant ir pripažįstant neformaliojo

suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytas kompetencijas prisidedama prie

Lietuvos aukštojo mokslo studijų sistemos prieinamumo ir lankstumo

didinimo.

Plėtoti mokslo ir studijų pažangos vertinimo stebėsenos sistemą. Priemonei

įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 456 tūkst. EUR iš valstybės biudžeto, iš jų

387,6 tūkst. EUR iš ES struktūrinių fondų.

Geresnė studijų kokybė ir prieinamumas.

Nacionalinis skurdo

mažinimo tikslas – skurdą

patiriančių asmenų

skaičių sumažinti iki

814 tūkst.)

Pensijų reformos įgyvendinimas. Sustiprinamas ryšys tarp socialinio draudimo pensijų įmokų ir išmokų,

nustatomos aiškios indeksavimo taisyklės, kad būtų išlaikoma pensijų

perkamoji galia. Pakeičiama socialinio draudimo netekto darbingumo

pensijos skaičiavimo formulė, kad pensijos dydis būtų susietas su

darbingumo lygio procentu ir taip būtų pagerintas šių pensijų

adekvatumas.

33

Asmenų socialinės apsaugos didinimas priimant naują nedarbo socialinio draudimo

įstatymo projektą.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos adekvatumo ir gavėjų aprėpties

padidinimas nedarbo atveju didinant nedarbo draudimo išmoką, ilginant

jos mokėjimo trukmę bei plečiant aprėptį.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinio reguliavimo

tobulinimas

Išplečiant aplinkybių sąrašą, kai piniginės socialinės paramos proporcingo

mažinimo schema nebūtų taikoma, užtikrinamas piniginės socialinės

paramos adekvatumas, t. y. nepasiturintiems asmenims garantuojama

valstybės parama tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių asmenys negali

įsidarbinti.

Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų

neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams įgyvendinimas. Priemonei

įgyvendinti 2016 m. planuojama skirti 4 mln. EUR iš valstybės biudžeto.

Kuriama kompleksiškai teikiamų paslaugų sistema, kuri sudarytų

galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams,

rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą

pagalbą bendruomenėje.

7. LBP ir Stabilumo programos rodikliai

2015 m. valdžios sektoriaus deficitas (0,9 proc. BVP) numatoma, kad bus mažesnis nei

pateiktas Stabilumo programoje (1,2 proc. BVP). Rengiant Stabilumo programą numatytų mokesčių

administravimą gerinančių priemonių šiais metais stebimas rezultatas yra geresnis nei tikėtasi ir

lemia bent 0,1 proc. BVP mažesnį numatomą 2015 m. valdžios sektoriaus deficitą. Atsižvelgiant į

tarpinius duomenis, 2015 m. laukiamas perteklinis vietos valdžios subsektoriaus balansas (0,1 proc.

BVP), nors rengiant Stabilumo programą buvo projektuotas vietos valdžios subsektoriaus deficitas

(0,1 proc. BVP). Patikslintos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2015 m. pajamos ir išlaidos

lemia 0,1 proc. BVP mažesnį 2015 m. valdžios sektoriaus deficitą. Valdžios sektoriaus deficitą šiek

tiek didina didesnės Klimato kaitos programos (0,1 proc. BVP) išlaidos, finansuojamos iš

ankstesniais metais sukauptų lėšų gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus.

2016 metų struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis, pateiktas šiame LBP, nenukrypsta

nuo Stabilumo programoje pateiktojo ir bus ne didesnis, nei 1,1 proc. BVP deficitas įskaičius

sisteminės pensijų reformos kaštus (0,1 proc. BVP).

Vertinant valdžios sektoriaus nominalaus balanso rodiklį 2016 m., dėl pasikeitusių

projektuojamų pinigų srautų, susijusių su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, valdžios sektoriaus

deficitas bus didesnis 0,2 proc. BVP.

20 lentelė (7). LBP ir Stabilumo programos rodiklių palyginimas

ESA kodas

2014 m. 2015 m. 2016 m.

proc. BVP proc. BVP proc. BVP

BVP augimas:

Stabilumo programa 2,9 2,5 3,2

Biudžeto planas - 1,9 3,2

Skirtumas* - -0,6 0,0

Valdžios sektoriaus grynojo skolinimosi (-)

/grynojo skolinimo(+) tikslas B.9

Stabilumo programa -0,7 -1,2 -1,1

Biudžeto planas - -0,9 -1,3

Skirtumas* - 0,3 -0,2

Valdžios sektoriaus grynojo skolinimosi (-)

/skolinimo (+) projekcija nesikeičiančios

politikos scenarijaus atveju

B.9

Stabilumo programa -0,7 -1,2 -1,1

Biudžeto planas - -1,0 -0,9

Skirtumas* - 0,2 0,2

*Lyginant biudžeto plano rodiklius su Stabilumo programos rodikliais, teigiamas dydis reiškia rodiklio gerėjimą, neigiamas – blogėjimą.

35

8. Metodologija

21 lentelė (8). Metodologiniai aspektai

Skaičiavimo

technika

Biudžeto proceso

žingsnis, kuriame

buvo naudota

technika

Svarbūs naudotų

modelių/technikų bruožai Prielaidos

Nacionalinės

sąskaitybos

principai,

ekonometrinis ir

ekspertinis

vertinimas

Ekonominės raidos

scenarijus

Makroekonominės prognozės

yra rengiamos vidutiniam

laikotarpiui naudojantis pagal

nacionalines sąskaitas

sudarytu makroekonominiu

modeliu. Analizuojant

atskirus arba daugiau nei

vieną potencialiai tarpusavyje

susijusius makroekonominius

rodiklius, sudaromos

ekonometrinės lygtys, taip

pat naudojamas ekspertinis

vertinimas. Potencialaus BVP

skaičiavimai paremti

ECOFIN 2002 metais

patvirtinta metodika.

Techninės prielaidos

(naftos kaina, valiutų

kursas ir palūkanų

normos)

Pajamų prognozavimas

Pajamų iš mokesčių prognozė rengiama vadovaujantis makroekonominėmis prognozėmis,

statistiniais duomenimis, pajamų dinamika bei valstybės institucijų pateikta informacija. Taip pat

yra įvertinamas kartu su valstybės biudžeto projektu teikiamų mokesčių įstatymų pakeitimų

projektų nuostatų poveikis prognozuojamų metų pajamoms. Pajamų iš atskirų mokesčių prognozė

gali būti koreguojama pasitelkiant ekspertinį vertinimą, t.y. atsižvelgiant į kitas nei įstatymų

pakeitimų projektais numatytas aplinkybes, darančias įtaką pajamų surinkimui.

Priklausomai nuo mokesčio, taikomas vienas arba keli prognozavimo metodai:

Detalaus modeliavimo metodas. Renkami duomenys apie kiekvienos kategorijos mokėtojų

skaičių ir tos kategorijos bendrąją pajamų sumą bei struktūrą. Pagal šį metodą apskaičiuojama, kiek

mokesčių vidutiniškai sumokės atskiras mokesčių mokėtojas, atstovaujantis tam tikrai grupei, kiek

sumokės ta grupė ir pagaliau visi šalies mokesčių mokėtojai.

Efektyvaus vidutinio tarifo metodas. Įstatymu nustatytas mokesčio tarifas koreguojamas,

atsižvelgiant į taikomas lengvatas, išimtis iš mokestinės bazės ir pan. Tokiu būdu įvertintas

efektyvus vidutinis tarifas dauginamas iš mokesčio bazės apimties, kad gauti pajamų iš atitinkamų

mokesčių prognozę.

36

Elastingumo metodas. Nustatoma priklausomybė tarp pajamų iš mokesčio didėjimo ir

mokesčių bazės pokyčio. Įvertinus elastingumo koeficientą, būdingą konkrečiam mokesčiui ir

prognozuojamą mokesčių bazės pokytį, prognozuojamos pajamos iš to mokesčio.

______________________